Šešiasdešimtasis
posėdis
1994
m. liepos 5 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto svarstymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutarimo "Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų" projekto pateikimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Darbotvarkės aptarimas (94.07.05)
4sesija60p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai E.BIČKAUSKAS IR A.SAKALAS
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS) (...) Darbotvarkę jūs visi turite. Darbotvarkė yra patvirtinta, šiandien dar kartą aptarta Seniūnų sueigoje. Pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą. Seimo nary, jeigu galima, prie šoninio mikrofono. Seimo narys ponas J.Listavičius dėl darbotvarkės.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji, aš norėčiau paprašyti, kad šiandien būtų išbrauktas 8a klausimas. Mes vakar Biudžeto ir finansų komitete svarstėme, buvo susirinkę ir bankų, ir Finansų ministerijos, ir kiti atsakingi darbuotojai. Ketvirtadienį tas klausimas dar bus tik Vyriausybėje svarstomas, todėl šiandien nėra ko jo svarstyti, kadangi jis iš principo neparengtas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ką gi, jeigu klausimas neparengtas, aš manau, nebus prieštaraujančių šitą klausimą atidėti iki ketvirtadienio. Seimo narys ponas R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Vakar darbotvarkėje buvo nutarimo “Dėl pilietybės įgyvendinimo tvarkos” projektas. Tačiau jis nebuvo svarstytas. Ar šiandien darbotvarkėje jis nenumatytas?
PIRMININKAS. Jūs turite darbotvarkę?
R.MARKAUSKAS. Turiu.
PIRMININKAS. Matote, kad jis nenumatytas. Tai buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Seimo narys ponas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi dabar lieka laiko tarp 12.00 ir 13.30 val., gal būtų racionalu ką nors perkelti? 9, 10 arba 11 klausimą. Galbūt 11 būtų geriausia perkelti į šitą vietą? Turbūt visi Seimo nariai sutiks anksčiau baigti posėdį, o ne turėti papildomą pertrauką vidury dienos.
PIRMININKAS. Aš manau, jeigu mes sugebėsime ir susitarsime su pranešėjais, tai iš tikrųjų perkelsime šitą klausimą. Reikės suderinti. Aš nematau pono J.Veselkos šiuo metu.
A.SAKALAS. Ponas E.Vilkelis yra kaip tik vienas iš pranešėjų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar jums būtų patogu, jeigu 11 darbotvarkės klausimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo papildymo” būtų perkeltas iš 17.30 į 13.00 val.? Taip? Gerai. Tai taip ir konstatuokime, kad šis klausimas perkeltas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Seimo narys A.Katkus. Kol registruojamės.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kada į darbotvarkę bus įtrauktas klausimas dėl Armijos krajovos?
PIRMININKAS. Ponas Katkau, buvo Seniūnų sueiga, kaip visada, 9.10 val. Ten svarstome visų klausimų įtraukimus. Nėra jis įtrauktas, nebuvo pasiūlytas.
J.A.KATKUS. Aš klausiu, kada bus įtrauktas?
PIRMININKAS. Pabandykim ketvirtadienį jį ir įtraukti kitame posėdy.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
V.LANDSBERGIS. Ponas posėdžio pirmininke, ar galima jūsų paklausti?
PIRMININKAS. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Ar nėra tokios procedūros, kad čia salėje galima apsvarstyti ir įtraukti mažą, labai aiškų klausimą į darbotvarkę? Tiesiog, kad prasidėtų eiga. Tikriausiai bus pasiūlymų redaguoti ar panašiai. Kad mes ketvirtadienį jau turėtume suderintą tekstą.
PIRMININKAS. Ar išdalyta Seimo nariams?
V.LANDSBERGIS. Jau vakar buvo išdalyta.
PIRMININKAS. Ką gi, tada aš kviečiu Seimo narius apsispręsti, ar įtrauksime šitą klausimą kaip rezervinį? Jūs suformuluokit tiksliai, kaip jis...
V.LANDSBERGIS. Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas “Dėl Armijos krajovos pagerbimo renginių”. Jie ką tik įvyko ir Seimas turėtų pasakyti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašau apsispręsti balsuojant.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Aš noriu pacituoti mūsų Statuto 21 straipsnį. “Teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga ir Vyriausybė”. Apie tokią Seimo narių galimybę nekalbama.
PIRMININKAS. Aš manau, kad Seimas turi teisę apsispręsti arba taip, arba kitaip, todėl siūlau šį klausimą išspręsti balsavimu.
M.STAKVILEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos. Galima?
PIRMININKAS. Seimo narys ponas M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos.
M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokit, vis dėlto mums reikia laikytis Statuto. Antra. Aš nesuprantu, kokia priežastis dėl naujo politinio skandalo (...) Labai reikia prie sutarties ratifikavimo turbūt?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stakvilevičiau, todėl aš ir siūlau Seimui apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog šis klausimas būtų įtraukiamas kaip rezervinis į šios dienos darbotvarkę? Kas už - už, kas prieš - prieš. Tokią teisę, ponas Kunčinai, aš turiu.
Už - 23, prieš - 33. Taigi klausimas į darbotvarkę neįtrauktas.
4sesija60p svarstyti klausimai
Pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Pasaulio banku, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Japonijos EXIM banku” projektą Nr. 1051. Kviečiu į tribūną finansų ministrą poną E.Vilkelį.
E.VILKELIS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Šalia tų paskolų, kurias mūsų valstybė gauna iš tarptautinių finansinių institucijų, iš kitų valstybių ir kitų komercinių struktūrų, šiandien vieni iš pirmųjų pateikiami projektai, kai atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, konkrečiai Pasaulio bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su Japonijos EXIM banku, numato konkrečių projektų finansavimą. Šiuo atveju pateikiami sutarčių projektai dėl energetikos sistemos pertvarkymo ir transporto sektoriaus finansavimo.
Reikia pasakyti, kad tiek Pasaulio banko, tiek Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko reikalavimai yra gana griežti. Pateikti sutarčių projektai yra maždaug tipiniai, sudaromi ir su kitomis valstybėmis rengiant sutartis konkretiems projektams finansuoti. Sąlygos ir galimybė pasinaudoti projektais yra detaliai išvardyti jums pateiktuose dokumentuose.
Vyriausybė kartu prašo vieno dalyko. Man lankantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metiniame susirinkime buvo pasirašytas ketinimų protokolas tarp Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Japonijos EXIM banko ir Lietuvos dėl galimybės panaudoti Japonijos EXIM banko 40 mln. kreditinių išteklių. Kaip matot, pateikti projektai, konkrečiai transporto projektas, apima ne visą sumą, šiuo atveju kalbama tiktai dėl 18,9 mln. JAV dolerių paskolos. Tačiau įgyvendinant visą programą bus reikalinga gerokai didesnė kreditinių išteklių suma, todėl Vyriausybė prašo, kad jai būtų suteikta teisė pasirašyti paskolos sutartį su Japonijos EXIM banku 40 mln. JAV dolerių ekvivalento jenomis, kadangi Japonijos EXIM bankas būtent šita valiuta teikia kreditinius išteklius.
Sutarčių projektai buvo detaliai nagrinėjami. Buvo išvykusios darbo grupės į Pasaulio banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Buvo detaliai analizuojama su šitų bankų specialistais. Iš mūsų valstybės dalyvavo Finansų, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų atstovai, ir jeigu dėl pateiktų projektų bus kažkokie detalūs klausimai, tai šiandien, be manęs, posėdyje dalyvauja ir Energetikos ministerijos sekretorius gerbiamasis V.Valentukevičius, taip pat Susisiekimo ministerijos sekretorius gerbiamasis A.Leščinskas. Taigi mes, kiek įmanoma, pasistengsim jums, kas neaišku iš pateiktų dokumentų, paaiškinti žodžiu.
Toks būtų trumpas pristatymas ir pageidavimas, kad šitie pateikti dokumentai būtų svarstomi skubos tvarka. Nuo to, kaip greitai mes gausim Seimo palaiminimą dėl šitų kredito linijų atėjimo į mūsų valstybę, tuo greičiau mes galėsim spręsti šitų projektų įgyvendinimą mūsų valstybėje. Projektų aktualumas, man atrodo, jums nekelia abejonių, kadangi tai, kas numatyta tiek transporto, tiek geležinkelio, tiek uosto, tiek kelių rekonstrukcijos, tiek energetikos sistemos vystymui, šitie kreditiniai ištekliai yra tikrai labai reikalingi, o be jūsų palaiminimo mes šito daryti negalim, ir tada laikas dirba ne mūsų naudai.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai.
Seimo narys ponas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, norėjau paklausti, ką reiškia energetikos sistemos pertvarkymas? Negalėtumėt pakomentuoti, kaip jūs suprantate? Ir prie to paties. Jūs pamenate EXIM banko paskolą, kuri buvo skirta verslui finansuoti? Paskui ji nukeliavo energetikai. Ar čia kalbama apie tą pačią paskolą, ar apie kitą?
E.VILKELIS. Ne. Aš savo pranešimo pradžioje akcentavau, kad tai buvo paskolos valstybei ir jomis valstybė disponavo. Čia yra konkretūs projektai. Ir šitų pinigų jau niekur negalima bus naudoti, tiktai šitiems projektams įgyvendinti. Kai dėl energetikos sistemos pertvarkymo, čia yra labai detaliai viskas surašyta, kur bus skiriamos tos lėšos, aš nenorėčiau tiesiog... (Balsas iš salės) Prašau? (Balsas iš salės) Gal gerbiamasis V.Valentukevičius trumpai drūtai, jeigu pageidauja gerbiamasis A.Sakalas, kur bus panaudojamos konceptualiai šitos lėšos.
V.VALENTUKEVIČIUS. Konkrečiai šiame projekte numatytos sumos yra nukreiptos, kaip jūs žinote... Klausimas susijęs su atominės elektrinės ateitimi ir būsima jos eksploatacija. Pagal dabartines tarptautines energetikos agentūros ir atominės agentūros išvadas 1996 m. turi būti atlikta detali atominės elektrinės ekspertizė ir padaryta išvada dėl tolesnio jos eksploatavimo. Preliminariais duomenimis, kai kurie ekspertai siūlo pirmąjį bloką apskritai uždaryti. Tam atvejui ir nukreiptos šitos investicijos. Tai yra iš esmės pirmoji investicija, skirta ne kurui pirkti, ne pravalgyti, bet konkrečiai tobulinti energetinį ūkį, užtikrinti eksploatavimo saugumą. Lėšos bus skiriamos vienam Elektrėnų blokui rekonstruoti ir saugumui užtikrinti bei eksploatacijai pagerinti. Kita dalis bus skiriama atnaujinti Mažeikių termofikacinę elektrinę. Ir trečioji šio kredito dalis numatoma skirti centriniam dispečerių pultui, televaldymui, mobiliam ryšiui ir visai valdymo sistemai tobulinti. Trys pagrindiniai tikslai, kuriais siekiama šitą padaryti, ir jie yra detaliai išvardyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Ponas ministre, šitame projekte mane labiausiai sudomino valdymo tobulinimas, apie kurį labai mažai kalbėjo gerbiamasis sekretorius V.Valentukevičius. Mes 1992 m. programoje “Lietuva - 2000” buvom sumanę visų sričių, ne tik energetikos, viso valdymo pertvarkymą. Mano klausimas būtų, kokiose dar srityse numatomas esminis valdymo pertvarkymas, kad panaikintume monopolį? Vienas iš šito pertvarkymo tikslų, kaip aš supratau, yra panaikinti monopolines kainas energetikos sistemoje. Būtų įdomu sužinoti, kuriose srityse dar ruošiami tokie kardinalūs pertvarkymai?
E.VILKELIS. Matote, iš esmės šitas klausimas siejamas su tuo, kaip ūkis išliks valstybės reguliavimo sferoje. Kadangi, kaip žinot, dabar privatizavimo proceso metu pagrindinės ūkio šakos: pramonė, žemės ūkis, paslaugos ir visa kita, nueina į privatų sektorių. Todėl pati valdymo schema daugiau formuosis rinkos sąlygomis. O tokios sistemos, kaip energetikos sistema, kaip susisiekimo sistema, kur vis dėlto numatoma palikti tam tikrą valstybės monopolį, geležinkeliai, avialinijos ir visa kita, būtent šitos programos ir diegiamos. Pati pradžia prasideda nuo energetikos sistemos, kuri pagal bendrą valstybės koncepciją turėtų išlikti valstybės reguliavimo sferoje, ir šitas projektas yra vienas iš pirmųjų. O šiaip orientuojamasi į tas sritis, kur išliks valstybės įtaka.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis ministre, vertinant paskolas yra visokių spekuliatyvinių kalbų dėl nežinojimo. Ar nevertėtų ateityje įvesti tokią tvarką, kad mes reguliariai gautume labai sisteminę, trumpą informaciją, sakykim, visą foną paskolų, prašant arba priimant kitą paskolą? Kad būtų bendras tų paskolų vaizdas ir jų rezultatyvumas.
E.VILKELIS. Tokia medžiaga buvo jums pateikta šių metų pavasarį. Po to iš esmės niekas nesikeitė, kadangi papildomos paskolos nebuvo. Bet tai, ką jūs sakot, aišku, įgyvendinama, ir aš manau, kad ateityje, teikiant projektus dėl paskolų gavimo, pasirašymo ir visa kita, Seimo nariams bus išplatinta šita medžiaga.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, buvo paminėti konkretūs projektai paskoloms įsisavinti. Aš noriu paklausti, ar jie parengti konkurso tvarka, ar ne? Ačiū.
E.VILKELIS. Šiuo atveju yra susitarimai su Pasaulio, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir kartu dar eina finansavimas su Japonijos EXIM banku. Jie finansuoja. Čia kalbama dėl paties kredito gavimo. Kada bus įsisavinti kreditiniai ištekliai, jūs šitai turit omeny? Be abejo, kadangi nei Pasaulio bankas, nei Europos bankas jokiu būdu neleidžia, kad kreditiniai ištekliai būtų naudojami vienašališkai nusprendus rangovui ar dar kažkam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau gerbti ir pranešėją, ir save. Truputėlį tylos. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, sakykit, ar jūs jau esat numatę, kurie bankai skirstys tas gautas paskolas, ar dar galvojat, kaip tai bus daroma?
E.VILKELIS. Atsiprašau. Nelabai išgirdau.
V.V.ZIMNICKAS. Kaip bus skirstomos šitos paskolos? Jūs gaunat paskolas, kokios institucijos skirstys?
E.VILKELIS. Jos neskirstomos. Aš dar kartą akcentuoju, tai yra paskolos ne valstybei, o projektui. Ir visa tai yra sudėta į čia pateiktą medžiagą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, mes žinom, kad Lietuva turi paėmusi paskolų maždaug už pusę milijardo JAV dolerių ir jūs patys suprantat, kad tai neramina ne tik Seimą, bet ir visuomenę, nes procentai, kuriuos reikia mokėti, ir apskritai pats paskolų dydis slegia mūsų ekonomiką. Dabar mes imam naujas paskolas. Aš suprantu, kad galbūt jos bus panaudotos pagal kažkokią tikslinę programą, bet mes turim ir blogą patirtį, kai paskolos buvo panaudotos ne tam, kam jų buvo prašyta Seime. Kokios čia garantijos ir tie stabdžiai, kad jos bus panaudotos tiksliai tam, kam jūs sakot?
E.VILKELIS. Nė vieno cento neduos nei Pasaulio bankas, nei Europos bankas, jeigu tas centas bus skirtas ne šitai programai. Galiu pasakyti iš viso dėl valstybės skolinimosi. Supraskit, jog to, kad atgaivintume ūkį su vidiniais finansiniais ištekliais ir kreditiniais ištekliais, tarp kitko, labai brangiais kreditiniais ištekliais, mes niekaip nesugebėsim. Ir, sakykime, jeigu žiūrėtume į kitas valstybes, kurios stojosi po tam tikrų įvykių ant kojų, tai tiktai kreditiniai ištekliai, iš esmės užsienio kreditiniai ištekliai leido atsistoti tų valstybių ūkiui. Mes kito pasirinkimo, deja, neturime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia buvo minėta Ignalinos elektrinė dėl jos blogumo. Ar iš tos paskolos lėšų jai kiek nors klius, ar ne?
E.VILKELIS. Gerbiamasis V.Valentukevičius būtent ir akcentavo, kad vienas iš šitos kreditinės linijos panaudojimo objektų yra atominė elektrinė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis ministre, mes tas paskolas naudodami Lietuvos ūkį taip pertvarkėme, kad jau šiandien daugiau, man atrodo, pertvarkyti ir negalima. Todėl labai su dideliu atsargumu aš noriu jūsų štai ko paklausti: ar yra tiksliai apskaičiuotas atsiperkamumas, ar sudarytas pats technikinis projektas? Ar mes, Seimo nariai, būsime įtikinti, per kiek laiko galima šitą paskolą grąžinti? Ar yra taip? Nes dar kartą kartoju, kad mes taip pertvarkėme savo ūkį šiandien, jog aš nežinau, ar dar galima kaip nors pertvarkyti?
E.VILKELIS. Viskas yra pateikta ir Pasaulio bankui dėl vienos kredito linijos, ir Europos bankui. Supraskite, kad Pasaulio bankas ir Europos bankas yra dar didesni biurokratai už mus. Jeigu jie nematytų šitų projektų atsiperkamumo ir viso kito, šiandien nebūtų kalbos dėl šitų sutarčių pasirašymo.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Tauras.
A.P.TAURAS. Ačiū. Į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime bendru susitarimu pritarti šio nutarimo pateikimui ir įsirašyti į darbotvarkę? Ačiū. Ponas A.Rudys prašo balsuoti? Ką gi, tada reikės apsispręsti. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Yra norinčių pasisakyti. Seimo narys ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man vis dėlto paskutinis... Gerbiamasis E.Vilkelis pasakė... Kad yra pateikti dokumentai. Aš tikiu, kad jie pateikti tiems, kurie kreditus teikia. Bet man tampa įdomi tradicija. Į ką šiuo atveju kreipiasi pranešėjas prašydamas patvirtinti vieną ar kitą liniją? Ar į tuos skolintojus, ar vis dėlto į mus? Aš manau, kad ta argumentacija ir tai, kaip gerbiamasis A.Bendinskas pasakė, turi atsidurti pas mus, o ne pas tuos, kuriuos įtikinėjame. Ar čia mes jau automatiškai pritariame viskam, ką jūs tiktai pateikiate? Todėl aš manau, kad kol nebus pateikti dokumentai, šitam dar nereikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pasakysiu trumpai. Siūlau pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai... Galima užsiregistruoti. Prašau registruotis. Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Kas už tai, jog būtų pritarta pateiktam Seimo nutarimui ir jį įsirašytume į darbotvarkę bei pradėtume svarstyti? Prašau balsuoti. Kas už - už, kas prieš - prieš, kas susilaiko, tai susilaiko. Už balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 9, susilaikė 10 Seimo narių. Taigi nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Pasaulio banku, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Japonijos EXIM banku” po pateikimo pritarta. Jis įsirašytas į darbotvarkę. Aš manau, kad pagrindinis komitetas, kuris svarstys šį nutarimą, turėtų būti Ekonomikos komitetas. Galbūt pirmininkas galėtų pasakyti, kada komitetas galėtų svarstyti šį klausimą ir kada klausimas galėtų būti svarstomas Seime. Seimo narys ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlyčiau kitą trečiadienį svarstyti komitete, nes pirmadienio darbotvarkę mes jau turime patvirtinę. Ketvirtadienį negalima bus Seime svarstyti. Ar mes kitą dieną? Galima?
PIRMININKAS. Ne.
V.V.ZIMNICKAS. Negalima. Tada pirmadienį įtrauktume į darbotvarkę, o datą aš dabar staiga... 18 d. įtrauktume į plenarinius. Ne, pirmadienį į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Liepos 18 d., taip?
V.V.ZIMNICKAS. Tai gerai. O trečiadienį tada 9.30 val.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Rudys.
A.RUDYS. Papildomu komitetu reikėtų paskirti Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Taip. Aš manau, kad papildomas komitetas turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū ministrui. Vyriausybė prašo skubos tvarka šį klausimą spręsti. Bet, gerbiamasis ministre, aš manau, kad kaip komitetas išdėstė tas datas, tai vis dėlto iš esmės tas pat ir išeis. Galbūt atskirai spręsti nereikia.
E.VILKELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui.
4sesija60p svarstyti klausimai
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas Nr.940. Pasisakyti užsirašė du Seimo nariai: ponas J.Listavičius ir ponas P.Jakučionis. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasisakyti konkrečiai dėl 52 straipsnio, dėl laikotarpio, prilyginamo valstybinio socialinio draudimo stažui. Asmens valstybinio socialinio draudimo stažui dirbant pagal darbo sutartį ar narystės pagrindu reikėtų prilyginti Lietuvos laikinosios Vyriausybės darbo laiką (1940-1944 m.), geto, tremties ir kalinimo laiką vokiečių okupacijos metais, rezistencijos laiką vokiečių ir sovietinės okupacijos metais. Tai partizanai, nelegaliai gyvenantys ryšininkai, pogrindinės spaudos leidėjai ir kiti. Taip pat ir tremties bei kalinimo laiką tremtiniams ir kaliniams sovietinės okupacijos metu. Aš manyčiau, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti ir pagalvoti, nuo kelių metų skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo stažą vaikams tremtiniams. Aš manyčiau, kad toks amžius galėtų būti 10 metų, o gal dar ir pora metų anksčiau. Tokių dokumentų, kaip jūs žinote, tada nebuvo, o vaikai dirbo kas tiktai sugebėjo ir kas galėjo rasti kokį nors darbą. Iš asmens valstybinio socialinio draudimo stažo dirbant pagal darbo sutartis ar narystės pagrindu prilyginamajam laikotarpiui reikėtų išbraukti jau įstatymo projekte paminėtų konkrečiai stribų, raudonųjų partizanų ir KGB, NKVD batalionų, KGB agentų ir jų patikėtinių, smogikų batalionų tarnybos laiką. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną P.Jakučionį.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Seime, aš pirmiausia noriu paremti pono J.Listavičiaus mintis, pasakytas iš šios tribūnos. Man atrodo, kad įstatymo rengėjai tiesiog pamiršo, praleido 58 straipsnyje paminėti, kaip bus įskaitomas laikas, praleistas tremtyje ir lageriuose. Apie tai gana smulkiai kalbėjo ponas J.Listavičius. Įstatymą pateikiant aš paklausiau gerbiamojo pateikėjo, kodėl tai nepaminėta? Jis pripažino, kad tai tiesiog turbūt buvo praleista. Žadėjo pataisyti. Bet iki svarstymo nepataisyta. Tai vėl tenka įstatymo rengėjams šią problemą priminti.
Taip pat aš norėčiau dėl 50 straipsnio pasisakyti. Paskutinėje pastraipoje yra numatyta pensijos viršutinė riba - 500 Lt. Bet nieko nėra parašyta apie šios sumos indeksavimą dėl infliacijos. Aš manau, kad kai yra toks užrašas ir kai nėra indeksavimo... Čia net pažymėta, kad toliau nebeindeksuojama. Tai mes vėl gal per metus ar kitus susilauksime pensijų visiško suniveliavimo. Tai, žinoma, labai būtų negerai. Vien tiktai todėl galima ir pritarti šiam socialinio valstybinio draudimo pensijų įstatymui, kad čia vis dėlto diferencijuotos pensijos pagal darbo stažą ir pagal buvusį uždarbį. O tokios lubos vėl viską galėtų suniveliuoti. Žinoma, būtų labai gaila, jeigu mūsų ekonomika būtų taip tvarkoma, kad atsitiktų tai, apie ką aš kalbu. Tikėkimės, kad tai neatsitiks. Tačiau įstatyme vis dėlto reikėtų numatyti ir tokį saugiklį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar iš įstatymo rengėjų, iš iniciatorių pusės bus norinčių pasisakyti? Seimo narys ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų komitetas svarstė. Visas pastabas ir klausimus, pateiktus pateikimo metu, mes įvertinome. Deja, kadangi įstatymų projektai yra tokios didelės apimties, tiesiog mes, taupydami galbūt popierių, jo nepadauginome šiam kartui. Kadangi nelabai daug buvo. Tačiau galiu patikinti, kad tai, kas yra sakoma, mūsų yra fiksuojama ir taisoma. O dabar aš norėčiau, kad būtų suteiktas žodis poniai V.Sivilevičienei. Ji galėtų atsakyti į porą klausimų ir pateiktų tolesnį projektą, jeigu mes šitam pritartume.
PIRMININKAS. Pirmiausia mes apsispręskime...
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
PIRMININKAS. Dėl šito projekto.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, bet ji galėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti projektui po svarstymo bendru susitarimu? Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Seimo narys A.Endriukaitis dėl balsavimo motyvų.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, mes pasižiūrėkime į laikrodį - turime laiko. Todėl dėl pono G.Paviržio pasiūlymo, kad specialistai galėtų atsakyti į klausimus, aš nematau nieko blogo. Viskas telpa į ribas. Gal būkime tokie praktiški ir paklausykime atsakymų.
PIRMININKAS. Blogo aš irgi nieko nematau. Jeigu darbo grupės vadovė ponia V.Sivilevičienė galėtų atsakyti ar norėtų atsakyti į klausimus, prašau tada į tribūną. Jei galima, tada trumpai į pono J.Listavičiaus ir pono P.Jakučionio klausimus.
V.SIVILEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai atsakysiu į pateiktus klausimus. Iš esmės abu klausimai siejasi vienas su kitu. Jeigu pamenate, praeito svarstymo metu, kalbant konkrečiai apie tremtinių, rezistentų, kalinių stažus, buvo pasakyta, kad šitiems asmenims yra skiriama aukų pensija, vadinas, nukentėjusių asmenų pensija. Už tai į pirmojo projekto variantą ir nebuvo įtrauktas stažas kaip socialinio draudimo pensijos, kadangi šie žmonės gaus dvi pensijas: socialinio draudimo pensiją ir dar nukentėjusių asmenų pensiją. Bet mes apsvarstėme, kad šitą laiką, nedvigubinant ir netrigubinant stažo, kaip iki šiol buvo daroma, galima viengubu laiku įtraukti į socialinio draudimo stažą. Kai svarstysime įstatymą pastraipsniui, bus jūsų valia apsispręsti, ar darome šitaip, ar nedarome.
Dėl 50 straipsnio formuluotės. Gal iš tikrųjų galima būtų dar kartą darbo grupėje šitą klausimą apsvarstyti ir pažiūrėti, ar labai tiksliai yra nurodyta įvertinant šitą dydį konkrečiu skaičiumi.
Dėl stažų, kurie neturėtų būti įtraukti. Jau buvo padaryta atskirais Vyriausybės nutarimais, ir šitie stažai nebus skaičiuojami skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo stažą.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Sivilevičiene. Jūs toli nenueikite, o prisėskite čia, priekyje.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru susitarimu pritarti pateikimui, ar bus?.. Atsiprašau, po svarstymo. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Mūsų komitetas šiandien nagrinėjo šitą projektą, pastabas aptarėme. Yra galimybė jas realizuoti šiandien. Aš siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš iš karto atsiprašau,kad negaliu nepritarti. Bet jeigu jūs man leisite, aš norėčiau porą sakinių ta tema pasakyti. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad situacija, į kurią mes esame dabar įvaryti (didelis tempas - trys posėdžių dienos per savaitę), neleidžia visiems pakankamai išsamiai išnagrinėti kiekvieną projektą. Bet šitas pensijų projektas yra pakankamai rimtas. Jis bus ilgaamžis, jis labai svarbus. Todėl mane šiandien stebina, kad neatsiliepė svarstant nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei Ekonomikos komitetas, neatsiliepė faktiškai net nei Žmogaus, piliečio teisių ir tautybių reikalų komitetas. Tai rodo, kad mes nesame labai darbingi savo komitetuose dėl pačių aktualiausių valstybės įstatymų bei juos priimdami. Todėl aš galvoju, kad mes šitai galime tiktai padaryti dirbdami. Todėl kviesčiau visus šituos mano paminėtus ir kitus komitetus panagrinėti šito įstatymo projektą. Jis yra svarbiausia viso pensinių įstatymų bloko dalis. Ir pritardamas tam projektui aš kviesčiau, kad ir visos politinės jėgos apsispręstų dėl šio įstatymo. Aš norėčiau, kad visos politinės jėgos, imdamosi atsakomybės, būtų šiuo atveju solidarios. Mes priimame įstatymą neišskirtinai visiems. Todėl mūsų kolegų toks neaktyvumas ir kai kurių komitetų pabrėžtinas tylėjimas man kelia nuostabą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš norėčiau pratęsti tą mintį, pasakytą iš tribūnos. Norėčiau priminti įstatymo rengėjams, kad 58 straipsnis tiktai apie prilyginamus laikotarpius. Rašoma apie tai, kad draudiminis laikas įskaitomas tiktai tiems, kuriems jau buvo įskaitytas. Kitaip tariant, tiems, kurie pensijas jau gauna, tas laikas nedingsta. Tačiau kalbant apie politinius kalinius ir tremtinius, reikia pasakyti, kad daug jų dar nėra išėję į pensiją. Kai išeis į pensiją, jiems vėl kils klausimas dėl to stažo įskaitymo. Yra žmonių, kurie kalėjimuose išbuvo po 25-30 metų, ir jeigu šitas stažas jiems nebus įskaitytas, tai jie gaus tiktai vadinamąją auką. Tai tie žmonės bus labai nuskriausti. Tai reikia gerai apmąstyti. Man atrodo, kad įstatymo rengėjai galbūt neatkreipė į tai dėmesio. Galbūt tokių žmonių bus nelabai daug, bet vis dėlto tai labai svarbus klausimas ir labai skaudus.
Man gaila, kad vis dėlto tos pataisos nebuvo padarytos, nors gerbiamasis kolega G.Paviržis sako, kad jie komitete turi omeny tuos klausimus. Bet, man atrodo, nebūtinai reikėjo taisyti visą įstatymą ir vėl iš naujo platinti. Buvo galima tiktai tas pataisas išplatinti, jeigu jos jau tokios yra. Bet atrodo, kad jų nėra arba jos yra tiktai mintyse. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui po svarstymo. Arba reikia svarstymą pratęsti, arba reikia paprašyti vis dėlto rengėjų ir komiteto, kad tokios pataisos būtų padarytos. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Bulavas.
J.BULAVAS. Aš norėjau pakalbėti apie rezistentus, apie kuriuos nerašoma šitame įstatyme arba bent jau nepakankamai rašoma. Sakysime, arba buvę kaliniai, arba tremtiniai.
Tai jie plačiau atsispindi, o rezistentai - ne. Aš norėjau pasakyti, kad man pačiam teko dalyvauti rezistenciniame pasipriešinime tiek vokiškosios okupacijos metu, tiek ir tarybinės okupacijos metu. Teko daug slapstytis, buvau areštuotas, paleistas. Paskui teko keisti gyvenamąją vietą, teko rūpintis uždarbiu. Grėsė pavojus sunaikinti ne tik mane, bet ir mano šeimą. Gestapo buvo išplatinta visoje Lietuvoje, kad aš esu paieškomas. Todėl šituo klausimu galėčiau kalbėti porą valandų, ne mažiau, kol viską išdėstyčiau. Bet aš tik norėjau atkreipti dėmesį, jeigu viena ar kita komisija, arba komitetas, kuris matytų reikalinga, aš esu pasiryžęs visuomet duot išsamią informaciją tuo klausimu. Tuo tarpu tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad pritartume Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo projektui Nr.940 po svarstymo? Kas už - “už”, kas prieš - “prieš”, kas susilaikė - susilaikė.
Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 5 Seimo nariai. Taigi įstatymui po svarstymo pritarta.
Gerbiamasis Pavirži, kada galėtų būti šio įstatymo priėmimas?
G.A.PAVIRŽIS. Mes pageidautume, kad kitą savaitę, ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai taip ir planuokim. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Repliką norėjau. Aš norėjau pasakyti, kad toks labai rimtas ir didelės apimties bei reikšmingas įstatymas buvo beveik nenagrinėjamas ir ne dėl kokios nors piktos valios, bet tiesiog, matyt, mūsų Seimo nariai yra pavargę, nespėja visko perskaityt ir visko peržiūrėt. Tai rodo, kaip tą darbą organizuoja, rikiuoja, tvarko Seimo valdyba, ponas Č.Juršėnas. Ir visi tie įstatymai, nutarimai, kuriuos mes čia priimame taip skubotai, tampa daug menkesni ir kai kuriais atvejais tikrai abejotini. Šitoks šuoliavimas turbūt būdingas tiktai mūsų parlamentui.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Atvirai pasakius, aš irgi labai nustebau, kai pasisakančiųjų ir svarstančiųjų sąraše neradau pono A.Endriukaičio pavardės, kadangi tai tikrai labai svarbus įstatymas. Ačiū.
4sesija60p svarstyti klausimai
Svarstome 3 darbotvarkės klausimą, Lietuvos Respublikos valstybinių, vidaus reikalų, valstybės saugumo ir krašto apsaugos pareigūnų ir karių pensijų įstatymo projektą (Nr.1038). Kviečiu į tribūną darbo grupės vadovę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoją ponią V.Sivilevičienę pristatyti šį projektą. Prašom.
V.SIVILEVIČIENĖ. Pristatomo projekto tikslas - reglamentuoti vidaus reikalų, valstybės saugumo bei krašto apsaugos pareigūnų ir karių papildomą pensinį aprūpinimą. Šitas projektas yra dalis viso komplekso pensijų įstatymų projektų, apie kuriuos ir praeitame posėdyje kalbėjome.
Norėčiau pasakyti, kad pagal šitą projektą pensijos kariškiams, pareigūnams bus skiriamos kaip kompensacija, sudaromos tam tikros sąlygos pareigūnams ir kariams, palikusiems tarnybą, gauti papildomą valstybės paramą. Pagrindinę valstybės paramą visi šitie asmenys, išvardyti šitame įstatymo projekte, turėtų gauti pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Jie turėtų įsitraukti į bendrą mūsų pateikiamą svarstyti Pensijų įstatymo schemą.
Šituo projektu siekiama, kad papildoma parama būtų socialiai teisinga, netaptų privilegijuotų visuomenės grupių atsiradimo priežastimi. Jums turbūt yra žinoma, kad šiuo metu pensijos kariams, vidaus, krašto apsaugos bei valstybės saugumo pareigūnams yra skiriamos remiantis kai kuriais tiesiog ir ekonomiškai, ir politiškai pasenusiais buvusios TSRS įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Jie yra praradę savo aktualumą ir iš esmės padeda tam tikroms privilegijoms klestėti, todėl šiuo metu ir susidarė labai didelis skirtumas, labai didelis atotrūkis tarp pensijų, kurias gauna paprasti, eiliniai darbo žmonės, dirbę visą savo gyvenimą, ir pareigūnai, kuriuos bandysime apimti šituo pateikiamu svarstyti įstatymo projektu.
Norėčiau šiek tiek žvilgtelėt atgal į istoriją. Prieš 5 ar šiek tiek daugiau metų skirtumas tarp socialinio draudimo, paprastų valstybės senatvės pensijų ir pareigūnų pensijų sudarė tik keliasdešimt procentų, kai tuo tarpu dabar šitas skirtumas paprastiems žmonėms yra sunkiai suvokiamas. Tai kelis kartus ar net iki dešimties kartų didesnės pensijos.
PIRMININKAS. Viskas?
V.SIVILEVIČIENĖ. Dar turbūt reikėtų šiek tiek pakalbėt apie patį įstatymo projektą. Pačiame įstatymo projekte yra pateikiama tokia sąvoka, kad pensijos yra skiriamos už tarnybą. Pareigūnas, tarnavęs 20 ar šiek tiek mažiau metų, įgyja teisę gauti pensiją už tarnybą. Be šitos pensijos už tarnybą, gali būti skiriamos invalidumo pensijos, jeigu invalidumas atsiranda ryšium su jo tarnybinių pareigų vykdymu, taip pat maitintojo netekimo pensijos. Šitos visos pensijos mokamos kartu su valstybinio socialinio draudimo pensija. Už tarnybą pensija bus mokama kartu su valstybinio socialinio draudimo pensija, kai žmogus sulauks pensinio amžiaus. Invalidumo pensija bus mokama iš karto. Pareigūnas ar karys galės gauti iš karto ir valstybinio socialinio draudimo pensiją, ir pensiją pagal šitą pateikiamą projektą. Ta pati nuostata susijusi ir su našlių bei našlaičių pensijom. Žodžiu, tam tikru atveju mes netgi, sakyčiau, atstatome socialinį teisingumą, kai žmogus, iš tikrųjų paaukojęs save tarnybai, paaukojęs save mūsų šaliai, bus įvertintas tinkamai ir jo šeima bus šiek tiek daugiau rūpinamasi būtent dėl to, kad šitas žmogus tarnavo valstybei, tarnavo mums.
Turbūt plačiau nebūtų reikalo dabar leistis į šitą diskusiją, gal klausimams liks daugiau laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Aš, naudodamasis savo teise, irgi norėčiau paklausti. Ar darbo grupė svarstė klausimą, kad į šitą įstatymą reikėtų įtraukti ir prokuratūros darbuotojus, kurie iš esmės atlieka tą patį darbą, kaip ir, sakykim, Vidaus reikalų ministerijos tardytojai ir pan.?
V.SIVILEVIČIENĖ. Taip. Šitas klausimas buvo aptariamas. Prokuratūros darbuotojai, kaip, beje, ir teismų darbuotojai, pensija turėtų būti aprūpinami kaip valstybės tarnautojai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Dalį mano klausimo pasakė ponas E.Bičkauskas, aš tik norėjau pridurti prie to paties. Dar reikėtų, matyt, pakalbėt ir apie teismų darbuotojų pensijas, kadangi, kaip žinome, visuose įstatymuose, kur yra teikiamos socialinės garantijos ir pensijos, yra visų šitų kategorijų darbuotojai. Ar nebūtų tikslingiau vis dėlto viename įstatyme numatyti tas specialias pensijas? Mano klausimas dabar būtų toks. Čia yra jūsų pateikta lentelė. Kiek aš supratau, tai yra priedai prie normalių pensijų. Ar jie nešokiruoja jūsų esant dabartinėms sąlygoms? Tie priedai yra gana nemaži.
V.SIVILEVIČIENĖ. Iš esmės šokiruoja, bet yra tokia reali padėtis, ir oponentai sako, kad šitie priedai vis dėlto gal kažkiek ir skriaudžia jų sistemą. Reikia rasti kokį nors tarpinį variantą tarp dabartinių labai didelių priedų, kurie pateikiami pagal mūsų Pensijų įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš prašyčiau patikslinti. Jūs pasakėt, kad prokuratūros darbuotojai bus, kaip ir teismų darbuotojai, traktuojami kaip valstybės tarnautojai. Ar iš to išeina, kad teismų teisėjams ir prokurorams bus mažesnės pensijos negu Vidaus reikalų ministerijos, kariuomenės, saugumo tarnybos? Jeigu mažesnės, tai tuomet atsiras tokia blogybė, kad dalis prokuratūros, teismų tarnautojų pereis į Vidaus reikalų ministeriją, kadangi ten tardytojų, kvotėjų... Kodėl aš to klausiu? Todėl, kad prokuratūros darbuotojai tam tikra prasme irgi yra statutiniai darbuotojai, kadangi jie dirba pagal statutą kaip ir Vidaus reikalų ministerijoje, kaip saugume. Jų darbo sąlygos gal net sunkesnės. Ačiū.
V.SIVILEVIČIENĖ. Apie dydžius. Dydžiai dabar buvo sulyginti priėmus Vyriausybės nutarimą. Jų pensijų dydžiai dabar netgi viršija, sakyčiau, vidaus reikalų tarnybos ar kitų karinių struktūrų pensijas, ir iš esmės tai tokia perversija yra absoliučiai neteisinga, nes statutinės tarnybos prokuratūroje klausimas yra ginčytinas. Iš esmės dalis prokuratūros darbuotojų yra praktiškai tokie patys tarnautojai kaip ir kiti valstybės tarnautojai. Manau, kad šiuo atveju ne Pensijų įstatymo reikalas spręsti, kokia tarnyba turėtų būti priskiriama, už kurią tarnybą valstybė turėtų labiau kompensuot, už kurią ne.
Bet apsisprendus kituose įstatymuose bus galima kalbėti apie prokurorų ir teisėjų pensinį aprūpinimą. Šitame įstatyme kalbama apie žmones, kurie tarnauja statutiniais pagrindais ir kurių darbo santykiai reguliuojami kitais įstatymais.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš manau, jog gerai, sveikintina, kad atsiranda įstatymas, kuris apima daugelį sričių - kariškių, vidaus reikalų, saugumo tarnybos - ir nustato vienodas sąlygas arba “sulaiptuotas” sąlygas pensijoms gauti.
Bet man atrodo, kad mes esam priėmę jau keletą įstatymų, kuriuose yra socialinių garantijų, tarp jų ir saugumo tarnybai. Tuo tarpu aiškinamajame rašte kalbama tik apie tai, kad nutarimai bus pakeisti. Mano nuomone, turėtų būti turbūt pakeisti ir tie įstatymai, kurie prieštaraus šitam įstatymui. Kokia įstatymo rengėjų nuomonė?
V.SIVILEVIČIENĖ. Girdžiu balsus, kad prieštaraus. Bet aš negalėčiau dabar tiksliai pasakyt, ar visuose yra parašyta, kad šie visi pareigūnai aprūpinami pensijomis remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Paskutiniame įstatyme ir kalbama apie tai.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamoji pranešėja, aš jokiu būdu nenorėčiau prieštaraut, kad kai kurie sovietiniai milicininkai gautų pensijas, jeigu jie kovojo prieš kriminalinį nusikalstamumą, tačiau nedalyvavo politinėse represijose. Bet negalima užmiršti ir prieškarinės Lietuvos policijos ir saugumo pareigūnų. Daugelis iš jų, išlikusių gyvų, tikrai neturės 20 ir labai retas 10, 15, 20 metų stažo, tačiau už savo tarnybą Lietuvai jie sumokėjo krauju, sveikata, negaudavo darbo, buvo vaikomi, dažnai medžiojami kaip laukiniai žvėrys. Dabar iš jūsų projekto galima suprasti, kad jie čia apeinami. Faktiškai bus skiriamos pensijos tik sovietiniams milicininkams.
V.SIVILEVIČIENĖ. Praeitais metais šita problema buvo iškilusi, ir iš esmės mes patys buvom pasiūlę ministerijoje pasvarstyti, ar yra likusių tokių žmonių, ar jiems turi būti skiriamos pensijos. Ir buvo (jeigu dabar neklystu, gal kolegos mane pataisytų) rasta tik pora žmonių, tais laikais tarnavusių policijoje, kurie dar gauna senatvės pensijas.
P.A.MIŠKINIS. Jų yra daug.
V.SIVILEVIČIENĖ. Deja, mums nepateikė tokių duomenų Vidaus reikalų ministerijos kadrų valdyba.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, į mano klausimus dėl teisėjų ir prokurorų pensijų atsakyta. Aš daugiau neturiu ko klaust.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, jūs nutraukiat tolesnius užsirašymus. Pagal Statutą galima ir antrą kartą užsirašyt ir paklaust. Prašom šito neužmiršt.
Dabar dėl paties pavadinimo. Man truputį keistokas pavadinimas. Pirmiausia vidaus reikalai, paskui saugumas, o galiausiai krašto apsauga. Ar nebūtų gražiau, rimčiau ir solidžiau, jeigu prasidėtų nuo krašto apsaugos, o paskui tik eitų policija ir saugumas, kas valstybę gina ir saugo.
O klausimas būtų toks. Prašom paaiškinti iš 3 straipsnio, kokia yra prasmė išleisti į pensiją darbuotoją, išdirbusį 20 metų? Kuo mes galim tai pagrįsti, remdamiesi socialinio teisingumo ir prasmingumo atžvilgiu?
V.SIVILEVIČIENĖ. Matot, šiuo atveju netgi jūsų klausime nuskambėjo atsakymas. Išdirbus. Jis ne išdirbęs, o ištarnavęs. Remiantis įstatymais, kurie reglamentuoja vienos, kitos ar trečios tarnybos veiklą, sukakus tam tikram amžiui, žmogui, tarnaujančiam tam tikrose karininko pareigose, nebeleidžiama toliau tarnauti. Tiesiog yra laikoma, kad vienose ar kitose pareigose žmogus gali tarnauti tam tikrą laiką. Tuo remiantis ir nustatyta 20 metų. (Balsas iš salės) Netgi yra nustatyta 45 ir t.t. Šitokios normos yra nustatytos, jos remiamos tarptautinių kanonų, mes nerealizuojam šitos dalies.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Bloškys. Nėra? Seimo narys ponas J.Požėla.
J.POŽELA. Pareigūno, kuris tarnauja policijoje, sakykim, kriminalinės paieškos tarnybose, kvalifikacija ir specifinės žinios bėgant metams auga. Ir praktiškai, kai jam reikia išeiti į pensiją, jis yra labai reikalingas ir labai kvalifikuotas darbuotojas. Savo darbo faktiškai jis neturėtų pabaigti, o toliau dirbti išėjęs į pensiją. Ypač dabar jie yra labai reikalingi, nes jauni žmonės, kurie ateina į šią tarnybą, neturi tokios kvalifikacijos kaip tie, kurie išeina į pensiją. Todėl man atrodo, kad tie pareigūnai, kurie dirba tokiose specialiose tarnybose kaip policija, kaip kriminalinė paieška ir kt., išeidami į pensiją turėtų turėti ne mažesnį atlyginimą negu atlyginimas, kurį jie gauna dirbdami, nes praktiškai jie nenustoja dirbt, negali nustot dirbt. Kiek sumažės atlyginimas pagal šį įstatymą, sakysim, kriminalinės policijos darbuotojui, kai jis išeis į pensiją?
V.SIVILEVIČIENĖ. Bet kokiu atveju pensija negali būti tokio pat dydžio kaip atlyginimas. Paprasčiausiai tariant, atskaičiavę pajamų mokestį, mes tegauname apie 70% savo gauto uždarbio, tai viena dalis. Antroji dalis - jūs matėte pateiktus skaičiavimus. Pareigūnai, užimantys tas pareigas... Iš esmės yra aiškinamajame rašte pateikti palyginamieji dydžiai. Jie nepraras savo gautų pajamų, jeigu būtų apskaičiuota pagal seną pensijų įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamoji pranešėja, man, svarstant šitai mūsų komitete, labai įstrigo gaunami raštai, ypač iš vidaus reikalų ministro, kur rašoma, jeigu nebus patenkintos jo sąlygos (na, ne pažodžiui), jis neatsako už padėtį ir situaciją Lietuvos Respublikoje. Aš į tai reaguočiau kaip į precedento neturintį spaudimą jums, kaip darbo grupei. Dabar, kai mes darome tokias pridėtines pensijas prie socialinių šitoms jėgos struktūroms, ar, jūsų manymu, ne per daug padaryta nuolaidų šitame įstatyme? Ar tai nesukels tam tikros įtampos mūsų visuomenėj, kai eiliniai pensininkai gaus apie 100 Lt kaip ir dabar (tai toli gražu nuo pragyvenimo standartų), o šitos jėgos struktūros gaus jau tokį normalų atlyginimą ir gyvens daug geriau dabartinėj situacijoj?
V.SIVILEVIČIENĖ. Čia dvejopas atsakymas į šitą klausimą. Visų pirma mes prognozuojame anaiptol ne 100 Lt pensijas. Apie 100 Lt pensiją iš viso negali būti kalbama. Ji turi būti didesnė. Skirtumas tarp tų dviejų pensijų, aišku, bus. Įtampa vienokiu ar kitokiu atveju turėtų būti užglaistoma, priimant šituos įstatymus, didinant pensijas ir šiek tiek mažinant kariškių dabar gaunamas pensijas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Gerbiamoji pranešėja, aš džiaugiuosi, kad kuriama pensinio aprūpinimo sistema. Tai rodo ir mūsų pateikti įstatymo projektai, kurie prisidės prie to reikalo. Visų būsimų pensijų bazė yra minimalus gyvenimo lygis. Jis šiandien yra nerealus. Metodika, pagal kurią yra apskaičiuojama, labai paprasta. Valstybė nustato MGL tokį, kiek turi pinigų ir kiek reikia išmokoms. Aš manyčiau, kad pats laikas yra nustatyti MGL lygį tokį, koks jis turi būti. Ar manoma, kad tai būtina padaryti šiuo metu?
V.SIVILEVIČIENĖ. Jeigu tai leidžia mūsų biudžetas, tai būtina padaryti kuo skubiau. Kuo skubiau, nes pašalintų įtampą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie minimų pensijų skyrimo lėšų šaltinius ir dėl galimybių pensijas koreguoti mažėjimo kryptimi. Ačiū.
V.SIVILEVIČIENĖ. Aš atsiprašau, antrosios dalies klausimo nesupratau. Kokių galimybių?
J.LISTAVIČIUS. Ar tiems, kurie dabar gauna dešimteriopai daugiau, yra galimybė mažinti, ar pagal juos reikės visus kelti?
V.SIVILEVIČIENĖ. Taip, šaltiniai. Pagal dabar pateikiamą svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinių vidaus reikalų, valstybės saugumo ir krašto apsaugos pareigūnų ir karių pensijų įstatymą šitos pensijos bus mokamos iš valstybės biudžeto. Po to, kaip minėjau, kai atsiras kitos sąlygos, jie gaus dar papildomai pensijas iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto. Koregavimas: paskirtoji pensija nebebus didinama, kam yra paskirta pensija, nebebus indeksuojama, kai tuo tarpu šitos pensijos bus indeksuojamos. Jeigu perskaičiavus paskirtas pensijas bus toks pat dydis kaip gauta pensija, tai kartu bus indeksuojama. Jeigu bus buvusi didesnė, bus palikta paskirtoji pensija, kol susivienodins. Kadangi mes, matėt, aiškinamajame rašte pateikėme, o infliacijos lygis iš esmės yra prognozuotinas, koks gali būti, per metus arba antrus šitie dydžiai susivienodins.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kokie čia yra numatyti, mes nežinom, išleidimo į atsargą metai? Nes jūsų lentelėje kelia abejonę pateikti pensijų dydžiai: 380, 450, 530 pagal projektą.
V.SIVILEVIČIENĖ. Atsiprašau, aš tokio klausimo nesitikėjau. Tai yra visiškai kitų įstatymų reguliavimo sritis. Aš tiesiog neturiu prie savęs šitų įstatymų ir dabar atmintinai, kuriais mes naudojamės... Aš negalėčiau pasakyti išleidimo į atsargą metų ir iš kurių laipsnių, ir kada išleidžiama į pensiją. Abejonių neturėtų kelti. Profesionalai šituos skaičiavimus darė.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi norintys paklausė. Aš tiesiog... Tie, kurie užsirašė, visi norintys paklausė. Aš norėčiau pateikti tik nedidelę informaciją gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Vidaus reikalų ministerija atliko praėjusių 5 metų tyrimus dėl vidutinio savo darbuotojų amžiaus. Galiu jums pasakyti, kad operatyvinių darbuotojų vidutinis amžius maždaug yra 50 metų. Tai dėl to, kas tai yra tarnyba ir kas yra darbas toje tarnyboje.
Kita. Nesusilaikysiu nuo nedidelės replikos. Bijau, kad darbo grupė visiškai nesupranta darbo prokuratūroje, turbūt ir teismuose, specifikos, kad tai nėra visiškai valstybės tarnyba.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime mes bendru susitarimu pritarti šiam įstatymo projektui, ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Tai prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų, vienas už, vienas prieš. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš siūlyčiau pritarti pateikimui, pradėti svarstymo procedūrą. Manau, kad besvarstant bus dar galima pasižiūrėti į lenteles, tarifus ir visa kita. O dabar reikėtų, kad tas įstatymas jau pradėtų suktis komitetuose. Siūlau pritarti. Pagrindiniu komitetu paskirti siūlau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš negalėčiau pritarti teikiamam projektui, nes iš jo labai matyti ištisinis, didelis šių pareigūnų viršumas, palyginti su kitais žmonėmis. Mes žinom tą teoriją, tą aiškinimą, kad mokėsim didelius atlyginimus ministrui ar kokiam pareigūnui, ir viskas bus gerai. Bet tai klausimas yra santykinis, lyginame ir su kitais darbuotojais, ir su pensininkais. Atsižvelgiame į tai, kad mūsų valstybė yra neturtinga. Štai mūsų pateikėja, kai paklausėme dėl kai kurių dalykų, ji sako: tai rimta, kadangi tai rengė specialistai. Mes žinome, kad tai rengė Vidaus reikalų ministerijos specialistai tuos įvairių stažų, ištarnavimo laiko ir kt. klausimus. Tai yra jų problema. Jie turėjo analogijas nuo seno laiko, kai buvo SSSR. Jie laikosi tų metų principų, kurie taip buvo nustatyti. Dabartinei valstybei turbūt reikėtų kai ką ir kitaip pagalvoti.
Štai 3 straipsnis. Jeigu tas pareigūnas yra atleidžiamas dėl sveikatos ir tai nesusiję su jo tarnybos klausimais, tai pakanka, kad jis būtų išdirbęs penkerius metus ir gautų šitą pensiją.
Dabar toliau. Jeigu jis išvarytas, atleistas iš tų tarnybų - vidaus reikalų, saugumo, krašto apsaugos - dėl jo kaltės...
PIRMININKAS. Aš norėčiau įspėti, kad jau laikas.
A.ENDRIUKAITIS. Gerai, baigiu. Paskutinis. ...išvarytas iš tų pareigų, tai vis tiek jam skiriama ta pensija, jeigu jis ištarnauja 20 metų. Galų gale jeigu jis moka savo darbą, tai tegul dirba ir tuos 2l metus padoriai. Protegavimui negaliu pritarti ir nepritariu tokiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam projektui? Kas už - už, kas prieš - prieš, kas susilaikė - susilaikė.
Už balsavo 26 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 7. Taigi įstatymo projektui pritarta. Manau, kad pagrindinis komitetas - tas, kuris ir dalyvavo rengiant, t.y. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerbiamasis pirmininke, kada galėtų būti svarstymas komitete?
G.A.PAVIRŽIS. Na, mes komitete svarstysime, žinoma, šitoj sesijoj. Bet aš siūlyčiau neskubinti šito įstatymo projekto. Kad komitetai gerai išnagrinėtų, ypač Nacionalinio saugumo komitetas, kadangi čia yra tam tikrų klausimų. Norėtume mes patys jį... Mes skubiname prieš tai svarstyti objektą, o šitų skubinti mes nelabai norime.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Aš manau, kai bus komitete svarstoma, bus paskelbta atskirai, o priėmimo šitoj sesijoj nenumatome. Atidėsime iki rudens sesijos.
Tai ačiū. Ponia Sivilevičiene, jūs minutėlę dar prisėskite. Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Teisingai, pone Bičkauskai, aš dėl vedimo tvarkos. Man įdomu, kiek buvo užregistruota Seimo narių? Ar sudaro tie 37 balsai, kurie balsavo, tai, ko reikalauja mūsų Statutas? Antras balsavimas vyksta ant ribos.
PIRMININKAS. Jeigu jūs pageidaujate, aš galiu dar kartą registruoti.
V.JARMOLENKA. (...) bet tai būtina padaryti. Jau buvo prieš tai registravimas. Nuo to skaičiaus turi būti skaičiuojama.
PIRMININKAS. Pone Jarmolenka, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją nustatyta tvarka.
V.JARMOLENKA. Tai jūsų pareiga...
4sesija60p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkės 4 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnio” projektą Nr.1039. Kaip aš suprantu, yra tame pačiame komplekte. Gerbiamoji Sivilevičiene, vis dėlto mums reikia jį pateikti formaliai.
V.SIVILEVIČIENĖ. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnio pakeitimo”. Šiuo pakeitimu siūloma išbraukti žodžius iš 28 straipsnio. Šie žodžiai skamba taip: “kuri suteikia teisę gauti Saugumo departamento pareigūnų pensiją”, kadangi jų pensija bus reguliuojama prieš tai pateiktų svarstyti įstatymų. Labai trumpa pataisa.
PIRMININKAS. Ar bus norinčių Seimo narių paklausti dėl šio įstatymo projekto? Yra du Seimo nariai, norintys paklausti. Seimo narys ponas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš nenoriu paklausti, bet aš tikiuosi, kad gal pasisakysiu dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Tai aš dėl paties turinio. Jūs aiškiau apibrėžkite tą išbraukimo prasmę.
V.SIVILEVIČIENĖ. Ką tik buvo užduotas klausimas svarstant aną įstatymą, kad kai kurių kitų Lietuvos Respublikos įstatymų yra nustatyta aprūpinimo pensijomis tvarka. Dėl to ir yra teikiamas šio įstatymo pakeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Pone Beinortai, prašom paspausti. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyti pranešėjai, kad nereikia pykti. Jeigu jus klausiu, jūs atsakykite trumpai ir aiškiai.
V.SIVILEVIČIENĖ. Ne, nepykstu.
A.ENDRIUKAITIS. Mes matome, kaip jūs reaguojate. O jeigu jūs pykstate, tai tada aš jūsų ir neklausiu.
PIRMININKAS. Bijau, kad čia ne dėl balsavimo motyvų. Seimo narys ponas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt prisimenate, kai čia mes svarstėme keletą įstatymų, susijusių ir su teismais, ir su policija, ir su krašto apsauga, ir su saugumu, - beveik visuose buvo stengiamasi dubliuoti atskirais skyriais socialines garantijas. Tuose socialinių garantijų skyriuose visur buvo apeliuojama į išskirtinius specialius pensinio aprūpinimo įstatymus. Ten, kur mums pavyko šito atsisakyti ir išvalyti jų specifinius projektus, ten viskas liko gerai. Tuo tarpu Saugumo tarnybos, o paskui Saugumo departamento įstatyme pasiliko tas 28 straipsnio teiginys, kad jų pensijos yra kažkokios išskirtinės ir jas nustato specialus saugumo darbuotojų pensijų įstatymas. Tai štai šitą menką pataisėlę reikia padaryti vien todėl, kad nebuvome pakankamai principingi, tada priimdami šitą įstatymą. Todėl aš siūlau pritarti šitam pateikimui. Matyt, kad bus dar ir kitų įstatymų, kuriuos reikės truputėlį taisyti ir duoti svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra manančių, kad reikia nepritarti šiam įstatymo projektui? Ar galima pritarti bendru susitarimu? Ačiū. Tada pritariame bendru susitarimu. Aš manau, kad šio projekto likimas lygiai toks pat kaip ir anksčiau svarstyto įstatymo. Pagrindinis komitetas tas pats kaip ankstesnis - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Ponas G.Paviržis dar norėjo.
G.A.PAVIRŽIS. Bet aš vis dėlto norėčiau, jog būtų įrašyta, kad čia Nacionalinio saugumo komitetas taip pat apsvarstytų kaip šalutinis komitetas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad taip. Tada ačiū. Pirmojo priešpietinio posėdžio darbotvarkė baigta. Pertrauka iki l2 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Tęsiame posėdį. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Svarstysime darbotvarkės 5 punktą, jeigu atsiras pranešėjai.
Seimo nary Griciau, laikas žinoti, kad niekas už jus negali užsiregistruoti. Tai bus Statuto pažeidimas. Eikite ir užsiregistruokite pats.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai.
Nutarimo "Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų" projekto Nr.1050 pateikimas (94.07.05)
4sesija60p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome darbotvarkės 5 punktą - Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų”. Tačiau aš nematau nė vieno pranešėjo. Prašom. Jeigu neatsiras pranešėjas, svarstysime darbotvarkės 6 punktą. Seimo narys J.Veselka pasiruošęs kaip visada ir visada pasiryžęs, taip? Ką reiškia “tuoj ateis”, gerbiamasis Seimo nary? Jis puikiai žino, kad pradžia yra l2 val.
Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, iš pradžių jums reikia atsiprašyti Seimo už pavėlavimą, nes aš jau norėjau nukelti klausimą, kad jūs... Prašom. Tai dabar svarstomas jūsų klausimas - nutarimas “Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų”. Tai yra pateikimas. Kas būtų pagrindinis pranešėjas, Seimo nary Genzeli? Jūs padarysite pagrindinį pranešimą? Abudu. Tada prašom į tribūną. Yra nutarimo pateikimas.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt visi prisimename, kaip prieš kurį laiką mes šitoje salėje buvome suorganizavę ne Seimo posėdį, bet Seimo narių pasitarimą kultūros klausimais. Ten kaip tik buvo pasigesta kultūros koncepcijos, kultūros politikos nuostatų.
Buvo sudaryta darbo grupė iš žymių mūsų kultūros veikėjų. Lietuvoje veikė toks Kultūros kongresas. Jie buvo paprašyti parengti Lietuvos kultūros politikos nuostatus. Suprantama taip, kad čia yra daugiau kaip Seimo nutarimas, panašiai kaip agrarinės politikos klausimais, kas darytina tiek mums, tiek Vyriausybei ir pan. Bet aš manyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, gal jūs leistumėte plačiau pasisakyti vienam šitų nuostatų rengėjų gerbiamajam K.Stoškui. Jis plačiau pakomentuos, o po to mes abu atsakysime į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu poną K.Stoškų.
B.GENZELIS. Ar neprieštarauja Seimo nariai?
PIRMININKAS. Na, aš manau, kad Seimo nariai neprieštarauja suprasdami, kad nuo pateikimo priklauso Seimo narių apsisprendimas.
Prašom, pone Stoškau. Aš galiu jums skirti laiko ne daugiau kaip 5 min. Bet pirmiausia - kiek jūs pageidaujat?
K.STOŠKUS. Aš manau, kad užteks.
PIRMININKAS. Prašom.
K.STOŠKUS. Didžiai gerbiamasis Seime! Jūsų dėmesiui aš norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos kultūros politikos nuostatas, kurių tikslas įteisinti valstybės perėjimą nuo totalitarinės politikos prie liberalios demokratinės.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad valstybė apibrėžia, kaip pasikeičia jos santykis su kultūra, tai reiškia, kad ji atsisako kultūros reglamentavimo ir valdymo, bet jos nepalieka ir likimo valiai. Tai reiškia, kad ji nusako, kaip ketina dalyvauti kultūroje ir ją veikti kaip vieną iš stipriausių visuomenės jėgų. Tai reiškia, kad nustatoma, ką valstybė išlaiko, ką ir kaip remia ir kam palengvina sąlygas tarpti. Tai reiškia, kad ji apibrėžia savo veiklos principus ir tikslus, kurių ketina siekti. Tai reiškia, kad ji užsiangažuoja kultūrai, kad parodo visai visuomenei, ką jai, t.y. valstybei, kultūra reiškia.
O ką reiškia kultūra valstybės gyvenimui? Čia būtų jau plati kalba, kuri, aš manau, argumentų nereikalauja. Kultūra yra viena iš tautos esminių egzistavimo sąlygų ir dėl kultūros išlaikymo iš esmės ir reikalinga valstybės nepriklausomybė.
Iš kur šitos nuostatos sėmėsi gyvybinės galios, t.y. kuo jos rėmėsi? Norėčiau nurodyti tris šaltinius. Vienas - tai tos diskusijos, kurios vyko rengiantis Lietuvos kultūros kongresui, nuostatos, kurios buvo pateiktos kongresui, koncepcija ir bendrasis kultūros įstatymas, taip jis tada buvo pavadintas.
Tai buvo ilgai diskutuoti dalykai. Labai daug skirtingų nuomonių buvo dėl tokio tais laikais vadinamojo įstatymo reikalingumo, dabar kultūros politikos nuostatų reikalingumo. Toji aplinkybė, kad kultūrai iškilo daug sunkumų, kurių daugelis buvo numatyti, o kiti ir netikėti, vertė šiek tiek paanalizuoti dabartinę kultūros būklę. Tai - antrasis šaltinis.
Trečiasis šaltinis - tarptautinė patirtis. Buvo mėginta studijuoti Suomijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos, Italijos kultūros politikos principus. Kiek tai buvo įmanoma, pagal juos taip pat buvo mėginta koreguoti šitas kultūros politikos nuostatas. Tiesa, paskui paaiškėjo, kad tai, ką mes darėme, labai panašu ir į kai kuriuos žingsnius, kuriuos žengia šiuolaikinė amerikiečių kultūros politika, t.y. Jungtinių Amerikos Valstijų.
Kokius stereotipus šitas kultūros politikos dokumentas, arba šitos nuostatos, turėtų įveikti?
Pirmoji nuostata, kad kultūra yra liktinis reiškinys. Daugelio galvose šitaip įsitvirtinę. Kultūra lieka toks dalykas, toks reiškinys, kuris atkrinta nuo kitų kur kas svarbesnių valstybės gyvenimo reiškinių, nuo ekonomikos, nuo politikos, kartais dar mokslo. O jeigu jis yra liktinis reiškinys, kas lieka nuo viso kito, t.y. kultūra taip įvardijama, sakysim, ir Kultūros ministerijos funkcijose, tai liktiniu būdu ir finansuojama. Šita galvosena yra ne tik stereotipas, bet ir tam tikras ligšiolinis politikos reikalų tvarkymo etalonas.
Antrasis stereotipas, su kuriuo susiduria mūsų siūloma kultūros politikos struktūra, yra tas, kad bendras kultūros įstatymas, arba bendri kultūros reikalavimai, reikalavimai kultūrai yra neįmanomi. Tai yra, kad nėra ką pasakyti apie kultūrą apskritai, galima kalbėti apie kultūrą tiktai turint galvoje apibrėžtas jos sritis. Dėl to ilgą laiką ir buvo diskutuojama, kaip turėtų būti tas dokumentas įvardytas?
Taigi jis tapo nuostatomis, apeliuojančiomis į tai, kad būtų fiksuota, kaip vykdomas mūsų kultūros politikos pasikeitimas. Konkrečiai numatant tik tikslus ir uždavinius, principus ir būdus, bet nenusakant konkrečių taisyklių. Tas taisykles turėtų apibrėžti specialūs kultūros įstatymai ir tas bendrasis kultūros politikos principų rinkinys turėtų suregistruoti ar siūlyti tokių įstatymų struktūrą.
Ir paskutinis stereotipas - tai tas, kad kultūros augimas laikomas stichišku reiškiniu. Kartais sakoma - fenomenas, ir dėl to kultūros politika negalima iš principo. Bet rezultatas, žinoma, toks: atmetus kultūros politiką, kaip sąmoningą kultūrinio gyvenimo veikimą, išlieka kultūros politika, bet tik prasta kultūros politika.
Taigi nuo kultūros politikos pabėgti iš principo neįmanoma. Tik klausimas yra tas, ar ta kultūros politika vykdoma sąmoningai, apgalvojant, numatant rezultatus, ar paliekama taip, kaip išeina.
Aš norėčiau baigdamas atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai, kad šitie stereotipai tikriausiai buvo ta pagrindinė kliūtis, kodėl per ketverius metus šitokios nuostatos nepasirodė. Ir aš tikiuosi, kad dabar situacija yra tokia, jog ji priverčia, skatina, akina tokias nuostatas priimti.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę, ponas Stoškau, gal jūs likite tribūnoje, o Seimo narys B.Genzelis įsitaisytų prie ano mikrofono, ir būtų klausimas arba jums, arba jam ir tada jūs galėtumėt atsakinėti vienas arba kitas. Ar tai priimtina? Arba pasikeiskit vietomis, kaip pageidaujat. Jums patogiau ten. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Astrauskas. Iš viso - 13 Seimo narių. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji pranešėjai, preambulės pradžioje parašyta, kad kultūra yra žmonių dvasinių, materialinių laimėjimų sankloda, išreiškianti ir ugdanti jų kuriamąsias galias, sąlygojanti jų bendravimo formas ir gyvenimo būdą. Tačiau toliau jau nebekalbama apie materialinius laimėjimus, o kalbama tiktai apie dvasinius. Yra net tokie terminai: vietoj žmonių kuriamosios galios - žmonių dvasios kuriamoji galia, dvasiniai ištekliai, kur įeina dorovė, religija, menas, mokslas ir t.t. Klausimas būtų toks: ar galima iš viso atskirti kultūroje dvasinius ir materialinius laimėjimus, nes šitos nuostatos, kaip yra aiškiai parašyta skliaustuose, toliau nuostatose kultūra bus vadinama tik ši dvasinio laimėjimo sritis. Tai kaip galima atskirti materialinius laimėjimus nuo dvasinių laimėjimų ir iš viso ar tai yra reikalinga, ir kodėl taip padaryta?
K.STOŠKUS. Aš mėginu atsakyti. Tai yra praktiniais sumetimais padaryta išlyga, kadangi kiekviena valstybė savo veiklos funkcijas diferencijuoja pagal valdžios struktūrą, o skirtingos valdžios institucijos vykdo skirtingas kultūros funkcijas. Taigi turim ekonomikos funkcijos vykdymą, politinės funkcijos, teisingumo funkcijos vykdymą ir t.t. Vadinasi, kultūra lieka kaip kas neišskirta. Mes manome, kad į tą neišskirtą sritį turėtų įeiti ne tai, kas šiandien kuruojama Kultūros ministerijos, o visa dvasinė kultūra, kadangi šitai kultūros sričiai yra iškilusi grėsmė. Ir ji turėtų įstatymų pavidalu koreguoti dvasinės kultūros būklę. Žinoma, visiškai teisinga pastaba, kad tas atskyrimas yra sąlygiškas.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis pranešėjau, suprantu, kad turbūt viena iš pačių didžiausių šių nuostatų problemų ir konfliktinė situacija yra valstybės ir kultūros objektų, kultūros subjektų santykis, tarpvalstybinės politikos santykis ir santykis tarp kitokių kultūros išraiškų. Tačiau šiose nuostatose aš matau tam tikrų prieštaravimų. Sakysim, yra išsireiškimas: “Cenzūruoti kultūrinę veiklą, jos formas, primesti asmeniui nepriimtinus savarankiškus būdus draudžiama”. Man ši išraiška nevisiškai priimtina. Kaip suprasti, kad negalima cenzūruoti, jeigu kai kuriuose kultūros momentuose, išsireiškimuose bus pažeidžiami galiojantys dabartiniai įstatymai? Ar šis išsireiškimas reiškia, kad ir šiuo momentu nebus galima uždrausti egzistuoti, veikti būtent tokiai kultūros išraiškai?
K.STOŠKUS. Šitas punktas yra įrašytas dėl to, kad valstybė nesiimtų arbitro ir kultūros turinio kontrolės funkcijos. Kad šitoji kontrolė, kas svarbu kultūrai, ką reikėtų joje išsaugoti, išlaikyti, ginti, priklauso nuo pačios visuomenės. Vadinasi, čia atsiranda tam tikras, formaliai žiūrint, prieštaringumas. Bet tas prieštaringumas, manau, neišvengiamas visuose civilizuotuose kraštuose. Cenzūra yra draudžiama, bet įsikišus visuomenei, kai tam tikri reiškiniai ima darytis pragaištingi, sakysime, tame mūsų nuostatų rinkinyje tai ir yra aptarta, kai iškyla grėsmė, sakysime, papročiams arba moralei, arba žmonių saugumui, turi būti daromos tam tikros įstatymų pataisos. Taigi visuomenės balsu valstybė reaguoja į kultūros politiką ir padeda ją realizuoti. Taigi kad valstybė savo iniciatyva, t.y. savo nusistatymu, savo ideologiniu užsiangažavimu negalėtų kištis ten, kur užrašyta, kad cenzūra draudžia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar nori paklausti 11 Seimo narių, o liko 14 minučių. Prašom labai taupyti laiką, priešingu atveju mes būsim priversti atidėti. Primenu, kad klausimus galima užduoti tiek pranešėjui, tiek komiteto pirmininkui ponui B.Genzeliui. Prašom. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pranešėjau, brandžiame darbe, taip aš vertinu nuostatas, ar nevertėtų kiek plačiau atskirai aptarti gyvybingą išeivijos kultūros fenomeną - tą ypatingą lietuvių tautos savybę išlikti, būti savimi? Juk išeivijos Golgotos kelius, gundymus pasauliniais blizgučiais reikės išbandyti ir mums, mažai tautai, dideliame, atvirame pasaulyje.
Ir dar. Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejus turėtų mus paskatinti daug plačiau pažvelgti į knygnešius, vargo mokyklas, spaudos draudimo kančias. Ar nereikėtų taip pat plačiau įvertinti pasipriešinimą tiems išorės pavojams kaip didžiojo tautos pasipriešinimo etapą? Ar nereikėtų šitos ilgametės išeivijos patirties ir mūsų knygos vaidmens tautos likime išplėsti?
K.STOŠKUS. Suprantu susirūpinimą ir aš jam pritarčiau, bet mes buvome ribojami apimties. Mūsų tekstas jau ir taip didokas išėjo. Žinot, bendri kultūros dalykai apima tiek daug aspektų, ir aš tikiuosi, kad tokių pasiūlymų ir pastabų bus ir daugiau. Bet tokiems dalykams neliko vietos tik dėl apimties. Manant, jeigu iškiltų tokie specialūs dalykai, verti reglamentavimo arba skatinimo, reikėtų išleisti papildomus įstatymus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad šitos nuostatos pasirodė. Bet man kyla toks klausimas, ar ne per mažai jas rengiant yra atsižvelgta į mūsų labai tolimas, gilias tautos šaknis - indoeuropietišką mūsų kilmę? Čia šiek tiek filosofinis klausimas. Kaip jūs manot, ar nereikėtų čia daugiau atsižvelgti į tai?
K.STOŠKUS. Irgi panašiai atsakyčiau, kaip ir gerbiamajam Seimo nariui J.Nekrošiui. Aš manau, kad iš tikrųjų tai labai pravartu, bet žinote, čia kartais ir užsieniečiai mus pabado, kad mes per daug galvojame apie tradiciją, o mažiau apie integravimąsi į Vakarų Europos kultūrą. Čia buvo toks noras subalansuoti, kad nebūtų tokio, tiesiai pasakytume, kai kam papiktinimo, kad neatrodytų, jog mes nesuprantame atviros Europos reikalingumo, ryšių su Europos kultūra. Tiktai dėl to, bet ne dėl to, kad aš būčiau linkęs ginčyti jūsų...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Gerbiamasis prelegente, aš norėčiau pasveikinti jus kartu su komitetu dėl to, kad parengtas iš tikrųjų labai reikalingas ir įdomus dokumentas, atitinkantis JTO dvasią ir daugelio Europos Tarybos komitetų dvasią. Ypač atkreipiu dėmesį į 1 punktą, kur jūs kalbat apie multikultūrinę visuomenę, apie toleranciją toje visuomenėje ir t.t. 2 punkte, galbūt aš neteisingai suprantu, didelis skirsnis 4. Yra “visoms etinėms”, paskui kablelis, “profesinėms”... Galbūt “etninėms” jūs ten rašėte, aš nežinau, galbūt čia patikslinsit. Todėl norėčiau paklausti. Galbūt reikėtų išskirti atskirą tautinių mažumų integracijos procesą, kuriuo taip didžiuojasi Lietuvos kultūra, istorija ir valstybė?
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary, negaliu toliau. Prašom atsakyti.
K.STOŠKUS. Tai ten turbūt yra korektūra.
PIRMININKAS. Prašom tolerancijos nepainioti su įstatymais. (Balsas salėje) Prašom, antrąkart galėsit paklausti, jeigu liks laiko. Prašom atsakyti, ponas Stoškau.
K.STOŠKUS. Ačiū už pastabą. Aš neperžiūrėjau korektūros. Čia yra iškritusi “n” raidė. O dėl kultūrų įvairumo, to kultūrų įvairumo rėmimo, polikultūrinės orientacijos, aš taip pat turiu tik apgailestauti, kad nedaug vietos belieka. Galimas daiktas, turint galvoje šitą pasiūlymą, gal irgi reikėtų ateityje, aš manau, kad dabar gal nėra tokio aktualumo, parengti kai kuriuos tos politikos principus arba gal priimti įstatymus, kadangi šitas dokumentas nelaikomas įstatymu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau trumpai paklausti vieno ir kito pranešėjo. Pagrindiniam pranešėjui: ar šitame dokumente nereikėtų akcentuoti pavojų, kurie susiję su tam tikros dalies Lietuvos suvereniteto praradimu, jeigu mes turėsime glaudesnius santykius su Europos Sąjunga? Ir antras - ponui B.Genzeliui: kokia būtų prasmė šitų nuostatų teisiniu atžvilgiu, nes tai nei įstatymas, nei nutarimas?
PIRMININKAS. Prašom, pone Genzeli.
B.GENZELIS. Teisine prasme tai čia yra daugiau pageidavimo, ir, kaip aš suprantu, mes teiksime kaip Seimo nutarimą. Tai yra tam tikros kryptys, pagal kurias turėtų būti rengiami įstatymai, ne artimiausiu metu, bet perspektyvoje įstatymai turėtų būti rengiami kultūros srityje.
PIRMININKAS. Ponas K.Stoškus. Prašom.
K.STOŠKUS. Jeigu aš teisingai supratau klausimą, tai šitokia orientacija į suvereniteto apribojimą, aš manau, kartais išryškėja, man rodos, ar nesąmoningai, arba nenorint, arba dėl inercijos turbūt kai kuriuose politiniuose veiksmuose. Aš su tuo esu linkęs sutikti. Bet nežinau, kaip tai reikėtų įrašyti į Kultūros įstatymą, nes Kultūros įstatymas, man rodos, numato tokius principus, kurie saugotų suverenitetą, jeigu kultūra bus orientuota į savo kultūrinę tradiciją.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Tame nuostatų skyrelyje, kur kalbama apie valstybines kultūros institucijas ir organizacijas, jūs rašote, kad nacionalinės įstaigos statusą kultūros institucijai suteikia Vyriausybė ir patvirtina Seimas. Visiškai pritardama šitokiai idėjai, kad reikėtų turėti tokį nacionalinių institucijų statuso sąrašą, aš ne visai suprantu, kodėl šito principo nėra laikomasi tame skyrelyje, kur kalbama apie kultūros vertybes. Pagal reikšmingumą jos taip pat yra skirstomos ir yra išskiriamos nacionalinės vertybės. Bet jau nieko nepasakyta. Ar čia irgi planuojama, keliama idėja, kad būtų sudarytas kažkoks sąrašas, kurį vėlgi kažkas sudarytų, ar Seimas tvirtintų, ar ne, ar tas principas čia nebetaikomas? Jau tik institucijoms, o vertybėms - ne?
K.STOŠKUS. Buvo šitokį sąrašą mėginta siūlyti, bet paskui jo buvo atsisakyta turint galvoje, kad čia reikia dar daug diskutuoti. Vieną sąrašą sudarius atsirado nemažai kritikos, todėl buvo atsisakyta. Tai turėtų būti padaryta, aš manau, Vyriausybės, o Seimas turbūt turėtų patvirtinti tokį sąrašą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, žodis “kultūra”, galimas dalykas, kad yra kilęs žemės ūkyje ir kaime senaisiais laikais, todėl kad ten vartojami tokie dalykai kaip grūdinės kultūros, ankštinės kultūros ir t.t. Bet klausimą aš norėčiau pateikti rimtesnį. Jūs čia visiškai neminite kaimo kultūros. Turiu omeny gyvenimo būdą, kaimo tradicijas, kaimo dvasią. Yra labai rimtų pavojų, ir praeityje buvo ir dabar yra, kad tai gali išnykti. Ar nereikėtų ir būsimuose įstatymuose bent porą eilučių skirti šitai apsaugai.
K.STOŠKUS. Ačiū už šitą klausimą. Tas rūpestis ir man knietėjo, kai mes rengėme šitą projektą. Tikrai taip, kad etninės kultūros išnykimui lemiamos reikšmės turėjo kaimas. Bet turint galvoje, kad čia tos kultūros turinys yra išreikštas etnokultūros terminu, dėl to papildomai kaimo kultūros perspektyva neaptarinėjama. Ten yra nurodyta tik priešprieša, kad ugdant kultūrą reikia turėti ir kultūros galimybes mieste, ir kultūros galimybes kaime. Tik tokia priešprieša, o daugiau mes čia neturėjome galimybės to aptarinėti. Bet tai labai įdomus siūlymas ir labai įdomu, kad toksai rūpestis yra Seime.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Ačiū. Aš visų pirma norėčiau padėkoti gerbiamajam K.Stoškui, kuris labai daug nuveikė sukurdamas šias nuostatas kartu su Seimo komitetu. Jūs ir kalbėdamas pasakėte keletą fundamentalių tezių ir man atrodo, reikėtų jas įsiminti, nes nuostatuose nėra. Viena iš jų yra apie nepriklausomybę. Taip, nepriklausomybė reikalinga būtent tam, kad atsiskleistų tautos kultūra. Kultūra yra tikslas, nepriklausomybė yra priemonė. Reikėtų labai aiškiai sudėlioti principus, tarp jų ir etninio tapatumo, o ne apskritai tapatumo, niekatrojo tapatumo. Principas turėtų būti labai aiškiai įtvirtintas ir įkaltas. Yra daugiau tokių dalykų. Bet ar jums neatrodo, kad šiame tekste vis dėlto valstybės privalėjimas finansuoti kultūrą iš tiesų yra per menkai akcentuotas. Tai jums klausimas.
PIRMININKAS. Vieną klausimą galima. Jūs išnaudojote visą laiką. Prašom atsakyti.
K.STOŠKUS. Įdomu man išgirsti šitą klausimą dėl to, kad rengiant šitą projektą buvo sulaukta kritikos iš kitos pusės, kad per daug akcentuojamas valstybės vaidmuo kultūros politikoje. Todėl nepasakyčiau, kad buvo atsitraukta nuo tos nuostatos, bet šiek tiek buvo mėginta ją sušvelninti, kad kultūros politiką formuoja visa visuomenė, visos visuomenės jėgos. Man atrodė, kad mes nesumažinom valstybės atsakomybės. Kadangi jau pats principas suformuotas pačioje pradžioje valstybės pareigų atžvilgiu ir valstybei uždedama atsakomybė parengti įstatymus ir parengti finansavimo politiką. Kiekviename punkte yra šitas aspektas galimas, kai kur gal formulavimai galėtų būti ir pakoreguoti. Bet jeigu būtų čia norima pasakyti, kad tai apeinama, aš rezervuotai norėčiau šitą įvertinimą... Kadangi tokia polemika buvo iškilusi ir mes truputį bėgome į priešingą pusę, neatsisakėme nė vieno principo, tiktai gal kai kuriuos akcentus sušvelninome.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kultūros vaidmuo, išliekant lietuviškajai kultūrai ir lietuviškajam identitetui, ir laisvei, ir nepriklausomybei neginčijamas ir t.t. Aš norėčiau paklausti štai ko. Kokios jėgos paveikė, kad po 1990 m. Kultūros kongreso, kur buvo bandyta sudaryti tam tikri barjerai, kad tos kultūros, ar tai Vakarų, ar tai Rytų, kurios tiesiogiai veiks Lietuvos kultūrą, buvo kažkaip ar tai užmirštos, ar tai nustumtos, ir dabar jau mes turime rezultatą? Tikrai turim rezultatą, kad šitos kultūros, nesvarbu, ar Rytų, ar Vakarų, daro jau didžiulį poveikį. Mažo to, jau dabar reikia įstatyminės bazės ir net tam tikrų represinių priemonių, aš pasakyčiau, kad toks nebūtų poveikis. Mano klausimas trumpas. Kokios jėgos paveikė, kad tada ta iniciatyva buvo sužlugdyta?
K.STOŠKUS. Tas klausimas man skaudus yra. Todėl aš su ypatingu atidumu klausau jo. Bet aš visiškai nenorėčiau ieškoti kaltų jėgų. Aš paprasčiausiai manau, kad buvo be galo daug rūpesčių, tos pirmos eilės reikalų, t.y. tų, kurie buvo apibrėžti jau politinėmis funkcijomis. Dėl to kultūra liko kaip tas liktinis dalykas po viso ko. Tie stereotipai buvo tokie, kad lyg kažkaip savaime išsispręs, jeigu mes spręsim ekonomikos, politikos dalykus. Aš nenoriu nė kiek dėl to mažinti, kokie svarbūs buvo politikos ir ekonomikos reikalai. Tai greičiau, sakyčiau, bėdos reikalas, na, ir, žinoma, gal tam tikro atidumo. Bet sunku čia turbūt kaltes nustatinėti, greičiau reikėtų pasakyti: tokia mūsų lemtis. Aš bent nedrįsčiau taip sakyti, praėjus kuriam laikui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Nuostatose apgalvotai ir argumentuotai išdėstyta kultūros programa, joms tikrai turėtų visi vieningai pritarti. Mano klausimas. Koks valdžios elgesys, kokia jos politika turėtų būti šiuo metu, kai susiduriama su ypatingais ekonominiais sunkumais, su biudžeto deficitu? Norai gali būti geri, bet galimybės labai ribotos.
K.STOŠKUS. Į tą klausimą turbūt sunkiausia atsakyti. Patį sunkiausią klausimą gavau.
Visas tas kultūros politikos nuostatų sąvadas ir yra mėginimas padėti, kad kultūrai būtų geriau. O kad būtų koks nors vienas veiksmas, kuris pagerintų kultūros situaciją, aš netikiu, aš nežinau to. Aš manau, kad daugiausia dabar reikėtų padėti Seimui, t.y. jeigu trūksta pinigų, reikia sukurti juridinį pagrindą, kad būtų savireguliacija, padedanti kultūrai išlikti. Jeigu Seimas padarys žingsnių, kad būtų priimtas Kultūros paveldo įstatymas, Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kad būtų priimtos šitos kultūros politikos nuostatos, jeigu taip bus, jau parengtų įstatymų pralaidumas padidės, tai bus didžiausias turbūt darbas, kurį atliks Seimas kultūrai. Iki šiol iš tikrųjų be galo mažai, beveik nėra priimtų kultūros įstatymų. Taip turėtų būti. Lyg siūlyčiau, prašyčiau, kad tai būtų langas į kultūros įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bubnys.
V.J.BUBNYS. Reikia labai pasidžiaugti, kad grupė garbingų vyrų parengė šitas kultūros nuostatas. Žinoma, apgailestauju, kad nė vienos garbingos moters nėra tame būryje, tarsi moterys tos kultūros ir nekurtų, atvirkščiai, jos labiausiai užimtos kultūros reikalais, bet čia tarp kitko.
Dokumentuose šita medžiaga yra labai rimtai parengta, labai giliai apmąstyta. Prieš keletą metų labai plačiai buvo kalbama, kad gyvename ant kultūros griuvėsių. Deja, tie griuvėsiai ne tiktai kad nevalomi, bet jie dar labiau gilėja ir dar skaudesni mūsų kultūrinėje praktikoje. Šitas dokumentas, aš tikiuosi, bus priimtas. Tačiau rengiant šį dokumentą...
PIRMININKAS. Laikas baigiasi.
V.J.BUBNYS. ... turiu minčių dėl konkrečių įstatymų ir nutarimų kultūros klausimais. Kada tuos dokumentus mes turėsime parengtus Seime?
K.STOŠKUS. Pirmiausia dėl moterų. Moterų prisidėjo prie įstatymo nemažai, bet jos pavargo. Pavargo ir joms buvo leista šiek tiek pasitraukti. Bet jos yra daug prie jo prisidėjusios. Tikėkit.
Dabar antra. Dėl įstatymų. Įstatymų pluoštas, man atrodo, jums geriau žinomas, koks jis jau yra pasiūlytas. Didelis sąrašas jau yra įstatymų projektų. Būtų gerai, kad jie dabar neatidėliotinai būtų priartinami prie jūsų svarstymų. Jau aš nežinau, kas čia turi daryti. Čia jūsų kompetencijos reikalas. Nežinau, kaip jus paraginti ar paagituoti. Gal čia profesorius B.Genzelis ką nors daugiau pasakys.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš galėčiau atsakyti į Seimo nario pastabas. Iš tikrųjų nemažai įstatymų projektų yra parengta, kaip Kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, Bibliotekų. Viskas taip yra dėl Seimo perkrovimo darbu. Nes, gerbiamieji Seimo nariai, kaip prisimenate, mūsų komiteto įstatymų projektų buvo labai daug pateikta, ne tiek mažai yra. Šitie įstatymai, kuriuos minėjau, aš tikiuosi, kad rudens sesijoje turėtų būti priimti. Jeigu Seimas sutiks su tuo, nes projektai yra.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius. Paskutinis klausimas.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žiūrite į lietuvių kultūros, lietuvių kalbos, lietuvių tapatybės atkūrimo problemą lietuvių tautos etniniuose paribiuose, kuriuose svetimųjų spaudimu lietuvių kultūra yra užgesinta arba labai sužalota. Ar ten pagal šias nuostatas bus imtasi atgaivinti ir puoselėti lietuvių kultūrą? Ačiū.
K.STOŠKUS. Atsiprašau, aš nelabai išgirdau.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Dar kartą tada, būkit malonus. Prašom.
L.MILČIUS. Aš norėjau paklausti jūsų, gerbiamasis pranešėjau, ar pagal šias nuostatas bus atgaivinama ir puoselėjama lietuvių kultūra lietuvių etniniuose paribiuose, aplinkui Lietuvą, kur jinai tikrai yra sužalota arba užgesinta. Ačiū.
K.STOŠKUS. Mes įtraukėme šitą aspektą į kultūros politikos nuostatas ir manau tą patį, ką sakiau apie kaimo kultūros ugdymą. Matyt, turėtų būti dabartinėje padėtyje gal papildomi kokie valstybės nutarimai, nežinau, ar įstatymai. Bet šita sritis iš tikrųjų šaukte šaukiasi pagalbos. Kad ir paskutinis dalykas, sakysim, kultūros namų statyba sustojusi. Bet tokių dalykų yra ir daugiau. Man teko dalyvauti Pasaulio lietuvių suvažiavime ir aš mačiau, kiek ten skausmo ir kiek yra bėdų. Labai gaila, kad visi šitie dalykai, galimas daiktas, dar nepasiekė visų Seimo narių ir Vyriausybės. O jeigu pasiekė, tai aš manau, kad tokių pakitimų bus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Visi klausimai baigti, bet prašom tribūnos nepalikti. Aš noriu Seimo narių atsiklausti, ar galima bendru sutarimu įrašyti dokumentą į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Abejojančių nėra. Galima. Bendru sutarimu įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą. Kuriam komitetui, gerbiamasis pranešėjau, siūlytumėte pavesti toliau dirbti kaip pagrindiniam komitetui?
K.STOŠKUS. Jūs man keliat uždavinį, bet aš jau ne taip gerai susigaudau.
PIRMININKAS. Žinot komitetą, gal ne Ekonomikos komitetui.
K.STOŠKUS. Aš manau, kad...
PIRMININKAS. Ne Biudžeto ir finansų, ne Nacionalinio saugumo.
K.STOŠKUS. Aš maniau, kad savaime suprantama, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turėtų tais dalykais pirmiausia rūpintis. O jeigu gali kas padėti, aš manau, kad kultūros sritis yra platesnė negu jūsų komisijos ir komitetai, todėl jeigu kas padės tai padaryti, tai bus tiktai visiems šlovė ir garbė.
PIRMININKAS. Tai turbūt sutariame, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bus pagrindinis komitetas. O kiti komitetai, jeigu norės padėti, tai tegu padeda. Gerai? Tada ačiū pranešėjui.
Dabar aš norėčiau atsiklausti paties komiteto pirmininko. Prašau, Seimo nary Genzeli, kokią procedūrą siūlytumėte daryti toliau?
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau šitas nuostatas paskelbti spaudoje, kad galėtų atsiliepti į jas mūsų žmonės, pirmiausia kultūros. Tai yra labai sudėtingas klausimas ir svarbus, mes taip greitai nesugrįšime. Aš manyčiau, kad tai yra būtina apsvarstyti. Todėl siūlyčiau priimti tokį protokolinį sprendimą, kad paskelbtume spaudoje ir kitoje sesijoje, nes šitoje sesijoje mes nespėsime paskelbti, rudens sesijoje svarstytume. O komitetas, aš manau, apsvarstys po to, jeigu bus paskelbta spaudoje.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Seimo nary Genzeli. Aš tik norėčiau paklausti jūsų, kokiai spaudai siūlytumėte atiduoti paskelbti? Jeigu “Valstybės žinios”, problemų nėra, jeigu kituose, tai prašom įvardyti kur. Dienraštyje kuriame nors?
B.GENZELIS. Aš manau, dienraščiuose.
PIRMININKAS. Tai prašom pasakyti kokiame, nes už viską kitur reikės mokėti. “Tiesos” nebėra.
B.GENZELIS. Aš manyčiau, jeigu būtų galimybė, tai visuose keturiuose didžiausiuose dienraščiuose paskelbti: “Dienoje”, “Respublikoje”, “Lietuvos aide” ir “Lietuvos ryte”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tada siūlyčiau taip: jeigu Seimo nariai neprieštarauja, mes priimam principinį sprendimą paskelbti spaudoje, o toliau mes įvertinsime Seimo nario B.Genzelio pasiūlymą, matyt, valdyboje reikės pasitarti, kiek yra lėšų, ir tada valdyba nuspręs, ar visuose keturiuose galima skelbti, nes tai kainuoja labai daug, ar apsiriboti vienu arba dviem dienraščiais. Sutariam taip? Nes aš dabar turėčiau kviesti aparato vadovą, klausti, kiek mes turime pinigų, ar reikės Vyriausybės prašyti, ar pats Seimas turi. Gal taip sutariam.
B.GENZELIS. Sutariam taip.
PIRMININKAS. Tada ačiū.
4sesija60p svarstyti klausimai
Dabar turim svarstyti 6 darbotvarkės punktą. Tačiau, atrodo, yra problemų dėl jo. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom prie šoninio mikrofono. Po to Seimo narys J.Veselka taip pat.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ryšium su tuo, kad vyksta Akcinių bendrovių įstatymo priėmimas, mes manome, kad šiandien šito įstatymo papildymo priiminėti nebūtina. Matyt, reikia jį kol kas atidėti ir žiūrėsim, kaip rudens sesijoje. Siūlom šito į pavasario sesiją daugiau netraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš nesuprantu, kaip čia yra. Turbūt kažkokia klaida, kadangi 821, 803, 985 sprendžia tą patį klausimą. Ir kompleksiškiausiai sprendžia 985. Todėl aš manau, kad nėra prasmės atskirai priiminėti 821 arba 803, o mes priimsim 985, ir jis kaip tik tų abiejų įstatymų projektų tą pačią problemą išsprendžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pateikėjai siūlo šiandien nepriiminėti jo, mes turim atsižvelgti į pateikėjų norą, jie to įstatymo šiandien neteikia, klausimai atidedami, o Seimo nariams aš primenu, kad pagal jūsų sprendimą 11 darbotvarkės punktas, kurio dokumentai 730, 803 ir 985, bus svarstomas vietoj 8 punkto, kadangi Seimo narys J.Listavičius taip pat atsiėmė 8a ir 8b punktus. Dėkojame.
1994 m. liepos 7 d. darbotvarkės aptarimas
4sesija60p svarstyti klausimai
Sutaupėme laiko, todėl patvirtinsime ketvirtadienio darbotvarkę, kurią ponas J.Bernatonis jums čia ir pateiks. Darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Seniūnai, kiek aš pamenu, nė vienas neprieštaravo, tačiau tegu ponas J.Bernatonis pats referuoja darbotvarkę.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seniūnų sueigoje buvo pritarta šiam darbotvarkės projektui. Aš tik norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad vakarinę posėdžio darbotvarkę sudaro opozicija pagal Seimo Statuto 95 straipsnio antrąją dalį, Demokratų frakcija, todėl vakarinio posėdžio darbotvarkė Seime nėra tvirtinama. Jinai yra tokia, kokią ši frakcija pateikė, tačiau dėl to, kad 8 klausimas bus svarstomas Vyriausybėje, man pavyko suderinti su Demokratų frakcijos lyderiu, jog šis 8 klausimas būtų įrašytas į rezervą ir bus svarstomas priklausomai nuo to, kaip pasistūmės Vyriausybės posėdyje šio klausimo sprendimas. Tai tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
Prašom, trys Seimo nariai.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šią savaitę buvo pažadėta įtraukti pirminio privatizavimo pataisą, Nr.612. Svarstymas. Tačiau jinai prapuolė - ir pirmadienį, ir antradienį, ir nematau ketvirtadienį. Todėl labai prašyčiau ketvirtadienį įtraukti į darbotvarkę Nr.612.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, be abejo, sutikčiau į savaitės darbotvarkę įtraukti projektą Nr.612, tačiau tik į rezervą, kadangi mes turėsime tik vieną posėdį, t.y. rytinį, o kaip minėjau, vakarinio posėdžio darbotvarkė jau yra nuspręsta. Jeigu rytiniame posėdyje svarstant tuos klausimus, kurie, mano galva, ne mažiau yra svarbūs, atsiras laiko, bus galima nagrinėti rezervinius klausimus, taip pat ir Nr.612.
V.V.ZIMNICKAS. Tai tada prašau bent jau į pirmus rezervinius, o jeigu nepavyktų, kad bent jau kitą savaitę būtų įtrauktas į pagrindinius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, matyt, ir svarstant antrajame posėdyje, jeigu neprieštaraus Demokratų frakcija ir bus sutaupytas laikas, aš manau, bus galima pasvarstyti rezervinius klausimus ir po pietų.
Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto į savaitės darbotvarkę buvo įtrauktas projektas Nr.968 “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų kompensavimo”. Pateikimas. Aš manau, kad vis dėlto tai yra svarbus įstatymas, nes beveik visi šito įstatymo vienokiu ar kitokiu sprendimu suinteresuoti. Todėl aš manyčiau, kad jį reikia įtraukti kaip pateikimą, kad būtų galima išdėstyti argumentus, ir Seimas tegul išklauso, koks jis yra, nes vėluoti, kitaip daryti yra beprasmiška. Todėl prašyčiau vis dėlto laikytis to, kas buvo savaitėje numatyta.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, daug savaitės darbotvarkėje numatytų klausimų nepateko į dienų darbotvarkes tik dėl tos priežasties, kad Seimas lėčiau sprendė kitų projektų likimą, negu mes įsivaizdavome Seniūnų sueigoje planuodami. Tačiau, be abejo, į rezervą būtų galima įtraukti ir šį klausimą, tik ne pirmą, kadangi pirmuoju rezerviniu klausimu bus įtrauktas opozicijos darbotvarkėje pateiktas klausimas Nr.8, nes vakarinio posėdžio darbotvarkę priklauso sudaryti opozicijai ir Seimo posėdyje ji netvirtinama, kaip jau aš minėjau. O rytiniame posėdyje, jeigu atsirastų laiko, būtų galima padaryti ir projekto Nr.968 pateikimą...
PIRMININKAS. Žodžiu, įrašome į rezervą. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nenoriu kartoti, kadangi visi apie tą pačią problemą kalba. Savaitės darbotvarkėje buvo projektas Nr.995, nutarimas “Dėl pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos”. Tas pat buvo ir vakar dienos darbotvarkėje. Nenoriu būti per daug didelis idealistas, bet norėčiau, kad šis klausimas būtų įrašomas nors kitą savaitę, bet ne į rezervinius, o į pagrindinius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kai bus svarstoma kitos savaitės darbotvarkė, tai ir siūlykite. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad 8 klausimas bus įrašytas į rezervinius klausimus po Vyriausybės posėdžio, taip aš supratau? Lygiai tas pat ir su 7 klausimu “Dėl kariuomenės dalyvavimo tarptautinėse organizacijose”. Tas klausimas buvo svarstomas mūsų komitete ir mes paprašėme Vyriausybės išvados. Kai bus ta Vyriausybės išvada, tada mūsų komitetas vėl turi ekstra susirinkti ir nuspręsti, ką daryti. Aš siūlyčiau įrašyti į rezervinius klausimus. Jeigu viskas išsispręs teigiamai, tada tą klausimą bus galima svarstyti. Kaip jūs į tai žiūrite?
J.BERNATONIS. Kaip jūs žinote, šis klausimas yra svarstymo stadijoje ir pagal Statutą ir pagal Seimo sprendimus numatyta ši svarstymo data. Jeigu jūs pateiksite, be abejo, komiteto išvadas svarstymo metu ir jeigu bus išvados neigiamos ar nebus išlaikyti tie teisėti reikalavimai pagal Statutą, kurių reikalauja komitetas, tuomet svarstymas nebus baigtas. Tačiau svarstymo data buvo Seimo nuspręsta. Jos kaitalioti aš negaliu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau štai ko. Pamiršti arba užmesti yra du jau parengti dokumentai. Tai Krašto apsaugos doktrina ir Krašto apsaugos gynybos koncepcija. Ar nebūtų galima įrašyti į rezervinius? Aš suprantu, kad greičiausiai jie nebus nagrinėjami, bet vis dėlto užsukime šitą procedūrą ir kitą savaitę būtų galima. Nes jie tapo užmiršti. O jie susiję su nemažai kitų įstatymų, kurių nepriėmus arba nesvarstant lieka neaišku. Priimsime šalutinius, o pagrindiniai dokumentai liks nepriimti. Ar nebūtų galima įrašyti į rezervą Krašto apsaugos doktriną ir Gynybos koncepciją? Aš nepretenduoju į tai, kad būtinai būtų svarstoma ketvirtadienį, bet šitą procedūrą pajudintume.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš nepamenu, galbūt jūs galėtumėte patikslinti, ar šie klausimai yra šios savaitės darbotvarkėje. Jeigu jie yra šios savaitės darbotvarkėje, mes galime juos įrašyti į rezervą, jeigu jų nėra šios savaitės darbotvarkėje, tai tuomet aš jums patarčiau siūlyti juos įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę, kai bus tvirtinama kitos savaitės darbotvarkė.
A.BENDINSKAS. Labai ačiū. Atsakau. Šios savaitės nėra...
PIRMININKAS. Viskas...
A.BENDINSKAS. Taip, taip. Pasistengsime šitą reikalą ...
PIRMININKAS. Pasistenkite įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ponui pranešėjui norėčiau pateikti jo mėgstamą paketinį klausimą. Kodėl jūs popietiniame posėdyje planuojate ne opozicijos teikiamus klausimus? Toliau. Jūs nenumatote pertraukos pirmos dienos pusėje, tai yra privalu. Ir neįrašote numatyto svarstyti antrojo klausimo registracijos numerio. To reikia, kad būtų lengviau susirasti.
J.BERNATONIS. Visų pirma dėl opozicijos darbotvarkės. Kaip aš minėjau, pagal Seimo Statuto 95 straipsnio antrąją dalį Seniūnų sueiga nustato, kuri opozicinė frakcija tokią darbotvarkę sudaro ir pateikia Seimo seniūnų sueigai. Visos opozicinės frakcijos darbotvarkes pateikia pagal tam tikrą eilę. Šiuo metu eilė pateikti darbotvarkę buvo Demokratų frakcijos. Būtent Demokratų frakcija tokią darbotvarkę kaip tik ir pateikė Seniūnų sueigai. Todėl, mano manymu, šiuo atveju gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio klausimas ne tuo adresu. Kadangi Seime ši darbotvarkė netvirtinama, jūs pasiteiraukite kolegų Demokratų frakcijos narių, kodėl jie nepateikė tų klausimų, kuriuos jūs norėtumėte matyti šioje darbotvarkėje.
Dėl kito klausimo - dėl pertraukos. Jeigu būtų toks Seimo noras, būtų galima padaryti pertrauką kaip tik svarstant 3 klausimą. Svarstymas numatytas nuo 10.40 val. iki 11.40 val. Po to būtų galima padaryti 20 min. pertrauką nuo 12.00 val. iki 12.30 val. Tačiau Seimo Statutas nereikalauja, kad būtinai būtų daromos pertraukos, t. y. darbotvarkę galime sudaryti taip, kaip jūs pageidaujate. Jeigu toks pageidavimas yra, galime tęsti po 20 min. to įstatymo projekto priėmimą.
PIRMININKAS. O dėl 3 klausimo aš atsakysiu. Kadangi tai yra Prezidento grąžintas įstatymas, jis nereikalauja jokių registracijos numerių. Seimo narys A.Salamakinas. Paskutinis klausimas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš taip pat dėl Prezidento grąžinto įstatymo, t.y. Savivaldybių rinkimų. Čia yra parašytas svarstymas. Aš manau, kad čia turėtų būti priėmimas, nes svarstymas vyko vakar. Ne, pateikimas vyko anksčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal sutikime, kad patikslinsime, kaip ten atrodo visi tie, ir parašysime ar priėmimas, ar svarstymas.
A.SALAMAKINAS. Gerai.
PIRMININKAS. Aš manau, kad bus galima pareferuoti. Šiandieną popietiniame posėdyje bus pasakyta, kas ten turi būti.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime patvirtinti darbotvarkę su visais pataisymais ir papildymais, kuriuos priėmė pranešėjas? Priimam bendru sutarimu? Ačiū.
4sesija60p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 7 darbotvarkės punktą - įstatymą “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais pripažinimo netekusiais galios”. Projektas Nr.1005. Svarstymo stadija. Diskusijoms niekas neužsirašė, todėl baigiamajam žodžiui kviečiu žemės ūkio ministrą poną R.Karaziją. Prašom. Tai yra svarstymas. Po to bus galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų 1 - už, 1 - prieš.
R.KARAZIJA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
Minėto įstatymo projektui pritarė Agrarinis komitetas ir Juridinis skyrius. Juridinis skyrius pateikė tokias pastabas. Įstatymo alternatyvių projektų Juridiniame skyriuje negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu, galima pateikti tokias pastabas. Pirma. Nutraukiant žemės gyventojų asmeniniam ūkiui suteikimą pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr.I-411, reikėtų atitinkamus pakeitimus padaryti Žemės reformos įstatyme, kur 16 straipsnyje numatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama pagal anksčiau minėtą nutarimą. Aš noriu informuoti, kad toks Žemės reformos įstatymo pakeitimas buvo priimtas 1993 m. gegužės 24 d., būtent 16 straipsnio. Aš skaitau vieną papildymą, vienuoliktąją dalį, kur rašoma: “Sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d.” Taigi toks Žemės reformos įstatymo papildymas jau yra padarytas.
Dėl antrosios pastabos. Taip pat reikėtų Valstiečio ūkio įstatymo 5 straipsnio normą, draudžiančią valstiečio ūkio žemę pirkti, parduoti, išnuomoti ir t.t., suderinti su Žemės įstatymu. Aš noriu pateikti projekto papildymą, būtent trečiąją dalį, dėl valstiečių ūkio. Trečioji dalis siūloma tokia. “1989 m. liepos 4 d. įstatymo Nr.113066 “Dėl Lietuvos TSR valstiečio ūkio” iš 5 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodį “žemę”, iš trečiosios dalies išbraukti visą antrąjį sakinį, kur kalbama, kad “valstiečio ūkio žemė negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama”. Toliau. Trečioji šito įstatymo projekto dalis yra tokia. “Iš 6 straipsnio išbraukti visą antrosios dalies antrąjį sakinį.” Aš jį perskaitysiu: “Valstiečio ūkio žemė negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama”. Būtent šitą sakinį. Toliau iš 6 straipsnio išbraukti antrosios dalies antrąjį sakinį. Toliau iš 7 straipsnio išbraukti pirmąją dalį: “Žemė ir kitos naudmenos, miškai, vandens telkiniai ir kita valstiečio ūkiui suteikiama nemokamai”. Valstiečio ūkio įstatymo 19 straipsnį išdėstyti taip: “Valstiečio ūkio veikla nutrūksta nelikus nė vieno ūkio nario, įpėdinio ar kito asmens, galinčio perimti ūkio turtą įstatymais nustatyta tvarka. Valstiečio ūkio turtas, patenkinus kreditorių reikalavimus, tarp jo narių padalijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ginčus dėl turto padalijimo sprendžia teismas.” Tokie siūlomi papildymai.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Vieną minutę, aš viską girdžiu, bet aš noriu padėkoti ministrui, leisti jam atsisėsti, o paskui dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes negalėtume šiandieną pritarti arba svarstyti tą dalį, kurią pateikė gerbiamasis ministras, dėl to, kad visiškai neatitinka šio akto pavadinimo, kur sakoma “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais pripažinimo netekusiais galios”, ir jie čia išvardijami. Čia būtų galima įrašyti tik vieną įstatymą ir jį likviduoti arba vieną nutarimą. Tuo tarpu čia ta trečiąja dalimi yra iš esmės revizuojamas vienas įstatymas ir jis neįeina į šitą bendrą pavadinimą ir šiandien mūsų svarstomo akto struktūrą. Antras dalykas, tie klausimai, kuriuos pateikė ministras, yra pakankamai svarbūs, jie turi pereiti visas procedūras, turiu omenyje, kad turi būti siūlymų pateikimas, atsakymai į klausimus, svarstymas komitete, svarstymas Seime ir tik tada būtų galima pereiti prie trečiosios dalies priėmimo arba atmetimo. Todėl prašau jūsų šiandien nesvarstyti pateiktos trečiosios dalies ir nefiksuoti, kad ji svarstyta, nes tai, kas čia vyko, visai neatitinka Statuto reikalavimų. Dėl trečiosios dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, aš turiu jus informuoti. Mes svarstome dokumentą Nr.1005. Jis Seimui buvo pateiktas birželio 23 d. Buvo nuspręsta įrašyti į sesijos darbų programą pradėti svarstymo procedūrą, buvo paskirtas pagrindinis komitetas, kuriame galėjote reikštis ir sakyti savo pastabas. Šiandien aš nežinau, jeigu pagrindinis Agrarinis komitetas taip pat reikalaus atidėti, tai mes tai ir padarysime, bet aš noriu atsiklausti Agrarinio komiteto pirmininko pono M.Pronckaus.
A.BALEŽENTIS. Jūs manęs nesupratote, gerbiamasis. Aš dar kartą paaiškinsiu.
PIRMININKAS. Aš puikiai supratau.
A.BALEŽENTIS. Aš prieštarauju tiktai tai trečiajai daliai, kurią papildomai pateikė ir kuri yra nežinoma nei mums Agrariniame komitete, nei Seimo nariams. Kur gerbiamasis ministras... O visam kitam mes pritariam ir galime šiandien spręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, komitetas turi teisę pateikti ir trečiąją ir ketvirtąją dalį, ir visa kita. Iš naujo nereikia teikti tų trečiųjų ar ketvirtųjų dalių, jeigu kalbama apie tą patį įstatymą. Tai yra kaip pataisa tam pačiam nutarimui arba įstatymui. Seimo nary Pronckau, prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete svarstėme to įstatymo projektą ir jam pritarėm. Tiktai čia gerbiamasis ministras, atsižvelgdamas į Juridinio skyriaus pastabas, pateikė tą trečiąją dalį. Aš manau, kad būtų galima susitarti taip: svarstymą užbaigiame, o mes pirmadienį komiteto posėdyje aptarsime tą trečiąją dalį ir bus vienaip ar kitaip aiški komiteto nuomonė. Po to būtų galima tęsti priėmimą. Tai sutaupytų laiko. Toks mano siūlymas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nori kalbėti dėl motyvų? Ar bendru sutarimu, kadangi buvo tiktai dėl trečiosios dalies, o trečiąją dalį komitetas nusprendė svarstyti atskirai. Galbūt jos visai neteiks arba teiks per priėmimo procedūrą. Tai jų valia. Seimo narys A.Baležentis dėl motyvų. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Mes taip Seime dirbti negalime, kad dabar pritarsime po svarstymo, o paskui pasižiūrėsime, gal komitetas svarstys, gal pritars, gal nepritars, o gal dar kas nors pridės ką nors. Šiandieną mes turime balsuoti už tai, kas yra pateikta. Aš siūlau apsispręsti, kad mes galime pritarti po svarstymo tai pirmajai ir antrajai daliai, kurios yra svarstytos, pateiktos, atsakyta į klausimus ir vyksta pagal procedūrą, bet kokios nors trečiosios ar ketvirtosios dalies...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs gerai atsimenate, pataisas galima pateikti net trečiajam svarstymui, jos atskirai nepristatinėjamos, nediskutuojamos, į klausimus neatsakinėjama, pasakomi motyvai ir dėl jų balsuojama. Jūs dabar reikalaujate pakeisti procedūrą. Jeigu Vyriausybė pateikė pataisą šitam dokumentui, komitetas tą pataisą peržiūrės, padarys savo išvadą ar ją priims, ar atmes, ir dėl jos bus balsuojama. Kai bus balsuojama dėl viso dokumento, bus galima balsuoti ir bus balsuojama papunkčiui. Ta trečioji pataisa galės būti atmesta arba priimta. Jūsų valia.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės. Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Ar yra reikalaujančių balsuoti, ar bendru sutarimu galima? Yra.
Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, paspaudžia mygtuką “už”. Pritarta po svarstymo dokumentui Nr.1005.
36 pritarė, 14 - ne, 8 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Reglamentą... Norėčiau pasiklausti Seimo nario M.Pronckaus. Seimo nary Pronckau, noriu jūsų pasiklausti, kada galėtume paskirti priėmimo datą Seime. Bet tai turėtų būti ne anksčiau kaip liepos 14 d. Taip galėtume jums pasiūlyti. Tinka toks laikas? Tai liepos 14 d. tvirtiname. Anksčiau negalime, nes neleidžia Statutas. Iki liepos 14 d. prašom nagrinėti visas pataisas. Ačiū. Klausimas baigtas.
4sesija60p svarstyti klausimai
Toliau svarstome vietoj 8 punkto, kaip buvo sutarta, 11 darbotvarkės punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo papildymo” projektai Nr.730, Nr.803, Nr.985. Pateikimas. Pranešėjai - ponas J.Veselka ir ministras E.Vilkelis. Ministro E.Vilkelio nėra, matyt, ponas J.Veselka turi įgaliojimus. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo” projektas Nr.730. Kokia jo esmė? Jo esmė ta, kad šiandien yra nustatomi amortizacinių atskaitymų minimalūs mokestiniai reikalavimai. Pagal naują tvarką mes siūlome, kad ūkiniams subjektams, visiems ūkiniams subjektams, kurie turi vienokį ar kitokį kapitalą, Vyriausybė nustatys tiktai maksimalius amortizacinio atskaitymo normatyvus. O ūkiniai subjektai tose ribose, maksimalių normatyvų ribose, priklausomai nuo savo ūkinės finansinės veiklos perspektyvų, nuo savo pajamų patys reglamentuos, kokio dydžio amortizacinių atskaitymų ekonominius normatyvus nustatyti. Tai yra labai aiškus, mano galva, labai būtinas įstatymas, kadangi mes apskritai visas įmones pritaikėme dirbti rinkos sąlygomis, suteikėm joms visą operatyvinį ir daugumai net strateginį savarankiškumą. Todėl tik šitų viršutinių ribų apribojimas yra priimtinas. Tuo labiau kad jau yra Vyriausybės priimta visų tų normatyvinių atskaitymų sistema. Gaila, kad ją dažnai Algimantas Patackas trenkia... Ir rašo tas žmogus labai dažnai neteisingai “Lietuvos ryte”, bet suprantama, dėl kokių priežasčių. Tai aš manyčiau, kad vis dėlto šitą įstatymo pataisą reikėtų priimti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Aš norėčiau paklausti, koks galėtų būti steigėjo vaidmuo įkainojant? Juk įmonė valstybinė, ir jos valstybinį turtą, atrodo, gali įkainoti arba nukainoti direktorių valdyba, bent aš taip suprantu, - kuri gali būti suinteresuota tokiu nukainojimu. Tai ar čia nereikėtų tokio lyg ir saugiklio, kad dalyvautų nukainojant ar įkainojant steigėjas?
J.VESELKA. Aš čia nematau... Čia yra, kad valdyba nustato tuos konkrečius amortizacinių atskaitymų normatyvus atsižvelgdama į Vyriausybės patvirtintą viršutinę normą. Taip sakant, ji gali nustatyti tokius maksimalius arba mažesnius operatyviai reaguodama į tai, kokia yra jos finansinė padėtis ir kaip jai reikia šitą kapitalą nustatyti. Jeigu mes norėtume įteisinti, kad, sakysim, kažkokia ministerija nustato, vadinasi, vėl reikėtų grįžti prie tos centralizuotos sistemos, kai ministerijos valdė kapitalą. Mes puikiai žinom, kad nuo to geriau tikrai nebuvo, nors, sakysim, kėsinimosi į valstybinį kapitalą taip pat nebuvo, kadangi buvo labai griežta sistema. Bet ji turėjo kitas ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl ko ir subyrėjo visa šita sistema. Todėl manyčiau, kad šita visa pataisa teisinga. Žiūrėkim, kaip rutuliojasi pats reformos procesas toliau. Mes priimam dabar Akcinių bendrovių įstatymą, toliau - Valstybinio turto fondo įstatymą, kuriame labai aiškiai reglamentuosim, kaip tuos valstybinio turto fondo sandėrius turi tas, sakysim, prezidentas ar valdytojas reglamentuoti. Šitie procesai kaip tik bus kur kas griežčiau reguliuojami, bet tiek, kiek rinkos ekonomikai tai reikalinga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Aš norėčiau paklausti, ar šitaip nustatant tiktai viršutinę ribą ir neapibrėžiant metų bei padėties... Mes žinom, jog amortizaciniai atskaitymai yra pagal tai, kad turim padaryti įrengimų atstatymą per tam tikrą laiką, o šitie visi atskaitymai yra susiję su mokesčiais. Ar nebus išvengta visų šitų mokesčių apėjimo? Kadangi pasaulyje yra leidžiama, sakysim, nusistatyti, tačiau yra, taip sakant, suderinama su mokesčių inspekcija, per kurį laikotarpį - ar pirmaisiais metais atskaičiuoja amortizacinius atskaitymus, ar paskutiniaisiais metais. Tai turėtų būti suderinta. Jeigu šito nėra, tai jis nuolat gali išvengti mokesčių. Ar jūs tai numatėt?
J.VESELKA. Taip, toje storoje knygoje, kurioje yra surašytos tos normos, kaip tik vadovaujamasi tuo principu: vieniems leidžiama pagreitinta amortizacija pagal tam tikras veiklos sferas, o kitiems - labiau ištempta. Todėl šito pavojaus nėra. Bet, aišku, jau priėmus šitas pataisas, kaip žinot, dabar yra labai paprastas dalykas: fondai, kol buvo neindeksuoti, gauna nedidelį... Tas amortizacinis atskaitymas buvo, bet jis taip pat minimalus. Būdavo didelis pelnas, mokesčiai į biudžetą dideli, o įmonėms nelikdavo pinigų atnaujinti gamybą, papildyti savo apyvartinius fondus ir didesnius pinigus laikyti komerciniuose bankuose, kad kreditų pasiūla būtų didesnė už paklausą ir numuštų palūkanų normas. Todėl kai visą šitą kompleksą nagrinėjom ir ten paruošta... To turėtų būti išvengta. Iš tikrųjų šitos pataisos padeda ūkiniams subjektams geriau tvarkyti savo finansus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai baigti. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Galbūt galėčiau paklausti?
PIRMININKAS. Kodėl negalėjot laiku užsirašyti, gerbiamasis Seimo nary?
A.BALEŽENTIS. Techniniai nesklandumai.
PIRMININKAS. Gerai, atsižvelgsim į tai, kad ten techniniai nesusipratimai su jūsų mygtukais. Prašom klausti.
A.BALEŽENTIS. Labai ačiū. Aš norėjau paklausti dėl paskutinio sakinio. Projekte Nr.730 skelbiama, kad “pirma laiko nurašyto nevisiškai susidėvėjusio amortizuoto ilgalaikio turto likutinė dalis priskiriama įmonės nuostoliams”. Ar čia negali atsirasti labai rimtų pažeidinėjimų, kai nurašomas turtas, dar tinkamas naudoti, be to, nurašomas į įmonės nuostolius, o po to jis realizuojamas. Pavojus, atrodo, toks realus yra. O ką jūs laimit įtraukdamas šitą papildymą?
J.VESELKA. Aš jau seniai sakiau, kad rinka pilna pavojų šimtą kartų daugiau negu centralizuota ekonomika. Pavojai visur, kadangi suktiems žmonėms čia iš tikrųjų daug... Bet žiūrėkit, jeigu jis nenusidėvėjusį turtą... O jis realiai indeksuotas. Ten numatyta, jeigu 20% pusmetinė infliacija, kas pusmetį vėl turi indeksuoti. Vadinasi, jo, vienaip ar kitaip, reali vertė daugmaž reali (...) indeksavimą žinot... Rinkos kaina indeksuota - čia yra skirtingi dalykai. Todėl ta indeksuota reali vertė... Jis negali kitaip padaryti, o tik priskirti savo nuostoliams, kuriuos turi dengti iš savo pajamų. Todėl ekonomiškai turi būti viskas aišku, tačiau dėl piktnaudžiavimo, ponai, jūs patys žinot...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti tarpusavyje.
J.VESELKA. Mes priimam Akcinių bendrovių įstatymą... Kaip toliau rutuliojasi visa schema? Akcinių bendrovių įstatymas. Su socdemais suderinom, kad vis dėlto liks valstybinės įmonės. Valstybinio turto fondas. Bus įstatymiškai sureguliuota, kur yra jo kompetencijos ribos, ką jis gali ir ko jis negali.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius dėl vedimo tvarkos.
J.LISTAVIČIUS. Aš dar norėčiau paklausti...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, padarai vienam išimtį, tai reikia daryti ir kitam. Vadinasi, geležinė taisyklė - aš daugiau niekam išimčių nedarysiu. Bet šiandien aš esu priverstas tai padaryti. Kadangi nusileidau vienam, nėra kaip atsakyti kitam. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip, aš irgi dėl tos antrosios pastraipos, kad nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Kai visiškas nusidėvėjimas, tai viskas aišku. O vis dėlto dėl amortizacijos įtraukimo į savikainą... Ar irgi neskaičiuojam? Ačiū.
J.VESELKA. Nesupratau. Visiškai nusidėvėjęs nebeskaičiuojamas, o toliau kas buvo?
J.LISTAVIČIUS. Ar amortizacija skaičiuojama į savikainą...
J.VESELKA. Visiškai nusidėvėjusių nebeskaičiuojama. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Tik prašau neišeiti iš tribūnos. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra nepritariančių šitiems dokumentams, ar galima bendru susitarimu pritarti? Čia kol kas vienas - Nr.730.
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Tai ar dokumentui Nr.730 yra nepritariančių? Nėra. Galima pritarti? Bendru susitarimu pritariame. Kokį komitetą skiriame pagrindiniu?
J.VESELKA. Ekonomikos reikėtų...
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetą. Ekonomikos komiteto pirmininko vėliau paprašysim informuoti, kada jūs svarstysite savo komiteto posėdyje.
Dabar prašom antrąjį dokumentą. Gal pateikite antrąjį ir trečiąjį iš karto.
J.VESELKA. Dėl Nr.803. Aš jau pasakiau per svarstymą, kad Nr.821, Nr.803 ir Nr.985 sprendžia tą pačią problemą. Todėl aš nenorėčiau pateikti Nr.803.
PIRMININKAS. Tai nepateikite.
J.VESELKA. O norėčiau pateikti Nr.985 ir paaiškinti šitą dalyką. Dabar Civiliniame kodekse yra priimta nuostata, teisinga nuostata, kad galima įkeisti valstybinį turtą, nes tai yra būtinybė. Jau dabar nei centralizuotų valstybinių bankų nebėra, beje, nei centralizuotų kreditinių fondų nėra. Dabar jau įmonės priverstos gauti kreditus komerciniuose bankuose. Jeigu mes šitos nuostatos nebūtume įteisinę, iš esmės komerciniai bankai nesutiktų duoti kreditų. Tai mes įteisinom šitą... Bet pastebėjom realiame gyvenime, kur būna pažeidimų. Vadinasi, vienas pažeidimas, kai privatus asmuo, gaudamas kreditą banke, neturi turto. Tada jis su valstybinės įmonės atstovu susitaria ir valstybinis kapitalas yra įkeičiamas privačiam asmeniui kreditui gauti. Jeigu jis negali grąžinti, valstybinis turtas... Arba pinigais padengiamas šitas kreditas. Todėl Nr.985 mes kaip tik norime įrašyti žodžius, kad “įsipareigojimas kito asmens kreditoriui užtikrinti negalimas”. Mes nutraukiame galimybę šitą valstybinį kapitalą užstatyti ir atiduoti į privačių komercinių bankų rankas. Kadangi valstybinis kapitalas nėra privatus ir visada didesnis noras jį perpumpuoti kitur, todėl mes norime, kad kai valstybinė įmonė nori įkeisti savo kapitalą, ji turi gauti steigėjo sutikimą. Taip būtų dviguba kontrolė. Tai štai visa šitų pakeitimų esmė. Tik noriu dar papildyti, kad mums tada šitoje sesijoje dar reikėtų priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimą, kuriuo mes neleistume įkeisti istorijos ir kultūros vertybių, taip pat pastatų, kurie reikalingi savivaldybių arba Vyriausybės funkcionavimui...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom neagituoti, ką reikėtų priimti, prašom kalbėti apie dabar teikiamą dokumentą.
J.VESELKA. Atsiprašau, baigiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS.Gerbiamasis pranešėjau, turbūt yra aibė pavyzdžių, kai iš tiesų valstybinių įmonių vadovai, būdami nesąžiningi, užstatė šitą turtą ir paprasčiausiai išplaukė sausi iš balos. Po to šitas turtas perpumpuojamas, kaip jūs rašot aiškinamajame rašte. Viskas suprantama. Tačiau aš, aišku, pritardamas šitam paklausimui, klausiu, ar neatsiras vis dėlto ir nesąžiningų steigėjų, o vėl tas veiksmas vyks toliau, vėl tas turtas bus perpumpuojamas. Ar vis dėlto nereikėtų keisti ir Baudžiamojo kodekso, kad už šias aferas kažkas vis dėlto atsisėstų ir ilgesniam laikui į kalėjimą? Tada bent būtų aišku, kad už šitą dalyką yra baudžiama.
J.VESELKA. Taip, nesąžiningumo visada yra. Jeigu tai galima, aš irgi nieko prieš, kad ir Civilinio proceso kodeksą reikėtų papildyti būtent tuo aspektu.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Suprantama, kad įmonei reikia imti kreditus norint šiandien išgyventi, suktis, vystyti gamybą. Bet iš tikrųjų valstybinė įmonė, paėmusi kreditą, gali ir bankrutuoti. Yra tokia baimė. Vėliau valstybė privalės padengti tas paimto kredito lėšas ir palūkanas bei visa kita. Kaip jūs suprantat tos problemos sprendimą?
J.VESELKA.Gerbiamasis Kubertavičiau, pirmiausia, kaip matot, pagal šitą pataisą sustiprinama kontrolė, kad steigėjas gali sutikti matydamas, kad ta įmonė nebankrutuoja. Tai viena.
Antra. Dabar veikiančio Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsnyje aiškiai parašyta, kad valstybė negali būti garantu kitiems įmonės įsipareigojimams. Kaip tik draudžia. Valstybė kitu turtu negali garantuoti ūkiniam subjektui. Todėl tai išsprendžiama. Kitas dalykas, kad, sakysime, kai kurias formuluotes priimant... Beje, Seime mes blogai formuluojam. Viena yra sutikti, o kita yra būti garantu. O garantu yra uždrausti... Čia negali šito turto... Taip sakant, bankrutuojančiai užstatyti kitu turtu. Bet čia tik norima padaryti dvigubą kontrolę, kad nebūtų taip lengva paimti bankrutuojančioms įmonėms šituos kreditus. Nors čia ir bankai tikrina...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, man tenka apgailestauti, kad posėdžio pirmininkas jus pertraukė, kai jūs kalbėjot apie kultūrinių vertybių apsaugą. Todėl aš norėčiau, kad jūs į tai atsakytumėte. Vis dėlto kokios numatomos priemonės, kad tokiu būdu nebūtų įkeistos ir nebūtų privatizuotos neteisėtai kultūrinės vertybės? Kokie reikalingi įstatymai, ar jūs pats kuruosit, ar per mūsų komitetą tai darysit? Tai labai svarbus dalykas.
J.VESELKA. Jau yra mano pasiūlyta pataisa Civilinio proceso kodekse. Galėtume įrašyti, kad pastatai, reikalingi savivaldybėms ir valstybei, taip pat kultūros ir istorijos paminklai negali būti įkeičiami. Projektas parengtas, tik reikia, kad Seimas jį priimtų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau kalbėti truputį tyliau. Vienas Seimo narys ten viršuje miega. Prašom netrukdyti. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjot, kad mes grįšim prie projekto Nr.783, kai svarstysim šitą klausimą. Ar aš galėčiau dabar klausti dėl šito projekto? Tai buvo 6 darbotvarkės klausimas. Ar galiu klausti? Projekte Nr.783 rašoma apie tai, kad pasibaigus ūkiniams metams įmonė turi teisę didinti įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų. Aš noriu jūsų paklausti, ar tai nesutrukdys ir ar nereikia šito pabrėžti, kad pirmiausia turi būti atsiskaitoma su žemės ūkio įmonėmis, kurios teikia žaliavas. Mes turim nemažai pavyzdžių...
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, mes šiandien vėliau priiminėsim Akcinių bendrovių įstatymą. Žemdirbiai yra pasiūlę įrašyti šitą punktą. Ne. Čia yra kitas, kadangi dabar jau pradės veikti pagal naują Akcinių bendrovių įstatymą. Ten bus 37 punktas, kuris kaip tik šitą jūsų problemą sprendžia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš gavau informaciją, kad Seimo narys ne miegojo, o tiesiog buvo užsimerkęs iš malonumo, kurį jam suteikė pateikiamas projektas.
Dabar Seimo narys J.Veselka norėtų paklausti Seimo narį J.Veselką. Pats klauskit, pats atsakykit. Kompiuteryje užrašyta jūsų pavardė.
J.VESELKA. Čia “chuliganavoja” Seimo nariai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats teikiat du dokumentus, tačiau dėl vieno ir to paties Valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo. Argi jūs negalit vienu dokumentu teikti to paties įstatymo pakeitimų?
J.VESELKA. Prikalėt mane, gerbiamasis Papovai, prie sienos. Kadangi tai buvo, kai dirbau ministerijoj... Taip. Galima sujungti į vieną, be abejo.
PIRMININKAS. Ar jūs ruošiatės tai padaryti ateityje?
J.VESELKA. Tą ir ruošiuos padaryti tuoj pat.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada ačiū pranešėjui. Bet prašom nepalikti tribūnos. Ar yra abejojančių, kad dokumentui Nr.985 būtų pritarta ir pradėta svarstymo procedūra bei įrašytas į sesijos darbų programą? Nėra abejojančių. Tada dėkojame. Įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą. Prašom pasiūlyti pagrindinį komitetą.
J.VESELKA. Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Pone Zimnickai, sutinkate? Gerai, Ekonomikos komitetas skiriamas pagrindiniu komitetu. O Ekonomikos komitetas galėtų informuoti, kada bus šitų abiejų dokumentų svarstymo data. Prašom. Ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau liepos 13 d., trečiadienį. O kad liepos 18 d. įtrauktumėt į plenarinius posėdžius, būtų gerai.
PIRMININKAS. Vadinasi, svarstoma bus liepos 13 d.
V.V.ZIMNICKAS. 13 d.
PIRMININKAS. Turbūt 11 val.
V.V.ZIMNICKAS. Ne, ne, mes dirbam nuo 9.30 val.
PIRMININKAS. 10 val. Jūs siūlote liepos 18 d. įtraukti priėmimą? Ne, svarstymą.
V.V.ZIMNICKAS. Svarstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutinkame? Sutinkame. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau pranešėjo paklausti, ar jūs vis dėlto pasiryžę jį priimti šioje sesijoje, ar nukelti į rudenį. Mano galva, tai yra svarbūs įstatymai, nes čia.... Ir vis dėlto gal jūs prašytumėt skubesnės tvarkos. Aš norėčiau, kad būtų priimta šioje sesijoje.
J.VESELKA. Aš norėčiau, kad šioje sesijoje ir, jeigu galima, skubesne tvarka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas skubesnės tvarkos neprašo. Jis ir negali jos prašyti. Gali prašyti Vyriausybė, komitetas arba frakcija. Tokių pasiūlymų aš kol kas negirdžiu.
A.KUNČINAS. Manau, kad pasitarusi mūsų frakcija prašo skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Manote ar tikrai prašote?
A.KUNČINAS. Prašom tikrai.
PIRMININKAS. Skubesnės tvarkos, taip? Gerai, reikės balsuoti. Arba jeigu Seimo nariai sutinka, galime ir be balsavimo pritarti skubesnei tvarkai.
Sutinkame. Tai pritariame tada, skubesne tvarka svarstysime šitą dokumentą. Ką tai reiškia skubesne tvarka, Seimo nary Zimnickai? Kada gi bus komitete tada svarstoma? Kada bus komitete svarstoma, jeigu skubesnę tvarką siūlote?
BALSAS IŠ SALĖS. Penktadienį padarome šitai.
V.V.ZIMNICKAS. 11 d. tada bandysim komitete svarstyti. 11 d. komitete, ir, jeigu galima, tada 13 d., t.y. 14 d., 11 d. svarstom komitete.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, informaciją girdėjome, 11 d. bus svarstomi tie dokumentai komitete, o 14 d. Seimo plenariniame posėdyje bus svarstymas. Tai visi pritariam. Ačiū.
Posėdžio klausimai baigti. Posėdis taip pat baigtas.