Septyniasdešimt
šeštasis posėdis
1994
m. liepos 21 d.
4sesija76p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai! Seimo nary Bendinskai, būkit malonus, kėdė jūsų laukia, prašom sėstis. Pradedame 1994 m. liepos 21 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkė jums išdalyta tokia, kokią jūs patvirtinot, tik truputį pakeistas laikas atsižvelgus į pranešėjų galimybes. Taip pat yra vienas pasiūlymas, dėl kurio reikės balsuoti, kadangi Seniūnų sueigoje nebuvo susitarta. Tai 3 darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Marijampolės valstybinės pieno konservų įmonės nominalaus kapitalo padidinimo” projektas. Aš prašyčiau pranešėją poną M.Pronckų motyvuoti, tačiau jo nematau šiuo metu. Ar galėtų kas nors motyvuot, kodėl toks punktas yra reikalingas? Gerai, jūs galėsit motyvuot, kad jis nereikalingas. Bet aš norėčiau, kad motyvuotų... Ponas A.Albertynas. Vieną minutę, tada aš įjungsiu kompiuterį. Pone Albertynai, prašom motyvuoti.
A.ALBERTYNAS. Vakar Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas šitas klausimas. Labai ilgai užsitęsė Marijampolės pieno konservų kombinato privatizacija. Vyriausybėje buvo vieningai prašoma svarstyti šitą klausimą ypatingos skubos tvarka, kadangi nuo Marijampolės pieno konservų kombinato likimo ir nuo to, kas jį valdys, priklausys visų Lietuvos pieno gamintojų likimas. Taigi priimti nutarimą dėl privatizacijos ne šitas Seimas sumanė, o dar Aukščiausioji Taryba, todėl mes vienąsyk turime pajudėti iš mirties taško. Labai prašau visų, kad šitas klausimas būtų įtrauktas ir kad mes vieningai paremtume žemdirbius. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas gali už, vienas - prieš. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom. Jo nėra. Klaida? Tada vieną minutę. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš niekaip negaliu remti, nes jau vien paaiškinamajame rašte rašoma, kad padėtis tiesiog ideali, kad jie turi pagrindinių priemonių daug daugiau, negu yra jų įstatinis kapitalas. Reikia suprasti, kad jie tas pagrindines priemones suformavo paskolų sąskaita. Vadinasi, jie turi dabar daug pelno, iš pelno grąžina paskolas ir nereikia visiškai jokio Seimo sprendimo, o tik visiškai paprasto buhalterinio pavedimo. Surašyti debetą, kreditą, įstatinį fondą, ir problemos išspręstos. Aš nežinau, kodėl keliamas klausimas. Arba jie iš tikrųjų turi pasakyti... Vakar teko girdėti, kad “Jūra” ir 10 kitų įmonių vertėsi nevisiškai ta veikla, kuria reikėtų, o dabar Seimas turi mėtyti jiems gelbėjimo ratus. Todėl aš visiškai nematau reikalo, kad Seimas tokius klausimus spręstų, juolab kad čia yra visiškai nešvarūs klausimai, o juos sprendžiant reikėtų pirmiausia pasidomėti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Todėl prieš atostogas teptis rankas aš nematau reikalo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Galima tik remti. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, šitą klausimą Agrarinis komitetas svarstė gegužės viduryje ir nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad ji spręstų tą reikalą. Tačiau Vyriausybė be įstatymo pataisos spręsti negali, todėl vakar vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo prašoma svarstyti šitą klausimą ypatingos skubos tvarka. Aš nenoriu argumentuot kitų dalykų, kadangi nėra laiko, tačiau labai įdomu, kad absoliučiai nežinoma tikroji padėtis, o bandoma tam reikalui prieštarauti. Dėl laiko stokos aš kitos argumentacijos nesakau, bet prašau tą klausimą įtraukti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu balsuoti 3 punktą. Prašom registruotis, o po to teiksiu balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom klausyti. Balsuoti bus teikiama tokia formuluotė: kurie pritaria, kad 3 punktas dėl Marijampolės valstybinės pieno konservų įmonės nominalaus kapitalo padidinimo būtų įrašytas į darbotvarkę, paspaus mygtuką “už”, kurie mano, kad to klausimo nereikia, paspaus mygtuką “prieš” arba susilaikys.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Taigi kartoju. Kas už tai, kad 3 punktas būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę, prašom paspausti mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas.
Už - 34, prieš - 19 plius 10. Klausimas įrašomas į mūsų darbotvarkę.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi darbotvarkė yra patvirtinta, pradedame svarstyti. Dar turėčiau jus informuoti, kad rezervinis klausimas yra 1 punktas. Seniūnų sueigoje buvo sutarta. Dėl mokesčių įstatymo, kurį vakar priėmėme, atsirado papildomų neaiškumų. Matyt, yra racionalu grįžti prie šito įstatymo, todėl Biudžeto ir finansų komiteto teikimu įrašome į rezervą.
Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos norėjau. Mūsų darbotvarkėje numatyta dirbti iki 15 val., bet aš įsitikinęs, kad dirbsim ilgiau. Todėl bus prieštaravimas Č.Juršėno koncepcijai dirbti vokiškai. Jei darytume pietų pertrauką nuo 12 val. iki 12.30 val., bus nei barščiai, nei kisielius. Todėl reikia padaryti pertrauką kaip priklauso ir dirbkim kaip priklauso. Kodėl jūs kiekvienąkart vis šuoliuojat?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti. Kaip tik čia nėra įrašyta pietų pertrauka. Čia yra eilinė pertrauka. Kadangi jūs dažnai prašote, kad ta pertrauka būtų užfiksuota, štai ji ir užfiksuota. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Antrąjį klausimą dėl gyventojų santaupų kompensavimo aš siūlyčiau transliuoti per radiją. Kadangi šis klausimas visuomet buvo transliuojamas, todėl ir dabar siūlyčiau šitai daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, luktelkit minutę prie mikrofono. Aš primenu, kad svarstymo tęsinys reiškia, jog šiandien bus tik balsuojama ir nebus jokių kitokių diskusijų. Ar verta transliuoti tai, kas bus balsuojama? Jeigu būtų diskusija, aš galėčiau su jumis sutikti.
A.SALAMAKINAS. Bus pasisakymai už ir prieš.
PIRMININKAS. Tai tik dėl motyvų. Gerai. Jeigu mus radijas girdi, tikiuosi, kad taip ir bus. Dar nori ministras A.Vasiliauskas. Prašom. Nieko nenorėjot kalbėt? Ačiū.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo" projektas (svarstymo tęsinys ir priėmimas) Nr.1075 (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame svarstyt darbotvarkės 1 punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo” projektas. Mums liko tik balsavimas. Buvo ir sprendimas dėl to, ar svarstome paprasta tvarka, ar ypatingos skubos tvarka. Štai šalia manęs sėdi Pirmininkas. Jis vizavo: “Šitą dokumentą siūlau nagrinėti ypatingos skubos tvarka.”
Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime susitarti bendrai, kad pritariame po svarstymo? Nėra oponuojančių? Pritariam po svarstymo. Ar galima bendrai susitarti, kad svarstome ypatingos skubos tvarka? Galima. Bus svarstoma ypatingos skubos tvarka. Tada toliau svarstoma... Dėl balsavimo motyvų jūs siūlote dabar? Gal padarysim po pertraukos? Gal dar Seimo nariai norėtų žvilgtelėti į tą dokumentą? Gal sugalvos pataisą ar ką? Todėl galbūt po petraukos kuriuo nors laiku mes padarysim balsavimą. Siūlote iš karto? Gerai.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu niekas nenumato jokių pataisų, prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Balsuosime iš karto dėl dokumento. Prašom. Kas nori kalbėt dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto pasisakysiu prieš šitą pataisą Savivaldybių rinkimų įstatyme. Mano motyvai būtų tokie. Nors, atvirai pasakius, šita mano kalba yra tuščias reikalas, nes aš žinau, kad tiek opozicija, tiek didžioji dalis pozicijos remia šitą dalyką, bet vis dėlto stenogramai norėčiau pasakyti, kad išbraukti visuomenines organizacijas iš dalyvavimo rinkimuose yra klaidinga. Man asmeniškai tai asocijuojasi su tuo, kad anksčiau buvo priimama į vieną partiją, kuri egzistavo, kai buvo siūlomi postai, kai buvo siūlomos gėrybės. Dabar partijos, negalėdamos šito daryti, įstatymo keliu nori vis dėlto suvaryti tuos žmones, kurie nori dalyvauti savivaldybių darbe, į partijas. Tai yra klaidinga. Todėl aš agituočiau balsuoti prieš šitai, tegu partijos lygioje kovoje rungiasi su visuomeninėm organizacijom. Tegu rinkėjai sprendžia, kam atiduoti pirmenybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš tęsdamas pasisakymus dėl motyvų aš vis dėlto turiu oficialiai paskelbti, kad pradedama balsavimo procedūra.
Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu nuliūdinti gerbiamąjį A.Salamakiną, kad šiuo atveju turbūt jo padėtis dar liūdnesnė, nes turbūt ir didžioji dauguma opozicijos taip pat yra už šitą pataisą, nes motyvai buvo visiškai aiškūs. Šituo etapu norėdami išvystyti partijų jungtines struktūras būtent dvejus metus galbūt turime vadovautis griežtesniu partiniu modeliu. Norim tai daryt ne todėl, kad labai norėtųsi, bet kad būtų daugiau tvarkos, kad šiame savivaldybių darbe būtų aiškus subjektas, kas atsako už susidariusią padėtį savivaldybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kažkodėl vis buvo apeliuojama, kad štai Seimo rinkimuose dalyvavo ir visuomeninės organizacijos. Tuo tarpu pagal įstatymą faktiškai dalyvavo politinės partijos, politiniai judėjimai ir visuomeninės politinės organizacijos. Taigi ir Seimo rinkimuose visuomeninės organizacijos nedalyvavo. Todėl šiuo metu siūloma pataisa, kad būtų taip, kaip buvo Seimo rinkimuose. Be to, šiuo metu įtraukus visuomenines organizacijas ir joms įstatymu numačius rinkti parašus bus sudarytos nevienodos sąlygos. Politinės partijos, politinės organizacijos parašų nerenka, o visuomeninės organizacijos turi rinkti parašus. Taigi negalima įstatymu sudaryti nelygių teisių ir sąlygų. Todėl aš siūlau pritarti ir balsuoti už pataisą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Siūlau nedaryti išimties visoms visuomeninėms organizacijoms, o tiktai tautinių mažumų organizacijoms. Dalykas tas, kad žmonės, atstovaujantys tautinėms mažumoms, dažniausiai yra susibūrę ne kokiu nors ideologiniu, politiniu ar dar kokiu pamatu, o dažniausiai tautiniu. Bet šitas procesas prasidėjęs ir ten. Ir kai tautinių mažumų organizacijos labiau politizuosis, tada galima bus pritaikyti ir šitą mūsų įstatymą, kad dalyvauja tik politinės partijos. O kai mes svarstėm, jūs turbūt atsimenat, kad vienas iš pirmųjų buvo pono R.Maceikianeco ir kitų pasiūlymas padaryti išimtį tik tautinėms mažumoms. O visoms visuomeninėms organizacijoms (ypač pagal pomėgius) atverdami duris mes iš tikrųjų, kaip ir ponas R.Dagys pabrėžė, sumažintume atsakomybę. O po tų organizacijų pagal pomėgius priedanga gali ateiti į savivaldybes įvairios nedoros organizacijos, atstovaujančios netgi nusikaltėlių grupuotėms ir pan. Todėl aš siūlau: jeigu darytume išimtį, tai ne visuomeninėms organizacijoms, o tik atstovaujančioms tautinėms mažumoms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Dringeli, jūs turite projektą prieš akis. Ar pritariat tam projektui, ar ne?
J.DRINGELIS. Pritariu tik iš dalies.
PIRMININKAS. Nežinau, kur jus dėt. Ar prie pritariančių, ar prie nepritariančių? Seimo narys R.Maceikianecas. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Mūsų pozicija jau ne vieną kartą buvo parodyta ir viešuose pareiškimuose. Todėl pridurti daug ypač prie to, ką pasakė gerbiamasis A.Salamakinas ir gerbiamasis J.Dringelis, neturiu ką. Mes laikomės tos pozicijos, kad vis dėlto savivaldybių rinkimai neturi būti ypač politizuoti, ir visuomeninės organizacijos, ypač tautinių mažumų visuomeninės organizacijos, turėtų dalyvauti rinkimuose keldamos savo kandidatus. Dėl to mes pasisakom prieš šitą projektą ir siūlom vardinį balsavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš galiu tik pasidžiaugti, kad dėl to paties klausimo Seimas turbūt balsuos jei ne penktą, tai mažų mažiausiai gal šeštą kartą. Na, ką padarysi. Jeigu mes negalim vieną kartą savo nuomonės pasakyt ir jos laikytis, balsuokim ir šeštą kartą dėl to paties. Aš manau, projektas nėra toks blogas. Tai tik patvirtina mūsų jau keturis kartus balsuota ir nustatyta Seimo nuostata. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs pritariate projektui, taip? Keturi Seimo nariai pritarė ir du nepritarė. Prašome. Dviem Seimo nariams galima tik nepritarti. Seimo narys A.Gricius ruošiasi nepritarti?
A.GRICIUS. Aš norėčiau pasisakyti. Ar yra kokia nors forma pasakyti savo nuomonę,nes aš turiu argumentų?
PIRMININKAS. Tik po balsavimo. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. (...) Nematau argumentų jam pritarti. Partijos yra silpnos ir nori sustiprėti, todėl nelabai galės kontroliuoti tuos žmones, kurie bus jų išrinkti. Jeigu visi partijos nariai įeis į tarybą, tai kas kontroliuos? Pirmiausia partijos turi sustiprėti, tada jos galės imtis atsakomybės. Be to, partijos turi išsiaiškinti savo padėtį bendroje plotmėje, o ne tik viena su kita. Apskritai tarp kitų nepartinių organizacijų... Aš nematau jokio tikro argumento, kodėl būtinai reikėtų priimti šitą pataisą. Tuo tarpu jos nepriėmimas leis ateiti žmonėms, kurie iš tikrųjų dar nėra apsisprendę, kokiai partijai priklausys, nors jie gali būti labai geri ūkiniai vadovai, geri žmonės, tinkantys dirbti savivaldybėje ir gali būti gerbiami rinkėjų. Taigi visi argumentai, pasakyti už tai, kad būtų priimta šita pataisa, man atrodo, nėra labai įtikinantys. Aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nare Kunevičiene, galit kalbėti tik prieš.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš kalbėsiu prieš todėl, kad yra labai stiprių organizacijų, kurios vadinasi visuomeninėmis politinėmis. Tokia organizacija yra Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, turinti apie 130 tūkst. narių. Ji šiuo metu, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, patektų į labai keblią padėtį todėl, kad jos narių yra įvairiose partijose, tačiau šita organizacija vienijasi ne vien tik pagal politines nuostatas, bet ir dėl savo likimo. O likimas tas, kad juos suvienijo okupacijos vykdomas genocidas, ir jie šitai atsinešė į dabartį, o ne dabar kuria kažką. Tokia organizacija turi turėti teisę dalyvauti rinkimuose pagal sąrašus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašome registruotis. Spręsime, ar pritariame Lenkų frakcijos pasiūlymui dėl vardinio balsavimo. Lenkų sąjungos frakcijai... Atsiprašau, pasitaisau. Aš kartais trumpindamas kokį žodį... Prašome neįsižeisti, nes aš taip pasakiau trumpindamas.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Ar galite netriukšmaut, gerbiamieji Seimo nariai? Prašom pasiruošti balsuoti. Lenkų sąjungos frakcija pasiūlė balsuoti vardiniu būdu. Tam, kad būtų pritarta, reikia ne mažiau kaip trečdalio dalyvaujančiųjų Seimo narių pritarimo frakcijos pasiūlymui. Kas pritaria frakcijos pasiūlymui, paspaudžia mygtuką “už”. Prašom.
Už - 19, reikėtų 29. Nepritarta frakcijos pasiūlymui, todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo”, prašom pakelti rankas. Prašom nešūkauti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 14.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo” 50 Seimo narių balsavus už, 14 prieš ir 12 susilaikius yra priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš svarstant antrąjį klausimą, prašau truputį dėmesio. Aš vakar komentuodamas kai kurių Seimo narių pasisakymus pareiškiau, kad, mano nuomone, Seimo narys B.Genzelis ir Seimo narė R.Hofertienė vienodai supranta kai kurias specialias sąvokas. Bet po pokalbio su Seimo nare R.Hofertiene aš įsitikinau, kad taip nėra. Todėl aš oficialiai atsiprašau ponios R.Hofertienės.
Įstatymo "Dėl gyventojų santaupų kompensavimo" projektas (svarstymo tęsinys) Nr.968(3) (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Svarstome 2 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl gyventojų santaupų kompensavimo” projektą Nr.968. Pranešėjas - ponas J.Veselka. Mums liko tiktai balsavimas.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu sutarti, kad pritariame po svarstymo? Ar niekas neprieštarauja, nereikalauja balsuoti? Galima bendru sutarimu sutarti, kad pritariame? Žiūriu į visas puses. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Iš principo tai yra geras dalykas, tačiau juk vakar buvo kalbėta, kad Ekonomikos komitetas turi galų gale apsispręsti, kurį iš trijų mūsų, vadinkime, gyventojų indėlių ir kitų išmokų...
PIRMININKAS. Teisybė.
J.BEINORTAS. ...praradimo atstatymo būdą pasirinks. Mes vakar dėl to ir įpareigojome, kad Ekonomikos komitetas iš tų trijų projektų pasakytų, ar jis pasirinko, ar jis atmeta, nes ne visuomet jungiant išeina geri dalykai. Pavyzdžiui, sujungus pono J.Veselkos ir ponios S.Burbienės projektus, man išėjo taip, tarsi būtume atlikę atimties veiksmą. Tai yra iš laukiamų fiksuotų kompensacijos galimybių mes faktiškai gavome bereikšmį dydį. Taigi sumuoti visus projektus, matau, kad nieko neišeis, o Ekonomikos komiteto išvada šiandien turėjo būti.
PIRMININKAS. Ačiū, kad priminėte. Tikrai taip buvo. Todėl aš kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką poną V.Zimnicką. Prašom pateikti išvadą, kuriam projektui komitetas pritaria.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete projektai buvo svarstyti. Aš esu atidavęs tas išvadas. Mes pono G.Vagnoriaus siūlymą ne atmetėme, o grąžinome tobulinti. Būtent šitie variantai buvo grąžinti tobulinti ir po to komitetas negavo jokių naujų projektų. Be to, mes siūlėme, kad būtų įtraukti kai kurie komiteto nariai, kai kurie Vyriausybės atstovai, kad būtų parengtas toks projektas, kuris yra šiandien realus ir “panešamas”, sakykime, Lietuvos žmonėms. Ir turto atveju, ir visais kitais socialiniais klausimais. Todėl Ekonomikos komitetas, gavęs paskutinius projektus iš ponios S.Burbienės ir pono J.Veselkos, jiems rekomendavo rasti kompromisinį variantą, t.y. sujungti projektus. Ir tam projektui Ekonomikos komitetas, man rodos, vieningai pritarė. Yra komiteto išvada. O visi kiti buvo pasiūlyti tobulinti. Bet naujų patobulintų variantų nebuvo gauta. Tiek aš galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Seimo nary Rudy... Prašom nepalikti tribūnos. Seimo nary Rudy, prašom paaiškinti jūsų projektą, kurį jūs siūlėte dėl kompensacijų. Gal prie šoninio mikrofono. Man būtų paprasčiau.
A.RUDYS. Aš galiu tiek pasakyti, kad šito projekto paskutinis variantas guli stalčiuje ir laukia geresnių laikų. Kitaip sakant, jis jau yra “palaidotas”. Aišku, labai malonu matyti, kad nemažai idėjų yra panaudota vėlesniuose variantuose. Tiesą pasakius, panaudota tik dalis idėjų ir iškreipia tai, ko mes norėjome, bet aš nežinau, ar verta toliau ką nors daryti su tuo mūsų... Tuo labiau kad jis vis tiek neturi šansų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš tada siūlyčiau kiekvienam, sakykime, ar projekto iniciatoriui, ar kam pasakyti savo nuomonę dėl šito paskutinio projekto, kuriam yra pritaręs komitetas. Tai būtų, man atrodo, optimaliausias variantas.
Antras dalykas, galima, aš manau, galbūt kaip alternatyvas...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada padarome šitaip: aš pradžioje atsiklausiu visų trijų projektų autorių nuomonių. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atsiklausti visų trijų projektų autorių nuomonių.
Seimo narė S.Burbienė. Prašom. Būkite maloni, prie šoninio mikrofono. Man truputį sunkiau įjungti. Aš prašyčiau pasakyti savo nuomonę: ar jūs norėtumėte, kad jūsų projektui būtų pritarta, ar sutinkate, kad jūsų projektas būtų kokiu nors būdu sujungtas su kitu projektu? Žodžiu, ką jūs norėtumėte teikti balsuoti?
S.BURBIENĖ. Kaip kolega A.Rudys ir sakė, čia kai kas yra ir iš to projekto, bet sujungti šiandien mes jokių galimybių neturime.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote?
S.BURBIENĖ. Tai kiekvienam aišku.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote?
S.BURBIENĖ. Aš vis dėlto siūlyčiau tą projektą, kurį mes pateikėme.
PIRMININKAS. Kurį jūs pateikėte, taip? Seimo narys J.Veselka. Prašom. Jūsų nuomonė. Jūs kitą projektą turbūt turite galvoje, ne tą, kurį Seimo narė S.Burbienė? Ar tą patį? Tas pats čia, taip? Tai kiek yra likę, du projektai tokiu atveju?
J.VESELKA. Tokiu būdu iš tų, prie kurių dirbome, yra likęs vienas projektas. Tai yra sujungtas projektas ir aš tikrai galiu pasakyti, kad neturėtų skųstis nei konservatoriai, nei socialdemokratai. Į daugumą jų nuostatų buvo atsižvelgta. Su tuo projektu buvo dirbama ilgai ir kiekvienas visada galėjo prisijungti, ir mes laukėme tų pasiūlymų. Čia, sakysime, gal kokie politiniai aspektai ir t.t., ką gerbiamasis A.Rudys dabar labai gerai pasakė, kad geriau baigti, negu tampyti toliau tą “lavoną”.
Todėl mes norime baigti, ir gerbiamiesiems konservatoriams norėčiau pasakyti, kaip yra. Paskutiniu 13 straipsniu yra nustatyta, kad mes, kai nustatome to turto fondą, nepaliekame Vyriausybei teisės kaip nori tuos koeficientus nustatyti, o čia, Seime, mes galutinai nustatome koeficientus atsižvelgdami į tai, kokį tą turto fondą sukaupsime ir kaip mes priimsime. Ar mokesčio turto dalį indėlių kompensavimui, ar dividendų dalį, kurią turto fondas uždirbs tam indėlių kompensavimui. Tada mes rudenį grįžtame ir diskutuojame, kokio dydžio koeficientus kiekvienai konkrečiai grupei nustatyti.
Jūsų pasiūlymai dėl tų koeficientų čia yra užfiksuoti, tiktai Seimas tai padarys rudenį, kai turėsime konkrečius dydžius, į kuriuos galėsime orientuotis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis, matyt, dėl savo projekto.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto Socialdemokratų frakcija, manau, irgi turėtų išsakyti aiškią poziciją, kad čia yra kelios problemos. Vienas dalykas - ekonominė problema. Kitas dalykas - socialinė psichologinė problema, kadangi galvojama, jog Seimui turint projektą, tai gali turėti įtakos referendumo likimui ir t.t.
Ir trečioji problema, aišku, yra politinė. Politine prasme LDDP frakcija ilgai ir vangiai sprendė šitą problemą ir tuo požiūriu pralošė visais atžvilgiais. Tiek konservatoriai, puikiai išnaudoję šitą problemą ir pirmieji pateikę projektą, tiek po to socialdemokratai, pateikę antrąjį projektą. Aišku, jie turėjo prioritetus ir savo idėjas atidavė tokiu būdu. Vadinasi, norint būti sąžiningiems, reikėjo padaryti šitaip. Mano galva, Ekonomikos komitetas turėjo pakviesti visų keturių projektų autorius, bendrame posėdyje išklausyti argumentus, išklausyti pozicijas (sujungiama, atmetama ir t.t.) ir pateikti motyvuotą ir argumentuotą išvadą. Ne taip, kaip dabar darė kolega V.Zimnickas. Ta prasme šiuo metu oficialiai Seime yra trys projektai. Ir kad nebūtų tampomas “lavonas”, galbūt tegul šiandien Seimas jau oficialiai nubalsuoja už visus tris projektus nebėgdamas “į krūmus” ir nieko nelaidodamas. Ta prasme yra konservatorių projektas. Balsuojama dėl jo. Yra socialdemokratų projektas. Balsuojama dėl jo. Ir yra šitas LDDP projektas - balsuojama dėl jo. Ir bus oficialiai žinoma, kaip toliau eiti sprendžiant bendrus klausimus.
PIRMININKAS. Konservatoriai norėtų pasakyti savo nuomonę dėl savo projekto? Ar jie teikia balsuoti savąjį projektą? Vieną minutę! Aš konservatorių klausiu. Jūs juk ne konservatorius, Seimo nary. Ar jau konservatorius? Aš tada oficialiai pranešu, kad Seimo narys J.Pangonis įstojo į konservatorių partiją. Prašau. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Konservatorių projektas neatsiimtas ir šiandien jis negali būti pateiktas todėl, kad jis buvo atiduotas arba grąžintas ir net neįtrauktas į darbotvarkę. Ir kad ekspromtu tokie klausimai būtų sprendžiami... Aš jus visus suprantu, jūs įvaryti į kampą dėl referendumo ir dabar, kad apgautumėte Lietuvos žmones, jūs tarsi jau sprendžiate jų problemas. Bet šito fondo, jeigu šiandien neužfiksuosite sumos (o pas mus tai yra užfiksuota), nebeliks. Jūs juk patys gerai matote, kaip vakar norėjote spręsti “Jūros” problemą, šiandien pieno pramonės perdirbimo, kai visas turtas atiduodamas arba privatizuojamas pusvelčiui. Žinote visa tai. Todėl aš prašyčiau neapgaudinėti Lietuvos žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, konservatoriai savo projekto neteikia balsuoti. Lieka du projektai pasirinktinai, ir jeigu kuris nors projektas bus priimtas arba atmestas (o taip iš tikrųjų ir bus), vis tiek mes galutinį balsavimą darysime... Seimo nary Pangoni, yra labai nemandagu pertraukinėti kitą kalbantį! Būkite malonus, išmokite bent tas elementarias mandagumo taisykles. Kadangi jis yra jau kitos partijos narys, tai aš prašyčiau, kad konservatoriai tai padarytų.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tęsti savo mintį.
V.V.ZIMNICKAS. Dar informaciją!
PIRMININKAS. Bus informacija.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Aš dar nebaigiau, gerbiamasis Seimo nary! Ar jūs girdite tą dalyką? Matyt, mes darysime šitaip. Dabar nutarsime, kuriam projektui pritariame, kuriam nepritariame. Galutinį balsavimą surengsime po pietų, kad Ekonomikos komitetas turėtų galimybę atsižvelgti ir į kitų projektų vertingas vietas.
Dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pirmininke, komiteto protokolo išrašas dėl konservatorių pateikto projekto, kuris buvo svarstytas komitete, šiandien iš ryto buvo įteiktas Seimo Pirmininkui. Jie (ačiū) atsiėmė, bet aš noriu pasakyti, kad mes socialdemokratų projekto nesame komitete svarstę dėl to, kad ten buvo tik pateikimas ir pagal Statutą nebuvo numatyta data, per kiek laiko turi atlikti tą svarstymą. Todėl tas jūsų projektas yra nesvarstytas. Mano žiniomis, tai yra tik pateikimo stadija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, šiuo atveju, deja, esate neteisus. Kai yra pateikiamas pagrindinis projektas, praeina visas procedūras, jeigu kuri nors politinė jėga ar frakcija pateikia alternatyvų projektą, jūsų komitetas privalo jį apsvarstyti be jokių pateikimų Seime. Jūs tą puikiai žinote. Jeigu nepadarėte, turėsite galimybę šiandien iki popiečio tai padaryti. Seimo narys J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad niekas čia neįvarytas į kampą. Yra dar praeitų metų gruodžio mėnesį priimtas nutarimas dėl indeksavimo. Vyriausybė šį darbą atlieka, tačiau visa tai reikėtų įteisinti įstatymu. Aš norėčiau priminti, kad yra įstatymo projektas Nr.968a, kurį pasirašė S.Burbienė, G.Paviržis, P.Papovas, A.Sadkauskas, A.Salamakinas. Taip pat dalyvavo Taupomojo banko, Finansų ministerijos, Ekonomikos ministerijos atstovai ir yra aprobuotas Vyriausybės. Todėl aš manyčiau, kad nuo jo atsitraukti mes neturime teisės. Jis turėtų būti imamas šiandien pagrindu ir priimamas.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Gricius dėl vedimo tvarkos.
A.GRICIUS. Taip. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau prašyti jūsų. Mes salėje turime ekonomikos ministrą gerbiamąjį A.Vasiliauską ir būtų įdomu prieš tolesnį svarstymą sužinoti Vyriausybės nuomonę. Man atrodo, kad ta nuomonė būtų reikalinga.
Baigdamas noriu pasakyti poniai E.Kunevičienei: kas yra įvarytas į kampą, man atrodo, mes greitai sužinosime - rugpjūčio pabaigoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašau atsiriboti nuo visokių politinių pareiškimų. Kalbėkime apie dokumentą, o ne kas kur įvarytas į kampą. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu norite, patys įsivarykite save į kampą, bet čia, Seime, to nedarykite. Prašau. Ekonomikos ministre pone Vasiliauskai, turite kokią nors nuomonę dėl visų projektų? Iš esmės dėl dviejų projektų, kurie yra pateikti. Dėl trijų, Seimo narys J.Pangonis galvoja.
A.VASILIAUSKAS. Vyriausybė tik šiandien gavo šitą projektą, kurį siūlo ponas J.Veselka ir ponia S.Burbienė, todėl dar nespėjo išnagrinėti ir išvados neturi. Kiek aš pats susipažinau, čia yra tam tikrų probleminių klausimų. Pavyzdžiui, jeigu paimsime 4 straipsnį, tai jį reikia rimčiau apsvarstyti, kadangi iš esmės lyg ir būtų jau likviduota, ko mes visi laukiame, ta piniginė privatizacija, ir pereitume nuo tų investicinių čekių prie kompensacinių čekių. Taigi čia problema, matyt, yra svarstytina ir Vyriausybė ją turėtų išnagrinėti. Aš siūlyčiau bent šito klausimo svarstymą atidėti, kol Vyriausybė pareikš savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes galime jį atidėti, galime ne. Čia jau kaip jūs nuspręsite. Aš galiu tik atidėti iki popiečio. Daugiau aš negaliu atidėti. Bet aš teiksiu balsuoti. Jūs turite pasirinkti vieną iš alternatyvų. Negalima vėl atidėti visų projektų toliau svarstyti.
Taigi yra du projektai. Vyriausybė trečiojo neteikia, gerbiamasis Pangoni. Aš negaliu teikti jo balsuoti. Yra du projektai. Vienas, kurį pateikė Seimo nariai J.Veselka ir S.Burbienė, sujungtas projektas, kitas, kurį pateikė socialdemokratai. Taip pat yra projektas, kurio, deja, komitetas neapsvarstė. O tai turėjo padaryti.
Todėl aš prašau balsuoti alternatyviai, kurį projektą pasirenkate. Prieš tai prašau vieną Seimo narį pasisakyti už vieną projektą, kitą - už kitą projektą. Seimo narys V.Juškus. Prašom. Kurį projektą remiate?
V.JUŠKUS. Aš remiu gerbiamojo J.Veselkos ir gerbiamosios S.Burbienės projektą ir kviečiu kolegas už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas, aišku, daro tą pat. Dabar galima remti socialdemokratų projektą.
A.BENDINSKAS. Aš nematau nei viename, nei kitame projekte esminių skirtumų. Todėl dabar paremti socialdemokratų, o neremti šito aš negaliu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Aš prašiau, kad remtumėte kitą projektą. Jeigu nenorite remti, nekalbėkite. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes remiame savo frakcijos pateiktą projektą. Jis yra ekonomiškai labiau apsaugotas nuo didelių pažadų. Jis yra socialiai tiksliau reglamentuojantis kompensacijų principus. Kita vertus, nemažai jo idėjų yra perkelta ir į šį projektą, taigi dėl tų idėjų mes nesiginčijame. Bet mes liekame prie savo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia Seimo narių J.Veselkos ir S.Burbienės projektą, paspaus mygtuką “už”. Kas - socialdemokratų, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradedamas.
Už Seimo narių S.Burbienės ir J.Veselkos projektą pasisakė 41, už socialdemokratų - 6. Tokiu atveju lieka anas projektas kaip pagrindinis.
Toliau būtų tokia informacija. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti projektui, už kurį tik ką nubalsavote kaip už alternatyvą, po svarstymo? Bendru sutarimu galima pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Toliau. Seimo Pirmininkas yra vizavęs. Jis siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Bet tai mes darysime tik po pietų. Ne dabar, tik po pietų. Jeigu pritarsite, kad ypatingos skubos tvarkai galima pritarti. Ar pritariate ypatingos skubos tvarkai, ar reikalaujate balsuoti? Prašom tada, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Kas pritaria ypatingos skubos tvarkai, paspaus mygtuką “už”.
Už - 39, prieš - 23, susilaikė 5. Nepritarta ypatingos skubos tvarkai. Reikia 47 balsų, gerbiamieji Seimo nariai. Apgailestauju.
A.SALAMAKINAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. LDDP frakcijos vardu prašau perbalsuoti rankomis.
PIRMININKAS. Tada reikia, kad jus paremtų vėlgi ... Tuoj pažiūrėsiu kiek. Ar trečdalis, ar ketvirtadalis Seimo narių. Motyvų nebūtina išsakyti. Vienas trečdalis Seime esančių narių. Aš turiu galvoje - salėje esančių narių.
Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu trečdalis pritars, tada perbalsuosime. Nepritars - sprendimą paliksime galiojantį. (Balsai iš salės) Gerbiamasis Salamakinai, prašom nelyginti Seimo narių su mažais vaikais. Atsiprašau, kažkuris. Gal ne jūs. Seimo narys P.Papovas. (Balsas iš salės) Tada jūs esate senelis.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Taigi reikia, kad trečdalis iš jūsų patvirtintų, jog reikalaujate perbalsuoti. Kas tvirtina, paspaus mygtuką “už”. Jeigu 27 nariai balsuos už, tada perbalsuosime. 50 reikalauja perbalsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti, bet reikalaujama rankomis. Prašom tada. Kas už tai, kad šiam dokumentui būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, prašom pakelti rankas. Primenu, reikia 47 balsų. Jeigu tiek bus, balsavimo toliau netęsime.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Bus svarstoma paprasta tvarka ir jokios kitos procedūros daugiau nelieka. Klausimas baigtas. O paprasta tvarka reiškia, kad svarstysime rudenį arba kokios nors nepaprastosios sesijos metu.
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 3 darbotvarkės punktą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom vėliau aiškintis tarpusavy, kodėl, kas ir kaip balsavote. Dabar prašome netrukdyti darbo. Svarstome 3 darbotvarkės punktą. Įstatymo “Dėl Marijampolės valstybinės pieno konservų įmonės nominalaus kapitalo padidinimo” projektas Nr.1093. Projekto pateikimas. Užrašytas pranešėjas ponas ministras R.Karazija, bet aš nežinau, kas vietoj jo. Kviečiame ministro pavaduotoją, prašom į tribūną. Pateikimas. Vyriausybė taip pat prašo, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Bet apie tai spręsime po to, kai bus padarytas oficialus pateikimas. Taigi prašome, gerbiamasis ministre. Jums 5 min. užteks? Prašau.
A.RUSAKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, Vyriausybė pristato įstatymo “Dėl Marijampolės valstybinės pieno konservų įmonės nominalaus kapitalo padidinimo” projektą. Žemdirbių noras įsigyti didesnę dalį, 50% apimties, Marijampolės pieninės įstatinio kapitalo yra pagrįstas. Be to, sudarytas 5,3 mln. Lt apimties įstatinis kapitalas, kai 80 mln. Lt. turtas yra mažas, ir noras padidinti įstatinį kapitalą yra pagrįstas, todėl ir siūloma tą įstatymą pradėt svarstyti. Dėl ko yra noras palaikyti Marijampolės ...
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu ponui ministrui pridėti prie lūpų kokio nors stiprintuvo, o jums, gerbiamieji Seimo nariai, pritaisyti duslintuvų. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom. Seimo nary Kolosauskai, gal jūs padiskutuotumėt kitoj vietoj, tinkamesnėj. Aš negaliu leisti, kad Seimas nesiklausytų, ką sako jiems pranešėjas. Prašau, gerbiamasis ministre.
A.RUSAKEVIČIUS. Tai yra moderniška pieninė, kuri galėtų ateityje perdirbti didelę dalį Lietuvos pieno. Jungia dar penkių rajonų pienines ir norint ją išlaikyti, žinoma, reikia remti ir reikia pagelbėti. Būtų siūloma pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galite paaiškinti, ką reiškia didelis atotrūkis tarp įmonės turto ir įstatinio kapitalo, kas to didelio turto šaltinis, jeigu jūs dabar norit nurašinėt mokesčius, o ne skirstyti pelną? Ačiū.
A.RUSAKEVIČIUS. Mūsų nuomone, yra neleistinai paimta per didelė norma kreditų, kurie padarė taip, kad tikrai moderniška Marijampolės pieninė atsidūrė nelabai geroj padėty. Tai, žinoma, leido suformuoti labai nedidelį įstatinį kapitalą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Dar nebaigėt, prašom, ministre.
A.RUSAKEVIČIUS. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tas paskaičiavimas yra darytas dar neindeksavus turto. Kai turtas buvo indeksuotas, vertė šiek tiek pasikeitė. Tačiau tai dar neleidžia suformuoti įstatinio kapitalo ir noras padidinti iš pelno rezervo ir neįmokų į biudžetą tiek žemdirbių, tiek ūkininkų būtų labai pageidaujamas reiškinys.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Sakykit, kokiu pagrindu daroma išimtis Marijampolės pieno konservų fabrikui ir kaip jums atrodo, ar po metų kitų vėl nepasikartos ta pati situacija?
A.RUSAKEVIČIUS. Mes apie tai labai daug diskutavom ir tas klausimas turbūt visiems kyla, kodėl Marijampolė, ne kas nors kitas. Dar noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šiuo metu Marijampolės pati pažangiausia technologija, yra užsienietiški suomių, švedų, vokiečių įrenginiai, kurie išties daro Marijampolės pieninę ir visą sistemą vieną iš pažangiausių Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ponas V.Lapė.
V.LAPĖ. Ponas ministre, noriu paklausti, kodėl Lietuvos žmonės turi mokėti galbūt už vadovų, gal kai kurių ministerijos ir kitų pareigūnų klaidas, o gal ir net už nežinomus darbus, kurie galbūt ten yra padaryti, o mes šiandien neturime tos informacijos.
A.RUSAKEVIČIUS. Gerbiamasis Lape, aš ne visai nugirdau jūsų klausimą, bet aš suprantu - dėl vadovų ten klausiama.
V.LAPĖ. Taip. Kodėl Lietuvos žmonės turi mokėti už tai, ką aš sakiau?
A.RUSAKEVIČIUS. Žinoma, galbūt ten ir organizaciniai klausimai kai kurių vadovų. Beje, noriu pasakyti, kad vadovas naujas, buvęs vadovas atsistatydino, tačiau tos pereinamos statybos bėdos buvo užplanuotos kur kas anksčiau. Marijampolės pieninės rekonstrukcija pradėta senais laikais, o mokėti jau reikėjo šiais laikais. Ryšium su tuo buvo paimta kreditų, kurie šiais laikais... Statybos, mes visi žinom, yra labai brangios ir gana sunkiai tvarkomos. Be to, Marijampolės pieninė pakliuvo dar į vieną bėdą. Apie 90% visos jos produkcijos ėjo į užsienį, o nukrito kainos. Kitas dalykas - praeitų metų dolerio ir lito kurso svyravimas pieninę išties pastatė į tokią padėtį, kad reikia šiek tiek gelbėti. Antra, noriu pabrėžti, reikia ir žemdirbiams padėti. Vis dėlto kai toks turtas, įstatinis kapitalas 5,3 mln. Lt yra tikrai mažas ir norima jį padidinti duodant žemdirbiams įsigyti akcijų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš paprašyčiau prelegento pateikti informaciją, iš kokio banko yra daugiausia paimta paskolų.
A.RUSAKEVIČIUS. Daugiausia paimta iš Žemės ūkio banko.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Jeigu ir būtų priimtas šitas dalykas ir įskaitytume į tą kapitalą, tai vis dėlto Marijampolės įsiskolinimas liktų labai didžiulis. Vis tiek apie 100 mln. Lt. Kaip jūs manote, ar po privatizacijos, jeigu ir nupirktų žemdirbiai tą įmonę, galima išvengti jos bankroto, ar jis neišvengiamas?
A.RUSAKEVIČIUS. Akcijų išpirkimas tiek žemdirbių, tiek Marijampolės pieninės kolektyvo finansinės padėties negerins, tačiau susitvarkius administracijai, susitvarkius valdymui, mano nuomone, kad galima to išvengti. Tai matyti iš kai kurių pieninių, kur išties geri vadovai stovi, - kol kas jos neblogai laikosi.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Man teko pristatinėti ir teikti svarstyti Tabako kontrolės įstatymą. Vyriausybė ir Seimas sustabdė šio įstatymo priėmimą vien dėl to, kad nebuvo ekonominio pagrindimo, taip pat ir kriminogeninės situacijos išnagrinėjimo. Kada jūs numatote pateikti šio įstatymo ekonominį pagrindimą ir kriminogeninę situaciją? Ačiū.
A.RUSAKEVIČIUS. Dėl tabako?
K.KUZMINSKAS. Ne, ne. Dėl šio.
A.RUSAKEVIČIUS. Jeigu bus toks pageidavimas, mes pasistengsim pristatyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš ne klausimą, aš tik norėčiau pasisakymą ateičiai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš savo praktikos žinau, kad įmonės dažnai tampa skolininkėmis ne todėl, ne vien todėl, kad ima paskolas, bet dažnai ir todėl, kad nemoka dalyvauti ūkinėje veikloje. Susiranda netikusius sutarčių kontragentus ir tie paskui dingsta. Su visa produkcija ir preke, ir su visais pinigais. Kiek žinau, tokių atvejų yra ir pieno pramonėje. Ar ne tokia situacija atvedė į sunkią padėtį ir šią įmonę, kurią dabar svarstome?
A.RUSAKEVIČIUS. Nepasakyčiau, kad Marijampolės pieninei tai būtų galima taikyti. Dar kartą noriu pabrėžti - praeitų metų užsienio rinkos kainų kritimas, lito ir dolerio santykio šokinėjimas ir privedė prie tokios padėties. Tačiau, žinoma, noriu atkreipti dėmesį, kad administracija ir vadovas paskutiniu laiku silpnai dirbo, kadangi ligotas žmogus, sirgo pastoviai. Dabartiniu metu jaunas, naujas vadovas. Aš manau, turėtų tą padėtį ištaisyti.
PIRMININKAS. Ponas Z.Povilaitis.
Z.POVILAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodo, kaip mes, žemdirbiškų rajonų Seimo nariai, galim balsuoti gal ir už reikalingą pagalbą Marijampolės valstybiniam pieno kombinatui, jeigu žemdirbiams neatsiskaitė už pieną, supirktą net balandžio mėn. Gal jiems perdavė žinias, kada atsiskaitys? Dalis žemdirbių priversti pieną į Šakių rajoną vežti, net į Vilniaus pieno kombinatą. Kuo tai pateisinti? Yra kalbos, kad už šituos žemdirbių pieno pinigus perka įrengimus ir kita. Ar tai gali patvirtinti, ar ne?
A.RUSAKEVIČIUS. Aš tikiu, kad su žemdirbiais bus atsiskaityta, kadangi Vyriausybė numačiusi ir kreditų teikimą, dabartiniu metu apie 5 mln. Manau, kad tie dalykai bus sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, klausimai baigti... Prašom nešūkauti iš vietos. Nesako taip, kaip jums norisi, o sako kitaip, tai čia yra ministro problema. Gerbiamasis Seimo nary, prašom nešūkaut iš vietos, galėjot užsirašyti ir klausti. Gerbiamasis ministre, dėkoju, bet prašom nepalikti tribūnos, čia dar bus sprendžiami keli procedūriniai klausimai. Pirma dėl motyvų. Vienas - už, vienas - prieš gali kalbėti dėl pateikimo. Prašau. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš siūlyčiau pateikimui pritarti ir visiems suinteresuotiems žmonėms, kurie labai šiuo klausimu domisi, padaryti išvyką į vietą ir pamatyti, kaip ten yra. Geriau pamatyti vietoje, įsitikinti, kad tikrai reikia šitą įstatinį kapitalą padidinti ir paskui... Jeigu mes šito nepadarome, paskui pradėsite rėkti - šitokia gamykla, o 5,3 mln. Tai yra juokinga. Vis dėlto būkime realistai, kadangi Agrariniame komitete vieningai buvo pritarta dėl to įstatinio kapitalo padidinimo, Vyriausybė vieningai pritarė, mes... Jeigu kam neaišku, tada nuvažiuojam į vietą ir pamatysime, tada tiksliai įsitikinsite, kad būtinai reikia padidinti įstatinį kapitalą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Albertynai, kadangi Vyriausybė siūlo ir ypatingos skubos tvarką, tai aš prašyčiau pasisakyti ir antruoju klausimu iš karto.
A.ALBERTYNAS. Ypatingos skubos tvarka. Kadangi aš vakar dalyvavau Vyriausybės posėdyje, aš pats mačiau, kad ten abejojančių nė vieno žmogaus nebuvo.
PIRMININKAS. Tai siūlote pirma pritarti, priimti įstatymą, paskui nuvažiuoti.
A.ALBERTYNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Pronckus, gali tik nepritarti.
M.PRONCKUS. Aš komiteto vardu, jeigu galima, noriu.
PIRMININKAS. Komiteto vardu, prašom.
M.PRONCKUS. Komiteto vardu aš noriu pasakyti kolegoms tokį dalyką - čia daromi tokie paslėpti dalykai. Įstatinis kapitalas yra labai mažas pagal realią vertę ir pagal anksčiau priimtus nutarimus. Ryšium su tuo šalyje ne vienoje vietoje mes pastebime, kad vyksta specialus įmonių praskolinimas, kad kažkokie berniukai galėtų paskui paimti tą mažą kapitalą į savo rankas. Panašus dalykas vyko ir čia. Žemdirbiams nebuvo leista pirmame etape privatizuoti. Įmonė praskolinta ir vis tiek pagal realią vertę ji yra pigi. Todėl aš siūlau išimties tvarka daryti šitą dalyką, o ateityje Seimui labai rimtai reikia susimąstyti, ką daryti, kad tokių dalykų kitose vietose nebūtų ir kad nereikėtų kiekvieną kartą priiminėti tokius dalykus. Aš siūlau ypatingos skubos tvarka svarstyti ir priimti tą dalyką.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė. Galima tik nepritarti.
V.LAPĖ. Aš siūlau, mieli kolegos, šitam įstatymo projektui nepritarti, nepradėti svarstyti štai dėl ko: pirma, mes turime be galo mažai informacijos. Ta informacija, kurią mes turime, man atrodo, yra tendencinga ir klaidinga. Kitas dalykas - į ūkinius klausimus, aš ir Agrariniame komitete ne kartą sakiau, Seimas niekada neturėtų įsivelti. Čia yra Vyriausybės reikalas, ji turi visas galimybes tai daryti. Siūlau iš viso nesvarstyti šito įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Endriukaitis dėl...
A.ENDRIUKAITIS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau, kad jūs paskelbtumėte Juridinio skyriaus išvadą, kaip priklauso pagal Statutą. Juridinio skyriaus išvadą. Mes taip pat neturime šito projekto rankose, neturim šito projekto aiškinamojo rašto ir todėl negalim apsispręsti, kaip čia viskas pamatuota, kadangi yra daug klausimų. Aš negaliu šitaip spręsti, pritarti ar nepritarti neturėdamas šitų dalykų.
PIRMININKAS. Taip. Aš atsakysiu. Juridinio skyriaus išvados aš irgi neturiu. Todėl mes jo negalėtume priiminėti šiandieną. Aš turiu galvoje dabar. Tačiau jis registruotas vakar dieną, t.y. formaliai procedūra išlaikyta, projektas išdalytas. Aš negaliu jo neteikti jums. Gerbiamieji Seimo nariai, ar turite projektą Nr.1093? Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu neaplankote savo dėžučių ir nepasižiūrite, tai jūsų problema. Taigi aš turiu teikti, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti, o jūsų valia spręsti - pritarti ar nepritarti. Pritarti ypatingos skubos tvarkai ar nepritarti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pateikimui ir siūlo pradėti svarstymo procedūrą, paspaus mygtuką “už”. Prašau. (Balsai salėje) Procedūra leidžia. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu aš klystu, Etikos ir procedūrų komitetas pataisys mane.
Balsavo už pritarimą 33, 18 - prieš, 5 susilaikė. Dabar dėl ypatingos skubos tvarkos. Prašom. Kas pritaria ypatingos skubos tvarkai, paspaus mygtuką “už”. Pati Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarką.
41 Seimo narys, įskaitant Pirmininką, siūlo ypatingos skubos tvarką. Tačiau reikia 48 Seimo narių. Pirmininkas siūlo, o jo pasiūlymas yra man privalomas, siūlo perbalsuoti rankų pakėlimu. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Seimo nary Landsbergi, galėtumėt būti santūresnis, kaip pridera jūsų užimamai padėčiai. Prašau pasiruošt balsuoti. Kas už tai, kad būtų ypatingos skubos tvarka, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Pirmininkas gali teikti savo sprendimu perbalsuoti nesiklausdamas Seimo, o priiminėsime mes tada, kai bus tokia išvada, jeigu bus taip nuspręsta.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Už - 50. Darome svarstymo pertrauką. Reiškiat nepasitikėjimą ponu A.Patacku ir likusia balsų skaičiavimo grupe. Aš negaliu ginčytis. Balsų skaičiavimo grupė nenušalinta. Daroma svarstymo pertrauka. Priėmimas bus po pietų, jeigu teiks Vyriausybė ir jeigu bus Juridinio skyriaus išvada.
P.GINIOTAS. Iš 38 padaryt 50! Na, žinot!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Giniotai, jeigu norite, teikite nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe. Aš neturiu tokios teisės.
4sesija76p svarstyti klausimai
Svarstome 4 darbotvarkės punktą. “Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” projektas Nr.1009. Yra priėmimo procedūra. Kviečiame poną ministrą E.Vilkelį į tribūną.
E.VILKELIS. Laba diena.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone ministre. Jums trumpas klausimas. Ar jūs teikiate balsuoti šitą dokumentą?
E.VILKELIS. Taip.
PIRMININKAS. Balsavimo procedūra pradedama.
E.VILKELIS. Aš tik turiu pasakyti, kad yra kai kurių Juridinio skyriaus pastabų, su kuriomis mes sutinkam.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norite kalbėti dėl motyvų dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo? Taip, gerbiamasis ministre?
E.VILKELIS. 12 ir 13 straipsnių.
PIRMININKAS. Prašom, dėl 12 ir 13 straipsnio papildymo. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Aš pritariu Vyriausybės siūlymui ir štai kodėl. Valstybinių įmonių įstatyme nebuvo reglamentuota ir nebuvo draudžiama skolintis iš gyventojų lėšas ir perskolinti. Mes atsidūrėm prieš faktą, kai daugelis indėlininkų buvo apgauti. Ir mes turim dabar tai, ką turim. Įstatyme dėl pinigų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims yra užrašyta, kad jie gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas. Dabar įmonių įstatyme daroma pataisa, kad jeigu skolinasi iš fizinių asmenų lėšas, tai turi išleisti obligacijas, vertybinius popierius, registruotis vertybinių popierių komisijoje. Tada jis parodo, kokį turi įstatinį kapitalą, o mes apsaugom indėlininkus nuo apgavystės. Todėl aš siūlau uždaryti šitą landą, kad nebūtų toliau apgaudinėjami Lietuvos gyventojai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš irgi noriu pritarti šitam projektui todėl, kad vis dėlto patvarkytų Lietuvos skolinimosi rinką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre, yra du projektai - Nr.1029 ir Nr.1009. Jūs turite omeny du atskirus dokumentus?
E.VILKELIS. Jie yra pateikti kaip vienas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendrai pritariate, kad būtų papildytas 12 straipsnis? Ar reikia balsuoti? Pritariate.
Dėl 13 straipsnio. Ar pritariate? Pritariate.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra du dokumentai, aš turiu teikti balsavimui atskirai. Vienas dėl 12 straipsnio, o kitas dėl 13 straipsnio. Kas pritaria įstatymo 12 straipsnio papildymams, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 43 Seimo nariams balsavus už įstatymas dėl 12 straipsnio papildymo priimtas.
R.HOFERTIENĖ. Pone pirmininke, neleidot man pasisakyti dėl balsavimo motyvų, nors aš stovėjau čia.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Prašom, ponia Hofertiene, dėl balsavimo motyvų.
R.HOFERTIENĖ. Aš manau, kad negalima toliau balsuoti už jokį straipsnį tol, kol nebus panaikintas praėjusio balsavimo melas. Pone posėdžio pirmininke, padėjote užglaistyti LDDP melą. Balsavimo metu buvo suskaičiuota salėje 41. Maksimalus skaičius, kiek galėjo balsuoti.
PIRMININKAS. Aš prašau pono A.Patacko ir kitų balsų skaičiavimo grupės narių patvirtinti, ar jie tvirtina savo rezultatą, ar jie patys abejoja. Tada mes, matyt, perbalsuosim arba panaikinsime balsavimo rezultatus, jeigu jie patys abejoja. Prašom. Visi keturi balsų skaičiavimo grupės nariai. Visi prašom pasisakyti. Arba bent vienas iš balsų skaičiavimo grupės, kuris abejoja ir mano, kad buvo suskaičiuota neteisingai.
A.V.PATACKAS. Buvo apie 50 balsų. Iš tikrųjų galima buvo perskaičiuoti tuo metu. Dabar jau per vėlu.
PIRMININKAS. Jūs taip suskaičiavot. Yra balsų skaičiavimo grupė, iš kurios nė vienas grupės narys, kaip matote, neįtaria, kad kas nors buvo suklastota. Todėl aš jūsų pretenzijos negaliu priimti. Ačiū.
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, tada svarstome toliau. Dėl įstatymo 13 straipsnio papildymo. Prašom pasiruošt balsuot. Dėl 13 straipsnio papildymo norinčių kalbėt nėra. Prašom pakelti rankas, kas pritaria dėl įstatymo 13 straipsnio papildymo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ponas A.Greimas galėtų atsisėst, nes jis užstoja Seimo narius.
Už - 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Įstatymas dėl 13 straipsnio pirmosios dalies papildymo 45 Seimo nariams balsavus už, 1 susilaikius priimtas.
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamasis ministre, dar jūs turite įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”. Prašom.
E.VILKELIS. Taip. Juridinis skyrius dėl pateikto projekto pastabų neturi. Kiti Seimo nariai taip pat pastabų neturi. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėt dėl motyvų? Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Remiu Vyriausybės pasiūlymą. Kai bus pažeista tvarka, pareigūnas turės iš savo kišenės sumokėti 10 tūkst. Lt baudą. Siūlau balsuot.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad įstatymo “Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1010 būtų priimtas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ar A.Gricius ir A.Greimas balsuoja prieš? Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo projektas Nr.1010 yra priimtas.
Nutarimo "Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos kreditinės organizacijos "AB Svensk Exportkredit" ratifikavimo" projektas (priėmimas) Nr.1081 (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turėtume svarstyti 5 darbotvarkės punktą - dėl ratifikavimo. Tačiau aš noriu paklausti apie nutarimą “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos kreditinės organizacijos “AB Svensk Exportkredit” ratifikavimo”. Tačiau žinote, jog ratifikavimui reikia, kad būtų atitinkamas skaičius balsų. Jeigu kuri nors politinė organizacija arba frakcija siūlo neratifikuoti, tada aš labai abejočiau, ar galima teikti balsuoti, kai nėra pritarimo. Aš norėčiau paklausti Seimo narių, ar yra abejojančių, kad reikėtų ratifikuoti tokį dokumentą? Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš esu minėjęs, kad tol, kol nebus sutvarkyta bendra paskolų priėmimo sistema, tai socialdemokratai nepritars visokiems skolinimams. Bet, aišku, mūsų yra tiek nedaug, kad, matyt, vargu ar atkreipsite dėmesį.
PIRMININKAS. Kas dar norėtų? Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš matau, kad truputėlį ištuštėjo salė. Dar mes turim laiko, tai gal galėtume grįžti prie Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo. Vakar susipainiojom su grybais, uogom bei antrinėm žaliavom. Dabar kaip tik ministras yra tribūnoje. Jis turi savo argumentaciją ir mes galėtume pataisyti. Tada S.Pečeliūnas prieštaravo. Gal per tą laiką žmonės susirinks į salę ir mes galėsim ratifikuot arba neratifikuot.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, padarysime tokią procedūrą: pradėsime balsavimą. Jeigu aš matysiu, kad nėra tų reikalingų 56 balsų, aš balsavimą paprasčiausiai sustabdysiu. Padarysime pertrauką. Ar tinka tokia procedūra? Gerbiamasis ministre, jūs žiūrėkite į salę ir galvokite, ar teikiat, ar neteikiat balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, kad nereikėtų spėlioti, tai pradėkime balsavimą ir matysime, ar bus, ar nebus. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošt balsuot. Balsuosime rankų pakėlimu. Kas už tai, kad Seimo nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos kreditinės organizacijos “AB Svensk Exportkredit” ratifikavimo” projektas Nr.1081 būtų priimtas, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Balsavimas nutraukiamas. Kadangi straipsnyje nėra tai numatyta, pirmininkas tai daro savo noru. Prašom. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (priėmimo tęsinys) Nr.1054(3) (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
E.VILKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi pritariu prieš tai kalbėjusiam gerbiamajam F.Kolosauskui, kad jau yra balsuota dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Tačiau ten yra balsuota iš esmės prieš tai, kas buvo teikiama Vyriausybės. Turiu pastebėt, kad formuluotė, jog neapmokestinami ne tik grybai, uogos ir visa kita, bet yra sąvoka “bei antrinės žaliavos”... Tai šiuo atveju tikrai yra priimtas nelogiškas sprendimas. Nekalbu jau apie tai, kad priėmus būtent tokią redakciją, o ne tokią, kokią siūlė Vyriausybė, biudžetas netenka nemažos dalies pajamų. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų vis dėlto dėl 28 straipsnio perbalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar turime laiko rezerviniam klausimui. Kviečiu į tribūną Seimo narį F.Kolosauską. Prašom paaiškinti situaciją ir ką siūlytumėt Seimui daryti. Jūs kalbėsit komiteto vardu? Bus kalbama Biudžeto ir finansų komiteto vardu, todėl komiteto reikalavimus arba siūlymus Seimas turėtų rūpestingai apsvarstyti. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nepradės kalbėti tol, kol Seime nebus absoliučios tylos.
F.KOLOSAUSKAS. Aš dar kartą noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad mes...
PIRMININKAS. Palaukit, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke. Seimo nariai niekaip negali nusiraminti. Man tiesiog keista, kad nenusiramina būtent toje pusėje, kurioje sėdi Seimo narys F.Kolosauskas. Jis negali kalbėt, kol jūs nenutilsit. Seimo nary Salamakinai, ar galėtumėt nekalbėti bent tada, kai yra kalbama apie dokumentus?
Prašom, Seimo nary Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Aš dar kartą noriu, gerbiamieji kolegos, atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad mes vakar nubalsavome, jog grybai, uogos, riešutai, vaistažolės bei antrinės žaliavos visiškai nebūtų apmokestinamos. Štai kokia yra paradoksali situacija. Iš mūsų kaimyninės šalies Baltarusijos vežami didžiuliai kiekiai šitų produktų, nešami per sieną, o jūs žinote, kad sienos sukontroliuoti mes visiškai negalime ir jie parduoda šitas gėrybes supirkimo punktuose, o mes iš esmės jų visiškai neapmokestiname. Nuo lito išeina tiktai 5 centai. Tai vienas momentas.
Antras momentas. Į antrines žaliavas įeina visi metalai: juodieji, spalvotieji. Tai galės vežti dešimtimis tonų metalo laužą, antrines žaliavas ir taip pat niekas nieko neapmokestins. Tokia įdomi, paradoksali situacija. Aš kviesčiau visa tai pataisyti. Čia labai nedidelis mokestis, bet jis uždeda prievolę žmonėms ir pradeda veikti sistema. Tuo labiau kad tą mokestį atskaito priėmimo punktai, kurie atiduoda iš karto į biudžetą. Uždėta prievolė žmonėms deklaruoti, jeigu fizinis asmuo perparduoda fiziniam asmeniui. Manau, kad mano argumentus dar parems mūsų komiteto narys socialdemokratas ponas A.Rudys.
Taigi aš dar kartą prašau grįžti prie to klausimo, perbalsuoti ir kad tas įstatymas būtų labai tvarkingas ir liestų visus: ir mus, ir mūsų kaimynus. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš noriu paremti gerbiamąjį F.Kolosauską. Aš jau apie metalus, skudurus ir kitus dalykus nešnekėsiu. Čia turbūt yra aišku. Aš tik gal norėčiau paryškinti tai, ką gerbiamasis F.Kolosauskas pasakė tiesiog apie kiekius. 5% yra tokia maža suma, kad ji iš esmės niekam nėra skaudi. Aš pasakysiu, kad, sakykime, saugodami 10 centų nuo 2 litų, mes apsaugome nuo mokesčių šimtus, galbūt net tūkstančius litų nuo didelių apyvartų.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitas mūsų vakarykštis sprendimas pablogins apskaitą. Todėl, kad daug apyvartos tiek antrinių žaliavų, tiek grybų, uogų ir kitų dalykų. Jie paprasčiausiai “iškris” iš juridinių asmenų, kur apskaita yra kur kas geresnė. Jie tiesiog bus įforminami, kad tai yra atskiro žmogaus pardavimas. Ir iš esmės tikrai bus negeri reiškiniai.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną aspektą. Varėnos, Švenčionių ir panašių rajonų biudžetai gauna arba 100%, arba beveik 100% gyventojų pajamų mokesčio įplaukų. Vadinasi, mes šiuo požiūriu tiesiog kenkiame tų rajonų biudžetams. Nors 5% tikrai nedidelis mokestinis krūvis, tačiau įplaukos rajonui didelės.
Aš norėčiau dar dėl deklaravimo trupučiuką pataisyti komiteto pirmininką. Dėl uogų, grybų, dėl antrinių žaliavų, dėl viso kito tai kaip tik taip padaryta, kad nereikės deklaruoti, ir tuo labiau pagal mūsų pateiktą projektą tų pačių grybų, uogų pardavimas žmogaus žmogui visiškai nėra apmokestinamas ir prievolė neiškyla. Tai eina labai siaurai toms supirkimo organizacijoms. Aš norėčiau, kad Seimo nariai atkreiptų dėmesį į šitas aplinkybes.
F.KOLOSAUSKAS. Ačiū už pataisymą. Jūs teisus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turėsime balsuoti, ar grįžtame prie šito įstatymo, ar negrįžtame. Aš negaliu taip automatiškai teikti, sakyti, kad dar perbalsuokime. Seimas buvo nusprendęs ir priėmęs įstatymą. Bet Seimo valia, kol jis nepasirašytas, grįžti prie jo.
Aš norėčiau, kad Seimo nariai, kurie kalba, motyvuotų, kodėl reikia grįžti prie šito įstatymo. Arba motyvuotų, kodėl negalima arba nereikia grįžti. Tai ar yra tokių iš šito sąrašo, kurie manytų, kad nereikia grįžti prie šito įstatymo? Seimo narys A.Baležentis. Tuoj, minutę! Prašau. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo išvardyti motyvai, kad iš kaimyninių valstybių pas mus plaukia grybai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu taip, tai reikia ne finansų klausimus spręsti, bet radiologinės kontrolės, nes taip plaukia radioaktyvūs grybai. O ne apmokestinimą. Jų iš viso negali būti.
Antras motyvas buvo dėl ko reikia sugrįžti prie antrinių žaliavų. Aš turėčiau pasakyti, kad fizinių asmenų antrinės žaliavos, tai čia bus ir...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ką jūs turite galvoje sakydamas “fizinių asmenų antrinės žaliavos”? Aš nelabai suprantu jūsų tezę.
A.BALEŽENTIS. Antrinės žaliavos, kurias surenka fiziniai asmenys, paprastai būna ne metalo laužas, bet būna skudurai, buteliai, stiklas ir t.t. Turiu pasakyti, kad su šitais reikalais ir taip yra nepaprastai bloga padėtis, nes nebeapsimoka tų dalykų rinkti žmonėms ir tai yra sužlugdyta. O jūs norite dar apmokestinti. Tada reikia parengti ir išskirti tuos klausimus, konkretizuoti, kas metalai, metalo laužas, pramoninės atliekos, tada viskas bus savo vietoje.
PIRMININKAS. Ar jūs prieštaraujate, kad būtų grįžtama prie įstatymo?
A.BALEŽENTIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom pasiruošti balsuoti. Pirmiausia balsuosime, ar Seimas nusprendžia grįžti prie šito įstatymo. O tada, jeigu nuspręs grįžti, balsuosime dėl įvairių pataisų ar pasiūlymų, kuriuos pateiks Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Jeigu Seimo nariai mano, kad reikia grįžti prie šito įstatymo, paspaus mygtuką “už”. Pageidaujate registruotis? Prašom registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų grįžta prie šito įstatymo priėmimo, prašom paspausti mygtuką “už”.
Už - 63, prieš - 7, susilaikė 8. Grįžtama prie šito įstatymo. Dar turime laiko. Prašom, pone Kolosauskai, sakykite, ką čia reikėtų taisyti.
F.KOLOSAUSKAS. Tai aš siūlau, kad įstatyme būtų palikta, kad gyventojų pajamos už parduotas...
PIRMININKAS. Kurį straipsnį turite galvoje?
F.KOLOSAUSKAS. 33 straipsnį. 28 straipsnį reikia išbraukti, o 33 straipsnyje įrašyti: “gyventojų pajamos už parduotas miško gėrybes: grybus, uogas, riešutus, vaistažoles ir kita, bei antrines žaliavas apmokestinamos 5% pajamų mokesčių tarifu netaikant joms šio įstatymo 35 straipsnio 11 punkto nuostatos”.
PIRMININKAS. Kas nors abejoja, pirmiausia noriu paklausti? Seimo narys V.Zimnickas abejoja? Prašau.
V.V.ZIMNICKAS. Tikrai taip. Aš siūlyčiau kompromisinį variantą. Aš visiškai palaikau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, kad mes padarėme per daug platų ratą, bet antrines žaliavas, metalo laužą vis dėlto, aš manyčiau, būtų tikslinga apmokestinti, išbraukiant miško gėrybes, o antrąją dalį paliekant. Tai būtų, man atrodo, optimaliausias variantas ir Seimo nariai palaikytų.
PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau.
F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, mes argumentavome pakankamai aiškiai. Ir nereikia, kaip sakoma, užsiimti populizmu. Mes vėlgi iškreipėme sistemą. Juk buvo aiškiai pasakyta, kad tų rajonų biudžetai gauna tas lėšas. Žmogui tai yra kapeikos, centai, o centas prie cento - susidaro pinigai. Kaip šito nesupranta ekonomistai? Aš tiesiog esu nustebęs. Kainos čia absoliučiai nepasikeis. Taigi aš reikalauju, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Zimnickai! Aš negalėsiu teikti jūsų pasiūlymų balsuoti, kadangi jūs teikiate idėjas, kurios neatsispindės...
V.V.ZIMNICKAS. Aš tik pasakiau savo nuomonę. Jeigu pirmininkas nepriima, be abejo, tada aš negaliu kitaip. Raštu oficialiai nėra pateikta.
PIRMININKAS. Tai prašau tada. Kas remia pirmininką, vienas - už. Ir kas mano, kad nereikia to daryti, taip pat vienas pasisakys. Seimo narys R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Aš dar kartą noriu visiems pasakyti, kad grybautojai, kurie sau naudoja, kaimynams galų gale parduoda grybus, nebus apmokestinami. Ir noriu, kad visi suprastų, jog grybus parduoda (čia dėl grybų daugiausia ir kalbama) ne patys surinkėjai toms superkančioms organizacijoms, kurios jau gali tą mokestį išlaikyti. Yra supirkėjai. Supirkėjai gali uždirbti ne tūkstančius, o dešimtis tūkstančių ir mes juos paliekame neapmokestintus, kadangi jie, parduodami jau užregistruotoms supirkimo įmonėms, gali pasakyti, kad aš surinkau tą toną grybų. Puikių puikiausiai, ir nieko nepadarysi. Taigi be jokių abejonių reikia balsuoti už komiteto priimtą suderintą straipsnį.
PIRMININKAS. Seimo nary Miškini, norite kalbėti prieš, taip? Prašau.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Aš iki šio laiko dar nežinojau, kad miškuose grybai renkami ne rankomis, o kombainais ir kad išties tą krepšelį verta apmokestinti. Įdomi surinkimo ideologija. Reikia rinkti ten, kur didesni pinigai, gerbiamieji. Ten, kur “tortas” realizuojamas, o ne iš atskirų žmonių, pardavusių vieną kitą krepšelį grybų ar uogų. Manau, gerbiamieji, kad tokia politika einama prie labai įdomių dalykų. Tokiais atvejais belieka viena - apmokestinkime orą ir tų centų tikrai prisirinks daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš teikiu balsuoti. Pone Kolosauskai, dar kartą suformuluokite. Prašau.
F.KOLOSAUSKAS. Iš 28 straipsnio išbraukiama “taip pat neapmokestinamos gyventojų pajamos už parduotas miško gėrybes”, o 33 straipsnyje įrašoma “gyventojų pajamos už parduotas miško gėrybes: grybus, uogas, vaistažoles ir kita, bei antrines žaliavas apmokestinamos 5% pajamų mokesčio tarifu netaikant joms šio straipsnio”...
PIRMININKAS. Taip, kaip yra projekte?
F.KOLOSAUSKAS. Taip. 11 punkto nuostatos.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti, kadangi buvo oponuojančių. Kas palaiko Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pono F.Kolosausko siūlymą, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas. Prašom.
Už - 55, prieš - 5, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta. Ką reikia toliau daryti, pone Kolosauskai? Daugiau pataisų nėra?
F.KOLOSAUSKAS. Toliau viskas, pataisų nėra. Visa kita lieka taip, kaip buvo. Tada reikia nubalsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome kalbėti, jeigu kas nori kalbėti, dėl motyvų dėl viso įstatymo.
F.KOLOSAUSKAS. Tai iš esmės motyvai aną sykį buvo išsakyti.
PIRMININKAS. Šiandien gali būti kiti motyvai. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš galiu tiktai pakartoti tuos pačius motyvus ir pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie mano kitaip, kad problema yra ne kombainai. Problema yra perpirkinėtojai, ir nematyti jų, vadinasi, sąmoningai neuždaryti didelių landų ir nepapildyti rajonų biudžetų. Aš siūlau balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Siūlančių prieš nematau, todėl prašau pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” su pataisomis, kurias jau priėmėme, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Neaišku, A.Sadkauskas už ar prieš? Prieš nėra.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Įstatymas Nr.1054 (3) su pataisomis 71 Seimo nariui balsavus už, 6 susilaikius yra priimtas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš dėkoju Seimo nariams, kad suprato įstatymo raidą, suprato, kad vis dėlto įstatymas turi veikti visiems. Ačiū jums. Aš tikiuosi, kad rudens sesijoje mes dirbsime dar sklandžiau ir geriau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš noriu kreiptis į Seimo narius su tokia viena, kaip sakoma, “pabėgusio” klausimo pastaba. Mokesčių įstatymai yra labai jautrūs. Jie paliečia didelių visuomenės sluoksnių narių interesus. Jie yra labai susiję. Kiekvienas žodis turi labai didelę reikšmę. Todėl aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto būtų labai gerai, jeigu Seimo nariai, kurie domisi, kurie žino, kad parengtas Mokesčių įstatymo projektas ir intensyviai juo domisi, dalyvautų Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, kuriuose argumentų išsakoma, be abejo, daugiau ir jie nagrinėjami detaliau negu įmanoma plenarinių posėdžių salėje. Labai apgailestauju, jeigu pasitaiko atsitiktinių balsavimų. Priimant mokesčių įstatymus atsitiktinių balsavimų tikrai neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Karosas dėl vedimo tvarkos.
J.KAROSAS. Aš norėčiau pasakyti, kad šiuo metu salėje susidarė labai reta situacija. Siūlyčiau ratifikuoti tas sutartis, kurios yra siūlomos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime ratifikavimą. Aš tiktai noriu pasakyti tiek, gerbiamieji Seimo nariai... Gerbiamieji Seimo nariai, prašom atkreipti dėmesį! Aš negaliu atsižvelgti į siūlymą, kadangi vis tiek reikalausite balsuoti, kad būtų keliamas klausimas ratifikuoti.
Nutarimo "Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos kreditinės organizacijos "AB Svensk Exportkredit" ratifikavimo" projektas Nr.1081 (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Tačiau aš padarysiu šitaip: pradėsime balsuoti ir baigsime balsuoti. Kaip jūs nuspręsite, taip ir bus. (Balsai salėje) Yra numatyta. Kaip tik šiuo metu 11.25- 11.35 val. yra tos sutarties ratifikavimas. Prašom pasiruošti balsuot, gerbiamieji Seimo nariai. Pradėsime ratifikavimą. Yra trys dokumentai.
Pirmasis dokumentas - Seimo nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos kreditinės organizacijos “AB Svensk Exportkredit” ratifikavimo projektas Nr.1081. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimui, prašom pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisiją prašom suvesti duomenis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 11.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. 61 Seimo narys balsavo už nutarimą, 11 prieš, 6 susilaikė, nutarimas priimtas.
4sesija76p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną ministrą J.Prapiestį. Svarstome 6 darbotvarkės punktą - nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo” projektą. Prašome labai trumpai.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai ir Seimo narės! Aš nelabai ką galiu papildomai pasakyti, nebent atkreipti dėmesį į tai, kad jūs pažiūrėtumėte į asmenų parašus, kurie šią sutartį pasirašė. Įdomu tai, kad Ukrainos pusei tuo metu atstovavęs premjeras dabar yra Prezidentas. Taigi mes, atrodo, labai vykusiu laiku ratifikuojame šitą svarbią sutartį ir aš daugiau neturiu ką sakyti. Nebent tik tai, kad nutarimo 2 punktas vargiai yra reikalingas, kadangi jį paskelbus jis savaime įsigalioja po paskelbimo dienos.
Nei raštu, nei žodžiu pasiūlymų, pastabų daugiau, negu buvo šitoje salėje diskutuota, aš negavau. Todėl prašau priimti šį nutarimą, kartu ratifikuoti sutartį.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš siūlau ją ratifikuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Mes komitete svarstėme ir pritariame ratifikuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Vardan gražių santykių tarp Lietuvos ir Ukrainos siūlau ratifikuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas? Taip pat. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Kadangi niekas kitaip nesiūlo, prašom balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo” projektą Nr.976, prašom pakelti rankas. Ministre, prašom neagituoti prieš ratifikavimą iš tribūnos balsavimo metu.
J.PRAPIESTIS. Jūs visiškai ne tuos žodžius pasakėte, pirmininke.
PIRMININKAS. Tai tada geriau tylėkite. Aš suprasiu teisingai jūsų žodžius. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 79.
PIRMININKAS. Prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo” 79 Seimo nariams balsavus už yra priimtas.
Ministre, prašome odę Seimo garbei.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seime, aš labai dėkoju už tokį rimtą sprendimą, o kartu jau nukrypdamas šiek tiek į šoną, kadangi manęs nespės nutraukti gerbiamasis posėdžio pirmininkas, noriu padėkoti visam Seimui, kad vis dėlto tie įstatymų projektai, kurie buvo teikiami Teisingumo ministerijos per Vyriausybę ir kurie iš jūsų atėmė tiek, manau, gerąja prasme laiko, buvo priimti ir ypač dėkoju, kad jie nebuvo sugadinti. Kokie pateko į Seimą, tokie reikalingi ir išėjo. Todėl aš labai jums dėkoju. Naudodamasis proga, noriu palinkėti jums kuo geriausių atostogų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis...
J.PRAPIESTIS. O rugsėjo pradžioje pradėsime procesinius kodeksus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jums taip pat linkime gerai paatostogauti.
4sesija76p svarstyti klausimai
Svarstome 7 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje ratifikavimo”. Projekto Nr.977. Pranešėjas - Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas ponas Levickis. Prašom į tribūną, jeigu turite ką nors papildomai pasakyti. Jeigu ne, tai tiesiog pakvieskite Seimą ratifikuoti.
V.P.LEVICKIS. Tekstas buvo pateiktas plenariniam posėdžiui, svarstytas komitete. Pastabų negauta. Kadangi tekstas yra mūsų, sumanymas mūsų, ir Lietuvai naudingas šitas susitarimas, prašyčiau, kad būtų ratifikuojamas.
PIRMININKAS. Seimo nariai, prašom pasisakyti dėl motyvų. Seimo narys J.Beinortas. Prašom. Prašau, Seimo nary.
J.BEINORTAS. Kviesčiau kolegas palaikyti šito nutarimo ratifikavimą dėl tokių motyvų. Pirmiausia mes turime sutvarkyti juridinius klausimus - kada iš mūsų išsikelia žmonės, vienaip ar kitaip juos turi lydėti socialinės, vadinkime, garantijos. Balansas išvykusių iš Lietuvos ir Lietuvoje dirbusių žmonių ir atvykusių į Lietuvą iš Baltarusijos yra toks: iš Lietuvos išvyko per 16 tūkst., atvyko apie 3 tūkst. su šimtais. Todėl yra maždaug apie 12 tūkst. gyventojų, kurie išsikėlė į Baltarusijos teritoriją, ir jeigu šito susitarimo nebus, tai tada šitie žmonės reikalaus pensinių garantijų iš Lietuvos. O pagal šitą susitarimą jų pensijos bus mokamos ten, kur jie gyvena. Tai Lietuvai naudinga dėl vienos priežasties.
Antra. Šito susitarimo paskutinis akordas yra susitarimas, kuris pradės veikti nuo 1999 m. sausio mėn. Vadinamasis europietiškas pensijų stažo įvertinimas ir pensijų eksportas. Todėl dėl šitos tvarkos aš kviesčiau, kad mes palaikytume Vyriausybę dėl jos šito susitarimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš to sąrašo, kurį aš turiu prieš akis, ar yra bent vienas, kuris siūlo neratifikuoti? Seimo narys V.Landsbergis siūlo, taip? Vieną minutę! Prašau. Seimo narys V.Landsbergis. Tada taip pat kalbės visi likusieji. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šis susitarimas turi ir vieną papildomą aspektą, dėl kurio mes negavome paaiškinimo svarstymuose Užsienio reikalų komitete ir kitur. Tai yra tai, kad Baltarusija šiuo atveju traktuojama kitaip negu kokios nors Vakarų valstybės. Iš ten žmonės, atvažiuojantys į Lietuvą, be abejo, suinteresuoti ir gauna pensijas iš savo valstybių. Lietuvos žmonės, persikeliantys kitur, taip pat gauna pensijas iš Lietuvos, o šia sutartimi mes sugrįžtame arba, tiksliau pasakius, pasiliekame buvusios Sovietų Sąjungos pensijų mokėjimo sistemoje. Prašau jūsų atkreipti į tai dėmesį ir prieš balsuojant susimąstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau palaikyti mūsų komiteto nuomonę. Bet kokiu atveju šis susitarimas padeda spręsti mūsų piliečiams, keičiantiems gyvenamąją vietą, šias savo problemas. Pirmiausia, kaip jūs žinote, mes ir pradėjome nuo mūsų kaimynų. Mes jau esame ratifikavę panašią sutartį. Yra susitarimai tarp Baltijos šalių. Aš siūlyčiau kolegoms šitą mūsų Vyriausybės susitarimą ratifikuoti.
PIRMININKAS. Ponas F.Kolosauskas. Atsisakė žodžio. Ponas Z.Semenovičius. Prašom.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš irgi pasisakau už tai, kad sutvarkytume visus juridinius klausimus, pasisakau už juridinių klausimų sutvarkymą. Nebus gerų santykių tarp kaimynų, jeigu nepriimsime šio įstatymo ir duosime papildomų argumentų mūsų nedraugams, norintiems pavaizduoti Lietuvą tamsia spalva. Dėl to aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ir ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tikrai šitą sutartį reikia ratifikuoti. Kolegos, kurie į ją įsigilino, gali pasakyti, kad ji mums šiuo atveju yra netgi naudinga ir palankesnė negu susitariančiai pusei. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje ratifikavimo”, projekto Nr.977, būtų priimtas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Nutarimas 69 Seimo nariams balsavus už ir 12 susilaikius yra priimtas.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV sesijos" projektas (svarstymas ir priėmimas) Nr.1091 (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Svarstome 1 rezervinį klausimą - Seimo nutarimą “Dėl ketvirtosios sesijos projekto”. Prašom, pone Pirmininke, pateikite jį, kadangi dokumentas nenorminis. Seimas gali balsuoti už jį tuoj pat.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, dokumentas yra labai aiškus. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas dirba intensyviai ir produktyviai, siūlome priimti sprendimą - baigti pratęstą sesiją viena diena anksčiau, t.y. šiandien.
PIRMININKAS. Ar kas nors nori oponuoti? Vieną minutę, Seimo Pirmininke! Čia yra oponentų visas būrys. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom. Jūs užsirašėte kalbėti, oponuoti. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš labai dėkingas ponui Č.Juršėnui, kad jis įvykdė mano prašymą pabaigti sesiją 21 d., t.y. tokią iškilmingą dieną, ir kartu priminti, kad dveji metai, kaip mes pasirašėme sutartį su Rusija, kurios Rusija neratifikavo. Pritariu jums.
Č.JURŠĖNAS. Aš primenu, kad iš tikro yra šventiška diena. Tai tas dalykas...
PIRMININKAS. Prašau. Kalbėkite.
Č.JURŠĖNAS. Iš tikro yra iškilminga diena, kadangi 1992 m. liepos 21 d. baigė darbą G.Vagnoriaus Vyriausybė ir pradėjo darbą A.Abišalos Vyriausybė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar iš devynių dar užsirašiusių kalbėti yra oponuojančių, ar tik pritariantys? (Balsai salėje) Jeigu nėra oponuojančių, gal, gerbiamieji Seimo nariai, negirkime vienas kito, gal tiesiog priimkime sprendimą. Oponuoja? Nori pratęsti. Seimo narys A.Bendinskas. Tuoj, minutę! Aš jus surasiu. Prašau. Seimo narys A.Bendinskas siūlė pratęsti sesiją, kiek aš suprantu, taip?
A.BENDINSKAS. Pirmiausia svarstome šitą dokumentą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Oponuojančių daugiau turbūt nėra. Visi sutinka šiandien baigti, bet reikia balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už... Ar kas nori kalbėti dėl motyvų? (Salėje šurmulys)
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs man neleidote pasisakyti. Aš esu užsiregistravęs būtent tarp tų, kurie oponuoja.
PIRMININKAS. Prašau. Aš klausiau, kas oponuoja. Prašom, tada kalbėkite. Prašau.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra apsvarstyti visi klausimai, kurie buvo sesijos darbų programoje, netgi neapsvarstyti tie, kurie buvo šios savaitės darbotvarkėje, aš siūlau pratęsti sesiją iki rugpjūčio 1 d.
PIRMININKAS. Nėra dokumento. Negaliu, vadinasi... Galite nepriimti šito dokumento, kurį siūlo Pirmininkas. Tada dar rytoj galėsime dirbti. Ar daugiau oponuojančių yra? (Balsai salėje) Nėra. Prašau, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo Pirmininko pasiūlytas dokumentas baigti sesiją šiandien, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas 66 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš, 4 susilaikius yra priimtas.
Dėl vedimo tvarkos ponia G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš ne visai dėl vedimo tvarkos. Aš tik noriu pasakyti, jog nesupratau, kodėl buvo pasakyta, kad mes baigiame sesiją viena diena anksčiau. Mes buvome nutarę dirbti iki liepos 22 d. Mes šiandien, tikiuosi, iki 12 val. nakties baigsim. Vadinasi, mes taip ir baigiame, kaip planavome.
PIRMININKAS. Ne.
G.JURKŪNAITĖ. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad baigėme tada, kada planavome - iki 22 d.
PIRMININKAS. 22 d. - tai suprantama, kad rytoj reikia dar dirbti. Taip yra paprastai skaičiuojama visada. Bet kadangi Seimas nutarimą priėmė šiandien baigti, aš manau, daugiau diskusijų nėra. Skelbiama užtarnauta Seimo narių pertrauka iki 12.30 val.
Pertrauka
Nutarimo "Dėl paskolos valstybinei įmonei "Lietuvos telekomas" valstybės garantijos" projektas (priėmimas) Nr.785(3) (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Aštuntasis darbotvarkės punktas - Seimo nutarimas “Dėl paskolos valstybinei įmonei “Lietuvos Telekomas” valstybinės garantijos”. Priėmimo procedūra, bet pirmiausia registruokimės. Prašom registruotis.
70 Seimo narių. Pradedame priėmimo procedūrą.
Gerbiamasis ministre, ar jūs dar turite ką pridurti prieš apsisprendžiant Seimo nariams dėl šito dalyko? Prašom, ministre. Gal dviem, trim žodžiais, jeigu turite dar ką pridurti. Prašau.
G.ŽINTELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš tiktai labai trumpai. Mes, įvertindami visas pastabas, dar sykį analizavome, dar sykį skaičiavome. Naujų argumentų nerandame. Laikomės tos pačios pozicijos, kad tai Lietuvai būtų naudinga, ir prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada kviečiu kolegas pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Pirmajam aš suteiksiu žodį kolegai A.Baskui, kadangi jis užsirašė raštu, o ne elektronika. Prašom. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Kolegos! Kolegos!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, prašom nešūkauti! Čia mano prerogatyva. Prašom kalbėti.
A.BASKAS. Atsiprašau, kad pagrobiau 10 sekundžių jūsų prerogatyvos.
PIRMININKAS. (Juokiasi) Prašom, kolega.
A.BASKAS. Jei pelningoje, perspektyvioje srityje reikalaujama valstybės garantijų paskolai, tai jau kelia didelį susirūpinimą. Jeigu mes suteiksime valstybės garantijas, tai šita organizacija galės dirbti prasčiau. Jeigu mes nesuteiksime garantijų, ji privalės dirbti geriau. Toks dėsnis, tokia taisyklė visoms organizacijoms. Tai suprasdami mes gegužės 10 d. nepritarėme šiam projektui ir grąžinome pagrindiniam komitetui patobulinti. Kaip komitetas patobulino per du mėnesius? Buvo: “šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos”, o parašė: “nutarimas įsigalioja nuo priėmimo”. Visas patobulinimas. O juk patobulinimas turėjo pareikalauti generalinio plano, koncepcinės schemos, kada atsipirks. Taip turėjo būti patobulinta ir pateikti mums duomenys. Jeigu mes pritarsime šitų 35 mln. valstybės garantijai, tai mes, kai baigsis mūsų kadencija, turėsime ją grąžinti iš savo kišenių, nes suponuojame galimybę “Telekomui” dirbti ne taip atsakingai. Kam gi dirbti atsakingai, kai yra valstybės garantija? Jeigu jie nesugebės grąžinti, grąžins valstybė. Tuo tarpu tai yra pelninga sritis, į kurią visi veržiasi ir deda investicijas. Todėl labai prašau nepritarti šitam projektui. Tada mes turėtume kur kas geriau išvystytas telekomunikacijas Lietuvoje - ir pagrindą verslui, ir pagrindą naujoms investicijoms. Telekomunikacijų išvystymo lygis tai yra vienas iš reikalavimų būsimoms investicijoms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar komiteto pirmininkas. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nesiūlyčiau taip dramatizuoti šitos situacijos, kurią bando dramatizuoti ponas A.Baskas. Mes visų pirma pasižiūrėkime, kokia yra šiandien situacija. Man atrodo, nebūtina daug mąstyti. Jeigu šiandien pas mus telefonų laukia 178 tūkst. gyventojų, iš jų 27 tūkst. daugiau kaip 10 m., matyt, šita sistema nėra pakankama. Todėl vienas iš tokių atgaivinimo būdų, pagreitinto telefonizavimo būdų, yra investicija.
Antras dalykas. Mūsų valstybė turėtų turėti prioritetą būtent šito reikalo vien todėl, kad mes esam tokioj situacijoj, kai mūsų valstybė yra daugiau ar mažiau tranzito valstybė. Taigi ryšys yra viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių. Todėl siūlom dar kartą, kaip mūsų komitetas pritarė, Seimo nariams balsuoti už tai, kad šitai paskolai būtų pritarta, kad ryšininkai galėtų persitvarkyti ir savo ryšį atnaujinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Dabar mus užgriuvo griūtis šitų visokių paskolų, dengimų, padengimų ir t.t. Jau šiandien negalima suprasti, kuri valstybinė įmonė, įstaiga ar organizacija jau dirba taip, kad nereikėtų dengti mums valstybės, kitaip sakant, rinkėjų ir kitų žmonių mokesčiais. Tik ką svarstėm dėl “Jūros”. Ten 160 mln. Dabar svarstome “Telekomą” - duok, Marijampolės pieninė - duok, “Sekundės” bankas - duok. Ir pasirodo, kad Seimas, užuot priėmęs normalius įstatymus ekonominiais klausimais, šiandien pasidaro kažkoks valstybinių lėšų švaistytojas - duok, duok, duok. Aš manyčiau, kad šiuo klausimu mes turėtume būti santūresni ir taip priversti juos geriau dirbti. Niekas netrukdė per tuos visus metus modernizuoti ir padaryti tą “Telekomą” tokį, kad jis tikrai atitiktų tuos reikalavimus.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, aš pasisakau, kad vis dėlto būtų suteikta garantija “Telekomui” dėl tos paskolos. Tai vienas toks argumentas, kad jau su ta paskola dirbama antrus metus. Su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dirbama. Tai viena. Antra. Investicijų neįdėjimas į šią sistemą yra tos sistemos atitinkamo išlaikymo mažinimas. Aš taip suprantu.
Privatizavimas, kaip siūlo ponas J.Veselka... Tokia situacija galima. Galima viską privatizuoti. Net ir Seimą galima privatizuoti. Taigi aš įsivaizduoju, kad vis dėlto tą paskolą šioje situacijoje reikia suteikti “Telekomui”. O kad Seimas turi garantijas ir konstitucines teises tikrinti, kaip panaudojama paskola... Tai mūsų prerogatyva ir mes galime to pareikalauti iš Vyriausybės kiekvienu momentu. Taigi čia mes visiškai iš akiračio, iš kontrolės neišleidžiame tos paskolos realizavimo. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėjau F.Kolosauskui pasakyti, kad būtent buvau prieš Seimo privatizavimą. Ne taip supratote. Bet dabar noriu konkretizuoti dėl “Telekomo”. Gerbiamieji kolegos, visų pirma noriu pasveikinti tuos, kurie nusprendė balsuoti už pritarimą šiai paskolai, nes tai sprendimas balsuoti už grynai tautinę, bet atsilikusią “Telekomo” sistemą, už tai, kad “Telekomas” smukdytų Lietuvos ekonominį vystymąsi, smukdytų jos integravimąsi į Europos sąjungą ir pasaulinę rinką, sąlygotų dar didesnį bedarbių ir skurdžių skaičių Lietuvoje. Taip pat jūs balsuosite už aukštus tarifus ir prastą paslaugų kokybę, taip pat balsuosite už tai, kad Lietuva būtų prasčiausiai iš visų Baltijos trijų valstybių išsivysčiusi šalis. Suprasdamas, kad mes būtinai norime būti labiausiai atsilikę, bet kaip indėnai tautiškai gryni, todėl dar kartą sveikinu balsuotojus už šitą paskolą.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybinės įmonės vis labiau prasiskolina, o valstybė, Seimas vis dažniau garantuoja už įvairiausias paskolas. Bet kol kas mes tokių aiškesnių rezultatų, ką davė tos paskolos, teigiamų rezultatų nematome. Žinome tik, kad jau mes patys, matyt, tų skolų neišmokėsime. Nemanau, kad šita paskola duos labai teigiamų rezultatų, nebent tik padidės “Telekomo”, kurio nėra labai aiški situacija... Galbūt po kiek laiko jis bus privatizuotas, o visi šitie pinigai, už kuriuos garantavo valstybė... O jeigu jis dar bankrutuos arba jo įpėdiniai bankrutuos, tai valstybė turės atiduoti pinigus. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius į paskolą žiūrėti atsargiau. Aš iš esmės ne prieš paskolas, jeigu jos būtų labai gerai pagrįstos. Bet dabar nei mano kolegos aplink, nei aš nemačiau jokių rimtų dokumentų. Todėl mes, vadinasi, tiesiog perkam ir parduodam kates maiše nežinodami, kas ten yra. Vadinasi, valdininkai panorėjo ir paėmė paskolas. Todėl aš pasisakau prieš, kadangi manau, jog tas prašymas yra nepagrįstas įrodymais.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali pasisakyti už, vienas - prieš, kadangi trys pasisakė už, trys - prieš. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia tai aš norėčiau išreikšti nepasitenkinimą ponu V.Zimnicku, kuris jau vadi-na Lietuvą tranzito valstybe. Nėra Konstitucijoje parašyta, kad mūsų Lietuva yra tranzito valstybė. Turbūt ir pasaulyje kitos tokios dar nėra.
Taip pat ponas A.Bendinskas pasakė “Kapsuko kombinatas”. Per daug jam, matyt, mielas buvo Kapsuko vardas. Tai čia, aišku, ne esminiai dalykai, bet Seimo nariai neturėtų tokių terminų vartoti.
O iš esmės manyčiau, kad LDDP valdymo metu jau Lietuva maždaug paėmė paskolų tiek, kiek kainuoja 40 t aukso. Jų efektyvumas yra toks abejotinas, kad geriausia, ką jie galėtų padaryti toliau, tai kad daugiau neimtų tų paskolų. Aš manau, kad tai bus didžiulė našta ateičiai.
Aš pritariu tam gerbiamojo J.Veselkos pasakymui ir minčiai. Manau, kad šita paskola tikrai taip pat bus neefektyvi, neaišku, kaip bus panaudota, ką ji duos. Tai tik nereikalingas naštos užkrovimas ateities kartoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali pasisakyti už. Gerbiamasis J.Tartilas ar gerbiamasis M.Stakvilevičius?
J.TARTILAS. Jeigu jau man tenka pasisakyti už, aš, tardamas žodį “už”, visiškai pritariu J.Veselkos ironijai. Iš tikrųjų nereikėtų sudaryti išskirtinei ūkio šakai šiltnamio sąlygų.
PIRMININKAS. Prašom dar sykį registruotis. Keturi - prieš, keturi - už. Aš taip suskaičiavau, gerbiamasis Stakvilevičiau. Posėdžio pabaigoj, gerbiamasis Stakvilevičiau.
86 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai,kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl paskolos valstybinei įmonei Lietuvos “Telekomas” valstybinės garantijos”? Kas už, prašom balsuoti. Reikia 58 balsų. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Už - 47, o reikia 57. Tolesnį balsavimą nutraukiu. Ačiū
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo" projektas (priėmimas). Nr.949(4) (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Dabar 9 darbotvarkės punktas. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių, kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų profesinių sąjungų, nuosavybės” projektas Nr.949. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Kviečiu į tribūną pranešėją poną L.Alesionką. Prašom pasakyti, ar teikiate balsuoti šitą įstatymą?
L.ALESIONKA. Teikiu balsuoti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ir trumpai komentuokite, kas nuo to laiko yra padaryta.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, per tą laiką dėl šito įstatymo projekto aš gavau iš kolegos V.Andriukaičio raštu pasiūlymų padaryti tam tikrus pakeitimus. Aš juos priimu. Taip pat per tą laiką buvo pageidavimų pasiderinti dar su Juridiniu skyriumi problemas dėl paties pavadinimo, kuris yra šio įstatymo tekste ir kuris atėjo iš kito Seimo įstatymo ir nutarimo. Vadinas, dėl termino “Lietuvos TSR valstybinių profsąjungų turtas”. Buvo noras, kad profsąjungų pavadinimą pakeistų kitokiu.
Gerbiamieji, kadangi aš remiuosi Lietuvos Respublikos įstatymu, priimtu Seime ir pasirašytu Prezidento A.Brazausko, kurio parašą aš gerbiu, taip pat aš remiuosi Seimo nutarimu, kurį pasirašė Pirmininkas ir kurį mes priėmėm (tas terminas ten yra), negaliu jo kitame įstatyme pakeisti. Tokia ir Juridinio skyriaus nuomonė. Su Juridiniu skyriumi mes pataisėme tik stilių. Kur buvo parašyti žodžiai “perduodama valstybės nuosavybėn”, šiandien yra “perduoti”. Taip yra tiksliau.
Paskutiniai punktai surašyti į vieną. Kadangi iš esmės yra vieno punkto turinys, su tuo aš sutikau. Juridinis skyrius mano, kad šis įstatymas parengtas gerai, jis atitinka ir Konstituciją, ir kitus veikiančius įstatymus. Manau, kad jis gali būti priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū.
L.ALESIONKA. Kitų pasiūlymų aš negavau.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš teiravausi šiuo metu pavaduojančio Juridinio skyriaus vedėją kolegos V.Vėgelio nuomonės ir kartu ėjau pas Č.Juršėną paprašyti, kad vis dėlto būtų pateikta oficiali Juridinio skyriaus nuomonė dėl pateikiamo įstatymo teisinio teksto. Kiek aš žinau, Seimo Pirmininkas pavedė Juridiniam skyriui pateikti šią išvadą. Aš norėčiau, kad prieš svarstant ši išvada būtų. Pasiteirausiu Seimo Pirmininko, gal jis yra pakeitęs savo nuomonę. Nes, šiuo metu einančio Juridinio skyriaus vedėjo pareigas nuomone, čia yra nemažai juridinių keblumų.
L.ALESIONKA. Aš vakar kalbėjau su gerbiamuoju V.Vėgeliu. Iš mūsų pokalbio paaiškėjo, kad jis nėra įsigilinęs į dokumentus, kuriais remiantis parengtas šitas įstatymo projektas. Iš esmės jis kartoja tik tuos žodžius, kuriuos mes svarstėme ir esame aptarę. Buvo kalbama, kad, girdi, o kam dabar priklauso tas turtas, už ką mes jį atiduodam? Valstybei šiuo metu priklauso. Jis buvo savotiškai nacionalizuotas. Seimas savo įstatymu turi teisę atiduoti. Aš netgi Konstituciniame Teisme dar šio svarstymo viduryje būtent dėl tų nuostatų konsultavausi, ar mes iš tikrųjų neprieštaraujame Konstitucijai. Ne! Neprieštaraujam!
Dovanokit, kam dar dirbtinai reikia tą įstatymą grąžinti dar vienoms išvadoms vien todėl, kad jo nepriimtume dabar ir dar užvilkintume šitą klausimą iki begalybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, formaliai mes neturime grąžinti. Yra viena Juridinio skyriaus išvada ir nebūtina kiekvienam variantui pateikinėti antras, trečias ar kitas išvadas. Todėl aš negaliu pats atidėti. Nebent pats pranešėjas norėtų atidėti.
L.ALESIONKA. Ne.
PIRMININKAS. Jis neatideda, todėl pradedama priėmimo procedūra. Priiminėsime papunkčiui. Ar Seimo nariai G.Paviržis ir V.Jurkūnaitė, kurie užsirašė kalbėti dėl motyvų, norėtų kalbėti dėl atskiro punkto, ar dėl viso? Dėl viso, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Aš užsirašiau dėl viso, bet suprantu, kad mes visi skubame ir iš tikrųjų reikia priimti. Kolega L.Alesionka turbūt taip ir mąsto, bet reikėtų gal perbėgti per visus, kadangi čia yra nuosavybės klausimai. Už kiekvieną straipsnį balsuokime.
PIRMININKAS. Taip, balsuosime už kiekvieną straipsnį.
G.A.PAVIRŽIS. Gerai.
PIRMININKAS. Bet jūs norėsite kalbėti dėl viso, Seimo nary Pavirži? Bet galėsite kalbėti ir dėl atskiro užsirašymo tvarka. Taigi pradedame procedūrą. Kas nori kalbėti dėl preambulės? Ar yra oponuojančių preambulei? Nėra? Yra. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu mes įrašome...
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, būkit malonus.
V.ASTRAUSKAS. (...) Pavadinimą ir išdėstom preambulėje, kad yra valstybinės profesinės sąjungos, tai visas tas įstatymas netenka prasmės ir tampa absurdiškas. Jeigu jau yra buvusios LTSR valstybinės profesinės sąjungos, tai kam tada dar perduoti valstybės nuosavybėn? Tai, vadinasi, jau valstybės nuosavybėje visi šitie turtai yra, visos tos sanatorijos. Visas tas pavadinimas, visa ta preambulė ir tas 1 punktas tampa nesąmone, jei perduodama valstybės nuosavybėn. Jau netelpa ne tik į juridinius, bet į bet kokius elementarius logikos rėmus. Jeigu yra valstybinis turtas, valstybinės profsąjungos, tai, vadinasi, jau yra valstybinis. Tai kam tą įstatymą dar rengti?
Dar noriu pasakyti dėl valstybinių. Tai buvusios Lietuvos TSR valstybinės profesinės sąjungos. Tai implikuojama, kad turėtų būti ir kažkokios nevalstybinės. Kodėl neužtenka parašyti vien tik “buvusios Lietuvos TSR profesinės sąjungos”? Kodėl reikalingas žodis “valstybinės”? Jeigu nevalstybinė... Mano supratimu, čia yra kalambūras toje preambulėje ir pavadinime. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Jūs preambulei nepritariat. Dabar galima tik pritarti preambulei. Pranešėjas pabaigoje gaus žodį. Ar yra pritariančių preambulei? Seimo narys V.Andriukaitis pritaria preambulei?
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, nepritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, preambulė parašyta taip, kad nėra kam nepritarti, nes ten yra tik įstatymų pavadinimai, kurie seniai priimti. Tai mes jų negalime nei keisti, nei ką nors su jais daryti. O visa kita yra logiška ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.
L.ALESIONKA. Aš aiškinau, kad aš remiuosi įstatymu ir nutarimu, pasirašytu Prezidento ir Seimo Pirmininko. Aš kartu noriu pasakyti gerbiamajam kolegai V.Astrauskui, kad mano teikiamame projekte nėra nė vieno sakinio, kuriame būtų parašyta, kad šiandien yra valstybinės profsąjungos. Taip nėra. Jeigu įstatymai teigia, kad jos buvo, tai, vadinasi, buvo. Aš gerbiu įstatymus, kuriuos mes patys priėmėm. Nėra šiandien įstatymo projekte. Būkit malonūs, perskaitykite. Nėra nė vieno sakinio, kuriame būtų parašyta, kad šiandieną Lietuvos Respublikoje yra valstybinės profsąjungos. Nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija baigta. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl preambulės. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jūs puikiai žinote tvarką: vienas pasisako už preambulę, kitas - prieš. O toliau balsuojame. Jokių čia papildomų diskusijų negali būti. Tai reikėjo daryti gerokai anksčiau.
Prašome pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruokimės. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas pritaria preambulei, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Nepritarsite - preambulė bus išbraukta. Išbraukta arba pranešėjas pasiūlys kitą.
Pritaria 34, nepritaria 7 plius 12. Preambulė lieka.
Kas nori kalbėti dėl 1 punkto? Prašom. Prašom rankų nekilnoti. Prašom žiūrėti į kompiuterį. Seimo narys V.Astrauskas. Vienas - už, vienas - prieš.
V.ASTRAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad perdavimas valstybės nuosavybėn viso šito sanatorijų sąrašo neturi jokio pagrindo, kadangi aš nemačiau, jog Vyriausybė norėtų visas šitas sanatorijas perimti. Gerai yra žinoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija dabar sunkiai verčiasi negalėdama išlaikyti ligoninių, reikalauja pinigų, turi didžiausių finansinių sunkumų. Jeigu mes priimsim šitą punktą, kad perduodame visą krūvą sanatorijų Vyriausybei, kuri jų neprašo, nes nemačiau, kad būtų toks raštas... Dar yra įrašytas pasiūlymas Vyriausybei, kad iki liepos 31 d. nustatytų perduotų objektų priklausomybę pagal reguliavimo sferas ir skirtų išlaikymui reikalingą finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai kur yra Biudžeto ir finansų komiteto nutarimas, kad jie sutinka su tuo, kokia ta pinigų suma bus? Neaišku, kiek kainuos. Dabar esant tokiai sunkiai Sveikatos apsaugos ministerijos būklei dar primesti Vyriausybei ir ministerijai tokį sanatorijų sąrašą, kai nėra aiškių žinių, kiek kainuos iš biudžeto, kai neapsvarstytas šitas klausimas, sakyčiau, tai yra nusižengimas ir procedūrai, o ne tik esmei.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys gali remti. Seimo narys A.Baležentis. Prašom. Galite tik remti 1 punktą.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 punktas yra...
PIRMININKAS. 1 punktas.
A.BALEŽENTIS. 1 punktas yra orientuotas į tai, kad sukurtume valstybės sanatorinio gydymo sistemą. Būtent čia atiduodamos gydyklos ir sanatorijos, kitos sanatorinės įstaigos valstybinio reguliavimo sferai. Numatoma, kad būtent ir gydyklos, ir sanatorijos bus išlaikomos iš valstybės biudžeto. Kito pasirinkimo, jeigu mes norime išsaugoti sanatorinio gydymo sistemą Lietuvoje, nėra.
Atidavus jas profsąjungoms, sanatorinio gydymo sistema suirtų ir dėl neorganizuotumo, ir dėl nefinansavimo, todėl mes tiesiog neturim kito pasirinkimo ir aš siūlau pritarti šitam straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Pranešėjas turi teisę atsakyti.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos! Ir jums, ir didžiai gerbiamam kolegai V.Astrauskui aš noriu pasakyti štai ką. Jeigu jūs toliau būtumėt perskaitęs antrąjį punktą... Tarp kitko, yra maža spausdinimo klaidelė. Ten, kur baigiasi pirmojo punkto sąrašas, toliau eina sakinys: “pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti objektų priklausomybę pagal reguliavimo sferas”. Tai yra antrasis punktelis, spausdinant iškrito tas skaičiukas.
Gerbiamasis kolega Astrauskai ir kiti kolegos! Tik ką mes priėmėm Sveikatos sistemos įstatymą. Aš sąmoningai pasiūliau pataisą ten, kur buvo kalbama apie tai, kas teiks gydymo paslaugas. Aš pasiūliau įrašyti žodžius “ir organizacijos” čia pat Seime pasakęs, kad aš turiu galvoje profesines sąjungas. Jūs visi vieningai nubalsavot, kad ne, negali ten būti šito žodžio. Vadinasi, profesinės sąjungos negydo, taip pat jos neteikia ir kurortinio gydymo.
Gerbiamasis profesoriau, šitą klausimą mes išsprendėm. Jūs visiškai neinformuotas ir neįsigilinot į medžiagą, jeigu jūs tvirtinat, kad visas šitas sanatorijas būtinai turės turėt Sveikatos ministerija, kuri šiandien turi sunkumų dėl biudžeto. Nebūtinai. Dalis tų sanatorijų, sakykim, Druskininkuose, puikiausiai gali būti savivaldybės reguliavimo sferoje, jos turi biznio planus, jos turi bendravimo sutartis su panašiomis užsienio firmomis. Jau dabar ateina užsienio poilsiautojai, turistai, atvyksta žmonės iš užsienio: iš Lenkijos, iš Norvegijos, iš Vokietijos, laukiama iš Prancūzijos. Aš jau nekalbu apie tai, kad čia pat laukiama žmonių iš Rytų šalių, kurie nėra tokie išlepinti trijų, keturių ar penkių žvaigždučių komfortu, nors tam kai kurie mūsų pastatai tinka. Jūs šito nežinot, užtat jūs klystat prieštaraudamas šitam punktui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pirmajam punktui, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 41, prieš - 7, susilaikė 7. Pirmajam punktui pritarta. Ar dėl antrojo punkto nori kas nors kalbėti? Jokių naujų pasiūlymų nėra? Dėl antrojo punkto? Seimo narys V.Andriukaitis.
L.ALESIONKA. Dėl trečiojo.
PIRMININKAS. Dėl antrojo aš kalbu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Antrasis punktas, tai tas, kas redakcijos praleista?
PIRMININKAS. Ne. Nepraleista. (Balsai iš salės) Tiktai skaičiukas praleistas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu pasiūlyti, kad įstatyme formuluotė “siūlyti” iš viso nebūtų vartojama. Antrasis punktas: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1994 m. liepos mėn. nustatyti”... Apie šitą punktą kalbama?
PIRMININKAS. Taip.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai formuluotė “pasiūlyti” yra nutarimo formuluotė, ir dėl to Juridinio skyriaus specialistai išsakė vienareikšmiškai savo nuomonę. Aš siūlau daktarui L.Alesionkai įsigilinti. Jis teikia įstatymą, o ne Seimo nutarimą. Įstatymą Vyriausybė vykdo, bet įstatymų Vyriausybei nesiūlo. Todėl ši redakcija juridinės technikos požiūriu neišlaiko kritikos.
Aš siūlau perredaguoti antrąjį punktą, kad valstybės žinion perduodamų objektų priklausomumą pagal reguliavimo sferas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o nutarime dėl įstatymo nurodyti datą, iki kada nustato. Tai būtų technika, o šiaip norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų be Juridinio skyriaus išvadų šis įstatymas pakibs ore.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, su Juridinio skyriaus vadovu ir dar dviem jo kolegomis ir kartu, ir atskirai aš kaip tik tariausi dėl šitų formuluočių ir būtent teikiamų įstatymui, ne tik nutarimui. Paskutinė mano konsultacija buvo vakar. Man jie paaiškino, kad Seimas Vyriausybei neįsako ir neliepia. Seimas Vyriausybei gali pasiūlyti, todėl... (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nutrauksiu šitą ginčą labai paprastu būdu. Mano nuomone, įstatyme galima įrašyti normą, kurios Vyriausybė privalo laikytis, privalo vykdyti. Jeigu jūs išbrauktumėt žodį “pasiūlyti”, o liktų tekste taip, kaip buvo, arba priimtumėt kitokią formuluotę, Vyriausybė būtų priversta vykdyti, o ne galvoti, ar atmesti Seimo siūlymą, ar neatmesti.
L.ALESIONKA. Gerai. Žodį “pasiūlyti” aš sutinku išbraukti, paliekant tolesnį tekstą tokį, koks jis yra. Tada jis skamba taip: Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki tada ir tada padaryti tą ir tą... Gerai. Šiuo atveju aš ir trečiajame punkte sutinku išbraukti žodį “pasiūlyti” .
PIRMININKAS. Aš noriu grįžti prie antrojo punkto. Dabar po šitos pataisos yra oponuojančių antrajam punktui? (Balsas iš salės) Prašau. Jūs jau oponavot vieną kartą, kas dar negerai?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne oponavau, aš siūliau. O dabar noriu oponuoti. Kadangi Seimas siūlo skirti finansavimą iš valstybės biudžeto, aš noriu pasakyti, ar 1994 m. biudžete tos lėšos buvo numatytos? Norėčiau paklausti, ką į tai gali pasakyti Biudžeto ir finansų komitetas, nes čia reikalingos papildomos išlaidos. Norėčiau tuomet paklausti, ar teikiant projektą balsuoti nereikia pateikti išlaidų, kurios reikalingos įstatymui įgyvendinti?
L.ALESIONKA. Šių metų biudžete šiam reikalui skirta 600 tūkst. Lt, mes tai svarstėm ir tam pritarta.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas (pirmininko nematau) arba pirmininkas galėtų pasakyti ką nors apie ... Aš negaliu jūsų įjungti, jeigu jūs nepaspaudžiat mygtuko. Paspauskit mygtuką. Prašau.
A.RUDYS. Norėčiau pasakyti, kad bent man dalyvaujant komitete šitas klausimas nebuvo svarstytas. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu būti arbitru, ar ten buvo, ar nebuvo, todėl, gerbiamasis pranešėjau, arba tą sakinį išbraukit, arba mes lauksim komiteto išvados.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip komisijos pirmininkas, komisijos vardu aš teikiau Seimui ir Sveikatos, socialinių reikalų bei darbo komitetui, ir Biudžeto ir finansų komitetui būtent šitą sumą. Mes pakartojom tą sumą, skirtą 1993 m. šioms problemoms spręsti, ir ji buvo priimta.
PIRMININKAS. Aš labai norėčiau... Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, nestovėkit prie mikrofonų, nešokinėkit, viskas eilės tvarka. Aš jums dar kartą sakau, aš prašau surasti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką F.Kolosauską, kuris patvirtins, kadangi Statutas reikalauja, ir jeigu reikalingos papildomos lėšos, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi patvirtinti, kad tos lėšos yra arba jos yra numatytos. Be šito mes negalėsime teikti. (Balsai iš salės) Man Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi patvirtinti, o dabar pereikime prie trečiojo punkto. Prašom. (Balsas iš salės) Negalima balsavimo metu. Seimo nary Baleženti, už tai, kad jūs jau kelintą kartą... Žinote, kad negalima, vis tiek einat prie mikrofono. Kol kas apsiribosiu žodiniu įspėjimu, o vėliau prašysiu, kad tai būtų įrašyta į stenogramą, jeigu dar kartą tai darysite.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau.
L.ALESIONKA. Galų gale jeigu mes ir neįrašysim įstatyme šito sakinio, kad paskiriame reikalingą finansavimą iš biudžeto, tai, aš manau, niekas mums netrukdys tai padaryti ir be šito sakinio, jeigu Seimas manys, kad tai reikalinga. Aš sutinku šitą sakinį išbraukti.
PIRMININKAS. Tada galima grįžti prie antrojo punkto. Ar daugiau oponuojančių antrajam punktui yra? Nėra. Antrajam punktui pritarta.
L.ALESIONKA. Trečiajame punkte taip pat, kaip ir antrajame, sutinku išbraukti žodį “pasiūlyti”, tada “Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Vietoj žodžio “Vyriausybei” atsiranda žodis “Vyriausybė”, o toliau viskas kaip tekste.
PIRMININKAS. Taip. Oponuojančių yra? Seimo narys V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Šis punktas iš viso įstatyme nereikalingas, nes jis labai siauras, t.y. teisės akto taikymo objektas. Tuo būdu Vyriausybė, pati vykdydama teisės aktą, šitą įstatymą gali prijungti ar “atjungti” ir taip toliau, kadangi tai yra visiškai ne Seimo prerogatyva. Arba šis punktas gali būti tik Seimo nutarime, jeigu jis taip sureguliuotas. Apie tai aiškiai kalba ir Juridinio skyriaus specialistai. Todėl jis iš esmės nieko nesprendžia, jis turėtų būti išbrauktas iš šio įstatymo.
PIRMININKAS. Kas mano, kad tas punktas reikalingas? Seimo narys A.Baležentis taip mano. Jeigu kitaip mano, tai geriau nekalbėkit.
A.BALEŽENTIS. Aš manau, kad reikalinga viskas, kas yra šitame įstatymo projekte, nes šitas įstatymo projektas praėjęs visas svarstymo stadijas, aprobuotas komitete ir daugelyje posėdžių, ir bet kuris sakinių arba punktų išbraukimas tik griautų tai, kas čia susisteminta. Aš pasisakau, kad liktų viskas, kas čia yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, kai ką mes jau išbraukėme. Jūs manot, kad tai sugriovė įstatymą?
A.BALEŽENTIS. Aš manau, kad jūs jį gadinat.
PIRMININKAS. Jūs gadinat, nes jūs braukiat, gerbiamieji Seimo nariai. Taip, prašau pranešėją, ir balsuosime.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, šitam punktui Juridinis skyrius neprieštarauja. Aš konsultavausi dėl kiekvieno sakinio, šitas punktas buvo ypač pageidautas, kad jis būtų arba nutarimo tekste, arba vėliau įstatyme. Šitas punktas buvo pabrėžtas ir jam pritarta komitete svarstant šį klausimą jūsų pavedimu. Todėl jeigu yra prieštaravimų, gal tada vis dėlto balsuokim. Šitas punktas numato tą bazės sukūrimą ir tą ateitį, kuria įstatymu mes norėtume nubrėžti sanatorijų, kurortų likimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tiktai reikės kalbą suredaguoti, aš pats matau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome, kas pritaria trečiajam punktui, paspauskit mygtuką “už”.
Pritaria - 38, su pranešėju 39, plius 6 nepritaria.
Prašau toliau.
L.ALESIONKA. Ketvirtasis punktas. Kitokių pasiūlymų neturiu, išskyrus tai, kad įtraukti kolegos V.Andriukaičio raštu teiktus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš įžvelgiu tam tikrų prieštaravimų. Ką tiktai sakėte, kad profsąjungos negydo žmonių. Ir čia pat jiems dovanojama nemažai sveikatos objektų. Ačiū.
L.ALESIONKA. Aš pakomentuosiu.
PIRMININKAS. Vėliau. Pabaigoje. Seimo narys A.Baležentis gali kalbėti tik už.
A.BALEŽENTIS. Aš su apgailestavimu taip pat pastebiu, kad yra trys sanatorinio profilio objektai perduodami profsąjungoms, bet klausimas tiek atidėtas (tas klausimas tęsiasi antri, treti metai), kad jeigu mes jo neišspręsim šiandien ir išeisim atostogauti neišsprendę, tai nuostoliai bus didesni dėl neišsprendimo, negu dėl galbūt ne visai tikslingo išsprendimo. Dėl to aš pasisakau už ir kviečiu visus pritarti šitam punktui.
PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių balsuoti? Nereikalauja niekas balsuoti? Niekas nereikalauja balsuoti, punktui pritarta. Penktasis punktas. Prašom.
L.ALESIONKA. Pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
L.ALESIONKA. Juridinis skyrius mums tiktai patarė iš šio punkto išbraukti žodžius “žemės sklypas su numeriu”...
PIRMININKAS. Kad jo nėra.
L.ALESIONKA. Tai mes išbraukėm, kadangi vis dėlto žemė negali būti grąžinama tokia tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Tarp daugybės naujai įsikūrusių ir atsikūrusių organizacijų aš nesu girdėjęs tokios gailestingųjų seserų sąjungos.
L.ALESIONKA. Tai blogai, gerbiamasis Marijonai...
PIRMININKAS. Vėliau, pabaigoje. Negirdėjote, tai čia jūsų problema. Ar jūs pritariat penktajam punktui, ar ne?
M.VISAKAVIČIUS. Iš esmės taip. Jeigu yra organizacija, tegu pasiima.
PIRMININKAS. Prašom, kas oponuoja? Seimo narys V.Andriukaitis gali oponuoti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad šita formuluotė teisinės technikos prasme yra iškylanti iš teisės akto vykdymo, bet ne iš to, ką teisės aktas reguliuoja. Sakykite, kokiu būdu įstatymas reguliuoja dviejų pastatų problemą? Tai yra nutarimo norma.
Dabar antra problema, kuri taip pat aiški, kad nacionalizuotų pastatų, buvusių kažkieno priklausomybėj, grąžinimas yra Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo objektas. Ir pagal tai organizacijos ir bažnyčios, ir taip toliau turi visas pretenzijas ką kam atsiimti. Niekaip negaliu suprasti, kaip šita įstatyminė norma gali būti šitame įstatyme, kai tai yra visai kito pobūdžio teisės akto reguliavimo problema?
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašau.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Visakavičiau, Lietuvos gailestingųjų seserų sąjunga buvo susikūrusi nepriklausomoje ikikarinėje Lietuvoje. Seselės sudėjo savo pinigus, nupirko žemės sklypą, nupirko pastatus, kurie ten yra. Vienas iš didžiųjų pastatų sudegęs, ten likę du mediniai nameliai. Visi dokumentai, įrodantys šitą dalyką, yra. Ir sveikatos apsaugos ministras, ir Gydytojų sąjunga, ir galų gale premjeras savo raštu, iš viso prašydamas šitą kurortų klausimą svarstyti skubos tvarka, pritaria tokiam grąžinimui ir mes kitaip negalim pasielgti. Kodėl komisija sprendė šitą klausimą? Todėl, kad šitie du pastatėliai buvo mūsų visos problemos sferoje. Jie priklausė, jais naudojosi profsąjungos. Už tai mes turėjome žengti šitą žingsnį. Taip pat, dar kartą sakau, Juridinis skyrius neprieštaravo. Šitam punktui svarstymo metu pritarė Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, jam pritarė ir komisija. Juo labiau kad iš tikrųjų medicinos seselės...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, girdėjote motyvus: vieni sako, kad tai ne įstatymo reikalas, kiti tvirtina, kad taip ir turi būti. Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turite spręsti, aš negaliu ginčytis su vienu iš pasiūlymo autorių.
Prašom pasiruošt balsuot. Jeigu norma nebus priimta, jinai bus kitam dokumente, o jeigu jūs priimsite tą normą, ji liks įstatyme. Kas už tai, kad penktasis punktas liktų, paspaudžia mygtuką “už”.
Už - 32, prieš - 9, susilaikė 7. Punktui pritarta.
Dėl šeštojo punkto buvo abejonių?
L.ALESIONKA. Dėl šeštojo punkto jokių pastabų nebuvo ir nėra. Išskyrus tai, ką aš sakiau: Juridinio skyriaus patarimu mes sujungėm į vieną vietą buvusius du punktus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Aš norėčiau pritart tam beletrizuotam punktui, bet jeigu pranešėjas sutiktų, paskutiniame sakiny vietoj “negali būti išdalijamas”, kas labai keistai skamba, nors jau parašykim “negali atitekti keliems savininkams”, nes “išdalijimas” yra labai keista įstatyminė sąvoka.
L.ALESIONKA. Jūs siūlote žodį “atitekti”?
J.NEKROŠIUS. Atitekti.
PIRMININKAS. Vietoj “būti išdalijamas”.
L.ALESIONKA. Priimu.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Nekrošius už pasisakė. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Šito punkto idėja yra sveikintina, bet vėlgi tas pat. Gerbiamieji Seimo nariai, įsiklausykim, už ką mes balsuojam. “Objektai, išskyrus ikikarinės statybos pastatus”. Ką tai reiškia juridinės technikos požiūriu? Kokio? Napoleono karo? Pirmojo pasaulinio karo, Antrojo pasaulinio karo? Iki kokio karo mes tuos pastatus atiduodame? Kaip suformuluota! Apie ką čia galima kalbėti, kad čia suderinta su Juridinio skyriaus išvadom? Patys pagalvokim, ką mes priiminėjam! Negalima tokiai formuluotei pritarti.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Jūs argumentus girdėjote. Prašom.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, aš nemeluoju Seimui šnekėdamas, kad aš derinau šitą tekstą Juridiniame skyriuj, ir ne vieną, ir ne du kartus. Be abejo, turima galvoje paskutinysis karas, o ne karai, sakykim, Seime, kurie kartais įvyksta. Kalbama apie senutėlius pastatus, kurie šiandieną uždaryti, kurie šiandieną sukiužę ir kurie jau keletą metų nenaudojami nei sanatoriniam gydymui, nei poilsiui, nei gydykloms, nei turizmui - niekam. Tokių pastatų yra, ir norint juos paversti gydykla, kainuotų kur kas brangiau, negu pastatyti naują ir nepalyginamai didesnį pastatą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs girdėjote ir formuluotes, kurios buvo kritikuotos...
L.ALESIONKA. Galbūt jūs... Gerai, o jus patenkintų, jeigu mes parašytume “išskyrus pastatus, kurie įsigaliojant šiam įstatymui”? Arba “išskyrus senus arba nusidėvėjusius pastatus”, kaip? (Balsai iš salės) Gerai, kolegos. Tokiu atveju vis dėlto tegul ta formuluotė “ikikarinius pastatus” lieka. Aš manau, kad mes nenusifilosofuosim iki Žalgirio mūšio spręsdami, kaip vykdyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik gauta Juridinio skyriaus išvada. Prašom paklausyti prieš bendrą balsavimą. Gal pranešėjas galės padaryti korektyvas. Aš skaitau: “Dėl įstatymo projekto Juridinis skyrius davė išvadą 1994 m. birželio 2 d. Papildant ją turime šias pastabas.” Išvada datuota šia diena. Prašome klausyti, gerbiamieji Seimo nariai. Negirdėsite, paskui nežinosite apie ką kalbama.
“1. Juridinės technikos požiūriu ir 1, ir 3 punkto straipsniuose įvardijant turtą (čia turbūt turima omenyje 4 punktas) reikia atitinkamai numeruoti”.
L.ALESIONKA. Kitaip sakant: 1. Birštono fizioterapinė gydykla, 2. Druskininkų ir t.t.
PIRMININKAS. Taip, taip.
L.ALESIONKA. Taip, be abejo, galima padaryt.
PIRMININKAS. Tą redakcinę pastabą pranešėjas priėmė.
“2. Negalima sutikti, kad Seimas priimtų aktą grąžinti nacionalizuotus objektus, minimus projekto 5 straipsnyje. Tai nesiderina su teisės normomis, reglamentuojančiomis išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo klausimus”. Todėl Juridinis skyrius vis dėlto siūlo 5 punkto atsisakyti, gerbiamasis pranešėjau, kaip aš suprantu iš šito teksto. Jūs turite apsispręsti arba įtikinti Juridinį skyrių kitaip, arba aš negalėsiu teikt galutiniam balsavimui.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis pirmininke...
PIRMININKAS. Toliau. Vieną minutę. Pasakysiu paskutinę pastabą.
“3. Projekto 6 straipsnio antrąją dalį reikėtų įrašyti atskiru straipsniu.” Aš manau, jūs neprieštaraujat, kad būtų ten 7 straipsnis, nuo žodžio “nustatyti” ir t.t.
L.ALESIONKA. Taip. Jis taip ir buvo padarytas, bet vakar man kalbantis su abiem šitais žmonėmis, ypač su ponu P.Skaisgiriu, jo pasiūlymu buvo tas skaičiukas 7 nubrauktas. Aš nematau jokios kliūties. Galima parašyti skaičiuką 7 prieš “nustatyti, kad sanatorijos ir poilsio namai”, ir problema išspręsta.
PIRMININKAS. Juridinio skyriaus išvadą pasirašė ponas P.Skaisgiris, ponas V.Vėgelis. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo reikia išspręsti mūsų 5 punkto problemą, jeigu, pranešėjau, jūs jos nesutinkate atsiimti. Seimas Juridinio skyriaus išvadą girdėjo. Aš Seimui siūlysiu pakartotinai balsuoti dėl 5 punkto. Juridinis skyrius tvirtina, kad 5 punkto čia negali būti. Prašom, pranešėjau.
L.ALESIONKA. Kolegos, vis dėlto medicinos seselėms šito klausimo sprendimas lygiai taip pat vėluoja, kaip ir visi kiti. Jeigu mes iki galo jį dar užvilkinsim, aš manau, kad bus blogai. Jeigu mes suklysim šitai darydami, tai rudens sesijoj galima bus parengt vieną ar kitą dokumentą, kuris pakeistų šitą punktą. Tragedija neįvyks. Manau, kad neįvyks. Ne pirmą kartą Seimas priima ne visas Juridinio skyriaus išvadas ir daro sprendimą tokį, koks mums atrodo reikalingas. Mūsų valia. Todėl aš prašau palikti 5 punktą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto atsižvelgdamas į Juridinio skyriaus išvadą teiksiu pakartotiniam balsavimui 5 punktą.
L.ALESIONKA. Pritarkim seselėms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Griciau, Gyly ir t.t. Aš labai prašau, kad jūs paklausytumėt. Juridinis skyrius pateikė motyvaciją, kodėl 5 punkto neturėtų būti šiame įstatyme. Pranešėjas nesutinka jo atsiimti, todėl aš teikiu pakartotiniam balsavimui. Kas pritaria, kad 5 punktas įstatyme liktų, tas paspaus mygtuką “už”. Kas mano, kad 5 punkto šiame įstatyme neturėtų būti, bet jis gali būti gal kituose įstatymuose ar nutarimuose, tas paspaus mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas.
Už 5 punktą - 28, prieš - 11 plius 13. Punktas lieka.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 7 punkto tada. Prašom. Ar yra oponuojančių? Pastaba buvo priimta.
L.ALESIONKA. Taip. Pastaba buvo priimta. Vietoj žodžių “būti išdalijamas” - “negali atitekti”. Aš priimu šitą pataisą.
PIRMININKAS. Daugiau nėra oponuojančių? 7 punktas priimtas. Dabar kalbėsime dėl viso įstatymo. Raštu užsirašė kalbėti Seimo narys G.Paviržis. Kviečiame prie... Vieną minutę, aš jums įjungsiu tuojau. Seimo narys G.Paviržis. Prašom. Po to Seimo narė G.Jurkūnaitė. Gali kalbėt keturi - už, keturi - prieš.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimo komisija, suprasdama sunkią gydyklų, sanatorijų ir poilsio namų būklę, įvertindama ypatingą gydyklų ir sanatorijų svarbą Lietuvos žmonių sveikatai, atsižvelgdama į gyventojų pageidavimus, savivaldybių ir profsąjungų interesus ir galimybes, Aklųjų sąjungos pageidavimus, teikė šį dokumentą. Iki tol buvo atliktas didelis paruošiamasis darbas. Dirbta kartu su specialiojo fondo veikiančiom ir besisteigiančiom profesinėm sąjungom remti taryba. Derinti valstybės ir profesinių sąjungų interesus, ieškoti geriausių kompromisinių sprendimų padėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Tai ne mano mintys, tai citatos iš kolegos L.Alesionkos aiškinamojo rašto, kuris buvo pateiktas Seimui, kaip žinome, pirmajame variante.
Iš tiesų šitam variantui aš pritariu beveik be jokių pataisų, nes ir neturėčiau ką pridėti. Ši komisija, remdamasi vyriausybinių komisijų atlikta inventorizacija, apie tai tame pačiame dokumente irgi kalbama, 1991 m. sausio 1 d. atskyrė, kas valstybės, kas profsąjungų, ir už perimamus valstybės žinion objektus numatė kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, kad profsąjungos šiandien vargu ar galėtų tvarkytis geriau negu valstybė, man atrodo, toks jų komisijos priimtas sprendimas buvo teisingas. Tačiau šiandieniniame variante apie tai jau mes nekalbame. Jeigu būtų bent Profesinių sąjungų fondo tarybos pritarimas tokiam dalykui, aš, žinoma, kelčiau ne tik rankas. O kai nėra pritarimo, mūsų tokio įstatymo priėmimą aš vertinu kaip nacionalizaciją, kurios neišdrįso atlikti net Aukščiausiosios Tarybos dauguma 1990 m. vasarą. Aš, nors šiam įstatymo projektui ir nepritariu, nekviečiu balsuoti prieš, nes šiandien kurortai, gydyklos, sanatorijos, poilsio namai neturi šeimininko. Tai geriau, negu palikti taip, kaip buvo. Tačiau, gerbiamieji kolegos, priėmus šį įstatymą, aš manau, kad mes rudenį turėsime būtinai grįžti prie jo, kad įrašytume už perimtas tam tikras sanatorijas ir poilsio namus kompensacijas, nes tai yra rimtas pagrindas profsąjungoms, jeigu jos iš tikrųjų solidarios, kreiptis ir apskųsti šį įstatymą Konstituciniam Teismui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš šiuo savo pasisakymu noriu kreiptis pirmiausia į tuos Seimo narius, kurie yra viešai ne kartą sakę ar spaudoje, ar Seime, jog jie pritaria idėjai, kad mes kuriam teisinę valstybę. Aš tik į tuos ir noriu labai apeliuoti. Tie, kurie tą frazę vartoja ne šiaip sau, bet ir mano būtent taip, kaip sako.
Šiandien mes išgirdome labai įdomių dalykų. Sakykim, pranešėjas pasakė, kad profsąjungų turtas buvo nacionalizuotas ir dabar mes galim daryti, ką norim. Man iš karto kilo klausimas, kada jis buvo nacionalizuotas? Aš esu perskaičiusi Aukščiausiosios Tarybos stenogramas, kuriose garsusis N.Rasimavičius šitai siūlė. Taip tiesiai ir pasakė, beje, lygiai prieš ketverius metus, 1990 m. liepos 27 d.: “Paskelbkim valstybinių profsąjungų turtą valstybiniu” ir visos problemos išsisprendžia. Beliktų, žinoma, pasiųsti sveikinimo telegramą N.Rasimavičiui, kad šiandieninis Seimas po ketverių metų yra linkęs pritarti šitam variantui. Aš nelaikau, kad profsąjungų turtas yra nacionalizuotas. Aš pritariu ir tiems žmonėms, kurie Aukščiausiojoje Taryboje gynė idėją, kad profsąjungos tegul ir valstybinės, bet vis dėlto dalis jų turto sukurta iš mokesčių, o tik dalis iš valstybės pinigų. Vadinasi, dalis turto yra profsąjungų.
Kitas argumentas. Vėlgi apeliuoju į tuos, kurie atsako už teisinės valstybės kūrimą. Cituoju, ką yra priėmęs Seimas pernai: “Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo vasario 3 d. nutarimu sudarytai komisijai sanatorijų ir gydyklų būklei išanalizuoti kartu su Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba ir t.t., pateikti Seimui Lietuvos profesinių sąjungų sanatorijų bei poilsio namų nuosavybės dalies turto naudojimo tvarką”.
Kaip jūs pamenat, iš pradžių mes šitą projektą ir buvome gavę iš Seimo nario L.Alesionkos, kaip tos komisijos, kurią Seimas sudarė, pirmininko. Kažkodėl vėliau apie tą komisiją niekas nebekalba. Niekam neįdomu, kur dingo ta komisija, bet jau pateikia Seimo narys L.Alesionka kaip savo variantą. Taigi... Man atrodo, kad jau laikas...
PIRMININKAS. Taip.
G.JURKŪNAITĖ. Aš manau, kad mes taip įdomiai elgiamės, deklaruojame, kad kuriame teisinę valstybę, tačiau būtų be galo keista, jeigu balsuotume už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Apmaudu, kada oratoriai ieško vakarykštės dienos, to, kas buvo prieš ketverius metus. Drįstu tvirtinti, kad per ketverius metus profsąjungos yra išardytos, o ten yra “apsikasusi” saujelė narių, kurie gina darbo žmones dar nuo Sniečkaus laikų. Man apmaudu, kada jiems skiriamas dar toks nedidelis prizas - ta dalis turto. Kad jiems skiriama ta dalis turto, ir aišku, kur tas turtas eis.
Todėl aš pritariu bent jau šitam variantui, galų gale turi būti padėtas taškas. O teisinėje valstybėje, aš manau, nė vienas iš jų neįrodytų savo teisės į tai, kadangi jie yra generolai be armijos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mes turėjom daug variantų, tarp jų buvo galima ir pasimesti. Pats pirmasis variantas buvo pateiktas Seimo komisijos, kuri buvo sudaryta kurortų būklei išnagrinėti. Tame variante, kadangi daugiau negu pusę komisijos narių sudarė profsąjungų atstovai, ir dvasia buvo daugiau profsąjungų, ir buvo bandoma kuo daugiau paimti pastatų, kitų objektų būtent profsąjungoms.
Antrasis variantas buvo pasiūlytas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto ir buvo pats optimaliausias, pats geriausias, nes visos sanatorijos ir gydyklos buvo atiduotos valstybės žinion. Todėl, kad čia buvo specialistai, gydytojai ir jie žinojo, kaip ir ką reikia palikti, kad būtų išsaugota kurortinė sistema.
Šios dienos variantas - paskutinis, už kurį mes balsavom pastraipsniui, yra šioks toks atsitraukimas nuo to paties optimaliausio varianto, kurį pasiūlė komitetas. Jis yra kompromisas tarp Seimo komisijos varianto ir Seimo komiteto varianto. Sakyčiau, kad tas kompromisas yra leistinas, ir atsižvelgiant į tai, kad nepaprastai skubiai šitą įstatymą reikia leist į gyvenimą, kviečiu Seimo narius pritarti šitam kompromisiniam variantui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, kolegė G.Jurkūnaitė pasakė juridinę esmę ir prasmę. Aš iš tikrųjų solidarizuojuosi su jos pasisakymu visais atžvilgiais. Taip, tai yra nacionalizacijos akto tąsa. Tai, ką dabar darome - neabejotinai. Netgi preambulėje yra pasakyta, kad įgytas iš profsąjungų ir valstybės lėšų.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs dabar suvalstybinate tai, kur yra ir profesinių sąjungų lėšų, kurias jūs pripažįstate preambulėje. Su tuo aš ir sveikinu. Šita redakcija, tokia, kokia yra, dar kartą įrodo, kad ši problema iš tikrųjų gali būti Konstitucinio Teismo objektu.
Dabar antras dalykas. Su šia pozicija sveikinu Darbo demokratinę partiją. Ji iš tikrųjų ir darbo, ir demokratinė.
Trečias dalykas. Prašau Socialdemokratų frakcijos vardu vardinio balsavimo priimant šį įstatymą. Ačiū. Aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Aš tik noriu patikslinti. Ne visi Darbo demokratinės partijos nariai pritaria šiam projektui. (Balsai iš salės) Seimo narys R.Dagys. Prašom. Negalima dėl vedimo tvarkos.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas dabar vyksta prieš akis? Mes matome, kaip korektiškai svarstomas šis įstatymas. Pirmiausia du komisijos nariai - gerbiamasis A.Baležentis ir gerbiamasis L.Alesionka - rašo mums raštus, kad jie suderino trišaliuose susitarimuose, ir prašo Seimo pritarti tokiai jų pozicijai. Paskui aiškinama, kad dabar jau geresnis susitarimas, pasikeitė žmonių nuostata ir priimami vienasmeniškai, ne tarpusavio susitarimu, o asmeniškai perskirstomas turtas. Išmetama sutartis, kompensacija, kartu įteisinama nacionalizacija. Kaip sakė gerbiamasis V.Andriukaitis, šituo punktu mes įteisinam nacionalizaciją, kompensacijos net simbolinės čia nėra, o visi mūsų ankstesni projektai rėmėsi inventorizacija ir pagal tai derinome interesus.
Lygiai taip pat čia iš tribūnos kalbėjo, kad yra Juridinio skyriaus išvados ir viskas yra suderinta. Gaunam prieš akis Juridinio skyriaus išvadas. Kaip galima pasitikėti pranešėju šioje situacijoje? Kaip toliau galima iš viso pasitikėti kitais projektais, kai bus teigiama viena, o faktiškai bus kita?
Žiūriu į tas Juridinio skyriaus išvadas, tuos netikslumus, kurie yra šiame projekte, ir neaišku, prie kokio karo mes turime “prisirišti” ir ką tos juridinės normos reiškia. O kad mes įteisinom nacionalizacijos faktą, aš siūlau balsuoti prieš šitą projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar trys gali pasisakyti už. Seimo nary Sadkauskai, aš galiu nuraminti, kad jūsų klausimui skirta pusė valandos, trūkstamas laikas bus paimtas iš pono Č.Juršėno sąskaitos. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Teisės požiūriu, įstatymas turi trūkumų. Jis aiškina, pataria, rekomenduoja, nurodo. To, žinoma, neturėtų būti. Ypač rėžia klausą neįstatymiškos formuluotės. Todėl, pavyzdžiui, 5 punkte, man atrodo, mes paskubėjom. Nubalsavom “grąžinti”. Seimas to neturėtų daryti. Reikėtų turbūt tą punktą pradėt, kaip 1 ir 4 - “perduoti”. Būtų daug raštingiau parašyta. Jau kiti kalbėjo ir pasisakė prieš, bet mes esam ceitnote, net ir su tais trūkumais, su ta beletristika vis dėlto aš sakyčiau, kad būtent dabar tam ceitnote, kadangi vasarą reikia tuos objektus tvarkyt, aš vis dėlto pasisakyčiau už.
PIRMININKAS. Dar du Seimo nariai gali pasisakyti už. Seimo narys V.Astrauskas žada kalbėti už? Jeigu prieš, tai...
V.ASTRAUSKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nėra atlikti visi reikalingi formalumai šitam įstatymui priimti. Juk reikėjo įvertinti, kiek valstybei kainuos šito įstatymo realizavimas. Kaip sprendžiami juridiniai klausimai tarpusavyje vienas su kitu. Nes pavadinime - “įgyvendinimo”, “nuosavybės nustatymo”, o visuose punktuose yra “perdavimo”. Neatitinka pavadinimas ir pačio turinio. Turėtų būti suderinta. Arba yra nustatoma nuosavybė, arba išdalijama nuosavybė.
PIRMININKAS. Jūs už, gerbiamasis Seimo nary?
V.ASTRAUSKAS. Aš vis dėlto negaliu suprasti, kaip iš viso galima balsuot už tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš prašiau pasisakyt tų, kurie pritaria šitam projektui. Seimo nary Bendinskai, norit pritart? Nenorit. Seimo narė R.Hofertienė. Turbūt nenori pritart, ar nori, nežinau. Jeigu norit pritart projektui, prašom kalbėt. Nenori. Seimo narys M.Pronckus.Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, Seimo nariai lyg ir negali būti profsąjungų nariai. Tačiau būtų įdomu, kiek iš tikrųjų buvo likę tų narių iki Seimo rinkimų. Aš manau, kad labai mažai. Aš jau irgi nebe profsąjungos narys. O mano turtas ten irgi buvo įdėtas. Aš, pavyzdžiui, visiškai nenoriu, kad mano buvęs profsąjungose turtas atitektų kažkokiai neaiškiai profsąjungai. Aš noriu, kad jis liktų valstybės, kad nebūtų “išparceliuotas”, kad atneštų naudą visiems žmonėms, todėl aš pasisakau už tą įstatymą.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys gali pasisakyti už. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos, tikrai mes ne pirmą kartą grįžtame prie anksčiau pasakytų argumentų, dar pernai pasakytų argumentų. Tada ir dabar laikausi nuomonės, kad profsąjungų turtas buvo sudarytas iš dalies valstybės turto ir tam tikros dalies mokesčių. Bet vis dėlto mokesčius mokėjo visi valstybės piliečiai. Tai irgi yra valstybės dalis. Galbūt ne visi, bet pastaba būtų tokia. Kuo kalti žmonės, dirbę biudžetinėse įstaigose, kurios gaudavo iš biudžeto pinigus. Tai kodėl tada turi būti automatiškai pranašesni žmonės, kurie tuo metu dirbo gamybinėje sferoje, turėjo pinigų ir galėjo sau leisti tai, kas biudžetininkams buvo neprieinama. Man atrodo, visi piliečiai lygūs. Gydymo interesai, žmonių interesai reikalauja, kad šiandieną šie objektai turėtų šeimininką ir būtų tvarkomi. Iš tiesų, mes dabar galime gražiai kalbėti apie teisinę valstybę. Priimu tuos argumentus. Labai teisinga pastaba. Bet vis dėlto jeigu pastatai sugrius ir jų neliks, tai kurdami teisinę valstybę taip pat nepasistūmėsime nė per žingsnį. Aš galvoju, kad reikia šiam įstatymui pritarti. Manau, kad ponas pranešėjas padarė didelį darbą ir prašo visų Seimo narių pritarti šiam dokumentui. Mes ateityje frakcijų ar kieno valia galime grįžti. Čia didžiosios frakcijos teisės neignoruoju. Tuo požiūriu sugrįžtume prie šio įstatymo. Bet šiandieną objektai turi turėti šeimininką, turi būt tvarkomi, kad jie nebūtų išgrobstyti, o teiktų naudą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos! Aš vis dėlto stoviu šioje tribūnoje ir aš žinau, kad šiandieną Druskininkų kurortinių įstaigų autoūkio žmonės, kurių turtas aprašytas, kurie faktiškai negauna algos, neturi lėšų mokėti už šildymą, elektrą, telefoną, laukia paskutinės dienos ir sako, kad jeigu Seimas, išeidamas atostogų, neišspręs šio klausimo, vadinasi, mes padedame viską, paliekame pastatus be apsaugos ir išeiname. Dovanokite, kai jūs mane skyrėte šios komisijos pirmininku, jūs, Seimas, man nepavedėte uždavinio kokios nors partijos ar kokios nors frakcijos vardu vizginti uodegą prieš profsąjungas, įrodinėti, kad aš esu didesnis jų draugas už kažką kitą. Jeigu kokiai nors partijai ar partijėlei, frakcijai ar frakcijėlei, ar kam nors asmeniškai šitai patinka, jūs galite žaisti šitą žaidimą. Atleiskite, aš šiame žaidime nedalyvausiu. Man sąžinė neleidžia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary...
L.ALESIONKA. Dar minutėlę...
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis Seimo nary Alesionka...
L.ALESIONKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ...
PIRMININKAS. Aš jums leisiu kalbėti, tik prašau nevartoti žodžių “frakcijėlės”. Visi Seimo nariai ir visos frakcijos yra lygios. Niekur Statute neparašyta “frakcijėlės”, todėl prašau vartoti oficialią terminologiją.
L.ALESIONKA. Gerai. Aš prašau užrašyti stenogramoje žodžius “frakcijos ir partijos”. Jeigu, gerbiamieji, nuskambėjo mano žodis “nacionalizuoti” kaip labai rimtas teiginys, tai aš norėjau intonaciškai pasakyti kabutėse. Tai parašykite stenogramoje. Šitas nutarimas... Kiti kolegos sako, kad šitas nutarimas yra atsitraukimas nuo to, sakykime, griežtesnio, varianto, kurį aš teikiau. Ne, mielieji. Pateikdami sanatoriją “Nemunas”, kuri nėra sanatorija... Daug objektų buvo vadinami sveikatos objektais. Tuo tarpu ten jokio gydymo tikrąja prasme, sakykime, nebuvo. Ar galima Sveikatos rūmais vadinti plaukimo baseiną? Ar galima vadinti gydomosios kūno kultūros ir ambulatorinio gydymo centru antrąjį baseiną? Patikėkite manim, aš sąžiningai sakau. Šį klausimą derinau su gerbiamuoju Bagdonu. Ir todėl kolegos V.Andriukaičio pataisas priėmiau, kad vakar, kai gerbiamasis G.Paviržis pateikinėjo nutarimo projektą, man tapo aišku, jog Seimas visada galės kontroliuoti ir šitą turto dalį, kurią šiandieną mes duodame naujosioms profsąjungoms remti, nes senų, valstybinių, nėra. Mes ir norėdami joms nieko grąžinti negalime. Todėl aš jūsų labai prašau pritarti šiam įstatymo projektui. Ne vien tik šis turtas grąžinamas profsąjungoms. Ledo rūmai, Sporto rūmai... Atsiverskite tuos sąrašus. Jie yra jūsų dokumentuose. Nenuskurs mūsų profsąjungos. Jeigu tie lyderiai būtų tokie sąžiningi, kaip gerbiamasis fondo direktorius Bagdonas, kuris yra salėje, mes šį klausimą būtume pernai išsprendę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Alesionka. Dabar galima kalbėti tik dėl balsavimo būdo. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš noriu dėl balsavimo būdo. Pirmiausia aš noriu pakartoti Socialdemokratų frakcijos pageidavimą balsuoti už šį įstatymą vardiniu būdu. Ir noriu priminti, kad vis dėlto Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas šiuo metu yra salėje, ir jis galėtų patvirtinti arba paneigti mano pasakytus žodžius.
PIRMININKAS. Pakartokite, kokius?
A.RUDYS. Dėl to, kad aš neprisimenu tokio svarstymo Biudžeto ir finansų komitete, bet...
PIRMININKAS. Bet išbraukė sakinį, dėl kurio buvo kilęs ginčas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Neišbraukė. Bet kitoje vietoje... Aš jums galiu cituoti pažodžiui. Paraidžiui skaitykite įstatymą. “Išspręsti pavaldumo klausimus ir numatyti išlaikymui reikalingą finansavimą iš valstybės biudžeto, remiantis...” 3 punktas. Prašom spręsti finansinį pagrindimą.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom.
L.ALESIONKA. Aš prieš tai....
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Alesionka, užtenka. Jau jūs kalbėjote. Pirmininkas viską girdėjo. Buvo kalba tokia, gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, ar šiam įstatymui lėšos, kurios turi būti vykdymui užtikrintos... Ar buvo svarstoma Biudžeto ir finansų komitete? Seimo nary... Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs oficialų komiteto dokumentą turite?
PIRMININKAS. Neturiu, bet galbūt jūs svarstėte ir nepateikėte dokumento.
F.KOLOSAUSKAS. Jeigu jūs neturite oficialaus dokumento, vadinasi, tokio svarstymo nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, tada vėl reikia grįžti...
L.ALESIONKA. Gerbiamasis komiteto pirmininke!
PIRMININKAS. Palaukite.
L.ALESIONKA. Minutę! Kolegos, yra kiti dokumentai. Jūs, Seimas, pritarėte tarpiniam komisijos sprendimui, kuriame buvo išvardytas priedas ir 60 mln. talonų 1993 m. buvo išdalyta konkretiems objektams. Ta pati suma š.m. biudžete - 600 tūkst. Lt - buvo patvirtinta ir svarstyta. Tik atskiru klausimu nebuvo svarstyta, tačiau šį kartą ši suma buvo pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai savo nuožiūra paskirstyti tiems, kam reikalinga ir būtina. Ne Seimo nutarimu. Bet ta suma yra. Aš galiu pateikti ir tą komisijos sprendimą, ir Seimo pritarimą. Na, kaip taip galima, vien dėl tokio nieko? Klausykite...
PIRMININKAS. Ponas F.Kolosauskas dar pakartotinai.
F.KOLOSAUSKAS. Pranešėjas mini tą sumą. Taip, ta suma yra aprobuota ir yra biudžete.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau diskusijų nėra. Prašom registruotis. Spręsime dėl balsavimo būdo.
L.ALESIONKA. Paprastai balsuokime.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Nepamirškite savo dokumentų.
L.ALESIONKA. Dėkoju.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas mano, kad reikia vardinio balsavimo, tas spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 6, prieš - 63. Lieka paprastas balsavimas. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės”, prašom kelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Įstatymas 54 Seimo nariams balsavus už, 7 prieš, 14 susilaikius yra priimtas.
Replikos pabaigoje. Pranešėjas gali tik padėkoti.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju Seimui, kad mes išsprendėm šį klausimą. Nėra idealaus įstatymo. Galbūt maža paklaidėlė galėjo jame būti, bet vis dėlto pagrindiniai dalykai išspręsti. Ačiū jums.
4sesija76p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 10 darbotvarkės punktą. Klausimui skirta pusė valandos. Į tribūną kviečiu poną A.Sadkauską. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” projektas Nr.661N. Kol ponas A.Sadkauskas ateis...
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, ponas A.Gylys pateiks.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiamas į tribūną ponas A.Gylys. Kol ponas A.Gylys ateis į tribūną, aš noriu paklausti Seimo narės G.Jurkūnaitės. Jūs žadėjote pasiųsti sveikinimo telegramą ponui Rasimavičiui. Ar tai norite padaryti savo vardu, ar Seimo vardu? Atsisakote. Pone Gyly, prašom į tribūną. Prašom labai trumpai. Jeigu gauta pastabų...
A.GYLYS. Gerbiamieji Seimo nariai, trečiadienį jūs priėmėte Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą. Tuomet nebuvo laiko. Prie to įstatymo dar buvo pridėtas nutarimas dėl jo įgyvendinimo. Tas nutarimo projektas buvo svarstytas Savivaldybių komitete kartu dalyvaujant socialdemokratų atstovams. Buvo gauta iš jų pasiūlymų. Į tris iš jų mes atsižvelgėme. Suformavome naujos redakcijos 4 punktą, kad antrasis reformos etapas gali būti pradėtas vykdyti prieš kitus rinkimus į savivaldybių tarybas ir kad antruoju etapu siūlomos savivaldybės naujos teikiamos... Vadinas, siūlant būtų atsižvelgta į darbo grupės alternatyvų projektą, kuris Seime įregistruotas Nr.661 2a (3). Po to Seimo komitetas pateikė siūlymą dėl atskiro punkto, kad dabar esančių Respublikos miestų ir rajonų savivaldybių administracinės teritorinės ribos turi būti patikslintos iki rinkimų į savivaldybių tarybas taip, kad būtų įteisinta faktinė dabar užstatyta ir suprojektuota užstatyti Respublikos miestų teritorija. Dar atsirado vienas papildomas 8 punktas, kad valstybės valdžios ir valdymo regioninės institucijos nuo šio nutarimo įsigaliojimo steigiamos tik Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų ir jų ribų įstatymo 5 straipsnyje nustatytose apskrityse, o šiuo metu esančios per 5 metus turi būti įkurdintos apskričių centruose. Šių institucijų veiklos zonos turi atitikti apskričių ribas.Tai štai tokie papildymai. Seimo komitetas siūlė dar vieną punktą, bet mes, paderinę darbo tvarka Vyriausybėje su naujuoju ministru ir Vyriausybės sekretoriumi, negalime šito punkto priimti. Būtų prašymas minėtą nutarimą priimti, nes ano Administracinių vienetų ir ribų nustatymo įstatymo be šio nutarimo atskirais atvejais negalima bus įgyvendinti, kadangi tai siejama su rinkimais ir t.t. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl kiekvieno punkto atskirai? Taip. Tada prašom... Pranešėjau, jūs teikiate balsuoti nutarimą?
A.GYLYS. Taip.
PIRMININKAS. Balsavimas pradedamas. Kas nori kalbėti dėl 1 punkto? “Pertvarkyti dviem etapais Lietuvos Respublikos administracinių teritorinių vienetų valdymą.” Oponuojančių yra? Nėra. 1 punktui pritariam. 2 punktas. Kas dėl 2 punkto nori kalbėti? Matau, Seimo narys R.Dagys. Dar kas dėl motyvų? Seimo narys V.Andriukaitis dėl 2 punkto. Vienas - už, vienas - prieš. Aš neturiu jos. Atsiprašau. Sekretoriate, ar yra kokių nors pataisų? Man jos neįteiktos. Prašau minutės pertraukos, kol man įteiks pataisas. Aš nematau tų pataisų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Čia yra išdalyta trumpa pataisa dėl Grigiškių situacijos. Seimo nario R.Dagio pasirašyta. Aš tik informuoju kol kas.
A.GYLYS. Mes jos neturėjome.
PIRMININKAS. Aš neturiu pataisos, gerbiamieji Seimo nariai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Yra išdalyta.
PIRMININKAS. Tai duokite man, aš pateiksiu tą pataisą.
A.GYLYS. Pataisą galima realizuoti iš karto įsigaliojus šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas turi tokią pataisą, duokite man į rankas. Aš jos neturiu. Sekretoriatas patvirtina, kad neturi. Prašom duoti man pataisą į rankas. Aš negaliu teikti balsuoti to, ko neturiu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ar dėl 2 punkto galima?
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Savivaldybių komitetas buvo siūlęs redaguoti taip, kad būtų atsižvelgta į tą alternatyvų projektą, kuriam Seimas pritarė (vykdyti antrąjį reformos etapą) ir pagal kurį toliau turi būti... Į jį turi būti atsižvelgta. Dabar šiame nutarimo projekte nieko nėra.
PIRMININKAS. Jūs turite kitą. Yra 20 d. projektas (Balsai salėje)
V.P.ANDRIUKAITIS. Ar yra tas projektas? Teksto mes neturime, tai turėtų būti pateiktas projekto tekstas.
PIRMININKAS. Na, aš turiu tą projekto tekstą. Vienintelį projekto tekstą ir turiu. Ar sekretoriatas gali atsakyti, kodėl neišdalytas 20 d. dokumentas? Nr.661A... Neperskaitau. Ir aš tą patį turiu. Pranešėjau, kur jūs tą antrąjį variantą padėjote? Kodėl niekas antrojo varianto nemato?
A.GYLYS. Įteikiau svarstymo dieną Seimo komitetui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Yra projektas, kuris buvo išdalytas. Po to buvo Savivaldybių komiteto pataisos. Į tas pataisas yra atsižvelgta. Tik į vieną punktą neatsižvelgta. Dėl decentralizacijos. Ir dėl jo aš norėsiu kalbėti. O į visa kita pranešėjas atsižvelgė. Tai suderinta su socialdemokratais. Aš manau, kad dėl kitų mes pretenzijų neturime. Dėl vieno turime ir aš kalbėsiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, bet štai pranešėjas turi...
A.SADKAUSKAS. Leiskite pranešėjui perskaityti tas pataisas, kurias jis priėmė, ir viskas bus tvarkoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu projektą, kuris neįvardytas niekaip. Nr.661NA. Pranešėjas teikia balsuoti projektą Nr.2. Aš matau, kad pranešėjo projekte yra 8 punktai, o mano projekte yra 7 punktai. Todėl aš jūsų klausiu, kodėl tas projektas yra neišdalytas? Būkite malonus, - mes dar turime laiko, - pasistenkite, kad projektas būtų išdalytas. Padarysime priėmimo pertrauką. Per 10 min. ar 15 min. bus išdalytas ir vėl grįšime prie šito klausimo.
A.SADKAUSKAS. Tai ar būtina jį dalyti, kai jis priima pataisas? Tai pagal seną...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš matau, kad yra įrašyti 8 punktai, o pas mane tik 7. Aš negaliu teikti balsuoti to, ko aš neturiu prieš akis. Staigiai padauginkite ir išdalykite. Nebus problemų.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo" papildymo" projektas (svarstymo tęsinys) Nr.636(3) (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galėtume grįžti prie Marijampolės. Ar ponas F.Kolosauskas teikia Marijampolę? Pone Kolosauskai, jūs Marijampolės pienu ir sviestu rūpinatės, ar ne? Tai aš kviečiu. Kas ten siūlė ypatingos skubos tvarką? Aš nematau nė vieno, kuris norėtų atstovauti Marijampolei. Kad Seimas veltui nedirbtų... O Seimo Pirmininko, kuris norėtų pateikti programą, taip pat nematau... Tai gal padarome 15 min. kavos pertrauką? Na, nėra ką veikti. Ką aš turiu daryti? Atsiprašau. Yra rezervinis klausimas. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo” projektas. Pranešėjas - Seimo narys V.Landsbergis. Svarstymo tęsinys. Jeigu yra svarstymo tęsinys, tai visi oratoriai turbūt jau pasisakė. Aš noriu paklausti sekretoriato.
Yra taip: visi oratoriai pasisakė. Pertrauka iki Biudžeto ir finansų komiteto išvadų. Jeigu tokios išvados yra, tada svarstysime toliau. Nėra - ką gi padarysi. Prašau, pone Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Komitetas svarstė tą klausimą ne vieną kartą. Projekto autoriai atsisakė bet kokių pinigų iš biudžeto. Tai yra faktas. Pinigų jie nereikalauja, bet aš įsivaizduoju, kai tas įstatymas bus priimtas, atsiras reikalaujančių pinigų.
PIRMININKAS. O jūs tada neduokite.
F.KOLOSAUSKAS. Tada, be abejo, nebus tie pinigai skiriami, nes oficialiai yra atsisakyta pinigų. Tai ponas V.Landsbergis gali patvirtinti.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai. Tada mums tiktai reikia, kadangi Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra, kalbėti dėl motyvų ir pritarti po svarstymo arba nepritarti po svarstymo. Jeigu turite papildomą informaciją, prašom. Jeigu ne, tai balsuojame ar pritariame, ar nepritariame po svarstymo. Prašau, pone Landsbergi.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai noriu pasidžiaugti, kad Biudžeto ir finansų komitetas nemato kliūčių, bet nėra taip, kad, sakysime, projekto teikėjai (kaip formulavo ponas F.Kolosauskas) būtų atsisakę pinigų. Čia pinigai iš viso niekuo dėti. Nėra klausimo, kad jau šitame įstatymo projekte būtų nustatytos socialinės garantijos. Mes jūsų komitete sutarėme, kad visi socialinių garantijų klausimai perduodami į Pensijų įstatymo sritį ir, žinoma, taip pat į kompensacijų iš tos valstybės, kuri Lietuvai kada nors turėtų kompensaciją atlyginti. Bet pensijų srityje pensijos kariams yra spręstinas dalykas. Yra dar iš prieškarinių laikų senų kariškių ir karininkų, kurių pensijų reikalai nesutvarkyti. Matyt, visa tai bus kitur. Čia yra tiktai principiniai dalykai.
Aš manau, jūs turite tą projektą, kad ginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyviai skelbiami Lietuvos kariais savanoriais ir pripažįstami jų kariniai laipsniai ir apdovanojimai. Socialinių garantijų klausimo nėra. Tai nereiškia, kad to klausimo apskritai neturi būti. Bet mes sutarėme, kad jis bus sprendžiamas kituose įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš kviesiu vieną Seimo narį pasisakyti už, vieną -prieš ir balsuosime dėl pritarimo po svarstymo. Seimo narys A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš noriu truputį paaiškinti situaciją. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas svarstydamas klausimą nusprendė, kad tai yra ne jų komiteto kompetencija, tai iš esmės svarstymas pagrindiniame komitete yra neįvykęs. Dėl to aš siūlau laikyti, kad šitą klausimą reikia perduoti Žmogaus ir piliečio teisių komitetui, kuriame įvyko šio klausimo svarstymas, ir tik po to būtų galima kalbėti apie tolesnį svarstymą Seime. Aš manau, kad reikia padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, perduodant šį klausimą Žmogaus ir piliečio teisių komitetui. Aš kalbu LDDP frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš skaitau formuliarą. “Pateikiant Seime gruodžio mėn. 16 d. buvo nutarta pradėti svarstymo procedūrą, pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. Projekto svarstymas pagrindiniame komitete, t.y. Biudžeto ir finansų komitete, įvyko birželio mėn. 29 d.” Aš iš Biudžeto ir finansų komiteto negirdėjau išvados, kad tai ne jų komiteto prerogatyva ir kad jis atsisako. Jis turėjo padaryti jau gerokai anksčiau, bet jeigu jie svarstė, tai aš negaliu dabar teikti kitaip. Prašau. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Matote, aš aiškiai pasakiau, kad svarstymo objektas išnyko. Suprantate, išnyko svarstymo objektas, nes pinigų, lėšų nebuvo prašoma. Yra visai kitas dalykas. Ir ponas V.Landsbergis aiškiai pasakė, kad tie pinigai atsiras per kitą įstatymą.
PIRMININKAS. Tai aš dabar noriu paklausti, koks komitetas teikia šitą dokumentą?
F.KOLOSAUSKAS. Joks.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal mūsų Statutą kuris nors komitetas turi teikti. Nė vienas komitetas neteikia, taip? (Balsai salėje) Seimo narė E.Kunevičienė. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas savo užduotį įvykdė ir svarstė taip, kaip ir visus kitus klausimus. Ir visiškai nebuvo iškeltas klausimas, kad mes jį atmetame arba tą funkciją perduodame kitam komitetui. Pinigai buvo skaičiuojami, Finansų ministerija dirbo, Krašto apsaugos ministerija tuo klausimu dirbo. Tik buvo pasakyta, kad šiemet Biudžeto įstatymo nereikia keisti ir dėl lėšų šiuo metu nereikia priiminėti jokių mūsų sprendimų. Bet tai nereiškia, kad šito klausimo mes neapsvarstėme ir negalima jo šiandieną...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš prašau, Seimo nary Andriukaiti, luktelėti! Aš žiūrėjau į tą dokumentą, kurį pateikė Biudžeto ir finansų komitetas, taip? Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas būtų parašęs dokumente, kad šis dokumentas yra ne mūsų kompetencijoje, mes atsisakome jį svarstyti, tada aš suprasčiau, kad komiteto nėra. Dabar jie pateikė išvadą ir aš neturiu pagrindo tą dokumentą atmesti.
F.KOLOSAUSKAS. Ponas pirmininke, mes parašėme išvadą, kaip Seimas ir prašė. Reikės pinigų ar nereikės. Mes parašėme, kad pinigų nereikės. O toliau, ar prilyginti tas teises kariams, ar neprilyginti, tai ne mūsų komiteto dispozicijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, ne jūsų komiteto dispozicijoje. Tokiu atveju dar turės teisę prieš galutinį balsavimą, kuris bus rudenį, aišku, ne dabar, pareikšti nuomonę Žmogaus ir piliečio teisių komitetas ir kiti komitetai. Jeigu jų išvados bus labai vienareikšmiškos, jūs taip pat nubalsuosite labai vienareikšmiškai. O dabar, aš manau, mes tiktai turime apsispręsti, ar pritariame, ar nepritariame po svarstymo. Kalbės vienas už, vienas - prieš. Ir jeigu...
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš nebaigiau dar sakinio. Jeigu mes nutarsime, kad pritariame po svarstymo, tai toliau spręsime rudenį. Jeigu nepritariame, vadinasi, klausimas atkrenta.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti, jog mes turėtume būti procedūriškai nuoseklūs. Taip, kaip mes elgiamės, taip, kaip tada Seimas savo sprendimu suformulavo pagrindinį komitetą, taip, kaip yra užfiksuota, tai dabar mes turime arba perbalsuoti tą savo sprendimą, kuris buvo anksčiau... Turime sugrįžti ir atstatyti, koks komitetas, kas būtų nonsensas šiuo požiūriu ir tam tikras skonis. Aš tikrai apeliuoju į kolegą A.Kunčiną. Ta prasme aš manau, kad Seimas įvykdė savo pareigas. Jis gavo to pagrindinio komiteto, kuriam jis delegavo, atsakymą ir gali toliau pritarti po antrojo svarstymo ir eiti toliau. Aš manau, kad tai pakankamai aiški problema. Lygiai taip, kaip ir kareivių motinų, ir t.t., ir t.t. Ir dar kartą formalizuoti problemą (kas labai aiškiai matyti) yra, sakyčiau, ar žaidimas, ar dar kas nors. Geriau būkime atviri. Mano galva, pagrindinis komitetas pasakė poziciją ir einam toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Aš dar kartą noriu paaiškinti, kad šiuo atveju, kai buvo duota vienam komitetui, kuriam buvo skirta viena problema - išnagrinėti, o atkritus tai problemai, klausimas įgauna visai kitą aspektą. Aš manau, kad tolesnis šio klausimo svarstymas be Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių komiteto išvados neturi prasmės. Todėl aš frakcijos vardu prašau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Klausimas ir reikalavimas teisėtas, reikės tik pritarti, kad tai pertraukai pritartų ne mažiau kaip trečdalis esančių šioje salėje Seimo narių. Seimo narys V.Landsbergis norėtų. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų turėtume būti atviri. Čia yra keli aspektai. Yra toks aspektas, kad iki šiol nepanaikintas teistumas jaunuoliams, kurie pasitraukė iš sovietinės armijos ir buvo pagauti ir teisti. Yra ir požiūris į rezistenciją, į pasipriešinimą okupacijai. Jeigu mes esame nuoseklūs, jeigu visi ir kairėje, ir dešinėje pasisakome už nepriklausomybę, už nepriklausomą valstybę, tai į pasipriešinimą okupantui neturėtų būti dviejų skirtingų požiūrių.
Problema buvo iš tikrųjų išsamiai svarstoma komitete ir jos sudarytame pakomisijyje, kiek išlaidų reiktų biudžetui, jeigu jau dabar tektų svarstyti socialinių garantijų klausimą. Mes gražiai sutarėme, kad vis dėlto ženkime tą pagrindinį principinį žingsnį, sutvarkykim tai, kas iš tikrųjų turėjo būti seniai sutvarkyta, o socialinių garantijų klausimus svarstysime atsižvelgdami į pensijų ir kitus įstatymus.
Tokiu būdu ta kliūtis yra šiuo metu išspręsta. Aš labai prašyčiau kairiosios pusės (ir pono A. Kunčino, ir jo kolegų) neišgalvoti naujų kliūčių ir nevilkinti to klausimo, kuris jau nuo gruodžio mėn. vis atidėliojamas ir stumiamas tolyn bet kuriuo pretekstu. Prašyčiau to daugiau nedaryti. Ženkim šiek tiek į priekį nuosekliai. Žmonės, kurie kovojo už nepriklausomą Lietuvą, neturi būti jūsų priešai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Seimo narys A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau vieną pastabą išsakyti ne visai dėl vedimo tvarkos, jeigu leisit.
PIRMININKAS. Tai prašau, šnekėkit, kol registruojamės.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau priminti, kad antrajame nutarimo punkte yra aiškiai pasakyta: jų socialines garantijas nustato kiti įstatymai. Tai mes aiškiai apibrėžėm, kada svarstėm, priėmėm genocido ir rezistencijos aukų, nukentėjusių rėmimo fondą, įvairius pensijų įstatymus. Ten tie klausimai ar tokiu laipsniu, ar kitokiu bus sprendžiami. O čia yra pats principas, ar tuos asmenis mes įvertinam, juos kvalifikuojam kaip tokius, ar nekvalifikuojam. Čia yra paprasčiausias politinis sprendimas, kuris nesusijęs su jokiom konkrečiom sumom, kažkokiu užsakymu ar kažkokiu pageidavimu. Ir tokio įstatymo, kuris buvo priimtas dėl kareivių motinų, niekas neruošia ir jo nebus, jis eis bendrame komplekte, bendroje sistemoje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Ar Seimo narys A.Kunčinas neatsiima pertraukos?
A.KUNČINAS. Aš tik noriu paaiškinti, kad šita problema išties egzistuoja, tačiau ją spręsti buvo galima nuo 1990 m. kovo 11 d. ir laiko buvo pakankamai. Neaišku, kodėl dabar ji taip aštriai iškilo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. LDDP frakcija reikalauja pertraukos. Pertrauka iki kito posėdžio, kitas posėdis bus, žinot kada... Iki kito posėdžio, tam reikia 26 Seimo narių, prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad būtų pertrauka, spaudžia mygtuką “už”.
Už pertrauką pasisakė 41 Seimo narys, tokiu atveju daroma pertrauka. Bet prieš klausimo pertrauką aš norėčiau, kad būtų pavesta Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių komitetui pateikti išvadą, t.y. būti pagrindiniu komitetu. Pritariame? Taip. Ačiū. Visi pritariame.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektas (priėmimo tęsinys) Nr.661N(2) (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Dėkojame. Dabar grįžtame, išdalyti visi savivaldos pataisymai. Pone Gyly, kviečiame į tribūną. Projektas įvardytas, tai yra antrasis projektas. Yra viena pataisa projektui.
A.GYLYS. Aš neturiu ką pasakyti.
PIRMININKAS. Daugiau neturi ką pasakyti, galima kalbėti tiktai apie 2 punkto priėmimą. 1 punktas jau buvo priimtas. Dėl 2 punkto yra abejojančių? Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, 2 punkte yra mano pataisa.
PIRMININKAS. Pranešėjau, priimate pataisą? Vieną minutę, gal pranešėjas pataisą priima, tai nereikės diskutuoti. Pranešėjau, priimat pataisą?
R.J.DAGYS. Dėl Trakų rajono Grigiškių gyvenvietės prijungimo prie Vilniaus. Gal aš vis dėlto...
PIRMININKAS. Vieną minutę, palaukit...
A.GYLYS. Pasiūlymas labai priimtinas, bet mes siūlome darbo tvarka, nevardyti vienos gyvenvietės specialiai nutarime.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs nutraukėt mano pasisakymą!
PIRMININKAS. Aš prašau, pranešėjas nepriėmė, dabar prašom teikti savo argumentus.
R.J.DAGYS. Kaip jau su gerbiamuoju pranešėju ką tiktai diskutavome, aš sutikčiau su tokia kompromisine formuluote, jeigu mes tai perkeltume į 7 punktą. Ten parašytume: “kartu sprendžiant Grigiškių gyvenvietės prijungimo prie Vilniaus miesto klausimą”. Jūs su tuo lyg ir sutikote. Aš tiktai noriu pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams motyvus, kodėl būtent šiuo atveju mes norėtume nurodyti, kur to klausimo išskirtinumo problema.
Šitam klausimui dar Aukščiausiosios Tarybos laikais du kartus piliečių iniciatyva yra surinkti parašai ir kreipimaisi. Taip pat dabar į mane, kaip Seimo narį, kreipiasi su 2 tūkst. parašų. Aš turiu palankų sprendimą ir iš mūsų Vyriausybės, ir iš Vilniaus miesto savivaldybės. Darytos, kiek mane informavo, ir gyventojų apklausos. Taigi ta problema yra įsisenėjusi. Jeigu mes neišspręsime, tai viena gyvenvietė savivaldybėje bus pakibusi ore, ji visą laiką bus kaip podukra. Aš manau, kad mes dabar turėtume išspręsti, nes kitaip mes vėl eisime tuo ilgu keliu, kai viena kita savivaldybė turi spręsti, ar atiduoti, ar neatiduoti tuos klausimus. Ji įsisenėjusi jau kelis dešimtmečius. Jau seniai buvo numatyta Grigiškių gyvenvietę prijungti prie Vilniaus.
PIRMININKAS. Laikas!
R.J.DAGYS. Kadangi jūs truputį nutraukėte, aš pabaigsiu mintį. Todėl aš labai prašau pranešėją priimti būtent tokią kompromisinę formuluotę perkeliant tai iš 2 į 7 punktą taip, kaip mes kalbėjome prieš balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes prie to grįšime, kai kalbėsime apie 7 punktą.
Dabar dėl 2 punkto yra pastabų? Galima balsuoti? Galima. Pritaria visi dėl 2 punkto? 2 punktui pritarta.
3 punktui oponuojančių yra? Seimo narys M.Stakvilevičius oponuoja?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš dėl 7 punkto.
PIRMININKAS. Dėl 3 punkto aš turiu galvoje, ne?
M.STAKVILEVIČIUS. Ne, ne.
PIRMININKAS. 3 punktui pritarta. 4 punktui? Oponuojančių yra? Seimo narys R.Maceikianecas. Prašau.
R.MACEIKIANECAS. Aš tik abejoju, ar mes galim nurodyti projektus, kurie nepriimti, tarsi jais turime ateityje vadovautis. Aš turiu omenyje projektą Nr.661(2a) 3. Mes lyg ir rašom, kad ateityje vadovausimės šituo projektu. Čia jau gal bus kitas Seimas. Ar mes galime taip užrašyti?
PIRMININKAS. Kitas Seimas turės arba atmesti mūsų siūlymą,ar pakeisti dokumentą, arba jį vykdyti. Tai jūs iš principo neprieštaraujate 4 punktui? Tik abejojate?
R.MACEIKIANECAS. Aš siūlyčiau išbraukti šitą dalį.
PIRMININKAS. Siūlote išbraukti 4 punktą. Seimo narys V.Bogušis. Galima tik palaikyti.
V.BOGUŠIS. Aš norėčiau dėl 4 punkto. Čia yra “antrasis reformos etapas gali būti pradėtas”.
PIRMININKAS. Taip, taip.
V.BOGUŠIS. Aš siūlyčiau parašyti “pradedamas”. Gali būti, gali nebūti. Čia tokia dviprasmybė, bet jau pradedamas.
PIRMININKAS. Pranešėjau, sutinkate?
A.GYLYS. Priimtina.
PIRMININKAS. Priimtina. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom, jeigu yra oponuojančių, reikia balsuoti. Yra. Seimo narys R.Maceikianecas. Prašom. Kas priima 4 punktą su ta pataisa, kuri buvo priimta pranešėjo, paspaudžia mygtuką “už”. (Balsai salėje) Pranešėjas priėmė. Gerai, jeigu jūs prieštaraujate, tada balsuosime. Pranešėjas priėmė, Seimo nariai prieštarauja. Tokiu atveju aš siūlau balsuoti. Gerai? Prašau. Kas mano, kad reikia priimti pataisą, kurią pranešėjas jau priėmė, paspaus mygtuką “už”.
Už - 21, prieš - 33, susilaikė 4. Pataisa nepriimta. Lieka kaip tekste.
Tada dėl 4 punkto. Prašom pasiruošti balsuoti.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis pirmininke, ar būtų galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Nelabai galima. Dėl balsavimo būdo galite kalbėt.
J.BERNATONIS. Tada dėl balsavimo būdo. Projektas mums buvo išdalytas visai neseniai. Aš noriu atkreipti dėmesį (ką norėjau padaryti prieš balsavimą), kad 4 punkte yra parašyta, jog įregistruota Seime tokiu ir tokiu numeriu. Tai Lietuvos žmonėms nieko nesako. Bus paskelbtas tas nutarimas, kurį mes priimsime, t.y. Nr.661 N, kokį mes priimsime, o ne Nr.661 2a. Todėl aš prašyčiau, kad tas nutarimo projektas būtų pridėtas prie šio nutarimo, kad būtų aišku, kas tai per projektas, o ne rašoma skaičiais, kurie mūsų piliečiams apskritai nieko nesako, išskyrus Seimo narius.
PIRMININKAS. Aš manau, kad ši problema yra išsprendžiama. Bus galima “Valstybės žinių”, kurios yra mūsų žinioje, paprašyti, kad jos išspausdintų ir šitą priedą. Tokiu atveju daugiau...
A.GYLYS. Tai formuluojame “pagal pridedamą priedą”. Pavadinimą? Įvardijame visą pavadinimą. Supratau.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys R.Maceikianecas reikalauja balsuoti, ar atsisako? Kas už 4 punktą su tom pataisom, spaudžia mygtuką “už”. 49 Seimo nariai pritaria, 5 nepritaria, 3 susilaikė. Pritarta.
Dėl 5 punkto oponentų yra? Nėra. 5 punktui pritarta.
Dėl 6 punkto oponentų yra?
Dėl 7 punkto buvo pasiūlymas įrašyti pataisą. Pranešėjau, jūsų nuomonė?
A.GYLYS. Siūlau bendra tvarka, nes tuomet reikia daug ką surašyti, daug ką reikės įvardyti ir pakeisti.
PIRMININKAS. Pranešėjas nepritaria, taip? Tada Seimo narį R.Dagį vienas gali remti, vienas prieš. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau kreiptis į poną R.Dagį. Ne tik Grigiškių problema iškils, iškils ir Kauno priemiestinių gyvenviečių, ir kitų. Jeigu mes surašysime visas į šitą įstatymą, po to imsime galvoti... Kaip sako pranešėjas, nereikia to daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius, galite remti tik...
M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlau paremti gerbiamąjį R.Dagį ir dar prijungti prie Vilkaviškio rajono Pilviškes ir Bambininkus, ten irgi yra panaši padėtis.
PIRMININKAS. Seimo nary Stakvilevičiau, čia juokams nelabai vieta. Seimo narys R.Dagys. Atsiprašau, Seimo narys A.Rudys. Seimo narys R.Dagys jau kalbėjo. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šita formuluotė, kuri anksčiau buvo taikoma 2 straipsniui, o dabar siūloma į 7, yra sušvelninama ir paverčiama tokia rekomendacine nuostata Vyriausybei tam, kad greičiau būtų sprendžiamos tikrai tos problemos, su kuriomis realiai susiduria Grigiškių gyvenvietės gyventojai. Aš galėčiau pateikti daug argumentų, nors aš nesu labai giliai nagrinėjęs šios problemos, bet jų ryšiai vien tik su Vilniumi. Iš Vilniaus jie gauna nemažą dalį aprūpinimo, čia yra natūrali Vilniaus tąsa. Todėl aš siūlau vis dėlto, kaip pateikė gerbiamasis R.Dagys, 7 punktą po kablelio pratęsti tais žodžiais, kad kartu sprendžiant Grigiškių prijungimo prie Vilniaus klausimą. Tada Seimo pozicija bus palaikanti ir Vyriausybė galės priimti atitinkamus sprendimus. Aš už šitą pataisą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš dėl balsavimo būdo, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi gerbiamasis Seimo narys R.Dagys yra Grigiškių gyventojas, tai labai aiškūs jo interesai. Aš prašyčiau, kad jis balsavime nedalyvautų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. (Salėje šurmulys) Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs jau kalbėjote, du kartus nereikia kalbėti. Iš karto reikėjo sakyti, kad jūs savo pataisą siūlote į 7 punktą, tada aš būčiau leidęs jums kalbėti. Tam pačiam autoriui ta pačia tema negalima kalbėti du kartus. Aš apgailestauju, bet to Statutas nenumato.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs manote, kad jūsų argumentai ką nors ypatingai paveiks, tai aš jums suteiksiu žodį, bet bijau, kad bus greičiau priešingai. Seimo nary Dagy, prašom kalbėti. Jeigu norite, kalbėkite. Nenori, Seimo narys R.Dagys atsisako. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš prie 7 punkto teikiu pataisą, kurią ką tik šiek tiek patikslintą suformulavo Seimo narys A.Rudys. Kas tai pataisai pritaria, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. (Salėje triukšmas) Už - 9, prieš - 36, susilaikė 9. Pataisa nepriimta. Ar galima 7 punktą priimti be balsavimo? Priimta. Negalima.
Kurie nori oponuot, prašau. Seimo narys... Nieks neoponuoja? Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, 7 straipsnis yra neblogas, bet nėra svarbiausių dalykų, neaišku, kas ir kada jį turi padaryti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepritarti, taip?
A.BALEŽENTIS. Ne, aš pranešėjui siūlau apsispręsti, kas ir kada jį turi padaryti.
PIRMININKAS. Pranešėjas dabar nieko negali spręsti. Yra pateikta tai, kas yra pateikta. Daugiau nėra norinčių kalbėti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 7 punktui, prašom balsuoti. Kas pritaria, spaus mygtuką “už”. Už - 43, prieš - 5, susilaikė 3. 7 punktui pritarta.
Dėl 8 punkto yra abejojančių? Abejojančių nėra, 8 punktui pritarta.
Dėl viso nutarimo motyvų. Kas pageidauja, prašom. Yra. Seimo narys A.Baležentis. Nepailstantis Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis tas pats nelemtasis 7 straipsnis. Iš tiesų iš teksto neaišku, kas jį vykdys. Kas? Antra. Neaišku, iki kada. Kadangi rinkimų data neaiški, tai tie dalykai susiję ir viskas kabo ore. Trečia. “Suprojektuotai užstatyti Respublikos miestų teritoriją”. Čia yra pavojingų rifų. Dėl 8 straipsnio, kad per penkerius metus. Kodėl per penkerius metus, kodėl turime laukti penkerius metus, kad perkeltume dabar esančias institucijas į apskričių centrus, kur jie yra nustatyti? Dabar reikia daryti, dabar pradėti, o ne per penkerius metus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, per penkerius metus reiškia, kad per penkerius metus, bet ne po penkerių metų. Prašom tęsti toliau.
A.BALEŽENTIS. Tai šitos abejonės truputėlį mažina tą džiaugsmą, su kuriuo aš priimčiau šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs balsuosite už, tik su mažesniu džiaugsmu, taip aš supratau, ne? Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto dar kartą norėčiau grįžti prie priimto 4 straipsnio. Man atrodo, čia yra problema, kad nevisiškai tiksliai yra suformuluota. “Antrasis etapas gali būti pradėtas vykdyti prieš sekančius rinkimus į savivaldybių tarybas.” “Sekantis”, kiek aš suprantu, tas terminas vartojamas, kada seka iš paskos, bet jokiu būdu ne į priekį. Aš manau, kad šitas žodis pavartotas ne vietoje.
PIRMININKAS. Lituanistai žodžio “sekantis” nevartoja. Aš manau, kad pranešėjas...
V.BOGUŠIS. Bet matote, čia keičia ...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom į redakciją nekreipti dėmesio.
V.BOGUŠIS. Gerai. Čia keičia paties įstatymo formulavimo esmę, todėl aš ir kalbu.
Na, o iš esmės apie šitą įstatymą. Be abejo, šitas įstatymas yra būtinas, kitaip mes be jo gyventi negalime. Tačiau reikia pripažinti, kad šis nutarimas yra labai nekonkretus, ne- diferencijuoja savivaldos kūrimosi etapų, taip pat nenumato, visai neaiškiai pasako, kas bus tos apskritys ir kam jos reikalingos. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary Boguši, žinote - kuo nekonkretesnis nutarimas, tuo lengviau jį vykdyti. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad mes dar negalime viso svarstyti, kadangi dar yra raštu pateiktas Savivaldybių komiteto papildymas. Savivaldybių komiteto pirmininkas A.Sadkauskas nori jį pateikti Seimui. Nesvarbu, kad pranešėjas gali to nepriimti, bet tai yra pateikta raštu nuo Savivaldybių komiteto ir aš prašyčiau, kad Savivaldybių komiteto pirmininkas dabar apie tai pasakytų. Tai buvo išdalyta visiems Seimo nariams, mes turime apsispręsti patys.
PIRMININKAS. Aš nežinau, kas jiems laiko užrišęs burnas, ko Savivaldybių komitetas visą laiką tylėjo. Pone Sadkauskai, prašom.
A.SADKAUSKAS. Pirmiausia aš noriu padėkoti brangiajai Vyriausybei, kad vis dėlto daug mūsų siūlymų priėmė, bet nenori priimti vienos pastraipos tokios redakcijos, kurią aš jums perskaitysiu. Čia kalbama apie konkretumą, kurio V.Bogušis nori. “Lietuvos Respublikos Vyriausybei dvejų metų eigoje parengti ir pateikti Seimui svarstyti valstybės valdymo reformos ir jos įgyvendinimo etapais programą. Kartu pateikti valstybės valdymo decentralizacijos ir dekoncentracijos įstatymo projektą.” Galiu argumentuoti, kodėl to reikia. Dabartinių pertvarkymų pagrindinė, svarbiausia tiek savivaldybių, tiek visos valstybės valdymo idėja ir yra valdžios decentralizavimas. Laikas nustoti vištą pešioti kas antrą dieną ir tik po vieną plunksną. Reformų ir savivaldybių reikalų ministerija tam ir įkurta, kad šiuo metu koreguotų savivaldybių pirmojo etapo reformos eigą pagal mūsų šiomis dienomis priimtus įstatymus, ir tam, kad mūsų visos valstybės valdymo reforma vyktų tvarkingai ir su minimaliausiomis išlaidomis. Turi būti tam tinkamai pasiruošta. Viso to pradžia turi būti valstybės valdymo koncepcijos programos parengimas, o kad ją parengus - siūloma pateikti Seimui patvirtinti. Tai, aš manau, čia ne vienos Vyriausybės reikalas. Čia įeina ir Prezidentūra, ir Seimas, ir savivaldybių reikalai ir jų interesai. Čia nieko nuostabaus nėra. Aš dėl tvarkos siūlau, kad ši pastraipa vis dėlto būtų įrašyta.
PIRMININKAS. Kur, gerbiamasis Seimo nary?
A.SADKAUSKAS. O kur, tai dabar pasikeitė nutarimas. Dabar tegu jau pranešėjas sprendžia. Gali būti paskutinis.
PIRMININKAS. Pranešėjau.
A.GYLYS. Kategoriškai nesutikčiau. Mes darbo tvarka aptarinėjome, kadangi mes tuos pasiūlymus gavome pirmadienį. Mano galva, tai yra visai skirtingo objekto dalykas. Tai yra apie valdymą. Valdymas yra platus dalykas. Mes sprendžiam administracinius teritorinius skirstymus, savivaldybių nustatymo ir regioninio valdymo klausimus.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį Seimo nariui V.Andriukaičiui... Labai esu nustebęs, bet aš tai švelniai sakau. Kai mes svarstėme papunkčiui, aš klausiau, ar galime priimti atskirus punktus bendru sutarimu. Štai jūs, gerbiamieji Seimo nariai, visi tylėjote. Dabar, kai viską apsvarstėme, staiga vėl viskas iš naujo iškyla. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesuprantu tokios pozicijos. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau patikslinti, kad tai, ką perskaitė gerbiamasis A.Sadkauskas (balsai iš salės), gali būti aišku iš 9 punkto. Tai, jog valdymo reforma yra administracinės teritorinės reformos metodologija, jog tai įeina būtent į administracinę teritorinę reformą, - per daug akivaizdu. Kita vertus, manau, kad ponas A.Gylys buvo tame pasitarime, kuriame svarstėme ir visi sutikome su ta formuluote. Trečia. Ji buvo pateikta raštu ir prelegentas turėjo ją turėti ir pakomentuoti kodėl, atsinešti į tribūną. Taip reikalaujama iš to, kas pristato įstatymus, jis turi turėti alternatyvas.
A.SADKAUSKAS. Kaip ir posėdžio pirmininkas...
V.P.ANDRIUKAITIS. Kad tai būtų 9 punktas ir taip, kaip perskaitė kolega A.Sadkauskas. Kviečiu Seimą už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Sadkauskai, dar kartą perskaitykite visiems 9 punktą ir aš jį teiksiu balsuoti. Prašom.
A.SADKAUSKAS. “Lietuvos Respublikos Vyriausybei dvejų metų eigoje parengti ir pateikti Seimui svarstyti valstybės valdymo reformos ir jos įgyvendinimo etapais programą. Kartu pateikti valstybės valdymo decentralizacijos ir dekoncentracijos įstatymo projektą.”
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš labai atsiprašau, aš pritardamas tam, ką siūlė A.Sadkauskas, vis dėlto siūlyčiau per metus. Dveji metai - vėl nauji rinkimai, galime įsivelti į tokį nelabai gerą dalyką. Manau, kad Vyriausybei užtenka ir metų parengti.
PIRMININKAS. Seimo nary Sadkauskai, keičiate dvejus metus į metus? (Seimo narys A.Sadkauskas aiškina be mikrofono.)
Gerbiamieji Seimo nariai, ar siūlysite dėl metų ir dėl dvejų metų? Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi ponas A.Sadkauskas atsiėmė dvejus metus ir jis sutinka, kad būtų metai, tai tada paliekame metus bendru sutarimu ir dėl to nereikėtų balsuoti. O šiaip pono A.Sadkausko pasiūlymą aš remiu ir prašau visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, paliekama formuluotė metai, o toliau Seimo narys A.Sadkauskas pateikė visą pataisą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad ši pataisa būtų įrašyta 9 punktu, spaudžia mygtuką “už”. Kitą kartą prašyčiau Seimo nario A.Sadkausko nesnūduriuoti ant laurų, o laiku pateikti pataisą. Aš turėjau tą pataisą, bet jeigu jis neteikė jos žodžiu, tai aš maniau, kad jūs jos atsisakote. Jūsų pataisai pritarė 52 Seimo nariai, nepritarė 1, susilaikė 3. Pataisai pritarta. Asmeniniu klausimu bus galima kalbėti posėdžio pabaigoje. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Profesoriau, aš pamiršiu. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Nepamiršit.
A.SADKAUSKAS. Aš laukiau, kol jūs praeisite visus punktus, kadangi ta papildoma pastraipa buvo senajame nutarime, o naujajame laukiau, kol pabaigsite, o jūs nuo 8 nušokote per visą nutarimą ir dabar kaltinate mane.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš negąsdinu, aš tik švelniai priekaištauju, Seimo nary Sadkauskai. Jums reiškiu nepaprastai didelę simpatiją. Prašom pasiruošti balsuoti už visą nutarimą. Kas už visą nutarimą, spaus mygtuką “už”, atsiprašau, ne, rankų pakėlimu. Kas už visą nutarimą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas yra priimtas. Dėkojame.
Įstatymo "Dėl Marijampolės valstybinės pieno konservų įmonės nominalaus kapitalo padidinimo" projektas (priėmimas) Nr.1093 (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome įstatymą dėl Marijampolės. Kviečiame pranešėją poną M.Pronckų. Pone Pronckau, jeigu jūs nesiryžtate eiti į tribūną, aš to negaliu teikti balsuoti. Pranešėjau, prašom teikti balsuoti. Yra Seimo nario J.Listavičiaus pataisos, daugiau jų nematau. Tai kaip, jūs teikiate balsuoti?
M.PRONCKUS. Yra Juridinio skyriaus išvada. Dėl Juridinio skyriaus išvados aš manau, kad pasakys Biudžeto ir finansų komiteto atstovas gerbiamasis J.Bastys, bet gerbiamojo F.Kolosausko nuomonė yra tokia, kad šitie reikalai visai nepriklauso nuo valstybės lėšų, todėl jokių biudžeto pertvarkymų nereikia daryti. Tai vienas momentas.
O dėl šito klausimo sprendimo, tai galima tiktai tiek pasakyti. Jeigu mes dabar nepriimsime šito įstatymo, tai mes sudarome sąlygas lygiai taip pat kaip “Jūrai” tęsti tą procesą, be jokio savininko, lįsti dar toliau į skolas, kitaip sakant, palaikyti neūkiškumą ir po kurio laiko susigriebsime, kad yra dar blogiau, negu galėjo būti. Aš siūlau, kad kiek galima greičiau atsirastų šitos įmonės savininkas, o tam reikia privatizavimą vykdyti kiek galima greičiau, būtent nuo pat pirmojo etapo, kad kiek galima greičiau šita įmonė atrastų savo savininką. Tai tokie mano pasiūlymai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Pradedame įstatymo priėmimą. Nebėkite, yra pataisų. Gerbiamasis Seimo nary Pronckau, aš noriu informuoti, kad yra Seimo nario J.Listavičiaus dvi pataisos. Pirmoji pataisa. Vietoje žodžių “valstybės mokesčių ir delspinigių suma” (jūs sekate?) įrašyti žodžius “valstybinių paskolų”. Priimate pasiūlymą?
M.PRONCKUS. Ne.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom. Ne, aš ne Seimo nario J.Basčio prašau, ne Z.Adomaičio, ne A.Ražausko, ne kitų, Seimo nario J.Listavičiaus prašau, kad paspaustų mikrofoną. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pasakyti žodį “ne” yra labai paprasta, bet reikėtų argumentuoti. Todėl toks atsiribojimas nuo Juridinio skyriaus išvadų taip pat niekuo nemotyvuotas. Vis dėlto ir Juridinis skyrius, ir Biudžeto ir finansų komitetas žino, ką reiškia tokia išvada. Todėl čia toks atsiribojimas visiškai be pagrindo. Antra vertus (tai pasakė ir pranešėjas), ten nebuvo kalbama apie mokesčius, o apie valstybines paskolas. Ir jeigu vis dėlto toje įmonėje būtų viskas labai gražu... Tai, ką mes svarstome ar ryžtamės daryti, yra paprasto buhalterio funkcija - jūsų žiniai. O kad vis dėlto nėra taip gražu, kaip čia išdėstyta, kai vietoje balto, mes sakome juoda ir darome, lyg ir būtų juoda, tai mes vis dėlto apgaudinėjame ne tiktai save, bet apgaudinėjame ir kitus. Praktika rodo, kad tokios injekcijos, - o jūs žinote, kad jau ne pirma tokia injekcija padaryta ir ne vien tiktai Marijampolės įmonėje, - nieko nedavė. Taigi, paprastai sakant, ir jūs žinote, kad tai - paprastas sacharinas. O jūs žinote, ką tai reiškia. Aš siūlau naudoti mažesnį blogį. Šiuo atveju kalbama vis dėlto apie valstybines paskolas, bet mokesčius reikia mokėti, o mes žinome, koks mūsų biudžetas, todėl reikėtų vietoje žodžių “mokesčių ir delspinigių” vartoti “valstybines paskolas”. Tai atitiktų ir pagrindinio pranešėjo mintį, ir šiek tiek, na, gal padėtį įmonėje pataisytų, o valstybės biudžetas liktų toks, koks turėtų būti. O jis yra kiauras. Todėl aš siūlau už tuos žodžius balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom. Galima remti arba neremti.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau neremti ir pabandysiu motyvuoti kodėl. Vis dėlto aš siūlau taip, kaip yra įstatymo projekte. Kaip žinote, pernai Seimas buvo suteikęs nutarimu galimybę būtent Vyriausybei dalį paskolų kapitalizuoti, vadinas, didinti įstatinį kapitalą. Tai čia būtent tai ir yra. Mes norime... Sakykime, tos, kurios yra įsiskolinusios įmonei ir realiai negali šiandien padengti, išimtine teise būtent didintų įstatinio kapitalo dalį. Todėl aš nematau jokio reikalo, kad būtų įrašytos valstybės skolos ar valstybės paskolos, vadinas, tai, kad įmonė yra skolinga ir ta užfiksuota dalimi didinamas įstatinis kapitalas. Todėl siūlau paremti M.Pronckaus siūlomą variantą.
PIRMININKAS. Kas pritaria Seimo nariui J.Listavičiui. Seimo narys J.Bastys? Galima tik pritarti Seimo nariui J.Listavičiui.
J.BASTYS. Ne, aš nepritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Taip pat nepritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Būtinai pritariu, kadangi čia yra vienas iš išmintingiausių pasiūlymų. Arba tada reikia imti ir staigiai parengti privatizacijos projektą bei privatizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuoti teikiu Seimo nario J.Listavičiaus pataisą, jis siūlo vietoje žodžių “valstybei mokesčių delspinigių suma” įrašyti žodžius “valstybinių paskolų”. Kas šį siūlymą remia, spaus mygtuką “už”. Už - 10, prieš - (?), susilaikė 4. Pataisai nepritarta. Antroji Seimo nario J.Listavičiaus pataisa. Žodžius “taip pat kitų pelno rezervų” siūlo išbraukti. Pranešėjau, siūlymą priimate?
M.PRONCKUS. Taip pat ne.
PIRMININKAS. Seimo nary Listavičiau, būkite malonus, dar paspauskite mikrofono mygtuką. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Visų pirma aš noriu paprašyti gerbiamojo V.Zimnicko, kad jis stenogramoje pasiskaitytų, ką jis pasakė ir tuo pačiu kam jis pritarė. Būtent jis pakartojo tai, kas čia buvo užrašyta, bet tuoj pat kaip vėžys žengė atbulas. Todėl reikėtų savo žodžiams vis dėlto ir atsakomybę šiokią tokią suteikti.
PIRMININKAS. Šiuo metu jis skaito laikraštį ir neturi galimybės to padaryti.
J.LISTAVIČIUS. Taip, o paskiau jis išmintingus teiginius teiks Seimui ir klaidins.
Įstatinį kapitalą formuoti kitų pelno rezervų sąskaita... Tai aš noriu informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad tai vėl eilinio buhalterio darbas. Ar mes šiandien užsiimsime ta buhalterija, ar vis dėlto per Lietuvos Respublikos įstatymą tvarkysime? Ir kaip atrodysime mes, ir kaip atrodys Seimas eilinio buhalterio akimis? Todėl dar kartą kartoju, kad tai eilinio buhalterio kompetencija. Todėl Seimui save kompromituoti tokia operacija aš tikrai nelinkiu ir aš nežadu balsuoti, o kviečiu kitus būtent šitos operacijos atsisakyti. Jeigu dar dėl pirmo mes, tie, kurie balsavo, padarėme klaidą ir Lietuvos biudžetas negaus 6,7 mln. pajamų, na, tai čia jums geriau matyti. Jūs tą reikalą tvarkote. Bet vis dėlto kad jūs imtumėte buhalteriją tvarkyti neturėdami apie ją supratimo... Tai, būkite malonūs, pagalvokite, ką jūs darote ir kaip tai atrodys istoriškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas remia, vienas neremia. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš norėčiau kai ką pakartoti, kas buvo pasakyta pirmojo pateikėjo. Noriu pasakyti, kad Marijampolės kombinatas yra išskirtinis. Tokio kito nėra, kuris būtų toks galingas ir taip pritaikytas tai produkcijai gaminti, kuri yra eksportui. Pieno miltai ir kondensuotas pienas. Ir šitos tragiškos finansinės padėties pasekmės būtent yra dėl to, kad tam tikru laiku, kai laisvai svyravo litas ir priėjo prie 3,7 lito už 1 dolerį, įmonė buvo sužlugdyta. Jeigu įsiklausytume, ką sako gerbiamasis J.Listavičius, tai taip atrodytų, kad jeigu mes paimsime į biudžetą šituos kelis milijonus litų ir duosime paskolą... Tai juk tas pat iš tos paskolos tik ir ateis į biudžetą, o pinigai niekur nedings. Kai įmonė bus privatizuojama, jie ateis ne į biudžetą, bet į privatizavimo lėšas ir fondą. Puikiausiai laikinai tais pinigais bus galima pasinaudoti. Dar noriu pasakyti, kad daugelis rajonų... Ne 4, ne 5 rajonai, o iš pusės Lietuvos pirktas pienas. Dar daug su kuo neatsiskaityta už balandžio mėnesį. Ir šitos visos moterėlės, kurios tų centų nesulaukia, dėl šito pateikto projekto priėmimo trukdymo iš viso jų negaus. Taigi prašau Seimo narius būtinai balsuoti tiktai prieš šitą pataisą ir visą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė. Pataisą galima remti.
V.LAPĖ. Taip remiu. Nesu labai kompetentingas dėl finansų ir buhalterijos, bet labai gerbiu žmogų, išmanantį tą reikalą. Būtinai siūlau remti. O tiems, kurie taip karštai gina, aš manau, vis dėlto vieną kartą reikėtų dar pamąstyti. Vyrai mielieji, kodėl mūsų Lietuvos žmonės turi mokėti už kažkieno klaidas? O čia vis dėlto kvepia arba Žemės ūkio ministerijos, ar kitų pareigūnų ir tos pačios įmonės vadovų klaidomis. Nereikia uždėti ant žmonių pečių.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia Seimo nario J.Listavičiaus pataisą? Aš ją pakartosiu. Jis siūlo žodžius “taip pat kitų pelno rezervų” išbraukti. Kas pritaria Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymui išbraukti šiuos žodžius, tas spaus mygtuką “už”. Prašom. Balsavimas pradėtas. Kas nepritaria, gali balsuoti kitaip. Pritaria - 11, nepritaria - 33, susilaikė 5. Pataisa nepriimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu kas pageidaujate, galima kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Sunku patikėti tuo, kas vyksta. Aš nenoriu kalbėti dėl turinio, bet dėl paties proceso, kas čia darosi... Mes jau priėjome tokią stadiją, kad pradėsime priiminėti įstatymus vienai įmonei. Net ne vienai įmonei, bet vienos įmonės vienos sferos vienam klausimui. Jeigu mes toliau taip dirbsime (gaila, kad baigiasi sesija), tai rytoj mes pradėtume priiminėti įstatymus vienam žmogui. To daryti negalima. Jūs pažiūrėkite - mūsų teisės ir kompetencija yra aiškiai apibrėžta Konstitucijos 67 straipsniu, ką gali Seimas. Konstitucijos 94 straipsniu apibrėžta, ką gali Vyriausybė. Mes jau kišamės į Vyriausybės reikalus. Net ne į Vyriausybės reikalus, nes ir Vyriausybė negali tokių dalykų daryti. Bet, matyt, ji yra protingesnė ir šitą savo negalėjimą permeta mums. O mes kažkodėl norime svetimus “griekus”, svetimas klaidas, personalias ir įmonių klaidas užsikrauti ant savo pečių. Negana to, tas klaidas norime apmokėti visų Lietuvos žmonių sąskaita .Aš niekaip negaliu balsuoti ir dalyvauti. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš sutinku, jog čia susidūrėme su labai svarbia problema - Marijampolės pieno kombinatas. Sutinku, kad ją reikia spręsti. Tačiau aš nesutinku su ta praktika, kuri klostosi Seime. Mes jau priėmėme įstatymą dėl “Jūros”, dabar priimam įstatymą dėl Marijampolės pieno kombinato. Rudenį vėl dar dėl kito kombinato priiminėsime įstatymą. Aš manau, jog reikia bendrus įstatymus, reguliuojančius šią sritį, keisti, o ne priiminėti įstatymus dėl kiekvieno kombinato ir tuo apskritai diskredituoti įstatymų leidybą. Todėl aš negalėsiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar siūlote pataisą, kad padidintume visų Lietuvos įmonių nominalų valstybinį kapitalą? Tokią pataisą siūlote? Ne. Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Man labai gaila, kad daugelis nežino rimtos susidariusios padėties. Tam, ką kalbėjo gerbiamasis J.Listavičius, aš pritariu. Čia yra grynai buhalterinis reikalas. Vyriausybė tai svarstė. Buvo priėmę viską taip, kaip kalba gerbiamasis J.Listavičius. Užprotestavo V.Kundrotas.
PIRMININKAS. Kas užprotestavo?
A.ALBERTYNAS. Kontrolės departamentas. Valstybės kontrolės departamentas sakė, kad čia yra Seimo prerogatyva. Mes, Seimas, norėjome nesikišti. Ir vien dėl to kalbėti, kad ne į biudžetą... Kalbama apie 6,7 mln. Ar jie yra? Tų pinigų nėra. Tie pinigai yra investuoti į įrengimus, į kapitalą. Jis yra gamykloje. Mes nepainiokime. Jeigu mes atiduosime žemdirbiams, tai, vadinasi, dingsta. Tų pinigų nėra. Už tuos pinigus yra nupirktos vertybės, jos yra kombinate. Tie 19 mln., viskas yra vertybės. Jūs turite suprasti, kad čia neinama į biudžetą, su biudžetu neturi jokio ryšio. Ten yra visos vertybės. Ir jeigu mes priimtume ir už tuos 5,3 mln. litų privatizuotume tokią gamyklą, tai iš mūsų pasijuoktų. Sakytų, na, kur jūsų ekonomistai? Tokia gamykla tiktai tiek kainuoja? Jei mes ir padidiname šitą kapitalą, ir tai neatitinka realios kainos. Nepainiokime biudžeto su realia gamyklos kaina. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš pritariu įstatymui, nors taip pat yra kai kurių abejonių. Iš tikrųjų, gal ir nėra gera praktika priiminėti įstatymus vienai ar kitai įmonei, gamyklai. Tačiau, manau, kitos išeities nėra. Marijampolės pieno konservų kombinatas - šitokia gamykla, pajėgi perdirbti beveik visos Respublikos pieną. Yra moderniausi įrengimai. Dėl tokios padėties, kokioje ji yra... Mes visi šitą klausimą privalome spręsti. Arba, kaip kai kas sako, tą įmonę atiduodame mafijai veltui. Todėl aš siūlau pritarti. Kadangi visoms išmintingiausioms pataisoms nebuvo pritarta, tada aš siūlau pritarti visam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Kolega A.Bastys, pranešėjas ir kai kurie kiti pasakė pačios Marijampolės įmonės susidariusias problemas. Aš norėčiau šiek tiek pasakyti, kad čia toli gražu nėra vien tos įmonės problema. Ta bloga padėtis, kokioje ji yra atsidūrusi, kartu yra ir kelių dešimčių tūkstančių žemės ūkio produkcijos gamintojų problema, nes ne tas pat didžiulei zonai, parduodančiai pieną Marijampolei, koks likimas ypač stambios ir savotiškai modernios pieno perdirbimo įmonės. Svarbi jos šiandieninė būklė ir jos likimas už pusmečio, metų ar kelerių metų. O tai, kad tokį, kaip čia kolega A.Baležentis sakė, ir smulkų klausimą svarstome... Ką padarysi, gyvenimas verčia. Po pradėtos vykdyti reformos ne vieną, ne dešimt ir ne dvidešimt kartų turėsime tokių atvejų. Tiek pat kartų turėsime sugrįžti ir prie kai kurių agrarinės reformos reikalų, genialiai A.Baleženčio ir jo kolegų sugalvotų, bei kai kurių kitų dalykų. O kad sugaišome tą laiką, tai ne mažiau laiko sugaišome ir vakar, ir kai kurias kitas dienas svarstydami įvairias rezoliucijas ir kitus anekdotiškus dalykus. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju, kad čia yra ne vien Marijampolės pieninės administracijos ar buhalterių reikalas. Tai yra didžiulio žmonių būrio reikalas. Aš kviečiu balsuoti už šią pataisą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš dar kartą noriu patvirtinti, kad tai ne smulkus reikalas yra beveik trečdaliui Lietuvos žemdirbių, kurie beveik pusę metų nesulaukė nė vieno cento už pieną. Yra toks vienintelis kombinatas, kuris neatsiskaito. Ir dar kartą noriu pakartoti, kad kalba apie valstybės paskolas, kai buvo sakoma... Tiktai po to, kai mes priimsime šį įstatymą ir atsiims šitas įsiskolinimas (6 mln.), tai dar reikės suteikti 6 mln. paskolą. Bus stengiamasi suteikti tai įmonei. Tik tada ji galės pradėti atsiskaityti su žemdirbiais. Taigi dar kartą kviečiu balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau keturi Seimo nariai pasisakė už, du Seimo nariai pasisakė prieš. Dar du Seimo nariai gali pasisakyti už. Prašom kitaip nekalbėti, nes išjungsiu mikrofoną. Seimo narys K.Bobelis. Prašom. Du Seimo nariai gali kalbėti prieš.
K.BOBELIS. Aš, kaip Marijampolės atstovas, gerai žinau pieno konservų sąlygas. Noriu pabrėžti, kad tai yra viena iš tobuliausių Lietuvos kompanijų, kuri labai progresyviai tobulino savo techniką, kad galėtų visiškai įsilieti į tarptautinę pieno produktų rinką. Kai kas minėjo, kad tai yra personalinės klaidos. Nėra įmonė kalta, kad kitos valstybės išmetė produktus pigesne kaina, o mūsų kompanijos kainos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs negirdėjote, kad aš prašiau pasisakyti tuos, kurie pasisako prieš.
K.BOBELIS. Aš maniau, kad jūs sakėte, jog iš viso galima pareikšti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ne, negalima. Savo nuomonę jau pareiškėt.
K.BOBELIS. Tai aš labai stipriai pasisakau, kad čia yra visos Lietuvos ekonominės problemos dalis. Mes turime gelbėti. Tiktai šį rytą ar vakar mes taip pat patvirtinom Finansų ministerijos prašymą paskolų, kurios turi būti suteikiamos mažoms firmoms, kad jos galėtų atsistoti ant kojų, taip pat suteikti darbą ir galimybę daugeliui kompanijų, nuo kurių priklauso ateitis. Nuo tos didesnės firmos... Todėl aš siūlau, kad mes balsuotume ir paremtume.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bobeli, jūs vis dėlto manęs nesupratote. Aš tiesiog nesuprantu, ar jūs sąmoningai nesupratote, ar nenorite suprasti. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Niekas, mielieji kolegos, čia neneigia, kad tai yra problema. Yra. Bet ji yra tos įmonės problema. Aš manau, kad bandoma supainioti su Lietuvos žmonėmis (tai bando tie, kurie labai norėtų, kad būtų toks įstatymas priimtas) be reikalo. Lietuvos pieno gamintojai yra tik tiek suinteresuoti šita įmone, kiek ji yra jiems neišmokėjusi skolų už seniai nupirktą pieną. Iš tos informacijos, kuri yra suteikta Seimui, Seimo Agrariniam komitetui negalima daryti tokių išvadų ir šiandieną priimti tą įstatymą. Vis dėlto mes žinome, kad nuostolis Lietuvos žmonėms bus didelis per biudžetą. Ir dar noriu pasakyti, kad buvo siūloma labai nebloga pono J.Listavičiaus išeitis. Galima buvo pasinaudoti. Antra išeitis - Vyriausybė turi greitai parengti privatizavimo projektą, patvirtinti, rasti būdą ir privatizuoti.
Aš manau, kad negalime neatsižvelgti ir į Juridinio skyriaus išvadas. Todėl, man atrodo, šitoks balsavimas būtų labai negražus prieš Lietuvos žmones ir iš viso Seimas daro labai negražiai paskutinę dieną.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekam jau turbūt nenuostabu - nei mums patiems, sėdintiems opozicijoj, nei Lietuvos žmonėms, kad Seimas prisiima sau tokias kompetencijas, kurios jam visiškai nepriklauso. Na, bet vis tiek svarstomi atskirų įmonių įstatymai, ir aš visiškai sutinku, kad galbūt kitoj sesijoj mes svarstysime vėl kokią nors bankrutuojančią firmą, kuri gamina batų užvarstukus, užtrauktukus ar dar ką nors panašaus, jeigu tai bus kažkam naudinga.
Aš matau vieną dalyką, kad Seime vyksta atviras lobizmas. Aš noriu pasakyti, kad šitas lobizmas vyksta blogąja prasme. Na, iš tų žmonių, kurie pasisako už šitą įstatymą ir kurie jį teikia, matosi ir šita kompanija, kuri remia šią žlungančią kampaniją. Aš manyčiau, kad mes neturėtume priimti tokių sprendimų. Turėtume susimąstyti, ką Seimas turi veikti. Jeigu mums trūksta laiko priiminėti rimtus įstatymus ir stengiamės išgelbėti kažkieno privačius interesus, atsiprašau, tai mes esame ne Seimas, o esam grupė draugų, arba tie, kurie balsuoja už šį įstatymą, tai jau yra grupė draugų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tik dėl balsavimo būdo, Seimo nary Uoka. Jeigu jūs ruošiatės kalbėti dėl balsavimo būdo, prašom.
K.UOKA. Būtų galima šio įstatymo...
PIRMININKAS. Apie balsavimo būdą prašome kalbėti. Apie įstatymą jau pakalbėjom. Ne? Ačiū. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria įstatymui... (Balsas salėje) Dar pranešėjas nori trumpą repliką. Prašau.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, būtų gerai, kad nereikėtų Seimui įsivelti į tokius dalykus. Deja, privatizavimo eiga yra tokia, kad susidaro tokios problemos, kurias nori nenori reikia spręsti.
Aš pateiksiu keletą konkrečių skaičių. Marijampolės pieninės produkcijos kaina, konkrečiai pienas, jeigu imsime komponentus, tai žaliava sudaro 17%, perdirbimas - 35%, banko paskolos - 37% ir mokesčiai - 10%. Jeigu jums tie skaičiai ką nors sako, tai jūs turite suprasti, kokioje būklėje yra šitas kombinatas ir kaip “melžiamas” ir vartotojas, ir gamintojas vien dėl to, kad susidarė tokia padėtis.
Todėl aš dar kartą siūlau balsuoti už šitą projektą. Tie, kurie balsuos prieš, aš įsivaizduoju, kad tai bus tie žmonės, kurie palaikys, jog tokia neūkiška situacija dar ilgiau tęstųsi, arba tie žmonės, kurie nori perduoti šitą kombinatą konkrečiai mafijai, kad paimtų “berniukai”, o ne žemdirbiai ir ne kas nors kitas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Marijampolės valstybinės pieno konservų įmonės nominalaus kapitalo padidinimo”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Įstatymas 48 Seimo nariams balsavus už, 7 - prieš, 10 susilaikius yra priimtas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Ne, tik pabaigoje.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl asmeninių motyvų.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau pasakyti kolegai M.Pronckui, kad iš tikrųjų susilaikiau. Jūs galite mane toliau vadinti žmogumi, remiančiu mafiją. Manyčiau, kad toks pasisakymas tribūnoje turbūt per daug neatsakingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tą pastabą išgirdau ir norėjau taip pat tą patį pasakyti po balsavimo. Prašom neagituoti tokiais būdais kitų Seimo narių balsuoti. Čia jau tai buvo Aukščiausiojoje Taryboje, kada kitaip balsuojantys buvo vadinami tautos priešais ir kitaip. Prašom neperkelti šito mechanizmo į Seimą.
Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Pone Sakalai, aš jus labai gerbiu ir kaip tik jūs man neleidote kalbėti. Aš noriu jus pasveikinti, kad jūs labai demokratiškai vadovavote posėdžiui. Aš labai džiaugiuosi jūsų pasikeitimu nuo mūsų paskutinio pasikeitimo nuomonėmis. Aš jus sveikinu ir džiaugiuosi jusų progresu. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad jūs savo nuomonės pasikeitimą taip pat plačiai išgarsinsite Amerikoje, kaip ir aną, kai sakėte, kad aš labai nedemokratiškas.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V sesijos darbų programos" projektas (pateikimas) Nr.1092 (94.07.21)
4sesija76p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstome paskutinį darbotvarkės punktą dėl sesijos darbų programos. Tai yra tik pateikimas. Aš kviesčiau Seimo narį J.Bernatonį toliau pirmininkauti, kai jis atsiras, o dabar Seimo Pirmininkas kviečiamas į tribūną. Taigi Seimo Pirmininko benefisas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Iš tikrųjų pagal mūsų Statutą sesijos darbų programa tvirtinama kiekvienos konkrečios sesijos pradžioje. Tai mes ir padarysime rugsėjo 10 d. arba rugsėjo 12 d. Bet manau, mes turime laikytis jau gal besiformuojančios mūsų geros tradicijos, kad iš anksto, baigiantis sesijai, yra pateikiamas kitos sesijos darbų programos projektas. Jis pateikiamas tam, kad kolegos per vasarą pasižiūrėtų, pateiktų savo siūlymus, ir tada Seimo valdyba apibendrintų ir pateiktų geresnį, tikslesnį variantą nustatytu laiku.
Baigdamas savo pateikimą, norėčiau štai ką pažymėti. Mes turėtume dirbti, žinoma, ne taip intensyviai, kaip paskutinėmis savaitėmis, o pagal tą spalvotąjį grafiką, kurio buvo laikomasi per pirmuosius tris pavasario sesijos mėnesius. Taigi rugsėjy, spaly, manau, mes turime dirbti dvi darbo dienas, t.y. dvi posėdžių dienas vieną savaitę ir vieną posėdžių dieną - kitą savaitę, t.y., kad vėl komitetai ir frakcijos galėtų ilgėliau, plačiau ir išsamiau nagrinėti įstatymų projektus. O posėdžiuose išties tada liktų mažiau darbo.
Kaip ir anksčiau, vėl teikiama dviejų dalių programa. Pirmojoje dalyje tie klausimai, kurie liko dar neišspręsti ir kai kurie nauji, kuriuos tikrai įsipareigojom būtinai išspręsti, t.y. vienaip ar kitaip, ar teigiamai, ar neigiamai, bet priimti sprendimus. Antroji dalis - tie klausimai, kurie taip pat būtini, pavyzdžiui, įvairios ataskaitos, bet jau ne taip smarkiai. Dar pridedama trečioji dalis, t.y. įstatymų projektai, kurie reikalingi, apie kuriuos kalba atskiri Seimo nariai, komitetai, frakcijos arba Vyriausybė, bet kurie dar nepateikti.
Taigi aš kviečiu kolegas per atostogas iki rugsėjo iš tikrųjų įsigilinti ir pateikti savo pastabas. Ir ne tik siūlyti ką nors įrašyti, bet siūlyti ir išbraukti. O mes, Seimo valdyba, arba pirmiausia aš ir kancleris atsižvelgsime į pastabas ir pateiksime rugsėjo 8 ar 7 d., t.y. iš anksto patikslintą variantą, kurį turėtume tvirtinti rugsėjo 10 d. arba 12 d.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Daroma pateikimo pertrauka, taigi klausimai nebus užduodami.
Toliau, Seimo nariai, aš supratau, čia S.Pečeliūnas ir kiti reikalauja, kad balsuotume dėl posėdžio pratęsimo. Aš nenorėjau to daryti, nes yra keturi Seimo nariai užsirašę perskaityti pareiškimus. Kadangi jūs reikalaujate, aš teikiu Seimo nario S.Pečeliūno reikalavimą dėl posėdžio pratęsimo. Jeigu posėdis nebus pratęstas, keturi Seimo nariai negalės skaityti pareiškimų. Balsavimas pradedamas. (Triukšmas salėje)
Už pratęsimą - 11, prieš - 40, susilaikė 7. Posėdis nepratęsiamas. Posėdis baigtas. Žodis Seimo Pirmininkui. Prašom. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Prašom.
(Giedamas Lietuvos Respublikos himnas)
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ačiū už intensyvų darbą iki pratęstos sesijos pabaigos. Atleiskite, jeigu kas buvo ne taip, jeigu ką aš ar mano pavaduotojai, čia pirmininkaudami, be reikalo įžeidėm. Aš atsiprašau ir savo, ir jų vardu. Gerų jums atostogų! Gero poilsio! Iki pasimatymo rugsėjo 10 d. ar neeilinėj sesijoj, jeigu tokia bus sukviesta. Taigi gero poilsio! (Plojimai.Balsai salėje)
Aš čia dėl šventos ramybės šitaip pasakau, kad visi būtų pasiruošę...Taigi dar sykį - viso labo!