Dvidešimt
šeštasis posėdis
1994
m. gegužės 10 d
Seimo narių pareiškimai
A.Endriukaičio pareiškimas (94.05.10)
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 10 d. vakarinį plenarinį posėdį.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. 1994 m. gegužės 10 d. 13.30 val. svarstant Lietuvos Respublikos tabako produktų kontrolės įstatymo projektą Nr. 126 posėdžio pirmininkas Č.Juršėnas pažeidė Seimo Statutą, nepaaiškino, kokiais straipsniais rėmėsi darydamas atitinkamus sprendimus. Po šio įstatymo svarstymo pagal 158 Statuto straipsnį buvo balsuota ir pagal šito straipsnio 1 dalies 1 pastraipą rankų pakėlimu buvo nutarta pritarti iniciatorių pateiktam projektui 41 balsavus už, 37 - prieš, 3 susilaikius. Matydamas, kad balsavimo rezultatai tarybiniai, posėdžio pirmininkas Č.Juršėnas be jokios motyvacijos nusprendė, kad esą reikia dar kartą patvirtinti tą apsisprendimą. Jo suinteresuotumą manipuliuoti balsavimais patvirtina ir tai, kad jis nei iš šio, nei iš to pasiūlė paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Po beprasmiškų ginčų buvo balsuojama iš naujo, ir rezultatas buvo priešingas: 34 - už, 33 - prieš, 9 susilaikė.
Manau, kad Seimo pirmininko Č.Juršėno Statuto pažeidimą būtina apsvarstyti jūsų komisijoje ir išvadas paskelbti Seimo posėdyje. Adresuoju Etikos ir procedūrų komisijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritariu šiam kreipimuisi. Bus visiems ramiau.
Darbotvarkė (94.05.10)
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Mieli kolegos, prašom registruotis. Mieli kolegos, kadangi šiandien mes dar turime keletą labai rimtų klausimų ir gali tekti užtęst posėdį, aš siūlau kol kas patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę, tada mums bus ramiau ir, jeigu reikės, galėsim užtęst posėdį. O aš tikiuosi, kad neužtęsim, kadangi Seimo narių kol kas yra tiktai vienas, norintis padaryti pareiškimą. Deja, kompiuteris nesijungia. Jeigu turit pastabų ketvirtajam gegužės 12 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės variantui, prašom prie šoninių mikrofonų. Vienintelis pataisymas - 2 punktas išbraukiamas, kadangi sutarė Vyriausybės įstatymą užbaigt priimti kitą antradienį. O ta sąskaita daugiau laiko skirtume Civiliniam kodeksui.
Prašau. Gerbiamasis V.Jarmolenka turi pastabų.
V.JARMOLENKA. Aš turiu pastabų. Kas pasiūlė pratęst posėdį? Aš nesupratau, jeigu jūs asmeniškai, taip ir sakykit: aš, Seimo Pirmininkas, siūlau šiandien apsvarstyti galimybę pratęst vakare posėdį. Man regis, kad mes savaitei darbotvarkę tvirtinam iš anksto, o iš ryto dar patvirtinam dienos posėdžius.
PIRMININKAS. Aš, gerbiamasis kolega Jarmolenka, kalbėjau tik apie galimybę. Aš tikiuosi, kad šita galimybe nereikės naudotis, bet aš turiu pranešt apie galimybes. Ačiū. Jeigu aš teisingai supratau, niekas jokių prieštaravimų neturi.
Gerbiamasis A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jūs esat pats kalbėjęs, kad vieną kartą normalizuosim tą darbą, tai yra būtent dirbsim, kaip yra numatyta. Du posėdžiai nustatytu laiku. Dabar jūs jau planuojate 19.30 val. pabaigti. Ar jūs įsivaizduojat, kiek lieka narių ta prasme, bet aš nenoriu sakyt, kad prie jų reikia lygiuotis, tačiau jūsų paties žadėtų minčių įgyvendinimo aš nematau. Netgi pertraukos 15 min., ir tos paprastai užtęsiamos. Taigi vėl mes grįžtam į tą jūsų nelaimingą... Na, pats pasirinkit žodį.
PIRMININKAS. Aš pasirinksiu žodį. Mūsų abiejų nelaimingą. Taigi aš, atsižvelgdamas į kolegos A.Endriukaičio pasiūlymą, noriu pranešti, kad jeigu išbraukiam antrąjį klausimą iš darbotvarkės, žinoma, posėdis gali baigtis ir anksčiau. Taigi atsižvelgiam. Daugiau pastabų yra? Neveikia kompiuteris. Prašom prie šoninio mikrofono.
Kolega A.Baležentis. Vėl "iškrito". Gerbiamasis K.Dirgėla. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tampa tradiciniu klausimas dėl pertraukų ir pietų pertraukos. Ar mes negalėtume vis dėlto visiems laikams susitarti dėl pastovaus laiko ir tvarkingai, gražiai dirbti? Juk mes sutariam su žmonėm, per pertraukas atvažiuoja žmonės iš rajonų, ir ne po vieną, atvažiuoja rinkėjai, ir kada yra ne laiku daroma pertrauka, paskui mes nesuspėjam, o Seimo nariai iš tiesų labai norėtų visada dalyvauti posėdžiuose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, pertrauką šį sykį siūloma sutrumpinti tik 10 min. Taigi jūsų priekaištas šiuo atveju nėra visai pagrįstas. Jis pagrįstas, bet nepakankamai. Prašom. Ar galim patvirtinti bendru sutarimu su ta pastaba, kad posėdis anksčiau baigtųsi? Sutinkam? Ačiū.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr.388(5) (priėmimo tęsinys) (94.05.10)
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar 2 darbotvarkės punktas - Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas. Pranešėjas kolega A.Salamakinas.
Toliau pirmininkaus gerbiamasis J.Bernatonis... Aš pritariu jūsų entuziazmui.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Praeitą kartą buvo priimta, jeigu aš neklystu, 14 straipsnių, reikėtų dabar kalbėt dėl 15.
A.SALAMAKINAS. Taip, priimta 14, tačiau aš nežinau, kaip apsispręsti, nes pavėluotai pateikė pasiūlymus Tautininkų ir Demokratų partijų frakcijos. Aš linkęs priimti tuos siūlymus geranoriškai, tačiau jau bus pažeistas Reglamentas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešė-jau, ar jūs tiems siūlymams pritariat, ar nepritariat?
A.SALAMAKINAS. Na, jie yra svarstytini. Kai kuriems galima pritarti, kai kuriuos reikėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Jeigu svarstytini, tuomet svarstykim. Dėl 15 straipsnio. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Dėl 15 straipsnio yra pateikti Demokratų partijos ir Tautininkų partijos siūlymai trečiame skirsnyje vietoj 20 dienų įrašyti 30 dienų. Aš norėčiau, kad argumentuotų pateikėjai, kodėl jie šitą siūlo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad apylinkės turi teisę likus 20 dienų iki rinkimų apygardoms pateikti sąrašus. Taip pat prieš 20 dienų iki rinkimų apygardos jau turi juos pateikti žmonėms. Tai mes manome, kad esant kraštutiniam atvejui, kada apylinkė vėluoja ir paskutinę dieną pateikia, tai tiesiog apygardos komisija nespės padaryti šito darbo per valandą tą pačią dieną. Dėl to aš prašau atkreipti dėmesį į 15 ir 26 straipsnį. Čia yra tas tam tikras prieštaravimas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį, nes 26 straipsnyje pasakyta, kad likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų apylinkės rinkimų komisija viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti, o 15 straipsnyje, kad likus ne mažiau kaip 20 dienų pateikia rinkėjų sąrašą apygardos rinkimų komisija. Tai mes manome, kad toks dalykas gali būti nepalankus, ir siūlome šitą terminą pratęsti 10 dienų, tuo labiau kad kiti terminai kitose įstatymo vietose leidžia taip pat tikslinti sąrašus per pakankamai trumpą laiką. Tai aš manyčiau, kad tokia pataisa tikrai netrukdytų, o tiesiog sumažintų skubėjimą, nereikalingą darbo krūvį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi jūs alternatyvos neatsiimat, dabar galėtų vienas Seimo narys pasisakyti už alternatyvų siūlymą, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Man atrodo, kad šitas pasiūlymas palaikytinas, nes laiko sutapimas (20 ir 20) iš tikrųjų gali sukelti sumaištį.
Man atrodo, kad čia viskas išsidėlioja normaliai, jeigu priimam šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Katkau, jūs pritariat pasiūlymui dėl 30 dienų, ar prieš?
J.A.KATKUS. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto reikia subalansuoti 15 ir 26 straipsnį. Todėl ir pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas galėtų pasisakyti. Ar jūs neturite ko pridurti?
A.SALAMAKINAS. Aš turbūt sutikčiau priimti šitą alternatyvą. Čia nieko tragiško neatsitiks - 30 dienų. Galbūt net geriau bus.
PIRMININKAS. Ar dėl šio straipsnio reikėtų balsuoti, kai alternatyva priimta? Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 16 straipsnio prašom.
A.SALAMAKINAS. Dėl 16 siūlymų negauta. Siūlau priimti, koks yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. "Rinkimų atstovai". Ką tai reiškia "rinkimų atstovai"?
PIRMININKAS. Priėmimo metu neklausinėjama.
A.BALEŽENTIS. Jeigu jis nebus suprantamas mums ir žmonėms, kurie taikys šitą įstatymą, tai mes negalime balsuoti už šitą straipsnį.
A.SALAMAKINAS. Man suprantama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, paaiškinkite gerbiamajam Seimo nariui A.Baleženčiui, kad būtų suprantama žmonėms.
A.SALAMAKINAS. Prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir savivaldybių rinkimų komisijose partijos turės po savo atstovą. Kuri kandidatuos. Jeigu, sakysime, Tautininkų partija kelia savo kandidatus, prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ji turės vieną atstovą, kuris padės partijai tvarkyti visus reikalus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš dėl to paties termino. Jis kituose straipsniuose apibrėžiamas visai kitaip. Tokio "rinkimų atstovai" nėra. Jūs dabar pasižiūrėkite, kuriame straipsnyje, kur partija turi nurodyti, ir aš tokio termino nematau. Čia terminus reikia suderinti. Yra partijų atstovai, o ne rinkimų atstovai.
PIRMININKAS. Aš manau, kad čia yra redakcinė pastaba. Būtų galima suredaguoti, kad šie terminai nesiskirtų skirtinguose straipsniuose. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.
A.SALAMAKINAS. Taip. Čia galbūt ir reikėtų patikslinti, kas tas atstovas yra. Nes kituose straipsniuose jis yra aiškiai įvardytas, kas jis toks yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutinkate, kad būtų patikslinta sąvoka "rinkimų atstovas" taip, kaip yra kituose straipsniuose, ir šis straipsnis būtų priimtas?
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš neprieštarauju, tik noriu patikslinti. Jeigu mes tiksliai pasakom, vadinasi, niekas kitas posėdyje jau dalyvauti negali. Aš ne šiaip sau klausiu. Aš manyčiau, reikėtų patikslinti, kad bet kuris pilietis, jeigu jis pageidauja, gali dalyvauti, tie posėdžiai yra vieši. Tik jie negali šnekėti taip kaip atstovas. Gali savo pastabą pasakyti, o tie tiktai stebi. Žodžiu, kaip teisme, reikia tam tikras funkcijas išdalyti.
PIRMININKAS. Tiek piliečių, kiek telpa salėje.
Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš nepritariu šitam pasiūlymui, kaip čia buvo pajuokauta, kad tiek, kiek telpa salėje. Aš vis dėlto manau, kad turi likti, kaip čia pasakyta, spaudos atstovai, ten ir tų organizacijų... Manau, kad reikia palikti taip, kaip yra tekste.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
A.SALAMAKINAS. Kituose straipsniuose numatoma, kad spaudos atstovams, taip pat partijų stebėtojams leidžiama dalyvauti posėdžiuose. Tačiau šitam atstovui, kuris jau tikrai tvarkys, galės dirbti tą darbą, ką jam paves partija... Ir čia tokia institucija numatoma, turbūt reikalinga. Aš su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu, ar reikėtų balsuoti dėl 16 straipsnio? Nėra prieštaraujančių? Priimta.
Dėl 17 straipsnio. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Dėl 17 alternatyvių siūlymų negauta.
PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti, ar galime priimti 17 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Dėl 18 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 18 taip pat siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Dėl 18 prieštaraujančių taip pat nėra? Gerbiamasis Seimo nary Katkau... Seimo nary Katkau. Prašom. Gerbiamasis Seimo nary Sakalai, prašom iš vietos nereplikuoti.
J.A.KATKUS. Sakinio formuluotė ten yra negera, reikėtų jums patvarkyti, nes neaišku. Kandidatų sąrašus kelianti organizacija, rinkimų atstovai. Reikia perfrazuoti šitą sakinį. Nes ten neaišku, ar patį kandidatą, ar atstovą... Žodžiu, redakciją reikia...
PIRMININKAS. Pranešėjau, ar sutinkate suredaguoti taip, kad būtų aišku gerbiamajam Seimo nariui?
A.SALAMAKINAS. Jau prieš tai mes sutarėme, kad šitą formuluotę patikslinsime.
PIRMININKAS. Tai redakcinė pastaba. Ar galime priimti bendru sutarimu 17 straipsnį? Niekas neprieštarauja. Priimta.
Dėl 18 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 18 nebuvo siūlymų.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Dėl 19 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 19 taip pat jokių siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Yra prieštaraujančių, kad būtų priimtas 19 straipsnis bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Dėl 20 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 20 taip pat nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Dėl 20 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų priimtas bendru sutarimu? Nėra. Priimta.
Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus dėl 20. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš prieštarauju ir siūlau balsuoti. (...) kad rinkimų komisijos pirmininką ir narius iš pareigų komisijoje gali atleisti institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį. Paprastai sudėtis būna šališka, ir ji pasižiūri: jeigu ne taip trupučiuką kas nors pasisako, gali iš karto atleisti. Ar čia nebus blogai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Čia kyla abejonių dėl to, ką sakė A.Katkus, ir aš dabar nieko negaliu pateikti. Bet kelia šiokių tokių abejonių šitas straipsnis. Ar nereikėtų dabar per jį peršokti ir pagalvoti, gal truputį aukštesnė institucija turėtų tai daryti, kad niekam nekiltų abejonių, kurias minėjo A.Katkus, dėl šališkumo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, taip ir yra: ta, kuri tvirtina, ta ir atleidžia. Tai aukštesnė institucija.
Pranešėjau, prašom.
A.SALAMAKINAS. Jeigu kalbama apie pirmininką, pirmininką skiria aukštesnė institucija. Čia turbūt su tuo sutinkate, ir gali atleisti. Jeigu dėl narių, tai aš dabar nepamenu, kuris straipsnis. Sakykime, partija deleguoja savo narį ir partija jį gali atšaukti. O iš esmės čia kalbama apie pirmininką ir pavaduotoją.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 20 straipsnis toks, kaip pateikia pranešėjas, prašom pasisakyti: vienas - už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Jeigu tai turima omenyje, kad partija, kuri delegavo, gali atšaukti, tai čia nieko blogo, bet pati komisija, t.y. aukštesnė institucija, iš komisijos sudėties gali pašalinti bet ką: reikia pamatyti, kad kažkas balsavo ne taip vieną kartą, ir atleisim. Taip, kaip buvo jau ne kartą padaryta. Ir čia nėra aišku. Aukštesnė institucija. Kieno? Ar, sakysime, Vyriausioji komisija, kuri yra prie Seimo, gali atleisti apygardas, ar ten pačios komisijos... Čia reikia patikslinti. Čia bus ginčų ir nesusipratimų objektas, jeigu mes paliksime šitą taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Jūs galite pasisakyti už 20 straipsnio formuluotę.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis pranešėjas sutiktų su mano siūlymu dabar nebalsuoti dėl šito straipsnio, nes tos abejonės, kurias pasakė ponas A.Katkus, yra rimtos. Tikrai visiškai neaišku, ar ta institucija, kuri patvirtino visą komisijos sudėtį, gali tuos narius atleisti, ar ta partija, kuri delegavo tą savo narį, jeigu jis netinkamai elgiasi, gali jį keisti ir prašyti atleisti. Visiškai yra neaišku. Ir tikrai, pamatysite, bus tokiu atveju kreipimųsi į teismą, o teismui irgi bus neaišku, kuri gi ta aukštesnė institucija. Būkite malonus, padarykite to straipsnio svarstymo pertraukėlę. Suderinkime, kad visiems būtų vienodai aiškinama šita pozicija, kas gali, kada gali ir kaip gali.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų verti dėmesio pasiūlymai, kad tą straipsnį reikėtų trupučiuką patikslinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Na, kad nevilkintume laiko, aš sutinku. Atidedame šį straipsnį. Išsiaiškinsime ir... Nors čia argumentacijos aš turiu, bet galbūt reikės jį patikslinti. Atidedame.
PIRMININKAS. Dėl 21 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 21 straipsnio yra Demokratų partijos ir Tautininkų partijos siūlymų. Vietoje 30 dienų įrašyti 40.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš manau, kad vis dėlto tas sąrašų sutikrinimas, parengimas yra labai rimtas ir atsakingas darbas. Tuo labiau kad Seimo, Prezidento rinkimams buvo įvairiausių spaudoje duomenų ir buvo vardijami netgi procentai, koks tas sąrašų netikslumas gali būti ir kiek jis gali pataisyti situaciją per rinkimus, kad kuo mažiau būtų papildomų sąrašų, į kuriuos įrašomi rinkėjai. Man atrodo, kad tas terminas vis dėlto leistų anksčiau tą darbą pradėti, nepalikti jo vienai dienai, tuo labiau kad mėnuo iki rinkimų jau yra apibrėžtas kitais terminais ir didesniu darbų kiekiu, ir skuba. Aš prašyčiau pono pranešėjo šitam siūlymui pritarti, kadangi jis tikrai yra vien tam, kad tas darbas būtų kokybiškesnis. Paskui jau per likusį laiką tas sutikslinimas (kaip reikalaujama, 7 dienos iki rinkimų) jau galėtų vykti ramiau. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešė-jau, pritariat ar nepritariat siūlymui? Tuomet spręsime dėl balsavimo.
A.SALAMAKINAS. Taip, aš sutinku, jei-gu pataisėme 15 straipsnyje, galime ir čia pataisyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi alternatyva priimta, ar reikėtų balsuoti dėl viso straipsnio, ar galime priim- ti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Dėl 22 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 22 taip pat gerbiamojo V.Petrausko siūlymas: vietoje 30 dienų įrašyti 25.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Šitą siūlymą remiu dėl to, kad kuo mažiau iki rinkimų datos būtų tokių, kaip sakoma, pakeitimo variantų, kadangi jau laikas rezervuojamas, tie žmonės, pakeitę vietą, dar likus 30 dienų iki rinkimų patektų ir į normalius sąrašus. Aš siūlau sumažinti tą žmonių skaičių ir... Vis dėlto mėnuo iki rinkimų tokiam papildomam keitimui yra galbūt ir daugoka. Čia kaip tik aš siūlau 5 dienom šitą terminą sumažinti, kad srautas būtų mažesnis ir jie galėtų įsikomponuoti į pagrindinius sąrašus, o ne į tuos, kurie papildomai yra tikslinami.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešė-jau, jūsų nuomonė?
A.SALAMAKINAS. Galima pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi alternatyvai pranešėjas pritaria, ar dėl straipsnio reikia balsuoti, ar galima priimti bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja. 22 straipsnis priimtas.
Dėl 23 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 23 alternatyvų siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Man atrodo, kad 23 truputį prieštarauja 22 straipsniui. 22 teigiama, kad pagal gyvenamąją vietą, o 23 - kad pagal buvusią gyvenamąją vietą. Čia karo ir t.t. Jeigu, sakysime, jis visai kitame Lietuvos krašte tarnauja, tai kaip jis galės balsuoti ten, iš kur jis pašauktas? Čia reikėtų apie tai pagalvoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Dringeli, mes ilgai diskutavome dėl to, kur vis dėlto įrašyti tuos, kurie tarnauja armijoje. Jeigu juos įrašysime į tos apygardos rinkėjų sąrašus, kur jie atlieka tarnybą, o mes žinome, kariniai daliniai dislokuojami ne po 100 žmonių, o po daugiau, jie gali daryti esminę įtaką tos apygardos rezultatams. Todėl ir buvo nutarta juos įrašyti ten, iš kur jie atėjo tarnauti į armiją. Tuo labiau kad jie, baigę tarnybą, grįš ten gyventi ir, aišku, jiems daugiau rūpės tos teritorijos reikalai, negu tos, kur jie atlieka tarnybą. Manyčiau, juos įrašyti ten, kur jie atlieka tarnybą, į tos apygardos sąrašus, yra klaidinga.
J.DRINGELIS. O kaip jie balsuos?
A.SALAMAKINAS. Jie balsuos paštu. Jie pasirinks balsuoti už ką nori, o visas mechanizmas bus atliekamas paštu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. O čia kaip tik tas mechanizmas ir yra įstatyme neatskleistas. Tai gal tuomet reikėtų ir išaiškinti. Iš to, kas dabar pasakyta, yra visai neaišku, kaip jie balsuos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Mano klausimas yra dėl to paties. Jeigu karys dalinyje, kur jis dislokuotas, balsuos paštu, tai į kiekvieną karinį dalinį reikia atsiųsti visus apylinkės, apygardos sąrašus ir t.t. Į kiekvieną, suprantate?
A.SALAMAKINAS. Taip.
V.JARMOLENKA. Todėl, kad jis į namus nenuvažiuos. Tai šitą jūs kaip nors reglamentuokite, ar kokią instrukciją reikia...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš tiktai žinau iš praeitų rinkimų, kada kareiviai eidavo balsuoti paš-tu. Juos lydėdavo karininkas ir jie to karininko akivaizdoje balsuodavo. Na, kaip karininkas norėdavo, taip jie ir balsuodavo. Tai yra labai patogus būdas atlikti visokią manipuliaciją. Man atrodo, kad to dalyko nereikėtų remti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Be abejo, yra argumentų ir už šitą variantą, yra argumentų ir prieš. Čia buvo pasakyta dėl didelio kiekio popierių, kuriuos reikėtų atsiųsti į kiekvieną karinį dalinį. Bet yra kita problema. Popierius popierium, bet tada reikės atsiųsti ir visus kandidatus, kad jie galėtų susipažinti kiekvienas su savo, į kiekvieną dalinį, nes jie aklai balsuoti tai negalės. Vadinasi, turės būti kažkoks gerai patyręs patarėjas kiekvienam, ką neseniai sakė. Nors kiekvienas iš mūsų nori, kad tų patarėjų būtų kuo mažiau, kad kiekvienas pats savo galva balsuotų. Kaip tas sąlygas jiems sudaryti, kad jie tai galėtų padaryti? Aš neturiu atsakymo. Čia reikia pagalvoti. Bet problema egzistuoja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.
A.SALAMAKINAS. Pirmasis argumentas tas, kad bus balsuojama proporcine sistema, todėl kiekvienam kandidatui turbūt neverta atvažiuoti į tą karinį dalinį. Bus pateikti partijų sąrašai, kur kas kandidatuoja, t.y. partijų sąrašai bus.
Dar noriu pasakyti, jog 58 straipsnyje yra pasakyta, kad Krašto apsaugos sistemos ir Vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimo paštu skyriai. Tai yra balsavimas paštu ir šitas mechanizmas jau yra išbandytas Prezidento ir Seimo rinkimų įstatyme. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Nereaguokite.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dėl šio straipsnio vyksta diskusija, aš manau, kad reikėtų balsuoti dėl jo priėmimo. Dabar galėtų pasisakyti vienas už, vienas Seimo narys - prieš pateiktą redakciją. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Būtų galima pasisakyti už, jeigu būtų atkreiptas dėmesys. Aišku, dabar ne laikas pasiūlymus teikti, bet ką darysi. Toks jau mūsų greitas gyvenimas. Kad partijų atstovams būtų sudarytos sąlygos, sąrašų atstovams (galime net taip sakyti) vienam ar keliems atvykti į kiekvieną dalinį netrukdomai ir agituoti už savo sąrašą iki rinkimų. Na, o kaipgi kitaip daryti? Nes jie turi gauti tikrą informaciją iš tikro agitatoriaus, o ne iš savo viršininko. Į kalėjimus - tas pats. Čia tikrai bus problema. Jeigu tokį papildymą būtų galima suformuluoti, tuomet aš suprasčiau, tai yra viena iš išeičių. Kuri gera ar bloga, parodys rinkimai, bet jau būtų truputį ramiau. Priešingu atveju mes žinome, kad yra uždari daliniai, sakys, jums nėra ką čia veikti, ieškokite leidimų savaitėmis, kad galėtumėte patekti. Gali tokių problemų būti. Aš nenorėčiau, kad jų būtų, todėl prašau tokiu sakiniu papildyti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš siūlau pritarti tai formuluotei, kuri yra pateikta svarstomame projekte, ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis pranešėjas.
A.SALAMAKINAS. Iš dalies sutinku su gerbiamojo S.Pečeliūno siūlymu. Tačiau aš neįsivaizduoju, kaip veiks šitas mechanizmas. Vis dėlto bus sudarytos 55, jeigu nesikeis ribos, apygardos. Kiekviena apygarda kandidatuos, na, nežinau kiek. Vilniuje galbūt 20, rajone - 2, ir negi visi dabar važiuos ir ieškos to kareivėlio, kur jis tarnauja, kad jį įtikintų, jog jis balsuotų už mane? Šitą kad ir įrašius, aš bent neįsivaizduoju, kaip tas mechanizmas veiks.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti dėl šio straipsnio?
A.SALAMAKINAS. Aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti už esamą redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
A.SALAMAKINAS. O šitą...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo baigiamąjį žodį pasakėte dėl šio straipsnio. Prašom gerbiamuosius Seimo narius registruotis.
V.PETRAUSKAS. Pone pavaduotojau, galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas dėl vedimo tvarkos.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Aš tada ponui pranešėjui galėčiau pasiūlyt, na, aišku, dabar galbūt ne šita stadija, bet tada tampa esminiu toks dalykas. Arba tarnaujantys balsuoja paštu pagal gyvenamąją vietą iki tarnybos, arba jie turėtų balsuoti būtent toje apylinkėje, toje apygardoje, kur yra jų karinis dalinys. Tai būtų du tokie pasirinkimai. Vienas arba kitas variantas, aš taip suprantu situaciją. Nes, aišku, ta problema yra labai rimta. Kiekvienos partijos atstovas kiekvieną dalinį, kur tarnauja kareivis, iš kito Lietuvos galo sunkiai beaplankytų, aišku. Tai tik toks variantas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Tačiau motyvai dėl balsavimo jau buvo pasakyti. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 23 straipsnis, prašom balsuoti. Už - 44 Seimo nariai, prieš - 11, susilaikė 8. Taigi 23 straipsnis priimtas. Dėl 24 straipsnio. Prašom.
A.SALAMAKINAS. 24 straipsniui alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau pasiūlyti šitą straipsnį iš viso išbraukti. Kadangi mes daug diskutavome dėl 23 straipsnio, tai čia kils tos pačios problemos ir dar aštresnės. Ir kodėl žmonės, pažeidę įstatymus, pažeidę visą visuomenės tvarką, dar turi sudaryti kažkokius trukdymus rinkimuose? Kitais metais jie tada balsuos, kada jau atliks savo bausmę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Čia kyla tos pačios problemos kaip ir 23 straipsnyje. Taigi šiame įstatyme yra neišspręstas klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau kai ką priminti iš to, ką sakiau, nes buvau, kaip aš supratau, pranešėjo neteisingai suprastas. Aš nesakau, kad turės atvažiuoti 55 atstovai iš kiekvieno rajono nuo tos partijos. Nuo tos partijos atvažiuos vienas atstovas ir nebūtinai jis agituos už vieno ar kito rajono kandidatus. Jis bent galės autentiškai pateikti savo partijos poziciją iš viso dėl savivaldos Lietuvoje ir kokios pozicijos laikysis jo organizacija visose Respublikos savivaldybėse, kur bus jos atstovai. Štai apie ką aš kalbėjau primindamas ir 23 straipsnį, ir 24. Tai nebus tų 55, padaugintų iš sąrašų skaičiaus, asmenų sąrašas. Tai bus pakankamai siauras žmonių ratas, bet būtina sudaryt galimybę ir įkalintiems žmonėms, ir tarnaujantiems išgirsti tos partijos atstovo nuomonę apie jų dalyvavimą rinkimuose, jų siekius ir galų gale jų pažadus. Aš manau, kad turime sudaryti tokią galimybę. Todėl siūlau pranešėjui dar sugrįžti ir prie 23, ir prie 24 straipsnių, nes čia problema yra ta pati, ir įrašyti sakinį, leidžiantį realizuoti štai šitą galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos?
A.SAKALAS. Ne. Aš, jeigu galima, informaciją. Net Pietų Afrikoje buvo diskutuojamas šitas klausimas, ar leisti kaliniams balsuoti, ar ne. Ir vis dėlto buvo nuspręsta leisti, išskyrus tuos, kurie nuteisti už žmogžudystes.
PIRMININKAS. Dėkoju už informaciją. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Iš tiesų dėl 24 straipsnio kyla tam tikrų problemų. Ar ne logiškiau vis dėlto būtų, kad kaliniai balsuotų toj vietoj, kur jie yra įkalinti? Kaip jis gali balsuoti, iš kur jis kilęs, tarkim, jeigu jis nuteistas 15-20 metų arba iki gyvos galvos? Toliau. Būdamas įkalinimo įstaigoje, kalinys vis dėlto vienaip ar kitaip susijęs su ta savivaldybe, kurioje jis yra. Jis gauna iš jų energiją ar komunalines paslaugas, maistą. Nors čia eina centralizuotai, bet vis dėlto per tam tikrus regionus. Tai, ko gero, būtų logiškiau, kur jis įkalintas, už tą savivaldą ir balsuoja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus. Nesinervinkite, gerbiamasis Seimo nary, jums suteikiamas žodis.
J.A.KATKUS. Aš niekuomet nesinervinu ir siūlau jums taip pat. Aš džiaugiuosi, kad 24 straipsnyje nėra įrašyta, kad reikia paleisti kalinius, kad jie ten galėtų įsiregistruoti. Bet tiek to. Aš palaikyčiau pono A.Sakalo pasiūlymą. Vis dėlto tie kaliniai, kurie atėmę arba eliminavę keletą žmonių iš rinkimų sąrašų, galėtų balsuoti ir rinkti. Ir apskritai ar jie gaudosi situacijoje, ypač tokioje situacijoje, kokia dabar yra kalėjimuose? Aš siūlyčiau išbraukti iš viso. Bent jau diferencijuoti, kas gali balsuoti arba kas negali balsuoti.
PIRMININKAS. Deja, laiku nebuvo pateikti alternatyvūs siūlymai. Pranešėjas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Pirmiausia atsakysiu į klausimą - leisti ar neleisti jiems balsuoti. Jūs turbūt visi gerai susipažinę su Konstitucija, ir Konstitucija nenumato, kad draustume kaliniams balsuoti. Mes negalime daryti antikonstitucinių žingsnių, uždrausdami jiems balsuoti. Tai yra pirma.
Antra. Aš vis dėlto sutiksiu su gerbiamuoju S.Pečeliūnu. Jis dabar mane jau tikrai įtikino, kad ne 55, bet galbūt vienam partijos atstovui yra leidžiama agituoti už savo. Bet jokiu būdu ne kiekvienos savivaldybės atstovui. Čia galima pataisyti redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškiai pasakykite, pritariate ar nepritariate?
A.SALAMAKINAS. Aš pritarčiau gerbiamajam S.Pečeliūnui, kad įrašytume sakinį, jog partijos atstovui leidžiama...
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai suprantu, tai reikėtų suformuluoti atskiru straipsniu.
A.SALAMAKINAS. Ne, prie tų pačių. Pridėti po vieną sakinį prie šitų abiejų straipsnių, galbūt partijos atstovui leisti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai sutinka su tokiu siūlymu?
BALSAI IŠ SALĖS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime teikti balsavimui 24 straipsnį? Yra prieštaravimų, taip? Jeigu aš teisingai supratau pranešėją, tai pranešėjas norėtų keisti 23 ir 24 straipsnių formuluotes, suderinęs su jūsų siūlymais, todėl reikėtų atidėti šių straipsnių priėmimą.
A.SALAMAKINAS. Taip, atidedam.
PIRMININKAS. Vienu žodžiu, 23 straipsnio priėmimą atšaukiame, kadangi pranešėjas jį dar tobulins.
A.SALAMAKINAS. 24 straipsnį taip pat.
PIRMININKAS. Dėl 25 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Nėra alternatyvių siūlymų.
PIRMININKAS. Alternatyvių siūlymų nėra. Pranešėjas neatsiima. Galėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų l - už, l- prieš. Norinčių pasisakyti nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Priimta.
Dėl 26 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Taip pat nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Yra gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko siūlymas "likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų".
A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, gal aš tada praleidau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, ar yra jūsų toks siūlymas, ar nėra?
A.SALAMAKINAS. Ne, nėra.
PIRMININKAS. 26 straipsniui?
A.SALAMAKINAS. Ne, nėra. Atsiprašau, yra. 26 straipsnyje vietoj 20 dienų siūloma 30 dienų.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tiesiog tą patį dalyką, ką kalbėjau dėl 15 straipsnio. Matote, čia yra 3 straipsnių kompleksas. 15 straipsnio trečioji dalis (prašome atkreipti dėmesį), 26 straipsnis ir 29 straipsnis. Kadangi 29 straipsnis reikalauja, kad apygardą sudarytų komisija pagal apylinkių pateiktus sąrašus 20 dienų iki rinkimų, tai labai dėkui, kad pranešėjas suprato problemą ir pratęsė 10 dienų anksčiau, kad apygarda galėtų pagal tuos duomenis ne tą pačią dieną vakare, o dar turėti 10 dienų. Todėl 26 straipsnyje taip pat reikėtų, kad apylinkė galėtų paskelbti 10 dienų anksčiau. Nes paskui liks tiktai 10 dienų rinkėjui susipažinti. Tai jeigu šitas terminas padidėtų 20 dienų, tai būtų tikrai logiškas ir geras sprendimas. Aš manau, kad tikrai 15, 26 ir 29 straipsniai tarpusavyje labai gerai susiderintų, ir rinkėjai turėtų 20 dienų patikslinti, ateiti, pasižiūrėti ir t.t. Aš siūlau ir prašau palaikyti šitą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, priimate siūlymą, ar reikėtų dėl to balsuoti?
A.SALAMAKINAS. Priimam siūlymą.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio, ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 27 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 27 straipsniui nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. 27 straipsniui alternatyvių siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar reikėtų dėl jo balsuoti? Tuomet siūlau pasisakyti vienam - už, vienam - prieš dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas. Atsiprašau. A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia reikėtų atkreipti dėmesį, kaip derinasi tarpusavyje 15, 27 ir 28 straipsniai. Štai mūsų svarstomame straipsnyje sakoma, kad dėl netikslumų sąraše bet kuris rinkėjas, rinkimų atstovas gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai pastabas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų. Tuo tarpu 15 straipsnyje, kur yra apibrėžti apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai, nenurodytas laikas, kada įteikiami ar kitaip perduodami rinkėjams balsavimo pažymėjimai. Praktiškai tie klausimai iškils tik tada, kai rinkėjas negaus rinkimų balsavimo pažymėjimo. O kadangi 15 straipsnyje yra neapibrėžta, tai mes negalime apibrėžti ir šito laiko, iki kada gali kreiptis.
Aš dar noriu pasakyti, kad štai tiems skundams, kuriems čia 27 straipsnyje skiriamos 48 ir dar 48, ir dar kartą 48 valandos, tai suma yra 6 dienos arba, kitaip sakant, paros. Tai 10 dienų tam ir nereikėtų. Be to, tai prieštarauja 28 straipsnio paskutinei pastraipai, kur rašoma, kad pastabos ir skundai, pareikšti likus mažiau kaip 24 valandoms iki rinkimų pradžios, nenagrinėjami. Taigi tie trys straipsniai tarpusavyje yra nesuderinti. Siūlyčiau atidėti arba paaiškinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs galite pasisakyti tik už šį straipsnį.
R.J.DAGYS. Sunku taip absoliučiai pasakyti, ar aš pritariu gerbiamajam A.Baleženčiui. Man svarstant šitą straipsnį atrodo viskas normaliai sudėstyta. Tie nuogąstavimai, man atrodo, neturi pagrindo. Aš vis dėlto siūlyčiau palaikyti tokią redakciją, kokia yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad dabar priėmus vieną pataisą dėl dienų keičiasi ir kitur. Reikės ir visur peržiūrėti. Ir vis tiek reikės sutikslinti. Tai jau dabar nekreipkime dėmesio ir toliau, kadangi reikės visur patikslinti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Na, aš tik galiu pakartoti, ką prieš tai priimant 26 straipsnį kalbėjo gerbiamasis V.Petrauskas. Specialiai pratęstas laikas 30 dienų, kad rinkėjai galėtų per tas dienas sutikslinti. O ten, kur numatyta 10 dienų, yra gana tiksliai skaičiuota, ir čia keisti tikrai nieko nereikia.
PIRMININKAS. Kadangi yra įvairių nuomonių, dėl balsavimo motyvų kalbėta, prašau balsuoti. Kas už tai, kad 27 straipsnis būtų priimtas? Už - 36 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 11. 27 straipsnis priimtas.
Dėl 28 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 28 straipsniui alternatyvių siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jūs paaiškinkite, ar yra kažkoks mechanizmas, kuris numato neišnagrėjus nustatytu laiku kokią nors atsakomybę? Šiuo metu pagal veikiančią praktiką tiek Aukščiausiajame Teisme, tiek apylinkių teismuose paprastai terminai yra pažeidžiami. Mes turime Aukščiausiojo Teismo praeito mėnesio sprendimą, prieš porą metų turėjome tokių. Ar nemanote, kad turėtų būti kokia nors norma kitame įstatyme?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau?
A.SALAMAKINAS. Na, aš nemanyčiau, kad į Rinkimų įstatymą reikėtų įrašyti baudžiamąją atsakomybę, kiek jie bus už tai... (Triukšmas salėje) Galbūt būtų ir neblogai, bet ne to įstatymo reikalas. Už įstatymo pažeidimą kiek kas bus baudžiamas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nereplikuoti iš vietų. Kadangi bendru sutarimu priimti šio straipsnio negalime, prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Negalima visame įstatyme surašyti kitų įstatymų veiksmų, kadangi šitas įstatymas nėra kompetentingas, kas dėl teismų, kaip juos bausti. Yra kiti įstatymai, ir jie numatys, jeigu jie nevykdys šito sprendimo. Taigi neįmanoma to padaryti. Mes diskutavome, ką reikėtų daryti, kad matytųsi galutinis rezultatas. Bet tai ne šito įstatymo kompetencija. Šitaip mums išaiškino juristai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Be abejo, mes čia sankcijų už terminų nesilaikymą į šitą įstatymą neįrašysim, tačiau galim įrašyti tokią nurodomąją nuostatą, kad už terminų nesilaikymą yra baudžiama. Ir tai vers mus kuo greičiau suformuluoti tas baudas. Vis dėlto terminų pažeidimas yra rimtas dalykas su rimtais padariniais vienai ar kitai pusei ir už tai turėtų būti kokia nors atsakomybė. Kokia ji, - didelė ar maža, - kitas klausimas, bet ji drausmintų, aš manau. Tų atvejų ir teismuose, ir kitur, kai terminai yra pažeidžiami, nors puikiai žino, per kiek laiko ir ką turi atlikti, sąmoningai tai daro, na, yra tokių dalykų. Yra, neslėpkim. Pamėginkim padaryti, kad pareigingai atliktų savo pareigas visi: ir partijos, kurios sudaro sąrašus, ir rinkimų komisijos, ir tie patys teismai, ir visi visi dirbtų taip, kaip yra susitarę dirbti šitoj valstybėj. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs pritariate šiam straipsniui ar nepritariate?
S.PEČELIŪNAS. Aš pritariu, jeigu mes įrašytume tą bendrą nurodomąją nuostatą, kad terminų nesilaikymas yra baudžiamas veiksmas. Kokiu mastu, mes rašysime kituose įstatymuose, be jokios abejonės.
PIRMININKAS. Deja, toks pasiūlymas laiku nebuvo pateiktas. Gerbiamasis pranešėjau, priimat ar...
A.SALAMAKINAS. Vargu ar kas pasikeis, jeigu mes parašysime sakinį, kad baudžiama, o pagal ką baudžiama, nenurodysime. Man atrodo, kad pritarčiau gerbiamajam A.Sadkauskui, kad tai yra kitų įstatymų, tuo labiau aukštesnių komisijų reikalas. Jeigu žemesnė komisija nesilaiko šių terminų, ji gali šitą komisiją bausti ar atleisti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nereplikuoti iš vietos. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 28 straipsnis, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
R.J.DAGYS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gal pranešėjas sutiktų su tuo, kad vis dėlto ta nuostata dėl bausmės būtų pateikta iš karto. Mes priimtume tokią nuostatą, kad pateiksim Administracinio teisės kodekso pataisas. Kad tai būtų įrašyta, nes mes tikrai susidūrėm su ta problema visi. Jeigu priimtų pranešėjas.
PIRMININKAS. Tai buvo ne dėl vedimo tvarkos, o dėl svarstomo klausimo. Gerbiamieji Seimo nariai, 34 balsavus už, prieš - 5, susilaikius 5, 28 straipsnis priimtas. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš tikiuosi, kad gerbiamasis posėdžio pirmininkas nedarys pastabos. Aš tiesiog noriu pasiūlyti mums visiems. Jeigu mes sutarėme, kad į tokius blogus veiksmus, kai yra nesilaikoma terminų, turi būti kažkokiu būdu reaguota, padarykime sau tokį, aš nežinau, protokolinį ar kokį nors nutarimą, kad iš karto dabar rengiam tų baudų sąvadą kokiam ten įstatymui reikia, ir toliau dirbam su šituo įstatymu. O gale mes iš karto priimsim ir šituos kitų įstatymų papildymus, kurie labai aiškiai pasakytų. Ne tik šitų komisijų pažeidimus, kaip mes reaguojam, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Seimo rinkimų komisijos, ir dar visokių visokių tų komisijų. Kiekvienu atveju, jeigu termino nesilaikoma, kokiu būdu į tai yra reaguojama ir kokios sankcijos laukia to, kuris pažeidžia įstatymo normą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate su tokiu siūlymu, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas? Galbūt gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas galėtų dar sykį suformuluoti to nutarimo konkrečią formuluotę protokolui ir stenogramai?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš siūlyčiau dabar mums laiko negaišti. Aš praktiškai jau suformulavau ir stenogramoje ta formuluotė yra. Mes ją tik patikslinsime, kad būtų gražesnis tekstas. Ne rišliosios šnekamosios kalbos, o rašytinis tekstas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pritariate bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Dėkui.
Dėl 29 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 29 straipsnio alternatyvių siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių? Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra. Priimta.
Dėl 5 skirsnio pavadinimo.
A.SALAMAKINAS. Taip. Dėl 5 skirsnio pavadinimo yra gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymas. Jis siūlo pavadinimą keisti tokiu sakiniu: "Politinių partijų ir politinių organizacijų dalyvavimas rinkimuose".
PIRMININKAS. Prašom. Siūlymo autorius gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad mano šis pasiūlymas yra susijęs su nemažai kitų pasiūlymų, kurie yra susiję, aš sakyčiau, su tam tikrais konceptualiais dalykais. Aš noriu pasakyti, kad tai, ką dabar Seimas daro su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, tai gal verta būtų ir pagalvoti apie mano pasiūlymą, kurio esmė yra tokia - iki rinkimų iš viso nėra jokios prasmės kelti kandidatus. Nes rinkėjai pagal tą sistemą, kuri yra dabar numatyta, jokio savivaldybės tarybos deputato nerinks. Jie balsuos tik už partiją. Tai yra apgaulė, kad mes čia bandom surašyti kažkokius sąrašus. Niekas tuose sąrašuose nieko neieškos. Bus balsuojama paprasčiausiai už partiją, aš dar sykį kartoju. Taigi nėra jokio reikalo prieš rinkimus siūlyti žmonėms kažkokius kandidatus. Aš siūlau labai paprastą ir gražią sistemą. Ateina rinkėjas į rinkimus. Biuletenyje nurodytas tik partijos pavadinimas, gali būti nurodytos partijos lyderių pavardės. Pavyzdžiui, prie vienos partijos bus nurodyta V.Landsbergis, G.Vagnorius, prie kitos - A.Šleževičius, Č.Juršėnas. Žmonės pasirenka. Kiek kuri partija gauna balsų, tiek jinai gauna savivaldybėje vietų, po to partijos skyrius susirenka ir deleguoja savo atstovus į savivaldybę. Jeigu jau privarėm savo rinkimus iki absurdo, tai varykim iki pat pabaigos tą absurdą. Padarykim žmonėms taip, kad būtų paprasta ir aišku, ir niekam jokio vargo, nei tų kandidatų ieškoti prieš rinkimus... O kam tas vargas, jeigu partija nieko nelaimi, pavyzdžiui, LDDP? Nieko nelaimi, o kelia visur kandidatus, ieško jų, o paskui nieko nelaimi. Po rinkimų pasirodytų - partija laimėjo, ji savo deputatus deleguoja. Nelaimėjo, tai jokio vargo nėra. Tai aš...
PIRMININKAS. Iš tiesų Seimo narių fantazijai nėra ribų. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė dėl balsavimo motyvų.
G.JURKŪNAITĖ. Aš dėl to pasiūlymo pakeisti šito skyriaus pavadinimą. Aš manau, kad šitas pavadinimas yra geras - kandidatų kėlimas. Čia prieš mane kalbėjęs A.Kubilius ironizavo, bet, žinoma, juk partijų sąrašuose yra žmonės, surašomi kandidatai. Todėl aš manau, kad skyriaus pavadinimas visiškai tinka toks, koks jis dabar yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš, aišku, išklausiau su įdomumu gerbiamojo A.Kubiliaus pasisakymą. Tai, aišku, naujas žodis pasaulinėje politologijoje ir apskritai apie sąrangą, ir kėlimus, ir pan. Jis dažnai mėgsta cituoti. Šį kartą leidau sau suprasti kaip pajuokavimą. Bet apskritai, aš manau, kad čia viskas normalu. Esmė atspindėta. Kandidatų į tarybos narius kėlimas yra būtent švarios proporcinės rinkimų sistemos normali tvarka. Jeigu mes būtume nubalsavę už kažkokią kitokią, tai būtų ji kita. Na, čia ji paprastesnė. Gal, sakykim, po kažkiek laiko mes ją padarysime truputį sudėtingesnę, kai priprasime prie jos. Juo labiau kad tik 2 metams į savivaldybę renkama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tiesiog labai norėčiau prieš 30 straipsnio aptarimą gauti žodį, kadangi ponas pranešėjas geranoriškai pasižiūrėjo į tuos pataisymus, kurie buvo pateikti iki 14, 15 straipsnių. Tai aš labai prašau pono Seimo Pirmininko pavaduotojo prieš 30 straipsnio svarstymą duoti galimybę šiek tiek paaiškinti pataisymų esmę, kadan- gi čia jau yra dalykai, susiję su ankstesniais straipsniais.
PIRMININKAS. Ar sutinka gerbiamieji Seimo nariai su šita išimtimi? Nėra prieštaraujančių? Ar reikia balsuoti dėl 5 skirsnio pavadinimo, ar galim priimti bendru sutarimu gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą laikydami geru humoru? Yra prieštaraujančių. Tuomet prašau balsuoti. Kas už tai, kad 5 skirsnio pavadinimas būtų toks, koks yra projekte? Balsuoja už.
Už - 37, prieš - 10, susilaikė 3.
Taigi visi gerai supranta humorą. Prašome dėl 30 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 30 straipsnio yra gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymas taip pat pakeisti pavadinimą. Na, bet, kiek aš suprantu, tai yra taip pat humoristinis dalykas. Jis siūlo vietoj projekte numatyto pavadinimo įrašyti pavadinimą "Politinių partijų ir politinių organizacijų dalyvavimas apygardų rinkimuose".
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, tik be juokų dabar. Prašau. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš dar sykį galiu argumentuoti, kad aš iš tikrųjų labai rimtai galvoju. Ir galvoju, kokiu būdu rinkėjai, atėję į rinkimų apylinkę per rinkimus, kuriuose gali dalyvauti ir visuomeninės organizacijos, pavyzdžiui, bitininkų draugija, ir kur kabės 30 sąrašų, o kiekviename sąraše po 50 pavardžių ir tos pavardės nebus, vadinasi, Brazausko, Juršėno ir panašaus skambesio, pavyzdžiui, Bernatonio, o bus kokios nors eilinės LDDP, šiek tiek apsivogusių Šančių veikėjų pavardės. Ką ten žmogelis gali susigaudyti? Tai aš ir siūlau supaprastinti visą tvarką. Įsivaizduokit, kiek popieriaus sutaupysim. Kokia ekonominė nauda iš to. Nei sąrašų nereikia spausdinti, nei nieko... Tai todėl aš siūlau labai gerai pagalvoti apie mano sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Kubiliui, kad prisiminė mano gimtąsias vietas - Šančius. Reikėtų pasisakyti, kadangi yra vienas prieštaraujantis, teikiantis savo siūlymą dėl pavadinimo. Ar reikia balsuoti, ar galim priimti pavadinimą bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Prašom dėl kitų alternatyvų.
A.SALAMAKINAS. Dabar dėl 30 straipsnio yra, bandysiu suskaičiuoti, viena, dvi, trys, keturios, penkios, šešios, septynios alternatyvos. Todėl turbūt užteks svarstymo dar pusei valandos. Reikėtų pradėti nuo to. Daugiausia yra siūlymų dėl to, kad nebūtų leista visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose. Tai yra pono K.Skrebio siūlymas, toliau, jeigu neklystu, socialdemokratų, pono A.Kubiliaus toks pat, Tautininkų partijos ir Demokratų partijos taip pat toks pat. Todėl siūlyčiau pirmiausia balsuoti dėl šitų alternatyvų...
PIRMININKAS. Dėl pirmosios dalies 2 punkto, taip?
A.SALAMAKINAS. Ne, tai yra dėl 3 skirsnio, kuris prasideda "visuomeninės organizacijos..." ir t.t.
PIRMININKAS. Taip, tai yra straipsnio antroji dalis.
A.SALAMAKINAS. Taip, antroji dalis.
PIRMININKAS. Kuri užsibaigia...
A.SALAMAKINAS. Užsibaigia žodžiais "tik vieną kartą". 3 skirsnis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nepainiokit. Tai yra pirmosios dalies 3 skirsnis.
Taip. Prašom. Kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom registruotis, kas norėtų pasisakyti dėl šios alternatyvos dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad mes apsispręstume iš esmės ne tiktai dėl šito įstatymo, bet dar, matyt, ir kitas rinkimų įstatymas kada nors pasirodys kiek naujesnis. Apsispręstume iš esmės, kad rinkimuose Lietuvoje dalyvauja tik politinės partijos, na, ir taip, kaip Konstitucija prašo, ir politinės organizacijos. Ir pabaigtume su tom visom bėdom, kurios buvo per Seimo rinkimus, tam, kad būtų, kaip Pirmininkas sakė, truputį linksmiau, bet gal ir aiškiau, kad rinkimuose negalėtų dalyvauti visokios šuniukų mylėtojų draugijos, kurios pasivadina visuomeninėm politinėm būtent prieš rinkimus. Mes į Seimą turėjom ir užtai tų sąrašų atsiranda nežinia kiek ir niekas nesupranta, kas yra kas. Atsiranda labai panašių pavadinimų su labai įdomiom kalbom. Tam, kad šito nebūtų. Kiek yra Lietuvoje partijų, visi žino. Jau Lietuvos gyventojai, piliečiai po truputį pradeda orientuotis ir susigaudo, kas yra kas. Kas yra kokios partijos narys, kokia yra tos partijos pozicija, na, šiek tiek, aišku, susigaudo ir apie politines organizacijas. Jų irgi nėra tiek daug registruotų. Mes susiaurintume galinčių dalyvauti rinkimuose sąrašą kartu neužkirsdami kelio tų visuomeninių, kaip mes vadinam, politinių organizacijų nariams irgi dalyvauti rinkimuose, bet ieškant bendros kalbos su vieninteliu pasaulio išradimu - politinėm partijom, kurios ir yra sukurtos tam, kad dalyvautų rinkimuose. Todėl aš siūlyčiau ir gerbiamajam pranešėjui sutikti su tuo siūlymu, kad rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinės partijos ir politinės organizacijos. Taip, kaip yra formuluojama ir Konstitucijoje. O šitą trečiąją pastraipą išbraukti. Tegul jos ieško kontaktų su šitom organizacijom, tegul rodo savo žmones. Jeigu jie bus tinkami, aš manau, kiekviena partija ar politinė organizacija mielai priims į savo sąrašą vienoje ar kitoje apygardoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų pasiūlymas yra labai panašus į prieš ką tik girdėtą. Socialdemokratų nuomone, visuomeninės politinės organizacijos vis dėlto neturėtų dalyvauti tuose rinkimuose, ypač šio įstatymo kontekste. Susidomėjimas įvairių grupių dalyvauti savivaldos rinkimuose, ypač dvejų metų laikotarpiu, sudaryti sąrašą ir "prastumti" keletą savo žmonių, kurie vienaip ar kitaip panaudos, paskui gal pasinaudos, yra. Tai liudija ir Pramonininkų asociacijos pasiūlymai. Vis dėlto jie nori dalyvauti rinkimuose. Matyt, vis dėlto savivaldybėse dar šio to liko, kad savivaldybių rinkimuose dalyvauti naudinga. Bet kas po to seks? Kokia bus kita politinė atsakomybė, jeigu ten vienaip ar kitaip pasinaudos. Ypač atsižvelgiant, kad yra dvejų metų laikotarpis. Aš tikrai siūlyčiau šitos nuostatos atsisakyti, kad kažkokios visuomeninės politinės organizacijos galėtų dalyvauti rinkimuose. Jos suteiks gal tam tikro "šarmo" paskiau sudarant vienokią ar kitokią koaliciją, bet aš abejoju, kad ta koalicija ant tokio biraus pamato bus kiek nors tvirtesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano motyvas irgi būtų labai panašus. Galbūt netgi ir toks šiek tiek skatinantis Lietuvoje daugiapartinės sistemos sutvirtėjimą. Ypač šiuo etapu, kada daugiapartinė sistema iš tikro tik gimsta, tai ją reikia paremti, ją reikia paskatinti, jai reikia iš tikro suteikti tam tikrų preferencijų. Tai prašom pasakyti, kur kitur politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms gali būti teikiamos preferencijos, jeigu ne rinkimuose? Kita vertus, mes visi juk puikiai suprantame, kaip dabar politinės partijos sunkiai verčiasi dėl to, kad jos neturi galimybės sustiprinti savo specialistų gretas. Juk kiekviena politinė partija turi turėti savo ekspertus, savo patarėjus, savo fondą, kuriame galėtų dirbti, vystyti politinę mintį, rašyti referatus, rašyti programas, jas pagrįsti, apskaičiuoti. Juk kokia žmonėms yra didžiulė politinė atsakomybė. Todėl, mano nuomone, jeigu mes šiandien drąsiai sustiprintume daugiapartinės sistemos preferencijas, man atrodo, mes visi nuo to tik laimėtume. Sumažėtų atstumas tarp nereglamentuoto politinio elito, kuris mirga pavardėmis ir nemirga politine atsakomybe ir politine komanda, ir tarp rinkėjų. Tą lieptą politinė organizacija nutiestų kur kas sklandžiau nei pavieniai rinkėjai arba nei efemeriniškos, laikinos visuomeninės organizacijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš pritariu gerbiamajam V.Andriukaičiui. Mes šituo klausimu labai daug diskutavome, bet šiuo laiku, šitą kadenciją, man atrodo, reikia sutikti su tuo, kaip dabar yra pateikta. Mes jau pirmą žingsnį žengėm. Vadinasi, jau juos suvaržom parašų surinkimu. Jau yra žingsnis, taip sakant, į tą pusę. Šią kadenciją mes žinom, kokia padėtis yra provincijose. Ten vieni susigaudo, kiti nesusigaudo. O jau kitą kadenciją galbūt ir ne mums, gal kitiems teks priimti šią pataisą - išbraukti visuomenines organizacijas. Apie tai jau reikia kalbėti šiandien, bet daryti dar yra ankstoka. Užkirsim kelią, ir žmonės skųsis, kad mes pažeidžiam jų teises. Reikėtų pritarti taip, kaip yra, ir aš siūlau tam pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš vis dėlto kolegoms siūlyčiau iš 30 straipsnio pradžios pirmosios dalies tikrai atsisakyti "visuomeninės politinės organizacijos" ir atsisakyti trečiosios dalies, kur kalbama apie visuomenines politines organizacijas. Nes pagal projektą čia kituose siūlymuose yra įvairių skaičių, bet vis dėlto, pavyzdžiui, turinčioms pinigų struktūroms netgi po vieną litą nesunku Vilniuje ir 5 tūkst. parašų surinkti, ir tikrai stūmimas dvejiems metams žmonių įvairių organizacijų priedanga, tuo labiau kad partijas po Seimo rinkimų, po Prezidento rinkimų Lietuvos žmonės tikrai žino. Partijų Lietuvoje pačių stipriausių daugiau kaip dešimt nėra. Ir jokia organizacija, jokie žmonės, taip sakant, neturi kliūčių kreiptis į partijas, deleguoti į partijų sąrašus savo žmones. Galbūt aš tikrai šioje diskusijoje norėčiau pasakyti: pradėkime nuo šių savivaldybių rinkimų. Partijų ir politinių organizacijų dalyvavimą, ir tiktai jų... Pradėkime nuo šių savivaldybių, nes ateis Seimo rinkimai, vėl kažkam norėsis visuomeninių organizacijų vardu, o ne politinių ar panašiai dalyvauti. Kam to reikia? Pradėkime nuo šių rinkimų, tuo labiau kad jau komitete buvo Partijų įstatymo pataisos svarstomos ir visa kita. Jeigu kompleksiškai žiūrim į tą problemą, tai, man atrodo, toks variantas yra priimtinas - jau nuo šių savivaldybių rinkimų tą darbą pradėti. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nuomonės įvairios, teiksiu klausimą balsuoti. Prašau įdėmiai klausyti, kad po to nereikėtų perbalsuoti dėl kažkokių motyvų. Visų pirma kas už tai, kad būtų iš šio... Mums reikėtų pasirinkti alternatyviai. Yra pranešėjo siūlymas ir yra alternatyva, teikiama įvairių frakcijų bei autorių. Alternatyvą aš apibūdinsiu taip: kad būtų leista dalyvauti rinkimuose tik politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms. O pranešėjo teikiamame projekte taip pat leidžiama dalyvauti rinkimuose ir visuomeninėms organizacijoms. Todėl tie, kurie nori pasisakyti už tai, kad galėtų dalyvauti ir visuomeninės organizacijos greta politinių partijų ir politinių organizacijų, turėtų balsuoti už, o kas už kitų frakcijų teikiamą alternatyvą - prieš. Susilaikę neskaičiuojami.
V.PETRAUSKAS. Tai kaip už?
PIRMININKAS. Prašau gerbiamuosius Seimo narius visų pirma registruotis. Nepersonifikuokim alternatyvų, kad nebūtų pasirenkama ne iš esmės, o pagal autorių.
Salėje - 65 Seimo nariai. Taigi teikiu klausimą balsuoti. Kas už projekte pateiktą 30 straipsnį, balsuoja už (alternatyviai balsuojam), kas už siūlymą, jog galėtų dalyvauti rinkimuose tik politinės partijos ir politinės organizacijos, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas, gerbiamieji Seimo nariai.
Už balsavo 22 Seimo nariai, prieš - 38. Taigi pasirinktas alternatyvus variantas. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs teikiate balsuoti dėl viso straipsnio dėl šios alternatyvos, ar prašot pertraukos, kad būtų suderinta nauja redakcija pagal Seimo narių pasirinktą alternatyvą?
A.SALAMAKINAS. Aš prašau pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tuomet šio straipsnio svarstymas... Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, jūs dėl vedimo tvarkos? Prašom gal prie šoninio mikrofono, taip bus greičiau, nes visi užsimanys to žodžio.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, aš manau, kad pertrauka tikrai vargu ar reikalinga šitam straipsniui, kadangi jeigu iš 30 straipsnio pirmosios dalies išbraukėm politines organizacijas, išbraukėm visą trečiąją straipsnio dalį, kur kalbama apie parašų rinkimą, o toliau iš esmės niekur niekas nesikeičia, nes kalbama tiktai apie partijas, organizacijas. Tai yra pataisymas pirmojoje dalyje ir trečiosios dalies išbraukimas. Aš dabar pasinaudodamas ta proga, kadangi prieš tai prašiau žodžio, mūsų dviejų frakcijų vardu taip pat yra siūlymas dėl reitingo sistemos. Ir galbūt, jeigu Seimo Pirmininko pavaduotojas leistų, aš norėčiau apibūdinti dalykus, kurie susiję su anksčiau priimtais straipsniais.
PIRMININKAS. Galbūt truputį vėliau, posėdžio pabaigoje, kai bus... Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau, kad būtų prisilaikoma vedimo tvarkos ir kalbama pagal Reglamentą.
PIRMININKAS. Vedimo tvarkos prisilaikoma ir kalbama pagal Reglamentą. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, jeigu mes darom 30 straipsnio svarstymo pertrauką neišnagrinėję pasiūlymo pataisyti ketvirtąją to straipsnio dalį, po to yra mūsų alternatyvos ir dėl 31 straipsnio, jau prasideda rimta diskusija. Ir jeigu mes sustojam ties 30 straipsniu, mes iš viso šiandien turim sustoti svarstydami šitą įstatymą. Daryti pertrauką iki kito posėdžio, išsiaiškinti tai, ką reikia, ir tada toliau tęsti svarstymą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Aš turbūt reglamentine teise darau iš viso svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi primenu, kur mes sustojome: buvo priimta 30 straipsnio alternatyva, siūlyta Socialdemokratų frakcijos ir kitų frakcijų, ir pranešėjas, pasinaudodamas Statuto suteikta teise, kadangi tai yra esminis projekto pakeitimas, paprašė pertraukos iki kito posėdžio, tačiau aš autorius perspėju, jog iki kito posėdžio turėtų būti suredaguoti pagal pasirinktą alternatyvą kiti įstatymo straipsniai.
Kadangi šį klausimą baigėme anksčiau, pagal Seimo Statutą darome pertrauką. Gerbiamieji Seimo nariai, aš atsiprašau, pertrauka atšaukiama. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau jūsų, bet mes galėtume šitą pauzę išnaudoti vienam sprendimui priimti. Seimo komitetai išsirinko pirmininkų pavaduotojus, ir aš manau, kad mes galėtume juos patvirtinti, kadangi mūsų darbotvarkėje yra rezervinis klausimas - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo patvirtinimo projektas. O dar vienas komitetas, t.y. Ekonomikos komitetas, irgi išsirinko savo pavaduotoją, ir mes galėtume priimti tokį nutarimą. Ar galim tai padaryti? Prašom. Gerbiamieji kolegos, tada aš... Vėl kompiuteris neveikia. Pranešu, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kuris posėdžiavo gegužės 9 d., pirmininko pavaduotoju išsirinko Seimo narį A.Rudį. Tuo tarpu Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas kolega S.Malkevičius. Pirmuoju atveju iš 9 dalyvavusių 6 balsavo už, prieš ar susilaikiusių nebuvo, o 3 Biudžeto ir finansų komiteto nariai balsuojant nedalyvavo. Ekonomikos komiteto posėdyje už balsavo 7, susilaikė 1.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasiklausti Seimo Pirmininko, kokia yra komiteto pavaduotojų skyrimo tradicija? Ar komitetas išsirenka pavaduotoją, ar yra tam tikros vietos ir partijos, pavydžiui, arba frakcijos deleguoja žmones, ar tai yra komiteto prerogatyva?
PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti, kad Statute yra nustatyta, jog renkasi komitetai, o tvirtina Seimas. Tuo tarpu partinė ar frakcinė priklausomybė yra nustatoma bendru sutarimu surengus atkaklias derybas. Ir, kiek aš žinau, derybų rezultatas ir yra tie keli pirmininkų pavaduotojai. Bet tegul tiksliau pasakys gerbiamasis A.Kunčinas, kuris ir man dalyvaujant vedė derybas su didžiai gerbiamu V.Landsbergiu, ir gal gerbiamasis V.Zimnickas galės pasakyti. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš noriu informuoti, kad tos derybos vyko labai ilgai, ilgai jos buvo nesėkmingos. Vienu metu atrodė, kad pavyko šiokį tokį konsensą surasti. Mes laukėm opozicijos pasiūlymų, ką jie pasiūlytų į komitetų pirmininkų pavaduotojų postus. Po to buvo pareikšta, kad kai kurios frakcijos atsisako. Ir kadangi nepavyko surasti bendro sutarimo, mes manome, kad komitetuose renka pagal susiklosčiusią situaciją ir prisilaiko to principo, kad būtų renkamas pavaduotojas iš kitos frakcijos.
A.KUBILIUS. Tada aš noriu užfiksuoti.
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Vadinasi, opozicijos pasiūlymų dėl konkrečių pavardžių nebuvo.
PIRMININKAS. Bet nuo kada gerbiamasis S.Malkevičius ar gerbiamasis A.Rudys priklauso pozicijai?
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš norėčiau truputį jums paaiškinti. Taip, teisingai, mūsų komitetas vieningai išrinko savo komitete poną S.Malkevičių komiteto pirmininko pavaduotoju. Be to, šiandien aš pats kalbėjausi su ponu V.Landsbergiu ir mes sutarėm, kad dirbsim dalykiškai, kad ta kandidatūra tinka. Mūsų komitetas numato ne kažkokiais kitais principais, bet dėl to, kad būtų dalykinis komiteto darbas, todėl jis neprieštaravo šitai mūsų komitete išrinktai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, salėje yra 55 Seimo nariai. Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo projekto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo"? Būtų patvirtinti du pavaduotojai, tai vienas punktas, o antras punktas - nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kolega V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš palaikau abi kandidatūras ir kviečiu frakciją balsuoti už jas.
PIRMININKAS. Vienas - už. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man nekelia abejonių nė viena kandidatūra, kadangi gerbiamasis Seimo narys A.Rudys jau yra ėjęs šias pareigas, turbūt jo kompetencija niekas neabejoja. Malonu, kad Seimo narys S.Malkevičius taip pat sutiko dirbti komiteto pirmininko pavaduotoju, ir gal tai bus vienas pirmųjų žingsnių į tokį bendrą sutarimą Lietuvos labui, o ne savo atskirų partijų naudai.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat norėčiau pritarti tiems žodžiams, kuriuos pasakė mano kolegos iš frakcijos, ir siūlau palaikyti abi šias kandidatūras.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš tik galėčiau palaikyti gerbiamąjį V.Zimnicką.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš visada prisitaikau prie Pirmininko pageidavimų ir siūlau balsuoti prieš šias kandidatūras, nes opozicija, tiek kairesnioji, tiek dešinioji, turi iškilesnių asmenybių šiems postams užimti.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Reikėtų paklausti, ar S.Malkevičius sutinka.
PIRMININKAS. Taigi jau sutiko komitete. Žinoma, galima dar ir čia paklausti. Čia nebūtina. (Balsai salėje) Jeigu iš tikro nepasitikima dešiniosios opozicijos lyderiu, tada čia jau kitas klausimas, galima bus salėje paklausti dar kartą, jeigu šito reikia. Nereikia? Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo", t.y. dėl gerbiamojo S.Malkevičiaus ir dėl gerbiamojo A.Rudžio? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1 - prieš.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 49 Seimo nariams balsavus už, vienam prieš ir vienam susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo" priimtas. Sveikinu kolegas S.Malkevičių ir A.Rudį tapus komitetų pirmininkų pavaduotojais. Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad truputėlį padirbėjot, o dabar vis tiek pirma laiko skelbiama pertrauka. Pirma laiko! Posėdžio tęsinys - 17 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pranešu, kas mums liko išnagrinėti viską, kaip užrašyta darbotvarkėje. Trečiasis, ketvirtasis, penktasis ir šeštasis klausimai bei du rezerviniai. Vadinasi, trečiasis ir ketvirtasis - Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo projektas (pabaigti pateikimą). Ir ketvirtasis rezervinis darbotvarkės punktas - nutarimo "Dėl paskolos Telekomui" projekto svarstymas.
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar turėtume nagrinėti trečiąjį klausimą, tiksliau, turėtume priimti įstatymo "Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektą. Projektas Nr.738. Pranešėjas būtų ne ministras R.Karazija, o jo pavaduotojas gerbiamasis V.Putvinskis, ir aš jį kviečiu į tribūną.
Toliau pirmininkaus gerbiamasis E.Bičkauskas. Prašom registruotis.
V.PUTVINSKIS. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų...
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamasis Putvinski, truputėlį palaukit. Baigsim registraciją.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Prašom.
V.PUTVINSKIS. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo mes negavom jokių pasiūlymų nei žodžiu, nei raštu. Todėl siūlau priimti mūsų pateiktą projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pavaduotojau, Juridinio skyriaus 451 straipsnio formuluotė yra šiek tiek kitokia. Ką jūs galėtumėt dėl to pasakyt? Gal jūs sutinkate priimti Juridinio skyriaus formuluotę?
V.PUTVINSKIS. Ne. Siūlytume mūsų pateiktą projektą.
PIRMININKAS. Ką gi, gerai. Pradėsime priėmimo procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių pasisakyti prieš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio pakeitimą ir papildymą? Galim priimti, taip? Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitą įstatymą dėl to 45 straipsnio būtų galima priimti, jeigu čia nebūtų tokios dviprasmiškos potekstės. O ta potekstė teigia, kodėl šie pakeitimai daromi ir prieš ką jie nukreipiami. Šių dienų praktikoje, vadinamoje savavališkų žemių užėmimu, būna tokios savininkų desperatiškos pastangos atgauti žemę ir pradėt ją įdirbt nelaukiant sprendimų arba nesulaukiant tų sprendimų dėl šitos žemės grąžinimo. Priėmus tas pataisas bus aišku, kad ūkininkas bus baudžiamas. Tuo tarpu kiti, kurie trukdo ūkininkui atgauti žemę, lig šiol nėra baudžiami ir nebus baudžiami, nes nenumatomas joks mechanizmas. Na, sakysime, elementarus dalykas, ta priverstinė nuoma (...) plotuose, kurią mes įteisinome įstatymu ir dar daugiau. Sakysime, žemė yra laisva, bet dėl valdininkų atidėliojimo metų metus ji negrąžinama norinčiam ūkininkauti. Yra tiesiog dešimtys ir šimtai pavyzdžių, su kuriais mes susiduriame kiekvieną dieną. Be to, žemė arti miestų taip pat visokiais pretekstais nėra grąžinama, o dalijama kitiems naudotojams. Taigi tos desperacijos apimti žmonės ją irgi bando užsiimti tam, kad ją būtų galima naudoti žemės ūkio tikslams, o ne kokioms nors akcinėms bendrovėms. Be to, ta nelygybė matyti ir štai iš ko: prieš dvejus metus nubangavo tokia banga, kai žemės ūkio bendrovės nupjovė jau ūkininkų pasėtą arba nupirktą nebaigtąją gamybą, taip sakant, užaugusį derlių, o tos bylos iki šiol neišspręstos. Savaime aišku, neišspręstos ūkininkų naudai. Taigi mes šiuo atveju matome tam tikrą ūkininkų diskriminavimą. (Balsas iš salės) Vis dėlto, kol jų teisės nėra apgintos, manome, kad to priimti negalima.
PIRMININKAS. Jūs prieš? Seimo nary Miškini, jūs prieš ar už? Dabar galima kalbėti, deja, tik už.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu poziciją prieš ir turiu dar vieną pasiūlymą.
PIRMININKAS. Bijau, kad su pasiūlymais jūs truputėlį pavėlavot.
P.A.MIŠKINIS. Ne. Aš tokį, kuris gali būti priimtas. Čia dalykas toks: yra redakciniai pasiūlymai. Per daug išplėstas pats straipsnis, kartojami žodžiai. Sakysim, aš laikausi tos pačios pozicijos, kaip ir prieš mane kalbėjęs, bet aš galiu pasiūlyti dar ir sutrumpinti šitą. Paimkim 45 straipsnį. Taip pat ir 451. Manau, kad pusę straipsnio galima būtų išbraukt: "Savavališkas privačios arba valstybinės žemės..."
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes ne 451, o 45 straipsnį...
P.A.MIŠKINIS. Taip, aš ir kalbu apie 45. "Savavališkas privačios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba..." Toliau reikėtų išbraukt ir įrašyti "naudojimas". Išbraukt "savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių". Šituos žodžius. Būtų logiškesnis ir trumpesnis straipsnis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų tokią pastabą buvo galima pateikti anksčiau. Jūs, kaip teisininkas, taip pat puikiai žinote, kad vargu ar galima imtis straipsnių redagavimo čia posėdžio metu. Aš supratau, kad jūs prieš arba neapsisprendėt. Galbūt taip.
P.A.MIŠKINIS. Esu prieš. Kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Pronckus už ar prieš?
M.PRONCKUS. Taip. Aš - už. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu veltis į politines diskusijas, o gyvenimas yra truputį įvairesnis, negu kad čia bando kai kas nusakyti. Aš vakar priėmiau tokį vieną ūkininką. Jis atėjo pas mane skųstis dėl to... Tas ūkininkas, dar neatgavęs savo žemės dėl to, kad nesutvarkęs dokumentų, atėjo skųstis kitu ūkininku, kuris jo žemėje pradėjo darbuotis. Tas yra galingesnis. Šis sako, kad nieko negalįs padaryti. Todėl čia kai kurių kolegų bandymas įsprausti į politinius rėmus šituos reikalus, mano supratimu, yra visiškai nereikalingas, o tvarka turi būti tvarka, ypač dėl žemės. Todėl aš pasisakau už tą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis. Leidžiu, kadangi taip išėjo, jog ir ponui P.Miškiniui leidom.
Z.ADOMAITIS. Na, aš, aišku, pasisakau už ir štai kodėl. Kai kurie kolegos kalbėjo prieš mane, kad lyg ir prieš metus ar prieš dvejus bendrovės nupjovė ūkininkų pasėlius. Kaip tik buvo atvirkščiai. Tai bendrovių, visų žmonių pasėtus, patręštus ir užaugintus javus pagal tuometinius šališkai priimtus, na, sakykim, teisėtus ar neteisėtus įstatymus pjovė godūs iš miesto atvykę žmonės, nors daugu-ma faktiškai toje žemėje toliau ir nedirbo. Bet aš ne apie tai norėjau. Įstatymas būtinai reikalingas. Mes puikiai žinom (čia kalbėjo gerbiamasis M.Pronckus), kaip dabar ūkininkai, 3 ha savininkai, tarp savęs nesutaria, grobia vienas kito žemę. Bet reikalas ne tas. Mes puikiai prisimenam, kaip prieš porą metų buvo siūloma krašto apsaugai, savanoriams eiti ir dalyti kaime žemę. Tai ačiū Dievui, kad nespėjo tie savanoriai imti dalyti kaimo žemės. Aš neįsivaizduoju, kas būtų, jeigu ginkluoti žmonės kaime būtų ne su sieksniu, ne su dvimetriu, o su automatu matavę žemę. Todėl aš kategoriškai pasisakau už šitą straipsnį. Jis iš tikrųjų reikalingas. Tie žmonės, kurie niekada galbūt kaime nebuvo, nežino, kaip yra. O tokių dalykų, kad daug kas savavališkai grobia ganyklas, pievas, užsisėja ariamą žemę, kitas iškultivuoja ir vėl naujai sėja... Vis dėlto čia būtina tvarka, griežta tvarka. Ir dar. Kartais neatmatuoja valdininkai. Iš tikrųjų daug yra valdininkų. Mes žinom tas agrarinės reformos tarnybas. Dabar didelė dalis tų žmonių tebėra. O buvo skiriami ne specialistai, bet patriotai, kurie ir labai norėdami nesugeba ir negali atmatuoti arba be ginčų tų klausimų išspręsti. Bet bausti juos už tai, kad nepadaro... Už tai galima jį tik atleisti iš darbo ir paskirti kitą...
PIRMININKAS. Laikas!
Z.ADOMAITIS. Ne bausti, o teisti už tai, ko jis nepadarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau dar kartą registruotis.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 45 straipsnis, būtų priimtas, balsuoja už, kas prieš - prieš, kas susilaiko, tai susilaiko.
Už balsavo 31 Seimo narys, prieš - 13, susilaikė 2. Taigi bazinio įstatymo 45 straipsnis priimtas.
Dėl projekto 2 straipsnio, arba 451 straipsnio. Ar yra pasisakančių prieš? Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Šiuo atveju motyvus galima būtų kartoti tuos pačius. Bet dar štai papildomai kas... Pati to straipsnio struktūra, būtent vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ir t.t. labai nekonkretizuojant, kaip tai būtų galima pritaikyti. Ar, sakysime, pakartotinai kas trys ar penkios dienos atvyksta komisija ir baudžia, jeigu tas žmogus pasėja pasėlius, jų nesuaria pats... Kokia forma turi būti grąžinama ta išeities pozicija? Tiesiog gali būti tam tikrų terorizavimo priemonių, nes čia nėra mechanizmo. Kaip tą reikalą formuoti? Arba kaip yra negrąžinamas užimtas vandens telkinys? Man tiesiog visiškai neaišku. Drausti kokią nors neteisėtą žvejybą - gali būti, bet kaip jis gali vandens telkinio negrąžinti? Aš tiesiog neįsivaizduoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet tai buvo galima išsiaiškinti pateikimo metu. Seimo nary Baleženti, jūs už ar prieš?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad gerbiamasis M.Treinys pateikimo metu būtent šito klausė ir šitą pastabą padarė...
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs už ar prieš?
A.BALEŽENTIS. Aš - už, bet noriu paaiškint už ką. Aš siūlau jums, kaip posėdžio pirmininkui, pateikti dvi alternatyvas, nes yra suformuluota Juridinio skyriaus visa 451 straipsnio redakcija. Ji yra daug geresnė ir tikslesnė juridiniu požiūriu už pranešėjo pateiktąją. Iš tiesų čia visiškai neaišku, kada prasideda tas vengimas. O tuo tarpu Juridinio skyriaus šito straipsnio formuluotėje yra tai paaiškinta, kad vengimas tada, kai buvo skirta bauda ir neįvykdyta. Dėl to aš labai prašau abi alternatyvas pateikt ir balsuot už Juridinio skyriaus.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs vis dėlto prieš. Deja, jeigu jūs, gerbiamasis Seimo nary, svarstymo metu būtumėt pateikęs šią Juridinio skyriaus alternatyvą, be jokios abejonės, mes būtume balsavę. Deja, kartoju, Juridinis skyrius neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės.
Seimo nary Jakučioni, jūs už ar prieš?
P.JAKUČIONIS. Aš tiktai pastabą...
PIRMININKAS. Atleiskite, jūs už ar prieš?
P.JAKUČIONIS. Prieš, jeigu jau taip.
PIRMININKAS. Atleiskite. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš už Juridinio skyriaus formuluotę...
PIRMININKAS. Dėkui.
P.A.MIŠKINIS. Čia yra tiksli...
PIRMININKAS. Dėkui. Aš jums išaiškinau situaciją. Jūs, kaip teisininkas, tikrai turėtumėt suprasti. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš, aišku, už ir norėjau pasakyti kodėl. Dar kartą ir dar kartą noriu ir Seimo nariams, ir kitiems pasakyti, kad visur turi būti tvarka. Ypač turi būti griežta reglamentuota tvarka dėl žemės. Jeigu kiekvienas stipresnis pradės ją grobti, tai neužilgo prieisim prie Padniestrės įvykių ar galbūt Kalnų Karabacho, ar dar ko nors. Nejaugi mums to reikia? Todėl pirmiausia žmogus... Aišku, aš irgi sutinku, kad galbūt nėra visiškai aiškiai reglamentuota, koks būtų tas vengimas. Galėjo būti šiek tiek aiškiau. Bet vis dėlto žmogus prieš savavališkai grobdamas žemę turi būti užtikrintas, kad jis neišvengs vienokios ar kitokios bausmės. Todėl čia kalbėt apie terorizavimą, kad valdininkai terorizuos tą grobiką... Tai kad jis pats pusiau teroristas, jeigu iš svetimo žmogaus, iš kito silpnesnio už save žmogus atėmė. Todėl aš dar kartą už ir kviečiu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsavimu. Kas už Vyriausybės pateikto projekto 2 straipsnį, arba bazinio 451, balsuoja už, kas prieš - prieš, kas susilaiko, tai susilaiko.
Už balsavo 30 Seimo narių, prieš - 14, 2 susilaikė. Taigi bazinio įstatymo 451 straipsnis priimtas.
3 projekto straipsnis, arba bazinio įstatymo 47 straipsnis. Ar bus norinčių pasisakyti, ar priimam bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Įstatymo projekto 4 straipsnis, arba bazinio 48. Čia tik sankcijos pasikeitimas. Ar bus pasisakančių prieš, ar priimam? Priimtas. Ačiū.
5 projekto straipsnis, arba bazinio įstatymo 100 straipsnis. Taip pat tik sankcijos pakeitimas. Ar priimam? Ar bus pasisakančių prieš? Priimtas. Ačiū.
6 projekto straipsnis, arba bazinio įstatymo 224 straipsnis. Čia tik techninės detalės. Priimam bendru sutarimu? Ačiū.
7 įstatymo projekto straipsnis, arba bazinio įstatymo 2591 straipsnis. Priimam bendru susitarimu? Priimtas. Ačiū.
Įstatymą priėmėm pastraipsniui. Dabar gali pasisakyti keturi už šį įstatymą, keturi - prieš. Seimo narys ponas A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 411 straipsnio buvo pateiktos pastabos visuose svarstymo etapuose, pradedant Agrarinio komiteto posėdžiais. Ir buvo kalbama, kad neaišku, kada gi prasideda vengimas. Ir čia ta problema atsiras visur taikant šį įstatymą. Dėl to, kol yra nepriimtas visas įstatymas, siūlau pranešėjui, pasinaudojant pranešėjo teise, padaryti pertrauką ir vis dėlto priimti Juridinio skyriaus siūlomą formuluotę po pratęsimo svarstant šį įstatymą. Priešingu atveju mes pasisakysim prieš jį.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Su daugeliu problemų dėl šito įstatymo projekto man teko susidurti Telšių rajone. Ir aš matau, kad čia yra parengtas gana išmintingas dokumentas toms problemoms spręsti. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Kadangi aš jau kalbėjau priimant pastraipsniui, aš norėjau pasakyti labai trumpai. Dar kartą kviečiu visus balsuoti už ir prisiminti mūsų opoziciją, kuri pati ką tik kalbėjo, kad dėl tų bendrovių javų nupjovimo arba dėl to, kieno ūkininkai, kieno bendrovės... Šitokia makalynė padaryta, nereglamentuota tvarka, paskubom priimti bendroves griaunantys įstatymai, sudarantys šiltnamio sąlygas įvairiems iš miesto, kurie nei sėjo, nei pjovė, tiktai pasiima derlių. Ir sudarė tokią maišalynę, tokius piktumus, kad teismai nesibaigia iki šiol. Ir teismai nesugeba išspręsti šitų bylų. Todėl aš pasisakau tiktai už šituos pakeitimus. Bus reglamentuota, turi kiekvienas laikytis įstatymų. Ir jeigu bus reglamentuota, bus mažiau pykčio, mažiau nepasitenkinimo, mažiau žmonių supriešinimo Lietuvoje. To, aš manau, mums visiškai nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Be abejonės, mes visi esam už tai, kad būtų tvarka ir nebūtų savavaliaujama. Bet į formuluotę, kurią buvo suformulavę Juridinio skyriaus specialistai, vis dėlto reikėjo atsižvelgti ir suformuluoti taip, kad būtų iš tikrųjų visiems aišku ir teisinga.
Dabar aš norėčiau trupučiuką papriekaištauti ir posėdžio pirmininkui. Vis ačiū, ačiū, ačiū, priėmėm, o juk įstatymą mums reikia padaryti kuo geresnį ir... Jūsų pastangų aš nematau. Jūs labai sparčiai ir gabiai mokotės iš pono Č.Juršėno. Aš manau, kad jūs galit pranokti. Tada bus jau visai blogai, pradėsit konkuruoti vienas su kitu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Katkau, nesiryžčiau neatsakyti... Iš tikrųjų Juridinio skyriaus formuluotė, beje, ir man labiau patinka, bet situacija tokia, kad aš negaliu elgtis ne pagal Reglamentą.
Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad prieš šį įstatymą turbūt nėra nusistatęs nė vienas Seimo narys. Tiktai visa bėda ta, kad ne viskas gerai čia jame suformuluota. Ir aš norėjau pasakyti taip pat dėl 41 straipsnio pačios pradžios, kur visos sankcijos taikomos tik asmenims. Tai reikia suprasti, kad fiziniams asmenims. Bet turbūt gyvenimas, kaip čia vienas kolega sakė, yra daug sudėtingesnis ir, be abejo, grobuonys gali būti ir juridiniai asmenys. Tuo tarpu apie juos čia visai nekalbama. Taip pat dėl baudos. Čia galima sutikti, kad tokia bauda yra taikoma kažkokiam privačiam asmeniui, bet jeigu tai padarytų koks juridinio asmens pareigūnas, kuris turi visus įstatymus žinoti geriau negu eilinis pilietis, jam turėtų būti daug didesnė atsakomybė. Mes priiminėjam jau nebe pirmą Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą, ten kaip tik tokie dalykai numatyti, viskas diferencijuota. O čia per siaurai tas klausimas sprendžiamas.
Tai dėl to aš tikrai pasisakyčiau ir prašyčiau galbūt nebalsuoti šiandien galutinai už visų šių pataisų priėmimą, o truputį pakoreguoti. Žinoma, mes galėjom pateikti pasiūlymus anksčiau, galėjom, bet to nepadarėm, tai reikėtų padaryti vėliau. Geriau vėliau negu niekad. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš jokiu būdu nepasisakiau prieš šiuose straipsniuose išdėstytas mintis. Savavaliavimo kaime yra daug, tvarka reikalinga, tačiau patys straipsniai vis dėlto yra sutvarkyti netinkamai. Čia ir Juridinis skyrius pažymėjo, kad yra daugiažodžiavimo. Aš todėl ir paminėjau, ir manau, kad pranešėjas galėjo priimti mano pasiūlymą todėl, kad aš čia siūliau tik išbraukti 45 straipsnyje. O 451 aš visiškai pritariau Juridinio skyriaus pasiūlymui, kadangi iš jo matyti, kada prasideda tas vengimas ir kada jau galima taikyti šitą straipsnį. Iš šios pateiktos projekto redakcijos tikrai šito nematyti. Ir manau, kad čia bus labai daug painiavos.
Tas pats yra, gerbiamieji, ir dėl 47 straipsnio. Juk pažiūrėkit, čia kalbama apie pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimą. O juk faktiškai šiuo metu yra naikinami ne pastovūs, bet dažniausiai tie nepastovūs kuoliukai, ir už tai reikėtų bausti. Todėl aš irgi tai norėjau pasiūlyti. Teisingai čia ponas P.Jakučionis sakė, kad, na, nepasiūlėm, laiku nepateikėm, bet juk nereikia būti tokiems formalistams ir priiminėti netikusias formuluotes, kurios paskui neleis jų tinkamai taikyti. Geriau dieną palaukti, tinkamai suredaguoti ir priimti taip, kad nei teismams, nei tiems, kurie taikys tuos norminius aktus, nebūtų sunkumų.
PIRMININKAS. Deja, šiuo atveju sprendimą gali priimti tiktai pranešėjas. Ponas Katkau, jūs dėl vedimo tvarkos?
J.A.KATKUS. Taip, aš norėjau kreiptis ir į posėdžio pirmininką, ir į poną V.Putvinskį. Gal vis dėlto galėtų paimti ir suformuluoti taip, kaip... Jeigu jūs galvojat, kad taip iš tikrųjų yra geriau, ir visi galvoja, ir ten yra tikrai protingai, taigi padarykit geresnį. Dabar jūsų valioj.
PIRMININKAS. Ponas Putvinski, jūs siūlot balsuoti?
V.PUTVINSKIS. Siūlyčiau balsuoti, tačiau antrajame svarstyme buvo gerbiamojo A.Baleženčio pasiūlymas dėl 451. Mes pritarėm tam, kad vietoj "asmens" reikia įrašyti "fizinių ir juridinių asmenų". Ir su tuo galima sutikti. Tačiau kitas pastabas mes Juridiniame skyriuje su Teisingumo ministerija svarstėm ir manom, kad reikia palikti mūsų redakciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pasiruošusi balsų skaičiavimo komisija? Gal galit suskaičiuoti, kiek šiuo metu posėdyje dalyvauja Seimo narių? Arba aš tiesiog registruosiu.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Aš noriu pasitikslinti. Gerbiamasis pranešėjau, kurį variantą mes svarstom? Seimo nariams yra išdalytas projektas Nr.738, o šito papildymo, apie kurį jūs kalbat dabar ir kurį žadėjot padaryti, kai mes svarstėm komitete, nėra. Tai galbūt jūs turite kitą variantą?
V.PUTVINSKIS. Ne, tas pats variantas, ir visiškai pritariu pasiūlymui...
A.BALEŽENTIS. Bet ar jūs jį įtrauksit papildomai?
PIRMININKAS. Jis įtrauktas, kaip aš supratau.
A.BALEŽENTIS. Ne, šiuo metu nėra.
V.PUTVINSKIS. Dabar nėra, tačiau redaguojant, jeigu Seimo nariai pritars... Mes tam pritariam.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti...
A.BALEŽENTIS. Ačiū, kad jūs tai padarysit, bet vis dėlto čia jau posėdžio pirmininko pareiga pasakyti, kad tai jau turėjo būti padaryta.
PIRMININKAS. Taip, mano pareiga, deja, tokia. Turiu patvirtinti, kad tai turėjo būti padaryta.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Taigi 41 Seimo nariui balsavus už, 9 prieš ir 8 susilaikius įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" priimtas.
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Turbūt, kaip aš suprantu, jį pristatinės irgi ponas V.Putvinskis. Tai Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Varėnos rajono Varėnos miesto bei šio rajono Varėnos apylinkės administracinių ribų dalinio pakeitimo". Projektas Nr.769. Svarstymas.
V.PUTVINSKIS. Dėl šio projekto nei raštu, nei žodžiu nesam gavę jokių pasiūlymų, todėl siūlome svarstyti Vyriausybės pateiktą projektą.
PIRMININKAS. Užsirašiusių pasisakyti taip pat nėra. (Balsai salėje) Užsirašiusių pasisakyti, deja, nėra. Todėl aš siūlau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ir dar kartą kartoju, kad pasisakyti pagal Reglamentą užsirašiusių nėra.
Dėl balsavimo motyvų Seimo narys ponas J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Jau esu minėjęs, kad senosios Varėnos gyventojai yra surengę apklausą ir per 90% jų pasisakė už sugrįžimą į kaimo statusą. Tai gyventojams padėtų spręsti daugelį problemų, ypač žemės susigrąžinimo, mokesčių ir kitas problemas. Ir man atrodo, kad mes tai turėtume padaryti. Tuo labiau kad Vyriausybė irgi pritarė šitai idėjai.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Man atrodo kiek kitaip nei ponui J.Dringeliui. Aš bijau, kad toks šio įstatymo priėmimas gali sukelti grandininę reakciją visuose Lietuvos miesteliuose ir nedideliuose miestuose. Čia, mano nuomone, yra ne kas kita, kaip tam tikras žmonių gudravimas - kur patogiau, kur daugiau lengva-tų. Jeigu mieste, tai jungiamės prie miesto, jeigu kaime daugiau lengvatų, kaip šiuo atveju, tai išeinam į kaimą. O tokio tikro reikalo, kodėl taip reikia padaryti, mano nuomone, čia nėra. Todėl aš siūlau susilaikyti nuo tokio veiksmo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo pasisakančių ir už, ir prieš, aš siūlau apsispręsti balsuojant. Taigi kas už tai, jog įstatymo projektui po svarstymo būtų pritarta, balsuoja už, kas prieš - prieš, kas susilaikė - susilaikė. Elektronika prašom.
Už balsavus 41 Seimo nariui, prieš - 3 Seimo nariams, susilaikius 8 Lietuvos Respublikos įstatymui "Dėl Varėnos rajono Varėnos miesto bei šio rajono Varėnos apylinkės administracinių ribų dalinio pakeitimo" po svarstymo pritarta. Aš manau, galėsime pradėti priėmimo procedūrą kitą savaitę. Ačiū.
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome kitą klausimą. Ponas Putvinski, ar ne jūs pristatinėsite? Penktasis darbotvarkės klausimas, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 14 d. įstatymo Nr.I-218 "Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų" papildymo" projektas Nr.811. Prašau. Jums žodis, ponas Putvinski.
V.PUTVINSKIS. Svarstant Biudžeto ir finansų komitete buvo pasiūlyta alternatyva. Šiandieną Vyriausybėje buvo peržiūrėtas Vyriausybės pristatytas projektas ir alternatyva. Yra Vyriausybės dokumentas, kuriame štai kas sakoma: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto teikiamam svarstyti alternatyviam Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 14 d. įstatymo Nr.I-218 "Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų" pakeiti-mo ir papildymo" projektui Nr.811(2) ir prašo vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 11 d. raštu Nr.132959 pateikto Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo projekto svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto alternatyvų įstatymo projektą skubesne tvarka". Vyriausybė pritaria tam alternatyviam projektui atsiimdama savo.
PIRMININKAS. Ačiū jums.
V.PUTVINSKIS. Todėl siūlomas svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas projektas, kuriam pritaria ir Žemės ūkio ministerijos specialistai.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V.Putvinskiui. Ponas A.Baležentis užsirašė pasisakyti. Jūs iš vietos prašysit? Prašom prisėst truputėlį. Prašom. Seimo narys ponas A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas yra nepaprastai svarbus kaimui, žemės ūkiui. Atsiskaitymų problema jaudina Seimą nuo pirmos dienos. Jau prieš metus buvo priimtas vienas nutarimas, vėliau įstatymas, tačiau problema yra ta, kad jie nevykdomi. Ir už tai atsakinga Vyriausybė. Tačiau Vyriausybė vietoj to, kad įvykdytų šiuos Seimo priimtus nutarimus ir įstatymus, pateikė mums įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti šitą nevykdymą. Būtent tai ir buvo pateiktame variante, kad atsiskaitymas būtų sureguliuotas tarpusavio sutartyje numatytais terminais su žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėmis. Šiuo metu mes turim jau geresnį variantą, kurį pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas, ir, aišku, jam pritariam, tačiau jis yra nepakankamas.
Aš noriu pasakyti štai tokius faktus. Žemės ūkio ministerija 1994 m. vasario 1 d. raštu Nr.1312-3-43 aiškina, kad 1993 m. liepos 14 d. įstatyme Nr.I-218, kurį mes dabar keičiam, visiškai neaptarti atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją terminai. "Pripažįstant šį teiginį tenka atsisakyti ir nuo atsiskaitymų kontrolės, nes neturint atsiskaitymų terminų kontrolė yra beprasmiška". Taigi štai netgi ministerija aiškina, kad nėra nustatyti terminai. Tačiau pristatant šio įstatymo papildymą ir pirmą kartą, ir antrajame variante apie terminus kalbama labai lanksčiai. Yra pasakyta įstatymo projekte: "Papildyti šeštą-ja dalimi, kur įmonės atsiskaito su tos produkcijos pardavėjais tarpusavio sutartyse numatytais terminais, kurių trukmė negali būti ilgesnė, negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės." Aš turiu pasakyti, kad ir jūs visi, ir ypač agrarininkai, gerai žinot, kad ūkininkų streikas buvo kilęs būtent dėl šitų neatsiskaitymų. Ir Vyriausybė galėjo ir turėjo tuos terminus nustatyti, tačiau nenustatė. Tada aš siūlau, kad mes negalim pasitikėti ir patikėti Vyriausybei nustatyti tuos terminus, bet mes čia, Seime, turim konkrečiai įrašyti šituos terminus. Ir aš siūlau, kad trukmė nebūtų ilgesnė kaip viena savaitė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia apsispręsti balsavimu. Na, jeigu komiteto... Prašau. Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Mūsų Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje šitas įstatymas buvo nagrinėtas. Buvo pritarta mūsų alternatyvai, tačiau su išlyga, kad Žemės ūkio ministerija, t.y. Vyriausybė, pateiks konkrečius atsiskaitymo su žemdirbiais terminus. Kol šitas sukonkretintas Vyriausybės pasiūlymas nėra pateiktas, mūsų svarstymas turėtų nusitęsti kitai savaitei. Nes buvo su ta sąlyga ir mūsų pasiūlymas 2 punktą, kuris yra alternatyvoje, papildyti šeštąja dalimi: "Žemės ūkio produkciją superkančios įmonės atsiskaito su tos produkcijos pardavėjais tarpusavyje sutartyse numatytais terminais, kurių trukmė negali būti ilgesnė, negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės". Komitetas prašė, kad Vyriausybė pateiktų tuos terminus, kuriuos ji numato. Tačiau mes šiandien šitų terminų dar neturim.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Nestecki, o jeigu mes jau Seime sutartume, kad priėmimo nepradėsime, kol nebus šitie pasiūlymai pateikti?
A.NESTECKIS. Tačiau šituos pasiūlymus mes turim nagrinėti ir dar apsvarstyti komitete.
PIRMININKAS. Taip, tai mes netrauksime net į darbotvarkę klausimo priėmimo, kol nebus pateikti tie duomenys, kurių jūs prašote iš Vyriausybės. Galima taip sutikti?
A.NESTECKIS. Su tuo sutikti galima.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.BALEŽENTIS. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Aš siūlyčiau nepriimti tokio sprendimo, nes jau dveji metai, kai klausimas, susijęs su visos Lietuvos gyvenimu, yra nesprendžiamas. Tokiu būdu bet koks pasitikėjimo limitas baigtas. O priėmimui Statute mums numatyta, kad reikalinga informacija turi būti pateikta. O šitam svarstymui ji yra nepateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš ką tik pasakiau, kad mes įsipareigojame netraukti į darbotvarkę šito klausimo, kol nebus tos informacijos.
Seimo narys M.Pronckus dėl vedimo tvarkos.
M.PRONCKUS. Aš noriu pasakyti komiteto nuomonę, kuri buvo čia visiems išdalyta, kad mes pirmajam variantui nepritariam. Bet čia yra antrasis variantas. Komitetas savo nuomonės dar neturi. Jis tai svarstys tik rytoj ir todėl, žinoma, svarstymui reikia pritarti. Tačiau galutinį, suredaguotą projektą... Reikia dar truputį, vieną kitą dieną palaukti.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys ponas J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau gerbiamojo posėdžio pirmininko pasiteirauti, kokiu Statuto straipsniu remiantis be pagrindinio komiteto svarstymo šis projektas yra teikiamas svarstyti Seime?
PIRMININKAS. Aš galėčiau paklausti Seimo narių, kodėl šį klausimą jie įsirašė į darbotvarkę? Taip pat ir pono J.Bernatonio.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti tokiai procedūrai: darome svarstymo pertrauką, kol bus pateikta reikiama informacija?
A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ponas A.Sadkauskas dėl vedimo tvarkos.
A.SADKAUSKAS. Aš, žinodamas, kaip Žemės ūkio ministerija "rūpinasi" žemdirbiais, šiandien norėčiau tikrai nepritarti ir pasiūlyti, kad per dieną jie gali tai padaryti. O jeigu mes pritarsim, tai tęsis vėl iki begalybės. Mes tokios praktikos jau turim ir ją baikim.
PIRMININKAS. Jums priimtinas pasiūlymas padaryti svarstymo pertrauką, t.y. nepriimti sprendimo, kol nebus atitinkamos informacijos?
A.SADKAUSKAS. Taip, šiandien jokio sprendimo!
PIRMININKAS. Ačiū. Tada daroma svarstymo pertrauka.
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Pereiname prie šeštojo darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo" projekto Nr.755. Pranešėjas - Seimo narys ponas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad mūsų komitetas iš kitų komitetų nei kritikos, nei pasiūlymų šitą 25 straipsnį kaip nors kitaip interpretuoti negavo. Savo posėdyje (aš turiu gegužės 2 d. protokolo išrašą) tiesiog pritarė įstatymo projektui taip, kaip mes jį buvome pateikę Seimui. Noriu kolegoms, kas pamiršote arba nebuvote tada, pasakyti, kad tai yra maitintojo netekimo arba, vadinkim, našlaičių pensijų mokėjimas palyginti nedidelei kategorijai asmenų, vaikų jų mokymosi laiku iki 24 metų, nepaisant to, jeigu jie gauna kitą, sakykim, invalidumo, pensiją. Todėl aš komiteto vardu prašau kolegas... Jeigu bus pasisakančių, mes atsižvelgsim, o šiaip prašyčiau pritarti, kad būtų galima už šitą klausimą kitą kartą balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakyti užsirašiusių nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors norės pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš atsiprašau, bet čia mano akinių dėklas paspaudė mygtuką.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlau kolegoms pritarti šio įstatymo projektui. Kadangi mes jokių pasiūlymų nesulaukėm ir, man atrodo, kad visi mes esame už tai, ar nebūtų galima dabar apskritai jį ir priimti?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš irgi sakyčiau, čia buvo kritikuojama kai kurių Seimo narių, buvo lyg siūlyta, kad pateiks raštu pasiūlymus ir t.t., kad kai kurias problemas ištaisys, bet iki šiol nieko nepateikta. Mes manome, kad pakankamai yra parengtas klausimas, kad būtų galima jį iš tikrųjų Seimui galutinai priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasisakančių prieš nebuvo. Ar galim mes bendru sutarimu pritarti šio įstatymo projektui? Ačiū. Priėmimą, aš manau, mes galėsime padaryti kitą savaitę. Ačiū.
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Darbotvarkės klausimai baigti, bet mes dar turime daug rezervinių klausimų. Pareiškimai bus laiku. Iš rezervinių klausimų galėtume apsvarstyti ketvirtąjį - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl paskolos valstybinei įmonei "Lietuvos telekomas" projektą Nr.785.
Kviečiu į tribūną ministrą poną G.Žintelį.
G.ŽINTELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Prašome jūsų pritarimo paskolai "Lietuvos telekomui". Paskolos dydis - 35 mln. JAV dolerių. Paskolą numatoma gauti iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Ji suteikiama 13-ai metų. Pirmus trejus metus paskola nemokama, likusieji 10 metų išdalijami tolygiai. Paskola skiriama išimtinai investicijoms plėsti Lietuvos telekomunikacijas.
Na, aš nenorėčiau čia išsiplėsti ir atimti jūsų brangaus laiko. Noriu tik pasakyti, kad ši infrastruktūros dalis visame pasaulyje yra labai svarbi, ir nuo to, kaip mes ją palaikysime, priklausys mūsų ateitis ne tik grynai šitoje srityje, bet taip pat ir kitose srityse, kadangi telekomunikacijas naudoja visi. Kadangi jau vieną kartą apie tai kalbėjau, tai gal šiandien ir viskas. Jeigu būtų klausimų, aš mielai bandysiu atsakyti.
PIRMININKAS. Deja, klausimų procedūroje nenumatyta. Ačiū ministrui.
Kadangi pasisakyti užsirašiusių nėra, kviesiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, ministre.
Seimo narys ponas J.Veselka. Vienas - už, vienas - prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto aš norėčiau pasakyti truputį platesniu aspektu. Mes visi beveik diskutuojam, kad reikia indeksuoti indėlius. Tam, aišku, reikia valstybinio kapitalo. Vienas iš tų galėtų būti kaip tik tam tikros Telekomo akcijų dalies pardavimas užsienio kompanijoms. Ne tik gautume papildomų lėšų indėliams indeksuoti, bet kartu užsigarantuotume investicijas, kurios mums padėtų greičiau pakelti Telekomo sistemą į šiuolaikinį lygį. Juk pasižiūrėkim, latviai, estai pardavinėja Telekomo akcijas. Vieninteliai lietuviai ima kreditus ir bandys spręsti tai naudodami kreditus. Aš jums garantuoju, kad šitie kreditai pakankamai pabrangins Telekomo paslaugas, jie bus ne per daug efektyviai panaudojami. Užuot gavę iš Telekomo pajamų, mes dar kartą įlįsim į skolas. Todėl balsuojant prašyčiau vis dėlto pagalvoti apie tai, ką aš išdėsčiau, kad reikia dalį Telekomo akcijų parduoti, tuo pritraukiant investicijas ir surandant pinigų tiems patiems indėliams kompensuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš irgi panašiai norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man regis, kad vis dėlto 35 mln. JAV dolerių 13-ai metų... Negalėtų būti garantuotas grąžinimas vien tik iš valstybės biudžeto. Man regis, kad tas pats Telekomas galėjo juos suskaidyti įmonėms ir kai kurios įmonės, kurios jaučiasi perspektyvios, galėtų įsipareigoti ir, sakykim, tas skolas grąžinti nelįsdamos į valstybės kišenę. Ar taip, kaip sako ponas J.Veselka, ar kitoks koks variantas, vis tiek tai būtų svarstytinas. Todėl aš, negalėdamas pasisakyti už, kviesčiau, kad šitam klausimui svarstyti būtų padaryta pertrauka. Nes, vienaip ar kitaip, nemanau, kad ponas G.Žintelis išministraus tuos 13 metų ir galės kaip nors paskui atsiskaityti už tai, kaip mes šiandien šitą situaciją prognozuojam.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi negaliu kalbėti už...
PIRMININKAS. Vis dėlto, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlysiu balsavimu apsispręsti, ar pritarti, ar nepritarti po svarstymo. O priėmimo metu, jeigu bus kokių papildymų, reikia formuluoti raštu į nutarimo projektą.
Taigi kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui "Dėl paskolos valstybinei įmonei "Lietuvos telekomas" po svarstymo, - už, kas prieš - prieš, kas susilaiko - susilaiko. Aš manau, padarykime registraciją.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Taigi prašau, kas už tai, kad pritartume nutarimui po svarstymo dėl paskolos valstybinei įmonei "Lietuvos telekomas", spaudžia "už", kas prieš - "prieš", kas susilaiko - susilaiko.
Už balsavo 13 Seimo narių, prieš - 18, susilaikė 21 Seimo narys. Taigi po svarstymo nepritarta.
Galbūt, gerbiamieji Seimo nariai, galim priimti tokią procedūrą: grąžinti nutarimą į pagrindinį komitetą pakartotinai svarstyti ir tobulinti. Galim priimti šitą nutarimą? Bus prieštaraujančių? Ačiū.
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome kitą rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo" projektą. Kviečiu į tribūną poną K.Ratkevičių.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, po to, kai buvo padaryta šio klausimo pateikimo pertrauka, projekte atsirado kai kurių pakeitimų ir dabar yra pateikiamas patikslintas įstatymo papildymo projektas. Norėčiau pakomentuoti, kad iš esmės atsižvelgėme į Seimo Juridinio skyriaus išvadas, todėl pateikiame dviejų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo straipsnių papildymą. Tai padaryta dėl to, kad būtų aiškesnės formuluotės ir būtų paprasčiau bei logiškiau įstatymas skaitomas ir suprantamas. Taip pat siūlome papildyti Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnį nuostata, kad Lietuvos bankas nustato apskaitos ir atskaitomybės vedimo kredito įstaigose tvarką. Tokia formuluotė šiuo metu yra įrašyta į Lietuvos banko statutą. Bet čia yra daromi pataisymai įstatymuose, todėl Juridinio skyriaus išvada, kad turėtų būti įstatyminė norma, yra priimtina.
Štai tokie yra įstatymo projekto pataisymai. Baigdamas aš norėčiau tik pasakyti, kad likvidumo klausimas komerciniuose bankuose yra ir toliau labai aktualus, nors per balandžio mėn. Lietuvos bankas per komercinius bankus nupirko apie 25 mln. JAV dolerių, tokiu būdu, apie 100 mln. litų emituodamas į apyvartą, likvidumo klausimą šiek tiek pataisė. Bet bankuose vis dėlto yra labai daug laiku negrąžintų kreditų ir nesumokamų palūkanų ir ši problema darosi vis aktualesnė. Manome, kad tokia įstatymo pataisa galėtų padėti komerciniams bankams kaupti pinigus, nemokėti dividendų ir kaip nors švelninti šią bręstančią nemažą problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra pateikimo tęsinys. Klausimai jau buvo anksčiau. Todėl aš dabar siūlysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, ponas Ratkevičiau. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš, pritardamas 11 punkto tekstui, vis dėlto siūlyčiau išbraukti "vedimo". Kadangi mes čia nieko nevedžiojam, tai palikt be "vedimo": "Nustato apskaitos ir atskaitomybės kredito įstaigose tvarką". Tai būtų tiek. Ačiū. O šiaip pasisakau, kad galima būtų balsuoti už.
PIRMININKAS. Aš manau, kad patai- syt mes galėsime svarstymo metu, nes dabar dar tik pateikimas. Seimo nary Nestecki, jūs už, prieš?
A.NESTECKIS. Taip. Pasisakau už.
PIRMININKAS. Seimo nary Jakučioni, jūs už, prieš?
P.JAKUČIONIS. Aš pasisakyčiau prieš dėl to, kad, mano nuomone, čia siūloma, jog šitie fondai būtų sudaromi bankuose sumažinant mokesčius. Kaip žinome, biudžetas ir taip yra tuščias. Aš manau, kad tokie fondai turėtų būti sudaromi, bet galbūt juos galima būtų sudaryti iš paskolų komerciniams bankams. Galbūt kokių nors neprocentinių ar lengvatinių. Žodžiu, tų fondų šaltinis turėtų būti ne tas. Jeigu sudarai fondą, tai skolink, sudaryk, o po to grąžink tuos pinigus. O čia jie lyg ir atiduodami, mano nuomone. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas pasisakė už, vienas - prieš. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta įstatymų projektų "Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo" ir "Dėl Lietuvos banko įstatymo papildymo" pateikimui, balsuoja už, kas prieš - prieš. Pritarti po pateikimo.
Už balsavo 35 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 10. Taigi įstatymų projektams pritarta. Manau, kad pagrindinis komitetas, kuris turi nagrinėti, yra Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl svarstymo datos, manau, kad gegužės pabaigoje. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, visi - ir pagrindiniai, ir rezerviniai - darbotvarkės klausimai išnagrinėti, belieka tiktai Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną A.Plokšto.
Seimo narių pareiškimai (94.05.10)
4sesiją 26 posėdyje svarstyti klausimai
A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, gegužės 9 d., t.y. vakar, turėjo būti pasirašyta tarpvalstybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis, reguliuojanti Lenkijos televizijos retransliavimo Lietuvoje ir finansavimo reikalus. Tam tikslui Vilniuje viešėjo Lenkijos televizijos delegacija su jos pirmininku V.Valenziku priešaky. Parengta ir parafuota sutartis buvo pagrįsta teisėtu Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos valdybos š.m. kovo 5 d. sprendimu. Deja, dėl ryšių ministro ir Radijo ir televizijos centro direktoriaus pozicijų ši jau aprobuota sutartis nebuvo pasirašyta. Dėl to kilo tarptautinis skandalas, nes tokių atvejų civilizuotame pasaulyje nepasitaiko ir nepraeina be viešosios informacijos priemonių dėmesio.
Norėjau pareikšti, kad tuo buvo suduotas stiprus smūgis Lietuvos tarptautiniam prestižui. Ypač atsižvelgiant į tai, kad neseniai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai pasirašė istorinę sutartį, reguliuojančią abiejų šalių santykius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigtas. Seniūnų sueiga rytoj 9 val. 30 min. Kitas posėdis - ketvirtadienį 10 val.