Dvidešimt
ketvirtasis posėdis
1994
m. balandžio 28 d.
Seimo narių pareiškimai
V.Andriukaitis. LSDP frakcijos pareiškimas (dėl Tarptautinės darbo šventės)
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 28 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. 63 Seimo nariai. Dabar mes nagrinėsime iš eilės pagal darbotvarkę įstatymą “Dėl Užsienio valiutos įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu pranešėją gerbiamąjį ministrą E.Vilkelį. O toliau pirmininkaus kolega E.Bičkauskas.
E.VILKELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Po paskutinio svarstymo šiandieną teikiamo balsavimui įstatymo projektas dar buvo svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, dalyvaujant Finansų ministerijos darbuotojams nuo Vyriausybės ir dalyvaujant nacionalinio Banko darbuotojams nuo nacionalinio Banko. Pasikeitus nuomonėmis Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą teikti balsavimui Vyriausybės siūlomą variantą, t.y. be tos dalies, kuri numato galimybę atsiskaityti mūsų valstybės viduje tarp ūkio subjektų ne nacionaline valiuta. Šitos pozicijos ir toliau laikosi Vyriausybė ir nacionalinis Bankas, kaip minėjau, tą remia Biudžeto ir finansų komitetas. Yra gerbiamųjų Seimo narių pono K.Jaskelevičiaus ir pono J.Basčio kita nuomonė. Aišku, dabar reikės Seimui apsispręsti, kurią poziciją palaikyti. Aš už tą, kuri yra teikiama Vyriausybės, Banko ir Biudžeto komiteto.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ačiū. Turbūt norės pasisakyti ir ponas K.Jaskelevičius, kadangi teikia alternatyvą. Ar norėsite pasisakyti dėl alternatyvos, ponas Kolosauskai, taip? Ponas V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. O, atsiprašau, čia dėl techninių kliūčių...
PIRMININKAS. Ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Kaip jau minėjo finansų ministras, tas klausimas Seimo komitete buvo svarstytas du kartus, ir komitetas priėjo prie tos nuomonės, kad vis dėlto šiame etape leisti atsiskaitinėti ne nacionaline valiuta tarp ūkio subjektų ne grynais pinigais, yra dar negalima. Sprendimas yra priimtas toks, koks jis yra. Aš siūlau palaikyti Vyriausybės, Banko poziciją ir balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi alternatyvų autoriaus nėra, tai, matyt, ir palaikyti nėra kam. Ar yra pasisakančių prieš Vyriausybės ir komiteto siūlomą poziciją? Galima priimti bendru sutarimu 1 straipsnio 1 punktą?
Ką gi, 1 straipsnio 2 punktas. Dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Ponas J.Veselka. Prašom kalbėti į mikrofoną!
J.VESELKA. Aš norėjau pasitikslinti, kodėl jūs nubraukiat tuos žodžius? Jeigu aš turiu sąskaitą konvertuojama valiuta ir noriu pasiimti ne valiuta, o litais, o neleidžiat man šito padaryti?
PIRMININKAS. Deja, šioje stadijoje mes jau neklausinėjame.
J.VESELKA. Ar nebegalima?
PIRMININKAS. Deja, ne.
J.VESELKA. Aš siūlau vis dėlto palikti šitą galimybę, kad galėtų ir litais pasiimti.
PIRMININKAS. Ministre, gal tarsite keletą žodžių?
E.VILKELIS. Kad taip ekspromtu, aš nežinau. Čia šitas nebuvo... (J.Veselka kalba ne į mikrofoną) Iš valiutinės sąskaitos? Ne, tai tada yra bendra tvarka - keitimas. Bendra tvarka keitimas. Pervedimas į litų sąskaitą ir atsiėmimas iš litų sąskaitos, bet ne iš valiutinės sąskaitos litais.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Jūs norėjote ko nors?
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau palaikyti antrąją dalį taip, kaip siūlo Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ar bus pasisakančių prieš, ar galima priimti bendru sutarimu? Ponas J.Bastys.
J.BASTYS. Aš manau, kad bus priimtas Vyriausybės siūlomas variantas. Tačiau noriu, kad žinotų Seimo nariai, kad jie padaro eilinę paslaugą komerciniams bankams. Kadangi jokių rimtų argumentų nei Vyriausybė, bei Banko atstovai, nors ir buvo svarstoma Biudžeto ir finansų komitete, neturi šiuo klausimu. Įsivaizduokime taip, jeigu viena įmonė turi milijoną dolerių ar markių ir perveda kitai įmonei atsiskaitydama, sakykime, 100 tūkst., nuo to niekas nepasikeičia. Ji turėjo milijoną ar 500 tūkst., dabar turi 2, bet po mažiau. Kalbama, kad bus infliacijos didėjimas, tačiau taip nebus, kadangi jeigu atsiskaito silpnesnė įmonė, pasiėmusi dolerius, ji juos keis į litus ir mokės atlyginimą. Jeigu jos abi bus stiprios, jos pirks užsienyje už valiutą, ir čia nieko kitaip nebus. Kaip bus, kada priimsime tą įstatymą? Bus taip. Pavyzdžiui, žemdirbiai šiais metais augina rapsą, 10 tūkst. ar 20 tūkst. ha bus pasėta, bus už 20 mln., tarkim, dolerių jo parduota. Įsivaizduokime, visą chemiją perkame iš mūsų prekybinių įmonių, kurios pardavinėja, jos perka irgi užsienyje. Štai kaip bus. Gausime valiutos, pasikeisime, sumokėsime komerciniams bankams jos procentą (ten jis nedidelis - 0,25), mūsų prekybinės organizacijos gavusios turės pasikeisti į dolerius. Vėl komerciniams bankams sumokės nedidelį 0,25%. Taip ir bus milijonas, įplaukęs į komercinių bankų sąskaitą...
PIRMININKAS. Laikas, pone Seimo nary!
J.BASTYS. Manau, kad balsuodami šitaip turime žinoti, kad darome eilinę paslaugą komerciniams bankams.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti, taip? Taigi vienas pasisakė - už, vienas - prieš. (Balsai salėje) Deja, autorius pavėlavo, kada buvo svarstomas 1 punktas. Galėsime kalbėti, dėl motyvų dėl viso straipsnio kada kalbėsime. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnio 2 punktas taip, kaip siūlo Vyriausybė, spaudžia “už”, kas prieš, tas - “prieš”, kas susilaiko, tas susilaiko. Už pasisakė 35 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 2. Šitas punktas priimtas.
1 straipsnio 3 punktas. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar galima priimti bendru sutarimu? Vienas - už, vienas - prieš. Ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš vis dėlto pageidaučiau. Nebūdamas specialistu svarstomo įstatymo projekto srityje, norėčiau išgirsti pranešėjo kontrargumentus kolegos J.Basčio pasakytoms mintims. Jeigu klausomasi su šypsena, tai aš noriu žinoti, dėl ko kyla ta šypsena?
PIRMININKAS. Ačiū už gerus norus, bet tai nenumatyta pagal procedūrą. Pone Kolosauskai, jūs už ar prieš?
F.KOLOSAUSKAS. Taip, siūlau palaikyti Vyriausybės redakciją.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnio 3 punktas būtų priimtas taip, kaip siūlo Vyriausybė, prašom spausti “už”, kas prieš - “prieš”, kas susilaiko - susilaiko. Prieš balsuojant už visą straipsnį. Už balsavo 28 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 9. Taigi 3 punktas priimtas.
Manau, kad už 4 punktą balsuoti nereikia, nes tai yra techninis dalykas. Dėl viso 1 straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. Ponas K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš taip pat, kaip ir kolega B.Rupeika, norėčiau, kad tai, ką pasakė gerbiamasis J.Bastys, būtų pakomentuota, tie jo argumentai, kadangi šiuo atveju iš tiesų taip, kaip buvo ir komiteto posėdyje aiškinama, kad sukels infliaciją, tai aš tikrai su tuo nesutinku. Infliacijai jokios įtakos neturėtų atsiskaitymas ne grynais pinigais užsienio valiuta, o tik paspartintų atsiskaitymus. Kita vertus, juk vyks dvigubas konvertavimas, į ką atkreipė dėmesį gerbiamasis J.Bastys. Tuo būdu vėl mes balsuojame už tai, kad tas komercinių bankų “šėrimas” būtų dar aktyvesnis. Todėl tikrai kolegas kviečiu pamąstyti, ar šiuo atveju mūsų pareiga dar daryti geresnes sąlygas komerciniams bankams. Ir kviečiu, jeigu ministras čia nieko tokio neįžvelgia, tai aš tuomet kviečiu balsuoti prieš visą šį punktą.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Kada mes vedėme debatus tuo klausimu, dalyvavo mūsų tame susirinkime ir pramonininkai. Jie kėlė klausimą, kad būtų nustatytas maksimalus užmokestis už valiutos konvertavimo operaciją. Kiek aš supratau, ir Vyriausybė, ir nacionalinis Bankas sutiko. Jie artimiausiu metu tą užmokestį turi nustatyti ir bus pašalintas bet koks ažiotažas šiuo klausimu. Taigi aš siūlau palaikyti 1 punktą. Jokio čia dvigubo konvertavimo nebus, jokio čia pasipelnymo bankai neturės. Jie gaus tiek, kiek priklauso atlikti tą operaciją, nes visos operacijos užsienio valiuta atliekamos per užsienio valstybes. Lietuvoje tų operacijų neatliekama.
PIRMININKAS. Jeigu ministras pageidaus, tai, kol registruosimės, atsakykite.
E.VILKELIS. Aš labai trumpai. Aišku, šitas klausimas du kartus buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Argumentai buvo pateikti tiesiog... Tai buvo visa, sakykime, paskaita, tačiau tai yra teoriniai samprotavimai. Bet vienas iš argumentų gal būtų, sakyčiau, svarbus tas, kad ką tik mes įsivedėme nacionalinę valiutą, ką tik mes turime gana tvirtą litą, o dabar painioti visą ūkį, kaip kad buvo, sakykime, anais laikais, kada cirkuliavo rubliai, talonai ir visa kita, įvesti atsiskaitymus doičmarkėm, na, bet kuria kita valiuta, tai nedaro garbės valstybei. O tai, kad bus sukelta infliacija, nebus, labai detaliai buvo diskutuota. Buvo pateikti argumentai: nacionalinio Banko pinigų multiplikavimas ir visi kiti procesai. Tai čia aš sakau... Mes diskutavome komitete gerą valandą. Na, galima vėl pradėti tą diskusiją. Komitetas iš esmės pasisakė už šitą, Vyriausybė - už, nacionalinis Bankas - už. Galima daryti nagrinėjant šitą klausimą mokslinę konferenciją, kaip mes nagrinėjome Lito patikimumo įstatymą, bet reikėtų apsispręsti tvirtai. Yra litas, gera valiuta. Sutinku su gerbiamojo F.Kolosausko pasiūlymu. Yra toks pasiūlymas, kad nacionalinis Bankas už keitimą nustatytų ne procentinę dalį, o absoliučią sumą. Sakykim, už keitimą ne grynais už vieną operaciją apie 30, 40 Lt, tai tada, aišku, užkirstų kelią nepelnytai gauti bankams gana nemažas sumas konvertuojant valiutą į litus. Aišku, šitas pasiūlymas priimtinas. O iš esmės kviečiu palaikyti banko ir komiteto siūlomą variantą.
PIRMININKAS. Seimo narius kviečiu registruotis. Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 1 straipsnis taip, kaip jis pateiktas Vyriausybės ir pritarta komiteto, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”, kas susilaiko - “susilaiko”.
Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 4 Seimo nariai. Straipsnis priimtas. Dėl įstatymo 2 straipsnio alternatyvų ir pasiūlymų nebuvo, taip, ministre?
E.VILKELIS. Taip. Nėra.
PIRMININKAS. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ar galima priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Galima, ačiū. Priimtas.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir alternatyvų nebuvo, ministre?
E.VILKELIS. Ne.
PIRMININKAS. Ar galima priimti straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.
Dabar prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.
Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš balsuosiu prieš visą įstatymą. Ir štai kodėl. Netiesa, kad komiteto pozicija visą laiką buvo ta pati. Noriu priminti, kad straipsnio iniciatorė buvo būtent Vyriausybė, ir iš esmės tai buvo palaikyta Pramonininkų federacijos nuostata šituo atžvilgiu. Dabar argumentuojama, kad priėmus Lito patikimumo įstatymą situacija pasikeitė. Iš esmės niekas nepasikeitė. Atsiskaitymų spartumui tai neturi jokios įtakos, o tie motyvai, kuriuos pasakė gerbiamasis J.Bastys, aš jų nekartosiu, tačiau jie labai svarūs yra, ir vis dėlto kviečiu balsuoti už... Nes būtent komiteto pirmas sprendimas buvo toks, kad būtų palaikytas pirmasis ir Vyriausybės variantas. Ir vėliau, kai Vyriausybė pakeitė poziciją, ir komitetas, taip sakant, pakeitė savo nuostatą, tačiau iš esmės situacija yra tokia, kad visiškai be reikalo komerciniams bankams bus mokami verslininkų pinigai, todėl kviečiu balsuoti prieš visą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš norėčiau pakartoti kai kuriuos dalykus, kuriuos naujai pateikė gerbiamasis ministras. Yra pasaulyje - ir išsivysčiusiose šalyse, ir besivystančiose - ir taip, ir taip. Yra leidžiama užsienio šalies konvertuojama valiuta atsiskaityti, yra ir neleidžiama. Taip kad čia tuo mes naujo nieko neatrastume. Variantas, suprantama... Kadangi milijardais jau skaičiuojama, ir ne vienu milijardu, mūsų prekių apyvarta už užsieniu... Čia kalbama jau apie 10 mln. litų, kurie nuplauks į komercinius bankus. Aš to negaliu suprasti. Už ką? Už kelių popierėlių užpildymą? Aš visiškai suprantu, kada reikia pakeisti grynus pinigus. Rizikos ten yra. Ir apiplėšia, ir netikrą pinigą gali įkišti. Apie infliaciją čia ir kalbėti nėra ko. Kadangi bankininkai patys paskutiniame mūsų komiteto posėdyje pasakė, na, kad infliacijos, žinoma, nebus, bet iš pradžių gali būti, kad žmonės nusigąs. Ko čia jie nusigąs, aš nežinau, nesuprantu. O tas variantas, kaip jūs sakote, kaip gerbiamasis F.Kolosauskas sako, kad bus nustatytas mokestis už... čia jau būtų gerai, mes tai siūlėm. Tačiau yra įstatymas, kuriame pasakyta, kad komerciniai bankai turi teisę imti 0,25%. Reiks pakeisti įstatymą. Jeigu tas įstatymas bus keičiamas, tai - taip. O jeigu jis bus nekeičiamas, tai kam čia kalbėti apie tai, kad kažkas pasakys bankams, kad vietoj milijonų jis gali pasiimti kelis litus, ir tas bankas taip darys. Taip nedarys. Todėl aš balsuosiu prieš. Man, žinoma, kito kelio nebėra...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas Vyriausybės pateiktas projektas buvo detaliai išanalizuotas Biudžeto ir finansų komitete ir ten buvo pakankamai gerai aptarti motyvai už ir prieš. Komitetas palaiko Vyriausybės teikiamą projektą ir siūlo palaiky-ti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Iš esmės aš irgi pritarčiau to įstatymo projektui ir siūlyčiau balsuoti už, tačiau iki šiol lieka neaiškus klausimas dėl to, kaipgi vis dėlto tą keitimą ir kokia turėtų būti, ir kaip nustatoma?.. Visų pirma, be abejo, fizinė išraiška, kad, sakysim, jeigu aš keičiu 10 dolerių ir moku sumą, ir jeigu aš keičiu 10 tūkst., tai irgi moku sumą. Čia turėtų būti bent jau kažkaip šitas išdėstymas... O jeigu kitaip, jeigu, sakykim, ten būtų nulis ir kažkiek ten procentų, matyt, tai būtų logiškiau vis dėlto. Irgi priklausomai nuo sumos keitimo. Taip, bet iš esmės aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto reikėtų tikrai pritarti Vyriausybės pastangoms, nes jeigu mes priėmėm Lito patikimumo įstatymą... Ir man keista tiktai, kad ministras pasakė, kad gal ir nepaveiktų infliacijos dvigubų pinigų funkcionavimo įteisinimas. Aš vakar grįžęs namo po gerbiamojo A.Sadkausko prašymo, atrodo, pabandžiau sukurti modelį - aiškiai dvigubos valiutos sistemos įteisinimas. Ypač kada mūsų litas nėra konvertuojamas, jis kaip tik labai neigiamai paveiktų lito stabilumą, ir todėl jau priėmėm mes vieną įstatymą ir visi turbūt suprantam, kad ekonomikos stabilumas labai daug priklauso nuo teisingos monetarinės politikos. Ir todėl vienintelis šansas toliau tęsti lito stiprinimą, žinoma, negriaunant ekonomikos, - priimti šitą pataisą, kad tik vienguba valiuta funkcionuotų tiek sąskaitiniai pinigai, tiek gryni pinigai. Nes visada juk galima iš sąskaitinių pervedinėti į šituos, ir todėl reikia tikrai palaikyti Vyriausybės... O tai, kad vis skatinami komerciniai bankai, ponai, nepriklausoma ekonomika be stiprių komercinių bankų negali apskritai funkcionuoti. Mes galim sumažinti jiems tą procentą, sakykim, didesnį ar mažesnį procentą, bet tai, kad pinigus turi tvarkyti bankai, nėra jokios abejonės. Todėl siūlau palaikyti ir pritarti šitam įstatymui tokiam, dėl kokio mes balsavom papunkčiui.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pacituoti Lito patikimumo vieną straipsnelį: “Lietuvos bankas nustato visiems bankams maksimalius atlyginimus už keitimo operacijos dydžius”. Aš dar kartą primygtinai prašau, kad Vyriausybė ir Bankas nustatytų vienkartinę operacijos apmokėjimo sumą nepaisant sumos: ar tu keiti 100 mln., ar 1 mln., ar 10 tūkst. Turi būti suma, o ne procentai. Taip kad čia nėra parašyta įstatyme kaip, o mes šito galime paprašyti draugiškai, kad taip būtų padaryta. Ir aš siūlau balsuoti už įstatymą, nes tai akivaizdus įstatymas, jis neprieštarauja Lito patikimumo įstatymui, jis tiktai jį sustiprina. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Jūs už ar prieš? Jeigu už, tai ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo”? Atsiprašau. Balsuosime pakeldami rankas. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo”? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Už - 48. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Prieš - 3. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Susilaikė 14 Seimo narių. Taigi už balsavus 48 Seimo nariams, prieš - 3, susilaikius 14 Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas.
E.VILKELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre.
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.703, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo” projektas Nr.848, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo papildymo” projektas Nr.894. Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Paviržį. Ar yra kokių nors pasikeitimų, papildymų? Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Papildymų, gerbiamieji kolegos, nėra. Išskyrus vieną papildomą įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo papildymo”, bet yra atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas. Na, be to, kai kurie terminai pataisyti remiantis Juridinio skyriaus išvadomis. Daugiau kitų nėra. Laukiu pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Užsirašė šiuo klausimu kalbėti tiktai vienas Seimo narys. Seimo narys J.Veselka. Kviečiu į tribūną.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš čia kai ką noriu tiktai paryškinti, kadangi dauguma Seimo narių daro vieną klaidą. Ir kur išdėstė gerbiamasis G.Paviržis, ypač rejestro ir kitus pakeitimus. Kur?.. Bandoma šitaip daryti. Jeigu kokia nors ūkinė organizacija, ūkinis subjektas padarė, na, neatsiskaitė ar kokį nors kitą nusikaltimą, jam norima padaryti labai gerą paslaugą. Tai yra paimti jį ir išregistruoti. Jam, nusikaltėliui, nieko daugiau ir geriau nereikia, kaip išregistruoti jį. Išregistruoja jį, vadinasi, jo nebėra. O jis yra gavęs kreditų, kažkam paskolinęs, kažkur prisiskolinęs, tokiu būdu jis dingsta. Ir tada visi jo kreditoriai nebegali sugauti, todėl galima tik išregistruoti, jeigu jis padaro tada, kada teismas nusprendžia, kad iš tikrųjų reikia jį išregistruoti. Nes pirmiausia turi būti atsiskaityta su visais kreditoriais ir t.t. Todėl aš pasisakau dėl to, kad dauguma suprastų šitą dalyką. Pats įregistravimas ir išregistravimas, tai yra, galima sakyti, kaip nekalto kūdikio pakrikštijimas. O toliau kuo jis virto, jau nepriklausomai... koks susiklostė gyvenimas. Todėl aš prašyčiau gerbiamąjį G.Paviržį šitaip neteikti Rejesto įstatymo, tik per teismą, jeigu jis nustato, kad galima. Todėl aš prašyčiau į šitas mano pastabas atsižvelgti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas G.Paviržis dar norės ką nors pasakyti?
G.A.PAVIRŽIS. Aš manau, kad ši pastaba iš tikrųjų yra rimta. Atsižvelgsim ir balsavimui jau pateiksim kaip reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas Beinortai, jūs dėl vedimo tvarkos?
J.BEINORTAS. Taip, beveik.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. Matot, šita situacija yra labai aiški vietose, kai yra kalbama apie mokesčių surinkimą, socialinio draudimo mokesčio surinkimą. Čia mes palietėm tą klausimą, ir nenorėčiau, kad mes tiktai labai paviršutiniškai nagrinėtume. Mūsų parlamente šiandien yra Socialinio draudimo valdybos direktorius ponas V.Kunca. Jis tiesiog, aš manau, jeigu mes jam duotume 3-4 min., šitą problemą gerokai paryškintų. Nes čia taip atrodo, lyg mes norėtume ardyti įmonių, sakykim, rejestrą. Jokiu būdu ne taip yra. Ar jūs sutiktumėt suteikti žodį ponui V.Kuncai?
PIRMININKAS. Jeigu Seimo nariai neprieštaraus. (Balsai iš salės) Ką gi, tada aš kviečiu į tribūną poną V.Kuncą. Iki 3 min. jūs pageidavot?
V.KUNCA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, problema iš tikrųjų sudėtinga finansiniu požiūriu. Kada keičiasi ūkio struktūra, o būtent kada kuriasi privatus sektorius, keičiasi ir mūsų santykiai. Tos normos, kurios buvo įteisintos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, tam tikra prasme neveikia. Todėl mes patenkame į bejėgišką situaciją, kai kalbame su draudėjais, ir šiandien įsiskolinimas jau viršija 160 mln. Aš turiu pranešti, kad mes turime biudžeto deficitą. Tai viena. Juridine prasme tas klausimas, kuris buvo iškeltas Seimo nario pono J.Veselkos, aš manau, kad, šiaip ar taip, čia yra prašoma įteisinti direktoriaus teisę reikalauti... O tai nereiškia, kad iš karto automatiškai išregistruojame iš rejestro tą atitinkamą įmonę. O po to reikalavimo paskui iš karto atsiranda procedūra - sutinkamai su veikiančiais įstatymais. Todėl, mano supratimu, čia nėra jokio kazuso, apie kurį kalbama. Tai tiek aš norėjau.
PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Kuncai.
J.VESELKA. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Ne, deja, nenumatyta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus prieštaraujančių dėl to, kad galime pritarti šiam įstatymo projektui? Jeigu prieštaraujančių nėra, tada mes galėtume priiminėti šį projektą, ponas Pavirži?
G.A.PAVIRŽIS. Mes komitete svarstėm, mes pasiruošę. Pačiame pirmajame posėdyje, čia reikia paskubinti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pačiame pirmajame plenariniame posėdyje.
PIRMININKAS. Vadinasi, pirmuosiuose, t.y. po gegužės 10 d., posėdžiuose.
G.A.PAVIRŽIS. Na, kada pirmasis bus plenarinis posėdis, tada norėtųsi.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada baigiame šio klausimo svarstymą. Šiam įstatymo projektui pritarta.
G.A.PAVIRŽIS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom, dėl vedimo.
G.A.PAVIRŽIS. Kadangi čia buvo mūsų komitetui skirtas laikas ir mes sutaupėm, ar negalima būtų iš rezervinio paimti mūsų klausimą?
PIRMININKAS. Ką jūs turite konkrečiai galvoje iš rezervinių?
G.A.PAVIRŽIS. Ten paskutinis būtų klausimas, mes įstatymą dėl pensijų jau išklausėm, mes pateikėm pirmojo posėdžio metu... Čia iš esmės butų privatizavimo klausimai.
PIRMININKAS. Jūs pasiruošęs pristatyti šį klausimą?
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs neprieštarausite? Kadangi mes iš tikrųjų sutaupėme laiko. Tai paimsime 7 rezervinį klausimą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo”, “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo” įsigaliojimo” ir Lietuvos Respublikos įstatymų “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo”, “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projektai (Nr. 857, 886, 885, 887). Kviečiu į tribūną pateikimui poną G.Paviržį. O kol jis eina iki tribūnos, dar kartą prašau visų Seimo narių susipažinti su Baltijos Asamblėjos darbų paroda ir pareikšti savo nuomonę. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju. Atlikus pataisas Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme atsirado papildomos kategorijos asmenų, įgijusių teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Butai su bendro naudojimo patalpomis, taip pat gyvenamieji namai arba jų dalys, butai valstybės išpirktuose ar buvusiems savininkams negrąžintinuose namuose arba jų dalyse. Todėl privatizavimo procesas, žinoma, gali užsitęsti. Nemažai gyvena buvusiuose kariškių butuose, kurie šiuo metu apgyvendinami mūsų valstybės piliečiais, kuriems suteikta... Be to, gyvena manevriniuose butuose, dėl kurių savivaldybės neprieštarauja ir perveda juos į nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Be to, kai kur užsitęsia bendrabučių pakeitimo statusas ir jų privatizavimas. Todėl šios plotmės tas privatizavimo procesas irgi gali užsitęsti. Na, ne mažiau svarbu, kad to prašo pačios didžiausios savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Jonavos savivaldybė kreipėsi. Palaiko tokį prašymą ir mūsų sudaryta komisija Vyriausybėje.
Dėl nurodytų priežasčių kaip tik šitos siūlomos pataisos ir siejamos kartu su investicinių čekių galiojimo terminu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai rengiant kompensacijų už išperkamus gyvenamuosius namus arba jų dalis išmokėjimo tvarką buvo padaryta išvada, kad galima realizuoti tiktai numačius lėšų šaltinį, iš kur bus mokamos šitos kompensacijos. Ir Vyriausybės posėdyje kaip tik buvo pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui papildyti Butų privatizavimo 14 straipsnį pataisa, kuri yra susieta su tuo, kad galima šitas lėšas vartoti ir kompensacijoms už valstybės išpirktus ar buvusiems savininkams negrąžintus gyvenamuosius namus arba jų dalis išmokėti. Antrojoje dalyje po “studentams” siūloma įrašyti žodį “rezidentams”. Čia tiesiog buvo mūsų neapsižiūrėta, kadangi, kaip žinote, rezidentais yra vadinami tie absolventai, kurie baigė Valstybinio universiteto Medicinos fakulteto kursus ir toliau gilina savo, sakykim, podiplomines žinias. Na, taip pat ir pataisa dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo. Čia yra papildoma, kad biudžeto lėšas naudotų išmokėjimams už valstybės išperkamą turtą... Papildoma “išskyrus gyvenamuosius namus arba jų dalis”. Šiems siūlymams yra Vyriausybės posėdyje pritarta ir turim mes tokią medžiagą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti tiktai vienas Seimo narys. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš noriu paklausti, ar jūsų šitas įstatymo pakeitimas dėl butų privatizacijos galėtų būti taikomas tokiems asmenims, kurie tiesiog, na, ar nesupratę, ar neapsižiūrėję iki šiol neprivatizavo savo butų? Na, sakysim, daugiabučiame na- me 59 privatizavo, o vienas liko, bet dabar jau norėtų privatizuoti ir jis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu šitą jūsų klausimo potekstę, kad čia galbūt ir netiktų leisti jam privatizuoti, be abejonės. Bet šiuo atveju, kaip jūs žinote, veikia komisija prie Vyriausybės. Joje kaip tik mūsų kolega Kanapeckas dalyvauja. Jie tokius klausimus nagrinėja. Iš tikrųjų yra visokių žmogiškų situacijų. Aš manau, jeigu komisija nuspręstų leisti privatizuoti, tai didelės tragedijos valstybei nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū, kadangi daugiau klausimų nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, šie minėti nutarimai ir įstatymai nėra įrašyti į Seimo darbotvarkę. Ar bus prieštaraujančių tam, kad įrašytume į darbotvarkę šiuos klausimus? Galima bendru susitarimu. Ačiū. Ar galime bendru susitarimu nutarti, kad pradedame svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Tada mes turime nutarti, koks pagrindinis komitetas svarstys. Matyt, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kada mes galėtume numatyti svarstymo preliminarią datą?
G.A.PAVIRŽIS. Gegužės pirmojoje pusėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po pateikimo pritarta. Svarstymas bus gegužės mėn. pirmojoje pusėje.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes vis dar sutaupėme šiek tiek laiko, aš skelbiu 10 min. pertrauką. Posėdis prasidės 15.55 val.
Pertrauka
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėstis į savo vietas. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes dar turime šiek tiek laiko iki kito darbotvarkės klausimo, aš manau, kad galėtume pateikti iš rezervinių klausimų 5a, 5b ir 5c. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Prienų miesto ir Trakų rajono Grigiškių gyvenvietės tiesioginio valdymo pratęsimo” projektas (Nr. 827), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo pratęsimo” projektas (Nr.871) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Panevėžio rajono Velžio apylinkės tiesioginio valdymo pratęsimo” projektas (Nr.892). Kas pateikinės šiuos nutarimus? Pateikinės Seimo narys ponas A.Salamakinas. Prašom į tribūną.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikti nutarimai dėl kelių savivaldybių tiesioginio valdymo pratęsimo. Kaip žinome, tiesioginis valdymas buvo įvestas kelioms savivaldybėms dar Aukščiausiosios Tarybos nutarimais ir vienai savivaldybei, vadinasi, Panevėžio miesto Velžio apylinkei, Seimo nutarimu. Šiuo metu šiose savivaldybėse tiesioginio valdymo laikas baigiasi, todėl prašome Seimą, kad būtų pratęstas tiesioginis valdymas iki naujų savivaldybių rinkimų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai.
A.SALAMAKINAS. Prašau.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš noriu pasisakyti, o ne paklausti.
PIRMININKAS. Tada svarstymo metu arba dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš taip pat noriu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kodėl jūs, posėdžio pirmininke, “įvedat” tokią madą, kad sukraunat po kelis tuos visokius projektus ir nutarimus? Ir vienu, ir kitu atveju vienas ir kitas turi būti svarstomi atskirai. Ir klausimai gali būti atskiri, ir problemos atskiros. Dėl to, kad pateikia vienas žmogus, jūs supakuojat jam 2, 3, 4, 5... Tai čia jūs tokią labai gražią tradiciją “vedat” ir tai yra beprasmis daly-kas. Todėl prašom pirmiau vieną nutarimą baigti svarstyti, po to eiti prie kito. Ir netgi nežinia, dėl kurio tada klausti.
PIRMININKAS. Ačiū už rimtas pastabas. Deja, klausimo aš neišgirdau. Galėčiau tą pačią pastabą pasakyti jums, kadangi kai tvirtinote darbotvarkę, tvirtinote 5a, b, c, vadinasi, vieną klausimą. O jeigu pageidaujate, aš jums leidžiu paklausti tris kartus dėl kiekvieno atskiro nutarimo.
A.ENDRIUKAITIS. Tai nuo to ir pradėkit.
PIRMININKAS. Prašom, jeigu pageidaujate ko nors paklausti. Nepageidaujate? Ačiū.
A.SALAMAKINAS. Jeigu Seimo narys pageidautų, aš galėčiau paaiškinti dėl kiekvieno...
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Salamakinui.
A.SALAMAKINAS. Aš nematau čia...
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, prašau nediskutuoti.
Dabar prieš įsirašant į darbų programą ir pradedant svarstymo procedūrą mums iš tikrųjų reikės galbūt pasisakyti dėl kiekvieno nutarimo dėl balsavimo motyvų.
Taigi pradėkime nuo nutarimo “Dėl Prienų miesto ir Trakų rajono Grigiškių gyvenvietės tiesioginio valdymo pratęsimo” projekto (Nr.827). Ar norės kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, mes neturim paprasčiausiai kitos išeities, o tik pratęsti šitą tiesioginį valdymą. Kartu aš noriu atkreipti dėmesį, kadangi man tenka Grigiškėse gyventi. Galiu tikrai jus užtikrinti, kad tiesioginis valdymas - ne pati geriausia forma tvarkyti gyvenvietės reikalus. Iš tikrųjų tai atsakomybė iš esmės dabar tenka ne kokiai nors vietos savivaldybei, o Vyriausybei ir mums, Seimui, kadangi mes paskyrėm šitą valdytoją. Valdytojas iš esmės šitoje situacijoje nesusitvarko su savo pareigom, visi jie yra nepatenkinti, bet dabar net jo pakeisti nėra kuo, nes liko pusė metų ir niekas į tokias pareigas nebeina. Ir mes turim iš esmės išspręsti ir atsisakyti tų tiesioginių valdymų kaip neveiksmingų formų. Kita vertus, aš norėčiau priminti Seimo nariams, kai svarstysim administracinę teritorinę reformą, kad yra surinkta 2 tūkst. Grigiškių gyventojų parašų iš 8 tūkst. turinčių tokią teisę pasirašyti (tai nebuvo visuotinė apklausa), kad Grigiškės galų gale būtų prijungtos prie Vilniaus miesto. Tai iš tikrųjų rajonas, kuriame dabar du trečdaliai ir dar daugiau yra dirbančių Vilniuje, ir yra susieti su Vilniumi, o jie prijungti prie Trakų rajono. Aš labai norėčiau, kad mes neužmirštume šitos problemos ir Grigiškes greičiau prijungtume prie Vilniaus. Tas yra jau numatyta iš esmės prieš 25 metus priimtame miesto vystymo plane ir beveik niekas tam neprieštarauja, bet mums trūksta apsisprendimo pasakyti galų gale ir išspręsti šitą problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Deja, situacija yra tokia, kad mes išties tiesioginį valdymą turim pratęsti, nes skelbti naujus rinkimus yra visiškai netikslinga. Tačiau čia aš norėčiau truputį paoponuoti savo kolegai R.Dagiui. Vis dėlto dėl Grigiškių įgaliotinio, kurį paskyrė Vyriausybė, aš nesutinku. Reikia imtis kažkokių priemonių. Aš labai prašau atkreipti dėmesį, nes vis dėlto tą žmogų reikia pakeisti, kadangi ten savivaldos darbas absoliučiai sužlugdytas. Mes ir aš pats asmeniškai turim tikrai daug nusiskundimų. Todėl aš tikrai labai prašyčiau atkreipti dėmesį, kad tą pareigūną reikia pakeisti. Nesvarbu, kad teliko pusė metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas... Jūs jau kalbėjot dėl balsavimo motyvų. Matyt, jūs už.
Seimo narys P.Papovas. Jūs už ar prieš? Jeigu už, ačiū.
Seimo narys ponas V.Liutikas. Jūs už ar prieš?
V.LIUTIKAS. Aš už, bet aš norėčiau šia proga pasakyti, kad norėtųsi kiekvienu atveju išgirsti vienmandatės apygardos Seimo nario nuomonę, kai vykdomi tokie tvirtinimai. Na, jis vis tiek yra tam tikras “gaspadorius”. Kažkaip nejauku balsuoti, kai nežinom jo nuomonės.
PIRMININKAS. Aš manau, kad svarstymo metu tą nuomonę bus galima išgirsti.
Ar yra pasisakančių prieš, kad įsirašytume šį klausimą į darbų programą ir pradėtume svarstymo procedūrą? Galima priimti bendru susitarimu? Ačiū, tada priimta. Manau, kad pagrindinis komitetas bus Savivaldybių reikalų komitetas. Kada mes galėtume numatyti preliminarią svarstymo datą?
A.SALAMAKINAS. Kitą trečiadienį. Aš dabar tiksliai negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Kitą trečiadienį nebus...
A.SALAMAKINAS. Komitetų posėdžiai bus.
PIRMININKAS. Taip, taip.
A.SALAMAKINAS. Pirmiausia mes turime komitete apsvarstyti.
PIRMININKAS. Taip, komitete. O Seimo posėdyje? Gegužės mėnesio pradžioje...
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Viduryje, atsiprašau.
A.SALAMAKINAS. Viduryje, gerai. Sutinku.
PIRMININKAS. Ką gi, priimta. Ar norės kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo pratęsimo”? Nėra norinčių. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Kadangi aš atstovauju Visagino gyvenvietei ir čia buvo pageidavimas, kad Seimo narys pasisakytų, tai aš pasisakau už tai, kad būtų pratęstas. Man atrodo, argumentai ir motyvai tie patys, kurie buvo išdėstyti kitų Seimo narių dėl kitų apylinkių.
PIRMININKAS. Ar bus pasisakančių prieš? Ar yra prieštaraujančių, jog šis klausimas būtų įrašytas į darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra? Galima priimti bendru susitarimu? Manau, kad čia taip pat pagrindinis komitetas yra Savivaldybių komitetas, komiteto posėdis turbūt irgi tuo pačiu laiku, kitą trečiadienį, o klausimas sesijoje bus svarstomas gegužės mėn. viduryje.
Trečiasis - nutarimo “Dėl Panevėžio rajono Velžio apylinkės tiesioginio valdymo pratęsimo” projektas (Nr.892). Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima bendru susitarimu įsirašyti šį klausimą į darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Ačiū. Tada nutarimo projektas įrašytas į darbų programą ir svarstymo procedūra pradėta. Manau, kad pagrindinis komitetas - Savivaldybių reikalų komitetas. Taip pat svarstymas komitete kitą trečiadienį, o svarstymas Seimo posėdyje gegužės mėn. viduryje. Taigi dar vienas klausimas iš rezervinių išspręstas.
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
Pagrindinės darbotvarkės 5 klausimas. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo” projektas (Nr.870). Pranešėjas - ponas K.Ratkevičius. Aš kaip tik matau jį ateinantį. Bet gal leiskim jam truputį pasiruošti, kadangi jis tik ką atėjo. Prašau 2 min. pertraukos.
Seimo nario K.Gaškos prašymu užsiregistruokime.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo” projekto (Nr.870) pateikimas. Pateikimui į tribūną kviečiu Lietuvos banko valdybos pirmininką poną K.Ratkevičių. Prašom.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymas. Na, savo forma siūlomas papildymas nėra didelis. Siūloma papildyti vienu sakiniu. Vadinasi, į neapmokestinamąjį pelną taip pat įrašyti specifinius atidėjimus bankų abejotiniems aktyvams pagal Lietuvos banko nustatytas normas.
Ne paslaptis, kad ekonomikos padėtis Lietuvoje nėra gera. Tai turi tiesioginės įtakos ir komercinių bankų padėčiai. Vis dėlto pereinamasis laikotarpis, ir komerciniams bankams ne visada pasiseka išspręsti visas problemas ir ne visada vien dėl jų kaltės Lietuvos ūkio subjektams suteikti kreditai grįžta laiku. Daug problemų susidaro dėl to, kad kai kurie ūkio subjektai gavę kreditus negali jų laiku grąžinti ir tie kreditai yra kartais pratęsiami, atidedami vėlesniam laikui. Iš esmės tai potencialiai gilina susidarančią situaciją.
Pagal pasaulinę praktiką komercinis bankas, negalėdamas laiku sugrąžinti suteikto kredito, turėtų savo balanse suformuoti atitinkamus kapitalus, atitinkamus rezervinius fondus, kurie vėliau galėtų būti panaudojami šitų blogų kreditų padengimui, jeigu pasirodytų, jog tokius kreditus susigrąžinti yra beviltiška. Šiuo metu pagal galiojančią praktiką tai nėra numatyta. Todėl komerciniai bankai, atidėję laiku negrąžintus kreditus vėlesniam laikui ir nesuformavę atitinkamo fondo, tarsi gauna didesnį pelną, moka pirmiausia ir į biudžetą, išmoka dividendus ir t.t. Ir žiūrint net ir į nevisiškai tolimą perspektyvą apsunkina savo situaciją dėl šitų kreditų grąžinimo ir jų padengimo. Dėl šio projekto, arba šios minties, buvo diskutuota labai ilgai ir su komerciniais bankais, buvo diskutuota ir Vyriausybėje, taip pat buvo kalbama Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Na, iš esmės šiam pasiūlymui buvo pritarta. Mes suprantame, kad tokių atidėjimų sudarymas komerciniuose bankuose tam tikra dalimi sumažina biudžeto potencialias pajamas, kurias komerciniai bankai kaip pelno mokesčius sumoka į biudžetą. Bet manytume, kadangi komercinių bankų veikla ir jų problemos turi reikšmės visam ūkiui ir biudžetui, tai galėtų padėti mums ateityje sėkmingiau spręsti su ūkio problemomis, su ūkio sunkumais susijusius klausimus ir iš to turėti ir pajamų į biudžetą, ir sveikesnius komercinius bankus.
Lietuvos bankas jau yra apsvarstęs ir patvirtinęs paskolų grupavimo taisykles, kuriose mes numatome įvairias paskolų grupes pagal jų rizikingumo laipsnį ir procentinę išraišką nuo tokių paskolų. Turėtų būti formuojami šitie papildomi fondai. Taip pat Lietuvos bankas yra parengęs specialių atidėjimų paskolų nuostoliams normas ir apskaitos tvarką, ir mes tą tvarką galėtume priimti viename iš artimiausių Lietuvos banko valdybos posėdžių, jeigu Seime būtų teigiamai sprendžiamas mūsų siūlomo Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymas.
Aš nenoriu kartoti to, kas yra parašyta mūsų aiškinamajame rašte dėl šio įstatymo papildymo. Galiu tiktai baigdamas pasakyti, kad komercinių bankų likvidumo reikalai šiuo metu yra vis dėlto įtempti. Po balandžio 1 d. įsigaliojus Lito patikimumo įstatymui Lietuvos bankas nupirko 16 mln. JAV dolerių, tokiu būdu per 60 mln. Lt buvo pervesta į komercinių bankų sąskaitas. Tai šiek tiek pagerino komercinių bankų likvidumo problemą, bet ji vis dėlto yra labai aktuali. Šiandien, pavyzdžiui, komerciniai bankai sąskaitose Lietuvos banke privalomuosius rezervus viršija tik 20 mln. Lt, Žemės ūkio banko sąskaitoje - 21 mln. Lt. Na, kituose bankuose praktiškai atliekamų lėšų netgi atsiskaitymų garantavimui yra labai minimalūs likučiai. Ir komercinių bankų likvidumo problemos, jų atsiskaitymų problemos yra labai aktualios. Manytume, kad šio įstatymo pataisos priėmimas bent iš dalies galėtų padėti spręsti komercinių bankų pajėgumo stiprinimo klausimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Iš tikrųjų šiandien susidariusi sudėtinga bankų paskolų susigrąžinimo situacija, kadangi daugelyje įmonių prasidės bankrotai. Ir kad įvestume tvarką, iš tikrųjų reikia pritarti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymui. Tik aš norėčiau jūsų paklausti. Tas įrašymas - “abejotiniems aktyvams”. Ką tai reikštų - “abejotini aktyvai”? Jeigu tai nustatoma pagal banko nustatytas normas, tai gal nereikėtų žodžio “abejotini”?
K.RATKEVIČIUS. Komercinio banko aktyvų pagrindinė dalis - tai yra kreditai. Bet nebūtinai, nes komercinis bankas gali turėti ir kitų įsipareigojimų, kurie nepatenka į kreditų sąvoką. Todėl mums padeda formuluoti ir tam tikrus terminus pateikia užsienio specialistai. Na, šiek tiek bendresnis posakis yra būtent aktyvai. Abejotini ta prasme, kad dėl jų sugrąžinimo kyla konkrečių ir realių abejonių. O kiek reikia nuo tokio abejotino aktyvo atidėti į papildomą fondą, čia vėlgi yra, na, didelė teorija. Ir mes, kaip aš minėjau, esam jau patvirtinę tokių kreditų grupavimo taisykles, kuriose mes apibūdinam, kokie yra rizikos nustatymo principai, kokios yra paskolų grupės pagal tą rizikos laipsnį. Taip pat ketiname aptarę su Finansų ministerija nustatyti tas normas, kiek procentų nuo atskiro, vadinamojo blogo, kredito reikia atidėti į tą rezervinį fondą. Šitie skaičiai vis dėlto galėtų būti keičiami priklausomai nuo situacijos, priklausomai nuo tų kreditų grupių apibūdinimo, jų būklės konkrečios situacijos. Todėl detaliau įstatyme, mes manome, netikslinga apibrėžti kokius nors parametrus ar pan.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Ačiū. Nesu bankų specialistas, tačiau norėčiau atkreipti jūsų ir visų Seimo narių dėmesį į Juridinio skyriaus išvadas, kurios buvo parengtos vakar, balandžio 27 d., gal jūs nematėte. Išvada: “Projektas turėtų būti atitinkamai patobulintas ir pateiktas Seimui nustatyta tvarka tik kartu su kitų su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektais”. Ar mes neskubam? Ar iš tikrųjų mums reikia laikytis Seimo Juridinio skyriaus nuostatų ir išvadų? Ar mes einam pirmyn ir nekreipiam dėmesio į Juridinį skyrių? Ačiū.
K.RATKEVIČIUS. Man gal kiek kebloka atsakyti į šį klausimą, nes iš tikrųjų yra tokia juridinė išvada. Ir aš dabar negalėčiau ekspromtu pasakyti, kokius kitus įstatymus mums būtų būtina pataisyti priėmus šio įstatymo papildymą. Galbūt Juridinis skyrius turi kokią konkrečią mintį, ką reikėtų pataisyti?
K.KUZMINSKAS. Juridinis skyrius išvadose išvardija visus įstatymus. Jūs neskaitėte tikriausiai?
K.RATKEVIČIUS. Ne, neskaičiau. Gal tada reikėtų pasižiūrėti ir gal būtų galima tai gana operatyviai parengti.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo pateikėjau. Ar jūs pagalvojote, kai kalbame apie bankų padėtį, kokia dabar yra Lietuvos valstybės biudžeto padėtis? Viena problema. Ir antra. Jeigu jūs norite, kad nebūtų apmokestinamas pelnas ir paliekamas komerciniams bankams, ar jūs pagalvojote, kad jeigu jie mokės sau dividendus, kad dividendai būtų apmokestinti? Kartu galbūt reikėtų tokį įstatymą ir rengti?
K.RATKEVIČIUS. Taip, mes apie tai daug galvojom ir diskutavom. Tai iš tikrųjų yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuri galėtų nulemti, ar tokį įstatymą priimti ir leisti komerciniams bankams suformuoti atitinkamus rezervinius fondus, o ne sumokėti dalį pinigų į biudžetą, išsimokėti dividendus ir kitus mokėjimus, vykdomus iš pelno. Bet vis dėlto pirmiausia atsižvelgiam į tai, kad su komercinių bankų sėkminga veikla labai susi-jusi ir visos ekonomikos arba to komercinio banko aptarnaujamos klientūros situacija. Jeigu bankrutuoja bankas arba jeigu bankas turi labai rimtų finansinių problemų, tai nuo to gali prasidėti visa grandinė nė kiek galbūt ne mažesnių problemų ūkinėse įmonėse, kurios turi savo sąskaitas šitame banke. Mes perkeliam tą problemą iš bankų į ūkines įmones ir į biudžetą, kadangi ten taip pat nebus įmonių, kurios galėtų mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, yra viena situacija. Jeigu komercinis bankas neturi sąskaitoje lėšų atsiskaitymams, tai jo klientai negali atlikti atsiskaitymų vienas su kitu, ir sustoja visi mokėjimai. Todėl pirmiausia, žinoma, ir su Finansų ministerija, ir su Vyriausybe mes diskutavome dėl tų klausimų. Ir priėjome išvadą, kad galėtume teigiamai paveikti visą bendrą finansinę situaciją. Ir galbūt tik laikinas biudžeto pajamų sumažėjimas, bet ne toks didelis, mūsų paskaičiavimais, tas sumažėjimas. Žinoma, kelios dešimtys mln. Lt - tai taip pat yra pinigai, kada biudžeto pajamų formavimas yra sudėtingas, bet galbūt rezultatas būtų naudingas ir biudžetui, ir bankams, ir visam ūkiui.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Ar jūs negalvojote, kokias kriminogenines pasekmes turės šito įstatymo pakeitimas?
K.RATKEVIČIUS. Tikrai dabar galvoju, ką tai galėtų reikšti. Gal gerbiamasis F.Kolosauskas galėtų?..
PIRMININKAS. Nusikalstamumui.
K.RATKEVIČIUS. ... man padėti?
PIRMININKAS. Paspauskit.
F.KOLOSAUSKAS. Mūsų priimtas Statutas reikalauja iš įstatymo kūrėjo, iniciatoriaus pateikti kriminogeninę įstatymo ekspertizę kartu su Teisingumo ministerija. Tai aš ir klausiu, ar jūs negalvojate to daryti?
K.RATKEVIČIUS. Na, aš galbūt neįžiūriu tiesioginio ryšio. Jeigu komercinis bankas nesumokės į biudžetą nuo tam tikros pelno dalies, neišmokės dividendų, nepadarys kitų išmokėjimų iš pelno, o suformuos rezervinį fondą, kuris bus potencialus fondas galimiems nuostoliams dėl kreditų negrąžinimo ar pan., tai galbūt priešingai - tai turėtų teigiamai veikti visą tą situaciją. Aš nemanau, kad komerciniai bankai čia labai piktnaudžiautų ir visą pelną arba visą likutinį pelną nukreiptų to fondo suformavimui. Vis dėlto yra tam tikri kriterijai, tam tikra kreditų arba blogų aktyvų klasifikacija, ir jie turėtų šitos metodikos prisilaikyti. Žinoma, Lietuvos bankas ir tvarką, ir taisykles turi atidžiai parengti, priimti ir paskui kontroliuoti, kaip komerciniai bankai to laikosi.
PIRMININKAS. Ačiū valdybos pirmininkui. Dėkui. Norėčiau atkreipti ir Seimo narių, ir visų, pristatančių projektus, dėmesį į labai svarbią pastabą dėl kriminogeninės ekspertizės. Jeigu mes anksčiau galėjome ir leidome, tiesiog nespėjome šitam nusižengti, aš manau, kad dabar to jau nereikėtų daryti. Bet iš tikrųjų mes atsidūrėme dabar pakankamai sudėtingoje situacijoje dėl šito konkretaus projekto.
Ponas K.Kuzminskas gerai pastebėjo. Iš tikrųjų Juridinio skyriaus išvada, švelniai tariant, ne pati geriausia. Ji skamba (pakartoju) taip: “Projektas turėtų būti atitinkamai patobulintas ir pateiktas Seimui nustatyta tvarka tik kartu su kitų su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektais.” Aš nesiryžčiau siūlyti balsuoti, kad atmestume, bet lygiai taip pat nesiryžčiau siūlyti pritarti šitam projektui. Mes negalime nusižengti vis dėlto, tai gali tapti jau tradicija. Ir aš ryžčiausi pasiūlyti Seimo nariams tokią procedūrą. Padaryti pateikimo pertrauką, kad būtų sutvarkytas šis projektas, dar kartą gauti Juridinio skyriaus išvadas ir tada jau spręsti galutinai dėl šio projekto.
Pone Kolosauskai, jeigu galima, prie šoninio mikrofono. Jūs turite kažkokį pasiūlymą?
F.KOLOSAUSKAS. Mes visiškai neseniai svarstėme šitą projektą savo komitete. Tuos klausimus mes aptarėme. Yra parengta mūsų komiteto išvada apie šitą įstatymą pagal visus Statuto punktus (...). Mes susitarėme su Lietuvos banku, susitarėme su Vyriausybe, su Finansų ministerija, kad mums bus pateikti atitinkami skaičiavimai, išvados ir visi pakeitimai kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų, kurie susiję su šituo įstatymu. Aš prašyčiau, kad pateikimas šiandieną būtų padarytas. O toliau mūsų komitetas kartu su suinteresuotomis institucijomis dirbs ir svarstymui pateiks visą paketą dokumentų, kurie bus reikalingi Seimo nariams apsispręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, ryžčiausi ir aš jūsų prašyti asmeniškai. Nedarykime precedento, kai yra neigiama Juridinio skyriaus išvada. Viena diena ar iki kito posėdžio - tai tikrai nieko per daug nepakeis, bet mes patys nusižengsime sau.
F.KOLOSAUSKAS. Aš čia nematau jokios neigiamos išvados. Čia...
PIRMININKAS. Tai aš matau, todėl kviesiu Seimo narius balsuoti. Aš tik norėčiau atkreipti pono F.Kolosausko dėmesį štai į ką. Jeigu mes atmesime šitą projektą balsavimo metu, tai bus iš tikrųjų pakankamai blogai, nes jis, manau, reikalingas. Tai galbūt vis dėlto pritarkime tam, kad padarytume pertrauką, ir sutvarkykime viską kaip reikia. Jeigu jūs įsitikinęs, kad visi balsuosime ir pritarsime, na, ką gi, aš galiu siūlyti balsuoti.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, leiskite ir man pasisakyti.
PIRMININKAS. Ponia E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ponas pirmininkas teisingai pasakė, mes svarstėm, bet dar nebuvo Juridinio skyriaus išvados. Ir todėl viską buvome aptarę, viską pastebėjome, bet kadangi yra tokia Juridinio skyriaus išvada, tikrai prašyčiau pritarti, kad pratęstume pateikimą, neužbaigtume šiandien.
PIRMININKAS. Kadangi yra pasisakančių įvairiai, aš prašau balsuoti už mano pasiūlymą. Tai yra kas už tai, kad padarytume pateikimo pertrauką, spaudžia “už”, kas prieš, kad būtų pertrauka, spaudžia “prieš” arba susilaiko.
Už balsavo 32 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 2. Taigi šio projekto pateikimo pertrauka, o dabar pertrauka iki 17 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašom registruotis. Mielieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį.
Pagal patvirtintą darbotvarkę mes dar turėtume išspręsti vieną klausimą, kurį mums teikė Vyriausioji rinkimų komisija. Primenu, kad pagal galiojantį Statutą ir pagal galiojantį Seimo rinkimų įstatymą Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikti klausimai nagrinėjami ypatingos skubos tvarka.
Klausimo esmė yra tokia. Vienas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys išvyko ilgam į užsienį ir, žinoma, nebegali eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigų. Todėl mes jį turėtume atleisti, o pagal tą patį Seimo rinkimų įstatymą jį turi pakeisti kitas, Teisingumo ministerijos rekomenduotas teisininkas. Čia mūsų darbas yra tiktai toks, gerbiamieji kolegos, stebėti, kaip bus traukiami burtai, kaip iš dviejų pateiktų kandidatų mūsų balsų skaičiavimo komisija išrinks vieną, o po to jau tą pavardę įrašyti į parengto nutarimo projektą, kurį jūs turite, ir spręsti. Toks yra Rinkimų įstatymas, t.y. 11 straipsnis.
Ar galim šitai išspręsti, gerbiamieji kolegos? Pirmiausia ar niekas neprieštarauja, kad būtų priimtas nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo” 1 punktas, t.y. atleisti J.Galginaitį, išvykusį dirbti į užsienį Lietuvos Respublikos diplomatu, iš Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigų? Sutinkam? Ačiū.
Tai tada aš prašau stebėti antrąją procedūrą. Sekretoriatas turėjo parengti du vokus. Pagal Rinkimų įstatymą tai neprivalu, aš galiu tiktai perskaityti tai, ką jūs turite, kaip siūlo gerbiamasis ministras. Siūlo rinktis iš dviejų moterų teisininkių: Genovaitės Babachinaitės - Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresniosios mokslinės bendradarbės, teisės mokslų daktarės, ir Jolitos Gasiliauskienės - Teisingumo ministerijos Teismų departamento vyriausiosios specialistės. Mūsų svarbiausias dalykas, ar tai yra teisininkai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Ministras J.Prapiestis tai patvirtina. Taigi aš prašyčiau balsų skaičiavimo komisi-ją čia prie visų atlikti tą procedūrą: iš dviejų vokų išrinkti vieną ir atėjus į tribūną paskelbti tą pavardę. Taip, čia yra 11 Seimo rinkimų įstatymo straipsnis. Prašom dviese, ne vienas, o dviese ateiti. Taip. Prašom. (Salėje juokas) Visiškai teisingai. Gerbiamasis Pociau, prašau dabar rinktis - kairę ar dešinę? Ir prašom nuėjus į tribūną paskelbti tą pavardę.
A.POCIUS. Čia parašyta “Jolita Gasiliauskaitė”.
PIRMININKAS. Gasiliauskienė.
A.POCIUS. Gasiliauskaitė. (Salėje šurmulys) Tikrai taip parašyta.
PIRMININKAS. Prašom tada iš tikro užpildyti taip, kaip reikia, ir trauksim iš naujo. Čia padaryta klaida.
1994 m. gegužės 10 d. darbotvarkė (94.04.28)
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
Gerai, kol bus sutvarkyta, aš siūlau pasitvirtinti gegužės 10 d. posėdžių darbotvarkę. Primenu, kad mes nebaigėm priimti Vyriausybės įstatymo, ir turint galvoje, kad per du kartus, per penkias su puse valandos, mes priėmėme tik 25 straipsnius, o liko dar 15, siūloma visą rytinį posėdį skirti Vyriausybės įstatymo priėmimui užbaigti. Po to pusantros valandos skirti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priėmimui, kurį mes pradėjom, bet irgi nebaigėm, ir dar keletas klausimų, kurie susiję su žemės ūkio reikalais ir ne tik. Čia ir tas klausimas, kurį mes šiandien nagrinėjom, - dėl pensinio aprūpinimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo ir dėl Varėnos ribų. Ir dabar vienas yra esminis klausimas - tai rezerviniai klausimai. Pirmasis įrašytas Alkoholio kontrolės įstatymo projektas, kurio svarstymo mes nebaigėm, bet Socialinių reikalų komiteto pasiūlymu į rezervą pirmasis įrašomas Tabako kontrolės įstatymas, o Alkoholio siūloma užbaigti ketvirtadienį. Kolega R.Dagys. (Balsai iš salės) Lieka savaitės, bet ketvirtadienį.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, kaip parodė šios dienos praktika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas iš tikrųjų yra daug diskutuotinas ir daug pataisų mes priimam kol kas čia vietoje redaguodami. Manau, kad galėtume taip neforsuoti jo. Mane jaudina tai, kad iš šios savaitės iškrito Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų įstatymai ir kiti su jais susiję dokumentai. Jeigu mes tokiais tempais eisime, tai būsime priversti savo sesijos pabaigoje forsuoti ir šituos įstatymus. Tai gal galėtumėt skirti daugiau laiko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymui priimti? Projektas yra didelis ir daug straipsnių.
PIRMININKAS. Aš iš principo su tamsta sutinku, bet turiu vilčių, kad ta pauzė, kurią mes turėsim kitą savaitę, t.y. pauzė be plenarinių posėdžių, mums duos galimybę geriau pasiruošti galutiniam Vyriausybės įstatymo priėmimui ir gal mums nereikės tų trijų valandų. Tokiu atveju mes turėsim daugiau laiko būtent Savivaldybių rinkimų įstatymui priimti. Žodžiu, aš prašyčiau kolegas pritarti.
Dar F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau, kad būtų pabaigtas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo pateikimas, nes mes pradėjom ir padarėm šiandien pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, sutikit, kad tai būtų rezerve.
F.KOLOSAUSKAS. Na, ten liko 5 minutės darbo.
PIRMININKAS. Vis tiek, tegul bus rezerve. Antras klausimas po tabako.
F.KOLOSAUSKAS. Na, gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar su šitais patikslinimais sutinkam? Vietoj Alkoholio - Tabako kontrolės ir papildomai tai, ko mes neužbaigėm šiandien - dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio, t.y. pateikimo užbaigimas. Sutinkam? Ačiū. Tada darbotvarkė patvirtinta.
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
Ar dabar galim tęsti neužbaigtą procedūrą? Prašom. Taigi dar kartą kviečiu du... Tie patys. Tik susikeiskite vietom dabar, tegul gerbiamasis A.Pocius sukeis vokus, o trauks gerbiamasis N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Jolita Gasiliauskienė.
PIRMININKAS. Na, vis dėlto yra likimo pirštas. (Juokas)
Taigi, gerbiamieji kolegos, tada į nutarimo punktą įsirašom šitą vardą ir pavardę - Jolitą Gasiliauskienę.
E.BIČKAUSKAS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš visiškai pasitikiu gerbiamuoju N.Medvedevu, bet ateityje reikia turėti galvoje, kad reikia pasižiūrėti ir antrą voką - o gal ten ta pati pavardė?
PIRMININKAS. Gerai, patikrinsim. Dabar aš jau patikrinsiu.
N.MEDVEDEVAS. O aš prižiūrėsiu.
PIRMININKAS. Genovaitė Babachinaitė. Viskas gerai.
Mielieji kolegos, prašom registruotis.
Salėje - 67 Seimo nariai. Taigi ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, dėl nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo:
1. Atleisti J.Galginaitį, išvykusį į užsienį.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu iš teisingumo ministro skirtų kandidatų burtais skirti J.Gasiliauskienę.
3. Šis nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.”?
Ar galime balsuoti? Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Tai prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas...
Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai jūs klausiat, ar kas turi ką pasakyti, būkit malonus įjungti kompiuterį. Kiek mes čia galim rėkauti?
O dėl paties nutarimo, pirma, mes neturime jo raštu. Antra, būtų labai malonu ponią J.Gasiliauskienę čia pamatyti, kad bent pažintume. Ir trečia, kada mes turėsime Rinkimų komisijos pirmininką?
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakau į visus klausimus. Nutarimas buvo išdalytas. Jo Nr.901. Jeigu kas negavote, tai aš labai apgailestauju, jeigu taip įvyko. Gavot? Tai viskas gerai.
Toliau. Pristatyt kandidatų įstatymas nenumato, t.y. nereikia, kad jie čia patys būtų. Tokiu atveju man belieka tiktai šiek tiek vėliau atsakyti į klausimą dėl pirmininko. Ieškoma.
Tai galim balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo” iš trijų punktų? Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Už - 45. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 45 Seimo nariams balsavus už, 3 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo” priimtas. Ačiū.
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar kitas darbotvarkės punktas. Ministro Pirmininko ataskaita apie Seimo priimtų įstatymų ir nutarimų vykdymą. Pranešėjas - gerbiamasis premjeras A.Šleževičius.
Gerbiamasis premjere, norėjau paklausti, kiek jums minučių reikia pranešimui? Aš matau, kad pranešimas labai didelis, bet vis dėlto bent apytiksliai. Ar 30 minučių užteks?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Apie 40 minučių, jeigu galima.
PIRMININKAS. 40 minučių. Gerai, fiksuosim. Primenu, kad gerbiamieji kolegos galės paklausti, o jeigu liks laiko ir turėsim kantrybės, bus galima ir pasisakyti.
Taigi prašom, gerbiamasis premjere. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Nuoseklus ir kryptingas Seimo priimtų įstatymų bei nutarimų nuostatų įgyvendinimas - svarbiausia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiga. Ir tam Vyriausybė skiria daugiausia dėmesio ir pastangų. Praeitais metais Vyriausybei teko vykdyti apie 70 įstatymų bei Seimo nutarimų. Dauguma jų nuostatų sėkmingai įgyvendinamos. Tačiau šioje srityje buvo ir rimtų trūkumų. Ne viską buvo galima iki galo įvykdyti dėl ribotų finansinių išteklių, kai kurių įstatymų nestabilumo.
Siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei toliau tobulinti esamų teisinių aktų sistemą Vyriausybė per savo darbo laikotarpį pateikė Seimui svarstyti 265 įstatymų projektus, jų pakeitimo, taip pat Seimo nutarimų projektus. Daugiausia dėmesio buvo sutelkta ekonominės reformos spartinimui, piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymui, įstatymų ir Seimo nutarimų agrariniais klausimais įgyvendinimui, valstybės turto pirminiam privatizavimui, mokesčių sistemos tobulinimui, socialiniams klausimams ir daugeliui kitų problemų.
Per šį laikotarpį mes taip pat parengėme programų vykdant Seimo direktyvines nuostatas, kurios buvo Vyriausybės aprobuotos. Seimo posėdyje buvo pritarta užsienio politikos koncepcijai, pramonės restruktūrizavimo, nacionalinei žemės ūkio programai, nacionalinei transporto bei energetikos programoms.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” vien tik dėl nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atstatymo yra gauta beveik 8 tūkst. prašymų. Iš jų 7499 prašymai - dėl gyvenamųjų namų arba butų grąžinimo natūra. Beveik 3 tūkst. prašymų patenkinta ir savininkams gyvenamieji namai grąžinti natūra.
Be jokios abejonės, nediskutuotinas Restitucijos akto realizavimo principų įvykdymas. Tačiau realizuojant šį įstatymą mes susiduriame su nemažai keblumų. Visų pirma 1991 m. birželio 18 d. įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 8 straipsnio 4 punktas numatė, kad gyvenamieji namai grąžinami, kai jų nuomininkai laisva valia sutinka persikelti į jiems suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas. Deja, nesilaikant šios nuostatos Teisingumo ministerija (ponas Z.Juknevičius) 1992 m. kovo 10 d. raštu Nr.0660 išaiškino, kad daugiabučiai gyvenamieji namai pagal įstatymą turi būti grąžinami pirmiausia atstatant nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą, o vėliau dalimis grąžinant laisvas patalpas. Nuomos mokestį iš nuomininkų nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos turėtų imti ne savivaldybė, o pats namo savininkas.
Vadovaudamosi šiuo teisingumo ministro išaiškinimu miestų ir rajonų valdybos priiminėjo sprendimus dėl nuosavybės teisių į daugiabučius namus atstatymo. Jų pagrindu šie gyvenamieji namai pagal priėmimo-perdavimo aktus buvo perduoti savininkams, kurie juos teisiškai įregistravo. Suprantama, susidarė labai kebli situacija ir iškilo daug problemų, kuomet namai buvo privatizuoti juose tebegyvenant nuomininkams.
Vyriausybė gauna daug laiškų, kuriuose savo nepasitenkinimą reiškia tiek pretendentai į nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atstatymą, tiek nuomininkai, gyvenantys tuose namuose. Ypač keblus klausimas yra su tais gyvenamaisiais namais, kurie jau yra grąžinti savininkams natūra. Todėl Respublikos Vyriausybė pavedė miestų ir rajonų valdyboms, kitoms institucijoms ištaisyti padarytas klaidas vykdant minėtąjį įstatymą ir peržiūrėti iki 1993 m. gruodžio 31 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo.
Labai svarbus šiuo klausimu buvo Seimo įstatymas, kuris buvo priimtas šių metų sausio 11 d. Seimui priėmus įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo”. Minėtas Teisingumo ministerijos išaiškinimas neteko galios.
Suprantama, kad grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų aprūpinimo gyvenamaisiais butais problema yra labai aktuali. Pagal Statistikos departamento duomenis 1993 m. iškeldinta 410 nuomininkų šeimų iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų. Iš jų 317 šeimų apgyvendinta miestų ir rajonų valdybų suteiktuose butuose. 18 pasistatė arba įsigijo individualius namus, 43 pasistatė arba įsigijo butus gyvenamųjų namų bendrijose. Tam tikslui praeitais metais buvo sunaudota 5,19 mln. Lt iš savivaldybių biudžeto. Nuomininkų šeimų, kurias reikia iškeldinti iš savininkams grąžintinų gyvenamųjų namų, 1994 m. sausio 1 d. įregistruota, kaip minėjau, 7993 šeimos. Šiam tikslui 1994 m. savivaldybių biudžetuose yra skirta 10,38 mln. Lt. Suprantama, tai iš esmės problemos neišsprendžia.
Svarbus yra Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo klausimas. Vyriausybė pakeitė valstybės paramos besistatantiems gyvenamuosius namus, butus sąlygas. Savivaldybėse suformuotos dvi eilės. Pirmojoje eilėje numatyti žmonės, turintys teisę į valstybės paramą statant bei perkant gyvenamuosius namus, o antrojoje - norintys ir turintys teisę išnuomoti savivaldybės gyvenamąjį plotą.
Eilėse valstybės paramai gauti yra 91,8 tūkst. šeimų. Tarp jų pirmojoje eilėje - per 82,5 tūkst. šeimų, o antrojoje - 9,3 tūkst. šeimų. Greta to paramą dar reikia teikti tiems, kurie pradėjo statyti kooperatinius gyvenamuosius namus iki 1992 m. vasario 13 d., nes nuo to laiko buvo nuspręsta lengvatinius kreditus teikti ne kooperatyvams, o betarpiškai gyventojams.
Praėjusių metų pradžioje buvo pradėta statyti apie 14,5 tūkst. butų kooperatiniuose gyvenamuosiuose namuose. Praėjusiais metais buvo baigta, deja, tik apie 2,5 tūkst. tokių butų. Šiam tikslui lengvatinių kreditų buvo suteikta 43 mln. Lt.
Šiais metais valstybės paramos fonde gyvenamiesiems namams, kooperatiniams butams statyti yra skirta 101,5 mln. Lt. Didžiąją šių lėšų dalį - 85,3 mln. Lt - skyrėme pradėtiems kooperatiniams namams statyti. Poreikis, deja, tenkinamas maždaug pusiau ir ši problema bus visiškai išspręsta tiktai formuojant kitų metų biudžetą ir atitinkamai numatant biudžete likusias lėšas, kurios taip pat sudarys maždaug tokią pat sumą - apie 80-90 mln. Lt.
Praėjusiais metais Seimui priėmus Žemės reformos ir Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo pataisas, Vyriausybė patikslino 38, arba maždaug pusę, visų anksčiau šiais klausimais priimtų Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių žemės reformos ir nekilnojamojo turto žemės ūkyje grąžinimo klausimus. Atsižvelgiant į įstatymų pataisas buvo suformuluota tikslesnė žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, taip pat valstybinė žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Aiškiau ir suprantamiau išdėstyta parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo, taip pat kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarka. Nustatyti papildomi kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką būdai. Žmonėms suteikta galimybė gauti kompensaciją ne tiktai valstybės vienkartinėmis išmokomis, bet ir pinigais, lygiaverčiu mišku ar rekultivuoto durpyno plotu, gauti sklypą individualiai statybai ir kitais būdais.
Nors ir buvo koreguojami žemės reformos dokumentai, norminiai aktai, žemės reformos tempai ne tik nesulėtėjo, o paspartėjo. Šių metų pradžioje jau buvo 113 tūkst. ūkininkų, kurie valdė beveik 996 tūkst. ha žemės. Beveik 50 tūkst. ūkininkų žemė buvo išmatuota praėjusiais metais. O tai maždaug 1,7 karto daugiau negu vidutiniškai 1991-1992 metais.
Iš esmės pradėjome spręsti seniai žinomą 2-3 ha asmeninio ūkio žemės problemą. Jau išmatavom apie 110 tūkst. tokių sklypų. Tuo tarpu 1991-1992 metais šie darbai išvis nebuvo daromi. Šiais metais numatome nuosavybės teisę į žemę grąžinti dar bemaž 100 tūkst. buvusių savininkų. Apie 320 tūkst. šios žemės naudotojų bus išmatuoti žemės sklypai jų asmeniniam ūkiui. Iš esmės bus užbaigtas sodų ir namų valdų žemės sklypų privatizavimas.
Neseniai Seimui priėmus Žemės įstatymą ir atitinkamą nutarimą šiuo klausimu, žmonėms leista laisvai disponuoti žeme. Žemės įstatymas iš esmės bus labai rimtas žingsnis formuojant žemės rinką ir, suprantama, žemės rinkos bazėje vyks natūralus ūkių stambėjimo procesas. Dabar gi mūsų ūkininkų ūkių dydis tesiekia 8,8 ha ir yra 3,7 karto mažesnis negu Latvijoje (atitinkamo ūkio dydis yra 33 ha) ir 2,9 karto mažesnis negu Estijoje, kurioje vidutinis ūkio dydis sudaro 25,4 ha.
Ypač mus jaudina bendra kaimo ekonominė situacija. Tebesitęsia žemės ūkio bendrovių formavimosi laikotarpis, nuolat keičiasi jų naudojami žemės plotai, privatizuojami pastatai. Vis daugiau žmonių palieka bendroves, pasiryžę savarankiškai ūkininkauti. Skaudžiai žemdirbius veikia ir sutrikę ekonominiai ryšiai, suirusi agroserviso tarnybų, atsiskaitymo sistema. Todėl Respublikos Vyriausybė, remdamasi Lietuvos Seimo 1993 m. kovo 18 d. nutarimo “Dėl biudžeto ir valstybinio kredito lėšų, skirtų žemės ūkiui remti, paskirstymo ir panaudojimo principų” nuostatomis, sudarė pavasario sėjos fondą. Į jį buvo nukreiptos lėšos, kurios buvo naudojamos lengvatiniais 8% kreditais.
Suprasdama, kad yra gana sunki žemės ūkio ekonominė padėtis, Vyriausybė priėmė nutarimus, kuriuose buvo leista pratęsti tų kreditinių išteklių naudojimą, taip pat leidžiant atsiskaityti ne tiktai pinigais, bet ir natūra - grūdais, cukriniais runkeliais, linais, bulvėmis ir kitais produktais.
Siekdama kompetentingiau nagrinėti ir spręsti žemės ūkio produkcijos supirkimo problemas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1994 m. sausio 18 d. įstatymu “Dėl žemės ūkio būklės gerinimo eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant Lietuvoje pagamintus maisto produktus” bei atitinkamo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo šiuo klausimu nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė iš suinteresuotų ministerijų, valstybinių tarnybų, žemės ūkio visuomeninių organizacijų, taip pat produkcijos perdirbimo atstovų žemės ūkio produkcijos supirkimo, reguliavimo ir koordinavimo tarybą, kuriai vadovauja žemės ūkio ministras gerbiamasis R.Karazija.
Buvo patvirtinti šios tarybos nuostatai ir juose sprendžiami aktualiausi žemės ūkio produkcijos supirkimo ir panaudojimo klausimai. Buvo patvirtinta taip pat žemdirbių, siekiančių intensyviai ūkininkauti, skatinimo tvarka. Šiam tikslui iš nacionalinės žemės ūkio programos rėmimo skirta 28 mln. Lt, numatomų panaudoti subsidijoms už žemdirbių įsigytą elitinę sėklą, veislinius gyvulius, paukščius, kiaušinius bei gaminant linininkystės produkciją. 5 mln. Lt yra skirta veislininkystės programai finansuoti.
Siekiant padėti žemdirbiams pasirengti ir tinkamai atlikti pavasario sėją bei kitus darbus, Vyriausybė vasario 15 d. nutarimu sudarė paramos žemės ūkiui fondą, į kurį bus nukreiptos 120 mln. Lt lėšos, numatytos nacionalinei žemės ūkio programai finansuoti, taip pat lėšos, kurios grįš iš praėjusių metų sėjos fondo, taip pat už parduotus kukurūzus, įsigytus iš Jungtinių Amerikos Valstijų už lengvatinius kreditus. Šie lengvatiniai kreditai iš šio fondo bus teikiami 5% metinių palūkanų dydžio. Tai bus svarbus žemės ūkio subsidijavimo elementas.
Šiais metais iš paramos žemės ūkiui fondo 40 mln. kreditinių išteklių yra nukreipta žemės ūkio produkcijos ir agroserviso įmonėms ir 20 mln. Lt - ūkininkų agroserviso tarnyboms kurti. Iki šių metų balandžio 19 d. jau pervesta rajonams 15 mln. Lt. Suprantama, kad ta suma nėra pakankama, ir mes ieškome būdų, kaip tą sumą būtų galima padidinti.
Be to, atsižvelgdama į atskirų žemės ūkio produkcijos gamintojų sunkią finansinę būklę, Vyriausybė leido rajonų valdybų teikimu pratęsti ūkio subjektams ir vėliau gautus kreditinius išteklius iki 1994 m. lapkričio 1 d. Vykdoma palanki žemdirbiams politika, siekiant juos integruoti į perdirbamosios ir juos aptarnaujančių pramonės įmonių veiklą. Lengvatinėmis sąlygomis žemės ūkio produkcijos gamintojams parduodamos 230 įmonių akcijos. Nustatytos lengvatos įsigyjant akcijų 2,5% minimalios jų vertės dydžio. Tai yra tam tikra kompensacija už neteisėtai nacionalizuotą žemdirbių turtą jį privatizuojant. Tai - įvairios gydymo, poilsio įstaigos, tarpūkinės įmonės ir t.t.
Artimiausiu metu bus baigtos rengti ir Vyriausybės aprobuotos kaimo kooperacijos rėmimo priemonės, ekonominių sankcijų maisto perdirbimo ir prekybos įmonėms už produkcijos realizavimą nesilaikant galiojančių standartų, taip pat maisto produktų savikainos apskaitos ir kalkuliavimo tvarka. Baigiame rengti ir artimiausiu metu pateiksime Seimui svarstyti įstatymo “Dėl žemės ūkio valstybinio reguliavimo” projektą.
Vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 14 d. įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos banko valdyba šių metų rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimus dėl priemonių atsiskaitymų tvarkai pagerinti ir sureguliuoti tarp ūkio subjektų. Nustatyta subjektų tarpusavio atsiskaitymų tvarka, atsiskaitymų už supirktą žemės ūkio produkciją, parduotą pieną sąlygos, delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą ir atsiskaitymų dokumentų pateikimą bankams ne laiku tvarka.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai iki 1994 m. kovo 31 d. buvo atleisti nuo baudų ir delspinigių mokėjimo už įgytas materialines technines vertybes, energetikos išteklius bei suteiktas paslaugas. O šių metų balandžio mėnesį Vyriausybė šį terminą pratęsė iki šių metų pabaigos.
Vyriausybė liberalizavo žemės ūkio ir maisto produktų eksportą. Buvo panaikinta kvotavimo ir licencijavimo sistema. Tai sudarė sąlygas perdirbimo pramonės įmonėms ir žemės ūkio produkcijos gamintojams palankiau realizuoti produkciją.
Siekdama gerinti mėsos ir pieno pramonės įmonių veiklą, taip pat atsižvelgdama į Seimo darbo grupių, tikrinusių mėsos ir pieno pramonės įmonių veiklą, pateiktus rezultatus ir išvadas Vyriausybė 1993 m. nutarimu patvirtino ir įgyvendino priemones nustatytiems trūkumams šalinti. Kovo mėnesį priėmėme nutarimą, kuriuo nustatyta perdirbamosios pramonės įmonių apyvartinių lėšų formavimo tvarka.
Įgyvendinant įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” Lietuvos žemės ūkio banko įstaigos 1993 m. už atsiskaitymą ne laiku išieškojo iš žemės ūkio produkciją superkančių ir perdirbančių įmonių 12 mln. Lt žemės ūkio produkcijos gamintojų naudai, o už mokėjimo dokumentų pateikimą bankui ne laiku - beveik 1 mln. Lt.
Įgyvendinamos atsiskaitymų sutvarkymo priemonės. Kai kuriose maisto pramonės šakose, lyginant su 1993 m. lapkričio mėnesiu, skolos sumažėjo: mėsos pramonėje - 19 mln. Lt, arba 60%, pieno pramonėje - 35 mln. Lt, arba 65%, maisto pramonėje, iš esmės cukraus pramonėje - 42,7 mln. Lt, arba 51%, ir grūdų pramonėje - 3,1 mln. Lt, arba 51%.
Iš bendros 71 mln. Lt skolos žemdirbiams dabar apie pusę sudaro įsiskolinimas už cukrinius runkelius ir šis įsiskolinimas bus likviduotas kitą savaitę, pervedus anglų kompanijai “Men” pinigus pagal sudarytą kontraktą.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos praėjusių metų balandžio 20 d. įstatymą “Dėl pelno mokesčio lengvatų”, žemės ūkio įmonės 1993 m. buvo atleistos nuo pelno mokesčio. Individualios (personalios) įmonės ir ūkinės bendrijos atleistos nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio. Be to, žemės ūkio produkcijos gamintojams iš valstybės biudžeto lėšų kompensuojamas bendrasis akcizas už įgytas materialines ir technines vertybes bei suteiktas paslaugas žemės ūkio produkcijai gaminti. Nuo akcizo mokesčio atleistos taip pat žemės ūkio bendrovės už jų teikiamas paslaugas bendrovės nariams. Šiais metais žemės ūkio įmonėms 50% sumažintas žemės nuomos mokestis. Tokia buvo suformuota įstatyminė norma.
Suprasdami žemės ūkio rėmimo svarbą, mes papildomai Vyriausybės posėdyje priėmėme sprendimus dar 3 kartus sumažinti žemės ūkio mokestį diferencijuojant jį pagal natūralų žemės pajėgumą. Žemės mokestis dabar sudaro nuo 4 iki 16 Lt už hektarą, t.y. vidutiniškai 3 kartus mažesnis, negu buvo.
Praėjusių metų vasario, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais buvo priimti įstatymai “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo” pakeitimo ir papildymo”. Šių įstatymų pagrindu parengta likviduojamo arba reorganizuojamo žemės ūkio bendrovių turto paskirstymo tvarka ir rekomendacijos atlikti žemės ūkio bendrovių perkainojimą. Vyriausybė taip pat patikslino ankstesniais Vyriausybės nutarimais nustatytą žemės ūkio bendrovių atsiskaitymo su pajininkais tvarką. Nustatyta, kad atlikus žemės ūkio bendrovių turto perkainojimą jo vertė prilygs realioms šio laikotarpio kainoms ir įgalins teisingiau atsiskaityti su bendrovės nariais. Vykdant Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą, Vyriausybė nustatė melioracijos projektų ir melioracijos darbų valstybinės priežiūros atlikimo, taip pat melioracijos įrenginių, pastatytų biudžeto lėšomis, priskyrimo žemės savininkams arba valstybinės žemės nuomininkams tvarką. Patvirtino nuostolių, kuriuos padaro juridiniai, fiziniai asmenys, pažeisdami, sugadindami ar sunaikindami melioracinius ar kitokius techninius įrenginius, apskaičiavimo įkainius.
Vykdant Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą įsteigta valstybinė veterinarinė tarnyba (iš dalies ją reorganizuojant), įtraukiant į jos sudėtį ir mėsos perdirbimo įmonių veterinarijos specialistus.
Sukurta gyvulių, jų produktų ir žaliavų įvežimo į Respubliką, pervežimo tranzitu kontrolės sistema. Lietuvai 1992 m. atstatyta narystės teisė Tarptautiniame (...) biure. 1993 m. ji priimta į Tarptautinę snukių ir nagų ligų komisiją prie Sveikatos ir žemės ūkio organizacijos. O tai suteikia mums juridinį pagrindą bendradarbiauti su Vakarų Europos ir pasaulio šalimis.
Nemažai nuveikta veterinarijos objektų privatizavimo srityje. Privačia veterinarine praktika užsiima daugiau negu pusė veterinarijos gydytojų ir per 70% veterinarijos vaistinių. Pagerėjo šuns tarnybos specialistų darbas. Esama veterinarinė, sanitarinė ir epizootinė būklė leidžia gaminti mėsos ir pieno produktus, tinkančius eksportuoti ir į Vakarų šalis.
Lietuvos Respublikos Seimas praėjusių metų liepos 15 d. priėmė įstatymą “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos”. Pagal šį įstatymą bankroto bylas galėjo iškelti Žemės ūkio ministerija, taip pat oficialiai įregistruotos žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijos, tačiau per šio įstatymo galiojimo laiką iniciatoriai neiškėlė nė vienos bankroto bylos. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad šis įstatymas nenumatė bankroto įstatymui būdingos procedūros atsiskaityti su kreditoriais. Be to, paskirsčius bankrutavusios įmonės akcijas žemės ūkio produktų tiekėjams, kaip numatyta įstatymo 8 straipsnyje, būtų neatsiskaityta su visais likusiais kreditoriais, nes atskirose įmonėse yra daugiau kaip pusė privataus kapitalo ir taip būtų pažeistos esamų akcininkų nuosavybės teisės. Todėl Vyriausybė, siekdama sukurti teisines ekonomines sąlygas, nemokių įmonių ir kreditorių tarpusavio santykių ir kreditorių tarpusavio santykių sureguliavimui 1994 m. kovo 14 d. pateikė Seimui Įmonių bankroto įstatymą bei kitų įstatymų pakeitimus ir papildymus, kuriuose nustatyta ir žemės ūkio įmonių produkciją perdirbančių, ir jas aptarnaujančių įmonių bankroto tvarka atsižvelgiant į šių ūkio šakų specifiką. Šiuose pakeitimuose numatyta, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų, teikiančių produkciją vienai ir tai pačiai įmonei, interesams gali atstovauti oficialiai įregistruota visuomeninė žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacija, užuot dėl bankroto procedūros kreiptųsi kiekvienas žemės ūkio produkcijos tiekėjas.
Daug aktualių klausimų yra privatizacijos srityje. Tačiau jie įgauna vis dinamiškesnį pobūdį. Nuo praėjusių metų balandžio mėn. vidutiniškai per mėnesį buvo privatizuojama valstybinio turto už 17,1 mln. Lt valstybinio kapitalo, o iki to laikotarpio per mėnesį buvo privatizuojama apie 14,7 mln. Lt vertės valstybinio kapitalo. Suprantama, kad priekaištai yra visiškai be pagrindo, jog valstybinio turto privatizacijos tempai yra sulėtėję. Vadovaudamasi Turto pirminio privatizavimo įstatymu, Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymu bei jų papildymais ir pakeitimais, Vyriausybė priėmė 19 nutarimų. 1994 m. balandžio 1 d. duomenimis, yra privatizuota 69,3 visų numatytų privatizuoti objektų. Šių objektų valstybinio kapitalo vertė yra 488 mln. Lt, arba 45,7% visų privatizuotinų objektų kapitalo vertės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1992 m. balandžio 7 d. įstatymu “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų” ir kitais šio įstatymo papildymais bei pakeitimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 18 d. nutarimu “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų įgyvendinimo tvarkos” nustatė įsigijimo tvarką darbuotojams. Šio nutarimo nustatyta tvarka patvirtintos 1134 akcijų pasirašymo sutartys. Įmonėse darbuotojų įsigyto kapitalo vertė yra 61,1 mln. Lt, t.y. darbuotojai nupirko 61% jiems pasiūlytų akcijų lengvatinėmis sąlygomis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymu ir šio įstatymo papildymu, Žemės ūkio ministerija parengė likusio neprivatizuoto žemės ūkio įmonių tolesnio turto privatizavimo tvarką ir sąlygas. Pagal šią tvarką taikant 95% vertės nuolaidą iki šio mėnesio pradžios privatizuota žemės ūkio įmonių turto 0,6% visos jo vertės, t.y. labai nedidelė dalis. Tačiau vykdant privatizacijos procesą buvo nemažai nesklandumų bei problemų, apie kurias Seime neseniai kalbėjo buvęs Centrinės privatizacijos komisijos pirmininkas gerbiamasis J.Veselka. Siekdama juos pašalinti, Vyriausybė teikia siūlymus šiais klausimais, tačiau kai kurie jų yra dar nepriimti. Pavyzdžiui, praėjusių metų spalio 21 d. Seimui buvome pateikę svarstyti ypatingos skubos tvarka Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pataisas, kurioms pritarė Seimo Ekonomikos komitetas. Jas priėmus būtų pakeista įmonių, t.y. miestų, rajonų privatizavimo komisijų ir tarnybų narių skyrimo ir atleidimo tvarka, suteikiant Centrinės privatizacijos komisijai teisę tuos pakeitimus tvirtinti. Esant didelei kadrų kaitai, kai Vyriausybė tuos klausimus turi spręsti, susidaro tam tikrų keblumų. Būtų pradėtas naujas privatizavimo būdas - akcijų paketo pardavimas aukcione už investicinius čekius (dabar akcijų paketą galima pirkti tik už laisvai konvertuojamą valiutą) bei pakeista akcijų pasirašymo sutarčių tvirtinimo tvarka. Taip pat leistų parduoti valstybės turtinį įnašą toms privačioms įmonėms, kurios gamybinei veiklai buvo išnuomojusios iš valstybės negamybines patalpas ar pastatus ir investavusios į juos privataus kapitalo daugiau kaip pusę šio valstybinio turto vertės. Seimas leido tokius turtinius įnašus padaryti tik periodinių leidinių leidykloms ir redakcijoms. 1993 m. gruodžio 23 d. raštu Seimui esame pateikę įstatymo projektą “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisinių aktų pripažinimo netekusiais galios” projektą, kuriame numatytas įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų” pakeitimas, panaikinantis privilegijas atskiroms gyvento- jų grupėms ir suteikiantis visiems Lietuvos piliečiams vienodas sąlygas dalyvauti privatizacijos procese. Beje, tai primygtinai mums rekomenduoja Tarptautinis valiutos fondas. Taip pat Valstybinių įmonių įstatymo 31 straipsnio pakeitimus, reglamentuojančius įstatinio kapitalo padidinimą iš įmonės lėšų. Seimui nepriėmus šių pateiktų projektų, Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, didindamos savo įstatinį kapitalą, vis dažniau pažeidžia Valstybinių įmonių įstatymo 31 straipsnio nuostatas, t.y. įmonės, nesumokėjusios privalomų įmokų į biudžetą bei socialinio draudimo įmokų, didina įstatinį kapitalą iš pelno ir įsigyja kitų įmonių akcijų, bei siekdama apsaugoti asmenų, įsigijusių privatizuojamų įmonių akcijų, interesus 1994 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos vykdymo kontrolės dėl įsiskolinusių įmonių privatizavimo”, įpareigojantį įmonių steigėjus kontroliuoti valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, didinančių akcinį kapitalą iš savo likutinio pelno lėšų, suėjus mokėjimo terminui mokestinių prievolių vykdymą Lietuvos Respublikos biudžetui, savivaldybių biudžetams, valstybiniam socialiniam draudimui bei kitiems kreditoriams. Vyriausybė šių metų antrąjį ketvirtį numato Seimui pateikti pasiūlymus dėl investicinių čekių tolesnio naudojimo tvarkos, Valstybinio turto fondo valdymo struktūros, naują privatizavimo įstatymą, reglamentuojantį tolesnį komercinio privatizavimo procesą, investicinių akcinių bendrovių reorganizavimo į holdingo kompanijas ir jų likvidavimą atsižvelgiant į tai, kad investicinės akcinės bendrovės yra sukaupusios daugelio Lietuvos piliečių investicines lėšas ir aktyviai dalyvauja privatizavime. Finansų ministerijoje yra įregistruota 390 investicinių akcinių bendrovių, kurios įsigyja 34% privatizuoto turto, siekiant apsaugoti investicinių akcinių bendrovių akcininkų teises.(...), taip pat valstybinio turto ekspertinio įvertinimo principu bei kvalifikaciniu reikalavimu turto vertinimo ekspertams. Priėmus Vyriausybės siūlymus šiais klausimais, būtų užtikrintas tolesnis valstybinio turto privatizavimas ir išvengta daugelio nesklandumų šioje srityje. Beje, kai kurių nesklandumų ir problemų, suprantama, baigiantis privatizacijos procesui išvengti iš viso nebus galima. Vyriausybės nuomone, pagrindinė problema yra ta, kad pažeidžiant ir Pirminio privatizavimo įstatymą investicinių čekių suma, kuri buvo išdalyta gyventojams privatizacijos procesui realizuoti, sudarė 81,6% viso valstybės turto. Iš esmės komercinio privatizavimo galimybės yra labai menkos. Suprantama, kad investicinių čekių panaudojimo politika būdinga visoms postkomunistinėms šalims. Tačiau investicinių čekių sumos arba kitokių formų viso valstybinio turto išmokos iš esmės skiriasi. Pavyzdžiui, Čekijoje - 25% viso turto, Slovėnijoje - 20% viso turto. Kaip minėjau, pas mus tiktai 18,4% yra likę neprivatizuotino turto, ir, be abejo, dalis jo ir toliau turės būti valstybės kontroliuojama, kaip energetikos objektai, geležinkelis ir visa kita. Suprantama, tas privatizacijos procesas šioje srityje yra tolesnės ateities perspektyva.
Vyriausybė deda daug pastangų siekdama suformuoti mokesčių sistemą kaip vieningą visumą. Svarbiausia, užtikrinti mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą. Tam tikslui buvo parengta nemažai mokesčių įstatymų, kurių dalis yra priimta, o dalis jų yra teikimo fazėje ir turi pakeisti dabar galiojančius. Šiuo metu Seime priimti Vyriausybės teikti Pridėtosios vertės mokesčio įstatymas, Prekyviečių mokesčio įstatymas, Brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo įstatymas. Be to, pateikti Seimui Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Mokesčio pagrindų įstatymo, Žyminio mokesčio įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo, Paveldėjamo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymo, Bendrųjų pajamų ir kiti įstatymų projektai, kurie kol kas dar Seimo yra nepriimti. Nauji priimti mokesčių įstatymai turi padėti suformuoti efektyvią mokesčių įstatyminę bazę, taip pat užtikrinti efektyvesnį biudžeto formavimą, leisti efektyviau kontroliuoti mokesčių mokėtojus.
Didelį triukšmą sukėlė Pridėtosios vertės mokesčio įstatymas. Beje, Vyriausybė pateikė nemažai pasiūlymų jį modifikuojant, ir Seimas jiems pritaria. Pratęsti mokesčių sumokėjimo terminai, kai kurios lengvatos, padidintas neapmokestinimo lygis nuo 15 tūkst. Lt iki 50 tūkst. Lt. Tačiau suprantama, kad pridėtosios vertės mokestis taps labai veiksmingu instrumentu formuojant rinkos ekonomiką ir formuojant efektyvią mokesčių sistemą.
Kitas numatomas stambus mokestis - tai Bendrojo pajamų mokesčio įstatymas, kuris numato gyventojų pajamų apmokestinimą. Šis įstatymas turi pakeisti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Šio įstatymo pagrindinis elementas tas, kad numatomas gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimas inspekcijoms pateikus savarankiškai užpildytas mokesčių deklaracijas. Tai turi padėti išvengti pajamų slėpimo. Šiuo būdu bus geriau apmokestinamos gyventojų gaunamos pajamos. Ne mažiau svarbus yra įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis, kuris turi skatinti efektyviau panaudoti įmonių ir organizacijų turimą nekilnojamąjį turtą. Labai didelę reikšmę surenkant mokesčius turės įstatymas “Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo”. Jis įsigalios nuo birželio 1 d. Suprantama, kad mes turime tam tikrų problemų rengiant poįstatyminius aktus. Manau, kad kai kuriais klausimais mes turėsime pateikti Seimui tam tikrus įstatymo pakeitimus, tačiau šio įstatymo įsigaliojimo svarba yra akivaizdi. Vyriausybė numato birželio mėnesį Seimui pateikti naują Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo projektą. Šiuo metu galioja įstatymas, priimtas 1990 m. liepos 31 d. Įsigaliojo pradedant 1991 m. pelno apmokestinimu. Jo tobulinimas yra labai aktualus.
Vyriausybei kelia didelį susirūpinimą, kad nepakankamai efektyviai veikia Prekyviečių mokesčio įstatymas, priimtas 1993 m. lapkričio 23 d. Prekyviečių mokesčio tarifai nustatyti diferencijuotai, priklausomai nuo prekyviečių vietos ir nuo prekyviečių mokesčio objekto. Miestų ir rajonų valdyboms yra suteikta teisė savo sprendimais didinti arba mažinti mokesčio tarifą iki 70%. Šis mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra prekyvietė, biudžetą. Pagal pateiktus miestų, rajonų valstybinių mokesčių inspekcijų duomenis prekyviečių mokesčių mokėtojai į savivaldybių biudžetus per 1994 m. sausio mėn. sumokėjo 127 tūkst. Lt mokesčių. Tačiau paanalizavus atskirų miestų veiklą šiuo klausimu, susidaro įspūdis, kad ne visos savivaldybės jo realizavimui skiria pakankamą dėmesį. Suprantama, kartu prarandamos savivaldybių biudžeto pajamos. Taip pažeisdama Prekyviečių mokesčio įstatymą Vilniaus m. valdyba iki šiol nenustatė konkretaus prekyviečių mokesčių objekto ir konkrečių mokesčių tarifų Vilniaus m. įmonėms, eksploatuojančioms prekyvietes. Vilniaus m. prekyvietės, kurioms yra skirta vieta prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis, prekyviečių mokesčio nemoka. Vilniaus m. valdyba savo sprendimu įmonei “Posūkis”, kuri eksploatuoja Gariūnų turgavietę, yra nustačiusi vietinę rinkliavą. Kitoms Vilniaus m. įmonėms, kurios eksploatuoja prekyvietes, tokių vietinių rinkliavų iš viso nėra nustatyta. Akivaizdu, kad Vilniaus m. valdybai nėra svarbu papildyti savo biudžetą prekyviečių mokesčiu. Nors ši savivaldybė susiduria su dideliais sunkumais formuodama savivaldybių biudžetą.
Siekdama bent iš dalies normalizuoti įmonių finansinę būklę, sutinkamai su 1994 m. vasario 17 d. įstatymu “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl atsiskaitymų su biudžetu” pakeitimo ir papildymo”, Vyriausybė balandžio 13 d. nutarimu atidėjo 265 įmonėms 1993 m. apskaičiuotų ir nesumokėtų į valstybės biudžetą privalomų įmokų ir delspinigių išieškojimo terminus; suma - 466 mln. Lt. Įmonėms, kurios sudarys mokestines paskolos sutartis su mokesčių inspekcijomis laikydamosi nustatytų reikalavimų nutarime nuo š.m. pradžios iki sutartyje numatyto laiko, nebus skaičiuojami delspinigiai. Nesumokėjus į valstybės biudžetą atidėtų privalomų įmokų iki šioje sutartyje nurodyto laiko, šita sutartis bus nutraukiama ir ūkio subjektai turės sumokėti delspinigius už visą atidėtą laikotarpį ir nuo indeksuotos atidėtų įmokų sumos. Šios įmokos išieškomos ne ginčo tvarka per teismo antstolių kontoras, o jeigu subjektas nemokus, jam turi būti taikoma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo procedūra.
Jau praėjo daugiau kaip metai, kada buvo priimtas Bankroto įstatymas. Reikia pasakyti, kad jis kol kas veikia nepakankamai efektyviai ir buvo pritaikytas tiktai 11 įmonių. Dabartiniu metu dar kai kurios stambios Pramonės ir prekybos ministerijos reguliavimo sferoje esančios įmonės taip pat yra atsidūrusios ties bankroto riba. Tai Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla, valstybinė prietaisų gamykla “Vilma”. Šiose įmonėse kreditorių susirinkimai yra priėmę sprendimus nenutraukti jų veiklos, o skolų grąžinimo problemą išspręsti jas reorganizavus. Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje kredito reikalavimai sudaro 3,5 mln. Lt, “Vilmoje” - 15,8 mln. Lt. Šių įmonių balansinė vertė atitinkamai sudaro 5,8 ir 10,1 mln. Lt. Yra ir kitų įmonių, kurioms taip pat gresia bankroto procedūra. Suprantama, kad bankroto inicijavimas yra labai svarbus ekonomikos gyvybingumo faktorius.
Lietuvos Respublikos Seimas š.m. balandžio 12 d. priėmė Ūkinio teismo laikinąjį įstatymą, kuriuo įsteigtas specializuotas Ūkinis teismas. Jis yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teismo sistemos dalis. Teisingumas vykdomas sprendžiant visų Lietuvos Respublikos ūkio subjektų visus ūkinius ginčus, kylančius iš ūkinės komercinės veiklos. Suprantama, kad labai svarbu spartinti to teismo funkcionavimo ir efektyvumo didinimo klausimą. Siekdama garantuoti, kad į valstybės biudžetą laiku būtų surinkti visi mokesčiai, Vyriausybė artimiausiu metu numato įgyvendinti šias papildomas priemones:
a) Išplėsti ekonominės policijos etatus bendriems veiksmams su Mokesčių inspekcija koordinuoti. Kartu su Lietuvos banku parengtas ir artimiausiu metu bus priimtas nutarimas dėl juridinių asmenų sąskaitų, siekiant užkirsti kelią juridiniams asmenims turėti keletą sąskaitų skirtingose bankų įstaigose, taip pat garantuoti, kad mokesčių inspekcijoms laiku būtų pateikta informacija apie juridiniams asmenims atidarytas sąskaitas.
b) Uždrausti įvežti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius be banderolių, t.y. uždrausti ja klijuoti muitinės sandėliuose, siekiant užkirsti kelią šiems gaminiams įvežti kontrabandos keliu. Be to, Vyriausybė artimiausiu metu pateiks Seimui pasiūlymus dėl atskirų įstatymų pakeitimų, siekiant uždrausti vykdyti atsiskaitymą grynais pinigais ir žemės ūkio bendrijoms, ūkinėms bendrijoms, kooperatinėms įmonėms.
c) Panaikinti registraciją įmonių, kurios vienerius metus nuo jų įregistravimo nevykdo ūkinės komercinės veiklos, uždrausti fiziniams asmenims turėti daugiau kaip vieną individualią, t.y. personalinę, įmonę.
d) Padidinti visų įmonių vadovų asmeninę atsakomybę už (...) įmonių registravimo ir rejestro duomenų patikslinimą pakeitus įmonės įregistravimo duomenis.
e) Panaikinti išduotas licencijas įvežti bei prekiauti alkoholiniais gėrimais toms įmonėms, kurios pažeidžia Vyriausybės nustatytą tvarką šioje srityje.
Vyriausybė toliau aktyvins bei tobulins Mokesčių inspekcijos darbą taikydama Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymą, priimtą 1990 m. birželio 26 d. Paaiškėjo kai kurie trūkumai. Pavyzdžiui, nėra pakankamai suteikta teisių Mokesčių inspekcijos pareigūnams, neišsamiai reglamentuoti šios inspekcijos pareigūnų apskundimo terminai ir šio apskundimo pasekmės. Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatyme turėtų būti užfiksuota Mokesčių inspekcijos funkcija - ne tik kontroliuoti mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimą ir sumokėjimą, bet ir teikti informaciją, paaiškinimus mokesčių mokėtojams dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, dėl mokėjimo klausimų. Taip pat turėtų būti akcentuota, kad Mokesčių inspekcija išieš- ko tik Mokesčių įstatyme nustatytas įmokas į biudžetus.
Keletą sakinių norėčiau pasakyti apie užsienio investicijas. Užsienio investicijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos užsienio investicijų įstatymas su papildymais. Įgyvendinant Užsienio investicijų įstatymą 1994 m. balandžio 1 d. mūsų šalyje buvo įregistruotos 2 829 bendrosios įmonės ir 833 užsienio kapitalo įmonės. Šių įmonių įstatinis kapitalas 1994 m. balandžio 1 d. sudarė 650 mln. Lt. Jei 1992 m. besisteigiančių įmonių įstatinis kapitalas sudarė 40 mln. Lt, tai 1993 m. jis viršijo 500 mln. Lt. Užsienio investicijų lyginamasis svoris šiame įstatiniame kapitale sudaro 57%. Aišku, to nepakanka, būtina toliau sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investitoriams. Ir mes taip pat pateikiame įstatymo “Dėl užsienio investicijų” projektą, kur tokia veikla būtų reglamentuojama, ir tai palengvintų užsienio investitorių atėjimą į mūsų šalį. Priėmus Lito patikimumo įstatymą, būtina atitinkamai pakeisti ir Lietuvos banko įstatymo projektą, aiškiai apibrėžiantį funkcijas. Taip pat labai aktualus dabartiniu metu yra, siekiant restruktūrizuoti ekonomiką, Komercinių bankų įstatymo projektas. Abu šie įstatymų projektai centrinio Banko yra aktyviai rengiami. Jie kartu su centriniu Banku buvo peržiūrėti, tiksliau, centrinio Banko įstatymo projektas buvo peržiūrėtas Vyriausybės posėdyje, ir artimiausiu metu, manome, kad kartu su Lietuvos banku tuos įstatymus galėsime pristatyti Seimui.
Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. gruodžio 14 d. nutarimą “Dėl teisinės sistemos metmenų ir jų įgyvendinimo”, Vyriausybė turėjo iki 1994 m. kovo 10 d. pateikti Seimui konkrečią teisinės sistemos reformos įgyvendinimo programą. Tokia programa jau parengta. Joje numatyti teisinės sistemos reformos vykdymo etapai, konkretūs terminai, įstatymų ir kitų norminių aktų, kuriuos būtina parengti ir priimti įgyvendinant teisinės sistemos... sąrašai, kitos organizacinės priemonės, būtinos teisinės sistemos reformai įgyvendinti. Šiuo metu yra tikslinama teisinės sistemos reforma, įgyvendinta materialinės techninės bazės finansinė sąmata ir programa artimiausiu metu bus pateikta Seimui. Teisingumo ministerijos apskaičiavimais, jai įgyvendinti vien 1994 m. reikės apie 35 mln. papildomų lėšų, 1995 m. - 74 mln. ir 1996 m. - beveik 60 mln. lėšų.
Suprantama, kad šiame trumpame pasisakyme neturiu galimybių apibūdinti visų Seimo priimtų įstatymų vykdymo. Jeigu Seimo narius domins kokie nors konkretūs klausimai, mes pasirengę į juos atsakyti, tiek aš, tiek posėdyje dalyvaujantys kabineto nariai. O prieš pradėdamas atsakinėti į jūsų klausimus dar noriu akcentuoti, kad labai svarbus mums yra savivaldybių reformos įstatymų paketas ir dauguma kitų, kurie, be abejonės, turėtų būti artimiausiu metu svarstomi. Prieš pradėdamas atsakinėti noriu perskaityti gerbiamojo J.Baranausko klausimą ir pabandyti į jį atsakyti: “Valstybės biudžeto sandaros įstatymo... rūgščių dirvų kalkinimui šiems metams skirta 20 mln. Lt. Tačiau melioratoriai savo darbų apimtyse numato pakalkinti 4500 ha, iš jų ūkininkams - 26 tūkst. ha, ir išleisti tik 936 tūkst. Lt. Norėčiau paklausti, kodėl nevykdoma Vyriausybės dirvų kalkinimo programa? Ir kur melioratoriai ruošiasi nuplukdyti nepanaudotas likusius 19 mln. lėšų?” Suprantama, kad melioratoriai niekur tų lėšų nenuplukdys, tos lėšos bus panaudotos melioracijos darbams finansuoti. Bet problema dėl kalkinimo apimčių didinimo yra labai aktuali, ir tą jūsų klausimą dar kartą detaliai išnagrinėsime ir pabandysime rasti palankesnius sprendimus. Nes iš tikrųjų mažėjant dirvų kalkinimo apimtims dirvų produktyvumas labai mažėja, ir po to problema įgaus dar didesnius mastus. Suprantama, kad čia jūsų formuluotė yra labai teisinga.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ačiū Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūsų paklausti užsirašė 26 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, dirbame iki 19 val., tiek paskirta šio klausimo svarstymui, ir stengsimės pabaigti jį laiku...
A.ŠLEŽEVIČIUS. Seimo nariai...
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad kiek galima daugiau Seimo narių, jeigu užduos trumpus klausimus, o premjeras konkrečiai atsakinės, sugebės paklausti. Labai abejoju, ar bus galimybė pasisakyti. Deja, užsirašiusių pasisakyti taip pat nebuvo. O dabar prašau. Seimo narys...
A.ŠLEŽEVIČIUS. Labai lengvatinis režimas Seimo narių - iki 19 val. Seimo nariai dirba ilgiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, aš noriu pasakyti, kad šiam klausimui svarstyti. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, jūs kalbėjote apie paramą gyventojams, besistatantiems sau butus, t.y. jiems skiriamus lengvatinius kreditus. Rajoniniuose miestuose susidarė paradoksali situacija: statytis butus gyventojams kainuoja tris kartus brangiau, negu jie galėtų nusipirkti juos iš tų asmenų, kurie parduoda butus. Daugelis atsisako net pradėtų statybų, ir rajonų vadovai nebežino, ką su tais namais daryti. Pirkti jų taip pat niekas nenori. Aš nemanau, kad čia veikia rinkos dėsniai. Gyventojams neleidžiama naudotis kreditais pačiam pasirenkant - pirkti butą ar statyti, jie verčiami tik statyti. Klausimas būtų toks. Ar negalvojama pakeisti esamą tvarką ir leisti gyventojams patiems spręsti, kaip jiems įsigyti plotą už lengvatinį kreditą?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Klausimas iš tikrųjų labai aktualus. Dabar rinkoje susiformavęs kainos lygis butams yra gerokai mažesnis negu naujai pastatomų. Čia yra tam tikri Seimo dokumentai, kuriuos mes privalome vykdyti, tarp jų ir Biudžeto sandaros įstatymas, bet tą klausimą, suprantama, kad mes turime išnagrinėti ir, jeigu reikės Seimo sprendimo, pateikti pasiūlymus, kad sudarytume didesnę pasirinkimo laisvę gyventojams, kad jie galėtų vienaip ar kitaip... Suprantama, kad naudojant tas lėšas tiksline būsto, t.y. sąlygų, gerinimo linkme.
Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis premjere, balandžio 15 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.283 dėl prekybos naftos produktais iš autocisternų. Ar tai nesumažina konkurencijos ir ar nepadidins benzino kainų? Pasiteisinimas, kad nemoka mokesčių, yra labai nerimtas, nes prekybai iš autocisternų yra išduodami leidimai. Taip pat leidimai yra išduodami iš stacionarių benzino kolonėlių, ir mokesčių inspekcijai tai patikrinti nėra labai sunku.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš pirmo žvilgsnio iš tikrųjų problema yra lyg ir labai paprasta - garantuoti efektyvų mokesčių surinkimą. Tačiau kai išanalizuojame duomenis ir kai, nors transporto srautai yra gerokai padidėję, čia niekam nėra paslaptis... Beje, praėjusiais metais apie 30% lengvųjų automobilių padidėjo parkas Lietuvoje, naujai įregistruotų automobilių, o pardavimas iš stacionarių degalinių, kuriose efektyviau surenkami mokesčiai, sumažėjo daugiau kaip dešimt kartų. Suprantama, kad turime ieškoti būdų, kaip reglamentuoti. Nereiškia, kad prekiautojas iš judamos cisternos negali tos pačios realizuoti funkcijos, jei gauna leidimą pasistatyti cisternas. Atsiprašau, kolonėles. Kolonėlėse taip pat numatoma, kad būtų įrengta kasos aparatų sistema su fiskaline atmintim, ir iš esmės kasos aparatų su fiskaline atmintim diegimo programa Vyriausybės yra rengiama, ir turime pagrindines sritis apimti per kuo trumpiausius terminus. Deja, tenka konstatuoti, kad nepasiseka kitais būdais efektyviai kovoti su... mokesčių surinkimo srityje. Beje, čia akivaizdžiai kyla ir ekologinės problemos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Ministre Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti dėl Vakarų kreditų, Vakarų pagalbos naudojimo. Galima iš tiesų konstatuoti, kad pernelyg maža kreditų dalis panaudojama tiesiogiai gamybai, investicijoms, techninėms priemonėms modernizuoti, labai didelė dalis - įvairių rūšių kurui, tarp jų ir branduoliniam, įsigyti. Kaip jūs manote, ar po to, kai buvo panaikinta Tarptautinių ekonominių santykių ministerija, ar Vyriausybė vis dėlto surado būdų, principų, kaip reguliuoti šią problemą, t.y. spręsti, kadangi iš tiesų ji užguls artimiausioje ateityje ir kiekvieną žmogų, ateinančias kartas, o pagaliau ir būsimas Vyriausybes, ir būsimus valstybės vadovus. Ką jūs čia manote, kad dar reikėtų padaryti, nes iš tiesų problema labai rimta?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Problema ne tiek rimta, kiek ji dramatizuojama. Dramatizuojama politikų, kurie nori tai pasiekti. Aš noriu pasakyti, kad valstybės panaudotų kreditų apimtis dabar sudaro truputį daugiau kaip 260 mln. dolerių. Valstybės aukso ir tvirtos valiutos rezervai viršija 350 mln. dolerių. Vadinasi, mūsų aukso ir valiutos atsargos yra gerokai didesnės negu valstybės skola. Aišku, svarbu, kur ta skola panaudota ir kaip efektyviai ji gali būti grąžinta. Klausimas labai aktualus. Tenka apgailestauti, kad tik 70 mln. dolerių suma (plius ar minus) kreditai panaudoti investiciniams projektams. Daug jų iš tikrųjų panaudota energetinei sistemai kredituoti. Ir labai lengvas paaiškinimas kodėl. Ne dėl to, kad siekiama, kaip dažnai komentuojama, prakūrenti, pravalgyti Lietuvą, o dėl to, kad jau dėl jums suprantamų priežasčių, buvusių milžiniškų (...) tempų visiškai yra sunaikintos energetinės sistemos apyvartinės lėšos. Jų nėra. Paveldėjom, beje, praėjusių metų pabaigoje šaltus butus, šaltą vandenį ir 86 mln. dolerių skolą už energetinius išteklius. Labai netolima praeitis, kuri dažnai užmirštama. Ir suprantama, kad energetikos sistemoje suformuoti apyvartines lėšas, kurių poreikis yra apie 150 mln. dolerių, tai yra ne vienerių metų ir ne vieno trumpo laikotarpio klausimas. Tai užtruks gana ilgai. Daugelis pasaulio šalių, ir mes čia neišskirtiniai, naudoja kreditinius išteklius energetinės sistemos kuro atsargoms sudaryti. O jeigu visiškai teisingai pavadintume daiktus savais vardais, tai šie kreditiniai ištekliai yra panaudoti valstybės kuro atsargoms sudaryti. Kiekviena valstybė turi turėti atsargų. Ir šiandien mes turime 300 su trupučiu tūkst. tonų mazuto talpyklose, už kurį reikėjo sumokėti. Apie 90 mln. dolerių (naujomis kainomis) turi sudaryti kuro atsargos tik Ignalinos atominėje elektrinėje, suprantama, kad tai reikalauja milžiniškų lėšų. Kad palengvintume tą procesą... Kaip jūs minėjot, Tarptautinių santykių ministerijos likvidavimas, kiek jis sunkina tą problemą sprendžiant. Beje, tenka apgailestauti, kad iki mūsų Vyriausybės darbo pradžios visiškai nebuvo nustatyta kreditų priėmimo tvarka: paskirstymo, panaudojimo, apskaitos ir visa kita. Ši tvarka dabar yra nustatyta. Dar noriu pasakyti, kad Vyriausybė visiškai turi atsiriboti nuo kreditinių išteklių skirstymo. Kreditiniai ištekliai turi būti tiekiami su valstybės garantu arba valstybės skolon paimti komerciniams bankams. Ir komerciniai bankai turi vykdyti savo šventą ūkio kreditavimo priedermę. Todėl čia labai svarbus klausimas - komercinių bankų pajėgumo stiprinimas. Tai yra vienas iš svarbiausių prioritetų mūsų veikloje kartu su Lietuvos banku. Ir tam yra numatytos priemonės. Visų pirma Komercinių bankų įstatymas, centrinio Banko įstatymas. Labai svarbi prielaida, kad į valstybę ateitų papildoma, taip pat ir negrąžinama, pagalba komercinių bankų pajėgumui stiprinti. Švedijos Vyriausybė yra pasirengusi suteikti 10 mln. dolerių negrąžinamą pagalbą. Tai leistų dešimt kartų padidinti adekvačiai tai sumai komercinių bankų pajėgumus. Ir suprantama, kad vykdomas tarptautinis auditas trijuose valstybiniuose komerciniuose bankuose. Labai svarbi prielaida, kad tas auditas būtų greitai užbaigtas ir kad būtų galima didinti akcinį kapitalą. Tos priemonės leistų normalizuoti kreditinių išteklių panaudojimą užtikrinant atitinkamai garantijas ir sprendžiant efektyvų ūkio kreditavimo klausimą. Viena akivaizdu, kad kreditinių išteklių palūkanos, priėmus tas priemones, turėtų gerokai sumažėti, ir Lito patikimumo įstatymas, aišku, labai svarbi prielaida tam. Suprantama, kad tai palengvintų viso ūkio funkcionavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Energetikos ministerijos rašte, pasirašytame balandžio 25 d., yra toks sakinys: “Per pastaruosius pusantrų metų valstybinė įmonė “Lietuvos kuras” iš “Naftos” nenupirko nė vienos tonos benzino ir dyzelinių degalų. Tai faktas, verčiantis giliai apmąstyti susidariusią padėtį ir numatyti galimas pasekmes Lietuvos naftos ūkiui”. Mano klausimas toks: ar tai yra sąmoningai daroma ir leidžiama pirkti “Lietuvos kurui” naftos produktus per tarpininkus, ir iš to leidžiama gana stambiai kažkam pasipelnyti, ar tai paprasčiausiai faktas, kuris liudija, kad Vyriausybė nepajėgia kontroliuoti Mažeikių “Naftos” įmonės ir “Lietuvos kuro”?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jūs, matyt, norėtumėt išgirsti atsakymą į suformuotą klausimo antrąją dalį. Ką aš noriu pasakyti? Mes niekaip nenutolstam nuo minties, kad galima Vyriausybei garantuoti efektyvų vienos ar kitos įmonės kontroliavimą. Rinkos ekonomikos sąlygomis, jeigu nurodinėtume “Lietuvos kurui”, kaip ir iš kur pirkti išteklius, suprantama, kad mes grįžtume į gūdžius laikus. Va, aš jums, Seimo nariai... Tada nereikėtų ir rankomis skėsčioti. Aš tik noriu priminti, kad praėjusiais metais Vyriausybei pradėjus darbą ir liberalizavus energetikos išteklių įvežimą į Lietuvą energetinių išteklių kaina ne pakilo, o sumažėjo. Ir tai visas atsakymas į tai, ar teisinga vykdoma tokia liberalios ekonomikos politika, ar ne? Ir priešingai. Kuro kaina nuolatos mažėja. Ir suprantama, kad ir “Lietuvos kuras” ieško būdų, kur pigiau nupirkti. Viena blogybė, kurios mums nepavyko iki galo išspręsti - sudaryti tokias pat sąlygas “Naftos” įmonei, kad ji galėtų konkuruoti mūsų rinkoje. Beje, jūs gerai žinote, kad “Naftos” įmonė visiškai nedisponuoja ištekliais, o ji tiktai perdirba užsakovo pagrindais Rusijos “Lukoilo” tiekiamą naftą. Ir dabar didėjant finansinėms galimybėms naftos įmonė vis daugiau ir daugiau skiria lėšų naftos pirkimui, atitinkamai ir paskirstymui. Ir suprantama, kad iškyla labai aktualus klausimas, kad “Naftos” įmonė turėtų adekvačias konkurencijos sąlygas su kitais komerciniais ūkio subjektais, kad užtikrintų naftos produktų pardavimą. Todėl mes praėjusios savaitės Vyriausybės posėdyje svarstėme ir yra priimtas akcizų pakeitimas. Sudarytos sąlygos ne tik “Naftos” įmonei, kad būtų galima sėkmingai konkuruoti ir išlaikyti normalų rinkos suformuotą kainų lygį, bet ir kai kuriems vidaus gamintojams. Bet siekimas, kad būtų galima nurodyti, kad naftą turi pardavinėti “Lietuvos kurui”, o “Lietuvos kuras” - tam ir tam vartotojui, suprantama, kad mes labai toli nuo tos minties ir tokios idėjos visiškai nesvarstome.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis premjere! Jūs teisingai pastebėjote, kad sunkiai realizuojamas įstatymas “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo”. Mane ypač domina ta dalis, reglamentuojanti gyvenamųjų namų sugrąžinimą. Kai kurios miestų savivaldybės kėlė klausimą dėl esamų prieštaravimų pačiame įstatyme, tačiau susitikus su jų atstovais tokius argumentus jie atsiėmė ir turėjo pripažinti, kad savivaldybės pačios pažeidė įstatymą, užuot pripažinusios teisę į nekilnojamąjį turtą ir grąžinusios jį. Tas leido po to perleisti gyvenamuosius namus net kitiems šeimininkams su gyvenančiais ten nuomininkais. Dabartinės įstatymo pataisos neleidžia keldinti nuomininkų, kaip jūs žinote, jeigu jie išsikelti laisva valia nesutinka, ir numatyta galimybė jiems tas nuomojamas gyvenamas patalpas net privatizuoti, šeimininkams, suprantama, sumokant atitinkamą kompensaciją, taip pat pinigais. Tačiau to vyksmo nejuntame, o tai sukelia pagrįstą gyvenančių tokiuose namuose žmonių nepasitenkinimą...
PIRMININKAS. Laikas, Seimo nary!
G.A.PAVIRŽIS. Kadangi ignoruojami ir Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu, norėčiau sužinoti, ar Vyriausybė nenumato kokių nors priemonių šiai problemai spręsti?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų aš minėjau ir nuo to savo pasisakymą pradėjau. Grąžinimo, arba nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo, problematika tampa klausimu Nr.1. Kai priiminėjame gyventojus kiekviename Respublikos regione kiekvieną savaitgalį, tai 2/3 visų problemų yra būtent susietos su žemės ir nekilnojamojo turto atstatymo problema. Jos buvo užprogramuotos priimtuose įstatymuose ir dar daugiau poįstatyminiuose aktuose. Ir aš minėjau, kad pono Z.Juknevičiaus nurodymas suvaidino taip pat labai neigiamą vaidmenį. Kuomet gyvenamieji namai buvo privatizuoti su ten esančiais gyventojais, suprantama, kad tai negali nesukelti konflikto, ir suprantama, kad dabar reikia labai skubiai ieškoti lėšų ir būdų, kaip tą procesą paspartinti, nes restitucijos norma šventa. 8 tūkst. šeimų tuose grąžintinuose namuose. Suprantama, kad tos lėšos, kurios šių metų biudžete yra, neleidžia visai išspręsti problemos, tačiau mes turime ieškoti būdų, kaip taikyti įvairias kitas kompensavimo formas, ir kitų metų biudžete reikėtų pateikti žymiai didesnes sumas, numatytas šios problemos sprendimui. 10 m. laikotarpis, suprantama, nei savininkų, nei nuomininkų negali tenkinti. Ir iš tikrųjų mes turime ir dabar labai įtemptai dėl to klausimo dirbame, kad kiek sušvelnintume šią problemą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis premjere, mes čia kalbame apie įstatymų įgyvendinimą. Vykdymo kontrolė, svarbi visais lygiais, ypač šlubuoja savivaldybėse. Paprasčiausiai trūksta elementarios raštvedybos, elementarios kultūros, tvarkos. Mes susiduriame su tokiais faktais, kad neatsakoma į laiškus, į pareiškimus. Ar nebūtų tikslinga plačiau aptarti šią problemą ne tik čia, Seime, bet ir kitais lygiais, kurie dažnai nulemia valdymo sprendimo efektyvumą. Taip pat mes padidintume reiklumą visose valdymo struktūrose.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Be jokios abejonės, ta problema labai aktuali. Ir visiškai nenormalu, kuomet atskiros savivaldybės (jūs paminėjote čia labai taip švelniai) leidžia sau nevykdyti įstatymų ir Vyriausybės nutarimų. Tai normalioje valstybėje visiškai nesuvokiama ir nesuprantama praktika. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė. Treji metai tęsiasi istorija, kuomet žemės savininkams priklausanti žemė yra neprivatizuojama išskirtiniais Vilniaus miesto tarybos sprendimais ir jų išskirtine nuomone apie įstatymo vykdymo svarbą. Todėl mes paprašėme Vilniaus savivaldybės, kad būtų paspartintas tas procesas. Jeigu tie klausimai ir toliau bus nesprendžiami, mes būsime priversti teikti Seimui informaciją tuo klausimu, nes 12 tūkst. žemės savininkų, individualia valda disponuojančių žmonių, nėra įteisinta nuosavybė. Tokių faktų yra daugybė ir atskiruose regionuose, ir tas pats revizavimas priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos pažeidimo. Tiktai apmaudu, kad kartais ir teismai visiškai neobjektyviai įvertina atskirus sprendimus. Kad ir paskutinis sprendimas. Panevėžio regiono Vyriausybės atstovas pateikė teisminį ieškinį. Teismas vietoje pripažino jį teisingą. Deja, Aukščiausiasis Teismas įžiūrėjo priešingai. O įstatymas turėtų būti skaitomas ne tiktai valdininkų, bet ir teisėjų vienodai. Ir čia iš tikrųjų teisinės reformos aktualumo problema, centrinių valdžios institucijų ir savivaldos organų funkcijų pasidalijimo problema, atskaitomybės ir atsakomybės problema yra išskirtinės svarbos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Gerbiamasis premjere, šiandien Seime ir Prezidentūroje lankėsi bibliotekininkų delegacija iš Kėdainių ir Kauno. Jie atvažiavo pasiguosti savo sunkia padėtimi. Ar yra bent kiek reali galimybė bent šiais metais dar padidinti atlyginimus ir asignavimus kultūros įstaigų darbuotojams?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų, kuri dabar sritis patenkinta esamų atlyginimų lygiu? Mokytojai, Seimas... O, Seimo nariai pataria, kad Seimas patenkintas. Vyriausybė patenkinta galbūt iš dalies. Iš tikrųjų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo didinimo problema yra ypač svarbi. Suvokdami tai, praėjusiais metais jūs pritarėte mūsų siūlymams dėl prioritetinio finansavimo šių kultūros, švietimo, sveikatos institucijų 1,8 karto, lyginant su 1,58 karto biudžeto augimu. Vakar Vyriausybės posėdyje priėmėme sprendimą dar 5% padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimą ir pensijas nuo gegužės 1 d. Aktyviai siekiama, kad ta praktika, kuri buvo praėjusiais metais, kuomet kainų augimas buvo visai kompensuojamas atlyginimų ir pajamų didėjimu, būtų ir toliau pasiekta. Beje, aš noriu pasakyti, kad jeigu mes praėjusiais metais pradėjome savo veiklą ir mūsų visos šalies dirbančiojo atlyginimo vidurkis buvo 2,5 karto mažesnis už Estijos, tai kovo mėnesį jis dabar sudaro, jeigu skaičiuotume doleriais, beveik 89 dolerius. Jis yra visiškai priartėjęs prie Estijos analogiško rodiklio. Jeigu įvertintume, kad Estijoje komunalinės paslaugos ir šildymas visiškai nekompensuojamas, suprantama, galima tvirtai sakyti, kad realių pajamų atsilikimo tendencija, kuri buvo ryškiai išreikšta Lietuvos Respublikoje praėjusių metų pradžioje,dabar nuėjusi į istoriją. Bet atskirų darbuotojų pajamų didėjimas toliau yra aktualiausias klausimas. Kultūros, bibliotekų, sveikatos apsaugos darbuotojai. Beje, sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problema, materialinės techninės bazės stiprinimo problema... Ir manome, kad kreditiniai ištekliai, gaunami iš tarptautinių valiutinių finansinių organizacijų, turėtų būti panaudojami ir tam tikslui. Beje, Seimo narius norėčiau painformuoti, kad šiandieną pas mus yra Tarptautinio valiutos fondo misija, kuri pradėjo su Lietuvos banku ir Lietuvos Vyriausybe derybas ir ekonominio memorandumo sutarties projekto, numatyto 3 metams po dabar veikiančio ekonominio memorandumo, parengimą. Lietuva, beje, pirmoji iš trijų Baltijos šalių ir viena iš nedaugelio postkomunistinių šalių tokį dokumentą pradeda rengti. Tokia programa buvo realizuota Lenkijoje, Vengrijoje ir kai kur kitur.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Gerbiamasis premjere, kuo galima paaiškinti tokį reiškinį? Praeitais metais biudžeto įplaukos 65 mln. viršijo planą. Šiais metais sprendžiant iš signalų spaudoje biudžeto įplaukos rimtai “buksuoja”. Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, paaiškinimų labai daug. Praėjusiais metais biudžeto pajamų augimas didele dalimi buvo siejamas, jis tiesiogiai koresponduoja su buvusiais infliacijos tempais. Tai yra infliacinės pajamos. Jos lyg ir lengvino biudžeto pajamų formavimą, tačiau tuo pačiu labai skaudžiai atsiliepė visoms gyventojų grupėms. Mes, siekdami infliaciją sumažinti, suprantama, tuo pačiu mažinome biudžeto pajamas. Ir tas biudžeto pajamų augimas, kuris sudaro 58%, suprantama, turi būti pasiektas ne infliacijos sąskaita. Beje, infliacija, mes tvirtai įsitikinę, šiais metais sudarys ne daugiau kaip 50%. Antrąjį pusmetį ji turi būti dar gerokai mažesnė - apie 15%. Suprantama, tai kelia papildomų problemų biudžeto pajamoms. Tačiau jūs žinote, kad tam tikras biudžeto pajamų didėjimas taip pat yra sietinas su Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo įsigaliojimu. Dėl tam tikrų problemų mes prašėme, ir Seimas pritarė mūsų prašymui, atidėti tai mėnesiui. Nuo kito mėnesio 1 d. jis pradės veikti. Tai labai žymi biudžeto pajamų dalis, kuri, deja, dar vienam mėnesiui atidėta. Yra daug kitų priežasčių. Tai priimti sprendimai dėl pelno atstatymo įmonėms už konvertuotą, vadinamąją “minkštą”, valiutą. Kainų skirtumas, susidaręs dėl perskaičiavimo. Yra taip pat tam tikras biudžeto pajamų negavimas dėl mokesčių lengvatų suteikimo įmonėms. Aš minėjau 256 įmones. Jeigu jos būtų sumokėjusios, tai 500 mln. Lt, o per I ketv. mes surinkome, biudžeto pajamos sudarė 590 mln. Lt. Tačiau pasirinkome blogesnį variantą biudžetui, bet geresnį ūkiui, kad tos įmonės galėtų funkcionuoti. Ir jei dar šiais metais tos sutartys bus sudarytos, o jos pagal pasirengimą bus sudarytos, 173 mln. Lt mums duotų papildomai. Ir, beje, kitos priemonės, kurios yra numatytos. Aš minėjau adekvačių konkurencijos sąlygų sudarymą ūkio subjektams. Pavyzdžiui, vien iš tabako akcizo pakeitimo mūsų gamintojams, manome, kad apie 30 - 40 mln. Lt papildomai turėtume gauti. Ir daug kitų lengvatų, deja, priėmėme, kurios taip pat mažina biudžeto pajamas. Tai ir žemės mokesčiu apmokestinimo lengvatos, įvairios kitos lengvatos. Suprantama, kad čia Vyriausybei reikia surasti tą aukso vidurį, kompromisą tarp biudžeto pajamų didinimo... Suprantama, kad biudžeto pajamų formavimo visi klausimai nuolatos yra ir Finansų ministerijos, ir Vyriausybės dėmesio centre. Jie yra labai aktualūs. Ir aš minėjau, kad daug priemonių numatyta, kad šitą procesą paspartintų. Pirmiausia ekonominės policijos, Mokesčių inspekcijos darbas, rejestro sutvarkymo klausimas. Taip pat artimiausiu metu mes Seimui pateiksime savo sampratą, kaip sutvarkyti įmonių rejestrą, nes dabar iš tikrųjų didelė netvarka šioje srityje. Yra 114 tūks. ūkio subjektų. Deja, mokesčius mokančių yra gerokai mažiau, ir rejestro sutvarkymas, ir rejestro duomenų panaudojimas efektyviam mokesčių surinkimui darbotvarkėje...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Pone premjere! Remiantis įstatymais ir Vyriausybės nutarimais žemės reforma, žemės grąžinimas, pardavimas turėjo vykti pagal iš anksto parengtus žemėtvarkos kompleksinius projektus. Šiuo metu apie juos iš viso beveik nebekalbama ir nerengiama. Žemė dalijama ir, svarbiausia, kabinetuose. Kam norima - duodama, kam norima - neduodama, kai kam buvo duota, bet atimama. Baisi netvarka. Tai kyla klausimas, ar jums yra žinomi tie faktai, ir gal yra panaikinta šita tvarka?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš labai apgailestauju, kad Seimo narys agrarininkas taip toli nuo realios situacijos vertinimo. Ir iš tikrųjų žemės tvarkymo projektų sudarymas nėra panaikintas. Priešingai - skirtas papildomas finansavimas ir žemėtvarkos tarnyboms, kad tie darbai būtų spartinami. Aš jums minėjau, kokiais tempais yra įteisinami dokumentai ir matuojama žemė buvusiems savininkams. Ta dinamika, deja, ne jūsų klausimo naudai. Tik praėjusiais metais suteikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į žemę, 25 tūkst. buvusių savininkų.
V.LAPĖ. Be projektų...
A.ŠLEŽEVIČIUS. To nepakanka. Bet per pirmuosius tuos revoliucinius žemės reformos metus, kurios koncepciją kuriant jūs aktyviai dalyvavote, tiktai tie 12,6 tūkst. buvo suteikta. Aš labai tiksliai atsakiau, kad visi tie projektai yra rengiami, ir pagal projektus yra akivaizdu, kad kai kur žemės skyrimas vykdomas orientaciškai matuojant. Pamatavus projektai bus patikslinami, tačiau visi žemės skyrimai yra maksimaliai priartinami prie buvusių savininkų žemių išmatavimų. Kur tai galima. Deja, apmaudu, pavyzdžiui, kad Šilalės rajone visus žemės matavimo darbus, kurie buvo vykdyti pirmaisiais metais, teks pakartoti iš naujo. Mes buvome išvažiavę ir dar kartą išvažiuos specialistų grupė, taip pat Žemėtvarkos instituto darbuotojai, kad padėtų suteikti konkrečią pagalbą, taip pat ir finansinę, dėl šių klausimų.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Gerbiamasis premjere! Pirmiausia noriu pasakyti, kad Seimo nariai tikisi gauti šitą jūsų pranešimą raštu. O paklausti noriu dėl Verkių ansamblio privatizavimo. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šiandieną svarstė klausimą dėl jūsų potvarkio, kuriuo Verkių ansamblis perduodamas personalinei įmonei “Verkiai”. Ir mes esame labai susirūpinę, kad ta įmonė gali pasinaudoti įstatymo spragomis ir privatizuoti šitą vieną iš pačių geriausių Vilniaus architektūrinių ansamblių. Ir mes komitete priėmėme sprendimą jūsų prašyti, kad jūs tą savo potvarkį panaikintumėte. Kokia jūsų būtų nuomonė dėl šito ansamblio ir dėl jūsų to potvarkio?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Vienareikšmė, kad jokie privatizacijos procesai dėl to objekto negali būti vykdomi. Bet aš noriu tiktai paskelbti dokumentus, kurie buvo prieš tą istoriją, kadangi iš konteksto ištrauktas tiktai paskutinis potvarkis, jis nevisiškai apibrėžia tą realią padėtį.
Aš noriu pasakyti, kad 1992 m. birželio 26 d. dėl Mokslo institucijų asociacijos įmonės “Verkiai” Ministro Pirmininko pavaduotojo V.Pakalniškio pasirašytu liepos 13 d. potvarkiu Nr.673 Vyriausybė įpareigojo Ekonomikos ministeriją įregistruoti šią įmonę suteikiant jai ir juridinio asmens teises. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą tokioms įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinę įmonių veiklą. Anksčiau minėtu potvarkiu ir Ministro Pirmininko A.Abišalos pasirašytu Vyriausybės 1992 m. lapkričio 8 d. potvarkiu Nr.1077 Mokslo institucijų asociacijos individualiai įmonei “Verkiai” buvo perduotas Mokslo institucijų asociacijos bendrai naudojamas turtas. Tarp kitų pastatų buvo ir Verkių parko kompleksas. Pagal G.Vagnoriaus Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr.370 “Dėl mokslo ir studijų institucijų dalinio turto privatizavimo” valstybinės mokslo ir studijų institucijos, įtrauktos į šio nutarimo patvirtintą priedą... Galėjo Centrinė privatizavimo komisija pateikti pasiūlymus dėl įmonių įtraukimo į pirminio privatizavimo programas. Mokslo institucijų asociacijos tame sąraše nebuvo. Šių metų balandžio 25 d. nutarimu Nr.304 Vyriausybė sugriežtino mokslo ir studijų institucijų individualių įmonių dalinio privatizavimo tvarką. Dabar individualios įmonės steigėjos gali teikti pasiūlymus Centrinei privatizavimo komisijai dėl individualios įmonės privatizavimo tik mokslo ir studijų ekspertų komisijai rekomendavus ir Lietuvos Vyriausybei pritarus. Verkių ansamblio privatizacija nevyksta, nuogąstavimai yra nepagrįsti. Be išsamaus svarstymo Vyriausybėje jokie sprendimai šiuo klausimu negali būti priimti. O tas potvarkis yra tik ankstesnių Vyriausybių priimtų sprendimų dėl dalies personalinei įmonei priskirtų pastatų grąžinimo mokslo institucijoms detalizacija. Ir kad patikslintume, buvo tas sąrašas pakartotas. Todėl tuos klausimus reikėtų adresuoti ankstesnėms Vyriausybėms, bet savo ruožtu suprasdami tą svarbą mes dar kartą sudarėme komisiją, kad detaliai paanalizuotume esamą situaciją. Suprantama, kad tas kompleksas negali būti paliktas likimo valiai. Manome, kad geriausias šios istorijos sprendimo būdas būtų šio komplekso paėmimas valstybės reikmėms, reprezentacijai.
PIRMININKAS. Seimo narys...
A.ŠLEŽEVIČIUS. Čia jokios abejonės nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, prašau neatsakinėti į klausimus iš vietos. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamasis premjere, klausydamas jūsų kalbos aš išgirdau, kad jūs pasakėte, kad kai kurios programos, ypač svarbi iš jų pramonės struktūrinio pertvarkymo, buvo patvirtintos Seime.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Vyriausybės pritarta.
A.RUDYS. Taip, ačiū. Dabar iš to - klausimas. Kada jūs ruošiatės žemės ūkio vystymo programą ir kitas labai svarbias programas, kurios apspręs galbūt Lietuvos ūkio - tiek pramonės, tiek žemės ūkio šakų likimą tolimai ateičiai, pateikti svarstyti ir tvirtinti Seimui?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Mes nemanome, kad tas atskirų ūkio šakų plėtros, restruktūrizacijos programas turėtume teikti Seimui. Jokie dokumentai nereglamentuoja, kad Vyriausybės darbas būtų dar patikrinamas ir pritariama vienai ar kitai programai Seime. Jeigu bus toks Seimo sprendimas, kad viena ar kita programa turi būti peržiūrėta ir jai pritarta, be jokios abejonės, tai bus padaryta. Aš noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, ir pramonės restruktūrizacijos programos (socialdemokratai taip sureikšmina jos vertę) mes neturėtume per daug idealizuoti. Kuria prasme? Vis labiau ir labiau ši pramonė tampa privačia. Ir, suprantama, Vyriausybės uždavinys yra tik sudaryti prielaidas ūkio subjektams sėkmingai ūkininkauti. Kokia šaka prioritetinė, kokie kiti gamybos restruktūrizavimo būdai - yra tiktai savininkų reikalas. Savo ruožtu, suprantama, ekonominę terpę, ekonomines sąlygas turime formuoti mes. Tai ir darome.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Vilniaus degtinės gamykla ir Kauno “Stumbro” gamykla yra privatizuotos iki 30%. Šiuo metu rengiamasi (o gal jau pradėta) privatizuoti Panevėžio spirito gamyklą. Atsakykite į klausimą, ar šios “aukso kasyklos” neprivatizavimas neprieštarauja Įmonės įstatymo 13 straipsniui? O jeigu taip, tai ką Vyriausybė galėtų padaryti?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš jūsų klausime matau prieštaravimą. Neprivatizavimas prieštaraus?
A.ENDRIUKAITIS. Privatizavimas. Būtent - ar privatizavimas neprieštarauja Įmonių įstatymo 13 straipsniui?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų jūs labai teisingai pastebėjote. Kuomet rengiamasi Seime priimti Alkoholio monopolio įstatymą, buvusi valstybinė įmonė “Panevėžio spiritas” yra privatizuota. Ir mes pateiksime Seimui išsamią informaciją, kas ir kada ją privatizavo. Ir pateiksime Seimui siūlymus, kad būtų padarytos atitinkamos korekcijos. O 30% ribota privatizacija yra Pirminio privatizavimo įstatymo nuostata ir, suprantama, darbuotojų kolektyvai turi teisę.
O tų įmonių rentabilumo lygis ne visada sutampa su “aukso kasyklų” įvaizdžiais. Suprantama, kad valstybė turi kitais svertais reguliuoti tų įmonių rentabilumo, pelningumo lygį. Čia taip pat viena iš problemų, kurią mes, realizuodami Seimo nuostatas dėl Akcizo įstatymo taikymo, savo nutarimais turime sudaryti konkurencines prielaidas ir mūsų gamintojams, taip pat ir alkoholio.
PIRMININKAS. Seimo narė... Gerbiamasis premjere, neatsakinėkite į klausimus iš vietos, taip pat prašau Seimo narių nereplikuoti iš vietos. Seimo narė E.Kunevičienė.
A.BALEŽENTIS. Jeigu galima, Seimo narys A.Baležentis paklaus.
PIRMININKAS. Gerai, Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis premjere, jau antri metai, kai kaime katastrofiška padėtis dėl neatsiskaitymų. Žemdirbius krečia karštligė, jie negali pragyventi, neturi už ką apsirengti, nusipirkti maisto produktų. Žemės ūkio bendrovės negali išmokėti. Man teko girdėti, kad štai dar tik už praeitą rudenį moka atlyginimus. Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad perdirbimo įmonės neatsiskaito su žemdirbiais. Seimas dar praėjusių metų gruodžio mėnesį priėmė įstatymą dėl atsiskaitymų sureguliavimo.
PIRMININKAS. Prašau klausti.
A.BALEŽENTIS. Taip. Taip pat 1993 m. liepos 14 d. buvo priimtas Seimo įstatymas “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”, kur taip pat buvo numatytos sankcijos, delspinigiai ir t.t. Štai dabar po viso to Seimui yra pateiktas jūsų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašau klausti.
A.BALEŽENTIS. Tai aš ir noriu paklausti. Vietoj to, kad įvykdytumėt Seimo įstatymus, kurie buvo priimti dėl atsiskaitymų sureguliavimo, jūs, gerbiamasis premjere, dabar pateikėte įstatymo projektą, kuriuo norit įteisinti esamą padėtį. O būtent, kad atsiskaitymai būtų reguliuojami savitarpio sutartimis iš anksto žinant, kad...
PIRMININKAS. Jeigu supratote, premjere, prašom atsakyti. Primenu visiems Seimo nariams, kad klausimui skirta viena minutė.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš labai apgailestauju, kad beveik valandą stengiausi Seimo nariams suteikti informaciją, o kai kurie Seimo nariai arba snaudė, arba neišgirdo. Gerokai pavėlavusi ta informacija ir gerokai neatspindi realios padėties. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad dabartiniu metu mėsos pramonės skolos sudaro 3 mln. Lt, grūdų pramonės - 1,4, pieno - 4,9, cukraus pramonės - 23. Ir aš minėjau, kad kitą savaitę, kadangi pinigai jau yra pervesti (...) bankui, šis įsiskolinimas bus likviduotas. Ir jeigu jūs palyginsit su tais skolų mastais, kurie buvo iš tikrųjų praėjusių metų viduryje dėl ir jums turbūt gerai suprantamų priežasčių, dėl banko veiklos ir kitų problemų, ta suma sudarė 160 mln. Lt, tai, suprantama, galima vertinti, ar Vyriausybė padarė ką nors šioje srityje, ar ir toliau ta situacija tokia pat dramatiška, kaip jūs ją bandote nušviesti. Aš jokiu būdu neidealizuoju padėties Lietuvos kaime. Suprantama, žemės ūkio produktų gamybos sumažinimas tris kartus negali neturėti įtakos Lietuvos kaimui. Ir jeigu Lietuvos kaime vien pagrindinių priemonių yra sunaikinta už 10-12 milijardų Lt sumą (tokie yra ekonomistų vertinimai, kurie yra sunkiai paneigiami), suprantama, kad tos sunkios Lietuvos kaimo padėties ištakų ir priežasčių reikėtų ieškoti agrarinės reformos koncepcijos kūrėjų stalčiuose.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, klausydamasis jūsų atsakymų, aš iš tikrųjų niekaip negaliu išsivaduoti nuo tokio gana sudėtingo įspūdžio, kad jūsų, kaip liberalo, pažiūros - tai viena, o tuo tarpu teikiami projektai yra šiek tiek kita. Norėčiau paklausti. Jūs teikiate Vyriausybės įstatymo projektą, šiandieną buvo debatai dėl jo.Tuomet kyla klausimas. Jeigu jūs nenorite reguliuoti “Lietuvos kuro” veiklos, kam tada Vyriausybės įstatyme jūs ir toliau atkakliai siekiate, kad Vyriausybė dalyvautų ūkinėje veikloje, skirtų valstybinių įmonių vadovus, tvirtintų valstybinių įmonių nuostatus ir t.t.? Gal iš tikrųjų palikime tai rinkai?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Matot, visų pirma aš noriu prisistatyti, kad aš esu socialdemokratas, o ne liberalas. (Salėje juokas) Ir socialdemokratai, aišku, labiausiai nepatikėjo, bet čia jau socialdemokratų problema, kurios aš nenorėčiau gilinti. O jeigu rimtai, tai mes kalbame apie skirtingus dalykus. Apie įmonės vadovo atsakomybės ir kompetencijos klausimus ir poveikį skiriant ar atleidžiant bei įmonės ūkinės finansinės veiklos reguliavimo klausimus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje yra toks sakinys: “Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką”. Tačiau toks įstatymas kažkodėl nepradėtas rengti ir, atrodo, kad niekas ir nenori, kad jis būtų parengtas. Beje, tai yra turbūt vienintelis įstatymas, kuris yra aiškiai nurodytas pačioje Konstitucijoje. Aš norėčiau sužinoti turėdamas omeny, kad ne tik nemokamas gydymas nėra tvarkomas, bet jau tas gydymas pradeda būti mokamas, nes jau yra mokesčiai, ir Seimo nariai moka mokesčius už gydymą savo ligoninėje, ar čia dėl valstybės neturtingumo apeinamas šitas konstitucinis reikalavimas, ar yra kokios kitos priežastys? Prašome paaiškinti.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ką aš noriu pasakyti. Iš tikrųjų teisūs socialdemokratai kaltindami, kad ne visi įstatymai yra parengti. Nes Vyriausybės programa yra orientuota trejiems metams. Suprantama, kad visus įstatymus parengti pirmaisiais Vyriausybės darbo mėnesiais yra sudėtinga. Mes turime konkretų planą, kada tie įstatymai turėtų būti parengti, taip pat ir jūsų minėtas. Mes siekiame, kad tie terminai būtų kuo labiau suglausti. Aš minėjau, per metus 256 įstatymų projektus arba įstatymų pakeitimus pateikėme Seimui. Tai tas darbas yra vykdomas gana intensyviai. Aš nežinau, gal sveikatos ministras galėtų patikslinti, kokioje stadijoje yra šis konkretus įstatymo projektas? Prašau? Jeigu konstitucine norma.
PIRMININKAS. Premjere, prašom nediskutuoti. Seimo narys ponas K.Snežko.
B.V.RUPEIKA. Aš atsiprašau, Seimo narys K.Snežko prašė manęs paklausti, nes jis posėdyje dabar negali dalyvauti, dėl kataklizmų...
PIRMININKAS. Kalba Seimo narys B.Rupeika. Mano kaltė, kadangi aš padariau vieną išimtį, teks padaryti ir dabar. Prašom.
B.V.RUPEIKA. ...nes kataklizmai Baltarusijos-Lietuvos pasienyje sukelia verslininkų paniką. Vakar mano kolegai K.Snežko teko važiuoti keliu iš Minsko į Lietuvą. Tuščias kelias, nors jis yra pagrindinė Lietuvos pramonės eksporto arterija į Rytus. Užsienio reikalų ministro šiuo metu nėra, jis kažkur kitame pasaulio krašte. Kaip ši problema sprendžiama Vyriausybės operatyviais potvarkiais, nes tai ne tik mano, bet ir kolegų pramonininkų rūpestis.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Užsienio ministras ne kažkur, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalyvauja buvusio JAV Prezidento laidotuvėse. Bet tema aiški - tvarka pasienyje. Iš tikrųjų didelis nepasitenkinimas ir verslininkų, ir pasienio gyventojų. Šiandieną buvo Lietuvių bendruomenės delegacija, tam tikri sunkumai ir kliūtys sudaromos vykstant pas gimines. Bet mes neturime alternatyvos. Lietuva yra valstybė su nustatytu sienų režimu, vizų režimu ir mes manome, kad ta praktika, kuri buvo anksčiau, kuomet per Lietuvą be jokių apribojimų visi galėjo važiuoti skersai ir išilgai, ji negalėjo tęstis. Mes buvome privers- ti priimti tokius sprendimus, kurie kelia tam tikrų nepatogumų. Viena, ko mes siekiame, kad būtų didinamas vizų išdavimo pajėgumas. Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, vadovai šią savaitę specialiai tuo klausimu buvo pakvietę Baltarusijos ambasadorių, Rusijos ambasadorių, ir mes įtikinamai prašėme, kad būtų padidintas vizų išdavimo pajėgumas. Baltarusijos ambasadorius labai pozityviai vertino šitą mūsų prašymą ir artimiausiu metu jie numato padidinti vizų išdavimą iki tūkstančio vizų per dieną. Deja, Rusijos reakcija kol kas yra labai nuosaiki, švelniai tariant. Problemų yra, jas bandome spręsti. Tuo pačiu kitą savaitę grupė Užsienio reikalų ministerijos specialistų išvažiuoja į Baltarusiją, kad aptartų pasienio gyventojų sienos kirtimo palengvinimo procedūrą. Suprantama, kad tai ilgas ir sudėtingas darbas, jis reikalauja laiko. Mes bandysime surasti būdų, kad kuo mažiau nepatogumų būtų ir verslininkams, ir Lietuvos gyventojams, ir lietuviams išeiviams.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis premjere, man, kaip Sveikatos, socialinės apsaugos ir darbo komiteto nariui, yra neaišku, kodėl jūsų vadovaujama Vyriausybė neperima buvusių Vyriausybių įstatymo projektų, o rengia naujas grupes ir naujus projektus? Kaip pavyzdį aš galiu pristatyti Tabako kontrolės įstatymą. Juk buvo anos Vyriausybės parengtas įstatymo projektas. Buvo sudaryta labai gera darbo grupė, kuri rengė ir pateikė Seimui, svarstėm, pateikta Seimo antrajam svarstymui. Šiuo metu išgirdome, kad Vyriausybėje parengtas naujas Tabako kontrolės įstatymas, rengtas ir pristatomas žemės ūkio ministro. Kitas įstatymas - Sveikatos draudimo įstatymas. Taip pat buvusios Vyriausybės, dar buvusio sveikatos apsaugos ministro Olekos parengtas šis įstatymas. Ne, kažkodėl anas netinka, parengtas naujas įstatymas.
PIRMININKAS. Laikas.
K.KUZMINSKAS. Ar ir toliau praktikuosit šitą darbą?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, įstatymų tobulinimo procesas yra begalinis. Ir mūsų pateiktus projektus jūs taip pat gana dinamiškai tobulinat. Suprantama, kad tam tikra prasme apmaudu, kaip jūs minit, kad yra parengti įstatymų projektai, nepaspartinamas jų nagrinėjimas ir tobulinimas iki priimtino sprendimo, kartais teikiam alternatyviai. Mes šiuo atveju taip pat norėtume prašyti ir Seimo komitetų, kad jie atsisakytų tokios praktikos. Beje, ne buvusios Vyriausybės pateikė Tabako kontrolės įstatymą, o mūsų. Jis ilgokai pragulėjo Seime visiškai be jokios reakcijos, o dabar gimė alternatyvus pasiūlymas, kuris, manau, yra tik laiko, dinamikos praradimas šiais klausimais.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Pone premjere, aš norėjau grįžti prie Verkių. Man atrodo, jūs atsakėte ne visai teisingai, neatskyrėt įmonių registracijos nuo privatizavimo klausimų. Bet aš ne apie tai. Mano duomenimis, Verkių įmonė turi skolų ir žada imti kreditą. Yra pavojus, kad kompleksas, pastatai gali tapti užstatu kredito padengimams. Ar jūs galite pažadėti arba bent pasakyti, kad tikrai nebus jokia dingstimi privatizuojami pastatai ir bus perimta Vyriausybės žinion, sudaryta direkcija ir galės rūpintis. Nei jokioms įmonėms, nei mokslo įstaigoms, kurios galėtų paskui tai daryti.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Dar kartą noriu labai atsakingai informuoti jus ir kitus Seimo narius. Mes vakar Vyriausybės posėdyje pavedėm Urbanistikos ministerijai, kitoms žinyboms, kad būtų detaliai išnagrinėta esama padėtis. Jokios abejonės jūsų neturi kankinti. Iš tikrųjų to pastato likimas turi būti vienareikšmis. Tas kompleksas turi būti paimtas valstybės reikmėms. Tokia yra kabineto nuomonė. Ir mes artimiausiu metu priimsime atitinkamus sprendimus, ir informuosime Seimo narius tuo klausimu atskirai. Nes tai iš tikrųjų labai svarbus...
BALSAS IŠ SALĖS. Švietimo komitetą...
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ir komitetą, ir, manau, Seimo narius, jeigu mes raštu informuosime, tai bus priimtina.
PIRMININKAS. Seimo narės L.Andrikienės nematau. (Balsas iš salės) Prašom. Būkit malonus, paimkit jos mikrofoną.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis premjere, aš noriu jūsų paklausti labai paprastai: ar yra jūsų parašas 51 mln. Lt begarantinės paskolos “Laverai” dokumentuose?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų labai gera proga Seimo narius informuoti, nes ta informacija, kuri platinama spaudoje, neatitinka realios tikrovės. Kreditas ne 51 mln., o 27 mln. Su palūkanomis dabar ta suma išaugusi per 50 mln., teisingai. Iš tikrųjų mano parašas tokiame dokumente buvo ir yra. Bet tas dokumentas yra mano seife ir jokios eigos nėra gavęs. Kopijos, kurios yra platinamos, buvo padarytos to rašto, tačiau tiems sprendimams nėra jokios eigos. Jeigu ką iš Seimo narių domina, aš galėčiau su to rašto turiniu supažindinti. Todėl mano dalyvavimas šioje istorijoje kai kurių spaudos leidinių avansuojamas.
PIRMININKAS.Seimo narys E.Raišuotis. Nėra. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis premjere, yra žinoma, kad investicinėse akcinėse bendrovėse yra sukaupta labai daug investicinių čekių. Jūsų pasisakyme nuskambėjo mintis, kad bus siūloma investicines akcines bendroves reorganizuoti į holdingo kompanijas. Ką mes tuo išspręsime? Ar tai padės Lietuvos ekonomikai? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš minėjau, kad investicinių akcinių bendrovių įstatyminis reguliavimas, teisinis reguliavimas turi išskirtinę svarbą. Apie 30% investicinių akcijų yra sukaupta 390 investicinių akcinių bendrovių. Žmonės neapsaugoti. Todėl aš minėjau, kad daug įstatyminių normų... Čia reorganizavimas į holdingą yra tiktai fragmentas viso paketo, kuris reikalingas įteisinti, ir mes Seimui tuos pasiūlymus pateiksime, nes iš tikrųjų jų organizacija, jų paleidimas į gyvenimą nebuvo apgalvotas iki galo, nebuvo reglamentuotas, ir iš tikrųjų daugeliu atvejų dabar žmonės, įdėję kapitalą, negauna jokių palūkanų. Nes čia yra suprantamas interesų prieštaravimas. Akcininkų, kurie valdo kontrolinį paketą, interesas yra investuoti į gamybą, suprantama, ne dividendus išmokėti. Žmonės, kurie dalyvauja tuose investiciniuose procesuose, aišku, norėtų, kad tie investiciniai čekiai dirbtų atskirų šeimų labui.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai...
A.ŠLEŽEVIČIUS. Kad apsaugotų akcininkus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, liko du norintys paklausti Seimo nariai. Gal leiskim pabaigti? Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, kiek aš suprantu, šiandien pensininkai gyve-na žemiau skurdo ribos. Biudžetas, atrodo, irgi apytuštis. Rudenį lyg ir vyks savivaldybių rinkimai. Aš tikiuosi, kad jūs, kaip tikras socialdemokratas, pritariate mūsų siūlymui kartu surengti ir Seimo rinkimus. Tačiau sakykite, ar Vyriausybės stalčiuose nėra projektų rugsėjo ar spalio mėnesį prieš rinkimus padidinti pensijas ir atlyginimus biudžetinėms organizacijoms, pavyzdžiui, 30-40%?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Yra ir kitų pasiūlymų. Yra mažiausiai bent 2 kartus dabar tai padidinti. Deja, jūs paminėjot teisingai, kad biudžeto pajamos kol kas yra formuojamos gana sudėtingai, ir jūs žinote, kad Vyriausybė Lito patikimumo įstatymu ir kitais labai reglamentavo savo galimybes spręsti gyventojų “gerovės” kilimo klausimus, kaip buvo anksčiau sprendžiama, kada nebiudžetinių pajamų sąskaita buvo didinamos algos ir pensijos, ką žmonės atsimena kaip tokį labai šviesų reiškinį, bet užmiršta, kokia infliacija po to kildavo. Todėl jūsų neturėtų bauginti, kad lėšos bus kaupiamos prieš savivaldybių rinkimus, kad padarytume tam tikrą “meškos paslaugą” jūsų partijos atstovams, kad jūs negalėtumėt užimti tinkamos vietos Lietuvos politiniame gyvenime.
PIRMININKAS. Ir paskutinis Seimo narys - K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Vyriausybė savo nutarimu pratęsė priemiestinių zonų priskyrimo miestams nustatymo ir patvirtinimo terminą iki šių metų gegužės 1 d. Daugelyje miestų ir miestelių plėtros problema vis tiek išliko. Ar šis terminas bus pratęstas, ar bus padėtas taškas ir rajonų savivaldybės neturės galimybės atsikalbinėti ir atstatyti buvusiems savininkams nuosavybės teisę į žemę?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aišku, kad numatytu terminu įteisinti visų miestų ir miestelių perspektyvinės plėtros zonų patvirtinimą lieka nepakankamai laiko. Tas darbas intensyviai vykdomas ir reikia visokeriopai intensyvinti. Yra sudarytos specialios komisijos. Iš to skaičiaus labai aktualus klausimas yra Vilniaus miesto perspektyvinės plėtros fiksavimas. Jūs žinote, kad 1991 metų gruodžio mėnesį Vilniaus miestui buvo patvirtinta perspektyvinė plėtra - 12 tūkst. ha plotas. Tiems plotams turėjo būti parengti detalūs žemės panaudojimo projektai. Dabartiniu metu mes sudarėme komisiją, kad inventorizuotų, kokiai daliai plotų iš tikrųjų yra parengti tie žemės tvarkymo projektai, kad būtų galima tuos plotus priskirti miesto perspektyvinei plėtrai. Savo ruožtu jau darosi akivaizdu, kad tie plotai gerokai sumažės, ir rajonų gyventojams bus skiriama gerokai daugiau žemių, negu buvo planuojama. Vilniuje šis skaičius turėtų sumažėti maždaug pusiau, t.y. dar maždaug apie 6 tūkst. ha turėtų būti buvusių žemės savininkų poreikiams tenkinti.
Analogiškų, didesnio ar mažesnio masto problemų yra dėl visų didesnių miestų. Mes kai kurių miestų klausimus jau išsprendėm. Anykščiuose buvo išspręstas konfliktas. Suprantama, kad iki gegužės 1 d. mes nespėsim, bet tą procesą reikia labai spartinti. Ir, suprantama, tai labai priklauso nuo miestų ir apie juos esančių rajonų savivaldybių sutelkto, darnaus darbo. Deja, ne visur tas kompromisas ir bendras supratimas randamas.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Jūs ištvermingai išstovėjot lygiai 2 valandas ir net prisipažinot, kad esat socialdemokratas. Labai ačiū. (Plojimai)
Dabar priešpaskutinis darbotvarkės klausimas - Seimo narių pareiškimai. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną dėl kitos savaitės darbotvarkės. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, aš prisidedu prie jūsų gerų žodžių ir plojimų premjerui, kadangi, manau, padarėm tikrai gerą darbą, pirmą kartą čia paprašydami Vyriausybę, jos vadovą atsiskaityti už tai, kaip ji vykdo savo konstitucinę prievolę, t.y. kaip įgyvendina įstatymus ir nutarimus dėl jų įgyvendinimo. Manau, kad kitas atsiskaitymas galėtų būti dėl kokios nors siauresnės temos ir galėtų būti mūsų, t.y. Seimo narių, klausinėjimas įkyresnis, o gal ir pasisakymai.
Taigi dabar dėl kitos savaitės ir dar dėl vienos savaitės. Kitą savaitę plenarinių posėdžių nebus, bet tai nereiškia, kad Seimas nedirbs. Komitetai ir frakcijos, ir aš ypač kreipiuosi į komitetus, ir į senuosius komitetų pirmininkus, ir į čia jau esantį naująjį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką aktyviai šiom dienom padirbėti, kad būtų įdirbis ir kad mums būtų lengviau dar kitą savaitę, kai vėl bus atnaujinti plenariniai posėdžiai. Plenarinis posėdis, jeigu nieko neatsitiks, bus gegužės 10 d., 10 val. Tuo tarpu artimiausia Seniūnų sueiga trečiadienį, 9.30 val. Seniūnų sueiga - kitą savaitę, trečiadienį, 9.30 val. Ačiū.
Seimo narių pareiškimai (94.04.28)
4sesiją 24 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ir paskutinis darbotvarkės klausimas - perskaityti pareiškimą Socialdemokratų frakcijos vardu kviečiu Seimo narį V.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Leiskite perskaityti Socialdemokratų frakcijos pareiškimą.
“Socialdemokratų frakcija mūsų partijos vardu norėtų pasveikinti Lietuvos žmones, taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo narius su artėjančia Tarptautine darbo švente - Gegužės 1-ąja. Ši skausmingai gimusi pasaulinė tradicija daugelyje šalių ir tautų įgavo nevienodą atspalvį ir reikšmę.
Teisė į darbą šiandien jau neatsiejama nuo kitų esminių demokratinių teisių. Jos įgyvendinimu susirūpinę tiek paprasti žmonės, tiek įvairių srovių politikai. Tai viena aktualiausių ir skaudžiausių problemų tūkstančiams Lietuvos žmonių.
Gegužės 1-osios minėjimo tradicija buvo gerokai iškreipta ir daugiaprasmė. Socialdemokratai kartu su visų šalių socialdemokratija minėjo šią darbo žmonių solidarumo dieną nuo pat savo susikūrimo 1896 metais. Mes liekame ištikimi šiai tradicijai ir šiandien. Esame kartu su tais, kurie gyvena iš savo darbo, kurie realiai jaučia samdomo darbuotojo vargus.
Svarbu ir tai, kad ši diena šiandien sutampa su Motinos diena. Tai dar ryškiau įprasmina mūsų visų pastangas atkurti gerąsias šių tradicijų savybes ir įžvelgti jų naują turinį.
Dar kartą linkime visiems solidarumo jausmo, socialinio teisingumo siekio, pakantos ir mokėjimo įsiklausyti, stiprybės ir ištvermės darbuose Tėvynės labui.” Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Posėdis baigtas.