Penkiasdešimt
aštuntasis posėdis
1994
m. liepos 4 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projekto priėmimas |
|
|
Darbotvarkės aptarimas (94.07.04)
4sesija58p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS(Č.JURŠĖNAS). Sveiki gyvi!
Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo liepos 4 d. rytinį plenarinį posėdį. Vis
tiek rytinį, nors prasideda 12.00 val.
Prašom registruotis. 59 Seimo nariai. Tikiuosi, kad kai reikės balsuoti, bus daugiau.
Pirmas dalykas, kurį aš noriu jums pranešti, yra štai toks mūsų gerbiamojo kolegos K.Uokos pareiškimas. "Seimo Pirmininkui.
Prašau nuo liepos 1 d. įrašyti mane Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos Lietuvos Respublikos Seime nariu."
Šitas pranešimas reiškia, kad gerbiamasis K.Uoka yra ketvirtasis Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos mūsų Seime narys. Ir kitas skaičius, kad balansas sueitų, - nefrakcionuotų narių liko tik 11.
Mieli kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Šiandieniniame Seniūnų sueigos posėdyje buvo padaryti esminiai pataisymai. Jie susiję su štai kuo. Gal ne visi žinot, kad mūsų kolegą Seimo Savivaldybių komiteto pirmininką A.Sadkauską ištiko nelaimė, mirė jo brolis. Ir ryšium su tuo Seimo Seniūnų sueiga nutarė, kad iš praėjusią savaitę patvirtintos šios dienos darbotvarkės išbraukiamas pirmasis klausimas, t.y. "Vietos savivaldos įstatymo projekto" tolesnis priėmimas, ir Vyriausybės prašymu išbraukiamas 8 punktas dėl vienos sutarties ratifikavimo svarstymo, dar ne pats ratifikavimas. O įrašyti siūloma, t.y. sutarta įrašyti pirmuoju punktu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Prezidento grąžintojo įstatymo pakartotinio svarstymo užbaigimą. Mes jį pradėjom, liko pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir patvirtinti po svarstymo. Toliau - kelių sutarčių ratifikavimas, dėl kurių problemų nebuvo. Ir nutarta pagaliau pradėti priimti Akcinių bendrovių įstatymo projektą, bent jau priimti pirmuosius jo straipsnius. Tai štai tokie patikslinimai. Ir yra, kaip sakoma, šansų darbą baigti šiandien anksčiau. (Balsai iš salės)
Gerbiamasis Endriukaiti, kartais taip pasitaiko. Ar su tokia formuluote sutiksit? (Balsai iš salės) Gerai. Tai matau, kad sutinkat. Ačiū. Kviečiu nagrinėti pirmąjį darbotvarkės punktą. Noriu jums priminti, mieli kolegos, kad užsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Prezidento grąžintojo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo trys Seimo nariai: V.Bogušis, R.Ozolas ir Z.Semenovičius. Galėtų pasisakyti keturi, t.y. du už vieną variantą, du - už kitą. Aš įspėju, šitie kolegos raštu, vadinasi, tik viršum plano gali būti. Aš prašau, kad mygtukus paspaustų ir tie, kuriuos minėjau, t.y. kolegos V.Bogušis, R.Ozolas ir Z.Semenovičius, nes kas bebūtų, vis tiek jie pirmieji gaus žodį.
Primenu, kokia yra procedūra, kad paskui nebūtų abejonių ir keblumų. Dabar yra priešpaskutinė procedūra, jeigu, žinoma, šiandien ją sėkmingai užbaigsim. Mes jau ankstesniame etape nutarėm, kad svarstom grąžintąjį įstatymą. O besvarstydami mes turim dvi galimybes: patvirtinti savo ankstesnį sprendimą, bet kvalifikuota balsų dauguma, t.y. minimum 71 balsu, arba priimti įstatymą su Prezidento pataisom. Tada užtenka paprastos daugumos. Bet šitas balsavimas yra planuojamas tik ketvirtadienį. Tai yra galutinis balsavimas, galutinis apsisprendimas. Šiandien mums reikės balsuoti po svarstymo ir čia nesvarbu, kokia dauguma kokiam variantui bus pritarta.
Taigi pirmasis - kolega V.Bogušis. Prašom. Primenu, kad iki 2 min., kadangi pasisakymai dėl balsavimo motyvų.
4sesija58p svarstyti klausimai
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau priminti ir kartu apgailestauti. Man yra keista, mes priėmėm vardiniu balsavimu šitą įstatymą. Aš esu vienas iš tų, kurie balsavo už šį įstatymą. Ir šiandieną aš tikrai tam atmetimui nepritariu. Ir štai kodėl. Jeigu mes pritartume atmetimui, tai iš principo turėtume pakeisti kai kurį šių rinkimų įstatymo mechanizmą.
Pirma. Jokiu būdu aš nepritarsiu, kad turėtų būti tos visuomeninės organizacijos, kadangi už to daug problemų slepiasi, na, tarkim, negerų dalykų, labai abejotinų. Bet jeigu susiformuotų piliečių iniciatyvinės grupės, kurios galėtų dalyvauti savivaldybės interesuose, na, tarkim, ginti komunalinę politiką, ir susirenka 51 ar 56, surenka atitinkamą kiekį parašų ir gali tikrai dalyvauti. Ir tai būtų labai demokratiška, nereikėtų versti žmones, kad jie būtinai turėtų stoti į partijas ar visuomenines organizacijas. Todėl aš dar kartą pasakau, kad aš tikrai šitam Prezidento atmetimui nepritariu ir siūlau palikti įstatymą tokį, koks yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kalbės kolega R.Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai smarkiai norėjau kalbėti šiuo klausimu. Tačiau šiuo atveju pasisakysiu gana švelniai. Man atrodo, kad žingsnis, kurį mes padarėme atmesdami Prezidento siūlomą variantą, yra labai teisingas. Dabar mums lieka apsispręsti mūsų pačių jau anksčiau priimto įstatymo atžvilgiu. Aš manau, kad siūlymas, kuris buvo pateiktas Prezidento, yra nepaprastai pavojingas, nukreiptas prieš daugiapartinę Lietuvos visuomenės struktūrą ir prieš europinį gyvenimo būdą, kuris ateinant daugiapartinei sistemai tvirtai įsijungia į visuomenės gyvenimo kasdienybę. Manau, kad visuomeninės organizacijos, kurioms siūloma suteikti galimybę kelti kanditatus, galinčius tapti Seimo nariais, būtų tas pereinamasis koridorius, kuriuo į Seimą tiesiu žingsniu eitų mafija arba kiti papirkti žmonės. Šiandien, kada Lietuvos nepriklausomybės...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Ozolai, tamstai 10 sek. pridedu. Bet aš labai atsiprašau, nors kolega R.Ozolas ir gąsdina, vis tiek būkim malonūs ir klausykim, ką jis kalba. Prašom.
R.OZOLAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai prašyčiau, kad netgi jūs manęs nekomentuotumėt.
PIRMININKAS. Ačiū.
R.OZOLAS. Ir manau, kad aš negąsdinu. Jeigu aš gąsdinčiau, tai jūs išgirstumėt dalykų, kurių galbūt jums nebūtų labai malonu klausytis. Jūs man pridėsite dar 10 sek., kadangi jūs sutrukdėte man kalbėti.
PIRMININKAS. Pridedu.
R.OZOLAS. Aš manau, kad tiktai tvirta ir aiški partinė sistema šiandien galėtų garantuoti Lietuvai atsilaikymą iš vidaus. Plačiau šitais klausimais mes dar tikrai turėsime galimybę pašnekėti, bet šiandien, kai mes turime daryti principinį apsisprendimą, tai akcentuoti aš laikau esant būtina. Prisidengti tautinėmis mažumomis arba kitomis demokratinėmis formomis šiandien tiesiog būtų negarbinga. Tai būtų sąmoningas klausimo esmės maskavimas.
PIRMININKAS. Kolega Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš prašyčiau atsižvelgti į tai, kad Seimo sprendimas vis dėlto buvo, sakyčiau, ne iki galo apmąstytas, vis dėlto visi mes sakom, kad mums reikia eiti į Europą atsižvelgiant į europietiškus standartus. Ir kiek kartų buvo sakyta, kad eisim būtent per Skandinavijos šalis. Mes jau žinome, kad 28 šalys, Helsinkio komitetai, po to Jungtinių Nacijų Organizacija irgi pasakė savo nuomonę. Ir būtent ta nuomonė yra priešinga Seimo sprendimui. Labai gerai, kad Prezidentas suprato. Ir aš prašyčiau, kad visi nematytų čia kažkokio lenkų akcento, bet mąstytų europietiškai, kad priimtų Savivaldybės įstatymą ir kad suteiktų galimybes visuomeninėms organizacijoms dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Tai aš pasisakau už Prezidento variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima jau iš eilės. Kolega A.Sakalas. (Balsai iš salės) Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti, kad mąstyti europietiškai - tai nebūtinai reiškia būti kitokios nuomonės, negu buvo visas Seimas, priėmęs sprendimą dėl Savivaldos rinkimų įstatymo. Na, iš tiesų aš jau esu kalbėjęs apie tai, kad griežtas įstatymas, kurį mes buvome priėmę - netenkino ir Tėvynės sąjungos, arba Lietuvos konservatorių, frakcijos Seime, bet mes matėm tai kaip galimą išeitį, už kurią pasisakė ir valdančioji partija, arba didžioji dauguma. Dabar sujaukimas ir suvėlimas Rinkimų įstatymo, leidimas bet kokioms visuomeninėms organizacijoms, kurios susikurs ne rinkimų metu, bet prieš rinkimus arba jau buvo susikūrusios kažkada anksčiau, iš tiesų neskatina partinės visuomenės infrastruktūros. Ir aš dar kartą sakau, kad tik tokiu būdu mes galim sukurti demokratinės valstybės, šiuo atveju savivaldos, valdymo modelį. Aš siūlau pasisakyti prieš Prezidento teikiamas pataisas.
PIRMININKAS. Taigi keturi Seimo nariai pasisakė. Prašom pasiruošt balsuot, bet prieš tai siūlyčiau registruotis. Prašom registruotis.
99 Seimo nariai. Primenu Statutą. 170 straipsnio antroji dalis: "Šių svarstymų (t.y. Seimo posėdyje) metu sprendžiama, ar balsuoti už visą įstatymą be pakeitimų (daugelis būtent taip ir siūlė), ar priimti visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir pasiūlymus." Čia tik sprendžiama, o galutinis sprendimas pagal 171 straipsnio pirmąją dalį. "Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, ar priimti visas Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus".
Taigi, gerbiamieji kolegos, balsavimas bus alternatyvus. Už - tai yra, kad dar sykį priimam tą patį įstatymą, dabar, šitame balsavime visiškai nesvarbu, kokia dauguma, prieš - priimam su Prezidento pataisom ir kitokiais siūlymais. Susilaikę neskaičiuojami. Kartoju: už - už ankstesnį variantą, mūsų jau kartą priimtąjį, prieš - už Prezidento teikiamą Savivaldybių rinkimų pataisytą įstatymą. Ar kolegoms aišku? Galim pradėt balsuoti? Prašom.
Už pirmąjį variantą - 39, už antrąjį - 46. Taigi balsų dauguma pritarta, kad būtų remiamas Prezidento dekretas. Bet dar kartą pabrėžiu, gerbiamieji kolegos, šitas balsavimas yra tiktai tarpinis balsavimas. Dabar mes turėtume susitarti, kada skiriam priėmimą. Kadangi mes anksčiau nutarėm, jog klausimą nagrinėjam skubos tvarka, vadinasi, tarp šitos stadijos ir baigiamosios pakanka vienos darbo dienos, kuri kaip tik rytoj ir yra. Taigi aš siūlau, kad tas būtų daroma ketvirtadienį. Ar sutinkam? Ačiū.
4sesija58p svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės punktai, sakau iškart 2, 3 ir 4, kadangi pranešėjas yra vienas - gerbiamasis finansų ministras E.Vilkelis.
Gerbiamasis ministre, ar jūs turit ką pridurti, ar mes čia iškart pradedam kalbas dėl balsavimo motyvų? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio. Čia dabar yra dvi tokio pat pobūdžio sutartys. Tai yra dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Ar galim dėl balsavimo motyvų dėl šitų dviejų sutarčių kalbėti iškart, ar reikia atskirai dėl kiekvienos sutarties? Iškart galima? Gerai. Prašom. Kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl sutarties su Latvija ir dėl sutarties su Lenkija dėl tų pačių dalykų, t.y. dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo? O balsuosim ratifikuodami kiekvieną sutartį atskirai. Prašom. Nėra norinčių pasisakyti? A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš negaliu balsuoti už, aš prieš akis dabar neturiu to teksto. Jūs staigiai dabar "išmetėt" tą visą paketėlį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių? Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi skaičiuoti? Pradedam balsavimą. Pirmiausia dėl sutarties su Latvija.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties "Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo"? Čia reikalinga kvalifikuota dviejų penktadalių balsų dauguma. Kas už šitą sutartį arba už jos ratifikavimą, prašom pakelti rankas. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 84.
PIRMININKAS. Kas prieš šį nutarimą dėl ratifikavimo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 84 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties "Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo" priimtas. Ačiū. Ar kolegos dar nori pasisakyti? Gerbiamasis M.Visakavičius dėl ratifikavimo? Ne? Tada galim balsuoti dėl kitos sutarties.
Dėmesio, kolegos ir balsų skaičiavimo grupe, taip pat! Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo"? Kas už šį nutarimą, prašom balsuoti. Taip pat reikalinga kvalifikuota balsų dauguma.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 87.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė? Taip pat prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 87 Seimo nariams balsavus už ir tik 2 susilaikius, Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo" priimtas. Ratifikuota dar viena sutartis.
4sesija58p svarstyti klausimai
Dabar trečioji sutartis "Dėl Lietuvos Respublikos ir Šiaurės investicijų bankų sutarties dėl Šiaurės investicijų banko teisinio statuso ratifikavimo". Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Galime balsuoti? Ačiū. Tada prašom pasiruošti. Kolegos, dėmesio! Čia irgi reikalinga kvalifikuota dviejų penktadalių balsų dauguma. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Šiaurės investicijų banko sutarties dėl Šiaurės investicijų banko teisinio statuso ratifikavimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 83.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 83 Seimo nariams balsavus už, 6 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Šiaurės investicijų banko sutarties dėl Šiaurės investicijų banko teisinio statuso ratifikavimo" priimtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, gerbiamasis ministre. Visos trys sutartys ratifikuotos lemiama balsų dauguma. Ačiū.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projekto Nr.770(3) priėmimas (94.07.04)
4sesija58p svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 5 punktas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projektas. Projekto Nr. 770. Priėmimo stadija. Pranešėjas - kolega J.Veselka.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pirmininke, čia mes susiduriame su ta pačia...
PIRMININKAS. Minutėlę, kolega! Kolegos, tylos! Paklausykime.
A.VAIŠNORAS. Mes visą laiką susiduriame su tokia pačia situacija, kai ateini į Seimo posėdį ir randi darbotvarkę, kuri išvis nematyta ir negirdėta. Dabar visi šitie klausimai, kuriuos mes svarstėme, iš esmės buvo nežinomi, mes neturėjome dokumentų, kaip sakė Seimo narys A.Endriukaitis, prieš save. Dabar mes pradedame svarstyti tokį svarbų klausimą - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projektą. Vėl iš emės esame nepasiruošę. Ir aš norėčiau paprašyti valdybos, kuri yra tokia gausi ir tokia garbinga, kad vis dėlto tai, kas buvo priimta paskutiniame Seimo posėdyje, ji patvirtintų ir nesukeltų tos sumaišties - ateiname į posėdį ir nežinome, ką šiandien darysime. Tai būkite malonus, Seimo Pirmininke, turintis tokias dideles galias, pabandykite padaryti šitokią tvarką, kad darbotvarkė būtų tokia, dėl kokios mes sutarėme paskutiniame Seimo posėdyje.
PIRMININKAS. Pirmas dalykas. Mielasis kolega, aš neturiu tokių galių, kokias jūs nupiešėte. Ir kaip tik jūs priešinotės tam, kad aš turėčiau pakankamai dideles galias. Bet čia tarp kitko. Juk aš jums aiškinau, kokia reikalo esmė. Aš juk pasakiau, kad atsitiko nelaimė ir mums vis tiek būtų reikėję keisti darbotvarkę. Tai ar mes tą klausimą būtume įtraukę, ar kitą, vis tiek kas nors iš jūsų būtų protestavęs. Ar ne taip, gerbiamasis Vaišnorai?
A.VAIŠNORAS. Aš kalbu apie tai, kad tai yra nuolat daroma. Kad šiandien atsitiko nelaimė arba vakar, tai aš nieko nesakau. Man telieka tik užjausti gerbiamąjį A.Sadkauską, bet tai yra nuolatos daroma. Yra tokia tradicija.
PIRMININKAS. Čia aš nenorėčiau sutikti, bet nesiginčykime. Manykime, kad jūsų teisybė bent 50%. Ar tai jus tenkina? 51%. Kviečiu į tribūną kolegą J.Veselką.
J.VESELKA. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Pagaliau sulaukiau šito įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Šventės.
J.VESELKA. Tikrai šventė. Baigsis tos demagogijos apie pelno vogimą, įmonių vogimą ir t.t. Jeigu bus jis vykdomas.
PIRMININKAS. Kažkokia neaiški sąlyga, gerbiamasis Veselka ir gerbiamasis buvęs ministre. Kaip tai suprasti?
J.VESELKA. Negaliu garantuoti vykdymo už tai, kad ne ministras.
PIRMININKAS. Aš pasakyčiau kai ką, bet jau patylėsiu. Prašom kalbėti iš eilės dėl turimų pataisų. Aš jų turiu pakankamai. Ir dirbsime.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dar dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Vaišnoras dar sykį.
A.VAIŠNORAS. Aš, žinoma, laikausi tos pačios nuomonės. Kalbėjau apie šitą įstatymą, kad jis yra svarbus. Dar mes esame paruošę pataisų, kurios dabar yra spausdinamos. Jos turėtų būti pateiktos, jeigu pateikimas vyktų kitą kartą. O dabar atsitiko taip, kad ir pagal darbotvarkę mes sprendžiame tą klausimą nelaiku. Taip staiga jis atsirado šiandien. Gal galėtume lengvesnius klausimus kaip nors svarstyti?
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Vaišnorai, aš labai atsiprašau. Pagal mūsų planus buvo numatyta šitą įstatymą nagrinėti rytoj iš ryto. Buvo numatyta. Vadinasi, visos pataisos šiandien turėjo būti pateiktos iki 10 val.
Antra. Dar buvo kalbama, kad mes pradėsime šitą įstatymą priiminėti praėjusią savaitę. Atsižvelgus į jūsų pasiūlymus, buvo nukelta. Vadinasi, buvo pakankamai laiko pateikti pataisas, bet kiekvieną kartą ir Seimo nariams kaip tam studentui vis pritrūksta vienos dienos ar vienos valandos pasiruošti egzaminams. Aš manau, jog gerbiamasis pranešėjas bus toks korektiškas, kad jeigu bus esminių pataisų dėl tų dalykų, kurie jau bus, sakysime, praeityje, tai galima bus gal ir sugrįžti, nors nėra gera praktika ir jos nereikėtų taikyti. O kol kas pataisų ir taip daug yra. Jeigu mes jas spręsime, mes priimsime keletą straipsnių. Prašom.
J.VESELKA. Aš norėčiau dėl pataisų. Kai kurios pataisos kai kurių Seimo narių yra tokio lengvo pobūdžio, kurias galima priimti. Yra esminė diskusija dėl 49 straipsnio. Kur Vyriausybė ir Ekonomikos komitetas mano, kad visos įmonės turi dirbti pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Nesvarbu, ar valstybinė, ar valstybinė akcinė. Ir ypač socialdemokratai (suprantama, kodėl), ir Valstybės ir teisės komitetas nori palikti valstybinių įmonių statusą. Yra pateikta alternatyva. Todėl aš manyčiau, kad mes turėsime dėl 49 straipsnio dėl tos alternatyvos dar diskutuoti su visais, ir galų gale balsuoti alternatyviai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar aš prašyčiau kolegas susitelkti ir priiminėsime pastraipsniui. 1 straipsniui, kuris vadinasi "Įstatymo paskirtis", atrodo, pataisų, pasiūlymų nebuvo?
J.VESELKA. Nebuvo.
PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū.
2 straipsnis: "Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė". Buvo kolegos G.Paviržio pataisos.
J.VESELKA. Taip, buvo pataisa. Uždarajai akcinei bendrovei leisti steigtis turint ne 10 tūkst., o 1 tūkst. Lt. Ir Vyriausybės, ir Ekonomikos komiteto nuomonė yra tokia, kad tas 1 tūkst. Lt. - tai bandymas prisiimti sau mažesnę riziką. 1 tūkst. Lt. turėdamas gali steigti personalines įmones. Ir personalinė įmonė kaip tik atsako ne tuo daliniu savo turtu, bet visu savo turtu. Ir todėl mažindami leistume piktnaudžiauti vėl tiems, kurie nori piktnaudžiauti. Mano nuomone, jeigu jau žmonės turi 1 tūkst. Lt. ar pusantro, ar kiek daugiau, jie gali steigti personalinę įmonę su didesne atsakomybe. O jeigu jau bendrovė, tai ne per didelė šiandien suma 10 tūkst. Lt. Tokie būtų mano ir Vyriausybės argumentai. Todėl prašyčiau priimti tą 10 tūkst. Lt, kaip siūlo Vyriausybė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis...
J.VESELKA. Dar...
PIRMININKAS. Prašau.
J.VESELKA. Dar buvo Vyriausybės pataisa 2 straipsniui dėl uždarųjų akcinių bendrovių, kad UAB privatizuotų pagal privatizavimo įstatymo specifiką. Todėl manyčiau, kad šitą Vyriausybės siūlomą specifiką galima būtų priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl kolegos G.Paviržio siūlymo... Ar jūs sutinkate su pranešėju?
J.VESELKA. Ne.
PIRMININKAS. Tai tada kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, ankstesniame įstatyme registruojant uždarąją akcinę bendrovę iš viso nebuvo limituojamas įstatinio kapitalo dydis. Tai tiktai galbūt mums atrodo, kad 1 tūkst. Lt yra smulkus dydis ir nedideli pinigai. Žmonės, registruodami uždarąją akcinę bendrovę... Tai yra vienas iš būdų sukurti sau darbo vietą ir pradėti biznį. Įstatinį kapitalą padidinus iki 10 tūkst., daugumai žmonių mes užtrenktume duris ir atimtume jam tą galimybę. Aš manau, kad 1 tūkst. Lt yra gana didelė suma. Jeigu anksčiau nebuvo limituojama ir buvo tikrai su mažu įstatiniu kapitalu registruojamos uždarosios akcinės bendrovės, tai ir dabar aš siūlyčiau kolegoms priimti 1 tūkst. Lt. Duokime žmonėms galimybę pradėti veiklą ir biznį būtent turint ir mažesnį pinigų kiekį. Mes dabar suteikiame tiktai galimybę tiems, kurie ir taip yra turtingi.
PIRMININKAS. Kolegos, pagal mūsų tvarką dar vienas Seimo narys remia siūlymą, o kitas - prieš. O po to - pranešėjas. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš negalėčiau paremti pono G.Paviržio siūlymo vien dėl to, kad komitete mes buvome apsisprendę ir siūlome būtent 10 tūkst. Lt. Teisingai ponas J.Veselka pasakė. Vienaip ar kitaip tu gali kurti. Gali kurti individualią įmonę. Niekas nedraudžia pradėti verslą. Niekas netrukdo jį pradėti. Nereikia galvoti, kad vienintelis verslo pradėjimo tipas yra uždarosios akcinės bendrovės tipas. Yra ir kitokių įmonių tipų, kai galima sėkmingai pradėti kurti verslą, o sukaupus atitinkamą kapitalą persiregistruoti ir akcionuoti, vadinas, paleisti... Arba galima suburti papildomai kolegas ir padaryti akcinę bendrovę. Todėl aš pritariu būtent komiteto, pono J.Veselkos ir Vyriausybės nuostatai. Kviečiu visus Seimo narius pritarti būtent šitai nuostatai, nes mes neuždarom durų gamybai, verslui, pelnui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas, kuris remia kolegą G.Paviržį. B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Taip, aš paremsiu kolegą, kadangi, mano akimis žiūrint, Lietuvoje dar ne visi pakankamai pasipelnę yra, kad galėtų disponuoti tokiomis sumomis. Ir ne visi gyvena auksinio pliažo, kad ir be smėlio, sąlygomis, kaip kad yra netoli Seimo. Todėl studentų grupelei, sugalvojusiai įsteigti bendrovę, kurios tikslas skalbti ir šiek tiek užsidirbti studijoms, tokiu atveju yra neįmanomas dalykas, kaip kad neįmanoma yra netgi teoriška viltis žmogui pradėti biznį ir sukurti darbo vietų. Remiu kolegą ir balsuosiu prieš pranešėjo teikiamą siūlymą.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Po to rinksimės variantus.
J.VESELKA. Aš labai trumpai. V.Zimnickas gerai išdėstė, kad niekas nedraudžia pradėti biznio kitaip. Bet įdomu, kodėl pretenduoja į UAB. Gali pradėti nuo personalinių įmonių. Supaprastinta dokumentų tvarkymo tvarka, kai kurios lengvatos taikomos. Labai drąsiai gali veikti kaip personalinės įmonės už 1 tūkst. Lt.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos... Kolegos, dėmesio! Prašom netriukšmauti, mums reikės pasirinkti alternatyviai. Yra 1 tūkst. arba 10 tūkst., taip?
J.VESELKA. Taip?
PIRMININKAS. 1 tūkst. arba 10 tūkst. Pagal mūsų Statutą didėjimo tvarka. Tai kas spaus mygtuką "už", tai už 1 tūkst. Lt, arba už kolegos G.Paviržio siūlymą. Kas spaus mygtuką "prieš", tas už pranešėjo variantą, arba už 10 tūkst. Lt. Susilaikę nebus skaičiuojami. Kolegos, ar aišku? Dėmesio! Taigi mygtukas "už" už 1 tūkst., arba už kolegos G.Paviržio siūlymą, mygtukas "prieš" už 10 tūkst., arba už pranešėjo variantą, kuris yra pranešime.
J.VESELKA. Ir Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ir Vyriausybės.
Prašom, galim dar kartą registruotis. Prašom registruotis.
86 Seimo nariai.
Už kolegos G.Paviržio siūlymą, arba 1 tūkst. Lt įstatinio kapitalo - mygtukas "už". Už pranešėjo, Vyriausybės, arba už 10 tūkst. - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Prašom.
Už pirmąjį variantą - 30, už antrąjį, vadinas, didesnį - 37. Lieka pranešėjo. Ir dar vienas balsas paties kolegos J.Veselkos, kuris laukė momento, kad nulemtų. Prašom.
Tai ar už visą 2 straipsnį dabar reikia balsuoti?
J.VESELKA. Minutę!
PIRMININKAS. Prašom.
J.VESELKA. Dar yra Vyriausybės tame 4 papunktyje, kad "uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jeigu valstybinio turto pardavimą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitaip". Nes jeigu bus numatyta, kad išskyrus valstybės turimas akcijas gali būti prekiaujama viešai... Todėl aš siūlyčiau, kad šita Vyriausybės pataisa būtų priimta.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Ačiū. Taigi dar kartą klausiu, ar už visą šiek tiek pataisytą 2 straipsnį reikia balsuoti, ar galim priimti? Reikia? Prašom. Tada dėl balsavimo motyvų vienas - už, vienas - prieš.
Reikalavimas neteisėtas, bet nesiginčysim. Prašom. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Siūlau pritari su tom alternatyvom, kurios jau buvo priimtos prieš tai balsuojant ir turint galvoje Vyriausybės nuostatą.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti...
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos noriu pasakyti, kad procedūra reikalauja, jog jūs registruotumėte mus.
PIRMININKAS. Procedūra nereikalauja kas tris minutes registruotis, kadangi...
V.JARMOLENKA. Čia jūsų problema...
PIRMININKAS. Ne. Prašom nesiginčyti ir prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
44 - už, 14 - prieš, 5 susilaikė. Kai ateis daugiau Seimo narių, registruosimės, o pagal kiekvieno atėjusio Seimo nario pageidavimus neregistruojama. Ir prašom nesiginčyti, nes čia yra laiko tempimo forma. Aš tai fiksuoju garsiai. Prašom toliau.
3 straipsnis. Čia buvo irgi kolegos G.Paviržio pataisos.
J.VESELKA. Taip, čia buvo kolegos G.Paviržio pataisa. Tam prieštaravo Valstybės ir teisės komitetas, kadangi jie siūlo "steigėjų skaičius neribojamas" ir toliau jie nori įteisinti tą nuostatą, kad negali būti vienas steigėjų. Bet ir Vyriausybės, ir Ekonomikos komiteto nuostata yra, kad jeigu valstybei reikia turėti šimtaprocentinę akcinę bendrovę, tai negali būti ten du steigėjai. Gali būti vienas steigėjas, vadinas, valstybė. O kad taip reikia, tai aš pabaigoje pailiustruosiu pateikdamas Č.Juršėną pavyzdžiu, kad jis šių rūmų šeimininkas. Kai priiminėsime 49 straipsnį.
Todėl manyčiau, kad reikia nepritarti gerbiamojo G.Paviržio pataisai. Gal jis atsiimtų?
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mes kalbam apie bendrovę. Jau vien šitas žodis pasako, kad yra kompanionai, kad yra bendras turtas ir bendras kažkieno biznis, ir nekalbėkim vien tiktai, kad vien tiktai valstybinė įmonė tampa kažkokia akcine. Čia yra ir uždaroji akcinė bendrovė, ir paprasta akcinė bendrovė, kuriai įstatinis kapitalas buvo numatytas 100 tūkst.. Čia yra būdas, kai keli asmenys, juridiniai ar fiziniai, susijungia ir įkuria įmonę. Yra įstatai, veikia mūsų įstatymai. Dabar mes padarom, kad bendrovę steigia vienas asmuo. Įsivaizduokim, ką tai reiškia? Jeigu taip, tai vadinkim tada kitaip - personaline įmone, individualia, galų gale galim pavadint valstybine, tada iš viso keiskim žodį "bendrovė". Jeigu bendrovė, tai yra bendras turtas, čia vien žodis šitai pasako. O mes dabar padarom, kad vienas steigėjas galėtų kurti bendrovę. Aš šito nelabai suvokiu.
PIRMININKAS. Vėlgi prašyčiau kolegas vieną pasisakyt už gerbiamojo G.Paviržio siūlymą, kitą - prieš. Kolega V.Zimnickas. Pakui pranešėjas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau pasakyt keletą žodžių ponui G.Paviržiui apie tai, kas yra uždaroji akcinė bendrovė. Tai yra išleidžiamos akcijos, ir tiek, ir visa ta problema išsisprendžia. Jis jas gali platint, gali ir neplatint, tačiau jis gali akcijų paketo būdu užregistruoti uždarąją akcinę bendrovę. Taip ji ir vadinasi. O individuali įmonė registruojama iš vieno kapitalo, ten neleidžiamos akcijos. Todėl aš čia nematau jokios blogybės, kad UAB gali sudaryti vienas fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu aš turiu akcijų paketą, tai, vadinasi, akcinė bendrovė yra. Bet jau registruojant yra paleidžiamos akcijos, kurias bet kuriuo momentu aš galėsiu platinti arba atvirkščiai - nusipirkt, jeigu jos bus keliose rankose. Siūlau palaikyt šitą Ekonomikos komiteto ir Vyriausybės nuostatą.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Uždarosios akcinės bendrovės esmę apsprendžia ne tik akcijų platinimas, bet būtent jos steigimo procedūra. Jeigu valstybei reikia turėti savo įmonę, tai tam ir yra siūloma turėti valstybinę įmonę kaip tipą. Todėl manyčiau, kad kolega G.Paviržis teisus, nes iš tiesų steigti bendrovę vienam asmeniui bus šiek tiek keistoka pati procedūra. Todėl, manyčiau, nustatę tiek steigėjų, kiek siūlo kolega G.Paviržis, po to palikę valstybinės įmonės tipą mes būsim nuoseklūs ir logiški. Todėl aš remiu kolegos G.Paviržio siūlymą.
PIRMININKAS. Prašom. Dar kolega A.Baskas dėl kolegos G.Paviržio siūlymo.
A.BASKAS. Mes tą klausimą irgi svarstėm komitete. Iš pradžių buvo toks pasipriešinimas, bet paskui, kai paaiškino, kad dabar dirbtinai apeinami (...) ir kad nebūtų kazusų (kaip buvo du, o vienas mirė) ir nereikėtų naikint akcijų, dėl to mes ir pritarėm, kad gali būti pavadinta bendrove ir esant vienam akcininkui.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Ačiū. Man atrodo, labai argumentuotai buvo pasakyta, kad jeigu valstybei reikia turėti akcinę bendrovę kaip tokią, o jų reikės turėti, vadinasi, valstybė kaip vienas asmuo gali ir turi teisę turėti ir steigti akcinę bendrovę. Čia visiškai neprieštarauja... Negalima žiūrėti į žodį "bendrovė" kaip...
PIRMININKAS. Aš dabar norėčiau paklausti gerbiamojo G.Paviržio, ar už jo abu išbraukimus galima kartu balsuot? Čia yra vienas kompleksinis siūlymas? Aišku. Tada bus paprasčiau.
Dabar, gerbiamieji, bus siūlymas balsuoti už kolegos G.Paviržio pasiūlymus. Jo siūlymai yra išbraukti iš 3 straipsnio pirmosios dalies sakinį "Steigėjas turi būti jos akcininkas" ir antrąją dalį, kur vėl kalbama apie vieną asmenį.
Prašom. Gerbiamasis pranešėjas nori kai ką pataisyt.
J.VESELKA. Aš tik noriu, jog balsuodami už šitą turėtume omeny, kad jeigu žodį "vienas" išbrauksite, valstybė praktiškai negalės valdyti savo įmonių akcinių bendrovių forma, turės būti visai kita. O norint gauti pinigų, reikia akcionuoti kapitalą. Todėl norėčiau, kad į šitą klausimą įdėmiai ir atsakingai pažiūrėtumėt.
PIRMININKAS. Kadangi siūloma atsakingai pažiūrėt, atsižvelgdamas į ankstesnius gerbiamųjų kolegų siūlymus, kviečiu registruotis. Prašom registruotis.
Salėje 80 Seimo narių.
Mielieji kolegos, dabar siūloma balsuoti už kolegos G.Paviržio pateiktus du išbraukimus įstatymo 3 straipsnyje. Kas už juos, tas - už, kas mano kaip pranešėjas ir jį remianti Vyriausybė, kad šito nereikia daryti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Tai yra už pagrindinį tekstą - prieš arba susilaiko. Prašom.
Už pataisą arba už išbraukimus - 10, prieš - 46, susilaikė 13. Lieka kaip pagrindiniame tekste. Tai dėl 3 straipsnio.
Dabar dar yra gerbiamojo G.Paviržio siūlymas dėl 3 straipsnio trečiosios dalies. Prašom. Gal pirma autorius? Prašom. Trečiojoje dalyje po 3 punkto siūloma įrašyti: "veiklos tikslai bei įstatinis kapitalas".
J.VESELKA. Taip. Veiklos tikslai bei įstatinis kapitalas. Steigiant bendrovę dar negali būti galutinai žinoma, koks tas įstatinis kapitalas, nes po to gali neįnešti tos sumos, sumažinti ir kt. Todėl man atrodo, kad nereikėtų įrašyti įstatinio kapitalo, o veiklos tikslai - kaip nutars Seimas. Mano manymu, irgi nereikėtų, nes po to kituose dokumentuose... Steigiant gali atsirasti vienas ar kitas tikslas, kuris dar nežinomas. Bet jeigu būtinai norite už tai balsuot, tai čia nieko blogo nebus. Aš manau, kad šito nereikia.
PIRMININKAS. Nei vieno, nei kito?
J.VESELKA. Taip. Ir Vyriausybės ta pati nuomonė.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis G.Paviržis dar norėtų motyvuot, ar užtenka, kad jį palaikys kolega B.Rupeika? Prašom.
B.V.RUPEIKA. Taip, aš palaikysiu primindamas pranešėjui ir kitiems suinteresuotiems, jog galioja iki šiol ir yra nepakeistas Įmonių rejestro įstatymas. Šio įstatymo 9 punktas kaip tik ir reikalauja, kad įstatinis kapitalas būtų kaip viena iš kontrolės formų. O jo pakitimai turi būti fiksuojami šitame įstatyme ir pan. Kadangi "išplovimas" lėšų, gaunamų įvairiais keliais, yra visiškai įmanomas, todėl aš nesakyčiau, kad Seimui reikėtų dar sudaryti šitas sąlygas bei jas palengvinti. Tai yra pradinė norma, iš kurios toliau galima matyti, kas iš ko atsirado. Na, o jeigu mes norime sudaryti sąlygas Genai, Boriai ir kitiems sėkmingai darbuotis, - pirmyn.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Truputį naiviai atrodo. Jūs supraskit vieną dalyką. Išleidžiam akcijas. Yra jau pasakyta, kokį kapitalą registruojam, nes kiekviena akcija turi nominalą, turi savo vertę. Mes fiksuojam būtent įstatinį kapitalą. O faktiškai įstatinis kapitalas vienas galimas tik registracijos pradžioj, o paskui tas kapitalas "išskys" ir į vieną, ir į kitą pusę. Jis gali didėti, gali mažėti - žiūrint kaip seksis ir kaip dirbs. O tai yra tik pirminiame etape, tai apsprendžia akcijos. Jeigu išleista 10 akcijų, nominalas, sakykim, po 100 Lt, tai ir yra įstatinis kapitalas. Todėl aš siūlau palaikyt Vyriausybės variantą ir nesiginčyt šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Rupeika, nereikėtų painioti Akcinių bendrovių įstatymo ir Rejestro įstatymo. Rejestro įstatymas reglamentuoja visa tai, kas jau yra. Ir šitas mūsų variantas neprieštarauja Rejestro įstatymui.
B.V.RUPEIKA. Akivaizdžiai prieštarauja.
J.VESELKA. Ne. Visiškai neprieštarauja.
B.V.RUPEIKA. Nes panaikina Rejestro įstatymo dalį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Rupeika, jūs debatuojat be oficialaus leidimo.
Taigi, mielieji kolegos, prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad būtų priimta gerbiamojo G.Paviržio pataisa įstatymo 3 straipsniui, tiksliau, trečiajai daliai - po 3 punkto įrašyt "veiklos tikslai bei įstatinis kapitalas", o ta dalis vadinasi "Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta vardas, pavardė ir t.t.". Tokiu būdu, kaip siūlo G.Paviržis, dar turėtų būti papildomai nurodyta "veiklos tikslai bei įstatinis kapitalas". Kas už šitą papildymą, tas "už", o kas mano kaip pranešėjas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Gerbiamasis pranešėjau, balsavimo metu neagituojama.
Už pataisą - 20 balsų, prieš - 30 ir gerbiamasis J.Veselka, t.y. 31, susilaikė 12. Pataisa nepriimta.
Ar galim priimt visą 3 straipsnį, ar reikia dėl jo balsuot? Priimta. Ačiū.
Dėl 4 straipsnio yra vėl gerbiamojo G.Paviržio pataisa, siūlymas išbraukti trečiąją dalį. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Kadangi Seimas jau balsavo už vieną akcininką, tai tas netenka prasmės, todėl siūlau palikti (turbūt ir G.Paviržis sutiks) 4 straipsnį kaip yra Vyriausybės suformuluota.
PIRMININKAS. Taip, jis sutinka. Ar reikia balsuot dėl 4 straipsnio? Ačiū. Priimta.
Dėl 5 straipsnio irgi yra kolegos G.Paviržio papildymas.
J.VESELKA. Dėl 5 nėra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia jau 8 straipsnis. Reikia pažiūrėt, kad mes ko nors nepraleistume. Daugiau, atrodo, pataisų nėra. Iki 8 straipsnio pataisų nėra, todėl klausiu, ar 5 straipsnį galim priimt? Ačiū. 6 straipsnį galim priimt? Priimta. 7 straipsnį galim priimt? Ačiū.
Dabar dėl 8 straipsnio yra pataisa. Prašom sustot. Prašom gerbiamąjį G.Paviržį paspaust mygtuką. Jis siūlo papildyt 8 straipsnio trečiąją dalį antrąja pastraipa: "Jeigu bendrovė nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su bendrovės steigėjo ir akcininkų veikla, įmonių rejestro tvarkytojų veiksmai gali būti bendrovės steigėjo apskųsti teismui". Ar pranešėjas nori motyvuoti, ar tiktai remia? Prašom.
J.VESELKA. Aš prašau nemotyvuoti, nes aš priimu šitą.
PIRMININKAS. Priimat? Aš atsiprašau, tada aš čia persistengiau.
8 straipsnis su kolegos G.Paviržio pataisa. Ar būtina balsuoti, ar galime priimti? Ne. Ačiū. Priimta.
Dabar 10 straipsnis. Čia jau yra dviejų kolegų arba, tiksliau, frakcijos ir vieno kolegos... Atsiprašau, 9. Atrodo, pataisų nėra.
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Priimta. Ačiū.
10 straipsnis. Kolegų socialdemokratų ir gerbiamojo G.Paviržio siūlymai. Dėl 10 straipsnio 10 dalies, o gerbiamojo G.Paviržio dėl 12. Tai pirma socialdemokratai. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Nežinau, gal prelegentas sutinka priimti, tai mes galėtume nemotyvuoti, o jeigu ne, tai tada mes dėstome tokius argumentus. Visų pirma būtina užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Šiuo metu yra daug bendrovių, kuriose 2/3 balsų paketą turinti žmonių grupė gali elgtis maždaug taip: gali neskelbti bankroto, nekelti atlyginimų, nemokėti dividendų, mokesčius susimoka, bet gali žlugdyti veiklą nelegalia nuoma, medžiagų pirkimu ir t.t. Keliantys pretenzijas akcininkai paprastai lengvokai atleidžiami iš darbo. Tokiu būdu ši grupelė turi didžiulį asmeninį pelną, o didžiulis akcininkų skaičius, neturintis balsų daugumos, yra paliekamas už borto. Tai antikonstituciška, nes nuosavybės teisę saugo įstatymai, nuosavybė neliečiama, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, tie, kurie pasilieka už borto, o kitų veiksmai būtent jų nuosavybės daliai (...), jie negali pretenduoti gintis šiuo požiūriu teisme. Todėl mes siūlome, kad būtų įtvirtintas teisminis gynimasis iškilus tokiems ginčams. Šis teisminis gynimasis sudrausmintų tuos paketo valdytojus, nes matytų, jog teismas gali įpareigoti ir leisti reorganizuoti bendrovę. Teisme akcininkai pareiškėjai gali įrodyti remdamiesi ekspertų, specialistų išvadomis, ir jeigu jų atsiskyrimas yra ekonomiškai pagrįstas, tai jie tokiu būdu gali gintis. Todėl mūsų pasiūlymas yra būtent dėl to, kad norima apginti teisminį procesą. Todėl mes 10 straipsnio 10 dalį siūlome papildyti tokiu sakiniu: "Visuotinio susirinkimo nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti bendrovę ar skųsti teismui turi teisę ne mažiau kaip 1/3 kiekvienos klasės akcijų balsų turintys akcininkai."
J.VESELKA. Aš norėčiau pasitikslinti. Vadinasi, jūs paliekate tą, kur reorganizuoti 2/3, bet jeigu apskųstų, 1/3 gali apskųsti. Seimo nariams aš norėčiau paaiškinti. Įstatymas kuriamas tam, kad būtų galima efektyviai valdyti bendrovę. Ir kuo daugiau mes teisių suteikiame smulkiems, tuo daugiau atsiranda galimybių trukdyti efektyviai valdyti. Bet čia jau požiūrio į ekonomiką arba filosofinis klausimas. Vienas dalykas, kad iš tikrųjų mažesnė teisė, jeigu pažeidžiami interesai, ir kitas požiūris, kad reikia apginti normalų efektyvų valdymą. Nes be efektyvaus valdymo, kiek jūs smulkiems besuteiktumėte teisių, vis tiek bus blogai. Todėl balsuodami pasirinkite taip. Aš pasisakau, kaip yra pateikta Vyriausybės. Jeigu ir norėčiau pritarti, tai 2/3 klasės akcijų, kaip ir siūlo, ne 1/3.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškiai pasakykite, ar jums užtenka 1/3, ar neužtenka?
J.VESELKA. Aš manau, 1/3 yra per daug, reikėtų 2/3. Bet tegu Seimo nariai apsisprendžia. Priimtinas papildymas, tiktai dėl 1/3 ar 2/3, taip.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Terminas "efektyviai valdyti", matyt, geriausiai buvo išvystytas Romos imperijos laikais vergvaldystės forma, tada tikrai buvo efektyvu. Na, o dabar, kai aš girdžiu diskusiją ir įstatymo projekto gynėjus kalbant apie tai, jog tas įstatymas turi būti, tarsi (...), kur plaukiotų debesis, kad reikalingas tik kapitalas ir toliau nesvarbu, kas... Na, tai aš, stebėdamas iš trečio šios salės aukšto tokį reiškinį, mielai palaikau socialdemokratus, nors tai yra tiktai lašelis, kuris neatskies šito debesio.
PIRMININKAS. Kolega E.Raišuotis. Kolega R.Dagys. Tiesa, palaikymas jau buvo, galima kalbėti tiktai prieš. Kolega A.Sakalas, matyt, irgi už pasiūlymą. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš norėčiau paremti pranešėją štai dėl kokių motyvų. Iš tikrųjų, kiek bebūtų tų akcininkų ir kiek jie beturėtų akcijų, kad ir 1 akciją bet kokioje įmonėje, jie visą laiką... Būtent tokie akcininkai bus suinteresuoti gauti kuo didesnius dividendus ir praktiškai jie jokios įtakos valdymui neturės. Toks požiūris, kad reikia apginti būtent interesus tų žmonių, kurie visiškai nedaro jokios įtakos firmos valdymui ir jos efektyvumui, aš manau, nėra teisinga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal mes galime ir be balsavimo apsieiti, kadangi pranešėjas iš principo sutinka papildyti, tik jis nesutinka, kad būtų toks mažas skaičius, t.y. ne mažiau kaip 1/3 kiekvienos klasės akcijų balsų. Ar pasiūlymo autoriai savo ruožtu sutiktų su pranešėju? Pranešėjas nusileido iki pusės, tai gal ir jūs nusileiskite, ir bus tvarka. Gerai. Gražu.
Mielieji kolegos, sutarta, kad 10 straipsnio 10 dalis papildoma socialdemokratų siūlymu, bet tiktai ne 1/3, o 1/2.
Dabar kolegos G.Paviržio siūlymas 12 dalyje vietoje žodžio "du" rašyti "trys".
J.VESELKA. Priimtina. Terminas tas pats, tik kad jie dažniau skelbtų. Priimtina G.Paviržio pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar už visą 10 straipsnį su dviem pataisom reikia balsuoti? Ačiū. Priimta.
Dėl 11 straipsnio pataisų nebuvo. Galime priimti? Bendrovės likvidavimas. Ačiū.
12 straipsnis. Kolegos G.Paviržio pasiūlymai. Straipsnis dėl likvidatoriaus įgaliojimų. Gerbiamasis Pavirži, prašom. Čia yra parašyta... Taip, "likvidatorius atlieka materialinių, finansinių vertybių inventorizaciją ir surašo jų priėmimo aktą", o toliau jau kaip tekste. Ar remia kas šitą siūlymą? Gal pats G.Paviržis nori pasakyti? Prašom. Tai kažkodėl vietoj G.Paviržio vis B.Rupeika. Prie šoninio mikrofono. Prašom. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, šitame skyriuje rašoma apie likvidatoriaus paskyrimą ir likvidatoriaus funkcijas. Man regis, kad paskyrus likvidatorių yra pats svarbiausias ir pirmaeilis dalykas inventorizuoti tai, kas yra toje bendrovėje: ir finansines, ir materialines vertybes, ir perimti tai įforminant aktu, po to atlikti tuos darbus, kurie yra numatyti toliau, o ne dirbti iš kito galo visai neatlikus inventorizacijos.
B.V.RUPEIKA. Aš reikalauju žodžio.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Taip, šį kartą palaikau kolegą G.Paviržį tiktai iš pačios idėjos, kad jį tikrai reikia palaikyti. Jeigu daugiau kolegų būtų domėjęsi šio įstatymo projektu, pavyzdžiui, kaip ir aš. Bet aš norėčiau išgirsti tokio specialisto kaip K.Antanavičius nuomonę šiuo klausimu. Ar kolegos negalėtų pagelbėti jį surasti ir tą nuomonę pateikti, kad būtų ir kita nuomonė šiuo klausimu, pakankamai svari ir efektinga?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pranešu, kad aš su K.Antanavičiumi kalbėjau. Šiuo momentu jis tikrai į posėdį neateis ir savo nuomonės nepareikš. Tamstos reikalavimas, žinoma, labai gražus, malonus, bet nestatutinis.
Prašom. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, jeigu mes nepritarsime Seimo nariui G.Paviržiui, tai mes sudarome galimybę tiems, kurie nori pasigviešti kokio nors turto, laisvai tai padaryti. Žinoma, aš manyčiau, kadangi man reikia, matyt, kalbėti tik prieš poną G.Paviržį... Ar už galiu kalbėti? Už galiu kalbėti. Ačiū Dievui. Tai aš manau, kad yra labai rimtas motyvas, ką Seimo narys G.Paviržis pasakė. Tiek yra akivaizdus, kad, man atrodo, Seimo nariams negalėtų būti jokių abejonių. Tikiuosi, kad ir pats pranešėjas turėtų priimti šitą siūlomą pataisą be didelių diskusijų.
PIRMININKAS. Kadangi pirmininkauja ne A.Sakalas, galima paprasčiau pasisakyti. Aš labai atsiprašau. Prašom.
J.VESELKA. Aš tik, gerbiamieji kolegos, trumpai.
PIRMININKAS. Prašom.
J.VESELKA. Kadangi pasakyta "likvidavimo balansą", o likvidavimo balansas kaip tik visa tai apima, kas čia surašyta. Bet jeigu mes norime dar prirašyti, kad būtų dvigubai, trigubai, o kuo daugiau žodžių, tuo daugiau galima nevykdyti, tai sutinku aš įrašyti šitą. Bet tikrai tas yra pasakyta: "likvidavimo balansas". Pinigai, vertybės - viskas surašoma.
PIRMININKAS. Bet įrašome tą "inventorizaciją" ir bus ramiau. Gerai, priimama pataisa.
Ar už visą 12 straipsnį reikia balsuoti?
BALSAS IŠ SALĖS. Nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta.
J.VESELKA. Bet tik reikia po "balanso" kabučių, o ne pradžioj, kaip jūs sakote.
PIRMININKAS. Gal čia irgi jau sutiks. Čia redagavimo reikalas.
J.VESELKA. Gerai.
PIRMININKAS. Dabar 13 straipsnio jau trečiasis skirsnis. Atrodo, taip pat nebuvo pasiūlymų. Priimta. 14 straipsnis - akcininkų teisės, pareigos. Taip pat siūlymų nebuvo. Galime priimti?
J.VESELKA. Nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. 15 straipsnis. Yra kolegos G.Paviržio siūlymas.
J.VESELKA. Čia turbūt nediskutuotina. Labai teisingai pastebėjo klaidą. Iš tikrųjų reikės ten rašyti 7 ir 8. Nes ten mūsų 9 buvo spausdinimo klaida. Todėl 7 ir 8, kadangi nusakoma 7 ir 8...
PIRMININKAS. Gerai. Su kolegos G.Paviržio pataisa priimam?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar 16, 17, 18 straipsniai. Pataisų nebuvo. Galime priimti. Ačiū.
J.VESELKA. Ne. Minutę! 17 straipsnyje, rodos, yra Vyriausybės siūloma pataisa.
PIRMININKAS. Taip, sustojam prie 17 straipsnio.
J.VESELKA. 17 straipsnis. Vyriausybės pataisa yra siūloma. Ten uždraudžiama, kad akcininkų patikėtiniais būtų... (Ieško pataisos) Vyriausybė siūlo 8 straipsnio pirmojoje dalyje: "įgaliotiniu negali būti bendrovės, kurios akcijas..."
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Apie kurį straipsnį kalbame?
J.VESELKA. Apie 17 straipsnį.
PIRMININKAS. Jis tiktai iš dviejų dalių?
J.VESELKA. Taip. Tas pirmasis.
PIRMININKAS. Pirmasis? Prašom.
J.VESELKA. Taip. Yra Vyriausybės papildymas: "Įgaliotiniu negali būti bendrovės, kurios akcijas turi įgaliotojas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys revizorius."
PIRMININKAS. Tai gal galima priimti?
J.VESELKA. Tai, pavyzdžiui, nėra jokios kalbos, kad revizorių reikia priimti. Bet valdybos ar stebėtojų tarybos narys - labai susiauriname mes suteikti įgaliojimus. Pavyzdžiui, kodėl negalima suteikti stebėtojų tarybos nariui, kuris nemoka apskritai, nieko nežino apie tas akcijas, kodėl jis negali suteikti stebėtojų tarybos ar valdybos nariui savo įgaliojimų? Nes aš, kaip savininkas, turėčiau teisę bet ką įgalioti, išskyrus revizorių, mano galva. Kadangi, kada įgalioja revizorių, jau ten gali būti kažkas... Todėl aš siūlyčiau priimti Vyriausybės, tiktai būtent apsistoti ties revizorium.
PIRMININKAS. Ar sutinkame? Gerai. Ačiū. 17 straipsnis priimtas su daline... A, prašom.
B.V.RUPEIKA. Yra nesutinkančių, kodėl neklausoma ausimis, o...
PIRMININKAS. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau šitame projekte pasiūlyti, kur pranešėjas taip gražiai ir suprantamai paaiškino, paprasčiausiai įrašyti "leisti pirkti stebėtojų balsus". Tai būtų kaip ir Seime.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau formuluoti korektiškai. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš manau, kad įgaliotojas, įgaliojantis kitą atstovauti savo nuomonei, turėtų jau pasakyti priimančiam tuos įgaliojimus ir paprašyti atitinkamai balsuoti per akcininkų susirinkimą. Bet manau, kad Vyriausybės tas siūlymas turi racijos, ir iš tikrųjų galima daryti labai ženklią įtaką priimant sprendimus susirinkime ir turint papildomai daugiau akcijų, kai valdybos ar stebėtojų tarybos nariai iš tikrųjų turi labai daug informacijos, ir atitinkamai gali priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Na, bet valdybos narys niekad nebus suinteresuotas neigiamais veiklos rezultatais. Tai šiuo atveju kolega K.Kubertavičius teisus, kad turėdamas informacijos ir disponuodamas didesne dalimi balsų jis kaip tik galės nulemti efektyvesnį sprendimą.
Dėl kolegos B.Rupeikos Seimo balsų pirkimo... Jeigu jis savo balsus parduoda, tai aš perku.
B.V.RUPEIKA. Žino katė pieną paliejus.
PIRMININKAS. Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom nepiktnaudžiauti specialiu mikrofonu. Jis gali būti taip pat išjungtas.
Gerbiamieji kolegos, turime susitarti, kaip balsuojam. Dabar siūlymas yra iš kelių dalių. Yra Vyriausybės pataisa. Gerbiamasis pranešėjas sutinka priimti dalį šitų siūlymų. Gerbiamieji kolegos siūlo, kad būtų priimta visa Vyriausybės pataisa. Tai aš siūlysiu balsuoti alternatyviai, t.y. už Vyriausybės pataisą. Jeigu už visą Vyriausybės pataisą, tai už. Jeigu tik už revizorių, kaip pranešėjas siūlo, tai prieš. Susilaikę bus neskaičiuojami. Ar suprato kolegos? Tai yra Vyriausybės pataisa iš dviejų dalių. Jeigu už visą 17 straipsnio pirmosios dalies Vyriausybės pataisą, tai už. Jeigu tiktai už dalį pataisos, kaip siūlo pranešėjas, tai prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 21, o už dalinę pataisą - 23. Priimta dalinė pataisa. Atsiprašau, tada 24 (su J.Veselkos balsu). Dabar ar už visą 17 straipsnį reikia balsuoti? Ačiū. Priimta. Ar dėl 18 straipsnio buvo pataisų?
J.VESELKA. Nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Dėl 19 straipsnio, atrodo, yra kolegos G.Paviržio pataisa trečiojoje dalyje.
J.VESELKA. 19 straipsny?
PIRMININKAS. Taip, 19 straipsnio trečiojoje dalyje 3 punkte: po žodžio "tarybos" įrašyti "o kai jos nėra".
J.VESELKA. Čia yra ta pati formuluotė. G.Paviržis truputį patikslina, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
J.VESELKA. Tai aš manau, kad tinka.
PIRMININKAS. G.Paviržis. Stenogramai. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Tas patikslinimas yra suderinimas iš esmės, jeigu aš neklystu (nes po ranka neturiu tų dokumentų), su 26 straipsniu.
J.VESELKA. Čia yra formuluotė.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, formuluotė. Nes susirinkimas nustato, jeigu nesudaroma steigėjų taryba, tuo metu sudaroma jau valdyba.
PIRMININKAS. Tai 19 straipsnį su G.Paviržio pataisa galime priimti?
J.VESELKA. Visiškai galime. Čia tik formuluotės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar toliau, atrodo, yra tiktai pataisos. Dėl 20 straipsnio nėra pataisų pagal Vyriausybės variantą?
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Galim priimti?
J.VESELKA. Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. 21 straipsnis.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Galime priimti? 22 straipsnis.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 23 straipsnis.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 24.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. 24 straipsnis. Kaip tik stebėtojų tarybos sudarymas.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 25 straipsnis, įgaliojimai.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 26 straipsnis. Ačiū, priimta. 27 straipsnis. Nėra pastabų?
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 28 straipsnis, bendrovės revizorius.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 29 straipsnis, administracija.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 30 straipsnis, kapitalo sudėtis.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 31 straipsnis, rezervų fondai.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 32 straipsnis, akcijos.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 33 straipsnis, nevisiškai apmokėtos akcijos.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 34 straipsnis, vardinės ir pareikštinės akcijos.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. Dėl 35 straipsnio, atrodo, taip pat nėra.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl 36 straipsnio, atrodo, yra M.Pronckaus pastaba. Aš nematau M.Pronckaus, tada aš perskaitysiu. 36 straipsnio pavadinimą siūloma išdėstyti taip: "Darbuotojų ir žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijos". Tai čia šiek tiek kitaip. Ir 1 punktą papildyti tokia antrąja pastraipa: "Žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijos yra žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie yra žaliavų tiekėjai arba paslaugų vartotojai, taip pat jų įkurtų kooperatyvų įsigytos žemės ūkio aptarnaujamos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių akcijos. Šios akcijos yra materialios, paprastosios, vardinės akcijos." Po to dar vienas 36 straipsnio papildymas: "Žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijų cirkuliacijos sfera apribojama neterminuotai. Žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijų statusas negali būti keičiamas."
Prašom, kas remia kolegos M.Pronckaus pasiūlymus dėl 36 straipsnio? Prašom. Gerbiamasis pranešėjas ką mano apie šitą siūlymą?
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia visa ta lengvatų sistema yra įteisinta įvairiais kitais įstatymais. Mes vis dėlto čia kuriam tipišką klasikinį akcinių bendrovių įstatymą. Todėl sudaryti dar daug... Ir ten iš tikrųjų formuluotės yra labai tokios nekonkrečios, labai abstrakčios. Todėl aš manau, tikrai čia šito nereikia. O jeigu reikia laikinai (jau daug priimta ten įvairių pataisų), tai tas pataisas bus galima priimti kaip laikinas ar kokias kitokias, nes negalima akcijų kaip tokių... Tiktai pagal profesiją dirbančio čia ar kitaip traktuoti. Tai yra akcininkas, nepriklausomai nuo to, ar jis kelius tiesia, ar dirba žemės ūky, ar jis ką kita daro. Todėl aš manyčiau, kad tai, kas yra Vyriausybės ir Ekonomikos komiteto 36 straipsnyje, reikia priimti. O visos kitos lengvatos yra įteisintos kitur. Mes negadinkime šito įstatymo. O jeigu reikės, bus galima taikyti laikinai.
PIRMININKAS. Gerai. Prašyčiau vis dėlto kolegas pasisakyti dėl šito siūlymo. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Na, aš remčiau gerbiamojo M.Pronckaus pataisas dėl to, kad vis dėlto žemdirbių padėtis įsigyjant akcijas yra šiek tiek specifinė. Yra daug įvairių apsukrių perpardavinėtojų arba supirkėjų, kurie, pasinaudodami vienokiomis ar kitokiomis, na, sakykim, skylėmis, stengiasi kaip nors nušalinti žemdirbius. Mes matome ir dabar privatizuojant įmones, kur pelningesnės, žemdirbiai negali dalyvauti, nes reikia dirbti žemę, o ne važinėti įsigyti akcijų. Nors iš dalies teisingai pranešėjas sakė, kad kai kurios lengvatos yra kituose įstatymuose, bet aš manau, kad nieko blogo nebūtų, jeigu visos tos sukonkretintos pataisos būtų įteisintos ir šitame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš tik pacituosiu pranešėją. Tokių atvirų ir teisingų pranešėjų kaip kolega J.Veselka reta. Taigi negadinkime gražaus įstatymo veido kažkokiais smulkių akcijų turėtojais žemdirbiais. Juk puikiai žinome, kaip kiti įstatymai gina žemdirbio interesus, kad ir maisto pramonės produktų perdirbimo pramonėje kaime. Aš galiu pateikti pavyzdžių iš Širvintų, kur pieninės kapitalas yra kažkokio kauniečio rankose, ir kaip tai atsiliepia vietiniams žemdirbiams.
Taigi vis tiek jau su tuo žemės ūkiu aišku, negadinkime gražaus įstatymo veido. O šitais bandymais ką nors čia paretušuoti mes nieko nepasieksime. Rekomenduoju kolegai M.Pronckui atsiimti šitą pasiūlymą. Negadinkime to vaizdo, kuris jau ir taip yra aiškus.
PIRMININKAS. Ir kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Na, po tokių šaunių, puikių B.Rupeikos žodžių tiesiog sunku ką ir pridurti. Tik pasakyčiau štai tiek, kad šitas įstatymas yra kamienas. Aš manau, jeigu reikės, sakykim, pagal specifiką ar ką nors, be abejo, bus galima padaryti laikinas ar kitokias pataisas kokioms nors ūkio sritims.
Taigi aš palaikau tai, ką pasakė ponas J.Veselka ir ponas B.Rupeika, - už kamieną.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Kolega B.Rupeika kaip visada viską suprato savaip. J.Veselka sakė ne "gražų", o "klasikinį" įstatymą. Šia prasme jis teisus. Tačiau šiuo atveju vienaip ar kitaip nukrypstama nuo tos klasikinės koncepcijos jau vien tuo, kad mes įteisinom tas lengvatas žemdirbiams. O jeigu jos įteisintos kitais įstatymais, tai būkime nuoseklūs ir įtvirtinkime jas šiame įstatyme. Manyčiau, jeigu jūs įsigilintumėte, Juliau, į tai, tai nėra ko čia daug jums ir ginčytis. Jūs tiesiog priimkite tą M.Pronckaus pataisą, ir viskas. Kadangi čia tai tik reglamentuoja tuos santykius, o dabar tų lengvatų mes neatšauksime, jos yra, ir tik paaiškinam. Todėl aš remčiau M.Pronckaus pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dar kartą pranešėjas, ir bandysime apsispręsti.
J.VESELKA. Aš pirmiausia noriu pasveikinti B.Rupeiką, įgijusį naują specialybę. Jau čia vieną girdėjau, kai dainininkas pareiškė, kad per dvi savaites jis visiškai ekonomikoj susigaudo, tai B.Rupeika jau ketvirti metai turbūt... Tai logiška.
Bet vis dėlto aš dar kartą pasakyčiau gerbiamojo Z.Adomaičio žodžiais: žemdirbys neturi laiko valdyti įmonę ir domėtis akcijomis. Tai... (Balsai salėje) Tai jam yra perleista, praktiškai jis gali. Mes jau nubalsavome, kad ir direktorius, ir kitas stebėtojų valdybos narys gali jam atstovauti. Todėl aš prašyčiau vis dėlto balsuoti už 36 straipsnio redakciją tokią, kokia ji yra. Ten, kur yra reglamentuota žemdirbių specifika ir reglamentuota tuose įstatymuose, kurie susiję su žemės ūkiu, ir šitas visiškai galios. Man rodos, yra priimta speciali įstatymo pataisa, kuri leidžia laikinai žemdirbiams turėti didelę įtaką, nors iš tų žemdirbių ten tikrai... Kiti turi, o ne jie. Už 5% nė vienas Lietuvos pilietis negali įsigyti. Paklauskite eilinių žemdirbių, ar nors vienas iš jų įsigijo už 5%.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Čia yra du siūlymai, tiksliau, trys, bet kol kas šnekam apie du siūlymus.
Dėl pavadinimo. Tai pavadinimas priklausys nuo mūsų balsavimo dėl konkrečių dalių. Todėl aš pirmiausia siūlau priimti arba nepriimti kolegos M.Pronckaus suformuluotą 36 straipsnio 1 punkto papildymą antrąja pastraipa. O po to balsuosime dėl papildymo antrąja pastraipa. Ar galime iš karto už abi balsuoti, jeigu laikysime tai iš esmės viena pataisa? Už abi kartu galime? Gerai. O pavadinimą, kaip sakiau, keisime priklausomai nuo balsavimo. Prašom. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi ten vis dėlto formuluotės labai tokios literatūriškos, tai gal mes tada pabandykime taip. Kadangi laikas baigiasi... Vis dėlto tas formuluotes dar sukonkretinti tokia ekonomine kalba. Jeigu jūs dar priimsite su tomis formuluotėmis, tai iš tikrųjų tos formuluotės labai ištęstos. Todėl galbūt atidėkim tą 36 straipsnį rytdienai. Mes pasižiūrėsim ir pabandysim, tada gal sutarsim... Arba formuluotes...
PIRMININKAS. Gerai, 36 atidedam. Aš prašau suinteresuotus kolegas, dabar atsirado ir M.Pronckus, suderinti, gal galima bus rasti kompromisą.
Dabar 37 straipsnis. Pataisų nėra. Galim priimti? Ačiū. Dėl 38 irgi nėra.
J.VESELKA.Taip.
PIRMININKAS. Priimta. 39, akcijų pasirašymas?
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Priimta. 40.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 41.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 42.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 43.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 44.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 45.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Priimta. 46 irgi dar nėra. Prašau, tai vis tiek atidedam. Atidėkim. 46 atidedamas.
J.VESELKA. Palaukit minutę, aš nespėjau taip greitai versti, kaip čia priiminėjo. 46. Prašom.
PIRMININKAS. Bendrovės finansiniai ištekliai. Žodžiu, mes dabar esam atidėję du straipsnius - 36 ir 46. Dėl 47 straipsnio yra M.Pronckaus papildymas. 47 straipsnio 1 punktą papildyti tokia pastraipa: "Mokėti dividendus, metinius išmokėjimus (...) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojams premijas bei kitaip skirstyti ir naudoti pelną draudžiama, jeigu neatsiskaityta su žemės ūkio produkcijos gamintojais už pateiktą produkciją". Gal galim priimti, gerbiamasis pranešėjau?
J.VESELKA. Minutę. Kadangi mes atidėjom 36 ir 46, prašau atidėti ir 47...
PIRMININKAS. Gerai.
J.VESELKA. ... Kad bendrai būtų su žemdirbiais...
PIRMININKAS. Komplekse. Juo labiau kad ne tiek daug tų straipsnių susidaro. Dėl 48 straipsnio pataisų, atrodo, nebuvo. Priimta. Lieka 49, kurį, matyt, vistiek reikės atidėti, nes mūsų laikas baigiasi. Bet aš siūlyčiau kolegoms dabar pasakyti pozicijas, kad būtų galima lengviau per likusį laiką šiandien ir rytoj pasitarti, suderinti ir gal būtų rasti kompromisai.
Dėl 49 straipsnio yra kolegų socialdemokratų siūlymų ir gerbiamojo P.Vitkevičiaus siūlymų. Todėl aš prašyčiau visų pirma juos pasisakyti, nors jeigu ir gerbiamasis M.Pronckus nori, prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų pataisų. Galbūt jos bus priimtos, dabar sunku pasakyti. Esmė yra ta, kad žemės ūkio darbuotojams mūsų Seimo nutarimais ir įstatymais lengvatinėmis sąlygomis yra atiduodamos daugelio gamyklų akcijos. Ir žmonės, gavę lengvatinėmis sąlygomis, jeigu nebus jokių apribojimų, labai lengvai gali išleisti jas kitiems, ir žemės ūkio darbuotojai vėl neturės savo akcijų. Todėl mes siūlėm ir riboti tas akcijas, ir įvesti žemės ūkio darbuotojų akcijas, ir t.t., ir t.t. Jeigu bus priimti mūsų samprotavimai ir siūlymai, mes pritarsim tam įstatymui.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis, matyt, socialdemokratų vardu. Kolega A.Rudys? Prašom. Tai gal pirma V.Zimnickas, o prie gerbiamojo A.Rudžio prieisim.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, čia yra, kaip mes sakėm, pagrindinis ūkio valdymo įstatymas, todėl man malonu, kad šiandien buvom salėje tokie vieningi. Dauguma straipsnių jau priimta, nors mes, komitetas, galvojom, kad šį įstatymą svarstysim mažiausiai savaitę arba net daugiau plenariniuose posėdžiuose. Todėl aš labai patenkintas ir prašyčiau baigiamąją dalį taip pat priimti ir balsuoti už šį įstatymą. Ten, kur yra juridinių nesutarimų, be abejo, dar reikia diskutuoti, bet mūsų komitetas ir Vyriausybė mano, kad tai nėra tik konstituciniai pažeidimai, ir kad jie vienaip ar kitaip yra suderinami su šiuo įstatymu ir konstitucinių nuostatų tai nepažeidžia. Todėl (galbūt diskusijose, gal kaip) prašyčiau palaikyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Aš nežinau, man apskritai nejauku sėdėti šitoj salėj svarstant tą įstatymą, taip ramiai kalbant apie, galima sakyti, visiškai tragišką mūsų valstybės lemtį. Juk jeigu paliekam balsuoti, kur paprasta dauguma galime nubalsuoti, kad valstybinių įmonių kaip tokių nebus, kad apskritai valstybinės įmonės statusas dėl šio įstatymo yra paverčiamas muilo burbulu, tai tada man darosi aišku, jog atsakymas į klausimą - kaip ekonomiškai mes galutinai sužlugsime, yra duodamas. Aš labai aiškiai sakau, kad dėl šio įstatymo svarstymo ir nesugebėjimo susikalbėti komitete aš išėjau iš komiteto. Matyt, jeigu įstatymas bus priimtas valstybinei nuosavybei nepalankiu pavidalu, teks išeiti ir iš Seimo, nes sutikti su tuo, kaip yra siūloma spręsti klausimą, aš tikrai negaliu.
PIRMININKAS. Kolega A.Rudys. Tiktai noriu iškart priminti, kad kai kurie kolegų socialdemokratų siūlymai panašūs į profesoriaus P.Vitkevičiaus siūlymus. Prašom.
A.RUDYS. Jeigu galima, aš iš karto ir pakomentuosiu tą panašumą. Mūsų siūlymas yra kitoks. Jeigu profesoriaus P.Vitkevičiaus siūloma redakcija iš esmės uždraudžia valstybines įmones artimiausiu laiku perregistruoti kaip bendroves, tai mūsų pasiūlymas leidžia šitą dalyką. Tačiau jeigu kas turi po ranka tekstą, gali pastebėti, kad mes norime, jog vis dėlto valstybė savo rankose išsaugotų galbūt tam tikras šakas, galbūt tam tikras specialios paskirties įmones. Mūsų siūloma formuluotė leidžia taip pat ir savivaldybėms turėti savo įmonių ateityje. Iš esmės leidžia Vyriausybei parengus tokių valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į bendroves tvarką pradėti šitą procesą, kuris, pripažinkim, tikrai reikalingas. Pavyzdžiui, tokia valstybinė įmonė kaip "Vingis" ar kokia kita. Kodėl ji negali būti pilnavertė akcinė įmonė? Ne tik gali, bet ir privalo būti.
Kita vertus, man atrodo, kiekviena savivaldybė turi teisę turėti, ir ne akcine forma, o savo nuosavybėje, pirtį, kurioje teiks prausimosi paslaugas ar pan. žmonėms, kurie yra socialiai nepajėgūs mokėti ir neturi šitų patogumų namie. Mes šitos galimybės neatimkime.
Todėl siūlome pavesti Vyriausybei parengti ir iki lapkričio 1 d. pateikti Seimui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo projektą. Tai būtų būtent tas projektas, kuris ir nustatytų, kaip funkcionuoja valstybės ir savivaldybių įmonės.
Aš norėčiau atkreipti čia esančių ir, matyt, dar turinčių priimti sprendimą Seimo narių dėmesį į tai, kad kada tiktai valstybės turtas įforminamas kaip akcinės bendrovės turtas, valstybė šito turto netenka, net jeigu ji turi ir 100% akcijų. Tai jau yra akcinės bendrovės turtas. Tai yra esminis dalykas, mes turim įsiklausyti į šitą reikalą. Motyvas, kad jeigu kas turi 100% akcijų, tas ir valdo šitą turtą? Teisingai, valdo, bet tai jau yra akcinės bendrovės turtas. Šiuo požiūriu norėtųsi, kad valstybė išlaikytų juridines galimybes kurti, steigti savo įmones ir turėti jas nuosavybėje. Be to, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymo straipsnis toks, koks yra įstatymo projekte, turi dar vieną didžiulį trūkumą. Mes žinome, kad kurčiųjų, invalidų draugijų ir kitų visuomeninių institucijų gamybinės įmonės taip pat yra personalinės šitų draugijų įmonės. Ir mes pagal tą projekte esančią formuluotę visas jas iš karto padarome akcinėmis bendrovėmis, nors nėra tikra, kad šitos organizacijos labai norėtų. Nors joms tai mes galim išlaikyti galimybę turėti personalines įmones.
J.VESELKA. Bet jos nevalstybinės.
A.RUDYS. Nesvarbu. Vis tiek pagal šitą jūsų formuluotę ir jos turės būti perregistruotos. Dėl to aš siūlau palaikyti mūsų variantą, jeigu ne dabar, tai tada, kai bus balsuojama.
PIRMININKAS. Dabar mes nebalsuosim. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, dabar dar trys Seimo nariai. Tai yra kolega K.Kubertavičius, kolega B.Rupeika ir V.Andriukaitis.
B.V.RUPEIKA. Aš repliką norėsiu pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai, prašom, bus galima pasakyti. Prašom. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Noriu pasakyti kolegoms Seimo nariams, kad jeigu turtas yra akcionuojamas, tai nereiškia, kad konkrečiai nustatoma, jog štai ta gamyklos dalis priklauso tiems akcininkams, o ta gamyklos dalis - tiems akcininkams, sakykim, valstybei ar kam. Visas turtas yra akcionuojamas nenusakant, kokia ten konkrečiai fizine prasme turto dalis priklauso akcijai. Galima būtų iš tikrųjų paremti socialdemokratų siūlymą, tik aš vis dėlto siūlyčiau dar paieškoti artimesnių formuluočių, galbūt kartu su pranešėju dar pasiginčyti, atidėti šitą straipsnį ir jį vėliau priimti. Nes ten racijos yra. Iš tikrųjų galbūt kokias nors įmones būtų galima palikti grynai valstybines, jeigu norima jas taip vadinti. Bet iš esmės ten yra gerų elementų ir aš paremiu šitą siūlymą, bet siūlau šiuo metu tą straipsnį atidėti.
PIRMININKAS. Dar V.Andriukaitis. Po to - kolega B.Rupeika.
V.P.ANDRIUKAITIS.Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis 49 straipsnis yra, fundamentaliai žiūrint, esminis. Galima visiškai sutikti su tuo, kad reikia daryti pataisas akcinių įmonių valdyme ir t.t. visa tai, ką mes jau dabar priėmėm. Bet šis klausimas iškelia mums labai svarbią dilemą: valstybė teikia žmonėms, mokesčių mokėtojams, paslaugas tose srityse, kuriose neveikia pelnas. Mokesčių mokėtojai valstybei moka pinigus, valstybė garantuoja valstybės turtu tai, kad tam tikruose sektoriuose ji teiks paslaugas netgi ir dėl to, kad ten ir nėra pelno. Ne pelno įmonių valdymas yra visai kas kita. Vienas dalykas, kai valstybė turi balsą, akciją, kitas dalykas, kai valstybė valdo turtą, kai tas turtas išlieka ir tuo turtu ji garantuoja vartotojams galimybę, kad tos paslaugos bus apsaugotos ir t.t., ir t.t. Čia mes negalime kitaip. Priešingu atveju, jeigu ši formuluotė bus priimta, mes pateksime į pačią kebliausią juridinę padėtį - mes išplausim valstybės turtą kaip tokį. Nes vienas dalykas - materialus turtas, kitas dalykas - akcija.
Kita vertus, akcijos valdymas vyksta betarpiškai. Tuo tarpu valstybės atstovas, valdantis akciją, negali nubėgti pasikonsultuoti, kaip jam reikia balsuoti tuo metu ir t.t. Aš nelendu į valdymo reikalus, jie kur kas sudėtingesni, ir mes turime aiškiai apsispręsti, kad negalim palikti viešojo sektoriaus be valstybės turto. Ir tokių valstybės įmonių įstatymas turi būti. Jis privalo būti. Kas kita, kad Vyriausybė turėjo pateikti pramonės restruktūrizavimo programą, apsispręsti dėl įmonių, atiduoti tas įmones, kurios paverčiamos akcinėmis ir t.t., kurios ir toliau dalyvaus pelne ir visa kita. Tai reikėjo padaryti. Bet dabar mes negalim padaryti konstitucinės klaidos. Šiuo požiūriu, man atrodo, argumentų pakankamai daug, kad mes turėtume įsiklausyti į šitą formuluotę, nes vienas dalykas - pelno siekianti įmonė, kitas dalykas - įmonė, dirbanti viešajam sektoriui, vartotojo paslaugoms užtikrinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar sykį kolega A.Rudys. Po to - B.Rupeikos replika.
A.RUDYS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, norėjau atkreipti dėmesį, jeigu jau šiandien kalbam tik apie motyvus, dar į tai, kas mūsų pasiūlymuose yra pateikta 3 punktu. 49 straipsnio ketvirtojoje dalyje po žodžių "akcinius bankus" įrašyti žodžius "ir tiesiogiai bankus aptarnaujančias bendroves". Kokia yra šito idėja? Kad bankai galėtų kooperuotis ir kurti juos aptarnaujančias institucijas: kažkokius atsiskaitymų centrus, kažkokias bendras inkasacijos tarnybas ir panašius dalykus. Tokiu atveju gal nereiktų limituoti, kad šitokio tipo organizacijos, bendrovės būtų kuriamos iš tų pačių 10% limito.
PIRMININKAS. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš atsiprašau tų kolegų, kurių niekaip nenustebinsiu savo ekonominiu diletantizmu, ir iš tiesų taip yra. Matyt, iš tikrųjų reikia turėti ne vieną, o keletą ekonominio mokslo diplomų, kad sugebėtume kaip nors investuotis ir investuoti tai, ką per keletą metų ar keletą mėnesių uždirbai, ir tada gali tikėtis šio bei to, turėdamas daugiau žinių.
Taigi šitaip atsiprašydamas jūsų aš noriu tiktai retoriškai pasakyti, jog kai klausiama, kas ateis į Seimą, į kitą Seimą, į savivaldybes, jau nebereikia šito klausti, mes jau matome, ir šiandieninis svarstymas yra tam tikras akivaizdus lobizmo pavyzdys. Tas įstatymas turi atsirasti, jis yra logiška privatizavimo, valstybinio turto perėjimo į privatų sektorių eigos tąsa. Viskas yra taip, kaip mes jau šitą mechanizmą ir paleidome.
Kalbėdamas dar sykį apie ekonomistus, noriu tiktai retoriškai paklausti: o kurgi jūs buvote, kai plėšė Lietuvą ekonomistai? Na, bet čia tarp kitko. Taigi toks įstatymas, kai nereikia nurodyti įstatinio kapitalo, nereikia pasakyti, kas tą kapitalą valdo, tai turbūt ir Kolumbijoje (...) nėra geriau. Tai yra viskas, kas paimta geriausio iš Lotynų, iš Pietų Amerikos. Mes turbūt vieni pirmųjų tuo keliu eidami pasieksime nemažų rezultatų.
Man taip pat pakankamai gerai patiko tas niekinamas, pakankamai aiškiai išreikštas požiūris į žemdirbius. Iš tikrųjų tai yra atliekamas Lietuvos ūkyje dalykas. Ir kuo greičiau jis bus išspaustas ir išstumtas iš bet kur kitur, ir iš šito įstatymo, matyt, tuo geriau tiems, kurie stumia šito įstatymo projektą.
Kita vertus, kada nereikia kalbėti apie nieką (aš pasikartosiu), apie tą "debesį kelnėse", tai galima atplauti ką nori, iš kur nori, bet kurias lėšas.
Gaila, kad Lietuvoje narkobiznio pramonė dar mažai išvystyta. Pats lengviausias kelias. Ir kada taip niekinamai pažiūrima į Rejestro įstatymą... Man teko tyrinėti Įmonių rejestro įstatymą ir Akcinių bendrovių įstatymą, ir tai buvo vienintelė visuomenės galimybė kontroliuoti, kaip tas įstatinis kapitalas po to kursuoja, iš kieno į kieno kišenę pereina. Dabar ir šitos galimybės nebus, nes šis įstatymas perbrauks aną įstatymą.
Taigi pirmyn, tik nežinau, į kieno pergalę. Bet pergalė tikrai bus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
J.VESELKA. Pirmiausia yra tikrai malonu, kad B.Rupeika, kaip signataras, pabudo, tiesa, per vėlai, kadangi pradėjo reformą labiausiai atsilikusių Lotynų Amerikos kraštų pagrindu. Bet prabusti niekad nevėlu. O mes norim kaip tik šituo įstatymu atvesti Lietuvą į Europos standartus. Taip, gerbiamasis Benai.
Bet dabar aš norėčiau dėl to principinio ginčo - valstybinė, nevalstybinė įmonė. Sakysim, tegu bus minutei gerbiamasis Č.Juršėnas Lietuvos valstybė, o visa valstybė - šitas pastatas. Žiūrėkim, ką mes darom. Mes siūlom iš Č.Juršėno atimti teisę šitą pastatą dalyti dalimis kaip turtą. O sakom: "Gerbiamasis Juršėnai, jūs šimtu procentų (sakysim, jis 10 mln. kainuoja) išleidžiat tūkstantį akcijų ir tas visas akcijas pasidedat į stalčių. Kieno turtas - visgi Lietuvos valstybės Č.Juršėno asmenyje ar ne? Ir jeigu Č.Juršėnui pasidaro striuka, jis nenori, kad, sakysim, po kambarį ar po kiek būtų išdalyta...
Č.JURŠĖNAS. O taip gali būti...
J.VESELKA. O taip gali būti. Nenori, kad būtų išdalytas šitas turtas, o galvoja, kaip jį išsaugoti kaip vientisą sistemą. Ir jis, nedalydamas nė vieno kambario, sako: "Pirkit mano 10% akcijų už 1 mln. Lt." Jis parduoda, gauna pinigus, suremontuoja šitą pastatą, padaro gražesnį negu dabar.
Tai vis dėlto kieno šitas pastatas - Č.Juršėno, nes jis, pritraukęs 1 mln. Lt, t.y. 90% Č.Juršėno, ir jis valdo. Ir tas antrasis partneris paklūsta jo valdymui. Kitu atveju jis gali tai po gabaliuką išdalyti.
Aš įsitikinęs, kad šita tvarka yra tikrai gera. Toliau žiūrint į reformą, ką mes darom? Įkuriam valstybinio turto fondą ir tas fondas nusprendžia, kaipgi tas turtas bus akcijų forma valdomas.
Todėl šitas įstatymas, mano įsitikinimu, visiškai neprieštarauja Konstitucijai, nes vis tiek visas yra valstybės rankose. Toliau. Kai mes diskutavom su socdemu A.Rudžiu, buvo iškeltas klausimas, ko dabar gerbiamasis R.Ozolas labai bijo: jeigu atimsim turtą tiesiogiai, bus labai varginga valstybė, negalės teikti paslaugų ir t.t. Mes tada pateikėm labai gerą pavyzdį: Tarybų Sąjunga buvo turtingiausia valstybė pagal turtą - miškai, fabrikai ir žmogus priklausė valstybei. Bet tai buvo pati silpniausia valstybė. Jungtinės Amerikos Valstijos - absoliučiai prasiskolinusi valstybė, neturi turto, bet tai yra stipriausia valstybė, kadangi turtas efektyviai valdomas. Todėl tai visiškai neprieštarauja šitam įstatymui.
Toliau. Šitame įstatyme, įsidėmėkit, kaip niekur kitur yra numatytos specifinės akcinės bendrovės, kurioms, jeigu reikia, nustato ne tik paslaugų tiekimo kainą, bet ir kryptį - ką prausti, kur prausti ir t.t., visus kitus rodiklius. Todėl visa tai, ką reikia specifiškai nustatyti, kad būtų išprausti, aprengti ir t.t., valstybė gali padaryti per šitas akcines bendroves.
Taigi šitos nuostatos, mano galva, neprieštarauja. Aš jaučiu, kad gali būti Seimo narių... Todėl socialdemokratų prašyčiau vieno: aš - prieš, bet jeigu jau balsuosit, nereikia čia painioti valstybinių akcinių.
Akcinės yra, o valstybinėms įmonėms, jeigu reikia dar specifinio statuso, iš tikrųjų savivaldybių, tai tik valstybinėms įmonėms, ne valstybinės, ne valstybinės akcinės, o valstybinėms įmonėms, bet tada mums reikia susitarti, kad vis dėlto tų valstybinių įmonių sąrašas būtų ne kur nors ten, o būtų Seime patvirtintas. Kad žinotume, dešimt metų bus valstybinės įmonės, nei savivaldybės, nei Vyriausybė nieko negalės vadovaut. Tai turi būti minimalus, tikrai būtinas sąrašas, kur reikia, nes kitaip vėl mes, priimdami klasikinį ir teisingu keliu eidami, vėl galim labai daug kur iškraipyti. Vis dėlto įstatymo nebus, mano pasakytos tokios mintys apsisprendžiant balsuoti. Ir socialdemokratų, ir Valstybės ir teisės komiteto prašau, kad mes konkretizuotume tik ten, kur yra valstybinės įmonės. Galbūt einamuoju laikotarpiu daug gali būti neaiškumų, tai su šita nuostata galbūt tektų sutikti. Nenoriu, bet jeigu dauguma parems...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dabar nesiginčyti. Mes sutarėm, kad tris straipsnius atidedam, tris straipsnius, įskaitant kontraversinį 49 straipsnį. Turim lygiai parą ir prašom parengti suderintus variantus arba alternatyvas galutiniam balsavimui. Ar gerbiamajam pranešėjui aišku?
J.VESELKA. Aišku.
PIRMININKAS. Ar gerbiamiesiems siūlymų autoriams, t.y. visų pirma socialdemokratams, profesoriui P.Vitkevičiui ir dar kai kuriems Seimo nariams, atsiprašau, ir M.Pronckui, ar aišku? Tai aš prašyčiau visus šituos suinteresuotus, plius Ekonomikos komiteto pirmininką V.Zimnicką, visus šituos Seimo narius susėsti ir paruošti suderintus variantus, kad būtų jau šiandien vakare išdalyta arba vėliausiai ryt iš ryto tas, kas bus balsuojama. Ar dar gerbiamasis R.Dagys vis tiek nori pasisakyti? Po to.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, klausimas baigtas.
J.VESELKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl vedimo tvarkos gerbiamasis R.Dagys. Arba repliką.
R.J.DAGYS. Repliką. Aš norėčiau paklausti mūsų gerbiamojo Pirmininko. Po tokio išsamaus gerbiamojo J.Veselkos išaiškinimo...
PIRMININKAS. Kas yra Č.Juršėnas?
R.J.DAGYS. Ne. Ar jis jau dabar dėl sunkios finansinės padėties šitą kambarį parduos, ar mums jau posėdžiauti prie palapinių, ar dar mes galim tikėtis rudens sesijoje čia posėdžiauti?
PIRMININKAS. Jeigu, gerbiamieji, sąžiningai, tai aš galiu pasakyti, kad tikrai mūsų, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo, finansinė ūkinė padėtis nėra pati geriausia, kaip ir visos Lietuvos. Todėl siūlymas gal nuo kurio nors kampo galbūt pradėti išpardavimą, gal ir nėra blogas.
BALSAS IŠ SALĖS. Nuo tribūnos.
PIRMININKAS. Nuo tribūnos. Ne. Liksiu be darbo. (Salėje juokas)
Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, ar galima būtų rytoj šitą 5 klausimą svarstyti truputį vėliau, nes vienaip ar kitaip mes rytoj iš ryto galėtume susirinkti ir baigti šito įstatymo, na, bandyti susitarti, konsensą pasiekti. Nes vienaip ar kitaip šiandien nebus kada, o rytoj pirmi klausimai yra tokie, dėl kurių mes turime būti salėje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, aš noriu pranešti, kad jūs turite tris variantus arba tris galimybes. Pertrauka bus tuoj pat skelbiama. Jinai bus ilgesnė negu numatyta. Tai viena. Antra, mes turėtume baigti maždaug 17 val. Trečia. Padirbėti naktį ir rytoj rytą. Bet jeigu atkakliai siūloma, tai galima šiek tiek vėliau, bet ne taip jau vėlai, sakysim...
V.V.ZIMNICKAS. Po pietų iš karto.
PIRMININKAS. Gerai, galima ir po pietų.
V.V.ZIMNICKAS. Tai tada su 7 klausimu sukeičiam vietomis. Taip?
PIRMININKAS. Prašau, galime ir sukeisti, vis tiek darbotvarkę aptarinėsim.
Kolega K.Kubertavičius.
V.V.ZIMNICKAS. Tai tada, gerbiamieji kolegos...
Jeigu galima, Pirmininke, dar vienas.
PIRMININKAS. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Tada aš prašau kolegas rytoj 11.30 val. į III rūmų 2 aukštą 220 kabinetą. Ten, kur yra Ekonomikos komiteto posėdžių salė. Rytoj 11.30 val. Ir bandysime rasti galutinį variantą tų klausimų, kurių šiandien dar neišsprendėme. 11.30 val. (Balsai iš salės) Na, tai ne visi eis iš salės. Vienas kitas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, aš labai atsiprašau, yra jums variantai dabar. Arba per pietų pertrauką, arba po 17 val., arba rytoj 9 val. Gerbiamasis J.Veselka sako, rytoj 9 val. Arba 8.30 val. Gerbiamasis R.Ozolas. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jeigu parduotume 10% šitų rūmų akcijų, vadinasi, parduodama visų rūmų 10% akcijų, o ne šita tribūna, salė ar koks nors kabinetas. Tai ir yra vertimas akcijomis.
PIRMININKAS. Maždaug sutarėm. Dar kolega R.Ozolas.
V.V.ZIMNICKAS. Ar galima dar vieną?
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis R.Ozolas. Po to gerbiamasis V.Zimnickas. Tylos prašom.
R.OZOLAS. Aš tikiuosi, kad pratęsim to paties įstatymo svarstymą, nors šiek tiek kitu aspektu. Šiandien, gerbiamieji Seimo nariai, yra mokamos algos. Ir seniai jau pas mus yra, klajoja lapai, lakštai su galimybe pareikšti norą būti Gedimino paminklo akcininkais. Labai prašau, bus komiteto pirmininkė B.Vasaris, padarykite jai vizitą ir pabandykime padaryti nors vieną įmonę iš tiesų gyvybingą pagal jūsų projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Kiek dar nori pasisakyti, kad paskui būtų užbaigta? Gerbiamasis V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Rytoj 9 val. III rūmų 2 aukštas, 220 kabinetas. Kviečiam visus suinteresuotus žmones.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Zimnickai, aš dar kartą prašau, ir jūs, ir J.Veselka, ir socialdemokratai variantus paruoškite šiandien, o ne rytoj improvizuokite 9 val. Variantus šiandien, o rytoj komitetas aptaria.
Kolega B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš komiteto vardu siūlau atidėti šito klausimo svarstymą. Mes tik šiandien labai pavėluotai, atsiprašau... Mūsų irgi kaltė, kad teisininkai atkreipė dėmesį, kad čia yra prieštaraujančių straipsnių Konstitucijai. Iš tikrųjų, kaip gerbiamasis R.Ozolas pasakė, ir Gedimino pilis, ir viskas gali būti privatizuota. Aš dabar susidūriau su "Vagos" istorija, kaip to pastato valstybė negali atsiimti. Todėl aš manau, kad rytoj mes negalime priiminėti tokio gyvybinio įstatymo skubos tvarka. Rytoj 9 val. tas rinkimasis būtų beprasmiškas laiko gaišinimas. Aš siūlau komiteto vardu atidėti.
PIRMININKAS. Tai 9 val. ne Seimas renkasi, gerbiamasis Genzeli, o komitetas.
B.GENZELIS. Ne, bet rytoj alternatyvų nesugebėsime pateikti. Staigiai dabar buvo ištrauktas šito klausimo svarstymas, todėl aš komiteto vardu siūlau atidėti.
PIRMININKAS. Ne, pasiūlymas nepriimamas. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Matot, mūsų pasiūlymai buvo komiteto vardu, ne mano vieno. Jeigu tie pasiūlymai priimami, tai viskas gerai.
PIRMININKAS. O jeigu ne, juos teiksim balsuot.
M.PRONCKUS. Jeigu ne, tada komitetas turi iš naujo rinktis ir svarstyti. Ne tik komiteto, bet ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymai čia buvo. Aš vienas negalėsiu derinti, reikės komiteto pritarimo, jeigu bus kas nors naujo. Jeigu priimta - tai taip. Todėl aš taip pat siūlau, ko gero, tą klausimą dar nukelti vėlesniam laikui, kad visos procedūros būtų praeitos kaip reikiant.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau sutarti tarpusavyje, dabar nedebatuoti. Ačiū.
S.PEČELIŪNAS. Na, ponas Pirmininke, į tą pusę nežiūrite visai.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Sutarta, kad yra derinamos pozicijos. Dar kolega S.Pečeliūnas. Jis šiandien nekalbėjo, turi teisę.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Iš šitos tribūnos teko išgirsti gana įdomių minčių apie Seimo rūmų aukcionavimą ir kitus dalykus. Aš norėčiau, kad pranešėjas iki kito svarstymo, nesvarbu, kada jisai bus, pateiktų, kokioje valstybėje parlamento rūmai yra akcinis kapitalas?
PIRMININKAS. (Salėje juokas) Labai teisingas klausimas.
1994 m. liepos 5 d. darbotvarkės aptarimas
4sesija58p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pasitvirtinti rytdienos darbotvarkę. Po to iš karto bus pertrauka. Prašom netriukšmauti. Siūloma rytoj užbaigti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimų ir papildymų priėmimą. Jeigu Seimo nariai sutars, tokiu atveju ir Akcinių bendrovių įstatymo projektas. Bet jeigu Seimo nariai nesutars, be abejo, šito įstatymo nebus. Taip pat yra keletas pateikimų, tarp kurių įdomiausias, man atrodo, yra Lietuvos kultūros politikos nuostatų pristatymas. Gerbiamasis G.Paviržis ir gerbiamasis T.Medaiskis turėtų užbaigti pateikti komplektą įstatymų, susijusių su pensijomis. O vieną projektą turėtume ir svarstyti. Darbą turėtume baigti iki 18 val., o galimas dalykas ir anksčiau, jeigu, sakysim, nebus sutarta dėl Akcinių bendrovių įstatymo.
Prašom. Kolega A.Endriukaitis. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Arba man nelabai gerai su dialektais, arba aš iš Šančių esu, bet jeigu jūs man paaiškinsite, ką reiškia Lietuvos kultūros įstatymo nuostatos, ir jeigu palyginsit su anglų kultūros įstatymo nuostatomis, kuo jos skiriasi, tai aš labai mielai priimčiau jūsų darbotvarkę.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis kolega, bus rytoj paaiškinta. Prašom. Kolega A.Endriukaitis. Balsuoti nereikės, čia tiktai pateikimas.
A.ENDRIUKAITIS. Ponas posėdžio Pirmininke, čia gerbiamasis B.Genzelis jums komiteto vardu teikė pasiūlymą atidėti, kodėl jūs taip jau vienasmeniškai nusprendėt, kad jau sutarta ir nei krypt. Tai čia turbūt ne visai taip jau tiktų. Jūs galėjote pateikti tą balsavimui.
PIRMININKAS. Tokioj stadijoj pertraukos nedaromos, gerbiamasis Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Na, jeigu iškilo situacija, o mes dar dirbam kitaip, tai jūs galite atsižvelgti.
Ir dėl rytojaus. Ar galite jūs pasakyti, kad mes rytoj dirbsim vokiškai ar kitaip?
PIRMININKAS. Pusiau vokiškai. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėjau pasitikslinti dėl pietų pertraukos. Siūloma iki 15.30 val., taip?
PIRMININKAS. Taip. Žinoma, galima ir iki 15.15 val., kad būtų kompromisas.
A.KUNČINAS. Galima tada, aš atsakysiu gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui, kad mes rytoj dirbsim, matyt, amerikietiškai. Tuomet aš norėčiau užduoti klausimą. Dėl vienos valstybės veiksmų yra keičiama Lietuvos parlamento darbo tvarka ir labai abejotina, kad tos valstybės kongresas pakeistų savo darbo tvarką dėl Lietuvos valstybinės šventės, tai kyla klausimas, ar galima vadinti tą valstybę didžiąja valstybe, o Lietuvą - mažąja valstybe.
PIRMININKAS. Kai kas siūlo daryti atvirkščiai. V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėjau paklausti, pone Seimo Pirmininke, dėl 2 darbotvarkės punkto dėl Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo. Aišku, čia didelė kalba būtų apie tai, kiek laiko tas įstatymas priimtas, kaip Finansų ministerija pasiruošusi įvykdyti ir pan., ir taip toliau. Bet vis dėlto dabar yra pateikta labai daug pasiūlymų, vos ne varžybos, kas daugiau pateiks atleistinų nuo šio mokesčio objektų. Ar vis dėlto yra specialistai ministerijų, atitinkamų komitetų pasodinti prie stalo, apgalvota? Nes, pavyzdžiui, ar nebus taip, kad po kurio laiko teks didinti procentus tiems, kurie moka pridėtinę vertę, kainos dar kartą kils, na, ir mes vėl turėsime ne pačią geriausią situaciją. Gal vis dėlto tikrai susodinti žmones ir labai rimtai padaryti? Dabar jau iš tiesų matau nemažai varžybų elementų svarstant šitą įstatymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik tiek žinau, kad iš tikro buvo susodinti žmonės, buvo susodinti specialistai.
Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, Seniūnų sueigoje, kur įrašytas 7 punktas, tai buvo Pensijų įstatymas. Tikriausiai paliktas Nr.940, o čia yra paliktas Socialinio draudimo įstatymas. Čia turbūt kažkas ne taip. Viena kalbėta buvo, o kita yra įrašyta.
PIRMININKAS. Patikslinsim su gerbiamuoju G.Paviržiu, taip. Turi eiti tas įstatymo projektas, kuris pradėtas, ir paskui du, kurie nebuvo pateikti, kadangi nebuvo laiko. Taip buvo tartasi. Yra trys. Taigi yra 7, 8, 9. Čia jie yra susiję su tuo pačiu. Tai galim tada bendru sutarimu? A, prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. O ką mes darom su 10 darbotvarkės klausimu, ar jūs jau svarstėte?
PIRMININKAS. 10 klausimas, kaip aš sakiau, rytoj iškrenta, kadangi šiandien jau apsisprendėm, o galutinis balsavimas ketvirtadienį. Tai sutarėm. Ačiū, gerbiamieji kolegos. (Balsas salėje) Tai čia patikslinimas, ne problema. Pensijų komplektas, kuris nebuvo baigtas pateikti, plius įstatymas, kurį mes turime svarstyti, kaip siūlė G.Paviržis. Prašau, gerbiamasis Milčiau.
L.MILČIUS. Tai viskas gerai, kadangi 8 klausimas sietųsi su 7-uoju, jeigu 7 būtų Pensijų įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas.
PIRMININKAS. Gerai, patikslinsim su gerbiamuoju G.Paviržiu. Aš manau, kad čia taip yra, kaip jūs sakot. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 15 val. Posėdis baigtas.