Penkiasdešimt
ketvirtasis posėdis
1994
m. birželio 28 d.
Darbotvarkės aptarimas (94.06.28)
4sesija54p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 28 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Mielieji kolegos, prašom registruotis.
86 Seimo nariai. Gerbiamieji!
A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Endriukaiti, aš kol kas noriu vieną gražų, gerą darbą padaryti, o po to imsimės gal ir neaiškių darbų, po tamstos pareiškimo.
Šiandien vienas mūsų kolega mini savo gimtadienį. Tai R.Maceikianecas. Sveikinu. (Plojimai)
Ačiū. Dabar kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Ponas Juršėnai, aš noriu pasakyti, ką aš apie jus galvoju.
PIRMININKAS. Prašom, aš visada mielai tamstos nuomonės klausau. Bet prašom nepykti, jeigu ir aš pasakysiu savo nuomonę. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Aš iš anksto pasakau, kad jūsų atžvilgiu visiškai nepykstu, tačiau nuomonę reikia pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Kada jūs buvote Europos spikerių pasitarime, tai jums buvo pasakyta, kad Seimo spikeris, t.y. parlamento spikeris, turi turėti dramblio ausis.
Tai štai aš noriu pasakyti, kad jūs dramblio ausų neturite, bet, kaip vienas jūsų kolega pasakė, dramblio odą tai jūs turite. Ir būtent vakar jūs dėl savo šitos savybės sužlugdėte nustatytą tvarką, nustatytą darbotvarkę, vieniems klausimams jūs ir jūsų pavaduotojas skyrėte ilgiau, kitiems - trumpiau. Jūs žaidžiate taip, kaip norite. Mes manome, kad tai yra ne privatus dalykas, tai yra tvarkaraštis sudarytas, jo reikia laikytis. Yra klausimams skirtas laikas ir negalima jums taip spręsti.
Dabar pagal Statuto 87 straipsnį tie klausimai, kurie nebuvo išspręsti, automatiškai pereina į kitos dienos darbotvarkę. Tai aš ir noriu pasakyti, kad, tarkim, nebuvo suteikti žodžiai pareiškimams, dabar jų susikaupė. Tai aš informuoju jus, kad šiandien aš pateiksiu paketą pareiškimų, jūsų tai teorijai pritardamas, Seimo paketavimo tendencijai. Prašom priimti ir mano pageidavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai jau sutarta, kadangi yra atitinkamas raštelis, jis prieš mano akis. Galiu pasakyti, kad ir gerbiamoji kolegė Z.Šličytė taip pat perskaitys pareiškimą ar išdėstys tam tikras mintis. (Balsai iš salės) Galbūt, čia parašyta.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl darbotvarkės. Šiandien pasitarime buvo kai kurių abejonių dėl poros punktų, ir aš tas abejones noriu pasakyti. Bet iki tų abejonių vienas patikslinimas. Vietoj ministro E.Vilkelio (tai yra 6 klausimas, 10 ir 11) bus vienas iš jo pavaduotojų - S.Čipkus arba R.Šarkinas, o kaip čia kolega mane informuoja, svarstant 6 klausimą, kadangi tai iki pietų, gal bus ir pats ministras. Tai toks patikslinimas.
Dabar buvo pasiūlyta, kad kaip tik iš vakar likęs vienas klausimas, kaip ir kolega A.Endriukaitis sakė (tai klausimas "Dėl ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos sudėties"), būtų įrašytas į rezervą ketvirtuoju. Manau, neprieštarausite?
O dabar tie pagrindiniai klaustukai, kurie buvo ne kartą kelti, ir apie tai buvo kalbėta vakar, vadinasi, šiandien turim šitą klausimą galutinai išspręsti, kadangi jau mums nėra išeities. Yra patvirtinta darbotvarkė, bet yra ir klaustukų. Taigi 2a ir 2b klausimai. Dėl dviejų įstatymų: dėl įstatymo "Dėl valstybinės sienos apsaugos" ir dėl įstatymo "Dėl kai kurių įstatymų pakeitimo ir papildymo". Kai kurie gerbiamieji kolegos tvirtina, kad negalim šitų klausimų nagrinėti, kadangi neįvykdytos kai kurios procedūros. Man atrodo, kad viskas padaryta, yra Biudžeto ir finansų komiteto išvada ir mes tikrai galim pradėti priėmimo procedūrą. Bet kadangi yra prieštaravimų autorius gerbiamasis I.Uždavinys jau prie mikrofono, aš tikiuosi, kad jis tiksliau pasakys.
Prašom, gerbiamasis Uždaviny.
I.S.UŽDAVINYS. Pirmiausia mane stebina, kad pateiktame apsaugos įstatymo projekte, kuris dar mūsų Nacionalinio saugumo komitete nebuvo priimtas... tuo tarpu jau dabar yra pateikta rezoliucija pateikti ir pasirašo Nacionalinio saugumo komitetas, V.Petkevičius. Tas klausimas nebuvo galutinai išspręstas, buvo atidėtas savaitei, kadangi mes nebuvome gavę iš Vyriausybės finansinio pagrindimo pertvarkymo, kuris turėtų įvykti priėmus šitą įstatymą. Ir dėl to buvo atidėtas klausimo svarstymas, nebaigtas svarstyti Nacionalinio saugumo komitete šitas klausimas. Dabar staiga atsiranda tas klausimas darbotvarkėje ir dar daugiau, su nacionalinio komiteto, o ne pirmininko rezoliucija.
Tai ką? Tada išeina taip, kad galima nesvarstyti komitete, kažkas iš komiteto narių užsinorės pateikti ir tuo remdamasis Seimas pradės klausimus svarstyti. Tai ar reikalingas komitetų darbas, jeigu mes juos apeiname ir su jais nesiskaitome?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Uždaviny. Dabar kalbės kaip tik komiteto pirmininkas, bet aš turiu pranešti mažiausiai dvi aplinkybes. Gerbiamasis V.Petkevičius pavizavo Dokumentų skyriaus suredaguotą tekstą, ne pakeistą iš esmės, o suredaguotą tekstą, kuris tuo ir skiriasi nuo gegužės 17 d. Seimo nariams įteikto. Tuo, kad jis suredaguotas, t.y. kad jis sulietuvintas tiek, kiek reikalauja mūsų gramatika, ir t.t.
Antra, komiteto pirmininkas atstovauja komitetui. Prašom šito neužmiršti, tam jis ir pirmininkas.
Prašom, gerbiamasis Petkevičiau.
V.PETKEVIČIUS. Ačiū, kad jūs paaiškinot. Įstatymas absoliučiai nekeistas, sulietuvintas. Man labai gaila, kad kai kurie mūsų komiteto nariai nemoka gerai rašyti lietuviškai. Tai pirma.
Antra. Aš noriu perskaityti komiteto nutarimą, kuris skamba taip:
"1. Pritarti įstatymų projektams.
2. Teikti Seimui tarpininkauti, kad projektai būtų priimti šios sesijos metu.
3. Kreiptis į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, kad jis pateiktų išvadas dėl šių projektų įgyvendinimo."
F.Kolosausko komitetas pateikė ir jokių kliūčių nėra. Buvo pateiktas dar vienas padirbtas dokumentas, apie kurį aš praeitą kartą kalbėjau ir į kurį buvo įrašytos dar įvairios sąlygos, kurioms komitetas nepritarė. Balsavo komitetas sutartinai, susilaikius ponui I.Uždaviniui ir ponui S.Pečeliūnui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po pasiaiškinimo galėsim tęsti darbą.
Dabar dėl 3a ir 3b klausimų. Čia yra nauji dalykai ir ypatingi dalykai. Ir aš jums turiu štai ką pranešti. Aš manau, kad jūs jau turit ir pačių dokumentų projektus, ir Prezidento dekretą, kuriuo jis teikia šituos klausimus, ir mums ginčytis, palikti ar nepalikti darbotvarkėje, nėra pamato. Prezidentas pagal mūsų Statutą turi teisę siūlyti klausimus į darbotvarkę, ir tie klausimai įtraukiami automatiškai be svarstymo ar balsavimo. Bet yra mūsų Statute viena aplinkybė, į kurią privalome atsižvelgti, t.y. kiekvienas projektas turi turėti Seimo Juridinio skyriaus išvadą. Galiu jums pranešti, kad šita išvada šiuo metu perrašinėjama arba galbūt jau baigta perrašyti, ir kai ateis laikas, t.y. 12.00 val., aš jus informuosiu, kaip ir priklauso, apie Juridinio skyriaus išvadas. Ir dėl šito klausimo turėtų būti daugiau ar mažiau aišku.
4sesija54p svarstyti klausimai
Todėl, mielieji kolegos, dabar dirbsim pagal nustatytą darbotvarkę. Pirmasis klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl valstybinių, valstybinių akcinių, bendrų ir užsienio kapitalo įmonių turto, gyventojų pastatų ir keleivių privalomojo draudimo" galiojimo pratęsimo" projektas. Svarstymo stadija. Mano duomenimis, niekas neužsirašė kalbėti. Vadinasi, belieka tik pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir paskirti priėmimo datą, jeigu, žinoma, Seimas sutiks, kad toks nutarimas reikalingas. Prašom.
Dėl balsavimo motyvų, dėl pirmojo klausimo. Kolega A.Ražukas. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Šį rytą Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė, kad nutarimas būtų pratęstas iki 1995 m. gruodžio 31 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Be abejo, šitam nutarimui reikia pritarti, bet reikia turėti omenyje vieną sąlygą. Kadangi mes įteisiname privalomąjį draudimą, yra valstybinis privalomasis draudimas, o kiek žinau, jau jie nori privatizuotis, todėl turi būti užkirstas kelias toliau. Jie šiandien nenori. Privalomojo draudimo sistemos privatizavimas neturi vykti, kol tokia sistema yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Mielieji kolegos, prieštaravimų nėra, gal galim bendru sutarimu pritarti šitam projektui po svarstymo? Kadangi terminai mus spaudžia, gal galim užsirašyti, kad nutarimą priimsim ketvirtadienį? Visi nutarimai automatiškai nagrinėjami skubos tvarka, todėl po vienos dienos pauzės mes jau galim pradėti priėmimo procedūrą. Ar sutinkam su tuo? Nereikia balsuoti? Taigi pritarta po svarstymo. Priėmimas ketvirtadienį. Ačiū. Pirmas klausimas išspręstas.
Įstatymo "Dėl valstybinės sienos apsaugos" projekto Nr.557(3) priėmimas (94.06.28)
4sesija54p svarstyti klausimai
Dabar 2a ir 2b klausimai. Pranešėjas - ministras R.Vaitekūnas. Pradėsim priimti įstatymus "Dėl valstybės sienos apsaugos" ir "Dėl Policijos įstatymo, Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo". Priėmimo procedūra pradedama.
Primenu, kad atskiri straipsniai priimami tada, kai yra balsavusiųjų balsų dauguma, atskiros straipsnio dalys - tokia pat tvarka, o visam įstatymui, vienam ar kitam nutarimui priimti reikia salėje esančių, t.y. registruotų Seimo narių balsų daugumos.
Prašom, gerbiamasis ministre, visų pirma pranešti, ar buvo pateikta kokių alternatyvų ar papildomų siūlymų?
R.VAITEKŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas! Pirmiausia noriu palinkėti jums kuo produktyvesnės darbo dienos. O dėl pateikiamų įstatymų pakeitimų projektų alternatyvų nebuvo pateikta. Buvo pateikta redakcinio pobūdžio pastabų, į kurias atsižvelgta ir projektas pakoreguotas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Iš tikro jokių konkrečių pasiūlymų vienam ar kitam straipsniui nėra, vadinasi, mes turime pastraipsniui priimti. Jeigu Seimo nariai pageidaus pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl atskirų straipsnių, tai bus galima padaryt - vienas - už, vienas - prieš, ir po to pasisakyti dėl viso įstatymo, vieno ir kito.
Taigi 1 straipsnis. Valstybės sienų apsauga. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū.
2 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos teisiniai pagrindai. Galim priimti? Ačiū.
3 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos uždaviniai. Niekas nenori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, galim priimti? Ačiū.
4 straipsnis. Valstybės sienų apsaugos subjektai. Galim priimti? Ačiū.
5 straipsnis. Valstybės sienų apsaugos sustiprinimas. Galim priimti? Ačiū.
6 straipsnis. Sienos apsauga ypatingų situacijų metu. Galim priimti? Ačiū.
7 straipsnis. Pasienio ruožas. Galim priimti? Ačiū.
8 straipsnis. Pasienio kontrolės punktų steigimas. Nėra pastabų? Ačiū.
9 straipsnis. Pasienio kontrolės punktų režimas. Nėra pastabų? Ačiū.
10 straipsnis. Valstybės sienų apsaugos organizavimas. Galim priimti? Ačiū.
Atsiprašau, dėl 10 straipsnio, prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Vaišnoras. Prašom paspausti.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai! Jūs turbūt turite Seimo nario A.Kubiliaus, kurio šiuo metu nėra, pateiktą pastabą. Jis yra Konstituciniame Teisme ir gina Lietuvos piliečių interesus dėl mūsų Seimo neteisėtų nutarimų, kurie prieštarauja Konstitucijai. Ir čia labai aiškiai jo parašyta, jūs šitą turite ir skaitėte, kad įstatymo projekto 10 straipsnio paskutinė dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsniui. Čia parašyta, kad valstybės sienos apsaugą gali vykdyti tikrosios tarnybos kariai, tinkantys šiai tarnybai ir atliekantys karinę prievolę pasienio policijoje.
Jūs puikiai žinote, jog Konstitucijos 139 straipsnyje parašyta, kad karinę tarnybą atlieka krašto apsaugos sistemoje arba alternatyviąją tarnybą. Tai negi pasienio policija yra alternatyvi karinė tarnyba?
Mes manome, kad iš tiesų čia reikėtų turbūt formuoti pasienio policiją kitais pagrindais, ne privalomosios karinės tarnybos pagrindu. Tokiu būdu išvengtume tam tikro Konstitucijos pažeidimo ir galbūt pasiektume bendrą sutarimą šiuo metu kalbant. Nes mūsų policija nėra alternatyvi tarnyba, tai yra samdomi daliniai.
PIRMININKAS. Ministre, vieną minutėlę, jūs palaukit, kol pasisakys Seimo nariai. Kadangi iš esmės yra tas vienintelis ginčijamas straipsnis, aš kviečiu pasisakyti ne du Seimo narius, o keturis, tiek, kiek pavardžių jūs ir matot kompiuteryje. Ir tada ministras.
Prašom. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš manau, kad įstatymo projekte šitas straipsnis visiškai neprieštarauja 139 Konstitucijos straipsniui, nes ten parašyta, kad įstatymo nustatyta tvarka. Tai šiuo įstatymu mes ir nustatome, kokia tvarka bus atliekama krašto apsaugos arba alternatyvi tarnyba. Aš manau, ir gerbiamasis ministras man pritars, kad čia yra laikinas dalykas. Perspektyvoje, aš manau, pasienio policija bus profesionali tarnyba, į kurią bus priimama samdos pagrindais. Todėl siūlau priimti šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Kolega V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Man atrodo, kad gerbiamasis A.Vaišnoras neteisingai aiškina Konstituciją. Parašyta: "Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą". Krašto apsauga tai nėra vien, taip sakant, samprata, nėra vien tiktai Krašto apsaugos ministerija. Į krašto apsaugą įeina ir vidaus kariuomenės daliniai, ir saugumo, ir t.t., ir t.t.
Neperskaito dar vieno sakinio: "Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai". Tai man atrodo, jeigu bus priimtas toks įstatymas, jis nustatys tokią tarnybą, ir čia jokio Konstitucijos pažeidimo nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kalbėdami apie 10 straipsnio paskutiniąją dalį mes iš karto susiduriame su Konstitucijos ir šito straipsnio interpretacijos problemomis, t.y. turime ginčą. Ir aš manau, kad šito ginčo išsprendimą teikia pati redakcija. Kalbama, kad tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai. Tikroji krašto apsaugos tarnyba atliekama tiktai krašto apsaugos sistemoje, tačiau ne policijoje ar vidaus reikaluose. Kaip sakant, pati šio straipsnio logika neleidžia, kad krašto apsaugos tarnybos kariai atliktų prievolę policijoje. Tai viena.
Antra. Aš norėčiau priminti, galbūt tai daugiau tokia istorinė paralelė, tačiau kuriant Konstitucijos tekstą buvo pasirinktas variantas, kad Lietuvoje yra tiktai krašto apsaugos sistema. Ir vidaus reikalų sistemoje turėt tam tikrus karinius dalinius, kurie atliktų vienokias ar kitokias funkcijas, ar pasienio, ar kitas, buvo atsisakyta iš principo vadovaujantis tuo, kad jeigu vidaus sistemoje yra karinės struktūros, paprastai jos yra nukreiptos prieš vidų, vadinasi, prieš savo piliečius. Lietuvoje šito nėra ir negali būti. Iš principo galimas vienas variantas: atsisakyti šitos dalies. Tarnauti pasienio policijoje asmenys priimami Policijos įstatymo nustatyta tvarka, tokiu atveju būtų... Jokių teisinių kolizijų mes neturėtume. Ir kitas variantas. Jeigu mes kalbame, kad šitą tarnybą atliks tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai, tai tokiu atveju mažų mažiausiai pasienio sienų apsaugą turėtų užtikrinti arba dvi institucijos, arba reiktų aiškiai parašyti kas. Teisinių kolizijų neturėtų būti. Todėl kai yra tokia redakcija, aš negaliu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, (...) tada balsuosime.
R.VAITEKŪNAS. Ačiū už pastabą. Žinoma, čia yra tam tikrų niuansų. Bandysiu visiems atsakyti. Cituoju Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio antrąją dalį: "Įstatymo numatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo..." Baigiama mintis: "ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą." Kad ir kaip mes bandytume jį komentuoti, šiame Konstitucijos straipsnyje nenusakomas žinybiškumas. Ir žinybinį priklausomumą nustato įstatymai. Todėl Seimo valia įstatymais reguliuoti, kam pavesti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir kokios tos tarnybos turi būti. Todėl absoliučiai čia nėra prieštaravimų tarp šio Konstitucijos straipsnio šios paskutiniosios dalies ir šito pateikiamo įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek aš supratau, gerbiamieji kolegos reikalaus balsuoti, todėl prašau dar kartą registruotis. Prašom registruotis. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Viena pastaba. Aš sutinku su daug kuo, ką sakė ponas ministras, tačiau jūs klystate dėl vieno labai svarbaus punkto, kad nėra Seimo valia reguliuoti Konstituciją mūsų priimamais įstatymais. Konstitucija yra įstatyminis pagrindas, kuriuo įstatymai kuriami.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, jūsų kolega E.Jarašiūnas, kaip teisininkas, labai tiksliai pasakė. Dėl interpretacijos. O dar seniau buvo pasakyta, kad tikri džentelmenai dėl faktų nesiginčija, o ginčijasi dėl jų interpretacijos. Tai toks yra ginčas. Vieni sako taip, o kiti taip. O vis tiek spręsti reikia.
Mielieji kolegos, užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 10 straipsnis, tas spaus mygtuką "už". Kas mano, kad toks straipsnis nereikalingas, neteisingas ir t.t., tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Už - 55, prieš - 18, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.
11 straipsnis. "Ūkinė ir kita veikla." Galim priimti? Gerbiamasis Vaišnorai, jau trečia pastaba dėl to paties klausimo. Dovanokite, per daug net ir esant mano dideliam liberalizmui. Dėl 11 straipsnio yra pastabų? Gerbiamasis Vaišnorai, jūs sakėte dėl 11 straipsnio. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Pone Seimo Pirmininke... Ką, gerbiamasis? Ar negerbiamasis, čia yra labai ginčytina. Aš nežinau.
PIRMININKAS. Jeigu dėl šito, prašom ginčytis. Mes dabar kalbame apie 11 straipsnį.
A.VAIŠNORAS. Taip. Aš tiktai norėjau pasakyti apie paskutinę pastraipą. Čia gerbiamajam pranešėjui galbūt iš tiesų nepateikiau iš anksto, bet man trūksta kaip tik tų dviejų žodžių. Būtina iš anksto pranešti, nes parašyta, kad "būtina pranešti". Ar tuo metu, kai jie jau vyksta? Paskutinėje pastraipoje būtina... Siūlyčiau parašyti "iš anksto pranešti", bet nežinau, kiek iš anksto.
PIRMININKAS. Čia būtų galima laikyti redakcine pastaba, jeigu ji būtų priimtina, gerbiamasis ministre. "Būtina pranešti pasienio policijos" ar "iš anksto būtina". Tai visada pranešimas iš anksto, savaime aišku. Kolega A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis A.Vaišnoras iki galo sakinio neperskaito, todėl jam kyla visokių abejonių. Yra parašyta, kad "apie sienų kirtimą, vietą, laiką, numatomus darbus" ir t.t. Aš manau, kad visada praneša iš anksto apie vietą ir laiką.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kadangi nestatutine tvarka tas teikiamas, tai 11 straipsnis priimtas be pastabų.
12 straipsnis. "Incidentų dėl valstybės sienų režimo pažeidimo sprendimas." Nereikia balsuoti? Ačiū.
13 straipsnis. "Atsakomybė už valstybės sienų pažeidimus". Galime priimti? Ačiū.
14 straipsnis. "Valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų bei piliečių dalyvavimas saugant valstybės sienas". Šiuo atveju kolegos norėtų pasakyti porą žodžių. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau! Man atrodo, kad šis straipsnis yra šiek tiek nekonkretus, nes numato prievolę visiems piliečiams teikti maksimalią pagalbą pasienio policijai, saugančiai valstybės sieną. Juk sąmoningas, patriotiškai nusiteikęs žmogus gins valstybę ginklu, teiks ir bet kokią pagalbą. Žinome, kad į kariuomenę labai daug žmonių neina. Tai kaip mes jį įpareigosime ir ko mes iš tų žmonių reikalausime? Čia neaišku. Čia vis dėlto turėtų būti parašyta. Juk maksimali pagalba gali būti, sakykime, ir atlikti kokius veiksmus, sulaikyti. O gali būti ir toks atvejis, kad kokiam seneliukui įspraus į rankas šautuvą ir sakys, kad štai gintų arba saugotų šitą sieną. Visko gali būti. Juk čia priklausys nuo pareigūno.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau tiktai tiek pasakyti, kad iš tikrųjų visi Lietuvos Respublikos piliečiai gina savo valstybę. Taip pat, aš manau, kad jie taip pat teikia reikalingą valstybės gynybai ar valstybės sienų gynybai informaciją. Bet kad juos įpareigotume taip griežtai... Aš taip pat negalėčiau pritarti tokiam įpareigojimui, nes yra visiškai neapibrėžta, kas tai privalo teikti.
PIRMININKAS. Ministre.
R.VAITEKŪNAS. Aš manyčiau, kad čia nėra prieštaravimų. Ir perspektyvoje gali atsirasti... Kadangi šita nuostata privaloma, gali atsirasti Administracinės teisės pažeidimų kodekse straipsnis apie administracinę atsakomybę ar kitokią atsakomybę būtent už tame ruože gyvenančių Lietuvos gyventojų informacijos nesuteikimą. Todėl čia yra nuostata, kuri nukreipia toliau į perspektyvą, į kitą privalomąją normą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos reikalauja balsuoti dėl 14 straipsnio, ar galime priimti? Galime. Reikia balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 14 straipsnį ir kas prieš? Už - 46, prieš - 13, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.
15 straipsnis. "Tarptautinių sutarčių, nustatančių kitokią tvarką, galiojimas." Galime priimti? Ačiū.
"Valstybės sienos apsaugos įstatymo įsigaliojimas." Galime priimti? Ačiū. Įstatymas priimtas.
Ministre, jūs galite minutėlę pailsėti, kadangi gerbiamieji Seimo nariai turi teisę pasisakyti dėl balsavimo motyvų jau dėl viso įstatymo. 4 - už, 4 - prieš. Prašom. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Aš pritariu šitam įstatymui kadangi dabar tikrai jis yra gyvybiškai reikalingas mūsų Respublikai.
PIRMININKAS. Ačiū. 1 - už. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Manau, kad toks įstatymas atitinka dabartinę šiuolaikinės valstybės sampratą. Daugelyje civilizuotų valstybių pasienio apsaugą vykdo policija, o ne kariuomenė. Manau, kad jo reikalingumas yra neabejotinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš pasisakau už tokio įstatymo priėmimą, nes dabartinė netvarka pasienyje yra tiesiog gėda mūsų visai valstybei. Antras dalykas. Čia iškilusi problema, kad ši sistema liktų Krašto apsaugos ministerijai, taip pat neatitinka įvairių reikalavimų, nes mūsų krašto apsauga negali vykdyti policinių funkcijų, negali vykdyti teisinio tyrimo. Visa tai daro Vidaus reikalų ministerija. Ir visa tai sutelkus vieno šeimininko rankose, susinormintų visos bėdos, kurios dabar yra pasienyje. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Jeigu aš nesėdėčiau kairėje pusėje, būčiau konservatorius. Kadangi aš esu labai konservatyvių pažiūrų, tai pasisakau, kad šis įstatymas būtų priimtas, nes nepriklausomos Lietuvos Respublikoje pasienio apsaugą vykdė pasienio policija.
PIRMININKAS. 4 pasisakė už. Dabar galima pasisakyti tiktai prieš. Kolega A.Bendinskas, matyt, prieš nepasisakys. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš nenorėčiau pasisakyti prieš visą įstatymą. Iš tiesų aš sėdžiu dešinėje ir esu konservatorius ne tiktai dėl Tėvynės sąjungos narystės, bet ir pagal tokią savo, sakyčiau, pasąmonės struktūrą. Tai norėčiau pasakyti, kad būtų gerai, jeigu netvarkos neliktų, kai bus priimtas įstatymas. Aš manau, jis bus priimtas, tiktai aš noriu dar kartą atkreipti visų mūsų Seimo narių dėmesį, kad nedarytume mes konfliktinių situacijų kad ir formaliai. Sakykime, nepriiminėkime tokių nuostatų, kurios prieštarauja Konstitucijai. Jūs patys suprantate, kad buvo galima išbraukti iš 10 straipsnio paskutinę pastraipą, o tada neliktų jokių abejonių apie tai, kad įstatymas yra konstituciškai teisingas. Iš kitos pusės dėl 14 straipsnio aš ir dabar nesutinku, kad būtų parašyta "privalo teikti maksimalią pagalbą" dėl to, kad niekas neapibrėžia ir niekas nenusako, kas tai yra maksimali pagalba, o tai sudaro galimybę elgtis arba pasienio tarnybai, arba dar kokiems nors valdininkams bei policijai neteisėtai, kai jie matys, kad žmogus teikia ne maksimalią pagalbą, o žmogus galbūt negalėjo daugiau jokios kitokios pagalbos teikti. Tai aš manyčiau, kad čia yra tam tikrų niuansų, kuriuos mums reikėjo pataisyti. Iš principo aš nepasisakau prieš ir taip pat balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Kadangi įstatymas be konceptualaus pagrindo, nes nacionalinio saugumo koncepcija Seime dar iki šiol nėra priimta, kadangi šiame įstatyme 14 straipsnis suteikia galimybę savavališkai spręsti pareigūnams, ar buvo suteikta, ar nesuteikta maksimali pagalba ir nėra apibrėžta, kaip mes suprantame maksimalią pagalbą, tokios redakcijos šitam įstatymui aš pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas gali pasisakyti tik prieš. Ne? Ačiū.
Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Ir prašau balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugos įstatymas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 17.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 54 Seimo nariams balsavus už, 17 prieš ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugos įstatymas priimtas.
4sesija54p svarstyti klausimai
Gerbiamąjį ministrą kviečiu į tribūną. Dabar kitas įstatymas. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Gerbiamasis ministre, aš pastabų neturiu. Ar jūs turėjote?
R.VAITEKŪNAS. Ne, pastabų neteko matyt.
PIRMININKAS. Tada iš eilės. Iš pradžių Policijos įstatymo pataisos. Taigi dėl 1 straipsnio ir bazinio įstatymo 1 straipsnio pataisų. Sutinkam? Priimtos.
2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 12 straipsnis. Pritariam? Priimtas.
3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 13 straipsnio patikslinimas. Galime priimti? Ačiū.
Dabar 4 šio įstatymo straipsnis, arba papildomi trys straipsniai. Galime priimti? Ačiū.
Šio įstatymo 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis, arba bazinio įstatymo 25 straipsnio papildymas. Galime priimti? Ačiū.
6 straipsnis, arba 27 straipsnio papildymas. Priimtas.
7 straipsnis, arba bazinio įstatymo papildymas 391 įstatymu. Priimtas. Ačiū.
Dabar antrasis įstatymas. Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo pakeitimai. Bazinio įstatymo 14 straipsnis. Galime priimti? Ačiū.
3 įstatymas, arba Krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimai. Čia irgi atskiri straipsniai. Taigi 1 šio įstatymo straipsnis, arba bazinio įstatymo 6 straipsnis. Nėra prieštaravimų? Priimtas.
2, arba bazinio įstatymo 7 straipsnis. Galime priimti? Ačiū.
Pastraipsniui viskas priimta. Ačiū, ministre. Kol kas pabūkite čia.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Kadangi mes nepritarėme pirmajam įstatymui, o šituo įstatymu yra koreguojamas pirmasis įstatymas, dėl to mes pasisakome prieš.
PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš taip, kaip B.Rupeika.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš taip pat už.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš, balsuodamas už pirmąjį įstatymą, susilaikiau, nes iš tiesų mane įtikino mano kolegos I.Uždavinio argumentai. Ir aš manau, kad iš tikrųjų mes turėtume labiau rūpintis savo pagrindiniu valstybės įstatymu, Konstitucija. Turėtume atsižvelgti ir nedaryti kasdien ar kaskart vis tokios ydingos praktikos, kad įstatymais mes ją koreguojame. Tai aš tam negaliu pritarti.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš galėčiau pasveikinti Seimą, kad jis pradėjo labai viešai ir aiškiai pats savęs nebegerbti. Jis vieną dieną duoda pats sau žodį, o kitą dieną apie tai pamiršta ir elgiasi visiškai priešingai. Nei Biudžeto ir finansų komiteto išvadų, nei galutinio varianto, apie ką Seime buvo kalbėta. Seimas sakė: "Taip, komitetas būtinai galutinį variantą ir vieno, ir kito įstatymo turi panagrinėti ir savo nuomonę pasakyti". Komitetas nematė ir nežiūrėjo. Kažkas sako, kad aš meluoju. Tai paklauskite visų komiteto narių, ar buvo toks svarstymas vakar, užvakar, penktadienį ar net ketvirtadienį. Tokio svarstymo komitete nebuvo. Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvadų raštu komitetas nėra gavęs, niekas iš jo narių, išskyrus galbūt poną Pirmininką, nėra to matęs. Dabar yra grynai voliuntaristinis toks sprendimas. Jeigu jūs norite, aišku, jūs galite taip į nieką nekreipti dėmesio ir balsuoti, priimti, bet nuo to valstybei geriau nebus. Pamatysite, ateis laikas, kai reikės atsukti viską atgal. Aš manau, reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti vis dėlto, koks yra šio įstatymo santykis su Konstitucija. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, svarstant šį įstatymą mane nustebino kolegų pasisakymai, kad jie šio įstatymo priėmimą sieja su konservatizmu. Atseit jeigu jį priimsime, bus pažeisti konservatizmo principai. Manyčiau, kad konservatizmas neturėtų būti kaip konservų dėžutėje užkonservuotos silkės. Reikėtų vis dėlto pritarti šiam įstatymui, kadangi tai iš tiesų tik pagerins sienų apsaugą.
PIRMININKAS. Dar sykį kolega I.Uždavinys. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Aš, kaip Nacionalinio saugumo komiteto narys, turiu pareikšti, kad Biudžeto ir finansų komiteto išvados ir rašto, apie kurį teigia V.Petkevičius, aš nemačiau, neskaičiau, jis nebuvo svarstomas.
PIRMININKAS. Tada aš tikrai turiu kai ką perskaityti, kadangi gal kolegos nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti. "Biudžeto ir finansų komitetas. Balandžio 13 d. posėdžio protokolo išrašas. 1 punktas. Svarstyta: Valstybės sienos apsaugos įstatymo projektas.
Nutarta:
1. Pritarti Vyriausybės pateiktam valstybės sienų apsaugos įstatymo projektui be jokių pastabų".
Yra 2 punktas, bet jis galios, kai mes priimsim abu įstatymus. Vienas jau priimtas.
"2. Pasiūlyti Vyriausybei sudaryti darbo komisiją, į ją įtraukiant ir Seimo narius, dėl Valstybės sienos apsaugos departamento perdavimo iš KAM į VRM priklausomybę, pavedant šiai komisijai parengti 1994 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų, pagrindinių priemonių ir kitų turtų atitinkamus perdavimo aktų projektus." Štai yra išvados ir jos pakankamai seniai buvo įteiktos Seimo nariams. Todėl prašau pasiruošti balsuoti.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis A.Vaišnoras jau n-tąjį kartą. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Kokį n-tąjį kartą? Aš dar turiu galimybę ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų aš šiandien kalbėjau. Aš tiktai noriu vienam kolegai iš LDDP frakcijos, kuris čia kalbėjo apie konservatizmo principus ir paminėjo jo mėgstamą "sardinių" dėžutę, pasakyti, kad iš tiesų mes suprantam konservatizmą šiuo atveju ir įstatymo priėmimo atveju ne taip, kaip jis aiškina. Tai yra iš tiesų nuostata, kad įstatymai turi būti priiminėjami vadovaujantis pagrindiniu mūsų šalies įstatymu, t.y. Konstitucija. Jeigu konservatizmas laikosi tokios nuostatos, ir prieštarauja LDDP nariai, tai aš manau, kad eldėdėpizmo yra kita nuostata - nepaisyti Konstitucijos. Ir aš manau, kad šitas įstatymas atsidurs Konstituciniame Teisme.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar LDDP atstovas A.Kunčinas. Prašom pasišpaguoti, ir tada balsuosim.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau posėdžio pirmininkui pareikšti pastabą, kad šiandien Seimas dirba labai įdomiai. Seimas dirba, sakyčiau, normaliai, tačiau Seimo posėdžio pirmininkas leidžia vienam iš Seimo narių nuolat komentuoti, ką Seimas daro. Manyčiau, kad to nereikia.
PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis Kunčinai, aš atsižvelgiau į vakarykščią ir ankstesnę kritiką, kad, girdi, negražu, kai tik vienas posėdžio pirmininkas komentuoja, reikia leisti ir kitiems pasireikšti.
Prašom. Dar kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš kolegai iš dešinės noriu atsakyti. Jeigu jam nepatiko konservų dėžutė, susijusi su konservatizmu, tegul bus tai konservatorija tada. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas nori - juokiasi, kas nori - ne, čia visiška laisvė. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo"? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Už - 50. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 20.
PIRMININKAS. 20. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 50 Seimo narių balsavus už, 20 - prieš ir 1 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Policijos įstatymo, Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo" priimtas.
Ačiū, gerbiamasis ministre, ačiū Nacionalinio saugumo komitetui ir visiems Seimo nariams. Du kapitaliniai įstatymai priimti.
Gerbiamieji kolegos, dabar aš noriu jums kai ką pranešti, o po to tarsimės dėl tolesnio darbo. Kaip ir žadėjau, Juridinis skyrius spėjo ir parengti, ir atspausdinti, ir padauginti, ir išplatinti savo išvadą dėl 3a ir 3b darbotvarkės punktų, t.y. dėl laikinojo įstatymo "Dėl komercinių bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų". Todėl aš siūlau dabar dirbti tokia tvarka.
1994 m. birželio 30 d. darbotvarkės aptarimas
4sesija54p svarstyti klausimai
Kviesčiau patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę, o po to nagrinėti 3a ir 3b klausimus. Aš manau, kad vis tiek mes, ko gero, spėsim anksčiau eiti gerti kavos ir galėsim turėti šiek tiek ilgesnę pertrauką, tikrai užsidirbom.
Todėl gerbiamuosius kolegas prašyčiau pasisakyti dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Jinai šiandien buvo rytą aptarta, siūlomi tokie patikslinimai. Vis dėlto į rezervą labai svarbaus klausimo priėmimo nerašyti. Antra, mes ką tik šios dienos rytinio posėdžio pradžioje nutarėm, kad ketvirtadienį bus priimamas vienas nutarimas, t.y. dėl nutarimo draudimo klausimais galiojimo pratęsimo. Taigi būtų ne 12 darbotvarkės punktų, o 13.
Prašom. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš kaip tik norėjau pasakyti tai, ką jūs pasakėte, kad į rezervą nereikėtų rašyti A.Sadkausko klausimo priėmimo, nes man jo gaila, kada jis turi visą dieną sėdėti ir laukti, ar jam suteiks žodį, ar ne.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Salamakinai, ir kiti sėdi visą dieną ir nesiskundžia.
A.SALAMAKINAS. Bet jisai turi sėdėti kaip ant adatų, ir kada jį iškviesite, neaišku.
PIRMININKAS. Gerai. Aš jau išbraukiau. Sutinku. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paprašyti (iki ketvirtadienio mes, matyt, susitarsim) įrašyt projektą Nr.889 "Dėl KGB archyvų dokumentų priėmimo ir perdavimo darbo eigos ir terminų".
PIRMININKAS. Manau, kad bus galima. Prašom. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai prašyčiau iš darbotvarkės laikinai išbraukti 4 klausimą, nes čia iškilo tam tikrų neaiškumų, na, aš pasakyčiau, komplikacijų. Ir nenorėdamas aštrinti aš tikrai labai prašyčiau, jeigu būtų galima, išbraukti, tuomet vėliau susitarsim. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi reikia įrašyti du, sakyčiau, nedidelės apimties, daug laiko nepareikalausiančius klausimus, tai kaip tik galima šitai padaryti.
Ir kolega J.Nekrošius. Prašom. Jūs norėjot dėl darbotvarkės? Ne?
Mielieji kolegos, tada štai tokie patikslinimai: 4 punktas išbraukiamas, žinoma, rezervinis, ta prasme, kaip čia užrašyta, išbraukiamas. Papildomai tas nutarimas, kurio svarstymą šiandien baigėm, t.y. nutarimas "Dėl nutarimo draudimo klausimais galiojimo pratęsimo" ir nutarimas Nr.829 dėl komisijos. Su tokiais patikslinimais galim pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjas gerbiamasis kolega J.Listavičius yra pasiruošęs stoti veidu prieš jus čia, gal tikrai ankstėliau pradėkim šitą klausimą, o tada galėsime ilgesnę pertrauką padaryti, gal ir kuris komitetas galės paposėdžiauti.
4sesija54p svarstyti klausimai
Prašom, gerbiamasis J.Listavičiau. 3a ir 3b punktai, t.y. laikinojo įstatymo "Dėl komercinių bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų" projektas (Nr.1046). Ir kito įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo". Šio projekto Nr.1047. Pateikimo stadija.
Gerbiamasis Listavičiau, kiek jums minutėlių reikėtų?
J.LISTAVIČIUS. 3-4 min.
PIRMININKAS. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nusiritusi per Lietuvos Respubliką įvairių įmonių, organizacijų ir įstaigų, surinkusių iš Lietuvos gyventojų pinigines lėšas, bankroto banga skaudžiai palietė dešimčių tūkstančių Lietuvos žmonių gyvenimą, o atskirų - net likimą. Šio proceso priežasčių ir kaltininkų galima būtų paminėti daug ir įvairių priklausomai nuo to, iš kokių pozicijų bus į tai žiūrima. Tačiau rezultatas yra aiškus - nukentėjo Lietuvos gyventojai, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublika. Iš šių pozicijų, matyt, ir reikėtų ieškoti šio klausimo sprendimų. Taigi nusikaltimas padarytas didelis, o kaltininkai kol kas ir nenustatyti, ir nenubausti. Pateikiamu įstatymo projektu bandoma spręsti dalinio žalos kompensavimo kaltininkų nustatymo ir žalos išieškojimo, indėlių saugumo užtikrinimo klausimus. Dabar svarbu nustatyti ir sustabdyti tolesnį žmonių piniginių lėšų praradimo procesą, įvaldyti, kontroliuoti ir likviduoti susidariusią situaciją bei pradėti valstybiniu lygiu drausti žmonių indėlius. Ypatinga situacija svarstomu klausimu yra "Sekundės" banko indėlininkų tiek dėl indėlininkų skaičiaus, tiek dėl indėlių sumos. Todėl įstatymo projektas ir orientuotas pirmiausia šio vadinamojo banko indėlininkų ir padarytos žalos jiems klausimams spręsti. Priimtas sprendimas galėtų būti raktas ir kitų įmonių ar įstaigų šio proceso Lietuvos Respublikoje klausimams spręsti.
Dėl "Sekundės" banko duomenų. Buvo padaryta pirminė indėlininkų pagal indėlius ir sumas sudėties analizė. Ką ji parodė? Pagal Vokietijos markę indėlininkai iki 1 tūkst. Vokietijos markių sudaro apie 60%, o indėlių suma jiems tenka apie 14%. Ir pagal dolerius indėlininkų iki 1 tūkst. dolerių taip pat sudaro apie 60%, jiems tenka maždaug apie 17% indėlių.
Su įstatymo projektu jūs susipažinote. 6 eilutėje iš viršaus vietoj 17 tikrai reikia įrašyti 7 straipsnį. Juridinio skyriaus išvados nuostatos tikslina įstatymo projektą, į jas bus visiškai atsižvelgta, jos nežymios. Na, ir ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, bet prašom likti tribūnoje. Norėtų paklausti 7 Seimo nariai. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Mes labai susirūpinom bankų bankroto bylomis ir tai visai suprantama. Štai 1 straipsnyje mes bankroto bylas dalijam į dvi procedūras, dvi dalis. Žinoma, tai irgi gerai galbūt, greičiau gal nagrinėsime tas bylas. Tačiau aš vis dėlto norėčiau paklausti. Gal jums žinoma, kas yra daroma, kad tokių bylų iš viso nebūtų? Mes juk viską pradedam nagrinėti nuo pabaigos, bet juk pabaiga - tai yra jau sunokę obuoliai, o juk steigiami bankai. Kaip atsitinka, kad bankų vadovais tampa asmenys, kurių veiklą peržiūrėjus matyti, kad jie sąmoningai kuria tuos bankus tam, kad galėtų pasisavinti tas milžiniškas, didžiules sukauptas lėšas. Ar kas nors yra daroma, ar jums žinoma apie tai?
J.LISTAVIČIUS. Taip, jūs žinote, kad šiuo klausimu ir mes Seime esam priėmę ne vieną nutarimą ir įstatymą. Tačiau vienas dalykas teisinė pusė, kitas dalykas - praktinė. Konkrečiai kalbant apie "Sekundės" banką, tai čia iš karto buvo taip ir planuota, jis buvo tam ir organizuotas, kad surinktų žmonių lėšas ir jas pasisavintų. Informacija buvo tam tikra, ir Biudžeto ir finansų komitetas turėjo tokią raštišką informaciją, tačiau keičiantis Banko administracijai tas klausimas buvo nepakankamai kontroliuojamas ir to rezultatus mes turim. Tačiau čia ne vien tik Banko kaltė, čia ir ekonominės policijos, ir kitų institucijų, taip pat, kaip čia kiti ir kalba, ne paskutinę vietą užėmė ir patys indėlininkai. Jie vis dėlto žinojo ir jautė, kur deda pinigus. Jie rizikavo. Tos rizikos vaisius mes šiandien ir turime.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš ne visai norėčiau su jumis sutikti dėl to, ką jūs sakot, kad indėlininkai rizikavo. Iš tiesų mes neturim dar patirties, ir nė vienas turbūt iš tų indėlininkų neturėjo patirties dėl to, kas gali atsitikti. Jūs turbūt žinot, kas dėjo daugiausia indėlius į "Sekundės" banką. Ir aš manau, kad tie žmonės, kurie padėjo į "Sekundės" banką ir į kitus tokius panašius bankus, kurie bankrutavo, tai jie vis dėlto yra pasekmė tos politikos, kurią dabar vykdo valdančioji partija, nes nuskurdusi visuomenė karštligiškai ieško išeities, kad šiek tiek geriau galėtų pragyventi. Na, aš tiktai noriu jūsų paklausti. "Sekundės" bankas - tai yra Kauno problema, nes jis ten, daugelis indėlininkų yra kauniečiai. Aš esu Kaune rinktas Seimo narys, man tai labai rūpi. Ir iš kitos pusės, ar valstybinis bankas, kuris turėjo kontroliuoti ir duoti leidimus, sakykim, steigtis tokiems bankams, neturėtų dabar atsakyti už tai, kas vyksta dabar Lietuvoje? Dėl to, kad ne tiktai "Sekundės" bankas bankrutuoja ir žmonių indėliai nusavinami...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, prašom trumpiau.
A.VAIŠNORAS. ... nusikaltėlių.
J.LISTAVIČIUS. Aš nelabai norėčiau sutikti, kad čia yra vien Kauno problema, čia yra ne tiktai Kauno, yra Lietuvos, gal netgi ir platesnė problema, kadangi toks indėlininkų skaičius išsidėstė visos Lietuvos teritorijoje. Dėl kaltės, kas konkrečiai. Žinoma, ne mes čia šiandien turėtume nustatinėti, kas konkrečiai, tam yra tardymo organai ir jie šitą padarys, tačiau kad ir Seimas yra tam tikrą indėlį įnešęs, tai jūs taip pat žinot, kadangi mes šiandien indėlių draudimo valstybiniu lygiu dar neturime. Tam nėra įstatymų ir nesudaryti tam fondai ir rezervai. Tai irgi kalba apie tai, kad ir šiandien indėlininkai, naudodamiesi tokiomis paslaugomis, nėra apdrausti nuo jų praradimo.
PIRMININKAS. Kolega J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie štai kokią problemą. Įstatymo projektas, žinoma, kalba apie galimą gėdingą kai kurių komercinių bankų mirtį. Bet gal vertėtų svarstant šį projektą dar kartą pagalvoti apie gimimo sąlygas, aplinkybes, apie tokių bankų pribuvėjas, nes ar yra garantas visos sąlygos, jeigu mes braukiam paskutinį brūkšnį? Ar tų bankų atsiradimas negali pagimdyti vėl kažkokių fiktyvių struktūrų?
J.LISTAVIČIUS. Na, man atrodo, kad vis dėlto mes, tiek gyventojai, tiek Seimo nariai, turėtume iš to pasimokyti ir viską padaryti, o tuo pačiu ir Banko administracija, kad tokios klaidos nepasikartotų, kadangi jos brangiai kainuoja Lietuvos žmonėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai. Ir visų pirma reikia ieškoti teisingesnio ir objektyvesnio sprendimo, kad išspręstume dabar esamą situaciją ir, žinoma, jokiu būdu neleisti, kad ji pasikartotų. O tam, man atrodo, dabar visos valstybės institucijos jau yra pasiryžusios ir kažką tuo klausimu daro. Juo labiau kad ir šis įstatymo projektas taip pat bus vienas žingsnis ta kryptimi.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėsiu dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš taip pat norėsiu pasisakyti, jeigu bus galima.
PIRMININKAS. Tik dėl balsavimo motyvų.
V.JUŠKUS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū.
K.KUBERTAVIČIUS. Paklausti dar bus galima?
PIRMININKAS. Prašau. Dar gerbiamasis K.Kubertavičius ta sąskaita.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar tie indėlininkai, kurie dėjo į banką pinigus, į tuos komercinius fiktyvius bankus pinigus, ar jie nenorėjo apgauti valstybės, gaudami neapmokestinamas pajamas?
J.LISTAVIČIUS. Na, aš nepasakyčiau, kad jau nuskriaustus dar reikia kažkuo kaltinti. Tačiau aš sakiau, kad priežasčių čia gali būti labai įvairių, žiūrint iš kokių pozicijų mes žiūrėsim ir ką norėsim vienaip ar kitaip apkaltinti. Aš jų nekaltinčiau žinodamas kai kuriuos indėlininkus, kadangi aš gaunu laiškų ir... žodžiu, žmonės jau šiandien sprendžia ne mokesčių klausimą, bet apskritai sprendžia, gyventi jiems ar negyventi. Mes Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje nagrinėjome konkrečius atvejus, kur taip pat sprendžiamas žmogaus gyvenimas ar mirtis, priklausomai nuo šitų indėlių sumos. Todėl daryti tokias paviršutiniškas išvadas, kad čia galėjo būti taip, galėjo būti taip... Žinoma, galėjo būti įvairiai ir, matyt, per tokią daugumą indėlininkų yra visko. Tačiau aš sakyčiau, kad dauguma indėlininkų, gal iš tikrųjų užstatydami paskutinį butą arba mašiną, ieškojo kažkokio lengvesnio pragyvenimo šaltinio. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ačiū, gerbiamasis Listavičiau.
Dabar, mielieji kolegos, toks dvigubas klausimas. Prezidentas, teikdamas šituos projektus, siūlo juos nagrinėti skubos tvarka. Niekas tam neprieštaravo. Taigi mes turim apsispręsti. Jeigu bus prieštaravimų, dabar yra galimybių taip padaryti. Dabar mes turim nuspręsti, ar įrašom tuos klausimus į sesijos darbų programą ir pradedame visas atitinkamas procedūras, ir antrasis klausimas - ar nagrinėjame šituos projektus skubos tvarka, ar normalia tvarka. Taigi prašyčiau kolegų pasisakyti dėl dviejų šitų dalykų ir ne vienas - už, vienas - prieš, o keturi Seimo nariai. Prašom.
Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Vietoj E.Bičkausko įjungė man.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Be jokios abejonės, šio įstatymo projektas iškrinta iš bendros teisės sistemos ir jį reikia vertinti tik kaip gaisro gesinimą. Bet, deja, neišvengiama ir aš manau, kad mums reikėtų pritarti jo pateikimui. Gesinant šitą gaisrą galimi du variantai, nes iš viso problema yra dviejų lygmenų. Yra lygmuo "Sekundės banko", kuris dirbo pagal Lietuvos valstybės leidimą, ir visų kitų finansinių institucijų, kurios dirbo be jokio leidimo. Sprendimas galimas toks: arba mes negriaunam teisės sistemos ir pripažįstam valstybės atsakomybę už padarytą "Sekundės" indėlininkams žalą, o tai reikštų apie 16 mln. dolerių, atimtų iš mokesčių mokėtojų (aš manau, vargu ar tai įmanoma), arba pritariam šio įstatymo projekto pateikimui.
Aš manau, kad turėtų labai atidžiai padirbėti daugelis komitetų, nes jis rengtas labai sunkiomis sąlygomis. Tai viena. Antra. Neapsiriboti tuo, bet svarstant šitą patį klausimą iš karto svarstyti klausimą apie tai, kokių reikia imtis priemonių ir kokius įstatymų projektus mes turime artimiausiu metu pateikti Seimui, nes tokius gaisrus gesinsime ir gesinsime. Todėl aš siūlau pritarti skubos tvarka, jeigu tai ne ketvirtadienį. Aš manau, kitą savaitę galbūt ir būtų galima priimti, bet reikia labai padirbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Juškus.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komisija šito banko problemą nagrinėja jau maždaug trys mėnesiai. Todėl neatsitiktinai gimė ir šitas projektas, kurį pateikė gerbiamasis J.Listavičius. Čia yra sprendžiama nepaprastai opi ir didelio žmonių būrio problema. Todėl šitame įstatyme jeigu jūs ir rasite geresnių pasiūlymų, juos bus galima svarstyti. Tačiau aš pritariu, kad tai reikia svarstyti skubos tvarka, taip, kaip siūlo Prezidentas. Ir aš manau, kad reikėtų jį teikti ketvirtadienį.
Jeigu kolegas šiek tiek domina apskritai to banko likimas, tai aš galiu, jeigu leisit, truputėlį papiktnaudžiauti laiku ir pasakyti štai ką. Šitas bankas anksčiau vadinosi visiškai ne taip. Paskui pakeitė pavadinimą ir šio banko steigėjai, vėliau išdavę savo kreditus įvairioms neaiškioms firmoms, savo akcijas pardavė ir visiškai išėjo iš šito banko. Liko kaip užstatas Dilys ir kitas žmogus.
Tokių bankų, matyt, mes turėsim dar ne vieną. Todėl mes paprašėm visų teisinių institucijų kaip galima skubiau parengti tokio įstatymo projektą ir pateikti Seimui svarstyti. Aš manau, kad reikėtų atmesti visas politines ambicijas, nes sprendžiama dėl žmonių likimų. Todėl aš pritariu šitam projektui ir kviečiu kolegas balsuoti už tai, kad būtų svarstoma skubos tvarka ir ketvirtadienį būtų įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymas yra tam tikra gaisro gesinimo priemonė, gaisro, kuris kilo, žinoma, ir dėl pačių indėlininkų, bet ir dėl valstybės kaltės. Nepripažinti valstybės atsakomybės mes čia jokiu būdu negalime, nes valstybė kontroliuoja komercinių bankų kūrimąsi, kontroliuoja jų vadovų skyrimą. Aš pats mačiau, kaip kūrėsi pirmieji dabar gerai dirbantys komerciniai bankai, kaip buvo tikrinama jų veikla. Mane tikrai stebina, kaip galėjo banko vadovu būti paskirtas asmuo, teistas už kriminalinį nusikaltimą?! Todėl, manau, kad valstybė visiškai nusiplauti rankų negali. Įkritom, gerbiamieji, į tam tikrą balą ir dabar reikia iš tos balos ropštis, ir ropštis ne visai normaliais įstatymais, bet tokiu kaip šis įstatymas. Todėl aš normaliai, paprastomis sąlygomis nenorėčiau pritarti tokiam įstatymui, bet šiuo atveju, manau, jis yra būtinas, jį būtina priimti, nes tas pasekmes būtina likviduoti. Būtina kaip nors padėti žmonėms.
PIRMININKAS. Ir kolega R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš bijau, kad priėmus skubos tvarka šį įstatymą nepridarytume dar daugiau blogybių. Atsižvelgdamas į Juridinio skyriaus išvadas, kur parašyta, kad svarstymo metu projektas turėtų būti pataisytas, manau, vargu ar mes galime šiuo klausimu skubėti. Aš prieš skubos tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pirmasis klausimas tikrai yra aiškus, kad įrašom į darbų programą ir pradedame procedūras. Ar galim pritarti bendru sutarimu, ar reikia dėl to balsuoti? Reikia? Prašom. Prašom dar sykį registruotis. Kolegos, registruojamės.
Salėje - 79 Seimo nariai.
Taigi pirmasis balsavimas dėl to, kad įrašom šituos projektus į darbų programą ir pradedame atitinkamas procedūras Seime. Prašom, kas už - tas už, kas mano kitaip, prašom kitaip.
BALSAS IŠ SALĖS. Na, kaip tai, kas už, tas už?
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų jau buvo pasisakyta.
Už - 45 Seimo nariai, 6 - prieš, 12 susilaikė.
Dabar dėl skubos tvarkos. Prašome. Kolega V.Jarmolenka. Vienas - už, vienas - prieš. Buvo pasiūlymas, tai yra Prezidento siūlymas, ir kai kurie Seimo nariai pritarė, bet kai kas prieštaravo. Todėl prašome po vieną pasisakyti. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš dėl procedūros pirmiausia noriu pasisakyti, o ne dėl balsavimo. Gerai daro Prezidentas ar blogai, čia kita kalba. Mes, kada nagrinėjome šito medalio vieną pusę, visiškai atmetėme kitą pusę, nes dalis žmonių, kurie ėjo teisingu ir teisėtu keliu, būtent per teismus, dabar atsiduria už šito įstatymo borto. Ką sakyti savo rinkėjams, kurie ėjo per teismus ir kurie turėtų atgauti per antstolius, kuriems valstybė neišmoka kaip institucija ir t.t.? Aš šito neišgirdau mūsų diskusijoje. Todėl aš siūlyčiau daryti paprastą tvarką ir neskubėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėjau tik atsakyti, jeigu galima, kad kitiems būtų aiškiau.
PIRMININKAS. Taip, prašom, bet irgi dar kartą pasakykit, ar jūs už skubos tvarką, ar ne?
E.BIČKAUSKAS. Jeigu tai bus svarstoma ir priimama ne ketvirtadienį, tai tada aš pritariu skubos tvarkai.
PIRMININKAS. Ne, ne.
E.BIČKAUSKAS. O atsakymas štai koks. Kurie ėjo teisėtu keliu. Šiuo metu Lietuvos banke, kur yra "Sekundės" banko rezervai, yra pateikti šeši teismo ieškiniai, kurie visiškai padengia šį rezervą. Indėlininkų yra 17 tūkstančių. Taigi mes galim atiduoti pagal teismo išieškojimą tiems šešiems žmonėms, kurie susidėjo didžiausias sumas, na, o apie 17 tūkstančių palikim šiaip sau, gatvėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar kolega K.Skrebys.
V.JUŠKUS. Aš patikslinsiu dar.
PIRMININKAS. K.Skrebys ir V.Juškus. Prašyčiau daugiau nesiveržti prie mikrofono. Prašom. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau, taip sakant...(Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Tylos, kolegos! Prašom klausyti.
K.SKREBYS. Irgi turiu tokią problemą - ką atsakyti rinkėjams. Bet po to, kada bus priimtas tas įstatymas, lieka pasakyti tik viena, kad Lietuvoje laikytis įstatymų ir eiti teisiniu keliu paprasčiausiai neverta. Geriau ateiti į Seimą, paverkti ar ant plataus peties, ar ant siauro, ir Seimas po to priims sprendimus, kurie nubrauks visus teisinius kelius, nubrauks teismo sprendimus, nutrauks jau priimtų teismo sprendimų vykdymą, nubrauks visą Civilinį kodeksą, Civilinio proceso kodeksą. Ir man tik truputį keista, kada aukštos kvalifikacijos juristai šneka ne teisės argumentų kalba, vadovaujasi ne teisine logika, bet emocijomis, kad štai kažkas bus nuskriaustas, kažkas pan. O kai iš šitos tribūnos buvo sakoma, kad rizikinga nešti pinigus, kad faktiškai tai yra azartinis lošimas, kad tai yra susiję su didžiule rizika, tada tie patys žmonės į tuos perspėjimus paprasčiausiai nekreipė dėmesio ir vadino kvailiais tuos, kurie juos įspėjinėjo, jog rizikuoja savo pinigais ir lošia labai rizikingą lošimą. Dabar, kai tas lošimas nepasisekė, tada jau kažkas yra kaltas. Dovanokit, jeigu kas nors prasiloš "Bingo" salone, tai gal Seimas irgi nuspręs jam kažką kompensuoti?
PIRMININKAS. Žiūrint kas prasiloš, gerbiamasis Skreby.
K.SKREBYS. Arba ant kieno peties paverks.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Juškus. Prašom.
V.JUŠKUS. Aš noriu tiktai truputėlį paaiškinti. Tai yra ne šeši teismo nuosprendžiai. Yra įvykdyta apie 2000 teismo nuosprendžių. Ir tam, kad būtų patenkinti šitie nuosprendžiai, neužtenka netgi su visais rezervais turimos sumos pinigų. Ir jeigu mes, kaip kai kurie kolegos mano, tai padarytume, tai daugiausia pensininkų, daugiavaikių šeimų poreikiai liktų nepatenkinti. Todėl mes ir siūlom šitą variantą - vis dėlto ieškoti išeities, nes tai nėra 7 tūkst., tai vis dėlto, gerbiamieji, yra apie 17 tūkst. Dabar patvirtina, kad netgi daugiau tūkstančių indėlininkų. Todėl mums nusigręžti nuo šitų žmonių... Teisėtai, neteisėtai jie buvo įdėję... Mes šiandien privalom ieškoti sprendimo. Visiškai juos palikti likimo valiai mes negalime, gerbiamieji. Ir todėl, nepaisant to, ar patinka kam, ar nepatinka... Žinoma, nėra tai... Gerbiamajam kolegai K.Skrebiui aš pasakyčiau, kad sprendimas nėra taip visiškai teisėtas ar pan. Todėl aš manyčiau, kad šituo konkrečiu atveju ir kad nebūtų panašiai ateityje, mes privalom priimti tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Aš pažadėjau kolegoms, kad paskutinis kalbėtojas dėl balsavimo motyvų yra V.Juškus. Gerbiamieji kolegos, ar leisim dar dviem garbingiems Seimo nariams ir signatarams - V.Jarmolenkai ir B.Rupeikai - pasisakyti? Leisti? Prašom. Kolega V.Jarmolenka, po to B.Rupeika.
V.JARMOLENKA. Benas anksčiau stovėjo. Atsiprašau, pone Rupeika.
PIRMININKAS. Prašom pagal abėcėlę. (Balsas iš salės) Lietuvišką.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, kad patikslinot, kokią abėcėlę turit omeny.
Aš suprantu, jeigu mes pakeisim Civilinį kodeksą, tai jis atgal negalios. Jis galios nuo šiandien arba nuo tada, kada mes priimsim. Kas bus su tais 2 tūkstančiais, kuriems valstybė privalo grąžinti per antstolius? Privalėjo per 15 dienų. Privalėjo pirmam žmogui, privalėjo dutūkstantajam žmogui, privalės tiems, kurie turėjo eiti ne su ponu Šustausku, o būtent per teismus. Prašau atsakyti man į šitą klausimą ir priimsiu visas Prezidento pataisas. Bet kol šito nebus, prasidės nuo šito momento nihilizmas, kuris vadinasi "važiavimas pagal Šustausko dūdą".
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Leiskite man pasisakyti prieš skubotą sprendimą, arba sprendimą skubos tvarka ir sprendimą mokesčių mokėtojų sąskaita. 1991 -1992 m., kada komercinių bankų įstatinis kapitalas buvo formuojamas tokių indėlių principu, mano rinkėjų iš Širvintų ir Vilniaus rajono turbūt ten nebuvo nė vieno. Nes tais metais dar nelabai kurie iš jų buvo pažinę markes arba dolerius. Ir dabar šitoje diskusijoje matydamas tendenciją suversti valstybei arba eiliniams mokesčių mokėtojams atsakomybės naštą, aš įsivaizduoju, kiek stiprių arba reiklių prašytojų mes pamatysime prie Seimo kitą dieną arba kitą savaitę, kada organizuotų arba gerai apgalvotų bankrotų banga nedelsiant nusiris per didžiausius Lietuvos miestus, pradedant Kaunu, Šiauliais, Klaipėda ir baigiant turbūt Vilniumi.
Aš esu prieš tokią tvarką, kada vėl eiliniam dar mokančiam mokesčius žmogui teks atsakyti už tai, kas tuo metu turėjo dolerių ir markių. Rizikos elementas buvo ir reikia už jį atsakyti visų pirma patiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi man tenka kentėti dėl mano liberalizmo, tai vis dėlto - gerbiamoji E.Kunevičienė, gerbiamasis E.Bičkauskas. Gerbiamajam V.Kunčinui - ne. (Salėje juokas) Reikia, kaip čia pasakius, savus griebti, tada kiti labiau bijos.
Prašau. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Man labai gaila, kad Pirmininkui atsirado savų ir nesavų. Aš kažkodėl maniau, kad Pirmininkas yra mūsų visų Pirmininkas, ir ačiū jam, kad dabar man suteikė žodį. Kaip visų mūsų Pirmininkui ačiū.
Dabar aš noriu pasakyti, kad aš pritarčiau šitam įstatymo projektui, jeigu jis būtų teikiamas kartu su indėlių apsaugos laikinuoju įstatymu. Be to įstatymo šitas įstatymas faktiškai neturės jokio rezultato, nes indėlininkai nebus apsaugoti, o bankininkai čia tuo atveju ar bankai irgi nebus apsaugoti. Nei vieni, nei kiti. Čia bus tiktai savaitei ar dviem atstūmimas tų žmonių, kurie dabar renkasi prie Seimo ar Vyriausybės, kad jie čia nesirinktų, kad įstatymas jau priimtas. Šitas įstatymas be laikinojo indėlininkų apsaugos įstatymo nieko nesprendžia. Todėl prašyčiau spręsti kartu.
O dėl formalių klausimų, kur ponas F.Kolosauskas labai gerai apeliavo, kiek čia bus kriminalinių nusikaltimų, kiek bus ekonominės žalos ir t.t., tai šitam įstatymui aš irgi nematau tokių sprendimų ir tokios medžiagos. Tai kaip mes galim svarstyti skubos tvarka? Todėl prašyčiau tuos klausimus spręsti kartu.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas. Po to aš paaiškinsiu, kas būtų, jeigu priimtume vienokį sprendimą, kas būtų, jeigu kitokį. Prašom, gerbiamasis Bičkauskai.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau tiktai atsakyti ir kolegai V.Jarmolenkai, ir kolegai B.Rupeikai. Beje, tikrai pritariu poniai E.Kunevičienei. Iš tikrųjų čia vienadienis dalykas ir, be jokios abejonės, turi būti visas kompleksas. Dar ir komercinių bankų įstatymą galim pridėti, ir kitus.
Dabar atsakau ponui B.Rupeikai. Jeigu jis būtų perskaitęs šito įstatymo projektą, būtų pamatęs, kad apie mokesčių mokėtojų pinigus čia nieko nekalbama. Šitame įstatyme kalbama tik apie klausimų sureguliavimą, kaip kiek galima greičiau pradėti grąžinti tas sumas, kurios surandamos dar "Sekundės" banke. Čia ir yra principas, kad neliečiami mokesčių mokėtojų pinigai.
Kolegai V.Jarmolenkai galėčiau atsakyti taip: galima buvo per teismus kreiptis, bet, deja, ne kiekvienas... Neskubėkite, ponas Jarmolenka! Ne kiekvienas iš tų indėlininkų, kurie yra padėję, turi galimybę sumokėti teismui 10% už tai, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, tamstai pastaba už kalbėjimą be leidimo. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes turim dabar du variantus. Jeigu net nubalsuotume už skubos tvarką, aš siūlau svarstymą, pabrėžiu, dar tik svarstymą, o ne priėmimą, paskirti arba ketvirtadienį, arba pirmadienį, kadangi dirbame pirmadienį. Jeigu pritariame skubos tvarkai, tada jau dėl įstatymų galima būtų balsuoti arba kitą antradienį, arba kitą ketvirtadienį. Taigi, man atrodo, būtų pakankamai laiko padiskutuoti, padaryti kai kurias išvadas ir ekspertizes ir spręsti. (Balsai salėje) Taip, aš turiu omenyje ir tą ekspertizę.
Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti už skubos tvarką. Tam, kad būtų skubos tvarka, reikia mažiausiai 36 balsų. Prašom.
Už skubos tvarką - 22, prieš - 20, 19 susilaikė. Skubos tvarka nebus nagrinėjama. Todėl dabar vis tiek pagal nustatytą tvarką reikia paskirti pagrindinį komitetą. Manau, kad tai turėtų būti Valstybės ir teisės komitetas, o papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Prašau. Galime ir Ekonomikos paskirti, nors čia ne tiek svarbu, kadangi bankai prie Biudžeto ir finansų komiteto. Prašau. Kolega K.Skrebys ir kolega A.Kunčinas.
K.SKREBYS. Aš noriu gauti...
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš noriu gauti stenogramai jūsų pažadą, kad bus atlikta kriminogeninė šių projektų ekspertizė, kaip to reikalauja Seimo Statutas. Nes iš esmės, jeigu šie projektai bus priimti, tai oficialiai aukščiausiu valstybės lygiu yra pasakoma mūsų valstybės piliečiams, kad teisiniu keliu naudotis neverta, kreiptis į teismą neverta. Verta ieškoti užtarimo aukštuose valdžios rūmuose arba aukštų vyrų kabinetuose. Tas paprasčiausiai labiau apsimoka.
Aš labai prašau, kad būtų atlikta kriminogeninė šių projektų ekspertizė. Taip, kaip to reikalauja Seimo Statutas.
PIRMININKAS. Manau, projekto autoriai tai labai gerai girdi ir atsižvelgs. Ir kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Ačiū, kad šiaip ne taip man buvo suteiktas žodis. Čia kolega K.Skrebys išties labai daug gilių minčių iškėlė, aš norėčiau kai kurias jas papildyti, kadangi priimant sprendimą tokiu svarbiu klausimu, man, pavyzdžiui, labai padėtų apsispręsti pamačius indėlininkų sąrašą, kurie yra įdėję daugiau negu 10 tūkst. dolerių, taip pat Seimo narius, kurie patikėjo savo indėlius tokiam garbingam bankui.
PIRMININKAS. Čia jau įdomu. Dar apie tokią ekspertizę nebuvo kalbos. Gerai. Gerbiamieji kolegos... (Balsai salėje) Tylos! Dėl komitetų sutarėme. Pagrindinis - Valstybės ir teisės, papildomas - Biudžeto ir finansų, plius - Ekonomikos. Manau, kad svarstymą Seime galėtume organizuoti kitą antradienį. Sutinkame? Ačiū.
4sesija54p svarstyti klausimai
Dabar mes dar turime kelias minutes. Aš siūlau ne šitą pertrauką pailginti - ji prasideda 11.40 val., o pietų pertrauką ir padaryti dar vieną gerą darbą, t.y. priimti nutarimą ir mažą įstatymą "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų". Ar galime šitą gerą darbą padaryti? Gerbiamasis Genzeli, prašom į tribūną. Čia yra labai trumpas įstatymas ir labai trumpas nutarimas patvirtinti nuostatus. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo jokių pastabų nėra gauta. Tik buvo gauta 16 punktui dėl skelbimo. O daugiau jokių pastabų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Tai galime priimti? Gerbiamieji kolegos, pirma...
B.GENZELIS. Ar papunkčiui, aš nežinau.
PIRMININKAS. Ne, čia yra vienas punktas ir įstatyme, ir nutarime. Kokie čia punktai. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo"? Gerbiamasis Z.Semenovičius. Prašom. Ne? Prašau. Gerbiamasis A.Pocius. Atsiprašau. Gerbiamasis A.Bendinskas. Gerbiamasis Pociau, paspauskite dar kartą.
A.BENDINSKAS. Reikia pritarti ir baigti šitą reikalą kaip galima greičiau. Tuo baigsime vieną jau gan senokai pradėtą epopėją.
PIRMININKAS. Kolega R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitete mes labai detaliai išnagrinėjome šituos nuostatus ir gan vieningai priėmėme sprendimą pritarti ir siūlyti Seimui priimti.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Pocius.
A.POCIUS. Prisijungiu prie tų žodžių. Nuostatų patvirtinimas - tai ne tik parama komisijai jos darbe, tai kartu ir pagarbos ženklas mūsų gimtajai lietuvių kalbai.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis. Prašom, kolega.
A.ENDRIUKAITIS. Taip pat pritariu teikiamiems projektams ir norėčiau pateikėjui kartu priminti, kad būtų papildomai peržiūrėti tie dalykai dėl atsakomybės. Aš noriu prisiminti visai neseniai Prancūzijos parlamento patvirtintą įstatymą dėl prancūzų kalbos gynimo ir tos kalbos gryninimo, kur numatytos didelės baudos tiems laikraštininkams, leidėjams, kurie šito nesilaiko. Tada būtų šios komisijos darbas lyg ir sugriežtintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, mūsų komitetas rengia pataisas Administraciniam kodeksui, kur būtų numatomos baudos. Savaime aišku, jeigu įstatyme nenumatomos pasekmės jo neveikimui, tai jis nėra įstatymas. Tai yra numatoma pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis, ir balsuosim.
67 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 56.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Malonu. Ačiū. Kas susilaikėt?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra. Daug nebalsavo.
PIRMININKAS. Čia jau kitas reikalas. Vis tiek galiu fiksuoti, kad vienbalsiai. Mielieji kolegos, 56 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš, niekam nesusilaikius, Seimo nutarimas "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo" tikrai vienbalsiai priimtas. Ačiū.
4sesija54p svarstyti klausimai
Dabar yra įstatymo pakeitimas. Tai yra "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso" įstatymo pakeitimo. Čia reikėtų taip, bus teisingiau. Ne pataisos, o pakeitimo. Prašom. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
B.GENZELIS. Čia turbūt aiški problema.
PIRMININKAS. Nereikia? Galime balsuoti? Gerai. Taigi, mielieji kolegos... Tada ačiū pranešėjui. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso" įstatymo pakeitimo? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 57.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikėt?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 57 Seimo nariams balsavus už, 2 susilaikius, įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso" įstatymo pakeitimo priimtas. Ačiū.
Dabar dėl tolesnio mūsų darbo. Aš siūlau daryti pertrauką šiek tiek ankstėliau, negu buvo numatyta, kadangi iš tikro taip našiai dirbome. Pradėti darbą... (Balsai salėje) Ne, darbą pradėti 12.00 val., bet nagrinėti antrąjį rezervinį klausimą, t.y. Vietos savivaldos įstatymo projektą. Kadangi čia skiriama pusė valandos. Tai kaip ir žadėjau šįryt, jeigu turime pusės valandos rezervą, tada galime tokį stambų klausimą imti spręsti. Jeigu būtų mažiau, darytume kaip nors kitaip. Taigi 12.00 val. - Savivaldos įstatymo priėmimas. Pranešėjas - A.Sadkauskas. Toliau 4, 5 punktas, t.y. tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Prašyčiau kolegas aktyviai ir gausiai dalyvauti posėdyje ir, žinoma, jeigu tikrai tvarkingai dirbsime, galėsime turėti ilgesnę pietų pertrauką.
Dabar pertrauka iki 12.00 val.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projekto Nr.451(8) priėmimo tęsinys (94.06.28)
4sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis ir registruotis.
62 Seimo nariai. Kaip esame sutarę, kadangi atsirado ilgesnė pauzė, tai ir rimtesnis klausimas, didesnės apimties, ir sudėtingesnis. Tai yra antrasis rezervinis: Vietos savivaldos įstatymo priėmimo tąsa. Kviečiu gerbiamąjį A.Sadkauską į tribūną.
Pirmiausia, gerbiamasis pranešėjau, malonėkite priminti, kur mes sustojome arba įstrigome. Mano protokolai rodo, kad mes priėmėm 15 straipsnio 1 dalies 17 punktų. Dar čia yra kolegų socdemų pastabų, jeigu jie nėra atsiėmę savo siūlymų.
A.SADKAUSKAS. Nėra socdemų, tai nereikia ir pastabų.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Jūs turite pasakyti, kam pritariate, kam nepritariate.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau jūsų paprašyti, nors ir atsirado ta didesnė pauzė, bet kadangi rezervinis klausimas vyksta ne pagal laiko nustatytą darbotvarkės programą, tai nėra tų žmonių, kurie pateikė alternatyvas. Gal mes tiesiog perstumtume kitus klausimus ir paskui gal jie atsiras. Šiuo metu dabar ponui A.Sadkauskui, aš galvoju, net nepatogu, nes nėra su kuo ginčytis.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, čia ne ta stadija, kur reikia ginčytis. Ir kairieji, ir dešinieji... Minutėlę. Ir centre yra pakankamai Seimo narių, kurių net ir vienas galės atsilaikyti ne tik prieš A.Sadkauską, bet ir prieš likusį Seimą.
A.VAIŠNORAS. Ponas Pirmininke, aš noriu vieną mažą pastabėlę.
PIRMININKAS. Prašau.
A.VAIŠNORAS. Jūs savo valia dabar tą klausimą pateikėte mums svarstyti ir poną A.Sadkauską "atvarėte" į tribūną. Tai aš paprašyčiau tiktai tokio džentelmeniško susitarimo vardan. Pasiklauskite poną pranešėją, gal iš tiesų jam bus patogiau, kada bus Seimo narys A.Kubilius, kada bus visi kiti, kurie pateikė alternatyvas. Iš tiesų tiktai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, aš turiu tamstą pataisyti. Tai atsitiko, kas dabar vyksta visų valia arba tyliai pritarus visiems. Aš labai garsiai naudodamasis mikrofonais pasiūliau, kad nuo 12.00 val. bus štai tokie klausimai. Ir gerbiamasis A.Sadkauskas stropiai referuos, o Seimo narių teisė pasirinkti. Juk čia dabar ne debatai, o pataisos, autoriaus pasisakymas arba remiančio pasisakymas ir balsavimas. Taigi prašom.
A.SADKAUSKAS. Pagal jus, Pirmininke, aš...
PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti, kad priimta 15 straipsnio 17 punktų. Dabar yra kolegų socdemų teikiamas naujas punktas tarp 18 ir 19. Tai yra, taryba svarsto ir sprendžia šiuos klausimus ir pasiūlyta: "tvirtina teritorijos raidos generalines kryptis, tikslus, strateginius projektus ir uždavinius, jų įgyvendinimo programas". (Balsai salėje) V.Astrausko jau buvo, dovanokite, gerbiamasis kolega, balsuota. Trečioji.... Taip. Meras įgyvendina. Trečiąją pastraipą išbraukti ir įrašyti į vieną. Tai aš supratau, kad už viską balsuota. O dėl 19 straipsnio, taip, nebuvo balsuota.
A.SADKAUSKAS. Čia iš esmės niekieno formuluotė.
PIRMININKAS. Gerai.
A.SADKAUSKAS. Mes pasirenkame savo formuluotę.
PIRMININKAS. Prašau. Kas remia socialdemokratų siūlymą dėl punkto tarp 18 ir 19 įrašymo? Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, jeigu būtų taip traktuojama, kaip mes suprantame, ir ta jūsų platesnė, bendresnė formuluotė, tai gal būtų gerai. Bet mes norėtume, kad nebūtų palikta tokiam laisvam traktavimui ir norime, kad būtų įtvirtinta, jog savivaldybės tvirtintų savo raidos generalines kryptis, tikslus, strateginius projektus, uždavinius ir jų įgyvendinimo programas. Manome, kad tai yra svarbu, kadangi savivaldybės kai kurių programų turbūt neįvykdys nei per dvejus metus, nei per ketverius. Ir kad jie užsiimtų savo krašto ateitimi, kad būtų tąsa tarp vienos savivaldybės su kita. Taip tiesiog ir įrašyti. Manau, kad toks konkretizavimas ir įrašymas privers tas programas turėti, o jeigu mes nesukonkretizuosime arba bendriau parašysime, tai jie paprasčiausiai to gali ir nedaryti. Aišku, būtų malonu, jeigu šita redakcija būtų priimta, bet čia jūsų nuožiūra, ar reikia patikslinti formuluotes.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom į mikrofoną.
V.ASTRAUSKAS. Noriu priminti, kad aš tiktai pirmąjį punktą pateikiau. Yra mano siūlymas, kad (...) siekiant užtikrinti gyventojų turto saugumą organizuoja reikiamą policijos nuovadų tinklą ir jiems (...) atitinkamą finansavimą. Šitas siūlymas iškyla dėl to, kad Antakalnio apygardos policijos komisarai su savo pavaduotojais pasakė, kad (...) patalpas nuovadai Antakalnio rinkiminėje apygardoje. Aš manyčiau, kad tai yra susiję su kitomis savivaldybėmis, iš tikrųjų savivaldybės, neišskirdamos plotų nuovadoms, tuo pačiu neleidžia užtikrinti normalaus nuovadų darbo. O tai yra pagrindinė grandis kovojant su teisėtvarkos pažeidėjais, nes jeigu būtų gerai sutvarkytos nuovados, jos būtų pakankamai finansuojamos, būtų mažiau problemų.
Dabar dėl to, kad šie klausimai, kaip ir mano jau atmestas klausimas dėl alkoholinių gėrimų licencijų išdavimo, tai, man atrodo, argumentas, kad šie dalykai gali būti kitame įstatyme, neturi pagrindo, nes čia yra ir daugiau punktų, kur pasakoma, kad įstatymų nustatyta tvarka teikia atitinkamus pasiūlymus. Tai, man atrodo (...) dalykai, ypač nuovadų sutvarkymas, turi būti aiškiai akcentuotai viename iš tų punktų. Aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, minutėlę. Dabar dar kolega A.Baležentis, ir tada apsispręsime dėl abiejų pataisų. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau padėkoti socialdemokratams ir priimti jų pasiūlymą, nes iš tiesų tai turėtų būti, kad savivaldybės matytų savo ateitį, perspektyvą, kad tokios programos būtų sudaromos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia gal...
A.SADKAUSKAS. Aš vis dėlto perskaitysiu, kas yra socialdemokratų projekte. Ar jūs čia ką suprasite, kas čia kitaip. Aš neabejoju nei jūsų, kad gerai, nei mūsų, kad gerai. Tikrai neabejoju. Tiktai žodžių žaismas, ir daugiau nieko. Perskaitau. Gerbiamasis profesoriau, jūs manęs iš vėžių nemuškit, neišmušit. Socialdemokratų: "Tvirtina teritorijos raidos generalines kryptis, tikslus, strateginius projektus ir uždavinius, jų įgyvendinimo programas". Mūsų: "Tvirtina teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų, miestelių plėtimo ir kūrimo generalinę schemą". Mūsų arčiau gyvenimo. Dabar dėl profesoriaus. Mūsų 16 straipsnyje dėl policijos nuovados yra įrašyta. Rašyti į įstatymą, kad ten Antakalnyje kažkas kažkam nesuteikė, aš nemanau, kad tai reikalinga. Pastatų dalijimas - ne šio įstatymo kompetencija. Bus kitas įstatymas ir ten dalysim.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar noriu kreiptis į abu profesorius. Gal abu? O gal kuris nors vienas atsiimtų savo pataisas?
A.BALEŽENTIS. Ar galima pasakyti žodį?
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Baleženti, jūsų siūlymų jau nėra ir jūs pasisakėt. Aš klausiu tiktai profesorių, ar jie atsiima savo siūlymus, ar ne. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Nežinau, į kurį profesorių kreipiatės.
PIRMININKAS. Pirma į A.Sakalą.
A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš puikiai suprantu, kad reikalauti balsuoti yra beviltiškas dalykas, kadangi sprendimai yra priimti. Todėl ateityje mes dėl visų mūsų pataisų elgsimės šitaip: Seimo narys R.Dagys pateiks pataisą, ją motyvuos, bet nereikalausime balsuoti. Jeigu pranešėjas nepriima, sprendimai yra priimti, čia tas rankų kilnojimas niekam nereikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis V.Astrauskas reikalauja balsuoti? Ne? Įpareigotas? Prašau, tada balsuosim. Taigi kas už gerbiamojo kolegos V.Astrausko papildymą 15 straipsniui "Dėl policijos nuovadų ir patalpų", prašom... Jau buvo pasisakyta dėl balsavimo motyvų. Kas už gerbiamojo V.Astrausko papildymą 15 straipsniui dėl policijos nuovadų ir kitų dalykų, tas balsuoja už. Kas mano, kad nereikia, kaip pranešėjas tvirtina, tas balsuoja kitaip. Prašom.
Už - 5, prieš - 23, 6 susilaikė. Pataisa nepriimta. Taigi dabar... Prašau. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS.Aš noriu atkreipti pranešėjo dėmesį...
PIRMININKAS. Kolegos, prašau tylos!
A.BALEŽENTIS. ... kad jūsų pozicijos visiškai sutampa su socialdemokratų pasiūlyta nuostata, bet skirtumas yra tas, kad jūsų variante yra šnekama tik apie teritoriją, o socialdemokratų variante šnekama apie visumą ir apie socialinę raidą, ir apie žmonių socialinių klausimų sprendimą. Šiuo požiūriu socialdemokratų variantas apima visa tai, kas yra pas jus, ir šiek tiek yra platesnis. O pas jus yra tik žemės tvarkymo klausimai. Aš siūlyčiau sujungti ir priimti.
PIRMININKAS. Ne, ačiū. Jau apsispręsta, o redaguojant jeigu bus šiek tiek patikslinta...
A.SADKAUSKAS. Reikia žiūrėti visame kontekste...
PIRMININKAS. Autoriaus valia...
A.SADKAUSKAS. Jūsų yra kitoj vietoj daugiau. Taigi čia reikia žiūrėti visą kontekstą ir mūsų, ir jų, jeigu norim tikrai jau labai sukratyti šitą kratinį mūsų ir socialdemokratų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau, bet mes abu vienu metu kalbam. Aš prašyčiau vis dėlto iš eilės: pirma tamsta, po to aš ir atvirkščiai, gerai?
BALSAS IŠ SALĖS. Galima ir duetu.
PIRMININKAS. Galima duetu, bet nepatogu, čia ne opera. Tokiu būdu dėl 18, 19 punktų susitarta. Dabar yra socialdemokratų dėl 20 punkto siūlymas. Ne, dėl 19 nėra jokių siūlymų ir todėl jokių balsavimų nebus. ( Balsai salėje) O labai paprastai: jeigu yra pataisa, tada balsuojama. Prašom netriukšmauti. Gerbiamasis Jarmolenka, tamstai antra pastaba šiandien už kalbėjimą be leidimo ir ne iš vietos. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš neprašyčiau ir nereikalaučiau balsuoti, bet norėčiau dėl 19 straipsnio atkreipti pranešėjo dėmesį, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, mes ne apie 19 straipsnį kalbam, o apie 15 straipsnio 20 punktą.
A.BALEŽENTIS. Taip, apie 19 punktą. Kad vis dėlto nereikėtų išskirti kraštovaizdžio objektų, o tiesiog ten padėti tašką. "Steigia ir tvarko valstybės saugomas teritorijas." Dėl to, kad čia gali būti ir kultūros paveldo, ir gamtos paminklų, ir kraštovaizdžio tarp jų, ir daugelis kitų. Tai nereiktų paminėti tik vieną iš daugelio. Aš siūlyčiau. Redakciniu požiūriu tai būtų geriau. O balsuoti neprašau, tai jūsų valia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu pranešėjas atsižvelgs, tai iš tikro jo valia. Kolega A.Salamakinas. Prašom. Dėl 20 punkto socialdemokratų siūlymo. (Balsas iš salės) Šiek tiek vėliau.
A.SALAMAKINAS. Aš vis dėlto norėčiau išgirsti gerbiamojo R.Dagio... Jie siūlo čia iš esmės pakeisti vieną žodį, kur projekte yra parašyta "tvirtina", o jie - "nustato". Vis dėlto koks yra tų žodžių skirtumas? Ar čia verta diskutuoti dėl to? Vis dėlto norėčiau, kad gerbiamasis R.Dagys argumentuotų, kuo skiriasi jų numatoma pataisa nuo projekte numatomos pataisos?
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Mūsų supratimu, "tvirtina" reiškia, jog kažkas yra pateikęs iniciatyvą ir tą iniciatyvą kažkas tvirtina. Šiuo atveju, kas tą iniciatyvą pateikė, nėra aišku iš projekto. Mes siūlome, kad būtų aišku, jog nustato, tai jie patys ir nustato tą tvarką be jokios kitokios iniciatyvos. Tai tokia mūsų redakcinė pastaba. Jeigu ji jums yra pakankamai priimtina, tai siūlau priimti. Bet jeigu jūs manot, kad "tvirtina procedūrą" yra tas pat, ką ir mes turime omeny, galim palikti taip, kaip tekste.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis dėl 20 dalies.
A.BALEŽENTIS. Man iš viso kelia abejonę, ar reikia kiekvienoj savivaldybėj įvesti skirtingą tvarką ir būtent tą tvirtinimo tvarką. Ar neturėtų ta tvirtinimo tvarka būti vienoda visoje Lietuvoje ir visose savivaldybėse, nes čia galų gale tas tvirtinimo tvarkos pagrindas turi būti teisinės nuostatos, kurios yra reglamentuojamos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir dėl to neturėtų būti įvairovės.
PIRMININKAS. Dabar pranešėjas, po to - kolega V.Jarmolenka.
A.SADKAUSKAS. Tai ir čia tas pat. Aš vis dėlto perskaitysiu: "Nustato savivaldybių sutarčių bei susitarimų su savo ir kitomis savivaldybėmis teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, užsienio įmonėmis, kitomis savivaldybėmis sudarymo ir tvirtinimo tvarką." Mūsų: "Nustato savivaldybių sutarčių bei susitarimų su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis tvirtinimo tvarką." Ko jūs, ponai, norit, nežinau. Aš nepriimu jūsų.
PIRMININKAS. Aišku, klausimas išspręstas pagal generalinį susitarimą. Dabar kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, Pirmininke. Aš tiktai norėčiau pasakyti, jeigu yra punktai iš eilės, tai nepažeiskit Statuto ir paklauskit: dėl 19 punkto mes negavom jokių papildymų arba pataisų, ar kas nors norėtų pasisakyti? Yra tokia procedūra. Jūs tai puikiai žinot.
Antras dalykas. Jūs man padarėt antrą pastabą. Jūs man galit sakyti dėl to, kad aš kalbu, kai aš kalbu per mikrofoną. Kai aš triukšmauju salėje, tai prašau tiksliai formuluoti: už triukšmą salėje V.Jarmolenkai reiškiu antrą pastabą. Taip aš sutikčiau, bet kalbėti yra jūsų valia man suteikti žodį ar nesuteikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimu, kad gerbiamajam V.Jarmolenkai pastabos pareikštos kitu pamatu. (Balsas iš salės) Va, čia jūs neteisus. Gerai. Dabar, gerbiamieji kolegos, yra socialdemokratų siūlymai dėl naujų punktų - tarp 22, 23 ir 23, 24. Prašom. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Mūsų manymu, yra labai svarbu apibrėžti, kas nustato nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką. Mes manom, kad tai turėtų padaryti taryba. Ji turėtų priiminėti sprendimus šiais klausimais pati arba aiškiai apibrėžti, kokiomis aplinkybėmis tai gali padaryti valdyba arba meras. Todėl mes ir norim įvesti naują punktą, kuriuo ir pavesti tai tarybai, kuris skamba taip: "Nustato savivaldybės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo ja tvarką". Sakykim taip, dėl didesnio apibrėžtumo, kuri valdžia tarp tarybos mero ir valdybos galbūt, kuri valdžia už tai yra atsakinga.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau?
A.SADKAUSKAS. Ne, mes nepriimam nei vieno, nei kito.
PIRMININKAS.Klausimas išspręstas. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Klausimas išlieka. O kaipgi bus darbo pasidalijimas, atsakomybės pasidalijimas sprendžiant nuosavybės klausimus tarp mero, tarp valdybos ir tarp tarybos? Klausimas tai išlieka. Kurioje vietoje jūs į šitą klausimą atsakot?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Dagy, prašom dėl kito siūlymo. 23, 24. (Balsai salėje) Dabar ne klausimų-atsakymų vakaras. Prašom, tarp 23 ir 24 punktų yra socialdemokratų siūlomas naujas.
A.SADKAUSKAS. 21 straipsnis, jeigu tai tamstai įdomu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, gerbiamasis Sadkauskai. Dabar R.Dagys. Prašom. Dėl pasiūlymo įterpti papildomą punktą tarp 23 ir 24. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes norim pasiūlyti, jog tarybos kompetencija būtų taip pat ir priimti sprendimus dėl vietinių apklausų organizavimo. Tokia nuostata pas mus iš esmės yra numatyta Konstitucijoje, bet kol kas niekaip nėra reglamentuota, kas tas apklausas vykdo. Manau, kad tai iš tiesų būtų labai naudinga funkcija vietos savivaldai, kuri pašalintų daugelį opių klausimų. Pavyzdžių galiu net pasakyti: degalinės statyba viename ar kitame rajone, gatvės prijungimo, kiti klausimai. Priimti sprendimus, kai neįtikinti vietiniai gyventojai, ir laukti piketų ir visokių streikų aplinkui, kreiptis į Seimą, Vyriausybę ir visas kitas organizacijas, ir paskui mums čia, prie Seimo durų, aiškintis, kodėl taip padarė, tai, manau, kad tokiai praktikai įsigalėjus mes iš tikrųjų pašalintume daug "karštų" klausimų. Tegul patys vietiniai žmonės ir sprendžia, ar jiems to reikia, ar nereikia. Jeigu nereikia, tai tada galų gale patys ir kalti, jeigu nenori plėtoti savo infrastruktūros ir pan. Pratinkime ir žmones, suteikime jiems galimybę dalyvauti tos vietos savivaldoje. Todėl mes siūlom, kad būtų įtrauktas toks punktas dėl vietinių apklausų organizavimo.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, tikriausiai reiktų paremti šitą socialdemokratų alternatyvą, kadangi, kaip jūs pamenat, mes 2 straipsnio antrojoje dalyje kažką panašaus esam priėmę, tik ten vadinom "gyventojų sueigos, gyventojų peticijos". Tai šitai galima, nors tas jau truputį dubliuojasi ir kartojasi, bet...
A.SADKAUSKAS. Ten dubliuoja. Viena, čia dubliuojam. Antra, labai norėjo... Aš galiu perskaityti 21 straipsnį. "Savivaldybės nuosavybė - tai savivaldybių nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina savivaldybės taryba". Mintis ta pati. Toliau. "Savivaldybės taryba teisę valdyti bei eksploatuoti konkrečius savo nuosavybės objektus gali deleguoti savo suformuotoms institucijoms arba ūkio subjektams". Čia viskas yra, tik kitais žodžiais. O čia irgi, kaip gerbiamasis V.Bogušis sako, dubliuojasi. Jeigu mes viską taip jau paimsim iš socialdemokratų ir perkelsim čia, tai, aišku, bus visai kitas kratinys, kitas įstatymas ir jis dubliuosis. Čia yra vienas įstatymas, nors jis, tas straipsnis, pateiktas lyg alternatyva, o čia yra kitas. Juos tuomet reikia kitaip sujungti. Aš negaliu. Kur galiu, tai galiu, bet čia negaliu priimti tų nereikalingų dubliavimų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Dabar dėl to papildomo socialdemokratų siūlymo dėl apklausų. Prašom.
A.SALAMAKINAS.Aš dėl šito ir norėjau paklausti. Aš maniau, kad jau pasiklydau šiose pataisose, kadangi komiteto pirmininkas turbūt kalbėjo ne apie tą. Čia yra jų siūlymas: "priima sprendimus dėl vietinių apklausų organizavimo". Ir, kaip sakė gerbiamasis V.Bogušis, 2 punkte pas mus jau apie tai kalbama, čia gal tik sukonkretina. Todėl aš noriu pirmiausia paklausti, ar mes dabar apie tą kalbam?
PIRMININKAS. Taip. Prašom dar kartą, gerbiamasis pranešėjau, aiškiai pasakykit, priimat ar ne? Tada galios susitarimas.
A.SALAMAKINAS. Apie apklausą aš kalbu.
PIRMININKAS. Taip, būtent apie apklausą.
A.SADKAUSKAS. Aš ir apie apklausą, ir apie abu naujai siūlomus punktus. Dar kartą sakau, kad nepriimu. Ir jau pasakiau, kodėl.
PIRMININKAS. Ačiū, klausimas išspręstas. 25 dalis yra A.Kubiliaus kitaip suredaguota. Jūsų nuomonė?
A.SADKAUSKAS. Taip, čia yra jo vienas prierašas, kad į teismą sprendimu gali kreiptis vienas trečdalis tarybos narių. Aišku, gali ir vienas trečdalis, gali ir ne vienas trečdalis. Čia nėra reikalo to rašyti.
PIRMININKAS. Reglamentuoti.
A.SADKAUSKAS.Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl gerbiamojo A.Kubiliaus pataisos? Nereikalauja. Ačiū. Klausimas irgi išspręstas. Dabar, gerbiamieji kolegos, visos pataisos, visi papildymai dėl 15 straipsnio yra vienaip ar kitaip išspręsti. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso 15 straipsnio. Ar galim bendru sutarimu priimti? Galim. Ačiū, priimta. Mes dar turim porą minučių. Gerbiamasis Sadkauskai, čia yra socialdemokratų siūlymas 15 ir 16 straipsnį sukeisti vietom. Nereikia...
A.SADKAUSKAS. Ne, mes nepritariam šitam siūlymui. Kam čia to reikia? Pas jus, taip, teisingai, pas mus taip neišeina. Pagal jūsų - teisingai. Taip.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamasis Sadkauskai, yra kolegos P.Jakučionio... Ne, ne P.Jakučionio.
A.SADKAUSKAS. Yra gerbiamojo A.Kubiliaus.
PIRMININKAS. A.Kubiliaus, taip.
A.SADKAUSKAS. Jis siūlo pavadinimą pakeisti. Mūsų - "valstybės deleguotoji kompetencija", o jis siūlo - "valstybės deleguotoji savivaldos institucijoms kompetencija". Mums atrodo, nei redakcija, nei turinys šito siūlymo netinka.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl pavadinimo? Minutėlę, dar kolega A.Baležentis nori tarti žodį.
A.BALEŽENTIS. Dėl 16 straipsnio. Ar jums neatrodo, kad čia labai švelniai pasakyta, nesijaučia imperatyvo? Ar nereiktų čia kur nors žodžio "privalo", nes už tai ten toliau žadama ir paleisti, ir tiesioginius valdymus, ir visa kita. O čia taip švelniai pasakyta, kad nesijaučia šito privalomumo pobūdžio.
A.SADKAUSKAS. Visiškai nesupratau jūsų motyvų ir jokio jūsų pasiūlymo nėra...
PIRMININKAS. Žodžiu, dar gerbiamasis V.Bogušis, ir tada apsispręsim. Kol kas, gerbiamasis Boguši, dėl 16 straipsnio pavadinimo.
V.BOGUŠIS. Taip, tai vis dėlto aš siūlyčiau pavadinimą palikti tokį, koks jis yra. Vis dėlto tai, ką ponas A.Baležentis iškėlė, čia nėra problemos, kadangi valstybės deleguotoji kompetencija reglamentuota įstatymais. Aš neįsivaizduoju, kaip savivaldos institucija gali nevykdyti įstatymų. Iš esmės, kad ir kaip keista, aš siūlyčiau pritarti 16 straipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Sutariam, ar reikia balsuoti dėl pavadinimo? Ačiū, priimta. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, dėl 16 straipsnio dar buvo kolegos V.Astrausko pasiūlymas išbraukti žodžius.
A.SADKAUSKAS. Taip, mes nepritariam ir tam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Astrauskai, prašom. Į mikrofoną, gerbiamasis Astrauskai, arčiau mikrofono.
V.ASTRAUSKAS. Reikia parašyti ne "taip pat gali", o tiesiog "valdo", nes jeigu bus deleguotoji kompetencija, tai nebegalės svarstyti, ar gali, ar negali, o tiesiog valdys. Man atrodo, kad čia reikėtų įsakmiau parašyti. Jeigu deleguotoji, tai turi ir vykdyti.
PIRMININKAS. Prašom dar kartą pasakyti savo nuomonę, gerbiamasis pranešėjau, ir apsispręsim.
A.SADKAUSKAS. Tai aš dar kartą sakau: mes diskutavom, kiek galėjom, ir negalim pritarti.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamasis Astrauskai, jūs reikalaujat balsuot?
V.ASTRAUSKAS. Nereikalauju.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada 16 straipsnyje visos pastabos išnagrinėtos. Ar reikalaujat kas balsuot dėl 16 straipsnio? Ne? Ačiū. Irgi priimta. Kadangi laikas baigėsi, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mes pasistūmėjome pirmyn. 15, 16 straipsniai priimti. Ačiū.
4sesija54p svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, dabar 4 ir 5 darbotvarkės punktai, t.y. Seimo nutarimai dėl dviejų tarptautinių sutarčių: dėl Lietuvos ir Ukrainos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo ir dėl Lietuvos ir Rumunijos sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo. Yra gerbiamasis mūsų kolega ir ministras P.Gylys. Ar norėtumėt ką pasakyt? Gerai. Tada prašysiu gerbiamuosius kolegas pasisakyt dėl balsavimo motyvų. Pirmiausia dėl Lietuvos ir Ukrainos sutarties. Prašom. Ar norėtų kas pasisakyt? Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Labai reikalinga, aktuali sutartis, gerai parengta ir pasirašyta. Siūlau pritart ir ratifikuot.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu daugiau nėra norinčių pasisakyt, siūlau dar sykį registruotis. Prašom, kolegos, registruotis ir kviečiu Seimo narius, kurie ne salėje, į salę. Gerbiamasis K.Gaška iš tikrųjų mano kvietimą išgirdo. Ačiū. Kviečiu ir kitus.
Salėje - 72 Seimo nariai. Mielieji kolegos, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošt balsuot. Gerbiamasis V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Gal jūs paaiškinsit ratifikavimo procedūrą, kuri turi būti atlikta Seime? Ar turi padaryt pranešimus pagrindiniai, arba pogrindiniai, kaip kartais mes kirčiuojam, komitetai, ar ne? Ar turi teikt ministras, ar turi pasisakyt iš tribūnos? Aš norėčiau sužinot visą ratifikavimo procedūrą.
PIRMININKAS. Prašom. Tos procedūros, kurių jūs reikalaujat, jau yra atliktos ir kurios iš tikro priklauso ne pagal kolegos V.Jarmolenkos reikalavimą, bet pagal Statutą. Tai yra ratifikavimas, nutarimo priėmimas. Kokie čia yra niuansai? Visos keturios stadijos - pateikimas, svarstymas komitete arba komitetuose, svarstymas Seime ir nutarimo priėmimas. Bet kadangi tai nutarimas, vadinasi, tarp stadijų užtenka vienos darbo dienos. Čia praktiškai buvo ilgiau ir noriu jums pasakyti, kad atitinkami komitetai, kurie turėjo padaryti išvadas, jas padarė ir padarė teigiamas išvadas. Tai yra pateikta raštu ir įteikta Seimo nariams. Komitetų pirmininkai ar atstovai galėjo pasisakyt, galėjo nepasisakyt. Tai neprincipinis dalykas. Pranešimas buvo pačioj pradžioj, kai buvo atitinkamo nutarimo ratifikuot tokią ir tokią sutartį pateikimas. Taigi viskas padaryta. Dabar liko galutinė, t.y. priėmimo, arba ratifikavimo, stadija, pasisakymas dėl balsavimo motyvų 4 - už, 4 - prieš, ir pats balsavimas. Ne elektronika, o pakeliant rankas.
Gerbiamasis Salamakinai, aš dar nepailsau aiškindamas ir Konstituciją, ir Statutą. Ir aš matau šito darbo prasmę. Matot? V.Jarmolenka jau suprato. (Salėje juokas) Aš labai atsiprašau, nesuprato. (Balsai iš salės) Taip. Tikrai, gerbiamasis Bendinskai, aš blogai aiškinau. Bet, gerbiamieji kolegos, čia yra nustatyta, sakykim, rutininė tvarka, ir šiuo atveju visos procedūros tikrai yra atliktos.
Prašyčiau kolegas dabar susikaupti ir prašau balsuot. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Lietuvos - Ukrainos sutarties ratifikavimo? Prašom balsuot. Kolega Raškini! Ačiū.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 70.
PIRMININKAS. Kas prieš nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 70 Seimo narių balsavus už ir 2 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo" priimtas. Ačiū.
4sesija54p svarstyti klausimai
Dabar, mielieji kolegos, antroji sutartis - dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės. Prašom. Kas nori pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Čia irgi visos reikalingos procedūros atliktos. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi ponas užsienio reikalų ministras labai retai būna Seime, tai naudodamasis proga norėčiau paprašyti jo, kad jūs pagalvotumėt apie sudaromos sutarties kažkokį unifikavimą. Čia buvo kalbėta, kad pasirašomos atskiros sutartys, parašai nėra įskaitomi. Gerai, jūs žinot, jūs turit Vyriausybės pavedimus ir visa kita. O kai mums patenka sutarties tekstai su neįskaitomais parašais, nereikia turbūt to spėliot, tai galima padaryt.
Antras klausimas. Ar tai būtina praktikoje, ar nebūtina, bet jūs turbūt tas sutartis kažkur deponuojate, ar mums patiems naudojantis ateityje įgytų tam tikrą prasmę, kokiomis kalbomis jos yra parašomos. Vienais atvejais parašomos lietuvių kalba ir tos šalies kalba, o trečia kalba kartais būna anglų, kartais rusų, o gal dar kokia nors kita. Tai ar čia negalima būtų kaip nors suvienodinti? O šiaip sutarties tekstui pritariu.
PIRMININKAS. Kolega R.Maceikianecas. Gerbiamasis ministre, būtų gerai, kad jūs gal pasakytumėt keletą žodžių dėl A.Endriukaičio pasisakymo. Prašom. Galit iš vietos arba iš centrinės tribūnos.
P.GYLYS. Aš manau, kad dėl to, jog būtų aišku, kas pasirašo, pastaba priimtina. Aš manau, tą tikrai reikia padaryt ir čia negali būti diskusijų. Ačiū už pastabą. Na, o dėl kalbų, tai paprastai būna dvišalius santykius pasirašančių šalių kalbomis. O su tarptautinėmis organizacijomis būna angliškai. O taip, kad būtų trečia kalba - rusų, aš negaliu tvirtint. Reikėtų man dabar visas sutartis... Paprastai būna trečia kalba, neutrali kalba su tarptautinėmis organizacijomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad čia taip pat yra komitetų teigiamos išvados. Tai yra Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir visos kitos reikalingos procedūros taip pat yra atliktos. Jeigu daugiau nėra norinčių pasisakyt dėl balsavimo motyvų, ar jau galim balsuot? Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės? Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 73.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 73 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš, niekam nesusilaikius, Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo" priimtas. Ačiū ministrui, ačiū kolegoms.
Dabar prašyčiau, kadangi turim šiek tiek laiko, gerbiamąjį A.Endriukaitį į tribūną su neįprasta misija ir įdomiu žodžiu, man regis. Prašom paklausyt.
A.ENDRIUKAITIS. Kaip ir žmogus, kiekviena knyga turi savo likimą. Aš turiu rankose 1955-1957 metų knygas, kurios šiomis dienomis atkeliavo į Lietuvos Seimą iš Rusijos. Kadangi tai yra susieta su Seimo nariu, tai aš norėčiau perskaityt vieną posmelį iš tų sąsiuvinių, kurie buvo atimti KGB pareigūnų iš lietuvių. Tais laikais jiems buvo iškeltos bylos. Tos bylos buvo darytos Rusijoje.
Ir štai "Lietuvos istorija", Šapokos "Istorija", įrišta į 1957 m. laikraštį "Krasnaja znamia". Joje yra įrašyti Seimo nario K.Kryževičiaus inicialai. Po tokių ilgų klajonių šita knyga grįžo lygiai kaip ir štai šitie sąsiuviniai su poezija, eilėmis, kurių pirmajame puslapyje įrašyta, kad "Izjato u menia 03.09.1958." Ir kažkieno ranka pabrauktos pieštuku tos vietos, kurios buvo vertinamos kaip antitarybinės.
Leiskit man perskaityti vieną posmelį. "Gėriau viltį, saldesnę už medų, maldė troškulį perlas akių, aš laimingas tavęs nepraradęs, neiškeitęs į melą Rytų".
Tai buvo antitarybinės eilės. Ir šitą knygą ponui K.Kryževičiui aš norėčiau prie visų garbingai įteikti, grąžinti, prisimenant tai, kad viskas visada anksčiau ar vėliau grįžta į savo vietas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl tolesnio mūsų darbo. Rytiniam posėdžiui visi skirti klausimai išspręsti. Kadangi už 7 punktą jau balsavome, o dėl 6 punkto prašyta tai daryt šiek tiek vėliau, todėl siūloma nagrinėti pirmąjį rezervinį. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, mes rezerviniuose klausimuose turim labai svarbų trečiąjį klausimą dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių - kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo. Mes apie tai kalbėjom ir vakar, kada svarstėme šios dienos darbotvarkę, ir tokios galimybės nebuvo, tačiau šiuo metu klostosi tokia situacija, kad galbūt mes galėtume šį nepaprastai svarbų ir skubos tvarka nagrinėjamą klausimą išnagrinėti iki pietų. Seimo nariai, atrodo,tam neprieštarautų. Tai galbūt, gerbiamasis Seimo Pirmininke, ir panaudokim šitą brangų laiką tam brangiam klausimui apsvarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums pranešti, kad diskutuoti dėl pirmojo rezervinio klausimo niekas neužsirašė. Vadinasi, yra tiktai pasisakymai dėl balsavimo motyvų ir tai ilgai neužtruks. Jeigu iš tikro tai ilgai neužtruks, tada mes galim nagrinėti ir trečiąjį rezervinį klausimą. Gerbiamasis Alesionka, ar jūs pasiruošęs? Gerbiamasis G.Paviržis, komiteto pirmininkas, taip pat? Labai gražu.
4sesija54p svarstyti klausimai
Taigi dabar dėl pirmojo rezervinio klausimo - dėl įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo" įgyvendinimo tvarkos". Kaip sakiau, niekas neužsirašė kalbėt. Ar gerbiamasis J.Bernatonis pasakytų baigiamąjį žodį, ar ne? Ne. Tada prašom dėl balsavimo motyvų. Ar patvirtinam po svarstymo, ar ne? Prašom.
Dar aš labai atsiprašau, yra alternatyvinis projektas, todėl pirma reikės pasirinkti projektus, o paskui patvirtint po svarstymo. Gerbiamasis Kubiliau, ar jūs nenorėtumėt tarti žodžio? (Balsas salėje) Gerai. Prašom. Tada aš, naudodamasis proga, galiu perskaityti tuos abu projektus, kad būtų aiškiau.
Taigi gerbiamojo J.Bernatonio ir ne mažiau gerbiamojo Č.Juršėno yra teikiamas toks projektas: "Nustatyti, kad iki 1994 m. birželio 5 d. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo" įsigaliojimo pradėtoms įgyvendinti piliečių iniciatyvoms paskelbti referendumus netaikomos šio įstatymo 9 straipsnio pirmosios, antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalies bei 11 straipsnio trečiosios dalies nuostatos". Štai toks mūsų su kolega J.Bernatoniu siūlomas projektas.
Tuo tarpu gerbiamojo V.Landsbergio, taip pat ne mažiau gerbiamojo A.Kubiliaus siūlomas variantas yra toks: "Nustatyti, kad birželio 15 d. įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo" negali būti taikomas iniciatyvinės grupės įgyvendintoms piliečių iniciatyvoms paskelbti referendumus, kai surinkti piliečių pareiškimų, pasiūlymų su parašais ir lydintys iniciatyvinės grupės dokumentai yra įteikti bei užregistruoti Seime iki to įstatymo įsigaliojimo, taip pat kai iki to įstatymo įsigaliojimo jau yra praėję daugiau negu pusė parašų rinkimui skirto laiko. Tokiems referendumams taikomas iki dokumentų įteikimo dienos arba daugiau negu pusė parašų rinkimo laiko veikęs Referendumo įstatymas, kuriame nurodytos Aukščiausiosios Tarybos ir jos struktūrų funkcijos pagal Lietuvos Respublikos aktą dėl Seimo atkūrimo ir Seimo Statutą atitenka Seimui bei jo struktūroms". Kaip matot, čia esminis skirtumas yra tas, kad mes siūlom netaikyti jau pradėtam referendumui, dėl kurio surinkti parašai, kai kurių straipsnių, tuo tarpu kitų kolegų siūlomas įstatymas nustato, kad iš viso referendumas, būsimasis referendumas, jeigu viskas bus gerai, turi būti rengiamas pagal senąjį įstatymą.
Gerbiamasis Kubiliau, prašom paspaust mygtuką ir pasakyt, ar aš teisingai išaiškinau, ar ne visai teisingai? Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Didžiai gerbiamas ir save gerbiantis Seimo Pirmininke, jūs esate beveik teisus, išskyrus tai, kad jūs vengiate pasakyti visą tiesą. Aš noriu pasakyti, kuo gi skiriasi mūsų nutarimai. Jeigu jūsų nutarime būtų kalbama, kad naujajame įstatyme "Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo" šiam referendumui taikomos tiktai normos, susijusios su paties balsavimo pravedimu, tada aš dar galėčiau galvot, kad po jūsų šituo nutarimu neslypi jokia apgaulė. Tačiau jūsų nutarimas, gerbiamasis Seimo Pirmininke, slepia savyje ir daug dirbtinių kliūčių, jūsų sumanytų šiam referendumui. Visų pirma jūs puikiai žinote, kad patvirtinus parašus Seimas imsis veiksmų, kurių pabaigos termino šiandien nesimato. Seimas pradės svarstyti, ar įstatymo projektas atitinka Konstituciją, ar neatitinka. Vienas dalykas. Kaip šita vadinamoji kolizija Seimo bus sprendžiama, įstatyme nenurodyta. Seimas pateiks Konstitucijos pataisų projektą, Konstitucijos pataisas svarstys, nesvarstys, priims, nepriims? Jokių apribojimų tam nėra.
Antra. Seimas turės galimybę pradėti svarstyti patį įstatymą. Svarstymui vėl jokių apribojimų nėra. Štai kur yra tie pagrindiniai mūsų pagrindinio nutarimo skirtumai. Aš tik išvardijau keletą momentų. Tų skirtumų ir tų paslėptų vadinamųjų kliūčių jūsų nutarime yra be galo daug. Jūs norite uždrausti iniciatyvinei grupei remtis buvusiojo įstatymo, pagal kurį buvo pradėtas referendumas, nuostata, kad įstatymo projekto atskiros nuostatos gali būti taisomos likus 15 dienų iki referendumo ir t.t. Tai aš noriu pasakyti, kad šita praktika, kurią jūs bandote taip tyliai dabar Seime įdiegti ir tokiu tyliu nekaltu nutarimu padaryti referendumo įgyvendinimą neįmanomą, yra ydinga. Aš norėčiau, kad visi Seimo nariai tai suprastų ir pritartų šiandien mūsų nutarimui.
Dėl to, kaip gali būti vykdomas balsavimas... Seimo Pirmininkas yra teisus, kad balsavimo tvarka turėtų būti suvienodinta. Mes galėtume tartis kompromiso būdu, o ne taip, kaip dabar bandoma Seimo vadovybės ir Seimo daugumos sudaryti visą seriją dirbtinių kliūčių Lietuvos Respublikos piliečių teisei į referendumą pareikšti. Aš siūlau balsuoti už profesoriaus V.Landsbergio pateiktą projektą, nes senasis įstatymas, priimtas, kaip Seimo Pirmininkas dažnai sako, dar sovietinėje Lietuvoje, sudarė kur kas daugiau galimybių, jame buvo kur kas mažiau apribojimų piliečių teisei į referendumą pareikšti. Todėl aš dar kartą kartoju ir siūlau balsuoti už mūsų pateiktą nutarimą.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad šita problema labai aiški, ir jos nereikia muilinti bei kuo daugiau sukelti tų putų. Galioja senasis Referendumo įstatymas. Čia, Seimo salėje, buvo ne kartą pabrėžta, kad jis neprieštarauja Konstitucijai. Čia yra norma ir apie ją nereikėtų toliau kalbėti ir kelias minutes visiems gaišinti brangų laiką.
Antra. Jei galioja įstatymas, tai negali būti jokių susitarimų. Aš nesuprantu šitokio fokuso. Įstatymas yra, įstatymas galioja. Ir dabar už įstatymo labai veiklūs vyrai dar pradeda susitarinėti, ar taip darysim, ar ne taip. Čia yra aiški įstatymo norma ir negalima jos pažeidinėti. Todėl manyčiau, kad tie Seimo nariai, kurie jau taip iškilmingai siūlo šitą, turėtų apie tai pagalvoti. Aišku, aš siūlau balsuoti už tai, kas buvo pateikta pagrindinių pranešėjų.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Dabar vienas pasisakė už vieną variantą, kitas - už kitą. Dar po vieną gali pasisakyti. Prašom, gerbiamasis Kubertavičiau.
K.KUBERTAVIČIUS. Ačiū už suteiktą žodį. Aš norėčiau pasakyti, kad profesoriaus V.Landsbergio pateiktame įstatymo projekte rašoma, kad mūsų priimtos Referendumo įstatymo pataisos negalioja po to, kai yra įteikti iniciatyvinės grupės surinkti parašai komisijai. Pirmojoje dalyje. O antrojoje dalyje rašoma, kad negalioja tos priimtos pataisos, kai praėjo daugiau kaip pusė viso laiko parašams rinkti. Tai aš būtent ir nematau loginio ryšio. Jau ir taip aišku, kad parašai yra įteikti. Tai kam reikalinga šito įstatymo antroji dalis? Todėl man toks painiojimas ir įvairiausi įtarinėjimai iš tikrųjų nepriimtini. Aš siūlau pasirinkti pirmąjį pateiktą gerbiamojo pono Č.Juršėno variantą.
PIRMININKAS. Ir kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš pasisakau už antrąjį variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir vienas iš pranešėjų - gerbiamasis J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau ne kartą pasakiau tuos argumentus, kuriuos dabar norėčiau pakartoti, kad būtų lengviau apsispręsti pasirenkant alternatyvius projektus. Visų pirma man sukėlė didelę nuostabą tai, kad profesorius V.Landsbergis, pats pasirašęs Lietuvos Respublikos Konstituciją, pasirašęs Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", užmiršo, kas nustatyta šioje Konstitucijoje ir šiame įstatyme, ir siūlo projektą, kuris prieštarauja įstatymui "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", taip pat prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai iš tiesų labai keistas reiškinys.
Aš noriu priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą, beje, priimtą referendumu, "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo tol, kol jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. Vadinas, tos senojo Referendumo įstatymo nuostatos, kurios prieštarauja Konstitucijai, nebegalioja. Seimas todėl ir ėmėsi iniciatyvos priimti Referendumo įstatymo pataisas, reikiamus papildymus, kad būtų galima organizuoti referendumą.
Jeigu būtų priimtas tas projektas, kurį teikia profesorius V.Landsbergis, tai reikštų tik tiek, kad referendumas niekuomet nebus surengtas, nes vis tiek senojo Referendumo įstatymo normos, kurios prieštarauja Konstitucijai, negalėtų būti taikomos nei šiam referendumui, nei kitiems kada nors būsiantiems referendumams. Jau svarstant įstatymo projektą buvo pasakyti kaltinimai, jog įstatymas galios atgal. Priimtas įstatymas niekuomet negali galioti atgal. Tai yra teisės abėcėlė ir visiems suprantami dalykai. Įstatymo normos galioja tik tiem veiksmams, kurie jau padaryti po įstatymo įsigaliojimo. Todėl ir reikalingas šis įstatymas dėl įgyvendinimo tvarkos, kad nebūtų taikomi parašų tikrinimo metu tie kriterijai, kurie yra numatyti įstatymo pataisose ir papildymuose. Jeigu šis įstatymas dėl įgyvendinimo tvarkos būtų nepriimtas, susidarytų irgi tam tikra teisinė kolizija. Nes renkant parašus nebuvo reikalaujama, kad būtų įrašytas paso numeris, o pagal įstatymą pataisos to reikalauja. Taigi tokiu būdu Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų padaryti išvados, jog surinkti parašai yra teisėti, ir negalėtų pateikti tokios išvados Seimui, o Seimas negalėtų paskelbti referendumo. Tai man nesuprantama, kodėl konservatoriai, pasivadinę referendumo iniciatoriais, dabar visokiais būdais blokuoja to referendumo paskelbimą. Nejaugi jau įsitikino, jog tą referendumą pralaimės?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėsime balsuoti alternatyviai. (Balsai salėje) Gerbiamasis Skreby, prašyčiau nereplikuoti be leidimo iš vietos ir neiti gerbiamojo Vladimiro Jarmolenkos keliu!
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Dabar alternatyviai. Pirmiausia balsuojame už vieną variantą, o po to už antrąjį variantą. Tas, kuris bus pasirinktas, bus galutinai priimtas ar nepriimtas po svarstymo. Taigi kas už tą variantą, kurį teikia kolegos Č.Juršėnas ir J.Bernatonis, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Dabar kas už antrąjį variantą, kurį teikia kolegos V.Landsbergis ir A.Kubilius, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 49 balsavus už pirmąjį variantą, 28 - už antrąjį variantą, pasirinktas pirmasis variantas. Dabar mes jau formaliai turėsime balsuoti už, prieš ir susilaikyti dėl pasirinktos alternatyvos.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau, kad jūs panaikintumėte šito balsavimo rezultatus todėl, kad jūs man nesuteikėte žodžio dėl procedūros. Prieš balsavimą aš buvau pakėlęs ranką ir bėgte bėgau prie mikrofono.
PIRMININKAS. Nepastebėjau.
V.JARMOLENKA. Netgi negirdėjau, kokio Vladimiro keliu einate. Čia jau jūsų asmeninė problema, pone Juršėnai. Bet aš norėjau pasiūlyti, kad iš dviejų variantų mes galėtume padaryti vieną kompromisinę redakcinę grupę ir nereikėtų jums balsuoti alternatyviai. Ir šita galimybė buvo. O dabar jūs alternatyviai pagilinote duobę tarp tų dviejų (iš esmės kalbant apie tą patį) projektų ir užkirtote kelią Seimui prieiti prie bendro kompromiso. Sėkmės jums savo nestatutiniame darbe, pone Juršėnai!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau nepasiduoti gerbiamojo Vladimiro Jarmolenkos vizijai ir siūlymams, kadangi pasirinkus vieną iš variantų galima iki priėmimo dar tobulinti. Jeigu bus jį įmanoma patobulinti su nepasirinktojo varianto idėjomis, tai tikrai bus galima padaryti. Čia jokia problema ir niekas tikrai nepažeista. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo "Dėl įstatymo "Dėl Referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo" įgyvendinimo tvarkos" projektui, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 23.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 47 Seimo nariams balsavus už, 23 - prieš ir 4 susilaikius pritarta įstatymo projektui po svarstymo.
Dabar, manau, galime pasirinkti priėmimo datą. Galėtų būti kitas pirmadienis, kadangi numatyta dirbti. Ar sutinkame su tuo? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar dar iki numatytos pertraukos, net jeigu mes ją ir anksčiau padarysime negu buvo skelbta, vis tiek yra dar šiek tiek laiko.
4sesija54p svarstyti klausimai
Aš siūlau išnagrinėti trečiąjį rezervinį klausimą. Įstatymo "Dėl sanatorinių, kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo" projektas. Čia yra svarstymo stadija. Pasiruošę pasisakyti pranešėjai gerbiamasis L.Alesionka ir gerbiamasis G.Paviržis. Kalbėti niekas neužsirašė. Tai tik bus pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Yra gerbiamasis A.Baležentis. Bet reikėjo užsirašyti. Tada taip. Prašom, gerbiamasis Alesionka. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
G.JURKŪNAITĖ. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Prašom, gerbiamasis Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos...
G.JURKŪNAITĖ. Dėl vedimo tvarkos aš norėjau pasisakyti.
PIRMININKAS. Tada atsiprašysiu pono L.Alesionkos.
L.ALESIONKA. Prašom.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė dėl vedimo tvarkos.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau atkreipti kolegų Seimo narių dėmesį, kad čia turėtų būti dabar pateikimo stadija, kadangi yra pateikiami netgi du alternatyvūs įstatymo projektai. O buvo anksčiau pateiktas svarstymui komisijos nutarimo projektas. Dabar pateikiami nebe komisijos nutarimo projektai, o yra Seimo nario L.Alesionkos siūlomas įstatymo variantas ir G.Paviržio ir R.Dagio įstatymo projekto variantai. Todėl čia turėtų būti pateikimo stadija. Mes turėtume susipažinti su pateikiamais jau dviem alternatyviais įstatymais.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Ir komiteto nuomonės prašysiu, Seimo nary Pavirži.
L.ALESIONKA. Aš paaiškinsiu šitą situaciją...
K.SKREBYS. Ir dėl vedimo tvarkos dar!
PIRMININKAS. Vieną minutę! Na, duokite dar tarti žodį Seimo nariui L.Alesionkai. Paskui Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, aš paaiškinsiu šitą situaciją, kodėl šiandien darbotvarkėje jūs matote ne nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių, kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo", o įstatymo projektą. Jūsų pavedimu Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė nutarimo projektą, kuriam jūs iš esmės pritarėte ir kurį teikė Seimo komisija. Svarstymo metu grįžta vėl prie to paties klausimo, kad Lietuvos Respublikos įstatymas, priimtas pernai gegužės 25 d., "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" ir jo 5 straipsnis, kad šitą klausimą spręstume nutarimu, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadas ir pakartotinas mano konsultacijas su Juridiniu skyriumi, vis dėlto klaidingas. Šį klausimą reikėtų spręsti įstatymu. Man paaiškino Juridinis skyrius, jog įstatymu todėl, kad būtent sanatorinės, kurortinės įstaigos, deja, dokumentaliai nebuvo profesinių sąjungų nuosavybė, o buvo valdomos profesinių sąjungų. Kadangi tokios Juridinio skyriaus išvados, kadangi taip nusprendė komitetas balsuodamas, kad vis dėlto šį klausimo sprendimą pateiks įstatymu, tai vykdydamas komiteto pavedimą aš ir pateikiau įstatymo projektą, kuris užregistruotas Nr.949(3). Jis atspindi tai, ką komitetas savo balsavimu nutarė.
Ką komitetas nutarė balsuodamas posėdyje ir kuo šis įstatymo projektas skiriasi nuo to nutarimo teksto, kurį jūs svarstėte salėje ir kuriam pritarėte? O štai kuo. Balsuodamas komitetas nutarė pateikti štai tokį sprendimo variantą, kad profesinėms sąjungoms paliekamas turtas (bet šį kartą nuosavybėn, o nebe valdymui), kurį sudaro poilsio namai "Trakai", Lampėdžių poilsio namai, valstybinė įmonė "Neringos kopos" (buvę poilsio namai "Neringa") ir Druskininkų kurortinių įstaigų autoūkiui priklausiusios autotransporto priemonės. "Visa kita - gydyklos, sanatorijos ir jas aptarnaujantys objektai - skiriami valstybės nuosavybėn". Tokia buvo komiteto valia, išreikšta balsavimu. Ją aš ir perteikiau šitame įstatymo projekte. Taip pat buvo diskutuota dėl nutarimo 4 straipsnio. Minutėlę, pasitikslinsiu... Taip. Kuriame buvo kalbama, kad už valstybės nuosavybėn paimamus objektus kompensuoti profesinėms sąjungoms, kitaip sakant, iš mokesčių mokėtojų pinigų, iš biudžeto išmokėti tą jų vertę, kuri buvo (...) neikikariniu laikotarpiu. Komitetas balsuodamas nusprendė įrašyti punktą "nekompensuoti už valstybės nuosavybėn paimamus objektus". Tačiau man dirbant su Juridinio skyriaus specialistais jie mane įtikino ir išaiškino, kad jeigu mes išvis neįrašysim punkto dėl kompensavimo, tai automatiškai už tuos objektus niekas ir nekompensuoja. Štai tik tokie yra šiandien skirtumai tarp nutarimo projekto, kaip teisingai pastebėjo kolegė G.Jurkūnaitė, ir įstatymo projekto, kurį aš teikiu, remdamasis komiteto sprendimu.
Kokias pastabas aš gavau dėl šito įstatymo projekto? Vienintelę pastabą aš gavau dėl 5 straipsnio apie Lietuvos gailestingųjų seserų sąjungai grąžintinus 1930 m. pirktus ir 1941 m. nacionalizuotus vilos "Aldona" išlikusius du pastatus ir žemės sklypą. Toje pastaboje teigiama tai, kad Seimas neturėtų pats grąžinti. Jis pripažįsta nuosavybės teisę ir pasiūlo Vyriausybei tai padaryti nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Aš priėmiau šitas pastabas, tiktai jos dar neatsispindėjo šitame punkte.
Trys komiteto nariai - gerbiamasis G.Paviržis, gerbiamasis V.Astrauskas ir gerbiamasis R.Dagys - balsavo prieš tuos sprendimus, o kai kurie susilaikė. Jie pateikė alternatyvų problemos sprendimo variantą, tačiau kadangi tai yra atskiras variantas, aš jo nenoriu komentuoti. Tai gali padaryti autoriai. O svarstymo eigoje, be abejo, diskusijose dalyvausiu kaip Seimo narys, o ne kaip pateikėjas.
Tai tiek, kolegos, šiandien jūsų žiniai. Ir dar. Komitetas, atsižvelgdamas į iš tikrųjų labai liūdną, katastrofišką, netgi tragišką kai kurių šitų objektų būklę, ypač kurortinių įstaigų autoūkio, kur liko tik du žmonės, kurie, aš nežinau, iš kokio pasiaukojimo šiandien dar ten laikosi iš paskutiniųjų. Jie pasakė taip: iki Seimo atostogų pakentėsim, po to - kaip norit.
Todėl komiteto prašymas svarstyti šitą klausimą skubos tvarka. Aš dar kartą perduodu šią sąlygą ir prašau Seimo būtent šia tvarka ir toliau svarstyti klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Jūs žadėjote žodį dėl procedūros suteikt. Tai visų pirma, jeigu dabar vyksta svarstymas, tai...
PIRMININKAS. Kol kas dar nieko nevyksta. Pranešėjas tik informaciją pateikė. Mes tuoj nuspręsim, ką darom toliau. Prašom.
K.SKREBYS. Tai jeigu numatoma daryti svarstymą taip, kaip yra parašyta darbotvarkėje, tai, deja, alternatyvaus projekto negali būti. Negali būti, nes Statuto 156 straipsnyje parašyta: "Svarstymo pagrindiniame komitete metu turi būti priimtas vienas iš šių sprendimų:
1. Pritarti pateiktam projektui.
2. Pritarti vienam iš alternatyvių projektų.
3. Pritarti projektui su išlygom." Ir t.t., ir t.t. Jokiu būdu svarstymo stadijoje negali būti dviejų alternatyvių projektų. Arba jūs privalot grįžti į pateikimo stadiją ir pateikti ir viena, ir kita, arba, jeigu dabar yra svarstymo stadija ir komitetas jau svarstė, tai priimti alternatyvaus projekto nebegalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
L.ALESIONKA. Aš atsakysiu, jeigu galima, Seimo nariui K.Skrebiui. Jūs esat visiškai teisus, ir aš su jumis sutinku, ir štai dėl ko. Aš čia nematau kokio nors nesusipratimo. Tai nėra du įstatymo projektai. Tai, ką teikia gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis, V.Astrauskas ir R.Dagys, tai nėra alternatyvus projektas tam įstatymo projektui, kurį aš teikiu ir kuris atspindi komiteto sprendimą. Jie teikia papildymus įstatymui, kuris priimtas 1993 m. gegužės 25 d., jo numeris 160. (Balsas iš salės) Taip, bet jis užregistruotas kaip įstatymo projektas, jis nėra alternatyvus tam, ką aš teikiu. Aš taip suprantu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Alesionka. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jus truputį informuosiu, ką sako Statutas, o jūs patys, matyt, suprasite taip pat, kaip ir aš. 157 straipsnyje sakoma: "Įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje, pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas (mes jį, matyt, išgirsime), balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams arba atmesti, alternatyvių projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų pranešimai". Alternatyvus projektas yra, jis normaliai užregistruotas. Aš privalau suteikti žodį vienam iš alternatyvaus projekto autorių. Jis atsakys į jūsų klausimus, ir nebūtinai mes šiandien turėsime nuspręsti balsavimu, tai yra užbaigti svarstymo stadiją. Matyt, mes tada turėsime padaryti svarstymo pertrauką, komitetas pažiūrės abu projektus, galbūt iš jų padarys vieną arba padarys projektą su alternatyvomis, ir tada mes jau kitą kartą galėsime baigti svarstymą. Čia jau kaip komitetas nuspręs. O dabar trumpai Seimo narys A.Baležentis. Po to - Seimo narys G.Paviržis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, alternatyvaus projekto nėra. Tai yra visiškai skirtingas, jūs dabar bandot padaryti jį kaip alternatyvų. Tai yra visiškai skirtingas įstatymo projektas. Mes turėjome Seimo nutarimo pateikimą, po to Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė, ir štai kas nutarta. Cituoju iš išrašo, kadangi aš neatstovauju tam komitetui. "Nuspręsta pritarti nutarimo projekto nuostatoms su išlygomis ir atsižvelgiant į Seimo Juridinio skyriaus išvadas ir komiteto narių siūlymą parengti įstatymo projektą ir siūlyti svarstyti Seime skubos tvarka." Štai ir vyksta to įstatymo svarstymas.
BALSAS IŠ SALĖS. Pateikimas.
A.BALEŽENTIS. O dabar pažiūrėkit, kaip vadinasi tie du įstatymai. Vienas įstatymas, kuris iš tiesų iš esmės yra nutarimas, įvardytas kaip įstatymas pagal komiteto sprendimą ir pagal Juridinio skyriaus rekomendaciją, tai jis ir vadinasi taip, kaip ir nutarimas vadinosi - "Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių, kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo". Kaip tik komiteto įgaliojimu jį yra parengęs Seimo narys L.Alesionka. Tuo tarpu antrasis įstatymas visiškai kitaip skamba. Įstatymo projektas įvardytas taip: "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" pakeitimo ir papildymo". Mes iš tiesų visiškai nenagrinėjom ir nežadam nagrinėti (to nėra ir sesijos darbų programoje) viso profesinių sąjungų turto. Tuo tarpu kalbama tik apie sanatorijų ir kurortinių įstaigų priklausomybę. Ir tai yra darbotvarkėje, tai yra sesijos darbų programoje, ir vyksta šio klausimo svarstymas. O jeigu mes pereisim prie kito, visiškai pašalinio klausimo, tai iš tiesų tada bus net ne pateikimas, o visiškai naujas dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, aš taip pat puikiai moku skaityti, kaip ir jūs, ir aš nežiūriu, kas ten parašyta pavadinime. Aš žiūriu į įstatymo turinį. Ir viename, ir kitame įstatyme kalbama apie tas pačias gydyklas, kurortus ir visa kita. Nėra nė vieno papildomo žodžio. Tiktai vieno ir kito įstatymo sąranga yra visiškai kita. Jeigu aš klystu, Seimo narys G.Paviržis, komiteto pirmininkas, mane pataisys. Prašom siūlyti sprendimą. Ką jūs siūlytumėt komiteto vardu, ką reikėtų šiandien daryti? Ar pristatyti jūsų projektą ir paskui komitetas norėtų svarstyti, ar kokį kitą sprendimo variantą siūlote, ar laikote, kad čia du skirtingi įstatymai, kaip mano A.Baležentis, kur viename kalbama apie profsąjungų turtą, kitame - apie gydyklas? Prašom, jūsų nuomonė. Toliau spręsim, ką daryti. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man tenka tik apgailestauti, kad gerbiamasis A.Baležentis, dalyvaudamas komiteto posėdyje ir suprasdamas visą tą argumentaciją, kokia buvo sakoma dėl įstatymo konstrukcijos sudarymo, jis, pasirodo, net neskaitęs, atvertęs šitą žiūri ir iš pavadinimo sprendžia, kaip kas daroma.
Komitete išsiskyrė nuomonės. Rengti įstatymą buvo nuspręsta komitete vienbalsiai. Iš tikrųjų įstatymu mes turime įtvirtinti, o ne nutarimu. Čia jokio nuomonių skirtumo nebuvo. Tačiau dėl naujo įstatymo rengimo (mes juk jau esam priėmę įstatymą dėl profsąjungų turto) ir kai kurių straipsnių papildymo būtent tomis nuostatomis, konkrečiai dėl kurortų, nuomonės išsiskyrė. Štai mes, trys komiteto nariai, manom, kad ši konstrukcija yra geresnė. Tai čia dėl tokio procedūrinio dalyko.
Komiteto vardu man šiuo atveju kalbėti sunku, kadangi balsuojant komitete dauguma palaikė tą variantą, kurį išdėstė gerbiamasis L.Alesionka. Tačiau aš apeliuoju į tuos kolegas, kurie kėlė rankas ir balsavo. Jie dar kartą susimąstę galbūt nuomonę turėtų ir pakeisti. Visų pirma aš manau, kad norim ar nenorim, gerbiamieji kolegos, mes turim pripažinti, kad visas profsąjungų turtas (statiniai, pastatai) buvo inventorizuotas 1990 m. pagal Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Dvi komisijos nustatinėjo tą turtą. Jos nustatė ir dalis, ir sumas, ir fizinius vienetus, kas yra valstybės, kas yra profsąjungų. Priiminėdami įstatymą praeitais metais mes kaip tik dar kartą prie to grįžome ir priėmėm šitas principines nuostatas, kad kas yra valstybės - tai valstybės, kas profsąjungų - tai profsąjungų. O ką paimam iš profsąjungų, tai paėmę kompensuojam. Toks įstatymas mūsų yra priimtas ir mes manom, kad šitos nuostatos reikia ir toliau laikytis.
Dabartinis sprendimas, aš negaliu kitaip pavadinti, - voliuntaristinis, paremtas bolševikiniais metodais. Tuo tarpu mes minėjome, kad jeigu mes galvojame, jog atimam ir nacionalizuojam, paimam valstybės žinion, aišku, turbūt būtų teisėtas sprendimas, be jokios abejonės. Teisingas ar ne, aš leidžiu sau suabejoti. Bet paėmus ir nustačius, kad tai buvo profsąjungų turtas, o tai yra komisijų inventorizacijos aktuose surašyta, mes privalom kompensuoti. Mes taip pat tai siūlėm. Deja, mūsų komitetas nubalsavo priešingai. Pasirodo, balsavimo dauguma ne visada teisybė yra nustatoma. Kaip girdėjome iš kolegos L.Alesionkos, Juridinis skyrius jau pataisė, kad reikia būtent šitaip, o ne kitaip. Tai iš esmės dabar kalbėdami apie tai, kad yra vienas įstatymas ir kitas, jie, gerbiamieji kolegos, kalba visiškai apie tą patį. Visiškai apie tą patį. Esmė kokia? Pas mus yra numatyta kompensacija. Įstatymo konstrukcija, aš pasakiau... Naują įstatymą rengia gerbiamasis L.Alesionka, o čia yra mūsų jau priimto įstatymo papildymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, gal tada taip padarykime. Aš irgi puikiai suprantu, kad yra toks pat įstatymas, tik kitaip sutvarkytas. Negalima jo vadinti visiškai skirtingu įstatymu. Todėl aš jums siūlyčiau trumpai pareferuoti savo teikiamo įstatymo skirtumus ir atsakyti į klausimus, jeigu tokių atsirastų.
G.A.PAVIRŽIS. Gerai. Mūsų parengto įstatymo projekto esmei Seimas prieš gerą savaitę pritarė, tik tai buvo Seimo nutarimas. Aš dar kartą noriu priminti: Seimas tam pritarė ir pavedė šitą dokumentą svarstyti komitetui. Šitas dokumentas buvo labai ilgai rengiamas, tikrai labai dalykiškai visos suinteresuotos organizacijos jame dalyvavo. Dar 1993 m. vasario mėnesį mes sudarėm komisiją dėl kurortų. Komisija dirbo. Paskui patvirtinom fondo tarybą, ir Seimas vėlgi pavedė fondo tarybai ir šitai komisijai parengti dokumentą dėl kurortų valdymo. Ir šitas dokumentas buvo parengtas. Jis buvo suderintas su savivaldybėmis, buvo suderintas su Vyriausybe, profsąjungomis, kitaip sakant, fondo taryba. Galbūt kažkur buvo mažų skirtumų, tačiau bet kokiu atveju dokumentas buvo aprobuotas šitų komisijų balsavimu ir pateiktas. Čia net rašo, kad "derinti valstybės ir profesinių sąjungų interesus, ieškoti geriausio kompromisinio sprendimo padėjo net Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas". Ir aš manau, kad parengtas dokumentas (...) kaip tik neturėtų būti priešinantis Lietuvos žmones. Štai mūsų 3 komiteto narių siūlomas projektas būtent remiasi šituo, mes nieko kito nepridėjome, tik redakcinės pataisos ir susiejimas su ankstesniu įstatymu. O iš esmės tai suderintas dokumentas toks, koks jis buvo pateiktas Seime. O komitete buvo jau priimtas gerbiamojo L.Alesionkos parengtas vienpusis dokumentas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Tačiau iš pradžių prašom dėl vedimo tvarkos. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man regis, kad jūs padarėte klaidą neišsiaiškinęs ir suteikęs žodį ponui G.Paviržiui, kaip komiteto atstovui. Jeigu ponas G.Paviržis, kaip komiteto atstovas, norėjo referuoti apie posėdį komitete, kas buvo svarstyta ir kas buvo nutarta, tuomet nereikėjo šito pasisakymo sudubliuoti su savo alternatyvaus projekto arba projekto pataisų teikimu. Aš irgi buvau šitame komiteto posėdyje ir manau, kad nešališkai galėjau visiškai puikiai tai referuoti.
O dabar, kadangi jūs norite, kad atsakinėtų į klausimus dėl projekto, kurį teikia ponas G.Paviržis, tai aš norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūs išsaugotumėt šitą sąrašą ir iš naujo paskelbtumėt pavardes deputatų, kurie nori paklausti projekto autoriaus Seimo nario L.Alesionkos. Kai atsakys į klausimus ponas L.Alesionka, tuomet klausinėsim alternatyvaus projekto autoriaus. Aš labai norėčiau, kad kolegos Seimo nariai susikauptų, nes klausimas, kurį mes svarstome, kainuoja labai brangiai. Tai yra valstybės milijoninės lėšos.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Jeigu Seimo narys L.Alesionka norės dar kartą pristatyti projektą, tai jam bus suteikta tokia galimybė, galės atsakyti į klausimus. Jeigu jis mano, kad jau atsakė aną kartą, tai jam nereikės atsakinėti į klausimus. (Balsas iš salės) Seimo nariui A.Baleženčiui žodis nebus suteiktas. Dėl vedimo tvarkos tuo pačiu klausimu galima kalbėti tik vieną kartą, taigi labai atsiprašau.
Seimo narė V.Briedienė nori paklausti. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas tikrai yra labai svarbus ir man keista, kad šio klausimo Ekonomikos komitetas nesvarstė, nes čia tikrai yra labai didelės lėšos ir didelis turtas skirstomas, ir komitetuose jis turbūt turėjo būti svarstomas. Mane domina pono G.Paviržio varianto 6 straipsnis. Iš kokių lėšų valstybė galės kompensuoti? Kaip bus sukauptos tos lėšos? Ten teigiama, kad bus kompensuojama tik profesinėms sąjungoms. Dabar profesinių sąjungų yra labai daug. Kaip čia bus, kokioms profesinėms sąjungoms bus kompensuojama? Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Čia parašyta, kokiu būdu Vyriausybė nustatys. Aš manau, kad jeigu mes kalbam apie išlikusį turtą ar apie fizinių ar juridinių asmenų turtą, jeigu jis buvo kažkokių asmenų, norim ar nenorim, mes turim kompensuoti. Čia galima ginčytis dėl laiko. Čia kitas dalykas. Galima atidėti ir vėliau. Čia mes rašom 1998 metus, bet kad nekompensuotume, tai mano galvoje nėra tokios minties.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Iš esmės aš pratęsiu gerbiamosios kolegės V.Briedienės klausimą dėl tos kompensacijos. Komisija konstatavo labai liūdną faktą, kad nė vienos gydyklos šiandien nėra pelningos. Jeigu jos būtų pelningos, tai kainos už teikiamas paslaugas gali būti tokios, kad jos bus "neįkandamos" nei "Sodrai", nei žmogaus kišenei. Jeigu mes gydyklas atiduodam... Ir šiandien mes jas rėmėm iš biudžeto, tarp kitko, Seimas tai daro jau dvejus metus iš eilės. Jeigu šiandien mes remiam nuostolingas gydyklas ir dar norim už jas iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų mokėti kompensaciją, dovanokit, tai kiek tada kainuos gydymas tose gydyklose ir kas pajėgs juo pasinaudoti? Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Na, jūs pats į tą klausimą atsakėte. Ten, kur kalbama apie gydyklas, profsąjungos iš esmės nepretenduoja į tai.
L.ALESIONKA. Taip, bet jūs teigiat 6 punkte...
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti tarpusavyje.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, ten kalbama apie tą sanatoriją, kur tamsta teikėte susitarimo būdu, kad paliekat profsąjungoms. Apie ją ir kalbama.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Nebūdamas labai suinteresuotas sprendžiant šį klausimą, norėčiau išgirsti pranešėjo nuomonę apie tai, kokias socialines grupes labiau patenkintų jūsų teikiamo įstatymo projekto pataisos ir kolegos L.Alesionkos? Jūsų paties požiūriu.
G.A.PAVIRŽIS. Mano galva, profsąjungos apskritai yra skirtos tam, kad gintų žmonių socialinius, ekonominius interesus. Jos kuriasi šiuo metu ir sprendžia kaip tik tuos klausimus, gerbiamasis kolega, kokius jūs keliate. Be šitos bazės ji savo šitų funkcijų niekaip negalės atlikti. O jeigu tuo užsiims ir valstybė, ir profsąjungos savo ruožtu, bus tam tikra konkurencija, aš manau, nuo to tiktai laimės paprastas žmogus - Lietuvos gyventojas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu, kad jūs man paaiškintumėte, kodėl Lietuvos žmonės dar kartą turi išpirkti savo turtą - sanatorijas? Aš negaliu suprasti, kodėl reikia kompensuoti profsąjungoms, kurių nėra? Jau nebeliko LTSR profsąjungų. O toms LTSR profsąjungoms priklausė visi Lietuvos dirbantys žmonės ir tai yra visų Lietuvos dirbančių žmonių nuosavybė. Tai kodėl dabar mes, visi Lietuvos žmonės, per mokesčius turim dar kartą išpirkti ir apmokėti grupelei žmonių, vadinamajam fondui? Aš šito negaliu suprasti. Prašau jus paaiškinti.
G.A.PAVIRŽIS. Na, man sunku išaiškinti žmogui, kuris apskritai suprasti nenori. Jeigu jam būtų neaišku, jis būtų atėjęs paklausti. Čia reikia labai ilgai aiškinti. Mes iš pat pradžių, gerbiamasis Baleženti, kalbėjome apie tai, kad profsąjungos, nors jūs sakote, kad prievartinės buvo, valstybinės ir t.t., niekad šimtu procentų profsąjungos nariais nebuvo. Be to, buvo tokių sričių, kur profsąjungos iš viso negyvavo. Tai irgi Lietuvos žmonės. Taigi traktuoti, kad tai visi Lietuvos žmonės, visiškai neteisinga.
Dabar jūs kalbate, kur tie pinigai ir kaip bus panaudota. Mes gi kalbame apie tai, kad čia ne profsąjungas mes remiam, o remiame fondą, kuris jau yra sudarytas mūsų Seimo. Fondas, kurį valdo ir profsąjungos, ir šiuo metu Vyriausybės atstovai, kurie tas lėšas davė, ras kur panaudoti. Ten ir (...) profsąjungoms, ir kitiems dalykams, ir paremti, ir t.t. Čia daug galima. Čia parašytos visos fondo funkcijos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau jūsų paklausti daugiau kaip gydytojas. Atvirai pasakius, norėčiau pasakyti, kad jūsų galbūt susierzinimas tikrai ne vietoje, o kita vertus, jau seniai, kada buvo svarstomi profsąjungų įstatymai, aš buvau savo nuomonę pasakęs ir jos nekeičiu. Vis dėlto tikrų profsąjungų nebuvo, ir viskas, kas jose buvo sukaupta, tai buvo perskirstytos visų Lietuvos dirbančių žmonių lėšos. Tai jokia paslaptis, ir čia niekas neturėtų dėl to pykti. Tuo labiau kad dabar tame fonde, kaip jūs žinote, nėra taip sklandu: kelios profsąjungos jau išėjo iš to fondo, ir vėl pasireiškė tokie siauri interesai.
Aš tiesiog norėčiau jūsų paklausti. Ar tų žmonių, kurie galėtų ten gydytis, interesai nenukentės, jeigu nebus vis dėlto perduota valstybei, o...
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, man labai malonu, kad jūs taip jaudinatės, bet jūs turbūt mažai skaitėte. Mes ne prieš, kad gydyklos ir sanatorijos... Čia apskritai kalbama tik apie vieną sanatoriją. Na, o profsąjungos - jos yra ar nėra, kokios jos, tai galbūt, kolegos, mes pasižiūrėkime. Jeigu Europoj gyvuojantys centrai, turintys dideles tradicijas, pripažįsta mūsų šakinius komitetus ir susivienijimus, tai mums čia Seime kalbėti, kad nėra ir t.t., man atrodo, sarmata.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Aš norėčiau paklausti, kiek profsąjungų atstovai dalyvavo rengiant vieną ir kitą projektą?
G.A.PAVIRŽIS. Profsąjungos tą... Aš jums noriu, gerbiamasis kolega, pasakyti, kad tas, kurį mes giname, čia kaip tik su profsąjungomis ir buvo rengtas susitarimo būdu. Ne visai susitarta, nevisiškai, bet mes palaikom. Profsąjungos nesutinka ir su anuo variantu, bet mes būtent aną variantą palaikome, nes už jį buvo nubalsuota komisijoj, ir už tai mes jį remiame.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad nėra įdomesnio Seimo darbo, kaip ką nors skirstyti. Neseniai skirstėme kalėjimą, duoti Kaunui ar neduoti. Aš balsuodamas taip ir nesužinojau, ar ten yra kamera su langu į sodą ar kaip nors, bet vis tiek balsavau...
PIRMININKAS. Yra, gerbiamasis Salamakinai.
A.SALAMAKINAS. Malonu tada, malonu, kad yra. (Juokiasi) Ir dabar aš balsuodamas tikrai nežinau, kam tie pastatai turi atitekti. Aš noriu tada jūsų paklausti. Kaip, jūsų manymu, kada bus pigesnis kelialapis žmogui nusipirkti, ar kai profsąjungoms priklausys tie pastatai, ar kai priklausys valstybei?
G.A.PAVIRŽIS. (Pauzė) Aš manau, kad kaina rinkos sąlygomis priklauso nuo to, ar yra konkurencija, ar ne. Jeigu paklius pas vieną monopolistą, jis visada diktuos sąlygas ir kainą. Dabar, mūsų supratimu, pagal mūsų šitas sąlygas ir siūlymus tai būtų du šeimininkai, kurie galėtų užsiimti. Tegul konkurenciniu būdu, natūralios kovos būdu vienas sustiprėja, o kitas miršta. Nuosavybės klausimai kada yra svarstomi, tai aš manau, ar apie kalėjimą svarstėme, ar aukštųjų mokyklų statutus, ir kur mes pastatus surašome, nieko nepadarysi, reikia šitaip. Kad ateityje susirinkęs kitas Seimas, arba, sakykim, jeigu Vyriausybė... jeigu priimam nutarimu, kad pasikeitusi nekaitaliotų, o būtų nuspręsta visam laikui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Komitete svarstant šitą klausimą buvo pasakyta, kad maždaug apie 10% profsąjungų turto buvo valstybinio turto dalis, o visas likusis turtas buvo profsąjungų. Dabar svarstomame klausime yra tiktai valdytas buvusių profsąjungų. Vadinasi, tik 10% yra ginčytinas dalykas. Man atrodo, kad dėl to nebuvo ginčijamasi. Dėl tų 10% buvo pripažinta, kad tai yra valstybinė nuosavybė ir dokumentais yra įrodoma. Dabar ponas L.Alesionka, pateikdamas savo klausimą, iš viso profsąjungas pavadino valstybinėmis. Vadinasi, jau klausimas yra visiškai kita linkme, būtent politinė diskusija. Kas tos profsąjungos? Ir ar jos turi iš viso kokias nors teises į tą turtą?
PIRMININKAS. Laikas.
V.ASTRAUSKAS. Man atrodo, reikia atsiriboti ir reikėtų svarstyti klausimą tiktai turtinį, ir tą klausimą, ar tie 10% yra kompensuojami. Man atrodo, kad kur kas daugiau yra valstybei grąžinama...
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, atsiprašau. Prašom. Pranešėjau, turite ką komentuoti?
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, kolega. Į šį klausimą sunku dabar atsakyti ta prasme, kad mes nespėjam. Bet mes Seimo nariams būtinai pateiksime sustambintus inventorizacijos duomenis, kur komisija nustatė, kas priklauso profsąjungoms, kas valstybei. Bet visiškai akivaizdu, kad pagal šitą nutarimą, kurį ir mes siūlome, profsąjungos yra nuskriaustos. Visiškai sutinku su tuo, kad šiuo metu pakrypęs klausimas yra politizuojamas. Todėl, kad pati koncepcija jau nukrypsta nuo priimto mūsų įstatymo. Pranešėjas, prieš tai kalbėjęs, remiasi, kad tai valstybinės, kad buvo prievartinės profsąjungos ir iš to išplaukiantys kiti dalykai. Tai tie patys sakiniai, kada 1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, suvaržydama profsąjungų veiklą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ar jūs šitame projekte kalbate apie vieną neteisėtai privatizuotą Druskininkų sanatoriją, berods "Agilą"?
G.A.PAVIRŽIS. Dovanokit, kolega, nesupratau klausimo.
PIRMININKAS. Klausia, ar neteisėtai privatizuota Druskininkų sanatorija "Vila". Ar jūs šiame projekte apie tai kalbate?
A.ENDRIUKAITIS. "Agila", vadinasi "Agila".
PIRMININKAS. "Agila", atsiprašau.
G.A.PAVIRŽIS. Ne, šito aš negaliu atsakyti. Reikia man patikslinti.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš jau ir nenorėjau klausti, kadangi man aišku, kad gerbiamasis pranešėjas dabar kalba apie šiuolaikines besikuriančias profsąjungas ir nori, kad iš biudžeto dar būtų joms kompensacijos ir kad Vyriausybė darytų ką nori. Bet juk biudžetą tai Seimas tvirtina ir iš karto turėtų numatyti viską. Jokiu būdu negali būti kitaip.
G.A.PAVIRŽIS. Na, suprasti suprantama. Taigi mes šitą problemą taip pat antrus metus sprendžiame. Jeigu profsąjungos pasiimtų visas patalpas, kurios jau priklauso, tai biudžetas visai nieko ir nemokėtų. Dabar, kada valstybė paima pastatą savo naudai, aš niekaip neįsivaizduoju, kaip galima už tą neužmokėti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui G.Paviržiui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji Seimo nariai... Vieną minutę! (Balsas salėje) Mes turime daryti svarstymo pertrauką. Pasakysiu kodėl. Kadangi laikas baigėsi. Pertrauką darome iki kito posėdžio, nebent Seimas nutartų kitaip.
4sesija54p svarstyti klausimai
Dabar dar liko 2 min., todėl aš kviesčiau priimti 4 rezervinį klausimą, jeigu jums būtų tai priimtina. Tai dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudėties. Seimo narys A.Rudys kviečiamas į tribūną. Jeigu bus sutarimas, mes galėsime priimti, kadangi tai nenorminis dokumentas. O jeigu kils daug diskusijų, padarysime taip pat pertrauką. Prašom. Užsirašė, beje, kalbėti dėl profsąjungų kol kas vienas Seimo narys A.Baležentis. Jeigu kas pageidaus kitai diskusijai, aš neturiu, gerbiamieji. Jūs galvose "užsirašėte", tai kitas reikalas. Aš turiu sąrašą.
Prašom, Seimo nary Rudy.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vėl teikiu tą patį projektą, kuris išdalytas vakar ir kurio mes vakar nespėjome apsvarstyti. Taip pat pastaruoju metu yra išdalytas jau šiandien papildomas Seimo nario A.Kunčino pasiūlymas.
Na, aš tiek galėčiau pasakyti, kad mūsų projekte siekiama atkurti proporcijas, kurios buvo formuojant šitą komisiją, ir jis šituo pagrįstas. O Seimo nario A.Kunčino pasiūlymas - išplėsti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją iki 9 narių ir paskirti gerbiamąjį A.Greimą jos nariu - iš esmės yra šitų buvusių proporcijų pakeitimas naujomis. Na, man atrodo, kad Seimas turėtų apsispręsti, ir viskas.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume mes priimti šitą dokumentą papunkčiui? O gal bendru susitarimu galima priimti? Negalima bendru susitarimu. Papunkčiui siūlote. Prašom, kas dėl 1 punkto? Ar nori kas nors kalbėti dėl motyvų?
A.RUDYS. Aš atsiprašau. Gal pasiūlyčiau tokį variantą.
PIRMININKAS. Prašom.
A.RUDYS. Yra pasiūlymų dėl šito nutarimo. Tai jeigu logiškai sudėtume abu į vieną vietą, pirmasis klausimas...
PIRMININKAS. 1 punktas.
A.RUDYS. 1 punktas turėtų būti toks: padidinti Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisiją iki 9 narių. Jeigu šitas bus priimtas, tai atitinkamai toliau lengvai eis. Man atrodo, šičia yra esminis šito nutarimo...
PIRMININKAS. Taip, tai prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Ar padidinam Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos narių skaičių iki 9? Dabar yra 8, taip? Tai prašom, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš siūlau padidinti komisijos narių skaičių, kadangi reikia sudaryti komisiją pagal Seimo Statuto reikalavimus, kad būtų atstovaujama proporcingai dauguma ir mažuma Seimo narių. Dabar dauguma yra skriaudžiama, kadangi lygiai yra daugumos ir mažumos atstovų. Todėl siūlau vienu padidinti ir įvykdyti Statuto normas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Taip pat padidinti? Bet galima siūlyti tik nepadidinti.
A.BENDINSKAS. Aš tik kitą noriu...
PIRMININKAS. Ne, negalima.
A.BENDINSKAS. Maža pastaba, čia laiko neužims.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BENDINSKAS. Bet ir ana komisija ne per daug ką nuveikė.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys J.Beinortas. Galima siūlyti nepadidinti.
J.BEINORTAS. Mums ana komisija visiškai buvo gera. Aš stebiuosi, ar prieš tuos Seimo narius, kurie išbraukiami iš komisijos, yra kokių nors kaltinimų? Jeigu tokių pranešėjas turi, tai būtų pats laikas juos pasakyti.
PIRMININKAS. Buvo kalbėta aną kartą, kokiais motyvais vadovaujantis komisija keičiama. Tai daugiau kas nori pasisakyti prieš padidinimą? Nėra. Seimo narys V.Mačiulis, ne?
V.MAČIULIS. Ne.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika gali dar pasakyti ką nors.
B.V.RUPEIKA. Taip, aš noriu pasisakyti prieš didinimą, kadangi artėja tas metas, kai nebebus Seime eilinių Seimo narių. Tai agituodamas jus už tai, kad dar tokių liktų, nesiūlau didinti komisijų.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip: ar pritariame 1 punktui, ar ne. 1 punktas skamba taip. Perskaitykite, pranešėjau, 1 punktą. Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti.
A.RUDYS. 1 punktas skambėtų taip: "Padidinti Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisiją iki 9 narių".
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 1 punktą, paspaudžia mygtuką "už".
26 siūlo padidinti, 11, įskaitant pranešėją,- prieš, 9 susilaikė. Padidinamas. Dabar dėl 2 punkto prašom.
A.RUDYS. 2 punktas turėtų skambėti taip, kaip yra pateikta mano atstovaujamame projekte. Tiktai galbūt S.Burbienę reikėtų perkelti į pirmąją vietą. Sukeisti pavardes.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Pritariame? Toliau prašom.
A.RUDYS. Toliau 2 skambėtų taip, kaip yra pateiktas mano pasiūlyme. Tačiau reikėtų čia įrašyti tada, jeigu LDDP nesiūlo kito, dar A.Greimo pavardę.
PIRMININKAS. Kaip pasiūlyta pataisoj, taip?
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Niekas ne prieš? Ne. Seimo narys V.Juškus prieš? Prašom.
V.JUŠKUS. Atsiprašau. Čia daugelis... Štai ir dešinėje, ir kairėje klausiu, kas turite konkretų projektą, apie kurį kolega kalba. Deja, prašau, išdalyta, bet štai dešinė neturi, kairė neturi. Paklauskit. Paklauskite štai kolegos, ar turi tą projektą?
PIRMININKAS. Turi. Gerbiamieji Seimo nariai...
V.JUŠKUS. Tai apie ką mes kalbame tada?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Juškau, yra vienas pagrindinis projektas ir pataisa.
V.JUŠKUS. Aš tą vieną turiu pataisą, o jūsų pagrindinio neturiu.
PIRMININKAS. Tai jūsų problema.
V.JUŠKUS. Ir dabar ne tik kad aš neturiu, bet ir daugelis neturi.
PIRMININKAS. Prašom nueiti ten, gausit.
V.JUŠKUS. Gausiu. Bet mes dabar kalbam neturėdami rankose.
PIRMININKAS. Na, gerbiamasis Seimo nary, negi turiu jums asmeniškai įteikti, dabar sustabdęs Seimo posėdį trims minutėms? Visi Seimo nariai, kas norėjo, turi. Visiems buvo išdalyta. Tai čia jūsų motyvas nerimtas.
3 punktą svarstom, taip?
A.RUDYS. Taip. Tokiu atveju 3 punktas tiesiog kaip mano šitame pateiktame projekte. Galiu perskaityti aiškumo dėlei.
PIRMININKAS. Prašom.
A.RUDYS. "Laikyti, kad komisijos narys J.Pangonis atstovauja LDDP frakcijai."
PIRMININKAS. Niekas ne prieš? J.Pangonio nėra, jis neprotestuoja, tai sutinka. Seimas sutinka. Prašom toliau.
A.RUDYS. Nutarimo 4 punktas. Jeigu galima, aš jį operatyviai modernizuosiu, kad nutarimas įsigalioja nuo liepos 1 d.
PIRMININKAS. O kodėl ne nuo dabar? Paaiškinkite, kodėl jūs keičiate datą?
A.RUDYS. Na, todėl, kad patogiau apskaitą tvarkyti, viską. Žmogus ne taip, kad štai šiandien išmestas, o dar dvi dienos - perduoti reikalus, susirinkti popierius ir visa kita.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad čia nereikėtų diskutuoti dėl datos. (Balsai salėje) Tai ar galime sutarti, kad nuo liepos 1 d.? Tada pritariam. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Tada vieną minutę, yra oponuojančių. Prašom, vienas - už, vienas - prieš dėl liepos 1 d.
Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš norėčiau paklausti, kodėl iš šios komisijos yra numatoma atleisti Seimo narį P.Miškinį? Kodėl?
PIRMININKAS. Aš manau, kad per trečiąjį svarstymą jau nebeklausiama, Seimo nare Briediene.
A.RUDYS. Ar galima atsakyti?
PIRMININKAS. Atsakykite. Aš manau, bus greičiau, negu mums ginčytis.
A.RUDYS. Labai paprastai. Todėl, kad gerbiamasis P.Miškinis tapo komisijos nariu būdamas Demokratų frakcijos nariu. O dabar, kada jis perėjo į kitą frakciją, Demokratų frakcija prašo išbraukti jos narį iš šitos komisijos ir deleguoja gerbiamąjį V.Petrauską. Čia nėra priekaištas žmogui už atliktą ar neatliktą darbą, čia tiesiog yra nutarimo realizavimas, kuriame buvo pabrėžtas skirtingų frakcijų atstovavimo principas. Ir išeina dabar, kad krikščionys demokratai turi du žmones šitoj frakcijoj.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Galima vienam - už, vienam - prieš dėl datos, prašom, ne dėl projekto.
K.DIRGĖLA. Noriu pasakyti, kad yra trūkumas būtent tas, jog nepasakoma, kiek komisijoje bus narių. Pirminiame variante Seimas priėmė komisijos narių skaičių. Tai yra fiksuotas dydis, kiekybinis parametras. Dabar, jeigu dar atkreiptume dėmesį į abu projektus, pasiūlymus, dar pono A.Kunčino ir jūsų sudėjus, tai išeina jau 10 narių.
PIRMININKAS. Ne, 9, gerbiamasis Seimo nary Dirgėla. Dar užtenka abiejų rankų pirštų.
Tai dėl datos. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negirdžiu jokių pretenzijų dėl datos. Ar sutinkame nuo liepos 1 d.? Sutinkame. Dabar dėl viso projekto. (Balsai salėje) Dėl datos? Seimo nariui F.Kolosauskui nepatinka data. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Paprastai Seimas visada priėmė, ir yra tokia praktika, kad nutarimai įsigalioja nuo jo priėmimo dienos. Kodėl mes dabar išsigalvojame keisti mūsų nusistovėjusią praktiką?
PIRMININKAS. Prašom, Seimo nary Rudy.
A.RUDYS. Prašom. Man yra tas pats. Aš norėjau kaip geriau. Paprasčiausiai, jeigu žmonės, kurie dabar dirba komisijoj, veda kokias nors bylas, turi sukaupę kokius nors duomenis, galbūt jie turi perduoti naujiesiems nariams informaciją ar pan. Bet jeigu jūs norite šitaip, tai aš galiu atsiimti savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip, atsiimta. Vadinasi, nuo liepos 1 d. nėra. Nuo priėmimo, taip?
A.RUDYS. Nuo priėmimo.
PIRMININKAS. Taip, kaip tekste. Tai dabar galima kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Kas norėtų? Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kalbėsiu ne savo, bet Krikščionių demokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. Mums atrodo, kad visų Seimo frakcijų rūpestis dėl Lietuvos ekonominių reikalų ir ypač nusižengimų, padarytų šioje srityje, yra vienodas. Ir aš sveikinu visas frakcijas, aktyviai įsijungusias į šitos komisijos darbą. Tačiau kaip čia atsitinka, kad Seime, kuriame taip mažai teisininkų profesionalų, vienos frakcijos iniciatyva išeliminuojamas kitos frakcijos žmogus, būtent teisininkas profesionalas. Jeigu Seime jau yra toks pribrendęs dalykas kažką išeliminuoti, tai tokiais atvejais reikia pasakyti apie jos, sakykime, nerūpestingumą, nedarbingumą ar pan. Bet kadangi šito viso nebuvo, mes jaučiamės įžeisti, ir krikščionys demokratai priimant šitą nutarimą nedalyvaus. Aš manau, kad jūs, posėdžio pirmininke, dar galėtumėte pakreipti, sakykim, šitą visą mūsų darbą kita kryptimi.
PIRMININKAS. Deja, neturiu tokių galimybių. Ponas V.Mačiulis. Prašome. Tik dėl motyvų galima kalbėti.
V.MAČIULIS. Aš esu tos komisijos narys ir mes labai gerai vertiname P.Miškinio darbą. Komisijos nuomone, P.Miškinis turėjo išlikti kaip teisininkas ir kaip kompetentingas žmogus. Aš labai pritariu ponui J.Beinortui ir manau, kad čia yra kažkoks nesusipratimas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad ta frakcija, kur yra Seimo narys P.Miškinis, gali visada pasiūlyti savo narį ir į tą komisiją. Aš nematau problemos, kodėl ta frakcija nepasirūpina savo nariu? Aš galiu tik taip kelti klausimą. Kodėl Demokratų frakcija turi rūpintis kitos frakcijos nariais? Seimo narys B.Rupeika. Jeigu ponas P.Miškinis perėjo į kitą frakciją, tai kita frakcija gali teikti ir niekas, manau, Seime neprotestuos. Gali ir šiandien teikti, jeigu pageidauja ką nors sukeisti vietomis. Prašom. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Leiskite palaikyti kolegos V.Mačiulio tam tikrą nerimą, nes proporcinio atstovavimo principas, suprantamas ir logiškas politinėse situacijose, tokiose specializuotose komisijose jau peržengė tą ribą, už kurios prasideda absurdas. Suformavus tokiu partiniu principu kitas specifines komisijas ir komitetus, mes galėtume net diskutuoti apie rinkimus ir politinį atstovavimą, bet nespecifiniais klausimais. Ir kažkokioje vietoje reikėtų sustoti.
PIRMININKAS. Seimo nary Rupeika, jūs kažkur kalbate, bet ne į mikrofoną. Kažkur už kadro.
B.V.RUPEIKA. Aš galiu pakartoti.
PIRMININKAS. Nereikia. Seimo nariai girdėjo.
B.V.RUPEIKA. Mano kolegos girdėjo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Ponas pirmininke, ar jūs norite, kad aš pasakyčiau, ką aš galvoju apie jus?
PIRMININKAS. Taip, apie pertrauką, kuri turėtų tuoj prasidėti.
A.ENDRIUKAITIS. Tai aš siūlau vis dėlto, kadangi iškyla tokių klausimų ir abejonių, atidėti tą klausimą. Ir ne vien dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Bajoras, po to Seimo narys J.Listavičius. Po to balsuosime. Seimo narys A.Bajoras. Prašom.
A.BAJORAS. Aš manyčiau, kad tikrai šiuo atveju nėra ko įsižeisti toms frakcijoms, kurių nariai iš vienos perėjo į kitą ir dabar tik dėl šito motyvo, kiek aš supratau, tie žmonės buvo pakeisti. Tikrai krikščionys demokratai, jausdami, kad gerbiamasis P.Miškinis yra specialistas, galėtų paprasčiausiai paimti ir jį pakeisti. Nereikia čia labai daug triukšmauti, aš siūlau šiandien pat, dabar, paimti ir balsuoti už tą nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Čia daug kas kalbėjo apie tuos frakcijų rūšiavimus, bet kartu reikia turėti omenyje, kad ta komisija iš tikrųjų kažką dirba. Yra planai, yra grafikai. Komisijos nuomonės juk niekas neišklausė. Vakar komisija apsvarstė tą klausimą ir rado du sprendimus, kuriuos reikėtų iš tikrųjų apsvarstyti. Vienas - ar mes nepažeisdami papildome dviem nariais, t.y. P.Miškiniu ir gerbiamąja S.Burbiene. Antras momentas - negali šitas nutarimas įsigalioti nuo šios dienos, kadangi yra konkretūs grafikai ir žmonės padarė arba pusę, arba du trečdalius darbo. Tai ar atėjęs bet koks gerbiamasis perims šitą darbą, įvykdys šituos grafikus, ar darbas nesvarbu, o svarbu, kad "bukietas" būtų gražus? Vis dėlto apie tai reikėtų pakalbėti. Aš ir siūlau, pritardamas A.Endriukaičiui, atidėti ir pasižiūrėti šitais dviem aspektais - komisijos sudėties ir komisijos darbo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi man vienas Seimo narys siūlo atidėti, kitas neatidėti, aš pats negaliu jokio sprendimo priimti ir jums nesiūlau. Dabar dar Seimo narys V.Juškus, ir balsuosime. Seimo narys A.Kunčinas dar. Daugiau nė vienam nebus suteiktas žodis. Prašom.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kodėl tokia panika? Gal, žinoma, aš pats save turiu kaltinti ir kolegas, kurie nepasiėmė iš anksto pateikto nutarimo projekto. Mes, kaip kalbėjo ponas J.Listavičius, iš tiesų turime nemažai dokumentų, kuriuos reikia baigti rengti. Kitas dalykas, yra jau apsipratę ir kvalifikuoti žmonės, ir išeliminuoti, sakykime, juristą iš komisijos... Tai mes kategoriškai pasisakome prieš tokius dalykus. Žinoma, būtų gerai, kad vis dėlto įsiklausytumėte ir į komisijos norus. Aš pritariu gerbiamojo A.Endriukaičio pasiūlymui ir siūlyčiau šio klausimo šiandieną nesvarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turėjote puikių progų neįrašyti į darbotvarkę. Visi vieningai įrašėte, patvirtinote darbotvarkę ir reikalaujate iš pirmininko, kad jis išbrauktų iš darbotvarkės. Aš tokių teisių neturiu.
Toliau. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyti... Seimo nary Endriukaiti, prašom patylėti. Komisijos sakė, kad apsvarstė. Kur jūsų dokumentas? Gerbiamieji Seimo nariai, kur jūsų pataisos, kurias aš teikčiau balsuoti? Nėra tų pataisų? Jeigu nėra, kaltinkite patys save. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš noriu pasakyti, kad LDDP frakcija labai vertina Seimo nario P.Miškinio darbą ir mes tvirtai galime prižadėti, jeigu jis pereis į mūsų frakciją, mes jį deleguosim frakcijos vardu į šią komisiją. Tai mes galime pažadėti. O šiandien siūlau šį klausimą spręsti balsuojant, kadangi komisija tikrai turi dirbti.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą nutarimo projektą, prašom pakelti rankas. Ponai, nesusitvarkote patys, o verčiate kaltę man. Krikščionių demokratų frakcija galėjo susitvakyti, komisija galėjo susitvarkyti. Pateikiate, įrašote į darbotvarkę ir įrašote, kad tai yra priėmimas, o aš turiu kažką kita daryti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS.Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tačiau aš norėčiau paprašyti, kad išsiskirstytų tas būrelis, nes užstoja... Komisija negali...
PIRMININKAS. Seimo nary Gaška, jūs ten kažką užstojate. Arba suliesėkite, arba truputį išsiskirstykite. Taip, prašau, kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. 37 balsavus už, 6 prieš, 13 susilaikius nutarimas priimtas. Posėdis baigtas.