Šešiasdešimt
aštuntasis posėdis
1994
m. liepos 14 d.
1994 m. liepos 14 d. darbotvarkės aptarimas (94.07.14)
4sesija68p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame rytinį posėdį. Prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 74 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš norėčiau jus supažindinti su siūlymais dėl darbotvarkės pakeitimo, kurie buvo aptarti Seniūnų sueigoje.
Siūloma 13 klausimu vietoj Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus, kadangi projektas nebuvo pateiktas laiku, svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo" projektą Nr.1074, kadangi surinkti Seimo narių parašai. Nėra prieštaraujančių? Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat komiteto pageidavimu siūloma atidėti 11a ir 11b klausimus. Gerbiamasis Seimo narys I.Uždavinys. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke,..
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
I.S.UŽDAVINYS. Dar anksčiau buvo numatyta rezoliucija dėl Armijos krajovos, buvo surinkti parašai. Šiandieną šito klausimo mes nematome, jis turėtų būti įrašytas, kaip sako gerbiamasis A.Endriukaitis, automatiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš pasidomėsiu sekretoriate. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas. Gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad 12 klausimas, kuris numatytas, yra susijęs su nauja ministerija, kurią mes įsteigėme valdymo reformos ir kitais klausimais. Neišsprendus esminių, principinių valdymo reformos klausimų, niekaip negali iš vietos pajudėti šitas įstatymo projektas. Ar nebūtų galima paprašyti, kad šiandien mes jo nesvarstytume?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma dėl 11a ir 11b punktų nėra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, kadangi nebaigta komitete, mes įtrauksime į pirmadienio darbotvarkę.
Dabar dėl 12 darbotvarkės punkto. Taip pat siūloma šio klausimo nesvarstyti, todėl aš teiksiu šį klausimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbrauktas 12 punktas iš mūsų jau patvirtintos darbotvarkės, prašau balsuoti.
Už - 49, prieš - 5, susilaikė 2. Taigi 12 klausimas iš šios dienos darbotvarkės išbraukiamas. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas Vyriausybės prašymu vietoj 11 klausimo įtraukti įstatymo projektą Nr.1043 "Dėl Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" laivų pardavimo". Prašau pasisakyti. Vienas - už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys V.Būtėnas. (Balsas iš salės) Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tas klausimas jau buvo vieną kartą pateikinėjamas ir traukiamas į darbotvarkę, bet, kaip prisimenat, iškilo klausimas, kas ir kaip padarė nuostolių, dėl ko vyksta bankrotas. Buvo adresuota, jeigu aš neapsirinku, gerbiamojo V.Juškaus komisijai. Mes negavom jokios informacijos, kaip vis dėlto tie nuostoliai atsirado ir kas dėl to kaltas. Tai tas klausimas balsuotas, spręstas ir kol mes neturėsim tos informacijos, tai jo nereikėtų atnaujinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš paaiškinu, čia yra svarstymo stadija, ir jeigu tokį tyrimą atlieka Ekonominių nusikaltimų komisija, tai tyrimo atlikimas negali sustabdyti šio klausimo sprendimo, tačiau aš manau, kad gerbiamasis V.Juškus galės tokią informaciją po pietų pateikti. Gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš už tai, kad būtų įtraukta, kaip buvo sutarta, kai bus pateikta medžiaga prieš svarstymą, kadangi svarstymui ta medžiaga reikalinga. Kas ten kaltas, kad atsirado tokie nuostoliai, ir mes taip buvom sutarę praeitame posėdyje, kad bus pateikta ta medžiaga. Todėl prašau laikytis susitarimo ir įtraukti tik tada, kai bus pateikta medžiaga prieš svarstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baskai, skaitykit stenogramą. Gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu sutikti ir siūlau jums nesutikti su pono J.Bernatonio nuostata, kad tyrimas negali sustabdyti sprendimo, ką jis ką tik dabar pasakė. Yra priešingai. Matyt, norima sprendimu užbėgti už akių tyrimui ir sukišti galus į vandenį neištyrus korupcijos. Aš siūlau neįtraukti šito klausimo į darbotvarkę tol, kol nebus tyrimo rezultato. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra siūlančių įtraukti, yra palaikančių Vyriausybės siūlymą? (Balsai iš salės) Gerbiamasis Juškau, jūs norėsit pasisakyti dabar? Prašom.
V.JUŠKUS. Aš galiu tiktai trumpai informuot, kad komisija taip staigiai atlikti tyrimo negali, ir šiandieną pasakyti, kad jau kažkas padaryta, neįmanoma. Todėl aš pritariu kolegoms, kurie siūlo kol kas atidėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teiksiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad vietoj 11 darbotvarkės klausimo Vyriausybės siūlymu būtų įtrauktas įstatymo projekto Nr.1043 svarstymas, prašau balsuoti už, kas prieš - prieš. Balsavimas pradėtas.
Už - 16, prieš - 34, susilaikė 8. Klausimas į šios dienos darbotvarkę neįtraukiamas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim sutarti, kad posėdžio pirmininko nuožiūra galima bus rezervinius klausimus svarstyti? Dabar reikėtų apsispręsti, ką svarstysime vietoj 11 ir 12 klausimų. Prašau dėl to pasisakyti. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Susidarė laisva vieta ir aš labai prašau fiksuoti rezervinių klausimų svarstymo laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš taip pat norėčiau paprašyti, kad 13 darbotvarkės punktas, kuris dabar yra paskutinis, būtų perkeltas atitinkamai aukščiau, o į susidariusias pauzes būtų įrašomi pirmieji rezerviniai klausimai, tai yra taip pat fiksuotas jų svarstymo laikas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš norėčiau paprašyti kolegų, jeigu galima, vietoj išbraukto klausimo įtraukti 5 rezervinį klausimą "Dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo", projektą Nr.1074. Tai labai aktualu ir būtų gerai, kad mes spėtume šią sesiją priimti. Todėl norint tai padaryti, reikia jau šiandieną jį pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, teiksiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad vietoj 11 darbotvarkės punkto būtų įtrauktas rezervinis 5 klausimas? Prašau balsuoti.
Už - 42, prieš - 5, susilaikė 4. 5 klausimas įtraukiamas. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, galim bendru sutarimu patenkinti ir gerbiamojo Seimo nario A.Sakalo siūlymą, kad būtų 13 darbotvarkės klausimas, kadangi jis buvo pagrindinis, perkeltas aukščiau, išlaikant tą patį laiką. Ar būtų kitų siūlymų? Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau prašyti, kad mes tam tikrą laiką, kurį sutaupom atsisakius kai kuriems prelegentams, pailgintume Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo priėmimo laiką, nes tai pakankamai ilgas įstatymas ir 45 min. neužteks. Jūs žinot, kad yra pristatyti ir kiti iš to paties pluošto. Aš siūlyčiau, jeigu jau negalima kaitalioti laiko, vis dėlto skirti dar kažkiek laiko šitam klausimui, nes 45 min. tikrai per maža.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jus galiu patikinti, kad šioje sesijoje kaip ir planavom, taip ir priimsim šį įstatymą. Dabar skirti daugiau laiko aš nežinau, ar tikslinga, kadangi jo priėmimas priklausys nuo to, kiek bus pataisų, pastabų. Mes siūlysim Seimui svarstyti pradžioje tuos straipsnius, kuriuose yra alternatyvių siūlymų, o po to, jeigu Seimas pritars, balsuoti už visą įstatymą. Jeigu pritars tam Seimas ir pranešėjas.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim... Dar norėtų pasisakyti gerbiamasis A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes čia praeitą savaitę buvom taręsi dėl rezoliucijos, kur buvo surinkti parašai. Jos svarstymas buvo atidėtas todėl, kad norėjom išklausyti atskirų pareigūnų paaiškinimus ir patikslinimus, bet situacija nuo to nepasikeitė. Tie parašai galioja. Ir aš prašyčiau vietoj 11 įrašyti konkrečiai rezoliuciją, kuriai surinkti Seimo narių parašai, - dėl Armijos krajovos minėjimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi parašai buvo surinkti 7 dieną, o dabar yra liepos 14 d., ar jūs sutiktumėt, kad mes dabar įrašytume tą klausimą į rezervą ir kai tik atsiras "langas", iš karto svarstytume šią rezoliuciją? (Balsai iš salės)
A.ENDRIUKAITIS. Ne į rezervą sutinkam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nesutinkat, tuomet aš teiksiu klausimą balsuoti. Prašysiu balsuoti, kas už tai, kad rezoliucija, kaip minėjo gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis, "Dėl Armijos krajovos", dėl kurios buvo surinkti parašai liepos 7 d., būtų įtraukta į liepos 14 d. pagrindinę darbotvarkę? Kas už, paspaus mygtuką "už", kas prieš - "prieš". Prašom balsuoti.
Už - 32, prieš - 18, susilaikė 8. Rezoliucijos projektą svarstysime, kaip ir tarėmės, maždaug tuo laiku, kaip yra numatytas 12 klausimas, kadangi, kaip jau sutarėme, 13 klausimas bus svarstomas nuo 17.00 iki 17.20 val. Nuo 17.20 val. iki 17.50 val. - 5 rezervinis klausimas ir nuo 17.50 val. iki 18.10 val. - jau jūsų minėta rezoliucija. Daugiau siūlymų aš nematau. Taigi darbotvarkės pakeitimai patvirtinti.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu duoti priesaiką Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą M.Mikailą.
M.MIKAILA. Aš, Mindaugas Mikaila, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
PIRMININKAS. Priesaika priimta. Sveikinu gerbiamąjį M.Mikailą ir linkiu gero darbo. (Plojimai)
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo įgyvendinimo" projekto priėmimas Nr.451(8)N (94.07.14)
4sesija68p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstom pirmąjį darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Vietos savivaldos įstatymo įgyvendinimo" projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją A.Sadkauską. Kol jis ateis, prašau registruotis, kadangi salėje atsirado daugiau Seimo narių.
Posėdyje dalyvauja 76 Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums jau senokai išdalytas nutarimas. Aš manau, kurie domisi tais klausimais, yra susipažinę, ir aš neturiu ką pridurti. Nutarimas trumpas, iš trijų straipsnių. Pasiūlymų negavom. Prašom svarstyt.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jokių siūlymų negauta, kaip teigia pranešėjas. Ar galim 1 šio nutarimo straipsnį priimti bendru sutarimu? Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 2 šio nutarimo straipsnio ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Priimta.
Dėl 3 šio nutarimo straipsnio ar yra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pasitikslinti. Čia kalbama apie savivaldybių sąjungos veiklos nuostatas. Paprastai visuomeninės organizacijos pačios rengia ir paruošia savo veiklos nuostatas. Šiuo atveju siūloma paruošt Savivaldybių komitetui. Ar čia taip iš tiesų numatyta?
A.SADKAUSKAS. Taip. Žinoma, gali pačios, bet mes pagrindines nustatysim pagal mūsų bendrą susitarimą. Pagrindines. Ir jiems bus aiškiau, ir, man atrodo, bus tvarkingiau. Taip mūsų yra sutarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikėtų balsuoti, ar gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis neprieštarauja ir galėtume priimti bendru sutarimu? Neprieštarauja. Priimta.
Dabar prašau pasisakyti dėl viso nutarimo balsavimo motyvų.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Todėl prašau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Vietos savivaldos įstatymo įgyvendinimo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Už - 47. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 47 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 10 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Vietos savivaldos įstatymo įgyvendinimo" priimtas.
Įstatymo "Dėl LR baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" projekto priėmimas Nr.978(2) (94.07.14)
4sesija68p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome 2 darbotvarkės klausimą. Įstatymą "Dėl Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodeksų pakeitimo" projektą. Priėmimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių G.Švedą. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, aš paprašyčiau jūsų, kad mes laikytumės tokios procedūros. Pirmiausia paanalizuotume ir priimtume tuos straipsnius, dėl kurių yra pateikta pataisų. Jeigu dar kurie nors Seimo nariai abejoja dėl atskirų straipsnių, ar verta už juos balsuoti, taip pat aš norėčiau, kad jūs praneštumėte sekretoriatui, bet jeigu tokių abejonių nėra, siūlyčiau tada balsuoti skirsniais. Statutas leidžia balsuoti skirsniais, o balsavimas papunkčiui tokiu atveju darosi labai nereikalingas dalykas ir tokia procedūra tik gaišina gerbiamuosius Seimo narius. Ar visi pritariam tokiai procedūrai? Ačiū. Tada prašome informuoti, pone Švedai, kokioje vietoje mes esame ir ką jūs siūlote.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusį kartą mes svarstėme karinių nusikaltimų skirsnį. Mūsų laikas baigėsi, kai mes priėjome prie 261 straipsnio "Marodieriavimas". Pastabų dėl šito skirsnio beveik nebuvo, išskyrus tas, kurios iškilo praėjusį kartą posėdyje per diskusiją. Tačiau, kiek aš pamenu, galutinio sprendimo Seimo nariai tiek dėl diskusijų, tiek dėl galutinio sankcijų varianto nepriėmė. Todėl siūlyčiau nuo šitos vietos ir pradėti.
PIRMININKAS. Prašau. Kaip jūs siūlote toliau. Pastabų dėl 261 straipsnio nėra. Dėl kurio yra pastabų, sakykite, ir tada tą nagrinėsim.
G.ŠVEDAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia buvo pasakyta Seimo narių pastabų, kurios nebuvo pateiktos raštu.
PIRMININKAS. Prašom. Tik pastabos? Jeigu jūs atsižvelgėte, tai - taip, o jeigu ne, tai...
G.ŠVEDAS. Ponas V.Petrauskas turėjo pastabų.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš įjungsiu vietinį. Prašom. V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponas pranešėjau, aš 261 straipsnį siūlau papildyti, be to, kas jau yra tame įstatyme, vis dėlto papildyti dalimi, kad civilinių gyventojų žudymas ar plėšimas karo bei gaivalinių nelaimių, nepaprastosios padėties metu baudžiamas mirties bausme. Kadangi pagal jau tokį plačiau priimtą marodieriavimo teisinį supratimą, tai iš tiesų yra ne tiktai grobimas iš nukautų ar sužeistų kitos pusės kareivių, kaip sakoma, karinio turto grobimas, bet tai tokiais atvejais suprantama daug plačiau. Mano nuomone, toks traktavimas, koks yra 261 straipsnyje, būtų labai siauras šitos sąvokos traktavimas. Aš labai jūsų ir Seimo narių prašyčiau pritarti tokiam papildymui, kadangi ir teisingumo ministras minėjo, kad tokia formuluotė galėtų būti įrašyta į kokius nors įstatymus. Antra vertus, karinių nusikaltimų ir panašaus kodekso mes dar neturime ir, man atrodo, tai tikrai nebūtų kliūtis ir nesutrukdytų teisinės sistemos reformavimo ir kodekso kūrimo. Aš labai prašau palaikyti šitą dalį ir pritarti. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra. Teisinė marodieriavimo samprata yra išdėstyta taip, kaip išdėstyta. Tai, ką kalba kolega V.Petrauskas, žudymas ir visa kita, yra kitų straipsnių dispozicija. Pagal sutaptį, be jokios abejonės, tokiu atveju gali būti jisai nubaustas mirties bausme. Bet tai kitų straipsnių reikalas ir kituose straipsniuose tai yra išdėstyta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petkevičius. Po to pranešėjas ir balsuosime.
V.PETKEVIČIUS. Aš pritariu E.Bičkausko nuomonei. Man atrodo, tas papildymas nėra reikalingas.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė?
G.ŠVEDAS. Aš irgi pritariu gerbiamojo Seimo nario E.Bičkausko ir gerbiamojo V.Petkevičiaus pasiūlymams. Turiu pastebėti, kad tai, ką sakė gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas, jau yra numatyta Baudžiamojo kodekso 105 straipsnyje, o šio straipsnio sankcijoje yra numatyta ir mirties bausmė. Todėl dubliavimas šiuo atveju būtų visiškai nereikalingas, tuo labiau kad dabartinė Baudžiamojo kodekso struktūra yra tokia, kad nužudymas gali būti kvalifikuojamas tik pagal 105 straipsnį. Jokie kiti straipsniai neturi numatyti tokių pasekmių kaip nužudymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar turite suformuluotą Seimo nario V.Petrausko pasiūlymą raštu?
G.ŠVEDAS. Šitą pasiūlymą aš turiu suformuluotą.
PIRMININKAS. Seimo nary Petrauskai, atsisakote ar reikalaujate balsuoti? Ne, papildomo žodžio nebus jums suteikta. Tik ar atsisakote, ar teikiate balsuoti? Atsisakote. Ačiū.
Tai 261 straipsnis bendru sutarimu yra priimamas.
Toliau dėl kokių straipsnių buvo pastabų?
G.ŠVEDAS. Dėl karinių straipsnių daugiau pastabų nebuvo. Atsiprašau. 269 straipsnyje Seimo narys V.Petrauskas siūlo pakeisti sankciją: vietoj "dvejų metų laisvės atėmimo" - iki "penkerių metų laisvės atėmimo". Šiuo atveju...
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, motyvuokit.
V.PETRAUSKAS. Aš motyvuoju tuo ir prašyčiau atkreipti ir pono ministerijos sekretoriaus dėmesį, ir kolegų Seimo narių dėmesį. Kovos vėliavos praradimas ar išniekinimas, tai, mano nuomone, labai skirtingos sąvokos. Įsivaizduokime, kad ypatingoje situacijoje žmogus gelbsti slaptus dokumentus, tarkime, iš štabo gelbsti kokį nors labai svarbų turtą ir fiziškai negalėjo išgelbėti vėliavos, galbūt jo tikrai nereikia nė bausti ir net galima jį apdovanoti. Tai viena. O štai išniekinimas arba perdavimas priešui ar atidavimas - tiktai iki dvejų metų. Aš siūlau, nenubrėžiant apatinės ribos, vis dėlto įrašyti iki penkerių. Tai yra nuo nulio iki penkerių. Vis dėlto išniekinimas - sąmoningas veiksmas, toks jau tikrai visus nusikaltimo požymius turintis veiksmas, tai, man atrodo, dveji metai tikrai yra labai simbolinė bausmė. Dėl to aš prašau palaikyti tą siūlymą, kad apatinės ribos nebrėžiam, kaip ir jūsų projekte, o viršutinę ribą pakeliam. Dėkui.
PIRMININKAS. Ar kas nors nori remti siūlymą arba prieštarauja siūlymui? Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, manau, kad pono V.Petrausko pasiūlymas yra pagrįstas ir jam reikėtų pritarti. Iš tikrųjų tai visiškai skirtingos veikos. Esant tyčiai ir sąmoningam vėliavos išniekinimui, aišku, reikėtų numatyti daug didesnę bausmę, todėl aš visiškai palaikau V.Petrausko siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu informuoti, pranešėjas sutinka pritarti Seimo nario V.Petrausko pasiūlymui.
G.ŠVEDAS. Tik aš noriu atkreipti dėmesį, kad bausmė būtų ne nuo nulio, o laisvės atėmimo minimali bausmė vis dėlto yra trys mėnesiai.
PIRMININKAS. Dar Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau galbūt padalyti į dvi dalis arba net į atskirus straipsnius, kadangi praradimas juk gali būti dėl neatsargumo, tuo tarpu išniekinimas visada yra tyčinis nusikaltimas.
G.ŠVEDAS. Šiuo atveju aš galėčiau taip atsakyti, kadangi mes išplečiam sankciją iki penkerių metų, patenka ir neatsargus, savaime suprantama, kad teismas įvertins daug švelniau, ir išniekinimas, kuris šiuo atveju būtų tyčinis. Sankcija iki penkerių metų, mano supratimu, būtų visiškai pakankama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pataisa priimta. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio?
G.ŠVEDAS. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad įsivėlusi klaida 266 straipsnio tekste. Trečioje eilutėje - dispozicijoje turėtų būti žodis "materialinė".
PIRMININKAS. Vietoj "maksimalinė".
G.ŠVEDAS. Taip.
PIRMININKAS. "Materialinė žala valstybei". Čia korektūros klaida, suprantama. Prašom pataisyti pas save. Daugiau pataisų dėl kitų straipsnių?
G.ŠVEDAS. Dėl šio skirsnio kitų straipsnių pataisų daugiau nebuvo. Todėl siūlyčiau už visą 76 punktą dabar Seimo nariams pritarti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ne už visą 76 punktą, o už visą 11 skirsnį. Turbūt taip. 76 punktas apima visą 11 skirsnį.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra abejojančių, reikalaujančių motyvuoti kaip nors? Prašom. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Viena tokia pastaba. 262 straipsnyje jūs duodate, kas tai yra krašto apsaugos turtas. Daugiau visur vartojama sąvoka - būtent "krašto apsaugos turtas" neišaiškinant. Ar sąvokų išaiškinime nereikėtų šito?
G.ŠVEDAS. Čia yra blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į žinybinius Krašto apsaugos ministerijos aktus, kuriuose turėtų būti išaiškinama, kas yra priskiriama krašto apsaugos turtui. Tokia yra baudžiamosios teisės tradicija ir čia didelės bėdos nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai abejoja dėl šito skirsnio? Galima bendru sutarimu priimti? Pritarta bendru sutarimu. Prašom toliau.
G.ŠVEDAS. 77 skirsnis, kuriame yra grynai techninis dalykas. Jame pripažįstame netekusius galios atitinkamus Baudžiamojo kodekso skirsnius, kur vėliau bus įtraukiami kitokio turinio nauji tie patys skirsniai. Jokių pastabų ir pasiūlymų dėl 77 punkto nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima bendru sutarimu pritarti? Pastabų nebuvo. Pritarta.
Seimo narė V.Briedienė. Atsiprašau.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, o nusikaltimai nuosavybei - 271 straipsnis - jie nesvarstomi?
G.ŠVEDAS. Mes dar iki jų neatėjom.
V.BRIEDIENĖ. Jie bus vėliau dar.
PIRMININKAS. Taip, vėliau.
V.BRIEDIENĖ. O jūs sakote 277.
G.ŠVEDAS. Ne, aš sakau 77 punktą.
V.BRIEDIENĖ. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip, turbūt sutariame, kad 77 punktą bendru sutarimu priimame.
Prašom toliau.
G.ŠVEDAS. 78 punktas. Čia aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad yra praleistas trijose vietose žodis "straipsnio", t.y. po visų skaičiukų turėtų būti žodis "straipsnio". Dėl šito punkto pastabų, pasiūlymų taip pat nėra gauta.
PIRMININKAS. Seimo nariai taip pat niekas nieko nesako. Pritariame bendru sutarimu.
G.ŠVEDAS. 79 punktas. Čia kalbama apie nusikaltimus nuosavybei. Pastabų esame gavę tiktai iš gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko. Jos daugiausia yra siejamos su sankcija ir siejamos su turto konfiskavimo sankcijomis. Darbo grupė beveik baigia parengti turto konfiskavimo bausmės straipsnį, kuris praėjusį Seimo posėdį nebuvo priimtas. Aš tikiuosi, kad šiandien mes dar nespėsime viso priimti. O kitą savaitę jūs gausite turto konfiskavimo straipsnį, kuriame idėja išlieka ta pati, kad ypatingosios dalies sankcijose nenumatytas turto konfiskavimas, nes bendrosios dalies straipsnis visiškai apims visus tuos atvejus, kai teismas privalės taikyti turto konfiskavimo bausmę.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote šiandien priiminėti tai?
G.ŠVEDAS. Šitą aš siūlyčiau atidėti iki galutinio sprendimo, kadangi tai yra siejama su Baudžiamojo kodekso 35 straipsnio turiniu.
PIRMININKAS. 79 punktas atidedamas pranešėjo prašymu.
G.ŠVEDAS. Ne, ne visas.
PIRMININKAS. O kuri dalis?
G.ŠVEDAS. Aš siūlyčiau atidėti tiktai Seimo nario V.Petrausko pastabų svarstymą.
PIRMININKAS. Na, tai ir visą kartu atidedam.
G.ŠVEDAS. Ne, ne.
PIRMININKAS. A, toliau nusikaltimai nuosavybei eina. Tai turbūt taip ir sutariame. Seimo narys V.Petrauskas norėtų, taip. Vieną minutę. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau tiktai atkreipti ministerijos sekretoriaus dėmesį, ir, aišku, klausimams tikrai ne vieta. Bet 35 straipsnio priėmimas... Be abejo, žinau, kad ten dvi alternatyvos, yra pasiūlymų ir jeigu ministerijos sekretorius neatsisakys pagalbos, taip pat turiu kai kurių siūlymų. Tačiau yra principinis dalykas. Aš labai norėčiau tiesiog iškelti problemą. Dabar, įsivaizduokite, yra apibūdinamas nusikaltimas štai šitame skirsnyje esančiais straipsniais. 35 straipsnis yra kitame skirsnyje. Ar tikrai nuo įstatymo priėmimo dienos, įsigaliojimo dienos teisėjai visoj Lietuvoj, visi teismai, pavyzdžiui, prie 271 straipsnio pridės 35 straipsnį? Ar jie tiesiog turės galimybę? Štai 271 straipsnis. Turto konfiskavimo nėra, 35 straipsnio įtraukimas neprivalomas, ir viskas. Mes turime gražų straipsnį apie būtiną turto konfiskavimą, kur yra savanaudiški ar žalą padarę veiksmai, o teismai netaiko. Kadangi prie kiekvienos sankcijos, prie kiekvieno nusikaltimo rūšies šitos vietos nėra, šito punkto nėra. Ar nebus tokia situacija, nes man tai kelia pačią didžiausią abejonę, dėl ko aš dėjau būtent šiuos žodžius daugelyje straipsnių. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, pranešėjas pasiūlė, kad tie jūsų pasiūlymai bus dar svarstomi ir galutinis sprendimas bus siūlomas padaryti vėliau. Gal mes negaiškime laiko ir nediskutuokime dėl to, kas dar bus svarstoma vėliau.
Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš siūlau neatidėti. Gerbiamieji Seimo nariai, na, gal ponas G.Švedas netiksliai pasakė. Kodeksas labai sugriežtintas, 35 straipsnyje ar vieno, ar kito varianto, visais atvejais, supraskit, visais atvejais, kai savanaudiški nusikaltimai, numatomas turto konfiskavimas. Na, neatidėkim šito, nesvarbu, ar tai pirmas, ar antras. Ponas Petrauskai, galų gale ko ginčytis. Yra bendroji dalis, kuri apima, paklauskit E.Jarašiūno, jeigu netikit, bendroji dalis, kuri apima visą ypatingąją dalį, ir kiekvienam pradedančiam teisininkui tai yra aišku. Ačiū.
G.ŠVEDAS. Šiuo atveju iš tikrųjų problemų, kurias jūs iškėlėt, bent jau teisiniu požiūriu tikrai neturėtų kilti. Prokurorai turėtų visą pagrindą protestuoti tokį nuosprendį, kuriame nebūtų paskirta ši bausmė.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti Seimo nario E.Jarašiūno nuomonės, kadangi į jį buvo apeliuota. Prašom prie šoninio mikrofono. Po to mes apsispręsime, ką darome.
E.JARAŠIŪNAS. Visiškai sutinku su gerbiamuoju kolega E.Bičkausku, kadangi yra vienas būdas, t.y. nustatyti nuostatą bendrojoje dalyje ir galima kartoti kiekviename straipsnyje. Tai čia yra teisinio racionalumo principo pasirinkimas. Aš manau, kad tie žmonės, tuo labiau jeigu taikys įstatymą vis dėlto profesionalai, tai tos taisyklės yra elementarios. Aš suprantu, kad paprastam žmogui galbūt tai atrodo ir komplikuota, bet teisiniu požiūriu čia problemos nėra. Aš palaikyčiau vis dėlto tą nuostatą, kad galėtume priimti.
PIRMININKAS. Seimo nary Petrauskai, ar jus įtikino kolegų argumentai?
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tikrai norėčiau tikėti ir ką ministerijos sekretorius sako, ir kolegos E.Bičkausko, ir E.Jarašiūno mintimis. Gerai, aš galiu atsiimti ir atsiimu tada visus siūlymus, kur pridėjau, su visos dalies turto konfiskacija, tačiau vis dėlto jeigu Lietuvoje bus atvejų, kai taikys straipsnį ir netaikys 35 straipsnio, tai tada nors liks Seimo stenogramoje atskirų pareigūnų nuomonių tam tikri įrašai. Dėkui. O savo siūlymus atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada 79 punktą mes galime priimti.
G.ŠVEDAS. Ne, atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pimininke, šitame skirsnyje yra pateikta viena alternatyva, dėl kurios darbo grupė negalėjo apsispręsti.
PIRMININKAS. 273, taip.
G.ŠVEDAS. Taip. Dėl turto prievartavimo yra pateiktos dvi alternatyvos. Baudžiamojo kodekso grupė suskilo lygiai į dvi dalis ir niekaip nesutarė, kuri iš jų yra geresnė. Todėl Seimo nariams reikėtų apsispręsti balsuojant, kuri alternatyva. Ministerijos nuomone, pirmasis variantas yra geresnis.
PIRMININKAS. Gal galėtumėte pamotyvuoti, gerbiamasis sekretoriau?
G.ŠVEDAS. Mūsų supratimu, pirmame variante, kas yra turto prievartavimas, yra aiškiau teisiškai išdėstyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas Seimo narys galėtų paremti vieną alternatyvą, kitas - kitą. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom. Kurią remiate?
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Gal beveik prieš metus buvo svarstomi analogiški Baudžiamojo kodekso papildymai. Aš labai prašiau teisingumo ministro ir kolegų palaikyti siūlymą, kad mes įvertintume įvairius apsaugos ir paslaugų siūlymus. Užmaskuotus paslaugų siūlymus, kurie neva nesusiję su turto prievartavimu. Aš dėl to varianto ir dėl to, kad vis dėlto, mano nuomone, bausmės yra griežtesnės, aš paremčiau pirmąjį variantą, nes jis tikrai yra platesnis. Čia yra ir paslaugų siūlymas, ir reikalavimas perduoti turtą, o tuo tarpu antrajame variante yra tiktai reikalavimas perduoti turtą. O užmaskuotų paslaugų siūlymų ir kitų veiksmų nenumatyta. Aš dėl to labai kviesčiau kolegas pritarti pirmajam 273 straipsnio variantui. Jis, man atrodo, kur kas platesnis ir bus tikrai efektyvesnis. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo narys E.Jarašiūnas pritartų antrajam variantui? Tada niekas neremia antrojo varianto. Ar reikia balsuoti alternatyviai? Nereikia. Tada visi Seimo nariai vieningai pasisako už pirmąjį variantą. Ačiū. Pirmajam variantui pritarta.
Toliau siūlykite procedūrą.
G.ŠVEDAS. Aš tada siūlyčiau arba balsuoti, arba pritarti visam 12 skirsniui, t.y. nusikaltimams nuosavybei.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji Seimo nariai, pritariame bendru sutarimu? Taip, dar Seimo narys E.Jarašiūnas. Vieną minutę! Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. (...) straipsnis, kur...
PIRMININKAS. Koks straipsnis, pakartokite.
E.JARAŠIŪNAS. 260... "Transporto priemonių įvažiavimas be leidimo". Siūloma... Taip sakant, tokios redakcijos neturėtų likti, kad siūloma Baudžiamajame kodekse šio straipsnio...
G.ŠVEDAS. Jeigu galima, aš paaiškinsiu, kodėl ji yra išlikusi. Čia ir Juridinis skyrius, ir Seimo nariai pateikė tokį pasiūlymą, kad šitą straipsnį iš viso reikia išbraukti. Mes tam pasiūlymui pritarėme. Bet kadangi išbraukus keičiasi visa numeracija, grynai techniniu požiūriu tai būtų atlikti labai sudėtinga, tai mes dėl to palikom, o galutinėj redakcijoj jau jo nebebus.
PIRMININKAS. Visus tenkina?
E.JARAŠIŪNAS. Čia kaip paaiškinimas yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paaiškinimas patenkina. Taigi visi Seimo nariai pritaria 12 skirsniui.
Prašom toliau. l3 skirsnis.
G.ŠVEDAS. l3 skirsnis - apie nusikaltimus valstybės tarnybai.
PIRMININKAS. Pataisų buvo?
G.ŠVEDAS. Šitam skirsniui pataisų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Vieną minutę! Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, aš teikiau keletą siūlymų 292 straipsniui. Oi, labai atsiprašau, tai yra 14 skirsnis, ne tas skirsnis. Teisingai...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pastabų nėra? Galima priimti visą l3 skirsnį bendru sutarimu? Pritarta. Toliau.
G.ŠVEDAS. 14 skirsnis. "Nusikaltimai teisingumui". Čia yra gerbiamojo V.Petrausko pastabos, kurios iš principo yra susijusios su sankcijomis.
PIRMININKAS. Prašom, Seimo nary Petrauskai, motyvuoti savo pastabas, savo alternatyvas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. 292 straipsnis - "Melagingas įskundimas". Aš vis dėlto manyčiau, kad trečiojoje dalyje numatyta sankcija... O dėl pirmosios pusės visiškai nesiginčiju, nes yra tik įskundimas, nesukėlęs jokių sunkių pasekmių, todėl ir atitinkamos sankcijos. Čia tikrai nesiginčiju! Bet trečiojoje dalyje yra atliekami tie patys veiksmai iš savanaudiškų paskatų, dirbtinai sudarant įrodymus, kai tokie veiksmai sukėlė sunkias pasekmes. Aš manau, kad tas diapazonas - nuo 1 m. iki 5 m. - yra labai jau platus. Aš dėl to siūlyčiau... Kadangi jau tikrai sukėlė sunkias pasekmes, t.y. ar žmogaus sveikatai, ar materialiai jį nuskriaudė, ar atėmė iš jo galimybę dirbti ir pan. Čia daug gali būti variantų. Aš vis dėlto siūlyčiau truputėlį susiaurinti tas žirkles ir pasirinkti variantą nuo 3 m. iki 5 m. Čia būtent paskutinėje dalyje: "Už tai, kad tie veiksmai sukėlė sunkias pasekmes". Prašyčiau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Pranešėjau?..
G.ŠVEDAS. Mūsų nuomone, nereikėtų šiuo atveju siaurinti sankcijos žirklių, nes tais atvejais, kai sunkios pasekmės yra siejamos su asmens sveikata, visais atvejais bus dviejų nusikaltimų sutaptis ir ta sankcija augs.
Tačiau galimi atvejai, kai asmuo bus kaltinamas pagal šitą dalį. Tačiau tų, sakykim, ar pasekmių, ar kažkokių rimtų sudėtingumų tam žmogui nebus iškilę. Kaltinimas bus pateiktas pagal šitą dalį ir mes jam turėsime skirti daug didesnę bausmę, negu jis nusipelnė. Todėl, mūsų nuomone, reikėtų palikti platesnes sankcijos žirkles.
PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti? Bet be motyvacijos. Ar reikalaujate balsuoti, ar ne? Trumpai.
V.PETRAUSKAS. Aš prašyčiau balsuoti dėl to, kad visi švelnesni variantai telpa į to paties straipsnio pradžią, į pirmąją dalį. Kada nėra sunkių pasekmių, prašom - iki 2 metų arba tik bauda. Aš dėl to kviesčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Petrauskai, nemotyvuokit papildomai. Ar kas nors remia Seimo narį V.Petrauską? Seimo narys G.Mincevičius. Prašom. Galima pritarti ir galima prieš. Ne? Tada Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Remiu.
PIRMININKAS. Ką?
A.BASKAS. V.Petrauską.
G.ŠVEDAS. Ar būtų priimtinas kompromisas nuo 2 metų?
PIRMININKAS. Tinka. Kompromisas priimtas nuo 2 iki 5 metų. Ačiū abiem pusėms už nuolaidumą. Tai dėl 292 straipsnio visi pakeitimai įrašyti. Bendru sutarimu galima priimti 292 straipsnį? Pritariame. Prašom toliau.
G.ŠVEDAS. Dėl 293 straipsnio yra grynai redakcinio pobūdžio klaida.
PIRMININKAS. Ne, nekalbėkime apie redakcinio pobūdžio klaidas. Niekas neabejoja, kad jas galima pataisyti. Prašom toliau.
G.ŠVEDAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas daugelyje šito skirsnio straipsnių siūlo išbraukti tokią bausmę kaip baudą, t.y. kaip pagrindinę bausmę. Mūsų nuomone ir Baudžiamojo kodekso rengimo grupės nuomone, toks pasiūlymas yra nepriimtinas, nes šie nusikaltimai savo pavojingumu gali labai skirtis. Jeigu mes teismui paliksime labai mažą alternatyvą pasirinkti bausmes, manome, kad tokie nusikaltimai, kurie nekels visuomenei didelio pavojaus, bet teismas bus priverstas taikyti daug didesnę bausmę. Todėl mes siūlytume visuose straipsniuose kaip alternatyvą palikti baudą - pagrindinę bausmę.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, kolegos Seimo nariai, aš šitą siūlymą daugelyje straipsnių išbraukti vien tik baudą teikiu dėl šių motyvų, daugiausia dėl šių dviejų motyvų. Pirma, vis dėlto, be abejo, siaurinimas turi savo minusų, bet ir išplėtimas turi savo minusų. Vadinasi, vienam - tik bauda, kitam - 2 m. kalėjimo. Mes žinome praktiką, kai teismai... Gali būti visai ta pati situacija, toks pat nusikaltimas, tos pačios aplinkybės. O bausmių išplėtimas sudaro spragas įvairiems netikslumams. Aš jau labai švelniai formuluoju.
Antras motyvas. Aš galbūt neatkreipiau dėmesio, čia norėčiau atsiprašyti, jeigu pasakysiu netiksliai, bet vis dėlto... Baudos dydis, na, nėra reglamentuotas. Kokia bauda: 10 Lt, 100 Lt, 1000 Lt? Dėl to aš manyčiau, kad tokio išplėtimo reikėtų atsisakyti, nes mes jau turime daug sunkių pasekmių, kada tomis pačiomis aplinkybėmis vienam - tik bauda, kitam - tik kalėjimas. Būtų nelabai teisinga, mano nuomone. Aš prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Taip, vienas Seimo narys gali paremti, kitas gali oponuoti Seimo nariui V.Petrauskui. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Reikia daugiau auklėti baudomis, papildyti biudžetą, o ne nusikaltėlius išlaikyti iš biudžeto. Aš pritariu pagrindiniam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė gali pritarti V.Petrausko alternatyvai.
V.BRIEDIENĖ. Taip, gerbiamasis pirmininke, aš pritariu ponui V.Petrauskui, nes numatyta bauda yra tiktai 10 MGL. Ir 10 MGL tai yra 560 Lt, tai tikrai yra labai maža bauda, o tomis baudomis mes nepapildysime biudžeto. Tai bus tikrai per mažos baudos. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė? Prašom.
G.ŠVEDAS. Nenoriu sutikti nei su gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko, nei su gerbiamosios V.Briedienės nuomone. Baudos, kaip pagrindinės bausmės, dydis yra nuo 10 MGL iki 500 MGL, o konkretų baudos dydį nustatytų Seimas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, asmenybę ir materialinę nuteistojo padėtį. Taip kad pasakyt, kad tai bus tiktai 10 MGL... Taip bus labai retai, nes teismų praktika yra tokia, kad jeigu nėra sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, bausmė skiriama per vidurį, tai būtų apie 200 MGL.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės balsuoti dėl pataisos, kadangi pranešėjas jos neatsiėmė. Būkite malonus, pranešėjau, perskaitykite tą pataisą... Seimo narių prašyčiau paklausyti!
Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo metu pašaliniai asmenys turi, žinote, kur būti? Prašom. Paskaitykite tą pataisą, kurią siūlo Seimo narys V.Petrauskas.
G.ŠVEDAS. Seimo narys V.Petrauskas siūlo: 294 straipsnio antrojoje dalyje, 295 straipsnio antrojoje dalyje, 297 straipsnio antrojoje dalyje, 299 straipsnio antrojoje dalyje, 301 straipsnio antrojoje dalyje ir 304 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius "arba bauda".
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia šitą Seimo nario V.Petrausko pasiūlymą, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
16 pritaria, 25 - prieš. Pataisa nepriimta. Ar daugiau yra pataisų šitam skirsniui?
G.ŠVEDAS. Yra.
PIRMININKAS. Prašom.
G.ŠVEDAS. 293 straipsnio ketvirtojoje dalyje...
PIRMININKAS. Ten iš viso trys dalys.
G.ŠVEDAS. Reikia suprasti, kad čia paskutinė dalis, kuri numato sankciją: "siūlomą bausmę išdėstyti nuo 2 iki 4 metų". Mes siūlytume vėl kompromisą, t.y. palikti minimalią bausmę - 1 m., o maksimumą pakelti iki 4 m.
PIRMININKAS. Pataisos autorius V.Petrauskas sutinka? Pritarta. Toliau.
G.ŠVEDAS. Toliau 298 straipsnio paskutinėje dalyje siūloma...
PIRMININKAS. Taip pat Seimo narys V.Petrauskas siūlo, taip?
G.ŠVEDAS. Taip. Siūloma vietoj "vienerių" įrašyti "trejų". Vėl siūlome kompromisą - minimalią bausmę nuo 2 metų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas priima. Sutarta. Toliau.
G.ŠVEDAS. Toliau šitam skirsniui pasiūlymų nėra. Todėl siūlytume arba balsuoti, arba pritarti visam skirsniui "Nusikaltimai teisingumui".
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti visam skirsniui bendru sutarimu, kadangi yra prieita prie kompromisinių sprendimų? Galima. Pritarta visam skirsniui bendru sutarimu.
15 skirsnis.
G.ŠVEDAS. "Nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai". Vėl daugeliui nusikaltimų, numatytų šitame skirsnyje, gerbiamasis Seimo narys siūlo...
PIRMININKAS. V.Petrauskas, taip?
G.ŠVEDAS. Taip. V.Petrauskas siūlo vėl išbraukti iš sankcijų baudą kaip pagrindinę bausmę. Mūsų nuomone, šie pasiūlymai yra nepriimtini dėl dviejų motyvų. Vieną motyvą aš jau dėsčiau, kai kalbėjome apie nusikaltimus teisingumui. Tik norėčiau pridurti antrą motyvą, kodėl iš šitų nusikaltimų. Iš principo tai yra turtiniai nusikaltimai, ir, mūsų supratimu, proporcinga valstybės reakcija į tokius nusikaltimus ir būtų tam tikrų finansinių gėrybių atėmimas iš nusikaltėlių. O bauda būtent ir yra tokia bausmė. Todėl mes nepritartume gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko siūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tiesiog norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad yra tokie nusikaltimai 15 skirsnyje: falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas, laikymas, namų gamybos alkoholiniai gėrimai, kontrabanda, tyčinis bankrotas, pramoninis šnipinėjimas, skolininko nesąžiningumas ir apgaulė, pramoninės ar komercinės paslapties paskelbimas. Tai yra nemaža dalis nusikaltimų, balansuojančių prie valstybinių nusikaltimų ribos. Sankcija yra tokia: laisvės atėmimas ir bauda. Tam visiškai pritariu. Vadinasi, nėra, laisvės atėmimo be baudos nebus. Teisingai, pritariu. Mažiausia atėmimo bausmė - 3 mėn. Daugelyje kitų straipsnių dalių yra numatytos kitos įvairiausios lengvinančios aplinkybės. Mano nuomone, kalbėti tik apie baudą, kuri galėtų būti mažiausia 500 Lt, už kontrabandą, be laisvės atėmimo ir pan., na, aš nežinau. Aš manau, kad valstybės iždas tikrai nenukentėtų, o atsakomybė būtų kur kas griežtesnė. Nes susimokės pinigus ir toliau veš kontrabandą per sieną, ir toliau sumą turės, bus pasirengęs sumokėti ar pasieniečiui, ar, atsiprašau, valstybei pagal įstatymą. Tai vis dėlto laisvės atėmimas, manau, būtų kur kas rimtesnė sankcija. Aš kviesčiau kolegas pritarti. Tai yra rimtas reikalas, pakankamai rimti nusikaltimai šitame skirsnyje apibūdinti. Dėkui.
PIRMININKAS. Taip. Du Seimo nariai galėtų pasisakyti: vienas - už vieną, kitas - už kitą. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto pritarčiau pono V.Petrausko pasiūlymui dėl to, kad čia jo išvadose buvo tikrai rimtų teiginių. Aš dar norėčiau šiek tiek suabejoti dėl 313 straipsnio...
PIRMININKAS. Prašom neabejoti, nes jau vėlu, deja.
P.A.MIŠKINIS. Jis labai neapibrėžtas. Jame yra parašyta apgaulingų duomenų: skelbimas viešuose pasisakymuose, publikacijose; ir dėl to buvo suklaidinti kreditoriai... Koks to suklaidinimo laipsnis?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs abejojate dėl 313 straipsnio, mes atskirai balsuosime dėl 313 straipsnio. Jums bus suteiktas žodis. Dabar kalbėkime dėl Seimo nario V.Petrausko siūlymo.
P.A.MIŠKINIS. V.Petrausko teiginius, motyvus aš paremiu ir manau, kad jie teisingi.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, 306 ir 307 straipsniai, kur formuluojama apie neteisėtą įmonės veiklą ir vertimąsi uždrausta komercine ūkine veikla, tikriausiai apima tas įmones, kurios savo veiklą propaguoja per laikraščius: gėlės ir šampanas į namus visą parą. Mes svarstėme Ekonomikos komitete ir siūlėme įstatymų rengėjams pritaikyti griežtesnes bausmes šiuose straipsniuose, nes mes paliekam prielaidą nusikaltimui vykti. Visi žinom, kokie nusikaltimai vyksta, tai skelbiama visuose laikraščiuose. Bet jeigu jie už tai bus baudžiami tiktai 10 MGL, kaip čia numatoma, kad gali būti 10 MGL bauda, labai dažnai bus taikoma minimali bauda, tai tokioms įmonėms tos gėlės ir šampanas bus visą parą ir toliau tos įmonės klestės. Mes tiktai ją palaikome. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė? Prašom. Balsuosime dėl V.Petrausko...
G.ŠVEDAS. Mes painiojam du dalykus. Painiojam įstatymą, ką įstatymas turi nustatyti. Šiuo atveju aš vis dėlto lieku prie savo nuomonės. Iš tikrųjų labai prašau Seimo narių pritarti mūsų nuostatai. O tai, ką jūs pasakėte, čia yra įstatymo taikymo problemos. Aš visiškai pritariu jūsų nuomonei, kad šiuo metu tokios įmonės ne tik kad nebaudžiamos, bet jos iš viso yra nepersekiojamos. Čia jau problema ir atsakomybė yra tų pareigūnų, kurie privalo tai daryti. Juk įstatymas turi sudaryti prielaidas. Taip pat kiekvienos tokios įmonės veikloje mes galime surasti, kad vieni daugiau pažeidinėja, kiti vien tik pažeidinėja. Jeigu mes jiems numatysime vieną bausmę be jokio pasirinkimo, teismas pateks į labai sunkią padėtį. Kada reikės bausti pagal vieną straipsnį dvi įmones, kurios padarė labai skirtingus nusikaltimus, o teismas galės abiem skirti tik vieną bausmę. Suprantate, šiuo atveju yra nelogiška. Kiek tai apima baudą, aš vėl noriu pakartoti, kad baudos minimalus dydis yra 10 MGL, maksimalus yra 500 MGL. Pagal teismų praktiką, jeigu nėra sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, teismas skiria tą bausmę per vidurį, tai būtų kažkur per 200 MGL.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas. Prašom dar komentarą ir balsuosime.
E.BIČKAUSKAS. Aš atsisakau, bet aš manau kaip ir pranešėjas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Seimo narys V.Petrauskas neatsisako... Atsisako? Ne. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Prašom, pranešėjau, perskaityti Seimo nario V.Petrausko siūlymą, o Seimo narių prašau atidžiai paklausyti, nes nežinosite, kaip balsuoti, jeigu negirdėsite siūlymo. Prašom.
G.ŠVEDAS. 306, 307, 310, 311, 312, 313, 314, 316, 317, 318, 319, 320, 322, 323 ir 329 straipsnių sankcijose išbraukti žodžius "arba tik bauda".
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Pranešėjas tam nepritarė. Seimo narys V.Petrauskas neatsiima siūlymo. Kas už Seimo nario V.Petrausko pasiūlymą išbraukti žodžius "arba tik bauda", paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Atsiprašau, nesuprato Seimo nariai, kaip balsuoti, todėl dar kartą pakartosiu formuluotę. Paskambinsiu vieną kartą (Skambutis), antrą kartą (Skambutis) ir dar trečią kartą (Skambutis), kad Seimo nariai girdėtų. Seimo narys V.Petrauskas pasiūlė pataisą, kur daugelyje straipsnių (čia jie buvo išvardyti) siūlo išbraukti žodžius "arba tik bauda". Pranešėjas motyvavo, kad taip daryti negalima. Seimo narė V.Briedienė parėmė V.Petrauską, Seimo narys E.Bičkauskas parėmė pranešėją. Todėl prašom pasiruošti... Tai yra pataisa. Kas pritars pono V.Petrausko pataisai, paspaus mygtuką "už", kas nepritars - kitus mygtukus. Balsavimas pradėtas.
Už - 19, prieš - 21, susilaikė 6. Pataisa nepriimta. Toliau prašom.
Dėl 313 straipsnio.
G.ŠVEDAS. Daugiau ūkininkavimo tvarkai pastabų raštu pateikta nebuvo.
PIRMININKAS. Ne. Seimo nariui P.Miškiniui kilo abejonių dėl 313 straipsnio. Tačiau, Seimo nary Miškini, ką jūs galit pasiūlyt? Jūs galit tik pasiūlyti motyvuotai, kad straipsnis neaiškus ar koks nors kitoks, kad jį atidėtume arba jo nepriimtume. Jokios formalios pataisos aš negavau. Seimo nary Miškini, jums žodis. Prašom. Vieną minutę, dar mikrofonas...
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, man kilo abejonių dėl šio straipsnio. Pirmiausia aš turiu pasakyt, kad aš nereiškiu jokių pretenzijų, jog apgaulingų duomenų pateikimas ataskaitoje būtų laikomas nusikaltimu. Tačiau jeigu mes pradėsim bausti žmones už kokių nors duomenų pateikimą viešuose pasisakymuose ar publikacijose, manau, sudarysim sąlygas kelti bylas dėl kiekvienos publikacijos. Ypač tuo naudosis konkurentai. Be to, neaišku, kaip reikėtų suprasti kreditorių, akcininkų suklaidinimą. Turėtų būti nurodytos, kokios pasekmės, žala ar pan.
Jeigu mes to nenurodysim, nenurodysim kokios nors ribos, tai bus ypač konkurentams sudarytos sąlygos persekioti savo konkurentus kiekvienu atveju. Aš siūlyčiau dar pagalvot.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sutinkat atidėt ar ne? Jeigu ne, tai balsuosim.
G.ŠVEDAS. Tai, ką pasakė Seimo narys, aišku, galima būtų apsvarstyt, bet reikia turėt omeny, kad šitas straipsnis yra privataus kaltinimo. Todėl kol nėra nukentėjusiojo, kuris nori pareikšt pretenzijas, tol baudžiamoji byla nebus keliama.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymas, gerbiamasis pranešėjau.
G.ŠVEDAS. Gal Seimo nariai dar...
PIRMININKAS. Jeigu nesutinkat atidėt, aš suteiksiu žodį kitiems Seimo nariams.
G.ŠVEDAS. Mano manymu, mes galim šitą straipsnį dar atidėt ir apsvarstyt.
PIRMININKAS. Atidėt? Pranešėjo siūlymu atidedamas 313 straipsnis. Dėl kitų straipsnių jokių kitų motyvavimų nebuvo. Galima susitarti, kad priimam visą 15 skirsnį be 313 straipsnio, kuris atidedamas. Galima taip, Seimo nariai? Pritariam? Pritariam. Prašom toliau.
G.ŠVEDAS. 16 skirsnis. "Nusikaltimai finansams". Šitam skirsniui pastabų ir pasiūlymų nebuvo, nes jeigu aš tiksliai suprantu, Seimo narys V.Petrauskas atsiima savo pastabas dėl turto konfiskavimo, kadangi tą mes perkeliam į...
PIRMININKAS. Jeigu nėra pastabų, galima priimti bendru sutarimu. Galima? Ne. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyt, kad 322, 323 straipsniuose būtų išbraukti žodžiai "buhalterinės". Tiesiog tik "apskaitos" arba "finansinės apskaitos". Ir tik ne "vedimas", o vis dėlto "tvarkymas".
PIRMININKAS. Ar priimat?
G.ŠVEDAS. Šį klausimą jūs esat iškėlę komiteto posėdyje. Mes konsultavomės su mūsų Teismo ekspertizės instituto darbuotojais. Jie primygtinai reikalauja, kad šitas žodis išliktų. Aišku, jeigu yra problemų, mes šituos galim atidėti iki galutinio balsavimo, kad išspręstume tai galutinai.
J.LISTAVIČIUS. Trumpai drūtai. Nėra dabar tokių rūšių. Dabar yra finansinė, valdymo ir ūkinė. O anksčiau buvo buhalterinė, statistinė ir operatyvinė... Tai yra teorinis klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal sutikim mes su ta pozicija, kurią pasiūlė pranešėjas. Pritariam 16 skirsniui, tačiau šiandien galutinio balsavimo nedarome. Per tą laiką aš paprašyčiau ir jūsų, ir pranešėjo suderinti bendras nuomones, koks čia turėtų būti žodis. Kaip jūs suderinsit, taip ir bus. Jeigu nesuderinsit, matyt, Seimui teks balsuot. Pritariat tokiai pozicijai? Ačiū. 16 skirsniui pritarta. Prašom toliau.
G.ŠVEDAS. Dėl 17 skirsnio pastabų yra pateikęs Gamtos apsaugos komitetas. Man labai gaila, kad nepavyko išdalyt to, ką yra padariusi Baudžiamojo kodekso rengimo grupė. Galbūt aš trumpai pakomentuosiu esmę to, ką mes siūlytume perimti iš Seimo Gamtos apsaugos komiteto pasiūlymų.
PIRMININKAS. Prašom.
G.ŠVEDAS. Šie pasiūlymai yra labai platūs. Aš galiu pasakyt tik tiek, kad šiuo atveju vis dėlto Seimo komitetas, galima taip sakyt, apsigavo. Jis siūlo nustatyt baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas, kurios jau yra Baudžiamajame kodekse. Jų siūlymuose mes atradom vieną racionalų pagrindą ir siūlysim truputėlį naują 331 straipsnio redakciją. Todėl manyčiau, kad 331 straipsnį būtų galima atidėt paskutiniam balsavimui, o dabar šitam skirsniui pritartume iš esmės.
PIRMININKAS. Gamtos apsaugos komiteto atstovas norėtų kalbėti? Nenori. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, galima bendru susitarimu pritarti pranešėjo pozicijai, kad 17 skirsniui pritariame, išskyrus 331 straipsnį, kurio naują redakciją pranešėjas pasiūlys.
Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
G.ŠVEDAS. Oi, atsiprašau...
PIRMININKAS. Dar turbūt buvo Seimo nario V.Petrausko pastaba. Turbūt taip.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Na, žinot, aš suprantu jūsų poziciją.
Jums, aišku, sunku atstovauti darbo grupei, kai tikri specialistai teisininkai priima nuostatą, priima nuomonę ir kai neteisininkas teikia pastabas. Aš tai suprantu. Bet vėl problema yra ta pati, kad bauda vėl gali būti pati mažiausia, simbolinė. Galime ginčytis tarpusavyje, ką daryti, jeigu teismai ne visai taiko įstatymus. Bet jeigu yra silpnesnė grandis - teismas, jeigu yra silpnesnė vieta - įstatymas, tada tuo blogiau. Tai tegul nors viena grandis būna stipresnė. Bet, aišku, aš nenoriu gaišinti jūsų visų brangaus laiko, todėl neteiksiu balsavimui dėl šitų žodžių išbraukimo šiuose trijuose straipsniuose, nes matau, kokia žmonių pozicija ir kokia žmonių reakcija. Tačiau manau, kad ateityje tai gali būti prisiminta, bet, deja, valstybė gali būti daug praradusi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas nesiūlo balsuoti. Pataisos autorius atsiima savo pataisą. Mes galim pritarti 17 skirsniui be 331 straipsnio, kuriam pranešėjas pateiks kitą variantą prieš galutinį balsavimą. Susitariame, gerbiamieji Seimo nariai? Toliau prašom.
G.ŠVEDAS. Toliau pereinam prie Pataisos darbų kodekso pakeitimų. Čia nei pastabų, nei pasiūlymų nebuvo. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad tai iš esmės yra techniniai pataisymai, dėl kurių esmė nesikeičia. Jeigu nebūtų jokių neaiškių vietų ar diskusijų, aš siūlyčiau iš karto pritarti arba balsuoti dėl viso Pataisos darbų kodekso pakeitimų bloko.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu daugumai straipsnių, bet aš turiu abejonių dėl 1 straipsnio, kuriame rašoma apie pataisos darbų įstatymų uždavinius. Turi pataisyti nuteistuosius, kad tie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir t.t. Sakysim, sveikas žmogus padarė didžiulių nuostolių valstybei, visuomenei, asmeniui. Jis gali būti paskirtas dirbt, pavyzdžiui, bibliotekininku ir jis gali labai sąžiningai juo dirbt, o nuostolių jis gali būti padaręs labai daug. Todėl ar nereikėtų čia dar parašyt, kad jis savo darbu atlygintų valstybei, visuomenei ar asmeniui padarytus nuostolius. Tada pataisos darbų įstaigos būtų priverstos paieškoti tokiam žmogui darbo, kad jis nesėdėtų kur nors, sakysim, šiltoj vietelėj, o dirbtų. Aš mačiau dar 1962 m. dirbdamas advokatu ir vaikščiodamas po Šiaulius Kauno sunkiųjų darbų kalėjime pagamintas šaligatvių plyteles, kurios buvo beveik kaip naujos. Gerai dirbo tuo metu žmonės. Tai ar nereikėtų ir dabar surast tokias galimybes, kad nepoilsiautų, neatostogautų žmonės, o dirbtų ir savo darbu išpirktų savo kaltę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų pastabos, be abejo, yra labai geros, bet jau pavėluotos. Aš nieko kito negaliu daryt. Jūs nieko nepateikėt.
P.A.MIŠKINIS. Tai aš siūlau tik pagalvot dėl...
PIRMININKAS. Galvot mes neturim laiko. Dabar mes turim priimti įstatymą. Galvot reikėjo, kol jis buvo svarstomas komitete. Nebent pranešėjas pats sutiktų atsiimti ir galvoti. Tai yra jo teisė. Jeigu jis neatsiima, aš turiu teikti balsavimui.
G.ŠVEDAS. Aš tik trumpai paaiškinsiu, kad žalos atlyginimas nėra Pataisos darbų arba Bausmių vykdymo kodeksų dalykas. Tie visi dalykai turi būti reguliuojami civilinės teisės. Todėl šito pasiūlymo aš ir negalėčiau priimti. O kas susiję su administracijos įstaigų pareiga užtikrint darbą, tokia pareiga yra numatyta. Deja, ekonominė situacija ne visada leidžia tai įgyvendinti.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti dėl viso skirsnio. Vienas - už, vienas - prieš ir balsuosime. Prašom. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Yra dar vienas straipsnis, kuriam aš, kaip nespecialistas, pataisos raštu neteikiau, kad nebūčiau neteisingai suprastas. Tačiau aš atkreipiu pono ministerijos sekretoriaus dėmesį į 28 straipsnį - apie atsarginį teismo tarėją.
G.ŠVEDAS. Aš labai atsiprašau, mes iki šito dar neatėjom. Čia baudžiamasis procesas. Mes dabar svarstom tik Pataisos darbų kodeksą.
V.PETRAUSKAS. Kitų pastabų neturiu.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Siūlau pritarti. Dėl to darbo visiškai bendros ekonominės problemos. Man teko buvoti ir kitų išsivysčiusių valstybių kalėjimuose. Konkrečiau - JAV. Ten taip pat susiduriama su šita problema. Darbo turi tik 50% žmonių, sėdinčių kalėjime. Bent tame kalėjime, kuriame aš buvau. Siūlau priimti visą bloką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom. Kadangi Seimo narys P.Miškinis oponavo, reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta visam skirsniui, paspaudžia mygtuką "už". Prašom. Balsavimas pradėtas.
G.ŠVEDAS. Čia II dėl Pataisos darbų kodekso...
PIRMININKAS. Už - 22, 15 susilaikė. II skirsniui pritarta po svarstymo. Dėl Pataisos darbų kodekso prašom toliau.
G.ŠVEDAS. Toliau yra III skirsnis. "Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai".
PIRMININKAS. Kuris puslapis?
G.ŠVEDAS. Prasideda 42 puslapiu. Irgi nei pastabų, nei pasiūlymų raštu neturėjome.
PIRMININKAS. Gal kas nori kalbėti dėl motyvų? Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Aš dabar sugrįšiu prie to, apie ką anksčiau kalbėjau. Atsarginis teismo tarėjas. 43 puslapyje 28 straipsnis. Tiesiog yra grupės nuomonė. Situacija truputėlį keistoka. "Jeigu atsarginis teismo tarėjas pakeičia prieš jį buvusįjį, turi teisę pareikalauti atnaujinti kai kuriuos arba visus teismo veiksmus." Ar negali būti pasistengta kokį nors principingą tarėją nušalinti, o jo vietoje atsidurtų kitas, kuris atnaujintų netgi visus teismo veiksmus. Ar negalima būtų sutikti ir atidėti bei padaryt taip, kad tas atsarginis teismo tarėjas turėtų iš pat pradžių patariamojo balso teisę ir galėtų reguliuoti proceso veiksmus. Nes čia gali būti taip, kad bylos svarstymas vyksta, teisiami reketininkai, o staiga pasikeičia tarėjai ir pareikalauja dėl kokio nors preteksto atnaujinti visus teismo veiksmus. Čia matau vėlgi truputėlį tokią neapibrėžtą situaciją. Jūsų nuomonė?
PIRMININKAS. Apie kurį straipsnį kalbate?
V.PETRAUSKAS. Apie 28 straipsnį 43 puslapyje. Apie atsarginį teismo tarėją.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Dar Seimo narys A.Endriukaitis
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip surašėt tuos straipsnius ir punktus romėniškai, lotyniškai... Aš norėjau pasiteirauti dėl 59ojo 50 puslapyje. Prie kurio priklauso tas 59 punktas, 236 straipsnis? Ar prie Baudžiamojo proceso kodekso? Reikėjo išskirt riebiu šriftu tuos skirsnius ir būtų labai aišku. Dabar čia taip viskas...
PIRMININKAS. Ar čia yra paskutinis skirsnis, už kurį balsuojame, ar bus dar vienas?
A.ENDRIUKAITIS. Tai mane ir domina.
G.ŠVEDAS. Ne, dar bus paskutinis IV, kuris nustatys, kaip šitas įstatymas turėtų įsigalioti. O dabar nuo 42. 42 - 55 puslapis imtinai.
A.ENDRIUKAITIS. Dabar taip?
G.ŠVEDAS. Taip.
A.ENDRIUKAITIS. Tai tada jūs man malonėkit ir paaiškinti. 50 puslapyje 236 straipsnį siūlote pakeisti. Siūlote išbraukti žodžius "arba atlygintiniam transporto priemonės paėmimui". Jūs paaiškinkit visą kontekstą.
PIRMININKAS. Gal dabar atsakykit jūs, o paskui dar Seimo narys E.Bičkauskas komentuos. Prašom.
G.ŠVEDAS. Dėl Seimo nario V.Petrausko pasiūlymo dėl atsarginio tarėjo. Aš abejoju, ar iš viso įmanomas toks dalykas, kad tas atsarginis teismo tarėjas dalyvautų su patariamojo balso teise. Organizacine prasme... Sunku pasakyt, ar jis bus kviečiamas, kad stebėtų ir nereikalautų vėliau... Tačiau čia turimas grynai pragmatinis dalykas. Kadangi dabar teismo tarėjus, ypač Aukščiausiajame Teisme, pasikviest dalyvaut, patys suprantat, yra beveik neįmanoma. Procesas nebuvo numatęs galimybės, kaip pakeist jau paskirtą tarėją. Šitas pasiūlymas bent iš dalies sprendžia tą problemą.
PIRMININKAS. Ponas V.Petrauskas patenkintas atsakymu. Ačiū.
G.ŠVEDAS. Dėl atlygintinio transporto priemonės paėmimo. Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis dabar dar galiojančią bausmių sistemą, numato tokią bausmę kaip atlygintinį transporto priemonės paėmimą. Baudžiamojo kodekso grupė ir mūsų ministerija tam visiškai pritarė, siūlo šitą bausmę panaikinti dėl vienos priežasties. Šita bausmė tokia, kokia yra išdėstyta Baudžiamajame kodekse, prieštarauja Konstitucijai, kadangi pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Pagal šitą bausmę dabar galima konfiskuoti tik asmenine nuosavybe priklausančią transporto priemonę. Tuo tarpu jeigu avariją padaro valstybinės arba kokios nors akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės vairuotojas, iš jo tos transporto priemonės mes negalim paimt. Vien dėl šios priežasties, dėl šito prieštaravimo Pagrindiniam Įstatymui mes siūlome ją panaikinti iš viso Baudžiamojo proceso kodekse. Čia grynai techninis dalykas. Kadangi Baudžiamajame kodekse ją naikinam, tai visur, kur ji minima kituose įstatymuose, turi būti išbraukta.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš siūlau priimti visą šitą bloką. Tiesiog per apsileidimą net ir pats neaptariau 195(2) dėl bankų pareigos informuoti prokuratūrą apie padedamas sumas, viršijančias 50 tūkst. litų. Tai labai gerai. Bet gal ir padedamas, ir paimamas?
PIRMININKAS. Siūlote dar įrašyti žodį "paimamas"? Taip? Sutinkate?
G.ŠVEDAS. Palaukit, tuoj...
PIRMININKAS. Tai 50 puslapio viršuje. "Bankų pareiga informuoti prokuratūrą".
G.ŠVEDAS. Mano supratimu, mes šito įrašyti negalim dėl dviejų priežasčių. Viena. Jeigu padeda įtartiną sumą, tai jau bankas privalo informuot. O taikyti įstatymo galiojimą atgal tam, kas jau yra padėta, nelabai leidžia Baudžiamasis kodeksas.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas atsiima. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalaujate balsuoti? Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš dėl to paties straipsnio, kurį minėjo ponas E.Bičkauskas. 50 tūkst. litų, t.y. daugiau negu 10 tūkst. dolerių. Beje, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tai berods, jeigu neklysta atmintis, suma yra netgi 5 tūkst. dolerių. Jeigu yra didelė, greita apyvarta, kaip sakoma, per 24 val., tai jie tokią sankciją... Ir toks punktas yra priimtas, kad privalo informuoti teisėsaugos institucijas.
Gal tikrai būtų galima atidėti ir gal būtų galima čia tą ribą sumažinti, nes vis dėlto galima tada po truputį - po 49 tūkst. litų - manipuliuoti kiekvieną dieną, tai lyg ir nepatenki į šito straipsnio galiojimo zoną. Taip gal truputėlį (...), čia jau jūsų, aišku, valia. Raštu nepateikiau ir turiu tik apgailestauti. Čia jau jūsų sprendimas. Dėkui.
G.ŠVEDAS. Aš irgi labai atsiprašau, kadangi raštu nebuvo pateiktos, aš neaptariau su proceso grupe. Man labai sunku atsakyti į jūsų tokį klausimą.
PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlysite?
V.PETRAUSKAS. Galima atidėti. Jūsų valia.
G.ŠVEDAS. Iš principo galima atidėti.
PIRMININKAS. Atideda pranešėjas? Seimo narys K.Skrebys dėl šito straipsnio? Atideda pranešėjas? Tada nėra ko kalbėti dėl jo.
G.ŠVEDAS. Tai mes apsvarstysime klausimą dėl sumos sumažinimo, jeigu aš pasiūlymą supratau teisingai.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys K.Skrebys dar turi kitų motyvų. Prašom.
K.SKREBYS. Aš tai, priešingai, siūlyčiau tą sumą padidinti. Nes ką reiškia klientai? Jeigu čia turima galvoje fiziniai asmenys, kaip piliečiai, tai aš suprantu, kad 50 tūkst. litų yra didelė suma, arba 10 tūkst. dolerių. Bet, dovanokite, jeigu banko klientu laikomas juridinis asmuo, tai bet kuriai stambesnei firmai yra tikrai nykstamai maža suma. Ir jeigu pradėsime apie visas tas sumas informuoti prokuratūrą... Jūs pasižiūrėkite, kokia yra apyvarta vienoje ar kitoje uždarojoje akcinėje bendrovėje, tuo labiau valstybinėj įmonėj po privatizacijos, kuri tapo atvira akcine bendrove, tai prokuratūra faktiškai turėtų dvigubai padidinti savo etatų skaičių ir didžioji dalis prokuratūros darbuotojų užsiimtų buhalterija. Aš dar kartą kartoju, jeigu kalbama apie fizinį asmenį, pilietį, - tvarka, bet jeigu kalbama apie klientą - juridinį asmenį, tai jūs paanalizuokite, kokia tai bus dokumento apimtis. Nes tai iš tikrųjų juridiniam asmeniui yra labai nedidelė pinigų suma.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pranešėjas straipsnį atideda, tai, aš manau, jūsų pastabas jis paanalizuos kartu su darbo grupe ir prieš galutinį balsavimą pateiks variantą tokį, koks bus sutartas darbo grupėje. Gerbiamieji Seimo nariai, mes galime pritarti skirsniui, išskyrus tą straipsnį, kurį pranešėjas sutiko atidėti. Galima? Pritariame? Prašau toliau.
G.ŠVEDAS. Ir paskutinis yra IV didelis punktas. Aš siūlyčiau... Seimo narys E.Bičkauskas yra pateikęs pasiūlymą. Mes jo pasiūlymui pritariame, tačiau neturime dar tos galutinės redakcijos, todėl siūlytume atidėti. Tada jau bus priimtas visas įstatymas.
PIRMININKAS. Visą skirsnį siūlote atidėti?
G.ŠVEDAS. Čia IV punktas. Vienas nedidelis punktelis.
PIRMININKAS. Kuriame puslapyje, būkite malonus.
G.ŠVEDAS. 55 puslapyje - dėl įsigaliojimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ketvirtasis romėniškas, taip?
G.ŠVEDAS. Taip.
PIRMININKAS. O visa kita siūlote priimti? Ir pastabų nebuvo?
G.ŠVEDAS. Ne. Nei pasiūlymų, nei pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada jeigu nebuvo nei pastabų, nei pasiūlymų, ar galima pritarti visam skirsniui, išskyrus IV dėl įsigaliojimo tvarkos? Ačiū. Tada yra susitarta bendru sutarimu. Kada siūlytume padaryti galutinį balsavimą?
G.ŠVEDAS. Aš prašyčiau Seimą antradienį po pietų, jeigu būtų galima, paskirti laiką... Galutiniam priėmimui mes pateiksime jau visas ginčytinas ar diskutuotinas vietas arba tuos pasiūlymus, kuriuos priėmėme iš Seimo narių.
PIRMININKAS. Prašome tada iki pirmadienio išdalyti visus pasiūlymus naujoms redakcijoms. Tai susitariame, kad antradienį po pietų bus galutinis priėmimas, jame bus priimti tie straipsniai, kurie dar nebuvo priimti? Bus pasisakyta dėl motyvų, dėl viso įstatymo, ir balsavimas.
G.ŠVEDAS. Ačiū.
4sesija68p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Mes turime sutaupę laiko, todėl pagal sutarimą svarstome rezervinį klausimą. Antrąjį rezervinį klausimą - įstatymą "Dėl socialinių garantijų atliekant būtinąją karinę tarnybą". Kodėl antrąjį? Todėl, kad pranešėjai G.Paviržis ir ponia I.Šiaulienė sutarė sukeisti vietomis tuos klausimus. Prašome, gerbiamoji Šiauliene. Jeigu kas pageidautų kalbėti, tai 2 min. užsirašykite sekretoriate diskusijoms. Sekretoriate prašome rašytis, ne kompiuteryje. Ar jau yra užsirašiusių?
I.ŠIAULIENĖ. Praėjusį kartą svarstant šitą klausimą buvo nutarta prašyti Biudžeto ir finansų komiteto atsiliepimo ir taip pat Vyriausybės dėl šio įstatymo finansavimo problemų. Jums, Seimo nariai, yra išdalytas Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo išrašas dėl šio įstatymo svarstymo. Jame buvo konstatuojama, jog įstatymo projekte numatytoms vienkartinėms kompensacijoms reikėtų 12 mln. litų ir tai, kad šių metų valstybės biudžete šitos pinigų sumos nėra. Todėl rekomenduota Vyriausybei parengti pasiūlymus dėl šitų įstatymų ir dėl pasiūlyto įstatymo.
Taip pat komitetas kartu dar analizavo kitą įstatymą, pateiktą tiktai jų komitetui, - "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo". Ir yra gautas Finansų ministerijos atsakymas, jog Finansų ministerija iš esmės pritaria įstatymo projektui, tačiau dėl sunkios finansinės padėties lėšų šių metų valstybės biudžete kompensacijoms išmokėti nėra. Siūloma lėšų (12 mln. litų, reikalingų kompensacijoms mokėti) klausimą spręsti Lietuvos Respublikos Seime tvirtinant 1995 m. Lietuvos valstybės biudžetą. Be to, manoma, kad totalinės paramos klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, t.y. apimant ir kitas gyventojų grupes.
Ir ta pačia proga noriu pasakyti, kad yra gautos pataisos dviejų Seimo narių, t.y. Seimo nario V.Saulio ir Seimo nario V.Kanapecko, kurie siūlo papildyti 8 įstatymo straipsnį, jog kompensacijos išmokamos per dvejus metus iš valstybės biudžeto ir kitų lėšų, kad kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio mėn. 1 d. Tiek aš turiu šį kartą pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar šiuo klausimu nori kalbėti keturi Seimo nariai. Į tribūną kviečiame Seimo narį J.Listavičių. Ruošiasi Seimo narys R.Dagys.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant įstatymo projektą, čia paminėtą, Biudžeto ir finansų komitete buvo paminėti du aspektai šio įstatymo projektui atmesti. Į juos nebuvo atsižvelgta.
Pirmasis iš jų. Lietuvos biudžetas nei šiais, nei kitais metais neturės tiek lėšų, kad pagal pateiktus tarifus galima būtų išmokėti socialines garantijas visoms Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido aukoms bei karo ir okupacijų metais sužalotiems ir nukentėjusiems valstybines pensijas. Išskirti atskirą okupacijos aukų grupę ir jomis bandyti operuoti būtų sunkus šiandieninis nusikaltimas Lietuvai ir jos gyventojams. Okupacijos prasidėjo ir aukos atsirado ne 1945 m. ir baigėsi ne 1991 m., ir aukų bei nukentėjusiųjų buvo ne per 1 tūkst., o per 530 tūkst. Reikia vieną kartą visas Lietuvos gyventojų pasipriešinimo okupacijoms, karo ir okupacijų aukas surinkti į vieną vietą ir kartu spręsti dėl visų socialinių garantijų bei nukentėjusiųjų valstybinių pensijų pagal Lietuvos biudžeto galimybes, nepamirštant priskaičiuoti žalą Rusijoje bei Vokietijoje.
Šiuo metu yra parengti ir pateikti svarstyti Pensijų įstatymo projektai. Juose turėtų atsirasti vietos visoms aukoms ir visiems nukentėjusiems, pradedant 1940 m. birželio 14 d., ir išaiškintiems dar būsimaisiais metais. Tai antrasis šiam įstatymo projektui atmesti aspektas.
Įsivaizduokime, kad mes šiandien pagal šį įstatymo projektą skiriame tūkstančiui sovietinės okupacijos aukų ir nukentėjusiųjų 12 mln. litų. Kiek pagal šiuos tarifus reikėtų mokėti Lietuvos gyventojams, 1940 m. birželio 14 d. žuvusių pasieniečių, Rainių, Pravieniškių, Červenės kankinių, 1941 m. birželio sukilimo, Aukštųjų Panerių, IX forto, geto, žuvusių partizanų, badu numarintų politinių kalinių ir tremtinių, kitų žuvusių ir nukankintų šeimų nariams, politiniams kaliniams, tremtiniams, kitiems rezistentams, pasipriešinimo okupantams, karo okupacijų metu sužeistiems ir suluošintiems? O gal paminėtos aukos ir nukentėjusieji kovojo prieš Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę? Ar buvo kitokio kraujo? O gal vienoms aukoms mokėti kitų aukų sąskaita tai ir yra tas teisingumas, kurio mes šiandien siekiame?
Tada prieš balsuojant ir pritariant šiam įstatymo projektui prašau visus apie tai rimtai pamąstyti. Aš siūlau kaip ir Biudžeto ir finansų komitetas, kaip dabar rekomenduoja ir Finansų ministerija, šį klausimą spręsti kompleksiškai, ir tikrai Valstybinių pensijų arba Pensijų įstatymo projektai tai numato. Todėl šiandien, dar kartą kartoju, vienų aukų sąskaita mokėti kitoms aukoms ir kiršinti dar kartą Lietuvos visus žmones... Iš tikrųjų reikėtų labai rimtai pagalvoti. Todėl aš dar kartą, kaip jau minėjau, pasisakau už kompleksinį šio klausimo sprendimą. Ir ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys. Ruošiasi Seimo narys J.Beinortas.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų jau dabar sprendžiame šį klausimą su didele "barzda". Praeitos vasaros piketo metu čia, Aukščiausiojoje Taryboje, buvo netgi duotas pažadas dėl nuvystančių gėlių... Jis turėjo būti išspręstas, kol nespėjo nuvysti... Dabar sintetinėmis pakeitėme... Nors, aišku, dar galime ir metus palaukti.
Čia praeitą kartą diskusijoje buvo iš tikrųjų... Dabar įsigilinus į šitą klausimą matyti, kad mes sprendėme neturėdami tikros informacijos, o kiekvienas remdamasis savo vienokiais ar kitokiais samprotavimais. Buvo pasakyta, kad tos kareivių motinos, kurios čia ėjo, daug kuo pasinaudojo ir pan. Pateiktoje medžiagoje išsiaiškinus pasirodė, kad tas pasinaudojimo lygis yra nulinis. Iš esmės vienas butas, kuris buvo gautas (...) tarp mūsų Nepriklausomybės paskelbimo ir M.Gorbačiovo priimto įstatymo. Tai vienas žmogus tiktai tuo pasinaudojo. Taigi tie mitai po truputį sklaidosi.
Bet kaip spręsti šitą problemą? Aišku, labai negerai, kai mes iš pradžių pradėjome eiti išimčių tvarka ir pradėjom išskirti tas socialines grupes, kurios pagal Vyriausybės nutarimus gavo vienokias ar kitokias išmokas iš biudžeto. Ir jos jas gauna. Bet tą "skylę" padarėme ne mes. Ta "skylė" padaryta anksčiau. Tai sukelia didelę problemą, ką mums toliau daryti.
Siūloma fondo idėja, mano galva, yra priimtina, bet su viena sąlyga, kad į tą fondą tos socialinės grupės, kuriomis mes turėtume vienaip ar kitaip rūpintis (ta problema yra ir mes nuo jos nusišalinti negalime), turėtų patekti bent jau daugmaž vienodomis sąlygomis. Tai yra pagrindinė problema šitoje vietoje. Ir tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, dabar pataisas pateikė, man atrodo, čia yra bandymas rasti realų sprendimą. Nes jeigu, dar kartą kartoju, nebūtume darę išimčių, tai galima būtų spręsti viską vienu metu taip, kaip siūlo gerbiamasis J.Listavičius. Bet išimtys jau padarytos. Ir, aišku, tos socialinės grupės, kurios tenai jaučiasi pažeistos, turi visiškai moralinę teisę mūsų klausti: o kodėl jiems taip, o mums kitaip, kuo mes skiriamės? Todėl aš manau, kad mes turime elgtis būtent taip: maksimaliai, kiek mes galime... Aišku, dabar biudžete lėšų nėra, bet per dvejus ar trejus metus mes turime prisiimti įsipareigojimus dėl jų tam tikrų teisių sulyginimo, ir čia, manau, visiškai normalus dalykas, o toliau darome taip, kaip gerbiamojo J.Beinorto pasiūlyme fondo kūrimo klausimu. Kitaip, aš manau, mes neturime teisės kalbėti čia, nes iš tikrųjų mes turime vadovautis vienos teisybės principu visoms socialinėms grupėms, kurios vienaip ar kitaip nukentėjo. O dėl nukentėjimo fakto mes turbūt čia nesiginčijame. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi Seimo narys V.Landsbergis.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, šita tema yra tiek skaudi, kad apie ją kalbėti būtų geriausia vis dėlto girdint vieniems kitus. Šitai tęsiasi jau ne taip trumpai, ir aš maniau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pasitarimas, į kurį buvo pakviesti taip pat ir iš Socialinio komiteto suinteresuoti Seimo nariai, turėjo padėti tašką šitą klausimą nagrinėjant. Deja, kaip matome, taškas nepadėtas, o kažkas prideda daugtaškių ir atkakliai bruka vieną tą lobistinę grupę, kuri paskui mums, Seimui, iš tikrųjų nedarys sistemos prasme jokios naudos.
Aš noriu tiktai atskirti tą ribą, kad mes puikiai suprastume, ką tai reiškia grupės, kurios pasinaudoja. Mielieji kolegos, šitoji salė buvo liudininkė, kai 1990 m. mes čia kovo 11 d. paskelbėme Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, atkūrimą. Ir viskas, kas buvo po 1990 m. kovo 11 d., priklauso jau suverenios valstybės atsakomybei. Todėl 1991 m. Sausio įvykių aukos negalėjo laukti kokio nors bendro žalos atlyginimo sistemos sukūrimo, o turėjo būti reaguota iš karto. Todėl, kad valstybė buvo suvereni, valstybė buvo pajėgi ir atsakinga už savo veiksmus, ir atsakinga už pasekmes, kas joje atsitinka. Todėl jokiu būdu nereikia apeliuoti, kad štai Sausio 13 d. įvykių ir po to vykusio sovietinės armijos teroro metu, kai žmonės žuvo, nukentėjo ir jiems buvo padarytos atitinkamos pagal įstatymą kompensacijos, kad štai yra precedentas. Tai ne tas pat. Tuo tarpu Lietuva, kai ji buvo okupuota, pradedant nuo pirmų pasieniečių, 1940 m. nužudytų pereinant sovietinei armijai sieną, iki pat 1990 m. kovo 11 d. ... Visas tas laikotarpis, kada valstybė savų žmonių negalėjo apginti, priklauso visoms kategorijoms vienodai. Ir tai, ką sakė ponas J.Listavičius, aš nenoriu kartoti ir kartotis. Tiesiog reikia į tą dalyką žiūrėti sistemiškai.
Mes šiandien negalime priimti atskiro įstatymo kokiai nors išskirtinei grupei, kad ir kas ją proteguotų, kad ir koks būtų stiprus tas lobistinis stūmimas. Negalima šitaip. Prisipažinkime, kad mes turėsime vis tiek sukurti tą sistemą ir per lėšas, ar mes jų gausime kiek nors kompensacijos tvarka iš kaltų, iš Rusijos, Vokietijos, ar mes patys jas atrasime, bet tiktai sistemos tvarka.
Aš negaliu pritarti šito įstatymo priėmimui ne asmeniškai, bet kaip Socialinio komiteto ir nuoseklios, sakyčiau, socialinės politikos deputatas. Aš tą politiką esu pasiryžęs vykdyti visą laiką, kol bus mano kadencija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Landsbergis. Po to baigiamasis žodis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, kai šis įstatymas buvo pateiktas ir pradėtas svarstyti mūsų Seime, aš stengiausi atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos teisinius, politinius aspektus, kurie susiję net su vartojama to įstatymo tekste terminologija, pavyzdžiui, kai kalbama apie kompensacijas. Galima ir reikia suteikti žmonėms paramą, reikia pašalpos, reikia padėti. Bet mes turėtume gerai suvokti, ką reiškia kompensacija.
Lietuvos Respublikos kompensacija yra teikiama ir galima taip formuluoti, jei kalbama apie žuvusius ar nukentėjusius už Lietuvą arba jeigu Lietuvos Respublika prisiima atsakomybę. Šiuo atveju taip nėra. Šiuo atveju, pripažįstant, kad reikia padėti suluošintiems arba žuvusiųjų šeimoms, turėtų būti vartojami kitokie žodžiai, kurie nesupainioja valstybingumo statuso klausimų turint okupuotos šalies statusą ir dabar sprendžiant jau nepriklausomos valstybės Seime.
Tiems keliems daugumos atstovams, kurie manęs klauso, aš noriu truputį plačiau paaiškinti, kad tai nereiškia pasisakymo prieš tą įstatymą ar prieš tą reikmę, bet kad būtų daroma korektiškai ir kad nebūtų tokių keistų dalykų, kaip, sakysime, įstatymo tekste. Štai 2 straipsnyje yra toks pasakymas, kurį aš ir tada jau minėjau ir atkreipiau jūsų dėmesį. Iš esmės pasakyta taip, kad "sužaloti karinėje tarnyboje laikomi sužalotais karinėje tarnyboje". Kas čia per tautologija, absurdas? Kodėl taip yra iš tikrųjų teigiama? Jeigu tai tik redakcinis nesusipratimas, žinoma, reiktų apgailestauti, kad nebuvo atkreiptas dėmesys. Bet galbūt tai yra visai kas kita? Tai yra sulyginimas sužalotų sovietinėje karinėje tarnyboje, į kurią buvo imami okupacinės valdžios ir prievartos būdu žmonės, su tais, kurie sužaloti Lietuvos karinėje tarnyboje. Ir Lietuvos Respublika prisiima įsipareigojimą kompensuoti už tai, ką padarė okupuojanti valstybė - Sovietų Sąjunga. Štai ko aš siūliau išvengti. (Balsai salėje) Palaukite. Mes dabar... Leiskite man pasakyti.
PIRMININKAS. Jūsų laikas.
V.LANDSBERGIS. Tai yra kitas dalykas ir galbūt irgi ne tas žodis buvo vartojamas.
PIRMININKAS. Prašom neatsakinėti į klausimus. Jūsų laikas baigėsi.
V.LANDSBERGIS. Gerai. Bet mes galime netęsti klaidos, jeigu ji buvo daroma. Štai aš matau, kad yra šiek tiek atsižvelgta. Atsižvelgta įstatymo pavadinime, kur sakoma apie socialinę paramą, ne apie garantijas, nes čia ne Lietuvos kokios nors garantijos kada nors galėjo būti teikiamos ir vykdomos. Ir čia nesakoma apie kompensaciją. Čia yra patikslinta. Kalbama apie socialinę paramą, bet visur kitur tekste pasiliko tas kompensacijos žodis. Atsižvelgta taip pat (aš matau) į pasiūlymą paskutiniame straipsnyje, kad tai, kas bus išmokama (tai turėtų būti pašalpa arba parama), būtų registruojama, fiksuojama kaip...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi.
V.LANDSBERGIS. ... Sovietų Sąjungos ir dabar Rusijos...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Laikas baigėsi. Prašom baigti.
V.LANDSBERGIS. ...padarytos žalos sąskaita. Aš prašau dar vieną minutę.
PIRMININKAS. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Vieną minutę tiktai.
PIRMININKAS. Prašau prašau.
V.LANDSBERGIS. Vadinasi, aš matau, kad į kai ką atsižvelgta, bet nėra išvalytas ir nėra korektiškas straipsnio tekstas.
Ir štai dar vienas dalykas. Vartojama sąvoka "būtinoji karinė tarnyba". Čia yra sovietinė sąvoka, sovietinė terminologija. Mes neturėtume to vartoti, nes iš esmės tai buvo priverstinė karinė tarnyba kitos valstybės kariuomenėje. Ir... (Balsai iš salės) Priverstinė karinė tarnyba. Rašykite nors taip, o ne būtinoji. Buvo, turėjo dalyvauti, buvo teisėtai šaukiami. Čia vis eina tas paveldas, blogas ano mąstymo paveldas, kurio mes turime atsikratyti. Ir išvalykite iš teksto nors šitokius dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Baigiamasis žodis. Prašytume kalbėti labai trumpai, nes mes dirbame jau pertraukos sąskaita.
I.ŠIAULIENĖ. Dėkoju visiems dalyvavusiems dar kartą, iš naujo diskusijoje. Atrodo, visi momentai buvo apsvarstyti. Noriu padėkoti tik Seimo nariui R.Dagiui, kuris tikrai, manyčiau, objektyviai ir argumentuotai pasakė, kad kai kalbame apie lobizmą... Kad nėra to lobizmo, o yra tiktai siekis sulyginti grupes, kurios buvo išskirtos dėl įvairių priežasčių ir įvairiu metu, ne tiktai Sausio 13 d. nukentėjusioji grupė, bet ir kitos mūsų visuomenės grupės. Ir tik tada, kai bus ištaisyta padaryta neteisybė, bus galima kalbėti apie paritetą ir kompleksinį šitos problemos sprendimą.
Kadangi įstatymas yra pateiktas ir šiandien mes sprendžiame klausimą dėl pritarimo, aš norėčiau prašyti gerbiamuosius Seimo narius pritarti šiam įstatymui ir kad šita jau "su barzda" problema toliau nebūtų tęsiama, o išsispręstų teigiamai šitos nedidelės žmonių grupės, nukentėjusios ne savo noru grupės, problema.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare Šiauliene.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti dėl motyvų, jeigu yra nepritariančių. Jeigu visi pritaria, tai ir kalbėti nėra reikalo. Yra nepritariančių. Tada prašome, vienas už, vienas - prieš. Seimo narys K.Skrebys. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai aš galiu vietoje K.Skrebio.
PIRMININKAS. Ne, negalima vietoje jo. Statutas to nenumato.
Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš stebiuosi, kad toks klausimas šiuo metu svarstomas. Žinoma, prieš mane kalbėję žmonės pareiškė, kad reikia rūpintis nukentėjusiųjų šeimomis, nukentėjusiaisiais, bet jokiu būdu negalima daryti išskirtinių grupių. Juk nuo 1940 m. sovietinės okupacijos nukentėjo labai daug žmonių ir teisybės labui reikia rūpintis visais žmonėmis. Reikia sudaryti bendrą sąrašą ir pasirūpinti visais jais. Juk yra daug tokių grupių, kurių padėtis daug sunkesnė negu šių karių šeimų arba jų pačių. Negalima jų palikti, žinoma. Reikia jiems skirti pašalpas, paramą, bet jokiu būdu nepadaryti kokios nors vienos grupės ir nukentėjusiųjų grupės išskirtinės.
Todėl aš pasisakau prieš šitą projektą. Siūlau jam nepritarti ir rengti bendrą projektą, skirtą visiems nukentėjusiesiems, pasirūpinti visais be išimties.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis gali tik pritarti dabar. Jeigu nesutinka, tai aš suteiksiu žodį kitam.
P.JAKUČIONIS. Aš pritariu finansų ministro E.Vilkelio raštui, kurį mes čia dabar neseniai gavome, kad Lietuvos valstybės biudžetas lėšų tokiai didelei paramai neturi.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūs ne tam pritariate, dėl ko buvo prašoma.
Seimo narys A.Kairys. Galima tik pritarti.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad netgi tas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, kai mes svarstėme rezoliuciją šituo klausimu, pritarė dėl kompensacijų ir čia mums dėstė pats gerbiamasis J.Beinortas šitą idėją, tačiau nepritarė kitiems priedams. Dabar jų pozicija pasikeitė.
Antras dalykas. Vis dėlto mūsiškiai pateikė pataisas šitam įstatymo projektui ir šiais metais papildomų lėšų niekam nereikia. Šito įstatymo įgyvendinimą numatyta nukelti nuo ateinančių metų sausio 1 d., kad sumažintų tam tikrą problemos aštrumą.
O šiaip aš manau, kad tai yra nukentėjusių žmonių grupė. Reikia juos remti. Aš manau, dar galima padaryti redakcinių pataisų, kaip siūlė gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis. Siūlau įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas pritaria projektui Nr.644 "Dėl socialinių garantijų atliekant būtinąją karinę tarnybą", paspaudžia mygtuką "už".
Pritarė 38, nepritarė 13, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo. Toliau darome pertrauką iki 12.05 val.
Pertrauka
4sesija68p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Svarstome Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įsigaliojimo tvarkos" dalinio pakeitimo". Tai priėmimo procedūra. Projekto Nr.422. Kviečiu gerbiamąjį ministrą E.Vilkelį į tribūną.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau tada Seimo nario F.Kolosausko paprašyti informacijos. Aš matau, formuliare yra du projektai. Ką galėtumėt... Vieną minutę. Tai prašom paspausti mygtuką, Seimo nary Kolosauskai. Painformuokite, ką tai reiškia.
E.VILKELIS. Laba diena.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis ministre. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Vakar komitetas svarstė ir nutarė pritarti Vyriausybės teikiamam projektui. Pono A.Rudžio projektui nepritaria. Jis teikia kaip Seimo narys.
PIRMININKAS. Matote, kadangi yra alternatyvūs projektai, buvo galima atmesti tiktai per svarstymo procedūrą. Dabar gali būti teikiamos tik pataisos. Seimo nary Rudy, girdite, kad dabar gali būti teikiamos tik pataisos, ne kaip alternatyvus projektas. Jeigu jūs siūlysite kaip pataisas, mes balsuosime. Norite žodžio iš karto? Gal paskui, kai bus nagrinėjamas projektas.
Prašau, gerbiamasis ministre.
E.VILKELIS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Vakar Biudžeto ir finansų komitete dar kartą buvo grįžta prie pateiktų projektų, t.y. projekto, kuris buvo pateiktas Vyriausybės, ir projekto, kuris pateiktas gerbiamojo A.Rudžio. Yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvada tuo aspektu, kad jie vis dėlto pritaria Vyriausybės teikiamam variantui. Todėl aš ir siūlyčiau balsuoti už Vyriausybės teikiamą variantą. Be abejo, 3 punkto redakcija, kuri yra pateikta gerbiamojo A.Rudžio, gal yra tikslesnė. Tai aš manyčiau, kad ji iš esmės sutampa su Vyriausybės teikiamu projektu. Tiktai galbūt yra tikslesnė. Tai jeigu mes galėtume balsuoti už 1, 2...
PIRMININKAS. Jūsų projekte iš viso yra tik du punktai. Jeigu kalbate apie projektą Nr.422(2).
E.VILKELIS. Taip. Tai 2 punktas teiktas gerbiamojo A.Rudžio. Tai yra 3. Vyriausybės 2, o gerbiamojo A.Rudžio yra 3 tas pats. Tai aš manyčiau, kad vis dėlto gerbiamojo A.Rudžio teikiama redakcija (Vyriausybės - 2 punkto, jo projekto - 3) yra tikslesnė, ir aš siūlyčiau balsuoti už šitą redakciją.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą. Dėl 1 punkto. Pranešėjas ir paskui alternatyvos autorius. Prašau.
E.VILKELIS. Mes siūlome būtent 1 punktą taip, kaip jis yra išdėstytas. Tai yra panaikinti 3 ir 4 šiuo metu galiojančio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktus.
PIRMININKAS. Motyvacija.
E.VILKELIS. Motyvacija yra ta, kad visų pirma šiandien galiojanti šito nutarimo redakcija jau yra niekinė, nes 3 punkte yra pasakyta: "nustatyti, kad įstatymo lengvatos netaikomos TSRS ar jos respublikų"... Šiandien nei TSRS, nei jos respublikų nėra.
O 4 punktas, kadangi vis dėlto tas skelbimas per 10 d., tikrai nėra aktualus. Manyčiau, kad jis yra nereikalingas.
PIRMININKAS. Seimo nary Rudy, prašome motyvuoti 1 punkto pasiūlymą.
A.RUDYS. Aš savo pasiūlymą noriu motyvuoti kaip tik tuo, kad panašūs įstatymai priimami siekiant kažką skatinti. O šiuo atveju anksčiau buvo priimtas toks sprendimas Aukščiausiojoje Taryboje, kad skatinti buvusių Tarybų Sąjungos šalių investicijas Lietuvoje nėra labai būtina. Ta prasme, kad drausti neišeina, negalime, nereikia, bet skatinti taip pat nereikia.
Dabar jeigu norima skatinti Lietuvos Respublikoje iš Rytų pusės įplaukiantį kapitalą, tai užtenka tai pradėti daryti nuo įstatymo įsigaliojimo tvarkos, nes tas kapitalas, kuris atėjo čia, jau, matyt, rado motyvų, kodėl jis čia yra atėjęs, ir kokio nors tolesnio jo skatinimo nereikia. Manome, kad galima būtų išlaikyti buvusią jau registruotų įmonių situaciją. O mano siūloma redakcija numatytų, kad naujos bendros įmonės jau pradėtų naudotis Investicijų įstatyme numatytomis lengvatomis.
PIRMININKAS. Tai vienas gali remti vieną alternatyvą, kitas - kitą. Seimo narys J.Listavičius. Prašome.
J.LISTAVIČIUS. Aš, matyt, dar iškelsiu vieną tokią mintį. Nelabai čia alternatyvos gal ir įklius.
Tai, gerbiamieji Seimo nariai, svarstant klausimą Biudžeto ir finansų komitete, buvo pasakyta mintis, kad kol nebus pasirašytos dvišalės sutartys dėl užsienio investicijų su tomis šalimis, kurios norėtų investuoti, negali būti joms taikomos ir kokios nors lengvatos. Dabar mes nueiname pačiu paprasčiausiu nesipriešinimo keliu ir mes žinome, kas yra konkrečiai, sakysime, su Rusija, kartu ir su jų atskirais subjektais, sakysime, kaip investitoriais. Absoliučiai atidarę duris, taip visiškai (kitų gal net neprašytume) mes atidarome duris nešvariems pinigams. Ir, sakykime, iškiltų kokie klausimai valstybiniu lygiu - mes negalėtume net ir jų spręsti.
Todėl aš pasisakau prieš 3 punkto panaikinimą, o tie motyvai, kur buvo išdėstyti, kad nėra TSRS ir ten, sakykime, tų sąjunginių respublikų, tai šitai mes galėjome pataisyti. Mes galėjome pataisyti, kaip sako, pirštą, o ne pjauti galvą. Tada vis dėlto 3 punktas turėtų būti taikomas tiktai toms šalims, kurios yra pasirašiusios dvišales sutartis arba tų šalių subjektai. Dabar mes darome blogą darbą ir, matyt, rezultatus turėsime ne visai gerus. Bet tai jau bus vėl rankų skėsčiojimas, kad mes daug kur tai darome dabar. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo nary Listavičiau, kiek supratau, remiate Seimo nario A.Rudžio alternatyvą? Taip?
J.LISTAVIČIUS. Jeigu šiuo atveju, tai daugiau A.Rudžio, bet reikėtų dar daugiau negu A.Rudžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, kad tai toks rėmimas, kad išvis niekas nieko neremia ir niekas nieko nenori daryti. Aš įsivaizduoju, kad apribojimų panaikinimas suteiks kai kurių lengvatų ir, kaip sakoma, galimybių pritraukti kapitalą į Lietuvą. Aš manau, kad Vyriausybė šiuo atveju elgiasi pakankamai subtiliai tuo klausimu. Tuo labiau kad galime mes grįžti prie to klausimo, niekas mūsų nevaržo. Tuo labiau kad sutartys taip pat yra pasirašytos. Jas tiktai reikia ratifikuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Pranešėjas dar gali tarti žodį. Prašom.
E.VILKELIS. Aš dar tiktai trumpai pakomentuosiu gerbiamojo A.Rudžio motyvus. Vis dėlto ir Įmonių įstatyme, ir visur kitur yra akcentuojama, kad pas mus valstybėje analogiškiems ūkio subjektams turėtų būti sudarytos vienodos ūkininkavimo sąlygos. Šiuo atveju vienodos įmonės, kurios įsiregistravo diena anksčiau ir diena vėliau, patenka į skirtingas ūkininkavimo sąlygas, kas prieštarauja Įmonės įstatymui. Turėkime omenyje ir tai, kad šiuo atveju mes kalbame ne apie absoliučią užsienio kompaniją, bet apie ūkio bendrą subjektą su Lietuvos ūkio subjektu.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai iš salės)
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Prašom nesiginčyti, gerbiamieji Seimo nariai. Balsuosime alternatyviai. (Salėje šurmulys) Gerbiamieji Seimo nariai, ne laikas dabar ginčytis su ministru. Reikėjo ginčytis kitu laiku.
Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Tai reiškia, kad susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimui yra pateiktos dvi 1 punkto redakcijos. Vieną teikia Vyriausybė, kitą teikia Seimo narys A.Rudys. Tie, kurie palaikys Vyriausybę, paspaus mygtuką, tarkime, "už", kurie palaikys A.Rudį, paspaus mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas. Prašom.
Už - 29, prieš - 16. Priimtas Vyriausybės siūlymas.
Toliau, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atsiklausti gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio. Jūsų siūlomas 2 punktas atkrinta, nebeturi prasmės, nes jis yra 1 punkte, kuris yra patvirtintas.
O Vyriausybė vietoj savo 2 punkto priima Seimo nario A.Rudžio pasiūlytą 3 punktą. Taip aš supratau, pone Vilkeli?
E.VILKELIS. Taip, redakcija, suformuluota gerbiamojo A.Rudžio, yra lyg ir tikslesnė. Ji nekeičia esmės, bet pati formuluotė yra tikslesnė.
PIRMININKAS. Tada ar reikia balsuoti dėl šito pasiūlymo? Nereikia. Bendru sutarimu sutariame, kad 3 punktas iš alternatyvos tampa 2 punktu pagrindiniame dokumente. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nori dabar kas kalbėti dėl viso įstatymo motyvų? Prašom. 4 - už, 4 - prieš gali kalbėti. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Kolegos, prašau balsuoti prieš šį nutarimą dėl tokių motyvų. Pirmasis motyvas, kad Rusijos ekonominė įtaka Lietuvai yra tokia didelė, jog jos nesumažinus ji visuomet laikys mus už pavadėlio ir kiekvieną kartą diktuos sąlygas, ar mes nagrinėsim tranzito klausimą, ar kurį nors kitą. Estai sumažino šitą įtaką ir nė kiek nepablogino savo šalies gyvenimo. Jeigu mes nesumažinsim šitos įtakos, visą laiką mus laikys už apynasrio. Jeigu Vyriausybė paisytų Lietuvos interesų, tai įvestų kvotas visoms valstybėms - ir Rusijai, ir Baltarusijai, ir Amerikai, ir Anglijai, ir Vokietijai, kad jų ekonominė įtaka Lietuvai nebūtų didesnė, pavyzdžiui, negu 30% Lietuvos ekonominio potencialo. Ir jeigu ta valstybė bandytų mums diktuoti sąlygas, mes galėtume išgyventi atmetę jos diktatą. O jeigu kuri nors valstybė turės didesnę kaip 30% įtaką, tada mums bus sunku atsilaikyti prieš jos diktatą. Tai yra vienas momentas.
Antrasis momentas - Rusijoje, "Moskow news" žiniomis, 40 tūkst. įmonių valdo mafija. Tai šių metų duomenys. Ir Rusijoje, kaip ir kiekvienoje didelėje šalyje, yra imperinės jėgos, kurios nesiskaito su pinigais. Jinai nesiskaitė kišdama milijardus į Lotynų Amerikos šalis ir kiš kapitalą į Lietuvą net blogiausiomis sąlygomis. Tai kodėl mes tam kapitalui turim suteikti lengvatų? Čia kalbama būtent apie lengvatas. Jie vis tiek kiš tą kapitalą, todėl mes...
PIRMININKAS. Laikas. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš kviečiu balsuoti taip pat prieš lengvatas Rusijos kapitalui dėl to, kad paskui Rusijos kapitalą eina Rusijos politiniai interesai, o paskui tuos politinius interesus eina tų interesų gynimas. Tuo mes jau įsitikinome per ketverius mūsų nepriklausomybės gyvavimo metus. Kviečiu balsuoti prieš lengvatas Rusijos kapitalui. Dėkui.
PIRMININKAS.Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, kad pas mus Seime yra labai gerų specialistų, kurie galėtų užsiimti slaptųjų tarnybų darbu ir labai gerai žino, kas ką valdo, kur, kaip valdo, iš kur kas ateina. Man atrodo, mes kalbam visiškai ne apie tą dalyką. Mes kalbam apie vienodų sąlygų suteikimą ūkio subjektams pagal šitą nutarimą. Aš manau, kad čia nereikia painioti politinių dalykų su finansiniais dalykais. Jūs nepatikrinsit nei Amerikos kapitalo, nei Rusijos, nes, man atrodo, Seimo narys neturi tokių galimybių. Juo labiau kad kuri dabar valstybė daugiau dominuos savo kapitalu - Amerikos ar Anglijos, koks procentas, visa tai yra gyvenimas ir gyvenime reikia reguliuoti ir žiūrėti. Taigi aš prašau Seimo narius pritarti šiam projektui ir atverti kelius investicijoms į Lietuvą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Pasinaudodamas ta proga, kad kalbu iš karto po gerbiamojo F.Kolosausko, aš paklausiu: ponas Kolosauskai, kokiom priemonėm jūs gyvenime bandysit šitą reguliuoti? Aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuvos valstybė tokių priemonių nebeturi.
Aš štai ką norėčiau pasakyti. Sudarydami šitą lengvatą mes pinigus iš Lietuvos biudžeto perpumpuojam į Rusijos biudžetą, Ukrainos, Baltarusijos ar bet kokios kitos šalies biudžetą. Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėt dėmesį: iš esmės šitą darydami, neturėdami dvigubo mokesčių išvengimo sutarties su ta valstybe, mes biudžeto lėšas perkeliam į kitos valstybės biudžeto lėšas. Prašom, jeigu mes turim politika didinti Rusijos biudžeto pajamas, darykim.
Dabar norėčiau atkreipti dėmesį, kad ministras savo pasisakyme įvėlė du netikslumus. Pirmas dalykas, - lygios ūkininkavimo sąlygos. Tai pačiame Investicijų įstatyme jos yra nelygios. Vieną dieną pavėlavai įsiregistruoti ir vietoj 70% gauni 50%. Sutikit, ministre, su tuo. Bet mes tą įstatymu įteisinam. Dabar ar turi įtaką mūsų ūkio subjektams? Neturi, nes įstatyme yra taikoma lengvata kapitalo daliai, tenkančiai užsienio valstybės kapitalui. Vadinasi, ir čia ne argumentas.
Ir pagaliau norėčiau atkreipti dėmesį dar tų LDDP frakcijos narių, kurie apskritai galvoja nors truputį apie ateitį ir nors truputį rūpinasi valstybės likimu, kad jeigu mes dabar neišbraukiame šitos lengvatos, nieko neatsitinka. O jeigu mes dabar išbrauksim, o gyvenimas mus privers pamačius, kad 70% kapitalo yra ne mūsų ir ateina ne iš ten, mes jau šitų trukdymų nebeuždėsim, nes toks uždėjimas visada bus traktuojamas kaip diskriminacija ir sukels atitinkamas sankcijas iš Rusijos pusės.
Aš norėčiau paprašyti Socialdemokratų frakcijos vardu vardinio balsavimo už šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra 1990 m. gruodžio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ir aš noriu pacituoti jo 3 punktą. "Šio įstatymo lengvatos netaikomos TSRS ar jos respublikų juridiniams ir fiziniams asmenims, steigiantiems ar turintiems bendras įmones Lietuvos Respublikos teritorijoje iki tol, kol nebus pasirašytos tuo klausimu dvišalės sutartys su TSRS ar tomis respublikomis." Mes puikiai žinome, kad Rusija štai jau antri metai (liepos 21 d. sukanka dveji metai), kai nepasirašo sutarties dėl teisinės pagalbos įvairiais klausimais ir mus laiko už nieką. Todėl šitoks lengvatų jiems sudarymas turbūt yra kažkokio nuolaidžiavimo, baimės ar kažkokios politikos tęsinys, kuris Lietuvai grįžta savo savarankiškumo ir ekonominio smūgio pavidalu. Toks pakeitimas apie tai ir bylotų. Jokiu būdu negalima tam pritarti. Išlaikykime galų gale ir savo garbę.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Dabar galima tik pritarti. Nepritariantys bus išjungiami.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau priminti, kad 1992 m. yra pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos, kurią pasirašė didžiai gerbiamas V.Landsbergis ir ponas B.Jelcinas. Tai, kad čia nėra sutarties arba šitas klausimas nebuvo istorijos eigoje svarstomas, netiesa.
Dabar antras dalykas. Ką reiškia Rusijos rinkų atsisakymas, mes šiandien jaučiam savo kailiu. Ir jeigu mes dar pagilintume šitą procesą, tai mus visos kitos valstybės ir visi kiti išstums iš Rusijos rinkų, ir mes ten niekada nosies neįkišim. Niekada. Ir kaip ėjo žemės ūkio produkcijos, kurios mes Vakarams niekad neparduosim, mažėjimas, taip ir eis, žmonės pasigamins tiktai sau, o kaip prekinė produkcija ji nebus naudojama. Todėl sumažinti Rusijos įtaką ir t.t. - tai gražūs žodžiai, bet konkrečiai pasakykit, ką šiandien reikia daryti. Jeigu mes atsisakom šito, tai tie, kurie šitai neigia, turi duoti konkretų pasiūlymą, ką turim daryti, ir tada darysim, žinoma, jeigu tai bus naudinga.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Galima tik pritarti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ši "dainuška" apie tai, kad LDDP parduoda Lietuvą, įprasta dešiniųjų kolegų lūpose, tačiau man labai keista, kai ji nuskamba ir iš socialdemokratų. Todėl manyčiau, tai daugiau toks jausminis argumentas negu ekonominis.
Norėčiau priminti paprastą tiesą, kad kapitalas apskritai yra be tautybės. Aišku, tuo pat metu kapitalas gali būti panaudotas įvairiems interesams realizuoti, tačiau čia kolega A.Bendinskas minėjo apie prarastas rinkas. Mes iš tiesų tas rinkas prarandam, mums yra problemiškas dalykas šiandien to kapitalo pritraukimas, taip pat ir iš Rytų. Ir tas restruktūrizavimas - tai ne vienos nakties reikalas, ne vienerių metų darbas.
Manyčiau, kad jeigu galvojam apie Lietuvos ūkį, apie tai, kad mūsų žmonės turėtų darbo, tai tiesiog nesuprantamai naiviai tie dalykai skamba, kai čia gąsdinama visu tuo baubu.
Todėl kviesčiau pirmiausia galvoti apie ekonominius dalykus. Politiniai momentai šiuo atveju, man atrodo, daugiau išpučiami, negu jie realiai yra pavojingi, ir kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Prašom registruotis. Po to spręsime, ar balsuosime vardiniu būdu.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Socialdemokratų frakcija pasiūlė, kad būtų balsuojama vardiniu būdu. Tam reikia surinkti trečdalį užsiregistravusių balsų. Prašom, kas remia pasiūlymą balsuoti vardiniu būdu, paspaus mygtuką "už".
Balsavimas pradėtas. Reikia 25 balsų. Yra 26 balsai. Bus balsuojama vardiniu būdu. Prašom balsų skaičiavimo komisiją išdalyti biuletenius. O į biuletenius prašom įrašyti: "Balsuojama dėl Seimo nutarimo "Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr.906". Darbotvarkę, gerbiamieji Seimo nariai, turite, aš manau, kad jūs patys įrašysite tinkamą formuluotę.
Dabar turime daryti techninę pauzę, kol nepasibaigs balsavimas. Aš norėčiau pakviesti Seimo narį G.Paviržį pasikonsultuoti. Seimo nary Pavirži, prašom užsukti pas mane, jeigu galit. Gerai, projektas Nr.422, galit rašyti, projektas Nr.422, kaip yra parašyta projekte. "Dėl Seimo nutarimo Nr.422". Taip formuluokim, bus geriau. Galų gale, gerbiamieji Seimo nariai, turite darbotvarkę, galite ir kitokią formuluotę užrašyti, paėmę iš 3 punkto. Aš manau, kad balsų skaičiavimo komisija visus jūsų balsavimo biuletenius pripažins, jeigu jie bus užpildyti, išbrauktos dvi pozicijos iš trijų.
Gerbiamieji Seimo nariai, balsų skaičiavimo komisija jūsų biuletenius jau surinko.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto svarstymas Nr.940(2) (priėmimas) (94.07.14)
4sesija68p svarstyti klausimai
Todėl tęsiame posėdį ir svarstome 4 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo projektą. Projekto Nr.940. Tačiau aš prašyčiau Seimo nario G.Paviržio patikslinti, kadangi yra keli projekto variantai, kurį variantą svarstome - ar Nr.940(2), ar kurį nors kitą. Prašom, Seimo nary Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Jūs teisus, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Nr.940(2). Išplatintas liepos 12 d. Naudodamasis proga, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi projektas yra gana didelės apimties, pasiūlymai ir pageidavimai, kurie buvo pateikti, buvo aptarti ir daugelis jų yra įvertinta, kai kurie pasiūlymai yra pateikti dabar raštu, ir šio projekto pateikėjas taip pat sustos ties kai kuriais straipsniais, kur jis padarė kelias esmines pataisas. Siūlyčiau, kad mes apsiribotume skyriais ir aptartume tiktai tuos ginčytinus klausimus ir pasiūlymus, dėl kurių verta dabar apsispręsti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Pavirži. Tokią procedūrą Statutas numato. Todėl mes taip ir balsuosime. Pirmiausia priimsime arba atmesime visas siūlomas pataisas ir alternatyvas ir priimsime tuos straipsnius, o paskui balsuosime skyriais pagal pranešėjo pasiūlymą. Tokiu atveju pradedame priėmimo procedūrą. Kviečiu pranešėją poną T.Medaiskį į tribūną. Pirmas skyrius.
T.MEDAISKIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatyme įvyko šiokių tokių didesnių ar mažesnių pakeitimų nuo gegužės 16 d. varianto, kuris jums buvo pateiktas. Taigi aš tada taip, kaip sutarta, pirmojo skyriaus visas pataisas ir pastabas dėl jo bandysiu išaiškinti dabar. Vienas dalykas čia yra šiek tiek techninis. Pirmo skyriaus antroji dalis dėl Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, kurie turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją, kaip tai nustatyta tarpvalstybinėmis sutartimis arba kita Vyriausybės nustatyta tvarka, ta dalis čia techniškai tiesiog iškrito iš naujo varianto. Aš prašau ją tiesiog grąžinti iš gegužės 16 d. varianto. Tai techninis dalykas, mes čia nesužiūrėjom.
Dabar dėl esminių dalykų.
PIRMININKAS. Kalbama apie bendrąsias pirmojo skyriaus nuostatas.
T.MEDAISKIS. Taip, pirmasis skyrius, bendrosios nuostatos. Dabar dėl kitų dalykų.
PIRMININKAS. Einam pastraipsniui tada.
T.MEDAISKIS. Aš apie tuos straipsnius, kur yra pakeitimų.
PIRMININKAS. Taip, būtent.
T.MEDAISKIS. Taip, aš...
PIRMININKAS. Prašom.
T.MEDAISKIS. Antrajame straipsnyje yra tokių dalykų...
PIRMININKAS. Seimo nario E.Bičkausko yra pasiūlymų, matau.
T.MEDAISKIS. Taip, aš iš karto noriu pasakyti, kas mūsų padaryta, kokie yra pasiūlymai. Įtraukta į 7 punktą tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai, būtinosios tarnybos kariai. Seimo komiteto posėdyje nuspręsta prievolininkus drausti bazinei pensijai, t.y. ne pilnam draudimui, o tik bazinei pensijai, ir kad karinė žinyba mokėtų nustatytą nedidelę įmoką, kurią priklauso mokėti bazinei pensijai už prievolininkus, kurie atlieka karinę tarnybą. Tokiu būdu jiems dveji metai išbraukiami, jie negalėtų dirbti kitur, bet draudimas jiems apmokamas už tą laikotarpį. Taigi įrašyti prievolininkai.
Toliau. Atsirado 2 straipsnio antroji dalis, kuri lyg ir buvo savaime suprantama, bet jos gal reikėtų dėl to, kad kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybinių socialinių pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šį draudimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai yra tam tikri asmenys čia nėra aprėpti tuo sąrašu, todėl valstybinė socialinio draudimo valdyba gali išleisti jiems tam tikrus nuostatus, pagal kuriuos jie gali nusipirkti privalomą valstybinio socialinio draudimo stažą ir pensiją atitinkamomis sąlygomis. Tas įrašas jokiu būdu neuždaro jiems galimybės pirkti nevalstybinę kokią nors draudimo pensiją bet kokioj privačioj firmoj, kompanijoj ir t.t., bet čia tiesiog atsiranda galimybė tai daryti ir valstybinio socialinio draudimo įstaigoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik siūlyčiau nekartoti to, kas yra tekste...
T.MEDAISKIS. Gerai.
PIRMININKAS. ... nes visi Seimo nariai, jūs turbūt neabejojat, moka skaityti. Kalbėkime apie pasiūlymus, pataisas, jas komentuokite, jas priimkime arba atmeskime.
T.MEDAISKIS. Gerai, aš informuoju, kas čia įvyko.
PIRMININKAS. Tai nereikia informuoti, Seimo nariai patys mato, kas įvyko.
T.MEDAISKIS. Gerai. Dabar dėl Seimo nario E.Bičkausko pasiūlymo įtraukti prokuratūros pareigūnus...
PIRMININKAS. Į 5 papunktį...
T.MEDAISKIS. ...į sąrašą. Dabar prokuratūros pareigūnai yra taip, kaip parašyta įstatyme, draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, nes jie dirba pagal darbo sutartį. Jie yra automatiškai įtraukti. Jeigu bus nustatytos kitos sąlygos, jeigu bus nustatytas jiems statutinis išėjimo į pensiją amžius anksčiau negu visiems kitiems ir atsiras tam tikras tarpas tarp statutinio išėjimo amžiaus ir paprasto pensijos amžiaus, tada, aišku, reikės dėl prokuratūros pareigūnų spręsti kitaip. Bet šiuo momentu šitaip nėra. Antra, prokuratūros pareigūnai, kaip ir teisėjai, aš manau, turėtų atsidurti Valstybės tarnautojų pensinio aprūpinimo įstatyme, kur bus sureguliuotas ne tik valstybės tarnautojų, bet dar ir kitų valstybės tarnyboje dirbančių žmonių pensinis aprūpinimas. Todėl aš manyčiau, kad šitos pataisos priimti šiuo metu nereikia, o jeigu Prokuratūros įstatymas ir prokuratūros statutas sureguliuos kitaip, tada įrašysime pataisą. Bet šiuo metu, manau, tai netikslinga.
PIRMININKAS. Nepritariat pataisai. Pataisos autorius ponas E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Šita nuostata dėl nenoro man seniai žinoma. Aš galiu priminti, kad jau pirmadienį mes galutinai priiminėsime Prokuratūros įstatymą, kur jau pritarta ir komitetų, ir visų kitų. Klausimas dėl statuto išspręstas. Dabar, jeigu net kaip pranešėjas sako, kad tai įeis į valstybės tarnautojų draudimą, aš vis dėlto norėčiau motyvuoti keletu žodžių, kodėl aš manau, kad jie kartu su Vidaus reikalų ministerijos ir Saugumo darbuotojais turėtų būti. O motyvai tokie, jeigu galima, tiktai keletas.
Pirma, prokuratūros pareigūnų darbas rizikos ir atsakingumo požiūriu yra toks pat sunkus ir pavojingas kaip ir vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnų darbas.
Antra, šiuo metu nusikaltimų tyrimą atlieka prokuratūros ir policijos tardytojai. Jų veiklos antplūdis iš esmės nesiskiria. Netgi daugiau pasakyčiau: prokuratūros tardytojai pagal baudžiamąjį procesą tiria daug sudėtingesnius ir sunkesnius nusikaltimus. Todėl bus ryškus socialinės apsaugos neadekvatumas, iškils nesutarimų ir nesusipratimų tarp policijos ir prokuratūros. Be jokios abejonės. Pagal Seimo patvirtintus teisinės sistemos reformos metmenis, Lietuvos Respublikos prokuratūra yra teisinė institucija, kurios pagrindinė funkcija yra baudžiamasis persekiojimas. Kvota taps pagrindinė, o vėliau ir vienintelė ikiteisminio tyrimo forma. Jai procesiškai vadovaus prokuroras. Jis atsakys už medžiagos parengimą kaltinimui iškelti ir bylai perduoti į teismą. Tai visiškai nesuprantama, kodėl kvotos organizatoriui sudaromos blogesnės socialinės garantijos negu eiliniam kvotėjui. Šito aš iš tikrųjų nesuprantu. Kita vertus, kai mes dar...
PIRMININKAS. Laikas.
E.BIČKAUSKAS. Gerai, gal paskutinis motyvas, kad veikla bus organizuota statutiniais pagrindais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas gali pritarti Seimo nario E.Bičkausko pataisai, vienas gali pritarti pranešėjo nuomonei. Pabaigoje žodis visada jums. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom, pritarkite...
J.NEKROŠIUS. Komitete ilgai svarstėm visus variantus, bet priėjom prie tokios pateikiamos formuluotės, todėl aš pritarčiau pagrindiniam variantui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Galima pritarti Seimo nario E.Bičkausko variantui.
A.BASKAS. Aš pritariu nuostatai, kad negalima duoti vienų sąlygų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir darbuotojams ir kitų - prokuratūros darbuotojams. Kadangi tai yra labai panašios pagal savo funkciją ir iš vienos žinybos į kitą darbuotojai gali pereiti dirbti, perimti tas funkcijas, tai jeigu mes vienai sudarysime geresnes sąlygas, o kitai blogesnes, vadinasi, mes žlugdysim vieną iš jų, nepriklausomai kurią - ar prokuratūrai duosim geresnes sąlygas, ar... Čia buvo pasakyta viena nuostata, kad Vidaus reikalų ministerijoje yra statutiniai santykiai. Aš noriu pasakyti, kad Seime irgi yra statutiniai santykiai, mes irgi turim Statutą. Jeigu taip formaliai prieitume, tai mes irgi turim statutinius santykius. Bet formaliai prašyčiau nežiūrėti, o prašyčiau žiūrėti iš esmės. Negana to, kadangi ir tas formalus statutinis klausimas yra pašalintas iš pateikto įstatymo, kuriam yra pritarta. Prokuratūros įstatyme tai įrašyta, kad bus statutiniai, kad tą statutą tvirtins Seimas. Liko jį tiktai priimti. Tam dalykui jau yra pritarta. Todėl aš prašau, kad abi tos žinybos būtų vienodo lygio. Jeigu jau negalima prokuratūrai suteikti vienodo, tai tada mažinkime visiems iki prokuratūros, kad jos galėtų funkcionuoti kaip visa sistema. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, žodis pranešėjui, ir balsuosime.
T.MEDAISKIS. Aš prašau Seimo narius labai atidžiai įsiklausyti į argumentaciją, kodėl aš siūlau šito nedaryti. Jeigu prokuratūrai mes norime pripažinti išskirtinę teisę, tai ta išskirtinė teisė turės būti pripažinta visai kitu įstatymu, kitu įstatymu, kuris yra pateiktas tame pakete. Tai yra Pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo įstatymas. Tai Valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra universalus, jis nustato visiems visiškai vienodas teises, visiems visiškai vienodas. Ir į tas visiškai vienodas teises prokuratūros pareigūnai pakliūna. Išskirtinės teisės, jeigu bus nustatytos, bus nustatytos kitu įstatymu. Prašom suprasti, kodėl aš siūlau šito nepriimti.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo narys E.Bičkauskas pasiūlė pataisą, t.y. įrašyti 5 papildomą straipsnį, kitus atitinkamai vėliau pervardijant. Ir 5 papildomas straipsnis yra iš dviejų žodžių, papildomas papunktis - "Prokuratūros pareigūnai". Kas pritaria Seimo nario E.Bičkausko pasiūlymui, kad būtų įrašomas atskiras papunktis prokuratūros pareigūnams, paspaus mygtuką "už". Kas nepritaria, spaudžia kitus mygtukus. Ar aišku, gerbiamieji Seimo nariai? Visi supratote? Tada prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 7, prieš - 37, susilaikė 5. Pataisai nepritarta. Prašom toliau. Tada ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? Toliau, antroji E.Bičkausko pataisa atpuola, kadangi siūlo pervardyti punktus.
T.MEDAISKIS. Taip.
PIRMININKAS. Tada prašom, dėl 2 straipsnio viskas.
T.MEDAISKIS. Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario P.Jakučionio pastaba, kad neaiškiai suformuluota pabaiga "tokiems asmenims, mirus jų šeimų nariams". Čia turima galvoje našlių ir našlaičių pensija. Taip ir suformuluota, kad apdraustajam numirus, jo šeimos nariams skiriama našlių ir našlaičių pensija. Kokiems būtent šeimos nariams, nemažai straipsnių išdėsto, kaip tai padaryta. Todėl man nevisiškai suprantama, kodėl čia reikėtų ką nors taisyti, ir mes nieko nepataisėm. Siūlymas mirusiojo išlaikytiniams - tai yra iš ankstesnės sistemos, iš tų tarybinių įstatymų siūlymas. Dabar mes sistemą iš esmės keičiam, mes mokame mirusiojo našlei ir našlaičiams, nežiūrėdami į tą išlaikymo faktą, ir atitinkamai ten kitiems žmonėms. Kadangi tai yra draudimas ir jeigu žmogus mirė, negavo draudimo pensijos, tai už jį tą pensiją turi pasiimti jo pirmos eilės paveldėtojai - našlė ir našlaičiai. Todėl aš siūlau palikti kaip yra, nieko nekeičiant 3 straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jakučioni, jums tuoj bus suteiktas žodis, tačiau aš noriu paklausti, jūsų pataisoje yra daug klaustukų, aš nežinau, ką su jais daryti. Galbūt tada jūs pasiūlykite, dėl ko mes turėtume siūlyti Seimui balsuoti, kokią nors formuluotę. Seimo narys P.Jakučionis. Arba atsiimkite tiktai savo abejones.
P.JAKUČIONIS. Taip, aš paaiškinsiu. Čia tikrai buvo mano abejonės, aš taip ir klausiau, todėl ir klaustukus sudėjau, kad būtų visiškai aišku. Jeigu gauna našlės, našlaičiai, tai yra visiškai aišku. Bet man iš to teksto taip išėjo, lyg ir įpėdiniai gauna, kad jam mirus - kiti. Bet kai gerbiamasis pateikėjas taip paaiškino, aš savo pataisą atsiimu, laikau, kad man paaiškinta.
PIRMININKAS. Ačiū. 6 straipsnis. Seimo nario E.Bičkausko pastaba. Vietoj žodžio "1.4 punktai" įrašyti žodžius...
T.MEDAISKIS. Ne, tai viskas atpuola, kadangi nepritarta.
PIRMININKAS. (Balsas salėje) Be abejo, jūs turit teisę dėl visko kalbėti. Seimo narys E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš suprantu, kad ji atpuola, bet formaliai aš turiu teisę pasakyti ir replikuosiu štai ką. Pranešėjo argumentacija, mano nuomone, deja, neišlaiko kritikos. Iš pradžių jis kalba, kad kai bus statutas, tada padarysim atitinkamus pakeitimus straipsnyje, po to jis kalba, kad viskas jau buvo išdėstyta 1 punkte ir ten papuola. Taigi ne čia viskas slepiasi. Bet aš, suprasdamas, kad jau nubalsuota taip, deja, savo pasiūlymą atsiimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, jūs nieko kito negalite padaryti, nes nebėra galimybės jo teikti balsuoti.
8 straipsnis. Prašom. Seimo nario P.Jakučionio pataisa.
T.MEDAISKIS. Taip, 8. Čia yra...
PIRMININKAS. Seimo nary Jakučioni, būkit geras, spustelkit mygtuką.
T.MEDAISKIS. Seimo narys P.Jakučionis prašo papildyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dar tais laikotarpiais, kurie čia jau išvardyti - reabilituotų politinių kalinių ir t.t., visas tas tremties laikas ir pan. Matot, įstatymas padarytas yra taip, kad pagrindinė įstatymo dalis, apie kurią mes dabar šnekame, nustato bendrą normą - draudimo laikotarpiai yra tie laikotarpiai, už kuriuos mokėtos draudimo įmokos arba kurių metu žmogus buvo toje draudimo sistemoje, gaudamas tas draudimo išmokas. Ir taškas, ir daugiau nieko. Kiti laikotarpiai, kurie atsitiko dėl mūsų visos šitos sunkios istorijos ir dėl kitų dalykų, kurie prilyginami tiems draudimo laikotarpiams, tai tie kiti laikotarpiai prilyginami, sakykim, draudimo stažui, bet jie prilyginami kitoj vietoj. Tai yra 52 straipsnyje šitie laikotarpiai arba bent dalis jų yra įtraukta. Todėl aš siūlau šitą diskusiją dėl politinių kalinių, tremtinių ir pan. perkelti į tą vietą, kai bus svarstomas 52 straipsnis.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys P.Jakučionis pritaria pasiūlymui?
P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau štai ką pasakyti. Iš tikrųjų 58 straipsnyje, 52 straipsnyje... 58 įsimaišė, nes visi politiniai kaliniai buvo pagal 58 straipsnį baudžiami. 52 straipsnyje tikrai daug šių mano siūlymų buvo pritaikyti arba atsispindi, tačiau neatspindėtas vienas siūlymas - kad į stažą būtų taip pat įskaitoma vaiko priežiūros pašalpos gavimo laikas. Tai yra motinos turi teisę auginti vaiką iki 3 metų namuose ir gauti pašalpas, bet šitas laikas neįskaitomas. Todėl, man atrodo, kad kaip tik 8 straipsnyje po žodžių "nėštumo ar gimdymo" taip pat būtų gerai įrašyti ir vaiko priežiūros pašalpos gavimo laiką, nes mums yra nepaprastai svarbu saugoti ir motinystę, ir vaikus, ir didinti gimstamumą...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jakučioni, kiek aš suprantu, jūsų pasiūlymo antrosios dalies 2 punktas jau yra priimtas kituose straipsniuose, jūs nereikalausite balsuoti.
P.JAKUČIONIS.Taip.
PIRMININKAS. O siūlote tik dėl vaiko priežiūros pašalpos gavimo.
P.JAKUČIONIS. Taip, tiktai dėl šitų žodžių.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė, ir balsuosime.
T.MEDAISKIS. Dėl vaiko priežiūros pašalpos gavimo laiko. Iki šiol tas laikas nebuvo įskaitomas. Antra, kiek žinau, yra parengtas ir Seimui pateiktas įstatymų paketas, kur tos vaiko priežiūros pašalpos, kuri mokama 3 metus, nebus, mokėsime motinystės pašalpą didesnę, bet vienerius metus. Todėl šitas Pensijų įstatymo projektas jau yra suderintas su naująja sistema, kur bus motinystės pašalpa mokama metus, bet nebus trejus metus mokama ta vaiko priežiūros pašalpa. Dėl to čia taip yra padaryta, jau suderinta su tais mūsų pasiūlymais, kurie eis toliau.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Prašom remti arba prieštarauti.
G.JURKŪNAITĖ. Atsiprašau, čia netyčia.
PIRMININKAS. Netyčia. Seimo narys P.Jakučionis dar norėtų. Gal jūs atsiimat ar pritariat?
P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau pasakyti, jeigu yra Seimo narių, pritariančių, remiančių šį mano siūlymą, tai aš prašysiu balsuoti, o jeigu niekas neremia, tai nereikia tada ir balsuoti.
PIRMININKAS.Taip, aš laukiu kompiuteryje, ar remia kas nors. Remia. Seimo narys J.Beinortas remia. Tai pamotyvuokit, Seimo nary Beinortai, išdėstykite papildomus motyvus.
J.BEINORTAS. ...Klausimas - tiesiog redakcinis dalykas. Jeigu kalbam apie motinystės pašalpą, kuri bus platesnė negu nėštumo ir gimdymo pašalpa, tuomet skliausteliuose esančius žodžius reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Pranešėjau.
J.BEINORTAS. Jeigu mes kalbam apie tą būsimą, kuri apims iki vienerių metų motinystės pašalpą.
T.MEDAISKIS. Taip, apie tą kalbam.
J.BEINORTAS. Tada skliausteliuose tų žodžių neturėtų būti, kad mes paskui nesusiaurintume veikimo lauko.
PIRMININKAS. Pranešėjau?
T.MEDAISKIS. Man labai sunku pasakyti, aš neturiu po akim teksto, kaip jie ten parašė. Man atrodo, kad ten parašyta "motinystės". Na, braukim, jeigu reiks, pataisysim. Bet aš...
PIRMININKAS. Jeigu braukiat, gal tada Seimo narys P.Jakučionis nebereikalaus balsuoti, nes aš... Prašau, Seimo nary Jakučioni.
P.JAKUČIONIS. Aš nereikalauju balsuoti dabar, kadangi liks tik motinystės, tai galbūt tikrai viskas tilps tada į tą vieną žodį.
T.MEDAISKIS. Gal gerai, tegul būna "motinystės", ir tuo sutariam, o paskui matysis, kaip sureguliuos, kas yra motinystės pašalpa.
PIRMININKAS. Gerai, tada 8 straipsniui pritarta. Dėl 9 straipsnio yra Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas.
T.MEDAISKIS. Taip, taip pat 9 straipsnis dėl...
PIRMININKAS. Pirmąją dalį papildyti tekstu.
T.MEDAISKIS. Vėlgi tie patys asmenys, kurie buvo rezistencijoje, tai vėl aš prašau tą atidėti iki 52 straipsnio, kur jie yra atspindėti. Dabar buvimas doktorantūroje, rezidentūroje ir pan. Tie laikotarpiai pas mus yra įskaitomi į praeitį, ten jie yra įdėti. Į ateitį - turi būti sureguliuota taip: moka už tai draudimo įmokas - eina draudimo stažas, nemoka už tai draudimo įmokų - neina stažas. Ar reikia, ar nereikia už tuos laikotarpius kažkam mokėti draudimo įmokas, bus sureguliuota Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Todėl į praeitį atsižvelgėm, į ateitį - sureguliuos įstatymas. Mokama - bus, nemokama - nebus.
PIRMININKAS. Seimo nary Jakučioni, tik patikslinkite, kokią rezidentūrą turite galvoje - ir žvalgybinę taip pat. Ar čia kitokią turit? Prašom.
P.JAKUČIONIS. Čia asistentūra turbūt. Aš noriu pasakyti, kadangi mes jau susitarėm dėl 8 straipsnio, o čia yra lyg ir 8 straipsnio, jeigu būtų priimti mano siūlymai, būtų lyg ir toks loginis papildymas, bet kadangi viskas nusikėlė į 52 straipsnį, aš nereikalauju balsuoti. Nes ten yra ir ta ordinatūra, ir rezidentūra įrašyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi šio pirmojo skyriaus pasiūlymai išnagrinėti. Ar galima pritarti visam skyriui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl antrojo skyriaus yra Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas dėl 24 straipsnio. Bet čia vėl su klaustuku. Tai aš norėčiau, kad Seimo narys P.Jakučionis nubrauktų tuos klaustukus, nes aš nežinau, ką su jais daryti. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Na, aš norėčiau, kad gerbiamasis pateikėjas paaiškintų visiems. Man atrodo, kad nėra tas pat, jeigu, sakysim, sulaukęs 60 metų dirbantis žmogus metė darbą, bet nesikreipė dėl pensijos. Tai yra vienas atvejis. Kitas atvejis, kai sulaukęs 60 metų vis dėlto dirba ir moka socialines draudimo įmokas, na, ar jis, ar už jį. O numatyta ten 4% bendrai. Turėtų būti turbūt koks nors skirtumas. Todėl aš ir parašiau klaustuką.
T.MEDAISKIS. Taip. 24 straipsnio (štai aš čia skaičiuoju) penktojoje dalyje yra parašyta, kad jeigu teisė gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją vieną sykį buvo įgyta, tai atidėjus kreipimąsi ten tie papildomi reikalavimai netaikomi. Jeigu jūs įgijote kažkada teisę į senatvės pensiją, nesvarbu, ar jūs toliau mokat ar nemokat įmokų, jeigu nemokate įmokų, tai nebus skaičiuojama į stažą ir nebus skaičiuojamas uždarbis, nes jūs nemokėjote. Bet jeigu jūs jau įgijote tuo momentu teisę ir atėjote pensijos vėliau, nepaisant to, ar per tą laiką jūs mokėjote, ar nemokėjote įmokas, teisė išlieka ir bus paskirta pensija. Todėl čia jokių problemų nėra. Penktoji dalis, man atrodo, visiškai aiškiai paaiškina, kad nereikia mokėti įmokų per tą laiką, jeigu vienąsyk buvo teisė įgyta.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš norėjau kalbėti, jeigu mes kalbame apie visą skyrių, tai dėl 18 straipsnio. Kai kalbėjome komitete, man niekada nebuvo priimtinas...
PIRMININKAS. Tada atskirai balsuosime, gerbiamasis Seimo nary Milčiau, atskirai 18 straipsnį nagrinėsime...
L.MILČIUS. Tada palikite mane vėliau dėl 18 straipsnio.
PIRMININKAS. Aš paliksiu jus kompiuteryje. Seimo narys J.Beinortas. Prašom. Dėl 24 straipsnio.
J.BEINORTAS. Ne, aš ne dėl 24 straipsnio. Aš dėl praleisto 18 straipsnio.
PIRMININKAS. Tada grįžkime prie 18 straipsnio. Seimo narys J.Beinortas, po to Seimo narys L.Milčius. Prašom.
J.BEINORTAS. Matote, 18 straipsnyje yra suformuluota pensinio amžiaus alternatyva. Mes ją turime panagrinėti, tą alternatyvą, nes yra du variantai. Vienas variantas - užsimoti mums iki labai tolimos ateities, o kitas - sustoti pusiaukelėje. Nenorėdamas agituoti tiesiog prašyčiau pirmininką, kad tuo klausimu būtų pasisakoma ne vienas plius vienas, bet galbūt šiek tiek daugiau.
PIRMININKAS. O Seimas neprieštarauja? Na, trys plius trys? Ar tinka tokia formulė?
J.BEINORTAS. Jeigu bus trys plius trys, tai...
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, tada mes užbaikime dėl 24 straipsnio. Kiek aš supratau po visų paaiškinimų, Seimo narys P.Jakučionis... Aš nežinau, negaliu teikti dėl jūsų klaustuko balsuoti, kadangi dėl klaustuko nebalsuojama. Aš manau, kad mes 24 straipsniui pritarkime ir grįžkime prie 18 straipsnio. Sutinkate, Seimo nary Jakučioni?
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate. Ačiū. Dėl 18 straipsnio iš tiesų yra pateiktos dvi alternatyvos. Aš prašyčiau... Pranešėjas jau apibūdino alternatyvas, po to 3 - už vieną, 3 - už kitą. Prašom.
T.MEDAISKIS. Čia yra abiejose alternatyvose tas pat. Pensijos amžiaus didinimo tempas - 4 mėn. per metus moterims, 2 mėn. per metus vyrams. Tačiau alternatyvoje yra apsistojama prie 60 ir 63 metų, o pagrindiniame tekste nustatomas vienodas amžius. Kokia alternatyva bus pasirinkta artimiausiame dešimtmetyje arba vėliau, efektas yra tas pats. Jeigu mes pasirenkame pagrindinį tekstą, tai mes pirmiausia padarome taip, kaip daroma visoje Europoje dabar, t.y. yra vienodinamas moterų pensijų amžius. Vienodinamas labai negreitai, labai iš lėto tai daroma. Taip, kaip ir mes tai darome labai iš lėto, bet valstybės apsisprendžia turėti vienodą amžių. Tai yra pagrindinis dalykas, dėl kurio aš siūlyčiau rinktis ne alternatyvą, o pagrindinį variantą, kaip jis suformuluotas: 65 metai vyrams ir moterims. 2024 metais, labai negreitai.
Antra, mes turėtume... Dėl pensijų sistemos yra toks dalykas. Pažadus dėl išleidimo į pensiją reikia dalyti labai iš anksto. Mes dabar duokime tą pažadą, iš principo tai bus skirta jaunesniems žmonėms, o ne vyresniems. Vyresniems galioja, na, pereinamieji dalykai. Jaunesniems žmonėms dabar pasakykim taip: mes jums nustatome 65 metus. Jeigu būsimasis Seimas po 10 ar 15 metų norės palengvinti, sustabdyti šitą dalyką, tai labai lengvai galės padaryti. Štai pabloginti jau yra sunkiau. Todėl jeigu jau mes sprendžiame tai daryti, tai darykime pagrindinį, o ne alternatyvų variantą - 65 metai visiems. Labai iš lėto, bet visiems.
PIRMININKAS. Taip, 3 Seimo nariai - už vieną, 3 - už kitą. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Mūsų komitete buvo labai ilgai diskutuota dėl šitų visų variantų. Būtų galima labai ilgai argumentuoti ir kalbėti, bet yra tokių prielaidų, kad vis dėlto mes tikimės, jog gyvenimo trukmė ilgės, mūsų gyvenimas gerės. Tas argumentas pasako, kad bus žmonės darbingesni. Aš už tą variantą, kaip sakoma, kad į tankius atmosferos sluoksnius reikia eiti iš lėto, kad mes nesudegtume. Todėl tas ilgas, lėtas, laipsniškas įėjimas yra visiems palankesnis, jis ne toks staigus. Kaip Europoj daroma, taip ir mes orientuojamės. Žodžiu, čia jokių pasekmių nėra. Mūsų komitete iš tiesų buvo pritarta šitam variantui.
PIRMININKAS. Alternatyvai, turite galvoje?
J.NEKROŠIUS. Pirmajam pagrindiniam variantui.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Atsiprašau, aš dėl šito straipsnio nebuvau užsirašęs.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš neištryniau iš kompiuterio. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų atrodo, kad mums neverta šiandien čia kalbėti ir priiminėti pensinio amžiaus, na, tiesiog tokios nuostatos jau įstatymo... Jeigu mes kalbėtume apie kažkokią koncepciją, tai būtų galima svarstyti. O dabar manyčiau, kad mes neturėtume užbėgti kitam Seimui ar dar kitam Seimui į priekį ir jiems nustatinėti, kaip turėtų būti.
Jau vien politiniu požiūriu, jau aš nekalbu, kad tai praktiškai erzins žmones, aš negalėčiau balsuoti nei už šį straipsnį, nei už šį skyrių, nei už visą įstatymą. Jeigu mes jau šiandien pasmerkiam žmones ir pasakom, kad štai jūsų pensinis amžius perspektyvoje yra 65 metai, tai man iš tikrųjų jau kardinaliai yra nepriimtinas nei tas straipsnis, nei skyrius, nei įstatymas, jeigu jis bus toks paliktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate nė vienai alternatyvai?
L.MILČIUS. Nė vienai nepritariu. Siūlau iš viso išbraukti ir palikti taip, kaip dabar yra.
PIRMININKAS. Du minusus rašau abiem alternatyvoms. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad čia yra ne visai alternatyvos, tai yra du periodai. Vienas periodas, kad senatvės pensijos amžius nustatomas iki 2012 metų, t.y. 60 metų moterims, 63 metai vyrams, o antrasis periodas - iki 2024 m. sausio 1 d., čia vienodai - 65 metai. Aš manyčiau, kad reikėtų juos sukeisti vietomis ir palikti ir vieną, ir kitą, kad būtų artimas siekis ir tolesnis. O jeigu reikia pensinį amžių suvienodinti ir padaryti 65 metus, tai visa (...) rodo tai ir rodo esanti pasaulyje praktika, juk yra Skandinavijos šalių, kuriose pensijos amžius yra 67 metai vyrams ir moterims. Taip kad čia nereikia bijoti ir nereikia manyti, kad medicina prastės, o žmonės gyvens trumpiau. Žmonės gyvens ilgiau, ir šitas turimas tikslas turės būti iš karto pasakytas. Aš siūlau palikti abu. Rašau pliusus už abu, tik reikia sukeisti vietomis.
PIRMININKAS. Siūlote sukeisti vietomis? Bet ką tai reiškia? Vis tiek yra dvi alternatyvos...
V.ASTRAUSKAS. Pirmasis periodas būtų iki 2012 m., o antrasis periodas, t.y. jau suvienodinimas, - iki 2024 m.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinote tvarką, kaip teikiami pasiūlymai balsuoti. Žodžiu nieko negaliu iš jūsų priimti, nebent pranešėjas staiga apsigalvotų ir pasiūlytų straipsnį atidėti.
Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėtųsi, kad Seimo nariai įsigilintų į tai, kad šis straipsnis vis dėlto skirtas jaunajai kartai. Vadinasi, tiems, kuriems šiandien 18 m. ir daugiau. Nes būtent šita jaunoji karta pradeda dalyvauti pensinio draudimo sistemoje, būtent ji iš tikrųjų turi maždaug žinoti, kokie yra etapai, kokia yra perspektyva, kokia yra galimybė dalyvauti darbo santykiuose. Per tiek laiko galima galvoti, nuo kada prasideda ta riba, kada tu gausi tai, ką valstybė garantavo.
Konceptualiu žvilgsniu šitas pagrindinis išdėstymas iki 2024 m. yra pagrįstas ir skaičiavimais, ir metodologija, jis yra laipsniškas. Jeigu mes politiškai sutartume, kad neeksploatuosime šitos formulės kitaip kaip tik bendram labui, tai aš manau, kad šita pagrindinė formulė gali likti. Kita vertus, galbūt pranešėjas įsiklausytų į kolegos V.Astrausko pateiktą mintį apie tai, kad, ko gero, jas galima suredaguoti abi kaip vieno straipsnio dvi dalis.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš taip pat pritariu pranešėjo nuomonei. Man patiktų, kad šitos dalys liktų abi, kad nelaikytume jų alternatyvomis. Būsimas Seimas matydamas šitai apsispręstų. Būsimi seimai galės keisti mūsų įstatymą ir pataisyti, ir sustabdyti tame tarpiniame variante... Tačiau, kolegos, atminkime vieną paprastą dalyką, kad šiuo metu trys dirbantys žmonės išlaiko du pensininkus. Esant mūsų demografinei sudėčiai, kuri šiuo metu yra prognozuojama, ir laukiama, kad apie 2000 m. ji dar pablogės: ten vienas dirbantis teišlaikys vieną pensininką... Šalia tų visų argumentų, kuriuos kolegos jau pasakė, aš taip pat siūlau šiuo atveju, yra ir būtinybė, ir, kita vertus, mes vis dėlto tikimės, kad gyvenimas gerės... Na, ir susitikimuose su žmonėmis, kada tenka aiškinti žmonėms, ir pensinio amžiaus, ir jauniems, būtent tą mūsų nuostatą, turiu aiškiai pasakyti, kad man niekada nebuvo problemų. Žmonės juokdavosi iš to, kad kartais būdavo paleidžiami gandai gąsdinti, kad staigiai bus didinami tie laiptai ir t.t. Kaip teisingai pasakė kolega V.Andriukaitis, čia orientuojama į jaunus žmones, kurie galvotų šiandien apie savo darbo karjerą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš perduodu ponui E.Jarašiūnui.
PIRMININKAS. Negalima. (Balsai salėje) Negalima! Statutas nenumato.
A.ENDRIUKAITIS. Tada aš pasakysiu, ką apie jus manau.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti, ką apie mane manot. Na, negalima... Statute įsirašėt normą žodžiu "neperdavinėjami", tai ir laikykitės! Ponas E.Jarašiūnas yra užsirašęs...
A.ENDRIUKAITIS. Tai tada aš pasakysiu.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Na, tai jūs pasiklauskite pono J.Bernatonio, ką reiškia Statutas ir darbotvarkės laikymasis.
PIRMININKAS. Taip, aš pasiklausiu jūsų, ar jūs norite, kad Pensijų įstatymas būtų toliau tęsiamas? Aš manau, kad reikės daryti priėmimo pertrauką. Bet aš norėjau, kad mes apsispręstume dėl 18 straipsnio, priimtume antrą skyrių, o tada pradėtume svarstyti Administracinį kodeksą, kuris yra ne mažiau svarbus. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes čia užtęsėme, siūlysiu paimti 5 minutes pertraukos. Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė.
T.MEDAISKIS. Aš vis dėlto prašau priimti pagrindinę alternatyvą - 65 metai. Tas pasiūlymas daryti dvi dalis, jis nevisiškai suprantamas. Ką mes tada turime parašyti? Turime parašyti, kad mes nustatome pensijos amžių - 60 metų ir 63 metai, o paskui dar tęsiam iki 65 metų. Ką tai reiškia? Jeigu nustatom, tai nustatom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasirinksime dabar alternatyvą, už kurią jūs balsuosite. Po to balsuosime dėl viso straipsnio. Kaip žinia, jeigu jums nepatinka straipsnis, galėsite atmesti, tada pranešėjas bus priverstas parašyti kitą straipsnį, bet po to, kai mes apsispręsime dėl alternatyvų. Yra dvi alternatyvos. Balsavimas yra taip pat alternatyvus. Susilaikę neskaičiuojami. Kas pasisako už pirmąją alternatyvą, paspaus mygtuką "už", už antrąją - mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas. Prašom. (Balsai salėje)
T.MEDAISKIS. Gal galima paaiškinti, nes jie nežino?..
PIRMININKAS. Balsavimas sustabdomas. Pranešėjas dar turi kažkokią korektyvą. Prašom.
T.MEDAISKIS. Čia ponas R.Ozolas... Ne, yra pagrindinis tekstas.
PIRMININKAS. Na, gerbiamieji Seimo nariai, visi puikiai supranta, apie ką kalbama. Gali būti dvi alternatyvos viena kitai. Galima formuluoti ir kitaip. Yra alternatyva pagrindiniam variantui. Aš manau, kad visi Seimo nariai nėra beraščiai. Tikrai supranta, apie ką kalbama. Be reikalo gaišinate laiką. Kas už pirmąjį variantą, t.y. pranešėjo variantą...
T.MEDAISKIS. Pagrindinis yra 65 metai, alternatyva - 6063 metai.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, puikiai suprantate, apie ką kalbama. Nemanykite, kad jūs Seimo narį išmušite iš vėžių savo pasakymu. Balsavimas kartojamas. Kas už pirmąjį variantą, tas spaudžia mygtuką "už", už antrąjį variantą - mygtuką "prieš". Tik laiką gaištame filosofiniais samprotavimais!
Už pirmąjį variantą - 26 žmonės, atsiprašau, Seimo nariai... (Juokas salėje) Prieš - 7, susilaikę neskaičiuojami. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo balsuojama tik dėl alternatyvos, reikia balsuoti dėl viso 18 straipsnio. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariate visam straipsniui, ar ne. Primenu, kas bus, jeigu jūs nepritarsite. Pranešėjai turės rengti kitą straipsnį. Balsavimas pradedamas. Prašom, kas pritaria visam straipsniui, spaudžia mygtuką "už".
Už - 28, prieš - 10, susilaikė 8. Straipsniui pritarta. Daugiau antrajam skyriui pataisų nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima visam antrajam skyriui pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Dėl motyvų nekalbama. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos nekalbama balsavimo metu. Matau aš, jau baigiame šitą! (Balsas iš salės) Pritariam? Niekas neprieštarauja antrajam skyriui? Pritarta antrajam skyriui bendru sutarimu. Toliau darome pertrauką.
T.MEDAISKIS. Ačiū.
PIRMININKAS. (Balsas iš salės) Jeigu nepritariate, gerbiamieji Seimo nariai, reikia tada balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta antrajam skyriui, paspaudžia mygtuką "už".
Pritaria 26, nepritaria 11, susilaiko 4. Antrajam skyriui pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau... (Balsai salėje) Dabar skelbiama priėmimo pertrauka. Repliką Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū! Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, kolegos Seimo nariai! Vis dėlto 26 Seimo nariai nusprendžia dėl tokio svarbaus klausimo. Mano nuomone, tai nėra korektiška ir nėra etiška visais įmanomais požiūriais. Aš manau, kad toks sprendimas... Jau etiketas reikalautų jį pakartoti, kai salėje bus daug daugiau Seimo narių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra Seimo narių problema... Nė vienam Seimo nariui aš neuždėjau antrankių ir nelaikau kur nors gretimam kambary. Jie visi galėjo ateiti čia ir galėjo spręsti. Tiems, kuriems rūpi pensijos, tie atėjo ir sprendė. Kurie turi įvairių priežasčių ir negalėjo ateiti, tai yra jų problema. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Aš irgi noriu pasakyti repliką. Ir balsavimą, ir posėdžio pirmininko komentarus laikau pakankamai gėdingais.
PIRMININKAS. Kaip ir jūsų pasisakymą... Ačiū už abipusę repliką.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto svarstymas Nr.906(3) (priėmimas) (94.07.14)
4sesija68p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstome kitą darbotvarkės punktą - Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo projektą (Nr.906). Tai būtų priėmimas. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš tiesiog norėčiau kreiptis į visus kolegas. Tai tikrai svarbus įstatymas, kuris turėtų pradėti veikti jau ir mūsų atostogų metu. Čia ir Kelių inspekcija, ir, na, žodžiu, daug kas yra, papildomos išlaidos į biudžetą... Aš kreipiuosi į visus kolegas, kad jeigu nėra iš tikrųjų kokių nors esminių nesutikimų, paskui pataisysim, bet jeigu esminių nėra, juk yra 246 pozicijos, na, tiesiog leisti kiek galima greičiau eiti. Daug kartų jau svarstytas įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes tokios procedūros laikydavomės, priiminėdavome straipsnius tuos, kuriems būdavo pataisų. Jeigu nebūdavo pataisų, priiminėdavome skyrius. Todėl manau, kad laikysimės tokios procedūros, nes ją leidžia mūsų Statutas. Taigi, pone Stažy, prašom teikti balsuoti.
S.STAŽYS. Pateiktas įstatymo projektas...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Balsavimas yra pradedamas. Prašom jau nekomentuoti, prašom skyrius, kokios yra pataisos ir siūlyti...
S.STAŽYS. Nuo 1 iki 13 straipsnio negauta jokių pasiūlymų. Siūlau už juos balsuoti. Dėl 14 straipsnio...
PIRMININKAS. Palaukite. Nuo 1 iki?..
S.STAŽYS. Iki 13.
PIRMININKAS. Punkto, o ne straipsnio?
S.STAŽYS. Įstatymo straipsnio.
PIRMININKAS. Tada patikslinkime pozicijas.
S.STAŽYS. Nuo l iki 13 straipsnio.
PIRMININKAS. Vadinasi, yra 13 arba 44 pirm straipsnis, taip?
S.STAŽYS. Taip.
PIRMININKAS. Iki šito negauta jokių pasiūlymų?
S.STAŽYS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti tiems, dėl kurių negauta jokių pasiūlymų?
Pritariame. Prašom toliau.
S.STAŽYS. Gauta pasiūlymų dėl 14, 15 ir 20 straipsnio...
PIRMININKAS. Palaukit. Iš eilės nagrinėkime. Pirmiausia 14 straipsnis, taip? 14 punktas. Mūsų dokumentai yra punktais. O 14 punktas yra 46 straipsnis, taip?
S.STAŽYS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom. Kokių pasiūlymų gauta dėl 14 punkto?
S.STAŽYS. Dėl 14 punkto gautas Seimo nario pasiūlymas papildyti straipsnį antrąja dalimi. Jis yra priimtinas.
PIRMININKAS. Gal Seimo nario pavardę pasakytumėt?
S.STAŽYS. Ponas R.Bloškys. Seimo narys R.Bloškys.
PIRMININKAS. Jis priimtas, taip? Jeigu yra priimtas, ar reikia balsuoti? Nereikia? Toliau. Dėl šito paties, Seimo nare Briediene? Prašom. Dėl to paties straipsnio?
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, buvo mano pasiūlymas dėl 13 straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Bet jūs kažkodėl visai praleidote 13 straipsnį.
PIRMININKAS. Aš nežinau, kodėl pranešėjas ignoruoja moteris?
S.STAŽYS. Dėl 13 straipsnio buvo pasiūlymas nustatyti atsakomybę tėvams už nepilnamečių vaikų padarytus atskirus teisės pažeidimus, nurodytus tame straipsnyje, nuo 10 metų amžiaus. Praeitą kartą svarstydami mes apsisprendėm ir aš supratau, kad Seimo nariai nepritarė tam.
PIRMININKAS. Aš nežinau. Svarstymo metu galėjo taip būti, bet jeigu Seimo narė V.Briedienė neatsisako tos pataisos, kurią aš turiu prieš akis, reikės dėl jos balsuoti. Ar jau balsuota dėl to? Jeigu balsuota, tada, Seimo nare Briediene, negaliu teikti jūsų pasiūlymo. Prašom tada toliau.
S.STAŽYS. Dėl 46 straipsnio. Jis yra priimtas. Dėl 15 punkto pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Kalbėkim, dėl ko yra gauta pasiūlymų.
S.STAŽYS. Gauta dėl 16 punkto. Dėl smulkiosios vagystės. Daug Seimo narių pasiūlė. Ponai E.Jarašiūnas, R.Bloškys, P.Giniotas ir kiti. Mes pritarėm pasiūlymui ir siūlom Seimui priimti pateiktą straipsnio redakciją.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas pritaria Seimo narių pasiūlymams, turbūt nėra problemos. Nereikia ir balsuoti bei diskutuoti. Sutinkame? Prašom tada.
S.STAŽYS. Dėl 16 straipsnio irgi yra gauta pasiūlymų... Atsiprašau, dėl 17 punkto nebuvo gauta pasiūlymų.
PIRMININKAS. Sakykite, dėl kurių gauta, o tų, dėl kurių negauta, nėra reikalo minėti.
S.STAŽYS. Dėl 18 negauta, dėl 19 negauta. Dėl 20 straipsnio gautas Seimo nario R.Bloškio pasiūlymas papildyti straipsnį antrąja dalimi, vadinas, nustatyti pakartotinumą už kultūros vertybių apsaugos įstatymų ir norminių aktų pažeidimą. Darbo grupė pritarė šitam pasiūlymui, ir projektas yra išdalytas.
PIRMININKAS. Nėra problemų. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Negalima. Balsavimo metu negalima. Dėl balsavimo būdo bus galima siūlyti pabaigoje. Apgailestauju, bet negalima. Prašom toliau.
S.STAŽYS. Dėl 21 punkto buvo gautas pasiūlymas. Už pirmosios dalies nusižengimus padidinti sankciją iki 200 Lt. Nuo 200 Lt iki 500 Lt. Mes tam pasiūlymui pritarėm.
PIRMININKAS. Gerai. Nėra problemų. Toliau.
S.STAŽYS. Dėl 23 punkto pasiūlymų nebuvo gauta. Buvo gauta pasiūlymų dėl 91(4) straipsnio: "Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų, organizacijų raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje". Projekto autoriai siūlė žodžius "išskyrus įstatymų numatytus atvejus". Pagal Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymą šiuos žodžius siūloma išbraukti.
PIRMININKAS. Siūlote išbraukti?
S.STAŽYS. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Tada pritarta. Vieną minutę, Seimo nary V.Petrauskai. Dar Seimo narys P.Jakučionis norėjo.
P.JAKUČIONIS. Labai ačiū. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį. Kadangi skirsnių nėra, tai gal vis dėlto jūs galėtumėte pasakyti, kad bendru sutarimu tie straipsniai jau priimti. Dabar neaišku dėl pataisų. O kaip dėl tų, kuriems nėra pataisų? Ar tikrai ta procedūra, kuri dabar vyksta, yra labai tiksli pagal Statutą? Gal tikrai galima pasakyti, kad tie straipsniai jau priimti. Priimtas, priimtas, priimtas. Tada bus aiškiau. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes taip ir susitarėme, kad pirmiausia priimsime tuos straipsnius, dėl kurių yra diskusija. Balsuosime bendrai dėl visų skyrių, dėl kurių nėra diskusijos. Jeigu tokių yra. O jeigu nėra, tai tada balsuosime už visus.
S.STAŽYS. Mes tik peržiūrėsim straipsnius, dėl kurių yra...
PIRMININKAS. Prašom. Tik man nesakykit.
S.STAŽYS. Dėl 91(5) straipsnio: "Dokumentų pateikimas nevalstybine kalba". Čia yra grupės Seimo narių pasiūlymas (R.Bloškio ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto) sugriežtinti sankciją. Projekte buvo pasiūlyta nuo 100 Lt iki 300 Lt, dabar pagal Seimo narių pasiūlymus yra numatoma sankcija nuo 100 Lt iki 700 Lt. Mes tam pasiūlymui pritarėm, kadangi čia tyčiniai pažeidimai.
PIRMININKAS. Gerai. Tik prašom kalbėt į mikrofoną, nes stenografistės negirdės, ką jūs sakote. Aš puikiai girdžiu, kai jūs kalbate į mikrofoną. Seimo narys P.Jakučionis norėtų kalbėt šia tema? Prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip. Aš esu įgaliotas komiteto vardu kalbėti dėl komiteto pateiktų pataisų. Čia jų yra nemažai. Dauguma jų yra priimta, bet ne visos jos yra visai priimtos. Todėl aš norėčiau, kad gerbiamasis pranešėjas vis dėlto stabteltų prie 93 straipsnio su įvairiais straipsniukais, nes reikia pasisakyti. Sakysim, ir dėl to straipsnio, dėl kurio dabar kalbame...
PIRMININKAS. 91, gerbiamasis Seimo nary?
P.JAKUČIONIS. 91. Mes siūlėm visur numatyti atsakomybę už pakartotinius veiksmus. Kai kuriuose punktuose yra numatyta atsakomybė, o kai kuriuose nėra, nors bausmės daugmaž yra tokios, kokias mes siūlėm. Tai turbūt reikėtų stabtelt ir pažiūrėt, kodėl ten nėra pakartotinio veiksmo įvertinimo.
S.STAŽYS. Mes 91 straipsnį, kuris susijęs su valstybinės kalbos statusu, svarstėm ir gavom pasiūlymų iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Dalyvavo to komiteto nariai. Mes atsižvelgėm į visus pasiūlymus. Tų pasiūlymų, apie kuriuos kalba dabar Seimo narys P.Jakučionis, mes tiesiog neturime. Raštu mes jų negavom.
P.JAKUČIONIS. Aš turiu pasakyti, kad buvo išdalytas vienas siūlymų variantas, tačiau dabar reikėtų svarstyti pateiktus birželio 28 d. pasiūlymus, kurių viršuje yra užrašas: "Vietoje anksčiau išdalyto". Bet aš manau, kad jūs vis dėlto turit, nes kai kurie straipsniai yra priimti lygiai tokie patys, kaip teikiami. O kai kurios pakartotinos (...) nėra.
PIRMININKAS. Taip, iš tiesų yra antrasis Seimo nario P.Jakučionio dokumentas vietoje anksčiau išdalyto. Aš nežinau, ar pranešėjas šitą dokumentą turi. Mes jį turime. O jūs? Neturite? Galiu duoti. Bet aš, gerbiamasis pranešėjau, siūlyčiau tada šitą straipsnį atidėti, kadangi jūs...
S.STAŽYS. Gerai. Mes sutinkam.
PIRMININKAS. O tada jūs panagrinėsite tuos pasiūlymus, kuriuos jums pateikė, gerai?
S.STAŽYS. Dėl valstybinės kalbos nevartojimo.
PIRMININKAS. Prašom toliau.
S.STAŽYS. Toliau mes turime pasiūlymų dėl 60 punkto. 124 straipsnis: "Nustatyto greičio viršijimas".
PIRMININKAS. Pasakysiu, kad yra 14 puslapis: "Transporto priemonių taisyklių pažeidimas". Ne. 124 straipsnis - "Nustatyto greičio viršijimas".
S.STAŽYS. Taip. Čia yra pasiūlymų dėl sankcijų dydžio. Seimo narė V.Briedienė, Seimo narys P.Giniotas ir Seimo narys E.Jarašiūnas siūlo už pirmosios dalies pažeidimus nustatyti 10 Lt baudą. Už antrosios dalies (greičio viršijimas daugiau kaip 20 km) - nuo 20 iki 40 Lt. Yra tokie pasiūlymai. Mes su jais sutikom.
PIRMININKAS. Sutikot? Na, jeigu sutikote, turbūt nėra problemos ir galima nagrinėt toliau. Galima pritart tiems straipsniams?
S.STAŽYS. Mes tada sutikom dėl pataisų, kurias Seimo nariai pateikė raštu. Susirinkusi darbo grupė tiesiog pasitarė ir sutiko.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš tik noriu pasakyti. Mūsų Seimo narių grupė pasiūlė ne vieną papildymą. Dėl tų papildymų norėčiau pasakyti štai ką. Visos baudos, kurias pasiūlė kelių policijos pareigūnai, kurie teikė siūlymus... Jiems juk tenka susidurt daugiausia su tais pažeidėjais, kurie važinėja mersedesais, kadilakais ir dar nežinia kuo. Tai yra 10% Lietuvos gyventojų. Orientuotasi į tą lygį. Vis dėlto žmonės ne taip prabangiai šiandien gyvena. Tarkim, kai kurios baudos viršija eilinio piliečio atlyginimą. Todėl tas numatytas baudas apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų ir kt. paliekam tokias, kokias siūlė. Tik ten, kur žmogus atsitiktinai padarė pažeidimą...
PIRMININKAS. Bet, Seimo nary Giniotai, aš supratau, kad pranešėjas priėmė jūsų pasiūlymą.
S.STAŽYS. Mes priėmėm pasiūlymą dėl greičio viršijimo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas dėl šito nori kalbėt?
A.BENDINSKAS. Taip. Dėl šito aš norėčiau tik tiek pasakyt, kad negali būti jokios problemos. Jeigu jūs nenorit mokėt baudos, neviršykit greičio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymai priimti. Dėl ko mes diskutuojam? Jūsų logika geležinė. Prašom toliau, pranešėjau.
S.STAŽYS. Dėl 1241 straipsnio.
PIRMININKAS. "Kelių ženklų reikalavimų nesilaikymas".
S.STAŽYS. Priešpaskutinė dalis. "Transporto priemonių su įjungtais mėlynos, mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui..." Seimo narių pasiūlymu yra siūloma nustatyti 250 Lt baudą.
PIRMININKAS. Taip ir yra parašyta.
S.STAŽYS. Mes taip ir susitarėm.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl ko jūs sutinkat, trumpai pasakykit, kad sutikote su pataisa. Prašom toliau.
S.STAŽYS. Mes vakar gavom Seimo nario P.Ginioto pasiūlymą, kad reikėtų sumažinti tą baudą iki 100 Lt.
PIRMININKAS. Reikės balsuot, jeigu nepriimate. Seimo nariai, paremkite vieną ar kitą alternatyvą. Kas nori paremti?
P.GINIOTAS. Ar galima dėl pateiktų pasiūlymų ir papildymų tam straipsniui?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Yra pateikta papildymų ne tik penktajai, bet ir pirmajai, trečiajai ir ketvirtajai dalims. Esmė ta, kad sumažintume sankcijas, o penktąją dalį, kuriai jūs ir pritarėte, iš viso išbrauktume.
PIRMININKAS. Prašom tada. Sankcijas išbraukiam todėl, kad yra numatyta balų sistema tiems turtingiems žmonėms, kuriems tikrai bus veiksminga. Jokios piniginės baudos jų nesudrausmins. Nevienodas lygis tarp eilinio piliečio ir turtingo žmogaus.
Gerbiamasis Seimo nary Giniotai, tada pradėkime svarstyti pagal pastraipas.
P.GINIOTAS. Pirmojoje dalyje mes siūlome taikyti 100 Lt baudą.
PIRMININKAS. Buvo 200 Lt. Pranešėjau, ar priimate 100 Lt, ar paliekat tą patį?
S.STAŽYS. Mes manom, kad turėtų būti 200 Lt. Vis dėlto čia yra tyčinis nusižengimas.
PIRMININKAS. Siūlot palikti 200 Lt?
P.GINIOTAS. Tai siūlo 4 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Neturi reikšmės. 6 gali balsuot kitaip. Seimo narys V.Juškus. Kuriai pusei jūs pritariate? 200 Lt ar 100 Lt?
V.JUŠKUS. Pritariu pono P.Ginioto pasiūlymui - 100 Lt.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas. Galima pritart tik kitam pasiūlymui.
R.MARKAUSKAS. Ne, aš pritariu 100 Lt baudai.
PIRMININKAS. Negalite tada pritarti. Seimo narys A.Vaižmužis.
A.VAIŽMUŽIS. Nepritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, žodžiai "pritariu" ar "nepritariu" nieko neduoda. Balsavimo metu galima nuspręst. Arba argumentuokite, kodėl pritariate, arba nieko nesakykit. Kas iš to, kad pritariat? Balsavimo metu bus aišku, kas kam pritaria.
Seimo narys J.Nekrošius. Aš laukiu argumentų, o ne žodžių "pritariu" ar "nepritariu".
J.NEKROŠIUS. Aš vis dėlto pritariu pagrindiniam variantui, kadangi tie pažeidimai dažnai baigiasi labai tragiškai. Dėl to avarijose žūsta daug žmonių. Aš šiek tiek domėjausi ta statistika. Todėl čia ne taip jau juokinga, kad palikai mašiną, o paskui žūsta žmonės.
PIRMININKAS. Galima dabar pritart tik Seimo nario P.Ginioto variantui. Seimo narys A.Bendinskas turbūt ruošiasi pasisakyti.
A.BENDINSKAS. Ne, to aš negaliu.
PIRMININKAS. Negalit? Iš principo. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanau, kad visi asmenys, pažeidę nustatytas taisykles, pažeidžia jas sąmoningai. Taip pat nemanau, kad visi žmonės yra vienodai turtingi. Eiliniam žmogui 100 Lt bauda yra labai didelė ir bus labai veiksminga, o 200 Lt bauda, kai jo pensija arba atlyginimas yra perpus mažesnis, jį tiesiog sužlugdys. Tai, gerbiamieji, nežlugdykim, o auklėkim žmones. Todėl aš manau, kad per daug didinti baudas nebūtų tikslinga. Aišku, jeigu tai žmogus darys sąmoningai, tada galima ieškot ir kitų priemonių. Manau, kad kelių policija ras būdą suvaldyt piktybinius pažeidėjus.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs pritariat, kad 100 Lt bauda geriau auklėja, negu 200 Lt.
Prašom pasiruošt balsuot, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi pranešėjas siūlo pirmojoje pastraipoje palikti 200 Lt baudą, o Seimo narys P.Giniotas siūlo 100 Lt. Argumentus ir iš vienos, ir iš kitos pusės girdėjote. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 200 Lt, spaudžia mygtuką "už", kas už 100 Lt, spaudžia mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas.
Pasirinktas 100 Lt variantas. Prašom toliau. Antroji pastraipa.
S.STAŽYS. Dėl antrosios pasiūlymų nebuvo, dėl trečiosios ir dėl ketvirtosios siūloma nustatyti baudą nuo 50 Lt iki 100 Lt.
PIRMININKAS. Čia Seimo nario P.Ginioto pasiūlymas?
S.STAŽYS. Taip, P.Ginioto.
PIRMININKAS. Seimo nary Giniotai, motyvuokit pasiūlymą.
P.GINIOTAS. Aš daugiau dėl tų argumentų, kuriuos pasakiau dėl pirmosios dalies papildymo. Aš galiu tik pakartoti juos. Dar galiu priminti, kad sankcijos už tai, jeigu būtų kas nors padaryta, yra numatytos kituose straipsniuose. Baudos yra didžiulės.
PIRMININKAS. Kas nori remti Seimo narį P.Giniotą ar pranešėją? Prašom. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paremti gerbiamojo P.Ginioto pasiūlymą. Matyt, argumentai labai įtikinami. Manau, kad reikėtų pranešėjui atsižvelgti į juos.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra? Pranešėjau, nesutinkat atsižvelgti? Sutinkat? Atsižvelgia. Tada reikėjo iš karto sakyt, gerbiamasis pranešėjau. Ar jus tik Seimo nario P.Ginioto nenugalimi argumentai paveikė?
Prašom dėl trečiosios pastraipos.
S.STAŽYS. Dėl trečiosios pastraipos mes irgi pritarėm. Nuo 50 iki 100 Lt.
PIRMININKAS. Dėl ketvirtosios pastraipos.
S.STAŽYS. Dėl ketvirtosios pastraipos nebuvo pasiūlymų. Dėl penktosios pastraipos buvo sankcijos.
PIRMININKAS. Ketvirtosios dalies sankcijų.
S.STAŽYS. Sankcijų. Tam mes pritarėm.
PIRMININKAS. Pritariat? Tai viskam pritariat, taip? Ačiū. Tada prašom toliau.
S.STAŽYS. Toliau dėl 124(2) straipsnio. "Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs avarinę situaciją". Mes siūlom vairuotojams nustatyti 300 Lt baudą arba atimti teises vairuoti transportą 6 mėnesiams. P.Giniotas ir kiti Seimo nariai siūlo nustatyt iki 100 Lt. Dėl šito gal reikėtų balsuot, nes čia toks tyčinis...
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Vis dėlto aš nežinau, ar kuris nors specialiai darytų avarinę situaciją. Pasekmių nėra. Jeigu būtų pasekmės, sankcijos yra taikomos pagal kitą straipsnį. Jos gana griežtos. Todėl aš manau, kad ta sankcija, kurią aš siūlau, yra visiškai priimtina daugumai žmonių. Aišku, neorientuota į tuos, kaip liaudis sako, mafijozus. Juos reikia tvarkyt pagal specialią balų sistemą.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote 100 Lt baudą ir išbraukti "be teisės vairuot", taip?
S.STAŽYS. Ne, teisę paliekam.
PIRMININKAS. Paliekat? Tik sumažinat baudą iki 100 Lt?
Vienas - remia, vienas - neremia. Ką remia Seimo narys V.Plečkaitis?
V.P.PLEČKAITIS. Aš remiu dar ir dėl to, kad reikia atsižvelgti į kelių situaciją. Daug avarijų yra padaroma dėl blogų kelių. Apskritai mūsų keliai nepritaikyti transportui. Tos avarijos ir taip jau yra nuostolis žmogui, o dar jis turi apmokėti tą žalą, kurią padaro kitam ir dar papildomai gauna biudžetas. Čia, man atrodo, ko gero, nereikėtų nė 100 Lt.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad švelninimo kelias nėra tas kelias, kurį mes norim pasirinkti, ir tai dėl kažkokių tariamų motyvų. Jeigu džigitas Vilniuje važiuoja 150 km greičiu ir mes jį dar paglostysim, na, tu čia kitą kartą nevažiuok ir t.t., jis vieną kartą nepadarys avarijos, antrą, o dešimtą padaro. Tai kaip čia yra ir dar mes jį paglostysim? Tai tada iš viso kam reikalingos baudos? Vyrai, važiuokit kaip kas išmanot.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Reikia vėl balsuoti alternatyviai. Kiek suprantu, Seimo nariai, jausdami, kad jie patys bus pagrindiniai baudų mokėtojai, nori sumažinti baudas. Visai suprantamas noras, todėl prašau pasirinkti. Pranešėjas siūlo 300 Lt baudą, o 100 Lt baudą siūlo Seimo narys P.Giniotas. Kas balsuos už 300 Lt baudą, paspaus mygtuką "už", kas už 100 Lt baudą, paspaus mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už dideles baudas - 6, už mažas baudas - 32. Lieka 100 Lt. Prašau toliau.
S.STAŽYS. 127 straipsnis. Čia siūloma sumažinti už pirmosios dalies pažeidimą sankciją nuo 500 iki 1000 Lt. Mūsų darbo grupės buvo pasiūlyta nuo 2000 Lt iki 3000 Lt. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą ar apysunkį kūno sužalojimą.
PIRMININKAS. Jūsų darbo grupė nekeičia savo nuomonės?
S.STAŽYS. Mes nekeičiam, mes manome, kad čia...
PIRMININKAS. Autoriai. Prašau. Seimo narys P.Giniotas. Prašau.
P.GINIOTAS. Aš, užbėgdamas už akių, kad A.Bendinskas vėl tokių nepagrįstų argumentų neišsakytų, pasakysiu, kad vadinamiesiems mafijozams už greitį, kai viršija 40 km, jokių sankcijų mes nepakeitėme, palikom. Nereikia net dezinformuoti Seimo narių.
O dėl šito pasiūlymo aš turiu pasakyti štai ką. Padarius kiekvieną avariją reikės atlyginti ir už automobilio sugadinimą, ne tik savo, bet ir to, kurį sudaužei. Antra. Bauda nuo 500 iki 1000 Lt yra gana didelė. Viską sudėkit į krūvą, aš nežinau, kuris žmogus galėtų ją sumokėti. Vadinasi, lieka viena išeitis, kad reikės užstatyti savo namą ar butą, ar dar kažką, aš nežinau, kad sumokėtų tokią didelę baudą.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys gali paremti dideles baudas, kitas Seimo narys - mažas baudas. Seimo narys P.Miškinis. Prašom. Už kokias baudas?
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, baudos išties yra didelės ir varančios žmones į bankrotą, nes raskit dabar eilinį žmogų, kuris gauna 2000 Lt? Aš vis dėlto manyčiau, kad padarius avariją ir lengvą arba apysunkį kūno sužalojimą reikės sumokėti labai dideles sumas atlyginant padarytą žalą, tai yra ir automobilių remontai, ir gydymo išlaidos, važinėjimo išlaidos. Tos sumos sudarys keleriopai didesnes sumas, negu čia numatyta. Gerbiamieji, mes įvarysim žmogų į skolinę vergovę. Tada taip ir rašykim, kad įvedam skolinę vergovę ir sodinkim į duobę, ir bus labai gražu. Vadinasi, grįšim į XV a., juk einam į tą pusę. 100 Lt bauda yra labai didelė eiliniam žmogui. Ir jeigu tai nėra jo tyčios, neviršykim tokių sumų. O jau 1000 Lt - tai yra svajonė ir pensininkui, ir normaliam tarnautojui, ir darbininkui, ir daugeliui žmonių.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis gali remti dideles baudas. Jeigu nori remti. Negali. Seimo narys R.Markauskas. Dideles baudas prašom remti.
R.MARKAUSKAS. Aš negaliu remti didelių baudų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Tiktai mažas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš irgi už mažas.
PIRMININKAS. Tai ar yra kas už dideles? Seimo narys A.Bendinskas daug pinigų turi.
A.BENDINSKAS. Ne, ne todėl, kad aš pinigų turiu, dabar visi verkia, iš kur jis paims. Parduos tą mašiną, su kuria padarė avariją, ir išsimokės.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Balsuosime alternatyviai. Pranešėjas siūlo dideles baudas, taip kaip tekste. Seimo narys P.Giniotas siūlo baudas sumažinti. Girdėjote, kokias sumas, nenoriu jų kartoti. Kas palaiko pranešėjo variantą, paspaus mygtuką "už", kas Seimo nario P.Ginioto variantą, paspaus mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas.
Už dideles baudas - 14, mažas - 28. Mažos baudos. Toliau. Prašau.
S.STAŽYS. 130 straipsnis. Čia gauti pasiūlymai dėl pastabos. Mes pritariam Seimo narių pono P.Ginioto ir kitų pasiūlymui ir siūlom priimti jų siūlomą redakciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra problemų. Prašom toliau.
S.STAŽYS. Toliau dėl 134 straipsnio. Naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais taisyklių pažeidimas. Siūloma sumažinti sankciją iki 25 Lt. Dabar pasiūlyta 50 Lt.
PIRMININKAS. Pritariate, nepritariate?
S.STAŽYS. Mes palaikom Seimo narių pasiūlymą.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. Vis tiek Seimo narys V.Petrauskas nori siūlyti kažką kita. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš nenorėčiau kažko daug siūlyti, čia mano kaltė, kad nepateikiau jokių alternatyvų, neturiu teisės kažką labai kalbėti. Aš tiktai vieną bendrą pastabą noriu pasakyt, kad kai rudenį bus devalvuotas litas, tai 100 Lt bauda atrodys labai ir labai maža. Tai aš - tokią bendrą pastabą. Net iš viso dėl tų baudų... (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos dešinieji, susitarkit tarpusavy ir netriukšmaukit.
V.PETRAUSKAS. Aš vieną bendrą dalyką noriu pasakyti, kad kažkada buvo diskusija ir net vienu metu teisingumo ministras kalbėjo, jog kai bus kalbama apie baudas, kad būtų galimybė įvesti maždaug minimalaus gyvenimo lygio indeksą. Pavyzdžiui, įsivaizduokime iš tiesų, jeigu po metų ar pusmečio, ar pusantrų metų vieni ar kiti svyravimai įvyks, mums gali tekti vėl taisyti tiktai skaičius. Skaičių mes jau Seime taisėme labai daug. Aš tiesiog pasakiau bendrą pastabą, visiškai neginčydamas šito straipsnio, neginčydamas to, ką, kolegos, didesne persvara nubalsavote. Bet aš kalbu tai, kad vargu ar ilgai litas išliks toks stabilus ir mums po pusmečio gali tekti vėl griebtis skaičių perbalsavimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane informavo, kad dėl 50 ar 25 Lt baudos komisaras R.Oleka mūsų žiniai norėtų pateikti statistiką. Galbūt, komisare, galėtumėt trumpai prie šoninio mikrofono pasakyti, kiek yra neprisisegusių diržų, kiek aš supratau. Prašom.
R.OLEKA. Šiemet per 6 mėn. iš lengvaisiais automobiliais važiavusių ir prisisegusių diržais žuvo 5 žmonės, sužeista - 49, iš neprisisegusių diržais - 36 žuvo, 191 buvo sužeistas. (Balsas iš salės) Teisingai, mes apie tai ir kalbam. Aš pasakysiu kalambūrą, kad kelių policija mėgina išsaugoti žmonių gyvybę, jiems patiems to nenorint. Ir maždaug, kad mums reikia iš tų žmonių atiminėti pinigus, o ne dėl to, kad jie liktų gyvi važiuodami.
Taigi 7 kartus daugiau žuvusiųjų, nesinaudojančių diržais, turbūt šiek tiek irgi kalba apie statistiką.
PIRMININKAS. Ačiū už informaciją. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad vis dėlto reikėtų balsuoti po tos informacijos, ar paliekam 50 Lt baudą, ar paliekame 25 Lt baudą? Sutinkat, kad reikėtų balsuoti?
Gerbiamieji Seimo nariai, po informacijos aš prašau dėmesio. Po komisaro pono R.Olekos informacijos, kuris pasakė labai skaudžių faktų, mums, Seimo nariams, reikėtų apsispręsti. Tie, kurie balsuos už 50 Lt baudą, už diržų neprisisegimą, paspaus mygtuką "už". Kurie mano, kad ta bauda gali būti sumažinta iki 25 Lt, paspaus mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Prašom.
Už - 19, prieš - 23. Lieka 25 Lt.
Prašom toliau.
S.STAŽYS. Yra pasiūlymų dėl 175 straipsnio. Pasiūlyta papildyti...
PIRMININKAS. Vieną minutę, Seimo narys P.Giniotas protestuoja. Prašau, Seimo nary Giniotai.
P.GINIOTAS. Yra pateiktas 1341 straipsnis su atitinkama redakcija. Papildomas straipsnis.
PIRMININKAS. Papildomas straipsnis, pranešėjau.
S.STAŽYS. Teisingai, yra pasiūlymas.
P.GINIOTAS. Ar galima motyvuoti?
PIRMININKAS. Bet gal pranešėjas priėmė ir motyvuoti nereikia?
S.STAŽYS. Ne.
PIRMININKAS. Tada prašau motyvuot. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Šį straipsnį privertė mus pateikti situacija, kuri yra šiandieną. Kalbama apie baudų mokėjimą policijos pareigūnui grynais. Tai yra labai didelė galimybė piktnaudžiauti, yra piktnaudžiavimų. Aš tuo įsitikinęs ir tikrai žinau, kad apie 50% tų baudų, kurios šiandien mokamos, nueina policininkui, stovinčiam ant kelio, į kišenę. Ir keistas kelių inspekcijos siūlymas, kad leistų net visas baudas, kurias sutinka mokėti, surinkt keliuose. Aš manyčiau, čia yra kažkoks užprogramuotas korupcijos veiksmas.
Todėl manytume, kad įvedus šitą straipsnį, kai per 15 dienų gali susimokėti ir yra numatyta sankcija už nesusimokėjimą, t.y. dešimteriopai išieškoma bauda per teismą, tai neprieštarautų 314 straipsniui dėl baudų išieškojimo. Tačiau, be abejo, būtų kolizija su 262 straipsniu, kuriame kalbama apie baudų paėmimą vietoje.
Jeigu šitas straipsnis būtų priimtas, be abejo, reikėtų šiame siūlomame straipsnyje nurodytus punktus išbraukti iš 262 straipsnio. Aš siūlau pritarti, nes vis dėlto reikėtų prieiti prie vakarietiškos tvarkos, kai išduodamas kvitas, tu sumoki baudą, ir tai yra pagrindinis argumentas, nes kelių policijos komisaras pasakė: mes esam pasirengę įvesti balų sistemą, esam kompiuterizuoti. Turim kompiuterizuotą sistemą. Jeigu jūs turit kompiuterizuotą sistemą, vadinasi, galit kontroliuoti ir baudas.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė? Paskui vienas vieną nuomonę, kitas - kitą.
S.STAŽYS. Čia ne tik mano nuomonė, bet ir Vyriausybės tokia nuomonė, kad gal ateityje ir reikėtų įvesti tokią tvarką, bet dabar tiesiog nepasiruošusios visos mūsų tarnybos, pareigūnai ir tuo mes apsunkintume savo piliečių interesus. Jis turėtų papildomai važinėti į policijos komisariatus ir t.t.
PIRMININKAS. Aš norėčiau komisaro nuomonės. Gerbiamasis komisare, ar galėtumėt pasakyti, ar kelių policija pasiruošusi priiminėti baudas tokiu būdu, kaip pasiūlė Seimo narys P.Giniotas? (Balsas iš salės) Aš noriu paklausti jo nuomonės, gal jau dabar pasiruošę? Prašau, komisare.
R.OLEKA. Kalbama apie tai, kiek aš supratau, ar reikia palikti, ar nereikia - mokėti baudas vietoje. Mes manytume, kad daug patogiau ir labai aiškiai pasakyta, kodėl. Kas nenori, tas nemoka. Tas, kuris nesutinka su priimta nuobauda, taip pat nemoka. Tiktai tas, kuris 100% sutinka su paskirta nuobauda, ir iki 200 Lt. O jeigu jis sako, kad tai yra negerai, visada surašomas protokolas ir bendra tvarka einama, išieškoma ir žiūrima po to aukštesnėje instancijoje. Jis sumoka taupomajame banke ir atneša kvitą.
Aš manyčiau, čia labai paprastas palengvinimas. Jeigu Seimo nariai mano, kad nereikia to, tai gerokai apsunkintų tuos žmones, kuriems iškyla tos problemos paskui, kai susiduria su policija. Dėl to, kad čia yra grynai savanoriška, laisvanoriška. Jeigu jis nesutinka, jis niekada nemoka. Surašomas protokolas, ir baigiasi. O tai, kad įves 10 kartų didesnį, jeigu tie terminai neišlaikomi, aš manyčiau, kad mes labai skeptiškai žiūrim, jog teismai sugebės tai padaryti. Dabar kaip yra, iki 6, iki 8 mėn. eilės išnagrinėti tuos didžiuosius klausimus, bylas, tai dar apkrauti šituo. Aš nelabai tikiu, kad pavyks tai padaryti. Žinoma, mums palengvintų darbą, jeigu taip būtų daroma.
PIRMININKAS. Taip, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom. Ačiū, komisare.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau palaikyti kolegą P.Giniotą ir motyvai būtų tokie, kad vis dėlto reikėtų pereiti prie civilizuotesnių baudos mokėjimo būdų. Manau, kad policijos pareigūnas duoda kvituką ir žmogus pasirašo, kad gavo kvituką, ir policininkui pasibaigia bet kokie rūpesčiai. Toliau rūpesčiai atsiranda pažeidėjui - laiku sumokėti baudą. Dabar priešingai, policininkas paima tuos pinigus, po to neša, kažkur perveda. Jeigu žmogus neturi pinigų, iš jo paimamas vairuotojo pažymėjimas. Jis turi sumokėti 20 ar 50 Lt baudą ir negali naudotis vairuotojo teisėm. Taigi iškyla daug problemų. Tuo tarpu jeigu mes pasirinktume šitą būdą, problemos kiltų kaltininkui. Būtų kur kas paprasčiau.
PIRMININKAS. Kas nori remti pranešėją? Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš gal pridursiu keletą argumentų P.Ginioto pasiūlymo naudai. Vis dėlto čia užkertamas kelias policininkams imti kyšius. Jis nebus suinteresuotas. Paprasčiausiai žinos, kad pinigų niekas nemoka, ir jam būtina duoti tiktai kvitą. Kita vertus, galbūt nereikėtų nuo šios dienos tą įstatymą priimti, bet atidėti iki Naujųjų metų ir pan., kad policija turėtų laiko pasiruošti šitam dalykui.
PIRMININKAS. Nutarime tą numatyti, taip? Nutarime numatyti, kad tas straipsnis įsigalioja nuo Naujųjų metų, kad policija...
V.P.PLEČKAITIS. Ir pereiti prie civilizuotos, kaip visam pasaulyje yra, mokėjimo tvarkos. Nes mūsų policija pati to nepadarys, jeigu mes jos neversime to padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš pritarčiau tiktai pranešėjo pasiūlymui, ir čia yra mitas, kalbos, kad jeigu policininkas duos kvituką ar surašys protokolą, tai bus atimta jam galimybė paimti kyšį. Jam dar geriau bus tą kyšį paimti, nereikės nė rašyti, pasiims protokolą, pasiims, įsidės į kišenę. Sakykim, jis turėtų bausti 200 Lt, pasiims 100 Lt į kišenę. Jeigu mes jau taip galvojam, kad tie policininkai nesąžiningi, tai kas jiems trukdys? O dabar žmogus susiduria su didžiulėm problemom. Sakykim, surašė protokolą arba paėmė jam teises, jis važiuoja į taupomąjį banką, suranda ten didžiulę eilę, arba jis uždarytas, arba galų gale sumoka, nuvažiuoja į policiją, neranda to, kuris paėmė jam teises, ir t.t. Laiko gaišimas, arba, kaip sakoma, "valakita".
Aš manyčiau, jeigu mes taip galvojam, kad visi policininkai vagys, tai vis tiek neapsaugos šitai policininkų. Dar kartą kartoju: kas jam trukdys nerašyti protokolo, o pasiimti iš jo gražiai pusę kainos, įsidėti į kišenę ir nuvažiuoti, ir paleisti jį, ir viskas? Todėl aš kategoriškai palaikau pranešėją.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė? Prašom.
S.STAŽYS. Aš manyčiau, kad tas klausimas yra diskutuotinas, ateities dalykas, o dabar reikėtų palikti tą pačią tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu kito kelio, kaip siūlyti jums balsuoti. Seimo narys P.Giniotas pasiūlė papildomą straipsnį, kurio esmę visi puikiai supratote. Galimas variantas, kad šitą straipsnį priėmus nutarime dėl įstatymo įsigaliojimo šitam straipsniui įsigaliojimas bus numatytas vėliau, tarkim, nuo Naujųjų metų ar kaip. Tai Seimas galėtų padaryti. Tačiau iš principo turim apsispręsti, ar tokį straipsnį priimame.
Taigi kas priima tokį straipsnį, kas nori, kad toks straipsnis būtų, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
Už - 27, prieš - 15. Tokiu atveju straipsnis priimamas. Nutarimo projekte reikės numatyti realias datas, nuo kada šitas straipsnis įsigalios.
Prašom toliau.
S.STAŽYS. Daugiau Seimo narių pasiūlymų aš neturiu.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Dėl viso kodekso neturite?
S.STAŽYS. Dėl viso kodekso.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
S.STAŽYS. 175 straipsnio redakcija yra patikslinta pagal Seimo nario pono R.Bloškio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Tai dėl vieno straipsnio neturite ar dėl viso kodekso?
Prašom painformuoti, į ką jūs atsižvelgėte ir jeigu neatsižvelgėte į kurį nors pasiūlymą.
Seimo narys R.Bloškys norėtų dar kalbėti. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Noriu atkreipti dėmesį, į tai yra atsižvelgta, bet aš manau, kad yra korektūros klaida. Ten buvo numatyta, kad dabartiniame kodekse...
PIRMININKAS. Kuriame straipsnyje?
R.I.BLOŠKYS. 175 straipsnyje. Paauglių padarytas chuliganizmas. Ten buvo "nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas". Aš siūlyčiau palikti "arba chuliganizmas" ir po to rašyti taip pat "tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas".
S.STAŽYS. Priimam tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Priimtas pasiūlymas.
R.I.BLOŠKYS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų?
S.STAŽYS. Kadangi priimtas 1341 straipsnis, reikia padaryti pataisą 262 straipsnyje ir pripažinti jį netekusį galios, to straipsnio antrąją dalį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes taip sutarkime. Kadangi naujų pasiūlymų nebuvo, o yra priimta keletas pataisų, šiandien galutinio balsavimo nedarykime... Yra dar pataisų? O kas jų dar turi? Prašom. Kas dar teikiate pastabų? Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, aš esu pateikęs raštu. Buvo 1771, čia jūs priėmėt, matau. Gal iš mano žodinio pasisakymo, bet ir raštu. Tai gerai. Dabar dėl 1772 straipsnio. Aš čia irgi siūlau tą pačią sankciją, kad jeigu baudžiam už alkoholinių gėrimų gaminimą ir laikymą, už tą baudžiam, tai reikalinga ir konfiskacija. Nes po kelių dienų vėl ateis pareigūnas, sakys: čia tas pats gėrimas, kuris prieš savaitę buvo, ir už tą patį keliskart nebaudžiama. Todėl reikėtų ir konfiskaciją numatyti. Aš nežinau jūsų nuomonės.
PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau.
S.STAŽYS. Mes šitam pasiūlymui nepritariam, kadangi namų gamybos alkoholiniai gėrimai pagal kodekso kitus straipsnius yra paimami ir laikomi iki bylos išnagrinėjimo momento, o po to jie sunaikinami. Paprasčiausiai sunaikinami. Vadinasi, konfiskavus, jeigu yra konfiskavimo mechanizmas, tai juos reikia parduoti, o namų gamybos alkoholinius gėrimus... Tai kur jie bus parduodami? Todėl yra numatytas atskiras straipsnis, kad jie yra sunaikinami.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašyčiau pasisakyti dėl motyvacijos.
Seimo narys A.Endriukaitis 1772 straipsnyje, kuris yra 32 puslapyje, siūlo įrašyti papildomus žodžius: "300 Lt su namų gamybos vyno ir alaus konfiskavimu". Taip aš supratau, Seimo nary Endriukaiti?
A.ENDRIUKAITIS. Ne, dėl sankcijos aš sutinku, kaip jų yra, tiktai tą papildymą, kad su gėrimų ir jiems gaminti aparatų konfiskavimu. Aparatus taigi reikia atimti.
PIRMININKAS. Pranešėjas nepritaria. Tuomet prašome, Seimo nariai, vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš norėjau pasisakyti dėl 214 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl kurio? Atsiprašau, dėl kurio?
V.BRIEDIENĖ. Dėl 214 straipsnio.
PIRMININKAS. 214. Tai prieisim prie jo.
Seimo narys R.Bloškys norėtų kalbėti. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tą straipsnį, kurį mes priėmėm, kad ten kažkurį straipsnį reikėtų dabar naikinti. Bet kadangi mes nutarėme, kad turėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų, tai turbūt tą straipsnį reikia palikti galiojantį, o tiktai po to, kai įsigalios tas priimtas mūsų straipsnių papildymas, jį naikinti arba keisti.
PIRMININKAS. Pranešėjas pažadėjo, kadangi po visų pataisų jam reikės dar kartą viską peržiūrėti, matyt, atsižvelgs į jūsų pastabą, visa tai turėdamas galvoje.
Seimo narys P.Jakučionis. Prašome remti kurią nors alternatyvą - Seimo nario A.Endriukaičio arba pranešėjo.
P.JAKUČIONIS. Aš norėjau dėl 214 pasisakyti.
PIRMININKAS. Vėliau tada prašau.
Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš remiu pranešėją, tiktai man ne visai aišku, gal aiškiau pasakytų dėl konfiskacijos. Dėl to, kad gamybos priemonės ir pagaminta produkcija privalo būti sunaikinta.
S.STAŽYS. Čia, suprantat, turima...
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau! Dar vienas Seimo narys pasisakys, o paskui galėsite motyvuoti.
Seimo narys E.Jarašiūnas. Galima remti tiktai A.Endriukaitį.
E.JARAŠIŪNAS. Manau, kad gėrimų ir aparatų konfiskavimas šiaip yra beprasmis.
PIRMININKAS. Tai negalite pasakyti...
E.JARAŠIŪNAS. Manyčiau, kad turėtume palaikyti vis dėlto tą nuostatą. Šitie dalykai turi būti sunaikinti, nes jie jokios vertės neturi. Gėrimas - tai yra surogatas ir nuodas, aparatas - šitam surogatui gaminti.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote palikti?
E.JARAŠIŪNAS. Ir iš...
PIRMININKAS. Siūlote palikti kaip tekste?
E.JARAŠIŪNAS. Arba papildyti, kad su šitų gėrimų ir aparatų sunaikinimu. Taip ir parašyti.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė.
S.STAŽYS. Na, mano nuomone, čia turima omenyje nestiprūs alkoholiniai gėrimai, namų gamybos vynas. Aš nežinau, ar čia ypatingi yra net kažkokie aparatai tai jų gamybai.
PIRMININKAS. Yra toks su burbuliukais, žinot. (Salėje juokas)
S.STAŽYS. Na, nebent. Na, butelis toks didžiulis stovi. Todėl man atrodo, kad numatytas jų paėmimas ir sunaikinimas pakankamai užtikrina to straipsnio įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Endriukaitis reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Ačiū.
214 straipsnis. Kas norėjo kalbėti?
S.STAŽYS. 214 straipsnis. Mes, atrodo, į Seimo narių pasiūlymus atsižvelgėme. Sankcijos yra padidintos. Pakankamai didelės. Nežinau, mes daugiau pasiūlymų neturime dėl jų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau, kad jūs užbaigtumėte mano pasiūlymus, paskui eitumėte prie kitų.
PIRMININKAS. Taigi...
A.ENDRIUKAITIS. Tai 178 straipsnis. Aš matau, kad pateikėjas jų nematęs. 178 straipsnis, trečioji dalis. Aš siūlau išbraukti sankciją, paliekant, kaip yra numatyta projekte. Tik išbraukti pataisos darbus iki dviejų mėnesių, išskaičiuojant 20% darbo užmokesčio. Dėl dviejų mėnesių sudaryti tokią sudėtingą buhalterinę situaciją gal nevertėtų.
S.STAŽYS. Mes pritariam šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pritaria, pone Endriukaiti. Užtai aš nieko ir nekalbu.
A.ENDRIUKAITIS. Tai niekas man šito nepasakė.
Jeigu leisit, aš toliau tada.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Ir 1852 straipsnis. Prekybos tabako gaminiais taisyklių pažeidimas. Kadangi mes rengiame atitinkamą įstatymą ir ten bus tam tikras šitų gaminių prekybos reglamentavimas, todėl reiktų iš anksto ir numatyti. Čia labai nesudėtingas reikalavimas, kad tabako gaminių pardavimo taisyklių prekybos įmonėse nesilaikymas užtraukia baudą nuo 50 iki 200 Lt su tabako gaminių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
PIRMININKAS. Pranešėjau.
S.STAŽYS. Mes susilaikėme nuo to, kadangi vis tiek kol kas tų taisyklių nėra ir įvesti normą tiesiog prieš laiką būtų netikslinga. Mes gi nežinom, ką tos taisyklės nustatys.
PIRMININKAS. Seimo nary Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Aš vis tiek norėčiau, nėra ko čia bijoti. Jeigu dabar nėra normos, tai nesant tos konkrečios normos nereikės nieko ir bausti. Bet norma iš tiesų bus. Ar paaugliams pardavimas, ar tenai tam tikrose vietose, mes tą žinome, ir čia tiesiog, kad nereikėtų paskui kaitalioti šito kodekso, norėtume avansu tokią nesudėtingą normą ir tokią nedrastišką sankciją užfiksuoti.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlysite balsuoti?
A.ENDRIUKAITIS. Ir prašysiu Seimo narių paremti šitą normą.
PIRMININKAS. Taip, prašau. Seimo narė V.Briedienė. Prašome. Ir Seimo narys P.Jakučionis.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 214 straipsnio.
PIRMININKAS. Ne ne, Seimo nare Briediene, čia dar jūs Seimo narį A.Endriukaitį visiškai apleidote.
Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Na, aš remiu gerbiamojo A.Endriukaičio pasiūlymą. Bet aš taip pat norėjau dėl 214 straipsnio. Kadangi jūs paskelbėt, kad žiūrėsim 214 straipsnį, tai aš ir užsirašiau.
PIRMININKAS. Bet Seimo narys A.Endriukaitis mane pataisė. Seimo narys P.Papovas. Prašom. Nėra jo.
Gerbiamieji Seimo nariai reikalauja balsuoti. Tai prašome, balsuosime tada.
Seimo narys A.Endriukaitis siūlo pataisą. Būkit malonus, perskaitykite tą pataisą, bus greičiau turbūt. Taip, prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Galima?
1852 straipsnis. Prekybos tabako gaminiais taisyklių pažeidimas.
"Tabako gaminių pardavimo taisyklių prekybos įmonėse nesilaikymas užtraukia baudą nuo 50 iki 200 Lt su tabako gaminių konfiskavimu ar be konfiskavimo."
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šitą pataisą, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
20 už tą pataisą. Pataisa priimta. Vadinasi, įrašomas papildomas straipsnis.
Prašom toliau. 214 straipsnis dabar, taip? Ne dar? Prašom, Seimo nary Endriukaiti, jūs šiandien... Kompiuteris užimtas. Gal prie šoninio mikrofono, būkit malonus.
A.ENDRIUKAITIS. Aš teikiu 188 straipsnio 7 pataisą, tai būtent pareiškimo svarstymo terminų nesilaikymas. Mes susiduriame su tokia situacija, kad pareigūnai savivaldybėse ar ministerijose neatsakinėja laiku piliečiams į pareiškimus. Ir nuostata yra ten arba trys savaitės, arba mėnesis. Ten yra kitur reglamentuotas tas laikas. Tačiau kadangi prokurorai dabar bendros priežiūros tokios nevykdo ir nėra išties kur kreiptis, ir kas iš to, jis neatsakė, jūs galite ten kreiptis, kas ten žmogų žiūrės? Todėl šitam sugriežtinimui... Mes čia tariamės su kitais Seimo nariais ir siūlom įrašyti tokią sankciją. Aš pacituoju: "Pareigūnas, atsisakęs registruoti piliečio pareiškimą arba nustatytu laiku neatsakęs į jį, baudžiamas 50 Lt bauda." Na, ir paskui pataisa, kur turėtų būti tai įrašoma.
PIRMININKAS. Taip, kas norėtų remti? O gal pranešėjas iš karto priima? Tai nereikės čia...
S.STAŽYS. Aš manyčiau, kad tie klausimai turėtų būti sprendžiami drausmine tvarka.
PIRMININKAS. Bet ne čia, taip manote?
S.STAŽYS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš manyčiau, kad čia iš tikrųjų ne šito įstatymo reikalas. Yra Seimo kontrolierių įstatymas, labai gaila, kad mūsų Pirmininkas kol kas dar nesiūlo tų Seimo kontrolierių, bet kaip tik jų pareiga ir yra šitai žiūrėti.
PIRMININKAS. Pirmininkas painformavo, kad Lietuvoje dar nepriaugo kontrolierių, dar augina.
Prašome, gerbiamieji Seimo nariai. Tai aš dabar nežinau. Seimo narys A.Endriukaitis siūlo balsuoti, nors palaikančių kol kas nėra.
Seimo narys L.Milčius palaiko. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš palaikau. Iš tikrųjų žmonės kiek kreipiasi ir jiems neatsako, ir jokios atsakomybės nėra. Vėliau net mano pagalba... Pavyzdžiui, Kėdainiuose kiek aš kreipiausi, turbūt iš aštuonių raštų atsakė į du. O šeši guli neatsakyti po keletą mėnesių. Kažkokią tvarką reikėtų pabandyti įsivesti. Gal šiandien neblogai būtų, jeigu būtų ir piniginė nuobauda už tokį, sakyčiau, ne tik korupcijos, bet ir biurokratijos siautėjimą.
PIRMININKAS. Galima dabar tik nepalaikyti. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Taip, aš nepalaikau dėl tokių motyvų. Kai tam pareigūnui, pavyzdžiui, susitarkime mes, 100 pareiškimų atnešim ir per tam tikrą laiką jis turi atsakyti, jis niekada neatsakys. Jis gali būti perkrautas ir todėl dažniausiai taip yra. Ir yra kiti reikalai, čia gali jis būti atleistas iš darbo, jeigu pagrįstai yra ir pan. Turi būti baudžiamas, man atrodo, kitaip, o čia tai nėra realu. Dėl registracijos gal dar galima būtų sutikti, nes registruoti privalo. Bet kad atsakytų, tai juk turi būti išnagrinėta. Todėl aš nepritariu tai daliai.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys A.Endriukaitis pasiūlė pataisą. Kas tą pataisą remia, paspaus mygtuką "už", kas neremia, paspaus mygtuką "prieš" arba susilaikys.
Gerbiamasis pranešėjau... (Balsai iš salės)
Taip, pataisa nepriimta. 11 - už, 12 - prieš, 2 susilaikė. Pataisa nepriimta. (Balsas iš salės)
Gerbiamasis atstove, pataisa vis tiek nepriimta, neverta apie tai kalbėti.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs puikiai mokate neklausyti, kada nenorite klausyti ko nors.
Prašom dėl 214 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai yra paskutinis straipsnis, gal sutinkame jį apsvarstyti ir tada mes galėsime ramiai eiti pietauti? (Balsai iš salės) Na, bet jeigu pranešėjas daug ką priėmė, tai nebus ko svarstyti. Prašom, pranešėjau, ką priėmėte ir...
S.STAŽYS. Visi pasiūlymai, kurie buvo pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, yra priimti. Darbo grupė sutiko, o kitų pasiūlymų mes neturim dėl tų straipsnių.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė norėjo dar kažką pasiūlyti. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, yra mano pasiūlymas dėl 214 straipsnio, dėl erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos pažeidimo baudų padidinimo. Ir jeigu mes norime su kokiu nors nepageidaujamu reiškiniu kovoti, baudos turi būti didelės, kad būtų ekonomiškai nenaudinga daryti pažeidimus. Čia ne eismo taisyklių pažeidimai. Čia yra specialiai, žinant, ką darome. Ir aš siūliau čia baudas nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst.
PIRMININKAS. Tai yra koeficientą padauginti iš dešimties, taip?
V.BRIEDIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gal, pranešėjau, priimate?
S.STAŽYS. Na, priimtina.
PIRMININKAS. Priėmė. Viskas gerai. Tada Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad 214 straipsnis yra tokios pačios būklės kaip ir 91. Gerbiamasis pateikėjas neturi mūsų paskutinio siūlymo. Ir iš tikro ten taip pat dauguma mūsų siūlymų yra priimta, bet, sakysim, dėl autorinių teisių pažeidimo iš viso nepriimta - nežinia kodėl. Taip pat yra ir pakartotinių veikų. Tai aš manau, kad taip pat reikėtų pasižiūrėti, kaip ir dėl 91 straipsnio, ir dėl 214 straipsnio, kartu su pateikėju patikslinti ir dabar atidėti tą straipsnį, kadangi vis tiek jau turime atidėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes galime taip padaryti ir pranešėjas turbūt pritartų, kad dabar su suinteresuotais asmenimis sutartų laiką, dar pasitartų dėl atskirų straipsnių ir galėtume mes tuos atskirus straipsnius, dar kartą patikslintus, vėliau pateikti, jeigu reikia dar.
S.STAŽYS. Mes sutinkam.
PIRMININKAS. Sutinka pranešėjas. Aš manau, nėra problemų. Mes galime laikyti tuos straipsnius, dėl kurių diskusijų nekyla, priimtais. O dėl tų, dėl kurių yra diskusijų arba bus patikslinti ryšium su pataisomis, aš manau, kad Seimas neprieštaraus ir nereikalaus dar kartą ir dar kartą svarstyti. Aš manau, suinteresuoti asmenys... Pranešėjas, aš matau, gana noriai priima pataisas, neturėtų būti problemų. Todėl pirmadienį, 12 val., bus galutinis balsavimas už visą įstatymą. Žinoma, dar už tas pataisas, už kurias reikės balsuoti, balsuosime.
Aš dėkoju pranešėjui, dėkoju Seimo nariams. (Balsas iš salės) Kuris čia dar yra? Tai pirmadienį padarysim. Dėkoju visiems.
Vieną minutę! Yra nedidelis skelbimas. 14 val., t.y. dabar, mūsų laukia Amerikos lietuviai - partijų atstovai 308 kabinete. Jie norėtų pasitarti dėl vienos komisijos įsteigimo. Amerikos atstovai lankėsi, žinote, dėl ko. Tai kviečiame, nes jie laukia. Posėdis baigtas.