Antrasis
posėdis
1994
m.rugsėjo 13 d.
Darbotvarkės svarstymas (94.09.13)
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, mielieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 13 d. rytinį plenarinį posėdį.
Manau, kad mes su malonumu padarysime vieną darbą, kurio iki galo nepadarėm šeštadienį, vadinasi, pasveikinsim mūsų kolegą gerbiamąjį V.Lapę su jubiliejumi. (Plojimai)
Mieli kolegos, tęsiam posėdį. Dėl darbotvarkės. Šiandien Seniūnų sueiga sutiko su tokiais patikslinimais. Pirmasis dalykas. Jūs turit Seimo 13 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę, ir kai kurie klausimai surašyti kursyvu. Tai čia tie dalykai, kurie pasiūlyti Seniūnų sueigoje. Ir Seniūnų sueiga pritarė, kad tai būtų įrašyta. Tai darbotvarkės 5 ir 6 punktai ir vienas rezervinis klausimas. Kolegos, tylos! Ir taip pat šįryt buvo susitarta dėl dviejų dalykų. 8 punktą sukeisti su 13, vadinasi, iki pietų išklausyti dar Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų pirmininkų ataskaitas apie komitetų darbą ir pertrauką padaryti ilgesnę, nuo 14.00 iki 16.00 val. Būtų galimybė dar ir frakcijoms susirinkti, ir komitetams paposėdžiauti, jeigu kas to pageidauja. O susiję tai su tuo, kad 15.00 val., deja, niekas negalės pirmininkauti Seimo posėdžiui. Taip jau susiklostė. (Triukšmas salėje) Tai ir paleidžiam ilgiau pietauti. Nuo 14.00 iki 16.00 val. Štai tokie patikslinimai. Seniūnų sueiga su tuo sutiko vienbalsiai. Sutinkam? Ačiū.
Prašau. Kolega A.Endriukaitis. Prašom paspausti. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pirmadienį svarstant savaitės darbotvarkę buvo pageidavimas, kad Seimas pasvarstytų pareiškimą dėl Čečėnijos padėties...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Endriukaiti, aš iškart atsakau, kad mes sutarėm, jog šitą klausimą aptarsim, kai svarstysim ketvirtadienio darbotvarkę. Čia ne šiai dienai - ketvirtadienio darbotvarkė.
Kolega K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Aš galvojau, kad vyksta registracija.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, tada su tokiais patikslinimais galim sutikt? Ačiū. Dabar dar dvi informacijos. Abi svarbios, bet viena dvigubai svarbesnė. Čia, mūsų rūmuose, vėl po kiek ilgesnės pertraukos yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovas gerbiamasis Dambrauskas. Prašom kalbėt labai daug, kad jam būtų ką taisyt. Taigi gerbiamasis Dambrauskas iš Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos. Turbūt ne komisijos, atsiprašau.
Ir dar viena informacija: šiandien į Seimo autoūkį kviečiami tie Seimo nariai, kurių automobilių stiklai dar nepažymėti. Ne kurių išdaužyti, bet kurių nepažymėti.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1 punktas. Dėl darbų programos. Jūs gavote naująjį variantą, ir tas naujasis variantas yra suredaguotas ir surašytas atsižvelgus į gausias pastabas, kurios buvo pareikštos per šeštadienio aptarimą. Svarbiausieji dalykai, kaip matot, yra tokie: į pirmąją dalį yra surašyti keliais blokais tie svarbiausieji klausimai, kuriuos įsipareigojam įvykdyt. Būtų gerai 100%, bent arti to. Tokių klausimų iš viso 30. Į antrąją dalį surašyti kiti klausimai ir tie, kurie iškrito iš pirmosios dalies. Sakysim, kai kam labai rūpintis įstatymas “Dėl nepaprastosios padėties” ir dar kai kurie dalykai. Ir trečioji dalis yra tie įstatymų projektai, kurie turi būti ruošiami, kurie suplanuoti, bet kurių mes dar realiai neturim. Kol kas čia surašytos trys dalys. Aš laikausi savo pasiūlymo ir prašysiu Seimo narius pritart, kad trečioji dalis būtų tiktai kaip priedas prie pirmųjų dviejų dalių, tai yra prie Seimo programos, kurią atitinkamu nutarimu turėsim patvirtinti. Tai čia yra vienas mano prašymas.
Antras dalykas. Kai Seimo nariai, gerai pasižiūrėję, norės pasisakyt, aš mielai išklausysiu. Jeigu rasit, kad kas nors iš tikrųjų svarbaus yra praleista arba netiksliai parašyta, prašom šitai sakyt arba žodžiu, arba parašyt. Pataisysim. Tik lieka mano principinis prašymas, kad neplėstume pirmosios dalies. Tai čia esminis dalykas. Buvo pastabų, kurios realizuotos, todėl aš dėl vienos vis dėlto norėčiau pasakyt. Buvo vieno Seimo nario pasiūlymas pakartotinai pasiūlyt Vyriausybei prisijungt prie konvencijos dėl pinigų “išplovimo” ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. Neminiu Seimo nario pavardės, kadangi tai jam pačiam pasiūlius jau buvo realizuota birželio 13 d. Jeigu jis to nepastebėjo, neperskaitė arba Seime negirdėjo, man truputį nepatogu. Todėl aš neminiu jo pavardės. Prie konvencijos prisijungta. Bet mums lieka kitas darbas - tą konvenciją ratifikuot. Šitas darbas iš tikro dar nepadarytas. Tai yra tiek.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Seniūnų sueiga iš esmės sesijos darbų programai pritarė, bet jeigu kas nori pareikšti kokių pastabų, prašom. Tos pastabos bus apibendrintos ir pateiktos galutinai balsuoti popietiniame posėdyje, kaip mes buvo susitarę. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau truputį nesutikt su jumis, kad negalima prieiti prie pirmosios dalies, nes antrojoje dalyje įrašytas vienas labai svarbus įstatymas, kurį svarstė Gamtos apsaugos ir Ekonomikos komitetai. Tai yra Miškų įstatymas. Ir būtų labai gerai priimti netgi ne spalio mėnesį, kaip čia parašyta, bet dar šį mėnesį. Kad jis būtų įtrauktas į pirmąją dalį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, atsakau tamstai iš karto. Jeigu Gamtos apsaugos komitetas gerai paruošė šitą įstatymą, mes jį priimsim jau šį ketvirtadienį be jokio įrašymo į programą. Jis yra ketvirtadienio darbotvarkėje. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš norėčiau, kad į programos antrąją dalį būtų įtrauktas nutarimo “Dėl santaupų kompensavimo pinigais rezistentams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims” projektas. Šio nutarimo projektas buvo pateiktas 1993 m. kovo 16 d. Registracijos Nr.251.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš iškart atsakau - antrosios dalies 22 punktas. Šitas jau įrašyta.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto aš grįžtu prie to, ką jau siūliau kelis kartus, ir noriu pabrėžti, kodėl. Vis dėlto net jeigu manysim, kad referendumu atmestas šitas dalykas, bet visi sutiksim, kad Lietuvos žmonės nėra tokie kvaili, jog atsisakytų sąžiningai uždirbtų pinigų. Todėl aš prašyčiau, jog į pirmąją dalį būtų įtrauktas indėlių kompensavimo įstatymas. Ar jis buvo toks, ar kitoks... Jeigu vis dėlto žmogus uždirbo pinigus, tai reikia... Ir vietoj ko. Manyčiau, kad gali palūkėti paveldėjimo ir turto dovanojimo mokesčio įstatymas. Iš tikrųjų jis nėra toks labai jau svarbus šiandien. Arba priimam Gyventojų indėlių apsaugos įstatymą, tai šalia to papildytume ir gyventojų indėlių kompensavimu. Kodėl? Jeigu jau mes priimam saugoti tuos indėlius, kuriuos, neaišku, gal ir neteisėtu būdu įsigijo... Tai aš drįstu teigti, kad tarybiniais laikais sukaupti daugumos žmonių, beveik visų, galiu sakyt, 100% indėliai yra tikrai teisėtai ir sunkiai uždirbti. Todėl galų gale mes nelaikykim jo, nes tada dauguma mūsų balsavo už, ir aš nenoriu manyti, kad tie žmonės balsavo tik todėl už šitą įstatymą, kad jie bijojo referendumo. Nebijojom referendumo ir turim dabar šitą dalyką išspręsti. Manau, kad čia neapsunkintų pirmosios dalies, kur siūloma pakeisti arba papildyti vienu šituo įstatymu. Apsispręstume ir būtų visiems aišku. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, iš jūsų pasisakymo išeitų, kad tarybiniais laikais buvo daugiau teisybės ir mažiau nusikaltimų.
J.VESELKA. Visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Aš ne visai žinau, tai aš atsiprašau. Bet, gerbiamasis Veselka, ar iš tikro neužtenka, kad įrašytas tas punktas, o jūsų įrašom į antrąją dalį?
J.VESELKA. Aš sutikčiau į antrąją, bet vis dėlto geriau, kad mes apsispręstume rugsėjo mėnesį dėl šito klausimo, ir būtų tvarka.
PIRMININKAS. Aš jau aiškinau ir paaiškinu. Kas yra antrojoje dalyje, taip pat bus sesijos konkrečios savaitės darbotvarkėje.
J.VESELKA. Gerai.
PIRMININKAS. Kolega R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, kodėl tokia didelė meilė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kad nė vienas jų paruoštas įstatymas, kuris jau tikrai paruoštas ir apsvarstytas bei pagal buvusius pavyzdžius labai operatyviai priimamas (mūsų komiteto paruošti priimami įstatymai), nėra įtrauktas į pirmąją dalį. Manyčiau, kad būtų galima arba pasiūlyti, kad būtų dar pridėta viena plati dalis - kultūra ir švietimas, pavyzdžiui, Kalbos įstatymas... Jau veikia Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, jau baudžiama, o įstatymas dar nepriimtas. Todėl aš manyčiau, kad šitas įstatymas, informacijos priemonių įstatymas, ir tas visas komplektas įstatymų dėl judamų ir nejudamų... Reikėtų sudaryti vieną bloką. O jeigu šito negalima, tada aš siūlyčiau išbraukti iš pirmosios dalies Nejudamų kultūros vertybių įstatymą, ir sublokuoti su antrąja dalimi. Nes antrojoje dalyje, pradžioje... Kad turėtų prerogatyvą ir eitų su visu komplektu. Nes kitaip mes nepriimsim nė vieno. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Blošky, prašom nesijaudinti. Pirma. Pirmosios dalies 29 punktas. Klausimas ir visas komplektas, kuris susijęs su jūsų komiteto darbu. Antra. Valstybinės kalbos ir informacijos priemonių įstatymai. Tai kaip tik jūsų tie įstatymai. Ir jie tikrai šitoje sesijoje bus. Bet principas aiškus: pirmojoje dalyje yra keli blokai, tam pritaria ir Seimo Seniūnų sueiga. Neardykim šitų blokų, o aš įsipareigoju, kad jūsų siūlomi įstatymai tikrai šitoje sesijoje bus. Dešimtą kartą kartoju - antrojoje dalyje esantys įstatymai taip pat yra svarbūs ir jie bus įtraukiami į konkrečias darbotvarkes. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš tikrai girdėjau, kad buvo prisijungta prie tos sutarties, bet aš, atsiprašau, negirdėjau, kad ta sutartis būtų pateikta Seimui ratifikuoti. Tai yra konvencija dėl pinigų “išplovimo” ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto, konfiskavimo ir kitų konvencijų, skirtų Europos valstybių tarpusavio pagalbai kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Aš negirdėjau, kad ji būtų pateikta Seimui ratifikuoti, todėl siūlau Seimo sesijos darbų nutarimą papildyti tokiu punktu, kad būtų pateikta 1994 m. Kadangi kovo mėn. nutarime nebuvo įvardyta, jog turi pateikti Vyriausybė Seimui. Arba jeigu jau ne nutarime, tai įrašykime darbų programos antrosios dalies 7 punkte. Konkretizuokime bent vieną iš sutarčių. Tai vienas dalykas. Antrasis siūlymas dėl to, kad mes priėmėm naują Vyriausybės įstatymą. Ir šitame įstatyme nurodyta, kad sudarydama biudžetą, Vyriausybė turi patikslinti savo programą. Tai labai natūralu. Tai būtų naudinga Vyriausybei, jeigu mes iš jos pareikalautume tokį darbą padaryti, kadangi biudžetas duodamas programos realizavimui. Ir labai normalus dalykas, ir labai pageidautinas, kad kiekvienais metais ta programa būtų patikslinama. Todėl mano pateiktas pasiūlymas, kad pirmosios dalies 1 punktą įvardytume taip: 1995 m. valstybės biudžeto ir patikslintos Vyriausybės programos tvirtinimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš turiu dar kartą pasakyt, gerbiamieji kolegos, kad kai kurie iš jūsų, taip pat ir ką tik kalbėjęs, iš manęs reikalaujat precizijos. Būkit malonūs, būkit preciziški, tada tikrai mes žengsim toliau. Aš skaitau, kas parašyta. “Pakartotinai pasiūlyti Vyriausybei prisijungti prie konvencijos.” Tai reikia rašyti: “pakartotinai prisijungti prie kitų konvencijų ir pateikti jau Vyriausybės pasirašytos konvencijos tekstą Seimui ratifikuoti”. Tada aš jokių pretenzijų neturėčiau. Būkim “biedni”, bet teisingi.
Aš dar kartą sakau, kad įsipareigoju, jog šita konvencija, kadangi mes visi esam ja suinteresuoti, bus ratifikuota tikrai šitoje sesijoje. Bet yra principinis siūlymas pirmojoje dalyje dėl 1 punkto. Ar paliekamas taip, kaip užrašyta - “valstybės biudžeto tvirtinimas”, ar “ir patikslintos Vyriausybės programos tvirtinimas”? Mes nežinom, ar Vyriausybė pateiks tą patikslintą programą. Jeigu pateiks, tai atitinkamas įstatymas, kuris bus priimtas, bus patikslintas. Todėl aš siūlau palikti taip, kaip yra. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėjau aš Seimo ketvirtosios sesijos darbų programą. Ir dabar žiūriu, kaip nagrinėjam mes penktosios sesijos darbų programą. Dėl Sveikatos apsaugos įstatymo priėmimo. Pirmojoje dalyje paliktas tiktai Sveikatos draudimo įstatymas, visi kiti įstatymai nukelti į antrąją dalį. Aš labai prašyčiau Seimą atkreipti dėmesį į tai, kad Sveikatos draudimo įstatymas faktiškai vienas. Jeigu mes jį ir priimsime, jis negalės veikti, kol nebus priimtas Medicinos pagalbos įstaigų įstatymas. Mes matome, ką šiuo metu išdarinėja ministerija. Savavališkai be įstatymo pradeda privatizaciją, taiko privačią medicininę veiklą, o įstatymo mes neturime. Todėl kuo greičiau mes turim priimti Medicinos pagalbos įstaigų įstatymą kartu su Sveikatos draudimo įstatymu. Jeigu, aišku, jūs atidėjot Tabako produktų ir alkoholio kontrolės įstatymą, už kurį mes irgi pasisakom... Artimiausiu laiku turim juos priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl Medicinos pagalbos įstaigų įstatymo. Aš sutinku, kad būtų pridėtas prie Sveikatos draudimo įstatymo. Kolega J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis Pirmininke, dar ketvirtojoje sesijoje mes buvom pradėję svarstyti įstatymo “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą” papildymą. Šis klausimas buvo pakliuvęs net į savaitės darbotvarkę. Šeštadienį jūs pažadėjot, kad jis, kaip praėjusios sesijos darbų elementas, pateks į antrąją šios programos dalį. Tačiau aš nematau ne tik antrojoje dalyje, bet ir jokioje dalyje. Kaip čia atsitiko?
PIRMININKAS. Čia tiesiog praleista, ir aš labai atsiprašau, jis bus savo vietoje, t.y. antrojoje dalyje. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke, antrojoje dalyje 36 numeriu įregistruotas įstatymo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos panaikinimo ir paminklosaugos departamento steigimo”. Šį įstatymo projektą ne vieną kartą svarstėme komiteto posėdžiuose, svarstėme ir Seime. Projektas buvo atmestas. Kodėl su tokiu atkaklumu Vyriausybė perša šį įstatymo projektą ir šiek tiek dezinformuoja mus visus? Jei nepriimtina Vyriausybei inspekcija, na, ką gi, keiskime žmones. O kam steigti departamentą, jeigu jis egzistuoja? Nejaugi mes neturime rimtesnių, aktualesnių šiandien, ypač teisėtvarkos požiūriu, įstatymų projektų?
PIRMININKAS. Atsakau. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ir mes jos negalim varžyti. Mūsų valia tik rašyti tai į pirmąją ar į antrąją dalį, ar nerašyti. Todėl ir įrašyta į antrąją dalį.
Kolega A.Endriukaitis. Prašom. Nėra jo. Kolega R.Ozolas.
R.OZOLAS. Ačiū. Aš praeitą kartą prašiau, Pirmininke, įtraukti Religinių bendrijų ir Religinių bendrijų turto grąžinimo tvarkos įstatymus. Jūs puikiai žinote padėtį, ir manyčiau, kad palikimas antrojoje dalyje yra neteisingas. Dar kartą primenu ir prašau rasti galimybę perkelti į šios sesijos darbų sąrašą.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį jau į šios savaitės darbų sąrašą. Yra pateikti 28 (su rezerviniais) klausimai, iš jų 10 yra pataisų tipo klausimai ir tik trys yra įstatymų svarstymai. Aš labai prašau Seniūnų sueigoje atkreipti į tai dėmesį ir neleisti užgožti įstatymų priėmimo einamiesiems klausimams. Apskritai įstatymų pataisų problema darosi nepaprastai rimta mūsų darbo problema.
PIRMININKAS. Su antrąja jūsų pastaba visiškai sutinku. Čia išties yra rimta problema, ir mes visi - ir Seimas, ir Vyriausybė, ir Prezidentas - apie tai turime galvot. Bet su pirmuoju tamstos siūlymu aš negaliu sutikti. Principai turi būti išlaikyti, ir, kiek žinau, jūs kaip tik tas Seimo narys ir politikas, kuris griežtai laikotės tam tikrų principų. Jeigu sutariam dėl principų, tai jų ir laikykimės. Kolega L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Dėkoju, kad aš sulaukiau žodžio.
PIRMININKAS. Atsiprašau, tikrai tamstos pavardė buvo ne specialiai, o netyčia ištrinta iš sąrašo.
L.ALESIONKA. Aš nenorėsiu kartotis dėl to, ką pasakė mano kolega K.Kuzminskas apie sveikatos politikos įstatymus, tačiau vis dėlto turiu pasakyti, ką turiu. Štai jau penktosios sesijos programoje mes įrašinėjam tuos pačius pavadinimus, kurie taip ir neranda vietos čia, salėje, net pristatymui. Iš viso mūsų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas šioje srityje man primena buvusią karinę gamyklą, kuri staiga paaiškėjus, kad jos produkcija niekam nereikalinga, gamina tą produkciją sandėliui. Dirba žmonės, padaryti įstatymai, parengti tikrai gerai, komitetas jiems pritarė, patvirtino. Nejaugi mes nerandam, sakykim, Medicinos pagalbos įstaigų arba Psichinės sveikatos priežiūros įstatymams čia vietos? Psichiatrai manęs klausia, argi reikia, kad dar kelis daktarus nušautų jų pacientai, kad Lietuvos Seimas priimtų įstatymą, kuris nekainuoja milijoninių sumų, nekeičia, nedrasko, bet įveda tvarką? Argi tai taip sudėtinga? Argi galima sakyt, kad jeigu tai neprioritetinis, nesuperįstatymas, tai jam ir nėra vietos? Aš taip pat labai abejoju, ar mes įvykdysim sveikatos sistemos įstatymų numatytą darbo krūvį, ar mes išlaikysim tą tempą, kai vien tik kitai, pavasario sesijai reikės daugiau kaip 13 įstatymų, jeigu mes taip dirbsim, kaip iki šiol.
Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau čia viešai paprašyti jūsų, kaip Seimo Pirmininko, kaip Seniūnų sueigos galvos, žodžio, kad tie sveikatos įstatymai, kurie įrašyti šios sesijos programoje, būtų ir padaryti, kad būtų skirta pakankamai laiko jų svarstymui, kad mes nebūtume pastatyti į tokią padėtį, kai, sakykim, šitokį didžiulį įstatymą kaip Sveikatos sistemos mes priiminėjam rokenrolo ritmu praktiškai per porą dienų. Taigi laukiu jūsų žodžio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mielieji kolegos.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Pirmininke...
PIRMININKAS. Tuoj, tuoj, minutėlę! Aš turiu atsakyti gerbiamajam L.Alesionkai.
Gerbiamasis kolega, kiti gerbiamieji kolegos, pasakyti tikrai esminiai dalykai, ir aš į juos negaliu nereaguoti. Tikrai sveikatos sistemos klausimai yra labai svarbūs. Bet jūs pats suprantat ir visi Seimo nariai supranta, kad yra daug kitų svarbių įstatymų. Mes turime vienu metu nagrinėti kelias dešimtis įstatymų. Nėra mums kitos išeities. Suprantama, kad, kiek mes bedirbtume, kokiu tempu bedirbtume, visų norimų ir reikalingų įstatymų nepriimsim. Vadinasi, reikia nors šiek tiek atsirinkti. Ir dabar padaryta atranka, man atrodo, kad daugiau ar mažiau logiškai, argumentuotai. Su kai kuriomis pastabomis aš sutinku. Sutinku, kad Medicinos pagalbos įstaigų įstatymas būtų įrašytas į pirmąją programos dalį. Nors, žinoma, ir man asmeniškai, gal ir kitiems Seimo nariams psichikos įstatymas yra labai reikalingas, bet man atrodo, tegul jis vis dėlto bus antrojoje dalyje. Taip pat ir kiti.
Dabar aš noriu pasakyti vieną pastabą. Gailiuosi, kad aš nebuvau priimant Sveikatos sistemos įstatymą. Šito įstatymo pabaiga ir ypač įstatymas dėl jo įgyvendinimo yra fantastiniai. Fantastiniai. Aš neturiu kito žodžio. Labai liūdna, kad Seimo nariai šitą fantastiką patvirtino savo gausiais balsais. Dabar mes, Seimas ir Vyriausybė, atsiduriam iš tikrųjų keblioje padėtyje. Įrašyta 20, 30 ar 40 įstatymų, ir mes juos turim priimti šitoj arba kitoj sesijoj. Iš tikrųjų mes juos galim priimti, jeigu Sveikatos apsaugos ministerija ir kiti specialistai sugebės parengt. Bet tada mes nepriimsim nei Mokesčių įstatymo, nei Pensijų įstatymo, nei kurio kito. Štai kokioj mes esam situacijoj, ir aš turėjau šitai atvirai pasakyt. Ačiū, gerbiamasis kolega, kad jūs patraukėt mane už liežuvio. Aš turėjau moralinę teisę pasakyti savo nuomonę apie tai, ką mes padarėm. Taigi mums reikės patikslinti tas mūsų programas. Aš sutinku dar kartą, kad kai kuriuos įstatymus iš tiesų reikia įtraukti į pirmąją dalį, o kitus, kaip sakiau, aš asmeniškai įsipareigoju, kad tikrai, kai tik atsiras proga, įrašysim į darbotvarkę, nesvarbu, kad jie perkelti į antrąją dalį. Ar su tuo sutinkat? Na, bent iš dalies gerbiamasis L.Alesionka sutinka ir man ant “dūšios” lengviau.
Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, noriu informuoti Seimą ir kolegą A.Vaišnorą, kad vakar įvyko Gamtos apsaugos ir Ekonomikos komitetų bendras posėdis (svarstytas Miškų įstatymas), kuriame nedalyvavo kolega A.Vaišnoras, vyko aštrios diskusijos. Miškų ministras A.Vasiliauskas paprašė atidėti dviem savaitėms šito įstatymo nagrinėjimą. Po dviejų savaičių vėl įvyks bendras posėdis, taigi realiausiai galima planuoti svarstyti Seime tik spalio pradžioje.
PIRMININKAS. Ačiū už šitą pastabą. Kaip tik tada bus galima įrašyti iš rezervo kurį nors tikrai labai svarbų klausimą, kuris yra gerai parengtas. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neabejoju, kad šita darbų programa, vadovaujant mūsų ryžtingam Seimo Pirmininkui ponui Č.Juršėnui ir energingiems jo pavaduotojams, bus įgyvendinta. Man sufleruoja “ir viršyta”. (Salėje juokas) Bet klausimas: o kas po to? Ar bus šitie...
PIRMININKAS. Atsakysiu...
A.BALEŽENTIS. Ne, ne, dar klausimas nebaigtas. Ar bus šitie įstatymai realizuoti? Ar yra realizuoti tie įstatymai, kuriuos mes priėmėm, ir kaip jie realizuoti? Ar pasikeitė ir kaip pasikeitė mūsų valstybės piliečio gyvenimas, gerovė, saugumas ir kiti dalykai? Aš šitoje programoje nematau grįžtamojo ryšio. Klausimas būtų toks. Kaipgi Seimas, Seimo vadovybė ir Seimo Pirmininkas žada šitą grįžtamąjį ryšį su gyvenimu padaryt ir kaip mes galėtume atspindėti programoje? Ačiū.
A.KUBILIUS. Dar galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti... A, gerai. Tada aš jums abiem iš karto atsakysiu. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nespėjau užsirašyti, bet norėčiau iškelti vieną probleminį klausimą. Šiandien ne veltui Seniūnų sueigoje klausiau, kieno yra šita programa. Jūs pasakėte, kad tai yra jūsų pateikiama programa. Man kyla toks šiek tiek konstitucinis klausimas. Kas yra Seimas ir kokius darbus jis dirba? Normaliame pasaulyje, Vakarų demokratijoje, yra priimta, kad kiekvienos sesijos pradžioje ateina Ministras Pirmininkas, kaip valdančiosios partijos lyderis, ir pasako, kokią gi įstatymų leidybos programą jis teikia Seimui. Jeigu Seimas atsisako įvykdyti Ministro Pirmininko pateikiamą įstatymų leidybos programą, tai natūralus konfliktas tarp vykdomosios valdžios ir parlamento taip pat sprendžiamas jums puikiai žinomu būdu. Tuo tarpu šioje situacijoje man taip ir neaišku, ką... Na, jis niekad nesiklauso, bet tiek to.
PIRMININKAS. Nepergyvenkit, aš girdėjau. Jūs sakėt, aš niekad nieko neklausau.
A.KUBILIUS. Gerai. Tai man visiškai neaišku, koks yra Vyriausybės požiūris į šitą mūsų programą? Ar ir toliau taip dirbsime, kad Vyriausybė atbėgs ir sakys: ekstra, ypatingos skubos tvarka priimkime kokį nors įstatymą arba jo pataisą. Aš labiau norėčiau, kad antroje dienos pusėje, antrojo posėdžio metu kuris nors Vyriausybės atstovas, kaip valdančiosios partijos atstovas, ateitų ir paaiškintų, ką mes čia rengiamės daryti ir ar valdančioji partija, kurios vadovas yra vykdomosios valdžios galva, sutinka su tokia programa?
PIRMININKAS. Paaiškinu kaip valdančiosios partijos atstovas, o po to kaip Seimo Pirmininkas. Tikrai ne galva. Kad ne galva, tai jau seniai aišku.
Gerbiamieji kolegos, kai mes turėsim atitinkamą Konstituciją, atitinkamą Seimo Statutą ir atitinkamą Vyriausybės įstatymą, parengtą pagal vakarietiškus pavyzdžius, tada bus tokia tvarka. Kol mes turim kitą, mūsų, lietuvišką ir ne tokią jau blogą Konstituciją, nepaisant ir mano paties kritikos, dar kartą sakau, tikrai neblogą Konstituciją, tai dirbsim pagal šitą Konstituciją, pagal šitą Seimo Statutą. Tiesa, jį reikės taisyt, tai teisybė, bet pagal šitą Seimo Statutą ir pagal šitą Vyriausybės įstatymą.
Dabar atsakau abiem - ir A.Kubiliui, ir, svarbiausia, kolegai A.Baleženčiui. Prašom atsiversti antrosios dalies 1 punktą. Pats pirmasis punktas: “Ministro Pirmininko ataskaita apie Seimo priimtų įstatymų ir nutarimų vykdymą”. Tai ir yra Seimo konstitucinės teisės ir pareigos, t.y. priežiūrinės funkcijos vykdymas.
Toliau 2 punktas. “Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo komitetų ir komisijų ataskaitos.”
3 punktas. “Seimui atskaitingų institucijų ataskaita.”
Taigi ataskaitos bus. Prašom tinkamai tam pasiruošti, prašom klausinėti atsiskaitančiuosius, prašom reikšti kritiką, prašom teikti nutarimų projektus dėl jų darbo ir įvertinimo. Šiandieną kaip tik bus pirmosios dvi ataskaitos. Gerbiamojo G.Paviržio, kaip vieno komiteto pirmininko, ir ne mažiau gerbiamo profesoriaus B.Genzelio, kaip kito komiteto pirmininko. Taigi prašom naudotis savo, kaip Seimo narių, ir savo, kaip Seimo, kaip visos institucijos, konstitucine teise.
Dabar, gerbiamieji kolegos, leiskite apibendrinti. Aš prisipažįstu, kad čia buvo pora momentų praleistų, tai jie bus įrašyti į antrąją dalį. Į pirmąją dalį aš sutikau įrašyti tik vieną punktą - dėl medicinos pagalbos įstaigų. Ir mes nesusitarėm, ką darom dėl trečiosios dalies. Mano pasiūlymas lieka tas pats, kad trečioji dalis būtų tik kaip priedas prie Seimo rudens darbų programos. Ar su tuo sutinkam? (Balsai iš salės) Gerai.
Tada aš prašysiu galutinai balsuoti vėliau. Nors, žinoma, mano manymu, būtų galima ir dabar balsuot, sutaupytume laiko. Bet jeigu kolegos vis dėlto norės pamatyt patikslintą programą, tai ji bus po pietų ir po pietų galima bus balsuot, nors dėl šitų pataisų galima būtų balsuot ir dabar. Prašom.
Tada prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Baležentis, po to kolega A.Albertynas ir kolega F.Kolosauskas. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man truputėlį neramu, kai krašto apsaugos koncepcija ir Krašto apsaugos įstatymas tampa tik mūsų darbų programos priedu. Aš manyčiau, kad šie abu klausimai turėtų būti pagrindinėje, gal net pirmojoje dalyje, bet jokiu būdu ne priede. Dėl to aš kviesčiau diskutuoti dėl šito priedo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, taigi antrosios dalies 10 punktas - Nacionalinio saugumo koncepcija ir dar vienas punktas - koncepcija ir gynybos doktrina. Viskas yra antrojoje dalyje. O konkrečių įstatymų nėra, todėl jų negalima rašyt nei į pirmąją, nei į antrąją dalį.
Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš siūlyčiau dabar nebalsuoti, o balsuoti po pietų, kai turėsime patikslintą darbų programą.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Aš galiu daryti tik tokią išvadą, kad gerbiamasis A.Albertynas aiškiai manimi nepasitiki ir jis turi teisę. Na, ką darysi. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manyčiau, kad gyvenimas...
PIRMININKAS. Prašom, prašom, gerbiamasis Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. ... kad gyvenimas yra dinamiškas, ir trečioji dalis gali būti pirmosios ir antrosios dalies priedas, tačiau su tokia sąlyga, kad būtų galimybė, esant objektyvioms aplinkybėms, iš trečiosios dalies paimti atitinkamus įstatymus ir nutarimus bei juos priimti rudens-žiemos sesijoje. O balsuoti galima ir dabar. Jeigu taip būtų galima susitarti, tai šiandien galima patvirtinti programą.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tikrai gerbiamasis F.Kolosauskas dar kartą priminė svarbų dalyką. Aš jį kartoju. Jeigu bus tinkamai parengti klausimai ar įstatymų bei nutarimų projektai ir Seimui atrodys, kad tie klausimai yra svarbūs, tai aišku, kad mes juos nagrinėsim nepriklausomai nuo to, ar jie įrašyti pirmojoje, antrojoje, ar tik trečiojoje dalyje.
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš prašau susitart tik dėl pirmojo klausimo. Trečiąją dalį darom kaip priedą. Ar reikia dėl to balsuot? Ačiū.
Tada ar galim patvirtinti su tom minimaliom pastabom, apie kurias aš kalbėjau, Seimo darbų programą, t.y. kartu ir priimti atitinkamą nutarimą? Ar nori kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų?
Kolega V.Jarmolenka. Prašom. Keturi - už, keturi - prieš.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau pasisakyti dėl visos programos, nes mūsų šaunioji patirtis parodė, jog tai, ko nori Seimo Pirmininkas arba Ministras Pirmininkas, visuomet būna prioritetai. Tai yra iš dalies tiesa. Bent jau prieš mėnesį reikėtų perspėt komitetus, kad būtų gera procedūra, ir tada galbūt mes kaip nors susitvarkytume.
Antra. Buvo referendumas, buvo ekonominis referendumas, kuris buvo politizuojamas. Aštuonios nuostatos patvirtintos mūsų Seime. Aš čia pasigendu aiškių atsakymų. Ką mes darysim dėl tų aštuonių nuostatų? Prioritetiniai klausimai...
PIRMININKAS. Girdžiu, girdžiu, gerbiamasis Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. ... visi - ir kurie balsavom už, ir kurie agitavom, kad nereikia eiti į referendumą, - visi sutikom, kad tai yra Lietuvos problemos. Ponas J.Veselka eilinį sykį pasakė apie tai, kad jeigu jūsų, mielieji piliečiai, ir jūsų, Seimo nariai, sąskaitos nėra apdraustos ir jūs neturit geros rankos, kaip turėjo “Vnešekonombanko” draugų kompanija, kur jūs, pone Juršėnai, iš stenogramos išbraukėt šitą atsakymą į mano paklausimą...
Aš jums noriu pasakyt, kad mes nepadarėm šitų prioritetų. Todėl aš balsuočiau prieš šitą programą ir pasistengsiu padaryt viską, kad kuo daugiau žmonių balsuotų prieš. Prioriteto aš nematau. Aš matau vėl tuos pačius prioritetus, mes kalbam apskritai, bet nekalbam apie pensininkus, nekalbam apie tai, apie ką kalbėjo visa Lietuva pavasarį ir vasarą. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, aš negaliu dabar nepasakyt, nors man ir nereikėtų dabar kalbėt. Na, kaip taip galima? Ką aš išbraukiau iš stenogramos? Prašom man parodyti. Ir prašom pažiūrėt į pirmąją dalį, į 15, 16, 17, 18, 19 punktus. Apie ką čia kalbama, jeigu ne apie pensijas? Nagi sąžinės reikia šiek tiek turėt kritikuojant!
Kolega A.Baskas. (Balsai iš salės) Apie savo, žinoma, apie savo.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš labai sveikinu jūsų pasižadėjimą, kad bus ratifikuoti tie dalykai. Bet aš manau, kad tai yra labai sunkus darbas ir jums jį įgyvendinti būtų daug lengviau, jeigu mes nutarime įrašytume punktą, kaip aš siūliau, tik truputį kitos redakcijos, būtent: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1994 m. pateikti Seimui ratifikuoti 1990 metų Europos Tarybos konvenciją “Dėl pinigų “išplovimo” ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo” ir kitas konvencijas, skirtas Europos valstybių tarpusavio pagalbai kovojant su organizuotu nusikalstamumu”. Tai iš esmės tas pat, ką aš vakar pateikiau raštu, tik išbraukiau žodį “prisijungti”, kadangi prisijungta buvo birželio 13 d.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, aš labai prašau jūsų, nerašykime šito į nutarimą. Tai tikrai yra taip aišku, tai yra toks rutiniškas dalykas. Bus padaryta kaip ir dėl kitų tarptautinių sutarčių. Jeigu šitą rašome, tai tuo labiau turime įrašyti, kad įsipareigojame ratifikuoti sutartį su Lenkija ir Baltijos Tarybos sutartį.
A.BASKAS. Mes neįsipareigojame, tiktai prašome Vyriausybę pateikti ratifikuoti.
PIRMININKAS. Aš asmeniškai savo ir jūsų vardu paprašysiu Vyriausybės šitai padaryti, bet nerašykime šito į nutarimą.
Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš noriu pasisakyti už tai, kad mes patvirtintume šitą programą jau vien dėl to, kad ji yra orientacinis dokumentas, o ne koks nors labai kietas, ir todėl aišku, kad, turint pagrindines darbo kryptis, veikti ir dirbti yra, be abejo, našiau ir geriau. Bet taip pat turime galimybę, kai bus sutvarkyti atitinkami svarbūs įstatymai, juos įrašyti į programą ir tvirtinti. Noriu pasakyti, kad turbūt šiuo momentu kitokios darbo tvarkos ir neįmanoma sugalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega N.Germanas.
N.GERMANAS. Aš taip pat norėčiau palaikyti ir kviesti patvirtinti šitą programą ne todėl, kad ji yra labai gera ar kad labai bloga. Tačiau iš tikrųjų aš sutinku su kolega A.Rudžiu, šiandieną tokią programą taip sudaryti, matyt, yra optimalus būdas. Tuo labiau, išskirti tie prioritetai, kurie buvo tikrai aktualūs ir yra aktualūs mums. O be to, aš manyčiau, kad nevertėtų ilgai kalbėti apie tai, su kuo visi sutariame, ir kalbėti tik tam, kad pasirodytume. Aš manau, reikia patvirtinti programą ir galima rimtai dirbti. O jeigu atsiras kitų klausimų, niekas nedraudžia... Tuo labiau iš mūsų praėjusios sesijos aiškiai matyti, kad iš tos atsarginės dalies (ar trečiosios) buvo priimta daug klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, mums visiems reikia prašyti Aukščiausiojo išminties ir kantrybės, kad mes įvykdytume šią programą. Siūlau patvirtinti.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Kadangi programoje, kaip čia jau buvo kai kurių kolegų pasakyta, priešingai, negu mato gerbiamasis V.Jarmolenka, yra vis dėlto pagrindiniai tie dalykai, dėl kurių buvo diskutuojama, sakykime, referendume: teisėtvarkos dalykai, ekonomikos, socialiniai dalykai, būtent pirmojoje ir antrojoje dalyse, dėl to aš manau, kad šita situacija yra adekvati tai realybei, kurią mes turime, ir siūlau patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pasisakė 4. Dabar dar 3 Seimo nariai gali pasisakyti prieš. Kolega J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš pasigendu su švietimo sistema susijusių įstatymų, kurie yra nukelti gana tolokai, taip pat nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos sistemos stiprinimo įstatymo, kurie būtų sureguliuoti, nes tiek švietimo sistemoje, tiek krašto apsaugoje padėtis yra gana tragiška. Geriausiu atveju galėsiu tik susilaikyti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Aš prieš įvairų iškraipymą. Aišku, kiekvienas komitetas, kiekvienas Seimo narys siekia kažkokio savo tikslo ir tik arba čia pakalba, arba kažkokius lobistinius interesus... Tegu patys Seimo nariai sprendžia, kaip balsuoti. Aš tai prieš tokius šios programos iškraipymus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žurinskai, ne už iškraipymus, o už konkretų nutarimą dėl programos. Kolega V.Landsbergis. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visai prisidedu prie savo kolegų J.Katkaus, A.Basko, V.Jarmolenkos pastabų. O savo ruožtu noriu pasakyti štai ką dėl trečiosios dalies 9 punkto. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių”. Mes dabar priartėjome prie tokios mūsų tarptautinių santykių vystymo stadijos, kai matome, jog nepakanka ankstesnių įstatymų, reguliuojančių tarptautinių sutarčių ratifikavimą, nes kuriant viršvalstybines struktūras, kaip Baltijos Ministrų Tarybą, padėtis pasidaro tokia, kai dokumentai, kurie turėtų būti tolygūs tarptautinėms sutartims (ir iš tikrųjų tokie yra), pavirs viršnacionalinės struktūros sprendimu, privalomu visoms trims valstybėms, ir aiškiai neapibrėžiant, ar jie turi būti ratifikuojami, ar ne. Todėl šitas įstatymas turėtų būti svarstomas greičiau, nenustumiant jo į kokį nors trečiosios dalies rezervą. Aš siūlyčiau, kad jis būtų pirmojoje dalyje ir labai konkrečiai svarstomas. Mes daug ką susitvarkytume ir dėl tarptautinių konvencijų, ir dėl tokių naujai atsirandančių viršvalstybinių struktūrų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės kolega L.Milčius. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega. Aš tik noriu paaiškinti. Šitas įstatymo projektas, kurį paminėjo kolega V.Landsbergis, yra tikrai labai svarbus, ir kai jis bus reikiamai parengtas, jis bus nagrinėjamas be jokios kalbos. Bet kol jo nėra, tai mes jo jokiu būdu nei į pirmąją, nei į antrąją dalį negalime įtraukti.
Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų programą reikia sudaryti ir, aišku, būtų geriausia, kad viskas, ką mes sudarytume, būtų ir priimta, kad nesikartotų taip, kaip pavasarį, kad ten iš numatytų 99, apie 100 įstatymų nebuvo turbūt priimta apie pusę. Seimas nedirbo taip tuščiai, priėmė gal ir kitus, taip pat svarbius. Bet programa turėtų būti reali.
Aš suprantu, kaip yra sunku ir Seimo vadovybei, ir mums turbūt, Seimo nariams, parengti tokią programą, kuri iš tikrųjų būtų reali ir būtų priimama. Aišku, trečiojoje dalyje yra daug nepaprastai svarbių įstatymų. Jeigu aš pasakyčiau, kad kuriuos nors palikime kaip rezervą ir neįtraukime į programą, tai būtų labai skaudu. Ypač sveikatos įstatymai. Stomatologinės priežiūros įstatymas jau kelinti metai keliamas vis į rezervus ir į rezervus. Daugelis kitų labai svarbių įstatymų ir liktų rezerve. Bet manyčiau, kad...
Nežinau, ar šiandien būtinai reikėtų balsuoti už visą programą...
PIRMININKAS. Reikia.
L.MILČIUS. Ir tai, kad trečiąją dalį darytume tokią kaip rezervinę, ir neturėtume jokių įsipareigojimų, man iš tikro būtų nepriimtina, tiesiog nekiltų ranka taip balsuoti, jeigu trečiąją dalį laikytume trečiarūše. Tai būtų labai sunku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ji tikrai ne trečiarūšė. Tiesiog taip bus mums lengviau ir paprasčiau. Aš darsyk kartoju. Visi gerai, tinkamai parengti klausimai, nepriklausomai nuo to, kokioje dalyje jie įrašyti arba iš viso neįrašyti, bus išnagrinėti, jeigu tai tikrai svarbūs klausimai ir taip nuspręs Seimas.
Taigi, mielieji kolegos, prašom registruotis. Prašom registruotis.
110 Seimo narių, nors balsų skaičiavimo komisijos duomenimis - lygiai 100. Bet dabar neužmirškite, kad bus spalvotas balsavimo rezultatų atvaizdas, jeigu paspausite mygtuką. Bet dabar reikės pakelti rankas. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo penktosios sesijos darbų programos”? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 67.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 29.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 67 Seimo nariams balsavus už, 3 prieš ir 29 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo penktosios sesijos darbų programos” priimtas. Ačiū.
Dabar antrasis darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” projektas. Primenu, kad čia klausimas, kuris nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, todėl galime iškart balsuoti. Prašom. Gerbiamasis Stažy, ar turite ką pasakyti?
S.STAŽYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo nariai! Pateiktas įstatymo projektas susijęs su kai kuriais techninio pobūdžio nesklandumais priimtame įstatymo projekte. Iš 249 straipsnių yra keletas redakcinio pobūdžio nesklandumų. Aš prašyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar klausimas yra toks. Ar priimame šitą įstatymą pastraipsniui (čia yra net 6 straipsniai), ar galime iškart balsuoti, t.y. jeigu kas pageidauja, pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašau. Minutėlę! Kolega P.Gylys. Ne. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Man atrodo, jau jeigu reikia taisyti ką tik priimtą įstatymą ir dar ypatingos skubos tvarka, pone Juršėnai, mes sugaišime trigubai mažiau laiko, jeigu priimsime pastraipsniui 6 straipsnius, redakcines pataisas. Bet tai būtų švaru, gražiai ir pagal jūsų priimtą Statutą.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Juridinio skyriaus išvadoje yra pasakyta: atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 18 d. įstatyme “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” yra įsibrovusių ir daugiau panašaus pobūdžio netikslumų. Tai jeigu taip, tai iš tiesų Juridinio skyriaus siūlymas, kad koreguoti projektą reikėtų vienu metu... Tai apsisprendimui reikėtų ir žinoti, ar mes kas savaitę papildysime, patikslinsime šitą įstatymą, ar čia yra paskutinis pakoregavimas?
S.STAŽYS. Ne, projektas yra jau pakoreguotas ir visi netikslumai yra jau pateikti Seimo nariams pateiktame įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teisinės problemos yra labai svarbios ir išties mums galbūt reikėtų joms skirti daugiau dėmesio. Ir štai tokie dalykai, tokios klaidos, kurios pasitaiko įstatymuose, kurių nereikėtų daryti, tikrai atima nemažai laiko. Aš vis dėlto manyčiau, kad turėtume pagalvoti apie Juridinio skyriaus išvadą, nes čia kalbama apie tai, kad yra padaryta ir daugiau panašaus pobūdžio klaidų. Tai galbūt tas visas klaidas reikėtų apsvarstyti ir vienu metu pataisyti. O jeigu mes svarstysime kiekvienu metu vis atskiras klaidas, tai mes prarasime labai daug laiko, bet...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, aš noriu tik priminti, ką kolega S.Stažys ir sakė. Kaip tik atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas, kuris rado kai ką daugiau, ir čia tas yra įvertinta.
Prašom, gerbiamasis Stažy.
S.STAŽYS. Matote, pateiktame įstatymo projekte, pirmame variante, buvo siūloma padaryti tiktai 241 straipsnio antrosios dalies 2 punkte pataisą: vietoje žodžio “vyresnieji” įrašyti žodį “vyriausieji inspektoriai”. Bet Juridinio skyriaus išvadoje buvo mano paties prašymas, kad tuo pačiu momentu galima būtų pataisyti ir kai kuriuos kitus įsibrovusius netikslumus. Žinoma, juos buvo galima padaryti paprasčiausiai klaidų atitaisymu, nes ten yra tikrai tokios nežymios korektūros klaidelės. Bet kadangi buvo teikiamas Seimo vadovybės įstatymo projektas dėl to inspektoriaus paaukštinimo, todėl aš tiesiog pateikiau įstatymo projektą Seimui, kad būtų įstatymiškai ištaisytos visos tos pastebėtos klaidelės.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, ar tikrai reikia balsuoti pastraipsniui, kaip siūlo kolega V.Jarmolenka? Prašau.
Dėl 1 straipsnio prašom. Kas už 1 straipsnį? Prašom balsuoti.
Balsavo 65. 60 - už, 1 - prieš, 4 susilaikė. Ačiū.
Dabar kas už 2 straipsnį? Prašom balsuoti.
Už - 69, nė vieno prieš, 7 susilaikė. Susilaikė - baltas kvadratėlis.
Kas už 3 straipsnį? Prašom balsuoti.
68 - už, 4 - prieš, 5 susilaikė. Priimta.
Kas už 5 straipsnį? Prašom balsuoti.
61 - už, 4 - prieš, 8 susilaikė. Priimta.
Kas už 6 straipsnį?
46 - už, 4 - prieš, 9 susilaikė. Ačiū. Priimta pastraipsniui.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar kas nori pasisakyti dėl viso įstatymo, dėl balsavimo motyvų? Ar galime balsuoti iš karto? (Balsai salėje) Tada prašom dar kartą registruotis.
96 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 82.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 82 Seimo nariai balsavo už, 3 susilaikė, tokiu būdu įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” priimtas. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, 3 ir 4 darbotvarkės punktai. Truputėlį atsiliekame nuo grafiko, bet nedaug užsirašė kalbėti, tai gal pasivysime. Toliau pirmininkaus gerbiamasis A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Svarstome 3 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Kalbėti yra užsirašę du Seimo nariai: Seimo narys A.Baskas frakcijos vardu ir Seimo narys S.Malkevičius. Po to baigiamasis ministro žodis. Kviečiame Seimo narį A.Baską. Prašau čia.
A.BASKAS. Kadangi atsiliekame nuo grafiko, tai gal tada... ir čia įstatymas daugmaž yra aiškus. Pritarė ir notariato atstovai, ir ministerijos atstovai, tai gal aš atsisakau šito žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Malkevičius. Kviečiame.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu teisininkas, todėl nesigilinau į šio įstatymo teisinius aspektus. Galvoju, kad čia pakankamai gerai padirbėjo mūsų teisininkai. Būdamas Ekonomikos komiteto nariu, daugiau ar mažiau dėmesio atkreipiau į ekonominį aspektą, t. y. 19 straipsnį, kur rašoma apie notaro pajamas. Kaip jūs žinote, prieš tai mūsų priimtame įstatyme notaro pajamos, notaro alga priklausė nuo valstybinės rinkliavos. Kitaip tariant, buvo daromi atskaitymai valstybei, ir kuo daugiau notaras dirba, kuo daugiau jis gauna rinkliavos, tuo didesnis ir jo atlyginimas. Dabar pagal naujai siūlomą straipsnio formuluotę išeina, kad notaras gaus atlyginimą, kurio dydį nustatys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kitaip tariant, jis gaus valdišką algą. Ką reiškia valdiška alga, aš manau, visi žinome, bus ir valdiškas darbas. Mes palaipsniui grįšime prie tokių notarinių kontorų, kokias turėjome dar anais laikais. Jos buvo mažos, neremontuotos, siaurais koridoriais, koridoriuose eilės, žmonės pildo blankus pasidėję vienas kitam ant nugaros, o kai įeini pas notarą, matai tiktai surūgusius veidus ir nelabai norinčius teikti paaiškinimus. Daugumai iš mūsų, be abejo, teko matyti tokių kontorų. Man neseniai teko apsilankyti jau naujoje kontoroje - Klaipėdos antrojoje kontoroje. Iš tikrųjų yra didelis skirtumas: kompiuterizuota, teikia paaiškinimus ir tokius, kokių neklausi, vyksta kažkokia kova už klientūrą. Na, be abejo, dėl to, kad kiekvienas nori daugiau uždirbti.
Aš manau, jeigu mes galvojame, jog notarai per daug uždirba, tai visiškai nebūtina keisti atlyginimų mokėjimo sistemą. Numatykim kitokius valstybės rinkliavos mokesčius arba atskaitymus nuo tų mokesčių į valstybės biudžetą, ir viskas bus gerai. Kiekvienas notaras stengsis tada efektyviau dirbti. Apskritai aš galvoju, kad mes privalėtume galvoti, nes vis dėlto atlyginimas yra pagrindinė progreso varomoji jėga, kaip ten bebūtų. Kiekvienas, jeigu jis mato, kad gali gauti geresnį atlyginimą, stengsis geriau dirbti.
Todėl aš siūlyčiau neatsisakyti nuo paties principo, galbūt jį pertvarkyti kitaip, bet kuriuo atveju, kad notaro atlyginimas priklausytų nuo rinkliavos. Aš galvoju, kad bet kur, kur tik mes galime tą daryti, turime laikytis šito principo. Tai yra pagrindinė progreso varomoji jėga, jeigu mes šitą įvertinsime.
Todėl aš siūlyčiau vis dėlto pagalvoti dėl 19 straipsnio, o autoriams ištaisyti pagal mano siūlymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary Malkevičiau, aš manau, kad trečiajam svarstymui jūs galėtumėte pateikti pataisas, jeigu autoriai nesutiks su jūsų siūlymais.
Baigiamasis ministro žodis. Prieš tai informacija, kad Valstybės ir teisės komitetas pritaria šitam projektui. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai. Aš dėkoju iš principo už palankų Notariato įstatymo projekto įvertinimą. Atsakydamas į gerbiamojo Seimo nario S.Malkevičiaus pastabą, aš noriu pasakyti, kad iš esmės čia tvarka keičiasi labai nedaug. Galbūt tiktai šiek tiek painioja terminologija, kadangi ir iki tol ministerija nustatydavo rinkliavų dydžius, kokius gali imti notarai už atliekamus notarinius veiksmus. Dabar, kadangi mes praktiškai visada nustatydami tos rinkliavos dydžius, norėdavome išgirsti atitinkamų finansų institucijų išvadas, Kainų ir konkurencijos tarnybos išvadas, kad nebūtų per daug nepagrįstai pakeltos kainos, mokesčiai už kai kuriuos notaro veiksmus, todėl atsiranda tokia formuluotė. Tačiau tas rinkliavų dydžio nustatymas praktiškai išlieka ministro, Notarų rūmų prezidiumo iniciatyva, kurią kontroliuoja Finansų ministerija ir Kainų ir konkurencijos tarnyba.
Aš visiškai suprantu, kad atlyginimas yra varomoji jėga. Iš tikrųjų tarp notarų atsiranda konkurencija. Aš tikiuosi, kad ta konkurencija ne vien tik tam, kad paimtų pinigus iš žmonių, bet vis dėlto tai padės sukurti situaciją, kada žmonės bus patenkinti notarų darbu. Tos pajamos tikrai yra nemažos. Tačiau dabar valstybė, konkrečiai, ir Teisingumo ministerija, absoliučiai niekuo nefinansuoja notarų biurų - nei jiems atlyginimų moka, nei įrangos duoda, nieko. O jeigu notaras nori dirbti normaliai ir būti perspektyvus šitoje srityje, tai, be abejo, ir kompiuterinė technika, ir dauginimo technika, ir visa kita turi būti perkama.
Todėl iš pirmo žvilgsnio pajamos yra didelės, tačiau yra dar kitas aspektas, kad, ko gero, tai viena iš retesnių, jeigu taip galima sakyti, darbo vietų, kur žmonės deklaruoja savo pajamas, nuslėpti neįmanoma. Kiekvienas veiksmas fiksuojamas registre ir tai atsispindi. Jeigu visi kiti tai darytų, tai notaro atlyginimai tikrai neatrodytų tokie dideli. Kai kam jie atrodo nepagrįstai dideli, tačiau nereikia pamiršti ir to, kad notarai vis dėlto atsako už tą žalą, kurią padaro savo veiksmais piliečiams. Todėl jie kiekvienais metais draudžiasi gana didelėmis sumomis, nes jeigu savo veiksmais padaro žmonėms žalą, tai gali neužtekti ir jo paties, ir jo giminių turto, kad tą žalą atlygintų. Todėl nemaža dalis notaro gaunamo atlyginimo eina draudimui.
Trumpai tiek, o į pastabas, be abejo, atsižvelgsiu, ypač į Juridinio skyriaus išvadas. Jos daugiau tinka ankstesniems projektams, tačiau yra momentų, kurių mes negalime praleisti nepastebėję, ir atitinkamai pakoreguoti projektą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui už paaiškinimus. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nė vienas iš Seimo narių neoponavo iš principo prieš šitą įstatymą, o tai yra tik svarstymo stadija, ar, gerbiamieji Seimo nariai, galite sutikti pritarti po svarstymo be balsavimo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta po svarstymo.
Vieną minutę, gerbiamasis ministre! Siūloma priėmimo data - šio mėnesio 20 d. Jums priimtina?
J.PRAPIESTIS. Taip, spėsime.
PIRMININKAS. Ar Seimas pritaria, kad 20 d. būtų priiminėjamas Notariato įstatymas? Jeigu pritarsite, automatiškai bus įrašoma į darbotvarkę be tvirtinimo. Pritaria Seimas? Ačiū gerbiamajam ministrui.
J.PRAPIESTIS. Dėkui.
PIRMININKAS. Toliau svarstome darbotvarkės 4 punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Yra svarstymo stadija. Šiandien bus balsuojama tik dėl pritarimo po svarstymo. Socialdemokratų frakcijos vardu yra užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys A.Baskas. Kviečiame į tribūną. Toliau bus baigiamasis Prezidentūros atstovo pono R.Andrikio žodis. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau kelias minutes dėmesio, kadangi šis įstatymas turi priešininkų, ir kaip tik čia yra geras pavyzdys, kai negeri tikslai yra dengiami figos lapeliu. Advokatūros įstatymo pataisos buvo sumanytos ir pasiūlytos tam, kad depolitizuotų padėtį šioje srityje, kuri susidarė todėl, kad Advokatų taryba turėjo tiktai vieną teisę - papildyti advokatų sąrašą. Tuomet susidarė situacija, kai nemažai bylų būdavo nepradedamos vien todėl, kad trūko advokatų. Tai buvo viena problema, kurią reikėjo išspręsti.
Antra problema, kai trūksta kažkokių specialistų, tuomet kyla paslaugų kaina. Dabar kaina pakilo taip, kad už 1 val. advokatui tenka mokėti 200 Lt. Tokia situacija visiškai aiškiai rodo, kad tie žmonės, kurie neturtingi, praranda galimybę teisme gintis ir apskritai laimėti bylas. Todėl ir buvo sugalvotos įstatymo pataisos, kaip šitą problemą spręsti. Ji buvo sprendžiama labai paprastai: paliekant tą kanalą, kuriuo eina į advokatūrą per Advokatų tarybą, atidaryti antrą kanalą - palengvinti galimybę didesniam skaičiui teisininkų dirbti advokatais. Mes tokį įstatymą priėmėm, Prezidentas jo nepasirašė ir grąžino.
Iš esmės grąžinto įstatymo esmė sprendžia šią problemą, todėl jis yra priimtinas. Ten yra tiktai neesminiai dalykai. Viena, kad advokatais gali būti tik turintys universitetinį išsilavinimą. Man atrodo, tai yra neesminis dalykas, kadangi klientas renkasi advokatą. Jeigu jam patinka su universitetiniu išsilavinimu, jis renkasi su universitetiniu, jeigu patinka ne su universitetiniu - renkasi ne su universitetiniu.
Ir antrasis Prezidento pasiūlymas - ką be egzaminų priimti į advokatūrą ir ką su egzaminais. Tai taip pat yra neesminis dalykas. Svarbu, kad išliko esminis dalykas - atsirado antrasis kanalas - papildyti advokatų gretas.
Man atrodo, kad kai kas prikalbino Prezidentą nepasirašyti ano ir šito, tikėdamiesi, jog iš viso toks įstatymas nebus priimtas. Ir kai mes balsavome anoje sesijoje, tikrai vos vos, nedaugeliu balsų mes nubalsavome, kad toliau nagrinėtume šitą įstatymą. Tai yra, kad išvis šita problema būtų sprendžiama. Štai jums labai gražus pavyzdys, kai mes buvome net kai kurių Seimo narių mulkinami, kad čia įvedamas valstybės monopolis, kad čia taip ir taip, o iš tikrųjų naikinamas monopolis. Aš noriu į tai atkreipti dėmesį, kad yra daug įstatymų, kur susikerta interesai. Kadangi pagal Konstituciją mes turime vadovautis valstybės interesais, tai yra visuomenės interesais, todėl mums ir tenka pasiaiškinti tokius dalykus.
Socialdemokratų frakcija pritaria Prezidento pasiūlymui ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną Prezidentūros atstovą poną R.Andrikį baigiamajam žodžiui.
R.ANDRIKIS. Gerbiamasis Seime, liepos 18 d. šioje tribūnoje aš jums pateikiau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Svarstymo metu ir tame posėdyje, ir šiandien kokių nors, aš manau, esminių pastabų ir esminių nepritarimų Prezidento dekretui aš neįžvelgiau. Net gerbiamasis Seimo narys A.Baskas, pakritikavęs antrojo kanalo advokatūros eilių papildymo poziciją, pasiūlė vis dėlto pritarti Prezidento dekretui.
Aš drįsiu paprieštarauti gerbiamajam Seimo nariui A.Baskui, kad tai, ką priėmė Seimas birželio 30 d., nustatydamas, kad advokato eiles gali papildyti asmuo, turintis teisinį išsilavinimą ir vienerių metų teisinio darbo stažą pagal Teisingumo ministerijos išduotą licenciją, tai, mūsų nuomone, tokia teisininko kvalifikacija negali būti prilyginta 5 m. teisėjo, bent jau 5 m. teisėjo, bent 7 m. prokuroro, atliekančio procesinius veiksmus, taip pat 7 m., kaip Prezidentas siūlo, teisinio darbo stažui. Nes tai, ką siūlo Prezidentas, tai yra iš tikrųjų demokratiškas kelias teisininkams-praktikams, o jeigu mes laikome, kad teismas yra teisininkų svajonė ar viršūnė, tai kaip dabar teisėjas, visą laiką klausęs tiktai prokuroro ir advokato, kaip jis dabar galėtų eiti laikyti egzaminus pas advokatą? Mūsų manymu, Prezidento siūloma 9 straipsnio pataisa yra pakankamai demokratiška. Galiausiai negalima siekiant kokių nors konjunktūrinių tikslų, galbūt tokių, kad teisėjai neišbėgiotų prieš artėjančius rinkimus, apriboti pačių teisininkų teisių.
Dėl universitetinio išsilavinimo. Advokatas teikia teisinę pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims, užtikrina konstitucinės teisės į gynybą principo praktinį įgyvendinimą. Nors advokatūra nėra valstybinė įstaiga, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucija, įtvirtindama principą į gynybą, įsipareigoja, kad visi advokatai turės pakankamą teisinę kvalifikaciją. Būtent todėl mes prašome, jog būtų priimta Prezidento siūloma pataisa, kad advokatūroje būtų tik asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Mes suprantame, kad yra baigusių ir kitas užsienio aukštąsias teisės mokyklas. Tačiau tas klausimas galėtų būti išspręstas kitu būdu. Kokia nors institucija, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija, ar dar kokia nors ekspertų taryba galėtų atitinkamu sprendimu ar atitinkamais sprendimais prilyginti kitos mokyklos baigimo diplomą universitetiniam. Aš siūlau priimti ir balsuoti už Prezidento dekretą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pone Andriki, mes šiandien dar nebalsuosime dėl to. Mes šiandien balsuosime tik formaliai, jeigu Seimas reikalaus, ar pritariame po svarstymo. Galutinis balsavimas, ar pritariame Prezidento veto, ar nepritariame Prezidento veto, bus kitą dieną. Taigi jeigu jūs nubalsuosite, kad pritariate Prezidento veto, tada Prezidento pataisos įeina automatiškai. Jeigu nepritariate Prezidento veto, bet tai bus, vėlgi sakau, kitą kartą, lieka senasis įstatymas.
Todėl aš dabar kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti po svarstymo bendru sutarimu, o datą paskirti, tarkime, 20 d., kai bus galutinai sprendžiama, ką darome su įstatymu. Ar gerbiamieji Seimo nariai sutinka su tokia pozicija? Ar kas nors nori kalbėti dėl motyvų? Ar reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Ačiū. Pritarta po svarstymo Advokatūros įstatymo pakeitimui ir papildymui.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame sutaupę pakankamai daug laiko, todėl galime svarstyti rezervinį klausimą - Seimo nutarimą “Dėl laikinosios komisijos rinkėjų sąrašų sudarymo problemoms tirti sudarymo”. Projekto Nr.1103. Projekto pateikimas. Pranešėjas - Seimo narys A.Kubilius. Kviečiame į tribūną. Prašom. Baigsime 11.40 val., todėl prašyčiau kalbėti labai trumpai, nes, matyt, Seimo nariai norės jūsų ir paklausti.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt turite išdalytą projektą. Aš tik norėčiau pridurti keletą žodžių. Man atrodo, rinkėjų sąrašų problema mums visiems yra pakankamai gerai suprantama, ypač ji tapo suprantama paskutinio referendumo metu. Kaip matote iš mūsų pateikto projekto preambulės, mes siūlome sudaryti komisiją, kuri imtųsi nagrinėti jau seniai subrendusią rinkėjų sąrašų sudarymo problemą ir pateiktų Seimui pasiūlymus, kaip tą problemą reikėtų spręsti.
Iš tikrųjų referendumo metu išaiškėjo nemažai problemų. Visų pirma viena problema buvo labai aiški, t.y., kiek Lietuvoje yra rinkėjų, nes iš pradžioje pateiktų duomenų, kad yra per 2,5 mln., liko 2 mln. 400 tūkst. Taip ir neaišku, kokiu pagrindu tas rinkėjų skaičius keičiasi.
Antroji problema, kurią taip pat reikėtų panagrinėti, yra ta, kad labai neaišku, kam Lietuvoje yra išduodami pasai, kai rinkėjų sąrašuose atsiranda tokie asmenys, registruoti tokiais adresais, kurių iš viso nėra. Na, ir iš principo, mūsų manymu, reikėtų giliau panagrinėti rinkėjų sąrašų sudarymo problemą, nes iš tikrųjų yra neaišku, kaip tuos sąrašus sudaryti, kai nebėra registracijos, kaip sudaryti sąlygas rinkėjams įvykdyti jų teises ir pareigas balsuoti, kai atsiranda nemažai tokių kliūčių, kaip ir šį kartą matėme, kai rinkėjai, būdami kurortuose ar kur nors kitur, negali būti įtraukti į sąrašus.
Na, ir paskutinioji problema, kurią norėčiau, kad taip pat šita komisija nagrinėtų, kaip padaryti sąrašus prieinamus politinėms organizacijoms. Mūsų manymu, tai yra labai aiški demokratijos problema. Šita problema turi būti sprendžiama taip pat kaip visame demokratiškame Vakarų pasauly, kuriame rinkiminės kampanijos remiasi visų pirma tuo, kad politinės partijos turi galimybę ne tik tikrinti rinkėjų sąrašus eidamos nuo durų prie durų, bet kartu ir bendrauti su rinkėjais.
Aš noriu pasakyti dar vieną labai paprastą dalyką. Mes visi suprantame, kad ekonomika, energetika yra labai sudėtingos problemos. Skiriame milijonus dolerių, kad atitinkamos tyrimo grupės parengtų plačias ir išsamias ataskaitas. Tačiau įsivaizduojame, kad demokratija yra labai paprastas dalykas, apie kurį visi viską išmanome. Aš noriu pasakyt, kad yra nemažai pavyzdžių tuose pačiuose Vakaruose, kur demokratijos problemos yra suprantamos kaip labai svarbios problemos, kurių nagrinėjimui negailima pinigų. Ir štai aš turiu vieną pavyzdį, tai yra Kanados parlamento sudarytos komisijos vienas iš ataskaitos tomų. Komisija buvo sudaryta labai aiškiam tikslui, angliškai vadinasi “reforming electional democracy”, t.y. “reformuojant rinkimų demokratiją”. Ataskaita buvo sudaryta iš keturių tomų, kuriuose buvo apžvelgtos visos problemos, tarp jų ir rinkėjų sąrašų sudarymo problema. Aš nenoriu pasakyti, kad mūsų komisija turėtų parengti keturių tomų ataskaitą, bet mes turėtumėm žymiai rimčiau pasižiūrėti į visas problemas. Aš manau, kad tą turėtumėm suprasti. Ir todėl mes siūlome sudaryti tokią komisiją, mūsų frakcija siūlo sudaryti ją iš 8 narių, atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad būtų proporcingai atstovaujamos frakcijos, ir numatant, kad komisija ne tik išnagrinės šitą problemą, bet ir pateiks atitinkamų siūlymų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Jūsų pranešimu susidomėjo net 14 Seimo narių, kurie norės jūsų paklausti. O aš manau, kad šis dokumentas nesukels ypatingų diskusijų, kadangi tai bus rimta pagalba būsimam referendumui, kurį ruošiasi organizuoti Demokratinė darbo partija. J.Listavičius nori paklausti. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manot, ar sąrašų kokybė nekelia minties apie Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimo centro prastą darbą ir piktnaudžiavimus išduodant Lietuvos Respublikos piliečio pasus? Ačiū.
A.KUBILIUS. Aš minėjau, kad tai yra viena iš problemų, kurią irgi reikėtų patyrinėti. Nes iš tikrųjų tie faktai, kurie buvo pastebėti referendumo metu, aš net nenorėčiau sakyti, kad leidžia įtarti, bet kelia tam tikrų nuogąstavimų, kaipgi yra išduodami tie pasai, kad paskui, remiantis tų pasų išdavimu, rinkėjų sąrašuose atsiranda tokių adresų ir tokių pavardžių, kurios niekada neegzistavo. Bet tai yra tiktai tam tikra šalutinė problema, kuri irgi turėtų būti išnagrinėta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Veikia dabar Seimo suformuota Vyriausioji rinkimų komisija. Ir ji dabar ypatingo darbo neturi. Sakykit, ar ne geriau būtų, jeigu mes pavestume šiai komisijai panagrinėti būtent šį klausimą, dėl kurio dabar siūlote sudaryti specialią komisiją. Ir ta Vyriausioji komisija turėtų darbo, juk ji yra specializuota, ji žino šią problemą, ji jau dirbo tuo klausimu, ir ten yra nemažai teisininkų ir kitų sričių specialistų. Tegul tie žmonės, kurie bent kiek yra kompetentingi, nagrinėja klausimą, kurį jūs siūlote spręsti.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad visų pirma ne visiškai teisingas Seimo narių požiūris tuo atžvilgiu, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiuo požiūriu yra vykdomoji valdžia. Ji, be abejo, turi savo patirtį, savo tam tikras tradicijas, savo įdirbį ir ta jų patirtis bus naudinga Seimo komisijai. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad reikia sudaryti Seimo komisiją, nes tam tikru atžvilgiu grynai dėl savo įdirbio Vyriausioji rinkimų komisija nebus visiškai optimali ir objektyvi.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Mano vieną klausimą klausė gerbiamasis prieš mane kalbėjęs. Aš irgi pritariu, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra institucija, ir jeigu gerbiamasis A.Kubilius ja nepasitiki, tai jo problema. Bet tai yra institucija, kuri kaip tik ir turi užsiiminėti šituo reikalu. O dabar aš tiktai norėčiau paklausti, kaip jūs suprantat tą demokratiją, jūs suprantat ją vienaip, kitas - kitaip ir t.t. Yra paprasti, visiems suprantami demokratijos kriterijai. Sakysim, ir per paskutinį referendumą jūs savo tą demokratijos supratimą labai ryškiai demonstravot. Todėl štai ir klausimas: kaip jūs suprantat tą demokratiją ir kaip ją įgyvendinti sudarant šituos sąrašus?
A.KUBILIUS. Aš nenoriu...
PIRMININKAS. Klausimas ne ta tema, bet galit atsakyti, jeigu norit.
A.KUBILIUS. ...nenoriu plačiai kalbėti apie demokratiją, tiktai noriu pasakyti, kad vienas iš demokratijos pagrindinių elementų yra politinių partijų funkcionavimas. Ir funkcionuojant yra gyvybiškai svarbu bendrauti su rinkėjais. Ir tai, ką mes matėme prieš referendumą, kai rinkėjų sąrašai buvo tiesiog slepiami nuo politinių partijų, tai, mano manymu, nieko bendro neturi su demokratija.
Antras dalykas, šita fikcija, kad rinkėjų sąrašus galima tikrinti politinėms partijoms 10 dienų prieš referendumą, irgi yra pakankamai nerimta. Ir dar sykį noriu akcentuoti dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Dar sykį kartoju: Vyriausioji rinkimų komisija šiuo požiūriu yra vykdomoji valdžia. Vykdomoji valdžia apima visas Lietuvos gyvenimo sritis. Remdamasis šitokiu po-žiūriu Seimas galėtų save iš viso paleisti, jeigu traktuosime, kad vykdomoji valdžia geriausiai išmano visas problemas ir Seimas neturi nieko nei gvildenti, nei tyrinėti, nei kitų dalykų... Aš, pavyzdžiui, norėčiau patyrinėti ir tokius dalykus, kokie buvo šį kartą sudarant sąrašus, kai iš Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuteriais ėjo nurodymai mirusių ir persikėlusių į kitas gyvenamas vietas neišbraukti iš sąrašų. Kuo remiantis buvo duodami tokie nurodymai?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Galbūt maža pastabėlė: tai, kam yra išduoti pasai ir kokiu pagrindu nuo pat Lietuvos Respublikos pasų išdavimo pradžios, tai yra atskira problema. Jeigu jau Pilietybės įstatymas numatė suteikti pilietybę tiems, kurie 1940 m. ir vėliau su tankais atvažiavo ir paskui tankus atėjo, tai jie ir gavo pilietybę. Čia mes jau nieko nepakeisime. Klausimas būtų kitas: ar jūs matote galimybę tikrai išplėsti šitą darbą, kadangi iš tiesų migravimas didžiulis, žmonės yra gavę pasus, tačiau neregistruoti, neįtraukti į sąrašus. Ar jūs manote tą problemą iškelti į tokį netgi didesnį rangą, tai padaryti vos ne kaip gyventojų surašymą, labai tikslų, labai kruopštų, kartu, taip sakant, nurodant gyvenamąją vietą, kad pagaliau tikrai nekiltų ateityje ir artėjant savivaldos rinkimams, nors, aišku, slenksčio nėra, tačiau vis dėlto nuo pat 1990 m. tikslių sąrašų mes neturime. Ar galvojama pasitelkti visas valdžios institucijas, kad tą tikslą pasiektume? Dėkui.
A.KUBILIUS. Aš kolegai V.Petrauskui norėčiau atsakyti tiktai tiek, jog aš manau, kad mes matome tiktai šitos problemos aisbergo viršūnę. Jeigu šita sudaryta tyrimo komisija pamatys ir didesnes problemas, kurių dalį ir jūs minėjote, aš manau, kad tai bus galima suskirstyti į atskiras problemas sudarant atskiras komisijas.
Dabar dėl pačių pasų. Aš nenoriu sutikti su vienu požiūriu: mes neturėtume tikrinti, kam buvo išduoti pilietybės dokumentai, sakysim, bent aš taip galvoju. Bet iš principo, mano manymu, yra tokių faktų, kai pasai yra išduoti fiktyviems asmenims, kurie niekad neegzistavo, ir išduoti tokiais adresais, kurių irgi nėra. Štai čia yra problema - kam išduodami, už kiek išduodami ir kodėl išduodami, ir kada išduodami.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėjau vieno paklausti. Suprasdamas tą svarbą, dėl kurios jūs pateikėt šitą projektą, nes, kaip jūs pats žinot ir mes visi gerai žinom, kiek buvo rinkimų, tiek buvo naujų sąrašų, ir buvo teikiami vis nauji sąrašai. Bet aš norėjau jūsų paklausti: ar nevertėtų šitai komisijai taip pat patyrinėti ir pačios Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą per šį referendumą, nes buvo specialiai trukdoma, kad tiktai žmonės negalėtų ateiti balsuoti. Todėl, manau, iš tiesų Seimo lygiu reikėtų tikrinti pačios Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą. O poną A.Sakalą paprašysiu, jeigu galima, mane dar palikti pasisakyti.
PIRMININKAS. Nepaliksiu, nes nenumatyta procedūroje. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad iš tikrųjų mes turėsime šiuo požiūriu nagrinėti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą dėl to, kad iš to darbo patirties padarytume atitinkamas išvadas. Nieko kito mes neturėsime tyrinėti kaip tiktai tai, kaip iki šiol buvo sudaromi tie sąrašai, kokios yra tų problemų priežastys ir kaip tas problemas spręsti. Ir iš tikrųjų mes, manau, puikiai suprantam, kokia yra problema ir kokio dydžio paklaidos sudarant sąrašus Lietuvoje egzistuoja. Aš noriu pasakyti, jog šita problema yra ne tiktai Lietuvos problema. Man teko skaityti spaudoje informaciją apie tai, kad, sakysime, Didžiojoje Britanijoje 1976 m. vykusių parlamento rinkimų rinkėjų sąrašų paklaida siekė 7%. Aš įsivaizduoju, kokia paklaida yra mūsų Lietuvėlėj. Ir aš manau, kad šita problema turi būti sprendžiama, nes manipuliuoti rinkėjų valia, aš manau, jau gana.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Pradžioje šiek tiek replikuodamas aš siūlau šitos komisijos veiklos kompetenciją išplėsti iki Didžiosios Britanijos. Dabar klausimas toks: ar negalima būtų manyti, kad tokių arba panašių komisijų kūrimas prie Seimo arba kaip Seimo tam tikrų padalinių, vadinkim, dezorganizuoja ir trukdo tiesioginiam Seimo darbui? Aš vis dėlto grįžtu prie tos idėjos, kurią kėlė kolegos: ar negalima manyti, kad šiandien Lietuvoje nėra tokių institucijų, kurios šitą darbą gali atlikti. O atskirais pavyzdžiais niekas neįrodoma, kadangi yra labai įvairių pavyzdžių iš kitos pusės.
A.KUBILIUS. Be abejo, mes pereinam į principinį ginčą - kas yra demokratija ir kas yra parlamentinė demokratija. Aš įsitikinęs, ponas Karosai, kad jūs šitoj vietoj klystate, nes parlamentas, neatlikdamas savo parlamentinės kontrolės funkcijų, yra ne parlamentas, tai yra partinis biuras. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom. Paskutinis klausimas. Laikas baigiasi.
A.KUNČINAS. Labai malonu, kad Konservatorių frakcija, būdama Sąjūdžio tradicijų tęsėja, susidomėjo sąrašų sudarymu per referendumą. Tačiau aš puikiai prisimenu tą referendumą, kuris vyko 1992 m., kuomet buvo siūloma priimti tam tikrus Konstitucijos straipsnius. Kažkodėl tuomet nebuvo keliamas klausimas dėl rinkėjų sąrašų sudarymo, kuomet Vilniaus miesto komisijos pirmininkas 2 val. nakties skambino policijos vadui klausdamas, kiek Vilniuje yra žmonių, kadangi referendumo rezultatai linko ne į tą pusę. Todėl, manyčiau, nereikia savo politinių interesų ir savo politinių tikslų primesti visam Seimui. Tačiau aš sutinku, kad toji problema dėl sąrašų sudarymo referendumui egzistuoja, tačiau vėlgi kiekvienas dirbkim savo darbą. Ir aš siūlyčiau, kad tą darbą dirbtų tie, kuriems jis yra skirtas, t.y. Vyriausioji rinkimų komisija. Ir ar jums neatrodo, kad Seimui užtektų tik pažiūrėti į sudarymo metodiką ir ją nagrinėti, o ne užsiimti ne savo darbu.
A.KUBILIUS. Aš suprantu, kad Seimo daugumai, valdančiajai partijai, labai nesinorėtų giliau patyrinėti, leisti Seimo nariams giliau patyrinėti šitą problemą. Visa tai yra suprantama. Ir šių dienų požiūriu aš tiesiog neturiu ko daugiau pridurti matydamas Seimo daugumos požiūrį į demokratijos problemas. Aš dar sykį kartoju: parlamentinė demokratija yra ne tiktai įstatymų priėmimas Seime, tai yra ir parlamentinė kontrolė. Ir šiuo požiūriu pasaulis nėra išradęs jokių kitų instrumentų, kaip parlamentines tyrimo komisijas. Štai šiandien jūs atsisakote sudaryti ši-tą komisiją ir galvojate, kad Vyriausioji rinkimų komisija, ta, kuri yra tiesiogiai atsakinga ir šiuo požiūriu yra vykdomoji valdžia, kad ji pati turi ištyrinėti šitas problemas.
A.KUNČINAS. ... ir pateikti Seimui, buvo sakyta...
A.KUBILIUS. Ką reiškia “pateikti Seimui”? Jeigu Seimas pats netyrinės šitos problemos, tai ką jis paskui darys su tom...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau.
Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau. Prašom nepalikti tribūnos. Reikia mums išspręsti ir tokį klausimą: dar nori paklausti 7 Seimo nariai, bet laikas baigėsi. Jeigu tie 7 Seimo nariai neatsisako savo klausimų, aš padarysiu pateikimo pertrauką. Jeigu jie atsisako, galėtume pereiti prie balsavimo, tiktai pritarti pateikimui, nes šiandien už visą dokumentą balsuoti negalima, nors dokumentas nenorminis. Iš principo būtų ir galima, bet nėra pavardžių, tai mes negalime to daryti. Aš noriu paklausti užsirašiusiųjų: A.Sadkausko, A.Ivaškevičiaus, K.Paukščio, J.Katkaus, P.Papovo, A.Salamakino, K.Kubertavičiaus - ar visi norite paklausti?
A.KUBILIUS. Jie nori kalbėti.
PIRMININKAS. Kalbėti? Tada atskirai dar dėl motyvų bus galima kalbėti. Ar atsisakote savo klausimų? Neatsisakot. Tada daroma pateikimo pertrauka. Svarstysime kitą dieną. O dabar pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį, prašom registruotis. Prašom registruotis.
43 Seimo nariai. Dabar iš eilės 5 darbotvarkės punktas - nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos dėl tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo ratifikavimo” projektas. Nr.767. Sekretoriatas man nepateikė jokių pageidavusių kalbėti, niekas neužsirašė. Ar nori kas pasisakyti šituo klausimu, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo, o pats ratifikavimas, žinoma, būtų vėliau, po savaitės arba dar vėliau. Galim? Ačiū. Tada mes tikrai sutaupėm laiko ir galim pasitarti dėl darbotvarkės. Prašau, gal teisingai, į tribūną.
Darbotvarkės svarstymas (94.09.13)
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, tada svarstome ketvirtadienio darbotvarkę. Seimo Pirmininkas tuoj bus tribūnoje. Kas norėtų jam pasiūlyti ką nors, prašom. Seimo narys V.Petrauskas. Ar jūs pirma norėtumėt...
Č.JURŠĖNAS. Aš pirma pasakysiu porą žodžių. Kol aš čia ėjau, išgirdau vieną žodį. Iš tikro jau 15 diena, laikas labai greitai bėga ir mums išties reikia nemaža padaryti. Kas siūloma šitoj darbotvarkėj? Kadangi, kaip buvo pasakyta Gamtos apsaugos komiteto vardu, negalim priiminėti Miškų įstatymo, todėl visų klausimų yra tiktai svarstymo arba pateikimo stadijos. Bet klausimai, kaip matot, yra tikrai svarbūs. Mes turim ir svarstyti, diskutuoti, ir ginčytis, ir po to, kai ateis laikas, balsuoti. Tai yra ir Banko įstatymas, ir Kelių mokesčių įstatymas, ir kai kurie privatizavimo reikalai. Bet yra du kapitaliniai klausimai, kuriems iš esmės skiriamas visas popietinis posėdis. Tai yra 8 darbotvarkės punktas - Lietuvos, Latvijos, Estijos susitarimo dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ratifikavimo projektas. Čia yra svarstymo stadija. Vėlgi, kaip sakiau, jeigu sutarsim, tai ratifikavimas bus vėliau. Ir daugiausia laiko, apie 3 valandos, skiriamos klausimui dėl Lietuvos-Lenkijos sutarties. Šeštadienį, kaip prisimenat, buvo pasiūlyta, konkrečiai gerbiamasis K.Bobelis pasiūlė, kad svarstymui mes skirtume pakankamai daug laiko. Todėl ir yra užrašyta šitiek valandų. Jeigu baigsime anksčiau, tai, be abejo, anksčiau. Yra užrašyti keli rezerviniai klausimai. Jeigu reikės ilgiau svarstyti, galėsime tai daryti ilgiau. Primenu, kad Lenkijos Seime tam tikra stadija yra užbaigta. Komitetai rekomendavo ratifikuoti šitą sutartį, ir lauksime paties Lenkijos Seimo posėdžio. O po to Prezidento parašas. Ir rezerviniai klausimai. Tik aš iš karto siūlau įsirašyti pirmuoju rezerviniu klausimu tą šios dienos klausimą, kurio neužbaigėme. Tai dėl komisijos, dėl kurios atitinkamą nutarimo projektą pateikė kolega A.Kubilius. Tada būtų trys rezerviniai klausimai. Du A.Kubiliaus ir vienas A.Sakalo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, iš tiesų klausimas dėl Lietuvos-Lenkijos sutarties ratifikavimo yra pakankamai svarbus. Ar galėčiau į jus kreiptis ir prašyti galimybės, kad jeigu jau ne tiesioginę transliaciją, tai bent kad radijo darbuotojai padarytų šitos diskusijos įrašą ir panaudotų jį jiems tinkamu laiku? Dėkui.
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad tai galima padaryti. Tikrai tai - svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Yra 15 d. vakarinis posėdis visai be pertraukos. Gal čia ne visai taip racionalu.
Č.JURŠĖNAS. Tai pertrauka, gerbiamasis kolega, turėtų būti lenkiškąjį klausimą svarstant.Čia pertrauka tu-ri būti.
A.ENDRIUKAITIS. Tai gal reikėtų įrašyti.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Įrašysime.
A.ENDRIUKAITIS. Aš buvau prašęs išdalyti...
Č.JURŠĖNAS. Taip. Dėl šito...
A.ENDRIUKAITIS. Dėl pareiškimo...
Č.JURŠĖNAS. Dėl šito reikės balsuoti, kadangi Seniūnų sueiga nepriėmė sprendimo. Reikia įsirašyti pirmiau į savaitės darbotvarkę, o po to į posėdžio darbotvarkę. Pareiškimas dėl Čečėnijos.
A.ENDRIUKAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, pradėjome penktąją sesiją, jau priėmėme pagrindinius valstybės tvarką reguliuojančius įstatymus. Aš jūsų norėjau paklausti, kada mes vis dėlto patvirtinsime konstitucinių įstatymų sąrašą ir ar tuos priimtus įstatymus, kurie bus įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą, pateiksite Seimui perbalsuoti pagal Konstitucijos reikalaujamą normatyvą?
Č.JURŠĖNAS. Galiu pasakyti, kad tą klausimą, nors jis yra ir antrojoje dalyje (jūsų pačių siūlymu buvo išimtas iš pirmosios dalies), numatyta baigti spręsti, kadangi yra trečioji stadija, rugsėjo-spalio mėnesiais.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Dėl Vyriausybės valandos. Aš norėčiau konkretumo. Kuri ministerija atsiskaitys, kaip ir kas...
Č.JURŠĖNAS. Gerai, pasakysiu. Čia mes neįrašėme, bet Seniūnų sueigoje nutarėme, kad būtų teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų atstovai. Tai ministrai J.Prapiestis ir R.Vaitekūnas ir prokuroras A.Paulauskas. Atrodo, jie turi 4 klausimus ir paklausimus, į kuriuos turėtų atsakyti. Todėl jiems skiriama visa valanda. Nes jeigu norės Seimo nariai paklausti ar pasisakyti, tai bus galimybė, o ne tiktai į vieną konkretų raštu anksčiau pateiktą klausimą atsakys. Du ministrai ir prokuroras.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Ačiū. Man jau atsakė dėl Vyriausybės valandos.
PIRMININKAS. Ačiū jums, kad atsisakėte žodžio. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Nesusitarę trise dėl Vyriausybės valandos norėjom.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dėl 9 klausimo, dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių sutarties. Ar nebūtų galimybės svarstant šią sutartį pakviesti Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininką? Kadangi lietuvių spaudoje Lenkijoje yra įvairių atsiliepimų apie šią sutartį. Iš tikrųjų tai nebūtina, bet būtų labai korektiška, kad, svarstant tokią sutartį, dalyvautų ir lietuvių atstovas, gyvenantis Lenkijoje, pavyzdžiui, Punske?
Č.JURŠĖNAS. Prašom. Ne problema.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Galbūt ir tikslinga. Bet kai aš skaitau, sakykime, “Naša gazeta”, tai išeitų, jog jie irgi reikalaus, nes jų pozicija taip pat aiški prieš šios sutarties ratifikavimą. Jeigu lenkų Seimas pakvies juos...
Č.JURŠĖNAS. Bus linksma.
B.GENZELIS. Bus linksma. Kyla klausimas, ko mes norime? Ar norime plėtoti draugiškus santykius su Lenkija ir galvoti apie Lietuvos valstybės ateitį, ar daryti viską, kad sužlugdytume bet kokius kontaktus su Lenkija?
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis Pirmininke, prašau. Daugiau niekas nenori pasiūlyti.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, čia ne principinis dalykas. Galėsime susitarti. Seimas turės konkrečiai spręsti tuo momentu, kai vyks diskusija, ar leisime kam nors ne iš Seimo narių pasisakyti. Vadinasi, šiandieną mes šito dalyko nenuspręskime. Dabar aš tik pasakau dėl konkrečių dalykų. 9 punktas bus su pertrauka, kaip kolega A.Endriukaitis teisingai pastebėjo. Pertrauka čia numatyta, ir ji niekur nedings.Toliau pirmasis rezervinis klausimas yra komisija dėl rinkėjų skaičius, o po to kiti du rezerviniai. Dabar tas dalykas, dėl kurio turime balsuoti. Ar reikia mums pareiškimą įsirašyti į šios savaitės darbotvarkę ir konkrečiau - į ketvirtadienio darbotvarkę, ar į kitą savaitę, kadangi klausimą pradėjo nagrinėti Užsienio reikalų komitetas? Manau, būtų tikslinga atidėti kitai savaitei. Bet tegu sprendžia Seimo nariai.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Č.JURŠĖNAS. Trečiadienį jie posėdžio neturės, mano turimais kukliais duomenimis. Deja, ne jie vieni. Va čia mūsų bėda. Pažadėjau - bus.
PIRMININKAS. Registravosi 56 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, gal kas norėtų motyvuoti po vieną už ir prieš? Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti tokį motyvą dėl greičio. Teko kalbėti su Ingušijos prezidentu Auševu. Ir jis nuogąstavo dėl Rusijos pozicijos jų atžvilgiu. Noriu priminti, kad buvo į Ingušiją eita... Priekyje ėjo Osetijos jėgos, o iš paskos ėjo Rusijos jėgos. Toks panašus scenarijus gali būti ir Kaukaze, Čečėnijoje. Todėl atidėliojimas ir greitesnis nuomonės pareiškimas yra priešingi dalykai. Ir vis dėlto reikėtų galvoti, kad greitesnis pareiškimas, nuomonės pasakymas būtų reikšmingesnis. Po kurio laiko tai gali neturėti jokios aktualijos. O jeigu Užsienio reikalų komitetas ilgai svarstys, tai taip ir gali išeiti. Todėl aš labai prašyčiau, kadangi projektas yra išdalytas, įtraukti po svarstymo... Jeigu iškiltų didesnių dalykų, galime ir pakeisti, taisyti ar tartis, bet skubiau tai padaryti būtų prasminga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Galima kalbėti tik prieš. Aš noriu pasakyti, kad mes balsuosime, ar įrašome į šios savaitės, ar į kitos savaitės darbotvarkę. Prašyčiau motyvus pasakyti, kurią pusę jūs remtumėte.
A.KUNČINAS. 15 sekundžių.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš sutinku, kad situacija Čečėnijoje yra labai sudėtinga ir neaiški. Joje lankėsi Seimo nariai. Aš nežinau, ar Seimo siųsti, ar savo asmenine iniciatyva. Ir informaciją apie Čečėniją pateikia, sakyčiau, vienpusiškai. Manyčiau, klausimo skubotai mes negalime spręsti ir todėl, kad buvo minėta, jog svarstoma Užsienio reikalų komitete. Be to, aš manyčiau, kad būtų labai gerai, jog šį klausimą mes galėtume suderinti su mūsų kaimyninėmis šalimis. Aš turiu omenyje Latviją ir Estiją. Kadangi dabar mūsų ryšiai yra gana glaudūs ir veiksmai šiuo atžvilgiu, manyčiau, taip pat turi būti koordinuojami. Per tą laiką būtų galima išsiaiškinti. Dėl to aš siūlau įrašyti į ateinančios savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, o po to balsuosime.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Negalima. Tai informuokite kas iš Užsienio reikalų komiteto dar... Prie šoninio mikrofono prašom. Dabar vyksta registracija. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašom, informuokite. Seimo narys V.Landsbergis - informacija iš Užsienio reikalų komiteto.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, vakar tikrai vyko Užsienio reikalų komiteto posėdis. Daug kas svarstyta, taip pat padėtis arba kraujo praliejimo grėsmė Čečėnijoje bei kokio nors pareiškimo galimybė arba, kitaip sakant, reikmė. Buvo visiškai sutarta, jog reikia ką nors padaryti ir ką nors pareikšti, kad tai turi padaryti parlamentas. Taigi klausimas Užsienio reikalų komitete nėra svarstomas, kaip čia kai kurie kolegos sakė, bet jis buvo svarstytas ir nutarta pasiūlyti parlamentui padaryti tokį pareiškimą. Ir, be abejo, todėl reikėtų įrašyti į darbotvarkę. Tačiau, kadangi padėtis yra pavojinga ir mes atidėliodami galime atsilikti nuo įvykių, aš gerbiamajam A.Kunčinui siūlyčiau atsiimti savo poziciją dėl atidėliojimo bet kokiu pretekstu. Ypač gali būti pavojinga situacija tada, kai JAV pradės intervenciją Haityje. Mes prisimename, kaip buvo sinchronizuojami įvykiai 1991 m. sausio mėn. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kunčinas. Jums siūlė atsiimti savo pasiūlymą.
Č.JURŠĖNAS. Kol gerbiamasis A.Kunčinas kalbės, aš noriu pasakyti, kad galbūt mums reikėtų užimti poziciją ir dėl Haičio. Ten irgi yra kraujo praliejimo grėsmė. Tai būtų logiška.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Visų pirma aš noriu pasakyti...
Č.JURŠĖNAS. Aš tai siūliau dar prieš keletą metų, bet manęs neklausėt nei jūs, nei kiti.
PIRMININKAS. Pirmininke, atsiprašau! Kalba Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man keista, kodėl buvo suteiktas žodis Seimo nariui V.Landsbergiui. Kadangi pagal Statutą neaišku, kodėl. Buvo vienas - prieš, vienas - už. Kodėl papildoma informacija ir kas įpareigojo Seimo narį V.Landsbergį kalbėti Užsienio reikalų komiteto vardu? Man visai neaišku, kodėl apskritai buvo kalbama? O savo pasiūlymo aš nemanau atsiimti.
PIRMININKAS. Aš pasakysiu. Kadangi nėra Seimo komiteto pirmininko pono K.Bobelio, kažkas iš komiteto pateikė informaciją, o Seimo narių valia priimti tą informaciją ar nepriimti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti, kad, mano duomenimis, komitete buvo šiek tiek kitaip. Mano žiniomis, klausimas nebaigtas svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime alternatyviai, todėl susilaikę nebus skaičiuojami. Formuluoju taip: kas nori, kad šis klausimas būtų svarstomas šią savaitę, būtent ketvirtadienį, spaus mygtuką “už”, o kas mano, kad šį klausimą reikia svarstyti kitą savaitę, spaus mygtuką “prieš”. Tada bus svarstoma kurią nors kitą savaitės dieną. Susilaikę nebus skaičiuojami. Dar kartą registracija, ir balsuosime. Prašom registruotis. Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Dar kartą kartoju: kas nori šį klausimą svarstyti šią savaitę, spaus mygtuką “už”, kas kitą savaitę - spaus mygtuką “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Jeigu nubalsuota bus “prieš”, tai kitą savaitę vis tiek klausimas bus svarstomas, nebus nukėlimo, bet kitą savaitę bus svarstoma. Balsavimas pradedamas. Prašom. Kaip Pirmininkas balsuoja? Ranką pakelkite. Už - 32, prieš - su Pirmininku 32. (Salėje triukšmas) Kadangi lygus skaičius, aš kviečiu balsų skaičiavimo grupę. Prašom. Pirmininkas balsuoja už. Taip. Prašom balsuoti rankų pakėlimu. Prašom nekelti ginčų. Rankų pakėlimas vis dėlto išsprendžia elektronikos reikalus. Taigi aš kartoju: balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad būtų klausimas svarstomas šią savaitę, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34.
PIRMININKAS. Kas mano, kad reikia svarstyti kitą savaitę, prašom kelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 30.
PIRMININKAS. Klausimas svarstomas šią savaitę. Įrašomas į ketvirtadienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Tada patikslinu: Lenkijos sąskaita popietiniame posėdyje. Ir trys rezerviniai klausimai. Prašom patvirtinti visą darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime patvirtinti darbotvarkę be balsavimo? Darbotvarkė patvirtinta. Ačiū, Pirmininke.
Toliau svarstome nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nuostatų” projektą Nr.1100. Tai yra pateikimas. Pranešėjas - komisijos pirmininkas ponas A.Kairys. Kviečiu į tribūną. Jūsų klausimui skirta tik 10 min. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Mūsų Seimas patvirtino Etikos ir procedūrų komisijos sudėtį ir pavedė jai parengti komisijos darbo nuostatų projektą ar pateikti Seimui tvirtinti. Remiantis Seimo Statutu, taip pat kitais teisiniais dokumentais, tokie komisijos darbo nuostatai buvo parengti. Šių nuostatų projektui komisija pritarė liepos 13 d. Projektas yra išdalytas. Seimo narius kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. 4 skyriaus 3 punkto pabaiga tokia: “Seimo Pirmininkas ir Seimo posėdžių pirmininkas siūlomą svarstyti komisijos posėdyje klausimą gali pateikti žodžiu be papildomų dokumentų”. Klausimas toks: kaip tas pateikimas žodžiu turi būti suformuluotas? Tiesiog siūlo ar taip pat žodžiu nurodo motyvus, argumentus, Statuto pažeistus straipsnius ir pan.? O į stenogramas būtų galima tą gauti ir raštiškai. Ačiū.
A.KAIRYS. Atsiprašau, kokį punktą jūs minėjote?
J.LISTAVIČIUS. 4 skyriaus 3 punkto pabaiga. Seimo Pirmininkas ir Seimo posėdžio pirmininkas...
A.KAIRYS. Taip. Seimo Pirmininkas ir Seimo posėdžio pirmininkas turi teisę pateikti, žodžiu pavesti komisijai, o komisija pati susiieškos punktus ir viską. Aš manau, kad taip.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, mes matome tokias situacijas, kai dėl ginčytino atvejo Seimo Pirmininkas kreipiasi į jus asmeniškai ir teiraujasi jūsų nuomonės vienokiu ar kitokiu klausimu. Ar tai visiškai atitinka nuostatus, kai jūs ne komisijos vardu, o personaliai, kaip šios komisijos pirmininkas, esate trumpalaikis arbitras?
A.KAIRYS. Manau, kad rimtesni procedūriniai klausimai, kurie nėra labai aiškūs, neturėtų būti sprendžiami taip, o turi būti pavedami komisijai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, svarstant Sveikatos įstatymą, kuris, kaip šiandieną buvo pasakyta, buvo priimtas ne labai parengtas (iš tikrųjų taip ir buvo), aš klausiau apie tai, kad iš esmės pertvarkytume įstatymą. Tai turbūt reikėjo pradėti nuo pat pradžių, nuo pateikimo. Bent jau svarstymą pakartoti. Aš jums padaviau pareiškimą dėl šių dalykų, tačiau nieko konkrečiai niekas nesprendė, o tas įstatymas toks ir išėjo. Aš noriu paklausti, ar bus dabar pagal tuos nuostatus galimybė tokiems dalykams užkirsti kelią ir spręsti tą klausimą taip arba kitaip, bet prieš tai, vadinas, kol dar įstatymas nėra atspausdintas?
A.KAIRYS. Mes gavome jūsų pareiškimą raštu. Taip pat raštu gavome ir kontrargumentus iš komiteto. Šiaip jau pagal dabar priimtą tvarką Seimo narys dėl procedūros pažeidimų tiesiogiai negali kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau jis gali pareikšti posėdyje, kad tokių pažeidimų yra. Jeigu taip pat mano ir posėdžio pirmininkas, jis gali tuojau pavesti mūsų komisijai. Mes dažniausiai nagrinėjame atskirų Seimo narių pareiškimus dėl procedūros pažeidimų, bet komisija neprivalo, ypač tokių žodinių pareiškimų... Kadangi labai dažnai žmonės neįsigilinę pareiškia ir mūsų komisiją gąsdina, todėl turėtų būti kreipimaisi į komisiją ar rimtesni pagal Statutą...
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūsų nuostatų dėl komisijos narių pareigų ir teisių 3 punkte yra rašoma, kad komisijos narys turi veikti viešai ir oficialiai, nerinkdamas žinių bei duomenų slaptai, neteisėtais būdais. Kažkoks labai negražus tas “nerinkdamas žinių slaptai, neteisėtais būdais”. Kokie tai būdai, galbūt nereikėtų to rašyti oficialiai, viešai, ir viskas, ir to pakaktų. Kaip jūs manote? Ačiū.
A.KAIRYS. Galbūt galima su jumis sutikti, kad nėra reikalo akcentuoti tuos neigiamus būdus. Jeigu mes pabrėšime tuos atvirus, viešą rinkimą, tai gal nebūtina nurodyti, kad tie būdai yra negeri ar mums nepriimtini. Tai aš manau, kad dėl jūsų pastabos mes pasitarsime komisijoje ir greičiausiai ją priimsime ir pataisysime.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš taip pat norėčiau paklausti dėl trečiojo skirsnio 4 punkto. Čia rašoma taip: “Neskleisti informacijos ir neteikti vertinimų klausimais, kuriuos komisija tiria, bet dar nėra priėmusi sprendimo.” Man atrodo, neskleisti informacijos - galbūt taip, bet kodėl komisijos nariui uždraudžiama turėti savo nuomonę arba skleisti tą savo nuomonę tais tiriamais klausimais? Man atrodo, be reikalo toks varžymas. Kaip jūs manote?
A.KAIRYS. Nuomonę galima turėti, bet ją skleisti... Aš suprantu taip: mes gaunam pareiškimą, informuojam komisijos narius, kad toks pareiškimas yra. Galbūt pareiškime žmogus kreipiasi be pagrindo. Be to, gal ten yra kokia nors netiksli informacija, kuri gali pakenkti kitų žmonių ar Seimo narių autoritetui, galbūt ji nėra teisinga. Juk tas, kuris kreipiasi, irgi galėjo suklysti arba remtis klaidinga informacija. Ir tai gali paskui paplisti kaip tikras dalykas. Tad mūsų komisija mano, kad turi būti tam tikras svarstomų klausimų uždarumas, nes mums svarbu pasiekti sutarimo, taikos ir nepažeminti to žmogaus, taip pat nepakenkti tam, kuris kreipiasi, netgi jeigu jis kreipiasi nevisiškai pagrįstai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Paprašyčiau jūsų paaiškinti pirmosios dalies tokią nuostatą: “Remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės...” Kokį jūs turinį turite galvoje, kalbėdami apie prigimti-nę teisę?
A.KAIRYS. Na, yra bendros moralinės nuostatos, aš manau, kad kiekvienas gal kiek savaip jas supranta. Aš nelabai imuosi tai paaiškinti, bet mes priėmėm tokį projektą, ir tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, 2 skirsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad “komisija, remdamasi etinėmis nuostatomis, padeda Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, politinę kultūrą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti santarvės, humaniškų tarpusavio santykių”. Sakykite, ar komisija savo darbe tai darė? O jeigu darė, tai kaip jai tai pavyko ir kas manoma daryti ateityje, kad tas politinės kultūros, įvairių požiūrių, įsitikinimų derinimo klausimas būtų vykdomas sėkmingai?
A.KAIRYS. Taip, aš manau, kad komisija tai darė. Mes stengėmės neįžeisti žmonių ir nekritikuoti tų, kurie pasielgė ne taip, kaip mums atrodo, tinka, kritikuojam jų poelgius. Ir ateityje manom panašiai elgtis. Siekiame, kad nutarimai būtų priimti bendru sutarimu. Tai sustiprina mūsų komisijos pozicijas, kadangi į ją įeina įvairių politinių pažiūrų žmonės. Aš manau, net ir tai, kad komisijos pirmininkas yra iš Demokratinės darbo partijos, o pavaduotojas ponas J.Dringelis yra iš opozicijos, demonstruoja tam tikrą politinės santarvės ir tarpusavio gero supratimo siekimą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti dėl 4.4. Čia rašoma, kad į komisijos posėdžius gali būti kviečiami kiti Seimo nariai. Tačiau aš niekur nuostatuose neradau, kad būtina kviesti patį svarstomąjį asmenį. Tad prieš svarstymą būtinas jo raštiškas paaiškinimas. Taip pat nematau, kad čia būtų kažkokios to svarstomojo teisės kviestis savo atstovą, liudytoją ar dar kažką. Man susidarė tokia nuomonė, kad jūsų komisija gali kažką svarstyti, priimti mažai dėmesio kreipdama į paties svarstomojo nuomonę. Ačiū.
A.KAIRYS. Taip, nes daugeliu atvejų mes svarstom ne Seimo narį, o tam tikrą poelgį ar veiksmą. Tarkim, kažkas paskelbta laikraštyje. Tai šiuo atveju mes pripažįstam, kad ten yra kažkas negero, o Seimo narys turi pats įvertinti ar stengtis elgtis taip, kaip reikia. Kita vertus, mes vis dėlto - ne teismas ir negalim per daug spausti Seimo narį. Mes turim atkreipti dėmesį, kad taip yra. Be to, ir Statutas nenumato, kad mes galim paimti raštišką paaiškinimą. Vadinasi, mes galim pasiūlyti, galim pakviesti Seimo narį. Bet jeigu jis atsisakys, pavyzdžiui, sakys, kad jis neis į tą posėdį, tai mes pasakysim, kad jis atsisakė, ir svarstysim be jo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pristatytas Etikos procedūrų komisijos nuostatų projektas. Aš negirdėjau pasisakančių prieš visą projektą, buvo tik siūlančių projektą dar patobulinti. Ar Seimo nariai galėtų pritarti pateikimui bendru sutarimu? Vieną minutę, Seimo nary Kairy, vieną minutę, prašome dar likti tribūnoje. Jeigu galima pritarti bendru sutarimu, tada pritariame bendru sutarimu. Ir savo nuožiūra pasiūlyčiau du komitetus. Pirmiausia Žmogaus ir piliečio teisių komitetas ir Valstybės ir teisės komitetas, kurie turėtų pateikti išvadą. Bet atsižvelgiant į tai, kad kodeksas reikalauja ypač kruopštaus svarstymo, aš nesiūlyčiau jo priiminėti šį mėnesį, o siūlyčiau pradėti svarstymą spalio mėnesio pirmojoje dekadoje, jeigu Seimo nariams tai būtų priimtina. Priimtina? Dėl komitetų visiems priimtina? Taip. Tada pritariame, kad išvadą pateiks du komitetai, o svarstymas bus spalio mėnesio pirmojoje dekadoje. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
A.KAIRYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariams.
Dabar svarstome darbotvarkės 7 punktą, kuris susideda iš trijų papunkčių. Tai Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms įstatymo projektas, įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo dalinio pakeitimo” ir įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo dalinio pakeitimo” projektai.
Projektus pristato ponas V.Žiukas. Kviečiame į tribūną. Ar ponas V.Žiukas ir Seimo nariai neprieštarautų, jeigu visus tris projektus pristatytų iš karto vieną po kito, o paskui Seimo nariai galėtų paklausti dėl vieno, kito arba trečiojo projekto? Galima taip? Prašau. Negalima? Prašau? Pristatykit, o Seimo nariai paklaus apie kurį norės projektą. Taip sutaupysime gana daug laiko.
V.ŽIUKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad visi šitie klausimai tarpusavyje iš tikrųjų yra glaudžiai susiję ir todėl jų skaidymas šiek tiek nelogiškas. Jeigu reikia, aš galiu kalbėti apie kiekvieną atskirai, bet jie turi vieną labai organišką ryšį. Tai parama šeimai. O iš kokių lėšų - ar iš socialinio draudimo, ar iš valstybės biudžeto, - žinoma, šiek tiek svarbu, bet ypatingo skirtumo turbūt nėra.
PIRMININKAS. Aš atsiprašysiu gerbiamojo pranešėjo. Gerbiamiesiems Seimo nariams, kadangi vis dėlto trys klausimai, aš siūlysiu tokią procedūrą, kad kiekvienas Seimo narys gali vienu metu pateikti iki trijų klausimų, bet dėl kiekvieno atskiro punkto. Ne tris klausimus pirmuoju arba antruoju punktu, bet pirmuoju vieną, antruoju vieną ir trečiuoju taip pat vieną. Manau, kad visus ta procedūra tenkins, ir Seimo nariai galės sužinoti viską, ką jie nori. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIUKAS. Aš noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms įstatymo, taip pat įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo dalinio pakeitimo” ir įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo dalinio pakeitimo” projektus. Visa tai susiję su paramos šeimai sistemos reforma. Gal šiek tiek darydamas ekskursą į praeitį galiu pasakyti, kad iš esmės mes buvom kritikuojami dėl to, kad kai kurios mūsų paramos šeimai pašalpos buvo ypač mažos, nevaidino jokio vaidmens šeimos gyvenime arba tas vaidmuo buvo labai mažas ir įtakos neturėjo. Mes buvome kritikuojami už įvairių pašalpų gausumą. Todėl praeitais metais Vyriausybės nutarimu buvo sukurta darbo grupė, mes išanalizavome kartu su Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fono ekspertais, svarstėm įvairiausiais lygiais. Ir Seimo komitete grįžom keletą kartų prie to, buvo svarstyta Vyriausybėje, Šeimos metų komitete, kalbėjome su savivaldybių specialistais. Mes manome, kad šitie pateikti įstatymų pakeitimų projektai yra išsamiai išdiskutuoti ir visuomenėje, ir su tais, kurie dirba su tomis pašalpomis.
Pagrindinė visų šitų įstatymų logika yra ta, kad mes norime šiek tiek racionalizuoti iš valstybės biudžeto, iš socialinio draudimo biudžeto mokamų pašalpų skaičių. Vadinasi, jeigu iki šiol mes mokėjome trylika įvairių rūšių pašalpų pagal Socialinio draudimo įstatymą, pagal Paramos šeimai įstatymą ir pagal Pajamų garantijų įstatymą, tai pagal naują projektą mes tų mokamų pašalpų skaičių sumažinam iki aštuonių. Kai kurios pašalpos šiuo metu būtų panaikinamos. Kadangi šis klausimas buvo gana išsamiai diskutuotas, aš nenorėčiau kartotis, nes paaiškinamajame rašte yra pateikta išsami informacija ir smulkiai paaiškinta dėl kiekvienos pašalpos mokėjimo ar nemokėjimo.
Kiek aš žinau, daugiausia diskusijų sukėlė būtent tos pašalpos, kurių mes šiuo metu atsisakome. Galbūt šiek tiek prie jų aš ir apsistosiu. Pagal naują įstatymą šiek tiek racionalizuojasi mokamos pašalpos nustatytais atvejais, tai būtent nėštumo ir gimdymo pašalpa, taip pat vaiko priežiūros pašalpa dirbančioms motinoms. Jos buvo modifikuotos ir perorganizuotos į motinystės, tėvystės pašalpą. Po to dar buvo sukurta šeimos pašalpa, kuri mokama vaikams iki trejų metų. Čia praktiškai buvo tik transformuota (aš tuoj pasakysiu, kokia šito reikalo esmė), o visiškai dingo ir pagal naują Pašalpų įstatymo projektą neturėtų būti mokamos tokios pašalpos: ikimokyklinio auklėjimo išlaidų kompensacija šeimoms, auginančioms vaikus namuose.
Mes gaudavom gana daug kritikos ir įvairių laiškų, ministerija iš tikrųjų gauna labai daug korespondencijos dėl to, kad šeimos, kurios turi gana dideles pajamas ir gali leisti motinoms būti namuose ir prižiūrėti vaikus, dar vien dėl to, kad neleidžia eiti į tas įstaigas, papildomai gauna pašalpas visiškai neatsižvelgiant į šeimų pajamas. Todėl šitą pašalpą, šiuo metu, tarp kitko, sudarančią nemažą dalį bendrų išlaidų, pagal naują sistemą yra siūloma panaikinti.
Taip pat laikinoji pašalpa nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai negali mokėti alimentų. Ta pašalpa buvo labai nedidelė, tik 0,4 MGL, gavėjų skaičius taip pat buvo labai mažas, todėl mes ir nusprendėm tą pašalpą padengti visiškai kitomis lėšomis, juo labiau kad paskui surasti tėvai turėtų tuos pinigus grąžinti.
Taip pat pašalpa vienišoms motinoms. Kalbant apie pašalpą vienišoms motinoms... Tai čia, žinote, yra toks socialinis skambesys, nes moterims, kurios augina vaikus vienos, yra galimybė pasirinkti, ar auginti vaikus sukūrus šeimą, ar auginti vaikus vienai. Ir tas vienišos motinos vardas kai kurias, kaip jos aiškina, netgi labai žeidžia, ir mokėjimas (ten tik 0,4 MGL) vienišai motinai neturi didelės reikšmės. Ir mes galvojam, kad tie pinigai bus padengti radus galimybių mokėti socialinę pašalpą iki (...) pajamų. Taip pat pašalpos, išmokamos kaip kompensacija už komunalines paslaugas (...) auginantiems vaikus invalidus. Ji buvo ypač maža, tik 0,2 MGL. Dabar mes į tai atsižvelgėm sudarydami naujas kompensavimo už šildymą taisykles, kur invalidams yra suteikiama galimybė lengvatinėmis sąlygomis mokėti už didesnį plotą.
Na, ir kompensacija kūdikių maisto produktams pirkti įvesta palyginti neseniai, tačiau tai susiję su visomis šeimomis nepriklausomai nuo pajamų.
Mes siūlome geriau tas lėšas perskirstyti ir bandyti mokėti pagal šeimų poreikius toms lėšoms.
Ką mes pasiekėm šita visa reforma? Ta reforma mes sumažinom mokamų pašalpų skaičių. Jeigu iki šiol jų buvo išmokama apie 480 tūkst., vadinasi, apie pusė milijono pašalpų per metus, tai pagal naują projektą tas skaičius turėtų būti tik 340 tūkst., liekant maždaug tai pačiai lėšų sumai. Vadinasi, pašalpos pasidarytų gerokai didesnės ir būtų daugiau orientuotos į tuos gavėjus, kurių bendros šeimos pajamos yra mažesnės. Tokia yra šitų pristatomų pakeitimų esmė. Lėšos mokamos iš skirtingų šaltinių. Motinystės, tėvystės pašalpos mokamos iš socialinio draudimo lėšų kaip atstatymas dėl motinystės, tėvystės negaunamų pajamų, kitos pašalpos yra mokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir, kaip jūs matėt, yra pateikta informacija, kad iš esmės mes išlaikome tą pačią valstybės biudžeto dalį, skiriamą šitoms pašalpoms. Kiek suprantu, laikas.
PIRMININKAS. Nebent jūs, gerbiamasis pranešėjau, turite dar vieną kitą trumpą komentarą dėl 7b ir 7c punktų, bet trumpai.
V.ŽIUKAS. Žinot, jei trumpą komentarą, tai aš galiu pasakyti tiek, jog aš jaučiu, kad iš karto bus klausimų...
PIRMININKAS. Jau 17.
V.ŽIUKAS. Civilizuotose Europos valstybėse, turinčiose, žinoma, geresnę ekonominę padėtį, iš esmės yra stengiamasi remti visus vaikus, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus, iki mokyklos baigimo. Kaip jūs suprantate, tokios galimybės mes savo visuomenėje neturim. Juo labiau, kai visuomenė sluoksniuojasi ir atsiranda labai didelė pajamų diferenciacija, tai bent tai, kad mes iki trejų metų remiam visus vaikus, yra šis tas. Lėšų, skiriamų toms pašalpoms dydis, yra apie 15 mln. Lt per mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. 19 Seimo narių nori paklausti. Klausimui skiriama viena minutė. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, turtinis susiskaidymas Lietuvoje pasiekė gana žymias ribas ir tos ribos vis labiau ryškėja. Tai, kas turtingam žmogui yra nedidelė smulkmena, vidutiniokui arba neturtingam žmogui yra labai reikšminga. O štai valstybinių pašalpų šeimoms įstatymo 1 straipsnyje pabrėžiama, kad pašalpos mokamos nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Juk jūs sakėte, kad atsižvelgiate į tą turtinę padėtį. Ar ne geriau duoti pašalpą ne turtuoliui, kurios jam nereikia ir dėl kurios jis galbūt pasijus įžeistas, o atiduoti asmeniui, kuriam tikrai reikia? Ir dar vienas klausimas. Įstatyme “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo dalinio pakeitimo” pasakyta, kad “šeimoms, kurios gauna pajamas, mažesnes už valstybės remiamas pajamas, mokama socialinė pašalpa.” Tai labai gerai, reikia remti šeimas, kurios gauna mažas pajamas. Tačiau ar nepasinaudos tokiu įstatymu alkoholikų šeimos, kurios dirbtinai, sąmoningai nenori dirbti, ir ar nebus sudarytos kitų šeimų sąskaita nemokamos atostogos arba palankios atostogos toms antisocialioms alkoholikų šeimoms?
V.ŽIUKAS. Aišku. Gerai, ačiū. Na, visų pirma aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų pasiekti, jog būtų galima sukurti gryną sistemą absoliučiai neatsižvelgiant į tokius įvairius gyvenimo atvejus ir mokėti tik pagal poreikius ar pagal šeimos pajamas (mes peržiūrėjome daug sistemų, egzistuojančių užsienyje), praktiškai negalima. Todėl paprastai visos šitos pašalpos skirstomos į dvi tokias dideles grupes - būtent, kai mokamos pagal atvejį ir kai mokamos įvertinus šeimos pajamas. Jeigu taip sukonkretintume jūsų klausimą, tai tokios, kur neatsižvelgiant į mokamas... neatsižvelgiant į šeimos pajamas, na, tai žinot, kad yra socialinio draudimo, paramos šeimai, tėvui, motinai parama vaikui gimus... atsisakyti tokios paramos tuo sunkiu atveju, kai tikrai dėl labai svarbių dalykų kaip vaiko gimimas, vaiko išlaikymas tuo momentu mes neturime jokios racijos, ir nėra turbūt Europoje nė vienos tautos, kuri būtent tuo momentu nepalaikytų. Mes nežiūrim, ar jinai turtinga, ar neturtinga. Jeigu drausta valstybiniu socialiniu draudimu, vadinasi, mokama vieno dydžio, jeigu nedrausta, mes vis tiek mažesnę, bet kažkokią duodam, nes vis dėlto... šiuo metu vykusios Kairo konferencijos išvadoje jūs matote, kad yra labai didžiuliai skirtumai sprendžiamų uždavinių. Kai kurios šalys, kurios labai neturtingos, labai smarkiai stengiasi apriboti gimstamumą, šalys, kurios turi kitas tradicijas, labai mažai vaikų... Ir kaip viena iš priemonių, nors jinai yra, kaip čia pasakyti, simbolinė, nes nėra labai ryškaus ryšio tarp paramos šeimai dydžio ir demografinės situacijos... tačiau remti tokiais atvejais šeimas, aš manyčiau, nepriklausomai nuo pajamų reikėtų. Bet pagal turimą lėšų pasiskirstymą tai vis dėlto didžiausia lėšų dalis tenka remti šeimoms būtent per socialinę pašalpą, mokant iki valstybės remiamų pajamų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi laikas išties labai ribotas, prašyčiau...
V.ŽIUKAS. Tai tiek dėl pirmojo klausimo. Antras klausimas dėl...
PIRMININKAS. Minutę, gerbiamasis pranešėjau! Aš labai prašyčiau tiek Seimo narių, tiek ir pranešėjo būti labai lakoniškiems, nes mes tikrai turėsime perkelti šitą klausimą kitai dienai.
V.ŽIUKAS. Gerai. Dėl alkoholikų šeimų, ar pateks tos lėšos, ar nepateks, ar ten bus atostogos prailgintos, aš noriu pasakyti tiek. Kuo toliau, tuo labiau mūsų rajonų savivaldybių globos skyriai stengiasi dirbti tokiais atvejais, kai matoma, kad valstybės lėšos gali patekti ne į tas rankas. Kaip jūs žinote, remiant senesnius žmones ar ką, ten stengiamasi, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, mokėti ne pinigais, o remti tiesiai, malkomis ar mokant kažkokias kompensacijas. Dėl vaikų, tai, matyt, čia turėtų vaikų teisių gynimo nauja agentūra į tai kreipti didesnį dėmesį. O padaryti, kad įstatymas tai galėtų numatyti, tai galbūt reikėtų atskiros diskusijos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinom, Lietuvoje yra maždaug 10 tūkst. našlaičių ir vaikų, netekusių tėvų globos. Per 5 tūkst. našlaičių yra šeimose, tai čia ir dėl to 4 straipsnio. Na, sakykim, 5 tūkst., kur yra valstybės išlaikomi, kainuoja valstybei daugiau kaip 340 Lt per mėnesį. Todėl ar nereikėtų dar pasigilinti ir paskatinti šituo 4 straipsniu žmones daugiau imti vaikų į šeimas ir padidinti ne vieną MGL, bet jau nors pusantro MGL, nes čia valstybė ir mes visi, ir vaikai laimėtų, jeigu dar geriau paanalizuotume šitą 4 straipsnį. Kaip jūs manote?
V.ŽIUKAS. Na, žinot, iš tikrųjų jūsų pasiūlymas, aš manyčiau, racionalus. Mes dėl šito dalyko šiek tiek diskutavom, mes svarstėm jį ir Šeimos metų komitete. Jeigu daugiau Seimo narių pritartų, būtų galima dar atskirai, kadangi ateina dar jo svarstymo periodas, bandyti prie šito klausimo grįžti.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Valstybinių pašalpų šeimoms įstatymo 2 straipsnio pirmoje dalyje rašoma, kad, gimus kūdikiui, motinai bus mokama 3 MGL pašalpa. Tai per pusę mažiau, negu kad mirus galima gauti. Taip pat jeigu atsisako motina kūdikio, visiškai nebus mokama. Ar jūs negalvojate, kad ir atsisakius reikėtų dalį mokėti? Geriau, kad kartais ir atsisako, negu kad kūdikį nužudo.
Antras būtų klausimas. Vakar prie Seimo buvo motina su keturiais mažais vaikais ir prašė Seimo narių išmaldos. Taip pat aš turiu laišką Irenos Garnytės, mokytojos iš Šiaulių, kuri prideda, kad daug vaikų negalėjo eiti į mokyklą rugsėjo 1 d., kadangi neturi pajamų nei drabužiams, nei maistui. Aš jums perduosiu šį laišką su ta laikraščio iškarpa, kad jūs atsakytumėte, nors čia adresuojama valdančiajai partijai. Nežinau, kodėl ji adresavo Tautininkų frakcijai. Jinai kol kas (aišku, gaila) dar nėra valdančioji partija. Jeigu jūs sakysite, kad tos problemos bus išspręstos šiais įstatymais, aš už jūsų pateikimą ir įstatymą balsuosiu. Jeigu jūs pasakysite, kad tai visai neišspręs tų problemų, tai čia yra tik įstatyminė pudra ir tuomet ruoškim rimtesnius dalykus.
V.ŽIUKAS. Na, kiek aš suprantu, parama šeimai ir šitas įstatymas orientuotas į papildomą paramą. Kaip ne kaip, jeigu aš arba jūs kuriat šeimą, tai pirma manot, kad jūs, jūsų žmona tuos vaikus išlaikysit. Ir manyti, kad šitas įstatymas turi išspręsti absoliučiai visus klausimus, aš manau, čia yra netiesa. Čia yra plūdė, kuri padėtų šeimai laikytis, orientuota į tuos, kurie yra socialiai blogesnėje situacijoje. Aš suprantu, kad yra tokių šeimų, kurioms teoriškai visiškai niekuo nepadėsi. Ir tie 3 MGL vaikui gimus iš tikrųjų nebus tos lėšos, kurių reikia, kai gimsta vaikas, norint jį visiškai išlaikyti. Ir aš sakau, nereikia manyti, kad čia yra absoliutus klausimo sprendimas. Yra valstybė, kiek jinai sugeba šiuo metu, tiek jinai pagelbėja. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, viskas jūsų rankose, ir to koeficiento 3 pakeitimas į 13 turbūt nėra čia jums ypač skausmingas. Jeigu jūs manote, jeigu mes padarom biudžeto analizę ir mūsų biudžetas tiek tesugeba, aš visiškai su jumis sutinku, kad mes, mokėdami tuos 3 MGL, tikrai neišsprendžiam visų klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt visi suprantame, kad šis įstatymas šiandien turėtų būti pateiktas. Todėl aš noriu prašyti jūsų leidimo, kad klausimus baigtume 13.25 val., manau, kad visi spės paklausti. Tuo labiau, jeigu bus klausiama trumpai ir atsakinėjama bus trumpai. Tuomet mes galėtume priimti sprendimą dėl pritarimo. Ar sutinkate visi? Ačiū.
Prašom tuomet Seimo narį A.Pocių.
A.POCIUS. Aš dėl lėšų. Dabar yra numatyta, kad dalį pašalpų skirs iš savivaldybių biudžetų, o jeigu savivaldybės neturės tų lėšų, kaip tokiais atvejais?
V.ŽIUKAS. Na, paprastai, kaip jūs žinote, tokioms socialinėms išlaidoms, jeigu savivaldybių biudžete visiškai nėra lėšų, tai garantas, kaip ir socialinio draudimo, yra valstybės biudžetas. Bet aš manyčiau ir prisimenant visiškai neseniai svarstytą mūsų valstybės memorandumą kartu su Tarptautiniu valiutos fondu... ten pakankamai didelis dėmesys yra skiriamas mokesčių išieškojimui. Aš manyčiau, kad tikrai jokiu būdu, net ir esant sunkiai ekonominei situacijai visi rezervai dar nepanaudoti. Ir man atrodo, savivaldybių biudžetuose sprendžiant tuos klausimus kur kas griežčiau, lėšų turėtų dar tikrai atsirasti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį prelegentą, kodėl šiame įstatymo projekte remiamasi MGL? Na, mes žinome, kad ir pensijos remiasi šiuo rodikliu, jeigu taip galima pasakyti, ir kai kurios kitos pašalpos. Bet ar jums neatrodo, kad per daug kabinant vagonų prie tokio garvežiuko kaip tas MGL, gali jis visą laiką būti labai “kūdas” ir tos visos pašalpos ir pensijos taip pat būti labai “kūdos”?
V.ŽIUKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš su dideliu malonumu, atsakydamas už savo sistemą, pakeisčiau tai į vidutinį uždarbį, tai būtų daug geriau. Bet čia juokais.
O jeigu rimtai, tai mes iš tikrųjų bandom rasti daugiau ar mažiau racionalius santykius ir koeficientus. Tiek darbo užmokesčio, tiek mokant pašalpas ir pan., kad būtų bendra atskaitos sistema. Tačiau, kaip jūs žinote, iš tikrųjų mes dabar ir pensijų sistemą susiejam su minimaliu gyvenimo lygiu. Tą minimalų gyvenimo lygį padarėm ypatingai svarbiu rodikliu ir labai laisvai juo manipuliuoti, keisti jokiu būdu nebus galima. Tam reikės didelių skaičiavimų, kad mes nepatektume į didžiulį finansinį deficitą. Tačiau aš jums noriu pasakyti, kaip jūs matote, pasiūlyme dėl socialinės pašalpos mokėjimo mes jau remiamės remiamosiomis pajamomis. Tai remiamosios pajamos, nustatomos valstybės, jau nėra tas minimalus gyvenimo lygis, ir mes taip sakyti, kad “prisirišam” prie to MGL, jau negalime, nes jisai, tiesą sakant, iš tikrųjų šiek tiek (...). Bet jūs, ko gero, geriau negu mes žinot, kokia šiuo metu yra biudžeto padėtis, atsižvelgiant į visų obligacijų pardavimus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žiūrėtumėte į štai tokį pasiūlymą. Lietuvoje yra daug pensininkų, ypač pensininkių, ir invalidų, kurie galėtų prisidėti prie vaikų priežiūros ir net auklėjimo. Dabar jie jaučiasi psichologiškai kažkokie nereikalingi, jeigu nedalyvauja šitame arba kokiame kitame darbe. Ar nebūtų tikslinga mokėti tokiems pensininkams arba invalidams, kurie gali prižiūrėti arba savo giminių, arba kitų žmonių vaikus, tam tikrą priedą prie pensijos? Aišku, tas priedas būtų galbūt tiktai toks kaip moralinis paskatinimas, kad jis gauna atlyginimą, užmokėti valstybė negalėtų už tai visos sumos, kiek reikėtų tai priežiūrai, bet tai būtų kažkoks stimulas, nes galbūt kai kurie pensininkai ir veltui sutiktų prižiūrėti. Ar nereikėtų šito organizuoti? Nes kitose šalyse tokių savanorių būriai yra organizuojami - padėti negalią turintiems, galbūt šiuo atveju net daugiavaikėms šeimoms.
V.ŽIUKAS. Gerai. Ačiū. Aš noriu pasakyti tiktai tokį dalyką. Čia vėlgi yra kaip ir kiekviename klausime dvi pusės. Mes mokame ir yra numatyta pašalpa globojamiems vaikams. Už įvaikintą globojamą vaiką mokama 1 MGL dydžio pašalpa. Kur čia galėtų būti blogoji reikalo pusė? Jeigu žmonės imtų globoti vaikus vien dėl pinigų, tai čia nebūtų geras klausimo sprendimas. Vis dėlto pirma turėtų imti todėl, kad jisai galvoja visuomeniškai, kad jo širdy daug gėrio, kad jam skauda širdį, jog vaikas vienišas. O antras dalykas, kad mes jį šiek tiek paremiam. Bet jeigu imtų vaiką vien dėl to, kad jisai gaus ten tuos 2 MGL, tai aš manau, kad čia nėra geras klausimo sprendimas. Mes turim tokių atvejų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš džiaugiuosi, kad trimis ėjimais bus panaikintas iki šiol galiojęs supratimas apie MGL. Ir manau, kad kito kelio turbūt ministerija ir neturėjo. Tai mano klausimas būtų toks. Ar Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 12 straipsnio remiamų pajamų sąvokos panaikinimas ir buvo šito įstatymo tikslas? Ar galėtumėte įrodyti, kad ne?
V.ŽIUKAS. Na, ačiū, gerbiamasis Beinortai. Jūs labai puikiai suprantat situaciją. Iš tikrųjų Pajamų garantijų įstatymas nėra pats, kaip sakant, geriausiai vykdomas įstatymas tarp mūsų gerai vykdomų įstatymų. Tačiau, kaip jūs žinote, ir komitete mes apie tai tariamės. Ko gero, jau šį mėnesį mes grįšim prie to su tarptautinių ekspertų pagalba. Mes manome iš viso šitą visą įstatymą modifikuoti pagal esamas sąlygas, nes jisai rašytas prieš trejus metus. Jisai sukurtas gana neblogai, tačiau tenai yra gana nemažai tokių ir šiek tiek idealizuotų, neblogai ekonomikai skirtų teiginių. Dabar gi kai kurie teiginiai kelia ir mūsų, ir visuomenės susirūpinimą. Mes ketiname jį perdirbti taip, kad jisai atitiktų šiandieninę realią situaciją. Dabar pasakyti, kad visiškai jisai atitinka ir tikrai vykdomas, kaip jūs žinote, aš negaliu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Į daugelį mano minčių atsakyta čia klausimų forma. Aš norėčiau vieną trumpą. Gimimo atveju, pašalpa gimimo atveju. Sakysim, gimė vaikas, o jau kai gimė antras, o po to kai trečias... Ar yra numatyta šita seka ir padidinimas? Šiandien tas ypač svarbu, kada Lietuva yra jau ant tam tikros kritinės ribos. Ar numatoma po pirmo, antro, trečio vaiko diferenciacija padidinimo kryptim?
V.ŽIUKAS. Šita mintis, beje, yra gana įdomi. Aš manyčiau, kad tikrai svarstymo metu jinai gali būti akcentuota. Pasiūlymas gana neblogas. Dėl jo šiek tiek buvo diskutuota, tačiau jisai šiuo metu nenumatytas. Aš manyčiau, kad mes prie jo grįšim.
PIRMININKAS. Ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Valstybinių pašalpų šeimoms įstatymo 6 straipsnyje nurodyta pašalpa asmeniui, prižiūrinčiam vaiką invalidą. O kaipgi su pašalpa asmeniui, prižiūrinčiam suaugusį šeimos narį invalidą? Ir prie to paties įstatymo nutarimo 2 punkto nurodyta, kad valstybinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo nuostatai bus rengiami. Kas, jūsų manymu, juos turėtų tvirtinti? Ačiū.
V.ŽIUKAS. Na, žinot, jūsų klausimas dėl pašalpos suagusiam asmeniui, prižiūrinčiam invalidą, tai čia susijęs su Socialinio draudimo įstatymu. Kadangi čia paramos šeimai įstatymas, čia mes daugiau orientuojamės į pagalbą vaikams ir būtent šituo vaikystės periodu. Ir aš manau, kad čia yra ne šito įstatymo reguliavimo sritis. O antras klausimas... aš atsiprašau, tikrai neišgirdau.
J.LISTAVIČIUS. Dėl nutarimo 2 punkto, kad bus rengiami nuostatai. Tai kas juos turėtų tvirtinti? Ačiū.
V.ŽIUKAS. Nuostatus turės tvirtinti Vyriausybė. Praeitą sykį irgi buvo nuostatai parengti, buvo apsvarstyti ir patvirtinti Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Ponas K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. (...) straipsnio pirma pastraipa. Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo auklėjami vaikų namuose, taip pat globojami atskiri asmenys, baigę arba taip pat nebaigę bendrojo lavinimo mokyklą, internatinę mokyklą, profesinę mokyklą, kai toliau nebeteikiamas valstybės išlaikymas ir kita pašalpa, išmokama 12 minimalaus gyvenimo lygių pašalpa. Faktiškai tas paauglys išeina į gatvę. Ar tikrai mūsų dabartinė padėtis leidžia tai daryti? Ar nenumato Socialinių reikalų ministerija ar atskiru įstatymu, ar šiame įstatyme ką nors daryti, kad vis dėlto išsispręstų jų ateitis? Ačiū.
V.ŽIUKAS. Na, žinot, iš tikrųjų, jeigu taip žmogiškai galvosim, tie 12 MGL, jeigu asmuo visiškai vienišas ir neturi iš kitur pagalbos, tai, liaudiškai kalbant, jisai už tai negali nusipirkti net sofos, ką jau kalbėti apie nuomą ar dar kažką. Tačiau, kaip jūs žinote, juk yra kitų institucijų, būtent globos ir rūpybos skyriai, yra šiek tiek lėšų, kurias mes gauname iš Europos Bendrijos, kur įvairiais atvejais galima paremti. Iš tų lėšų mes stengiamės būtent tiems jaunuoliams padėti žengti pirmus žingsnius į gyvenimą. Tačiau kadangi tos lėšos ir ta galimybė yra tokia epizodiška, įtvirtinti tai įstatymiškai būtų vis dėlto labai sunku. Reikėtų prieš tai labai galvoti dar apie lėšų numatymą.
PIRMININKAS. Ponas A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau sužinoti, kaip jūs ketinate spręsti pagalbos klausimą vaikams arba, tiksliau sakant, šeimoms, turinčioms vaikų nuo trejų iki šešerių metų, ikimokyklinio amžiaus.
V.ŽIUKAS. Na, suprantat, jeigu šeima iš tikrųjų turi mažas pajamas vienam šeimos nariui, jinai patenka į socialinės pašalpos gavėjų skaičių. Tuomet skirtumas tarp šeimos nariui tenkančių pajamų ir remiamų pajamų yra kompensuojamas socialinės pašalpos būdu iš valstybės biudžeto.
PIRMININKAS. Ponas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra jums įrašyta Juridinio skyriaus pastaba išvadoje, pirma, kad pašalpos mokamos nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Įstatymo 1 straipsnio trečioji dalis. Gal vertėtų tą pašalpą didinti sumažinant ją gaunančių skaičių?
V.ŽIUKAS. Kas dėl Juridinio skyriaus pastabų, tai mes daugumai jų pritariame, išskyrus vienoje vietoje, kur ten turbūt yra mažas nesusipratimas. Mes įtrauksim į tekstą pakeitimus.
PIRMININKAS. Ponia V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau jūsų patikslinti 17 straipsnio trečiosios pastraipos formuluotę. Ten, kur yra rašoma (čia yra 1020 projektas), kad pasibaigus antrojoje dalyje nurodytiems laikotarpiams vienam iš tėvų, esančiam pagal Atostogų įstatymą vaiko priežiūros atostogose, mokama 60% kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Tai ar ta pašalpa yra skaičiuojama nuo Respublikos vidutinio darbo užmokesčio, ar nuo to asmens vidutinio darbo užmokesčio?
V.ŽIUKAS. Nuo asmens...
V.BRIEDIENĖ. Tai gal čia reikėtų patikslinti, kad to asmens...
V.ŽIUKAS. Gerai.
V.BRIEDIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra atsižvelgta į tokią dabar esančią situaciją, kada vienišos motinos, auginančios vaikus, kartais net ir 3-4, ir turinčios 2-3 ha asmeninio ūkio žemės, priskaičiavus joms vadinamąsias pajamas iš asmeninio ūkio, nebegaudavo pašalpų už vaikų auginimą?
V.ŽIUKAS. Jūs turite galvoje pajamas, teikiamas iš vieno hektaro?
V.SAULIS. Taip.
V.ŽIUKAS. Na, žinot, šitas klausimas iš tikrųjų yra gana sudėtingas ir subtilus. Mes prie jo kiekvieną sykį vis grįžtam. Tačiau jeigu iš tikrųjų yra 3 arba 4 vaikai, tai jie tikrai gaus tą socialinę pašalpą. Tačiau visiškai neatsižvelgti į pajamas mes negalime todėl, kad, pavyzdžiui, jeigu tokia pat 3-4 asmenų šeima gyvena miestelyje ir tiesiog ant asfalto, ir neturi visiškai jokių pajamų, tai jie rodo pirštu į žemdirbius ir sako, kad jie turi ir karvę, turi vištų ir gali pasigaminti kažką būtiniausio. Suprantat, visiškai to neįvertinti vis dėlto turbūt negalima.
PIRMININKAS. Ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, klausimų labai daug, ir atrodo, kad jau tiesiog bendrai komitetai svarsto šitą įstatymo projektą. Aš siūlau nutraukti klausimus ir apsispręsti dėl pateikimo.
PIRMININKAS. Belikę tiktai 3 Seimo nariai. Aš manau, leiskime tiems 3 Seimo nariams paklausti, nes mes daugiau laiko sugaišime balsuodami, negu atsakinėdami į klausimus. Seimo narys V.Velikonis.
V.VELIKONIS. Ačiū. Gerbiamasis prelegente, jūs sakėt, kad kiekviename klausime matot dvi puses. Aš pirmiausia norėjau paklausti to paties, ko klausė ponas V.Saulis. Iš tikrųjų ne kažkiek, bet 1440 Lt pajamų turi gauti iš šitų 3 ha. Šito niekados negauna, mūsų sąjunga kėlė klausimą, bet antri metai taip ir nesprendžiama. Pavyzdžiui, mūsų apylinkėje 80% socialiai remtinų šeimų dėl to neteko paramos.
O antras klausimas, jeigu galima, dėl darželio. 18 Lt nubraukimas, aš čia irgi matau dvi puses. Reikalingas darželis ar ne, - čia kitas klausimas, matėm Kanadoj, Vokietijoj, kad jie reikalingi. Bet jie tapo aludėmis, parduotuvėmis ir t.t. Vieni žmonės nenori leisti vaikų į darželį, o kiti tiesiog verkia, kad dingo tie darželiai ir norėtų leisti. Ar čia į vienodas sąlygas pateko? Juk vis tiek darželius, žinom, remia valstybė, remia savivaldybės ir t.t.
V.ŽIUKAS. Na, be abejo. Dėl pirmojo klausimo, jeigu jūs tą klausimą šitaip akcentuojat, noriu pasakyti, kad ne mūsų ministerija nustatė šituos skaičius. Tai suderino Žemės ūkio ministerija kartu su Statistikos valdyba. Mes galbūt galėtume prie šito klausimo sugrįžti. Aš vis dėlto manau, kad visiškai nevertinti pajamų iš to pagalbinio žemės ūkio negalima. Bet jeigu keli deputatai kartoja tą patį žodį, aš pasižadu, mes iš naujo bandom šitą klausimą spręsti.
Dabar dėl ikimokyklinių auklėjimo įstaigų. Aš noriu pasakyti, kai man teko dar prieš 4 metus su norvegais dalyvauti tiriant gyvenimo sąlygas Lietuvoje, tai jie, sakydami, kas pas mus geriau, palyginus su Norvegija, pirmiausia pabrėžė vieną dalyką: tai, kad labai gerai išvystytas tas ikimokyklinių įstaigų ratas ir būtent vaikų darželiai. Jie sako: čia iš tikrųjų yra labai geras jūsų pasiekimas. Ir man pačiam asmeniškai, kai aš einu pro vaikų darželius, kur dabar draudimo įstaigos arba parduotuvės, atrodo, kažkas truputį ne taip. Tačiau mes žiūrim šiek tiek iš kitos pusės. Aš nesu už tai, kad vaikas turi būti griežtai tiktai šeimoje ugdomas, vis dėlto reikalingi ir socialiniai kontaktai, ir kita, bet mes žiūrim daugiau iš piniginės, finansinės pusės, ir jeigu iš tikrųjų yra šeimų, kurios turi pinigų ir gali išlaikyti, tai visoms kitoms geriau daryti testuojamas arba žiūrimas jų pajamas ir tada bandyti kompensuoti. Nes lėšų suma, tam išleidžiama, buvo labai labai didelė.
PIRMININKAS. Ponas K.Kryževičius.
V.K.KRYŽEVIČIUS. 1020 projekte 17 straipsnyje pasakyta, kad motinai, pagimdžiusiai po 22 savaičių kūdikį, jeigu kūdikis lieka gyvas, mokama 56 Lt kompensacija. Kuo jūs galėtumėt argumentuoti, kai po normalaus gimdymo ta pati išmoka ir po nenormalaus gimdymo? Juk suprantat, motinai ne vien tiktai moralinė trauma, bet jai prisideda ir papildomų rūpesčių, komplikuota to vaiko priežiūra. Ar nevertėtų peržiūrėti šitą pasiūlymą ir padidinti ją iki 70 Lt?
V.ŽIUKAS. Žinot, čia buvo derinta su medikais.Aš noriu pasakyti, kad 22 savaitės yra labai labai nenormalus atvejis ir tokių atvejų yra iš tikrųjų labai mažai, nes tai bus 5 ar kažkiek mėnesių, todėl čia parašyta kaip tokia labai labai išskirtinė sąlyga. Bet galim grįžti, dar pasitarti su medikais, kaip čia yra.
PIRMININKAS. Ponia R.Hofertienė. Nėra. Visi klausimai baigti. Dėkojam pranešėjui. Bet prašau nepalikti tribūnos. Gerbiamieji Seimo nariai, iš klausimų tono aš supratau, kad nė vienas Seimo narys neprieštarauja prieš pateikimą. Gal būtų galima bendru sutarimu pritarti pateikimui? Nėra prieštaraujančių?
Tada prašom, Seimo nary Baleženti, gal norėtumėt išdėstyti motyvus, kodėl jūs prieštaraujat? Prašom. Ir kalbėsim vienas - už, vienas - prieš. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mums pateikiamas įstatymo projektas...
PIRMININKAS. Pirmiausia apie kurį kalbate, jų yra trys?
A.BALEŽENTIS. Dėl valstybinių pašalpų šeimoms.
PIRMININKAS. Prašau.
A.BALEŽENTIS. ... yra nepaprastai svarbus įstatymo projektas. Praktiškai šituo įstatymu mes nubrėžiam mūsų vaikų, mūsų tautos ir mūsų valstybės ateitį. Tai, kokie bus mūsų vaikai, tokia bus ir mūsų ateitis. Man atrodo, kad nepakankamai šitam įstatyme atsispindi šita reikšmė.
Aš noriu truputėlį plačiau paaiškinti savo poziciją, kodėl aš šitam įstatyme neradau to, ko ieškojau, ir manau, kad šitas įstatymas, šitas pateiktas projektas neatitinka tos reikšmės. Visų pirma, kur turi augti vaikas - šeimoje ar darželyje? Pas mus ilgą laiką buvo koncepcija, kad vaikai turi augti darželiuose. Aišku, mes turim ir privalom padiskutuoti šita tema, bet iš šito įstatymo ryškėja, kad vėl grįžtama prie darželinės sistemos. Aš pasisakau kategoriškai prieš. Darželinė sistema gali būti naudojama tik nelaimės atveju, kai nėra kitos išeities. Tuo tarpu čia ji tampa valstybine sistema. Vaikas tarp 3 ir 5 metų amžiaus tampa asmenybe, būtent čia susiformuoja pagrindiniai vaiko bruožai ir ateitis. Taip, aš trumpinu. Bet jeigu aš noriu įrodyti, kad tas įstatymo projektas netinka, tai gal galit man dar pridėti vieną minutę?
PIRMININKAS. Negaliu.
A.BALEŽENTIS. Tai štai čia pagal šitą Valstybinių pašalpų šeimoms įstatymą šeimos, turinčios vyresnių negu 3 metų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų, iš esmės negauna nieko. Tai yra dar pabloginama padėtis, nes anksčiau buvo pašalpos tiems tėvams, kurių vaikai neidavo į darželius.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis...
A.BALEŽENTIS. Aš manau, kad mes negalim pritarti Valstybinių pašalpų šeimoms įstatymo projekto pateikimui, mes turim pateikimą kartoti ir išgirsti naują įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Reikia tik pasidžiaugti, kad pateiktas visas pluoštas įstatymų, susijusių su šeima. Ir visas šitas pluoštas su visais papildomais tekstais, lentelėmis praėjo labai ilgą svarstymo kelią įvairiuose susibūrimuose: ir globos ir rūpybos specialistai, ir Tarptautinių šeimos metų komitetas, ir labdaros organizacijos jau svarstė ir iš esmės pritarė. Aš sutinku, kad dabar, kaip iš klausimų matyt, dėl 3-4 straipsnių turbūt dar reikės kardinalių tyrimų ir pataisų, bet jau yra projektai, kuriuos galima patobulinti. Aš pritariu, kad jis būtų svarstomas mūsų Seime.
PIRMININKAS. Ponas Žiukai, jūsų žodis.
V.ŽIUKAS. Aš manyčiau, kad gerbiamojo A.Baleženčio pastaba kalba tiktai apie vieną pašalpų rūšį, o jų yra apsvarstytos aštuonios. Dėl to, žinoma, galima diskusija. Tačiau iš viso vien dėl to nepristatyti, aš manau, nėra logikos.
PIRMININKAS. Ponas Baleženti, gal sutiktumėte savo samprotavimus pateikti komiteto posėdyje, kuris bus viešai paskelbtas, ir komiteto posėdis galės atsižvelgti, ar jūs įrodysit jiems, arba jie įrodys jums savo teisybę, ir neblokuoti šito įstatymo? Aš negaliu jūsų įjungti, jei jūs nepaspaudėt mygtuko. Vieną minutę. Prašom. Ar reikalaujate balsuoti?
A.BALEŽENTIS. Ačiū. Jeigu komitetas pakviestų, sutikčiau.
PIRMININKAS. Tai komitetas kviečia bet ką, jus ypač. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra nė vieno prieštaraujančio, Seimo narys A.Baležentis su sąlyga, kad jį komitetas pakvies į posėdį, išdėstė savo samprotavimus, taip pat atsiėmė savo siūlymą nepritarti. Tai ar galima bendru sutarimu pritarti visiems trims projektams? Ačiū, pritarta. Dabar prašyčiau paskirti komitetą. Kokį komitetą, pranešėjau, siūlytumėt pagrindiniu?
V.ŽIUKAS. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo.
PIRMININKAS. Pone Pavirži, jūsų žodis. Prašom prie šoninio mikrofono. Kada siūlote svarstymo datą? Pirmiausia ar sutinkate, kada siūlote svarstymo komitete datą ir kada siūlote svarstymo datą Seime?
G.A.PAVIRŽIS. Man atrodo, logiška, kad Seimas apsisprendė paskirti mūsų komitetą pagrindiniu. Mes komitete svarstysime kitą trečiadienį. Tai bus rugsėjo 21 d. Ir kviečiam ne tik poną A.Baležentį, bet ir kitus, besidominčius šiuo klausimu, atvykti pas mus į III rūmų 614 kabinetą. Mes pradedam posėdžiauti 10 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Kada Seime siūlote?
G.A.PAVIRŽIS. Matyt, po savaitės.
PIRMININKAS. Tai galima pasiūlyti tiktai rugsėjo 27 d.
G.A.PAVIRŽIS. Bandykim.
PIRMININKAS. Seime bus svarstoma rugsėjo 27 d. Seimo narys A.Baležentis ir visi kiti nariai kviečiami į komiteto posėdį. Ar galėtų komiteto pirmininkas Seimo nariui A.Baleženčiui rašytinį kvietimą įteikti, reikšdamas didelę pagarbą?
G.A.PAVIRŽIS. Aš pasistengsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas baigtas. Dabar pagal jūsų sprendimą svarstome ataskaitas. Ačiū. Kviečiame į tribūną Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką poną G.Paviržį, kuris pateiks ataskaitą. Ataskaita jums išdalyta, bet galbūt ne visi perskaitėte, pagrindinius momentus siūlyčiau ponui G.Paviržiui pasakyti. Be abejo, Seimo nariai norės jūsų paklausti. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mūsų komiteto ataskaita komitete buvo apsvarstyta. Kaip žinote, Seimas mūsų komitetą patvirtino iš 16 narių. Po paskutinės komiteto ataskaitos, kuri buvo, pasikeitė vienas komiteto narys. Vietoj kolegos Z.Semenovičiaus atėjo A.Tauras. Pavaduotojas, aš manau, dėl jums žinomų priežasčių pas mus nėra perrinktas. Yra trys pakomitečiai komitete, atitinkantys komiteto pavadinimą, kuriems vadovauja tie patys asmenys.
Komitetas posėdžiavo, aš turiu omeny praeitą sesiją, kadangi anoj mes nors ir neatsiskaitinėjom, tačiau ataskaitas buvom pateikę (jeigu būtų klausimų, atsakysiu ir į juos) 28 kartus. 35 posėdžius surengė pakomitečiai. Paprastai pakomitečiai posėdžiauja pirmadienį per pirmą pusdienį, o trečiadienio pirmoji pusė dienos yra skiriama komiteto posėdžiams.
Posėdžio darbotvarkė iš anksto yra suderinama prieš tai buvusiame posėdyje ir paskelbiama. Būname patenkinti, kai sulaukiame ir masinių informacijos priemonių dėmesio. Praeitą sesiją kiek suaktyvėjo pakomitečių veikla. Siekiame, kad komitete būtų svarstomi klausimai, iš anksto išdiskutuoti pakomitečiuose. Kol kas ne visada mums tai pasiseka, bet tokio tikslo siekiam.
Ataskaitiniu periodu buvo svarstyta apie 60 įstatymų projektų. Iš svarbesnių norėčiau paminėti Valstybinio socialinio draudimo, Pensijų, Sveikatos sistemos, Alkoholio, Tabako kontrolės ir daug kitų. Nemaža svarstyta ir priimta Seime Butų privatizavimo, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis ir kitų įstatymų pataisų.
Šalia įstatymų projektų buvo svarstoma per 20 probleminių klausimų. Daugelis mūsų komiteto narių aktyviai dalyvauja įvairiuose vyriausybinių, valstybinių visuomeninių organizacijų ir komisijų veikloje.
Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo arti 400 pareiškimų, raštų, į kurių daugumą yra atsakęs raštu. Nemaža minčių ir siūlymų buvo panaudota ruošiant įstatymų projektus. Komiteto ataskaita įteikta Seimo valdybai, ten smulkiai išdėstyta, kas buvo atlikta, yra išdalyta, ir norintys, be abejo, galėjo susipažinti, tai gali padaryti ir dabar.
Norėčiau sustoti ties kai kuriais darbais, kurie, komiteto manymu, galėjo būti padaryti geriau arba į ką šiandien būtų galima sukoncentruoti dėmesį. Mes nesugebėjome laiku priimti dar ir praeitoje sesijoje profsąjungų fondo tarybos nuostatų, nors įstatymas ir nutarimas, kaip žinot, dėl jo įgyvendinimo tvarkos buvo priimtas dar antrojoje sesijoje. Tai išties negeras dalykas, čia ir mūsų kaltė, ir, matyt, viso Seimo, nes iki šiol mes neturime jų tikro šeimininko, nes fondo taryba, pavėluotai pradėjusi dirbti, negalėjo spręsti visų kurortų, sanatorijų gerinimo klausimų ir šis įstatymas, kaip žinom, Prezidento grąžintas, prie jo dar teks grįžti. Dabar, tikiuosi, kai bus priimtas Kurortų veiklos įstatymas, šis darbas paspartės ir mes sulauksime iš turimos kurortų, sanatorijų bazės geresnės veiklos sprendžiant mūsų žmonių sveikatos stiprinimo, reabilitacijos, apskritai poilsio reikalus.
Buvome gerokai įklimpę svarstydami Pensijų įstatymą. Kita vertus, gal ir išties gerai, kad nepaskubėjome praeitais metais. Išklausėme besidominčių nuomones, spaudoje buvo išspausdinta visuomenės dėmesiui. Sulaukėme daugybės siūlymų ir, be abejo, tai prisidėjo prie šio įstatymo kokybės.
Taip pat norėčiau priminti, kad dar laukia keli įstatymai, kiti Pensijų įstatymo palydovai. Jeigu jie nebus priimti, tai ir pagrindinis, be abejo, nelabai galės veikti. Aš turiu omeny visų tų karinių struktūrų, Policijos ir saugumo, Mokslininkų, Valstybinių pensijų, socialinių pensijų įstatymus. Pastarojo, tiesa, nėra sąraše, tačiau Seimo vadovybės buvo pažadėta, kad kai jis bus užregistruotas Vyriausybės (jis ten yra apsvarstytas), būtų galima kartu nagrinėti visas Pensijų įstatymo pataisas.
Gerai, kad Seimas, kaip žinome, pritarė visoms šioms įstatymų grupėms ir dabar tenka gvildenti ir pataisas, kurias papildomai dar gavom per vasaros atostogas komitete. Savo ruožtu teks padaryti daug pataisų ir pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Smulkiau aš kalbu todėl, kad jau ne kartą mūsų komiteto kolegos pabrėžė, jog yra kalbama ir apie socialinio draudimo reformą. Kad ji būtų sklandi, be abejo, reikia tam gerai pasiruošti. Iš esmės mes jau turime Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, du įstatymų projektus apie sveikatos draudimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Šiuo metu kaip tik tarptautinis seminaras nagrinėja šio įstatymo nuostatas ir patį įstatymo projektą. Būtų labai gerai, kad šie įstatymai turėtų “žalią gatvę” šioje sesijoje. Jų nėra, bet aš tikiuosi, kad jiems bus pritarta.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad reikės nemažai poįstatyminių aktų. Tad Vyriausybė taip pat turės darbo per akis, kad ši valstybinio socialinio draudimo reforma galėtų vykti sklandžiai.
Svarbiausių darbų programoje taip pat nėra namų, butų bendrijų įstatymo, kuris yra pateiktas, bet, matyt, prie jo irgi reikės grįžti, kadangi ši problema darosi vis aktualesnė. Kaip jūs žinot, klostosi negera situacija dėl “Sodros” biudžeto vykdymo. Tai gali apsunkinti jai atlikti draudimines funkcijas. Šių metų ataskaitiniu periodu turėjome nemažą likutį. Tai dabar gyvename, kaip žinote, skolon. Viena priežastis - padidėjęs nemokių įmonių skaičius. Na, ir privatininkai įvairiais būdais stengiasi nemokėti įmokų. Gerai, kad buvo priimtos įstatymų pataisos baigiantis sesijai, ir tikimės, kad tai padidins darbdavių administracinę atsakomybę, kad jie laiku mokėtų būtinus mokesčius. Per praėjusį šeštadienį pateiktas “Sodros” siūlymas, kurį pristatė gerbiamasis P.Kunca, dėl to, kad visoms įmonėms būtų uždrausta tarpusavyje atsiskaityti grynais pinigais. Reikia pripažinti, kad ir Valstybinės darbo inspekcijos kontrolė šiek tiek suaktyvėjusi ir turėtų atsiliepti “Sodros” biudžeto vykdymui. Tai mūsų komitetui, kaip kontroliuojančiai institucijai, irgi yra svarbu. Tvarkomas pašalpų mokėjimas. Tai, ką mes šiandien girdėjome, pristatome įstatyme. Per šią sesiją geriau įsigilinsim į kai kurias temas. Manome, kad labai svarbu, kad neliktų be dėmesio ir mokyklinio amžiaus vaikų poilsio organizavimas kitais metais. Šiais metais jau buvo geriau. Taip pat paramos gyvenamųjų namų statybai praktika, invalidų socialinės integracijos į visuomenę eiga. Dar neturime komiteto darbų plano, bet artimiausiu metu patvirtinsime.
Kartu norėtųsi išsakyti kai kurias mintis dėl komiteto darbo pagerinimo. Aš manau, tai būtų aktualu ir kitiems komitetams. Iki šiol mes neturime aparato darbuotojų kodekso ar statuto. Tai labai svarbios figūros. Neįsižeiskit, kolegos, tačiau, man atrodo, įstatymdavystėje jie vaidina tikrai ne mažesnį vaidmenį, negu mes patys, Seimo nariai. Per juos fiksuojamas parlamentinis perimamumas, tačiau jų sauga, kad ir socialinė, žinių plėtimo galimybės, galimybės susipažinti su užsienio šalių parlamentų darbo patirtimi dar kol kas gana ribotos. Šią klaidą, manau, būtina taisyti neatidėliojant. Komitetams, veikiant Seimo Statutui, negalima apsieiti be darbo grupių formavimo įstatymo projektams rengti. Dabar toks laikmetis, kada laikas - pinigai. Manau, kad nereikia gailėti komitetams tam skirti daugiau lėšų. Tiesa, mes jų esam gavę ir nederėtų baimintis dėl jų neracionalaus panaudojimo. Skirtingai nuo šiais metais pasitaikančios praktikos rengėjams bus mokama tik po to, kai įstatymai jau bus priimti. Ačiū. Tik lėšų komitetai gauna, man regis, mažokai. Visi gavom spalvotą grafiką, pagal kurį, matyt, dirbsime. Gaila, kad toks gražus grafikas, atrodo, dar netikras. Būtų gerai, kad jis būtų greičiau patvirtintas.
Raudona lemputė mane jau ragina baigti. Aš baigsiu. Norėčiau dar pasakyti tai, jau pradėjom, bet įtvirtinkim, kad įstatymus priiminėtume paketais. Labai siūlyčiau, kolegos, mane tai įpareigojo komitetas, kad svarstydami socialinius, sveikatos klausimus mes juos iš tikrųjų laikytume prioritetiniais. Šiandien kalbėjo ir kolega K.Kuzminskas, ir kolega L.Alesionka, ir kiti ir aš jiems pritariu, ir, manau, mes esam pajėgūs tai padaryti, nes iki to laiko buvom įsiskolinę svarstydami ir priiminėdami konstitucinius įstatymus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. 6 Seimo nariai nori paklausti. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pirmininke, man, kaip komiteto nariui, komitete dirbti įdomu, jauti moralinį pasitenkinimą, kad nėra tuščių politikavimų, prieštaravimų. Patinka man komitete ir opozicijos laikysena, jų indėlis redaguojant pagrindinius Seimo dokumentus. Aš turbūt išreikšiu daugelio nuomonę, kad gerą žodį būtina pasakyti mūsų kolegoms krikščionims demokratams, socialdemokratams, kurie savo aktyvumu užtikrina solidų komiteto darbą, bendras pastangas. Kaip jūs vertinate nuotaiką, nuostatą mūsų komitete?
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Atvirai kalbant, komitete mes, kaip jūs teisingai pastebėjote, ir ginčijamės, ir ieškom sprendimų. Aš apie šios frakcijos Seimo narius galiu atsiliepti tik gerai. Labai aktyvūs, pateikia gerų siūlymų ir, manau, neveltui ir vienos, ir kitos frakcijos Seimo nariai vadovauja pakomitečiams. Tai irgi ne paskutinis dalykas. Aš manau, kad mes ir ateityje taip dirbsime. Aš turiu pagirti ir savos frakcijos atstovus, bet...
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Kaip malonu girti, kaip gerai būtų pagirti, jeigu Seimas priimtų įstatymus arba sprendimus dėl socialinių, sveikatos apsaugos klausimų, įstatymus, kurie būtų realūs, įgyvendinami ir užtikrintų žmonių pragyvenimo lygį arba gyvenimo lygį. Man tenka nelaimė ne girti, o jūsų paklausti. Kodėl jūs parengėt Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą kaip deklaraciją, kur žmonėms iš Seimo aukštybių niekas negarantuota, o viskas atiduota Vyriausybei? Aš turiu omeny bazinę pensiją. Jeigu bazinė pensija būtų nustatyta Seime, tai būtų įpareigojimas Vyriausybei ieškoti lėšų pasitempti, o žmonėms bent iki Naujųjų metų dar ramiai gyventi, kad nuo Naujųjų metų jiems nereikės badauti. Šiandien pensininkai labai neramūs, nes jeigu pagal dabartinį minimalų gyvenimo lygį bus nustatyta bazinė pensija, tai faktiškai pensininkai turės badauti. Kodėl Seimas priėmė tokį įstatymą, kur niekas neužfiksuota? Tai deklaracija. Ar jūs norit, kad Vyriausybė labai laisvai dirbtų ir toliau nieko nevaldytų, ar Seimas nenorėjo sau prisiimti jokios atsakomybės?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamoji kolege, kaip neįprasta žiūrėti į jus, sėdinčią gale, nes visą laiką matydavau jus priekyje. Bet Seimas - tai ir jūs, ir aš. Visi mes priėmėm tokį įstatymą. O dėl to, kad bazinę pensiją, kaip jūs pasakėt, skiria Vyriausybė, tai jūs turbūt prisimenat formulę, kurioje rašoma 110 minimalaus gyvenimo lygio procentų. Tačiau ar jūs svarstant nedalyvavote, ar tiesiog neišgirdote... Mūsų komiteto nuostata buvo tokia ir mes dėl to labai ilgai diskutavome. Vyriausybei yra pateikti pasiūlymai, kurie, manau, iki šio įstatymo įsigaliojimo bus aprobuoti. Komiteto nariai tai žino. Yra du pasiūlymai, tačiau ten kalbama, kad MGL turėtų būti, žinoma, ne toks, kaip kiti siūlo, bet apie 100 litų. Tai būtų tokia bazinės pensijos apatinė dalis, o “antras aukštas” priklausytų nuo gauto atlyginimo ir nuo draudimo stažo. Taigi ne tas MGL, kuris yra. Mes darom tokią išlygą. O jeigu kartais, kaip jūs sakote, mūsų Vyriausybė, kaip jai pavesta, to nepadarytų, mes grįšim prie to ir tada ne 110%, o siūlysim visai kitokias pataisas.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš irgi labai pasipiktinęs pono N.Germano elgesiu, dėl to, kad jis pasodino ponią E.Kunevičienę į galinį suolą. Man iš tiesų būdavo malonu į ją pasižiūrėti, o dabar aš turiu žiūrėti... labai sunkiai ją įžiūriu.
Seimo narys K.Dirgėla. Prašom. Nėra. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Pagal Seimo hierarchiją komitetų darbui turėtų vadovauti Seimo valdyba. Aš norėčiau pateikti tokį klausimą: kiek kartų per šį laikotarpį Seimo valdyba buvo surinkusi komitetų pirmininkus, nagrinėjo komitetų darbo problemas ir galvojo, kaip tas problemas spręsti? Be kitų klausimų, ir komitetų darbo koordinavimas.
G.A.PAVIRŽIS. Aš manau, kad turbūt galėtų būti visų komitetų bendras siūlymas Seimo valdybai, tačiau pagal mūsų Statutą, aš taip suprantu, komitetų darbo koordinavimui, darbų planams daugiau įtakos galėtų turėti ir Seniūnų sueiga. Kartais būtų galima atsiskaityti ir ten, kai sueina visų politinių jėgų atstovai. Galbūt būtų daugiau klausimų. Tuo tarpu Seimo valdyba, kiek man žinoma, atstovaujama kairiųjų ir centristinių jėgų.
PIRMININKAS. Ponas P.Miškinis.
G.A.PAVIRŽIS. Bet Seimo valdyba turėtų šitą klausimą panagrinėti. O ar jie veikia kokiu nors būdu komitetų darbą... mūsų komitetas ten neatsiskaitinėjo, tačiau mes jų pavedimus padaryti tą ir tą gaunam dažnai.
PIRMININKAS. Seimo valdyba veikia nematomais svertais. Prašome, Seimo nary Miškini.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad gaunate daug žmonių laiškų. Manau, kad žmonės, kreipdamiesi į jūsų komitetą, išdėsto ne tik savo bėdas, bet ir tikrą savo širdies šauksmą. Prašom pasakyti, ar komitetas bandė klasifikuoti tuos žmonių rūpesčius, laiškus, prašymus, siūlymus ir ką komitetas konkrečiai padarė toms problemoms, tiems žmonių rūpesčiams palengvinti arba spręsti?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, gaunamų pareiškimų mes taip negrupavome, kadangi, atvirai kalbant, mes dėl to klausimo nesitarėme. Tačiau taip yra grupuojama Seime ir mes matom, kokia tema pakliūna daugiausia klausimų ir kokios temos dažniausiai būna. Galiu pasakyti, kokių klausimų mes gauname ir kokių daugiausia. Daugiausia mes gavome dėl pensijų skaičiavimo, siūlymų padidinti pensijas ir t.t. Antra tema - dėl butų privatizavimo. Dabar jau praktiškai nebegauname laiškų dėl butų sąlygų pagerinimo. Tik vienas kitas. Jau mažėja ir privatizavimo klausimų. Tai svarbiausi būtų tokie. O iš esmės turbūt įvairios rimtos organizacijos tuos pareiškimus grupuoja, žiūri juos, daro išvadas. Nežinau, kiek tai veiksminga, bet, matyt, reikėtų ir mums tą padaryti, kadangi mūsų komitetas, kai aš palyginau su kitais komitetais, pagal skaičių nusileidžia tik Agrariniam komitetui.
PIRMININKAS. Ponas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ką jūsų komitetas padarė, kai parengtą, neblogai parengtą Tabako kontrolės įstatymą iš jūsų atėmė ir gavot antausį nuo “Philip Morris”?
G.A.PAVIRŽIS. Mes savo pozicijų neatsisakėm, tarp pagrindinių trisdešimties klausimų jo nėra. Jis yra paryškintas juodu šriftu antroje dalyje. Seniūnų sueigos nariai aiškiai pažadėjo, kad šioje sesijoje jis bus tikrai priimtas. O koks bus tas įstatymas - priklausys nuo visų mūsų Seimo narių. Mūsų komitetas nepasiryžęs daryti kažkokių nuolaidų dėl to, kad “Philip Morris” būtent taip ar kaip reikalauja.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jokių rezoliucijų... vieną minutę, pone Pavirži... jokių rezoliucijų, vertinančių komiteto darbą arba jo narių veiklą, Seimas nėra gavęs, nėra registruota, todėl mums lieka tik padėkoti komitetui ir jo pirmininkui už atliktą darbą ir palinkėti sėkmės šalinant tuos trūkumus, kuriuos jie patys dar mato. Dėkojame ponui G.Paviržiui ir komitetui.
Dabar Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ataskaita. Į tribūną kviečiamas komiteto pirmininkas ponas B.Genzelis. Prašytume kalbėti nelabai ilgai, nes laikas, žinot...
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kaip tik manau, kad kalbėsiu trumpai, nes mūsų komiteto ataskaita parašyta raštu ir turbūt visos frakcijos ir komitetai yra gavę. Dėl to aš labiau susikoncentruosiu į pagrindines problemas, o paskui stengsiuosi atsakyti į gerbiamųjų Seimo narių klausimus.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitete yra 14 Seimo narių. Komiteto pirmininku tenka būti man, o pavaduotoju yra išrinktas Seimo narys P.Jakučionis. Per šitą laikotarpį, t.y. per tuos mėnesius, įvyko 24 komiteto posėdžiai, apsvarstyta 70 klausimų. Keletas klausimų buvo svarstoma kartu su kitais Seimo komitetais. Per šitą laikotarpį iš įvairių piliečių gauta apie 300 laiškų. Tuos laiškus, žinoma, būtų galima grupuoti, bet, aš manyčiau, tai nėra mūsų pagrindinis tikslas. Bet problemos, žinoma, labai aiškios. Vienas dalykas - švietimo darbuotojai skundžiasi ir prašo mūsų paramos pagerinti materialines sąlygas, ieškoti būdų, o kiti kreipiasi grynai organizaciniais klausimais dėl vienos ar kitos aukštosios mokyklos veiklos. Gauname daug laiškų, kuriuose teikiami vienokie ar kitokie pasiūlymai mūsų komiteto rengiamiems įstatymams.
Mūsų komitetas, kaip ir dera, dirba trimis kryptimis, t.y. rengia įstatymų projektus švietimo, mokslo ir kultūros bei masinių informacijos priemonių klausimais. Per šį laikotarpį Seime buvo priimta daug įstatymų. Mano supratimu, svarbiausias yra Autorinių teisių, kuris čia, Seime, buvo priimtas gana vieningai, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatai, patvirtinti aukštųjų mokyklų statutai. Turiu trumpai pasakyti, kad praktiškai visus mūsų komiteto įstatymų projektus Seimas priėmė anoje sesijoje. Liko tik vienas, bet čia yra ne įstatymas, t.y. kultūros politikos metmenys, kurie buvo pradėti svarstyti paskutinėmis Seimo darbo dienomis. Bet tai daugiau yra, kaip žinote, deklaratyvūs, tai daugiau yra pageidavimas, bet šis svarstymas tęsis šioje sesijoje.
Kokie, mano supratimu, svarbiausi klausimai turėtų būti priimti šitoje sesijoje? Mūsų komiteto gerbiamieji nariai, kai buvo svarstoma sesijos programa, atkreipė dėmesį, kad pirmoje dalyje mūsų komiteto nėra. Yra antrojoje dalyje. Bet, kaip buvo išsiaiškinta Seniūnų sueigoje, iš tos antrosios dalies galės patekti į pirmąją dalį. Mano supratimu, tai yra svarbiausi ir mums būtini įstatymai. Tai Masinių informacijos priemonių įstatymas, nes dabar sunkiai reglamentuojama veikla. Šito įstatymo tikslas yra ne tik apginti masinės informacijos priemones, bet tam tikra prasme ir piliečius.
Antrasis įstatymas, kuris, mūsų supratimu, yra labai svarbus - tai Kalbos įstatymas, kuris komitete taip pat yra priimtas. Mano supratimu, šitie įstatymai yra svarbiausi. Kiti įstatymų projektai, kurie yra pateikti, taip pat yra svarbūs, bet pirmiausia turėtų būti priimti šie du įstatymai.
Įprasta kalbėti apie komiteto darbą. Mūsų komitete jokia frakcija, jokia politinė jėga nedominuoja. Iš 14 yra 7 ir 7. Bet nežiūrint į tai, kad jokia politinė jėga pas mus nedominuoja, aš galiu pasakyti, kad svarstant vieno ar kito įstatymo projektą mūsų komitete vyksta dalykiniai pokalbiai ir turbūt priklausymas vienai ar kitai frakcijai įstatymo priėmimui poveikio neturi. Posėdžio pirmininkas raudonos šviesos neuždegė, bet aš žinau, kad pagal reglamentą laikas baigėsi. Likusį savo laiką palieku atsakymams į klausimus, nes nenoriu kartotis. Mūsų komitetas atlieka tokį patį darbą, kaip ir kiti komitetai, todėl nenorėčiau apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš neuždegiau dėl to, žinoma, galėčiau ir uždegti, nes raudona spalva yra jūsų mėgstamiausia spalva...
B.GENZELIS. Teisybę sakote.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Paskutiniuoju metu mane labai domina Seimo komitetų ir Seimo valdybos tarpusavio santykiai. Todėl ir jums norėčiau pateikti klausimą iš tos srities. Mano supratimu, Seimo valdyba turėtų kontroliuoti komitetų darbą. Ar tai yra daroma, ar jūs juntate, kad Seimo valdyba kontroliuoja komiteto darbą? Kita vertus, ar jūs pripažįstate, kad jūsų, kaip ir kitų komitetų, darbas turi trūkumų? Ar kreipiatės į valdybą siūlydamas tiek savo, tiek ir kitų komitetų darbą pagerinti valdybai padedant?
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš esu gerai perskaitęs Seimo Statutą, tai Seimo valdybai nepavesta kontroliuoti. Seimo valdyba tokios teisės kontroliuoti komiteto darbą, reikalauti ataskaitų neturi teisės. Tokią teisę turi tiktai Seimas. Ir aš manyčiau, kad jeigu valdyba savintųsi Seimo teises, tai valdyba elgtųsi nekorektiškai.
PIRMININKAS. Bet gal norėtumėte dar vienos auklės ant savo galvos?
B.GENZELIS. Na, mano supratimu, kad galima neturėti auklių. O šiaip aš labai kritiškai žiūriu į Seniūnų sueigos veiklą. Dėl santykių tarp komitetų. Tai kai iškyla klausimas mūsų komitetui ar dėl kitų klausimų, tai su pirmininku ir su komiteto nariais labai lengvai susitariama. Sukurti kažkokią tokią instituciją virš, kuri nuolatos kontroliuotų, aš nematau tikslo. Ir Seimo Statutas to nenumato.
PIRMININKAS. Ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu yra gana nelengva aukštųjų mokyklų dėstytojų padėtis. Dėstytojai išsivaikšto todėl, kad jie yra paprastai aukštos kvalifikacijos ir dažnas virsta valdininku, nes valdininkų privilegijos ir valdininkų atlyginimai kur kas didesni, o dar rengiamos didesnės jų privilegijos, didesni atlyginimai. Tai, matyt, gali susidaryti tokia padėtis, kad iš viso aukštosiose mokyklose greitai neliks dėstytojų. Neliks ir tų pačių valdininkų. O neliks valdininkijos - gali nelikti ir valstybės. Ką komitetas daro, kad vis dėlto aukštųjų mokyklų padėtis, be kurių valstybė tikrai neišgyvens... Kas daroma, kad tų mokyklų padėtis, dėstytojų padėtis būtų sunorminta ir nebūtų prastesnė už valstybės valdininkų, biurokratų atlyginimus?
B.GENZELIS. Na, man sunku atsakyti, koks efektas to, ką mes darom. Bet jūs prisimenate, kad mūsų iniciatyva, komiteto iniciatyva ir Seime buvo svarstoma du kartus mokslo darbuotojų padėtis, švietimo darbuotojų padėtis, buvo priimtos rezoliucijos. Mes esame nutarę, kaip žinote, Seime mūsų komiteto iniciatyva, kad švietimo darbuotojų atlyginimas būtų ne mažesnis kaip vidurkis, orientuotas į kitus metus. Bet viskas atsiremia į šitą varganą mūsų biudžetą. Mes taip pat galvojame apie mokslo darbuotojų pensijas... Beje, šito įstatymo projekto papildymai bus svarstomi rytoj mūsų komitete. O nuo komiteto pastangų ir gerų norų mažai kas priklauso.
PIRMININKAS. Ponas J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pirmininke, pasidžiaugdamas tikrai neblogu psichologiniu ir darbiniu mikroklimatu mūsų komitete, noriu paklausti, ar turime konkrečią poziciją, ar numatom svarstyti tas visas negandas, bevykstančias Aukštaitijos nacionaliniam parke, apie kurias daug rašė spauda. Tai vienas klausimas. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, dėl antro bandyčiau pasiderėti.
PIRMININKAS. Po to.
J.TARTILAS. Na, tik tą vieną klausimą tuomet pateikiu.
B.GENZELIS. Aš manau, kad čia daugiau Gamtos apsaugos komiteto problema. Kol kas, kaip jūs žinote, mes komitete dar nesirengiame svarstyti. Jeigu kitaip atsakyčiau, tai aš atsakyčiau netiesą.
PIRMININKAS. Ponas P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Aš noriu paklausti tą klausimą, kurį norėjo paklausti ponas J.Tartilas. Ar šita ataskaita, kurią jūs dabar perskaitėte, buvo apsvarstyta komiteto posėdyje? Ir norėčiau pasisakyti.
B.GENZELIS. Gerai. Buvo, vienu žodžiu, taip: ataskaita buvo parengta mano, A.Raškinio ir kitų. Iš esmės visi mūsų komiteto nariai, kurie buvo, tuo metu perskaitė. Bet galutinė redakcija, tai, kas yra parašyta, yra mano ir gerbiamojo P.Jakučionio. Tarp manęs ir P.Jakučionio jokių skirtumų net dėl kokio nors žodžio nebuvo. Viskas suderinta, o formaliai tai posėdyje... Kadangi šitas raštu pateikta anksčiau, aš manyčiau, kad gerbiamasis P.Jakučionis ir gerbiamasis A.Raškinis... O šiaip į visų pastabas, kurias pateikė, be išimties buvo atsižvelgta rašant. Galutinį tekstą mes atsisėdę dviese su juo suredagavom.
PIRMININKAS. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad mes visi labai gerai suprantame, jog Lietuvoje, kuri neturi iškasenų ir energetinių stambesnių resursų, protas, mokslas yra pagrindinis turtas. Aš norėčiau jūsų paklausti... Jūs dėjote daug pastangų, kad būtų sukurta mokslo koncepcija. Bet tai, man atrodo, liko nebaigta. Šiuo metu mes matome, kad mokslas yra toliau skriaudžiamas. Praėjusioje sesijoje pasakė, kad net numatoma sumažinti arba net visai atimti pinigus, skirtus technologijoms, mokslinėms įstaigoms, aparatūrai ir taip toliau. Tai ar šito klausimo jūs nenumatote toliau svarstyti, nes tas klausimas buvo su mokslininkais... Jis faktiškai nelabai ką davė, kadangi nebuvo konkrečių tokių išvadų, kokia Lietuvos mokslo koncepcijos situacija?
B.GENZELIS. Na, mes ne vieną kartą svarstėme. Bet jeigu mes padidinsime dar kartą svarstymų kiekį, ar nuo to pasikeis padėtis? Mūsų tikslas - parengti tam tikrus įstatymus. Šioje srityje mūsų komitetas dirba. Gerbiamieji komiteto nariai galės paliudyti. Beveik nėra nė vieno komiteto posėdžio, kad neiškiltų tų problemų, apie kurias jūs kalbate.
PIRMININKAS. Ponas K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Jau beveik metus mes svarstome Kultūros paveldo inspekcijos likimo klausimą ir niekaip neišsprendžiame. Prieš atostogas taip ir nesugebėjome priimti naujojo Nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo įstatymo. Šiomis dienomis, aš manau, reikėtų vėl sugrįžti prie jo ir aiškiai atidalyti Paminklotvarkos departamento ir Kultūros paveldo inspekcijos funkcijas. Mačiau, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra pateiktos pataisos, kur Kultūros paveldo inspekcijai nustatyta, kokiomis baudomis ir kaip jie turi bausti pažeidėjus. Ar tai yra suderinta su šiais pateiktaisiais naujais įstatymais?
B.GENZELIS. Tai yra labai sudėtinga problema. Mano supratimu, mes šitą problemą pernelyg suprimityvinam. Dabar yra problema būtent kita, kad ne tik negalioja Kultūros paveldo inspekcijos bet kokie nurodymai, bet aš galiu jums iliustruoti, jog teismai... Net kai Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą, kad tokia ir tokia institucija grubiai pažeidžia įstatymus, sakysime, savavališkai sužaloja kokį nors kultūros objektą, kai neleistinoje vietoje statoma... Kai Kultūros paveldo inspekcija paduoda į teismą, prokuratūra paduoda į teismą ir Aukščiausiasis Teismas galų gale priima sprendimą, tai šie Aukščiausiojo Teismo sprendimai nevykdomi. Mano supratimu, čia yra didesnė problema už tą, apie kurią jūs kalbate.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Paprašyčiau jūsų paaiškinti teikiamą nutarimą “Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų”. Ar nemanytumėt, jog reikėtų kokios nors kitos formos. Ne vien pageidavimas, nes nuostatą, kaip elgtis, galima vykdyti, galima ir nevykdyti. Įstatyminės formos. Ar jūs neturite numatę ką nors pasiūlyti dėl tų nuostatų įforminimo?
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt skaitėte šitų nuostatų projektą. Ten yra pageidavimų sferoje nurodyta, kad reikalinga priimti tam tikrus įstatymus. Ten yra mūsų pageidavimai, ką Vyriausybė turi daryti, kokius reikia priimti įstatymus. Tiktai tuomet mes galėsime realizuoti. O ar tie įstatymai, siūlomi pageidavimų sferoje, bus priimti, ar ne, gerbiamieji Seimo nariai, priklauso nuo jūsų. O šitie bus pateikti.
PIRMININKAS. Ponas J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pirmininke, mūsų komitetas ruošia Seimo diskusijas sveikatos klausimais. Jūsų komitetas berods surengė dvi dideles diskusijas Seime. Ar tai rezultatyvu? Galbūt šito efekto galima pasiekti kitomis priemonėmis? Mes pradėjom truputį abejoti. Koks jūsų požiūris į šitas diskusijas?
B.GENZELIS. Diskusijos formuoja viešąją nuomonę, o nuo viešosios nuomonės daug kas priklauso. Mano supratimu, jeigu mes nediskutuosime, nekalbėsime, tai atrodys, kad viskas tvarkoj ir jokių problemų nėra. Diskusijos išryškina problemas. Jeigu išryškina problemas, tai parodo, kad problemų yra ir kad tas problemas reikia spręsti. Dėl to aš su jumis čia visiškai nesutikčiau.
PIRMININKAS. Aš norėčiau dar pridurti, gerbiamasis Nekrošiau, kad jeigu diskusijų pabaigoje yra priimama rezoliucija su labai konkrečiais įpareigojimais komitetams ką nors paruošti ar įstatymus pakeisti su konkrečiom datom, tuomet diskusija būna dvigubai veiksmingesnė.
Ponas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pirmininke, atrodo, jūsų komiteto kompetencijoje yra ir televizijos problemos. Ar komitete buvo svarstoma tokia drastiška priemonė, kaip uždrausti ir nutraukti laidą “Naujienos, nuomonės”? Jeigu jūs pasvarstytumėte, tai rastumėte kitų laidų, kurias būtų galima sustabdyti. Pavyzdžiui, “Kas geresnio, premjere?”, kadangi iš tikrųjų nieko gero nėra ir nėra. Ar jus tenkina Lietuvos televizijos kultūros reikalai?
PIRMININKAS. Siūlote pervardinti laidą - “Kas blogesnio, premjere?”.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, manęs asmeniškai tai netenkina, bet yra įstatymai, yra priimtas Televizijos statutas. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs už jį balsavote, yra priimtas tas statutas. Visa tai, ką jūs kalbate, į Seimo komiteto kompetenciją visiškai neįeina. Tam yra Radijo ir televizijos valdyba. Ji tuos klausimus turi spręsti, ji gali tam tikra prasme pakoreguoti radijo ir televizijos direkcijos...
Mes galime tik pasakyti ir tiek. Įsakymas jokios galios neturi, nes tam yra įstatymai.
PIRMININKAS. Taip. Pirmininkas pripažįsta, kad telefoninė teisė neegzistuoja.
Prašom. Ponas A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Mano klausimas buvo pateiktas ir iš dalies atsakyta. Bet vis tiek aš norėčiau gerbiamąjį komiteto pirmininką paklausti. Ar jūs tikrai jaučiatės pakankamai “prakontroliavę” tuos esamus įstatymus dėl televizijos, radijo, spaudos, kad vis dėlto praeina tokie dalykai? Net kartais negali suprasti, iš kokio pasaulio tie žmonės, kai televizijos laidoje neranda nieko, ką dabartinis Seimas, beje, ir jūsų komitetas yra padaręs, o tiktai stabilizavo vargą, skurdą ir t.t. Ar jūs pakankamai jaučiatės kontroliavęs tuos visus ir jau veikiančius įstatymus, kad šitokios laidos tikrai nebūtų rodomos žmonėms?
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, tuos klausimus, apie kuriuos jūs kalbate, sprendžia Teisingumo ministerijos spaudos kontrolės valdyba. Pagal Konstituciją yra įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atidalijimas, ir komitetas visiškai neturi juridinių teisių spręsti tuos klausimus. Kontroliuoti... Tai kontroliuoti mes galime įstatymų vykdymą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam komiteto pirmininkui. Dabar dar nori kalbėti Seimo narys P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Aš buvau prašęs kelių žodžių pasisakymui.
PIRMININKAS. Prašom. Aš jus ir kviečiu pasisakyti.
P.TUPIKAS. Labai trumpai todėl, kad jau atėjo pietų pertrauka.
Aš klausiau dėl to, ar buvo svarstyta komitete. Iš tikrųjų ataskaitos privalo būti apsvarstytos komitete ir tada jos pateikiamos mūsų plenariniam posėdžiui svarstyti. Aš galiu papildyti gerbiamąjį B.Genzelį. Iš tikrųjų teisingai jisai sakė, kad pas mus darbinė nuotaika gera, sutarimas ir t.t. Tačiau jeigu šitokia ataskaita, kuri dabar yra parašyta ir pateikta, būtų svarstyta komitete, ji būtų dalykiškesnė, išsamesnė, nes pa-gal šitą ataskaitą, na, taip puiku, taip gražu, taip gerai, na, kaip reikia LDDP, kaip puikiai valdo, kaip gerai komitetas dirba. Iš tikrųjų Vyriausybė ne taip vykdo priimtus nutarimus. Ką tik ponas J.Nekrošius kėlė tokį klausimą po tos diskusijos, kas yra daroma, kai buvo... O nieko. Ponas A.Šleževičius prižadėjo, kad mokytojų atlyginimas bus didesnis negu Respublikos biudžetininkų vidurkis. Kaip liko 29 vieta, taip ir tebėra. Todėl siūlyčiau, pone Nekrošiau, nedaryti diskusijos, nes rezultatai negerės. Ir ataskaitos taip pat bus tokios gražios, kaip ką tiktai ponas B.Genzelis pateikė.
O bėdų yra daug. Pavyzdžiui, puikiai spaudoje nuskambėjo klausimas dėl A.Vienuolio vidurinės mokyklos Vilniuje. Buvo išspręsta, viskas puikiai ir gerai vyksta. Jūs pasižiūrėkite, kad tik spalio 1 d. prasidės mokslo metai. Ką buvo pažadėjusi Vyriausybė, tik iš dalies įvykdyta, todėl reikalai yra blogi. Aš nenoriu toliau kelti kitų klausimų čia. Pasidarys toks dalykas, kad komitete yra viskas puiku, o ataskaitoje nesimato ir tų bėdų, kurios yra iš tikrųjų gyvenime. Rytoj bus komiteto posėdis, ir aš kalbėsiu išsamiau dėl to, kad švietimo reikalai turi gerėti. Jie nėra tokie geri, kaip kad yra pateikta šiandien ataskaitoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, kurie norėjo kalbėti arba paklausti, jau paklausė. Jokių dokumentų dėl komiteto darbo mes neturime. Todėl telieka vėl padėkoti komitetui ir jo pirmininkui bei palinkėti komitetui, kad jis atsižvelgtų į tas pastabas, kurių dalį išgirdome, ir kad dar darbą pagerintų. Ataskaitos nėra tvirtinamos. Nenumatytas ataskaitų tvirtinimas.
Dėkojame. Prieš pabaigą dar informacija. Vakarinį posėdį mes darysime nuo 16.00 val. Pirmasis klausimas bus darbotvarkės 10 punktas. Posėdis baigtas.