Septyniasdešimt
pirmasis posėdis
1994
m. liepos 18 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas (priėmimo tęsinys) |
|
3. |
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos sveikatos santvarkos įstatymo projektas (priėmimas) |
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
|
|
11. |
|
|
12. |
|
|
13. |
|
|
14. |
|
|
15. |
|
|
16. |
Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo "Dėl komercinių bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų" projektas Nr.1046 Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas (svarstymas) Nr.1047 (94.07.18)
4sesija71p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Prašome registruotis.
Posėdyje dalyvauja 36 Seimo nariai. Svarstome 5 darbotvarkės klausimą - laikinojo įstatymo “Dėl komercinių bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų” projektą ir 5b - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo” projektą. Svarstymas. Užsirašė pasisakyti gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Kviečiu į tribūną.
Gerbiamasis pranešėjau, jūs norėtumėt dabar ar baigiamąjį žodį norėtumėt? Dabar norėtumėt? Prašom. Tuomet kviečiu gerbiamąjį Seimo narį J.Listavičių į tribūną.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu truputį jus informuot, kad buvo Biudžeto ir finansų komitete svarstyta ir jau yra parengtas ketvirtasis projektas, bet jis kažkodėl vėluoja, dar neišdalytas. Kad nereikėtų kalbėt to, kas jau pakeista, aš noriu informuot, kas yra nutarta Biudžeto ir finansų komitete. Žinoma, už tai, ką jūs pasiūlysit daugiau racionalaus, mes būsim dėkingi.
Taigi, kaip minėjau, Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo “Dėl komercinių bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisinio nagrinėjimo tvarkos ypatumų”. Projektas Nr.3. Apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam pritarta su kai kuriais papildymais bei patikslinimais. Kaip sakiau, parengtas ketvirtasis ir jis turėtų būt jau dalijamas, kadangi 14 val. buvo atiduotas registruot.
Kas dabar numatyta šiek tiek pakeist? Pirmiausia buvo siūlymas atsisakyt žodžio “laikinasis”. Padaryt jį dabar tokį ir, kaip buvo kalbama, kada bus priimtas Komercinių bankų įstatymas, šitas bus nurodytas kaip nustojęs galios. Dabar tas žodis “laikinasis” išbrauktas. Pagal projektą Nr. 3 pakeista 3 straipsnio 2 punkto redakcija. Toliau 3 straipsnyje siūloma vartoti vietoje “indėlininkų” bendrą žodį “kreditoriai”. Dėl 3 straipsnio.
4 straipsnyje paliktos tik dvi eilės reikalavimų tenkinimo. Pirmoji tokia, kokia ji yra. Ir antroji eilė - tenkinami visi kreditorių reikalavimai. Nėra antrosios ir trečiosios eilės. Antrosios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami, kai patenkinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, ir numatyta, kad antrosios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami dviejų dalių tvarka. Iš pradžių iš turimų korespondentinėje sąskaitoje lėšų visiems kreditoriams išmokama vienoda, bet ne didesnė kaip kreditorinio reikalavimo dydžio suma. Tai reiškia, trumpai paprastai kalbant, gesinamas gaisras. Nežiūrint kiek kas turi, kokie indėliai, bus numatyta tvirta suma. Ir jeigu ta tvirta suma padengs jo visą indėlį, sakykim, kad jeigu bus išmokama po 100 Lt, o jis padėjęs 50 Lt, tai jam visa suma bus grąžinama, ir viskas. O kas padėjęs daugiau, tai jis lauks antrosios eilės arba galutinio atsiskaitymo. Antrosios eilės tvarka bus surinkta absoliučiai visa suma, dalijama iš kreditorinio įsiskolinimo sumos ir proporcinga kreditoriniam įsiskolinimui. Taip trumpai galima būtų pasakyt, tokie pakeitimai padaryti po svarstymo visų suinteresuotų pusių, taip pat Biudžeto ir finansų komitete. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar mes galėtume šiandien Seimo posėdyje svarstyti projektą Nr. 1046(4), kadangi projektas Nr.1046(5) įteiktas tik šiandien, o jis turėjo būti įteiktas prieš dvi darbo dienas? Po svarstymo Seime jūs galėsite suderinti ir teikti priėmimui jau kitą projektą, kad šiandien nereikėtų atidėti svarstymo.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Tai aš neteikiu 4, bet aš sakau, kas jau yra užfiksuota 4, kad nereikėtų kartoti tai, kas jau yra padaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Baležentį. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, nors dar nėra priimtas įstatymas, o turime tik Tarnybinės etikos kodeksą, buvo tik pateikimas. Aš noriu pacituot jums 5 straipsnį: “Jeigu pareigūnas ar tarnautojas dalyvauja svarstyme, kurio rezultatais jis asmeniškai suinteresuotas, apie tai praneša svarstymo dalyviams, asmenims ir atsisako balsavimo teisės arba kitos galimybės įtakos sprendimui”. Nepaisydamas to, kad dar nėra priimtas šitas įstatymas, aš norėčiau pakviest kolegas, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra įdėję savo pinigėlius ar “Sekundės” banke, ar Šiaulių “Orbitoj”, ar kitame banke, laikytis šito kodekso reikalavimų. Pavardžių aš skelbti nenoriu, nes ir neprivalau to padaryt, tas yra draudžiama, tačiau aš manau, kad teisingumo dėlei mes turėtume vis dėlto paklusti būsimojo įstatymo punktui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Baležentį. Rengiasi pasisakyt gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Seime svarstomas labai savalaikis ir aštrus klausimas. Santaupos, kurios buvo sukauptos iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, buvo nusavintos per Lito komitetą, o kitos santaupos, kurias žmonės sukaupė daugiausia jau dabartiniais nepriklausomybės metais, buvo nusavintos kaip tik per bankus. Ir aš norėčiau pasakyt dėl paties straipsnio pavadinimo ir dėl įstatymo pavadinimo, ir dėl įstatymo objekto. Mums reikėtų išplėst šito įstatymo taikymo sritį ir investicinėms bendrovėms, ir akcinėms bendrovėms, ir visokioms kitokioms bendrovėms, kurios ėmė iš žmonių pinigus ir žadėjo arba dividendus, arba kitokią atlyginimo formą ir po to arba apgavo juos tyčia, arba bankrutavo dėl nemokėjimo ūkininkauti. Tai pirma.
Antra. Aš norėčiau pasakyt pastabą dėl 2 straipsnio. Čia sakoma, kad bankroto bylas teismas kelia tik pagal Lietuvos banko pareiškimą. Manyčiau, kad be reikalo praleidžiama kreditorių iniciatyva, nes mes žinom įvairių bankų įvairius santykius ir pan., čia gali būti sunkumų. Dėl to nereikėtų visiškai apeiti kreditorių iniciatyvos, taip pat ir jų nuomonės.
Lygiai tas pat yra ir 3 straipsnyje, kur sakoma, kad bylos iškėlimo dieną administratorių skiria Lietuvos banko teikimu. Manyčiau, kad ir administratoriaus skyrimas turėtų būti suderintas su kreditoriais. Kreditorių sutikimas visiškai negadintų ir nekenktų reikalui.
3 straipsnio pabaigoje rašoma, kad komercinis bankas, kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio bylose dėl turto išieškojimo. Bankas - tai suprantama, bet nevisiškai aišku, ar indėlininkai, arba, kitaip sakant, kreditoriai, ar jie taip pat atleidžiami. Šitai reikėtų užfiksuoti labai aiškiai ir tvirtai, nes priešingu atveju kreditoriai, kurie išdrįsta, pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl “Sekundės” banko... Jeigu 10% bus mokestis teismui, gali prireikti surinkti daugiau kaip milijoną litų, kad byla būtų iškelta, o teismo metu paaiškės, kad ta byla pralaimėta, ir tokiu būdu tie nuskriausti žmonės gali būti dar labiau nuskriausti. Todėl čia reikia labai tiksliai apibūdint.
4 straipsnis. Nežinau, kaip kituose variantuose, bet ketvirtajame variante, kurį aš nagrinėju, pirmiausia pasakyta, kad tenkinami banko darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Manyčiau, kad visiškai priešingai, banko darbuotojus reikia perkelt į pačią paskutiniausią eilę, nes būtent dėl jų kaltės dažnai gali būti, galbūt ir yra prieita iki bankroto. Tokiu būdu gali atsitikt taip, kad kažkuriame banke darbuotojai, pasipelnę ir nuskriaudę kitus žmones... Po to pirmąja eile patenkinami dar kartą jų reikalavimai. Taigi manyčiau, kad jie turėtų būti visų reikalavimų pačioje pabaigoje. Tokios būtų trumpos pastabos dėl šio įstatymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis. Rengiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Gerbiamojo Seimo nario P.Miškinio nematau. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kada paklausai diletantiškų kalbų ir kada neskaitomas įstatymo projektas, darosi nesuderinami dalykai. Tai, apie ką kalbėjo ponas A.Baležentis, viskas yra surašyta įstatymo projekte. Mes šiandien iš ryto šitą įstatymą komiteto posėdyje apsvarstėm su visom suinteresuotom pusėm - ir Lietuvos banku, ir Komercinių bankų asociacijos atstovais, ir su Vyriausybe, ir su Ekonomikos ministerija. Viską sustatėm į savo vietas, kaip turėtų būti. Čia ponas J.Listavičius aiškiai išdėstė, kaip turi būti daroma, koks turi būti mechanizmas. Mano supratimu, tai yra pakankamai išbaigtas įstatymo projektas, tik neužtenka laiko, nes pagal procedūrą reikia, kad praeitų dvi dienos. (Balsai iš salės) Na, tai čia jūsų problema, kad nematėt. Jeigu nematėt, tai negalit kalbėti apie tai, ko nematėt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašome nereaguoti į replikas iš vietos, nes nutrauksiu jūsų kalbą.
F.KOLOSAUSKAS. Baigdamas aš norėčiau pasiūlyti štai ką: nutraukti diskusijas dėl to įstatymo, paskirti priėmimo dieną ir priimti papunkčiui, nes įstatymas, kaip laikinas, tikrai reikalingas. Tos normos vėliau turėtų būti perkeltos į Komercinių bankų įstatymą. Kad nebūtų atskiro įstatymo, o dabartiniam laikotarpiui šitą laikinąjį įstatymą reikia priimt. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad šis įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka? Aš noriu priminti, kad buvo ir Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento siūlymas svarstyti skubos tvarka. Yra prieštaraujančių? Prieštaraujančių nėra. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė, tiesa, ne šitą, o penktąjį, paskutinį projektą, kurį ką tik gavau. Bet iš esmės mes nelabai norėtume pritarti, ir mūsų komitete nuomonės išsiskyrė. Mes vis dėlto siūlėm grąžinti ir tobulinti. Bet iš esmės aš manyčiau, kad šitas įstatymas nelabai padės šiuo metu, todėl geriau būtų priimti kompleksinį Komercinių bankų įstatymą, kur būtų numatyti visi šitie bankrotų bylų iškėlimo ir teisinio nagrinėjimo reikalai. Tai viena.
O antra, aš manyčiau, kad šis įstatymas daugiau susietas su besiskolinančiomis kredito organizacijomis. Čia jos, be abejo, galėtų turėti iš šito naudos. Aš nemanyčiau, kad bankai turėtų didelės naudos ir šitas įstatymas būtų labai naudingas bankams. Todėl aš nemanau, kad reikia svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo siūlymas svarstyti skubos tvarka. Yra vienas prieštaraujantis. Kaip atsimenate, pagal Seimo Statutą skubos tvarka svarstoma tuomet, kai pritaria vienas ketvirtadalis Seimo narių, t.y. jeigu pritaria dalyvaujančių Seimo posėdyje dauguma, bet ne mažiau kaip 36 Seimo nariai. Todėl aš esu priverstas šį klausimą teikti balsuoti.
Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas skubos tvarka? Pirmiausia prašau registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, nesinervinkit, bus paskelbta registracija, nereikėjo vėluoti po pietų pertraukos, labai jau ilgai valgėt.
Posėdyje dalyvauja 67 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad šis įstatymo projektas ir jį lydintis įstatymo projektas būtų svarstomi skubos tvarka, prašom balsuoti.
Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 4. Taigi šie įstatymai - 5a ir 5b darbotvarkės klausimai - bus svarstomi skubos tvarka.
Dabar aš prašyčiau gerbiamojo pranešėjo, ar turėtumėt ką nors pridurti prie baigiamojo žodžio, ar sutinkate, kad būtų pritarta po svarstymo? Jeigu jūs pritartumėt per vieną minutę, mes dar spėtume dėl to balsuoti.
J.LISTAVIČIUS. Aš tik trumpai noriu paaiškint ir konkrečiai atsakyt gerbiamajam A.Baleženčiui. Negali visi šiuo įstatymu naudotis, UAB ir visos kitos (gal ir nelabai lietuviškai) “šaraškino kontoros” - visos tos įstaigos, kurios turi licencijas banke. Todėl čia tik bankai. O kas lošė ar kitaip ką darė, tai jau jų reikalas. Kreditoriai yra įrašyti antrame puslapyje, antroje pastraipoje apie tai rašoma. O darbuotojai ne visi kalti, kad jų įstaigos tapo tokios. O šiaip aš pritariu po svarstymo ir prašau priimti skubos tvarka. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad šiems projektams būtų pritarta po svarstymo? Gerbiamieji Seimo nariai, ar nėra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, jūs prieštaraujate?
F.KOLOSAUSKAS. Aš neprieštarauju, bet ponas J.Listavičius pamiršo pasakyti vieną sakinį, kad reikia įrašyti baigiamąją nuostatą, jog tas įstatymas galios iki tada, kada bus priimtas Komercinių bankų įstatymas, arba tas įstatymas turi būti laikinasis. Mes tai buvom aptarę ir tą nuostatą reikia įrašyt. O šiaip aš pritariu po svarstymo.
PIRMININKAS. Tai čia ir teikiamas laikinojo įstatymo projektas, gerbiamasis pranešėjau.
F.KOLOSAUSKAS. Deja, projekte neparašyta, kad jis laikinas dabar. Tai arba turi būti laikinas, arba kada bus priimtas Komercinio banko įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš tada paprašyčiau iš tikrųjų laikyti jį laikinu, kadangi susiet su komercinio banko įstatymais paties banko darbuotojai nelabai norėjo. Todėl iš tikrųjų reikia užrašyti “laikinasis įstatymas” ir tada viskas bus vietoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar, kai užrašom, jog tai laikinasis įstatymas, ar yra prieštaraujančių? Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo ir paskirti šio įstatymo priėmimą? Rytoj negalim, gerbiamasis Seimo nary Juškau, geriausiu atveju trečiadienį, jeigu jūs pritartumėt. Sutinkat? Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome 6 darbotvarkės klausimą. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas (priėmimo tęsinys) Nr.940(2) (94.07.18)
4sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektą. Primenu, kad tai yra priėmimo tęsinys. Jau yra priimtas pirmasis ir antrasis skyrius ir, kaip mes sutarėme, balsuosime dėl atskirų straipsnių tik ten, kur yra pastabų, o paskui visą kitą priiminėsime skyriais. Kviečiame poną T.Medaiskį į tribūną.
T.MEDAISKIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Dėl trečiojo skyriaus “Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos” aš turiu pastabų tiktai dėl 27, 28 ir 31 straipsnių. Tas pastabas pateikė pati darbo grupė. Jums yra išdalyta viena papildoma 27 straipsnio dalis, kurią siūloma įtraukti. Tos papildomos dalies esmė yra ta, kad mes norime leisti invalidams, kurie pradėjo draustis valstybiniu socialiniu draudimu, po kurio laiko įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą ir gauti invalidumo pensiją, jeigu jie tokios pensijos iki tol negavo. Tai būtų trečioji dalis, kuri būtų įterpta po antrosios dalies.
Ketvirtąją dalį, kuri buvo trečiojoje, siūlome šiek tiek performuluoti taip, kaip pas jus pateikta: “ne pareigūnams ir kariams, kurie išleisti į atsargą iki sukankant senatvės pensijos amžiui, o tie, kurie išėjo į pensiją, su teise gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją”.
Be to, siūlome dar įrašyti į 27 straipsnį vieną reikalavimą, kad invalidai būtų atidirbę ne 85% skirtumo, kaip čia parašyta, o 85% skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų. Tai, atrodo, labiau atitiktų 3/4 to laiko, tegul atidirba. Iš invalido tiek daug reikalaut galbūt ir nereikėtų, kaip buvo numatyta pradiniame projekte. Todėl ir 27 straipsnio trečiojoje dalyje, kuri jums duota, irgi turi būti ne 85%, o 75%. Jeigu jūs tam pritariat, tai 27 straipsnio pakeitimai yra tokie.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau kompiuteryje, kad kas nors norėtų kalbėti šia tema. Vadinasi, jūs pritariate 27 straipsnio tai redakcijai, kurią pateikė pranešėjas, pakeisdamas trečiąją dalį ir iš dalies ketvirtąją dalį, ir 75% vietoje 85%. Seimo narys J.Nekrošius dar nori.
J.NEKROŠIUS. Aš pritariu tiems pakeitimams, jau ir komitete suderinta nuomonė, taigi siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pastabų nėra? Kitaip siūlančių nėra. 27 straipsnis priimtas.
T.MEDAISKIS. Dėl 28 straipsnio. 28 straipsnio pirmoji dalis pateikta su alternatyva. Alternatyva yra tokia. “Nesukakusiems 23 metų asmenims...” Reikia apsispręsti, kada invalidumo grupė turėtų būti nustatoma, ar jie turi tuo metu draustis valstybiniu socialiniu draudimu, būti draudžiami tuo momentu ir tapti invalidais, kad gautų teisę į pensiją, ar jie turi būti draudęsi kažkokį laiką iki tol, paskui gal nesidraudę, bet tapę invalidais jau įgauna teisę į valstybinę socialinio draudimo pensiją.
PIRMININKAS. Gal jūs galėtumėt motyvuoti vieną ar kitą alternatyvą, paaiškinti, ką tai reikštų?
T.MEDAISKIS. Pagrindinis tekstas, kuris nėra alternatyva, reikalauja, kad žmogus, šiuo atveju jaunas žmogus, visą laiką draustųsi, jeigu jis tikisi invalidumo pensijos. Antroji alternatyva arba antrasis variantas yra palengvinimas. Jis galėtų draustis, bet paskui kurį laiką gal ir nesidrausti. Aš būčiau už pagrindinį tekstą, o ne už alternatyvą. Jeigu jau jis draudžiasi, tegul draudžiasi.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš taip pat pritarčiau pagrindiniam tekstui dėl tų motyvų, kad šiuo metu mes turime problemą ne su tais žmonėmis, kurie jau yra draudęsi ir turi stažą arba, tarkim, jie tapo invalidais. Tačiau yra asmenų, kurie visiškai negalvoja apie galimus padarinius ir nors kažkada ir kiek nors draudėsi, praktiškai yra “iškritę” iš socialinio draudimo sistemos. Todėl aš pritariu pagrindinei pozicijai, t.y. griežtesnei pozicijai šiuo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors remia alternatyvią poziciją? Niekas neremia, lieka pirmoji pozicija be balsavimo. Prašom toliau.
T.MEDAISKIS. Dėl 28 straipsnio. Šiame straipsnyje buvo suformuluota dar kita alternatyva. Kadangi praeitą kartą jūs apsisprendėte dėl vyrų ir moterų vienodo pensinio amžiaus, kuris įsigalios dar labai negreitai, bet jis įsigalios, todėl ta alternatyvinė dalis, kuri čia įrašyta, kad negali viršyti 26 m. moterims ir 28 m. vyrams, yra pritaikyta, jeigu būtų buvęs priimtas kitas sprendimas. Dabar tas kitas sprendimas nepriimtas, todėl pabaigą reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Turit omenyje dalies alternatyvą?
T.MEDAISKIS. Taip.
PIRMININKAS. Ji negali būti siūloma?
T.MEDAISKIS. Negali būti siūloma, nes apsispręsta kitaip.
PIRMININKAS. Gerai. Tai viskas būtų dėl 28 straipsnio?
T.MEDAISKIS. O vietoje “30 m.” parašyti “negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai”. Tada viskas darosi labai aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku? Pritariam? Pritariam. Ar visam straipsniui galime pritarti? Pritarta visam straipsniui.
T.MEDAISKIS. Ir dar labai trumpa pastaba dėl 31 straipsnio. Pateikimo metu jis buvo didesnis. Dabar dėl invalidumo susižalojus darbe ar profesinės ligos yra rengiamas atitinkamas įstatymas. Jeigu tą įstatymą bus spėta parengti ir priimti iki Naujųjų metų, tai jis išaiškins, kaip 31 straipsnio numatytoje situacijoje elgiamasi. Jeigu tas įstatymas nebus priimtas, tada 31 straipsnis turės būti papildytas. Aš siūlau kol kas priimti tokį, koks jis yra. Su nuoroda į kitus įstatymus.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieš? Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad mes tikrai suspėsime, kadangi iš principo darbo grupė jau yra pateikusi įstatymo projektą dėl nelaimingų atsitikimų arba profesinės ligos. Tai tegu stenogramoje lieka, kad Seimo valdyba žinotų, jog yra likusi prievolė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi niekas neoponuoja, 31 straipsniui pritarta. Viskas dėl šito skyriaus?
T.MEDAISKIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti visam skyriui be balsavimo? Pritarta visam skyriui be balsavimo. Prašom ketvirtąjį skyrių.
T.MEDAISKIS. Ketvirtasis skyrius. “Našlystės pensijos”. Dėl to skyriaus aš noriu pasakyti tik dėl 34 straipsnio. 34 straipsnyje įvyko šioks toks pakeitimas. Mes duodame našlystės pensiją asmeniui, kuris yra 5 metais jaunesnis už senatvės pensijos amžių, jeigu jo sutuoktinis mirė. Anksčiau buvo kita redakcija. Jis turėjo tuos 5 metus laukti, dabar galės gauti. Be to, ankstesnėje redakcijoje naujai susituokus pensija buvo mokama toliau, dabar nusprendėme, kad nereikia. Daugiau informuoti nėra apie ką.Visa kita techninės...
PIRMININKAS. Ar galim pritarti 34 straipsniui tokiam, kokį pateikė pranešėjas? Pritarta. Toliau. Dėl šito skyriaus turite ką nors?
T.MEDAISKIS. Dėl kitų straipsnių pastabų neturiu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti visam ketvirtajam skyriui? Pritarta bendru sutarimu. Prašom toliau.
T.MEDAISKIS. Penktasis skyrius yra daugiau ar mažiau techninis skyrius.
PIRMININKAS. Bet 40 straipsniui yra pastabų.
T.MEDAISKIS. Taip. Būtent 40 straipsniui. 40 straipsnio pirmojoje dalyje yra įrašytas tik vienas sakinys. Tas sakinys sako, kad jeigu žmogus dar 3 metus po pensijos paskyrimo dirbo, jam padidėjo stažas, galbūt padidėjo uždarbis, galėtų padidėti pensija, tai mes jam pagal tą padidintą stažą ir uždarbį skirsime pensiją iš naujo ir nereikalausime tų visų papildomų sąlygų, kurias jis jau patenkino 3 metais anksčiau. Tai lyg ir savaime buvo aišku, bet ta pataisa yra įrašyta, kad būtų dar aiškiau.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieš? Pritarta 40 straipsniui.
Šitam skyriui daugiau pataisų nėra?
T.MEDAISKIS. 40 straipsnyje dar truputį kitaip suredaguota dėl invalidumo, negu buvo anksčiau, bet...
PIRMININKAS. Kuriame, nesupratau?
T.MEDAISKIS. Dėl 40 antrosios dalies. Bet tekstas visiems yra pateiktas, ir jeigu niekas neprieštarauja, tada aš neturiu kitų pastabų.
PIRMININKAS. Kol kas niekas neprieštarauja. Ar galima pritarti visam penktajam skyriui? Pritarta. Prašom šeštąjį skyrių.
T.MEDAISKIS. Šeštasis skyrius.
PIRMININKAS. “Pensijų mokėjimo tvarka”, taip?
T.MEDAISKIS. “Įstatymo įsigaliojimo tvarka”. Tai yra gal vienas iš sudėtingiausių skyrių, dėl to čia bus truputį daugiau straipsnių, kuriuos aš norėčiau aptarti. Apskritai pats principas, aš dar kartą noriu informuoti Seimą, kad pensijų perskaičiavimas kokiais 34% implikuoja valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimą.
PIRMININKAS. Savivaldybių komitetą tyliau paprašytume! Prašytume tyliau posėdžiaut Seimo plenarinių posėdžių salėje. Prašom.
T.MEDAISKIS. Dabar atsirado štai tokie dalykai, kuriuos reikėtų paminėti. Pirmiausia, kad iki įstatymo įsigaliojimo pensininkai gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą, nes galbūt žmonės nenešė kai kurių pažymų apie savo stažą, kadangi pensijos buvo suvienodintos, dabar bus ne tas pat. Jiems leidžiama papildyti iki Naujųjų metų duomenis apie stažą, tačiau duomenų apie uždarbį mes siūlome nepildyti, nes ypač paskutiniųjų metų duomenys yra labai netikslūs ir labai sunku įrodyti, ar jie tikri. Todėl mes apsisprendėme pasiūlyti Seimui štai šitokią redakciją, kokia yra pirmojoje dalyje.
PIRMININKAS. Kurio straipsnio?
T.MEDAISKIS. 45 straipsnio pirmojoje dalyje.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieš? Nematau. Prašom toliau.
T.MEDAISKIS. 45 straipsnio trečiojoje dalyje yra apsispręsta maitintojo netekimo pensijų neperskaičiuoti. Kadangi iš esmės keičiamas maitintojo netekimo, šiuo atveju našlių ir našlystės pensijų gavimo kontingentas, todėl pasiryžę perskaičiuoti mes sukelsime didžiulę painiavą. Taigi perskaičiuokim senatvės ir invalidumo, o maitintojo netekimo pensijas toliau mokėkime tokias, kokias mokame 50 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip ir visas kitas pensijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, pataisa, kurią mes įrašėm, kad atsiranda teisė gauti našlystės pensiją likus 5 metams iki pensinio amžiaus, būtent tai implikuoja perskaičiavimą arba, sakykim, pensijos suskaičiavimą tai našlių kategorijai. Aišku, jūs neturite omenyje, kad neperskaičiuojama ir jai?
T.MEDAISKIS. Čia už mirusius po įstatymo įsigaliojimo. Už mirusius asmenis po įstatymo įsigaliojimo viskas pradeda galioti, kas ten parašyta. Bet jeigu jau paskirta iki to laiko pensija arba mirė iki to laiko, mes toliau skiriame ir toliau mokame ta tvarka, kuri galiojo anksčiau, t.y. tvarka iš esmės “perlaužiama” nuo 1995 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Man regis, kad naujojo varianto pataisymai, kuriuos pateikė pranešėjas, yra labai apgalvoti ir aš jiems pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis. Prašom. Nenori kalbėti Seimo narys J.Nesteckis? Tokiu atveju, Seimo nary Beinortai, jus patenkino paaiškinimas?
J.BEINORTAS. (...) kad aš dar turėsiu progos tą detalę išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Bet ką siūlote daryti dėl 45 straipsnio? Pritarti?
J.BEINORTAS. Taip. Dėl to reikia pritarti. Bet aš jaučiu, kad mes vienas kito nesupratom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar galėčiau jums pasiūlyti, kad jūs prieš galutinį priėmimą, kuris neaišku, ar šiandien bus, ar ne, galėtumėte dar pasitarti ir pažiūrėti. Galbūt reikės ką nors patikslinti, o galbūt nereikės. Tai daugiau dėl 45 straipsnio nieko nėra, pranešėjau?
T.MEDAISKIS. Ne.
PIRMININKAS. Galima pritarti? Pritariame.
T.MEDAISKIS. Dėl 50 straipsnio aš turiu tam tikrų komentarų.
PIRMININKAS. Prašom.
T.MEDAISKIS. Dabar taip atsitiko, kad kai kurios pensijos pasidarė nepaprastai didelės, visai neracionaliai didelės ir jau svarstant šitą įstatymą iškilo klausimas, ką daryt su pensija, jeigu ji labai didelė? Pasirinkta riba - 500 Lt.
Čia yra pasiūlytos dvi alternatyvos. Viena švelnesnė, kita griežtesnė. 50 straipsnio ketvirtoji dalis turi du būdus. Vienas būdas - jeigu pensija viršija ar po eilinio indeksavimo ima viršyti 500 Lt, tai ji užšaldoma ir toliau mokama to užšaldyto dydžio, kol tam asmeniui jo naujoji pensija išauga arba ima viršyti tą užšaldytąją. Tai yra švelnesnis būdas sustabdyti tų pensijų indeksavimą, kurios yra neteisėtai, ne tai, kad neteisėtai, bet nepagrįstai didelės. Švelnesnis būdas.
Kitas siūlomas alternatyvus būdas yra griežtesnis. Nuo Naujųjų metų daugiau kaip 500 Lt nemokėti, o jeigu jam paskirta daugiau, tai mokėti 500 Lt ir laukti, kol jo naujoji pensija išaugs iki 500 Lt, o tada toliau indeksuoti šitą pensiją. Todėl čia reikia apsispręsti, kaip padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom už vieną ar kitą pasiūlymą. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju aš pasisakyčiau už alternatyvą. Kadangi, kaip bežiūrėtume, vidutinis visų Lietuvos žmonių darbo užmokestis yra labai mažas ir tikrai sukelia pyktį, kai dabar prokurorai gauna per 2 tūkst. ar 1,5 tūkst. pensijos, o gydytojai - 190 ar 200 Lt per mėnesį. Manyčiau, kad šiuo metu tikrai reikėtų pasirinkti alternatyvą.
PIRMININKAS. Kas remia pagrindinį tekstą? Seimo nary Beinortai, pagrindinį tekstą remiate?
J.BEINORTAS. Tikslumo dėlei pasakysiu, kad alternatyva irgi yra tekste. Kai mes komitete svarstėme, aš pasisakiau už alternatyvą. Manau, kad tai bus visiems daug suprantamiau - ir žmonėms, ir mums.
PIRMININKAS. Pagrindinį tekstą remia kas nors? Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Čia yra šiek tiek ginčytina, nes pagal tą pirmąją, kur priklauso didelės pensijos, jų nėra daug. Todėl aš susilaikau.
PIRMININKAS. Seimo nary Dagy, ką jūs remiate? Pagrindinio teksto negalite remti? Gerbiamieji Seimo nariai, niekas neremia pagrindinio teksto. Pranešėjas galbūt nesiūlo ir balsuot tada?
T.MEDAISKIS. Jeigu Seimas taip mano, tebūnie.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja?
T.MEDAISKIS. Alternatyva nuo Naujųjų metų reiškia didelį sumažinimą. Jeigu kas gauna 1200 Lt, jam nukris iki 500 Lt. Taip?
PIRMININKAS. Taip. Pritaria Seimas? Ačiū. Toliau. Turite dar daugiau straipsnių?
T.MEDAISKIS. Dėl 52 straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom.
T.MEDAISKIS. Dėl 52 straipsnio antrosios dalies 5 punkto. Čia svarbus punktas, todėl aš prašyčiau atkreipti dėmesį. Čia parašyta: “faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas, išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose, neįskaitant būtinosios karinės tarnybos laiko”. Būtinoji karinė tarnyba nusikėlė į trečiąją dalį. Aš siūlau čia įrašyti: “jeigu už tą laiką asmuo negauna kitų valstybių pensijos”. Čia turima omeny, kad kai kurie kariškiai gauna pensiją iš Rusijos ir dar nori gauti pas mus. Tai tegu jis apsisprendžia, ką jis daro. Ir taip, man atrodo, mes darom pakankamai gerai, kad jį perimam vienodom sąlygom, kaip ir bet kurį kitą dirbantįjį. Bet dviejų pensijų iš dviejų valstybių nereikėtų mokėti. Todėl jeigu jis už tą laiką gauna iš kitur, tada neturėtų gauti pas mus. Taigi čia reikėtų papildyti, kaip sakiau, jeigu už tą laiką negauna kitos valstybės pensijos.
PIRMININKAS. 5 papunkčiui, taip?
T.MEDAISKIS. Taip. 52 straipsnio antrosios dalies 5 papunkčiui.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius. Ne? Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš remiu tą pataisą, kad nebūtų dviprasmybių. Nes yra buvę atvejų, kai netgi garbingieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai tuo pačiu metu gaudavo ir kitos valstybės atlyginimus. O tai jau buvo negražu ir niekaip negalėjom paaiškinti žmonėms. Todėl pritariu tam, ką siūlo pranešėjas: padėti kablelį ir įrašyti tą sakinį: “jeigu jie tuo pačiu metu negauna kitos valstybės pensijos”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar iš tų, kurie užsirašė, yra oponuojančių pranešėjo pasiūlymui? Seimo narys A.Endriukaitis. Jūs oponuojat?
A.ENDRIUKAITIS. Aš iš esmės pritariu tam pateikimui, tik norėčiau dar pranešėjui pasakyti tokią mintį, kad gal tada fiksuokim iš viso. Jeigu jis gauna, tarkim, iš svetimšalių legiono ar iš kitos valstybės, tai mums nėra ko jo imti į savo globą. Gal taip suformuluokim?
T.MEDAISKIS. Iš principo taip ir bandyta formuluoti, nes faktiškai kadrinė karinė tarnyba iš esmės sudarys visą jo stažą ir jis pagal mūsų naująjį įstatymą nieko negaus, nes neturės atitinkamo draudimo stažo. Bet jeigu ten tos karinės tarnybos yra nedaug ir jis pas mus dirba, tai jis negauna iš ten, o gauna iš čia. Kad gautų dvi, beveik neįmanoma, kad taip atsitiktų. Todėl aš manau, kad mes parašėme taip, kaip jūs sakote.
PIRMININKAS. Ar gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė nepritaria pataisai? Jeigu nepritariate, prašom kalbėti.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik norėjau paklausti jūsų, ar jūs atsižvelgiat į pono P. Jakučionio pataisą.
T.MEDAISKIS. Aš ketinu apie tai šnekėti.
V.BRIEDIENĖ. Jūs ir kalbėsit apie tai.
T.MEDAISKIS. Taip. Apie tai šnekėsiu. Čia 5 punktas, o pono P.Jakučionio 7 ir 8.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka. Prašom.
L.ALESIONKA. Ačiū, posėdžio pirmininke, pranešėjas jau atsakė į mano klausimą atsakydamas kitiems, todėl aš nekartosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 5 punkto visi sutarė, kadangi niekas neoponuoja. Prašom toliau.
T.MEDAISKIS. Dabar dėl 7 ir 8. Čia yra ta vieta, kur pono P.Jakučionio pastaba buvo atidėta. Čia pakankamai sudėtingas punktas. Aš prašau leisti man išaiškinti, koks priėjimas pasirinktas. Ponas P.Jakučionis prašė įtraukti “laikas, reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių išbūtas kalėjimuose, lageriuose, tremty”. Čia yra kalinimo, trėmimo laikas. Tvarka. Šitas įdėta. Toliau, “rezistencijos dalyvių laikas, išbūtas rezistencijoje”. Tai čia yra jau karinių veiksmų laikotarpis. Šitas laikotarpis neįdėtas. Aktyvių karinių veiksmų laikotarpiai nenumatyti įskaityti į stažą. Rezistencijos veiksmų laikotarpiai, taip pat Antrojo pasaulinio karo karinių veiksmų laikotarpiai, kada žmogus buvo tenai. Taip pat visų tarybinių partizanų ir kiti laikotarpiai, kurie galioja iki šiol, irgi nėra įdėti. Tai yra neįdėti karinių veiksmų, o įdėti tiktai kalinimo, tremties, laisvės atėmimo, priverstinių darbų ir t.t. Už tuos laikotarpius, mes manome, už faktą, kad žmogus buvo rezistentas arba žmogus kariavo prieš fašizmą, už tą faktą jam pasiūlyta kitame įstatyme valstybinė nukentėjusio asmens pensija. Galima bus pakeisti pavadinimą. Bet už tai pasiūlyta valstybinė pensija. O čia aš siūlyčiau palikti tiktai tuos laikotarpius, kada jis buvo kalinamas, išvežtas priverstiniams darbams ir pan. Taip, kaip parašyta.
PIRMININKAS. Taip, kaip parašyta tekste?
T.MEDAISKIS. Taip. Taip, kaip parašyta tekste.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Kai bus svarstomas rezistencijos laikotarpis, ar bus peržiūrimos bylos? Tiek tarybiniai partizanai, tiek pokariniai partizanai dalyvavo taikių žmonių žudynėse. Tai ne kova prieš okupantus. Bus ar nebus į tai atsižvelgiama peržiūrint tų žmonių bylas?
PIRMININKAS. Čia aš atsakysiu. Tai kito įstatymo reikalas. Prašom kalbėt apie šitą įstatymą. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Norėjau dėl to paties straipsnio trečios pastraipos antros dalies, kur yra “šeimos nariams”. Man užkliuvo “šeimos nariams”. Ar visi šeimos nariai, ar du, ar vienas?
T.MEDAISKIS. Kas yra šeimos nariai, bus nurodyta nuostatuose. Čia išrašinėti labai sudėtinga, nes iki šiol galioja labai komplikuota tvarka, kokie nariai. Geriau mes nekiškime į įstatymą anksčiau galiojusios tvarkos. Parašyta bendrai - “šeimos nariams”.
L.MILČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai Nekrošiau ir Bendinskai, ar jūs nepritariat 7,8 pastraipų redakcijoms, ar pritariat? Jeigu nepritariat, prašom kalbėti. Jeigu pritariat, tai čia visi pritaria.
J.NEKROŠIUS. Kadangi čia bazinis įstatymas, o kiti niuansai bus kituose įstatymuose, aš pritariu šitam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Rezistento sąvoka. Reikėtų, kad ji būtų apibrėžta. Nes taip rezistentų turėsim daugiau, negu jų reikės.
T.MEDAISKIS. Bet ne Pensijų įstatymo reikalas apibrėžti rezistento sąvoką. Čia jau kiti dalykai.
PIRMININKAS. Čia nėra tos sąvokos. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, 7 punktas - tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas. Vaikams tremtiniams nuo 16 metų. Jūs kartojate tai, kas yra pirmame punkte, bet jūs žinot, jeigu vaikus išvežė 14 metų, tai jie nuo 14 metų ir dirbo ten. O jūs stažą įskaitėte tiktai nuo 16 metų. Tai neteisinga.
T.MEDAISKIS. Jūs siūlote nuo 14? Galim sutikti.
V.BRIEDIENĖ. Aš siūlyčiau nuo to laiko, kai jie buvo išvežti.
T.MEDAISKIS. Dovanokit. Matot, kas yra, kitas išvežtas 3 metų, 5 metų. Kad 3, 5 metų vaikui eitų valstybinio socialinio draudimo stažas arba darbo stažas?! 14 metų - aš suprantu.
PIRMININKAS. Ponia Briediene, gal sutinkate? Pranešėjas vietoj 16 siūlo 14.
V.BRIEDIENĖ. Bent jau 14.
T.MEDAISKIS. Gerai, sutariam 14.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų yra dėl šio straipsnio? Nėra? Gerbiamasis pranešėjau, dėl 52 straipsnio daugiau pastabų gauta?
T.MEDAISKIS. Ne, daugiau nieko neturiu.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Prašau toliau.
T.MEDAISKIS. 55 straipsnyje yra suformuluota su alternatyva antroji dalis, bet kadangi mes apsisprendėm, tai ta alternatyva tiesiog iškrenta. Apsisprendėm dėl amžiaus didinimo procedūros. Dėl amžiaus suvienodinimo. Vadinasi, tos alternatyvos tiesiog nebėra.
PIRMININKAS. Ar yra oponuojančių dėl 55 straipsnio? Seimo narys L.Milčius. Prašau.
L.MILČIUS. Aš iš principo, kadangi pasisakiau prieš 18 straipsnį, tai ir 55 straipsniui aš negaliu pritarti, kad nuo 1995 m. būtų pradėtas didinti pensinis amžius.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas. Prašom. Galima tik pritart straipsniui.
R.MARKAUSKAS. Aš atsiprašau, norėjau paklausti. 52 straipsnio septintoji dalis, o aštuntojoje dalyje 14 metų taip pat jūs priėmėt, ar ne?
T.MEDAISKIS. Taip, taip, jeigu visur 14, tai visur, jeigu dar kur nors rasim, dar pataisysim. Tada jau visur.
PIRMININKAS. Dėl 55 straipsnio. Kas pritaria šitam straipsniui? Prašom. Seimo narys R.Dagys. Galima tik pritarti. Prašom nemėginti oponuoti, nes būsit išjungti.
R.J.DAGYS. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet kodėl pritariat, nepasakot. Čia ne balsavimas, gerbiamieji Seimo nariai, dėstykit motyvus, kodėl pritariat, o balsavimo metu, suprantu, taip arba ne. Kam rašotės į kompiuterį, jeigu nežinote, ką kalbėti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 55 straipsnį, paspaudžia mygtuką “už”.
T.MEDAISKIS. Be alternatyvos, dėl jos anksčiau sutarta.
PIRMININKAS. Pritaria 30, nepritaria 2, susilaikė 6. 55 straipsniui pritarta. Prašau toliau.
T.MEDAISKIS. 56 paskutinis. Vėl aš norėčiau, kad vis dėlto Seimas priimtų sprendimą. Nėra taip lengva, ir darbo grupei irgi ne taip lengva buvo rasti būdą. Čia dėl žmonių, kurie dirbo kenksmingomis sąlygomis, kuriuos buvo žadėta išleisti anksčiau į pensiją, nes atidirbo tiek metų, kiek čia parašyta.
PIRMININKAS. Kurioje pastraipoje?
T.MEDAISKIS. Aš apie visą straipsnį noriu informuoti Seimą, nes čia labai svarbu. Kuriuos buvo pažadėta išleisti į pensiją anksčiau ir buvo parašyti tie dydžiai, kiek metų anksčiau. Kai žmogus atidirbdavo tą laiką, jis turėdavo teisę išeiti anksčiau į pensiją. Dabar mes, užuot išleidę anksčiau į pensiją, užmokame jam už tiek metų, kiek jis būtų prabuvęs toje pensijoje, kompensaciją, lygią bazinei pensijai per mėnesį. 80, 90, 100 Lt, kiek bus bazinė pensija per mėnesį, už 5 arba už 10 metų. Tai yra ne taip mažai. Bet štai kaip parašytas 56 straipsnis. Čia parašyta: jeigu žmogus iki 1995 m. sausio 1 d. tikrai turi visą reikalingą stažą kenksmingomis, ypatingomis ir kitokiomis sąlygomis, tai tada jis gauna tą kompensaciją. Jeigu jis turi bent viena diena mažiau, tai jis nieko negauna. Gal mes pamėginkim šitą straipsnį sušvelninti ir pasakyti: jeigu jis įgijęs bent pusę reikalaujamo stažo, tai mes jam išmokam pusę kompensacijos, du trečdalius to stažo - tai du trečdalius kompensacijos. Tai yra suredaguoti štai tokia tvarka. Aš, pasitaręs su kolegom, teikiu darbo grupės alternatyvą. Ar mes darome kietai, kaip parašyta, ar sušvelninam.
PIRMININKAS. Kurioje čia vietoje?
T.MEDAISKIS. Teksto nėra, yra esmė. O tekstas surašytas toks, kaip sakau. 56 straipsnis.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Aš siūlyčiau, kad reikia suredaguoti pranešėjo alternatyvą, nes taip nukirsti iš karto, kad nėra kelių dienų ir jis negaus išmokos, tai būtų per daug nehumaniška. Ir taip žmogus jau dirbo sunkiomis sąlygomis. Todėl aš siūlau tą straipsnį tiesiog dar atidžiai suredaguoti. Laiko yra, kadangi mes sparčiai einam pirmyn, todėl aš už naują, patikslintą redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų apsispręsti. Jeigu jūs pritariate pranešėjo pozicijai, kurią jis ką tik išdėstė, tai mes paprašysime, kad pranešėjas... padarysime priėmimo pertrauką, pranešėjas suredaguotų tą straipsnį. Šiandieną, manau, suspės ir bet kuriuo tinkamu laiku pateiks balsuoti. Jeigu pritariat? Pritaria visi. Gerbiamasis pranešėjau, sutinkate? Dabar paredaguojate straipsnį taip, kaip jums...
T.MEDAISKIS. Gerai. Jeigu yra techninės priemonės, tuoj pat.
PIRMININKAS. Taip. Seime yra aukščiausios techninės priemonės visame pasauly. Ačiū. Daroma priėmimo pertrauka. Kai tik pranešėjas atneš suredaguotą straipsnį, jis bus išdalytas Seimo nariams, tada mes galėsime balsuoti dėl jo.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos nario" projektas (priėmimas) Nr.1076 (94.07.18)
4sesija71p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, iš ryto buvo pateiktas dokumentas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo. Kadangi dokumentas nenorminis, prašau pasiruošti balsuoti. Gali vienas - už, vienas - prieš kalbėti dėl motyvų, jeigu nori kas. Niekas nenori... Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš paprašyčiau pateikėją pateikti struktūrą, kokios politinės jėgos sudarytų šitą komisiją, kai jūs papildysite nauju savo nariu? Kiek procentų, kokių jėgų?
PIRMININKAS. Kodėl jūs to nepadarėt per pateikimą, gerbiamasis Seimo nary? Paaiškinkit labai trumpai, bet klausimų prašom neuždavinėti, čia ne pateikimas, o balsavimas. (Balsai salėje) Mes turime daug klausimų rezerve, gerbiamasis Seimo nary Bendinskai.
J.BERNATONIS. Aš nesu pateikėjas, tačiau labai mielai mėgstu atsakinėti į klausimus gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui. Kadangi posėdžio pirmininkas man tokią galimybę suteikė, todėl noriu paaiškinti. Kaip žinote, pagal Seimo rinkimų įstatymą po vieną atstovą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje turi tie sąrašai, kurie laimėjo proporcinėje sistemoje vietas į Seimą. Kadangi LDDP atstovas Z.Vaigauskas buvo Seimo patvirtintas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir turėjo sustabdyti savo įgaliojimus partijoje, LDDP taryba pasiūlė vietoj jo į Vyriausiąją rinkimų komisiją įtraukti kitą savo atstovą. Taigi santykis išlaikytas toks pat, koks buvo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
J.BERNATONIS. Žilinskas niekad LDDP nariu nėra buvęs.
PIRMININKAS. Aš painformuosiu: ponas Žilinskas buvo socialdemokratų atstovas, dabar žadame keisti, kai tik surasime tinkamą kandidatą. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš noriu pasakyti, kadangi Seimo narys J.Bernatonis detaliai paaiškino, kaip atstovaujama politinėms jėgoms, aš galiu pridurti, kad politinių jėgų atstovavimas visiškai atitinka Seimo rinkimų įstatymą. Dėl to aš siūlau balsuoti už tai, kad...
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už nutarimą “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos nario”, Nr. 1076, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 11.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Jūsų pusėje sėdi ne ta publika, kurią galima suagituoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas 35 Seimo nariams balsavus už, 11 - prieš, 3 susilaikius.
Lietuvos Respublikos sveikatos santvarkos įstatymo projektas (priėmimas) Nr.413(4) (94.07.18)
4sesija71p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome rezervinį antrąjį klausimą - Lietuvos Respublikos sveikatos santvarkos įstatymo projektą. Tai yra priėmimo procedūra. Pranešėjai G.Paviržis ir V.Andriukaitis. Nežinau, kuris pranešėjas žada kalbėti.
V.ASTRAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Sveikatos santvarkos įstatymo paskutinis variantas yra pateiktas šiandien. Mes jį radom ant stalo. Aš jau pasisakiau ketvirtadienį, svarstant darbotvarkę, kad šitie projektai pateikti labai neseniai, ir buvo parašyta, jog jie bus svarstomi, o ne balsuojama. Vadinasi, mes neturime jokio pagrindo šiandien priiminėti tą įstatymą. Ryšium su tuo aš siūlyčiau, jog būtų atsižvelgta į tai, kad įstatymas po svarstymo padidėjo tris kartus. Buvo 45 straipsniai, o dabar 140 straipsnių. Tai argi galima manyti, kad po svarstymo šitaip pakeitus įstatymą iš viso jį būtų galima priiminėti. Kodėl aš manau, kad būtų neleistina priiminėti? Būtų pažeidžiamos Seimo narių teisės tą įstatymą keisti, siūlyti raštiškus pakeitimus. Nes jeigu šiandien pradėsim priėmimo procedūrą, tai mes neturėsim teisinio pagrindo pateikti raštu pasiūlymus daryti pakeitimus. O tų pakeitimų, aš manau, bus labai daug. Nes nemažai yra nesutarimų. Aš manyčiau, kad jis turėtų būti apsvarstytas komitete. Bet kadangi čia yra toks spaudimas ir būtinai reikia pradėti svarstyti, tai aš manyčiau, kad svarstyti galų gale ir balsuoti būtų galima, jeigu Etikos ir procedūrų komisija pažiūrėtų ir palygintų du variantus. Tą variantą, kuris buvo paskutinis svarstymo variantas, su tuo variantu, kuris dabar yra. Ar ji rastų galimybių, kad tai svarstytini klausimai?
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigiasi.
V.ASTRAUSKAS. Man atrodo, kad tai iš naujo perrašytas įstatymas.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Komiteto pirmininkas ponas G.Paviržis. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos. Nereikia turbūt aiškinti šio įstatymo svarbos ir to, kad jis jau svarstomas iš esmės ir taisomas dar nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų. Kai kurie straipsniai papildyti, tačiau šiuo atveju Seimo narys V.Astrauskas, deja, ne visai teisus. Sveikatos pakomitečio žmonės ir mes komitete turėjom galimybę gerokai anksčiau susipažinti su šio įstatymo projektu. Jis buvo neseniai svarstytas Vyriausybės, po to kai buvo išdalytas mums, ir iš ten gauta atsiliepimų. Aš nematau jokių priežasčių stabdyti šio labai svarbaus įstatymo priėmimą. Iš esmės dėl šito įstatymo mes negalim kitų su sveikatos apsauga susietų įstatymų svarstyti, nes iš čia išplaukia visos pagrindinės kitų įstatymų nuostatos. Aš manau, galbūt būtų galima padaryti tiktai tokią išimtį gerbiamajam V.Astrauskui, kuris susipažinęs plačiau galbūt pateiktų kokį vieną kitą ginčytiną klausimą. Kadangi abu komiteto nariai, jie galėtų dėl kokio ginčytino atvejo, jeigu mes prieitume, rasti konsensą, susitarti. Aš norėčiau prašyti kolegos, kad mes nedelstume, o svarstytume šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, aš noriu jūsų paklausti oficialiai, kaip komiteto pirmininko, ar jūs teikiate balsavimui šitą įstatymą?
G.A.PAVIRŽIS. Taip. Būtinai.
PIRMININKAS. Aš galiu informuoti Seimo narius dėl formalių procedūrų. Penktadienį šitas projektas įregistruotas ir formaliai neleisti jo priiminėti neturiu jokios teisės. Todėl balsavimas pradedamas. Pranešėjau, jums žodis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite supažindinti jus. Aš norėčiau, kad jūs sektumėt projektą Nr.413 (4), kuris išdalytas. Tai nėra jokia alternatyva, tiktai surašyta taip, nes, kaip jūs matėte iš lydraščio, padarius kompiuterinių spausdinimo ir maketavimo klaidų, kai kurie skyriai buvo sujaukti. Dabar jūs turit vientisą tekstą. Tiems kolegoms, kurie teikė alternatyvius pasiūlymus pagal anksčiau išdalytą projektą, aš sakysiu abiejų projektų numerius ir pasakysiu iš esmės, apie ką kalbama. Alternatyvos pateiktos Seimo nario kolegos L.Alesionkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dabar nesiūlyčiau kalbėt apie alternatyvas, aš siūlyčiau kalbėti tiktai apie alternatyvas dėl atskirų straipsnių, ir tuos straipsnius mes priiminėsim pirmiausia. O ten, kur nėra jokių pasiūlymų, priiminėsime blokais, t.y. dalimis, kaip mes darome visą laiką. Taigi dėl preambulės. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Labai ačiū. Dėl preambulės jokių pasiūlymų nėra. Toliau...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Seimo nariai, dėl preambulės? Pritarta. Prašau dėl pirmosios dalies. Kas ten yra? Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, preambulėje turėtų būti pasakyti pagrindiniai dalykai, kurie turėtų apimti vadinamąjį Sveikatos santvarkos įstatymą. Visų pirma aš nesutinku su tuo, kad būtų vartojamas iš viso toks terminas “sveikatos santvarka”. Turėtų būti Sveikatos apsaugos įstatymas arba gali būti Sveikatos įstatymas, bet ne Sveikatos santvarkos, nes sveikata kokios nors santvarkos neturi ir negali turėti.
Dabar kodėl man nepatinka preambulė? Preambulėje faktiškai yra kalbama tik apie sveikatą, o nekalbama apie gydymą. Preambulė turi apimti ne tiktai sveiko žmogaus sveikatos priežiūrą. Būtų dar geriau, jeigu tai būtų apsauga, o ne priežiūra. Čia gydymo kaip ir nėra. Yra tiktai... Vienas dalykas yra pasakyti, kad sveikata - tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė, socialinė žmonių gerovė. O apie ligonį kaip tokį iš viso nekalbama. Išeitų, kad tiktai sveikiems žmonėms yra šis įstatymas parengtas. Ir apskritai šita tezė eina per visą įstatymo projektą: sveikam beveik yra viskas, kas turi sveikatos, o kas jos jau neturi, tai mažai. Nors, tiesą sakant, išplėtus šitą įstatymą po to paskutinio svarstymo, kai iš viso apie mediciną nebuvo ir kalbos, dabar yra jau čia dėl ligų. Toliau matysime... Tačiau preambulėje liko taip, kad ligų ir nėra. Kaip gydyti sergantį žmogų, nėra nusakoma. Tai turėtų būtinai matytis, mano nuomone.
PIRMININKAS. Taip. Dar galima remti preambulę. Seimo narys A.Rudys ruošiasi tai daryti?
A.RUDYS. Taip, aš noriu paremti ir noriu pabrėžti, kad šitas įstatymas nekalba apie ligų gydymą arba, tiksliau sakant, jis kalba ne tik apie ligų gydymą. Jis galbūt greičiau kalba apie tai, kaip sudaryti visuomenei sąlygas, kad tų ligonių būtų mažiau. Aš bent taip suprantu. Ir todėl ta preambulė, kuri yra pateikta, ji visiškai atitinka įstatymo idėją. Žodis “santvarka” šiuo požiūriu irgi yra visiškai priimtinas todėl, kad jis nubrėžia bendriausią sveikatos siekimo funkcionavimo Lietuvoje sistemą. Dėl to aš pritariu tam, kas yra projekte.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, preambulė yra parengta atsižvelgiant į visas tarptautines konvencijas, į Pasaulinės sveikatos organizacijos doktriną, kurioje kalbama apie sveikatą. Jeigu manoma, kad sveikatai galima pritaikyti apibrėžimus, tai enciklopedinių apibrėžimų yra apie 300. Tuo tarpu kvalifikuotas tarptautinis apibrėžimas yra pateiktas Pasaulinės sveikatos organizacijos kaip konvencija, kurią reikėtų aprobuoti visoms šalims. Todėl apie tai, ką kalba daktaras V.Astrauskas, visas antrasis skyrius yra paskirtas tai veiklai...
O diskusija dėl sveikatos apsaugos ir sveikatos, manau, kad jau yra užsitęsusi, ir aš siūlyčiau Seimo nariams aprobuoti. Pritarčiau tokiam projektui, koks jis yra pateiktas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik turėsiu informuoti, kad yra Vyriausybės pritarimas ir kad komitetas teikia. Prašom pasiruošti balsuoti. Kadangi yra abejojančių dėl preambulės, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria preambulei, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Pritaria 27, nepritaria 5 plius 8. Preambulei pritarta.
Dėl pirmosios dalies. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl 3 straipsnio 30 punkto pirmosios dalies yra Socialinės ministerijos pataisa, kurią priimu. 30 punkte po žodžių “privalomojo sveikatos draudimo” parašyti “lėšų surinkimo tvarka”. Viskas.
PIRMININKAS. Daugiau nėra dėl 30?
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu žiūrėsime į visus antrosios dalies straipsnius...
PIRMININKAS. Palaukit, palaukit! Dėl šito straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl šito straipsnio? Ne, nėra.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio čia, taip?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimas juk išliko, o žodis “apsauga” iš šito įstatymo projekto yra, galima sakyti, absoliučiai eliminuotas. Lyg ta sveikatos apsauga būtų kažkokia piktžaizdė, kurios negalima priimti. Jeigu yra gamtos apsauga, yra krašto apsauga, juk niekas nesako, kad reikia - krašto priežiūra, gamtos priežiūra (nes tai būtų daug silpniau), kultūros paminklų apsauga, nuosavybės apsauga ir t.t. Kodėl dabar reikėjo parengti šitą įstatymą taip, kad jame neliktų “sveikatos apsaugos”?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kalbėkite apie 3 straipsnį.
V.ASTRAUSKAS. Aš nesutinku su tais bendraisiais nuostatais, kurie čia yra surašyti, jeigu nebus įrašyta “apsauga”. Nes ir “santvarka”... gali būti apsaugos santvarka, sveikatos apsaugos santvarka, o...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary...
V.ASTRAUSKAS. Kad sveikatos apsaugos sistema, o ne sveikatos sistema. Čia iš viso padaryta tokia “mišrainė”, kad terminologija jokiu būdu negali būti priimta, kadangi valstybinėje terminologijoje “apsauga” yra išlikusi daugybėje vietų, yra net Vyriausybės programoje, o sveikatai skirtame skyriuje yra tiktai “priežiūra”, o daugiau nieko. Neteisinga šitaip daryti. Reikia vis dėlto grąžinti atgal sveikatos apsaugą ir ją tvarkyti, sisteminti, svarstyti jos santvarką, o ne pačią sveikatą kišti vieną be žodžio “apsauga”. Negaliu pritarti šitam...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbate jau dėl viso įstatymo, o ne dėl 3 punkto. Prašyčiau įstatymų, kuriuos pateikė premjeras, kiek aš supratau, ir Vyriausybė, nevadinti kažkokiu kratiniu. Seimo narys L.Alesionka. Prašom. Galima pritarti arba nepritarti 3 straipsniui. Kitokių kalbų čia negali būti!
L.ALESIONKA. Be abejo, kad aš pritariu 3 straipsniui tokiam, koks jis yra formuluojamas, ir noriu atkreipti Seimo narių dėmesį. Tai, kad ministeriją kol kas vadina sveikatos apsaugos, nekeičia jokios įstatymo esmės. Ministerijos pavadinimo pakeitimas yra smulkmena, o ne smulkmena yra tai, kas dėstoma šiame įstatyme ir iš dalies jo 3 straipsnyje. Aš pritariu tai formuluotei, kokią teikia kolega V.Andriukaitis ir autorių grupė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors reikalauja balsuoti dėl 3 straipsnio? Niekas. Reikalauja. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 3 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”. (Balsai salėje) Pritaria 28, nepritaria 5 plius 1. Straipsniui pritarta.
Toliau, pranešėjau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Toliau dėl 9 straipsnio yra Seimo nario L.Alesionkos...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Jau yra kitas skyrius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Aš tada prašyčiau dėl pirmojo skyriaus. Yra abejojančių?
V.P.ANDRIUKAITIS. Nėra. Daugiau nėra dėl pirmojo.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė dėl pirmojo skyriaus? Ne? Neabejojate? Kas abejoja dėl pirmojo skyriaus? Niekas. Pirmajam skyriui pritarta. Prašau toliau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl antrojo skyriaus 9 straipsnio yra Seimo nario L.Alesionkos pasiūlymas. Jis, kaip minėjau, parengtas pagal ankstesnio projekto straipsnių numeravimą. 2 punkte po žodžio “įmonės”, įrašyti “bei organizacijos, akredituotos nustatytų rūšių įstatymo veiklai”. Darbo grupė nepriima šio pasiūlymo, kadangi organizacijos yra, jeigu jos steigia įmones, tai jos yra steigėjai, o įmonė yra juridinis asmuo. Taip kad iš esmės tai yra nepriklausomai nuo to, kokios kilmės yra įmonė: ar ji steigta valstybės, ar ji privati, ar ji steigta profesinių organizacijų ir t.t., ji lieka įmonė. Ir jeigu ji gauna akreditaciją, ji užsiima ta veikla.
PIRMININKAS. Čia dėl 9 straipsnio? Taip?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. 9 straipsnio 2 punkto.
PIRMININKAS. Kas dėl 9 straipsnio? Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš negaliu sutikti su tuo, kad būtų iš viso vartojamas terminas “sveikatos santykiai”. Man nedavė žodžio pasakyti dėl vieno skyriaus. Kokie iš viso gali būti sveikatos santykiai? Ar kas nors gali įsivaizduoti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, 9 straipsnyje tokių žodžių visiškai nėra.
V.ASTRAUSKAS. Aš kalbu apie tai, ką aš buvau...
PIRMININKAS. Todėl jums žodis atimamas. Seimo narys S.Pečeliūnas. Kalbėkite apie tai, kas straipsnyje, o ne kažkur kitur.
S.PEČELIŪNAS. Ponas pranešėjau, čia tikrai dokumentas pakankamai didelis ir jame ne vienoje vietoje yra tokių terminų, kurie tam tikra prasme yra naujadarai ir mūsų kalboje nelabai įprasti, jie nelabai galbūt ir suprantami. Vienas iš tokių yra ir 9 straipsnyje, nors jų buvo ir anksčiau. Tas pat žodis vartojamas. Kas tai yra “sveikatinimo veikla”? Aš manau, mes galime lietuviškai pasakyti. Tai ir kalbėkime lietuviškai! Arba ponas pranešėjas turėtų sutikti, kad kalbininkai šitą storą dokumentą tvarkydami (o jie turės tai daryti) visus tokius dalykus išmestų ir pakeistų lietuviškais pasakymais. Arba jūs dabar įtikinkite mus, kad tai yra visiškai suprantamas ir aiškus dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad redaktoriai visus dokumentus žiūrės, žiūrės ir terminus.
S.PEČELIŪNAS. Bet pranešėjas irgi turi gerbti Seimą ir arba prieš tai suredaguoti, arba mus įtikinti, kad čia viskas yra gerai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ar galima dabar man pasakyti? Aš labai gerbiu kolegos S.Pečeliūno lituanistines žinias. Neabejotinai. Tačiau lygiai taip pat turiu vertinti Lietuvių kalbos instituto analizę ir išvadas. Dabar, gerbiamasis kolega, jeigu galima, atsiverskite įstatymo pabaigą. Ten yra nurodytas rašto numeris ir Lietuvių kalbos instituto atsakymai dėl terminų. Jeigu jums reikia konkrečiai gauti Lietuvių kalbos instituto sunormintą žodyną, mes jį įteiksime jums asmeniškai. Rašto numeris yra nurodytas.
Dabar kas yra “sveikatinimo veikla”? Yra 4 straipsnyje. Aš iš tikrųjų norėčiau, kolegos Seimo nariai, kad jūs į visą šitą įstatymą pažiūrėtumėte labai atidžiai. Mes labai daug kartų turėjome problemų dėl terminų. Kaip minėjau, terminų problema yra tarptautinė ir juridinė... Sveikatos teisės iš tikrųjų yra labai sunki situacija dėl to, kad ji nebuvo plėtojama. Mums teko kreiptis į Lietuvių kalbos institutą, kad jie patvirtintų šitokių terminų galiojimą Lietuvoje. Jų atsakymas aiškus ir vienareikšmiškas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš visiškai pritariu tam, kad, kas yra “sveikatinimo veikla”, yra paaiškinta ankstesniame straipsny, telieka tik jį perskaityti. Aš norėčiau dar kartą pagrįsti savo siūlymą dėl punkto: “įstaigos ar įmonės, akredituotos sveikatos draudimo veiklai”. Aš norėčiau pridurti ir žodį “organizacijos” todėl, kad nebūtų užkirstas kelias (diskutuojant dėl Sveikatos draudimo įstatymo), kur mūsų siūlomame projekte yra numatytos draudimo organizacijos. Tai taip pat juridinis asmuo, turintis sąskaitas banke ir t.t. Pavyzdžiui, užsiimantis gyvybės draudimu. Arba visuomeninės kasos, kaip mes manome, su profsąjungomis... Todėl aš siūlyčiau balsuoti dėl to, kad būtų pridėtas žodis “organizacijos”.
PIRMININKAS. Kurioje vietoje, gerbiamasis pranešėjau?
L.ALESIONKA. Aš cituoju. Čia bus: “sveikatinimo veiklos vykdomieji subjektai”. Taip. Ir ten, atrodo, 5...
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį...
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio mes kalbame.
L.ALESIONKA. Taip. Gerbiamasis pirmininke, bet kadangi iš tikrųjų aš naują tekstą gavau tiktai šiandieną po komiteto posėdžio, tai mes sutarėme su kolega V.Andriukaičiu, kad aš... Aš tuos pasiūlymus rašiau pagal prieš tai buvusį. Mes sutarėme taip, kad čia pat vietoje suderinsime pagal naują numeravimą. Vadinasi, aš teikiau dėl 7 straipsnio 5 punkto...
V.P.ANDRIUKAITIS. Dabar yra 9 straipsnio 2 punktas.
L.ALESIONKA. Taip. Ir jis turėtų skambėti taip: “Įstaigos ar įmonės ir organizacijos, akredituotos sveikatos draudimo veiklai”.
PIRMININKAS. Kaip tekste toliau. Taip?
L.ALESIONKA. O toliau viskas kaip tekste, tik prisidėtų žodis “organizacijos”.
PIRMININKAS. Pranešėjau, priimate?
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, negaliu priimti, nes norėčiau pakomentuoti dar kartą.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis pranešėjau. Mūsų laikas baigiasi. Darome priėmimo pertrauką. Manau, jūs turėsite laiko suderinti pozicijas su alternatyvų teikėjais ir su jūsų įstatymo kritikais. Ačiū. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas J.Bernatonis.
Pertrauka
4sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 7 darbotvarkės klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” projektas (Nr.995). Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį R.Markauską. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Kas pasikeitė po svarstymo?
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pasakyti, kad mes dabar priiminėjame projektą Nr.995 (3), registruotą 1994 m. liepos 13 d. Noriu pasakyti, kad per paskutinį svarstymą buvo atsižvelgta į visus pateiktus pasiūlymus. Juos matote (...) 2 punkto dalyje ir 3 punkto paskutinėje dalyje. Siūlau Seimo nariams priimti šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Alternatyvių siūlymų nėra, gerbiamasis pranešėjau?
R.MARKAUSKAS. Ne, neturiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu susitarti, kad balsuosime dėl viso šio nutarimo projekto, kadangi alternatyvių siūlymų nėra. Tada mes galėtume nesvarstyti jo pastraipsniui. Prašom. Kas norėtų pasisakyti dėl tokio siūlymo? Gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Prašyčiau, kad pranešėjas primintų papildymus. Jeigu tie papildymai yra...
R.MARKAUSKAS. Kokie buvo papildymai?
E.JARAŠIŪNAS. Taip, taip.
R.MARKAUSKAS. Kur buvo parašyta “užsienio lietuvių organizacijos”, dabar yra papildyta naujai: “Pasaulio lietuvių bendruomenės, kraštų bendruomenių valdybų pirmininkai” ir “socialinis draudimas dėl nedirbančių pensininkų”.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasisakyti dėl viso šio nutarimo balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš. Nėra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju! Kolegos Seimo nariai! Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas svarstė šį dokumentą pakankamai sutartinai. Balsų dauguma pritarė šiam projektui, ir aš taip pat manau, kad šitas dokumentas padės kai kurias problemas spręsti, tiesa, ne visas, kadangi tų problemų... Ir iš tos informacijos, kurią mes gavome iš naujausių renginių, kuriuos rengė Pasaulio lietuvių organizacijos čia, Lietuvoje, matyti, kad situacija yra pakankamai sudėtinga ir reikalų, ir problemų žmonės turi labai daug. Ką mes turėtume padaryti... Bet vis dėlto dalį problemų šitas dokumentas padės išspręsti. Kita vertus, be abejo, yra Pasaulio lietuvių bendruomenės, jos vadovų, visų žmonių, kurie gaus parašo teisę tvirtinti lietuvių kilmės asmenis Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentams gauti, atsakomybė. Dabar, sakyčiau, priėmus šitą dokumentą svorio centras, t.y. darbo centras, persikelia būtent į Pasaulio lietuvių bendruomenės struktūros, organizacijos lygmenį. Aš dėl to kviečiu paremti šitą dokumentą. Manau, kad jis tikrai daug kur bus naudingas ir pagelbės pasaulyje gyvenantiems lietuviams. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija pasisako už šio nutarimo priėmimą, nors, aišku, 2 punkto papildymas šeštąja dalim jį šiek tiek susiaurino palikdamas vien “Pasaulio lietuvių bendruomenės, kraštų bendruomenių valdybų pirmininkai”. Mes buvome už tai, kad būtų suteikta teisė ir kitų lietuvių organizacijų vadovams priimti tuos dokumentus. Tačiau, nepaisant to susiaurinimo, aš siūlau Seimo nariams balsuoti už šio nutarimo priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi norėję pasisakyti dėl balsavimo motyvų pasisakė. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Atsiprašau. Aš...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo ir papildymo”, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Stakvilevičiau, jūs už ar prieš?
Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 53 Seimo nariams balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” priimtas.
R.MARKAUSKAS. Aš labai dėkingas Seimo nariams, kadangi šis priimtas...
4sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi turime truputį laiko, siūlau aptarti rytdienos darbotvarkę. Kas norėtų pasisakyti dėl rytdienos darbotvarkės? Ji buvo apsvarstyta Seniūnų sueigoje. Vienbalsiai pritarta įtrauktiems klausimams. Taigi galite tik papildomai siūlyti klausimus.
Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke Juozai Bernatoni, aš esu kreipęsis raštu į Etikos ir procedūrų komisiją dėl vieno balsavimo neteisėtumo. Taip pat kreipiausi į jus, kad būtų padarytos išvados ir paaiškinimai. Man buvo atsakyta, kad jūsų valdyba tą reikalą spręs ir išnagrinės. Aš kalbu apie Tabako kontrolės įstatymą. Ir štai jau gal koks mėnuo praėjo, o jūs į tai nereaguojate. Tai aš nežinau, ką tuo atveju teigia Statutas. Aš manyčiau, kad tas klausimas turėjo būti išnagrinėtas ir savaime įtrauktas į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Seimo nary, kai susirinks Seimo valdyba, mes tą klausimą aptarsime. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš nesu optimistas dėl mūsų šios dienos rezervinių klausimų sprendimo. Tai dėl to aš prašau, kad tarp rytdienos rezervinių klausimų būtų galimybė įtraukti rezoliucijos dėl darbo užmokesčio ir socialinių išmokų didinimo politikos projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš karto perspėju, jog visi šiandien neišnagrinėti klausimai bus įtraukti į rytdienos rezervą. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš siūlau įtraukti 24 savaitės darbotvarkės klausimą. Tai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai. Savivaldybių komitetas šį klausimą apsvarstė.
PIRMININKAS. Kada svarstė Savivaldybių komitetas?
P.PAPOVAS. Šiandien.
PIRMININKAS. Tai mes galime įtraukti tik trečiadienį.
Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Aš pritariu P.Papovo pasiūlymui.
PIRMININKAS. Siūlykite į trečiadienio darbotvarkę, jeigu buvo svarstyta skubos tvarka. Jeigu paprasta tvarka, tai rudenį. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes pradėjome Sveikatos santvarkos įstatymo svarstymo procedūrą ir turbūt rytoj rezerve būtų maža garantija. Turbūt reikėtų tęsti, nes mes turėsime pabaigti šio įstatymo priėmimą. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu šiandien sutaupytume laiko, būtų galima toliau pratęsti. O rytoj turėtų būti bent jau ne rezerve.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt sutiktumėte, kad pusę valandos nuo Pensijų įstatymo projekto priėmimo panaudotume Sveikatos santvarkos įstatymo priėmimui? Sutinkat? Dėkoju.
Gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš noriu paprašyti ir jūsų, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir Seimo valdybos, ir kartu kolegų Seime. Padarykime taip, kad kiekvieną dieną mes pasistūmėtume dėl sanatorijų, kurortinių įstaigų ir poilsio namų nuosavybės nustatymo klausimų. Padėtis iš tikrųjų yra bloga. Supraskit, kad vien Druskininkų autoūkyje jau teismo antstolių surašyta ir iš varžytinių pardavinėjami automobiliai tik todėl, kad ta įstaiga nebeturi iš ko laikytis neturėdama šeimininko. Vadinasi, žmonės sutiko dirbti tik iki mūsų atostogų, kol mes priimsim šį nutarimą. Ar tokį, ar kitokį šį įstatymą priimkim. Todėl aš labai prašau, kad visas šitas dienas padarytume po tą dalelę darbo, kurio reikia, kad bent jau paskutinę dieną šį sprendimą padarytų Seimas.
PIRMININKAS. Šiandien numatytas svarstymo tęsinys. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu svarstymas bus užbaigtas, mes negalėsime daryti priėmimo rytoj. Taigi reikės daryti trečiadienį tų klausimų priėmimą. Seimo valdyba tai turi omeny. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pritarti gerbiamojo L.Alesionkos pasiūlymui ir paprašyti, kad jeigu šiandien nebus tie klausimai apsvarstyti, - o toks pavojus yra, kad nebus užbaigtas svarstymas, - tai įtraukime rytoj į pagrindinius klausimus, nes klausimas svarstomas skubos tvarka.
PIRMININKAS. Kokius klausimus jūs turite omeny?
A.BALEŽENTIS. Turiu omeny įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių, kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų profesinių sąjungų, nuosavybės”, projektas Nr.949.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą noriu jums priminti, ką sakiau. Visi šios dienos darbotvarkės klausimai, kurių neapsvarstysime, bus įtraukti į rytdienos posėdžių darbotvarkę. Aš tikiuosi, kad mes šiandien pratęsime posėdį ir baigsime visus darbotvarkės klausimus.
Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, dėl rezervinio klausimo, kol kas vienintelio darbotvarkėje. Kiek aš žinau, iki šio momento dar nėra įregistruotas šitas projektas. Be abejo, galima posėdį pratęsti ir pan. Bet galbūt galima atsisakyti ir įtraukti kitus klausimus, nes savaitės darbo dienų iš esmės liko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte į rytdienos darbotvarkę netraukti, kadangi šis projektas nėra dar įregistruotas. Įtraukime į trečiadienio, kai bus įregistruotas. Nes jeigu svarstysime ypatingos skubos tvarka, tai tuomet galėsime priimti ir vėliau įtraukę. Ar sutinkat? Dėkui.
Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Kiek aš supratau, posėdžio pirmininke, jūs pasakėte, kad tuos klausimus, kurie nebuvo šiandien išspręsti, mes išspręsime rytoj. Aš taip supratau?
PIRMININKAS. Taip.
F.KOLOSAUSKAS. Aš kalbu apie Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte šio įstatymo priėmimui skirti pusę valandos laiko Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo sąskaita, kadangi ten liko tiktai priimti vieną įstatymą? Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis prieštarauja. Tačiau aš noriu priminti, kad priėmimą mes turėsime užbaigti ir to projekto, kurį siūlo gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Mes jį pradėjome priiminėti anksčiau. Galbūt jūs neprieštarausite? Būtų nevisiškai etiška siūlyti tik savo, o kitiems nepritarti. Dėkoju.
Gerbiamasis Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbkime ministrą E.Vilkelį ir jo Respublikos sutarties su Europos investicijų banku projektą svarstykime ne pietų pertraukos metu. Atidžiau sudarykime darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš manau, kad, gerbiamieji Seimo nariai, tam galime pritarti ir truputį tą klausimą galėsime perkelti. Tada aš nežinau, ko mes galėtume negerbti. Galbūt negerbtinų pranešėjų nėra. Bet jeigu sutiktų vienas iš pranešėjų, kurie pretenduoja į tą laiką, pasikeisti su gerbiamuoju ministru E.Vilkeliu, tai aš būčiau dėkingas. Gal gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis sutiktų? Nesutinka. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra taip, kaip siūloma darbotvarkėje. Seniūnų sueigoje yra pritarta. Pietų laikas nėra reglamentuotas Statute.
Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau sugrįžti prie Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų. Taikant skubos tvarką, remiantis 167 straipsniu yra trumpinami apsvarstymo ir priėmimo laiko tarpai. Šie laiko tarpai turi būti ne trumpesni kaip viena diena ir ne ilgesni kaip trys dienos. Todėl aš noriu pasakyti, kad Savivaldybių komitetas šį klausimą svarstė šiandien ryte, o rytoj jau bus praėjusi viena diena. Dėl to siūlau, kad tas klausimas dėl Savivaldybių rinkimų įstatymo pakeitimo būtų įtrauktas į rytdienos posėdį, kadangi viena diena bus praėjusi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt aš neteisingai traktuoju Statutą. Mano supratimu, vienos dienos tarpas nebus praėjęs. Čia kalbama ne apie vieną dieną, o apie vienos dienos tarpą. Taigi mes galėsime tą klausimą toliau svarstyti tiktai trečiadienį.
Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau, kaip ir praėjusį kartą, paminėti, kad kažkur dingo rezoliucija dėl Tibeto. Ji jau buvo anksčiau įrašyta į darbotvarkę, o staiga atsirado kad ir šios dienos darbotvarkėj tas partinių diplomų svarstymas. Manau, kad tas klausimas yra svarbesnis ir mes šioj sesijoj turėtume jį priimti. Tai gal įrašykime vietoj to, ką mes išbraukiam, rezoliuciją dėl Tibeto į rezervinius klausimus?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl rezoliucijos dėl Tibeto nėra surinktų Seimo narių parašų, todėl aš prašyčiau, kad nebūtų tai lyginama su tais klausimais, kurie privalomai įtraukiami į darbotvarkę.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi į visus jūsų siūlymus atsižvelgiau, ar sutiktumėte priimti tokius patikslinimus bendru susitarimu? Dėkoju.
4sesija71p svarstyti klausimai
Dabar svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Seimo pareiškimo “Dėl Armijos krajovos pagerbimo renginių” projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį profesorių V.Landsbergį. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūs jau turite išdalytą šito pareiškimo trečiąjį projektą. Jūsų pavedimu mes jį toliau redagavome su ponu A.Griciumi. Ir ponas R.Ozolas skaitė taip pat šitą tekstą. Čia yra mano vieno parašas todėl, kad aš pono A.Griciaus nepagavau. Tiktai išplatinimui. Dabar mes galėtume šį pareiškimą ir priimti, kadangi praeitą savaitę jis buvo svarstytas, dėl jo diskutuota ir paliktas dar paredaguoti. Aš manau, kad tai būtų labai gerai, kad jis būtų priimtas abiejų Seimo pusių susitarimu arba bendru supratimu. Jeigu jūs palygintumėte pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį, jūs pamatytumėte, kad šis yra švelninamas, atsižvelgiant net į tai, kad kam nors kas nors galėtų atrodyti aštrokai ar nepatiktų. Nors ir antrajame projekte, man atrodo, nieko neteisingo ir nieko užgaunančio nebuvo. Tačiau kalbėjome su ponu A.Griciumi ir... Aš labai atsiprašau, čia taip kažkaip išsprūdo. Kalbėjome su ponu A.Gricium, aptarinėjome ir kai ką dar paredagavome. Ar jūs norėtumėte, kad aš jį perskaityčiau, ar jūs turite? Aš tik pasakysiu, kad visiško tikslumo dėlei, kadangi iš pradžių rašoma “liepos pirmosiomis dienomis”, o turėtų būti parašyta “birželio 30 d. ir liepos pirmosiomis dienomis”. Čia tiktai jau tokia faktinė redakcija. Žodžiu, aš galiu tik tiek pasakyti, kodėl man atrodo ir ponui A.Griciui atrodo, ir daug kam įvairiose frakcijose atrodo, kad koks nors pareiškimas yra reikalingas. Todėl, kad mes negalime sutikti su mums norima primesti pažiūra, kad Armija krajova, veikdama čia aplink Vilnių ir puldama Vilnių, veikė Lenkijoje. Tokia pažiūra bandoma įtvirtinti. Mes laikomės valstybinės pažiūros, mes prisimename, kaip aiškiai visa tai išdėstė Lietuvos Prezidentas čia pasirašius LietuvosLenkijos sutartį. Net ir ne taip griežtai, kaip sako Prezidentas, bet vis dėlto kai ką mes turime pasakyti. Visiškai nepasakyti būtų neteisinga. Seimas kaip tik gali savo pastabą dėl tokių renginių padaryti. Seimas tiktai apgailestauja. Čia nėra protesto, nėra pasipiktinimo ar ko nors panašaus. Bet apgailestauti verta, nes tokie dalykai nepadeda, kad mūsų santykiai su Lenkija tikrai nuosekliai gerėtų. Yra tam tikras erzinantis momentas, dėl kurio aš ir pono Lenkijos ambasadoriaus esu ne kartą prašęs, kad jis tų klausimų nekeltų ir neaštrintų. Bet kai kada yra žmonių, kurie juos bando užaštrinti. Tai “Nasza gazeta” skelbia labai jau taip, galima sakyti, net provokuojančia forma, kad štai minėjimas vyksta, minimas tas Vilniaus puolimas, o mes jam tokios reikšmės negalime suteikti, kokią norėjo suteikti kai kurie asmenys, lyg Armija krajova būtų veikusi Lenkijoje ir vaduodama Lenkijos miestą Vilnių. Mes žinome, kad yra kitaip. Valstybinės politikos ir valstybinės linijos turime laikytis visais atžvilgiais ir šiuo atžvilgiu padarydami tam tikrą Seimo pastabą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. 4 Seimo nariai užsirašė pasisakyti, o po to bus šio pareiškimo priėmimas.
V.LANDSBERGIS. Jau klausimų nėra dabar?
PIRMININKAS. Klausimų jau negali būti. Klausimus jums uždavė pateikimo metu.
V.LANDSBERGIS. Gerai.
PIRMININKAS. Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Plokšto. Prašom. Jums skiriama 5 min.
A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėjau pasisakyti dėl šio klausimo. Mano šiandieninis pasisakymas yra išprovokuotas pono J.Dringelio klausimo, užduoto pateikimo metu. Ponas J.Dringelis pasakė, kad priėmus šį pareiškimą padidės Lietuvos lenkų lojalumas Lietuvai ir pagerės Lietuvos-Lenkijos santykiai. Šitoje salėje galima išgirsti daug visokių dalykų, bet tai aš išgirdau pirmą kartą, todėl nutariau vis dėlto pasisakyti šituo klausimu.
Visų pirma dėl Lietuvos lenkų lojalumo. Dar niekada nebuvo nei Seime, nei Lietuvos politinės minties vystymesi susimąstyta rimtai, o kas yra Lietuvos lenkai. Mes dažnai sėdime abipusių kaltinimų spiralėje, kai niekas nesugeba suprasti kitos pusės, ką jie galvoja ir ko jie nori. Šitas pareiškimas yra vienas iš faktų, kuris įrodo, kad dar Lietuvos politikai nepriėjo prie tos ribos, kad galėtų suprasti Lietuvos lenkus apskritai ir kas jie yra. Jeigu manoma, kad vienu pareiškimu galima paveikti Lietuvos lenkus kaip visuomenę, tai yra nesąmonė, ponai. Niekada to nebus. Aš galiu tikrai pasakyti, kad niekada Lietuvos lenkams Armijos krajovos įvaizdžio apjuodinti nepavyks. Tai yra faktas. Jis gali nepatikti, galima dėl šito diskutuoti. Bet tai yra toks neginčijamas faktas, kaip kad, pavyzdžiui, katalikui nepavyks apjuodinti Bažnyčios vaidmens. Jis tuo tiki ir apie tai negalvoja. Taip pat Lietuvos lenkai tiki, kad Armija krajova buvo didvyriai, ir niekada nepavyks šito tikėjimo nuo jų atplėšti. Ir dabar pagalvokim apie tai, kas bus, kai bus priimtas tas pareiškimas. Lietuvos lenkų reakcija bus viena - tai bus pasipriešinimas dar kartą. Tuo mes įrodysime, kad mes nuo 1989 metų niekur į šoną nenuėjome, o mes toliau einame tuo keliu vieni kitus kaltindami, nesugebėdami suprasti savo gal ne partnerių, bent jau piliečių.
Antrasis klausimas - dėl Lietuvos-Lenkijos santykių. Armija krajova buvo antihitlerinės koalicijos narys, kuris yra pripažįstamas visame pasaulyje. Armijos krajovos klubai veikia daugely šalių, taip pat ir Vokietijoje, kuri, man atrodo, turėtų daugiausia priežasčių neįregistruoti. Kad Armija krajova veikė Vilniaus krašte, yra atskira problema, dėl kurios tikrai galima diskutuoti. Čia yra įdomus klausimas. Jeigu Lenkija buvo užpulta 1939 m. tokiose ribose, tokiose ribose ir veikė jos kariuomenė. Čia nebuvo kokia nors neorganizuota jėga. Ji vykdė įsakymus ir negalėjo kitaip elgtis, nes tada nebūtų jau kareivių. O tai, kad Lenkija nepripažino Vilniaus krašto perdavimo, taip pat yra faktas, ir niekur mes nuo jo nepabėgsime. Čia yra tikrai įdomus atvejis, dėl kurio galima ilgai diskutuoti. Bet, aš manau, jeigu bus diskutuota tarp istorikų, o ne tarp politikų, kurie sprendžia politinį gyvenimą (štai Seimas yra būtent politinis organas), tai bus kur kas sveikiau.
Aš dėl to norėjau pasakyti, kad mes stovime prieš labai didelį įvykį, kuris mums užtikrins ateitį. Tai yra Lietuvos-Lenkijos sutarties ratifikavimas. Negaliu pasakyti, kad Lietuvoje nėra jėgų, kurios nenori šito. Mano manymu, šitas pareiškimas yra vienas iš tų žingsnių tam, kad apsunkintų ratifikavimo procedūrą. Todėl aš... (Triukšmas salėje) Apie renginius galima atskirai šnekėti. Čia buvo mokslinis simpoziumas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom nereaguoti į replikas. Jūsų laikas baigėsi. Kiek jums dar laiko reikėtų?
A.PLOKŠTO. Du sakiniai.
PIRMININKAS. Prašom.
A.PLOKŠTO. Aš norėčiau pasakyti, kad naudos iš šito pareiškimo Lietuvai, kaip valstybei, nėra jokios. Žalą galima jau dabar apčiuopti. Tai visų pirma Lietuvos lenkų, kaip visumos, atmetimas dar kartą nuo Lietuvos politinio gyvenimo. Nes Lietuvos lenkai dar įtartiniau žiūrės į Lietuvos politines partijas ir dar bus sunkiau juos įtikinti, kad turi jie dalyvauti kaip piliečiai Lietuvos politiniame gyvenime.
Antras klausimas - tai Lietuvos-Lenkijos santykiai, kurie yra mums, man atrodo, labai svarbūs ir kuriems šitas aktas tikrai nepadės. Todėl aš manau, kad labai gerai būtų šitą diskusiją perkelti kažkur kitur, o tik ne į Seimą. Šito pareiškimo visiškai nepriiminėkime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Gricius. Prašom į tribūną.
A.GRICIUS. Dėkui. Aš norėčiau šituo klausimu pasisakyti labai trumpai, kadangi pareiškimas jau buvo anksčiau parengtas. Galbūt ta pirmoji redakcija, kuri buvo pateikta Seimui, kažkuria prasme aštrino Lietuvos-Lenkijos santykius ir tikrai ne visai buvo priimtina. Mums su profesoriumi V.Landsbergiu redaguojant šitą pareiškimą buvo rastas konsensas, kad kartu mes tikrai nesiektume Lietuvos-Lenkijos santykių pabloginimo, tuo labiau kad yra mūsų Prezidento pasirašyta tarpvalstybinė sutartis, kurią reikės ratifikuoti tiek Lenkijoj, tiek Lietuvos Seime.
Antra vertus, aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto daugelio lietuvių atmintyje, ypač Vilniaus krašto lietuvių atmintyje, tam tikri veiksmai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje negali būti toleruojami arba vertinami kaip Armijos krajovos, atlikusios didelį vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, vaduojant Lenkiją ir būnant antihitlerinėje koalicijoje... Todėl aš manyčiau, kad toks pareiškimas, kuris nusako Seimo poziciją, rodo, kad mes turime skirtingą požiūrį į istoriją ir konkrečiau į Armijos krajovos, ne visos Armijos krajovos, dar kartą kartoju, o tų padalinių, veikusių Vilniaus krašte, veiksmus, man atrodo, yra teisėtas. Šiuo savo pareiškimu mes tiktai apgailestaujame, kad tų įvykių sureikšminimas yra tikrai nepageidautinas faktas Lietuvos-Lenkijos santykiams ir neprisideda prie tų santykių gerinimo. Aš tikiuosi, kad Lenkijos pusė teisingai supras šitą mūsų pareiškimą, ne kaip ypač pretenzingą, linkusį pabloginti Lietuvos-Lenkijos santykius, o paprasčiausiai kaip Seimo poziciją ir skirtingą požiūrį į tuos įvykius. Beje, tam tikra prasme mes girdėjome ir tą skirtingą požiūrį mūsų Prezidento kalboje, kai čia lankėsi gerbiamasis Lenkijos Prezidentas Jo Ekscelencija ponas L.Valensa. Taigi siūlyčiau pritarti tik su dviem pataisom. Iš pirmo skirsnio išbraukime žodį “aiškiai”. Ir taip aišku. Pakaktų pareikšti.
O paskutiniame skirsnyje, aš nemanyčiau, kad reikia į tą mūsų pareiškimą įrašyti Lenkijos ambasadorių. Aš manau, visiškai užtektų, kad Lietuvos Seimas apgailestauja dėl minėtų Vilniaus puolimo sukakties renginių, nes tai neprisideda prie dviejų šalių santykių gerinimo. O tą dalį - “kuriose dalyvavo Lenkijos ambasadorius” siūlyčiau išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš su dėkingumu priimu kolegų pono V.Landsbergio ir pono A.Griciaus šį inicijuotą pareiškimą dėl Armijos krajovos renginių, vykusių Vilniuje. Anaiptol, kolegos šnekėjo, ir aš palaikau jų mintį, kad antihitlerinės koalicijos kovų sūkury Armija krajova Lenkijos teritorijoje nuveikė didelius žygdarbius. Tačiau aš, būdamas vaikas, menu jų darbus ir Vilnijos krašte, t.y. Lietuvos žemėje. Vykę šie renginiai tai yra pasityčiojimas iš tų aukų, tai yra puota juodų darbų vietoje. Prisiminti ir pagerbti tuos žmones, kurie žudė nekaltus beginklius senelius, moteris ir vaikus, tai yra daugiau... Na, nenoriu sakyti per daug šiurkščiai.
Šis pareiškimas yra gana taktiškas. Manau, kad jis neapjuodins ne tik mūsų santykių, besivystančių dabar po atgimimo. Aš manau, kad kaip tik padės mūsų jaunai valstybei įsitvirtinti pasaulio bendruomenės akiratyje, kad nors esame maži, bet teisingi ir kalbame be baimės, atvirai savo oponentams. Aš remiu ir prašyčiau kolegų paremti ir balsuoti už šį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų klausimas, apie kurį dabar kalbame, yra subtilus. Mes ne kartą, tik palietę šitą problemą, labai jautriai reaguojam. Dėl to aš buvau šalininkas tos nuomonės, kad tą aštrumą, kuris buvo pirmajame projekte, pašalintume, ir jis daugmaž yra likviduotas.
Dabar gerbiamasis A.Plokšto pasakė, kad tai Lietuvos lenkus įžeis. Aš nenorėčiau, kad būtų kalbama, kaip dažnai kalbama, visų lenkų arba visų lietuvių, visos tautos vardu. Tai yra senas modelis. Aš manau, kad ne visus lenkus įžeis, o kai kuriuos, visų pirma politikus, kurie mano kitaip. Paprasti lenkai, mano galva, tą dalyką supranta šiek tiek kitaip negu gerbiamasis A.Plokšto. Ir dar nežinos apskritai, ką čia svarstėme, kaip sako gerbiamasis A.Kairys.
Dar vienas dalykas. Šiuo atveju aš tai idėjai pritarčiau ir remčiau. Aš nematau čia vien mūsų erzinimo, iš mūsų pusės. Erzintojai šiuo atveju yra ir kita pusė. Kodėl tokius dalykus rengia, jeigu žino, kad tai erzins ir lietuvių pusę? Kodėl tie dalykai taip eskaluojami? Noriu klausti gerbiamųjų lenkų. Aš tik norėčiau pasiūlyti vieną dalyką, kad vis dėlto būtų pašalinti žodžiai antrajame skirsnyje “ir tarptautinės bendruomenės”. Po žodžių “turėtų būti pasmerkti ir pačios Lenkijos” reikėtų taško. Kadangi mes turime plačią praktiką tarptautinių bendruomenių sprendimų palaikymų ir pasmerkimų, kurie Lietuvai garbės nedaro.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją pasakyti, ar priima siūlymus. Po to balsuosime dėl viso pareiškimo priėmimo, jeigu pasiūlymai visi priimti. O jeigu kai kurie nepriimti, dėl atskirų siūlymų - taip, kaip numato Seimo Statutas. Jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, prašymu registracija.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.
Aš galiu pasakyti štai ką. Iš dalies pasakė jau ponas J.Karosas, matyt, tą pačią mintį, kad ponas A.Plokšto be reikalo kalba visų Lietuvos lenkų vardu. O tai, kad jis lygina kažkokios gal dalies tautiečių požiūrį į Armiją krajovą kaip katalikų į Bažnyčią, tai jau ypač charakteringas dalykas. Žinoma, gali statyti bažnyčias ar altorius ir melstis Armijai krajovai, bet tai irgi tokie reiškiniai, kuriems turi ateiti galas, turi ateiti koks nors, nepasakyčiau, savikritiškas, bet kritiškas požiūris į tai, ką darė ir Armija krajova. Na, kam ją garbinti? Tuo labiau kad šitame pareiškime rašoma ne apie Armiją krajovą apskritai, o rašoma apie dalinius, kurie veikė Lietuvoje. Labai konkrečiai. Matau, kad daug kas gerai žino ir orientuojasi, kaip čia kas buvo. Jau čia galima ir nenagrinėti bendradarbiavimo su nacių okupantais, pasižadėjus naikinti raudonuosius partizanus, paskui pabandžius užimti Vilnių, o kiekviena proga terorizuojant lietuvius. Tiek to. Su tuo atskiri klausimai.
Mes dabar pasisakome dėl tų renginių. Yra du konkretūs pasiūlymai. Vienas pono A.Griciaus - neminėti Lenkijos ambasadoriaus dalyvavimo. Aš galėčiau sutikti arba būtų galima, tik nežinau, kokią procedūrą pasiūlyti, balsuoti. Ar reikia balsuoti. Aš dėl to... Na, gerai, jeigu mano kolegos nesiūlys kitaip, aš galiu sutikti ir šitą praleisti. Mes pakankamai daug pasakėme, kad nepritariame ambasadoriaus dalyvavimui, ir aš pats sakiau per spaudos konferenciją. Tai buvo išplatinta ir tarptautinio radijo bangomis, jog man gaila, kad Lenkijos ambasadorius tai kažkaip skatina, nes kitais atžvilgiais jis gana racionaliai žiūri į valstybių santykius.
Na, o šitas pono J.Karoso pasiūlymas, aš jį gal nevisiškai supratau, kodėl tokių žudymų pagal tautybę neturėtų pasmerkti ir tarptautinė bendruomenė, kai mes tuos dalykus matome ir dabar Balkanuose. Tokia praktika buvo čia, mūsų krašte. Gal, jeigu ponas J.Karosas papildomai suformuluotų, ką jis čia įžvelgia blogo, aš geriau suprasčiau jo mintį. Ar galima taip pasikeisti mintimis, pone pirmininke?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Karosai.
J.KAROSAS. Noriu pasakyti štai ką, kad mes tarpusavyje, kaip matome, čia, Lietuvoj, ginčijamės dėl tos problemos. Jeigu mes įtrauksime dar į jos sprendimą tarptautines organizacijas, ji bus dar daugiau komplikuota.
V.LANDSBERGIS. Atsiprašau, čia ne apie organizacijas kalbame, bet apie tarptautinį požiūrį į tai, kad niekur to neturi būti, niekur neturi būti žudomi žmonės dėl tautybės.
PIRMININKAS. Ir, gerbiamasis pranešėjau, dar buvo vienas siūlymas dėl žodžio “aiškiai” pirmojoje dalyje.
V.LANDSBERGIS. A, šitas pasiūlymas. Galima, nes iš tikrųjų buvo galima ir aiškiau pareikšti. Tai taip, kaip dabar pareiškiam, galima tą žodį ir praleisti. Bet dėl tų žodžių “tarptautinės bendruomenės”, kad ji turėtų pasmerkti tokius veiksmus, pasakymas “turėtų pasmerkti” irgi toks gana minkštas. Aš norėčiau jį palikti, arba galbūt jūs balsavimo procedūrą darysit.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, teks teikti klausimą balsuoti. Kas už gerbiamojo Seimo nario J.Karoso siūlymą, kad būtų iš šio pareiškimo antrosios pastraipos išbraukti žodžiai “tarptautinės bendruomenės”? Gerbiamasis Seimo nary Žebrauskai, prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Žebrauskai, dėl balsavimo motyvų.
J.ŽEBRAUSKAS. Pritariu gerbiamojo J.Karoso nuomonei.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų nepritarti. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš manau, kad tas kreipimasis “ir tarptautinės bendruomenės” tikrai nenurodo konkretaus adresato. Tai nesakome, kad Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, nesakome, kad Jungtinės Tautos ar Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, ar pan. Tokių terminų čia nėra. Aš labai norėčiau pakviesti geranoriškai suprasti, priimti tam tikrą Seimo bendrą pareiškimą. Labai nenorėčiau, kad ginčas dėl šitų žodžių taptų ginču iš viso dėl pareiškimo priėmimo. Aš tiesiog norėčiau pakviesti kolegą poną J.Karosą galbūt ir atsisakyti šito pasiūlymo. Iš tiesų mes į nieką įsakmiai nesikreipiam. Mes nesikreipiam į jokią konkrečią organizaciją. Dėl to manau, kad tai yra mūsų Seimo pareiškimas ir mūsų nuostata. Aš dėl to kviesčiau labai geranoriškai suprasti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas prieš. Teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad iš šio pareiškimo antrosios pastraipos būtų išbraukti paskutinieji trys žodžiai: “ir tarptautinės bendruomenės”, paspaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Prašom balsuoti.
Už balsavo 29 Seimo nariai, prieš - 33, 15 susilaikė. Taigi gerbiamojo Seimo nario J.Karoso siūlymas nepriimtas. Šie žodžiai lieka.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš jus supažindinsiu su viso pareiškimo projektu. Taigi pirmojoje pastraipoje išbrauktas priešpaskutinis žodis “aiškiai”, antroji pastraipa liko nepakitusi, trečiojoje pastraipoje antrojoje eilutėje išbraukti žodžiai: “kuriose dalyvavo ir Lenkijos ambasadorius”. Dabar prašom... (Salėje triukšmas) Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau dabar nesiregistruoti. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Landsbergi. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu dar taip pat priminti, kad mes įrašome patikslintą datą: “renginiai, kurie 1994 m. birželio 30 d. ir liepos pirmosiomis dienomis...” Aš taip pat užmiršau pasakyti, kad mums reikėtų pridėti vieną žodį pavadinimui. Ne dėl renginių apskritai, bet dėl renginių vertinimo. Aš manau, kad tai savaime suprantamas dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, ar reikėtų dėl to balsuoti? (Balsai iš salės) Sutinkate, taip? Ar reikia balsuoti? Nereikia.
Gerbiamieji Seimo nariai, todėl prašom dabar pasisakyti dėl viso pareiškimo balsavimo motyvų, keturi už, keturi prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Manyčiau, kad šis klausimas yra labai aktualus ir jį turėjo spręsti mūsų Vyriausybė. Šituos klausimus, juos apsvarstę, sužinoję antrosios pusės nuomonę, taip pat pateikti Seimui. Tik tada jau Seimas turėtų atitinkamai sureaguoti, jeigu bus nepatenkintų Vyriausybės... ir apskritai šitų santykių aiškinimasis su Lenkijos puse. Dabar mes čia greitai... kiekvienu klausimu Seimas tuoj įsikiša, ir šitokiu būdu mes nuvertiname savo esmę. Aš suprantu ir labai puikiai žinau. Esu to meto tuos žmonių vertinimus girdėjęs, na, žinoma, tiesiogiai nematęs, kada 1944 m. lenkų Armija krajova veikė. Bet aš šitą procesą, kuris dabar čia vykdomas... Užsimano koks nors žmogelis ir būtinai priperša Seimui, kas nėra Seimo, kaip sakoma, dispozicijoj.
Todėl aš pasisakysiu už galutinį šitą variantą, bet, kaip sakoma, dantis sukandęs. Nes mes, Seimas, kišamės ne į visiškai “seimiškus” reikalus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, aš tikrai džiaugiuosi pasakyta bendra nuostata, kurią girdėjome pasisakymuose, ir kviečiu visus paremti šį dokumentą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Prieš keletą minučių ponas V.Landsbergis trupučiuką dezinformavo, kai pasakė, kad buvo šaudomi žmonės pagal tautybę. Jeigu lietuvis, tai jau tuos šaudė. Jeigu buvo kas nors sušaudytas, tai buvo sušaudytas Vokietijos kolaborantas. O jeigu eisim tuo keliu, tai reikės priimti pareiškimą laikui bėgant ir prieš Radvilos išdavystę, kai jis išdavė Lietuvą švedų okupacijos laikais, po to Vytautą Didįjį reikės apkaltinti kolaboravimu su kryžiuočiais, kai jis sugriovė Žemutinę pilį. Jeigu taip eisim tuo keliu.
Pažiūrėkim, kaip sutvarkė tuos reikalus lenkai su vokiečiais. Buvo toks lozungas: “Atleidžiam ir prašom atleidimo”. Aš taip pat norėčiau, kad mes būtent nuo to punkto ir pradėtume tą visą svarstymą, ir sureguliuotume mūsų santykius būtent nuo to. O jeigu kas nors mano, kad lietuviai nešaudė, tai galima priminti Panerius. Labai daug. Mano giminaičiai taip pat ten buvo, ir aš labai gerai žinau. Ir jeigu kas gerai nežino Armijos krajovos istorijos, tai nuvažiuokit į kaimus ir pakalbėkite, būtent tie žmonės ir kariavo. Reikia būtent nuo to lozungo... Dar kartą kartoju, jeigu priimtume pareiškimą, tai šitokį: “Atleidžiam ir prašom atleidimo”. Štai toks turi būti.
Aš pasisakau prieš tą pareiškimą, kuris buvo pasiūlytas pono V.Landsbergio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų norėdami būti gerbiami mes turime išmokti kalbėti tiesą ir kalbėti tiesą visa burna. Šiame pareiškime yra labai daug lankstymosi ir tiesos pasakymo, sakyčiau, puse burnos. Tai, kad vyko Kražių skerdynės, reikia ir taip sakyti. Jeigu buvo Rainių skerdynės, viskas taip ir yra. Ir negali būti kokių nors kompromisų ar nutylėjimo. Tai, ką darė Armija krajova Lietuvoje, tautiniu atžvilgiu turi būti įvardyta kaip nusikaltimas. Nereikia vengti ir tai reikia pasakyti. Na, aišku, aš už šį pareiškimą drąsiau balsuočiau, jeigu būtų išvengta tokių žodžių kaip tariamoji nuosaka “turėtų būti” vietoj “turi būti”, “kita vertus” ir pan. Per didelis saldinimas, per didelis dailinimas to pareiškimo vertę mažina. Gal tai yra geriau negu... Kaip sakoma, geriau žvirblis rankoje negu briedis miške. Gal šiandien politinė situacija ir neleidžia pasakyti visos tiesos, gal ne visi Seimo nariai iki to subrendę, kad pasakytų visą tiesą, tačiau, manau, šiuo atveju ir dalinis tiesos pasakymas yra naudingas. Nors aš norėčiau balsuoti už tikrai tokį tiesesnį, aiškesnį pareiškimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau, kad jūs įsiklausytumėt į tai, ką pasakė ponas Z.Semenovičius. Jeigu tie žodžiai, kuriuos jūs minėjote Seimo salėje, būtų pasakyti tų minėjimų metu, aš manau, Seimui tokio pareiškimo nereikėtų priimti. Deja, tokių ar net panašių žodžių ten niekas neišgirdo. Todėl norime to ar nenorime, mes, kaip valstybė ir kaip Seimas, turime reaguoti į tokius minėjimus ir pasakyti savo žodį. Jis yra pakankamai sušvelnintas. Aš galiu tik apgailestauti, kad mūsų valdžios institucijos, kurioms mes rašėme laiškus prašydami paaiškinti, ką gi jos veikia tuo klausimu, kol kas dar, nors visi terminai praėjo, nieko neatsakė, išskyrus kelių ministrų pasisakymus Seimo salėje, nors buvo prašyta atsakyti raštu.
Todėl aš kviečiu Seimą paremti šitą pareiškimą, o poną Z.Semenovičių - kreiptis į Armijos krajovos nelegalų klubą, kad jie viešai pripažintų tuos žodžius ir pasakytų, kuriuos jis pasakė Seimo salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, galėję pasisakyti už pareiškimą, pasisakė, tačiau aš suteiksiu žodį pareiškimo autoriams gerbiamiesiems Seimo nariams A.Griciui ir V.Landsbergiui, kadangi taip priklauso pagal Statutą. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkoju. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti tokią mintį. Man atrodo, kad toks pareiškimas, kurį mes priimam... Galbūt tikrai kai kam atrodo, kad mes per daug sureikšminam tuos renginius. Tačiau visiškai nutylėti, aš manau, būtų irgi neteisinga. Galbūt kai kurie Seimo nariai, radikalesnių pažiūrų, vertintų griežtesnius pareiškimus. Aš nemanau, kad jie reikalingi, bet visiškai nutylėti irgi negalima. Todėl aš pritariu šiam pareiškimo tekstui ir kviečiu Seimo narius už jį balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes balsuosim už tą pareiškimą. Galbūt tam tikras jo sušvelninimas bus suprastas teisingai ir tų žmonių, kurie kai ko vis dar nenori suprasti, kad nebus daugiau bandymų kiršinti panaudojant Lietuvoje Armijos krajovos klausimą, nes iš tikrųjų tada mes būsim priversti reaguoti. Jeigu reikės, aišku, reaguosime ir stipriau, o dabar tai, kas reikalinga, turime padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasisakyti tik prieš. Dar galėtų pasisakyti trys Seimo nariai prieš pareiškimą. Gerbiamasis Seimo nary Albertynai, jūs už?
A.ALBERTYNAS. Aš paaiškinsiu, kodėl aš prieš šitą pareiškimą. Seimas imasi ne savo funkcijų. Tai, ką mes svarstome, turėjo spręsti Vyriausybė. Mes liepos 13 d. padarėme didžiausią kaltę, kad iš viso nepaminėjome Vilniaus išvadavimo iš fašistinių okupantų. Tarp Raudonosios armijos, tarybinių partizanų Vilnių vadavo ir Armija krajova. Deja, buvo taip, ir ji buvo Raudonosios armijos dispozicijoje, ir ją siuntė į tuos taškus, kur daugiausia nukraujavo. Armijos krajovos veiksmai pasmerkti. Tai pirmiausia padarė, apie ką kalbat, Raudonoji armija po Vilniaus išvadavimo Sniečkaus ir Stalino iniciatyva. Armijos krajovos likimas Vilniaus krašte žinomas. Tie, kurie smerkia Armijos krajovos veiksmus, turi smerkti visas nekaltų žmonių žudynes, nesvarbu, ar jie talkino vieniems, ar kitiems okupantams, ar jie, pasivadinę partizanais, žudė savo tautiečius, moteris, vaikus, senelius, taikius Lietuvos žmones. Primenu pokario laikotarpį. Partija ir komjaunimas skelbė tautų draugystę. Visus karinius konfliktus tarp tautų, atskirų gyventojų, socialinių grupių paliko istorikams. Buvo kovojama prieš žmonių kiršinimą, nepaisant kokiais motyvais. Komjaunimas skelbė tautų draugystę ir kiekvienas komjaunuolis stodamas į komjaunimą rašė: “Duotus uždavinius pasižadu vykdyti”. O ten kaip tik buvo tie uždaviniai skelbti tautų draugystę. Tai va, savo pareiškime, stodamas į VLKJS, parašė ir dabartinis Seimo narys ponas V.Landsbergis.
Aš prieš, kadangi čia yra Vyriausybės reikalas, o ne Seimo. Mes spręskime tai, kas priklauso Seimui, o ne tai, kas priklauso Vyriausybei. Mes šiuos visus veiksmus dėl Armijos krajovos, dėl vokiečių žudynių, dėl lietuvių žudynių Baltarusijoje, kiek jie išžudė, turim palikti istorijai ir turime skelbti tik susitaikymą, ir daugiau nieko. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius. Jūs už pareiškimą?
M.STAKVILEVIČIUS. Prieš. Norėčiau pridurti prie to, ką pasakė gerbiamasis A.Albertynas. Iš tikrųjų, jeigu jau traukiame iš istorijos, tai traukime daug ką. Aš norėčiau sužinoti, kodėl mes šloviname, kodėl garbiname, kodėl mes statome paminklus tiems, kurie po karo mano kaime išžudė Urbonus, Stravinskus, (...), Krasnickus, Neveckas, Danisevičius, Buzą, Gradecką ir t.t.? Jeigu jau smerkiam, tai smerkiam. Kodėl, sakykime, lenkas, žudęs lietuvį, yra labiau smerkiamas negu lietuvis, žudantis lietuvį, tą lietuvį, kuris visiškai neprisidėjo prie jokios politikos? Jeigu mes darysim panašius pareiškimus, tai santarvei Europoje, į kurią mes taip sparčiai žengiame, labai negreit pavyks sužibėti.
PIRMININKAS. Dar vienas galėtų pasisakyti prieš pareiškimą. Gerbiamasis Seimo nary Tartilai, jūs už pareiškimą?
J.TARTILAS. Aš esu prieš, nes jis pernelyg korektiškas ir per švelniai suredaguotas.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, keturi pasisakė už, keturi - prieš. Teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas dėl Armijos krajovos pagerbimo renginių vertinimo, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 14.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 22.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje pagal registraciją dalyvauja 92 Seimo nariai. 55 Seimo nariams balsavus už, 14 - prieš ir 22 susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas dėl Armijos krajovos pagerbimo renginių vertinimo priimtas.
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (svarstymas) Nr.1054(2) (94.07.18)
4sesija71p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską. Svarstome 9 darbotvarkės klausimą.
J.DRINGELIS. Ponas pirmininke, mano pavardė buvo paminėta.
PIRMININKAS. Asmeniniais motyvais posėdžio pabaigoje, gerbiamasis Seimo nary Dringeli.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai. O kol jūs ateisit į tribūną, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš būsiu atviras, kad ne dėl vedimo tvarkos, o repliką norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kunčinai, nepažeidinėkit Statuto, repliką - posėdžio pabaigoje.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo yra gauta Seimo nario A.Rudžio pasiūlymų... (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom netriukšmauti. Prašom dėmesio! Jeigu triukšmausit, darysiu ilgą pertrauką ir savavališkai pratęsiu posėdį.
Prašom, gerbiamasis.
F.KOLOSAUSKAS. Aš dar kartą kartoju, kad šiam įstatymo...
PIRMININKAS. Viskas, gerbiamasis pranešėjau, taip?
F.KOLOSAUSKAS. Yra tik pono A.Rudžio pataisos.
PIRMININKAS. Tuomet jums dėkoju. Norėtų pasisakyti du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką. Ruošiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad vis dėlto šitą įstatymą vertintumėte tokiu vienu esminiu aspektu. Kokiu? Dauguma mūsų labai gražiai deklaruojam socialinės rinkos ekonomiką. Socialinės rinkos ekonomikoje, kaip įprasta, mokesčiai yra tvarkomi taip: kuo daugiau padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Pažiūrėkime vis dėlto, į ką nukreipiamas šitas įstatymas.
Pirma. Jeigu taip nesismulkintume dėl detalių, šitas įstatymas numato atleisti nuo mokesčio už palūkanas, kurias gauna padėję kreditus į banką. Tie žmonės, kurie deda į banką pinigus, vienaip ar kitaip jau turi tų pinigų ir jiems nereikia uogauti, nes jie turi atliekamų pinigų. Uogauti ir grybauti eina tam, kad ne sau virtų uogienes, o tam, kad parduotų ir šiek tiek prisidurtų prie savo skurdaus biudžeto, eina iš tikrųjų socialiai vargingi žmonės. Tai vienas aspektas. Kitas aspektas. Iš tikrųjų, jeigu sakysime, kad uogauti ar grybauti eina turtingas ir todėl jį iš tikrųjų reikėtų apmokestinti, - tai paradoksas ar ne paradoksas? Galbūt labai gobšus ar ne visai protingas eina ten.
Todėl manyčiau, kad vis dėlto šitas įstatymas galėtų būti priimtas tik tada, kada bus įvestas visuotinis pajamų deklaravimas. Juk šiandien žmogus bedarbis, pusiau benamis eina uogauti. Jis, pririnkęs tų uogų, parduoda ir nepriklausomai nuo to, kad net neuždirba vieno to neapmokestinamojo minimumo, privalės mokėti 5% mokestį. Todėl jokiu būdu negalima šito priimti. Jau geriau palikime seną įstatymo nuostatą, kur buvo apmokestinamos palūkanos už kreditą, bet tų uogautojų ir grybautojų mes jokiu būdu negalime apmokestinti tais 5%. Tai viena.
Toliau. 35 straipsnis. Senojo įstatymo 11 punkte buvo, kad neapmokestinamos pajamos, jeigu aš parduodu asmeninius daiktus. Asmeninį daiktą parduodant neapmokestinama. Čia jau yra numatyta vėl kitaip. Vadinasi, jeigu aš parduodu savo daiktą ir jo kaina yra lygi vienam PNM, t.y. neapmokestinamajam minimumui, manęs neapmokestina ir neapmokestinama, jeigu aš apskritai parduodu vieną daiktą. Už milijoną pardaviau neapmokestinama, prisirinkau uogų už 1 Lt ir pardaviau, 5 ct turiu atiduoti.
Todėl vis dėlto šis įstatymas neatlaiko kritikos socialinės rinkos ekonomikos požiūriu. Aš manau, kad jo pakeitimus jeigu kur ir reikia padaryt, imant pajamas, bet ne iš tų, kurie turi atiduoti už vieną papildomą litą, gaudamas bedarbio pašalpą, o reikia dar ką nors papildomai apmokestint. Todėl jis turi būti sukoreguotas taip, kad būtų apmokestinamos tik tos papildomos pajamos, kurios iš tikrųjų yra viduriniosios klasės arba turtingųjų papildomos pajamos. Kitaip aš matau, kad kaip tik didelis noras papildyti biudžetą bet kieno sąskaita... Jis pirmiausia neveiks, o antra, šios pataisos yra iš tikrųjų socialiai nepriimtinos. Jeigu tvirtinsim, kad pajamos už grybus ir uogas anksčiau irgi buvo apmokestinamos... žinoma, niekas jų nemokėjo. Ir teisingai darė. Nes tai papildomos pajamos. Ir tik įvedus, dar kartą pabrėžiu, pajamų deklaravimą, kada tos pajamos už uogas viršys tam tikras sumas, tada jas galima ir apmokestint. O taip prie bendro pajamų deklaravimo... Mes vieniems mokėsim pašalpą didesnę, negu jis už uogas prisirenka, ir nieko, o tą, kuris prisirinks uogų, mes apmokestinsim 5% mokesčiu. Todėl manau, kad šitas įstatymas bent jau šioje sesijoje yra nereikalingas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, savo pasisakyme aš irgi norėjau pagvildenti problemas, kurias pasakė gerbiamasis J.Veselka, kurias paskutines minėjo. Tačiau dar noriu pateikt kai kurias papildomas pataisas.
Projekte yra siūloma pajamų, gautų už parduotą gyventojui priklausiusį turtą, jei už parduotus daiktus gauta suma neviršija vieno PNM per mėnesį arba kai per metus parduotas vienas didelės vertės vienos ar kitos rūšies daiktas - prekė, visai neapmokestinti. Jei pajamos viršija šiuos dydžius, jas siūloma apmokestinti jau 10% pajamų mokesčio tarifu. Tai kaip tik atsispindi ir 33 straipsnyje. Na, sakykim, kad tai gal ir gerai būtų. Tačiau man, pavyzdžiui, ne visai aišku. Jeigu bus daugiau, kai viršys vieną PNM, čia neparašyta, ar bus procentai skaičiuojami nuo visos sumos, ar minusavus pajamų neapmokestinamąjį minimumą?
Truputį dėl įstatymo projekto 40, 41 straipsnio. Juose numatomos sankcijos gyventojams ir įmonėms bei organizacijoms, superkantiems gyventojų turtą, už pajamų mokesčio neteisingą išskaitymą arba žinių nepateikimą valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Tas gal ir gerai, bet man vėlgi nelabai aišku, kaip tai praktiškai galima būtų padaryti. Sakykim, bus parduodama įvairiose vietose. Gerai, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip rašoma įstatymo projekte, dovanokit, kažkokiu man ne visai suprantamu būdu nustato, nes esant tokiam įrašui, mano manymu, sunku padaryti. Gal čia turima omeny, kada gyventojas pardavė per metus kelis didelės vertės daiktus ar vienos rūšies daiktus skirtingose vietose. Kitas dalykas, jeigu čia būtų numatyta, kad privaloma informuoti mokesčių inspekciją pagal gyvenamąją vietą, kur pirko. Tada gal ir suplauktų informacija į tą inspekciją iš visos Lietuvos. Suprantama, tokie dalykai gali būti atliekami ir už Lietuvos ribų. Bet vis dėlto...
Dar noriu akcentuot tai, ką jau pasakė kolega J.Veselka. Mes apmokestinam grybautojus, o vertingi daiktai tiesiog praslysta ir gali būti neapmokestinami. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norėję dalyvauti diskusijoje pasisakė. Gerbiamasis Seimo nary Rudy, jūs norėjote dėl vedimo tvarkos ar...
Gerbiamasis posėdžio sekretoriate, ar yra Seimo narys A.Rudys užsirašęs pasisakymui dėl... Deja, sekretoriate nėra užrašyta. Prašom, keletui minučių aš jums suteiksiu žodį nuo šoninio mikrofono. Jūs dėl lito patikimumo esat užsirašęs dalyvaut diskusijoje?
A.RUDYS. Atsiprašau dėl nesusipratimo. Dėl to, kad sekretoriate, kai aš priėjau užsirašyti, mane patikino, kad šiandien yra priėmimas, todėl užsirašyt nereikia.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai, ką prieš keletą minučių pasakė gerbiamasis J.Veselka iš šitos tribūnos, yra ne visai tikslu. Jeigu mes nepriimsim šitos pataisos, tai už kiekvieną litą, gautą už grybus, už uogas, už riešutus, reikės mokėt 20%. Tai yra taip, kaip šiuo metu egzistuoja įstatyme. Vadinasi, mes šiuo savo aktu nepadidinam, bet atvirkščiai, keturis kartus sumažiname mokesčių apkrovimą tiems, kuriems šiuo metu dažniausiai nelabai gerai.
Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dar į kitą dalyką, kad mūsų Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme yra nemaža skylė, kuria sėkmingai naudojasi labai didelę apyvartą, labai dideles pajamas turintys asmenys. Ji yra tokia, kad tie asmenys, kurie verčiasi registruota komercine veikla, yra apmokestinami. Jie turi prievolę. O tie, kurie verčiasi neregistruota, bet irgi ta pačia prekybine ir panašia veikla, tie fiziniai asmenys prievolės neturi.
Taigi aš, pasikonsultavęs su Finansų ministerijos specialistais, kada jie man šitą problemą parodė dar vienu aspektu, tai yra ginčų tarp Finansų ministerijos arba tarp Mokesčių inspekcijos ir mokesčių nemokėtojų, kada teismai ištisai užima mokesčių nemokėtojų pozicijas, nes labai sunku atskirti tą, kas yra asmeninis daiktas... Na, sakykim, turiu asmeninį daiktą ir aš jį parduodu ne komercinės veiklos pagrindu, bet tiesiog dėl to, kad jis man nereikalingas. Sakykim, aš savo turtą noriu turėti, ne automobilio, ne kailinių, ne auksinio žiedo pavidalu, bet pinigų pavidalu. Tai gali nebūti jokių pajamų, taip? Tai ta prasme, kad būtų galima šitą atskirti nuo komercinės veiklos, man pavyko pasiūlyti, ir komitetas palaiko tą poziciją, tiktai ne taip, kaip buvo pasakyta pagal pirminį variantą, kad brangios ar didelės vertės, tačiau bet kokios vertės vienas objektas bus traktuojamas ne kaip komercinė veikla, o tiesiog žmogui prireikė parduoti kažkokį daiktą, jis tą atliko ir labai dažnu atveju realių pajamų iš jo neturi.
Tai štai norėdamas šitą šiokią tokią dilemą išspręsti, aš kartu teikiu papildomai į šį įstatymą pasiūlymus, kurie atliktų du tokius dalykus.
Pirma, aiškiai uždėtų prievolę visiems mokėti už daiktų pardavimą, išskyrus tuos atvejus, kada per mėnesį nesusidaro daugiau kaip 115 Lt pagal dabartinę tvarką, arba jeigu yra parduodamas vienas kažkurios rūšies daiktas vieną kartą per metus.
Antrasis momentas, išskirti šitos prievolės realizavimą į du kanalus. Pirmasis kanalas yra tada, kada šitas pardavimas vyksta per oficialiai registruotą įmonę, įstaigą ar organizaciją, kaip yra Fizinių asmenų pajamų įstatymo tekste vartojamos sąvokos, ir tada mokesčių rinkėjas tampa ta organizacija. Jinai tiesiog atskaito iš to žmogaus pajamų, ir tada lieka antrasis variantas, kad jeigu tai vyksta iš žmogaus žmogui, tai yra prievolė, kad pats žmogus, gavęs pajamas, turi jas deklaruoti.
Tai štai būtų tokie mano pasiūlymai, ir aš pritariu tiems pasiūlymams, kurie komiteto vardu yra teikiami Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Ar galim surengti priėmimą trečiadienį? Taip pat nėra prieštaraujančių. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, prašom atsisėsti į savo vietą ir paspausti atitinkamą mygtuką. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Veselka, paspauskit savo mygtuką, jeigu galit.
J.VESELKA. Nors buvo daug kartų aiškinta, bet vėl žiūriu, tas pats paliekama. Teisingai, ten viename įstatyme yra fiksuojama, kad gautos už turto nuomą ir kitos pajamos yra apmokestinamos 20% mokesčių. Tarsi tos visos pajamos už uogas, grybus įeina į kitas pajamas, todėl turi būti apmokestintos 20%. Todėl, sakysim, šitie siūlytojai nori sumažinti iki 5%. Bet reikia pasižiūrėti į 24 straipsnį, kur mes įvairių žemės ūkio gamintojų iki tam tikros ribos neapmokestinam, todėl reikėtų uogas, grybus įrašyti ten, kad jos taip pat yra neapmokestinamos. Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad tai yra “biednų” žmonių papildomos pajamos. Vis dėlto nesutinku su gerbiamuoju A.Rudžiu dėl 35 straipsnio. Sakysim, G.Konopliovas užsimanys parduoti vieną savo daiktą, pavyzdžiui, komercinį banką vieną kartą per metus ir jis bus neapmokestinamas! Atleiskite, ponai, na, šito negali būti. Grybautojus, uogautojus, kurie vos galą su galu suduria, 5% apmokestinam, o komercinio banko, kuris parduos didelę sumą, mes neapmokestinsim. Atleiskit, gerbiamieji, šitai į bendrą logiką niekaip netelpa.
Aš manau, pataisas reikia padaryti tik 24 straipsnyje, kad uogautojai, grybautojai būtų apskritai neapmokestinami. Tik licencijas pasiima ir už licencijas sumoka, kad jie uogauja ir grybauja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu aš teisingai supratau, jūs nepritariate, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo. Taigi, kadangi atsirado nepritariantis, teks teikti klausimą balsuoti. Prašau registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 54 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti, nors buvo pritarta bendru sutarimu, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projekui po svarstymo ir trečiadienį paskirtas priėmimas? Prašom balsuoti.
Už - 30 Seimo narių, prieš - 12, susilaikė 7. Taigi pritarta po svarstymo ir paskirta priėmimo data trečiadienį.
4sesija71p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, vietoj 10 darbotvarkės klausimo svarstome rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos kreditinės organizacijos ratifikavimo projektą Nr.1081. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą E.Vilkelį.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Kol ateis gerbiamasis ministras į tribūną, A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke Bernatoni, liepos 4 d. savaitės darbotvarkėje 25 klausimu buvo įrašyta rezoliucija dėl Tibeto. Remiantis Statuto 87 straipsniu (cituoju): “jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas be balsavimo į kitos savaitės darbotvarkę.” Vadinasi, vieną savaitę mes praleidom, kitą praleidom, aš prašyčiau jūsų rytoj tą klausimą išnagrinėti ir atitinkamai reaguoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary, tačiau jūs suklaidinote savo kolegas Seimo narius. Į šios savaitės darbotvarkę tas klausimas yra įrašytas. Gerai pasižiūrėkite, perskaitykite įdėmiai darbotvarkę, nereikės trukdyti Seimo pasisakymais dėl vedimo tvarkos.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pateikti nutarimo projektą dėl ratifikavimo.
E.VILKELIS. Kaip žinote, 1992 m. G24 šalių vyriausybės nutarė suteikti Lietuvai 285 mln. JAV dolerių paramą. Iš jų Švedijos vyriausybė įsipareigojo suteikti 28,5 mln. JAV dolerių paskolą. Paskola skiriama mokėjimo balanso paramai ir bus panaudota investiciniams projektams finansuoti. Paskola, kaip matot iš teksto, skiriama septyneriems metams, palūkanos skaičiuojamos pagal dvi dienas iki apmokėjimo roiteris plius 0,625% metinių palūkanų.
Šitos lėšos bus sunaudotos, kaip jau minėjau, investicijoms ir galiu pasakyti tiktai tiek, kad tas susitarimas, kuris buvo dėl G24, tai jau yra mūsų valstybė gavusi 50 mln. iš Europos Bendrijos, iš esmės jau yra parengta sutartis su Suomija - 5,7 mln. dolerių, su Norvegija - 8,5 mln. dolerių ir su Šveicarija - 11 mln. dolerių. Artimiausiu metu šitos sutartys bus pasirašytos ir jau rudens sesijoje Seimui bus pateiktos ratifikuoti.
Šiandien prašyčiau, kad būtų pradėtas pateikto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekto svarstymas ir kad šitas projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Tuomet mūsų ūkio subjektai galėtų, kol Seimas atostogaus, jau pasinaudoti kreditiniais ištekliais ir atitinkamai pagerinti savo finansinę būklę.
Tiek trumpai dėl pateikto projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 6 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Kokias garantijas Vyriausybė duoda, kad šitie pinigai bus tikrai skirti investiciniams projektams finansuoti?
E.VILKELIS. Jeigu nepasitikim Vyriausybe, galima tiesiog nutarime nurodyti, kad šitos lėšos bus skirtos investiciniams projektams finansuoti. Aš suprantu, yra negera praktika, kada irgi buvo sakoma iš šitos tribūnos, kad bus panaudojama investicijoms, deja, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, Vyriausybė buvo priversta panaudoti gaunamus užsienio valstybių kreditinius išteklius einamosioms problemoms spręsti. Taigi tam, kad sutvirtintume, galime tokį prierašą prie šito nutarimo padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, paimta išties jau daug milijonų kreditų, todėl būtų labai gerai, kad jūs pasakytumėte bent apibendrintą skaičių, kiek yra tų milijonų jau paimta. Vis dėlto būtų neblogai, jeigu jūs patikslintumėte, kokioms konkrečioms investicijoms - pramonei ar kur kitur bus panaudotos šitos lėšos, kad būtų aišku, jog jos nenueis, sakysim, kažkokiems pigiems prekybos sandoriams paremti?
E.VILKELIS. Jokiu būdu jie nenueis prekybos sandoriams. Paprastai mes dabar kreditinius išteklius teikiame per komercinius bankus, ir komerciniai bankai kredituoja vadinamąjį smulkų ir vidutinį verslą. Sąlyga yra tiktai ta, kad jeigu projektas yra iki pusės mln. dolerių, sprendimus dėl kreditų davimo ūkio subjektui priima komercinis bankas, prisiimdamas 100% atsakomybę. Jeigu šitie projektai yra didesni kaip pusė mln. dolerių, turi būti gautas vyriausybinės komisijos pritarimas.
Dėl gautų kreditų ne kartą Seimo nariams yra teikta informacija, dabar kažkur artėjame prie 500 mln. gautų kreditų. Aišku, jie gauti visiškai ne tokiom sąlygom, kaip dabar yra gaunama, kadangi pirmoji Pasaulio banko paskola buvo grynai reabilitacinė, kitos paskolos, kurios buvo gautos iš Valiutos fondo rezervų fondui sudaryti ir visa kita. Iki šiol, aišku, didelių investicijų, gautų iš užsienio kreditinių išteklių, be abejonės, nėra, bet, sakykim, konkrečiai šita kreditinė linija bus viena iš pirmųjų, kuri bus nukreipta būtent vystyti smulkų, vidutinį biznį, t.y. investicijoms. Jokiu būdu ne apyvartinėms lėšoms ar kažkokiems kitiems komerciniams reikalams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Ačiū. Į mano klausimą atsakė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Norėčiau pratęsti Seimo nario P.Miškinio klausimą. Koks šiuo metu yra Vyriausybės požiūris į prioritetus teikiant tuos kreditus? Galbūt pagal šakas ar kokius nors kitus požymius, ką vis dėlto linkusi Vyriausybė palaikyti, paremti?
E.VILKELIS. Kaip aš minėjau, šiandien paremtinas yra vadinamasis smulkus ir vidutinis biznis, bet ne komercinis, o gamybinis, darbo vietų kūrimas. Šita linkme daugiausia ir yra dirbama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, viskas aišku, labai jūs gražiai pasakėte. Jeigu tai pinigai investicijoms, be abejo, mes turime kuo greičiau pritarti, kadangi vis dėlto 7%, čia 17 metų, taip?
E.VILKELIS. 7.
J.VESELKA. 7 metams. Iš tikrųjų pakankamas terminas, bet turbūt reikėtų ir Seimui suformuoti tokią nuostatą, kad net jums atsidūrus ir bėdoje vis dėlto tie kreditai nueitų investicijoms. O dėl smulkaus ir vidutinio biznio turbūt mes ne tiek čia turime gintis, nes vis dėlto smulkus vidutinis biznis visose šalyse tarnauja eksportuojančių gamybų aptarnavimui. Todėl mums nereikėtų orientuotis vien į batsiuvius. Taigi mes to gal nesusiekim, bet vis dėlto aš siūlysiu, kad mes akcentuotume, jog tai būtų investicinis. Jeigu tai jūs galite garantuoti, iš tikrųjų reikia pritarti.
E.VILKELIS. Aš neprieštarauju dėl to, kad Seimo priimtame nutarime būtų, sakykim, formuluotė, jog kritinės lėšos būtų naudojamos investicijoms. Dabar galiu pasakyti tiktai tiek, kad 28 mln., jeigu kalbėsime apie stambesnę investiciją, tai šitų pinigų neužtenka. Gerbiamasis mano kolega tuojau pristatinės savo klausimą, jis turi vieną projektą 40 mln., čia 28 mln. Mes jau Seime svarstėme vieną Susisiekimo ministerijos projektą, dabar svarstome “Telekomo”, kur yra atskiri dideli stambūs projektai. Ten yra kitas dalykas, o šitos lėšos vis tiek maždaug išsidėstys ten.
PIRMININKAS. Ir gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad jūs dar kartą patikslintumėte, kokias palūkanas ima švedai iš mūsų ir kokios palūkanos išaugs galutiniam gavėjui, tam smulkaus ir vidutinio verslo atstovui? Kokios suminės palūkanos?
E.VILKELIS. Yra nustatomos Londone roiterio palūkanos, jos yra svyruojančios, bet mes visą laiką gaunam (mūsų nacionalinis bankas) informaciją apie tų palūkanų dydį ir Švedija prideda tiktai mažą 0,625%. Ir dar kažko klausėt?
A.BALEŽENTIS. Kokia dalis liks komerciniam bankui?
E.VILKELIS. Taip. Yra Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka, kad komerciniai bankai, jeigu mes pervedam jiems lėšas, prisiima 100% atsakomybę ir nustato maržą iki 5%. Taip, iki 5%, plius, be abejo, prie Švedijos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu galime pritarti, kad šis projektas būtų įrašytas į darbų programą ir pradėta jo svarstymo procedūra? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariate gerbiamojo ministro ir posėdžio pirmininko siūlymui, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Ar pritartumėte, kad šio klausimo priėmimas būtų numatytas trečiadienį, ar siūlytumėte ketvirtadienį? Pritarta. Dėkoju gerbiamajam ministrui.
E.VILKELIS. Ačiū.
4sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 11 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo “Dėl paskolos valstybinei įmonei “Lietuvos Telekomas” valstybinės garantijos” projektą. Svarstymo tęsinys.
Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministrą G.Žintelį. Kadangi ankstesnio svarstymo metu jau buvo pasisakyta, tai dabar galėsim kalbėti tiktai dėl balsavimo motyvų. O pranešėjas gali pasisakyti dėl svarstymo. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.ŽINTELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi jau nebe pirmą kartą, aš pabandysiu trumpai dar akcentuoti pagrindinius momentus. Paskolos dydis būtų 35 mln. JAV dolerių, paskola skirta išimtinai investicijoms į Lietuvos telekomunikacijas. Paskolos atidavimo terminas - 10 m. Kadangi pirmuosius 3 metus paskolos atidavinėti nereikia, bus atiduodama per 13 metų. Bendras procentas - 10,5% už paskolą, tai yra klasikinis variantas.
Pagrindinės investicijos bus į automatines telefono stotis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, naują tarptautinę telefono stotį Vilniuje, kadangi dabartinė stotis jau yra perkrauta. Mes dažnai negalime užtikrinti normalaus ryšio ne todėl, kad abonentas yra realiai užimtas, o todėl, kad yra perkrauti vidiniai kanalai, ir iš esmės kai jūs skambindami iš 10 karto prisiskambinat ir manot, kad kolegos kalba, iš tikrųjų jie gal tuo metu ir nekalba, bet yra perkrautos linijos. Taip pat investicijos numatytos į optinį kabelį Panevėžys - Šiauliai - Latvijos siena ir paskui pratęsimas per Latviją, Estiją, išėjimas į žiedą ir duomenų perdavimo tinklas, bilingo sistemos įvedimas, taip pat “Zonar” tipo sistemos įvedimas, tai yra laikinas sistemos apskaitos įvedimas. Sutikime, mokėti 2 su trupučiu litų už galimybę kalbėti visą mėnesį telefonu 24 val. per parą (aš kalbu ne apie tarpmiestinius pokalbius) mokestis yra nedidelis.
Mes manome, jeigu vidutiniškai bus kalbama, tai jis ir nesikeis, tačiau jis turi keistis tiems, kurie kalbasi telefonu po 10 val. per dieną. O mes turime duomenų, kad yra tokių. Juo labiau kad tuomet kenčia ir kiti.
Yra ir buvo prieštaravimų dėl šitų investicijų, atseit kodėl mes neprivatizuojam arba nekuriam kažkokios bendros įmonės su “Lietuvos Telekomu”, pavyzdžiui, kaip padarė latviai ir pan. Aš iš karto norėčiau atsakyti labai trumpai. Telekomunikacijos visame pasaulyje yra pelninga infrastruktūros sritis ir ją labai greitai bet kas gali nupirkti. Pas mus neužsidaro durys nuo klientų, tačiau tai tas pats, kas parduoti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius. Galima parduoti vištą ir paimti tuos pinigus, bet po 10 metų teks dalintis tą pelną, o mes norėtume, ir pagal mūsų apskaičiavimus taip yra, kad mes galime paimti tas paskolas, galime jas atiduoti iš gaunamo pelno. Beje, iš karto norėčiau užtikrinti, kad tikrai nenumatyta, jog bus didinami tarifai tiek, kad padidintu tarifu būtų galima atsiimti. Skaitmeninis tinklas, kuris įvedamas, jo abonentai daugiausia bus atiduodami, dalis jų tiems, kurie gali sumokėti, palaisvinant šiandien esančius analoginio tinklo numerius. Pavyzdžiui, socialiai remtiniems žmonėms mes galėsim atiduoti tokiu pačiu tarifu, o kai kada gal net ir pigiau. Tai tiek būtų trumpai. Aš jau daug kartų kartoju ir nenoriu gaišinti jūsų brangaus laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Yra du užsirašę pasisakyti. Tai gerbiamasis V.Zimnickas komiteto vardu ir gerbiamasis J.Veselka, kaip alternatyvaus siūlymo autorius. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasveikinti ministrą, kuris pasakė, kad latviai pardavė veltui, t.y. už 800 mln. investicijų, vištą, kuri deda auksinius kiaušinius. Mums siūlo šitos vištos neparduoti, o sulaukti, kol ji pradės dėti dvokiančius kiaušinius. Jeigu jūs pritarsite šitai nuostatai, tai aš garantuoju, kad Lietuvos “Telekomo” sistema ne dėl to, kad vienoks ar kitoks projektas, bus ilgai atsilikusi, prasčiausia Baltijos šalių pagal savo išsivystymą sistema. O nuo šitos sistemos išvystymo, aš dar kartą sakau, tai ne avalynės fabrikas, tai ne odos fabrikas, tai ne elektronikos fabrikas, o klausimas yra toks, nuo šitos sistemos išvystymo priklausys, ar greičiau eis į Lietuvą užsienio investicijos, ar greičiau mes pastatysim savo ūkį ant kojų ir jis pradės ne stabilizuotis liūne, o pastoviai kilti aukštyn. Todėl nereikia suprasti, kad šitas klausimas yra toks paprastas, kad kažkas nori ar nenori 35 mln. Klausimas toks, jog Seimas ir Vyriausybė nori, kad “Telekomo” sistema atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. O kad šitą sistemą padarytų šiuolaikinę latviai ir kiti, bet kuri valstybė, aš anksčiau pabrėžiau, jie yra paskaičiavę, Latvijai minimum 801 mlrd. dol. investicijų 10 metų laikotarpiui. Todėl mes vėliau ar anksčiau privalėsime dalį “Telekomo” akcijų parduoti. Ir jeigu mes jas parduosime jau su skolomis, tai yra 35, plius palūkanos, 50 mln. - jau viskas, jau kontraktai gali būti blogesni. Todėl čia reikia žiūrėti ne tik per vieno investicinio projekto prizmę, o reikia žiūrėti kaip į tam tikrą ūkio plėtojimo strategiją. Beje, ir mūsų ūkio plėtojimo kryptyse “Telekomo” sistema įrašyta kaip prioritetinė. Todėl čia turi būti investicijos. Tai vienas aspektas.
Toliau. Galima čia taip ar kitaip. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, kam kam, o mums nepridera pažeidinėti įstatymų. Aš gi nurodžiau, kad Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsnis aiškiai pasako, kad valstybė neatsako už įmonės prievoles kitu savo turtu. O jeigu mes duodam garantiją, vadinasi, “Telekomui” subankrutavus, valstybė atsako kitu savo turtu. Atleiskite, kas kas, bet Seimas tikrai neturi teisės pažeidinėti Seimo priimtų įstatymų. Todėl tiek ekonominiu aspektu, tiek juridinių aktų aspektu šito pritarimo bent šiandien mes tikrai negalime pateikti. Aš manau, kad Seimas turi apsispręsti ne dėl to. “Telekomo” vadovus aš tikrai suprantu, iš tikrųjų yra geras jų troškimas, jų, kaip techninių specialistų, požiūris yra teisingas. Jiems jokių pretenzijų negali būti. Jiems reikia pinigų, jie numatė skaitmeninį tinklą plėsti, bet Seimas turi galvoti ir apie tolesnę strategiją. Kaip mes padarysime šiuolaikinį “Telekomą”, ir kuo greičiau, nes investicijos pasaulyje ribotos. Kas greičiau ateis, tas greičiau išvystys. Vėliau - vėliau išvystys. Todėl žiūrint šiuo aspektu, aš norėčiau, kad pritartumėte mano projektui. Kadangi jie dabar specifinė įmonė, jie praktiškai negali parduoti, nors pagal naują Akcinių bendrovių įstatymą visa tai verčiama akcijomis, jie jau gali, tada mes skelbiam tarptautinį tenderį. Tegul bus pusmečiu, 9 mėn. vėliau, bet ateis investicijos ne 35 mln. lygio, ateis tikrai ne mažesnės ar kiek mažesnės kaip vengrų, yra latvių pavyzdys. Ta pati Rusija 50 savo sričių telekomo sistemą bando parduoti tam, kad pritrauktų užsienio investicijas. Manau, kad Seimo nariai pagalvos apie šitą pirmą nepriimtą sprendimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Zimnicką komiteto vardu.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto nuostata yra visiškai kita ir priešinga. Tai yra komitetas savo posėdyje 1994 m. balandžio 25 d. pritarė paskolos valstybinei įmonei Lietuvos “Telekomas” valstybinėms garantijoms. Mes manome, kad šiandien yra tikslinga suteikti šitą paskolą. O kodėl tikslinga? Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkim keletą skaičių. Šiandien Lietuvoje 178 tūkst. klientų neturi ir laukia telefonų įvedimo. Paduoti pareiškimai, bet jie jų šiandien neturi. 27 tūkst. laukia daugiau kaip 10 metų. Tai ar mums reikalingas ryšys, ar ne? Tai vienas klausimas.
Antras dalykas. Kokį mes projektuojame valstybės modelį? Jeigu mes sakome, kad tai yra tranzitinė valstybė, kad tai yra valstybė, kurioje viena iš būtiniausių sąlygų yra infrastruktūra: ryšiai, keliai ir visi kiti dalykai, tai mes turime. Aš sutinku su gerbiamojo J.Veselkos pasakymu, kad galbūt ją reikės versti akcijomis. Taip. Tačiau, jeigu mes priiminėsime įstatymą, kur bus numatyta indėlių indeksavimas, tai, matyt, tų įmonių parduotų akcijų dalis bus ir skirta tai pusei. Tai vienas momentas. Antrasis momentas - pati Vyriausybė nuspręs, kokiu procentu ir kiek tą “Telekomą” galima paversti akcijomis ir kiek bus galima parduoti jo kapitalo. O šiandien, jeigu Ryšių ministerija su Finansų ministerija, kartu su Vyriausybe pagal biznio projektą, biznio planą pateikia ir gavo garantiją, t.y. gavo tą paskolą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, tai aš manau, mes turime jai pritarti, nes čia rimtas dalykas. Šiandien mes šitą dalyką jaučiam. Tiktai kyla kitas klausimas. Kaip bus grąžinama ta skola? Jeigu skola bus grąžinama ne klientų sąskaita, t.y. ne mūsų, mokančiųjų, suprantama, tada ir ta problema ne tokia aktuali. Bet aš manau, kad šiandien pas mus yra pakankamai turtingų žmonių, kuriems reikalingas operatyvus ryšys, operatyvus susisiekimas, ir manau, kad tie žmonės visiškai sutiks apmokėti truputį didesniu tarifu, negu mokama už kitas ryšių paslaugas. Nenoriu daug įsigilinti, nenoriu neigti J.Veselkos visų minčių, kurias jis pasakė, tačiau, be abejo, ten taip pat yra tokių... Matyt, ateityje galbūt reikėtų atskiru punktu pavesti Vyriausybei išnagrinėti ir pateikti tolesnį “Telekomo” planą. Aš turiu Lietuvos “Telekomo” pateiktą paaiškinamąjį raštą, kur yra numatyta, kad yra parengta jų “Telekomo” plėtojimo strategija ir tolesnė perspektyva. Aš manau, kad būtų galima dar kartą pavesti Vyriausybei. Bet iš esmės siūlau pritarti šiam projektui, juo labiau kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat yra jam pritaręs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikės pasirinkti: kas už Vyriausybės projektą, kas už gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos projektą. Kadangi yra du projektai, reikės pasirinkti alternatyviai. Visų pirma prašysiu visų pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas galėtų pasisakyti už vieną projektą, kitas už kitą projektą.
Gerbiamasis Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Gerbiamieji kolegos, pasaulyje egzistuoja daug firmų, kurios perka blogus objektus, ar viešbučius, ar kažką panašaus, investuoja pinigus ir parduoda brangiau. Jeigu mes dabar gausime paskolą, investuosim į “Telekomą”, tai mes, manau, tik brangiau sugebėsim parduoti ateity. Aš už.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik už gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos projektą. Gerbiamasis Seimo nary Kubertavičiau, jūs remiate J.Veselkos ar Vyriausybės projektą?
K.KUBERTAVIČIUS. Aš manau, kad vėliau pardavus “Telekomo” akcijas, bus galima gauti lėšų į biudžetą ir pritraukti užsienio investitorių, kurie įdės kapitalą ir galės ištobulinti telekomunikacijas iki pasaulinio lygio...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs remiate J.Veselkos ar Vyriausybės projektą?
K.KUBERTAVIČIUS. Bet šiandien vis dėlto, manau, dar reikėtų galbūt paimti tą paskolą ir prie J.Veselkos siūlymo sugrįžti vėliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Gerbiamasis Seimo narys V.Buinevičius. Galima remti tik Vyriausybės. Jeigu apgausite mane taip, kaip Seimo narys K.Kubertavičius, kreipsiuos į Etikos ir procedūrų komisiją.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš kaip tik norėjau paremti Vyriausybės projektą dėl to, kad ryšius reikia kiekvienais metais vis atnaujinti ir atnaujinti. Čia turi būti nuolatinis atnaujinimo procesas. Kol dar parengsim kokius nors privatizacijos projektus, o jau dabar reikia žiūrėti, kad mes neatsiliktume. Todėl aš remiu Vyriausybės projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dėl balsavimo motyvų visi pasisako už Vyriausybės projektą... (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo narys P.Giniotas pažadėjo pasisakyti už gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos projektą. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš remiu gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos projektą. Dar noriu pridėti vieną motyvą prie tų, kuriuos jis pasakė. Šiandien kiekvienos investicijos koeficientas yra, aš nežinau koks, nes visada gaus investiciją. Atsiranda tokie vadinamieji dileriai, visokie UAB,ai, kurie tarpininkauja tiekiant aparatūrą ir kitus įrengimus. Aš manau, kad bent pusė šitos investicijos tikrai nukeliaus į jų kišenę. Todėl manau, kad reikia kuo greičiau vykdyti pono J.Veselkos siūlomą projektą. Tai yra tiktai vienas kelias kaip modernizuoti mūsų “Telekomą”.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas palaikys gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos projektą, kad būtų vienodai palaikančių abu projektus. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas, po to balsuosime alternatyviai.
A.BENDINSKAS. Žinoma, pritarti tam projektui, kuris realiau žiūri į gyvenimą, yra būtina. Bet aš norėčiau ir gerbiamajam ministrui, ir visiems pasakyti štai ką. Mes šiandien taip viską sumoderninom, taip viskas dabar puikiai eina, net ir televizijos kanalai ir kt., nežinau, kur toliau ir kur geriau galima padaryti. Taip sumoderninom. Todėl gal tokios labai stambios modernizacijos nereikia. Aš manyčiau, kad reikėtų pritarti J.Veselkos projektui ir dar bandyti į šitą svarstymą labiau pasigilinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Po to balsuosime. Kas už Vyriausybės teikiamą projektą, kai balsuosime, paspaus mygtuką “už”. Kas už gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos projektą, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka jau pasisakė, todėl žodis jam nebus suteiktas pagal Seimo Statutą.
Gerbiamasis Seimo nary Veselka, aš jums galėsiu suteikti repliką posėdžio pabaigoje, nors nežinau, kada jis baigsis. Posėdyje dalyvauja 76 Seimo nariai.
Gerbiamasis Antanai Terleckai, netrukdykite Seimo nariams, nes jau gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė rodo į jus ir sako, kad atėjo 77 Seimo narys.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės projektui, paspauskite mygtuką “už”. Kas už gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos projektą, paspauskite mygtuką “prieš”. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 32, prieš - 29, taigi pritarta Vyriausybės projektui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašom balsuoti, kas už tai ... (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom tylos! Dabar prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Vyriausybės projektui. Prašom pasisakyti vieną už, vieną prieš. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Mano argumentai jau buvo pasakyti. Komiteto vardu ir asmeniškai aš siūlau pritarti ir negaišti laiko.
PIRMININKAS. Dabar galėtų tik vienas Seimo narys pasisakyti prieš tai, kad Seimo posėdyje būtų pritarta Vyriausybės pateiktam projektui po svarstymo. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, jūs už ar prieš?
A.ENDRIUKAITIS. Kaip galima pasisakyti?
PIRMININKAS. Tik prieš.
A.ENDRIUKAITIS. Na, ne. Aš nenoriu, kad skubėtume išparduoti Lietuvą.
PIRMININKAS. Taigi vienas Seimo narys pasisakė už, vienas prieš. Teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės pateiktam projektui po svarstymo Seime, prašom balsuoti.
Už - 35 Seimo nariai, prieš - 28, susilaikė 5. Taigi pritarta po svarstymo. Priėmimą siūloma padaryti ketvirtadienį. Ar sutiktumėte? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu priėmimas bus ketvirtadienį.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs žiūrite į laikrodį, pastebėjote, kad mes pažeidėm grafiką. Aš dabar norėčiau su jumis pasitarti. Ar galime bendru sutarimu pratęsti Seimo posėdį ne ilgiau kaip valandą? Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte pratęsti Seimo posėdį ne ilgiau kaip valandą? Ar reikia dėl to balsuoti? Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Pratęsti posėdį tol, kol išnagrinėsime visus darbotvarkės klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien buvome numatę posėdį iki 18.30 val. Dar turime pusę valandos ir turime du darbotvarkės klausimus. Aš manau, mes per pusę valandos galime išnagrinėti du klausimus, ir jokio reikalo pratęsinėti posėdį nėra. Tuo labiau kad dirbsime ir rytoj, ir poryt, ir užporyt...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, patikslinu, rytiniame posėdyje buvo sutarta, jog pateikus Pensijų įstatymo atskiro straipsnio redakciją, bus dėl jo balsuojama ir balsuojama dėl viso įstatymo. Taigi jeigu ir neįskaitytume rezervinių klausimų, dar būtų likę trys darbotvarkės klausimai. Teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai,..
Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys dėl vedimo tvarkos.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasakyti, kad turėtų būti trys balsavimai: vienas už tai, kad pratęstume posėdį valanda, ar kiek ten sakėte. Antra, kad pratęstume iki baigsime visus, įskaitant rezervinius, klausimus, ir trečia - nepratęsti. Tai aš, pavyzdžiui, noriu pasisakyti už tai, ko jūs kol kas neiškėlėte. Tai yra už tai, kad būtų dirbama tol, kol baigsime visus klausimus, šiandieną įrašytus į darbotvarkę, įskaitant ir rezervinius. Dėl to aš nežinau, kaip man balsuoti. Ar už tai, kad pratęstume viena valanda, ar prieš. Aš greičiau linkęs balsuoti prieš, nes aš noriu gauti ką kita.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio siūlymas man priimtinas, kad palengvinčiau jums balsavimą, aš norėčiau palikti tiktai vieną alternatyvą. Tai yra, kas balsuos už tai, kad pratęstume posėdį, tai pratęsime iki tol, kol visus rezervinius klausimus apsvarstysime, o kas prieš, tuomet prieš. Teikiu klausimą balsavimui. Dar gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka dėl vedimo tvarkos.
L.ALESIONKA. Aš norėjau pritarti gerbiamojo A.Rudžio siūlymui...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai aš tą siūlymą priėmiau. Tai gal nereikia palaikyti. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka dėl vedimo tvarkos? Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka nekalba dėl vedimo tvarkos.
Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų posėdis pratęstas tol, kol bus išnagrinėti visi, tarp jų ir rezerviniai, klausimai, prašom balsuoti.
Balsavimas pradėtas. Dėl vedimo tvarkos - po balsavimo.
Už tai, kad pratęstume posėdį balsavo 32 Seimo nariai, už tai, kad nepratęstume - 31 Seimo narys, 3 susilaikė. Pridedu savo balsą. Už balsavo 33, tačiau vis dėlto vieno balso trūksta. Mano siūlymas buvo, matyt, per daug ankstyvas. Tęsiame posėdį.
4sesija71p svarstyti klausimai
Svarstome 12 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Rusakevičių, jeigu turėtumėte ką nors pridurti. Šiuo klausimu norėtų pasisakyti gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Kviečiu jį į tribūną. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nuolat pralaimėti yra, žinokite, nelengva, bet, kaip sako, kovose ir užsigrūdini. Todėl norėčiau surengti dar vieną paaiškinimą. Gerbiamieji kolegos, “Jūros” klausimas visiems yra labai aiškus. Tai yra valstybinė įmonė, skolinga šiandien 160 mln. litų. Arba pagal oficialų šios dienos kursą - 40 mln. dolerių. Štai dėl šitos skolos, kuri atsirado apskritai dėl 3 m. neūkiškumo ir netvarkos Lietuvoje, viskas atrodo labai paprasta. Prisiimame, padenginėjame, pardavinėjame - ir nėra nei kaltų, nei atsakingų, nei nieko nesprendžiame. Todėl, mano galva, viena, “Jūra” kaip tokia nuo šios dienos negali jau funkcionuoti, nes 3 m. vis labiau klimpstanti į skolas... Šitas mūsų įstatymo projektas numato, kad vėl “Jūrą” paliekame tokią, kokia ji lieka, tiktai bandome už parduotus laivus... dengti šitą neūkiškumą. Todėl klausimas iš esmės neišsprendžiamas, tiktai vėl panaikinama atsakomybė ir bandoma šitai išspręsti. Ir čia susiduri lyg su sprendimo neradimu, nes jis, sprendimas, iš tikrųjų yra bjaurus, jeigu taip pasakytume. Bet aš matau loginį sprendimą vieną vienintelį. Kadangi pagal šitą vis tiek kreditoriai reikalaus savo kreditų. Nepaisant to, kaip yra, juos pardavinės už laivus, suėjo terminas, ateina jis ir sako: “Grąžink man kreditą. Man visiškai nesvarbu, kada tu ten parduosi, už kiek parduosi ir t.t.” Todėl vienintelė, mano galva (ir aš pasakiau, kai sprendėme komitete, tik niekas nenori aiškinti), išeitis yra prisiimti šitą skolą valstybei. Ir toliau suformuluoti, kad skola turi būti dengiama iš kaltininkų, o kaltininkai moka normalioje valstybėje kad ir šimtą metų ir kita... Minutę, minutę! (Balsas iš salės) Numeris nesvarbu, (...) mokės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į replikas!
J.VESELKA. Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos!
J.VESELKA. Prisiimti valstybei skolą ir iš tikrųjų skaldyti šitą įmonę, ir privatizuoti, ir daugumą objektų... (Aš tik bijau, ar E.Andriukaitis išėjo jau? Ačiū Dievui!) Ir daugumą objektų pardavinėti per tarptautinius konkursus. Kadangi tik šitaip galima brangiausiai parduoti. Tokiu būdu mes... Kreditoriai, vadinasi, gauna patikinimą, kad skolą vis dėlto prisiima valstybė kaip valstybinės įmonės skolą... (Jis negirdi...) Ir kartu pardavinėja tuos objektus, bet tik ne skoloms dengti, nes jeigu mes skoloms dengti, tai yra neaišku, už kokią sumą pavyks parduoti tuos objektus, ar daugiau, ar mažiau, negu yra skola... Teisininkai gerai pastebi, kad apskritai prieštarauja visai mūsų privatizavimo koncepcijai, kada turtas parduodamas, o ir tie pinigai eina į atskirą fondą. O jau iš to fondo mes galime dengti. Todėl manyčiau, kad šitokios formuluotės, kokios yra mūsų siūlomame įstatyme, neišsprendžia problemos, o palieka ją toliau vegetuoti. Tik leidžia švaistyti pinigus, aš taip pasakysiu! Todėl reikėtų apskritai pasiūlyti naują projektą. Ir mes pasitarę... Aš galėsiu parengti projektą. Pasitarę su tais būtent... Mano galva, yra geriausia priimti vidinę skolą, akcentuoti, kad skolininkai dengia visų pirma, o kita dalis dengiama kaip apskritai tos skolos, kurios susidaro... Apskritai dengimo tvarka yra. Mes jau esame nutarę Žemės ūkio banko kreditą vidinei skolai paimti. Atsimenate, svarstėme? O turtas yra vis dėlto visas valstybinis turtas, jis negali pagal atskirus ūkinius subjektus būti pardavinėjamas tik atskiro ūkinio subjekto skoloms dengti. Nes tokiu būdu apskritai visos įmonės gali užsimanyti, kad neūkiškumas būtų dengiamas valstybinio kapitalo sąskaita. Su šita nuostata mes turbūt sutikti negalime. Todėl manyčiau, kad šitame, jeigu čia yra svarstymas, tegu bus, nes problema yra, kurią reikia spręsti, bet vis dėlto projektas turi būti parengtas kitas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys P.Miškinis. Po to komiteto vardu gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man teko dirbti ne tiktai teisinį darbą, bet teko dirbti ir kontrolieriumi, ir revizoriumi. Ir niekada gyvenime negirdėjau ir nemačiau tokių dalykų, kad kažkam padarius nuostolių, nugyvenus įmonę, būtų pardavinėjamas tos įmonės turtas tam, kad padengtų jos skolas, ir toliau būtų leidžiama jai gyventi. Paprastai, gerbiamieji, už tokių veiksmų slypi arba baisiausias neūkiškumas, arba tiesiog nusikalstami veiksmai. Taigi dabar, užuot atlikę labai kruopščius patikrinimus, mes teikiame pasiūlymą nurašyti ar parduoti laivus ir gautomis lėšomis skolas padengti. Gerbiamieji, reikėtų į tą įmonę pasiųsti labai atsakingus tikrintojus, revizijas ir pasižiūrėti, kas kaltas: ar neūkiškumas, ar grobstymai, ar kokie nors kiti veiksmai. Ir tiktai po tokios kruopščios analizės ir nustačius kaltuosius turėtume pagalvoti, ką toliau daryti. Galbūt iškils reikalas kelti baudžiamąsias bylas ir pagal tuos rezultatus išieškoti nuostolius iš kaltųjų. Aš visiškai pritariu čia tik ką pasakytai minčiai, kad tuo atveju, kai kas nors padaro valstybei nuostolių, tegul juos atlygina, tegul moka nors ir iki gyvenimo pabaigos. Apie tai, gerbiamieji, ir galvokime.
Dabar pateiktas projektas yra visiškai nepagrįstas, niekuo neparemtas ir balsuoti už tokį projektą tikrai negalima. Gerbiamieji, jeigu mes šitaip pasielgsime ir balsuosime už šį projektą, mes galbūt paslėpsime nusikaltimą. Bus labai nuostabu ir gražu, kai aukščiausioji Lietuvos valdymo įstaiga slėps nusikaltėlius. Tuo, gerbiamieji, mes duosime gražiausią pavyzdį visai Lietuvai, paskatinsime vogti, viską gadinti, griauti, mes juos, užuot nubaudę, ginsime. Negalima, gerbiamieji, taip! Pagalvokime rimtai! Atmeskime šitą projektą! Čia tikrai prieš mane kalbėję pasakė gerų minčių. Pagalvokime, ką toliau daryti. Bet taip elgtis, kaip projekte siūloma, taip negalima. Aš nepritariu projektui.
PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius Ekonomikos komiteto vardu. Rengiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys R.Žurinskas. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš pradžioje šiek tiek pakomentuosiu komiteto sprendimą, kodėl jis būtent šitoks priimtas, ir paskui tarsiu kelis žodžius savo vardu, kadangi man teko su tuo reikalu labai daug bendro turėti. Vadinasi, kodėl toks priimtas komiteto sprendimas? Kitaip tariant, šitam pritarta? Todėl, kad šiandien jau kitos išeities nebėra. Pigiausia išeitis būtų - rasti vietą, kur tuos visus laivus paskandinti. Tai pigiausiai atsieitų. Šiandien visi laivai, kurie dirba, jie nuolat padaro nuostolių. Vadinasi, jeigu jie nedirbtų, nuostoliai būtų kur kas mažesni. Tačiau jie jau stovėdami prie krantinių taip pat yra nuostolingi, nes reikia ir kuro, ir reikia išlaidų jiems eksploatuoti, reikia mokėti už krantines ir t.t. Jeigu mes nepriimtume šito... Kokiu tikslu priimamas šitas įstatymas? Todėl, kad būtų galima pardavus tuos laivus panaudoti pinigus skoloms dengti. Tiktai! Nes visa kita, kas čia parašyta, ir taip yra galima. Gali, vadinasi, Vyriausybė savo potvarkiais ir pati įmonė gali juos nurašinėti, jeigu atėjo laikas, gali juos parduoti. Bet pinigai tada negali būti panaudojami skoloms dengti. Jeigu nebus nurodyta, kad šita įmonė turi tokį skolų dengimo šaltinį, bet kuris kreditorius galės iškelti bankroto bylą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vėl tie laivai, kurie yra jūroje, kurie bus svetimuose uostuose, bus areštuoti, ir galų gale vis tiek, kadangi tai yra valstybinė įmonė, visos pretenzijos bus pateiktos Lietuvos valstybei. Niekur nedingsim! Todėl skoloms padengti parduodant laivus, kuriuos dar galima kaip nors parduoti (o jų jau labai nedaug tokių yra), reikia šitam dalykui pritarti. Tačiau tai dar nereiškia, kad yra rastas geras sprendimas. Man taip jau lėmė likimas, kad aš daugiau negu 30 m. dirbau šitoje sistemoje, dalyvavau “gimdant”, o šiandien dalyvauju šito laivyno “pakasynose”. Atrodytų, kad viskas turi savo pradžią, turi savo pabaigą. Galbūt tai ir yra normalu. Buvo laikas, kada iš tikrųjų šitas laivynas ir šita žvejybos sistema davė Lietuvai milžiniškus pinigus. Klaipėdos miestas smarkiai išsiplėtė, ir tai buvo laikas, kada statėsi visi “monstrai”, kada nafta nekainavo pinigų. Kada ji maždaug tiek kainavo, kiek gazuotas vanduo. Tada iš tikrųjų “žvejoti” jūros objektus, kurių nereikėjo nei maitinti, nei auginti, buvo labai pelninga... Mes žvejojome tolimiausiuose vandenynuose. Todėl ir laivynas buvo pastatytas, kad jis galėtų žvejoti prie Čilės, prie Peru, prie Argentinos ir kitur. O kada nafta tapo tokia brangi, šiandien nuvežti tą žuvį tenai yra jau kur kas brangiau, sakykim, negu ją parduoti. Jau 1992 m. buvo aišku, kad šita žvejybos sistema taps nerentabili. Kada tiktai sužinojome, kad jau nafta pradedama pardavinėti pasauline kaina... Ir tada jau paskaičiavus tiesiog toje pačioje “Jūroje” išėjo, kad vienos tonos žuvies savikaina, tokios, kuri labiausiai buvo žvejojama, t.y. stauridės, susidaro apie 1,5 tūkst. dolerių. Tuo tarpu pasaulinėje rinkoje kaina tos žuvies tiktai 450 dolerių. Jau tada reikėjo visą šitą laivyną parduoti pagal galimybę arba išnuomoti, ir tokių pasiūlymų buvo pateikta. Aš pats asmeniškai visoms vyriausybėms teikiau. Deja, visi pasiūlymai grįždavo į įmones, ir buvo pareikalauta iš tos įmonės ir nuolat reikalaujama, kad jie pateiktų koncepciją, kaip reiktų išeiti iš susidariusios padėties. Jie tą koncepciją kūrė, ir štai rezultatas šiandien. Mes darome tą patį, kas buvo siūloma padaryti tada. Tada mes būtume turėję galbūt apie 200 mln. dolerių pajamų už parduotus laivus. Būtume galėję parduoti tiems patiems rusams. Jeigu vieno naujo laivo kaina, sakysime, vidutiniškai būtų 10 mln. ar 20 mln. Jeigu būtume pardavę už 1 mln., už 2 mln., mes būtume surinkę didelius pinigus. Šiandien atvirkščiai. Mes artėjame prie 200 mln. litų skolos, ir jeigu toliau tęsis šitas reikalas, tikrai tokia skola bus. Nes šiandien pagrindinis uždavinys, mano nuomone, yra kaip galima greičiau išvalstybinti šitą įmonę. Tai reiškia, kad būtų kuo greičiau parduodama, ką dar galima parduoti, privatizuojama (kaip norite, taip pavadinkime šitą dalyką), tada gal dar šiek tiek privatūs laivai ir ras savo vietą?.. Nes nebus vagiama. Kodėl šiandien tie laivai yra nuostolingi? Todėl, kad jų neįmanoma kontroliuoti. Jie žvejodami kažkur toli tą žuvį realizuoja ir pinigus įsideda sau į kišenę. O valstybė perka žvejybos priemones, remontuoja ir t.t. Štai kaip susidaro tie nuostoliai! Jeigu ir toliau, vadinasi, mes taip darysime, tai, kolegos, mes tikrai paskandinsime ne tik “Jūrą”, bet su pačia “Jūra” ir visą Lietuvą. Aišku, čia reikėtų šitą klausimą spręsti kartu su kitais klausimais, kaip čia buvo minėta. O kas gi kaltas? Bet šitą klausimą išskirkime! Pirmiausia padarykime, kad nebūtų to nuostolio toliau valstybei, o šitą klausimą, kaip jau ir pradėjo ponas V.Juškus su savo komisija tyrinėti, tegu tyrinėja. Ir aš įsitikinęs, kad iš tikrųjų čia buvo ne tik aplaidumo faktų, bet buvo ir piktnaudžiavimo faktų. Buvęs generalinis direktorius Krištonavičius, su kuriuo man asmeniškai teko kalbėti ir siūlyti, “tempė gumą” ir galų gale jis pats tapo dviejų laivų savininku, nusipirko juos kur kas pigiau, aišku, negu kainavo tų laivų remontas. Taigi, galimas dalykas, kad čia yra ir tokių faktų. Aš nenoriu sakyti, kad čia tikrai yra nusikaltimas, bet yra komisija, kuri tą dalyką gali ištirti. Ir manyčiau, kad pirmas uždavinys... Čia šitą klausimą reiktų spręsti lygiagrečiai. Žinoma, priėmus tai, ką dabar siūlo Vyriausybė, bet reiktų dar pareikalauti iš Vyriausybės, kad ji pateiktų mums vis dėlto to išvalstybinimo planą arba programą. Kad mes žinotume, jog iš tikrųjų šitai bus daroma, kad nebus bandoma leisti tai įmonei toliau vegetuoti. O iš tikrųjų taip gali atsitikti, nes visuomet kiekvienas gyvas daiktas nori toliau egzistuoti. O čia irgi yra toks gyvas mechanizmas. Yra kažkokia administracija, kuri suinteresuota ir t.t. Vadinasi, pirmiausia reikia, mano manymu, atšaukti visus laivus (ir kuo greičiau) iš tenai. Reikia juos parduoti, privatizuoti. Galų gale kranto objektais, aš nelabai sutikčiau, pavyzdžiui, dengti skolas. Galbūt galima leisti, jeigu jau atsiras kreditoriai, kurie mus... Kadangi kreditoriai ne tik iš Lietuvos. Atsiminkite, kreditoriai yra taip pat iš užsienio valstybių, kurie kreditavo. Jiems būtinai turėsime atiduoti. Vadinasi, reikia tuos kranto objektus privatizuoti, mano nuomone, pagal Privatizavimo įstatymą, ir čia jau valstybė turėtų imtis iniciatyvos skolas išbalansuoti, o ne teikti, sakysime, galimybę vėl eilinį kartą nuo “mirštančiojo numauti kelnes”. O čia taip jau yra, kad jau atsirado tam tikrų investitorių, kurie ruošiasi taip padaryti. Bet šitas klausimas, mano manymu, neturi stabdyti pirmojo klausimo. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau pritarti kolegų pasiūlytam projektui kaip neišvengiamybei. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną pasisakyti gerbiamąjį Seimo narį R.Žurinską. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš peržiūrėjau kompiuterio duomenis. Kai buvo balsuojama dėl pratęsimo, deja, pamačiau, kad mano pavardės ten nėra, nors aš balsavau už pratęsimą. Kadangi vieno balso skirtumu tai buvo priimta, aš siūlyčiau pirmininkui savo valia pakartoti balsavimą ir balsuoti būtent pakeliant rankas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininkui tokia teisė yra suteikta. Kadangi technika vėl mus apvylė... Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti rankomis. Kas už tai, kad būtų pratęstas posėdis, kol bus apsvarstyti rezerviniai darbotvarkės klausimai? (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 26.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 36 (pridedu savo balsą), 37 Seimo nariams balsavus už, 26 - prieš ir 4 susilaikius posėdis pratęstas. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Žurinskai. Dabar jūsų pasisakymas.
R.ŽURINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos! Posėdis yra pratęsiamas ir dar yra daug svarstytinų klausimų. Tada aš maksimaliai sutrumpinsiu savo pasisakymą. Tiktai vieno prašau. Būkim žmonės, būkim Seimo nariai ir nesupolitizuokim šito teikiamo nutarimo dėl laivų pardavimo. Padėkim šitai įmonei nors šiuo nutarimu, o paskui visus kitus klausimus dėl atsiradusio akcinio kapitalo, dėl grobimo nagrinėkim per visas komisijas, per prokuratūrą, per kontrolę, o balsuokim už šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, jog vadinamoji balsų skaičiavimo grupė yra vienas asmuo. (Balsai iš salės) Tai būkit malonus, arba suraskite tą balsų skaičiavimo grupę ir pakartokite balsavimą, arba tas jūsų balsavimas yra, na, visiškai anekdoto lygio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar šį pasisakymą reikėtų suprasti kaip reikalavimą dar kartą perbalsuoti? (Triukšmas salėje)
Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis galbūt patikslins.
A.BALEŽENTIS. Aš dėl vedimo tvarkos kitu klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje darau 5 min. pertrauką, kol bus paskirti papildomi Seimo nariai į balsų skaičiavimo grupę, kadangi jos narių nėra. Dėkoju. Posėdyje 5 min. pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. (...) skaičiavimo grupė, kadangi jos šiuo metu posėdyje dalyvauja tik du nariai, būtų papildyta gerbiamaisiais Seimo nariais J.Dringeliu ir A.Rudžiu. Ar dėl to reikėtų balsuoti? Tik šiandien. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas pacituotų tą Statuto vietą, kurioje rašoma, kaip sudaromos balsų skaičiavimo grupės ir kaip jos keičiamos. Tada jums bus visiškai aišku, kad tai, kas dabar vyksta, yra ne visai reglamentinis užsiėmimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiskaitykite patys.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru susitarimu galime papildyti balsų skaičiavimo grupę, ar reikia balsuoti? Taigi teikiu klausimą balsavimui elektronika. Kas už tai, kad balsų skaičiavimo grupė būtų papildyta Seimo nariais J.Dringeliu ir A.Rudžiu? Tiktai šios dienos posėdžiui. (Triukšmas salėje)
Už - 30 Seimo narių. Pridedu Seimo narių A.Sakalo ir J.Bernatonio balsus - 32. Prieš - 22 ir susilaikė 2. Taigi balsų skaičiavimo grupė papildyta.
Dabar prašysiu gerbiamųjų Seimo narių dėmesio. Balsuosime iš naujo dėl šio posėdžio pratęsimo ne ilgiau kaip vieną valandą. Dar kartą sakau, kad balsuosime dėl šios dienos posėdžio pratęsimo. Pašalinius prašau palikti parterį.
Gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiamieji Seimo narių padėjėjai, aš primenu Statutą, kad parteryje gali būti tik Seimo nariai. Gerbiamieji, prašau netrukdyti, nes po to bus pretenzijų, jog posėdis turėjo būti jau baigtas. Gerbiamasis Giniotai! Taigi teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų pratęstas posėdis, prašau pakelti rankas.
Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, prašom netriukšmauti, balsavimas buvo pradėtas, kai posėdis buvo nepasibaigęs.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 24.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavus 38 - už, 24 - prieš, 2 susilaikius posėdis pratęstas ne ilgiau kaip valandai. Taigi tos didelės diskusijos ir procedūrinės vingrybės nieko nedavė, nes balsavimas beveik toks, koks ir buvo.
Dabar toliau svarstome 12 darbotvarkės klausimą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui bendru susitarimu, ar reikėtų dėl to balsuoti? Yra prieštaraujančių. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybinė įmonė “Jūra” iš tikrųjų yra pavyzdys, kaip trejus metus buvo neūkiškai dirbama. Netgi gal galima įžvelgti nusikaltimo kokių nors elementų. Visa tai įrodė teisėsaugos organai, dirbo V.Juškaus komisija. Bet šiandien mes privalome priimti sprendimą, nutraukti tos įmonės vegetavimą, plūduriavimą vandens paviršiuje, nes kas mėnesį skola padidėja 3 mln. Lt. Todėl mes turime būti ryžtingi, vieną kartą priimti sprendimą ir leisti už parduotus laivus gautas lėšas panaudoti skolų padengimui. Leidimą pardavinėti laivus Vyriausybė jau yra priėmusi. Mes turime žengti antrą žingsnį. Kito kelio nėra. Labai teisingai kalbėjo gerbiamasis S.Malkevičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti prieš. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas. Jūs už ar prieš?
V.V.ZIMNICKAS. Tikrai už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kairys. Jūs už ar prieš?
A.KAIRYS. Už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas. Jūs už ar prieš?
A.BENDINSKAS. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Prašom tuomet motyvuoti.
A.BENDINSKAS. Motyvuosiu štai kuo. Šita įmonė ir apskritai Lietuvos žvejyba savo laiku buvo labai aukštumoj ir nieko iš valstybės neprašė. Ir dar, kaip pabrėžė gerbiamasis S.Malkevičius, davė labai daug pelno. Ir tik neryžtingumas, neprisitaikymas prie esamų sąlygų, o vegetavimas iš to, ką jie turėjo, bei verkimas į kaliošą nusmukdė šitą įmonę taip, kad ją jau šiandien reikia gelbėti. O kaip gelbėti? Gelbstim ją mes taip, kad valgom patys savo kūną, vadinas, parduodam laivus, dengiam skolas, toliau varom, didinam skolas, o vėl darom tą patį per tą patį. Aš tik norėčiau vieną istorinį tokį atvejį priminti, kai Bismarkas, norėdamas sutvarkyti Prūsiją, paėmė ir pastatė prieš reichstagą kartuves. Ir su tokiais veikėjais, kaip kad “Jūros” veikėjai, atlikdavo labai trumpą procedūrą. O po to, kad visi reichstago nariai žinotų, ką tai reiškia, tą pakaruoklį pakabindavo tarpdury. Kiekvienas praeidamas turėjo į jį pasisukti ir pasižiūrėti. Aš manyčiau, kad toks ūkininkavimas, kuris dabar nusmukdė... Aš ne prokuroras ir ne teisėjas, bet man atrodo, kad vis dėlto mes padarytume didžiulę žalą tiems žmonėms Lietuvoje, kurie tikrai dorai dirbo ir galvojo. Aš nemanau, kad “Jūra” negalėjo surasti nei pirkėjų mūsų sugaunamai žuviai, nei tų laivų, kaip sakoma, geresniam eksploatavimui. Aš šituo netikiu. Todėl aš pasisakau prieš bet kokį dirbtinį kvėpavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas - prieš. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 32 Seimo nariams balsavus už, 15 - prieš, 10 susilaikius šiam projektui pritarta po svarstymo. Siūloma jo priėmimą padaryti trečiadienį. Dėkoju.
4sesija71p svarstyti klausimai
Svarstome 13 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Stakvilevičių.
M.STAKVILEVIČIUS. Man yra patikėta garbinga užduotis pasiūlyti projektą, kad būtų atšauktas 1990 m. spalio 18 d. nutarimas “Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų negaliojimo”. Ten buvo nutarimas toks: “Nepripažinti Lietuvos Respublikoje aukštųjų partinių mokyklų diplomų, patvirtinančių aukštojo mokslo išsilavinimą”. Pasirašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Manau, kad vis dėlto čia yra pažeidžiamos žmogaus teisės gauti išsilavinimą, naudotis tuo dokumentu, kuris pripažįsta šitą išsilavinimą. Tą specialų nutarimą reikėtų atšaukti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti 20 Seimo narių.
Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs manote, kad partinį išsilavinimą galima pripažinti kaip išsilavinimą? Juk čia partijos vidaus reikalas. Gali būti partijos magistrai, partijos daktarai. Tai bus nusakyta partijos įstatuose. O valstybinis išsilavinimas, yra valstybinis išsilavinimas ir čia yra bendri valstybiniai reikalavimai.
M.STAKVILEVIČIUS. Na, aš galiu pasakyti, kad anais laikais partijos ir Vyriausybės funkcijos buvo tampriai susietos, kad labai sunku atskirti, kur buvo grynai politinis partinis išsilavinimas, kur dalykinis. Norėtųsi atsakyti, kad ir aukštosiose partinėse mokyklose dažnai dirbo tie patys dėstytojai, kurie, sakykim, dirbo Universitete ar kur nors kitur. Ir todėl pasakyti, kad vienoj vietoj jie dėstė blogai, kitoj gerai, yra sunku.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pone Stakvilevičiau, iš esmės jums reikėtų padėkoti už tai, kad jūs pateikėte Seimui šį projektą. Ir aš jums dėkinga, kadangi šis jūsų projektas labai aiškiai simbolizuoja ir parodo, kokia sunki yra praeities našta jūsų partijai ir kaip sunku, galbūt ir neįmanoma, jos atsikratyti. Ir todėl kartais kai kurių visiškai simpatiškų ir blaiviai mąstančių jūsų partijos narių iniciatyvos paskęsta prieštaravimuose. Šis jūsų pateiktas projektas ir rodo, kad faktiškai jūsų partija nėra jokia vieninga politinė jėga, kad tokiais projektais jūs ją traukiat atgal į praeitį. Ir todėl aš jums dėkinga.
PIRMININKAS. Laikas.
V.ALEKNAITĖ. Tačiau kadangi aš jums simpatizuoju, noriu paklausti, ar jums neatrodo, kad mums, mūsų komitetui, labiau vertėtų užsiimti žmonių teisių problemomis, pavyzdžiui, mūsų tautiečiais, gyvenančiais Rusijoje?
M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, kad aš komiteto šituo nė lašelio neapsunkinau ir dariau visa tai savo iniciatyva. Bet norėčiau pridurti prie jūsų to moralizavimo tiek, kad mes, deja, negalime visko išmesti ir praeities, ir, deja, negalime visko šlovinti, kas yra dabar daroma. Aš, pavyzdžiui, turiu žinių, skundžiasi, kad į Vytauto Didžiojo universiteto kai kuriuos fakultetus, į kai kurias specialybes dabar irgi nepriima, jeigu negauna atitinkamo dvasiškio rekomendacijos ar jeigu tėvai, pavyzdžiui, nėra užregistravę bažnyčioje santuokos. Ir jeigu jau panašūs dalykai atmetami, tai būtų atmetama ir dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt jūs turite informacijos, kiek yra tokios kvalifikacijos specialistų, kurie norėtų tuos diplomus atgauti ir galbūt jūs turite faktų, kam šių diplomų nepripažinimas apsunkina gyvenimą jūsų partijos valdomoje Lietuvoje?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš statistikos neturiu, kadangi aš buvau tiktai kviečiamas epizodiškai dėstyti toje aukštojoje mokykloje apie bendrąją reliatyvumo teoriją, apie laiką ir erdvę, kadangi ir tokios disciplinos buvo dėstomos. Esu gavęs raštus, tarkime, iš Lazdijų rajono. Prašo šitai padaryti 18 žmonių. Zarasų rajone - 10. Tai maždaug reikėtų manyti, kad kiekviename rajone yra apie 15 žmonių. 15 dauginame iš 50 ir yra maždaug 750 žmonių. Norėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje šiuos diplomus pripažįsta ir dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Tartilas. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, prašom nereplikuoti.
J.TARTILAS. Man labai patiko jūsų žodžiai, kad negalima išbristi iš praeities bėdų. Ta jūsų iniciatyva rodo, kad tikrai jums nesiseka išbristi iš tos praeities. Kaip senam pažįstamam aš drįstu tą pasakyti.
Dėl visokių pažymų iš kunigo ir t.t. Manau, kad įžymus CK darbuotojas Kaminskas, komjaunimo aktyvistas Zakarevičius gal tikrai vietinių klebonų pažymų reikalauja. Kalbama, kad net pradėjo mokytis žegnotis. Gal ir taip. O vis dėlto į jus noriu kreiptis kaip į pedagogą. Jūs puikiai žinote, kad aukštasis išsilavinimas, kiekvienoje aukštojoje mokykloje fundamentalūs mokslai, mokslo tęstinumas... Ar gali, ar galėjo turėti partinės mokyklos diplomą mažaraštis suvirintojas su trijų klasių išsilavinimu? Jeigu paneigsite, aš pasakysiu jo pavardę ir kitus duomenis.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš gerai nežinau apie kai kuriuos mažaraščius, kurie šitaip gavo diplomą, tačiau aš labai gerai pažįstu profesorių, habilituotą mokslų daktarą, akademiką J.Minkevičių, kuris turi tik šitokį diplomą. Ir dabar jam iš tikrųjų yra nepripažintas aukštasis mokslas, nors jis yra parengęs...
Kultūros nerodo, Sauliau, tavo paties riksmas.
Vis dėlto ne tas diplomo turėjimas arba neturėjimas rodo jo išsilavinimą ir žinias... Rodo visai kiti dalykai. Ir, pavyzdžiui, jeigu reikalinga įstaigai pasirinkti specialistą, tai pasirenkama pagal tai, ar sugeba žmogus dirbti, ar nesugeba. Įstaigos, įmonės valia priimti tokį žmogų į darbą ar ne, jeigu jis turi kažkokį kitokį diplomą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
M.STAKVILEVIČIUS. Į kai kurias pareigas nepriima be aukštojo mokslo diplomo arba, pavyzdžiui, neleidžia dalyvauti rinkimuose.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Žurinskai.
R.ŽURINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar negalėtumėte pasakyti savo nuomonę apie Juridinio skyriaus išvadą?
M.STAKVILEVIČIUS. Juridinio skyriaus išvada yra, tiesą pasakius, nelabai palanki. Kito ko nors ir tikėtis nebuvo ko. Tačiau aš pasakyčiau, kad čia galima pataisyti tai, kas parašyta. Čia sakoma...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau dėmesio!
M.STAKVILEVIČIUS. Sakoma, kad čia nėra ko remtis Konstitucijos straipsniais, kadangi čia yra Konstitucinio Teismo prerogatyva. Aš sutinku, kad šitą galima ir padaryti, nesiremti Konstitucija ir tą dalį išbraukti, bet tai bus jau pateikta kitam etapui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Milčius. Gerbiamasis Seimo nary Račai, negalima...
L.MILČIUS. Pone pranešėjau, jūsų...
PIRMININKAS. ...keistis su tuo Seimo nariu, kuris nedalyvauja.
L.MILČIUS. Pone pranešėjau, ar jūs... Ponas Pirmininke, aš galiu kalbėti, ar dar ne?
PIRMININKAS. Prašom. Jūs jau seniai galite kalbėti.
L.MILČIUS. Pone pranešėjau, jūs toje mokykloje dirbote, gal geriau žinote. Tačiau ir aš žinau, kad ten dėstydavo tokias disciplinas, kaip, sakykime, fermų mechanizacija, ūkio agronomija ir pan. Bet tų žinių jie paprastai gaudavo mažiau ir kaip tos srities specialistai jie būdavo kur kas prastesni negu profesinių mokyklų klausytojai. Jūsų nuomone, pagal kokią discipliną jų lygis galėjo prilygti aukštajai mokyklai? Aš žinau buvusį tokį partijos sekretorių Pasvalyje Bagaslauską (dabar tikriausiai jau yra miręs), kurį net ir baigusį Joniškėlio žemės ūkio technikumą egzaminuodavo direktoriaus kabinete pagal direktoriaus sudarytą klausimėlių sąrašą. Tai reikia...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas! Partiniais prisiminimais dalintis negalima. Dabar klausimas buvo.
L.MILČIUS. Labai malonu, ponas Bernatoni. Mes juk turime daug bendrų prisiminimų. Jūs nedrauskite. Tai aš noriu jūsų ir paklausti. Kokia, jūsų manymu, disciplina atitinka aukštojo mokslo lygį, kadangi tikrai kai jie baigdavo technikumą, tai jie būdavo, kaip sakoma, “pritempti”. Nė vieno dalyko jie negalėdavo išlaikyti normaliam pažymiui.
PIRMININKAS. Dėkoju.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš galiu patikslinti ponui L.Milčiui, kad aš nebuvau nei koks nors partinis veikėjas, nei ideologas, nei politinių disciplinų dėstytojas. Sakau, tris kartus buvau pakviestas dėstyti, supažindinti su bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindais. O jeigu ponas L.Milčius geriau žino padėtį, aš nesiginčiju su juo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Paprašyčiau jūsų paaiškinti atrankos į partines mokyklas principus. Ar buvo galima patekti ten kiekvienam partiniam ir nepartiniam? Ir antroji klausimo pusė, ar šita partinių atranka buvo griežta ir kuo ji rėmėsi?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš gerai nežinau, kadangi ten nesimokiau ir mano vaikai ten nesimokė, bet aš galiu pasakyti ir ne apie vieną aukštojo mokymo įstaigą, kur irgi ne bet kas paklius, jeigu net jo atestate bus vieni dešimtukai. Ne kiekvienas galėjo pakliūti. Pavyzdžiui, Šiaulių pedagoginiame institute stojant į fiziką, kiek aš prisimenu, būdavo sudaroma speciali komisija ir klausinėjama, ar tu komjaunuolis, ar ne komjaunuolis. Jeigu ne komjaunuolis, nėra ko eiti į pedagoginį darbą. Vadinasi, jeigu buvo diskriminuojami (arba jeigu tu tiki į Dievą) pedagoginiame institute kai kurie stojantieji, kad jie, sakykime, ne komjaunuoliai arba kad jie tiki į Dievą, tai ką, mes turime šiandieną anuliuoti pedagoginio instituto diplomus? Taip išeina? Absurdas į absurdą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pone Stakvilevičiau...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, netrukdykite opozicijos lyderiui paklausti! Prašom, Seimo nary Landsbergi.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, ponas Bernatoni, kad jūs mane pripažįstate kaip opozicijos lyderį. (Triukšmas salėje)
Dabar aš noriu paklausti pono M. Stakvilevičiaus, kuris atkakliai inicijuoja, jau kelintas mėnuo, šitą tokį lobistinį sumanymą grupelei žmonių suteikti tam tikras privilegijas, kokiomis jie naudojosi anksčiau, sovietiniais laikais. Žinoma, tai aukščiausio lygio resovietizacijos požymis, kokių mes iki šiol turėjome. Bet jūs kalbėjote apie žmogaus teises ir sakėte, kad ten, kur pažeidžiamos žmogaus teisės, negalioja praeities pažymėjimas. Nejaugi kiekvieno praeities pažymėjimo negaliojimas šiandien yra žmogaus teisių pažeidimas? Jūs sakėt - pažeidžiamos žmogaus teisės, nes kai kas negali dalyvauti rinkimuose. Čia turbūt jūsų kalbos klaida, bet jūs taip pasakėte, kad be partinio diplomo negalima dalyvauti rinkimuose. O kaip buvo su tais diplomais (jūs galbūt žinote), mokymasis ir diplomo gavimas? Ar kas nors negaudavo tų diplomų? Ar gaudavo visi, jeigu tik įstojo ir jeigu tik partietis?
M.STAKVILEVIČIUS. Ko nežinau, to nepasakysiu, gerbiamasis profesoriau. Ar ten visi gaudavo, ar ne. Dar kartą kartoju, aš ten nesimokiau.
PIRMININKAS. Aš galiu nuraminti gerbiamąjį profesorių, kad būdavo ir tų, kurie negaudavo. Tiesa, jų nedaug. Ir gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Stakvilevičiau, ar jums neatrodo, kad kažkada priimant tokį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, buvo pasielgta labai neteisingai? Mokiniams buvo atimti diplomai, o tiems dėstytojams, kurie dėstė marksizmą ir pan., kaip ponas V.Landsbergis, buvo palikti. Kaip jums atrodo, juk čia pirmiausia iš jų reikėjo atimti diplomus? (Triukšmas salėje)
M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, nėra ko kerštauti ir vieniems, ir kitiems, ir, pavyzdžiui, nemalonu buvo, sakykime, kada baigę dvasinę seminariją, nors ir ne valstybinė įstaiga, jie negalėjo dėstyti tikybos, o dabar šitai yra pripažįstama. Jeigu mes taip amžinai rūšiuosime žmones, kad ar ne tokie diplomai, ar ne tą dirbame, mes niekada Lietuvoje gero neturėsime. Man atrodo, čia ne tokia didelė problema, bet jeigu mes ją išspręstume, į susitaikymą būtų neilgas kelias. Turbūt jau paskutinis klausimas buvo, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, paskutinis. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis norėtų patikslinti, aš norėčiau pridurti, kad iš tiesų profesorius dėstė ne marksizmą, o marksistinę-lenininę etiką ir estetiką, jeigu aš neklystu. (Balsai salėje)
M.STAKVILEVIČIUS. Norėčiau pasakyti ačiū už tokį malonų pašnekesį. Jis man buvo tikra atgaiva. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Landsbergi.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu patikslinti, kad du Seimo nariai pateikė neteisingą informaciją. Aš visai nesu dėstęs jokioje partinėje mokykloje jokių dalykų: nei fortepijono, nei muzikos istorijos, nei jokių kitų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis profesoriau. Seimo nariai kalbėjo apie tai, ką jūs dėstėte konservatorijoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi klausimams skirtas laikas baigėsi, jeigu bus siūlymų pratęsti klausimus pranešėjui... Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, siūlote pratęsti klausimus?
S.PEČELIŪNAS. Pirmiausia, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs padarėte eilinę klaidą, nors to turbūt ir nederėtų sakyti. Jūs dabar norite manęs paklausti, ar aš siūlysiu pratęsti klausimus, prieš tai ištrynęs kompiuteryje, kad tų klausiančiųjų neliktų. Ką jūs darote?
PIRMININKAS. Iš naujo užsiregistruosite. Nesinervinkite!
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš ten buvau trečias likęs. Iš naujo aš būsiu dvidešimt aštuntas. Aš žinau jūsų taktiką, bet ne tai yra svarbu. Aš norėčiau, kad tas, kuris stovi čia, tribūnoje, vis dėlto kai klausia apie “miltus” neatsakinėtų apie “tiltus”. Kai buvo klausta, kiek yra tokių, kurie gavo tuos diplomus dovanai, už tai, kad buvo paskirti į atitinkamas partines pareigas, kiek buvo tokių, kurie gavo tuos diplomus ir buvo priimti nebaigę net gimnazijos, tarp jų ir ponas J.Minkevičius, turbūt ir dar yra tokių, kurie yra profesoriai nebaigę net gimnazijos, štai apie ką mes kalbėkime! Kai ponas pranešėjas visiškai nežino, kokia buvo priėmimo, atleidimo ir mokslo tvarka tose mokyklose ir teikia tokį klausimą, aš manau, kad tas pranešėjas yra tiesiog netinkamas. Suraskite daugiau pasiruošusį žmogų.
PIRMININKAS. Jūs kalbate ne dėl vedimo tvarkos. Profesorius yra profesorius, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš iš tikrųjų dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, savo žingeidumą, aš manau, kiekvienas iš mūsų gali patenkinti paklausdamas individualiai, ir bus atsakyta. Mes posėdį pratęsėme tiktai valandai. Jeigu būtų taip, kaip buvom siūlę iki tol, kol neišspręsime visų klausimų, kalbėkime nors ir iki nakties.
Dabar mūsų laukia pakviesti svečiai tam tikrais klausimais ir aš siūlau greičiau pereiti prie kitų klausimų svarstymo ir daugiau neklausinėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis projektas būtų įtrauktas į sesijos darbų programą, pritarta jo pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra, prašau pakelti rankas. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 31.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi 40 Seimo narių balsavus už, 31 prieš, 1 susilaikius, šis projektas įtrauktas į sesijos darbų programą, pritarta jo pateikimui, pradėta svarstymo procedūra. Dabar gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau priminti, kad svarstant Pensijų įstatymą Seimas buvo nutaręs, kai tiktai bus parengta pataisa (o jinai parengta ir jau seniai išdalinta), Seimas grįš prie šito projekto ir nubalsuos pataisą, vieną likusį straipsnį ir balsuos dėl viso įstatymo. Aš prašyčiau tai padaryti, kadangi vienas iš motyvų, kodėl aš balsavau dėl pratęsimo, buvo būtent šitas.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Seimo nary. Kai tik baigsime pagrindinės darbotvarkės klausimą, o šis yra paskutinis, iš karto svarstysime pensijų klausimą. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.
A.VAIŠNORAS. Aš visiškai pritariu gerbiamojo pranešėjo M.Stakvilevičiaus teikimui, kad partiniams akademikams būtų pripažinti diplomai, tačiau, kaip jūs suprantate, tai yra ypatingos svarbos klausimas. Aš norėčiau, kad jis, kada mes svarstysime toliau, būtų transliuojamas per radiją. Ir ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs vis prašote, kad mes Statutą skaitytume, bet, matyt, ir jūs per visą šitą ilgą darbą jau jį pamiršote. Jūs padarėte tris balsavimus vienu metu. Visais kitais klausimais buvo balsuojama atskirai, ar įtraukti, ar pateikimui pritarti ir visa kita. Dabar jūs padarėte vieną bendrą balsavimą, net neleidęs pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Taigi gal ponas mūsų komisijos pirmininkas galėtų pasiimti Statutą ir pats suskaičiuoti, kiek tų pažeidimų buvo padaryta, ir jo turbūt turėtų būti prerogatyva, kai šitaip yra, ateiti čia ir užprotestuoti, kad vis dėlto jūs laikytumėtės to dokumento, kurį jūs priėmėte. Nors kartais jis jums ir nepatinka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, neužsiimkite destrukcija. Jūs puikiai žinote, kad posėdžio pirmininkas Statutą žino, nes daugelį normų pats rašė. Gerbiamasis Seimo nary Račai, dėl vedimo tvarkos kalbėsite iš kairės, ar ne? (Balsas iš salės) Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Čia buvo labai geras pasiūlymas - kai kitą kartą svarstysime, kad būtų tiesioginė radijo transliacija. Labai gerų minčių buvo pasakyta, sako, sunki našta gula ant jūsų partijos narių. Tai man neaišku, kurių? L.Milčiaus, M.Treinio, V.Lapės, komjaunuolio V.Landsbergio, komjaunuolio A.Baleženčio...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nespėsite visų išvardyti per minutę, kuri jums skirta.
A.ALBERTYNAS. Kadangi komjaunimas yra partijos rezervas, partijos pamaina. Dabar dėl Juridinio skyriaus išvadų. Čia aiškina, kad smukdoma...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jums suteiktas žodis dėl vedimo tvarkos. Jeigu dėl vedimo tvarkos nenorite pasisakyti, sėskite į savo vietą. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, buvo gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymas, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Kadangi tokį siūlymą gali pateikti tiktai Seimo Pirmininkas, Vyriausybė ir Respublikos Prezidentas, aš, pasinaudodamas Statute man suteikta teise, siūlau šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar reikėtų dėl to balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje)
A.VAIŠNORAS. Galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš jau seniai žinau, kad jūs nelabai turite humoro jausmą ir jūs turbūt supratote tiesiogiai. Aš tiesiog nespėjau pasakyti, kad tai yra pateikta su humoru, o jeigu jūs supratote rimtai, aš atsiimu siūlymą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia ne cirkas, ne teatras. Jokių juokavimų negali būti. Primenu, kad tam, jog svarstytume ypatingos skubos tvarka, reikia 47 Seimo narių balsų. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, nors čia iš tikrųjų, atrodo, viskas pavirsta farsu, bet tai per daug rimtas politinis reikalas. Iš tikrųjų per daug rimtas politinis reikalas. Jeigu jau taip išėjo, kad nubalsavome tam pritarti po pateikimo, tai bent šito neforsuokime. Tiesiog pamąstykime. Galų gale tai iš tikrųjų per daug rimta ta prasme, kad tegu diskusija spaudoje, viešosiose masinės informacijos priemonėse įšyla. Tai yra labai rimtas politinis posūkis. Aš nežinau, ar mes suprantame tai, ar nesuprantame? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė dėl vedimo tvarkos.
V.ALEKNAITĖ. Dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad jūs, pone Bernatoni, ponui A.Albertynui turite pirmajam parašyti rekomendaciją į partinę mokyklą. Aš tam pritarčiau.
PIRMININKAS. Deja, jis ne partijos narys. Negalime mes jo priimti. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Ponas pirmininke, aš noriu paklausti, ar jūs tikrai esate įsitikinęs, kad tai yra pats svarbiausias šiuo metu Lietuvos žmonėms klausimas, jog siūlote jį svarstyti ypatingos skubos tvarka?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime balsuoti, ar dar yra norinčių pasisakyti? Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal prie šoninio mikrofono. Aš galiu įjungti, bet jūs nespėsite užsiregistruoti pirmas. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas posėdžio pirmininke, man būtų labai įdomu sužinoti, kas pagal Seimo Statutą yra vis dėlto tikrasis iniciatorius tos ypatingos skubos, kurią jūs čia minite ir dėl ko dabar lyg ir leidžiate pasisakyti? Kaip aš supratau, ponas A.Vaišnoras tai siūlė kaip tam tikrą kalambūrą, paaštrindamas ir paaiškindamas jums patiems, kas čia vyksta iš tikrųjų, ir jis savo siūlymą, kai jūs to nesupratote, aiškiai pasakė, kad atsiima ir kad tai buvo tik tam tikras juokas. Iš nieko kito, kas prieitų prie mikrofono ir pasakytų, kad aš teikiu tokį pasiūlymą, aš negirdėjau. Būkite malonus, pasakykite, kieno tai yra siūlymas, ir tada mes galėsime pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau labai įdėmiai sekti svarstymą, nemiegoti Seimo posėdyje. Aš aiškiai pasakiau, dar pabrėžiau, kas gali pasiūlyti ypatingos skubos tvarką. Kadangi iš esančių prie mikrofonų šioje salėje gali pasiūlyti tik vienas posėdžio pirmininkas, tai jis ir pasiūlė tą ypatingos skubos tvarką ir teikia klausimą balsavimui. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti. Aš jums paaiškinu: šiandien aš dar einu Seimo Pirmininko pareigas, rytoj aš to daryti negalėsiu.
A.ENDRIUKAITIS. Prašau žodžio. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš paaiškinau, kad šiandien aš einu Seimo Pirmininko pareigas, taigi mano siūlymas pagal Statutą teisingas. Jeigu jūs dėl vedimo tvarkos, kalbėsit tuomet, kai paliksit tribūną ir atsistosit prie šoninio mikrofono. (Balsas iš salės, negirdėti) Be abejo. Seimo narys A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis tiek... Kaip ten bebūtų, juokai ne juokai, bet 168 Statuto straipsnis sako, kad Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Vyriausybės pasiūlymu projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Tai, kad jūs einate Seimo Pirmininko pareigas, šitame straipsnyje nepasakyta. Seimo Pirmininko pareigas gali eiti bet kas pavestas, bet kuris pavaduotojas ir pan. Todėl šiuo atveju reikalingas Vyriausybės arba Prezidento... Jūs neturit šito pavedimo. Jūs uzurpuojate šitas teises.
PIRMININKAS. Skaitykite visą Statutą. Taigi teikiu klausimą balsuoti. Dėl balsavimo motyvų buvo pasisakyta. Kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 31.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 27.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi balsų trūksta, nebus šis klausimas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Ar sutiktumėt, kad būtų pagrindiniu komitetu paskirtas Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas?
BALSAS IŠ SALĖS. Švietimo, mokslo ir kultūros. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau tylos, netriukšmauti, kad nereikėtų ... Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, po to vėl turėsim posėdį pratęsti. Nereplikuokit iš vietos.
Gerbiamasis Seimo nary Rupeika, jūs kažką norėjot pasiūlyt.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau priminti jums, posėdžio pirmininke, kad nesant salėje tradiciškai medicinos požiūrį išsakančio deputato pono M.Čoboto, jums pačiam tektų imtis to vaidmens ir pasirūpinti medicinos grupės pasirengimu kai kurių Seimo narių fizinei ir kitokiai būklei įvertinti, ir būti pasirengusiam, nes epizodas tribūnoje verčia apie tai labai rimtai galvoti. Ir aš nenoriu būti kartu su kitais atsakingas, jeigu nutiks kas nors antistatutinio ir dar blogiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas man padės, kadangi jis yra daktaras, o aš, kaip žinot, filosofas.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau pasiūlyti visai kitą komitetą šitam klausimui svarstyti. Aš visiškai sutinku su tuo, ką sakė ponas E.Bičkauskas. Čia mes pasijuokaujam tarpusavy, bet politiškai tai yra visiškai nebejuokinga. Tuo metu, kai Latvijos Seimas priėmė nutarimą, kad bendradarbiavę arba KGB agentai (nesvarbu, ar jis turėjo kambarį tiktai išnuomojęs, ar dar ką nors) negali ne tik balotiruotis į Seimą, bet ir dirbti jokioje valstybės tarnyboje, mes darom visiškai priešingus dalykus. Ir tegul šitą klausimą kaip pagrindinis svarsto Valstybės ir teisės komitetas. Ir tegul atsako, į kurią pusę dabar suka, valdant štai šitai daugumai, mūsų valstybė ir kiek ilgai ji gyvuos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pateikit tokį projektą ir jis bus svarstomas Seime. Projektai, kurie pateikti Latvijos parlamentui, nesvarstomi Lietuvos Respublikos Seime.
Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys dėl vedimo tvarkos.
A.RUDYS. Aš siūlau, kad šitas nutarimas kaip pagrindiniame komitete būtų svarstomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Tiktai tokiu atveju mes išvengsime ne tų kriterijų vertinimo, kuriuos reiktų vertinti nustatant mokslo lygį ir panašius dalykus, o kuriuos mes turėsime įvertinti. Dėl to aš siūlau šitą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikti trys siūlymai. Gerbiamoji Seimo narė V.Abramikienė dar turi vieną siūlymą.
V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Atsiliepdama į gerbiamojo B.Rupeikos repliką, aš norėčiau pasiūlyti dar trečią komitetą.
PIRMININKAS. Ketvirtą.
V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Reikėtų šitą projektą apsvarstyti taip pat ir Sveikatos reikalų pakomitetyje, kadangi diagnozę galima nusakyti gana nesunkiai: čia pasireiškia politinis ekshibicionizmas. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas. Jūs norit išversti pasisakymą į lietuvių kalbą?
A.ALBERTYNAS. Šis klausimas yra tiek svarbus, kadangi tai susiję pagal M.Stakvilevičiaus statistiką maždaug su 750 žmonių likimu. Aš nematau jokio skirtumo tarp partinę mokyklą baigusių ir baigusių tas mokyklas, kur mokėsi visi komjaunuoliai ir visi partiniai. Ir tie komjaunuoliai buvo agresyvesni partijos įgyvendinime (?) negu partinę mokyklą baigę.
O dėl kompetencijos baigusiųjų aukštąją partinę mokyklą, tai partija siuntė pačius gabiausius žmones į savo partines mokyklas ir jose dėstė patys geriausi dėstytojai, ir jie buvo patys kvalifikuočiausi specialistai, ūkiniai darbuotojai. Ne bet kokie ten trejetukininkai ar kokie kitokie. Mes baikime tyčiotis iš tų žmonių, kurių likimu mes žaidžiame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas dėl trijų komitetų. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos. Jūs dėl posėdžio pratęsimo?
A.KUNČINAS. Aš dėl komiteto. Manyčiau, kad šituo atveju mes gal rasime konsensą su dešiniosios pusės atstovais, kurie visi mokėsi tose pačiose aukštosiose mokyklose ir dėstė kai kuriuos dalykus. Manyčiau, kad galbūt Valstybės ir teisės komitetui galima pavesti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš tiesiog nustebęs, kad labai nuvertintas Žmogaus ir piliečio teisių komitetas, mūsų komitetas yra visiškai... (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, netrukdykit.
M.STAKVILEVIČIUS. Kultūros bent šiek tiek, Sauliau. Vis dėlto inteligentu save laikai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nekreipkit dėmesio.
M.STAKVILEVIČIUS. Mūsų komitetas nėra visiškai politizuotas, man atrodo, čia buvo mano asmeninė iniciatyva, ne komiteto iniciatyva. Man atrodo, kad mes komitete susišnekėsime kaip reikia, nepolitizuosime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pasiūlyti trys komitetai kaip pagrindiniai. Ar visus tris skirsim kaip pagrindinius komitetus, ar rinksimės? (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu bus prieštaravimų, man reikės teikti vėl dėl balsavimo motyvų, po to balsuoti. Ar sutinkat, kad visi trys komitetai būtų pagrindiniai? Statute toks dalykas nenumatytas. Seimas viską gali nuspręsti. Sutinkat ar reikia balsuoti? Nėra prieštaraujančių. Taigi šie trys komitetai skiriami pagrindiniais šiam projektui. Prašyčiau gerbiamojo Seimo nario M.Stakvilevičiaus pasakyti, kada jūsų komitetas svarstys šį klausimą, ir taip pat gerbiamojo Seimo nario P.Vitkevičiaus.
M.STAKVILEVIČIUS. Mūsų komitetas - trečiadienį 11.00 val.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom nuo šoninio mikrofono, profesoriau. Aš negaliu įjungti, nes labai daug norinčių kalbėti, ir taip iš vietų kalba. ( P.Vitkevičius kalba iš salės, negirdėti) Svarstymą komitete? (Balsai iš salės)
P.VITKEVIČIUS. Jeigu bus rugsėjo mėn. priimamas, tai nebėra prasmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai... Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius, ir baigiam šio klausimo svarstymą.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai buvau nustebintas praeitą ketvirtadienį, kad buvo draudžiama... dėl mūsų kariuomenės dalyvavimo kitose šalyse nebuvo leidžiama, kad keli komitetai svarstytų. Būtent vienas, ir viskas. Buvo kategoriškai atrėžta. Kodėl dabar trys komitetai, gerbiamasis posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš sakiau, kad bus paskirti trys komitetai, jeigu nieks neprieštaraus. Kadangi prieštaraujama, dabar prašysiu pasisakyti po vieną žmogų už kiekvieną komitetą, po to alternatyviai suporuosime ir balsuosime, kad būtų aišku.
Prašom. Kas pasisako dėl pagrindinio komiteto? Paminėsiu, kad buvo pasiūlyta Švietimo, mokslo ir kultūros, Valstybės ir teisės, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų.
Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Aš manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galėtų duoti kompetentingą išvadą apie šitų diplomų ir aukštų standartų, kurie buvo taikomi aukštųjų mokyklų diplomams, atitikimą. Suprantama, Valstybės ir teisės komitetas ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas galėtų būti papildomi komitetai, kurių išvados taip pat reikalingos. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai pritartų tokiai nuomonei, tai nereiktų ir balsuoti. Bus trys išvados, tačiau vienas komitetas turi būti pagrindinis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Jūs galit pritarti tik Valstybės ir teisės arba Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pats žinau, kam aš galiu pritarti, kam ne. Būkit malonus, nepasakinėkit, čia ne teatras su būdele, kur pasakinėja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Aš kategoriškai prieš, kad šitas klausimas būtų svarstomas Žmogaus ... (Išsijungė mikrofonas)
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė. (Balsas iš salės) Aš, gerbiamieji Seimo nariai, perspėjau, kad galima pasisakyti už vieną iš siūlomų komitetų. Gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš prieš svarstymą bet kokiame...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Čia pažeidžiamos žmogaus teisės, daugiau niekas, ir pagrindinis komitetas turi būti Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Apie kitą komitetą visai negalima net kalbėti.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti dėl Valstybės ir teisės komiteto. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš noriu pasakyti, kad anksčiau daugelis žmonių mokėsi tam, kad gautų diplomą, ir pamiršdavo, kad reikia žinių. Normaliame pasauly žmonės mokosi dėl žinių ir mažiau dėmesio kreipia į diplomą. Matyt, toji dalis žmonių, kuriems diplomas yra labai svarbus, diplomą nori išaukštinti ir paversti tam tikru argumentu ir pan.
Taigi iškyla klausimas, kas turi išspręsti, kuris komitetas gali išspręsti šį klausimą, kuris įgauna, sakyčiau, nevisiškai sveiką pobūdį. Jį sukėlė visų pirma tai, kad ypač ydingas buvo pirmasis žingsnis. Dabar jį taisyti daug sudėtingiau. Todėl aš manyčiau, kad šį klausimą turėtų kaip pagrindinis komitetas svarstyti bent jau du komitetai, tai būtent Valstybės ir teisės komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teiksiu klausimą balsuoti alternatyviai. Sugrupuosiu taip. Prašysiu, kas už Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kad jis būtų pagrindinis, paspausti mygtuką “už”, kas už kitus komitetus, kad vienas iš jų būtų pagrindinis, paspausti mygtuką “prieš”. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. (Salėje šurmulys) Gerbiamieji Seimo nariai prašau nesinervinti, registruotis. Gerbiamoji Seimo nare Hofertiene, kaip tik jūsų pageidavimu registracija kartojama. Taigi jums tikrai reikėtų netriukšmauti.
Posėdyje dalyvauja 67 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra trys alternatyvūs siūlymai, pagal Seimo Statutą aš turiu juos suporuoti. Ar yra prieštaraujančių dėl tokios tvarkos, ar vėl reikalausit, kad visi trys būtų paskirti komitetai? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pagrindiniu komitetu paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros, paspaus mygtuką “už”, kas už tai, kad pagrindiniu būtų paskirtas kitas komitetas iš dviejų, kurie buvo minėti, paspaus mygtuką “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 28, pridedu gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio balsą, prieš - 34. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, alternatyviai buvo pasirinktas kitas pagrindinis komitetas.
Dabar prašysiu pasirinkti - kuris. Kas už Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų kaip pagrindinį komitetą, paspaus mygtuką “už”, kas už Valstybės ir teisės komitetą, paspaus mygtuką “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuot.
Už - 30, prieš - 28, pridedu gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio balsą - 29. Taigi pasirinktas Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas.
Ar galėtume sutarti... (Salėje šurmulys) Gerbiamieji Seimo nariai, aš aiškiai perskaičiau rezultatus. Perbalsuoti, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, galima teikti tik Statute nustatyta tvarka. Iš vietos prašau nereplikuoti.
Taigi pasirinktas Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, kad kiti komitetai būtų patvirtinti papildomais komitetais. Ar sutiktumėt? Nesutinkat? Tai prašau balsuoti, kas už tai... Čia bus teikiamas tik vienas klausimas, ne alternatyviai. Kas už tai, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Valstybės ir teisės komitetas būtų paskirti kaip papildomi komitetai šio nutarimo nagrinėjimui, paspaus mygtuką “už”. Kas prieš, kad būtų paskirti papildomi komitetai, - “prieš”.
Už - 38, pridedu gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio balsą - 39, prieš - 14, susilaikė 2. Taigi šie komitetai paskiriami kaip papildomi komitetai. Pagrindinio komiteto pirmininkas datą paskelbė.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pagal mūsų susitarimą svarstome Pensijų įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį T.Medaiskį. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
T.MEDAISKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas 56 straipsnio papildymas. Siūloma papildyti 5 dalimi, kur, kaip ir buvo šnekėta, yra nustatyta, kad kompensacijos bus išmokamos ne tik tiems, kurie įgyja visą stažą ypatingom sąlygom, bet ir tiems, kurie bus įgiję bent pusę stažo ypatingomis sąlygomis, proporcingai tam laikui, kurį jie įgijo, kam ir buvo jūsų pritarta, tiktai reikėjo aiškios formulės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų pasisakyti už šį papildymą. Vienas galėtų pasisakyt už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Aš norėsiu truputėlį vėliau, po šito klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra norinčių pasisakyti. Tuomet ar galim pritarti bendru sutarimu, ar reikėtų balsuoti dėl šio papildymo? Pritarta bendru sutarimu. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai suprantu, tai visi straipsniai priimti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume balsuoti dėl viso įstatymo?
Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš kaip tik dėl to ir norėjau. Kai įstatymas buvo pradėtas priiminėti, gerbiamasis pranešėjas minėjo, kad jeigu bus apsispręsta, jog prokuratūros pareigūnai (aš pabrėžiu - pareigūnai) savo darbo santykius, ar kaip juos pavadinti, vykdo pagal statutą, tada automatiškai 2 straipsnis bus papildytas 5 punktu “Prokuratūros pareigūnai”. Atitinkamai paskui keistųsi kituose straipsniuose, visur, kur paminėta 1 4 punktai, būtų įrašyta 15 punktai. Jeigu aš teisingai supratau pranešėją, tai jis neprieštarauja šitam papildymui, todėl aš siūlyčiau šitą papildymą padaryti dabar. Pasiūlymai raštu buvo įteikti dar prieš svarstymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Reikalavimas yra pagal Seimo Statutą. Ar jūs pritariate, ar ne?
T.MEDAISKIS. Aš nemačiau Prokuratūros įstatymo teksto, kurį jūs priiminėjate. Man labai sunku apsispręsti. Aš galiu pasakyti tiktai tokią išvadą, kad jeigu Seimas tikrai apsispręs, jog prokuratūros darbuotojai nedirba pagal darbo sutartį, o dirba tarnybos pagrindu, taip, kaip dirba saugumas, policija ir pan., tada tikrai pono E.Bičkausko pasiūlymą reikia įtraukti į Pensijų įstatymą, nes jie tada “iškris” iš 2 straipsnio pirmojo punkto ir neįeis niekur. Jeigu Seimas tikrai taip apsispręs, kad jie nedirba pagal darbo sutartį, o dirba tarnybos pagrindu, tada reikia įtraukti pono E.Bičkausko siūlymą - taip, kaip suformuluota.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tačiau Prokuratūros įstatymas dar nėra priimtas.
E.BIČKAUSKAS. Jeigu leisite, pirmininke...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
E.BIČKAUSKAS. Dėl šito klausimo šiandien iš ryto buvo, jeigu atsimenate, principinis balsavimas. Seimas šituo klausimu apsisprendė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bičkauskai, neabejokite mano atmintimi. Aš viską puikiai prisimenu. Ir ne tik tai, kas buvo balsuota šiandien iš ryto. Tačiau aš noriu pasitarti su Seimo nariais. Ar mes galime dabar taisyti ekspromtu šį projektą ir po to teikti visą balsuoti? Aš žinau, kad buvo jūsų pasiūlymas. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad vis dėlto mes turėtume balsuoti už viso įstatymo projektą. Tuo labiau kad svarstant statuto problemas nebuvo svarstyta, ar jie nebus darbiniuose santykiuose. Jeigu taip būtų kelta problema, tai būtų dar sudėtingesnis Prokuratūros įstatymo likimo klausimas. Čia tada problema lieka atvira. Tada manyčiau, kad svarstant Prokuratūros įstatymą prie šios problemos teks sugrįžti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašysiu pasisakyti dėl gerbiamojo Seimo nario E.Bičkausko siūlymo, kadangi pranešėjas jį, aš taip supratau, priima. Jeigu aš teisingai supratau, ar atmeta, gerbiamasis pranešėjau? Ar jūs atidedate to klausimo svarstymą, ar galite priimti dėl Prokuratūros?
T.MEDAISKIS. Jeigu Seimas nesutinka įtraukti tai, kas dar paties Seimo nėra nuspręsta, tai dabar priimkime tą įstatymą tokį, koks jis yra, ir pataisysime. Bet tai tegu sprendžia Seimas. Aš dar kartą informuoju. Čia Seimas turi nuspręsti, ar jis daro taip, ar ne. Čia ne mano sprendimas. Būkite geri, jūs šitai nuspręskit.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš tik noriu, gerbiamasis pirmininke, pasakyti, kad kol nėra priimto įstatymo kokios nors normos, mes šiandien negalime teikti naujų pataisų. Be to, pataisos nėra įformintos, nėra pateiktos nustatyta tvarka, todėl aš siūlau priimti šiandieną įstatymą tokį, koks yra, kokį mes priėmėme pastraipsniui, o paskui, jeigu reikės, siūlysite pataisą. Pataisa bus padaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš noriu oponuoti kolegai A.Sakalui, kad pataisos pateiktos visiškai nustatyta tvarka, kaip ir priklausė. Tai yra prieš priėmimą. Pranešėjas priėmimo metu pasakė, jog jeigu bus apsispręsta, kad prokuratūra dirba pagal statutą (tai buvo padaryta šiandien rytą), tada automatiškai reikės daryti pataisą šitame įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi aš norėčiau pasitarti su Etikos ir procedūrų komisija, ar reikėtų man teikti gerbiamojo Seimo nario E.Bičkausko siūlymą balsuoti, kadangi aš suprantu, jog nereikėtų. Jeigu aš neteisingai suprantu Statutą, gal galėtų kas nors mane pataisyti? Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš negaliu jūsų pataisyti, kadangi aš lygiai taip pat suprantu Statutą. Pastraipsniui yra priimti visi straipsniai. Mums liko galutinis balsavimas. Aš siūlyčiau supaprastinti procedūrą ir paklausti Seimo narių, kurie norėtų pasisakyti prieš visą įstatymą, nes, kiek aš suprantu, dauguma Seimo narių yra už įstatymą. Todėl negaiškime veltui laiko, paklauskime, ar yra prieš iš to sąrašo. Jeigu yra prieš, tegu Seimo nariai pasisako.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Ne, aš nieko nenoriu pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas dėl vedimo tvarkos.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai gerai, kad jūs prisimenate, kaip mes priiminėjome šitą įstatymą. Gerbiamojo kolegos E.Bičkausko siūlymas padaryti pataisą 2 straipsnyje tikrai buvo išdalytas ir įformintas. Mes dėl jo balsavome. Seimas apsisprendė, kad jo pasiūlymo priimti negalima, ir jis paprasčiausiai buvo atmestas.
Dabar gerbiamasis kolega E.Bičkauskas, užuot vėl teikęs ir prašęs persvarstyti 2 straipsnį, apeliuoja į dar nepriimto Prokuratūros įstatymo ir prokuratūros neva būsimojo statuto klausimus. Mes iki šiol turėjome labai aiškią praktiką, kad po to, kai reikia grįžti prie klausimo sprendimo, tada vėl reikia atsiklausti - ar grįžtame prie to klausimo sprendimo? Aš manau, jeigu labai rimtai pažiūrėsime į šitą dalyką ir jeigu prireiks pataisyti, tai vėl galėsime grįžti po to, kai Seimas patvirtins Prokuratūros statutą. Be reikalo jūs neatkreipėte dėmesio į tai, ką pasakė kolega V.Andriukaitis. Jis pasakė, kad statutas jokiu būdu nesuponuoja, kad santykiai bus tokie kaip kariuomenėje. Gali būti statute darbinės samdos santykiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime dabar prašyti pasisakyti dėl balsavimo motyvų - kas prieš visą įstatymą, ar reikia ir už, ir prieš pasisakyti? Tik prieš? Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas. Jūs už, prieš?
E.BIČKAUSKAS. Aišku, aš už visą įstatymą kaip tokį. Man labai gaila, kad taip įvyko. Kitaip aš, beje, ir negalėjau pateikti jokių pataisų tiems, kurie oponavo, kadangi pagal Statutą priėmimo metu jokios pataisos nepriimamos.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pradėjome pasisakyti už ir prieš, tai pagal Seimo Statutą keturi - už, keturi - prieš. Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį į tai, kad ši diskusija vis dėlto vyksta tarp Pirmininko pavaduotojų, o mes galime būti įtraukti į šitą pokalbį arba jų santykių statutinį arba nestatutinį aiškinimąsi visiškai nesuvokdami to pataisymo esmės. Tad vienas pasiūlymas - arba reikia atidėti, kol bus išaiškinta, arba valdybos posėdyje išsiaiškinti patiems Pirmininko pavaduotojams sudarius sau pakankamai geras sąlygas ir pateikti Seimui jau pakankamai aprobuotą sprendimą, o ne tokį pavienių balsų.
PIRMININKAS. Dėkoju už siūlymą. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia taip ekspromtu man kilo tokia mintis, ar čia gerai suderinta. Norėčiau, kad man pateikėjas paaiškintų. Čia mes turime Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, o čia yra Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Ar čia tas pažyminys vienodas ir tinkamas?
4sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Norint, kad šitas mūsų balsavimas būtų teisėtas, o posėdžiui skirtas laikas su pratęsimu baigiasi, siūlau dar pratęsti posėdžio laiką. Atrodo, aistros nurimo, darbas vyksta normaliai, kadangi išnyko pačių intrigų židiniai, ir siūlau pratęsti posėdį, kol mes spręsime šį klausimą ir dar tris klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nėra prieštaraujančių? Nėra. Dėkoju.
Gerbiamasis pranešėjau, prašom atsakyti gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui. Čia yra redakcinė pataisa, ar turi taip būti, kaip yra? Ar valstybinio socialinio draudimo pensijų, ar valstybinių socialinio draudimo pensijų?
T.MEDAISKIS. Mes išsirinkome pavadinimą valstybinė socialinio draudimo pensija. Kilmininkas - valstybinių socialinio draudimo pensijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, man, atvirai šnekant, būtų gėda, jeigu kas nors girdėtų mūsų šios dienos popietinį posėdį, kada suteikiama tiek dėmesio klausimui, kuris net ir politikams ne prie veido. O kada svarstome Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, kuris iš esmės kiekvienam žmogui yra reikalingas, šitiek dėmesio teskiriama. Tiktai formalioji pusė.
Aš pasisakau už šito įstatymo priėmimą ir pasisakau dėl šių motyvų. Mes seniai turėjome pradėti socialinio draudimo reformą. Daryti ją iš esmės. Pensinė reforma yra tos socialinio draudimo reformos dalis. Šitas įstatymas, kurį šiandien turėtume priimti, yra pensinės sistemos pamatas. Po to įstatymo priėmimo mūsų tarnybos prognozuos ir dirbs, kad iš esmės pasiruoštume nuo 1995 m. naujajam pensijų principui. Tuo bus išreikštas draudiminis principas su pereinamuoju laikotarpiu, kuriame mes visi esame, visi, turintys kažkiek darbo stažo ir įnašų.
Savo ruožtu aš norėčiau prašyti, kad kolegos vis dėlto būtų atidūs šitam Pensijų įstatymui, kuris remiasi trimis pamatiniais principais: draudiminiu principu, pensijų nesumažėjimo principu ir trečiuoju - tuo jo atitikimu šiuolaikiškam, kada pensija viena kitos nepanaikina. Įrašomas naujas, geras našlių, našlaičių pensinis aprūpinimas, kuris iš esmės anksčiau būdavo pakeičiamas kitu.
Aš kviečiu palaikyti šitą įstatymą ir už jį balsuoti. Po to, kai nubalsuosime, dar norėčiau prašyti pono posėdžio pirmininko, kad jis rekomenduotų šitą Pensijų įstatymą skaityti kiekviena proga taip dažnai, kaip jis rekomenduoja skaityti Seimo Statutą.
PIRMININKAS. Pasistengsiu tai padaryti. Gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas. Išties visų mūsų pensijos laukia. Taigi reikia skaityti, Seimo nariai. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Aš su pranešėju kalbėjau po pateikimo. Sakė, aš labai greitai nesureagavau dėl tremtinių vaikų nuo 14 m. amžiaus. Padėtis yra tokia: tie, kurie dirbo, tai taip, bet daugelis jų mokėsi vidurinėse mokyklose, technikumuose. Jų bendraamžiai Lietuvoje, deja, tokių galimybių neturėjo, o jeigu jie ir mokėsi, tai jiems tas neįskaitoma į stažą. Ir vis dėlto tie, kurie sėdėjo tremtyje mokyklos suole, jie buvo nediskriminuojami, jie buvo pilnateisiai Tarybų Sąjungos piliečiai. Su kuriais aš kalbėjau, jie jokios diskriminacijos nejautė, kad į tai būtų atsižvelgta. Sakė, labai lengva atrinkti, kada pristato dokumentus pensijoms gauti, kur jis buvo tuo laikotarpiu tarp 1418 m. amžiaus. Ar jis sėdėjo mokyklos suole, vidurinėje mokykloje, technikume, ar vėliau aukštojoje mokykloje, ar jis tikrai dirbo? Atrinkimas yra labai lengvas. Šitoje vietoje reikėtų, kad teisingumas triumfuotų tarp tų, kurie čia likę vargo ir vargo ten, Sibire, nes vis dėlto šitie likę dar kartais blogiau gyveno negu tremtiniai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasisakyti tik prieš šį projektą. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys už, gerbiamasis Seimo narys A.Ražauskas už, gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis už. Gerbiamasis Seimo nary Bendinskai, jūs už ar prieš?
Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas, kaip jaunas žmogus, prieš Pensijų įstatymą.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju, pone Seimo Pirmininko pavaduotojau. Mielieji kolegos, be abejo, ir ponas pranešėjas, ir visa šio įstatymo projekto rengimo grupė padarė didžiulį darbą. Iš tiesų teisus kolega J.Beinortas sakydamas, kad tas įstatymas yra visos šios rūšies sistemos pamatas. Kai buvo ankstesnis svarstymas ir buvo balsuojamos kai kurios svarbios nuostatos, aš išsakiau tokį apgailestavimą ir tų žodžių neatsiimu, kad 26 Seimo nariai nusprendė, koks turi būti Lietuvos gyventojų pensinis amžius ateityje. Aš manau, kad tai yra nelabai korektiškas sprendimas ir įstatymo rengėjų grupė, visi žmonės, dirbę prie šio projekto, tikrai niekuo dėti. Čia jau mūsų galbūt problema ir mūsų bėda. Nieko nepadarysi. Manau, kad etiškumo čia buvo tikrai nedaug, todėl aš asmeniškai (ne dėl to, kad bus 65 m. nuo 2024ųjų, tikrai ne dėl to) nutariau balsuojant nedalyvauti, kadangi, kartoju, kai kurios nuostatos priimtos nevisiškai korektiškai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, visi Seimo nariai, norėję kalbėti dėl balsavimo motyvų, pasisakė. Taigi teiksiu klausimą balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 46 Seimo nariams balsavus už, nė vienam prieš ir 6 susilaikius, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas priimtas.
4sesija71p svarstyti klausimai
Dabar pagal mūsų susitarimą svarstome dar tris klausimus. Visų pirma rezervinį klausimą “Dėl Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo”, projekto Nr. 1042. Norėtų pasisakyti gerbiamasis Seimo narys A.Rudys. Kviečiu į tribūną. O kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Ačiū. Aš tik norėjau kaip tik ir pasiūlyti svarstyti 3 klausimą, nes čia yra finansų ministras ir po 3 svarstyti 5 klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Tik skiriasi mūsų numeravimas, nes mes papildėme.
Dabar gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos, o Seimo narį A.Rudį paprašysiu dar truputį luktelti. Prašom, gerbiamasis Seimo nary! 2 min.
A.ENDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyti, kad jūs šiandien dirbate ištisai pažeisdamas Statuto 90 straipsnį. Yra numatyta darbotvarkė, turi būti nustatytas svarstymo ir balsavimo laikas. Šito jūs visiškai nepadarėte ir to negalite daryti, kadangi tai turi būti daroma prieš dieną.
Toliau. Pagal 97 straipsnį darbotvarkėje nenumatytas posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja Prezidentas, trečdalis narių arba Seimo valdyba. Jokių kombinacijų apie kokius nors pratęsimus ar kita nėra jokiame Statute numatyta. Nė vieno žodžio jūs nerasite. O šitas posėdis buvo numatytas iš anksto ir jis turėjo būti baigtas 18.30 val. Seimo nariai kas kur išsiskirstė, kas ką turėjo, tas tą darė, ir jūs vykdote savavališką politiką. Aš išreiškiu protestą ir oficialiai prašau Etikos ir procedūrų komisijos, kad ji man šitą reikalą viešai išsakytų, kaip ir anuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Deja, apgailestauju, gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinote, kad posėdžio pirmininkas Seimo sprendimo pakeisti negali. Jeigu Seimas nori posėdžiauti, tai posėdžiauja ir posėdžiaus tol, kol norės posėdžiauti. Nors ir iki ryto. Gerbiamasis Seimo nary Rudy, kviečiu į tribūną.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors mes dabar turime šnekėti apie Vyriausybės pateiktą Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio dalinį pakeitimą, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo nariams yra išdalytas alternatyvus projektas, kurį parengė ir teikė Seimo narys J.Veselka ir kuris vadinasi “Dėl Lito patikimumo įstatymo panaikinimo”.
Aš savo kalboje norėčiau, žinodamas, kad pateikėjo dabar nėra, atkreipti dėmesį, kad šitoks alternatyvus projektas yra, ir norėčiau pabūti advokatu, jeigu galima, dėl šito projekto.
Priimant tą Lito patikimumo įstatymą, kurį mes jau esame čia Seime priėmę, jūs turbūt prisimenate, aš pasisakiau kategoriškai prieš jį, numanydamas, kad vis dėlto jis Lietuvai duos daugiau bėdos negu naudos. Aš esu ir dabar įsitikinęs, kad ta situacija nė kiek nepasikeitė, tačiau ką padarysi, jeigu Vyriausybė nutarė laikytis tokios ekonominės politikos. Ji savo “ragučius ir nagučius” jau pradėjo rodyti.
Sakyčiau, kad iš esmės ta situacija, kuri susidarė sveikatos apsaugoj ir kai kuriose kitose mūsų struktūrose, kur finansavimas nesiekia nė pusės numatytų išlaidų, tai yra viena iš šito įstatymo šalutinio veikimo pasekmių, bijau, kad užsitęsus jo veikimui taps viena iš pagrindinių jo pasekmių. Taigi aš siūlau palaikyti alternatyviai sprendžiant gerbiamojo J.Veselkos pasiūlytą įstatymą. Tačiau aš esu realistas, bent manau toks esąs, ir suprantu, kad jis nebus palaikytas, todėl norėčiau likusią kalbos dalį, keletą minučių paskirti tai pataisai, kuri mums teikiama.
Pirma. Įdomi šitos pataisos kilmė. Aš manau, jog ji atsirado vien dėl to, kad buvo iškelta atitinkama byla Konstituciniame Teisme. Be abejo, tai, kad Vyriausybė nustato bazinę valiutą ir lito kursą, yra silpnoji šito įstatymo vieta ir kartu Vyriausybei didelis šansas pralošti konstitucinę bylą. Mums pateikė kitą redakciją, šitoje redakcijoje numatyta, kad bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Aišku, kad šita redakcija apgręžia priešingai tai, kas buvo parašyta ankstesniame įstatyme ir prieš ką mes protestavome. Tačiau ji neišsprendžia pagrindinio dalyko. Pagrindinio dalyko, tai yra konflikto su Konstitucija tuo atžvilgiu, kad Lietuvos Respublikoje pagal Konstituciją tik Lietuvos bankas turi teisę vykdyti pinigų emisiją. Ir tiek bazinės valiutos pasirinkimas, jeigu apskritai tokia pasirenkama, tiek ir kurso ar santykio nustatymas yra išimtinė Lietuvos banko teisė. Taigi, jeigu mes apstatome banką visokiom sąlygom, kad tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdančiai veikia nacionalinės ekonomikos stabilumą ir t.t., ir t.t., mes vis tiek pažeidžiam banko teisę ir mes bankui uždedame pareigas. Pats įstatymo turinys tai yra teisės atėmimas ir jos pakeitimas pareiga ir pareiga techniniams veiksmams, o ne kokiai nors savarankiškai ekonominei politikai vykdyti. Gal kas mano, kad taip yra gerai? Ką gi, yra teisė šitaip manyti ir teisė priimti sprendimus. Bet kas paaiškins, kas tai yra nepaprastos aplinkybės? Karas, maras, savaime aišku. O eksportinės produkcijos sumažėjimas trigubai? Arba iš esksporto gaunančių įmonių neįvykus jokiems pakitimams perėjimas į bankroto situaciją? Kaip mes laikysim, tai žlugdančiai veikia nacionalinės ekonomikos stabilumą, ar ne? Mano akimis, veikia žlugdančiai, tačiau galbūt kažkieno akimis - ne. Ir toliau laikysime įsikandę, ir toliau laikysime neigiamą prekybos balansą, kuris jau šį ketvirtį susiformavo, - beveik siekiantis milijardą litų?
Man atrodo, kad reiktų iš esmės pirmiausia, reziumuoju, palaikyti J.Veselkos pasiūlytą įstatymo projektą, atšaukti, atpalaiduoti valstybei rankas sąmoningai politikai vykdyti.
Antra. Jeigu jau šitas nepraeina, tai aš pasisakau, kad būtų labai atsargiai suformuluotos 3 straipsnio aplinkybės, kurioms esant galima keisti lito santykį su bazine valiuta arba pačią bazinę valiutą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi Seimo nariai, norėję pasisakyti svarstyme, pasisakė. Tiesa, nėra Seimo nario J.Veselkos, matyt, jis norėjo kalbėti dėl kito projekto. Gerbiamasis ministre, ar norėsit kalbėti? Prašom. Kviečiu į tribūną. Kol ministras ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius. Kalbėkit į mikrofoną, mikrofonas tikrai įjungtas. Gal galėtumėt prie vidurinio mikrofono, nes mes gaištam laiką, gerbiamasis Seimo nary. Vėliau. Prašom, ministre, kalbėti, o po to Seimo narys.
E.VILKELIS. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti. Teikiama nauja redakcija po to, kada buvo pateikto projekto svarstymas Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetuose. Apsiribota būtent tokiu supaprastintu variantu. Nes, kaip pamenat, praeitą kartą buvo surašytos tam tikros aplinkybės, sąlygos ir visa kita. Bet kaip tik dauguma, ypač Ekonomikos komiteto narių, pasisakė prieš pateiktą poziciją. Aš manau, kad šiandien pateikta formulė labai aiškiai atsako į visus klausimus. O dėl gerbiamojo J.Veselkos alternatyvos, tai aš manau, kad ji visiškai nepriimtina. Sakyt šiandien, kad priimtas įstatymas sužlugdė ekonomiką, tikrai neatsakinga.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius dėl vedimo tvarkos. Jūs norėjot?
K.KUBERTAVIČIUS. Taip. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, aš manau, mes neturim teisės svarstyti J.Veselkos įstatymo projekto ne tik dėl to, kad nėra kolegos J.Veselkos, bet ir dėl to, kad nėra ir Juridinio skyriaus išvadų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubertavičiau, jūs esate visiškai teisus. Gerbiamojo J.Veselkos projekto mes negalime svarstyti dar ir dėl trečios priežasties - tai nėra alternatyvus projektas šitam, aš nežinau, kodėl taip suporuota darbotvarkėje. Tai yra du skirtingi projektai. Viename projekte kalbama apie įstatymo pakeitimą, kitame - apie panaikinimą. Projektą dėl panaikinimo galėsim svarstyti, kai bus Seimo posėdyje jo autorius. Todėl aš prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl projekto “Dėl Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo” Nr.1042. Ar pritarti, ar nepritarti po svarstymo Seimo posėdyje? Prašom, gerbiamieji Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų pritarti pateiktam Vyriausybės variantui. Mes iš tikrųjų Ekonomikos komitete daug svarstėm Vyriausybės pateiktus siūlymus ir pageidavom, kad ne vien Lietuvos bankas spręstų mūsų valiutos keitimą bazinės valiutos atžvilgiu, bet ir nustatant nepaprastąsias aplinkybes dalyvautų ir Lietuvos Vyriausybė. Šitas mūsų pageidavimas, kaip matote, paskutinėje redakcijoje patenkintas, ir aš manau, kad galima pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Vienas galėtų nepritarti. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas pritaria, gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas pritaria? Prašom.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Ponios ir ponai Seimo nariai, kada buvo svarstomas Lito patikimumo įstatymas, kai jis buvo priimtas, jūs žinote visus argumentus. Buvo kalbama, kad labai žalingas Lietuvos ekonomikai yra plaukiojantis Lito kursas. Iš vieno kraštutinio varianto pasirinkome kitą. Kaip žinote, šis įstatymas iki šito straipsnio pakeitimo buvo toks, kad yra bazinė valiuta, yra santykis ir tai beveik nekinta esant visokioms aplinkybėms. Nuo vienos ribos prieita prie kitos ribos. Dabar staiga atsiranda daugelis aplinkybių. Aš nesakau, kad jos nesvarbios ir kad jų nereikia vertinti. Bet aš manau, kadangi dar yra šiek tiek laiko ir netgi šioje sesijoje yra šiek tiek laiko, aš labai pakviesčiau ir Biudžeto ir finansų komiteto vadovus, narius palaikyti tą mintį ir poną ministrą vis dėlto nepaprastąsias aplinkybes išdėstyti. Tris, keturias, penkias surašykime jas, kad būtų tai, ką ir kolega A.Rudys minėjo. Surašykime ir nubalsuokime, ir priimkime dar šioje sesijoje. Taigi laisvos rankos, jokių kliūčių tam nėra. Bet kai iš tiesų gali būti daugybė vertinimų, vienam tai jau yra nepaprasta aplinkybė, o kitam normalus dalykas, bus tikrai negerai. Mes, išėję iki rugsėjo 10 d., pagal Konstituciją pabaigę darbą, galime tikrai turėti problemų ir skubių, neeilinių posėdžių vien dėl to. Aš labai kviesčiau kolegas dėl to dalyko pagalvoti, turime laiko. Ir tai galime padaryti be jokių problemų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Vienas pasisakė - už, vienas - prieš. Kadangi balsuosime, o Seimo narių salėje sumažėjo, todėl prašysiu registruotis. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 46 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo “Dėl Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo” projektui Nr.1042 po svarstymo Seimo posėdyje, prašau balsuot. Balsavimas pradėtas.
Už - 32, prieš - 8, susilaikė 3. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, šiam projektui pritarta po svarstymo Seimo posėdyje. Mes galėtume jo priėmimą surengti trečiadienį. Ar sutiktumėt, gerbiamieji Seimo nariai? Nėra prieštaraujančių. Taigi galėsim priimti trečiadienį.
4sesija71p svarstyti klausimai
Dabar įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” projekto Nr.1009 ir projekto Nr.1010 “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” pateikimas. Pranešėjas gerbiamasis ministras E.Vilkelis. Prašom.
E.VILKELIS. Labai netrukdysiu jūsų, kadangi detaliai Vyriausybės teikiamas projektas yra įvardytas aiškinamajame rašte. Kodėl kilo toks būtinumas? Tikrai šiandien Įmonių veiklos įstatymo ir Bankininkystės veiklos įstatymo nesuderinamumas privedė prie tos situacijos, kad visi ūkiniai subjektai skolinasi pinigines lėšas tiek iš juridinių asmenų, tiek iš fizinių asmenų. Iškyla didelė grėsmė ypač toms struktūroms, kurios nėra registruotos kaip bankinės, atiduodant tuos kreditinius išteklius. Todėl Vyriausybė prašo, kad būtų patikslinta. Tai yra tam tikras patikslinimas, sukonkretinimas Įmonių įstatymo 12 straipsnio trečiosios pastraipos, kuri leistų tiek nacionaliniam bankui, tiek kitoms kontroliuojančioms institucijoms vis dėlto įvesti tvarką dėl pinigų skolinimosi. Kitaip tariant, tokia teisė išlieka ir ūkio subjektams, tačiau visa tai turi būti daroma viešai, turi būti daroma per atitinkamus vertybinius popierius, ir tada viskas stos į savo vietas.
Be to, prie projekto Nr. 1009 pateiktas Vyriausybės siūlymas papildyti 13 straipsnį pastraipa “Užsiimti veikla, susijusia su tauriųjų metalų atliekų ir laužo supirkimu bei perdirbimu”. Šiandien irgi pas mus dėl to yra nevaldoma situacija. Tauriųjų metalų supirkimu, jų laužo supirkimu, perdirbimu, vežiojimu užsiima kas tik nori. Valstybėse, kur yra šiokia tokia tvarka, tai yra neleistina, net ir Rusijos Federacijoje, žinau, yra atitinkami įstatymai, kur labai griežtai reglamentuojamas šitas dalykas. Šiandien Įmonių įstatymas leidžia neišsiėmus licencijos imtis šitos veiklos. Todėl Vyriausybė prašo, kad būtų papildytas 13 straipsnis šituo punktu.
Tam, kad būtų numatyta atsakomybė pagal anksčiau teikto 12 straipsnio trečią pastraipą, be abejo, reikalingas ir Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas ir papildymas, kad būtų numatyta atsakomybė būtent už tuos veiksmus, kuriuos reglamentuoja Įmonių įstatymas. Tai yra papildyti 173.7 straipsniu, kuris skamba taip: “skolintų lėšų įmonėse kaupimo tvarkos pažeidimas įstatymo nustatyta tvarka užtraukia įmonių vadovams baudą nuo 1000 iki 10000 Lt”. Be to, yra papildoma 224, 2591, būtent šitais straipsniais. Tai yra ta priemonė, dar kartą akcentuoju, kad nustačius pažeidimus būtų galima patraukti atsakomybėn kaltus dėl to asmenis. Prašyčiau pateiktus projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kadangi pateiktas projektas buvo birželio 10 d., bet dėl jūsų užimtumo jis svarstomas tiktai šiandien, todėl paprašyčiau, kad jis būtų priimtas dar šitoje sesijoje ir įrašytas svarstymas ypatingos skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima paklausti dėl abiejų projektų, o po to dėl kiekvieno atskirai balsuosime. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Noriu paklausti jūsų, pone ministre, dėl 13 straipsnio papildymo. Pirma, besąlygiškai sutinku su teikiamu dokumentu, tačiau, atvirai pasakius, kreipiausi dar į pono B.Lubio Vyriausybę, taip pat turiu keletą raštų ir iš vėlesnių vyriausybių ministrų ir pan. Kodėl užsitęsė šitos problemos sprendimas dėl juodojo laužo supirkimo? Keletą mėnesių Seime įstrigo įstatymai, o priimami sprendimai tada, kai valstybei jau padaryta daug žalos. Iš tiesų juk dabar kalbama, rašoma straipsniai, reklamos - superka, superka. Ar tai reiškia, kad valstybė pagaliau imsis pati supirkti tauriuosius metalus ir turėti iš to tikrai ūkiui reikalingų pajamų ir biudžetui reikalingų pajamų? Dėkui.
E.VILKELIS. Visiškai sutinku, kad šito klausimo atėjimas į Seimą tikrai pavėlavęs ir jau padaryta tam tikra žala valstybei. Čia nekalbama apie tai, kad užsiims monopolizuoti valstybė šitą reikalą. Tačiau valstybė nori, kad būtų šita veikla užsiimančioms įmonėms išduodamos licencijos. Kada licencijos išduodamos ūkio subjektams, yra lengvesnė ir kontrolė, ir informacijos gavimas, ir visa kita.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Galima iš čia?
PIRMININKAS. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Ar jūs nemanytumėt, kad galbūt reikėtų sugriežtinti bausmę? Ne nuo 1000 iki 10000 Lt, o galbūt nuo 10000 iki 100000 Lt bauda? Labai rimtas klausimas.
E.VILKELIS. Taip. Čia dėl konkretaus asmens. Sakykim, jeigu įmonės vadovui nustatoma iki 10000 Lt bauda, kai tokios šiandieninės sąlygos, tai nėra maža administracinė atsakomybė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, šiandien iš ryto mes priėmėm tokį didelį dokumentą kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymus, kuriuos pateikė jūsų Vyriausybės atstovas. Dabar jūs teikiate naują papildymą arba pataisą jau priimtajam įstatymui. Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs negalėjote to teikti kaip pataisos, susitarti su pranešėju, kad jis tą pataisą automatiškai įrašytų į savo siūlomą projektą.
E.VILKELIS. Matot, šita pataisa galima tiktai tuomet, kai bus priimta Įmonių įstatymo pataisa. Jeigu nebus priimta Įmonių įstatymo pataisa, administracinės atsakomybės nereikia numatyti.
A.SAKALAS. Tada kam jūs siūlote ypatingą skubą, kadangi Įmonių įstatymo pataisa taip pat nepriimta. Tai mes negalim tada ir ypatingai skubai pritarti.
E.VILKELIS. Nežinau subtilybių, prašau ypatingos skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, aš vis dėlto norėčiau jūsų paprašyti, gal jūs galit įvardyti, kas personaliai atsakingas už tai, kad štai šita Įmonių įstatymo pataisa pateikiama po to, kai yra išgrobta visa Lietuva, kai išplėštos transformatorinės, kai išplėšti telefoniniai, elektros kabeliai bei išplėšti elektros varikliai, šimtai tūkstančių tonų. Kas personaliai atsakingas už tokį vėlavimą?
E.VILKELIS. Čia kalbama ne apie spalvotuosius metalus, čia kalbama apie tauriuosius metalus: auksą, sidabrą, platiną. Taigi transformatorinėse jie nebuvo laikomi.
PIRMININKAS. Visi gerbiamieji Seimo nariai paklausė. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu įrašyti įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” į darbų programą, pritarti pateikimui ir pradėti jo svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų mums išspręsti klausimą dėl ypatingos skubos tvarkos, kadangi gerbiamasis ministras siūlo šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka tik todėl, kad būtų priimtas šioje sesijoje. Taip pat aš noriu pasakyti, kad išties šis projektas įregistruotas Seime yra senokai, tačiau mes buvom labai užsiėmę ne mažiau svarbių klausimų sprendimu. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Tuomet būtų galima priimti dar šioje sesijoje jos nepratęsiant, kadangi šis klausimas yra išties aktualus. Nėra prieštaraujančių? Dėkoju. Pritarta ypatingos skubos tvarkai.
Dabar dėl antrojo įstatymo projekto “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”. Ar galim įtraukti į sesijos darbų programą, pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Prieštarauja gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien girdėjome, kad ta grupė specialistų, kurie rengia Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nori, kad visi teikiami projektai taip pat būtų pateikti ir šitai grupei, kad būtų kontroliuojamas visas šitas procesas, nebūtų atskirais gabaliukais...
PIRMININKAS. Be abejo, reikėtų su ta grupe suderinti, bet jūs pritariat, kad pradėtume svarstymą?
R.I.BLOŠKYS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad ir šitas įstatymo projektas (kaip ir pirmasis) dėl tų pačių priežasčių, kaip lydintis, būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių? Pritarta ypatingos skubos tvarkai? Pagrindinis komitetas... Ar sutiktumėt, kad būtų Biudžeto ir finansų komitetas, nors svarstant ypatingos skubos tvarka pagrindinis komitetas nelabai reikalingas. Ar sutiktumėt, kad šie projektai būtų priimami ketvirtadienį? Nėra prieštaraujančių? Priimta. Dėkoju gerbiamajam ministrui.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad jūs sutikote dar ir toliau posėdžiauti. (Balsai iš salės)
4sesija71p svarstyti klausimai
Aš noriu pateikti dar vieną darbotvarkės klausimą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt išspręsti tokį išties formalų dalyką? Yra pateiktas gerbiamojo kanclerio projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko atlyginimo”. Kadangi gerbiamasis kancleris vykdo Seimo pavedimą ir yra išvykęs į Gruziją, aš norėčiau pats tą projektą pateikti ir atsakyti į gerbiamųjų Seimo narių klausimus. Noriu paaiškinti, kad susidarė tokia situacija, kai laikinoji Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija tapo nuolatinė, t.y. įgijo nuolatinės komisijos teises pagal Seimo Statutą, nes ji dirba daugiau kaip pusę metų. Jau po pusės metų jos darbo mes galėjom tokį projektą teikti. Tačiau mes jį teikiame dar praėjus metams. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau prašyti jūsų klausti, bus malonu atsakyti. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Suprantama, bet norim išgirsti siūlymą, ką jūs ten siūlot, kiek?
PIRMININKAS. Kaip ir kitų nuolatinių komisijų pirmininkui - vieno vidurkio priedą prie atlyginimo.
F.KOLOSAUSKAS. Pritariu, jeigu būtų galima - už riziką dar pusantro pridėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš tai ir norėjau labai pabrėžti, gal čia į tą atlyginimą nereiktų taip labai atsižvelgti, bet reikėtų numatyti labai didžiulę sumą asmens draudimui. Kaip jūs žiūrit į tai, gerbiamasis posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Aš manau, kad galima būtų ir tai numatyti. Teikit tokį projektą, gerbiamasis Seimo nary Greimai. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys norėjo pasisakyti.
A.RUDYS. Taip. Aš norėjau pasisakyti būtent palankiai dėl šito nutarimo priėmimo. Vis tiek yra atsakingas Seimo pareigūnas, kuris turi tam tikrą specifinį darbo barą, ir praktiškai yra nesusipratimas, kad mes anksčiau nepriėmėm atitinkamo sprendimo. Aš pritariu jūsų projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai nenorminis aktas, galbūt mes galėtume jį priimti iš karto, kaip paprastai elgiamės Seime? Ar galiu teikti balsuoti? Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas turbūt už?
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti ir daugiau nediskutuoti, ir balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko atlyginimo”, prašom pakelti rankas. Labai sutartinai!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 36 Seimo nariams balsavus už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko atlyginimo” priimtas.
Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
A.SAKALAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs kažkaip nesureagavote į Seimo nario F.Kolosausko pasiūlymą. Jeigu aš jį teisingai supratau, jis pasiūlė pridėti dar vieną vidurkį savo vidurkio sąskaita.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Kovotojai su nusikalstamumu populiarėja... Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad būtų labai gražu, jei mes išklausytume Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos informaciją apie veiklos rezultatus ir mokėtume už darbo rezultatus.
PIRMININKAS. Aš manau, kad gerbiamojo Seimo nario A.Kunčino siūlymas yra priimtinas. Kai šios komisijos pirmininkas gaus pirmą padidintą atlyginimą, aš manau, jis pats pasiūlys savo ataskaitą išklausyt Seimo posėdyje.
Gerbiamieji Seimo nariai, mums liko visai nedaug klausimų, ar baigiam posėdį, ar toliau svarstysim?.. (Triukšmas salėje) Gerbiamiesiems Seimo nariams pageidaujant posėdis baigtas.