Trisdešimt
devintasis posėdis
1994
m. birželio 9 d.
Europos Parlamento Pirmininkas E.Klepšo kalba
Europos Parlamento Pirmininko E.Klepšo kalba (94.06.09)
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 2 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom sėstis. Posėdis, kaip numatyta, prasidės mūsų garbingojo svečio kalba. Jūs žinote, kad Lietuvoje vieši Europos Parlamento pirmininkas daktaras Jo Ekscelencija Egonas Klepšas. (Plojimai) Kviečiu Jūsų Ekscelenciją į tribūną.
E.KLEPŠAS. (Vertimas) Didžiai gerbiamas pone Lietuvos Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencija, mano ponios ir ponai. Man, kaip Europos Parlamento prezidentui, didelė garbė oficialaus vizito į Vilnių proga būti jūsų svečiu ir kreiptis į jus. Dvylikos Europos Sąjungos valstybių piliečių atstovų vardu dėkoju jums už šį kvietimą ir šią galimybę. Lietuva yra pagaliau vėl susieta su Europa ar per Via Baltica, ar per Via Hanseatika, ar laivais per Baltijos jūrą, ar tiesioginiais lėktuvų skrydžiais. Ji vėl yra Europos dalis ir yra pasirengusi dalyvauti integracijoje į Europą. Mūsų kontinento padalijimas į du priešiškus lagerius, vienus nuo kitų ilgam atitolinęs, jau yra nugalėtas.
Paskutiniuosius penkerius Europos istorijos metus išgyvenome tarsi pagreitintą kino kadrų demonstravimą. Žlugo komunistinė sistema, atsivėrė ir sugriuvo Berlyno siena, taip pat išnyko geležinė uždanga, suiro Sovietų Sąjunga ir kartu iš naujo atgimė daugybė tautų. Perversmų tempą ir radikalumą visuomet reikia turėti prieš akis tam, kad geriau suvoktume politinę šių įvykių svarbą. Ši revoliucija, kurią mes šiandien kartu išgyvename, tai beveik stebuklas, kurio mes vos prieš keletą metų nedrįsome ir tikėtis. Nors mes niekada ir nebuvom praradę vilties. Vadinamųjų realijų, būtent Baltijos valstybių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą ir jų sovietizacijos, mes niekada nepripažinome. Mūsų atskaitos taškas buvo tolesnis trijų Baltijos valstybių egzistavimas ir mes skatinome jų nepriklausomybę. Tai liudija ir aštuntojo, ir devintojo dešimtmečio atitinkami Europos Parlamento sprendimai, taip pat paskutinieji protestai prieš sovietinių dalinių intervenciją 1991 m. pradžioje. Ačiū Dievui, visa tai jau yra praeityje. Taigi man didelis džiaugsmas ir pasitenkinimas lankytis laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje ir kalbėti jos laisvuose rinkimuose išrinktiems tautos atstovams. Man ypač malonu svečiuotis pas jus ir iš pirmųjų lūpų išgirsti jūsų svajones, sunkumus, troškimus ir mintis.
Aš esu čia, senoje Europos šalyje, kurios valstybingumas siekia tolimus viduramžius ir kuri per epochas kartu dalyvavo kuriant Europos istoriją. Žymūs laikai ir žymūs vardai buvo susiję su tvirta Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, kuri unijoje su Lenkija Jogailai, Vytautui valdant kurį laiką buvo viena iš didžiausių Europos valstybių.
Vėl tapusi laisva Lietuva gali didžiuodamasi žvelgti į savo ilgą Europos valstybės istoriją. Pakartotinis Lietuvos įtraukimas į tarptautinę tautų bendriją buvo nulemtas jau 1991 m. rudenį, kai ji buvo pripažinta pasaulio ir priimta į Jungtines Tautas. Lietuva nuo tol kaip pilnateisis narys dalyvauja plačioje pasaulinės organizacijos veikloje. Lietuva jau yra įtraukta į įvairų daugiašalį bendradarbiavimą tarptautiniu ir Europos lygiu:
nuo 1993 m. gegužės ji yra pilnateisė Europos Tarybos narė ir dalyvauja įvairių jos organų veikloje;
ji yra įjungta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos veiklą ir struktūras;
Vakarų Europos Sąjunga paskutiniajame savo susitikime 1994 m. gegužės 9 d. Liuksemburge suteikė Lietuvai asocijuoto nario statusą, kuris laiduoja platų bendradarbiavimą ir dalyvavimą;
Prancūzijos ministro pirmininko Baladiuro pasiūlytas Europos stabilumo paktas, ką tik Paryžiuje gavęs krikštą, jungia ir Lietuvą;
NATO sudėtyje Lietuva yra Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos narė. Jau 1994 m. vasario 2 d. pasirašė šių metų pradžioje NATO pasiūlytą “Partnerystės vardan taikos” programą, skirtą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms.
Europos Parlamentas su pasitenkinimu stebi Lietuvos aktyvų dalyvavimą regioniniame bendradarbiavime. Tai vis glaudesnis bendradarbiavimas su savo baltiškaisiais kaimynais Baltijos bendradarbiavimo taryboje ir Tarpparlamentinėje Baltijos Asamblėjoje. Abi jos pradėjo savo veiklą 1992 metais. 1994 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi laisvosios prekybos sutartis tarp trijų Baltijos valstybių yra ryškus jų valios ir bendradarbiavimo ženklas. Mes skatiname ir remiame šį bendradarbiavimą, taip pat ir Baltijos Tarybos, įkurtos 1934 m., atkūrimą bei Baltijos taikos palaikymo pajėgų įkūrimą. Mes esame įsitikinę, kad visos šios iniciatyvos skatins ekonominį Baltijos valstybių vystymąsi, politinį stabilumą ir siekiamą integraciją. Taip pat Baltijos jūros valstybių taryba, kuriai nuo 1992 m. priklauso visos Baltijos jūros valstybės, yra labai svarbus politinis forumas. Joje gali daugiašaliu pagrindu bendradarbiauti ypač Baltijos valstybės su Rusija, atstovaujama savo Baltijos jūros regionų, t.y. Sankt Peterburgo ir Kaliningrado, ir padėti naujai apibrėžti jų dvišalius santykius. Lietuva, būdama mažesnė šalis, gali vaidinti aktyvų tarpininko vaidmenį ir prisidėti prie taikaus šio regiono vystymosi.
Susidomėję ir palankiai mes stebime Lietuvos skatinamą dvišalių santykių gilinimą su savo tiesioginiais kaimynais. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasirašė kariuomenės išvedimo su Rusija sutartį, kuri po daugelio sunkumų užtikrino visišką likusios Rusijos kariuomenės išvedimą. Tad faktas, kad nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje nėra rusų kariuomenės, yra jūsų šalies politinė ir psichologinė sėkmė. Europos Sąjunga vertina 1994 m. balandžio 24 d. pasirašytą draugystės ir bendradarbiavimo sutartį su Lenkija kaip svarbų kaimyninio bendradarbiavimo stiprinimo žingsnį. Taigi mes dar kartą palaikome būtinybę tarptautinio susiejimo ir tarptautinio ryšio Lietuvos ir Europos šalių ir vertiname tai.
Lemiamą reikšmę tiek jums, tiek mums turi jūsų šalies ir Europos Sąjungos santykių dinamika ir intensyvumas. Dėl jūsų pirmaeilio tikslo - glaudaus priartėjimo prie Bendrijos struktūrų - abejonių nekyla. Šiuo keliu tikslingai ir nedviprasmiškai jūs ėjote nuo pat pradžių ir remiami politikos, ir remiami gyventojų. Europos Parlamentas iš pat pradžių pasisakė už naują Europos Sąjungos ir Vidurio, ir Rytų Europos šalių realistinę santykių išraišką ir yra pasiruošęs remti jus šiame kelyje. Santykiai tarp Europos Sąjungos ir jūsų šalies užsimezgė dar prieš Sovietų Sąjungos iširimą. Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimas ir diplomatinių santykių užmezgimas pagreitino procesą, kurį užbaigė prekybos ir bendradarbiavimo sutartis. Ši sutartis, įsigaliojusi 1993 m. vasario 1 d. ir įtraukusi ir Euroatom, mūsų dvišaliams santykiams pirmą kartą sukūrė plačią sutartinę bazę. Jau po metų buvo pradėtos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties. Ji turėtų būti iš tam tikrų sričių pašalinus kai kuriuos sunkumus ir dar nepasibaigus Graikijos prezidentavimui taryboje parafuota. Jos galiojimo laikas neturi būti apibrėžtas. Trijų Skandinavijos valstybių įstojimas į Europos Sąjungą tik pagreitins Lietuvos priartėjimo procesą, kadangi šių šalių ir Baltijos valstybių suderintos laisvosios prekybos sutartys buvo pridėtos prie įstojimo sutarčių. 1993 m. birželio mėn. Kopenhagoje Europos Taryba atvėrė “įstojimo į Europos Sąjungą perspektyvas” toms Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurios pasirašė asociacijos sutartį, ir toms, su kuriomis vyksta derybos dėl tokios sutarties. Europos Parlamentas sveikino šį Europos Tarybos sprendimą. 1994 m. vasario 7 d. Taryba ir komisija savo pareiškime patvirtino, kad pripažįsta Baltijos valstybių norą ilgainiui tapti Europos Sąjungos narėmis, ir numatė ateityje pradėti derybas dėl asociacijos sutarties.
Greitai turi būti pradėtas atitinkamas pasirengimas. Buvo taip pat paskelbta apie intensyvaus politinio dialogo pradžią.
Europos Parlamentas sveikina ir pritaria šiam žingsniui. Taip pat Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į prielaidas, susijusias su naryste Europos Sąjungoje.
Reikia įvykdyti keturias elementarias sąlygas.
Šalis, besiruošianti narystei, privalo:
būti laisva teisine valstybe;
įgyvendinti pliuralistinę demokratiją;
plėtoti rinkos ekonomiką;
būti pasiruošusia apriboti savo suverenitetą.
Šias keturias pagrindines sąlygas papildo tokie reikalavimai:
visiškas Romos sutarčių ir iš jų išplaukiančių teisinių aktų esmės, dvasios perėmimas;
Mastrichto sutarties ir visų be išimties joje numatytų tikslų, tarp jų ir politinių, perėmimas.
Nuo 1991 m. Lietuva naudojasi didele dalimi Europos Sąjungos ir jos narių pagal- bos programomis ir projektais. Nuo 1992 m. sausio 1 d. Vidurio ir Rytų Europai sukurta PHARE programa apima ir Lietuvą. Šioms prioritetinėms Lietuvos gyvenimo sritims suteiktos pagalbos apimtis nuo 6 mln. ekiu 1991 m. padidėjo iki 20 mln. ekiu 1992 m. ir nuo 25 mln. 1993 m. išaugo iki 35 mln. ekiu šiais metais.
Šalia priemonių šalies žemės ūkiui ir infrastruktūrai plėtoti skatinamos subsidijavimo programos švietimo srityje. Pavyzdžiui, visoje Europoje aukštosioms mokykloms taikoma programa TEMPUS, Europos profesinio mokymo fondas, mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas COST programos ribose, taip pat PHARE demokratinė programa pilietinei visuomenei ugdyti ir demokratijai stiprinti.
Be to, Europos Parlamentas jau ketveri metai rengia informacinius ir praktinius seminarus Vidurio ir Rytų Europos parlamentų aukštesniojo rango tarnautojams. Lietuvos Seimo parlamentarai, kompetentingi įvairiose veiklos srityse, jau nuo pat pradžių dalyvavo šiuose seminaruose.
1993 m. Tarptautinis valiutos fondas paskaičiavo, kad Lietuvos mokos balansui sureguliuoti reikia 200 mln. ekiu. Tai sudaro pusę trijų Baltijos valstybių finansinių reikmių. Šią spragą užpildys paskola, kurios pusę suteiks Europos Sąjunga, o kitą pusę - G-24 grupė. Be to, 1993 m. pavasarį Europos Sąjunga nusprendė suteikti trims Baltijos valstybėms garantijas, t.y. 200 mln. ekiu paskolą iš Europos investicijų banko.
Kaip ir kitos Baltijos valstybės, Lietuva iš principo gali dalyvauti trišalėse žemės ūkio produktų eksporto į buvusias Sovietų Sąjungos šalis operacijose.
Pagaliau nuo 1992 m. Lietuva naudojasi įvairiomis lengvatomis, gauna paramą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, kuris ūkio vystymui skatinti stengiasi Lietuvoje įkurti plėtros banką.
Europos Parlamentas aktyviai rėmė reformos procesus, kurie lemia rinkos ekonomikos sukūrimą. Pasaulio bankas savo paskutiniuose pasisakymuose patvirtino, kad Lietuvos ūkis per pastaruosius trejus metus sėkmingai stabilizavosi. Prie tų minčių taip pat prisidedu ir aš.
Nei gerovė, nei kolektyvinis saugumas, nei Europos Sąjunga arba demokratija negali baigtis ties rytine Vokietijos siena. Vidurio ir Rytų Europos šalių - nuo Baltijos iki Juodosios jūros - ūkio vystymas, žmonių gerovė ir saugumas - mūsų visų reikalas. Vidurio ir Rytų Europos šalys negali būti paliktos nežinioje ir netikrume.
Europos Sąjungos politikos uždavinys yra ir bus - skatinti reformas regione.
Valstybių nepriklausomybė, suverenitetas, jų teritorinis vientisumas turi būti ginami kaip ir piliečių bei mažumų teisės.
Deja, įvykiai buvusioje Jugoslavijoje, pilietiniai karai Europoje ir kitose pasaulio dalyse rodo, kad Europos Sąjunga kol kas nepajėgi veiksmingai kovoti su neteisybe ir įveikti krizes. Todėl Europos Parlamentas ryžtingai pasisako už Europos Sąjungos užsienio politikos kompetencijų išplėtimą ir sugebėjimą veikti laisvės ir taikos labui.
Šiandien noriu jums garantuoti, kad mes pasiryžę siekti šių savo tikslų.
Suartėjimo politika - suartėjimo kelias vienas su kitu, kadangi Europos Sąjungos tautos ir Lietuva nori kartu kurti bendrą taikos, laisvės ir gerovės ateitį.
Dėkoju jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju Jūsų Ekscelencijai, taip pat dėkoju Lietuvos Respublikos Prezidentui, jums, mielieji kolegos, jums, svečiai, kurie dėmesingai klausėtės mūsų garbingojo svečio reikšmingos kalbos. Ačiū.
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
Tęsiame mūsų posėdį. Visų pirma prašyčiau... (Plojimai) Dar kartą ačiū! Visų pirma prašyčiau registruotis. Prašom registruotis, juo labiau kad mūsų šiandien tiek daug.
Salėje 102 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. 5 punktą pareiškėjai prašė atidėti kitai savaitei, t.y. Akcinių bendrovių įstatymo svarstymą, o kadangi mūsų darbotvarkės 1 punktas šiek tiek ilgesnis, negu buvo planuota, tai atitinkamai 2, 3 ir 4 punktai pasistumia. Dabar dar vienas dalykas, apie kurį aš jus turiu informuoti. Popietiniame, arba vakariniame, posėdyje yra mūsų kolegų krikdemų suformuota darbotvarkė. Kaip žinot, pagal mūsų Statutą tai yra nekvestionuojama. Bet vis dėlto kiekvienas pateikiamas klausimas turi būti pateiktas pagal nustatytą tvarką. Dėl 12 darbotvarkės punkto, t.y. dėl laikinojo Gyventojų indėlių apsaugos įstatymo projekto, turiu jums štai ką pasakyti. Pagrindinis komitetas, kuris turėjo apsvarstyti šitą klausimą prieš jį pateikiant svarstyti Seime, šito nepadarė, todėl yra tam tikrų keblumų. Ar mes galim pradėti svarstymą arba pradėt ir pertraukt, arba iš viso ar galim šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę?..
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Aš baigsiu. Yra keli Seimo narių pareiškimai. Taip pat, kaip numatyta, kai kurie Vyriausybės atstovai turėtų atsakyti į jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, klausimus. Dabar iš eilės, man atrodo, pirmas buvo kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Kaip prašiau Seniūnų sueigoje... Aš manau, kad antrasis klausimas, t.y. “Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo”, yra labai svarbus Lietuvos žmonėms. Šiuo metu tiek Tėvynės sąjunga, tiek Lietuvos tautininkų sąjunga... Renkami parašai dėl dviejų referendumų. Ar negalima būtų šitą klausimą transliuoti tiesiogiai per radiją arba padaryti įrašą, o vėliau patogiu radijui metu transliuoti? Manau, kad tai būtų labai naudinga ir įdomu žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš galiu tiktai tiek atsakyti, kad šitoje įstatymų svarstymo arba, tiksliau, priėmimo stadijoje transliacijos nėra rengiamos. (Balsai iš salės) Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad paprastai referendumo nebūna. Bet kitas dalykas, aš norėčiau dėl 12 klausimo. Norėčiau pasakyti tokią mintį. Jeigu komitetas nepasirengia darbotvarkei, tai gal reikia komitetą nubausti ar bent komiteto vadovą?..
PIRMININKAS. Manau, kad ir šitą klausimą galima nagrinėti. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš irgi dėl 12 klausimo. Vakar komiteto pasitarime buvo susitarta, kad dėl tos priežasties, kad reikia labai daug medžiagos gauti ir ne visos institucijos, į kurias komitetas kreipėsi, tą medžiagą atsiuntė, na, bendru sutarimu buvo prieita prie išvados, kad būtų tikslinga pradėti svarstymo procedūrą ir nebaigti jos. Tada komitetas galėtų galutines išvadas pateikti svarstymo pabaigoje.
PIRMININKAS. Jeigu toks siūlymas, tai, aš manau, Seimui sutikus galima būtų taip spręsti. Prašau. Kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl 6 darbotvarkės punkto.
PIRMININKAS. Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymo” projektas. Aš manau, kad šitą klausimą reikia atidėti, kadangi šiuo metu yra baigia-mi rengt bendri nacionalinio saugumo koncepcijos ir gynimo doktrinos projektai. Todėl svarstyti neapsvarsčius nuostatų atskirai ištrauktą vieną klausimą yra ne tik beprasmiška, bet ir žalinga, nes tai bus suduotas smūgis ir sužlugdytas darbas, kuris sėkmingai pradėjo eit suderinant dokumentų nuostatas, o vėliau vėl tą ar kitą reikės keist. Aš manau, kad reikia šitą klausimą svarstyti ar po to, t.y. priėmus koncepciją ar doktriną, ar kartu su jais, o jokiu būdu ne pirmą. Todėl siūlau tą klausimą atidėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė G.Jurkūnaitė. Aš galiu pasakyt, ko jūs pageidaujate: čia, prie 4 punkto, turi būti įrašyta - įstatymas dėl įgyvendinimo. Bet tai yra automatiškai įrašoma.
G.JURKŪNAITĖ. Aš tik norėjau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad numeris to priedo prie 419 yra 918. Čia to projekto, kaip įgyvendinsim tas politinių partijų...
PIRMININKAS. Pakartokit numerį!
G.JURKŪNAITĖ. Nr. 918.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Dėl rezervinio 4 klausimo. Ar negalėtume kaip ir kitų klausimų maždaug nustatyti laiką, kad orientuotumės?
PIRMININKAS. Jeigu sutaupysim svarstydami 12 klausimą, tai galėtume čia įterpti.
A.BALEŽENTIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos! Reziumuoju. Ginčas yra iš esmės dėl vieno punkto, t.y. dėl 6 punkto. Apie tai buvo kalbėta ir Seniūnų sueigoje, nors, kaip sakoma, dauguma balsų buvo pritarta. Bet kadangi ir vėl keliama, ir aš supratau, kad frakcijų vardu, todėl prašau pasiruošt balsuot. Ar lieka 6 punktas darbotvarkėje, ar jisai išbraukiamas? Kadangi šitas punktas buvo jau patvirtintas anksčiau. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Turim apsispręsti dėl 6 darbotvarkės punkto. Seniūnų sueigoje dauguma balsų buvo pritarta, kad liktų. Praėjusiame posėdyje Seimas šitą darbotvarkę patvirtino, bet kolegos siūlo šitą punktą išbraukti. Nors man atrodo, kad tai nebūtina daryti, kadangi čia tiktai svarstymo stadija. O per svarstymą galima bus ir pasisakyti, ir apsispręst balsuojant. Dėmesio! Balsavimas. Kas už tai, kad darbotvarkėje liktų 6 punktas - “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos”? (Balsai iš salės) Prašau? Koks skirtumas? Atidėt - tai vis tiek, kad šiandien nebūtų svarstomas. Tas pats galas. Prašom balsuot, ar 6 punktas lieka. Kas už tai, kad lieka, - “už”, o kad atidėtume, nesvarstytume, - “prieš” arba susilaiko.
Balsų skaičiavimo grupę prašyčiau pasiruošti balsuoti kitu būdu, nes manau, kad čia technika vėl nenori dirbti taip, kaip reikia. Dėmesio! Kas už tai, kad 6 punktas, kaip ir buvo numatyta, liktų darbotvarkėje, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Kas prieš, vadinasi, kad klausimas būtų išbrauktas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 41.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Klausimas išbraukiamas. Aš manau, kad ilgiau galėsim nagrinėti kitus klausimus. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta su vienu patikslinimu.
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
Todėl kviečiu į tribūną darbotvarkės antrojo klausimo pranešėją gerbiamąjį J.Bernatonį.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos dėl šio klausimo galima?
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradedant Referendumo įstatymo svarstymą aš norėčiau... Man atrodo, tai labai susiję su pono E.Klepšo kalba. Štai, norėčiau perskaityti vieną “Der Spiegel” citatą, kuri yra informacijos biuletenyje. “Lietuvoje po trumpo buržuazinio intermezzo vėl valdo reformavęsi aparatčikai.” Tai, ponai aparatčikai, aš norėčiau, kad jūs šiandien įrodytumėte, jog esat iš tikrųjų reformavęsi. Ir todėl pirmiausia svarstant šitą Referendumo įstatymo pataisą aš norėčiau sužinoti, ar Statuto 141 straipsnio nuostatos galioja, ar ne? Kur yra Juridinio skyriaus išvados ir kur yra aiškinamasis raštas?
PIRMININKAS. Ir Juridinio skyriaus išvada, ir aiškinamasis raštas buvo laiku. Prašom pasiieškoti tarp popierių, gerbiamasis Kubiliau. Ačiū.
Pradedam priėmimą ir balsavimą pastraipsniui. Prašom, gerbiamasis Bernatoni. Paeiliui.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu pasakyti, jog šis projektas sukėlė didelį susidomėjimą, ir bent aštuoni Seimo nariai pateikė alternatyvius siūlymus. Tai dar kartą įrodo, koks jis yra svarbus mums šiandien. Ir Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad jeigu šiandien nesuspėsime priim-ti, gerbiamiesiems Seimo nariams bus leista pateikti dar alternatyvas prieš tęsiant priėmimą, taip pat noriu pasakyti, jog dėl techninės klaidos 26.2 straipsnyje iškrito antroji pastraipa, kurioje formuluojama: “Jeigu referendumui pateikta keletas įstatymo nuostatų, dėl kiekvienos nuostatos balsuojama atskirai vienu biuleteniu.” Taigi ir šitą nuostatą, ir tai, kas priimta ar teikiama alternatyviai, mes pabandysime pateikti projekto naujajame variante, kai bus tęsiamas priėmimas.
Dabar dėl 1 straipsnio. Yra gerbiamųjų Seimo narių A.Vaišnoro ir M.Pronckaus siūlymai. Visų pirma gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras siūlo pirmojoje dalyje žodžius “įstatymų nuostatos” pakeisti žodžiu “įstatymai”. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į Konstitucijos 69 straipsnį, kurio ketvirtojoje dalyje yra labai aiškiai suformuluota: “Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu”. Todėl aš negaliu priimti šio gerbiamojo Seimo nario siūlymo, nes jis prieštarautų Konstitucijos 69 straipsniui. Nežinau, ar reikėtų dėl to balsuoti?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš dalies aš su jumis sutinku, bet jūs taip pat žiūrėkit ir į Konstitucijos 71 straipsnį, kuriame rašoma: “Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per penkias dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.” Todėl aš, sakykim, nesiūlysiu įstatymo nuostatas išbraukti, bet tiesiog papildomai įrašyti “įstatymai”, kadangi tai atitinka Konstituciją. Jeigu mes išbrauksim “įstatymai”, tai mes prieštarausim šituo Referendumo įstatymu Konstitucijai. Prašau gerbiamąjį pranešėją į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Prašom. Kol pranešėjas... Dar A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai supratau, ar jūs mano pataisas turite, ar ne? Jos išdalytos dabar čia, Seimo salėje. Aš siūlau tiesiog perrašyti jūsų pateiktą sakinį. Jis yra toks: “Svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumu gali būti priimamos ir įstatymų nuostatos ar įstatymai.”
J.BERNATONIS. Šios pataisos turėjo būti pateiktos vakar. Vakar 21 val. aš tikrinau savo dėžutę, bet šių pataisų nebuvo. Tačiau man dabar atnešė jūsų, gerbiamasis Kubiliau, pataisas. Jeigu Seimas nuspręs, jog reikia ir jas svarstyti, nors jos išdalytos salėje tik dabar, tuomet ir jas svarstysime. Aš jokių problemų nematau.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritarčiau tai nuostatai, kurią pranešėjas...
PIRMININKAS. Prašau. Aš panaikinau tik gerbiamojo A.Salamakino įrašą. Prašom prie šoninio mikrofono, kolega Salamakinai.
A.SALAMAKINAS. Aš pasisakau prieš šias pataisas, nes išvis reikia pagalvoti, ar įmanoma referendumu priiminėti įstatymus. Pagalvokime. Dabar pateiktas referendumui įstatymas dėl pažeistos teisėtvarkos. Ir jeigu jis nebus priimtas, kas tada? Išvis reikia legalizuoti mafiją ir visa kita. Turbūt nekvailiokime priiminėdami referendumu įstatymus. Manau, kad reikia palikti taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau be kai kurių epitetų. Kol gerbiamasis J.Bernatonis pagalvos, noriu pranešti svarbią žinią kažkuriam Seimo nariui. Automašinos LRS 104 neišjungti pažibinčiai. Ir taip pat noriu pranešti A.Kubiliui bei kitiems, kad įstatymo aiškinamasis raštas yra įregistruotas gegužės 6 d. Mano pasirašytas gegužės 3 d. Juridinio skyriaus išvada surašyta gegužės 20 d. ir įregistruota gegužės 23 d.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.BERNATONIS. Tai visų pirma apie tą pataisą, kurią teikia gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Aš norėčiau, kad Seimas apsispręstų, ar tą pataisą, kurią išdalijom prieš svarstymą, vadinasi, šiandien, reikia svarstyti?
PIRMININKAS. Pataisa yra registruota birželio 1 d. 17.37 val. Man atrodo, atsižvelgiant į šito įstatymo svarbą, mes vis dėlto turėtume svarstyti šitas pataisas, bet tegul kolegos pasisakys. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu galima, aš prie šito mikrofono.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad mes čia galim svarstyti arba galim nesvarstyti, bet tas vienas žodis, kurį siūlo ponas A.Kubilius... Iš esmės kalbama apie vieną žodį “įstatymai”. Šis žodis iš Konstitucijos. Ir nėra čia ko svarstyti. Negi mes priimsime įstatymą, kuris bus suformuluotas kitaip, negu yra suformuluota Konstitucija. Jeigu ponas J.Bernatonis mano, kad to žodžio neturi būti ir įstatymų referendumu negalima priimti, tai tegul kartu teikia ir Konstitucijos pataisą, kad iš ten tokia nuostata būtų išbraukta. Tai aš nemanau, kad čia reikia net balsuoti dėl šito. Ponas pranešėjas turėtų iš karto šitai priimti, kad jo įstatymas nebūtų kitoks, negu teigia Konstitucija.
A.KUBILIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Dabar turbūt svarstom tai, ar svarstomos mano pataisos.
PIRMININKAS. Ar priimtinos tamstos pataisos, kurios pateiktos aiškiai pavėluotai.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti, koks yra skirtumas tarp manęs, sakykim, ar Konservatorių frakcijos ir Lenkų frakcijos, kuri pateikė pataisas jau priėmus įstatymą, o paskui vėl iš naujo svarstom. Tai ar čia konservatorių mažumos ignoravimas ir teisių niekinimas, ar kaip kitaip tai reikėtų įvardyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš galiu taip pasakyti: kadangi mes ten pažeidėm procedūrą ir sudarėm blogą precedentą, todėl aš siūlau svarstyti, bet vis dėlto tegul sprendžia Seimas.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau tada dar vieną klausimą dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Ar Statuto 158 straipsnio reikalavimai, kad po svarstymo Seimo posėdžių salėje turi būti svarstoma dar ir komitete, ypač tokiu svarbiu klausimu, yra vykdomi, ar ne? Ar buvo vakar susirinkęs komitetas ir ar svarstė svarstymo Seime rezultatus? Ar atsižvelgė į pastabas, pasakytas Seime?
PIRMININKAS. Pranešėjas šitai paaiškino. V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Aš noriu priminti posėdžio pirmininkui ir taip pat gerbiamajam pranešėjui, kaip priiminėjant Vyriausybės įstatymą iš kišenės, kaip Deus ex machina buvo ištraukta nauja ministerija, bet tai nesutrukdė daugumai priimti šito pasiūlymo, kuris atsirado nežinia iš kur. O tai, kad A.Kubiliaus formuluotė yra pati tiksliausia ir aiškiausia, matyti plika akimi. Ir jeigu nebus svarstomos A.Kubiliaus pateiktos pataisos, aš tai suprasiu kaip dar vieną įrodymą, jog valdančioji partija labai bijo referendumo ir bet kokio demokratinio proceso, nes jos tikslas yra įsiamžinti bet kuria kaina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Bet vis dėlto tvarka yra tvarka. Jeigu mes ją pažeidėm, tai nereiškia, kad turim pažeidinėti visą laiką. Bet dar kartą aš kviečiu kolegas svarstyti ir A.Kubiliaus pateiktas pastabas. Ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Ačiū.
Dabar noriu pasakyti, kad aš labai atsiprašau, nes esu vienas iš autorių to, kaip ir kas supranta 69 straipsnį. 69 straipsnis yra apie įstatymų priėmimo procedūras. Ir specialiame abzace, specialioje pastraipoje pabrėžiama, kad įstatymų nuostatos gali būti priimamos referendumu. O kur toliau kalbama apie pasirašymą, tai suprantama, kad bus įstatymas dėl įstatymo nuostatų. Ir jas pasirašo Prezidentas ar kas kitas. Taigi čia nėra prieštaravimo Konstitucijai, ir gerbiamojo J.Bernatonio bei mano teikiamas siūlymas, kaip mums atrodo, atitinka Konstitucijos dvasią ir raidę.
Tai nieko kito nebeliks, o tik dar J.Bernatoniui pasisakyti. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiek gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro, tiek ne mažiau gerbiamo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas yra tas pats, vadinasi, kad būtų įrašyta sąvoka “įstatymai” į 1 straipsnio pirmąją dalį. Todėl aš manau, kad iš karto galime apsispręsti dėl šio siūlymo.
PIRMININKAS. Taip. Aš siūlau dabar registruotis. O po to galima bus pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom registruotis. Prašom registruotis iš naujo. Kolegos, prašom registruotis. Aš prašyčiau balsų skaičiavimo grupę suskaičiuoti Seimo narius. O kol kas prašom pasisakyti vienas - už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų dėl siūlymo, ar “įstatymo nuostatos ir įstatymai”, ar tik “įstatymo nuostatos”. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai! Na, iš tiesų mes... Kaip aš supratau iš pono Pirmininko pasisakymo, jis labai kūrybiškai žiūri į Konstituciją. Taip pat, kaip ir mūsų teisingumo ministras. Manyčiau, kad Konstitucija nėra koks nors, na, sakykim, per daug savaip komentuojamas dokumentas ir ją reikėtų suprasti paraidžiui. Kaip jūs matot, 71 straipsnyje yra parašyta labai paprastai - “Referendumu priimtą įstatymą”, bet ne kokį nutarimą ar dar ką nors dėl įstatymo nuostatų. Tai aš siūlyčiau dar kartą gerai pagalvoti, kad vėl nereikėtų mums kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų tai būtų dar vienas precedentas, rodantis, kad jūs savo veiksmais darot spaudimą ne tiktai opozicijai, bet kad jūs darot spaudimą ir valstybei nesilaikydami Konstitucijos nuostatų. Aš siūlau įrašyti tai, ką siūlėme mes su kolega A.Kubiliumi.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Tik prašyčiau negąsdinti Konstituciniu Teismu, mielieji kolegos dešinieji. Pusę bylų laimėjot, pusę pralaimėjot, fifty - fifty. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Pirmininke, jūs labai mėgstate skaičius. Tas jūsų pomėgis yra geras. Ir kai kalbate apie Konstitucinį Teismą, tai pateikite konkrečius skaičius, kad galėtumėte šitaip sakyti. Nėra čia pusės. Nereikia iš to daryti demagogijos. Kai kalbam apie Konstituciją ir apie tai, ar liepia Konstitucija, ar ne rašyti žodį “įstatymai” į Referendumo įstatymą, kiekvienas iš mūsų gali remtis skirtingais Konstitucijos straipsniais. Jūs remiatės 69 straipsnio paskutiniąja pastraipa. Aš galėčiau remtis 68 straipsnio paskutiniąja pastraipa. Taigi, gerbiamieji, mes turime suvokti, kad Konstitucija yra vientisas dokumentas. Negalima jos traktuoti išbraukiant kažką iš konteksto. Jeigu 68 straipsnyje 50 tūkst. rinkėjų turi teisę teikti Seimui įstatymą, o 300 tūkst. turi teisę referendumui teikti tik įstatymo nuostatas... Tai jūsų Konstitucijos traktavimas. Mano traktavimas yra kitoks. Jeigu 50 tūkst. gali teikti įstatymo projektą Seimui, gali ir 300 tūkst. rinkėjų teikti įstatymo projektą referendumui. Kitas klausimas, kaip tas įstatymas įsigalios, jeigu jisai prieštaraus Konstitucijai. Mes kalbėjom ir su Juridiniu skyrium. Yra galimybė po to tą problemą spręsti, bet nėra jokios galimybės neleisti piliečiams teikti referendumui įstatymo, viso baigto dokumento. Todėl aš manyčiau, kad ponas J.Bernatonis nėra teisus, ir jis galėtų neprieštarauti bei įrašyti, kad referendumui gali būti teikiami ir įstatymai.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš galvojau, kad vakar dienos teledebatuose amerikietis politologas įtikino mūsų mielą opoziciją, kad vis dėlto įstatymų negalima priiminėti referendumo keliu, tai yra visiškas nonsensas, jūs patys tai suprantate, negali pateiktas įstatymas būti suredaguotas. Ir kaip visi piliečiai pateiks pataisas? Supraskime tai. Todėl aš pasisakau, kad vis dėlto įstatymo negalima priimti referendumo keliu, reikia palikti šitą nuostatą, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas. Ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas teigė, kad aš esu neteisus. Tai man tenka trečią kartą paaiškinti tą patį, ką aiškinau tiek pateikimo, tiek svarstymo metu Seime. Konstitucijos 69 straipsnyje kalbama apie tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu. Taip pat, kaip jūs puikiai žinote, Konstitucijos 9 straipsnyje kalbama, kad “svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”. 71 straipsnis nekalba apie įstatymų priėmimo procedūrą. Čia yra apibrėžta, kokiu būdu yra pasirašoma ir paskelbiamas įstatymas. Kaip aš jau porą kartų aiškinau, referendumu priimtos įstatymo nuostatos pagal Konstitucijos 71 straipsnio trečiąją dalį turi būti įformintos kaip įstatymas, pasirašytos Prezidento kaip įstatymas ir paskelbtos kaip įstatymas. Tik taip galima suprasti šią Konstitucijos nuostatą, nes aš esu įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjai jokių prieštaravimų tarp atskirų Konstitucijos straipsnių nepaliko. Todėl siūlau balsuoti už tai, kad būtų pirmoji dalis formuluojama taip, kaip yra pateiktame projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar mes negalime balsuoti alternatyviai, t.y. jūsų variantas kaip pagrindinis, o kolegų siūlomas kaip alternatyvus? Tada bus mums aišku, kadangi čia alternatyva yra aiški. Ar įstatymų nuostatos, ar įstatymai, t.y. įstatymų nuostatos ir įstatymai. Sutinkam taip?
J.BERNATONIS. Taip, be abejo.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai iš salės) Taip, tai čia jau smulkmenos, čia svarbiausia - nuostatos ar įstatymas. Prašom pasiruošti balsuoti. Pakelsim rankas, kadangi technikai kažkas... Po to žiūrėsime.
Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų formuluojamas pagal pagrindinį variantą, kurį pateikė pranešėjas J.Bernatonis, tas kelia rankas. Kas po to už alternatyvų variantą, tas balsuos vėliau. Prašom balsuoti už pagrindinį variantą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas už kolegų alternatyvų siūlymą, prašom kelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 36.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.
PIRMININKAS. 36. Taigi pasirinktas pagrindinis variantas. Na, dabar replikos nesakomos, gerbiamasis Pečeliūnai, baigus klausimą.
Gerbiamasis Bernatoni, buvo dar kita pataisa.
J.BERNATONIS. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario M.Pronckaus siūlymas papildyti pirmąją dalį nuostata, kad įstatymų nuostatos ekonominiais klausimais gali būti priimamos referendumo keliu tik atlikus ekonominę ekspertizę, kurios metu nustatomos būsimų įstatymų ekonominės ir socialinės pasekmės. Negalėčiau šiai nuostatai pritarti, kadangi, man regis, tai būtų tam tikras ribojimas teisės referendumu spręsti klausimus, tačiau tai turėtų nuspręsti Seimas.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš vis dėlto palaikyčiau gerbiamąjį M.Pronckų ir šitai nuostatai pritarčiau, nes dabar mums labiausiai trūksta atsakomybės. Kiekvienas deda parašą nepagalvodamas, ar iš tiesų tas duos naudą, ar ne. Manyčiau, kad įrašius į įstatymą šią nuostatą vis dėlto būtų pradedama galvoti ir atsakyti už savo veiksmus. Todėl aš gerbiamąjį Mykolą palaikau ir siūlau balsuoti už jo pataisą.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Na, nei daug, nei mažai. Čia mes tame įstatyme įsivelsime į įvairias ekspertizes. Jūs turbūt žinote, kad ir šiaip įstatymams reikia 10 ekspertizių, kol jie patenka su pranešėju į tribūną. Aš nemanyčiau, kad mes turėtume daryti kokią nors išimtį teisiniams ar ekonominiams referendumams. Man atrodo, kad Lietuvos piliečių apsisprendimas - tai yra pati geriausia ekspertizė. Iš tiesų niekas nežino, kas darys tą ekspertizę, ta ekspertizė gali būti tendencinga. Kas bus tas trečias arbitras, kuris įvertintų ekspertizės teisingumą? Aš dar kartą kartoju, geriausias ekspertas - tai yra Lietuvos piliečiai, t.y. lietuvių tauta. Ir siūlau nepriimti pasiūlymo dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime įrašę Statute, kad ekonominiai įstatymai prieš patekdami į šią tribūną turi pereiti ekspertizę, turi būti paskaičiavimai, Biudžeto ir finansų komitetas tai turi padaryti. Kiek kartų šitai esame padarę ir taikę patys sau? Kol kas aš tokių atvejų turbūt negalėčiau paminėti, kai buvo daromos ekonominio įstatymo rimtos ekonominės ekspertizės prieš patenkant tam įstatymui į Seimo tribūną. Ir Vyriausybės teikiamiems įstatymams ta pati procedūra turėtų būti taikoma, bet tos procedūros nedaromos. Tai dabar piliečiams mes norime šitą nuostatą taikyti netaikydami jos sau. Tai jeigu sau netaikome, tai ir kitiems netaikykim.
O dabar dėl tos replikos labai trumpai, pone Pirmininke, kad paskui negaišintume laiko.
Pone Bernatoni, aš norėčiau jūsų paklausti, kaip bus taikomas šis 1 straipsnis? Ar galės piliečiai formuluoti, kad jie referendumui teikia tokį įstatymą, ir tada grupė bus registruojama, ar ji tuo formaliu būdu bus atmetama ir bus prašoma performuluoti, kad teikiamos įstatymo nuostatos, nors bus suformuluotas ir visas įstatymas? Kaip bus gyvenime?
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, dabar į klausimus neatsakinėjama. Taigi prašom apsispręsti... Gerbiamasis Pronckau, taigi reikėjo laiku paspausti. M.Pronckus, kaip siūlymo autorius.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš manyčiau, kad mums reikia labai rimtai skirti du dalykus - tai politinius reikalus ir ekonominius reikalus. Dėl politinių reikalų tauta iš tikrųjų turi teisę pareikšti savo nuomonę. O ekonominius dalykus galima skaičiuoti, galima prognozuoti, galima numatyti. Ir kaip tik todėl ir siūloma, kad specialistai skaičiuotų, prognozuotų, numatytų ir visuomenei pateiktų savo išvadas, kokios pasekmės gali jos laukti. O jeigu kalbėtume rimčiau, tai daugelyje pasaulio šalių referendumai ekonominiais klausimais iš viso nevyksta, yra uždrausti, kadangi manoma, kad visuomenė negali spręsti ekonominių klausimų vien tik emocijomis. Todėl aš siūlau šį siūlymą įrašyti ir už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, du pasisakė už, du - prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už kolegos M.Pronckaus pasiūlymą, tas - už, kas prieš, tas - prieš.
Prieš tai registruojamės. 92 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas papildymas, kurį suformulavo M.Pronckus dėl įstatymo projekto 1 straipsnio, tas spaus mygtuką “už”, kas mano, kad to daryti nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Už - 42, prieš - 36, susilaikė 2. Pritarta.
Dabar dėl viso straipsnio. Ar jau visos pataisos?
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau alternatyvių pataisų dėl šio straipsnio nėra. Jeigu gerbiamasis posėdžio pirmininkas leis, aš norėčiau atsakyti į gerbiamojo Seimo nario S.Pečeliūno klausimą, nes, man atrodo, jis yra svarbus balsuojant dėl viso straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BERNATONIS. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, jog referendumu buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”. Šio įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžta, kad įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai. Normos, kurios prieštarauja Konstitucijai, negalioja nuo priėmimo. Tas ir paskatino mus artėjant referendumui pateikti Seimui svarstyti tokias normas, kurios atitiktų Konstituciją, nes kitaip negalima būtų surengti referendumo.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasisakyti dėl viso papildyto 1 straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Vaišnoras. (Balsas iš salės) Taip, pagal Statutą, gerbiamasis Kubiliau!
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad iš tiesų dabar mes priimame straipsnį, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jūs patys tai žinote ir aš suprantu, kad tai žino valdančioji partija ir valdančiosios partijos Seimo nariai, tačiau jie kaip paprastai, kaip yra įpratę, nesiskaito nei su įstatymais, nei su Konstitucija, jie balsuos taip, kaip, sakykime, liepia ponas J.Bernatonis arba ponas Seimo Pirmininkas, ponas Č.Juršėnas.
Na, man kyla dar vienas klausimas. Kaip jūs žinote, Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu. Tai jeigu mes suformuluojame 1 straipsnį šitaip, tai kas yra Konstitucija? Ar tai yra įstatymų nuostatos, ar tai yra valstybės pagrindinis įstatymas? Tai aš galvoju, kad mes turime tam tikrą koliziją. Siūlyčiau dar kartą grįžti ir svarstyti šitą 1 straipsnį ir priimti mūsų su ponu A.Kubilium pasiūlymus. Kita vertus, aš noriu pasakyti dėl to, ką sakė ponas M.Pronckus, kad rei- kia skirti ekonominius ir politinius reikalus arba referendumus. Jeigu aš neklystu, dabartiniai partijos apologetai, kurie prieštarauja arba pasisako prieš Tėvynės sąjungos rengiamą referendumą, kaip tik kalba apie tai, kad ekonomikos nuo politikos negalima atskirti. Čia aš matau tam tikrą prieštaravimą ir nesutarimą jūsų partijos gretose. Aš manau, kad šie prieštaravimai taip pat sukelia sumaištį mūsų įstatymo dėl referendumo pataisų 1 straipsnyje. Siūlau dar kartą gerai pagalvoti ir dar kartą apsvarstyti visus mūsų teikiamus siūlymus. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. (Balsas iš salės) Gerbiamieji, prašom be demagogijos! Buvo pasisakyta prieš...
BALSAS IŠ SALĖS. Nenorėčiau gaišinti laiko...
PIRMININKAS. Netrukdykite! Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Šis straipsnis yra visiškai suderintas su Konstitucija, o gerbiamojo M.Pronckaus papildymas dar geriau jį paaiškina, todėl pasisakau už ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso straipsnio. (Salėje triukšmas) Ką gi, tenka konstatuoti, kad kai kurių Seimo narių nervai nebelaiko. Ačiū.
2 straipsnis. (Salėje triukšmas) Atsiprašau, prašom pasiruošti balsuoti pakeliant rankas. Kas už 1 straipsnį, prašom pakelti rankas. Naudodamasis savo teise aš prašau. Rezultatas pagal elektroniką: už - 29, prieš - 9 ir 0 susilaikiusių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas prieš 1 straipsnį? Balsavimo metu prašom nereplikuoti!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 38.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 44 balsavus už, 38 - prieš, 1 susilaikius straipsnis priimtas.
Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš protestuoju, kad jūs man nedavėte žodžio pasisakyti, kai aš norėjau pasisakyti tiktai už šitą 1 straipsnį, kuriame jūsų “aparatčiko” dvasia ir Konstitucijos supratimas atsiskleidė visu grožiu. Aš manau, kad tai yra labai geras dalykas, kad jūs Konstitucijos 71 straipsnį dabar paneigėte, mes eisime tiesiai į Konstitucinį Teismą, nes Konstitucijos 71 straipsnyje yra labai aiškiai pasakyta: “Referendumu priimtą įstatymą”. Įstatymai iš niekur negali atsirasti, Prezidentas įstatymų negimdo, Prezidento parašas po kokiu nors dokumentu nepadaro įstatymo. Ir jeigu jūs manote, kad svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai yra ne įstatymai, o jūsų “aparatčiko” reikalai, tai yra, be abejo, jūsų reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau daugiau nekalbėti. A.Kubiliui padariau išimtį, kitiems nedarysiu.
Dėl 2 straipsnio. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš šiandien noriu pirmą kartą...
J.BERNATONIS. Dėl 2 straipsnio trečiosios dalies.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BERNATONIS. Tai yra suformuluota šio įstatymo 2 punkte. Jokių siūlymų nėra. Siūlau priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. 2 straipsnis. Ar kas nors turi pastabų? Raštu pateikta nebuvo. Ar reikia balsuoti? Prašom. Dėl balsavimo motyvų vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, 1 ir 2 straipsnio priėmimas vyksta ne pagal Statutą ir ne pagal tą reikšmę, kurią turi šie įstatymai. Jūs gerai suprantate, kad yra paskelbtos iniciatyvos dėl dviejų referendumų. Ir štai jūs leidžiate pasisakyti tik vienam Seimo nariui už, vienam - prieš ir nusprendžiat, ar bus referendumai, ar ne. Tai neleistina! Jūs, kaip Seimo Pirmininkas, turėtumėte ir galėtumėte tokiu ypatingu atveju, kada mes svarstome klausimą, priiminėjame įstatymą jau prasidėjusiems procesams. Jūs galėtumėt ir turėtumėt leisti bent pasisakyti už ir prieš kur kas didesniam narių skaičiui. O balsuoti - tai, aišku, Seimo valia, kaip balsuoti. Aš labai jūsų prašyčiau šitai daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš iš tikrųjų leidžiu kur kas daugiau, negu numatyta Statute. Pagal stenogramas jūs galėsit šitai atsekti. Būtų iš tikrųjų negražu dar kartą šitai siūlyti. Reikia turėti šiek tiek saiko.
Prašom. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš šiuo atveju solidarizuojuosi su opozicija. Pasisakom po 20 žmonių dėl kiekvieno straipsnio. Tai svarstysim šį įstatymą metus ar pusantrų, ar iki kadencijos pabaigos? Tokiu atveju vargu ar referendumas bus priimtas. Manyčiau, kad laiko, jeigu rimtai kalbėsim, negaištam, o kalbėti apie tai, kas visiems aišku, gal čia nereikia. Priimkim bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia balsuoti, ar pranešėjas dar turi ką pasakyti?
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien nėra sprendžiamas nė vieno referendumo paskelbimo klausimas, todėl aš manyčiau, kad šių referendumų iniciatoriai be reikalo nervinasi. Mes dabar sprendžiame dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pataisų ir papildymų. Būtent 2 straipsnio trečiojoje dalyje yra siūloma išbraukti tuos žodžius, kurie prieštarauja Konstitucijai, t.y. neatimti teisės iš kalinių ir iš esančių priverstinio gydymo vietose balsuoti referendume. Aš nemanau, kad dėl to šiandien mums reikėtų ginčytis.
PIRMININKAS. Ar reikalaujama balsuoti? Kolegos, ar galim priimti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Priimta. 3 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 2 straipsnio septintosios dalies, arba šio įstatymo 3 straipsnio. Yra gerbiamųjų Seimo narių A.Lozuraičio ir A.Vaišnoro siūlymai, kuriuos būtų galima iš dalies priimti, t.y. išbraukti paskutinį žodį “pagrindu”. Tai yra redakcinė pataisa, kurią priimu, tačiau negaliu priimti gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymų papildyti “ir gyvenamosios vietos ar užsiėmimo pobūdžio bei jo veiklos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kadangi, sakyčiau, šis siūlymas (nežinau, kaip švelniau pasakyti) truputį ne vietoje. Čia yra išvardyti visi pagrindiniai požymiai, dėl kurių negali būti diskriminuojami žmonės ir dėl kurių negali būti ribojamos politinės teisės. Dar priėmus šį siūlymą būtų ne prie to švarko rankovė, ar kaip čia pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia pasiūlymo autorius kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Čia ponas J.Bernatonis jau pasakė, kad šitas siūlymas yra viena iš tokių fundamentalių žmogaus teisių, kurios negali būti varžomos. Aš nemanau, kad žmogaus teisė yra rankovė prie švarko arba švarkas prie rankovės. O kad jis yra ne vietoje, tai manyčiau, kad jis yra kaip tik vietoje, 2 straipsnio septintojoje dalyje. Siūlyčiau šitai priimti ir čia nereikia, ko gero, daug diskutuoti. Jūs galbūt ne taip suprantate, gal truputį “persuktai” jūs mąstote, aš nežinau.
PIRMININKAS. Visko gali būti, gerbiamasis Vaišnorai. Visiems pasitaiko: ir pranešėjui, ir kalbantiems.
Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Čia mes kalbame apie piliečių teisių nevaržymą dalyvauti referendume. Tačiau yra dar vienas klausimas. Mes jau apsisprendėm dėl 2 straipsnio trečiosios dalies. Visa tai palikom, kas čia yra, tuos išbraukimus. Jeigu mes leidžiam kaliniams ir kitiems dalyvauti referendume, yra viena tvarka, kokiu būdu iš tų piliečių rinkti parašus ir referendumo iniciatyvai. Aš manau, tai irgi yra jų pilietinė teisė. Kodėl šita teisė yra suvaržoma? Kai mes kalbam apie tai, kad negalima varžyti piliečių teisių dalyvauti referendume, šitose įstatymo pataisose tas suvaržymas egzistuoja.
Aš prašyčiau gerbiamąjį pranešėją apie tai pagalvoti ir suformuluoti straipsnį (gal kitoj vietoj ar kitą čia jau teikiamu papildyti), kad tie asmenys irgi galėtų pasirašyti iniciatyviniuose lapuose. Nes šita jų teisė dabar yra suvaržyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos A.Vaišnoro pasiūlymui vienas Seimo narys pritarė. Dabar galima pasisakyti vienam, kuris yra prieš jo pasiūlymą. Ar kolega A.Katkus prieš?
J.A.KATKUS. Aš negalėčiau pasakyti prieš.
PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas už ar prieš kolegos A.Vaišnoro pasiūlymą? Ne? Ačiū. Prašau, gerbiamasis Žebrauskai.
J.ŽEBRAUSKAS. Prieš, prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kaip teikiate balsuoti? Jūs gerbiamojo A.Lozuraičio pataisą priėmėt?
J.BERNATONIS. Taip, ir gerbiamojo A.Lozuraičio, ir gerbiamojo A.Vaišnoro bendrą pataisą, kad reikia išbraukti žodį “pagrindu”, priėmiau, kadangi tai yra redakcinė, sakykim, stiliaus pataisa. Bet...
PIRMININKAS. Bet nepriimat...
J.BERNATONIS. Bet negaliu priimti gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymo papildyti dar požymius, pagal kuriuos negalima riboti, kadangi, mano supratimu, tai yra pakankamai išsamiai išdėstyta šito 2 straipsnio septintojoje dalyje.
O gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui noriu atsakyti, jog jūsų siūlymas jau yra suformuluotas kitų Seimo narių ir pateiktas kaip alternatyvus, ir Seimas spręs, ar jį priimti, ar ne.
PIRMININKAS. Prašom tada, kas už kolegos A.Vaišnoro pasiūlytą šio įstatymo 3 straipsnio, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio septintosios dalies, papildymą, tas dabar pakels rankas. Prašom. Taip, už A.Vaišnoro pataisą. Gerbiamasis Landsbergi, jūs jau kelintą kartą replikuojat savo valia, be leidimo. Aš tai konstatuoju.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Kas prieš kolegos A.Vaišnoro papildymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 60.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Pataisai nepritarta, kadangi už ją balsavo tik 33, prieš - 60, 3 susilaikė.
Dabar dėl viso straipsnio. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau balsuoti prieš pono J.Bernatonio pateiktą šitą...
PIRMININKAS. 3 straipsnį.
A.KUBILIUS. 2 straipsnio septintąją dalį. Aš manau, kad tokiu atveju senoji redakcija yra kur kas geresnė, nes ji atitinka pono A.Vaišnoro pataisas, nes yra labai aiškus pono J.Bernatonio sumanymas, kad būtų galima varžyti žmonių teises dalyvauti referendume priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir užsiėmimo rūšies. Pavyzdžiui, Turniškėse bus galima surinkti parašus, o Lazdynuose jau nebus leidžiama surinkti parašų. Taip pat Fabijoniškėse, Šančiuose irgi bus uždrausta rinkti, matyt.
PIRMININKAS. Šančiuose specialiai reikės...
A.KUBILIUS. Aš manau, kad reikia balsuoti prieš pono J.Bernatonio šitą pateiktą aparatinį variantą, ir liks senas, geras, sovietinis įstatymas, su kuriuo mes galim ir toliau gyventi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš pakartoju, ką konstatavo A.Kubilius. Pasirodo, jam sovietiniai įstatymai patinka. A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš irgi pritariu A.Kubiliui, kad jeigu jam patinka sovietiniai įstatymai, tai galėtume ir susilaikyti.
Aš nuklysiu į šoną, kad visiškai be reikalo LDDP pradėjo šito įstatymo pataisas. Šito iniciatoriai turėjo būti konservatoriai, nes jie labai nori referendumo, ir turėjo visas šitas pataisas jie patys pateikti Seimui, ir būtume svarstę. Dabar konkrečiai dėl šito straipsnio aš noriu pasakyti, kad dėl jo jau tiek diskutuota ir dabar tiek pasiūlymų visokių, kad, man atrodo, neverta toliau tęsti diskusijų ir reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjas.
J.BERNATONIS. Aš noriu paneigti gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus teiginį, jog nepataisius ar, teisingiau, nepapildžius taip, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras, bus kažkaip ribojama piliečių teisė dalyvauti referendume. Atvirkščiai, aš manyčiau, kad tas detalizavimas gali, vienaip ar kitaip, reikalauti ir kitokio konkretizavimo ar detalizavimo ir priėmus gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymą tai gali netiesiogiai riboti teisę dalyvauti referendume. O gerbiamąjį Seimo narį A.Kubilių galiu nuraminti, jog Šančiuose buvo renkami parašai ir bus renkami.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti pakeliant rankas. Kas už 3 šio įstatymo straipsnį, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio septintąją dalį, šiek tiek suredaguotą pagal kolegų siūlymus, tas pakelia rankas. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 24.
PIRMININKAS. Kas susilaikė, taip pat prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 50 balsavus už, 24 - prieš, 4 susilaikius 3 straipsnis priimtas. Prašome 4 straipsnį, arba bazinio įstatymo 3 straipsnį.
J.BERNATONIS. Įstatymo 3 straipsnis, arba 4 šio pateikiamo pataisų įstatymo straipsnis, sukėlė ypatingą susidomėjimą. Yra pateikta labai daug siūlymų, todėl aš pasistengsiu juos visus iš karto apibūdinti ir pasiūlyti, kaip būtų galima balsuoti.
Visų pirma yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas, kad 3 straipsnyje ir visuose kituose vietoj žodžių “įstatymo nuostatos” vartoti žodžius “įstatymas arba įstatymo nuostatos”. Mes dėl to jau apsisprendėme, t.y. Seimas nusprendė balsuodamas dėl 1 straipsnio, ir pagal Seimo Statutą negalime grįžti prie to klausimo. Taigi šis pasiūlymas atkrinta.
Yra gerbiamojo Seimo nario A.Salamakino siūlymas, kad sąvoka “politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms” šiame ir kituose straipsniuose būtų pakeista sąvoka “politinės partijos ir politinės organizacijos”. Šiam siūlymui negaliu pritarti, kadangi čia negali būti analogijos su Rinkimų įstatymu. Rinkimuose sprendžiamas politinės valdžios klausimas, ar savivaldos, ar Seimo rinkimuose. Todėl, suprantama, ten dalyvavimas tik politinių partijų ir politinių organizacijų, na, o referendumo būdu gali būti sprendžiami įvairūs svarbūs valstybės ir tautos gyvenimo klausimai. Jeigu būtų priimtas gerbiamojo Seimo nario A.Salamakino siūlymas, tuomet, sakykim, blaivininkų draugijos visos, kiek jų yra Lietuvoje, negalėtų agituoti už tai, kad referendumu būtų priimtos “sausojo įstatymo” nuostatos. Panašių pavyzdžių būtų galima pateikti ir daugiau. Todėl šiam gerbiamojo Seimo nario A.Salamakino siūlymui nepritariu.
Taip pat yra trečias gerbiamojo Seimo nario L.Milčiaus siūlymas, kuris susijęs ir su kitais įstatymo straipsniais. Tai yra siūlymas 3, 9, 10, 11 ir kituose straipsniuose vietoj žodžių “Vyriausioji rinkimų komisija” įrašyti žodžius “Seimo paskirta komisija”. Tai irgi yra principinis siūlymas, kadangi projekto autoriai siūlo, kad referendumo klausimus spręstų Vyriausioji rinkimų komisija, kad kiekvieną kartą referendumui nebūtų sudaroma nauja komisija, kadangi pas mus valstybėje labai gausu referendumų. Mes tiesiog tapome referendumų valstybe, kaip yra pasakęs jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas. Todėl, aš manyčiau, ir jo organizavimo klausimus turėtų spręsti nuolatinė komisija.
Taip pat yra siūlymų pakeisti (gerbiamojo Seimo nario A.Salamakino) žodžius “suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms”. Aš sutinku, kad čia būtų vartojama ta pati sąvoka - “politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms”, kaip vartojama ir šio straipsnio pirmojoje dalyje. Taip pat yra du siūlymai papildyti šį straipsnį, t.y. trečia dalimi (gerbiamojo Seimo nario A.Salamakino), ir taip pat papildyti yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas. Dėl papildymų taip pat reikėtų balsuoti atskirai. Todėl aš siūlau visų pirma apsispręsti dėl gerbiamojo Seimo nario A.Salamakino siūlymo apriboti teisę visuomeninėms organizacijoms dalyvauti agitacijoje dėl referendumo. Aš manyčiau, jog to siūlymo Seimas neturėtų priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tamstą patikslinti ir kartu paaiškinti gerbiamajam A.Kubiliui. Pagal Statuto 160 straipsnį pasiūlymus, prieštaraujančius anksčiau priimtiems, posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Ne pranešėjas, o pirmininkas. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. (Salėje šurmulys) Kadangi apsispręsta, nuostatos ar įstatymai.
Taigi dabar prašom pasisakyti dėl gerbiamojo A.Salamakino siūlymo. Pirmiausia prašyčiau, kad jis pats pasisakytų, po to vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane pranešėjas įtikino, kad vis dėlto reikėtų ir blaivininkams, ir visiems kitiems agituoti. Todėl aš savo pasiūlymą atsiimu ir sutinku su juo, kad vis dėlto šita nuostata turėtų būti suderinta visuose straipsniuose, kaip jis sakė, ir prašyčiau nesvarstyti mano siūlymo, aš jį atsiimu.
PIRMININKAS. Sutinkat su ta redakcija, kurią siūlo pranešėjas?
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada klausimas šiek tiek lengvesnis. Dabar prašom, gerbiamasis pranešėjau, kurį kitą siūlymą teikiat balsuoti?
J.BERNATONIS. Tuomet reikėtų teikti balsuoti ir svarstyti gerbiamojo Seimo nario L.Milčiaus siūlymą 3, 9, 10, 11 ir kituose straipsniuose vietoj žodžių “Vyriausioji rinkimų komisija” įrašyti žodžius “Seimo paskirta komisija”. Taigi iš principo, kad Seimas apsispręstų, ar bus sudaroma nauja komisija, ar organizavimo funkcijas atliks Vyriausioji rinkimų komisija, nuolat dirbanti, nes jau šio straipsnio antrojoje dalyje yra numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka realizuojama teisė naudotis masinės informacijos priemonėmis.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius, kaip pasiūlymo autorius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų gerbiamasis J.Bernatonis be reikalo jaudinasi ir cituoja Prezidentą, kad Lietuva - referendumų šalis. Nieko blogo, tai tik patvirtintų demokratiją, jeigu kuo dažniau ir valdančioji partija atsiklaustų tautos vienu ar kitu klausimu. Tai tik būtų geriau. Yra ir kitos valstybės, kur referendumai rengiami dažniau ir dar smulkesniais klausimais. Taigi čia nereikia gąsdinti žmonių ir sukurti tokio vaizdo, kad Lietuvoje vien referendumai. Matyt, šituo laikotarpiu referendumų reikė-tų rengti iš tikrųjų daugiau, ir tai neblogai. Gali būti tokių momentų, kad referendumas gali sutapti su savivaldybių rinkimais ar Seimo rinkimais, ir jeigu yra sudaryta rinkimų komisija savivaldybių ar Seimo rinkimams, nieko blogo nebūtų, jeigu Seimas sudarytų atskiriems referendumams, gali jie būti ir specifiniai, kitą komisiją. Pavyzdžiui, šiuo atveju, manyčiau, būtų visai neblogai, jeigu referendumui Seimas sudarytų kitą komisiją, o ne Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Ačiū. Aš prašau gerbiamuosius Seimo narius tam pritarti ir už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūs nepasiūlėte diskutuoti antrosios pastraipos pirmojoje eilutėje formuluojamo pakeitimo. Vietoj “suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms” rašyti “politinėms partijoms” ir taip toliau, argumentuodamas, jog tai taip, kaip pirmojoje pastraipoje. Tačiau jūs pamiršote vieną žodį iš pirmosios pastraipos, būtent “piliečiams”. Ir tai yra gana charakteringa šitam svarstymui ir jo stiliui. Nes iniciatyvinė grupė nebūtinai yra politinė partija.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia yra du klausimai. Vienas - tai, ką sakė ponas L.Milčius, kad jeigu mes įrašytume, jog “Seimo paskirta komisija”, ir jeigu Seimas mato, kad sutampa tie dalykai, gali paskirti ir tą Vyriausiąją rinkimų komisiją. Čia prieštaravimo nėra. Bet jeigu ta Vyriausioji rinkimų komisija yra tikrai labai užsiėmusi ir reikia rengti referendumą, galim sudaryti kitą komisiją. Tai neprieštarauja vienas kitam ir, aš manau, pono L.Milčiaus siūlymas yra gan logiškas.
Tačiau aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą dalyką šitame pačiame straipsnyje. Jau dabar mes turim labai blogą iniciatyvą, kai agitacijai prieš referendumą Vyriausybė naudoja biudžetines lėšas. Ir aš manau, kad šitame straipsnyje turi būti labai aiškiai pasakyta, kad valstybinių lėšų agitacijai negalima naudoti. Ir dabar reikėtų pateikti ieškinį Vyriausybei, kuri pusės milijono tiražu išplatino pareiškimą už valstybės lėšas, t.y. už mokesčių mokėtojų lėšas. Tam tokios teisės jinai neturi. Aš prašyčiau gerbiamąjį pranešėją į tą pastabą atkreipti dėmesį ir jeigu ne šitame, tai kitame straipsnyje labai griežtai tai suformuluoti. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Bendinskas. Po to pranešėjas.
A.BENDINSKAS. Aš už tai, kad savo pareigas tiksliai atliktų Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, noriu priminti, kad ir Konstitucijoje nenumatyta, kad įvairiausiems referendumams surengti reikia sukurti naujas vyriausiąsias rinkimų komisijas. Todėl reikėtų tenkintis ta, kuri dabar yra, ir referendumas, man atrodo, jos per daug neapsunkins ir ji atliks savo funkciją. Naujų rinkimų komisijų sudarymas tiktai sukeltų tam tikrą painiavą. Tas nenumatyta, kaip pabrėžiau, ir Konstitucijoje.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosim dėl kolegos L.Milčiaus siūlymo. Prašom.
J.BERNATONIS. Visų pirma dėkoju gerbiamajam Seimo nariui V.Landsbergiui, jog jis priminė. Aš supratau, kad tai yra savaime suprantamas dalykas, ir kalbėjau apie tą pačią sąvoką, kuri pavartota, žinoma, ir “piliečiams”, todėl aš norėčiau dabar perskaityti tiksliai, kaip aš teikiau tą formuluotę. “Šiai teisei realizuoti piliečiams ir politinėms partijoms, kitoms politinėms bei visuomeninėms organizacijoms suteikiamos patalpos” ir t.t., taip, kaip yra tekste.
Taip pat norėčiau paaiškinti gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui, jog Vyriausybė vadovavosi dabar galiojančiu Referendumo įstatymu (kadangi šios pataisos nepriimtos) tiek, kiek jis neprieštarauja Konstitucijai, todėl ieškinys, pateiktas Vyriausybei, mano manymu, negali būti teikiamas, kadangi įstatymai atgal negalioja, kaip jūs puikiai žinote. Išlaidų, susijusių su referendumo rengimu, klausimas yra sprendžiamas 5 straipsnyje, o ne 3 straipsnyje. Be to, man visuomet labai nepatogu gerbiamiesiems signatarams priminti jų sprendimus, tačiau ir šį kartą tenka priminti, jog kai buvo rengiamas referendumas dėl Konstitucijos, specialiame įstatyme referendumo organizavimo klausimas buvo pavestas, jei aš neklystu, Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu klystu, gerbiamieji signatarai mane pataisys.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už... Dėmesio, kad nesupainiotumėt! Kas už kolegos L.Milčiaus patikslinimą, kuris po to galiotų ir kitiems straipsniams, kas už kolegos L.Milčiaus patikslinimą bazinio įstatymo trečiajam straipsniui, arba šio įstatymo ketvirtajam straipsniui, tas dabar pakelia rankas. Prašom.
Galima ir dvi rankas kelti, bet bus skaičiuojama viena. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 22.
PIRMININKAS. Kas prieš kolegos L.Milčiaus pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 42.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 22 balsavus už, 42 - prieš, 1 susilaikius kolegos L.Milčiaus pataisa nepriimta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, ačiū, kolegos. Taip, pertrauka iki 12.05 val. Bus svarstomas trečiasis darbotvarkės punktas - nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko” projekto priėmimas.
Ir dabar kol kas dar žodis replikai gerbiamiesiems A.Kunčinui ir V.Jarmolenkai.
A.KUNČINAS. Malonu, kad į posėdžio pabaigą posėdžio pirmininką nugalėjo demokratijos pradai ir jis suteikė žodį...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, gerbiamasis Kunčinai!
A.KUNČINAS. Aš tiesiai į mikrofoną šneku...
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš noriu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kadangi man žodis laiku nebuvo suteiktas, kad jinai išstudijuotų šio posėdžio stenogramą ir įvertintų Seimo nario A.Kubiliaus kalbą trimis aspektais: pirmiausia, kiek yra etiška vartoti savo kalboje žargonizmus ir nevalstybinę kalbą. Antrasis aspektas - kiek jisai savo kalba įžeidinėjo kitus Seimo narius ir Lietuvos piliečius. Kadangi klausimą dėl jo pasisakymų prieštaravimo Konstitucijai gali spręsti tiktai Konstitucinis Teismas, o apie tai bus sprendžiama po Etikos ir procedūrų komisijos, aš asmeniškai įsipareigoju, kol nebus atsakymo iš Etikos ir procedūrų komisijos, kreipdamasis į Seimo narį A.Kubilių nevartoti kreipinio “gerbiamasis”.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros...
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš taip supratau, kad viso straipsnio mes nepriėmėm ir balsavom tiktai dėl neaptarto L.Milčiaus pasiūlymo. Jūs procedūriškai neleidot, neišskyrėt ir nebuvo pasisakymų už tą pasiūlymą ar prieš.
PIRMININKAS. Buvo!
V.JARMOLENKA. Mes visi pasisakėm dėl straipsnio.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Jarmolenka, juk viskas buvo. Ačiū. Pertrauka iki 12.05 val. Ačiū.
Pertrauka
Nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko" projekto priėmimas (94.06.09)
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar trečiasis darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko” priėmimas. Primenu, kad mes turėtume pagal bendrą tvarką pasisakyti dėl balsavimo motyvų keturi - už, keturi - prieš, bet Statutas leidžia, jeigu Seimo nariai pageidauja, dar pretendentą paklausinėti. Ar yra pageidaujančių? Ar galim kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis pretendente, prašom į tribūną.
Aš labai atsiprašau kolegų, aš iš tikro ne laiku pradėjau Seimo posėdį. Aš labai apgailestauju, bet vis dėlto, kadangi jis pradėtas, mes jį tęsim. Prašom, gerbiamasis Vaigauskai, kolega J.Listavičius nori jūsų paklausti. Pasisakyti? Ir visi kiti? Kolega A.Vaišnoras taip pat pasisakyti? Ačiū. Tada ačiū, gerbiamasis pretendente.
Dabar dėl balsavimo motyvų keturi - už, keturi - prieš. Minutėlę, iš naujo įjungsiu kolegą J.Listavičių. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, netrukus bus paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Nepolitizuotas Seimo Pirmininkas pateikė dar labiau nepolitizuotą ir neangažuotą kandidatūrą į minėtos komisijos pirmininko postą. Nebuvo reikalo nei tartis, nei aptarti su kitomis partijomis ar organizacijomis siūlomą kandidatūrą, viskas buvo aišku. Taigi LDDP ir Seimo dauguma paskirs dar vieną draugą viršininku į vadovaujantį postą.
Į išsakytą svarstymo metu mintį, kad LDDP ir Seimo dauguma nesiskaito su metodais ir priemonėmis, kai reikia sustiprinti savo nomenklatūrininkų gretas, nebuvo reaguota. Veikiama pagal principą: kiekvienam kilbukui savas kabliukas. Tokiu atveju dingsta lakštingalų balsai, pamirštama demokratija, nereikia santarvės ir susitarimo. Kaip čia nepatikėsi, kad į atitinkamą kėdę yra vienintelė ir nepakeičiama persona. Kompetencija ir kvalifikacija tampa niekuo dėti, negalioja kitiems keliami reikalavimai. Į piramidę turi būti įmūrytas tik tas vienas ir vienintelis akmuo, ir ne bet koks, o švarus, nepolitizuotas, neangažuotas, užgrūdintas, gerai, jei praėjęs okupacinio režimo elitų mokslus ir praktiką ar šiaip supažangėjęs iki savo draugo ar įrankio lygio.
Šiuos standartus visiškai atitinka dabar pateikta balsuoti kandidatūra. Taigi nuo šios dienos Lietuvos gyventojų, rinkėjų interesus gins rimtas kovotojas už tiesą, už įstatymą, su švaria tarybine biografija, gerais darbais, kryptingai orientuotais į savo mokytojus. O vieną iš tokių įstatymų mes šiandien kaip tik jau ir pradėjom priiminėti.
Pasisakau prieš šią kandidatūrą. Toks pirmininkas niekada negins ir neatstovaus Lietuvos interesams. Jis aklai vykdys savo darbdavių ir draugų užduotis, gins LDDP, suaugusios su senąja SSKP (LKP) nomenklatūra ir mafija, interesus. Kviečiu Seimo narius pamąstyti ir balsuoti už tinkamesnės kandidatūros paieškas.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jeigu galima, aš norėčiau susikeisti su profesoriumi V.Landsbergiu.
V.LANDSBERGIS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, ką anksčiau mėgdavo ir iki šiol labai mėgsta akcentuoti LDDP dauguma Seime ir kitose vietose, t.y. apie būtinybę tokiose pareigose turėti nepolitizuotus veikėjus ir asmenis. Šiuo metu siūlomas asmuo yra superpolitizuota asmenybė. Vien dėl to aš siūlau atsisakyti šito siūlymo ir paieškoti kitokios kandidatūros tai labai reikšmingai ir iš tolo matomai vietai. Mes turime, matydami daugelį nedemokratiškų bruožų valdančiosios partijos veikloje, bent fasadą turėti gražesnį. Ir pati valdančioji partija galėtų būti tuo suinteresuota. Todėl siūlau balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Ačiū. Šiandien jau teko man ištarti frazę apie tai, jog valdančioji partija siekia įsiamžinti. Aš priminsiu, jog įvairiais įstatymais, įvairiais žingsniais tai buvo daroma. Prisiminkime kad ir forsavimą dėl Nepaprastosios padėties įstatymo. Štai dabar jau turėjome priimtas kai kurias Referendumo įstatymo pataisas ir galų gale mums pateikiama aiškiai politizuota ir visiškai aišku kieno interesus išreiškianti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko kandidatūra. Manau, kad ir tauta, ir visi sąmoningi jos piliečiai supranta, ką reiškia šitie valdančiosios partijos žingsniai.
Aš neturiu iliuzijų, kad LDDP sustotų pusiaukelėje, siekdama šito įsiamžinimo. Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog visi šitie žingsniai, o ypač jeigu turėsime omeny socialinę ir ekonominę politiką, žmonių skurdinimą, visa tai kartu paėmus skatina žmonių nusivylimą savo valstybe ir demokratija. Neduok Dieve, jeigu matydami tai, kas dabar vyksta, žmonės nusivils ir rinkimais, jeigu jie iš viso nebetikės, kad įmanoma sąžiningai surengti bet kokius rinkimus ir balsavimus. Manau, kad valdančiajai partijai reikėtų vis dėlto pagalvoti, ar ne per didelę atsakomybę imasi ant savo pečių, kada jauna, vos gimstanti demokratija yra tokiu būdu marinama ir skatinamas visiškas žmonių pasyvumas, netikėjimas ir abuojumas.
Aš manau, anksčiau ar vėliau, net ir siekiant įsiamžinti, net ir tą komunizmo mumiją guldant į didelę valdžios piramidę, vis tiek teks atsakyti už tai, todėl siūlyčiau bent susilaikyti ir paieškoti kitos kandidatūros. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau kreiptis ir į valdančiosios partijos atstovus, ir į visus Seimo narius, kad mes daug emocijų turėjome svarstydami klausimus, kaip sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija, ir tada buvo daug dėmesio kreipiama į kompetenciją, ir buvo siūloma, kad komisijose dalyvautų kuo daugiau teisininkų. Manyčiau, kad tikslingiausia siekiant konsenso, siekiant pasitikėjimo ir kompetencijos kreiptis į Teisininkų draugiją, kuri rekomenduotų nepartinį teisininką vadovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai, o ne šitaip politizuotai paskirtų postą labai reikšmingam valdančiosios partijos atstovui, nors vis dėlto rinkimuose dalyvaus ne viena šita partija. Be abejo, neturės pasitikėjimo tokia komisija, kuriai vadovauja žmogus, dėstęs aukštojoje partinėje mokykloje ir 1991 m., kai Lietuva jau buvo laisva ir nepriklausoma, dar buvo Visuomenės mokslų akademijos aspirantas Maskvoje. Aš vis dėlto siūlyčiau iš tikrųjų susimąstyti. V.Skuodžio paskyrimo Genocido tyrimo centro vadovu pasekmės, kurios šiandien Lietuvoje jaučiamos, yra didžiulis žmonių sukiršinimas. Be reikalo gerbiamasis Ministras Pirmininkas A.Šleževičius kalba, kad būtent Demokratinės darbo partijos laimėjimas yra tai, kad žmonės nekiršinami. Aš pasakyčiau atvirkščiai. Akcija trunka daugiau kaip pusę metų. KGB rūmuose yra įvairūs protestų renginiai, didžiulis nepasitenkinimas, ir tai turėtų įspėti valdančiąją partiją, kad vis dėlto būtų demokratiška, kad dauguma priimtų kompromisinius sprendimus, kad ir mažuma juos pripažintų ir būtų jais patenkinta. Todėl aš agituoju balsuoti prieš pasiūlytą Zenono Vaigausko kandidatūrą. O siūlytojams siūlyčiau iš viso atsiimti šitą kandidatūrą, apsigalvoti, pamąstyti, kol dar nevėlu, ką jie daro.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pranešu, kad keturi pasisakė prieš, todėl dabar prašyčiau, kaip reikalauja Statutas, kalbėti tiktai už. Priešingu atveju būsiu priverstas išjungti.
Gerbiamasis A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Be abejo, aš laikausi Statuto reikalavimų ir kalbėsiu už šitą kandidatūrą. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį. Aš domėjausi tais klausimais, kaip kitose šalyse, pasaulyje šitas dalykas yra tvarkomas. Pasirodo, kad ir Prezidentas B.Klintonas savo vyriausiąjį referentą yra paskyręs rinkiminių komisijų vyriausiuoju pirmininku. Taip pat vienoje Centrinės Afrikos gentyje Niam-niam karaliaus vyriausiasis patarėjas - referentas irgi buvo paskirtas rinkimų komisijos pirmininku, kada reikėjo rinkti vietinės savivaldos seniūną. Todėl manyčiau, kad precedentų mes turime, ir savi žmonės tą darbą geriau atliks negu kokie svetimi atėjūnai. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas - už. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš taip pat palaikau Z.Vaigausko kandidatūrą. Nežinau, ar prieš mane kalbėjusieji Seimo nariai yra dalyvavę rinkimų komisijose įvairiuose buvusiuose rinkimuose ir referendumuose Sąjūdžio valdžios laikais. Man teko dalyvauti. Aš turėjau progos matyti, kaip elgėsi komisijose šitos buvusios valdančiosios partijos - Sąjūdžio atstovai. Todėl tos jų kalbos... Tiesiog keista jų klausyti. Nes juk visi biuletenių klastojimai ir deginimai ir visokie kitokie dalykai buvo tose komisijose daromi jų žmonių. Jie dabar tai perkelia ant kitų. Savo nuodėmes mėgina perkelti ant kitų. Aš manau, kad Z.Vaigauskas kaip tik tada toj sunkioj situacijoj pasirodė kaip žmogus, kuris šaltakraujiškai mėgino atlaikyti visas falsifikacijas. Todėl tikiuosi, kad jis ir ateity sąžiningai dirbs, sąžiningai laikysis įstatymų. Siūlau pritarti jo kandidatūrai.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man labai malonu, kad vienas Konservatorių partijos narių ponas V.Landsbergis susirūpino mūsų partijos fasadu. Kaip aš suprantu, mūsų partijos fasadą norėtų papuošti savo nomenklatūros atstovu. Deja, mums kur kas labiau rūpi ne mūsų partijos fasadas, o vidiniai dalykai. Manyčiau, kad kaip tik Z.Vaigauskas kur kas labiau atitinka rinkimų komisijos pirmininkui keliamus reikalavimus, negu tie žmonės, kuriuos galėtų pasiūlyti konservatoriai, puošdami mūsų partijos fasadą. Dėl to aš palaikau Z.Vaigausko kandidatūrą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, po landsberginės - vagnerinės diktatūros laikotarpio, kurios metu buvo sujaukta visa Lietuvos ekonomika, supriešinti žmonės, yra tokios graudžios pasekmės. Visos Lietuvos milžiniškas nuskurdimas. Beje, labai gerai, kad žmonės pradėjo atsirinkti, kas yra kas, kas kalba, kas ką daro, o kas šiaip tyčiojasi iš tautos. Gerbiamasis Z.Vaigauskas iš tikrųjų per visą laikotarpį pasirodė kaip sąžiningas ir padorus žmogus. Todėl aš manau, kad ir tose pareigose jis toks išliks. Kviečiu balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi pasisakė už, keturi - prieš.
A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras dar nori kai ką linksmo pasakyt. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš noriu ne linksmo, o pasakyti teisybę. Nors ji galbūt jums ir nepatinka, kaip dažnai būna, bet iš tiesų aš prašiau mane sukeisti tik kalbėjimo vietomis su profesorium V.Landsbergiu. O jūs mane ištrynėt visiškai, na, galbūt ne iš gyvenimo, bet iš kompiuterio. Iš gyvenimo sunku būtų ištrint.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Tikrai blogai supratau, kolega. Bet ačiū už dėmesį, prašom pasiruošt balsuot. Prieš tai registruojamės. Aš labai atsiprašau, tikrai nesupratau. Aš galvojau, kad gerbiamajam V.Landsbergiui būtinai reikia suteikt žodį kieno nors sąskaita. (Balsai iš salės) Tada atsiprašau, būtų “nukritusi” gerbiamoji Z.Šličytė. Ar būtų gražu, kad moteris nukristų? Gerai. Ačiū.
Salėje 75 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo grupė gal suskaičiuotų. Per tą laiką aš savo mielam bičiuliui V.Jarmolenkai suteikčiau žodį. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai prašau paaiškinti, kokia balsavimo procedūra bus pas mus. Ar yra numatoma slapto balsavimo procedūra, biuleteniais, vardiniu ir t.t. Prašom pacituoti mums atitinkamus straipsnius šito įstatymo, kurį priėmė ponas J.Bernatonis ir jūsų partija.
PIRMININKAS. Vardinis balsavimas nenumatomas. Aš galiu iš karto pasakyt. Balsuosim paprastai pakeldami rankas. Taigi prašom pasiruošt. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko”? Prašom pakelt rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Kas prieš?
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Minutėlę...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 27.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 42 balsavus už, 27 - prieš ir 1 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko” priimtas. Sveikinu gerbiamąjį Z.Vaigauską. Žodis A.Kubiliui.
A.KUBILIUS. Ponai, aš dabar turbūt daugiau vartosiu lietuvių kalbą, nes ponas A.Kunčinas čia skundėsi. Todėl aš pavadinsiu “ponai aparatininkai”, gal reiktų “ponai aparatūrininkai”, bet turbūt vadinsiu “ponai aparatininkai”. Aš norėčiau paklausti, kodėl ponas aparatininkų pirmininkas nepasiūlė Seimui balsuoti dėl kiekvieno punkto? Štai yra keli punktai. Aš manau, kad turėjom balsuoti pastraipsniui. Aš labiausiai jaudinuosi dėl 3 punkto. Kodėl mes taip urmu balsavom, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo? O gal, pavyzdžiui, po 10 metų jis galėtų įsigalioti? Aš siūlau perbalsuoti ir balsuoti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Jeigu kolegos iš tikrųjų turi daug laiko, šiandien padirbėsim ilgiau. Galim šitai padaryt.
Prašom. 1 punktas. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko paskyrimo. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš, jeigu dar norit pasisakyt dėl balsavimo motyvų. Prašom. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš pasisakau prieš ir štai dėl ko. Poną Z.Vaigauską aš pažinojau nuo Seimo rinkimo procedūros laikų. Tuomet ponas Z.Vaigauskas labai ištikimai ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas ir labai sėkmingai ignoravo 44 straipsnį. Todėl aš manau, kad ir dabar jis sėkmingai vykdys savo šeimininkų užsakymus. Todėl aš negalėčiau balsuot nė už vieną - nei už 1, nei už 2, nei už 3 straipsnį. Nes aš įsitikinęs, kad jis nebus objektyvus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Liutikas dėl 1 straipsnio.
V.LIUTIKAS. Profesorius V.Landsbergis paminėjo, kad kandidatas Z.Vaigauskas yra superpolitizuota asmenybė. Jei jau jis toks, tai pagal naudojamą kriterijų visa kairioji Seimo dalis yra tokia. Bet juk tenka su mumis dirbti. Tai tuo labiau galima bendradarbiauti ir su Z.Vaigausku. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už 1 punktą, prašom pakelt rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 28.
A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dabar negalima kalbėt. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 40 balsavus už, 28 - prieš, 1 susilaikius 1 punktas priimtas.
Dėl 2 punkto. Kas nori dėl balsavimo motyvų? A.Kubilius. Dėl tvarkos - po balsavimo. (Balsai iš salės) Prašom netriukšmaut, gerbiamasis Jarmolenka. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs balsavimo dar nepaskelbėt, todėl turit leist pasisakyt dėl vedimo tvarkos. Aš noriu pasisakyt prieš 2 punktą, nes manau, kad tas punktas leidžia LDDP įtraukt dar vieną narį į Rinkimų komisiją. Tai yra LDDP turės jau tris narius. Nieko nekalbama apie tai, kad Z.Vaigauskas sustabdo savo narystę LDDP. Manau, kad iš principo ponas Z.Vaigauskas yra gabus žmogus, gali suderinti visas pareigas. Ir Prezidento referento, ir komisijos nario, ir komisijos pirmininko. Aš manau, kad šitaip suderinus visas pareigas nebus jokių problemų dėl premijų skyrimo, kaip čia buvo dėl anų premijų. Aš manau, kad tas punktas visai nereikalingas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, noriu priminti. Pirma žmogų reikia paskirt, po to jau iš partijos išstot, o ne atvirkščiai. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man atrodo, kad šito klausimo svarstymas padės susivienyti beskylančiai Konservatorių partijai, kadangi abiejų beskylančių flangų atstovai vieningai pasisako prieš Z.Vaigausko kandidatūrą. Na, o kadangi mūsų frakcija nagrinėjo vieningai, todėl aš pasisakau už 2 punkto priėmimą.
PIRMININKAS. Prašom balsuot dėl 2 punkto. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 nutarimo punktas? Prašom pakelt rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 25.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 47 balsavus už, 25 - prieš ir 2 punktas priimtas. Vis dėlto 3 punktas. Reikia dėl jo balsuot? Prašom dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau tą punktą visiškai išbraukti ir priimti atskirą nutarimą dėl šio nutarimo įgyvendinimo tvarkos, kuriame būtų numatyta, kad ponas Z.Vaigauskas po to, kai Konstitucinis Teismas pripažins, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla, susijusi su vadinamąja trijų mandatų byla, buvo neteisėta, tai ponas Z.Vaigauskas atsakys personaliai ir atlygins moralinę ir materialinę žalą trims Seimo nariams. Todėl aš siūlau šitą punktą išbraukt ir priimt tokį atskirą nutarimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega Z.Povilaitis. Prašom. Už ar prieš?
Z.POVILAITIS. Aš siūlau balsuoti už pono Z.Vaigausko kandidatūrą. Kodėl mūsų dešinieji prieš? Aš galiu priminti iš savo patyrimo, kur dėl rinkimų komisijos (...) Šakių rajono apygardoje renkant į Seimą komisijos pirmininko... Kartu pavaduotoju buvo A.Endriukaičio padėjėjas ponas Vencas. Pusę metų truko teismas. Žinoma, aš pavėlavau dėl to pusę metų, taip ir liko kaltininkai neįrodyti. Štai kaip dirbo ankstesnės komisijos ir kokie buvo žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už 3 punktą, prašom pakelt rankas. (Balsai iš salės) Taip, geležinė logika, kolega Bendinskai. Gerbiamasis Tupikai, jeigu jūs norit, kad priimtų atgal į partiją, prašykit Burokevičiaus. (Juokas salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Dovanokit, už - kiek? 50. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 31.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi 50 balsavus už, 31 - prieš ir 1 susilaikius priimtas ir 3 punktas. Dabar skelbiu dar kartą balsavimą dėl viso nutarimo. Kas už tai... Dėl asmeninių motyvų posėdžio pabaigoje. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko”, prašom balsuot. Motyvai jau buvo pasakyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 30.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, dar kartą balsavus 48 - už, 30 - prieš ir 3 susilaikė. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko” priimtas. Gerbiamąjį Z.Vaigauską antrą kartą sveikinu. Minutėlę, dabar dar pasisakys Seimo nariai, tada - taip. Tada gerbiamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Prašom. Kolega P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Ačiū. Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką A.Kairį. Paprašykit, kad A.Kunčinas netrukdytų! Žodžio nepriimu...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kunčinai, prašom netrukdyti! Kolega P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Kreipiuosi, kad šiandien posėdžio metu posėdžio pirmininkas ponas Č.Juršėnas mane įžeidė balsavimo metu, kai pareiškė, kad galėčiau būti vėl priimtas į jų partiją, jeigu tai patvirtintų M.Burokevičius. Aš jaučiu, kad tai yra specialus įžeidinėjimas. Todėl prašyčiau apsvarstyti Seimo Pirmininką Etikos ir procedūrų komisijoje. Arba gali dabar manęs atsiprašyti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Tupikai, prisidedu prie tamstos prašymo ir labai norėčiau, kad mus abu kartu, kaip buvusius TSKP narius, apsvarstytų gerbiamasis A.Kairys. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom. (Triukšmas salėje) Ir už elgesį taip pat, aš nesiginčiju. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto norėčiau, kad čia būtų Seimo posėdžių salė, kad jam vadovautų Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas, o ne būtų kažkoks turgelis ar dar kažkas panašaus, o ponas Pirmininkas neužsiiminėtų įvairių pasakymų iš vietos, visokių, įvairiausių, ir iš vienos pusės, ir iš kitos, komentavimu, o vadovautų posėdžiui! Tai būtų pretekstas mano prašymo Etikos ir procedūrų komisijai, kad išnagrinėtų Seimo Pirmininko posėdžių vedimo tvarką: ar jis laikosi Statuto, ar ne? Kiek kartų po kiekvieno kokio nors pasisakymo iš vietos jis paleidžia repliką. Ar tai yra numatyta Statuto, ar tai yra jo iniciatyva toksai darymas? Aš nežinau, tyčia ar netyčia, ar nesusilaiko, ar kaip čia yra? Viena vertus, mus kaltina, kad mes gaišinam laiką naudodamiesi Statuto numatyta teise ir replikuoti, ir pasisakyti, ir dėl vedimo tvarkos, ir visa kita. Kita vertus, posėdžio pirmininkas savo replikoms turbūt sunaudoja, na, kelis kartus daugiau laiko ir padaro posėdžių salėje tokią visiškai nereikalingą įtampą, pasišaipymo vienų iš kitų atmosferą. Aš manyčiau, kad šitą praktiką laikas baigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš dalies su gerbiamuoju S.Pečeliūnu sutinku. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Ne veltui sakoma, kas širdy, tas ir ant liežuvio. Aš suprantu, kad posėdžių pirmininkams brangi pono M.Burokevičiaus pavardė. Siūlau ją vartoti savo frakcijoj, o ne salėje. Ir dar prie dešiniųjų klijuoti...
PIRMININKAS. Prašom savo frakcijoj ir vartoti. Kolega V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš manau, kad čia kaip nors susikalbėkime. Kiek kartų mūsų pusės buvusieji yra buvę kaltinti, kad jie buvę. Viešpatie tu mano! Susumavus čia išeitų šimteriopai daugiau, vadinasi, pasakyta ir žodžių, ir daugiau laiko, negu kad šiandien mes prakalbom apie vieną buvusį iš kitos pusės.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Vaišnoras.
G.A.PAVIRŽIS. Dovanokit, ir aš čia stoviu, gerbiamasis Pirmininke.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs man tada atėmėte galimybę pasisakyti, nors pagal Seimo Statutą, žinoma, aš turėjau tai padaryti. Na, jau tai, ką aš būčiau sakęs tada, žinoma, neturės įtakos visam mūsų sprendimui, nors visa procedūra buvo sumaišyta. Tačiau aš noriu pasakyti viena ir pasveikinti LDDP partiją ir frakciją, kad pono Z.Vaigausko paskyrimas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku tai yra kaip tik tie klijai, kurie laikinai, žinoma, suklijuos jūsų valdančiąją partiją. Tačiau neužmirškite, kad artėja Tėvynės sąjungos referendumas.
PIRMININKAS. Ačiū už priminimą. Gerbiamasis G.Paviržis. Po to naujasis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mane labai sujaudino dešiniosios pusės kolegų pasisakymai, kurie labai nerimavo, kad trukdomas posėdis eiliniais išpuoliais, pasisakymais ir t.t. Noriu priminti, kad ana pusė daug daugiau trukdo per posėdžius. Tai rodo mūsų stenogramos ir susumuoti rezultatai, kas daugiausia puola prie mikrofonų ir be tikslo kalba.
O jums, Pirmininke, noriu priminti, kad yra mūsų patvirtinta darbotvarkė, ir mes nuo jos labai nutolom, todėl grįžkim prie jos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seime, leiskite jums padėkoti už pareikštą pasitikėjimą... (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti!
Z.VAIGAUSKAS. Procedūra tikrai nebuvo lengva, ji priminė rinkimų batalijas, įvykusias prieš dvejus metus. Kažkodėl tie žmonės, kurie tuo metu turėjo tokius rėmėjus, kurių elgesį svarstė Lietuvos Respublikos spauda, rinkimų komisijos, Aukščiausiasis Teismas, prokuratūra, dabar kaltina kitą pusę dėl įvairių pažeidimų, t.y. demokratijos nesilaikymu ir dėl visų kitų, dėl ko tiktai nori... Aš nesuprantu, ar mums reikia Lietuvoje didinti įtampą? Ar mums Lietuvoje reikia pasiekti, kad būtų laikomasi įstatymų?
Aš iš šios tribūnos pažadėjau, kad mano veikla bus nukreipta, kad būtų griežtai ir nepriekaištingai laikomasi Lietuvos įstatymų. Aš suprantu, kad tie, kurie balsavo prieš mane, kurie sakė visus žodžius, puikiai supran-ta, kad jų balsavimas tikrai neatsilieps mano vertinimui, jų tolesnis elgesys ir visa kita. Aš vadovausiuosi tiktai įstatymu. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti!
Z.VAIGAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad kaip iki šiol man niekas negalėjo pareikšti kokių nors priekaištų, kad aš kažką konkrečiai padariau ne taip, kad esu kažkaip pažeidęs įstatymą, taip bus ir ateityje. Ačiū jums.
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar darbotvarkės 4 punktas - įstatymo “Dėl Politinių partijų įstatymo pakeitimų ir papildymų” projektas, taip pat ir jį lydintis įstatymo projektas. Pranešėja - kolegė G.Jurkūnaitė. Priėmimo stadija. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamoji pranešėja!
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, jums pateiktas Politinių partijų įstatymo pakeitimų projektas. Kaip jūs žinote, tai yra pakeitimai vienu aspektu, o būtent, kad politinių partijų ir politinių organizacijų teisės ir pareigos būtų vienodos. Kitaip sakant, kad tos organizacijos, kurios apsisprendžia dalyvauti politinėje veikloje, registruotųsi pa-gal tą patį įstatymą, įgytų tokias pat teises ir pareigas.
Kokių nors kitų pasiūlymų raštu negavau. Tiesa, šiandien rytą buvo išdalytas vienas pasiūlymas dėl tokio negirdėto man įstatymo. Parašyta čia taip: “Pasiūlymai dėl politinių partijų ir organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto įstatymo papildymo”. Kadangi tokio įstatymo apie politinių partijų finansavimą nėra, matyt, yra kažkoks nesusipratimas. Bet idėja yra tokia, kad politinės partijos ir politinės organizacijos, atstovaujamos Seime, gauna iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų plėtoti partinę veiklą. Toliau siūloma, kiek čia turėtų būti pervedama partijoms litų. Aš noriu pasakyti, kad pagal dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą yra straipsnis, kuris numato, kad Vyriausybė gali remti partijas, kurios turi vietų Seime. Todėl jau dabartinis įstatymas, galiojantis, veikiantis Politinių partijų įstatymas... gali gauti dotacijų iš valstybės biudžeto. Todėl aš manau, kad jeigu Seimas nutartų laikytis šitos galimybės, įteisintos esamame įstatyme, tai, sakykim, rudenį svarstant kitų metų valstybės biudžetą būtų galima biudžete numatyti lėšų partijoms, kurios turi vietų Seime, finansuoti.
Todėl manau, šito atskiro straipsnio, kaip čia siūloma, siūlyčiau neįtraukti ir siūlyčiau priimti tą projektą tokį, koks jis buvo pateiktas, t.y. būtent šituo vienu aspektu, kad politinių partijų ir politinių organizacijų teisės ir pareigos suvienodinamos.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, kuris Seimo narys taip žiauriai suklydo ir parašė ne tą įstatymo pavadinimą?
G.JURKŪNAITĖ. Seimo narys A.Vaišnoras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes galėtume atleisti šitą klaidą ir vis dėlto tą alternatyvą svarstyti? Atleista bendru sutarimu. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikėtų sutarti dėl viso šio įstatymo. Ar balsuosime kaip paprastai pastraipsniui, kadangi, kaip minėjo ir pranešėja, ir kaip jūs matote iš projekto, visur yra esminis vienas siūlymas - įstatymą vadinti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymu, t.y. sąvoka “politinių partijų” keičiama sąvokomis “politinių partijų ir politinių organizacijų”. Įstatymo atskiruose straipsniuose konkrečiai nurodyta, kaip tos sąvokos keičiamos. Ar reikia mums balsuoti dėl kiekvieno punkto, ar galime balsuoti iš karto už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašom pasisakyti gerbiamuosius Seimo narius...
A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dabar dėl vedimo tvarkos pasisakys gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Noriu ponui J.Bernatoniui pasakyti viena, kad jis turbūt užmiršo ir mano, kad jis yra ponas Dievas, kaip yra įpratęs partijoj, kad ir Seime yra ponas Dievas, jis imasi atleisti arba neatleisti. Aš manyčiau, jeigu aš padariau klaidą, tai aš pats galiu kreiptis į ką nors, eiti ar į partijos centro komitetą, ar pas poną J.Bernatonį ir prašyti atleidimo. Kadangi jūs iš tiesų nesate ponas Dievas, tai man jūsų atleidimas nereikalingas. Mano siūlomą pataisą siūlau priimti ir svarstyti jau vien dėl to, kad dotacija būtų lyg ir išmalda partijai. Aš manau, kad partija nereikalauja ir nereikia jai jokios išmaldos. Ji turi gauti pagal įstatymą tai, kas faktiškai priklauso, ir šitokia nuostata yra įtvirtinta visose demokratinėse valstybėse. Jeigu jums kada nors teko matyti partijos įstatymus Vakarų Europoj, aš manau, kad partijos yra finansuojamos ne dotacijų pagrindu, ne dotacijomis, o pagal tai, kiek jos nusipelnė savo politine ir visuomenine veikla.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanau taip apie save, kaip apie mane mano gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras, ir tokių šventvagysčių nekalbu. Kvie-čiu visus Seimo narius Dievo vardo be reikalo neminėti. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, gerbiamoji pranešėja turėjo susirasti ir mano siūlomas pataisas, kurios yra susietos su Nepaprastosios padėties įstatymu. Jeigu mes aną įstatymą priimdami, t.y. kai kokias nors nuostatas ten priimsim, reikės taisyti ir šitą įstatymą. Aš esu suformulavęs, ir visi turbūt turi tas pataisas. Matyt, galime tuo pačiu metu šitas pataisas irgi čia svarstyti. Tai vienas dalykas.
O dabar dėl viso įstatymo priėmimo. Aš siūlyčiau turbūt sutarti taip (norėčiau, kad gerbiamasis J.Bernatonis tai irgi girdėtų). Čia yra daug straipsnių, kur praktiškai yra redakciniai pataisymai, tų žodžių papildymas. Už šituos visus, matyt, būtų galima balsuoti vienu ypu ir negaišti laiko. Bet yra keletas straipsnių, kur yra keičiamos redakcijos ir yra principiniai... Tai štai apie tuos mes tada turėtume galimybę ilgiau pakalbėti ir pasiginčyti. Vienas iš tokių yra, sakykim, 7.7 punktas, kur tiesiog yra neteisingai suformuluota. Paskaitykite, kas parašyta: “Politinė partija ar politinė organizacija... (viskas būtų lyg ir aišku) ir jų statutuose, įstatuose nurodytos organizacijos yra juridinis asmuo nuo partijos ar politinės organizacijos įregistravimo dienos”. Lyg ir būtų aišku, bet kartu yra ir ne visai aišku. Aš siūlyčiau atlikti tokį redakcinį taisymą pačiame gale: po žodžių “nuo partijos ir politinės organizacijos” išbraukti ir parašyti “nuo jų įregistravimo dienos”. Nes tai yra du skirtingi dalykai. Yra politinės partijos ir politinės organizacijos ir yra jų įstatuose nurodytos organizacijos. Kad būtų visiškai aišku, gal truputį patvarkykime tekstą.
Toliau yra kita vieta. Aš norėčiau susakyti keletą. Tai sakau tam, kad būtų priimtas mano siūlymas už redakcinius dalykus balsuoti ypu, o už kitus, - apie tai mes galėtume pasišnekėti.
15.7 punktas: “Kad jos nariai neatsako už jokius finansinius dalykus”. Tai nėra visiškai tikslus formulavimas. Jeigu partijoj jam yra pavesta atsakyti už tuos finansinius dalykus, tai šitas straipsnis leidžia jam nebeatsakyti. Taip irgi negali būti. Reikėtų truputį tiksliau formuluoti.
Dar dėl to, ką yra parašęs ponas A.Vaišnoras. Teisingai, aš neatsimenu dabar tik straipsnio numerio. Dabar galiojančiame Politinių partijų įstatyme yra numatyta, kad valstybė gali finansuoti. Atrodo, 21 straipsnis? 12 straipsnis. Ačiū už pagalbą. Bet visą laiką mes apie tai šnekėjome. Mes kalbėjome, kad šiuo metu nėra valstybėje valstybinės partijų rėmimo politikos. Ir tai, kas čia siūloma, yra vienas iš variantų, kaip tą problemą spręsti. Gal gali būti čia ne vienas litas, gali būti vienas centas. Mes dabar nekalbame apie sumas, mes kalbame apie principą.
Bet čia yra praleistas kitas dalykas. Ponas A.Vaišnoras apibendrino tiktai tą patirtį ir mano, kad galima būtų skaičiuoti tuos litus tik pagal surinktų balsų sąrašus. O kur tiesiogiai yra išrinkti? Kaip jų balsai? Ar jie duoda partijai lėšų, ar ne? Žodžiu, siūlymas yra svarstytinas, bet reikėtų kompleksiškai jį svarstyti. Vis dėlto prašyčiau ir gerbiamosios pranešėjos, ir mūsų Vyriausybės galų gale apsispręsti ir išspręsti tai, ką numato mūsų įstatymas. Kad būtų valstybinė partijų rėmimo politika...
G.JURKŪNAITĖ. Juk čia ne svarstymas šiandien yra.
S.PEČELIŪNAS. Kad būtų valstybinė partijų rėmimo politika, ir jeigu mūsų straipsnio įstatyme neužtenka, ir Vyriausybė nesiima tos iniciatyvos, galbūt mes papildykime tą straipsnį ir patys tą problemą išspręskime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš taip pat pritariu šitai pataisai, nes mes turime galvoti apie civilizuotos visuomenės sukūrimą, t.y. daugpartinės sistemos sukūrimą. Ir jeigu įstatyme parašyta “gali Vyriausybė”, tai viskas priklauso nuo Vyriausybės gerų norų. Ji gali, bet tuo pat metu ir negali. Mano supratimu, įstatyme tai yra būtina numatyti, ir aš pritariu šitai pataisai. Kiek ten, tai yra kitas dalykas. Savaime aišku, mes negalime priimti įstatyme, kad iš šių metų biudžeto. Turbūt jau biudžetas yra suformuotas, ir negali būti kalbos apie šių metų... Bet ateityje turi būti partijoms garantuojamas finansavimas, nes priešingu atveju mes nesukursime demokratinės visuomenės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate priimti bendru sutarimu tuos straipsnius, kuriuose sąvoka “politinė partija” yra keičiama sąvokomis “politinė partija ir politinė organizacija” ir nėra kitų pakeitimų? Tai yra dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6, o dėl 7.7 - spręsti atskirai. Nėra prieštaraujančių? Priimta bendru sutarimu. Prašom, gerbiamoji pranešėja, dėl 7.7 straipsnio.
G.JURKŪNAITĖ. Teikiant šitą pataisą buvo laikomasi to paties principo, kad šalia “politinės partijos” įrašoma ir “politinės organizacijos”, o daugiau nieko nebuvo keista. Dabar kolega S.Pečeliūnas siūlo vietoj paskutinių žodžių “yra juridinis asmuo” - “nuo jų įregistravimo dienos”. Aš manau, kad čia yra stilistinis pataisymas. Jis gali būti atliktas.
PIRMININKAS. Priimat? Ar nėra prieštaraujančių? Priimta. Toliau, gerbiamoji pranešėja, dėl kitų straipsnių, kur yra dar mūsų nepriimtų pakeitimų. Tai yra dėl 15.7 straipsnio.
G.JURKŪNAITĖ. Čia turima galvoje tas sakinys, kur pasakyta, kad “partijos ar politinės organizacijos narys neturi teisės į politinės partijos ar politinės organizacijos turtą ir neatsako už politinės partijos ir politinės organizacijos skolas”. Aš manau, kad turi likti taip, kaip yra tekste.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju, kolegos Seimo nariai ir pranešėja, bet vis dėlto, jeigu yra pagal partijos statutą numatytas iždininkas arba partijos valdybos instituto sprendimu paskirtas asmuo, atsakingas už partijos finansus... Kiekvienos partijos. Čia jau ideologijos skirtumų neieškokite. Tai ką? Vadinasi, ir jis neatsakingas pagal šituos punktus už finansinę veiklą ir skolas? Mano nuomone, toks įrašymas yra netikslus. Arba reikia visiškai atsisakyti šitos dalies, arba reikia padaryti išimtį ir konkrečiai nurodyti “išskyrus asmenis, įstatų ar partijų sprendimu atsakingus už partijų finansinę veiklą”. Dėkui.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys pasisakė prieš. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Jūs galite pasisakyti už.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Visa tai, kas čia yra suformuluota, gerai. Bet tai yra neišsamu. Aš apie tai ir sakiau. Reikėtų papildyti tekstą. Vietą “ir jis neatsako” reikėtų papildyti “jeigu jis pagal partijos įstatus nėra įgaliotas tvarkyti tų partinių pinigų”. Tai jeigu jis įgaliotas, jis yra kasininkas ar iždininkas, ar dar kas nors, susietas su finansų tvarkymu, tai jis, aišku, atsako už tas skolas, kurias jis savo veikla padarė. Tai toks yra mano esminis siūlymas. Tai, kas čia surašyta... Taip, kiekvienas partijos narys tikrai neatsako už tai, ką kažkas kažkur padaro. Bet tas, kuris yra įgaliotas atsakyti, turi būti atsakingas. Kaip būtų, jeigu paliktume tik tai, kas čia yra? Tai tas iždininkas, pridaręs skolų... Aš nekalbu apie kokią nors partiją konkrečiai, nes bet kokioje partijoje tai gali atsitikti. Jis po to, kai iš jo išieškoma, paduoda ieškinį į teismą ir pagal šitą straipsnį, nes jis irgi yra partijos narys, jis pasako: “Aš, kaip partijos narys, už visa tai neatsakingas”. Ir kas bus, jeigu teismas jį išteisins? Kas tada kaltas dėl tų skolų? Tai toks yra siūlymas. Gal mes šitą straipsnelį dabar atidėkime. Pamėginkim surasti tą formuluotę, kuri nebūtų pavojinga nė vienai partijai, kad santykiai su tais žmonėmis, partijos žmonėmis, kurie atsakingi už lėšas, būtų sureguliuoti tikrai teisingai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš siūlyčiau tokį variantą, jeigu jūs jį priimtumėt. Kadangi gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas labai aiškiai suformulavo šio straipsnio papildymą, galbūt nereikėtų atidėti. Tiesiog pritartume šiam papildymui ir suderintume redakciją su siūlymo autoriumi.
G.JURKŪNAITĖ. Aš tiesiog noriu pasakyti, jog pateikti pataisas šitam įstatymui turbūt Seimo nariai turėjo tiek laiko kaip nė vienam kitam - nuo praeitų metų birželio mėnesio iki šio birželio mėnesio. Vadinasi, beveik metus. Ir jeigu tų pataisų nepateikė, aš neįsivaizduoju, kodėl to nebuvo galima padaryti anksčiau. Bet tiek to. Dabar dėl paties pasiūlymo. Čia kalbama, teisingai, ir pats S.Pečeliūnas atkreipė dėmesį, kad partijos narys neturi teisės. O dabar jis kalba apie iždininkus. Tai juk iždininkas samdomas. Jis gali būti ne narys. Juk jis yra samdomas žmogus. Jeigu dirba iždininku, jis atsakys kaip samdomas žmogus.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima?
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jeigu tai ne samdomas žmogus, o vienas iš tos partijos ar politinės organizacijos narių, tai pagal partijos statutą būtų vėlgi prieštaravimas įstatymui.
G.JURKŪNAITĖ. Juk partijų statutuose, aš manau, yra numatyti santykiai su tais žmonėmis, kurie užima pareigas partijose. Neįsivaizduoju tokio statuto, kuriame nebūtų aptariama, kaip paskiriamas ar iždininkas, ar dar kažkas, ar dar kažkas.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Prieš porą valandų čia buvo sukeltas triukšmas dėl to, kad svarstome įstatymus priėmimo stadijoje, o pasiūlymų raštu nėra. Dabar jūs čia trise pradėjote diskusiją tarpusavyje. Gal aš pamečiau tuos pasiūlymus, bet aš iš tiesų jokių pasiūlymų raštu neturiu šiam įstatymui, ką sako ir pranešėja. Tai ar dar kartą pažeidinėjam Reglamentą, dėl ko ponai opozicionieriai labai prieštarauja, arba priimam tai, kas yra.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mano pasiūlymas buvo atidėti, suderinti...
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas šį straipsnį atidėti. Ar galime sutarti bendru sutarimu atidėti, ar reikėtų dėl to balsuoti?
G.JURKŪNAITĖ. Aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra du siūlymai. Yra pranešėjos siūlymas priimti 15.7 straipsnį tokį, koks yra, ir yra gerbiamojo Seimo nario S.Pečeliūno siūlymas atidėti, kadangi tai sukeltų tam tikrų teisinių kolizijų. Todėl aš prašysiu dabar pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų priimtas šis straipsnis, ir kas už tai, kad būtų atidėtas? Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš remiu pranešėją ir siūlau priimti tokį, koks yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Vis dėlto galutinę redakciją to, apie ką mes dabar kalbam, mes gavom ne anksčiau kaip gegužės 9 d. Ir nereikia vardyti kažkokių metų ir kažkokių kitų mėnesių. Juk kalbam apie paskutinę redakciją, kurią gavom tik gegužės 9 d. O tų pataisų yra ir daugiau raštu pateiktų. Vieną iš jų aš minėjau, o gerbiamoji pranešėja jos iš viso nemini.
G.JURKŪNAITĖ. Ne tam įstatymo projektui...
S.PEČELIŪNAS. Tam pačiam Politinių partijų įstatymui yra pateikta mano pataisa. Ar man bėgti dabar į viršų ir atsinešti?
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, prašau nereaguoti į klausimus ir replikas. Dabar kalbam dėl balsavimo motyvų.
S.PEČELIŪNAS.Tai aš prašau, kad jeigu mes šito straipsnio nepriimam... Ir gerbiamoji pranešėja... O posėdžio pirmininkas, aš manau, suvokė mano siūlymą, kad tai yra logiškas siūlymas ir niekur mes nuo to nepabėgsim. Įstatymas visada yra aukščiau už partijos įstatus. Tai turim žinoti. Ir jeigu įstatymas teigia kitaip negu partijos įstatai, tai įstatai toje vietoje negalioja. Tai todėl aš ir siūlau suderinti mūsų įstatymus, kad tokių kolizijų ateityje neiškiltų. Ir siūlau šitą vietą trumpam atidėti. Šiandien vis tiek, man atrodo (pažiūrėkit į laikrodį), mes viso šito įstatymo priimti neturėtume. O kitą dieną pabaigtume priimti viską suderinę. Tai ar yra noras labai greitai padaryti bet kaip, ar yra noras truputį sugaišti laiko, bet padaryti gerai?
G.JURKŪNAITĖ. Aš dar kartą primenu, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas Seimo narys pasisakė už tai, kad būtų priimtas 15.7 punktas, vienas pasisakė prieš. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad straipsnis 15.7 būtų priimtas? Prašau balsuoti.
Už balsavo 22 Seimo nariai, prieš - 23, susilaikė 3. Taigi šis straipsnis atidedamas. Dabar dėl... (Balsai salėje) Šis straipsnis nepriimtas. Prašau pasisakyti dėl gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymo. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji pranešėja, taip pat abudu gerbiamieji Seimo posėdžio pirmininkai! Aš noriu pasakyti dėl to, ką sakė ponas S.Pečeliūnas, kad nėra valstybinės politikos partijų rėmimui. Taip pat galima įvardyti, kad šiuo metu nėra politikos demokratijos vystymui Lietuvoje. Ir aš visiškai suprantu, kad demokratiją vystyti Lietuvoje šiuo metu nėra naudinga valdančiajai partijai, kad jau seniai kalbama apie tai, kad reikėtų skirti tam tikrą dalį biudžeto lėšų partijų veiklai vystyti, jau nuo Seimo rinkimų pradžios. Tačiau aš ir mes visi labai gerai žinom, kad valdančioji LDDP partija į tai absoliučiai nekreipia dėmesio, nors Partijų įstatyme yra, kad Vyriausybė gali skirti dotacijas. Jos nebuvo skirtos. Ir aš suprantu kodėl. Šiuo metu LDDP partija turi pinigų. Aš manau, kad ji turi pinigų dar nuo Maskvos laikų. Po to ji tuos pinigus daugino per kooperatyvus, paskui tuos pinigus daugino per akcines bendroves ir visiškai ignoravo, kad atsikūrusios arba naujai susikūrusios partijos faktiškai lieka su ištiesta ranka ir priklauso nuo Vyriausybės malonės. Todėl aš ir pasiūliau šitą įstatymo pataisą, nes tas įstatymo teiginys dabartiniame Politinių partijų įstatyme yra, kaip aš jau anksčiau minėjau, išmaldos prašymas. O mes neturėtume prašyti išmaldos, o turėtume finansuoti visas partijas, taip pat ir LDDP, kuri, aišku, po kitų rinkimų žymiai sumažės ir galbūt tie finansai nebebus tokie geri, kaip dabar yra. Dėl to visiems Seimo nariams siūlau balsuoti už šitą mano pateiktą pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti pataisą bendru susitarimu, ar reikės balsuoti? Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Mane nustebino pono A.Vaišnoro pasisakymas. Jis sako, kad kažkas čia išmaldos prašė. Aišku, ponai konservatoriai moka išmaldos prašyti iš Amerikos lietuvių. Ir aš abejoju, ar LDDP sumažės po kitų rinkimų, bet išmaldos tikrai neprašys niekur, o gyvens toliau, kaip ir gyveno. Mane nustebino, kai jis pasakė, kad reikia finansuoti partijas pagal partijų nuopelnus. Kaip įvertinti tuos nuopelnus lietuvių tautai, kuri partija jų daugiau turi? Turbūt čia reikėtų (tai daro ponai opozicionieriai) skelbti eilinį referendumą ir paklausti tautos, kuri partija labiausiai nusipelnė tautai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes kalbam ne šiaip apie pono A.Vaišnoro pataisą, mes iš esmės kalbam apie 12 straipsnio papildymą. Dabar galiojančio įstatymo 12 straipsnyje yra parašyta, kad Vyriausybė gali remti politines partijas, bet nėra nusakyta kaip. Mes tada kalbėjom, kad Vyriausybė turi nustatyti tą rėmimo būdą. Ar pagal gautus balsus, ar visoms, kurios yra registruotos, vienodai, ar toms visoms, kurios dalyvavo rinkimuose, vienodai... Žodžiu, yra visokių būdų. Vokietijoje gauna po 5 markes už kiekvieną rinkimuose gautą balsą. Tų metodikų pasaulyje egzistuoja daug. Aš tik sakiau, kad šitas A.Vaišnoro pasiūlymas nėra užbaigtas, nėra visaapimantis. Yra du sprendimo būdai: arba mes priverčiam mūsų Vyriausybę tą metodiką paruošti ir ją priimti, - tai yra jos valia, arba, jeigu ji nesiryžta jau kelinti metai šito padaryti, Seimas pats šitą procedūrą atlieka ir nustato, kaip ta valstybės partijų rėmimo politika bus vykdoma. Šiuo metu visa tai yra tiktai gražūs žodžiai, bet tokios politikos nėra. Aš manau, kad A.Vaišnoro pasiūlymas nėra visaapimantis, o tai yra vienas iš variantų. Ir manyčiau, kad dėl to 12 straipsnio išplėtimo galėtų spręsti arba Seimas, arba Vyriausybė. Ir mes galim dvejopai elgtis: arba patys formuluotume, arba priimtume atskirą nutarimą, raginantį Vyriausybę kuo greičiau šitą problemą kaip nors išspręsti. Jūs atsimenat, kad kai apie biudžetą mes kalbėjom, aš sakiau, jog visiškai nesvarbu šiandien, kokie tai bus pinigai. Gal visoms rinkimuose dalyvavusioms partijoms bus skirta po vieną centą. Bet tai bus užfiksuota, kad valstybė tokią politiką turi. Kai turės pinigų, gal skirs po 10 Lt. Gerbiamoji pranešėja, supraskit mane teisingai, tai nėra koks nors ginčas...
PIRMININKAS.Gerbiamasis Seimo nary, laikas. Jūsų pasisakymui skirtos 2 min.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš baigiu. Todėl aš prašyčiau dabar 12 straipsnį dar atidėti. Tai, kas jūsų yra formuluota, galim priimti, bet visą 12 straipsnį dar mums reikėtų bendrai paskaityti ir pagalvoti, kaip mes šitą problemą, realiai egzistuojančią problemą išspręsim. Jeigu apsisprendėm, kad rinkimai yra tik partiniai, turi būti tokia valstybės politika šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galimas Seimo narių skaičius dėl balsavimo motyvų pasisakė. Dabar pranešėja, ir teiksiu klausimą balsavimui.
G.JURKŪNAITĖ. Aš turbūt dar kartą pakartosiu tai, ką sakiau. Apskritai šį įstatymą galima būtų dar įvairiais aspektais čia pataisyti. Kaip jau minėjo ir kolega S.Pečeliūnas, jeigu mes priimsim Nepaprastosios padėties įstatymą, kai ką reikės keisti šiame įstatyme ir t.t. Bet aš dar kartą grįžtu. Kaip jūs matėt, idėja čia buvo viena: sulyginti politinių partijų (...) teises. Mes jau įtvirtinom tai, sakysim, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. Vadinasi, dabar mes turim suderinti. Todėl aš norėjau, kad mes jau neatidėliotume, priimtume šiandien tą įstatymą, o galimus variantus ar dėl finansavimo, ar dar dėl kitų pastabų, kurios yra, ar dėl Nepaprastosios padėties įstatymo mes galėtume vėliau kada nors svarstyti. Todėl aš ir siūlau šiandien priimti tiktai tas pataisas, kurios buvo jau laiku pateiktos.
PIRMININKAS. Gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro pataisa pateikta laiku, gerbiamoji pranešėja. Dėl jos mes dabar kalbam.
G.JURKŪNAITĖ. Ne. Ji vakar pateikta 17.45 val.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad įstatymas būtų papildytas straipsniu: “Politinės partijos ir organizacijos, atstovaujamos Seime, gauna iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas vystyti partinei veiklai. Finansavimas nustatomas pagal praėjusių Seimo rinkimų rezultatus. Už vieną balsavusį už partiją rinkėją į partijos sąskaitą pervedamas 1 Lt kasmet iki kitų Seimo rinkimų.” Kas už šį straipsnį, paspaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Visų pirma registruojamės. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, registruokitės.
Posėdyje dalyvauja 75 Seimo nariai. Tai-gi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis įstatymas būtų papildytas mano minėtu straipsniu, prašau paspausti mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Balsavimas pradėtas.
G.JURKŪNAITĖ. Gal dolerius dar įrašyti?
PIRMININKAS. Balsavimo metu prašau nekalbėti.
Už - 42 Seimo nariai, prieš - 19, susilaikė 7. Taigi balsų dauguma įstatymas papildytas šiuo straipsniu. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, visas įstatymo projektas. Kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš, kai priimta šita pataisa, tikrai nebalsuosiu už šį įstatymą. Ir pagalvokime, ką mes padarėme įrašydami pono A.Vaišnoro pataisą. Kiekvieną dieną kalbame (iš esmės iš dešinės pusės daug kalbama), kad tauta neturi pinigų, kad žmonės badauja, kad negalima išmokėti atlyginimų todėl, kad nėra įplaukų, o dabar nutarėme finansuoti partijas. Ir pažiūrėkime, kokia ta suma bus. Todėl aš kviesčiau ir savo kolegas frakcijos narius nebalsuoti už visą įstatymą todėl, kad iškrėtėme kvailystę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš paaiškinu, jog dar bus priimamas įstatymas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Ten bus galima numatyti bet kuriuos metus. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Na, aš irgi nesupratau. Čia turbūt gal ir kiti nesuprato, kaip čia yra, kad žmonės badauja, o mes penim partijas - ir dar iš biudžeto. Ponai dešinieji, ar jums irgi kažkas su protu?.. Aš nesuprantu.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, balsavimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama.
A.SADKAUSKAS. Aš nebalsuosiu...
G.A.PAVIRŽIS. Kai jūs darot klaidą...
PIRMININKAS. Dabar pasisakoma dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia nereikalingi tie kaltinimai dėl bado ar dar kažko. Tai problema, kurią jau labai seniai galėjo išspręsti ta pati LDDP sudaryta Vyriausybė. Įvairiai galėjo išspręsti. Ar vietoj 1 Lt parašyti vieną centą, ar 0,000 ir dar kažkiek tų nulių vieno cento. Įvairiai galėjo spręsti. Tačiau sakau, kad kelerius metus šitos problemos nesprendė. Ir aš apie tai kalbėjau. Tai jeigu Seimas ėmėsi šią problemą spręsti pats, nes Vyriausybė delsia, tai apie ką mes kalbam? Tai valio! Seimas nusprendė vykdyti valstybinę partijų rėmimo politiką. Ačiū. Aš tik galiu pasakyti, jog tai, kad priėmėm šitą pataisą, dar nėra viskas. Dar liko problema, kaip bus skaičiuojami tie balsai dėl tiesiogiai išrinktų Seimo narių. Jie irgi atstovauja tam tikroms partijoms, dėl to reikės susitarti, kam tie pinigai bus skiriami - ar toms partijoms, ar jiems asmeniškai, sakykim, ar dar kažkaip kitaip. Bet mes šituo priėmimu privertėm mūsų valstybę susirūpinti, kad tokia politika būtų, ir, matyt, bus dar šito straipsnio pataisų, kad išspręstume visas problemas. Teisingai ponas J.Bernatonis sakė, dar bus nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo. Galbūt ten bus pasakyta, kad tas straipsnis pradeda veikti nuo kažkokios datos, ne nuo šiandien, ar dar kaip nors kitaip. Bet kaltinti Seimą dėl savo sprendimo todėl, kad Vyriausybė neišsprendė, nesiėmė ir nesugebėjo atlikti jai pavestų funkcijų, yra visiškai nelogiška. Ačiū.
Aš vis dėlto manyčiau, kad reikia balsuoti už šitą įstatymą. Visos pataisos, suvienodinančios partijų ir politinių organizacijų galimybes rinkimuose, yra suderintos. Tai, ką ponia G.Jurkūnaitė sakė, yra padaryta. O šita problema iš dalies yra sprendžiama. Gal ateityje išspręsim ir iki galo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paaiškinti, kad truputį nurimtų aistros salėje. Bus priimtas įstatymas dėl šio įstatymo įgyvendinimo ir Seimas nuspręs, ar nuo 1996, ar nuo 1997, ar nuo 2000 metų įsigalios ši norma. Be abejo, kadangi biudžete nenumatytos lėšos šiems metams, šiais metais ši norma negalės įsigalioti.
Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis dėl balsavimo motyvų.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Mane irgi nustebino tokia nuostata, kad valstybė iš savo vargano biudžeto dar turi maitinti ir įvairias partijas bei partijėles. Aš ne dėl to, kada tas įstatymas įsigalios... Ir manyčiau, kad pirmiausia turėjo būti Biudžeto ir finansų komiteto išvada prieš svarstant ir prieš priimant šį straipsnį. O taip pat aš manau, kad šį straipsnį priimdami (nesvarbu, nuo kada jis įsigalios) mes artinam taip kai kieno trokštamus neeilinius Seimo rinkimus. Čia tikrai mes padarėm kai kam gan gerą darbą, ir dėl to taip vieningai daug kas balsavo. Jeigu tas straipsnis bus priimtas, tai dėl jo įsigaliojimo tvarkos siūlyčiau, kad jis įsigaliotų tik tada, kai visi Lietuvos žmonės iš tikrųjų gerai gyvens. Ir nesvarbu, kiek čia bus skiriama - po litą, dolerį ar šimtą litų, ar 0,1 cento. Esmė ta, kad pats nutarimas, pats įstatymas yra ydingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš niekaip negaliu sutikti su prieš mane kalbėjusiu kolega. Mes vis tiek turime galvoti, kas yra demokratinė visuomenė. Jeigu šiaip sau, tai mes turime prieiti tokį sprendimą, kad ir Seimas nereikalingas, ir daug kitų institucijų, nes tai kainuoja valstybei. Bet partijos negali egzistuoti be finansavimo. Juk jeigu partijos ieško lėšų kažkokiose neaiškiose struktūrose, tai jos neišvengiamai pasiduoda tų struktūrų įtakai. Ir demokratinės visuomenės mes niekad nesukursime, jeigu neremsime daugpartinės sistemos. Tai yra būtina sąlyga visuomenei normaliai funkcionuoti. Kitas dalykas, ten ar litas, ar panašiai - čia turbūt yra nei šis, nei tas. Mes galim nustatyti, jog proporcingai... Šitą sakinį apie litą, mano supratimu, būtina išbraukti. Jokių sumų nenurodant, kiek bus, sakykim... Dėl to man nebuvo suteiktas žodis...
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, prašau nereplikuoti, neatsakinėti į klausimus.
B.GENZELIS. Aš prašiau žodžio, bet man nesuteikė, tą litą išbraukti aš siūliau. Tai galbūt, kol nevėlu, šitą litą reikia išbraukti.
PIRMININKAS. Paaiškinu: negalėjau jums, gerbiamasis Seimo nary Genzeli, suteikti žodžio, kadangi jau visi dėl balsavimo motyvų buvo kalbėję. Jūs laiku neužsirašėte dalyvauti diskusijoje dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateiktas siūlymas, jog šią pataisą turėtų įvertinti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje)
Vadovaudamasis Seimo Statuto 267 straipsniu noriu pateikti jūsų sprendimui tokį procedūrinį klausimą. Kadangi buvo pateikta įstatymo pataisa, kuriai įgyvendinti reikia tam tikrų biudžetinių lėšų, tačiau ši pataisa buvo pateikta tiktai prieš įstatymo priėmimo procedūrą, tai Biudžeto ir finansų komitetas negalėjo šio klausimo apsvarstyti ir pateikti savo išvados svarstymui, todėl tai nėra klausimas, kuris numatytas procedūroje. Ir vadovaudamasis 267 straipsniu teiksiu Seimui pasiūlymą balsuoti, ar reikalinga Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl viso šio įstatymo priėmimo, kadangi jame šiandien priėmimo metu balsuojant atsirado nuostatos, reikalaujančios jų įgyvendinimui biudžeto lėšų. Ar gerbiamieji Seimo nariai įdėmiai klausė ir suprato, dėl ko bus balsuojama?
Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Balsavimo nereikės, jeigu mes įgyvendinsim posėdžio pirmininko pasiūlymą, kad bus nutarimas dėl įsigaliojimo. Ir buvo siūlymas, kad šiais metais jis dar negalios. Tuomet Biudžeto ir finansų komiteto išvados nereikia.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik už tai. Kas už? Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, jūs už tai, kad būtų apsvarstyta Biudžeto ir finansų komitete?
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš nesakau, kad nereikėtų tame komitete svarstyti, bet turėtų būti svarstoma truputį kitaip: jau ne dėl šito įstatymo straipsnio, bet dėl to straipsnio įsigaliojimo tvarkos. Suskaičiuoti, kiek tas kainuotų, ir kada valstybė bus pajėgi tai atlikti. Dar daugiau. Aš manau, kad mums prie šito straipsnio reikės grįžti, nes, kaip aš sakiau, jis nėra pabaigtas. Tada reikės suredaguoti, kad apimtų visus variantus ir visas finansines galimybes. Tai, ką sakė B.Genzelis, yra be galo svarbu. Visada geriau, kai partijos yra finansuojamos aiškių valstybinių struktūrų, negu jos ieško lėšų neaiškiose vietose ir tada jos yra įtakojamos. Ir tai, ką sakė ponas Z.Adomaitis, tikrai yra negerai, šitaip negali būti. Turi būti aiškios organizacijos su aiškiu finansavimu. Jeigu bus iš biudžeto, valstybė galės tikrinti, ar tos lėšos nėra naudojamos ne pagal paskirtį, ir Kontrolės departamentas tai galės daryti. Dabar jie šito negali daryti.
Todėl aš prašyčiau gerbiamąjį pirmininką išgirsti, nestabdyti paties įstatymo priėmimo, bet prašyti, kad tas komitetas padarytų savo išvadą ir pateiktų siūlymus dėl šito straipsnio įgyvendinimo tvarkos. Aš manau, tai būtų sprendimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš kategoriškai prieštarauju tai formuluotei, kokią dabar siūlė gerbiamasis S.Pečeliūnas. Mes apskritai neturėjome balsuoti dėl šito straipsnio pagal mūsų Statutą, ir mes turim anuliuoti tuos mūsų balsavimo rezultatus tol, kol Biudžeto komitetas šito nepatvirtins. Aš ne prieš tai, kas šiuo metu čia yra siūloma. Čia yra racionalių minčių. Bet jeigu mes dabar...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, tęskit.
G.A.PAVIRŽIS. Šitame lapelyje, kuris pasirašytas gerbiamojo A.Vaišnoro, kaip žiūriu, visa plejada Statuto pažeidimų pradedant nuo registracijos, pateikimo dienos, mūsų svarstymo ir t.t. Ir man norėtųsi, kad šiandien šis svarstymas pasibaigtų Statuto tolesniu pažeidimu įrašant bent protokolinį įrašą, kad būtų laiku pateikiami, kad tas precedentas nesitęstų kiekvieną kartą. Ir jeigu mes visą laiką šitaip karštai svarstysime pateikdami savo pastabas, neįvertindami Statuto reikalavimų, mes pridarysim tokių klaidų, kad ateityje neišsrėbsim, kolegos. Ir aš siūlau tokiu atveju padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma, kadangi iš jūsų pasisakymų dėl balsavimo motyvų supratau, kad nevisiškai tiksliai supratote mano siūlymą, todėl dar kartą man teks jums paaiškinti kai kurias Seimo Statuto normas. Visų pirma noriu jums priminti, kad tas precedentas dėl panašių pataisų, pateiktų svarstymui, buvo padarytas svarstant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Buvo taip traktuojamas Statutas, todėl aš negaliu traktuoti kitaip, negu susiklostė praktika, kol Seimas nenusprendė kitaip. Dėl šios pataisos teikiamam įstatymui pavadinimo mes jau svarstymo pradžioje susitarėm, kad jūs neprieštaraujat, jog ši pataisa būtų teikiama balsavimui. Todėl jeigu balsavimo rezultatas ne toks, kokio norėjo kiti Seimo nariai, aš negaliu šio balsavimo anuliuoti.
Dėl pasiūlymo, kodėl aš teikiu dabar apsvarstyti išvadą, pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaudamasis 267 straipsniu. Todėl, kad Statute nėra numatyta prašyti išvados tuomet, kai atitinkama pataisa pateikiama prieš priėmimą ir įstatymas įgauna naujas normas, kurios reikalauja biudžeto lėšų. Galima, be abejo, patikslinti Statutą. Tai teikite pasiūlymus. Tačiau dabar man lieka vienintelė išeitis - naudotis tomis Statuto normomis, kurias priėmė Seimas. Todėl aš prašau gerbiamuosius Seimo narius susikaupti ir remdamasis 267 straipsniu teikiu klausimą balsavimui.
Gerbiamoji pranešėja dar norėtų pasisakyti.
G.JURKŪNAITĖ. Aš esu be galo nustebinta išgirdusi iš posėdžio pirmininko, kad jeigu kažkada buvo pažeistas Statutas, jis sako, dabar ir toliau taip darysim. Dar tokios logikos neteko...
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs iškraipote mano žodžius. Aš kalbėjau ne apie Statuto pažeidimą, o apie tai, kaip traktuojamos atskiros Seimo Statuto normos.
Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų pateiktas apsvarstyti Biudžeto ir finansų komitetui, pateikti išvadas, kadangi priėmus alternatyvų siūlymą atsirado normos, reikalaujančios biudžeto lėšų, prašau balsuoti už. Kas prieš - prieš. Balsavimas pradėtas. Dėl vedimo tvarkos, kaip ir dėl kitų dalykų, - tik po balsavimo.
Už - 34 Seimo nariai, prieš - 14, susilaikė 8. Taigi šis projektas pateikiamas Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, po to bus galima tęsti priėmimo procedūrą. Dėkoju pranešėjai.
Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. (...) paprasta. Partijos bus finansuojamos iš naujų metų biudžeto, o tą naują biudžetą pateiks nauja Vyriausybė, nes iki to laiko įvyks Seimo rinkimai. Taigi šitai Vyriausybei ir šitai daugumai dėl to visai nereikia rūpintis.
PIRMININKAS. Jūs kalbėjot ne dėl vedimo tvarkos.
Nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto pastatų" projekto svarstymo tęsinys (94.06.09)
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome 7 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo universiteto pastatų” projektą. Svarstymo tęsinys. Kviečiu pasisakyti gerbiamąjį Seimo narį B.Genzelį.
B.GENZELIS. (...) jau praeitą kartą kalbėjau. Jokių pasiūlymų negauta. Tektų tiktai toliau priimti, patvirtinti statutą ir kitus...
PIRMININKAS. Dabar svarstome pastatų klausimą.
B.GENZELIS. Prašau?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, dabar svarstome 7 darbotvarkės klausimą. Jūs esate užsirašęs kalbėti dėl Universiteto pastatų.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu įsitikinęs, kad Vytauto Didžiojo universiteto pastatai, kurie dabar yra naudojami šito Universiteto, yra būtini. Tokiu būdu tam pasiūlymui, projektui, kurį pateikė Vyriausybė, aš manau, yra tikslinga pritarti. Taip pat ir Prezidento dekretui. Naujų argumentų aš čia nerandu, jie pasakyti. Jeigu pradėčiau kartotis, tai būtų tik laiko gaišinimas. Aš manau, kad gerbiamųjų Seimo narių laikas yra pakankamai brangus, dėl to aš jo negaišinsiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pasisakyti gerbiamąją Seimo narę V.Briedienę. Ruošiasi pasisakyti Z.Vaigauskas. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Z.Vaigauską. Gerbiamuosius Seimo narius informuoju, jog užsirašyta kalbėti buvo praeitą kartą svarstant. Ne visi suspėjo pasisakyti, todėl posėdžių sekretoriatas man tą sąrašą perdavė.
Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Aš prieštarauju dėl to, kad ponas Z.Vaigauskas, dabar atstovaudamas (...), eidamas kitas pareigas nuo priėmimo momento, dabar pasisakytų šituo klausimu kaip Prezidentūros atstovas.
Z.VAIGAUSKAS. Aš pasisakau ne kaip Prezidentūros atstovas, o kaip Prezidento atstovas, kuriam Respublikos Prezidentas pavedė atstovauti svarstant jo dekretu teikiamą nutarimą. Ir nematau čia dėl to kokių nors teisinių problemų.
Noriu pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, kad Respublikos Prezidentas praėjusią savaitę buvo... Taip, Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas šeštadienį buvo Vytauto Didžiojo universitete, dar kartą susipažino su patalpom, kurios jam gerai buvo žinomos, ir priėjo prie tos nuomonės, kad būtent Vytauto Didžiojo universitetui reikėtų palikti tas patalpas. Aš noriu pasakyti, kad... (Balsai salėje) Ne, kadangi Respublikos Prezidentui buvo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokit į replikas iš vietos.
Z.VAIGAUSKAS. Atsiprašau. Respublikos Prezidentui svarstymo metu buvo pasakyti ir kiti pasiūlymai, bet jie vis dėlto turi tam tikrų trūkumų, ir, kiek aš žinau, dabar didelė dalis Seimo narių yra tos nuomonės, kad racionaliausias šitų pastatų panaudojimo bū-das būtų tas, kuris yra siūlomas Respublikos Prezidento dekretu. Dėl to aš ir siūlau po svarstymo balsuoti už šį nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus norėtų pasisakyti. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi pasisakyti gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio, nereplikuokit, netriukšmaukit.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir narės! Aš norėčiau pasisakyti dėl šito statuto, apskritai dėl pastatų. Kadangi ten iškilo dvi priešingos stovyklos ir abi mąsto beveik vienodai, t.y. kad pastatai turi būti naudojami, t.y. ta salė turi būti naudojama ir Kauno kultūros reikmėms. Lieka tiktai vienas klausimas: kieno balanse bus šitie pastatai? Aš manau, kad reikia palikti balanse tos institucijos, kuri labiau apsaugos nuo privatizavimo. Kadangi taryba, tarybos pirmininkas ir visi kiti gali būti perrinkti, gali ateiti kiti žmonės ir ne taip gali pakeisti nuostatą, kad neprivatizuotina šita salė, o palikus Universiteto balanse ją saugo statutas. Ir todėl aš siūlau perduoti į Universiteto balansą šituos pastatus. Daugiau nieko neturiu pridurti. Siūlau balsuoti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis. Ruošiasi A.Raškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad tokių problemų, kurių yra dabar kilę, neturėjo kilti. Iš tikrųjų negerai, kad jos pasiekė net tokias aukštas instancijas.
Gerbiamieji, aukštosios mokyklos yra didžiausias kiekvienos tautos turtas. Jose atsiranda civilizacijos, kultūros, pažangos ištakos. Ne veltui viso civilizuoto pasaulio tautos, miestų savivaldybės didžiuojasi aukštosiomis mokyklomis, jas remia, globoja ir jokiu būdu nesistengia joms kenkti. Ypač tai turime daryti mes, kadangi neturime pagrindinių žaliavų, kurios reikalingos tautai vystytis. Pagrindinis mūsų turtas yra išsilavinę žmonės. Netekę šio turto, mes tapsime kieno nors priedėliu, pigiu fiziniu žaliavos šaltiniu.
Neigiamo požiūrio į mokslą, aukštąsias mokyklas sėklos yra pasėtos. Nenuostabu, kad jas sėja ir vėliau puoselėja nesubrendę žmonės. Bet kai tai daro savivaldybė, yra labai nesuprantama. Kyla klausimas, ar už vi- so šito neslypi kieno nors turtiniai siekiai, neturintys nieko bendra nei su mokslu, nei su kultūra. Tuo labiau kad Vytauto Didžiojo universitetas jokiais būdais nesudaro kliūčių miestui naudotis savo sale. Tai matyti iš vykusių toje salėje renginių sąrašų. Kas vakar žiūrėjo televizijos laidą, turėjo puikią progą tai matyti. Universitetas turi galimybių ir rengiasi modernizuoti salę, įsipareigoja leisti ją naudoti ir miesto kultūros renginiams.
Nevertėtų užmiršti, jog Universitetui reikia ir pačiam reprezentacinių patalpų. Mes neturėtume, gerbiamieji Seimo nariai, užmiršti ir to, kad Universitetas yra viena iš svarbiausių mokslo įstaigų, kuri XX a. pradžioje kaip tik ir sudarė galimybę augti ir klestėti mūsų mokslui, sudarė pagrindą vystytis kitoms aukštosioms mokykloms.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbkime ir palaikykime tai, kuo mes galime didžiuotis, ką privalome remti. Nepalaikykime savivaldybės puoselėjamų siekių, kuriuos nors ir stengiamasi pridengti kilniais tikslais, bet jie yra paremti abejotinos vertės ištakomis. Mes priimsime ne politinį sprendimą, nutarimą, bet šis žingsnis liks mūsų istorijoje amžiams. Daug buvo garbių biznierių, daug buvo gerų ir blogų siekių, bet tautos atmintyje jie neišliko. Tuo tarpu žinos apie aukštųjų mokyklų steigėjus, rėmėjus, puoselėtojus liko. Liko, nes tai yra nepalyginamos vertybės. Neįsirašykime, gerbiamieji, mes į aukštųjų mokyklų griovėjų, jų teisių ir galimybių varžytojų sąrašą, nes tas sąrašas amžiais išliks tautos atminties knygose.
Gerbiamieji, aš kviečiu jus balsuoti už paramą Vytauto Didžiojo universitetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis. Ruošiasi gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nenoriu trukdyti daug laiko. Aš žinau tokį dalyką. Mūsų Savivaldybių komiteto žmonės buvo išvažiavę ir grįžo su tokia informacija, kad neva viename iš pastatų yra parduotuvė “Raudonkepuraitė”, kuri yra privatizuota. Aš norėčiau tą klaidą pataisyti. Aš turiu dokumentą, galiu supažindinti. Tai Kauno miesto valdybos privatizavimo tarnybos dokumentas, kuriame rašoma, kad Kauno valstybinė prekybos firma “Raudonkepuraitė” nebuvo privatizuota, ji yra Kauno valdybos sudarytame neprivatizuotų įmonių sąraše. Aš nežinau, kas ir kokiu būdu tą klaidingą informaciją mūsų Seimo nariams suteikė, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų ji yra klaidinga. Kviečiu palaikyti Universitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui A.Raškiniui. Gerbiamieji Seimo nariai, nors šiam klausimui skirtas laikas baigėsi, liko tik du kalbėtojai. Galbūt užbaigsime ar atidėsime svarstymą dar kartą? Dėkoju.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Baskai.
A.BASKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, į šitą virtuvę. Mes prieš kelias savaites Valstybės ir teisės komitete balsavome dėl Prezidento pasiūlymo, kad pastatai liktų Universitetui. Visi šio komiteto LDDP nariai susilaikė. Aš tuomet pagalvojau, ar čia neprasideda tas žaidimas, kai vieni geri, kiti geri, kaip buvo su Pajamų deklaravimo įstatymu. Gruodžio mėn. LDDP pritarė, įstatymas buvo priimtas, vadinasi, LDDP buvo gera, Prezidentas atmetė - Prezidentas blogas. Ir kai įvyko mūsų komitete tas balsavimas, aš pagalvojau, dabar žaidimas vyks-ta į kitus vartus: Prezidentas geras, o LDDP bloga ir vis tiek atmes.
Dabar kita. Aš noriu atkreipti dėmesį mūsų kvalifikacijai kelti, kokia buvo varoma demagogija. Jeigu pastatas atiteks Universitetui, tai Kaunas praranda salę. Tuo tarpu klausimas buvo visai kitas. Mus ne vieną kartą mulkino, negražius daiktus pridengę kilniais vardais. Iš tikrųjų esmė buvo ta, kad kai mes turėjome svarstyti šio Universiteto statutą, jame turėjo būti įrašytos patalpos. Vadinasi, iš karto tie, kurie norėjo privatizuoti šitą patalpą, būtų praradę iš to pelną. Kitas niuansas. Vadinasi, Kauno valdžia... Svarbiau yra kažkokios grupės interesai. Dar daugiau. Iš to išplaukia, kad aiškiai iš anksto žinoma, kokia grupė gaus tą patalpą. Vadinasi, jokio oficialaus privatizavimo Kaune jau nėra šiais klausimais. Ir kiek čia laiko Kauno vadovai sėdėjo ir trynėsi Seime, kol neišaiškėjo šitie dalykai.
Tai mano yra toks didelis rūpestis dėl šito viso svarstymo. Mes lygiai taip pat turime kitą dalyką. Paremdami Universitetą ne tik šituo pastatu, bet ir iš esmės, mes galime paremti ne tik šitą Universitetą, bet ir visus universitetus, jeigu mes nesileisime šitaip mulkinami.
Aš galiu pateikti kitą konkretų pavyzdį - Alkoholio monopolio įstatymą. Darbo grupė pernai pateikė Vyriausybei. Vyriausybė taip jį pakeitė, kad ten jokio monopolio neliko. Tai jeigu būtų rimtas Seimas, jeigu jis rūpintųsi valstybės reikalais, iš alkoholio monopolio (ekspertų įvertinimais) valstybė gautų kelis šimtus milijonų litų pajamų į biudžetą. Kelis šimtus! Kai kuriais vertinimais - netgi pusę milijardo! Tai, vadinasi, vėl galima daryti išvadą, kad Vyriausybė žiūri tų biznio žmonių interesų, o ne to, kad būtų daugiau skiriama lėšų kitiems dalykams, tarp jų mokslui, švietimui ir kultūrai. Todėl Vyriausybė, kai mums pateikė tą įstatymą, pakeitė iš esmės, kad to monopolio tame įstatyme neliko. (Salėje šurmulys)
Dabar toliau. Tas įstatymas pusę metų trinasi Seime, jis nesvarstomas ir nepriimamas. Vadinasi, vėl šimtai tūkstančių milijonų litų pajamų negauna biudžetas. Tai aš kalbu tam, kad mes iš tikrųjų atkreiptume dėmesį, kur šuo pakastas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Liutikas dėl vedimo tvarkos.
V.LIUTIKAS. Aš nežinau, kaip čia reikėtų pataisyti mūsų svarstymą. Mes svarstome apie ratus, o kolega A.Baskas - apie batus. Reikėtų rimčiau žiūrėti į tuos dalykus.
PIRMININKAS. Aš pritariu gerbiamajam Seimo nariui V.Liutikui. Juo labiau noriu visus gerbiamuosius Seimo narius informuoti, jog gerbiamasis Seimo narys A.Baskas suklaidino jus visus. Ne taip buvo balsuojama mūsų Valstybės ir teisės komitete. Ką domina balsavimo rezultatai, kaip komiteto nariai pasisakė, galite susipažinti su protokolu. Tačiau aš prašyčiau visus Seimo narius iš šios garbingos tribūnos kalbėti truputį tiksliau.
Žodis suteikiamas Vytauto Didžiojo universiteto Senato nariui gerbiamajam Seimo nariui A.Patackui.
A.V.PATACKAS. Aš labai trumpai ne ekonominiu ir juo labiau ne politiniu aspektu. Universitetas yra ne vien pastatai. Tai yra tam tikra atmosfera, tam tikra gyvensena. Jis Kaune taip ir buvo kurtas, kad padarytų tai, ką Kaunas buvo praradęs. Ir ta trapi aura šiuo metu jau yra susiformavusi. Miesto centre matyti jauni žmonės, ten būriuojasi ir t.t. Tokia nedidelė Kauno “Sorbona” jau yra. Ir šitas pastatų perdavinėjimas išdraskytų jau susiformavusią naują realybę, ir niekam geriau nuo to nebūtų. Tai būtų vienas argumentas.
Kitas argumentas yra... Galėčiau daug įrodinėti ir t.t., bet pasakysiu Krikščionių demokratų frakcijos nuomonę (vakar šitas klausimas buvo svarstomas), kad patikimiau, jeigu tie pastatai, o ypač salė, liks Universiteto rankose, o ne savivaldybės. Tokia buvo galutinė formulė. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, visi norėję pasisakė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo Seime? Pritariam, taip?
Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus prieštarauja. Prašom.
J.A.KATKUS. Neprieštarauju. Aš tik noriu pasakyti: nuostatos, kurias aš pasakiau, atitinka mūsų Tėvynės sąjungos frakcijos nuostatas. Mes svarstėme šitą klausimą ir todėl prašome priimti...
PIRMININKAS. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, vėlgi visų prašau kalbėti truputį tiksliau: pasakant nuostatas, pasakyti, ar tai jūsų asmeninės nuostatos, ar kažkokios partijos, ar frakcijos nuostatos. Kadangi pritarta po svarstymo, prašau komiteto pirmininką pasiūlyti priėmimo datą. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, prie šoninio mikrofono.
B.GENZELIS. Aš siūlau antradienį. Ir abu tuos klausimus sujungti į vieną, su tuo klausimu, kurį dabar turiu.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Antradienį priimsime šį sprendimą.
Nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto" projekto svarstymas (94.06.09)
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 8 klausimą - dėl Universiteto statuto. Užsirašiusių kalbėti nėra. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį B.Genzelį. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi Seimo nariai replikuoja iš vietos, noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad paskaitytų darbotvarkę. Pietūs, gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, bus tiktai 14 val. 10 min. Galėsite tuomet skaniai pavalgyti.
Prašom, pranešėjau.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas, kurį aš pateikiu, yra tiesiogiai susijęs su anksčiau pateiktu. Nutarimo projektą, gerbiamieji Seimo nariai, jūs visi turite. Pirmas klausimas yra patvirtinti statutą. Statutas yra pridedamas, visi jūs esate susipažinę. O dėl 2 punkto, tai jeigu bus pritarta Prezidento dekretui, 2 punktas savaime iškrenta. Jis tampa nereikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo Seimo nutarimui “Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto”?
B.GENZELIS. Ir aš siūlau tuos abu klausimus sujungti kartu, nes iš esmės tai yra vienas klausimas.
PIRMININKAS. Pritarta. Ar sutinkate su komiteto pirmininko siūlymu, kad ir šio Seimo nutarimo priėmimas būtų surengtas kitą savaitę, antradienį? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.
4sesiją 39 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome darbotvarkės 9 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektus Nr.945 ir Nr.957. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį G.Vagnorių. Po to kalbės antrasis pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus. Pranešėjams skiriama 10 min. pateikimo metu, po to, aš manau, jie mielai sutiks atsakyti į visus jūsų klausimus.
G.VAGNORIUS. Ačiū. Pirmiausia aš turiu teigiamai vertinti Pridėtosios vertės mokesčio įstatymą kaip tokį, kuris iš tikrųjų atitinka daugelį Europos Bendrijos keliamų standartų. Didžiausia problema yra dėl to, jog nėra pasirengta šitą įstatymą įgyvendinti. Galima įsivaizduoti tuos sunkumus, kuriuos patiria įmonės dėl to, jog pakeitus apmokestinimo tvarką reikia didesnio poreikio apyvartinėms lėšoms. Mūsų manymu, prieš įvedant Pridėtosios vertės įstatymą reikėjo pagalvoti, kaip padidinti apyvartinių lėšų kiekį ar bent kokiu būdu įmonės galėtų gauti kreditų su mažesnėmis palūkanomis.
Mūsų pateikiamas įstatymo projektas neišspręs visų problemų. Čia daugiau yra toks bandymas epizodiškai kažką patvarkyti, pagelbėti. Iš tikrųjų daug rimčiau atrodytų, jeigu Vyriausybė pabandytų kartu su naujuoju Banku tęsti ankstesnės Lietuvos banko valdybos, pono R.Visokavičiaus pastangas, kaip sumažinti žirkles tarp kredito palūkanų ir tų palūkanų, kurias gauna depozitoriai, kurie įneša. Nes dabar yra visiškai nesuprantamas dalykas, kada, pavyzdžiui, už valiutą įnešantis gauna 20%, o parduodant kreditus mokama 50, 60 ar 70%. Nors, aišku, ir nesuprantama, kodėl už valiutą pas mus yra 20%, kada dolerio infliacija neviršija 3%. Tai rodo, jog kai kurie bankai vykdo spekuliacinę politiką, o Vyriausybė ir centrinis Bankas nesiėmė jokių priemonių tam sustabdyti. Matyt, kažkam iš to yra nebloga nauda. Bet įmonės žlunga ir, aišku, įvedus pridėtosios vertės mokestį, kuris, kaip minėjau, yra neblogas, bet kuris numato naują tvarką, o jai reikia naujų papildomų apyvartinių lėšų, statomos į keblią padėtį daugelis įmonių.
Tai mūsų siūlymai yra būtini. Mes siūlom, jog pridėtosios vertės mokestis būtų imamas tuo metu, kada įplaukia pinigai, t.y. nuo apmokėjimo momento. Ir galbūt turėčiau pridurti, jog tokia tvarka nebūtinai turėtų galioti ilgą laiką, t.y. turėtų galioti tol, kol normalizuosis padėtis pinigų rinkoje, kol bus sumažintos dirbtinai sukeltos kreditų palūkanos arba tol, kol bus surasta būdų normalizuoti apyvartinių pinigų kiekį.
Aš atkreipiau dėmesį ir į žemdirbių iniciatyvą, kurią pateikia ponas M.Pronckus. Toks įspūdis, jog Lietuvą norime padalyti ir visus įstatymus dalyti į įstatymus, priimamus žemdirbiams ir pramonei. Aišku, jeigu atsiras dar kokia lobistų grupė, kuri užsiims statybos šaka ar transportininkais, tai mes leisime įstatymus Seime kiekvienai šakai atskirai.
Čia yra pono M.Pronckaus pateikime išskiriama: žemės ūkio produkcijos gamintojai apskaičiuoja PVM, sumoka per 10 dienų po to, kai pirkėjai apmokės už pristatytą žemės ūkio produktą. Mūsų įstatymo projekte yra bendresnė norma, t.y. visiems vienodai apmoka tada, kai yra gaunami pinigai.
Na, ir papildomai, kadangi mes jaučiame, kad LDDP dar ir toliau bando ginti žemės ūkį, tiktai galbūt ne tokiomis priemonėmis, kokiomis realiai galima žemės ūkiui padėti, bet mes taip pat nieko prieš. Jeigu iš tikro biudžete yra pakankamai pinigų, galima ir atleisti žemės ūkio produkcijos gamintojus ir žemės ūkio paslaugas nuo pridėtosios vertės mokesčio. Jeigu jau rašyti, tai rašyti reikia rimčiau, taip, kaip yra numatyta mūsų įstatymo projekte, nes toks parašymas, kaip yra alternatyviame projekte, jog atleidžiama žemės ūkio bendrovė bei ūkininko teikiamos paslaugos šių bendrovių nariams bei ūkininkams, man atrodo, ta formuluotė yra daugiau literatūrinė negu teisinė.
Ačiū už dėmesį. Tiesa, taip pat mes numatom taikyti lengvatą ir, man atrodo, šiuo atveju iš tikro tai yra rimtas dalykas, t.y. technologijoms. Man atrodo, naujoms importuojamoms technologijoms iš tikro reikėtų taikyti tam tikrą lengvatą, nes jau keletą metų investiciniai procesai Lietuvoje yra sustoję, ir nors tokiu būdu, nors moraliai paremkime tuos, kurie bando įsigyti naują technologiją ir kažką daryti su gamyba. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu į tribūną antrąjį pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos! Šitas projektas Nr.957 nepriešpastatomas kitiems projektams. Jis gimė visiškai savarankiškai ir gimė todėl, kad po Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo priėmimo ir po praktinių Vyriausybės žingsnių pasirodė, kad, priešingai finansų ministro ir kitų valdininkų įtikinėjimams, žemės ūkis atsidūrė tokioj padėty, kad iš jo dar atimama apie 80-100 milijonų Lt suma esant tokiai sudėtingai padėčiai žemės ūkyje. Todėl nori nenori staiga reikėjo kažką galvoti ir daryti, kad grįžtume į tą padėtį, kuri buvo prieš to mokesčio priėmimą. Priešingu atveju, iš tikrųjų kaip kartais klausia, ar žemės ūkis Lietuvai reikalingas, ar ne, tada būtų galima pasakyti, kad žemės ūkis Lietuvai nereikalingas ir jį reikia, matyt, likviduoti ir daryti kažką kita.
Čia būtų lyg ir tokia literatūrinė įžanga. Įstatymo projektas pateiktas, aiškinamasis raštas taip pat pateiktas, komiteto posėdyje apsvarstyta, jam yra pritarta. Šiame įstatyme sprendžiami trys tokie tarpusavy susiję dalykai. Tai būtent siūloma kai kurias prekes, kurios reikalingos žemės ūkiui, neapmokestinti pridėtosios vertės mokesčiu; čia tokios grupės yra išdėstytos. Taip pat siūloma sumažinti pridėtosios vertės mokesčio tarifus žemės ūkio produkcijai. Trečiasis momentas yra tas, kad pridėtosios vertės mokestį mokėtų tiktai tada, kada pinigai ateina pas gamintoją, kad būtų galima iš tų pinigų mokėti tą mokestį, o neiti į banką, nesiskolinti ir po to dar bankui mokėti atitinkamas palūkanas.
Tai tokia mūsų siūlymų esmė. Siūlom pritarti pateikimui negaištant laiko. Aš daugiau nenoriu filosofuoti apie kitus reikalus. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją G.Vagnorių atsakyti į jūsų klausimus. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Buvo čia iš anksčiau turbūt sąrašas, bet vis dėlto pasinaudodamas proga aš norėčiau pasiūlyti. Kažin ar nebūtų galima abu šiuos projektus abiem pranešėjams kažkaip apibendrinti, sujungti ir svarstyti kartu? Nes vienas čia yra bendresnis, kitas galbūt daugiau specifinis, bet kartu sujungus gal... Kaip galvoja pranešėjas?
G.VAGNORIUS. Aš nematau nieko blogo, jeigu ir pavyktų sujungti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Jūs, gerbiamasis pranešėjau, minėjote, kad naujoms technologijoms reikia netaikyti šito pridėtosios vertės mokesčio. Aš visiškai sutinku, bet jokiu būdu negalima priimt ta bendrine forma. Mano klausimas: ar yra šiuo metu konkrečių planų, konkrečių projektų, kuriuos būtų galima atleisti nuo šito mokesčio?
G.VAGNORIUS. Ne, aš įsivaizduoju, kad vis tiek Vyriausybė turėtų šiek tiek labiau detalizuoti tą mūsų pataisą, t.y. ketvirtąjį punktą, jog pridėtosios vertės mokestis netaikomas technologijai ir technologiniams įrengimams bei įrangai, o nebūtinai visiems technologiniams įrengimams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Šumakaris. Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu užduoti gerbiamajam G.Vagnoriui vieną aiškų klausimą: jūs nesilaikot 140 Seimo Statuto straipsnio. Jokios ekonominės ekspertizės jūsų projekte nėra. Man rodos, iš principo jūsų įstatymo pakeitimas neturėtų būti registruotas be šitos ekonominės ekspertizės. Kada jūs galėsit tai padaryti?
G.VAGNORIUS. Aš kažkaip neprisimenu, jog būtų atlikta kokia nors ekonominė ekspertizė, kada buvo priimtas Pridėtosios vertės įstatymas ir po kiek laiko jis sustabdytas, ir po mėnesio ar kiek pakeistas. Kažkaip niekas nekalbėjo apie kokią nors ekspertizę. Ir šiuo atveju, man atrodo, tai yra bandymas ištaisyti tai, kas buvo ne taip padaryta priimant šitą įstatymą. Tai yra naujas įstatymas. Ką jūs darėt, kada priėmėt ir už kelių dienų sustabdėt? Tai jūs neskaičiavot ar skaičiavot?
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš suprantu jūsų pasiūlymą, kad mokėtų mokesčius, kada gauna už produkciją užmokestį, tačiau tuo atveju visa atsakomybė tenka biudžetui, nes biudžetas neturės pajamų. Mes juk žinom, kaip šiandieną tie mokesčiai mokami, ir tuo atveju visi atsipalaiduoja ir reiklumo nebus. Vien finansų ministras turės skolintis ir mokėti didžiulius procentus už paskolas iš valstybės biudžeto, nes jeigu taip, kaip dabar yra, kad moka nuo išsiųstos produkcijos, tai visos įmonės turėtų susirūpinti, kad būtų priimtas turto vertės atstatymo, pinigų cirkuliacijos atstatymo įstatymas.
G.VAGNORIUS. Aš pačioje pradžioje minėjau, kad siūlomas būdas yra galbūt tiktai toks gelbėjimasis iš susidariusios padėties, bet ne pats geriausias būdas. Jeigu, manau, tektų kažką panašaus mums siūlyti ir įgyvendinti, tai, ko gero, mes siūlytume tikriausiai kitokius mechanizmus, kaip sutvarkyti pinigų cirkuliavimą, kaip sutvarkyti bankų procentus, kaip padidinti perkamąjį pajėgumą, kaip padidinti minimalią algą, kaip padidinti mokėjimą už valstybės kapitalą, t.y. atstatyti visą finansų sistemą, ir nereikėtų galbūt tada daryti tokių dalinių pataisų, kurios, aišku, iš esmės, iš principo visų problemų neišspręs. Bet kadangi mes matome, jog LDDP dauguma yra nusiteikusi lopyti skyles ir gyventi nuo vienos savaitės iki kitos savaitės, tai, man atrodo, to stiliaus yra ir tos mūsų pateiktos pataisos. Bet vis tiek geriau yra ką nors daryti, negu nieko nedaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pateikti klausimą abiem pranešėjams, juo labiau kad čia yra labai panašu. Pas jus, pas gerbiamąjį M.Pronckų yra už paslaugas žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams. Ar čia taip pat įeitų ir paslaugos visiems? Aš turiu omeny kur teikiamos ir dviejų trijų hektarų savininkams. Ir kitas klausimas - čia rašot apie veterinarines paslaugas ir vaistus. Ar neturėtų būti ir agrochemijos paslaugos, ir chemikalai - pesticidai, herbicidai ir t.t.? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Be abejo, opozicijai tikriausiai būtų nesunku pasiūlyti dar penkis punktus, nes mokesčių nemokėjimas yra populiarus dalykas. Bet šiuo atveju, aišku, reikia atkreipti dėmesį, jog iš tikro biudžetas neturi pakankamai pinigų, ir galbūt net ir mūsų ta siūloma pataisa, pažymėta šešioliktu punktu, dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų ir žemės ūkio paslaugų atleidimo nuo pridėtosios vertės mokesčio... Aišku, čia susidarys tam tikros nemažos sumos, ir realiai vertinant aš puikiai įsivaizduoju tuos sunkumus, kuriuos patirs Vyriausybė, ieškodama būdų, kaip padengti tuos skirtumus. Galime įrašyti galbūt ir agrochemijos paslaugas, bet šiuo atveju tai turėtų siūlyti jau pati valdančioji dauguma, nes čia jai kils daugiau problemų. O mūsų pataisos yra taikomos visiems augintojams - tiek ūkininkams, tiek bendrovėms, tiek asmeninių sklypų savininkams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Mes visi puikiai žinome, kokia padėtis yra žemės ūkyje, bet yra nė kiek ne geresnė ir pramonėje, kadangi daugelis įmonių yra prie bankroto ribos, ir bedarbystė turėtų iškilti visu savo pavidalu. Aš manau, kad galima būtų įrašyti į jūsų pateikiamą projektą tam tikras išimtis, t.y. padaryti vieną ir dėl technologijų, apie ką jūs minėjote. Tai reikėtų daryti irgi pagrįstai, kadangi biudžeto įplaukos gali labai sumažėti. Ar jūs sutinkat parengti bendrą ir įrašyti kartu, pasitarus ir įvertinus tų įplaukų į biudžetą sumažėjimą?
G.VAGNORIUS. Aš galėčiau paaiškinti, jog 16 punkto papildymas, t.y. siūlymas atleisti nuo pridėtosios vertės mokesčio žemės ūkio produkcijos gamintojus ir žemės ūkio paslaugas atsirado po to, kada mes sužinojome ir pamatėme LDDP projektus, kur siūloma taikyti nuolaidas būtent žemės ūkiui. Tai mes paprasčiausiai tiktai labiau suredagavom jų pačių siūlymus. Aš minėjau, jog, aišku, sunkiai įsivaizduojamas dalykas, iš kokių pinigų LDDP ketina atleisti nuo pridėtosios vertės mokesčio žemės ūkio produkcijos gamintojus, bet jeigu jau valdančioji partija tai siūlo, tai opozicijai tą patį pakartoti tikrai yra įmanoma. Bet mes nors padarėm, surašėm teisine forma tuos dalykus, bet jei-gu, pavyzdžiui, valdančioji partija pasiūlytų mums išbraukti šitą punktą, tai, ko gero, mes jį galėtume išbraukti arba susiaurinti tas privilegijų sritis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam M.Pronckui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui G.Vagnoriui. Kviečiu į tribūną atsakyti į klausimus gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, formuluokit klausimą.
A.RUDYS. Mano klausimas būtų toks: ar jūsų projektas yra suderintas su Vyriausybe ir ar jūs manote, kad tie trys procentai turi būti amžinai naudojami ar tik pereinamuoju laikotarpiu?
M.PRONCKUS. Su Vyriausybe šitas projektas nėra suderintas. Jis buvo rengiamas agrarininkų iniciatyva. Vyko tam tikri skaičiavimai. Mes turim skaičiavimus iš Agrarinio ekonomikos instituto. Konkrečiai. Buvo pasirinktos kai kurios žemės ūkio bendrovės ir buvo bandoma paskaičiuoti, kas būna konkrečiai taikant tą mokestį, ir buvo bandoma modeliuoti. Taip pat vyko svarstymas komitete dėl procentų, buvo siūloma įvairių procentų. Dauguma komiteto narių pasisakė už tris procentus, todėl aš, kaip komiteto pirmininkas, siūlau tris procentus. Buvo siūloma įvairiai: buvo siūloma kitais metais kitokį procentą taikyti, tačiau aš suprantu, kad dėl to galima svarstyti, ginčytis ir ieškoti geriausių sprendimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Velikonis.
V.VELIKONIS. Aš tik norėjau pasakyti, kad PVM įvedimas sujudino kaimą ir įvyko neprognozuojami reiškiniai. Tą pačią dieną, lyg mostelėjus lazdele, atpigo pienas pieno gamintojams ir pabrango sviestas sviesto pirkėjams. Atpigo kiaulės pardavėjams, gamintojams ir pabrango kiauliena parduotuvėse. Mes labai atidžiai komitete ir kitur svarstėm šitą klausimą ir aš klausimo neturiu gerbiamajam M.Pronckui, bet jeigu iškyla problema ir klausimas dėl sujungimo, tai aš visiškai pritariu, tik tai reikėtų padaryti kuo greičiau, nes kaimas laukia. Žinoma, laukia ir kiti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėt atsakyti į gerbiamojo Seimo nario L.Milčiaus klausimą, užduotą abiem pranešėjams, ar prašyti Seimo nario, kad jis jį pakartotų?
M.PRONCKUS. Ne, aš atsimenu tą klausimą. Šitas klausimas, man atrodo, yra finansinis ir būtų labai gerai, kad į jo rengimą įsitrauktų ir Biudžeto ir finansų komitetas, tuo labiau kad yra dar vienas gerbiamojo V.Saulio projektas, tačiau jis nėra pateiktas, bet irgi tam tikrų pasiūlymų yra. Todėl aš siūlyčiau galbūt taip padaryti: įtraukti daugiau žmonių, ypač iš Biudžeto ir finansų komiteto, ir bandyt pateikti, žinoma, kiek galima greičiau vieną projektą.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate, kad būtų šie projektai sujungti? Taip, kaip ir kitas pranešėjas.
M.PRONCKUS. Taip, šie projektai, ir gali gimti dar ir kitų pasiūlymų, kurių yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų dabar nuspręs- ti, ar galime šiuos projektus įtraukti į sesijos darbų programą, pritarti jiems po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikėtų nuspręsti, kuris komitetas bus pagrindinis, kurie komitetai bus papildomi? Kadangi tai yra mokesčių klausimas, pagal mūsų Statute numatytas komitetų funkcijas pagrindiniu turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomu siūlytume Agrarinį komitetą. Ar yra daugiau siūlymų? Ar galim šiems siūlymams pritarti? Dėkoju.
Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys. Yra siūlymas, kad papildomas komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Ar nėra prieštaravimų? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. Prašau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gerbiamąjį F.Kolosauską pranešti, kada šis klausimas bus svarstomas pagrindiniame komitete.
F.KOLOSAUSKAS. Aš į tai galiu dar kartą pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas dabar turės atlikti tą darbą, kurio neatliko tie Seimo nariai, kurie inicijuoja įstatymo pakeitimus. Reikės atlikti ekspertizę. Tą ekspertizę reikės užsakyti, ir reikia vieną kartą baigti su diletantizmu priiminėjant įstaty-mus. Mes patvirtinom Statutą ir reikia dirbti taip, kaip dirba civilizuotas pasaulis. O kada, aš nežinau, galbūt po mėnesio, galbūt po savaitės, nes svarstyti apie modelį nieko neišeina. Mane kaltina, kad nebuvo modeliuojama, nebuvo žiūrima. Tai, aišku, labai blogai, labai blogai. Reikia modeliuoti. Aš manau, kad po savaitės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, jog šis projektas būtų svarstomas pagrindiniame komitete kitą savaitę? Po savaitės, sutinkat? Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, visi šio posėdžio klausimai apsvarstyti. Posėdis baigtas. Gero apetito!