Penkiasdešimt trečiasis posėdis
1994
m. birželio 27 d.
4sesija53p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo birželio 27 d. vakarinį plenarinį posėdį. Dėl tolesnės darbo tvarkos. Kaip sutarėm, dabar turėtų būti antrasis rezervinis klausimas, t.y. įstatymo “Dėl Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas. Mes turėtume vienaip ar kitaip apsispręsti, t.y. užbaigti svarstymą ir paskui jau kitus dalykus aiškintis. Aš sutinku, gerbiamasis Sakalai, kad kai kurių Seimo narių salėje aiškiai trūksta. Bet jie dabar renkasi, aš tuoj skelbsiu registraciją ir gal atsiras daugiau.
Toliau. Po Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projekto - bankiniai reikalai. Pranešėjas - gerbiamasis K.Ratkevičius, jis jau yra mūsų salėje. Po to, kaip prisimenat, 4 punktas išbrauktas, ir eis tarptautinės sutartys. Tai yra dviejų sutarčių pateikimas ratifikuoti. Tai 5 ir 6 darbotvarkės punktai. Po to bendras 7 ir 8 punktas, bet tiktai 3 projektai: 969, 970 ir 971. Primenu tiems Seimo nariams, kurie pasigedo kai kurių projektų, kad tie visi projektai yra viename pakete. Ne atskirai, bet pakete, t.y. tęsiasi tolesnė, kaip sako kolega A.Endriukaitis, “paketavimo” praktika. Žodžiu, projektai yra, prašom pasižiūrėti, aiškinamasis raštas taip pat. Noriu pasakyti, kad kalbėti nagrinėjamu klausimu užsirašė tiktai kolega J.Veselka ir, žinoma, turėtų pasisakyti komitetų pirmininkai arba komitetų atstovai, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto, Agrarinio ir Ekonomikos.
O dabar, kaip žadėjau, siūlau registruotis. Prašom registruotis. Ir dar primenu, kad svarstomu klausimu turėtų kalbėti (aš manau, ir pageidauja) Vyriausybės atstovai: arba gerbiamasis ministras E.Vilkelis, arba jo pavaduotojas, - kuris iš jų pageidaus.
42 Seimo nariai. Taigi kas pirmieji iš komitetų norėtų pasisakyti nagrinėjamu klausimu? Gerbiamasis F.Kolosauskas? Taip. Gerbiamasis A.Rudys? Kviečiu A.Rudį, matyt, Biudžeto ir finansų komiteto vardu į tribūną. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, po įstatymo priėmimo jau antrą kartą grįžtam prie Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo papildymų ir pakeitimų. Šiandieną Biudžeto komitetas maždaug tris valandas nagrinėjo šitą įstatymo projektą ir komiteto sprendimai yra tokie.
Pirmas, siūlyti Seimui...
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, prašom klausyti, čia dabar iškart esminiai dalykai.
A.RUDYS. Siūlyti Seimui vietoj įstatyme vartojamo termino “pridėtoji vertė” vartoti terminą “pridėtinė vertė”. Komitetas šitą pasiūlymą remia lituanistų išvadomis, taip pat šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopediniu žodynu.
Antra, dėl projekto 1 punkto. Komitetas rekomenduoja pateiktam pasiūlymui pritarti tik iš dalies ir išdėstytą problemą spręsti per pridėtosios vertės mokesčio grąžinimus. Todėl siūlome atitinkamus patikslinimus 21 straipsnyje. Komitetas kreipiasi į dalyvavusius Finansų ministerijos specialistus, kad padėtų iki priėmimo laiko tiksliai suformuluoti šitą problemą.
Dėl projekto 2 punkto. Komitetas siūlo išbraukti 16, 18, 19, 20 ir 21 punktus. O iš 17 punkto siūlo išbraukti žodžius “galvijų sėklinimą”. Komitetas laikosi tos nuomonės, kad nėra gerai spręsti socialines ir ekonomines problemas per mokesčių sistemą. Tokios siauros paskirties dalykai yra geriau ir efektyviau sprendžiami per valstybės subsidijas ir dotacijas. Žemdirbiams nuraminti pasakysiu, kad komitetas įsipareigojo svarstant biudžetą, biudžeto pataisas palaikyti pasiūlymus dėl sėklininkystės ir veislininkystės subsidijavimo.
Toliau. 3 ir 4 projekto punktams komitetas pritaria, siūlo juos priimti tokius, kokie yra pateikti.
Dėl projekto 5 punkto siūloma parengti naują redakciją ir naujojoje redakcijoje palikti ir tai, kas yra galiojančiame įstatyme šito straipsnio 1 punktas, kuris numato, kad sumokėtą pridėtosios vertės mokestį galima grąžinti užsienio valstybių piliečiams. Kitu straipsniu Vyriausybei yra leista numatyti šito grąžinimo tvarką, taip pat laiką, nuo kada pradedama jiems grąžinti. Todėl manome, kad čia keisti nereikia, nes tokia yra užsienio piliečiams grąžinama pridėtosios vertės mokesčio suma, ji naudojama normalų įstatymą turinčiose šalyse. O jeigu Lietuvoje dar yra kažkokios sąlygos, kurios realiai trukdo dėl techninių kliūčių tai įgyvendinti, tai įstatymas vis tiek turėtų nustatyti bendrą normą ir tiktai įstatymo įgyvendinimo laiko klausimas būtų sprendžiamas tada, kai Vyriausybė pasiruošė. Naujai pateiktoje redakcijoje šios nuostatos nėra, tačiau bendrą tų pakeitimų idėją komitetas palaiko.
Dėl projekto 6 punkto. Komitetas siūlo patikslinti 2, 3, 4 ir 6 punkto redakcijas pateikiant konkretesnes ir griežtesnes formuluotes. Komitetas priėjo išvadą, kad tokios labai bendros formuluotės, kokios yra pateiktos dabar, deja, gali sudaryti tam tikrų landų mokesčių mokėjimui išvengti. Todėl mes paprašėm, kad Finansų ministerija dar pagalvotų dėl šitų punktų.
Projekto 7 punktui komitetas pritaria.
Dėl projekto 8 punkto. Siūlome pateiktą formuluotę išskirti į du atskirus punktus atskirai nurodant ir Lietuvos ūkio subjektus, nes pagal dabartinę formuluotę yra taip, kad jeigu, sakykim, per Lietuvą krovinius veža Kaliningrado firma ar kas nors panašaus, tai tada ją atleidžiame, o jeigu tą patį maršrutą aptarnauja Lietuvos firma, tai mokestį turim imti. Dėl to siūlom šitą pateiktą formuluotę išskaidyti į dvi dalis ir atitinkamai nediskriminuoti Lietuvos ūkio subjektų.
Projekto 9 punktui komitetas taip pat pritaria.
Projekto 10 punktas. Vyriausybės siūlymui komitetas iš esmės pritaria, tačiau atitinkamą pakeitimą, tą patį dalyką, kas čia yra siūloma 10 punktu, siūlome perkelti į 41 straipsnį ten, kur veikia laikinos nuostatos, ir nustatyti, kad šita nuostata galioja iki 1997 m. sausio 1 d. Tokiu būdu iš esmės pritardami pačiai idėjai, mes siūlome perkelti ją į kitą įstatymo vietą.
Dėl projekto 11 punkto. 1 punkte žodį “teikiamos” pakeisti žodžiu “parduodamos”. Čia tiesiog norima išvengti skirtingo tų pačių reiškinių traktavimo, t.y. dujų, kuro, sakykim, ar skysto, ar kieto kuro skirtingo traktavimo kaimo ir miesto vietovėse. Šita prasme komitetas siūlo tokią nedidelę pataisą.
2 punkte po žodžių “kailiukus” įrašyti “kombinuoti pašarai”, kad ir kombinuotų pašarų gamyba būtų apmokestinta 9% tarifu, turint minty tai, kad vis tiek visi kombinuoti pašarai yra sunaudojami žemės ūkyje. Be to, šitą 11 punktą papildyti nauju punktu nurodant, kokiu tarifu pridėtosios vertės mokestis gali būti skaičiuojamas nuo prekių ir paslaugos vertės kartu su pridėtu vertės mokesčiu. Kaip žinia, mes įstatymu tvirtinam vieną tarifą - 18%, tačiau jis taikomas tuo atveju, jeigu prie kainos dedamas mokestis. Tuo tarpu jeigu yra atvirkščias reiškinys, kai yra parduodama už kainą, kurioje tas mokestis yra, tai turi būti nurodytas kitas, mažesnis tarifas, kad realiai būtų ta pati mokesčio suma, ir dėl to turi atsispindėti ir šitoj vietoj.
Dėl projekto 12 punkto. Trečiojoje dalyje išbraukti žodžius “ir ūkininkams bei ūkininkų paslaugų ūkininkams”. Ką tai reikštų? Reikštų, kad nuo mokesčio atleidžiamos bendrovių ir kooperatyvų teikiamos paslaugos savo nariams. Tuo tarpu paslaugos, teikiamos į šalį, būtų apmokestinamos bendra tvarka. Komiteto nuomonė tokia, kad taip skatinama kooperacija kaime. Be to, pasiūlyta rengėjams patikslinti ketvirtosios dalies formuluotę. Čia irgi pritariant idėjai tiesiog reikia sutvarkyti redakciniu požiūriu.
Be to, komitetas teikia porą naujų pasiūlymų. 4 straipsnio 1 punktą papildyti žodžiais “bei materialines vertybes jų gamybai”. Kalbama apie medicinos priemones, apie vaistus. Komitetas pritarė nuomonei, kad ir tas medžiagas, kurios naudojamos jų gamyboje, taip pat traktuoti kaip ir pačius vaistus ir priemones. Be to, siūloma patikslinti 14 straipsnio redakciją nurodant, kada taikoma 18% - pagrindinis tarifas, kurį aš minėjau, ir kuriais atvejais 15,25% tarifai. Šitie pasiūlymai žinomi Finansų ministerijos atstovams, kuriems atstovavo ministro pavaduotojas gerbiamasis S.Čipkus, taip pat Netiesioginių pajamų skyriaus viršininkas Andrašiūnas. Komitetas pasisako už tai, kad dabar svarstymo procedūra būtų baigta, ir palaiko šitų pataisų pagrindines idėjas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Rudy. Dabar gal galėtų kalbėti Ekonomikos komiteto atstovas? Gerbiamasis J.Veselka ar kuris kitas? Gerbiamasis Veselka, ar jūs savo vardu? (Balsas iš salės) Prašau. Tai gal tada savo vardu, po to kalbės kolega K.Jaskelevičius. Ar M.Pronckus norės kalbėti komiteto vardu? Prašom, gerbiamasis Veselka, paspauskit. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau truputį sugrįžti ir į praeitį. Pridėtinės vertės mokestis buvo įvestas galvojant, kad Lietuvoje yra visiška rinkos ekonomika. Pagal tą principą iš tikrųjų logiška, kad tik ekonominis efektyvumas, t.y. visi ekonominiai svertai, turi būti taikomi vienodi visoms prekėms ir paslaugoms. Tokiu būdu bet koks Vyriausybės ar kitų struktūrų spaudimas, kad vienos ar kitos prekės būtų prioritetinės, eliminuojamas ir veikia grynai ekonominiai svertai. Tačiau buvo pamirštas vienas dalykas, - kad mes esame pereinamajame į rinkos ekonomiką etape. Ir daug kur, ypač valstybei, neturinčiai savo žaliavų bazės, reikia taikyti kai kurias išimtis. Tai viena.
Antra, tai dar būtų galima, sakysim, vienaip ar kitaip pergyventi, jeigu nebūtų įšaldyti ekonominiai santykiai per Valiutų tarybą su kitomis valstybėmis, pagrindiniais mūsų partneriais, o ne tik pataikauti tiems gamintojams, kurie gauna dolerius. Bet buvo priimtas Valiutų tarybos variantas, kuris iš esmės įšaldė bet kurių ekonominių santykių normalų, aš pabrėžiu, normalų vystymąsi su kitomis valstybėmis, pagrindiniais mūsų partneriais.
Todėl analizuodami bendrą situaciją matome, kad esant tam kompleksui negeriems dalykams skatina Lietuvos valstybė. Kodėl? Todėl, kad, pavyzdžiui, normaliai vystantis santykiams su Rytais ir Lietuvos valstybei parduodant savo produkciją, naudingą Rytuose, ir perkant negalima daryti pinigų emisijos, aptarnauti tą prekių ir paslaugų apimties didėjimą, kuris vyksta su naudin-gais partneriais mums nedolerinės, sakysim, sistemos.
Todėl logiškai atsiranda bandymų - ir jie visiškai logiški - mažinti arba atsisakyti kai kam taikyti pridėtinės vertės mokestį. Ir ta eilė diena po dienos augs, nes tai bus ekonominis būtinumas. Todėl matydamas, kad vis dėlto nieko kito negalima padaryti, galvoju, kad čia dar reikėtų padaryti kai kurias pataisas dėl santykių su Rytais. Ir viena iš jų yra ta, kad tiems, kurie barteriu gauna prekes arba paslaugas, ypač žemės ūkiui, t.y. traktorių atsarginės dalys, gal žemdirbiai dar daugiau žino, kad nenustatytume jiems čia termino - 1995 ar 1996 metai. Apskritai jiems netaikyti pridėtinės vertės mokesčio.
Kodėl? Pirma, nei per dvejus, nei per trejus metus pas mus ūkininkai neatsistos ant kojų, o visgi toliau dirbant ir bendrovėms, ir ūkininkams ta sena tarybinė technika amortizuosis ir mums reiks papildyti naujais traktoriais, atsarginėm dalim, kombainais ir t.t. Vadinasi, mes turim suprogramuoti, kad mums nereikėtų kiekvienais metais grįžti prie to paties klausimo, kad būtent šiam dalykui neribotume termino. Ir tik po kažkiek metų, kai mes atsisakysim Valiutų tarybos modelio, kai sustiprės finansai ir visa kita, tik tada įteisinti ir traktoriams, kombainams, ir kitoms atsarginėms dalims pridėtinės vertės mokestį.
Todėl pakritikavęs apskritai kaip neapgalvotą pridėtinės vertės modelio įvedimą ir žinodamas, kad dabar staigiai jo atsisakyti negalima, aš visgi siūlau netaikyti terminų visam tam, kas susiję su žemdirbių apginklavimu techninėmis priemonėmis. O čia jau galima įtraukti kombainus, traktorius, atsargines dalis, t.y. tai, kas Respublikoje negaminama ir iš užsienio per brangu gauti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė, V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mokesčių mokėtojai mūsų tikrai nesupranta dėl šito įstatymo. Prieš mėnesį priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas jau yra papildytas ir pataisytas. Dabar mes vėl siūlom naują, didžiulį pataisymą su naujais pasiūlymais. Kaip jūs matote, iki šios dienos vyksta diskusija dėl mokesčio dydžio ir dėl įvairių atskirų straipsnių. Iš esmės gal tik dėl poros straipsnių yra nediskutuojama, dėl visų kitų straipsnių yra diskutuojama. Iš įstatymo liko tiktai griaučiai taip, kaip jis dabar keičiamas.
Aš manyčiau, kad reikėtų parengti visiškai naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, o ne taip kas savaitę taisyti ir papildyti dabar esantį, nes mokesčių mokėtojai mūsų tikrai nesupranta. O tai, kas įvyko su šio įstatymo priėmimu, dar kartą parodo, kad tikrai nebuvo pasirengta šį įstatymą priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš iš dalies būsiu solidarus su gerbiamąja V.Briediene. Iš tiesų, vos prieš mėnesį priėmę įstatymą, mes jam teikiam tokias, manyčiau, labai esmines pataisas. Galbūt naujo įstatymo, kaip siūlo gerbiamoji V.Briedienė, ir nereikėtų priimti, tačiau įvertinti, apibendrinti įvedimo praktiką tikrai derėtų. Yra įvairių nesusipratimų ir su muitinėmis, kai prie sienos imamas PVM. Muitinė reikalauja. Čia praėjusią savaitę mes apie tai kalbėjome. Kiti nesusipratimai. Man atrodo, jeigu mes atidžiau išnagrinėtumėm jau turimą sukauptą patirtį, taikymą, galbūt ir kitų pataisų atsirastų. Todėl aš siūlau to dalyko jokiu būdu neforsuoti, kaip čia siūloma Vyriausybės net ypatingos skubos tvarka. Galbūt ateinančią savaitę bendromis jėgomis su Biudžeto ir finansų komitetu Vyriausybei ir Finansų ministerijai surengti pasitarimą su verslininkais, pramonininkais, visais tais, kurie suinteresuoti arba nepatenkinti šiuo mokesčiu, išklausyti jų pastabas, pretenzijas ir tada dar sykį tai panagrinėti. Tarkim, ir dabar komitete tas svarstymas, mano manymu, vyko gana skubotai. O sakyti, kaip kolega A.Rudys sakė, kad štai komitetas pritarė. Daugelio dalykų mes taip ir nesugebėjome išsiaiškinti. Nesugebėjome išsiaiškinti tokio kapitalinio dalyko, kaip įrengimų ir technologijų apmokestinimas. Nes šiaip tvarka, gana supainio-ta. Daugeliui įmonių ji neaiški. Viena tvarka taikoma toms, kurios registruojasi mokesčių inspekcijose, kita tvarka - kurios moka muitinėse tą mokestį. Dėl to čia yra problemų.
Šiandien svarstėme televizijos situaciją. Iš viso keistas dalykas, kad tuo reikia užsiimti Seimo komitetui, o ne Vyriausybei. Su biudžetu yra problemų, tačiau jeigu biudžetinė organizacija negali sumokėti pabrangusių paslaugų dėl PVM vien dėl to, kad nėra numatyta biudžete šitų lėšų, tai kokiu nors būdu reikia spręsti tą situaciją.
Pritariu kolegai J.Veselkai dėl barterinių mainų. Tačiau, manyčiau, tai turėtų tikti ne tik žemdirbiams, bet ir apskritai visiems ūkio subjektams, nes barterinių mainų situacija, man atrodo, nepakankamai buvo apmąstyta priimant įstatymą. Norom nenorom čia išeina dvigubas apmokestinimas. Tai štai tokios pastabos. Siūlau šiandien svarstymo nebaigti, o jį pratęsti po to mano siūlyto platesnio aptarimo ir būtent vykdomosios valdžios lygiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Agrarinio komiteto pirmininkas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, Agrarinis komitetas svarstė tą klausimą ir pritarė tam įstatymo projektui. Siūlo svarstymą užbaigti ir tęsti kitą procedūrą. Aš apskritai, žinoma, pritariu toms mintims dar kartą revizuot visą šitą mokestį ir galvoti ką nors nauja. Tačiau turėdamas omenyje mūsų darbo praktiką, aš įsivaizduoju, kad šitai nusitęstų iki rudens, o iš esmės pinigai būtų išpumpuojami ir nepasitenkinimas augtų. Todėl dar galima galvoti ir svarstyti ateityje, ką reikės daryti, tačiau šiuo metu reikia užbaigti svarstymą ir kiek galima greičiau priimti tas pataisas. Tokia mūsų nuomonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis ministras E.Vilkelis, ar jo pavaduotojas pageidaus pasisakyti? Prašom. Ministras E.Vilkelis.
E.VILKELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Tai, kad prie šito klausimo bus grįžtama netolimoje ateityje, buvo aišku jau svarstant patį Pridėtosios vertės įstatymą. Kadangi ir daugelyje valstybių šito įstatymo, šito mokesčio įvedimas yra ne toks paprastas. Jis gana sudėtingas. Tai, ką minėjo gerbiamasis J.Veselka, yra tam tikro pereinamojo laikotarpio galbūt kai kurie specifiškumai. Taigi nereikėtų, aš manyčiau, labai nuogąstauti, kad grįžtama prie šito klausimo. Nepasakyčiau, kad pateikti Vyriausybės pasiūlymai, taip pat šiandien Biudžeto ir finansų komitete svarstytas šitas klausimas iš esmės keičia mokesčio esmę, surinkimą ir visa kita. Tai yra tiktai tam tikri pataisymai. Būtent atsižvelgiama į šito mokesčio įvedimą ir tas aplinkybes, kurios šiandien susiklostė. Taigi su gerbiamosios V.Briedienės pasakymu, kad iš esmės sugriuvo visas įstatymas ir reikia rengti naują, jokiu būdu aš nesutinku. Nesutinku ir su gerbiamuoju J.Veselka, kad mes turėtume rengti pereinamajo laikotarpio įstatymą. Iš esmės visos buvusios postkomunistinės valstybės įvedė šitą mokestį: praeitais metais įvedė Latvija, šiais metais nuo sausio 1 d. Estija, mūsų truputį atėjo vėliau. Ekonominės sąlygos ir aplinkybės yra analogiškos. Analogiška situacija ir jų ūkio subjektų su NVS šalimis ir barteriniai mainai, ir pan. Nemanyčiau, kad mums reikėtų iš esmės grįžti prie šito įstatymo peržiūrėjimo, revizavimo iš esmės, dar kartą akcentuoju. O vis dėlto kai kurie dalykai verti pataisymo. Aišku, kadangi Biudžeto ir finansų komitete yra esminių pasiūlymų keisti Vyriausybės pateiktą projektą, be abejo, aš norėčiau truputį pasikonsultuoti tuo klausimu ir su premjeru, ir su kabinetu. Aš manau, tai, ką siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, matyt, irgi yra racionalu. Kebliausia situacija šiandien yra ta, kad formuojant biudžetą, numatant biudžetinių įstaigų išlaikymą nebuvo numatytos lėšos biudžetinėms įstaigoms įsigyjant vertybes. Dabar, kaip mes žinom, tas biudžetas gana sunkiai vykdomas, yra atsilikimas vykdant pajamų dalį ir kai įsigyjant įvairias vertybes dar prisideda mokestis ir turi jas apmokėti, aišku, yra keblumas. Bet aš viena tiktai galiu akcentuoti. Jeigu mes numatom tiktai tam tikras išimtis, iš esmės griūna visa sistema. O sugriauti sistemą yra ne taip sudėtinga, negu ją atstatyti. Aš manau, kad vis dėlto įsivažiuoja jau pridėtosios vertės mokestis. Galiu pasakyti, kad paprastai Vilniaus miesto mokesčių inspekcija surinkdavo per dieną po 2, 3 mln. Lt, šiandien yra įplaukę į Vilniaus miesto mokesčių inspekcijos sąskaitą 8 mln. Lt. Tai reiškia, kad pridėtosios vertės mokestis pradeda veikti, kaip ir turėjo pradėti. Kaip žinote, yra numatyta įstatyme, kad už praeitą mėnesį ūkio subjektai pateikia per 15 d. deklaracijas ir per 10 d. sumoka mokesčius. Kadangi dar yra Vyriausybės atidėtas terminas 5 d., iš esmės dabar tiktai prasidėjo pirmosios įplaukos, kurios eina per mokesčių inspekcijas. Tos įplaukos, kurios yra per muitinę, atėjo po 20 d. kirtus sieną.
Aš manau, tikrai nereikėtų panikuoti. Visiškai sutinku su tuo, kad dar reikia padirbėti prie šito projekto. Mūsų ministerija ir aš, sakau, dar pasitarsiu su premjeru šitais klausimais. Aš manyčiau, kad stabdyti šito įstatymo pakeitimų tikrai nevertėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar aš paprašysiu kolegas pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Atrodo, kolega P.Jakučionis pageidavo? Prašom. Kolega K.Jaskelevičius, ir aš siūlysiu apsispręsti, ar darom taip, kaip pasiūlė dauguma pasisakiusiųjų, taip pat ir ministras, kad pritariame po svarstymo ir paskiriame, sakysime, kitą antradienį priėmimo datą, ar kaip siūlė kolega K.Jaskelevičius, darome dar pertrauką? Taigi prašom pasisakyti dėl šitų alternatyvų. Pats kolega K.Jaskelevičius pirmasis. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš balsuosiu prieš ir ne todėl, kad nesutinku su daugeliu pasiūlymų, pasiūlytų pataisymų. Daugelis iš jų racionalūs ir reikalingi. Tačiau šitaip, kaip elgiasi šiandien Vyriausybė ir Finansų ministerija, tai yra vedžiojimas už nosies viso Seimo. Tik ką priėmėm, po mėnesio atsiranda paketas pasiūlymų ir dar gerbiamasis ministras sako: “netolimoje ateityje bus dar”. Tai gerai, atidėkime tą priėmimą, apibendrinkime, apsvarstykime, pakankamai rimtai išklausykime pramonininkų, kitų asmenų, kurie turi pastabų ir priekaištų, ir tada priimsime. O tai, kad jūs sakote grius sistema. Negrius sistema. Sistemos nėra. Viskas kaip girgždantys ratai sukasi. Aš noriu jūsų paklausti, kiek ūkio subjektų už gegužės mėnesį sumokėjo du mokesčius - ir bendrąjį akcizą, ir pridėtosios vertės? Jeigu jūs išsiaiškinsite, tada matysite, kad sistema dar tik kuriasi. Dėl to dar sykį prašau, neskubėkime. Dėl paties įstatymo ir dėl to, kad mes neatrodytume juokingi patiems pramonininkams ir verslininkams.
PIRMININKAS. Kolega A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji...
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausęs motyvus dėl to, kad nereiktų šiandien kuo greičiau priimti, aš vis dėlto noriu priminti kai kuriuos dalykus. Kiek pasikalbama su produkcijos gamintojais, ir ypač žemės ūkio produkcijos gamintojais, tai turėtų būti suvokta, ką per du mėnesius jau davė šito mokesčio įvedimas nuo gegužės 1 d. Kada 18% pabrango viskas, ką reikia pirkti žemdirbiams, kada 18% kainas sumažino beveik visi produkciją superkantys monopolistai už parduodamą žemės ūkio produkciją, kada šiandien kaime uždarbis dažnu atveju mažesnis negu pensininko pensija ir dažną dieną reikia eiti bendrovės nariui apsimokėti už paslaugas 18% daugiau jau negu iki gegužės 1 d. ir t.t., tas, manau, nesunkiai suvokia, kad atidėlioti jau nėra kada. Šiuo metu norėtųsi dar kai ką daugiau taisyti tame įstatyme. Tačiau kai 18% pakeičiama į 9%, aš kalbu agrarininkų, bent jau jų vardu, taikant mokestį ir maisto produktams, kai sprendžiamas mokėjimo laikas, kad nereikės mokėti mokesčio šiandien, nors už produkciją gausi po trijų, keturių mėnesių, o kaip už cukrinius runkelius ir po pusės metų, nereikės eiti į komercinius bankus žemdirbiams susirasti mažų mažiausiai porą šimtų milijonų mokesčio vien užmokėti už kreditus; kada išsprendžiama taip, kad netaikomas mokestis savo nariams už teikiamas paslaugas ir t.t., tai aš drįsčiau sakyti, kad tai yra išsprendžiama bent du trečdaliai to, ko šiandien gali norėti žemdirbiai. Todėl kviečiu kuo skubiau priimti šias pataisas.
PIRMININKAS. Ir dar porą kolegų prašyčiau pasisakyti. Visų pirma kolega P.Jakučionis. Po to komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš iš tikro nepasisakyčiau už tai, kad būtų atidėliojamas šio įstatymo papildymų priėmimas, tačiau taip pat nereikėtų skubėti nustatyti balsavimo terminus. Turbūt reikėtų kokią savaitę palikti šį įstatymą paruošti galutinei redakcijai. Turbūt atsiras dar ir daugiau papildymų, kadangi čia kai kurie Seimo nariai dar abejoja, reikėtų dar pasvarstyti, pasitarti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat šiandien visiems Seimo nariams išplatino dar vieną tokį papildymą. Būtent dėl 38 šio PVM įstatymo straipsnio. Mes prašome Seimą, kad 381 straipsnyje, kur yra numatytos lengvatos riboto darbingumo asmenims, taip pat kaip kategorija riboto darbingumo asmenų, būtų numatyti moksleiviai ir studentai, atliekantys gamybinę praktiką. Prašytume tokį papildymą taip pat įtraukti į šito įstatymo papildymus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Įstatymo tobulinimui ribų nėra. Jį galima tobulinti iki begalybės. Tačiau yra ribos, prie kurių reikia sustoti, kad pradėtų įstatymas veikti. Aš siūlyčiau vis dėlto procedūras baigti ir priėmimą paskirti kitą ketvirtadienį. Ne antradienį, bet ketvirtadienį. Dar palikti savaitę laiko, dar galės būti kai kurios diskusijos. Dar mes komitete vieną kartą grįšime prie to klausimo. Paskirti priėmimą ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi visų siūlymai, atrodo, sutampa - nepriiminėti šito įstatymo (teoriškai tai galima būtų padaryti), nepriiminėti šį ketvirtadienį, o kitą antradienį. Arba kaip siūlo komiteto pirmininkas - net kitą ketvirtadienį. Tai ar gerbiamasis K.Jaskelevičius vis tiek reikalaus balsuoti dėl savo siūlymų, ar vis dėlto sutiks, kadangi gerokai nukeliame, daugiau negu savaitei. Nereikalausite balsuoti? Gerai. Ačiū. Tai gal galime tada bendru sutarimu pritarti po svarstymo. O dabar dėl datos aš noriu jūsų dar sykį paklausti. Ar kitą antradienį, ar ketvirtadienį? Aš čia noriu klausti ne tik gerbiamojo F.Kolosausko, bet ir gerbiamojo M.Pronckaus. Ar yra skirtumas: antradienis ar ketvirtadienis? Prašom. Gerbiamasis Pronckau, prašom paspausti.
M.PRONCKUS. Agrarininkai siūlo kiek galima greičiau, kadangi ir taip jau delsiame. Kas turi pasiūlymų kokių nors, tai gali padirbėti ir šeštadienį, ir sekmadienį ir teikti juos. Mes siūlom antradienį.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu galime bendru sutarimu, tai kitą antradienį, o jeigu ne, tada alternatyviai. Ar sutinkam, kad būtų antradienį? Turėdami visą savaitę, tikrai dar galime padirbėti. Ar sutinkame, kad antradienį? Gerai. Ačiū. Aš prašau į tai atkreipti dėmesį ir gerbiamąjį ministrą E.Vilkelį, ir visus tris komitetus, t.y. Biudžeto ir finansų komitetą, Agrarinį komitetą, taip pat ir Ekonomikos komitetą.
Mielieji kolegos, gerbiamieji, prašom šią savaitę padirbėti, kad jau ne vėliau kaip ketvirtadienį būtų projektas arba kraštutiniu atveju penktadienį jį būtų galima įteikti Seimo nariams. Ir antradienį tada skiriame priėmimo datą. Ačiū.
4sesija53p svarstyti klausimai
Dabar kitas darbotvarkės punktas, arba pagal patvirtintą programą antrasis punktas, t.y. įstatymo “Dėl juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo” projektas. Svarstymo stadija. Užsirašė kalbėti dėl šito, t.y. 870 projekto, gerbiamasis kolega A.Baskas. Aš jį kviečiu į tribūną. Taip pat kviečiu šiek tiek aukštėliau Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Sakalą toliau pirmininkauti Seimo posėdžiui. Prašom, gerbiamasis Baskai.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, kolegos! Kokios pasekmės šio įstatymo? Viena yra aiškiai parašyta, kad biudžetas negaus 31 mln. Tai yra sausio pirmomis dienomis. O jeigu paimsime visą sumą, kuri yra paminėta, bendra atidėjimų suma - 366 mln., tai, mano skaičiavimais, negauna 120 mln. Lt šiais metais. Bet, man atrodo, tai yra ne svarbiausia šito įstatymo pasekmė. Kadangi jau tame aiškinamajame rašte rašoma, kad galima ateityje atidėti ne tiktai negrąžinamoms paskoloms, bet ir standartinėms, vadinasi, suma gali būti ir didesnė. Daug blogesnis dalykas yra, kad pagal šią pataisą Vyriausybė ir bankas, jeigu mes ją priimsime, galės kuriems norės bankams tiek ir atidės. O iš tikro tai neatidės, bet tiesiog nebus atskaitymų. O Konstitucijoje parašyta, kad mokesčius nustato tik Seimas. O jeigu mes priimame šitą pataisą, man atrodo, čia labai jau daug, palyginti su tais šimtais milijonų ar dešimtimis milijonų. Čia jau yra esminis dalykas. Bet, mano galva, blogiausia dar ne tai, o tai, kad ši pataisa skatina nesąžiningus daugiau duoti abejotinų ar nuostolingų paskolų. Prieš juos, žinoma, neatsilaikys pavieniai nei pirmininkai, nei prezidentai. Seimui tai pagal jėgas. Keliasdešimt sutvarkyti šimteriopai sunkiau negu kelis pirmininkus. Tiems šešiems bankams, kurie nesąžiningai dalydami paskolas prarado savo kapitalą, pirmiausia reikia atimti teisę griauti Lietuvos finansus. Kodėl neperduotas tų bankų valdymas administratoriams kad ir pagal Bankroto įstatymą? Kol bankus ir toliau valdys ne bankininkai, o skirstytojai, tol jokie mokesčių atidėjimai nepadės. O tik juos penės. Šie šeši savi, o “Sekundės” bankas tikriausiai kitų. Todėl jo veikla sustabdoma, o šie šeši papenimi. Kokiais lapeliais visa tai dengiama? Dengiama tuo, kad reikia apskaitą tvarkingesnę įvesti. Taip ir parašyta. “Minėtų atidėjimų sudarymas yra viena iš Pasaulio banko sąlygų, siekiant apskaitoje ir atskaitomybėje bankuose pritaikyti ir tarptautinius apskaitos principus. Komerciniams bankams tai sudarytų sąlygas išdavimo metu įvertinti paskolos negrąžinimo riziką.” Aš atsiprašau, apskaitą ir vertinimą prieš, vertinimą davus, koks čia yra ryšys su atidėjimais? Jau seniai reikėjo tokią apskaitą įvesti. Man atrodo, kad svarbiausia Seimui yra panaikinti subjektyvias, abejotinų ir nuostolingų paskolų priežastis. O po to jau, kai šitos priežastys bus panaikintos, remiantis šita situacija, kad negriūtų sistema, būtų galima ir suteikti.
Dar viena (man jau lemputė dega), viena detalė. Šitame projekte pateikta aiškiai. Jis turi būti pataisytas, kadangi jo nuostatos įrašomos į tas lengvatas, kurios suteikiamos invalidams, labdarai ir pan., ir kertasi su įstatymo straipsniais. Jį reikia iš esmės pataisyti. Ačiū.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Daugiau oratorių nėra. Ar banko valdytojas? Nepateikė sekretoriatas, bet jeigu jūs tvirtinate, aš nedrįstu įtarti jus sumaišius kažką. Kviečiu Seimo narį J.Veselką. Sekretoriatas, matyt, įrašė jūsų pavardę kur nors prie kito įstatymo. Pavyzdžiui, prie Ekonominių nusikaltimų komisijos. Prašom negaišti laiko, gerbiamasis Seimo nary.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai kalbėjo A.Baskas, aš pasižiūrėjau į salę. Praktiškai niekas neklauso, ką kalba oratoriai. Vienas R.Dagys muša į krūtinę, sako, aš klausau. Todėl arba mus reikia paleisti tuoj pat atostogų, nes mes taip galim priimti tiek įstatymų ir pataisų, kad paskui, kaip sakydavo A.Raikinas, per 10 metų 10 institutų neišsiaiškins, ką gi mes priėmėm. Todėl aš norėčiau, kad vis dėlto bent tai, ką aš pasakysiu, paklausytumėt, nes daugiau negaliu įtakot.
Teikiamą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymą svarstymo metu, mano manymu, reikėtų įvertinti keliais aspektais, dviem pagrindiniais. Pirma - normaliai funkcionuojančios rinkos ekonomikos sąlygomis. Ir antra - mūsų sąlygomis, t.y. pereinant į rinkos ekonomiką. Jeigu Lietuvoje jau bent 10 metų veiktų normalūs rinkos santykiai, dėl siūlomų pataisų didesnių abejonių nebūtų. Ir aš pasakyčiau: taip, šitas pataisas, be abejo, reikia priimti. Tam pritaria ir Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo tarnautojai, pabrėžiu, tarnautojai, atvykstantys į Lietuvą. Jie sąžiningai laikosi tam tikrų socialinių ekonominių pažiūrų sistemos ir vykdo atitinkamas nuostatas. Tačiau aš galiu drąsiai tvirtinti, kad niekas iš jų nežino, kaip geriausiai valstybei tvarkytis šiuo pereinamuoju etapu. Ir negalima su tom pastabom, patarimais sutikti, daryti taip, kaip jie siūlo, nes jie vykdo, dar pabrėžiu, tik tam tikros sistemos nuostatas. Ir mes neturime tapti įrankiais, nes pasaulyje yra labai daug socialinių ekonominių sistemų, kurios visiškai kitaip traktuoja ekonomikos tvarkymą, reguliavimą. Todėl visų tų, kurie mums pateikia, kad tai yra Pasaulio banko ir TVF’o ekspertų nuomonė, mes turim išklausyti kaip tam tikro patarimo, kaip vienos socialinės ekonominės filosofijos išvadų. Bet jokiu būtu nesivadovauti, kad Lietuvą išgelbės tiktai tie patarimai.
Niekas neabejoja, kad rinkos ekonomikos sąlygomis bankai - normaliai funkcionuojančios rinkos ekonomikos centrinė ašis ir jiems turi būti taikomos specifinės ekonominės reguliavimo nuostatos, nes jie turi prisiimti iš tikrųjų pagrindinę rinkos ekonomikos riziką. Ir nuo jų tvarkingos veiklos labai daug priklauso normaliai funkcionuojanti ekonomika, nes nebėra “gosplano” ar kitų struktūrų, kurios galėtų dar geriau už juos tvarkyti ekonomiką.
Bet štai pažiūrėkim, kas šiandieną yra Lietuvoje. Lietuvoje beveik nekontroliuojamai įsisteigė daug bankų, kuriems vadovauja mažai kvalifikuoti, mažai kompetentingi, ir dar blogiau - nelabai sąžiningi žmonės.
Toliau. Šitoje situacijoje neretai išduodamos paskolos ne geriems, perspektyviems projektams, o savai kompanijai. Ir iš čia atsiranda noras (kadangi savoj kompanijoj paskui tie pinigai plaukioja, plaukioja ir neaišku kur...), kad visa visuomenė už tai sumokėtų.
Ar Centrinis bankas neturi specialistų (aš negaliu to tvirtinti), ar nėra pakankamai gerų įstatymų, kurie jiems leistų pakankamai efektyviai ir laiku daryti tai, kad nebūtų tokių bankų arba tokių atsitikimų kaip su “Sekundės” ir kitais bankais. Aš manau, kad kaip tik tam Centrinis bankas ir pateikia naują įstatymą, kuris leistų jam efektyviau kontroliuoti bankų steigimąsi, jų veiklą ir kitus dalykus.
Toliau. Normaliai cirkuliuojančios rinkos sąlygomis bankai, kaip ir teigia pats, atrodo, Centrinio banko pirmininkas, yra mažiausiai rentabilūs, palyginti su kitais ūkio subjektais. Lietuvoje, deja, situacija yra visai kitokia - jūs žinot, kur bankai daugiausia deda pinigus. Pažiūrėkit, kuo jie važinėja - suprasit, ir kiek statosi - pamatysit.
Postkomunistinės valstybės šitą problemą sprendžia taip. Dažniausiai iš paskolų, išduotų su valstybės ar vyriausybės sankcija, yra įkuriamas blogų paskolų fondas. Ir iš ten, taip sakant, jau valstybė dengia tas blogas paskolas. Kadangi vienaip ar kitaip valstybė įtakojo bankus, jie padarė blogų paskolų, ir, aišku, valstybė turi atsakyti, negali atsakyt už tai komerciniai bankai, kurie neįtakojo.
Taigi atsižvelgdamas į visus tuos argumentus, siūlyčiau šią pataisą pirmajame etape įteisinti tik padengti blogoms paskoloms, kurios buvo suteiktos vienokiais ar kitokiais Vyriausybės sprendimais, bet kad tie sprendimai raštiškai atsispindėtų. Ar tai būtų protokoliniai sprendimai, ar kitokie, bet kad tai iš tikrųjų Vyriausybė įtakojo paskolų suteikimą ir to-dėl išėjo nuostolių, aišku, Vyriausybė turi... (O, jau dega lemputė.) Jeigu dauguma Seimo narių norės, kad vis dėlto būtų priimta tokia pataisa, kokią yra pateikęs Bankas, tai atsižvelgęs į visa tai, kas buvo išdėstyta, aš manyčiau, kad tokiems bankams reikia taikyti specifinį režimą. Tuo specifiniu režimu turi būti reglamentuojama ne tik tai, ko dabar nori Bankas, bet ir visų Banko darbuotojų atlyginimai, premijos, dividendai ir visa kita. Jeigu jau jie nori, kad jų nuostolius padengtų, tai tegu bent iš dalies patys prisiima atsakomybę. Dar kartą noriu pasakyt, aš manyčiau, kad pirmame etape užtenka šitą pataisą taikyti tik toms paskoloms, kurias bankai padarė dėl vienokio ar kitokio Vyriausybės pasiūlymo. Kitaip vieni iš to turės didelės naudos, o visa ir taip skurstanti visuomenė turės aukotis dėl banko blogai suteiktų paskolų ir nežinia kodėl. Galbūt net ten, kur aiškiai buvo žinoma, kad tie pinigai nuplauks. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas Banko valdytojas norės tarti baigiamąjį žodį? Prašom tada. Ponas Banko valdytojas K.Ratkevičius.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, kaip gerbiamasis Seimo narys A.Baskas minėjo savo pasisakyme, yra galbūt pagrindiniai momentai arba pagrindiniai kritikos taškai, į kuriuos buvo kreipiamas dėmesys ir ankstesniuose posėdžiuose, kai buvo svarstomas šis klausimas. Tai pirmiausia baimė ar abejonės, kad priėmus šią įstatymo pataisą bankai išdavinės blogas paskolas ir kad biudžetas neteks daug pajamų, dėl to ir taip sunki biudžeto padėtis bus dar sunkesnė.
Pirmiausia aš norėčiau štai ką pasakyti žiūrėdamas į mūsų artimiausius kaimynus. Estai, pavyzdžiui, tokį įstatymą yra priėmę jau 1993 m., latviai yra priėmę šiais metais, Lenkija taip pat turi priėmusi tokį įstatymą. Pas juos situacija irgi buvo panaši, ir vėliau tas įstatymas buvo priimtas. Žinoma, buvo nemažai diskutuota, ir problema iš tikrųjų yra ne tokia jau paprasta. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritaria pasiūlytam projektui.
Atsakydamas dėl tos baimės, kad bankai išdavinės blogas paskolas, manyčiau, argumentas, kad taip neatsitiks, galėtų būti toks. Bankai ir šiuo metu išduoda ir yra išdavę nemažai kreditų, kurie negrįžta, bet kartais dėl to per daug nesijaudina ir toliau, kaip sakė gerbiamasis Seimo narys J.Veselka, perka prabangius automobilius, statosi namus, išmoka premijas, dividendus, didelius atlyginimus ir visa kita. Taip, tai egzistuoja. Todėl galiausiai bankai suvalgo ne tik tai, ką uždirba, bet suvalgo ir į tuos bankus priimtus žmonių indėlius, ne tik gyventojų depozitus.
Pirmiausia galbūt bankai nenori parodyti tikrosios situacijos. Kai atsitinka krizė bet kuriame iš komercinių bankų (o dabar mes pavyzdžių turime pakankamai, ir ne tik “Sekundės” banką), pasirodo, kad tame banke nėra jau nieko, ne tik tų rezervinių pinigų ar į banką investuotų banko steigėjų pinigų, bet nėra ir iš ko atiduoti gyventojams indėlių. Blogi kreditai negrįžta ir jokių rezervų nėra tam sudaryta. Nėra jokios abejonės, kad bankai, pateikdami ataskaitas, kadangi ataskaitose pirmiausia tai turi būti nurodoma, atskleistų savo tikrąjį veidą, kurio paslėpti nebūtų įmanoma. Jie privalėtų bent dalį lėšų skirti ne dividendams, ne premijoms, žinoma, ir ne biudžetui, bet atidėti į specialų fondą. Priklausomai nuo blogų aktyvų situacijos, blogų kreditų sugrįžimo ar pan. tos sumos galėtų būti perskaičiuojamos ir grąžinamos į apmokestinamąjį pelną bei sumokamos į biudžetą, atsiskaitoma su biudžetu. Bet tai galėtų atsitikti po to, kai bus suformuojami tokie fondai. O dabar pinigai yra išleidžiami, išmokami, jų nebelieka jokiems mokėjimams.
Galbūt ne aš, kaip iniciatorius, čia turėčiau stovėti tribūnoje, bet Komercinių bankų asociacijos ar komercinių bankų įgalioti asmenys ir ginti šitą įstatymą. Jiems galbūt yra patogiau išsimokėti dividendus, o paskui kaltinti visus, tik ne pačius save, kad nėra tų pinigų, o blogi kreditai negrįžta. Man atrodo, mes turim kurti įstatymų lygio sistemą, kad šitaip neatsitiktų. Mano nuomone, dar yra vilčių taisyti šitą situaciją.
Dėl biudžeto. Žinoma, biudžetas dalies pinigų iš karto iš komercinių bankų negaus. 1993 m. komerciniai bankai yra sumokėję biudžetui 85 mln. Lt. Manyčiau, kad šiais metais komercinių bankų pelno augimo nebus, nes faktinė situacija rodo, kad pelnas ne visuose bankuose didėja. Ne vienas iš komercinių bankų į biudžetą realiai sumokėjo ne savo uždirbtą pelną, bet menamą pelną. O iš tikrųjų tai gyventojų indėliai patenka į biudžetą tokia forma, kadangi blogi aktyvai nesugrįžta į bankus. Vėliau, kaip jau minėjau, jeigu pasitaisytų situacija, grįžtų kreditai, sumos, patekusios į specialų fondą, grįžtų į apmokestinamą pelną ir biudžetas gautų jam priklausančius mokesčius.
Be abejo, gerbiamieji Seimo nariai, spręsti reikės jums. Tačiau mes manytume, kad tai būtų tam tikras žingsnelis į sistemos kūrimą siekiant bankų stabilizavimo. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone valdytojau. Aš prašyčiau kol kas nepalikti tribūnos arba būti bent netoliese, nes tuoj bus jūsų kitas klausimas.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paklausti Biudžeto komiteto nuomonės. Prašom tada.
Prašyčiau atsakyti į tokį klausimą. Ar jūs siūlote pritarti po svarstymo? Ir jeigu pritarsim, tai vėl bus galimi du variantai. Ar jūs manote, kad reikalingos esminės pataisos? Tada balsavimas gali būti ne anksčiau kaip po 8 dienų, jeigu neesminės - po 4 dienų. Jūsų, kaip pagrindinio komiteto, nuomonė. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad pritarti būtina. Mes negalim gyventi vakarykšte diena. Yra labai karti Rytų Europos praktika, kada valstybė už komercinių bankų tokią veiklą, kokia dabar yra pas mus, iš biudžeto sumokėjo šimtus milijonų dolerių. Mums siūlo įstatymą dėl indėlių draudimo taip pat iš biudžeto tie patys bankai. Tai galų gale mes nustatykim tvarką, nustatykim apskaitą, nustatykim, kokia tvarka turi būti išduodamos paskolos, kad būtų griežtai kontroliuojama šita komercinių bankų veikla. Juolab kad Komercinių bankų įstatyme yra aiškiai parašyta, ko jie negali daryt. Jeigu jų prasta padėtis, jie negali išmokėti nei dividendų, nei pirkti jokių automobilių, nei jokių marmurų klijuoti, o galvoti apie savo indėlininkus. Štai kur yra esmė. Aš manyčiau, kad galima būtų pritarti po svarstymo ir po 8 dienų priimti. Dar galima kai kuriuos niuansus pažiūrėti. Aš labai apgailestauju, kad šito įstatymo svarstyme iš viso nedalyvauja Komercinių bankų asociacijos atstovai.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Veselka. Prašom. Galima kalbėti ir taip, ir taip.
J.VESELKA. Aš žiūriu, labai dažnai visi mėgsta iškreipti tai, kas buvo pasakyta. Dar kartą aš noriu pabrėžti, tiktai norėčiau, kad gerbiamasis K.Ratkevičius išgirstų taip, kaip yra sakoma. Niekas netvirtina, kad šitai reikia padaryti. Bet buvo išdėstyta papunkčiui nemažai argumentų, kas verčia, kad šito šiandien nebūtų padaryta. Todėl nereikia kalbėti, kad valstybei nieko nekainuoja, čia taip turi būti. Jeigu mes įteisinsim šitą sistemą daugelyje bankų, kur iš tikrųjų dirba nekvalifikuoti darbuotojai (jūs pats tai pripažinot), ir jiems leisim šitai daryt, tai vėl privačiai susitarus išduotoms paskoloms... Ir nieko jūs, gerbiamasis Ratkevičiau, būkit sąžiningiausias, jūs neatkasite šiandien ten... Vėl teks visai valstybei dengti šitas padarytas išlaidas per pelno mažesnį apmokestinimą.
PIRMININKAS. Grįžkim prie įstatymo.
J.VESELKA. Todėl aš siūlau vis dėlto priimti šitą įstatymą, tik iš esmės pataisius, t.y. ne vėliau kaip po 8 dienų. Ir aiškiai buvau pasakęs, kad tik pirmajame etape įteisinti toms paskoloms (tokia sistema dengti), kurios buvo sankcionuotos Vyriausybės vienokiais ar kitokiais dokumentais. Jeigu nori visiems taikyti, tada reikia specifinę tvarką sukurti, tegul Bankų asociacija sukuria, tie, kurie patys prasiskolino, tegul ir galvoja, kaip apriboti toliau ir savo pinigų gavimą. Šitokia tvarka būtų labai gerai. Todėl siūlyčiau priimti po 8 dienų, padarius esmines pataisas.
PIRMININKAS. Bet dabar siūlote pritarti po svarstymo? Po 8 dienų pradėt priėmimą?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš negaliu nepritarti.
PIRMININKAS. Tada ačiū. Seimo narys A.Baskas gali nepritarti.
A.BASKAS. Tokiam įstatymo projektui negalima pritarti. Ir J.Veselka sakė, kad tokiam projektui negalima pritarti.
PIRMININKAS. Taip. Bet jis pritarė projektui po svarstymo, tik siūlo po 8 dienų, padarius pataisas, jį priimti.
A.BASKAS. Čia painiojami du dalykai. Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko reikalavimai yra įvesti apskaitą tokią, kokia turi būti, kad bankai, prieš duodami paskolas, turi įvertinti riziką. Yra tokie standartai. Juk mes nesiimam statyt tiltą nežinodami mechaninių konstrukcijų, o dabar atsirado bankininkų, kurie be vertinimo išdalija paskolas, o paskui biudžetas turi jiems dengti. Na, tai atsiprašau...
PIRMININKAS. Siūlote nepritarti po svarstymo?
A.BASKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta registracija. Po to balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Jeigu bus pritarta po svarstymo, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu balsavimas bus po 8 dienų. Jeigu bus pritarta.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašom pasiruošt balsuot. Kas pritaria po svarstymo įstatymui “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo” (projekto Nr. 870), paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Prašom.
Pritarė - 40, nepritarė - 12, susilaikė 7. Įstatymui pritarta po svarstymo. Priėmimo data - liepos 5 d. Seimas sutinka turbūt po 8 dienų? Ačiū.
Lietuvos banko įstatymo projekto Nr.933 pateikimas (94.06.27)
4sesija53p svarstyti klausimai
Tada klausimas baigtas. Dabar svarstome 3 darbotvarkės punktą, Lietuvos banko įstatymo projektas (Nr.933). Pranešėjas - Banko valdytojas ponas K.Ratkevičius. Kviečiu į tribūną. Atsiprašau, jūs jau tribūnoje. Tai yra pateikimas, o Seimo nariai gali pateikt klausimus.
Pranešėjau, prašome per 5 minutes pateikt savo įstatymą.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija. Šiuo metu galioja Lietuvos banko įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 13 d., ir Lietuvos banko statutas, patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 4 d. nutarimu. Naujo įstatymo tikslas - turėti tokį įstatymą, kuris atitiktų Europos Sąjungos įstatymus, tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir centrinių bankų veiklos principus. Rengiant įstatymo projektą yra atsisakyta Banko statuto. Todėl įstatymo projektas yra pateikiamas didesnės apimties. Įstatyme vienas pagrindinis momentas, kurio nebuvo ankstesniame įstatyme, - tai pagrindinis Centrinio banko tikslas - siekti kainų stabilumo.
Taip pat Lietuvos banko įstatymo projekte yra siūloma nauja Lietuvos banko valdybos sudarymo tvarka, kuri turi užtikrinti stabilią Lietuvos banko valdybos veiklą nepriklausomai nuo valstybės valdžios ir valdymo organų pasikeitimo. Tai klasikinio Centrinio banko įstatymo projektas. Jam iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iškilusios pagrindinės diskusijos yra susijusios pirmiausia su atitikimu Lito patikimumo įstatymui, Lietuvos banko lėšų naudojimo klausimais, taip pat Lietuvos banko nepriklausomybės užtikrinimu.
Na, nepriklausomybės užtikrinimo momentas, mano nuomone, yra svarbiausia idėja. Iš tikrųjų dėl šio klausimo yra nuolat diskutuojama visame pasaulyje. Man ne kartą yra tekę dalyvauti konferencijose, kuriose šis klausimas vienaip ar kitaip keliamas. Žinoma, kategoriško, aritmetiškai tikslaus atsakymo niekur mes negalime rasti. Centrinis bankas visur yra viena iš svarbiausių šalies ekonomikos ląstelių, todėl negali būti tarsi valstybė valstybėje. Tai yra suprantama. Žinoma, galima surasti daug įvairių pavyzdžių, kaip centrinių bankų savarankiškumas ar nesavarankiškumas veikia įvairius ekonominius procesus. Pavyzdžiui, infliaciją. Jeigu pažiūrėsime, tai Vokietijos ar Šveicarijos centriniai bankai yra labiausiai nepriklausomi. Na, galbūt daug priklauso nuo to, kad vidutinis infliacijos lygis šiose šalyse per daug metų yra vienas žemiausių pasaulyje.
Gal mums šiandien tai ir nėra pati svarbiausia mintis, bet manome, kad negalima įstatymų lygmeniu pereiti į kitą kraštutinumą. Jeigu Lietuvos banko valdyba neturės teisės pati tvarkyti Lietuvos banko lėšas būdama atskaitinga Seimui ir privalėdama, kaip ir visi, vykdyti Seimo priimtus įstatymus, tai Lietuvos bankų savarankiškumas bus, žinoma, menamas, daugiau deklaratyvus. Tam mes nepritariame. Negalima Lietuvos banko paversti Finansų ministerijos departamentu, išlaikomu iš biudžeto. Centrinis bankas bet kurioje šalyje negali būti lyginamas su jokia kitokia šalies agentūra ar institucija. O iš esmės juk dažniausiai kalbama ne apie visus Lietuvos banko valdomus pinigus, valstybės rezervus ar pan. (dėl jų tarsi ir ginčo jokio nekilo), bet tik apie mažą jų dalį. Žinoma, nepamirštamos lėšos, skiriamos Lietuvos banko aparatui išlaikyti.
Ir dar vienas mano paminėtas momentas - tai neprieštaravimas ar prieštaravimas Lito patikimumo įstatymui. Į kai kurias esmines Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas mes atsižvelgėme. Kai kurios nuostatos, susijusios su pinigų politika ir valiutų kursų nustatymu, yra išbrauktos iš projekto. Jas reikės įrašyti, kai negalios Lito patikimumo įstatymas, ir taip bus papildytas Lietuvos banko įstatymas. Bet, mūsų nuomone, reikia turėti klasikinį Centrinio banko įstatymą, bet ne Valiutų valdybos įstatymą. Bus galima kai kurių įstatymo straipsnių veikimą sustabdyti Lito patikimumo įstatymo galiojimo metu. Taip yra gal ir nebūtina. Aš sutinku visiškai... (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kur jūs esate? Seime ar kur kitur?
K.RATKEVIČIUS.(...)Visiškai klausyti tarptautinių organizacijų,bet yra vienareikšmė Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko nuomonė. Taip pat Estijos banko įstatymas gali patvirtinti tokio suderinamumo galimybę. Estijoje valiutų valdyba egzistuoja seniau, o Centrinio banko įstatymas priimtas vėliau... Ir kurso atžvilgiu, ir pinigų politikos atžvilgiu ten yra labai vienareikšmiai surašytos klasikinės centrinio banko nuostatos.
Na, ir baigdamas norėčiau pasakyti, kad yra gautos Seimo Juridinio skyriaus išvados. Į daugelį jų mes atsižvelgėme. Deja, su kai kuriomis mes negalime sutikti, nes išvadose yra keliami iš esmės tie patys klausimai. Tai Lietuvos banko nepriklausomumas, lėšų panaudojimas ir pan. Dėl to Seimas turi priimti sprendimą priimdamas Lietuvos banko įstatymą. Mes pasirengę išdėstyti savo mintis ir argumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jums 12 klausimų. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš dėl 42 straipsnio. Orientuojantis į Lietuvos Respublikoje diegiamą apskaitos sistemą, buhalterinės apskaitos nėra, o yra finansinė apskaita, ūkinė ir valdymo apskaita. Ar nereikėtų ir 42 straipsnyje keisti pavadinimą į finansinę apskaitą? Ačiū.
K.RATKEVIČIUS. Dėl to turbūt galima sutikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom klausti iki minutės, o ne ilgiau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, prieš kurį laiką Lito komitetas iki minimumo sumažino visų Lietuvos žmonių visas santaupas. Šiuo metu Lietuvą nušlavė kita banga: visų gyventojų einamosios santaupos, kurios buvo padėtos į komercinius bankus ar į įvairias investicines bendroves, taip pat buvo sumažintos dažnai iki nulio. Kaip jūs numatote reguliuoti šituos procesus ir ginti gyventojų interesus savo įstatyme? Štai neseniai išdalytame Estijos Respublikos centrinio banko įstatyme numatyta, kad Estijos centrinis bankas vykdo kredito institucijų veiklą ir t.t. Kaip jūs numatote ginti gyventojų interesus?
K.RATKEVIČIUS. Aš manau, kad į tai iš esmės atsako pagrindinis Lietuvos centrinio banko tikslas, kuris yra įrašytas projekte. Tai kainų augimas, infliacija. Tai susiję su visais žmonėmis. Lietuvos bankų tikslas yra ir turi būti infliacijos stabdymas. Na, kokių kitokių grynai specialių priemonių, žinoma, galima daug vardyti ir sugalvoti. Tarp jų ir viena jūsų paminėta - tai komercinių bankų priežiūra. Bet, mūsų nuomone, visur turi būti pagrįstas įstatymais ir sisteminis priėjimas, ir indėlių draudimas, ir komercinių bankų registravimas, priežiūra ir likvidavimas bei pan. Atskirais momentais arba atskirais išsišokimais, kokiais pastebėjimais po to, kai kažkas įvyksta, yra labai sudėtinga tai padaryti.
Na, norėčiau tikėti, kad Lietuvos banko įstatymo projekte siūlomos įvairios teisės, Centrinio banko funkcijos turėtų padėti kurti Lietuvoje geresnę sistemą, kuri vienaip ar kitaip tarnautų žmonėms ir padėtų kritiniais atvejais.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad kiekvienas bankas nori būti, sakykim, valstybė valstybėje. Turbūt visose šalyse taip yra. Tačiau jūs l straipsnyje minite tai, kad Lietuvos bankas, kaip nuosavybė, priklauso Lietuvos valstybei. Kaip suprasti, pavyzdžiui, kad už Lietuvos banko prievoles valstybė neatsako? Sakykim, sudarote kokias nors sutartis, kompromituojančias valstybę? Ar neveikia valstybės? Sakinys toks: “Lietuvos valstybė neatsako dėl Lietuvos banko prievolių”. Jeigu yra nuosavybė, kaip neatsako?
K.RATKEVIČIUS. Vis dėlto aš manyčiau, kad Lietuvos bankas kaip ir niekas kitas Lietuvoje neturėtų būti atskira valstybė. Tai yra viena iš svarbių šalies ląstelių. Man atrodo, yra svarbu, kad Lietuvos bankas yra ne biznio organizacija. Savo veikloje vienas iš pagrindinių tikslų - ne gauti atitinkamą pelną... Iš tikrųjų Lietuvos bankas, jeigu būtų toks tikslas, galėtų nieko nepaisydamas tokį gana didelį pelną uždirbti. Aš manau, jis įrodė ir ankstesniais metais sukaupdamas tokį pelną.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs keletą kartų pabrėžėte Lietuvos bankų savarankiškumą. Na, įsteigus Valiutos valdybą ir litą susiejus su doleriu, spaudoje ir specialistai daug kartų sakė, kad Lietuvos bankas savo savarankiškumą lyg ir praranda. Ar šitas įstatymas jums pakankamai suteikia to savarankiškumo? Ar jis yra pakankamai universalus? Sakykim, jeigu litas vėl būtų paleistas, o Valiutos valdybos neliktų, ar nereikėtų kito įstatymo ir ar nereikėtų jo keisti? Ačiū.
K.RATKEVIČIUS. Iš tikrųjų Lito patikimumo įstatyme yra nuostata, kad “ir Lietuvos banko įstatymo normos, prieštaraujančios Lito patikimumo įstatymui, negalioja”. Žinoma, pinigų politikos srityje, valiutų kursų srityje Lietuvos bankas šiuo metu iš esmės neturi jokių priemonių tuos procesus paveikti. Šiame įstatyme mes stengiamės, kad tai būtų, kaip aš minėjau, klasikinis Centrinio banko įstatymas. Jį priėmus ar atskirame įstatyme dėl jo įsigaliojimo, ar pačiame įstatyme būtų galima įrašyti tokią bendrą formuluotę, kad Lietuvos banko įstatymo normos, prieštaraujančios Lito patikimumo įstatymui, negalioja. Mes kai kurias normas, susijusias su pinigų politika ir su valiutų kursų nustatymu, kurias įrašėme po svarstymo Vyriausybėj, iš esmės atsižvelgdami į Teisingumo ministerijos nuostatas, išbraukėme. Nors, pavyzdžiui, Estijos banko įstatyme ir kursų atžvilgiu, ir monetarinės politikos atžvilgiu jos yra išlikusios. Todėl, jeigu atsitiktų, kad Lito patikimumo įstatymas negaliotų, kai kuriomis normomis šį įstatymą reikėtų papildyti.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių klausti ir atsakinėti trumpai, nes nori paklausti dar 9 Seimo nariai, o iš viso liko 10 min. Arba aš būsiu priverstas padaryti pateikimo pertrauką. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Trumpas klausimas. Ar tikslas išlaikyti stabilias kainas neprieštarauja tikslui išlaikyti stabilų kursą, kurį Centriniam bankui paveda arba verčia Lito patikimumo įstatymas?
K.RATKEVIČIUS. Betarpiškai prieštarauja. Kadangi siekimas išlaikyti stabilų kursą nesiderina su kitomis monetarinės politikos priemonėmis. Jeigu mums bus pateiktas labai didelis, sakykim, Amerikos dolerių kiekis, mes privalėsim jį nupirkti pagal įstatymą ir išleisti daug litų į apyvartą. Bet kartu valiutų kurso stabilumas yra dalinis, negali būti pagrindinis tikslas. Centriniam bankui tokį kursą išlaikyti, kai nėra Valiutų valdybos ir specialių įstatymų, yra visiškai nesudėtinga. Mes tada neprivalome atsižvelgti į nieką. Mūsų tikslas yra išlaikyti kursą. O išlaikyti stabilias kainas yra gerokai sudėtingesnis procesas ir gerokai sudėtingesnis darbas. Todėl kurso stabilumas šiuo atveju jau yra sudėtingiau išlaikomas. Nors, be abejo, kitomis priemonėmis galima laikyti stabilų kursą ir siekti kainų stabilumo, be abejo, pirmenybę atiduodant kainų stabilumui.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Banko valdytojau, aš pamenu, kai mes priiminėjome, irgi taip pat buvo deklaracijos, kad mes einam į Europą. Šiandien tas pat. Tada jūs iš esmės prieštaravote, kai mes priiminėjome Lito patikimumo įstatymą, kad nereikėtų tos Valiutų tarybos ir viso kito. Dabar jūs tą patį nuogąstavimą pasakėte pateikdamas projektą. Kadangi tai nėra paprastas klausimas ar detalė šito projekto, aš norėčiau žinoti jūsų aiškią nuomonę. Ar jūs pritariate šitam projektui, ar jūs pateiksite atskirą nuomonę? Bet nežinau, kas turėtų pateikti tada šitą įstatymą.
K.RATKEVIČIUS. Aš pritariu šitam projektui. O pastaboms, kurios buvo pasakytos Vyriausybės lydraštyje, aš nepritariu. Iš esmės tas tekstas, kuris yra čia, yra Lietuvos banko darbuotojų parengtas tekstas. Na, kiek tai buvo priimtina, įvertinome Vyriausybės pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. 6 straipsnyje aptariama Lietuvos banko išimtinė pinigų emisijos teisė. Ar ši pinigų emisijos samprata atitinka tarptautinę sampratą tokiose valstybėse, kur nėra valiutų valdybų? Ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytą pinigų emisijos sampratą?
K.RATKEVIČIUS. Aš manau, kad pirmiausia tai atitinka klasikinio centrinio banko štai šios teisės apibrėžimą - leisti pinigus. Jeigu pasižiūrėsime, kaip yra parašyta Konstitucijoje dėl išimtinės teisės leisti pinigus, ar tik Lietuvos bankas turi teisę leisti pinigus į apyvartą... Nemanyčiau, kad tai yra principinis neatitikimas. Galima ir šiame įstatyme paredaguoti taip, kaip yra Konstitucijoje - tik Lietuvos bankas. Čia, man atrodo, esmės nekeis.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, net jūsų klausydamasis galvoju, kad vargu ar reikia šitą įstatymą priimti. Jūs pirmiausia pabrėžėte, kad kai kur atsižvelgta į tai, jog įsteigta Valiutų taryba. Valiutų taryba yra iš esmės pagrindinės banko funkcijos likvidavimas. Dar daugiau - tai įšaldymas kai kurių ekonominių santykių, kur bankas turėtų gerą įtaką ir pagilintų ekonomiką. Todėl vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad neturite pusės teisių, kurias turėtų turėti klasikinis bankas, nepriklauso nuo didesnio ar mažesnio priklausomumo... Tai dabar mes priimam šitą įstatymą, Valiutų tarybą... Tai kam mums daryti šitą priėmimą, kai vėl po pusmečio ar daugiau teks grįžti prie šito klausimo? Aš manyčiau, kad šiandien vis dėlto jo nereikėtų priiminėti. Galbūt jums reikia sustiprinti ten, kur reikia jums geriau kontroliuoti komercinių bankų veiklą, kad jie veiktų gerai, o tada...
PIRMININKAS. Laikas. Prašom atsakyti. Ne, ne, viskas. Laikas. l min. praėjo. Prašom atsakyti, Banko valdytojau.
K.RATKEVIČIUS. Aš vis dėlto nenorėčiau sutikti su tokiu vertinimu. Iš šio įstatymo projekto yra išbraukti 3 sakiniai, susiję su valiutų kursų nustatymu ir pinigų politika, kadangi galiojant Lito patikimumo įstatymui jų vykdyti taip pat negalima. Bet yra labai daug įrašyta, aš manau, tikrai tobulesnių formuluočių, tobulesnių straipsnių bankų priežiūros srityje, atsiskaitymų srityje ir Centrinio banko organizacinėse struktūrose. Todėl, mūsų manymu, šitą įstatymą reikia ir būtina svarstyti bei priimti. Aš manyčiau, kad jeigu Lito patikimumo įstatymas kada nors negalios, dėl šito įstatymo papildymo trimis sakiniais neturėtų būti principinių diskusijų ir nesutarimų. Tai tikrai klasikinės formuluotės.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kai kiekviena žinyba, kuri kaip nors prieina prie pinigų, nusistato sau ir savo vadovams atlyginimus. Ar bus labai gerai, kai atlyginimo dydį Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojui, valdybos nariams nustato pati banko valdyba. Taigi ar neišeis taip, kad kiekvienas narys pats nusistato sau atlyginimą? Vis dėlto turėtų nustatyti Seimas, Vyriausybė... Na, gal ne Vyriausybė, Seimas ar kokia kita organizacija. Bet nemanu, kad tai tiktų pačiam bankui.
K.RATKEVIČIUS. Aš manau, kad absoliučiai daugelyje pasaulio centrinių bankų būtent yra taip, kaip mes siūlome. Jeigu iškyla kokių nors problemų dėl Centrinio banko vadovo ar darbuotojų gaunamų atlyginimų, Centrinis bankas yra atskaitingas Seimui. Visada galima paklausti ir visada galima išsiaiškinti. Nemanau, kad mes turėtume elgtis panašiai kaip komerciniai bankai, kurie uždirba milžiniškus pelnus ir nusistato beprotiškai didelius atlyginimus. Žinoma, tam tikros saiko ribos turi būti, bet nebūtinai Centrinio banko vadovai gauna tiek pat kiek ministrai. Daugelyje valstybių jie gauna ir daugiau. Lietuvoje, manau, taip nėra. Nemanyčiau, kad čia dėl kelių procentų Lietuvos banko valdomų pinigų turėtų būti pagrindinė diskusija. Deja, iš praktikos esu įsitikinęs, kad yra taip. Žinoma, galima pasielgti kaip norima, galima nustatyti, kaip dabar yra, ar dar kitaip padaryti. Manau, ne tai yra principinis momentas, kiek uždirbs Lietuvos banko valdytojas.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Prašom pasakyti, ar jūs nemanot, kad po to įstatymo pateikimo turi eiti Komercinių bankų įstatymo pateikimas ir Indėlių draudimo įstatymo pateikimas?
K.RATKEVIČIUS. Iš esmės sutinku su pasiūlytų įstatymų projektais. Dėl Komercinių bankų įstatymo projekto visą praeitą savaitę labai intensyviai buvo dirbama, diskutuojama su komerciniais bankais. Šiuo metu jau yra viena redakcija, išskyrus vieną dalį dėl komercinių bankų valdymo, ten buvo tam tikrų rimtesnių nesutarimų su komerciniais bankais. Aš tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis mes galėsim šį įstatymo projektą apsvarstę pateikti Vyriausybei. Indėlių draudimo įstatymas taip pat yra labai svarbus. Metmenys yra, ir Vyriausybė yra pritarusi metmenims. Reikia dirbti ir šitą įstatymą pateikti taip pat kuo greičiau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutinkate su Juridinio skyriaus išvada dėl 13 straipsnio, kuriame numatytos ir jums teikiamos pastabos dėl Banko valdybos narių atleidimo iš darbo pagrindų, būtent tie atvejai, kai nevykdo pareigų, nesilaiko įstatymų? Ar jūs norite apsiriboti tik tuo, kaip pateikiate savo projekte?
K.RATKEVIČIUS. Aš manau, kad šie Juridinio skyriaus pasiūlymai dėl konkrečių priežasčių, dėl ko valdybos nariai galėtų būti atleisti iš užimamų pareigų, yra, mano manymu, neprieštaraujantys bendrai logikai: jeigu nepaisai įstatymų, darai nusikaltimus ar kažką panašaus, tai gali būti atleistas. Bet šituo straipsniu, 13 straipsniu, norima akcentuoti būtent Lietuvos banko valdybos narių didesnę nepriklausomybę nuo įvairių politinių posūkių siekiant didesnio stabilumo Centriniame banke. Ir pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, ir esant kažkokiems motyvams - pagrįstiems, nepagrįstiems - dažnai keliami klausimai dėl valdybos narių pakeitimo ir pan. Man atrodo, kad ta praktika, kuri egzistavo iki šiol, įstatymų turėtų būti uždrausta. Ir įstatyme turėtų būti reglamentuoti (gal šiek tiek išplečiant mūsų pasiūlytą sąrašą) išimtiniai atvejai, kada valdybos narys turėtų būti atleistas iš pareigų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų įstatymo 3 straipsnyje parašyta apie banko nepriklausomumą nuo bet ko. Tačiau visiems aišku, kad Valiutos taryba arba valdyba ir Lito patikimumo įstatymo priėmimas jūsų veiklą suvaržė, galima sakyti, visapusiškai, tiek monetarinės politikos, tiek apskritai politikos klausimais - valiutos, kreditų ir t.t. Be to, jūs teigėte, kad norėtumėte įrašyti tokį punktą, kad galioja šito įstatymo skirsniai tik tuo atveju, jeigu neprieštarauja minėtiems įstatymams. Tai kam rašyti tokias nuostatas, jeigu iš karto jas reikės paneigti? Man labai keista pati formuluotė.
PIRMININKAS. Laikas. Prašau atsakyti.
K.RATKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad ir tame pačiame 3 straipsnyje parašyta, jog Lietuvos bankas vadovaujasi įstatymais. Tai kokie bebūtų priimti Seimo įstatymai, mes juos privalom vykdyti, mes galim ir mes turim sakyti savo nuomonę, galbūt ir argumentuoti priešingą nuomonę negu priimamas įstatymas, bet jeigu įstatymas priimtas, mes jį privalom vykdyti. Aš manau, čia abejonių mes neturim ir to klausimo taip neformuluojam.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Prašom nesivelti į diskusijas su Seimo nariais. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jus paklausti, ar yra abejojančių, kad tokiam įstatymui būtų pritarta po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra? Nekalbant apie tai, kokius pateiksite papildomus pasiūlymus, alternatyvas ar ką nors kita. Ar yra abejojančių? Nėra? Yra Seimo narys J.Veselka. Tada vienas - už, vienas - prieš. Prašome. Seimo narys J.Veselka prieš. Prašome.
J.VESELKA. Jeigu mes jį priiminėsime rudens sesijoje, tai aš tada sutinku, kad būtų priimtas tolesniam svarstymui. Jeigu mes priiminėsim šiandieną, kada iš tikrųjų matau pervargimą, ir toks svarbus dokumentas, mes pridarysime daug klaidų. Todėl jeigu rudens sesijoje, aš palaikyčiau jo pateikimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes šiandieną tik pritariam pateikimui, pradedame svarstymo procedūrą. Toliau pagrindinis komitetas nuspręs, kada jį reikia priiminėti.
J.VESELKA. Gerai. Supratau.
PIRMININKAS. Tai tada nėra abejojančių, galima bendru sutarimu pritarti? Pritariame pateikimui, įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą. Pranešėjau, ką siūlote pagrindiniu komitetu?
K.RATKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko prašyčiau pasakyti, kokią jūs siūlote svarstymo datą savo komitete?
F.KOLOSAUSKAS. Liepos vidurį.
PIRMININKAS. Kada maždaug, ar galit pasakyt datą?
F.KOLOSAUSKAS. Neturiu kalendoriaus.
PIRMININKAS. Aš jums galiu patarti, komiteto posėdžiai yra liepos 13 d. Tinka?
F.KOLOSAUSKAS. Tinka.
PIRMININKAS. Liepos 13 d. Pasakykit, kurią valandą komiteto posėdis.
F.KOLOSAUSKAS. 10.00 val.
PIRMININKAS. 10.00 val. komiteto posėdis, o po to jie nuspręs, kada bus priiminėjama. Dėkojame pranešėjui, dėkojame Seimo nariams.
4sesija53p svarstyti klausimai
Toliau svarstome Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo” projektą. Tai yra tik pateikimas. Kviečiu į tribūną poną J.Prapiestį. Informuoju, kad klausimui skirta iš viso 15 min. ir nė minutės daugiau. Kuo jūs ilgiau šnekėsite, tuo bus daugiau šansų, kad klausimo pateikimas bus nukeltas kitai dienai. Prašome.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Ar Seimo Statutas numato gąsdinimą prieš pateikimą?
PIRMININKAS. Ne. Numato informaciją.
J.PRAPIESTIS. Tai aš per tiek laiko būčiau ir pristatęs. Aš noriu paaiškinti, kad tai sutartis, kurią Lietuvos Respublika yra jau pasirašiusi su artimiausiomis savo kaimynėmis. Dabartiniu metu Teisingumo ministerija yra gavusi pavedimą tartis dėl tokios sutarties sudarymo su tolimesnėmis valstybėmis, su JAV, su Izraeliu ir kitomis valstybėmis. Aš norėčiau pasakyti, kad šis procesas vyksta labai normaliai, ir vienas iš tokių pavyzdžių - tai yra sutartis su Ukrainos Respublika. Ir galima sakyti, kad praktiškai visos sutartys, kurios buvo pasirašytos, vėliau ratifikuotos, tai buvo Lietuvos Respublikos iniciatyva šis procesas vykdomas, taip pat ir su Ukraina. Todėl mūsų pateikti sutarties projektai be ypatingų korekcijų yra priimami kitos šalies ir todėl ypatingų problemų ar klausimų, kurie iškiltų surašant tokių dokumentų projektus, praktiškai nebūna. Noriu patikinti, kad ši sutartis sudaryta remiantis mūsų valstybės įstatymais. Dėl kitų klausimų, kurie dabartiniu metu nėra pakankamai sprendžiami, reguliuojami mūsų valstybės įstatymais, yra vadovautasi tarptautiniais atitinkamais dokumentais, pavyzdžiui, nusikaltėlių išdavimo klausimai. Todėl aš manyčiau, kad šita sutartis gali būti pateikta Seimui ratifikuoti. Ir aš, taupydamas jūsų brangų laiką ir gerbdamas Seimo Pirmininko pavaduotojo prašymą, manyčiau, kad daugiau kalbėti nėra reikalo, kadangi ši sutartis bus pakankamai kruopščiai analizuojama atitinkamuose komitetuose.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti tik du Seimo nariai atsižvelgdami į jūsų trumpą kalbą. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, teisinės pagalbos sutartys su visomis valstybėmis reikalingos, tuo labiau su tokiomis valstybėmis, į kurias nuo amžių mūsų žmonės kartais padarę kokį nusikaltimą patraukdavo, juk ir XVI, ir XVII a. į Ukrainos platumas pabėgdavo. Bet ar nebus su šia sutartimi panašiai kaip su Rusijos sutartimi - pasirašysim, ratifikuosim, o priešinga pusė neratifikuos, ir iš jos neturėsime jokios naudos. Kokios prognozės yra? Ar mes turėsime geresnes perspektyvas negu su Rusija?
J.PRAPIESTIS. Aš, gerbiamasis Seimo nary, nesu Užsienio politikos specialistas ir žinovas, tačiau kiek aš suprantu ir kiek žinau situaciją, be abejo, čia tokių problemų kaip su Rusija neturėtų iškilti, kadangi jūs žinot pats, koks pagrindinis prieštaravimas yra tarp Lietuvos ir Rusijos. Dėl teisinių klausimų (kalbama apie nusikaltėlių išdavimus) bent tokios informacijos, kurie nusikaltėliai turėtų vienokį ar kitokį politinį momentą (...), tarp Lietuvos ir Ukrainos tikrai nėra. Todėl aš manyčiau, kad nesant tos priežasties, kuri yra kliūtis jūsų minėtai sutarčiai ratifikuoti, čia turėtų perspektyvos būti kur kas šviesesnės.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia sutartis pasirašyta lietuvių ir ukrainiečių kalbomis. Ar yra koks nors standartas pasirašytas dar kita kalba?
J.PRAPIESTIS. Paprastai mes pasirašome sutartis mūsų valstybės, lietuvių kalba, ir kitos valstybės kalba. Tačiau sutartis galbūt tikslinga versti dar į trečią kalbą. Tačiau dabartiniu metu mes džiaugiamės, kad spėjome atlikti tuos darbus, kokie yra padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų paklausti dabar. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, tribūnos nepalikti, jums dar reikės išspręsti keletą svarbių klausimų, pagalvoti apie pagrindinį komitetą ir apie galimas datas. Ar yra abejojančių, kad būtų įrašytas ši-tas dokumentas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra? Nėra. Bendru sutarimu įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą. Dabar, gerbiamasis ministre, jūsų žodis. Kokį pagrindinį komitetą jūs numatote šiam dokumentui?
J.PRAPIESTIS. Aš manyčiau, kad tai visų pirma yra Valstybės ir teisės komiteto darbas.
PIRMININKAS. Aš Valstybės ir teisės komiteto pirmininko nematau. Pavaduotojas... Kur pavaduotojas?
J.PRAPIESTIS. Pavaduotoja.
PIRMININKAS. Pavaduotoja? Prašome. Kur pavaduotoja? Seimo narė Z.Šličytė.
J.PRAPIESTIS. Kalbėjom apie Ukrainos sutartį.
PIRMININKAS. Prašome. Seimo nare Šličyte, būkit maloni, spustelėkit atitinkamą mygtuką. Prašau.
Z.ŠLIČYTĖ. Tai gerai, tiktai kada yra numatoma priiminėti?
PIRMININKAS. Jūs numatot.
Z.ŠLIČYTĖ. Mes norėtume vėliau, nes komitetas dabar yra labai perkrautas darbu, turi daug kitų pavedimų kaip pagrindinis komitetas.
PIRMININKAS. “Vėliau” man nieko nesako. Ar jūs galėtumėt pasakyti datą?
Z.ŠLIČYTĖ. Liepos 22 d. baigiasi sesija, tai po liepos 15 d.
PIRMININKAS. Po liepos 15 d. Galiu jums pasiūlyti liepos 13 d.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerai. (Balsas iš salės)
PIRMININKAS. Komiteto pirmininko pavaduotoja siūlo, ne kas nors kitas, jeigu siūlytų eilinis narys, aš galėčiau ginčytis. Tai liepos 13 d. sutinkat, anksčiau negalit niekaip?
Z.ŠLIČYTĖ. Ne. Tikrai dabar yra labai daug kitų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Gerai. Liepos 13 d. Valandą pasakykite.
Z.ŠLIČYTĖ. Priėmimo valandą?
PIRMININKAS. Ne, pasakykite valandą, kada svarstote komitete. Seimo nariai turi būti informuoti.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš neturiu kalendoriaus. Norėčiau žinoti, jeigu 13 d., tai liepos 11 d. komitete.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo nare Šličyte, liepos 13 d. jūs paskyrėte svarstymą komitete, reikia jums pasakyti valandą paprasčiausiai.
Z.ŠLIČYTĖ. 10.00 val.
Darbotvarkės svarstymas (94.06.27)
4sesija53p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui, viskas nuspręsta. Taip, Seimo Pirmininkas reikalauja, kad būtų svarstoma darbotvarkė. Prašome, nors mes jokio laiko dar nesutaupėme.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turit 3 projektą, kurio pagrindinis klausimas yra Vyriausybės programos, tarkim, patikslintos programos pateikimas. Siūloma tai daryti 17.00 val. ir tam skirti ne mažiau kaip pusantros valandos. Kadangi pagal mūsų Statutą numatytas ne tik premjero pranešimas, ne tik jo atsakymai į klausimus, bet galima bus kurį laiką ir paklausinėti naujuosius, t.y. paskutinius, vėliausiai paskirtus ministrus. Taigi šitas klausimas ir pačioje pradžioje kelių įstatymų priėmimai, kuriuos mes vis atidėliojom. Tai yra komplektas įstatymų dėl sienos apsaugos ir Advokatūros įstatymas. Ir tikiuosi, kad mums pavyks ratifikuoti dvi tarptautines sutartis. Kaip įprasta, užsirašėm ir kai kurių rezervinių klausimų.
PIRMININKAS. Ką jūs turit galvoje sakydamas “paskutiniai ministrai”?
Č.JURŠĖNAS. Paskutiniu metu skirti ministrai.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Taip, jums nori pasiūlyti Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu paprašyti, kad būtų įrašytas į rytdienos darbotvarkę Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo “Dėl komercinių bankų ar kitų kredito įstaigų bankroto bylų iškėlimo ir teisinio nagrinėjimo tvarkos” pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Aš iš karto atsakau, gerbiamasis Listavičiau, aš atsiprašau, kad praleidau. Ir jūs prašėt, ir gerbiamasis V.Juškus prašė. Aš manau, kad mes šitai galėtume užrašyti net iki pietų, jeigu jūs šiandien turėsit projektą.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau paprašyti, kad rytdienos darbotvarkėje nebūtų priiminėjamas įstatymo projektas “Dėl advokatūros įstatymo pakeitimo ir papildymo”, nes dabar darbo grupė posėdžiavo nuo 14.30 val. ir Valstybės ir teisės komitetas dar neturi galutinio, priėmimui skirto ir suredaguoto varianto. Tą variantą mes žadame svarstyti šiandien po 17.00 val., kai baigsis plenarinis posėdis.
Č.JURŠĖNAS. Miela kolege, aš šitai žinau ir todėl sutinku, kad prie šito klausimo būtų parašytas klaustukas. Jeigu tiktai komitetas neduos teigiamos išvados, tai tada bus kuris nors rezervinis klausimas arba netgi galėtume toliau tęsti Savivaldos įstatymo priėmimą.
Z.ŠLIČYTĖ. Bet jeigu komitetas sutiks su projekto galutine redakcija, Seimo nariai neturės galimybės prieš 24 val. pateikti alternatyvių siūlymų, todėl rytdienos posėdžiuose negali jokiomis sąlygomis vykti.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku (gerbiamasis Sakalai, minutėlę), jeigu projektas keičiasi. Nes, mano žiniomis, gali būti pritarta taip, kaip buvo, vadinasi, projektas nesikeičia. Bet jeigu projektas keičiasi, tai, be abejo, mes jo negalėsim rytoj priiminėti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
Č.JURŠĖNAS. Todėl aš siūlau palikti klaustuką.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, sudarant darbotvarkę yra gana gera praktika, kad jei svarstomi keli klausimai, susiję, sakysim, su bankais ar teisėtvarka, jie iš eilės svarstomi. Tuo tarpu darbotvarkėje savivaldybės klausimai vienas 15.00 val. numatytas, kitas 19.00 val. Gal būtų galima juos kaip nors į vieną vietą perkelti, kad jie būtų vienas po kito?
Č.JURŠĖNAS. Prašau, Prokuratūros įstatymą galima vėliau nagrinėti, galim sukeisti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, štai jūsų pateiktas 3 projektas rodo tai, kad jūs einat kūlversčiais savo nauja kryptimi, tai yra “paketinimą” jūs darote taip, kad net nespėjama įrašyti nei įstatymų numerių, nei darbo laiko, nei svarstymo valandos. Pasižiūrėkit, kaip atrodo tas vaizdas. Klausimas jums būtų toks. Štai jūs kraunat į vieną paketą 1a, 1b ir 1c. Yra skirtingi registracijos numeriai, skirtingi įstatymai, tai kaip čia išeina? Ar galima bus paklausti vieną kartą dėl to paketo, ar, kadangi yra trys paketo dalys, tris kartus atskirai? Tai visiškai skirtingi dalykai. Ar jūs norit iš viso padaryt, kad dar tas tempas padidėtų ir kad mes apskritai nieko nesusigaudytume, ką mes priimame ir kas iš to išeina, kad paskui vėl šauktume rudenį suėję, vėl taisytume?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš matau iš jūsų klausimo, bent sau darau išvadą, kad jau tas nesupratimo periodas, ko gero, prasidėjo. Juk jūs puikiai žinot, kad priėmimo stadijoje jokių klausinėjimų nebūna. Galiu tai kolegai A.Bendinskui aiškinti, kaip jaunam deputatui, bet A. Endriukaičiui, mano senam pažįstamam nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų, tikrai nepatogu. Trečioje stadijoje neklausinėjama. Ir jūs puikiai žinote, kad iš eilės priimamas vienas įstatymas, po to eina kitas įstatymas, kadangi jie vienas su kitu susiję. Tai yra šitie papildomi įstatymai papildo pagrindinį, kol nepriimsim pagrindinio, kitų mes nepriminėsim. Tokia praktika seniai nusistovėjo, todėl skiriamas laikas valanda ir keturiasdešimt minučių. Dabar aš privalau atsakyti, kodėl šį sykį ranka čia įrašyti kai kurie dalykai. Todėl, kad buvo sugedęs kompiuteris. O darbotvarkę juk vis tiek reikėjo pateikti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jau interpeliacijos metu paaiškėjo, jog Vyriausybės programos (...) yra tiktai šiaip deklaracija, tokiu atveju Vyriausybės programos tvirtinimas - irgi formalumas, kurį galėtų išdiskutuoti didžioji frakcija. Aš manau, kad būtų galima pusę valandos, skirtos programos tvirtinimui, sutaupyti savivaldybių tarybų rinkimų klausimams, nes mes juos turim būtinai priimti iki atostogų. O Vyriausybės programa formaliai vis tiek bus patvirtinta. Taigi galim sutrumpinti tą laiką.
PIRMININKAS. Negaliu priimti tamstos siūlymo, kadangi tai prieštarautų galiojančiam Statutui. Jeigu mes tikrai sutaupysim laiko, yra rezervas, tada įsirašysim. Čia yra pirmoji stadija, tik pateikimas, ir aš sakiau, ką turės daryti premjeras ir ką gali daryti Seimo nariai. Praktika yra aiški, nusistovėjusi, ir aš žinau, kad Seimo nariai nori klausinėti tiek, kiek leidžia Statutas. Vadinasi, mažiau tikrai negalima įrašyti. Daugiau - taip, bet mažiau - tikrai ne. Jeigu sutaupysim, tai, be abejo, yra rezerviniai klausimai, galėsim juos nagrinėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš noriu pono Pirmininko paklausti dėl to papildomo klausimo, kur jūs ką tik pažadėjote įtraukti į rytdienos darbotvarkę. Pirma, tas projektas nėra registruotas. Dėl tų visų bankrotų ir t.t.
Č.JURŠĖNAS. Žinau.
K.SKREBYS. Antra, tas projektas, kuris dabar “vaikšto” po Seimo salę, prieštarauja Civilinio proceso kodeksui ir Civiliniam kodeksui. Tai dovanokit, kas rytoj bus pateikinėjama? Na, negalima taip daryti.
Č.JURŠĖNAS. Kadangi gerbiamasis kolega...
K.SKREBYS. Kur pagaliau Juridinio skyriaus išvados? Ką jūs darot?!
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Skreby, prašom negąsdinti avansu. Aš esu pakankamai prigąsdintas per savo gyvenimą visų valdžių.
Taigi. Pirma, šitas projektas yra teikiamas jūsų kolegų, šalia jūsų sėdinčių kolegų. Jeigu aš jais nepasitikėčiau, tai jūs, tikiuosi, jais pasitikite labiau negu aš. Vadinasi, jeigu net aš pasitikiu, jūs galite būti ramus. Bet aniems kolegoms aš nedviprasmiškai pasakiau: nebus Juridinio skyriaus išvados, šito klausimo nebus, net jeigu jis bus įrašytas į darbotvarkę.
K.SKREBYS. Aš tiek ir norėjau. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Matot. Mūsų nuomonės dar kartą sutapo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau gerbiamojo Pirmininko paklausti. Štai tarp rezervinių klausimų 2 punktas yra, kiek prisimenu, po pateikimo. Jis buvo numatytas ketvirtadienį. Kartu ir svarstymas, ir priėmimas, kaip nutarimo. Neišeina šitaip?
Č.JURŠĖNAS. Ne, mes vis tiek turim išlaikydami procedūras daryti tai su vienos dienos pauze. Tai tiktai dėl to.
A.RUDYS. Gerai. Dėkoju.
Č.JURŠĖNAS. O priėmimą galėsim ketvirtadienį įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau paprašyti jūsų talkos perkeliant rezervinį 3 klausimą tarp pagrindinių klausimų. Tai klausimas dėl sanatorinių, kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų profesinių sąjungų. Pagrindinis komitetas prašo šitą klausimą svarstyti skubos tvarka. Šito labai pageidauja ir visų kurortų tarybų vadovai, turiu omeny Druskininkus, Birštoną, Palangą, ir tų kurortų žmonės. Klausimas labai įsisenėjęs, jį būtinai reikia iki vasaros išspręsti. Pavyzdžiui, vietoj 2 klausimo. 2 aš siūlyčiau galbūt į rezervinį, o ... Na, čia jūsų valia kur, į bet kurią vietą tarp pagrindinių.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau. Jeigu aš būčiau įrašęs klausimą, kur numatyta priėmimo stadija, į rezervą, aš žinau, ką jūs būtumėte man pasakęs. O dabar jis pats siūlo man tai daryti. (Čia tarp kitko.)
O esminis dalykas yra toks: nutarimai automatiškai nagrinėjami skubos tvarka. Trečia. Į rezervą, kaip matot, įrašyti tie klausimai, kur pranešėjai yra mūsų kolegos, t.y. Seimo nariai. Jie čia yra vietoje, salėje, ir atsiradus pauzei mes bet kada galim įsirašyti šitą klausimą. Pavyzdžiui, 2 klausimą, aš manau, mes galime iš viso pačioje pradžioje išnagrinėti, kadangi čia ginčų nėra. Aš siūlau palikti rezerve, jis tikrai bus išnagrinėtas, jeigu mes ramiai, gražiai dirbsim.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau išbraukti 1a, 1b ir 1c klausimus. Nes aš taip ir negirdėjau, kad Seimo dauguma būtų radus kokią nors suprantamą alternatyvą ar suprantamą pataisymą to, kas dabar yra teigiama šituose įstatymuose dėl privalomos krašto apsaugos tarnybos policijos gretose. Tai šita konstitucinė problema, mano manymu, išlieka. Ir kol jinai nebus išspręsta ir nebus pateikti kokie nors...
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Kubiliau, čia tas klausimas, kuris ne pirmą kartą keliamas. Ir pagal paskutinįjį projekto variantą, man atrodo, ten yra rastas sprendimas. Galimas dalykas, kad tamstai atrodo kitaip. Man atrodo, kad viskas yra priimtina ir mes galėsim šitą klausimą iki galo išspręsti.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėčiau grįžti trupučiuką prie klausimo, apie kurį kalbėjo A.Baležentis, ir pasakyti... Kadangi čia vėl siūloma perdalyti buvusių profsąjungų turtą, tai čia turės būti ne nutarimas, o įstatymas. Ir tada vėl šiek tiek kita svarstymo tvarka.
Č.JURŠĖNAS. Aš pasitikslinsiu. Bet vis tiek turi būti rezerve.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau atsiklausti jūsų, ar yra reikalaujančių dėl ko nors balsuoti? Seimo Pirmininkas reikalauja. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš vis dėlto manau, kad jeigu tą siūlomą projektą dėl “Sekundės” banko ir kitų dalykų mes turėsim laiku ir bus Juridinio skyriaus išvada, tai tada tikrai, ko gero, teks įrašyti vietoj 2 punkto, kadangi dėl jo yra tam tikrų neaiškumų. Jeigu viskas bus gerai ir 2 punktas gerai, tai vis tiek dar iki pietų tam galimam klausimui laiko rasim. Tuo tarpu rezervą aš prašau palikti tokį, koks jis yra. Kadangi, kaip sakiau, Seimo nariai yra vietoje ir visada galima užpildyti pauzę.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl to, kad 2 rezervinis... nors čia parašyta, kad gerbiamasis A.Kairys, bet jisai buvo paprašytas tiktai laikinai, nesant kito. Apskritai Vyriausybės įgaliotas žmogus yra Valstybinės draudimo įstaigos vadovas K.Šerpytis.
Č.JURŠĖNAS. Rašau.
A.RUDYS. Tai tokiu atveju geriau parašyti, kad nuo 19.15 iki 19.30 val., bet kad būtų laikas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Rudy, aš tada siūlau iš karto taip padaryti: iš pat ryto - pirmas klausimas. Man atrodo, kad čia diskusijų nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima sakyti, kad bendru sutarimu patvirtinta? Ne? Siūlo išbraukti.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, Seniūnų sueigoj dėl to ginčų nebuvo. Šitas klausimas nebuvo keliamas. (Balsas iš salės) Kiekvieną dieną, kadangi paskutinis svarstymas buvo šįryt. O A.Kubiliaus kažkodėl nebuvo. (Balsas iš salės) Bet jeigu frakcijos vardu bus pasiūlyta, tai tada reikės perbalsuoti.
PIRMININKAS. Aš negirdžiu. Frakcija siūlo kokį nors? Siūlo frakcijos vardu seniūno pavaduotojas ponas K.Skrebys išbraukti 1a, 1b ir 1c.
Prašom registruotis, po to balsuosime. Prašom registruotis.
Č.JURŠĖNAS. O gal gerbiamasis A.Kubilius sutiktų, jeigu aš pasiūlyčiau išbraukti 1b, ir jis atsiimtų savo siūlymą?
PIRMININKAS. Nesutinka.
Č.JURŠĖNAS. Gaila.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbrauktas 1a, 1b, 1c punktas, spaus mygtuką “už”. Prašom. Balsavimas pradedamas.
20 - už išbraukimą, 25 plius Pirmininkas, t.y. 26 - prieš, 1 susilaikęs. Punktas lieka.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima tada patvirtinti visą darbotvarkę bendru sutarimu? Ačiū. Galima. Darbotvarkė patvirtinta. Dėkoju Pirmininkui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
4sesija53p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašom palikti tribūną. Ir kviečiu į tribūną ministro pavaduotoją V.Žiūką. Svarstome 6 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje ratifikavimo”. Tai yra dokumento pateikimas.
V.ŽIŪKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke!
Aš noriu jums trumpai pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje” projektą ir apsvarsčius sutartį ratifikuoti.
Dėl šitos sutarties tarp Lietuvos ir Baltarusijos buvo gana plačiai diskutuota, ji parengta ir pasirašyta. Ir šiuo metu pagal paskutinę informaciją iš Minsko baltarusiai taip pat ruošiasi ją ratifikuoti, kai tiktai susirinks, maždaug rugpjūčio mėn. pabaigoje. Šitoje sutartyje mes numatome, kad bus sureguliuotas Lietuvos Respublikos piliečių ir Baltarusijos Respublikos piliečių, taip pat asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių vienos valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos valstybės teritoriją, pensinis aprūpinimas. Sutartis yra svarbi todėl, kad tarp Lietuvos ir Baltarusijos migracija yra labai ženkli, jau neskaitant darbinės migracijos, nes daugelis Vilniaus gamyklų, Naujosios Vilnios gamyklų buvo nuolat aprūpinamos darbo jėga iš Baltarusijos. Jau paskutiniais metais yra pastebėta migracija: iš Lietuvos į Baltarusiją išvažiuoja nuolat gyventi kur kas daugiau žmonių, negu atvažiuoja.
Aš turiu statistinius duomenis. 1990 - 1993 metais iš Lietuvos išvyko 16 450 žmonių į Baltarusiją, o atvyko gyventi tiktai 3 942 žmonės, vadinasi, 12 508 žmonėmis mažiau, negu išvyko.
Taigi pensijos mokamos laikantis teritorinio principo ta prasme, kad užskaitomas visas bendras stažas, įgytas ar vienoje, ar kitoje valstybėje, o pensija mokama pagal tos valstybės įstatymus. Taip numatoma daryti iki 1999 m. sausio 1 d., taigi ekonomine prasme tas susitarimas mums yra naudingas. Be ekonominės finansinės prasmės, taip pat jisai labai reikalingas todėl, kad šiuo metu, jeigu taip galima sakyti, pensijų mokėjimo klausimai yra nesureguliuoti, daug piliečių dėl to kenčia. Todėl siūlau, kadangi aš šiandien tiktai pateikiu šitą susitarimo projektą, jį atidžiau perskaityti, kitą sykį padiskutuoti ir ratifikuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministro pavaduotojau. Vieną minutę, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats minėjot, kad tarp Lietuvos ir Baltarusijos buvo didelė migracija, ir visiems žinoma, kad iš Baltarusijos į Lietuvą tikrai atvykdavo labai daug žmonių. Žinoma, paskutiniai skaičiai rodo didesnį išvykimų skaičių negu atvykimų. Bet ar nebus tokia padėtis, kad paskui atvykusius (o atvykusių skaičius yra labai didelis) ateityje seks šeimų nariai, norės susijungti? Migracijos limitas yra nemažas. Sakysim, per 10 metų jis gali sudaryti labai didelį skaičių, ir kažin ar mūsų “Sodra” paskui pajėgs patraukti tokį dalyką. Paskaičiuokit: apie pora tūkstančių kiekvienais metais, po dešimties metų gali ir nebeįveikti tų sumų, kurias reikės išmokėti.
V.ŽIŪKAS. Ačiū. Aš supratau jūsų klausimą. Šitas klausimas buvo ir mūsų šiek tiek svarstytas. Tai visų pirma čia lieka jau nebe 10 metų, o tiktai iki 1999 m. sausio 1 d., t.y. lieka tiktai 5 metai.
Antra. Čia turėtų būti susiję su migracijos kvotom. Aš manyčiau, kad migracijos kvotos, kurios yra apie 2,5 tūkst. iš Baltarusijos šiuo metu preliminariai, šitą klausimą turėtų reguliuoti.
Trečia. Mes turėtume remtis prielaida, kad ekonominė situacija Lietuvoje sparčiau ir greičiau augs negu Baltarusijoje. Jeigu šitas visas prielaidas įvertinam, matom, kad didelės baimės nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jūs man paaiškinkite 3 straipsnyje numatytą tokią pensijos rūšį dėl ištarnauto laiko, kadangi 5 straipsnyje išvardijama, kad šis susitarimas netaikomas kariams, MVD, Saugumui ir kitiems asmenims, kurie daugiausia ir sudaro šitą kategoriją. Kokie čia žmonės?
V.ŽIŪKAS. Na, ištarnauto laiko pensijos, dar be to... Be abejo, tie, kurie nebuvo drausti, į šitą susitarimo kontingentą neįeina. Tačiau kaip jūs žinote, ištarnauto laiko pensija yra skiriama ir pedagogams, kurie turėjo galimybę... kai jie ištarnauja tam tikrą laiką, priskaitoma ir paskui plius nuo stažo jiems priskaičiuojama. Būtent šitas jūsų minėtas kontingentas čia neįtrauktas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Ar galėtumėte palyginti mūsų pasirašytą ir ratifikuotą panašaus profilio sutartį su Latvija ir šitą sutartį? Kokių čia būtų skirtumų ir kuri plačiau apima socialinius klausimus?
V.ŽIŪKAS. Šita sutartis yra pati paprasčiausia tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Latvijoje mes palietėme lyg ir šiek tiek kitus klausimus. Latvijoje, beje, ratifikuota tik iš vienos pusės, nes latviai kol kas neratifikavę. Apskritai labai sunku dvi tarptautines sutartis palyginti ta prasme, kad vis dėlto yra šalių specifika ir jos skiriasi. Aš manyčiau, kad sutartis su Latvija yra, kaip čia pasakyti, platesnė ir suteikianti platesnes garantijas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministro pavaduotojui. Visi klausimai jau baigėsi. Dabar norėčiau tiktai atsiklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar Seimo nariai sutinka įrašyti į sesijos darbų programą projektą, pradėti svarstymo procedūrą? Sutinka. Tada įrašome bendru sutarimu. Kokį siūlote pagrindinį komitetą, gerbiamasis pranešėjau?
V.ŽIŪKAS. Sveikatos, socialinių reikalų...
PIRMININKAS. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas.
V.ŽIŪKAS. Ir galbūt Užsienio.
PIRMININKAS. Tai Užsienio kaip papildomas komitetas. Pagrindinį siūlote Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą. Pirmininke, prašom, jūsų žodis.
G.A.PAVIRŽIS. Komitete galėtume svarstyti liepos 13 d., ne anksčiau.
PIRMININKAS. Taip, liepos 13 d.
G.A.PAVIRŽIS. Trečiadienis išeina.
PIRMININKAS. Tai būtų trečiadienis. Jūsų valia. Valandą galite pasakyti? 10 val. kaip paprastai?
G.A.PAVIRŽIS. 10 val. kaip visada. 614 kabinetas, III rūmai.
PIRMININKAS. O priėmimo datą paskirsite po svarstymo?
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime tripletą klausimų, kuriuos pateiktų ponas V.Geržonas. Turime du Seimo narių pareiškimus ir vieną rezervinį klausimą. Jeigu jūs sutiktumėte pusvalandį pratęsti posėdį, galėtume šiuos klausimus sėkmingai išnagrinėti. (Balsai iš salės)
A.ENDRIUKAITIS. O kaip buvo prižadėta?
PIRMININKAS. Aš nieko nežadėjau. Seimo Pirmininkas žadėjo, bet Seimo Pirmininkas laiku pasitraukė nuo posėdžio vedimo, ir aš jo pažado nežinau. Bet Seimas gali nutarti kitaip. Tai aš nežinau, ar Seimas reikalauja balsuoti. Aš teikiu balsuoti šitą, bet jeigu nereikalauja Seimas balsuoti, tai būtinai.
Tai gerai. Prašom, kas už tai, kad pratęstume posėdį pusvalandžiu? Balsavimas pradėtas. Iki 18 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu dirbsime darniai, tai mes visus klausimus baigsime per 15 min., čia priklauso tik nuo jūsų, šiek tiek nuo manęs.
31 Seimo narys siūlo pratęsti, 15 nesutinka, vienam vis tiek. Tai posėdis pratęsiamas.
4sesija53p svarstyti klausimai
Kviečiame į tribūną poną V.Geržoną - Muitinės departamento direktorių. Jis pateikia tris įstatymus: “Dėl Muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo”, “Dėl Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo pakeitimo ir papildymo” ir trečią, Nr.971, kurio net aš pavadinimo neturiu. Prašom. “Dėl Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo”.
Aš norėčiau gerbiamųjų Seimo narių paklausti, ar jūs sutinkate, kad ponas V.Geržonas pateiktų visus tris įstatymus vieną po kito? Taip mes sutaupytume labai daug laiko, jūs galėtumėte klausti dėl vieno, kito arba trečio dokumento. Sutinkat? Labai prašom. Ir prašyčiau pono V.Geržono per daug Seimo narių nevarginti labai ilgomis išvadomis.
V.GERŽONAS. Gerbiamieji Seimo nariai, trijų įstatymų pakeitimų esmė yra ta, kad įvedus praeitais metais Muitų tarifų įstatymą, taip pat šiais metais pradėjus galioti Pridėtosios vertės įstatymui, labai pasikeitė muitinės vaidmuo ir būtent labai didelę reikšmę įgijo muitinės, kaip mokesčių surinkėjo arba fiskalinio organo, vaidmuo. Dėl to jums pateikiami trijų įstatymų projektai, kurie turėtų sustiprinti ir padėti muitinės sistemai geriau spręsti šituos uždavinius.
Kas konkrečiai siūloma Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme? Čia yra kai kurių straipsnių redakciniai pakeitimai. 7 straipsnyje patikslinami muitinės uždaviniai, tačiau aš turiu atkreipti dėmesį, kad čia dėl mūsų kaltės nebuvo įrašytas uždavinys, t.y. statistikos kaip institucijos, kuri apdoroja užsienio prekybos statistiką, todėl siūlyčiau vis dėlto palikti penktąjį punktą.
Pagrindinis pakeitimas šiame įstatyme, kurio mes labai prašome, yra 10 straipsnio pakeitimas, kuris leistų muitinės sistemai kontroliuoti ūkio subjektų veiklą eksporto, importo prasme. Šiandien mums tai yra labai aktualu, kadangi kovoti su nelegalių prekių įvežimu kiekvieną dieną darosi vis sunkiau. Siekiant apsaugoti valstybės interesus šita teisė mums būtų labai reikalinga, juo labiau kad šita teise naudojasi praktiškai visų Europos šalių muitinės.
Toliau norėtume, kad šiame įstatyme užfiksuotumėt kai kuriuos organus, kurie faktiškai šiandien funkcionuoja. Pirmiausia tai muitinės mokykla. 1992 m. Vyriausybės nutarimu kai kuriems Muitinės departamento pareigūnams, konkrečiai kontrabandos skyriaus darbuotojams buvo leista vartoti ginklus ir tie ginklai žmonėms yra išduoti. Tačiau įstatyme tai yra nereglamentuota. Galvoju, kad tai pernelyg rimtas dalykas, kad galima būtų tuos dalykus reglamentuoti tik Vyriausybės nutarimu. Taip pat yra siūlomi įstatymo pakeitimai, kurie susiję su muitinės pareigūnų priėmimu. Norime, kad tai būtų ne tik savanoriškumas, bet ir atranka. Šiandien yra labai daug norinčių dirbti muitinėje. Galvojame, kad mes turime teisę pasidomėti, kokie žmonės ateina, todėl tokį pakeitimą mes taip pat siūlome. Taip pat siūloma, kad į muitinės sistemos reikalavimus įstaigoms, organizacijoms, jeigu jie yra teisėti ir neišeina iš muitinės kompetencijos ribų, būtų reaguojama ir atsakoma, kokių priemonių imtasi jiems realizuoti.
Yra siūloma, kad transporto organizacijos nemokamai aprūpintų muitines patalpomis, nes šiandien iškyla tokios situacijos, kai mes uostams, geležinkeliams privalom mokėti už patalpas. Manome, kad tai yra nelogiška.
Muitų tarifų įstatyme yra siūlomi šiek tiek tikslinamojo pobūdžio pakeitimai. Labai svarbus mums yra 3 skyriaus 9 straipsnis, kadangi pastaruoju metu Lietuvos valstybė pradėjo sudarinėti įvairaus pobūdžio susitarimus, taip pat ir dėl laisvos prekybos, ir dėl didžiausio palankumo, ir mums labai svarbu nustatyti, iš kur tos prekės įvežamos. Jeigu, pavyzdžiui, iš šalies, su kuria yra laisvos prekybos sutartis, tokiu atveju netaikomi muito mokesčiai. Mes 9 straipsnyje siūlom nustatyti, ką laikome tos kilmės šalimi.
10 straipsnyje siūlome tiksliau nustatyti vertės ar kainos nustatymo procesą. Norėtume, kad būtų patikslintas 11 straipsnis, pagal kokią pateiktą deklaraciją skaičiuojami muitų tarifai. Šiuo atveju, bandydami kaip nors išvengti tų didelių eilių pasienyje, mes muitų ir mokesčių neimam pasienyje, o nukreipiame į vidines muitines. Tokiais atvejais išrašome vidinio tranzito deklaraciją. Tuo tarpu tikroji importo deklaracija pateikiama jau atvykus į vidinę muitinę ir kartais kyla nesusipratimų, muitų tarifai dažnai keičiami ir ūkio subjektams neaišku, kada reikia mokėti - ar tada, kai jis kirto sieną, ar vis dėlto tada, kai vidinei muitinei pateikė importo deklaraciją. Mes siūlome, kad tai būtų apibrėžta įstatymo, kad būtent importo ir eksporto deklaracijos pateikimo dieną taikomi šitie mokesčiai.
18 straipsnyje siūlome patikslinti subjektų ratą, iš kurių ne ginčo tvarka išieškoma, ir kad tai būtų išmokėjimas, kada nemokami arba ne laiku sumokami mokesčiai.
Civilinio proceso kodekso pakeitimuose yra vienintelis dalykas, t.y. prašymas, kad mums nereikėtų mokėti valstybinės rinkliavos tada, kai mes kreipiamės į teismą dėl baudų išieškojimo arba ypatingos teisenos tvarkos.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Prašome Seimo narį K.Kubertavičių.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, žinome, kaip sunkiai sekasi dirbti mūsų muitininkams prie sienos, ir aš norėčiau jūsų paklausti. Šitos visos jūsų teikiamos įstatymų pataisos yra nukreiptos tiktai tam, kad iš tikrųjų palengvintume muitininkų darbą surenkant mokesčius, šiek tiek organizuojant darbą. Bet ar jūs ruošiatės pateikti Baudžiamojo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, sugriežtinančias muitininkų darbą, jų atsakomybę?
V.GERŽONAS. Man atrodo, reikia tiesiog griežčiau taikyti tai, kas jau yra ir Muitinės departamento, ir Muitinės statute, ir tai, kas yra numatyta Baudžiamajame kodekse kaip pareigūnų atsakomybė. Bėda ta, kad mes šiandien mažai nustatome tokių muitinės pareigūnų, kurie piktnaudžiauja ir mažai jų baudžiam. Bet tų baudų, kurios šiandien yra tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Muitinės statute, visiškai užtenka.
PIRMININKAS. Ponas I.Bloškys.
I.R.BLOŠKYS. Gerbiamasis direktoriau, yra tokių įdomių dalykų. Pavyzdžiui, dabar neseniai Vyriausybė priėmė nutarimą, kad galima įvežti tik vieną automobilį. Bet kai žmonės jau yra išvažiavę, pavyzdžiui, laivo darbuotojai plaukia laivais ir jie atsiveža dvi arba tris taip, kaip buvo leidžiama anksčiau, ir jie dabar vieną gali užregistruoti, o kitų neregistruoja, tai, matyt, visi tie priimti nutarimai turėtų būti skelbiami po tam tikro laiko, kad nebūtų taip, kaip yra šiandien.
Tai viena. Antra. Mes žinom, kad už iki 7 metų senumo automobilius muito mokestis nemokamas, o jeigu jų vertė mažesnė negu 1000 Lt, tai nemokamas pridėtinės vertės mokestis.
V.GERŽONAS. Taip.
I.R.BLOŠKYS. Taip vyko pusantro mėnesio...
PIRMININKAS. Laikas.
I.R.BLOŠKYS. ... Nežinau, dėl kieno čia kaltės, o dabar darosi dar įdomesni dalykai.
PIRMININKAS. Laikas. Prašom atsakyti tik į pirmąjį klausimą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sekti laikrodį, matau, kad kai kurių jūsų laikas eina kaip kosminiame laive, lekiančiame šviesos greičiu.
V.GERŽONAS. Dėl pirmosios jūsų klausimo dalies aš galiu tik pritarti, kadangi iš tikrųjų visi pataisymai, ypač susiję su tarifais, mokesčiais ir pan., turėtų būti priimami su sąlyga, kad jų įsigaliojimas būtų po tam tikro laiko, kad žmonės maksimaliai žinotų, kas jų laukia pasienyje. Tai čia aš galiu tik solidarizuotis. Dabar dėl automobilių apmokestinimo ir pan.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pabaigoje. Visi Seimo nariai užduoda po vieną klausimą, o paskui pabaigoje dar po vieną. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamąjį posėdžio pirmininką paprašysiu, kad ir man leistų užduoti antrąjį klausimą pabaigoje.
PIRMININKAS. Pabaigoje.
K.KUZMINSKAS. Pirmasis klausimas. 15 straipsnį papildyti antrąja dalimi: “Muitinės pareigūnams leidžiama laikyti ir nešiotis tarnybinį šaunamąjį ginklą.” Kam jį reikia tiktai nešioti, o nepavartoti? Ar jūs išleisite atskirą įstatymą, kada šį ginklą pavartoti? Ačiū.
V.GERŽONAS. Jūs turit omeny Muitinės įstatymo pakeitimą?
K.KUZMINSKAS. Taip.
V.GERŽONAS. Jūsų pastaba teisinga. Aš ją priimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Nemažai prekių muitinėse konfiskuojama. Ar šiuo metų jų apskaita patenkinama, ar jų realizavimas gerokai papildo biudžetą?
V.GERŽONAS. Konfiskuotų prekių daugiau buvo praeitais metais, kada buvo labai griežtai reglamentuojamas ne tik prekių įvežimas, bet ir išvežimas. Jūs žinote, kad pagrindinė žmonių dalis, kuri stovi Lazdijų pasienyje, deja, ne tie turistai tikrąja to žodžio prasme, bet tai yra komercinio turizmo atstovai ir daugiausia, ką jie veždavo į Lenkiją, yra alkoholis ir tabakas. Kai mes praeitais metais labai griežtai reguliavom išvežimo normą, būdavo labai daug konfiskuojama ir praeitais metais realizuota už 10 mln. Lt. Šiais metais liberalizavus, t.y. praktiškai panaikinus išvežimo fiziniams asmenims normas, konfiskuotų prekių sumažėjo. Kiek jų bus per metus, sunku pasakyti. Praeitais metais buvo už 10 mln. Lt.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti dėl Muitų tarifų įstatymo. Čia jūs teikėt pataisą 18 straipsnyje ir ji išdėstyta taip: “Laiku nesumokėjus arba nesumokėjus muitų mokesčių išieškoma trigubo dydžio bauda per vienerius metus nuo muito įforminimo dienos.” Apskritai galima ir reikia pritarti šitam straipsniui, tačiau ar nereikėtų aptarti kokiom sąlygom? Pavyzdžiui, po pakartotinio priminimo ar pan. Man teko girdėti atvejį, kai aukštosios mokyklos įsivežė kompiuterius ir manė, kad tai mokymo tikslams ir muitų mokėti nereikia, o po kurio laiko už tuos kompiuterius atėjo dideli ieškiniai, kad jie juos įsivežė kaip kontrabandą. Tai ar nereikėtų šito straipsnio patikslinti?
V.GERŽONAS. Žinote, aš jums galiu pasakyti. Jeigu tik įstatyme mes darome išimtis, tai patikėkit manimi, praktika rodo, kad reikia labai kvalifikuotų žmonių ir apskritai atsiranda tos skylutės, per kurias išteka viskas. Aš tikrai to nenorėčiau, kadangi tas priminimas, nepriminimas... Nepriimkime tos atsakomybės, kurią turėtų turėti ūkio subjektai. Yra informavimo grupės, labai nesunku kreiptis į muitinę, labai nesunku išsiaiškinti visus klausimus, skelbiama “Valstybės žiniose”. Dabar, suprantate, jeigu mes taip padarysime, - kas tą priminimą išsiuntė, neišsiuntė, apskritai įstatymas turėtų būti kiek galima universalesnis. Išimtys visada yra tos “juodosios skylės”, per kurias labai daug išteka.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Tikimės, kad įstatymo pataisos palengvins muitininkų darbą. Tačiau žmonės, kurie važinėja į svečias šalis, labai skundžiasi muitininkų nesąžiningumu ir apskritai įstatymų nepaisymu. Ar numatytos departamente kokios nors priemonės, siekiančios, kad muitinės darbuotojai laikytųsi elementarių dalykų, tarp jų ir įstatymų?
V.GERŽONAS. Man atrodo, kad tą klausimą turbūt galima užduoti bet kurios valstybinės institucijos atstovui, kuris kalba šitoje tribūnoje. Tai yra turbūt bendra mūsų visuomenės problema ir bėda, ir gėda, ir kaip nepavadinsi.
Kokių konkrečių priemonių mes ėmėmės? Visų pirma jau šią savaitę pradėjo veikti telefonas “Dėmesio! Kontrabanda!” Reikia pasakyti, kad informaciją jau gaunam, ir gana konkrečią, apie bandymus padaryti įstatymo pažeidimus. Pradedame gauti informaciją ir apie muitininkų darbo pažeidimus.
Antra. Nuo vasario mėnesio pas mus kiekvienas muitininkas, dirbantis pasienyje, turi identifikuojantį asmenį ženklą, t.y. dabar galima konkrečiai nurodyti tą ženklo numerį ir mes galim labai lengvai nustatyti, kas tas pareigūnas, ar reikalavo kyšio, ar darė kitą pažeidimą. Prieš tai žmonėms ir pasiskųsti buvo sunku, nes pavardės nežino ir kas ten toks su juo taip elgėsi.
Trečia. Atkūrėm priėmimo komisiją, įvedėm visų darbuotojų atestaciją kas treji metai, taip pat neeilinę atestaciją. Jeigu jis padarė pažeidimą, mes galim jam surengti neeilinę atestaciją ir jį atleisti iš darbo. Griežtinam, dabar peržiūrim savo muitinės statutą, numatydami dar didesnę darbuotojų, pareigūnų atsakomybę už taisyklių pažeidimą. Aš įsivaizduoju, kad tai priemonių kompleksas, gal jų tikrai ir neužtenka, bet rankų nenuleidžiam, bandysim daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti. Dabar mes svarstome tris atskirus įstatymus?
PIRMININKAS. Mes dabar užduodam klausimus dėl visų trijų.
A.ENDRIUKAITIS. Tai aš užduosiu klausimą, bet noriu žinoti, ką aš galiu užduoti. Trys atskiri įstatymai. Ar aš galiu užduoti dėl kiekvieno įstatymo po vieną klausimą, ar turiu užduoti vieną stiprų “paketinį” klausimą?
PIRMININKAS. Galite ir taip, ir taip padaryti. Galite užduoti vieną klausimą, o paskui pasakykite, kad norite, jog jūsų neišbrauktų iš kompiuterio, ir pabaigoje užduosit kitą klausimą.
A.ENDRIUKAITIS. Dėkoju. Paaiškinkite dėl įstatymo, kur yra muitinės mokykla. Kokio rango yra ta mokykla?
V.GERŽONAS. Jos rangas juridiškai visiškai nėra įteisintas, nes muitinės mokykla apskritai jokiuose norminiuose aktuose nebuvo minima kaip įstaiga. Jūs žinote, kad čia yra tokia situacija: mes priėmėm į darbą muitininkus, o tik paskui 1992 m. (po metų) pradėjom juos mokyti. Pirmasis etapas buvo apmokyti žmones elementarių dalykų: kas tai yra deklaracija, kaip ją pildyti, kokie kodai ir pan. Šiais metais buvo dviejų savaičių trumpalaikiai kursai. Nuo šių metų mes perėjom prie 7 savaičių mokymo, nuo kitų metų kitų šalių pavyzdžiu mes pereisim prie pusantrų metų mokymo. Yra parengti visi reikalingi dokumentai, kad jai suteiktume juridinį aukštesniosios mokyklos pagrindą. Tačiau mes galvojam, kad tai bus ne ta mokykla, kuri po vidurinės mokyklos priiminės žmones ir po to išduos pažymėjimą, kad jis įgijo kažkokią specialybę. Ši specialybė yra gana specifinė ir baigęs šitą mokyklą niekur kitur nedirbsi, tik muitinėje. Todėl mes galvojam, kaip ir kitose šalyse, priiminėti žmones su aukštuoju išsilavinimu. Šiandien jau tokios galimybės yra. Žmonės, kurie kreipiasi šiandien, paprastai yra su aukštuoju išsilavinimu. Jis yra priimamas dirbti, jam mokamas atlyginimas, ir po to jis pusantrų metų mokosi mokykloje, kaitaliodamas darbą poste su mokslu mokykloje.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes girdime įvairių atsiliepimų apie muitininkų darbą ir apie pažeidimus. Tuo tarpu jūs siekiate, kad kuo daugiau muitininkų sprendimų dėl baudų išieškojimo būtų vykdomi ne ginčo tvarka. Ne ginčo tvarka nėra normali. Ja suvaržomos vienos šalies teisės. Ar nebūtų geriau laikytis normalios, ieškininės tvarkos ir leisti kitai šaliai įrodinėti? Juk vis tiek kaltasis neišvengs atsakomybės, bet būtų didesnė kontrolė, nes čia paaiškėtų ir kitos pusės pažeidimai, jeigu jie būtų padaromi. O čia ta ne ginčo tvarka vis tiek paprastai yra ginamas vienos pusės munduras.
V.GERŽONAS. Aš noriu pasakyti, kad mes čia neišradom jokio lietuviško dviračio. Kas susiję su fiziniais asmenimis, tai mes paliekam, kad iš fizinių asmenų turim išieškoti tik teismine tvarka, t.y., kaip jūs vadinat, normalia tvarka. Tuo tarpu kai dėl ūkio subjektų, juridinių asmenų, mes siūlom taip, kaip daroma užsienyje - neginčo tvarka. Tai yra mes išieškom, o toliau ūkio subjektas turi teisę apeliacine tvarka apskųsti šitą sprendimą Muitinės departamentui, Finansų ministerijai, o paskui galų gale kreiptis ir į teismą. Nes jeigu mes eisim kitu keliu, tai patikėkit manim, šalia trijų tūkstančių dabar dirbančių muitininkų reikės pusės tiek teisininkų, kurie tik vaikščios po teismus ir bylinėsis su šimtu tūkstančių ūkio subjektų, kurie šiandien yra Respublikoje. Todėl aš galvoju, kad vis dėlto Muitinės departamentas su visais nepasiginčys. Geriau palikim, tegul ūkio subjektai ginčijasi su departamentu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš kaip tik ir norėjau pakalbėti apie ūkinius subjektus, kurie kaimyninėse šalyse turi visai kitokių interesų, negu kažkokių prekybinių, pavyzdžiui, kaip statybininkai. Susidaro gana, sakyčiau, paradoksali situacija, kada statybininkai, turintys nuolatinį darbą pagal sutartį Karaliaučiaus srityje, išveža savo medžiagas ir už muitą sumoka, pavyzdžiui, 4 Lt, o kai jiems reikia susigrąžinti įpakavimo tarą, jie sumoka šimtą kartų brangiau, t.y. jiems taikomi tokie patys griežti reikalavimai kaip kokiems komersantams.
V.GERŽONAS. Aš galiu pasakyti taip: yra laikino išvežimo tvarka. Tokiais atvejais, jeigu žinome, kad kas nors, ką mes išvežam, bus grąžinta, reikia tiesiog taikyti procedūrą. Ne importo, ko dažnai mūsų ūkio subjektai, deja, nežino ir nelabai moka skaityti, ir nenori skaityti, o galvoja, kad per sieną galima važinėti kaip nori. Įsivežė, paskui reikia įsivežti vėl iš naujo. Yra numatyta speciali procedūra - laikinas išvežimas iki metų laiko. Ir jokio muito mokėti nereikia. Įforminai deklaracijoj, kad yra laikinas išvežimas, ir po metų grąžinai tą pačią tarą, ir jokio muito nereikia mokėti.
PIRMININKAS. Ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Aš norėčiau pasitikslinti. Man atrodo, jūs be reikalo keičiat 21 straipsnį. Pirmiausia jūs turite muitinės mokyklą. Jūs paminėjote, kad periodiškai atestuojate tuos žmones, vadinasi, viena vertus, muitinininkų reikalavimai turi būti tik teisėti. Antra. Jeigu jau jie neteisėti, negali tam, kuriam jūs taikot, pareikšti, kad jie neteisėti. Teisėtas ar neteisėtas - turi teismas išaiškinti. Kai jūs šitą formuluotę pakeičiat, praktiškai sudarot ūkiniams subjektams galimybę visada aiškinti, kad jūsų pareigūnų pakeitimai neteisėti. Todėl manau, jeigu jūs norite padaryti tam tikrą bendrą drausmę, šito pakeitimo tikrai nereikėtų, nes jis jums pakenks.
V.GERŽONAS. Na, matote, toks dalykas. Dabar tiktai mums buvo suteikta tokia teisė kreiptis į ūkio subjektą, tuo tarpu jų pareigos muitinei jokios nėra. Tuomet fiksuota nebuvo. Dabar mes manome, kad tie teisėti reikalavimai turėtų būti vykdomi. Ką aš turiu omenyje? Gyvenimas juda į priekį. Steigiame muitinių sandėlius. Kai kas juos labai bara, bet aš galiu jums pasakyti, kad jeigu mes Lietuvą norime matyti kaip tranzito šalį... Taip, galbūt mes šiandieną muitinės sandėlius dar nepakankamai kontroliuojame, nors jau pradėjome atiminėti licencijas, t.y. tuos leidimus į muitinės sandėlius, ir baudžiamąsias bylas jau kai kuriems iškėlėme. Tačiau vis dėlto, man atrodo, kad toks... Pavyzdžiui, mes galime kreiptis, kad pašalintų tuos pažeidimus. Jeigu jie yra teisėti, tai turi būti padaryta. Dabar nefiksuota ta pareiga - pašalinti tuos pažeidimus ir mus informuoti. Tai tik toks buvo mūsų bandymas, kad vis dėlto...
PIRMININKAS. Ponia V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Pone Geržonai, būkite malonus, pasakykite kaip suprasti pasiūlymą 10 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi, kad muitinė tikrins ūkio subjektų komercinę ūkinę veiklą, jos apskaitą, finansinę atskaitomybę. Kaip tai sugebės atlikti muitininkai, kai ne visada tai atlieka mokesčių inspekcijų darbuotojai? Ačiū.
V.GERŽONAS. Taip. Aš suprantu. Klausimas geras. Jeigu jūs pasakytumėte, kad šiandieną mes sugebėsime labai aktyviai tai padaryti... Taip, šiandien mes nesugebėsime. Jeigu mes galvojame apie tai, kaip iš tikrųjų kontroliuoti šitą situaciją, tai mums šitos teisės reikia. Mes rasime žmonių, be abejonės, juos reikės paruošti, tai bus problema. Aš jums šiandieną negaliu pažadėti, jeigu jūs patvirtinsite šitą įstatymą, kad jau nuo rytojaus mes pradėsime visa tai daryti. Tačiau mes manome, kad regioninėse muitinėse mums reikia turėti po kokius du specialistus, kurie galėtų nueiti pas ūkio subjektą ir pažiūrėti dokumentaciją. Tai turi būti specialiai apmokyti žmonės, kurie moka dirbti su dokumentais. Šiandieną valstybėje labai trūksta visose srityse specialistų, kurie moka dirbti su dokumentais. Bet jeigu mes turėsime tą teisę ir kartu tą pareigą, tai mes jau rengsime tuos žmones. Patikėkite manimi, kontrabanda gaudoma ne vien tik pasienyje. Labai daug. Ne vien kontrabandą reikia gaudyti. Reikia žiūrėti ir muitų mokesčių sumokėjimą, ar sumokėjo, ar ne, ir kitus dalykus. Todėl mes manome, kad šita teisė labai reikalinga, juo labiau kad tai ne mūsų išsigalvojimas. Kaip minėjau, daugelyje šalių muitinė tą teisę turi. Mes suprantam, kad tai užkrauna mums atsakomybę. Bet tai padės mums valstybės biudžetą gerokai papildyti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Muitų tarifų įstatymo pakeitimų ir papildymų 10 straipsnis. Paskutinė pastraipa, paskutinis sakinys. “Prekių muitinių įvertinimo metodų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybinė institucija”. Ar tai nėra atskiras klausimas, reikalaujantis įteisinti įstatymą ir nutarimu, o ne Vyriausybės nuostatomis ir, dar blogiau, įgaliotomis valstybinėmis institucijomis? Ar čia nereikėtų?
V.GERŽONAS. Aš manau, kad galbūt šio įstatymo nereikėtų. Jūs šiuo atveju įstatymu nustatot, kaip yra nustatoma vertė. Pačius metodus nustatote ir jų eiliškumą. Tai yra, kad jie taip išdėstyti, tai nereiškia, kad jie išdėstyti chaotiškai. Pirmiausia yra vadinamasis vertės metodas, paskui panašių prekių, tapačių ir einama iki galo. Štai tie 5 metodai. O pati technologija, kada tai yra daroma, kada tai yra taikoma, kaip tai yra daroma, pavyzdžiui, koeficientų įvedimas, bazinių kainų tikslinimas ir pan., man atrodo, turėtų būti Vyriausybės prerogatyva.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Jeigu galima, aš priminsiu klausimą. Kas ir kada nustatė tokią tvarką, kad šiandien muitinėse prie tos sutartinės sumos, kuri buvo sumokėta už automašiną, pavyzdžiui, 400 DM, dar pridedamas 1.0 ir tada skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis. Ačiū.
V.GERŽONAS. Galiu pasakyti. Šis Muitų tarifų įstatymas, kurio pakitimus mes šiandien svarstom, irgi numatė tokius dalykus, t.y. vertės nustatymo metodus. Situacija yra štai kokia. Mes būname realistai, suprantam, kad žmonės šiandieną per sieną važiuoja, kaip minėjau, daugiausia komerciniais... Arba sakykime taip, kad ne vien tiktai, bet nemaža dalis jų važinėja. Automobilių įvarymas. Na, pasakykite, kur jūs matėte automobilį BMV 1989 m. už 90 markių? Pavyzdžiui, aš nežinau, ar galima tokį nusipirkti. Vadinasi, įvežamo automobilio aiškiai, specialiai deklaruojama mažesnė kaina. Beje, tai padaryti labai nesunku. Vokietijoje nėra jokių išvežimo į užsienį taisyklių. Susitiko du, pardavė, įrašė į kontraktą 90 markių, jis atvažiavo. Aiškiai matome, kad tai yra... Jie tuo nuolat užsiima. Mes turime duomenis. Jie per savaitę tris-kart važiuoja, dukart per mėnesį, šešis kartus važiuoja ir pan. Iš to jie užsidirba. Ir tokias kainas nurodydami, jie nieko nemoka. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Taip, prašom...
V.GERŽONAS. Tai va, tokiam įstatymo pakeitimui, kad tokios kainos automobiliai parduodami muitinėje techniškai aprūpinti, aš pritariu, gerbiamieji Seimo nariai. Tada aš būsiu patenkintas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka. Prašom.
K.UOKA. Atsiprašau, aš pavėlavau užsirašyti, norėčiau gauti išimtinę teisę paklausti gerbiamojo pranešėjo.
PIRMININKAS. Prašom, aš jums suteikiau teisę.
K.UOKA. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pakomentuoti, kokiu būdu Lietuvos muitinėse atsirado vadinamieji tarpininkai, kurie formina dokumentus? Kuo tai buvo motyvuota?
V.GERŽONAS. Motyvuojama yra tuo, kad visame pasaulyje niekur muitininkai nepildo deklaracijų, nes deklaracijos užpildymas yra pačių ūkio subjektų reikalas. Jie turi turėti. Didelės gamyklos tai ir turi savo žmogų, kurį pamoko. Jeigu jie neapmoko, jie gali atsiųsti į muitinės mokyklą, ir mes juos pamokysime, kaip pildyti deklaraciją. Tada jokių tarpininkų paslaugom jiems naudotis nereikia. Tas žmogus užpildė deklaraciją ir atvažiavo į muitinę. Tačiau jeigu gamyklos tingi arba ūkio subjektai tokio žmogaus neturi, arba tokio žmogaus nenori turėti, arba jis važiuoja pirmą kartą, jis gali kreiptis į muitinės tarpininką, kuris kaip už paslaugą ima mokestį ir už tai pildo deklaraciją. Kodėl to negali daryti muitinė? Todėl, kad prekės deklaravimas yra... Jūs patys nustatėte administracinę atsakomybę už tų žinių teisingumą. Įsivaizduokite, jeigu tą deklaraciją pildo muitininkas, tai jis kartu ir patvirtina, kad jis... iš tikrųjų tiek vežamų prekių, tokios prekės. Tai nonsensas, taip niekur nedaroma. Pirmiausia turi deklaruoti ūkio subjektas. Jeigu jis to nesugeba - tarpininkai. Tokia tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Prašom tribūnos nepalikti. Daugiau klausimų nėra...
V.GERŽONAS. Kitas dalykas. Galbūt reglamentuoti tuos mokesčius. Pavyzdžiui, nustatyti per kažką, kad ta rinkliava negali viršyti kažkokių ribų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų paklausti, ar kas nors prieštarauja prieš projekto Nr.969 pateikimą? Į Juridinio skyriaus išvadą gali atsižvelgti komitetas tą projektą taisydamas. Taip, kaip jam atrodo geriau. Niekas neprieštarauja? Bendru sutarimu priimam. Ar kas nors prieštarauja projektui Nr.970 “Dėl Respublikos muitų tarifų įstatymo pakeitimo ir papildymo”? Nėra. Priimta bendru sutarimu. Ar kas nors prieštarauja Civilinio proceso kodekso pakeitimui? Nedidelį, kurį minėjo pranešėjas. Neprieštarauja. (Balsai iš salės) Prašau? Tai išvadą, aš manau, kiekvienas gali paskaityti. Čia skelbti nėra reikalo. Aš manau, kad pagrindinis komitetas, kuris svarstys, į tą išvadą atsižvelgs arba nuginčys Juridinį skyrių. Taip pat niekas neprieštarauja. Ačiū.
Gerbiamasis pranešėjau, prašom dar neskubėti gerti kavos. Aš noriu paklausti, kokį pagrindinį komitetą siūlote? Visiems trims dokumentams ar skirtingiems dokumentams siūlote skirtingus komitetus, kurie jūsų dokumentą toliau nagrinės.
V.GERŽONAS. Mūsų kuratorius tai Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Ponas F.Kolosauskas? (Balsai iš salės)
V.GERŽONAS. Ir Valstybės ir teisės...
PIRMININKAS. Aš negaliu jums į rankas įdėti mikrofono, pone Veselka. Prašom prieiti prie mikrofono.
J.VESELKA. Aš manyčiau, kad visą muitų sistemą, politiką formuoja Ekonomikos ministerija, nes čia nėra tik mokesčių surinkimas, čia daugiau strateginis klausimas. Aš manau, kad neblogai būtų, jeigu pagrindiniu komitetu paskirtumėte Ekonomikos komitetą.
V.GERŽONAS. Neprieštarauju.
PIRMININKAS. Siūlote visus 3 dokumentus, taip? Visiems trims dokumentams pagrindiniu komitetu skiriate Ekonomikos komitetą. Ekonomikos komiteto pirmininko nematau, kas pavaduotoja? Ponia V.Briedienė. Prašom siūlyti kada. Siūlykite datą? Atsiprašau, Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Galėtume ne ateinančią, bet dar už savaitės.
PIRMININKAS. Datą man reikėtų.
S.MALKEVIČIUS. Aš neturiu kalendoriaus, būkite malonus...
PIRMININKAS. Galiu pasiūlyti...
S.MALKEVIČIUS. Trečiadienį.
PIRMININKAS. Liepa. Komiteto posėdžiai penktadienį, ne, atsiprašau, pirmadienį. Liepos 4 negalima.
S.MALKEVIČIUS. Pirmadienį yra Seimo posėdžiai, tai tiktai lieka trečiadienis, pažiūrėkite.
PIRMININKAS. Trečiadienis lieka.
S.MALKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Liepos 6. Ten parašyta laisva diena, bet nežinau kodėl.
S.MALKEVIČIUS. Liepos 13 pažiūrėkite. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Siūlote liepos 13 d. trečiadienį. Liepos 13 trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdyje bus svarstomi šie dokumentai. Kaip paprastai svarstymo pradžia 10.00 val.
Dėkojame pranešėjui.
V.GERŽONAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną. Svarstysime pirmąjį rezervinį klausimą - nutarimo “Dėl ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudėties dalinio pakeitimo” projektą. Pranešėjas A.Rudys. Tai pateikimo tęsinys.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?(Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Mane Pirmininkas pataisė - valandai. Prašom. O jūs nubalsavote neatsiklausę už ką.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Galbūt būtų galima posėdį pratęsti. Nes pratęstas laikas jau baigėsi. Mes girdėjome, dėl ko balsavome ir puikiai žinojome, kad pusvalandžiui balsuojame.
PIRMININKAS. Siūlote pratęsti? Ar siūlote nepratęsti?
J.BERNATONIS. Aš neturiu teisės siūlyti, tačiau jūs galite pasiūlyti, kad būtų dėl to balsuojama.
PIRMININKAS. Mielai pasinaudosiu ta teise. Siūlau pratęsti 15 min. Daugiau nereikės, įskaitant... Jeigu posėdis bus nepratęs-tas, tai du Seimo nariai negalės perskaityti savo pareiškimų. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas, prašom spausti mygtuką “už”. 15 minučių. Už - 13, prieš - 14, susilaikė 3. Posėdis nepratęsiamas. Posėdis baigtas.