Dvidešimt
aštuntasis posėdis
1994
m. gegužės 12 d
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
Įstatymo “Dėl žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projektas |
|
9. |
Seimo narių pareiškimai
K.Kryževičius. "Dėl rezistencijos garbės apgynimo"
Gegužės 17 d. posėdžių darbotvarkė (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 12 d. vakarinį posėdį. Stropesniuosius Seimo narius prašyčiau registruotis. Kviečiu ir kitus į Seimo posėdžių salę. Prašom registruotis. Tuoj suskaičiuosime. Gerai. Dar kartą registruojamės. Dabar prašom sąmoningai registruotis ir tik už save. 24, tai, man atrodo, tiek ir yra Seimo narių. Dar prisidėjo - juo geriau.
Mielieji kolegos, mes turėtume patvirtinti ir gegužės 17 d. posėdžių darbotvarkę. Kaip ir buvome sutarę, visų pirma tai bus Vyriausybės įstatymo galutinis tvirtinimas. Ten mums liko dėl keleto straipsnių dar atskirai balsuoti, priimti visą įstatymą ir, žinoma, įstatymą dėl įgyvendinimo tvarkos. Tikiuosi, kad sėkmingai priiminėsime ir toliau Civilinio kodekso pakeitimus ir papildymus. Mums liko autorinių teisių dalis.
Varėnos rajono ir Varėnos apylinkės reikalai. Irgi turėtume priimti, ir dar vienas įstatymas, kurį turėtume priimti ir, atrodo, neturėtų būti keblumų, tai Pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimas. O po to kitų klausimų svarstymas. Žinoma, ypač svarbus 7, kadangi čia Prezidento grąžinti įstatymai, mūsų jau priimti įstatymai. Ir yra vienintelis pateikimas, tai yra dėl gerbiamojo J.Jurgelio. Tai susiję su naujuoju įstatymu. Dėl J.Jurgelio atleidimo ir vėl patvirtinimo, jeigu Seimas taip manys. Prašom. Gerbiamasis E.Bičkauskas. Ne? Gerbiamasis A.Baskas.
A.BASKAS. Atsiprašau, kažkas čia...
PIRMININKAS. Prašom. Dėl darbotvarkės, jeigu kas turite ką pasakyti, o jeigu ne, tai bendru sutarimu patvirtiname ir bus labai gražu. J.Bernatonis. Ne? Taip, gegužės 17 d. Primenu, ketvirtadienį turės eiti vienas iš tų klausimų, kurių šiandieną neužbaigėme, t.y. tolesnis sutarties su Lenkija pateikimas. Tikėkimės, kad ir užbaigsime šitą procedūrą. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, aš norėčiau paklausti, ar galima į 17 d. darbotvarkę įtraukti nutarimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojo patvirtinimo?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tie klausimai yra rutininiai. Jeigu bus dar kas nors, tai be įtraukimo patvirtinsime, jokių problemų. Tikiuosi, kad ir kiti komitetai išsirinks pavaduotojus, ir vienu ypu galėsime patvirtinti. Bet jeigu nebus, tai ir vieną komitetą galim imti. Prašom. Tai jeigu sutariam, ar galim patvirtinti antradienio darbotvarkę - 10 punktų ir 3 rezerviniai? Ačiū. Patvirtinta.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr.388(5) (priėmimo tęsinys) (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar eilinis - 6 mūsų darbotvarkės punktas - Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas. Priėmimo stadija arba, tiksliau, priėmimo tęsinys. Projekto Nr.388. Pranešėjas - gerbiamasis kolega A.Salamakinas. Toliau pirmininkaus mielas kolega J.Bernatonis. Prašom. Dar kartą registruojamės. Prašom.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Posėdyje dalyvauja 41 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitą kartą mes svarstėme 30 straipsnį, jo alternatyvas, ir tuomet gerbiamasis pranešėjas paprašė padaryti pertrauką, kad galėtų suredaguoti kitus straipsnius. Tačiau dar nebuvo apsvarstyta 30 straipsnio alternatyva, kurią teikia gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas. Visų pirma prašom pranešėją.
A.SALAMAKINAS. Kaip sakė gerbiamasis pirmininkas, baigėme 30 straipsnį. Mes, grupė, kuri rengė šį įstatymą, buvome susirinkę ir kadangi yra esminis pakeitimas, t.y. iš rinkimų eliminuotos visuomeninės organizacijos, todėl yra pateiktas mano pasiūlymas, kad visuose straipsniuose, kur yra kandidatų sąrašus keliančios organizacijos, perrašytu-me į žodžius “politinės partijos, politinės organizacijos”. Todėl gerbiamuosius kolegas prašyčiau nekreipti dėmesio, kad čia taip yra, čia mes visur šitą pervadinsime. 30 straipsnyje, kadangi, kaip sakiau, nebelieka visuomeninių organizacijų, todėl siūlyčiau, kas yra 10 puslapyje, viską išbraukti ir priimti socialdemokratų siūlomą redakciją, kuri skamba taip: “Kandidatus į tarybos narius turi teisę kelti politinės partijos, politinės organizacijos, įregistruotos Teisingumo ministerijoje pagal Politinių partijų įstatymą, ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų”. Čia pas juos viskas gerai, tik nereikia “politinės organizacijos” dėti į skliaustus. To neturi būti, nes Konstitucijoje tai numatoma kaip atskira organizacija, ir jokiu būdu neturi būti skliaustų. Todėl siūlyčiau 30 straipsniui pritarti. O kitame puslapyje turėtų likti taip, kaip yra. Tiktai trečioji pastraipa truputį pataisoma: “Kiekvienas kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą”. Visa kita čia išbraukiama. Toliau prasideda sakiniu “Jeigu asmuo yra...” Šitą palikti. Tiek dėl 30 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš frakcijos vardu siūlyčiau perbalsuoti ankstesnį balsavimą dėl išbraukimo trečiosios dalies todėl, kad prašymas dėl balsavimo buvo neaiškiai suformuluotas. Viena. Kitas dalykas, kad šitas pasiūlymas nebuvo svarstytas pagrindiniame komitete. Ir trečia. Toks sprendimas netinka europietiškai nuostatai apie savivaldybių depolitizavimą ir prieštarauja Europos Chartijai dėl vietos savivaldos. Prieš keletą dienų Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai pasirašė sutartį, kur vienareikšmiškai teigia, kad tautinės mažumos nebus diskriminuojamos arba apribojamos jų teisės ir jos galės dalyvauti viešajame gyvenime tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus valstybės ir vietos valdžios lygiu. Lenkijoje tautinė mažuma kol kas turi tik visuomeninę organizaciją, jokių politinių organizacijų neturi. Ir toks sprendimas, aišku, eliminuoja jos dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Ryšium su tuo aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti dėl trečiosios 30 punkto dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcija gali motyvuotai siūlyti perbalsuoti. Dabar reikėtų, kad tą siūlymą palaikytų trečdalis dalyvaujančių posėdyje. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, prašom nereplikuoti iš vietos. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš suprantu, kad galima siūlyti motyvuotu siūlymu, bet, dovanokit, komitete dėl to dalyko buvo daug kartų ginčytasi, dėl šitos nuostatos. Čia jau, taip visiškai švelniai pasakius, yra netiesa, kad komitetas nesvarstė šitos nuostatos. Kitas klausimas, pritaria ar nepritaria komitetas, bet kad nesvarstė, t.y., švelniai tariant, netiesa, o lietuviškai - melas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi kyla tuščia diskusija, tai aš perskaitau 125 straipsnį. “Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šios reikalavimą paremia ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Frakcija to gali reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas.”
A.KUBILIUS. Aš dėl vedimo tvarkos. Galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti posėdžio pirmininko, kiek darbotvarkės klausimų buvo svarstoma tarp balsavimo dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 30 straipsnio ir šiandieninio naujo bandymo perbalsuoti?
PIRMININKAS. Atsakau gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui, jog jokie klausimai tame tarpe nebuvo svarstomi, kadangi pranešėjas paėmė pertrauką nagrinėjant šį klausimą. Tai yra šio klausimo nagrinėjimo tęsinys.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau visus registruotis, kadangi teks balsuoti.
Posėdyje dalyvauja 64 Seimo nariai.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys išimties tvarka, kadangi pagal Statutą galima tik vieną kartą.
K.SKREBYS. Aš esu giliai sujaudintas, ponas Bernatoni, tokio jūsų gero elgesio.
O dabar dėl esmės. Dovanokit, buvo svarstomas ne vienas klausimas, iki buvo pareikalauta perbalsuoti, ir netgi buvo priimti kai kurie įstatymai, jeigu prisiminsim, kas buvo šiandien priešpiet. Įdomu, ar jie pasirodys “Valstybės žiniose”, ar ne? Kiek aš pamenu, svarstant tą klausimą pirmininkavo didžiai gerbiamas Seimo Pirmininkas. Jeigu aš teisingai prisimenu, galima pagaliau ir stenogramą pakelti. Ponas Č.Juršėnas ne vieną kartą yra pasakęs, kai buvo svarstomas šitas straipsnis: “Aš prašau labai atidžiai įsiklausyti, aš labai aiškiai formuluoju klausimą balsavimui”. Ponas Juršėnai, ar jūs ne taip kalbėjote? Ar jūs galite prisipažinti, kad jūs neaiškiai suformulavote šitą klausimą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Skreby, neklaidinkit visų gerbiamųjų Seimo narių. Šio klausimo svarstymui pirmininkavau aš. Labai apgailestauju, kad jūs to neįsidėmėjot. (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, aiškiai formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad palaikytume Lenkų sąjungos frakcijos siūlymą, kad būtų perbalsuota dėl šio įstatymo 30 straipsnio socialdemokratų alternatyvos, paspaus mygtuką “už”, kas prieš perbalsavimą, paspaus mygtuką “prieš” arba susilaikys.
A.SALAMAKINAS. Aš atsiprašau, jeigu galima, gerbiamasis...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, socialdemokratus noriu nuraminti, jūs turbūt pamiršote, kad buvo teikta Socialdemokratų frakcijos vardu alternatyva dėl 30 straipsnio. Mes dėl jos balsavome. Taip pat buvo ir kiti tos alternatyvos autoriai. Ir priėmėm sprendimą, kad tą alternatyvą priimsime. Tačiau Lenkų frakcija, pasinaudodama Statuto 125 straipsniu, prašo perbalsuoti. Kad šis prašymas būtų patenkintas, reikia surinkti trečdalį posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų, t.y. kad paremtų trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių arba, kitaip sakant, 22 Seimo nariai. Jeigu visiems aišku, pradedam balsavimą.
A.KUBILIUS. Aš išimties tvarka, man ponas J.Bernatonis...
PIRMININKAS. Už balsavo 12 Seimo narių. Taigi Lenkų frakcijos prašymas perbalsuoti nėra palaikytas reikiamo skaičiaus posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Dabar prašom dėl kitų siūlomų alternatyvų. Yra neapsvarstyta gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko alternatyva. Gerbiamasis Seimo narys V.Būtėnas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesingiau dalyvauti svarstant klausimus. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas, kaip alternatyvos autorius.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mes dviejų frakcijų vardu teikiame pasiūlymą, ir pakankamai svarbų politinės sistemos vystymuisi, mūsų nuomone. Turim galvoje tai, kad jau gal būtų galima nuo šių savivaldybių rinkimų pradėti reitingo nustatymo procedūrą. Procedūros esmė yra tokia, labai trumpai ją nusakysiu. Esmė ta, kad rinkėjas gauna biuletenį, kuriame, be organizacijų pavadinimų, eilės tvarka išdėstyti kartu ir organizacijų sąrašai. Jis pažymi organizaciją ir vieną pavar-dę iš to paties sąrašo, tos pačios organizacijos ar koalicijos, vieną pavardę to kandidato, kurio vietą nori pakelti aukščiau. Tai būtų tam tikras mažoritarinės sistemos elementas. Tokiu atveju visi sąrašo kandidatai privalėtų aktyviai dalyvauti rinkimuose, o nesislėpti už sąrašo pirmųjų asmenų nugaros. Tai būtų dar vienas rimtas argumentas, be abejo, demokratijos sistemos požiūriu irgi išsiplėstų žmonių pasirinkimo galimybės. Galbūt mažesnė aplinkybė, bet vis dėlto gan svarbi ta, kad kažkiek, ko gero, sumažėtų diskusijos visų partijų viduje. Kodėl tas žmogus yra tokioj vietoj, kodėl ne arčiau ir taip toliau. Kadangi visiems būti sąrašo pradžioje neįmanoma. Dėl to manytume, kad šitas variantas galėtų būti Seimo paremtas. Jis iš tiesų yra reikalingas, svarbus ir prisidėtų, be abejo, ir kitų Seimo rinkimų įstatymo pataisoms formuoti, apskritai prisidėtų prie to, kad proporcinė rinkimų sistema būtų papildyta dar vienu svarbiu elementu, būtent Vakarų demokratijos elementu - reitingo nustatymu. Toliau visos kitų straipsnių pataisos yra paremtos šituo pagrindu. Jeigu Seimas neparems šito varianto, tai, be abejo, toliau tie dalykai nebus keliami. Tačiau aš manau, kad yra metas mums jau nuo šių savivaldybių rinkimų pradėti ir reitingo nustatymą sąrašų viduje, kad ne tik pačios partijos, bet ir rinkėjai prisidėtų prie partijos sąrašų formavimo. Todėl aš prašau Seimą paremti šitą variantą. Jis iš tiesų nėra toks sudėtingas ir nėra nesuprantamas, kaip atrodytų. Kitos pataisos sukonstruotos taip pat ir parodyta, kokie biuleteniai yra negaliojantys, kokie biuleteniai ir kaip tokiu atveju galima skaičiuoti balsus. Aš dėl to prašau atkreipti dėmesį į antrą aplinkybę. Jeigu iš principo pritariame reitingo formavimui, tai galima kalbėti apie sąrašų sudarymo esmę ir sąrašų sudarymo sistemą. Vienas variantas, kad partija sąrašą sudaro pavardes surašydama abėcėlės tvarka. Ant-ras variantas: pirmus penkis ar net dešimt asmenų partiją sudaro pati. Į sąrašo priekį surašo vertingiausius asmenis, partijos požiūriu, o kitus išdėsto abėcėlės tvarka. Taigi aš prašau Seimą paremti reitingo sistemos numatymą į proporcinę rinkimų sistemą ir palaikyti šitą variantą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galėtų vienas Seimo narys pasisakyti už šį siūlomą variantą, vienas - prieš. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pasistengsiu trumpiau kalbėti, bet labai aiškiai išdėstyti, kodėl aš pasisakau už ir kaip siūlyčiau gerbiamajam posėdžio pirmininkui formuluoti patį balsavimą, kuris turėtų susidėti iš kelių dalių, nes yra dvi alternatyvos. Kad labai aiškiai mes nusistatytume, už ką gi mes pasisakom. Šitas siūlymas nėra kažkoks iš mėnulio nukritęs ar visai naujas pasaulio išradimas. Tokį dalyką turi estai, kažką panašaus naudoja vokiečiai. Mūsų manymu, ateina laikas tokį tikrai demokratinį balsavimo būdą pritaikyti Lietuvoje, t.y. kad žmonės galėtų tikrai pasakyti savo nuomonę apie kiekvieną kandidatą. Yra siūlomi du variantai. Kodėl jie siūlomi būtent du? Mes apie tai diskutavom ir su komiteto nariais. Gal ne komiteto posėdyje, bet atskirai daugelį kartų, ir, atrodo, ir komiteto nariai supranta, kad tai nebūtų blogai.
Aš trumpai paaiškinsiu, kuo gi skiriasi šitie du variantai ir kokie yra privalumai vienu ir kitu atveju. Nekalbėsiu už patį principą iš esmės, nes, man atrodo, jis tikrai turėtų būti priimtinas. Jeigu pasirenkama pirma alternatyva, tuomet aišku, kyla klausimas, kad, pavyzdžiui, kandidatas, kurio pavardė prasideda raide, esančia abėcėlės viršuj, turi nevienodas sąlygas su kandidatu, kurio pavardė yra abėcėlės pabaigoje. Jeigu surašom tik pagal abėcėlę, kartais tos reikšmingesnės, sakykim, figūros, gali pasimesti tame ilgame sąraše. Nors tie sąrašai nebus labai ilgi, tik kai kuriuose miestuose bus ilgi. Todėl yra siūlomas antras variantas, kad pirmąjį dešimtuką arba penketuką partija pati surašytų. Dėl šito mes galime apsispręsti. Pirmi penki arba dešimt siūlomų sąrašo kandidatų yra surašomi taip, kaip norėtų partija, kad rinkėjas, pamatęs partijos pavadinimą ir pamatęs pirmąsias pavardes, kurios jam primintų, jeigu jis yra primiršęs, kokios tos partijos nuostatos, ką tie lyderiai yra šnekėję, leistų jam geriau orientuotis, o visi kiti, kad nebūtų vidinių ginčų, yra surašomi abėcėlės tvarka. Jeigu rinkėjai nori, jie turi tokią galimybę pakelti tuos žmones sąraše aukščiau, t.y. jeigu prie kokio vienuolikto ar dvylikto bus padedamas ženklelis, vadinasi, jo balsų suma kils į viršų. Aš toliau nesiplėsiu, labai trumpai pasakiau tik pačią esmę. Manau, kad supratom. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką turbūt mūsų balsavimą dalyti į kelias dalis. Pirmoji - tai apsispręsti dėl šito principo iš esmės. Ar mes priimam reitingo elementus mūsų Savivaldos rinkimų įstatyme, ar atmetam? Jeigu priimam, tuomet reikėtų apsispręsti: dėl pirmos varianto dalies ar dėl antros? Tai yra, ar viskas abėcėlės tvarka, ar tik dalis abėcėlės tvarka. Po to būtų trečias pasirinkimas: ar penki, ar dešimt. Aišku, gal kas nors galėtų siūlyti ir kitą skaičių, mes čia neprieštarautume. Mūsų toks siūlymas pamąstymui. Gal turėtų būti penkiolika? Nėra principinio tokio griežto nusistatymo, kad tik tiek. Bet penkiolika kai kur savivaldoj tai jau būtų vos ne visas sąrašas. Ačiū. Atsiprašau, kad truputį ilgai šnekėjau, bet norėjau paaiškinti patį sumanymą, kad visi vienodai mes traktuotume ir nebūtų nesupratusių, kai reikės balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau anksčiau kalbėjau ir man buvo priimtina, kad mes būtume pasirinkę vienokį ar kitokį reitinginį sudarymo principą proporcinėje rinkimų sistemoje. Tiesą pasakius, aš būčiau didesnis šalininkas išbraukimo tų asmenų, kurie nepatinka rinkėjams. Kodėl? Vis dėlto pasirinkimo elementas, ypač abėcėlinis... Dažniausiai žmonės rinksis pagal abėcėlę nežinodami šitų žmonių. Kitas dalykas, jeigu mes manome, kad partijos planuoja, kad kas nors papuls į savivaldybes, tai jie vis dėlto žiūri, kad tas žmogus galėtų ten ką nors nuveikti. Jeigu jis neigiamų savybių turi, teisingai, jis turėtų būti pašalintas iš to sąrašo. Bet pasirinkimo elementas sukelia tam tikrą chaosą, ypač jeigu žiūrėsim dabar, mūsų toje sistemoje dvejiems metams. Aš laikyčiausi principo... Jeigu norėtumėte apsispręsti, galvoti, koks reitinginis elementas, bet tada mums reikėtų daryti šitų įstatymų svarstymo pertrauką ir tartis dėl vienokios ar kitokios reitinginės sistemos. Jeigu toks būtų balsavi-mas, tada būtų galima taip ir apsispręsti.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys pasisakė už, vienas - prieš. Dabar suteikiu žodį pranešėjui.
A.SALAMAKINAS. Aš paprašyčiau pirmiausia gerbiamuosius kolegas atidžiau sek-ti įstatymą. 30 straipsniui mes nepritarėme, o 30 kalbama apie kėlimą. Kas gali kelti ir kaip toliau liks, bet jokiu būdu negalime įrašyti reitingo sistemos. Čia jau yra 31 straipsnio kompetencija, todėl aš prašyčiau pirmiausia pritarti ar nepritarti 30 straipsniui, o po to pradėti diskusiją dėl 31. Dabar mes peršokome per vieną straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi yra įformintas pasiūlymas, kad keičiamas 30 straipsnis, siūloma pakeisti 30 straipsnį. Pateikta alternatyva atitinka visus Statuto reikalavimus, todėl mums reikėtų apsispręsti būtent dėl šio siūlymo. Aš siūlyčiau balsuoti tokia tvarka. Pirmiausia apsispręsti, ar yra priimtinas apskritai šis siūlymas dėl 30 straipsnio, po to pasirinkti iš dviejų variantų, kadangi šios alternatyvos autoriai Seimui pateikė svarstyti du variantus. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už Demokratų ir Tautininkų frakcijų siūlymą?
Už - 14, prieš - 19, susilaikė 9. Taigi šis pasiūlymas nėra priimamas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, ar bus norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio, ar galime priimti bendru sutarimu? Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, replikos posėdžio pabaigoje. Prašom, kas norėtų pasisakyti dėl...
L.MILČIUS. Aš norėjau tik dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, atleiskite, jeigu ne visai ta tema. Šiuo metu prie Seimo yra daug vaikų ir motinų, t.y. Lietuvos gausių šeimų piketo dalyviai. Atsitiktinai aš gavau jų rezoliuciją, ir jie prašo, kad į tą piketą pasikalbėti gal galėtų ateiti Seimo Pirmininkas ar ponas G.Paviržis, G.Vagnorius, V.Landsbergis, bet jų šiandien nėra. Tai aš manyčiau, kad kažkam iš Seimo vadovybės vis tiek reikėtų nueiti pakalbėti su žmonėmis. Juo labiau kad ten yra atvažiavę iš Klaipėdos, iš Šiaulių, iš kitų miestų. Aš prašyčiau Seimo vadovybės tą rezoliuciją padauginti ir išdalyti Seimo nariams, juo labiau kad čia yra apie ką pagalvoti ir yra kas paskaityti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui L.Milčiui. Rezoliuciją Seimo Pirmininkas yra gavęs, jinai yra dauginama, bus išdalyta. Aš nemanau, kad Seimo posėdžio metu turėtų Seimo nariai eiti kalbėti su žmonėmis, kadangi šiuo metu mes užsiėmę įstatymų priėmimo klausimais.
L.MILČIUS. Seimo nariai visados turi eiti kalbėti su žmonėmis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, aš galiu tiktai apgailestauti dėl tokio mūsų apsisprendimo dėl 30 straipsnio. Vis dėlto mes turėjome tikrą galimybę padidinti demokratijos lygį mūsų valstybėje ir leisti žmonėms turėti dar vieną pasirinkimo galimybę, kuri visiškai nepakenktų ir neįtakotų turbūt bendro rinkimų rezultato. Deja, galiu tiktai apgailestauti, kad arba iš nesupratimo, arba iš nenoro šitos galimybės yra atsisakyta. Gal dar būtų galima prie to sugrįžti. Aš irgi dabar galėčiau suvaidinti nesupratusį, taip kaip ponas R.Maceikianecas, ir frakcijos vardu, o gal net ir dviejų frakcijų, ponas L.Milčius, manau, paremtų mūsų frakciją, irgi prašyti perbalsuoti, dar kartą išdėstyti argumentus. Nežinau, ar reikia tai daryti. Gal ir reikia, gal vis dėlto aš prašyčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką frakcijos vardu pakartoti šitą balsavimą suteikiant mums galimybę, jeigu tam pakartojimui bus pritarta, dar kartą išdėstyti motyvus neskubant, ramiai, kad kiekvienas įsisąmonintų, nes tai tikrai niekam nėra pavojinga. Tai yra dar vienas žingsnis didinant demokratiją Lietuvoje. Aš prašau posėdžio pirmininką išspręsti šitą klausimą Reglamento numatyta tvarka ir priimti mūsų oficialų siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Demokratų frakcijos siūlymas yra teisėtas, pagal Statutą, todėl mums reikės balsuoti, ar trečdalis dalyvaujančių posėdyje Seimo narių palaiko šį frakcijos siūlymą.
Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas palaiko Demokratų frakcijos siūlymą, kad būtų perbalsuota dėl šio straipsnio minėtos alternatyvos? Balsavimas pradėtas.
Už pasisakė 16 Seimo narių, prieš - 18, susilaikė 18. Taigi perbalsuoti nereikia.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų pasisakyti dėl 30 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Nėra norinčių? Galime priimti bendru sutarimu. Balsuoti nereikia? Priimta bendru sutarimu. Ačiū.
Prašom, pranešėjau, dėl 31 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 31 yra alternatyvų dėl pavadinimo, vadinasi, ponas A.Kubilius siūlo pakeisti pavadinimą, tačiau jau praėjusiame svarstyme... Čia visai tas pat, kai Seimas manė, kad tai yra humoristiniai pasiūlymai, aš nežinau, ar čia tikslinga...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, nekalbėkite iš vietos, nereplikuokite! Nepamirškite, kad jūs esate frakcijos lyderis, ir rodote blogą pavyzdį savo frakcijos nariams. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau vis dėlto, kad Seime posėdžio pirmininkas rimtai įsiklausytų į rimtus žodžius, nesvarbu, kad tai būtų opozicijos ar Tėvynės sąjungos frakcijos. Aš manau, kad A.Kubilius iš tiesų rimtai tai pasakė, ir mes manome, kad iš tiesų galėtų būti priimtas jo pasiūlymas, tuo labiau kad rinkimai pagal sąrašus tai yra partijos autoritetas, o ne atskiri partijos žmonės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Jeigu dėl pavadinimo, tai aš neturiu ko pasakyti, bet dėl straipsnio esmės vėliau. Ar dabar? Ar tik dėl pavadinimo?
PIRMININKAS. Vėliau. Dabar dėl humoristinio pavadinimo, kurį pateikė gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Ar reikia balsuoti? Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs neatsiimate savo siūlymo?
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad mano pasiūlymai tiesiog yra paskutinis demokratijos žodis. Tai, ką rodo... Pasirodo, kad Pietų Afrikos Respublikoje buvo pažengta dar toliau. Aš tiktai pasiūliau partijų pavadinimus, pasirodo, dar reikia partijos lyderio nuotraukos, šalia biuletenį reikia priklijuoti, partijos simbolį ir partijos lyderio pavardę, tai tada būtų grynai Pietų Afrikos pavyzdys. Ir jeigu Savivaldybės komiteto atstovas kalbėdamas tai vadina humoristiniu, tai tiesiog aš norėčiau pasakyti, kad tai yra pasikėsinimas į Pietų Afrikos rinkimų rezultatus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinote, kad pagal Seimo Statutą pasisakymai nevertinami, Seimo narys gali kalbėti ką tik nori, yra reglamentuojamas tik laikas.Todėl reikėtų apsispręsti dėl gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pateikto humoristinio siūlymo: ar pavadinimą keisime, ar nekeisime? Reikia balsuoti ar nereikia? Visi sutariam, kad nekeisime. Dėkui.
Pranešėjau, prašom dėl kitų alternatyvų.
A.SALAMAKINAS. Toliau yra pono A.Kubiliaus siūlymas. Praktiškai, jeigu nepakeitėme pavadinimo, turbūt ir šito nereikėtų keisti, ką jis siūlo. 31 straipsnyje jis siūlo visus teksto žodžius “kandidatų sąrašus kelianti organizacija” pakeisti žodžiais “rinkimuose dalyvaujanti organizacija”.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos. Nelaužykite mikrofono!
K.SKREBYS. Dar šį kartą nesulaužysiu.
Ponas Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs elgiatės nekorektiškai, kai sakote, kad tai yra humoristinis pasiūlymas ar dar koks nors. Prie jūsų kiekvieno pasisakymo irgi galima pridėti kokį nors žodelį, pavyzdžiui, trenktas, nenormalus. Ar reikės šitai daryti, ar ne? (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Man atrodo, kad istorija įvertins, kuris iš mūsų trenktas. (Salėje juokas)
Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys. Alternatyvos autorius - gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš visada. Ne, jau tiek to, jau tas įstatymas iš tikrųjų yra toks humoristinis, kad čia dar ką nors svarstyti jau man tiesiog liežuvis neapsiverčia. Aš savo pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius pasiūlymą atsiėmė... (Balsas iš salės) Palaikyti galima tiktai parą... (Salėje juokas) Prašom. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man visai nejuokinga. Aš tiesiog noriu, kad ir kaip kam nors nepatiktų, kad mes vis dėlto laikytumės Seimo Statuto numatytų procedūrų. Ir jeigu autorius atsiima, yra galimybė kitam Seimo nariui paremti jo tą siūlymą savo vardu, ir siūlymas tada galioja. Patinka tai kam nors ar nepatinka, bet tokia procedūra yra visiškai teisėta. O štai ką aš norėčiau pasakyti. Tas siūlymas, kad pakeistume žodžius “kandidatų sąrašus keliančios organizacijos” žodžiais “rinkimuose dalyvaujančios organizacijos”, iš esmės neprieštarauja vienas kitam. Tikrai nėra prieštaraujantis! Tai yra literatūrinis variantas to paties, apie ką mes kalbam. Jeigu mes jau 30 straipsnį pataisėme, apsisprendėme, kad tik politinės partijos ir organizacijos dalyvauja, tai toks pono A.Kubiliaus siūlymas pakeisti tuos žodžius yra visiškai logiš-kas ir visiškai nejuokingas. Ir aš manyčiau, kad autorius tai galėtų pakeisti, todėl kad taip būtų tiksliau. Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos dar nereiškia, kad tai yra rinkimuose dalyvaujančios organizacijos. Todėl kad bet kas gali iškelti tuos sąrašus, aišku, rinkimų komisija jų nepriims, ten bus turgus. Mes čia rašykime labai tiksliai, taip, kaip esame sugalvoję iš pat pradžių, kas gali dalyvauti rinkimuose. Taip ir parašykime! Aš čia nematau ginčo objekto, ir nereikia iš to juoktis. Tai, ką siūlo A.Kubilius, gal būtų literatūriškai tiksliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius. Jūs galite pasisakyti tik prieš A.Kubiliaus siūlymą.
S.MALKEVIČIUS. Susilaikau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
A.SALAMAKINAS. Tai galima būtų priimti, jeigu nebūtų minimos pavardės. Kiekviena partija, keldama savo kandidatūras, įrašys pavardes, sakykim, 50 pavardžių, 40 ar 30 pavardžių. Jeigu būtų tik partijos pavadinimas, už kurį reiktų balsuoti, tada tas pavadinimas visiškai tiktų. Šiuo atveju jis absoliučiai netinka. Todėl kad kiekvieną pavardę... Kelia kandidatus, ir žmonės atėję matys, kas tos partijos sąraše, kokie yra kandidatai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į replikas iš vietos. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimta gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus alternatyva, balsuoja už, kas prieš, tas - prieš. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas pasisakys dėl vedimo tvarkos po balsavimo.
S.PEČELIŪNAS. Gerai, sutinku.
PIRMININKAS. Už - 16 Seimo narių, prieš - 25, susilaikė 5. Taigi alternatyva nepriimta.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš visiškai nesupratau po pono pranešėjo komentaro, už ką mes balsavome. Ir nemanau, kad kiti tai suprato, t.y. už ką jie balsavo. Kaip pasikeis, kuo čia dėti sąrašai, apie kuriuos jūs šnekėjote, kuriuose reikės 50 pavardžių pateikti? Mes kalbame apie labai paprastą dalyką. Ar vadinti kandidatų sąrašus keliančiomis organizacijomis, ar rinkimuose dalyvaujančiomis organizacijomis? Štai ir viskas! Apie pavardes mes iš viso nekalbame. Tai būkite malonus, teisingai suformuluokite siūlymą, galbūt čia ir balsuoti nereikia, ir ponas pranešėjas su tuo galėtų sutikti, ir nesiginčykime ten, kur nėra ginčų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl viso 31 straipsnio? Gerbiamojo Seimo nario... Gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti kitas alternatyvas.
A.SALAMAKINAS. Taip. Alternatyvų dar yra. Yra Tautininkų frakcijos ir Demokratų frakcijos alternatyva. Jie siūlo antrosios pastraipos pirmoje dalyje vietoje “kandidatai surašyti iš eilės” - “kandidatai surašyti abėcėlės tvarka”. Kadangi svarstant 30 straipsnį turbūt jau buvo balsuojama, kad šitai atmetama, tai vargu ar vėl iš naujo prie šito grįšime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, Seimas, jau vieną kartą apsisprendėme dėl šio klausimo. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Gerai. Aš šitą siūlymą atsiimu. Aišku, jis iš esmės buvo susijęs su 30 straipsnio papildymu tais dviem ar trimis variantais. Aš jį atsiimu, tiek jau to. Bet aš atkreipiu pono pranešėjo dėmesį, kad yra kelios dalys, kurias, jau atsižvelgiant į tai, kad dalyvauja partijos ir organizacijos, reikia iš šito straipsnio išbraukti. O būtent - antrosios pastraipos ketvirtąją dalį, kur kalbama apie išduodamus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Šito tikrai reikėtų atsisakyti ir išbraukti. Čia turėtų būti pakankamai aiškus dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu priminti, kad kai mes svarstėme 30 straipsnį, pranešėjas sakė, kad analogiškai redaguojami ir kiti straipsniai, t.y. Seimo apsisprendimas yra, o redakcija bus atlikta priimant.
Dėl 31 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, ar galime priimti bendru sutarimu? Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš visiškai sutinku su tuo, ką jūs dabar pasakėte. Bet aš žinau ir tą įstatymų priėmimo praktiką, ir kaip paskui atsitinka visokių netikėtų dalykų. Atsimenu, kada ir pats pateikdavau. Jeigu būdavo dėl ko nors apsispręsta, paskui kiekviename straipsnyje būdavo primenama, kad kadangi jau taip apsisprendėm, tai šita dalis netenka galios ir išbraukiama, šitas sakinys išbraukiamas, dėl to nebalsuojam. Tiesiog Seimo nariai informuojami, kad jie savo tekstuose pasitikslintų tas vietas. Mūsų siūlymas, kuris yra suformuluotas, ir prašo poną pranešėją, matyt, dėl to čia balsuoti nereikia, priminti Seimo nariams, kad antrosios pastraipos ketvirtoji dalis jau yra išbraukta atsižvelgiant į ankstesnį balsavimą. Ir paskutinės pastraipos pabaigos žodžiai - “visuomeninei politinei organizacijai, keliančiai kandidatus, dar išduodami rinkėjų parašų rinkimo lapai” - taip pat yra išbraukti. Nes tai jau nesiderina su tuo, kaip mes apsisprendėm dėl 30 straipsnio. Aš tiktai prašau kiekvieną kartą gerbiamąjį pranešėją, nes visi turi tuos tekstus senų redakcijų, kad nekiltų kokių nors nesusipratimų dėl straipsnių, informuoti, kad tos vietos jau yra išbrauktos, kad mes galėtume pasižymėti. Tai tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad su tuo galime sutikti. Tik prašau tokius siūlymus lakoniškiau teikti.
Dabar gerbiamasis Seimo narys R.Dagys dėl socialdemokratų alternatyvos.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės mūsų pateikta alternatyva yra daugelyje vietų, na, yra redakciniai sutvarkymai... Bet čia esminis yra vienas priedas, kurį mes siūlome, kurio esmė būtų - vis dėlto sunormalizuoti procedūras. Kadangi, mūsų manymu (čia noriu pratęsti mūsų ankstesnę diskusiją), vis dėlto kėlimo procedūra dabar pagal mūsų įstatymą yra perkelta į partijas. Kandidatų kėlimo pirminė procedūra, po to jau vyksta rinkimai. Ta procedūra turėtų būti pakankamai aiškiai ir griežtai reglamentuota, kad neatsirastų taip, kad kažkoks neinformavęs, nežinodamas pasiskelbs kokios nors partijos atstovu, patvirtins sąrašą ir pan. Po to gali tekti kartais net anuliuoti rinkimus tose apygardose. Todėl, man atrodo, pirmiausia turėtų būti patvirtinta, kokiose teritorijose turėtų partijos pateikti sąrašus, yra jų teritorinės organizacijos ir turi teisę kelti savo kandidatus. Visai taip pat ir politinės organizacijos. Be to, mes siūlome, kad galbūt būtų visiškai tikslinga, kad ir kėlimo tvarka tose organizacijose, politinėse partijose, kadangi mes perkėlėme, kaip minėjau, kandidatų iškėlimą į politines organizacijas, būtų irgi reglamentuota. Siūloma, kad dėl to sąrašo būtų apsispręsta konferencijoje arba suvažiavime, arba kažkokios teritorijos konferencijoje. Ir kad būtų patvirtintas. Na, mes siūlome slaptu balsavimu, gali būti ir atviru, bet kad tai būtų vis dėlto visuotinai reglamentuota procedūra, kad nebūtų vieno žmogaus surašymas ar pan. Nes, kaip jau minėjau, mes kėlimo procedūrą perkėlėme į partijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Ar galite priimti šią alternatyvą, ar reikės dėl jos balsuoti?
A.SALAMAKINAS. Aš manyčiau, kad to rašyti nereikėtų į įstatymą. Kiekviena partija turi savo statutą, ji turi viduje apsispręsti: kaip tuos kandidatus kelti - ar konferencijoje, ar susirinkime. O įstatyme, man atrodo, nereikėtų lįsti į partijos vidaus reikalus. Jie patys apsispręs, kaip juos iškelti. O čia mes jau turėsime kažkokią ir kontrolę atlikti: ar jie tikrai konferencijoje iškėlė, ar tikrai slaptu balsavimu? Šito daryti nereikia. Tai yra partijos reikalas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš pritariu tam, kaip aiškino ką tik pranešėjas, o būtent - kad partijos pagal savo statutus ir t.t. turi teisę apsispręsti, kaip jos tuos sąrašus formuoja. Ir manau, kad čia kišti į įstatymus nėra ko.
PIRMININKAS. Jūs nepalaikote socialdemokratų siūlymo. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jūs galite tiktai už pasisakyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taigi man teks pasisakyti už siūlomą alternatyvą. Norėčiau atkreipti dėmesį į du momentus. Vienas dalykas - pats faktas, kad partijų įstatai yra registruojami Teisingumo ministerijoje. Tai tuo būdu dar kartą įrodoma, kad nėra taip, kad, tarkime, įstatai yra partijų vidaus reikalas, nes įstatai reglamentuojami, iš tikrųjų derinami, ar neprieštarauja įstatymams, Konstitucijai ir t.t. Vadinasi, nėra to, kad į partijų vidaus tvarką nesikišama. Kita vertus, jeigu mes norime, kad kandidatų kokybė, kandidatų kėlimo procedūra iš tikrųjų būtų (...), nes po to sąrašai konkuruoja jau vienodu būdu, jie išeina į areną. Tuomet sąlygos, kuriomis jie iškeliami, ypač demokratinės sąlygos, taip pat turėtų būti reglamentuotos. Tai yra gana logiškas pasiūlymas. Dėl to čia nėra vidinė partijų problema, čia jau yra kandidatų kėlimo problema, ne partijos narių problema, ne jų partijos rango. Tarkime, partija ir pati gali susitarinėti dėl savo partijos narių reitingo ir t.t. Bet tai jau yra kandidatų reglamentavimo problema. Vadinasi, mūsų pasiūlymas turi racijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Kas už socialdemokratų alternatyvą...
V.PETRAUSKAS. Gal būtų galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas dėl vedimo tvarkos.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū, pone Seimo Pirmininko pavaduotojau! Dėl ko aš norėčiau atkreipti dėmesį į socialdemokratų alternatyvą? Dabar 31 straipsnyje nėra pasakyta, ar partijos, organizacijos, koalicijos vadovybė, ar skyrius. Ir būtų labai negerai, jeigu apygardos komisija vienu ar kitu pretekstu... Va, viena organizacija pateikė iš savo skyriaus toj vietoj, o kita, matote, pateikė iš Vilniaus. Va, štai vieną tą atmesti. Tai čia tikrai labai rimtas siūlymas, būtent tas išdėstymas, kad apygardos komisija pripažintų ir skyriaus pateiktą sąrašą, ir pripažintų partijos vadovybės, pavyzdžiui, iš Vilniaus ar iš Kauno pateiktą sąrašą, jeigu ten tas skyrius nepateikė toj vietoj. Tai ne “du”, o “arba”. Jokiu būdu ne “du”.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėjote ne dėl vedimo tvarkos.
V.PETRAUSKAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Atsiprašau, kad įsitraukiu į šitą diskusiją. Bet man atrodo, kad mes paprasčiausiai kalbam ne apie proporcinę rinkimų sistemą ir ne apie partijos galimybę, kad suformuotų rinkimuose šituos sąrašus. Tai yra partijos reikalas. Ar centrinė partijos vadovybė, sėdinti Vilniuje, nutars, kas turi būti išrinkta Klaipėdoje? Aš labai abejoju, ar atsiras Lietuvoje tokių partijų. Ar partijos skyrius Klaipėdoje nutars? Bet tai yra partijos vidaus reikalas. Mes negalime uždrausti, kad Klaipėdos, pavyzdžiui, Konservatorių ar Demokratų partijų skyriai, sudarę savo sąrašus rinkimuose... Partijos įstatuose turės būti, kad jis bus patvirtintas Vilniuje centrinėje vadovybėje. Atsiprašau, nepykite, gerbiamasis Pečeliūnai, jūsų turi būti patvirtintas. Tai yra partijos vidaus reikalas. Ir nereikia riboti, kas turėtų derinti. Partija nustato, sudaro savo sąrašą, o apie abėcėlę kalbėti iš viso negalima. Kadangi pirmuosius dešimt žmonių surikiuoja partija. O pagal abėcėlę, jeigu partijoje visi antanaičiai, tai, vadinasi, žmogui, kurio pavardė neprasideda “A” raide, niekada gyvenime neteks būti, jeigu jis nepakliūna į pirmąjį dešimtuką, o vienuoliktu niekada gyvenime nepaklius į tuos deputatus. Todėl, man atrodo, yra elementarios... Mes turime priimti arba preferencinę rinkimų... Proporcinę sistemą. Jeigu mes ją atmetėm, tai toliau turi būti normaliai sudarytas sąrašas. Tuos sąrašus turi teisę sudaryti partija, o už jį žmonės balsuoja. Ir viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui A.Griciui už politologinę pamokėlę visiems Seimo nariams. Teikiu klausimą balsavimui. Kas už Socialdemokratų frakcijos alternatyvą, paspaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Už - 10 Seimo narių, prieš - 21, susilaikė 11. Taigi socialdemokratų alternatyva nepriimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? Prašom prie šoninio mikrofono.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į 11 lape esančią paskutinę pastraipą. Aš sutinku, kad visi tie duomenys, kurie čia išvardyti, yra būtini ir žinotini rinkimų komisijai. Bet jeigu darytume taip, kaip čia parašyta, tai būtų visiška sumaištis. Aš atsimenu, kaip tą darė ir mūsų partija, ir kitos Seimo rinkimų įstatyme. Iš principo tas pats. Mes visa tai pateikėm, bet buvo sąrašas, kuriame buvo vardai ir pavardės surašytos iš eilės. Viršuje - pavadinimas, o apačioje - šitų sąrašų partijų vadovų patvirtinimai, o visi kiti duomenys buvo atskirai: paso kopija, kad jis tikrai Lietuvos pilietis. Buvo lapas, kuriame parašyta, kas jis toks, kada gimęs ir visa tai, kas reikalaujama. Ir kartu jo pasižadėjimas buvo, kad toks ir toks, tada gimęs, ten ir ten gyvenantis, sutinka ir t.t. Tai yra visiškai atskiras papildomas dokumentas, patvirtinantis tą žmogų, kuris yra tame sąraše. Bet visa tai surašyti, visą tą papildomą informaciją surašyti į patį sąrašą yra visiškai nereikalinga. Aš prašyčiau jūsų atskirti taip, kaip buvo Seimo rinkimų įstatyme. Atskirti sąrašą nuo visų papildomų patvirtinančių dokumentų, kad nebūtų viskas viename lape. Nes tikrai, aišku, mes galėsime į tą vieną lapą viską surašyti. Ir adresus, ir telefonus, ir visa kita. Bet paso kopijos į tą patį lapą neįdėsi. Jau bus priklijuotas vienas popierius. Jeigu bus 50, bus 50 popierėlių priklijuota, ir reikės rankiotis toje krūvoje dėl kiekvienos pavardės, kur ji yra. O taip bus vienas bendras sąrašas ir kiekvieno kandidato atskiras pluoštelis dokumentų. Jo paso kopija ir visi tie kiti dokumentai. Aš prašyčiau jūsų atsižvelgti į šitą pasiūlymą ir suredaguoti taip, kaip buvo Seimo rinkimų įstatyme. Taip bus paprasčiau ir geriau orientuotis ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir apygardinėms komisijoms, ir galop pačiai partijai stebėti, kad visi dokumentai būtų tvarkingi prieš nešant į rinkimų komisiją.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Dar suteiksime žodį pranešėjui.
A.SALAMAKINAS. Aš vis dėlto pirmiausia norėčiau susitarti taip, kad pirmiausia apsvarstome alternatyvas, o po to sakysiu iš tiesų, ką išbraukiam. Štai reikia išbraukti paskutinį sakinį, o šitą daryti iš pradžių. Kol alternatyvos neapsvarstytos, nereikėtų. Prieš paskutinį balsavimą dėl kiekvieno straipsnio tikrai tai padarysiu.
Dabar tai, apie ką kalbėjo gerbiamasis S.Pečeliūnas, aišku, galima išskirti. Priimu šitą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų prašysiu iš pradžių pasakyti, kuriuos siūlymus priimat, kad nebūtų tuščių diskusijų.
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar dėl šio straipsnio reikėtų balsuoti? Ar visi sutinkam? 31 straipsnis priimtas bendru susitarimu. 32 straipsnis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. 32 straipsnį reikia išbraukti visą. Jis tampa nereikalingas, kadangi nebekandidatuoja visuomeninės organizacijos.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Dėkui. Dėl 33 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 33 straipsniui alternatyvų nėra. Kaip sakiau iš pradžių: vietoj žodžių “keliamų kandidatų sąrašus” reikia įrašyti “politinės partijos, politinės organizacijos”.
PIRMININKAS. Dėl 33 straipsnio yra siūlymų? Galime priimti bendru susitarimu? Ačiū, priimtas. Prašom dėl 34 straipsnio. Čia vėl yra socialdemokratų alternatyva.
A.SALAMAKINAS. 34 straipsniui. Primenu, kad čia bus pakeisti žodžiai “kandidatus keliančios organizacijos” į žodžius “politinės partijos, politinės organizacijos”. Ir yra Socialdemokratų frakcijos siūlymas iš viso išbraukti šitą straipsnį. Aš norėčiau argumentų, kodėl jie taip siūlo. Aš šito nepriimsiu. Reikia priimti tokį, koks jis yra.
PIRMININKAS. Ar yra salėje socialdemokratų? Prašom pateikti argumentų. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad šiuo atveju mes turėjom tą pačią logiką kaip kandidatą keliančios organizacijos traktuodami, kad čia taikoma ir visuomeninėms politinėms organizacijoms. Bet jeigu mes palikom taip, tai iš esmės galima palikti taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, alternatyvų 34 straipsniui taip pat nėra. Ar reikėtų dėl jo balsuoti, ar priimam bendru susitarimu? Nėra prieštaraujančių? Priimtas.
Dėl 35 straipsnio vėl yra Socialdemokratų frakcijos alternatyva. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Aš manyčiau, čia tas pats, ką sakė gerbiamasis R.Dagys. Jie tur-būt norėjo pakeisti “kandidatų sąrašus keliančios organizacijos”, todėl siūlė atsisakyti. Šitą straipsnį reikėtų palikti pakeitus žodžius į “politinių partijų, politinių organizacijų”. Atsisakyti viso šito straipsnio nereikėtų. Reikia jį palikti.
PIRMININKAS. Ar atsisako gerbiamieji socialdemokratai savo siūlymo?
R.J.DAGYS. Taip.
PIRMININKAS. Ar dėl 35 straipsnio reikia balsuoti, ar galime priimti bendru susitarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Dėl 36 straipsnio alternatyvų nėra. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Dėl 36 straipsnio aš norėčiau pradėti nuo antrojo sakinio - “Kandidatų sąrašus kelianti organizacija” ir t.t., o pabaiga būtų “rinkimų numerį”. Vadinasi, šitą siūlyčiau vis dėlto išbraukti, kadangi sukelia tokią sumaištį ir dviprasmybę. Jis nieko nenusakantis. Ką reiškia “gali pasirinkti”, ką reiškia “negali”? Arba tada “praneša likus 35 dienoms”. Šitą išbraukę mes toliau paliekam viską kaip tekste. Ir lieka visiškai aišku, nėra jokios sumaišties, nekyla jokių problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar jūs priimate siūlymą išbraukti?
A.SALAMAKINAS. Na, čia turbūt reikėtų padiskutuoti. Vis dėlto Seimo rinkimuose kiekviena partija turėjo savo numerį, ir, mūsų manymu, galbūt reikėtų palikti. Nors aš nematau tragedijos, jeigu ir būtų šito atsisakyta. Tegul visos, kurios kandidatuos, traukia numerius iš naujo. Tragedijos čia nėra. Galima palikti tą patį. Aš sakau, čia yra diskusijų reikalas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal sutiktumėte su šiuo siūlymu, kad bū-tų išbraukta, kadangi, kaip žinote, pirmojo numerio nebus, nes Sąjūdis buvo pirmasis. Sutinkat?
A.SALAMAKINAS. Aš priimu šitą siūlymą, jeigu niekas neprieštaraus. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai trumpai. Džiaugiuosi, kad pranešėjas priima šitą siūlymą, nes, sakykim, buvo jungtinių sąrašų, kurie turėjo vieną numerį. Dabar organizacijos gali kitaip jungtis ir tada tas principas, kad išlaikytų kažkokį seną numerį, visiškai netinka. Aš manau, traukim tuos numerius iš naujo. Niekas dėl to nenukentės. Turės mūsų rinkėjai dar vieną gražų šou televizijoj. Tegul pasidžiaugia visi kartu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio straipsnio yra daugiau siūlymų? Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau priminti ypač Seimo daugumai, kad Seimo rinkimai vyks kartu su savivaldybių rinkimais. Tai reikėtų kartu surasti mechanizmą, kad rinkimų numeriai būtų vienodi ir Seimo rinkimuose, ir savivaldybių rinkimuose. Nes gali būti po to painiavos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai spręs referendumu tauta, o ne jūs vienas vienvaldiškai. Daugiau siūlymų nėra. Ar reikia dėl šio straipsnio balsuoti? Priimta bendru susitarimu.
Dabar yra 6 skirsnio vėl humoristinis gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas pakeisti 6 skirsnio pavadinimą. Prašom, kas norėtų... Gerbiamasis autorius norėtų kalbėti dėl savo humoristinio siūlymo? Prašom garsiau kalbėti.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad turbūt ponas posėdžio pirmininkas buvo parodoj ir todėl susipainiojo. Tai jeigu kalbame apie 37 straipsnį, tai aš čia jokio humoro nematau, nes tai, kas čia parašyta, yra labai humoristiška. Kas yra parašyta šitame straipsnyje. Aš neįsivaizduoju... Aš norėčiau paklausti pranešėjo, kiek, sakysim, Vilniaus mieste bus iš viso kandidatų? Kaip jūs manote, jeigu Vilniuje bus renkama po 50 sąraše, o sąrašų bus apie 20, vadinasi, bus 1000 kandidatų. Ir visi jie turės teisę pasisakyti per vietos masinės informacijos priemones. Man įdomu, kaip tai atrodys? Ar galėtų paaiškinti man pranešėjas? 1000 kandidatų. Aš labai mėgstu išklausyti visus kandidatus, bet...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešė-jau, prašom dėl siūlomų alternatyvų, bet nieko neaiškinkite, kadangi aiškinimo laikai baigėsi. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Aš vis dėlto nepritarčiau pono A.Kubiliaus alternatyvai todėl, kad kiekviena partija turės savo sąrašus, savo kandidatus, savo lyderius. Ir jie pasisakys per masinės informacijos priemones. Siūlau pritarti to straipsnio tokiai redakcijai.
PIRMININKAS. Dėl 37 straipsnio yra gerbiamojo V.Petrausko siūlymas, tačiau turbūt... (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, dėl skirsnio ar reikės balsuoti? Nereikia. Bendru susitarimu šeštojo skirsnio pavadinimas priimtas.
Dėl 37 straipsnio pavadinimo reikės balsuoti? Nėra prieštaraujančių? Priimtas bendru susitarimu. Dėl paties straipsnio yra prieštaraujančių? Gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko alternatyva. Prašom, alternatyvos autoriau.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Aš tiesiog manau, kad visai ne alternatyva. Dėl pavadinimo aš iš esmės pritariu, nes vis dėlto kiekvienas kandidatas turi turėti teisę pasisakyti. O partijos valia - žiūrėti, kad tikrai pasisakymuose atstovautų žmonės, kurie geriausiai pateiktų partijos programą ir geriausiai ją reklamuotų. Tai yra partijos valia, kad nebūtų per daug tuščiai kalbama.
Dabar dėl paskutiniosios pastraipos. Dėl ko prašau papildyti ją žodžiais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Būtų labai negerai, jeigu savivaldybės visoj Lietuvoj nuspręstų, kuri informacija yra neskelbtina. Nes pagal tą redakciją, kuri yra, atrodo, kad neskelbtina informacija gali būti bet kokia: ir kiek bedarbių apygardoje gyvena, ir kiek socialiai remtinų, ir kiek invalidų, kokia ekologinė būklė ir pan. Tai aš labai norėčiau, kad visoj Lietuvoj būtų ta neskelbtina informacija laikoma tokia neskelbtina, kokia yra pagal įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, idant esanti vietos savivaldybė dabar nesukurtų savų slaptų baltų dėmių, kurios būtų neprieinamos kandidatams. Prašau pritarti. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, priimat, ar reikia diskutuoti?
A.SALAMAKINAS. Priimčiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl viso straipsnio reikėtų diskutuoti? Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Labai dėkoju, kad išbraukiat žodį “neskelbtiną”. Tačiau aš dar norėčiau vieną tokį redakcinio pobūdžio... “Savivaldybės vadovai turi”. Galbūt “privalo”? Ką reiškia “turi”? Turi - neturi. Bet kadangi jau “privalo”, tai tada lyg ir įpareigoja savivaldybės tarybos narius padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais ir t.t. Ar nereikėtų pakeisti?
A.SALAMAKINAS. Priimu.
V.BOGUŠIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas priima. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū ponui V.Bogušiui ir pranešėjui, kad jie tą vietą pataisė. Bet yra dar viena vieta, kuri irgi gali sukelti tam tikrų netikslumų. Kas nustatys, kokia informacija yra tam kandidatui reikalinga ar nereikalinga? Todėl aš prašyčiau žodį “reikalingą” pakeisti “turi teisę gauti visą prašomą informaciją”. Jeigu kandidatas mano, kad jam tokia informacija reikalinga, jis jos paprašo ir jam privalo tą informaciją duoti, jeigu ji yra vieša taip, kaip ir suformuluota. Kai dabar yra parašyta “gauti reikalingą”, prasidės ginčas. Mes šitai jau žinom. Savivaldybėje tie, kurie tą informaciją turi, pradės patys spręsti, ar tam žmogui ta informacija reikalinga, ar ne. Vien jo paprašymo ar pasakymo, kad ji jam reikalinga, nepakanka. Jie pasako: “Ne, mes manom, kad ji tau nereikalinga, ir mes tau neduodam”. Tokių atvejų jau yra buvę. Tam, kad šito išvengtume, aš prašyčiau, jog būtų parašyta: “gauti visą prašomą informaciją, išskyrus neskelbtiną, kuri nustatyta Vyriausybės ir įstatymų...”
PIRMININKAS. Pranešėjau, sutinkat?
A.SALAMAKINAS. Galvoju dabar.
PIRMININKAS. Kol pranešėjas galvoja, gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas. Prašom, pranešėjau, pagalvoti.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis S.Pečeliūnas taip susakė, kad jis paprieštaravo ir pritarė. Čia reikia žodelio “gauti jam reikalingą”. Žodelis “jam”, ir viskas bus aišku. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate įterpti žodelį “visą”? Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš bijau, kad čia neprasidėtų kažkas negero. Pagalvojam, kad jeigu jie pradės rinkti tą informaciją, kiek kuri firma užsiregistravusi, kokia užsiregistravusi, kokios jų pajamos ir visa kita... (Balsai salėje) Palaukite... Ar tai yra įstatymu draudžiama? Sakys, kad jam reikalinga rinkimų kampanijai. Ir čia gali...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašau nereaguoti į replikas iš vietos, nes nutrauksiu šio klausimo nagrinėjimą.
A.SALAMAKINAS. Atsiprašau. Bet vis dėlto manyčiau, kad reikėtų pritarti gerbiamajam A.Sadkauskui. O visą informaciją... Na, aš ir neįsivaizduoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis dėl vedimo tvarkos. Prašom kalbėti.
V.BOGUŠIS. Čia būtų galima visiškai lengvai išspręsti išbraukus žodelį “reikalingą”. “Gauti informaciją.” Kiekvienas kandidatas pateikia tai, ko jam reikia, ir jam pateiks. Ką reiškia reikalinga, nereikalinga, visą, ne visą?
PIRMININKAS. Priimat? Dėkui. Dėl šio straipsnio reikia balsuoti ar galim priimti ben-dru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Priimta.
Dėl 38 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 38 alternatyvų negauta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl 38 straipsnio yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos galbūt nuo šoninio mikrofono. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Aš norėčiau, kad vis dėlto į protokolą būtų įrašytas patikslinimas. Kada aš siūliau, kad būtų perbalsuota dėl 30 straipsnio trečiosios dalies, mano pavardė buvo ekrane, o kompiuteris rodo, kad manęs iš viso nebuvo salėje. Tai vis dėlto kažkas... Ir dabar žiūriu, kad mano pavardė neįrašoma į protokolą. Aš norėčiau, kad tai būtų pažymėta protokole ir padidintas Seimo narių, balsavusių už mūsų pasiūlymą, skaičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs galit kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją Statuto numatyta tvarka, kadangi trečią kartą nebalsuosime, Statutas to nenumato, nebent jeigu Etikos ir procedūrų komisija manytų kitaip. Taigi dėl 38 straipsnio jokių prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
Dėl 39 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 39 straipsnio alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Niekas neprieštaraujat? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 40 straipsnio alternatyvų taip pat nėra. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimta bendru sutarimu.
Dėl 41 straipsnio taip pat alternatyvių siūlymų nėra. Ar yra prieštaraujančių? Balsuoti reikia? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 42 straipsnio. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai! Aš vis dėlto labai norėčiau ketvirtąją dalį pataisyti. Būtent tą dalį, kur kalbama apie kompromitaciją. Pirmiausia masinės informacijos priemonė privalo ne vėliau kaip 5 d. iki rinkimų paskelbti atsakomąją nuomonę. O jeigu ji pasakys kompromituojančią nuomonę 4 dienos iki rinkimų? Tai kandidatas pagal įstatymą visiškai negalės atsakyti. Vienas niuansas.
Dabar įsivaizduokime rajonus. Vis dėlto ir laikraščių tiražai sumažėjo, ir radijo ir televizijos laidos savaitinės. Įsivaizduokite,kad savaitinė televizijos laida apygardoj paskelbia kompromituojančius duomenis. Po savaitės jau rinkimai. Po rinkimų - jau viskas. Aš siūlau, kad šitą informaciją būtų galima pateikti 10 dienų iki rinkimų. Ir jeigu savaitraštyje ar savaitinėje radijo laidoje 10 d. iki rinkimų buvo paskelbta medžiaga, tai kaip tik po savaitės trys dienos iki rinkimų kandidatas dar turi teisę atsakyt. Vis dėlto informacijos priemonės pareiga neužsiimti insinuacijom ir prieš pat rinkimus skelbti, ką ji turi ir ką ji gali paskelbt. O jeigu ji turi rimtų duomenų, tegul skelbia daug anksčiau. Aš labai prašau šį pasiūlymą priimti, kadangi galime turėti labai daug “priskaldytų” negerų ir labai nenaudingų dalykų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš dėl 42 straipsnio, kuris yra 16 puslapyje. “Agitaciją per komercines masinės informacijos priemones riboja tik rinkimų sąskaitų dydis.” Mes čia ilgai komitete diskutavom ir lyg ir buvom sutarę, kad jis išnyksta. Dabar nežinau, kodėl jis čia liko. Nesu kategoriškai prieš, tačiau jis čia neatspindi jokio reglamentavimo ir, kaip mes buvom sutarę, atvirkščiai, - palieka tam tikras spragas. Sąskaitas ir taip mes turėsime, dėl to turėsime atsiskaityt, ir viskas bus aišku. Čia, man atrodo, betikslis formalumas. Jei sutiktumėt išbraukt, tai visiškai neblogai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galim išbraukti?
A.SALAMAKINAS. Pirmiausia gal iš eilės dėl gerbiamojo V.Petrausko siūlymo. Kiek aš supratau, jūs siūlote vietoje 5 įrašyti 3.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom informuoti, ar sutinkate išbrauti pagal gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio siūlymą?
A.SALAMAKINAS. Gerai. Priimu V.Bogušio siūlymą. Galima čia vietoj 5 d. įrašyti 3 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikėtų balsuoti dėl gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko siūlymo? Pranešėjas iš dalies jam pritaria, t.y. sutinka įrašyti vietoje 5 dienų 3, bet iki šiol neaišku, ar sutinka įrašyti 10 d. iki galimybės skelbti.
A.SALAMAKINAS. Galima priimt.
PIRMININKAS. Sutinkat? Priimta. Ar dėl paties straipsnio yra prieštaraujančių? Nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 43 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 43 alternatyvų negauta.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl 43 straipsnio? Prieštaraujančių nėra. Priimta bendru sutarimu.
Ar yra prieštaraujančių dėl 44 straips- nio, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra. Priimta.
Dėl 45 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 46 straipsnio. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, supažindinkit su alternatyvom.
A.SALAMAKINAS. Dėl 46 straipsnio gauta pono A.Kubiliaus alternatyva. Jis siūlo pirmąją dalį išplėsti taip: “Rinkimams į tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas rinkimų biuletenis, kuriame įrašomos kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos ir jų kandidatų sąrašai, sudaryti abėcėlės tvarka”. Mes jau kalbėjome dėl šito, kad vis dėlto turi būti ne abėcėlės tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs painiojat. Čia buvo frakcijų pasiūlymas, bet jis jau atsiimtas. A.Kubiliaus yra kitoks siūlymas.
A.SALAMAKINAS. Oi, atsiprašau.
S.PEČELIŪNAS. Ponas Pirmininke, atsiprašau, neatsiimta. Būkit malonus...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Įspėju, jog negalima kalbėti, kol jums nesuteiktas žodis.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, kad kalbėjau be eilės, bet pagal Reglamentą jūs turėjot suteikti žodį arba paklaust, ar mes tikrai atsiimam. Taip, mes atsiimam paskutinius tris žodžius “sudaryti abėcėlės tvarka”, nes dėl to jau buvo balsuota. Bet viso teksto, kur yra prašymas 46 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip (toliau yra kabutėse tekstas), tai dėl šito niekas nepasakė, kad atsiima. Aš tikiuosi, pranešėjas turi mūsų siūlymus. Jis juos nagrinėjo. Kokia yra šio dalyko esmė? Tai yra, kad kiekvienas rinkėjas gautų vieną biuletenį su visom partijom ir su visais sąrašais. Aišku, tai buvo reikalinga ir netgi būtina tuomet, kai buvo reitinginis variantas. Aš dabar nežinau.
Dar mes turim vieną galimybę, ponas pranešėjau. Aš atsimenu jūsų žodžius, kad jūs sutikote sugrįžti dar prie tų pirmųjų straipsnių, prie mūsų siūlymų. Ten yra tas siūlymas dėl reitingo nustatymo. Gal mes dar padiskutuosim dėl šitų dalykų? Jeigu, sakykim, pasikeis 1 straipsnis ir sutiks Seimo nariai, kad galimas reitingo nustatymas, gal be tų penketukų ar dešimtukų, bet, sakykim, kad rinkėjai galėtų pateikt vieno sąrašo pavardžių išdėstymą taip, kaip jie galvoja, kad jie galėtų pakeist partijos sudarytą eiliškumą. Susitarsim, kokiu keliu, kokiu būdu jie tai galėtų padaryt. Mechanizmų yra, pasaulyje tai naudojama, tai nėra blogai. Bent dabar išbraukę tą abėcėlės tvarką palikime, kad būtų biuletenis su partijų pavadinimais ir visom pavardėm po partijos pavadinimu. Tai nieko nepakenks. Tik bus truputį didesnis popierėlis. Techniškai visa tai galima padaryt. Mes apie tai diskutavom. Pačios sistemos tai negriauna. Jeigu mes, sakykim, nepriimsim to 1 straipsnio pirmosios dalies pataisos, kai apie tai kalbėsim išnagrinėję visą įstatymą, tai bus galima prie šitos vietos tuomet bendru sutarimu dar kartą sugrįžti ir išbraukti, kad taupytume popierių. Palikim dabar tą su pavardėmis prie partijų pavadinimų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl savo siūlymo dėl šio straipsnio pirmosios dalies.
A.KUBILIUS. Mano siūlymas yra labai paprastas. Aš manau, kad žmonėms padėtų geriau suprasti, už kokią partiją jie balsuoja, jeigu prie partijos pavadinimo būtų ne 5 kandidatų sąrašas, o partijos lyderių pavardės. Sakysim, būtų labai gražu, jeigu prie LDDP pavadinimo biuletenyje būtų parašyta: ponas A.Šleževičius, ponas Č.Juršėnas, gal ir ponas J.Bernatonis. Aš manau, kad tai tikrai padėtų Lietuvos piliečiams apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Dėkoju už aukštą mano darbo valstybės labui įvertinimą. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors aš iš principo remiu gerbiamojo S.Pečeliūno pasiūlymą, kad mes galbūt dar galėtume padiskutuoti dėl reitingo tam tikro elemento įvedimo, manyčiau, kad vis dėlto mes šitą straipsnį galim palikt tokį, koks jis yra. Po to, jeigu mes apsispręstume priešingai, kuo aš, deja, abejoju, kad įvedam reitingo elementus, tada pataisytume, tada reikėtų ir kitus straipsnius atitinkamai taisyti.
O dėl gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymo aš, aišku, galėčiau jį paremt, jeigu mes dar kaip ir Pietų Afrikoje pridėtume ir lyderių nuotraukas. Bet kadangi to nesiūlote, tai aš neremiu šito siūlymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Jūs galit pasisakyti tik už vieną iš alternatyvių siūlymų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galėčiau pasisakyti už alternatyvą, siūlomą Demokratų partijos, nes iš tikrųjų logika turėtų būti tokia: kiek gali įmesti biuletenių į urną? Šiaip, kai yra vienas lapas ir ant jo užrašyta, tai, aišku, daug lengviau techniškai tai daryt. Bet jeigu jis gauna įvairių, gali įkristi ir du lapai. Vienu žodžiu, čia yra logikos. Manyčiau, kad tai labai rimta problema. Jeigu pranešėjas suabejotų, galėtume dėl to dar pagalvot. O šiaip dėl reitingo komponento, aišku, dėl vidinio reitingo, manyčiau, kad jis irgi būtų logiškas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra trys alternatyvūs siūlymai dėl 46 straipsnio pirmosios dalies. Tai yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas, taip pat ne mažiau gerbiamo Seimo nario V.Petrausko siūlymas bei pranešėjo siūlymas projekte. Siūlyčiau sugrupuoti alternatyvas taip: pirmiausia alternatyviai pasirinkti, ar keičiam, tobulinam tą 46 straipsnio pirmąją dalį, t.y. ar pasirenkam straipsnį taip, kaip yra projekte. Kas už tai, kad būtų keičiamas straipsnis, t.y. pasirinkta iš dviejų alternatyvų, kurias aš minėjau, paspaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad liktų taip, kaip yra pagrindiniame projekte, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 17, prieš - 15, susilaikė 1. Taigi pritarta šio straipsnio tobulinimui. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų pasirinkti iš dviejų alternatyvų. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus alternatyvus siūlymas ir gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko alternatyvus siūlymas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Kadangi pasirinktos alternatyvos, aš prašyčiau atidėti, kad nebūtų išsyk nubalsuota. Reikia jį vis dėlto tobulinti. Aš prašau šitą straipsnį atidėti kitam kartui.
PIRMININKAS. 46 straipsnio svarstymas atidėtas. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, prašom nereplikuoti iš vietos. (Balsai iš salės)
Svarstome 47 straipsnį. Ar dėl šio straipsnio yra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasakęs man priekaištų, raskite drąsos ir prisipažinti suklydęs. Aš neturėjau jokių galimybių paprašyti žodžio, nes visi mikrofonai ir kompiuteris buvo išjungtas. Dabar aš šito prašau. Ar tamsta suteikiat man žodį?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jums žodis suteiktas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet aš kalbėsiu apie 46 straipsnį ir apie procedūrą. Jūs padarėt 46 straipsnio svarstymo pertrauką balsavimo viduryje. Negalima šitaip daryti. Mes pradėjom balsuoti ir staiga viduryje balsavimo padaroma svarstymo pertrauką. Tuo labiau kad tos alternatyvos nieko negriauna. Ar bus penkios pavardės? Mūsų siūlymas, kad būtų visos pavardės. Tai nėra tokios principinės alternatyvos. Gal mes galim ir dabar jas pasirinkti, nes tikrai bus tų straipsnių ne vienas, kur mums dar reikės sustoti ir pagalvoti. Aš siūlyčiau pranešėjui...
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, prašom apsispręsti, tačiau aš noriu pasakyti, kad gal geriau mums būtų priimti tuos straipsnius, kurie yra aiškūs. O tų, kurie neaiškūs, pateikt redakcijas, kad visiems gerbiamiesiems Seimo nariams būtų aišku ir nebūtų kažkokios nuostabos po to, kai pamatys jau paskelbtą dokumentą. Prašom, pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Aš norėjau dėl 46 pasakyt. Kodėl aš jį pristabdau? Todėl, kad reikia pamodeliuot. Jeigu, kaip jūs sakote, Vilniuje kandidatuos 50 organizacijų ir bus po 50 kandidatų, išeis visa knyga, ne biuletenis, o knyga. Ar tai iš tiesų įmanoma įvykdyt, ar ne? Todėl vis dėlto reikia pagalvoti apie šitą dalyką. O staiga priimti gal ir nevertėtų.
Dėl 47 straipsnio alternatyvų negauta.
PIRMININKAS. Taigi dėl 47 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.
Dėl 48 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra. Dėkoju. Priimta.
Dėl 49 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, jūs dėl šio straipsnio? Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra. Priimta bendru sutarimu.
Dėl 50 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 51 straipsnio. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus alternatyva. Kas norėtų pasisakyti? Prašom, pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Dėl 51 - ne. Gerbiamasis A.Kubilius siūlo papildyti žodžiais “suantspauduoja rinkimų apylinkės antspaudu”. Tai yra kitame straipsnyje, ką daro apylin- kės rinkimų komisija, ir ten yra pasakyta, kad jie suantspauduoja. Jeigu neantspauduotas biuletenis, tai jis negalioja, todėl kartotis nereikėtų.
PIRMININKAS. Prašom. Ar kas nors norėtų paremti gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą, kad būtų pakartota, jog biuleteniai antspauduojami antspaudu? Nėra norinčių? Balsuoti reikia? Nėra palaikančių alternatyvą. Prieštaraujančių nėra. Galim priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 52 straipsnio. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Nėra. Dėl 52 straipsnio alternatyvų negauta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Aš nežinau. Į pataisas neįtraukiau to dalyko, galbūt yra tiesiog redakcinė klaida 52 straipsnio antroje pastraipoje: “išduoti rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį”. Juk biuleteniai nepaženklinti nei pavarde, nei kitaip. Galbūt turima galvoj balsavimo pažymėjimas, kad draudžiama išduoti rinkėjui kurio nors kito asmens balsavimo pažymėjimą? Šitos vietos aš tikrai nesupratau. Čia yra kažkokia redakcinė klaida, netikslumas. Čia kažkas ne taip.
A.SALAMAKINAS. Sutinku, čia yra redakcinė klaida.
PIRMININKAS. Gerbiamiesiems Seimo nariams paaiškinu, jog čia turima omeny, kad pateikus kelis pažymėjimus tam pačiam asmeniui nebūtų išduodami biuleteniai už kitą asmenį. Todėl reikėtų suredaguoti.
A.SALAMAKINAS. Taip. Priimu šitą V.Petrausko siūlymą.
PIRMININKAS. Ar priimat gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio siūlymą, kad būtų kiekvienam asmeniui išduodamas ne dau-giau kaip vienas biuletenis?
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Galim priimti 52 straipsnio tokią redakciją? Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas nori pasisakyt?
A.SADKAUSKAS. Aš dėl to, bet jūs pats paaiškinot.
PIRMININKAS. Dėl 52 straipsnio nėra prieštaraujančių? Galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 53 straipsnio prašau.
A.SALAMAKINAS. Dėl 53 straipsnio yra gerbiamojo V.Petrausko siūlymas. Čia taip pat lenkiama į reitinginę sistemą ir aš nežinau, ar jie atsiims, ar diskutuosime...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau mums elgtis šitaip: visi tie siūlymai, kurie yra lyg blokas, išplečiantis tą alternatyvą, dėl kurios mes balsavom, bet dar turėsim vieną galimybę dėl to iš esmės apsispręsti... Sudėkim juos, kaip sakoma, į vieną krūvą, padėkime į stalčių. Jeigu nubalsavus dėl 1 straipsnio pataisos ji bus priimta, tada išsitrauksim iš stalčiaus ir apsvarstysim, kaip kurioje vietoje padaryti. O dabar sutinkame su jumis, negaiškim laiko kiekvieną kartą atsiklausdami. Visi pasiūlymai, kurie susiję su reitingo įvedimu, sudedami į vieną krūvą, į stalčių, ir grįšime tada, kai spręsim dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 53 straipsnio prieštaraujančių nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 54 straipsnio ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 55 straipsnio ar yra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai svarbu, kad balsavimo metu būtų užtikrintas balsavimo slaptumas, užkirstas kelias galimybei paveikti rinkėjus. Tačiau numatomas projekte 55 straipsnis, jo reikalavimai beveik viską nubraukia, nes suteikia galimybę nekontroliuojamai kiekvienam paveikti balsuotoją. Įstatyme įtvirtinam rinkimų komisijas, kurių teisės negalėtų būti suteikiamos niekam kitam, o čia mes jas dar suteikiam ir pašto darbuotojams, kurie nieko bendro su rinkimais neturi. Manyčiau, kad balsavimas paštu vis dėlto neturėtų būti vykdomas arba paliktas tik tiems žmonėms, kurie iš tiesų jokiais atvejais negali atvykti į balsavimo apylinkes, vietą. Šiuo metu tokia redakcija suteikia kiekvienam žmogui, na, ir, be to, leidžia tuos rinkimus pradėti gerokai iki rinkimų pradžios. Manau, kad tai yra netikslinga. Suteikia dideles klastojimo galimybes. Balsavimo paštu reikėtų atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis pasisakė prieš 55 straipsnį. Dabar gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Tai čia aš nesuprantu, ar 54, ar 55? Ponas P.Miškinis prieš 54 turbūt?
PIRMININKAS. 54 straipsnį mes jau priėmėm.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasisakyti prieš 55 straipsnį. Norėčiau, kad jis būtų atidėtas, nes balsavimas laivuose yra labai specifinis, ir per rinkimus į Seimą turėjom daug nesusipratimų dėl to, kad yra beveik neįmanoma sukontroliuoti tą procesą. Todėl reikėtų pagalvoti, ar šitą balsavimą laivuose iš viso vykdyti. Galbūt kažkokiu būdu jį reikėtų padaryti atstovybėse, kai laivas atplaukia į uostą. O šiaip mes vėl leisim didelę galimybę daryti piktnaudžiavimus. Siūlyčiau atidėti ši-tą straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Eliminuoti ir kad visai nebalsuotų, tai, aišku, prieštarauja Konstitucijai. Bet man atrodo, 56 straipsnyje parašyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija dar paaiškina ir papildo tuos visus klausimus dėl balsavimo laivuose ir kitur.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė prieš šį straipsnį, vienas - už. Alternatyvų jokių nebuvo teikta. Taigi reikės balsuoti. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, motyvus jau pasakė. Vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad 55 straipsnis būtų priimtas, paspaus mygtuką “už”.
Už - 27 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 5. Taigi 55 straipsnis priimtas.
Dėl 56 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 56 straipsnio alternatyvų negauta. Čia kaip tik 56 straipsnis papildo 55 straipsnį ir nustato tvarką, kaip tai bus vykdoma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra du straipsniai, kur kalbama apie tai, kaip Lietuvos piliečiai gali dalyvauti rinkimuose, kai laivai plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava. Tačiau mes žinome, kad yra laivų, kurie plaukioja su kitų valstybių vėliavom, bet ten visa įgula yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Žinot, pasamdomi yra laivai ir ten jie dirba. Šitokio straipsnio, kad būtų aptarta, kaip tie žmonės galėtų balsuoti, aš įstatyme neradau. Aš prašyčiau, kad jūs komitete taip pat tą problemą aptartumėt, ir galbūt kitam svarstymui, jeigu rasit tokią galimybę, pateiktumėt dar vieną straipsnį, kuris nusakytų tokių piliečių balsavimo teisės realizavimo galimybes. Dabar mes vieną straipsnį jau esam išbraukę, tai tų straipsnių nepasidarys daugiau. Mes galėsim jūsų vieną siūlomą straipsnį ir įrašyti. Čia tiesiog matyti, kad tokia problema yra, ir ji niekaip šitame įstatyme nesprendžiama. Prašau pagalvoti apie tai.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Pagalvoti galima, bet vargu ar įmanoma dabar surinkti tuos, kurie plaukioja, sakysim, Rusijos, Kanados laivyne ar kur...
S.PEČELIŪNAS. Jeigu visa įgula yra Lietuvos piliečiai. Aš apie tai kalbu.
A.SALAMAKINAS. Nemanyčiau.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Na, aš manyčiau, kad neįmanoma sugaudyti visų, kur dabar kas plaukioja. Iš tiesų čia, kaip sako ponas S.Malkevičius, yra problema dėl tų, kurie plaukioja su mūsų vėliava, ir tai yra balsavimo problema, o jeigu dar imsime ieškoti, kur su Kanados vėliava ar dar kokia plaukioja... Aš neįsivaizduoju, kaip tai padaryti. Jeigu jūs sugalvosite, prašom papildyti. Ir daryti beveik turbūt nieko...
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pasisakome dėl 56 straipsnio. Ar reikia dėl jo balsuoti, ar yra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Na, mes jau, šiaip ar taip, priėmėm 55 straipsnį, kuris aiškiai nenumato tokio tikro, gero mechanizmo, neleidžiančio piktnaudžiauti. Sutinku, kad čia dar sunkiau.
Aš galiu jums pateikti pavyzdį. Mūsų signataras ponas J.Karvelis dabar plaukioja su Anglijos vėliava. Lietuvos laivas ir visa įgula Lietuvos. Tai kodėl mes tada juos ignoruosim ir kodėl jiems neleisim balsuoti?
Tai va dėl to aš noriu, kad jūs atidėtumėt ne tik 55 straipsnį, bet ir 56 straipsnį. Mes tą problemą nagrinėjome po Seimo rinkimų, buvo kažkokių idėjų, bet dabar, žinoma, taip staigiai sunku kažką padaryti. Aš manyčiau, kad reikėtų pagalvoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes neturėtume tokių dalykų painioti. Jeigu jau yra kitos valstybės vėliava ant to laivo, visiškai aišku, kieno jurisdikcijoje jis yra. Tuo atveju problema visiškai atkrinta.
Ir antra, aš labai abejoju... (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėmesio!
V.P.ANDRIUKAITIS. Tada jau geriau spręsti šitaip: paskelbti tuos laivus savavalde teritorija ir ten vietoj rinkti vietoj kapitono merą. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš siūlau išbraukti “su Lietuvos valstybės vėliava”. Plaukioja - tegul plaukioja. O mes jau žiūrėsim, Rinkimų komisija nustatys tvarką. Ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, priimat šį pasiūlymą - išbraukti, su kokia vėliava plaukioja?
A.SALAMAKINAS. Galima išbraukti, kadangi šitą dalyką spręs Vyriausioji rinkimų komisija. Tegul jie ir suka galvas, kaip daryti.
PIRMININKAS. 56 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 57 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 57 straipsnio alternatyvų negauta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Kai jūs pasakėte, kad nubraukiat žodžius “plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliava”, ar jūs kalbėjot tik apie 56 straipsnį, ar ir apie 55 straipsnį?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, paaiškinu jums, kad priėmimo metu neklausinėjama.
S.PEČELIŪNAS. Tada reikia tiksliai formuluoti...
PIRMININKAS. Jeigu jums neaišku, tai aš paaiškinu, kad ir 55, ir 56 straipsnyje (nes įstatyme negali būti prieštaravimų) šie žodžiai yra išbraukiami. Taip, kaip pranešėjas sutiko ir Seimas apsisprendė, kad būtų išbraukta.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, tą reikėjo pasakyti laiku.
PIRMININKAS. Dėl 57 straipsnio nėra prieštaraujančių? Galima priimti bendru sutarimu? Priimta.
Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos.
E.BIČKAUSKAS. Tikrai taip. Kadangi 16.40 val. posėdis baigiasi, noriu pasakyti, kad 17 val. Baltijos Asamblėjos delegacijos nariai renkasi į autobusą. Prašome nevėluoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu suteikti žodį gerbiamajam Seimo nariui N.Medvedevui. (Balsas iš salės)
Dėkoju. Daroma šio klausimo priėmimo pertrauka, kadangi baigėsi jam skirtas laikas. Dėkoju pranešėjui.
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
N.MEDVEDEVAS. Kiek aš supratau, čia atėjo daugiavaikių šeimų motinos. Su jom yra sutarta, kad aš jums pasiūlysiu (visų frakcijų atstovams) pasiimti po keletą atstovių į kabinetus ir ten aptarti jų rezoliuciją, jų prašymus, jų norus ir sutarti dėl sąveikos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad Lietuvos tautosaugos bendrijos “Šeimyna” atstovė perskaitytų rezoliuciją Seime? Nėra prieštaraujančių? Tuomet į tribūną kviečiu Angelę Kostagrickienę. Prašom. Jums skiriamos 5 minutės.
A.KOSTAGRICKIENĖ. Gerbiamasis Seime, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos gausių šeimų bendrija “Šeimyna” šiandien prie parlamento organizavo piketą, kuris yra skirtas Tarptautiniams šeimos metams ir Tarptautinei šeimos dienai. Ta proga norim dar kartą akcentuoti, kad šis piketas nėra jokia politinė akcija. Tai yra ne politinė akcija, tai yra renginys, kuriuo norim dar kartą atkreipti jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesį į Lietuvos demografinę situaciją, į šeimos ir vaikų problemas mūsų valstybėje.
Norim pabrėžti, kad 1990-1992 m. Lietuvoje gimė 5 000 vaikų, o 1992-1994 m. - tik 3 500. Vis mažiau kuriama šeimų, daugėja skyrybų. Lietuvių tauta tapo išmirštančia.
Kad išliktume sunkiomis istorinėmis sąlygomis, kiekviena šeima turi išauginti ne mažiau kaip tris vaikus. Šeimų, auginančių tris vaikus, Lietuvoje yra apie 60 tūkst., keturis ir daugiau - apie 10 tūkst. O jų kasdien vis mažėja.
Pradėję penktuosius Nepriklausomybės metus, prisimename Aukščiausiojoje Taryboje priimtus įstatymus, skelbiančius ne tik vyro ir moters lygybę, bet ir nuostatą, kad motinų, auginančių namuose du ir daugiau vaikų, darbas pripažįstamas visuomenei reikšminga veikla ir atlyginamas įstatymų numatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 15 straipsnis). Skaitome Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 38 straipsnis teigia, kad “šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas”. Ir tik su ironija šiandien galime cituoti buvusių parlamentarų, dabartinių Seimo narių priešrinkiminius pažadus apie visokeriopą rūpinimąsi šeima - valstybės pagrindu ir vaiku - valstybės ateitimi.
Turbūt aš neskaitysiu šiandien visos rezoliucijos, kuri yra mūsų (...), jūs turbūt visi turėsit tą rezoliuciją ir galimybę ją pastudijuoti, bet vis dėlto aš noriu labai trumpai išdėstyti tuos reikalavimus, kuriuos neatidėliotinai šiandien, gal ne šiandien, o labai greitai turėtų svarstyti Seimas ir priimti atitinkamas pataisas, atitinkamai parengti įstatymus. Pirmiausia, kas susiję su gausia šeima, su šeima, auginančia vaikus, tai fizinių asmenų pajamų mokestis turi būti tėvams išskaičiuojamas atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių. Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, atskaitymai iš gaunamų pajamų turi būti skirti švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimui. Taikyti dvigubą mokesčių lengvatą darbuotojui, jeigu vienas iš tėvų dėl pateisinamų priežasčių nedirba. Motinos, auginančios tris ir daugiau vaikų, darbą prilyginti visuomenei ir valstybei naudingam darbui ir priimti įstatymą, reglamentuojantį šio darbo apmokėjimą. Neatidėliotinai priimti pataisas darbo kodekse ir darbo įstatymuose, draudžiančias atleisti iš darbo tėvus, kada vienas jau iš jų yra bedarbis arba laikinai nedirbantis, išskyrus darbo drausmės pažeidimus. Mokestį už komunalines paslaugas skaičiuoti nuo užimamo ploto. Nesant tokios galimybės nemokamai leisti įsigyti ir įrengti vandens ir dujų apskaitos priemones.
Gerbiamieji Seimo nariai, nežinau, kaip jūs pasižiūrėjote į šitą dalyką, bet valstybės nutarimu šitas nutarimas nuo sausio 1 d. skaičiuoti nuo ploto buvo tikrai neargumentuotai atidėtas todėl, kad mokesčiu už komunalines paslaugas moraline prasme yra diskriminuojama gausi šeima. Ką tai reiškia atskaičiuoti nuo gimusio vaiko visus mokesčius kaip nuo suaugusio žmogaus? Pagalvokit visi ir tikrai padarykit pataisą, priimkit nutarimus, kurie susiję su komunalinėmis paslaugomis. Tai yra tiesioginis mūsų, didelių šeimų, smaugimas auginant vaikus.
Organizuoti nemokamą maitinimą mokyklose gausių šeimų ir kitų socialiai remtinų šeimų vaikams. Teikti gausioms šeimoms neprocentinius lengvatinius kreditus butui įsigyti, individualiam namui statyti, verslui pradėti, įsiskolinimams padengti apibrėžiant atitinkamą kategoriją, kad šitas kreditas yra skiriamas daugiavaikėms šeimoms, o ne apskritai kreditas. Sukurti ir remti darbo biržose, įstaigose, įmonėse atskirą darbo vietų fondą socialiai remtinoms šeimoms ir asmenims. Užtikrinti, kad didelių šeimų vaikai turėtų teisę nemokamai lankyti sporto, saviveiklos ir kitus kolektyvus. Dispanserizuotiems, silpnos sveikatos vaikams užtikrinti teisę gauti nemokamą gydymą sanatorijose ir nemokamas fizioterapines procedūras nuo 7 iki 16 metų.
Neatidėliotinai rengti vaiko socialinių teisių įstatymą ir jo įgyvendinimo programą. Jau šiandien visi puikiai žinot, kad mūsų vaikas, augantis Lietuvos valstybėj, yra neapgintas nė vienu įstatymu. Šiandien vaiką gali bet kas nuskriausti ir jo niekas niekas neapgins. Jeigu tik motina ir tėvas, bet ir tėvas su motina ne visada turi tokias galimybes.
Neatidėliotinai pateikti visuomenei svarstyti Šeimos ir santuokos kodeksą. Kaime gyvenančioms didelėms šeimoms leisti įsigyti nemokamai žemės iš valstybinio fondo, atsižvelgiant į vaikų skaičių. Kaime gyvenančioms daugiavaikėms šeimoms ir turinčioms iki 3 ha žemės nors žiemos mėnesiais neišskaičiuoti iš pajamų, gaunamų už žemės ūkio produkciją. Suteikti daugiavaikių šeimų vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, neprocentinius kreditus, padėti jiems apsirūpinti bendrabučiais. Turi būti pagaliau sudaryta valstybinė programa dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo.
Tie reikalavimai, kurie išdėstyti šitoj rezoliucijoje, yra beveik visi mūsų ir pasirašo Lietuvos tautosaugos bendrija “Šeimyna”, gausių šeimų bendrija “Vilniaus šeimyna”, Kauno miestas, Šiaulių miestas, Panevėžio, Alytaus, Ukmergės, Klaipėdos miestas, Klaipėdos rajonas, Tauragės miestas, Joniškio rajonas, Šilutės rajonas.
Ką mes išdėstėme, galbūt yra svarstytini dalykai, bet mes labai prašome ir tikimės, kad jūsų rūpestis šeima bus ne tik Tarptautiniais šeimos metais, bet jis bus kasdien, šiemet ir kitais metais. Todėl, kad šeima ir vaikas šiandien neturi jokio įstatymo, reguliuojančio padėtį mūsų valstybėje.
Ačiū už jūsų kantrybę, ačiū už dėmesį, ačiū už galimybę pasisakyti jūsų posėdyje. Tikimės iš jūsų rezultatų ir galvosime, kad tikrai suprasite ir dalyvausite sprendžiant šitas problemas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkojame jums. Skelbiama posėdžio pertrauka. Posėdį tęsime 17 val.
Pertrauka
Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr.451(7) (svarstymas) (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mieli kolegos, tęsiame posėdį. 7 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas - kolega A.Sadkauskas. Projekto Nr. 451. Užsirašė pasisakyti gerbiamieji kolegos R.Dagys (frakcijos vardu), V.Andriukaitis ir kolega P.Jakučionis. Todėl dabar prašau į tribūną gerbiamąjį R.Dagį. Ruošiasi V.Andriukaitis. Pabaigoje galės pasisakyti gerbiamasis A.Sadkauskas.
V.BOGUŠIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš norėčiau atkreipti Seimo Pirmininko ir visų Seimo narių, kurie dar yra čia, salėje, dėmesį. Klausimas išties nepaprastai svarbus. Mes tik įsisąmoninkim patį pavadinimą - savivalda. Jūs puikiai matot - salė beveik pustuštė. Kaip pasireiškia visų požiūris į savivaldą, taip mes ją ir formuojam. Aš niekaip nesuprantu, kaip tokie svarbūs ir aktualūs klausimai svarstomi ketvirtadienį dienos pabaigoje pustuštėje salėje? Man tiesiog gėda. Aš siūlyčiau nutraukti šitą svarstymą ir atidėt klausimą, ir svarstyt iš ryto, kada yra žmonės, kai yra masinės informacijos priemonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Bet aš tamstos pastabos nepriimu. Visi kiti klausimai taip pat yra svarbūs, o man kartu su jumis gėda dėl tų kolegų, kurie išėjo iš posėdžių salės be rimtos priežasties. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų man belieka prisijungt prie gerbiamojo V.Bogušio, kad mes taip neįsigilinę dažnai svarstome tokius svarbius mūsų sąrangos dalykus. Mums, socialdemokratams, akivaizdu, kad valdymo reforma - tai visų pirma platus savivaldos principų stiprinimas. Jeigu žmogus ar žmonių grupė, kaimas ar miestas sugeba tvarkytis pagal visuotinai priimtas teisės normas, įstatymus, jokia valdžia ir apskritai niekas neturi teisės kištis į mūsų grupės, kaimo ar miesto gyvenimą. Šitas principas turi būti kaip galima plačiau realizuotas. Tam reikalinga valdžios decentralizacija. Ji gali būti užtikrinta tik gerai suvokus, atitinkamai realizavus valdymo mechanizmus ir schemas.
Kodėl taip sunkiai formuojama valstybės valdymo schema? Pirmiausia todėl, kad nesvarstomas ir neaptariamas, nepasirenkamas koks nors valstybės valdymo modelis. Viskas konstruojama atskirais fragmentais. Niekaip nepasiseka apsvarstyti valstybės valdymo reformos koncepcijos ir pradėti ją nuosekliai įgyvendinti. Abejotinas Vyriausybės noras realizuoti tokį modelį, išryškinant centrinės valdžios dominavimą ir centralizavimą. Tai geriausiai iliustruotų tas pavyzdys, kad vietos savivaldos pastangomis parengtos pataisos, leidžiančios Vyriausybei vienaip ar kitaip nušalinti merą atseit už įstatymų ribų ir nutarimų pakartotinį nesilaikymą. Tada dėl ko egzistuoja teismai ir kur čia savivaldos principo realizavimas? Savivalda vis dėlto yra valdymas.
Būtų daug geriau, jeigu prieš ruošiant įstatymo projektą būtų pasirenkamas vienokios ar kitokios valstybės modelis, koncepcija. Tada tokiems nesusipratimams nebūtų vietos. Mums ypač imponuoja Danijos, Norvegijos modeliai, kurie mums yra labiau priimtini. Ten aiškiai apibrėžtos tiek vietos, tiek regionų, tiek centrinės valdžios funkcijos ir kompetencijos. Savivaldos modelis labai paprastas, aiškus ir efektyvus.
Didžiausia bėda yra ta, kad galiojantys įstatymai dar nesudaro pagrindo teritorinei savivaldai. Konstitucija nenumato savivaldų municipalinės nuosavybės, biudžetas nesavarankiškas. Realiai vietos savivalda neįmanoma be teritorijos ir gyventojų suinteresuotumo turėti savo valdžią. Savo ruožtu žmonės nepajus to suinteresuotumo tol, kol vietinei valdžiai nebus suteikta pakankama kompetencija. Pirmiausia ji privalo turėti nuosavybę, nustatinėti mokesčių dydžius, rinkti savo rinkliavas. Svarbu, kad žmonės tiksliai žinotų, kokia jų pinigų dalis mokesčių ir rinkliavų keliu patenka į savivaldybės biudžetą, natūraliai pajustų teisę pareikalauti naudoti jas kryptingai ir atsakingai.
Savivaldybei būtina suteikti tą teisę laisvai spręsti, kaip panaudoti turimas lėšas. Be abejo, bus klaidų. Bet kam reikalingi šitie ilgai trunkantys ir nemažai kainuojantys žaidimai, formalūs biudžeto svarstymai ir tvirtinimai? Taigi reikia keisti Konstitucijos ir Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas. Tik tada ant realaus pagrindo bus galima įvesti savivaldą Lietuvoje.
Senas savivaldos tradicijas turinčių šalių patirties analizė rodo, kad tarybos deputatai renkami ne tik valdžiai prižiūrėti, ją kontroliuoti, bet ir tiesiogiai valdyti valsčių ar miestą, įgyvendinti savo idėjas. Svarbiausia, kai nesikratoma atsakomybės. Tokiai savivaldai nereikia tuščiažodžių politikierių. Tokiai savivaldai reikia sumanių organizatorių. Džiugu, kad Vietos savivaldos įstatymo rengimo darbo grupė, vadovaujama prof. P.Vaitiekūno, pasirinko gerai užsirekomendavusios skandinaviškos savivaldos modelį. Pagal jį gyventojų renkami atstovai užima visus svarbiausius vykdomosios valdžios postus, įgyvendina savo programos tikslus. Taigi prisiima ir visą atsakomybę už politikos rezultatus. Jame atsisakoma atstovaujančios ir vykdomosios valdžios - tarybos ir mero - priešpriešos, kitų dvivaldystės elementų. Galima prognozuoti, kad toks modelis skatins valdžios stabilumą, atsakingumą, sprendimų operatyvumą.
Deja, įstatymo projekte, mūsų manymu, dar yra pora rimtų trūkumų. Vienas iš jų - daugelio klausimų sprendimas nepagrįstai sukoncentruotas dviejose savivaldos institucijose - tarybos ir mero poste. Meras per metus pasirašo kelis tūkstančius potvarkių. Dauge-lis dokumentų yra sudėtingi. Tokio jų skaičiaus giliai, atsakingai išanalizuoti vienas žmogus praktiškai nepajėgus, negali. O juk numatoma, kad meras priims ir perims tarybos pirmininko funkcijas.
Kita vertus, visiškai nepagrįsta tokia pla- ti kompetencija. Daug specialių, sudėtingų klausimų palikta Savivaldos tarybai, dirbančiai visuomeniniais pagrindais. Be abejo, taryba turi teisę nagrinėti bet kurį klausimą, tačiau jos išimtinė kompetencija turėtų būti apribota pačiais esmingiausiais klausimais. Būtų tikslinga, tiesiog peršasi mintis dalį tarybos ir viršaičio kompetencijos perduoti valdybai ir tarybos komitetams.
Norėtume pabrėžti valdybos sudarymo svarbą. Pagal siūlomą projektą ji nėra privaloma. Mes manome priešingai - valdyba turėtų būti privalomas kiekvienos savivaldos struktūros padalinys, susidedantis iš mero, jo pavaduotojų ir tarybos komitetų pirmininkų. Atstovaujanti politinei struktūrai taryba turėtų turėti teisę priimti politinius sprendimus. Valdybos nariai dirbtų nuolat, gautų atlyginimus.
Įstatyme reikėtų apibrėžti standartines vietos valdžios struktūras, standartinių tarybos komitetų skaičių, funkcijas, valdybos funkcijas, administracijos struktūrą ir funkcijas. Paini struktūra, supainiota kompetencija labai komplikuoja priėmimo mechanizmo procesą. Kelis mėnesius, o kartais metus trunka svarstymai ir tvirtinimai. Kiekvienas klausimas gali neribotam laikui įstrigti kurioje nors tarybos komisijoje ar valdybos skyriuje. Juo labiau kad daugelio sprendimų priėmimo ir tvirtinimo kelias yra neapibrėžtas. Susidaro puikios sąlygos biurokratiniam vilkinimui ir atsakomybei “išplauti”. O tai jau tiesus kelias į korupciją.
Dvivaldystė labai supainioja pareigūnų kompetenciją ir atsakomybę. Puikias sąly- gas savivalei sudaro įstatymais neapibrėžtas administracijos darbuotojų, valstybės tarnautojų statusas. Šiandien jie lengvai gali patekti tiek į tarybos, tiek į valdybos nemalonę, būti nepatvirtinti pareigoms arba atleisti iš jų ne dėl profesinių, bet dėl politinių ar kitų motyvų.
Šiuo metu vietos valdžios ir jos padalinių funkcijos daugeliui žmonių, net besidominčių savivaldos problemomis, sunkiai suvokiamos. Todėl būtina kaip galima plačiau išdėstyti kiekvienos valdžios struktūros kompetenciją ir funkcijas. Tas ypač pasakytina apie tarybos komitetus, administracinius padalinius, skyrius. Prireikus taryba šalia esamos standartinės struktūros galėtų kurti ir papildomas tarybas, komitetus, komisijas bei skyrius ar tarnybas. Kompetencijų ir funkcijų aiškumas padėtų orientuotis jų rinkėjams, ką rinkti.
Dar norėčiau, kad mūsų įstatymo projekte, apibrėžiant savivaldos funkcijas ir kitas sąvokas, mes vis dėlto vartotume tradicinius savivaldos apibrėžimus, o nesusiaurintume jos vien teritorijos administravimu. Vis dėlto normos turėtų būti įtvirtintos savivalda, bet ne administravimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar turėtų kalbėti V.Andriukaitis. Aš jo nematau. Kolega P.Jakučionis. Prašom. Dar ruošiasi kolega P.Papovas, kuris, pasirodo, buvo irgi užsirašęs.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Seime! Įstatymo projektas, mano nuomone, turi dar daug trūkumų. Apie dalį iš jų dabar pasakė prieš mane kalbėjęs prelegentas. Mano nuomone, reikia dar daug diskutuoti ir ieškoti geresnių sprendimų. Turbūt reiktų šį svarstymą pratęsti, dar nepriimti šiandien sprendimo dėl to įstatymo priėmimo po pirmojo svarstymo.
Štai 2 straipsnyje teigiama, kad savivalda realizuojama tiesioginiu gyventojų dalyvavimu rengiant, svarstant ir realizuojant sprendimus jiems reikšmingais klausimais. Bet įstatyme nėra tokio gyventojų dalyvavimo mechanizmo. Visus reikalus tvarko vienvaldis meras ir jo paskirtas seniūnas. Nei merų, nei seniūnų gyventojai tiesiogiai nerenka, dėl to čia yra rimtas įstatymo trūkumas.
12 straipsnis. Seniūnas skiriamas mero ir vykdo jo, reikia suprasti, tik jo nurodymus. Gyventojai tokiu būdu savivaldoje nedalyvauja. Jų nerinktas seniūnas negali tinkamai atstovauti jų seniūnijos interesams.
19 straipsnis. Seniūno kompetencijai, mano nuomone, reikėtų palikti bent paprasčiausius notarinius veiksmus kaime. Būtent kaime. Tokie veiksmai galėtų būti gyventojų parašų ar įgaliojimų, galbūt kažkokių nesvarbių dokumentų nuorašų tvirtinimas. Tai labai sumažintų gyventojų keliones iš gyvenamosios vietos į savivaldos ar rajono centrą. Aš čia vėl turiu omenyje kaimo seniūnijas.
15 straipsnis. Savivaldybės taryba steigia, organizuoja, likviduoja kultūros, švietimo, sveikatos, socialinės reabilitacijos įstaigas be Kultūros, dabar jau, sakysim, ir Švietimo ministerijų sutikimo, kas iki šiol buvo privaloma. Mano nuomone, čia yra pavojus, kad tarprajoninės įstaigos rajonuose išnyks, nes tokios įstaigos rajonams bus tiktai sunkumas.
17 straipsnis. Merui deleguojama per daug įgaliojimų. Apie tai čia kalbėjo kolega R.Dagys. Jis organizuoja, kontroliuoja, sudaro, vykdo, tiria, analizuoja, valdo, naudoja, saugo ir ką tiktai nori. Netgi nustato tarifus ir kainas. Tai jau tikras generalgubernatorius. Tasai taip pat turėdavo didelę administraciją tokiems įgaliojimams vykdyti. Mano nuomone, tikrai yra per daug tų įgaliojimų tai vienai pareigybei.
24 straipsnis. Valstybės institucijos ir savivaldybės klausimus sprendžia lygios partnerystės principais. Tai reiškia, kad naftos terminalas, atliekų sąvartynas, utilizavimo gamykla nė vienoj savivaldybėj nebus statoma. Mes taip pat turime tokių pavyzdžių, kaip, pavyzdžiui, buvo konfliktas tarp Kauno ir Jonavos rajonų. Aš nemanau, kad čia visais klausimais turėtų būti koks nors Vyriausybės prioritetas, tačiau kai kuriais klausimais čia reikėtų pagalvot, kad Vyriausybė vis dėlto galėtų turėti prioritetus sprendžiant tokius bendrus klausimus, rūpimus ne tam vienam rajonui, ne tai vienai savivaldybei.
5 ir 30 straipsniai. Čia kalbama apie tiesioginį valdymą, bet nieko nepasakyta apie tai, kas jį konkrečiai įveda. Kokiais sprendimais? Ar Seimas, ar Vyriausybė, ar Prezidentas?
Įstatymo projektui šiandien dar siūlau nepritarti. Jį reikia gerokai taisyti, ypač siekiant atskirti savivaldybėse vykdomąją ir kontroliuojančiąją institucijas arba pareigybes. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėsiu todėl, kad nemažai yra kritikos parengto Vietos savivaldos įstatymo projekto atžvilgiu. Man teko dalyvauti konferencijoje, kuri įvyko balandžio 29-30 dienomis. Yra gautas Lietuvos Respublikos aukštesniosios pakopos savivaldybių atstovų pareiškimas, kuriame irgi keliami kai kurie klausimai dėl projekto. Todėl aš noriu, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kai ką paaiškinti, tiesiog pacituoti kai kurias Konstitucijos nuostatas.
Štai ir šiandien buvo kalbama, kad nėra savivaldos arba, kitaip sakant, valstybės valdymo modelio. Aš norėčiau pasakyti, kad vietos savivaldos ir tos savivaldos valdymo modelis yra suformuotas Konstitucijos X skirsnyje. Štai socialdemokratai nesiklauso. Jie kažkodėl neperskaitė šito skirsnio. Tai X skirsnis “Vietos savivalda ir valdymas”. Yra nemažai straipsnių. Čia aiškiai yra išdėstyti atsakymai į kai kurių Seimo narių iškeltus klausimus.
Štai pasakyta, kad vietos gyventojai, administracinio vieneto arba savivaldybės gyventojai negali tiesiogiai dalyvauti valdyme. Konstitucijoje pasakyta, kaip jie dalyvauja valdyme. Jie valdyme dalyvauja per tiesioginius rinkimus, o visą valdymą atlieka išrinkta taryba. Ta bendruomenė deleguoja valdymo funkcijas tarybai.
Aš pacituosiu 119 Konstitucijos straipsnį. “Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas”. Toliau yra pasakyta, kad gyventojai tarybą renka visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise slaptu balsavimu.
Tai štai yra mechanizmas, kaip ta gyventojų savivaldos teisė įgyvendinama. Ir mes negalim Savivaldos įstatyme numatyti, kad ta savivaldos teisė kitaip turėtų būti įgyvendinama. Galiausiai koks Vietos savivaldos įstatymas turėtų būti ir kas tame įstatyme turi atsispindėti, Konstitucijoje irgi yra pasakyta.
Cituoju 119 straipsnio trečiąją dalį: “Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas”. Tai štai šis įstatymas ir nustato. Nustato savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką. Nors šis įstatymas truputį išplėstas, jis truputį daugiau ir paaiškina kai kurias konstitucines nuostatas dėl vietos savivaldos sampratos, dėl teisinės padėties ir t.t.
Toliau - savivaldybių santykis su valstybe. Tai irgi yra reglamentuota 119 straipsnyje. Cituoju: “Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.” Štai mes sakom - išplėsta mero kompetencija, išplėstos funkcijos. Taigi jeigu meras, sakykim, pagal įstatymą vykdys vykdomosios valdžios funkcijas be valdybos, tai jis tiesiogiai įgyvendina savivaldybės tarybos įstatymus bei Vyriausybės nutarimus. Tai yra pasakyta.
Toliau - apie atsakomybę už įstatymų nesilaikymą, Vyriausybės nutarimų nevykdymą. Jeigu sudaromas vykdomasis organas, kuris tiesiogiai vykdo arba įgyvendina tuos įstatymus, tai jis turi ir atsakyti. Sakoma, kad per teismus turėtų atsakyti. Aš visiškai sutikčiau. Bet kol kas mūsų dar tokia teisinė sistema, kad teismai gali atleisti pareigūnus tik už biurokratizmą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtim. O už nutarimų, įstatymų nesilaikymą teismai neatleidžia, negali atleisti. Dėl to tas mechanizmas ir yra, kad būtų galima atleisti, sakykim, merą, jeigu jis nevykdo, reikalauti, kad taryba atleistų. Jeigu neatleidžia, nesupranta taryba šito dalyko, tai ką su ja reikia daryt? Reikia tiesioginio valdymo. O tiesioginis valdymas irgi yra reglamentuotas Konstitucijoje. Tiesioginis valdymas galimas.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
P.PAPOVAS. Gerai, baigiu. “Įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą”. Todėl Konstitucijoje pasakyta, kad Seimas laikinai įveda (kaip čia buvo replika, kad nėra įstatymo). Nereikia įstatymo. Seimas yra ir jau yra toks įstatymas. Matyt, jis bus tobulinamas. Dar norėjau atsakyti į kai kuriuos dalykus, bet jau telegrafiškai. Aš vis dėlto manau ir šiandien buvo pasakyta, kad reikia pateikti Seimui svarstyti konstitucines pataisas dėl žemės nuosavybės, dėl dviejų ir keturių kadencijos. Tos pataisos yra pateiktos, jos yra, tačiau reikia pradėti svarstyti Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau tart baigiamąjį žodį gerbiamąjį komiteto pirmininką A.Sadkauską. Po to pasisakysim dėl balsavimo motyvų. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai ačiū gerbiamajam P.Papovui, kad jis daug ką pasakė, ką aš turėjau pasakyt ir paaiškint. Tikrai čia pasisakiusieji daugiau vadovaujasi tokiu bendru išsilavinimu, o yra dar Konstitucija, kurią reikia taip suderint, ir buvo bandoma ją derinti. Man labai įstrigo gerbiamojo P.Jakučionio pasakyta mintis dėl tiesioginio valdymo. Taigi gale labai aiškiai parašyta. Jūs neužsiimkit vien neigimu. Kadangi šitas įstatymas visą laiką buvo derinamas, ypač socialdemokratai labai aktyviai dalyvavo. Ką jie siūlė, beveik viskas buvo priimta. O dabar, žiūriu, gerbiamasis R.Dagys išėjo ir skaito čia eilėraštį. Na, gerai. Bet galima buvo pasėdėt dar porą naktų. Suprantat? Geriau ten surast bendrą kalbą, negu čia man...
Dabar tiesioginio valdymo įvedimas. Pirmiausia šitas įstatymas siūlo tai įvest. Visur, kiekviename straipsnyje yra parašyta. “Taryba tris kartus iš eilės nesusirenka į mero šaukiamą posėdį.” Iš karto parašyta skliausteliuose “(siūlymą teikia Vyriausybė)”. O kas priima sprendimą? Tai parašyta Konstitucijoje. Tai ko daugiau gerbiamajam P.Jakučioniui reikia? Na, gal reikia tik tam, kad pakalbėt. Tai čia kitas klausimas. Dabar aš peržiūrėjau, nes viską rašiausi. Aišku, dar pažiūrėsim dėl mero. Galbūt per daug jam duota teisių, bet jam ir atsakomybė padidinta. Padidinta atsakomybė. To mes ir norim, kad nebūtų ten, kaip buvo, kad jis nei atsakomybės, nei teisių. Sėdi iškamša ir daugiau nieko. Aš tokia iškamša buvau vos ne ketverius metus.
Dabar dėl Vyriausybės ir savivaldybių ryšio. Jis privalo būti. Jį numato Konstitucija ir toje grandinėje jis privalo būti, todėl mero atleidimas... Aišku, Vyriausybė norėjo, kad būtų parašyta daug kiečiau, bet mes suradom labai demokratinę išeitį. Pridėjom saugiklių, kad iki pat Seimo. O jau Seimas galų gale tuomet spręs. Tai Seimas ir yra valstybinė institucija, kuri turi tart savo galutinį žodį.
Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad P.Jakučionio siūlymas dar pratęst žaidimą yra ne visai rimtas, rimto žmogaus pasakytas. Aš visąlaik pažiūriu: ir veidas rimtas, ir žmogus rimtas, o šitaip kalba.
Aš vis dėlto siūlau ir palaikyt, ir priimt. Duokit dar pasiūlymų raštu. Atsisėskim, dar diskutuokim. Aš priimu viską. Diskutuojam iki nugriuvimo, bet nesiginčykim iš šios tribūnos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nebuvo jokių kitų siūlymų arba bent aš negirdėjau (iš esmės tik vienas siūlymas), tai pritariam po svarstymo ar nepritariam? Ar reikia pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Ar nori kas pasisakyt? Prašom. Priėmimas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Ar nori kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes pradėjom svarstyti Vietos savivaldos įstatymą. Tačiau vien susipažinus ir paviršutiniškai pažiūrėjus, per daug net nesigilinant matyti, kad čia nėra savivaldos. Faktiškai daug kur skiriami tarnautojai, darbuotojai, vadinamosios savivaldos darbuotojai. Meras, viena vertus, daug kur visagalis, o kita vertus, yra visiškai pavaldus Vyriausybei. Yra labai nemažai tokių abejotinų teiginių. Pavyzdžiui, meras arba jo pavaduotojas nuo išrinkimo momento įgyja Vyriausybės pasitikėjimą. Čia yra tik geri palinkėjimai. Niekada vienos pakraipos Vyriausybė netikės kitos pakraipos savivaldybėmis. Taip yra visam pasauly. Kalbėt apie pasitikėjimą... Tačiau čia tiesiog smulkmenos. Daugeliu atvejų, manau, kad šitas įstatymas yra dar nepakankamai parengtas. Jį dar reikėtų šiek tiek pakoreguot, prie jo padirbėt, kad jis tikrai taptų ne administracinio valdymo, bet vietos savivaldos įstatymu. Todėl aš siūlyčiau dar šitą įstatymą laikinai atidėt ir šiek tiek prie jo padirbėt.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, mes pasakėm savo pozicijas viešai tribūnose. Čia yra konceptualus ginčas, teks pasirinkt vienokią ar kitokią poziciją. Mes svarstymui pateiksim savo alternatyvas, nes mes liekam prie savo nuomonės, kad vis dėlto kišimasis tiesiogiai atleidžiant rinktus pareigūnus nėra tas kelias. Tai kelias, siaurinantis savivaldą. Mes turėtume rinktis turbūt kitokį kelią tokiu atveju ir tiesiog skelbti naujus rinkimus toj savivaldoj, jeigu ta savivaldybė nedirba prie tų įstatymų. O “nuiminėt” pareigūnus vis dėlto, mūsų nuomone, prieštarauja tam tikriems savivaldos principams ir chartijai. Bet čia konceptualus ginčas, dėl kurio turės apsispręsti Seimas, o reforma, savivaldybės rinkimai vis tiek ne už kalnų, ir reikės priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Manau, atidėt toliau nėra didelės prasmės. Nes jau taip seniai diskutuojamas, bent jau tų žmonių, kurie dalyvauja čia. Mes prisimenam, kad gerbiamasis A.Sadkauskas pažadėjo dvi naktis. Aš siūlau tų dviejų naktų pretekstu pritarti dabar tam svarstymui. Paskui po dviejų naktų pateikti suderintą variantą, o jeigu ne, tai alternatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Vyksta registracija.
Salėje - 57 Seimo nariai. Taigi, kas už tai, kad pritartume Vietos savivaldos įstatymo projektui Nr.451 po svarstymo? Kas mano, kad nereikia pritart, atidėt ar ką kita daryt, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 39, prieš - 10, 2 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Dabar aš pats siūliau terminą, kada turėtume pradėt priiminėt. Niekas neprieštaravo, tai gal ir sutiksim be balsavimo, kad gegužės pabaigoje. Sutinkam? (Balsai iš salės) Tai jau ir bus gegužės pabaiga. Gerai. Galiu patikslint. Antroje gegužės mėn. pusėje. Tinka? Gerai. Antroje gegužės mėn. pusėje.
Nutarimo “Dėl Vytauto Didžiojo universiteto pastatų” projektas Nr.856 (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau. Mes dar turim išspręsti du dalykus, kurie iki galo nebuvo išspręsti šiek tiek anksčiau. Kai mes sutarėm dėl klausimo dėl Vytauto Didžiojo universiteto pastatų, t.y. pritarėm projektui po pateikimo, mes nepadarėm vieno privalomo darbo - nepaskyrėm pagrindinio komiteto. Aš manau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. O papildomi komitetai - Valstybės ir teisės ir gal Savivaldybių komitetas, kadangi yra ir miesto reikalai. Ar sutinkam su tuo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Gerbiamasis B.Genzelis neprieštarauja? Gerai. Gerbiamasis B.Genzelis sako, kad komitetas jau net ir nagrinėjo. Papildomai šitą klausimą turėtų nagrinėt Valstybės ir teisės komitetas, taip pat Savivaldybių komitetas. Sutinkam? Ačiū.
V.BOGUŠIS. Ar būtų galima trumpai?
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Seime!
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
V.BOGUŠIS. Tikrai ne mūsų kompetencija dalyti pastatus. Iš vienų atimt, kitiems atiduot. Na, mes turėjom vieną precedentą, atidavėm pastatą Konstituciniam Teismui. Palikim tam, kieno yra kompetencija dalyt pastatus. Tikrai šiuo atveju ne Seimo prerogatyva. Mes galim tvirtint arba netvirtint Statutą, daryt atitinkamas pataisas, bet nedalykim. Kitą kartą pradėsim dalyt fermas, dar ką nors. Tikrai, man atrodo, daugiau negu nesolidu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Boguši. Aš tik tiek noriu pasakyti, kad sprendimas priimtas, o ką komitetai pasakys, tai jų valia. Jeigu komitetai nutars, kad nereikia, tai Seimas, aš manau, solidarizuosis. (Balsai iš salės)
Gerbiamasis Genzeli, prašom.
B.GENZELIS. Aš noriu paaiškint. Mokslo ir studijų įstatyme pasakyta, kad Vyriausybė pateikia pastatų sąrašą, o tai tvirtinama kartu su statutu. Čia iškyla kolizija ta, kad Kauno savivaldybė prieštarauja Vyriausybės sprendimui. Jeigu Kauno savivaldybė neprieštarautų, tada visiškai neiškiltų tas klausimas. Dabar tiktai...
PIRMININKAS. Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, nesiginčyt. Dabar mums reikėjo priimti technologinį sprendimą, kurie komitetai. Jeigu sutarėm dėl komitetų, tegul komitetai posėdžiauja ir priima vienokį ar kitokį sprendimą.
Gegužės 17 d. darbotvarkė (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar antras dalykas. Dėl gegužės 17 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės. Mes ją patvirtinom, bet kadangi šiandien nebaigėm priimti Savivaldybių rinkimų įstatymo, tai aš siūlau įrašyti šį klausimą į rytinį posėdį, kaip kai kurie Seimo nariai siūlė. Aš pasakysiu, kokio klausimo sąskaita. Gal čia gerbiamasis M.Pronckus ir prieštarautų, bet dėl formalių priežasčių Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto svarstymo antradienį mes negalim daryti. Neužtenka laiko. Tai mes galėsim daryti tik ketvirtadienį. Tai štai šito klausimo sąskaita ir... (Balsai iš salės) Prašom nesiginčyt, aš negaliu teikt, kadangi čia buvo mano tam tikra klaida padaryta. Kaip tik yra proga ištaisyt šitą klaidą sprendžiant kitą gerą, rimtą klausimą. Ar sutinkam su tokiu patikslinimu? Ačiū. (Balsai iš salės) Viskas gerai. Savivaldybių rinkimų įstatymas antradienį prieš pietus. Tinka ar netinka? (Balsai iš salės) Prieš pietus. Pasakysiu. Ketvirtasis klausimas, o visi kiti klausimai pasistumia iki aštuntojo.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke...
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš noriu grįžti prie Savivaldos įstatymo. Kadangi kitos savaitės darbotvarkėje jau buvo, tai tiek toli jį nustumt nereikėtų. Čia gerbiamasis P.Papovas paskubėjo pasakyt. Jis turi būti taip, kaip yra darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Dovanokit. Mes jau sutarėm. Klausimas yra labai rimtas. Vis dėlto buvo pastabų ir pasiūlymų. Jūsų komitetui reikės susirinkt, o paskui dar reikės pateikti pataisytą variantą, reikia manyt. Jūs tą pataisytą variantą turit būtinai pateikti prieš dvi paras. Jeigu jūs pirmadienį tai padarysit, tada ketvirtadienį gal ir galima bus šitai daryti. Bet jeigu jūs to nepadarysit, tada antroje gegužės mėn. pusėje.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes, kai reikia, dirbam ne mažiau kaip ir jūs. Manau, kad jūs daug dirbat.
PIRMININKAS. Ačiū. Malonu. Tada bus galima pataisyt.
Taigi, jeigu kolegos sutinka, 17 d. darbotvarkę patikslinam tokiu būdu. Ketvirtasis klausimas - Savivaldybių rinkimų įstatymo priėmimo tęsinys, pavadinkim taip, o aštuntasis darbotvarkės punktas išbraukiamas ir perkeliamas į ketvirtadienį. Ačiū.
Politinių partijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas Nr.419(2) (svarstymas) (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar aštuntasis darbotvarkės punktas. Politinių partijų įstatymo pakeitimo projektas Nr.419. Pranešėja kolegė G.Jurkūnaitė. Bet kadangi čia svarstymo stadija, pirmiausia turėtų pasisakyti norintys kalbėt. Kol kas pasisakyt yra užsirašęs tik vienas Seimo narys -gerbiamasis kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Ponios ir ponai! Politinių partijų įstatyme daromos pataisos, kiek aš supratau, dėl to, kad išnyktų toks reiškinys kaip visuomeninis politinis judėjimas. Kitų nuostatų šitose pataisose lyg ir nėra. Tačiau aš norėčiau, kad ta proga, kai svarstomas Politinių partijų įstatymas, daromos jame pataisos, norėčiau, kad Seimas apsvarstytų dar vieną dalyką dėl politinių partijų. Tokį klausimą kaip politinių partijų finansavimas. Taip jau yra priimta, kad demokratinėse valstybėse politinės partijos, turinčios savo atstovų valstybės parlamente arba savivaldybėse, vienokia ar kitokia forma yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Dabar galiojančiame Politinių partijų įstatyme įrašyta, jeigu taip galima pasakyti, “nuoga” nuostata: “Politinės partijos gali gauti paramą iš valstybės”. Tačiau nėra jokio reglamentavimo, kaip tas gali būti atliekama. Aš labai kviesčiau ir prašyčiau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Skreby, minutėlę! Kolegos, tylos! Galima šnekėtis, bet ramiai ir netrukdant kalbančiajam. Prašom.
K.SKREBYS. Prašyčiau tų pataisų autorius pasvarstyti, iki bus prieita priėmimo stadija, ar nebūtų galima įdėti į Politinių partijų įstatymą vieną arba kitą finansavimo mechanizmą. Jeigu tas būtų nepriimtina pataisų autoriams, tai tada savo ruožtu mūsų frakcija parengs alternatyvas ir pateiks jas priimant įstatymą. Tačiau aš tikrai manyčiau, kad mūsų valstybė jau priėjo tokį laikotarpį, kada būtina apibrėžti, griežtai reglamentuoti, kokią finansinę paramą gali gauti politinės partijos iš valstybės. Aš manau, kad tai pasitarnautų demokratijos stiprinimui mūsų valstybėje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom gerbiamąjį pranešėją. Gal jūs gavot raštu pataisų, pasiūlymų? Gal galėsit jau reaguot dėl kolegos siūlymo dėl finansavimo? Kadangi tikrai tokia galimybė senajame įstatyme yra, o mechanizmas nenumatytas.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad antrajame projekte, kadangi pirmasis buvo pateiktas labai seniai, kad antrajame projekte yra dar pora mažų pataisymų. Vienas - yra išbrauktas iš 14 straipsnio paskutinis sakinys, nes Politinių partijų įstatyme buvo parašyta, kad partijos savo respublikinių organų asmenyje turi įstatymų leidybos teisę. Kadangi mūsų naujoji Konstitucija šito neleidžia, tą sakinį siūloma išbraukt, taip pat siūloma visur pakeist, kur buvo, Aukščiausiąją Tarybą - į Seimą ir Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą - į Konstituciją. Tokie nedideli redakcinio pobūdžio pataisymai.
Dabar dar vienas dalykas, aš noriu pasakyti, į kurį kalbantysis neatkreipė dėmesio, aš nežinau, ar atkreipė kiti Seimo nariai, nors visiems yra išdalyta. Aš atsiprašau, kad aiškinamajame rašte pamiršau apie tai užsiminti, kad priėmus šitas pataisas mums būtinai reikia priimti įstatymą, kokia bus tų pataisų įsigaliojimo tvarka. Todėl, kaip jūs matėte, toks projektėlis yra pateiktas. Jis turi eiti kartu, kadangi priėmus tas pataisas, jeigu mes jas priimsim, reikės apsispręsti, kaip tas įsigalios. Aš labai trumpai pasakyčiau, kokia esmė tų pasiūlymų. Čia yra numatoma, jog visuomeninės politinės organizacijos ir judėjimai turėtų iki rugpjūčio 1 d. apsispręsti, ar jos tampa politinėmis, ar tik visuomeninėmis organizacijomis, ir pateikti savo pageidavimą registruotis pagal Politinių partijų įstatymą, čia tos, kurios nutars tapti politinėmis, Teisingumo ministerijai. Ir tada tos, kurios nepersiregistruos pagal Politinių partijų įstatymą, vadinasi, jos neteks tų teisių, kurios yra suteikiamos politinėms organizacijoms. Svarbiausia, aišku, rinkimuose. Dar į vieną dalyką noriu atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad jau tų pataisų pateikimo metu aš kalbėjau apie tai, ir lyg mes sutarėme Seime, reikalingas įstatymas, kuris reglamentuotų ir visuomeninių organizacijų veiklą. Todėl informuoju, kad įstatymo projektas, reglamentuojantis visuomeninių organizacijų veiklą, jau darbo grupės parengtas, yra įteiktas Vyriausybei, vadinasi, mes tada turėtume ir įstatymą, reglamentuojantį visuomeninių organizacijų veiklą.
Dabar dėl kolegos K.Skrebio pasiūlymo daryti pataisą šiame įstatyme, kur kalbama apie politinių partijų finansavimą. Aš tik noriu pasakyti, kad ne visai tiksliai čia buvo pasakyta, kaip dabar veikiančiame įstatyme yra tai pasakyta, kad pagal dabartinį Politinių partijų įstatymą turi teisę gauti iš biudžeto paramą tik tos politinės partijos, kurios turi vietų Seime. Na, ten buvo parašyta “Aukščiausiojoje Taryboje”, dabar - Seime.
Aš iš principo tai idėjai neprieštaraučiau, bet noriu pasakyti, kad ir dar kai ką reikėtų koreguoti. Sakykim, bent mane yra pasiekusi tokia idėja, kad Seimas gal turėtų pagalvoti ir dėl patalpų partijoms, ar mes leisime joms privatizuoti, įsigyti patalpas, ar mes jas paliekam amžinomis nuomininkėmis ir t.t. Todėl jeigu jau iš esmės darytume pataisas Politinių partijų įstatyme, čia būtų galima ir daugiau dėl tų pastabų diskutuoti. Bet jeigu jūs pamenate, pateikimo metu jau pernai, kadangi seniai tas pateikimas vyko, šitos pastabos kaip tik atrodė tokios neypatingai skausmingos ir visiems suprantamos norint sulyginti būtent politinių partijų ir politinių organizacijų teises ir pareigas. Todėl čia buvo tik šituo aspektu pasižiūrėta į tą įstatymą, ir, kiek aš suprantu iš šios dienos reakcijos, turbūt kolegos Seimo nariai priima jas kaip normalias, niekas čia ypatingai nediskutuoja, kad vienoms politinėms organizacijoms priklausančių piliečių teisės ir pareigos yra vienokios, o kitų - kitokios. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau dabar priimti šitas. O jeigu mes paskui, įvairių partijų atstovai, sutariam, kad darom pataisas dėl finansavimo, dėl patalpų, tai galėtume tada vėliau... Aš nenorėčiau, kad mes šitą klausimą nutemptume, kadangi tai susiję su rinkimų įstatymais ir visa kita. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Jurkūnaite. Mielieji kolegos, mes dabar turime susitarti, ar pirmiausia reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galime be balsavimo motyvų pasakymo bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ar vis dėlto norima pasisakyti? Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Yra sunku pritarti dėl štai tokių motyvų. Šis papildymas sulygina politines partijas su politinėmis organizacijomis dėl to, kad visur yra parašyta per žodelį “ir”, tiek pavadinimuose, tiek pastraipose, tiek tekstuose. Tai yra ne visai tas pats - politinės partijos ir politinės organizacijos.
Antra. Pasekmės šito įstatymo pataisų ir papildymų bus tos, kaip čia buvo pasakyta, kad iki rugpjūčio 1 d. reikės persiregistruoti. Tai vėl vargu ar įmanoma, nes daugelis organizacijų pagal įstatus suvažiavimus rengia kas vieneri metai, kas dveji metai, ir tie suvažiavimai yra praėję, o kol mes priimsime šituos įstatymus, tai bus liepos mėn., gal birželio mėn., tai bus vis tiek ne suvažiavimų laikas, ir daugelis organizacijų turės didelių keblumų. Aš nesiūlyčiau daryti šitų pakeitimų, o geriau padaryti kai kurias Rinkimų įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiame projekte nepasakyta, kuo skiriasi politinės partijos nuo politinių organizacijų. Ir jeigu, rengėjų nuomone, nesiskiria, tai kodėl teikiami du pavadinimai? Tai tada palikime politines partijas, ir viskas. Arba politines organizacijas, jeigu jau norime kokio nors keistumo. Šiame įstatyme vis dėlto reikėtų plačiau pakalbėti, reikėtų gilesnės analizės, reikėtų pasinaudoti demokratinių Vakarų valstybių patirtimi. Šitie partijų įstatymai yra įdomūs, gan platūs, juose yra daug kas pasakyta ir apie vaidmenį pakalbėta. Manau, kad skubėti vien tik tam, kad sulygintume politines partijas su politinėmis organizacijomis nepasakius, kuo jos skiriasi ir kodėl tai būtinai reikalinga, manau, skubėti nevertėtų. Prisidedu prie prieš mane kalbėjusio Seimo nario nuomonės, gal tai reikėtų išdėstyti kituose įstatymuose. Politinių partijų įstatymą reikia parengti tikrai gerą, išsamų, kad nereikėtų vėl prie jo grįžti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Dėl skubėjimo. Kolegos, jau metai, kai vien tik pateikimas trunka, pirmasis skaitymas, ir visiškai mes neskubame. O rinkimai artėja, ir reikia... O kad istoriškai jau taip susiklostė, kad politinės organizacijos ir partijos, tai mes ir turime, kadangi vienodas teises turi, šitai įteisinti.
Ir dar viena. Partijų ir politinių organizacijų įstatyme nėra nurodyta, kad jos turi dėl persiregistravimo šaukti suvažiavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar reikia balsuoti? (Balsai iš salės) Balsuoti? Prašau. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimo” projektui? Prašom. Prašom balsuoti.
Už - 27, prieš - 12, 4 susilaikė. Pritarta.
Dabar dėl laiko, t.y. kada turėtume paskirti priėmimą. Matyt, gegužės pabaigoj, kai priimsim Rinkimų įstatymą ir kai priimsim Vietos savivaldos įstatymą. Sutinkam gegužės pabaigoj? Ačiū. (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti!
Alkoholio kontrolės įstatymo projektas Nr.642(3) (svarstymas) (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar, mielieji kolegos, 9 a, b ir c punktas, t.y. Alkoholio įstatymo ir atitinkamų trijų nutarimų projektai. Svarstymo tęsinys. Pranešėjas - kolega L.Alesionka. Primenu, kad užsirašė kalbėti štai šitie kolegos Seimo nariai: A.Pocius, V.Astrauskas, J.Veselka, P.Giniotas, A.Raškinis, V.Andriukaitis ir A.Vaižmužis. Be abejo, žodis priklauso ir pranešėjui gerbiamajam L.Alesionkai. Taigi kolega A.Pocius. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos, kol ateis?
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Pociau, minutėlę! Gerbiamasis A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Aš spėsiu, tegul eina. Pirmadienį 11 val. norinčius ir suinteresuotus dėl Savivaldos įstatymo kviečiu į III rūmų 7 aukštą. Ir gerbiamąjį P.Miškinį, kuris žiūrėjo ne tą projektą, taip pat kviečiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarbus pranešimas. Iš tikrųjų komitetas ruošiasi pateikti įstatymo projektą pirmadienį, kad būtų galima ketvirtadienį svarstyti. Prašom, gerbiamasis Pociau.
A.POCIUS. Galima pastebėti, kad ne tik plačiojoje visuomenėje, bet ir mūsų Seime kai kas į šį įstatymą žiūri su šiek tiek atlaidžia ironija. Girdi, daugelis esame ne abstinentai, todėl negalime rodyti per didelio ryžtingumo. Tegul ir ne abstinentai, bet turime visi suprasti, kiekviena savo smegenų ląstele pajausti, kokių tragiškų pasekmių mūsų tau- tai, mūsų valstybei duoda alkoholizmas. Užtenka būti abejingiems! Juk skaitėme skausmo ir susirūpinimo laiškus, kuriuos į Seimą iš visos Respublikos siunčia mokytojų kolektyvai ir šiaip pavieniai asmenys. Užtenka apsižvalgyti aplinkui, apsilankyti mūsų kaimuose ir miesteliuose - visur susidursime su paklaikusiomis, apdujusiomis alkoholio aukų akimis. Skaitome kasdienę kriminalinę kroniką. Tikrai didžioji dalis nužudymų, išprievartavimų ir kitų sunkių nusikaltimų padaroma girtaujant arba apgirtus. Pažeidžiamas genetinis tautos pagrindas - iš to apsigimimai, debiliškumas, liguistumas. Ne man jus čia agituoti ir graudenti. Atrodo, kad visi turėtume aiškiai suprasti tą tragizmą, kurį į mūsų gyvenimą atneša alkoholis. Bet kad ir kaip būtų keista, suprantame, o kartu labai atlaidžiai pasižiūrime į šią situaciją. Girdi, jau daug dešimtmečių taip yra, beviltiška skelbti karą ir mėginti ką nors pakeisti. Ši mūsų moralinė nuostata yra pati kenksmingiausia. Ir šis įstatymas nėra karo paskelbimas alkoholiui, tai tik bandymas įvesti šiokią tokią tvarką. Jis daugeliu atžvilgių yra per daug liberalus, bet pradžioje gal toks ir reikalingas. Paskui turėtų būti radikalesni žingsniai. Į tikslą eikim pamažu.
Labai svarbu, kad įstatymą paremtų mūsų gyvenimo būdo ir buitinių papročių pasikeitimai. Kaip pasiekti, kad mūsų jauni žmonės nesigirtų ir nesididžiuotų nusigėrimu, kad pasirodyti girtam gatvėje būtų didžiausia nešlovė ir gėda? Sunkus bus kelias į tokį supratimą.
Pateiktame įstatyme man kai kurių abejonių kelia ta aplinkybė, kad didinamas skaičius naujų biurokratinių tarnybų, kurios bus finansuojamos iš biudžeto. Čia nėra konkrečiau pasakyta, kaip atrodys kuriama Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, bet galima spėti, kad ji turės gausų tarnautojų aparatą. Neaišku, ar ji turės savo atstovų rajonuose. Kai kuriais atvejais šios tarnybos funkcijos dubliuojasi su Lietuvos sveikatos tarybos funkcijomis. Ta pačia proga negaliu nuslėpti abejonių, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija negali susidoroti su iškylančiais uždaviniais, o reikia įsteigti Lietuvos sveikatos tarybą. Vis naujos ir naujos tarnybos, nauji postai. Dar pridėkim sveikatos fondą. Aš kategoriškai neteigiu, kad to nereikia. Abejonių lieka vien dėl to, kad naujų tarnybų steigimas dažnai padėties nepagerina. Juk yra ir kitas būdas, kai naujai iškilę uždaviniai paskirstomi spręsti jau dabar egzistuojančioms valstybinėms struktūroms reikalui esant jas sustiprinant.
Dar prisiminkim, kad egzistuoja ir tokia institucija kaip ekonominė policija. Kovoti su šio įstatymo pažeidėjais bus tiesioginė ir jų pareiga, tik griežtesnė negu iki šiol, ypač su naminės ir įvairių surogatų gamintojais. Gal šiame įstatyme reikėtų numatyti efektyvesnes baudas už šiuos nusižengimus ir suderinti su Baudžiamuoju kodeksu? Labai neaiškus dalykas, apie kurį kalbama šiame įstatyme, yra alkoholio kontrolės programos. Savo programą rengia Vyriausybė, o regionų mastu programas rengia dar ir savivaldybės. Pagal šį įstatymą dar savo alkoholio kontrolės programas gali rengti fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomeninės organizacijos. Užsiminta, kad finansavimas gali būti iš sveikatos fondo lėšų arba ir iš valstybės... O įstatymo 25 straipsnyje taip ir pasakyta, kad “alkoholio kontrolės programos rengiamos, finansuojamos, įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Juk geriausia kontrolės programa turėtų būti šis įstatymas. Kokios dar kitos? Galbūt čia labiau turima galvoje ne kontrolė, o antialkoholinė propaganda, šviečiamasis darbas. Abejonių kelia reikalavimas ant gėrimų etikečių klijuoti užrašus apie alkoholio daromą žalą. Tai neduoda norimo efekto, o tik pasišaipoma. Kiekvienas žino apie žalą, bet apie ją negalvoja. Ant mūsiškių gėrimų tokie užrašai bus, o ant užsienietiškų - nebus.
Nelabai supratau, apie ką kalba 24 straipsnis: “Asmenys, šio įstatymo pažeidimais padarę moralinę žalą, ją atlygina teismo sprendimu”. Didžiausia moralinė žala, jeigu aš pamatau girtuoklį, svirduliuojantį gatvėje. Tai yra moralinis man įspūdis... Bet kas už jį atlygins, kokia kompensacija?
10 straipsnio pradžioje sakoma: “Alkoholiniais gėrimais draudžiama prekiauti sporto įstaigose ir jų teritorijoje”, o pabaigoje jau teigiama, kad nestipriu alumi ir vynu leidžiama prekiauti sportinių ir religinių švenčių metu. (Na, čia aš matau, kad man blyksi lemputė.) Už intoksikacijos ekspertizę imamas žyminis mokestis. Kas jį moka? Jeigu be reikalo nuvežė, tai tegul moka autoinspekcija, o jeigu esant reikalui, tai pats pilietis.
20 straipsnis kalba apie hospitalizacijos, detoksikacijos centrus. Kalbėkime lietuviškai - blaivyklas. Anglijos lietuvis piktinasi, kad kalbame nesuprantama kalba. Reikėtų išplėsti tuos atvejus, kai pilietis gabenamas į šitą įstaigą. Aš čia jau nebaigsiu, kiek aš turiu prisirašęs. Įstatymas labai reikalingas. Jis dar susilauks tokio detalesnio aptarimo, kokio nors patikslinimo ir manau, kad jis bus priimtas vieningai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega V.Astrauskas. Ruošiasi kolega J.Veselka. O jeigu jo nebus (aš jo dabar nematau), tai tada kolega P.Giniotas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome svarbų, sudėtingą ir gana, sakyčiau, sunkiai realizuojamą įstatymą, kuriame susikerta valstybės, visuomeniniai ir mūsų asmeniniai interesai, net ir Seimo narių. Numatoma, kad kils kainos, o dauguma žmonių arba vartoja, arba vaišina, arba kam nors nuneša alkoholio.
Ką aš galėčiau apie tai pasakyti? Ir kokios galimybės yra šitą įstatymą priimti? Na, žinoma, geriausia būtų visiškas valstybės monopolis, kaip yra Švedijoje. Pristatytoje ir pasirašytoje (...) pažymoje apie švedų alkoholio monopolį yra įdėta Džono Rokfelerio citata, kad “tikėtis, jog pavyks valdyti alkoholio prekybą, pabrėžiu, galima tik pašalinus pelno motyvus. Bet koks kitoks požiūris reikštų tūpčiojimą vietoje, neišvengiamą nesėkmę”. Iš tikrųjų jie turi dvi šimtaprocentines valstybines kompanijas. Tai būtent alkoholinių gėrimų gamyba, importas ir didmeninė prekyba. Tai viena valstybinė šimtaprocentinė kompanija. O kita kompanija - mažmeninė prekyba. Jeigu paimtume pateiktąjį įstatymo projektą, tai jis numato kaip tiktai gamybos, importo monopolį, o nenumato mažmeninės prekybos monopolio. Mano pasiūlytas variantas būtų vertintinas taip, kad einama į visišką alkoholio monopolį, bet laipsniškai, ne iš karto. Mažmeninėje prekyboje pradėti steigti valstybines parduotuves ir punktus palaipsniui mažinant licencijų išdavimą privačioms institucijoms... Galima būtų svarstyti pono A.Šleževičiaus pateiktą laišką. Nors mums nesuprantama, kaip Vyriausybė visiškai atsisako bet kokio monopolio... Nei gamyboje, nei importo prekyboje. Man tai nelabai suprantama, kaip čia taip galėjo atsitikti.
Dabar jeigu paimtume patį straipsnio projektą. Jis yra išplėstas, o jame yra daugybė tokių aktų, kurie tiktų po įstatymo priėmimo. Aš manau, kad jį galima labai sutrumpinti ir nebūtinai reikėtų įsakmiai nustatyti visas smulkmenas Vyriausybei, ką ji turėtų daryti. Aš irgi pritariu tam, kad nereikia steigti naujų tarybų arba tų tarnybų (būtent Valstybinę tabako, alkoholio, narkotikų tarnybą arba Sveikatos tarybą), nes tų institucijų steigimas nėra toks greitas ir paprastas, tai (...) ir būtų faktiškai (...) įstatymo priėmimas. Man atrodo, kad šiuo atveju galima sutikti su Ministro Pirmininko laišku, kada jisai sako, jog užtenka esamų tarnybų, kad jos galėtų įvertinti, ar teisingai yra vykdomas šitas priimtas įstatymas, kad ir koks jis būtų priimtas. Aš manyčiau, kad čia Valstybinio higienos centro institucijos, kurios yra rajonuose, galėtų šį vaidmenį atlikti, na, galbūt padedant ekonominei policijai ir pan.
Pritarčiau šio įstatymo projekto tolesniam svarstymui, nes mano pateiktos alternatyvos jį labai sutrumpins. Išbrauktume tuos punktus, kurie gali būti poįstatyminiuose aktuose arba kurie nėra reikalingi šiame įstatyme. Pavyzdžiui, 3 punktas (...) klasifikacija pateikto gėrimo. Yra dar neteisybės. Man atrodo, ne pagal įstatymą siūloma pataisa dėl anksčiau priimtų įstatymų, kad valstybinėms įmonėms leidžiama gaminti 22% ir stipresnius alkoholinius gėrimus, tuo tarpu nevalstybinės galėtų gaminti silpnus vynus ir stiprų alų. Man atrodo, kad jie alaus gali nusipirkti, bet kad vynus mažesnio laipsnio už 22%, tai iš tikrųjų tai būtų jau ne monopolis, o būtų kažkoks mišinys, mišri sistema. Net pavadinime, manyčiau, reikėtų vis dėlto įrašyti žodį “monopolis” ir mažmeninę prekybą laipsniškai daryti valstybine bei žymiai sustiprinti (jau čia buvo sakyta) Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmenį dėl šio įstatymo realizavimo. Ir sutrumpinti terminus. Jeigu naujų institucijų, tai savaime terminai bus trumpesni ir bus galima greitai realizuoti šį įstatymą. Nemanau, kad galima būtų prieštarauti, kad ir kiti monopoliniai klausimai, tarkim, gamybos, būtų numatomi taikyti laipsniškai, ne iš karto, kadangi jau dabar yra akcinių bendrovių, kurios gamina alkoholį pagal licencijas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų kalbėti kolega, kurio aš nematau. Tada P.Giniotas. Prašom. Ruošiasi kolega A.Raškinis.
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai! Nereikia gilintis ir į statistinius duomenis, pakaktų pervažiuoti per Lietuvą, kad įsitikintume, jog Lietuvoje dar niekada tiek negėrė, kiek šiuo metu. Iki šiol į visa tai valdžia žiūrėjo pro pirštus. Gal todėl nedvejodamas parėmiau iniciatyvą rengti įstatymo projektą, kuriuo būtų kontroliuojamas alkoholio vartojimas, būtų parengta problema šiai problemai spręsti. Labai gaila, kad Alkoholio kontrolės įstatymo projekto autoriai, rengėjai metėsi į kitą kraštutinumą, vadinasi, parengė tokį projektą, kurį kažin ar galėtų įgyvendinti ir tos šalys, kuriose normaliai funkcionuoja teisėtvarkos sistema, užtikrintas mokesčių surinkimas, kontroliuojama siena ir gerai dirba muitinės. Todėl manau, kad įstatymo projekte turėtų būti numatyti tokie alkoholio kontrolės būdai, kuriuos realiai galėtų įgyvendinti mūsų valdžios institucijos. Antraip šis įstatymas duos atvirkštinį efektą. Tos įstatymo nuostatos, kurios realiai neįvykdomos, skatins ir kitų įstatymų nevykdymą, taip pat leis valstybės pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Pirmiausia aš siūlyčiau, kad šiame įstatyme būtų nurodyti mūsų valstybės politikos prioritetai alkoholio produkto suvartojimui mažinti. Manau, pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį šiame projekte į: 1) gaminamų alkoholinių gėrimų kokybės kontrolę; 2) specialias programas apie alkoholio žalą sveikatai ir jų propagavimą visuomenėje; 3) protingą mokesčių ir muitų politiką alkoholinių gėrimų gamybai, importui, realizacijai vidaus rinkoje. Reikia parengti įstatymų pataisas, taip pat parengti kompleksą priemonių, kurios skatintų ir padėtų geriau kontroliuoti mokesčių inspekcijų, muitinės ir pasienio pareigūnų darbą. Reikėtų suteikti prioritetą mokesčių politikoje ir išduodant licencijas nestipriems alkoholiniams gėrimams. Šio įstatymo projekte didžiausias dėmesys sutelktas į alkoholio gamybos, importo ir realizavimo kvotas, jų išdavimo tvarką. Manau, kad tokia tarnyba, kuri numatyta įstatymo projekte kaip Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, normaliai negalės funkcionuoti. Visų pirma tai našta mokesčių mokėtojams, nes ji turės kurti savo tarnybas savivaldybėse, kadangi pati negalės išdavinėti tokio kiekio leidimų ir kvotų tiek alkoholinių gėrimų įvežimui, tiek gamybai, tiek didmeninei ir mažmeninei prekybai. Juo labiau kad ir leidimo galiojimo laikas - nuo pusės metų iki metų. Jeigu įstatymo projekto autoriai būtų pasižiūrėję, kaip išdalijami leidimai savivaldybėse, tarkime, pardavinėti alų, tai pamatytų, kiek ten derinimų. Vis dėlto kam reikia, tie leidimus gauna. Aišku, ne už ačiū. Pasekmės aiškios. Kad ir kokie šventieji būtų paskirti į tą tarnybą, po metų, jei ne po pusmečio, ji bus korumpuočiausia tarnyba Lietuvoje. Manau, jeigu pavestume kažkam kontroliuoti, tai tik Finansų ministerijai. Jos žinioje mokesčių inspekcijos, muitinės. Kad ji blogai dirba, gal ir mūsų, įstatymų leidėjų, problema. Tačiau tiek mokesčių surinkimas, tiek pajamų deklaravimo kontrolė yra šios ministerijos darbo specifika. Apie patį įstatymą galima kalbėti porą valandų, tačiau dėl laiko stokos - trumpai. Manau, kad alkoholio produktus gali gaminti ne tik valstybinės įmonės, bet ir privačios. Svarbu, koks bus kontrolės mechanizmas. Šiuo metu daugiau netvarkos valstybinėse negu privačiose įmonėse. Manau, kad didmeninė prekyba turi būti leidžiama ir privačioms firmoms, o licencijos perkamos. Licencijų išdavimo terminai tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje turėtų būti ne mažiau kaip vieneriems metams. Mažmeninę prekybą turėtų kontroliuoti savivaldybės. Šiame įstatymo projekte numatomi derinimai išduodant kvotas ar licencijas prekybai, importui ar gamybai trijose institucijose. Mano manymu, pakaktų, kad Sveikatos taryba nustatytų bendrus orientacinius parametrus alkoholio produktų gamybai ir realizacijai, į kuriuos atsižvelgdama Vyriausybė formuotų mokesčius ir licencijų kainas. Licencijas išduotų mokesčių inspekcija. Manau, kad didžiausia nesąmonė riboti alkoholio produktų pardavimo laiką. Tai tik parama “bobutėms” ir mafijos struktūroms. Keistai atrodo siūlymas riboti alkoholio produktų kiekį pagal gyvenamosios vietovės gyventojų skaičių. Kaip, tarkime, nustatyti šią kvotą Palangos miestui, jeigu vasarą ten susirenka vos ne pusė Lietuvos? Tokių neįgyvendinamų ribojimų daugybė šiame įstatymo projekte. Jaučiama, kad įstatymo projekto autoriai ne veltui 50 metų išgyveno Sovietų Sąjungoje. Be abejo, savo antspaudą šis lai-kas uždėjo. Todėl siūlau projektą grąžinti svarstyti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo bei Ekonomikos komitetams, kad būtų parengtas naujas Alkoholio kontrolės įstatymo projektas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės kolega A.Raškinis. Prašom. Kol kolega A.Raškinis eis į tribūną, aš noriu pranešti štai ką. Mūsų darbotvarkė yra patvirtinta tokia. Turime dar išnagrinėti 10 darbotvarkės punk- tą. Įstatymo “Dėl žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projekto pateikimas. Turime išklausyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo gerbiamojo A.Normanto informaciją ir turėtų būti vienas Seimo nario pareiškimas. Visa tai turėtų užsibaigti iki 19 val. Tokia yra patvirtinta darbotvarkė. Dabar šitam klausimui skirtas laikas (18.15 val.) baigėsi. Todėl aš siūlysiu po kolegos A.Raškinio ateiti į tribūną gerbiamajam L.Alesionkai kaip pranešėjui ir pasiūlyti, ką toliau daryti. Ar apsispręsime iš karto, kadangi čia visokių siūlymų buvo, ar, kaip numato Statutas, darysime pertrauką, kadangi dar turi pasisakyti 3 ar 4 Seimo nariai. Kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos! Nenoriu šnekėti apie alkoholizmo žalą. Manau, kad daug prišnekėta ir nieko naujo nepasakysiu. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį į keletą dalykų mūsų įstatyme. Aš vis dėlto tikėjausi, kad taip ilgai ir nuodugniai svarstant galbūt bus truputėlį detaliau įsigilinta į įstatymą ir suprastas jo tas privalumas, jog iš esmės tai įstatymas... Galbūt vienas iš pirmųjų mūsų įstatymų, kurio privalumas yra tas, kad jis suformuoja mechanizmą, kuris galėtų nors vieną mūsų gyvenimo vietą padaryti veikiančią. Tiesa, kaip pas mus iš viso niekas neveikia, tai ir čia, suprantu, kokių bus sunkumų. Na, bet negalima kaltinti degtukų dėl to, jog kažkas su jais padarė gaisrą. Ne degtukai kalti. Jei įstatymas sunkiai veikia, tai reikia žiūrėti, kokie yra tie teisiniai mechanizmai (...) ir kiti dalykai, kad neveikia. Bet pati įstatymo struktūra tokia, kad įgalintų nors vienoje vietoje padaryti tvarką. Ir todėl dar kartą kviesčiau įsigilinti į šitą dalyką, į šituos mechanizmus. Aš suprantu, kad nuo jų, nuo tų mechanizmų, taip sakant, paskelbimo iki padarymo, kad jie suktųsi, dar tolimas kelias, bet visos tos struktūros ir turėtų įgalinti juos suktis. O idėja, kad atiduotume viską vien į Vyriausybės rankas, manau, prieštarautų tiesiog valdžių atskyrimo principui ir kaip tik įgalintų korupciją.
O dabar aš norėčiau atkreipti dėmesį ir atsakyti į tam tikrą nesklandumą. Manau, kad jis galbūt netyčia išėjo, bet labai norėčiau atkreipti rengėjų grupės dėmesį, nes yra drauge su įstatymu pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo” tas 13 straipsnis dėl licencijavimo... Užuot rengėjai padarę tik tas pataisas, kurios susijusios su konkrečiu Alkoholio kontrolės įstatymu, jie iš viso perrašo visą tą straipsnį ir jame sugrąžina tą punktą, kurį mes buvome išbraukę. Mes buvome išbraukę punktą, kuriuo leidžiam steigti lošimo namus. O jeigu mes priimsime, kaip jis teikiamas, vėl bus sugrąžinta galimybė pagal licencijas steigti lošimo namus. Aš tikiu, kad čia yra ne tyčinis daiktas, o apsirikimas, todėl prašyčiau rengėjų šitą vietą būtinai pataisyti, nes prieštarauja mūsų priimtoms pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jums sutikus kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį L.Alesionką. Aš manau, jis pasiūlys variantą. Prašom.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi svarstymo metu mes, darbo grupė, gavome daug pastabų, pasiūlymų... Mes gavome Seimo nario gerbiamojo V.Astrausko visą paketą pasiūlymų konkretiems straipsniams. Taip pat gavome premjero A.Šleževičiaus pasirašytus Vyriausybės pasiūlymus konkretiems straipsniams. Taip pat svarstymo metu aiškėja, sakykim, tokios dvi pagrindinės mintys. Dėl mažmeninės prekybos. Vieni iš pasisakiusiųjų norėtų, kad prekyba taip pat būtų paimta į valstybės rankas, kaip didmeninė, kaip gamyba, o kiti pritaria tam licencijavimo variantui, kurį mes siūlome. Ir aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nes svarstymas tęsis. Šiandieną realizuoti mažmeninę prekybą visuose periferijos rajonuose neįmanoma, nes nėra jokių valstybinių prekybos įmonių, parduotuvių, o yra kooperacijos. Taigi šiandieną mes negalime nacionalizuoti, dovanokite, kooperacijos turtą padaryti valstybiniu ir t.t. Šitas procesas pamažu gali judėti kaip ir pats įstatymo veikimo mechanizmas. Todėl aš siūlyčiau tolesnėje diskusijoje apie tai pagalvoti ir pasvarstyti. Aš prašyčiau Seimo pratęsti vis dėlto šį svarstymą ne tik dėl to, kad yra užsirašę pasisakyti tie, kurių nuomonę mums svarbu išgirsti (mes juos taip pat gerbiame), bet ir dėl to, kaip aš minėjau, jog yra pasiūlymų raštu, iš kurių vienus aš gavau tiktai vakar. Taigi darbo grupė turi turėti šiek tiek laiko, kad dar kartą susėstų... Šiandieną aš susitariau su premjeru A.Šleževičiumi, kad jo žmonės, teikę ir ruošę tuos pasiūlymus, ateis, kad būtų išklausytas kiekvienas, kuris teikia pasiūlymą, ir dar kartą padiskutuotume darbo grupėje galbūt nekeičiant esminių nuostatų, bet dėl detalių, dėl straipsnio formulavimo, dėl kokios nors vienos kitos minties. Todėl aš Seimo prašyčiau pratęsti svarstymą ir skirti jam papildomo laiko. Taip pat mes turėtume turėti laiko dar toliau labai atsakingai padirbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkam su tuo? Ačiū.
Dabar 10 darbotvarkės punktas. “Žemės reformos...”
BALSAS IŠ SALĖS. O kodėl...
PIRMININKAS. Užsirašę liko V.Andriukaitis, A.Vaižmužis. Man atrodo, kai kas norėjo iš visuomeninių organizacijų...
P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš kalbėdamas siūliau, kad šį įstatymo projektą reikia komitetams grąžinti persvarstyti iš naujo. Nes tokia šio įstatymo projekto struktūra netinka. Ten nieko gero nepadaryta. Ten yra pridaryta tiek absurdo, kad negalima jo pakeisti. Patį principą reikia keisti. Ir aš dėl to siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Giniotai, aš negaliu teikti balsuoti, kol nesibaigė diskusijos. Kai pasibaigs, tada ir spręsime. Taigi variantas yra toks: darome pertrauką ir tikimės, kad komitetas ir darbo grupė tikrai padirbės ir atsižvelgs į tuos pasiūlymus, kurie jau pateikti raštu. Ačiū.
“Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projektas Nr.880 (pateikimas) (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
10 darbotvarkės punktas. “Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projektas (Nr.880). Pranešėjas - kolega M.Pronckus. Prašom. Po pranešėjo kalbos bus galima jo paklausti.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, jums pateiktas minėtas įstatymo projektas, taip pat to projekto aiškinamasis raštas, Žemės ūkio ministerijos pasiūlymai ir Agrarinio komiteto posėdžio medžiaga. Viskas vienu paketu. Kadangi tas įstatymas senokai pateiktas, kai kurie Seimo nariai galbūt neturi ir yra šiek tiek primiršę. Aš norėčiau pasakyti esmę, kodėl teikiami Seimui Žemės reformos įstatymo pakeitimai. Gyvenimas yra gyvenimas. Po to, kai daugiau kaip prieš metus buvo priimti žemės reformos pakeitimai, iškilo kai kurių naujų sąlygų, kurios siūlo mums daryti kai kuriuos pakeitimus. Jų esmė būtų tokia. Dalis žmonių, kurie naudodavosi pasodybiniais sklypais pagal paskutinius mūsų priimtus nutarimus, atsidūrė tokioje padėtyje, kad jie negali įteisinti savo nuosavybės į tuos sklypus, į 2 - 3 ha. Maždaug čia yra apie 4 - 5% tokių žmonių, o žemės plotas Lietuvoje - apie 20 tūkst. ha. Iš tų žmonių mes nuolatos gaunam skundų ir pareiškimų, todėl Seimui pateikiam dar kartą svarstyti tą klausimą. Matysime, koks bus Seimo sprendimas šiuo klausimu. Tai būtų viena pozicija. Toliau siūloma atsižvelgti į pretendento, žemės savininko, norus, kad ten gyvenantys žemės savininkai kartais dėl įvairių priežasčių negauna 3 ha toje vietoje, kur buvo jų nuosava žemė. Ir mes manome, kad tas taip pat nėra labai teisinga. Dabar kaip tik vyksta 2-3 ha zonų permatavimas, tikslinimas. Šiuo metu atsižvelgti į žemės savininkus šiuo požiūriu būtų kaip tik laikas. Tai toks būtų siūlymas. Taip pat yra toks atvejis, kada žmonės turėdami savo žemę atsiima ją, išdalija savo vaikams ar kitiems giminaičiams, po to dar prašo žemės pirkti arba įsigyti toje “žaliojoje zonoje”. Mes manome, kad tai nėra labai teisinga, kadangi žemės trūksta. Ir jeigu jau žmonės atsiėmė ir atidavė žemę kitiems, tai tokios galimybės jiems pirkti nereikėtų suteikti. Tai būtų trečias noras, kurį mes norime įteisinti.
Taip pat daugelyje rajonų pasikeitė, nebeliko privatizavimo komisijų, kurios sprendė kai kuriuos agrarinės reformos klausimus, todėl siūloma jas iš Žemės reformos įstatymo eliminuoti, o visus reikalus, susijusius su agrarine reforma, turėtų spręsti agrarinės tarnybos ir rajono valdybos. Tai štai maždaug tokie būtų siūlomi pakeitimai. Savaime suprantama, svarstant šitą įstatymą gali atsirasti kitų pasiūlymų ir pakeitimų bei kokių nors kitų samprotavimų, kadangi jų gyvenime iškyla, todėl siūlom šitą įstatymą įrašyti į darbotvarkę ir jį svarstyti. Na, o koks jis išeis galutinai, tai priklausys nuo mūsų visų. Gal tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėtų paklausti 5 Seimo nariai, bet prieš tai aš pats jūsų paklausiu. Yra Juridinio skyriaus išvada ir ten esama kritinių pastabų. Kaip jūs tai vertinate? O po to klaus kolega V.Lapė.
M.PRONCKUS. Kada mes svarstėm komitete, šitų pastabų dar nebuvo. Per kitą svarstymą komitete svarstysim visas tas pastabas, na, ir bus matyt, kaip į jas atsižvelgsim. Dabar aš tiesiog nenoriu vienas pats kalbėti už visą komitetą. Tai bus padaryta svarstant.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Lapė. Prašom.
V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad svarstant šitą įstatymą labai daug prieštaravimų nebus, jis, ko gero, bus priimtas. Bet jį priėmus vis tiek bus daromi tam tikri tų sodybinių žemių, sklypų matavimo pataisymai, visokie kitokie pareguliavimai. Ar nebūtų galima šiuo momentu padaryti taip, kad iš tų 5-6 sklypelių būtų padaryti stambesni masyvai, nors du? Jeigu jūs tam pritariate, gal reikėtų šitą numatytą tvarką pakeisti?
M.PRONCKUS. Aš visiškai pritariu tam norui, kad būtų galima daryti iš kelių du, vieną arba dar kaip nors kitaip, tačiau aš nemanyčiau, kad reikia tai įrašyti į įstatymą. Toks noras labiau juos stambinti yra ir vykdytojų, ir žemėtvarkininkų, tačiau kiekvienoj vietovėj turbūt yra atskiros galimybės tai daryti. Ir jeigu mes tai įrašysim įstatyme, gali būti labai dirbtina, lyg kažkieno nurodyta iš viršaus, ir gali sukelti papildomai įvairių negerų dalykų. Todėl aš manyčiau, kad gal šito nereikėtų mums įrašyti, nors čia, žinoma, svarstymo keliu... Aš manau, kad bus pareikšta įvairių nuomonių, ir mes galėsime kažką spręsti.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar suspėsim? Pavyzdžiui, tas sakinys “Sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniams ūkiams apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d.” Liko pusantro mėnesio. Ar jūs numatot keisti da-tą, ar ne?
M.PRONCKUS. Na, matot, priklausys nuo mūsų skubos priimant įstatymą. Jeigu mes įstatymą priimsim, pavyzdžiui, birželio mėn., tai bus nerealu tokią datą įrašyti, ją bus galima keisti. Tačiau įstatymas pakankamai anksti yra pateiktas, jis dabar tiktai pradėtas svarstyti. Svarstymo metu matysim.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, labai malonu, kad jūs didinat skaičių žmonių, kurie gaus 2-3 ha arba panašų žemės plotą. Bet iškyla klausimas, iš kur paimsim žemės? Ir čia aš noriu dar kartą pacituoti Konstitucijos 23 straipsnį, kad “nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama”. Taigi kaip jūs įveiksite tas abi problemas? Juk čia žemė paimama ne visuomenės poreikiams, o konkretaus žmogaus. Ir atlyginama. Ar jis pirks tą žemę, ar iš biudžeto? Bet štai iš biudžeto (šiandien jau buvo pateiktas įstatymo projektas) galima mokėti tik už namus. Socialinių reikalų komitetas pateikė. Taigi kaip jūs apeisite tas dvi Konstitucijos kliūtis?
M.PRONCKUS. Pirmiausia aš noriu gerbiamajam A.Baleženčiui priminti 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuriame pasakyta šitaip: “Suteikti 2-3 ha tam tikrai grupei žmonių”. Ir čia šitie žmonės, kurie įrašyti įstatyme, kaip tiktai tuo nutarimu naudodamiesi praktiškai ir naudojosi šia žeme, o mes paskui bandėm jų teises lyg ir susiaurinti. Tai čia tą žemę “žaliosiose zonose” jie turėjo, naudojosi, ir kokios nors papildomos... Naudojosi, taip, naudojosi, kadangi Aukščiausiosios Tarybos nutarime parašyta “suteikti”. Aš dar kartą kartoju - suteikti. Kai kas bando čia įvairiai spekuliuoti tuo žodžiu, bet aš dar kartą kartoju - suteikti, ir daugiau nieko kito. O lietuviškajame žodyne labai aiškiai yra pasakyta, kas yra “suteikimas”, todėl aš čia nematau ypatingų problemų.
Na, o dabar, kada praktiškai vyksta tų 2-3 ha zonų tikslinimas, yra visokių dalykų, kai kuriose vietose, pasirodo, na, kaip čia pasakius, tos zonos buvo pernelyg išplėstos. Dabar, pasirodo, ten žmonės turėjo ir daugiau žemės, negu jiems priklausė. Ir atsiranda įvairių situacijų. Tai štai aš kol kas atsakau jums šitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš tai balsuosiu prieš šitų pataisų svarstymą, kadangi jos yra pavėluotos, reikėjo svarstyti mažiausiai prieš metus, liepos 1 d. ne už kalnų, tos datos atidėti negalima, šito įstatymo pataisomis mes kaime skelbiame kuolų karą. Aš pasekmes įsivaizduoju, kaip viskas baigsis. Mes dabar drįstame iš vieno atimti, kitam atiduoti.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
A.ALBERTYNAS. Kalbam apie savininkus. Savininkai - tai yra tie žmonės, kurie 40 metų dirbo tą žemę, ir pagal visus tarptautinius įstatymus jiems priklauso ta žemė, o ne tiems, kurie mieste sėdi. Ir reikėjo pagalvoti anksčiau, o ne vėliau. Ir man labai keista, kad dar drįstama šiandien griovimą vadinti reforma...
PIRMININKAS. Prašom klausti, nes išjungsiu.
A.ALBERTYNAS. Antrasis pasaulinis karas padarė mažiau nuostolių negu šita žemės reforma. Tai kodėl mes karo nevadiname reforma, o karu?
PIRMININKAS. Ačiū. Kodėl reformą vadinat karu? Klausia A.Albertynas.
M.PRONCKUS. Čia gerbiamasis A.Albertynas pasakė savo nuomonę. Aš nematau čia klausimo ir galbūt aš...
PIRMININKAS. Ar karas, ar reforma? Klausimas yra toks.
M.PRONCKUS. Mano nuomonė tokia. Kada buvo pradėtos šitos žemės dalybos 1991 m., mano nuomonė buvo aiški, kad Lietuva įklimpo į begalinį neišsprendžiamų problemų ratą. Ir dabar, deja, ir mes, ir po mūsų kas ateis su tom problemom susidurs, labai skaudžiai kai kur susidurs.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis, paskutinis norėjęs paklausti.
A.ENDRIUKAITIS. Paprašyčiau pranešėją pakomentuoti Juridinio skyriaus išvadų 2 punkto dalį, jeigu jūs po ranka turite, o jeigu ne, tai galiu priminti, kad čia išreiškiamas tas nuogąstavimas, kad praktiškai negalės susigrąžinti asmeniniam ūkiui žemės buvę savininkai, kurie gyvena miestuose, bet pageidauja grįžti, kurtis kaimo vietovėje, bet neturi šiuo metu asmeninių gyvulių nei privačių valdų.
M.PRONCKUS. Kaip čia pasakius. Šita diskusija jau vyksta daugiau kaip metai. Išreikštos įvairios nuomonės, ir Seime, žinoma, mes dar kartą diskutuosim svarstant tą įstatymą su Juridiniu skyriumi. Aš tiesiog dabar nenoriu įsivelti plačiau į tą diskusiją.
O kad, gerbiamasis Endriukaiti, pačioje pradžioje žemės išdalyti buvo pažadėta daug daugiau negu jos yra, ir tai padaryta oficialiai Aukščiausiosios Tarybos nutarimais, jums turėtų būti geriau žinoma negu man. Vien, pavyzdžiui, 2-3 ha oficialus pažadėjimas buvo 800 tūkst. ha žemės padalyti, plius dar visi ki-ti pažadėjimai. Aš galiu juos vardyti. Tai savininkams pažadėta žemė, 2-3 ha, valstie-čių ūkiui pažadėta žemė, bendrovėms, kurios tvarkosi, ir t.t. Ir aš ne vieną kartą iš tos tribūnos kalbėjau, kad buvo pažadėta išdalyti dvi Lietuvas, kaip mano kolega V.Putvinskis dažnai kalba. Ir dabar mes susiduriam su ta problema. Reikia tą košę srėbti mums visiems kartu, ir aš siūlau prisiminti tuos visus dalykus iš anksčiau, kaip visa šita košė buvo užvirta. O dabar mums, žinoma, reikia stengtis kuo protingiau eiti iš tos būklės, ieškoti geresnių variantų. O juristai... Na, matot, jeigu tiktai žiūrėtume juristų, o nežiūrėtume gyvenimo, tai galėtume visko prisigalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turėtume apsispręsti, ar įsirašom į darbų programą ir pradedam atitinkamas procedūras, ar ne? Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ar bendru susitarimu įsirašom į darbų programą? Prašom, jeigu kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau palaukti Konstitucinio Teismo išvados.
PIRMININKAS. Vienas siūlymas yra. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Tai aš abejoju, ar lauks valdančioji dauguma, nes ponas M.Pronckus pasakė, kad į juristus neverta kreipti dėmesio.
PIRMININKAS. Žiūrint į kuriuos. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš siūlau iš viso neįtraukti į darbų programą ir nesvarstyti, kadangi mes per toli nuėjome žemę dalydami. Kiekvienoj agrarinėj tarnyboj yra viskas aišku, kaip tą žemę padalyti. Iš viso siūlau neįtraukti į darbų programą ir nesvarstyti šitų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar ar kas nors pasisakys už įtraukimą į programą, ar ne? Kolega J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Siūlau įtraukti į darbų programą ir svarstyti, nes kol nenupirkta ta žemė, laikas ją tvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom paskutinį kartą registruotis. Šiandien paskutinį kartą. Nėra šansų posėdį pratęsti. (Balsai iš salės)
Prašom registruotis. Vasara, viskas žaliuoja, paukšteliai čiulba, negi reikia posėdžiauti iki nakties?
45 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektas, kurio Nr.880, “Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” būtų įrašytas į mūsų sesijos darbų programą ir būtų pradėtos visos reikiamos procedūros? Prašom. (Salėje dainuojama) Prašom be nereglamentinių veiksmų!
BALSAS IŠ SALĖS. Kur parašyta, kad dainavimas - nereglamentinis?..
PIRMININKAS. Nenumatyta Statute.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Už - 25, prieš - 15, susilaikė 1. Dabar - pagrindinis komitetas. Matyt, Agrarinis? Ar reikalingas kuris nors papildomas komitetas? Valstybės ir teisės, gerai. Taigi pagrindinis komitetas - Agrarinis, papildomas - Valstybės ir teisės. Ar galim da-bar svarstymą skirti gegužės antroje pusėje? Gegužės antroje pusėje. Sutarėm. Ačiū.
Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
11 darbotvarkės punktas - Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija. Prašyčiau į tribūną gerbiamąjį komisijos pirmininko pavaduotoją A.Normantą. Prašom.
A.NORMANTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Trumpai norėčiau informuoti garbųjį Seimą apie rinkimų kampanijos eigą Kaišiadorių rinkimų apygardoje Nr.59. Priminsiu, kad Vyriausioji rinkimų komisija 1993 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatė rinkimų datą, kaip to reikalauja 82 Seimo rinkimų įstatymo straipsnis. Gruodžio 16 d. buvo patvirtintas pasiruošimo grafikas ir pagal šį grafiką gruodžio 16 d. buvo patvirtinta apygardos rinkiminė komisija. Į šitą apygardos rinkiminę komisiją įėjo visų politinių partijų atstovai, išskyrus Lenkų sąjungos, o Socialdemokratų partija rekomendavo tik vieną asmenį. Iš teisininkų, paskirtų teisingumo ministro ir teisininkų draugijos, buvo po du, jie buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtinti. Pirmininke buvo paskirta Gumbrevičienė.
Apygardos rinkimų komisija, kaip to reikalauja įstatymas, patvirtino rinkimų apylinkių ribas, patvirtino apylinkių komisijas, na, ir rinkimų kampanija vyko lyg ir normaliai. Iškilo konfliktas registruojant kandidatus į Seimo narius. Buvo pateikti dviejų kandidatų į Seimo narius pareiškiniai dokumentai, t.y. A.Visocko ir pono L.Sabučio. Ir ponas L.Sabutis Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, kuris įvyko balandžio 14 d., nebuvo paskelbtas kandidatu į Seimo narius.
Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad jūs tikriausiai visi žinote, kad dabar spaudoje vyksta tokia intensyvi kampanija, kaltinanti Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad ji neįregistravo gerbiamojo L.Sabučio, neva ji pažeidusi įstatymus. Taigi Seimo nariams yra pateiktos dokumentų kopijos, pagal kurias mes galime teigti, kad ir Tėvynės sąjungos partija ir konkrečiai gerbiamasis Seimo na-rys G.Vagnorius pripažįsta reikalavimą, jog politinė partija registruotųsi rinkimams.
Taigi man labai neaišku, kaip reikėtų suprasti tokios politinės partijos veiksmus, ka-da pati partija aiškiai pripažįsta, kreipiasi į Teisingumo ministeriją prašydama registruoti, kad ji būtų registruojama rinkimams, po to neįvykdo Teisingumo ministerijos reikalavimų ir vėliau bando visokiais būdais, gal apeinant Teisingumo ministeriją, apgaunant Vyriausiąją rinkimų komisiją, pasiekti, kad jos kandidatas būtų registruotas.
Taigi po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija neįregistravo kandidato, prasidėjo destruktyvi veikla, buvo iš apygardos rinkimų komisijos atsisakę penki nariai, atsisakė keletas apylinkių komisijų narių, dėl to buvo apsunkintas apygardose rinkimų darbas. Kartu reikėtų pasakyti, kad ir Vyriausioji rinkimų komisija laiku negalėjo atleisti minėtų penkių apygardos rinkimų komisijos narių, kadangi kai kurie mūsų nariai stengėsi ardyti kvorumą ir mes negalėjome šito sprendimo priimti. Bet sprendimas buvo priimtas. Dabar apygardos rinkimų komisija dirba normaliai. Yra papildytos apylinkių komisijos, visos apylinkių komisijos, kuriose trūko, tačiau irgi buvo kreiptasi į politines partijas, kad greičiau pasiūlytų savo kandidatus. Pagaliau tie kandidatai buvo pasiūlyti. Taigi dabar mes turim tokią situaciją, kad ir apygardos rinkimų komisija yra darbinga, ir dirba apylinkių rinkimų komisijos.
Šitie klausimai, rinkimų klausimai, buvo svarstomi ne kartą Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Du mūsų komisijos nariai, po to, kai atsisakė penki apygardos rinkimų komisijos nariai, buvo nuvažiavę į Kaišiadorių rinkimų apygardą. Buvo pasiūlyta, kad važiuotų daugiau, kiti negalėjo nuvažiuoti. Taigi manyčiau, kad dabartiniu metu (šiandien ir vakar aš kalbėjau su apygardos rinkimų komisijos pirmininke) visos komisijos suformuotos, sąrašai yra. Čia aš turiu atsiųstą faksą. Rinkėjų sąrašai visose rinkimų apylinkėse yra patvirtinti. Manyčiau, kad yra sudarytos pakankamos sąlygos rinkėjams dalyvauti rinkimuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai nenumatyti... Dovanokit, minutėlę. Čia yra informacija. Bet jeigu mes turim laiko, entuziazmo, tai tada galim sutarti, kad vienas kitas klausimas galėtų būti, juo labiau kad tas, kas pateikė klausimą pačiam gerbiamajam A.Normantui. Tai gal 5 minutes, ne daugiau. Sutinkam? Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, aš kiek suprantu, dėl pono L.Sabučio registravimo vyko balsavimas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, balsai pasidalijo, taigi bendros nuomonės nebuvo dėl to, kaip aiškinti įstatymo straipsnį. Ir štai yra Seimo rinkimų įstatymo 12 straipsnio paskutinė dalis, kur sakoma, kad “Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų”. Aš galiu pasakyti, kad jūs balsuodami... Neaišku, kaip ten tas balsavimas vyko ir ką lėmė jūsų balsas, ar jūs turėjot teisę pridėti savo balsą papildomai, bet vis dėlto Vyriausioji rinkimų komisija ėmėsi funkcijos aiškinti Rinkimų įstatymą, apie kurį, kaip aš suprantu, pati Vyriausioji rinkimų komisija savo diskusijom pripažino, kad nėra bendros nuomonės. Tai ar jums neatrodo, kad jūs pažeidėt Rinkimų įstatymo 12 straipsnį imdamiesi sau nepriklausančios funkcijos, o būtent tos funkcijos, kuri priklauso tiktai Seimui? Išaiškinti, ką reiškia tame garsiajame nutarime “anksčiau įregistruotos partijos turi registruotis iš naujo rinkimams”.
A.NORMANTAS. Gerbiamasis Seimo nary, atsakydamas į šitą klausimą aš noriu pasakyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo neaiškino, balsavimo rezultatai yra ne tokie, kaip rašo spauda. Aš jums galiu pacituoti, kad už L.Sabučio įregistravimą balsavo 3, prieš - 5, susilaikė 2. Vadinasi, apie jokį lemiamą balsą kalbos ir negali būti. Ir Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą sutinkamai su įstatymu, tai patvirtino Aukščiausiasis Teismas, kurio sprendimas šituo klausimu yra galutinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš noriu pasakyt, kad žavinga, kada 1993 m. registruotai politinei partijai taikoma norma, priimta 1992 m. rugpjūčio mėn., anksčiau registruotos politinės partijos ir t.t. Galbūt kai kam atrodo, kad 1993 m. buvo anksčiau negu 1992 m., bet tiek to. Aš noriu, kad jūs atsakytumėt į tokį klausimą: ar nebuvo pažeisti terminai, numatyti Seimo rinkimų įstatymo, būtent sąrašus sutikslinti, sudaryti apygardų, apylinkių rinkimų komisijas ir pan., ir pan.? Buvo ar nebuvo pažeisti terminai?
A.NORMANTAS. Taip, aš sutinku, kai kurie terminai buvo pažeisti, bet aš jau paaiškinau dėl ko. Kadangi atsisakė, tai gali būt tokia pat situacija, kad iš kažkokio centro vadovaujamos rinkimų komisijos apskritai atsisakys dirbti, tai logiškai... O šiaip sąrašai, kaip aš minėjau, yra visi sudaryti, visi yra nustatyta tvarka patvirtinti.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Ar šitas pono L.Sabučio neįregistravimas neįeis į Lietuvos teisės istorijos aukso fondą? Klausimas būtų toks: ar Aukščiausiasis Teismas, jūsų nuomone, išnagrinėjo tą reikalą nepažeisdamas terminų, numatytų įstatyme?
A.NORMANTAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad ne Vyriausiosios rinkimų komisijos spręs apie Aukščiausiojo Teismo darbą. Kaip jis tai padarė, tai yra atskiras klausimas. Jis sprendimą priėmė, bet aš negalėčiau, būdamas teisininkas, komentuoti Aukščiausiojo Teismo veiklos, juo labiau kad iš tokios garbios tribūnos ne kartą yra pasakyta, jog teisingumą vykdo tiktai teismas, ir niekas negalėtų kištis į jo veiklą.
PIRMININKAS. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Jūs savo kalboje pasakėte, kada minėjote, “Visocko ir pono L.Sabučio”. Prieš Visocko pavardę nepasakėt nei žodžio “ponas”, nei “gerbiamasis”. Kaip va šitą komentuoti? (Salėje juokas) O prieš L.Sabučio pavardę pasakėt “ponas”. Kaip šitą komentuoti?
PIRMININKAS. Tai negi neaišku? (Juokas) Prašom.
A.NORMANTAS. Galbūt čia iš tikrųjų mano klaida, kadangi prieš tokią garbią auditoriją tenka kalbėti pirmą kartą. Gal neįsižeis gerbiamasis Visockas, kad aš jo nepavadinau ponu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Normantai. Dar dėl vedimo tvarkos A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu tiktai trumpą repliką pasakyt. Aš manau, kad tie dalykai, kurie yra žinomi ir Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, ir tie dokumentai, kuriuos mes turime rankose apie tai, kiek buvo pažeisti Rinkimų įstatymo nustatyti terminai dėl rinkimų komisijos apylinkėse sudarymo, dėl rinkimų sąrašų patikrinimo, jau yra šiurkštus Rinkimų įstatymo pažeidimas. Ir aš manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija pati galėtų, nelaukdama, kol Seimas priims mano pateiktą rezoliucijos projektą, nukelti rinkimų datą ir visus dalykus sutvarkyti taip, kaip reikalauja Seimo rinkimų įstatymas. Tai mano toks švelnus palinkėjimas. Aš manau, kad Seimas ras galimybių už tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą atsilyginti taip, kaip iki šiol atsilygindavo Seimo valdyba.
PIRMININKAS. Seimo valdyba spręs, kaip numatyta, prašom nesijaudinti.
Seimo narių pareiškimai (94.05.12)
4sesiją 28 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar 12 darbotvarkės punktas - Seimo narių pareiškimai. Gerbiamasis K.Kryževičius. Prašom.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gaila, kad nėra pasirašiusių šitą pareiškimą, todėl gal leisite man jį perskaityti. Gaila, kad tiek mūsų mažai jau liko salėje.
“Dėl rezistencijos garbės apgynimo.
Po 1940 m. Lietuvos okupacijos ir aneksijos nužudyta, kankinta, ištremta ir persekiota per pusę milijono lietuvių. Šį tautos genocido darbą aktyviai organizavo ir vykdė Rusijos, t.y. SSRS, valstybės interesais Lietuvos komunistų partija.
Prieš ketverius metus komunistai apgaulingai pasižadėjo įvertinti savo nusikalstamą veiklą lietuvių tautai. Iki šio laiko tai neįvykdyta ir net negalvojama tai daryti. Elgesys, deja, yra priešingas.
Šiais metais LDDP per savo pirmininką A.Šleževičių klastingai pakeitė įstatymą “Dėl Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centro”. Tuo pagrindu nušalino per 100 tūkst. Lietuvos rezistentų ir jų organizacijas nuo rezistentų krauju ir kančia persunktų archyvų tyrimų, istorinės tiesos nustatymo, žuvusiųjų kovos draugų pagerbimo.
Šiuo metu Lietuvos rezistentų vykdomose akcijose “Kaliniai grįžta į KGB kameras” ir piliečių nepaklusnumo akcijoje “Saugosime Genocido ir rezistencijos tyrimo centro patalpas ir KGB archyvą” nuo 1993 m. gruodžio mėn. 12 d. dalyvavo per 3 tūkst. žmonių. Jos parodo tolesnį ekskomunistinės valdžios cinišką tyčiojimąsi iš nusipelniusių rezistentų pagrįstų siekių ir teisėtų reikalavimų.
Artėjančios birželio 14 d. tragiškų įvykių išvakarėse Lietuvos politiniai kaliniai, partizanai, tremtiniai pareiškė, jog šventvagiška būtų valdžios pareigūnams ir LDDP nariams oficialiai dalyvauti žuvusiųjų ir kankinių paminėjime, kartu naikinant šiandien likusius gyvuosius. Pasižiūrėkit iš šalies į tuos bebaimius garbingus žmones, turėjusius lietuviškąją ir žmogiškąją garbę ir ją išlaikiusius. Jie mokėjo drąsiai žvelgti į akis savo budeliams ir šiandien moka garbingai tai pasakyti tau-tos budelių gynėjams ir jų užtarėjams. To reikalauja tiesa ir šviesa. Be šito nėra ir nebus Lietuvos.”
Pasirašo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentas B.Gajaus- kas ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vardu Čeponis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien nustatytu laiku išnagrinėti visi darbotvarkės klausimai ir dar du rezerviniai, plius vienas viršplaninis. O posėdžio laikas dar nesibaigė. Tai gerbiamasis K.Bobelis irgi porą žodžių nori pasakyti. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, buvau su ponu J.Bernatoniu susitaręs, kad aš irgi galėsiu padaryti šiandien pareiškimą, ir jis man pasakė, kad tai įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Prašau.
K.BOBELIS. Lietuvos Respublikos Seimui. Pareiškimas.
Paskutinio šimtmečio didžiausia Lietuvos tautos tragedija buvo Lietuvos nepriklausomos valstybės brutali karinė, sulaužanti visus tarptautinius valstybės valstybei įsipareigojimus, sovietinė okupacija, sąlygota Hitlerio- Stalino pakto. 50 metų trukusi okupacija padarė Lietuvai ir lietuviams neapibūdinamą visokeriopą žalą. Be šiurkštaus ir žiauriausiais metodais vykdomo tautinio genocido, Vakarų pasaulis buvo sąmoningai klaidingai informuojamas, kad Lietuva pati savo noru įsijungė į Sovietų Sąjungą ir kad Lietuvoje jokio persekiojimo nėra, ir žmonės laimingai gyvena. Išeivijos lietuviams teko daugelį metų kovoti, kad šį Sovietų Sąjungos melą Vakarų valstybės atmestų.
Ir štai dabar Vilniuje yra išleista knyga - “Lietuvos kovų ir kančios istorija”, parašyta Henriko Sadžiaus, Gerudžio, Eugenijaus Grunskio, Vandos Kašauskienės, kurioje surinkti sovietiniai dokumentai apie lietuvių trėmimą į Sibiro tundras neatitinka tikrovės. Tai yra mūsų tautos kančių, tragedijos iškraipymas. Šioje knygoje yra viskas sąmoningai sufalsifikuota, visi dokumentai yra vienašališkai surinkti, suklastoti, persunkti sovietinės propagandos iš buvusių okupantų archyvų. Knygoje rašoma, kad buvo tremiami įvairūs nusikaltėliai, buožės, banditai, prostitutės ir kad jie buvo ne tremiami, o perkeliami darbams. Kad tremtiniai buvo vežami keleiviniais vagonais, kad kiekvienas gaudavo po 5 rb 50 kp dienpinigių ir 50 kp sanitariniam apsišvarinimui. Kad stotyse buvo duodama šilto maisto, o vaikams - pieno, kad jie turėjo tiek daug pinigų ir bagažo, kad nuvykę traukiniais į Lenos upės pakrantes samdėsi krovikus juos perkelti iš traukinių į baržas, o kai kurie net į garlaivių kajutes pirko bilietus.
Koks baisus melas! Nė prie vieno įdėto dokumento nėra komentaro, paaiškinimo, kad tai yra suklastotas, teisybės neatstojantis, klaidinantis dokumentų rinkinys. Ateinančios kartos ir Vakarų pasaulio žmonės, kurie savo akimis nematė vykusių trėmimų tragedijų, manys, kad ten tikrai nebuvo tautinio trėmimo, genocido, kaip kad lietuviai skelbia. Tai noras pateisinti ir sufabrikuoti trėmimo ir 100 tūkstančių nukentėjusių lietuvių istoriją.
Aš apeliuoju į jus, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, priimti nutarimą, pasmerkiantį šios knygos, kaip klastojančios Lietuvos genocido istoriją, išleidimą. Sustabdyti jos platinimą ir tolesnį jos leidimą pavesti Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
Su pagarba - K.Bobelis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal dar kas nori ką pasakyti? Tada vieną minutę viršijus nustatytą laiką posėdis baigiamas. Kitas posėdis - ketvirtadienį 10 val. Atsiprašau, antradienį 10 val. Seniūnų sueiga - pirmadienį 9.30 val. Gero savaitgalio!