Keturiasdešimt
ketvirtasis posėdis
1994
m. birželio 15 d
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
Įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” projektas |
|
8. |
|
|
9. |
Ministrų priesaikos (94.06.15)
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, gerbiamasis Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis premjere, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 15 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai! Užvakar mirė žymus Lietuvos Respublikos diplomatas ir politikas S.Lozoraitis. Prašau jo šviesų atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.
Kaip žinot, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas savo dekretais paskyrė naujuosius ministrus, atsižvelgdamas į neseniai mūsų priimtą Vyriausybės įstatymą ir įstatymą dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Taigi dabar naujųjų ministrų prisaikdinimo ceremonija. Prašyčiau tam, mielieji kolegos ir gerbiamieji svečiai, pasiruošt.
Kviečiu prisiekti aplinkos apsaugos ministrą Bronių Bradauską.
B.BRADAUSKAS. Aš, Bronius Bradauskas, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
PIRMININKAS. Priesaika priimta.
Kviečiu švietimo ir mokslo ministrą Vladislavą Domarką.
V.DOMARKAS. Aš, Vladislavas Domarkas, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
PIRMININKAS. V.Domarko priesaika priimta.
Kviečiu kultūros ministrą Dainių Trinkūną.
D.TRINKŪNAS. Aš, Dainius Trinkūnas, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
PIRMININKAS. Ministro D.Trinkūno priesaika priimta.
Miškų ūkio ministras Albertas Vasiliauskas.
A.VASILIAUSKAS. Aš, Albertas Vasiliauskas, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
PIRMININKAS. Ministro A.Vasiliausko priesaika priimta.
Kviečiu ekonomikos ministrą Aleksandrą Vasiliauską.
A.VASILIAUSKAS. Aš, Aleksandras Vasiliauskas, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
PIRMININKAS. Ministro A.Vasiliausko priesaika priimta.
Sveikinu naujuosius ministrus, Prezidentą, paskyrusį juos, ir premjerą su papildyta Vyriausybe. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau. Trijų minučių procedūrinė pauzė.
Pertrauka
PIRMININKAS. Pirmiausia noriu pranešti, kad baigėsi ankstesnės balsų skaičiavimo grupės darbas. Ačiū dirbusiems. Atėjo laikas naujajai balsų skaičiavimo grupei. Į ją, laikantis Statuto, siūlomi štai tokie Seimo nariai: A.Patackas, K.Paukštys, A.Ražauskas, V.Ražukas ir B.Rupeika. Aš matau didžiulį entuziazmą salėje ir prašyčiau išvardytuosius kolegas užimti garbingas pozicijas. Kadangi registruotis jau reikės ten ir, antra, balsus skaičiuoti, ko gero, reikės iškart, nes kol kas neveikia technika. Kartoju. Jums neprieštaraujant, balsų skaičiavimo grupė yra tokia: kolegos A.Patackas, K.Paukštys, A.Ražauskas, V.Ražukas ir B.Rupeika. Prašom, mielieji kolegos, į viršų.
Prašyčiau dabar registruotis. Prašom. Patikrinsim, ar veikia. Prašom registruotis.
103 Seimo nariai. Dar kartą kviečiu kolegas užimti savo pozicijas. Gerbiamasis Patackai, gerbiamasis Ražauskai (aš jo nematau), gerbiamasis Rupeika, gerbiamasis Paukšty, prašom.
Darbotvarkė (94.06.15)
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Ji buvo patvirtinta ankstesniame posėdyje. Per Seniūnų sueigą buvo kalbėta tiktai dėl kai kurių patikslinimų. Jeigu mums pavyktų pirmąjį ir antrąjį klausimą baigti anksčiau, tada Seniūnų sueigos siūlymu būtų galima 10 klausimą, t.y. balsavimą dėl įstatymo dėl arbitražo priimtų sprendimų apskundimo tvarkos pabaigti, t.y. priimti sprendimą būtent rytiniame posėdyje. Jeigu sutaupytume laiko. Aš manau, kad kolegos tam neprieštaraus. Ir yra pasiūlyta, kad būtų dar vienas rezervinis klausimas - dėl tos mūsų speckomisijos ir, galimas dalykas, dėl rezoliucijos, kurios projekto teksto dar nėra, dėl S.Lozoraičio atminimo įamžinimo. Niekas neprieštarauja? Gerbiamasis Stasiški, prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl Sienos apsaugos įstatymo projekto - 8 darbotvarkės punkto. Frakcijos vardu prašau šitą punktą išbraukt, kadangi jau ne kartą siūliau, kad kol nebus koncepcijoj priimtos bendros sutarimų nuostatos, jį svarstyti yra netikslinga. Todėl prašau dėl šio klausimo dar kartą balsuot.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosim. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau iš rezervinių klausimų perkelti į pagrindinius klausimus pirmąjį rezervinį klausimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos”. Tai labai svarbus ir skubus klausimas. Jis galėtų būti kaip tik vietoje aštuntojo.
Aš pritariu gerbiamojo A.Stasiškio pasiūlymui dėl to, kad yra Nacionalinio saugumo komiteto siūlymas ir prašymas, kad būtų svarstomas sienos klausimas, Sienos apsaugos įstatymas kartu su nacionalinio saugumo koncepcija, kad būtų atsakyta į klausimus, kaip bus perduodama iš KAM’o sistemos į Vidaus reikalų ministerijos sistemą, kad Lietuvos Vyriausybė pateiktų Lietuvos Respublikos valstybės sienos operatyvinio gynimo plano projektą ir t.t. Čia labai tiktų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, Seniūnų sueigoje dėl to buvo kalbėta, t.y. dėl pirmojo jūsų siūlymo, ir susitarta taip: kai tiktai atsiras pauzė, iš karto šitą klausimą ir sprendžiam, t.y. čia pateikimas. Iš tikro, matyt, nei kairieji, nei dešinieji, nei centras nesipriešins, ir mes per bet kurią pauzę galėsim tai išnagrinėt.
Dar kolega V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš siūlau svarstyti Sienos apsaugos įstatymą. Gerbiamojo A.Baleženčio ir gerbiamojo A.Stasiškio niekas neįpareigojo komiteto vardu kalbėt. Komitetas balsų dauguma pritarė, buvo tiktai padarytos pataisos, skaičiavimai, kiek tai kainuos. Jie yra padaryti, ir nėra jokio reikalo atidėt šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Po to kolega A.Kunčinas. Prašom.
K.SKREBYS. Ponas Pirmininke, šiandien, kaip aš minėjau Seniūnų sueigoje, Tėvynės sąjunga yra parengusi rezoliucijos projektą dėl S.Lozoraičio atminimo įamžinimo. Jis yra įregistruotas, dauginamas. Gal po pietų būtų galima jį priimti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš jau šitą pasakiau ir, atrodo, niekas neprieštaravo. Žodžiu, įrašom į rezervą. Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš tik noriu pasakyti, kad dėl šios darbotvarkės mes esame balsavę ir visiškai nėra jokio pagrindo vėl iš naujo balsuoti dėl 8 punkto. Tuo labiau kad komiteto pirmininkas aiškiai pasakė komiteto nuomonę, todėl balsuoti nėra pagrindo. Jau yra balsuota dėl tų klausimų.
PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis kolega Kunčinai, čia yra siūlymas išbraukt. Čia yra kita procedūra. Dar kartą kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Labai keista, kad mane maišo su komitetu. Aš nekalbėjau jokio komiteto vardu ir man visiškai neįdomi šituo atveju pono pirmininko nuomonė. Aš kalbėjau frakcijos vardu ir frakcijos vardu prašau balsuot.
PIRMININKAS. Taigi, mielieji kolegos, pirmiausia, jeigu kas pageidauja pasisakyti dėl šito klausimo išbraukimo, kaip frakcija siūlo, tai vienas - už, vienas - prieš. Prašom.
Kolega A.Kairys dėl 8 punkto.
A.KAIRYS. Siūlau palikti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas gali pasisakyt prieš. Matyt, gerbiamasis A.Kunčinas jau pasisakė už.
A.KUNČINAS. (...) klausimo balsavome.
PIRMININKAS. Taip, taip. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad iš tiesų tai, ką sakė ponas A.Stasiškis, yra rimta, ir, manyčiau, galbūt pats Pirmininkas galėtų pasiūlyti išbraukti, nes vėl bus tokia situacija, kada nesutarsim Seime, ko reikalauja mūsų šitas labai svarbus įstatymas. Aš siūlau be balsavimo išbraukt iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ačiū už siūlymą. Bet kadangi buvo Seimo nuspręsta palikt, tai, laikydamasis procedūrų, aš galiu tik teikt siūlymą išbraukt.
Taigi, kolegos, dėmesio! Dėl šios dienos mūsų darbotvarkės 8 punkto. Tai yra dėl įstatymo “Dėl valstybės sienos apsaugos” projekto svarstymo tęsinio. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad klausimas turi likti darbotvarkėje, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom be triukšmo. Už išbraukimą - 33 Seimo nariai, prieš - 42, susilaikė 6. Klausimas lieka. Ar reikia balsuot dar sykį už visą darbotvarkę? Ačiū.
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Tada 1 darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo” projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Bernatonį.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Vaišnoras, kol ateis J.Bernatonis.
A.VAIŠNORAS. Jeigu galima. Dėl tų pataisų, kurias teikė ponas A.Kubilius (jis dabar yra išvykęs). Jis prašė mane atstovauti. Tada perduokit man jo klausimą.
PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę, gerbiamasis Bernatoni, kol jūs pasakysit, kiek mes priėmėm straipsnių ir ties kuriuo sustojom, aš prašysiu kolegas dar kartą registruotis. Prašom registruotis.
J.BERNATONIS. Praeitą posėdį mes priėmėm 12 straipsnį. Dabar reikėtų svarstyti 13 straipsnį. 13 straipsnyje...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Bernatoni, luktelkim, kol baigsis registracija. Svarbu, kad kolegos žinotų, kur sustojom.
Salėje - 94 Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis Bernatoni.
J.BERNATONIS. Dėl 13 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas, kuris iš esmės siūlo palikti tą straipsnį tokį, koks dabar yra Referendumo įstatyme, tačiau kadangi tai prieštarautų Konstitucijai, dėl to tos pataisos ir buvo daromos. Taip pat čia yra siūlymas, kad nutarime būtų pateikiamos ne tiktai įstatymo nuostatos ir konkretus gyvenimo klausimas, o siūlytų pateikti referendumui įstatymo arba įstatymo nuostatų pavadinimą ir konkretaus gyvenimo klausimo pavadinimą bei kreipimosi į pilietį tekstą. Kadangi tuo klausimu mes jau esame apsisprendę, priimdami kitus straipsnius, todėl šio siūlymo aš negaliu priimti.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, tais klausimais, kuriais mes esam apsisprendę, žinoma, iš naujo diskutuot galbūt ir neverta. Tačiau aš matau, kad 13 straipsnis tokios redakcijos, kokios yra pasiūlytas, labai yra suspaustas ir labai neaiškus. Pono A.Kubiliaus pasiūlymas yra detalesnis, visiems suprantamas ir labai tiksliai reglamentuota referendumo paskelbimo tvarka. Aš siūlyčiau jums priimti šitą jau pateiktą variantą, tuo labiau kad čia ir politiškai yra visai kitaip, nekenkia, o tiktai yra geriau išaiškinta, kaip referendumas turi būti skelbiamas. Čia jokios grėsmės nėra nė vienai iš Seimo pusių, tuo labiau jums.
PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Ne, atsiprašau.
PIRMININKAS. Tada dar sykį pranešėjas, ir apsispręskim balsuodami.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, negaliu sutikti su gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro teiginiais. Man regis, ir naujoje 13 straipsnio redakcijoje viskas labai aiškiai išdėstyta, t.y. referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėn. nuo nutarimo priėmimo dienos. Čia terminai yra labai aiškūs. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, jog buvo gerbiamojo A.Kubiliaus arba senajame Referendumo įstatyme numatyti kiti dalykai, kurie prieštarauja Konstitucijai. Todėl siūlyčiau pasirinkti mūsų siūlomą variantą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėsim apsispręsti balsuodami alternatyviai, bet prieš tai, ar kas pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu tiktai paklausti, ar nėra skirtumo tarp įstatymo ir įstatymo nuostatų. Jeigu yra skirtumas, tai tada aiškiai prieštarausim Konstitucijai. Kam priiminėti tokį straipsnį?
PIRMININKAS. Klausinėti dabar negalima. Juo labiau šituo klausimu.
S.MALKEVIČIUS. Žodžiu, aš siūlau balsuoti už tai, kad būtų išbraukta antroji pastraipa.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu alternatyviai. Už pagrindiniame tekste esantį 13 straipsnį - mygtukas “už”, už kolegos A.Kubiliaus teikiamą ir paremtą kolegos A.Vaišnoro variantą - mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Už pagrindinį variantą - už, už kolegos A.Kubiliaus variantą - prieš. Prašom.
Už pirmąjį variantą - 46, už antrąjį - 30. Pasirinktas pagrindinis variantas. Ar reikia dar kartą balsuoti už visą straipsnį?
Prašom tada vienas - už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, ar esat skaitę teikiamą Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą. Aš kviesčiau vis dėlto balsuoti už šitą pasiūlymą, nes čia yra... Jūs pažiūrėkit, kas sakoma, kad “nutarimas dėl referendumo paskelbimo skelbiamas per tris dienas respublikinėje spaudoje. (Argi čia blogai?) Ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nutarimo pateikimo spaudoje taip pat paskelbiamas referendumui pateikiamo įstatymo arba įstatymo nuostatų projektas ar konkretus valstybės ir gyvenimo klausimas. (Argi čia blogai?) Tais atvejais, kai referendumo iniciatoriai projekte daro pakeitimus, apie juos turi būti pateikta spaudoje ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki referendumo dienos.” Aš viso pasiūlymo neskaitau, bet mes turėtume pritarti šitam reglamentavimui, nes priešingu atveju visa tai darosi neapibrėžta ir nebeaišku. Nei kada kas turi būti padaryta, nei kaip. Aš vis dėlto kviesčiau pritarti šitam variantui. Tai yra kviesčiau nebalsuoti už visą straipsnį šiuo metu, o grįžti atgal ir priimti gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Puikiai suprantamas Seimo nario A.Baleženčio noras sugrįžti į praeitį, tačiau, deja, objektyvūs dėsniai to neleidžia padaryti, ir aš siūlau kalbėti apie tai, kas vyksta dabar salėje. Aš kviečiu visus Seimo narius balsuoti už tą straipsnio projektą, kuris yra pateiktas pranešėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 13 straipsnį, jau mūsų alternatyviai pasirinktą, kas už 13 straipsnį, prašom balsuoti už. Kas prieš - prieš, o kas susilaiko, taip pat prašom balsuoti.
Už - 45, prieš - 21, susilaikė 4. 13 straipsnis priimtas.
14 straipsnis. Atrodo, pastabų nėra.
J.BERNATONIS. Dėl 14, 15 ir 16 straipsnių pastabų nėra. Siūlau priimti šiuos straipsnius bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Mielieji kolegos, 14 straipsnis. Ar reikia balsuoti, ar galim bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ir 16 straipsnis. Irgi pastabų nebuvo. Galim priimti? Ačiū.
17 straipsnis. Buvo A.Kubiliaus, atrodo, pastaba.
J.BERNATONIS. Dėl 17 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas pakeisti referendumo komisijų sudarymo tvarką. Pagrindiniame projekte teikiama ta tvarka, kuri jau yra įtvirtinta rinkimų įstatymuose. Mes manome, jog yra komisijai lengviau įgyti tam tikrą patyrimą, kai jinai organizuoja tiek rinkimus, tiek referendumus, todėl siūlome palikti tokią sudarymo tvarką kaip yra Seimo, Prezidento, Savivaldos rinkimų įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš noriu atkreipti gerbiamojo J.Bernatonio dėmesį į tai, jeigu mes kur nors padarėm ne taip arba ne visai aiškiai ir tiksliai, mes galim ir turim įstatymus tikslinti. Turim įstatymus gryninti, jeigu galima taip pasakyti. Aš manyčiau, kad šita A.Kubiliaus siūloma formuluotė yra daug tikslesnė ir daug suprantamesnė, nes pateiktoji Referendumo įstatymo formuluotė yra labai gremėzdiška, ir, manyčiau, jūs turėtumėte sutikti su tuo teiginiu, kad iš tiesų mes įstatymą turime kaip galima tobulinti. Štai šiuo pagrindiniu argumentu aš norėčiau užbaigti savo raginimą jums priimti pono A.Kubiliaus pataisą ir siūlyčiau galbūt net be balsavimo pritarti tam pateikimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš manyčiau, kad pono A.Kubiliaus siūlymas iš tiesų yra nelabai logiškas. Kadangi jisai siūlo politines partijas, politines organizacijas, kurios turi savo atstovus Seime. Seime dažnai keičiasi. Žinome, kaip vieni pereina iš vienų frakcijų į kitas, ir visa tai neatitinka logikos. Todėl siūlau nepritarti šitam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosim dėl A.Kubiliaus pataisos. Pataisa 17 straipsnio ketvirtajai daliai arba, tiksliau, siūlymas ketvirtosios dalies pirmą sakinį perrašyti kiek kitaip, kaip čia motyvavo kolega A.Vaišnoras ir kam prieštaravo pranešėjas ir kolega A.Salamakinas.
Taigi kas už A.Kubiliaus pataisą, tas balsuoja paspausdamas mygtuką “už”, o kas mano, kad to nereikia, kaip siūlė pranešėjas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už pataisą - 20, prieš - 41, susilaikė 3. Pataisa nepriimta.
Dabar dėl viso straipsnio. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom.
Kolega L.Milčius. Vienas - už, vienas - prieš.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlymas buvo dėl 20 straipsnio, bet čia yra visiškai tas pat. Aš manau, kad neatsižvelgiant į tai, ar turi atstovus Seime, ar neturi, tai būtų kita logika, arba yra frakcija, arba nėra. O jeigu žiūrėtume, ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkta, tai nėra visai gerai, kadangi šiuo atveju Seimo nariai statomi į nevienodą padėtį, ir toliau galimas toks variantas. Teoriškai tai yra galima, kai 71 Seimo narys gali būti išrinktas vienmandatėje apygardoje, ir visiškai nesudaryti jokio sąrašo. Partija to sąrašo galėjo ir nepateikti. Manau, šitas prašymas dėl daugiamandatės rinkimų apygardos prieštarauja Konstitucijai, prieštarauja logikai, ir iš tikrųjų aš balsuoju prieš. Siūlau balsuoti prieš šį straipsnį, jeigu neatsižvelgiama į gerbiamojo A.Kubiliaus pataisas.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Mes jau turime priėmę tris įstatymus, t.y. Prezidento, Savivaldybių rinkimų ir Seimo rinkimų. Dabar ketvirtas, kuris papildys arba sudarys bendrą stuburą. Bus kur kas lengviau priėmus vienodas komisijų sudarymo sąlygas, bus visiems aišku iš karto, kaip jos turi būti sudarytos. Jeigu mes visuose įstatymuose kaitaliosime, kaip jos sudaromos, tai tiktai bus nonsensas. Aš siūlau pritarti. Čia viskas labai normalu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 17 straipsnį taip, kaip jisai yra išdėstytas pagrindiniame tekste, prašom balsuoti už, kas manot kitaip, tas kitaip ir balsuoja. Prašom.
Už - 44, prieš - 9, susilaikė 4. 17 straipsnis priimtas.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, dėl 18 straipsnio nebuvo.
J.BERNATONIS. Dėl 18 ir 19 nėra jokių siūlymų. Siūlau šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galim 18 straipsnį priimti? Ačiū, priimta.
19 straipsnį taip pat galima priimti? Ačiū.
20 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 20 straipsnio antrosios dalies, kaip jau minėjo gerbiamasis Seimo narys L.Milčius, yra gerbiamojo Seimo nario L.Milčiaus siūlymas bei gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas pakeisti apylinkių referendumo komisijų sudarymo tvarką. Manytume, jog apylinkių referendumo komisijos irgi turėtų būti sudaromos taip, kaip apylinkių rinkimų komisijos visuose demokratiškuose rinkimuose, todėl siūlau palikti kaip projekte.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Man labai gaila, gerbiamasis pranešėjau, kad mes balsavom visiškai ne taip, kaip buvo pasiūlyta A.Kubiliaus. Tai, ką sakė ponas L.Milčius, iš tiesų yra teisinga, nes dabartinė redakcija iš tiesų prieštarauja logikai ir stato Seimo narius į nelygias sąlygas. Kodėl mes norime būtinai pagal apygardinius, pagal partijų sąrašus siūlyti tiktai savo atstovus? Jeigu žmogus išrinktas vienmandatėje apygardoje, kuo jisai yra blogesnis arba kuo ta partija yra blogesnė už tuos, kurie išrinkti pagal sąrašus. Aš manyčiau, kad iš tiesų mes galėtume grįžti prie to pasiūlymo, o 20 straipsnyje taip pat padaryti pataisą. Jūs kalbat apie visas demokratines šalis, bet visose demokratinėse šalyse yra visai kiti formavimo principai. Aš manau, kad ne kokių nors kitų šalių patirtimi mes turim vadovautis, o dabar mūsų kasdieninėmis realijomis ir mūsų, sakykim, rinkimų tvarka. O rinkimai pas mus, kaip žinote, yra ir pagal sąrašus, ir vienmandatės apygardos. Tai kuo kalta ta partija, kurios narius išrenka vienmandatėse apygardose, kad jai netenka turėti savo atstovų, pagal jūsų pasiūlymą? Aš siūlyčiau, gerbiamasis pranešėjau, jūs pats puikiai suprantate, kad tai būtų nelogiška, jeigu dar kartą mes balsuotume prieš A.Kubiliaus pataisą arba prieš pono L.Milčiaus pataisą.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius, kaip vieno siūlymo autorius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, aš pasikartosiu, bet kai Seimas daro klaidą ir kartoja iš tikrųjų nelogiškus savo sprendimus priimdamas tris įstatymus, tai tą klaidą reikia taisyti ir nereikia jos dar ketvirtame ar dar penktame įstatyme kartoti. Iš tikrųjų jūs pagalvokite, kada yra proporcinė sistema, t.y. viena situacija, tačiau kada kalbama apie Seimą, kada pusė Seimo narių renkama daugiamandatėje sistemoje, o pusė vienmandatėje, tai negalima pusės Seimo narių teoriškai laikyti antrarūšiais ar trečiarūšiais. Tai, kad čia yra parašyta... Jeigu jūs nepriimate gerbiamojo A.Kubiliaus arba mano pataisų, tikrai šitas visas įstatymas, kurį bandysite jūs priimti, prieštaraus ne tik logikai, bet jis prieštaraus ir Konstitucijai. Toks įstatymas nedaro garbės mūsų Seimui. Aš prašau jūsų dar kartą pagalvoti. Kad nereikėtų taisyti visų keturių įstatymų, tai nors vieną įstatymą padarykite žmogišką ir logišką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas gali paremti, vienas - prieš. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai! Šitas klausimas, dėl kurio mes diskutuojame, yra jau išspręstas Konstitucinio Teismo. Jūs gerai prisimenat, kai buvo sudaromos frakcijos, buvo lygiai ta pati formuluotė naudojama. Jūs labai gerai prisimenat Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Taigi aš čia kreipiuosi į gerbiamąjį pranešėją ir į gerbiamąjį Seimo Pirmininką jeigu jūs nepadarysite pertraukos svarstant šituos du straipsnius ir neperredaguosit, tai mes traktuosime tai kaip sąmoningą konstitucinį pažeidimą, kurį jūs, žinodami, sąmoningai leidžiate daryti. Aš konkrečiai tai orientuoju į Konstitucijos 59 straipsnį, pagal kurį Seimo nariai negali būti varžomi jokių mandatų, ir visi Seimo nariai yra lygūs nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie yra išrinkti. Tokiu būdu pasekmės ir rezultatai turėtų būti visiškai vienodi nepriklausomai nuo to, kaip Seimo nariai išrinkti.
Taigi aš prašyčiau priimti šitą pasiūlymą. Arba jį dabar pat priimti, arba atidėti priėmimą, jeigu reikia perredaguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš pasisakau už tai, kaip yra numatyta projekte. Norėčiau tiktai tiek pasakyti, nekartodamas, ką prieš tai kalbėjau. Bandykime paskaičiuoti: jeigu, sakykime, vienmandatėse apygardose 20 partijų gauna Seimo mandatus, pagal pono A.Kubiliaus siūlymą, vadinasi, 40 žmonių turės eiti į apylinkės rinkimų komisiją. Jeigu bus priimtas tas jūsų siūlymas. Kaip atrodys toks komisijos darbas, jeigu ten bus 40 žmonių? Pagalvokime apie tai ir ką jūs siūlote. Reikia visuomet skaičiuoti, kaip atrodys šitas dalykas.
Siūlau pritarti, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosim.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis apkaltino sąmoningu Konstitucijos pažeidimu, tačiau jisai žino, matyt, tik vieną Konstitucinio Teismo sprendimą. Kadangi man teko susipažinti su sprendimais ir kitose bylose, aš noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas dalies Seimo narių prašymu jau šį klausimą išsprendė, kai svarstė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus. Ir priėjo prie išvados, jog būtent tokia rinkimų komisijos sudarymo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosim dėl 20 straipsnio pataisos, t.y. kolegų A.Kubiliaus ir L.Milčiaus siūlomos pataisos. Kas už šitą pataisą, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas mano, kad įstatymo 20 straipsniui nereikalingos šitos pataisos, kaip kad sakė pranešėjas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 17, prieš - 41, susilaikė - 2. Pataisa nepriimta. Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso 20 straipsnio? Ar galim bendru sutarimu priimt? (Balsai iš salės) Prašau. Tada prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad būtų priimtas 20 straipsnis toks, koks yra pagrindiniame tekste, prašom balsuot. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
Už 20 straipsnį - 40 Seimo narių, prieš - 20, 1 susilaikė. 20 straipsnis priimtas. Dabar dešimčiai straipsnių, net vienuolikai straipsnių, pataisų nėra, gerbiamasis pranešėjau?
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl Referendumo įstatymo 21, 22, 23, 23.1, 25, 25.1, 25.2, 26, 26.1, 26.2, 26.3, 26.4, 26.5, 26.6, 27, 28, 28.1, 28.2, 29, 29.1, 29.2, 29.3, 29.4, 29.5, 29.6, 29.7, 30, 30.1, 30.2, 30.3, 30.4, 31, 31.1, 31.2 straipsnių pataisų nėra. Todėl siūlyčiau šio įstatymo pataisų įstatymo nuo 21 iki 38 straipsnio priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galim sutikti? Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuot? (Balsai iš salės) Pataisų nebuvo. Galim sutikt. Šio įstatymo... Prašom nepainioti, nes gerbiamasis J.Bernatonis dvigubą skaičiavimą pateikė, t.y. pagal bazinį įstatymą ir pagal šį įstatymą. Pagal šį įstatymą nuo 21 iki 38 straipsnio pataisų nėra. Ir todėl siūloma bendru sutarimu priimti šituos straipsnius. Gerbiamasis A.Vaišnoras. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjas turbūt nepastebėjo, kad 32 straipsniui yra pateikta Seimo nario A.Kubiliaus pataisa.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, dovanokit. Pastebėjo! Aš ir įspėjau, kad yra dviguba numeracija: yra bazinio įstatymo ir šio įstatymo. 32 straipsnis yra bazinio įstatymo straipsnis. Todėl apie jį bus kalbama, kai bus kalba apie šio įstatymo 39 straipsnį, kuris apima bazinio įstatymo 32, ir jūsų pataisa nenuplauks. Tai dar kartą klausiu, galim priimti bendru sutarimu 21 - 38 straipsnį? (Balsai iš salės) Galima. Ačiū. Priimta.
Tada prašom dėl bazinio įstatymo 32 straipsnio, arba...
J.BERNATONIS. 39 šio įstatymo, arba Referendumo įstatymo 32 straipsnio, priešpaskutinėje dalyje gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius pasiūlė pakeisti reikiamą skaičių balsų, kad būtų priimtas vienas ar kitas sprendimas. Pagal tą formuluotę, kurią pasiūlė gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius, ketvirtadalis rinkėjų plius vienas galėtų priimti sprendimą, privalomą visiems Lietuvos piliečiams. Todėl mes manytume, jog tai būtų nedemokratiška norma, ir siūlome palikti taip, kaip buvo Referendumo įstatyme ir dabar formuluojama mūsų siūlomame 32 straipsnio išdėstyme, t.y. “Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas laikomi referendumo priimtais, jeigu per referendumą jiems pritarė daugiau kaip pusė piliečių, įtrauktų į sąrašus”.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Na, pirmiausia aš norėjau dar porą žodžių pasakyti apie 20 straipsnį, kuris yra iš tiesų diskriminacinis. Jūs puikiai šitai žinot! O A.Kubiliaus siūlymai taip pat neprieštarauja Konstitucijai kaip ir jūsų pateiktas variantas. Dabar dėl 32 straipsnio aš norėčiau pasakyti štai ką. Turbūt mes visi suvokiam, kad turim nusileisti iš dangaus ant žemės. Kažkada žmonių politinis aktyvumas buvo labai didelis, ir Aukščiausiojoje Taryboje buvo priimtas Referendumo įstatymas atsižvelgiant į šitas sąlygas. Manyčiau, kad dabar norėdami priimti vieną arba kitą įstatymą mes turim remtis į politiškai aktyvių žmonių, o ne į visos visuomenės, kurios dauguma yra abejinga politiniams klausimams ir sprendimams, na, sakykim, nuostatas. Jeigu jūs pastebėjote, kad kiekvienas iš mūsų taip pat buvo išrinkti pagal tą balsavusiųjų skaičių (kaip kad siūlo Seimo narys A.Kubilius), ir mes visiškai nesidrovėdami, pabrėžiu, nesidrovėdami priiminėjame įstatymus, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvos piliečiai. Aš manyčiau, kad visai galėtume pritaikyti Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą Referendumo įstatymui ir šiek tiek sumažinti senų laikų įstatyme priimtą kartelę. Taigi mes galim, vadinasi, bet kokį svarbų valstybei klausimą palaidoti kaip tiktai dabar ir anksčiau priimtu savo sprendimu... Aš siūlau palaikyti pono A.Kubiliaus siūlymą ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Keisti dabar galiojantį Referendumo įstatymo 32 straipsnį būtų nelogiška todėl, kad net ir Konstituciją priėmę referendumu mes taikėme šią normą, o dabar jeigu būtų taikomos Konstitucijos pataisos, tai, vadinasi, mes eitume atgal, tą normą mažintume. Būtų netolygumas. Apskritai pranešėjo išdėstyti argumentai yra logiški, ir aš manyčiau, kad balsuoti turėtume būtent už įstatymo dabartiniame projekte pateiktą variantą, kad 32 straipsnis liktų toks pat, koks buvo.
PIRMININKAS. Kadangi dalykas labai svarbus - dar po vieną Seimo narį. Kolega A.Gricius ir kolega R.Dagys.
A.GRICIUS. Dėkui. Aš norėčiau dar papildyti gerbiamąjį V.Būtėną (visai pritariu jo pasakytiems argumentams), kad mums gaila, kad mūsų referendumai Lietuvoje neskirstomi į patariamuosius ir turinčius visišką įstatymo galią. Aš gal ir pritarčiau gerbiamojo A.Kubiliaus minčiai, kad pakanka ir mažesnio dalyvaujančiųjų skaičiaus, jeigu tas referendumas būtų tik toks patariamasis, tarkim, paklausti kai kurių klausimų, na, apklausos tipo. Tačiau kada mes šiuo atveju priimam (kaip gerbiamasis V.Būtėnas minėjo) konstitucinį įstatymą, tai jis jokiu būdu negali būti priimtas kitaip, negu buvo priimta referendumo būdu mūsų Konstitucija. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Vis dėlto mes priimam gana atsakingą įstatymą ir turbūt nereikėtų jo taikyti vienam referendumui. Šitos normos absoliutus taikymas, jis tampa... Aš nežinau, į kokius mes rėmus įsipaišome? Tokiu atveju prisijungimas, dabar vykstantys balsavimai daugelyje šalių būtų praktiškai nepriimti, nes ten balsuoja vieno balso persvara nuo atėjusiųjų. Vadinasi, įstojimo į Europos Sąjungą klausimai priiminėjami mažesnėm normom, pavyzdžiui, aš sutinku, jeigu reikėtų šitą normą taikyti sienų keitimo ar kitiems klausimams. Teisingai, taip turėtų būti! Šitą klausimą būtinai reikia diferencijuoti, negalima absoliučios normos taikyti. Neužmirškim, kad dar po to reikės mums... Šitas įstatymas turėtų tapti konstituciniu. Koks čia bendras sutarimas? Aš siūlau šitą straipsnį dar atidėti ir autoriams eksplikuoti, kokiais atvejais taikoma tokia norma, kokiais atvejais taikoma mažesnė norma. Kaip gerbiamasis A.Gricius sakė, kad patariamiesiems gal dar kita norma turėtų būti taikoma. Negalima visus referendumus į vieną kurpalių sukišti!..
PIRMININKAS. Ačiū. Dar sykį pranešėjas, ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, išties siūlymai yra įdomūs, tačiau to neleidžia padaryti tos normos, kurios įtvirtintos Konstitucijoje. Galima būtų priimti atskirą įstatymą dėl apklausos, plebiscito. Tačiau dėl to, kad negali būti patariamieji referendumai, tai nusprendė tie žmonės, kurie rengė Konstitucijos projektą. Nes patarimai nėra numatyti valdžios institucijoms. Seimui patarinėti referendumo būdu pagal Konstitucijos normas (tos Konstitucijos, kuri dabar galioja) neįmanoma. Todėl reikėtų, aš manyčiau, priimti atskirą įstatymą, apklausų ar plebiscito, kuriame reikėtų numatyti tokią procedūrą, kada vienu ar kitu klausimu nuomonės pasiklausiama, tačiau tas sprendimas, kurį priima balsuotojai, nėra privalomas valdžios atitinkamoms institucijoms (aš turiu omeny Seimą). Aš nemanau, kad reikėtų šį straipsnį atidėti, ir nemanau, jog šios pataisos taikomos kažkokiam vienam referendumui, juo labiau tai būtų ir neįmanoma padaryti, kadangi šiuo metu iškelta iniciatyva ir renkami parašai dėl dviejų referendumų. Taigi, mano manymu, kai kurie Seimo nariai tiesiog nori vilkinti šių labai svarbių pataisų priėmimą ir sutrukdyti normalią jau inicijuotų referendumų rengimo tvarką.
PIRMININKAS. Prašom. Kas už A.Kubiliaus pataisą šio įstatymo 39, arba bazinio įstatymo 32, straipsniui, prašom balsuot už, kas manot, kad to nereikia (kaip siūlė pranešėjas), tas balsuoja prieš arba susilaiko.
Už - 19, prieš - 35, susilaikė 4. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar noriu paklausti, ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso 32 straipsnio? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų norėtųsi vis dėlto atkreipti dėmesį į tai, kad ir šį straipsnį, ir jo idėją (kaip komentuoja prelegentas) verta apmąstyti. Aš norėčiau pasakyti prelegentui, kad jam tektų susipažinti ne tik su Konstitucijos paraidine problema, bet ir su stenogramomis, kurias Konstitucijos rengėjai paliko tiems, kurie norės toliau interpretuoti Konstituciją. Visiškai aišku, kad Referendumo įstatymas galėjo apimti daugelį problemų, t.y. ir įvairias referendumų formas, ir sritis, netgi ir vietinius referendumus. Jeigu kalbama apie referendumą, tai nereiškia, kad Konstitucija draudžia kalbėti apie kitas formas tame pačiame įstatyme. Kita vertus, mes siūlėme dar prieš dvejus metus kalbėti apie Konstitucijos pataisą. Yra užregistruota socialdemokratų siūlyme pataisa, kuri apėmė referendumą. Ir būtent ta ydinga praktika, kai reikia įstatymą pritempti prie pradėtos iniciatyvos, dabar kaip niekad ryški tribūnoje. Vietoj to, kad būtų iš tikrųjų giliai ir nuodugniai apmąstytas Referendumo įstatymas ir apskritai tautos valios problema, jos reiškimo būdai ir visa kita, dabar forsuojama problema, be to, ciniškai komentuojama, kad bandoma užtęsti ar trukdyti. Todėl, mano nuomone, bent jau tie įstatymai, kurie yra Lietuvos konstitucinių pagrindų įstatymai, tikrai jau ne tokios interpretacijos ir apskritai ne tokiame politiniame kontekste turėtų būti svarstomi. Priešingu atveju užprogramuojamas dar vienas nestabilumo židinys teisinėje sistemoje, o to labai nesinorėtų. Todėl apskritai vargu ar šis įstatymas gali būti palaikytas esant tokiai atmosferai, vargu ar šis straipsnis toks, kaip jį interpretuoja, gali būti palaikytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endriukaitis. Aš priverstas priminti V.Andriukaičiui, kad pirmosios Referendumo įstatymo pataisos Seimo vadovybei buvo pateiktos lygiai prieš metus. Vadinasi, ne specialiai šitam referendumui. Aš tai pabrėžiu, kad kolegos žinotų visą teisybę, o ne dalį teisybės, kurią patogiau interpretuoti. A. Endriukaitis. Prašom. Dėl 32 straipsnio. Ar nenorit?
A.ENDRIUKAITIS. Na, pritarti turbūt negaliu, ir čia buvo pasakyta mintis... Norėčiau tik patikslinti, kad ne į kurpalį dedama, bet ant kurpalio traukiama. Todėl nereikia, nenoriu aš to straipsnio, kad jis būtų užtrauktas ant tokio netikusio kurpalio.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pasisakyti tik už straipsnį. Kolega R.Dagys? Ne. Kolega Z.Adomaitis. Prašom.
Z.ADOMAITIS. Aš pasisakau už todėl, kad manau, jeigu kartą Konstitucija priimta, tai mes priimdami įstatymą kitokiu balsų skaičiumi lyg ir pažeistume Konstituciją. Be to, aš norėjau prieš mane kalbėjusiems kai kuriems prelegentams pasakyti, kad iš tikrųjų aš nenorėčiau sutikti, kad didelė visuomenės dalis yra abuoja, kaip jie sakė. Jeigu jie mano, kad “abuoja” tai yra “abejinga”, tai jų čia problema, o šiaip siūlyčiau pasižiūrėti į Lietuvių kalbos žodyną ir žinot, kas yra “abuoja”. O vadinti didesnę mūsų visuomenės dalį abuoja būtų nekorektiška! Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pakankamai pasisakyta. Pranešėjas, ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Man suprantamas Socialdemokratų frakcijos susijaudinimas, tačiau aš norėčiau priminti, jog socialdemokratų teikta Konstitucijos pataisa buvo jų pačių atsiimta. Jeigu Seimas būtų tą pataisą priėmęs, galbūt ir tą įstatymo projektą dėl referendumo pataisų būtų tekę koreguoti. Taip pat mes dažnai susiduriame su tokia situacija, kai tie Seimo nariai, kurie dirbo prie Konstitucijos projekto, bando aiškinti, ką jie manė tuo metu, kai buvo šis projektas rengiamas. Tačiau Konstitucija buvo priimta referendumu, ir dabar mes neturime teisės aiškinti, ką kas manė, o turime vadovautis tomis normomis, kurios įtvirtintos Konstitucijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošt balsuot. Kas už 39 šio įstatymo straipsnį, arba bazinio įstatymo 32 straipsnį (pagal pagrindinį tekstą), spau- džia mygtuką “už”, kas prieš, taip pat prašom balsuot.
Už - 38 (įskaitant pranešėjo balsą), prieš - 20 (įskaitant vienos kolegės balsą). Straipsnis priimtas. (Balsai iš salės) Prašom nesiginčyt!
Dabar dėl likusių straipsnių. Man atrodo, kad yra pačioje pabaigoje... Prašom.
J.BERNATONIS. Dėl 40 šio įstatymo straipsnio, t.y. dėl bazinio įstatymo 32.1, 32.2 ir 32.3 straipsnių, alternatyvių siūlymų nėra. Siūlau šio įstatymo 40 straipsnį priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Priimta. 41, arba 33. Čia buvo pastabų... Prašom.
J.BERNATONIS. Dėl Referendumo įstatymo 33 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario L.Milčiaus siūlymas, kuriam negaliu pritarti. Ir štai dėl ko. Visų pirma šiame siūlyme išdėstoma tokia norma, kuri visiškai nesusijusi su Referendumo įstatymu: “Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu, nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo referendumo dienos”. Čia kaip tik ir yra tas atvejis, kai tautininkų atstovas bando šį įstatymo projektą priderinti prie vieno paskelbto referendumo. Mano manymu, šie siūlymai dėl Seimo rinkimų turėtų būti pateikti papildyti Seimo rinkimų įstatymą, o ne Referendumo įstatymą. Nes Referendumo įstatymas sprendžia bendrus referendumo skelbimo, organizavimo klausimus. O čia yra specifinis klausimas, susijęs tik su pirmalaikiais Seimo rinkimais. Todėl siūlyčiau priimti tą bazinio 33 straipsnio formuluotę, kuri yra pateikta pagrindiniame projekte, o gerbiamojo Seimo nario L.Milčiaus alternatyvų siūlymą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pasisakyti kolegą L.Milčių, kaip siūlymo autorių. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ir 33 straipsnyje mes siūlome taip kaip ir anksčiau (aišku, jūs, daugumiečiai, jau tai atmetėte), kad “referendumu priimtų Lietuvos Respublikos įstatymų ir nuostatų”. Tikriausiai jūs nesugrįšite prie to, kad būtų ir įstatymai, tačiau aš dar kartą primenu, kad atsisakę įstatymų prieštaraujame Konstitucijos 69 straipsniui. Aš manau, kad mūsų straipsnio išdėstymas yra šiek tiek aiškesnis, išsamesnis ir daugiau apimantis, platesnis. Taigi jis tikrai galėtų būti priimtas. Ir aš kviečiu balsuoti, kad toks straipsnis būtų priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, mes praeito posėdžio metu svarstėme šitas pataisas ir susitarėme su mažumiečiais, kad šitie jų paskelbti du referendumai jau negalios šitoms pataisoms. Todėl aš siūlau nediskutuoti dėl to, dėl ko nereikia diskutuoti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome apsispręsti alternatyviai, kadangi 33 straipsniui pateikta ištisinė alternatyva. Balsuosim taip: kas už bazinį 33 straipsnį tokį, koks jis išdėstytas pagrindiniame tekste, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas už alternatyvą, kurią teikė kolega L.Milčius, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už pagrindinį variantą - 39 su pranešėjo balsu. Už kolegos L.Milčiaus variantą - 17 su kolegės V.Aleknaitės balsu. Priimta pagrindinė alternatyva. Ar reikia balsuoti dar sykį už visą straipsnį? Nereikia. Ačiū. Priimtas. Ir paskutinis straipsnis, kuriam, atrodo, nebuvo alternatyvų.
J.BERNATONIS. Taip. 42, arba bazinio įstatymo 34, straipsniui alternatyvių siūlymų nėra, todėl siūlyčiau priimti bendru susitarimu.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visi straipsniai priimti. Atrodo, mes nė vieno nebuvom atidėję?
J.BERNATONIS. Aš noriu padėkoti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad taip sklandžiai šiandien vyko svarstymas. Manau, jog opozicija vis dėlto atsižvelgė į mano mintį, kurią vakar pasakiau spaudos konferencijoje, kad jeigu bus keliamas propagandinis triukšmas salėje, šį projektą aš atsiimsiu ir jis bus nesvarstomas tol, kol gyvenimas neprivers opozicijos ramiai žiūrėti į būtinas įstatymo pataisas. Dėkoju šiandien visiems už tokį gražų bendrą susitarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar kelios procedūros. Gerbiamasis Patackai, tuoj reikės skaičiuoti, ir šalia jūsų sėdintis svečias neturėtų čia sėdėti, kadangi dabar bus balsavimas. Aš labai atsiprašau. Taigi, mielieji kolegos, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, prašom paspausti atitinkamą mygtuką. Keturi - už, keturi - prieš. Kolega A.Vaišnoras.
V.ŠUMAKARIS. Ne. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pasisakyti dėl šito įstatymo, na, sakykim, gana plačiai, nes daugelyje straipsnių mes turim tokių nelogiškų ir neteisėtų, nekonstitucinių dalykų, kad galima tik dar kartą nusistebėti, kaip valdančioji partija laisvai elgiasi su Konstitucija, arba taip, kaip nori. Pirmiausia aš norėjau pasakyti, kad šitas įstatymo pakeitimas ir papildymas yra nepriimtinas dėl kelių priežasčių. Jūs patys žinot, kad Konstitucijos 71 straipsnyje yra aiškiai parašyta, jog referendumu gali būti priimami įstatymai, o ne tik įstatyminės nuostatos. Aš visiškai suprantu ir jūs turbūt suprantat, kas gali likti iš įstatyminių nuostatų, kai jos bus apsvarstytos Seime ir pateiktos kaip įstatymai. Kita vertus, ponas J.Bernatonis ėmė mus gąsdinti, kaip senais gerais laikais, kad jis atsiims įstatymą ir t.t. Tačiau aš manau, kad iš tiesų šitą įstatymą reikėtų atsiimti, negu jį tokį priimti. Pirmiausia mes jau esame diskutavę apie tai, kad per prievartą kiekvieno žmogaus bus reikalaujama nešiotis savo asmens dokumentą - pasą. Tai yra nekonstituciška. Žmogus pasą gali laikyti ten, kur nori, nes jeigu vadovausimės tuo įstatymu, būtinai reikės eiti pas žmogų ten, kur jis laiko pasą. Vadinasi, visiškai diskredituojami mūsų piliečiai, jais nepasitikima, ir iš karto, na, sakykim, šitas nepasitikėjimas įteisinamas įstatymu. Kita problema yra ta, kad pilietis yra įpareigotas...
PIRMININKAS. Laikas.
A.VAIŠNORAS. Aš tuoj baigiu. Pilietis yra įpareigotas nesirgti, nes įstatyme parašyta, kad jis pats turi surašyti visus duomenis, o ne pagal tai, kaip jis juos pateikia. 20 ir 17 straipsniuose yra diskriminuojamos partijos. Ir dar daug visokių kitokių įstatymus ir Konstituciją neatitinkančių punktų. Aš neturiu laiko vardyti. Žinoma, labai gaila, bet aš siūlau balsuoti prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Skrebys, kuris buvo užsirašęs. Prašom.
K.SKREBYS. Visų pirma turiu pasakyti, kad tos įstatymo pataisos, skubos tvarka priiminėjamos tada, kai jau visiems yra žinoma, jog surinkta dvigubai daugiau parašų, negu reikia paskelbti referendumui. Tai rodo ne ką kita, o valdančiosios partijos norą bet kokia kaina pasiekti, kad jis neįvyktų. Jeigu valdančioji partija ar tuo įstatymu, ar kokiomis kitomis manipuliacijomis pasiektų tai ir uždraustų tautai pareikšti savo valią visuotiniu balsavimu, tada pati valdančioji partija pastatytų save už įstatymo ribų su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Kaip tik dėl to Tėvynės sąjungos frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo už visą šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų teisė. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų šiandien, matyt, vėl turime pavyzdį, kaip Seimas priima įstatymą vadovaudamasis ne logika, protu, demokratija, bet daugumizmu. Pirmiausia, aišku, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija Seime taip pat prašo, kad būtų vardinis balsavimas, jog žmonės žinotų, kurie Seimo nariai trukdo Lietuvos žmonėms demokratiškai išreikšti savo valią referendumu, kurie Seimo nariai apsunkina referendumo įvykdymą ir kurie Seimo nariai priiminėja įstatymus ir įstatymo pataisas, prieštaraujančias Konstitucijai. Aš dar kartą pakartosiu pavyzdžius, kad net siūlomų pataisų 1 straipsnis, kuris buvo priimtas, jog draudžiama priimti referendumu įstatymus... Mes referendumu priėmėme visą Konstituciją, ir įstatymus gali sudaryti du ar trys straipsniai, o nebūtinai penkiasdešimt. Gali būti labai neilgų įstatymų. Dabar juos uždrausti priimti referendumu yra absurdas ir prieštarauja Konstitucijai. Vien dėl to šios pataisos turėtų būti nepriimamos. Iš tikrųjų apsunkinamas žmonių dalyvavimas referendume, pasirašinėjimas, kai reikalaujama, jog būtų pasai. Iš esmės daroma tai, kad kol valdys LDDP, tol Lietuvoje, matyt, nebus galima surengti referendumo. Politines partijas ir jų atstovus Seime daro nelygiaverčiais žmonėmis, antrarūšiais žmonėmis, juos skirsto pagal tai, ar jie išrinkti pagal proporcinę, ar mažoritarinę sistemą. Jų dalyvavimas tiek čia, tiek žmonių, partijų dalyvavimas rinkiminėse komisijose stebėjimui... Visiškai ignoruota daug kitokių būtinų žmonėms momentų. Aš prašau ir kviečiu Seimo narius šitoms pataisoms nepritarti. Dar kartą pakartoju, kad taip pat prašau vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar kartą labai atsiprašau gerbiamojo svečio ir kviečiu užimti svečių pozicijas. Parteryje negalima sėdėti. Jus kolegos dešinieji Seimo nariai turėjo įspėti. Aš labai apgailestauju, kad jie to nepadarė.
Prašau. Gerbiamasis kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt į šį įstatymą reikėtų žiūrėti gal kitokiu politiniu kontekstu. Tiesiog žiūrėti į jį kaip į Lietuvos valstybės konstitucinius pamatus reglamentuojantį įstatymą. Aš manau, kad Seimo nariai, kad ir kur jie sėdėtų, turbūt yra susirūpinę, jog šiame įstatyme, tarkim, netgi prieštaravimų Konstitucijai būtų kuo mažiau. Socialdemokratų frakcija bandė konsultuotis su Vilniaus universiteto teisininkais ir, norėčiau pabrėžti, su Juridinio skyriaus teisininkais ir atkreipė dėmesį į tai, kad iš tikrųjų daug straipsnių kelia abejonių, ar jie neprieštaraus Konstitucijai. Ir 1, ir 12, ir kiti. Manome, jog šį klausimą tektų labai rimtai apsvarstyti. Mes nekalbame apie problemas, kurios apskritai turėtų būti svarstomos Valstybės ir teisės komitete, kaip suderinti referendumų sistemą, kaip reglamentuoti tuos klausimus, kurie turėtų būti svarstomi. Tačiau esame įsitikinę, kad esamų straipsnių redakcijos, mūsų ir kvalifikuotų teisininkų nuomone, yra prieštaringos. Todėl Socialdemokratų frakcija pasisako prieš šį įstatymą ir linkusi manyti, kad daug Seimo narių taip pat vis dėlto įsiklausys į tuos argumentus. Štai 12 straipsnio redakcija. “Seimas konstatuoja, kad jeigu...” Seimui nėra suteikta teisė konstatuoti, ar įstatymai atitinka, ar neatitinka Konstituciją. Ta teisė yra suteikta Konstituciniam Teismui. Žinoma, galima būtų interpretuoti, bet vis dėlto abejonių yra per daug, kad būtų galima ramiai balsuoti už šį įstatymą.
Todėl dar kartą kreipiamės į visus Seimo narius. Iš tikrųjų nesinorėtų sutikti su pono J.Bernatonio... Žinau, galingas yra Seimo narys ir, aišku, jo preskonferencijos labai daug ką reiškia, ir net gražu kartais jas žiūrėti, bet vis dėlto, kad ir kokia būtų jo galia, gal kartais ir jis yra susirūpinęs dėl kai kurių straipsnių. Todėl manyčiau, kad geriausia būtų atidėti šį įstatymą ir pamėginti dar gerokai pamąstyti, ką visa tai reiškia.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai pasisakė prieš. Dabar galima pasisakyti tik už.
Kolega R.Dagys. Ne. Kolega P.Jakučionis. Aišku. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš kalbėsiu labai trumpai. Asmeniškai aš galvojau, kad opozicija iš tiesų pritars šioms referendumo pataisom todėl, kad ne LDDP sistema yra pasitarinėti su liaudimi, rengti referendumus. Tai yra jų reikalas ir jų darbas buvo pateikti šitas pataisas. Ką padarysi, opozicija užimta kitais darbais, jiems reikia važinėti, agituoti, o ne Seime dirbti. Todėl dar kartą tai teko atlikti LDDP daugumai. Pritardamas šitoms pataisos kviečiu balsuoti už šitas pataisas.
PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš taip pat kviečiu balsuoti už Referendumo įstatymo pataisas, kurios buvo pateiktos Seimui ir pastraipsniui peržiūrėtos. Manau, kad buvo pasakyta daug svarbių argumentų. Visų pirma dėl to, kad mes turėjome Referendumo įstatymą suderinti su naująja Konstitucija. Antra. Mes turėjom referendumo balsavimo komisijų sudarymus suderinti su jau kitų mūsų šalyje vykstančių rinkimų komisijų įstatymais (ir Seimo, ir Prezidento), kad nebūtų tos įvairovės.
O atsiliepdama į kolegos V.Andriukaičio pasakytą mintį, kad jam būtų neramu balsuoti už tokį įstatymą, aš turiu pasakyti, jog už daug įstatymų gali būti neramu balsuoti todėl, kad absoliučiai visuomet teigti, jog absoliučiai visuose įstatymuose nėra kokių nors abejonių... Turbūt tokių įstatymų nebūna. Yra kažkokia bendra norma visai valstybei. Reikia derinti labai skirtingus interesus, todėl dažnai gali kai kurie straipsniai kelti abejonių ir pan. Bet iš esmės, manau, tos pataisos yra reikalingos ir siūlau balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Adomaitis.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Po kalbų.
Z.ADOMAITIS. Aš kalbėsiu labai trumpai, kadangi daug argumentų jau pasakyta. Norėjau atsakyti tik į porą tokių kritinių pastabų. Pirma. Čia buvo kalbėta, kad žmonės įpareigojami nesirgti. Esą turės užpildyti patys savo ranka visus duomenis, tai jie negali sirgti. Tai jeigu jie serga tokia liga, kad nesugeba užpildyti, gal jiems nereikėtų balsuoti ir referendume? Taip pat nemanyčiau, kad tiesa kalbos, jog mūsų piliečiai visada įpareigojami nešiotis pasą. Jeigu žmonės norės pasirašyti už referendumą, tai eidami pasirašyti galės atsinešti ir pasą. Taigi didelio apsunkinimo nebus. O šiaip aš pasisakyčiau už pataisas ir siūlyčiau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Liko pasisakyti tik už.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi aš esu sujaudintas pono J.Bernatonio geležinės “feliksiškos” argumentacijos, aš patylėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Aš noriu Seimo nariams priminti, kad šitos pataisos atitinka mūsų Konstituciją, visiškai suderina Referendumo įstatymą su naująja Konstitucija, suderina komisijų sudarymo klausimus, taigi referendumo įvykdymo požiūriu šios pataisos tik padės ir bus naudingos. Bus mažiau ginčų, o daugiau tvarkos. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui, kad man buvo suteiktas žodis dėl vedimo tvarkos. Aš noriu paprašyti gerbiamųjų Seimo narių, kad prieš balsuodami pasižiūrėtų į 12 straipsnį, kadangi kalbėdamas dėl balsavimo motyvų gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis iškraipė tą formuluotę, kuri yra Seimo priimta. Čia nerašoma apie tai, kad Seimas spręs, ar įstatymai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įdėmiai pasižiūrėkite, kadangi tai gali nulemti balsavimo rezultatus. Čia rašoma apie projektus, teikiamus referendumui. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes dabar turėsime apsispręsti, ar pritariam siūlymui dėl vardinio balsavimo. Tam reikia trečdalio parteryje esančių Seimo narių balsų. Kas už vardinį balsavimą? Buvo registruoti 94 Seimo nariai. (Triukšmas salėje) Prašau. Nutraukiu. Pirmiau registracija. Prašome registruotis. Gerbiamasis Jaskelevičiau, paskubėkite. Registracija! Ne prie M.Stakvilevičiaus, o šiek tiek toliau. Prašome registruotis. Salėje 84 Seimo nariai. Vadinasi, 29, mano manymu, išeina. Turi būti trečdalis ir daugiau. Prašau. Su puse? Gerai. Lygiai 28, nesiginčykim. Trečdalis gali pritarti. Dėmesio! Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas dėl šito įstatymo projekto, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas mano, kad to nereikia, tas balsuoja kitaip. Ne mažiau kaip trečdalis, vadinasi, 28. 32, pakanka. Balsų skaičiavimo grupę prašau pasiruošt ir dalyti balsavimo korteles. Balsuosim dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo. Galima ir sutrumpintai. Dėl Referendumo įstatymo.
Gerbiamieji kolegos, pirmiausia prašom dalyti korteles, o kiti grupės nariai turi suteikt galimybę kiekvienam Seimo nariui, gavusiam kortelę, pasirašyt jų turimame žiniaraštyje. Prašom. (Balsas iš salės)
Jeigu spėjat, tai prašom. Gerbiamasis Rupeika, prašom prie kiekvieno prieit, o ne kviesti Seimo narius iš darbo vietų.
Balsavimas pradėtas. Balsuojam dėl Referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, noriu jūsų paklausti.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar dabar jau mums reikia įrašyti paso numerį balsuojant už šį Referendumo įstatymą, ar ne?
PIRMININKAS. Kol kas nenumatyta, bet dėl šventos ramybės galit įrašyt, jeigu turit su savim pasą. (Balsas iš salės)
Taip pat. Taigi prašom balsuot, t.y. įrašyt į kortelę “taip”, “už” ar kaip kitaip dėl Referendumo įstatymo pataisų. Kas turit laiko, pažiūrėkit, kaip buvo pasisakyta dėl vardinio balsavimo.
Gerbiamasis Pečeliūnai, jūs žinot, kad šitą teisę tikrai aš turiu. Ar visi jau gavot korteles?
Mieli kolegos, ar visi jau gavot korteles? Ar užpildėt? (Balsai iš salės) Prašom pildyt.
Gerbiamieji kolegos, ar visi užpildėt korteles? Prašom pildyt. Bet gal man leisit jums pristatyt rytdienos posėdžių darbotvarkę?
Mieli kolegos, rytoj pagrindinis klausimas yra nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe klausimas. Jam skiriama daugiausia laiko. Kiti yra kaip papildomi priklausomai nuo to, ar liks mums laiko posėdžiaut po nepasitikėjimo Vyriausybe visų procedūrų atlikimo. Tai štai ir yra tas pagrindinis antrasis klausimas. Dar vienas klausimas, kur yra balsavimas, t.y. dėl Jūros dienos, ir keletas klausimų, kurie iš esmės yra laikytini rezerviniais. Nors rezerve įrašyti yra tiktai du klausimai. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyt, kad šios dienos rezervinis ketvirtas klausimas į rytojaus darbotvarkę taip pat pakliūtų. Ar mes galvojam šiandien jį spręsti?
PIRMININKAS. Yra šansų. Mes, kaip matot, jau sutaupėm apie valandą, tai, galimas dalykas, šiandien. O jeigu ne, tai susitarsim, kad galim įrašyt į rezervą iš karto.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš dėl 2 darbotvarkės klausimo. Manyčiau, turi būti numatytas bent preliminarus balsavimo laikas.
PIRMININKAS. Šešioliktą...
S.PEČELIŪNAS. Reikėtų tada įrašyti, nes net neaišku, ar iš viso koks nors balsavimas bus, neparašyta.
PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis Pečeliūnai, tai yra automatiškai 16.30 val., kadangi yra numatyta pertrauka. Tai galim įrašyti šitaip.
S.PEČELIŪNAS. Tai reikia įrašyt.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, klausimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe yra labai sudėtingas, kompleksinis ir galbūt vienas iš sudėtingiausių darbotvarkės klausimų, kada nors buvusių Seimo plenariniuose posėdžiuose. Paprastai mes įstatymų priėmimui taikome tris stadijas: pateikimą, svarstymą, balsavimą. Susidaro įspūdis, kad patį sudėtingiausią klausimą mes norim įveikt vienu prisėdimu - išnagrinėt visos Vyriausybės darbą, padaryt visų darbo krypčių analizę ir įvertinimą. Ar jums neatrodytų, kad reikėtų skirti galbūt mažiau laiko, bet kad būtų tarpai, kad galėtų ir Vyriausybė apgalvot, apmąstyt savo darbą, ir Seimo nariai? Tikriausiai prireiks papildomos informacijos ir t.t. Ar jūs nemanot, kad reikėtų išdėliot šitą svarstymą bent per dvi dienas, sakykim, ketvirtadienį ir kitą antradienį svarstyti?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas labai rimtas, bet aš galėčiau tik formaliai atsakyt, ir viskas būtų aišku. Yra tokia statutinė procedūra. Rytoj yra penktoji darbo diena iš tų, kurios Statuto mums skirtos šitam klausimui išspręsti. Jeigu dalyvaujančių diskusijose bus labai daug, tai dirbsim iki 23 val., bet turim tą darbo dieną viską pabaigt. Jeigu taip... (Balsas iš salės) Gerbiamasis Jarmolenka, aš tamstą girdžiu. Ir ne pirmą kartą girdžiu kritikuojant Statutą, bet jis yra toks, koks yra.
Fiksuoju, kad gerbiamasis Jarmolenka šiandien pirmą kartą replikavo be leidimo. (Balsas iš salės) Antrą kartą be leidimo.
Taigi jeigu rimtai, tai aš noriu pasakyt, kad vienu prisėdimu niekas čia nedaroma, gerbiamasis Baleženti ir gerbiamieji kolegos. Yra siūloma per pirmąją dalį išklausyti tai, kas priklauso pagal Statutą. Tai yra - interpeliuojančiųjų pasisakymą. Matyt, kalbės gerbiamasis A.Sakalas Socialdemokratų frakcijos vardu. Toliau. Premjero pranešimas arba pasisakymas, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 30 min., trumpesnis gali būt. Po to dar 30 min. į Seimo narių klausimus turi atsakinėti gerbiamasis A.Šleževičius. Štai šitai pirmajai mūsų nepasitikėjimo procedūrų daliai ir skiriamas laikas nuo 10 val. 30 min. iki 12. Po to pertrauka kavai ar apmąstymams. Po to pirmoji diskusijų dalis nuo 12.20 iki 13.40 val. arba kaip kitaip sutarsim. Po to - pietų pertrauka platesniems apmąstymams. Po to dar diskusijoms siūloma skirti pusantros valandos. Gal tiek ir nereikės. Ir po to, jeigu jau iš tikrųjų diskusijos baigsis, tai kaip tik numatyta pertrauka ir per pertrauką slaptas balsavimas fojė apačioj. Jeigu diskusijos bus ilgesnės, suprantama, atkris tie visi klausimai, kurie pažymėti trečiu ir kitais numeriais, ir balsavimas bus vėliau.
Darbotvarkė (94.06.15)
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Mieli kolegos, su vienu patikslinimu, kurį čia suformulavo kolega J.Listavičius, ar galim patvirtint rytdienos darbotvarkę? (Balsas iš salės) Dėl KGB archyvų komisijos. Galim sutikt? Ačiū. Patvirtinta.
Dabar dar kartą prašau kolegas pasirašyti žiniaraštyje. Nešioja gerbiamasis V.Ražukas. Aš negaliu skelbt posėdžio pertraukos, bet Seimo nariai gali patys sau paskelbt, kurie pageidauja. Jau dalis paskelbė pertrauką. Prašom nepamiršt pasirašyt žiniaraštyje! Kolegos, prašom pasirašyt žiniaraštyje.
Mieli kolegos, kadangi mes dar galutinai neišsiskirstėm, pertrauka oficialiai nepaskelbta, tai aš noriu pasakyt, kad nuo 12 val. mes nagrinėsim 2a ir 2b punktus. O paskui, jeigu sutaupysim laiko, tada kitus klausimus, tarp jų ir rezervinius.
Gerbiamasis Stakvilevičiau, pertraukos aš nepaskelbiau. Bet kiekvienas Seimo narys turi teisę, kaip štai ir kolega A.Vaišnoras, jau palikti parterį.
Ar jau visi pasirašėt? Prašom. (Balsas iš salės) Ne, pertrauka nepaskelbta, gerbiamasis kolega.
Ar visi pasirašė, gerbiamasis Ražukai?
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 val. 12 val. - 2a ir po to 2b punktai.
Pertrauka
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiam posėdį. Gerbiamieji kolegos, supažindinu su vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo rezultatais. Jums neprieštaraujant skaitysiu tik pavardes ir balsavimo rezultatą.
Kolega Adomaitis - už, Albertynas nedalyvavo, Aleknaitė - prieš, Alesionka, Ambrazaitytė, Andrikienė nedalyvavo, V.Andriukaitis - prieš, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas - už, Astrauskas, Bajoras nedalyvavo, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Baskas - prieš, Bastys - už, Beinortas, Bendinskas nedalyvavo, Bernatonis - už, Bičkauskas nedalyvavo, Bloškys, Bobelis - už, Bogušis nedalyvavo, Briedienė - prieš, Bubnys, Būdvytis, Buinevičius, J.Bulavas - už, V.Bulovas nedalyvavo, Burbienė, Būtėnas - už, Čobotas - nedalyvavo, Dagys, Dirgėla, Dringelis, A.Endriukaitis, Gajauskas - prieš, Gaška susilaikė, Genzelis, Germanas nedalyvavo, Giedraitis - už, Gylys, Giniotas nedalyvavo, Greimas, Gricius - už, Hofertienė - prieš, Ivaškevičius, Jagminas - už, Jakučionis, Jarašiūnas, Jarmolenka - prieš, Jaskelevičius, Jurkūnaitė, Juršėnas - už, Juškus nedalyvavo, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius nedalyvavo, Katkus - prieš, Kirkilas, Kolosauskas nedalyvavo, Kryževičius - prieš, Kubertavičius - už, A.Kubilius nedalyvavo, J.Kubilius - už, Kunčinas nedalyvavo, Kunevičienė - prieš, Kuzminskas, Landsbergis nedalyvavo, Lapė - prieš, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - prieš, Liutikas, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas nedalyvavo, Milčius - prieš, Mincevičius - už, Miškinis - prieš, Navickas, Nekrošius - už, Nesteckis, Ozolas nedalyvavo, Pangonis, Papovas - už, Patackas, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas susilaikė, Petkevičius - už, Petrauskas susilaikė, Plečkaitis, Plokšto nedalyvavo, Pocius, Povilaitis, Požėla - už, Pranevičius, Pronckus nedalyvavo, Račas - prieš, Raišuotis nedalyvavo, Raškinis - prieš, Ražukas... (Rezultato nėra, gerbiamasis Ražukai, jūs neužsirašėt, kaip balsavot.) Ražauskas nedalyvavo, Rudys nedalyvavo, Rupeika, Sadkauskas - už, Sakalas - prieš, Salamakinas - už, Saudargas, Saulis nedalyvavo, Semenovičius - už, Skrebys - prieš, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius - už, Stasiškis - prieš, Šaltenis nedalyvavo, Šiaulienė - už, Šličytė susilaikė, Šumakaris - už, Tartilas nedalyvavo, Tauras - už, Treinys, Tupikas, Uoka - prieš, Uždavinys, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras - prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Velikonis - už, Veselka nedalyvavo, Visakavičius, Vitkevičius - už, Zimnickas nedalyvavo, Zingeris - prieš, Žebrauskas - už, Žiemelis nedalyvavo, Žurinskas - už.
Ir galutinis rezultatas: 53 Seimo nariai - už, 34 - prieš, 4 susilaikė. Vadinasi, įstatymas “Dėl Referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas. Gerbiamasis V.Ražukas turi apsispręsti, kaip jis balsavo, tada bus galima pridėti jo balsą, nes parašas yra ir, matyt, kortelė yra. Ar yra kortelė, gerbiamasis Ražukai? Sakysim, kad gerbiamasis V.Ražukas paėmė kortelę, bet nebalsavo. Taip irgi galima. Ačiū. Taigi įstatymas priimtas. Ačiū jums.
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar 2 darbotvarkės punktas. “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo”. Tai yra du įstatymai, lydintys pagrindinį anksčiau priimtą Teismų įstatymą. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Prapiestį. O kolegas prašau registruotis. Prašom registruotis. Vieną minutėlę, gerbiamasis pranešėjau.
49 Seimo nariai. Bet, man atrodo, lyg ir daugiau turėtų būti. Gerai, kai reikės balsuoti, dar kartą registruosimės. Gerbiamasis pranešėjau, prašom priminti, man atrodo, kad įstatymo 1 straipsnį mes priėmėm ir priėmėm 6 bei 7 straipsnius. Kiti nepriimti arba pakeisti.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamosios Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai! Mes dar kartą analizavome diskusijų dėl tų nepriimtųjų įstatymų straipsnių stenogramas, dar kartą buvo tas klausimas svarstomas Valstybės ir teisės komitete. Ir atsižvelgiant į pasiūlymus bei pastabas mes pateikiame tokią 2 straipsnio ir nuo jo neatskiriamo 3 straipsnio redakciją. Iš jų aiškiai matyti, kad labai konkreti procedūra, konkretus Seimo aktas dabar dirbančio Aukščiausiojo Teismo atžvilgiu, būtent kalbama apie likvidavimą. Tačiau kad neiškiltų kolizija su Konstitucija, kad nebūtų nutraukti teisėjų, dirbančių Aukščiausiajame Teisme, įgaliojimai ne Konstitucijoje numatytais pagrindais, mes manome, kad toks sprendimas yra 3 straipsnyje, kur teigiama, kad dabar dirbančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams siūlomos teisėjo pareigos viename iš šių teismų: Lietuvos Aukščiausiajame Teisme arba Lietuvos apeliaciniame teisme, arba apygardos teisme.
Dar galima pasakyti, kas nefiksuojama šiame įstatyme, tačiau analizuojant Seimo darbo stenogramas, kai buvo skiriami Aukščiausiojo Teismo teisėjai, tai akivaizdu, kad paskutiniuoju metu, kai Seimo buvo skiriami Aukščiausiojo Teismo teisėjai, jie iš esmės visi žinojo, kad iki reformos dirbs Aukščiausiajame Teisme. O po to kur bus darbas, - ar apygardos teisme, ar Apeliaciniame, ar Aukščiausiajame, - jau priklausys nuo įvairių aplinkybių. Tokia teisė tuose teismuose yra išsaugoma visiems teisėjams. Žinoma, priklausys nuo jų valios. Todėl aš negaliu sakyti, kad varžomos jų teisės ar jie vienaip ar kitaip yra diskriminuojami, kadangi dabartiniu metu pagal naują Teismų įstatymą, kurį jūs priėmėte, apygardos teisme, Apeliaciniame teisme bus daug dabartinių Aukščiausiojo Teismo funkcijų. Taigi aš manyčiau, kad čia yra atsižvelgta į pasiūlymus.
Ir dar viena pastaba, kuri yra 4 straipsnyje, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjais gali būti skiriami dabar dirbančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai be egzaminų. Taigi iš esmės nelieka jokių, jeigu taip galima pasakyti, galimybių, vienokių ar kitokių būdų varžyti jų teises ir galbūt ne visai pagrįstais pagrindais trukdyti jiems toliau dirbti teisėjo darbą. Taigi aš manyčiau, kad už šitos normos naują minėtų straipsnių redakciją galima balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą kviečiu gerbiamuosius Seimo narius registruotis ir tada pasisakysim dėl balsavimo motyvų. Prašom. Registracija. Prašom registruotis.
59 Seimo nariai. Kas pageidaujat pasisakyti dėl įstatymo 2 straipsnio? Vienas - už, vienas - prieš. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia 2 straipsnis skamba, kad “likviduojant dabar veikiantį Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą...”, ir t.t., ir t.t. Ar tai reiškia, kad bus atleistas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas M.Lošys?
J.PRAPIESTIS. Visas Aukščiausiasis Teismas, pavieniai jo teisėjai ir vadovybė netenka įgaliojimų nuo tos datos, kuri numatyta įstatyme. Tačiau jiems gali būti ir turės būti siūlomas tolesnis teisėjo darbas. Tačiau kokios pareigos ir kur, daug priklausys ir nuo Seimo, kadangi to lygio teismo teisėjai - Seimo kompetencija.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų galiu tik pasidžiaugti, kad ministras, peržiūrėjęs stenogramas, iš esmės pataisė 2 straipsnį, dėl kurio praėjusį kartą buvo daug ginčų. Aš nebeturiu jokių esminių pataisymų ar pasiūlymų 2 straipsniui, ir ne tik 2. Jeigu Pirmininkas leis, aš pasakyčiau ir dėl kitų straipsnių, kurie atsirado iš 2 straipsnio. Manau, kad dabar visi tie straipsniai atitinka ir tas nuostatas, dėl kurių buvo diskutuojama. Yra išbrauktos abejotinos vietos ir dokumentas, man atrodo, šiandien juridiniu požiūriu yra be priekaištų. Todėl aš pasisakau už ir kviečiu Seimo narius balsuoti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galim 2 straipsnį priimti sutarimu, ar reikia balsuoti? Ačiū, priimta. 3 straipsnį, kaip susijusį, galim priimti? Ačiū, priimta. Ir 4 atitinkamai taip pat galim? Ačiū, priimta. Dar, man atrodo, gerbiamasis pranešėjau, ir 5 straipsnis dėl Apeliacinio teismo. Galim priimti?
J.PRAPIESTIS. Taip...
PIRMININKAS. Dėl jo ir ginčų nebuvo. Ir tada lieka paskutinis 8, papildomas, dėl kurio iš principo buvo kalbėta. Dėl prokuratūros.
J.PRAPIESTIS. Dar galiu pasakyti, kad buvo manoma šiek tiek išplėsti normas dėl prokuratūros reorganizavimo, tačiau, jeigu neklystu, šiandien bus pateikiamas Prokuratūros įstatymas, todėl aš manyčiau, kad ir svarstymo metu, ir šito įstatymo projekto priėmimo metu bus detaliau sprendžiami tie klausimai, kurie yra būtini vienokiu ar kitokiu būdu reorganizuojant, pertvarkant prokuratūrą. Todėl čia tiktai bendros principinės nuostatos, kurios turėtų būti atsižvelgiant į prokuratūros struktūrą, kokia yra pateikta Teismų įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim priimti bendru sutarimu 8 straipsnį? Ačiū. Priimta.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes turim apsispręsti, ar darysim iš karto du baigiamuosius balsavimus, ar, kadangi užbaigėm pastraipsniui priimti šitą įstatymą, pasisakom dėl balsavimo motyvų. Jeigu, žinoma, kolegos sutiktų, tai mes, taupydami laiką, galėtume pastraipsniui priimti kitą įstatymą, t.y. tuos straipsnius, kurie nebuvo priimti, ir pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl abiejų įstatymų, o balsuotume dėl kiekvieno atskirai. Ar turim formaliai visas procedūras išlaikyti? (Balsai iš salės) Gerai. Kadangi girdžiu protesto balsus, tada prašom, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo. Prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvus aš jau pasakiau, todėl nebenorėčiau kartoti. Norėčiau Seimo narius tik pakviesti vieningai balsuoti už, galbūt bendru sutarimu mes galėtume tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių pasisakyti. Tada balsų skaičiavimo grupę prašau skaičiuoti. Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo”? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Malonu. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, atsiprašau...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 3. Mielieji kolegos, 54 Seimo nariams balsavus už ir tiktai 3 susilaikius įstatymas “Dėl Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei prokuratūros reformavimo” priimtas. Ačiū.
Dabar antrasis įstatymas “Dėl Teismų įstatymo ir įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo” įsigaliojimo tvarkos”. Čia irgi 1, 2 straipsniai priimti, 3 - ne, 4, 5, 6, 7 priimti, 8 nepriimtas. Prašom, ministre. Man atrodo, 3 straipsnis.
J.PRAPIESTIS. Iš principo čia niekas nesikeitė, tačiau kadangi dar nebuvo priimti dabar jau priimto įstatymo 2, 3 straipsniai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo susiję su Aukščiausiojo Teismo kompetencija, tai aš paprasčiausiai atsargumo sumetimais, kad nebūtų paskubėta priimti, kad nereikėtų po to taisyti, prašiau, kad dar šitų straipsnių priėmimas būtų atidėtas. Dabar, kai jau tas įstatymas priimtas, aš nematau kolizijos ir abejonių, kodėl negalima priimti viso šito įstatymo. Todėl prašau balsuoti už visus straipsnius. Ir, tikiuosi, atleisit už mažytį formalumo pažeidimą. Norėčiau, kad 13 straipsnyje būtų nurodyta liepos 15 d., kadangi liepos 7, 8 d. kviečiami visi teisėjai ir aš jau tada maždaug matysiu, kiek teisėjų į kokius teismus sutinka eiti. Todėl tai bus realesnis skaičius negu kad vien tik remiantis skaičiavimais, nežinant pačių būsimų kandidatų į teismus valios.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre.
Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Dabar dėl 8 straipsnio irgi nėra prieštaravimų. Priimta. Ir ar sutinkam, kad 13 straipsnyje būtų data ne “iki liepos 1 d.”, o “iki liepos 15 d.”? Liepos 15 d. yra penktadienis. Mes turėtume užbaigti šią pratęstą sesiją. (Balsai salėje) Dar nepratęstą, bet ministras jaučia ir todėl siūlo liepos 15 d. Ar galim priimti? Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo? Ačiū. Niekas nenori pasisakyti. Tada prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl Teismų įstatymo ir dėl įstatymo “Dėl Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei prokuratūros reformavimo” įsigaliojimo tvarkos”? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 52 Seimo nariams balsavus už ir tik 1 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Teismų įstatymo ir įstatymo “Dėl Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei prokuratūros reformavimo” įsigaliojimo tvarkos” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, gerbiamasis ministre. Baigėm svarbų darbų etapą.
J.PRAPIESTIS. Liko smulkmena - dabar atrasti pinigų reformai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš jūsų norėčiau paklausti. O kai formavom biudžetą, jūs neskaičiavote, nenumatėt?
J.PRAPIESTIS. Mes skaičiavom, numatėm ir papildomų beveik 30 mln. negavom, nors kai kurie komitetai buvo pritarę. Todėl aš ir primenu šito proceso pradžią.
PIRMININKAS. Dar kartą ačiū.
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų rytinį susitarimą tarp trečiojo ir ketvirtojo klausimų galima būtų išnagrinėti dešimtąjį darbotvarkės klausimą, kadangi čia irgi turi būti balsavimas. Tai yra įstatymo “Dėl Valstybinio arbitražo priimtų sprendimų, kurių apskundimo terminas nesibaigęs, kasacinio apskundimo tvarkos” projekto priėmimas.
Gerbiamasis Vitkevičiau, ar galėtumėte jau ateiti į tribūną? Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įsteigus Ūkinį teismą valstybinio arbitražo pagrindu, daugelis funkcijų, priežiūrinės funkcijos ir kasacinės funkcijos buvo perduotos Aukščiausiajam Teismui. Bet per šitą reorganizuojamą laikotarpį atsirado bylų, kurios nebuvo peržiūrėtos priežiūros tvarka. Priežiūros tvarka jos vyriausiojo arbitro peržiūrimos per vieną mėnesį, ir išėjo taip, kad tas mėnuo “iškrito”. Todėl mes pasiūlėme įstatymą, kuriuo būtina nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo arbitro sprendimai, kurių apskundimo terminas nepasibaigęs ir kurie nebuvo peržiūrėti nustatyta tvarka, gali būti apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per 10 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Čia bus savotiška specifika, kadangi arbitražai nerašydavo protokolų ir netvarkydavo kai kurių kitų dokumentų, todėl antrajame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokią bylą kasacine tvarka, tikrina, ar priimtas sprendimas atitinka teisės normas, kurios galioja sprendimų priėmimo metu. Jeigu kitaip, tai jis turėtų visas bylas naikinti. Kasacinis skundas paduodamas per Lietuvos Respublikos ūkinį teismą.
Toks buvo nutarimas. Tiesa, gerbiamasis E.Jarašiūnas pasiūlė, kad ir priežiūros tvarka reikia visas bylas išnagrinėti per 20, 30 ar 40 metų. Aš čia kitaip neįsivaizduoju, kokiam nors G.Konopliovui ar kam 7 kilogramai aukso, gal kas nors ir grąžintų užprotestavęs šitą, o čia nėra jokio reikalo, jokio priežiūrinio apskundimo. Reikia tuo baigti ir pradėti iš naujo naują ūkinę instanciją - naują Ūkinį teismą. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš turiu pranešti Seimo nariams, kas nepasižiūrėjot, kad yra gerbiamojo E.Jarašiūno ir gerbiamojo G.Paviržio pataisų. Jeigu kolegos neatsisako savo pataisų, dėl jų teks balsuoti.
P.VITKEVIČIUS. Dėl G.Paviržio. Jo pažiūros neprieštarauja mano pažiūroms. Ten per mėnesį turi peržiūrėti kasacine tvarka, o priežiūrine tvarka, tai čia yra nesąmonė, kaip aš sakiau. Sugalvoti priežiūrinę instanciją, vėl leisti Aukščiausiojo Teismo pirmininkui visokias manipuliacijas daryti per 30 metų atgal, aš prašau balsuoti ir atmesti E.Jarašiūno prašymą.
PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas gal jau tapo įtikintas ir pats atsiims? Prašom. Gerbiamasis Jarašiūnai, kodėl jūs nepaspaudėt?
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto siūlau šio įstatymo 1 straipsnį papildyti antrąja dalimi, kad buvusio Valstybinio arbitražo sprendimai gali būti peržiūrimi teisminės priežiūros tvarka užprotestavus Civilinio proceso kodekso 352 straipsnyje nurodytiems pareigūnams. Noriu paaiškinti, kad dabar tie pareigūnai normalia tvarka turi teisę protestuoti bet kokį teismų sprendimą. Jeigu mes arbitražo sprendimus prilyginame teismų sprendimams, tai man labai keista, kodėl mes tuos sprendimus, kur ieškinių sumos yra keli milijonai, numesime, paliksime, kad jų jau žiūrėti negalima, kai paprasčiausioje byloje dėl kelių šimtų litų ieškovas civiliniame procese tokią teisę turi. Pasižiūrėkime, kokie procesai vyko per pastaruosius metus, ir bylos buvo nagrinėjamos iš esmės palengvinta tvarka, kur įrodymų surinkimo klausimai buvo sprendžiami visiškai neteisminiu požiūriu. Todėl teisingumui tas yra būtina.
Dar noriu pasakyti. Ar paduoti protestą, spręs Civilinio proceso kodekso 352 straipsnyje nurodyti pareigūnai, t.y., sakykim, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Jis juk ne kiekvieną prašymą protestuos, o tą, kur iš tikrųjų aiškiai matyti, kad priimant sprendimą nusižengta galiojančiam įstatymui. Aš manau, kad tokia pataisa, jeigu papildytume 1 straipsnį antrąja dalimi, mes tiktai pasitarnautume teisingumui. Alternatyvų aš šitam nematau. Todėl kviečiu vis dėlto palaikyti pataisą ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ne, gerbiamasis pranešėjau, neišeikite iš tribūnos, kadangi gal dar reikės jums ginti savo pozicijas.
P.VITKEVIČIUS. Na, aš pozicijas...
PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar vienas - už, vienas - prieš. Tada jūs pasisakysit.
Kolega A.Sakalas. Prašom. Dėl kolegos E.Jarašiūno pataisos.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų...
PIRMININKAS. Įjungta. Tai prašom prie šoninio. Ačiū.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tie argumentai, kuriuos išdėstė ponas E.Jarašiūnas, man atrodo, visiems turėtų būti labai gerai suprantami, kad negali būti bylų kategorijos, visiškai skirtingos negu kitos bylos. Jeigu mes nepriimsime šitos pataisos, atsiras kategorija bylų, kurioms bus netaikomos visoms kitoms byloms priimtos normos. O pono P.Vitkevičiaus baimė, kad staiga užplūs protestai ir bus masiškai protestuojama, nepagrįsta. Aš primenu, kad protestuoti gali tiktai ribotas skaičius pareigūnų, pirmiausia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir, kiek žinau, generalinis prokuroras. Taigi tikėtis, kad jie protestuos daugumą, 100 bylų arba kiek, yra labai nerealu. Todėl aš prašyčiau pono P.Vitkevičiaus peržiūrėti savo poziciją ir pritarti šitai pataisai. O Seimo narių prašyčiau atsižvelgti, nes nepriėmus šitos pataisos įstatymas bus su labai rimta “skyle”. O tokių “skylių” mes turėtume vengti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dabar kas nors remia, kolegos, komiteto pirmininko gerbiamojo P.Vitkevičiaus poziciją? Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, negali būti ypatingų teismų. Jeigu jau panaikinome arbitražą, kuris buvo ne teisminė institucija, o valdymo grandis, turime vadovautis bendromis Civilinio proceso kodekso normomis, taigi turime leisti užprotestuoti tuos priimtus Ūkinio teismo arba arbitražo sprendimus. Teisingai buvo pažymėta, kad bylos buvo nagrinėjamos palengvinta tvarka. Anksčiau valstybei nerūpėjo, kokioje valstybės kišenėje bus vienos ar kitos valstybinės įmonės lėšos. Dabar mes susiduriame su daugybe subjektų. Tarp kitko, ir valstybės lėšas reikia branginti. Todėl negalima palikti kažkokios ypatingos bylų nagrinėjimo tvarkos. Bendri teismai, bendras procesas ir bendra tvarka.
PIRMININKAS. Tai jūs už pataisą, ar ne?
P.A.MIŠKINIS. Taip, aš už pono E.Jarašiūno pataisą.
PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar dar kartą klausiu. Gerbiamasis Vaišnorai, jūs remiate pataisą, ar prieš?
A.VAIŠNORAS. Aš remiu valstybės interesus ir aš manau, kad jie visiškai atitinka pono E.Jarašiūno...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Prašom neapgaudinėti. Aš klausiau, ar remiat, ar neremiat?
Kolega Plečkaiti, remiate pataisą?
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paremti P.Vitkevičių su sąlyga, jeigu jisai priimtų E.Jarašiūno pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narių gudrumui nėra ribų. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Deja, komiteto pasiūlymo paremti niekaip negaliu.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš irgi už pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada dar kartą gerbiamasis pranešėjas, ir balsuosim.
P.VITKEVIČIUS. Aš kategoriškai esu prieš tokį procesų sumaišymą. Vienas procesas - iš vienos epochos, kitas pradės iš kitos epochos. Lies tai 30 metų, ir kai kas čia galvojo ir gerai to neapgalvojo. Aš pats jau buvau sustabdęs vieną tokių smulkių sukčių bylą, kur jie kelis milijonus gavo ir norėjo išsisukti nuo arbitražo. Paskui mes per prokuratūrą tai panaikinome, ir viskas baigta. Čia bus ginami ne valstybės interesai, bet atskirų sukčių interesai. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vitkevičiau, būkite tribūnoje, kadangi dar ne visos pataisos, be to, reikia išsiaiškinti, ar jau stambus sukčius nuo milijardų prasideda?
P.VITKEVIČIUS. Užtenka milijono.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis ir balsuosime dėl kolegos E.Jarašiūno pataisos. Prašom registruotis.
70 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už kolegos E.Jarašiūno papildymą 1 šio įstatymo straipsniui, tas spaudžia mygtu-ką “už”. Kas kaip pranešėjas mano, kad tas papildymas nereikalingas, užtenka tokio 1 straipsnio, koks yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Gerbiamasis Vitkevičiau, prašom nespaudyti. Pasakykit, kaip jūs balsuojat, aš įskaitysiu.
P.VITKEVIČIUS. Gerai. Aš tą ir tą paspaudžiau.
PIRMININKAS. Tai dabar vienas balsas ne... Tada aš atšaukiu balsavimą. Prašom, gerbiamasis Vitkevičiau, jūs nespaudykit, jūs man pasakysit, kaip balsuojat, ir pliusuosiu ten ar ten. Dar kartą dėmesio. Kas už... Galim ir rankomis, teisingai. Balsų skaičiavimo grupę prašau pasiruošti. Kas už kolegos E.Jarašiūno pataisą, tas dabar balsuoja už. Kas prieš, kaip pranešėjas, tas vėliau balsuos prieš arba susilaikys. Prašom pakelti rankas už kolegos E.Jarašiūno pataisą 1 straipsnyje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.
PIRMININKAS. Kas prieš pataisą? Prašom balsuoti.
P.VITKEVIČIUS. Tai man dabar balsuoti?
PIRMININKAS. Taip, taip. Jau dabar balsuokite. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 31.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi 27 balsavus už, 31 - prieš, 6 susilaikius pataisa nepriimta.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, yra dar kolegos G.Paviržio papildymas 1 straipsniui, jeigu jisai neatsiima savo pataisos. Gerbiamasis Pavirži...
P.VITKEVIČIUS. Aš G.Paviržio pataisą priimu.
PIRMININKAS. Ar jūs priimat? Tada aš atsiprašau. 1 straipsnis - su kolegos G.Paviržio pataisa.
Dabar prašome dėl viso straipsnio. Ar nori kas pasisakyti? Prašau. Straipsnis yra papildytas kolegos G.Paviržio pataisa: “Ši nuostata galioja ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo arbitrų sprendimai buvo apskųsti ar išnagrinėti po gegužės 26 d.” Prašom. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo nepriimta Seimo nario E.Jarašiūno pataisa, o tuo buvo įvarytas stambus pleištas į visą teisėtvarkos sistemą, todėl aš negaliu balsuoti už šitą straipsnį, ir prašyčiau Seimo narių taip pat nepalaikyti šito straipsnio ir leisti komiteto pirmininkui dar porą dienų pagalvoti, gal jis ateis į protą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sakalai, aš prašyčiau šiek tiek tiksliau formuluoti savo kritiškas pastabas.
P.VITKEVIČIUS. Vieną sekundę!
A.SAKALAS. Aš norėjau pasakyti “ne ateis į protą”, o “pakeis savo nuomonę”.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai geras patikslinimas.
Dabar galima pasisakyti už 1 straipsnį. Prašom. Kolega A.Baskas.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Bernatoni. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Aš norėčiau pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Galima?
PIRMININKAS. Ne. Paskui. Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš net nežinau, kaip čia dabar reikėtų balsuoti. Ar pasisakyti už, ar prieš, bet kad nepriimta pataisa, iš tikrųjų kelia didelių abejonių, nes mes susidursim su tokia situacija, kai prieš mėnesį žiūrėtos bylos bus žiūrimos viena tvarka, po mėnesio - kita tvarka. Kolegos P.Vitkevičiaus pasakymai apie tai, kad jisai kažką sustabdė, visai netelpa į rėmus. Visų pirma, kaip Seimo narys, vargu ar jis turi tokią teisę kažką sustabdyti. Antra, abejoti tuo, kad pasinaudos ar smulkūs, ar stambūs sukčiai, reiškia lygiai tą patį, kaip abejoti Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojais, nes tik jie gali protestuoti. Vadinasi, reikia abejoti ir jais. Tada reikia viskuo abejoti.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. Dabar kolega J.Bernatonis, ir balsuosim.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visų pirma norėčiau kreiptis į gerbiamąjį Seimo narį A.Sakalą ir kviesti jį oficialiai atsiprašyti gerbiamojo Seimo nario P.Vitkevičiaus, kadangi šie žodžiai, kurie buvo jūsų pasakyti, lieka stenogramoje, ir jums po to gali būti gėda prieš būsimas parlamentarų kartas.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Po to A.Baskas.
A.SAKALAS. Aš suprantu, kad prieš savo kolegą Universiteto profesorių pavartojau netinkamus žodžius. Bet patikėkite, gerbiamieji Seimo nariai, aš tikėjausi, kad mano kolega, Universiteto profesorius, teisės mokslų specialistas apie teisę išmano šiek tiek daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasitaisymas, pasitaisymas. Gerbiamasis Baskai, minutėlę. Gerbiamasis Vitkevičiau, nepabėkite, dar kitas straipsnis.
A.BASKAS. Aš prašyčiau poną Pirmininką, kai formuluoja alternatyvas, jas pateikti nešališkai. Aš manau, kad šiuo atveju, jeigu nebūtų paminėta, kas teikia tą alternatyvą, nebūtų buvusi paminėta pavardė, tikrai galbūt visi būtų už ją balsavę. O dabar kai pateikiamos ir pavardės, kas pateikia, kai kuriuos Seimo narius tai paveikia visiškai neteisinga linkme. Todėl aš labai prašyčiau, kiek įmanoma, pateikti alternatyvų turinį, jų esmę. Galima vieną žodį toje esmėje rasti, du žodžius, ir tada mes tikrai mažiau darytume klaidų, taip pat, be jokios abejonės, kaip yra padaryta klaida ir dabar. Todėl prašau atidėti balsavimą dėl šito straipsnio. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, pasiūlymas yra įdomus, bet jeigu aš daryčiau taip, kaip jūs siūlot, iš kiekvieno straipsnio arba iš kiekvieno siūlymo išimčiau, kaip man atrodo, svarbiausią dalyką, tai jūs kitą minutę tuoj pat sakytumėte, kad aš supainiojau ir kažką ne taip pasakiau. Aš beveik garantuotas, kad jūs rastumėte, kaip prie manęs prisikabinti. Dabar kiekviena pataisa yra įvardyta, kiekviena pataisa yra Seimo nario arba Seimo narių grupės pasirašyta ir oficialiai registruojama taip, kaip atitinkamo Seimo nario pataisa. Aš tuo remdamasis ir teikiu balsuoti, kad kiekvienas suprastų, už ką balsuoja, o esmė yra pasakoma pristatant tą pataisą ir pasisakant vienam - už, vienam - prieš dėl tos pataisos. Visi Seimo nariai yra stropūs (tuo aš įsitikinau per pusantrų metų),- klauso ir apsisprendžia. Prašom. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėjau pakviesti visus balsuoti už pono E.Jarašiūno pataisą, balsuojant už visą straipsnį. Nes iš tikrųjų žmonės nesusipažinę ir, man atrodo, ne visi suprato, už ką balsavo, kai balsavo prieš šitą pataisą. Todėl kviečiu galų gale apsispręst, nes padarysim labai didelę paslaugą įvairiems sukčiams.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošt balsuot. Balsų skaičiavimo grupę prašysiu skaičiuot, kad nebūtų neaiškumų. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis su kolegos G.Paviržio pataisa? Prašom balsuot. Kas už 1 straipsnį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 23.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. 33 balsavus už, 23 - prieš, 7 susilaikius 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio pataisų lyg ir nebuvo, gerbiamasis pranešėjau.
Prašom į mikrofoną, gerbiamasis Vitkevičiau.
P.VITKEVIČIUS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Ar galim priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ar nori kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio? Nereikia. Ačiū.
Dabar dėl 3 straipsnio buvo gerbiamojo G.Paviržio pataisa.
P.VITKEVIČIUS. Aš sutinku. Susiję su tuo pačiu kasaciniu peržiūrėjimu tos bylos, kuri nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka.
PIRMININKAS. Čia pratęsimas 1 straipsnio pataisos, kurią teikė gerbiamasis G.Paviržis. Gerai. Ačiū.
P.VITKEVIČIUS. Taip. Kuri yra ir pagrindiniame straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 3 straipsnio niekas nenori pasisakyt? Priimta.
Dabar, gerbiamasis Jarašiūnai, dėl pavadinimo. Kadangi jūsų pataisa nepriimta, ta-da nereikia? Aišku. Ačiū, gerbiamasis Vitkevičiau.
Dabar prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Kolega G.Paviržis. Kolega Pavirži, prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kadangi mano pasiūlytos pataisos pranešėjo buvo priimtos, aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, toks įstatymas iš tikrųjų buvo reikalingas. Bet balsavimai parodė, kad niekam nerūpi valstybės pinigai, niekam nerūpi proceso tvarka. Pradedam kažkokias ypatingas tvarkas. Todėl aš manau, kad su tomis išlygomis, kurios buvo padarytos, su tais nukrypimais aš negalėsiu balsuot už šitą įstatymą ir kviečiu kitus atsisakyt. Mes labai greitai pamatysim šito įstatymo trūkumus. Sakysim, ponas P.Vitkevičius minėjo apie sukčius, bet kai sukčių kišenėse liks valstybės pinigai, štai tada pamatysim, kai nebus galima išreikalaut tų pinigų. Kviečiu nebalsuot už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau vienus motyvus pasakiau. Galėčiau tik labai trumpai pasakyti, kad niekaip negaliu balsuoti už “skylę” teisėtvarkos sistemoje. O šis įstatymas kaip tik tokia “skylė” ir yra. Kviesčiau Seimo narius taip pat dar pagalvoti prieš pakeliant ranką už vieną ar kitą apsisprendimą. Tiesiog man labai gaila, kad ponas P.Vitkevičius nepasinaudojo proga sudaryt galimybę įstatymiškai praturtinti skylėtą Lietuvos iždą. Šitie pinigai, kurie dabar kažkur, taip ir liks kažkieno rankose. Aš nemanau, kad tai būtų pono P.Vitkevičiaus noras palikti pinigus neteisėtose rankose. Bet aš tikiuosi, kad... Taip jau įvyko, ką padarysi. Todėl aš dar kartą kartoju, kad negaliu balsuoti už “skylę” teisėtvarkos sistemoje, ir kviečiu Seimo narius prisijungti prie mano pozicijos.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turbūt atsimenam vienas kito audringas kalbas, kai svarstėm teisėtvarkos klausimus. Kaip mes dažnai pasisakom publikacijose ir karštai mušamės į krūtinę dėl to, kad mes kovojam su ekonominiais nusikaltimais, bet kai reikia balsuot, mes priimam tokias pataisas, kurios kaip tik dar labiau apsunkina tokių problemų sprendimą. Aš nežinau. Žiūrėjau į kolegas, kurie dirbo Ekonominių nusikaltimų komisijoj. Mane iš tikrųjų stebina jų tokia pozicija ir toks nusiteikimas. Tai ką mes galų gale tada darom?! Ar mes suinteresuoti, kad... Mes einam ne griežtinimo linkme, kad būtų galima iš tikrųjų panaikint tuos piktnaudžiavimus, bet dar randam galimybę, papildomą landą, kaip išsisukt. Mane stebina toks apsisprendimas. Aš šių pataisų siūlau neparemti. Nors iš tikrųjų šis įstatymas ir pataisos jau seniai buvo reikalingos ir jas reikėjo priimti.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pranešėjo nuskambėjo toks, pasakyčiau, gal lengvabūdiškas pasakymas, kad ten kažkas milijonus pažarstė į vieną ir kitą pusę. Tai tokios smulkmenos. Tarkim, jeigu koks Seimo narys ar koks atsakingas pareigūnas pasiėmė kažkokią kontorėlę arba kokį paketėlį, tai ar jį prilygintume prie smulkaus kišenvagio? Kadangi šitas nusistatymas atsispindi tame įstatyme, aišku, aš jam pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Prieš pasisakė 4. Dabar galima pasisakyti tik už, gerbiamasis Vaišnorai. Prašom sugebėt pasisakyti.
A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad pasisakyti už arba prieš čia ne taip svarbu. Svarbu, kad triumfuotų arba kad būtų įteisinta tiesa ir teisingumas. Aš noriu visiems Seimo nariams užduoti retorinį klausimą, taip pat ir ponui P.Vitkevičiui. Ar įstatymo priėmimas yra kūrybinis darbas, įrodantis autoriaus lakią fantaziją, ar teisiškai reglamentuotas aktas? Jeigu teisiškai reglamentuotas aktas su visom numatomom pasekmėm, išplaukiančiom iš šito akto įgyvendinimo, tai reikėtų paklausti poną P.Vitkevičių, ar jam rūpi valstybės reikalai? Jeigu jam rūpi valstybės reikalai ir jeigu mums rūpi valstybės reikalai, aš nemanau, kad įvardyti sukčiai, kurie norėjo pasisavinti 6 mln., yra smulkūs, tai aš manau, kad mes turėtume nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Be abejo, reikia pasisakyti už šitą įstatymą. Tai aš irgi galiu pasisakyti. Juo labiau kad tie pasisakymai nieko nekeičia ir nieko jie nereiškia. Aš noriu pasakyti erra-re humanum est. Bet duok Dieve, kad tai būtų errare.
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš balsavau už tą ginčą ir balsavau už pranešėjo siūlymą, nes negaliu įsigilinti į kiekvieną įstatymą tiek, kiek ... Iki pat panagių. Bet dabar išklausius A.Sakalo, truputį kilo toks... Mums reikėtų dar pasižiūrėti, nes abu profesoriai, abu jau praplikę. Vis dėlto jie vienas kitam galėtų įrodyti. Kol kas aš A.Sakalu truputį tikiu. Tais iš dešinės tai tikėjimą praradau, kadangi jie užsiima tik neigimu, o čia tas žmogus lyg ir doras.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, man atrodo, kad ir jūs galėjote atsisakyti kai kurių žodžių. Dėl balsavimo motyvų gerbiamasis A.Katkus. Prašom. Ne? Ačiū. Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Valstybinio arbitražo priimtų sprendimų, kurių apskundimo terminas nesibaigęs, kasacinio apskundimo tvarkos”? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Prašom pakartot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 21.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Kadangi buvo registruoti 74 Seimo nariai, o už balsavo 36, prieš - 21 ir 14 susilaikė - įstatymas yra nepriimtas. Tokiu atveju yra siūlymas (tas Statute užrašyta) šio įstatymo projektą grąžinti komitetui. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Taip. Asmeniniu klausimu galima?
PIRMININKAS. Prašom.
A.SAKALAS. Suprantama, labai pavydžiu ponui A.Sadkauskui dėl jo šaunios “ševeliūros”. (Salėje juokas) Aš esu jam labai dėkingas, kad jis vertina ir manimi pasitiki. Kaip komplimentą galiu pasakyti, kad aš ponu A.Sadkausku taip pat labai pasitikiu, ir manau, kad ateityje pasitikėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkam, kad įstatymas būtų grąžintas komitetui? Ačiū.
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar pagal darbotvarkę mes turėtume nagrinėti jau kitą klausimą, bet, man atrodo, dar turime šiek tiek sutaupę laiko ir galime išnagrinėti pirmąjį rezervinį klausimą. Tai yra įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” projekto pateikimą. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Neseniai mes priėmėme dokumentą dėl laikinosios atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų. Dabar yra siūlomas jūsų teismui “Įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” papildymas. Labai trumpas papildymas. 9 straipsnis. “Už supirktą žemės ūkio produkciją ir jos žaliavas atsiskaitoma pirmiausia su žemdirbiais”. Toks yra pasiūlymas. Jeigu įmonė bankrutuoja, tai pirmiausia atsiskaitoma su žemdirbiais. Tai yra geroka lengvata žemdirbiams. Aš tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai sutinku su jūsų šita pataisa, tačiau aš noriu paklausti, ar pastūmėsime mes kaip nors, kad tas Bankroto įstatymas veiktų.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad Bankroto įstatymas jau veikia. Vienuolikai įmonių jau yra pritaikytas, bet, žinoma, norėtųsi, kad jis veiktų greičiau. Čia priklauso nuo mūsų kompetencijos, nuo kadrų ir t.t. Bet kad jis veikia - tai yra faktas.
PIRMININKAS. Dar nori paklausti kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau paklausti prelegento, ar nereikėtų šito įstatymo priimti skubesne tvarka.
F.KOLOSAUSKAS. Kaip Seimas nutars.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs plačiau pakomentuotumėte, kodėl su žemdirbiais? Gal su švietimo darbuotojais, gal su kultūros, gal dar su kažkuo? Ar iš tiesų taip būtina, kad žemdirbiai būtinai “sueis”, jeigu bankrotas įvyktų?
F.KOLOSAUSKAS. Kalbama apie įmones, perdirbančias žemės ūkio produkciją. Tiekėjai yra žemdirbiai. Jeigu mokytojas dirba žemės ūkyje, jis pridavė savo produkciją tai perdirbimo įmonei, tai jis irgi pirmiausia tai įmonei bankrutavus. Gali toks atvejis būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Kolosauskai, jūs komiteto vardu galite siūlyti. Ar nesiūlote tos skubesnės tvarkos?
F.KOLOSAUSKAS. Žinoma, aš siūlau. Jeigu Seimas pritars, tai būtų sveikintinas dalykas.
PIRMININKAS. Turi būti ketvirtadalis balsų.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad bus ir visi 4 ketvirtadaliai.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ar bendru sutarimu įsirašome į darbų programą ir pradedame svarstyti? Įsirašom. Gerai. Ačiū. Pritarta.
Ar yra pritariama skubesnei tvarkai? Tam reikia 36 balsų, kad visi balsuotumėt. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad šitas įstatymo projektas, t.y. įstatymas “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos papildymų” būtų nagrinėjamas skubesne tvarka? Kas už, prašom balsuoti. Už - 47 balsai. Taigi skubesne tvarka. Ačiū.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" įgyvendinimo tvarkos" projektas Nr.419(2) (priėmimo tęsinys) (94.06.15)
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji kolegos, aš siūlau nagrinėti, nors dar laikas neatėjo, bet vis dėlto trečiąjį darbotvarkės punktą. Sutinkam? Tada galėtume eiti anksčiau pietauti. Anksčiau negu numatyta, t.y. ne 13.50, bet anksčiau. Toliau posėdžiui pirmininkaus kolega J.Bernatonis.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, šio klausimo pranešėja yra gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė. Gerbiamąją pranešėją prašome tęsti siūlymus dėl šio įstatymo projekto priėmimo. Aš tik noriu gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, jog dėl gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymo mes paprašėme, kad būtų pateikta Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Išvada yra pateikta. Dabar reikėtų sugrįžti prie šio klausimo sprendimo. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, kaip jūs matėte, Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje parašyta, jog valstybės biudžete lėšos tokiam reikalui (kurių susidarytų beveik 2,5 mln.) nenumatytos. Todėl aš siūlau kolegas ir šito punkto, šito pasiūlymo, į šitą įstatymą neįtraukti. Pridurčiau dar kartą savo vardu, kad praeitą kartą priiminėjant aš kalbėjau, jog šito Politinių partijų įstatymo pasiūlytos pataisos jums yra tiktai vieno aspekto. Kaip aiškinamajame rašte buvo parašyta ir kaip ne kartą per pateikimą ir per svarstymą esu kalbėjusi - būtent politinių partijų ir politinių organizacijų teisių ir pareigų sulyginimo prasme. O šitas pasiūlymas yra jau visai kito aspekto. Aš noriu pasakyti, jog svarstymo eigoje man yra teikę kai kurie Seimo nariai ir kitų pasiūlymų, kuriuos būtų galima svarstyti taisant šitą Partijų įstatymą. Bet aš būtent ir priminiau, kad šį sykį Partijų įstatymą yra siūloma tuo vienu aspektu taisyti, ir prašyčiau labai šito laikytis. Kitus aspektus, sakykim, kaip turėtų būti partijos finansuojamos, ar užtenka partijai 400 steigėjų, ar galimos partijos, kokiais principais kuriamos (tautiniu principu ar ne...)... Yra čia dar diskutuotinų klausimų. Sakykim, dėl partijų patalpų. Tai yra labai aktualus visoms partijoms klausimas. Aš manyčiau, kad dėl visų šitų klausimų jau kitais aspektais taisant šitą įstatymą reikėtų įvairių partijų atstovams detaliau padiskutuoti ir vėliau siūlyti tas pataisas. Todėl ir kviečiu nepalaikyti šitos pataisos (kaip matote, ir Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra tokia, kad nėra lėšų numatyta) ir vėliau diskutuojant apsispręsti dėl finansavimo ir dėl kitų klausimų. O šiandien priimti tas pataisas, pasiūlytas Seimui vienu aspektu - politinių partijų ir politinių organizacijų, t.y. organizacijų, pretenduojančių dalyvauti politiniame šalies valdyme, turėti vietų Seime ar savivaldybėse, kad jų teisės būtų lygios, vienodos piliečių galimybės. Todėl aš labai prašau palaikyti tą variantą, kuris buvo pateiktas svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip sutarėme praeitame posėdyje, po pateiktos Biudžeto ir finansų komiteto išvados, kurią jūs turite, turime apsispręsti dėl gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro papildymo. Todėl prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras - siūlymo autorius.
A.VAIŠNORAS. Na, pirmiausia aš norėjau pasakyti, kad mūsų Tėvynės sąjungos ir Konservatorių frakcija gavo Biudžeto ir finansų komiteto raštą, kuriame prašoma pateikti savo pasiūlymus iki birželio 16 d. Mes, aišku, nespėjome pateikti pasiūlymų, nes buvo, matyt, sumaišytos datos. Čia tik viena tokia maža detalė. Kita vertus, aš nemanau, kad mes turime žiūrėti tiktai vienareikšmiškai į to įstatymo pakeitimą. Aš suprantu, kad partijų ir politinių organizacijų teises reikia sulyginti. Tačiau mes matome, kad čia iš to Partijų ir organizacijų įstatymo visiškai yra išmetami finansavimo klausimai, o jie buvo senajame Partijų ir organizacijų įstatyme. Aš manau, kad, sakykim, mes nepriimam šito mano pasiūlymo, kad jos turi būti finansuojamos iš biudžeto. Visame pasauly taip yra. Aš norėčiau paklausti, kaip mes tada matom tolesnį demokratijos plėtojimą? Savaiminį, stichišką, kažkokį neapibrėžtą?.. Faktiškai mes turėtume įteisinti valstybinio finansavimo nuostatas, ir jeigu pagaliau mes priimtume šitą, sakykim, mano pataisą arba mano pasiūlymą kaip atskirą straipsnį, būtų galima nutarime nuspręsti, kad jis įsigalioja nuo kitų metų arba patvirtinus kitų metų (naujų metų) biudžetą. Čia jokios problemos nėra. Aš manau, kad iš tiesų šiais metais, kadangi nėra biudžete numatyta partijų finansavimo, tai aš ir nesiūlau pradėti nuo to, kai įsigalios įstatymas. Aš siūlau nutarime (kurį mes vis tiek priimsime dėl to įstatymo įsigaliojimo) įrašyti šitą detalę, gana reikšmingą detalę, ir palikti klausimą tokį, koks yra, t.y. su mano pasiūlymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja gan išsamiai ir aiškiai išdėstė, ir aš visiškai jai pritariu, kaip vis dėlto turėtų būti remiamos partijos, t.y. patalpos ir visa kita. Kad negaišinčiau laiko, aš norėčiau tik pasakyti vieną mintį ir priminti. Prisiminkime, kaip vienas iš buvusių premjerų laisva ranka dalijo partijoms, judėjimams ir visiems kitiems biudžeto lėšas. Praėjus jau bene dvejiems metams tai yra prisimenama. Todėl aš kreipiuosi į savo frakcijos narius, kad vis dėlto nepalaikytų pono A.Vaišnoro siūlymo, kad partijoms vėl būtų dalijami pinigai. Kad nebūtume vėl eilinį kartą koneveikiami už tai, kad mėtome biudžeto lėšas ne ten, kur reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti už Seimo nario A.Vaišnoro siūlymą. Gerbiamasis Seimo nary Adomaiti, jūs pritariate Seimo nario A.Vaišnoro siūlymui?
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Aš kategoriškai prieš. Norėjau pasakyti kodėl.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tuomet kitas, kuris už, gali pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš pasisakau už tą idėją, kurią iškėlė čia gerbiamasis A.Vaišnoras. Noriu atkreipti dėmesį į vieną tokį esminį dalyką. Jeigu partijos nebus finansuojamos nustatyta tvarka ir jeigu visuomenė per biudžetą nepadės partijoms, tai reikės kalbėti ne apie normalias (europiniu supratimu) partijas, bet apie tam tikras, sakyčiau, tam tikrų finansinių grupių atstovų interesų grupuotes. Vadinasi, mano akimis žiūrint, labai svarbu žiūrėti į partijų finansavimą kaip į kovos su korupcija elementą. Tačiau dar yra vienas dalykas. Aišku, kad vis dėlto priimti šitaip greitai tokį sprendimą, koks mums yra pasiūlytas, yra neracionalus sprendimas dėl žinomų socialinių aplinkybių ir apskritai politinės padėties Lietuvoje. Todėl Socialdemokratų frakcija siūlo kiek kitą sprendimą, o šitą problemą spręsti atskirai nuo dabartinio įstatymo sudarant darbo grupę, atstovaujamą įvairių politinių jėgų, ir numatyti, kad šitoks įstatymas arba tokia įstatymo pataisa, visapusiškai apsvarstyta ir suderinta, ko gero, konsenso būdu būtų priimta arba rudens sesijoj, arba, sakykim, kitų metų pavasario sesijoj.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji pranešėja, ir teiksiu klausimą balsuoti.
G.JURKŪNAITĖ. Aš tik norėčiau patikslinti. Gerbiamasis A.Vaišnoras pasakė, kad dabar iš jo pasiūlymų apskritai išmetamas tas klausimas apie partijų finansavimą. Nieko panašaus. Senajame Politinių partijų įstatymo (kurį vienintelį mes ir turime) 12 straipsnyje ir rašoma apie teisę gauti iš biudžeto lėšų. Aš visai nesiūlau to punkto išmesti, bet aš tik nepriimu to pasiūlymo, kokį dabar yra suformulavęs A.Vaišnoras.
Kitas dalykas, kurį aš noriu patikslinti. Čia buvo pasakyta, kad mes turime elgtis, kaip elgiamasi visame pasaulyje, vadinasi, skirti iš biudžeto lėšų. Aš noriu pasakyti, kad pasaulio praktika yra labai įvairi tuo klausimu. Visame pasaulyje nėra skiriamos lėšos iš biudžeto. Labai įvairi praktika, ir mes turėtume, kaip čia siūlė gerbiamasis A.Rudys, iš tikrųjų padiskutavę apsispręsti, kokiu keliu mes eisime. Bet aš manau, kad dabar turint galvoje, kokia sunki mūsų valstybės padėtis, kokia biudžeto būklė, kokia vargana žmonių padėtis, aš manau, kad sprendimas dabar paskirti partijoms lėšų iš biudžeto gerokai diskredituotų partijų autoritetą žmonių akyse. Būtų vargu ar suprasta. Sunkiai suprastų mūsų visuomenė, kad dabar, kada taip sunkiai gyvenam, dar skiriamos lėšos iš biudže-to. Todėl aš manau, kad dabar tikrai ta problema neturėtų būti šiandieną ar rytoj šitokiu būdu, kaip buvo pasiūlyta, išspręsta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi dėl balsavimo motyvų visi pasisakė. Prieš balsavimą prašom registruotis. Prašom gerbiamuosius Seimo narius registruotis, kadangi salėje sumažėjo žmonių.
Posėdyje dalyvauja 47 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Kas už gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymą, kad politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms atstovavimui Seime būtų iš valstybės biudžeto lėšų skiriama po 1 Lt nuo kiekvieno balso, gauto Seimo rinkimuose, paspaus mygtuką “už”. Kas prieš šį siūlymą - “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 8 Seimo nariai, prieš - 29, susilaikė 8. Taigi gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymas nepriimtas. Gerbiamoji pranešėja, jeigu aš teisingai prisimenu, praeitą kartą buvo atidėtas dar vienas straipsnis, ir mes susitarėme dėl jo balsuoti, kai gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas mums pateiks savo redakciją. Tačiau šio straipsnio nauja redakcija neišdalyta. Kokia būtų jūsų nuomonė?
G.JURKŪNAITĖ. Taip, aš tik patikslinsiu. Čia buvo pastaba dėl 11 straipsnio paskutiniosios eilutės, kad “partijos narys neturi teisės į politinės partijos turtą ir neatsako už politinės partijos skolas”. Taip yra formuluota dabartiniame įstatyme. Iš tikrųjų aš nesu gavus jokio pasiūlymo ar kitokios formuluotės. Tik tokiu atveju, jeigu būtų buvus pateikta kita formuluotė, būtų galima eiti pas juristus ir aiškintis, konsultuotis. Juridinio skyriaus išvados... Ar yra įmanoma atlikti tokią pataisą, nes čia reikia gerai išmanyti juridinę techniką, kas grėstų priėmus tą pataisą (kaip tada žodžiu siūlė Seimo narys S.Pečeliūnas). Todėl vis dėlto aš siūlau palikti taip, kaip yra dabartiniame įstatyme. Jeigu vėliau kils kokių nors pasiūlymų, pataisų, tada dėl to balsuotume jau vėlesnėse to įstatymo pataisose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pateiktas siūlymas žodžiu, aš negaliu jo teikti balsuoti. Taigi dėl to balsuoti, mano manymu, nereikėtų. Nebent kas nors prieštarauja? Niekas neprieštarauja. Ačiū. Prašom dėl kitų straipsnių, gerbiamoji pranešėja. Ar yra dar?
G.JURKŪNAITĖ. Dėl kitų straipsnių aš nesu gavusi jokių pasiūlymų, todėl kviesčiau Seimo narius priimti ir tuos kitus straipsnius. Kaip sakiau, čia pataisymai yra vieno aspek-to: arba tiktai vietoj žodžių “Aukščiausioji Taryba” įrašoma “Seimas”, t.y. ten, kur buvo paminėta, arba “Laikinasis Pagrindinis Įstatymas” pakeistas žodžiu “Konstitucija”. Todėl manau, mes galėtume pritarti kitiems straipsniams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikėtų balsuoti? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Dėkoju. Tuomet reikėtų pasisakyti dėl viso šio įstatymo projekto. Prašom, gerbiamoji pranešėja, ar turite dar ką nors pasakyti?
G.JURKŪNAITĖ. Ne. Tiktai kviečiu Seimo narius aktyviai balsuoti už šių pataisų priėmimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gali keturi pasisakyti už šio įstatymo projektą ir keturi - prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nuoširdžiai pritariu pranešėjai. Manau, kad toks įstatymas tikrai normalizuoja senąjį Politinių partijų įstatymą. Kviečiu balsuoti už. Na, o kadangi, kaip jau girdėjote, ponas A.Sadkauskas tiki manimi, aš tikiu, kad taip pat tiki manimi ir ponas A.Salamakinas, ir kad kiti Seimo nariai taip pat prisidės ir balsuos už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, aš jau matau balsavimo rezultatus, bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Aš pritariu tiems pateiktiems pataisymams, tačiau mes vėl paliekame, kaip sakė Seimo narys A.Rudys, tam tikrą “skylę” teisėtvarkoj, jau dabar sudarom galimybę korupcijai, na, sakykim, nebuvo uždrausta partijoms užsiiminėti kažkokiu pinigų ieškojimu, galbūt ne visai teisėtu. Jeigu partija neturi galimybės veikti legaliai, gauti pinigų legaliai, tai, aš manau, ko gero, mes dabar nusprendę šitai galime įteisinti. Ir tai, ką sakė ponia G.Jurkūnaitė, ji sakė, kad gali gauti. Bet kas tai yra gali? Gali gauti, bet gali ir negauti. Aš jau esu minėjęs praėjusį kartą, kad tai yra ėjimas su ištiesta ranka išmaldos. Turėtų būti nustatyta mūsų įstatymu. Tada aš siūlyčiau ten, kur kalbama apie partijų finansavimą, įrašyti tiesiog, kad partijos finansuojamos atskiru įstatymu, arba suformuluoti, kad atskiru Seimo nutarimu. Bet kad būtų matyti, kad valstybė rūpinasi ir partijomis, ir demokratijos plėtojimu. Dabar aš negaliu pritarti visam tam įstatymui, kadangi neišspręsti finansavimo klausimai. O demokratinėse valstybėse iš tiesų partijų veikla yra remiama valstybės. Galite jūs nuvažiuoti, pasižiūrėti, pasiskaityti... Ir Vokietijoje, ir Danijoje, ir Suomijoje, ir kur tik norite. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėja dėkoja už kvietimą nuvažiuoti. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Na, aš pirmiausia džiaugiuosi, kad buvo atmestas pasiūlymas dėl politinių partijų finansavimo iš mūsų vargano valstybės biudžeto. Tačiau šitame projekte vis tiek numatyta, kad politinės partijos gali gauti paramą iš biudžeto. Na, aš su šituo nenorėčiau sutikti, kaip nenorėčiau sutikti ir su teiginiu, kad finansuojant partijas iš biudžeto bus panaikinta korupcija ir t.t., kad partijos neieškos neaiškių finansavimo šaltinių. Aš norėčiau paklausti, kas, gerbiamieji, nustatė, ar to vieno lito užteks tų partijų šulams, ar jie panorės už kiekvieną rinkėją po 1000, o gal po 100 tūkst. litų? Kad iš mūsų vargano biudžeto būtų finansuojami ir tenkinami įvairių partijų, partijėlių funkcionierių apetitai - aš kategoriškai prieš. Mūsų ir tradicija gal nelabai gera, bet ir tai, kas buvo, vienintelė ir teisi partija nebuvo tiesiogiai finansuojama iš valstybės biudžeto, o gaudavo lėšas, sau reikalingas, iš nario mokesčio ir iš leidybinės veiklos. (Triukšmas salėje) Taip! Nors galbūt neaiškių finansavimo šaltinių tada ir buvo. Aš dėl to nenorėčiau ginčytis.
Paskutinis turbūt yra politinis aspektas. Jau priėmus praėjusį kartą ir balsavus už pataisą iš karto už Seimo sienų buvo girdėti kai kurių mūsų politinių oponentų skleidžiamos tokios nuomonės, kad esą LDDP - didžioji frakcija, valdančioji, jie taip ir priėmė sau naudingą įstatymą. Jie priima pataisas finansuoti iš valstybės biudžeto dabartinę partiją, jos funkcionierius ir t.t. Nors ir dabar labai aktyviai mums politiniai oponentai pateikia šitą siūlymą, vadinasi, opozicinės partijos, tai tuoj pat, jeigu mes ir priimsime šitokį įstatymą, bus siūloma, bus kalbama, kad kraunamas sau politinis kapitalas, kad LDDP nesirūpina pensininkais (kaip jau visą laiką kalba), invalidais, kitais socialiai remtinais žmonėmis, o rūpinasi tik savo kišene ir partijos vadų geru gyvenimu. Todėl aš pritariu iš esmės šitoms pataisoms su išlyga, kad nebūtų numatyta iš viso (bent kol kas, kol mes nepradėsime gyventi taip, kaip daugelis tų gerų Vakarų demokratinių valstybių gyvena, kol nepradėsime gyventi taip arba geriau) jokia galimybė, kad nebūtų numatytas visų partijų, visų partinių funkcionierių maitinimas iš valstybės biudžeto. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš nesiruošiu kalbėti taip ilgai kaip prieš mane kalbėjęs kolega. Jeigu šitas straipsnis dėl finansavimo nebuvo priimtas, turbūt apie tai ir nereikia diskutuoti. Diskutuokime dėl to, kas buvo priimta. Čia kolega turbūt truputį į lankas nuėjo...
Na, o dėl šių pataisų. Aš suprantu, kad jos būtinos tam, kad artėja savivaldybių rinkimai. Vis dėlto reikia duoti partijoms, politinėms organizacijoms persiregistruoti ir duoti laiko pasiruošti savivaldybių rinkimams. Todėl aš balsuosiu už, ir nėra čia ko daug kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš, gerbiamieji kolegos, norėčiau reabilituoti kolegą Z.Adomaitį. Aš manau, jį į lankas nuvedė kolega A.Vaišnoras, pradėjęs kalbėti vėl apie tą patį, ko jau nėra įstatyme. Man truputį taip pat apmaudu, kad mes labai dažnai svarstydami tam tikras įstatymų pataisas, būtinas kitiems įstatymams įgyvendinti, dažnai aplipdom tokiom visokiom pataisom, įklimpstam, ginčijamės ir nerandam išeities. Aš siūlau balsuoti už tas pataisas tokias, kokios dabar yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš galbūt pratęsiu Seimo nario G.Paviržio mintį, nes iš tiesų čia susiklostė tokia situacija, kai Seimo narė G.Jurkūnaitė pateikė pataisas, kurios dėl Politinių partijų įstatymo buvo grynai vienu aspektu. Taip sakant, ji norėjo suderinti su Konstitucija, o Seimo narys A.Vaišnoras, matyt, sugalvojo išvesti iš kelio ne tik Seimo narę G.Jurkūnaitę, bet ir visą Seimą, ir patraukti tokion diskusijon, kuri sukėlė tokias aistras ir karštį. Jos gali burbuliuoti labai ilgai, o sprendimo nebus. Man atrodo, Seimo narys A.Rudys labai teisingai pasiūlė, kadangi pati problema, be jokios abejonės, egzistuoja. Tačiau dabar yra ne laikas ir ne vieta apie tai kalbėti. Tai galima padaryti ramiai pasiderinus ir spręsti vėliau. O Seimo nariui A.Vaišnorui, noriu pasakyti, vis dėlto nepavyko nei pranešėjos, nei Seimo išvesti iš kelio. Mes apsiribojame tomis pataisomis, kurios buvo pateiktos iš pradžių. Manau, kad tokiam pasiūlymui reikia pritarti. Kviečiu visus balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasisakyti tik prieš šį įstatymą. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau turbūt tiktai iš pradžių gerbiamajam Z.Adomaičiui replikuoti. Mums žinoma, kad valdančioji partija visiškai nesirūpina savo funkcionieriais. Pirmiausia, kiek man žinoma, rūpinasi žemdirbiais. Tai dėl to, kad aš negaliu pasisakyti prieš įstatymą, aš daugiau nešnekėsiu. Tačiau aš noriu pasiūlyti vieną dalyką. Ar negalėtų Seimas šiandien priimti įrašą į protokolą ar ką nors, kad pavestų valdybai sudaryti grupę iš įvairių politinių jėgų, kuri spręstų, nesakykim, kad finansavimo iš biudžeto klausimą, bet apskritai politinių partijų finansavimo klausimą?
PIRMININKAS. Galbūt galima būtų formuluoti truputį plačiau. Ne tik finansavimą, bet apskritai rėmimo ar...
G.JURKŪNAITĖ. Patalpų klausimas čia iškyla.
A.RUDYS. Gerai, formuluokite kaip norite. Svarbu, kad problema pajudėtų iš mir-ties taško.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime tokį protokolinį nutarimą priimti bendru susitarimu?
Gerbiamieji Seimo nariai, kas neįdėmiai klausė gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio... Siūlymas Seimo valdybai sudaryti darbo grupę...
A.RUDYS. Atstovaujančią...
PIRMININKAS. Kuri rengtų projektus dėl partijų vystymo mūsų valstybėje. Vadinasi, stiprinimas, rėmimas, finansavimas. Nėra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Prisimindamas pažadą kalbėti prieš, aš ir noriu tai padaryti. Priminčiau neseną pono G.Vagnoriaus patyrimą, kai praplečiant šį pasiūlymą finansuoti politines partijas buvo siūlyta įsteigti ministro partijų veiklai koordinuoti postą. Ar nebūtų galima kaip nors prikergti dar tokį pasiūlymą čia? Atgaivinti senas tradicijas.
PIRMININKAS. Žinoma, galima, gerbiamasis Seimo nary. Kiekvienas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Teikit projektus. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Apskritai mūsų šiandien priiminėjamas Referendumo įstatymas parodė, kad nenorima ko nors padaryti greičiau, paprasčiau ir lengviau, bet viską sudėtingiau. Juk, tarkim, jeigu žmogus pasirašo su pasu ir visa kita, tai galima net užskaityti kaip tiesioginį ir atvirą vardinį balsavimą. Juk balsavimas bus vykdomas ne tuo metu, o kai bus paskelbtas referendumas. Tą patį galima pasakyti ir dėl šito įstatymo projekto pakeitimo. Ir rugpjūčio 1 d. atlikti tuos darbus neįmanoma. Ir prie šito makabriško kai kieno šokamo šokio norima tempti ir kitus. Nėra ko ta prasme čia skubėti. Iki rinkimų tai gali padaryti, ir nebūtina per vasarą viską mesti ir šokti tai daryti. Tai yra toks nedraugiškas ir nepateisinamas dalykas. Nepritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, keturi pasisakė prieš, keturi - už įstatymo projektą. Teikiu balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 36 Seimo nariams balsavus už, prieš - 9, susilaikius 8 šis įstatymas priimtas.
4sesiją 44 posėdyje svarstyti klausimai
Toliau svarstome jį lydintį įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo tvarkos”.
Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Pirmininke ir pone posėdžio pirmininke! Norėčiau, kad jūs dabar abudu girdėtumėte. Pone posėdžio pirmininke, kreipiuosi į jus asmeniškai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar jūs kalbėsite dėl vedimo tvarkos, ar suteiksite žodį kitam?
S.PEČELIŪNAS. Jeigu jūs netrukdysite, aš kalbėsiu. 1 punktas. Tamsta pažeidėte Statutą neleisdamas frakcijos vardu pasiūlyti balsavimo būdo. Buvote informuotas, matėte, tyčia užsimerkėte. Tai yra jūsų bėda.
Antras klausimas. Ponia G.Jurkūnaitė informavo, kad nebuvo gavusi iš manęs pasiūlymų raštu. Aš girdėjau, ką ji sakė. Deja, ji manęs neieškojo. Tai, kas buvo pasakyta žodžiu, aš maniau, ji suprato, suformulavo pati ir manęs nebereikia. Jeigu jai buvo neaišku, ką aš norėjau pasakyti, arba jai nesisekė suformuluoti, ji, kaip autorė, turėjo surasti. Mes būtume susėdę ir padarę. Ką padarysi, taip atsitiko. Bet problema liko. Dabar ponia G.Jurkūnaitė sakė, kad įstatymas sprendžia tik tai, ką reikia keisti. Nieko kito. Deja, tuose pasiūlymuose, dėl kurių čia buvo balsuota, buvo ir tai, kas nieko bendra neturi su tuo, apie ką kalbėjo ponia G.Jurkūnaitė ir dėl ko šitas pataisas teikė. Ten yra padaryta pataisų visiškai kitokių, negu kad Konstitucija reikalauja pataisyti. Viena yra tas klausimas, kurį aš kėliau. Aš dabar visiškai nežinau, kas eis į teismą ginti kokios nors partinės organizacijos arba partijos (ar ponia G.Jurkūnaitė, ar ponas Seimo Pirmininkas, ar jo pavaduotojas), jeigu koks nors partijos pareigūnas, bet kokios partijos pareigūnas pavogs partijos lėšas ir teismas jį teisins, nes jis, kaip partijos narys, yra visiškai neatsakingas už tai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jums skirtas laikas baigiasi. Jūs kalbat ne ta tema.
S.PEČELIŪNAS. Aš kalbu labai ta tema. Aš frakcijos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti, pone...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti, pone Bernatoni, ar jūs nematot, kokie mes esam kantrūs. O jūs nelabai kantrus ir nelabai tvarkingai turbūt vadovaujate šitai diskusijai. Aš norėjau tiktai tuo pasisakymu, ne dėl vedimo tvarkos, pasakyti savo pagrindinę mintį. Noriu replikuoti visai valdančiajai partijai ir visai valdančiajai frakcijai... Raštu aš parašysiu galbūt, jeigu jūs labai norėsite. Tačiau iš tiesų jūsų niekas, nebijokit, nenuves iš tiesaus kelio, nes jūs turit gerą dirigentą. A.Vaišnoras tikrai to nepadarys. Nebijokite!
PIRMININKAS. Paaiškinu gerbiamiesiems Seimo nariams, kadangi buvo klausimų dėl to, kad posėdžio pirmininkas pažeidė Statutą. Noriu pasakyti, kad Demokratų frakcijos lyderis pramiegojo laiką, kai reikėjo pasisakyti dėl balsavimo būdo. Noriu pasakyti taip pat, jog tam, kad būtų parengti Seimo nario projektai, jeigu pats Seimo narys nesugeba parengti savo siūlymų, yra Statuto nustatyta tvarka skiriamos lėšos išlaikyti padėjėją sekretorių.
Dabar svarstome tą įstatymo projektą, apie kurį... Gerbiamasis Seimo nary, prašome netriukšmauti salėje!
Prašom, pranešėja, dėl įstatymo 1 straipsnio.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jus dabar sutelkti dėmesį dėl įstatymo, kaip įsigalios mūsų ką tik priimtieji pataisymai. 1 straipsnyje, kaip jūs matot, yra siūloma, kad visuomeninės politinės organizacijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai, apsisprendę iki š.m. rugpjūčio 1 d., savo įstatuose padarytų pataisas, kuo jie būna. Ar jie apsisprendžia būti politine organizacija, ar jie lieka visuomenine organizacija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau apginti vieno Seimo nario garbę ir orumą, bet aš nežinau, ar dabar aš tai galėčiau padaryti. Vėliau? Ar dabar leisite?
PIRMININKAS. Jeigu tai susiję su vedimo tvarka, galite dabar.
A.SAKALAS. Taip. Ačiū. Aš tiesiog norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį ir paprašytumėte, jog Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas dažniau reaguotų į Seimo narių kalbas. Štai buvo pasakyta, kad Seimo narys Z.Adomaitis “nuėjo į lankas” ir niekas nereagavo. Kai aš matau, jog Seimo narys Z.Adomaitis ramiai sėdi čia, o ne kur nors rupšnoja žolę, aš kviesčiau Seimo narį A.Salamakiną atsiimti savo žodžius.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl 1 straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Iš tiesų aš siūlyčiau... Žinoma, visuomeninės politinės organizacijos ir judėjimai turėtų persiregistruoti, kadangi mes priimam dabar tokį įstatymą, dėl kurio aš balsavau prieš. Tačiau aš nesiūlyčiau tai daryti iki rugpjūčio 1 d. Mes paliekame labai mažai laiko ne tik apsisprendimui, bet ir visiems tiems techniniams dalykams, kurie yra sudėtingi ir reikalauja daugiau laiko. Aš manyčiau, kad per metus. Reikėtų parašyti “per metus” ir tada viskas būtų savo vietose, o dėl to, kad dalyvavimas rinkimuose... Tai yra Rinkimų įstatyme apibrėžta tos politinės organizacijos veikla, jeigu ji nori dalyvauti rinkimuose. O čia labai jau trumpas laiko tarpas. Iki rugpjūčio 1 d. yra vienas mėnuo ar pusantro.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Maceikianecas. Galite pasisakyti tik už 1 straipsnį.
R.MACEIKIANECAS. Aš kaip tik prieš noriu pasisakyti ir turbūt pasisakysiu...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Galite pasisakyti tik už 1 straipsnį.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu pasisakyti ir už tai, kad Seimas spręstų dėl jūsų nušalinimo pirmininkauti šitam...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Galite pasisakyti tik už 1 straipsnį.
J.LISTAVIČIUS. Neišeis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas? Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš pasisakyčiau už, bet man čia irgi replika rūpi dėl tos raudonos sėdimos vietos, kur makakos yra. Pagal save gal nereikia spręsti ir Seimui šito kaltinimo nemeskime.
PIRMININKAS. Taigi vienas pasisakė už, vienas - prieš. Teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas?
Už - 25 Seimo nariai, prieš - 5, susilaikė 7. Taigi 1 straipsnis priimtas.
Prašom gerbiamąjį pranešėją dėl 2 straipsnio...
G.JURKŪNAITĖ. Kokių nors pasiūlymų, pakeitimų tam straipsniui nesu gavusi. Jūs matot, kad 2 straipsniui yra tik Seimo Juridinio skyriaus patarimas. Buvo praleisti metai. Parašyta tik “iki rugpjūčio 1 d.” Redakciniai yra šitie metai... Turėtų būti “iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. pateikti savo statutus įregistruoti Teisingumo ministerijai”.
PIRMININKAS. Vienas gali pasisakyti už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš pasisakau už tai, kad tamsta būtumėte nušalintas nuo pirmininkavimo posėdžiui. Prašau dėl to balsuoti. Tai yra statutinis reikalavimas.
PIRMININKAS. Dabar kalbame dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo 2 straipsnio. Gerbiamasis Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš suprantu, kad Seimo dauguma gali spręsti kaip nori, bet vis dėlto turėkime omenyje ir šitą terminą. Kas sugebės vasaros metu surengti suvažiavimą, išrinkti delegatus, kad perorganizuotų tautinių mažumų visuomenines organizacijas į politines organizacijas. Aš suprantu, kad jėgos spaudimu jūs galit šiandieną priimti viską. Ir priimsit, juo labiau kad gerbiamoji ponia G.Jurkūnaitė iš karto pasakė, kokios bus padarytos kliūtys, kad užregistruotų šitos partijos. Tautiniu pagrindu nebus registruojami, kitu pagrindu nebus registruojami... Tai vis dėlto galvokime realiai. Neskubėkime. Aš suprantu, kad dauguma viską gali šiandien priimti, bet žiūrėkime realiai ir vis dėlto gerbkime kitus žmones ir daugumą. Ačiū. Aš pasisakau kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Gali vienas Seimo narys pasisakyti už. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Jūs už?
J.LISTAVIČIUS. Aš tik noriu vėl pritarti gerbiamajam R.Maceikianecui, kad reikia turėti vis dėlto šiek tiek ir logikos, ir sveiko proto. Čia buvo dejuota, kad, vienu žodžiu, ir sunki žmonių padėtis, ir tokia, ir tokia, o visuomeninės organizacijos arba visuomeniniai judėjimai turės sukviesti visuotinį susirinkimą. Apie lėšas galvojame, apie laiką galvojame, apie organizaciją galvojame? Vienas mėnuo. Tai reikia ir proto turėti šiek tiek.
PIRMININKAS. Deja, jūs galėjote pasisakyti tiktai už, o pasisakėte prieš ir apgavote Seimo narius.
Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras. Jūs pasisakote už 2 straipsnį?
A.VAIŠNORAS. Jūs visą laiką manote, kad visi jus nori apgauti. Aš nenoriu jūsų apgauti. Aš tiktai noriu jums ir pranešėjai iš tiesų įkrėsti truputį supratimo, kad rugpjūčio 1 d. - ne ta data. Padarykime, kaip siūliau - per metus. Mes tada balsuosime, žinoma, už. Čia nėra jokios problemos.
PIRMININKAS. Pranešėjai “įkrėsti” reikia suprasti kaip grasinimą ar?..
Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, man atrodo, kad 2 straipsnis neatitinka įstatymo pavadinimo. Priešpaskutinėje eilutėje jūs rašote: “Visi Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme numatyti reikalavimai”. O pats įstatymas vadinasi “Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimas ir papildymas”. Turbūt tai techninė klaida?
G.JURKŪNAITĖ. Ne.
V.BRIEDIENĖ. Vienu atveju kalbama apie Politinių partijų ir organizacijų įstatymą, o kitu atveju - tiktai apie Politinių partijų įstatymą. Juk dviejų tokių įstatymų nėra.
G.JURKŪNAITĖ. Aš paskui paaiškinsiu jums.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš kviečiu Seimo narius balsuoti už 2 punktą. Negaiškime laiko tuščioms diskusijoms. Taupykime, kaip gerbiamasis J.Listavičius sakė, laiką ir pinigus.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėja. Teik-siu klausimą balsavimui.
G.JURKŪNAITĖ. Aš noriu paaiškinti, ką reiškia ta paskutinioji pastraipa, kurią citavo Seimo narė V.Briedienė, kad registruojant tų organizacijų, kurios apsispręs būti politinėmis, įstatus bus taikomi Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo reikalavimai. Priėmus mūsų pataisą įstatymas ir vadinsis nebe vien politinių partijų, bet ir politinių organizacijų įstatymu. Jis taip vadinsis nuo tos dienos, kai bus...
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis? Prašau balsuoti.
B.V.RUPEIKA. Užgaulioja, o aš negaliu po to pareikšti...
PIRMININKAS. Už - 27 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 3. Taigi ir 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis.
B.V.RUPEIKA. O dėl vedimo tvarkos?
G.JURKŪNAITĖ. 3 straipsniui kokių nors pasiūlymų pakeisti ką nors raštu nesu gavusi. Kaip matot, numatyta, jog paliktas laikas Teisingumo ministerijai per mėnesį įregistruoti įstatus, ir nuo rugsėjo 1 d. tos organizacijos, kurios neapsispręs tapti politinėmis, neteks tų teisių, kurias turi politinės partijos ir politinės organizacijos. Tokia to straipsnio esmė. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš kaip tik norėjau paguosti posėdžio pirmininką, kad jis nereaguotų į pasiūlymus jį atstatydinti. Ypač aš remsiu jį tada, kai jis sustabdys tuos Seimo narius, kurie nori primesti gana ribotą savo vaizduotę kitiems Seimo nariams, kalbėdami Joninių išvakarėse apie galimybes pievose. Ne visi ten nuėję privalo rupšnoti žolę tarp gėlių, yra ir kitų variantų. Ir jeigu jis pasitartų su savo frakcija, kurios pavadinimą aš dabar nevisiškai prisimenu, nes jis per dažnai kartojamas, tai galbūt būtų ir kitų pasiūlymų. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju už objektyvų mano kuklaus darbo vertinimą. Dabar dėl balsavimo motyvų - Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš dar kartą grįžtu prie to paties klausimo. Ar gerbiamoji G.Jurkūnaitė ir posėdžio pirmininkas nesuvokia, ką čia darom? Vis dėlto ministerija, jūs žinot, turi beveik pusantro mėnesio, kad įregistruotų kažkokią partiją. Tai jai reikia organizuoti suvažiavimą ir t.t. Jūs iškeliat negalimas įvykdyti sąlygas visuomeninėms tautinių mažumų organizacijoms. Aišku, kad šiandien nubalsuosit, bet tai dar vienas jūsų žingsnis, įrodantis, kad jūs iš viso norit ne pagerinti, o pabloginti ir paaštrinti padėtį. Aš kategoriškai pasisakau prieš šitą įstatymą ir prieš šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Taip, ačiū. Gerai, kad jūs manęs nepaklausėt, ar aš už, ar prieš, nes čia iš tikrųjų yra visiškai nesuprantama, ar reikia kalbėti už, ar prieš. Aš norėčiau, kad nutarimo projekto autoriai girdėtų...
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, gerbiamasis Seimo narys atkreipia jūsų dėmesį.
G.JURKŪNAITĖ. Atsiprašau.
A.N.STASIŠKIS. Aš norėčiau su autore kalbėti, tuo tarpu ji užsiėmusi su aukštesnio rango pareigūnu.
G.JURKŪNAITĖ. Labai atsiprašau.
A.N.STASIŠKIS. Vis dėlto aš nesuprantu šito nutarimo esmės. Sakykim, iki rugpjūčio 1 d. aš nepersiregistruoju nei į visuomeninę, nei į politinę organizaciją. Kas tada su tokia organizacija pasidaro? Ar ji tik negali dalyvauti rinkimuose, ar jos registravimas iš viso nutraukiamas ir ji toliau gali egzistuoti pagal senojo statuso apibrėžimą? Nes čia 3 straipsnyje jūs kalbat apie teisės dalyvauti rinkimuose praradimą. Šitą teisę, šiaip ar taip, reglamentuoja Rinkimų įstatymas, kokios organizacijos turi dalyvauti ar ne. Taigi tas 3 punktas šiame nutarime yra beprasmis. O tuo tarpu kada iš viso organizacija turi savo statuso apibrėžimą suderinti su mūsų priimtais pataisymais, šiame nutarime ir neparašyta - ar per metus, ar per 10 metų, ar ji visai neprivalo suderinti? Man visiškai neaišku, kaip jūs tą spręsit.
PIRMININKAS. Tai išties labai svarbus klausimas, gerbiamoji pranešėja. Galbūt jūs galėtumėt išimties tvarka gerbiamajam Seimo nariui A.Stasiškiui atsakyti, kad po to būtų lengviau Seimo nariams balsuoti.
G.JURKŪNAITĖ. Taip, žinoma, aš taip ir tikėjausi, kad čia tas klausimas bus svarbiausias. Būtent dėl tų terminų iš karto noriu paaiškinti. Terminai tokie trumpi dėl to, kad galėtų organizacijos užsiregistruoti savivaldybių rinkimams. Jeigu mes galvojam, kad rudenį įvyks savivaldybių rinkimai, tarkim, spalio mėnesį, tai tie pasiūlymai ir buvo taip, kad iki rugsėjo 1 d. Iki rugpjūčio pateikia ministerijai, ministerija per mėnesį privalo pagal įstatymą registruoti arba neregistruoti, jeigu yra priežasčių neregistruoti. Vadinasi, jau galėtų rugsėjo pradžioj tos organizacijos, kurios apsispręs tapti politinėmis, pateikti paraiškas dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Todėl aš bijau, kad jeigu būtų šiame projekte pasiūlyti ilgesni terminai, Seimas kaip tik būtų kaltinamas, kad trukdo toms organizacijoms suspėti dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Todėl, sakau, terminai iš tikrųjų trumpoki, bet jie tokie, kad galėtų tos organizacijos, kurios taps politinėmis, dalyvauti rinkimuose. O rinkimų įstatymuose mes jau operuojam tais terminais, kaip yra Konstitucijoje, kaip jūs pamenat, mes esam taisę rinkimų įstatymus. Ten jau yra politinės partijos ir politinės organizacijos. Vadinasi, čia dabar joms ir atsivertų kelias būtent normaliai pagal tuos rinkimų įstatymus dalyvauti rinkimuose. O terminai tokie. Taip išėjo, kad mes praradom šiek tiek laiko, aš manau, kartais ne visai vaisingoms diskusijoms. Jei būtume greičiau priėmę tas pataisas, organizacijos turėtų daugiau laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras gali pasisakyti tik už 3 straipsnį.
A.VAIŠNORAS. Aš galiu pasisakyti už 3 straipsnį pasiūlydamas paprasčiausiai ir poniai G.Jurkūnaitei, ir Seimo Pirmininkui, taip pat ir ponui J.Bernatoniui negalvoti apie savivaldybių rinkimus rudenį, o galvoti apie pavasarį kartu su Seimo rinkimais. Tada mums nieko nereikės forsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas - prieš. Teikiu klausimą balsavimui. Kas už 3 straipsnį, prašau balsuoti.
Už balsavo 26 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 4. Taigi ir 3 straipsnis priimtas. Dabar prašau dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu dėkoti posėdžio pirmininkui, kuris tyčia, matyt, kažką tam kompiuteriui padarė, nes balsavimas vyksta visiškai kitaip, negu ten rodo. Bet aš ne apie tai. Aš džiaugiuosi, kad didžioji frakcija ir partija elgiasi taip, kaip ir anksčiau elgėsi - viena kalba, o kita daro. To, ką ponia G.Jurkūnaitė kalbėjo iš tribūnos, šiame įstatyme iš viso nėra parašyta. Paskaitykit 3 punktą, už kurį jūs jau balsavot, o aiškinot visai ką kita. Tai taip ir rašykit: tie, kurie iki tos datos neįvykdys 1, 2 straipsnių reikalavimų, negalės dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tai šitaip ir rašykit. O kas ten surašyta? Mes jau kai kuriuos įstatymus pataisėm ir šito rašyti čia nebereikia. Prezidento rinkimų nebus ir kitokių nebus, ir ten parašyta, kad jie negali dalyvauti. Savivaldos rinkimų įstatyme jau parašyta, kad negali dalyvauti visokios visuomeninės organizacijos, o tik partijos ir politinės organizacijos. Tai, mielieji ponai, aš nesuprantu, kam jūs rašot ne tai, ką kalbat? Tai aš dabar siūlyčiau nebalsuoti už šitą įstatymą, surašyti jį taip, kaip reikia surašyti. Ir vis dėlto pono posėdžio pirmininko prašyčiau leisti, kai norima frakcijos vardu paprašyti vienokio ar kitokio balsavimo būdo, tai daryti. Reikia įvertinti tai, kad kompiuteryje užprogramuota, jog tu gali spausti ar pirmas, ar paskutinis, jis registruoja ten visai pagal kitą tvarką, ne pagal paspaudimo laiką. Mielieji ponai, jūs, aišku, galit balsuoti už visą šitą įstatymą ir suteikti progą dar kartą juoktis iš jūsų, ir konstatuoti, pridėjus jūsų stenogramą, ką jūs kalbėjot, kad jūsų žodžiai nuo darbų kaip skyrėsi, taip ir tebesiskiria. Todėl aš prašyčiau arba atidėti dabar balsavimą ir suredaguoti taip, kaip jūs kalbėjot, ir...
PIRMININKAS. Laikas baigėsi...
S.PEČELIŪNAS. ...po penkių mėnesių bet kuri politinė organizacija gali apsispręsti, ar jai tapti ir įgyti partines teises, ar ne. O dabar, po šito mėnesio, ji jau nebegalės to daryti taip, kaip jūs surašėt. Tai galvokit, ką rašot.
PIRMININKAS.Gerbiamasis Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš taip pat palaikyčiau gerbiamąjį S.Pečeliūną, nes jis teisus- kelti visuomeninėms politinėms organizacijoms tokius reikalavimus neįmanoma. Kitas dalykas, kad ponia G.Jurkūnaitė taip ir neatsakė į mano klausimą, kur ji pasakė pradžioj: “Jeigu jūs bandysit kurti partiją tautiniu pagrindu, mes padarysim kitas pataisas...” Jūs aiškiai tai šiandien pasakėt. Tai kam mums tada keliat tokius reikalavimus kuo greičiau registruotis? Jeigu registruosit tautiniu pagrindu, mes iš karto įrašom kitą pataisą, kad jūs negalėtumėt šito padaryti. Aš kategoriškai pasisakau prieš šitą įstatymą. Be konsultacijų su frakcijom, be nieko darot kaip norit. Darykit toliau.
PIRMININKAS.Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pačių partijų reikalas, kada ką daryti: kada keisti statusą, kada šaukti suvažiavimus, kada perregistruoti nuostatus ir t.t. O dabar Seimas bando diktuoti visoms partijoms, kurią dieną ką daryti. O jeigu partija arba judėjimas, arba visuomeninė organizacija apsispręs po metų įgyti tokį statusą, tai pagal šitą nutarimą, pagal šito nutarimo 3 straipsnį išeis, kad jau nebegali. Tai kodėl mes tai turim daryti? Aš manyčiau, kad mums reikia atidėti balsavimą už visą šitą nutarimą ir peržiūrėti nutarimo tekstą, ypač 3 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Mano galva, tiek pats įstatymas, tiek įstatymo įgyvendinimo nutarimas padeda sutvarkyti tam tikrą partijų egzistavimo tvarką Lietuvoje. Iki šiol ji buvo tiek suvelta ir, matyt, ne be tam tikrų tikslų, kad kai kurie politiniai visuomeniniai judėjimai turėtų kur kas daugiau galimybių ir teisių negu tikros politinės partijos. Ir manyčiau, kuomet bandoma sutvarkyti ir įvesti tvarką, aiškumą šioje srityje, kai kam vėl norisi to drumsto vandens, kuriame kur kas geriau pasiekti savo nevisiškai šviesius tikslus. Todėl, aš manyčiau, tiek pritarus pačiam įstatymui... Pateiktas nutarimas taip pat aiškiai formuluoja, kaip turėtų elgtis politinės organizacijos, visuomeninės politinės organizacijos, jeigu jos nori dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Na, o jeigu jos nenori, tai kai ponas A.Baležentis, matyt, sustiprins dar keliais savo kolegom Tautininkų partiją, Tautininkų partija ar kitas judėjimas galės apsispręsti, kuo jiems būti - ar partija, ar tautos budintoja, ar kažkuo kitu. Ir bet kuri politinė partija turi tą galimybę išlaikyti ir bet kuriuo momentu tapti partija. O čia yra tiktai informacija toms partijoms, kurios galbūt pačios ne visuomet viską supranta, kas jų laukia, jeigu jos nepadarys to nustatytais terminais. Todėl aš kviečiu balsuoti už šį nutarimą.
PIRMININKAS.Gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ką tik čia išgirdom nelabai šviesią demagogiją apie nelabai šviesius tikslus, bet tiek to, aš vis dėlto iš esmės. 3 punktas. Jeigu čia turima omeny tiktai savivaldybių rinkimus, tada aš nieko prieš tai neturiu. Bet vis dėlto reikia apie tai ir parašyti, kad tai savivaldybių rinkimams. Tada trūksta šiame nutarime 4 punkto, kuris apibrėžtų visus kitus atvejus, sakykim, organizacijų. O visuomeninių politinių organizacijų dabar yra gana daug ir ne visos jos taip jau bus suinteresuotos dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Sakykim, tokia organizacija, kuri nesuinteresuota dalyvauti, tai dabar yra visuomeninė politinė. Per kiek laiko ji privalo apibrėžti savo naują statusą sutinkamai?.. Todėl, aš manau, vieno mėnesio terminas yra... Jeigu tai tik dėl savivaldybių rinkimų, aš su tuo sutinku, bet dėl viso kito tai yra visiška nesąmonė turėti tokį bendrą reikalavimą. Todėl reikia į šį nutarimą įrašyti 4 punktą, kuris nurodytų visus kitus atvejus, apie ką aš kalbu. Todėl aš manyčiau, kad šitą nutarimą reikėtų palikti -paredaguoti, papildyti. Ir čia tikrai nėra dėl ko ginčytis, man iš viso nesuprantama, dėl ko čia ginčijamasi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Na, aš iš principo manau, kad visus tuos rinkimų įstatymus - ir į savivaldybę, ir į Seimą, ir Lietuvos Respublikos Prezidento, ir santykius su partijomis ir įvairiausiais visuomeniniais judėjimais jie patys ir apsprendžia. Ir aš matau vieną to nutarimo galimybę tiksliau formuluoti iš vieno vienintelio straipsnio, kad visuomeninės politinės organizacijos ir judėjimai turi persiregistruoti per metus. Tuo ir reikėtų viską baigti. O jeigu norės dalyvauti bet kokiuose rinkimuose ir tapti politine organizacija, tai dabartinė visuomeninė organizacija juk pati yra suinteresuota tai padaryti. Ir kam mums reikia jai nurodinėti, kada ji turi tai padaryti? Jeigu ji norės, padarys pati savaime. Aš siūlau tiktai vieną straipsnį, kad per metus privalo persiregistruoti, ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas. Dabar galima pasisakyti tik už šį įstatymą.
A.SALAMAKINAS. Aišku, aš pasisakau už taupydamas laiką, kadangi artėja pietų pertrauka. Tik, atvirai pasakius, nelabai suprantu, kodėl dešinėje sėdintis partijos “žvaigždynas” taip sukilo prieš šitą įstatymą. Juk visoms partijoms sudaromos vienodos sąlygos, o jeigu jūs nenorite dalyvauti savivaldybių rinkimuose, - prašau, jūs galite persiregistruoti nors ir po 10 metų, jums niekas nedraudžia. Taigi sąlygos visiems vienodos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Z.Semenovičius. Jūs galite pasisakyti tik už įstatymą.
Z.SEMENOVIČIUS. Ponas A.Kunčinas čia pasakė, kad reikia įvesti tvarką. Vienas imperatorius jau pasakė, kad “valstybė esu aš”. Čia išeina, kad valstybė esam mes, bet juk mes matom, kiek prieštaravimų sukėlė 3 straipsnis. Reikia jį dar panagrinėti. Aš frakcijos vardu siūlau šio svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Deja, jūs turėjote pasisakyti dėl balsavimo motyvų už šį įstatymą. Jūs kalbėjote ne ta tema. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas. (Balsai iš salės)
Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, prašom kalbėti, nekreipkit dėmesio į savo kolegas, kurie triukšmauja.
V.PETRAUSKAS. Aš manau, kad iš tiesų šio klausimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio reikalinga, kadangi yra dvi skirtingos problemos: registracija savivaldos rinkimams iki šių metų pabaigos ir antra principinė problema - visuomeninių organizacijų virsmas ar nevirsmas politinėmis organizacijomis ar partijomis. Tai yra dvi skirtingo lygio problemos, ir manau, galime per pertrauką susėsti ir pagaliau suredaguoti šį dalyką. Tai priimkim išmintingą sprendimą. Kam gi čia tų iečių laužymo ir abipusių kaltinimų? Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš nežinau, ar pranešėja galėtų pasakyti, ar po 10 metų, kaip čia minėjo, galės užsiregistruoti, ar ne? Čia kyla neaiškumų. Dalyvauti rinkimuose. Čia kyla neaiškumų. Gal galit paaiškinti šiek tiek geriau?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji pranešėja, prieš balsavimą. Prašom, gerbiamoji pranešėja, prieš pateikiant klausimą balsavimui pasisakyti.
G.JURKŪNAITĖ.Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šitos teikiamos pataisos įstatyme yra susijusios ir su mūsų Konstitucijoje užfiksuotais dalykais. Būtent Konstitucijoje parašyta, jog piliečiai gali jungtis į politines partijas, politines ar visuomenines organizacijas ir jų veiklą reglamentuoja įstatymas. Ir aš jau esu jums ankstesnio svarstymo metu pasakiusi, kad čia ir yra bandymas padaryti taip, kad atitiktų mūsų Konstituciją. Vienas įstatymas reglamentuoja politinių partijų ir politinių organizacijų veiklą, kitas įstatymas reglamentuos visuomeninių. Jo projektas jau parengtas ir mes priiminėsime, todėl... Ar negalėtų posėdžio pirmininkas paprašyti, kad leistų man pabaigti Seimo nariai, kurie nelaukia, replikuoja iš vietos, labai trukdo man kalbėti?
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš jau esu keletą kartų prašęs, tačiau šio Seimo nariai yra tokie nekultūringi, kad neleidžia jums kalbėti. Aš dar kartą kreipiuosi į šio Seimo narius: paklausykite, bent jau kai moteris tribūnoje kalba, bent džentelmenai paklausykit.
G.JURKŪNAITĖ. Tos organizacijos, kurios apsispręs būti politinėmis partijomis ir politinėmis organizacijomis, ir įgyja tas teises, kurias numato mūsų rinkimų įstatymai, kad juose gali dalyvauti politinės partijos ir politinės organizacijos. Be abejo, organizacijos valia nuspręsti, ar ji bus politinė ar nepolitinė. Ir tos organizacijos, kurios nenori dalyvauti savivaldybių rinkimuose, galės tą sprendimą padaryti vėliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau nereplikuoti iš salės, nusiraminkit. Kas negali nusiraminti, tai paskaitykite Statutą arba išgerkite šalto vandens.
Pranešėja, prašom tęsti.
G.JURKŪNAITĖ. Aš dar kartą noriu pacituoti 3 punktą. Čia parašyta: “Tos visuomeninės politinės organizacijos ir judėjimai, kurie nepersiregistruos iki tam tikro laiko, netenka teisių rinkimų įstatymuose”. O jeigu jos ir toliau nori vadintis, bet be šitų teisių, tegu jos ir vadinasi toliau visuomeniniais politiniais judėjimais.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai.
Gerbiamieji Seimo nariai, buvo pateiktas Demokratų frakcijos siūlymas padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Todėl reikėtų pasisakyti už šį siūlymą vienam - už, vienam - prieš, ir teiksime klausimą balsuoti. Vienas pasisakė už. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, jūs už pertrauką?
S.PEČELIŪNAS. Niekas dar nieko nepasisakė, nes man pirmam suteikėte žodį pagal tai, kas įrašyta kompiuteryje.
Pone pirmininke, aš labai norėčiau, kad ir jūs, ir pranešėja girdėtų tai, kas yra sakoma, ir į tai atsakytų. Ar galės politinė organizacija po pusės metų spręsti klausimą, ar jinai nori tapti partine organizacija? Taip, kaip parašyta dabar čia, tai, ką jūs sakėte, neleidžia šito daryti, nes yra aiškus terminas, ir viskas. Tai mes ir kalbame, kad reikia atidėti, suredaguoti taip, kad ta teisė išliktų ir kokiu būdu ta teisė išliks. Sakykime, iki Prezidento rinkimų vienas mėnuo ar du mėnesiai - ji dar gali apsispręsti. Jeigu vėliau - jau tuose rinkimuose nedalyvauja. Ir taip kiekvienu atveju. Ir tai reikia surašyti. Mes kalbam, atrodo, aiškiai. Problema tikrai egzistuoja, bet jūs niekaip nenorite išgirsti. Aš siūlau padaryti pertrauką, susėsti ir kad jūs vis dėlto pati, kaip autorė, susirastumėte tuos žmones, kurie jums galėtų padėti tai padaryti. Konkrečiai redakciją. Ne jie jūsų turi ieškoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kitaip formuluosiu klausimą: kas esate prieš pertrauką, kadangi visi Seimo nariai pasisako dėl balsavimo motyvų už pertrauką. Ar prieštaraujančių dėl pertraukos yra, ar galim priimti bendru sutarimu? Nereikia balsuoti? Tuomet daroma šio klausimo svarstymo pertrauka. Rytinis posėdis baigtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma prieš atsisveikindamas su jumis noriu pasveikinti gerbiamąjį Seimo narį A.Katkų: šiandieną jo gimimo diena.
Gerų pietų!