Trisdešimt antrasis posėdis
1994 m. gegužės 19 d

Svarstyti klausimai:

Darbotvarkės aptarimas

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo” projekto pateikimo tęsinys

Vyriausybės įstatymo projekto priėmimas

Darbotvarkė

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” projekto priėmimas

Įstatymo “Dėl Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo ir apygardų bei apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo” projekto svarstymas

Įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo ir apygardų bei apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo įsigaliojimo tvarkos” projekto svarstymas ir priėmimas

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto priėmimas

Darbotvarkės aptarimas (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas  J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 19 d. rytinį plenarinį posėdį.

Prašau kolegas visų pirma registruotis. Mielieji kolegos, prašom registruotis.

74 Seimo nariai. Dėl darbotvarkės. Ji buvo patvirtinta antradienį, dėl kai kurių patikslinimų susitarėm vakar Seniūnų sueigoje, ir apie tai aš jus informuoju. Pirmiausia tarp 4 ir 5 klausimų, o tiksliau, nuo 15 val. pridedamas kompleksinis klausimas dėl tiesioginio valdymo pratęsimo. Prisimenat, mes praėjusį kartą dėl to netgi specialiai tarėmės, t.y. 15 val. trys juridiniai aktai dėl tiesioginio valdymo pratęsimo. Ir tiktai po to jau eitų 5 klausimas. Jeigu iš viso jam liks laiko, kadangi viską lems 4 klausimo konkreti eiga. Taigi vienas esminis dalykas.

Dabar 6 kompleksinis klausimas. 6d punktas dėl Civilinio kodekso pakeitimo, projekto Nr.818. Esmė ta, kad mes Civilinį kodeksą kaip tik su tais straipsniais, kurie aptariami ir projekte, kurio Nr.818, jau priėmėm, tik gal šiek tiek kita redakcija, ir sutarėm, kad dabar šito klausimo nenagrinėsim. 6f punktas, ne Civilinio kodekso, o Civilinio proceso kodekso, čia vienas žodis praleistas. Proceso, atsiprašau. Ačiū už pataisą. Ir pranešėjams prašant ir sutinkant 8 ir 10 punktai sukeičiami vietomis. Gerbiamasis M.Pronckus savo klausimą pateiktų svarstyti vėliau. Ir 9 punktas susidėtų ne iš vieno įstatymo projekto, o iš dviejų, kadangi jie organiškai susiję, - Konsulinio mokesčio įstatymo projektas ir Žyminio mokesčio įstatymo projektas. Tai yra du įstatymų projektai, kurių Nr.751 ir Nr.752.

Štai tokie patikslinimai. Prašom. Kolegė Z.Šličytė dėl vedimo tvarkos. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke,    aš noriu į jus kreiptis dėl šiandienos darbotvarkės 3b ir 3c punktų. Tai yra dėl Lietuvos Respublikos įstatymų “Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir apygardų bei apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo”. Čia yra parašyta, kad 12 val. turi būti svarstymas, tačiau aš norėčiau paklausti, ar buvo kada pateikimas.

Antra. Man iš darbo grupės asmenų yra žinoma, kad yra naujas projekto variantas, o mums yra išdalintas senas, nors jau šitas pirmasis variantas yra iš esmės pakeistas. Tas, kuris buvo pateiktas Valstybės ir teisės komitetui, ir yra visiškai naujas projektas. Jis buvo vakar atiduotas pasirašyti teisingumo ministrui. Tai norėčiau, kad kažkaip būtų sureaguota į šitą problemą.

PIRMININKAS. Taip, aš reaguosiu, kaip čia pasakius, du kartus. Pirmas kartas yra toks - pagal mūsų Statutą įstatymai, kurie lydi pagrindinį įstatymą, nėra pateikiami. Galima iš karto pradėti nuo svarstymo procedūros, todėl čia taip ir parašyta. Taigi svarstymas nuo 12 val. O jeigu yra nauji projektai, tai mes šitą dalyką išsiaiškinsim nagrinėdami 3a punktą ir tada galutinai apsispręsime.

Z.ŠLIČYTĖ. Bet mes neturėtume svarstyti to varianto, kuris jau yra rengėjų atmestas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Šličyte, aš šito dalyko nežinau, išsiaiškinsim ir tada spręsim. Jeigu jūs būsit teisi, darysime atitinkamas išvadas. Bet gerbiamasis mano pagalbininkas A.Valys tvirtina, kad naujasis variantas yra registruotas 16 d. ir 16 d. įteiktas. Taigi viskas pagal planą.

Prašom. Kolega A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Ponas Pirmininke, sakykit, kaip su rezerviniais klausimais? Žmonės skambina, teiraujasi, ar jiems atvykti, ar neatvykti.

PIRMININKAS. Jeigu jie ir galės būti svarstomi, tai tik po pietų, t.y. ne anksčiau kaip 17 val. Šansas yra, bet - patys suprantat.

A.J.RAŠKINIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar aš jums noriu pranešti vieną privalomą dalyką dėl frakcijų sudėties pasikeitimo. Vakar, nežinau, ar mano gimtadienio proga, ar kita proga, man buvo parašytas toks laiškas, pareiškimas: “Ponas Seimo Pirmininke, pranešu jums, kad nuo 1994 m. gegužės 18 d. išėjau iš Seimo Tėvynės sąjungos (Konservatorių partijos) frakcijos ir prašau mane nuo šiol laikyti nefrakcionuotu Seimo nariu. Su pagarba - Seimo narys P.Giniotas.” Taigi dabar yra tokia situacija, kad visi žinotumėt, o jeigu aš ką nors ne taip pasakysiu, vėliau turėtumėt mane patikslinti.

Didžioji frakcija - 72 Seimo nariai, Tėvynės sąjungos (Konservatorių) frakcija - 23 Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija - 11 Seimo narių, Socialdemokratų frakcija - 7 Seimo nariai (čia kartu su kolega A.Basku), Politinių kalinių ir tremtinių laisvės frakcija - 5 Seimo nariai, Lietuvos lenkų sąjungos frakcija - 4 Seimo nariai, Demokratų partijos frakcija - 3 Seimo nariai, Tautininkų sąjungos frakcija - 3 Seimo nariai.

Ir dabar frakcijoms nepriklausantys Seimo nariai. Kadangi čia kai kas pasikeitė, aš perskaitau visas pavardes ir jeigu iš tikrųjų bus kokių keblumų, tai kitą kartą bus galima patikslinti. Frakcijoms nepriklausantys Seimo nariai (tokių yra net 12): K.Antanavičius, E.Bičkauskas, K.Bobelis, V.Bubnys, A.Endriukaitis, K.Gaška, P.Giniotas, R.Hofertienė, Č.Juršėnas, R.Ozolas, K.Uoka, A.Vaižmužis.

A.SALAMAKINAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, vakar dienos posėdžiui pirmininkavęs J.Bernatonis neleido Seimo nariams užduoti paklausimų Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, ir eilinį kartą mums patarė skaityti Konstituciją ir Seimo Statutą. Na, mes būdami paklusnūs tai ir darėme, ir 61 Konstitucijos straipsnyje rašoma (aš noriu jums perskaityti, ponui J.Bernatoniui taip pat), kad “Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams.” Manau, kad vis dėlto jūs turėtumėte iki šio posėdžio pabaigos atsakyti mums, kas vis dėlto teisus - ponas J.Bernatonis ar Seimo nariai, kurie norėjo užduoti paklausimus?

PIRMININKAS. Atsakau iš karto, kadangi šitą dalyką mes ne kartą aiškinomės ir buvo jums, gerbiamieji kolegos, sakyta ir iš šitos vietos, ir iš kitų tribūnų. Yra Konstitucijoje ir šitas, ir kiti straipsniai. Ir teismų valdžia yra atskira valdžia. Ir ar mums patinka, ar nepatinka kai kurie teismai ir konkretūs teisė-jai ar jų vadovai, jie gali atsakinėti Seime į klausimus ir kalbėti tiktai tokiais atvejais, kai jie sutinka. Seimo Seniūnų sueigos pavedimu aš asmeniškai du kartus kalbėjausi su Aukščiausiojo Teismo pirmininku M.Lošiu ir siūliau ne tik pasisakyti, bet ir atsakyti į klausimus. Pasisakyti jisai sutiko ir, kaip žinote, kalbėjo netgi du kartus svarstant vieną įstatymo projektą ir vakar, o atsakinėti į klausimus nesutiko. Čia yra jo teisė ir mes negalime iš tikro spausti ir reikalauti, ir prašyčiau dabar šituo klausimu nedebatuoti.

A.SALAMAKINAS. Ar galiu tik vieną sakinį?

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Salamakinas vieną sakinį.

A.SALAMAKINAS. Tada aš performuluoju klausimą ir kitaip jums pateikiu. Ar ponas M.Lošys yra valstybės institucijos vadovas, ar yra teisėjas?

PIRMININKAS. Jis yra vadovas, bet būtent nepriklausomos nuo mūsų valdžios. Ir jeigu mes norim jį klausinėti ar ką nors kita daryti, prašom surinkti atitinkamą parašų skaičių ir teikti nepasitikėjimo ir, atsiprašau, impičmento procedūrą. Ačiū.

Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad pas mus jis vakar buvo ne kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, bet kaip vienas iš pranešėjų pagal darbotvarkės klausimą. Taigi mes, pagal Seimo Statutą nesikišdami į Teismo veiklą, galėjome jį klausti teisėsaugos klausimais. Jeigu tai būtų buvę tokie klausimai, kur pirmininkas būtų įžiūrėjęs, kad tai yra kišimasis į jo vadovaujamo Aukščiausiojo Teismo veiklą, tai jis galėjo į tą klausimą neatsakyti. O kitais teisėsaugos klausimais jisai galėjo atsakyti. Galų gale jis pats galėjo viešai pasakyti, kad aš neatsakinėsiu remdamasis tokia ir tokia Konstitucijos nuostata, arba atsakinėsiu, bet šitą jis viešai turėjo pasakyti ir mums, ir Lietuvos žmonėms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, prašom toliau nediskutuoti, kadangi klausimas yra išspręstas. Jeigu jūs norite jį klausinėti, tai yra tiktai vienas kelias. Prašom rinkti parašus po atitinkama interpeliacijos, t.y. impičmento iniciatyva. O šiuo atveju posėdžio pradžioje aš aiškiai pasakiau, kad pranešimus daro tas ir tas, taip pat kalbės M.Lošys. Jeigu kas šito neišgirdo, man lieka apgailestauti.

A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Seimo Pirmininke, aš norėčiau tiktai vieną pastabą - visos valdžios yra nepriklausomos.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai malonu, kad jūs šitai patvirtinat.

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo” projekto Nr.919 pateikimo tęsinys (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Taigi pirmasis darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo” pateikimo tęsinys. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministro pavaduotoją V.Domarką. Pirmasis klaus A.Kubilius. Gerbiamasis Kubiliau, gal galėtumėte kol kas, kol aš kitus įjungsiu, nuo šoninio mikrofono. Minutėlę, gerbiamasis Domarkai. Aš perskaitau visus, kurie norėtų paklausti, ir bus įjungiami tiktai tie, kurie užsirašė laiku. A.Kubilius, P.Jakučionis, K.Bobelis, J.Dringelis, R.Maceikianecas, R.Žurinskas, R.Dagys, J.Nekrošius, A.Stasiškis, J.Tartilas. Pirmasis klausia A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte priminti vyriausybinės delegacijos sudėtį, kuri rengė sutartį?

V.DOMARKAS. Gerai, aš tai galiu iš dokumentų perskaityti. Aš jau praeitą kartą minėjau, kad delegacija buvo patvirtinta mūsų Respublikos užsienio reikalų ministro. Tai delegacijai teko vadovauti man. Delegacijos nariais buvo mūsų ministerijos darbuotojai: Tonkūnas, Ignatavičius, Jurgelevičius, iš Tautybių departamento - gerbiamoji Kobeckaitė, iš kitų institucijų - profesoriai Tyla ir Žepkaitė.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis viceministre, jūs, pristatydami šią sutartį, ją gyrėte daugiausia argumentuodami pariteto ir lygiateisiškumo sąvokomis. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs suprantate paritetą tautinių mažumų atžvilgiu? Tautinės mažumos - tai kažkoks kiekvienos valstybės skaudulys, nuolat gresiantis valstybės integralumui. Bent Rytų Europoje tai tikrai taip yra. Šiuo atveju toks pavojus taikytinas Lietuvai, jeigu Lietuvą lyginsime su Lenkija, turbūt santykiu 1:100. Tai, atsiprašau, koks čia tada paritetas, kaip jūs galėtumėte paaiškinti?

V.DOMARKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad tautinės mažumos - ne tam tikras įtempimo židinys, bet kartu ir kiekvienos valstybės savitumas. Ir kalbant apie paritetą aš vis dėlto norėčiau akcentuoti, kad kalbėdami apie paritetą mes kalbame apie paritetą teisių požiūriu. Ta prasme, kad nežiūrint koks yra tautinių mažumų skaičius vienoje ar kitoje valstybėje, jos turi turėti tas pačias teises. Būtent šituo požiūriu aš ir akcentavau paritetą. Ir jeigu taip jau konkretizuosime, aš turėčiau dar akcentuoti, kad rengiant šitą sutartį buvo tokie pagrindiniai dokumentai, kuriais mes vadovavomės. Būtent 1990 m. ESBK Kopenhagos Baigiamojo akto dokumentai, 1992 m. Jungtinių Tautų Deklaracija dėl tautinių, lingvistinių ir religinių mažumų ir, žinoma, taip pat buvo atsižvelgta ir į Europos Tarybos rengiamus dokumentus tautinių mažumų klausimais. Kai kurie dokumentai dar iki šiol yra projektų lygio, tačiau manoma, kad ateityje jie bus priimti.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Kolega J.Dringelis. Prašom. Aš sąrašą perskaičiau ir pagal sąrašą yra klausiama.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmieji sutarties variantai ir tas, kurį dabar turime, gerokai skiriasi. Abi derybininkų delegacijos padarė, kaip sakoma, tam tikrų nuolaidų. Na, lietuvių nuolaidas mes matome akivaizdžiai. Kokios buvo padarytos lenkų nuolaidos, negalėtumėte pasakyti?

V.DOMARKAS. Tęsiant toliau tautinių mažumų problemą, kaip čia pasakius, ar čia nuolaida, ar bendras sutarimas buvo, kad ir punktuose dėl tautinių mažumų akcentuojamos ne tiktai teisės, bet ir pareigos. O tos pareigos yra esminės, kad jokia tautinė mažuma, siekdama išsaugoti savo tautinį savitumą, vis dėlto neturi teisės vykdyti veiklos, kuri būtų nukreipta prieš atitinkamos šalies, kurioje gyvena, integralumą ir esamą valdžią, ir t.t. Čia turbūt yra vienas iš esminių bruožų. Na, aš irgi nelabai norėčiau akcentuoti, kad čia yra nuolaida ar didelis laimėjimas. Bet vis dėlto iš Lietuvos delegacijos pusės tai buvo akcentuojama ir buvo priimtos tokios formuluotės. Daugiau kalbant apie tautines mažumas aš jau praeitą kartą sakiau, kad akcentuojant kai kuriuos momentus sutartyje yra formuluotės, kad vadovaujantis vidaus įstatymais, ne vien tuo, kas užfiksuota sutartyje, bet ir steigiant mokyklas, ir kai kuriuos kitus dalykus, kad mes turim teisę vadovautis vidaus įstatymais.

Žinoma, ir praėjusį kartą jau buvo diskutuojama, ir aš dar kartą noriu akcentuoti tai, kad turbūt tam tikra ir Lenkijos pusės nuolaida yra ta, kad mes labai konkrečiai akcentuojam valstybės teritorijos integralumą ir net paminim sostines. Žinoma, kartais tai atrodo keistokai, bet jūs gerai suprantat, kad net ir sostinės Vilniaus paminėjimas buvo tam tikras diskusijų punktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Ponas viceministre, aš norėjau paklausti. Sutartyje yra toks sakinys dėl tautinių mažumų atstovų pavardžių rašymo, kad tai bus sureguliuota atskira sutartimi. Ar jūs galite pasakyti, kaip jūs dabar įsivaizduojate šitą būsimą sutartį?

V.DOMARKAS. Aš dabar galiu pakartoti tiktai tai, ką sakiau ir dabar, ir praeitą kartą, kad rengdami ir šitą sutartį mes, kiekviena valstybė, turėsim atsižvelgti į tai, kokie įstatymai egzistuoja dėl valstybinės kalbos, ir vadovautis tais įstatymais. Jums aš galėčiau priminti, gerbiamieji Seimo nariai, kad 1992 m. deklaracijoje buvo įrašyta, kad tautinės mažumos turės teisę rašyti pavardes ir vardus ir oficialiuose dokumentuose ir pagal skambesį, ir pagal rašybą. Tai reikštų, kad kiekviena tautinė mažuma turėtų teisę ir pasus turėti rašmenimis tos tautybės, kokios kalbos rašmenis naudoja. Galų gale suprato ir Lenkijos pusė, kad tas reikalavimas yra, pasakyčiau, nepagrįstas, ir dabartinė formuluotė yra, kaip matote, pagal skambesį. Šitas teiginys neprieštarauja mūsų valstybinės kalbos įstatymui, ir aš manau, kad vis dėlto ruošiant būsimą sutartį dėl kalbos, rašybos naudojimo, manau, kad šitie punktai turėtų išlikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Žurinskas. Nematau. Tada kolega R.Dagys. Prašom. Kolega Dagy, jūs klausit ar ne? Prašau.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėt truputį pakomentuoti 15 straipsnio vieną formuluotę. Kalbama apie kitimą vienokios ar kitokios situacijos, demografinės situacijos, susijusios su teritoriniais pokyčiais vienoje ar kitoje teritorijoje, nekitimą. Pavyzdžiui, kaip būtų šiuo atveju, jūsų manymu, traktuojama ta sutartis, jeigu, pavyzdžiui, mes keistume vienaip ar kitaip, darytume administracinę teritorinę reformą? Pavyzdžiui, Vilniaus miesto problemos ar pan.?

V.DOMARKAS. Čia suprantama kiek kitaip. Čia nesuprantama, kad teritorinis padalijimas, kad būtų kalbama apie procentinį pasiskirstymą. Čia daugiau kalbama apie esamas vietas, kur yra koncentracija tautinių mažumų, kad tose vietose. Nebūtinai, kad rajone ar pan. keistųsi procentas, bet tose vietose, kad nebūtų dirbtinai prievartiniu keliu keičiama ta situacija. Čia vadovaujamasi Venecijos komisijos projektu ir šitas punktas tiksliai taip buvo formuluotas ir Lietuvos - Lenkijos deklaracijoje. Jis, kaip matote, liko. Bet aš dar kartą kartoju, čia kalbama tiktai apie specialias Vyriausybės priemones, kurios dirbtinai keistų tą situaciją. Jokiu būdu nekalbama apie natūralią vystymosi eigą, kur natūrali migracija ar pan.

PIRMININKAS. Kolega J.Nekrošius.

J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mane šiek tiek nuvylė straipsniai, skirti kultūrai, menui, literatūrai. Čia juk yra ir dvasinės giminystės, ir tam tikrų nesutarimų šaknys, o mūsų tautų humanistinė misija Europoje galėtų labai ryškiai nuskambėti. Sakyčiau, tie punktai galėjo gauti daug didesnį svorį. Ar derybų delegacijose iš abiejų pusių dalyvavo iškilios kultūros ir meno asmenybės, ar čia pakankamai išnagrinėtos šitos problemos?

V.DOMARKAS. Kai jau pirmas klausimas buvo, aš referavau, kokios asmenybės dalyvavo oficialioje delegacijoje. Kaip įprasta pagal mūsų sutarčių rengimo procedūrą, su projektais buvo supažindinta ir Kultūros ir švietimo ministerija. Iš ten irgi pastabas mes išklausėm. Aš galbūt galiu pritarti, kad tai, kas čia įrašyta, dar tikrai neišnaudoja visų galimybių. Tačiau aš manau, kad nuo mūsų irgi labai priklausys, kaip mes sugebėsim realizuoti tuos teiginius, kurie yra įrašyti sutartyje. Kuo daugiau imsimės iniciatyvos, tuo daugiau mes galėsim išnaudoti ir tai, kas yra įrašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ponas viceministre, aš jus paprašysiu pakomentuot 19 straipsnio antrąją pastraipą, kur sakoma, kad “šalys pripažins studijų periodus ir įvairaus lygio mokyklų, aukštųjų mokyklų diplomus bei mokslinius laipsnius”. Visų pirma man nelabai yra aiški sąvoka “studijų periodai”. Ką tai reiškia? Ar jie tikrai yra adekvatūs dabar ir ar visą laiką jie bus adekvatūs? Tą patį galima pasakyti ir apie diplomų adekvatumą. Tai vienas dalykas. Bet svarbiausia, ar šis straipsnis yra tiesioginio veikimo, ar bus atskira sutartimi pripažinimo tvarka? Kokia nors nostrifikacija, pripažinimas ar tiesiog automatiškai veikia? Dar vienas aspektas šito straipsnio. Ar jums neatrodo, kad čia duodama tam tikra ekspansijos galimybė? Aš nekalbu apie Lenkijos vyriausybę ir valstybę, bet, sakykim, tam tikriems visuomenės sluoksniams ar organizacijoms pasinaudojant savo kiekybine persvara ir mūsų tautinių mažumų situacija. Yra tam tikras pavojus. Antra vertus, mes sau atimam atitinkamos savigynos galimybę. Ačiū už atsakymą.

V.DOMARKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tikrai turiu pripažinti, kad po tam tikrų transformacijų gal šita formuluotė pasidarė per daug suspausta ir neatskleista visa esmė. Šitame straipsnyje irgi kalbama apie mūsų įstatymų reglamentuojamą tvarką, kokiu būdu turi būti pripažinti tie periodai ir diplomai, ir t.t. Kalbant apie periodus, čia turima galvoje, kad būtų atitinkamos dar papildomos sutartys tarp atitinkamų institucijų, kad vienas žmogus, studijavęs Lietuvoje, galėtų toliau tęsti mokslus Lenkijoje, arba atvirkščiai. Jeigu pas mus yra 5 metai ar kiek, jis, pasimokęs vieną kursą pas mus, gali pereiti pas juos ir t.t. Bet dėl šito tikrai dar turės būti atskiros žinybinės sutartys.

PIRMININKAS. K.Bobelis. Prašom  klaust. Ar jūs pasisakyt norėjot, ar paklaust? Gerai, tai aš paliksiu. Ačiū. Kolega J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamasis ministre, 15 straipsnio antrojoje dalyje teigiama, kad ten, kur tautinių mažumų dauguma, įstaigose bus įvesta tautinės mažumos kalba. Pats teiginys “tautinės mažumos didesnioji dalis” rodo, jog bus ir vietinių gyventojų, lietuvių. Ar mes neversime jų mokytis kalbėti tautinės mažumos kalba, užuot reikalavę, kad tautinė mažuma mokytųsi valstybinės kalbos? Išeina atvirkštinis procesas.

V.DOMARKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš gal tiktai norėčiau patikslinti. Čia nėra akcentuojama, kad įves tautinių mažumų kalbą. Tame straipsnyje akcentuojama, kad bus apibrėžta, kokia tvarka bus naudojama tautinių mažumų kalba atitinkamose institucijose. Aš visiškai pritariu tam, kad vartojant tautinių mažumų kalbą, lygiagrečiai mes turim galvoti apie valstybinės kalbos naudojimą, kad ir tautinės mažumos mokėtų valstybinę kalbą. Šitas yra ir mūsų švietimo sistemos atitinkamuose dokumentuose, ir šitas turi būti vykdoma pagal mūsų įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Domarkai. Mieli kolegos, dabar mes turėsim apsispręsti, ar pradedam procedūras. Jeigu pradedame, kurie komitetai toliau turės nagrinėti šitą dokumentą, t. y. nutarimo projektą ir pačią sutartį, kad būtų galima pateikti kitoms ratifikavimo procedūroms? Prašyčiau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kolega S.Pečeliūnas. Ačiū, gerbiamasis Domarkai.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui ir pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, štai iš šitų atsakymų į klausimus mes sužinojome vieną labai įdomų dalyką. Lietuvos valstybėje buvo praktika, naudojama jau 4 metus, kai deryboms sudaromos valstybinės delegacijos, kurių sudėtį paruošia viena ar kita ministerija. Bet kokiu atveju jos įgauna įgaliojimus derėtis tik tuomet, kai Vyriausybė ar savo nutarimu, ar bent jau premjeras potvarkiu patvirtina, kad tokiai delegacijai yra suteikiami tokie įgaliojimai. Iš šitos tribūnos visai neseniai, prieš kelias minutes, užsienio reikalų ministro pavaduotojas patvirtino, kad ši delegacija buvo sudaryta tik užsienio reikalų ministro. Jos sudėtį mes sužinojome tik dabar. Visą laiką jis čia taip sakė, kad su tekstu susipažino atitinkamos ministerijos. Deja, turim konstatuoti ir prašyti, kad tokia praktika nesikartotų. Nei Seimo komitetai, nei Seimo nariai, kurie turi teisę į informaciją, neturėjo galimybės susipažinti ir pasakyti savo pastabų nei tai derybų delegacijai, nepatvirtintai Vyriausybės, nes tiesiog jos sudėties niekas nežinojo, tik dabar sužinojom, nei ministrui, nei kam nors kitam, nes teksto niekas nebuvo matęs. Aš manyčiau, kad buvo tokia netinkama sutarties rengimo praktika, visiškai nauja mūsų valstybėje, todėl ir atsirado tie dalykai, apie kuriuos visą laiką kalbam. Atsirado tos spragos sutartyje. Kai buvo paklausta, kurgi nusileido Lenkijos pusė, kur yra rastas tas paritetas abipusių nuolaidų būdu, deja, turiu konstatuoti, kad gerbiamasis ministro pavaduotojas nesugebėjo atsakyti, kurioje vietoje buvo padarytos abipusės nuolaidos. Tokių vietų, matyt, nėra. Todėl aš nežinau net kaip elgtis, ar galima jau dabar pasakyti, kad čia jau tas procedūras visas pradedam, ar vis dėlto reikėtų paklausti ir užsienio reikalų ministro, ir premjero, kodėl buvo šitaip netinkamai elgiamasi, kodėl derybų delegacija, neturinti įgaliojimų, gyvenime turėjo įgaliojimus didesnius negu bet kuri iki šiol buvusi kokia nors derybų delegacija. Kodėl šitaip elgiamasi ir ar šitaip bus elgiamasi ateityje? Aš manau, tai yra labai pavojingas precedentas, galintis sukelti labai daug blogų pasekmių mūsų valstybės ateičiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Z.Semenovičius. Prašom. Tik prašyčiau kolegas aiškiai pasakyti, ar pritariam pateikimui, ar ne.

Z.SEMENOVIČIUS. Visa Europos politikos logika sako, kad būtina plėtoti draugiš-kus santykius su visomis valstybėmis. Tiems santykiams ir tiems traktatams pritaria ir    kitos šalys, ir Amerikos Valstijos, ir Prancūzija, ir Vokietija. Aš pasisakau už tai, kad pritartume.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau paminėti, kalbant apie šią sutartį, tą faktą, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje dalis visuomenės kritiškai žiūri į šitą sutartį ir mano, kad yra padarytos vienos pusės ar kitos pusės per didelės nuolaidos vienai ar kitai valstybei. Aš norėčiau pirmiausia atkreipti Seimo narių dėmesį į tą faktą, kad yra pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje tarpvalstybinė sutartis, kurioje mes fiksuojame mūsų valstybines sienas, kurioje mes aiškiai pasakome, koks miestas yra Lietuvos sostinė, tai yra Vilnius, ir man atrodo, kad ši diskusija, be abejo, apie mūsų istorijos praeitį gali būti labai ilga. Tačiau man atrodo, ratifikuojant šitą sutartį reikėtų atkreipti dėmesį į tokius klausimus. Pirmiausia aš manyčiau, kad šita sutartis būtų nuodugniai apsvarstyta ne vien tiktai Užsienio reikalų komitete, bet taip pat Žmogaus ir piliečių teisių, Valstybės ir teisės komitete, galbūt net ir Nacionalinio saugumo komitete, kad mes visapusiškai sugebėtume ją išnagrinėti. Mano asmeninė nuomonė dar būtų tokia, kad Užsienio reikalų ministerija turėtų mums pateikti Lietuvos kvalifikuotų tarptautinės teisės specialistų išvadas, dar geriau būtų, kad kokios nors gal tarptautinės organizacijos, kokias teisines pasekmes šita sutartis gali turėti ateičiai mūsų valstybei. Aš manau, kad mes, atlikę visą šitą darbą, visapusiškai apsvarstę šitą sutartį, turėtume ją ratifikuoti.

Tačiau yra dar kitas klausimas, kurį man teko aiškintis užvakar Varšuvoje pokalbyje su Varšuvos Seimo maršalka ponu Aleksi. Kada aš jam uždaviau klausimą, kaip bus ratifikuojama šita sutartis Lenkijoje, man buvo atsakyta, kad čia yra du galimi variantai. Pagal mažąją Lenkijos Konstituciją, Prezidentas gali paprašyti Seimo pritarimo, jam duoti įgaliojimus ją ratifikuoti. Jis gali ją ratifikuoti ir be įgaliojimų, tačiau kol kas tas klausimas nėra galutinai išspręstas. Taigi aš manau, kad reikėtų turbūt pritarti šitos sutarties pateikimui ir pradėti ją svarstyti komitetuose, o gavus oficialų atsakymą iš Lenkijos pusės, kokiu būdu bus šita sutartis ratifikuojama Lenkijoje, mes net galėtumėm padaryti taip, kaip tai buvo padaryta Lenkijos ir Vokietijos sutartyje. Galėtumėm ją ratifikuoti tuo pačiu metu tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Ačiū už dėmesį.   

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Bobelis. Prašom. Matyt, kažkas yra... Prašyčiau prie šoninio mikrofono.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, ši sutartis buvo rengiama labai ilgą laiką. Daug klausimų, kurie pradžioje atrodė visiškai Lietuvai nepriimtini ir neišsprendžiami, eventualiai derybų eigoje buvo teigiamai išspręsti. Tam tikras slaptumas, kuris buvo naudojamas paskutinių kelių mėnesių sutarties rengimo periode, suteikė galbūt nereikalingo neaiškumo mums. Bet taip pat turime suprasti, kad kai kurie klausimai negali būti viešai sprendžiami, turi būti sprendžiami uždaruose posėdžiuose, ko abi pusės pageidavo. Rezultatai parodo, kad tie klausimai, kaip minėjau anksčiau, kurie atrodė neišsprendžiami, buvo teigiamai išspręsti Lietuvai. Aš manyčiau, kad ši sutartis tokios formos, kokios yra pristatyta, yra naudinga, ir mes turėtume pritarti jos ratifikavimui ir pradėti tą procedūrą. Aš norėčiau pabrėžti ir pritarti kolegos A.Griciaus komiteto pozicijai, kad būtų numatyti 3 papildomi komitetai, kurie duotų preliminarią informaciją iš tų specifinių sričių, o pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas, kuris gavęs visą medžiagą, taip pat gavęs Lenkijos Vyriausybės ir Seimo poziciją, kaip ta sutartis turi būti ratifikuota Lenkijoje, galėtų pradėti tą ratifikavimo procedūrą. Aš rekomenduočiau, kad pateikimas būtų priimtas ir mes priimtume tą procedūrą, nes tai yra labai svarbu mūsų tolimesniame integravimesi į Vakarų Europos valstybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė dėl balsavimo motyvų 4 Seimo nariai, t.y. daugiau negu paprastai, todėl dabar prašysiu kolegas registruotis ir teiksiu siūlymą balsuoti. Registracija. Prašom registruotis. Gerbiamieji Bobeli, Rudy, prašom registruotis, paskui negalėsit balsuot...

86 Seimo nariai. Mieli kolegos, yra pasiūlymas pradėti procedūras, t. y. pritarti pateikimui. Jeigu bus teigiamas sprendimas, tada paskirsim komitetus. Pasiūlyta, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas, o papildomai, kad šitą nutarimo projektą dėl ratifikavimo išnagrinėtų dar keli komitetai, t. y. Valstybės ir teisės komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taip pat Nacionalinio saugumo komitetas. Bet pirma turėtume balsuoti, ar įsirašom šitą klausimą į mūsų darbų programą ir pradedame atitinkamas procedūras. Prašom. (Balsas iš salės) Dar? Tai tada jau bus keturi. Taip, tada keturi papildomi komitetai, bet aš dar atskirai pasakysiu. Pirma turim balsuoti, ar įrašom į darbų programą ir pradedame procedūras.

A.RAČAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Kolega A.Račas.

A.RAČAS. Aš manau, kad mūsų pristatymo procedūra buvo pratęsta tam, kad sužinotume, kokia procedūra bus Seime, Lenkijos Seime. Aš manyčiau, mes to atsakymo dar neturim. Aš nežinau, ar čia tikslinga dabar taip skubėti. Kai gausim atsakymą iš Lenkijos Seimo ir kada tą atsakymą pristatys Užsienio reikalų ministerija, tada galėsim spręsti kitus klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Račai, aš dar kartą ir dar kartą turiu paaiškinti. Ratifikavimo procedūra yra labai sudėtinga ir ilga. Susidaro minimum iš keturių etapų. Taigi užbaikime vieną etapą, po to neskubėdami galėsim spręsti kitus. Taigi prašom balsuoti. (Balsas iš salės) Po balsavimo, gerbiamasis Baleženti. Ar pradedam procedūras, ar ne?

Už - 48, prieš - 9, 11 susilaikė. Procedūras pradedam.

Dabar buvo pasiūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas. Manau, niekas neprieštaraus. Sutinkam? Ačiū. Dabar papildomi komitetai bus ne trys, o keturi: Valstybės ir teisės komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Nacionalinio saugumo komitetas ir Žmogaus ir piliečio teisių bei Tautybių reikalų komitetas. Ar sutinkam, kad visi šitie komitetai nagrinėtų? Ačiū. Štai čia, gerbiamieji kolegos, ir atsakymas dėl visų procedūrų. Kadangi yra net penki komitetai, tai suprantama, kad komitetai greitai visų procedūrų nespės baigti. Todėl aš kol kas galėčiau pasiūlyti tik preliminarią tolesnio svarstymo Seime datą. Preliminarią! Tai yra birželio mėnesio vidury. Bet galim šitos datos ir neskirti, o laukti komitetų išvadų. Prašau. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, mes visi girdėjom labai racionalius pono A.Griciaus pasiūlymus, kad komitetai vis dėlto galės svarstyti šitą sutartį tik gavę oficialius atsakymus į tuos klausimus, kuriuos suformulavo ponas A.Gricius. Tas irgi suriša mums rankas ir šiek tiek pasako apie tą datą, kada mes galim pradėti tą kitą procedūrą. Tai gal ir jūs priminkit gerbiamajam užsienio reikalų ministro pavaduotojui, kuris čia yra, kad jie pasistengtų kuo greičiau atsakyti į tuos klausimus, kurie buvo suformuluoti pono A.Griciaus. Jeigu neatsimena, tai surasim stenogramą ir paduosim, ten yra gana aiškiai viskas pasakyta.

PIRMININKAS. Labai ačiū, bet aš esu priverstas patikslinti. Kiek aš gerbčiau ir gerbiamąjį A.Gricių, ir gerbiamąjį S.Pečeliūną, jų nurodymai nėra privalomi komitetams. Patys komitetai spręs, kaip šitas procedūras tvarkyti. A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkoju. Aš manau, kad yra svarbūs du klausimai. Pirma. Oficiali notos pavidalo informacija iš Užsienio reikalų ministerijos, kuriai jau yra paklausimas pateiktas: kokiu būdu Lenkijoje bus ratifikuojama šita sutartis? Mes turime į tai gauti oficialų atsakymą. Bet tai netrukdo mums pradėti svarstyti komitetuose. Antras klausimas, mano nuomone, taip pat yra lygiai tiek pat svarbus. Tai yra Užsienio reikalų ministerijos parengta tarptautinės teisės ekspertų išvada. Aš turiu omenyje tai, kad Lietuvoje mes turim tarptautinės teisės specialistų, kurie, taip sakant, pavyzdžiui, mūsų Užsienio reikalų komitetui tikrai raštu turi pateikti išvadas dėl galimų tarptautinės teisės (...) tos sutarties pasekmių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad čia esantys Užsienio reikalų ministerijos atstovai tai girdėjo. Ir gerbiamasis P.Gylys buvo, atrodo, bet jau nebėra, ir gerbiamasis V.Domarkas yra, ir kiti. Taigi ačiū. Klausimas baigtas. Tokiu atveju konkrečios datos nepaskiriam, kada svarstysim Seime. Palauksim komitetų išvadų.

Vyriausybės įstatymo projekto Nr.41(7) priėmimas (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Dabar, mielieji kolegos, 2a darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas. Pastraipsniui mes priėmėm ir dabar turim pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti. Prašom. Pirmasis pasisakys kolega P.Katilius, kadangi jis raštu pateikė paraišką. Prašom.

P.KATILIUS. Ačiū. Šis Vyriausybės įstatymas, kurį mums pateikinėjo ir gynė teisingumo ministras, jau ilgai yra svarstomas. O pagal šio įstatymo svarbą tai galbūt turėjo padaryti premjeras. Buvo pateikta daug jo variantų, tačiau tie variantai mažai kuo skyrėsi. Po pateiktų pastabų buvo žadama vis pataisyti, po to vėl atsirasdavo naujas variantas, deja, nepataisytas. Svarstant šį įstatymą Valstybės ir teisės komiteto valstybės pakomitetyje, kur dalyvavo teisingumo ministras, buvo nagrinėjami visi projekto straipsniai. Pateikė daug pastabų, kurias ministras įvertino kaip labai vertingas ir naudingas. Buvo pažadėta projektą pataisyti, bet mane labai nustebino, kai po to pasirodžiusiame variante buvo pataisytos dvi gramatinės klaidos ir vėl įrašyti jau buvę išbraukti antikonstituciniai straipsniai dėl ministrų bei ministerijų paskyrimo. O teisingumo ministras dėl to nustebimo man atsakė, kad ne jis vienas sprendė. Vadinasi, sprendimai jau priimti kitur, ne Seime. Dar labiau nustebino, kai priiminėjant įstatymą kai kurios tos siūlomos taisyti vietos buvo pataisytos pateikėjo net neteikiant balsuoti. Šiuo įstatymu labai nepagrįstai išplečiamos Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės garantijos, nors priėmimo metu pateikėjas dalį tų garantijų ir atsiėmė, taip pat nebalsavus. Manau, kad LDDP planuotai atliko šias manipuliacijas, taip pat ir su ministrais be ministerijų, matyt, norėdami suvilioti Seimo narius už tokį Vyriausybės įstatymą kuo daugiau balsuoti. Vis dėlto šiame Vyriausybės įstatyme liko daug netikslumų ir neaiškumų, pavyzdžiui, daug kur naudojami kiti teisės aktai ir normos, kurias nustato Vyriausybė, ko ji iš tikrųjų neturėtų daryti, o privalėtų teikti Seimui įstatymų projektus, kad Seime būtų priimti atitinkami įstatymai. Sakoma, kad Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybė privalo tuoj pat atsistatydinti, o iš tikrųjų būtų tiksliau, kad tokiu atveju Vyriausybė ar ministras jau netenka įgaliojimų. 19 straipsnyje “Ministro Pirmininko ar ministro pareiga kontrasignuoti Respublikos Prezidento dekretus”... prasilenkia su Konstitucijos 85 straipsnyje suformuluotomis normomis. Priimant šio įstatymo 27 straipsnį įvyko labai jau supaprastintas ministerijų steigimas ar panaikinimas. Ir tai dar labiau išryškėjo paskutiniame svarstyme. Manau, kad šis Vyriausybės įstatymas, kurio straipsnius priėmė Seimo daugumos partija, negali būti priimtas, nes neatitinka Lietuvos demokratijos vystymosi krypties. Krikščionių demokratų frakcija negali pritarti tokiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir balsuos prieš. Matyt, kad šis įstatymas bus priimtas Seime vienos LDDP daugumos ir bus tik laikinas, o šios srities dirvoną reikės arti iš naujo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pasakyti taip pat kritinių pastabų dėl šio įstatymo ir kodėl bent jau aš asmeniškai negalėsiu balsuoti už šį įstatymą. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad blogai yra jau iš pat pradžių, kai 3 straipsnyje Vyriausybė pasižada laikytis Konstitucijos įstatymo, kitų Seimo priimtų teisės aktų, Respublikos Prezidento dekreto, tačiau nepasižada laikytis savo programos. Vyriausybės programa, kurią tvirtina Seimas, yra niekam nereikalinga. Antra. Priimant šį įstatymą buvo neišspręsta daug problemų, pačių elementariausių techninių problemų, kurias jau šiandien Vyriausybės darbe matome ir kurias buvo visiškai nesunku išspręsti. Tokių pasiūlymų tikrai buvo. Taip ir lieka neaišku, per kiek laiko Prezidentas tu- ri paskirti naują ministrą. Štai ir šiandien turime tokią situaciją, kad Lietuva jau turbūt antrą mėnesį gyvena be ekonomikos ministro. Ir toliau taip gyvensim. Per kiek laiko Prezidentas turi paskirti naują Ministrą Pirmininką vietoj atsistatydinusio? Vėl neaišku. Per kiek laiko turi gauti Vyriausybė naujus Seimo įgaliojimus, jeigu daugiau kaip pusė jos sudėties pasikeitė? Artimiausiu metu šitą problemą turėsime. Konstitucinė problema! Vyriausybė savo sprendimu, aš esu giliai įsitikinęs, negali atsistatydinti. Gali atsistatydinti atskiri ministrai, bet Vyriausybė tokios konstitucinės galios neturi. Tokią galią turi tik Ministras Pirmininkas. Ministerijų uždaviniai yra nustatomi tiktai ministerijų nuostatuose - 28 straipsnis. Kaip matome iš šito Vyriausybės įstatymo įsigaliojimo, ministerijų nuostatai atsiras tik rugsėjo ar dar kitais mėnesiais. Vadinasi, iki to laiko ministerijos nežinos savo uždavinių. Na, ir paskutinis dalykas - Vyriausybės darbo reglamentas yra prilyginamas nežinau... kokiam dokumentėliui. Tačiau šitoj vietoj aš pritariu socialdemokratų atstovui V.Andriukaičiui, kuris reikalavo, kad šis teisės aktas būtų priimamas Seime, tačiau Vyriausybė atsisakė tai padaryti. Ir paskutinis dalykas - aš noriu perskaityti pareiškimą, kurį pasirašė 28 Seimo nariai.

Tas pareiškimas skamba taip: “Lietuvos Respublikos Seimui. Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 164 straipsniu prašome ištirti, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo Statutas priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktas nurodo, kad Seimas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas. Vyriausybės įstatymo priėmimo metu pranešėjas ministras J.Prapiestis pristatė pataisas, kuriomis į Vyriausybės įstatymą buvo įrašytos nauja Kultūros ministerija, Švietimo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Mūsų įsitikinimu, Seimo Statutas neleidžia ministerijų steigti žodiniu Vyriausybės nario siūlymu arba Vyriausybės įstatymo priėmimo metu pateikiamų pataisų pavidalu. Vyriausybė nepateikė raštiško Vyriausybės sprendimu priimto siūlymo steigti šias ministerijas. Nebuvo pateikti teisės aktai, kuriuos Seimas turėjo priimti steigdamas ministerijas, projektai ir juos lydintys aiškinamieji raštai (Statuto 140 straipsnis). Nebuvo laikomasi įstatymo leidybos procedūros (Statuto 5 dalis) priimant Seimo sprendimus dėl šių ministerijų steigimo. Remiantis Seimo Statuto 164 straipsniu prašome perduoti šį pareiškimą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.”

Todėl baigdamas dar sykį akcentuoju, kad aš balsuosiu prieš ir frakcijos vardu reikalauju vardinio balsavimo šiam įstatymui priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vardinis balsavimas bus įmanomas po tam tikrų procedūrų. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, nereikia būti tokiems kategoriškiems, juo labiau kad Vyriausybė iki šiol dirba be savo įstatymo, t.y. juo labiau ji neturi sureglamentuotų savo veiklos krypčių. Todėl aš manau, kad šitas įstatymas, vienaip ar kitaip, yra būtinas. Aš sutinku, kad galbūt ne viskas jame atsispindi, ne visos nuostatos sudėtos, bet, taip sakant, tobulinimui nėra ribų. Tai viena. Antra. Ekonomikos komitetas taip pat ne kartą svarstė šį įstatymą, ypač tai, kas susiję su socialinėmis ir kitomis garantijomis, ministerijomis ir t.t. Na, mes irgi komitete ne kartą ir daug diskutavom, tačiau iš esmės pritariam tam įstatymui, ir aš manau, ir prašau kolegų, ir siūlau balsuoti už įstatymą. Vienaip ar kitaip, šis įstatymas yra reikalingas, o jeigu matysim, kad reikia įrašyti kai kurias pataisas, pasiūlymus ar papildymus, aš manau, niekas mums to netrukdo ir mes galim padaryti tai ateity, jeigu reikia, netgi labai greitai. Todėl visus kviečiu balsuoti už šį įstatymą, kad Vyriausybė galėtų normaliai dirbti, kad galėtų rengti savo darbo reglamentą, kurio ji šiandien, deja, negali turėti, nes nėra įstatymo, ir pradėtų produktyviai ir normaliai dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau paprašyti kai kurių Seimo narių, kurie, aš nežinau, ar miegojo trejus metus Lietuvoje, ar kaip, ir nežino, kad toks įstatymas yra, kad Vyriausybė juo vadovaujasi. Kad ten gal kas nors kam nors nepatinka, tai kitas dalykas, ir jis mano, kad jam atrodo, kad tokio įstatymo nėra. Ponai Seimo nariai, nepropaguokit Seimo salėje teisinio nihilizmo. Jeigu jums įstatymas nepatinka, tai dar nereiškia, kad įstatymas neegzistuoja ir kad jo nereikia laikytis. Tai tokia kritinė pastaba kai kuriems iš mūsų. O dabar apie esmę. Labai daug nuostatų šitame labai eklektiškai priiminėjamame įstatyme neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Mes jau turim tokios praktikos, kai priiminėdami tokiais šokinėjimais kokį nors įstatymą po to patys nutariam padaryti tam tikrą pertraukėlę, kad būtų įmanoma suderinti visus straipsnius tarpusavyje, patikrinti, ar neliko taip eklektiškai balsuojant kokių nors prieštaravimų Konstitucijai, ir po to būna visi tie dalykai dar kartą pateikiami Seimui, kad būtų galima tai suderinti ir rasti bendrą sprendimą. Šitai nėra daroma. Aš manyčiau, kad reikėtų šitaip padaryti. Kitas dalykas - atsirado pakankamai daug visiškai neaiškių pateikimo procedūrų. Ar laikėmės jų, ar ne, jau klausimas dėl to iškeltas. Papildomų ministerijų... Gerbiamoji didžioji frakcija, dvejus metus ir daugiau jūs visą laiką  akcentavot, kad reikia mažinti valdymo išlaidas, ir kaltinot ką tik norit, kad niekas šito nedaro. Deja, aš norėčiau, kad šitą kaltinimą dabar jūs prisiimtumėt patys sau. Nes tai, kaip ten surašyta, yra niekas kitas kaip tik valdymo išlaidų didinimas. Nes kol nėra ministerijų nuostatų, kol neaišku, ką jos darys, kol nėra Vyriausybės reglamento, darbo reglamento, kuris, teisingai socialdemokratai sakė, turi būti tvirtinamas Seime. Man atrodo, tai yra labai elementarūs ir puikiai suprantami dalykai. Nemėginkim vieni kitų apgauti! Yra visiškai aiškus tikslas, kodėl būtent šitaip yra elgiamasi, kodėl mėginama priimti būtent šitokį įstatymą. Nuo to geriau tikrai nebus. Rekomenduočiau nustoti šitaip elgtis, suderinti viską su Konstitucija, atsakyti į tuos klausimus, kurie buvo čia iškelti, ir galbūt tada jis atrodytų kitaip. Ir būtų galima už jį balsuoti. O Vyriausybė gali dirbti, Vyriausybės įstatymas Lietuvoje yra ir jis veikia. Ačiū. Mūsų frakcija pasisako prieš tokį visiškai netikusį įstatymą.

PIRMININKAS. A.Kairys. Prašome.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo laikotarpiu Vyriausybei yra sunkiau dirbti negu tada, kai ekonomika yra nusistovėjusi. Juk nuolatos mes turime tikslinti privatizavimo įstatymus, ministerijos turi atlikti ekspertizes paskolų klausimais: kam duoti pirmiausia, nustatyti prioritetus ir pan. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu ministerijose turėti kuo daugiau kvalifikuotų žmonių, ne tik ministrus, bet ir personalą. Todėl ir atlyginimų klausimai, ir garantijų klausimai, manau, labai pagrįstai šiame įstatymo projekte yra keliami. Taip pat mūsų Konstitucijoj irgi, nors Konstituciją visi pripažįstam, yra tam tikrų galbūt ir, na, neaiškumų, gal kai kurie dalykai detalizuoti nepakankamai. Ir dabar aišku, kad Vyriausybei labai sunku dirbti be vicepremjero, kuris jungtų viską, kai nebūna premjero, ir neturint tam tikro aparato ten, kuris jungtų visas ministerijas į vieną visumą ir pakankamai gerai koordinuotų darbą. Todėl čia irgi bandoma šituos klausimus kažkaip spręsti nepažeidžiant Konstitucijos, tačiau bandant sujungti ministerijas į vieną visumą bendriems ir svarbiems klausimams spręsti. Todėl aš siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pasakyti Socialdemokratų frakcijos poziciją dėl šio įstatymo. Pirmoji pozicija remiasi valstybės valdymo koncepcijos nebuvimo pasekmėmis. Dar 1992 m. lapkričio-gruodžio mėn. Socialdemokratų frakcijos vardu išdalijau įvairią medžiagą apie galimą valstybės valdymo koncepciją tiek LDDP frakcijai, tiek visoms kitoms oficialioms Seimo frakcijoms. Deja, po ilgų pastangų pavyko pasiekti tik tai, kad Valstybės ir teisės komitete buvo sudaryta komisija, kuri sėkmingai “numirė”. Taip pat panaši komisija buvo perkelta į Vyriausybę, kuri taip pat sėkmingai “numirė”. Teko matyti, kaip apgraibom, lopant, kaišant skyles einama toliau įgyvendinant vadinamąją valdymo reformą. Nenorėčiau dabar cituoti LDDP rinkimų programos. Tiek to! Tai yra parašyta interpeliacijoje, nenorėčiau pabrėžti to atsakingo momento, kad iš tikrųjų norint pradėti valdymo reformą pirmiausia reikia nubrėžti generalinį planą. Ką jau padarysi, darbo grupė, kuri buvo pateikusi Ministrui Pirmininkui medžiagą, taip pat nepasiekė rezultatų. Teko matyti, kaip Seimui pristatomas šiek tiek modifikuotas, dar 1990 m. rašytas Vyriausybės įstatymas, kuris toliau tęsia gana prastą tradiciją - lopyti, lopyti ir lopyti. Kita problema yra ta, kad socialdemokratai pateikė alternatyvų Vyriausybės įstatymo projektą, kuriame buvo visiškai kita koncepcija. Deja, jis taip ir nerado pritarimo, nors dažnai didžioji frakcija sako: “siūlykite, teikite, duokite konstruktyvių pasiūlymų”. Jau šio įstatymo atveju, manau, konstruktyvių pasiūlymų buvo netgi per daug. Pagaliau buvo tik viena galimybė teikti alternatyvą esamam projektui. Ir mes tą darėme. Mes pateikėme daugiausiai alternatyvų. Deja, galime pasakyti, kad nors mes ir pasiekėme daug, tačiau koncepcijos skiriasi, ir, mūsų galva, šis įstatymas neišsprendė pagrindinių tikslų. Mes matome ir didžiules abejones, kurias sukels...

PIRMININKAS. Laikas!

V.P.ANDRIUKAITIS.(...)Šio įstatymo traktavimą su Konstitucija, todėl pasisakydami prieš šį įstatymą, pritardami vardiniam balsavimui, pritardami pozicijai dėl procedūros mes esam pasiryžę šio įstatymo atveju kreiptis į Respublikos Prezidentą, kad jis nepasirašytų šio įstatymo ir teiktų jį Seimui atgal persvarstyti. O jeigu jis pasirašys, tuomet būsime priversti aiškintis kai kuriuos neaiškumus Konstituciniame Teisme. Ačiū.

PIRMININKAS. 4 pasisakė prieš, 2 - už. Dabar galima pasisakyti tik už projekto priėmimą. Kolega A.Baležentis už?

A.BALEŽENTIS. Aš noriu pasakyti, kad Latvijoje yra 13 ministerijų, pas mus - 19. Rinkiminės kampanijos metu ir Vyriausybės programose, ir visose kitose mes deklaravome, Seimas deklaravo ir Seimo nariai, kad mažinsime valstybės valdymo išlaidas. Šiuo atveju yra priešingai. Aš norėčiau pasakyti, kad mes neturime Biudžeto ir finansų komiteto pagrindimo, neturime kriminologinės ekspertizės medžiagos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš suprantu, kad jūs kalbate prieš, todėl aš priverstas jus nutraukti. 4 pasisako už, 4 - prieš.

A.BALEŽENTIS. Tai frakcijos vardu aš siūlau balsuoti prieš arba kitą išeitį - atidėti priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakysiu už. Ir štai dėl kokių motyvų. Visų pirma norėčiau paprieštarauti gerbiamajam V.Andriukaičiui, kuris sako, kad valstybės valdymo koncepcijos nėra. Aš manyčiau, kad mūsų naujojoje Konstitucijoje kaip tik ir yra valstybės valdymo pagrindiniai principai įdėti. Ir labai gaila, kad gerbiamasis V.Andriukaitis užmiršta, kad jis pats kuria tą Konstituciją. Ir todėl šiandien sakyti, kad gali veikti gerai senasis Vyriausybės įstatymas, kuris neatitinka naujos Konstitucijos, yra irgi nevisiškai teisinga. Socdemai, kaip sako V.Andriukaitis, pasiekė daug, tačiau ne viską. Ir aš manau, kad tai yra labai gerai. Tai yra demokratija, kad jau gali pasiekti opozicinė partija daug. O viską jie pasieks, kai bus valdžioje ir turės daugumą Seime.

Dabar norėčiau pasakyti, kad tobulinimui nėra ribų, ir galima surasti tam tikrų trūkumų ir šiame įstatyme. Tačiau Vyriausybė turėtų turėti pagrindą savo tolimesnei veiklai. Kadangi naujoji Konstitucija reikalauja, kad būtų ir kai kurie Vyriausybės darbo klausimai išspręsti, todėl šis įstatymas yra būtinas. Galima pateikti tokių pavyzdžių iš ankstesnių Vyriausybių veiklos. Norėčiau priminti, kad dirbo be reglamento visos vyriausybės. G.Vagnoriaus laikais buvo parengtas reglamento projektas, tačiau tuomet jis nebuvo patvirtintas, nes gerbiamajam G.Vagnoriui labiau tiko leisti asmeninius potvarkius ir nurodinėti, ką Vyriausybė turi veikti. Net tokie dalykai buvo daromi. Šiandieną viso to nėra. Tačiau reglamentas, aišku, reikalingas. Ir įstatyme dėl šio Vyriausybės įstatymo įsigaliojimo mes numatome, per kiek laiko turi būti parengtas reglamentas. Taip pat ir dėl valdymo išlaidų nėra ko bijoti. Tame pačiame įstatyme dėl įgyvendinimo yra numatoma, kad valdymo išlaidos nebus didinamos. O kad Latvijoje yra 13 ministrų, tai nepamirškite, kad ten yra bent 6 ar 5 vicepremjerai, kurie vadovauja tam tikroms kryptims. Tai galima sakyti, yra daugiau ministrų arba tokių, kaip ministerijos...

PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Pangoni!

J.PANGONIS. Norėčiau dar kartą pasakyti, kad tobulinimui nėra ribų, tačiau šiandieną mes alternatyvos neturime. Balsuokime už. O vėliau bus galima kai ką ir taisyti. O šiandieną tapti teisėjais ir pasakyti, kad tai neatitinka Konstitucijos, kaip sako gerbiamasis S.Pečeliūnas, tai yra pats teisinis nihilizmas. Nes kas neatitinka Konstitucijos, gali pasakyti tik Konstitucinis Teismas. O mes galime tik abejoti, kad galbūt tas neatitinka, ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad tai būtų nustatoma. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega A.Lozuraitis. Prašom.

A.LOZURAITIS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės įstatymo svarstymas ir priėmimas, atrodo, artėja prie finišo. Prieš balsuojant už ar prieš noriu pasakyti dvi pastabas. Pirma pastaba apie patį įstatymą. Aš manau, kad šis įstatymas turėtų padėti teisinį pamatą Vyriausybės veiklai. Bet mes žinome, kad kertiniai akmenys jau padėti Konstitucijoje, ir įstatymas iš esmės yra Konstitucijos pakartojimas. Tai, kas yra pridėta prie Konstitucijos, tie interpretavimai, išplėtimai, sukonkretinimai yra labai atsargūs. Ir aš manau, būtent šitas atsargumas šiuo atveju yra reikalingas. Atrodo, kad dabar geriau padaryti mažiau negu per daug. Aišku, kad Vyriausybės kaip sistemos veiklai efektyvinti reikia gilesnių reformų. Vyriausybė turi vykdyti reformas. Yra jų vykdymo institutas. Tačiau aišku, kad ir pačiai Vyriausybei, visai valdymo sistemai taip pat reikalingos reformos. Pats savaime šitas įstatymas neišspręs valdymo reformos klausimų, tačiau jis tų klausimų reformavimui nebus ir kliūtis. Iš pradžių, manau, to užtenka.

Antra. Nors šitas įstatymas reikalingas, svarbus, tačiau, kaip daugiausia pakartojantis Konstituciją, jis jai savaip analogas. Todėl vis dėlto labai gaila, kad mes sugaišome tiek daug laiko tokiam palyginti banaliam rezultatui. Bet, deja, yra taip, kad mūsų daug vyrų vis dėlto mano, kad banalūs dalykai ypač patogūs politinei agitacijai, savo partijos agitacijai ir, tiesą sakant, gražbylystei. Šia prasme aš negaliu nesigėrėti mums broliškos partijos ir broliškos frakcijos entuziazmu. Bet abejoju, ar tas entuziazmas ir tos jėgos buvo panaudotos pačiu geriausiu būdu. Aš manau, kad mes turėtume šitą jau užsitęsusį svarstymą ir tuštoką girnų sukimą užbaigti. Siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 5 pasisakė prieš, 4 - už. Taigi dabar turime pagal Statuto 115 straipsnį pasitikrinti, ar trečdalis salėje esančių Seimo narių pritaria pasiūlymui, kad būtų vardinis balsavimas. Prašom registruotis. O kol kas dėl vedimo tvarkos kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš norėčiau, pone posėdžio pirmininke, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, jog šitą pasiūlymą pateikė dvi frakcijos, ir, matyt, atitinkamai bus kitas Statuto straipsnis.

PIRMININKAS. Tas pats.

V.JARMOLENKA. Bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jums buvo perskaitytas 28 Seimo narių pareiškimas. Ir aš vis dėlto norėčiau sulaukti mūsų gerbiamojo... Taip, taip, jie svarstys, turės 5 dienas, ir išvada dėl procedūrų, ir t.t. Ir jeigu procedūros bus pažeistos, tai aš nežinau, kas už tai sumokės į valstybės iždą. Ar Vyriausybė, ar Seimo Pirmininkas? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau pranešti kolegai V.Jarmolenkai ir kitiems, kad 164 straipsnis taikomas tada, kai įstatymas yra priimtas. Kai kurie kolegos avansu paskubėjo, bet nekreipkime dėmesio į šitą smulkmeną, palaukim, kol bus priimta ar nepriimta, o tada spręsime, ar reikalingas šitas  penktadalis parašų, 5 darbo dienos ir visokie kitokie dalykai. Tiktai nepamirškite, kad 164 straipsnį sudaro trys dalys. Gal ne visi perskaitė.

Mielieji kolegos, 88 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta kolegų siūlymui dėl vardinio balsavimo? Kas už - tas už, kas prieš arba susilaiko - taip pat. 50 - už. Ar tikrai taip balsavote? (Salėje triukšmas ir juokas)

Skelbiamas vardinis balsavimas. Prašom dalyti korteles. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo priėmimo. Prašom pildyti korteles ir pasirašyti atitinkamame žiniaraštyje.

Mielieji kolegos, jeigu jūs sutiktumėte, aš per tą laiką, kol jūs pildote korteles, galėčiau referuoti kitos savaitės siūlomą darbotvarkę. Ar vis dėlto tai darysime vėliau? Taip, dar sykį kartoju. Iš tikrųjų, kaip kolegė N.Ambrazaitytė sako, balsuojam dėl Vyriausybės įstatymo. Tik nepamirškite pasirašyti žiniaraštyje, kad gavote vardinio balsavimo biuletenį.

Darbotvarkė (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Mielieji kolegos, jeigu tie, kurie jau balsavot, klausote, noriu referuoti kitos savaitės siūlomą darbotvarkę. Primenu, kad kitą savaitę mes susitarėme dirbti vis dėlto dvi dienas arba tiksliau - rengti 3 posėdžius. Gegužės 24 d. - du posėdžiai su atitinkamais klausimais, o 26 d. - vienas posėdis, kuris iš esmės turėtų būti skirtas baigti diskusiją apie kriminogeninę padėtį Lietuvos Respublikoje. Turėtų pasisakyti Seimo nariai, komitetų ir frakcijų atstovai arba gal ir pakviesti asmenys, jeigu jie bus įdomūs Seimui. Numatyta, jeigu mums iš tikrųjų pavyktų, užbaigti Teismų įstatymo priėmimą, taip pat Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo priėmimą, tęsti Vietos savivaldos įstatymo priėmimą, galutinai apsispręsti dėl dviejų Prezidento grąžintų mūsų jau priimtų įstatymų priėmimo tokių, kokius mes priėmėme, arba su Prezidento pataisom. Taip pat dėl Prezidento įstatymo pakeitimo, ir dar vienas būtų balsavimas dėl Valstybinio visuomeninio blokados fondo nuostatų 11 punkto pakeitimo. Kiti klausimai - svarstymas arba pateikimas. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes iš ryto susitarėme ir aš neprašysiu to, ko aš prašiau dar kitai savaitei. Bet vieto-je Akcinių įmonių įstatymo aš norėčiau... Kadangi Vyriausybė nesuspės laiku pateikti savo išvadų, aš prašyčiau nukelti dar kitai savatei, bet kad tikrai jis liktų dar kitai savatei. Labai prašyčiau, kad vietoje šito būtų svarstomi 611 ir 612 įstatymų projektai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes dėl to rytą kalbėjome. Aš sutinku - vietoje 8 klausimo - 611 ir 612.

V.V.ZIMNICKAS. Pirmininke, labai prašau, kad Akcinių bendrovių įstatymas dar kitą savaitę būtinai būtų.

PIRMININKAS. Prašau.

V.V.ZIMNICKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vakar įteikiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų departamento direktoriaus Blaževičiaus pareiškimą, kuriuo jis reikalauja, kad Seimas kuo greičiau įrašytų į darbotvarkę ir svarstytų įstatymo projektą Nr. 530...

PIRMININKAS. Paminėkite numerį.

K.KUZMINSKAS. Nr.530(4). “Dėl asmenų, sistemingai darančių administracinius teisės pažeidimus alkoholio, narkotikų ar toksinio apsvaigimo būsenoje”. Mes žinome, kad informuoti po gerbiamojo mūsų Seimo nario J.Nekrošiaus straipsnio “Tiesoje”, kuriame labai gražiai apibūdinami šie patalpinti žmonės, jie šiuo metu sukėlė piketą. Pravieniškėse prasidėjo bado streikas. Tas pats gresia ir Rasų 8. Todėl ir kaltina mūsų Seimą. Todėl aš prašau Seimo Pirmininką, kad įrašytumėte į kitos savaitės darbotvarkę, kad šis įstatymas būtų svarstomas. Yra ir nutarimas. Visi dokumentai paruošti. Krikščionių demokratų frakcija buvo numačiusi jam savo laiko skirti, nors šis įstatymas parengtas ne mūsų frakcijos. Jau aukojamės. Tačiau į kitos savaitės dienotvarkę jūs neįrašėte mūsų įstatymo svarstymo, todėl aš noriu, kad kitą savaitę būtų svarstomas šis įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš manau, kad būtų galima sutikti, jeigu Seimo nariai neprieštaraus. Kolega J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš, pritardamas savo kolegai K.Kuzminskui dėl įstatymo, susijusio su prievarta gydomų asmenų reglamentacijos pakeitimu, vis dėlto norėčiau prašyti poną Č.Juršėną tą dalyką įrašyti, tarkim, vietoje numatyto darbotvarkėje 18 straipsnio. Aš manau, kad jūs puikiai suprantate, apie ką kalbama. Ir jei šiuo metu, kai mūsų laukia pakankamai didelis socialinių įstatymų paketas, mes šitokio pobūdžio klausimus įleisime į šitą sesiją, mes sugaišime labai daug    laiko, vadinkime, tuščiąja eiga, nors rezultatas bus tas pats. Aš jus kviesčiau vietoje numatyto įstatymo 18 projekto teikimo įrašyti tai, ką siūlo ponas K.Kuzminskas - Nr.530(4) projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Įrašyti sutinku, o 18 išbraukti - ne. Kolega K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš noriu irgi į jus kreiptis, pone Seimo Pirmininke, kad teikti Referendumo įstatymo pataisas, kai jau yra pradėtas referendumo organizavimo procesas, yra daugiau negu nekorektiška. Ir jeigu labai reikėjo šių pataisų, tai juk niekam ne paslaptis, kad apie referendumą kalbos sklandė daugiau kaip prieš metus. Bet tada kažkodėl niekas to nenorėjo daryti. O dabar, kai jau prasidėjo žaidimas, keisti žaidimo taisykles... Na, dovanokite...

PIRMININKAS. Ačiū. Galiu tik tiek pasakyti, kad šis referendumo įstatymas iš tikro neatitinka Konstitucijos, ir mes turime keisti bent jau, sakykime, parašų tikrinimo tvarką. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo tai nėra. Gerbiamoji E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Labai daug žmonių laukia ir prašo, kad būtų svarstytas Indėlių apsaugos įstatymas, bet aš jo nematau įrašyto į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas.

J.ŽEBRAUSKAS. Kažkodėl antrą savaitę nematyti Alkoholio kontrolės įstatymo. Juk tas įstatymas reikalingas ir biudžetui, ir, atrodo, jo laukia ir gyventojai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Žebrauskai, iš karto paaiškinu. Mes susitarėm, kad grąžinam komitetui, o komitetas turi apsispręsti ir tiktai tada teikti. Kol nėra šito apsisprendimo, aš negaliu teikti.

Gerbiamieji kolegos, yra siūloma išbraukti 8 punktą. Aš sutinku. Yra pasiūlyti įrašyti 3 papildomi klausimai. Kompleksinis 611 ir 612 projektas dėl akcijų pasirašymo dėl pirmenybės pasirašant akcijas. Dėl alkoholikų reabilitacijos ir dėl indėlių apsaugos. Manau, kad galime šituos dalykus įrašyti į savaitės darbotvarkę. O likusiai darbotvarkei Seniūnų sueigoje buvo pritarta. Jeigu kas nori ką pasiūlyti išbraukti, tai tik frakcijos vardu. Prašau. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų 18 punktas “Dėl Referendumo įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo”? O kas prieš arba susilaiko, tai prašom irgi atitinkamai balsuoti. Aš manau, kad jis reikalingas. Kolegos iš dešinės mano, kad nereikalingas.

Prašom balsuoti.

Už - 38, prieš - 24, 5 susilaikė. Klausimas lieka. Taigi ar galim aprobuoti visą darbotvarkę su kai kuriais papildymais? Nereikia balsuoti? Ačiū, pritarta. Ar jau visi balsavot, gerbiamieji kolegos, ar visi užpildėt korteles? Visi? Ar pasirašėt žiniaraštyje? Tai prašom pasirašyti.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” projekto Nr.929(2) priėmimas (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Mieli kolegos, yra dar 2b punktas. Mes turim balsuoti dėl kelių straipsnių. Ar galim tai dabar daryti? Ne, mes įstatymo tikrai nepriiminėsim, kol nebus balsavimo rezultatų. Tai visiškai aišku, bet mes dar turim pastraipsniui kai ką patvirtinti, kas nebuvo patvirtinta. Todėl aš kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą J.Prapiestį. Prašom.

J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai! Aš jau turbūt nusibodau. Kiekvieną posėdį duodu jums darbo. O kiti sako, kad Teisingumo ministerija nedirba.

PIRMININKAS. Ministre, jeigu aš teisingai supratau, 4 straipsnis?

J.PRAPIESTIS. Taip.

PIRMININKAS. 4, 7...

J.PRAPIESTIS. Gal nuo 4 pradėkim.

PIRMININKAS. Prašom, ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl 4 straipsnio? Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau pasisakyti prieš šitą straipsnį arba punktą dėl tokių priežasčių. Iš tikrųjų Seimas nežino savo įkuriamos ministerijos funkcijų. Ir, atrodo, negreit sužinos, nes jos nuostatus tvirtins tiktai Vyriausybė Seimui nepateikdama ir tik rugsėjo mėnesį. Tai mes čia kažkaip bėgam pirma traukinio. Aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Ne, aš galvojau, kad dėl 7... Aš atsisakau.

PIRMININKAS. Gerai, paskui jums. Ir V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tenka apgailestauti, kad kai kurios Aplinkos apsaugos departamento funkcijos, būtent inspekcinės, galėjo būti šiek tiek pakoreguotos ir paliktos, visa kita perkeliant į Vyriausybės lygmenį. Deja, jos yra nubraukiamos. Kita vertus, Gamtos apsaugos komitetas pajuto tam tikrą pavojų, kad padarius Aplinkos apsaugos departamentą ir perkėlus į Vyriausybę ir ten padarius ministeriją jis nebegalės vykdyti to įstatymo, kurį iki šiol vykdė. Todėl manau, kad tokia reorganizacija yra netikslinga. Trečias momentas, manyčiau, kad Vyriausybė turi raštu, Vyriausybės nutarimu pateikti siūlymą Seimui apie ministerijų steigimą ir pridėti visą pluoštą dokumentų, pagal kuriuos Seimas matytų, jog jis steigia naujas ministerijas. Tai pasakytina ne tik apie šį 4 punktą, dėl kurio, tarkim, galima buvo manyti, kad Vyriausybė jau kažkada buvo pateikusi, bet ir apie kitus punktus, apie naujai steigiamas ministerijas. Taigi negaliu palaikyti nei šios redakcijos, nei kitų, kurios bus. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už patikslintą 4 punktą, prašom balsuoti už, kas mano, kad nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.

Už - 35, prieš - 23, 4 susilaikė. Punktas priimtas. Dabar, atrodo, 7 punktas. Prašom. Kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Čia net ne motyvas. Aš norėčiau paprašyti, kad gerbiamasis ministras pateiktų Vyriausybės sprendimą, įformintą nutarimu, kuriame būtų išdėstytas siūlymas Seimui steigti šias ministerijas. Žodinės rekomendacijos yra viena, o formalioji pusė ir sprendimas yra visai kas kita. Todėl šis reikalavimas yra visiškai teisėtas ir, aš manyčiau, jis turi būti įvykdytas. Priešingu atveju Seimas, priimdamas tokį sprendimą žodžiu, atsiduria keblioje padėtyje, nes Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Vyriausybės siūlymu Seimas steigia ministerijas. Tai siūlymas turi būti pridėtas prie šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Man staiga šovė tiesiog išganinga mintis išgirdus V.Andriukaičio pasisakymą. Aš manau, kad Seimas gali pasekti Vyriausybės pavyzdžiu. Jeigu Vyriausybė teikia žodinį pasiūlymą, tai Seimas gali priimti žodinį nutarimą steigti, ir išbraukim šitą punktą. O šiaip - steikim. Kaip Vyriausybė su mumis elgiasi, taip ir mes galim elgtis. Bet yra kitas dalykas.

Gerbiamasis Pirmininke, ar aš galėčiau pasakyti dar vieną nuogąstavimą? Štai kiti punktai, 6, 5, kuriuose kalbama apie reorganizavimą. Tai aš esu įsitikinęs, kad šitie punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktas sako, kad Vyriausybės siūlymu Seimas steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas. Apie reorganizavimą visai nekalbama. Tai yra Seimas galėtų panaikinti dabar esančią Kultūros ir švietimo ministeri-ją ir kitu punktu steigti atskiras ministerijas. Tuo tarpu reorganizavimas kaip toks nėra numatytas Seimo funkcijose. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Po to - ministras.

P.PAPOVAS. Aš kalbėsiu dėl 7 punkto. Apgailestauju, kad, žinoma, jau daug laiko praėjo, beveik metai, ir Seimo nariai turbūt pamiršo, kad Vyriausybė savo sprendimu siūlė Seimui įsteigti Bendrųjų reikalų ministeriją. Dėl šios ministerijos pavadinimo buvo diskutuota ir kaip tik tuo laiku buvo siūloma alternatyva - Valdymo ir savivaldybių reformų ministerija. Taigi toks sprendimas ir nutarimas buvo Vyriausybės priimtas, jis neatsiimtas. Po to buvo keletą kartų sugrįžta, ir premjeras buvo pateikęs Seimui steigti šią ministeriją. Todėl iki šiol neatsiimtas tas Vyriausybės nutarimas ir jis, man atrodo, galioja. Ir šiandien svarstant Vyriausybės įstatymą, be abejo, teisėtas yra šios ministerijos steigimas šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom, jeigu norit ką pridurti, o jeigu ne, tai balsuojam.

J.PRAPIESTIS. Aš tiktai galiu pasakyti, kad mes daug kartų girdėjome padrąsinimus iš Seimo narių pusės, patarimus, kad Konstituciją reikia kažkuria prasme vertinti kūrybiškai. Jeigu Seimui suteikta teisė steigti, naikinti, tai tuo labiau tokia teisė kaip reorganizuoti, o motyvai ir pagrindai tokio sprendimo buvo ne kartą išdėstyti. Aš manau, kad čia Seimas tikrai Konstitucijos nepažeidžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 7 šio įstatymo straipsnis, prašom balsuoti. Kas už, tas už, kas prieš arba susilaiko - taip pat.

J.PRAPIESTIS. Aš manyčiau, kad tie priekaištai didžia dalimi yra formalūs.

PIRMININKAS. Bet dėl formalumų, gerbiamasis ministre, kartais ir kenčiam.

 35 - už, 19 - prieš, 5 susilaikė. Ir paskutinis straipsnis, 10. Prašom. Čia dėl galiojusių aktų panaikinimo, jeigu bus priimti visi atitinkami įstatymai. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu? Nereikia balsuoti? Ačiū, priimta.

Dabar prašyčiau kolegas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, o balsuosim tiktai tada, kai žinosim balsavimo dėl pirmojo įstatymo rezultatus.

Prašom. V.Andriukaitis. Dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos”. 4 - už, 4 - prieš. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratų frakcijos motyvai iš esmės lieka tie patys, kad steigiant ministerijas Seimas privalo jas steigti atskiru įstatymu, gavęs Vyriausybės sprendimą nutarimu, kuriame yra užfiksuota Vyriausybės pozicija dėl siūlymo Seimui vienas steigti, kitas panaikinti. Kita vertus, Seimas negali būti nušalintas nuo Vyriausybės pasiūlymo steigti ministerijas svarstymo ir nuo ministerijų užduočių, funkcijų, nuostatų, etatų, tarpžinybinių ryšių ir t.t. apmąstymo. Tai yra pagrindinė Seimo funkcija, ir negali būti jokios kitos traktuotės, kad ministerijas pati sau nusistato Vyriausybė. Kabinetas yra politinė struktūra, kuri ateina dirbti į institucijas. O institucijos yra ministerijos, kurių stabilią veiklą turi nustatyti Seimas. Vadinasi, šiuo požiūriu mes prisiimame atsakomybę balsuodami už šį įstatymą, nusišalindami nuo mums Konstitucijos uždėtos naštos galvoti apie ministerijų darbą ir veiklą. Socialdemokratų frakcija pasisako prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas.

V.BŪTĖNAS. Kiek mes besiginčytume dėl Vyriausybės veiklos, dėl įstatymo, kurį dabar svarstėme, mes turbūt visi esame vieningi dėl to, kad Vyriausybė turi dirbti efektyviai. Ir aš manyčiau, kad šis įstatymas, kuris, aš tikiuosi, bus priimtas, turėtų pradėti veikti kuo greičiau. Ir manyčiau, kad mūsų parengtas įstatymas dėl jo įsigaliojimo būtent ir suteikia tokią galimybę tam įstatymui pradėti veikti greičiau ir tuo būdu padėti Vyriausybei dirbti efektyviau. Ir aš manyčiau, kad dėl to, jeigu Vyriausybė dirbs efektyviau, bus patenkinti mūsų kolegos ir kairieji oponentai, ir dešinieji. Todėl siūlau visiems balsuoti už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, aišku, nekartosiu taupydamas mūsų laiką tų motyvų, kuriuos išdėstė V.Andriukaitis. Aš tik norėčiau pasakyti, kad man belieka apgailestauti, jog priimam tokį nutarimą esant teisingumo ministrui. Vis dėlto įvedam naują kategoriją - reorganizavimas. Tas darbo teisės tvarka reiškia, kad galima visus ministerijos tarnautojus formaliai pagal tą punktą atleisti iš darbo reorganizuojant. Tai nereiškia vien tiktai ministro pasikeitimo, pavaduotojo pasikeitimo, tai nėra paprastas formalumas. Tai yra būtent taip. Ir man labai keista, kodėl mes, Seimas, šiuo atveju prisiimame ministerijos darbuotojų atžvilgiu darbdavio funkcijas, kai tuo tarpu Vyriausybės nutarimu tai suformuojama, sudaromi etatų sąrašai ir pan. Čia iš tikrųjų mes atsiduriame labai įdomioje teisinėje procedūroje. Todėl jau vien tas motyvas sakytų, kad prieš tokį nutarimą balsuoti mes negalėtume. Ir aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti balsuoti už šį nutarimą slaptu balsavimu.

PIRMININKAS. Slaptas balsavimas nenumatytas.

R.J.DAGYS. Vardiniu balsavimu.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nesikreipiu į gerbiamąjį Seimą dėl to, kad iš esmės visos galios yra jūsų rankose, nes ta didelė partija, kuri priima vienus ar kitus sprendimus, turbūt iš tiesų klauso tiktai jūsų. Na, ir aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis ministras ką tiktai pasakė, kad iš opozicijos yra pasakomi tiktai formalūs prieštaravimai dėl šito nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” projekto. Iš tiesų yra pažeisti ir procedūriniai dalykai ir, kita vertus, galbūt būtų nekorektiška pateikti Seimui tiktai idėją apie vienos arba kitos ministerijos būsimas funkcijas arba vien tiktai jos pavadinimą ir siūlyti Seimui pritarti, o paskui dar po to siūlyti, kad visos reorganizuotos arba naujai įsteigtos ministerijos pasitvirtintų savo veiklos nuostatus. Vadinasi, Seimas yra visiškai nušalinamas nuo to, ką jis turėtų a priori žinoti apie tų būsimų ministerijų veiklą. Ir aš iš tiesų manau, kad šito įstatymo mes negalėtume priimti jau vien todėl, kad Seimas faktiškai yra nušalinamas nuo savo nuomonės išreiškimo apie tai, kokios turėtų... Aš nekalbu apie Seimo daugumą. Seimo dauguma balsuos taip, kaip reikia, bet aš kalbu apie tuos žmones, kurie dar kažkiek galvoja apie būsimą Vyriausybės veiklą. Aš balsuosiu prieš šitą įstatymo projektą ir kviečiu tą patį padaryti atsitokėjusiąją Seimo daugumą.

PIRMININKAS. Ačiū, matyt, naujajam LDDP nariui, kuris apie padėtį šitoj partijoj žino daugiau negu tikrieji LDDP nariai. Kolega P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti už šį įstatymą, jis yra reikalingas. Apie Bendrųjų reikalų ministeriją buvo kalbama seniai ir buvo Vyriausybės siūloma tokią įsteigti. Taigi čia nėra naujas, nėra netikėtas dalykas. O visos šitos kalbos, kurios eina iš dešinės, reiškia, kad tiktai padarytume taip, kad Vyriausybė blogiau dirbtų, neturėdama tinkamo aparato ir pavaduotojo, vicepremjero. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega N.Germanas.

N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, mane iš tikrųjų kartais stebina toks kai kurių kolegų visažiniškumas, kada kalbama ne tiktai savo vardu, bet kalbama jau ir Konstitucinio Teismo vardu, ir apskritai įstatymų kodekso. Aš norėčiau pasakyti, kad kartais prieš kalbant reikėtų truputį daugiau žinoti. Visų pirma, man atrodo, visiškai nelogiškai kalbama, kad Seimas nušalinamas nuo klausimų svarstymo. Atvirkščiai, mes jau, ko gero, metus tik tai ir darom, kad svarstom šį klausimą iš įvairių pusių. Taigi čia irgi reikia su logika neprasilenkti. Antra, norėčiau priminti, kad reorganizacija visiškai nereiškia, jog nutraukiami darbo santykiai pagal Darbo kodeksą. Reikėtų žinoti, jog taip buvo anksčiau. Dabar yra visiškai kita situacija ir tai jokiu būdu tiesiogiai neveda prie to, ką sakė vienas mano gerbiamas kolega. Taip pat norėčiau priminti, kad vis dėlto dauguma diktuoja, ji siūlo, ji sprendžia tokius klausimus. Kai mūsų gerbiamieji kolegos turės kitą situaciją, man atrodo, tada galėsit priimti ir savo teikiamus sprendimus. O vis dėlto šiuo konkrečiu atveju daug pasiūlymų buvo priimta ir, man atrodo, tai kaip tik rodo mūsų žengimą demokratijos keliu. Aš siūlau pritarti ir baigti tą klausimą.

PIRMININKAS. 3 - už, 3 - prieš. Dabar vienas gali pasisakyti prieš ir vienas - už. Kolega R.Bloškys.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu kalbėti konkrečiai dėl Švietimo ir mokslo ministerijos. Kadangi buvo Kultūros ir švietimo ministerija, o dabar bus dvi ministerijos - Kultūros ir Švietimo ir mokslo, tai tikrai šitą Švietimo ir mokslo ministeriją reikia reorganizuoti, nes į ją įeina visiškai nauja dalis, tai būtent - mokslo. Nepakeitus jos struktūros būtų neįmanoma šitai ministerijai funkcionuoti. Aš nemanyčiau, kad atsirastų Seime nors vienas Seimo narys, kuris nesuprastų, kokia šiandien sudėtinga situacija ir švietime, ir moksle bei kultūroje, kad nesuprastų, jog tai reikia šiandien būtinai padaryti. Aš visus kviečiu balsuoti už šitą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau atsiliepti į kolegos N.Germano žodžius, kad Seimas visus metus svarsto. Kolegos N.Germano žodžiai labai aiškiai man pasako, kokia yra situacija. Kolegos iš kairės aiškiai painioja LDDP “politbiurą” ir Vyriausybės įstatymo svarstymą jame su svarstymu Seime. Jeigu jūs ten, “politbiure”, svarstot, tai visiškai nereiškia, kad tai yra svarstoma Seime.

Aš noriu pasakyti, kad aš pasisakau prieš šitą įstatymą. (Salėje šurmulys) Pirmiausia todėl, kad šita praktika rankų išsukinėjimo Seimui iš LDDP “politbiuro” yra visiškai neteisėta. Ir po vakar dienos, po vakarykščių kalbų ir graudžių ašarų dėl teisėtumo situacijos Lietuvoje, kalbų apie tai, kaip mes smarkiai kovosim už teisėsaugą ir teisėtvarką, tai pradėkime patys nuo savęs ir laikykimės pirmiausia Statuto ir Konstitucijos.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 4 pasisakėt už, 4 - prieš. Dabar turim apsispręsti dėl vardinio balsavimo. Kolegų socialdemokratų siūlymą turėtų paremti trečdalis esančių salėje. Prašome registruotis.

Salėje 80 Seimo narių. Kad būtų vardinis balsavimas, reikia 27 balsų. Prašom. Kas už vardinį balsavimą - už, kas prieš ar susilaiko - prašom.

Už - 31. Užtenka. Bus vardinis balsavimas. Dabar palauksime pirmojo vardinio balsavimo rezultatų. Ar balsų skaičiavimo grupė jau suskaičiavo, ar dar ne? Ne. Tada pertrauka iki 12 val. Prašau. Gerbiamasis P.Papovas.

P.PAPOVAS. Pagrindinio komiteto vardu LDDP frakcijos nariai kviečiami į posėdžių salę pasitarti dėl Rinkimų įstatymo 40%. Į didžiąją posėdžių salę per pertrauką, dabar.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame mūsų rytinį posėdį. Supažindinu su vardinio balsavimo rezultatais.

Vardinis balsavimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto. Gegužės 19 d. Skaitysiu be vardų, manau, kolegos, nepyksit. Adomaitis - už, Albertynas - už, Aleknaitė nedalyvavo, Alesionka nedalyvavo, Ambrazaitytė - prieš, Andrikienė nedalyvavo, V.Andriukaitis - prieš, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas nedalyvavo, Astrauskas - už, Bajoras nedalyvavo, Baležentis - prieš, Baranauskas nedalyvavo, Baskas nedalyvavo, Bastys nedalyvavo, Beinortas - prieš, Bendinskas - už, Bernatonis - už, Bičkauskas - prieš, Bloškys - už, Bobelis - už, Bogušis - prieš, Briedienė - prieš, Bubnys - už, Būdvytis - už, Buinevičius - už, J.Bulavas - susilaikė, V.Bulovas - už, Burbienė - už, Būtėnas - už, Čobotas - prieš, Dagys - prieš, Dirgėla - prieš, Dringelis - prieš, A.Endriukaitis nedalyvavo, Gajauskas - prieš, Gaška - prieš, Genzelis - už, Germanas - už, Giedraitis - už, Gylys nedalyvavo, Giniotas nedalyvavo, Greimas - už, Gricius - už, Hofertienė nedalyvavo, Ivaškevičius susilaikė, Jagminas - už, Jakučionis - prieš, Jarašiūnas - prieš, Jarmolenka - prieš, Jaskelevičius nedalyvavo, Jurkūnaitė - už, Juršėnas - už, Juškus nedalyvavo, Kairys - už, Kanapeckas - už, Karosas nedalyvavo, Katilius - prieš, Katkus - prieš, Kirkilas nedalyvavo, Kolosauskas nedalyvavo, Kryževičius - prieš, Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius nedalyvavo, Kunčinas nedalyvavo, Kunevičienė - prieš, Kuzminskas - prieš, Landsbergis nedalyvavo, Lapė - prieš, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - prieš, Liutikas nedalyvavo, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis nedalyvavo, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas - prieš, Milčius - prieš, Mincevičius susilaikė, Miškinis - prieš, Navickas nedalyvavo, Nekrošius - už, Nesteckis - už, Ozolas - prieš, Pangonis - už, Papovas - už, Patackas nedalyvavo, Paukštys nedalyvavo, Paviržis nedalyvavo, Pečeliūnas - prieš, Petkevičius - už, Petrauskas - prieš, Plečkaitis nedalyvavo, Plokšto nedalyvavo, Pocius - už, Povilaitis - už, Požėla - už, Pranevičius nedalyvavo, Pronckus - už, Račas - prieš, Raišuotis nedalyvavo, Raškinis - prieš, Ražukas - už, Ražauskas nedalyvavo, Rudys - prieš, Rupeika nedalyvavo, Sadkauskas - už, Sakalas - prieš, Salamakinas - už, Saudargas nedalyvavo, Saulis - už, Semenovičius nedalyvavo, Skrebys - prieš, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius - už, Stasiškis - prieš, Šaltenis nedalyvavo, Šiaulienė nedalyvavo, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas - prieš, Tauras - už, Treinys - prieš, Tupikas - prieš, Uoka - prieš, Uždavinys nedalyvavo, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras - prieš, Vaižmužis - už, Velikonis - už, Veselka nedalyvavo, Visakavičius - už, Vitkevičius - už, Zimnickas - už, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - už, Žiemelis nedalyvavo, Žurinskas - už.

Gerbiamieji kolegos, 49 Seimo nariams balsavus už, 43 - prieš ir 3 susilaikius, Vyriausybės įstatymas priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, įsigalioja 28 Seimo narių pareiškimas, jeigu ten iš tikro yra visi reikiami parašai (aš vis tiek patikrinsiu), ir todėl antrojo įstatymo balsuoti ar vardiniu, ar kitu būdu aš negaliu teikti. Ačiū.

Įstatymo “Dėl Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo ir apygardų bei apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo” projekto Nr.903(2) svarstymas (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turėtume šiek tiek pasitarti dėl 3 “a”, “b” ir “c” klausimų. Pagal grafiką mes dabar turėtume nagrinėti 3 “b” ir “c” klausimus. Ar nori kas pasisakyti? Sekretoriate, ar yra pasisakančiųjų? 3 “b” ir 3 “c” - tai yra įstatymas “Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo įsteigimo, apygardų bei apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo” ir kitas įstatymas - dėl Teismų įstatymo ir apygardų teismų, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo ir t.t. įsigaliojimo tvarkos. Norėtų pasisakyti kolegė Z.Šličytė. Ar jūs iš tribūnos, ar iš vietos, gerbiamoji kolege? Ne ne, pirmiau pasisakymai, o po to jau teismus nagrinėsim. Gerbiamoji Šličyte, prašom. Prašom paspausti. Po to ruošiasi kolega P.Papovas.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kartu su Teismų įstatymu jums yra pateikta įstatymų projektai, kuriais numatoma Lietuvoje įsteigti Aukščiausiąjį Teismą, įsteigti apygardų ir apeliacinius teismus.

Aukščiausiasis Teismas Lietuvoje yra suformuotas ir, kaip jūs žinote, dirba. Ir 2/3 Aukščiausiojo Teismo teisėjų buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos po 1991 m. kovo 11 d. pagal Laikinojo Pagrindinio Įstatymo reikalavimus 10-čiai metų. Taigi sprendžiant klausimą dėl įsteigimo naujų teismų, kokiais galėtume laikyti Apeliacinį ir apygardų teismus, iškyla problema, kaip steigti Lietuvoje dar vieną Aukščiausiąjį Teismą. Ir ką daryti su žmonėmis, dirbančiais Aukščiausiajame Teisme, kurių teisėjų įgaliojimai yra 10 arba 5 metai. Kaip žinote, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, priimtai 1992 m. spalio 25 d., Aukščiausiojo Teismo teisėjai buvo skiriami 5 metams, o iki Konstitucijos, priimtos referendumu, įsigaliojimo buvo pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, taip pat ir pagal Teismų įstatymą skiriami 10 metų. Taigi dabar galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija (konkrečiai, jos 115 straipsnis) numato, kaip ir kokiais atvejais gali būti atleidžiami teisėjai iš pareigų.

Taigi teisėjai iš pareigų gali būti atleidžiami 115 straipsnyje išvardytais atvejais, t.y. savo noru, pasibaigus galiojimo laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dėl sveikatos būklės, išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą   ir kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

Taigi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnį, kur išvardytas atleidimo iš darbo pagrindų sąrašas yra išsamus, mes negalime atleisti iš darbo tokių Aukščiausiojo Teismo teisėjų, jeigu jie nepareikštų savo atsistatydinimo arba nenutrauktų savo noru darbo sutarties Aukščiausiajame Teisme. Problema iškyla labai rimta. Aš manyčiau, kad mums reikėtų gerai apgalvoti, kaip šitą problemą išspręsti. Tuo labiau kad Aukščiausiasis Teismas yra suformuotas po Kovo 11-osios pagal Teismų įstatymą ir Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Jis dirba. Manyčiau, kad toks griovimas arba šalia esančio Aukščiausiojo Teismo bandymas priimti įstatymą dėl naujo įsteigimo, būtų labai bloga praktika tolesniam mūsų politiniam ir teisiniam valstybės gyvenimui, nes susiformuotų toks požiūris, kad atėjusi į valdžią kokia nors politinė jėga gali steigti naujus teismus. Vadinasi, nepatinka ten dirbantys žmonės ar kas nors pan. ir steigiamas naujas teismas, ir visi jame dirbantys asmenys atleidžiami iš darbo. Vadinasi, būtų kaip ir toks savotiškas teismų politizavimo požymis, kas yra be galo nepageidautinas dalykas, nes teismai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra nepriklausomi, teisėjai neliečiami, klauso tik įstatymo, ir niekas neturi teisės kištis į teismų darbą. Taigi tokį klausimą reikėtų mums spręsti be galo atsargiai.

Ir dar dėl šito įstatymo norėčiau atkreipti jūsų dėmesį štai į ką. Pagal pateiktą Teismų įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nebenagrinės bylų kaip pirmosios instancijos teismas. Tačiau nėra išspręsta problema, kaip mes apsispręsime, kas nagrinės, pavyzdžiui, tokias bylas, kurios dabar yra perduotos išimtinei Aukščiausiojo Teismo kompetencijai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Jūs atsimenate daugelį atvejų, ir čia tos bylos buvo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Aukščiausiajame Teisme, kada ginčai dėl tam tikrų Rinkimų įstatymo pažeidimų buvo nagrinėjami Aukščiausiajame Teisme, ir tokiu sutrumpintu laiku, net iki 48 val., terminas toks trumpas. Ir dabar neseniai taip pat buvo dėl atsisakymo Kaišiadorių rinkimų apygardoje įregistruoti kandidatu gerbiamąjį L.Sabutį. Taip pat Aukščiausiasis Teismas nagrinėja šitokios kategorijos bylas.

Taigi reikia mums apsispręsti, ar visiškai mes Aukščiausiajame Teisme nebepaliksime ir tokios kategorijos bylų. Aš nekalbu, pavyzdžiui, apie įvaikinimą, kur įvaikinimo klausimo sprendimas taip pat buvo perduotas išimtinei Aukščiausiojo Teismo kompetencijai. Yra maždaug 7 įstatymai, jeigu aš kokio nors nesu praleidusi iš savo dėmesio lauko, kur išimtine tvarka bylos nagrinėjimas priklausė Aukščiausiajam Teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Yra tokia kompetencija. Po įstatymo priėmimo iš esmės taip Aukščiausiasis Teismas nebedirbs. Aukščiausiasis Teismas bus pagal įstatymo projektą, kurį mes šiandien turėtume svarstyti, tik kaip kasacinė instancija, t.y. instancija, kuri kasacine tvarka nagrinėja skundus dėl apylinkių teismų ir apygardų, ir Apeliacinio teismo. Dar yra, žinoma, apygardos ir apeliaciniai teismai, jų sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti apskundžiami, ir tiktai tada yra nagrinėjami Aukščiausiajame Teisme. Kai kur kaip pirmoji kasacinė instancija, o kai kuriais atvejais net kaip antroji kasacinė instancija.

Aš manyčiau, kad skubėti su šito įstatymo projektu dėl konkrečios teismo reorganizacijos ir teismų įsteigimo nereikėtų. Pirmiausia reikėtų, žinoma, išspręsti tokią nuostatą, ar reikalinga steigti teismą, kuris nepriklausomoje Lietuvoje, atkūrus Lietuvos nepriklausomą Respubliką, jau dirba. Žinoma, Apeliacinį ir apygardų teismus įsteigti yra būtina. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu labai rimtai ir konkrečiai dėl Panevėžio apygardos veiklos teritorijos, kadangi kreipėsi Utenos savivaldybė. Ji mano, kad Utenos rajono gyventojams patogiau būtų važiuoti į Vilniaus apygardos teismą, o ne į Panevėžio. Kadangi neseniai yra nutiestas naujas betoninis kelias ir yra gausesnis maršrutinių autobusų transportas į Vilnių. Tuo tarpu yra numatytas Panevėžys. Aš neturiu pasiūlymų, kaip čia būtų galima pakeisti, tačiau galbūt ministras ir ministerija pagalvos, kaip tai būtų galima padaryti. Na, būtų toks vienas pasiūlymas: jeigu Vilniaus apygardoje per daug rajonų, tai Ukmergė - prie Kauno, o Utena - prie Vilniaus. Bet tuomet gal per daug bus Kaunui tų rajonų, galbūt galima būtų iš Kauno kur nors kitur nukreipti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom, jeigu turit ką pasakyti, naudodamasis baigiamojo žodžio teise.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seime, kadangi buvo gauta pastabų ir dar iki šitų įstatymų svarstymo pradžios irgi buvo pakankamai daug diskutuojama dėl kai kurių momentų, aš dabar nemanyčiau, kad prasminga būtų man plačiau diskutuoti dėl vienos ar kitos pozicijos. Mes, be abejo, bandysime kiek galima atsižvelgti į Seimo nario P.Papovo pasakytas mintis, nes iš tikro šių teismų steigimas sukels žmonėms problemų vykstant į šias naujas teisines institucijas. Todėl steigiant juos mes norime kiek galima (todėl mes ir norime išgirsti iš jūsų daugiau vienokių ar kitokių pasiūlymų) palengvinti žmonėms kelią į šiuos naujus teisingumo rūmus. Todėl aš, jeigu jūs nieko prieš, nenorėčiau daugiau kalbėti apie šituos įstatymo projektus. Aš tiktai būčiau dėkingas, jeigu gaučiau ir kitų, kurie analizavo pateiktus projektus, pastabų, kad mes galėtume kiek galima greičiau jums pateikti naują projektą su patikslinimais, vienokia ar kitokia korekcija tų normų, kurios buvo ką tik aptartos kalbėjusių prelegentų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo, tikintis, kad ministras tikrai, kaip jis pasakė, atsižvelgs į konstruktyvias Seimo narių pastabas? Sutinkam ar dar kas nors norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kai kurie kolegos norėtų pasisakyti. Prašom. Kolega P.Jakučionis. Vienas - už, vienas - prieš.

P.JAKUČIONIS. Na, aš manau, kad tikrai balsuoti reikia. Ir norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį į tuos argumentus, kuriuos čia išdėstė kolegė Z.Šličytė dėl Aukščiausiojo Teismo steigimo iš naujo. Iš tikro čia yra kažkoks nelabai apibrėžtas dalykas. Jeigu taip jau nuosekliai einam, tada reikėtų ir apylinkių teismus iš naujo steigti. Apie tai rašo ir Teisininkų draugija, ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Aš manau, kad šį 903 dokumento 2 straipsnį vis dėlto reikėtų perredaguoti. Mes apie tai jau kalbėjom ir svarstydami Vyriausybės įstatymą. Ten viena ministerija reorganizuojama, faktiškai yra naikinama, kuriamos dvi. Bet dabar reorganizuojamas Aukščiausiasis Teismas praktiškai ir faktiškai turbūt liks tas pats Aukščiausiasis Teismas, ko gero, ir personalinė sudėtis gal kiek keisis, gal nesikeis. Tai kodėl čia vėl vieną teismą naikinti, kitą kurti, nesuprantama. Ir pavadinimas tas pats, ir viskas. Dėl to aš manau, kad dabar svarstymo nereikėtų baigti, o turbūt Teisingumo ministerija pateiks naują redakciją, kurioje bus atsižvelgta į šias ir gerbiamojo kolegos P.Papovo, ir kolegės Z.Šličytės pastabas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš esu paprašytas perskaityti Lietuvos teisininkų draugijos poziciją šituo klausimu.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Miškini, dvi minutės.

P.A.MIŠKINIS.Taip, tai aš tada pasistengsiu labai greitai.

PIRMININKAS. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. “Lietuvos teisininkų draugijos valdyba apsvarstė įstatymo “Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir apygardų bei apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo” projektą bei įstatymo dėl šio įstatymo įsigaliojimo projektą. Draugijos respublikinė valdyba pritaria teisingumo ministro iniciatyvai suformuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą teismų sistemą. Tai būtų pagrindai realiai teismo valdžiai įgyvendinti. Nesant realios teismo valdžios į teisingumo funkcijos įgyvendinimą skverbiasi policija, prokuratūra, kitos institucijos. Tai iškreipia, diskredituoja teisingumo sampratą. Tačiau teismų sistemos sutvarkymas reikalauja neatidėliotinai spręsti ir Baudžiamojo proceso bei Civilinio proceso įstatymo priėmimo klausimą. Be procesinių įstatymų sutvarkymo naujos teismų grandys negalės dirbti ir Konstitucijoje numatyta teismų sistema bus suformuota tik formaliai.

Taip pat nesuvokiama, kokių tikslų siekiama pakartotiniu Aukščiausiojo Teismo steigimu. Šis teismas kaip ir Apeliacinis bei apygardų teismai jau buvo įsteigti ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti 1992 m. spalio 29 d. įstatymu. Šis įstatymas nėra panaikintas. Naujo įstatymo priėmimas būtų juridinis nesusipratimas. Reikia tik įvykdyti jau priimtame įstatyme nustatytas sąlygas ir jis pradės galioti.

Mūsų nuomone, Aukščiausiasis Teismas turi būti reorganizuojamas suteikiant jam visiškai kitas, naują teismų sistemą atitinkančias funkcijas. Faktiškai įsteigus Apeliacinį teismą, jis būtų formuojamas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kurių dabartinis skaičius reorganizuotam Aukščiausiajam Teismui yra aiškiai per didelis. Aukščiausiojo Teismo teisėjai galėtų būti panaudojami ir faktiškai steigiant apygardų teismus, ypač formuojant šių teismų vadovybę. Tiek Apeliacinis teismas, tiek ir apygardų teismai vykdys labai svarbią, tačiau visai naują Apeliacinio teismo funkciją, kurios užuomazgos yra dabartiniame Aukščiausiajame Teisme, todėl panaudoti šio teismo teisėjų patirtį yra būtina.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę pasikeitė apie 2/3 Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties. Šiuo metu Aukščiausiajame Teisme dirba patyrę ir kompetentingi teisėjai, formuojantys teisminę praktiką, naujas teismo darbo tradicijas. Labai svarbu, kad itin atidžiai būtų saugoma ir nepažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata apie valstybės valdžios įgyvendinimo padalijimą.”

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad visas pastabas ir pasiūlymus, ar jos yra priimtinos ministrui, galima išsiaiškinti šiandien su pačiu ministru. O jeigu yra kokių nors nesutarimų, ir tos pastabos, pasiūlymai bus pateikti priėmimo stadijoje, dėl jų bus balsuojama, ir ten bus nuspręsta, ar jos tinkamos šiam įstatymui, ar ne. Taigi siūlau visiems Seimo nariams pritarti po antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nereikia balsuoti? Vis tiek mes šį įstatymą priiminėsim ne anksčiau, kol nebus priimtas pagrindinis, t.y. Teismų įstatymas. Prašom, dar gerbiamasis ministras.

J.PRAPIESTIS. Aš labai dėkoju Seimo nariams, kurie iš tikro nuoširdžiai rūpinasi efektyvesniu teismų darbu, išreiškia nuogąstavimus ir nerimą, kad galim neapgalvota reforma prarasti kvalifikuotus teisininkus. Todėl čia pateiktame projekte, kiek yra įmanoma, stengiamasi tai padaryti.

O nuraminant dėl Teisininkų draugijos pareiškime išsakytų minčių, tai kolizijos nebus, kadangi tame įstatymų sąraše, kurį Seimas naikina, priimdamas Teismų įstatymą ir atitinkamai šį įstatymą lydinčius naujus kitus įstatymus, ta kolizija dingsta. Be to, aš prisimenu, kai Valstybės ir teisės komitete buvo svarstomas Teismų įstatymo projektas ir pateiktieji projektai dėl šio įstatymo įgyvendinimo, tai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas ponas A.Valiulis sakė, kad įstatymu turi būti steigiami tik nauji teismai. Taigi aš visai pritariu, kad Aukščiausiasis Teismas pagal Teismų įstatymą, kurio funkcijos yra jau daug kartų svarstytos ir joms pritarta, iš esmės yra naujas teismas. Atitinkamai ir elgiamasi.

O dėl šio teismo teisėjų išsaugojimo, tai pačiame Teismų įstatyme ir kituose įstatymuose yra fiksuojama pakankamai daug galimybių panaudoti jų kvalifikaciją ir patirtį. Ir tikrai mes Lietuvoje neturime per daug teisininkų, tuo labiau teisėjų, kurių darbas reikalauja visapusiškos kvalifikacijos, pakankamai daug patirties, kad galėtume iš tikrųjų taip neapgalvotai atsisakyti Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Aš sakiau, kad vienas kitas tegul ir labai nepriimtinas, diskutuotinas sprendimas neturi būti pagrindu panaikinti šitą instituciją. Taigi mes tuose įstatymų projektuose ir stengiamės, kad to neįvyktų, ir dėkoju, kad jūs mus palaikote.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai, kaip supratau, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.

Teismų įstatymo projekto Nr.792(2) priėmimas (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Dabar, gerbiamieji kolegos, pagrindinis įstatymas, t.y. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Projekto Nr.792(3). Registruota gegužės 16 d. Tai yra trečiasis projektas. I skirsnio, 1 straipsnis. Prašom, ministre, dabar konkrečiai sakyti, kur buvo pastabos, alternatyvos ar kitokie dalykai.

J.PRAPIESTIS. Galiu pasakyti, kad alternatyvų Vyriausybės pateiktam Teismų įstatymo projektui negavome, nėra. Kiek yra gauta pastabų iš gerbiamųjų Seimo narių ar frakcijų, tai iš esmės iki 6 straipsnio... Jeigu aš gavau visas pastabas, iki 6 straipsnio jų nėra. Tačiau, jeigu galima, aš dėl pačių pagrindinių...

PIRMININKAS. Prašom. Taip, ir man atrodo, yra nuo 6 straipsnio, kur pataisas siūlo frakcijos, t.y. Socialdemokratų frakcijos vardu kolega V.Andriukaitis.

J.PRAPIESTIS. Taip, kadangi, kaip visada, Socialdemokratų frakcija labai kruopščiai analizuoja pateiktus, ypač jeigu tai yra Vyriausybės, įstatymų projektus, tai, matyt, irgi padedant teisininkams specialistams, yra labai vertingų, į teisinės sistemos reformos ateitį žiūrinčių pastabų, kurių tiesiog neįmanoma įvertinus nepriimti. Tai būtent tas skirsnis, kuris buvo, bet kurio praktiškai nebeliko po svarstymo komitete, po vienokių ar kitokių diskusijų, t.y. kur kalbama apie prokuratūrą. Todėl tam tikra prasme išanalizavus ir tas vykusios diskusijos mintis, dar išklausius būsimas Seimo nuotaikas, mes manome, kad tas skirsnis, kurio neliko pirmajame projekte, turėtų grįžti į įstatymo projektą, kuris jau bus priiminėjamas, tačiau, be abejo, po vienokių ar kitokių patikslinimų. Todėl pritardami idėjai, kad prokuroro vieta teisme ir teismų procesuose turėtų būti jau fiksuojama šitame įstatyme, mes pastabai iš esmės pritariame. Ir jau atėjus laikui, svarstant, priimant atskirus straipsnius, bus ta redakcija, kuri mums, manytume, būtų tinkama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pangoni, prašom nereplikuoti. Gerbiamieji kolegos, iš eilės. Dėl 1 straipsnio. Kadangi pastabų nėra, galima priimti? Ačiū.

2 straipsnis. Taip pat nebuvo pasiūlymų. Ačiū.

3 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija.   Pritarta.

4 straipsnis. Kompiuterį įjungsim, kai prieisim prie ginčijamų dalykų. Prašom. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesutiktumėt būti džentelmenu ir  4 straipsnio 1 punkto pačioje pabaigoje pridėti du žodžius? Yra “neteisėtų veiksmų”, o pridėti “arba neteisėtos neveikos”.

PIRMININKAS. Tai tas pat.

A.BALEŽENTIS. Ne, jokiu būdu ne tas pat. Jeigu pareigūnas privalo daryti pagal savo statusą, o nedaro ir iš to kyla nusikalstamos pasekmės. Neteisėtų veiksmų arba neteisėtos neveikos.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

J.PRAPIESTIS. Aš dabar ne visai tiksliai jaučiu, kurioje situacijoje esame. Kurį straipsnį? Atrodo, buvo pradėta nuo 2 ir stabtelta. Dabar 4, tai...

PIRMININKAS. Ne, ne, 1, 2, 3 priimti. 4 straipsnio pirmosios dalies pabaiga. 1 punkto pabaiga.

J.PRAPIESTIS. Nors ir prašo būti džentelmenu...

PIRMININKAS. Bet reikia laikytis tvarkos...

J.PRAPIESTIS. ... ne dama, bet vyras, vis tiek pabūsiu džentelmenu, ir aš tiksliai matau, kad čia formuluotė nėra visiškai tiksli, ir turėtų būti “neteisėtų veikų”. Teisinėje terminijoje “veika” apima ir aktyvius veiksmus, t.y. veiksmus ir neveikimą. Todėl tokia jungiančioji sąvoka “neteisėta veika”, manau, tiktų. Nors tai galbūt labiau artimesnė sąvoka Baudžiamajam kodeksui, tačiau, manau...

PIRMININKAS. Gerai, tai 4 su minimalia pataisa priimtas.

Dėl 5 nebuvo pastabų. Priimta.

Štai 6 jau su pasiūlymais. Prašom.

J.PRAPIESTIS. Pasiūlymų autoriai.

PIRMININKAS.Gerbiamasis A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau, mes siūlome tikslesnę šito straipsnio redakciją ir manome, kad reikėtų įrašyti ir nuosavybės neliečiamumo elementą. Todėl mūsų redakcija iš esmės sutampa su tuo, ką siūlo pranešėjas, tačiau dar yra įrašomi žodžiai nuosavybės neliečiamumui apsaugoti ir ten atitinkamai suredaguojama truputį sklandesnė kalba. Jeigu pranešėjas priimtų, aš manau, nebūtų jokių problemų.

J.PRAPIESTIS. Aš nelabai įsivaizduoju, koks gali būti posėdis, kur būtų tokia problema kaip nuosavybės neliečiamumas. Kokie tai gali būti pavyzdžiai, atvejai, kuriais remiantis turėtų būti tokia formuluotė? Tai, kas yra dabar, manyčiau, apima visus galimus variantus. Tačiau jeigu pastabas teikiantys dar gali pateikti daugiau pavyzdžių, tada, be abejo, reikia galvoti. Dabar aš nelabai įsivaizduoju tokią situaciją.

A.SAKALAS. Taip, aš galėčiau pasakyti. Per tokias bylas dažnai yra nagrinėjama ir turtinė žmogaus padėtis, ir įvairūs komerciniai dalykai. Nors čia parašyta - “komercinės paslaptys saugomos”, viskas gerai. Bet turtiniai dalykai... Žmogus yra priverstas pasakyti, kiek kokio turto jis turi, ką jis turi banke ir pan. Tai aš manau, kad vis dėlto tokia apsauga jam nepakenktų.

J.PRAPIESTIS. Kaip šita pozicija derinasi su dideliu triukšmu, kai buvo atmestas Pajamų deklaravimo įstatymas? Jeigu teisėtai turtas įgytas, tai kodėl bijoti vienokiu ar kitokiu būdu teisme apie tai sužinoti?..

PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau pritarti gerbiamojo A.Sakalo pasiūlymui, t.y. Socialdemokratų frakcijos pasiūlymui dėl to, kad iš tikrųjų, pavyzdžiui, nagrinėjama ištuokos byla ir yra dalijamas sutuoktinių turtas. Galbūt nėra visiškai malonu perpildytoje teismo salėje aiškinti apie tą turtą ir kaip jis turi būti padalytas. Būtų labiau užtikrinamos asmens teisės, jeigu tokiu pagrindu būtų įrašyta, kad taip pat gali nagrinėti uždarame posėdyje, o skelbti viešai. Taip pat, pavyzdžiui, palikimo byla. Susirenka įpėdiniai ir dalijasi testamentu ar įstatyminiu būdu palikimą. Na, galbūt ir nenorėtų jie tų visų niuansų. Čia ne dėl to, kad teisėtas ar neteisėtas turtas, bet tos dalybos sukelia tam tikrų problemų ir dėl to, kokį turtą pageidauja gauti, ir kokį gaus, ir kaip gauta, ir kokie buvo turtiniai santykiai tarp tėvų ir vaikų, galbūt susitarimai. Aš manyčiau, kad demokratijai neprieštarautų toks principas, kad argumentas nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje būtų ir tai, kad asmenys nenori pagarsinti savo turtinės padėties. Ir reketininkai taip pat neturėtų pagrindo pulti, smulkiai nežinotų, kur yra turtas.

PIRMININKAS. Ir reketininkų nuosavybė taip pat bus neliečiama. Taip išeitų. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Aš gerbiamajam prelegentui norėčiau pasakyti, kad tai visiškai derinasi su mūsų nuostatom. Pirmiausia mūsų nuostatos yra apie valdininkų pajamų deklaravimą, o čia kalbama apie visus piliečius. Tai viena.

Antra, ką jūs pasakėt, tai yra deklaravimas mokesčių inspektoriui. Aš mokesčių inspektoriui sutinku deklaruoti visas savo pajamas, bet aš nenorėčiau savo pajamų deklaruoti savo kaimynui, kuris sėdės, pavyzdžiui, salėje ir klausysis, ką aš turiu pasakyti. Tai yra skirtingi dalykai. Aš manau, kad iš tikrųjų racionaliau būtų, jeigu jūs priimtumėt šį mūsų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom, tamstos žodis, ir tada balsuosim ar nebalsuosim.

J.PRAPIESTIS. Aš vis dėlto norėčiau palikt tokią formuluotę, kokia yra. Mes negalim taip uždaryt teismo posėdžių. Mes kalbam apie viešumą, ir vienas iš principų, prieš kurį nebuvo kalbama, yra tas, kad vis dėlto posėdžiai būtų vieši, išskyrus tuos momentus, konkrečius, išvardytus, patikrintus praktikoje. Taip, kaip yra 6 straipsnio projekte. Todėl aš nenorėčiau, kad dar būtų kažkokia papildoma sąlyga, kad teismai būtų uždari. Tačiau galbūt dar palikim arba bent paprašykim konsultacijos. Kadangi čia yra Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas civilinėms byloms, tai būtent jo sfera, ir todėl, manyčiau, Seimui būtų visai neblogai minutę kitą paaukoti ir gauti kvalifikuotą atsakymą. Man bus daug lengviau. Aš, neturėdamas teisėjo praktikos, nenorėčiau ir kategoriškai atmest, ir taip negalvodamas priimt. Taigi nebus kitos tokios progos, kad ponas Valiulis būtų posėdyje, o dabar yra. Tai, jeigu galima, suteikim žodį, tada...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Valiuli, jeigu pageidaujat pasisakyt, prašom. Galimas ir kitas variantas - šitą straipsnį atidėt ir pasitart. Bet jeigu norit pasisakyt, prašom prie šoninio mikrofono.

J.PRAPIESTIS. Nuosavybės neliečiamumas gali būti pagrindas, kad teismo posėdis būtų uždaras. Aš nelabai suprantu, kas tai yra neliečiamumas šiuo atveju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Valiuli, aš perskaitysiu tai, ką siūlo socialdemokratai. “Teismo posėdis gali būti uždaras asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumui apsaugoti. Taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Tačiau šiuose posėdžiuose priimtų sprendimų, nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai.” Čia šita dalis sutampa ir su pagrindiniu tekstu. Jeigu gerbiamasis Valiulis pageidauja  pasisakyt, prašom. Prašom prie šoninio mikrofono. Jūsų balsas ir mintys turi likti stenogramoj.

A.VALIULIS. Šitai socialdemokratų pareikštai pastabai aš visiškai pritariu, kadangi be asmenų, dalyvaujančių byloje, negalima skelbti tokių duomenų, kurie liečia žmogaus asmeninį gyvenimą. Tokie klausimai, kurie bus susiję su žmogaus asmeniniu gyvenimu, o kaip tiktai šitos nuosavybės įsigijimas pareikalaus tokių duomenų, aš manau, gali būti nagrinėjami ir uždarame posėdyje. Žinoma, kiekvienu konkrečiu atveju bus sprendžiama, kokie bus iškeliami motyvai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Ar įtikino jus dabar?

J.PRAPIESTIS. Įtikino.

PIRMININKAS. Gerai. Tada 6 straipsnis su socialdemokratų pataisytu 2 punktu. Dėl 7 straipsnio nebuvo pastabų. Galim priimt? Ačiū. Minutėlę! Iki 15 straipsnio nebuvo pastabų, tai priimkim tai, ką galim priimt. 8 straipsnis. Pastabų nebuvo. 9 straipsnis. Taip pat pastabų nebuvo. Dėl 10 nebuvo, galim priimt. Dėl 11 nebuvo. Dėl 12 nebuvo. Dėl 13 nebuvo, galim priimt. Dėl 14 nebuvo. Būtų priimti du skirsniai.

J.PRAPIESTIS. Stop. Dėl 14.

PIRMININKAS. Dėl 14 palaukt?

J.PRAPIESTIS. Taip, čia buvo pastabų, tegul žodžiu pareikštų, galbūt nevisiškai pa-gal Statutą, tačiau buvo abejojama, ar vis dėlto Seimas nustatys teisėjų skaičių.

PIRMININKAS. Prašau. Palikim. Tada viskas. Priimta 13 straipsnių.

J.PRAPIESTIS. Mes visada galėsim įtikint, kad reikia tiek teisėjų, o tai laisvai galėtų padaryti Prezidentas, negaišintume Seimo tokiais klausimais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priimta 13 straipsnių. Nors ir negeras skaičius, bet tegul bus taip.

J.PRAPIESTIS. Geras, geras.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas baigtas. Dabar pagal darbotvarkę yra... (Balsai iš salės) Vardinio balsavimo nebus. Bet kadangi jūs man šitą malonumą priminėt, tai aš priverstas dar kai ką pasakyt.

Gerbiamieji kolegos, yra gautas, kaip ir garsiai pasakyta, 28 Seimo narių pasirašytas raštas. Pagal Statuto 164 straipsnį, kuris čia minimas, reikia penktadalio Seimo narių. Taigi prašom skaičiuot, kas yra penktadalis nuo 141 Seimo nario. Tai yra 29. Prašom, dar vienas pasirašykit, tada prasidės procedūros. 141 pagal Konstituciją. Tai yra konstitucinė norma, ir prašom jos netaisyt. Bet vis tiek balsuot dėl antrojo įstatymo negalim. Prašom dar vieno pasirašyt. Ačiū. Ir originalą prašom pasirašyt. Gerbiamasis Kubiliau, prašom priminti, kad pasirašytų ir originalą.

Pagal Konstituciją yra 141 ir visos dalys skaičiuojamos nuo 141. Ne taip, kaip Aukščiausiosios Tarybos laikais. Jeigu aš komentuoju neteisingai, prašom mano veiksmus nustatyta tvarka skųsti tam, kam priklauso.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto Nr.388(5) priėmimas (94.05.19)

4sesiją 32 posėdyje svarstyti klausimai

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo projektas. Priėmimo tęsinys. Pranešėjas A.Salamakinas. Toliau pirmininkaus kolega J.Bernatonis.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, kol ateis į tribūną pranešėjas, prašom registruotis.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima, kol pradėsite procedūrą, dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti ir pranešėjo, ir jūsų. Pranešėjo, kad teiktų perbalsavimui straipsnį, kuriame yra numatyta 30 ar 40% norma. Pagal procedūrą prašyčiau nuo žemesnės iki aukštesnės. O jeigu pranešėjas sutiktų pradėt nuo nulinio varianto ir aukščiau, tai būčiau jam nepaprastai dėkingas.

V.BOGUŠIS. Ar būtų galima?

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis dėl vedimo tvarkos.

V.BOGUŠIS. Aš taip pat Krikščionių demokratų frakcijos vardu prašau dėl 68 straipsnio pirmosios pastraipos dėl procentų perbalsuot, pradedant nuo nulinio varianto iki didžiausio. Ačiū.

PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 68 Sei-mo nariai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seime, aš vis dėlto prašyčiau, kad 68 straipsnis dar kartą būtų atidėtas ir šiandieną už jį nebūtų balsuojama. Antradienį bandysime išspręst.

PIRMININKAS. Siūlymas yra reglamentinis. Dėl 69 straipsnio.

A.SALAMAKINAS. Dėl 69 straipsnio alternatyvių siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Visakavičius.

M.VISAKAVIČIUS. Čia per klaidą. Aš netyčia pastūmiau popierius.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių? Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš siūlau atmest visą straipsnį.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių pasisakyt dėl balsavimo motyvų nėra? Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 69 straipsnis, prašom balsuot.

Už - 32, prieš - 7, susilaikė 9. 69 straipsnis priimtas.

Dėl 70 straipsnio prašom.

A.SALAMAKINAS. Dėl 70 taip pat nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių? Galim priimti bendru sutarimu? Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 70 straipsnio yra neaiškūs tokie klausimai, kurie iškils kiekvienoj apygardoj, galbūt kiekvienoj apylinkėj. Kas tvirtina stebėtojus? Taip pat nepasakyta, kad neturi teisės nepatvirtint pateiktų stebėtojų. Tie du dalykai turėtų atsispindėti ir tada galėtume balsuoti už. Priešingu atveju siūlau atidėt šitą straipsnį.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kolega, jūs sakote netiksliai. Stebėtojų tvirtinimas yra numatytas 13 straipsnyje, kurį aš galiu jums perskaityti. “Pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą registruoja stebėtojus”. Ir niekas jų negali atmest. Tiktai turi teisę įregistruot.

PIRMININKAS. Kolega, dėkoju jums už paaiškinimą. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra. Priimta.

Dėl 71 straipsnio prašom.

A.SALAMAKINAS. Dėl 71 straipsnio siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra. Priimta.

Dėl 72 straipsnio prašom.

A.SALAMAKINAS. Dėl 72 straipsnio yra gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymas. Jis siūlo pakeisti antrąją pastraipą kitaip. Siūlymas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo pripažinti rinkimus negaliojančiais arba neteisingų rinkimų rezultatų nustatymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Aš siūlyčiau nepritarti dėl šito siūlymo, o palikti taip, kaip yra mūsų redakcijoje. Skundus dėl pripažinimo negaliojančiais ne tik teismas gali pripažinti Vyriausiosios rinkimų komisijos. Bet mes čia formuluojam, kad šitą gali atlikti Aukščiausiasis Teismas, gali užprotestuot ir apylinkės rinkimų komisijos sprendimus, ir kt. O čia traktuojama, kad tik Vyriausiosios rinkimų komisijos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes atidėjom 68 straipsnio nagrinėji-mą, aš manyčiau, kad 72 ir 75 straipsnius taip pat reikėtų atidėti ir nenagrinėti, kadangi jie panašūs vienas į kitą. Nes, tarkim, “rinkimų pripažinimas negaliojančiais”, jį galima dar papildyt “arba neįvykusiais”. Tada galima numatyt mechanizmą dėl pakartotinių rinkimų, tačiau čia įtakoja tas barjeras. Jeigu, tarkim, Seimas nutars ir priims nulinį variantą dėl pakartotinių rinkimų, kadangi jie neįvyko, tai dėl neįvykusių tada bus nereikalinga. O kitu atveju mes pagal kiekvieną pastraipą turim balsuot atskirai. Aš visur siūlysiu, kad būtų numatytas mechanizmas dėl neįvykusių rinkimų pakartojimo. Ačiū. Todėl aš prašyčiau atidėt šituos du straipsnius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Taip. Aš norėčiau taip pat kreiptis į pranešėją, kad atidėtume mes šitą straipsnį. Mano motyvai būtų štai tokie. Mes priimam Teismų įstatymą, kur Aukščiausiojo Teismo funkcijos dar bus nustatytos. Ten pagal projektą tik kasacine tvarka jis prižiūri. Nenumatyta, kad jis ką nors svarstytų pirmąja instancija. Tai ar ne geriau būtų palaukti, suderinti, o kaip bus toliau, tada nuspręsti, koks teismas turėtų nagrinėti. Ar Aukščiausiasis, ar, tarkime, apygardos teismas, ar apeliacinis teismas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Alternatyvos autorius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šita frazė “skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais” ateina iš Seimo rinkimų įstatymo. Ji yra labai dviprasmiška, ir jau patys puikiai prisimenam, kokius skirtingus traktavimus ir aiškinimus ji sukeldavo Seimo rinkimų metu. Galima suprast šitą frazę labai paprastai. Galima skųstis Aukščiausiajam Teismui, kad rinkimus pripažintų negaliojančiais pats Aukščiausiasis Teismas, arba gali-ma skųstis dėl komisijos, pripažinusios rinkimus negaliojančiais, veiksmų. Štai jums du traktavimai, kurie jau buvo pasitaikę Seimo rinkimų metu. Aš dabar tų pavyzdžių nenoriu primint, mes puikiai atsimenam. Skuodo atveju ir Klaipėdos atveju, ir t.t. Aš norėjau parašyt, kad būtų aišku, kokie turi būti skundai, kuriuos nagrinės Aukščiausiasis Teismas. Kad būtų aiškiai apibrėžta, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija, o aš supratau taip, kad tik Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimus negaliojančiais. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija priima tokį sprendimą, tai tada galima kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą bandant užprotestuot tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. O ne taip, kad  dar galima kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą     ir prašyt, kad jis rinkimus pripažintų negaliojančiais. Kad būtų vienareikšmiškai suprantamas šitas straipsnis. Tai toks yra mano siūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 72 straipsnio trečiosios pastraipos kyla daug klausimų. Pirmiausia Aukščiausiojo Teismo funkcijos dabar neapibrėžtos arba, kitaip sakant, naujai apibrėžtos. Tai viena. Antra. Šitoj pastraipoj staiga iškrenta... Antrojoje pastraipoje yra pripažinimas negaliojančiais arba neteisingų rinkimų rezultato nustatymas, o trečiojoje pastraipoje iškrenta klausimas dėl neteisingų rinkimų rezultatų nustatymo. Šito nereikėtų išbraukt. Šitas turėtų likt ir pačioje paskutinėje instancijoje. Trečia problema yra ta, kad čia pasakyta - išnagrinėja per penkias dienas. Mes žinom, kad įstatyme šitas buvo ir anksčiau, tačiau šitie klausimai sprendžiami po pusės metų ir dar ilgiau, dėl to čia reikėtų pasakyti daug aiškiau - privalo išnagrinėti per penkias dienas. Kad tai būtų visiškai aišku. Dėl visų šitų trijų pastabų aš prašyčiau ir pranešėją, ir posėdžio pirmininką atidėti ir 72 straipsnio priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Jūs galit pasisakyti tik prieš siūlomą alternatyvą.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pats puikiai žinau, dėl ko galiu pasisakyti, o dėl ko negaliu.

PIRMININKAS. Malonu.

S.PEČELIŪNAS. Aš galiu dar kai ką ir pasiūlyti pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, čia buvo pasakyta daug argumentų. Dėl to, kad kai kurie straipsniai dar nėra priimti ir jeigu jie bus priimti vienaip ar kitaip, gali tekti ir šituos straipsnius taisyti arba kai kurių iš viso atsisakyti, nes jie bus nebereikalingi. Sakykim, rinkimų neįvykimas. Jeigu bus nulinis variantas, ateis bent vienas rinkėjas ir vis tiek rinkimai bus įvykę. Pastabos dėl, sakykim, antrosios ir trečiosios pastraipų... Teismas jau negali svarstyti neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo klausimo ir ieškininių pareiškimų teismui surašymo procedūros, kur mes turėjom tokių keistų dalykų, kai beveik vienodai surašyti ieškininiai pareiškimai, bet vienų atžvilgiu teismas elgiasi vienaip, kitų atžvilgiu elgiasi kitaip. Tai, ką ponas A.Kubilius ir sakė. Kad būtų labai aiški tvarka ir vienoda procedūra visiems. Nereikėtų mums paskui galvoti, kas ten bus dėl intencijų turinio. Aš vis dėlto prašyčiau gerbiamąjį pranešėją tiek dėl 72, tiek turbūt ir dėl 75, nes ten panašūs klausimai, straipsnių šiandien nebalsuoti. Suderinti tuos dalykus ir balsuoti iš eilės. Jeigu ten apsispręsim, čia tikrai kai kas turės keistis. Nes jeigu mes dabar juos nubalsuosim, vėl reikės grįžti prie jų, reikės balsuoti iš naujo. Tai gal balsuokim iš eilės, kad nereikėtų po kelis kartus spręsti to paties klausimo vis kitaip. Truputį juokingai patys sau atrodysim. Yra ta problema. Niekas nesiginčija, kad ji yra, niekas nesiginčija. Jeigu ten kitaip apsispręsim, čia turės keistis. Tai pirmiausia apsispręskim ten ir tada čia normaliai suredagavę balsuokim. Ar būtų ponui pranešėjui toks pasiūlymas priimtinas? Čia ne mano vieno. Čia daug kas siūlė, aš tik palaikau tą siūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau jau posėdžio pirmininkas paklaus pranešėjo. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų baigiamasis žodis šiuo klausimu, ir po to balsavimas.

S.PEČELIŪNAS. Arba nebalsavimas...

A.SALAMAKINAS. Gerai. Pirmiausia dėl gerbiamojo V.Bogušio siūlymo, jog gali atsitikt taip, kad teks rengt pakartotinius rinkimus, ir šitas straipsnis kažkuo neatitiks, tai yra pakartotinį balsavimą. Aš šitą ir norėjau pabrėžti. Nepainiokime dviejų sąvokų. Pakartotiniai rinkimai ir pakartotinis balsavimas. Šiame straipsnyje kalbama tik apie pakartotinius rinkimus, jeigu teismas pripažino juos negaliojančiais. Šitame straipsnyje visiškai nekalbama apie pakartotinį balsavimą. Apie pakartotinį balsavimą kalbama 75 straipsnio paskutinėje pastraipoje. Su tuo aš sutikčiau. Galbūt 75 straipsnį, visą straipsnį reikės atidėti, nes mes dar nenutarėme, kiek bus tų rinkėjų. Nulis ar iš viso darysim tuos pakartotinius rinkimus. Jeigu nutarsim taip, kad užtenka, jei vienas rinkėjas ateina ir išrenka tą tarybą, tada, aišku, nereikės visai šito pakartotinio balsavimo. Bet šitame straipsnyje dėl to nekalbama. Čia jeigu tik teismas pripažino rinkimus negaliojančiais. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau priimti šitą straipsnį tokį, koks jis yra. Gerbiamasis A.Sakalas sako, nėra nutarta, kas vis dėlto gali - Aukščiausiasis Teismas ar apylinkės. Vis dėlto aš manyčiau, kad Seimo rinkimų įstatymus turi spręsti tik Aukščiausiasis Teismas. Jokie   apylinkių, jokie kiti. Tai yra, mano manymu, svarbus įstatymas ir tik Aukščiausiasis Teismas gali atlikti šitą funkciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už 72 straipsnį, prašom balsuoti.

A.BALEŽENTIS. Dėl trečiosios pastraipos. Ten, kur iškrito “neteisingų rinkimų rezultatų nustatymas”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš atšaukiu balsavimą.

A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nereagavot dar dėl trečiosios pastraipos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos reikia kreiptis į posėdžio pirmininką. Jūs tai puikiai žinot.

A.BALEŽENTIS. Taip. Aš ir kreipiuosi, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėjas praleido tą pastabą dėl straipsnio trečiosios pastraipos, kur buvo sakoma, kaip ir antrojoj pastraipoj, kad trečiojoj pastraipoj turi išlikt taip pat ir klausimas dėl neteisingų rinkimų rezultatų nustatymo. Kad Aukščiausiasis Teismas taip pat priimtų galutinį sprendimą. Antrojoj ir trečiojoj pastraipoj turėtų sutapt objektai. Dėl pripažinimo negaliojančiais ir dėl neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Dabar teiksim balsavimui tik tuos siūlymus, kurie buvo parengti Statuto nustatyta tvarka, t.y. teikiu gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą. Kas palaiko gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus alternatyvų siūlymą, paspaus mygtuką “už”, kas nepalaiko, kaip ir pranešėjas, gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymo, paspaus mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas.

Už - 21, prieš - 30, susilaikė 3. Taigi gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymui nepritarta.

Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, netrukdykit pranešėjui. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, galit pasisakyti dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų.

S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal ne visai aiškiai ponas A.Baležentis suformulavo, bet klausimas yra principinis. Ar tai yra redakcinė klaida, skirtumai tarp antrosios ir trečiosios pastraipos, ar toks yra sumanymas, kai vienu atveju į Aukščiausiąjį Teismą galima kreiptis išsiaiškinti du klausimus, kitu atveju - tik vieną. Kur ta riba? Aš manau, kad tai yra redakcinė klaida. Turėtų trečiojoje pastraipoje likti galimybė kreiptis į Teismą dėl dviejų klausimų: dėl pripažinimo rinkimų negaliojančiais ir dėl neteisingo rinkimų rezultato nustatymo. Taip kaip ir antrojoje pastraipoje. Jeigu pranešėjas patikslins, kad tai tikrai yra korektūros klaida, tai tada viskas aišku. Jeigu pasakys, kad taip jis mano, kaip parašyta, čia, kur turi būti, atsiprašau, mes galime balsuoti tik prieš, nes atsiranda galimybė visokioms machinacijoms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt sutinkate, kad tai yra redakcinė...

A.SALAMAKINAS. Taip. Aš labai atsipra-šau pono A.Baleženčio, kad aš iš karto nesupratau, ką jis siūlo. Vis dėlto iš tiesų čia reikia papildyti, kad būtų kaip antrojoj pastraipoj, taip ir trečiojoj, kad atitiktų viena kitą.

PIRMININKAS. Pasirodo, kad Seimo narys A.Baležentis iš tiesų protingai siūlė. Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė dėl vedimo tvarkos.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu kreiptis! Jūs suprantate, kad dabar Aukščiausiasis Teismas pirmąja instancija nenagrinės bylų. Mums iš karto reikėtų apsispręsti, ar mes rinkimų ginčus perduodame spręsti Aukščiausiajam Teismui. Man atrodo, kad galime įrašyti, kad įstatymo nustatyta tvarka, nes mums dar neaišku, kokie teismai: ar Apeliacinis, ar apygardų. Nes pirmosios instancijos funkcijos nenumatytos Aukščiausiajam Teismui. Gal - “įstatymo nustatyta tvarka”. Kaip bus tuo metu, jeigu reikalas iškils išspręsti, taip ir išnagrinės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši norma yra visuose mūsų rinkimų įstatymuose. Ir jeigu bus kitaip, tuomet reikės keisti visus rinkimų įstatymus. Aš nematau didelės problemos, juo labiau kad neaišku, ar pirmiau bus priimtas Teismų įstatymas, ar pirmiau įvyks savivaldos rinkimai. Dėl viso straipsnio gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Vienas už, vienas prieš gali pasisakyti dėl straipsnio.

A.BALEŽENTIS. Mano pasiūlymas priimtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs pasisakote už šį straipsnį, taip?

A.BALEŽENTIS. Aš dabar atšaukiu savo pasisakymą. Perleidžiu kitam.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Seimo narys A.Baležentis perleido jums savo pasisakymą.

R.J.DAGYS. Labai ačiū. Aš manau, jeigu dabar paredagavom taip, kaip yra, tai, man atrodo, reikėtų balsuoti dėl šito straipsnio už. Tik aš norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad jis neklaidintų Seimo narių, kai jie balsuoja, nes buvo pasakyta frazė, kad pranešėjas pasisakė prieš. Pranešėjas tuo klausimu nekalbėjo! Ir labai norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną dalyką, kad vis dėlto ne Seimo Pirmininko pavaduotojo kompetencija yra vertinti Seimo narių protą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkui. Kadangi čia vienas pataisymas, t.y. antrosios ir trečiosios dalies suredagavimas, priimtas, aš manau, kad šitą straipsnį galima priimti. Tačiau apgailestauju, kad pono A.Kubiliaus siūlymai nepriimti. Ir aš manyčiau, jeigu ponas pranešėjas sutiktų, kad mes prie šito straipsnio dar galėtume sugrįžti... Vis dėlto šitos procedūros detalizavimas, detalus kreipimasis, konkretumas iš tiesų yra reikalingas. Nes, kad ir kaip būtų, rinkimai yra labai svarbūs. Man atrodo, jeigu mes pasižiūrėsime, koks paskui bus procentas, praeinamasis rinkėjų slenkstis ir pan., gal tikrai reikėtų šią antrąją dalį detalizuoti, kad visiems būtų aišku, kas ir dėl ko gali kreiptis ir kokius prašymus pateikti. Su kokiu konkrečiu turiniu... Manau, kad tai tikrai nepakenktų įstatymo nei raidei, nei dvasiai. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas Seimo narys pasisakė už šį straipsnį, vienas - prieš. Gerbiamasis pranešėjas, ir teiksiu balsuoti.

A.SALAMAKINAS. Atvirai pasakius, nelabai suprantu, ką gerbiamojo A.Kubiliaus  šitas... ir keičia. Jūs įsiskaitykite. Juk mūsų viskas aiškiai suformuluota, kad “skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais...” ir t.t. O čia, vadinasi, pradžia - “skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo”. Na, taigi Vyriausioji rinkimų komisija ir įeina į šituos visus, kuriuos gali apskųsti: politinės partijos, kaip čia numato, keliančios organizacijos...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 72 straipsnis, paspaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”, kas neturi nuomonės, tas susilaiko.

Už - 36 Seimo nariai, prieš - 16, susilaikė 3. Taigi 72 straipsnis priimtas su redakcine pastaba.

Dėl 73 straipsnio.

A.SALAMAKINAS. Dėl 73 straipsnio yra pono A.Kubiliaus siūlymas jį papildyti nauja pastraipa, kuri skamba taip: “Per septynias dienas po galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios vietų savivaldybės taryboje, vietinių skyrių aukščiausiasis organas turi pateikti apygardos rinkimų komisijai sąrašus savivaldybių tarybų narių, atstovaujančių šiai partijai”. Atvirai pasakius, aš nesuprantu, kas čia yra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai suprantu, yra siūlymas papildyti 73l straipsniu?

A.SALAMAKINAS. Taip, aš šitai suprantu, bet aš nesuprantu siūlymo esmės.

PIRMININKAS. Mes dabar svarstome 73 straipsnį, o po to svarstysime pasiūlymą dėl kito straipsnio. Dėl 73 straipsnio. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl 73?..

A.KUBILIUS. Ne.

PIRMININKAS. Kas norėtų pasisakyti dėl 73? Prieštaraujančių nėra. Priimta ben-dru sutarimu. Prašom dabar dėl gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymo dėl 73l straipsnio.

A.SALAMAKINAS. Aš viską pasakiau, daugiau nežinau, ką pridėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, pridėkite.

A.KUBILIUS. Aš labai apgailestauju, kad pranešėjas vis nesupranta ir nesupranta. Aš nežinau, kaip man pasimokyti iš šio posėdžio pirmininko įgyti tokią įtikinamą kalbėjimo manierą, kaip jis kalba? Aš tikrai drįsčiau kreiptis į Seimą prašydamas suvokti, kad šis įstatymas, kurį Seimo dauguma bando priimti, yra Seimo daugumos “gulbės giesmė”. Ir iš tikrųjų šitas įstatymas jokių rinkimų nenumato. Aš manau, kad jis net prieštarauja Konstitucijai. Bet tam, kad šitie dalykai būtų iki galo aiškūs, aš paskutinį kartą siūlau grįžti prie mano tiesiog, kaip ponas posėdžio pirmininkas pasakė, naujų politologijos išradimų ir iš tikrųjų palikti žmonėms balsuoti tiktai už partijų pavadinimus, apie tai, ką mes šiandien kalbėjome. Kad toks įstatymas leistų partijoms labai smarkiai sustiprėti, o tai būtų tikrasis demokratijos suklestėjimas Lietuvoje, o po to partijos pačios atsirinks tuos žmones, kuriuos jos nori matyti kaip atstovus. Taip, čia sutaupom daug pinigų, daug popieriaus ir t.t., žmonėms viskas aišku, priklijuojam prie kiekvieno biuletenį, prie partijos pavadinimo - partijos vadų nuotraukas. Jūs - A.Šleževičiaus, mes - V.Landsbergio. Žmonės viską gerai supras, už ką reikia balsuoti. (Balsai salėje) Dar sykį leiskim žmonėms iš tikrųjų pajusti tikrąjį demokratijos patosą Lietuvos Respublikoje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipiu dėmesį, kad gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius iš tiesų neprisimena, kas ir ką kalbėjo. Apie naujus politologijos atradimus kalbėjo mano gerbiamasis kolega iš tos frakcijos, kuriai aš priklausau. Aš tik kalbėjau apie tai, kad gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius šiam įstatymo projektui teikė humoristinius siūlymus. Šiandien dar kartą įsitikinom, jog turi labai išlavintą humoro jausmą. (Triukšmas salėje)

Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes šiuo atveju, kadangi jau vieną kartą balsavome dėl panašaus siūlymo, todėl apie tai neturėtume kalbėti. Aš tik norėčiau priminti, kad ir daugiau buvo sugiedota “gulbės giesmių” šituose rūmuose. Ir Aukščiausiosios Tarybos kai kurie įstatymai irgi buvo priimti taip. O dabar mes (...) tas pasekmes. Šiuo atveju, aš manau, neturėtume išradinėti dviračio, o turėtume kalbėti apie esmę. O toks siauras gerbiamojo A.Kubiliaus demokratijos supratimas mane stebina.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už 73l straipsnį, vienas pasisakė prieš, vienas padėkojo. Teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų papildytas gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlomu 73l straipsniu, paspaus mygtuką “už”. Kas prieš gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą - “prieš”. Kas nežino, kaip balsuoti, tas susilaikys. Balsavimas pradėtas.

Už - 18 Seimo narių, prieš - 30, susilaikė 6. Taigi 73l straipsnis nepriimtas.

Prašom dėl 74 straipsnio.

A.SALAMAKINAS. Dėl 74 straipsnio siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių? Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

Dėl 75 straipsnio. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Dėl 75 straipsnio yra gerbiamojo V.Petrausko siūlymas, kuris skamba taip: “Neįvykus rinkimams nauji tarybos rinkimai rengiami ne vėliau kaip po keturių mėnesių Lietuvos Respublikos Seimo paskirtu laiku”. Aš vis dėlto prašyčiau pritardamas kolegai V.Bogušiui, kad vis dėlto... Čia visą esmę sudaro šitas paskutinis sakinys “neįvykus rinkimams...” Šitą straipsnį galbūt iš tiesų atidėkime, kadangi mes nežinome, kiek turi ateiti, ar bus tie pakartotiniai rinkimai, ar nebus. Siūlyčiau atidėti.

PIRMININKAS. Prašom dėl 76 straipsnio.

A.SALAMAKINAS. Dėl 76 straipsnio alternatyvių siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Man atrodo, kad būtų labai neblogai kokiame nors straipsny parašyti: premijų už neįvykusius rinkimus neskirti. Kai buvo skirta premija...

PIRMININKAS. Prašom pasiūlymą pateik-ti raštu. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau iš 76 straipsnio antrąją pastraipą vis dėlto išbraukti. Ir palikime tai, kaip ir visą laiką yra sena tradicija spręsti Vyriausiajai rinkimų komisijai pagal atitinkamą formulę. Ir nereikia daryti čia jokio protekcionizmo ar dar ko nors, kad partija, kuri laimėjo, ji neturi tiek kandidatų, ji ima ir atiduoda savo tą likutį kitai draugiškai partijai. Na, nesitikėkime, aš suprantu, kad LDDP frakcijai balotiruojantis į Seimą pritrūko žmonių, daugiau gavo, na, ką padarysi. Tikėkimės, kad šito nebus. Man atrodo, teisiškai ir moraliai kur kas gražiau, jei tai liks Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija, o ne kažkokios partinės konjunktūros ar grupės draugų interesas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs galite pasisakyti tik už visą šį straipsnį.

A.KUBILIUS. Aš taip ir padarysiu. Mielieji ponai Seimo nariai, varykim į absurdą ir balsuokime už tai, ką pasakė ponas V.Bogušis, už tą pastraipą. Tikrai ją reikia palikti! Iš tikrųjų kokiu būdu gali atsirasti kandidatų, t.y. savivaldybės deputatų, už kuriuos niekas nebalsavo? Jeigu mes norime turėti tokį absurdą, kad atsirastų deputatai iš kandidatų sąrašo, už kurį, pavyzdžiui, niekas nebalsavo, tai balsuokime už šitą pastraipą. Aš labai apgailestauju, kad man jos tiesiog prasprūdo pro akis, bet taip kartojasi ir 68 straipsny, dėl kurio mes nebalsavome iki galo. Ten yra mano pataisa, kad šitą pastraipą reikia išbraukti. Taip kad aš pasisakau iš tikrųjų, darykime šitą įstatymą visiškai absurdišką ir balsuokime už šitą nepakeistą straipsnį ir neišbrauktą šitą pastraipą.

PIRMININKAS. Ir gerbiamasis Seimo narys A.Gricius, kadangi labai seniai kalbėjo.

A.GRICIUS. Ačiū. Aš gal siūlyčiau pranešėjui, jeigu tikrai yra tokių neaiškumų, gal taip pat būtų galima atidėti tą straipsnį iki galutinio jo suredagavimo, kada mes tuos procentus apsvarstysime? Tą straipsnį atidėkime, nieko baisaus, jeigu mes jį... (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai trumpai, tik vieną redakcinį dalyką. Tokių dalykų tikrai nepalikite, nes jau atsirado ne “tarybos nariai”, bet “tarybos narai”.

PIRMININKAS. Būna ir narų! Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Ar atidedam, ar balsuojam šiandien?

A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau tiktai pasakyti, iš tiesų aš įsitikinęs, kad bent šitos pastraipos taikyti nereikės gyvenime. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad kiekviena partija gali iškelti kandidatų tiek, koks yra mandatų skaičius ir plius 5, todėl jau sąrašo tikrai užteks. Antras dalykas, jeigu varžys pinigai (kaip Seimo rinkimuose), kad nesukaupiami pinigai... Mūsų Rinkimų įstatyme numatyta taip, kad nesvarbu, ar bus 5 kandidatai įrašyti partijų sąraše, ar 55. Suma sumokama ta pati. Todėl šitai iškrenta. Na, o jeigu taip pasakyčiau, kuriuo atveju šita pastraipa gali būti taikoma, tik jeigu, sakysime, kurią nors partiją užpuolė maras arba AIDS, kada visi išmirė ir nebėra kam atstovauti. Bet kadangi seksualinėms mažumoms kandidatuoti neleidžiama, todėl manau, kad ir šitai atkrenta. Vis dėlto sakyčiau, kad ją reikia palikti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis dėl vedimo tvarkos.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis prelegente, jūs vis dėlto pats pasakėte, kad šita pastraipa neveiks. Ir štai kodėl. Aš dar kartą jums sakau, kad ji tikrai neveiks. Tarkime, mes  esame nutarę, kad į Vilniaus miestą bus 51 narys, taip?

A.SALAMAKINAS. Taip.

V.BOGUŠIS. Plius 5 - rezervinis atvejis. Tai visiškai nereikalinga. Vadinasi, bet kokiu atveju (per 5) rezervą mes visą laiką užpildome. Ir šitas niekutis, atleiskite, aš taip pavadinsiu, tikrai nereikalingas, nes jūs pats pasakėte, kad jis neveiks. Na, nereikalingas. Atiduokime Vyriausiajai rinkimų komisijai, darykime teisėtai, neskleiskime kažkokio nihilizmo ir t.t. Aš tikrai siūlyčiau atidėti. Ar jums sunku šiandieną jį suredaguoti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos, ir po to pranešėjas.

V.JARMOLENKA. Taip, dėl vedimo tvarkos. Dėl to, kad visko būna Lietuvoje. Ir netgi buvusi komunistų partija atsiranda nauju pavadinimu ir po to laimi rinkimus! Visko būna Lietuvoj. Ir dar bus, kaip sako ponas J.Pangonis, kuris ketvirtą kartą keičia savo partiją. Suprantate, sąrašus pakeisti nieko sunkaus nėra. Jeigu mes galime balsuoti ir įtraukti paskui į sąrašus tą partiją, kuri iš viso slenksčio neįveikė, na, sakysim, neįveikė, tai mes dabar ją ir įrašysim, ir ji gaus ... Aš siūlau antrą preambulę. Jūs premiją skyrėte už tai, kad rinkimai neįvyko, tai dabar, supranti, siūlau dar - Lietuvoje visko gali būti! Ir jūs turite pranešėją įspėti dėl to, kad jis tik maro linki toms partijoms, kurios gali neturėti savo narių. Gali būti toks nutarimas, Seimo nutarimas, pone Bernatoni, pagal jūsų procedūrą, mes galime priimti bet kokį nutarimą, kad partija gali būti be narių iš viso. Sėkmės jums!

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesiūlyčiau jums skaičiuoti pavadinimų, kadangi aš tuomet irgi pradėsiu skaičiuoti: Sąjūdis, KUDLA, SUDLA, Tėvynės Santara, Tėvynės sąjunga ir t.t. Taip kad neskaičiuokime, kiek kartų keitėsi pavadinimai! Prašom, pranešėjau.

A.SALAMAKINAS. Gerai, gerbiamasis V.Bogušis mane įtikino, kad atidėtume kitam kartui, dar pasvarstysime.

PIRMININKAS. Geriau būtų iš karto atidėti, o ne po įtikinėjimų, tai nesugaištu- me laiko.

Dėl 77 straipsnio.

A.SALAMAKINAS. Dėl 77 straipsnio yra gerbiamojo A.Kubiliaus ir gerbiamojo P.Papovo siūlymai. Gerbiamasis A.Kubilius siūlo išbraukti visą trečiąją pastraipą, o gerbiamasis P.Papovas siūlo ją perredaguoti. Jis siūlo, kad vis dėlto partijos gali atšaukti savo narius. Aš norėčiau išklausyti abiejų siūlymų autorius, aš paskui pasakysiu savo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Na, aš norėčiau pranešėjui paaiškinti paprastą dalyką, kad išrinktas savivaldybės deputatas atstovauja jau nebe partijai, nepaisant to, kad jis atėjo pagal partijos sąrašą arba dar pagal ką nors. Jis atstovauja rinkėjams. Ir tik rinkėjai kitų rinkimų metu gali pakeisti savo nuostatą, t.y. išrinkti kitus deputatus. Aš galiu pasakyti labai dideles abejones. Mano manymu, šitas įstatymas iš viso nieko bendra neturi su rinkimais ir su Konstitucija. Ypač su Konstitucija, kur parašyta, kad savivaldybių deputatus renka žmonės, o ne partija. Bet tai kitas dalykas, bet šitą teigia ir pastraipa. Dabar kalbėkime apie pastraipą. Tai štai aš dar kartą kartoju: pagal Konstituciją tik rinkėjai turi teisę spręsti, ar atitinka deputatas savo mandatą, ar ne. Antra. Tai, kas čia numatyta, kad patys savivaldybių deputatai priima sprendimą išmesti iš deputatų savo kolegą, tai yra visiškas... Aš net nežinau... Tai elementari matematika turėtų įtikinti, kad šitą dalyką yra neįmanoma palikti. Jūs patys pagalvoki- te - 4% barjeras. Savivaldybė numato 25 deputatus.

A.SALAMAKINAS. Iki 51 deputato.

A.KUBILIUS. Na, gerai, bet yra ...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau...

A.KUBILIUS. Yra galima, kad kuri nors partija turės vieną deputatą. Tai kas dabar? Keturi penktadaliai tų deputatų nutars, kad reikia tą deputatą išmesti iš savivaldybės? Ar bus skirstomi deputatai pagal tai, kiek jų atėjo į savivaldybę? Tas, kuris atėjo tiktai vienas nuo partijos, jis neišmetamas, iš tų, kurių atėjo 10, išmetamas ir t.t.

Aš siūlau šitą pastraipą išmesti, kadangi tai visų pirma dėl matematikos labai blogai šitoje vietoje. Antra. Tai yra iš principo prieš Konstituciją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pateikiau alternatyvą todėl, kad man buvo nepriimtina projekte suformuluota nuostata. Tačiau diskutuotinas, žinoma, yra ir pono A.Kubiliaus pasiūlymas visiškai atsisakyti. Tačiau kadangi mes pasirinkome proporcinę rinkimų sistemą, o proporcinėje rinkimų sistemoje dalyvauja partijos ir renka rinkėjai pagal pateiktus sąrašus. O tame sąraše yra netgi su rezervu žmonių skaičius, taigi rinkėjai balsuoja už visą sąrašą. Todėl partija nustato, kokia tvarka sąraše turi būti jos kandidatai, todėl visus dalykus - ir partijos sąrašą, ir eilės tvarką... Su tuo susijęs ir sąrašo pakeitimas. Todėl tik partija galėtų keisti to sąrašo struktūrą ir konkrečiai jau išrinktus, patekusius į tą sąrašą po rinkimų tarybų deputatus. Todėl aš manau, kad dėl mano pataisos galėtų būti diskutuojama ir balsuojama.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. O po to dėl balsavimo motyvų.

A.SALAMAKINAS. Aš nesutikčiau su ponu A.Kubilium, kad čia kažkas blogai su matematika. Čia tie skaičiai įrašyti tiktai tam, kad tiktai 5 turėdami savo vietas gali vieną saviškį pašalinti. Gerbiamojo P.Papovo sistema - “aš tave pagimdžiau, aš tave ir užmušiu”. Vadinasi, partija tave skyrė, tai tave gali ir atšaukti. Ji irgi nelabai tinkama, todėl aš siūlyčiau gerbiamiesiems kolegoms pritarti pono A.Kubiliaus siūlymui ir šitą pastraipą išbraukti. (Balsai iš salės) Teisingai man priminė gerbiamasis kolega. Galima perkelti į tarybos nario statutą, kaip juos atšaukinėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim priimti bendru susitarimu 3 pastraipas, ar reikės balsuoti? (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, nesinervinkit, nusiraminkit, viskas vyksta pagal Reglamentą. Pirmiausia aš turiu išsiaiškinti, ar apskritai balsuosim, o tik po to kalbėsim dėl balsavimo motyvų. (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių dėl to, kad būtų 3 pastraipa iš šio straipsnio išbraukta? Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis. Jūs prieštaraujate, kad būtų išbraukta?

V.BOGUŠIS. Ne, ne, aš tikrai labai džiaugiuosi, nes šita trečioji pastraipa išties išpuola iš konteksto, nes jeigu dėl jos diskutuos, tai aš turiu savo nuomonę. Man jinai nepriimtina, bet ji vienintelėje vietoje galėtų būti. Deputato statuso įstatyme. Seimui tikrai ne. O apie 77 ar aš galėčiau dar pasisakyti truputį? Pora detalių.

PIRMININKAS. Vėliau, kai balsuosime dėl viso straipsnio.

Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Jūs galite pasisakyti dabar tiktai prieš išbraukimą.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kad gerbiama-   sis posėdžio pirmininkas kiekvieną kartą  man kaip visiškai nieko nežinančiam primena, ką aš galiu ir ko aš negaliu. Aš puikiai pats šitą žinau. Nereikia man kiekvieną sykį replikuoti.

O dabar apie esmę. Buvo du siūlymai, kurie tam tikru būdu vienas kitą papildė, bet niekas nekalbėjo apie dar vieną galimybę, jeigu bus išrinktas, pasirinkus tuos visus procentus, nuo partijos vienas atstovas, tuomet šitas modelis netinka. Nes jis taip pat gali nuspręsti, ar jam būti, ar nebūti. (Balsas iš salės)

A.SALAMAKINAS. Tai jau išbraukėm...

S.PEČELIŪNAS. Tai aš manyčiau, kad tai... Jeigu tą pastraipą išbraukiam, tai išbraukiam... Čia nėra ginčo, bet jeigu, kaip siūlė ponas V.Bogušis, įrašytume į Deputato statuso įstatymą, tei ten reikėtų aptarti ir dar vieną variantą. Jeigu jis yra vienas prieš vieną, kad tuomet partijos taryba, valdyba ar kitas aukštesnis organas galėtų spręsti, ar jis atitinka, ar ne. Nes pats už save spręsti jis tokioje situacijoje negali. Tai aš pritarčiau gerbiamojo pranešėjo nuomonei, kad galbūt šitą pastraipą dabar išbraukime, bet svarstydami kitą įstatymą, kurį ponas V.Bogušis minėjo, neužmirškime visų slidžių vietų, kai matematika veikia truputį kitaip negu logika. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, man labai sunku pasakyti, ar reikia visiškai pastraipą išbraukti, nes aš norėjau paremti gerbiamojo P.Papovo siūlymą. Ir jeigu šitas visiškai dingsta, tai tada tokiu atveju aš nežinau, kaip mes galėtume, kur jį įtrauktume į šitą įstatymą. Pirmiausia norėčiau pasakyti tai, kad tai nėra... Jeigu mes priėmėme logišką kandidato kėlimo mechanizmą. Gerbiamajam A.Kubiliui pasakysiu, kad tokia kandidatų kėlimo procedūra JAV yra partijų kai kuriose apygardose vykdoma. Čia nėra joks išradimas, čia mes seksime jums labai mielos šalies pavyzdžiu. Jeigu mes perkeliam šitą procedūrą būtent į šitą, tai mes turėtume suteikti teisę ir atitinkamai koreguoti sąrašą. Jeigu mes taikome reitingo elementą. Jeigu mes taikome reitingo elementus, dėl kurių mes grįšime, tai tada P.Papovo pasiūlymas tampa nelogiškas, nepriimtinas, kadangi to reitingo sudarymo tvarkoje atsiranda rinkėjų elementas. Tai aš siūlyčiau pranešėjui, kad mes galutinai balsuotume dėl šitos pastraipos tada, kai apsispręsime dėl Demokratų partijos pasiūlymo. Jeigu reitingo elementui nebus pritarta, tada norėčiau, kad mes pritartume gerbiamojo P.Papovo siūlymui. O jeigu bus priimta, tada mes turėtume gerbiamojo P.Papovo pasiūlymo atsisakyti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū. Nenorėčiau sutikti su pono R.Dagio pasisakymu, kad žmonės nematys, už ką balsuoja, o tiktai reitinginis elementas duoda šitą teisę. Ir dabar bus pateikti sąrašai, žmonės matys, už ką balsuos. Todėl vis dėlto šita pastraipa neturėtų čia būti.

PIRMININKAS. Jūsų manymu, tai nėra susiję su reitingine sistema?

A.SALAMAKINAS. Ne, jokiu būdu...

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš formuluoju klausimą balsavimui.

S.PEČELIŪNAS. Ar galima prieš jūsų formulavimą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Aš sutikčiau su tuo, ką sakė gerbiamasis pranešėjas. Atidėkim trečiąją pastraipą, balsuokime už straipsnį be trečiosios pastraipos. Bet jeigu iškils klausimų svarstant reitinginius dalykus, neužmirškime, kad tokių siūlymų buvo ir P.Papovo, ir kitų, bet ir kaip mes susitarėm. Visus ginčytinus dalykus sudedame į stalčių, o jeigu bus reikalas, mes juos vėl ištrauksime ir apie juos pakalbėsime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš pritariu pono R.Dagio pasiūlymui atidėti šį straipsnį ir nesutinku su pranešėju, kad reitinginis elementas neturi įtakos. Taip, sąrašas bus pateikiamas visas. Sakykim, 21 turi būti išrinktas, ir dar 4 ar 5 - 25. Visas sąrašas ir bus pateiktas rinkėjams. Jei balsuos už visą sąrašą, nebūtinai už pirmuosius 3 ar už kitus. Jie balsuos už visą 25 sąrašą. Kai balsuoja už visą rinkėjų sąrašą, partija gali ir... Bet patekti pagal mažesnį kiekį žmonių, priklausomai nuo surinkto procento... Vis dėlto partija turėtų teisę koreguoti žmones. Ir aš siūlau atidėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo nary, kalbėkit, visi girdi.

A.KUBILIUS. Ačiū. Aš norėčiau, kad visi prisimintų Konstitucinio teismo išvadas dėl frakcijų registravimo, ir prisimintų, kas yra imperatyvinis ir laisvas deputatų mandatas. Jeigu norim, tai tada turim spręsti, kas tai yra savivaldybės deputatai ir koks yra jų mandatas. Jeigu laisvas mandatas, tai tada visi - ir P.Papovo, ir šitame projekte pateikti variantai nieko bendra neturi. Jeigu yra imperatyvinis mandatas, tada tvarka. Gali partijos spręsti dėl savo deputatų ką nori.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui, kad jis priminė savo vienintelę pergalę Konstituciniame teisme. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.

A.SALAMAKINAS. Aš, gerbiamieji kolegos, supratau, kad prasideda ne diskusija, o pašnekesys. Juk buvo pasakyta, kad šita nuostata bus įrašyta į tarybos nario statusą. Įstatymas paruoštas ir bus pateiktas. Todėl aš sutinku jį išbraukti, o jūs diskutuojate 10 min. ir nežinau vardan ko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, todėl suformuluosiu, kaip bus teikiamas šis klausimas balsavimui.

Man regis, yra trys alternatyvūs siūlymai. Vienas, kad būtų ši pastraipa apskritai išbraukta iš šio straipsnio, kitas, kad pastraipa būtų tokia, kokia yra pateikta projekte, ir trečiasis yra gerbiamojo Seimo nario P.Papovo alternatyvus siūlymas. Todėl manyčiau, kad  šį kartą teisingai suporuosiu ir nebus prieštaraujančių, jeigu pateiksiu visų pirma balsavimui alternatyviai pasirinkti, ar reikalinga trečioji pastraipa, ar ne. O jeigu nuspręsim, kad reikalinga trečioji pastraipa, tai tuomet balsuosime, kokia ji turėtų būti. Ar sutinkate su tokiu pasiūlymu?

Taigi teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad 77 straipsnyje trečioji pastraipa būtų arba tokia, kokia projekte, arba tokia, kokią siūlo gerbiamasis Seimo narys P.Papovas, paspaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad būtų ši pastraipa išbraukta iš 77 straipsnio, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavo 10, prieš - 32, susilaikė 2. Taigi trečioji pastraipa išbraukiama. Ar reikia dėl viso straipsnio diskutuoti? Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Tikrai norėčiau tokios nedidelės korekcijos. Čia yra parašyta “sąmoningai bendradarbiavę su KGB ar kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis”. Atleiskit, aš niekaip nesuprantu, kodėl tą KGB visą laiką mes išskiriam. Bendradarbiavę su specialiosiomis tarnybomis. Užsienio šalių. Ir kam išskirti KGB? Man jau bloga nuo jos darosi.

A.SALAMAKINAS. Paklauskite Aukščiausiosios Tarybos, kodėl ją...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar sutinkat su šia redakcine pataisa?

V.BOGUŠIS. Tai čia būtų 1 ir 2 punktuose.

PIRMININKAS. Kad būtų išbraukti žodžiai “KGB ar kitomis” ir liktų “su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis”.

A.SALAMAKINAS. Atvirai prisipažinsiu, kad mes tą KGB įrašėme tam, kad kai ką palinksmintume, kad tikrai tas yra. Ir aš sutinku su ponu V.Bogušiu, kad šitą reikia išbraukti, nes čia yra nesąmonė.

PIRMININKAS. Jeigu tas yra, tai nėra ko džiaugtis ir nėra ko tokiomis formomis linksmintis. Dėl to reikia liūdėti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti už visą straipsnį? Galim priimti bendru susitarimu? Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kad gavau žodį. Gerbiamasis pirmininke, prieš tai buvo, man atrodo, dar ir ketvirtasis siūlymas, kurį jūs ignoravote. Aš norėčiau, kad tas siūlymas, be jokių balsavimų, mūsų draugišku susitarimu liktų. Jeigu pasikeis kas nors priimant kitus straipsnius, jeigu iškils problemų svarstant Deputato statuso įstatymą, kad mes neužmirštume šitų klausimų, kurie buvo, ir taip lengva ranka nebraukytume. Išbraukiam, o problema vis tiek pasilieka. Tai vienas dalykas. Antra. KGB, aišku, reikia išbraukti. Bet ponas pirmininkaujantis suformulavo tai ne iki galo teisingai. Vienoje vietoje reikia išbraukti du žodelius, o antrojoje pastraipoje tam, kad teisingai parašytume, reikia išbraukt tris žodelius. Tai aš prašyčiau išbraukyti teisingai, kad paskui tekstas atrodytų tvarkingai. O šiaip straipsnis, aišku, yra priimtinas... Straipsnis yra priimtinas, jeigu mes Deputato statuso įstatyme vis dėlto suteiktume galimybę partijai turėti santykių su savo deputatu. Čia ponas V.Bogušis bando man replikuoti... Atsiprašau, kad gaišina mano ir jūsų laiką replikuodamas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai jūsų pietų sąskaita. Pietų laiko sąskaita.

S.PEČELIŪNAS. Taip, mūsų pietų laiko sąskaita. Bet kol mūsų partijos neišmoks tarpusavyje elgtis korektiškai, tol mes tuos dalykus turėsime reguliuoti įstatymais. Ką padarysi, tokie esame.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tik, gerbiamieji Seimo nariai, visiems primenu, jog yra susitarta, kad reitingo klausimas bus sprendžiamas atskirai ir visi Demokratų partijos su tuo susiję demokratiški siūlymai bus svarstomi priklausomai nuo to, ar bus pritarta, ar nepritarta. Apie tai kalbėjome mes jau bent 10 kartų. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs galite pasisakyti tik prieš straipsnį.

R.J.DAGYS. Aš taip ir žadu padaryti štai dėl tokių motyvų. Man nekelia abejonės šitie du punktai, kurie čia yra įrašyti. Bet aš matau šito straipsnio vieną trūkumą, kad ir kokių buvo pasakyta minčių. Deputatų atšaukimo mechanizmas turėtų būti vienaip ar kitaip reglamentuotas. Kas turi iniciatyvos teisę? Kitas klausimas, kas nuspręs ir kokiu būdu tas įrašyta? Bet kas turi iniciatyvos teisę pareikšti dėl vieno kito nario atšaukimo. Ir, manau, tai nėra kokia nors naujovė. Tai kai kur yra, kai kuriuose įstatymuose. Taip, manau, padarytume tam tikrą tvarką. Ir tos politinės partijos, kurios jau tikrai mato motyvuotai, kad reikia vieną ar kitą atšaukti, galėtų teikti motyvuotą teikimą. Todėl aš labai norėčiau, kad šitas straipsnis nebūtų dabar priimtas, o prie jo būtų grįžta. Pati papildyta redakcija P.Papovo siūlymu... Arba naujas straipsnis turėtų būti suformuluotas. Šita tvarka turėtų būti. Todėl tokia redakcija... Jeigu mes naujo straipsnio neįrašome, aš siūlau balsuoti prieš šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis gali pasisakyti dėl vedimo    tvarkos.

V.BOGUŠIS. Kad ir kaip keista, šį kartą išties dėl vedimo tvarkos. Ir pastaba ponui pirmininkui. Mes nubalsavome ir trečiąją dalį išbraukėme. Ir ačiū Dievui. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti už bei greičiau priimti 77 straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju, iš tikro rengiausi tai padaryti dabar.

V.BOGUŠIS. Nes daugelis Seimo narių kalba ne ta tema. Ypač ponas S.Pečeliūnas. Aš suprantu jo nuoskaudas šiame Seime dėl kai kurių narių netekimo, bet ką padarysi, realybė yra tokia. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 77 straipsnis be trečiosios dalies? Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas pasisakė prieš. Dėl balsavimo motyvų pagal Seimo Statutą gali pasisakyti po vieną už, po vieną prieš. Taigi teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 77 straipsnis be trečiosios dalies, paspaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. O kas kol kas nežino, kaip balsuoti, susilaikys. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo - 29 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 9. 77 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai primenu, kad iš ryto susitarėte, jog popietiniame posėdyje bus tęsiamas šio klausimo, vadinasi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, priėmimas. Dabar skelbiu, kad rytinis posėdis baigtas. Gero apetito!