Trisdešimt trečiasis posėdis
1994
m. gegužės 19 d.
1994 m. gegužės 24 d. darbotvarkė
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom registruotis. Salėje 42 Seimo nariai.
Mieli kolegos! Aš siūlau dabar, kol susirinks daugiau Seimo narių, patvirtinti gegužės 24 d. darbotvarkę. Taigi numatyta toliau spręsti teismų klausimus, tai yra priiminėt Teismų įstatymą. Ir kai jį priimsim, tik tada 2a ir 2b punktas, t.y. teismų pertvarkymas, jų veiklos teritorijų nustatymas ir kai kurie kiti dalykai. Žinoma, Savivaldos įstatymas, kadangi, matyt, mes šiandien labai daug neįveiksim, Prezidento grąžinti įstatymai, paties Prezidento įstatymo kai kurie straipsniai ir Žemės reformos įstatymo pakeitimas. Yra dar vienas priėmimas, bet autorių prašymu jis nukeltas į popietinį posėdį, tai Blokados fondo nuostatų vieno punkto pakeitimas.
Dabar iš pateikimų - Referendumo įstatymas, ir viskas. Visi kiti yra svarstymai. Tai privatizavimo reikalai, tarptautinės sutartys ir štai tas klausimas, kurį mes seniai pradėjom, bet niekaip nebaigiam, t.y. dėl kai kurių asmenų reabilitacijos.
Prašom. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, manau, komiteto pirmininkas ponas A.Sadkauskas neprieštaraus, kad vietoj Savivaldos įstatymo vis dėlto būtų baigtas svarstyti Rinkimų įstatymas. Tas 40 min. skirtume kaip tiktai baigti ir balsuoti už viską.
PIRMININKAS. Gerai. Sutinku. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pritariu pono A.Salamakino ką tik pasakytiems žodžiams. Būtų turbūt naudinga sukeisti Vietos savivaldos įstatymo priėmimą su Savivaldos tarybų rinkimų įstatymo priėmimu antradienį. O dėl šios dienos aš apie tą patį noriu pasakyti. Gal mes Savivaldos tarybų rinkimų įstatymui dar skirkim šiek tiek laiko, bet labai nedaug, tik susitarkime, ką mes turėsime atlikti antradienį, nes tai yra labai svarbūs ir principiniai dalykai. Iki antradienio frakcijos sugebėtų suformuluoti savo nuomonę, savo pozicijas ar bent jas išsiaiškintų, kad antradienį būtų gana konstruktyvus darbas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad su tuo kolegos sutiks. Pirmiausia, gerbiamieji komiteto vadovai, gerbiamasis Sadkauskai, ar sutinkat su tuo? Gerbiamasis P.Papovas.
S.PEČELIŪNAS. Aš dar papildysiu. Dabar salėje tiesiog yra labai nedaug žmonių, aš nesitikiu, kad per 10 minučių jų prisirinks labai daug. Spręsti labai svarbius dalykus būtų tiesiog neetiška esant tiek nedaug Seimo narių.
PIRMININKAS. Aš noriu pirmiausia pasakyt, gerbiamasis Pečeliūnai, gerbiamasis Papovai, kad dabar, po darbotvarkės patvirtinimo, mes turėsim priimti sprendimą dėl tų tiesioginių valdymų pratęsimo, kur, man atrodo, ginčų nebus. Gerbiamasis P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš manau, kad pakaks laiko iki antradienio išspręsti visus ginčytinus klausimus, todėl antradienį turėtų būti ir Rinkimų į savivaldybių tarybas įstatymas, ir Vietos savivaldos įstatymas.
PIRMININKAS. Gerai. Tada tiktai reikės ieškoti laiko. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Mano pasiūlymą jau pasakė gerbiamasis A.Salamakinas, gerbiamasis S.Pečeliūnas, bet aš galėčiau tik pakartot, kad antradienį taip pat turi būti Rinkimų į savivaldybių tarybas įstatymas.
PIRMININKAS. Aišku. Čia neginčijama. Aš sutinku. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Siūlau balsuot už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, patikslinimas yra tiktai toks, kad mes 3 punktą dalytume į dvi dalis. Pirma - Rinkimų įstatymo priėmimo užbaigimas (gal taip formuluokim) ir tik po to Vietos savivaldos įstatymo tolesnis priėmimas. Žinoma, skiriant tam ne 40 min., o daugiau laiko. Ar sutinkam su tokiais patikslinimais? Galim bendru sutarimu patvirtint darbotvarkę? Ačiū. Antradienio darbotvarkė patvirtinta.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Toliau pirmininkaus gerbiamasis J.Bernatonis. Ir, kaip tarėmės, trys juridiniai aktai dėl tiesioginio valdymo pratęsimo.
Gerbiamasis Sadkauskai, prašom į tribūną. Tik kol jūs eisit, aš siūlau visiems pagalvot, ar iš tų trijų aktų mums nepadarius vieno? Taip būtų teisingiau. Kam trys dokumentai, kai iš esmės tas pats dalykas? Prašom, gerbiamasis Bernatoni.
A.SADKAUSKAS. Taip. Aš pritarčiau, kad galima padaryti vieną, kadangi mes vėluojam, labai ilgai tęsėsi tų klausimų svarstymas Seime. Galbūt tai numatydami mes galėjom pateikt dar anksčiau, bet labai sunku numatyt tuos tempus, per kiek laiko jie bus priimti. Siūlau padaryti vieną ir be didelių diskusijų siūlau patvirtint tai, kas yra siūloma tų nutarimų projektuose.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų pasisakyt šiuo klausimu dėl balsavimo motyvų?
A.SADKAUSKAS. Tai aš galiu eit?
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Taip pat siūlau balsuoti atkreipdamas Seimo narių dėmesį kad ir į Grigiškių pavyzdį, kaip negerai, kai yra tiesioginė savivalda. Šiuo metu ten yra įdomių dalykų, kai statomos kolonėlės iš komunalinio ūkio lėšų ir pan. Neaišku, nei kas, nei kaip priima sprendimus, o kaltė tenka paskyrusiam tiesioginį valdymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Komitetų posėdyje apsvarstėm, pritarėm šitam dalykui, ir man atrodo, kad Seimas taip pat turėtų pritart mūsų pasiūlymui. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti visi, kad priimtume vieną Seimo nutarimą? Nėra prieštaraujančių? Tuomet teiksiu balsavimui. Pirmiausia prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 62 Seimo nariai. Teikiu Seimo nariams balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl tiesioginio valdymo pratęsimo kai kuriuose administraciniuose vienetuose”? Prašom balsuoti pakeliant rankas. Balsų skaičiavimo grupė prašo nenuleist rankų.
Už - 43. Kas prieš? Pakelkit rankas. Prieš - 1. Kas susilaikė? Susilaikė 6 Seimo nariai.
Taigi 43 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš, 6 susilaikius Seimo nutarimas priimtas.
Dabar žodis suteikiamas gerbiamajam Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, lygiai prieš trejus metus Lietuvos Respublikos pasienyje eidamas tarnybines pareigas žuvo pirmasis mūsų pareigūnas G.Žagunis. Deja, jis buvo ne paskutinis, bet jis pirmasis, jis garbingai atliko savo pareigas iki paskutinės minutės. Pagerbkim jo šviesų atminimą atsistodami ir tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr.388(5) (priėmimo tęsinys) (94.05.19)
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar toliau svarstome Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį A.Salamakiną.
Gerbiamasis pranešėjau, kviečiu jus į tribūną.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume grįžti prie tų įstatymo straipsnių, kuriuos atidėjome ir šiuo metu mes juos pakoregavome. Siūlyčiau priimti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Aš pasakysiu iš eilės. Pirmiausia buvo atidėtas 11 straipsnis. Buvo prašymas, kad vis dėlto būtų įvardyta, kaip skiriami atstovai prie Vyriausiosios rinkimų komisijos. Mes šitą padarėme. Iš tiesų ten buvo padaryta klaida, kad nebuvo įvardyta, kaip jie skiriami. 11 straipsnį mes papildėme atskiru punktu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyta nauja šių straipsnių redakcija.
A.SALAMAKINAS. 3 punktas. Kiti punktai pasislenka žemyn. Čia yra suformuluota, kaip visa tai bus daroma. Ar reikia skaityt, ar ne?
PIRMININKAS. Ar galim priimti bendru sutarimu, ar reikėtų balsuoti?
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka. Aš išsigandau, kadangi ne toj pusėj išgirdau jūsų balsą.
V.JARMOLENKA. Cha! Nėra čia ko išsigąst! Čia yra bendra salė.
PIRMININKAS. Pagalvojau, kad į kairę perėjot.
V.JARMOLENKA. Aš suprantu, kad kartais jūs ir pagalvojat. Aš noriu pasakyt tik viena, kad jeigu teksto negalima išdalyt, tai bent jau perskaitykit aiškiai, kad būtų aiškus skirtumas, ir tada galim balsuot.
A.SALAMAKINAS. Na, jis buvo išdalytas, yra ir data...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka negavo. Perskaitykit garsiai.
A.SALAMAKINAS. Jis buvo išdalytas gegužės 17 d. (šiandien 19 d.) 9 val. 40 min. rytą. Na, jeigu prašo, aš galiu perskaityt. Papildyti 11 straipsnį 3 punktu: “Pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą registruoja rinkimų atstovus prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir išduoda jiems pažymėjimus.”
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Gerbiamasis pranešėjau, prašom toliau.
A.SALAMAKINAS. Aš gal atsakysiu ponui V.Jarmolenkai. Jis klausia, kokius pažymėjimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, neatsakykit į replikas iš vietos. Yra nustatyta tvarka, kaip reikia pateikt klausimus.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos galima?
A.SALAMAKINAS. Taip pat buvo prašymas papildyti 13 straipsnį. Mes jį taip pat papildėme. 7 punktas dabar skambės taip: “Pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą registruoja rinkimų atstovus ir rinkimų stebėtojus, išduoda jiems pažymėjimus.” Čia kalbama apie apygardos rinkimų komisijos įgaliojimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš prašau posėdžio pirmininką skaityti Statutą ir nesinervinti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Gerbiamasis Seimo narys Z.Semenovičius.
A.SALAMAKINAS. Aš labai atsiprašau, aš nepasakiau dar...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamajam Seimo nariui Z.Semenovičiui suteiktas žodis. Leiskit jam pasisakyt, o jūs dar gausite žodį, jeigu kažką pamiršot.
Z.SEMENOVIČIUS. Čia buvo 12 straipsnis. Dėl to aš norėčiau trupučiuką plačiau pasisakyt. Lygiai prieš metus Lietuva buvo priimta Europos Parlamentinės Asamblėjos nare, pasirašė daug svarbių dokumentų. Ir gerai atsimenu, kad buvo vienbalsiai balsuota dėl to, kad Lietuva turi prisidėti prie Europos lokalinių savivaldybių chartijos. Dėl to balsavo visi Europos Parlamento nariai. O tik po to balsuota dėl Lietuvos priėmimo. Vadinasi, kaip sakoma, Lokalinės savivaldybės chartija, prie kurios mes turime prisidėti... Teisė ir realios galimybės vietinės visuomenės įstatymu apibrėžtose ribose reguliuoti ir valdyti pagrindinę dalį būtina vietinių reikalų gyventojų naudai betarpiškai atsakant už pasekmes.
Būtent dėl tų straipsnių aš norėčiau pasakyt, kad rinkimuose į vietines savivaldybes turėtų dalyvauti kuo daugiau vietinių gyventojų, jiems neturi vadovauti žmonės iš partinio centro, kurie nežino vietinės specifikos ir vietinių problemų. Esame daug kartų įsitikinę, kad partiniai interesai ir vietinių gyventojų interesai dažnai nesutampa. Rinkimai pagal partinį principą galbūt labiau tikslingi renkant Seimo narius. Reikia atsižvelgt į kai kurių rajonų specifiką. Visur giriamės, kad einame į Europą, bet daug darome priešingai, negu parašyta Europoje priimtose konvencijose bei chartijose. Dar nesame ratifikavę nei Žmogaus teisių konvencijos, nei Lokalinių savivaldybių chartijos. Ir jeigu ateityje nenorime būti pajuokos objektu, turime priiminėti gerus įstatymus, neprieštaraujančius tarptautinei teisei. Į tai atkreipdavo dėmesį ir Europos Tarybos atstovai, kurie buvo visai neseniai.
Siūlyčiau todėl perbalsuoti dėl 12 straipsnio, kai prieisim, ir dėl 14 straipsnio, ir dėl 30 straipsnio atsižvelgiant į tai, kad vietiniai gyventojai galėtų išrinkti savo atstovus per visuomenines organizacijas. Tai betarpiškai siejasi su tautinėmis mažumomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti tai, ką pamiršot, nors aš patarčiau iš anksto užsirašyti, tuomet nepamiršit.
A.SALAMAKINAS. Aš labai atsiprašau Lenkų frakcijos. Jie taip pat pateikė, tiesa, jau truputį pavėlavę, tačiau jie siūlo 12 straipsnio šeštosios pastraipos pirmąjį sakinį išdėstyti taip (čia yra gana ilgas sakinys, jeigu reikia, aš galiu perskaityti). Esmė ta, kad jie siūlo, jog ne tik politinės partijos ir politinės organizacijos turėtų savo atstovus rinkiminėje komisijoje, bet ir tautinių mažumų atstovai būtų apygardos rinkimų komisijoje.
Mes jau du kartus balsavome dėl 30 straipsnio, o tai siejasi su juo. Aš dabar nežinau, ar vertėtų vėl grįžti prie šito. Manyčiau, kad tautinių mažumų atstovai galėtų turėti privilegijas kandidatuojant į Seimą, kaip ir buvo daroma, tačiau į vietines tarybas... Niekas nedraudžia tautinių mažumų atstovams, nesvarbu kokios jie bebūtų tautybės - lenkas, rusas ar čigonas - įstoti į bet kurią partiją ir kandidatuoti. O sudaryti jiems kažkokias rinkimų į savivaldą sąlygas, manyčiau, nereikėtų. Aišku, tai diskusijos objektas. Jeigu ponai norės, galima diskutuoti, tačiau aš vis dėlto nepritarčiau šitam. Mes ir šiuo metu žinome, seniai yra lenkų ir kairėj, ir dešinėj, ir centre. Manyčiau, kad pagal jo tautybę - nereikia šito daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra pateikta alternatyva ir pranešėjas siūlo dėl jos diskutuoti, aš visų pirma norėsiu, kad pasisakytumėte dėl pasiūlytos Lenkų frakcijos alternatyvos, po to mes balsuosime, ar šiai alternatyvai pritarti, ir paskui dėl to viso straipsnio.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Dėl to, ką kalbėjo ponas Z.Semenovičius. Mes jau du kartus esame balsavę. Mes sutarėme, kad grįžtam prie tų straipsnių, kurie buvo atidėti, ir antradienį grįšime prie tų vietų, kurios lemia reitinginę arba nereitinginę sistemą. Tai dėl šito mes sutarėme. Bet visą laiką ieškoti būdų, kaip pakeisti Seimo sprendimą... Aišku, galima tai daryti, bet tai yra sąmoningas laiko gaišinimas.
Aš norėčiau pasisakyti dėl 13 straipsnio, apie kurį pranešėjas jau pradėjo kalbėti, kad antrą kartą neprašyčiau žodžio.
Tai čia yra viskas gražiai surašyta, išskyrus vieną dalyką, ir turi būti ryšys tarp 13 ir 41 straipsnio. Tai, kaip jūs suformulavote 41 straipsnį, neišsprendžia tos problemos, apie kurią mes kalbėjome, dėl vienos labai paprastos priežasties. Partija savo atstovus registruoja prie rinkimų komisijos tam, kad jie galėtų stebėti rinkimų komisijų darbą. Tie posėdžiai vyks pakankamai dažnai. Kartu jiems suteikiama teisė agituoti kariniuose daliniuose ir įkalinimo įstaigose. Aš noriu pasakyti, kad fiziškai jie šito padaryti tiesiog nepajėgs, nes vienu metu dirbti dviejų darbų neįmanoma.
Mūsų idėja buvo truputį kita. Tai, kas čia pasakyta apie rinkimų komisijos darbo stebėtojus, viskas gerai. Dėl šito aš nieko nesakau, sutinku su tuo, kas čia yra parašyta. Bet siūlyčiau, kad prie Vyriausiosios rinkimų komisijos būtų registruojami ir partijų įgaliotiniai rinkimų agitacijai būtent įkalinimo įstaigose ir kariniuose daliniuose. Kad partija pateiktų savo sąrašą, ką ji laiko įgaliotais tai agitacijai ten atlikti, juos patvirtintų, tada išduotų jiems atitinkamą pažymėjimą, kad niekas kitas nesiveržtų į tas vietas. Ir tada vieni dirba prie komisijos stebėdami, o kiti partijos žmonės dirba agitacinį darbą, nes tai yra visiškai skirtingi darbai. Ir jeigu su šituo ponas pranešėjas sutiktų, tuomet reikėtų papildyti 13 straipsnio 7 punktą dar ir partijų įgaliotinių rinkimų agitacijai dokumentų išdavimu (rinkimų komisijos funkcija) ir 41 straipsnyje pataisyti, kad šitas funkcijas atlieka rinkimų komisijos patvirtinti tų organizacijų rinkimų agitatoriai.
Gal aš labai ilgai ir sudėtingai kalbėjau, bet mintis, man atrodo, labai paprasta ir labai aiški: nesudvejinti dviejų funkcijų vienam asmeniui, kuris fiziškai to negalės atlikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ar sutiktumėte su šituo?
A.SALAMAKINAS. Ne, nesutikčiau. Pirmiausia partijos atstovas prie Vyriausiosios rinkimų komisijos skiriamas ne stebėti kažką, kaip ta Vyriausioji rinkimų komisija dirba, o atstovauti partijai ir palaikyti ryšius tarp Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kandidatuojančios partijos. Ten jam nuolat nėra ko sėdėti. Turbūt, jeigu mes jau paskyrėme Vyriausiąją rinkimų komisiją, jam ten nėra ko stebėti, ar jie ten ką nors ne taip padarys. Tam yra kiti veiksmai.
Dabar dėl jų dalyvavimo agitacijoje. Mes 41 straipsnį ir papildėme, kad partijų atstovai galės nuvažiuoti į karinius dalinius, į įkalinimo vietas ir ten tvarkyti rinkimų klausimus. Aišku, jiems niekas nedraudžia agituoti žmones, tačiau nėra tiek daug tų įkalinimo vietų ir tų karinių dalinių, kad jam kiekvieną dieną teks kažkur vykti, vykdyti agitaciją. Čia visoms partijoms sudaromos vienodos sąlygos, ir jų reikalas, kaip jie šitą vykdys. O dar kažkur skirti stebėtojus, kad jie važinėtų po karinius dalinius - aš manyčiau, nereikia šito daryti. Tuo labiau kad įkalinimo vietose, jeigu ten lankysis daug žmonių, nereikia. Reikia, kad būtų tas atstovas, kuris tikrai yra partijos patikėtinis, ir tik jam leisti ten dalyvauti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar kalbame dėl balsavimo motyvų dėl Lenkų frakcijos pasiūlymo. (Salė je triukšmas) Gerbiamasis Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Diskusiją apsunkina tai, kad apskritai jau priimtas sprendimas dalyvauti savivaldybės rinkimuose partiniu principu. Aš nesu šalininkas šito partinio principo, nors mūsų frakcija ir pasisakė, tačiau iš esmės, aišku, mes dabar einame prieš tendenciją, kuri apskritai vyrauja Europoje, t.y. leidžia dalyvauti ne tik partijoms savivaldos rinkimuose. Iš tikrųjų partijos daugiau dalyvauja Seimo rinkimuose. Savivaldos rinkimuose mes turėtume išplėsti bazę tų rinkėjų, kurie galėtų dalyvauti tiesiogiai. Bet čia mes susiduriame su ta problema, kad jeigu mes, sakykime, neleisime tautinėms mažumoms atstovauti savivaldoj ir visuomeninėms organizacijoms, tai galime susilaukti tokių rezultatų, kad Vilniaus krašte gali neįvykti rinkimai, ir tuomet mes turėsime įvesti tiesioginį valdymą. Čia, matyt, dėl to reikia galvoti ir galvoti truputį apie ateitį. Sakykime, Norvegijoje net pensininkai turi teisę kelti savus kandidatus į parlamentą, ką jau kalbėti apie savivaldą. O mes rinkimams į savivaldą primetame partinį principą. Nemanau, kad jis čia geras, ir apgailestauju, kad mūsų frakcija pasirinko tokį kelią.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Lietuvoje netgi į Seimą pensininkai gali kelti savo kandidatūras.
Dabar gerbiamasis A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.
A.SAKALAS. Taip, jūs atspėjote, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs pacituotumėte tą Statuto straipsnį, kuriame pasakyta, iki kada galima teikti pataisas. Kiek aš pamenu, pataisas galima teikti 24 valandas iki balsavimo pradžios. Balsavimas yra pradėtas ne šiandien, yra pradėtas gerokai anksčiau. Vadinasi, visos pataisos, kurios įteiktos vakar, negali būti teikiamos balsavimui. Taip yra Statute, ir prašyčiau jo laikytis.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas nepriima. Tačiau pranešėjas siūlė, kad būtų dėl tos alternatyvos balsuojama.
A.SALAMAKINAS. Aš galiu atsakyti. Aš priėmiau...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, parodykim gerą valią. Aš manau, kad jūsų pozicija nesikeis, ir šiuo atveju pabalsuokime dar kartą, jeigu yra pateikta alternatyva. Gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Jei mes leisim visuomeninėms organizacijoms, tai kol kas Lietuvoje yra labai daug organizacijų, ir bus sunku susigaudyti, kurios čia galėtų, kurios negalėtų. Bet pasiūlymas, kad tautinėms mažumoms galėtume padaryti kažkokių lengvatų, vis dėlto nėra atmestinas, ir mums apie tai reikėtų pagalvoti. Aš siūlyčiau prie šito dalyko sugrįžti ir svarstyti Lenkų frakcijos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes visiškai teisingai atsisakėme tos nuostatos eliminuoti visuomenines organizacijas. Bet šią problemą, aš vis dėlto manau, mes galėtume dar apsvarstyti, ką Lenkų frakcija iškėlė, ar mums reikia padaryti vienokią ar kitokią išimtį tautinių mažumų atstovams. Aišku, nebūtų galima kalbėti, kad bet kurie tautinių mažumų atstovai labai lengvai, iš karto, jeigu yra tautinės mažumos, iškelia savo kandidatus. Aišku, turėtų būti procedūra, jie turi surinkti tam tikrą skaičių parašų ir pan. Būtų galima diskutuoti, nors, tiesą pasakius, man neaišku, kodėl Lenkų sąjunga, iš esmės gausi organizacija, iki šiol neužsiregistruoja kaip politinė partija. Tada visos problemos iš esmės išsisprendžia, nekyla jokių klausimų ir pan. Turėdama politinės partijos statusą ji tiek ir į Seimą, tiek ir visur kitur gali deleguoti, tas nėra uždrausta. Manau, 400 narių nebūtų jokių problemų surasti ir užsiregistruoti. Bet šita nuostata reikalauja gerokai gilesnių diskusijų. Aš nežinau, ar mes galėtume šiandien ją priimti. Reikėtų pažiūrėti, kaip reglamentuotai jai galėtume pritarti, ar mes pasiruošę ją iš karto dabar priimti, būtent taip suformuluotą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš tikrai visada linkęs ginti tautines mažumas. Ir jeigu aš sužinočiau, kad kažkur Lietuvoje uždrausta rusams, lenkams ar čigonams... Na, įsivaizduokite, aš noriu, kad čia būtų čigonas arba lenkas, ir aš sukuriu čigonų tautininkų partiją. Ir jeigu kas nors uždraustų ją įkurti tik todėl, kad jie čigonai, štai tada būtų tikrai tautinių mažumų teisių pažeidimas. Bet kol kas nei čigonams, nei rusams, nei totoriams niekas neuždraudė sukurti tos partijos. Kitas reikalas, bet čia per partijų įstatymą. Galima pagalvoti, kad čigonams būtų leista įsteigti savo partiją, jeigu joje yra ne 400, o 100 čigonų. Bet tai kito įstatymo reikalas. Todėl aš manau, kad tas klausimas mūsų priimtame įstatyme sprendžiamas visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti savo nuomonę dėl gana svarbaus klausimo, nes čia slypi nemažai pavojų, jeigu mes leisime nacionaliniu pagrindu sukurtoms visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose. Pirma, mes turime atkreipti dėmesį į tai, kad pas mus rinkimai vyksta ne pagal mažoritarinę sistemą apygardų pagrindu, kur galbūt dar būtų galima toleruoti ir suprasti kiek nors, kad apygardoje gali įvairūs savaveiksmiai judėjimai kelti kandidatus. Pas mus rinkimai vyksta pagal proporcinę sistemą, t.y. gyventojai balsuoja už kandidatų sąrašus. Ir todėl, man atrodo, mūsų politinių partijų, politinių organizacijų įstatymas numato, kad turi teisę net ir tautinė bendrija, jeigu ji yra nutarus, kad reikšis kaip politinė jėga, užregistruoti savo organizaciją, politinę organizaciją. Arba partija, arba politinė organizacija, jokio skirtumo nėra. Niekas jai netrukdo užsiimti kartu ir visuomenine veikla. Ir todėl aš tikrai pasisakyčiau prieš, nes, priešingu atveju, man atrodo, jeigu mes tai įteisinsime, tai gali atsirasti politinė lenkų partija, politinė organizacija, dalyvaujanti rinkimuose (vadinsis tai lyg ir visuomenine, o iš esmės ji yra politinė), baltarusių, ukrainiečių ir t.t. Ir tokiu būdu mums susidaro galimybė nacionaliniu pagrindu dalyvauti rinkimuose ir kovoti vieniems prieš kitus.
Aš manau, kad mes turime eiti į normalią demokratinę Europą, ir partijos arba politinės organizacijos turi būti kuriamos politinių pažiūrų pagrindu ir turi atstovauti savo rinkėjams rinkimuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau pakankamai Seimo narių pasisakė dėl balsavimo motyvų. Yra siūloma balsuoti dėl Lenkų frakcijos pateiktų alternatyvų. (Salėje triukšmas) Kadangi visose šiose alternatyvose yra viena pagrindinė idėja, apie kurią jūs kalbėjote, todėl balsavimu, manyčiau, reikėtų spręsti tik dėl 12 straipsnio pakeitimų, o dėl kitų straipsnių pakeitimų, jeigu nebus priimtas 12, tada nebalsuosime.
Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už Lenkų frakcijos pasiūlytą alternatyvų siūlymą 12 straipsnio šeštos pastraipos pirmajam sakiniui, paspaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Gerbiamųjų Seimo narių pageidavimu pirmiausia registruojamės.
Posėdyje dalyvauja 66 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už pasiūlytą 12 straipsnio alternatyvų siūlymą, kurį pateikė Lenkų frakcija, tas balsuoja už. Kas nori, kad liktų toks 12 straipsnis, koks mūsų jau yra priimtas, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 10 Seimo narių, prieš - 36, 12 susilaikė. Taigi alternatyvus siūlymas nepriimtas. 12 straipsnis lieka toks, kaip mes jau jį priėmėme.
Dėl 13 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 13 straipsnio jau mes diskusiją pradėjome. Aš siūlau priimti 13 straipsnį, pataisytą 7 punktu, kaip yra jums išdalyta.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas norėtų pasisakyti.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš palaikau, kas čia parašyta, bet noriu dar kartą pakartoti. Tai, pone Salamakinai, ką jūs sakėte, manęs visiškai neįtikino. Nes kai jūs pasakėt: Lietuvoje yra nedaug karinių dalinių ir nedaug įkalinimo įstaigų, tai aš norėčiau, kad jūs oficialiai pasakytumėte skaičių. Jūs net pats patraukėt pečiais, nežinot, kiek. Aš, būdamas tame komitete, pasakau, kad jų yra pakankamai, kad vienas žmogus fiziškai per tą skirtą laiką netgi nesugebės visų jų apvažiuoti, skirdamas kiekvienai po valandą. (Salėje triukšmas) O dar jam reikės būti ir rinkimų komisijoj. Nes partijoj... Pone Patackai, paeik į šoną, būk malonus.
PIRMININKAS. Prašom tęsti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Atsiprašau, čia sutrukdė.
O tas žmogus vis dėlto yra įgaliotas partijos stebėti rinkimų komisijos darbą, kad viskas būtų gerai, kad jis atstovautų savo organizacijai. Ir tikrai jam bus fiziškai sunku atlikti dvi funkcijas. Man atrodo, mes kalbėjome apie tai, kad žinodami tą skaičių, kiek maždaug tų dalinių yra, mes galime apsispręsti, nebūtinai šiandien, galbūt antradienį, kiek vis dėlto tų partijos įgaliotinių tokiai agitacijai tokiose vietose turėtų būti. Kad viena partija jų gali skirti ne daugiau kaip 5 ar ne daugiau kaip 10, kad jie nevažinėtų krūvoj, o tik po vieną į kiekvieną dalinį. Visa tai mes kalbėjome ir, aš manau, tai yra suprantami dalykai. Kad ten nesuvažiuotų pulkais, kad agitatorių nebūtų daugiau negu tų kalinių. Visa tai mes aptarėme.
Aš labai norėčiau ir labai prašyčiau gerbiamojo pranešėjo, kad jis išgirstų tai, ką aš sakau, kad mes neužkrautume dviejų skirtingų funkcijų ant vieno žmogaus pečių. Negi mes manome, kad partijos neturi pakankamai žmonių, kad galėtų pasiskirstyti tomis funkcijomis? O išduoti rinkimų komisijai keliais pažymėjimais daugiau tai yra techninis dalykas, kuris jokių problemų nesukels. Leiskite partijoms išsiskleisti plačiau Lietuvoje ir dirbti pasidalijant darbus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, yra painiojami kai kurie dalykai. Rinkimų procedūrą stebi stebėtojai. Yra tokia institucija - stebėtojai. O atstovas yra tik ryšiams su partija, sąrašams pateikti ir t.t.
Dabar kitas dalykas. Mes kalbame, kad turėtų būti daug atstovų, kurie turėtų važinėti po Lietuvą, į krašto apsaugą, į kalėjimus ir ten susitikti su tais žmonėmis, ir vesti agitaciją. Juk mes žinome, kad krašto apsaugos sistemoje, struktūrose bei kalėjimuose politinė veikla yra uždrausta. Ir jokiu būdu ten negali būti agitacijos ir kitokios propagandos. Nes jeigu pradės važinėti atstovai, tai neaišku, ar įvyks po to rinkimai. Ačiū.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Aš laukiu pono posėdžio pirmininko pastabos Seimo nariui P.Papovui, kuris mano, kad nėra piliečių ten, kur prasideda zona. Jis mano, kad piliečiai baigiasi ten, kur prasideda karinis dalinys. Man gėda, kad tas žmogus dar, matyt, dirba komitete ir kažkam atstovauja. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka išreiškia ne gerbiamojo Seimo nario P.Papovo, o savo nuomonę. Gerbiamasis Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau palaikyti gerbiamojo S.Pečeliūno nuomonę šiuo klausimu, tačiau iš tikrųjų reikėtų pagalvoti, kad agitacija tokiose įstaigose, kurias čia pasmerkė gerbiamasis V.Jarmolenka, aišku, galbūt vis dėlto ji tikrai nereikalinga. Bet vis dėlto, kad galėtų labiau pasireikšti partijos arba partijos įgaliotiniai, išplėsti tą bazę žmonių, kurie aktyviai dalyvautų politiniame gyvenime, iš esmės man atrodo, toks dalykas pozityvus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas dėl vedimo tvarkos.
P.PAPOVAS. Aš noriu pasakyti repliką. Krašto apsaugoj gali...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka. Jūs pakankamai arti mikrofono sėdit, todėl prašom kalbėt į mikrofoną, o ne replikuoti iš vietos. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Papovai.
P.PAPOVAS. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją krašto apsaugoje gali tarnauti tik Lietuvos piliečiai. Tačiau tie patys Lietuvos piliečiai krašto apsaugos sistemoje negali dalyvauti partinėje veikloje. Tose institucijose (krašto apsaugoj, kalėjimuose) negali veikti partinės organizacijos. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, tuo pačiu klausimu dėl vedimo tvarkos tas pats Seimo narys gali kalbėti tik vieną kartą pagal 108 Seimo Statuto straipsnį. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš visiškai pritariu pono P.Papovo nuomonei ir pasiūlymui todėl, kad mes jau labai daug įdėjom pastangų, kad kariuomenė bei visos kitos įstaigos, kaip ir vidaus reikalų, būtų atribotos nuo politinių poveikių. Jeigu dabar dar mes įstatymine tvarka nustatysim, kad ten galima važiuot, galima agituot, mes sulauksim labai blogų, liūdnų rezultatų. Todėl aš manyčiau, kad šitie visi pasiūlymai važiuoti į karinius dalinius ir ten atlikti savo partinį darbą yra iš viso Lietuvoj, ir ne tik Lietuvoj, nepriimtini.
S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininke, ar galėčiau?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kiti Seimo nariai, aš prašyčiau dabar jūsų dėmesio ir truputį tylos! Būkit malonus, posėdžio pirmininke, paprašykit truputį paklausyt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, jeigu norit kalbėt - kalbėkit, nenorit... Gerbiamieji Seimo nariai nenutils. Jie visą laiką taip triukšmauja, kai aš pirmininkauju.
S.PEČELIŪNAS. Gerai. Aš tada kalbėsiu, nors jie ir triukšmauja.
Ponai Seimo nariai, aš norėčiau, kad jūs skirtumėt ir visam likusiam jūsų kadencijos laikui du skirtingus dalykus - politinių organizacijų draudimą arba negalimą jų veiklą šitose įstaigose nuo rinkiminės agitacijos tose įstaigose. Rinkimai yra partiniai pagal sąrašus. Jie, kaip Lietuvos Respublikos piliečiai, turi turėti tą konstitucinę teisę į informaciją, kas tai per organizacija, ką ji siūlo. Skirkit du paprastus dalykus - politinės organizacijos formavimą toje įstaigoje ir agitaciją stoti į tą organizaciją nuo rinkiminės agitacijos rinkimų metu jam orientuotis ir pasisakyti už vieną arba už kitą organizaciją. Tai visiškai skirtingi dalykai, todėl aš labai prašau jų nepainioti ir atskirti taip, kaip buvo sakyta Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovų. Tai bus vienas žmogus. Vienas žmogus. Niekas šiandien nepasakė, kiek yra tų objektų. Fiziškai šito atlikti vienas žmogus negali. Išdalykime tą darbą keliems žmonėms.
Todėl aš prašau gerbiamojo posėdžio pirmininko ir gerbiamojo pranešėjo išgirsti. Jeigu yra kokių nors neaiškumų, neforsuokime. Tai, kas parašyta dabar pono A.Salamakino, aš dėl to sutinku, bet manau, kad tai yra nevisiškai suformuluota ir iš principo tos problemos, apie kurią mes kalbėjom, išspręsti negali. Nors ir suteikiama tokia galimybė, tas vienas asmuo šitas funkcijas atlikti bus fiziškai nepajėgus. Nerašykim to, kas yra tik popierinis dalykas.
Aš labai prašau arba išspręsti protingai, arba atidėti tą diskusiją savaitgaliui, iki antradienio. Mes dar pasiginčysim, išsiaiškinsim ir antradienį pateiksim visiškai suformuluotą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jus įtikino gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas? Ar galima teikti balsuoti dėl 13 straipsnio?
A.SALAMAKINAS. Kadangi priimant visą įstatymą, aš manau, mes elgėmės gana demokratiškai, galima atidėti. Padiskutuosime atskirai. Siūlyčiau priimti 20 straipsnį, kuris taip pat buvo atidėtas, tačiau darbo grupė nerado naujos formuluotės ir ką jame taisyti. Aš siūlau jį priimti tokį, koks yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių? Ar galim priimti 20 straipsnį tokį, koks jis yra? Prieštaraujančių nėra. (Balsai iš salės) Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka prieštarauja. Prašom.
V.JARMOLENKA. Taip. Aš prieštarauju dėl 20 straipsnio, kadangi jūs, kaip posėdžio pirmininkas, leidot Seimo nariams sakyt diskriminacines kalbas piliečių, kurie yra zonose ir kariniuose daliniuose, atžvilgiu. Tai Seimo narys A.Bendinskas ir Seimo narys P.Papovas. Jūs šitą toleravot. Negalima buvo iš viso kalbėt, ar mes galim šitaip balsuot, ar negalim. Todėl, kad tai prieštarauja pagrindinei žmonių teisei - teisei išreikšt savo valią balsuojant. Labai jums ačiū. Dėl to aš prieštarauju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš pritariu dėl šito straipsnio ir atkreipiu dėmesį, kad gerbiamasis kolega V.Jarmolenka šiek tiek piktnaudžiauja. Gal reikėtų jam truputį nusiraminti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas dėl vedimo tvarkos.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau gerbiamajam žmogaus teisių žinovui ir gynėjui ponui V.Jarmolenkai atsakyt, kad agitacija ir žmogaus nusistatymas yra skirtingi dalykai. Todėl tai, ką jis taip audringai gina, net pats neįsivaizduodamas, kaip yra, man atrodo, yra paprasčiausias Seimo įkarščio pasireiškimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas, ir teiksiu klausimą balsuoti.
A.SALAMAKINAS. Aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad kuo daugiau bandoma diskutuoti, kuo daugiau aš, kaip pranešėjas, darau nuolaidų, tuo daugiau, atleiskite, pradedama kvailioti. Kas bendro yra 20 straipsnyje ir pono V.Jarmolenkos pasisakyme? Aš nesuprantu. Todėl jeigu žaidžiame tokį žaidimą, gerai, aš jokių alternatyvų nepriimu, mes pradėsime balsuoti ir diskusijos baigsis. Ponai, vis dėlto jeigu žaidžiam, tai žaiskim sąžiningai. Aš tik tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Seime žaidimai nežaidžiami.
A.SALAMAKINAS. Dirbame, atleiskit.
PIRMININKAS. Čia mes priimame Lietuvos Respublikos įstatymus. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manyčiau, kad gal posėdžio pirmininkui reikėtų vis dėlto tvirčiau nusistatyt, kad dėl vedimo tvarkos kalbėtų kuo mažiau. Aš turiu omeny ir save, nors aš kalbu tik pirmą kartą. Aš manyčiau, kad mes darome tiesiog dirbtines diskusijas. Viena vertus, kalėjimuose esantys žmonės yra eksteritorialūs savivaldybių atžvilgiu. Bet tiek to. Čia nediskutuokim. Antra, graudu žiūrėti į argumentus. Siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimta 20 straipsnio pateikta redakcija, paspaus mygtuką “už”. Kas prieš - “prieš”. Kas nežino, kaip balsuot, gali susilaikyt.
Už - 33 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 10. Taigi 20 straipsnis priimtas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, toliau.
A.SALAMAKINAS. Buvo prašymas atidėti 41 straipsnį. Kadangi atidėjome 13, tai jeigu ten pataisysim, 41 irgi reikės taisyti. Todėl aš prašyčiau 42 straipsnyje... Čia buvo Demokratų partijos ir Tautininkų sąjungos pasiūlymas, kur prasideda sakiniu “Jeigu masinės informacijos priemonės...” Buvo jų siūlymas ir jis buvo priimtas, tačiau, manau, ten ir aš padariau klaidą, ir jie, kur vietoje penkių dienų buvo įrašytos trys. Aš siūlyčiau, kad būtų priimtos penkios dienos. Motyvas yra tas, kad savivaldybėse spauda išeina ne taip dažnai kaip respublikinė. Todėl gali tų trijų dienų neužtekti, kad paneigtų dezinformaciją apie vieną ar kitą partiją. O jeigu liks penkios dienos, tada jau didesnis laiko tarpas. Paskaičiuokime, sekmadienį rinkimai, o apie partiją buvo pateikta dezinformacija likus, sakykim, septynioms dienoms. Jeigu per tą laiką tris dienas neišeina spauda, viskas, o šeštadienį agituoti neleidžiama. Todėl siūlyčiau šį skaičių pakeisti penkiomis dienomis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Jagminas. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš atiduodu S.Pečeliūnui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tik norėčiau, kad jeigu yra kokie mūsų teikiami siūlymai, tai kad mums dar leistų trumpai po pranešėjo pasakyti. Čia pastaba posėdžio pirmininkui, o ne pranešėjui. Ta logika, kurią jūs pasakėt, yra lygiai tokia pati logika, kuria ir mes vadovavomės. Gal ir jums, ir mums nepavyko to iki galo teisingai suformuluoti. Kartais taip atsitinka. Mūsų logika buvo tokia: bet koks blogas dalykas turi arba gali atsirasti spaudoje ne vėliau kaip 10 dienų iki rinkimų. O likus 9 dienom nieko blogo rašyti negalima. Tačiau paneigti visą tą dalyką tas, apie ką buvo šitaip pasakyta, turi septynias dienas. Skaičiavimas buvo lygiai toks pat, kad rajonuose laikraščiai išeina, na, vieną kartą ir rengiami iš anksto, ir t.t. Vadinasi, apsiginti tas, kuris buvo neteisingai apšmeižtas, turi ne penkias dienas, o septynias. Mūsų buvo lygiai toks pats skaičiavimas, kuriuo ir jūs vadovaujatės. Aš nežinau, gal mums dabar neverta ginčytis. Tiesiog reikia susėsti. Čia nesvarbu, trys ar penkios dienos, svarbu, kad spėtų ir techniškai turėtų galimybę atsakyti į tą negerą straipsnį ar pokalbį per televiziją, sakykim. Aš nemanau, kad yra prasmė dėl ko nors balsuoti, nes mes visiškai vieningai sutariam tuo klausimu. Tik reikia teisingai parašyti įstatyme. Jeigu pranešėjas su tuo sutinka, tai mes negaiškim laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų teks susėsti pranešėjui su visais siūlymų autoriais, nes šiam klausimui skirtas laikas baigėsi.
Svarstome septintąjį darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Veselką. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, ar mes negalėtume gauti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą su visais pataisymais prieš pradedant balsuoti už visą įstatymą kartu? Todėl, kad buvo labai daug pataisų. Vienos priimtos, kitos nepriimtos. Todėl prieš pradėdami balsuoti už visą įstatymą mes norėtume suvokt, kokia yra visuma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, gal galėtumėt prie šoninio mikrofono informuoti? Seimo narys A.Baležentis prašė prieš pradedant galutinai balsuot už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą pateikti projektą, kur jau būtų įrašytas tikras tekstas su visom pataisom, o ne tekstas ir pataisos atskirai, kadangi labai sunku orientuotis. Ar galėtumėt pažadėt tą padaryt?
A.SALAMAKINAS. Aš noriu padėkoti kolegai. Mes šitą tikrai padarysime, ir jūs vėliausiai pirmadienį vakare arba antradienį iš ryto gausite jau ištaisytą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kartais kyla diskusijos dėl vedimo tvarkos. Aš noriu jus informuoti. Be 100 straipsnio, kurį minėjo ponas J.Bernatonis, yra 113 straipsnis, kuriame parašyta štai kas. Balsavimo procedūra pradedama gongu. Aišku. Toliau - balsavimo metu po salę nevaikščiojama. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi. Žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir dėl balsavimo būdo. Taigi prašom nesikreipti į mane dėl vedimo tvarkos. Jeigu kas norit dabar dėl vedimo tvarkos, kol nebuvo gongo, prašom prieiti prie mikrofono ir kalbėti dėl vedimo tvarkos. Norinčių nėra.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Tada svarstome įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą Nr.815. Šio ir kitų projektų, kurie čia išvardyti, pranešėjas - Seimo narys J.Veselka. Pradedame priėmimo procedūrą. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar siūlome svarstyti ir iš eilės priimti Įmonių bankroto įstatymo pataisas. 3 straipsnio pirmoji pataisa dėl bankroto iškėlimo sąlygų. Ankstesniame Bankroto įstatymo variante galėjo tik kreditoriai. Dabar mes norime įrašyti pataisą - “arba jiems atstovaujančių oficialiai registruotų žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijų pareiškimus”. Vadinasi, norim suteikti teisę, nes ūkininkai kartais per daug silpni, kad susigaudytų visame įstatymų labirinte, ir jie turi įvairių organizacijų, kurios atstovauja ūkininkams, kad būtent jų interesams dėl bankroto galėtų atstovauti ir tos visuomeninės organizacijos. Tai viena.
Toliau. Kadangi bendras bankrotas yra po trijų mėnesių, vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad žemdirbiams reikia išauginti grūdus, kad gautų derlių, gauti pajamų, siūlome pratęsti terminą žemdirbiams - ne tris mėnesius, o šešis mėnesius. Manau, logikos yra. Vienas dalykas - gaminti batus, kitas dalykas - išauginti grūdus, iškulti, parduoti juos, išsaugoti ir t.t. Šitokia yra pataisa.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal padarykime taip. Mes turime jūsų įstatymą. Tai projektas Nr. 815. Jis yra iš 6 punktų. Gal mes pradėkime dėl kiekvieno punkto kalbėti atskirai, dėl 1, 2 ir t.t., ir tada kalbėsime apie pataisas. Seimo nariai galės kalbėti dėl motyvų - pritaria šitam punktui ar ne. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad mano byloje, kurią aš turiu, jokių pataisų raštu neįregistruota. Nebent jūs pats ką nors priimsite. Jūs, kaip pranešėjas, turite tokią teisę.
Pradedame balsuoti dėl 1 punkto. 1 punktas yra toks: 3 straipsnį išdėstyti taip. Ar yra pataisų dėl šito punkto? Gauta pataisų ar ne?
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Kas nori kalbėti dėl 1 punkto? Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį pranešėją, ar...
PIRMININKAS. Negalima klaust. Vyksta balsavimas.
BALSAS IŠ SALĖS. O gal sutinka pranešėjas?
PIRMININKAS. Jo sutikimas čia nieko nereiškia. Yra Statutas. Pranešėją buvo galima paklaust, kai sėdėjo už jūsų nugaros.
K.KUBERTAVIČIUS. Ar jūs atsižvelgėt į Juridinio skyriaus nuostatas?
J.VESELKA. Taip. Į daugumą nuostatų būtent tuose punktuose yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ar yra abejojančių dėl 1 punkto? Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, nežinau, aš dalyvavau nagrinėjant daugelį bylų ir šiek tiek žinau tą visą teisminę tvarką, tačiau nelabai įsivaizduoju...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary Miškini. Dar kartą, būkite malonus, paspauskite. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Man teko dalyvaut nagrinėjant ne vieną teisminę, civilinę ir baudžiamąją bylą, ir aš gerai žinau tą tvarką, tačiau neįsivaizduoju, kaip visuomeninės organizacijos sugebės atstovauti ūkininkams, ar, sakysim, kad ir bendrovėm? Jų ten susikaups daug. Joms reikės suteikt labai plačius įgaliojimus - ir ieškovo, ir atsakovo. Teisę pripažint ieškinį, jo atsisakyt ir pan., ir pan. Man atrodo, su tomis visuomeninėmis žemės ūkio organizacijomis, kaip ūkininkų, žemdirbių atstovėmis, mes galim įklimpt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tik priminsiu dar kartą 113 straipsnį.
P.A.MIŠKINIS. Aš žinau. Mes nepateikėm raštu, bet vis tiek prieš priimant autoriai turi pagalvot apie tai.
PIRMININKAS. Prašom galvoti, gerbiamasis autoriau. Kai sugalvosite, pasakykite, ar teikiate tą straipsnį balsuoti, ar ne?
Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate 1 punktą balsuoti?
J.VESELKA. Taip. Teikiu 1 punktą balsuoti. P.Miškiniui galiu atsakyti, kad tas leidžiama. Jeigu ūkininkas nenori, jis šito nedaro, o jeigu jis nori, turi galimybę. Ten visa procedūra išsisprendžia.
PIRMININKAS. Aš tik ką perskaičiau, gerbiamieji Seimo nariai, 113 punktą, kuriame parašyta, kad balsavimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. (Balsai iš salės) Balsavimo pradžia skelbiama gongu. Pabaiga taip pat. Visa kita yra balsavimas. (Balsai salėje)
Gerbiamasis Seimo nary, nesiginčykit, veltui burną aušinat.
J.VESELKA. Projekto Nr. 815.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl š.m. kovo 14 d. projekto Nr.815. Užsiregistravo...
Gerbiamasis pranešėjau, prašom neklausyti netvarkingų replikų. Galima reaguot tik į gerai pasakytas replikas.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašom pasiruošt balsuoti. Kas pritaria 1 punktui, paspaudžia mygtuką “už”. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už - 40, prieš - nėra, susilaikė 5. Pritarta.
Dėl 2 punkto yra pataisų ar nėra?
J.VESELKA. Atleiskite, dėl to pirmojo. Tai čia balsavome ir dėl 6 mėnesių, taip?
PIRMININKAS. Taip, jūs pateikėte visą punktą.
J.VESELKA. Visą...
PIRMININKAS. Dabar kalbama apie 2 straipsnį. 2 straipsnyje, kur prasideda žodžiais, pirmąją dalį išdėstyti taip: “skolininkas arba kreditoriai ir t.t.” iki 3 punkto. Už viso 4 straipsnio pataisas. Nėra pataisų?
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Prašau, Seimo nariai, kas nori, kas abejoja? Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, na, ne viskas yra įvertinta. Buvo pastabų kaip tiktai dėl šito Bankroto įstatymo. Konkrečiai mūsų komiteto pastaba. Kadangi Vyriausybė yra pagrindinis mūsų... Lyg ir ji pristato, tik šiuo metu mūsų kolega tribūnoje... Mes kaip tik jaudinomės dėl to, kad siekiant išvengti tokio staigaus bedarbių skaičiaus padidėjimo ir su tuo susijusių socialinių ekonominių pasekmių, buvo siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galimybę, kad keliant valstybinėms įmonėms bankroto bylas, jų realizavimą būtų galima atidėti kuriam laikui savivaldybių valdybų motyvuotu sprendimu. Kodėl taip yra? Jūs žinote, kad pagal Užimtumo įstatymą numatyta, jeigu 10 žmonių atleidžiama, savivaldybės turi būti informuojamos, ir jos priima tam tikrus sprendimus. Dabar paleidę šitą bankroto mechanizmą tokia supaprastinta tvarka, mes ne apie 10 žmonių kalbėsime, apie daugiau, o šitos įstatymo pataisos nėra pateikta. Todėl aš manau, kad mes šiuo metu svarstyti negalime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums pasakysiu, ką jūs rašote savo komiteto išvadoje. “Svarstyta...” ir t.t. “Iš esmės pritarti pateiktiems įstatymo pakeitimams.” Čia kalbama apie visus įstatymus?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, teisingai....
PIRMININKAS. “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galimybę keliant valstybinėms įmonėms bankroto bylas jų realizavimą atidėti kuriam laikui savivaldybių valdybų motyvuotu sprendimu”. Tai viskas. Jūsų komitetas neprotestuoja, kad šitas dokumentas negali būti priimamas? Pranešėjo nuomonė. Prašom.
J.VESELKA. Man atrodo, kad šis pasiūlymas Vyriausybės ir kitaip gali būti realizuotas, kitur, o ne būtinai čia įrašytas. Todėl jeigu Vyriausybė sutiktų su šita formuluote, iš tikrųjų galėtų kitur įrašyt, o šičia jis bankroto nepaspartina. Jis maždaug taip, kaip šiandien galioja, tik numato tam tikrą tvarką. Todėl manyčiau, kad šita jūsų pataisa, jeigu ji būtų suformuluota aiškiai, ne kaip pasiūlymas Vyriausybei, bet aiškiai formuluota, ji galėtų būti priimta bet kada ir kituose įstatymuose arba atskiru nutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kalbame apie 4 straipsnį. Vienas gali 4 straipsnį remti, kitas - ne. Dėl 4 straipsnio Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš noriu palaikyti gerbiamojo G.Paviržio išdėstytą poziciją.
PIRMININKAS. Siūlote nepritarti 4 straipsniui.
Seimo narys V.Zimnickas. Galima tik pritarti.
V.V.ZIMNICKAS. Aš supratau. Tai bandysiu padaryti argumentuotai. Visų pirma - tikrai taip. Vyriausybė gali savo nutarimu, t.y. poįstatyminiais aktais, numatyti ten, sakykime, bankroto reglamentą ir t.t. O į įstatymą painioti?! Čia turi būti pagrindinės nuostatos, kaip vykdomas bankrotas. Šiandien priėmę įstatymą, mes rytoj nepradėsime jo vykdyti. Vienaip ar kitaip - Vyriausybė turės parengt atitinkamą poįstatyminę bazę. Aš manau, kad pono G.Paviržio siūlymas visiškai tam tiktų. Būtent poįstatyminei bazei, nes čia jau yra mechanizmas, o ne įdėti į įstatymo normą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas teikia 4 straipsnį balsavimui?
J.VESELKA. Taip, teikiu. Įsitikinęs, kad tą pataisą, kur gerbiamasis G.Paviržis siūlė, galima padaryti Valstybinių įmonių įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nekomentuokite! Ar teikiate, ar neteikiate? Trumpai. Teikiate, taip?
J.VESELKA. Teikiu.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 4 straipsnį, spauskite mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 35, prieš - 7, susilaikė 6. 4 straipsniui pritarta.
Toliau 3 punktas. 6 straipsnis. “Pirmąją dalį išdėstyti ir t.t.” Kas nori kalbėti dėl motyvų? Nėra. 6 straipsnis priimtas.
4 punktas. 10 straipsnio penktosios dalies 2 punktą išdėstyti taip: “Toliau kaip tekste”. Kas nors abejoja? Nėra. Priimta.
5 punktas. 19 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: “Įmonės reorganizavimas, administratoriaus vykdomas, ir t.t.” Kas nors abejoja? Neabejoja. Priimtas.
6 punktas. 27 straipsnio antrąją dalį papildyti 4 punktu “Įmonės balanse apskaityto turto vertė yra mažesnė... ir t.t.” Kas nors abejoja?
J.VESELKA. Aš siūlau dėl 27 straipsnio, kur papildyti ketvirtąja dalimi “bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas perkainojamas ir parduodamas visose varžytynėse”. Viskas. Likusį siūlau išbraukti. Tą siūlo ir teisininkai.
PIRMININKAS. Jūsų teisė. Nuo žodžių “o likusi turto dalis ir t.t. ...” išbraukti?
J.VESELKA. Išbraukti, taip.
PIRMININKAS. Iki sakinio galo, taip?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Pranešėjo reikalavimu ta dalis išbraukiama. Kas daugiau dėl 27 straipsnio? Priimta. Ar dėl viso įstatymo norite kas kalbėti dėl motyvų? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo”, prašom kelti rankas. Prašom prie mikrofono. Kiek suskaičiavote? 37? Bet jūs į mikrofoną nenorite kalbėti. Kas prieš? Gal nepaspaudžiate tinkamo mygtuko? Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 37 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 8 susilaikius įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas. Jeigu kas pageidauja dėl vedimo tvarkos, pats laikas. Niekas nepageidauja.
Toliau. Priiminėsime 816 dokumentą. Ar taip, pranešėjau? Teikiate Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo dalinio pakeitimo”.
J.VESELKA. Taip, teikiu. Turbūt nėra pastabų, kadangi anksčiau buvo formuluotė, kuri sakė, jeigu ne dėl įmonės kaltės. Anksčiau, kada valstybė duodavo užduotis, visa kita, taip buvo, o dabar įmonė savarankiška, todėl tokia formuluotė tik trukdo gerai vykdyti Bankroto įstatymą. Galima motyvuoti, kad tai ne dėl mano kaltės.
PIRMININKAS. Taip. Pradedame balsavimą. Ar kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Šiuo metu kompiuteris užimtas. Prašom prie šoninio mikrofono. A, jau yra, prašom. Jau kompiuteris dirba. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia tuo metu, kada replikavau, pranešėjas sutiko, kad reikėtų kažkokio pavedimo Vyriausybei ar ką dėl pataisos Įmonių įstatyme. Kaip tik dabar proga nutarime dėl įstatymo įgyvendinimo pataisai dėl bankroto. Iš tikrųjų papildykime, kadangi... Galų gale neišbaigtas įstatymas!
PIRMININKAS. Pranešėjau, sutinkate su tuo?
J.VESELKA. Sutinku. Čia galima. Tiktai formuluotę...
PIRMININKAS. Gal papildymui galėtumėte formuluotę pateikti?
G.A.PAVIRŽIS. Kartu mes rasime formuluotę.
PIRMININKAS. Bet aš negaliu teikti balsavimui to, ko dar nesuformulavote.
G.A.PAVIRŽIS. Na, principą...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tuomet aš paprašysiu Seimo nario G.Paviržio, o dabar mes balsuosime dėl kitų dokumentų. Per tą laiką jūs pateikite papildomą punktą šitam dokumentui.
J.VESELKA. Teisingai.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taip. Toliau svarstome ir priiminėjame 817 dokumentą. Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo pakeitimas.
J.VESELKA. Taip. Trumpai.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Prašom.
J.VESELKA. Anksčiau buvo formuluotė, jeigu skolininkas laiku negrąžina skolos bankui, bankas gali nurodyti, kaip turtą realizuoti. Dabar pagal šitą pataisą, jeigu yra įkeistas turtas, jis realizuojamas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. iš varžytynių. Bankas kaip nori negali nurodinėti, o būtent bendra tvarka taikoma ir įkeistam turtui.
PIRMININKAS. Galima kalbėti dėl motyvų. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į pateiktas Teisės komiteto ir Ekonomikos komiteto išvadas dėl šito įstatymo. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Ekonomikos komitetas parašė tokią išvadą, kad šitą įstatymą reikia svarstyti Teisės komitete. Teisės komitetas apsvarstęs nurodė, kad reikia atsižvelgti į Juridinio skyriaus išvadas. Žiūrint į tą visą grandinėlę pagal datas, matome, kad prelegentas neatsižvelgė nei į Juridinio skyriaus pateiktas išvadas, nei mes po to savo komitete apsvarstėme tas Juridinio skyriaus pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Taip, aš visiškai su jumis sutikčiau, bet su viena sąlyga, jeigu neturėčiau protokolo, kurį pasirašė ponas V.Zimnickas ir ponas Strimaitis. Štai kas yra parašyta. Protokolas parašytas labai filosofiškai: “Pritarti iniciatorių pateiktam projektui”. Be išlygų parašyta.
K.KUBERTAVIČIUS. Tai buvo kovo 23 d.
PIRMININKAS. Taip, kovo 23, o kito nutarimo aš neturiu.
K.KUBERTAVIČIUS. O kovo 28 d. buvo Juridinio skyriaus išvados.
J.VESELKA. O jose užrašyta: “Dėl Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo pakeitimo” projekto pastabų nėra”.
PIRMININKAS. Čia Juridinio skyriaus išvada?
J.VESELKA. Taip. Štai, galiu parodyti.
PIRMININKAS. Taip, yra kovo 28 d. išvada. 5 punktas “Dėl Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo pakeitimo Nr.817”. Tai yra tas pats projektas. “Pastabų nėra”. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, galbūt atidžiau skaitykime savo pačių dokumentus. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš tą patį norėjau pasakyti, ką jūs, posėdžio pirmininke, pasakėte. Pristatydamas kitus įstatymus ponas J.Veselka tegu kiekvieną kartą konkretina tas Juridinio skyriaus išvadas, ką jis dabar ir padarė. Todėl aš jo dar kartą prašau - prie kiekvieno atskiro pasakykite, kokios yra Juridinio skyriaus išvados ir t.t., kad salėje nebūtų nereikalingų diskusijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai dėl šito projekto, dėl komercinių bankų jūs neturite pastabų? Komitetas neturi?
V.V.ZIMNICKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti arba gal kas nori kalbėti dėl motyvų? Dokumentas yra iš trijų punktų. Ar dėl 1 punkto norėtų kas kalbėti? Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Aš dėl 9 straipsnio.
PIRMININKAS. 9 straipsnis yra 2 punkte, luktelkite minutę.
Dėl 1 nėra. 1 priimtas.
Dėl 2 punkto. Dėl 9 straipsnio Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau! Aš manau, kad vis dėlto 9 straipsnis suformuluotas ne visai gerai. Jame kalbama apie skolininko paskelbimą nemokiu. Parašyta, kad “skolininkas, negrąžinantis suteiktos paskolos, banko iniciatyva gali būti paskelbtas nemokiu iškėlus jam bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka”. Čia yra labai abstrakčiai išdėstyta mintis, nes leidžia kiekvieną skolininką, kuris negrąžino paskolos, paskelbti nemokiu. Juk yra įvairiausių atvejų. Skolininkas gali negrąžinti paskolos būdamas mokus ir galėdamas dešimteriopai didesnes sumas sumokėti. Čia kažkaip reikėtų tiksliau pasakyti apie tai, kad skolininkas... Suformuluoti taip, kad matytųsi, kad jis negali išsimokėti, o čia “negrąžinantis suteiktos paskolos”. Čia yra du skirtingi dalykai. Jis gali negrąžinti dėl kažkokių visai nesusijusių su nemokumu priežasčių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kadangi tos pastabos arba pasiūlymo nėra suformuluota... Aš suprantu, bet pranešėjas gali savo iniciatyva paprašyti atidėti šito punkto priėmimą, o kartu ir viso įstatymo priėmimą, kol bus suformuluota. Tačiau jeigu jis mano, kad viskas yra gerai suformuluota ir jūsų argumentai jo neįtikino, jis gali pasielgti ir kitaip. Tad jūsų žodis, pranešėjau.
J.VESELKA. Gerbiamasis Miškini, štai čia ir yra idėja beveik naujo įstatymo, kuriam mus ir Pasaulio bankas, ir Tarptautinis valiutos fondas verčia. Čia kalbama apie visą bankroto esmę. Jeigu bent vieno lito man laiku nesugrąžina įmonė, aš turiu teisę iškelti bankroto bylą, bet tai nereiškia, kad teismas priima... Teismas priima sprendimą sugrąžinti man. Tada tiek, kiek yra skolingas, sugrąžina. Čia ir siekiama per bankrotą sudrausminti atsiskaitymus. Todėl aš manau, kad visa šita nuostata visiškai atitinka tą esmę ir papildomų kažkokių pakeitimų nereikia.
PIRMININKAS. Taip. Ar yra reikalaujančių po visų paaiškinimų balsuoti dėl 2 punkto? Nėra. 2 punktui pritarta.
3 punktas, kur kalbama apie 10 straipsnį. Kas nors norėtų kalbėti? Nėra.
J.VESELKA. Čia įteisiname įstatymus nustatyta tvarka...
PIRMININKAS. Pranešėjau, nekalbėkite, jeigu jums nesuteiktas žodis, tik keliate nereikalingą triukšmą.
Dėl 3 punkto taip pat nėra pastabų. 3 punktas priimtas. Kas norėtų išdėstyti motyvus dėl viso įstatymo? Reikia jo ar ne? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo pakeitimo”, projektas 817, prašom kelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo pakeitimo”, projektas 817, 37 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius yra priimtas.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau pagal darbotvarkę. Jūsų darbotvarkėje įrašytas įstatymas dėl Civilinio kodekso, tačiau Civilinis kodeksas jau buvo priimtas, todėl autorius atsiima šitą pasiūlymą, kadangi ten jau buvo įvertinta. (Balsai iš salės) Vieną minutę, atsiėmė. Toliau yra 6e punktas. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo”, projektas 819. Kadangi mus pamokė, kad reikia pasakyti, kokia gi yra Juridinio skyriaus nuomonė, prašom, pranešėjau, pasakykite.
J.VESELKA. Taip.(...) Todėl mes siūlome truputį pakeisti formuluotę, kad, kaip ir galvojam, atitiktų tai, kad “įmonė gali įkeisti savo prievolėms garantuoti tokį turtą, į kurį pagal įstatymus galima nukreipti išieškojimą”. Ir toliau mes Valstybinių įmonių įstatyme akcentuosime tai, į kurį negali būti... Tai į valstybinius pastatus, kurie skirti valstybinėms reikmėms, ir į istorijos ir kultūros paminklus. O į kitus, kurie yra gamybiniai, toks nukreipimas gali būti.
PIRMININKAS. Tai jūs teikiate šitą formuluotę ar ruošiatės ką nors dar pasakyti?
J.VESELKA. “Įmonė gali įkeisti savo prievolėms garantuoti tokį turtą, į kurį pagal įstatymus galima nukreipti išieškojimą.”
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai yra nauja formuluotė. Jeigu Seimo nariai bent vienas nesutinka, aš negalėsiu teikti balsuoti, kadangi ji nėra pateikta raštu. Bet jeigu... Taip, A.Rudys nesutinka. Atidedam. Reikia pateikti laiku visus naujus variantus.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas (priėmimas)
Projektas Nr.820. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo”. Čia tas pats ar kitas?
J.VESELKA. Ne, čia proceso kodekso...
PIRMININKAS. Ne, mes ano atsisakėm, o čia yra kitas. Prašau, ten Civilinis kodek sas buvo.
J.VESELKA. Minutę, aš turiu savo popierius susirasti.
PIRMININKAS. Prašom, susiraskit. Aš tik galiu pasakyti, kad jokių oficialiai registruotų pataisų dėl šito projekto neturiu.
J.VESELKA. Civilinio proceso kodekso.
PIRMININKAS. Projektas Nr.820.
J.VESELKA. Taip, Nr.820.
PIRMININKAS. Jokių naujų pataisų neteikiate?
J.VESELKA. Sutinku su Juridinio skyriaus išvadomis, kad 372, 373 čia nereikia. Todėl siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Ką išbraukti? 1 ir 2 punktą?
J.VESELKA. 1 ir 2 punktą. Ir 455, kadangi irgi...
PIRMININKAS. Irgi išbraukti?
J.VESELKA. Ne, minutę! Noriu paaiškinti. Kadangi mūsų formuluotė buvo “privati ar valstybinė įmonė”, tai šitą “valstybinė ar privati” išbraukiam, kadangi dabar visos dirba pagal vienus principus. Tiktai “Jeigu įmonė, įstaiga neturi pakankamai lėšų (...)” Na, kokia formuluotė yra toliau.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote išbraukti iš 455?
J.VESELKA. “Valstybinė arba privati įmonė.” Palikti: “Jeigu įmonė, įstaiga...”
PIRMININKAS. Šituos žodžius, taip? Tai pavadinimas turi būti irgi pakeistas.
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. “Išieškojimo nukreipimas į valstybinių ir privačių įmonių...” Irgi turi būti pakeistas.
J.VESELKA. “Į įmonių, įstaigų, organizacijų turtą.”
PIRMININKAS. Du pataisymai. Dar yra? Jungiu! Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Ta pati problema. Kadangi šituo pretekstu taip pat galima kultūros kai kuriuos objektus... Ne, mes štai dabar... Kadangi pastarosiomis dienomis aš esu susidūręs su tuo, kaip dabar naudojamasi visokiomis landomis, ypač dabar, tai aš vis dėlto siūlyčiau pagalvoti.
J.VESELKA. Gerbiamasis, aš tik pasakiau, kada mes priiminėsime Valstybinių įmonių įstatymą, mes ten šitai įrašysim, kad būtent kultūros objektai negali būti keičiami.
B.GENZELIS. Bet prieš tai mes šitai priimsime, to nebus, o mūsų žmonės labai gudrūs ir per tą laiką suspės kai ką padaryti.
J.VESELKA. Matot, dabar, kadangi tai visiškai nereguliuojama, tai dabar šitai daro. Bet kada mes įrašom “nuo įstatymo įsigaliojimo dienos”, šito daryti negalės. Dabar šito nereglamentuoja, todėl dabar šitai daro. Ir jeigu mes paliekam toliau, tai leidžiam dar savaitę, dvi, tris šituos veiksmus daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai ir mielas pranešėjau, manyčiau, kad jeigu jūs taip kalbat, kas bus Valstybinių įmonių įstatyme, tai mes tada pratęskime šitą dalį ir šitaip pažymėkime, kad reikia reglamentuoti įstatymuose bei Valstybinių įmonių įstatyme. Prašyčiau, kad būtų toks papildymas.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas priima. Kitaip aš negaliu jo teikti.
R.I.BLOŠKYS. Na, tai tada negalima dėl jo ir balsuoti.
J.VESELKA. Minutę, minutę! Aš priimu gerbiamojo R.Bloškio pasiūlymą, mes taip sutariam.
PIRMININKAS.Taip.
J.VESELKA. Ir todėl pabaigoje siūlom taip: “įstatymuose ir Valstybinių įmonių įstatyme”.
R.I.BLOŠKYS. Ar “bei”, ar “ir”, tas neturi reikšmės.
PIRMININKAS. Sutarta. Seimo narys B.Genzelis dabar irgi neprieštarauja, taip? Ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Tokiu atveju punktas yra priimtas. Kadangi visas įstatymas yra iš vieno punkto, prašom tada pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo, prašom pakelti rankas. Pašaliniai balsavimo metu... Balsavimas nutraukiamas! Pašalinių balsavimo metu neturi būti salėje. Ir išeinant prašome nebalsuoti... Dar kartą kartoju. Kas už įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo” 43 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius yra priimtas.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Toliau įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo papildymo”. Projektas Nr.821.
J.VESELKA. Dėl valstybinių įmonių, taip?
PIRMININKAS. Taip.
J.VESELKA. Kadangi šiuo metu buvo labai daug atvejų, kai valstybinės įmonės savo turtą užstatydavo privatiems asmenims kaip garantą, tai čia pirmoji pataisa kaip tik “Įsipareigojimas kito asmens (...)” Vadinasi, tai mes šita pataisa uždraudžiame. Tai vienas momentas. Antras momentas. Siūlau dabar, kadangi čia su kultūrininkais, ką ir B.Genzelis sakė, padaryti tokią išimtį: “Jis gali būti įkeičiamas, išskyrus valstybinėms reikmėms būtinus pastatus ir valstybinės reikšmės istorijos ir kultūros objektus”, įkeičiamas, o tas kitas turtas įkeičiamas tik gavus steigėjo sutikimą.
PIRMININKAS. Jūs siūlote įterpti dar...
J.VESELKA. Įterpti vieną sakinį: “Išskyrus valstybinėms reikmėms būtinus pastatus ir valstybinės reikšmės istorijos ir kultūros objektus”.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys R.Bloškys. Atsiprašau, ištryniau. Dar kartą paspauskit mygtuką. Seimo narys A.Rudys. Prašau.
A.RUDYS. Aš nenorėčiau... Noriu pritarti tai idėjai, t.y. tam, kad reikia uždrausti garantines, na, kitaip sakant, garantuoti valstybinių įmonių turtu bet kam, šitam būtinai reikia pritarti... Tačiau vis dėlto įkeitinėti valstybinių įmonių turtą kol kas, manau, negalima šitokiu būdu todėl, kad tai iškreipia privatizacijos esmę.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš priėmimą. Tiesa, čia visas įstatymas. Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagal mūsų, kiek man yra žinoma, naują Valstybinių kultūros objektų įstatymą bus tik apie 700 tokių objektų visoje Lietuvoje. Dabar žinant, kad mes turim per 4000 tokių objektų, sakykim, bent jau atmetus istorijos, archeologijos objektus, vis tiek lieka apie 2000 objektų, kurie dabar laikomi respublikinės arba vietinės reikšmės kultūros paminklais. Aš tiesiog dabar nematydamas, neturėdamas prieš akis šitų 700 objektų sąrašo, bijočiau. Galbūt mes galim vieną savaitę palaukti ir paprašyti, kad pasisakytų Kultūros ir švietimo komitetas. Nes čia gali būti tokie atvejai, kad bus kalbama apie namus, kurie vadinami vietinės reikšmės, kurie nepatenka į respublikinės reikšmės kultūros paminklus, jie bus įkeisti, ir galim turėti problemų. Jeigu pranešėjui būtų priimtina ir jeigu priimtų mūsų kolega profesorius B.Genzelis, mes kitą savaitę tikrai turėdami daugiau informacijos dėl šito įstatymo balsuotume geriau.
PIRMININKAS. Profesoriau Genzeli, Kultūros ir švietimo komiteto...
B.GENZELIS. Aš visiškai pritariu gerbiamojo J.Beinorto pasiūlymui. Vyriausybė dabar tą sąrašą yra pateikusi, tą sąrašą pagal mūsų įstatymus turės tvirtinti Seimas. Bet Vyriausybė iki galo nėra parengusi, ir iš tikrųjų, jeigu ten... tai labai daug kas atsidurs neaiškiose rankose. Dėl to aš siūlau atidėti, kol bus šitas sąrašas aiškus ir patvirtintas Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, komiteto prašymas yra labai svarus. Aš nieko kito negaliu padaryti, tik atidėti be jūsų sutikimo.
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš tik norėčiau pastabėlę.
PIRMININKAS. Prašom pastabėlę.
J.VESELKA. Aš irgi sutinku su tuo, bet tik bijau, kad tie dalykai nebūtų nutempti trims ar keturiems mėnesiams. Jeigu tai skubiai, aš sutinku.
PIRMININKAS. Aš tada norėčiau paklausti komiteto atstovo, t.y. pirmininko, profesoriaus B.Genzelio. Kada jūs Seimui teiksite šitą dokumentą? Tiesiog girdint ir pranešėjui, ir visiems kitiems.
B.GENZELIS. Ne, aš visiems girdint galiu pasakyti, kad premjero buvo duotas nurodymas Paminklosaugos departamentui parengti iki gegužės 2 d. Bet aš dar savo rankose neturiu. Bet premjero nurodymas yra labai aiškus. Mes galėsime pateikti, kai gausime iš Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ar jūs žadate pateikti vietoj sąrašo premjero nurodymą?
B.GENZELIS. Ne, sąrašą.
PIRMININKAS. Kada tas sąrašas bus vis dėlto? Teisėtai pranešėjas klausia, kada jis bus.
B.GENZELIS. Na, aš manau, kad reikia poros savaičių.
J.VESELKA. Kodėl aš paklausiau? Kadangi aš žinau, kad tas sąrašas rengiamas trejus metus. Jeigu dar trejus metus rengs, ponai, atleiskite, reikia priimti šiandien.
PIRMININKAS. E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš tiesiog norėčiau pasiūlyti tiems, kurie dirbs, kad žodinė formuluotė būtų tiksli. Nes pagal tą variantą, kurį siūlo gerbiamasis pranešėjas, galima manyti, kad galima įkeisti ir be steigėjo arba iš viso negalima įkeist. Prašyčiau, kad rengiant galutinę redakciją tokių dviprasmybių nebūtų.
PIRMININKAS. Gal vis dėlto atidedame šitą dokumentą?
J.VESELKA. Bet tik negalima laukti vėl trejus metus! Savaitei atidedame, sutinku.
PIRMININKAS. Savaitei. Gal taip ir sutariame. Jeigu Seimas pritartų tokiai pozicijai, tai bus ar nebus sąrašas, po savaitės mes jį priiminėjame. Taip. O jau Vyriausybės ir komiteto reikalas, kad būtų tas sąrašas. Ar Seimo nariai sutinka su tokia formuluote?
J.VESELKA. Sutinkam.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada dar liko dėl, neskubėkit, pranešėjau, 6b punkto vienas papildymas, kurį žadėjo parengti Seimo narys G.Paviržis. Būkite malonus, prie šoninio mikrofono.
G.A.PAVIRŽIS. Jeigu tiktų kolegoms, tai nutarimo pirmoji dalis būtų tokia, kokia ji šiuo metu užrašyta. O antroji dalis būtų tokia: “Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Seimui būtinas pataisas ir papildymus Valstybinių įmonių bei Gyventojų užimtumo įstatymuose numatant galimybę savivaldybių valdybų motyvuotu sprendimu valstybinių (pabrėžiu) įmonių bankroto bylų realizavimą iki pusės metų atidėti”. Nedaug čia, bet užimtumo įstatymuose kalbama apie 10 žmonių, t.y. grupės, atleidimą. O čia dabar bus daug įdarbinimo problemų ir t.t.
PIRMININKAS. Pranešėjau, priimat formuluotę?
J.VESELKA. Aš manyčiau, kad, ar taip, ar taip, yra dėl tų valstybinių įmonių tempiama, joms (...) lengvatos. Tie šeši mėnesiai turbūt nepakenks.
PIRMININKAS. Pritariate, taip?
J.VESELKA. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Seimo nariai? Neprieštarauja. Pritaria.
J.VESELKA. Tuo labiau po to Seime mes galėsime diskutuoti. Šeši ar keturi mėnesiai...
PIRMININKAS. Tada prašom pasiruošti balsuoti už nutarimą, kuris yra iš dviejų punktų. Pirmąjį punktą jūs turite, tai yra nutarimas Nr.816, o antrąjį punktą ką tik perskaitė Seimo narys G.Paviržis. Kas už šitą nutarimą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo” dalinio pakeitimo” 34 Seimo nariams balsavus už ir 7 susilaikius yra priimtas. Dėkojame pranešėjui. Skelbiama pertrauka iki 17 val.
J.VESELKA. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
Pertrauka
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.885(3) (priėmimas) (94.05.19)
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Svarstome 7 darbotvarkės punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo” projektas Nr.885(3). Pranešėjas - G.Paviržis. Kviečiu į tribūną. Nors jis telepatija turbūt užsiima, nes jaučia, jog aš jį vis tiek kviesiu, ir jau yra tribūnoje.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Prašom tada pranešti...
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą kolega A.Baležentis reikalavo, kad išvadas dėl šio įstatymo pataisos pateiktų Biudžeto ir finansų komitetas. Šiandien tų išvadų dar neturime. Tai gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu, kad Nr.887 registruotą įstatymo pataisą atidėtume vėlesniam laikui. O dėl kitų dviejų pataisų - 885(3) ir 886(2) - aš siūlyčiau balsuoti. Noriu atkreipti kolegų dėmesį tik į šio įstatymo 2 punkto pataisą. Čia yra papildyta žodžiais “ir išbraukti žodžius “Lietuvos kurčiųjų draugijos”. Gavome mes Kurčiųjų draugijos respublikinės valdybos raštą, ir buvo atėję daug žmonių į komitetą. Kurčiųjų respublikinė valdyba apsisprendė ir jie nori, kad būtų suteikta galimybė norintiems žmonėms privatizuoti kambarius bendrabučiuose. Komitetas tam neprieštarauja, jis visada laikosi tokios nuomonės, kad žmonėms būtų suteikta kuo daugiau galimybių pasinaudoti. Aš siūlau balsuoti.
O dabar siūlyčiau pereiti prie balsavimo procedūros.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis pranešėjau. Kurį dokumentą dabar teiksite balsavimui?
G.A.PAVIRŽIS. 885(3).
PIRMININKAS. 885(3). Ar kas nors...
G.A.PAVIRŽIS. Projektas “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo.”
PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl vedimo tvarkos? Nėra. Kai siūlai kalbėti dėl vedimo tvarkos, Seimo nariai neina, kai neleidi, tada eina.
Seimo narys P.Miškinis. Prašom. Tik dėl vedimo tvarkos kol kas.
P.A.MIŠKINIS. Nežinau, ar aš pasakysiu ta tema, bet jeigu pranešėjas minėjo Kurčiųjų draugijos sutikimą, tai galbūt reikia turėti ne vien tiktai žodinį, bet ir raštišką jų sutikimą. Nes vis dėlto tai yra žmonės, kurių galimybės yra labai rimtai suvaržytos. Ir štai, sakykim, jeigu mes neturėsim tokio rašytinio jų sutikimo, paskui gali pasirodyti, kad mes priėmėm įstatymą, kuris kenkia daugumai kurčiųjų ir nenaudingas. O jeigu paliktume Kurčiųjų draugiją be bendrabučių, tai irgi bus negerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašiau, kad kalbėtumėte dėl vedimo tvarkos. Tačiau kol kas kalbate tik dėl motyvų.
G.A.PAVIRŽIS. Aš galėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsakyti. Tiesa, neišplatinta... Čia gerbiamojo P.Miškinio pastaba tinkama. Raštiškas sutikimas mano rankose yra ir galiu jį perskaityti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, galėtume tada po minutę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš turiu paskelbti balsavimo pradžią, tada bus galima kalbėti dėl motyvų. Prašau? (Balsai iš salės) Tai dabar dar ne. Kai paskelbsiu balsavimo pradžią, tada kalbėsime dėl motyvų. Tai pradėsime priiminėti dokumentą 885(3). Ir norėtų pasisakyti Seimo narys M.Čobotas. Prašom dėl viso įstatymo.
M.ČOBOTAS. Aš labai trumpai. Siūlau pritarti. Mes jį svarstėme ir jis yra priimtinas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš irgi esu gavęs keletą laiškų iš kurčiųjų. Jie taip pat skundžiasi, kad negalėjo iki šiol privatizuoti. Bet iš kitos pusės aš norėčiau dar dėl tokio dalyko. Vyriausybė visiškai paliks be bendrabučių. Ateis naujų taip pat likimo nuskriaustų žmonių. Ar jūs galvojote apie šitą dalyką prieš priimant? Bet nesupraskit, kad aš prieš. Bet ateičiai taip pat reikia numatyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau šį kartą pakalbėti kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
PIRMININKAS. Dėl projekto Nr.885(3)?
A.RUDYS. Taip, dėl šito projekto. 3 punktas numato tokį dalyką, kuris yra susijęs su didelėmis valstybės išlaidomis.
G.A.PAVIRŽIS. Čia jūs painiojat, gerbiamasis Rudy. Ne apie šitą mes kalbam. Čia ne šitas yra. 887. Aš jau sakiau. Su jumis buvo kalbėta. Ir ten mes kalbam apie biudžetą.
A.RUDYS. Tada atsiprašau.
PIRMININKAS. Dabar nagrinėjame 885 projektą.
Gerbiamieji Seimo nariai! Prašome registruotis, o po to balsuosime. Motyvai pasakyti. Kol registruosis, gal, gerbiamasis pranešėjau, perskaitytumėte tą dokumentą, kurį žadėjote perskaityti, kad Seimo narys P.Miškinis būtų įtikintas.
G.A.PAVIRŽIS. “Lietuvos kurčiųjų draugijos respublikinės valdybos prezidiumo nutarimas (gegužės 12 d.) Nr.9 “Dėl kambarių bendrabučiuose privatizavimo”.
Kurčiųjų draugijos respublikinės valdybos prezidiumas, apsvarstęs Vilniaus ir Kauno įmonių bendrabučiuose gyvenančių darbuotojų prašymą leisti privatizuoti turimas gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, nutaria:
Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą 1993 m. liepos 15 d. įstatyme Nr.1224 “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo” padaryti pataisas ir išbraukti žodžius “bei Lietuvos Respublikos kurčiųjų draugijos bendrabučiuose”. Na, parašyta taip, bet redaguoti reikėjo vieną žodelį. Jis čia yra nereikalingas.
PIRMININKAS. Jūs su tuo sutikote?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, sutikome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo”? (Balsai salėje) Kaip negalima? Dėl motyvų visi jau pasisakė. Taigi kas nori balsuoti už įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 19.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” 19 Seimo narių balsavus už, 1 - prieš, 4 susilaikius (o užsiregistravo 27 Seimo nariai) yra priimtas.
G.A.PAVIRŽIS. Dabar, kolegos, siūlyčiau nutarimą dėl šių pataisų įsigaliojimo. Projekto Nr.886(2). Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Jokių pataisų mes tam nutarimui nesame gavę, nutarimas jums yra išdalytas. 886(2) nutarimas yra vieno punkto. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu kas norėtų kalbėti dėl motyvų, prašom. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” projektą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 23.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas 23 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 4 susilaikius yra priimtas.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto" projektas Nr.476 (pateikimas) (94.05.19)
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme truputį laiko. Yra atvykęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius B.Vaškelis, ir mes galėtume pasvarstyti rezervinius klausimus. Aš tik nežinau, nuo kurio pradėti. Ar pateikimu, kurį norėtų padaryti profesorius B.Genzelis, ar svarstymu dėl pastatų? Kaip, profesoriau? Susiję. Tai prašome pateikti tada. O kas nori, gali užsirašyti diskusijoms dėl pirmojo rezervinio klausimo. Sekretoriatas jūsų paslaugoms. Prašom, profesoriau.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vytauto Didžiojo universitetas iki šio laiko veikė pagal laikinąjį statutą. Dabar atėjo laikas patvirtinti nuolatinį statutą. Projektas dėl statuto buvo išplatintas. Kadangi mūsų komitetas perdavė Juridiniam skyriui, Juridinis skyrius pateikė kai kurių pastabų. Tos pastabos sutampa su gerbiamojo S.Pečeliūno pastabomis. Šitos pastabos buvo perduotos Vytauto Didžiojo universiteto senatui. Aš šiandien gavau naują. Kiek man žinoma, senatas yra atsižvelgęs. Taigi aš siūlyčiau šiandien pritarti, o paskui matysime, ar... Ir tada komitetas išanalizuos papildomai.
Toliau antrasis klausimas - dėl pastatų.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Dėl pastatų vėliau. Pirmiausia...
B.GENZELIS. Šitie dalykai yra susiję.
PIRMININKAS. Aš supratau, bet jūs, profesoriau, iš tribūnos dar neišeikite. Galėsite toliau kalbėti, o dabar nori jūsų paklausti Seimo nariai.
B.GENZELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal Mokslo ir studijų įstatymą paprastai pastatų klausimas niekad nėra svarstomas Seime. Bet, kadangi Vyriausybė patvirtinto šitą sąrašą, jis yra kaip priedas. Na, bet šiandien iškilo tam tikrų kolizijų. Dėl to čia ir yra šitas klausimas. Kolizijos tarp Vyriausybės ir Kauno savivaldybės, tarp Prezidento ir apskritai Pasaulio lietuvių bendruomenės... Čia daug. Bet apie tai turbūt kalbės Prezidento atstovas.
PIRMININKAS. Daugiaplanė kolizija.
B.GENZELIS. Taip, daugiaplanė kolizija. Vienu žodžiu, atsitiko taip, kad... Na, aš čia nenoriu gilintis. Bet esmė yra tokia: dėl pastatų Pasaulio lietuvių bendruomenė remia Vytauto Didžiojo universitetą, Jo Ekscelencija kardinolas, Atviros Lietuvos fondas... Žodžiu, Kauno savivaldybei niekas nepritaria ir daugiau negu kritiškai visi žiūri į Kauno savivaldybės poziciją šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Katkus norėtų jūsų paklausti.
J.A.KATKUS. Aš norėjau pasisakyti.
PIRMININKAS. Tai jūs kalbėsite dėl pastatų, nes dėl statuto nenumatyti pasisakymai. Dar tik pateikimas.
J.A.KATKUS. Kodėl dėl pastatų? Ne visai dėl pastatų...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Norėjau gerbiamąjį pranešėją paklausti tiktai tiek, ar labai ir iš esmės kuo skiriasi senasis laikinasis statutas nuo naujojo? Jeigu galima, pakomentuokit.
B.GENZELIS. Na, senasis laikinasis statutas daug kuo skiriasi, kadangi jis buvo patvirtintas dar tada, kai nebuvo Mokslo ir studijų įstatymo. Kadangi Mokslo ir studijų yra tam tikri... Buvo priimtas laikinasis. Kadangi jis prieštarauja ir daug kas neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo... O tas, kurį jūs turite, gerbiamieji Seimo nariai, yra naujas. O dabar aš turiu tą, kurio jūs dar neturite. Čia yra atsižvelgta į Juridinio skyriaus pataisas. Kadangi gerbiamojo S.Pečeliūno ir Juridinio skyriaus pastabos sutampa, tai tada jūs turėsite garbės susipažinti po to, jeigu pritarsit pateikimui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Aš noriu vėliau pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad būtų pritarta nutarimo “Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto” projekto Nr.476 pateikimui ir jis būtų įrašytas į sesijos darbų programą? Ar yra abejonių? Pritariam. Tada bendru susitarimu pritariam pateikimui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėkojame pranešėjui. Dabar svarstysime 1 rezervinį klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo universiteto pastatų” projektas. Vieną minutę! Po pateikimo man dar reikėjo paklausti, kokiam pagrindiniam komitetui skiriate šį dokumentą? Švietimo, mokslo ir kultūros. Gal galėtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasakyti, kada jis siūlytų Seimui? Primenu, kad po jūsų komiteto sprendimo turi praeiti 5 dienos.
B.GENZELIS. Su mūsų komiteto nariais susitarėm, kad galėsim pirmadienį apsvarstyti.
PIRMININKAS. Pirmadienį. Tiesa, čia nutarimas. Tada užtenka 2 dienų.
B.GENZELIS. Pirmadienį.
PIRMININKAS. Tai kitą ketvirtadienį, jeigu būtų posėdis, galėtumėte siūlyti Seimui.
B.GENZELIS. Aš manau, kadangi...
PIRMININKAS. Trumpi klausimai gali būti. Tai jeigu mes susitartume, kad siūlome ketvirtadienio posėdžiui, tai turbūt dauguma Seimo narių sutiktų su tuo. Prašom. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš replikuoti norėjau tarp klausimų. Kai šitą baigsite.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Ar jau baigtas?
PIRMININKAS. Ne, dar ne. Pirmiausia ar sutariam, kad kitą ketvirtadienį būtų pateiktas svarstymui?
S.PEČELIŪNAS. Tuo klausimu galima?
PIRMININKAS. Taip. Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes galėtume, aišku, šitaip nustatyti, bet aš norėčiau, kad mes pasirinktume dvi dienas. Jeigu pajėgsime darbotvarkėn įrašyti ketvirtadienį. Ir jūs žinote, kad tai yra gana komplikuotas dalykas. Jeigu to nepavyks, tada be didelių ginčų padarykim tai dar kitą antradienį. Arba ketvirtadienį, arba antradienį. Neužsikalkim dabar taip tiesiai tik ketvirtadienį, nes galim patys sau sukomplikuoti reikalus. O dvi dienos čia nieko neišspręs. Svarbu šioje sesijoje tą darbą atlikti.
PIRMININKAS. Tai siūlote iš karto kitam antradieniui, taip?
S.PEČELIŪNAS. Ne, aš siūlau... Na, griežtai taip pasakykime, kad ne vėliau kito antradienio. Bet jeigu pavyks ketvirtadienį, tai prieštaravimų nėra.
PIRMININKAS. Tai gal tokia formuluotė: siūlykime ketvirtadieniui, bet ne vėliau kaip kitą antradienį.
Tinka tokia formuluotė? Jeigu ketvirtadienį nepavyks mums rasti laiko, tada antradienį bus garantuotas svarstymas. Komitetas pritaria? Ačiū. Dabar Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš norėčiau replikuoti iš dalies stenogramai ir iš dalies, kad ir jūs dėmesį atkreiptumėte. Aš balandžio 21 d. dariau pareiškimą. Tuo metu posėdžiui pirmininkavęs ponas J.Bernatonis kaip visuomet (tas jam ypač būdinga) ėmėsi įvairių manipuliacijų ir ne vieną kartą nutraukė, tačiau vis dėlto buvo priverstas sutikti su Seimo Statuto 95 straipsnyje pateikta nuostata, kad vienas ar kitas pareiškimas yra perduodamas atitinkamam Seimo komitetui išnagrinėti. Mano pareiškimas buvo perduotas Valstybės ir teisės komitetui be balsavimo. Ir praėjo jau be dviejų dienų mėnuo, tačiau jokio atsakymo iš to komiteto nei man, nei Seimui nėra pateikta. Aš labai prašyčiau, kad būtų atkreiptas dėmesys, o Valstybės ir teisės komitetas būtų įpareigotas atlikti savo darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti Valstybės ir teisės komiteto. Iš tikrųjų tokia nuostata yra, kad Seimo narių pareiškimai gali būti atiduodami kuriam nors komitetui ir prašoma komiteto nuomonės, išvadų ar ko nors kito. Prašom. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Jokio pono K.Skrebio pareiškimo negavau. (Salėje triukšmas) Nėra tokio pareiškimo komitete.
K.SKREBYS. Tai tada ponas J.Bernatonis neįvykdė, taip sakant, savo pareigos.
PIRMININKAS. Aš turėčiau tada atsiprašyti Seimo nario K.Skrebio už tam tikrą sekretoriato aplaidumą. Paprašyčiau sekretoriato surasti šitą pareiškimą ir įteikti Seimo nariui P.Vitkevičiui šiandien pat.
K.SKREBYS. Yra Seimo posėdžio protokolas. Ponas J.Bernatonis pasakė, kad tas nutarimas priimamas be balsavimo. Kaip tik šiandien yra išdalytos to posėdžio stenogramos. Jeigu ponas J.Bernatonis užmiršo, ką jis prieš mėnesį darė (tuo, taip sakant, stebėtis nėra ko), tai jis galėtų pasiskaityti, prisiminti bei įvykdyti savo pareigą.
PIRMININKAS. Aš suprantu, pone Skreby. Bet ponas J.Bernatonis pirmininkavo čia gal apie tris valandas. Jūs kažkodėl į mane kreipiatės. Aš viską darau, ką galiu. Būtumėt geriau kreipęsis į poną J.Bernatonį, tai jis geriau atsakytų, kaip yra dėl jūsų pareiškimo. Aš tiktai paprašau, kad sekretoriatas tuojau pat įteiktų tą pareiškimą Valstybės ir teisės komiteto pirmininkui ponui P.Vitkevičiui.
Seimo narys A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Pone posėdžio pirmininke, jūs žadėjot man duoti žodį, bet turbūt pamiršote. Tai dabar aš jau jo nenoriu. Aš pasakysiu komitete. Kitą kartą nepamirškit, kai pažadat duoti žodį, tai ir duokit.
PIRMININKAS. Minutę! Dar neprasidėjo diskusija, gerbiamasis Seimo nary Katkau. Jūs esat įrašytas į kompiuterį tvirtai ir nenutrinamai. Taigi būkit ramus, žodį gausite.
Dėl pirmojo rezervinio klausimo yra užsirašę kalbėti trys Seimo nariai. Tai Seimo narys A.Katkus, Seimo narys A.Raškinis ir Seimo narys P.Miškinis. Bet ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prašo Seimo leidimo tarti žodį Seimui. Tai jeigu jūs neprieštaraujat, aš pakviesčiau profesorių B.Vaškelį, jeigu jis čia yra... Prašau? (Balsas iš salės) Ir iš savivaldybės taip pat. Iš Kauno savivaldybės prašo ponas Grinius. Aš manau, kad mes išklausysime abi puses, o Seimas tada priims patį geriausią sprendimą, kokį jis sugalvos. Prašom, profesoriau.
B.VAŠKELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau šiek tiek informuoti apie minimų pasta tų padėtį ir reikšmę Vytauto Didžiojo universitetui.
Nesigilinsiu į istoriją, bet praeitų metų rudenį su Kauno valdyba (pirmininkaujant merui A.Račkauskui) buvo sutarta, kad pastatus atiduoda Universitetui. Ir buvo sutarta, kad salę mes leisime veltui naudoti visiems Kauno visuomenės kultūriniams reikalams. Taip pat buvo aptarta, kad salę galbūt kaip nors bendromis jėgomis remontuosime, gerinsime akustiką, įrengsime vargonus. Kaip tik buvo kalbėta su vokiečių firma, ir ji pasakė, kad mokslinei įstaigai jie suteiks 20% nuolaidą, o jeigu būtų privačios ar miesto, žinoma, jie neduotų. Meras A. Račkauskas pasiuntė laišką, atrodo, ministrui A.Vapšiui, paskui pakoregavęs premjeras A.Šleževičius išleido įsakymą, atiduodamas du pastatus (Laisvės al.53 ir Daukanto 28) Universitetui.
Sausio mėn. gavome laiško, rašyto Kauno tarybos pirmininko V.Grinio premjerui A.Šleževičiui, kopiją, kur protestuoja, kad tie pastatai priklauso Kauno savivaldybei ir pataria pasvarstyti ir galbūt Vytauto Didžiojo universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto filialo Kaune arba prie KTU. Kadangi mes turime tik keturis auditorijų pastatus, du pastatus atėmus universitetas negalės funkcionuoti. Tai lyg ir patarė, kas toliau darytina.
Vėliau, atrodo, po savaitės, Kauno taryba nubalsavo balsų dauguma, kad Laisvės alėjos 53 ir Daukanto 28 salė ir fligelis turi priklausyti miestui. Oficialiai mums nepranešė, mūsų nekvietė, jų nutarimų mes nematėme.
Dabar yra klausimas. Jeigu klausimas kyla dėl abiejų pastatų, žinoma, tų dviejų pastatų atėmimas yra universiteto griovimas, jo egzistencija atsiduria labai keblioje padėtyje, tiesiog turbūt negalėtų egzistuoti. Tačiau paskutiniu metu jau ir spaudoje rašoma, ir kai kurie asmenys kalbėdami koncentruojasi apie salę ir fligelį. Ką reiškia salės ir fligelio atėmimas ar priskyrimas Kauno savivaldybei? Fligelis ir salė sudaro 2/3 mūsų centrinio pastato. Fligelyje yra apskaitos kompiuteriai, švietimo skyrius, rektoratas, rektorių, prorektorių kabinetai, studentų valgykla ir studentų kavinė. Tai yra vienintelė vieta pavalgyti studentams mūsų Universitete, kitokių patalpų tam neturime. Tai ką reiškia to vadinamojo fligelio atėmimas? Kur nors keltis, žinoma, mes visiškai neturime galimybių. Jau dabar mūsų patalpos yra tokios mažos studentams, jog dažniausiai jie sėdi ant grindų ar palangių.
Dabar, kada vyksta universitetų, institutų ataskaitos, kalbėjau su komiteto pirmininku, kuris įvertino pastatų plotą. Mes esame paskutinėje vietoje pagal tai, kiek ploto tenka vienam studentui. Tai ką reikštų atėmimas?
Toliau. Spaudoje pasirodo įvairi dezinformacija apie mūsų sales. Sakoma, kad mes turime tris sales. Žinoma, tai yra neteisybė. Patalpa, esanti centriniame pastate, kitoje pusėje, ne prie salės, galbūt anksčiau buvo naudojama kaip salė, bet dabar tai yra 120 vietų auditorija, kadangi mes neturime auditorijų. Kita salė minima adresu Donelaičio g. Nr.62. Tai yra irgi ne salė, bet toks ilgas pastatas, išnuomotas buvusių savininkų mums dar prieš gaunant pastatą iki 1996 metų pabaigos. Ir po to, žinoma, jeigu mes gautume, tai būtų ne salė, bet numatytos patalpos mūsų bibliotekai plėsti. Dabar biblioteka rūsyje, pusrūsyje, tiesiog mes neturime vietos. O ten bus patalpa. Ir žemiau yra toks pusrūsis, ten mes galėtume laikyti knygas, o čia būtų skaitykla, ir nereikėtų naujos bibliotekos. Vicemeras A.Koryzna pasakė, kad mums bibliotekos nereikia, sako, turi KTU ir Medicinos akademija. Na, ką gali pasakyti, jeigu universitetas - be bibliotekos?
Toliau. Mes turime vieną salę, kuri dabar yra naudojama. Ją mes bandome kultūriniams renginiams leisti nemokamai naudotis, neimame eksploatacinio mokesčio, o komerciniams ir kitiems reikalams norime leisti naudotis už nedidelį mokestį, norime tik tiek susirinkti, kad išlaikytume tarnybą arba suremontuotume sugadintas sienas ar baldus, bet jokio pelno mes nesiekiame. Pavyzdžiui, šiais metais buvo du koncertai (...), ir sekmadienį bus, visiškai leidžiama nemokamai. Vyko tarptautinis kino festivalis, atrodo, “Auksinis tauras”, irgi leidom nemokamai. Prieš mėnesį įvyko tarptautinis džiazo festivalis. Laikraštyje buvo išreklamuota, ir net Amerikoje, Čikagoje, kad mes išnuomojame džiazo festivaliui. Šiais metais sakėme nebeduosim, kadangi mus čia kaltina miestas, miesto valdyba. Gaunam mero A.Račkausko raštą. Sako: būtinai duokite, čia svarbus... Sakau, svarbus, bet mes eisim į Seimą, ir mus vėl kaltins, kad mes duodam salę džiazui. Mes leidome, rizikavome, nežinau, ką sakys mūsų oponentas gerbiamasis V.Grinis. Tai dabar toliau. Kaltinama, kad mes išnuomavome salę cirkui su gyvulėliais. Dieve mano, juk mes surengėm Kalėdų eglutę Kauno vaikams! Betliejaus prakartėlėj buvo, atrodo, avinukų, na, bet ką padarysi. Sako, buvo apie 600 vaikų per tris seansus.
Dar kaltina, kad mes duodame politiniams sąjūdžiams, Seimo nariams. Buvo susitikimas su rinkėjais, davėme salę, atrodo, tris kartus nemokamai kaliniams ir tremtiniams. Mums vėl sako, kad jie yra politiniai. Dieve mano, jeigu jie politiniai, tai aš irgi politikas.
Jeigu įvyktų taip, kad reikėtų mūsų centrinį pastatą dalyti per pusę, kaip vicemeras A.Koryzna sako, pastatysim sieną, užmūrysim duris, mes jums netrukdysime. Tačiau toj pusėj, toj Kauno sienoj, kurią nori pastatyti tarp mūsų universiteto ir savivaldybės, visa komunikacinė, elektros, šilto ir šalto vandens, ventiliacijos įranga. Ji yra mūsų pusėj, šitoj Kauno sienos pusėj. Nežinau, ką jie ten darytų, jeigu jie gautų salę ir fligelį. Irgi yra, atrodo, nepraktiška.
Aš nenoriu jūsų varginti detalėmis, bet aš asmeniškai esu nustebintas, prisipažinsiu, Kauno miesto valdžios užmačiomis - atimti salę ir pasikviesti turtingus verslininkus, kaip A.Koryzna man sakė, ir remontuoti, po to privatizuoti. Taip tikriausiai ir gali įvykti. Man atrodo, kad tai yra netikslu. Mes giname ne tik Universitetą, bet giname ir valdžios turtą.
Paprastai Vakaruose miesto valdžia didžiuojasi universitetais ir kartais jiems net padeda, bet negriauna. Tiesiog gėda, kada susitinki su svetimtaučiais. Buvo atvažiavę norvegai iš Bergeno universiteto. Jie sužinoję klausė: kas yra, kad uždaro jūsų Universitetą, ir ką reikia daryti? Sakau, na, čia yra vietinis dalykas, išspręsime. Na, aš negaliu aiškinti, kas ten yra.
Toliau. Socialinė rūpyba, kurią sukūrė vienintelis mūsų Universitetas Lietuvoje, padedant keturiems universitetams ir JAV vyskupams finansuojant 2 metams. Pirmadienį atvažiavo komisija, buvo susitikimas. Ir štai iškėlė klausimą, ar mes neturime eiti į savivaldybę ir prašyti, kad pastatų neatimtų ir pan. Sakau: mielieji, palikite, mes išspręsime. Tiesiog gėda man aiškinti svetimtaučiams, kad miesto valdžia nori atimti salę, fligelį, išmesti visus į gatvę. Na, kažkaip negaliu.
Toliau. Mes turime ir Teologijos filosofijos fakultetą, kuris yra vienintelis Lietuvoje. Man atrodo, kad parengti specialistus yra labai svarbu, 50 metų Lietuva to negalėjo. Ir padedant užsieniui, Romai, mes norime sujungti Kunigų seminariją su mūsų fakultetu. Buvome nuvažiavę į Vatikaną, gavome sutikimą. Sako, mūsų Teologijos filosofijos fakulteto diplomus pripažins visame pasauly. Dekanas Vaičiūnas klausė, ar salę atims. O kur mus dės, kai atims pastatą? Na, sakau, žiūrėsime, šiandien važiuojame į Seimą, ginsime, aiškinsime tokią situaciją.
Aš neprašau, nesakau jums, gerbiamieji, kad balsuotumėte. Mūsų reikalas, kad neatimtų salės. Aš informavau, o jūs turite spręsti, ar Vytauto Didžiojo universitetas reikalingas Lietuvai. Aš manau, reikalingas ir Kaunui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū profesoriui. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pakviečiant į tribūną poną V.Grinį - Kauno miesto tarybos pirmininką - aš tik informuosiu dėl formaliosios pusės. Yra pasirašytas Prezidento dekretas, kuriuo jis teikia Seimui nutarimą dėl minimo pastato atidavimo Vytauto Didžiojo universitetui. Yra užregistruotas Seimo narės V.Briedienės alternatyvus projektas, kuriame ji siūlo pavesti Vyriausybei spręsti šito pastato panaudojimo klausimą taip, kad būtų patenkinti Universiteto ir Kauno miesto gyventojų poreikiai. Ir yra pasirašytas Seimo nario V.Buinevičiaus dokumentas, kuriame įteisintas šito pastato padalijimas tarp Kauno universiteto ir Kauno savivaldybės.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mūsų laikas jau baigiasi, išklausykime svečią, po to padarysime svarstymo pertrauką. Manau, kad mes laiko sutaupysime, ir šiandien dar galės pasisakyti tie Seimo nariai, kurie užsirašė. Ir galbūt pabaigoje pavyks išspręsti, kadangi reikės šiandieną pasirinkti vieną iš alternatyvų, kurias taip pat turės siūlyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, jis taip pat turės pasakyti, kurią alternatyvą remia. Tai jums bus žodis suteiktas pirmajam, o 3 oratoriams, kurie yra užsirašę, - vėliau. Prašom, pone Griniau.
V.GRINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Man tenka labai apgailestauti, kad šiandien tenka stovėti šitoj tribūnoj ir kad toks Kauno klausimas yra iškeltas iki Seimo salės ir net iki tarptautinio lygio. Jis eskaluojamas lietuvių bendruomenėje JAV, Kanadoje, Australijoje. Bet kadangi aš esu Seime, tai noriu kalbėti teisiniais aspektais.
Valstybės turtu šiandien disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kadangi dar nepriimtas įstatymas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo vietų savivaldybių nuosavybėn. Ir aš tikiuosi, kad jūs tokį įstatymą kuo greičiau priimsite. Taigi Respublikos Vyriausybė, disponuodama tuo turtu, ir priėmė 1994 m. vasario 7 d. tokį savo potvarkį, kuris vadinosi “Dėl pastatų perdavimo Vytauto Didžiojo universitetui”. Ir tame potvarkyje padarė nemažai klaidų. Visų pirma Laisvės alėjos Nr.53 minimą pastatą, kuriame yra šiandien įsikūręs Teologijos fakultetas, atidavė su pirmajame aukšte esančia valstybine parduotuve “Raudonkepuraitė” ir tuos plotus priskaičiavo Universitetui. Taip pat atidavė Muitinės g. esančius du pastatus, kurie jau 1989 m. buvo Kauno m. Vykdomojo komiteto sprendimu atiduoti, ir šių metų vasario mėn. VDU buvo atlikta teisinė registracija. Tame pačiame potvarkyje atsidūrė ir pastatas Daukanto g. Nr.28, dėl kurio čia daug diskutuojama. Aš noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Aukščiausioji Taryba, 1990 m. gruodžio 11 d. savo nutarimu įvertindama to meto politines sąlygas, šitą pastatą kaip bešeimininkį turtą perdavė į Kauno miesto savivaldybės balansą. Toks statusas šiandien ir yra išlikęs.
Kauno m. tarybos prezidiumas, kuris tuo metu egzistavo, priėmė savo protokolinį sprendimą, kuriuo pasiūlė miesto valdybai metams leisti nemokamai naudotis šituo pastatu Vytauto Didžiojo universitetui. Šiuo pastatu jis ir tebesinaudoja šiandien, nors jau praėjo ne vieneri, bet ketveri metai. Taigi mano kertinis siūlymas būtų toks, kad šitą klausimą turėtų spręsti Vyriausybė, o šiandien Seime tiktai atšaukti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuris buvo priimtas 1990 m. gruodžio 11 d. Tačiau jeigu Seimo nariai nuspręstų, kad reikia kitaip šitą klausimą baigti, tai aš norėčiau priminti, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarime, kurį aš čia citavau, visiškai neminimas pastatas Laisvės alėjoje 53. Šito pastato teisinė registracija atlikta dar 1949 m. Kauno miesto vykdomojo komiteto vardu ir šitą pastatą iš Kauno miesto savivaldybės iki šiol nuomojo Fizikinių technikos, energetikos problemų institutas. Sutartis baigėsi š.m. sausio 1 d. ir mūsų siūlymo neatlygintinai naudotis šiuo pastatu Vytauto Didžiojo universitetas nepriėmė, ir sutarties toliau nebepratęsė. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 26 straipsnis sako: kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto aukštesnieji valstybės organai, jie apie tai privalo pranešti savivaldybei.
Man malonu, kad prieš pusantros valandos buvo man pranešta, jog šitas klausimas šiandien buvo svarstytas. Nors aš kelis kartus kreipiausi į poną B.Genzelį, kaip į komiteto pirmininką, kad leistų ir man pasakyti savo nuomonę jo komitete, ir net praeitą ketvirtadienį, kai klausimas buvo pateiktas Seime ir kai buvo paskirti kuruojantys komitetai, dar kartą kreipiausi, kad mane pakviestų į komitetą, deja, taip ir nesulaukiau tokio kvietimo.
Aš noriu priminti, kad miesto tarybos priimtą protokolinį sprendimą, kuriuo ji pareiškė savo poziciją, kad 800 vietų reprezentacinę salę ir prie jos esantį fligelį reikėtų palikti Kauno miesto savivaldybės balanse, nereikia traktuoti kaip norą sugriauti Vytauto Didžiojo universitetą. Mes tik naudodamiesi įstatymu pareiškiame savo poziciją. Šiuo atveju mes giname Kauno miesto gyventojų poziciją.
Šiuo metu Kaunas neturi koncertų salės, ir tikėtis, kad iš mūsų vargano biudžeto mes galėsime artimiausiu metu tokią pastatyti, nerealu. Šiandien Kaune gyvena 429 tūkst. gyventojų, o simfoninės, klasikinės ir chorinės muzikos koncertai vyksta šiandien mažoje Filharmonijos salėje, esančioje Sapiegos gatvėje, kuri statyta 1930 m. kaip Teisingumo rūmai.
Tokį tarybos sprendimą dėl 800 vietų amfiteatrinės salės sąlygoja ir tai, kad Vytauto Didžiojo universitetas, kaip ir minėjo gerbiamasis rektorius, naudojasi 200 vietų sale ir turi 430 m2 salę per du aukštus, kuri išnuomota iki 1996 m. Tačiau mes ir šiandien nesiūlome, kad Universitetas turi išsikelti iš šios salės ir kad jam bus uždrausta šita sale naudotis. Mes, priešingai, apskaičiavome, kad šiandien Vytauto Didžiojo universiteto vienam studentui tenka 11 m2, t. y. daugiau negu kitose aukštosiose mokyklose. Mes ir siūlėm, kad mokslo ir kultūros reikalams šita salė, kaip ir minėtas bufetas, esantis fligelyje, pirmame aukšte, būtų naudojamas abiejų institucijų. O jeigu bijomasi, kad Kauno miesto tarybos pirmininkas V.Grinis arba vicemeras Kūrys nori privatizuoti šitą salę, tai galiu gerbiamiesiems Seimo nariams pasakyti, kad Kauno miesto taryba dar vasario mėn. priėmė sprendimą, kuriuo sudarė neprivatizuotinų pastatų sąrašą Kauno mieste, į kurį patenka abudu šitie šiandien nagrinėjami objektai. Šitas sąrašas yra pateiktas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Ir baigdamas noriu pasakyti, kad šitą mūsų poziciją, kad Kauno gyventojai nusipelnė turėti kultūrinėms ir visuomeninėms reikmėms salę, palaiko ir tokie menininkai kaip ponas S.Sondeckis, ponas J.Domarkas, ponas G.Rinkevičius, ponas V.Prudnikovas, ponas Bingelis ir kt. Aš manyčiau, kad Kauno miesto savivaldybei yra priimtinas pateiktas Seimo nario pono V.Buinevičiaus projektas, kuris yra kompromisinis ir kuris, manau, patenkina abiejų pusių interesus šiandien. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū gerbiamajam pirmininkui.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes turim daryt svarstymo pertrauką. Manau, kad mes galėtume greitai, ko gero, susidoroti su kitais projektais, kadangi tai yra pateikimai ir, matyt, didelių diskusijų nesukeltų. Galėtumėm toliau svarstyti šiuos dokumentus, nebent kas nors ką nors pasiūlytų kitaip.
Prašau. Seimo narys V.Buinevičius.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš norėjau frakcijos vardu paprašyt padaryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Motyvas?
V.A.BUINEVIČIUS. Mums reikia suderinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra tokia situacija. Yra Statutas, šiandien mes pritarėme pateikimui ir būtų jau kitą kartą svarstymas. Gal ir racionalu sujungti ir Statuto, ir šitų patalpų svarstymą. Gal būtų galima surasti kokį priimtiną variantą, nes jeigu mes šiandieną svarstymą turėtume baigti, tai turėtume pasirinkti vieną iš alternatyvų, o jų yra trys. Aš nematau dar vienos autorės - V.Briedienės.
Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš ta pačia tema norėčiau paprašyti, kad tikrai taip, kaip jūs siūlote - padaryti pertrauką. Būtų labai naudinga, gal pavyktų viską suderinti ir nekiltų čia tų ginčų, nereikalingų problemų.
Bet norėčiau paprašyti dar vieno dalyko. Abu pranešėjai tuo pačiu klausimu pateikė skirtingą statistiką. Ar galim mes vis dėlto turėti vieną statistiką tuo pačiu klausimu? Skaičiavo vieni vienaip, kaip aš suprantu, kiti kitaip, ir rezultatai išėjo visiškai skirtingi. Tai kaipgi yra iš tikrųjų? Ar tas universitetas turi daugiausiai ploto studentui, ar turi mažiausiai? Kokius pastatus, kokius plotus, kaip skaičiuoja? Aš nenorėčiau, kad mes čia atrodytume kaip kokie mulkiai, nes nežinai, kuo tikėti. Gaukim tikrus skaičius bent šitoje vietoje.
PIRMININKAS. Gal galima būtų taip padaryti, jeigu jūs pasiūlytumėt: sakykime, iš Seimo narių sudaryti nedidelę komisiją, kuri patikrintų vietoje, kaip kas yra, ir pareferuotų. Aš nežinau. (Balsas iš salės) Arba komitetas. Yra Mokslo, švietimo ir kultūros komitetas ir tegul jie pateikia tokią statistiką, kokią jie mato iš tikrųjų.
Prašau. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš, prieš pateikdamas komiteto nuomonę, kurią aš jau žinau, kadangi mes svarstėme, norėčiau trumpą repliką.
Kiek aš esu susipažinęs su Kauno valdžia, kad ir kiek keistųsi valdžios, ar buvo balta, ar raudona, - visos be išimties Kauno valdžios pasisakydavo prieš aukštąsias mokyklas. Kauno istorijoje aš nebeprisimenu tokio atvejo, kad palaikytų kokią nors aukštąją mokyklą - ar dabartinė, ar ankstesnė valdžia. Ir aš dėl to prisimenu Klaipėdos valdžią - pradedant Gurecku, baigiant Čiapu, visos palaiko aukštąsias mokyklas. Tai tiek aš norėčiau priminti Lietuvos žmonėms. Kauno valdžios ypač įdomus mentalitetas.
Ir dar aš norėčiau. Dabar Seimo nariams būtų galima išplatinti Kauno savivaldybės raštą. Nevisiškai čia tiksliai formuluojama dėl pastato. Kadangi aš turiu raštą, ten yra pasakyta, kad vienas iš tų pastatų numatytas būsimai Kauno apskričiai, kadangi Kaune bus įsteigta apskritis. Apskrities centrui reikalingas (būsimajai administracijai) pastatas.
Aš manau, gerbiamasis Tarybos pirmininkas irgi turėtų užsiminti, kam šitie pastatai reikalingi. Jeigu būsimai... Dar neaišku, kada tai bus, o jau reikalingas pastatas. Man kyla įvairių minčių, užkulisinių minčių. Kadangi komitetas yra svarstęs ir komitetas dar svarstęs prieš tai, negu iškilo šita pastatų problema, mes visiškai nežinojome Kauno miesto savivaldybės nuomonės... Komitetas gavo oficialų Vyriausybės raštą, kuriame, kaip iki šiol buvo, pagal raštą visoms aukštosioms mokykloms išvardyti visi pastatai. Ir kai mes svarstėme šitą, mes Kauno mero ir Tarybos pirmininko pozicijos nežinojome, dėl to mes niekad mero nekvietėme į komiteto posėdžius, kai svarstėme, ir šitas klausimas iškilo vėliau.
Dėl to aš dar kartą sakau: kai mes komitete svarstysime Seimo pavedimu, pakviesime Kauno atstovus, bet anksčiau mes netgi nežinojome, kad iškilusi tokia problema. Komitetas, išskyrus vieną Lenkų frakcijos atstovą, kuris sakė, kad negalima kištis į savivaldybės reikalus, 13 balsų, vienam susilaikius, nubalsavo už Vyriausybės pateiktą pasiūlymą. Vyriausybės, Prezidento. Kaip mes žinome, pritaria tam ir Kardinolas, ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, ir visi kiti. Ir iš tikrųjų mes atsidurtume paradoksalioje situacijoje: turėtume aukštąją mokyklą, kuri neturėtų pastatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai prašyčiau Seimo narių gal šiandieną susilaikyti nuo plačių apibendrinimų. Galėčiau priminti, kad tiek Kauno, tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus valdžia - visos valdžios yra “nuo Dievo”, todėl gal mes jų šiandien nekritikuokime.
Seimo narys J.Bernatonis norėtų ką nors...
J.BERNATONIS. Aš kaip tik, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau pratęsti jūsų mintį. Mane, kaip gimusį ir užaugusį Kaune, įžeidė gerbiamojo profesoriaus B.Genzelio postringavimai apie Kauno mentalitetą nepateikiant jokių argumentų. Aš manau, kad kauniečiai turėtų spręsti apie Kauną, ir aš manyčiau, kad kauniečių turėtų atsiprašyti gerbiamasis profesorius B.Genzelis po tokios savo kalbos.
PIRMININKAS. Taip, aš galėčiau dar pratęsti Seimo nario J.Bernatonio mintį. Aš taip pat augęs Kaune. Kadangi taip pat iškilo abejonių dėl mano mentaliteto, tai gal profesorius galėtų kokį žodį pasakyti šia proga?
B.GENZELIS. Aš atsiprašau, turėjau galvoje ne visus kauniečius, bet esamas ir buvusias Kauno valdžias. Ir aš jų neatsiprašau. (Balsai salėje) J.Bernatonio neatsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai gal padarysime šitaip...
Seimo narys M.Čobotas. Prašau.
M.ČOBOTAS. Kadangi aš ne kaunietis ir esu buvęs tame universitete, nenoriu kalbėti apie mentalitetą, bet labai gerai prisimenu, kai transliavo iš Maskvos Aukščiausiosios Tarybos sesijos disputus, kaip atrodė A.Sacharovas prieš M.Gorbačiovą. Taip man šiandien pasirodė profesoriaus Vaškelio padėtis. Aš jį suprantu ir palaikau universitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Čobotai, jūs be reikalo replikavote. Kadangi jūs ne Kaune augęs, ne Kaune gimęs, niekas dėl jūsų mentaliteto nesuabejojo.
Gerbiamieji Seimo nariai, tai darome svarstymo pertrauką iki kito posėdžio arba iki to laiko, kol pateiks Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas savo išvadas ir savo siūlymus. Primenu, kad yra trys alternatyvos. Sąrašas yra išsaugojamas. Matyt, kiekvienas alternatyvos autorius, įskaitant Prezidento atstovą ir kitų alternatyvų autorius, galės pasisakyti pradžioje, o paskui - bendra diskusija pagal šitą sąrašą. O dabar daroma pertrauka iki kito (neaišku, kada įvyksiančio) posėdžio.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome pagal Seimo bendrą sutarimą 10 darbotvarkės punktą, paskui 9, o 8 sukeičiamas su 10, tai vėliausiai bus svarstomas. Svarstome 10 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo įsigaliojimo tvarkos” projektą. Projekto pateikimas. Pranešėjas - ministro pavaduotojas ponas S.Čipkus. Prašau. Iki 5 minučių pateikimui, gerbiamasis ministre.
S.ČIPKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, per daug triukšmingas fonas. Gerbiamieji Seimo nariai! Ministras šiandien yra prikimęs ir negali jūsų perrėkti.
S.ČIPKUS. Pagal Užsienio investicijų įstatymą bendroms su užsienio šalimis ir užsienio kapitalo įmonėms yra taikomos mokesčių lengvatos. Norėčiau paminėti tokias lengvatas kaip įmonėms, įregistruotoms iki 1993 m. gruodžio 31 d., visa dalis, tenkanti užsienio kapitalui... 5 metus taikoma 70% sumažintas pelno mokesčio tarifas. O įregistruotoms nuo 1994 m. sausio 1 d. 6 metus apmokestinama 50% sumažinto pelno mokesčio tarifo.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, kuris buvo priimtas dar 1990 m. gruodžio mėn., šios lengvatos dar iki šiol netaikomos TSRS ar jos respublikų juridiniams ar fiziniams asmenims, steigiantiems arba turintiems bendras įmones Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio įstatymo nuostatos buvo priimtos siekiant dar tuo metu apsaugoti nuo vien rublinių investicijų iš TSRS respublikų.
Dabartiniu metu aplinkybės yra pasikeitusios. Pirmiausia jau nebėra TSRS ir jos respublikų, o kita, kad investitoriai į Lietuvą iš buvusių TSRS respublikų jau investuoja konvertuojamą valiutą arba materialines vertybes, kaip daro ir kiti investitoriai. Todėl lengvatų apribojimas jau nebetenka prasmės. Tokios įmonės jaučia diskriminaciją, palyginti su kitų šalių bendromis ar kapitalo įmonėmis. Todėl siūloma pripažinti netekusius galios šio įstatymo tuos punktus, kur buvo reglamentuotos tos nuostatos, apribojančios lengvatas. Tai viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti pateikimui, įrašyti į sesijos darbų programą, pradėti svarstymo procedūrą? Bendru sutarimu galėtume? Galime. Įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą.
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo projektą ir žyminio mokesčio įstatymo projektą. 752, 751 projektai. Prašome. Taip pat tik pateikimai.
Vieną minutę, atsiprašau dar, man čia priminė, kad reikėtų paskirti pagrindinį komitetą. Kokį jūs siūlote, pranešėjau, pagrindinį komitetą dėl užsienio investicijų?
S.ČIPKUS. Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetą. Biudžeto ir finansų komiteto atstove, sutinkate? Kada siūlote svarstymo datą Seimui, pleriminarią? Prašau.
A.RUDYS. Jeigu galima, aš iš karto pasiūlysiu avansu ir šitą, ir kitą. Aš manau, kad šituos klausimus komitetas per dvi savaites sugebėtų apsvarstyti. Aš čia taikau taip pat ir konsuliniam, ir žyminiam mokesčiui. Gal truputį vėliau, gal antruoju atveju irgi dvi savaites.
PIRMININKAS. Kurią birželio dieną siūlytumėte?
A.RUDYS. Ar jau dabar tikslios datos reikia?
PIRMININKAS. Galima.
A.RUDYS. Tai užfiksuokim šitaip...
PIRMININKAS. Jeigu užfiksuosite tiktai šitaip, tai gal tiktai rudenį apsvarstysit. Yra 7, 14, 21, 28, turi būt antradieniai. Arba ketvirtadieniai: 2, 9 ir t.t.
A.RUDYS. Birželio 14 d.
PIRMININKAS. Birželio 14 d. negalima, nedarbo diena bus. Juoda diena bus, gali būti paminėjimų visokių.
A.RUDYS. Aišku. Tai tada artimiausia šitai datai.
PIRMININKAS. Artimiausia yra birželio 9 d.
A.RUDYS. Jeigu būtų galima, tada birželio 16.
PIRMININKAS. Birželio 16. Gerbiamieji Seimo nariai, sutariame, kad tuos tris dokumentus, jeigu jūs pritarsite jų pateikimui, suprantama, visus tris svarstysime birželio 16 d. Neprieštaraujate? Ne. Ačiū.
Prašom tada, pranešėjau, toliau.
S.ČIPKUS. Konsulinio mokesčio įstatymas. Turbūt žinoma, kad pagal Konstitucijos 127 straipsnį visi mokesčiai turi būti reglamentuoti įstatymais. Konsulinio mokesčio įstatymas po šiai dienai dar reglamentuotas Vyriausybės nutarimu, todėl siūlomas tas įstatymo projektas, kuris reglamentuoja konsulinio mokesčio ėmimą už Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos Konsulinio departamento, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus, kurį moka tiek užsienio, tiek Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys. Galėčiau paminėti. Tai už pasų išdavimą, už civilinės būklės aktų įforminimą, už vizų išdavimą, už pilietybės dokumentų įforminimą ir pan.
Konsulinis mokestis pervedamas į valstybės biudžetą. Jis imamas konvertuojama valiuta arba litais, perskaičiavus tos šalies arba Lietuvos banko nustatytu kursu.
Prie įstatymo pridėtas ir Vyriausybės nutarimas dėl tarifų. Kadangi įstatyme pasiūlyta tarifus tvirtinti Vyriausybei, todėl Seimo nariams pridėta susipažinti. Šie tarifai buvo Vyriausybėje svarstyti. Priėmus įstatymą, jeigu bus dar pastabų dėl tarifų, aišku, Vyriausybėje bus dar kartą persvarstyti tie tarifų dydžiai. Tai tiek dėl konsulinio mokesčio.
PIRMININKAS. Tai gal dėl antrojo iš karto tada.
S.ČIPKUS. Čia irgi yra analogiškas mokestis, kuris yra reglamentuotas šiuo metu Vyriausybės nutarimu. Situacija ta pati kaip ir konsulinio mokesčio.
PIRMININKAS. Viskas būtų?
S.ČIPKUS. Viskas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys V.Bulovas. Prašom.
V.V.BULOVAS. Aš norėčiau pritarti pateikimui ir vis dėlto paprašyti, kad dėl konsulinio mokesčio antruoju komitetu būtų Užsienio reikalų komitetas, pritardamas tai datai.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad Seimas turėtų sutikti, nes konsulinis mokestis susijęs su užsieniu. Tai skiriame ir papildomą komitetą - Užsienio reikalų komitetą. Beje, Seimo Statutas nedraudžia bet kuriam komitetui svarstyti bet kurį dokumentą savo iniciatyva. Nebūtinai reikalingas Seimo nutarimas. Tačiau šitas dokumentas, jeigu toks Seimo nutarimas, kaip aš supratau, yra priimtas, nebus svarstomas Seime, kol nebus šitų abiejų komitetų išvadų.
Seimo narys P.Miškinis. Prašom. Atsiprašau, Seimo narys P.Miškinis kažkodėl dingo iš ekrano. Prašom, Seimo nary Miškini, paspauskite dar mygtuką.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes vis didesniais mokesčiais, netiesioginiais mokesčiais apkrauname mūsų šalies gyventojus. Pasižiūrėkite, į kurią įstaigą jūs nesikreipsite, reikia mokėti, ir nemažai. Netgi nemažą atlyginimą gaunantis žmogus, kreipdamasis ir tvarkydamas savo reikalus, faktiškai dažnai yra priverstas sumokėti visą mėnesio atlyginimą ir pan. Ar šitie jūsų žyminiai mokesčiai nesudarys tokių sąlygų, kad žmonės nebegalės ginti savo teisių, ypač turtinių teisių? Nes ( aš lyginu paskutiniuosius įstatymus) matyt, kad iš tikro susidarys gana nemažos sumos. Ar Vyriausybė, ar įstatymo rengėjai apie tai pagalvojo, kokia našta guls ant žmonių pečių, ir ar negalvojama nustatyti tiktai tokius simbolinius mokesčius, kai, sakysim, už pareigūno rankos krustelėjimą, kai jis įrašo per dvi tris sekundes 23 žodžius, ima mokesčius, kuriuos, sakysim, žmogus uždirba per 23 dienas? Ar šitaip neatsitiks?
S.ČIPKUS. Matot, šitie mokesčiai imami ir siejami su tuo, kad būtent tuos veiksmus atlieka valstybės institucijos. Už veiksmus, išduodant juridinę galią turinčius dokumentus. Kaip minėjau, tos rinkliavos ir mokesčiai galioja ir dabar. Tie tarifai daugmaž yra prilyginti dabar veikiantiems. Tie mokesčiai nėra tokie jau dideli už tuos veiksmus, kuriuos jūs minėjote.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų norėjau paklausti, ar rengiant šito įstatymo projektą buvo atsižvelgta į tai, kad Lietuvoje vykdoma teismų reforma ir kad dabar bus keturių lygių teismai: apylinkių, apygardų, Apeliacinis ir Aukščiausiasis Teismas? Ir kaip sutvarkyti, kad žyminio mokesčio ženklas atitiktų tą visą mūsų naująją teisminę sistemą? Ar tai jūs rengiate be Teisingumo ministerijos?
S.ČIPKUS. Ne, čia viskas yra rengta su Teisingumo ministerija, yra atsižvelgta į tas nuostatas. Čia buvo diskutuota gana išsamiai, aptarinėjama, ir Vyriausybėje ne kartą tie klausimai buvo diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariate pateikimui, įrašome į darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą? Komitetas jau yra paskirtas. Pritariame? Abiem dokumentams?
Z.ŠLIČYTĖ. Valstybės ir teisės komitetą reikia.
PIRMININKAS. Prašau?
Z.ŠLIČYTĖ. Valstybės ir teisės komitetą reikia.
PIRMININKAS. Taip. Valstybės ir teisės. Kuriam dokumentui siūlote?
Z.ŠLIČYTĖ. Žyminio mokesčio ženklui.
PIRMININKAS. Žyminio mokesčio ir konsulinio mokesčio - abiejų?
Valstybės ir teisės komiteto išvados yra prašoma. Sutinkate, Seimo nary Vitkevičiau? (Balsai salėje) Konsulinio ne, o žyminio pritariate. Taigi taip pat jūsų išvada bus reikalinga svarstant Seime šitą dokumentą. Tai bendru sutarimu įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą ir komitetai jau yra paskirti. Pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, ir dar papildomi komitetai, kuriuos aš minėjau. Dėkoju pranešėjui.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo" projektas Nr.880 (svarstymas) (94.05.19)
4sesiją 33 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar būtų svarstomas 8 punktas - įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo”. Projekto Nr.880, tai yra svarstymo procedūra. Užsirašiusių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Nėra. Aš klausiau sekretoriato, sakė, kad niekas nenori. Na, nežinau, kam jūs padavėte. Gerai, Seimo nary Albertynai, prašom, bet aš negaliu daryti kratų pono J.Bernatonio švarke.
Prašom. Iki 5 min., ir baigiamasis žodis - ponui M.Pronckui.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia nuskambėjo tokia replika, kad kiekviena valdžia nuodija. Aš tiktai nežinau, už kokius nusikaltimus Lietuvos bežemius, mažažemius skriaudžia buvusi ir dabartinė valdžia. Už kokius nusikaltimus? Gerą valdžią duoda už gerus darbus, blogą valdžią duoda už blogus darbus. Tai šitoje vietoje neaišku, bet aš intensyviai prašau Dievo, kad jis man per sapną atsakytų į šitą klausimą ir vieną gražią dieną aš Seime pareikšiu, ką jis man pasakė.
PIRMININKAS. Atsiprašau, truputį pertrauksiu. Jeigu skaitėte Bibliją, ten yra parašyta, kad Viešpats Dievas savo mylimiausiems mokiniams siunčia didžiausius išbandymus.
Prašome toliau tęsti.
A.ALBERTYNAS. Dabar dėl šito įstatymo. Aš siūlyčiau pavadinime “Dėl žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” pakeisti žodį “reformos” ir jis skambėtų taip: “Dėl žemės ūkio tolesnio griovimo įstatymo papildymo ir pakeitimo”. Jeigu čia būtų Aukščiausioji Taryba tokį įstatymą siūliusi priimti, tai aš suprasčiau, bet kada dabar atėjusi partija, kuri žadėjo ginti bežemius, mažažemius, siūlo šitokį įstatymą, tai man nesuprantama. Čia viskas žemės ūkyje apverčiama aukštyn kojomis.
Cituoju, ką siūlo įrašyti. 6 dalį papildyti antrąja pastraipa: “Asmeninio ūkio žemės sklypus paženklinti naujoje vietoje arba patikslinti jų išdėstymą prie gyvenviečių. Toje vietovėje gyvenantiems ir susigrąžinusiems žemę asmenims jų pageidavimu asmeninio ūkio žemė matuojama turėtosios žemės valdos vietoje.” Praktiškai 23 ha iš tų bežemių, mažažemių atimami. Šitaip reikia pasakyti atviru tekstu, šito laukit. Na, ką gi, šitą įteisinus kuolų karas neišvengiamas, o nuo kuolų karo gali prasidėti jau ir karštas karas. Šitą siūlau išbraukti.
Dabar toliau dar gražiau kalbama. Mes visą laiką sakėme - 23 ha neliečiami. Ir kada buvo dalijami 23 ha, buvo nekalbama, jeigu tu kur nors turi žemės, atsiėmęs savo žemę, įforminęs ją, turėsi padengti šituos 23 ha. Apie šitą nieko nebuvo kalbama. Dabar kiti atidavė, nenorėdami draskyti tų žemių, atidavė vienam broliui ar vienai seseriai, atidavė anūkui, kad jis kurtų ūkį. Dabar jis liko be žemės. Mes komitete visą laiką svarstėm ir aiškiai pasakėm - jeigu jis atidavė, tada jis turi pirkti tą žemę rinkos kaina. Lengvatinių sąlygų nėra. O čia dar gražiai parašė - tokiems asmenims asmeninio ūkio žemė neparduodama. Na, jau gražiau nieko negalima pasakyti.
Jūs atsiminkite, šitaip yra už kiekvieną griovimą reikia atsakyti. Už įstatymų vykdymą ateityje reikia atsakyti. Tie, kurie vykdė Stalino, Hitlerio įsakymus, praėjo kiek laiko, jie turėjo atsakyti. Dar kiti laukia tos atsakomybės. Taigi šitiems vykdytojams už tas visas pasekmes, kurias patirsime įgyvendinę šitą įstatymą, reikės atsakyti. Ir už kiekvieną suirutę, už kiekvieną auką kaime kiekvienas turės morališkai atsakyti.
O dėl žemės ūkio, na, niekur kitur tiek nėra specialistų, kaip žemės ūkio. Čia man prisimena vienas pasakojimas. Po spalio socialistinės revoliucijos Maskvoje į Didįjį teatrą prie orkestro paskyrė vieną komisarą, kad jis žiūrėtų, kaip ten viskas vyksta, kad jie nenukryptų nuo partinės linijos. Dabar jis stebi tokį momentą: vyksta repeticija, vienas groja, visi kiti sėdi. Jis sako: “stop”, šitaip negalima. Jeigu groti, tai visiems sykiu, jeigu dirbti, tai visiems sykiu dirbti. Aš šito neleisiu. Orkestro dirigentas paprieštaravo. Čia, sako, tokia partija. Kokia partija? Sako, aš jums duosiu partiją. Yra viena - bolševikų partija, kitokių partijų aš nepripažįstu. Bet vis dėlto bolševikų partijoje atsirado žmonių, kurie suprato, kad muzikoje irgi yra ne viena bolševikų partija, o daugiau. Ir aš manau, kad tuos sovietinius žemės ūkio reformos vykdytojus, muzikantus, muzikologus pakeis žmonės, kurie nusimano apie realią padėtį žemės ūkyje. Deja, tenka apgailestauti, kad dirbama pagal tą komisaro metodą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs galėtumėte, panaudojęs savo tas labai išmintingas mintis, įtikinti savo frakcijos narius, kad jie neteiktų to įstatymo, už jį nebalsuotų, bet tai geriau padarykite frakcijos posėdyje.
Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų baigiamajam žodžiui. Prašom.
M.PRONCKUS. Mes komiteto posėdyje antradienį svarstėme tą įstatymą, atsižvelgdami į Juridinio skyriaus pastabas. Kai kurias priėmėm. Ir iš tikrųjų 3 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis yra siūlomi išdėstyti atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas ir bus pateiktas priimti truputį kitoks projektas, negu buvo čia pirmą kartą pateiktas. Agrarinis komitetas dar taip pat galvoja dėl kai kurių kitų pasiūlymų.
Aš siūlau visiems Seimo nariams, kurie turi konstruktyvių minčių ir pasiūlymų, Statuto nustatyta tvarka teikti juos, teikti alternatyvas vieniems ar kitiems punktams, kad būtų galima juos oficialiai svarstyti Seime, ir priimti arba nepriimti. O dabar aš siūlau pritarti po svarstymo ir visiems teikti savo pasiūlymus ir pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų kas norėtų kalbėti? Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš siūlau iš viso nesvarstyti ir padėti į archyvą.
PIRMININKAS. Siūlot nepritarti, taip? Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Aš - atvirkščiai.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš.
V.SAULIS. Kategoriškai atvirkščiai, nes visos šitos pataisos ir papildymai, kurie čia siūlomi šitame įstatymo projekte, yra susiję su gyvenimu ir dabartiniu metu. Kaip ponas A.Albertynas sakė, jeigu mes padarėm kažkur klaidų, tai jas reikia artimiausiu metu ištaisyti, kad tikrai neatsitiktų tokių dalykų, kuriuos jis pranašauja. Ir tai, kad žmogus, iki šiol naudojęsis kaime 23 ha, ir šiandien iš jo tie 23 ha atimami ir jam paliekama tiktai 30 arų, nors jis tebegyvena vienkiemyje, irgi, manau, yra nenormalu.
Dabar noriu pritarti tai pataisai, kad matuojant asmeninio ūkio žemę, jeigu savininkas turėtoje vietoje pageidauja atsiimti savo žemę, jam reikia atmatuoti tuos 23 ha prie namų, kaip ir visiems kaime gyvenantiems žmonėms, kad irgi kažkur tą supriešinimą tarp žmonių truputį nuramintume. Šitas jau ir dabar yra daroma, tiktai agrarinės reformos tarnybos neturi teisinio pagrindo ir prašo kiekviename susitikime, kad mes greičiau šituos įstatymo papildymus ir pakeitimus priimtume. Aš - atvirkščiai, agituoju visus kolegas palaikyti, pritarti svarstymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Užsiregistravo 40 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu balsuoti. Balsuosime dėl pritarimo po svarstymo projektui Nr.880. Ir kas pritaria, spaudžia mygtuką “už”, kas nepritaria, spaudžia kitą mygtuką iš dviejų likusiųjų. Balsavimas pradėtas.
Pritarė 21, prieš - 10, susilaikė 6. Projektui pritarta. Klausimas baigtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar liko 11 punktas. Seimo narių pareiškimai. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu norite ką nors pareikšti, kviečiu į tribūną. Kažkaip Seimo narių entuziazmas ką nors pareikšti užgeso, todėl posėdį skelbiu baigtu.