Šešiasdešimt antrasis posėdis
1994 m. liepos 7 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Darbotvarkės aptarimas
2.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo" projekto priėmimas
3.	Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priėmimas
4.	Darbotvarkės aptarimas
5.	Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projekto priėmimo tęsinys
6.	Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo projekto svarstymas

Darbotvarkės aptarimas (94.07.07)

4sesija62p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielos kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo liepos 7 d. rytinį plenarinį posėdį.

Prašom registruotis. Salėje yra 87 Seimo nariai.

Mieli kolegos, dėl mūsų darbotvarkės. Jinai buvo patvirtinta antradienį, bet Seniūnų sueigoje nutarta padaryti vieną kitą patikslinimą, juo labiau atsižvelgiant ir į paties Seimo praėjusio antradienio posėdžių sprendimus. Tai yra pirmas dalykas. Įstatymo “Dėl kai kurių teisinių aktų žemės ūkio klausimais pripažinimo netekusiais galios” priėmimas. Seimas antradienį priėmė sprendimą, kad šitą įstatymą priimsim kitą savaitę. Tai manau, kad čia mes neturėtume ginčytis, kodėl vieną kartą užrašėm vienaip, o po to nutarėm kitaip. Tiesiog atidėkim ir tikėsimės, kad įstatymas bus tobulesnis, ir mes jį priimsim kitą savaitę.

# $ Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo" projekto priėmimas (94.07.07)

4sesija62p svarstyti klausimai

Toliau. Siūloma į rezervą (Seniūnų sueiga tam pritarė) įrašyti tokius klausimus: “Dėl Č.Juršėno pavadavimo ryšium su išvykimu į Kiniją”. Rezoliucija dėl Tibeto. Ir į darbotvarkę privalomai įrašoma dar viena rezoliucija, tiksliau, ne rezoliucija, o pareiškimas dėl Armijos krajovos pagerbimo renginių. Yra surinkti atitinkami parašai, kad šis klausimas būtų įtrauktas į liepos 7 d. darbotvarkę. Tai tokie papildomi klausimai.

Taip pat privalau jums pranešti, kad opozicinei darbotvarkei, tiksliau, kai kuriems šitos darbotvarkės klausimams dar trūko Juridinio skyriaus išvadų, bet gerbiamasis S.Pečeliūnas patikino, kad tos išvados yra ir jau kai kurias, matyt, dalija. Taigi nė dėl vieno klausimo kol kas abejonių nėra.

Pareiškimams užsirašė mažiausiai keturi asmenys. Tai štai tokia darbotvarkė su tokiais patikslinimais. Jeigu kolegos sutinka, galim pradėti dirbti.

Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, klausimas dėl Armijos krajovos pagerbimo renginių įtraukiamas į darbotvarkę surinkus nustatytą Seimo narių parašų skaičių, todėl jis turėtų būti ne rezervinis, o pagrindinis.

PIRMININKAS. Aš juk pasakiau, kad jis ne rezervinis, jis pagrindinėje darbotvarkėje. Rezervinis dėl Tibeto. Kolega V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau sužinoti, kuriuo laiku bus Savivaldos tarybų rinkimų įstatymas, nes jis mums labai svarbus. Kelintą valandą tiksliai, nes mes už jį turėsim balsuoti.

PIRMININKAS. Užrašyta 10.20 val.

V.BOGUŠIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas.

A.BASKAS. Labas rytas! Gal būtų galima pasakyti pavardes tų, kurie darys tuos pareiškimus?

PIRMININKAS. Prašau. Kolega I.Uždavinys, kolega K.Skrebys ir kolega A.Endriukaitis kartu su Darbininkų sąjungos atstovais.

Vadinasi, gerbiamieji kolegos, laikau, kad sutariam ir galim pradėti darbus.

Pirma. Kadangi antrasis darbotvarkės punktas turėtų būti tiksliai nustatytu laiku, tai tikrai labai svarbus klausimas, susijęs su balsavimais, tai dabar siūlyčiau išspręsti klausimą dėl manęs paties, tai yra dėl Seimo Pirmininko pavadavimo ryšium su kelione į Kiniją. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad jūsų pavadavimo klausimas būtų sprendžiamas po to, kai bus išsiaiškinta, kokiai pozicijai jūs atstovausite nuvažiavęs į Kiniją. Ir todėl visų pirma reikėtų svarstyti rezoliuciją dėl Tibeto, o paskui jūsų pavadavimą. Gal jūsų negalima išleisti į Kiniją iš viso, nes ne tai pozicijai atstovausit?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, klausimas vykti man ar nevykti, dovanokit, pagal Konstituciją ir pagal Statutą - nesvarstytinas.

A.KUBILIUS. Jeigu niekas nepavaduos, tai nebus kaip išvykti.

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Žodžiu, jūs prieš, aš teisingai supratau? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ponas Pirmininke, aš gerai atsimenu, kai mes svarstėm ankstesnę jūsų kelionę, tuomet irgi buvo tas pats pavaduotojas. Jūs aiškiai pasakėt, kad reikėtų atlikti tam tikrą pavaduotojų rotaciją jus pavaduojant. Kaip matau, jūsų žodis nuėjo vėjais. Ir dabar vėl teikiamas tas pats žmogus. Mes tada kalbėjom apie poną E.Bičkauską, kad ateina laikas ir jam jus pavaduoti. Ir A.Sakalas jus pavadavo, ir J.Bernatonis, gal ateina laikas ir ponui E.Bičkauskui suteikti tą garbę jus pavaduoti? Ir jūs tokį pažadą esat davęs. Deja, jūsų pažadai šį kartą, kaip ir anksčiau, nueina vėjais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, paaiškinu, kadangi jūs šį sykį labai subtiliai formulavot. Tai viskas taip ir bus, kaip jūs sakot. Tikrai ateina laikas gerbiamajam E.Bičkauskui. Ateina. Ir kai bus kita kelionė, tada tą klausimą ir nagrinėsim.

Kolega K.Skrebys. Kolega Jarmolenka, prašom paspausti mygtuką. Kolega K.Skrebys.

K.SKREBYS. Etikos ir procedūrų komisija pono J.Bernatonio pirmininkavimą Seimo posėdžiams pavadino labiausiai konflikto genišku. Tai aš nedrįsčiau prašyt šito projekto kriminogeninės ekspertizės, bet bent jau Etikos komisijos nuomonę dėl šito pavadavimo aš norėčiau išgirsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Procedūra to nenumato. Kolega V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visiškai nieko prieš, kad jūs vykstat į Kiniją, bet tik noriu paklausti, ar jūs nuvešit ir įteiksit Kinijos valdžiai rezoliuciją dėl Tibeto ir ar jūs sugrįšit iš Kinijos?

PIRMININKAS. Iš Kinijos tikrai sugrįšiu, be jokios kalbos.

Gerbiamasis Jarmolenka, ar galėtumėt prie šoninio mikrofono? Taip.

V.JARMOLENKA. Pagaliau gavau teisę prie šoninio mikrofono jūsų prašymu. Labai ačiū, Pirmininke.

PIRMININKAS. Matot, koks aš geras.

V.JARMOLENKA. Aš norėčiau pasakyti, kad sveikinu šitą vizitą. Aš sveikinu ypač didelį greitį, kuriuo jis vyksta. Jūs tuoj pat vykstat į Kiniją po to, kai mus aplankė Kinijos delegacija. Tai yra labai geras operatyvumas, ir aš tikiuosi, kad mūsų valdžios vyrai visuomet taip darys. Bet aš norėčiau paklausti, jeigu tai nėra valstybinė paslaptis (galbūt ne Seime, gal mes konfidencialų kokį posėdį turėsim, galbūt uždarą posėdį turėsim), kokia bus jūsų darbotvarkė? Ar jūs ten susitiksit su tais žmonėmis, kurie gina žmonių teises, ar jūs susitiksit su Tibeto genocido vykdytojais, ar ir su to genocido aukomis? Ar jūs galėsit šitą klausimą iškelt, gerbiamasis Česlovai? Ir tada jūs galit važiuot kur norit, nors iki pingvinų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, net jūs negalit man kelti sąlygų, ką aš turiu veikti. (Balsai iš salės) O aptart mes galėsim.

Kolega J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs žinot, kad aš kalbėčiau tą patį, ką pasakė ponas S.Pečeliūnas, bet jau jūs daugmaž supratot, apie ką kalbama. Čia yra subtilus vizitas. (...) Aikštė, kur buvo sutraiškyti demonstrantai, - tai yra tokia vieta, per kurią faktiškai mes negalim pereiti spjaudydami saulėgrąžas. Ir iš tikrųjų, kaip pasakė kolega V.Jarmolenka, derėtų, kad Seime bent koks nors komitetas žinotų mūsų valstybės poziciją ir mus reprezentuojančio aukšto pareigūno požiūrį į tuos dalykus. Aš manau, kad jūs suprantat, ką aš turiu omeny?

PIRMININKAS. Aš tai tikrai suprantu ir aš elgsiuosi kaip elgėsi nemažai vakariečių, kurie lankėsi Pekine.

Kolega M.Čobotas.

M.ČOBOTAS. Ponas Juršėnai, vis dėlto būtų labai įdomu išgirsti, kodėl jūs tik vieną poną J.Bernatonį siūlot pavaduoti, negi kitais nepasitikit? Ar čia kažkoks priklausomumas vienai partijai, ar kas? Koks čia reikalas? Aiškiai pasakykit.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Čobotai, aš aiškinau ir tamstai, ir visiems kitiems, kad pirma buvo išbandytas kolega A.Sakalas. Išbandymus išlaikė. Dabar išbandomas J.Bernatonis. Išlaikys išbandymus. O jeigu ne, tai juo labiau. (Balsai iš salės) Tada išbandysim kolegą E.Bičkauską. Visus iš eilės.

Kolegė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ponas Pirmininke, noriu paklausti, kaip galite važiuoti į Kiniją, kai Kinijos ambasada jau beveik du mėnesiai neatsako į Seimo narių laišką - prašymą įsileisti Seimo delegaciją į Kiniją, taip pat kartu aplankant Tibeto autonominį regioną, kaip dabar Tibetą vadina Kinijos valdžia? Ar nematote čia prieštaravimo? Kad galėčiau apsispręsti, kaip balsuoti už pateiktą nutarimo projektą, vis dėlto prašom pasakyti, kokia jūsų nuostata Tibeto nepriklausomybės klausimu?

PIRMININKAS. Tai nesusiję su pavadavimu. Kolega A. Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu pasakyti, kaip Seimo narė L.Andrikienė pasakė, kad tai yra susiję su jūsų išvyka. Su pavadavimu - taip, bet tie reikalai taip pat susiję. Aš tikiuosi, kad jūsų demokratijos supratimas kažkaip evoliucionavo į gerąją pusę nuo anų laikų, kada buvo tarybų valdžia, arba sovietinė valdžia. Manyčiau, kad jūs pasirašėt šitą Tibeto rezoliuciją. Aš ją pasirašiau, bet kol aš parašą dėjau, jūsų nebuvo. Jeigu galėtumėt pasakyti, ar jūs ją pasirašėt, tai man būtų lengva balsuoti, o jeigu jūs jos nepasirašėt, tai jūs atstovausit ne Seimo nuomonei išvykdamas kaip Seimo Pirmininkas. Aš negalėsiu balsuoti už jūsų išvykimą ir J.Bernatonio pavadavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, kam jūs sakot neteisybę? Jūs už J.Bernatonį vis tiek nebalsuosit, ką aš bepasakyčiau, taigi aišku kaip dieną, ne, vis tiek aiškinama: matot, aš būsiu geras, jeigu Č.Juršėnas bus dar geresnis negu tarybiniais laikais. Visi tarybiniais laikais gyvenot ir atitinkamai veikėt. Ir jeigu reikia, visada kai kuriems galima priminti, ką jie veikė.

Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, pagal liepos 7 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę 10.00 val. numatytas pirmas klausimas. Tačiau 10.17 val. mes nepradedam dirbti. Tai gal baigiam diskusijas ir pradedam normalų darbą pagal darbotvarkę? Aš siūlau užbaigti visas diskusijas.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Ar gerbiamasis Zimnickas atėjo laiku į posėdį?

V.V.ZIMNICKAS. Tikrai taip, ir užsiregistravo laiku.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mes išbraukėm pirmą klausimą, dabar balsuojam, kadangi visi pasisakė dėl balsavimo motyvų, ir pradedam nagrinėti antrąjį klausimą.

Prašom. Tie, kurie buvo užsirašę, jau pasisakė. Gerbiamasis A.Endriukaitis dar kartą. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Tai aš po balsavimo, nes aš palaikau poną J.Bernatonį dėl to, kad jis mus visus vadins gerbiamaisiais Seimo nariais. (Juokas)

PIRMININKAS. Ačiū. Esama padorių Seimo narių. Prašom registruotis. 97 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo”? Kas už, prašom balsuot pakeliant rankas. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Ar tuo pačiu galima?

PIRMININKAS. Negalima dabar, balsavimas. Negi nežinot, gerbiamasis Vaišnorai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 13.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Mieli kolegos, 63 Seimo nariams balsavus už, 13 - prieš ir 10 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” priimtas.

Ačiū. Dabar dar kartą kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau trumpą repliką. Aš matau, kad šitas svarstymas buvo nelabai etiškas pirmiausia dėl to, kad salėje nebuvo pono J.Bernatonio ir antra, kad jis nedavė sutikimo. Jis atėjo jau po to, kai mes viską apsvarstėme, po diskusijų. (Balsai iš salės)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau šiek tiek susitelkti, kadangi bus svarbus pranešimas. Šiandien atitinkamos metinės, kai gimė gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius. (Plojimai)

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priėmimas Nr.388Gr (94.07.07)

4sesija62p svarstyti klausimai

Kolegos, dėmesio! Antrasis darbotvarkės punktas. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Prezidento grąžinto įstatymo pakartotinis svarstymas.

Primenu procedūrą. 171 Statuto straipsnis. “Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, ar priimti visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė. Jei svarstymo metu Seimas priima visas Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus, pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtas, jeigu už jį balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje”. Štai tokia procedūra. Todėl dabar pradedam priėmimo procedūrą. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Keturi - už vienokį variantą ir keturi - už kitokį. Prašom.

Dėl balsavimo motyvų A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes turime progą iš tikrųjų pareikšti savo nuomonę pakankamai svarbiu klausimu, t.y. dėl to, kaipgi Lietuvoje ateityje vyks rinkimai ir ar iš viso jie vėliau dar vyks kada nors. Aš noriu paaiškinti savo poziciją. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad Tėvynės sąjunga visą laiką pasisakė už mažoritarinę rinkimų sistemą. Seimo dauguma atsisakė tokios pozicijos ir įvedė proporcinę sistemą. Aš norėčiau pasakyti, kad asmeniškai man proporcinė rinkimų sistema tokia, kokia numatyta dabar įstatyme, kelia tam tikrų nuogąstavimų dėl jos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nes visų pirma Konstitucijos 119 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių tarybos yra renkamos tiesioginių rinkimų būdu. Tuo tarpu ta sistema, kuri dabar yra, iš esmės verčia žmones balsuoti visų pirma už tarpininką, vadinas, už partiją. Taip Amerikoje renkant prezidentą visų pirma yra išrenkami rinkėjai. Ir vėliau partija nutaria, kas jai atstovaus vienoje ar kitoje savivaldybėje. Žmonės neturi jokių teisių tiesiogiai parinkti atstovų. Pažeidžiama jų 33 Konstitucijos straipsnyje numatyta teisė dalyvauti valdant valstybę per demokratiškai išrinktus atstovus.

Dabar konkrečiai dėl Prezidento dekreto. Kad Seimo dauguma priėmė proporcinę rinkimų sistemą, aš jau pasakiau, jog mūsų tas nepatenkina. Bet tai, kad Respublikos Prezidentas dekrete numato suteikti teisę visuomeninėms organizacijoms kelti kandidatus, dar labiau...

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau. Aš prašyčiau jau baigti. Dvi minutės.

A.KUBILIUS. Ką reiškia dvi minutės!

PIRMININKAS. Tai reiškia...

A.KUBILIUS. Frakcijos vardu - penkios. Aš manau, kad tai yra pakankamai svarbus klausimas. Mes galime, aišku, formaliai per minutę viską čia pašnekėti ir viską baigti. Aš frakcijos vardu tada prašau.

PIRMININKAS. Kai kalbama dėl balsavimo motyvų, visiems vienodai - dvi minutės. Tai prašome dar pusę minutės, kadangi mes ginčijamės.

A.KUBILIUS. Gerai. Aš tada noriu pasakyti labai paprastą dalyką. Skirtumas tarp politinių organizacijų ir visuomeninių organizacijų mums visiems yra labai aiškus. Politinės organizacijos yra tos organizacijos, partijos, kurios rengiasi ir dalyvauja valstybės valdyme. Ir jų tikslas yra dalyvauti valstybės valdyme visais lygiais. Nuo paties aukščiausio, nuo Prezidento iki savivaldybių. Visuomeninės organizacijos yra organizacijos sau, jeigu taip galima pasakyti. Tai yra organizacijos, kuriose žmonės susiburia dėl tam tikrų interesų, visiškai nesusijusių su valstybės valdymo pagrindu, ir visiškai neįsipareigoja prieš visuomenę rengtis kvalifikuotam valstybės valdymui. Todėl aš norėčiau pasakyti, kad šių Prezidento dekrete numatytų nuolaidų vienoms ar kitoms organizacijoms ir visuomeninių organizacijų įvedimo rezultatas yra labai aiškus: rinkimai yra visiškai supainiojami. Rezultatas tokio supainiojimo irgi yra aiškus: kituose rinkimuose rinkėjų dalyvavimas bus minimalus. Gal to ir siekiama šitokiu įstatymu.

PIRMININKAS. Aš priverstas išjungti, tamsta.

A.KUBILIUS. Tai aš baigiu. Frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Dovanokite. Dėl kurio varianto, kadangi mes du kartus balsuosime? Tai, žinoma, pirmiau dėl pirmojo. Jeigu bus atitinkamas balsų skaičius, antrasis nebus reikalingas. Tai ar iškart jūs dėl abiejų prašot, ar dėl vieno?

A.KUBILIUS. Iš karto dėl abiejų. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Aš balsų skaičiavimo grupę iškart prašyčiau ruošti biuletenius. Kolega V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šitas įstatymas buvo priimtas vardiniu balsavimu, todėl aš Krikščionių demokratų frakcijos vardu irgi prašyčiau vardinio balsavimo. Tačiau aš norėčiau truputį paargumentuoti, kodėl aš siūlyčiau šitą įstatymą palikti tokį, koks yra. Tikrai, dėl šito įstatymo iš nedaugelio dešinėje pusėje balsavau už. Tai galima patikslinti sąrašuose. Tačiau čia iškyla didelių problemų. Jeigu mes įtraukiame visuomenines organizacijas, tai nebūkime naivūs ir pripažinkime, kad ponas Prezidentas žengia kompromiso žingsnį. Aš žinau, kad šiandieną čia argumentų niekas neklauso ir niekas neklausys. Nėra čia jokios lenkų problemos. Čia yra tiktai Lenkų sąjungos ir pono R.Maceikianeco problema. Ir aš tikrai norėčiau, kad jis mano žodžių neiškraipytų rašydamas “Naša gazeta” ar kitur. Tegul taip įvardija, kaip aš pasakau. Dabar paskaitykime šitą įstatymą. Tarkime, Lenkų sąjunga galės dalyvauti rinkimuose, nes 1% ji praėjo barjerą - į Seimą. Tačiau kitos visuomeninės organizacijos negalės savo narių deleguoti į apygardines ir apylinkių komisijas. Tą privilegiją gauna tiktai Lenkų sąjunga. Todėl aš galvoju, kad čia yra visiškai nedemokratiška. Ir iš principo reikėtų visiškai pakeisti paties įstatymo struktūrą, reikėtų įtraukti tuos piliečių komitetus, apie kuriuos anksčiau mes kalbėdavome. Tada tikrai demokratiškai galėtų visi dalyvauti, galėtų vykdyti tam tikrą komunalinę politiką. O mes puikiai žinome, kas slepiasi už tų visuomeninių organizacijų ir kokie yra interesai. Mes puikiai žinome, kad savivaldybėse dar ne viskas privatizuota, ne viskas “prichvatizuota”. Yra tam tikrų interesų. Todėl aš siūlyčiau šitą įstatymą palikti tokį, koks jis yra. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai! Be abejo, klausimas yra iš tiesų pakankamai rimtas. Aš tiktai noriu priminti, kad dėl 30 straipsnio, kuriame buvo rašoma apie visuomeninių organizacijų dalyvavimą, Seimas balsavo net keletą kartų. Tikrai balsų dauguma buvo patvirtintas labai logiškas sprendimas, kad rinkimuose dalyvauja tiktai politinės partijos ir politinės organizacijos. Ir tikrai šiandien nematau būtinybės ar kokio reikalo šitą nuostatą keisti. Tvirtai pasisakau už tai, kad Seimas pritartų jau priimtam įstatymo projektui. O tos įstatymo vietos, kurios yra ginčytinos ir kurios tikrai sukėlė daug diskusijų būtent dėl pakartotinio balsavimo... Tikrai tą pačią dieną ar kitos dienos posėdyje kiekvienas Seimo narys gali inicijuoti bet kokio straipsnio dalies ar bet kokio straipsnio pataisą, ir Seimas savo sprendimu gali visas tas ginčytinas puses... Būtent kas Respublikos Prezidento dekrete minima dėl nulinio barjero taikymo ar panašiai. Tai, kartoju, yra Seimo narių rankose tas sprendimas. Mes visiškai be patarimų iš šalies ir be Respublikos Prezidento dekreto galime šitą problemą išspręsti, juo labiau kad mes žinome, jog šiam įstatymui pritaria ir nemaža dalis Vakarų institucijų atstovų, pareigūnų. Lankėsi pas mus ir ponas Klepšas, kuris taip pat pasakė, kad nemato šiame įstatyme jokių pažeidimų. Mes taip pat girdėjome ir kitokių nuomonių, bet tai vargu ar yra ta problema. Ne sykį buvo aptarta, ar pateisinamas yra kreipimasis į Vakarų organizacijas. Aš vis dėlto kviečiu Seimo narius pritarti mūsų priimtam įstatymo projektui netgi šiandien. O jeigu tai neįmanoma, artimiausiame posėdyje iki šio mėnesio 22 d. pataisykime tas ginčytinas įstatymo nuostatas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Kolegos, iš esmės Seimo priimtos ir Prezidento pateiktos įstatymo pataisos vienodai gali būti apkaltintos, jog pažeidžia piliečių teises. Kuo būtent? Pavyzdžiui, Prezidentas taiko kvotą, kad ne mažiau kaip penki kandidatai turi būti įrašyti į sąrašą. Jau čia gali būti laikoma teisių pažeidimu, kad ne vienas.

Antrasis pažeidimas. Pasirinkta proporcinė sistema, pagal kurią bus išrinkti ne tie asmenys, kuriuos rinkėjai labiausiai nori matyti išrinktus. Tokie rezultatai būtų, jeigu mes pasirinktume proporcinę reitinginę, kuri yra Estijoje. Tuomet tikrai bus išrinkti tie, kurių labiausiai norima. Todėl aš pasisakau už naują estų tipo įstatymą. Kadangi tai tikrai suteikia atsakomybę partijoms. O demokratija be atsakomybės yra neįmanoma taip, kaip be proporcinės reitinginės sistemos neįmanomas efektyvus visuomeninis valdymas, kai pamatai efektyviam visuomeniniu požiūriu valdymui ir dedami rinkimų sistemoje. Mes šito pamato nepadedame. Todėl galima aiškiai prognozuoti, jog mūsų savivaldos veiklos rezultatai bus prastesni negu Estijoje. Kokius mes pamatus padedame, tokius rezultatus sąlygojame. Bet aš, žinodamas, kad rinkimai jau panosėje, siūlau palikti Seimo priimtą įstatymą, kadangi piliečių teisių pažeidimo atveju jie yra vienodi kaip ir Prezidento, o ateityje mes priimtume vis dėlto įstatymą, kuris reglamentuoja kur kas visuomeniškesnę valdžios veiklą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, jūs už priimtą įstatymą, taip?

A.BASKAS. Aš už Seimo priimtą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, keturi pasisakė už tai, kad būtų priimtas toks pat, vadinas, vieną sykį jau priimtas mūsų įstatymas. Dabar dar keturi gali pasisakyti už įstatymą su Prezidento pataisomis. Kolega R.Dagys. Tik už antrąjį variantą.

R.J.DAGYS. Ne, ačiū.

PIRMININKAS. Kolega K.Snežko.

K.SNEŽKO. Gerbiamieji kolegos, aš remiu Prezidento pasiūlytą variantą dėl tokių priežasčių. Kai mes praeitą priėmėme, mes pažeidėme žmogaus teises. Argumentai buvo, kad jeigu mes leisime visuomeninėms organizacijoms atstovauti šituose rinkimuose, tai mes susilpninsime Lietuvą. Matote, kaip partija rūpinasi šita Lietuva, jeigu žmonėms jau alergija nuo tų partijų! Duokite už jos veiklą ar čia daugumą, ar čia mažumą. Partijos ar partijėlių nariai paprasčiausiai bijo, kad ateis naujos jėgos. Vietoje žmonės puikiai žino, koks žmogus yra, ką jis gali. Leiskime mes jiems išrinkti žmones, kuriuos jie daugiau pažįsta, kuriais daugiau pasitiki. Yra verslo žmonės, yra biznio žmonės, yra mokslo ir kultūros žmonės. Galų gale yra Ūkininkų sąjunga, Žemės savininkų sąjunga, yra daugybė organizacijų, kuriose užaugo labai daug protingų, gabių žmonių. Ir baigdamas aš noriu paprašyti ne... Nesurandu to žodžio. Užtenka šnekėti apie tą lenkų kortą, kad čia lenkai nori šito. Lenkų Lietuvoje yra pora žmonių. Šitas klausimas svarbus visiems Lietuvos žmonėms. Aš remiu Prezidento pasiūlytą variantą.

PIRMININKAS. Dar trys gali pasisakyti už šitą variantą. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau, gerbiamasis Pirmininke, trumpą ir neutralią repliką.

PIRMININKAS. Paskui. Kolega A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ilgai svarstėme šitą įstatymą. Buvo daug variantų. Galų gale pasirinkome vienokį, tačiau Prezidentas pataisė ir pateikė pataisas. Beje, tos dabartinės pataisos ankstesniuose šito įstatymo variantuose buvo aptariamos ir buvo numatytos. Manau, kad tos pataisos yra neblogos, ir leidimas dalyvauti visuomeninėms organizacijoms savivaldybių rinkimuose išplečia demokratiją ir suteikia žmonėms pasirinkimo galimybę. Siūlau pritarti Prezidento teikiamoms pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Svarstomas klausimas yra pakankamai rimtas, ir taip sau - aš už ar prieš, arba... Mes turime panagrinėti išsamiau. Štai kas čia krinta į akį. Kartais lyginama su Seimo rinkimais. Visiškai ne tas reikalas. Savivaldybės - tai tiesioginis valdymas. Ir tie žmonės, kurie renka, tiesiogiai turi ir suprasti, ką jie renka ir kaip renka. Jeigu mes priimtume vien tiktai partijų, tai didelė dalis Lietuvos žmonių, tikrai gerai pasakė K.Snežko, jau jaučia alergiją. Ir nušalinimas visuomeninių organizacijų šitą atotrūkį padidintų. Bet aš norėčiau štai ką pasakyti: vis dėlto vietose reikalingas kuo platesnis žmonių dalyvavimo spektras, taip jau moksliškai pasakius. Turėtų dalyvauti visi kiek gali. Visos organizacijos vienaip ar kitaip nusiteikusios, nes jie tiesiogiai išsirenka tuos, kurie juos valdys. Taigi kuo didesnis dalyvavimas. Ką išsirinks, tą turės. Aš nematau jokių pažeidimų. Todėl aš pasisakau už šitą Prezidento pateiktą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vienas Seimo narys gali paremti Prezidento dekretu grąžintąjį įstatymą su jo pataisomis. Kolega J.Dringelis už šį variantą?

J.DRINGELIS. Negaliu paremti Prezidento varianto, kadangi jis kur kas išplėtotų...

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Katkus. Galima tik... Dovanokite.

J.A.KATKUS. Galima būtų paremti tiktai tuo atveju, jeigu būtų mažoritarinė sistema arba...

PIRMININKAS. Ačiū. Be išlygų - taip arba taip. Kolega Z.Semenovičius.

Z.SEMENOVIČIUS. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam Prezidentui. Bet iš pradžių aš norėčiau kreiptis į dešiniąją pusę. Gerbiamasis ponas V.Landsbergis yra pasakęs, kad demokratijos gynimas nėra vienos šalies reikalas. Mes žinome, kokia yra tarptautinių organizacijų nuomonė. Mes žinome, kad dešinioji pusė labai... (Balsai salėje) Duokite man pabaigti.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Semenovičiau, nekreipkite dėmesio į kolegų replikas, net jeigu tai kolegos socialdemokratai.

Z.SEMENOVIČIUS. Ir dėl to prašyčiau atkreipti dėmesį į tarptautinių organizacijų nuomonę bei reakciją. Dėl to prašyčiau kolegos V.Landsbergio laikytis tos minties, kurią jis buvo pasakęs. O kolegų iš kairės prašyčiau, kad jie būtent pritartų savo kolegai ponui A.Brazauskui bei tam projektui. Ir dėl to gali būti kompromisas tarp kairės ir dešinės. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, keturi - už vieną variantą, keturi - už kitą. Replikas galės pasakyti kolegos A.Vaišnoras ir A.Albertynas. Bet dabar mes turime dar vieną procedūrą atlikti, o po to jau pradėsime balsuoti. Po šitos procedūros - replikos. Gerbiamieji, kad būtų vardinis balsavimas, kaip pasiūlė dvi frakcijos, turi būti trečdalis pritariančių Seimo narių. Registruoti 97. Vadinasi, 33 balsai turi būti už vardinį balsavimą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Už vardinį balsavimą. Prašom netriukšmauti! Registracija buvo. 37 - už. Vardinis balsavimas bus. Prašom teikti korteles. Formuluoju klausimą, kuris turi būti įrašytas į biuletenį - “Dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakartotinio priėmimo”. Čia dabar yra pirmasis balsavimas dėl viso įstatymo priėmimo, o norint priimti, reikalinga kvalifikuota balsų dauguma - ne mažiau kaip 71 balsas. Tai dabar mes balsuojame štai dėl ko. Tai įrašoma į korteles. Prašom dalyti. Prašom įsiklausyti! Dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakartotinio priėmimo.

Dabar replikos. Kolega A.Vaišnoras. Po to kolega A.Albertynas. Dėmesio, kolegos! Prašom tyliai pildyti korteles. Gerbiamasis Vaišnorai, prašom. Aš labai atsiprašau, žodis suteiktas. Ar jūs norit, kad aš jį atimčiau?

A.VAIŠNORAS. Gerai. Jeigu jūs man suteikėte žodį, ačiū. Aš maniau, kad gerbiamojo A.Albertyno...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Vaišnorai.

A.VAIŠNORAS. Pagal alfabetą.

PIRMININKAS. Tylos, kolegos! Prašom klausyti.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti viena. Iš tiesų mes priėmėme... Jeigu mes priimsime šitokį įstatymą, kurį atsiuntė atgal Prezidentas, tai iš esmės aš negalėsiu būti Žemaičių draugijos nariu, kuri kaip visuomeninė organizacija kels į savivaldybes savo kandidatus. O aš, būdamas Tėvynės sąjungos nariu, turėsiu išeiti iš šitos organizacijos. Mano nuomone, čia yra labai paprasta. Prezidentas akivaizdžiai buvo suklaidintas. Jis nėra politikas ir iki tol dirbo vadovaujamą vienpartinį darbą. Tai rodo konstituciniai teismai, kuriuos laimi dešinioji pusė, Tėvynės sąjunga. Aš manyčiau, kad jam arba jo atstovui reikėjo dalyvauti čia to įstatymo svarstymo metu ir įsiklausyti į mūsų argumentus. Galbūt tada mes galėtume kitaip susitarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar kartą prašyčiau neminėti be reikalo Konstitucinio Teismo. Jūs puikiai žinote, kiek bylų pralaimėjote, bet kažkodėl pralaimėtų bylų nenorite prisiminti. Kolegos, dėmesio! Dar kartą sakau, dabar yra pirmasis balsavimas. Jis gali būti ir paskutinis todėl, kad pakartotinai priimamas mūsų jau sykį priimtas įstatymas. Tie, kurie remia senąjį variantą, dabar balsuoja už. Tie, kurie remia Prezidento dekretą ir jo pateiktas pataisas, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar dabar aišku? Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakartotinis priėmimas. Kas už pirmąjį variantą, tas balsuoja už. Kas mano, kad reikia pagal Prezidento dekretą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom dabar kolega A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Ačiū. Pirmiausia prie mikrofono buvau priėjęs aš, o A.Vaišnoras  priėjo vėliau. Nežinau, kodėl išimtį padarėte A.Vaišnorui, o ne man?

PIRMININKAS. Abu ne iš mano partijos.

A.ALBERTYNAS. Opozicijos lag...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, abu ne mano partijos nariai.

A.ALBERTYNAS. Dabar kolegai Z.Semenovičiui noriu pasakyti, kad Prezidentas A.Brazauskas nėra LDDP kolega. Jis yra visų partijų, visų Lietuvos žmonių kolega.

Dėl rinkimų. Aš visą laiką pasisakiau, kad kuo daugiau depolitizuotų žmonių būtų įtraukta į šalies valdymą. Žmonėms nuo visų politinių partijų yra didžiausia alergija. Nuo visų partijų. Mes, įtraukdami visuomenines organizacijas į savivaldybių rinkimus, į savivaldą, kaip tik Lietuvoje įteisiname demokratiją. Aš pasisakau už Prezidento dekretą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, aš tamstai tikrai be reikalo suteikiau žodį. Taip. Tikrai taip. Ir dabar prašyčiau daugiau jokių kalbų nekalbėti, kol nesibaigs balsavimas. O kad būtų neutralios kalbos, aš jums referuosiu apie būsimos savaitės darbotvarkę. (Balsai salėje) Prašau? A.Albertynui ačiū, kad jis gina Prezidentą, ko nesusiprato kiti padaryti. Taigi, gerbiamieji, visų pirma yra štai tokia informacija. Šiandien 14.00 val., arba gal truputėlį ir anksčiau negu 14.00 val., pirmųjų rūmų fojė įvyks susitikimas su Architektų sąjungos surengtos parodos autoriais. “Susitikimas ir prezentacija” užrašė kolega S.Pečeliūnas. Kviečiami visi Seimo nariai ir ne tik Seimo nariai, kurie yra Seimo salėje.

Darbotvarkės aptarimas (94.07.07)

4sesija62p svarstyti klausimai

Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl kitos savaitės darbotvarkės. Ji aptarta Seniūnų sueigoje. Siūloma, kaip ir nustatyta, dirbti tris dienas, bet pirmadienį darbo pradžia 12.00 val., kad komitetai galėtų posėdžiauti ne tik trečiadienį, bet ir pirmadienį. Pagrindiniai dalykai: Vyriausybės programos svarstymas ir tvirtinimas, vietos savivaldos reikalai, keli įstatymai, susiję su teisine reforma (kodeksų taisymas, įstatymai dėl notariato ir prokuratūros). Taip pat gal mums pavyktų priimti labai svarbų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų paketą. Ir, žinoma, ypatingas klausimas, kuriam jau priėjo eilė - tai referendumo skelbimas. Ir kai kurie kiti klausimai. Ar, gerbiamieji kolegos, visi užpildėte korteles? Tai prašom užpildyti, taip pat prašome pasirašyti biuletenių išdavimo žiniaraštyje.

A.ENDRIUKAITIS. Ar galima būtų?

PIRMININKAS. Prašom. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Per pertrauką galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašau.

A.ENDRIUKAITIS. Pone Pirmininke, aš nežinau, ką daryti. Kol jūs neišvykote į Kiniją, aš norėjau jūsų paklausti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Kaip tokiu atveju pasielgti? Vakar buvo valstybinė šventė ir nedarbo diena. Lietuvos Vyriausybė derėjosi su Rusija. Tai klausimas būtų toks: ar Lietuvos Vyriausybė nedrįso Rusijos Vyriausybei pasakyti, kad pas mus yra valstybės šventė, nedarbo diena, ir tinka ar netinka dirbti tuo metu, ar tai Lietuvos garbės visiškai neliečia? Kas ir kaip tai galėtų paaiškinti?

PIRMININKAS. Tai turi paaiškinti tie, kurie tai darė. Bet aš manau, kad jeigu žmonės nori daugiau padaryti, taip pat ir per šventes, to nereikėtų smerkti. Turime labai daug nepadarytų darbų.

Mielieji kolegos, jeigu nėra pastabų dėl savaitės darbotvarkės, gal tada galim patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, prieš jums išvažiuojant būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę, kaip bus su nutarimu dėl referendumo, apie ką mes šiandien kalbėjome Seniūnų sueigoje.

PIRMININKAS. Taip. Aš tai vėliau pasakysiu. Manau, kad galima būtų apie tai pasikalbėt netgi šiandien, jeigu sutaupysim posėdžio laiko.

A.KUBILIUS. Ne pasikalbėti, o spręsti reikia.

PIRMININKAS. Šiandien spręst mes tikrai negalim.

Kolega A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš jau pasikartoju. Norėčiau štai ką pasiūlyti. Jau daug kartų apsvarstyta įvairiausiuose komitetuose ir visuomenėje krašto gynybos doktrina ir apsaugos koncepcija. Kodėl nepradedam procedūrų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, jau tikrai šitų dalykų mes negalim pradėti, tikrai nespėsim. Mums reikia užbaigti tai, ką pradėjom.

A.BENDINSKAS. Svarbu, kad pateikimas bent būtų, o dabar ir to nėra, Dieve mano.

PIRMININKAS. Kolega A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai...

PIRMININKAS. Kolegos, tylos!

A.KAIRYS. ... birželio 9 d. mes svarstėm klausimą dėl socialinių garantijų sovietų armijoj sužalotiems asmenims ir žuvusiųjų šeimoms. Buvo padaryta svarstymo pertrauka dėl to, kad reikia gauti Vyriausybės atsiliepimą ir Biudžeto ir finansų komiteto atsiliepimą. Biudžeto ir finansų komitetas jau svarstė, toks atsiliepimas yra, ir atrodo, kad Vyriausybė artimiausiu metu taip pat pateiks. Gal galima būtų šį klausimą įtraukti kaip rezervinį į savaitės darbotvarkę?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kairy, pakartokit klausimo pavadinimą.

A.KAIRYS. Dėl socialinių garantijų sovietinėje armijoje ir t.t. Projektas Nr.644(5).

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.

G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, mes svarstydami Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą sutarėm, kad kitą ketvirtadienį pradėsim priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Aš manau, kad mes galim tai padaryti dar po savaitės ir viską iš karto užbaigti, kadangi mes turim daug pradėtų klausimų, kurie jau pradėti priiminėt. Pabaikim šituos ir tada liks paskutinė visiškai laisva savaitė. O dabar mes “kandžiojam” po gabaliuką. Ar tokia taktika jums atrodo tikslinga, ar ne? Jeigu jūs reikalausit, kad būtų, - prašom. Aš nematau problemos.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu primint, kad tai buvo Seimo sprendimas.

PIRMININKAS. Seimas priėmė tiek sprendimų, kad ketvirtadienį reikėtų posėdžiauti 20 valandų. Ar taip mes darysim?

G.A.PAVIRŽIS. Jeigu gerbiamasis A.Kairys pasiūlė projektą Nr. 644(5), tai aš norėčiau, kad kartu būtų pateiktas ir projektas Nr.691.

PIRMININKAS. Gerai. Į savaitės darbotvarkę, gerbiamasis Pavirži, mes įrašom, bet paskui priklausomai nuo to, kaip mums seksis priimti savivaldybių ir kai kuriuos kitus įstatymus, tik tada įrašysim ar neįrašysim į ketvirtadienio darbotvarkę. Ar su šitokia išlyga sutinkat?

G.A.PAVIRŽIS. Prašom. Svarbu, kad šitoj sesijoj mes jį priimtume, gerbiamasis Pirmininke.

PIRMININKAS. Taip. Toks įsipareigojimas yra. Kolega J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš vis dėlto remčiau tą poziciją, kad Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą pradėtume priiminėti ateinančią savaitę. Jis didelės apimties. Gali būti alternatyvių siūlymų dėl kai kurių straipsnių. Ir man būtų patogiau, ir darbo grupė taip prašė, kad jį pradėtume priiminėti, nes paskui gali tekti pasirinkus kai kurias alternatyvas dar taisyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis G.Paviržis ir gerbiamasis J.Beinortas mane beveik įtikino, kad tikrai į savaitės darbotvarkę įrašom, o dėl dienos tarsimės arba tarsitės, kai bus sudaromos konkrečių dienų darbotvarkės, t.y. pirmadienį ir antradienį. Į savaitės darbotvarkę šitą klausimą įrašom be diskusijų, taip pat dar tuos papildomus dalykus, kurie čia buvo paminėti. Ar galim patvirtint bendru sutarimu? Ačiū.

Dabar, gerbiamieji kolegos, aš dar sykį jūsų klausiu, ar jau visi užpildėt korteles? Visi. Ar pasirašėt žiniaraštyje, kad gavot kortelę? Ar nešiojamas tas žiniaraštis? Gerbiamasis A.Ražukas nešioja. Prašom pasirašyt.

Kadangi dabar mes turėtume pradėt priėmimo procedūrą, būtų 3 darbotvarkės punktas. Gal nieko dabar penketą minučių nedarykim, kol visi pasirašys žiniaraštyje, ir tada po penkių minučių tęsim posėdį.

11 val. - 3 darbotvarkės punktas. Gerbiamasis Sadkauskai, jūs pasiruošęs? Ačiū.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projekto priėmimo tęsinys Nr.451(8) (94.07.07)

4sesija62p svarstyti klausimai

Mieli kolegos, ar jau visi pasirašėt? Taigi tęsiam posėdį, 3 darbotvarkės punktas - Vietos savivaldos įstatymo projekto tolesnis priėmimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Sadkauską, pranešėją. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kokia tvarka toliau priiminėsim?

A.SADKAUSKAS. Gal tokia pačia tvarka, kaip ir anksčiau dirbom.

PIRMININKAS. Tai tuomet 21 straipsnis.

A.SADKAUSKAS. Taip. Dabar 21 straipsnis, dėl kurio su gerbiamuoju A.Kubilium mes, atrodo, susitarėm dėl to, ką jis siūlė. Neturėjom galimybės priimti jo siūlymų. Dabar yra gerbiamojo V.Bogušio. Aš jau, atrodo, sakiau, kad susitarėm posėdyje, kad tas toks susmulkinimas yra netikslingas. Nežinau, ar jis reikalaus kategoriškai balsuot, ar sutiks, kaip nutarėm komiteto posėdyje. Reikalaus? Na, jei reikalaus, tegul balsuoja, vieną kartą laimėjo. Jis galvoja dabar, kad jam sparnai išaugo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu aš teisingai supratau pranešėją, dabar mes turime apsispręsti dėl 21 straipsnio trečiosios dalies. Siūlymo autorius - gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, man tikrai sparnai neišaugo, kaip jūs matot, ir tikrai nesiruošiu niekur padangėm skraidyt, tačiau rimtai kalbant apie 21 straipsnio trečiąją dalį, aš visiškai sutinku su jumis, kad socialdemokratų formuluotės buvo truputį nekonstitucinės. Tačiau aš labai prašyčiau įsiskaityt.

Ponas pranešėjau, aš jums kalbu, o ne kažkam.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Boguši, prašom kalbėt, jeigu norit kalbėt.

V.BOGUŠIS. Gerai. Aš vis dėlto siūlyčiau gerai įsiskaityt į siūlomą trečiąją dalį. Tai nėra detalizavimas, bet yra suponavimas to įstatymo dėl turto perdavimo savivaldybėje. Jeigu mes 21 straipsnį įvardijam, kaip yra projekte, “Savivaldybės nuosavybė”, todėl aš ir klausiu, kas yra savivaldybės nuosavybė? Aš manyčiau, kad mano alternatyva kaip tik konkretizuoja, kuo savivaldybė disponuoja. Aš tikrai prašyčiau balsuoti. Čia būtų kompromisas tarp socialdemokratų, krikščionių demokratų ir LDDP. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pranešėjas nepriėmė gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio siūlymo, dabar būtų galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Mes praėjusį kartą jau apsisprendėm dėl mūsų teikiamos formuluotės. Bet man atrodo, kad ten mes buvom įrašę daug griežtesnes formuluotes dėl žemės, vidaus vandenų, miškų bei parkų. Mūsų manymu, tai neprieštarauja Konstitucijai ir nėra tokios tiesioginės nuorodos. Po to aš dar kartą konsultavaus, nėra griežto apsisprendimo. Jeigu būtume įrašę taip, tai gal būtume Konstituciniame Teisme išsiaiškinę ir po to mums nereikėtų būtinai teikt konstitucinės pataisos. Bet manau, ta idėja iš dalies yra realizuota gerbiamojo V.Bogušio siūlyme, kad mes dabar numatytume, kuo savivaldybė disponuoja, kas jos nuosavybėj yra. Nepamirškite, kad rinkiminė kampanija tikrai ne už kalnų, žmonės turi ateiti į savivaldybę ir žinot, ką jie tvarkys ir kaip gali tvarkyti. O jeigu mes palaikysim tik įstatymo numatyta tvarka, tai tie įstatymai nežinia kada pasikeis ir kaip pasikeis, tai iš tikrųjų suteikia tam tikro... na, nepasakyčiau “šarmo” rinkiminei kampanijai, kai žmonės rinkimuose ir dar su visuomeninėm organizacijom kalbės ir žadės nežinia ką ir kalbės nežinodami, kuo jie gali savo argumentus paremti. Aš manyčiau, kad tikrai neblogai būtų priimt tą pataisą, bet, aišku, kaip mes susitarėm... Jeigu pranešėjas priima.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Aš palaikau pranešėjo variantą ir manau, kad viskas labai aišku.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Baigiamasis žodis.

Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, prašom netriukšmauti. Žinot, kad pagal Seimo Statutą dėl balsavimo motyvų gali pasisakyt vienas už vieną siūlomą alternatyvą, kitas - už kitą. Už gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio alternatyvą pasisakė gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Už pranešėjo alternatyvą pasisakė gerbiamasis Seimo narys V.Mačiulis. Jeigu nenorit šiandien posėdžiaut, galit eiti pasivaikščiot.

Prašom, pranešėjau.

A.SADKAUSKAS. Aš visiškai sutinku su gerbiamojo R.Dagio argumentais, bet dar kartą noriu pasakyt, kad tai bus atskiras ir labai reikalingas įstatymas dėl turto. Jis jau pateiktas. Būtinai jis turi būti dabar. Šis įstatymas jau svarstomas. Baigsim šitą, eisim prie to. Taip. Turim priimt, ir iki naujų rinkimų privalo būti, kadangi tai vienas iš pagrindinių įstatymų, vienas iš penkių pagrindinių. Aš jau nekalbu apie tuos kelis kitus. Aš manau, kad tame įstatyme ir bus viskas reglamentuota. Ten, aš jaučiu, irgi bus kai kurių ginčų ir diskusijų. Taigi palikim tam įstatymui, kuris tai ir reglamentuos, kuris ir yra tam kuriamas, kad nustatytų savivaldybėms, kokį turtą jos valdys.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau posėdžio pirmininką perspėt vienąsyk. Jis išbraukė mano pavardę nieko neklausdamas, kaip aš pasisakysiu. O ponas V.Mačiulis pasisakė neaišku už ką. Pasakė: “Aš remiu pranešėją”. Aš norėjau paklaust, kokį straipsnį remia V.Mačiulis? Jis net nežino, kokį straipsnį remia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, perspėjimai posėdžio pirmininkui nėra numatyti Seimo Statute. Teikit Seimo Statutui pataisas ir tuomet galėsit duoti perspėjimus kam tik norit. O dabar, jeigu norit posėdžiauti, rimtai spręsti klausimus, sėskit į savo vietą, nusiraminkit.

Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamasis prelegente, jeigu jūsų žodžiai, ką jūs sakėt, tikrai nueis į dangų ir tikrai iki atostogų bus pateiktas ir bus priimtas įstatymas dėl savivaldybės turto, jeigu jis bus priimtas, tai aš savo pataisą atsiimu. Tada aš tikrai nutraukiu ir atsisakau balsavimo. Bet aš norėčiau rimto pagrindimo, ar tikrai tas įstatymas bus priimtas. Jeigu ne, tada aš tikrai norėčiau, kad liktų šis straipsnis. Ačiū.

A.SADKAUSKAS. Kiek nuo manęs priklauso, bus daroma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau užimti vietas parteryje, kadangi teiksiu klausimą balsavimui. Kas už gerbiamojo pranešėjo teikiamą alternatyvą, paspaus mygtuką “už”, kas už gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio alternatyvą - “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo 38, prieš - 20. Taigi pasirinktas gerbiamojo pranešėjo siūlomas variantas.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso 21 straipsnio. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis Seimo narys V.Bubnys. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau balsuot prieš šitą straipsnį, nes mes labai pamėgom formuluotę “įstatymų nustatyta tvarka”, o paskui pasirodo, kaip ponas V.Bogušis sakė, gal ir nueina į dangų mūsų geri norai reguliuot “įstatymų nustatyta tvarka”, bet ponas Č.Juršėnas nėra danguj, todėl šitie dalykai nėra reguliuojami. Mes turime tokią situaciją, pavyzdžiui, įstatymų numatyta valstybės parama politinėms organizacijoms. Jau penkeri metai. Ir tų įstatymų kaip nėra, taip nėra. Tai ir čia tas pats. Tai išbraukim šitą straipsnį ir savivaldybių nuosavybės nebus. O kai priimsime savivaldybės nuosavybę reguliuojantį įstatymą, padarysim pataisą ir šitame savivaldos įstatyme. Nereikia žmonių apgaudinėti. Išbraukim, o kai viską padarysim, tada ir įrašysim iš naujo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Aš apgailestauju, kad mano alternatyva nebuvo priimta, tačiau aš kartu ir džiaugiuosi, kadangi ponas A.Sadkauskas pasakė, kad iki atostogų mes priimsim savivaldybės nuosavybę reguliuojantį įstatymą. Todėl aš manyčiau, kad už šitą straipsnį jau galima balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas Seimo narys pasisakė už, vienas - prieš. Gerbiamasis pranešėjau, turėsit ką pridurti šiuo klausimu?

A.SADKAUSKAS. Aš galiu pridurti tik tiek, kad šis straipsnis surašytas taip šitame įstatyme, kaip jis ir turėtų būti surašytas. Gerbiamojo A.Kubiliaus toks pasakymas, man atrodo, ne visai tinkamas. Mano požiūriu. O taip siūlau balsuoti, kas yra projekte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 21 šio įstatymo straipsnis. Prašau paspausti mygtukus.

Už - 43, prieš - 12, susilaikė 3. 21 straipsnis priimtas. Prašom dėl 22 straipsnio. Čia yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas: 22 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių “teritorijos administracinių vienetų” įrašyti žodžius “savivaldybių tarybų”.

A.SADKAUSKAS. Mes nepriimam šito siūlymo... Tegu pateikėjas kalba.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad 22 straipsnio paskutinėje dalyje yra tokia frazė: “Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų turtinius ginčus, kilusius dėl teritorijos administracinių ribų pertvarkymo, sprendžia teismas”. Administracinis vienetas  jokiame teisės kodekse nėra numatytas subjektas, kuris gali kreiptis į teismą. Nei Civiliniame kodekse, nei kokiame kitame kodekse. Bent aš taip įsivaizduoju, kad tokio subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą dėl vienokios ar kitokios bylos nagrinėjimo, nėra.

Todėl aš ir siūlau vieną sykį apsispręsti dėl terminų. Administracinis vienetas nėra juridinis asmuo. Savivaldybės taryba yra Juridinis asmuo jūsų apibrėžimuose. Tai kaip jūs numatote, kad administracinis vienetas gali spręsti turtinius ginčus teisme? Kas tokiu atveju turi teisę kreiptis į teismą? Administracinis vienetas tai yra fikcija, tam tikras apibrėžimas, neturintis fizinio atitikmens natūroje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Jeigu mes įsirašysime, kad šituos ginčus spręs tarybos, tai išeis iš viso neaišku. Viena taryba bus taip, kita taip. O žodžiai “administracinis vienetas” kaip tik ir apibrėžia šitą teritoriją, dėl kurios gali būti ginčų. Jeigu čia įrašytume “taryba”, tai netinkamas dalykas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Kas už gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą, kad 22 straipsnio antrojoje dalyje vietoje žodžių “teritorijos administracinių vienetų” įrašytume žodžius “savivaldybių tarybų”, paspaus mygtuką “už”. Kas už pranešėjo siūlymą žodžių nekeisti, paspaus mygtuką “prieš” arba susilaikys. Balsavimas pradėtas.

Už - 18. Taigi gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas nepriimtas.

Prašom dėl viso straipsnio. Ar yra norinčių pasisakyti? Gerbiamasis Seimo narys Z.Semenovičius. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį siūlau arba balsuoti prieš šitą straipsnį, arba atidėti ir kreiptis į Seimo Valstybės ir teisės komitetą išvados. Galų gale išsiaiškinkim, kas yra tie apibrėžimai “savivaldybė”, “administracinis vienetas”, “juridinis asmuo”, kas gali kreiptis į teismą. Šiuo atveju, jeigu administraciniai vienetai sprendžia ginčus teisme, tai kas gi kreipsis į teismą?

A.SADKAUSKAS. Taryba.

A.KUBILIUS. Tuomet ir rašykite: tarybos ginčijasi ir tarybos kreipiasi į teismą. Jos yra juridiniai asmenys. Administracinis vienetas nėra juridinis asmuo. Na, ponas Sadkauskai, aš nieko prieš nesakau, aš noriu, kad juridiškai būtų švaresnis tekstas. Čia gi nieko nepakeičiame iš esmės, bandom išvalyti tekstą nuo tam tikrų juridinių neaiškumų, kurie gali sukelti labai didelių komplikacijų. Administracinį vienetą sudaro visi, kas įeina į administracinį vienetą. Vadinasi, turtinius ginčus gali spręsti visi juridiniai asmenys, tenai esantys, remiantis šituo straipsniu. Ir taryba, ir mokykla, ir ligoninė, ir t.t. Jūs tai turite omenyje?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš perleidžiu žodį Seimo nariui P.Papovui, gal jis įtikins kolegą iš dešinės, kas tai yra administracinis vienetas.

P.PAPOVAS. Aš noriu pasakyti, kai kam truputį nesuprantama šito straipsnio esmė. Čia yra pasakyta, kad administracinių vienetų turtinius ginčus sprendžia teismas, o ne kas kreipiasi į teismus. Čia visiškai nekalbama, kas turi kreiptis į teismus. Tai reglamentuota kitur, o čia pasakyta, kad administracinių vienetų turtinius ginčus sprendžia teismas. Ir viskas. O dėl kreipimosi, tai visai kitas dalykas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Aš pritariu ir siūlau balsuoti už visą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 22 straipsnis? Prašau balsuoti.

Už - 30, prieš - 15, susilaikė 4. Taigi 22 straipsnis priimtas. Dabar prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 23 straipsnio. Čia yra Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas. Tačiau dėl jo jau Seimas apsisprendė, balsuodamas dėl 22 straipsnio. Todėl reikėtų nagrinėti tik Socialdemokratų frakcijos siūlymą.

A.SADKAUSKAS. Taip, teisingai. Socialdemokratų yra siūlymas tarp antrosios ir trečiosios pastraipos įrašyti naują. Tai pirmas sakinys, pavyzdžiui, “Savivaldybės biudžeto projektą sudaro valdytojas”. Mūsų atveju - meras. Šitas parašyta 17 straipsnio 11 punkte. Paskutinis sakinys: “Biudžetiniais metais taryba gali keisti biudžetą ir sudaryti papildomą biudžetą ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas”. Šitą sakinį mes priimam. Viso kito, vidurio, mes nepriimam. (...) Toliau. Tarp trečiosios ir ketvirtosios įterpti naują, aš jo neskaitysiu, mes jį priimam. Tai tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamieji socialdemokratai, ar sutinkat su pranešėjo siūlymais, ar reiks balsuoti? Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Dovanokit, aš taip greitai nespėjau susigaudyti, ką jūs priėmėt. Ar tas sakinys, kad “svarstydama biudžetą taryba gali didinti išlaidas, tik nurodydama jų finansavimo šaltinius; negalima mažinti įstatymo numatytų išlaidų”, priimtas ar nepriimtas? Kaip jūs perskaitėt?

A.SADKAUSKAS. Aš pasakiau, ką mes priėmėme, perskaičiau: “Biudžetiniais metais taryba gali keisti biudžetą ir sudaryti papildomą biudžetą ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas”. Toji tvarka yra kitame straipsnyje. Tarp trečiosios ir ketvirtosios. Priėmėm visą.

R.J.DAGYS. Ačiū. Mes patenkinti.

PIRMININKAS. Socialdemokratai savo siūlymus atsiima, taigi balsuoti...

A.SADKAUSKAS. Neatsiima, priima.

PIRMININKAS. Pranešėjas priėmė, taigi dėl jų balsuoti nereikia.

Dabar dėl viso 23 straipsnio. Prašau. Kas norėtų pasisakyti? Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Irgi truputį norėčiau pasitikslinti. Kur yra alternatyva, parašyta tarp trečiosios ir ketvirtosios pastraipų, įterpti: “Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš jos nuosavybėje esančio turto eksploatacijos pajamų ir jos teritorijoje esančių įmonių”, ir t.t. Šita pataisa priimama?

A.SADKAUSKAS. Dar kartą.

V.BOGUŠIS. “Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš jos nuosavybėje esančio turto eksploatacijos pajamų ir jos teritorijoje esančių įmonių”, ir t.t. Jūs priimat?

A.SADKAUSKAS. Taip.

V.BOGUŠIS. Jeigu šita pataisa priimta, tai aš siūlyčiau balsuoti už šį straipsnį. Ačiū.

A.SADKAUSKAS. Priimam visą šitą siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Antram pasisakyti jau turbūt ir nereikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikėtų balsuoti, ar galim priimti 23 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Priimta. Prašom dėl 24 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. 24 straipsnyje yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas. Jis siūlo išbraukti antrąjį sakinį, kuriame teigiama, kad “savivaldos institucijos nėra pavaldžios valstybinės valdžios institucijoms”. Mes siūlom palikti šitą sakinį taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Ačiū. Man atrodo, šis sakinys yra pavojingas. Tai, kad nėra pavaldžios, yra savaime suprantama, ir pirmajame sakinyje yra aiškiai pasakyta: santykiai tarp vykdomųjų organų, tarybų savivaldybių su valstybinėmis institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Mano nuomone, to ir pakanka. Tai jau čia kaip rengėjai galvoja. Aš tik atkreipiau dėmesį, kad pavojingas toks sakinys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš pritarčiau tam sakiniui, kad jis reikalingas, ir jis reikalingas tam, kad kiekvienas atvažiavęs, sakysime, iš Vilniaus valdininkas nepradėtų aiškinti savivaldybei, ką jie turi daryti, kaip daryti, taip sakant, daužyti kumščiu į stalą ir jiems vadovauti. Taip pat ir Seimo nariai apribojami šiuo sakiniu, kad jie nevadovautų savivaldybėms. Aišku, kalbėtis, konsultuotis galima, tačiau neadministruoti, kaip ir parašyta šiame sakinyje. Jis labai reikalingas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, antrasis sakinys prieštarauja pirmajam to paties straipsnio sakiniui. Ten yra viskas aiškiai pasakyta, kad grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. O kad nėra pavaldžios, šitas akcentavimas nieko gero niekam neduos. Kitaip sakant, reikia išbraukti šitą sakinį. Aš už tai pasisakau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar pranešėjas, ir teiksiu klausimą balsuoti.

A.SADKAUSKAS. Aš žinau, kad čia gerbiamasis P.Jakučionis labai nuoširdžiai siūlė, ir mes labai ilgai diskutavom šita tema ir komitete (V.Bogušis linksi galva), ir kitur. Bet vis dėlto nutarta palikti. Siūlau balsuoti taip, kaip yra projekte. Tikrai yra visokių, čia vieną iš jų A.Salamakinas sakė. Yra ir kitų momentų. Taigi jis tikrai niekam netrukdo. O kad padeda, tai padeda. Jau gerbiamasis A.Baležentis su manim tikrai nenuvažiuos, kažko bloga nepradės ten aiškinti ir t.t. Jis tikrai niekam nekenkia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Gerbiamasis pranešėjau, dialogai nenumatyti su replikuojančiais iš vietų. Teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbrauktas 24 straipsnio antrasis sakinys, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis, paspaus mygtuką “už”. Kas prieš, kaip siūlo pranešėjas, - prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Už - 14 Seimo narių, prieš - 33, susilaikė 5. Taigi gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas nepriimtas. Prašom dabar dėl viso straipsnio, ar yra norinčių pasisakyti? Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Tai ar nuo šiandien jau, sakysim, Šalčininkų ar Joniškio savivaldybės galės sakyti, kad jos yra nepavaldžios Seimui ir Seimas neturi joms jokios įtakos, ar dar galėsim palaukti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš, aišku, pasisakau už šį įstatymą, ir man vėl sukėlė juoką pono A.Kubiliaus siūlymas, kad jau jis lyg ir nebesupranta, dirbdamas Seime ir Aukščiausiojoje Taryboje antrą kadenciją, kada įsigalioja įstatymas. (Balsai salėje) Tiesiog tampa juokingi tokie dalykai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas - prieš. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 24 straipsnis.

Už - 35 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 4. Taigi 24 straipsnis priimtas.

Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū, gerbiamasis Sadkauskai. Dabar darom pertrauką ir grįžtam prie antrojo darbotvarkės punkto.

Yra vardinio balsavimo rezultatai dėl Savivaldybių rinkimų įstatymo pakartotinio priėmimo. Skaitau pavardes ir rezultatą: Adomaitis - prieš, Albertynas - prieš, Aleknaitė - už, Alesionka nedalyvavo, Ambrazaitytė, Andrikienė, V.Andriukaitis - už, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas, Astrauskas - prieš, Bajoras nedalyvavo, Baležentis - už, Baranauskas - prieš, Baskas - už, Bastys nedalyvavo, Beinortas - už, Bendinskas, Bernatonis - prieš, Bičkauskas - už, Bloškys, Bobelis nedalyvavo, Bogušis, Briedienė - už, Bubnys susilaikė, Būdvytis, Buinevičius, J.Bulavas - prieš, V.Bulovas nedalyvavo, Burbienė susilaikė, Būtėnas - prieš, Čobotas - už, Dagys, Dirgėla, Dringelis, A.Endriukaitis - už, Gajauskas nedalyvavo, Gaška - prieš, Genzelis nedalyvavo, Germanas, Giedraitis - prieš, Gylys nedalyvavo, Giniotas - už, Greimas - prieš, Gricius nedalyvavo, Hofertienė - už, Ivaškevičius - prieš, Jagminas susilaikė, Jakučionis, Jarašiūnas - už, Jarmolenka nedalyvavo, Jaskelevičius - už, Jurkūnaitė nedalyvavo, Juršėnas susilaikė, Juškus, Kairys, Kanapeckas, Karosas - prieš, Katilius nedalyvavo, Katkus - už, Kirkilas, Kolosauskas - prieš, Kryževičius, Kubertavičius nedalyvavo, A.Kubilius - už, J.Kubilius - prieš, Kunčinas nedalyvavo, Kunevičienė - už, Kuzminskas nedalyvavo, Landsbergis, Lapė - už, Linkevičius - prieš, Listavičius - už, Liutikas - prieš, Lozuraitis nedalyvavo, Maceikianecas, Mačiulis - prieš, Malkevičius - už, Markauskas - prieš, Medvedevas, Milčius - už, Mincevičius - prieš, Miškinis nedalyvavo, Navickas, Nekrošius - prieš, Nesteckis nedalyvavo, Ozolas - už, Pangonis - prieš, Papovas, Patackas nedalyvavo, Paukštys - už, Paviržis nedalyvavo, Pečeliūnas, Petkevičius, Petrauskas - už, Plečkaitis nedalyvavo, Plokšto, Pocius, Povilaitis, Požėla - prieš, Pranevičius nedalyvavo, Pronckus - prieš, Račas, Raišuotis nedalyvavo, Raškinis - už, Ražukas, Ražauskas - prieš, Rudys - už, Rupeika, Sadkauskas - prieš, Sakalas - už, Salamakinas - prieš, Saudargas nedalyvavo, Saulis, Semenovičius - prieš, Skrebys - už, Snežko - prieš, Stakvilevičius, Stasiškis nedalyvavo, Šaltenis - už, Šiaulienė - nedalyvavo, Šličytė - už, Šumakaris - prieš, Tartilas - už, Tauras - prieš, Treinys - už, Tupikas, Uoka nedalyvavo, Uždavinys - už, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras - už, Vaižmužis, Velikonis, Veselka, Visakavičius, Vitkevičius, Zimnickas, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - prieš, Žiemelis - už, Žurinskas nedalyvavo. Atsiprašau, J.Bulavas - prieš, taip, jeigu aš pasakiau kitaip, tai - prieš, Burbienė susilaikė, o V.Bulovas nedalyvavo. Atsiprašau.

Taigi galutinis rezultatas. Balsavo 97 Seimo nariai: 45 - už, 48 - prieš, 4 susilaikė. Tokiu būdu Prezidento veto neįveiktas ir pakartotinai mūsų anksčiau priimtas įstatymas nepriimtas.

Taigi yra antroji procedūra. Tai yra balsavimas už visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus. Kad būtų priimtas įstatymas su Prezidento pataisom ir papildymais, užtenka paprastos balsų daugumos nuo dalyvaujančių Seimo narių. Kartu noriu paaiškinti, ką reikštų, jeigu tas balsavimas nesurinktų teigiamo balsų skaičiaus. Tai reikštų, kad įstatymo nelieka visiškai, nepriimtas nei vienas, nei kitas variantas.

Taigi prašom apsispręsti, prašom pamąstyti, o kol kas mes turim išspręsti vieną procedūrinį dalyką. Frakcijos, netgi dvi frakcijos siūlė, kad būtų vardinis balsavimas. Prašom registruotis ir nustatysim, ar trečdalis Seimo narių, esančių salėje, remia vardinį balsavimą. Prašom registruotis. Kiekvienas balsavimas yra individualus.

86 Seimo nariai. Vadinasi, reikalingi, mano skaičiavimu, 29 balsai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už vardinį balsavimą, kaip pasiūlė kai kurie kolegos, tiksliau, frakcijos, tas už. Kas mano, kad nereikia, tada atitinkamai balsuoja prieš arba susilaiko. Taip ir yra, 29 balsai.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti tokio dalyko. Kadangi, mūsų manymu, tai yra pakankamai svarbus balsavimas ir taip išėjo, kad šio balsavimo, t.y. paskutinio balsavimo, kuris turėtų dabar įvykti, laikas nėra numatytas darbotvarkėje, ir žmonės, kaip matot, išsiskirstė, tai aš prašyčiau šitą balsavimą atidėti ir nurodyti tiksliai valandą. Pavyzdžiui, 13 val. Dabar pasisakom dėl balsavimo motyvų, o patį balsavimą pradedam 13 val. Ir tą paskelbiam garsiai dabar.

PIRMININKAS. Ne. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų jau buvo pasisakyta ... (Balsai salėje) Minutėlę, kantrybės! Ir tai, kad buvo sugalvota daryti vardinį balsavimą, nekeičia mūsų darbo tvarkos. Baigėsi vienas, prasideda kitas.

Kolega A.Baležentis. (Balsai salėje) Ne. Balsavimo procedūra pradėta ir jokių pertraukų.

A.BALEŽENTIS. Aš pritariu gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymui ir frakcijos vardu prašau tai daryti. Turiu omeny, skelbti tikslų laiką, kad visi Seimo nariai galėtų dalyvauti balsuojant.

PIRMININKAS. Viskas buvo paskelbta. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš manau, kad šiandien vyksta plenarinis posėdis ir Seimo nario darbo vieta yra čia. Dabar gaudyti, kur kas išvykęs, tai yra kiekvieno Seimo nario problema. Mano galva, šiandien turime būti čia visi, o ne kažkur vaikščioti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašau dalyti korteles. Balsavimas pradedamas.

S.PEČELIŪNAS. Repliką, kol dalija!

PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti, prašom dalyti korteles, kai bus išdalytos kortelės, jums suteiksiu žodį. (Triukšmas salėje) Balsavimo motyvai buvo išsakyti anksčiau. Prašom netriukšmauti.

Gerbiamieji kolegos, dar kartą skaitau: “Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą, ar priimti visas pataisas”. Buvo bendri pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Prašom nesiginčyti.

Balsuojam (prašom rašyti) dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo su Prezidento pataisom. Kadangi vėl gali būti, kaip A.Albertyno pasisakymo metu, agitacija dėl balsavimo, tai dabar jokių pasisakymų, tiktai biuletenių pildymas. (Balsas salėje) Ačiū, nereikia. Po balsavimo. Jeigu kolega A.Albertynas būtų manęs neapgavęs, ir kiti nepartiniai būtų galėję pasisakyti. Sutinku. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, dar kartą sakau: dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo su Prezidento pataisom. Kaip balsuoti, sprendžia kiekvienas atskirai. Motyvai buvo išsakyti anksčiau. Keturi už vieną variantą, keturi - už kitą variantą. Na, gerbiamieji kolegos, nesiginčykim. (Triukšmas salėje)

B.V.RUPEIKA. Nespėję atlikti savo pareigos, gali prieiti prie stalelio ir gauti biuletenį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar jau visi užpildėt? Aš laukiu, kol užpildysit, kad suteikčiau žodį kolegai S.Pečeliūnui ir kolegai V.Bogušiui.

Gerbiamieji kolegos, ar jau užpildėt? Gerai. Ar kairė pusė užpildė? O centras ar užpildė? Tada tvarka. Gerbiamasis Pečeliūnai, prašom. S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas Pirmininke, aš manau, jūs turite prieš savo akis darbotvarkę, kurioje labai aiškiai parašyta, kad visi šitie balsavimai turėjo būti atlikti nuo 10.20 val. iki 10.40 val. Dabar pagal mūsų darbotvarkę jau dvi minutės, kaip turėjo būti pertraukėlė. Taip, kaip čia yra parašyta. Todėl reikalavimas skelbti tikslų balsavimo laiką buvo visiškai teisėtas. Tuo labiau kad mes jau tą atlikom kito klausimo laiko sąskaita, ir Seimo nariai tikrai nežinojo, kada tas balsavimas bus. Todėl aš manau, kad šiuo klausimu yra padarytas, aišku, ponas A.Kairys tiksliau suformuluos savo komisijoj, rimtas Statuto pažeidimas. Ir kaip ponas A.Kubilius sakė, reikalauti perbalsuoti juridiškai galima. Aš net nežinau, kiek vienu metu mes padarėme Statuto pažeidimų. Ar du, ar tris, ar kokius penkis. Ponas J.Bernatonis turbūt galėtų tai suskaičiuoti ir po pertraukos mums pasakyti. Vienas, kad mes nesilaikom darbotvarkės. Antras, kad balsavimas vyko nepaskelbtu metu. Ir trečias, kad į reikalavimą paskelbti balsavimo laiką, jog visi galėtų dalyvauti, buvo jokiu būdu nereaguota. Ir kitas dalykas, kad balsavimas vyko darbotvarkėje paskelbtos pertraukos metu ir netgi kito klausimo sąskaita.

PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Ponas Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis J.Bernatonis yra kur kas demokratiškesnis negu jūs, ir jis man visą laiką leidžia pasisakyti.

PIRMININKAS. Aš labai džiaugiuosi, aš visada galvojau, kad yra priešingai.

V.BOGUŠIS. O dabar aš norėčiau paklausti, kadangi mes tikrai “išėjom” iš grafiko, ar šiandien bus svarstomas Savivaldos pagrindų įstatymas? Jeigu bus, kada, kelintą valandą?

PIRMININKAS. Taip, po pertraukos.

Prašom. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs neleidote kalbėti dėl balsavimo motyvų, nors tai buvo visiškai alternatyvus balsavimas ir atsivėrė dvi skirtingos alternatyvos, po to, jeigu būtų priimtos arba nepriimtos Prezidento siūlomos įstatymo pataisos. Balsavimas buvo savarankiškas, jūs pats tai asmeniškai pasakėt prieš balsavimą, bet jūs privalėjot leisti pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Dėl to šio balsavimo rezultatai yra neteisėti, ir prašome Procedūrų ir etikos komisiją tai apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešu kolegoms, kas buvo pasakyta ir kas buvo ne kartą paaiškinta kitais atvejais, ir dabar. Buvo pasakyta, kad visų pirma reikės pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už vieną variantą, t.y. už pakartotinį mūsų jau priimto įstatymo priėmimą, ir keturi - už Prezidento grąžintą įstatymą su jo pataisom. Taip buvo skaičiuojama, kadangi visų pirma pasisakė senojo varianto šalininkai ir kaip tik pasisakė keturi. Po to - keturi kiti, nors faktiškai išėjo šiek tiek daugiau. Kadangi kolegos norėjo labai kalbėt, man teko juos net nutraukti.

Taigi dėl balsavimo motyvų buvo pasisakyta. Ir dėl vieno, ir dėl kito. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Buvo pasakyta, kad priklausomai nuo pirmojo balsavimo bus arba nebus antrasis balsavimas. Juk jo galėjo ir nebūti. Ir kadangi yra toks rezultatas, jau sulaukėm balsavimo rezultatų, ir tęsiam procedūrą. Todėl aš čia nematau esminių Statuto pažeidimų. Dėl visko buvo įspėta, juo labiau kad, gerbiamieji kolegos, iki pietų pertraukos yra ištisinis balsavimas ir visiems rimtiems Seimo nariams (o aš manau, kad visi 140 yra rimti) reikia bū-ti salėje.

Prašom. Antrą kartą kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prieš antrąjį balsavimą mums reikėjo diskutuoti ir išsakyti motyvus dėl to varianto, jeigu nebūtų priimtas joks įstatymas. Apie šitą variantą nebuvo pasisakyta dėl motyvų.

PIRMININKAS. Na, mielasis kolega, aš ką tik aiškiai pasakiau, ir jis vėl negirdi! Na, ką padarysi! Aš ką tik pasakiau, kad pačioj pradžioj buvo paprašyta pasisakyti už senąjį variantą, t.y. už pakartotinį jo priėmimą, ir už variantą su Prezidento pataisom. Ir taip buvo pasisakyta. Tai kiek dar reikia kalbėti? Jeigu, žinoma, norima užtęsti laiką ir ilgiau dirbti (aš dabar pradedu galvoti, kad grįžęs iš Kinijos dar pasiūlysiu pratęsti Seimo sesiją), tai tada kitas dalykas. Tada aš visiškai pateisinu gerbiamojo A.Baleženčio ir kalbas, ir elgesį. Galim šitą dalyką padaryti, juo labiau kad mūsų laukia sunkus referendumo klausimas. (Balsai salėje)

Gerbiamasis Landsbergi, aš girdžiu jūsų pastabą. Ar laužomi įstatymai, nustato Konstitucinis Teismas. Ir kaip jūs puikiai žinot, jūs pusę bylų pralaimėjot, bet nė karto šito garsiai nepasakėt. Kai laimit, tada jūs keliat triukšmą. Aš sakau: pusę laimėjot, pusę pralaimėjot. Taigi mes lygūs.

Gerbiamieji kolegos, ar visi jau užpildėt? Ar visi pasirašėt žiniaraštį? Gerbiamieji kolegos, tie, kurie balsavot, tie, kurie pasirašėt žiniaraštį, galite ramia sąžine eiti gerti kavos ar ko kito. Posėdis bus tęsiamas 12 val. Ir toliau eis Savivaldos įstatymas.

Pertrauka iki 12 val. Toliau bus priiminėjamas Savivaldos įstatymas. (Triukšmas salėje) Prašom netriukšmauti.

Pertrauka

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Sadkauską. Prašau registruotis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl 25 straipsnio, taip?

A.SADKAUSKAS. Taip. 25 straipsnis. Trumpas straipsnis. Na, čia aš turiu tik socialdemokratų siūlymą.

PIRMININKAS. Taip, yra tik socialdemokratų siūlymas.

A.SADKAUSKAS. Na, nieko nesiskiria, galima priimti ir jų siūlymą. Jie “savivaldybių sąjungą” vadina “asociacija”. Na, gal čia yra geriau, kadangi Lietuvoje sąjungų gali būti regioninių, ir bus jų, aišku, o čia bus tokia asociacija.

PIRMININKAS. Pritariat? Priimat?

A.SADKAUSKAS. Taip. Čia dėl šito žodžio...

PIRMININKAS. Ar reikėtų dėl 25 straipsnio balsuoti, ar galim bendru sutarimu priimti? Priimta. Informuoju, kad posėdyje dalyvauja 38 Seimo nariai.

Dabar prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 26 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. Taip, dėl 26 straipsnio...

PIRMININKAS. Siūlymų nėra.

A.SADKAUSKAS. ... Siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim 26 straipsnį priimti bendru sutarimu, ar reikėtų balsuoti? Prieštaraujančių nėra. Priimta.

Dėl 27 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. Irgi neturiu.

PIRMININKAS. Dėl 27 straipsnio taip pat jokių siūlymų nebuvo. Ar galim priimti bendru sutarimu? Gerbiamasis Seimo narys P.Giniotas prieštarauja. Prašom pateikti savo motyvus.

Gerbiamasis Seimo nary Giniotai, prašom išsakyti motyvus.

P.GINIOTAS. Aš noriu tą sprendimą išreikšti balsavimu. Bet jūs mūsų neregistruojat.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar jūs skaitėte 27 straipsnį? Jis formuluojamas taip: “Tarybos dėl savo teisių pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą”. Ar jūs prieštaraujate dėl šito straipsnio? Prašom pasisakyti. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Giniotai, prieštaraujate, neprieštaraujate?

P.GINIOTAS. Prieštarauju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi vienas prieštarauja, tai reikės balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 27 straipsnis, prašau balsuoti.

Už - 21, prieš - 1, susilaikiusių nėra. 27 straipsnis priimtas.

Prašom dėl 28 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Čia buvo socialdemokratų siūlymas naują 28 straipsnį suformuluoti.

A.SADKAUSKAS. Tai tada aš jų turiu...

PIRMININKAS. Kokie būtų jūsų siūlymai?

A.SADKAUSKAS. Aš nežinau. Aš turiu socialdemokratų. Aš neturiu čia jums dėl 28 straipsnio. Jų dabar yra dėl 30 straipsnio...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau...

A.SADKAUSKAS. ... Su A.Sakalo parašu. Kadangi jūsų yra du, aš vis dėlto paėmiau lyderio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, ar turite siūlymų dėl 28 straipsnio? Atsiimate. Tai dėl 28 straipsnio jokių alternatyvių siūlymų nėra. Galėtų dabar pasisakyti, jeigu reikės balsuoti, vienas - už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti. Aš turiu su pono A.Sakalo parašu pateiktas alternatyvas. Čia yra užregistruota 05.23 d. Ar dar yra naujesnis koks nors?

PIRMININKAS. Gerbiamasis...

A.SADKAUSKAS. Aš...

PIRMININKAS. Aš atsipraššau, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamasis Seimo nary, socialdemokratai savo siūlymą atsiėmė. Jūs girdėjote, pasisakė gerbiamasis Seimo narys R.Dagys socialdemokratų vardu, kadangi Seimo nario A.Sakalo salėje nėra. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Nevisiškai taip.

A.SADKAUSKAS. Ne, aš galiu dabar paaiškinti. Kadangi jie rašė siūlymus pagal seną įstatymą, todėl numeracija pasikeitė. O iš esmės, tai 30 straipsnis, taip?

R.J.DAGYS. Aš, jeigu galima...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Dagy.

R.J.DAGYS. Aš norėjau patikslinti, posėdžio pirmininke, kad iš tikrųjų mūsų numeracija, mūsų pataisa yra dėl 30 straipsnio, ne dėl 28 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia dėl šio straipsnio balsuoti?

A.SALAMAKINAS. Man žodį prašom.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Na, 28 straipsnyje yra grynai konstitucinės nuostatos, todėl čia aišku ir nieko nepakeisim.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau posėdžio pirmininko paprašyti neskubėti su tokiu priėmimu. Štai 27 straipsnyje, apie kurį jau negalima kalbėti, bet aš noriu pasakyti, kad negali būti tokių terminų kaip “tarybos dėl savo teisių pažeidimo”. Yra savivaldybės tarybos. Taigi prašom grįžti prie 27 straipsnio, dėl kurio protestavo P.Giniotas.

PIRMININKAS. Tai yra redakcinė pataisa, dėl jos balsuoti nereikia. Pranešėjas suredaguos su redaktoriais.

A.SADKAUSKAS. Aš manau, kad tai galima priimti čia be...

PIRMININKAS. Be abejo, dėl to kalbėti netgi nereikia. Mes privalome laikytis Seimo Statuto, beje, o balsuojame normalia, svarstom ne skubesne tvarka, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau. Aš paprašyčiau pašalinius palikti parterį. Netrukdykit Seimo nariams! Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jeigu jūsų kolega negali išeiti iš parterio, jūs išeikite kartu.

A.KUBILIUS. Jūsų pasiūlymai man...

PIRMININKAS. Taigi teikiu klausimą balsavimui. Kas už... (Balsas salėje) Gerbiamasis pranešėjau, prašom dėl 28 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. Aš dar norėčiau pasakyti dėl 28 straipsnio. Kadangi Juridinis skyrius dar kartą žiūrėjo mūsų įstatymą ir siūlo dar papildomai, na, galima sakyti iš Konstitucijos vieną pastraipą: “Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar siūlymai, pažeidžiantys piliečių, organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.” Čia yra jų siūlymas ir mums jis yra priimtinas - konstitucinė nuostata. Siūlau įrašyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 28 straipsnis su pranešėjo minėta pataisa, prašom balsuoti.

Už - 22, prieš - l, susilaikė 4. Taigi 28 straipsnis priimtas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 29 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. Dėl 29 straipsnio aš neturiu.

PIRMININKAS. Dėl 29 straipsnio alternatyvių siūlymų nepateikta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Priimta. Prašom dėl 30 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. Paskutinis straipsnis, dėl kurio siūlymų yra nemažai. Pirmiausia gal nuo socialdemokratų. Socialdemokratai siūlo...

PIRMININKAS. Suformuluoti visai naują straipsnį, tai galbūt mes galėtume alternatyviai pasirinkti?

A.SADKAUSKAS. Iš esmės gal ne visai, bet mes labai daug ką jų ir priėmėm. Galiu pasakyti, ką priėmėm. Jie siūlo naują: “savivaldybės teritorijoje ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui Seimo sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas. Įvedus tiesioginį valdymą, paleidžiama savivaldybės taryba bei jos suformuoti vykdomieji organai.” Visa tai mes priimam, visa tai panašu kaip ir mūsų projekte, bet mes tiktai vietoj “ne ilgesniam kaip pusės metų” siūlome “ne ilgesniam kaip iki kadencijos pabaigos”. Gali būti tik 3 dienom, kaip čia kažkas sakė, gali būti trim savaitėm, bet iki. Iki. Štai su tuo. Čia ir gerbiamojo A.Kubiliaus buvo. Tai čia kartu. Štai dabar skamba šitaip, kad “savivaldybės teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas. Įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės taryba ir jos suformuoti vykdomieji organai netenka savo įgaliojimų.” Viskas taip, kaip jūs siūlėte, išskyrus tai, ką pasakiau. Aš manau, kad tai logiška.

PIRMININKAS. Gerbiamieji socialdemokratai savo siūlymą atsiima, kadangi pranešėjas patenkino, ar ne? Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys socialdemokratų vardu.

R.J.DAGYS. Aišku, aš sužavėtas pranešėjo lankstumo ir gudrumo, kai jis priima visą formuluotę, išskyrus pačią esmę, bet tai laikoma, kad mūsų formuluotė. Visa tai, kaip mes ten toliau suformuluosime, ne tiek ir svarbu, kas toliau darosi, svarbu, kuriam laikui mes įvedam tiesioginį valdymą savivaldybėje: ar iki kadencijos pabaigos, ar ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Konstitucija numato, kad mes, paskelbę rinkimus, turime iš karto skelbti naujus rinkimus. Mes rašom iki kadencijos pabaigos, tai tokiu atveju mes šitą įstatymą taikome ir ateičiai. Vadinasi, apie kokį laikinumą galime tada kalbėti, kai jau kiti rinkimai ir taip įvyks. Ten jau ne laikinai tos konkrečios savivaldybės paleidžiamos, bet iki galo. Tai apie jokį laikinumą čia jau kalbos negali būti. Aš suprantu, kad 2 metų terminas yra labai sudėtingas, na, bet mes negalime taikyti tų principų, kurių nenumatėme ir Konstitucijoje. Tik laikinas valdymas gali būti įrašytas. Aišku, pranešėjo valia priimti ar nepriimti. Jūsų apsisprendimas pagrindinis, bet aš nemanau, kad tai kompromisinis variantas, išėmus esminę mūsų pataisą. Ačiū. (Juokiasi)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, socialdemokratai savo siūlymo neatsisako. Aš paaiškinsiu procedūrą. Mums reikės pasirinkti alternatyviai, kadangi Socialdemokratų frakcija pateikė siūlymą dėl viso projekto.

A.SADKAUSKAS. Jie, jie nesiūlo... (Komentuoja replikas)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, leiskite pabaigti posėdžio pirmininkui. Jums bus suteiktas žodis. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą aiškinu procedūrą, kadangi... (Triukšmas salėje) Seimo narius prašau dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, procedūra turėtų būti tokia. Kadangi Socialdemokratų frakcija pateikė alternatyvią viso straipsnio redakciją, todėl mes pirmiausia turėtume alternatyviai apsispręsti, kurią svarstome: ar Socialdemokratų frakcijos, ar pranešėjo? Pranešėjui bus suteiktas žodis, kad galėtų pasakyti, kokią redakciją jis dabar teikia, atsižvelgęs į kitų siūlymus. Jeigu bus pasirinktas socialdemokratų variantas, jis bus priimtas toks, kokį jie pasiūlė. Jeigu bus pasirinktas pranešėjo variantas, tuomet bus svarstomi gerbiamųjų Seimo narių V.Bogušio, A.Kubiliaus pateikti siūlymai.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau, supažindinti su ta redakcija, kurią teikėte atsižvelgdamas į socialdemokratų ir kitų siūlymus.

A.SADKAUSKAS. (Komentuoja replikas)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ginčijatės su gerbiamuoju Seimo nariu R.Dagiu, kuris replikuoja iš vietos. O reikėjo klausytis, ką kalbėjo posėdžio pirmininkas. Jūs turite pateikti tą redakciją, kurią teikiate šio viso straipsnio, nes mums reikės pasirinkti alternatyviai: arba jūsų teikiamą, arba socialdemokratų. Kadangi socialdemokratai, atsižvelgiant į tai, kad dalį jų priėmėte, neatsiima savo siūlymo dėl alternatyvaus nutarimo. Ar dabar aišku?

A.SAKALAS. Ar galėčiau patikslinti?

A.SADKAUSKAS. (Diskutuoja su Seimo nariais) ... kas buvo projekte ir socialdemokratų, man atrodo, kad čia dabar penkiasdešimt - penkiasdešimt. Vadinasi, jų paimta. Man dabar pasakyti kieno, labai sunku: ar čia projekto, ar socialdemokratų. Tai būtų geriausia, jeigu aš pasakyčiau, ką aš konkrečiai priėmiau socialdemokratų šitame straipsny, ir ko nepriėmiau.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Tai dėl pirmosios pastraipos jau aš sakiau - socialdemokratų. Antrojoj pastraipoj jų siūlymas - “tiesioginis valdymas įvedamas dėl šių priežasčių: pirma, jeigu savivaldos institucijos savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką”. Taip, šitas priimtas ir taip užrašyta žodis žodin.

Toliau. Antra. “Jeigu teismas nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, sistemingai pažeidinėja įstatymus arba nevykdo Vyriausybės nutarimų.” Tai mūsų toks visiškai panašus buvo, tiktai žodžiai ne taip sudėlioti. Mes taip pat šitą priimam.

Toliau. Trečia. “Įstatymo nustatyta tvarka pareiškus tarybai nepasitikėjimą vietinės apklausos (plebiscito) metu.” Šito mes nepriimam.

Toliau. “Siūlymus įvesti tiesioginį valdymą Seimui gali pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išvadas dėl tokio siūlymo pagrįstumo Seimui teikia Seimo Savivaldybių komitetas.” Taip, mes jų šitą priimam visiškai. Ir dar - “Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybių tarybą datą”. Mūsų ankstesniajame buvo, šitame nebuvo, labai teisingai, priimam socialdemokratų.

Ir paskutinis. “Tiesioginį savivaldybės valdymą pagal Administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.” Na, mūsų buvo kiekvienam, čia yra užrašyta atskiru. Mes priimam taip, kaip siūlo socialdemokratai. Dabar aš turiu viso šio straipsnio redakciją, jeigu reikia, aš galiu visą šią redakciją perskaityti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad Seimo nariai įdėmiai klausė ir suprato, ką jūs priėmėt. Dabar Seimo narys A.Sakalas norėtų patikslinti socialdemokratų siūlymą.

A.SAKALAS. Taip, aš norėčiau patikslinti. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tarp mūsų buvo susitarimas, ir mes jo neatsiimame. Mes tvirtiname, kad nėra prasmės reikalauti balsuoti dėl tų pataisų, kurių jūs nepriimate, nes vis tiek sprendimas jau jūsų anksčiau priimtas. O balsavimas tik be reikalo gaišina laiką. Socialdemokratai nereikalauja balsuoti dėl to, ko jūs nepriimate, išskyrus atvejį, jeigu to reikalauja kiti. Vadinasi, jeigu niekas iš Seimo narių nereikalaus dėl tų papildomų mūsų teikiamų vietų balsuoti, mes savo žodžio laikomės ir nereikalaujame, kad jūs teiktumėte balsavimui. Nebent jūs pats norėtumėte, kad būtų balsuojama. Tada būtų labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių, kad būtų balsuojama dėl alternatyvaus socialdemokratų varianto? Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paprašyti, kad posėdžio pirmininkas laikytųsi Statuto. Tai  ir jam pačiam padėtų ramiai vesti posėdį.

PIRMININKAS. Deja, man tai ir reikia daryti.

A.KUBILIUS. Štai pranešėjas pateikė visiškai naują labai svarbaus 30 straipsnio redakciją. Visiškai naują. Jis priėmė dalį socialdemokratų pataisų, dalies nepriėmė - tai yra visiškai nauja redakcija, kuriai mes, kiti Seimo nariai, neturėjome jokių galimybių pateikti savo pataisų. Man dalis to, ką socialdemokratai teikė, patinka. Patinka dalis to, ką priima pranešėjas, bet kita dalis nepatinka. Ir aš neturiu jokių galimybių pateikti pataisų. Todėl prašau šito klausimo svarstymą atidėti. Pranešėjas turi pateikti raštu visiems šito straipsnio naują redakciją. Turi būti suteikta galimybė mums pateikti šitos redakcijos pataisas, o svarstymas turi vykti pagal Statutą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius Statutą interpretuoja ne taip, kaip jį priėmė Seimas, o savaip. Yra pateikti alternatyvūs siūlymai. O jeigu yra prieštaraujančių, kad dėl socialdemokratų siūlymo būtų balsuojama, kadangi jie atsiima tik su ta sąlyga, jeigu niekas nesiūlo balsuoti, todėl balsuosime alternatyviai, pasirinksime, kuri straipsnio redakcija geresnė: ar socialdemokratų siūlyta, ar gerbiamojo pranešėjo su kai kuriais papildymais atsižvelgus į socialdemokratų siūlymus. Po to svarstysime pasirinktąją. Jeigu bus pasirinktas pranešėjo variantas, svarstysime ir gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pataisas. Jeigu bus pasirinktas socialdemokratų variantas, aišku, kitos pataisos nebus svarstomos, nes jos pateiktos pranešėjo variantui. Taigi prašom pasisakyti vienas - už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Man labai malonu, kad mes pradėjome šitą procedūrą, nes aš laikau, kad šito įstatymo 30 straipsnis yra pats pagrindinis, ir apibrėžia visą savivaldos būsimą demokratiją. Aš tikrai remiu socialdemokratus. Norėčiau gerbiamajam prelegentui priminti ir Konstituciją, kad vis dėlto įvedamas laikinas tiesioginis valdymas. Laikinas, tai jokiu būdu negali būti visam kadencijos laikotarpiui. Jis turi būti tikrai ne ilgiau kaip 6 mėn. Kai mes dabar nubalsuosime, ir aš žinau, kad šitas bus atmesta, aš vis dėlto siūlysiu savo alternatyvas. Todėl aš tikrai palaikau socialdemokratų pataisas. Pats pagrindas, kad tikrai laikinas tiesioginis valdymas gali būti ne daugiau kaip pusę metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš palaikau pranešėjo variantą ir manyčiau, kad reikia balsuoti papunkčiui. Dėl kiekvieno nurodomo punkto reikia diskutuoti. Čia yra l punktas - ar iki kadencijos pabaigos, ar laikinai? Aš manyčiau, kad iki kadencijos pabaigos ar pusė metų, atsiprašau. Iki kadencijos pabaigos formuluotė yra tikslesnė todėl, kad įvedus tiesioginį valdymą, iki kadencijos pabaigos lieka 7 mėnesiai. Vadinasi, po pusės metų, jeigu taip bus parašyta, mes turime skelbti rinkimus toje savivaldybėje, kadangi socialdemokratai siūlo pusę metų. Vadinasi, liks mėnuo iki jų kadencijos pabaigos, skelbiame rinkimus, o po mėnesio juos vėl paleidžiame, kadangi jau baigėsi kadencija. Čia Seimas nuspręs, kiek ten. Sakykim, jeigu liks 7 mėnesiai, iš tiesų galima įvesti ir iki kadencijos pabaigos. Bet čia turbūt nekalbama apie tai, jeigu liko metai ir 8 mėnesiai, kad iki kadencijos pabaigos įvesti tiesioginį valdymą. Tai spręs Seimas. Todėl aš pasisakau už pranešėjo variantą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju klausimą balsavimui. Kas už pranešėjo variantą su jo išvardytais priimtais socialdemokratų siūlymais, paspaus mygtuką “už”. Kas už Socialdemokratų frakcijos siūlomą šio straipsnio variantą - “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami.

Už - 16, prieš - 8.

Gerbiamieji Seimo nariai, gal reikėtų padaryti papildomą registraciją prieš balsavimą, kadangi labai daug Seimo narių vėlavo. Aš salėje matau kur kas daugiau. Neprieštarausite, jeigu pakartosim dėl to, kad nebuvo padaryta registracija? Tai prašom pirmiausia registruotis.

Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pasirinktas pranešėjo variantas su papildymais, paspaus mygtuką “už”, kas už tai, kad būtų pasirinktas socialdemokratų variantas - “prieš”. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Prašau balsuoti.

Už - 32, prieš - 21. Taigi yra pasirinktas gerbiamojo pranešėjo siūlomas variantas.

Dabar mes jį svarstysime atskiromis dalimis. Visų pirma, gerbiamasis pranešėjau, dėl 30 straipsnio pirmosios dalies. Čia yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas, gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio siūlymas ir jūsų siūlymas. (Balsai iš salės) Priimta, taip?

A.SADKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ir gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio siūlymas.

A.SADKAUSKAS. Na, V.Bogušio iš principo yra visiškai priešingas straipsnis, tai mes nepriimam šito. Pastraipsniui bus labai sunku priimti, kadangi dabar mes iš dviejų variantų padarėm vieną variantą. Tai V.Bogušio siūlymui mes čia nepritarėm.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tuomet 30 straipsnio pirmąją dalį perskaitykite, kokią jūs teikiate balsuoti.

A.SADKAUSKAS. Gerai. Tai dar kartą perskaitau ir dar kartą noriu pasakyti, kad jeigu bus pakeista “ketveri metai”, tuomet, man atrodo, čia atsiradę protingi Seimo nariai pakeis ir žodžius “bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos”, o gal suras dar geresnių. Bet kada dabar dveji metai, tai vis dėlto siūlau šią redakciją, kuri iš esmės neprieštarauja socialdemokratų redakcijai. Jie siūlo pusei metų, užkerta tuos pusę metų. O mes siūlom “iki”, o gal trims mėnesiams. Kam reikia pusei metų? Aš suprantu, ką jūs norit pasakyti, bet jūsų kalba buvo tokia lyg ir jūsų pusėje, o aš, man atrodo, kalbu visai neblogai, kad tai būtų šitoj pusėj kažkas. Ir siūlau, kad savivaldybės teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas.

PIRMININKAS. Dėkoju...

A.SADKAUSKAS. “Įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės taryba ir jos suformuoti vykdomieji organai netenka savo įgaliojimų.” (Salėje šurmulys) Čia yra jau sudėtas iš dviejų...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Dabar Seimo nariai gali pasisakyti vienas - už gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio variantą, kitas - už siūlomą pranešėjo.

Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis, kaip siūlymo autorius.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau, kad jūs labai įsiklausytumėt į 30 straipsnio pirmąją dalį. Aš pabrėžiu, kad tai nulems visą savivaldos demokratiją ir kartu kokia diktatūra vyraus pačioje Lietuvos valstybėje. Todėl pirmąją dalį aš siūlau tokią: “Jeigu Lietuvos Respublikoje ar savivaldybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali savivaldybėje laikinai įvesti tiesioginį valdymą, kurio trukmė - iki šešių mėnesių. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.”

Antrą ir trečią dalį aš siūlau išbraukti. Ketvirtą aš siūlau naują: “Tiesioginį savivaldybės valdymą įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Ir aš dabar nekalbėsiu, nes aš dar siūlau 301 (ar tai bus 31 straipsnis), tai dėl to aš vėliau. Ir labai prašau gerbiamųjų Seimo narių dėl šito straipsnio balsuoti, nes, mano manymu, tai pats pagrindinis demokratijos principas ir kokią normą mes priimsim. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas gali pasisakyti už pranešėjo siūlymą, kitas - už gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio siūlymą.

Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Na, dabar kalbame tik dėl pirmosios pastraipos. Ir čia yra dar, ką aš prieš tai minėjau, parašyta “Seimo sprendimu”. Seimas, manau, yra protinga institucija ir jie nuspręs, ar mėnesiui reikia toje savivaldybėje įvesti tiesioginį valdymą... O jeigu iki rinkimų liko septyni mėnesiai, galima ir septyniems. Manau, kad pranešėjo siūlomas variantas yra gan demokratiškas, ir čia nepažeis jokių savivaldybių teisių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritarčiau ir siūlomam variantui, kad būtų įrašyti žodžiai “ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos”. Tačiau kodėl jūs nenorite įrašyti, kad ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams įvedamas laikinas valdymas? Tam, kad nepažeistumėte Konstitucijos ir išspręstumėte tą problemą. Pagalvokite apie tai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas, ir teiksime klausimą balsuoti.

A.SADKAUSKAS. Taip, aš laiko pagalvoti turėjau, kuriant šį įstatymą, ir aš nemanau, kad reikėtų užsikirsti sau. O galbūt penkiems, o galbūt septyniems. Tai priklauso nuo situacijos, ir Seimas tai nuspręs. Aš nematau čia... Lanksčiau yra padaryta. Ir dabar jeigu palyginsim gerbiamojo V.Bogušio siūlymą ir, sakykim, jau dabar mūsų čia su socialdemokratais, tai mūsų yra aiškesnis. Aiškesnis, nes jūsų surašyta tiek daug viename sakinyje ir taip neaiškiai, kad po to reikia... Jūs žinote, kaip dabar yra, kada reikia ilgai galvoti, kaip čia padaryti pagal mūsų šį dabar galiojantį įstatymą. Jūsų tas surašymas tikrai ilga litanija, bet aiškumo - absoliučiai. Mūsų gi aiškiai, tvirtai parašyta. Jeigu jau yra, tai taip, ir kodėl, ir visa kita. Ir man atrodo, kuo aiškiau surašysim, tai tuo bus toliau tvirčiau ir dirbti.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paprašyti vieno esminio dalyko. Man atrodo, kad esminis dalykas glūdi ne čia, kokį laiką bus leidžiama įrašyti tiesioginiam valdymui. Esminis dalykas glūdi jūsų antrajame sakinyje, kurį jūs įrašėte ir tik šiandien perskaitėte, kad įvedus tiesioginį valdymą nutrūksta savivaldybės institucijų įgaliojimai. Šitas yra esminis dalykas ir svarstykim šitą kaip atskirą dalyką, ir balsuokime dėl jo. Jūs pateikėte žodžiu šitą pasiūlymą, aš žodžiu teikiu pasiūlymą šitą sakinį išbraukti.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš dar kartą sakau, kad tai socialdemokratų siūlymas, kurį mes priėmėm.

A.KUBILIUS. Man visai nesvarbu, kieno siūlymas.

A.SADKAUSKAS. Mes... (Balsai iš salės) Ir mes jums perskaitėm.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūsų žodis jau baigiasi, nusiraminkite, atsisėskite į savo darbo vietą, pasirenkite balsuoti.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Kas už 30 straipsnio pirmąją dalį, tokią, kokią pasiūlė pranešėjas, atsižvelgęs į socialdemokratų siūlymą, paspaus mygtuką “už”, kas už tokią pirmąją dalį šio straipsnio, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis - “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami.

Už - 26 Seimo nariai, prieš - 19, susilaikė 2. Taigi priimta 30 straipsnio pirmoji dalis tokia, kokią teikė gerbiamasis pranešėjas.

Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos.

K.SKREBYS. Taip. Aš suprantu, ponas posėdžio pirmininke, kad jūs labai sudirgęs po pono A.Kubiliaus pasiūlymų, jūs visiškai pasimetęs, absoliučiai nesugebate vest posėdžio. Atsigerkit, būkit malonus, mineralinio vandens, štai importinio padėta, nesinervinkit, susikaupkit, ir bus viskas gerai. Svarbiausia - nesijaudinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs kalbat kaip daktaras.

Prašom dabar dėl antrosios šio straipsnio dalies. Yra tokių siūlymų. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis siūlo ją išbraukti, tai išspręsim balsavimu, kai priiminėsim. Ir gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius siūlo išbraukti 1-5 punktus. Todėl reikės balsuoti dėl kiekvieno šio punkto atskirai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SADKAUSKAS. Taip, mes išbraukėm. “Tiesioginis valdymas įvedamas, jeigu rinkimai į tarybą pripažįstami neįvykusiais dėl to, kad balsavo mažiau kaip 25% į sąrašą įrašytų rinkėjų”. Mes šitą išbraukiam.

PIRMININKAS. Šitą punktą išbraukiat.

A.SADKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Vienas gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas patenkintas. Prašom fiksuoti. Toliau dėl 2 punkto.

A.SADKAUSKAS. Dėl 2 punkto. Gal aš perskaitysiu tai, ką mes priėmėm kartu su socialdemokratų siūlymu, ir visiems gal geriau paaiškės. “Tiesioginis valdymas gali būti įvedamas, jeigu:

1. Savivaldos institucijos savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką.” Čia vietoj tų 25% atsirado nauja redakcija, kuriai mes siūlom pritarti.

PIRMININKAS. Čia buvo socialdemokratų siūlymas.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl šio punkto reikėtų balsuoti, ar galim jį priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Prašom. Kitas punktas.

A.SADKAUSKAS. Dabar 2 punktas. “Teismas nustatė, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, sistemingai pažeidinėja įstatymus.” Tai čia irgi mūsų ir socialdemokratų suredaguota.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad šį punktą priimtume bendru sutarimu?

A.SADKAUSKAS. Socialdemokratų ir V.Bogušio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius nori pasisakyti dėl šio punkto. Tai bus 2 punktas, taip?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jums pasakyti labai aiškiai. Visų pirma dėl šito punkto aš pasakysiu labai paprastą dalyką. Teismas neturi tokių įgaliojimų (paprastas teismas, ne Konstitucinis Teismas) nustatyti, ar vienas, ar kitas teisės aktas, priimtas net ir savivaldybės tarybos, ar prieštarauja, ar ne Konstitucijai. Taigi šitas punktas neatitinka Konstitucijos sampratos.

Antra. Aš noriu pasakyti posėdžio pirmininkui labai paprastą dalyką. Tai, kad jūs neleidote balsuoti Seimui dėl esminio punkto, ar įvedus tiesioginį valdymą nutrūksta įgaliojimai, ar nenutrūksta, aš noriu pasakyti, kad šitas momentas man parodo visiškai aiškiai, koks tai yra įstatymas ir kokia yra jūsų pozicija. Ir aš manau, kad reikia svarstyti iš principo, ar verta dalyvauti tokiuose rinkimuose, kuriuose bus imitacija, kuria turės būti uždengtas jūsų diktatūros įvedimas.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs išeinate pietauti, kadangi buvo balsuota dėl visų siūlymų, kurie buvo teikiami.

Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas, kada įstatymai neatitinka Konstitucijos arba Vyriausybės nutarimų. O savivaldybių sprendimų, ar jie atitinka įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar Konstituciją, Konstitucinis Teismas nenagrinėja, o nagrinėja teismai. Taigi reikia pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas pritarti. Ar yra pasisakančių prieš?

Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš pritariu pranešėjo teikiamam variantui. Tiktai mane taip nustebino pono A.Kubiliaus pasakymas, kad jie atsisako dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Turbūt žino, kad jie vis tiek juos praloš ir, aišku, pareiškia tai iš anksto. Aš tik tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius tiesiog norėjo pasiteisinti prieš savo simpatikus, kodėl išeina pietauti. Dėl to jam reikėjo suvaidinti įsižeidusį.

Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, čia tiktai redakcinė pastaba. Ir tiesų Konstitucinis Teismas tik gali spręsti. Čia praleistas žodis “Konstitucinis”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jūs turbūt negirdėjote gerbiamojo Seimo nario P.Papovo motyvacijos. Konstitucinis Teismas to negali spręsti, nes to nenumato Konstitucija. Ir Konstitucinio Teismo įstatymas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Bet teismas tik gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar tai prieštarauja Konstitucijai. Kitokiu atveju redakcija reikalinga.

A.SADKAUSKAS. Taip, tai jie ir kreipsis.

PIRMININKAS. Dėl prieštaravimų Konstitucijai turi kreiptis į Konstitucinį Teismą, o dėl prieštaravimų įstatymams turi nagrinėti pats teismas.

A.SADKAUSKAS. Tai čia grynai jūsų redakcija. Ir jeigu... (Balsas iš salės) Ir jeigu teismas nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, sistemingai pažeidinėja įstatymus arba nevykdo Vyriausybės nutarimų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima redaguoti taip: “Jeigu teismai nustato”?

A.SADKAUSKAS. Galima.

PIRMININKAS. Ar reikia dėl to balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu?

A.SADKAUSKAS. Galima, čia redakcija.

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių.  Punktas priimtas bendru sutarimu.

Prašom kitą punktą. Kelintas čia jau bus?

A.SADKAUSKAS. Dabar 3 punktas. “Taryba neišsirenka mero, mero pavaduotojo bei neišsprendžia kitų organizacinių klausimų per šiame įstatyme nustatytą laiką”. Taip, taip ir paliekam. “Taryba neišsirenka mero, mero pavaduotojo bei neišsprendžia kitų organizacinių klausimų per šiame įstatyme nustatytą laiką arba taryba tris kartus nesusirenka į mero šaukiamą posėdį.” Čia sujungiam du straipsnius į vieną.

PIRMININKAS. Buvusį 2 ir 3 punktus jūs sujungėte į vieną, taip?

A.SADKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus prieštaraujančių dėl to, ar galim bendru sutarimu priimti?

Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Aš vis dėlto pranešėjui, kadangi jis šiandien taip sujunginėja visus pasiūlymus... Vis dėlto tuos “kitus organizacinius klausimus” iš to išbraukčiau, nes neaišku, kas tai yra ir kaip tai bus traktuojama. Kai neišsirenka, viskas aišku, bet “kiti organizaciniai klausimai” gali būti kokios nors struktūros suformavimas, dar padarymas, ir tai bus formalus pretekstas prieštarauti kam nors.

A.SADKAUSKAS. Taip, galima sutikti, čia nieko tokio... Sutinkam.

PIRMININKAS. Tai jūs sutinkate atskirti, ar sutinkat...

A.SADKAUSKAS. Ne, sutinkam “kitų organizacinių klausimų”, tuos žodžius išbraukti ir suformuluoti šitą pastraipą be šito.

PIRMININKAS. Sujungiant 2 ir 3, išbraukus žodžius “kitų organizacinių klausimų”.

A.SADKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar dabar galim priimti bendru sutarimu, ar reikės balsuoti? Gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, prieštaraujat?

A.SALAMAKINAS. Na, šitie žodžiai “kitų organizacinių klausimų” čia buvo reikalingi tam, kad vis dėlto taryba turėtų apsispręsti per jiems nurodytą laiką, ar sudaryti valdymą, ar nesudaryti. Gal jie ginčysis dėl šito klausimo iki kadencijos pabaigos. Komitetų sudarymas taip pat reglamentuotas yra. Ir manyčiau, kad čia “kitų organizacinių klausimų”... Na, jeigu jau pranešėjas priėmė, tai tegu jau bus taip, bet jisai nieko blogo čia nedarė. Čia yra svarbiausia dėl valdybos sudarymo. Ten, kaip jūs žinote, yra reglamentuota, per kiek laiko jie turi apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Na, aš manau, kad taip, kaip argumentuoja A.Salamakinas, tai iš tikro tada jau geriau atskirai aprašyti, o nesuteikti šitos jo prasmės žodžiams “kiti organizaciniai klausimai”. Tada išsiplauna visiškai prasmė, nes “kiti organizaciniai klausimai” - tai daugybė įvairiausių klausimų. Tai geriau tada arba tai reglamentuoti, nors tai yra reglamentuota kitoje vietoje... Vargu ar čia tikslinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima sutikti bendru sutarimu priimt šį 3 naują punktą, ar yra norinčių balsuoti?

BALSAS IŠ SALĖS. Nėra.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. Priimta.

Prašom dėl 4 punkto.

A.SADKAUSKAS. Taip, 4 punktas. Supaprastėja formuluotė. Aš jį perskaitau, koks jis dabar yra: “Meras ir taryba nesilaiko šio įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies nuostatų”. O buvo: “Vyriausybė kreipiasi į Seimą pagal šio įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies nuostatas”. Na, šitas trumpesnis ir aiškesnis. Tai naujesnė formuluotė. Siūlau šią.

PIRMININKAS. Kas norėtų pasisakyti, gerbiamieji Seimo nariai, dėl 4 punkto?

Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs siūlėte jį išbraukti.

Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Na, mano buvo pasiūlymas truputį kitoks. Tiesioginį savivaldybės valdymą įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

A.SADKAUSKAS. Taip. Yra šitas parašymas toliau. Mes tuoj prie jo prieisim.

PIRMININKAS. Jūs priimat jį atskiru punktu, taip?

A.SADKAUSKAS. Taip. Tai čia suformuluota irgi kartu su socialdemokratų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Čia iš esmės kartojama tai, kas yra 9 straipsnio antrojoje dalyje ir už ką mes balsavome. Tiktai čia paryškinama, kad gali būti įvestas tiesioginis valdymas. Todėl čia, manau, diskutuoti daug nereikia. Jeigu jau priėmėm 9 straipsnį, tai čia tiktai jo nuostatai yra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad ne nuo to galo pradėjot, ponai daugumiečiai. Visų pirma tiesioginis valdymas yra konstitucinė norma. Pirmiausia reikėjo apibrėžti, kas yra tiesioginis valdymas. Priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją nebegalima remtis anksčiau priimtu įstatymu. To nebuvo padaryta. Aš dar kartą klausiu, kur yra parašyta Konstitucijoje, kad tiesioginis valdymas reikštų savivaldybės institucijų įgaliojimų nutraukimą? Gali būti laikinas įgaliojimų sustabdymas. Konstitucijoje nerašoma, kad savivaldybės įgaliojimai nutrūksta įvedus tiesioginį valdymą. Jūs įvedėt naują kategoriją, jūs vėl man (...) seną įstatymą. Aš dar kartą kartoju, kad reikėjo visų pirma pradėti nuo tiesioginio valdymo apibrėžimo, kas tai yra, kada jis įvedamas. Todėl mano pasiūlymas buvo išbraukti visus punktus, o palikti pirmąją šito straipsnio dalį, kad savivaldybės teritorijoje laikinai, ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos ar šešiems mėnesiams, įstatymo nustatyta tvarka Seimo sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas. Reikėjo visų pirma parengti naują tiesioginio valdymo įvedimo ir tiesioginio valdymo galios įstatymą. Tai nepadaryta. Todėl aš protestuoju prieš tokį svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Man įdomu, kodėl gerbiamasis A.Kubilius neprotestuoja prieš referendumą. Tai irgi yra konstitucinė norma ir taip pat yra senas įstatymas. Tai toks loginis klausimas. Tačiau yra tas įstatymas. Žinoma, dėl tiesioginio valdymo jį reikės tobulinti, bet jis visiškai atitinka Konstitucijos nuostatą, kadangi gali būti įvedamas tiesioginis valdymas. O jeigu gali būti, tai to tiesioginio valdymo ir įstatymas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Mažumiečių lyderiui A.Kubiliui noriu pasakyti, kad nejaugi jis įsivaizduoja, kad įvedus tiesioginį valdymą vis dėlto paleidžiama taryba ir valdyba. Tai būtų kažkoks visiškas nesusipratimas, jeigu įvedus tiesioginį valdymą taryba tarytum pusę metų pailsi, sakysim, kaip siūloma, ir vėl ji pradeda dirbti iš naujo tos pačios sudėties. Juk po tiesioginio valdymo vykdomi rinkimai. Ir tai aišku, manau, kaip dukart du. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mano vardą minėjo. Tai aš norėčiau pasakyti, kad, ponai deputatai, gali būti įvairių tiesioginių valdymų. Gali būti toks valdymas, kai iš tikrųjų yra paleidžiama taryba. Gali būti tiesioginis valdymas, kai laikinai dėl valdymo patogumo, dėl kokios nors neįprastos situacijos ar dar ko nors, įvedamas tiesioginis valdymas ir laikinai sustabdomi įgaliojimai. Tai ar mes tai galim suprasti, ar ne? Jūs pasižiūrėkit į savo nepaprastosios padėties projektą. Ten jūs rašote, kad įvedamas tiesioginis valdymas.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Dabar pranešėjas. O kol pranešėjas kalbės, prašau ne Seimo narius palikti parterį, nes teiksiu klausimą balsuoti. Netrukdykit Seimo nariams. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SADKAUSKAS. Aš dar drįsiu pasakyti, kad tikrai malonu priimti tuos siūlymus, kurie buvo nuoširdžiai siūlyti, kurie ir priimti. Bet klausyti šitų gerbiamojo A.Kubilius kalbų... Bijau sakyti tą žodį. Jis puikiai supranta, jog yra senasis įstatymas, bet jis šiandien galioja. Šiuo metu yra rengiamas naujasis įstatymas, kurį mes dar priimsim laikydamiesi Konstitucijos nuostatų ir šio įstatymo nuostatų. Ir klausyti šitų tokių nenuoširdžių siūlymų yra labai sunku. Todėl aš manau, kad tas, nors ir senas, įstatymas šiandien galioja. Jis mums yra įstatymas. Jeigu A.Kubiliui nėra įstatymas tas, kurį pasirašė gerbiamasis V.Landsbergis, tai jis tegul jo ir nesilaiko, tegul jis vadovaujasi savais įstatymais, tegul čia kuria naujus ir kalba apie kitus. O mes tikrai rengiam naują, kurį greitai pateiksim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turėtume balsuoti. Kas už pasiūlytą pranešėjo 30 straipsnio antrosios dalies 4 punktą?

Už - 32 Seimo nariai, prieš - 14, susilaikė 1. Taigi priimtas 4 punktas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pateikti toliau.

A.SADKAUSKAS. Dabar redakcija kartu su gerbiamųjų socialdemokratų siūlymu. Skaitau: “Siūlymus įvesti tiesioginį valdymą Seimui gali pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išvadas dėl tokio siūlymo pagrįstumo Seimui teikia Seimo Savivaldybių komitetas”. Ir V.Bogušis minėjo. Tokia redakcija. Siūlau už ją balsuoti ar priimti be balsavimo.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Ar galim priimti bendru sutarimu? Priimtas. Prašom toliau.

A.SADKAUSKAS. Toliau vėl redakcija, sakykim, naujesnė: “Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.” Tai yra būtina, ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo šis socialdemokratų siūlymas visiems išdalytas raštu. Ar pritariat bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimtas.

A.SADKAUSKAS. Ir paskutinė šio straipsnio pastraipa: “Tiesioginį savivaldybės valdymą pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų tiesioginio valdymo įstatymą (apie jį aš kalbėjau) įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.”

PIRMININKAS. Čia buvo ir gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio siūlymas. Jis, man atrodo, patenkintas taip pat, kaip ir socialdemokratų siūlymas. Ar galim priimti ir šitą dalį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Tuomet prašau dėl viso 30 straipsnio dėl balsavimo motyvų pasisakyti. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau bent palyginti tą siūlomą straipsnį, kurio daug pataisų priėmė pranešėjas. Už tai aš jam labai dėkingas. Bet jis išpjovė, eliminavo esminę pataisą. Aš palyginčiau galbūt šitaip, kad Seimo nariams, kurie daugiau su žemės ūkiu susiję, būtų vaizdžiau. Tai jeigu tą mūsų siūlomą straipsnį būtų galima palyginti su buliumi, tai Seimo narys ponas pranešėjas tą bulių meistriškai iškastravo. Tą jis puikiai moka, matyt. Bet viskas būtų gerai, tačiau jis ir toliau šį iškastruotą bulių vadina buliumi, nors reiktų vadinti jaučiu. Todėl, mano nuomone, socialdemokratai negalėtų balsuoti už tą straipsnį. Nors dalis mūsų pasiūlymų yra priimta, bet nepriimtas esminis. Todėl mes balsuojame prieš šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi suprantam ir suvokiam žodį “demokratija”, tačiau mes visa tai suprantam tiktai teoriškai. Gyvenime ir praktikoje mes jos nenorim įgyvendinti. Pripažinkim, kad mes neturim netgi jokių, sakyčiau, demokratijos ištakų, o tiktai galim šnekėti apie tai. Ir mūsų jaunai nepriklausomai valstybei yra labai pavojingas šitas 30 straipsnis. Aš traktuoju taip, kad mes vėl grįžtam į totalitarizmą. Ir jeigu jūs priimsit tokį, koks jis yra, tai tikrai prieš pasaulio visuomenę... Pagal Europos savivaldos chartiją mes tikrai nusižengiam, tikrai pažeidžiam. Ir aš tikrai vien dėl šito straipsnio, jei jis bus toks priimtas, dėl viso įstatymo turėsiu balsuoti prieš, o tai yra labai gaila. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš manau, kad priėmus socialdemokratų daug pasiūlymų iš tikrųjų šitas straipsnis tapo dar demokratiškesnis, negu buvo sukurtas Savivaldybių komitete. Ir kad čia sako, jog kažkas kažką iškastravo...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nesusimuškit.

A.SALAMAKINAS. Manyčiau, kad ir iškastravus šitas bulius karve netapo. Gal to daikto, kuris išmetamas, ir neliko, tačiau dėl to nereikia jaudintis. Balsuokime už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad man šitie zoologiniai juokeliai svarstant šitą, kaip ponas V.Bogušis sakė, patį svarbiausią straipsnį šiame įstatyme, visai nepriimtini. Aš noriu pasakyti labai aiškiai ir paprastai. Ponai deputatai, supraskim, ką šitas įstatymas po savim slepia...

PIRMININKAS. Jeigu galima, vadinkit Seimo nariais.

A.KUBILIUS. Seimo nariai, ponai, gerbiamieji! Aš norėčiau pasakyti, kad šitas straipsnis numato, jog savivaldybių daugiau nebebus. Nes tiek priežasčių, kiek čia yra įvardyta, kad būtų įvestas tiesioginis valdymas, po kurio įvedimo yra paleidžiamos visos institucijos, nors tai niekur Konstitucijoje nėra numatyta... Tai iš tikrųjų savivaldybėms egzistuoti jokių šansų nebėra. Nebent būtų absoliučiai paklusnios valdančiajai partijai ir nedrįstų nė žingsnio žengti į šoną nepaklaususios pono J.Bernatonio ar pono A.Sadkausko, ar teisingai jos daro. Nes visais kitais atvejais jos bus paleistos. Štai šito straipsnio prasmė. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šitą straipsnį, nes tai iš tikrųjų nieko nebelieka šito įstatymo pavadinime. Minimo žodžio “savivalda” po šito įstatymo straipsnio priėmimo galima nevartoti, nes jos nebėra. Tai yra J.Bernatonio ir A.Sadkausko valdymo įvedimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 30 straipsnis su mūsų jau priimtom pataisom?

Už - 30 Seimo narių, prieš - 16, susilaikė 2. Taigi 30 straipsnis priimtas. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, dėl 301 straipsnio, kurį pasiūlė gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

A.SADKAUSKAS. Mes jo nepriimam, kadangi manom, jog tai yra Rinkimų įstatymo reikalas. Ten tai turi būti aptarta. Aš manau, kad turėtų sutikti ir...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis. Neatsiimat siūlymo?

V.BOGUŠIS. Kadangi jūs priėmėt labai nedemokratišką 30 straipsnį, todėl mano siūlomą demokratišką 301 straipsnį aš atsiimu, nes dabar jau nebūtų logikos. Ačiū.

PIRMININKAS. Pasiūlymą autorius atsiėmė. Taigi dėl jo balsuoti nereikia. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų pasisakyti dėl 31 straipsnio, kuris sprendžia įstatymo įsigaliojimo tvarką? Gerbiamasis Seimo narys V.Liutikas.

V.LIUTIKAS. Man rodos, projektas geras. Aš jam pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pirmajame sakinyje pakeisti porą žodžių ir parašyti: “Šis įstatymas įsigalioja pirmą dieną po įvykusių naujų Seimo rinkimų.”

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys labai įdomiai juokauja. Aš jau ne kartą minėjau, jog gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus teikiami siūlymai yra humoristiniai. Deja, ir humoristinis siūlymas turi būti pateiktas raštu. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prieštaraujančių 31 straipsniui nėra. Ar yra prieštaraujančių? Galim priimti bendru sutarimu? Priimtas. Tuomet, gerbiamasis pranešėjau, grįžtame prie atidėtų straipsnių.

A.SADKAUSKAS. Atidėti 17 ir 18.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SADKAUSKAS. 17 straipsnio visus pasiūlymus mes išnagrinėjom. Gaila, kad yra priimtas V.Bogušio dėl 4, 5, 12, 21, 22 punktų perkėlimo į 18 straipsnį, vadinas, į valdybos kompetenciją. Na, bet mes tragedijos čia nematom ir galvojam, kad taip galima priimti. Siūlom su V.Bogušio pasiūlymu, dėl kurio jau yra balsuota, sutikti ir balsuoti už visą straipsnį. Tiktai po to 18 straipsniui aš siūlysiu įrašyti vieną pastraipą.

PIRMININKAS. Taigi kas už visą 17 straipsnį nori pasisakyti? Pagal gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio siūlymą. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Buvo balsuota už siūlymą, bet nebuvo balsuota už visą straipsnį.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, man darosi nebeaiškūs 24, 17 ir 9 straipsniai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad dėl 24 straipsnio jūs balsavot ir priėmėt, jog savivaldos institucijos nėra pavaldžios valstybinės valdžios institucijoms. 17 straipsnyje jūs teigiat, kad meras yra atsakingas už įstatymų ir Vyriausybės nutarimų tiesioginį įgyvendinimą, valstybės deleguotų funkcijų vykdymą savivaldybėje. O 9 straipsnyje jūs netgi numatot mero ir pavaduotojo įspėjimą, laiko nustatymą trūkumams pašalinti ir jo atleidimą. Tai vis dėlto ar pavaldus, ar nepavaldus? Tai ir šita 17 straipsnio redakcija darosi kebli, kadangi meras yra atsakingas už Vyriausybės nutarimų vykdymą. Jeigu jis nepavaldus, tai kaip atsakingas?

A.SADKAUSKAS. Jeigu atskiru įstatymu bus suteiktas valstybinių funkcijų vykdymas, tai pagal tą įstatymą bus pavaldus. Bet tiktai atskiru įstatymu, o ne šiuo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Na, tikrai man labai malonu, kad mes tada taip smagiai nubalsavom ir priėmėm mano pataisą. Ir iš karto įstatymo...

A.SADKAUSKAS. Galim perbalsuoti.

V.BOGUŠIS. (...) Pati struktūra pasikeitė. Jis tapo daug demokratiškesnis, daug lankstesnis ir tikrai užtikrins savivaldybės darbą. Tai merui palengvins, kadangi bus įteisinta ir įforminta valdybos kompetencija bei funkcijos. Tačiau aš vis dėlto norėčiau paklausti. Man atrodo, pagrindas yra, gerbiamasis pranešėjau, kokį jūs sakinį siūlėt... Jūs sakėt apie kažkokį sakinį 18 straipsnio pabaigoje. Ar aš galėčiau sužinoti kokį? Nes čia jau keisis tada visas principas.

A.SADKAUSKAS. “Jeigu valdyba nesudaroma, tai visus įgaliojimus, priskirtus valdybai, vykdo meras.”

V.BOGUŠIS. Ačiū. Tada aš iš karto remiu jūsų pataisą ir siūlau už šitą straipsnį balsuoti tik teigiamai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra prieštaraujančių šiam 17 straipsniui, gal galim priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 18 straipsnio.

A.SADKAUSKAS. 18 straipsnis, kaip minėjau, dabar jau pailgės ir bus aiškiau surašytos tos mero funkcijos. Ir tas sakinys, kurį ką tik perskaičiau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Pritariu tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių 18 straipsniui? Nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Priimtas. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs teikiate dabar balsuoti už visą šį projektą?

A.SADKAUSKAS. Taip, būtų neblogai šiandien jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas nori pasisakyti...

A.SADKAUSKAS. (...) Labai norėčiau, kad vis dėlto socialdemokratai, kurių (aš skaičiavau) apie 67% siūlymų buvo priimta, vis dėlto balsuotų už vardan tos, sakyčiau, teisybės ir vardan mūsų santarvės.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar gerbiamieji Seimo nariai gali pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Keturi - už, keturi - prieš. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą todėl, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 skirsnį, kuriame yra nuostatos dėl vietos savivaldos ir valdymo. Taip pat šio įstatymo nuostatos atitinka, arba buvo atsižvelgta į kitas Lietuvos Respublikos konstitucines nuostatas. Jis yra gana demokratiškas. Čia buvo daug kalbama dėl tiesioginio valdymo įvedimo. Tiesioginis valdymas buvo siejamas su nepaprastąja padėtimi. Tai yra skirtingi dalykai - nepaprastoji padėtis ir tiesioginis valdymas. Kaip tik tai yra atskirai reglamentuota Konstitucijoje, todėl manau, kad bus pažeidžiama laiduota teisė. Savivaldai dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo būgštauti neverta, kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Žinoma, šis įstatymas turi daug teigiamų savybių. Tai naujos valdžios formavimas ir kitos privilegijos, suteikiamos miestelėnams. Tačiau vis dėlto pagrindinis šito įstatymo straipsnis yra 30. Kalbant apie šitą straipsnį ir formuojant Lietuvoje savivaldą, kurios niekad nebuvo, aš norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad šiuo atveju neturėtų būti nei kairės, nei dešinės, nes yra Lietuvos piliečiai, Lietuvos žmonės, ir mes turime jiems sudaryti visas sąlygas spręsti jų visas problemas. Tačiau man keistas tas noras centralizuoti ir viską pažabotai laikyti. Šiomis sąlygomis mes tikrai nesukūrėme jokios savivaldos, mes tiktai vedam, tarkim, į diktatūrą. Nors ir tiek daug dirbom prie šio įstatymo, vien tik dėl šito straipsnio aš tikrai negaliu balsuoti už. Labai gaila. Mes tikrai nekuriam savivaldos, mes ją tikriausiai tik pavadinam, suvaržom, na, ir nežinau, kokią čia mes formą įvesime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad taip ilgai svarstytas ir visapusiškai nagrinėtas kad ir šiandien, įstatymas patenkina daugumą Lietuvos gyventojų. Vyresni žmonės, kurie prisimena savivaldą tarpukario laikotarpiu, puikiai įsivaizduoja tas visas sąlygas, kuriomis tada vyko. Šitas įstatymas, mano manymu, kur kas tobulesnis. Aš puikiai prisimenu dar tų metų savivaldą. O čia apie visokius prieštaravimus Konstitucijai... Tai čia yra prieštaravimų. Paskui rėmimasis Konstituciniu Teismu, na, tai yra žmonių, kurie ne visai suvokia, ką jie kalba ir ką jie siūlo. Todėl aš manyčiau, kad atsižvelgiant į tą didžiulę patirtį, kuri buvo praeityje, įskaitant ir visa tai, ką šito įstatymo rengėjai padarė, kaip dėl jo buvo diskutuojama ir t.t., jį reikia priimti ir mūsų savivaldybės tegu pradeda dirbti. Aš už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš nepamenu, ar buvo Seimo taip sunkiai priiminėjamas įstatymas kaip Savivaldos įstatymas. Buvo daug atsižvelgta į siūlymus. Jis nebuvo kuriamas nuo pat pradžių, kai mes jį pradėjome svarstyti komitete, buvo laikomasi nuostatos nekurti to įstatymo vienai žmonių grupei ar vienai partijai, o atsižvelgti į visus siūlymus. Taip ir įvyko. O dėl 30 straipsnio, kur kalbama apie tiesioginį valdymą, rūpintis nereikia, ten kaip tik apibrėžiama, kada gali būti įvestas, ir manyčiau, jokios demokratijos nepažeidžia. Iš tiesų įstatymas demokratiškas, gal net per daug demokratiškas šiems laikams. Todėl aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pradžių aš norėčiau padėkoti pranešėjui. Vis dėlto jis priėmė daug pastabų, bet jis kai kuriose vietose priėmė taip, kaip gerbiamasis A.Sakalas sakė. Iš tikrųjų kai kurie konceptualūs skirtumai yra, jie liko. Bet sakykime taip - čia konceptualūs skirtumai valdančiosios frakcijos požiūrio į savivaldą, ką ji turėtų veikti, ir socialdemokratų požiūrio. Aišku, tie požiūriai skiriasi iš esmės kai kuriais klausimais. Todėl aš negaliu pasisakyti už šitą įstatymą. Iš tikrųjų jis yra pamatinis įstatymas.

Kai kuriuos esminius požiūrius aš trumpai pasakyčiau, ko vis dėlto nėra. Kaip ir Seimo kišimasis į savivaldos klausimus, kai mes kalbėjome, kad tiktai teismas šiuo atveju gali kištis ir nustatinėti, kas ten daroma, o ne Seimui reikėtų aiškinti, Konstitucija pažeidžiama ar ne. Lygiai taip pat buvo atmesti mūsų siūlymai dėl tiesioginio seniūnų rinkimo kaimiškosiose apygardose, tiesioginio mero rinkimo. Ir galų gale tas pats 30 straipsnis dėl tiesioginio valdymo, kuris, mūsų manymu, yra esminis, nes jau tampa nebelaikinas, o iki kadencijos pabaigos, tai čia jokiu būdu laikinumo nėra, mūsų manymu, jis prieštarauja Konstitucijai. Mes supratom sunkumą, kad dveji metai, bet, deja, mes turime kurti įstatymus ir ateičiai. Man atrodo, kad mes dažnai priiminėdami šiuos įstatymus traukiam ant vieno kurpalio, siuvam švarką kitiems, o nešioti reikės mums patiems, tiems, kurie priėmė. Istorijoje tokių pavyzdžių buvo.

Dar aš norėčiau pasiūlyti, kadangi jau buvo toks precedentas (Prezidentas gali įvairiai pasielgti, vėl ateiti ir ką nors pataisyti), kad mes būtume iki galo principingi. Frakcijos vardu siūlau vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai pritariu labai gerbiamo Seimo nario A.Bendinsko minčiai, kad yra žmonių, yra Seimo narių, kurie nesupranta, ką jie kalba ir ką jie siūlo. Aš manau, kad yra Seimo narių, kurie pritaria šitam įstatymui net jo neskaitę. Aš norėčiau pasakyti, kad mano manymu šitas įstatymas turėtų būti pavadintas “Savivaldos likučių naikinimo įstatymu”. Ir tai, ką pasakė kolega R.Dagys, aš galėčiau tik pakartoti, kad nebuvo bandoma netgi prisiminti tų savivaldos tradicijų, kurias Lietuva anksčiau turėjo, iš tikrųjų nebuvo bandoma atgaivinti tos tikrosios bendruomenės savivaldos.

Na, o 30 straipsnis, be abejo, palaidoja bet kokią iliuziją apie galimą savivaldos vystymąsi, netgi apie galimą demokratijos vystymąsi. Aš noriu pasakyti labai aiškiai. Aš suprantu, kaip turės jaustis savivaldos žmonės, kai virš jų kabės toks Damoklo kardas, kaip šiandieninis 30 įstatymo straipsnis. Tai aš manau, kad čia jokio nebėra skirtumo. Ir kai kolega A.Gricius čia priėjęs man sako, kad nesinervink, ko tu taip nerviniesi dėl to 30 straipsnio, jūs turėsite daugumą po kitų Seimo rinkimų... Aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju nėra jokio skirtumo tarp kairiųjų ir dešiniųjų, nes ta pagunda, kuri yra įrašyta 30 straipsnyje, gadins vienodai visus - ir kairiuosius, ir dešiniuosius, esančius valdžioje. Ir, kaip Šventasis Raštas sako, “nesiduok gundomas”, be abejo, bet nereikia ir įstatyme rašyti tokių pagundų.

Todėl aš siūlau pritarti Socialdemokratų frakcijos pasiūlymui dėl vardinio balsavimo ir balsuoti prieš šitą įstatymą, kad Seimo nariai, perskaitę šitą įstatymą (tai būtų labai gera proga nubalsavus prieš šitą įstatymą perskaityti), galų gale parengtų tokį įstatymą, kuris atitiktų mūsų visų norą matyti Lietuvoje besivystančią demokratiją, o ne demokratijos laidotuves. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš prisiminiau vieną pasakojimą apie senbernį, kuris sudarydavo sąrašą, kokias merginos savybes turėtų išanalizuoti. Ir kuo ilgesnis buvo sąrašas, tuo jam sunkiau buvo vesti, nes iš 100 vis vien kas nors užkliūdavo. Taip, matyt, ir su šitais įstatymais - kuo ilgesni, tuo sunkiau priimsime, vis kažkas kam nors nepatiks.

Kadangi man sunki galva po vakarykščių “mindauginių”, labai dėkoju vienam prieš mane kalbėjusiam auksaburniui, kad jis visais klausimais dėl visų straipsnių mums paaiškino, kaip reikia daryti, ir tiems, kurie labai nenori gilintis, labai aišku, kaip reikia balsuoti. Ačiū, kolega!

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas turėtų būti įvertinamas kaip vienas iš konstitucinių įstatymų. Manau, kad jeigu Seimas būtų apsisprendęs įrašyti į Konstitucinių įstatymų sąrašą lygiai taip, kaip Vyriausybės įstatymą ar kitus panašius, tai vis dėlto tada įsivyrautų supratimas, jog šie įstatymai nėra politinių ambicijų problema, bet tai daugiau konstitucinės teisės ir valstybės konstitucinės sąrangos problema. Galbūt dėl to tiek Vyriausybės įstatymas, kurį mes stengėmės taisyti čia, tribūnoje, ir teisingumo ministras patvirtino tą poziciją, kad vis dėlto tik tokiu būdu pavyko išvengti labai ryškių prieštaravimų, ir štai dabar Savivaldybių įstatymas taip pat pratęsė tą labai netikusią tradiciją Seime priimti konstitucinius valstybės įstatymus štai tokiu būdu. Kita vertus, jis gerokai nutolęs nuo viso to konteksto, kurį, svarstant šį įstatymą, reikėjo derinti, bet jau taip yra, kaip yra.

Tenka tik padėkoti kolegai A.Sadkauskui ir Savivaldybių komitetui. Aš nuoširdžiai dėkoju už tai, kad, žinoma, šis įstatymas yra žingsnis į priekį, palyginti su tuo, kas buvo, didelis žingsnis į priekį. Tačiau, deja, yra tokių straipsnių, kurie pasilieka atviri ir konstitucinės teisės požiūriu, valstybės sąrangos požiūriu, ir pan. Todėl tik dėl to, dėl tų straipsnių mes negalime balsuoti už jau pakankamai neblogai daugelyje vietų sustyguotą įstatymą. Manyčiau, kad jeigu mes būtume visi kartu draugiškesni ir manytume, kad konstitucinis pagrindas yra svarbiau už kai kuriuos politinius motyvus, būtume pasiekę geresnių rezultatų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 pasisakė už, 4 pasisakė prieš. Dabar prašysiu registruotis, kadangi buvo siūlymas, kad balsavimas būtų atliktas vardiniu būdu.

Posėdyje dalyvauja 76 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už socialdemokratų pasiūlymą, kad būtų balsuojama vardiniu būdu? Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Kas už socialdemokratų siūlymą, kad dėl šio įstatymo būtų balsuojama vardiniu būdu? Tam reikia trečdalio posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, t.y. 26 Seimo narių, kad palaikytų Socialdemokratų frakcijos siūlymą. Ar dar yra kokių nors neaiškumų?

Už - 28 Seimo nariai. Kaip tik užtenka. Prašau gerbiamąją balsų skaičiavimo grupę dalyti vardinio balsavimo korteles. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo.

Gerbiamieji socialdemokratai, nesiginčykite tarpusavyje! Mes dabar balsuojame.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi užpildėte vardinio balsavimo biuletenius?

Gerbiamieji Seimo nariai, pasirašykite balsavimo protokole. Tuoj jums atneš.

(Pauzė) Seimo narys V.Jarmolenka po balsavimo dėl vedimo tvarkos.

V.JARMOLENKA. Po balsavimo aš nenorėčiau dėl vedimo tvarkos, bet po balsavimo aš turiu teisę į repliką dėl šito įstatymo. Aš noriu pasakyti, kad mes jau kalbėjome apie tarptautinę teisę, apie tai, kad mūsų nuostatos, ką tik nubalsuotos arba priimtos, arba ne, prieštaraus Europos Tarybos rekomendacijoms. Aš nenoriu kalbėti ir kartoti, kad daugelis žmonių, kurie dirba prie šito įstatymo, siekia, be abejo, kompromiso. Bet kartais jeigu viena koja šlubuoja, tai visas žmogus yra nesveikas. Aš sveikinu jų iniciatyvą. Bet dar norėčiau pasakyti, kad dėl to reikės keisti daug įstatymų. Ko gero, reikės netgi Konstitucinio Teismo įstatymą keisti, nes mes nesuteikiam jiems teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Ir dar ką aš norėčiau pasakyti, kad rengėjai socialdemokratai ir ponas V.Bogušis, kaip atstovaujantis Krikščionių demokratų frakcijai, ko gero, turėtų apeliuoti dabar tik į mūsų paskutinę instanciją, kuri gali vetuoti šito įstatymo priėmimą ir įvedimą Lietuvoje - tai būtent į Prezidentą. Ten reikia išdėstyti argumentus. Man atrodo, ir viena, ir kita pusė galėtų šitaip padaryti. Tada iš tikrųjų būtų pasiekta jau santarvė ir supratimas, kad šitas įstatymas nėra vienos pusės, o yra visos Lietuvos. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodžio šiuo klausimu paprašė pranešėjas, gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Na, aš noriu pradėti nuo draugiškumo, žiūrėdamas į socialdemokratus. Būtent aš ir manau, kad tai turi būti draugiškumas, kadangi ne tik draugiškumas, bet ir teisingumas, ir bendros kalbos radimas ir buvo mano credo priimant daugiausia jūsų pasiūlymus, na, ir kai kurių kitų Seimo narių pasiūlymus. Dabar pažiūrėjau, kurgi mes nesutikom ir kodėl. Kodėl nerenkamas meras tiesioginiu balsavimu? Buvo jūsų siūlymas. Mes jo nepriėmėm. (Aš tokius pagrindinius.) Vadinasi, prieštarauja Konstitucijai. Kodėl? Kodėl mes turim priimti tokį, kokio negalima priimti, kaip prieštaraujančio Konstitucijai? Antra, kodėl nėra, kad būtinai būtų valdyba? Taigi jeigu jau jūs kalbate apie demokratiją, kur savivaldybei suteikiama, tai kodėl jūs čia prieš demokratiją būtent tai tarybai? Kodėl, man kyla klausimas, socialdemokratai ir jūs, gerbiamasis Boguši, nenorit tos demokratijos, apie ją kalbėdami? Viena kalbam, kita darom.

Dėl tiesioginio valdymo. Gerai, jūs parašėte “pusei metų”, mes parašėme “iki”. O aš sakau, kad man gana trijų mėnesių. Kur gerai? Tai kur pusei metų buvo parašyta, aš galiu atsiversti. Tai kuris dabar demokratiškesnis, ar aš, ar jūs? Aš sakau “trys mėnesiai”, o jūs sakot “pusė metų”. Pasiginčykime. Jūs nueisite pas rinkėjus, aš žinau, socialdemokratai, žaidžiat šitais jausmais. Tai ir aš pažaisiu šitais jausmais. Sakysiu, man užtenka trijų dienų, o jam reikia pusės metų. Tai štai aš skaitau.

Dabar dėl įstatymo kai kurių pakeitimų. Taip, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, tikrai reikės nemažai įstatymų ir nemažai nutarimų pritaikyti prie šio įstatymo. Tai aš nežinau dar rezultatų, kokie bus čia, bet vis dėlto dėkoju tiems, kurie būtent balsavo už šį įstatymą ir kurie buvo tikrai nuoširdūs priimant šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Prokuratūros įstatymo projektą Nr.1000. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę Z.Šličytę. Kol ji ateis, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.

R.J.DAGYS. Aš norėjau repliką, bet ne dėl vedimo tvarkos, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom, jeigu ji nebus labai ilga.

R.J.DAGYS. Ji nebus ilga. Aš tik norėčiau prašyti gerbiamojo A.Sadkausko, kad jis jau kelintą kartą neiškraipytų mūsų siūlomos formuluotės. Ten pas mus aiškiai parašyta “iki pusės metų”. Apie ką jūs čia kalbate visą dieną, aš niekaip nesuprantu? Būkim dori, bet teisingi galų gale! Ir pas mus treji metai, ir pan. Mes kalbėkime... Ačiū.

# $ Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo projekto svarstymas Nr.1000 (94.07.07)

4sesija62p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom. Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, man belieka tik apgailestauti, kad toks svarbus įstatymas, kaip Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, šiandien nesusilaukė reikiamo dėmesio. Valstybės ir teisės komitete jis buvo apsvarstytas, buvo sudaryta darbo grupė, tačiau man tenka kalbėti apie seną projektą, nes naujas projektas nėra išdalytas. Pataisytas projektas - tas pats variantas, kuris buvo pateiktas. Taigi dėl pirmojo pateikto varianto norėčiau pasakyti, kad įstatymo projektas nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio ir naujus reikalavimus, jame suformuluotus prokuratūrai. Kad prokuratūra iš esmės keičiasi kaip valstybės institucija ir dabar yra įpareigota vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kontroliuoti kvotos organų veiklą ir palaikyti valstybinį kaltinimą bylose. Įstatymo projekte yra išlikę tokie praeities reliktai kaip bendroji priežiūra ir prokuroro dalyvavimas civilinėse bylose.

Na, prieš kalbėdama apie tuos praeities reliktus, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir pats prokuratūros suvokimas, pati definicija taip pat yra gana nenuosekli, prieštaringa ir sulaukė iš tikrųjų labai rimtos kritikos. Pradedant jau l straipsnio kritika, kad tai yra institucija, kuri padeda vykdyti teisingumą. Mes žinome pagal Respublikos Konstituciją, kad teisingumą vykdo tiktai teismai, ir jokie teisingumo vykdytojai nėra numatyti Konstitucijoje.

Toliau. Prokuroras yra prilyginamas teisėjui, o projekto 4 straipsnis rašo apie tai, kad prokuratūros pareigūnai, vykdydami savo įgaliojimus, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Galėčiau su tuo ir sutikti, kad prokuratūros pareigūnai nebūtų priklausomi. Tai manyčiau, kad reikėtų tada laikytis nuoseklumo viso įstatymo projekte ir toliau atsisakyti tų nuostatų, kad prokuratūra dirba drausmės pagrindu, žemesnieji prokurorai yra pavaldūs aukštesniesiems, tada aukštesnieji prokurorai turi tokius įgaliojimus, kurie pažeidžia eilinio prokuratūros pareigūno nepriklausomumą ir klausymą tiktai įstatymo.

Štai kaip projekto 28 straipsnio 3 punkte rašoma, kad aukštesnysis prokuroras privalo apskųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus, kurių neapskundė jam pavaldūs prokurorai, taip pat generalinio prokuroro nustatyta tvarka atšaukti žemesniojo prokuroro paduotą nepagrįstą skundą. Jeigu suteikiama teisė aukštesniajam prokurorui atšaukti žemesniojo prokuroro skundą, kada jis, vadovaudamasis savo suvokimu ir įstatymu, tai atlieka, aš manyčiau, kad čia iš principo yra pažeidžiama jo nepriklausomybė.

Taip pat nepriklausomybė, jeigu ji tokia, kaip suformuluota 4 straipsnio pirmojoje dalyje... Neturėtų tada būti ir tokios nuostatos, kad prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą, generalinė prokuratūra. O apygardų prokurorai kontroliuoja apylinkių prokuratūrų veiklą. Vadinasi, čia yra prieštaravimas. Arba nustatome principą, jeigu jau prokurorai pageidavo, o šito projekto rengėjai įrašė į įstatymo projektą, kad prokuratūros pareigūnai yra nepriklausomi ir klauso tiktai įstatymo, tai prokuratūros pareigūnai ir turėtų būti nepriklausomi, klausyti tiktai įstatymo, o aukštesnysis prokuroras negalėtų kištis į žemesniojo pareigūno darbų vykdymą. Aš atsiprašau, aš kalbu frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Taip, tuomet jums dar dvi minutės, jeigu frakcijos vardu.

Z.ŠLIČYTĖ. Toliau įstatymo straipsniuose taip pat tas prieštaravimas išlieka. Tai kitas toks svarbus dalykas yra, kad neatsisakyta buvusios prokuratūros funkcijos, kurios dabar Konstitucijos 118 straipsnis nebesuteikia, - tai bendrosios priežiūros funkcija. Įstatymo projekte yra numatyta, kad prokuratūra vykdo nuosprendžių kontrolę. Nors teisinės sistemos reformos pagrinduose yra numatyta, kad nuosprendžių vykdymą kontroliuos Teisingumo ministerija, tačiau į projektą yra įtrauktos bendrosios priežiūros tokios nuostatos, kurios prieštarauja ne tik dabartinio laikmečio prokuratūros keliamiems uždaviniams, bet ir Konstitucijai.

Pavyzdžiui, projekto 32 straipsnyje yra suteikiama prokurorams teisė iškelti administracinę ar drausminę bylą, sankcionuoti administracinį iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų. Tai tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes Konstitucija tokią teisę suteikia tiktai teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis skelbia, kad žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į butą neleidžiama kitaip, kaip tiktai teismo sprendimu arba įstatymų nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, o ne sankcionuoti kažkokį administracinį iškeldinimą iš tam tikros gyvenamosios patalpos.

Taip pat ir administracinių, ir drausminių bylų iškėlimas. Manyčiau, kad tai yra bendrosios priežiūros funkcija, kuri iš praeities įstatymų ir mūsų praktinio gyvenimo bei patirties yra perkelta į šitą įstatymo projektą ir neatitinka laiko dvasios.

Taigi Prokuratūros įstatymo 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsniai reikalingi labai nuoseklaus peržiūrėjimo ir principinio apsisprendimo, ar iš tikrųjų dar bus paliekama tokia Konstitucijoje nenumatyta prokuratūrai bendrosios priežiūros funkcija.

Taip pat ir kituose straipsniuose, būtent vadovaujantis šita nuostata, yra kalbama apie tai, kad prokurorai dalyvauja savivaldybių sesijose, kitų valstybinių institucijų susirinkimuose. Tai iš senų įstatymų perkelta kaip bendrosios priežiūros vykdymo tokia priemonė - dalyvavimas Vyriausybės ir savivaldybės atitinkamų institucijų sesijose ir posėdžiuose.

Na, taip pat kelia nusistebėjimą, kad įstatymo projekte...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Kiek jums dar reikėtų laiko?

Z.ŠLIČYTĖ. Aš jau baigiu, baigiu. Sutrumpinsiu.

Įstatymo projekte yra parašyta, kad prokuratūros pareigūnu gali būti asmuo, turintis tam reikalingą išsilavimą. Aš manyčiau, mes jau iš Advokatūros įstatymo išbraukėme, ir dabar advokatams nebereikia universitetinio išsilavinimo. Jau ir teisėjų išsilavimas pagal įstatymo reikalavimus yra sumažėjęs, o prokuratūros pareigūnui tai iš viso nebeaišku, koks reikalingas išsilavinimas, jeigu tai suformuluota žodžiais “tam reikalingas išsilavinimas”. Kas spręs, ar žmogus turi “tam reikalingą išsilavinimą”, ar mūsų prokuratūroje pradės dirbti visiškai teisės dalykų nesuvokiantys ir neturintys atitinkamo išsilavinimo, o kartu ir tam tikros kompetencijos asmenys?

Manyčiau, kad tokia nuostata įstatymo projekte neturėtų likti. Prokuratūros pareigūnas turėtų turėti teisinį išsilavinimą, tuo labiau kad prokuratūra pretenduoja (kaip ir Konstitucijoje, o dabar numatyta ir metmenyse) būti prie teismų. Dalyvauti teismuose ir valstybės vardu palaikyti valstybinį kaltinimą be teisinio išsilavinimo asmenys, manyčiau, iš tikrųjų negalės.

Čia, žinoma, yra dar ir daug kitų ginčytinų klausimų, tačiau mano laikas baigėsi, ir aš dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų frakcija taip pat atidžiai išnagrinėjo šitą įstatymą. Beje, pirmąjį variantą mums teko girdėti, prokuratūra į daugelį mūsų pastabų atsižvelgė. Tačiau kol neišdalytas antrasis variantas, deja, aš turiu kalbėti tik apie pirmąjį variantą. Ir man džiugu, jeigu prokuratūros darbuotojai, šio įstatymo rengėjai, atsižvelgė į daugelį mūsų pastabų. Mūsų frakcija susipažino su įstatymo projektu ir pritaria jo paskirčiai: įtvirtinti prokuratūrą kaip savarankišką teisinę instituciją, vykdančią jai pavestas konstitucines funkcijas.

Bet kartu norėtume pareikšti kai kurių pastabų. Mūsų nuomone, prokuratūra turėtų vykdyti tik tuos uždavinius, kurie numatyti Konstitucijos 118 straipsny, norėčiau čia pabrėžti, tai būtent baudžiamąjį persekiojimą, kvotos kontrolę ir valstybinį kaltinimą. Tačiau įstatyme (kur siūloma įstatymo projekte), deja, ne viskas derinasi su šituo Konstitucijos straipsniu.

Beje, šitame įstatyme vargu ar reikėtų prokuratūrą vadinti teisinės valdžios institucija (l straipsnyje), nes tai daugiau teorinių diskusijų, o ne praktinės įstatymo leidybos problema. Tai neprincipinis klausimas ir mes jokiu būdu nesispiriame, kad įstatyme būtų padaryta pataisa.

Yra daug daugiau rimtesnių dalykų, kuriuos laikyčiau ir principiniais. Pirmiausia abejojam, ar reikalingas tarnybos prokuratūroje statutas 2 straipsnyje. Tokiais statutais paprastai grindžiama ne teisinių institucijų, o sukarintų represinių organizacijų tvarka ir drausmė. Aš noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių, kokios mes norime prokuratūros: civilinės ar sukarintos? Jeigu civilinės, tai statutas turėtų būti išbrauktas, jeigu sukarintos, tai statutas turėtų likti. Taigi čia principinis apsisprendimas, kuris turėtų būti matyti Valstybės ir teisės komitete ir galbūt Nacionalinio saugumo komitete.

Esame taip pat įsitikinę, kad prokuratūrai nereikia dalyvauti nagrinėjant civilines bylas (tai l4 straipsnis ir kiti straipsniai). Jau aš minėjau Konstitucijos 118 straipsnį. Imtis asmens teisių gynėjų vaidmens - 32 ir kt. straipsniai. To jai nepavedė Konstitucija, nedviprasmiškai šiuo klausimu pasisakė Konstitucinis Teismas šių metų vasario 14 d. nutarime. Tokia prokuroro veikla dubliuotų kitų valstybės institucijų - tai Seimo kontrolierių, valstybės kontrolės ir kitų darbą. Nesuteikime, gerbiamieji Seimo nariai, Konstituciniam Teismui papildomo darbo. Jeigu ši nuostata bus priimta, galbūt Konstituciniam Teismui teks nagrinėti ir šitą įstatymą, nors mūsų frakcija nesirengia teikti Konstituciniam Teismui dokumentų dėl šito įstatymo konstitucingumo. Tačiau nesuteikime galimybių kitoms frakcijoms pasireikšti.

Prokurorui vykdant visų parengtinių tyrimų įstaigų veiklos kontrolę netenka prasmės projekto 31 straipsnyje numatomas veiksmų derinimas. Jeigu tokiu būdu tikimasi kviestis teismų vadovus ir derinti jų veiklą, tai prieštarautų teisėjų nepriklausomumo principui. Šis klausimas taip pat principinis.

Aš pacituosiu, kas parašyta 31 straipsnyje. “Veiksmų suderinimui prokuroras šaukia į pasitarimus, į kuriuos gali būti kviečiami ir kitų suinteresuotų įstaigų vadovai.” Aš manau, kad čia turėtų būti parašyta “išskyrus teismų vadovus” ar kas nors pan., nes priešingu atveju gali būti, kad prokurorai su teisėjais derina klausimus, kaip reikėtų ką nors bausti, o tai iš tikrųjų prieštarauja teismų nepriklausomumo principui.

Projekto 29 straipsnyje redakcija keistina ta prasme, kad prokuroras gali apskųsti teismo nuosprendžius ir kitus sprendimus tik kaip proceso dalyvis, o ne priežiūrą vykdantis pareigūnas, kuris privalo (cituoju iš įstatymo projekto) “apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo nuosprendžius”. Aš primenu, kad bendrosios priežiūros dabar Konstitucija prokuratūrai nebenumato.

Prieštarauja Konstitucijai ir projekto 33 straipsnyje bei šeštajame skirsnyje numatyti įgaliojimai, būtent: kontroliuoti valdymo organų, partijų, visuomeninių organizacijų norminius ir kitus teisinius aktus, sankcionuoti administracinį iškeldinimą, rašyti prokurorui reagavimo aktus ir t.t. Visa tai reikštų tik sovietinės bendrosios priežiūros funkcijų ir metodų perkėlimą į Lietuvos prokuratūros veiklą. Kartu nebūtina numatyti prokuroro dalyvavimo Seime, Vyriausybės ir savivaldybių posėdžiuose. Jie laukiami svečiai, tačiau jų dalyvavimas nebūtinai privalomas. Mes neneigiame prokuroro socialinių garantijų reikalingumo, tačiau manome, kad šie dalykai turėtų būti sprendžiami atskirame įstatyme, kaip buvo padaryta su kitomis institucijomis.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mes pritarsime po svarstymo šitam įstatymui ir tikimės, kad įstatymo rengėjai atsižvelgs ir galutinai balsuoti pateiks įstatymą, visiškai suderintą su Konstitucija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. 2 straipsnyje, jeigu priimsime tokį, kaip siūloma prokuratūros, tarnybos statutą, tai jis irgi turi būti įvardytas, kas patvirtina tą statutą. Toliau 3 straipsnyje kalbama apie tai, kad už prokuratūros pareigūnų reikalavimų nevykdymą piliečiai atsako pagal įstatymą. Aš nežinau, ar šiuo metu veikia kažkokia norma, ar kažkokiame administraciniame, ar kitame kodekse, ir kaip tai būtų. Tokiu atveju reikėtų iš karto kažką numatyti, nes šiaip yra tiktai paprastas pageidavimas ar nuomonė. 4 straipsnyje kalbama apie mitingus, piketus, kitas akcijas. Šitas straipsnis gal nereikalingas šitame įstatyme, jis turėtų būti mitingų, susirinkimų įstatyme ir tada viskas gražiai išsidėstytų. Abejonę kelia šitame straipsnyje draudimas fotografuoti, daryti garso, vaizdo įrašus ir visa tai gali leisti tiktai vadovas. Gal reikėtų tokių ribojimų nenumatyti.

Man neaiškus 8 straipsnis dėl prokuratūros pareigūno neliečiamumo, kur antrajame punkte teigiama: “jeigu prokuratūros pareigūnas padarė administracinį pažeidimą, tai medžiaga perduodama generaliniam prokurorui dėl drausminės bylos iškėlimo”. Tai negi prokuratūros darbuotojas neatsako kaip visi kiti piliečiai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už kažkokio straipsnio nesilaikymą? Papildomai jis gali atsakyti drausmine tvarka ir visur kitur, bet čia reiktų aiškiau tai išdėstyti.

Klausimas 11 straipsnyje dėl generalinio prokuroro skyrimo turbūt Konstitucijoje nereglamentuotas. Čia siūloma, kad skiria ir atleidžia Prezidentas. Gal reikėtų “teikia Prezidentas”. Nereikėtų Seimo nušalinti nuo tokios institucijos.

11 straipsnio 4 punkte rašoma, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas, jeigu įsiteisina jį apkaltinęs teismo nuosprendis, sulaukus 65 metų. Gali būti atleistas, gali būti neatleistas. Norma turėtų būti labiau apibrėžta imperatyviai, jeigu jau mes tokius reikalavimus jam suteikiame.

20 straipsnyje svarbūs reikalavimai prokuratūros pareigūnams, bet čia yra vienas toks įrašas, reikalaujantis didesnio paaiškinimo. Tokie piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, turintys išsilavinimą (čia jau kalbėjo apie tai), fizinius duomenis. Kas pasakys, kokie fiziniai duomenys reikalingi Prokuratūros darbuotojui? Ar plikas negali būti, ar kita?

23 straipsnis. Jungimasis į asociacijas. Prokuratūros darbuotojai gali jungtis į asociacijas savo kultūriniams socialiniams klausimams tenkinti. Čia gal nebūtinai vartoti žodį “asociacija”, turbūt galima ir kokia paprasta draugija. Asociacija, tai kažkokia didelė grupė, kad nebūtų kažkoks apribojimas.

Klausimas iš 7 skirsnio, dėl 37 straipsnio - dėl apmokėjimo. Apmokėjimo tvarką nustato prokuratūros statutas. Gal nereikėtų to rašyti į statutą, gal šitas prokuratūros darbuotojų apmokėjimas galėtų būti Valstybės tarnautojų įstatyme atskiru skirsniu ar atskiru potvarkiu, kad nebūtų sujungiama.

39 straipsnis - dėl tarnybinių butų. Taip pat reikėtų pagalvoti. Jiems siūloma po 10 darbo metų leisti privatizuotis. Na, jeigu bus didelė kaita, ar mes tiek turėsime? Gal prokuratūros darbuotojas galėtų kažkaip ir kitu būdu pagalvoti apie buto įsigijimą? Todėl čia dar reikėtų kolegų patikslinimų ir įstatymo patobulinimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys V.Juškus komiteto vardu.

V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo komitetas taip pat svarstė šitą įstatymo projektą ir mes esam pateikę rengėjams savo pastabas, tačiau naujajame projekte jos nėra kol kas įvertintos, todėl mes komiteto vardu būtinai prašysime jas pateikti balsuoti.

Pastabos štai tokios: (...) dalyje rekomenduojame padaryti pakeitimą “generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu”. Tame pačiame straipsnyje mes siūlome penktojoje dalyje pakeisti “generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia Seimas generalinio prokuroro teikimu”. Komiteto vardu mes taip pat siūlome taip, kaip ir kitose teisinėse institucijose numatytuose įstatymuose, kad susikompromitavę darbuotojai neturėtų teisės dirbti teisėtvarkos organuose, ir kad jie praranda socialines garantijas.

Šiek tiek norėčiau pakomentuoti dėl bendrosios priežiūros tvarkos. Iš tiesų 118 Konstitucijos straipsnis nenumato bendrosios priežiūros tvarkos prokuratūrai, tačiau aš manau, kad mes šitą straipsnį per anksti įsirašėme. Mes dar nesame tokia civilizuota šalis, ir jeigu paanalizuosime, kiek priežiūros tvarka pareikšta protestų per praėjusius metus ir tol, kol nebuvo Konstitucinio Teismo sustabdyta, mes, gerbiamieji kolegos, susimąstytume, ar nereikėtų čia daryti intarpą. Naujajame projekte, kur numatyta antrojoje dalyje, kad “įstatymų nustatyta tvarka gindama teisėtus valstybės interesus bei asmenų pažeistas teises rengia medžiagą civilinės bylos iškėlimui teisme ir dalyvauja ją nagrinėjant”, aš norėčiau, kad kolegos suprastų, jog tai nėra prieštaravimas Konstitucijos 118 straipsniui, t.y. nurašyta žodis žodin nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Todėl aš kviečiu visus kolegas palaikyti šitą 2 straipsnio dalį, taip pat ir mūsų komiteto siūlomus straipsnių pakeitimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš labai trumpai paminėsiu vieną dalyką. Dabartinės situacijos (...) galbūt tai, ką kažkiek minėjo ir ponas V.Juškus. Be abejo, yra Konstitucinio Teismo sprendimas, yra Konstitucijos straipsnis, kuris nenumato bendrosios priežiūros tvarkos ir bendrosios priežiūros funkcijų. Tačiau šiandien, mieli kolegos, tikriausiai žinote, kad situacija yra nelabai palanki, yra tam tikra spraga. Ir tos prokuratūros funkcijos, kurią anksčiau vykdė, šiandien iš esmės niekas neatlieka. Netgi dėl pakankamai smulkių dalykų žmonės iš teisėsaugos institucijų, iš vietos valdžios gauna tokį raštą, kad galite kreiptis teismine tvarka. O šiandien, pripažinkime, žmogui toks pasiūlymas yra labai ir labai nemalonus. Vienas dalykas, advokatų paslaugų kainos, kitas dalykas, yra atvejų, kada mažesnėse vietovėse, ar ginčas su vietos pareigūnu, ar ginčas su vietos turtuoliu, ir advokatai tiesiog nenori gadinti savo santykių ir atsisako rašyti ieškininius pareiškimus į teismą. Paprastas, eilinis, nepasiturintis žmogus, kurių šiandien labai daug, patenka į nepaprastai sunkią situaciją ir neranda atsakymo, neranda sprendimo būdų.

Aš kartoju, neketinu ginčyti šitos vietos, kaip sakoma, tiek Konstitucinio Teismo sprendimo, tiek Konstitucijos, tuo labiau kad Seimo kontrolierių institucija dar nesuformuota, o jeigu ir bus suformuota, tai ji pradės veikti tikrai ne tuoj pat, ir šiandien tuo požiūriu yra tikrai sudėtinga situacija. Ar šiame įstatyme, ar kokiame kitame reikėtų numatyti kažkokią formą, būdą, galimybę žmonėms kreiptis, kas galėtų ginčyti jų teisėtus reikalus, kas galėtų ginti žmonių teisėtus interesus. Reikėtų surasti šitą formą. Nesakau, kad reikia daryti šiame įstatyme, nesakau, kad reikia apeiti Konstitucinio Teismo sprendimą, tačiau problema lieka ir ji labai aktuali, ji labai aštri. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas komiteto vardu.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos! Drįsčiau jus iš karto nukreipti prie 7 Prokuratūros įstatymo skirsnio. 32 ir kiti straipsniai, pareigūnų darbo užmokestis, atostogos, aprūpinimai butais. Galbūt čia man ir nereikėtų kalbėti, jeigu į mūsų komiteto apsvarstytą ir priimtą išvadą, kuri buvo išplatinta birželio 20 d., būtų kaip nors reagavę Prokuratūros įstatymo rengėjai. Tačiau kadangi mes tokios reakcijos nežinome, tenka man dar kartą pakalbėti apie tai, ką mes visuose įstatymuose norime taisyti.

Pirma. Galėčiau pasakyti, kad mūsų komitetas, nors jame yra įvairių politinių pakraipų Seimo narių, laikosi tokios taktikos. Pirma, turi būti sistema, paskui tos sistemos privalomas laikymasis visoms žinyboms. Deja, kada įstatymus rengia kiekviena žinyba sau, šitą padaryti labai sunku. Todėl mes esam priversti visą laiką grįžti prie nuostatos, kad visi socialinius klausimus sprendžiantys įstatymai turi būti atskirame įstatyme ir po to subjektai, kurie pavaldūs šitiems įstatymams, ten ir bus išvardyti. Aš norėčiau šiek tiek detaliau.

37 straipsnis. Prokuratūros pareigūnų darbo užmokestis. Čia sakoma, kas sudaro darbo užmokestį ir yra tokia mažutė, nieko nesakanti pastaba, kad tai yra priemoka už laiką, laipsnį ir kiti priedai. Tai štai šitais kitais priedais naudojamasi ir manipuliuojama taip supratingai ir taip sumaniai... Aš suprantu, kad tai yra, kaip sakoma, “savo kiemo” interesų ribose, ir paskutinius metus arba paskutinius mėnesius prieš išeinant darbuotojui į pensiją priedai padaromi tokie dideli. Štai išeinant prokuratūros darbuotojui į pensiją, jam priskaičiuojama 2105 Lt.

Gerbiamieji kolegos, tarp jūsų irgi jau yra pensininkų, ir dauguma jūsų susitinka su savo rinkėjais. Kaip paaiškinti, kaip atsakyti, kad mūsų socialinėje sistemoje, kur lyg ir nuolat dirbantis Seimas viską reguliuoja ir viską tvarko, atsitinka, kad štai greta mūsų paprasto eilinio pensininko su 125 Lt išeina į pensiją žmogus, supratingas žmogus, valstybės pareigūnas ir jam priskaičiuojami 2105 Lt? Su kuo šitą dalyką reikia lyginti? O atsiranda tai per paprastus, nieko nesakančius pasakymus, kad darbo užmokestį sudaro ir kiti priedai, o darbo užmokesčio principus nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros statutas. Mes juk turim Lietuvos Respublikoje darbo apmokėjimo įstatymą. Mes turim Lietuvos Respublikoje veikiantį Atostogų įstatymą, mes turim Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymą. Bet kada įstatyme padaroma, kad tai nustato statutas, tai aš tada visom keturiom sakau: profesorius A.Sakalas, mūsų kolega, yra didžiai teisus.

Mes turim labai aiškiai apsispręsti, kokia tai organizacija. Jeigu tai yra valstybės tarnautojų kategorija, jeigu tai yra teisėsaugos organizacija, pirmiausia ji turi vadovautis Lietuvoje apibrėžtais įstatymais. O jeigu jau statutais, tai tame statute turi būti aiškiai pasakyta, kas jį parašo ir kas jį patvirtina.

Šiuo atžvilgiu aš esu už tai, kad tokio statuto iš viso nereikia. Priimdami Teisinės sistemos reformos įstatymą mes labai aiškiai žinojom, kur atsiras prokuratūra, kokia vieta prokuratūrai skiriama teisėsaugos institucijose. Ir aš esu prieš bet kokius verkšlenimus, kad nebebus kam darbo žmogaus ginti, kad nebus kam užstoti, kada nuskriaudė ar vištą pavogė. Išeikim iš bendros teismų sistemos reformos, prokuratūroje palikdami tą darbą, kurį jie turi, ir neapdėkime jo nepelnytom landom, kada kiekvienam pareigūnui neužtenka tvirtumo susilaikyti nuo savavaliavimo ir nuo savanaudiškumo.

Aš to dalyko neslepiu, gerbiamasis prokuroras girdi, jeigu jis mane dar ir matytų, tai aš jam į akis pasakyčiau, kad yra beprecedentinis atvejis, kada prokuratūra, naudodamasi savo vidaus privilegijomis, padaro socialiai iškreiptą Lietuvos pareigūnų vaizdą.

Šiek tiek apie butus. Mes turim tokią nuostatą, kas yra tarnybiniai butai, kas tarnybinius butus suteikia, iš kokių pinigų jie statomi ir kokia tų tarnybinių butų, nepriklausomai nuo tų kategorijų, kas jomis naudojasi, sistema. Esam labai prieš tarnybinių butų užgyvenimą. Lietuvos civiliniame kodekse yra aiškiai pasakyta, kas gali užgyventi butą. Butas lieka šeimai tada, jeigu pareigūnas, kuris gyveno tarnybiniame bute, žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, arba jeigu jis išėjo į pensiją, gyvendamas šitame bute. Visais kitais atvejais pareigūnas yra toks pat pilietis ir gali naudotis tokia pat Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta paramos, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, tvarka, kaip ir inžinierius, kaip gydytojas, kaip mokytojas. Šitas privilegijas reikia liautis rašyti.

Dar norėčiau pasakyti apie tokį dalyką kaip atostogos. Mūsų Atostogų įstatymas veikia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kuriame lanksčiai ir protingai derinamos pareigybės ir tų pareigybių protinės energijos poreikis, ir iš to iškyla papildomų atostogų dienos. Na, kodėl į valstybės tarnautojus, prokurorus nepasižiūrėti tuo pačiu kampu, kaip žiūrim į mokslininkus, kaip žiūrim į mokytojus, į profesionalius gydytojus, į policininkus, ir šito nesureguliuoti bendrame įstatyme? Kam reikia išlygų ir vėlgi į statutą, kuris, aš jau minėjau, ką padaro.

Maždaug tiek. Aš galvoju, kad prokuratūra ir tie žmonės, kurie šitą įstatymą rengė, galėtų apsilankyti mūsų Socialinių reikalų komitete. Mes esam svarstę ne kartą ir galėtume tą dalyką suderinti kartu, kad tie 37, 38, 39, 40 ir 41 straipsniai būtų suderinti ir su kitais mūsų jau priimtais teisėsaugos ir valstybės pareigūnų įstatymais.

Noriu pasakyti nuo savęs vieną dalyką, kuris, man atrodo, šiek tiek užrašytas tendencingai. Man kyla tokia mintis, kad vargu ar šitas mūsų įstatymas nėra rašytas labai apsidraudžiant.

Štai 4 straipsnio 5 punktas - “Bet koks siekimas paveikti prokuratūros pareigūną yra kišimasis į prokuratūros veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.” Man neduos meluoti ponas V.Juškus. Visi mes žinom tą garsiąją “Auros” cukraus bylą. Kaip tuomet bus traktuojamas pagal šį įstatymą tokio deputato kaip J.Beinortas nuolatinis aiškinimasis, koks yra pasistūmėjimas “Auros” cukraus byloje? Juk už tos bylos slepiasi ketvirtis milijono Lietuvos žmonių, kurie yra apsukti pačiu negražiausiu būdu. Tai štai dabar, ar mano raštas, ar mano skambutis, ar mano užklausimas prokuratūros pareigūnui yra kišimasis ar nesikišimas? “Lietuvos ryte” buvo atspausdintas straipsnis, kuriame nedviprasmiškai tiesiai žurnalistas pasakojo, kaip jis ėmė interviu iš KGB agento, slapyvardžiu “Mesingas”, apie jo veiklą Lito byloje. Jis buvo saugumietis, įsitrynęs į tą kompaniją kaip vertėjas, dalyvavo sudarant sutartį ir po to ta medžiaga nuėjo ten, kur reikia. Dabar man įdomu ir aš, pavyzdžiui, norėčiau žinoti, kaip po 1990 m. kovo 11 d. šita veika, šito “Mesingo” dalyvavimas, šnipinėjimas KGB naudai... Mano nuomone, tai yra nusikaltimas valstybei. Kaip dabar padaryti, kad prokuratūros darbuotojas vis dėlto susidomėtų šita publikacija ir tokiam “Mesingui” iškeltų baudžiamąją bylą už Lietuvos išdavimą. Bet vėlgi kaip? Jeigu mes turėsime tokį 4 skirsnį ir 5 papunktį, tai, vadinasi, aš negaliu inicijuoti ir užklausti, kad taip būtų. Aš manau, kad šitas įstatymas reikalauja rimtos analizės. Labai abejoju, ar mes galime taip tokioje, sakyčiau, nedidelėje mūsų kompanijoje, jį rimtai svarstyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Komiteto vardu gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius. Gerbiamasis Seimo nary Vitkevičiau, nekalbėsite komiteto vardu, atsisakote?

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete svarstėme porą kartų šitą. Kalbėjo gerbiamoji Z.Šličytė šituo klausimu. Antrasis projektas yra, kaip čia sakė Seimo narys profesorius A.Sakalas, vis dėlto gerokai jau pataisytas, papildytas. Daug yra numatyta kitų pataisų ir aš manau, kad mums reikia nelaikyti jūsų. Aš Seimui siūlau pritarti, kadangi iš esmės komitetas pritarė šiam projektui, pritarė du kartus su tam tikromis pastabomis. Laikyti, kad Seime šis projektas apsvarstytas, ir toliau galės būti pateiktas galutinis variantas, daug tobulesnis atsižvelgiant į tas visas rimtas pastabas, rimtus pasiūlymus, kurie čia buvo pasakyti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją generalinį prokurorą A.Paulauską.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tiesų, mūsų projektas komitete buvo svarstytas du kartus ir jam buvo pritarta. Gaila, kad neišdalytas antrasis projektas, kur yra gerokai daugiau pataisymų. Daugelis, kurie čia kalbėjo, jau būtų nebeturėję ir ką pasakyti, nes tie visi argumentai arba aptarti, arba pašalinti. Sakysime, aš galiu paminėti dėl administracinio iškeldinimo. Kodėl mes jį įrašėme į projektą? Šių metų pradžioje Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas. Ir ten parašė, kad prokuroras vykdo administracinį iškeldinimą iš savavališkai užimtų butų. Mes, rašydami savo projektą, šito negalėjome neparašyti, nes jeigu neparašytume, tada neaišku, kas tai darytų. Prokurorai būtų pasimetę, ar vykdyti šį civilinį įstatymą, kurį jūs priėmėte ką tik sausio mėnesį, ar jau nebevykdyti. Yra daug tokių normų, kur mes buvome priversti perkelti iš šiandien galiojančių įstatymų į tą projektą. Aš manau, kad bus galima atsižvelgti. Ir į daugelį pastabų tikrai reikia atsižvelgti, tačiau tokie principiniai klausimai, kurie čia iškyla, man atrodo, visi komitete buvo apsvarstyti ir daugiau ar mažiau prieita prie kažkokio kompromiso.

Dabar dėl socialinių garantijų. Aš jau 4 metai girdžiu, kad bus vienas įstatymas, kur bus labai aiškiai apibrėžtos kiekvienos žinybos socialinės garantijos ir bus viskas aišku ir mes visi žinosime. Bet taip nėra. Iki šios dienos kiekviena žinyba priiminėja savo socialines garantijas. Labai sunku savo darbuotojams paaiškinti, kodėl taip yra. Jeigu policijoje arba vidaus reikalų tardytojas dirbantis gali turėti ištarnauto laiko pensiją, gali turėti ilgesnes atostogas, tai tokį pat darbą dirbdamas prokuratūros tardytojas jų neturi. Aš negaliu paaiškinti. Jeigu jūs galite paaiškinti, Seimo nary, gerbiamasis Beinortai, tai jūs paaiškinkite, kodėl taip yra iki šios dienos. Nes aš negaliu... (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, nereplikuokite iš vietos. Pranešėjau, prašom tęsti.

A.PAULAUSKAS. Įstatyme nieko nepasakyta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į replikas iš vietos.

A.PAULAUSKAS. Daug yra tokių dalykų, kada mūsų socialinės garantijos turint tą patį darbą ir beveik tas pačias funkcijas vykdant... Netgi dabar Saugumo departamento įstatyme sakoma, kad prokuratūros darbo stažas visas užskaitomas perėjus į šitas žinybas. Tai yra įstatymu priimta. O mums tos socialinės garantijos nėra numatytos. Tai, be abejo, mes stengiamės savo įstatyme tokias pat garantijas, kokias turi kitos giminingos žinybos, įtvirtinti. Aš nematau, kad mes čia kažkokią privilegijų sistemą kuriam ar dar ką. Jeigu bus bendras įstatymas, aš tik sveikinu ir būsiu tuo patenkintas, bet kad jo nėra, todėl taip ir išeina. Aš manau, kad atmesti ir pakabinti, neaišku, kada bus tie įstatymai ir neaišku, kaip mums dabar reguliuoti, manau, būtų neteisinga. Tiek aš galiu pasakyti dėl projekto. O visas pastabas, kurias aš gavau, čia pasižymėjau. Man atrodo, dar bus galima kartą komitete aptarti. Nors iš principo komitetas mūsų tokius principinius, čia paminėtus dalykus išsprendė.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam generaliniam prokurorui.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo ir pavesti pagrindiniam komitetui pagal diskusijoje pasakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus? Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėjau pritarti pono A.Sakalo siūlymui. Vis dėlto reikėtų Seimo nariams apsispręsti, ar bus tas statutas, ar nebus? Ir tada pateikiant balsavimui ten daug kas pasikeistų, to projekto nuostatos. Nes jeigu mes priiminėdami paskutinį momentą, o jau kita stadija yra įstatymo priėmimo stadija, spręsime statuto klausimą, tai, žinoma, mums bus labai apsunkintas darbas. Aš siūlau šiandien tokias principines nuostatas aptarti. Ar prokuratūros darbą tarnybos statutas reguliuos, ar užteks, kad tik šitas įstatymas reguliuoja. Ir už tai balsuoti, o po to pritarti bendru sutarimu. Nes tai susiję su projekto tobulinimu prieš pateikiant jį galutiniam balsavimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo Statute numatyta, jog balsuojama priėmimo metu, mes galėsime balsuoti dėl atitinkamų straipsnių, jeigu taip teiks pranešėjas anksčiau, priėmimo metu, po to, jeigu bus išardyta visa pateikto projekto koncepcija, tai priklausys nuo Seimo balsavimo, tuomet galės pranešėjas jį atsiimti ir toliau tobulinti. Tačiau aš negaliu tenkinti gerbiamųjų Seimo narių Z.Šličytės ir A.Sakalo siūlymų, kadangi tai nenumato mūsų Seimo Statutas, kuris nustato mūsų darbo tvarką. Taigi siūlykite. Aš vėlgi kviečiu. Siūlykite papildyti, patobulinti Seimo Statutą ir tuomet bus galima priimti įvairiausius jūsų siūlymus. Todėl dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi kitų siūlymų nėra, prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamojo Seimo nario V.Jarmolenkos nėra. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Iš tiesų, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turėtumėte klausyti, ką sako Seimo narė Z.Šličytė. Šito įstatymo esmė yra rėmai, kaip jie atitinka. Ar šitą įstatymą išplečiam, kad jis būtų tikslesnis ir atsisakom statuto, kartu atsisakom šitos žinybos išskirtinumo. Ar mes darome, kad dar būtų atskiras statutas ir tada apsisprendžiame, kas tą statutą rengia ir kas tvirtina. Aš manau, kad šiandien mes geriausiai padarytume, jeigu padarytume svarstymo pertrauką ir suinteresuoti komitetai... Jūs be reikalo sakote, kad yra tik vienas suinteresuotas komitetas. Pavyzdžiui, aš manau, kad suinteresuotų yra daugiau - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, taip pat suinteresuota ir Vyriausybė, suinteresuotas yra ir mūsų komitetas. Vis tiek mes iki 22 d. to įstatymo nepriimsime, todėl aš siūlau padaryti svarstymo pertrauką. Kad vis dėlto rengėjai apsispręstų dėl statuto būtinumo arba jo išplėtimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Beinortai, visų pirma aš norėčiau, kad jūs atsiimtumėte savo žodžius iš stenogramos, kad aš minėjau kažkokį suinteresuotą komitetą. Tokių žodžių aš nesakiau. Aš kalbėjau apie pagrindinį komitetą. Seimas apsisprendė, kuris komitetas yra pagrindinis, kadangi siūlymas, kuris pateiktas gerbiamosios Seimo narės Z.Šličytės, gali būti. Tas klausimas iš tikrųjų yra labai aktualus, labai įdomus, bet jis gali būti išspręstas tik priėmimo metu pagal šiuo metu galiojantį Statutą. Dėl to aš kitaip pasielgti negaliu. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys dėl balsavimo motyvų.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasielkite, kaip jūs galite. Jūs galite padaryti šio svarstymo pertrauką, kad iš tikrųjų darbinė grupė apsispręstų. Kita vertus, mes turime tam tikrą precedentą. Pavyzdžiui, kai dėl Rinkimų įstatymo apsisprendėme konceptualiai iš pradžių, tai tada buvo mažiau diskusijų pastraipsniui. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad jūs pasielgtumėte geranoriškai, ir pats išspręstumėte tą problemą. Padarykite svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir formulavau įmanomą siūlymą, kuris, man atrodo, visus tenkintų. Pritarti šiam projektui po svarstymo ir pavesti pagrindiniam komitetui pagal diskusijoje pasakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus. Tuomet priėmimas būtų skiriamas vėliau. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos.

A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, aš jums reiškiu du įspėjimus. Tai vienas...

PIRMININKAS. Deja, jūs tokios teisės neturite. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas dėl balsavimo motyvų.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, kolegos Seimo nariai! Galbūt čia įvyko tokia techninė klaida, kaip aš suprantu, kadangi po svarstymo Valstybės ir teisės komitete yra antrasis Prokuratūros įstatymo projekto variantas. Tačiau jis dėl techninių kliūčių nebuvo išdalytas Seimo nariams ir mes jo neturime. Manau, būtų nejauku balsuoti už tą variantą, kurio mes neturime. Kadangi dabar yra trys darbo dienos per savaitę, manau, būtų laiko padarius pertrauką, tą procedūrą, kurią jūs minite, įvykdyti, pagaliau kad ir kitą savaitę, jeigu jau tikrai dėl to reikia taip skubėti. Aš manau, jeigu mes šiandieną nubalsuotume sutarimu už tą variantą, kurio nematėme, tai tikrai galutinio svarstymo metu kils labai didelių ginčų. Čia prokuratūros atstovai bus nejaukioje situacijoje, kada bus kalbama visiškai ne apie tuos motyvus ir visiškai ne apie tai. Manau, kad tas variantas turėtų būti dėl šios priežasties priimtinas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų tik už siūlymą pritarti po svarstymo. Gerbiamoji Seimo nare Šličyte, jūs pritariate tokiam siūlymui?

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau prašyti padaryti pertrauką. Vis dėlto mes svarstome projektą, kurio neturime rankose. Tai yra mūsų gėda. Turime šiandieną sau atvirai pasakyti. Aš manyčiau, kad paskutinė priėmimo stadija riboja mūsų galimybes diskutuoti. O klausimai yra principiniai ir labai svarbūs. Ar užtenka šito įstatymo, kad jis reglamentuotų ir sureguliuotų prokuratūros darbą, ar dar reikia kažkokio įstatymo ir kas tą kitą įstatymą priims. Todėl aš dėl geresnio įstatymo prašau  padaryti antrosios svarstymo stadijos pertrauką, nukelti svarstymo stadiją į antradienį ir tada dar galima bus pasisakyti dėl to projekto, kuris lyg ir yra parengtas, bet Seimo nariams neišdalytas, ir diskutuoti kitas ginčytinas nuostatas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą primenu, jog mes svarstome būtent tą projektą, kuris išdalytas. Gerbiamasis Seimo narys V.Juškus.

V.JUŠKUS. Aš pasisakau už tai, kad būtų šiandieną priimta po svarstymo, o visas tas pastabas, kurias mes čia sakėme, bus galima dar pateikti komitetui ir paskutiniame svarstyme jį išplėsti. Todėl pritariu jūsų pasiūlymui, gerbiamasis Bernatoni, taip, kaip jūs siūlėte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, remdamasis 158 Seimo Statuto straipsniu, teikiu balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo ir pavesta pagrindiniam komitetui pagal diskusijoje pasakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus, spaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad būtų padaryta projekto svarstymo pertrauka, spaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Prieš balsavimą skelbiu registraciją. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje ir pavesta pagrindiniam komitetui pagal diskusijoje pasakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus, spaus mygtuką “už”. Kas siūlo padaryti projekto svarstymo pertrauką - “prieš”. Susilaikiusieji nebus skaičiuojami. Už - 20 Seimo narių, pridedu savo balsą - 21, prieš - 17, susilaikiusių nėra. Taigi projektui pritarta po svarstymo ir pavesta pagrindiniam Valstybės ir teisės komitetui padaryti būtinas pataisas ir papildymus projekte. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritartumėte bendru sutarimu, kad šio projekto priėmimo data Seimo posėdyje būtų numatyta liepos 18 d.? Nėra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Prieš tai kalbėjęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas ponas Seimo narys J.Beinortas pasakė rimtus argumentus. Yra kuriama bendra pensijų ir atostogų sistema. Dabar vienas Prokuratūros įstatymas sujaukia visą šitą sistemą. Aš noriu, kad vis dėlto būtų skirta šiek tiek ilgiau laiko, kad du komitetai galėtų padirbėti kartu ir tą problemą išspręstų. Tai pasisekė padaryti su teismais, aš manau, tai pasiseks padaryti ir su prokuratūra. 18 diena per daug jau yra artimas terminas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Seimo Statutą numatyta, kad galima skirti ne anksčiau kaip po 8 dienų. Siūloma skirti po 11 dienų priėmimą. Aš manau, kad laikas yra pakankamas komitetams, kad tie klausimai būtų suderinti. Ar reikia dėl šio klausimo balsuoti? Dėl datos sutarėm.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi vyko vardinis balsavimas šiame posėdyje, aš norėčiau jus supažindinti su gautais balsavimo rezultatais. (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary, prašom klausimus teikti Statute nustatyta tvarka nuo šoninio mikrofono, tuomet jums bus atsakyta.

 Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, skaitau balsavimo rezultatus dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projekto. Adomaitis nedalyvavo, Albertynas - už, Aleknaitė - prieš, Alesionka - nedalyvavo, Ambrazaitytė - prieš, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis susilaikė, Antanavičius, Arbačiauskas nedalyvavo, Astrauskas - už, Bajoras nedalyvavo, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Baskas - prieš, Bastys nedalyvavo, Beinortas - prieš, Bendinskas, Bernatonis - už, Bičkauskas susilaikė, Bloškys - už, Bobelis nedalyvavo, Bogušis, Briedienė - prieš, Bubnys nedalyvavo, Būdvytis - už, Buinevičius nedalyvavo, J.Bulavas - už, V.Bulovas nedalyvavo, Burbienė - už, Būtėnas - už, Čobotas nedalyvavo, Dagys - prieš, Dirgėla nedalyvavo, Dringelis - už, Endriukaitis - prieš, Gajauskas nedalyvavo, Gaška - už, Genzelis nedalyvavo, Germanas - už, Giedraitis - už, Gylys nedalyvavo, Giniotas nedalyvavo, Greimas - už, Gricius - už, Hofertienė - prieš, Ivaškevičius, Jagminas - už, Jakučionis - prieš, Jarašiūnas nedalyvavo, Jarmolenka - prieš, Jaskelevičius nedalyvavo, Jurkūnaitė, Juršėnas, Juškus, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius, Katkus, Kirkilas, Kolosauskas, Kryževičius nedalyvavo, Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius - už, Kunčinas - už, Kunevičienė, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - prieš, Liutikas - už, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas - prieš, Milčius, Mincevičius, Miškinis, Navickas nedalyvavo, Nekrošius - už, Nesteckis, Ozolas nedalyvavo, Pangonis, Papovas - už, Patackas nedalyvavo, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas susilaikė, Petkevičius - už, Petrauskas - prieš, Plečkaitis, Plokšto nedalyvavo, Pocius - už, Povilaitis nedalyvavo, Požėla - už, Pranevičius nedalyvavo, Pronckus - už, Račas, Raišuotis nedalyvavo, Raškinis - prieš, Ražukas - už, Ražauskas - už, Rudys - prieš, Rupeika nedalyvavo, Sadkauskas - už, Sakalas - prieš, Salamakinas - už, Saudargas nedalyvavo, Saulis - už, Semenovičius nedalyvavo, Skrebys - prieš, Snežko, Stakvilevičius - už, Stasiškis, Šaltenis, Šiaulienė nedalyvavo, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas nedalyvavo, Tauras - už, Treinys - prieš, Tupikas, Uoka, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras nedalyvavo, Vaižmužis susilaikė, Velikonis, Veselka, Visakavičius nedalyvavo, Vitkevičius - už, Zimnickas - už, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - už, Žiemelis, Žurinskas nedalyvavo.

Taigi 51 Seimo nariui balsavus už, 24 - prieš ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas priimtas.

Skelbiu rytinį posėdį baigtą.

---