Šešiasdešimt šeštasis posėdis
1994 m. liepos 12 d.

Svarstyti klausimai:

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas Nr.1036N (svarstymas)

Seimo nutarimo "Dėl referendumo paskelbimo" projektas Nr.1063 (pateikimo tęsinys)

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas Nr.1036N (svarstymas ir priėmimas) (94.07.12)

4sesija 66p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Pradedame posėdį. Prašom registruotis. Posėdyje dalyvauja 67 Seimo nariai. Svarstome pirmąjį darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tvirtinimą. Primenu, kad pagal Seimo Statutą pirmiausia vyks diskusija, po to baigiamasis Ministro Pirmininko žodis ir atsakymai į klausimus, po to balsuosime, ar patvirtinti Vyriausybės programos pakeitimus. Dalyvauti diskusijose užsirašė 20 Seimo narių. Kviečiu į tribūną kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu gerbiamąjį Seimo narį A.Sakalą. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pone Seimo Pirmininke!

Panašumas tarp pateikto 62 psl. dokumento, pavadinto “Vyriausybės programa”, ir to, kas Amerikoje jau 40 metų vadinama valdžios programa, yra toks pats, kaip panašumas tarp vežimo dalių ir paruošto važiuoti automobilio. Programos paskirtis - išaiškinti, kokių priemonių visuma leidžia pasiekti artimiausius tikslus. Tačiau kokiems tikslams pasiekti Vyriausybė prašo įgaliojimų, svarstomoje medžiagoje dar nepasakyta. Ir kartu nepasakoma, kokiais keliais, būdais, kaštais ir kada ir kam prašoma suteikti Vyriausybei įgaliojimus.

Pagrindiniams programiniams tikslams, tokiems kaip nacionalinio produkto prieaugis, nedarbo lygis, darbo našumas, kainų indeksas, infliacijos lygis, nėra vietos nei šioje programoje, nei ankstesniųjų vyriausybių programose. Todėl aš ir lyginu pateiktą programą su vežimo dalimis, o ne su parengtu važiuoti automobiliu “Ford mondeo”. Jei minėtos pagrindinės programos dalys būtų, tuomet būtų prasmė svarstyti, ar tikslai atitinka nacionalinius interesus, ar tikslų siekimo būdai pakeliami Lietuvos žmonių daugumai, ar kaštai ne per dideli, ar viskas numatyta, kokios gali būti neigiamos Vyriausybės veiklos pasekmės ir kaip jų išvengti ypač skurstantiems Lietuvos žmonėms. Tada būtų galima kalbėti apie programinį valstybės valdymą.

Dabar tenka kalbėti apie laisvai pasirinktas programos detales. Programinio valdymo vengia visos valdžios, kurioms sąvokos “valdžia” ir “valdžios lovys” yra tapatingos, nors programinis valdymas - tai daugumos interesų požiūriu pats efektyviausias valdymas. Valdymas, mažinantis bet kurios valdžios korupcijos koeficientą ir padidinantis daugumos gyventojų interesų atstovavimo koeficientą. Jei ankstesnės valdžios (o daugiausia tam laiko turėjo pono G.Vagnoriaus ir pono A.Šleževičiaus vyriausybės) būtų pasiūliusios ir įgyvendinusios antikorupcinius įstatymus, tai Lietuvos ištekliai būtų visuomeniškiau naudojami, dėl to dauguma gyventų geriau.

Anoji valdžia aiškino, kad mafijos nėra, o dabartinė neužsimena apie korupciją. Ne tik visuose 62 puslapiuose ši problema neminima, bet net nežadama pateikti Seimui ratifikuoti tarptautinės sutarties dėl “nešvarių” pinigų “išplovimo”, nors Seimas 1994 m. kovo 15 d. nutarimu Vyriausybę įpareigojo tai padaryti.

Gerai, kai turtėjama, bet blogai, kai nuosavybė išniekinama susikraunant turtus korupciniu ir kitais nusikalstamais būdais. Nuosavybė - tai turtas, įgytas sąžiningu konkurencijos keliu, ir visuomeninis gyvenimas komplikuojasi, kai nėra pagarbos nuosavybei. O kaip ją gerbti, kai generalinė jos įsigijimo linija yra neteisinė?

Gerbiamieji Seimo nariai, bet kurios postsovietinės vyriausybės programos vienu iš tikslų turėtų būti valstybės ekonominė nepriklausomybė, kuri įgyvendinama, be kita ko, įvedant kvotas, kad bet kurios užsienio valstybės ekonominė įtaka, pavyzdžiui, neviršytų 30% Lietuvos ekonominio potencialo. Ši Vyriausybė ne tik tokio tikslo nekelia, bet siūlo panaikinti Aukščiausiosios Tarybos priimtą nuostatą, kad bendroms įmonėms su Rusija lengvatos netaikomos. Tuo tarpu jos ekonominė įtaka... Rusijos ekonominė įtaka Lietuvai gerokai viršija ribą, kuri laikoma nepavojinga valstybės ekonominei nepriklausomybei.

Savaitraščio “Moscow News” teigimu, 40 tūkst. Rusijos įmonių valdo mafija. Įlindo ir toliau lįs į Lietuvą. Imperinės Rusijos jėgos negailėjo ir negailės pakloti milijardų, kad išlaikytų įtaką kitoms valstybėms. Tai kam tos lengvatos, gerbiamieji Seimo nariai? Kodėl Vyriausybė siūlo panaikinti Aukščiausiosios Tarybos nuostatą dėl lengvatų neteikimo tiems, kurie, kad žūtbūt išlaikytų įtaką, klos milijonus ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis?

Ir pabaigai. Mes niekaip nepajėgiam Vyriausybės įtikinti, jog vadinamoji stabilizacija, arba, kaip parašyta medžiagoje, cituoju: “artimiausi Vyriausybės uždaviniai ekonominės politikos srityje - 1994 m. visiškai sustabdyti ekonomikos smukimą” (citatos pabaiga), - įmanoma ir pravalgant ar sukūrenant užsienio kreditus, tai yra vaikų sąskaita. Jiems po keliolikos metų teks kreditus grąžinti. Jau dabar pravalgyti šimtamilijoniniai kreditai turėtų būti rimtas įspėjimas ir tiems, kurie muša pavojaus varpą, bet neturi jėgų pakreipti įvykį kitaip, ir tiems, kurie balsuoja Seime, aklai pasitikėdami ne savo išmintimi, o partinių bosų neklystamumu.

Ponios ir ponai! Mano pranešime pateikta tik sisteminė, bet ne detali Vyriausybės programos analizė. Priežastis, paskatinusias mane taip elgtis, įvardys kolega A.Rudys, kalbėdamas Socialdemokratų frakcijos vardu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Zimnicką kalbėti Ekonomikos komiteto vardu. Rengiasi pasisakyti ponas A.Baskas.

V.V.ZIMNICKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas, gerbiamieji Vyriausybės nariai! Ekonomikos komitetas atidžiai išnagrinėjo Vyriausybės programą ir iš esmės jai pritarė. Trečiosios programos teigiamu bruožu paminėčiau tai, kad Vyriausybė įvertino savo vienerių metų darbo patirtį ir nekeisdama ankstesnės programos nuostatų pataisė ir papildė savo programą. Ekonominės politikos skyrių papildė naujai suformuota ūkio plėtotės strategija, taip pat artimiausiais Vyriausybės uždaviniais ekonominės politikos srityje.

Šie papildymai išryškina ekonominę politiką, kurios laikysis Vyriausybė, tačiau artimiausi 19941995 m. uždaviniai turėtų būti aiškiau apibrėžti ir plačiau išvardyti.

Kartu tenka konstatuoti, kad programoje dar liko bendro pobūdžio nieko neįpareigojančių populistinių teiginių. Ypač tai ryšku ūkio plėtojimo ir restruktūrizavimo srityse. Be to, mūsų nuomone, kelia abejonę programos teiginys, kad atskirų ūkio šakų vidiniai prioritetai nustatomi ir įgyvendinami pagal tų šakų plėtojimo ir restruktūrizavimo programas.

Šios visos programos buvo svarstytos Ekonomikos komitete. Susilaukė pastabų, taip pat ir esminių, todėl jos turėjo būti koreguotos, tikslinamos ir, kas ypač konstatuota, sukonkretintos. Tai nepadaryta, ir tomis programomis beatodairiškai remtis Vyriausybei būtų mažų mažiausiai neatsargu.

Valstybinių įmonių privatizavimo poskyryje Vyriausybė pakoregavo savo nuostatą š.m. liepos mėnesį užbaigti privatizavimą už valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas ir pereiti prie valstybinio turto privatizavimo tik už pinigus. Gerai, kad šis terminas dėl turto indeksavimo ir kitų priežasčių pratęstas iki š.m. pabaigos. Tačiau tai, kad naują Privatizavimo įstatymo projektą numatoma pateikti neapibrėžtu rudens sesijos terminu, aš manau, nepriimtina. Jau nekalbant apie tai, kad šio įstatymo projektą teks atidžiai nagrinėti ir tam prireiks nemažai laiko. Bet po jo priėmimo iki įsigaliojimo turi likti bent pora mėnesių normatyviniams aktams priimti, taip pat supažindinti Lietuvos piliečius su būsimąja privatizavimo tvarka. Priešingu atveju bus nereikalinga sumaištis.

Kalbant apie programos finansų politikos poskyrį, negalima pritarti teiginiui, kad mokesčių sistemos pirmasis etapas iš esmės baigtas. Priimti įstatymai, dar net nepradėję veikti, taisomi. Poįstatyminiai aktai laiku neparengiami ir taip suveliami, kad iš programos nuostatos sudaryti galimybes mokesčių mokėtojams gauti išsamią informaciją apie mokesčių įstatymus, kitus normatyvinius aktus, instrukcijas ir paaiškinamuosius mokesčių įstatymo taikymo klausimus lieka tik miražas.

Geriausias ar blogiausias neatsakingų sprendimų pavyzdys yra priimtas Pridėtosios vertės mokesčio įstatymas, kuris dar nepradėjęs veikti jau pačių įstatymo autorių ir Vyriausybės du kartus buvo siūlomas skubos tvarka koreguoti. O juk svarstant šio įstatymo projektą buvo išsakytos tos pačios pastabos, ir Ekonomikos komitetas, matydamas neigiamas pasekmes, siūlė alternatyvą. Toks mokesčių normatyvinių dokumentų nuolatinis “tobulinimas” sukelia pelnytus priekaištus dėl stabilumo stokos ir didina opiniją visai mokesčių sistemai. Todėl pakartotinai, primygtinai siūlau Vyriausybei ir pirmiausia Finansų ministerijai apsispręsti ir nustatyti mokesčių sistemos pertvarkymo metodiką ir eiliškumą.

Kainų ir antimonopolinės politikos poskyryje minima energetinių išteklių kainų taryba, mano nuomone, neatitinka savo funkcijų, o programos nuostata, kad kainos (cituoju) “užtikrintų pelną”, gali turėti neigiamų pasekmių, ypač kai tai bus taikoma pramonės šakose, kurios veikia kaip natūralios monopolijos. Be to, šiame poskyryje minimas Vartotojų teisių gynimo įstatymo projektas iš tikrųjų skubiai reikalingas, nes jis turėtų būti priimamas kartu su Prekybos įstatymu, kurio svarstymas atidėtas.

Užsienio prekybos ir muitų politika pateiktoje Vyriausybės programoje, lyginant su ankstesniąja, papildyta ir pataisyta iš esmės, ir galima tik palinkėti, kad Vyriausybės siūlomas iš esmės teisingas atviros rinkos ekonomikos modelis neužgožtų Lietuvos rinkos apsaugos.

Ekonomikos politikos skyriuje plačiausiai išdėstytas ūkio plėtojimas ir restruktūrizavimas, kur, kaip minėjau, būtina sukonkretinti, išmesti šūkius ir nustatyti darbų eiliškumą pagal svarbą bei vykdymo terminus. Taip kalbu ir todėl, kad abejoju tuo, jog Vyriausybė, surašydama į savo programą visas esamas ūkio problemas, atsižvelgė į finansines galimybes, juo labiau kad investicijų politikos poskyryje teigiama, kad Vyriausybė dar tik numato rengti valstybės investicijų 19951997 m. programą.

Pritardamas bendroms investicijų politikos nuostatoms, programoje pasigendu konkretumo ir šioje srityje. Reikia pritarti tam, kad Vyriausybė, skirtingai nuo ankstesnės programos, numato daug dėmesio skirti savivaldybių reikalams, tačiau tam, kad iš ūkio valdymo tobulinimo poskyrio “iškrito” kompleksinio ūkio valdymo organizacinės struktūros tobulinimo visais lygiais nuostata, nepritariu. Manau, kad čia turėtų aiškiai atsispindėti Vyriausybės nuostata dėl valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo. Kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnis.

Lietuvoje vykstantys politiniai bei socialiniai ekonominiai pokyčiai diktuoja poreikius formuoti socialinę turizmo politiką. Kaip būtina sąlyga ir galimybė pritraukti užsienio investicijas į šalies ekonomikos vystymą yra turizmo paslaugų ir infrastruktūros išvystymas. Pajamos iš įvažiuojamojo turizmo laikomos šalies eksporto pajamomis ir sudaro tarptautinių mokėjimo balansų aktyvų dalį. Vidinis turizmas - tai mūsų žmonių poilsis, jaunimo auklėjimas, turizmo verslo vystymas, aptarnavimo srities plėtimas, papildomų darbo vietų tiek kvalifikuotai, tiek mažai kvalifikuotai darbo jėgai sukūrimas.

Vyriausybės programos projekte numatytos konkrečios priemonės turizmo plėtojimui įgyvendinti padės skatinti turizmo paslaugų kūrimą ir įvažiuojamojo turizmo vystymą.

Anksčiau paminėtų fundamentalių ekonomikos klausimų sprendimas leistų parengti Vyriausybės programoje numatytą socialinių garantijų sistemą, nustatyti socialinių garantijų prioritetus, ekonomikos būsenos ir socialinių išmokų santykius. Svarbu yra rasti galimybių užimtumui ir naujų darbo vietų sukūrimui skatinti, atsisakant darbingų žmonių visuotinės globos, svarbiausią dėmesį skiriant tiems, kuriems būtina socialinė parama. Būtina peržiūrėti socialinių mokesčių dydį ir gaunančių socialines išmokas kontingentą.

Gerai, kad Vyriausybė numato pertvarkyti draudimo sistemą, bet kartu iš esmės reikėtų spręsti ir “Sodros” reorganizavimą ir pertvarkymą. Noriu atkreipti dėmesį į pridėtų prie Vyriausybės programos įstatymų projektų, kuriuos būtina parengti ir priimti įgyvendinant Vyriausybės programą, sąrašą, kuris suskirstytas pagal šakas, tuo tarpu projektai visai nesugrupuoti pagal svarbą, eiliškumą ir parengimo terminus. Todėl šis sąrašas yra mažareikšmis ir taisytinas.

Savo trumpoje kalboje išsakytas pastabas Vyriausybei siūlau priimti geranoriškai ir į jas atsižvelgti. Ypač būtina atkreipti dėmesį į savo priimtų nutarimų vykdymo kontrolę, nes vis dar pasitaiko nutarimų, kurie nevykdomi. Kaip pavyzdį pateiksiu 1993 m. gruodžio 21 d. Vyriausybės nutarimą Nr.967, kuriame 3.1 punktu trims ministerijoms pavesta parengti kompensavimo už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybinio kapitalo akcijomis tvarką. Tai labai svarbus klausimas, tačiau ta tvarka ne tik nebuvo laiku nustatyta, bet ir berods dar iki šiol jos nėra.

Siūlau pritarti Vyriausybės programai, tačiau iš esmės, aš manyčiau, šita programa yra per plati. Būtina ją patikslinti: ir Vyriausybės programoje turėjo atsispindėti būtent tie momentai, kurie papildomai įtraukti ir į tą Vyriausybės programos skirsnį. Todėl manyčiau, kad ta didelė, plati programa, kurią ir perskaityti, ir įvertinti reikia labai daug dėmesio, nėra tokia būtina. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Baskas. Rengiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys.

A.BASKAS. Jūsų Ekscelencija, gerbiamieji Vyriausybės ir Seimo nariai!

Pritarus pateiktai nekonkrečių pažadų medžiagai, bet ne programai, Vyriausybė tampa be įsipareigojimų ir Seimas praranda galimybę kontroliuoti jos veiklą. Tuo pačiu griūna demokratinės valdžios struktūra, nes demokratija yra visuomenės interesų vyravimas, kuris neįmanomas be atskaitomybės ir atsakomybės, t.y. be konkrečių įsipareigojimų. Tokiu būdu Vyriausybė galės leisti tęsti savo politiką, žiūrinčią daugiau turtingųjų, o ne daugumos gyventojų interesų.

Kaip LDDP frakcija nesuvokia, kad viršūnė aukoja daugumą jų, siekdama taip praturtėti, kad kituose rinkimuose lemtų jų turtas, o ne dabartinių LDDP Seimo narių veidas? Nuvarytus arklius nušauna, panaudotus Seimo narius partija nesiūlo rinkti, nes jie netinka masalu. Visos korupcinės valdžios vengia programinio valdymo, nes jis mažina korupcijos galimybes. Nors daugumos interesų požiūriu - tai efektyviausias valdymas.

Kad ši Vyriausybė korupcinė, rodo daugelis jos veiklos bruožų. Klausimas yra, kiek ji korupcinė ir kiek atitinkamos priemonės mažintų jos korupcijos koeficientą, kartu padidintų daugumos gyventojų ir nacionalinių interesų paisymą. Visose postsovietinėse valstybėse visi, kurie teiks pirmenybę nacionaliniams interesams, bus maišomi su purvu, ar tai būtų socdemai, ar krikdemai, ar tautininkai, ar kokie nors kiti. Visi, kurie įvardiję buvusios ir esamos valdžios politiką, tautos išlikimui reikalingą kelią. Galimybių ne tiek daug išaiškinti, kad dauguma suvoktų, jog vadinamoji stabilizacija, arba, kaip parašyta medžiagoje, “artimiausi Vyriausybės uždaviniai ekonominės politikos srityje - 1994 m. visiškai sustabdyti ekonomikos smukimą” vykdant generalinę liniją, įmanoma pravalgant ir sukūrenant užsienio kreditus.

Socialdemokratai negali pritarti Vyriausybei, kuri net nežada nevogti ir negyventi vaikų sąskaita. Tai buvo daroma skirstant užsienio kreditus uždaroms akcinėms bendrovėms be jų įsipareigojimo kada nors grąžinti. Kad to nežadama atsisakyti, rodo svarstomos medžiagos sakinys, kad kreditai dažniausiai bus teikiami konkurso būdu paprastai per komercinius bankus. Išmetus žodžius “dažniausiai” ir “paprastai” būtų ženklas, kad Vyriausybė neplanuoja vogti ir gyventi vaikų sąskaita.

Man Lietuvos išteklių nevisuomeniškas naudojimas yra vogimas ir gyvenimas vaikų sąskaita. Prasilenkia su nacionaliniais interesais ir 10 mln. biudžetinių lėšų ir užsienio kreditų paskirstymas.

Svarstomojoje medžiagoje net nežadama to atsisakyti ir paliekamos tam prielaidos, nes neplanuojama keisti Biudžetinės sandaros įstatymo. Tam teiktas jo pataisas 1993 m. finansų ministras Vyriausybės vardu atmetė. Generalinė linija išlieka, nes iš svarstomos medžiagos, iš parašymo išplaukia, kad kada nors Vyriausybė skirs kreditus ne konkurso keliu ir per struktūras, kurios neatsakingos už kreditų grąžinimą.

Korupciją stengiamasi legalizuoti priimant įstatymus. Šiais metais birželio mėn. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris jai leistų atleisti komercinius bankus nuo mokesčių mokėjimo už neatsakingai paskirtus kreditus. Skirkit kreditus tiems, kurie negrąžina, atleisim nuo mokesčių, o kitus nuostolius padengsim pakėlę kreditų kainą grąžinantiems juos. Palaikysim bankininkystės monopolį, sustabdysim nesavų bankų veiklą, o nugyvenusius kapitalan, bet savus bankus atleisime nuo mokesčių.

Aptariamojoje medžiagoje parašyta, kad Vyriausybė numato sukurti kultūros paveldo apsaugos sistemą. Tokia sistema veikia, bet viena jos dalis - inspekcija vykdomajai valdžiai nepatinka, nes nuo jos nepriklauso.

1993 m. Vyriausybė siūlė panaikinti Kultūros paveldo inspekciją, bet Seimas nepritarė šiam paveldo apsaugos silpninimui. Šį silpninimą dar pradėjo pono G.Vagnoriaus Vyriausybė, savo nutarimu patvirtinusi Paminklotvarkos departamento nuostatus, kurių atskirais punktais jam priskirtos funkcijos dubliuojasi su įstatyme numatytomis Kultūros paveldo inspekcijos funkcijomis. Gera inspekcija visoms savanaudiškoms vyriausybėms nepatinka. Užuot atšaukusi įnešusius sumaištį į paveldo apsaugą pono G.Vagnoriaus Vyriausybės nutarimus, pono A.Šleževičiaus Vyriausybė tęsia jo politiką. Todėl, kad visoms valdžioms Kultūros paveldo inspekcija trukdė “prichvatizuoti” nekilnojamąsias kultūros vertybes.

Įdomu pastebėti, kad Prezidento teikiamas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektas, naikinantis Kultūros paveldo inspekciją, kur kas mažiau varžo valdžią negu 1977 m. priimtas ir dabar galiojantis Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymas. Prezidento projektas atriša valdininkams rankas daug ką daryti savo nuožiūra, kai sovietinis įstatymas (tuojau baigiu, jau man žiba lemputė), sovietinis įstatymas valdininkų veiklą varžo taisyklėmis. Dėl lengvatinio kultūros vertybių privatizavimo grįžusi valdžia pranoksta pono G.Vagnoriaus Vyriausybę ir vienu mostu naikina ir inspekciją, ir tą varžantį įstatymą.

Svarstomojoje Vyriausybės medžiagoje tai nusakyta kaip Kultūros paveldo apsaugos sistemos kūrimas. Teisingiau tai pavadinti kultūros paveldo “prichvatizavimo machinos budavojimu”. Kvieskime užsienio lietuvius valdžion, jei Lietuvoje nematome, kas galėtų tvarkyti žiūrėdami nacionalinių interesų. Dabartinė valdžia nežada keisti savo generalinės linijos - turtėti rytdienos ir daugumos sąskaita, todėl siūlau nepritarti svarstomai medžiagai ir tuo išreikšti jai nepasitikėjimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys I.Bloškys komiteto vardu. Rengiasi pasisakyti gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė frakcijos vardu.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji, šiandien mes visi dar gyvename nuostabiais, neišblėstančiais, žavingais Pasaulio lietuvių dainų šventės įspūdžiais, ypač dainų dienos jauduliu ir prasmingumu. Pasakyta daug gražių ir reikšmingų žodžių, išreikšta puikių minčių. Į atgimimą ir valstybės nepriklausomybę atėjome su didžiu turtu - gimtąja kalba, dvasine kultūra, tautosaka, per dainą, šokį susilieti su Tėvyne, jos istorija ir kultūra, su žmogiškąja būtimi. Daina, šokis, muzika žadina taurius žmogaus jausmus, turtina jo vidų, suartina dvasiškai. Sava daina, savas šokis visada buvo tautos gyvybingumo požymis, dvasinė atrama sunkią valandą.

Valstybės vadovai dėkoja šventės vadovams, organizatoriams, dalyviams. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu žemai lenkiu galvą ir nuoširdžiausiai dėkoju visiems tėveliams, švietimo, kultūros darbuotojams, visiems auklėtojams, mokytojams, kolektyvų vadovams, kurie atkakliu, pasiaukojančiu darbu skiepija vaikams meilę dainai, šokiui, muzikai. Šio darbo neįmanoma įvertinti materialiai. Tai pats didžiausias tautos turtas, jos lobiai.

1966 m. spalio 5 d. tarptautinė konferencija Paryžiuje priėmė rekomendacijas dėl pedagogų padėties ir statuso. Joje sakoma, jog būtina vystyti bendrąjį, techninį ir profesinį mokymą, kad kuo platesniu pagrindu, kuo geriau būtų panaudoti visi esantys talentai ir sugebėjimai, nes tai yra būtina sąlyga ugdyti moralines bei kultūrines vertybes, taip pat skatinti nenutrūkstamą ekonominę ir socialinę pažangą. Pripažįstamas lemiamas pedagogų vaidmuo plėtojant švietimą ir reikšmingumas to indėlio, kurį jie įneša lavindami žmogaus asmenybę ir dabartinę visuomenę.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, atkreipdamas dėmesį į sunkią švietimo, mokslo ir kultūros darbuotojų socialinę padėtį. Siūlė ir sprendimų būdus, tačiau padėtis negerėja.

Šių metų švietimo, kultūros ir mokslo darbuotojų mėnesinio uždarbio vidurkis 2545% mažesnis už atitinkamą mėnesinį valstybinio sektoriaus darbuotojo vidurkį. Iki šiol neišspręstos darbuotojų kvalifikacinės kategorijos valstybės tarnautojams. Šiandien situacija ir švietimo, ir kultūros yra apgailėtina. Jau mokyklose dirba apie 5 tūkst. nespecialistų, neturinčių tam tinkamo pasirengimo, tarp jų net 626 dėsto lietuvių kalbą, 546 - anglų kalbą, taip pat dirba pradinėse klasėse, moko darbų ir pan. Net 1390 abiturientų arba I ir II kursų studentų dirba mokyklose, moko vaikus. Keli šimtai ir vyresniųjų klasių mokinių. Todėl tokia padėtis šiandien, suprantama, yra mums nepriimtina.

Prieš metus priimtame Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildyme       pasakyta, kad valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagogų darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikaciją ir atliktą darbą. O šiandien to nėra. Taip ir norėtųsi paklausti: o kodėl?

Vyriausybės programoje rašoma, kad “deramai rūpintis kultūros darbuotojų materialine būkle”, toliau, “deramai rūpintis švietimo sistemos darbuotojų materialine būkle”, tačiau konkretumo nėra. O labai norėtųsi, kad būtų konkrečiai įvardyta, kada bus priimtas Tarnautojų įstatymas, kada bus nustatytos kvalifikacinės kategorijos, kad kiekviena profesija, kiekvienas specialistas žinotų, kokį vaidmenį jis vaidina ir kokią atsakomybę turi valstybei.

Dabar priiminėjamas Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Ekspertai sako, kad ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tas profesijas, kurios yra gyvybiškai reikšmingos tautai, visuomenei. Tačiau apie tai visiškai nekalbama šio įstatymo projekte. Bet yra pateikti keli kiti įstatymo projektai. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų, Valstybės saugumo ir krašto apsaugos pareigūnų ir karių pensijų įstatymo projektas, Valstybinių pensijų įstatymo projektas, Valstybinių mokslinių pensijų įstatymo projektas. Aš ne prieš tai, kad tokie projektai būtų pateikti. Bet kai mes kalbame su Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovais, jie supranta tiktai tai, kad kas šiandien duoda valstybinį produktą, to ir pirmenybė, o švietimas, kultūra, mokslas jiems, kaip aš suprantu, nereikalingi. Todėl aš manyčiau, kad ir Vyriausybė, ir Seimas, ypač jo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, turėtų iš esmės pergalvoti nacionalinio produkto paskirstymą, nes tokia padėtis, kokia yra šiandien, nebeįmanoma.

Aš trumpai norėjau dar kartą atkreipti Vyriausybės, Seimo ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto dėmesį į tą situaciją, kuri šiandien yra švietime, kultūroje ir moksle. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė. Rengiasi pasisakyti gerbiamoji Seimo narė I.Šiaulienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai! Aš noriu pradėti nuo konkrečių klausimų, nuo Vyriausybės programos, nuo jos analizės ekonomikos srityje.

6 puslapyje Vyriausybė numato taikyti “įvairesnes valstybinio sektoriaus įmonių privatizavimo formas, sumažinti arba atsisakyti kai kurių šiuo metu esančių apribojimų”. Yra žinoma, kad tik atliekant keletą finansinių operacijų, valstybinės įmonės buvo įregistruojamos kaip uždarosios akcinės bendrovės. Kaip tik tam tikrų apribojimų nebuvimas ir kai kurie priimti Vyriausybės nutarimai leido įsigalėti praktikai, kai valstybinis, t.y. mūsų visų, turtas perrašomas į privataus kapitalo įmonę, t.y. į uždarąją akcinę bendrovę. Tai jau tapo masiniu reiškiniu. Pavyzdžiui, akcinė bendrovė “Šilutės durpės” per dvejus metus iš pelno išperka visą įstatinį kapitalą. Išvada - įmonė yra privatizuojama apeinant Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Arba akcinė bendrovė “Šiaulių tauras”, kurio įstatinis kapitalas 12 mln. Lt, per dvejus metus padaro akcinį kapitalą 7,7 mln. Lt. Yra įmonių, kurių įstatinis kapitalas, pavyzdžiui, 60 tūkst. Lt. Per vienerius 1993 m. iš pelno, t.y. iš infliacinio pelno arba neteisėtu būdu parodomo pelno, akcinis kapitalas yra pateikiamas, pavyzdžiui, 53 tūkst. Lt. Vadinasi, per vienerius ar dvejus metus įmonė iš valstybinės be jokių didelių pastangų gali tapti privačia įmone. Privatizacija vyksta tyliai, materialiniai interesai apeina įstatymus. Na, labai gerai žinomas pavyzdys yra Lietuvos spaudos įmonės privatizavimas, kai neindeksuotas turtas buvo išpirktas iš likutinio pelno.

Valstybinėje programoje reikėtų nurodyti, kaip numatoma spręsti tokius be apribojimų valstybinių įmonių ir valstybinių akcinių įmonių ne privatizavimo, bet perregistravimo į uždarąsias akcines bendroves atvejus. Plačiai naudojama praktika, kai valstybinė įmonė sudaro su kita valstybine įmone ar organizacija sutartį, pagal kurią už kokius nors darbus ar paslaugas pastaroji perveda lėšų sumą pirmajai, tai parodo kaip pelną, iš jo padidina įstatinį kapitalą ir staiga per metus iš valstybinės įmonės tampa privačia. Persiregistruoja į uždarąją akcinę bendrovę. Tai daroma su Vyriausybės palaiminimu. Vėliau tokiu pat būdu lėšos grąžinamos atgal. O valstybinė įmonė jau privatizuota be Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo. Jau valstybinio turto nebėra, tik privatus. O jei liko likutis valstybinio kapitalo, tai daroma viskas, kad uždarosioms akcinėms bendrovėms būtų leista pačioms už nominalą išsipirkti tą likutį. Iš viso reikėtų pasidomėti, kaip įmonės perregistruojamos rejestro tvarkytojo iš vieno statuso į kitą statusą.

Programoje nenumatoma, kaip bus sprendžiamas investicinių akcinių bendrovių klausimas, nors žadama reglamentuoti investicinių akcinių bendrovių atsakomybę ir garantijas akcininkams, taip pat investicinių akcinių bendrovių reorganizavimo tvarką. Žinoma, džinas išleistas iš butelio. Dabar labai sunku tai spręsti, tačiau spręsti reikia. O kaip numatoma spręsti, dabar valstybinėj programoj nenumatyta. Žinoma, kad čia susikerta Lietuvos žmonių, atidavusių savo investicinius čekius ir lėšas investicinėms akcinėms bendrovėms, įmonių, kuriose investuotos šios lėšos, ir investicinių akcinių bendrovių vadovų interesai. Klausimo sprendimas atidedamas, o nuo to problema tiktai gilėja.

Pas mus per mažai akcentuojama tai, kad privatizavimas - tai politinis procesas, tai valdžios perdavimas, nes su turtu kartu yra perduodama ir valdžia. Įstatymai, nutarimai koreguojami grupinio suinteresuotumo pagrindu, empiriškai neišanalizavus susidariusios situacijos, neprognozuojant galimų pasekmių. Todėl ir tiek daug neatitikimų tarp įstatymų.

Dar viena pastaba dėl 7 puslapio, kuriame kyla neaiškumų, kokiu būdu bus (cituoju): “nuolat stebimas koncernų ir konsorciumų veiklos įteisinimas”. Jų veiklą turi reglamentuoti įstatymas, o ne nuolat stebėti. Be to, įdomu, kas gi stebės. Ar ne patys koncernų vadovai? Vidurio Europos valstybės jau anksčiau suprato, kad privatizavimas - tai ne tik turto perdavimas kitam savininkui, bet tai valdžios perdavimas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamoji Seimo narė I.Šiaulienė. Rengiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji, šiandien norėčiau kalbėti frakcijos vardu apie Vyriausybės socialinę politiką. Ekonominės transformacijos meto sunkumai negali būti kliūtis socialinės politikos formavimui ar rimtoms kalboms apie ją. Visuomenės procesams būdinga sklaida ir abipusė priklausomybė. Skurdi ekonomika, be abejo, yra tiesioginė silpnos socialinės politikos priežastis, tačiau silpna socialinė politika, nepakankamas vartojimas ir išlaidos, kurios tuo pat metu yra kažkam pajamos, milžiniška pajamų diferenciacija, tokia socialinė situacija taip pat yra ekonomikos problemų priežastis. Todėl šitokioj situacijoj valstybė ir jos Vyriausybė vaidina pagrindinį vaidmenį formuodama įstatymus socialinei politikai reguliuoti.

Nepriklausomoje Lietuvoje ir per paskutinės Vyriausybės veiklos metus padaryta nemaža svarbių socialinės politikos pakitimų, o pati Lietuva pagal savo socialinės politikos pasirinktą modelį būtų priskiriama prie mišrios socialinės politikos sistemos pavyzdžių, kai šalies socialinėje politikoje derinami įvairūs socialinės gerovės modeliai: ir liberalusis, ir korporatyvinis, ir socialdemokratinis, ir katalikiškasis. Turbūt kitaip neįmanoma, kai gyvename tuo visuomenės ekonominės ir socialinės transformacijos laikotarpiu. Tačiau šiandien, aptariant Vyriausybės programą, reikėtų kalbėti ne tik apie bendruosius principus, apie tai, kas yra manoma daryti iš principo, bet ir kaip veikia tie principai, kaip funkcionuoja pasirinktas socialinės gerovės modelis. Todėl analizuojant realiai veikiančią socialinę sistemą, jos puses, reikėtų pasakyti, kas yra šiandien taisytina. Apskritai aptariant Vyriausybės socialinės politikos skirsnį, norėtųsi pažymėti (ir turbūt šitas skirsnis nėra išimtis, palyginti su kitais programos skirsniais), kad vis dėlto yra per daug bendro pobūdžio teiginių, politinio pobūdžio teiginių. Būtų labai gražu, kad tie politinio pobūdžio teiginiai turėtų papildomą konkretų tinklą, - kaip, kada, kokiomis priemonėmis tie bendri socialinės politikos teiginiai bus realizuoti. Labai gaila, kad Socialinės apsaugos ministerija nesugebėjo iki šiandien svarstymo ir pritarimo Vyriausybės programai pateikti tokį tinklą, ką konkrečiai ministerija darys įgyvendindama savo pateiktus socialinės politikos principus, nors, mano manymu, kai ko Vyriausybė ir nėra tiesiog pažymėjusi programoj, kas yra padaryta arba kas iš tos politikos principų šiandien jau pradėjo funkcionuoti ir kokie yra rezultatai.

Tiek būtų galima pasakyti dėl socialinės politikos konkretumo. Jeigu kalbėtume pavyzdžiais, pasigendame, pavyzdžiui, kokių konkrečių veiksmų imsis valstybė tobulindama valstybinį socialinį draudimą, kaip bus garantuotos įmokos į “Sodros” biudžetą, kaip mokės tas įmokas įvairios įmonės, kai šiandien iš esmės į socialinio draudimo biudžetą visas įmokas atiduoda tik biudžetinės įstaigos ir organizacijos, kai kitos organizacijos, įvairios akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės nesumoka mokesčių, kaip bus įveiktos žirklės tarp Respublikos darbo užmokesčio vidurkio - 330 Lt ir darbo užmokesčio minimumo. Ką darysime, kad mokesčius mokančių žmonių skaičius nemažėtų. Konkrečiau buvo galima pasakyti ir apie biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimą. Čia jau buvo kalbėta ir akcentuota ir norėtųsi, kad Vyriausybė tikrai išgirstų ir sukonkretintų savo pažadą, jog biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimas priklausys nuo profesijos reikšmingumo visuomenės raidoje, kvalifikacijos, ir tie bendrieji principai būtų konkretinti ir padaryti konkretūs žingsniai.

Yra, be abejo, problemų ir su darbo rinkos politika, kai yra numatoma sukurti gražių programų, kaip spręsti darbo rinkos problemas, perkvalifikavimą, tačiau ir šiandien norėtųsi matyti, ką Vyriausybė daro, kai nepersikvalifikavę žmonės, įgiję naują kvalifikaciją, turi problemų įsidarbindami. Taigi yra tokių konkretumo trūkumų Vyriausybės programoje. Bet aš, kaip moteris, džiaugiuosi, kad Vyriausybė savo programoje rado galimybių išskirti skyrių “Moteris ir šeima” žinodama ir, matyt, suvokdama, kad pagrindinė visuomenės ląstelė yra šeima. Stipri šeima yra stiprios visuomenės, o kartu ir stiprios valstybės pagrindas. Neatimdama iš jūsų daugiau laiko noriu pasakyti, kad nieko negalima padaryti taip, kad nebūtų galima padaryti geriau, ir siūlydama pritarti Vyriausybės programai tikiuosi, kad Vyriausybė išgirs ir padarys išvadas iš tų pateiktų čia svarstyme pastabų, kad tikrai ir socialinės politikos, ir kiti Vyriausybės pateiktos programos skyriai bus konkretinti, ir mes tuos konkrečius žingsnius pajausime praktiniame mūsų šalies gyvenime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Konservatorių frakcijos vardu kalbės gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis. Ruošiasi pasisakyti komiteto vardu gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji Seimo ir Vyriausybės nariai! Mano pastabos apsiribos tuo, ką Lietuvos Vyriausybė kalba toje srityje, kurioje skelbiasi esanti kompetentinga, o būtent - apie Lietuvos ūkį. Pirmasis skyrius “Lietuvos ūkio būklė” prasideda nuo iš tikrųjų panašios į rimtą kalbą pastraipos, kurioje pripažįstama krizinė Lietuvos ūkio situacija. Labai dažnai valdančios partijos propagandistai neigdavo, kad Lietuvoje yra krizė. Dabar tai bent žodžiais pripažįstama. Iš pradžių iš tikrųjų pasakytos jos priežastys ir tai, kas nusako tą krizę. Toliau prasideda propaganda apie tai, kad 1993 m. stabilizavosi gyvenimo lygis, ir, aš manau, nereikia žmonių erzinti tokiomis kalbomis. Aš to toliau necituosiu. Bet štai antras skyrius apie ekonominę politiką prasideda nuo pirmos, matyt, pačios svarbiausios nuostatos, kad Lietuva turi tapti tranzito šalimi. Nesakoma, kad ji turi tapti gamybos šalimi. Iš tikrųjų kas dabar yra Lietuva? Dabar ji yra kreditų “valgymo” ir gamybos nuosmukio šalis. Nėra receptų, jie nerodomi... kaip iš to išeiti. O tranzito šalis turi savų aspektų. Be abejo, Lietuva yra geografiškai ir ekonomiškai svarbioje pasaulio vietoje. Ir iš to gali turėti naudos. O kokios nors mūsų dabar girdimos propagandinės tokios nuostatos - neva opozicija prieš tranzitą (ponas P.Gylys nusišneka net iki blokados terminų), aišku, yra nesąmonė. Tačiau akcentas į tranzitą turi daug savų aspektų. Bankinės tarpininkavimo paslaugos - taip. Nepasakyta, kodėl Lietuvoje iki šiol nėra jokių rimtų užsienio, pasaulinių bankų šakų. Kas blokavo, kas nesudarė sąlygų, kad jų atsirastų? Ir atsirastų tada konkurencija bankininkystės ir kreditų teikimo srityje, kuri galbūt ne visiems Lietuvoje patiktų. Apskritai bankinės ir tarpininkavimo paslaugos, kitaip sakant, užsienio bankai ir jų institucijų atėjimas į Lietuvą arba neatėjimas turi savas priežastis. Jos yra pakankamai gerai žinomos. Su daugeliu tos srities žmonių iš užsienio pasikalbėjus labai aišku, kad neateina jos į korupcijos apimtą šalį, neateis į korupcijos apimtą šalį rimtas privatus užsienio biznis. Galbūt ateis koks nors abejotinas, kuriam tokios sąlygos, kokios yra sudarytos Lietuvoje, yra pačiam naudingos. Tame pačiame pirmame ekonomikos politikos nuostate akcentuojama Rytų rinka. Kažkodėl niekur neakcentuojama Vakarų rinka. Kai toliau kalbama apie valstybės paramą eksporto gamybai plėtoti, suprantama, kad tai yra gyvybingas mums klausimas išplėtoti eksportą į kitas šalis, į Vakarų šalis, į trečiojo pasaulio šalis, gauti bent jau pusiausvyrą arba išsivaduoti nuo ekonominės priklausomybės didžiajam rusų kaimynui. Deja, apie tai mes programinių nuostatų ir specialių kokių nors skatinimo priemonių, kaip pasiekti ekonominės nepriklausomybės, mes čia nematome, o tai yra strategiškai svarbu, - kokios turi būti sukurtos rinkos institucijos ir kokia kryptimi orientuotos, o ne apskritai. Nes jeigu eksporto gamyba plėtojama taip, kaip ligi šiol LDDP gyveno iliuzijų pasaulyje, kad mes turime savo pagrindinę rinką Rytuose, Rusijoje, galbūt ir toliau savo eksportą orientuosime ten, tai mes žinome, kokios yra pasekmės. Rusijos rinkos tikrai yra ir galėtų būti didelės ir naudingos, bet juk jos naudojamos kaip diktato priemonė Lietuvai. Ir šiandien taip pat. Ir visi tai matome, ir Vyriausybė tai puikiausiai mato, kai kada net nusiskųsdavo, bet dabar jau, matyt, yra nusistatymas kapituliuoti. Tame pačiame trečiajame poskirsnyje prasideda dalyko apvertimas aukštyn kojomis. Sakoma, kad rinkos institucijos silpnos, o tai provokuoja valstybės kišimąsi į ekonominius procesus. Pagalvokime, ar nėra atvirkščiai, kad būtent valstybės kišimasis į ekonominius procesus ir lemia tai, kad rinkos institucijos tebėra silpnos, o valstybės institucijos, kuriose, žinoma, dominuoja valdanti partija ir naudojasi jomis, matyt, yra tuo suinteresuotos, bent šiuo metu ir kol kas. Tas pat yra apie Lietuvos integraciją ir ūkio restruktūrizavimą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, jums skirtas laikas baigėsi. Kiek dar reikėtų laiko baigti pasisakymą?

V.LANDSBERGIS. Gal man pakaktų vienos minutės.

PIRMININKAS. Aš manau, Seimo nariai neprieštaraus. Prašom tęsti.

V.LANDSBERGIS. Yra juk ne taip, kad Lietuvos integracija į Europos Sąjungą ir t.t., kas dar labai toli, sudarys palankias sąlygas restruktūrizuoti ūkį, bet ūkio restruktūrizavimas, ko Vyriausybė nedaro, būtent priartins Lietuvą prie Europos Sąjungos ir spartins integraciją. Ir visa tai pradėjus įgyvendinti - stambius projektus, susidarys palankesnės sąlygos plėtoti smulkų verslą. Vadinasi, tik tada mes neplėtojame smulkaus verslo, neremiame, nes matome, kad nėra stambių projektų. Tai kas čia, Vyriausybės pasiteisinimas? Kodėl ji žlugdo smulkų privatų verslą ir ūkininkus? Juk viskas yra apversta aukštyn kojomis. Mane labai domina, kadangi aš paliečiau šitą klausimą kalbėdamas apie Vakarų kapitalo atėjimą, kurį baugina pirmiausia korupcija. Kodėl 50, 51 puslapyje (5 skyrius), kur kalbama apie teisėsaugą, teisėtvarką, nėra nė vieno žodžio apie korupciją ir kovą prieš korupciją? Jau daugiau Vyriausybė negali prisipažinti, kur ji įkišusi pirštus, į ką įsivėlusi, kad nekovoja prieš pagrindinį mūsų valstybės “vėžį”. Žinoma, galima sakyti, kad toliau didėja gyventojų realios pajamos. Tegu žmonės patys pagalvoja, kaip jos iki šiol didėjo. Galų gale oficialūs duomenys rodo, kad realios pajamos smunka. Gali Vyriausybės vadovas skelbti tarptautiniame leidinyje, kad Lietuvoje pasiekta fundamentali stabilizacija. Gal tai reklamai ir reikalinga, bet tikrovė yra kitokia, o kaip tą tikrovę Vyriausybė numato iš esmės gerinti, taisyti, mes nieko konkretaus čia nerandame, išskyrus bendras frazes, taip kaip ir tame 5 skyriuje: Vyriausybė sieks (čia apie teisėsaugą), Vyriausybė skatins ir rems, įstatymai turi būti rengiami, bus rūpinamasi, bus siekiama. Yra 50 metų sovietinis leksikonas, ir jokios realios politikos nėra. Deja, už tokią programą balsuoti negalėsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi pasisakyti gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai! Agrarinis komitetas pirmojo svarstymo metu agrarinės politikos skyriui nepritarė. Buvo pasakytos pastabos. Žemės ūkio ministerija po to parengė naują variantą ir su juo pateikė dar ir pirmaeilių veiksmų programą, kurioje daug kas yra sukonkretinta. Šiuose dokumentuose, žinoma, yra kritikuotinų momentų, nors antros redakcijos projektas yra, mano supratimu, geresnis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje ekonominėje situacijoje iš tikro yra nelengva pakankamai aiškiai nusakyti ekonominės ir agrarinės politikos veiksmus, taip pat kad mums yra pateikta pirmaeilių veiksmų programa, kurią mes rytoj komitete numatome svarstyti ir kurią bus galima kontroliuoti įgyvendinant, bus galima daryti konkrečią įtaką agrarinei politikai. Todėl siūlyčiau Vyriausybės programai šiandien pritarti. Tačiau aš negaliu nepasakyti keleto žodžių tiems, kurių verkšlenimai girdisi ir girdėsis tikriausiai šiandien dėl sunkios žemės ūkio būklės. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių kaimui labai sunku, tai ta, kad prarastos Rytų rinkos arba kad nėra kur parduoti savo produkcijos. Pavyzdžiui, jeigu prieš keletą metų į Rytus eksportuodavome apie 200 tūkst. tonų mėsos ir jos produktų, tai praėjusiais metais tik apie 41 tūkst., šiais metais numatoma apie 15 tūkst. tonų. Tas pat su pieno ir kitais produktais. Taigi, atrodo, esant šitai situacijai reikėtų kiek galima greičiau tartis su Rusija. Vyriausybė bando tai daryti, tačiau, kaip matote, naujieji pretendentai į Lietuvos “fiurerius” kokį klyksmą sukelia, kaip nuteikia ir organizuoja žmones, kai atliekami konkretūs veiksmai. Taigi, viena vertus, verkšlenimai dėl sunkios ekonominės padėties, o apsukus liežuvį - konkretūs veiksmai, kad ši padėtis ne gerėtų, o blogėtų. Tipingas “landsberginis” veidmainiškumo pavyzdys. O ponui V.Landsbergiui aš siūlyčiau pasižvalgyti po krautuves ir pasižiūrėti, kiek Vakarams reikia mūsų maisto ir mūsų produkcijos, kad galėtumėte šnekėti ir varyti tokią demagogiją, kokią jūs čia varėte. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė. LDDP frakcijos vardu rengiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys J.Karosas.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Didžiai gerbiamieji... dalyvaujantys svarstant labai labai svarbų dokumentą, vadinamąją Vyriausybės patikslintą programą. Aš pradėsiu kalbėti konkrečiai nuo pat pradžios. O ta pradžia yra, kad mūsų Vyriausybė vadovaujasi kompetencijos imidžu, kurį buvo sau susikūrusi iš ankstesnės patirties, ir dabar nenori paisyti nei jokių kitų politinių organizacijų, nei kritikos, nei pasiūlymų. Galbūt šiandieną jums pasiseks nors truputį atkreipti dėmesį į kai kuriuos momentus, kurie jums yra siūlomi, nes jie yra labai konkretūs.

Pirmas momentas, kad jūs vis nenorite atsiskaityti ir orientuotis į savo darbą. Vis siejate save su 1991 m. Vyriausybe. Ačiū socialdemokratams, kad šiandien jie prisipažino, kodėl jie taip koneveikė G.Vagnorių. Pasirodo, kad jis gina nacionalinius interesus ir kad lyderis, ginantis nacionalinius interesus, būtinai turi būti purvinamas. Ačiū socialdemokratams už šitą prisipažinimą!

Dabar yra dar labai įdomūs momentai. Jūsų pateiktame projekte visiškai neakcentuojama, kokių rezultatų jūs pasiekėte 1993 m., o tuos rezultatus žino kiekvienas Lietuvos žmogus, pradedant nuo kaimo žmogaus, kuris augina karvutę arba sėja miežius, nuo gydytojų arba mokytojų. Tų jūsų veiklos rezultatų nematyti šitame įvade. Aš juos noriu pasakyti Lietuvos žmonėms.

Pirmas rezultatas. Iki jūsų atėjimo, gerbiamasis Šleževičiau, į valdžią nebuvo Lietuva išskolinta, nebuvo nė vieno cento užsienio kreditų. Dabar per 500 mln. Ir nė vieno tokio rimto investicinio projekto.

Antras dalykas. Jūs tiktai sunaikinote Lietuvoje kaupimą. Iki jūsų valdžios kaupimui buvo naudojama apie 2025% Lietuvos nacionalinių pajamų. Jums atėjus į valdžią - tik 2%. Todėl neatsitiktinai pas jus įrašyta, kad jūs nesiorientuojate į nacionalinę ekonomiką, o remiatės ir remsitės tik užsienio investicijomis ir užsienio kreditais. Todėl neatsitiktinai jūs sunaikinote, kai buvo įvedami Lietuvos pinigai - litai, iždo pinigus. Gal jūs ir nesuvokėte, aš sakiau, kad jūs per savo tą kompetencijos imidžą nepastebėjote, ką darėte, nes sunaikinote iždo pinigus, ir dėl to visoj Lietuvoj šiandieną, kaip pasityčiojimas iš mūsų tradicijų, visi visiems skolingi. Niekur nieko nerasi, kad nebūtų skolingi. Valstybė skolinga užsienio organizacijoms, įmonės skolingos vienos kitoms ir žmonėms, t.y. indėlininkams, indėlininkai arba gyventojai skolingi vėl kitiems. Čia juk yra valstybės iždo pinigų sunaikinimo pasekmės. Tai buvo susieta su tuo, kad jūs nenorėjote indeksuoti turto, kad nenorėjote vykdyti griežtos ekonominės politikos, o dirbote atsipalaidavę ir atpalaidavote visas įmones nuo įtempto darbo, ir šiandieną tie rezultatai akivaizdūs.

Dar vienas momentas. Tai jūsų vykdoma Lietuvos žmonių nuskurdinimo politika. Jūs gerai žinote, kad Tėvynės sąjunga paskelbė ne vieną rezoliuciją, nutarimo projektą, reikalaujantį realaus minimalaus gyvenimo lygio ir minimalaus darbo užmokesčio. Nei Seimas, nei jūs šito nepriėmėte. Prie ko šiandieną privedėte? Kad šiandieną realus minimalus darbo užmokestis - 50 Lt. Ačiū LDDP atstovams ir poniai I.Šiaulienei, kad šiandieną ji pripažino, kad tai buvo klaidinga jūsų politika, bet jūsų programoje šito juk nėra. Nėra! Socialinis žmonių nuskurdinimas yra labai pavojingas, nes jis įvaro žmones į apatiją, o apatija tai yra pats baisiausias dalykas. Todėl kad tada su žmonėmis gali daryti ką tik nori. Nuskurdinimo politika šiandieną veda ne tik prie švietimo sunaikinimo, ne tik gydymo sunaikinimo, o veda prie jaunimo žlugdymo ir kultūros sunaikinimo. O be kultūros mūsų tauta negali atsikurti!

Dar vienas momentas. Tėvynės sąjunga yra pateikusi visą konkretų pasiūlymų projektą. Labai jus prašau šiandieną atsižvelgti! Aš perskaitysiu tiktai jo pavadinimą...

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, laikas, jums skirtas, jau baigėsi. Kiek dar laiko reikėtų užbaigti?

E.KUNEVIČIENĖ. Aš vieną sekundę! Ačiū, ponas Bernatoni, kad jūs jau man neleidote net garsiai pasakyti. Aš dar kartą pakartosiu, kad Lietuvos žmonės žinotų, kad finansų sistema turi būti atkurta ir kad yra pateikta visa finansinė ir ūkinė sistema, kuri įgalintų Lietuvą neįeiti į galutinį krachą. Prašau jūsų visų - ir LDDP, ir Vyriausybės - priimti Tėvynės sąjungos valdybos pasiūlymus. Jie yra atspausdinti spaudoje, pateikti Prezidentui ir Vyriausybei. Dar kartą perskaitau pavadinimą...

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, jūs jau 6 min. kalbat, o galėjot kalbėti 5 min.

E.KUNEVIČIENĖ. (...) “Lietuvos konservatorių valdybos kreipimasis į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl neatidėliotinų veiksmų plano siekiant išvengti katastrofinių padarinių šalies ūkyje”. Ačiū, pone pirmininke. Viso gero.

PIRMININKAS. Tikiuosi, viso kreipimosi jūs neskaitysit. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys J.Karosas frakcijos vardu. Kol jis ateis į tribūną, gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis dėl vedimo tvarkos.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu išreikšti pasitenkinimą tuo, kad ponas M.Pronckus taip gerai nusakė valdančiosios partijos viršūnės poziciją...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai ne dėl vedimo tvarkos. Replikos ir asmeniniai klausimai posėdžio pabaigoje. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Karosai.

J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Pradėsiu nuo mažos kalbinės pastabos. Lietuviškai sakoma ne “trAnzitas”, o “tranzItas”.

Mes svarstome Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kad galėtume spręsti, kaip tai numatyta Konstitucijoje, ar dabartinei iš dalies pasikeitusiai Vyriausybei Seimas gali suteikti įgaliojimus veikti. Vyriausybės programos svarstymas yra gera proga įvertinti vykdomosios valdžios užsibrėžtąsias veikimo kryptis, jos teikiamus prioritetus, jos prisiimtus įsipareigojimus įvairiose srityse. Aš LDDP frakcijos vardu pamėginsiu pasakyti kelias pastabas dėl Vyriausybės programos kaip visumos.

Programoje kažkiek atsispindi kiekvienos ministerijos ar net kai kurių departamentų planai ir įsipareigojimai. Bet ar iš šitos programos galima spręsti apie principinę Vyriausybės pasirinktą politikos kryptį? Apskritai ar iš dalių sumos gali susidaryti vientisa visuma? Manau, kad mes jau turėjom laiko suprasti, jog esantis Vyriausybės modelis, kuris traktuojamas kaip ministerijų ir joms vadovaujančių ministrų suma, yra mūsų valdymo sistemos Achilo kulnas. Tikėtis ministrų bendro veikimo (...) Vyriausybės posėdžių būtų nerealu. O užkrauti Vyriausybės politikos krypties formavimo ir ministerijų (...) tarpusavio koordinavimo uždavinius vien premjerui reikštų reikalauti iš jo daugiau, negu mirtingas žmogus gali pakelti. Todėl, matyt, ne visai atsitiktinai Vyriausybės programoje jos politikos principinės orientacijos klausimai yra išskydę Tiesa, apie Vyriausybės politikos kryptį galima šiek tiek spręsti iš programoje dėstomų atskirų veiklos sričių nuostatų, tačiau Vyriausybės politikos bendra orientacija nėra aptariama ir formuluojama. Bendrieji politikos klausimai, ypač jos ryšys su visuomenėje vykstančiais struktūriniais poslinkiais, programoje nesulaukė reikiamo dėmesio. Matyt, todėl programos autoriai ima blaškytis tarp gražių pažadų ir pavienių darbų išvardijimo. Bet pirmieji pasilieka tiesiog abstraktūs, o antrieji - pernelyg konkretūs, o programa pasidaro labai daugiažodė.

Taigi kokia yra tos politikos kryptis, kurią yra užsimojusi vykdyti Vyriausybė sprendžiant iš jos programos? Vienareikšmiškai apibrėžti ją gana sunku. Bet mes būtume nesąžiningi, jeigu kaltę už tai suverstume vien Vyriausybei. Manyčiau, kad politikos kontūrų neryškumas ar net jų savotiškas apgaulingumas dar tebėra bendra valstybės politikos bėda. Jis būdingas ne tik Vyriausybei, bet taip pat politinėms partijoms, Seimui ir frakcijoms. Teoriškai visi sutinkam, kad valstybės politikos formavimas turėtų remtis politinių partijų rinkimų programomis ir rinkėjų apsisprendimu pagal šias programas. Beje, tos programos dažnai tokios deklaratyvios, kad iš jų apskritai neįmanoma spręsti apie realius partijos įsipareigojimus rinkėjams. Negana to, kai kada programiniai partijų pažadai yra vos ne diametraliai priešingi jų realiai politikai. Nekalbėsime apie centristus. Jie rezervavo sau teisę iš vidurio pozicijos prireikus kritikuoti bet kurį flangą ir prireikus prie bet kurio flango prisišlieti. Tai patogi pozicija, bet vargu ar pakankamas pagrindas tvirtesnei politinei jėgai visuomenėje susiformuoti. Mūsų politikos papročius ypač aiškiai nusako naujai susiformavusi politinė partija - konservatoriai. Kas ginčysis, kad politinio konservatizmo principai gyvybiškai svarbūs mūsų visuomenei? Konservatorių idealai iš tikrųjų turėtų būti atsvara išsikerojusiam visuomenėje radikaliam revoliucingumui, požiūriui, kad norint ką nors sukurti iš pradžių reikia viską sugriauti iki pačių pamatų. Nuosaikumą konservatoriai reklamuoja ir savo programoje, tačiau, deja, realūs politiniai konservatorių veiksmai atvirkščiai proporcingi tam, ką jie deklaruoja ir reklamuoja. Atrodo, kad didžiausią siaubą šiems šeimos papročių tradicijų tariamiems gynėjams kelia bet koks ramumas ir stabilumas valstybėje. Įdomūs tie lietuviški konservatoriai, kurių tikroji stichija - eitynės, piketai, mitingai, pasitarimai su savo tauta, konstituciniai referendumai, vien protestai net ir tada, kai nelabai aišku, prieš ką protestuojama. Jie žino tik vieną politikos klausimą - valdžios klausimą - ir pripažįsta tik vieną teisėtą valdžią - save. Žinoma, galima vystyti ir tokią praktinę politiką, tačiau neaišku, kuo čia dėti konservatizmo principai ir idealai. Ar ne geriau tada būtų daiktus vadinti tikrais vardais ir pasivadinti, tarkime, socialistais revoliucionieriais.

Bet grįžkime prie Vyriausybės programos. Politiką, kurią įsipareigojo vykdyti Vyriausybė, ji vadina socialdemokratine. Ar ši politika iš tikrųjų tokia yra? Šiuo atžvilgiu LDDP frakcija ir jos remiama Vyriausybė turi griežtą oponentą - socialdemokratus. Kad jie nesusimaišytų su LDDP ir neprarastų savo grynakraujystės, mes frakcijoje juos pagarbiai vadinam tikraisiais socialdemokratais. Būtent jie savo istorine misija laiko demaskuoti LDDP socialdemokratinę politiką kaip apsišaukėlišką. Tai dar vienas savotiškas lietuviškos politikos paprotys - labiausiai nemėgsta viena kitos tos partijos, kurios pagal savo politines orientacijas yra artimiausios. Sena patarlė teigia: “Apsaugok mus, Viešpatie, nuo draugų...” Išvertę šią patarlės išmintį į politikos kalbą mes turėtume sakyti: “Apsaugok mus, Viešpatie, nuo tikrųjų socialdemokratų, o nuo netikrųjų konservatorių mes patys apsisaugosim.”

Esant tokiems partijų ir jų frakcijų santykiams Seime, Vyriausybės programos svarstymas iš esmės tampa ritualinis, nes tos programos vertinimai jau iš anksto yra užprogramuoti: kitos frakcijos, išskyrus LDDP, Vyriausybės programoje ieško tik vieno dalyko - medžiagos netikusiai LDDP valdžiai demaskuoti. Todėl LDDP visiškai vienai užkraunama visa atsakomybė už bendrus valstybės reikalus. Ji viena pati verčiama ieškoti teisingos krypties painiame visuomenės dvasinio, kultūrinio ir ūkinio persiorientavimo labirinte. Mūsų partijos ir frakcijos neišmoko derinti jėgų bendro reikalo labui. Pagalvokim, kaip atrodytų mūsų valstybė, jeigu Vyriausybė negalėtų remtis viena Seimo frakcija, o būtų koalicinė. Esant dabartinėms partinėms ambicijoms, mes, matyt, turėtume vieną Vyriausybės krizę po kitos. Tai ne komplimentas LDDP frakcijai, o tiesiog fakto konstatavimas. Nesinorėtų, kad tai būtų ir niūri ateities pranašystė. LDDP frakcija neabejotinai parems Vyriausybės pateiktą programą jau vien dėl to, kad Vyriausybė nebūtų išmesta iš balno. Vykdomosios valdžios sumaištis šiuo sunkiu žmonių atsitiesimo metu būtų pražūtinga. Pritardami programai mes paremiame Vyriausybę kaip visumą, tačiau Konstitucija mums leidžia individualiai vertinti kiekvieno ministro darbą pagal jo rezultatus ir prireikus spręsti apie jo tinkamumą. LDDP frakcija naudosis šia teise. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tautininkų frakcijos vardu kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Ruošiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys G.Kirkilas.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji! Lietuvos žmonėms ir mums, Seimo nariams, rūpi, kaip Vyriausybė žada išvesti valstybę iš sunkios krizinės situacijos. Būtent toks ir yra šios dienos pokalbio tikslas, būtent toks ir yra Vyriausybės programos svarstymo tikslas. Aš norėčiau panagrinėti du klausimus. Pirmiausia ar atitinka Vyriausybės programa būtent šitą tikslą ir kokia turėtų būti programa? Tai pabandysiu padaryti agrarinės politikos ir maisto ūkio skyriaus pavyzdžiu.

Pirmiausia Vyriausybė, atrodo, pamiršta savo bėdas, o jau pačioje skyriaus pradžioje rašo apie 1991 m. agrarinės reformos neigiamus padarinius. O iš tiesų šitaip einant atsisukus atgal, nežiūrint į priekį pamirštama tai, kas yra šiandien - atsiskaitymų sutrikimas tarp perdirbimo pramonės ir žemės ūkio gamintojų, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų žemas lygis. Toks žemas, kad visiškai neleidžia ūkininkauti ir išlikti nei ūkininkams, nei žemės ūkio bendrovėms. Dėl šios ekonominės ir agrarinės politikos už bankroto ribos atsidūrė didesnė pusė ir žemės ūkio bendrovių, ir ūkininkų. Ir štai apie tai kažkodėl kalbama mažai arba iš viso nekalbama. Tačiau daugiau giriamasi, kaip viskas buvo gerai daroma per praėjusius metus.

Pailiustruosiu keliais pavyzdžiais. “Sudaryta daugiau galimybių buvusiems savininkams susigrąžinti žemę žemės ūkio įmonėms priskirtuose plotuose.” Įdomu, kodėl tik žemės ūkio įmonėms priskirtuose plotuose, kodėl negalėtų būti nuoma ir ne žemės ūkio bendrovėms. “Pereita nuo skuboto žemės dalijimo prie žemės reformos pagal pagrįstus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus.” Taigi “pereita”, bet jau kitame puslapyje rašoma apie tai, kad tik nuo 1995 m. reikia pradėti rengti kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tai kurgi tiesa? “Numatytos papildomos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę ir mišką būdai.” Norėtųsi čia paklausti: kiek žemės savininkų gavo pinigus, kompensaciją už savo žemę? Kiek ir kas? Kiek sklypų nusipirko aukcionuose kaip kompensaciją už turėtą žemę? Kiek miškų atsiėmė už turėtą žemę? Man atrodo, kad čia yra paprasčiausias gyrimasis ir Lietuvoje labai mažai atsirastų žmonių, kurie tai yra gavę.

Toliau rašoma apie nacionalinę žemės ūkio plėtojimo programą, pagal kurią atseit formuojama ir vykdoma agrarinė politika. Tačiau faktiškai šioje programoje apeliuojama į kitą programą, užuot konkrečiai pasakius, kas laukia žemės ūkio. Yra parašyta, kad 19941995 m. bus parengtos atskirų žemės ūkio šakų plėtojimo programos, tarp jų ir kaimo socialinės raidos programa. Tačiau faktiškai čia mes ir turėtume svarstyti kaimo vystymo programą. Deja, jos nėra. Aš galėčiau tęsti ir toliau dėl tų trūkumų, kurie čia yra, bet visa tai daugiau apie įvairius principus. Faktiškai čia nėra Vyriausybės veiksmų programos. Faktiškai čia yra išdėstyti politikos principai. Politikos principai turinyje taip ir įvardyti: ekonominė politika, agrarinė politika, socialinė politika. Tačiau programos, konkrečių veiksmų, kaip pagerės žmonių gyvenimas, kas bus padaryta, nėra. Programoje, jeigu ji tokia būtų, turėtų būti numatyta konkrečiai, kas bus padaryta, kada bus padaryta, kokie prioritetai, kas tai darys ir iš kokių lėšų. Tačiau šito mes pasigendame. Pirmiausia reikėtų numatyti, kas bus daroma skubiausiai jau dėl šių metų derliaus supirkimo, dėl atsiskaitymų už šių metų derlių, kainų, muitų, konkretūs klausimai dėl žemės ūkio. Jeigu tai, pavyzdžiui, biudžete, tai iš kur bus išmokami atlyginimai mokytojams, dėstytojams, biudžetinėms įstaigoms dėl sutrinkančio biudžeto problemų. Kaip bus didinamas užimtumas pramonėje, kokių priemonių kuo skubiau bus imamasi, kad atstatytume miesto gamyklų darbą? Iš ko bus didinamos pensijos ir ar greitai tai bus padaryta? Kaip tai bus sprendžiama? Visų šitų atsakymų nėra. Jeigu kalbėtume apie žemės ūkį, reikėtų numatyti kuo skubiausias priemones, kad sustabdytume ūkininkų bankrotą, kad sustabdytume žemės ūkio bendrovių žlugimą. Kokie ateinančių metų biudžeto prioritetai žemės ūkyje? Viso šito nėra. Neaiški ir žemės ūkio, kaip šakos, prioritetinė vieta visos valstybės ūkyje. Nenustatyti ir nerašoma apie prioritetus pačioje žemės ūkio šakoje - ką žmonėms auginti, ką jie gali parduoti. Nieko neparašyta apie kooperatinio kredito pagalbą iš biudžeto. Nėra konkretumo mokslo, mokymo srityse, konsultavimo dėl kooperacijos vystymo srityje. Aš norėčiau pasakyti, kad susidaro įspūdis, jog į visus tuos klausimus neatsakoma galbūt sąmoningai. Čia šiandien pasakyta tokia mintis, kad Rytų rinka prarasta, kad reikėtų tartis su Rusija. Kalbama jau ne tik apie karinį tranzitą. Tai pavojingos mintys. Dirbti niekas netrukdo, dirbti reikia, tačiau pagal šitą programą nieko nebus galima padaryti, nes joje nėra konkrečių veiksmų. Mes nepritariame šiai programai. Reikia konkrečių veiksmų programos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys G.Kirkilas. Ruošiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai! Ryžtuosi pasidalyti su jumis kai kuriais samprotavimais apie užsienio politikos skyrių, pateiktą Vyriausybės programoje. Dažnai kalbama apie tai, kad dažnai opozicija ir spauda mėgsta pasamprotauti apie tai, kaip yra vykdoma LDDP rinkimų programa. Tai aš priminsiu, kad LDDP rinkimų programoje apie užsienio politiką dėl suprantamų priežasčių daug ir plačiai nebuvo rašoma ir faktiškai tai sutilpo į vieną tokią, sakyčiau, gana talpią formuluotę apie subalansuotą Rytų ir Vakarų užsienio politiką. Ir aš galvoju, kad tokia politika buvo vykdoma. Sprendžiant iš šito skyriaus, kuriame labai trumpai ir labai glaustai išdėstyti užsienio politikos tikslai, prioritetai ir uždaviniai (beje, jie suformuoti ne tik mūsų), jie demonstruoja tam tikrą užsienio politikos tęstinumą. Iš šitų tikslų, prioritetų ir uždavinių, aš manau, matyti, kad tokia subalansuota politika bus vykdoma ir toliau. Manau, kad yra ir tam tikras kurso pagilinimas ryšium su daugeliu naujų sutarčių ir ryšium su tuo, kad mes iš tiesų gana aktyviai mėginame integruotis į Europos ekonomines, politines ir saugumo struktūras. Ir aš manau, kad šis pagrindinis prioritetas yra teisingas, ir tikiuosi, kad ir kiti kolegos Seimo nariai tam pritars.

Jeigu kalbėtume apie prioritetus, reikėtų stipriau, galbūt ir detaliau akcentuoti užsienio prekybos ir užsienio ekonominių ryšių problemas. Mes, būdami mūsų atstovybėse kituose kraštuose, jaučiame, kad yra gana didelis susidomėjimas Lietuva, ir ne visada mūsų potencialūs užsienio partneriai gali surasti informacijos. Dėl to aš galvočiau, kad užsienio prekybos kryptis mums būtina stiprinti ir galbūt tai galėtų būti kažkaip detaliau konkretizuojama Vyriausybės programoje.

Dėl prioritetų yra visiškai teisinga kryptis toliau plėsti mūsų ryšius, mūsų integraciją tarp Baltijos valstybių. Čia nemažai padaryta. Tačiau taip pat negalima nematyti, kad užsienio politikoje atsiranda ir konkurencinių elementų. Apie tai liudija, sakysim, kad ir paskutinis Latvijos premjero pasisakymas, kuriuo mėginama visus nuopelnus pasiimti sau. Tą dažnai girdim iš kolegų estų. Man atrodo, mūsų Vyriausybės vadovai ir užsienio politikos lyderiai dažnai elgiasi kur kas kukliau. Tačiau tie konkurenciniai elementai, aš manau, yra, aišku, sąlygoti visų pirma tam tikrų ekonominių interesų. Galvoju, kad visiškai teisinga kryptis yra Vidurio Europa. Ir čia yra labai svarbi sutartis su Lenkija. Gaila, kad tam tikras politinis pavydas ir kai kurios kitos mūsų vidinės politinės problemos trukdo šitą, sakyčiau, užsienio politikos laimėjimą labiau išnaudoti. Galvoju, kad galima būtų sakyti, jog tarp Baltijos valstybių mes turime geriausius santykius su NVS šalimis, ne tik su Rusija, bet ir su kitomis. Aš galvoju, kad šita kryptis yra ypač svarbi.

Labai trumpai norėčiau pakalbėti ir sustoti prie valstybės įvaizdžio formavimo, kuris yra dažnai kritikuojamas ir dažnai tampa mūsų politinių nesutarimų priežastimi. Vargu ar koks nors rimtas politikas neigs, jog, sakykim, valstybės įvaizdžio formavimas užsienyje yra labai svarbus, o gal ir vienas iš svarbiausių užsienio politikos dalykų. Manau, kad šioje srityje turime dirbti. Čia ypač svarbus visų politinių partijų sutarimas. Tačiau mes matome, kad dažnai yra priešingai.

Apie tai jau ne sykį kalbėjome, todėl nesikartosiu.

Tai štai į retorinį klausimą, kuris buvo iškeltas, kas baugina Vakarų kapitalą, aš atsakyčiau taip: be jokios abejonės, pirmiausia nusikalstamumas. Dėl to ir ginčytis nevertėtų. Vargu ar mažesnis nusikalstamumas yra Latvijoje, Estijoje, beje, ir Lenkijoje, tačiau, kaip matome, užsienio kapitalo palankumas ten yra didesnis ir būtent dėl to, kad šitos šalys sugeba įvairiose tarptautinėse organizacijose, vadovų susitikimuose suformuoti gerokai palankesnį įvaizdį negu mes.

Dabar grįžtu prie Vakarų kapitalo. Aš galvoju, kad ne tik nusikalstamumas jį baugina, aš manau, kad jį baugina pirmiausia vidinės rietenos, sakysim, referendumai, kurie rengiami pas mus. Ar koks nors rimtas verslininkas ar investitorius, kuris dabar galvotų apie kapitalo įdėjimą į Lietuvą, nepagalvotų apie vykdomą referendumą, kuriuo faktiškai kvestionuojama visa dabartinė susiklosčiusi ekonominė padėtis? Arba, sakykim, mūsų netobuli įstatymai. Ar mes neprisimename, kas užblokavo žemės pardavimo įstatymo konstitucinę pataisą praeitais metais? Ar, sakysime, nebaugina užsienio investitorių mūsų savanorių išėjimas į miškus ir pan.?

Taigi aš manau, kad į šitą problemą reikėtų pažvelgti giliau ir politinėms partijoms iš tikrųjų; kaip mes žinome, tai yra aksiomiška, kad visuose kraštuose politinės partijos, nepaisant skirtingų ideologijų ir nuostatų, ir tikslų rinkimuose, paprastai dėl užsienio politikos sutaria, tačiau mes vis dėlto kol kas šito nepasiekiam.

Aš galvoju, kad užsienio politikoj derėtų atsisakyti daugelio prietarų ir vidinių intrigų. Labai charakteringas pavyzdys - tai, kas vyko vakar ir kas vyksta dabar, t.y. dirbtinai sukeltas triukšmas dėl tranzito. Aš manau, kad visos, taip pat ir opozicinės partijos turi galimybę šiuo klausimu pareikšti nuomonę, kalbėtis su valdančiąja partija, kalbėtis su Prezidentu, su Ministru Pirmininku, su kitais užsienio politikos vadovais ir lyderiais. Nebūtina šitos problemos kelti į aikštes ir mitingus. Aš manau, kad tai yra visiškai akivaizdu.

Baigdamas aš palinkėčiau geresnės koordinacijos tarp trijų pagrindinių užsienio politikos žinybų, t.y. tarp Prezidento, Vyriausybės ir Užsienio reikalų komiteto. Šito dažnai stinga, ir šitą ir Seimo nariai, ir kiti matome. Galvoju, kad čia dar iš tikrųjų yra nemažai išnaudotinų rezervų.

Kviesdamas kolegas Seimo narius balsuoti ir patvirtinti Vyriausybės programą, kviesčiau juos taip pat nepervertinti įvairių planų. Aš manau, kad ne veltui Kantas kažkada pažymėjo, jog planai yra planai, o realus gyvenimas... Aš manau, kad tie prioritetai išdėstyti teisingai, ypač užsienio politikos skiltyje. Kviečiu balsuoti, taip pat pasiūlyčiau galbūt neišplėsti diskusijų. Siūlyčiau nutraukti diskusijas, nes vargu ar mes šiandien vienas į kitą įsiklausom, kaip matome iš diskusijų. Galbūt jeigu Seimo Pirmininko pavaduotojas leistų pasisakyti komitetų vardu, tai ir pagrindinės nuomonės būtų išdėstytos. Todėl aš galvoju, būtų geriau, kad mes greičiau patvirtintume Vyriausybės programą ir leistume jai efektyviai dirbti, ko aš jai ir palinkėčiau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Dagį. Rengiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys V.Būtėnas. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Taip, čia buvo labai gražiai pasakyta apie užsienio politiką. Aš noriu pasakyti, kad ta graži užsienio politika pasireiškia tuo, kad yra paskiriamas ambasadorius Prancūzijoje...

PIRMININKAS. Tai ne dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis Seimo nary Skreby. Aš jūsų pasisakymą nutraukiu. Prašom kalbėti, gerbiamasis Seimo nary Dagy.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, po gerbiamojo G.Kirkilo pasisakymo, kuriame jis išreiškė požiūrį, jog į siūlomą ir svarstomą dokumentą nereikia žiūrėti rimtai... Tai ir atspindi mūsų esamą politiką ir tai, kaip mes žiūrime į savo konkrečius įsipareigojimus. Džiugu, kad galų gale atvirai iš tribūnos buvo pripažintas būtent toks valdančiosios partijos požiūris į tai.

Antra vertus, gal socialdemokratams sunku svarstyti šitą programą, kadangi ir senoji neįvykdyta, nors pažadų buvo. Aš sustosiu tiktai prie vieno klausimo. Tai yra klausimo, kurį, mano supratimu, Darbo partijai buvo aktualu pateikti - tai yra užimtumo ir darbo politika.

Jeigu pirmojoje Vyriausybės programoje buvo galima įvertinti tą faktą, kad susiformavo nauja Vyriausybė, jie galbūt negerai išsiaiškino dar kai kurias nuostatas, nežino konkrečios veiklos, kaip reikėtų perstruktūrizuoti, pertvarkyti programą, tai jokiu būdu dabar nepateisinama tai, kas parašyta šitoj programoj, nes liko vėl tos pačios bendros tezės: siekti, daryti, skatinti ir pan. Niekur neparašyta, kaip tai padaryti. Per tiek laiko jau buvo galima išanalizuoti susidariusią padėtį ir nuspręsti, kur mūsų prioritetai ir kaip mes kovosime su būsima bedarbyste.

Turbūt nieko neguodžia procentas, kad darbo biržoj šiuo metu yra l,4% oficialiai registruotų bedarbių, bet pagal apklausą jų - 810%. Ar gali Lietuva leisti tokio lygio bedarbystę ir kiek jai galima leisti pakilti? Danijos nebaugina ir 12% bedarbių, bet pas juos bedarbio pašalpa siekia 80% vidutinio atlyginimo ir mokama 9 metus. Ar mes sugebėsime tokias sąlygas įvykdyti? Be abejo, kad ne.

Šiuo metu bedarbius absorbuoja juodoji rinka. O kur pateikta analizė, kaip ji veikia ir kiek ji dar gali absorbuoti? Galų gale Vyriausybė, nors mūsų tai ir netenkina, pateikė savo prioritetus svarstant interpeliacijos procesą, kad ji orientuojasi į infrastruktūrą ir energetiką. Tarkime, ir tokie prioritetai. Bet turėtų būti aiškiai nurodyta, kad perkvalifikavimas darbo rinkoje, lėšos bus nukreiptos būtent parengti specialistus į šias, o galbūt ir į kitas sritis. Dabar praktiškai perkvalifikuojama tai, kas pigiausiai kainuoja, darbo birža įsisavina apie pusę jai skirtų lėšų. Nesutvarkytas tų pajamų perskirstymas, negalima permesti iš vienos pusės neįsisavintas lėšas į kitą, pakelti mokamą bedarbystės pašalpą, todėl ir tas mūsų procentas mažas, nes nėra žmonėms tikslo dėl tų 40 ar 50 Lt registruotis darbo biržoje.

Taigi visiškai nepasakyta, į ką mes investuojam. Na, gerai, čia jau yra prioritetas - valstybės, privataus ir užsienio kapitalo pagrindu parengti naujų darbo vietų skatinimo sistemą. Ką tai reiškia? Kur tai bus padedama? Ir ką Vyriausybė įsipareigoja šiuo klausimu padaryti? Jau pats laikas iš tikrųjų pasakyti, ką mes investuojam, ką ne, ką darom su valstybiniu sektoriumi, kur perkvalifikuojam tuos žmones, kai didžiuliai miestai, pavyzdžiui, Panevėžys, gresiančios bedarbystės klausimu kad galėtų pasakyti... ir kokią mes vykdysime aktyvią politiką, kad sumažintume socialinius smūgius. Šito kol kas čia yra pasigendama.

Toliau. Apie gyventojų pajamų garantijų politiką. Aš manau, kad Vyriausybė galėtų įsiklausyti į mūsų siūlomas nuostatas. Ir nors ir trūksta įstatymų kai kuriose srityse, bet būtų galima vykdyti ir esamų įstatymų atžvilgiu normalią pajamų garantijų politiką, jeigu mes aiškiai pasakytume žmonėms ir aiškiai reguliuotume, ir sutvarkytume pragyvenimo minimumo nustatymo klausimus. Galbūt Vyriausybė ir negali dabar mokėti tokio pragyvenimo minimumo, koks dabar yra realus. Tarkim, jis yra 250 Lt. Dabar mes negalime tiek mokėti. Bet Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kad dabar mes negalime, bet mes imsimės tokių ir tokių priemonių, kad po 5 metų mes turim pasiekti tokį minimumą. Tada visa užimtumo ir pajamų garantijų politika atsistos į savo vietą. Bus aišku, kaip mes išeisime iš tos krizės. O dabar, kai šito nėra pasakyta, neprisiimti jokie įpareigojimai, tai ką, mes nurašysim blogom Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijom, kuris neskatina tokių dalykų daryti, o skatina tarp mūsų žmonių didesnę pajamų diferenciaciją? Sakykim, jūs mums priminėte: tai bus natūralus rinkėjų klausimas. O kur jūs patys, gerbiamieji, buvote?

Taigi šiuo aspektu nagrinėjant darbo ir užimtumo politiką, kurią siūlo mūsų Vyriausybė, man iš tikrųjų kelia tik nuostabą, kad šitas skyrius parengtas partijos, kuri save vadina Darbo partija. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys V.Būtėnas. Rengiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji Seimo ir Vyriausybės nariai! Iš 50 puslapių, kurie yra surašyti naujojoje, patikslintoje Vyriausybės programoje, du yra skirti teisinės politikos ir teisėsaugos klausimams. Daug ar mažai? Aš manyčiau, kad pakanka tokio skaičiaus puslapių toms problemoms, kurios čia yra svarstomos, kurios yra sprendžiamos.

Norėtųsi pabrėžti, kad tie pasakymai, jog Vyriausybės programa prasilenkia su LDDP rinkiminės programos nuostatomis, yra laužti iš piršto. Aš atidžiai peržiūrėjau mūsų partijos rinkiminę programą ir štai šią Vyriausybės pateiktą programą, ir būtent šiame skyriuje pateiktos nuostatos visiškai atitinka mūsų partijos programos nuostatas.

Kam yra skiriama pirmenybė šioje dalyje? Pirmiausia Vyriausybė numato, kad ir ateityje didesnį dėmesį skirs naujų įstatymų teisės klausimais projektų rengimui. Norėtųsi pabrėžti, kad jau šiais metais Vyriausybės iniciatyva Seimas priėmė 15 tokių labai svarbių įstatymų, t.y. Teismų įstatymą, Advokatūros įstatymo pakeitimus, įvairių kodeksų pakeitimus ir dabar dar pridedamame priede yra pasiūlyta, kad bent 40 tokių įstatymų bus pateikta Seimui svarstyti šitos naujos Vyriausybės programos galiojimo metu. Manyčiau, kad yra gana solidus toks įsipareigojimas ir jis turėtų būti įvykdytas.

Šio skyriaus antrojoje dalyje yra numatoma kontrolė ir įstatymų vykdymo veiksmingumo tyrimas. Na, manyčiau... (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary. Gerbiamuosius Seimo narius prašau dėmesio!

V.BŪTĖNAS. Manyčiau, kad būtent šita dalis taip pat yra labai reikalinga, kadangi mes matome, jog kartais priimti mūsų įstatymai prasilenkia su jų vykdymu. Galvočiau, kad teigiama yra tai, jog šioje dalyje gana plačiai numatoma sparčiau vystyti teismų, teisėsaugos sistemos ir jos institucijų reformą. Tai yra pagal tai, kokios yra patvirtintos tos reformos kryptys.

Iš priekaištų, kuriuos būtų galima pareikšti, aš manyčiau, kad galbūt reikėtų šioje programoje ir šioje dalyje, kalbant apie teisėsaugą, plačiau pabrėžti kovos su nusikalstamumu problemas, o ne nusikalstamumo kontrolės politikos klausimus. Kai skaitai, kai kada susidaro būtent toks įspūdis, kad nusikalstamumo kontrolės politika plačiau dominuoja. Galbūt reikėtų kai kuriuos abstrakčius išsireiškimus tuo požiūriu iš čia išbraukti. Aš esu šalininkas tos minties, kad programa - tai nėra darbo planas, kurioje turėtų būti nurodyti konkretūs terminai, konkretūs asmenys, kaip bus ta programa vykdoma. Todėl pritariu šios programos nuostatoms. Manyčiau, kad Vyriausybė yra pajėgi tą programą vykdyti.

Taip pat pritariu gerbiamojo kolegos G.Kirkilo pasiūlymui, kad galbūt reikėtų baigti šią diskusiją pasisakius komitetų vardu ir frakcijų vardu, kadangi svarbiausias dalykas yra tas darbas, kuris seks būtent šią programą priėmus. Siūlau ir kviečiu pritarti Vyriausybės pateiktai programai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, remdamasis Seimo Statuto 200 straipsniu teiksiu klausimą balsuoti, kad diskusijos būtų nutrauktos. Dabar prašom dar kartą registruotis. Posėdyje dalyvauja 79 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Už tai, kad diskusija būtų nutraukta, balsavo 47 Seimo nariai, prieš - 21, susilaikė 3. Taigi dar galės pasisakyti pagal paskelbtą eilę vienas Seimo narys A.Vaišnoras. Taip pat komiteto vardu užsirašė Seimo narys P.Papovas ir Ministras Pirmininkas ponas A.Šleževičius. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, į tribūną. Kol ateis, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad mūsų darbotvarkė yra patvirtinta ir numatytas laikas nuo 10 val. iki 10.40 ir nuo 12.00 iki 13.40 val. Mes turime pakankamai daug laiko pasisakyti, ir šitą jūsų teikimą nutraukti tolesnius pasisakymus, diskusiją aš vertinu kaip jūsų partijos norą užčiaupti burną ir neleisti žmonėms pasakyti tai, kas yra svarbu toje programoje. Jūs viską galite padaryti ir apskritai buvo galima net ir nedaryti to svarstymo, jeigu jūs vykdote tokią politiką. Jūs pasikalbate ir patys nutariate.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai.

A.VAIŠNORAS. Na, žinoma, nutraukti diskusiją galima visada. Bet man labai keista, kad abu prelegentai tiktai pakalbėję pasiūlė nutraukti diskusiją. Man atrodo, būtų korektiškiau pasakyti, kad aš nediskutuosiu ir siūlau nutraukti, sakykim, bendrą diskusiją.

PIRMININKAS. Tai jūs atsisakote pasisakymo?

A.VAIŠNORAS. Ne, ne. Aš neatsisakau, nes jūs man suteikėte žodį. Nesinorėtų pristatomą Vyriausybės programą svarstyti ar komentuoti atsietai nuo kasdienybės, atsietai nuo to, ką mes matome ne tik Seimo posėdžių salėje, bet ir iš čia išėję. Darbininkų piketas, besitęsiantis antrą savaitę, nenuteikia taip optimistiškai, kaip oficialūs premjero pareiškimai apie gyventojų santaupų didėjimą bankuose ar ūkio stabilizavimą, realaus darbo užmokesčio didėjimą. Manipuliacija skaičiais dar nerodo tikrosios padėties. Vis blogėjanti miesto ir kaimo žmonių padėtis reikalauja priimti neatidėliotinus sprendimus tam taisyti.

Pristatoma Vyriausybės programa labiau panaši į gerų norų arba šūkių rinkinį (čia jau minėjo ir socialdemokratai, minėjo taip pat ir LDDP atstovai) negu į rimtą dokumentą, padėsiantį vis labiau skurdinamai visuomenei. Jau aptariant ekonominę politiką ir ūkio plėtotės strategiją Vyriausybė pirmuoju punktu sudeda visus prioritetus į tranzitą. Cituoju: “Lietuva turi tapti tranzito šalimi ir dar, be to, patrauklaus”. Visai neaišku, kas gali būti pas mus patrauklaus, jei nuo Seimo darbo ir visų LDDP vyriausybių darbo pradžios daroma atvirkščiai: uždaromi keliai Vakarų investicijoms, paskolos tik pravalgomos, neatėjo į Lietuvą dėl dabartinės Vyriausybės vykdomos politikos nė vienas Vakarų bankas. Gal turima omenyje Rytai - Rusija, į kurią orientuojasi lyg skęstantis į šiaudą visa valdančioji partija, Vyriausybė ir Prezidentas, dar vakar pareiškęs per radiją, kad už karinį tranzitą Rusija sureguliuos muitų sistemą Lietuvai, ir taip mes pasieksime iki šiol nepasiekiamą gerovę.

Orientacija į Rusiją ir valstybės interesų pardavimas už tariamas Rusijos lengvatas buvo ir pono M.Pronckaus pasisakyme apie žemės ūkį. Aš nemanau, kad mes turėtume pardavinėti valstybę už tai, kad gautume iš labai nepatikimos Rusijos tariamą arba laikiną kažkokį geresnį kąsnelį.

Vyriausybės programoje kalbama apie antimonopolinę politiką, kainų sureguliavimą superkant žemės ūkio produktus , tačiau viskas programoje ir lieka. Norisi paklausti: o kur link veda tikrieji arba taip pamėgti valdančiosios partijos žodžiais “realūs žingsniai”? Kaip tik tų “realių žingsnių” ir pasigendame Vyriausybės programoje, iš kurios darosi aišku, lyg ši Vyriausybė ruoštųsi būti mažiausiai iki 2010 metų. Visi suprantame, kad geriausiu atveju jai lieka laiko dirbti iki naujų rinkimų. Tokią programą ir reikėtų pateikti Seimui. Tai yra konkretūs darbai, kaip sustabdyti gresiantį masinį įmonių bankrotą, kaip pažaboti monopolinius santykius kaime, neatsiskaitymus už superkamą produkciją, kaip užkirsti kelią tolesniam nusikalstamumui, valstybės turto privatizavimui, arba, švelniai kalbant, išsidalijimui to neindeksuoto visuomenei priklausančio turto dalies, kurią pardavus realiomis kainomis būtų galima sustabdyti tolesnį visuomenės nuskurdimą, pagyvinti verslą, sureguliuoti valstybės finansus.

Socialinės apsaugos srityje Vyriausybė taip pat daug ką numato, tačiau ir čia išdėstyti tik principai, kurie neveikia ir nežinia, kada ims veikti, jei neparodomas nė vienas konkretus žingsnis šia kryptimi. Sveikatos, kultūros ir švietimo, mokslo ir studijų bei kiti skyriai taip pat tušti. Ką reiškia žodžiai “sudaryti palankias sąlygas mokslo ir studijų integracijai”? Tokių šūkių mes sočiai toje programoje galime prisiskaityti. Be konkrečių veiksmų tai tuščias, kaip prie darbininkų piketo, švilpukas, kuriuo jie apšvilpia besivažinėjančius Seimo narius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi. Kiek dar prašytumėt minučių?

A.VAIŠNORAS. Vieną minutę.

PIRMININKAS. Seimo nariai, neprieštaraujat? Prašom tęsti.

A.VAIŠNORAS. Švilpukais blogos padėties nepataisysime kaip ir su tokia Vyriausybės programa. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu svarstyti tokią programą, kurioje nėra nė žodžio apie svarbiausias šios dienos problemas, kaip korupcija, kyšininkavimas, visuomenės turto grobimas, teisėtvarka, nedarbas, smunkanti ekonomika, nugyvenamas žemės ūkis. Aptarę šią “gerų ketinimų” programą ir suvokdami, kad be tuščių frazių ir norų (cituoju) “reguliuoti, formuoti, suaktyvinti, užtikrinti, tobulinti” ir t.t. nėra nieko konstruktyvaus ir racionalaus, Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) parengė pirmaeilių veiksmų programą, išspausdintą “Lietuvos aide” liepos 2 d., kuri buvo įteikta Prezidentui. Ten yra atsakymai, ne ką norime daryti gal nežinia kada, o ką turime daryti nedelsiant, kad sustabdytume pavojingus ekonomikos, socialinės apsaugos, teisėtvarkos arba “neteisėtvarkos” procesus, kad sustabdytume visuomenės ir valstybės smukimą chaoso link.

PIRMININKAS. Minutė jau praėjo, gerbiamasis...

A.VAIŠNORAS. Siūlyčiau Prezidentui ir premjerui įvertinti mūsų pateiktą programą, o šios programos toliau nesvarstyti, nes neturime laiko, kad galėtume tuščiai jį leisti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal darbotvarkę darome posėdžio pertrauką iki 12 val. Po pertraukos kalbės gerbiamasis Seimo narys P.Papovas Savivaldybių komiteto vardu.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Papovą. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, Savivaldybių komiteto vardu.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės ir Seimo nariai! Prisidėdamas prie tų kalbėtojų, kurie pritaria Vyriausybės patikslintai programai, pritariu ir tiems, kurie pasakė siūlymus, kad būtina konkretinti programos nuostatas numatant konkrečius mechanizmus ir terminus juos įgyvendinti. Na, o pagal Konstituciją terminas vykdomosios valdžios, Vyriausybės, - 22,5 metų.

Aš pateiksiu kai kurias pastabas dėl ūkio valdymo tobulinimo ir agrarinės politikos dalių. Štai, manyčiau, gera yra Vyriausybės programos nuostata (cituoju): “Vyriausybė spręs ministerijų vidaus reikalų tvarkymo, organizavimo klausimus”. Priėmus Vyriausybės įstatymą numatytos ministerijų sekretorių pareigybės. Tačiau kyla klausimas: argi jie, pakeitę ministrų pavaduotojus, ką nors pakeis tvarkant ministerijų vidaus reikalus? Argi tokios turėtų būti ministerijų sekretorių funkcijos?

Štai kita irgi gera nuostata (cituoju): “Tiksliau ir aiškiau atriboti valstybinio valdymo funkcijas nuo savivaldos funkcijų.” Tačiau ir toliau numatoma valstybines funkcijas deleguoti savivaldybėms tiek įstatymais, tiek Vyriausybės nutarimais. Iki šio laiko neaišku, kaip vykdomoji valdžia vykdys Konstitucijos 40 straipsnio funkciją (cituoju): “Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.” Tuo tarpu ši funkcija dabartiniu metu yra deleguota savivaldybių švietimo skyriams. Manau, kad Vyriausybė turėtų inicijuoti, greičiau steigti apskritis ir šią konstitucinę funkciją deleguoti apskritims.

Kyla klausimas, ar bus realizuota dar viena Vyriausybės programos valdymo dalies nuostata (cituoju): “Sudaryti sąlygas savivaldybėms savarankiškai formuoti savo biudžetus.” Juk dabartiniu metu Seimui yra pateikti atskaitymų į savivaldybių biudžetus ir dotacijų nustatymo metodikos pakeitimai, kurie, manau, nesuteiks galimybės savivaldybių biudžetus formuoti savarankiškai. Ir galiu iš projekto pacituoti pirmą metodikos punktą: “Atskaitymo į savivaldybių biudžetus normatyvai ir dotacijos nustatomi remiantis projektuojamomis pajamų, įskaitomų į savivaldybių biudžetus, ir išlaidų sumomis.” Ir kita nuostata: “Nustatydama savivaldybių biudžetų išlaidas Finansų ministerija savivaldybes suskirsto į keletą grupių.”

Taigi pasakyta, kad Finansų ministerija nustato savivaldybių biudžeto išlaidas. Todėl manau, kad reikėtų arba keisti šią Vyriausybės programos nuostatą, arba keisti metodiką, kad per dvejus metus vis dėlto tos biudžeto savarankiško formavimo nuostatos būtų įgyvendintos.

Na, o dabar noriu labai trumpai keletą minčių dėl agrarinės politikos. Nors Savivaldybių komitetas yra kritikuojamas, kad per daug dėmesio skyrė kitiems klausimams ne pagal savo kompetenciją, bet Savivaldybių komitetas mano, kad šalyje yra daugiausia kaimiškųjų savivaldybių, ir todėl Savivaldybių komitetas elgiasi teisingai.

Privalau pakalbėti apie nederlingų žemių žemdirbių reikalus, apie ką Seime beveik mažai kas kalba, nors problema labai rimta ir šiuo metu, tiesiog galima būtų pasakyti, katastrofiška. Optimistiškai nuteikia tai, kad premjero A.Šleževičiaus Vyriausybė pradėjo kai ką daryti šioje srityje. Galiausiai pirmą kartą Vyriausybės programos agrarinės politikos dalyje yra konstatuojama (cituoju): “Vyriausybė sieks išlyginti ūkininkavimo sąlygas įvairiose zonose, šalindama neigiamus padarinius dėl žemės ūkio produkcijos eksporto mažėjimo. Vyriausybė skatins iš nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai skirtų lėšų žemės ūkio produkcijos gamybos krypčių, pasėlių struktūros teigiamus pasikeitimus, miškų ploto didinimą kalvotose ir nederlingose žemėse.”

Būdamas tokių žemių atstovas galiu atsakingai pareikšti, kad tokių priemonių nepakaks. Jau šiandien nederlingų žemių žemdirbiams reikia pasakyti, kaip bus pasielgta, jei šį rudenį jie nepajėgs (o kad jie nepajėgs, tai aišku) grąžinti praeitų ir šių metų lengvatinių kreditų. Nuo to priklausys, kaip bus pasiruošta gyvulių žiemojimui. Juk gyvulininkystė turėtų būti pagrindinė žemės ūkio šaka kalvotose, nederlingose žemėse. Tuo tarpu netgi ūkininkai šiuo metu pradeda pardavinėti karves.

Dar kartą kviečiu Vyriausybę kartu su Prezidentu ir Seimą nagrinėjant bendras šalies žemės ūkio plėtros problemas nepalikti likimo valiai neturtingųjų zonų.

Ir pabaigoje, pritardamas Vyriausybės programai, noriu pakviesti Vyriausybę dirbti ryžtingiau, operatyviau sprendžiant ne tiktai perspektyvinius dalykus, bet ir šiuolaikinius reikalus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Ministrą Pirmininką poną A.Šleževičių tarti baigiamąjį žodį ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Iš tikrųjų šiandieną antrą kartą svarstant pateiktą patikslintos Vyriausybės programos projektą buvo pasakyta daug kritinių pastabų ir, kaip minėjau pirmą kartą pateikdamas programą ir atsakinėdamas į jūsų klausimus, mes į konstruktyvius pasiūlymus, racionalias mintis, be jokios abejonės, atsižvelgsime, jeigu iš principo mūsų pateiktai programai bus pritarta.

Savo ruožtu noriu taip pat pasakyti, kad daugelis kalbėtojų, matyt, daugiau mėgavosi prieš Lietuvos žmones įjungtais mikrofonais, negu bandė iš esmės rasti programoje ar esminių trūkumų, ar (dar sudėtingiau) konstruktyvių pasiūlymų, kaip turėtų būti keičiama, koreguojama Vyriausybės vykdoma ekonominė ir socialinė politika.

Aš norėčiau pradėti gal nuo gerbiamojo A.Baleženčio pasakytos minties, kad Vyriausybė žada išvesti šalį iš krizinės situacijos. Ir taip pat pono V.Landsbergio pasakytos minties, jog mes pripažįstame, kad šalis, šalies ekonomika yra sunkioje krizinėje situacijoje. Iš tikrųjų taip, niekam ne paslaptis, kad per tuos ketverius suvirš nepriklausomybės metų mūsų šalis, mūsų ekonomika, mūsų visuomenė patiria labai sunkius, pirmiausia socialinius išbandymus. Ir jokiu būdu kalbėdami apie kai kurias makroekonominių rodiklių stabilizavimo tendencijas mes nekalbame apie tai, kad mums pavyko iš esmės išspręsti visus mūsų ūkyje susikaupusius klausimus ir problemas. O dėl pažadų stabilizuoti ūkį, tai aš tiktai noriu jums priminti, kad pono G.Vagnoriaus Vyriausybės valdymo pačiu piko laikotarpiu - 1992 metų pradžioje - infliacija mūsų šalyje sudarė daugiau kaip 50% per mėnesį. Praėjusiais metais balandžio mėnesį mes pradėjome darbą, kai infliacija mūsų šalyje sudarė 25% per mėnesį. Mes per šių metų pusmetį infliacijos lygį sumažinom iki 22,9%. Ir pagrindinis infliacijos prieaugis šiais metais buvo dėl įvesto pridėtinės vertės mokesčio, kuris leidžia efektyviau administruoti mokesčių sistemą. Aš manau, kad bent kiek susigaudantys ekonomikos klausimais, makroekonominių rodiklių analizės klausimais... Manau, kad kiekvienas Seimo narys ir Lietuvos žmogus gali labai lengvai palyginti tuos skaičius ir pasidaryti atitinkamas išvadas.

Aišku, labai skaudus klausimas, kuris nuolatos liečiamas ir juo nuolat spekuliuojama, tai realių pajamų dinamika. Ir iš tikrųjų čia labai didelė terpė pirmiausia politinėms spekuliacijoms. Tik aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad po trejų metų, kai beveik tris kartus sumažėjo realiosios pajamos, praeitais metais, nors ir kaip oponentai nenori su tuo sutikti, ir kaip nenori matyti statistikos duomenų, realiosios pajamos padidėjo 12,7%. Ir todėl atsakydamas į kolegos socialdemokrato gerbiamojo R.Dagio pastabą, kad turi būti realizuojama gyventojų pajamų garantijų politika, aš noriu pasakyti, kad ta politika jau realizuojama nuo praėjusių metų vidurio, garantuojama, užtikrinama, kad atlyginimai ir pensijos didėtų sparčiau negu gyventojų pajamos. Kad ta dinamika nepakankama, kad tas skirtumas yra labai mažas, - tai mes taip pat suvokiame. Todėl suprantama, kad yra šventa Vyriausybės pareiga, kad ir toliau gyventojų pajamų garantijų politika būtų vykdoma. Ir čia jokiu būdu nereikia sieti ir nereikia klaidinti, kad MGL yra vienas iš realių pajamų didėjimo politikos užtikrinimo instrumentų. Yra visiškai skirtingi, visiškai savarankiški klausimai. Savo ruožtu mes ir Vyriausybės programoje akcentuojame, kad MGL laipsniškas, dinamiškesnis negu realiųjų pajamų augimas turi būti garantuotas, ir tai, be abejonės, bus daroma.

Daug diskusijų buvo čia ir daug nuomonių dėl mūsų užsienio ekonominių ryšių politikos. Gerbiamasis V.Landsbergis tam daug dėmesio skyrė. Ir visus tuos klausimus, kaip ir anksčiau pateiktus, galima suvokti ir suprasti tiktai lyginant dinamines eilutes, kur mes buvom, kur mes esam. Tai aš noriu pasakyti Seimo nariams ir šalies žmonėms, kad užsienio prekybos apyvarta su Vakarų šalimis 1992 metais sudarė 13%, 1993 metais priartėjo prie 40%. Šiais metais, Muitinės departamento duomenimis, prekyba su Vakarų šalimis, eksportas ir importas (jis mažai skiriasi) sudaro 48%.

Aišku, didelė problema ir jos negalima nematyti, ir iš tikrųjų mes tai labai suvokiame, ir tai akcentuojama programoje, kad turi būti kuriamos alternatyvios pirmiausia energetinių išteklių, žaliavų tiekimo sistemos. Ir labai svarbu užtikrinti alternatyvių rinkų paiešką. Ir tai vienas iš mūsų veiklos prioritetų, kuris aiškiai išryškintas mūsų pateiktoje Vyriausybės programoje. Norim ar nenorim, mes suvokiame, mes manome ir tvirtai įsitikinę, kad Lietuvos geopolitinė padėtis lemia mūsų vaidmenį užtikrinant tranzitą tarp Rytų ir Vakarų. Ir jeigu mes nepasinaudosim šia unikalia galimybe, mes būsime labai nenuovokūs kaip politikai, galbūt nepademonstruosime tokio tautinio patriotizmo, kuris kunkuliuoja pavienių politikų pareiškimuose, tačiau tai būtų naudinga Lietuvai, Lietuvos žmonėms. Suprantama, kad mes ir toliau prioritetinėse savo veiklos kryptyse, taip pat ir valstybės investicijų programoje... Matome, kad infrastruktūros plėtojimas, transporto arterijų stiprinimas, Klaipėdos uostas, Šiaulių aerouostas, “Via Baltica”, vakarietiško standarto geležinkelio tiesimas į mūsų šalį ir toliau į mūsų kaimynines šalis, ir į Skandinaviją yra prioritetinės mūsų veiklos kryptys. Ir, aišku, reikia labai nenorėti šito pamatyti pateiktoje Vyriausybės programoje.

Daug buvo karštų kalbų, tačiau nė vienoje kalboje nebuvo jokių argumentų ir konkrečių pavyzdžių dėl ydingos privatizacijos, dėl nusižengimo privatizuojant pagal pačioje privatizacijos pradžioje priimtus privatizacijos įstatymus. Manau, kad Seimo narių garbės reikalas pirmiausia būtų kalbėti argumentų kalba, nes tokios bendros pastabos nieko daugiau, be emocionalaus prado, neduoda ir jokios informacijos tie pateikti duomenys neverti.

Dar viena tema, kuri taip pat reikalauja, kad Seimo nariai būtų kažkiek konkretesni. Gerbiamasis A.Baskas, ponas V.Landsbergis ir kiti labai daug kalbėjo, kad Vyriausybės korupcinė veikla nekelia jokių abejonių ponui A.Baskui. Aš labai paprašyčiau pono A.Basko, gal būtų galima konkrečiai įvardyti. Iš kur toks pasitikėjimas ir toks vertinimas? Nes aš manau, kad Seimo tribūna yra per daug aukšta tribūna, kad galima būtų taip, drįstu pareikšt, neatsakingai kelt tokius klausimus.

Gerbiamoji E.Kunevičienė pasakė nemažai pastabų dėl Vyriausybės kompetentingumo ir kaip kompetencijos įrodymą pareiškė nuorodą į Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) valdybos kreipimąsi į Lietuvos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę “Dėl neatidėliotinų veiksmų plano siekiant išvengti katastrofinių padarinių šalies ūkyje”. Iš tikrųjų kilnus tikslas, bet jeigu kas įsigilintų į šio dokumento turinį, o aš po jo paskelbimo turėjau galimybę įsigilinti, įsitikintų, jog tai yra prastai nurašytas nuo mūsų programos tezių rinkinys.

Kai kuriuos klausimus noriu paaiškinti. Pavyzdžiui, kvietimas mažinti kainų augimą, sumažinti banko palūkanas, nustatyti ir palaikyti realų lito kursą, sureguliuoti mokesčius, sureguliuoti sveikatos apsaugos, švietimo, taip pat mokslo ir kultūros finansavimą. Sumažinti fizinių asmenų mokesčių tarifus ir šio sumažinimo pagrindu organizuoti sveikatos draudimo sistemą. Jeigu už tokių, atsiprašau, naivių šūkių būtų nors kiek įvardyta, kokios pasekmės ir kokie konkretūs kiti veiksmai toliau turėtų sekti, tada būtų iš tikrųjų logiškas pasiūlymas. Šį dokumentą mes turėtume labai atidžiai išstudijuoti. Deja, to nėra ir norint laikyti esamu norima, suprantama, yra patrauklu, tačiau politiškai, aš manau, neatsakinga.

Taip pat ir visi kiti klausimai. Sužlugdytas žemės ūkis ir t.t., ir t.t. Aš noriu primint gerbiamajai E.Kunevičienei ir Seimo nariams vykdytą žemės ūkio politiką, kuri, beje, taip pat yra ir tautininkų padidinto dėmesio centre. Mes atsimenam kvietimus, kai Vyriausybė ragino Lietuvos žmones parduoti gyvulius, bet pinigų neimti, atidėti, galbūt kitos vyriausybės atiduos. O dabar iš tikrųjų tokie kvietimai skamba ir ne bet kaip, o atiduot šimtą kartų didesnę sumą, negu yra reali nuvertėjusių sąskaitų vertė. Iš tikrųjų tokia politika, matyt, jeigu būtų galimybė ją realizuot, suprantama, prie ko būtų atvedusi.

Kitos pastabos. Kreditų augimas, kaupimas, o viso to rezultatas - sunaikinti pinigai ir t.t. Gal būtų galima įvardyti, kas čia turima omeny, nes finansininkams ir ekonomistams neaišku, kas čia turima omeny. Aišku, labai suprantamai skamba, kad sunaikinti iždo pinigai ir t.t. Taip pat dėl nevykdomos griežtos ekonominės politikos. Būtų labai gerai, kad galėtume išgirsti iš oponentų nors vieną argumentą, patvirtinantį šiuos teiginius. Nė vienas negali mums oponuot, kad pradėta vykdyti ypač griežta monetarinė politika, sugriežtinimai kitose srityse davė rezultatų, kuriuos aš minėjau svarbiausių rodiklių srityje, t.y. sumažinant infliacijos lygį. Nes be stabilios infliacijos, be to proceso valdymo, suprantama, negalima kalbėt apie investicinius procesus, kurie bus lemiantys. Kaip mes sugebėsime realizuoti naujų darbo vietų kūrimo programą, ką gerbiamieji socialdemokratai akcentavo ir kas yra mūsų Vyriausybės programoje ypač išryškinta. Tik investicinė politika gali sukurti naujų darbo vietų, tik investicinė politika gali užtikrinti visų įmonių ir ūkių restruktūrizavimą, tik kryptinga investicinė politika gali užtikrinti mūsų ūkio subjektų integravimąsi į naujas rinkas, kas yra ypač svarbu.

Aš norėčiau, jeigu galima, pasakyti dar vieną pastabą dėl tautininkų (gerbiamojo A.Baleženčio) nuolatos skambančio susirūpinimo dėl atsiskaitymų, žemo kainų lygio, kad nacionalinė žemės ūkio programa yra tik politinių šūkių teiginys. Aš įsivaizduoju, kad visi trys Tautininkų frakcijos nariai arba dalyvavo kuriant socialistinį žemės ūkį, arba jį propagavo ir kad labai sunku atsisakyti nuo socialistinio planinio ūkio svertų naudojimo. Mes turime suvokti, kad šiuo metu Vyriausybė neturi instrumentų reguliuot kainas. Jeigu mes imsimės tokių uždavinių, tai atmesim visą mūsų ūkį atgal.

Be jokios abejonės, žemės ūkyje mes turime vykdyti mūsų gamintojus ginančią politiką. Dėl to mes įvedėm žemės ūkio produktų importo mokesčių muitus. Suderintas muitų lygis su Europos Sąjunga parafuotoje sutartyje, kuri bus pasirašyta šio mėnesio 18 d. Tai aukštesnis lygis negu dabar yra naudojamas, todėl Vyriausybė, nelaukdama, kol bus pasirašyta ši sutartis, praeitame Vyriausybės posėdyje priėmė sprendimą nustatyti dar aukštesnį muitų lygį visai įvežamai žemės ūkio produkcijai ne tik procentine išraiška, bet ir nurodant konkrečią apatinę sumą, kurią turi sumokėti ūkio subjektai, importuodami produkciją į mūsų šalį. Mes, suprasdami blogose sąlygose esančių žemės ūkio produkcijos gamintojų padėtį, taikome diferencijuotą žemės apmokėjimo sistemą, nemažai kitų lengvatų. Tačiau mes visi turime suvokti, o jeigu nesuvokiame, tai turime išstudijuoti, kas nesuvokia, kad dabar valstybės galia užtikrinti tiesioginį žemės ūkio produkcijos gamintojų subsidijavimą, nors tai siektina, tačiau kol kas pagal ekonominę galią neįgyvendinama. Todėl taikytinos įvairios netiesioginės žemės ūkio rėmimo formos. Tarp jų ir lengvatinis kreditavimas, kur, beje, gerbiamasis A.Baležentis nepastebi, kad Biudžeto sandaros įstatyme, kuriam pritarė Seimas, yra numatytas daug didesnis tiek nacionalinės programos finansavimas, tiek kitų netiesioginių finansavimo būdų ir t.t.

Todėl nesigilindamas į kai kurias Seimo narių pastabas, atsiprašau, atsakysiu gal tik į vieną klausimą, kuris labai aktualus. Kalbant apie kovą su nusikalstamumu, su korupcija, buvo pasakyta mintis, kad Vyriausybė nieko nedaro įteisindama susitarimus teisinės pagalbos srityje. Aš noriu jus informuoti, kad jau yra ratifikuotos dvišalės teisinės pagalbos sutartys su Baltarusija, Lenkija, Latvija, Estija, Moldova, pasirašytos su Rusija ir Ukraina, prasidėjo derybos su Kazachstanu, Uzbekija ir Čekija, išsiųsti pasiūlymai JAV, Izraeliui, daugumai Europos valstybių ir laukiame jų atsakymo. Tai - instrumentas kovojant su minėtomis negerovėmis.

Baigdamas noriu padėkoti Seimo nariams už pasakytas pastabas, pasiūlymus. Suprantama, Vyriausybės uždavinys yra daryti išvadas iš čia nuskambėjusių kai kurių konstruktyvių pasiūlymų ir juos, be jokios abejonės, įrašysime kaip korektyvas į Vyriausybės programos tekstą, jeigu tai programai iš esmės bus pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Jūsų norėtų paklausti 24 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau glaustai formuluoti klausimus. Tam skiriama viena minutė, jeigu viršysite šį laiką, jūsų mikrofonas bus išjungtas.

Klausia gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys. Nėra? Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Taip. Aš esu. Tamsta premjere, nors programoje nėra akcentuota tokia svarbios valstybinės politikos dalis, kaip valstybinės valiutos stabilumas, tačiau Vyriausybės pritarimas projektui, kuriuo keičiamas Lito stabilizavimo įstatymas ir atsakomybės perkėlimas bankui, ar nereiškia po obligacijų išleidimo, po tam tikrų veiksmų, kurie rodo, kad referendumas dėl indėlių indeksavimo gali pavykti ar nepavykti, ar nereiškia, kad bus bandoma bent jau neprieštarauti lito devalvavimo artimiausiais mėnesiais galimybei? Panašiems klausimams ir panašiems samprotavimams jūsų kolega finansų ministras jau neprieštaravo, matyt, norėdamas būti pakankamai nuoširdus bent tylėdamas. Jūsų samprotavimai šiuo labai labai svarbiu klausimu. Lito stabilumas ir jūsų pozicijos susvyravimas.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Ačiū. Klausimas, be jokios abejonės, labai aktualus. O kaip jautriai Lietuvos žmonės reaguoja į šią problemą, taip pat galima pasakyt. Po kai kurių politikų ir aukštų pareigūnų neatsakingo pareiškimo tvirtos valiutos pardavimas Centriniam bankui smarkiai sumažėjo. Suprantama, kad čia niekuo kitu, kaip siekimu pabloginti Lietuvos ekonominę situaciją, negalima pateisint tokių pareiškimų turinio. Kalbant apie realias prielaidas svarbiausias, jūsų manymu, klausimas - Vyriausybės noras nusiimt atsakomybę.

Jūs žinote, kad grupė Seimo narių, kurie, mano manymu, taip pat turėtų būti labai suinteresuoti Lietuvos ūkiu ir ypač monetarinės politikos tęstinumu ir stabilumu, tačiau Konstituciniam Teismui pareiškia priešingai: kad reikėtų peržiūrėti šio įstatymo bazines nuostatas kaip neatitinkančias Lietuvos Konstitucijos. Negana to - atšaukti įstatymą. Šitą pareiškimą pasirašė gerbiamasis A.Rudys ir kiti kolegos, kurie atstovauja socialdemokratinei politikai. Dėl to įstatymo, kuris labai efektyviai tarnauja Lietuvos ūkiui (to negalima paneigt), dėl infliacijos lygio ir vertinant kitus rodiklius, dėl tvirtos valiutos “tekėjimo” į mūsų Centrinio banko sąskaitą, dėl to mito išsklaidymo, kad Lietuva yra pravalgoma ir prakūrenama, socialdemokratai išreiškia priešingą poziciją. Todėl mes, norėdami, kad nekiltų jokių abejonių Konstituciniame Teisme, jog tik Vyriausybė nustato mūsų valiutos su bazine valiuta (doleriu) santykį, manome, kad vykdomai politikai nepadarys jokio poveikio, jeigu tą santykį nustatys Lietuvos bankas, suderinęs su Vyriausybe. Todėl iš esmės nekyla jokių abejonių ir nėra jokių ekonominių ir kitų prielaidų, kad būtų galima pradėti kalbėti apie mūsų nacionalinės valiutos nuvertinimą. Tai neatsakingų politikų neatsakingi pareiškimai, darantys didelę žalą Lietuvos valstybei. Tiktai taip mes galime įvertinti šiuos pareiškimus ir ne kitaip.

Aš noriu paaiškinti teiginius, pavyzdžiui, kad gegužės mėnesį šalyje buvo 6,1% infliacija, kuri tariamai labai nuvertino mūsų valiutą bazinės valiutos atžvilgiu. Tačiau išanalizavus priežastis, dėl ko įvyko tas infliacijos lygio padidėjimas, gaunamas atsakymas, kad nuvertinimui jokios įtakos nedarė dėl paprastos priežasties. Todėl, kad tai yra padidėjusių mokesčių poveikis kainų lygio pakėlimui. Tai yra visiškai skirtingi dalykai, ir mes turime aiškiai išskirt sudedamąsias infliacijos dalis. Suprantama, dar viena labai svarbi aplinkybė, kad neišvengiamai skirtumas tarp infliacijos mūsų šalyje ir šalies, kurios atžvilgiu mes susiejome savo valiutą, bus kompensuojamas mažinant gamybos kaštus įvairiuose savikainos straipsniuose. Tai taip pat akivaizdu, kaip ir akivaizdu pastebėti, kiek daug galimybių visose srityse mes turime tai padaryt.

Štai Estijos pavyzdys. Dveji metai, kai įvesta nacionalinė valiuta. Esant daug aukštesniam infliacijos lygiui, daug didesniam ekonominiam chaosui kol kas nevyksta diskusijų apie galimą estų kronos nuvertinimą. Tos spekuliatyvios mintys, kurios čia parvežamos ir platinamos, be spekuliatyvaus pagrindo nieko daugiau neturi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Paukštys.

K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis premjere, šiandien laikraštyje “Diena” aš perskaičiau straipsnį, kuris vadinasi “Viešpatie, trenk į Seimą, Vyriausybę ir bažnyčią”. Tai pamąstymai apie Darbininkų sąjungos akciją, kuri vyksta už šių rūmų. Klausimas būtų toks. Ar bus koks nors rimtas pašnekesys su šia organizacija, ar bus kokie nors “apskriti” stalai, susitarimai su šia profsąjunga bei su visomis kitomis Lietuvos profsąjungomis?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Čia, matyt, Seimo narių privilegija, kad jie posėdžio metu turi galimybę paskaityt laikraštį “Diena”. Vyriausybės nariai tokios galimybės neturi, todėl mes diskutuojame nelabai suvokdami, apie ką kalbame. Tačiau kalbant apie akciją ir apie mūsų santykį su profsąjungomis Vyriausybė vienareikšmiškai pasisako už normalų dialogą su visomis profesinėmis sąjungomis. Negali būti kitos pozicijos. Vienareikšmiškai Vyriausybė pasisako už trišalį susitarimą tarp profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės. Tas sutarties rengimo procesas jau prasidėjęs, bet dėl įvairių priežasčių vyksta gana sunkiai. Aš matau kartais kai kurių profsąjungos organizacijų paradiškumą: nuo susitikimo iki susitikimo, nuo piketo iki piketo tarpas yra be konkretaus susirūpinimo, kuris parodomas tik atskirų akcijų metu.

Kalbant apie šią akciją konkrečiai, aš manau, kad kiekvienas iš mūsų turi savo požiūrį į tos akcijos organizatorius, į tos akcijos turinį ir akcijos rėmėjų skaičių. Todėl, suprantama, ne Vyriausybės uždavinys eit ieškot akcininkų organizatorių kieme, skveruose ar gatvėse. Aš manau, būtų daug logiškiau, jeigu akcijos organizatoriai, prieš rengdami akciją, būtų pareiškę norą aptarti jiems rūpimus klausimus su Vyriausybe. Tai su malonumu mes būtume padarę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis premjere, jūsų Vyriausybė yra ne kartą minėjusi ir programoje, ir ne kartą pareiškusi žodžiu apie vis gerėjančius santykius tarp Baltijos šalių, apie integracinius procesus, vykstančius tarp Baltijos valstybių, tačiau padėtis Lietuvos - Latvijos pasienyje rodo, kad iš esmės niekas nesikeičia. Apskritai kaip jūs vertinate susidariusią situaciją pasienyje? Ar nėra blogai padaryta, kad patiems muitininkams dabar suteikta teisė vertinti ir nustatyti kai kurių prekių kainas, ir tie mokesčiai yra labai dideli? Yra žinoma, jog užuot mokėjus tuos mokesčius valstybės biudžetui, sakykim, už automobilius, dabar paprasčiausiai nenorint mokėti tokių didelių sumų jie yra mokami tiesiog muitininkams į rankas. Tokiu atveju dar labiau suklestėjo kontrabanda ir muitininkų papirkinėjimas.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Čia, matyt, galima išskirti dvi atskiras temas. Pirmiausia santykiai su mūsų Baltijos kaimynais ir kita atskira tema - padėtis pasienyje. Kalbant apie antrą jūsų klausimo pusę, aš, kaip ir visas kabinetas, labai neigiamai vertinu padėtį Lietuvos pasienyje. Bet aš manau, kad tuo klausimu yra ir tam tikra Seimo atsakomybė, kad labai ilgai užtruko pasienio tarnybos priklausomumo klausimo svarstymas Seime. Iš tikrųjų, jeigu metus laiko laikina struktūra kontroliavo mūsų pasienį, suprantama, nebuvo sudarytos prielaidos efektyviai dirbti.

Iš tikrųjų tie minėti klausimai yra mūsų dėmesio centre. Rytoj Vyriausybės posėdyje mes priimsime sprendimus ir, vykdydami Seimo priimtą įstatymą dėl pasienio tarnybos pavaldumo perdavimo Vidaus reikalų ministerijos sistemai, sudarysim darbo grupę, kad būtų galima nustatyt ne tik elementarią tvarką pasienyje, bet ir instituciją, kuri bus atsakinga (viena tarnyba turi būt atsakinga) už padėtį pasienyje, nes šiuo metu tas neapibrėžtumas tęsiasi, jis netoleruotinas.

Taip pat dėl mokesčių surinkimo. Aš minėjau kalbėdamas apie žemės ūkio klausimus, kad mes ne tik procentais nustatom įvežamų prekių muitų lygį, kas leidžia atskiriems pareigūnams labai lengvai pasinaudoti tarnybine padėtimi, nustatant sumažintą muitų lygį, taip pat išvengiant mokesčių į valstybės biudžetą. Mes dabar nustatome apatinę ribą, mažiau kurios apskritai negali būti įvežamos prekės į Lietuvą. Taip pat daug kitų priemonių skirta tam, kad padėtis pasienyje ir mokesčių rinkimo prasme, ir bendros tvarkos palaikymo prasme būtų daug efektyvesnė. Bet turime sutikti, kad padėtis yra netoleruotina, kad mes ne viską padarėme, kad ją sutvarkytume. Iš tikrųjų įsigalėję piktnaudžiavimo faktai verčia mus labai labai rimtai tais klausimais dirbti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, kaip jūs vertinate tokius opozicijos veiksmus kaip eitynes, mitingus, protestus, skirtus tam, kad nebūtų pasiekta jokių susitarimų su Rusija? Jeigu tai bus pasiekta, Lietuvoje, mano nuomone, dar labiau smuks gamyba, Lietuva neteks paskutinių žaliavų šaltinių ir rinkų Rusijoje, daugės bedarbių, blogės Lietuvos žmonių ekonominė padėtis. Ar jums neatrodo, kad šitais veiksmais kaip tik to ir siekiama?

Antras iš to išplaukiantis klausimas dėl rinkų. Kai kurie Vyriausybės nariai yra kelis kartus pareiškę, kad rinkų paieška ne Vyriausybės, ne ministerijų reikalas, kad tai pačių gamintojų reikalas. Mano nuomone, jeigu kiekvienas ūkininkas važinės ieškoti rinkų, nebus kam gaminti tos produkcijos, arba... (Kalba be mikrofono)

A.ŠLEŽEVIČIUS. Be jokios abejonės, nuomonė yra vienareikšmė. Tokių akcijų organizatoriai, suprantama, siekia tiktai vieno tikslo: politinio kapitalo sau sukaupimo ir nesusimąsto apie galimas pasekmes tiek ekonomine prasme, tiek politine prasme. Čia buvo daug agituojama ir kalbama apie būtinumą stiprinti darbą teisėtvarkos srityje. Aš manau, pirmiausia šių renginių organizatoriai turėtų adresuoti kritiką sau arba bent savikritiškumą šioje srityje, kai atvirai kurstoma prieš teisėtai išrinktą valdžią, kai įžūliai daromas spaudimas ir norintiems patekti į parlamentą. Tokia padėtis yra netoleruotina. Aš manau, kad visi Seimo nariai su tuo turi sutikti. Būtų labai naudinga paklausyti vidaus reikalų ministro informacijos šiuo klausimu. Vakar dienos įvykiai ir prieš tai buvę dienos įvykiai verčia mus, Vyriausybę, pasakyti savo poziciją ir pateikti pasiūlymus, ką mes manome, kad reikėtų daryti tais klausimais. Kai kviečiama į protesto mitingus dar negavus leidimo organizuoti juos, kai leidimas organizuoti protesto mitingą išduodamas valandą ar dvi valandas iki šios akcijos organizavimo, policija neturi priemonių ir būdų palaikyti viešąją tvarką ir, suprantama, valstybės toks labai gerbiamų Seimo narių inicijuojamas chaosas turėtų būti atitinkamai įvertintas. Todėl jeigu jūs neprieštarautumėte, ministras R.Vaitekūnas yra pasirengęs šiuo klausimu pateikti specialią informaciją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, jūs praeitą kartą pateikdamas savo Vyriausybės programą, pasakėte mintį, kad esate už valstybės alkoholio gamybos, prekybos monopolį. Štai aš jums pacituosiu jūsų ministro R.Karazijos birželio 22 d. raštą. “Alkoholis, nors ir turintis neigiamų savybių, vis dėlto yra tokia pati prekė kaip ir kitos, todėl jo gamybos ir realizavimo monopolinis sutelkimas valstybės žinioje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatoms, draudžiančioms monopolistinę gamybą ir rinką.” Tai jūs atsakykite iš tiesų, kaip čia yra: jo nuomonė ar Vyriausybės nuomonė? Jūs už ar prieš?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš ir pristatydamas programą, ir dabar dar kartą noriu akcentuoti, kas yra fiksuota Vyriausybės programoje. Vyriausybė vienareikšmiškai pasisako už Alkoholio monopolio įstatymo greitesnį priėmimą mūsų valstybėje. Ta diskusija, kuri užsitęsė Seime, nieko, be žalos, neduoda. Todėl mes, suvokdami kokia svarbi ta problema, Vyriausybės sprendimais priėmėme nemažai priemonių, reglamentuojančių griežtesnę prekybą alkoholio produktais. Keletas iš jų. Jūs žinote, kad priimti sprendimai - tiktai už 300 tūkst. Lt kompanijoms galima išduoti licenciją prekybai alkoholio produktais. Praėjusiame Vyriausybės posėdyje priėmėme sprendimus dar padidinti nustatytų leidimų išdavimo kainą mažmenine prekyba užsiimančioms organizacijoms. Kaimo vietovėse - tai 10 tūkst. Lt, miestuose - 30 tūkst. Lt. Tai yra du tris kartus daugiau negu dabar galiojanti tvarka.

Dar papildomos priemonės siekiant kovoti su kontrabanda ir nelegalia šių prekių prekyba. Tiktai kompanijos, gavusios leidimus didmeninei prekybai ir nurodžiusios konkrečius sandėlius, jų dislokaciją, galės tuose sandėliuose iškrauti savo prekes. Uždraustas bet koks tranzitinių alkoholio gaminių iškrovimas muitinių sandėliuose. Tiktai tranzitas be jokių sustojimų muitinių sandėliuose. Daug kitų priemonių skirta būtent prieš alkoholio monopolį arba didesnės valstybės kontrolės alkoholio prekyba įvedimą. Tos priemonės duoda dar nepakankamą rezultatą. Bus įvedamos vardinės arba numerinės banderolės, ir visi ūkio subjektai, tiktai sumokėję muito mokesčius, akcizus už alkoholio prekes, galės įsigyti numerines banderoles. Jų spausdinimu dabar užsiima Finansų ministerija. Manau, artimiausiu metu tas bus padaryta ir tai leis identifikuoti kompanijas, firmas, kurios padaro pražangas šioje srityje.

Aš noriu pasakyti, kad tokia pat tvarka įvedama ir tabako gaminių srityje. Tai leido mums kartu su kitomis ekonominio reguliavimo priemonėmis sumažinti akcizus Klaipėdos tabako fabriko gamintojams ir leido daug daugiau išplėsti Lietuvos rinkoje legaliai realizuojamų tabako gaminių apimtis. Jos padidėjo dešimtis kartų. Aišku, tai ne riba. Dar 3040% nelegalių tabako gaminių yra rinkoje. Artimiausiu metu mes manome, kad bus pasiektas dar kitas esminis persilaužimas toje srityje. Svarstant programą, aišku, atskirą iš konteksto vieno ar kito ministro pasisakymą, nežinau, kokiam kontekste jis buvo pateiktas, vertinti yra labai sunku, bet kabinetas vienareikšmiškai pasisako už monopolinę alkoholio prekybą, už disciplinos įvedimą šiais klausimais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės programoje turėtų būti numatyti gamybos vystymo prioritetai. Norėčiau jūsų paklausti, kokių konkrečiai žemės ūkio produktų supirkimą, atsiskaitymą už juos bei pelningumą jūs garantuojate? Kitaip sakant, ką konkrečiai jūs siūlote auginti žemdirbiams?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Su gerbiamuoju A.Baleženčiu mūsų dialogas labai ilgas ir monotoniškai vienodas viena kryptimi. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad Vyriausybė toli nuo minties, kad galėtų daryti poveikį ir rekomenduoti ūkio subjektams, ūkininkams, ką jie turėtų auginti, ko jie neturėtų auginti. Aš atsiprašau gerbiamojo Z.Adomaičio, papildau klausimą, kadangi čia labai siejasi. Iš tikrųjų pirmiausia Vyriausybės uždavinys sudaryti ekonomines prielaidas, kad mūsų rinka būtų apginta, sudaryti ekonomines prielaidas, kad mūsų ūkio subjektai galėtų prekiauti su kaimyninėmis šalimis. Bet kaip jūs minėjote, kad negalima kiekvienam ūkininkui surasti partnerių parduoti produkciją užsienyje, suprantama, lygiai tokį patį neįgyvendinamą uždavinį jūs norite adresuoti Vyriausybei, kad su kiekvienu ūkininku sudarytų sutartį tą produkciją parduoti. Turi susiformuoti supirkimo organizacijų tinklas, konkurentiškų perdirbančių organizacijų tinklas. Tas formuojasi, kai kuriuose rajonuose atsiranda greta didžiųjų kombinatų ir mažosios perdirbimo įmonės. Tai labai teigiamai veikia konkurenciją ir tik konkurencija gali būti varantysis kriterijus, kad būtų palaikomas normalus kainų lygis. Aš minėjau, kad žemės ūkio politikoje mes naudojame tas priemones, kurios dabar yra galimos. Jeigu ir pagerėtų kiek valstybės ekonominė galia, aš manau, mes būtume labai trumparegiai, jeigu taikytume tiesioginį subsidijavimą ir kartu mūsų biudžeto lėšas išvežtume į užsienį Rytų ar Vakarų kryptimi. Vienodai yra kenksminga mūsų biudžetui ir mūsų ūkiui. Taip pat reikia taikyti kitokias ekonominio reguliavimo ir poveikio priemones, o tai yra daroma. Deja, apgailestauju, bet pasakyti, ką sodinti, ką gaminti, yra neįmanoma.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamasis premjere, praėjusiais metais daugelis perdirbimo pramonės įmonių: pieno kombinatai, mėsos kombinatai iš savo pelno pirko akcijas savo darbuotojams, todėl daugelyje įmonių ta kvota jau yra viršyta, t.y. daugiau kaip 50% išpirkta darbuotojų akcijų. Tos įmonės nepapildė savo apyvartinių lėšų, nors tai turėjo daryti iš pelno, jos laiku neatsiskaitė už žaliavą. Šiuo metu dalis tų įmonių dėl to eina prie bankroto ribos, kartais dirbtinio. Ar kas nors nubaustas už šitokią veiklą, nes čia buvo pažeisti bent keli įstatymai iš karto? Ir ar kas nors bus nubaustas? O gal tai yra oficiali mūsų Vyriausybės politika - toleruoti perdirbimo pramonės monopolį. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Būtų labai gerai ir konkretu, jeigu būtų įvardyta, kokiems keliems įstatymams nusižengta. Deja, tenka apgailestauti, kad dabar Vyriausybės atžvilgiu taip negailestingai besiliejanti kritika įvairiose srityse, taip pat ir privatizacijos srityje, užprogramuota būtent privatizacijos principų suformavimo ištakose. Ne dabartinė Vyriausybė ir ne dabartinis Seimas priėmė sprendimus, kad galima leisti įmonėms iš likutinio pelno įsigyti akcijas. Tai buvo seniai užprogramuota. Akcinių įmonių įstatymo priėmimas gerokai užtruko Seime. Jūs žinote, kiek įstatymų visose kitose srityse reikalavo skubaus priėmimo, tarp jų ir įstatymų paketas teisėsaugos srityje, - tai turi išskirtinę reikšmę. Todėl jums dalyvavus priimant tuos įstatymus ir pagal juos realizuojant privatizacijos procesą, dabar labai keistai skamba jūsų susirūpinimas, kodėl taip vyksta ir kodėl nenubausti. Visa problema ir tragedija, kad uoliai vykdę Žemės ūkio reformos įstatymus rajonai (kaip Šilalė, kiti) dabar atsidūrė labai blogoje padėtyje, palyginti su tais, kurie nevykdė arba blogiau vykdė Aukščiausiosios Tarybos įstatymus. Štai visas paradoksas. Tokių rajonų ir ūkio bendrovių konkrečių pavyzdžių yra labai daug. Jeigu būtų įvardyta, kokiems įstatymams yra nusižengta ir kokiose įmonėse, mes tikrai įvardytume ir tikrai išanalizuotume. Tačiau tokie bendri samprotavimai, kurie šiandieną skambėjo iš mūsų oponentų lūpų, deja, paieškojus reikalingų sprendimų, konstruktyvumo duoda labai mažai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pirmiausia norėčiau paprašyti, kad būtų išsaugota mano pavardė pasisakymui dėl balsavimo motyvų. O premjerui aš turiu labai trumpą ir paprastą klausimuką. Kas trukdė ir dabartinei, ir ankstesnei trupučiuką Vyriausybei pasiūlyti Seimui sustabdyti Valstybinių įmonių įstatymo straipsnį, leidžiantį privatizuoti įmones iš likutinio pelno?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų niekas netrukdė, ir tai buvo padaryta gerokai prieš Akcinių įmonių įstatymą. Deja, aš minėjau, kad ne tiktai to labai svarbaus įstatymo priėmimas užtruko dėl įvairių priežasčių. Kurią sritį mes paimsim, mes turime labai daug skubiai priimtinų įstatymų. Ar sveikatos apsaugos srityje, teisėsaugos srityje, žemės ūkio srityje - ir daugelis daugelis kitų sričių reikalauja labai skubių sprendimų. Jie buvo pateikti gerokai anksčiau, deja, buvo priimti dėl minėtų priežasčių nepakankamai anksti. Iš tikrųjų taip.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, jūs beveik atsakėte į mano klausimą. Tačiau aš vis dėlto norėčiau, kad jūs plačiau atsakytumėte. Tiek Seime, tiek mitinguose opozicijų lyderiai vis tą pačią maldelę gieda, kad Vyriausybė korumpuota, kad Vyriausybė vagia ir t.t., ir t.t. Na, suprantu, kad tai yra galbūt sergančių žmonių tokia liga, paranoja, veiksmai. Tačiau nuteikiami žmonės, kad iš tiesų taip ir yra. Pateikiami du faktai, t.y. “Azotas” ir kažkoks dvaras. Daugiau jokių faktų nėra. Vis dėlto mano klausimas būtų toks. Ar Vyriausybė negalvoja imtis teisinių priemonių, kad kažkokiu būdu apsigintų nuo tų kaltinimų?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, kad šiandieną pasakydamas tą nuostatą iš Seimo tribūnos savo ruožtu pasakiau Vyriausybės požiūrį ir prašymą, kad būtų konkrečiai įvardyti tie pareiškimai. Nes tokie bendri pareiškimai, suprantama, be emocionalaus prado, nieko daugiau neduoda. Kalbant apie tuos labai populiarius teiginius: ar Taujėnų dvaras, ar Jonavos “Azotas”, - visi tie objektai yra privatizuoti pagal Aukščiausiosios Tarybos, o pirmiausia - pono G.Vagnoriaus genialią, aš pasakyčiau, turto išdalijimo programą, koncepciją. Nėra analogo pasaulyje, kokį mes savo valstybėje įdiegėme. Dabar, aišku, nepasitenkinimas ir susirūpinimas. Deja, susimąstyti ir rūpintis reikėjo gerokai anksčiau. Dabar, kai du trečdaliai investicinių čekių yra panaudota privatizacijos procese arba turto išdalijimo procese, pakeisti šituos principus, jūs turbūt visi sutinkate ir suvokiate, kad yra neįmanoma. Aš minėjau Kohtla Jervės azotinių trąšų gamyklos pavyzdį ir privatizacijos vertę, ir privatizacijos lygį. Be normalaus žaliavų tiekimo ar Kėdainių chemijos fabrikas, ar Jonavos “Azotas”, ar Mažeikių “Nafta” yra tiktai surinktų technologinių įrenginių metalo rinkinys. Ne daugiau. Todėl ne tai, už kiek mes norime parduoti, lemia sandėrio efektyvumą ar neefektyvumą, o už kiek galima parduoti tą objektą. Jeigu neatsiranda konkurse pateikusių palankesnes pirkimo sąlygas, yra tiktai vienas pasirinkimas: arba ir toliau nepriimti sprendimų ir nepanaudoti investicinių čekių tuose procesuose, arba paprasčiausiai kito kelio nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, labai jau skiriasi informacija dėl ligoninių finansinės būklės, pateiktos per spaudą ir pateiktos Vyriausybės. Sakyčiau, ir jūsų ten yra žodžiai. Ar teisybė, kad medikai jau po kelis mėnesius negauna atlyginimų, jau nekalbant apie kitus įsiskolinimus, ar tai tik yra atskirų medikų, sakykim, neveiklumo pateisinimas? Paskutiniu metu teko būti ligoninėse, ten vaizdas tikrai yra niūrokas. Kaip ten yra iš tikrųjų?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Biudžetinių įstaigų, visų be išimties, finansavimo sunkumai akivaizdūs. Jie paaiškinami vienu labai paprastu dalyku, kad pajamos, pirmojo pusmečio pajamų planas įvykdytas 85%; suprantama, kad ir biudžetinės įstaigos planinio finansavimo pakankamai negauna. Todėl negalima nesutikti su tuo, kad taip pat ir sveikatos apsaugos įstaigų finansinė padėtis yra labai sunki. Yra didelis įsiskolinimas energetikams, kitoms organizacijoms. Tačiau greta negalima nematyti, kad yra aktyvus inicijavimas tų problemų. Pavyzdžiui, plačiai išreklamuota Raudonojo Kryžiaus ligoninės istorija Vilniuje. Kai per televiziją gąsdinama, kad rytoj bus nutrauktas elektros energijos tiekimas, rytoj bus nutrauktas maisto tiekimas ligoninėje. Štai paanalizavo situaciją... 2,5 mln. Lt buvo skirta tai įmonei. Įsiskolinimas už maistą sudarė 40 tūkst. Lt. Įsiskolinimas už elektros energiją sudarė 13 tūkst. Lt. Tai kas yra - ar visiškas nesugebėjimas disponuoti tais turimais resursais, ar norima iš to padaryti propagandinį šou? Kad nueita antruoju keliu, tai labai akivaizdu. Ir todėl mes paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos, kad būtų sudaryta komisija, kad būtų įvertinta vadovų veikla. Negaliu aš dabar jūsų informuoti, kokie rezultatai, bet kai kurių pareigūnų siekimas didinti įtampą, dezinformuoti visuomenę yra akivaizdus. O sunkumai ir išmokant atlyginimus, ir finansuojant sveikatos apsaugos sistemą (kaip ir švietimo, kaip ir kultūros, kaip ir...) yra akivaizdūs. Todėl suprantama, kad dabar klausimų klausimas yra garantuoti geresnį mokesčių administravimą. Atsilikimas vykdant valstybės biudžetą yra 209 mln. Lt. Atsilikimas gana ženklus, ir mes priėmėme daug priemonių, kad padidintume mokėjimus į biudžetą. Tos priemonės, t.y. alkoholio prekybos, benzino gaminių, tabako gaminių, įvairių kitų organizacijų mokesčių surinkimo administravimo efektyvumo didinimas, yra klausimas Nr.1 mūsų Vyriausybės darbotvarkėje. Ir kiekvieną savaitę mes Vyriausybės posėdyje išklausom atsakingų pareigūnų informaciją: Muitinės tarnybos, Finansų inspekcijos, Ekonominės policijos, kuriai stiprinti 100 etatinių vienetų papildomai skiriame. Suprantama, kad tai yra ne vienos dienos darbas, tačiau tas darbas bus nuosekliai dirbamas, suprantama, kad mokesčių nemokėjimas (taip pat daug yra pataisų priimta Baudžiamajame kodekse) turi būti vertinamas kaip sunkus nusikaltimas. Suprantama, kad mokesčių nemokėjimas tai yra valstybės pamatų griovimas. Ir todėl šioje srityje kova turi būti negailestinga, o tai Vyriausybė kartu su Seimu tikslindama įstatymines normas vykdo ir vykdys toliau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Ponas premjere, pradžioje aš noriu nedidelę pastabą dėl to, kad nebūtų klaidinama visuomenė. Opoziciją jaudina, ji priešinasi ir priešinsis karinio tranzito įteisinimui. Kartoju, karinio tranzito. Ir ji nėra prieš tranzitą apskritai. Jeigu, anot pono V.Bulovo, karinis tranzitas sudaro bendro tranzito dalį, tai ir pajamos bus nedidelės. Nesuprantama, kodėl reikia rizikuoti valstybės saugumu? Tačiau aš ne apie tai. Vyriausybės sprendimu atidėtos daugeliui įmonių skolos, tačiau jos ir toliau moka palūkanas, kurios yra didelės, o pelno beveik nepakanka joms apmokėti. Taigi pramonė stabiliai slenka į duobę, ir daugelis įmonių yra ant bankroto ribos. Kaip jūs numatote pagerinti? Iš kur tą finansinį stabilumą jūs pasieksite? O gal dėl to karinio tranzito, kur...

A.ŠLEŽEVIČIUS. Matot, visiškai du atskiri klausimai: karinio tranzito problema ir padėties pramonėje problema. Čia nebuvo jokio klaidinimo, kad opozicija apskritai pasisako prieš Vyriausybės vykdomą politiką, ir ne tiktai šioje srityje. Ar nuskambėjo nors viena mintis opozicijos narių pasisakyme, kad tokios srities Vyriausybės veikla yra palaikoma? Jeigu tai būtų nuskambėję, suprantama, tai būtume labai teigiamai įvertinę. Todėl čia jokio klaidinimo nėra, matyt, vadinamoji konstruktyvioji opozicija tam ir yra opozicija (kaip ir visuose demokratiniuose kraštuose), kad kritikuotų. O pozicijos uždavinys yra spręsti ir atsakyti už priimtus sprendimus, kas yra taip pat normalu. Suprantama, čia nepasitariant ir...

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Ponas premjere, aš kalbu todėl, kad labai daug tikiuosi iš jūsų kaip jauno žmogaus. Todėl noriu dėl jūsų pastabos pasakyti, kad atitinkamos valdžios struktūra charakterizuojama savo korupcijos koeficientu. Nepaisant to, ar norit jūs, ar nenorit pasirinkdami atitinkamą kredito skirstymo struktūros tipą, jūs pasirenkat ir atitinkamą korupcijos koeficientą. Visai taip pat kaip vesdamas renkatės ir uošvę. Kai kreditus skirsto komisija, kurios sudėtis pasikeis, kai kreditus reikės grąžinti - korupcijos koeficientas didesnis negu skirstant kreditus per nemonopolizuotus bankus. Tarptautinio valiutos fondo atstovas man apgailestavo, kad nusileido Vyriausybės reikalavimui, kad ekonominės politikos memorandume paliktų administracinį kreditų skirstymą, t.y. labiau korupcinį negu kad kitą. Aš padariau išvadas apie korupcijos lygį. Žiūrėdamas į jūsų vadovaujamos komisijos protokolus, dabar aš konkrečiai...

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamąjį A.Baską aš noriu apvilti, kad galbūt jauniau atrodau, negu esu iš tikrųjų. Mano anūkas jau vaikšto, jis gimė prieš metus. Turbūt senelio jauniems politikams nelabai reikėtų priskirti. Iš tikrųjų kokių tik teiginių mes neišgirstame: korumpuota, korupcijos koeficientai, korumpuotai dalijama. Gal būtų galima ir įvardyti, koks yra korupcijos koeficientas, gal būtų galima konkrečius korumpuotus sandėrius įvardyti, nes tokie pareiškimai, ir aš supratau iš to klausimo ir pastabos, kad jūs jokių išvadų nepadarote, - jie neatsakingi... Aš kategoriškai pasisakiau ir pasisakysiu, ir tokia yra kabineto nuomonė, kad visi gaunami Lietuvoje kreditiniai ištekliai turi būti skirstomi per komercinius bankus. Vienareikšmiškai! Tačiau jūs taip pat žinote, atsakant į pono V.Landsbergio ir kai kurių kitų mintis, kodėl Lietuvoje nėra tarptautinio banko... O ar jie galėjo atsirasti, kai Vyriausybė ir bankas trejus metus vienas kitą už krūtų tampė? Ar galėjo esant tokiai situacijai nors vienas bankas?.. O dabar kalbant apie bankus... Yra įsteigtas Lietuvos vystymo bankas, ir praėjusią savaitę, t.y. pirmadienį, Europos rekonstrukcijos banko vadovybė aprobavo jo statutą. Banke, be Lietuvos Vyriausybės dalies 65%, 35% akcijų priklauso Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. O kol nesukurta normali komercinių bankų, pajėgių komercinių bankų sistema, suprantama, kad tam tikras administravimas ir poveikis yra būtinas. Tuo labiau kad pagrindinė kreditinių išteklių suma (vėl tiktai tenka apgailestauti) buvo nukreipta gyvybiškiausiems Lietuvos klausimams spręsti. Energetikai ir kitoms, kurioms, suprantama, tiktai Vyriausybės buvo galima skirti tuos kreditinius išteklius, kadangi valstybinė specifinės paskirties įmonė ir Komercinis bankas, kaip tarpininkas, čia mažai reikalingas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, jūs ką tik čia neseniai prisipažinote, kad Jonavos “Azotą” pardavėte kaip metalo laužą. Žinoma, galbūt jis ir yra metalo laužas, tačiau tai yra veikianti gamykla, ir aš manau, kad tas skirtumas, kurio reali kaina apie 30 mln., tai iš tiesų yra dalis visuomenės turto, kurį, kad ir tuos pinigus, galima buvo panaudoti, na, kad ir pensininkams, kad ir santaupoms atstatyti. Ar jūs nesiruošiate parduoti ir Mažeikių “Naftą” kaip metalo laužą? Tačiau turėtumėte prisiminti, kad artėja referendumas ir referendumo priimtą įstatymą, jo nuostatas jums reikės vykdyti. Prašyčiau šito neužmiršti ir su Mažeikių “Nafta” nepasielgti taip, kaip su “Azotu”.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų keistokai skamba!.. Aš sakau viena, gerbiamasis A.Vaišnoras girdi ką kita, o girdi, aišku, kaip jis norėtų girdėti. Aš minėjau, kad Jonavos “Azotas”, Mažeikių “Nafta”, Kėdainių “Chemija” be normalaus žaliavų tiekimo yra ne daugiau kaip metalo laužo krūva. Ir tai dar kartą kartoju... Apie realią to sandėrio vertę ir pensininkų, ir Lietuvos žmonių pagraudenimus, aš manau, būtų geriau, jeigu tai gultų argumentuotai, jūsų vertinimai, dar geriau būtų, jeigu pasitelktumėte jūs specialistus... kad jūs manot, kad tą objektą būtų galima parduoti už daug didesnę sumą... Bet, kita vertus, jūs taip pat žinojote arba bent turėjote žinoti, kad tas objektas konkurso tvarka numatomas privatizuoti ir tie sąrašai buvo ilgai skelbiami privatizavimo biuleteniuose. Kodėl tada nebuvo parodytas susirūpinimas ir noras pakviesti, pritraukti investitorius (ir vidaus, ir užsienio), kad dalyvautų tame konkurse. Kodėl tik dabar tas susirūpinimas kyla? Keista ir tai, kad praėjusiame posėdyje jūs kėlėte klausimą. Pasidžiaugiau, kad jūs skaitote dienraštį “Tiesa”... Deja, ir ten jūs radote mintis, kurių ten neparašyta. “Tiesoje” (praėjusių metų spalio 6 d.), straipsnyje “Kam naudinga kurti “Lucoil” mitą?”, aiškiai buvo parašyta, kad sutartis tarp įmonės “Nafta” ir koncerno “Lucoil” kitiems metams nebuvo pasirašyta, todėl suprantama, kad laikant norimą tikru tam tikras nuomonių nesutapimas neišvengiamas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponas Ministre Pirmininke, Konstitucinis Teismas savo sprendimu patvirtino Konstitucijos nuostatą, kad žemė gali priklausyti tiktai valstybei ir jos piliečiams. O dabar remiantis Vyriausybės nutarimu Nr.183 valstybė ir Vyriausybė, nesudariusi valstybinio žemės fondo, dar neįforminusi jam dokumentų ir teisių, ketina pardavinėti ne savo žemę, t.y. buvusių savininkų žemę. Kaip jūs manote, ar toks sprendimas iš esmės, iš principo yra teisingas, ar vis dėlto jūs galėtumėte Vyriausybės vardu atšaukti arba pakeisti šitą nutarimą? Kadangi 23 ha žemės pardavinėjimas vis dėlto neprisidės prie geros atmosferos, prie žmonių tarpusavio santykių gerinimo, o sukels tiktai labai daug ginčų, ir netgi labai rimtų ginčų. Dėkui.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Negalima nesutikti su jūsų nuostata, kad iš tikrųjų klausimas yra labai jautrus. Jis jautrus apie 160 tūkst. Lietuvos kaime gyvenančių žmonių, kurie neturėjo žemės arba jų tėvai ar seneliai neturėjo žemės. Jeigu mes nuspręstume priešingai, t.y. nesuteiktume galimybės įsigyti 23 ha naudotojams žemę, aš suprantu, visai su tokia pat energija opozicija kritikuotų, kad anksčiau Aukščiausiosios Tarybos priimti sprendimai dėl tos žemės priskyrimo 23 ha naudotojams... tai taip pat būtų kritikuojama. Iš tikrųjų čia dar ir dar kartą reikia pasverti, ir mes tai kabinete padarysime, kad įvertintume vis dėlto pasekmes. Aš suprantu, koks tai yra jautrus klausimas be išimties visiems Lietuvos kaimo žmonėms. Todėl suprantama, kad čia reikia dar ir dar kartą diskutuoti (gal ir susitikime su įvairių partijų, frakcijų atstovais), kokią strategiją mes čia turėtume taikyti, kokią politiką realizuoti. Nes klausimas yra per daug sudėtingas, kad mes galėtume taip... Tačiau jūs gerai suvokiat žemės reformos ištakas, Valstiečių ūkio įstatymą. Taip pat įteisintas žemės skyrimas, t.y. buvusių savininkų žemės nesavininkams (23 ha, beveik 1 mln.)... žemės įteisintas naudojimas (nesavininkų žemės), suprantama, dabar opozicijai tokį sprendimą priėmus ir tokį priėmus... vietos kritikuoti lieka labai daug.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Aš norėčiau iš dalies pratęsti savo kolegos Z.Adomaičio klausimą, į kurį jūs neatsakėt, tiktai be sentimentų tarybinės armijos tranzitui, kuri, manau, pakankamai jau prisivažinėjo po Lietuvą. Taigi kas turėtų rūpintis ūkininkų produkcija, jos rinka, kas turėtų ieškoti rinkos? Vienas dalykas, jūs patarėte kaimiečiams neauginti, jeigu nėra rinkos, aš manau, kad tai blogas patarimas, kadangi ką užaugino Lietuvoje Lietuvos ūkininkai (...) pardavė, jie pardavė Turkijai. Dabar mes matom - ūkininkai taip pat bandė rasti rinkos kelius, tačiau trūksta tarpvalstybinių susitarimų. Vakar teko kalbėti su Turkijos užsienio reikalų ministru, jisai pritartų laisvosios prekybos sutarčiai. Mes šiandien turime pasirašę kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, vakar tai buvo padaryta. Tačiau nėra prekybos sutarties, kuri galėtų iš dalies palengvinti mūsų ūkininkų padėtį. Todėl aš dar kartą kartoju: kas gi turėtų rūpintis ta rinka, kas paieškotų tos rinkos?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Be jokios abejonės, kad ne tiktai su Turkija ir dar su daugeliu pasaulio šalių mes nesame sudarę mums labai svarbių ekonominių prekybos sutarčių. Deja, laikas bėga gerokai greičiau, negu noriu. Tačiau dinamika - pasižiūrėję, kiek ekonominių susitarimų ir kitų sudaryta pastaraisiais metais ir ankstesniais metais, pastebėsite gana pozityvias tendencijas. Aš tiesiog nustebęs. Gerbiamasis A.Račas sako teiginį, kad aš agituoju Lietuvos žmones neauginti produkcijos. Gerbiamasis Račai, aš labai norėčiau, kad būtų ir klausomasi, ir pasakoma būtent tai, kas buvo pasakyta. Aš sakiau, kad negali Vyriausybė nurodyti, ką ūkininkui, bendrovės nariams auginti. Iš tikrųjų mes užsiimtume neįveikiamu uždaviniu, kuris neduotų jokių rezultatų, tačiau ekonominių prielaidų sudarymas, tarp jų ir prekybinių sutarčių sudarymas, be jokios abejonės, yra Vyriausybės prerogatyva, ir tas darbas labai intensyviai dirbamas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, jūs ne kartą šiandien minėjote žodį “korupcija”, “neatsakingi pareiškimai”, konkretumo trūkumas. Dažnai vyriausybinės programos ir lieka tik popieriuje, todėl bent jau man tai nėra pati svarbiausia problema. Daug daugiau mane domina konkretūs klausimai ir veiksmai. Šiuo atveju aš norėčiau žinoti jūsų ir kabineto požiūrį į namų (iš esmės į žemės plotų privatizavimą Turniškėse) istoriją, kurį tik prieš mėnesį įformino jūsų vadovaujamos Ryšių ministerijos aukšti pareigūnai. Beje, esu įsitikinęs, kad juridiškai šis privatizavimas įformintas teisėtai, ir bijau, kad kriminalo ten nėra, mane daug labiau domina moralinis aspektas. Tad koks jūsų ir kabineto požiūris į šią problemą?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, iš tikrųjų jūs teisingai pastebėjot, kad, deja, privatizacijos įstatymai ir privatizacijos koncepcija, kuri buvo suformuota, leidžia labai daug kam pasinaudoti tų įstatymų netobulumais ir sudaryti visas prielaidas, kad būtų išvengta. Suprantama, tai daroma, bet ne visur tai įmanoma.

Dėl moralinio aspekto. Jokios abejonės, tai yra moralinė problema. Ministras G.Žintelis dabar atostogauja. Mes susitarėme, kad kitą savaitę jis bus darbe ir mes... Sudaryta komisija, tiriamas konkretus faktas ir, suprantama, mes pateiksime informaciją.

Apie vyriausybinės programos egzistenciją popieriuje. Aš nežinau, kuo remiami jūsų teiginiai. Gerai būtų, kad būtų vertinama ne šios būsimos galbūt programos aspektu, bet buvusios Vyriausybės programos realizavimo ir vertinimo aspektu. Tada šiek tiek konkretesne kalba būtų galima kalbėti. Tada pamatytumėt, ar viskas liko popieriuje, ar kai kas ir buvo padaryta. Aišku, kad ne viskas padaryta. Tai akivaizdu.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Darbotvarkėje numatytas laikas atsakymams į klausimus baigėsi.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalytas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” projektas. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Visų pirma pasisakys Seimo nariai, užsirašę iš anksto. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Ar galiu kalbėti, ar dar laukti?

PIRMININKAS. Prašom. Jau seniai galit kalbėti, gerbiamasis Seimo nary.

B.V.RUPEIKA. Aš dėkoju už man parodytą dėmesį. Noriu pasakyti, kad per tą laiką, kol Seime vyko tarsi diskusija dėl Vyriausybės programos, aš apklausiau keliolika kolegų, kaip jie vertina šio proceso įtaką Vyriausybės veiklai. Visi iki vieno, išskyrus vieną moterį, pasakė, kad nuliu arba dažniausiai nuliu su minuso ženklu. Taigi čia paprasčiausias spektakliukas, kuris sugaišino Vyriausybės narių, turinčių darbo, dieną. Ne tiktai dieną. Ir raštininkų veikla taip pat buvo užimta šios programos rašymu ir pan. O efektą net šioje salėje turbūt didžioji dauguma vertina visišku nuliu. Taigi eilinis turgelis, o kai kada ir eilinis pasikoliojimas.

Man kur kas didesnį įspūdį padarė nelabai mano žiūrimos Lietuvos televizijos laida iš Lietuvos pasienio, kur dar kartą pamačiau, kaip veikia pasienio erkės. Ir tai nėra mūsų gėda, o tai yra mūsų valstybės impotencijos išraiška, kai visa struktūra, pasienio tarnyba, vartoja tarnybinius ginklus ir operatoriaus akivaizdoje arba nuleistos iki žemės lygio kameros akivaizdoje vaikomi policijos pareigūnai, kurie nors šiek tiek bando tą šašą pakrapštyti, papirkimo ir traukiniais važiuojančių keleivių šantažavimo bei apiplėšimo politiką nors truputėlį pareguliuoti. Ir štai šitame fone aš galvoju, ar per dvejus metus yra įmanoma ką nors realiai mūsų bjaurioje sistemoje pakeisti. Aš neabejoju, kad Pietų Amerikoje dabar sako: jūs žinote, pas mus blogai, bet yra tokia šalis Lietuva, tai ten yra dešimt kartų blogiau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas.

B.V.RUPEIKA. Aš noriu pasakyti, kad kur kas svarbiau būtų rytoj Vyriausybės posėdyje, kaip kalbėjo premjeras, pagaliau šitą bjaurų šašą, apaugusį erkėmis, - ir nenoriu sakyti kuo dar - išrauti, kažką padaryti konkretaus, užuot kalbėjus susodintai Vyriausybei dvi dienas štai čia ir visiškai be jokio rezultato.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.Petrauskas.

B.V.RUPEIKA. Kadangi čia esantys netiki tuo, ką jie sako.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau šia tema prisiminti visiškai neseną dalyką, būtent Lietuvių tautininkų sąjungos ir Lietuvos demokratų partijos inicijuotą referendumą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Mūsų dviejų organizacijų nuomone, tai yra esminis, svarbiausias dalykas. Tai buvo svarbiausias dalykas, kuris galėtų remti pačias radikaliausias permainas valstybės gyvenime. Deja, padėtis kita. Mūsų nuomone ir Demokratų partijos frakcijos nuomone, pritarimas ar nepritarimas Vyriausybės programai iš esmės jokių permainų atnešti negali. Mes, be abejo, siūlome neparemti šitos programos, kadangi netgi nemaža dalis ir ankstesnio svarstymo metu iš valdančiosios partijos atstovų pasakė savo nuomonę, jog ši programa yra pakankamai nekonkreti ir ji galėtų būti daug konkretesnė. Taigi visiškai įmanomas variantas būtų šios programos taisymas, sugrąžinimas Vyriausybei ir papildomas darbas prie jos. Aišku, suprantame, kad tai vargu ar įmanoma pasiekti. Aš šia tema norėčiau paminėti vieną esminį dalyką dėl savo klausimo Ministrui Pirmininkui. Nekalbama apie tai, kad tūkstančiai kaime gyvenančių ir neturinčių paveldėjimo teisės žmonių negautų žemės, negautų pragyvenimo šaltinio. Kalbama apie tai, kad jeigu, Vyriausybės nuomone, ankstesni sprendimai buvo klaidingi, tai yra visos sąlygos pataisyti šiuos sprendimus ir žemę suteikti tose vietose, į kurias buvę savininkai nepretenduoja. Taigi variantų yra. Geranoriškumas ir tinkamas sprendimas galėtų būti. Aš kviečiu kolegas Seimo narius neparemti Vyriausybės programos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šiandieną Demokratinės darbo partijos frakcijos pirmininkas J.Karosas išdavė paslaptį, kaip jie vadina Lietuvos socialdemokratų frakcijos narius - tikraisiais socialdemokratais. Už tai jam be galo ačiū. Aš taip pat išduosiu, kaip socialdemokratai vadina LDDP. O vadina labai paprastai - Labai didelių dividendų partija. Norėdamas tai pagrįsti, na, per daug nesiplėsiu. Mes žinom, kokius įstatymus priėmė ir kokių nepriėmė Seimo didžioji frakcija.

Norėčiau sureaguoti dar į vieną gerbiamojo J.Karoso pasakymą. Jis maždaug taip pasakė: ar iš programos galima spręsti apie būsimą Vyriausybės politiką, jos orientaciją. Priėjo prie išvados, kad nelabai. O aš galėčiau pasakyti, kad labai galima. Aš cituoju programą: “Vyriausybė sieks mažinti per Lietuvos valstybės biudžetą savivaldybių biudžetus ir valstybinio socialinio draudimo biudžetą - per skirstomo bendro vidaus produkto dalį”. Šitai reikš, kad jeigu š.m. biudžetą planuojam... 40% bendro vidaus produkto buvo numatyta perskirstyti per šiuos fondus. Šitą dalyką mažinant, tikrai pasieksime lygį (ne statistikoje apskaičiuojamo, bet realaus, įskaitant juodąją rinką) kokių 20%. Tai tikrai mes aplenksim šita prasme ir Jungtines Amerikos Valstijas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad mes turim daug dokumentų. Turim anksčiau tvirtintą Vyriausybės programą, jos veiklos gaires, taip pat turim Socialdemokratų frakcijos inicijuotą nepasitikėjimo Vyriausybe medžiagą, kurioje buvo visiškai atskleista, kad Vyriausybė labai daug ko iš savo ankstesnės programos nevykdo. Socialdemokratų frakcija iš viso atsisako dalyvauti šitos programos svarstyme ir žiūri į ją tik kaip į konstitucinę procedūrą, kuri leistų Seimo daugumai leisti Vyriausybei veikti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstyme jūs jau dalyvavot. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau keletą minčių pasakyti. Vis dėlto jūs puikiai žinot ir mes visi žinom, kokios šiandien svarbiausios problemos mūsų valstybėje. Tai mokesčių sistemos sutvarkymas, kai kurių įstatymų peržiūrėjimas, tarp jų ir pačių mokesčių surinkimas, muitinės, pasienio zonų sutvarkymas ir muitų surinkimas. Taip pat, matyt, valstybinio turto ir privatizavimo klausimus reikia kardinaliai spręsti. Teisėsaugos užtikrinimas. Man atrodo, jeigu ateityje programos būtų koncentruojamos prie labai konkrečių darbų, tikslų pasiekimo, jos būtų kur kas trumpesnės, siauresnės. Todėl paremdamas programą prašyčiau... Kadangi tai senos, blogos tradicijos tęsimas, toliau reiktų blogą tradiciją įveikti ir baigti programas rašyti pagal Seimo narių pageidavimus. Vienas Turkiją nori matyti, kitas - Angolą, B.Rupeika - Lotynų Ameriką. Mes turim užbaigti blogą patirtį ir tikrai sukoncentruoti programoje tuos dalykus, kuriuos valstybėje būtų galima skubiai išspręsti. Todėl aš pasisakau už ir prašau, kad tai būtų įvykdyta.

Ir dar vienas prašymas prieš balsuojant. Vis dėlto jūs teisingai paminėjote, kad Kėdainių chemijos fabriko liūdna padėtis. Atsirado užsienio pirkėjų, kurie nori pirkti. Jį tikrai padarys veikiantį. Todėl prašyčiau neleisti jiems susitarinėti tarpusavy ir tempti privatizavimą, o padaryti, kad jis kuo greičiau būtų privatizuotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiau reiktų pritarti kolegos B.Rupeikos nuomonei, kad viso šito svarstymo rezultatas - nulis. Tačiau aš norėčiau būti konkretesnis dėl agrarinės dalies.

Ko trūksta? Aiškios žemės ūkio vietos visoje ūkio sistemoje. Kaimas nemato ateities ir čia jos nėra. Kokia prognozė, kokie bus ūkio subjektai, sakysim, po dvejų, po penkerių metų? Kokia prognozuojama ūkininkų ūkių dalis? Kokia žemės ūkio bendrovių dalis? Ir kaip iš viso prognozuoja mūsų valdančioji partija savo programoje šių darinių ateitį? Koks asmeninio ūkio likimas žemės ūkio gamybos strategijoje? Ar jie vien tiktai bus tam tikras taktinis žingsnis, daugiau politinis negu ekonominis? Iki šiol neišspręsta perdirbimo pramonės privatizacija. Drįstu sakyti, kad nieko ir nedaroma. Maždaug prieš metus Seime priėmėme tokį nutarimą, kad žemdirbiams būtų parduota lengvatinėmis sąlygomis už 5% nominalios vertės akcijų. Dar po metų - klausimas visiškai neišspręstas. O kas šiais klausimais nusižengia, reikėtų paklausti Seimo Agrarinio komiteto pirmininko pono M.Pronckaus ir Seimo nario pono A.Albertyno. Jie tikrai žino, kas yra pažeista ir kas pažeidė. Dėl kooperacijos vėluojama. Ji stabdoma. Tiek perdirbėjų, tiek kredito kooperacija. Galbūt dėl to, kad čia ir tautininkai daug siūlė, nors jie mūsų Vyriausybės nemėgstami. Kažkodėl kooperacijos plėtojimo programa numatoma paruošti tiktai 1995 m. rugsėjį. Ar liks išteklių kooperacijos materialinei bazei remti tuo laiku? Abejoju. Prieškario tautininkiška Lietuva tikrai nebuvo gūdus socializmas, kaip kartais vadina šiandien. Tačiau tuo metu būta ir remiamų kainų, būta ir remiamų kvotų produkcijai supirkti. Deja, šiandien to nėra.

PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Programoje prirašyta gražių žodžių, gražių minčių. Bet kai visuomet pasižiūri ir įvertini, tai pagalvoji, kas juos vykdys, kas tą programą įgyvendins. Štai aš noriu pasakyti, kad mūsų Vyriausybė yra grynai pakabinta ant lobistinio Philip Morris kabliuko. Jie jiems davė trejų metų įsipareigojimą, kad negalėtų niekas daugiau pradėti statyti ar naujai statyti, ar tęsti bet kokių fabrikų statybą. Penkeriems metams atleido tabaką ir kitas žaliavas nuo bet kokių muitų, sumažino akcizą ir t.t. Sveikatos apsaugos ministerijos įstatymą “Dėl tabako kontrolės” atmetė ir pavedė Žemės ūkio ministerijai tą reikalą tvarkyti. Išeina toks absurdas. Tai yra aiškus lobizmas.

Panevėžio valstybinė spirito gamykla. Ne kartą jau buvo klausta ir niekas neatsako, net premjeras savo komentaruose dėl teikiamo Alkoholio kontrolės įstatymo klausia, kas bus toliau. Fabrikas - 1,6 mln. nominalinis akcinis kapitalas. 1,2 mln. - 73% priklauso akcininkams. Valstybės dalis liko 0,4. Auksinis kiaušinis privačiose rankose. Ekonomikos, kultūros, sveikatos prasme tai tikrai savanaudiška ir nedora. Aš matau tai, kad yra ne tas noras dirbant šituose reikaluose, ne ta siela ir ne tos širdys tą darbą daro. Vargu ar kas iš tos programos įgyvendinimo gali išeiti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, keturi pasisakė prieš, kad būtų patvirtinta programa. Taigi pagal Seimo Statutą dabar galima pasisakyti tik už programos patvirtinimą. Jeigu, kaip paprastai, gerbiamieji Seimo nariai bandys apgauti posėdžio pirmininką ir pasisakinėti prieš programą, aš iš karto įjungsiu kito Seimo nario mikrofoną.

Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Pasisakau už programos nepatvirtinimą, nes...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Pasisakau prieš programą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Aš per daug jokiom programom nesinaudojau ir į krūvą popieriaus lapų žiūrėdavau atsainiai. Bet aš noriu palinkėti, kad nebūtų vilkinamas 2 - 3 ha pardavimas. Dešiniukams aš sakiau, jog turi atgailauti prieš Lietuvos žmones, kad jie vertė išdalyti svetimą žemę. Dabar jie, atvirkščiai, nori, kad vėl atgal sugrįžtų toji žemė, kurioje jau stovi namai arba jie statomi. Tai jeigu jūs, premjere, šitai nesąmonei pritarsite, aš galvoju, jūs padarysite didžiulę klaidą. Galų gale dar turiu viltį, kad vis dėlto naujai suformuota Vyriausybė dar gali kažką ir dar kažką padarys. Privalau pritarti, nors ir per ilga programa. Ji galėtų būti trumpesnė, konkretesnė...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Kad programa negali būti tobula... Turbūt 140 Seimo narių, nors tiek nedalyvauja posėdyje, negali pasakyti, jog matė ar girdėjo, kad yra tobula. Kad šita programa nėra tobula, taip pat aišku, kad Ministras Pirmininkas pripažino, kad yra daug darytinų dalykų. Mes visi šitai girdėjom. Bet aš neišgirdau nė iš vieno, ypač iš konstruktyviosios opozicijos, kad jie būtų ką nors konkrečiai pasiūlę. Nuskambėjo balsas, kad čia reikia jiems naujų Seimo rinkimų. Tai jeigu konstruktyvioji opozicija mato, jog jie gali nedirbti, niekas jiems netrukdo pagal Konstitucijos 63 straipsnį atsistatydinti. Kodėl jie siūlo kitiems? Aš galvoju ir kiti galvoja, kad mes dar galim Lietuvai daug ką padaryti, kad mes darom, kas yra galima. O jeigu konstruktyvioji opozicija negali, išnaudojo savo galimybes, tegu atsistatydina ir pailsi. O į jų vietą tikrai išrinks kitus, kurie galbūt ir norės dirbti. Todėl aš, pritardamas programai, nors ji nėra tobula, nors galima papriekaištauti Ministrui Pirmininkui, kad užmetė tokį klausimą kaip DOSAAF turto klausimo sprendimas... Jau pusantrų metų kabo ore ir kažkaip trukdoma. Vis tiek šitą programą reikia patvirtinti. Geresnės kol kas net konstruktyvioji opozicija nepateikė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Labai atsiprašau. Aš noriu kolegoms pasakyt štai ką: įdomūs dalykai dedasi mūsų Seime.

Pirma. Žmonės, turiu galvoje Socialdemokratų frakciją, kurių beveik visi nariai dalyvavo diskusijoje, pareiškė, kad jie nedalyvaus programos svarstyme.

Antra. Tie žmonės, kaip gerai žinom, nemažai prisidėjo prie mūsų ūkio sugriovimo. Turiu galvoje visų pirma žemės ūkį. Šiandien jie provokuoja naujus rinkimus ir panašius dalykus norėdami grįžti į valdžią ir galvodami, kad Lietuvos žmonės pamiršo, kas jų yra padaryta.

Trečia. Mūsų dabartinei Vyriausybei, kuri nedirba dar dvejų metų, sukabinamos visos bėdos, kurias padarė visos vyriausybės iki šiol. Dėl to aš siūlyčiau leisti mūsų Vyriausybei ramiai dirbti ir netrukdyti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai! Kiek Seimo narių galėjo pasisakyti dėl balsavimo motyvų, tiek pasisakė. Dabar prieš balsavimą skelbiu Seimo narių registraciją. Po to balsuosime. Prašau balsų skaičiavimo grupę pasiruošti skaičiuoti balsus. Prašau registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau tylos salėje! (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja 101 Seimo narys. Dabar žodis suteikiamas dėl vedimo tvarkos gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik pakartosiu tai, ką pasakė profesorius V.Landsbergis. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu mes reikalaujame šio klausimo vardinio balsavimo, kad Lietuvos istorijoje liktų pavardės tų, kurie taip labai mielai nori paremti savo mylimos Vyriausybės, kurią reikia palikti ramybėje, XXI a. programą, kaip sakė ponas A.Šleževičius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos reikalavimas teisėtas. Dabar reiks balsuoti. Kas už tai, kad būtų balsuojama vardiniu būdu, kadangi, kaip jūs žinote, reikalingas tam tikras posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičius, kad būtų balsuojama vardiniu būdu. Kas už Konservatorių frakcijos siūlymą, kad būtų vardinis balsavimas, paspaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Už - 42 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau priminti, kad informaciją apie vakarykščius incidentus ir kai kurių darbuotojų užpuolimą  turėjo pasakyti R.Vaitekūnas. Prieš balsuojant būtų visai neblogai, jeigu ministras tai padarytų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes įvykdysime šį Seimo narių pageidavimą. Ministras pasižadėjo pateikti informaciją šio posėdžio pabaigoje. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo frakcijos siūlymas, kad būtų balsuojama vardiniu būdu, tam reikalinga, kad jį palaikytų ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Kadangi šį siūlymą palaikė 42 Seimo nariai, prašau balsų skaičiavimo grupę išdalyti vardinio balsavimo biuletenius.

A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Aš dar kartą siūlau, kol bus dalijami biuleteniai ir kol bus jie pildomi, kad pasisakytų ministras R.Vaitekūnas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte išklausyti informaciją, kol bus dalijami biuleteniai? Prieštaraujančių nėra. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą R.Vaitekūną.

R.VAITEKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man vakar Seimo vadovybė pavedė parengti informaciją dėl įvykusio renginio, sankcionuoto Vilniaus miesto valdybos vadovybės, kurį organizavo Tėvynės sąjunga bei kitos partijos ir visuomeninės organizacijos. Prašymas į Vilniaus savivaldybę pateko, bent taip rodo data, kuri žymi registraciją, šio mėnesio 7 d. Lyg ir išlaikytas tas įstatymo, kuriuo numatyta susirinkimo...

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, aš girdžiu klausimus, už ką balsuojame. Aš noriu pasakyti, jog dabar tik dalijami biuleteniai. Balsuosime po informacijos ir tuomet aš paskelbsiu klausimą, dėl kurio balsuojate. Prašom, gerbiamasis ministre, tęsti.

R.VAITEKŪNAS. Taigi į Vilniaus savivaldybę šitas prašymas pateko, pagal turimus dokumentus, numatytu laiku - prieš 5 dienas iki renginio pradžios. Toliau prasideda Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimų serija, kuri, žinoma, pagimdo tam tikrus pažeidimus šito renginio organizavimo metu. Pirmiausia, matyt, nekorektiškai pasielgė kai kurie Seimo nariai, kurie kvietė į šitą renginį dar be sankcijos organizuoti šitą renginį. Tai buvo atlikta dar praeitos savaitės pabaigoje. Kvietimas į renginį, kuris nesankcionuotas, turbūt taip pat yra nekorektiškas ir neleistinas šito įstatymo... Savo ruožtu pažeidė savivaldybė arba konkretūs savivaldybės vadovai, kurie bus įvardyti tyrimų metu, nes tyrimas šiuo metu atliekamas Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos. Išvada bus pateikta Seimui rašytine forma. Aš noriu patikinti Seimo narius, kad, matyt, mes tokios taktikos laikysimės ir toliau, dokumentuosime viso renginio eigą įrašinėdami į videojuostą, audiokasetes. Aš manyčiau, kad tai padės identifikuoti galimus įstatymų pažeidimus tokių renginių metu. Aš galbūt nenorėčiau nekorektiškai elgtis ir neskaitysiu įstatymo, kurį priėmė praeitų metų gruodžio 2 d. šis garbingas Seimas, - Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymo, ir kuriuo įpareigojo savo narius, turbūt kaip Lietuvos piliečius, laikytis šito įstatymo. Tik noriu pasakyti, kad tyrimas yra atliekamas. Tyrimo rezultatai bus paskelbti ir kiekvienas pareigūnas, kuris vienaip ar kitaip pažeidė šito įstatymo konkretų punktą konkrečiais savo veiksmais, bus įvardytas ir paskelbtas.

O dėl atsakomybės klausimo. Šitame įstatyme yra numatyta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už konkrečius veiksmus tokių renginių metu. Aš tik norėčiau pasakyti, kad šito renginio prašymą organizatorių vardu pasirašė Seimo nariai A.Vaišnoras ir A.Katkus. Šito ir kitų renginių organizatoriai privalo užtikrinti tvarką, kuri numatyta šitame įstatyme. (Balsas salėje) Aš, gerbiamasis Kubiliau, noriu pasakyti, kad tamsta taip pat aktyviai dalyvavote norėdamas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom nereaguoti į replikas iš vietos. Ar jūs baigėte informaciją?

R.VAITEKŪNAS. Aš tik noriu pasakyti, kad organizatorių vardu gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras, kuris buvo atsakingas už to renginio organizavimą, pats agitavo, inicijavo šito renginio dalyvius atvykti prie Seimo rūmų tuo pažeisdamas įstatymo normą, kuri numato 75 m atstumą. Todėl dalis šio renginio dalyvių atvyko čia, blokavo Seimą apie valandą laiko. Tokiu būdu dalyviai buvo suorganizuoti atvykti ir nevykdyti šito įstatymo reikalavimų. Konkretūs šito renginio dalyviai yra užfiksuoti, organizatoriai taip pat. Savivaldybės vadovai, kurie davė sankciją pažeisdami šito įstatymo reglamentuojamą tvarką, taip pat bus įvardyti. Mano informacija būtų tokia trumpa, kadangi ji yra preliminari. Visi klausimai bus ištirti ir pateikti garbingajam Seimui raštu.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui už pateiktą informaciją. Dabar pradedamas balsavimas. Jums išdalyti vardinio balsavimo biuleteniai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti. Balsavimo metu, primenu, nekalbama. (Balsai salėje)

Seimo nutarimo "Dėl referendumo paskelbimo" projektas Nr.1063 (pateikimo tęsinys) (94.07.12)

4sesija 66p svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome antrąjį darbotvarkės klausimą. Seimo nutarimų dėl referendumo paskelbimo ir dėl referendumo “Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos” projektus. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas.

PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai, prašom užimti savo vietas. Dėl vedimo tvarkos A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs galėtumėte paaiškinti mūsų šios dienos darbotvarkę. Kokių straipsnių, punktų mes laikomės. Ar išsitenka į numatytą tvarką?

PIRMININKAS. Dėkui. Šito klausimo svarstymui mes turime dar 20 min. Jeigu jūs daug kalbėsite, tai iš tikrųjų nespėsime. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau...

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Kalbėjo vidaus reikalų ministras R.Vaitekūnas ir Seimo nariai turėjo jam klausimų. Šita galimybė nebuvo leista Seimo nariams.

PIRMININKAS. Dėkui. Tai nebuvo numatyta darbotvarkėje. Seimo narys ponas A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau vieną dalyką tiktai pasiaiškinti. Vidaus reikalų ministras pasakė, kad susirinkę blokavo Seimą. Kaip jis supranta? Kaip juridiškai paaiškinti šitą žodį “blokavo”?

PIRMININKAS. Ministras, man atrodo, dar neišėjo iš rūmų. Paklauskite.

A.VAIŠNORAS. Ar tai negalėjo...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau užimti vietas. Gerbiamieji Seimo nariai, man iš tikrųjų teko nedėkinga misija pirmininkauti šitam posėdžiui. Iš karto įspėju, kad būsiu pakankamai griežtas. Jeigu bus kokių nesutarimų, klausimų, iš karto savanoriškai kaip posėdžio pirmininkas nukreipsiu ir sutiksiu, kad juos apsvarstytų Etikos ir procedūrų komisija, ir jeigu bus neigiama išvada, matyt, tada reikės klausimą dar kartą persvarstyti.

Aš manau, kad mes turėtume elgtis dabar taip: mums reikia apsispręsti dėl dviejų nutarimų. Nutarimo, pateikto pono K.Skrebio, ir nutarimo, pateikto pono J.Bernatonio. Aš manau, kad nėra prieštaraujančių tam, jog iš viso klausimą dėl referendumo mes privalome įsirašyti į darbotvarkę, į sesijos darbų programą. Nėra? Dabar mes turėsime apsispręsti tiek dėl vieno, tiek dėl kito dokumento, ar pradėti svarstymo procedūrą. Nors motyvai iš esmės jau buvo pasakyti, vis dėlto prieš balsuojant tiek dėl vieno, tiek dėl kito dokumento, aš leisiu vienam Seimo nariui pasisakyti už, vienam prieš kiekvieną dokumentą. Prašau užsiregistruoti. Šiuo metu vyksta pateikimo tęsinys ir mes apsisprendžiame. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar turėsime apsispręsti, ar pradedame svarstyti dokumentą Nr.1063, t.y. “Dėl referendumo paskelbimo”. Dokumento autorius - ponas K.Skrebys. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Mes jau vakar svarstydami šitą dokumentą pasakėme nuomonę, kad yra pateikti du projektai. Aš siūlau gerbiamojo K.Skrebio projektą atmesti, kadangi yra alternatyvus gerbiamojo J.Bernatonio projektas. Todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Seimo nary Karosai, jūs už?

J.KAROSAS. Gink Dieve!

PIRMININKAS. Seimo nary Germanai, jūs už?

N.GERMANAS. Lygiai taip pat kaip ir prieš mane.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pasakyti viena, kad iš tiesų būtų netgi neetiška atmesti iniciatyvinės grupės teikiamą projektą. Už tos iniciatyvinės grupės yra 600 tūkst. parašų ir aš manyčiau, kad viskas yra labai gerai išdėstyta šitame nutarime, kurį teikia Seimo narys K.Skrebys. Neatsižvelgti ir atmesti, kaip čia siūlė valdanti dauguma, šitą nutarimą tai būtų tiesiog begėdiška. Aš nenoriu apeliuoti į kokius nors jausmus arba į sąžinę, bet siūlau pagalvoti, kad iniciatyvinė grupė, kuri rengė referendumą, taip pat siūlo ir nutarimą. O mes jį svarstysime. Galbūt mes jį kiek pakeisime, bet mes turime priimti šitą svarstyti, o ne pono J.Bernatonio ar dar kažkieno.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau gerbiamieji Seimo nariai apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pradėta svarstymo procedūra dokumento, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl referendumo paskelbimo”. Nr.1063. Kas už - “už”, kas prieš - “prieš”. Prieš tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra. Balsavimas. Kas už šį dokumentą - “už”, kas prieš - “prieš”, kas susilaikė - susilaiko. Už balsavo 26 Seimo nariai, prieš balsavo 48 Seimo nariai, 3 Seimo nariai susilaikė. Taigi dokumento svarstymo procedūra nepradedama, bet mes vis dėlto turime dirbdami pagal Statutą apsispręsti, ar atmetame šį dokumentą, ar tiktai atidedame jį. Todėl aš dabar siūlau pasisakyti taip pat vienam už, vienam prieš dėl šitų dviejų alternatyvų. Kas už tai, kad būtų atmetama, kas už tai, kad būtų atidedama. Seimo narys J.Nekrošius.

J.NEKROŠIUS. Aš manau, kad Konservatorių frakcija pasigimdė nesantuokinį kūdikį ir lopšelį sukalė K.Skrebys. Jis pagal logiką turėtų ir “auginti” tą referendumą. Todėl aš vis dėlto sakyčiau, kad reikėtų kaip nors toliau tobulinti tą jo projektą.

PIRMININKAS. Jūs siūlote atidėti - taip aš suprantu. Ar atmesti?

J.NEKROŠIUS. Taip, atidėti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Aš laikausi savo nuomonės, kurią pasakiau jau anksčiau: kadangi yra parengti du projektai - gerbiamojo J.Bernatonio ir gerbiamojo K.Skrebio, ir sakau, kad šitą projektą reikia atmesti, o ne atidėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašysiu dabar apsispręsti balsavimu alternatyviai. Iš pradžių kas už tai, kad dokumentą atmestume, balsuoja “už”, kas už tai, jog dokumentą tik atidėtume, balsuoja “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Po to mes dar kartą balsuosime už visą sprendimą. Kas už tai, kad atmestume, balsuoja už, kas už tai, kad tik atidėtume, spaudžia mygtuką “prieš”. Kas už tai, kad dokumentą atmestume, balsuoja už, kas nori tik atidėti, prieš.

Už balsavo 51 Seimo narys, prieš - 20, susilaikė 4. Taigi spręsime klausimą, ar atmesti dokumentą.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš prašau, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis, kaip vieno iš projektų autorius, paliktų savo oficialias pareigas atitinkantį sostą, nes jis daro įtaką posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai...

V.LANDSBERGIS. Aš prašau žodžio dėl procedūros.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis - dėl procedūros.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, jūs labai keistai formulavot klausimą balsavimui. Žmonėms, kurie už šitą nutarimo projektą, jūs siūlėt balsuoti prieš. Tuo jūs žmones supainiojote, o to jūs neturėtumėt daryti. Tikriausiai žinot, kaip nubalsuos LDDP. Jums viskas aišku, bet vis dėlto jūs neturėtumėt taip formuluot klausimo, kad kas už nutarimą, tas balsuoja prieš. Šitokių nesąmonių nedarykit.

PIRMININKAS. Jūs neturite teisės, o aš turiu teisę tokio pobūdžio pastabas perduoti Etikos ir procedūrų komisijai, ką ir darau, kad ji išsiaiškintų.

Seimo narys ponas A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti vieną repliką. Turbūt kairioji dauguma balsuodama pamiršo, kad už šio klausimo slypi 600 tūkst. parašų. Tai daugiau nei 0,5 mln. Matyt, jūs taip pat nereaguojate į skaudžias žmonėms problemas, kaip ir visą laiką.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes alternatyviai apsisprendėme, jog pasirenkam variantą “atmesti”, bet už tai mums dar reikia balsuoti, ir todėl kviečiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad nutarimą atmestume, pasisakys “už”, kas prieš, t.y. už tai, kad neatmestume, - “prieš”.

Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau valdančiajai partijai, jos daugumai apsispręsti ir neatmesti šito projekto, kuris yra nuoseklus pagal visą referendumo procedūrą. Jūs norite pakreipti, norit sužlugdyt referendumą. Visa tai suprantama. Bet vis dėlto aš kviečiu bent kai kuriuos iš jūsų, o tokių balsų buvo girdėti, pagalvot žmoniškiau, nuosekliau ir neatmesti šito nutarimo projekto. Suprantama, jeigu jūs atmesit, priimsite Č.Juršėno ir J.Bernatonio projektą, mes iš viso negalėsim dalyvaut balsuojant, o toliau - jūsų vienvaldystės reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš noriu pasakyt gerbiamiesiems Seimo nariams štai ką, kad šiuo atveju mes ne atmetam, arba nepriimam, referendumo idėjos, mes svarstom projektus, o tai nėra tas pat.

Antras dalykas. Operuojama tais tūkstančiais parašų. Juk projektas teikiamas ne iniciatyvinės grupės, o gerbiamojo K.Skrebio, vadinasi, taip pat yra skirtumas. Todėl aš manau, kad Seimas ir šiuo atveju balsuojantys žmonės turi teisę pasirinkti vieną iš tų projektų palaikydami referendumo idėją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom spręsti balsavimu. Kas už tai, jog dokumentas, kurio numeris 1063, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo, būtų atmestas, balsuoja už, kas už tai, jog neatmestume šio dokumento, balsuoja prieš.

Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 26, susilaikė 3. Taigi nutarimo projektas Nr.1063 atmestas.

Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos, ir paskui pereisime prie kito dokumento.

K.SKREBYS. Aš noriu pasakyt, kad ponas J.Karosas melavo. Nutarimo tekstas baigiasi: “teikia iniciatyvinė grupė skelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo “Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos”, o pateikiu aš. Nereikia klaidint Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos, ir tuo baigsime.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pareikšti, jog gerbiamasis Seimo narys J.Karosas niekada nemeluoja. (Balsai iš salės) Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys suklydo. Iniciatyvinė grupė neturi...

PIRMININKAS. Deja, jūs taip pat ne dėl vedimo tvarkos. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos?

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyt dėl vedimo tvarkos. Kadangi Seimo dauguma pasirinko nekonstitucinio nutarimo projekto variantą, kurį parengė (aš dar sykį kartoju) ponas J.Bernatonis ir Č.Juršėnas - žymūs nekonstitucinių nutarimų projektų pateikimo specialistai, todėl mūsų frakcija negali toliau dalyvaut svarstant. Dar sykį noriu baigdamas priminti, kad vakar Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl...

PIRMININKAS. Čia jau ne dėl vedimo tvarkos.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes spręsime, ar pradėti svarstymo procedūrą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekto Nr.1063a. Prašom registruotis. Kol registruojamės, Seimo narys I.Uždavinys dėl vedimo tvarkos.

I.S.UŽDAVINYS. Susidariusi politinė situacija ir ta aplinka, kurioje mėginama atlikti štai tokį veiksmą... Mes pareiškiame, kad mūsų frakcija šitą klausimą svarstant atsisako toliau dalyvauti.

PIRMININKAS. Aišku. Tai dėl vedimo tvarkos. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos?

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kreipiuosi į daugumos pusę. Jūs neturit moralinės teisės priimti sprendimų, nukreiptų prieš 600 tūkst. žmonių valios pareiškimo iniciatyvinę grupę. Aš siūlau padaryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, jog būtų pradėta šio dokumento (Nr.1063a) svarstymo procedūra? Kas už, pasisakykite už, kas prieš - prieš. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Šios dienos svarstymas dar kartą rodo, kad šis klausimas yra visiškai nesusijęs su referendumu, su piliečių valios pareiškimu, o yra grynai politinis klausimas. Iš esmės kalbama ne apie ekonominius klausimus, bet, dar kartą noriu pabrėžt, kalbama apie valdžios ėmimo klausimą. Todėl visiškai akivaizdu, kada yra siūlomas referendumas, kurio terminas atkeliamas kaip galima anksčiau, kad žmonės galėtų greičiau pareikšt savo valią, kažkodėl dešiniosios opozicijos tai netenkina. Čia nėra absoliučiai jokios logikos. O tai, kad manipuliuojama pasirašiusių 600 tūkst. žmonių parašais, irgi visiškai nelogiška. Nes kalbama apie tai, kad jų nuomonė yra šventa, referendumas įvyks ir kaip galima greičiau. Aš pritariu nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Niekaip nepatikėsiu, jog ponas J.Bernatonis pasisakys prieš. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Baimės akys labai didelės ir tai parodė LDDP atstovai, kad jie bijo prarasti valdžią ir nenori spręsti Lietuvos žmonių aktualių ekonominių ir teisinių klausimų.

Dabar galima ir siūlyčiau svarstyti tik tai, ar pasiūlyti iniciatyvinei grupei parengti naują projektą. Todėl, kad LDDP pateiktas projektas yra konstituciškai neteisėtas. Tik iniciatyvinė grupė turi tokią teisę. Todėl prašyčiau, kad balsuotume, per kiek laiko iniciatyvinė grupė turi pateikti svarstyti naują nutarimo projektą. (Balsai iš salės)

PIRMININKAS. Deja, Statute nekalbama apie tai, kad nutarimo projektą turėtų parengti iniciatyvinė grupė.

E.KUNEVIČIENĖ. Iki referendumo surengimo, yra Referendumo įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog pradėtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo (akto projekto Nr.1063a) svarstymo procedūrą? Kas už, balsuoja “už”, kas prieš - “prieš” arba susilaiko.

Už balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 1. Taigi pradedama šio nutarimo svarstymo procedūra. Žodis suteikiamas Seimo nariui, einančiam Seimo Pirmininko pareigas, ponui J.Bernatoniui. (Balsai iš salės) Minutėlę, Seimo Pirmininkas, kaip jūs žinote, turi kai kurias ypatingas teises. Šiuo atveju ponas J.Bernatonis eina Seimo Pirmininko pareigas. Ar tai mums patinka, ar ne, bet jis šiuo metu turi Seimo Pirmininko teises.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Seimo Statuto man suteikta teise siūlau šį nutarimo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. (Balsai iš salės)

PIRMININKAS. Yra Statute šie straipsniai. Gerbiamieji Seimo nariai, tam, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka, reikia, kad pritartų 1/3 Seimo narių. Todėl aš...

A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Minutėlę, leiskit man pabaigt kalbėt. Todėl aš leisiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų, o po to mes balsuosime.

Seimo narys ponas A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Seimo Pirmininkas arba jį pavaduojąs žmogus turi ypatingus įgaliojimus. Tačiau mes šiandien turim išdalytą darbotvarkę, kur šito klausimo nėra, t.y. svarstymo klausimo nėra. Yra tik pateikimo tęsinys. Jeigu ponas J.Bernatonis norėjo šitą klausimą svarstyt, tai, kaip įprasta, darbo dienos pradžioje buvo galima, ir jis turėjo tokią teisę pasiūlyt, bet ne staiga. Kai ištuštėja salė, staiga Seimo Pirmininkas užsimano svarstyti valstybinės svarbos klausimą!

Aš protestuoju prieš šitą tvarką ir manau, kad tuo pažeidžiamas Statutas.

PIRMININKAS. Ačiū, ponas Baleženti. Aš nemanau, kad pažeidžiamas Statutas, nes Seimo posėdžių darbo dienos pradžioje ar Seimo Pirmininkas, ar einantis jo pareigas bent jau teoriškai negalėjo žinoti, ar šis klausimas iš viso bus įrašytas į darbų programą, pradėta jo svarstymo procedūra. Todėl būtų pakankamai juokinga, nežinant, ar jis iš viso bus svarstomas, pradėti kalbėti apie ypatingos skubos tvarką.

Dabar aš jums, gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto siūlau apsispręsti, tiksliau, pradžioje pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kas už tai, jog būtų ypatingos skubos tvarka, kas prieš ypatingos skubos tvarką.

Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš pasisakau prieš ypatingos skubos tvarką ir štai kodėl. Kaip jūs žinote, pagal Referendumo įstatymą miestų ir rajonų rinkimų komisijos turi būti sudarytos 40 dienų prieš referendumo datą. 40 dienų prieš referendumą, jeigu jis vyktų, kaip parašyta šitame pono J.Bernatonio projekte, buvo vakar. Kokiu būdu gali būti sudarytos miestų ir rajonų referendumo komisijos? Tai viena problema.

Antra problema, kad 13 Referendumo įstatymo straipsnis pasako, koks turi būti Seimo nutarimas, kuriuo skelbiamas referendumas. Aš tą straipsnį cituoju: “Lietuvos Respublikos Seimo nutarime paskelbti referendumą nurodoma referendumo vykdymo data, referendumui pateikiamos įstatymo nuostatos ar konkretus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas.” Ir viskas. Negali būti jokios beletristikos, galios ar negalios klausimas, jeigu jis bus priimtas referendumu, ir pan. Šiame straipsnyje labai aiškiai pasakyta, koks turi būti nutarimo pavidalas. Šis nutarimas neatitinka šio įstatymo straipsnio.

Aš norėčiau, kad Valstybės ir teisės komitetas pateiktų atitinkamą išvadą dėl šio projekto. Nes jeigu jūs, ponas pirmininke, atkreipsite dėmesį į tai, nė vienas komitetas nesvarstė šito projekto. O komitetai turi apsvarstyt, net jeigu ir svarstoma ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys ponas L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Aš pasisakau už ypatingos skubos tvarką, nes tai iš tikrųjų ypač skubu. Ir ypač svarbu sužinoti Lietuvos žmonių nuomonę, ar iš tikrųjų visa Lietuva savo turto sąskaita nori tenkinti konservatorių sugalvotą referendumą ir jo rezultatus, turint galvoje, kad tie rezultatai gali būti iš tiesų pražūtingi Lietuvos ekonomikai, o tai reiškia - ir visiems jos žmonėms. Aš pasisakau už ypatingos skubos tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, - “už”, kas prieš - “prieš”, kas susilaiko - susilaiko.

Už ypatingos skubos tvarką balsavo 54 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikiusiųjų nėra. Taigi bus taikoma ypatingos skubos tvarka. Kada iniciatoriai siūlo?

J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš siūlyčiau šio nutarimo priėmimą paskelbti vakariniame posėdyje 17 val.

PIRMININKAS. Aš manau, jeigu iniciatoriai suspės iki to laiko, galėsim ir 17 val.

Seimo narys K.Skrebys - dėl procedūros.

K.SKREBYS. Apie ypatingos skubos tvarką kalba Statuto 168 straipsnis. Cituoju paskutinę jo pastraipą: “Pagal šią tvarką po pateikimo, jeigu projektas išdalintas Seimo nariams ir įvykdyti šio statuto 19 skirsnio reikalavimai”. Pažiūrėkime, ką kalba Statuto 19 skirsnis. Prieš pradedant priėmimo procedūrą, turi būti įvykdyti Statuto 19 skirsnio reikalavimai. 19 skirsnio 144 straipsnyje kalbama štai kas:

“Komitetas, kuriam įstatymo projektas perduotas išnagrinėti ir kuris turi pateikti išvadas, nustato:

1) ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams;

2) kiek valstybės biudžeto lėšų apytiksliai reikia tokiam įstatymui įgyvendinti”, ir pan., ir pan.

Todėl aš kreipiuosi į posėdžio pirmininką, kad būtų paskirtas komitetas, kuris pateiks išvadas dėl šio nutarimo projekto. Mano manymu, tas komitetas galėtų būti Valstybės ir teisės komitetas. Kol nebus bent vieno iš Seimo komitetų išvadų, tol negalima pradėti priėmimo procedūros.

J.BEINORTAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Skreby, aš manau, kad Valstybės ir teisės komitetas tikrai turėtų pasižiūrėti, bet, deja, aš turiu pasakyti, kad tai taikoma norminiams aktams. Ir kaip teisininkas, aš taip pat turiu pasakyti, kad šis aktas yra nenorminis, t.y. tos procedūros jam, deja, kaip minėto jūsų straipsnio paskutinėje dalyje sakoma, netaikomos.

Dėl vedimo tvarkos ponas J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik tą pat norėjau pasakyti, jog viskas buvo atlikta pagal Seimo Statutą.

K.SKREBYS. Na, ką jūs sakot!

PIRMININKAS. Gerbiamasis Skreby, kreipkitės, kaip aš minėjau klausimo pradžioje, į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš pats asmeniškai kreipiuosi, jeigu pripažins mano sprendimą neteisėtu arba neteisingu, taip jisai bus ir įvertintas.

Baigdamas aš vis dėlto norėčiau pasakyti savo repliką šiuo klausimu. Kai mes, gerbiamieji Seimo nariai, neįjungus radijo tarpusavyje čia diskutuojam, kokia data turėtų būti referendumo data ir kaip tai gražu, ir kai vieni nori kuo greičiau sužinoti tautos nuomonę, o kiti sako, kad nebūsim gerai pasiruošę tam referendumui, juk puikiai suprantame, apie ką šnekame, ir kad visiškai ne tas yra mūsų galvose. Ačiū.

Aš jau kreipiausi jūsų vardu, kadangi aš tam turiu teisę, jūs, deja, neturite, į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji priimtų sprendimą šiuo klausimu. Ji pateiks išvadą, aš tikiuosi, iki klausimo pradžios.

Seimo narys A.Baležentis - dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Baleženti. Aš prašyčiau neišsiskirstyti, skelbsiu vardinio balsavimo rezultatus.

Seimo narys A.Baležentis. Atsiprašau.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti, kodėl jūs vadovaujatės Statuto 68 straipsniu ir vienu atveju dėl skubos jūs taikote šitą straipsnį, nors čia aiškiai pasakyta, kad yra įstatymo projekto svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka, - tai jums tinka. Tuo tarpu iš to paties straipsnio, iš to paties sakinio, kai reikia jau vykdyti 19 skirsnio reikalavimus, jūs manote, kad tai yra ne įstatymo projektas. Jeigu jūs...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, aš pasakiau, kad tai nenorminis dokumentas, leiskite teisininkui spręsti apie tai. Ne visi nutarimai yra norminiai dokumentai. Gerbiamieji Seimo nariai!

A.BALEŽENTIS. Tai tada negalim taikyti...

PIRMININKAS. Ačiū. Kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją.

Skelbiu vardinio balsavimo rezultatus. Balsuota dėl nutarimo “Dėl Lietuvos Vyriausybės programos”. Atleiskit, vardų neskaitysiu. Adomaitis - už, Albertynas nebalsavo, Aleknaitė-Abramikienė - prieš, Alesionka - už, Ambrazaitytė susilaikė, Andrikienė, Andriukaitis, Antanavičius nebalsavo, Arbačiauskas - už, Astrauskas - už, Bajoras - už, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Baskas - prieš, Bastys - už, Beinortas - prieš, Bendinskas - už, Bernatonis - už, Bičkauskas - prieš, Bloškys - už, Bobelis, Bogušis nebalsavo, Briedienė susilaikė, Bubnys, Būdvytis, Buinevičius, J.Bulavas, Bulovas, Burbienė, Būtėnas - už, Čobotas nebalsavo, Dagys - prieš, Dirgėla nebalsavo, Dringelis, Endriukaitis, Gajauskas, Gaška - prieš, Genzelis nebalsavo, Germanas, Giedraitis, Gylys - už, Giniotas - prieš, Greimas - už, Gricius - už, Hofertienė - prieš, Ivaškevičius susilaikė, Jagminas - už, Jakučionis, Jarašiūnas, Jarmolenka - prieš, Jaskelevičius susilaikė, Jurkūnaitė - už, Juršėnas nebalsavo, Juškus, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius, Katkus - prieš, Kirkilas, Kolosauskas - už, Kryževičius - prieš, Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius - už, Kunevičienė - prieš, Kuzminskas nebalsavo, Landsbergis - prieš, Lapė nebalsavo, Linkevičius - už, Listavičius - prieš, Liutikas, Lozuraitis - už, Maceikianecas nebalsavo, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas, Milčius nebalsavo, Mincevičius susilaikė, Miškinis prieš, Navickas, Nekrošius, Nesteckis - už, Ozolas - prieš, Pangonis nebalsavo, Papovas - už, Patackas nebalsavo, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas nebalsavo, Petkevičius - už, Petrauskas - prieš, Plečkaitis, Plokšto nebalsavo, Pocius, Povilaitis, Požėla, Pranevičius, Pronckus - už, Račas - prieš, Raišuotis - už, Raškinis - prieš, Ražukas, Ražauskas - už, Rudys nebalsavo, Rupeika, Sadkauskas - už, Sakalas nebalsavo, Salamakinas - už, Saudargas - prieš, Saulis - už, Semenovičius nebalsavo, Skrebys - prieš, Snežko nebalsavo, Stakvilevičius - už, Stasiškis - prieš, Šaltenis - prieš, Šiaulienė - už, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas - prieš, Tauras nebalsavo, Treinys prieš, Tupikas, Uoka nebalsavo, Uždavinys - prieš, Vagnorius nebalsavo, Vaišnoras - prieš, Vaižmužis, Velikonis, Veselka - už, Visakavičius nebalsavo, Vitkevičius, Zimnickas - už, Zingeris nebalsavo, Žebrauskas - už, Žiemelis nebalsavo, Žurinskas - už.

Taigi iš viso balsavo 108 Seimo nariai. 65 pritarė Seimo nutarimui dėl pritarimo Vyriausybės programai, 38 Seimo nariai pasisakė prieš, susilaikė 5 Seimo nariai. Taigi Seimo nutarimas priimtas.

Skelbiu pertrauką iki 15 val.