Dvidešimt
septintasis posėdis
1994
m. gegužės 12 d
4sesiją 27posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 12 d. rytinį plenarinį posėdį.
Visų pirma norėčiau padėkoti tiems kolegoms, kurie mėnesį dirbo ankstesnėje balsų skaičiavimo grupėje. Dabar mums reikėtų pasiskirti, kaip nustatyta Statute, abėcėlės tvarka, iš skirtingų frakcijų kitą balsų skaičiavimo grupę. Siūlomi tokie kolegos: P.Miškinis, R.Ozolas, J.Požėla, V.Pranevičius, E.Raišuotis. Ar galime sutikti bendru sutarimu? Tada aš labai prašyčiau gerbiamuosius kolegas P.Miškinį, R.Ozolą, J.Požėlą, V.Pranevičių ir E.Raišuotį užimti savo garbingas pozicijas šiek tiek aukštėliau ir priešais visus. Juo labiau kad tuoj registruosimės, o jų registracijos vieta jau yra naujoje darbo vietoje. O buvusios balsų skaičiavimo grupės narių registracijos vieta jau parteryje. Labai prašau kolegas užimti savo pozicijas. Prašome registruotis.
Salėje - 80 Seimo narių. Naujoji balsų skaičiavimo grupė suskaičiuos, kai bus esminiai balsavimai. Manykim, kad yra daugiau negu 80 Seimo narių.
Mielieji kolegos, dabar dėl darbotvarkės. Jinai buvo patvirtinta praėjusią savaitę. Vakar Seniūnų sueigoje ir šiandien rytiniame pasitarime buvo pateikti kai kurie patikslinimai ir aš apie juos jums noriu pranešti. Esminis yra tik vienas dalykas. Šiek tiek vėliau pasakysiu. Pirmiausia pirmojo klausimo pranešėjas užsienio reikalų ministro pavaduotojas V.Domarkas. Čia Prezidento pavedimu. Antrojo klausimo pranešėjas, kaip ir anksčiau, docentas V.Mikelėnas, o ne ministras J.Prapiestis. Jis jau čia ne kartą stovėjo tribūnoje ir referavo Civilinio kodekso pakeitimus bei papildymus. Dabar esminis patikslinimas, kuriam Seniūnų sueiga pritarė. Penktasis darbotvarkės punktas - Teismų įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Siūloma skirti ne 30 minučių, o 50 minučių. Tai yra nuo 13.10 iki 14 val. Pirmasis kalbėtų, kaip ir dera, ministras J.Prapiestis, kuris pasakytų, žinoma, jis pats pasakys, kas jam rūpi, bet kiek aš žinau, jis pasakytų apie tai, kurie Seimo narių, kitų specialistų siūlymai dėl ankstesnio įstatymo projekto yra priimami, kas bus pataisyta ir t.t. Antrasis kalbėtų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gerbiamasis M.Lošys. Ir, žinoma, Seimo narių pasisakymai, ir galutinis sprendimas - pritariam tam Teismų įstatymo projektui, ar nepritariam, - ir atitinkamos procedūros. Tai štai toks patikslinimas, kuris yra tikrai svarbus. Taigi nuo 13.10 val. iki 14 val.
Dabar gerbiamasis G.Paviržis tvirtina, kad 4a, b ir c klausimai galėtų būti gana greitai išspręsti, kadangi Seimo nariai beveik visi sutaria ir tai neužimtų 40 minučių. Todėl jis pasiūlė ir Seniūnų sueiga pritarė, kad sutaupyto laiko sąskaita būtų išnagrinėtas rytiniame posėdyje pirmasis rezervinis klausimas, dėl kurio irgi ginčų nėra. Čia būtų Butų privatizavimo įstatymo reikalai. Tai toks patikslinimas. Antrasis rezervinis klausimas, jeigu atsirastų laiko, dėl VDU pastatų. Antrasis rezervinis klausimas galėtų būti nagrinėjamas popietiniame posėdyje. Štai tokie, gerbiamieji kolegos, patikslinimai. Ar galim pritarti? Prašau. Kolega V.Petkevičius. Ne? Kolega A.Račas. Prašau. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau sužinoti, kas slypi 11 klausime?
PIRMININKAS. 11 klausime slypi tai, ką jūsų kolegos paprašė paaiškinti, t. y. Seimo narių kreipimasis į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas paaiškins. Kolega V.Petkevičius. Ne? Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pasakykite, kada baigsis šita darbotvarkės laiko tampymo procedūra, kada baigsis jūsų smulkiaburžuazinė stichija?
PIRMININKAS. Labai malonu, kad gerbiamasis A.Endriukaitis vėl prisiminė kai kuriuos klasikus, kuriuos, atrodo, mes jau baigiam užmiršti. Bet kai kurie, pasirodo, niekaip negali užmiršti. Pranešu, kad pagal Seimo Statutą pertraukos dabar nėra tiksliai reglamentuojamos, yra mūsų sutarimo reikalas. Seimo Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad atsižvelgiant į klausimo svarbą, atsižvelgiant į tai, kad kalbėti nori dar vienas ne Seimo narys, aš turiu omeny ne tik gerbiamąjį J.Prapiestį, bet ir gerbiamąjį M.Lošį, buvo sutarta, kad šitam klausimui skiriam daugiau laiko. Seniūnų sueiga tam vieningai pritarė, todėl aš net neprivalau teikti šito klausimo balsuoti. Galim bendru sutarimu šituos patikslinimus patvirtinti? Ačiū.
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
Tada pirmasis darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo" projektas Nr. 919. Pranešėjas, kaip sutarta, ministro pavaduotojas V.Domarkas. Gerbiamasis V.Domarkas kviečiamas į tribūną, o toliau pirmininkaus gerbiamasis A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau registruotis. Prašome, registracija paskelbta. Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašome, pone ministre, jums 5 minutės.
V.DOMARKAS.Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke! Vykdydamas Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų gegužės 5 d. dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą Prezidento Vilniuje šių metų balandžio 26 d., prašau gerbiamąjį Seimą pradėti šios sutarties ratifikavimo procedūrą. Kaip žinote, pagrindinis šios sutarties tikslas buvo padėti pagrindą tolesniems normaliems santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tamsiąja dėme rengiant šią sutartį buvo tarpukario Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir, konkrečiai, Lietuvos krašto aneksija. Todėl sutarties rengimas, taip pat derybos buvo gana ilgos ir, pasakyčiau, nelengvos. Dar 1992 m. birželio 25 d. Aukščiausiosios tarybos nutarimu "Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo" buvo pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pasirašyti sutartį dėl politinio bendradarbiavimo su Lenkija. Tada jau prasidėjo tos sutarties rengimas ir tų pačių metų spalio mėnesį jau buvo išsiuntinėti atitinkami raštai į Lietuvos Respublikos institucijas, kuriose buvo prašoma pateikti pasiūlymus dėl tos sutarties. 1993 m. sausio 15 d. priimtas Lietuvos Vyriausybės potvarkis, kuriame Užsienio reikalų ministerijai pavedama pradėti derybas siekiant parengti ir pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartį dėl kaimyninių santykių ir bendradarbiavimo. Tuo pačiu laiku sausio mėnesį tas projektas buvo perduotas Seimo Užsienio reikalų komitetui, vyko svarstymas Seime ir 1993 m. balandžio 23 d. užsienio reikalų ministro įsakymu buvo patvirtinta šalies delegacija deryboms vesti. Tačiau derybos prasidėjo tik liepos 19 d. ir po to sekė net penki derybų raundai, tarp kurių vyko ir keletas neoficialių susitikimų, kur buvo derinami atitinkami sutarties klausimai. Taip pat vyko susirašinėjimai laiškais ministrų lygiu ir galiausiai, kaip žinote, ši sutartis buvo parengta, pasirašyta. Galbūt baigiamajame etape svarbu buvo ir tai, kad ir mūsų Prezidentūros iniciatyva į Lietuvą atvyko Lenkijos Prezidento kanceliarijos vedėjo (...) vadovaujama delegacija, ir tuo metu, galima sakyti, buvo sudėti paskutiniai taškai toje sutartyje. Sutartis parafuota šių metų kovo 18 d. Varšuvoje. Ją parafavo Lietuvos užsienio reikalų ministras P.Gylys ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Olechovskis. Dar kartą kartoju, sutartis buvo pasirašyta balandžio 26 d. prezidentų A.Brazausko ir L.Valensos. Kadangi sutarties tekstas gerbiamiesiems Seimo nariams žinomas, aš manyčiau, kad nėra tikslo papunkčiui analizuoti, kas toje sutartyje yra. Galbūt akcentuosiu tai, kad po ilgų debatų, kokiu lygiu atsispindės mūsų tarpukario santykiai, vis dėlto galutiniame variante liko daugiau pozityvių tendencijų akcentavimas. Sutartyje, kaip matote, nebeliko konkrečių datų ir konkrečių pavardžių, įvertinančių tą periodą. Sutarties preambulėje abi šalys įsipareigoja savo santykiuose vadovautis atitinkamais šiuolaikiniais tarptautiniais dokumentais. Abi šalys prisimena savo sudėtingą, sunkią istoriją ir tuo pagrindu akcentuoja, kad šalys viena kitai neturi teritorinių pretenzijų, kad toliau savo santykius plėtos draugiško bendradarbiavimo principu, vadovaudamosi tarptautiniais Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos ir kitais dokumentais. Turbūt tikrai esmė yra ta, kad mes akcentuojam savo sienų neliečiamumą, teritorijos integralumą. Yra daug punktų, skirtų tam, kaip mes bendradarbiausime tarptautinėse organizacijose siekdami stabilumo ir saugumo Europoje, yra daug punktų, kuriuose detaliai aptariami tautinių mažumų reikalai, jų teisės ir pareigos. Suprantama, kaip ir kiekvienoje tokioje sutartyje, nemažai vietos skiriama ekonominiam, kultūriniam, moksliniam bendradarbiavimui, bendradarbiavimui sveikatos apsaugos srityje, teisinėje srityje. Šitie visi dalykai yra išdėstyti 27 punktuose. Sutartis yra sudaroma 15 metų laikotarpiui ir pagal mūsų Konstituciją tokia sutartis turi būti ratifikuojama Seime. Todėl dar kartą kartoju prašymą pradėti procedūrą dėl šios sutarties ratifikavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų norėtų paklausti 21 Seimo narys, tačiau klausimams skirtas laikas - 10 minučių. Prašome tada trumpai klausti ir trumpai atsakinėti.
Seimo narys A.Račas. Prašome.
A.RAČAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad mes visi, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, manome, kad ta sutartis reikalinga, kad ji labai svarbi Lietuvai. Visi mes galvojame, kad ta sutartis būtų naudinga Lietuvai. O turint sutartį ir Prezidento kalbą susidaro toks neblogas įspūdis, tačiau visa tai, kas vyko iki sutarties pasirašymo, tas toks slaptumas sąlygojo tai, kad yra atsiradęs tam tikras įtarumas dėl tos sutarties. Mes norėjome tą sutartį išstudijuoti. Kaip žinote, jūsų ministerija pasiuntė atitinkamą notą Lenkijos Vyriausybei su paaiškinimu, kaip vyksta tokia procedūra. Mes Užsienio reikalų komitete esame numatę daug tokių studijų ir mums nesuprantamas toks skubotas tos sutarties pristatymas. Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėt, kodėl taip padaryta? Kokie čia yra tikslai, gal yra koks susitarimas tarp Lenkijos Prezidento ir Lietuvos Prezidento pradėti procedūrą kartu?
V.DOMARKAS. Ačiū už klausimą. Žinoma, pristatyti sutartį ratifikuoti yra Prezidento prerogatyva. Aš komentuoti, kodėl Prezidentas padarė vienaip ar kitaip, jūs labai gerai suprantate, kad šito padaryti negaliu. Kiek oficialiai mes žinome, Užsienio reikalų ministerijoje nėra jokio oficialaus susitarimo, kad, sakysim, ar per 10 dienų, ar per mėnesį mes privalome šitą sutartį ratifikuoti. Bet kita vertus, mes visi labai gerai jaučiam, kad ratifikavimo delsimas irgi nėra naudingas nei vienai, nei kitai pusei. Jeigu sutartis yra pasirašyta, siekiama, kad ta sutartis pradėtų veikti kiek galima greičiau. Kaip žinoma, yra tam tikrų skirtumų ratifikavimo procedūrose Lenkijoje ir mūsų šalyje. Kad visiems Seimo nariams būtų aišku, kokia procedūra yra Lenkijoje, leiskite, gal aš tiesiog pacituosiu Lenkijos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnį, kuriame sakoma, kad Prezidentas ratifikuoja ir skelbia tarptautines sutartis pranešdamas apie tai Seimui ir Senatui. Jeigu ratifikuojamose ir skelbiamose sutartyse yra straipsniai apie valstybines sienas, gynybinius susitarimus, finansinius įsipareigojimus, taip pat apie pasikeitimus vidaus įstatymų leidyboje, tai tuomet Prezidentui suteikiami įgaliojimai nustatyti Seimo ir Senato įstatuose. Konkrečiai šiuo atveju, vadinasi, procedūra Lenkijoje irgi bus tokia. Prezidentas informuos Seimo maršalką, o Seimo maršalka žiūrės, ar tai atitinka pirmąjį 33 straipsnio papunktį, ar tai atitinka antrąjį. Jeigu Seimo maršalka nuspręs, kad vis dėlto atitinka antrąjį, tai galima procedūra, kad dar turės būti ir atitinkamos diskusijos Seime ir Senate. Dėl to galbūt ir spaudoje, ir galbūt net Seimo narių privačiuose pokalbiuose kai kur kyla toks neaiškumas. Vieni teigia, kad bus viena procedūra, kiti teigia, kad bus kita. Atsižvelgdami į tai ir atsižvelgdami į mūsų Seimo Užsienio reikalų komiteto nuomonę, mes išsiuntėme oficialią notą Lenkijos užsienio reikalų ministerijai prašydami patikslinti, kada ir kokiu laiku šita sutartis bus ratifikuota. Kol kas atsakymo į tą notą nesame gavę.
Dėl pirmosios klausimo dalies, kad buvo tam tikras neva slaptumas rengiant tą sutartį. Taip, aš turiu pasakyti, kad kai kurios formuluotės, kurios buvo suformuotos pastaruoju etapu, nebuvo viešai skelbiamos. Kaip aš minėjau, įvyko penki oficialūs delegacijų susitikimai. Ir pradedant šių metų sausio mėn., kaip minėjau, kada atvyko Lenkijos delegacija, kada atvyko Prezidento atstovai, nuo to laiko galutinės formuluotės, dar kartą kartoju, tikrai nebuvo skelbiamos. Tai buvo daroma todėl, kad buvo tikimasi, kad kartais ir aistrų didinimas gali dar labiau nutęsti pasirengimą sutarčiai. Todėl, žinoma, čia ne vien mūsų ministerijos buvo tokia nuomonė. Aš turiu pasakyt, ir Prezidentas turbūt tai patvirtins, kad tai buvo ir aukštesnio lygio priimtas toks sprendimas: tų galutinių formuluočių neskelbt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jeigu jūs taip išsamiai atsakinėsit į klausimus, jūsų galės paklausti ne daugiau kaip vienas Seimo narys. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministro pavaduotojau, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto parlamentinės partijos buvo nustumtos į šalį nuo galutinio projekto ir pačios sutarties rengimo, kai visą laiką buvo kalbama apie būtinumą rodyti pasitikėjimą jūsų ministerija. Tai vis dėlto yra nelygiavertės sąlygos. Jūs buvote šį pirmadienį Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kur visos abejonės buvo dėl to, kodėl mes skubame ratifikuoti, kai Lenkijos pusė gali ratifikavimą užtęsti iki pusmečio ar net iki metų. Aš tiesiog norėčiau paklausti, kodėl jūs tų visų argumentų, tos diskusijos nepateikėte Respublikos Prezidentui ir kodėl neinformavote, kad komitetas siūlo neskubėti ratifikuoti šią sutartį, o pirma raštu gauti informaciją iš Lenkijos ambasados apie ratifikavimo tvarką Lenkijoje. Kodėl, sakykite, jūs nepadarėte to, ką tokio rango pareigūnas turėtų padaryti? Dėkui.
V.DOMARKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turiu patikinti, kad visa šita situacija Prezidentui yra žinoma, išskyrus galbūt tą jūsų konkretų priekaištą, kodėl aš neinformavau Prezidento apie tai, kas buvo kalbama pirmadienį Seimo Užsienio reikalų komitete. Kaip jūs žinote, Prezidento įsakas buvo pasirašytas gegužės 5 d. Taigi tada, kada mes diskutavome, dekretas jau buvo pasirašytas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom. Prašom neatsakinėt į klausimus iš vietos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, pasirašytoje ir siūlomoje ratifikuoti sutartyje neatsispindi Vilniaus krašto aneksija. Ar jūs nemanot, kad šitas neatsispindėjimas gresia turtinėmis, teisinėmis, ekonominėmis ir visokiomis kitokiomis pasekmėmis? Aš turiu omeny, pavyzdžiui, kad ir tokį klausimą. Ar nebus pirmą dieną po šitos sutarties ratifikavimo pareikštos pretenzijos dėl turto grąžinimo įvairioms okupacinėms organizacijoms ir pan.?
V.DOMARKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš pasistengsiu atsakyt labai trumpai. Mano nuomone, kurią, atrodo, patvirtino ir teisininkai, sprendžiant tuos klausimus pagrindinį vaidmenį atliks mūsų vidaus įstatymai. Ir kaip mes sutvarkysim savo įstatymus, kokius mes juos turim, tais įstatymais ir vadovausimės. Yra tarptautinė teisė, bet konkrečiai apie šituos dalykus čia ir sutarty nepasakyta, kad mes turime grąžinti turtą, sakysim, lenkų organizacijoms, kurios buvo... Jeigu būtų įrašyta sutarty, kad mes įsipareigojam turtą grąžinti, tada taip, o dabar, kadangi to nėra pasakyta, vadinasi, mes vadovausimės savo vidaus įstatymais.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs anksčiau vadovavote vienai iš didžiausių Kauno aukštųjų mokyklų. Ir tikriausiai sutarties 14 straipsnį labai gerai žinote, žinote jo reikšmę ir ką jis gali duot. Sakykit, ar, jūsų manymu, čia yra paritetas žiūrint į Lietuvos ir Lenkijos galimybes, kad būtų steigiamos išlaikomos visų lygių mokyklos? Na, lenkai tikriausiai norės ir universiteto, ir aukštojo... dar ne vieno. O kokios Lietuvos galimybės, ką Lietuva numato steigt Punsko lietuviams ir pan.? Būnant Seime Lenkijoje ir klausiant, ar jie galėtų įkurt Punske žemės ūkio mokyklą, jie pasakė, kad Lenkija tokia "biedna" ir lietuviškos žemės ūkio mokyklos negali pastatyt. O ką Lietuva galėtų padaryt šituo atveju lietuviams, gyvenantiems Lenkijoje? Jūs apie tai svarstėte priimdami tokį paritetą? Ačiū.
V.DOMARKAS. Taip, tai turima galvoje, kaip matote, visuose straipsniuose. Stengiamasi išlaikyti paritetą, ir turbūt didžiausios diskusijos buvo dėl įrašymo, kad tautinės mažumos turi teisę steigti visų lygių mokyklas. Tačiau čia aš irgi norėčiau vėl akcentuoti, kad, na, čia mūsų, Lietuvos delegacijos, iniciatyva yra įrašyta, kad "vadovaujantis atitinkamais vidaus įstatymais ir poįstatyminiais dokumentais". Taigi Lietuvoj galės steigti lenkai tik tokias mokyklas, kurios atitiks keliamus Lietuvos mokykloms reikalavimus. Žinoma, galbūt mums irgi yra labai svarbus klausimas: ką mes, lietuviai, galim padaryti, kad Lenkijoje lietuviai turėtų atitinkamas sąlygas? Jūs labai gerai suprantat, kad ir lietuvių skaičius, ir galbūt Lietuvos galimybės nėra turbūt tokios, kad, sakysim, mes Lenkijoje galėtume įsteigti Lietuvos universitetą. Tačiau konkrečiai, kada yra kalbama apie žemės ūkio mokyklas tuose regionuose, kuriuose yra didelė lietuvių koncentracija, aš tikrai manau, kad mums reikėtų parodyti ir jūsų, ir vykdomosios valdžios iniciatyvą, kad tikrai šitokios mokyklos būtų įsteigtos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu išsiaiškint konkretų punktą. Štai pirmojoj, t.y. konstatuojamojoj, daly yra parašyta: "atsimindamos sudėtingą abiejų tautų istoriją bei ilgaamžį lietuvių ir lenkų artumą ir atsižvelgdamos į galimybę abiem tautoms vertinti bendrą abiejų valstybių istoriją skirtingai..." Na, jūs žinot, kaip yra vertinama 1920 m. agresija. Toliau 15 straipsnyje kalbama: "Atsižvelgt į išvardintų grupių istoriją ir kultūrą dėstant istoriją ir kultūrą švietimo įstaigose". Ar jums neatrodo, kad pagal šitą punktą lenkų mokyklose bus mokoma taip, kaip suprantama, sakykim, 1920 m. agresija Lenkijoje, o ne taip, kaip yra iš tiesų?
V.DOMARKAS. Šita problema jau dabar tam tikra prasme yra sprendžiama. Kaip žinote, tarp švietimo ir kultūros ministerijų yra atitinkamos sutartys dėl vadovėlių rengimo, ir šitie klausimai jau yra specialistų lygiu vertinami. Dėl to, kad įrašyta preambulėje, jog abi šalys pasilieka teisę vertinti istoriją skirtingai. Čia, žinoma, deklaratyvi teisė. Ir ar jos būtų, ar nebūtų, vis dėlto mes neišvengsim to, kad viena šalis ir kita šalis tą istoriją vertins skirtingai. (Balsai iš salės) Dėl vadovėlių aš jau minėjau, tarp ministerijų... Yra atitinkamos komisijos, kurios tuos klausimus turės derinti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tvirtinate, kad yra apskritai ištaisytas paritetas. Aš kai kur neįžiūriu šito. Tai, ką minėjo ponas L.Milčius, taip pat, sakysim, 15 straipsnio antrojoje pastraipoje: "Šalys taip pat nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose. Ypač tuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma". Šiandien Šalčininkų savivaldybės deputatų sesijose kalbama lenkiškai, nepaisant to, kad žmogus moka kalbėt, vis tiek... Vadina si, jau yra įteisinama oficialiai, be vertėjo ir t.t. kalbėt lenkiškai. O pavyzdžiui, Lenkijoje nebus tokių, kur sudaro didesnę dalį tautinė mažuma, vadinasi, lietuviai niekada negalės kalbėt.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Katkau...
J.A.KATKUS. Yra ir daugiau tokių punktų. Taigi kur čia yra paritetas?
V.DOMARKAS. Gerbiamasis Seimo nary, čia aš paritetą būtent ir matau tą, kad ir lietuviai dabar turi teisę reikalauti tokių pačių teisių, kokias lenkai turi Lietuvoje.
J.A.KATKUS. Lietuvoj, Lietuvoj...
V.DOMARKAS. Lietuviai Lenkijoje turi teisę reikalauti tokių pat teisių, kaip lenkai turi teises Lietuvoj.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis ministre, matyt, sutarties vykdymas daug priklausys nuo to, kaip bus pasirengta konkretiems įvairių sričių, kurios yra apibūdintos sutartyje, žingsniams. Bet štai prieš dvi dienas atvykusi Lenkijos delegacija surengė net spaudos konferenciją ir kaltina Lietuvos pusę dėl sutarties nepasirašymo tarp Lietuvos ir jų televizijos. Kaip jūs manote, kieno čia dėka, nes jūs, kaip ministras, matyt, žinote, kodėl ji nebuvo pasirašyta ir kodėl pučiamas iš to skandalas?
V.DOMARKAS. Aš manau, kad čia yra iš abiejų pusių tam tikrų nesklandumų. Man atrodo, aš čia gal ir savo nuomonę pasakysiu, kad čia yra perdėtas Lenkijos pusės reagavimas, kadangi turėjo būti tikrai tarpžinybinė sutartis, ir šitai bandoma išplėsti plačiau. Nors, žinoma, ir iš mūsų pusės turėjo būti operatyvesnė veikla sužinojus, kada ruošiasi atvykti Lenkijos delegacija, ir žinant, kad mes šiuo metu dar negalim pasirašyt šitos sutarties, reikėjo imtis operatyvių priemonių, kad nukeltume Lenkijos delegacijos...
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš prašyčiau pranešėjo paaiškinti 15 straipsnio antrosios dalies nuostatą, kurioje teigiama: "...nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypač tuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma". Galima suprasti, kad bus keliamas klausimas, kad ir kituose rajonuose, kur nesudaro daugumos. Atsižvelgiant į žodį "ypač".
V.DOMARKAS. Ne, čia suprantama, kad apie kitus rajonus nekalbama, o kaip, kokiu būdu nustatys tų kalbų vartojimą... Vis dėlto, žinoma, mes iš esmės vadovausimės savo Valstybinės kalbos įstatymu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad tikrai pasirašyta sutartis yra lygiateisė ir nedaro ypatingos žalos nei Lietuvos, nei Lenkijos interesams, o atvirkščiai - skatina šitų tarpvalstybinių santykių normalizavimą. Tačiau, be abejo, salėje esantiems Seimo nariams kyla pakankamai daug klausimų, ir aš tikrai esu dėkingas gerbiamajam ministrui, kad jis išsamiai į juos atsako, todėl mano pasiūlymas būtų toks. Mes tikrai produktyviai pradėjom svarstyti šitą pateikimą, ir kadangi darbotvarkėje numatytas laikas baigėsi, aš siūlyčiau pratęsti šitą pristatymą kitą savaitę, išsamiai atsakyti į likusius klausimus ir priimti sprendimą pateikti toliau nagrinėti komitetams. Prašau dėl šito mano pasiūlymo balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal gerbiamieji Seimo nariai sutinka? Iš tų, kurie užsirašė klausti, jeigu jie neatsiima savo klausimų, tai mes padarysime pertrauką. Jeigu jie mano, kad tai galės padaryti komitetuose, kurių būtų siūloma net keturi, tada, matyt, galėtume šiandien baigti pristatymo procedūrą. Todėl aš ir noriu paklausti, ar tie Seimo nariai, kurie užsirašė kalbėti, norės klausti? Norės, taip? Daroma pateikimo pertrauka iki antradienio. Dėkui ponui ministrui. Sąrašas yra išsaugomas. Pirmasis klausimas toliau būtų A.Kubiliaus.
Savaitės darbotvarkė (94.10.12)
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
Kadangi pranešėjas dar neatvykęs, kviečiame Seimo Pirmininką į tribūną pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Prašom, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos! Mums reikėtų visų pirma išspręst... (Balsai iš salės) Minutėlę! Aš tuoj pasakysiu. Prašom netriukšmaut avansu! Mums reikia išspręst vieną principinį klausimą, o po to kalbėt dėl konkrečių darbotvarkės punktų. Vakar Seniūnų sueigoje ir šiandien pasitarime buvo kalbėta apie tai, kiek turi būti posėdžių kitą savaitę. Ar keturi posėdžiai, t.y. antradienį ir ketvirtadienį, ir ar bus papildomas posėdis dar ir trečiadienį, t.y. gegužės 18 d.? Kodėl šitas klausimas buvo iškeltas? Yra Savivaldybių komiteto kreipimasis ir yra Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto kreipimasis. Tai yra gerbiamųjų A.Sadkausko ir M.Stakvilevičiaus kreipimasis dėl neeilinio posėdžio sušaukimo, kuriame būtų apsvarstyta teisėsaugos ir teisėtvarkos padėtis, dabar esanti Lietuvoj, atsižvelgiant į tam tikrus žinomus pastarojo meto įvykius. Seimo valdyba vakar šitą klausimą nagrinėjo ir suformulavo tokią mintį, kad taip, toks posėdis būtų reikalingas ir jo nereikėtų atidėliot, bet vis dėlto tokiam posėdžiui reikėtų geriau pasirengti. Todėl, Seimo valdybos nuomone, tokį posėdį tikslinga būtų surengti ne gegužės 18 d., o dar kitą trečiadienį, t.y. gegužės 25 d. Aš prašyčiau Seimo narius gal po vieną ar po du pasisakyti dėl šito dalyko ir apsispręsti, ar rengiam tokį neeilinį posėdį gegužės 18 d., ar gegužės 25 d., ar (buvo dar vienas kompromisinis pasiūlymas) pradedame tokį posėdį gegužės 18 d., o baigiame gegužės 25 d.? Prašyčiau kolegas pasisakyt, o tada, kai mes išspręsim šitą klausimą, bus galima kalbėti ir dėl visos savaitės darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji kolegos. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Toks posėdis jau seniai buvo reikalingas, ir mes smarkiai vėluojam. Bandydami atidėliot iš to nieko gero nepadarysim. Mes suskubsim, jeigu dar kokie trys ar keturi lavonai atsiguls šalia Seimo, tada mes staigiai pradėsim spręst. Aš manyčiau, kad trečiadienį iš tiesų reikia pradėt, o toliau bus matyt, galima bus pratęst, kaip siūlo Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš taip pat siūlyčiau ir pradėt, ir baigt trečiadienį. Atidėliot, manau, kad negalima.
PIRMININKAS. Aš norėčiau dabar pasiklaust Seimo narių. Jeigu yra kitokių nuomonių, tada prašyčiau kalbėt. Jeigu visi tą patį siūlys, kokia yra prasmė? Ar kas nors nori pasakyti kitokią nuomonę? Aš įrašysiu jus į kompiuterį. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom, Seimo nary Salamakinai.
A.SALAMAKINAS. Aš perleidžiu žodį kolegai A.Sadkauskui.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Kadangi klausimas labai rimtas, man atrodo, vienos dienos tikrai mažai. Aš siūlau trečiadienį pradėt, išklausyt, o po kurio laiko dar kartą priimt kažkokį galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Ar kas nors kitaip siūlot? Visi sutinka, kad trečiadienį reikia pradėti? Ar yra prieštaraujančių? Visi sutinkam? Tai gal daugiau nereikia pritariančių choro? Sutinkat? Ačiū tada.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, tada aš fiksuoju, kad posėdžiai - 17 d. ir 19 d. Dar papildomai pranešu, kad 19 d. yra numatyta vienos iš opozicinių frakcijų formuluojama, konstruojama darbotvarkė, t.y. Krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė, ir papildomas posėdis bus 18 d. iki pietų. Ar mes posėdžiausime dvi ar tris valandas, bus matyt. Taigi 17 d., 18 d. ir 19 d. plius 19 d. kolegų krikščionių demokratų siūloma darbotvarkė.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamasis Seimo Pirmininke, tai yra viskas, ką jūs norėjote pasakyti?
Č.JURŠĖNAS. Tada aš manau, kad galima padaryti darbotvarkės pateikimo pertrauką.
PIRMININKAS. Kadangi dar neišdalyta darbotvarkė, Pirmininkas siūlo padaryti pertrauką. Dar Seimo narys M.Čobotas norėtų. Prašom, Seimo nary Čobotai. Prašom, Pirmininke, dar nepabėgti. Keli Seimo nariai jūsų nori paklausti ar pasiūlyti.
M.ČOBOTAS. Gerbiamasis pone Juršėnai, jau trečiadienį norėjau kai ką pasakyti. Čia nepaprastai rimta problema. Matot, kas darosi ir kaip veikia mūsų organai: teismai, prokuratūra, policija. Aš manyčiau, reikia pagalvoti apie tai, ką pakviesti į šį posėdį. Ne tik mums dalyvauti, bet, matyt, turėtų dalyvauti aukšti pareigūnai, kurie už tuos dalykus atsako. Jie suteiks informacijos, atsakys į mūsų klausimus. Todėl, manyčiau, reikia rimtai apie tai pagalvoti ir pakviesti visus, kas tik atsakingas už šiuos klausimus.
Č.JURŠĖNAS. Prašom. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Čobotai, aš sutinku, kad jeigu tokį posėdį organizuosim, tai, be abejo, ne tik Seimo nariai, bet ir teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų vadovai ir būtent jų pranešimai turėtų būti. Aš įsivaizduoju, kad pirmieji pranešėjai turėtų būti arba galėtų būti vidaus reikalų ministras ir Generalinis prokuroras, o dalyvauti turėtų platesnis šitų institucijų aukštų pareigūnų ratas. Dovanokit, pagal Konstituciją teismų mes negalim čia kamantinėt. Tokia yra Konstitucija, ir prašom laikytis nustatytos tvarkos. Jeigu jie pageidaus patys pasisakyt, tai, be abejo, jie, teismų vadovai, galės tai padaryt. Juo labiau kad šiandien yra numatytas Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasisakymas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad mes tikrai kitą savaitę (aš siūlyčiau ketvirtadienį) užfiksuotume šitos sutarties pateikimo pabaigimą. Atsakymus į klausimus ir t.t. Kad tai būtų kitos savaitės darbotvarkėje. Būtent ketvirtadienį, jeigu galima.
Č.JURŠĖNAS. Buvo siūlymas antradienį, bet jeigu kolegos mano, kad kitą ketvirtadienį, tai prašom.
A.GRICIUS. Aš drįsčiau siūlyti Užsienio reikalų komiteto vardu, kadangi mes esam kalbėję su gerbiamuoju V.Domarku, kad ketvirtadienį užbaigtume sutarties ratifikavimo pateikimą.
Č.JURŠĖNAS. Prašau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš sveikinu jus ir LDDP frakciją dėl teisėtvarkos analizės kitą ir dar kitą trečiadienį. Aš suprantu jūsų gerą norą kaip pritarimą įstatymui, kurį paruošė Tėvynės sąjunga, Lietuvos konservatoriai, dėl kurio renkami parašai referendumui. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Vaišnorai, aš priverstas replikuoti, jeigu jūs taip formuluojate. Tai, kas ten įrašyta, šitie senieji yra. Ir nereikia referendumo, kad teismai turi įvertinti neteisingus dalykus. Tai tas ir be referendumo aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jums buvo tik sveikinimas. O atsakydamas į sveikinimą galėtumėt poną A.Vaišnorą pakviesti į bufetą kavos. Seimo narys V.Plečkaitis.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, kavos kviečiu, o šampaną tegul geria konservatoriai.
V.P.PLEČKAITIS. Mano klausimą jau pateikė ponas M.Čobotas. Buvo toks pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš prašau Pirmininko pareigūnams neduoti daug laiko čia kalbėti. Tegu jie paklauso, ką mes jiems pasakysim.
Č.JURŠĖNAS. Čia naujas variantas. Aš manyčiau, kad vis dėlto po pusvalandį jie turėtų kalbėti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke...
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo Pirmininke, į jus kreipiasi.
Č.JURŠĖNAS. Klausau.
A.BALEŽENTIS. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad čia yra geras momentas ir patogi proga, jog šito pokalbio klausytų ir teismų atstovai. Būtent teismuose taip pat yra labai daug blogų dalykų. Ir toks jų izoliavimas nuo Seimo, nuo visuomenės, užsidarymas kaip tik yra labai galbūt viena iš tų priežasčių, kurios kenkia tobulinant jų darbą. Ir dėl to šitame pokalbyje aš siūlyčiau, kad jie dalyvautų. Tai nereiškia, kad mes juos būtinai turim kamantinėti, bet jie turi girdėti, žinoti ir išgirsti.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Aš jau sveikinu jūsų atsargesnę, labiau atitinkančią Konstituciją formuluotę. Išties jiems galima pasiūlyti atvykti į šitą posėdį. Jeigu jie atvyks, viskas tvarkoje. Jeigu jie norės pasisakyti, taip pat labai gerai. O jeigu dar jiems kils noras ir atsakyti į klausimus, tai visai bus nuostabu. Bet priverst mes jų negalim. Dovanokit.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, už sveikinimą dabar jūsų eilė pakviesti Pirmininką. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paprašyti gerbiamąjį Seimo Pirmininką, kad būtų galimybė išgirsti šitą visą diskusiją visai Lietuvai. Gali būti transliacija.
Č.JURŠĖNAS. Tokias diskusijas mes visada sutikdavome... Vadinasi, sutikdavome tokiais atvejais, kad diskusijos būtų transliuojamos. Aš manau, radijas susipras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums dabar išdalyta savaitės darbotvarkė. Gal jau Pirmininkas laiko, kad pertraukos nebereikia?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, tai aš tiktai priminčiau, kad visų pirma yra siūlomi tie klausimai, kurie neužbaigti. Tai yra Vyriausybės įstatymo projektas ir su juo susijęs Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Tikiuosi, kad užbaigsim.Ir Civilinis kodeksas, jeigu šiandien neužbaigsim.
Toliau. Mes nagrinėtume kitus klausimus, kurie yra pradėti, o iš papildomų, naujų klausimų, būtų Karo akademijos statuto projekto pateikimas, Konsulinio mokesčio įstatymo projekto pateikimas. Ir, atrodo, nauji dalykai visi. Atsiprašau, dar Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo projektas. Čia kaip tik iš tos serijos, apie kurią mes dabar kalbame. Pranešėjas gerbiamasis E.Bičkauskas. (Balsai iš salės) Taip, be abejo, aš jau šitą pasižymėjau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar turit kas kokių nors kitokių pastabų ir pasiūlymų? Tai siūlote...
Č.JURŠĖNAS. Darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigoje, jai buvo pritarta. Vadinasi, siūlyti gali tiktai frakcijos, Vyriausybė, komitetai, o ne pavieniai Seimo nariai. Prašom neužmiršt šito.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, jau mes seniai pradėjome ir niekaip negalime pabaigti dėl Bankroto įstatymo pataisų. Tai vienas labai svarbus klausimas. Antras - taip pat amortizacinės politikos pakeitimai. Du labai svarbūs ekonominei reformai klausimai, kurie mėnesių mėnesius nesprendžiami. Nedaug reikia laiko, todėl gal galima juos įtraukti?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Veselka, jeigu aš teisingai prisimenu, tai per svarstymą buvo ginčų. Ir kaip tik buvo Seimo narių siūlymų, kad šitas klausimas būtų šiek tiek atidėtas gegužės antrajai pusei. Gal aš neteisingai supratau?
J.VESELKA. Ne, dėl šito ginčų nebuvo.
Č.JURŠĖNAS. Bankrotų galima būtų įsirašyti.
J.VESELKA. Ir dėl amortizacinių atskaitymų... Įmonių įstatymo pakeitimas. Labai trumpas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Na, aš galvoju, kad kažkur prapuolė iš mūsų akiračio Alkoholio monopolio įstatymas. Jisai tikriausiai būtų svarbus ir valstybės biudžetui. Jeigu mes jį nustumsim, tai nelabai patenkinti žmonės šiuo metu. Žinot, ne tik kriminogeninė situacija bloga, bet ir alkoholinė situacija bloga. Tos abi priežastys siejasi.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jeigu mes šiandien šito klausimo neužbaigsim, tai, be abejo, jis bus kitą savaitę, bet jeigu mes jį šiandien, kaip yra darbotvarkėje numatyta, užbaigsim... Vadinasi, baigsim vieną stadiją, tai kita stadija galės būti ne anksčiau kaip po savaitės, kadangi tam projektui pateikta labai daug pataisų ir prieštaringų pataisų, ir pagrindinis komitetas, ir autoriai turi suderinti, o tik tada pateikti Seimui. Šiandien juk šitas klausimas yra numatytas popietiniame posėdyje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kitą savaitę numatytas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo priėmimas. Aš manyčiau, kad šito įstatymo priėmimą reiktų daryti po to, kai įvyks ir baigsis diskusija teisėsaugos klausimais, juo labiau kad tai forsuojama. Mes šiandien dar turim tik šio įstatymo svarstymą, o jau iš karto kitame posėdyje - priėmimas. Aš manau, kad bus pasakyta daug gerų minčių, į kurias reiks atsižvelgti bei pateikti pasiūlymus ir pataisas šito įstatymo projektui.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Gerbiamasis kolega, aš nenorėčiau su tamsta sutikti, kadangi tai prieštarauja jūsų ir kitų siūlymams. Teismų įstatymas, Teismų reforma kaip tik yra tas kertinis įstatymas, kuris turi mums padėti šitas problemas, apie kurias visi kalbam, spręsti. O tuo tarpu kai kurie Seimo nariai (jūs ne pirmas) vis atkakliai siūlo Teismų įstatymą atidėti. Tai iš vienos pusės reikia, pasirodo, spręst problemas, o iš kitos pusės jas "marinuot", pasirodo, teisingiau. Tai aš tikrai negaliu sutikti. Sutinku tiktai su tuo, kad jeigu mes kitą ketvirtadienį pradėsim, mes tikrai neužbaigsim, o bus galimybė atsižvelgt į pasiūlymus, jeigu bus pateikta racionalių pasiūlymų trečiadienio pasitarime.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Sausio 11 d. buvo priimtas Seimo kontrolieriaus įstatymas, deja, Seimo kontrolierių korpusas iki šiol yra nesuformuotas. Ir mes nesuprantame, kodėl? Bent jau Žmogaus ir piliečio teisių komitetui šio korpuso nebuvimas labai trukdo dirbti. Norėčiau, kad šitas klausimas dėl Seimo kontrolierių sudarymo būtų įrašytas į darbotvarkę. Kiek galima laukti?
Č.JURŠĖNAS. Negalima įrašyti, kadangi dar neparinktos kandidatūros ir nepateiktos jūsų komitetui. Kai bus kandidatūros parinktos, tada tiktai galėsim...
M.STAKVILEVIČIUS. O kada tai bus?
Č.JURŠĖNAS. Tai bus per artimiausias savaites.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiesiems Seimo nariams už klausimus, pasiūlymus. Ar galima patvirtinti savaitės darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Aš tik noriu pasakyti, kas papildomai įrašoma. Lietuvos-Lenkijos sutarties pateikimo užbaigimas ne anksčiau ketvirtadienio. Ir įstatymų komplektas, susijęs su bankrotais. Žinoma, neeilinis posėdis gegužės 18 d.
PIRMININKAS. Ar galima darbotvarkę patvirtinti bendru susitarimu, ar reikalausite balsuoti? Prašau, pasiūlykit dar.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau formuluoti, kad ne sutarties ratifikavimo pateikimo užbaigimas, bet pateikimo tąsa. Mes turime gauti mūsų Užsienio reikalų ministerijos paprašytą informaciją iš Lenkijos, kaip ten ir kada kas bus daroma. Mes neturime įkliūti į savo pačių procedūrinius rėmus, iš kurių paskui nebegalėsim išeiti. Aš siūlau formuluoti kaip pateikimo tąsą. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš manyčiau, kad mums "tąsytis" tikrai nereikėtų. O procedūra mūsų leidžia šitą klausimą užbaigti ir gegužės mėn., ir birželio mėn. Bet dėl šventos ramybės sutinku, kad būtų užrašytas pateikimo tęsinys turint galvoj, kad mes užbaigsim tą pateikimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galite pritarti bendru susitarimu savaitės darbotvarkei? Visi pritaria ir niekas nereikalauja balsuot?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, dėkoju Seimo nariams. Savaitės darbotvarkei pritarta. Dabar svarstome darbotvarkės 2 punktą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo projektas. Priėmimo tęsinys. Ar yra pranešėjas doc. Mikelėnas? Ar yra pranešėjas Seimo narys P.Vitkevičius?
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra nė vieno pranešėjo, skelbiama 10 min. pertrauka.
Pertrauka
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi antrojo klausimo pranešėjų nėra, o priežastys yra nežinomos... Gal kas nutiko? Ar sutiksite, kad būtų svarstomas trečiasis klausimas? Tai būtų tik svarstymas, o ne priėmimas? O paskui paimtume ką nors iš rezervo. Gal per tą laiką atsirastų ir pranešėjai. Sutinkame? Tada svarstome trečiąjį klausimą. Pranešėjas A.Meškauskas. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 18 ir 20 straipsnių pakeitimo" projektas. Aš prašyčiau pranešėją į tribūną, jeigu jis turi ką nors pasakyti papildomai, kokių gavo pastabų, į kurias atsižvelgė, o į kurias pastabas nenumato atsižvelgti. Prašyčiau užsirašyti sekretoriate tuos Seimo narius, kurie norėtų kalbėti šituo klausimu.
A.MEŠKAUSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai! Šitas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo straipsnių pakeitimo jau buvo pateiktas jūsų maloniam klausymui prieš porą savaičių. Buvo projektas svarstytas dviejuose Seimo komitetuose. Valstybės ir teisės komitete bei Biudžeto ir finansų komitete. Jūs visą medžiagą turite. Siūlymai yra tokie. Valstybės ir teisės komitetas siūlė redaguoti vieną sakinį. Sukeisti 5 straipsnio dvi sakinio vietas, kad nebūtų abejonių, kuri dalis lėšų kam skiriama. O biudžeto komitetas gana įvairių siūlymų pateikė dėl pačių pinigų sumų sumažinimo. Tai aš drįsčiau šitoje vietoje prašyti gerbiamųjų Seimo narių atsižvelgti. Siūloma stipriai sumažinti Prezidento pensiją. Aš drįsčiau atkreipti dėmesį į pasaulinę praktiką, kad visų valstybių buvusiems prezidentams (aš manau, ir Lietuvos taip pat visiems prezidentams) tenka dalyvauti įvairiuose ir tarptautiniuose susitikimuose, ir pas juos lankosi visokie pasaulinio rango žmonės, įvairūs politiniai veikėjai. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto pritarti siūlytam Prezidento pensijos dydžiui. Turėsime galvoje, kad vis dėlto baigę prezidentų kadenciją šitie žmonės (ir dabartinis Prezidentas, ir vėlesnis) savo politinės veiklos paprastai nenutraukia. Mano manymu, Lietuvai kaip valstybei, kuri dabar iškilo vis dėlto jau į normalių valstybių lygį Europoje, atstovavimas ir toliau būtų labai svarbus. Ta prasme Prezidento pensiją mes ir siūlėme tokio dydžio, numatydami galimą tolesnę politinę veiklą ir atstovavimą Lietuvai. Bet kurio Prezidento, kurio kadencija pasibaigs. Tai aš turbūt trumpai tiek ir drįsčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Užsirašė septyni kalbėtojai. Jums baigiamasis žodis, be abejo. Jūsų prašome neišeiti iš salės. Jums baigiamasis žodis. Užsirašę iš eilės K.Skrebys, A.Rudys (frakcijos vardu), J.Listavičius, P.Jakučionis, J.Beinortas, A.Endriukaitis ir F.Kolosauskas. Kadangi jis svarstomas ne nustatytu laiku ir jeigu kurio Seimo nario nėra, tai aš jo nebrauksiu iš sąrašo. Jeigu jis atsiras, tai jisai turės teisę kalbėti. K.Skrebio aš nematau šiuo metu. Jeigu kas jį galėtų pakviesti, tai būkit malonūs. A.Rudžio taip pat nematau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Frakcijos vardu aš vietoj A.Rudžio norėčiau kalbėti.
PIRMININKAS. Toliau kalbėti turi J.Listavičius, P.Jakučionis, J.Beinortas, A.Endriukaitis, F.Kolosauskas, frakcijos vardu V.Andriukaitis. Prašom. 7 min. - frakcijos, savo vardu - 5 min.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcijoje buvo svarstytas šis įstatymo pakeitimas ir buvo atkreiptas dėmesys į keletą esminių momentų. Mūsų Socialdemokratų frakcijos giliu įsitikinimu, Lietuvos parlamentinės respublikos sąrangoje trys valdžių šakos - Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas bei Konstitucinis teismas - vykdo paritetines nenusakomai svarbias valstybės funkcijas. Šiose institucijose yra tiek svarbių funkcijų, kad jos viena kitą papildo, kartais pavaduoja, kontroliuoja ir lemia daugelį valstybės dalykų. Todėl kalbant apie pirmųjų valstybės pareigūnų - Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir Konstitucinio Teismo pirmininko - ekonominių garantijų arba atlyginimo dydžio reikėtų neišleisti iš akių, kad šis klausimas yra konstitucinio konteksto klausimas. Kokioms pareigybėms kokios preferencijos turi būti suteikiamos. Socialdemokratų frakcijos nuomone, parlamentinėje respublikoje šios visos pareigybės turėtų turėti vienodas preferencijas ir negalėtų būti sudaroma tam tikra aliuzija, kad viena institucija ekonominiu požiūriu lyg daugiau iškeliama už kitą. Kita vertus, aukščiausiųjų šalies pareigūnų atlyginimai tampriai koresponduoja apskritai su visos valstybės tarnautojų atlyginimų sistemos skale. Nes tai turėtų būti tam tikras lygmuo, pagal kurį turėtų būti matuojamos ir visos kitos pareigybės, institucijos, ypač valstybės tarnautojų. Todėl šis pataisymas taip pat tampriai turėtų būti siejamas su Valstybės tarnautojo įstatyme svarstomais dalykais, kaip turėtų būti reglamentuoti atlyginimų dydžiai.
Dar viena problema yra ta, kad pareigūnų atlyginimų skalė, suprantama, turi būti dinamiška. Ir, aišku, jeigu siejama su vidutiniu darbo užmokesčiu, t.y. geriau negu buvo anksčiau, negu buvo pirmajame projekte, tačiau ir tai turėtų būti derinama su šalies vidutinio darbo užmokesčio ekonominiu potencialu apskritai. Todėl Socialdemokratų frakcija yra įsitikinusi, kad projekte siūlomas pakeitimas nėra apsvarstytas apskritai konstitucinių pareigūnų atlyginimų suderinimo kontekste, jis yra išplėštas iš konteksto, iš tikro jam suteikiama tam tikra prezidentinė preferencija.
Kita vertus, orientacija į tai, kaip mokami atlyginimai, tarkim, Estijoje, Latvijoje arba kaip buvo mokami atlyginimai Lietuvos Respublikos laikais, manytume, nėra pats pagrindinis argumentas. Jeigu derintume su Latvija ir Estija, tai tuomet reikia derintis su valiutų perkamąja galia ir su tuo vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu, kuris yra tose šalyse, ir su ta perkamąja galia, pagal kurią galima įsigyti prekių. Kitaip sakant, perkamoji galia turėtų būti taip pat aptariama, ir negali šiandien būti tokios aliuzijos, kad tas Prezidentas gauna tiek, tai padarykim, kad mūsų Prezidentas gautų šiek tiek kitaip. Kodėl tuomet nesilyginti su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu, o tik su Estijos? Tuomet mes nerasime kriterijų. Todėl Socialdemokratų frakcija yra įsitikinusi, kad siūlomas 14 vidutinių darbo užmokesčio dydžių atlyginimas yra labai kritikuotinas, neišlaiko iš tikrųjų kritikos. Ir mes manome, kad 9 vidutinių darbo užmokesčio dydžių norma būtų pati ta, kuri šiuo atveju galėtų būti svarstoma.
Kita vertus, esame įsitikinę, kad ir pensijų skyrimo problema taip pat turėtų būti apsvarstyta, juo labiau kad tai turėtų... Manau, kad apie tai gal kalbės mūsų kolegos iš Socialinių reikalų komiteto, bet vis dėlto tai turėtų koresponduoti su valstybinių pensijų sistema apskritai. Todėl Socialdemokratų frakcija oponuoja teikiamom nuostatom ir trečiajam svarstymui teiks savo pasiūlymus. Šiuo metu yra A.Rudžio suformuluota alternatyva, mes dar ją šiek tiek koreguosime, bet vis dėlto, mūsų giliu įsitikinimu, tiek Prezidento, tiek Seimo Pirmininko, tiek Ministro Pirmininko, tiek Konstitucinio Teismo pirmininko atlyginimai turėtų būti vienodi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį K.Skrebį.
K.SKREBYS. Ponai ir ponios Seimo nariai! Tokia susiklostė mūsų valstybėje tradicija, kad pradžioj ponas Prezidentas verkšleno, kad jo automobilis yra šiek tiek prastesnis negu kitų Baltijos valstybių prezidentų. Nors kada tuo automobiliu važinėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, LDDP lojalūs laikraščiai rašė šiek tiek kitokius dalykus. O dabar mūsų didžiai gerbiamas Prezidentas šiek tiek susirūpinęs, kad jo atlyginimas yra mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje. Iš tikrųjų taip. Bet pažiūrėkim ir kitus dalykus. Iki Seimo rinkimų, kada valdžioje buvo dešinioji Vyriausybė, tiek MGL, tiek minimali mėnesinė alga, tiek vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1015% didesnis negu kitose Baltijos valstybėse nekalbant jau apie Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.
Aš turiu oficialią kovo mėn. statistiką, ELT,os pranešimą, remiantis Statistikos departamentu. Ir koks gi yra vaizdas? Minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 50 Lt, Latvijoj kovo mėnesį Statistikos departamento oficialus pranešimas... Pone Kunčinai, galite paimti ir paskaityti. Minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 50 Lt. O Latvijoje pagal tą patį ELT,os pranešimą minimali mėnesinė alga yra 107 Lt. Minimalios mėnesinės algos skirtumas yra 57 Lt. Iš čia - ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų skirtumas. Jeigu koeficientas vidutiniškai biudžetinėse įstaigose yra 4, tai vidutinis biudžetinės įstaigos tarnautojas (dauginam skirtumą 50 iš 4) moka 200 Lt per mėnesį už tai, kad valdžioje yra LDDP. Bet Prezidentas šitos sumos nenori mokėti. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje pagal tą patį oficialų pranešimą yra 345 Lt, nors aš tikrai nežinau, kokiu būdu jis suskaičiuotas ir gautas, o Latvijoje - 500 Lt per mėnesį. Skirtumas 150 Lt per mėnesį. Jeigu šeimoje yra du dirbantys žmonės, ta šeima už LDDP valdymą per mėnesį moka 300 Lt. Tai tegul ir mūsų Prezidentas atitinkamai moka tą vadinamąjį mokestį už tai, kad valdžioje yra jis pats ir jo sudaryta LDDP Vyriausybė. Nes, kaip jau minėjau, iki Seimo rinkimų skaičiai buvo šiek tiek kitokie, vidutinis atlyginimas ir minimali mėnesinė alga 1015% Lietuvoje viršijo tuos pačius rodiklius mūsų kaimyninėse valstybėse. Ir jeigu dabar Prezidentas gauna 25 MGL, tai padauginus tą skirtumą tarp MGL Latvijoj ir Lietuvoje, 25x50 mūsų didžiai gerbiamojo Prezidento A.Brazausko alga turėtų būti mažesnė 1250 Lt negu jo kolegos Latvijoje, nes tai yra jo ir jo sudarytos Vyriausybės valdymo pasekmės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Listavičių. Ruošiasi Seimo narys P.Jakučionis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, didelės dalies Lietuvos Respublikos gyventojų darbo užmokestis ir pensijos šiuo metu yra gana mažos. Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvos Respublikos Prezidento atlyginimą. Šis klausimas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Buvo iškelta mintis, kad reikia tvarkyti visų aukščiausiojo lygio pareigūnų atlyginimus, o tame kontekste ir Lietuvos Respublikos Prezidento atlyginimą. Deja, buvo pasirinktas antrasis variantas - tvarkyti tik Lietuvos Respublikos Prezidento atlyginimą. Kaip jūs žinote, baze siūlomam atlyginimui buvo pasirinkti Latvijos ir Estijos prezidentų atlyginimai. Buvo tenkinamasi skaičiavimais, atliktais remiantis 1993 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis. Tada Lietuvos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 191 Lt. Reikia pažymėti, kad jis tuomet buvo 22,5 karto mažesnis už Latvijos ir Estijos gyventojų darbo užmokestį. Tai jūs girdėjote iš Lietuvos Respublikos premjero pasisakymo čia, Seime. Tais duomenimis Prezidento atlyginimas būtų sudaręs 13,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Jį pakoregavus pagal minėto laiko koeficientą Prezidento atlyginimas galėtų būti apie 7 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Atlikus skaičiavimus, remiantis šių metų kovo mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio duomenimis, Lietuvos Respublikos Prezidento atlyginimas galėtų būti 7,5 dešimtosios vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Biudžeto ir finansų komitete buvo siūlomas 9 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių Prezidento atlyginimo dydis. Dauguma komiteto narių pasisakė už 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydį. Kaip matote, gana didelis skirtumas, palyginti su kitais aukščiausiojo lygio pareigūnais.
Aš pritariu komitete siūlytam ir Seimo nario įstatymo projekte pateiktam 9 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiui. Be to, reikėtų svarstyti visų aukščiausiojo lygio pareigūnų atlyginimų klausimą ir tuo pačiu tikslinti Lietuvos Respublikos Prezidento atlyginimą. Atitinkamai turėtų būti koreguojamos ir pensijos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis. Ruošiasi Seimo narys J.Beinortas.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Seime! Dabartinė Prezidento alga, na, tiksliai nežinau, bet mano skaičiavimais yra apie 1200 Lt. Galima sakyti, ji tiesiog ubagiška, kaip ir ubagiškos daugumos šalies gyventojų algos. Ją turbūt reikia padidinti, bet gal ne tiek daug, kaip siūlo įstatymo pataisos autoriai. Mano nuomone, teisingiausia būtų šios pataisos nepriimti, o kaip čia jau buvo siūloma, įstatymu nustatyti visų valstybės pareigūnų algas pagal jų rangus ar kategorijas. Tokiu būdu būtų išvengta juokingos situacijos, kad Lietuvoje kai kurių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimai viršija Respublikos Prezidento atlyginimą pradedant nuo minimalaus atlyginimo, kurio reali vertė dabar turėtų būti apie 250 Lt, galbūt iki 10 ar 12 kartų didesnės Prezidento algos... Tai būtų nedidelė alga, bet ir valstybė neturtinga, ir šiuo momentu, kada vadinamasis taikomasis minimalus gyvenimo lygis yra apie 5 kartus mažesnis už realų, dėl to gal būtų priimtina naudoti kaip atskaitos tašką ir vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį, kaip yra siūloma įstatymo pataisoje. Visi Lietuvos pensininkai dabar gauna mažesnes pensijas nei pusė vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, todėl ir Prezidentui vertėtų būti kuklesniam ir pasitenkinti 5 vidutinių mėnesinių užmokesčių dydžio pensija, apie ką čia jau buvo taip pat sakyta.
Teikiu šio įstatymo projektui atitinkamas pataisas, kurios maždaug atitinka tuos dydžius, kuriuos aš čia minėjau, ir beveik atitinka socialdemokratų siūlomą dydį, nors, atrodo, nesitarėm. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi Seimo narys A.Endriukaitis.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes svarstome tokį dalyką, kurį kiekvienas suprantam ir kuriam suprasti visiškai nereikia nei specializacijos, nei nieko. Tačiau man regis, kad svarstydami tokį dalyką turėtume žiūrėti trupučiuką atsakingiau. Tai yra atsakomybė dėl mūsų kuriamos Lietuvoje sistemos. Aš čia turiu omeny pirmiausia socialinio aprūpinimo, arba socialinių reikalų, sistemą Lietuvoje.
Kas gi yra mūsų Prezidentas? Mūsų Prezidentas yra aukščiausiasis valstybės pareigūnas. Tai nėra žmogus eksvalstybės, tai nėra žmogus, tarkim, kurio vienaip ar kitaip socialinės garantijos būtų už valstybės garantijų. Todėl, man regis, turint omeny vieną dalyką, kad jis yra valstybės pareigūnas, kad jis yra valstybėje, vadinasi, ir valstybės socialinės garantijos niekaip negali būti atsietos nuo Prezidento socialinių garantijų. Aš rankose turiu du įstatymus, t.y. du įstatymo projektus. Tuos pačius įstatymo projektus, kuriuos mes šitoj salėj, be abejonės, priimsim, ir aš tikiuosi, kad priimsim dar šitą sesiją.
Pirmasis - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių tarnautojų ir pareigūnų, suprantama, įstatymo projektas, o antrasis - Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projektas. Noriu trupučiuką apsistoti ties vienu ir ties kitu, kad šiek tiek paaiškėtų, kodėl negaliu sutikti su pono A.Meškausko siūlymu taisyti Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą taip, kaip jis pateikia. Ir štai kodėl. Mes turime pirmiausia atsižvelgti, kad valstybės pareigūnai vienaip ar kitaip visose šalyse sugrupuojami pagal vadinamuosius tabelius ir rangus. Galima sakyti, kad pirmą rangą turi užimti vienas žmogus arba keturi asmenys. Labai teisingai, aš pripažįs tu, kad esminis dalykas yra užrašytas, kad tai mūsų valdžių atskyrimo principas. Yra Konstitucinis Teismas, yra vykdomoji valdžia - tai Vyriausybė, yra Seimas ir Prezidentas, t.y. valdžių atskirtinumo principas išlaiky tas, todėl tuos pareigūnus reikėtų derinti tarpusavy.
Tai štai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projekte yra siūlomas toks straipsnis. Aš specialiai pacituosiu.
Valstybinės Lietuvos Respublikos pensijos aukščiausiems valstybės pareigūnams. Asmenims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka paskirtiems Lietuvos Respublikos Prezidentu, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku ir sukakusiems pensijos amžių arba pripažintiems I ir II grupių invalidais, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė Lietuvos Respublikos pensija, nepriklausomai nuo minėtų pareigų vykdymo trukmės".
Tai yra sistema. Čia nekalbama apie pinigus, kalbama apie sistemą, kad šitie Lietuvos pareigūnai įeina į sistemą, kuri priklauso tai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų daliai. Jeigu šiandien pritarsim tam, ką siūlo ponas A.Meškauskas, tai mes faktiškai padėsime kryžių, nes mūsų pensijų sistema, arba valstybinių pensijų sistema, prasidės jau gerokai žemiau arba jinai bus taikoma vienai valdžiai, o kitai valdžiai nebetaikoma. Tai būtų nonsensas. Aš todėl nenoriu kalbėti apie pinigus, mes gi žinom, kad valstybinės pensijos bus tos vadinamosios antrosios ar net trečiosios pensijos. Mes gi turim draudimines pensijas, draudiminių pensijų pagrindą. Toliau turime diferencijuotas draudimines pensijas ir ant jų "užsideda" valstybinės pensijos. Šitos trys kaskados žmogui, be abejonės, suteiks ne tiktai minimalų, bet, aš sakyčiau, visiškai normalų gyvenimą. Todėl aš manau, kad Prezidento atlyginimą geriau nustato mūsų tokie dalykai kaip biudžeto straipsniai, mūsų galimybės, lyginimai jo su kitais pareigūnais. Tačiau labai prašyčiau, kad nebūtų visiškai liečiamas 20 straipsnis. Nes Lietu vos Respublikos Prezidento pensijų aptarimas, pensijų... Aš dar vieną minutę, ponas Sakalai...
Aš labai norėčiau, kad mes šitame įstatyme nesujauktume mūsų rengiamo Valstybinių pensijų įstatymo ir nesujauktume tvarkos, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų ir pareigūnų įstatymų projekte.
Kadangi kalbu kaip krikščionis demokratas, noriu pasakyti dar tokį dalyką. Lietuvos krikščionių demokratų partija yra Lietuvai davusi vieną Prezidentą. Tai buvo agronomas A.Stulginskis, kuris po to, kai jo kadencija pasibaigė, grįžo į savo ūkį Kretingos rajone, jame dirbo, jį sutvarkė kaip pavyzdinį ūkį ir ten priiminėjo ne tik valstybinio rango žmones, bet ir savo kaimynus, rodė jiems savo pažangaus ūkio fermą, laukus. Gaila tiktai, kad 1941 m. užėjusi svetima jėga jį ištrėmė į Sibirą ir nutraukė jo, kaip valstybės pareigūno, pensininko, visuomeninę veiklą.
Aš manau, jeigu mūsų valstybės dabartinis Prezidentas gaus pakankamą algą, tai jis ne blogiau už a.a. A.Stulginskį susidarys galimybes priiminėti ir rodyti savo būsimąjį ūkį žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Endriukaitis. Ruošiasi Seimo narys F.Kolosauskas.
A.ENDRIUKAITIS. Negalėčiau pritarti siūlomam projektui vien todėl, kad jis yra ištrauktas iš bendro konteksto, iš bendros sistemos, ir visi klausimai, kurie susiję su darbo apmokėjimu, mūsų yra daromi priešokiais, apgraibomis, kas kaip pateiks, kas kaip padarys.
Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad šiandien darbo apmokėjimo klausimai (mes turbūt ir pateiksime valstybės kontrolei patikrinti) yra ne tik chaotiški, bet, leiskit suabejoti, kai kur ir nusikalstami. Pagal galiojančią sistemą nustatyti atskiri koeficientai ir jų nesilaikoma. Sugalvojamos įvairios sutaupytų etatų sumos, visokie priedai, paskirstymai, pridėjimai, ir nieko nelieka iš tos pačios Vyriausybės nustatytos sistemos.
Tarkime, Teisingumo ministerijoje visų darbuotojų mėnesinis atlyginimas 308 Lt, na, nėra didelis. Bet dirbanti tomis pačiomis sąlygomis, naudodamasi tais pačiais koeficientais Energetikos ministerija visiems darbuotojams moka beveik tris kartus daugiau - 866 Lt. Kaip čia yra? Kaip čia gali viena paimti... Juk ministerijos iš esmės yra tolygios ir vienareikšmės.
Dabar Aukščiausiojo Teismo teisėjo... Yra bazė, teikta atlyginimui, kuris turėtų būti nustatytas Konstitucinio Teismo Pirmininkui, numatant 30% priedą. Tai mes irgi nuogąstaujam ar abejojam, kad visi Konstitucinio Teismo darbuotojai, teisėjai, tarnautojai vidutinį atlyginimą pasiekė 1895 Lt. Aukščiausiojo Teismo teisėjo atlyginimas pagal galiojančią sistemą, įvairius koeficientus turėtų siekti apie 900 - 1000 Lt.
Tokie kontrastai, tokie skirtumai kalba apie tai, kad didžiausių, atsakingiausių pareigūnų atlyginimai turėtų būti derinami, ir kokie jie būtų nustatyti - dideli, vidutiniai ar maži, - tai čia turbūt apsisprendimo ir galimybių klausimas. Ir todėl išskirti vieno Prezidento atlyginimą šiandien galbūt nepamatuota. Aš siūlyčiau palaukti, skubiau forsuoti rengiamus valstybės tarnautojų įstatymus, kur būtų skalės, lentelės, ir padaryti vieną sprendimą. Nebūtų jokio blogo psichologinio rezonanso, galų gale vieną kartą sistema turi pradėti veikti. Nes jeigu šiandien nedarysime, tai rytoj taip pat nepadarysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji ponai Seimo nariai. Diskusija, matau, labai audringa, galbūt vaisinga. Aš tiktai noriu viena pasakyti, kad mes prie to klausimo grįžtam labai pavėluotai, ir kaip čia buvo paminėta, kad Prezidento atlyginimas yra ubagiškas, tai aš tą galiu konstatuoti taip pat.
Norėtųsi pasakyti tokią repliką ir ponui K.Skrebiui: iš kur jis turi tokių žinių? Praeitą savaitę paskelbtame nepriklausomame laikraštyje, kuris išeina Taline ("Boltic independence"), yra surašyti štai tokie skaičiai, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje - apie 80 dolerių, Latvijoje - 100 dolerių, Estijoje - 115 dolerių. Įvertindami Latvijos ir Estijos kainų lygį, mes galime konstatuoti, kad atlyginimai labai panašūs ir tokio skirtumo nėra.
Toliau. Mes Biudžeto ir finansų komitete šį klausimą svarstėm gana detaliai, pasvėrėm visus už ir prieš. Ir aš noriu jums tiesiog pinigais parodyti, kaip atrodo šitie siūlymai, kurie buvo pateikti ir pono A.Rudžio, ir P.Jakučionio, ir pagal įstatymą, kurį pristato ponas A.Meškauskas, ir koks yra mūsų Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Tai prašom, jeigu turit pieštukus, galit užsirašyti, aš pacituosiu.
Štai. Pagal įstatymą siūloma 14 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, tai sudarytų 4 956 Lt per mėnesį. Reprezentacinėms išlaidoms siūloma 30% neapmokestinamų išlaidų, tai sudarytų 1 486 Lt 80 ct. Pensija - 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių - sudarytų 3 540 Lt.
Ponas A.Rudys siūlo štai taip: 9 vidutiniai, atlyginimas išeitų 3 186 Lt. Reprezentacines siūlo palikti 30%, būtų 955 Lt 80 ct. Ir pensija - 4,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, išeitų 1 593 Lt.
Ponas P.Jakučionis siūlo atlyginimą - 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, būtų 3 540 Lt. Pensija - 50%, 1 770 Lt ir reprezentacinės išlaidos - 1 468,80 Lt.
Komitetas siūlo (manau, labai protingose ribose) 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, tai sudarytų 4 248 Lt per mėnesį. Reprezentacinėms išlaidoms mes siūlom 25%, ir tai sudarytų 1 062 Lt per mėnesį. Pensiją palikti taip, kaip yra numatyta dabar galiojančiame įstatyme - 50%, tai sudarytų 2 124 Lt.
Kalbama apie kelis šimtus litų. Aš noriu paprašyti, Seimo nariai. Mes nustatome dabar galbūt ir laikinai... Aš sutinku, kad viską reiktų sumodeliuoti, kaip sakoma, tai čia nėra prieštaravimų. Bet mes kalbam apie vieną žmogų, kalbam apie keleto šimtų litų skirtumą. Aš labai prašyčiau, kad jūs palaikytumėte Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, ir nutrauktume nereikalingą diskusiją. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys K.Bobelis, K.Uoka ir A.Rudys. Prašome prie šoninio mikrofono, greičiau būtų, nes kol aš surinksiu jūsų kodus... Seimo nary Ozolai, jūs kviečiamas į balsų skaičiavimo grupę, ten palikta jums šilta ir garbinga vieta.
K.BOBELIS. Ačiū, ponas pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau pareikšti jums protestą už labai nedemokratišką elgesį ir pirmininkavimą. Šis svarstymas turėjo prasidėti 12.00 val. Jūs pradėjot anksčiau ir tiems, kurie norėjo kalbėti, nedavėt balso. Taip nesielgiama normaliose demokratinėse institucijose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turiu replikuoti. Aš prašyčiau kalbėti apie esmę, o nekalbėti taip, kaip yra Amerikoje.
K.BOBELIS. Aš kalbu taip, kaip nekultūringai pirmininkas elgiasi.
PIRMININKAS. Aš tada žodį atimu. Kalba Seimo narys K.Uoka. Prašome. Seimo narys K.Uoka. (Salėje šurmulys) Kadangi kalbate ne apie įstatymą, o apie kažką kita, tada kalbėsite pabaigoje, dėl vedimo tvarkos ar dėl ko norit.
Prašom. Seimo narys K. Uoka.
K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, be to, kas čia buvo pasakyta (prieštaraujantys motyvai šiam pasiūlymui), tai, kad nesutvarkytos visų Lietuvos žmonių, atidirbusių savo darbingą amžių, pensijos, visų Lietuvos pareigūnų pensijos, yra dar vienas labai skaudus motyvas, dėl kurio gerbiamasis A.Meškauskas šito įstatymo projektą turėtų atsiimti. Tai yra, kad jau metus mūsų Seime guli pasiūlymas, kaip sutvarkyti atlyginimą Sausio 13 d. ir Medininkų žudynių aukų našlėms, šeimoms. Tas pasiūlymas guli jau visus metus. Kol mes to nesutvarkėme, kol neišsprendėme šio klausimo, tikrai būtų neetiška svarstyti Prezidento pensijos klausimą. Labai prašau poną A.Meškauską atsiimti savo pasiūlymą bent iki šio klausimo sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašau repliką.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėl to ir pavėlavau, nors buvau užsirašęs, kad aš norėjau šiandien rytą sužinoti kitų konstitucinių institucijų pareigūnų faktinius atlyginimus. Tai štai Seimo Pirmininko (negaliu tiksliai garantuoti, čia aš pats suskaičiavau pagal įstatymą) - 2 124 Lt balandžio mėn., Lietuvos Respublikos premjero, anot buhalterijos, Vyriausybės buhalterijos duomenų, - 1 739 Lt, Konstitucinio Teismo pirmininko - 2 775 Lt atlyginimas. Jau iš šitų skaičių matome, kad yra netvarka, didžiulė netvarka. Ir dėl to taip staigiai išspręst vieno pareigūno klausimą, taip, kaip čia yra pasiūlyta, 14 arba 12 vidutinių darbo užmokesčių, - tai aš tiesiog manau, kad to nereikėtų daryti. Kad problema yra, tai viskas aišku, kad ji užsigulėjusi, taip pat aišku, bet pagrindinis dalykas yra tas, kad mes padarėm vieną didelę klaidą: mes įvairių profesijų, įvairių pareigybių žmonėms pradėjom į jų įstatymus įrašinėti atlyginimus ir socialines garantijas.
Ir dar noriu atkreipti dėmesį, jog Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, teismų įstatymai yra konstituciniai įstatymai. Ir jeigu mes ką nors dabar įrašysim į šituos įstatymus, tai reikš, kad nebus galimybės ateityje pataisyti.
Dėl to aš siūlau kitą variantą - priimkim atskirą įstatymą dėl Prezidento atlyginimo, dėl Vyriausybės narių atlyginimų ir socialinių garantijų ir dar ką nors, - tų visų institucijų, kad vėliau, pakėlus į konstitucinį rangą įstatymus, nurodančius, kaip funkcionuoja viena ar kita konstitucinė institucija, mums nereiktų ieškoti trijų penktadalių balsų tam, kad vėliau, kai ateis mums visų šalies žmonių socialinių garantijų įstatymai, visų Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų atlyginimus reglamentuojantys įstatymai, nebūtų sunku viską sudėti į vieną vietą.
Aš norėčiau ir dėl absoliučių dydžių. Na, gerbiamieji, 4 954 Lt, kai vidutinis atlyginimas - 354 Lt, kai vidutinė pensija - 114 Lt! Tai jūs įsivaizduokite, dirbantis žmogus, jaunas žmogus, vidutiniškai Lietuvoje uždirbantis, kuriam reikia išlaikyti šeimą, padėti savo vyresnio amžiaus tėvams, taip pat dažnu atveju išlaikyti žmoną arba vyrą, nes iš nedarbo pašalpos sunku išgyventi... Vis dėlto įsiklausykim į šitą socialinį skambesį: 354 Lt keturiems penkiems žmonėms ir beveik 5 tūkst. Lt vienam žmogui, net Prezidentui!
Tai aš norėčiau dar pasakyti, kad negalima šitaip daryti, ir aš, pavyzdžiui, kreipčiausi į Prezidentą, jeigu būtų priimtas šitas įstatymas atsižvelgiant į socialinį teisingumą, atsižvelgiant į tuos žmones, kurie aktyviausiai parėmė gerbiamąjį A.Brazauską jam kandidatuojant į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, vis dėlto vardan šitų žmonių, kad jis nepasirašytų tokių dalykų, nes, ma no akimis žiūrint, 89 vidurkiai tai yra tikrai tas, kas Lietuvoje yra priimtina visais atžvilgiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis - pranešėjui A.Meškauskui. Prašau, baigiamasis žodis. (Salėje triukšmas)
A.MEŠKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai įdomu ir turbūt naudinga buvo paklausyti jūsų tokią energingą diskusiją, jaučiant susirūpinimą pačia problema. Ta proga, jeigu galima, aš norėčiau truputį chaotiškai, atsižvelgiant į jūsų pasisakymus, pamėginti atsakyti.
Vienas iš argumentų, pateiktų gerbiamųjų Seimo narių, yra konstitucinių valdžios šakų vadovų atlyginimų sugretinimas, t.y. Prezidento, premjero, Seimo Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko. Lyg ir neblogas palyginimas, bet aš drįsčiau pasakyti, kad vis dėlto Prezidentas yra ne tik vidaus žmogus, bet ir išorės, atstovaujantis Lietuvai pagal Konstituciją. Jis yra valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvai visur, ir būtinai suderinti su aukščiausiųjų pareigūnų atlyginimais gal ir nederėtų prisimenant, kad vis dėlto Prezidentas yra pirmasis valdininkas valstybėje.
Antras dalykas. Iš tikro tas klausimas gal oficialiai ir neiškyla, bet jam tenka bendrauti su kitų valstybių prezidentais, ypač su mūsų artimiausių, sakyčiau, brolių ir nelaimėje, ir laimėje, ir kovoje - latvių ir estų. Ir tie skaičiai iš karto kalbantis fiksuojami ir tarp žemesnio rango kolegų. Aš nenoriu lyginti mūsų Prezidento atlyginimo, kas jau buvo pasakyta, su kitų Lietuvos tarnautojų atlyginimais. Čia buvo minima, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas, sakykim, pragyvenimo lygis Estijoje ir Latvijoje dabar geresnis negu Lietuvoje, bet vidurkis šiek tiek tą leidžia lyginti, nes nėra kitų kriterijų. Pagal vidurkius galime lyginti. Susitvarkys reikalai Lietuvoje - gal mūsų išaugs, na, ačiū Dievui, mūsų Prezidentas gaus daugiau negu gerbiamasis ponas G. Ulmanis. Šitas dalykas ne toks baisus.
Dabar dėl tabelių ir rangų ir tarnautojų kategorijų. Čia yra iš tikrųjų labai opi problema visiems valdininkams, gyvenantiems Lietuvoje iš biudžeto. Jūs puikiai žinote, kad įstatymas dėl valstybės tarnautojų rengiamas irgi gana ilgai. Man tenka dalyvauti svarstant šitą dabartinį įstatymo variantą, ir ten yra numatoma, nors ne taip paprasta bus tai padaryti, nustatyti kategorijas, surašyti valstybės tarnautojų rejestrą ir iš to jau kažkaip klasifikuoti jų atlyginimus. Bet drįsčiau priminti, kad prieš karą nepriklausomoje Lietuvoje, visi mes gerai žinom, kai buvo kategorijos, Lietuvos Prezidentas buvo virš šito ir jo reprezentacinės išlaidos nebuvo siejamos su kategorijom.
Dabar dar buvo toks argumentas dėl paties dydžio. 9, 12, 14. Man atrodo, ir, mano manymu, tai realu, jeigu mes į ateitį žiūrėsim, kad artimiausieji mūsų bendražygiai vistiek išliks latviai ir estai, šiek tiek bendrumo siekti su jais ir tas nebūtų taip jau blogai, jeigu, na, nelabai toli nukryptume nuo tų prezidentų atlyginimų.
Turint galvoje, kad Prezidentas atstovauja Lietuvai pagal Konstitucijos 84 straipsnį užsienio politikoje, aš siūlau išlaikyti tą, ką siūlė Seimo Valstybės ir teisės komitetas. Pensiją, atsižvelgiant į tuos mano pateiktus argumentus, prašyčiau palikti 10 vidurkių. Ir dėl gerbiamojo deputato K.Uokos iškeltos problemos aš galiu tiktai išreikšti apgailestavimą, kad sausio 13osios dalyvių reikalai nesutvarkyti, bet vėlgi Prezidento įstatymas buvo išskirtas dar Aukščiausiosios Tarybos, ne Seimo pradėtas rengti, todėl Prezidentas yra vienintelis aukščiausiasis valdininkas ir reikėtų į tai atsižvelgti. Kviečiu palaikyti mūsų įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo komiteto siūlymus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar paaiškinsiu procedūrą. Dabar mes balsuosime, ar pritariame komiteto teikiamam projektui, ar nepritariame. Jeigu bus nutarta pritarti, tuo viskas baigsis. Jeigu bus nutarta nepritarti, tada bus balsuojama, ar grąžinti įstatymo projektą, ar jį atmesti. Jeigu bus nutarta grąžinti įstatymo projektą, tada bus nutarta, kur grąžinti - ar rengėjams, ar komitetui.
Tai prašome tada, gerbiamieji Seimo nariai, kas norite kalbėti dėl motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau pritarti ir pritarti komitetų siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad ponas A.Meškauskas išliko kurčias, jog mes neturim supratimo apie socialinę sistemą. Kadangi pranešėjas yra kurčias, tai aš tada taip pat turiu būti aklas jo projektui. Aš balsuosiu prieš, nes negalima su vienu, sakykim, ekskliuzyviniu įstatymu važiuoti skersai visos valstybės teisinių ir socialinių įstatymų sąrangos.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Po registracijos balsuosime. Aš jums paskelbsiu formuluotę. Balsuosime dėl pritarimo po svarstymo. Kas pritars, paspaus mygtuką "už", kas nepritars, paspaus mygtuką "prieš" arba susilaikys.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Kas pritaria, spaudžia mygtuką "už". Seimo nariui K.Bobeliui bus suteiktas žodis balsavimo pabaigoje, galėsite papasakoti viską, ką galvojate apie mane.
Pritaria 36, nepritaria 3, susilaikė 4. Įstatymo projektui yra pritarta.
Tokiu atveju kviečiu Seimo narį K.Bobelį kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K.BOBELIS. Kadangi aš negavau žodžio kalbėti dėl posėdžio pirmininko savavaliavimo ir jis pasakė, kad čia ne Amerika, aš tikiu, kad po kurio laiko Lietuva bus mažoji Amerika. Man čia pasitaikė proga pasikalbėti su žurnalistu iš Amerikos, kuriam aš padariau pareiškimą, kaip nedemokratiškai socialdemokratų pirmininkas veda posėdžius, nors jis propaguoja demokratinę lygybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš norėčiau informuoti gerbiamąjį Seimo narį K.Bobelį, kad jis iškėlė kelis priekaištus. Pirmasis priekaištas, kad buvo pradėtas šito klausimo svarstymas ne laiku. Aš norėčiau informuoti Seimo narį K.Bobelį, jis galėtų informuoti visą Ameriką, kad Seimo sprendimu tai buvo padaryta, ne mano sprendimu. Todėl prašyčiau Seimo narį K.Bobelį gerai pergalvoti savo žodžius.
Antra. Kadangi buvo pagal tvarką užsirašoma diskusijoms iki klausimo svarstymo pradžios, o žinodamas, kad klausimas Seimo sprendimu buvo pradėtas svarstyti ne laiku, aš pasiūliau Seimo nariams užsirašyti, kas nori dar papildomai pasisakyti. Papildomai užsirašė net 4 Seimo nariai, plius 3 Seimo nariai užsirašė replikoms. Niekas jokių pretenzijų neturėjo. Seimo narys K.Bobelis, žinodamas, kad reikia ateiti į posėdžius laiku, atėjo per posėdžio vidurį, išdygo kaip "Pilypas iš kanapių" ir pareikalavo sau ypatingų teisių. Aš jums, gerbiamieji Seimo nariai, pasakysiu, kad nė vienam Seimo nariui, kuris būtų ar dešinėje, ar kairėje, jokių išimtinių teisių aš nesuteikinėsiu. Prašom reikšti man nepasitikėjimą dėl šito. O dabar svarstome... Seimo narys F.Kolosauskas dėl vedimo tvarkos. Prašome.
F.KOLOSAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu posėdžio pirmininko paklausti... Ar klausosi posėdžio pirmininkas?
PIRMININKAS. Taip, klausau.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu paklausti, kokiam mes dabar įstatymo projektui pritarėm? Ar teikiamam pono A.Meškausko, ar komiteto teikiamam projektui?
PIRMININKAS. Jūs pritarėte pono A.Meškausko.
F.KOLOSAUSKAS. Jūs nesuformulavote šitaip, nes ponas A.Meškauskas iš tribūnos pasakė, kad jisai pritaria Seimo komiteto projektui, tai galima pasižiūrėti stenogramoje.
PIRMININKAS. Aš patvirtinu tai, kad ponas A.Meškauskas siūlė pritarti jo projektui, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šitą projektą paėmęs galės dar pasiūlyti savo pataisas galutiniam balsavimui, joms, be abejo, bus pritarta.
F.KOLOSAUSKAS. Mes jau pasiūlėm.
PIRMININKAS. Tai gerai, jokių pretenzijų nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, daroma pertrauka iki 12.05 val. Svarstysime toliau, jeigu ateis pranešėjai, Civilinį kodeksą, jeigu ne... Yra pranešėjai? Svarstysime Civilinį kodeksą.
Pertrauka
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Svarstome 2 darbotvarkės punktą - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo" projektą Nr.651. Tai būtų priėmimo tęsinys. Yra du pranešėjai. Pirmajai daliai atstovaus Valstybės ir teisės komiteto patarėjas ponas A.Taminskas. Kviečiu jį į tribūną. Antrajai daliai - Vilniaus universiteto docentas Vileita.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau jums tokią procedūrą ir aš tikiuosi, kad pagrindiniai pataisų autoriai su tuo sutiks. Yra apie 300 straipsnių. Iš jų apie 20 straipsnių yra pataisos. Kitiems straipsniams jokių pageidavimų, kritikos, pastabų nebuvo. Aš prašyčiau pataisų autorių, t.y. pono P.Jakučionio, pono R.Bloškio, pono P.Vitkevičiaus, kad jie sutiktų, o Seimas taip pat neprieštarautų pirmiausia apsvarstyti tuos straipsnius, kuriems yra pateiktos pataisos arba alternatyvos, o paskui dėl visų likusių spręsime vėliau, po šitų. Ar Seimas pritaria? Ačiū. Tada registracija ir 114 straipsnis.
114 straipsniui yra pateikta Seimo nario R.Bloškio viso straipsnio alternatyva. Aš turėčiau atsiklausti autorių, ar jie priima šitą alternatyvą?
A.TAMINSKAS. Taip, su pateikta alternatyva mes visiškai sutinkam.
PIRMININKAS. Tada problemų nėra. Seimo nariai neprieštarauja. 114 straipsniui yra pritarta. Kol kas užsiregistravo 38 Seimo nariai. Toliau yra 156 straipsnis, arba 89 pagal numeraciją. Ten yra Seimo nario P.Jakučionio pataisa. Seimo nary Jakučioni, aš labai prašyčiau jus įsirašyti į kompiuterį, kad galėtume su jumis diskutuoti. Seimo nary Jakučioni, jūsų pasiūlymas ir pranešėjo reakcija į tai. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip, čia kalbama dėl bešeimininkiškų pastatų likimo, kaip reikėtų spręsti tų pastatų tvarkymą. Čia įstatymo projekto autoriai yra numatę, kad klausimus spręstų tik finansų organai. Mano nuomone, šis klausimas labiau rūpi savivaldybėms, todėl po finansų organų turėtų būti įterptas žodis "arba savivaldybės". Na, buvo čia toks mano atsakymas, kad neaišku, kas savivaldybėse užsiims. Bet, man atrodo, kad dabar, kada mes priimam Savivaldybių įstatymą, kažin ar mes galim pasakyti, kas ten užsiims, turbūt savivaldybės nuspręs, kas užsiims. O iš viso, mano nuomone, tuo turėtų užsiimti Statybos inspekcija. Yra tokia inspekcija savivaldybėse.
PIRMININKAS. Tai aš, gerbiamasis Jakučioni, suprantu jūsų pasiūlymą taip, kad jūs pirmajame sakinyje siūlote po žodžių "finansų organų" pridėti žodžius "arba savivaldybės".
P.JAKUČIONIS. "Arba savivaldybės".
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė?
A.TAMINSKAS. Na, čia toks, sakyčiau, gana diskutuotinas klausimas, kadangi šiuo metu savivaldybės dar neturi nuosavybės teisės į jų balanse esantį turtą, ir šiuo metu neaišku, kada bus priimtas įstatymas dėl valstybės turto dalies perdavimo savivaldybių nuosavybėn. Parengtas projektas yra, neaišku, kada jis bus priimtas. Taigi šiuo metu tai gana diskutuotinas klausimas, ar įrašyti, ar ne, kadangi Civilinio kodekso įstatymo projektas irgi yra rengiamas, taigi...
PIRMININKAS. Nesutinkat, taip? Ar sutinkat įrašyti?
A.TAMINSKAS. Čia galbūt galėtų Seimas balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jakučioni, jūs reikalausite balsuoti?
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Tada prašome, vienas Seimo narys remia, kitas - prieš. Kas norėtų remti arba prieš pasisakyti? Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Remiu P.Jakučionio pasiūlymą, kadangi čia yra pasakoma "arba", tai arba finansų organai, arba savivaldybė, kaip tuo laiku bus realu. Man atrodo, kad čia neprieštarautų niekam.
PIRMININKAS. Taip, daugiau kompiuteryje nėra užsirašiusių, tada prašome pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Tik ką registracija buvo, gerbiamieji Seimo nariai. Dar atėjo? Tada registruojamės dar kartą ir tada balsuosime dėl Seimo nario P.Jakučionio pataisos, kuris 156 straipsnyje siūlo po žodžių "finansų organai" įterpti žodžius "arba savivaldybės". Registracija. Seimo nary Čobotai, skubėkite prie jūsų valdymo pulto. Paskui nesakykite, kad blogai dirba jūsų organai. Seimo organai. Bet Seimo narys - jūs, vadinasi, tai kartu ir jūsų organai.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad po žodžių "finansų organai" būtų įrašyti žodžiai "arba savivaldybės", paspaus mygtuką "už". Prašome balsuoti.
Už įrašymą - 37 Seimo nariai. Žodžiai yra įrašomi.
Ar pranešėjas toliau sutinka, nekeičia čia įstatymo esmės? Prieš galutinį balsavimą dar galėsite pagalvoti, jeigu norėsite.
Tai tada toliau judame. Ar galime 156 straipsnį priimti be balsavimo? Galime. 156 pritarta.
Toliau būtų 184 straipsnis. Jis yra 16 puslapio apačioje. Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti antrąjį sakinį: "Jos gali būti išreiškiamos ir apmokamos užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams." Seimo narys P.Jakučionis savo rašte tvirtina, kad Lietuvos įstatymai draudžia operuoti užsienio valiuta, draudžia mokėti užsienio valiuta, todėl šitas sakinys yra nereikalingas. Ar aš teisingai supratau, Seimo nary Jakučioni? Prašome pagrįsti savo...
P.JAKUČIONIS. Taip, būtent tą aš turėjau omenyje.
PIRMININKAS. Dabar kokia būtų pranešėjo nuomonė? Radote tą vietą? Ten liktų tik tiek, kad "Piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta", o užsienio valiuta čia atkristų.
A.TAMINSKAS. Matot, aš sakyčiau, kad darant pakeitimus Civiliniame kodekse, kadangi Civilinis kodeksas yra gana bendrų normų visuma, tokiu atveju buvo laikomasi tokios nuomonės, kad neužkirstume kelio ateityje priimant kitus įstatymus daryti pakeitimus Civiliniame kodekse. Galbūt prireikus bus priimtas įstatymas ir bus leista kita užsienio valiuta apmokėti pinigines prievoles, todėl buvo paliktas antrasis sakinys.
PIRMININKAS. Jūs siūlytumėte palikti? Seimo nary Jakučioni, įtikino jus pranešėjo argumentai?
P.JAKUČIONIS. Ne, manęs šie argumentai neįtikino. Dar ir dėl to, kad mes neseniai Seime priėmėm įstatymą dėl valiutos ir išbraukėm šitą pažadą, kad atsiskaityti bus galima valiuta.
PIRMININKAS. O jeigu mes rytoj priimsime kitą įstatymą, kur bus leidžiama, ką darysim su kodeksu?
P.JAKUČIONIS. Keisim kodeksą.
PIRMININKAS. Tai ką, Seimo nary Jakučioni, siūlysite balsuoti ar atsiimsite?
P.JAKUČIONIS. Taip, aš siūlysiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ar remiančių yra? Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime štai dėl ko. Dabar straipsnis yra suredaguotas šitaip: "Piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta. Jos gali būti išreiškiamos ir apmokamos užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams". Štai šitą antrąjį sakinį Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti. Ar kas nors remia Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą? Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš remiu Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, nes vis dėlto mes turėtume rūpintis savos valiutos stiprumu, savos valiutos patikimumu, savos valiutos funkcionavimu ir įrašymas kodekse galbūt kažkada sutrukdys taip lengvai priimti arba lengvai kaitalioti tas valiutinės politikos nuostatas, kurios yra įtvirtintos dabar įstatymuose.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys P.Vitkevičius gali remti pranešėją.
P.VITKEVIČIUS. Aš neprieštarauju prieš tokią pataisą. Čia pasakyta - jeigu numatys įstatymai. Tai čia niekas niekam nekliudo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pataisos. O pataisa yra tokia: Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti sakinį. Aš skaitau sakinį, kurį siūlo išbraukti Seimo narys P.Jakučionis. "Jos gali būti išreiškiamos ir apmokamos užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams". Kas už šitą Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, paspaus mygtuką "už". Prašom nesupainioti mygtukų. Balsavimas pradėtas. Tik dabar pradėtas.
Už pasiūlymą - 24, prieš - 12, 2 susilaikė. Sakinys braukiamas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? Nereikia. Niekas nereikalauja. Straipsnis priimtas.
Toliau vėl Seimo nario P.Jakučionio pataisa dėl 270 straipsnio, t.y. 19 puslapio apačia. Seimo narys P.Jakučionis siūlo alternatyvą. Vietoj žodžių "rinkos kainomis" įrašyti žodžius "sutartomis kainomis". Aš Seimo nariui P.Jakučioniui vėl suteikiu žodį pagrįsti savo siūlymą, o pranešėjui siūlyčiau apsispręsti. Oi, atsiprašau... Prašau, Seimo nary Jakučioni. Tuoj, vieną minutę. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Na, čia kalbama apie sandorius ir atsiskaitymus. Ir man neaišku, kodėl būtinai turi susitariantys juridiniai ar fiziniai asmenys atsiskaityti rinkos kainomis. Mano nuomone, jie atsiskaito sutartomis kainomis. Kaip jie susitaria, taip jie atsiskaito. Čia jų reikalas. Ar reikia tai įrašyti į įstatymą?
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.
A.TAMINSKAS. Galbūt ir galima pakeisti čia...
PIRMININKAS. Neprieštaraujat, taip? Tačiau du Seimo nariai nori, matyt, pasisakyti vienaip arba kitaip. Seimo narys A.Rudys dėl šito nori kalbėti? Seimo nary Rudy? Ne. Seimo narys P.Miškinis. Prašom. Nėra jo. Tai jeigu pranešėjas priima, nėra diskusijos. Priimate pataisą, taip? Aš noriu žinoti jūsų nuomonę.
A.TAMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS.Seimo nariai neprieštarauja? Tada pritarta 270 straipsniui. Toliau būtų pataisos eilės tvarka. Dėl 469 straipsnio, tai būtų 26 puslapio apačia. Seimo narys P.Jakučionis vėl siūlo papildymą. Papildyti dar viena dalimi. Čia yra šiek tiek pasikeitę, siūlo antrąja dalimi, nors čia tų dalių ir taip jau yra keturios. Prašom, Seimo nary Jakučioni, vėl žodis jums.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Šis mano siūlymas yra atsiliepimas į tuos procesus, kurie dabar vyksta Lietuvoje. Būtent tokiu papildymu, man atrodo, būtų galima sudaryti kokį nors papildomą slenkstį neteisėtai įsigyto turto arba pinigų legalizavimui. Todėl aš siūlau, kad prieš sudarydamas sutartį bankas privalo pareikalauti iš indėlininko deklaracijos apie pinigų įsigijimo šaltinius, jei indėlio suma viršija 3 tūkst. Lt. Esant įtarimui dėl neteisėto įsigijimo, bankas praneša apie tai teisėsaugos organams. Tokia nuostata yra daugelio demokratinių valstybių įstatymuose.
PIRMININKAS. Prašom. Pranešėjo nuomonė.
A.TAMINSKAS. Aš manyčiau, kad tai vis dėlto turėtų spręsti Seimas, nes tai irgi yra tam tikras asmens teisių, laisvių suvaržymas, ribojimas, kažkoks kišimasis į privatų jo gyvenimą dėl to, ar dėl tokios sumos jis privalo pateikti, ar ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys P.Jakučionis, matyt, reikalauja balsuoti, taip?
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau pranešėjo perskaityti tekstą, kurį aš jums paskolinau, dabar neturiu, dėl ko siūlo Seimo narys P.Jakučionis balsuoti. Perskaitykite, prašom.
A.TAMINSKAS. Papildyti 469 straipsnį antrąja dalimi: "Prieš sudarydamas sutartį bankas privalo pareikalauti iš indėlininko deklaracijos apie pinigų įsigijimo šaltinius, jeigu indėlio suma viršija 3 tūkst. Lt. Esant įtarimui dėl neteisėto pinigų įsigijimo, praneša apie tai teisėsaugos organams."
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, prašom, ar norėtų kas remti, ar prieštarauti šiam pasiūlymui? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys A.Tauras norėtų. Vieną minutę. Prašom.
A.P.TAURAS. Norėčiau paremti gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlymą, kadangi tai bus nors vienas kartas per visą mūsų darbą, kai tikrai pareikalausime lėšų deklaravimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys R.Markauskas dar nori. Vieną minutę.
A.TAMINSKAS. Ir dar norėčiau papildyti, jeigu galima...
PIRMININKAS. Pabaigoje...
A.TAMINSKAS. Jeigu galima. Buvo atsakyta į šitą Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, buvo duotas mūsų atsakymas, kad nepriimtinas šis pasiūlymas, nes pajamų deklaravimo klausimai nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Tai yra administracinės teisės reguliavimo sritis.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Nuomones girdėjote, kurios, kaip matote, išsiskyrė. Pranešėjo žodis. Pasakėt savo nuomonę?
A.TAMINSKAS. Taip. Kad tai yra administracinės teisės reguliavimo sritis. Pajamų deklaravimo klausimai nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nario P.Jakučionio pataisą, kurią jūs girdėjote, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
Už pataisą - 20, prieš - 8, susilaikė 6. Pataisa priimta. Ar reikalaujate balsuoti dėl viso straipsnio? Nereikalaujate. Ačiū, straipsnis taip pat priimtas.
471 straipsnis toje pačioje vietoje. Yra Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas papildyti sakinį: "Valstybė garantuoja lėšų apsaugą nuo nuvertėjimo (infliacijos)." Seimo nary Jakučioni, vėl jūsų motyvai ir pranešėjo atsakymas. Tuoj, vieną minutę. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Šios pataisos tikslas - išvengti panašių situacijų, kurios susidarė ne šiuo metu. Jau keletas metų, kada valstybė arba vyriausybės negarantuoja reikiamo indėlių indeksavimo tuo metu, kada vyksta infliacija. Po to susidaro tokios kritinės situacijos ir didelis visuomenės nepasitenkinimas. Aš manau, kad toks papildymas padėtų išvengti panašių dalykų ateityje, kad žmogus jaustųsi tikrai saugus, padėjęs savo santaupas į banką. Beje, yra pateiktas čia ir Tėvynės sąjungos atskiras įstatymas šiuo klausimu, bet aš manau, kad įrašymas į Civilinį kodeksą tokio papildymo taip pat padėtų išspręsti šią problemą. Dėkui.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.TAMINSKAS. Matyt, čia turėtų būti priimtas atskiras įstatymas šiuo klausimu, nes padarius tokią pataisą, aišku, tokiu atveju reikėtų numatyti ir mechanizmą, kaip šis garantavimas turėtų būti įgyvendintas. Vargu ar tikslinga tokia nuostata papildyti būtent Civilinį kodeksą, ar tai yra pagrįsta ekonomiškai.
PIRMININKAS. Jūs prieš pataisą. Kas nors remia, kas nors prieš, palaiko vieną arba kitą pusę? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Aš atsiprašau, aš palaikau P.Jakučionio pataisą. Vis dėlto reikia turėti kažkokias garantijas, kad žmogaus indėliai būtų užtikrinti. Manau, kad reikia pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau dar kartą kreiptis į pranešėją. Ar šitoks pataisos priėmimas nesugriauna jūsų Civilinio kodekso?
A.TAMINSKAS. Ne, sugriauti jis nesugriauna, bet praktiškai jis neduoda, matyt, jokios naudos, nes nenumačius mechanizmo ir negarantavus būtent šios nuostatos įgyvendinimo, tai kažin ar yra pagrįsta ekonomiškai priimti tokią pataisą, ar yra tikslinga. Turėtų būti priimamas specialus įstatymas.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote dėl jo balsuoti ar siūlytumėte atidėti tą straipsnį? Pranešėjau, jūs teikiate tą pataisą balsavimui ar ne?
A.TAMINSKAS. Nemanyčiau, kad reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Nemanytumėt. Reikia atidėti straipsnį, taip?
A.TAMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Straipsnis atidedamas. 471 straipsnis atidedamas.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau dabar jūsų pasiklausti. Visas šitas skyrius iš esmės yra baigtas. Aš labai norėčiau paprašyti Seimo nario P.Jakučionio ir jo paklausti, ar jis nesutiktų, kad tie straipsniai, dėl kurių nebuvo prieštaraujama, kuriems niekas nepateikė jokių pasiūlymų, jokių pastabų, kad jie būtų priimami (ką leidžia Statutas, jeigu Seimas sutaria), kad jie būtų priimami visi iš karto kaip skyrius. Prašom, Seimo nary Jakučioni.
P.JAKUČIONIS.Aš dėl to neprieštarauju, kadangi dėl tų straipsnių, kurie, mano nuomone, buvo netinkamai suformuluoti, aš pateikiau pastabas. Bet man atrodo, kad čia Seimo reikalas.
PIRMININKAS. Jeigu Seimas neprieštarauja, mes sutaupytume labai daug laiko, jeigu padarytume tokią procedūrą. Statutas leidžia. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Mes neturėtume priimti įstatymų ištisais gabalais arba blokais, arba dar kaip nors kitaip. Tada Seimas būtų iš viso nereikalingas, balsuojam tik už pavadinimus ir visi įstatymai priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums pacituosiu Statuto 160 straipsnį. "Po to svarstomos įstatymo projekto atskiros dalys ir dėl jų balsuojama." Seimas gali nuspręsti balsuoti ir papunkčiui už kiekvieną atskirą straipsnį. Bet kadangi niekas jokių pastabų daugiau nepateikė, niekas neiškėlė jokių abejonių dėl kitų straipsnių, tai būtų turbūt racionalu pasinaudoti Seimo Statutu, kuris leidžia balsuoti už visą šitą dalį. Jeigu Seimo narys A.Baležentis neatsiima savo pasiūlymo, tai aš teiksiu balsavimui, kaip balsuosime. O jeigu atsiima, tai mes bendru sutarimu balsuosim už visą dalį.
A.BALEŽENTIS. Čia yra mūsų Seimo darbo organizavimo viršūnė.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs pritariate. Tada labai ačiū...
A.BALEŽENTIS. Jokiu būdu nepritariu. Kategoriškai...
PIRMININKAS. Nepritariate. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš dėl procedūros. Aš siūlau Seimui apsispręsti, ar mes toliau kodeksą priiminėsime.... Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau paklausyti labai atidžiai. Čia yra svarbus klausimas. Ar mes toliau priiminėsime kodeksą pastraipsniui, priiminėsime tuos straipsnius, dėl kurių niekam nekilo jokių abejonių, niekas nieko nepateikė, ar mes priiminėsime straipsnių bloką, tų, dėl kurių nebuvo diskusijų, ir pabaigsime šitą procedūrą? Prašom apsispręsti. Kas mano, kad galima priimti bloką, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Kartu, visus straipsnius kartu, visą skyrių, išskyrus vieną straipsnį, dėl kurio nėra sutarta.
Už - 23, prieš - 5, susilaikė 2. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Atsiprašau. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu visą Civilinio kodekso skyrių, išskyrus 471 straipsnį, kuris yra nepriimtas, atidėtas. Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Prašom. Dėl viso skyriaus dėl motyvų. Seimo narys V.Saulis. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Prašau. Seimo narys V.Saulis. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš negaliu balsuoti už skyrių, kurį ką tik svarstėme, nes projekto rengėjai užmiršo, kad per tą laiką, kol buvo pateikinėjamas ir svarstomas projektas, buvo priimta daug kitų įstatymų. Aš tik noriu vieną pavyzdį parodyti. Štai 122 punktas, 1571 straipsnis "Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams". Ar pranešėjas bandė dabar prieš priimant šį įstatymą palyginti šį straipsnį su Žemės įstatymo 32 straipsniu? Tai šitokiu būdu priiminėdami blokais ar dar kaip nors pavadindami, mes čia daug prikuriam. Aš nežinau, ką dabar daryti, bet aš tik porą straipsnių panagrinėjęs pamačiau, kad du įstatymai aiškiai kirsis vienas su kitu. Kuris iš jų bus viršesnis, aš nežinau, - ar Civilinis kodeksas, ar Žemės įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, matyt, būtų galima padaryti taip, kad šiandien galutinio balsavimo dėl viso įstatymo, dėl viso kodekso nedarytume, pranešėjai tada dar pasitikslintų ir atkreiptų dėmesį į tas jūsų pastabas ir būtų galima prieš galutinį balsavimą dar atskirus straipsnius pataisyti, suprantama, pateikiant juos jau Seimui, suderinus su kitais įstatymais. Arba įstatymus suderinus su kodeksu. Toks variantas būtų galimas. Gal mes taip išeitume iš tos padėties. Daugiau Seimo narių, norinčių kalbėti dėl motyvų, nematau. Prašom pasiruošti balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Kas už Civilinio kodekso pateiktą skyrių, skyriaus pavadinimo, deja, neturiu, išskyrus 471 straipsnį, prašom paspausti mygtuką "už". (Balsas salėje)
A.TAMINSKAS. Iki IV skyriaus.
PIRMININKAS. Iki IV skyriaus, gerbiamieji Seimo nariai. Dėl IV skyriaus nebalsuojame. Tai yra atskiras skyrius.
A.TAMINSKAS. Iki autorinių teisių.
PIRMININKAS.Tai būtų pataisos pirmiesiems trim skyriams.
Už - 38, 5 - prieš, susilaikė 4. Skyriui, išskyrus vieną 471 straipsnį, yra pritarta. Dėkojam pranešėjui.
Kitam skyriui atstovaus universiteto docentas ponas A.Vileita. Kviečiu į tribūną. Vėl taip pat panagrinėsime tuos straipsnius, kuriems yra pateiktos pataisos. Taigi pirmoji pataisa yra 519 straipsniui "Autoriaus teisės". Seimo narys P.Jakučionis siūlo... Prašom atsiversti 32 puslapį. Seimo narys P.Jakučionis siūlo paskutinės pastraipos, jeigu aš teisingai suprantu, pirmąjį sakinį papildyti dar atskiru žodžiu: "autorius turi teisę gauti atlyginimą už kitų asmenų kūrinio panaudojimą, jei tai jiems duoda pajamas". Gerbiamasis Seimo nary Jakučioni, prašom jūsų žodžio, jeigu aš teisingai supratau. Vieną minutę! Prašom, Seimo nary Jakučioni.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Na, aš siūlau padaryti tokį papildymą dėl to, kad galima pasinaudoti kito autoriaus kūriniu kokiems nors kitiems tikslams, na, mokymo, auklėjimo, gal kokios nors informacijos skleidimo. Bet tai tam panaudojusiam neduoda jokių pajamų, ir dėl to neturėtų būti ir mokamas tas autoriaus mokestis. Tai tokia prasmė.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė. Prašom.
A.VILEITA. Mes su šia redakcija nesutiktume. Ir štai dėl ko. Jeigu kalbėtume apie kūrinio panaudojimą mokymo tikslais, t.y. 532 straipsnis, ir ten yra numatyti atvejai, kada kūrinys naudojamas be autoriaus sutikimo nemokant atlyginimo. Kada kūrinys naudojamas asmeniniams poreikiams, yra 533 straipsnis, kur irgi numatyta. Dabar jeigu čia įrašysime, kad turi ar neturi pajamų, tai tokiu atveju įteisinsime neteisėtai, be sutarties su autorium ir praktiškai nemokant jam autorinio atlyginimo už kūrinio naudojimą. Nes jeigu asmuo neteisėtai panaudos kūrinį be autoriaus sutikimo ir nemokės jam, vadinasi, gali pasakyti: "išleidęs knygą aš turėjau nuostolių". Jis panaudojo kūrinį, turėjo ne pajamų, o nuostolių. Tai priklauso iš leidyklos atlyginimas ar nepriklauso tokio kūrinio vartotojui? Vadinasi, čia negali būti siejama. Štai tos išimtys, kur mokymo tikslais, yra numatyta 532 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys P.Jakučionis atsiima pataisą, ar palieka? Tada aš duosiu žodį pasisakyti kitiems. Trumpai prašome pasakyti. Vieną minutę! Aš vėl turiu įjungti jus į kompiuterį. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Šiuo atveju aš atsiimu savo siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada diskusijų turbūt nėra. Kiti Seimo nariai turbūt taip pat neprieštarauja? Dabar 519 straipsnis. 515 buvo? Vieną minutę tada! Kol kas kalbame dėl 519 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau aš pastabų negirdžiu. 519 straipsniui pritariame.
515 straipsnis. Seimo narys R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, svarstydamas 4 skyrių "Autoriaus teisės", 515 straipsnyje paliko, nerado bendros nuomonės. Ir dalyje, kur yra išvardyta, kas yra autoriaus teisių objektas, paliko folklorą ir mano, kad tai turi spręsti Seimas. Todėl mūsų šitas pasiūlymas yra užregistruotas 1993 m. lapkričio 10 d. (Nr.704), ir aš manau, kad į jį būtina atsižvelgti. Kokie yra motyvai? Aš tuoj pasistengsiu pailiustruoti.
1989 m. spalio 17 d. - lapkričio 16 d. Paryžiuje įvyko dvidešimt penktoji JUNESKO generalinė konferencija, kuri atkreipė ypatingą dėmesį į folkloro svarbą, jo išsaugojimą ir pan. Čia yra pasakyta, kad "folkloro apsaugoje", kadangi folkloras yra intelektinės kūrybos išraiška, nesvarbu, ar ta kūryba būtų individuali, ar kolektyvinė, jis nusipelno būti saugomas taip, kaip numatyta saugoti intelektinės veiklos rezultatus. Todėl aš ir kai kurie mūsų komiteto nariai, ir aš manau, kad ir dauguma Seimo narių turėtų pritarti, kad iš 515 straipsnio neturėtų būti išbrauktas "folkloras". Kviečiu už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Prašom, pranešėjo nuomonė.
A.VILEITA. Pirmiausia svarstant Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, atrodo, Švietimo, mokslo ir kultūros pasisakė, kad nereikia, ir palikti Seimui svarstyti. Atrodo, toks buvo nutarimas priimtas, kiek prisimenu. Dabar klausimo esmė. Pirma, kad nėra folkloro, tai nereiškia, kad folkloras neturi būti iš viso saugojamas. Autoriaus teisė reglamentuoja tik kūrinių naudojimą ir tai tam tikrą terminą, o būtent - 50 metų per visą autoriaus gyvenimą ir 50 metų po autoriaus mirties. Toliau kūriniai naudoti tampa laisvi.
Dabar kaip mes nustatysime folkloro metus? Kaip nustatyti 50 metų? Jeigu neanonimiškas kūrinys, skaičiuojama nuo kūrinio paskelbimo. Bet jeigu anonimiškas, tai gali būti ir ne folkloras. Yra autorius, kuris savo kūrinio nepasirašė. Be to, kas bus teisės į folklorą subjektas? Irgi iškyla klausimas. Taip. Be to, tas įrašymas ir paminėjimas 515 straipsny, jis nieko neduoda. Turėtų būti specifika. O kada kalba JUNESKO, kad reikia saugoti, tai ten yra bendra folkloro apsauga, o ne autoriaus teisės reglamentavimas. Tiesa, šis klausimas yra keliamas kai kuriose šalyse, kurių folkloras yra, jeigu imsime tarptautiniu mastu, populiarus. Ypač toks folkloras kaip Lotynų Amerikos šalių skulptūra, liaudies menas, kad būtų kontroliuojamas jo naudojimas. Tai šia prasme. Tačiau Lietuvoje šie dalykai suvaržytų. Jeigu mes pritaikysim šitą sistemą folklorui, tai su kuo sudarinės sutartis, kad sudainuotų dainą, kad panaudotų kūrinį, savo kūrybą ir pan.? Vadinasi, visa žlugdys... Be to, šitai sistemai, tas žodžio įrašymas, nėra specialių normų, čia nenumatyta...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iš tikrųjų jau iškilo diskusija dėl 515 straipsnio - vienas motyvas. Antra, mums skirtas laikas baigėsi. Aš labai apgailestauju, deja, kad pranešėjai neatėjo nustatytu laiku, kuris buvo jiems paskirtas, būtume galėję, ko gero, priimti visą kodeksą arba bent jo daugumą. O dabar man tenka skelbti priėmimo pertrauką, padėkoti pranešėjams, kadangi yra numatyti balsavimai dėl 4 a, b ir c punkto. Numatytas balsavimas, daugelis Seimo narių kaip tik ir atėjo balsuoti dėl šitų įstatymų. Aš dėkoju pranešėjui. Skelbiu priėmimo pertrauką.
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
Kviečiame į tribūną Seimo narį G.Paviržį. Svarstome įstatymą, t.y. tris įstatymus: įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.703(3), įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo" projektas Nr.848(2) ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo papildymo" projektas Nr.894(2). Ar pranešėjas teikia balsuoti?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Tada balsavimo procedūra pradedama. Vieną minutę, aš pasiimsiu projektus! Gerbiamasis pranešėjau, prašom teikti.
G.A.PAVIRŽIS. Iš eilės. "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo". Čia siūloma 45 straipsnį po antrosios dalies papildyti tokia trečiąja ir ketvirtąja dalimi: "Valstybinio socialinio draudimo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, teritorinių skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai turi teisę: 1, 2, 3 punktas". Siūlau priimti. Mes pastabų negavome.
PIRMININKAS. Taip, galiu patvirtinti, kad jokių pataisų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom dėl 1 straipsnio. Kas nors nori kalbėti? Seimo narys A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Trečią...
PIRMININKAS. Tai dėl 3 vėliau truputį.
G.A.PAVIRŽIS. Ne, ne. Aš suprantu, kad čia turbūt 1, 2 ir 3 punktas. Mes nebalsuosim, turbūt kartu balsuosim.
PIRMININKAS. Čia kaip Seimas nuspręs.
A.SADKAUSKAS. Aš irgi taip supratau.
PIRMININKAS. Dabar nagrinėjame Nr.703...
G.A.PAVIRŽIS. Nr.848, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. O, atsiprašau. Nr.848 dabar teikiate?
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
PIRMININKAS. Nr.848(2) - "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo". Čia yra keli punktai. Ar kas nors nori kalbėti dėl motyvų? Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Čia trečiojoj pastraipoj buvo: "turi teisę reikalauti iš rejestro sutvarkytojo atšaukti įmonės registravimą". Ar šito reikia, jeigu bankas visada garantuos lėšų pervedimą? Ir dar prieš tai yra drausminės nuobaudos. Tai likviduodami įmones mes tikrai sumažinsime socialinio draudimo įplaukas ir visas kitas įplaukas. Tai gal šito nereikia daryti? Ar nenorėtumėte atsiimti šitos?..
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, mes šito nenorime. Jeigu jūs pastebėjote, vienas projektas yra registruotas Nr.894. Ten kaip tik mes papildom Įmonių rejestro įstatymą būtent tuo, kad "rejestro tvarkytojas turi teisę valstybinių mokesčių ir t.t." Būtent ten tai mums yra svarbu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau dabar dėl 1 punkto - "išieškoti ne ginčo tvarka". Ar yra abejojančių, norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra? (Balsas iš salės) Yra. Prašom. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad išieškoti ne ginčo tvarka galima būtų leisti tik tuo atveju, jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos tam neprieštarautų. Dalykas toks, kad šitų mokesčių nesumokėjimas ne visuomet gali būti vienos ir kitos pusės teisingai suprastas. Paprastai čia gali kilti ir apskaičiavimo tvarkos, ir kitų klausimų, todėl manau, kad visais atvejais bus ginčijama, nesutinkama. Ir nemanau, kad ginčo tvarka čia būtų bloga. Jeigu, sakysim, priešinga šalis pralaimės, nesumokėjusi šalis pralaimės, tai ji sumokės ir teismo išlaidas. Bet šiuo atveju išieškodami ne ginčo tvarka mes sukelsime tik dar daugiau bylų teismuose ir dar daugiau sukomplikuosime padėtį. Todėl aš nemanau, kad čia toks administracinio principo priėmimas padės mūsų teisinei sistemai iš viso.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruokimės, nes atsirado naujų Seimo narių. Balsuosime dėl 1 punkto, kuris skamba: "Išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų ir t.t." Kas palaikys šitą punktą, paspaus mygtuką "už", kai bus pradėtas balsavimas.
G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlau balsuoti taip, kaip yra įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Suprantama.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Kas už 1 punktą, spaudžia mygtuką "už".
Už - 33, prieš - 10, susilaikė 10. 1 punktas priimtas.
Ar dėl motyvų dėl 2 punkto nori kas nors kalbėti? Nėra. Ar 2 punktą galime priimti bendru sutarimu? Galima. Ačiū. 2 punktas priimtas.
Dėl 3 punkto jau kalbėjo Seimo narys A.Baležentis. Seimo narys A.Sadkauskas nori kalbėti.
A.SADKAUSKAS. Čia, gerbiamasis pranešėjau, žodis "reikalauti" yra: "Direktorius turi teisę reikalauti". Tas žodis turbūt nelabai čia tinkamas? Ar jūs nesutiktumėte jį visai išbraukti?
G.A.PAVIRŽIS. Taip. Ačiū, gerbiamasis kolega, kadangi mes Rejestro įstatyme numatėme kaip tik ne tokį imperatyvą, o prašymą, žodį "reikalauti" sutinku pakeisti žodžiu "siūlyti". Tinka. "Siūlyti rejestro tvarkytojui..."
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tik aš prašyčiau pasiūlymus teikti, išskyrus redakcinius, kuriuos galima teikti ir po balsavimo, visus kitus prašom teikti nustatyta tvarka. Bet jeigu pranešėjas priėmė, taip, tai yra, sakyčiau, labai gerai. Ar yra oponuojančių dėl 3 punkto? Nėra. Ar galima priimti bendru sutarimu? Galima. 3 punktas priimtas.
Ar kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime pakeldami rankas. Taip, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektą, prašom pakelti rankas. Balsuojame pakeldami rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Už - 37. Kas prieš? (Balsas salėje) Balsavimo metu prašom neagituoti, gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, ir nesikalbėti su dvasiomis!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Susilaikė 7. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo" 37 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 7 susilaikius yra priimtas.
Prašom, pranešėjau, teikti kitą įstatymą.
G.A.PAVIRŽIS. Na, dabar Nr.894.
PIRMININKAS. Nr.894 (2) - "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimo". Gerbiamieji Seimo nariai, ar norite kas nors kalbėti dėl motyvų dėl šito įstatymo? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimo", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Už - 37. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5. Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimo" 37 balsavus už, 1 - prieš, 5 susilaikius yra priimtas.
G.A.PAVIRŽIS. Siūlau Seimui balsuoti dėl įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.703 trečiojo varianto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, nes išretėjo jūsų gretos. O gal papilnėjo jūsų gretos? Norėčiau sužinoti, Seimo nary Albertynai, kam registruojate kitą žmogų? (Balsai salėje ir juokas) Ar jums kita ranka nenutirpo, kad į kitą pusę ištiestumėte. 48 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra trijų punktų. Kas dėl 1 punkto turėtų pastabų, prašom. Seimo narys A.Baležentis siūlo nepriimti ar priimti? Prašom.
A.BALEŽENTIS. Čia yra mūsų tradicinė silpna vieta: labai didelės ribos skiriant baudas.
PIRMININKAS. Nepateikėte jokios pataisos.
A.BALEŽENTIS. Aš agituoju nepriimti tokių...
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors agituoja priimti? Tik pranešėjas agituoja priimti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 1 punktą, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. 35 - už, 2 - prieš, 7 susilaikė. 1 punktui pritarta.
2 punktas. 224 straipsnyje išbraukti kažkokį magišką skaičių 1886. Pranešėjau, jūsų nuomonė.
G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlau priimti tą straipsnį. Aną 1 straipsnį priėmėm, tai ir šitą reikia.
PIRMININKAS. Nėra oponuojančių? Pritarta išbraukti. 3 punktas. Papildyti kodeksą 246 straipsniu. Oponuojančių nėra? Pritarta 3 punktui. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Prašom. Kalbančiųjų taip pat nematau. Prašome balsuoti. Balsuosime rankų pakėlimu. Kas už įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo", prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 40 Seimo narių pritarus ir 3 susilaikius įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" yra priimtas.
Nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" Nr.857 (94.05.12)
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi truputį sutaupėme laiko, svarstome pirmąjį rezervinį klausimą. Seimo nutarimas dėl butų ir visi kiti nutarimai, kurie yra išvardyti. Projektai Nr.857, Nr.886, Nr.885, Nr.887. Tai yra svarstymas. Užsirašiusių nėra. Baigiamasis žodis Seimo nariui G.Paviržiui.
G.A.PAVIRŽIS. Aš ir mūsų komitetas pastabų negavo. Aš siūlyčiau pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš teikiu balsavimui. Nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" (Nr.857). Oponuojančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Kurį įstatymą teikiate antrą?
G.A.PAVIRŽIS. Prašau?
PIRMININKAS. Šitam pritarta. Kurį antrą teikiate? Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo? Iš eilės teikiate, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, taip. Visus...
PIRMININKAS. Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo" įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo" projektas.
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Ar būtų galima pritarti bendru susitarimu po svarstymo? Pritarta. Toliau įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo" projektas.
G.A.PAVIRŽIS. Tai kuris numeris būtų?
PIRMININKAS. Butų privatizavimo įstatymo pakeitimas - turbūt Nr.885.
G.A.PAVIRŽIS. Nr.885. Aš turbūt čia mažą klaidelę padariau. Nes tas, kuriam pritarėm, lyg ir... Tai yra vienas Vyriausybės variantas. Jis yra įkomponuotas į nutarimą Nr.886, kurį priėmėm.
PIRMININKAS. Tai gerai. Tai mes tam pritarėm.
G.A.PAVIRŽIS. Tai dabar reikėtų mums Nr. 887.
PIRMININKAS. Gerai. Perskaitykite.
G.A.PAVIRŽIS. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo" projektas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl šito? Prašom.
A.BALEŽENTIS. Kad galėčiau balsuoti už ar prieš, turėčiau suprasti, iš kokių lėšų, pavyzdžiui, bus perkama žemė, reikalinga ligoninių, mokyklų statybai, kelių tiesimui? Aš taip suprantu, kad naudoti biudžeto lėšas bus draudžiama. Tai už kokias lėšas valstybė pirks tada?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, gal jūs sutiktumėte? Seimas jūsų idėjai galėtų turbūt pritarti, kad prieš balsavimą būtų pateikta Biudžeto ir finansų komiteto išvada arba atsakymas į jūsų klausimą. Tenkina šitas, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau pasirūpinti. O Seimas pritaria, kad Biudžeto ir finansų komitetas pateiks atsakymą į Seimo nario A.Baleženčio klausimą prieš galutinį balsavimą.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, jūs sutinkate, kad projektui Nr.887 būtų pritarta? Pritariame. Viskas? Dėkojame pranešėjui.
Nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto pastatų" projektas Nr.856 (pateikimas) (94.05.12)
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, norėtume dar vieną rezervinį, bet Seimo nario Z.Vaigausko aš nematau. Jis galėtų pateikti tą rezervinį, bet... Seimo narys Z.Vaigauskas norėtų pateikti... (Salėje triukšmas) Atsiprašau, aš galvoju į labai tolimą ateitį. Prezidento atstovas Ponas Z.Vaigauskas. Prašau. Ar norit dabar, ar norit po pietų? Čia jau jūsų valia. Po pietų gali nelikti laiko, o dabar yra.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis Seime, aš labai atsiprašau, tikrai nesu Seimo narys ir...
PIRMININKAS. Tai jums labai didelė gėda, kad nesat Seimo narys, ar atvirkščiai?
Z.VAIGAUSKAS. Nei gėdos, nei bėdos. Čia yra tiesiog taip jau susiklostęs likimas.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Respublikos Prezidento pavedimu noriu jums pateikti Seimo nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto pastatų" projektą. Šis projektas teikiamas Respublikos Prezidento kovo 30 d. dekretu. Yra paaiškinamasis raštas, kuriame išdėstyti motyvai, kodėl Respublikos Prezidentas nusprendė pateikti Seimui šį nutarimo projektą. Nutarimas atsirado dėl to, kad Kauno miesto taryba, iš pradžių sutikusi, kad Vytauto Didžiojo universitetui būtų paskirti pastatai S.Daukanto 28 ir Laisvės alėja 53, vėliau savo tą sutikimą bandė atšaukti ir priėmė protokolinį nutarimą didele balsų dauguma, kad šitie pastatai liktų miesto žinioje. Dabar yra numatyta greitai svarstyti klausimą dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo. Pagal nustatytą tvarką ir susiklosčiusią tradiciją tvirtinant statutą kartu yra patvirtinamas ir pastatų sąrašas, kuris yra universiteto žinioje. Į Respublikos Prezidentą, kaip jūs matote iš paaiškinamojo rašto, kreipėsi daug organizacijų, kurios prašo šituos pastatus paskirti. Yra tam tikra oponuojanti nuomonė. Tai Kauno miesto savivaldybės tarybos pozicija, ir dar yra muzikantų, žymių Lietuvos muzikų prašymas, kad paliktų priestatą prie buvusių politšvietimo namų salės įsteigimui. Na, yra dar kelių Kauno miesto kultūros veikėjų prašymas. Manyčiau, kad vis dėlto būtų tikslinga pasielgti taip, kaip su tais pastatais buvo numatyta elgtis Aukščiausiosios Tarybos laiku, ir pastatą paskirti Vytauto Didžiojo universitetui. Prašyčiau Seimo šiam sprendimui pritarti. Šitam sprendimui pritarė ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Tiesa, dar buvo bandoma kažkiek neigti to nutarimo reikalingumą, kad užtektų tik pačiame nutarime dėl universiteto statuto tą dalyką įtvirtinti, bet kadangi yra Kauno tarybos protokolinis nutarimas ir yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl to pastato perdavimo Kauno miesto savivaldybei, vadinasi, būtinas, be jokios abejonės, atskiras Seimo nutarimas dėl šitų pastatų paskyrimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai norėtų paklausti. Aš būsiu šeštasis. Aš prašysiu patikslinti, ką jūs vadinate muzikantu, o ką vadinate žymiu muziku? (Juokas salėje)
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui už klausimą. Tai gal nuo jūsų klausimo ir pradėsiu...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Buinevičius.
V.A.BUINEVIČIUS. Mes jau radome dėžutėse Vytauto Didžiojo universiteto statuto projektą Nr.476. Yra visas puslapis, priedas apie pastatus. Aš norėčiau paklausti, kodėl mes priimam šitą nutarimą, nors mes tą patį klausimą svarstysime tvirtindami universiteto statutą?
Z.VAIGAUSKAS. Ačiū už klausimą. Nutarimą reikia priimti dėl to, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą dėl pastato, esančio S.Daukanto gatvėje Nr.28. Vadinasi, būtina šito nutarimo 1 punktą pakeisti, nes jis skelbia, kad pastatas, esantis Kaune, S.Daukanto 28, perduodamas į Kauno miesto savivaldybės balansą. Antra. Yra Kauno miesto savivaldybės tas protokolinis nutarimas. Dar šiandienos "Lietuvos aido" pirmajame puslapyje jo faksimilė įdėta. Ten skelbiama, kad Kauno miesto savivaldybė protokoliškai nusprendė 800 vietų salės fligelį, esantį S.Daukanto 28, palikti savivaldybės balanse.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau paklausti, ar pranešėjui yra žinoma Prezidento nuomonė dėl šito pasiūlymo, kurį pateikė būtent, kaip jūs sakėt, muzikai, tie garsūs mūsų menininkai, pradedant S.Sondeckiu ir kitais, kad šita salė būtų padaryta Kauno miesto filharmonijos sale.
Z.VAIGAUSKAS. Aš labai atsiprašau, galbūt aš nelabai tiksliai pasakiau dėl tų muzikų. Jų pasiūlymas yra iš tikrųjų vertas dėmesio, be jokios abejonės. Jie dabar ta sale naudojasi ir naudosis ateityje, jeigu Seimas priims tokį sprendimą, kad tektų pervesti į universiteto balansą. Irgi naudosis, bet problema yra ta, kad Kauno miesto savivaldybė tuose raštuose, kuriuose davė sutikimą Vyriausybei, kad pastatas būtų paskirtas universitetui, prašė, kad būtų sudarytos šitos sąlygos naudotis pastatu. Universitetas tas garantijas davė, bet vėliau Kauno miesto savivaldybė nusprendė, kad vis dėlto pastatas turėtų būti jų balanse. Matyt, atsirado tam tikrų planų, kad tą pastatą panaudotų ir pritrauktų privatų kapitalą su visom iš to išeinančiom pasekmėm. Dėl to manau ir esu įsitikinęs, kad Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, kai šis pastatas bus jo balanse, tikrai jį panaudos Kauno miesto reikmėms. Taigi čia bus net sudaromos papildomos garantijos, kad tas pastatas nebus kokiu nors keistu būdu privatizuotas ar neatsitiks su juo kokių nors netikėtų dalykų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš visiškai neabejoju dėl to, kad perduoti šitą pastatą kultūros sričiai, šiuo atveju universitetui ir kitai kultūrai, yra svarbiau negu savivaldybei. Kokiais motyvais šitą savo norą grindžia Kauno miesto savivaldybė?
Z.VAIGAUSKAS. Deja, tie motyvai nėra, mano supratimu, labai tiesiai pasakomi. Yra netgi pradedama abejoti, kad Kauno miestui, ko gero, nėra reikalingas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Tokia nuomonė dėstoma tarybos pirmininko laiške. Dėl kito pastato aiškinama, kad ten norima įkurti apygardos teismą ar pan. Tai yra ieškoma įvairiausių motyvų, taip pat ir tokių, kad tokio nutarimo priėmimas Seime nėra visiškai teisiškas ir panašiai.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Seimo narys P.Tupikas. Taip?
P.TUPIKAS. Leiskite Tupikui pasisakyti. Aš noriu pasakyti, kad mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė ir vienbalsiai priėjo išvadą, kad reikia perduoti pastatą universitetui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Paskutinis klausimas.
A.ENDRIUKAITIS. Kokia yra Prezidento nuomonė dėl šitos situacijos ir to bendro puolimo prieš Vytauto Didžiojo universitetą?
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui už klausimą. Aš manau, kad Prezidento nuomonę pasako jo dekretas. Jis nė kiek nesvyruodamas, kada sužinojo situaciją, Kauno miesto savivaldybės tarybos poziciją, iš karto pavedė parengti dekretą ir siūlyti Seimui šituos pastatus perduoti Kauno Vytauto Didžiojo universitetui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimai baigėsi, ačiū pranešėjui. Dabar kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą, ar atmetame projektą? Taigi kas nori kalbėti dėl motyvų? Vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš noriu pasisakyti už. Už tai, kad būtų įtraukta, kad būtų svarstoma, ir kad būtų vis dėlto universitetui paliktas šitas pastatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš maniau, sakysit, kad būtų svarstoma, įtraukta ir būtų atmesta.
Seimo narė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Aš taip pat pritariu, kad būtų į darbotvarkę įrašyta ir svarstoma.
PIRMININKAS. Na, ir Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Aš taip pat už tai, kad būtų įrašyta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors prieštarauja, kad būtų įrašoma į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra? Nėra. Tai tada bendru sutarimu įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą.
Teismų įstatymo projektas Nr.792(2) (svarstymas) (94.05.12)
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstysime Lietuvos Respublikos teismų įstatymo projektą. Tai bus svarstymo stadija. Pranešėjas - ponas teisingumo ministras J.Prapiestis. Jo paprašysime, kad jis trumpai pakalbėtų apie gautas pataisas, kurioms jis pritaria, kurioms ne. Po to užsirašę kalbėti yra 4 oratoriai: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas M.Lošys, Seimo nariai Z.Šličytė, V.Andriukaitis frakcijos vardu ir Seimo narys A.Kubilius.
Kviečiame poną ministrą į tribūną.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai. Aš stengsiuos labai trumpai kalbėti apie šį įstatymo projektą, kadangi tam tikra prasme jo svarstymas prasidėjo dar tuomet, kai Seimas svarstė Teisinės sistemos reformos metmenų projektą. Po to šis įstatymo projektas Vyriausybės buvo pateiktas Seimui susipažinti, buvo pritarta jo pristatymui, buvo pavesta Valstybės ir teisės komitetui, taip pat Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti. Šio įstatymo projektą kuruojančiu komitetu paskirtas Valstybės ir teisės komitetas. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų galbūt pradėti nuo atskirų Seimo komitetų nuomonės. Aš tik noriu pasakyti, kad laiku, aš manyčiau, Seimo narius šio įstatymo projektas pasiekė, į pagrindines pastabas buvo atsižvelgta. Ir aš manyčiau, kad oponentų nuomonės dėl to projekto, kuris yra pas jus, suderintos, todėl aš nenorėčiau kartoti to, kas yra išdėstyta raštu. O kadangi aš girdėjau iš gerbiamojo Seimo Pirmininko, kad yra norinčių kalbėti, tarp jų ir tam tikra prasme oponuojančių iš Aukščiausiojo Teismo, todėl, jeigu leisite, aš norėčiau paklausyti jų ir pasilikti tam tikrą galimybę kalbėti pabaigoje.
PIRMININKAS. Pasilikti prie savo nuomonės, norit pasakyti?
J.PRAPIESTIS. Žiūrėsiu, ką kalbės oponentai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Kviečiu į tribūną Aukščiausiojo Teismo pirmininką poną M.Lošį. Primenu Reglamentą. Savo vardu galima kalbėti iki 5 min., frakcijos vardu - iki 7 min. Užsirašęs kalbėti frakcijos vardu tiktai vienas Seimo narys. (Balsai iš salės) Aš labai prašyčiau, aš įrašysiu Seimo narę Z.Šličytę frakcijos vardu taip pat, bet aš prašyčiau tai pasižymėti sekretoriate iš karto, kieno vardu jūs kalbate - frakcijos ar savo vardu. Ponas A.Kubilius taip pat frakcijos vardu? Ar savo vardu? (Balsai iš salės) Negirdėjau, ponas Kubiliau. Tai prašom, ponas pirmininke, iki 5 min.
M.LOŠYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų mes tam tikra prasme dalyvavome šio įstatymo rengime, dalyvavome Valstybės ir teisės komiteto posėdyje, esame pasakę pastabų ir pasiūlymų. Tačiau mes dar esame parengę ir pastabas raštu. Manau, kad Seimo nariams jos taip pat yra išdalytos, o jeigu nėra, tai mes norėtume priminti ir pasakyti keletą principinių dalykų, kurie, mūsų nuomone, naujame Teismų įstatymo projekte išdėstyti neteisingai arba net prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Pirmiausia dėl Aukščiausiojo Teismo steigimo. Dabartinis Aukščiausiasis Teismas buvo įsteigtas 1990 m. vasario 13 d. Teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymu. Priimant Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą Teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo 18 straipsnio norma, numatanti, kad Lietuvos Respublikos Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, rajonų ir miestų teismai, buvo inkorporuota iš 113 straipsnio. Taigi šiais įstatymais buvo iš esmės įkurtas ir suformuotas jau nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir jis toks funkcionuoja iki šiol. Tačiau siūlomame įstatymo projekte yra nuostata, kad Aukščiausiasis Teismas, kaip ir kiti teismai, kurie iki šiol dar nebuvo įkurti, kurie yra numatyti Konstitucijoje, turi būti steigiamas iš naujo. Tačiau visiškai nepasakoma, ką numatoma daryti su dabartiniu Aukščiausiuoju Teismu. Tai yra, ar jis likviduojamas, ar reorganizuojamas, ar daromas koks nors kitas žingsnis.
Šis klausimas yra labai aktualus todėl, kad pagal tuomet veikusį įstatymą Aukščiausiojo Teismo teisėjai buvo išrinkti 10 metų. Ir pagal Konstituciją Aukščiausiojo Teismo, kaip ir kitų teismų, teisėjo įgaliojimus galima nutraukti tiktai tais atvejais, kurie yra numatyti. Tokie atvejai, kaip siūloma šitame įstatymo projekte ir projekte dėl jo įsigaliojimo, kad gali būti atimti Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimai priėmus naują įstatymą, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir todėl reikėtų nustatyti, kad teisėjo įgaliojimai išlieka visam laikui, nes, mano nuomone, jeigu mes eisime kitu keliu, galime sukurti labai pavojingą precedentą, kada kiekviena nauja politinė jėga, atėjusi į valdžią, pasiūlys priimti naują teismų įstatymą, panaikindama iki tol įsteigtą teisminę instituciją, panaikindama teisėjo įgaliojimus. Tai, manyčiau, būtų labai negeras precedentas, ir mes turėtume šito išvengti. Jeigu mes iš tikrųjų taip pasielgtume, tai aš nemanau, kad mes kada nors turėsime nepriklausomus teismus ir kad turėsime pakankamą skaičių kandidatų, kurie sutiktų eiti dirbti į tokius teismus, kada juos galima bet kuriuo momentu priėmus įstatymą paleisti.
Kita vertus, jeigu jau mes sakome, kad yra steigiamas vis dėlto naujas Aukščiausiasis Teismas, turime pasisakyti dėl ankstesniojo likvidavimo ir turime numatyti aiškias garantijas tiems žmonėms, kurie bus neišrinkti, arba jie atsisakys toliau būti kandidatais į tokį teismą. Apie tai taip pat nieko neužsimenama. Išeitų, kad panaikinam įstatymą, paleidžiam teismą, nutraukiam įgaliojimus, ir šitie žmonės mums daugiau nebereikalingi ir mes neturime kaip su jais žmoniškai užbaigti šitą kadenciją.
Be to, aš noriu pasakyti, kad metmenyse, kuriuos Seimas yra priėmęs dėl teismų reformos, taip pat pasakyta, kad Aukščiausiasis Teismas ne likviduojamas, o reorganizuojamas. Ir mes šiandien iš tikrųjų nematome problemos, kad šitą dalyką būtų galima išspręsti reorganizavimo keliu. Tie teisėjai, kurie išreikš norą toliau dirbti, turėtų pasilikti dirbti, o tie teisėjai, kurie dėl amžiaus, dėl kitų priežasčių jau nebegalės toliau eiti tų pareigų, galėtų būti jų noru atleisti arba sutiktų pereiti į kitus teismus - į apeliacinį, apygardos teismą ir pan. Šiandien mes lyg ir užmiršome, kad mes priėmėme tokią teisinės sistemos reformą, metmenyse numatėme ir vėl kuriame kažką kita.
Mes čia pabaigoje išdėstėme konkrečius pasiūlymus, su kokiais konkrečiai įstatymo punktais nesutinkame. Nemanau, kad reikėtų man čia kartotis, tuo labiau kad ir laikas neleidžia. Bet aš prašau gerbiamuosius Seimo narius labai atidžiai pasvarstyti šitą įstatymo projektą ir nepadaryti tų klaidų, kurios gali atvesti mus į tai, kad mes pažeisime Konstituciją ar kitus galiojančius įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Kviečiu į tribūną Seimo narę Z.Šličytę, kuri kalbės Laisvės frakcijos vardu iki 7 min.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvoje per 4 metus priimamas trečias teismų įstatymas ir tai verčia rimtai susimąstyti, ar ir toliau, išrinkus kitą Seimą, bus nuolat reformuojami teismai, ar mes priimsime tokį teismų įstatymą, kad užtikrintume stabilų ir rimtą teismų darbą Lietuvoje?
Pateiktas įstatymo projektas yra ydingas kai kuriais klausimais štai dėl ko. Projekto 16 straipsnis numato, kad apygardos teismas yra ne tiktai apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, bet ir kasacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, nenagrinėtiems apeliacine tvarka.
O 18 straipsnis numato, kad Aukščiausiojo Teismo kompetencija yra tai, kad Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutarimams, nagrinėtiems apeliacine ir kasacine tvarka. Taigi susidaro dviguba kasacinė instancija. Vadinasi, apygardos teismas yra kaip kasacinė instancija ir Aukščiausiasis Teismas taip pat kaip kasacinė instancija. Manau, kad čia yra labai rimtas įstatymo projekto trūkumas, nes iš teisminės praktikos galiu pasakyti, kad Lietuvos žmonėms ir taip yra labai sunku susiorientuoti dėl teismų sprendimų ir nuosprendžių apskundimo, nors dabar buvo labai paprasta tvarka. O kada pradės Lietuvoje veikti keturių lygių teismai ir dar dvi kasacinės instancijos, tai iš viso yra tokia painiava, kuri prie teisingumo vykdymo neprisidės. Todėl siūlyčiau padaryti šito įstatymo projekte pataisą ir suteikti teisę kasacine tvarka nagrinėti bylas tiktai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui, o apygardos teismo kompetenciją, kuri projekte nurodyta, palikti tokią pat, išskyrus tai, kad apygardos teismas nenagrinėtų bylų kasacine tvarka.
Toliau projekto 18 straipsnyje yra nurodyta, kad Aukščiausiasis Teismas skelbia teisėjų senato aprobuotus teismų sprendimus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai taikydami tuos pačius įstatymus. Mane visada labai žavėjo anglosaksų praktika turėti tvirtus teisminius precedentus, tai yra ta precedentinė teisė, kai vieno pobūdžio bylos yra vienodai išnagrinėjamos. Nes iš tikrųjų ir tarybiniais metais, ir dabar Lietuvoje rasime teismų praktikoje nemažai pavyzdžių, kad toks pat teisminis ginčas vieno teismo išnagrinėtas vienaip, o kito teismo - kitaip. Tai precedentas būtų labai neblogas dalykas, tačiau jis nėra numatytas mūsų Respublikos Konstitucijoje. Dėl to man belieka apgailestauti ir manau, kad šitokio precedento įvedimas 18 straipsnyje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, kuris numato, kad teisėjas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, tai yra nagrinėja bylas tik remdamasis įstatymu, ir kad niekas negali kištis į teismų darbą. Tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio draudimas, todėl mums iškyla problema. Jeigu mes pradedame kurti precedentą, tai iškyla privalomumo klausimas. Be abejo, teisėjas nagrinėdamas bylą gali vadovautis ir įvairiais moksliniais straipsniais, ir aprašytais teisminės praktikos pavyzdžiais, na, kaip sako, tai būtų jam pagalbinė medžiaga darant išvadas, įvertinant tam tikrus teisminius santykius. Tačiau klausimas yra toks: ar privaloma yra tai, kas skelbiama apie panašių bylų išnagrinėjimą? Ir įstatyme turėtų būti aiškiai pasakyta, privaloma ar ne. Atsižvelgiama. Kaip atsižvelgiama? Privalomai atsižvelgiama ar ne? Manyčiau, kadangi vis dėlto privalomumas prieštarautų Konstitucijai, tai ir atsižvelgti čia nėra tikslinga nurodyti. Sakau, nors man ta idėja patraukli, bet tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Toliau yra tokia problema. Šito projekto daugelyje straipsnių yra numatyta, kad aukštesniųjų teismų teisėjai konsultuoja žemesniųjų teismų teisėjus. Taigi konsultavimo problema yra didžiulė. Ir manau, kad praktikoje mes visi teisininkai galime vieni kitus konsultuoti, bet kai įrašyta į įstatymą, kaip konsultuoja, tai įgauna visiškai kitokią prasmę. Ir manyčiau, kad jeigu aukštesniojo teismo teisėjas, kuris kasacine arba apeliacine tvarka nagrinėja tą pačią bylą, konsultuotų prieš tai žemesnio teismo teisėją, kaip nagrinėti tą bylą, tai suprantate, išeitų, kad pakonsultavęs žemesnio teismo teisėją ir nagrinėdamas bylą kasacine tvarka aukštesniojo teismo teisėjas lyg ir suvaržytas savo duotos konsultacijos ir nebegali laisvai išnagrinėti, ar teisėtas ir pagrįstas yra apylinkės teismo priimtas sprendimas. Todėl konsultavimo klausimas neturėtų būti reguliuojamas įstatymu taip, kaip jis yra suredaguotas šitame įstatymo projekte. Tai konkrečiai 16 straipsnyje yra pasakyta: "Apygardos teismas, susipažindamas su jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbu vietose bei kitais būdais, konsultuoja teisėjus įstatymo taikymo klausimais". Vadinasi, apygardos teismas, kuris pagal projektą yra ir kasacinė, ir apeliacinė instancija, susipažindamas su jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbu, konsultuoja teisėjus įstatymo taikymo klausimais. Tai, kad kitoje apygardoje esančių teismų teisėjus konsultuotų, tai dar galima būtų ir įstatyme įtvirtinti, bet savo veiklos apygardos konsultavimas - tai jau yra, žinoma, neatitinkantis...
Ir 18 straipsnyje taip pat yra numatyta, kad Aukščiausiasis Teismas, susipažindamas su apygardų, taip pat žemesnių, ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus įstatymo taikymo klausimais. Taigi aš pasisakyčiau prieš tai.
Ir dar pora pastabų, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom, tik labai trumpai.
Z.ŠLIČYTĖ. Jeigu galima, dar pora pastabų. Dėl 34 straipsnio ir 42 straipsnio suderinamumo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Aukščiausiojo Teismo pirmininką skiria Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento teikimu. Nesant Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojo, yra pasakyta projekto 42 straipsnyje, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas vykdo turintis didesnį teisėjo darbo stažą skyriaus pirmininkas. Kadangi skyriaus pirmininku skiria Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o ne Seimas, tai, manyčiau, yra prieštaraujanti Konstitucijai nuostata, nes nenumato mūsų Konstitucija dabar, kad yra Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojai. Iki šiol ir dabar Lietuvos Respublikos Aukščiausiajame Teisme yra pirmininko pavaduotojai, o dabar Konstitucija numato tik Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Prezidento teikimu skiriamą Seimo. Todėl manyčiau, jeigu ta persona yra skiriama Seimo, tai ir ją pavaduoti gali tiktai Prezidento teikimu Seimo paskirtas asmuo, nes, pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali būti ilgalaikėje komandiruotėje arba sirgti 34 mėnesius, ir toks asmuo vadovaus Aukščiausiajam Teismui.
Ir dar vieną pastabą norėčiau pasakyti... Na, gal užteks. Labai ačiū už dėmesį. Atsiprašau už per ilgą savo kalbą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Kviečiu Seimo narį V.Andriukaitį, kuris kalbės Socialdemokratų frakcijos vardu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėčiau išdėstyti Socialdemokratų frakcijos poziciją. Socialdemokratų frakcijoje šis įstatymas buvo ekspertuojamas, buvo konsultuotasi su daugeliu teisininkų ir mes priėjome kai kurių išvadų, kurias norėtume čia pateikti.
Frakcijos nuomone, projektas Nr.2 iš esmės skiriasi nuo projekto Nr.1 tuo, kad jame neliko anksčiau siūlytų naujovių, būtent: Teisingumo ministerijos vaidmens didinimo, ikiteisminio tyrimo teisėjų instituto detalesnio aptarimo, prokuratūros vietos teisingumo vykdymo sistemoje reglamentavimo. Tuo atveju mes manom, kad projektas Nr.2 yra ne naujas įstatymas, o tik pagerinta 1992 m. Teismų įstatymo redakcija.
Dar viena bendra ir principinė pastaba yra ta, kad šio įstatymo 12 skirsnio, mūsų nuomone, iš viso čia neturėtų būti. Kalbu apie socialines garantijas. Mes vėl turime tą pačią problemą, kai socialinės garantijos yra "išmėtomos" per keletą įstatymų pradedant Prezidento, baigiant Teismų, Policijos, Vyriausybės, Seimo ir t.t. Ir mes giliai įsitikinę, kad jeigu neturėsime bendros socialinių garantijų sistemos, tai iš tikrųjų klestės žinybinis chaosas ir mes nežinosime, kokios disproporcijos šitoj vietoj.
O dabar apie kai kuriuos projekto straipsnius. Mūsų nuomone, projekto autoriai vengia naujovių atsakomybės ir vengia tas problemas spręsti dabar, perkeldami jas nuorodomis, kad tai turi būti sprendžiama kituose įstatymuose. Štai 5 straipsnio antrojoje dalyje rašoma: "Visose bylose teisinę pagalbą teikia advokatai, o įstatymų nustatytais atvejais - ir kiti asmenys". Kada ir kokie kiti asmenys, turbūt vėlgi paliekama galvoti įstatymų leidėjams. Norėtųsi vis dėlto matyti konkrečiau.
6 straipsnio antroji dalis. Numatant galimybę bylas nagrinėti uždarame teismo posėdyje neatsižvelgiama į būtinumą užtikrinti žmogaus saugumą, kai jo duomenys baudžiamojoje byloje įslaptinami. 6 straipsnio 3 punkte pasakyta: "Bylos nagrinėjamos laikantis (...) principo". Ir net nepamėginta ką nors paaiškinti, nors atrodo, kad mūsų teisininkams šis dalykas yra naujas, ir neaišku, kaip to principo laikytis. Reikėtų smulkiau reglamentuoti.
15 straipsnio antroji dalis suformuluota taip: "Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas". Ką ir kaip jie turi daryti, vėlgi atrodo, kad paliekama kitiems įstatymams. Metmenyse užfiksuota prasmė, kur pasakyta ne apie apylinkės teisėjus, o teismuose, kurie yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, vienam ar keliems teisėjams reikiamais atvejais pavedamas ikiteisminis tyrimas. Čia reikėtų vis dėlto pergalvoti.
20 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte kalbama apie senato aprobuotus teismų sprendimus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai, taikydami tuos pačius įstatymus. Manytume, kad formuluotę reikėtų keisti parašant "kuriais gali remtis". Pritariant teismo precedento pripažinimui negalima to daryti tik taip kategoriškai ir imperatyviai. Visos teisminės bylos, mūsų nuomone, skirtingos, todėl teismui turėtų būti palikta laisvė pasiremti tam tikru precedentu konkrečioje byloje ar nepasiremti.
Kelia abejonių 36 ir 37 straipsniai. Ir čia paliekama ta pati, mūsų nuomone, stagnacinė tvarka, pagal kurią teisėjų pervedimo ar jų perkėlimo klausimus gali spręsti tik Prezidentas. Tai turbūt turėtų būti aukštesniojo teismo pirmininko prerogatyva, leidžianti jam operatyviau ir efektyviau organizuoti teismų darbą.
45 straipsnio ketvirtojoje dalyje kalbama apie teismo garbę ir orumą. Bet kaip tai ginti? Koks yra teismo garbės ir orumo gynimo mechanizmas? Vėlgi susidaro įspūdis, kad turi galvoti kiti. Mūsų nuomone, teismų garbės ir orumo gynimo problema turėtų irgi būti apgalvota.
Taigi tokios yra esminės pastabos. Ir vis dėlto labai norėtume atkreipti dėmesį, kad Teismų įstatymas, vienaip ar kitaip, yra konstitucinis įstatymas, jis reglamentuoja konstitucinius institutus. Todėl norėtume kreiptis į autorius, kad socialinės garantijos, kurios visada kinta ir kurios sukelia labai daug diskusijų, turėtų būti iš čia išbrauktos. Aš manau, kad teisininkai mums tik pritars, o teisingumo ministras juo labiau, kad kodifikuojant socialines garantijas būtų geriau, kad jos būtų atskiroj sistemoj, viename įstatyme sudėliotos gražiai, tvarkingai ir suderintos su visa socialine sistema. Dėkojame už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius Konservatorių frakcijos vardu. Prašom. Paskui - ministro baigiamasis žodis.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano kalba galbūt skirta ne tiek detaliai šio įstatymo juridinei analizei. Nesinorėtų, kad mes kaip stručiai slėptume galvą ir atsiribotume svarstydami šį įstatymą nuo politinių aktualijų ir mūsų gyvenimo aktualijų, kurias mes visi puikiai žinom. Galbūt mano kalba šiandien pasirodys ir keista, bet aš labai norėčiau, kad būtent šiandien, svarstant šį įstatymą ir dalyvaujant Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bei teisingumo ministrui, mes pakalbėtume apie tas gyvenimo aktualijas, kurias visi gerai žinome. Apie "Centurionio" bylą, kuri iš tikrųjų, aš manau, yra tam tikras etapas visoje mūsų teisėsaugoje ir teisėtvarkoje.
Be abejo, labai nesinori kalbėti piktdžiugiškai ir aš tikrai taip nekalbėsiu. Tačiau štai ši byla, aš manau, nuvainikavo Prevencinį įstatymą, diskreditavo amnestiją. Ir dabar pažiūrėkime į šį Teismų įstatymą, kuris, kaip aš tik dabar sužinojau, klausydamasis kolegės Z.Šličytės, yra jau ketvirtas įstatymas per ketverius metus. Ir visa mūsų kova su nusikalstamumu, su korupcija apsiriboja vis naujų įstatymų priėmimu, vis gražesniais pareiškimais, vis skambesniais pareiškimais, kad štai jau pradedam kovoti, štai jau persilaužėm, o nusikalstamumo vežimas kaip rieda, taip rieda.
Galima juokauti, be abejo, galima eiti pietauti, tačiau aš norėčiau pasakyti vieną paprastą dalyką.
Štai greta Teismų įstatymo aš savo rankose turiu kolegos E.Bičkausko parengtą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.921, kuris šiandien turbūt yra išdalytas ir kitą savaitę jis bus nagrinėjamas. Bausmės yra sugriežtinamos dar labiau. Projekte numatytos sankcijos iki 30 metų, ištrėmimas, turto konfiskavimas ir t.t. Teisėjų teisės ir pareigos vis didėja. Ar didėja teisėjų atsakomybė? Pažiūrėkime į šį įstatymą. Ar čia yra kas nors naujo? Prisiminkime tą pačią "Centuriono" bylą.
Aš nemanau, jog kokią paslaptį pasakysiu, kad vakar Seniūnų sueigoje buvo kalbama apie apkaltos procesą. Aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką: mes nieko nepasieksim su jokia apkalta, jeigu nežiūrėsim į problemą kompleksiškai. Ir pirmas dalykas, kurį norėčiau priminti, yra tai, ką Seimas padarė su pareigūnų pajamų ir turto deklaravimo įstatymu. Šiandien yra proga prisiminti šituos mūsų žingsnius. Gerai, jeigu negalim priimti pareigūnų pajamų ir turto deklaravimo įstatymo, priimkim teisėtvarkos pareigūnų, nes kito kelio nėra. Aš nežinau kito kelio. Jeigu jūs žinot, pasakykit jį. Galim priimti dar penkis teismų įstatymus. (Balsas salėje) Gerai, galim pajuokauti, galim pajuokauti, viskas gerai, mes visi labai dideli humoristai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom netrukdyti. Kai jūs kalbate, jums netrukdo.
A.KUBILIUS. Bet jūs patys prisiminkit, kas įvyko. Gerai, aš nenoriu dabar nei daryti spaudimo teismui, nei ko nors. Bet patys pagalvokit, ką žmonės šneka. Ką žmonės šneka?! Taip, Vidaus reikalų ministerijai sugrąžinti du automobiliai. Kyla klausimas, kada Prezidentūrai bus sugrąžintas? Šitoj byloj ar kitoj?
Aš dar kartą kartoju: taip, jeigu negalim priimti pareigūnų pajamų ir turto deklaravimo įstatymo, kuriame Prezidentas ir Seimo nariai turėtų deklaruoti pajamas, aš sutinku, aš manau, kad ponui J.Listavičiui... Kalbėsim, išbrauksim Prezidentą, išbrauksim Seimo daugumą, jeigu jau taip baisu, bet kito kelio tai nėra, ponai deputatai! Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Baigiamasis žodis ministrui J.Prapiesčiui. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seime, puikiai suprantu, kad kalbėti tokioj situacijoj apie Teismų įstatymą, tuo labiau, kaip paminėjo gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis, apie tam tikras teisėjų socialines garantijas, tai ne tik kad nepopuliaru, bet ir labai sunkiai tariamos tos frazės. Tačiau, deja, niekur nedingsim, ne šia diena gyvenam ir įstatymai turi ne vien tiktai atspindėti šios dienos realijas, bet ir bandyti kažką daryti ateityje. Todėl aš galbūt šiek tiek padrikai, bet bandysiu atsakyti į pagrindines pastabas.
Pirmiausia aš dėkoju gerbiamajai Seimo narei Z.Šličytei, kuri iš esmės dalyvavo toje grupėje, kur įstatymo projektas yra pateiktas, ir buvo pritarusi. Dabar, kaip aš matau, mintys vis dėlto vystomos ir tam tikra prasme girdėti savo pozicijos kritika. Taigi dėkui, mes dar kartą permąstysime tai, kas buvo sakyta.
Mane labai teigiamai nuteikė gerbiamojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko kalbos pradžia, kai jis pradėjo kalbėti iš esmės ne nuo to įstatymo, kuris šiandien yra svarstomas, ne nuo teismų, bet nuo to įstatymo, kuris iš esmės numato variantus, kaip Teismų įstatymas turėtų būti realizuojamas. Taigi buvo kalbama visų pirma apie Aukščiausiojo Teismo vienokią ar kitokią reorganizaciją, netgi buvo minimas žodis "steigimas". Mes dabar nediskutuosime, kokią teisinę formą reikia pasirinkti, kad Aukščiausiasis Teismas iš tikrųjų taptų Aukščiausiuoju Teismu, o būtent tokiu įstatymo projekte ir stengiamasi daryti. Tai visų pirma, kad tai būtų tikrai ta aukščiausioji teisminė institucija, kurioje būtų sprendžiamos tos bylos, dėl kurių buvo neaiškumų, problemų, dėl kurių buvo ginčijamasi žemesniuosiuose teismuose. Ir ne be reikalo atsiranda Aukščiausiajame Teisme teisėjų senato institucija, kuri iš tikro turėtų padėti teismams koreguoti teisminę praktiką, ypač tokiu audringu įstatymų leidybos proceso metu. Todėl, aš manau, ir pats Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jaučia, kad tam tikra prasme galbūt reikia pradėti būtent nuo Aukščiausiojo Teismo.
Ir kartu aš norėčiau Seimą paprašyti, kad svarstant šitą Teismų įstatymą būtų kiek galima greičiau pradėti svarstyti ir Advokatūros įstatymo pakeitimai, kur tas dabartinis nedidelis advokatų skaičius būtų praktiškai plečiamas ir plečiamas labai ryžtingai ir greitai. Galbūt nukentėtų gynybos kokybė, tačiau aš nemanau, jog visų advokatų darbo lygis yra toks, kad tie, kurie yra gavę Teisingumo ministerijoje išduotą licenciją verstis teisininko praktika, yra labai jau besiskiriantys savo kvalifikacija ir patirtimi nuo gynėjų. Tokiu atveju, aš manau, nebūtų realizuotas tam tikra prasme nuskambėjęs perspėjimas Aukščiausiojo Teismo pirmininko kalboje, kad gali Aukščiausiojo Teismo nelikti, nes tokia nežinia ir panašiai gali sudaryti sąlygas išeiti žmonėms arba versti juos išeiti.
Dabartiniu metu Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi geriausią kelią - tai advokatūra, nes Advokatūros įstatymas tos redakcijos, kokia galioja, tam sudaro galimybę. Jeigu mes padarom pataisą, kurią siūlo Teisingumo ministerija per Vyriausybę ir kuriai visiškai nepritaria Advokatų taryba, aš manau, tas kelias pasunkėtų, nes iš tikro padidėtų konkurencija tarp pačių advokatų ir žmonėms būtų lengviau pasirinkti tuos, kurie atstovauja.
Taigi aš pritariu Aukščiausiojo Teismo pirmininkui - reikia išsaugoti Aukščiausiąjį Teismą. Advokatūros įstatymo pakeitimai tam tikra prasme išsaugotų ir pristabdytų, nes duona advokatūroje tikrai darosi labai nebelengva, daugeliui advokatų reikia iš tikro padirbėti. Todėl nepamirškit mano prašymo ir suraskit laiko pradėti to įstatymo projekto svarstymą. Tam tikra analizė, ekspertizė jau padaryta. Jis neprieštarauja nei gynybos principams, nei, kaip kad dažnai sakoma, Konstitucijai, kuria dažnai bandoma paremti ir tą, ir kitą poziciją. Todėl turėtų būti kompleksinis šito klausimo sprendimas, taip pat ir priimant Teismų įstatymą.
Kiti klausimai. Aš manau, kad ypatingų pasikeitimų nebus. Be abejo, dėl Teisingumo ministerijos vaidmens tam tikros nuolaidos paskutiniajame projekte buvo daromos, kadangi mes vis dėlto norėjome, kad projektas greičiau pasiektų Seimą, ir, pabandę suderinti priešingas pozicijas, pateikėme tokį projektą. O po to aš tikrai laukiu jūsų pastabų ir, kiek iš tikro leis Konstitucija, be abejo, Teisingumo ministerija ir aš ar esamas, ar būsimas, ar koks kitas teisingumo ministras turėtų turėti didesnį poveikį teismams, jokiu būdu nepažeisdamas jų nepriklausomumo principo. Tačiau vis dėlto perkeliant atsakomybę Teisingumo ministerijai dėl teismų veiklos turėtų būti tam tikros teisės ir šitai institucijai darant vienokį ar kitokį poveikį.
Ir dar norėčiau, jeigu įmanoma, kad Seimo nariai, sakydami, kad teisėjai pakilę nuo žemės, ir remdamiesi paskutiniuoju Aukščiausiojo Teismo sprendimu, tikslintų savo frazes, o ne apie visus teismus kalbėtų. Taigi pabaiga galbūt nevisiškai su įstatymu susijusi, tačiau esminius momentus aš pastebėjau, kokios pastabos buvo padarytos ir, be abejo, mes stengsimės kiek galima jų daugiau gavę, ypač raštu, projektą koreguoti. Ir kad būtų kaip galima greičiau tos pastabos. O mes stengsimės nepažeidinėti terminų, nustatytų Seimo Statute.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Aš norėčiau tada pasiklausti Valstybės ir teisės komiteto pirmininko. Ar jūs šitą įstatymą teikiate kaip savo projektą, svarstėte jį? Nes mums reikia pritarti arba nepritarti jūsų teikiamam projektui, arba jūsų aprobuotam terminui. (Balsas salėje) Aprobuotas.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada mums reikia apsispręsti balsuojant arba bendru sutarimu, ar mes pritariame po svarstymo pono ministro pateiktam projektui, kurį aprobavo Valstybės ir teisės komitetas, ar nepritariame.
Tada gal pradėkime nuo šito: ar yra Seimo narių, kurie nepritaria? Nuo to pradėkime. Čia jau Seimo nariai visi, kurie nepritaria, kiek aš suprantu, taip? Tada prašom, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu iš tikrųjų šis įstatymas padėtų teisingumui ir teisėtvarkai Lietuvoje, jam reikėtų pritarti. Tačiau jį beskaitant atrodo, kad pirmiausia yra susirūpinta dėl pačių teisėsaugos institucijų darbuotojų socialinių garantijų.
Vien dėl šito, kad įstatyme yra 55 ir 78 straipsniai, šitas įstatymo projektas yra nepriimtas. Pasižiūrėkime nors ir į 51 straipsnio paskutiniąją 2 dalį. "Teisėjams, išėjusiems į pensiją, iki šio įstatymo įsigaliojimo taikomos šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos garantijos". Na, aš nežinau, gal autoriai, kurie rašė šį įstatymo projektą, galvojo, kad visi Seimo nariai visiškai jo neskaito ir nieko negalvoja. Išeina taip, kad tie teisėjai, kurie sudarinėjo politines bylas ir visa kita, vėl kaip niekur nieko gauna tas pačias garantijas. Tas pats yra ir su antstoliais 78 straipsnyje, vėl tas pats žodis žodin parašyta. Jau šiandien žmonės piktinasi, kad prokuratūros darbuotojai išėję į pensiją gauna daugiau negu pusę Prezidento algos. Juo labiau kad Sveikatos ir darbo komitete visa valstybinė (...). Pensijų įstatymas ir sistema yra visai kita. Jeigu taip paliksime teisingumo, teismų įstatyme, tai reikia tuomet ir Švietimo įstatyme rašyti, ir turbūt Seimo nariams atskirą dėl pensijų, ir Prezidentui, ir t.t., ir t.t. Vien dėl tokių dalykų, kad čia, sakyčiau, taip neatsakingai, savanaudiškai įstatyme įrašomos tos socialinės garantijos, man jis yra nepriimtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima tiktai remti įstatymą. Seimo narys A.Baležentis ką ruošiasi daryti?
A.BALEŽENTIS. Aš noriu pasakyti, kad buvo pasakyta daug pastabų. Tai gal gerbiamasis ministras iš stenogramos galėtų jas panaudoti ir be papildomų pasiūlymų? Aš galėčiau remti šitą įstatymą, jeigu būtų numatyta konkreti ir labiau išplėsta atsakomybė ir teismų veiklos kontrolė, ko visiškai nėra. Teismų uždarumas nepasiteisina. Kaip matot, nei visuomenė pasitiki, nei yra rezultatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pritarė, vienas nepritarė. Nepritarė? Seimo nary, jūs galėjote tik pritarti. Aš tada jus ne taip supratau. Tada reikia vieno pritariančio. Seimo narys E.Bičkauskas turbūt bus tas, kuris pritaria.
E.BIČKAUSKAS. Taip. Aš pritarsiu šitam įstatymui, o pasinaudodamas proga dar pasakysiu palinkėjimą ir paprašysiu teisingumo ministrą atsiliepiant į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pastabas greičiau pristatyti ir įstatymą dėl šito įstatymo įsigaliojimo tvarkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prieš balsuojant aš jums pasakysiu dar vieną informaciją. Po balsavimo kitu, bet labai svarbiu klausimu, žodžio paprašė Seimo narys E.Bičkauskas. Prašyčiau Seimo narių dar neišsivaikščioti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria ministro pateiktam projektui po svarstymo, kurį taip pat aprobavo Valstybės ir teisės komitetas, tas spaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Prašom. Pritarė 39, nepritarė 8, susilaikė 2. Įstatymui po svarstymo pritarta. Repliką - Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš gal ne repliką, gal jums klausimą dėl procedūros. Ar, sakykime, tolesnėse stadijose galima šitą įstatymą padalyti į dvi dalis ir svarstyti jas paraleliai?
PIRMININKAS. Komitetas gali tą padaryti, bet tik komitetas. Komitetą reikėtų įtikinti, kad jis tą įstatymą perskeltų į dvi dalis. Pirmininko pavaduotojas, Seimo narys E.Bičkauskas. Prašom.
4sesiją 27 posėdyje svarstyti klausimai
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, atvirai pasakius, nežinau, ar yra jums išdalytas nutarimo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos..."
PIRMININKAS. Nėra. Tai protokolinis nutarimas, kuris staiga atsirado.
E.BIČKAUSKAS. "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties". Kaip jūs žinote, šiandieną išvykstame į Jūrmalą, į Baltijos Asamblėjos sesiją, todėl reikia patikslinti Baltijos Asamblėjos delegacijos sudėtį. Konkrečiai kalbama apie tai, kad iš Baltijos Asamblėjos delegacijos išbrauktume ponus Seimo narius J.Požėlą ir L.Linkevičių, o vietoje jų įrašytume Seimo narius A.Bajorą ir V.Liutiką, taip pat laikinai į ketvirtąją Baltijos Asamblėjos sesiją vietoje V.Zimnicko paskirtume Seimo narį G.Paviržį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal procedūras, kadangi nutarimas yra nenorminis, mes galėtume tuoj pat balsuoti. Atsižvelgiant į tai, kad delegacija išvyksta šiandieną po pietų, matyt, reikėtų mums apsispręsti. Aš gerbiamųjų Seimo narių labai prašyčiau, jeigu pritariame, jeigu nieks neoponuoja, kas už tai, kad nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties" būtų priimtas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 38 Seimo nariams balsavus už nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties" įrašomas į šios dienos darbotvarkę ir yra priimtas.
Posėdis baigtas. Kitas posėdis 15 val.