Dvidešimt
antrasis posėdis
1994
m. balandžio 26 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto priėmimas |
|
|
Alkoholio kontrolės įstatymo, nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo", nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo" ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo" projektų svarstymas |
Žemės įstatymo (Nr.595Gr.) priėmimas (94.04.26)
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedame balandžio 26 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Stropesniuosius prašyčiau registruotis. 63 Seimo nariai. Atrodo, šiek tiek daugiau registravosi. Bet tikėsimės, kad tie, kurie užregistruoti, ateina. Gerai. Mielieji kolegos, turime šiek tiek pasitarti dėl darbo tvarkos. Mes turime priimti nutarimą dėl sutarties su Kanada, vadinasi, kredito sutarties ratifikavimo, bet aiškiai dar trūksta Seimo narių, tai tą darysime vėliau. Tada, matyt, mes galėtume spręsti darbotvarkės 6 punktą. Ar gerbiamasis V.Putvinskis, ar gerbiamasis M.Pronckus turi čia ką pasakyti, ar iš karto pereiname prie formalių procedūrų? Gerai. Tada, gerbiamieji kolegos, klausimas yra toks: mes priešpaskutiniu etapu sutarėme, kad reikia pasirinkti Prezidento siūlomą variantą, vadinasi, priimti grąžintą Prezidento įstatymą su jo siūlomom pataisom. Bet formaliai mes turėsime vis tiek visų pirma balsuoti už mūsų jau priimtą įstatymą. Jeigu mes neįveiksime Prezidento veto, tai tada jau turėsime balsuoti už tą variantą, kuris yra pateiktas su Prezidento pataisom. Taigi jeigu pranešėjai atsisako savo žodžio ir sutaupo laiką, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl Žemės įstatymo, vadinasi, dėl Prezidento grąžinto įstatymo pakartotinai svarstyti? Primenu, kad priešpaskutiniu etapu mes sutarėme priimti Prezidento pataisas. Bet pabrėžiu, kad balsuoti formaliai mums reikės du kartus. Kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Prezidento dekretas, jo formuluotės yra aiškiai labiau konstituciškos už parengto ir priimto Seime Žemės įstatymo. Vis dėlto ir naujas dekretas turi keletą dviprasmybių. Štai 21 straipsnis išdėstytas su trimis pastraipomis. Pirmojoje pastraipoje minima, kad valstybei priklauso kita žemė, įstatymo nustatyta tvarka paimta, išpirkta ar kitokiu būdu įgyta valstybės nuosavybėn. Vėl paliekamas praėjimas kitokiu būdu, tik neaišku, kokiu. Čia gali visokių būdų būti. Žinia, kai kurie mūsų įstatymai neatitinka Konstitucijos. Tai čia labiau tiktų, kad Konstitucijos nustatyta tvarka. Antrojoje pastraipoje nusakoma, kad žemę, grąžintiną pagal įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, iki jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė gali išnuomoti. Ir vėl kyla klausimas, o kodėl valstybė, jeigu yra savininkas? O kodėl ne pats savininkas gali ją išnuomoti pagal Žemės nuomos įstatymo nustatytą tvarką. Taigi ten parašyta “kol bus žemės ūkio bendrovės”. Tai tokiu būdu antrąją pastraipą galima traktuoti taip, kad būtų galima sustabdyti ir visą agrarinę reformą tol, kol yra bendrovės, nes pagal tą nebūtų galima grąžinti žemės. Trečiojoje pastraipoje kalbama apie valstybinę žemę ir kad šią žemę suteikia naudotis arba išnuomoja 24 straipsnyje nurodytos institucijos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, dvi minutės. Prašom pasistengti užbaigti per keletą sekundžių!
A.BALEŽENTIS. Taigi čia vėl jaučiamas LTSR žemės kodeksas. “Ir atsižvelgiant į teritorinio planavimo dokumentus”. O koks tas planavimas? Kuriame įstatyme tai apibrėžta? Žodžiu, dekreto redakcija leidžia dviprasmiškai traktuoti daug teiginių. Dėl to aš siūlau susilaikyti dėl pritarimo šitam dekretui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik turiu priminti Seimo nariams, kad mūsų įstatymai atitinka Konstituciją. Kad ginčijamas įstatymas, dar nereiškia, kad jis neatitinka. Tik po Konstitucinio Teismo sprendimo... O jau kai Konstitucinis Teismas priima sprendimą, tai tas įstatymas iš karto praranda galią. Vadinasi, jo nėra. Tai va kokia yra teisinė situacija. Visi įstatymai atitinka Konstituciją, kol nėra Konstitucinio Teismo sprendimo. O kai yra teismo sprendimas, jis įsigalioja - to blogo įstatymo nėra. Ir švaru. Suprantat? Štai toks kazusas. Taigi nesakykite, kad daugelis mūsų įstatymų neatitinka Konstitucijos. Tai yra neteisybė ir faktiškai, ir juridiškai.
Kolega V.Lapė. Tamstai 40 sek. nubraukiama. Prašom.
V.LAPĖ. Prezidento dekretas iš esmės Žemės įstatymo nepagerino. Jame liko įvairios abejonės, neaiškumai, landos, pro kurias mūsų valdininkija yra išmokusi lįsti bet kada. Nors aš gerbiu Seimo Pirmininką ir jo pastabą dėl Konstitucijos nesilaikymo įstatyme... Todėl aš manau, kad šitame Žemės įstatyme yra labai daug tokių vietų, kurios...
PIRMININKAS. Kurias galima ginčyti...
V.LAPĖ. Galima ginčyti. Ir mes, matyt, ginčysimės. Mes matome, kad vis dėlto išlieka didelė netvarka, kurią šiandien daro valdininkija. Tą žemelę grobia, ją nuomoja ir net parduoda. Dekrete nieko naujo neparašyta. Beveik tas pats, kas buvo senajame įstatyme, tik gal šiek tiek maloniau tas atrodo. Bet ten vis tiek įteisinamas žemės negrąžinimas. O nuoma, kaip sakė kolega, yra šiandien pagal tą įstatymą daroma irgi “činovnikų”. Kam nori nuomoja, kiek nori nuomoja, ir iš esmės gali ateiti toks momentas, kad tas savininkas gaus tik prie bažnyčios žemelės du prie dviejų, o savo žemės jis nebeatgaus. Todėl aš manau, kad reikėtų gal mums ir kolegoms susilaikyti. Aš irgi susilaikysiu. Šiaip Prezidento noras padaryti geresnį yra neblogas, girtinas, bet jo komanda, matyt, neturėjo šito noro to konkretaus straipsnio įstatyme pataisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Iš esmės aš siūlyčiau pritarti Prezidento dekretui, Prezidento pataisoms, kadangi anksčiau priimto įstatymo jis iš esmės nekeičia, tačiau kai kuriuos punktus padaro žymiai aiškesnius. Ir tai yra neblogai. Aš norėjau dar čia prieš mane kalbėjusiems pasakyti. Sako, nuostata bloga, kad iki grąžinimo savininkui gali valstybė tą žemę nuomoti. Na, tai aišku. O kaip dabar? Jeigu pretendentas ne savininkas, jis neturi dokumentų, žemė dar jam neatmatuota, taigi ir turi kas nors disponuoti ta žeme bei tvarkyti. Ir taip jau užtektinai pusė Lietuvos piktžolėm apaugo. Tai dėl to, aš manau, čia nieko nėra. Jeigu žmogus ar nesusirado dokumentų, ar nesusitarė tarpusavyje giminaičiai, kiek kam tos žemės, dar yra įvairių kolizijų... Pagaliau paprasčiausiai matininkas nespėjo atmatuoti. Manyčiau, kad taip ir turėtų būti. O kalbos, kad čia grobia, parduoda... Na, manyčiau, ne visai atitinka tikrovę. Tačiau kad yra daug trūkumų, tai iš tikrųjų. Daug agrarinės reformos tarnybų trūkumų ir, beje, daugiausiai tai dėl to, kad pastatyti ten dar anos buvusios valdžios patriotai, o ne specialistai. Daug kur patriotai. Ir dabar... Vien tik iš patriotinių paskatų jie pastatyti, kad griautų žemės ūkio buvusias bendroves. Dėl to ir daug ko pasitaiko. Ir aišku, jų atleisti... Ne visi yra pakeisti, dalis yra pakeistų. Aišku, reikia ir toliau tvarkyti. Na, daugiau... Siūlyčiau visiems pritarti Prezidento pataisom, kadangi, dar kartą sakau, jos padaro aiškesnes kai kurias nuostatas. O taip, kaip kolegos sako, kad atiduotų visiems savininkams, aišku, nebus galimybės. Per 50 metų...
PIRMININKAS. Laikas!
Z.ADOMAITIS. Gerai. Daug kieno žemė yra užimta. Aišku, visiems nebus galimybės atstatyti natūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Man įdomu stebėti šitą apsivertimą. Iš pradžių po Prezidento dekreto visa opozicija beveik vieningai aiškino, kaip gerai, kad Prezidentas to įstatymo nepasirašė, kaip gerai, kad išleido šitą dekretą. Iš pradžių svarstant šį dekretą, taip, buvo malonių užuominų. O dabar beveik visi atvirkščiai kalba. Aš sveikinu dar kartą persivertusius savo kalbomis ir mąstymais, o toliau linkiu taip tvarkytis, tada bus visiškai gerai ir visiškai aišku, kas ir kaip yra. O iš esmės aš siūlau pritarti (taip ne vieną kartą siūliau) Prezidento dekretui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Siūlau Prezidento dekretui pritarti. Nes žemės negrąžinimą įteisina ne žemės įstatymai, o Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtas Teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo įstatymas, suskirstęs grąžinamą žemę į privatizuojamą, vadinasi, grąžinamą ir neprivatizuojamą, vadinasi, negrąžinamą. Kiek tas įstatymas teisingas, galima daug svarstyti. Gal kada nors jį apsvarstys ir Konstitucinis Teismas. O jeigu šiaip kas nors Žemės įstatyme bus negerai, tai vėl pataisys. Išsirinkome ir turime Konstitucinį Teismą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš manyčiau, dabar balsuoti būtų negalima, nes salėje yra mažai Seimo narių. Taip pat, kaip ir dėl ano klausimo, kurio balsavimą jūs atidėjote.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Gaška. Ačiū. Jis - už. Kolegė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasisakyti prieš 21 straipsnio išdėstymą taip, kaip suformulavo Respublikos Prezidentas. Štai antroji dalis skelbia taip: “Žemę, grąžintiną pagal įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, iki jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė gali išnuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka”. Taigi čia valstybė perima tą grąžintiną žemę savo... Pati pradeda ja disponuoti. Aš manau, kad tokia nuostata “iki jos sugrąžinimo natūra” būtent ir kliudys atmatuoti tas žemes. Juk kas turi kaimiškas apygardas, puikiai žino, kad yra daugybė trukdymų, kai nėra archyvinių dokumentų, žemė nėra matuojama ir grąžinama. Būtent toks įrašymas, kad “iki jos sugrąžinimo natūra nuomos valstybė” yra šiurkštus savininko teisių pažeidimas. Nors pas mus nėra nustatyta, nuo kada dabar yra tas momentas, kada nuosavybės teisė yra atstatoma. Aš manyčiau, kad jeigu savininkas pateikia archyvinius dokumentus, kurie patvirtina, kad jis arba jo tėvai, arba kiti asmenys įstatymo nustatyta tvarka savininkai, tai nuo to momento jis ir gali pradėti naudotis ta žeme arba atitinkama... Jo nuosavybė jau, kaip sakoma, yra įrodyta. Todėl tas įrašymas “iki sugrąžinimo natūra” užprogramuoja atmatavimo vilkinimą netgi esant dokumentams ir faktiškai užkerta kelią įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” vykdymą. Todėl aš pasisakau prieš tokią formuluotę, nes Lietuvos kaimo gyventojai ar šiaip pretendentai atgauti žemę yra gana sukiršinti, jų teisės yra ir šiuo metu nuolat ribojamos bei pažeidžiamos. Mes tą nenormalią padėtį Lietuvoje dar įteisinsime Žemės įstatymu. Todėl Seimo narius raginčiau pasisakyti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. 4 Seimo nariai pasisakė prieš. Dabar galima dar vienam pasisakyti už. Gerbiamasis K.Kuzminskas. Tamstai toks pasirinkimas.
K.KUZMINSKAS. Atsiprašau, aš ne į tą pusę - prieš.
PIRMININKAS. Na, kaip norit. Mieli kolegos, registruokimės. Paspauskite už K.Gašką, jis tikrai yra salėje. Jis pats spės. 85 Seimo nariai.
Mieli kolegos, turėsim pakelt rankas. Taigi pagal Statuto 171 straipsnį mes pirmiausia turėsim balsuoti, ar priimam jau 1994 m. kovo 15 d. mūsų priimtą ir pažymėtą Nr.404 Žemės įstatymą, ar priimam dar kartą iš naujo? Pasiūlymų buvo ir ankstesnėje stadijoje, ir dabar priimti su Prezidento pataisom. Bet formaliai aš turiu teikti pirmiausia balsuoti dar sykį visą jau anksčiau nubalsuotą Žemės įstatymą. Norint, kad Prezidento veto būtų įveiktas, reikalingas mažiausiai 71 balsas. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Gerai.
Taigi prašom. Kas už tai, kad būtų priimta Žemės įstatymo ta redakcija, kuri buvo priimta kovo 15 d., t.y. anas variantas, prašom balsuot. Kas už? (Balsas iš salės) Seimas pasidarė, gerbiamasis kolega, protingesnis per tą laiką nuo kovo 15 d. Jeigu kas abejojo, tai aš patvirtinu. Dar protingesni būsim. Tai prašom, kas balsavo už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už nėra balsavusių.
PIRMININKAS. Gerai, nėra. Kas prieš? Nors nėra prasmės, bet formaliai turiu procedūrą baigti. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 25.
PIRMININKAS. 25 ar 35?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.
PIRMININKAS. 25. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 26.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, konstatuoju, kad Žemės įstatymas, kurį mes priėmėme 1994 m. kovo mėn. 15 d., pakartotinai 25 balsavus prieš, 26 susilaikius ir niekam nebalsavus už nėra priimtas.
Pradedame antrąją procedūrą. Dabar reikės balsuoti už tai, kad būtų priimtas Žemės įstatymas su Prezidento pataisom. Dėl balsavimo motyvų pasisakyta, dabar užtenka paprastos balsų daugumos. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Prašyčiau gerbiamąjį Seimo Pirmininką leisti balsuoti kompiuteriais.
PIRMININKAS. Ačiū. To neleidžia Statutas. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Žemės įstatymas su Prezidento pataisom? Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, pridedu savo balsą prie balsavusių už. Tokiu būdu 53 Seimo nariams balsavus už, 15 - prieš ir 9 susilaikius Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas su Prezidento teikiamom pataisom priimtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar kitas klausimas pagal darbotvarkę - Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio... Gerbiamasis Endriukaiti, kol kas posėdžiui aš vadovauju. Kai pasikeisim vietomis, tada aš patarinėsiu tamstai.
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
Mieli kolegos, 7 darbotvarkės punktas -įstatymo “Dėl Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo” projektas. Ar gerbiamasis V.Putvinskis turi čia ką pridurt?
V.PUTVINSKIS. Ne. Pastabų neturim.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Gerbiamasis Pronckau, turit ką pasakyt? Prašom tada dėl balsavimo motyvų pasisakyt. Mieli kolegos, kas norit pasisakyt dėl balsavimo motyvų “Dėl Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo”? Kolegė I.Šiaulienė. Prašom. Ne. Reikia manyt, kad klausimas yra aiškus. Tada prašau balsų skaičiavimo grupę pasiruošt.
Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo”? Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už -60.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 60 Seimo narių balsavus už ir tik 7 susilaikius įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo” priimtas.
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
Ačiū. Kadangi žemdirbiai, sakyčiau, padedant Seimo nariams taip gražiai padirbėjo, gal sutaupyto laiko sąskaita mes galėtume išnagrinėti pirmąjį rezervinį klausimą, kadangi jis yra maždaug iš tos pačios srities ir čia yra vienas iš pateikėjų - ministro pavaduotojas V.Putvinskis. Ar sutinkam? Prašom, gerbiamasis Putvinski.
V.PUTVINSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos mėn. 14 d. įstatymo Nr.I-218 “Dėl laikinosios atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų” papildymo” projektas. Išties reikėtų turbūt pagalvoti dėl to įstatymo, kadangi ir daugelyje užsienio valstybių atsiskaitymų už pateiktą kai kurią žemės ūkio produkciją terminai yra gana ilgoki. Pavyzdžiui, cukriniai runkeliai. Jeigu aš spalio mėn. pateikiau, pirmasis atsiskaitymas yra sausio mėn., o galutinis atsiskaitymas - pardavus produkciją. Atsižvelgiant į tuos klausimus ir pateiktas šis projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti 2 Seimo nariai. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti, ar šitas įstatymas gali garantuoti atsiskaitymų tvarką? Jūs čia siūlot, kad žemės ūkio produkciją superkančios įmonės atsiskaito su tos produkcijos pardavėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais, o kai jų prievolių užtikrinimas sureguliuotas tarpusavio sutartimi, sutartyje numatytais terminais. Šiuo metu jau vyksta reketavimas, perdirbimo įmonės verčia pasirašyti tokias sutartis, kuriose numato joms palankius atsiskaitymo terminus. Tai yra po mėnesio, dviejų ir t.t.. Tas pats ir su Vyriausybės nustatytais terminais. Taigi Vyriausybė seniai galėjo ir privalėjo sureguliuoti tuos dalykus. Deja, to nepadarė. Vadinasi, aš noriu paklausti, ar jūs kartais nenorite įteisinti būtent tos labai blogos šiuo metu susiklosčiusios praktikos šiuo įstatymu, ir daugiau nieko? O tuo tarpu Seimas kaip tik turėtų nustatyti labai konkrečiai - 2, 3 dienas ar savaitę - laiką, per kurį yra atsiskaitoma. Ar jums neatrodo, kad toks pavojus yra visiškai realus?
V.PUTVINSKIS. Ne. Man taip neatrodytų. Kaip tik dabar susidariusios tokios sąlygos, kurios prie to privedė. Kiek teko klausinėti Austrijoj, Vokietijoj, kada pradeda atsiskaitinėti už atiduotus cukrinius runkelius, niekur nėra po 2, 3 dienų. Sakykim, Austrijoje pirmasis atsiskaitymas būna sausio mėn. Spalio mėn. atiduodu, sausio mėn. atsiskaito. Ir tik po to (aš taip suprasčiau), jeigu aš, kaip fabriko atstovas, neatsiskaitau, man pradedamos skaičiuoti baudos, palūkanos, kurias aš turėčiau mokėti žaliavos pristatytojui. Nes kitaip, kai mes pradėsim tą privatizavimą, ant tų pačių žemdirbių pečių vėl užkrausim įstatymo naštą, kurią šiandien jie turi nešti.
Tas pats dėl pieno. Vis dėlto ankstesni pir-mojo atsiskaitymo terminai buvo dvi savaitės. Ypač sūrių gamyklos pakliuvusios yra į bėdą, kada pirmieji pinigai padarius naują sūrio partiją gaunami tiktai po dviejų mėn. Tačiau dviejų mėn. sūrių perdirbimo įmonėms nereikėtų nustatyti, kažkokį ilgesnį terminą reikėtų duoti, kitaip perdirbimo pramonei bus blogai. Dėl cukrinių runkelių. Šiandien mes praktiškai atsiskaitę pasiliekam tokią sumą, kokią cukraus fabrikai turėjo mokėti už cukrinius runkelius. Per 4, 5 mėnesius palūkanų kiekis susidaro toks, kad dvigubas runkelių kainas nustatom.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, žemės ūkio produkciją superkančios įmonės ir produkcijos pardavėjai - tai yra sutarties šalys, o rinkos sąlygomis sutarčių sąlygos paprastai yra nustatomos šalių susitarimu, ir jeigu šalys jo nesilaiko, tai teismai išieško, išsprendžia bylas, išieško baudas, ir tai pažeidėjui gali būti labai nenaudinga. Tuo tarpu jūs įteisinot Vyriausybės kišimąsi į rinkos sąlygas. Ar tai nebus socialistinio globojimo tąsa?
V.PUTVINSKIS. Iš dalies aš jums pritariu, kaip tik įstatymo projekte apie tai ir kalbama, kad šalims susitarus. Jeigu joms neišeina susitarti, kaip tik tie terminai yra nustatomi. Tačiau jeigu šalys susitars dėl kitokių terminų - prašom, galima visiškai pritarti. Ir, žinoma, čia mes ir įsipainiojom su kai kuriom pataisom grįždami atgal nuo laisvos rinkos į kai kuriuos reguliavimus. Ir tie reguliavimai, matyt, nelabai pavyko. Todėl ir siūlomas tas projektas, kuris leidžia atsižvelgti ir į vieną, ir į kitą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar norėjo paklausti kai kurie Seimo nariai. Ar jūs pasisakyt norėjot? (Balsas iš salės) Tai prašau. Gerbiamoji E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Labai įdomu buvo klausyti, kai jūs pasakojote apie užsienyje taikomus atsiskaitymus. Bet jūs nepasakėte, kokiais būdais ten taip atsiskaitoma, kokia atsiskaitymų forma ten taikoma? Tikriausiai ten taikoma vekselinė atsiskaitymų forma, ir vekselyje įforminta įsiskolinimo suma nustatoma, per kokį laiką atsiskaitys ir su atitinkamos vekselio sumos diskontu. Ne palūkanos, o diskontavimas yra. Visa tai galioja, ir vekseliai gali būti pusmetiniai, gali būti metiniai, gali būti 3 mėn. Visa tai įmanoma sutvarkius atsiskaitymus. Pas mus Vekselių įstatymas yra, tačiau Lietuvos bankas visiškai netvarko atsiskaitymų su Vyriausybe. Tai jeigu mes netvarkysim atsiskaitymų, o Seime priiminėsime įstatymus arba nutarimus, kaip, kokia įmonė turi atsiskaityti, tai aš manau, kad niekad nebus Lietuvoje tvarkos ir niekad neužteks pinigų, niekad neužteks apyvartinių lėšų. Todėl, kad tas klausimas sprendžiamas ne dalinai, o taikant atitinkamas atsiskaitymų formas. Šiuo atveju tai yra vekselinė atsiskaitymų forma, ir vekselyje visa tai užfiksuojama.
PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Aš pasisakyt norėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš iš dalies norėčiau pritarti gerbiamosios E.Kunevičienės argumentams, nes iš tiesų ta atsiskaitymų įvairovė ir leidžia tuos interesus suderinti. Ir, man atrodo, dėl to, kaip yra dabar tekste parašyta, gana nepatogioje padėtyje atsiduria produkcijos augintojai. Šiuo atveju ir cukrinių runkelių, ir kiti, t.y. ta pirmoji grandis. O perdirbėjai vėl gauna tam tikras geresnes sąlygas. Ar aš ne taip suprantu tą dalyką?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Putvinski.
V.PUTVINSKIS. Norėčiau atsakyt, kad kai jų prievolių užtikrintumą sureguliuoja tarpusavio sutartys...
PIRMININKAS. Į mikrofonus prašom kalbėti.
V.PUTVINSKIS. ...abiejų šalių sutartys yra sudarytos, ir viskas tvarkoje, tokiu atveju nereikalingas niekieno įsikišimas. Čia kalbama ir apie perdirbėją, ir apie gamintoją, čia kalbama ir apie vieną, ir apie kitą atvejį. Tačiau tas pirmasis atvejis, apie kurį šnekam, dabar yra nustatytas Seimo, labai trumpi terminai, labai greiti atsiskaitymai ir, žinoma, perdirbimo fabrikai nebepajėgūs bus taip greitai atlikti atsiskaitymus, kad ir už tuos pačius cukrinius runkelius.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.PUTVINSKIS. Tačiau abiejų šalių sutartys paliekamos įstatymo projekte. Sutartys veikia ir gali veikti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turim apsispręsti, ar įsirašom į darbų programą, ar pradedam atitinkamą svarstymo procedūrą? Jeigu kas pageidauja pasisakyti, prašom. Kolega J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Aš manau, kad reikia pradėti svarstymą, tačiau šio įstatymo priėmimas, mano galva, tai yra gelbėjimo rato numetimas perdirbimo pramonei - tai, kuri bankrutuoja. Jeigu Joniškyje šiuo metu dar nesupirkta 4,5 tūkst. tonų grūdų, priimtų iš žemdirbių, neatsiskaityta už pieną, už sausio mėn. net nepradėta atsiskaitinėti, nesumokama už cukrinius runkelius... Pavenčių cukraus fabrikas sudarinėja sutartis tik su tais runkelių augintojais, kurie nusileido jo spaudimui, kurie sutiko su cukraus fabriko sąlygom, kurie vietoj 130 Lt pasiėmė 90 Lt, tai su tais sudarinėja sutartis, o tie, kurie norėjo gauti pinigų tiek, kiek numatyta susitarime (po 130 Lt), tai šiais metais runkelių neaugins. O kad jie neaugintų kitų vardu, tai Pavenčių cukraus fabrikas tiesiai pareiškė, jog nesudarinės sutarčių su tais ūkininkais ir asmenimis, kurie praėjusiais metais neaugino cukrinių runkelių. Vienu žodžiu, perdirbamosios pramonės monopolis veikia, ir mes čia padėsime jiems toliau veikti. Nereikės jiems nei delspinigių mokėti, nei viso kito. Jie pasiūlys savo sąlygas, ir pagal tas sutartis mes šokinėsim.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamasis Žebrauskai, aš nesupratau, ar jūs už pateikimą, ar ne?
J.ŽEBRAUSKAS. Už pateikimą - taip, bet...
PIRMININKAS. O paskui taisyti bus galima, čia tik pradžia. Svarbu, kad pradėtume procedūras. Tai dabar kolegai A.Baleženčiui belieka tik pasisakyt prieš.
A.BALEŽENTIS. Taip, aš labai kategoriškai ir pagal savo įsitikinimus noriu pasisakyti prieš. Antri metai akivaizdu, kad Vyriausybė nenori arba nesugeba realizuoti mūsų Seimo nutarimų dėl atsiskaitymų sureguliavimo, mūsų kaime žmonės neturi iš ko gyvent, žemdirbiai negali nusipirkt kuro, trąšų, sėklų, negali vykti net pavasario sėja. Ir vietoj to, kad mes priimtume radikalius sprendimus, gelbstinčius kaimą ir žemės ūkį, vietoj to mums pakišamas, ir dar kieno - Žemės ūkio ministerijos atstovų, kurie patys privalėtų šitai daryt - įstatymo projektas, kuriame siūlome įteisinti šitą netvarką. Aš kategoriškai pasisakau prieš šito projekto įtraukimą. Netinka nė viena šito įstatymo raidė, kad mes jam galėtume pritarti. Toks įstatymas reikalingas, bet iš esmės radikaliai priešingos krypties. Aš kviečiu visus agrarininkus, kurių čia yra daugiau kaip pusė Seimo, nežiūrint, ar jie kairės, ar dešinės pusės, nepritart šitam pateikimui ir paprašyti Vyriausybės iš esmės naujo, kito projekto taip pat skubesne tvarka, kaip čia nurodyta.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, turėsim apsispręst. Dabar prašom registruotis. Registracija.
Salėje 86 Seimo nariai. Dabar mes turim apsispręsti (gal ir nereikia balsuot), ar įtraukiam į darbų programą ir pradedam procedūras dėl įstatymo “Dėl 1993 m. liepos 14 d. įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų papildymo”. Ar reikia balsuoti? Ar gerbiamasis A.Baležentis reikalauja balsuoti?
A.BALEŽENTIS. Aš ne tik reikalauju, aš labai prašau visus balsuoti, tik balsuoti prieš, nes tai yra...
PIRMININKAS. Juo labiau. Viskas aišku. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad įstatymo “Dėl įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” papildymo” projektas būtų pradėtas nagrinėti, t.y. mes jį įsirašom į darbų programą ir pradedam atitinkamas procedūras. Kas už, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat balsuokit.
40 - už, 24 - prieš, 9 susilaikė. Pradedam procedūras.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašom. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti pagrindiniu komitetu paskirti Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Prašau. Bet tada papildomas - Agrarinis komitetas. Ar sutinkam? (Balsai salėje, negirdėti) Tai aš sakau, kad pagrindinis - Biudžeto ir finansų, aš nesiginčiju, aš sutinku su tuo, bet kad papildomas būtų Agrarinis komitetas. Sutinkam? Ar galim svarstymą Seime paskirti tą savaitę, kuri prasidės gegužės 9 d., t.y. antrąją gegužės savaitę? Ar spėsim, gerbiamasis Jaskelevičiau, gerbiamasis Kolosauskai, spėsim? Tai tada gegužės vidury svarstymas Seime. Ačiū.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto Nr.388(5) priėmimas (94.04.26)
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
Kol kas mes dirbam tiksliai pagal grafiką, todėl dabar galim nagrinėti 8 darbotvarkės punktą - Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Salamakiną. Prašom. Pradedam priėmimą pastraipsniui. Prašom, gerbiamasis Salamakinai, bendrais bruožais pasakyti, kokios iš esmės yra pataisos, o po to jau dėl kiekvieno straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Na, iš esmės pataisų yra gauta ne tiek daug. Daugiausia dėl komisijų sudarymo, pora alternatyvų yra ir svarbiausia dėl procentų, kiek turi būti. Bet tai yra tolesni straipsniai, iki kurių šiandien turbūt neprieisime, todėl siūlau pradėti nuo 1 straipsnio ir...
PIRMININKAS. Jūs manote, kad 8 straipsnio šiandien nenagrinėsime?
A.SALAMAKINAS. Ne, aš kalbu apie procentus, kurie...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerai. Gerai, tada pastraipsniui.
A.SALAMAKINAS. Projektas Nr. 3-885.
PIRMININKAS. Taip. 3-885. Klausinėti nelabai galima šitoje stadijoje. O dėl įvado irgi neklausinėjama. Aš labai atsiprašau...
Gerai, kadangi šis kolega labai... Gerbiamasis Boguši, prašom paspausti. Prašom. O po to gerbiamasis A.Kunčinas.
V.BOGUŠIS. Labai trumpai noriu paklausti, kadangi sakė, jog pataisų nedaug, o išties pataisų tai daug buvo, tik mes komitete taip gana gražiai susitarėm. Mane labiausiai domina 68 straipsnis, ypač dėl 40%, kadangi buvo rezoliucija. Ar mes galėsim dėl to diskutuoti, ar ne? Tai labai man svarbu, nes nuo to priklausys mano dalyvavimas svarstant šitą projektą. Ačiū.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kolega, atsakau. Iš tiesų jūs teisus, mes labai gražiai komitete sutarėm, priėmėme jūsų, krikščionių demokratų, siūlymus, todėl jų sumažėjo. O dėl 68 straipsnio iš tiesų reikės diskutuoti, kadangi ir komiteto pirmininkas teikia alternatyvą, ir socialdemokratai. Bet ar šiandien “daeisime” iki šito... Aš abejoju, ar mes jį svarstysime.
PIRMININKAS. “Neprieisim”, kaip patikslina vienas kolega.
A.SALAMAKINAS. Todėl siūlom pradėti nuo 1 straipsnio...
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar gerbiamasis A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, kad svarstant šį įstatymą nebūtų taip, kaip svarstant Vyriausybės įstatymą, kada kalba įvairiais klausimais, grįžtant prie straipsnių reiškia savo nuomones. Kad būtų svarstomos tik tos pataisos, kurios yra oficialiai pateiktos, ir nebūtų kalbama, taip sakant, apie savo nuomonę ir panašiai.
PIRMININKAS. Gerai. Tai aš tada noriu garsiai pasakyti ir gerbiamąjį A.Salamakiną prašau mane taisyti, jeigu aš ne taip pasakysiu. Yra Socialdemokratų frakcijos kompleksinių pasiūlymų, sakykim taip.
A.SALAMAKINAS. Yra.
PIRMININKAS. Yra gerbiamojo A.Kubiliaus pasirašytų pasiūlymų.
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Yra J.Bernatonio vienas pasiūlymas. Ir yra kolegės G.Jurkūnaitės keli pasiūlymai.
A.SALAMAKINAS. Taip. Dar jūs praleidote gerbiamojo A.Sadkausko.
PIRMININKAS. O, taip, yra A.Sadkausko.
A.SALAMAKINAS. Ir gerbiamojo K.Skrebio. Tada jau ir viskas.
PIRMININKAS. Tada prašyčiau iš eilės. 1 straipsnio pataisų lyg ir nebuvo.
A.SALAMAKINAS. Ne, dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Siūlau balsuoti ir priimti tokį, koks yra projekte.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio? Ačiū. Priimta.
2 straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Dėl 2 straipsnio taip pat negauta alternatyvių siūlymų.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Taigi dėl 2 straipsnio reikia balsuoti? Ne. Ačiū. Priimta.
3 straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Dėl 3 straipsnio nėra gauta alternatyvių siūlymų.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti? Minutėlę! Gerbiamasis R.Maceikianecas norėjo kažką pasakyti, aš nepastebėjau jo pakeltos rankos.
Prašom. Kolega R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Čia 3 straipsnyje, man atrodo, kad pirmos pastraipos galas tu- ri būti išbrauktas. Todėl, kad toks sakinys labai sudėtingas. “Ir šis balsas yra lygiavertis kiekvieno kito turinčio teisę rinkti piliečio balsui”. Čia išvis nereikalingi žodžiai. Mes rašom, kad pilietis rinkimuose turi vieną lygiavertį balsą rinkimų apygardoje, ir viskas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš čia, gerbiamasis Maceikianecai, į šitą dalyką žiūrėsiu formaliai. Jūs raštu nepateikėt, vadinasi, jūs tiktai galite reikalauti balsuoti dėl viso 3 straipsnio, priimti ar ne.
Prašom. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, jeigu aš nepažeisiu Statuto, vis dėlto aš pritarsiu, kad šito galima ir atsisakyti. Čia toks deklaratyvus sakinys ir jis...
PIRMININKAS. Antrąją dalį, jūs norite pasakyti?
A.SALAMAKINAS. Taip, ką gerbiamasis R.Maceikianecas siūlė: “Visi piliečiai tarybai atstovauja lygiais pagrindais pagal atstovavimo normą”. Ar jis bus, ar nebus, sakinio esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Jis ne apie tai kalba. Jis kalba apie pirmosios dalies paskutinio sakinio pabaigą. “Ir šis balsas yra lygiavertis...”
A.SALAMAKINAS. Šito ne, šitą reikia palikti.
PIRMININKAS. Tai viskas aišku.
Gerbiamasis Maceikianecai, reikalaujat balsuoti, ar ne? Ne. Aišku. Priimta.
4 straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Nebuvo siūlymų.
PIRMININKAS. Konstitucinės normos turi būti pakartotos. Priimta.
5 straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Taip pat nebuvo siūlymų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimta.
6 straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū.
7 straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Dėl 7 straipsnio taip pat nebuvo siūlymų.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Dabar jau prasideda 8 - linksmasis straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Taip. 8 straipsnyje yra gerbiamojo...
PIRMININKAS. Prašom pasakyti savo poziciją, po to aš paklausiu pasiūlymų autorius.
A.SALAMAKINAS. Yra gerbiamojo A.Kubiliaus ir Socialdemokratų partijos siūlymų.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis R.Dagys, ar kolega V.Andriukaitis kalbės? Gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galbūt pakartosiu tai, ką mes ir aiškinamajame rašte išdėstėm, bet vis dėlto aš norėčiau, kad mes dar kartą įsiklausytume. Šitas Vietos savivaldos įstatymo projektas iš esmės realizuoja britanišką-skandinavišką modelį, ir mes turėtume panašiai vadovautis ta patirtimi ir logika. Ir norint jį realizuoti vis dėlto... Na, mažas savivaldybės deputatų skaičius, bus sunku tą padaryti. Mes turim 5-7 komitetus, tai turėdami omeny, ir jeigu jie yra privalomi, tai turėtų būti bent apie 30 narių. Todėl mūsų variante pasiūlytos truputį didesnės normos, negu yra savivaldybių tarybų projekte, ir mažiausia savivaldybė yra nuo 27 narių. Atkreipiu dėmesį, kad daugiau pasiūlymų mažinti tarybas... Ir mes patys žinome, kad jos yra per didelės didžiuosiuose miestuose, bet mes ir taip jas sumažinam iki tam tikro lygio, 61 deputato tokiam mieste kaip Vilnius, kituose - 51. Tai aš siūlau truputį pakelti tą kartelę, bus lengviau sudaryti tuos komitetus. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad mane asmeniškai jaudina ne tiek tarybų dydžiai, kur aš nelabai suprantu, kiekviename projekte vis nauji dydžiai yra. Man atrodo, kad čia beveik burtų keliu yra tie dydžiai svarstomi. Bet yra kitas principinis dalykas. Mane jaudina tai, kad jokios savivaldos mes čia tokiuose rinkimuose nebeturim, kai balsuojam už visą sąrašą, kuriame bus, kaip matom, iki 60, o gal ir daugiau kandidatų. Tai bus balsuojama ne už deputatus, o bus balsuojama iš tikrųjų už partijos pavadinimą. Ir todėl aš siūlau tą pačią proporcinę rinkimų sistemą šiek tiek modifikuoti ir nustatyti ne bendrą visai savivaldybei apygardą, o savivaldybės teritoriją suskaldyti į kelias apygardas, pavyzdžiui, penkiamandates apygardas. Ir tuo būdu šiek tiek leisti žmonėms suvokti, ką gi jie renka. Nes kitais visais atvejais, kaip yra dabar numatyta, jie iš tikrųjų balsuos tik už partijos pavadinimą, bet ne už kandidatus. Tai jeigu mes norim, kad būtų renkami tiktai partijų pavadinimai, būtų balsuojama už juos, tai tada laikykimės to, ką pateikė autorius, aš tokį principą tada galiu suprasti, bet tai yra žmonių apgaudinėjimas. Tačiau jeigu mes iš tikrųjų norime, kad žmonės suvoktų, ką jie renka, tai patys pagalvokime, ar žmogus gali suvokti, ką jis renka, kai jam bus 20 sąrašų po 50 pavardžių?
Todėl aš ir siūlau labai normalų, visame pasauly taikomą principą, kai savivaldybės teritorija yra skaldoma į kelias apygardas, kur apygardoje yra 5 ar 6, ar, čia jau galim rinktis, kiek yra renkama deputatų. Tai tada ta pati proporcinė sistema, tiktai tiek, kad jinai yra artimesnė žmogui ir artimesnė tikrai savivaldai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš kol kas susilaikau, maniau, kad kas nors ką nors blogiau pasakys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes čia turėtume apsispręsti dėl, sakyčiau, kiek skirtingų alternatyvų. Jeigu aš teisingai supratau (o jeigu neteisingai, tai mane kolega A.Salamakinas pataisys), mums kol kas reikia pasirinkti tarp dviejų alternatyvų, kurias teikia kolega A.Salamakinas ir socialdemokratai, atstovaudami vienai šaliai, ir A.Kubilius, kuris siūlo su apygardom. Čia yra skirtingi dalykai. Jeigu apygardos atkrenta, tada mes ten aiškinamės dėl deputatų skaičiaus. Ar sutinkat su tokia tvarka? Prašom. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Balsavimas turi būti atskiras. Čia negalima lyginti socialdemokratų ir gerbiamojo A.Kubiliaus, kaip teikiančių vienodus siūlymus. Čia yra visai atskiri siūlymai ir reikia balsuoti, kaip ir jūs siūlote.
PIRMININKAS. Tai aš ir sakau, pirma mes turime pasirinkti tarp, sakykim, vienos posistemės ir kitos posistemės, ir jeigu mes pasirenkam vieną, tai tada kita nenagrinėjama.
Mielieji kolegos, dėmesio! Čia išties sudėtingas dalykas, ir reikia iš principo apsispręsti. 8 straipsnis nulems visą įstatymą. Kolegos, dėmesio! Dabar mes balsuosim alternatyviai, ar pasirenkam pagrindinį arba jam šiek tiek artimą alternatyvinį socialdemokratų 8 straipsnio variantą (tai būtų balsavimas už), ar pasirenkam kolegos A.Kubiliaus teikiamą kitokio plano 8 straipsnio variantą, kur nustatomos apygardos miestuose. Ten mygtukas “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, gerbiamieji kolegos?
Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 8 straipsnio pagrindinį variantą ir jam artimą socialdemokratų variantą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad reikia pasirinkti A.Kubiliaus teikiamą kitokį 8 straipsnio variantą, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom.
Už pirmąjį variantą - 57, už antrąjį - 11 ir, nepaisant visko, 4 susilaikė.
Tai dabar jau reikia rinktis tarp dviejų likusių variantų, t.y. pranešėjo siūlomo pagrindinio 8 straipsnio varianto ir kolegų socialdemokratų siūlomo kiek kitokio alternatyvinio varianto. Dėmesio! Dabar dar kartą alternatyvinis balsavimas: už pranešėjo teikiamą variantą - už, už kolegų socialdemokratų teikiamą patikslintą kitokį 8 straipsnio variantą - prieš. Susilaikę vėl neskaičiuojami. Prašom.
Už pirmąjį variantą - 49, už antrąjį - 10. Taigi lieka pagrindinio teksto variantas.
Mielieji kolegos, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, dėl 8 straipsnio? Vienas - už, vienas - prieš. Prašom. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš labai trumpai. Siūlyčiau vis dėlto šitą straipsnį priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Priėmus dabar pagrindinį siūlymą iš tikrųjų bus keblumų formuojant komitetus, plečiant galimybes pritraukti kompetenciją ir t.t. Juk savivaldybių reguliavimo srityje šiandien labai daug įvairių interesų. Ir komitetų skaičius iš tikro gali priklausyti net nuo vietinės problemos, kurios, tarkim, yra vienoj vietoj, o kurių nėra kitur. Bet nieko nepadarysi, sumažėjus skaičiui, aišku, šita galimybė taip pat sumažėja. Tai sumažėjus galimybei mes nebegalim palaikyti šito varianto.
PIRMININKAS. Ačiū. Ne, jau dabar truputį per vėlu, gerbiamasis Kubiliau. Na, žinoma, man irgi labai gaila, bet tvarka yra tvarka.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 8 straipsnį tokį, koks jis yra pateiktas pagrindiniame projekte, prašom balsuoti. (Balsas iš salės) Kai baigsim šitą klausimą.
Už - 49, prieš - 12, susilaikė 5. 8 straipsnis priimtas.
Dabar 9 straipsnis. Pastabų lyg ir nebuvo.
A.SALAMAKINAS. Čia tiktai yra redakcinė klaida: vietoj 45 dienų reikia įrašyti 70. Čia spausdinimo klaida tiktai, esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Aišku, kad esmės nekeičia: 45 ar 70.
A.SALAMAKINAS. Ne, aš turiu pasakyti, kad yra sudarytas net grafikas pagal dienų skaičių, kaip turėtų vykti rinkimai. Čia iš tiesų reikia pataisyti.
PIRMININKAS. Aišku. 70 dienų.
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkam priimti? Ačiū.
Dabar 10 straipsnis.
Minutėlę! Gerbiamasis Baležentis dėl balsavimo motyvų, dėl 9 straipsnio. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gal galėtų pranešėjas sutikti ir galėtume tarpusavio sutarimu priimti ten, kur yra 7 dienos? Jos iškrenta, visas laikas įstatyme turėtų būti nurodomas iki rinkimų, tai aš pritariu jūsų pasiūlymui, tik laiką reikia nurodyti ne atgal, o į priekį, iki rinkimų. Tai aš iš karto jums pritariu, tik laiką nurodykim, kad neklaidintume žmonių ir kad jie neskaičiuotų kiekvienas, kiekgi ten išeitų. Iki rinkimų pagal tą jūsų grafiką laiką nurodyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, taigi klausimas aiškus - per kiek dienų reikia sudaryti sąrašus. O čia yra kitas dalykas. Man atrodo, jūs neveskite iš kelio gerbiamo-jo A.Salamakino. Jis gali kartais pasiduoti. Viskas.
A.SALAMAKINAS. Aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad jeigu Seimo nariai domėsis, aš galiu šitą išspausdinti ir išdalyti, ir čia viskas labai gražiai sutampa.
PIRMININKAS. Pirmiausia vieną egzempliorių kolegai A.Baleženčiui, tada bus viskas aišku, o po to - kitiems.
A.SALAMAKINAS. Gerai, šitą mes padarysim.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 9 straipsnio? Nereikia. Ačiū.
10 straipsnis.
A.SALAMAKINAS. Dėl 10 straipsnio yra gerbiamojo A.Bernatonio siūlymas...
PIRMININKAS. Aš kaip tik jam norėjau perleisti pirmininkavimą, bet tada po 10 straipsnio. Gerbiamasis Bernatoni, jeigu norite ginti savo projektą, prašom prie šoninio mikrofono.
Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žiūrite į šitą pataisą?
A.SALAMAKINAS. Aš siūlyčiau priimti šitą pataisą taip, kaip yra išspausdinta gerbiamojo J.Bernatonio ir išdalyta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar tada reikalauja kas balsuoti dėl patikslinto 10 straipsnio? Prašom. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Tai yra visai ne šito straipsnio dalykas. Nes dėl rinkimų komisijų sudarymo yra kalbama kituose straipsniuose.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
A.KUBILIUS. Taigi šitam straipsniui tas visai netinka ir ponas J.Bernatonis tegul perrašo kitam straipsniui.
PIRMININKAS. Čia jau pranešėjo ir autoriaus reikalas. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš manau, kad šitos formuluotės visiškai nereikia čia įrašyti...
PIRMININKAS. Minutėlę, minutėlę! Kas čia yra? Vėl kažkas technikai pasidarė. Prašom paspausti. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš manyčiau, kad šito pasiūlymo, kurį teikė ponas J.Bernatonis... Jis yra visiškai neadekvatus ir visiškai netinka jo įrašyti, ir čia yra absurdiška. Ką reiškia, kad jis gali būti renkamas į savivaldybės tarybos narius? Na, ta formuluotė yra absoliučiai nereikalinga. Čia yra komisija ir du skirtingi dalykai. Ir antras dalykas, ką reiškia, kad jis anksčiau padarė kažkokius nusižengimus? Kas tą nustatys, kokie tie pažeidimai? Ir apskritai, man atrodo, šita formuluotė yra betikslė. Kiek aš suprantu, čia nori viską taip centralizuoti, suspausti ar dar kaip nors. Na, aš tikrai nesuvokiu, atsiprašau.
PIRMININKAS. Gal gerbiamasis J.Bernatonis, kaip autorius, paaiškins.
J.BERNATONIS. Visų pirma paaiškinsiu gerbiamajam Seimo nariui, kuriam visuomet būna neaišku, t.y. gerbiamajam A.Kubiliui. Kodėl įrašyta į 10 straipsnį? Todėl, kad nėra straipsnio, kuris apibrėžtų, kaip sudaromos rinkimų komisijos apskritai. Kiti straipsniai: 11 - Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai, 12 - Apygardų rinkimų komisijos sudarymas, po to apylinkių komisijų sudarymas. Taigi reikėtų pakartoti visuose tuose straipsniuose. Dabar paaiškinsiu Seimo nariui V.Bogušiui, kuris šiek tiek savivaldos klausimus išmano geriau už kitus Seimo narius, aš turėjau omeny.
PIRMININKAS. Ar galima patikslinti? Geriau už Č.Juršėną išmano. Tai bus bent kieno nors personalinė atsakomybė.
J.BERNATONIS. Formuluotė, kad rinkimų komisijų nariai gali būti tie, kurie gali būti renkami savivaldybėse tarybų nariais, reiškia ne ką kita, tiktai kad negali būti rinkimų komisijos nariais tie, kurie išvardyti 2 straipsnyje “Visuotinė rinkimų teisė”, negali būti išrenkami. Tai yra rinkimų komisijos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją, karo ar alternatyviąją tarnybą, taip pat iki rinkimų paskyrimo dienos neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai. Rinkimų komisijos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jeigu iki jų kadencijos pabaigos liko daugiau kaip 3 mėn. Rinkimų komisijos nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Man regis, šita paskutinioji norma yra labai svarbi. Man norėjosi, kad nebūtų pasiūlyti į komisijas asmenys, teismo pripažinti neveiksniais dėl kai kurių, sakykim, sveikatos problemų.
Todėl aš ir pasiūliau tokią formuluotę. Būtų galima ją pasakyti atvirkščiai: kad rinkimų komisijos nariais gali būti tik tie, kurie gali būti renkami savivaldybių tarybų nariais, arba negali tie, kurie negali.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Kadangi pranešėjas priėmė, tai mums tik lieka balsuoti arba nebalsuoti už visą 10 straipsnį su pataisa. A.Kubilius dar sykį. Prašom.
A.KUBILIUS. Buvo paminėta mano pavardė...
PIRMININKAS. Tai vėliau dėl pavardės paminėjimo. Jeigu rimtai, tai prašom. O dėl pavardės paminėjimo vėliau.
A.KUBILIUS. Rimtai. Vyriausioji rinkimų komisija yra apibrėžta Seimo rinkimų įstatyme. Tokiu atveju dėl to, ką siūlo J.Bernatonis, mes turėtume parengti specialų įstatymą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apibrėžti viską, kas susiję su Vyriausiąja rinkimų komisija. Jeigu mes Savivaldybių rinkimų įstatyme kažką keičiam dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, tai yra tam tikras teisinis nonsensas.
PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, jūs balsuosite prieš visą 10 straipsnį, aš taip supratau. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 10 straipsnis su J.Bernatonio pataisa, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad čia negerai, tas balsuoja kitaip. Prašom balsuoti. Ir toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
Už - 38, prieš - 20, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas. Priimta dešimt straipsnių. Dabar 11 straipsnis. Ir, kaip sakiau, čia pastabų yra. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
A.SALAMAKINAS. 11 straipsnyje yra gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymas išbraukti 7 ir 8 skirsnius, kuriuose kalbama, kad Vyriausioji rinkimų komisija gali panaikinti komisijos sprendimus, jei jie prieštarauja galiojantiems įstatymams ir šiam įstatymui. Jeigu aš teisingai supratau, viską turi spręsti teismas.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Daugiau siūlymų nėra dėl šio straipsnio?
A.SALAMAKINAS. Ne, nėra. Tiktai šie.
PIRMININKAS. Tai galbūt gerbiamasis autorius A.Kubilius pirmiausia. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
A.KUBILIUS. Taip. Aš noriu pasakyti, kad su visais skundais ir sprendimais yra labai ir labai neaišku, kaip ir iki šiol visoj rinkimų sistemoj. Štai net ir čia yra viena situacija dėl komisijų sprendimų, padarytų iki rinkimų, iki balsavimo, kita situacija - po balsavimo. O dabar čia lieka neaišku, kokius sprendimus gali naikinti Vyriausioji rinkimų komisija. Ar gali naikinti sprendimus dėl rinkimų rezultatų pripažinimo apygardoje? Arba šitą dalyką reikia tikslinti, arba viską atiduoti teismui. Aš siūlau atiduoti teismui, nes rinkimų komisijos, kaip mes matome, daro ką nori, ypač šiuo metu.
A.SALAMAKINAS. Čia aš norėčiau pataisyti. Čia kalbama apie Vyriausiąją rinkimų komisiją. Ne “komisijos”, o “komisija”. Čia yra Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikti šitie įgaliojimai. Ir aš galvočiau, kad vis dėlto tarpinė grandis iki teismo turėtų būti. Čia tragedijos nėra. O po to, jeigu nesutinka, gali kreiptis į teismą. Bet jeigu bus smulkūs pažeidimai, ir Vyriausiajai rinkimų komisijai atimsime šituos įgaliojimus, iš karto visi bėgs į teismą. Manyčiau, kad nėra logikos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų mums balsuoti dėl 7 ir 8 punktų, kadangi yra pateiktas siūlymas juos išbraukti. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Na, aš nežinau, ar čia teisingai. Tos pataisos, kurios yra Seimo nario A.Kubiliaus, buvo neseniai išdalytos. Ir aš matau, kad pranešėją stato į labai nepatogią padėtį. Tik prieš pietus, atrodo. Tai ar čia tas tinka, taip ir turi būti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, tai nelabai tinka. Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra prieštaravimas, kad būtų 7 ir 8 punktai priimti. Išbraukimas yra tas pat, kas to punkto priėmimas. Todėl mes vis tiek turime išspręsti šį klausimą, nes dėl 7 ir 8 punktų reikės balsuoti. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš jau kalbėjau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime jau ir Seimo rinkimų, ir kitokių rinkimų patyrimą, kuriuose būdavo įvairiausių pažeidimų. Ir kad įsigilintume, kokį priimti sprendimą, dažnai reikia ir ekspertizės, ir tyrimų liudininkų apklausos. Visų šitų įgaliojimų Vyriausioji rinkimų komisija neturi. Nėra tam ir pakankamai laiko. Dėl to aš visiškai pritariu, kad objektyvumui ir teisingumui labai pasitarnautų gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymas, ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi balsuojam. Formuluoju klausimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 11 straipsnio 7 punktas, balsuoja už. Kas už tai, kad šis punktas būtų išbrauktas, balsuoja prieš.
Už - 38 Seimo nariai, prieš - 22 Seimo nariai, 2 susilaikė. 7 punktas lieka.
Dabar analogiškai balsuosime dėl 8 punkto. Ar reikia balsuoti? Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Yra. Gerbiamasis Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlyčiau, net ir tuo atveju, jeigu nebus pritarta mano pasiūlymui išbraukti šitą punktą ir perduoti šitas funkcijas teismui, galų gale išmokti rašyti įstatymus ir rašyti taip, kad būtų aišku, ką gali daryti Vyriausioji rinkimų komisija šiuo atveju. Galima pripažinti rinkimus negaliojančiais vienoje apylinkėje. Ką reiškia toks sakinys: pripažįsta rinkimus negaliojančiais visoj Lietuvoj, apygardoj, apylinkėj ar dar kur nors? Tai išmokime rašyti galų gale įstatymus taip, kad būtų aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Tiems, kurie nesupranta, galiu paaiškinti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, matyt, ir nuspręs, ar vienoj apygardoj, ar keliose apygardose. Tam ir yra Vyriausioji rinkimų komisija, kuri priima sprendimus.
O dabar dėl paties straipsnio. Kadangi per Seimo rinkimus teko susidurti su labai daug įvairiausių pažeidimų, su biuletenių deginimu, man asmeniškai teko susidurti, kai bu- vo bandoma lyg ir paimti ar pasiskolinti kuriam laikui kelis biuletenių maišus iš rinkimų apygardos, aš manau, kad šitas punktas yra būtinas.
PIRMININKAS. Ir gerbiamasis pranešėjas.
A.SALAMAKINAS. Aš tik noriu atsakyti gerbiamajam A.Kubiliui, kad šitas punktas nurašytas iš Aukščiausiosios Tarybos priimto Seimo rinkimų įstatymo, ir aš nežinau, kokie ten beraščiai buvo, bet tai yra žodis žodin pakartota, ką jūs priėmėte. Aš tada Seime nebuvau.
PIRMININKAS. Ne viskas, kas buvo Aukščiausiojoje Taryboje, gerbiamasis pranešėjau, buvo padaryta raštingai, A.Kubiliaus nuomone. Dėl šio straipsnio 8 punkto. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad šio įstatymo 11 straipsnio 8 punktas būtų priimtas, spaudžia mygtuką “už”. Kas už tai, kad jis būtų išbrauktas, kaip siūlė gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius, - “prieš”. Balsavimas pradėtas.
Už - 44, prieš - 19, susilaikė 2. Dauguma aiški. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? Galim priimti visą straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Dėl 12 straipsnio. Prašom.
A.SALAMAKINAS. 12 straipsnyje yra socialdemokratų siūlymas, gerbiamosios G.Jurkūnaitės ir gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymai.
PIRMININKAS. Kadangi trys siūlymai, reikia juos kažkaip sugrupuoti.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamosios G.Jurkūnaitės ir gerbiamojo A.Kubiliaus yra tokie pat siūlymai, o socialdemokratų yra kitoks.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau visų pirma dabar pasirinkti alternatyviai. Už kurį siūlymą dabar pasisakome? Ar už gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus ir gerbiamosios G.Jurkūnaitės, kurie yra panašūs, ar už socialdemokratų siūlymą, kuris nėra panašus į šių Seimo narių siūlymus? O po to, kai nuspręsime, kuri alternatyva laimės, tuomet balsuosime, ar apskritai keisti bendrą tekstą? Yra norinčių pasisakyti ar galime balsuoti?
A.SALAMAKINAS. Aš siūlyčiau pritarti socialdemokratų siūlymui. O po to, kai svarstysime, aš pasakysiu, kodėl.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
A.SALAMAKINAS. Po 68 straipsnio yra socialdemokratų siūlymas pakeisti 12 straipsnį.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto siūlymo esmė yra ta, kad mes suvienodintume, nepadarytume didesnės painiavos su visuomeninėm politinėm organizacijom ir pan. Yra konstitucinė norma. Mes organizavomės į partiją arba tos organizacijos, kurios registruojasi pagal partijas. O visos kitos, kurios galėtų dalyvauti rinkimuose, tai yra atskiras sąrašas, sudarytas kažkieno iniciatyva, ir turėtų būti vadinamas sąrašu, o ne kažkokiu nauju dariniu, neaišku, kaip įregistruotu ir koks yra jos statusas. Visuomeninė politinė organizacija turėtų būti apibrėžta kokiu nors nauju statusu, įregistruota ir pan. O jeigu Rinkimų įstatymas, tai jis gali kalbėti tik apie sąrašą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad rinkimai yra vis dėlto politinis procesas. Ir mes turėtume pagaliau pabrėžti, kas gali dalyvauti rinkimuose. Mano pasiūlymas (panašus ir į kolegos K.Skrebio pasiūlymą) yra tas, kad rinkimuose tiek kandidatus gali kelti politinės partijos ar organizacijos, tiek ir savo atstovus į rinkimų komisijas atitinkamai gali kelti politinės organizacijos arba politinės partijos, mano konkrečiu atveju. O visuomeninės organizacijos yra visuomeninės organizacijos ir palikime joms kitas funkcijas. Rinkimai yra rinkimai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Visų pirma aš labai apgailestauju, kad pranešėjas nepasakė, jog mes esame šiek tiek pakoregavę. Aš esu šiek tiek pakeitusi nuomonę, todėl labai apgailestauju, kad jis to nepadarė. Noriu pasakyti tai, kad vakar diskutuojant su šio projekto autoriais jie mane įtikino, kad komisijos į savivaldybių rinkimus turėtų būti sudaromos pagal tą patį principą kaip ir į Seimo rinkimus. Kadangi komisijas gali tekti sudaryti anksčiau (čia pagal laiką taip išeina), negu partijos įregistruos ir kels kandidatus. Todėl mane tas įtikino, kadangi reikės sudaryti komisijas anksčiau, laikytis Seimo rinkimų įstatymo. Bet tada čia turėtų būti tokia formuluotė, kokia yra Seimo rinkimų įstatyme.
Aš dabar cituoju Seimo rinkimų įstatymą, kas turi teisę siūlyti kandidatus į komisijas šiuo požiūriu. Politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą arba jungtinį sąrašą nuo vieno šio daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo ir t.t. Taigi jeigu įrašoma tokia formuluotė, kad teisę kelti į komisiją narius turi politinės partijos ir politinės organizacijos, kurios gavo vietų Seime, aš sutinku ir savo tą pataisą atsiimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar sutinkate su šia formuluote?
A.SALAMAKINAS. Taip, aš sutinku su šia formuluote. Čia taip pat socialdemokratai siūlo, kad būtų suderinta su Konstitucija. Konstitucijoj šitas visuomeninis politinis terminas atkrenta, todėl siūlau balsuoti, kaip siūlė gerbiamoji G.Jurkūnaitė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai jeigu priimate...
A.SALAMAKINAS. Taip, priimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau pasisakė po du Seimo narius už atskiras alternatyvas. (Triukšmas salėje)
Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jums šiame posėdyje pirmasis įspėjimas. Antro įspėjimo jums nenorėčiau pasakyti.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės pasirinkti alternatyviai. Visų pirma kas už socialdemokratų siūlymą, kas už gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą? Dėl balsavimo motyvų pasisakė po du Seimo narius. O gali pasisakyti pagal Seimo Statuto atitinkamą straipsnį, atsiverskite, pasižiūrėkite to straipsnio numerį - po vieną Seimo narį.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, 3 alternatyvos yra. 3 alternatyvos! Tai kaip gali du Seimo nariai išspręsti šitas alternatyvas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jums antrasis įspėjimas.
A.SALAMAKINAS. Ar galiu pasakyti?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. Kadangi gerbiamoji G.Jurkūnaitė atsiėmė savo alternatyvą, todėl lieka dvi alternatyvos: gerbiamojo A.Kubiliaus ir gerbiamųjų socialdemokratų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi teikiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta Socialdemokratų frakcijos siūloma alternatyva, paspaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad būtų priimta siūloma gerbiamojo A.Kubiliaus alternatyva, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už pasisakė 44 Seimo nariai, prieš - 13, neapsisprendęs 1. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, iš šių dviejų alternatyvų pasirinkta Socialdemokratų frakcijos alternatyva.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, ar jūs priimate šią alternatyvą, ar vėl alternatyviai pasirinksim tarp pagrindinio projekto teksto ir socialdemokratų alternatyvos?
A.SALAMAKINAS. Aš priimu socialdemokratų alternatyvą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, paskutinį kartą tam Seimo nariui, kuriam visą laiką viskas neaišku, paaiškinkit.
A.SALAMAKINAS. 12 straipsnio 6 pastraipoj dabar bus taip: “Politinės partijos, politinės organizacijos (čia tas visas “tautinių mažumų visuomeninės” išbraukiama), gavusios Seimo nario mandatą daugiamandatėse rinkimų apygardose...” ir toliau kaip tekste. Iškrenta žodis “visuomeniniai politiniai judėjimai” ir “tautinių mažumų visuomeninės politinės organizacijos”.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Ar reikia balsuoti? Yra prieštaraujančių, tai reikės pasisakyti ir dėl balsavimo motyvų. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl balsavimo motyvų.
A.KUBILIUS. Tai, kaip aš suprantu, vis tiek lieka kaip pono A.Salamakino pateiktame variante, o čia yra tiktai balsuojama dėl kelių žodžių, bet lieka pats principas, kad atstovaujama bus toms partijoms, kurios turi Seimo narių mandatus. Aš net nesuprantu tokio principo. Savivaldybių rinkimai yra visiškai kitas dalykas ir nieko bendro neturi turėti su Seimo rinkimais. Kodėl turi būti siejama su Seimo rinkimais? Ir vieną kartą, ir amžiams šitai padaroma. Tai aš siūlau balsuoti arba prieš visą straipsnį, arba išbraukti “gavusius Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą.”
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš daugiau dėl vedimo tvarkos.
Aš norėjau pasakyti, kad posėdžio pirmininkas kėlė kaip alternatyvius balsavimus visiškai nealternatyvius. Kadangi pono A.Kubiliaus pataisa ir socialdemokratų pataisa apie visiškai skirtingus dalykus kalba. Visiškai skirtingi dalykai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bičkauskai, paskaitykite Seimo Statutą. Jeigu yra trys alternatyvos, jos turi būti suporuotos. Ir buvo suporuota skirtingai. Socialdemokratų alternatyva - su gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus. Buvo pasirinkta socialdemokratų alternatyva. Dabar pranešėjas, kai antrą sykį sugrupavom antrą porą alternatyvų, atsisakė savo siūlomo varianto ir priėmė gerbiamųjų socialdemokratų variantą. Tai aš nežinau, ką dar čia galima išgalvoti ir kaip dar kitaip galima traktuoti Seimo Statutą.
Jūs dėl vedimo tvarkos?
E.BIČKAUSKAS. Galbūt replikuosiu, kad tada mes nevienodai suprantam žodį “alternatyva”.
PIRMININKAS. Tada posėdžio pabaigoje prašom.
A.KUBILIUS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos išimties tvarka.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti, ar buvo leista dėl mano alternatyvos kam nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Taip, pasisakė du Seimo nariai.
A.KUBILIUS. Kas tokie?
PIRMININKAS. A.Kubilius ir G.Jurkūnaitė. (Salėje juokas) Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Aš perleidžiu savo teisę kalbėti ponui V.Bogušiui.
V.BOGUŠIS. Aš labai atsiprašau, bet kažkodėl neįsijungia mano mygtukas.
Žinoma, kad mes išbrauksime tas tautines mažumas ir visuomeninius judėjimus. Čia aš pritariu, tikrai labai gerai. Bet vis dėlto, kiek aš atsimenu, mes diskutavom komitete ir prie vieningos nuomonės vis dėlto nepriėjom, kad būtinai Seimo nariai, kurie gavo mandatus daugiamandatėje rinkimų grupėje. Aš vis dėlto siūlyčiau, kur Seimo nariai, gavę mandatus, atstovauja tam tikroms politinėms organizacijoms. Mes pažiūrėkim, kodėl būtinai jungtinius? Mes nuo jungtinių imam tiktai vieną ar du atstovus. Tai tie Seimo nariai, kurie turi mandatus, nesvarbu, tarkim, jie vienmandatėje išrinkti, bet dabar jie atstovauja didelei politinei jėgai. Kodėl jų atstovai negali būti rinkiminėse apygardose ir apylinkėse kaip nariai ir stebėti rinkimus? Aš ne visai suprantu.
PIRMININKAS. Pasiūlymas įdomus, gaila, kad nepateiktas raštu.
Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų alternatyva nieko gero nepadarė, tik suvienodino konstitucinius terminus taip, kaip yra nustatyta Konstitucijoje. Politinės partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės organizacijos. Ne visuomeninės politinės, bet visuomeninės. Čia yra visiškai aiškiai pasakyta. Iš tikro mes redaguojame iš esmės tik pagrindinį tekstą Konstitucijos teksto tvarka ir dvasia, o A.Kubiliaus pasiūlymas yra alternatyvus. Tai aš nematau jokių kolizijų, mes turėtume dabar priimti redakciją ir eiti toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad čia diskusija esminė, kai kas gal ne iki galo suvokia, tęsiasi jau 1,5 metų nuo Prezidento rinkimų, vėliau koreguojant Seimo rinkimų įstatymą. Po ilgų diskusijų, kada mes ilgai diskutavom, kas turėtų būti ir galėtų būti apylinkių komisijų nariais, mes manom, kad geriausia išvis čia politinių partijų nepainioti. Tačiau dabartinėje situacijoje Lietuvoje to negalime padaryti, kadangi per daug viskas yra politizuota. Norint išlaikyti daugmaž tokią politinę pusiausvyrą ir buvo prieita, sakyčiau, prie tokios kompromisinės formulės, kad komisiją gali iškelti politinės partijos, kurios yra gavusios mandatus proporcinėje rinkimų sistemoje į Seimą. Manyčiau, kad tai pakankamai objektyviai, kai kas mėgsta žodį adekvačiai, tik nepasako kam (šiuo atveju adekvačiai politinėms jėgoms), atspindi tą realią situaciją ir, manyčiau, toks komisijų sudarymo principas, kuris yra įtvirtintas ir Prezidento įstatyme, ir Seimo įstatyme, ką darysi, tai nėra pats geriausias variantas, tačiau šitoje situacijoje visiškai tinka ir Savivaldybių rinkimų įstatymui. Todėl aš kviečiu balsuoti už šią formulę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Mes taip labai skubiai norim priimti šitą straipsnį, paskui prieisim 30 straipsnį, kuris praktiškai apibrėš, kad tautinių mažumų visuomeninės politinės organizacijos negalės dalyvauti rinkimuose.
BALSAS IŠ SALĖS. Kodėl ne?
R.MACEIKIANECAS. Todėl, kad jeigu mes čia pasakysim, kad jie negali iškelti komisijos narių, tai jie negali kelti ir kandidatų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš noriu atkreipti dėmesį į vieną patikslinimą, kada čia buvo pasakyta, kad socialdemokratų pasiūlyme yra suderinti terminai su Konstitucija. Čia vis dėlto vienas terminas yra likęs nekonstitucinis, t.y. judėjimas. Konstitucijoje yra politinės partijos ir politinės organizacijos, ir visuomeninės organizacijos. Todėl čia yra ar spausdinimo klaida, bet yra išlikę.
Dabar dar dėl to argumento norėčiau pasakyti, kada buvo keliamas klausimas, kodėl leidžiama kelti rinkimų komisijas tiktai Seimo narių vietas gavusių daugiamandatėje apygardoje, tai čia buvo ta idėja, kad reikėtų suvienodinti, na, panašaus modelio laikytis Seimo rinkimų įstatyme ir Savivaldybių rinkimų įstatyme. Todėl, jeigu Seimo rinkimuose turi tik tos partijos, kurios gavo daugiamandatėje, tai to paties principo laikytis ir Savivaldybių rinkimų įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Maceikianecas dėl vedimo tvarkos.
R.MACEIKIANECAS. Aš siūlyčiau vis dėlto šitą straipsnį priimti. Todėl, kad mes tikrai labai rimtą problemą pajudinom, nes visos tautinės mažumos Lietuvoje susijungė į visuomenines politines organizacijas, o išbraukus iš šito straipsnio mes neduosim jiems galimybės kelti kandidatus į deputatus.
PIRMININKAS. Ir gerbiamasis pranešėjas.
A.SALAMAKINAS. Pirmiausia gerbiamajam R.Maceikianecui noriu atsakyti. Niekas neuzurpuoja jūsų, kaip mažumų, teisių, o 30 straipsnyje numatyta, jeigu jūs vadinsitės visuomenine organizacija, jums leidžiama kandidatuoti, o ar politinė, ar ne, čia jau įstatyme tas nebeegzistuos.
Dabar dėl gerbiamojo V.Bogušio siūlymo. Vis dėlto aš priimčiau jūsų siūlymą, jeigu Seime nebūtų tų, na, partijų pavadinimų keitimų. Vieną dieną jisai toks, kitą dieną, po savaitės toks, trečią toks, o į rinkimus mes ateisime ir nebesusiskaičiuosime, kas kokiai partijai priklauso. Tada bus iš tiesų sunku įvertinti. Juk įsivaizduojate, kad keičiasi kiekvieną dieną pavadinimai, kur kuris Seimo narys yra. Vis dėlto aš manyčiau, jog pagrindinis argumentas, kodėl reikia taip daryti visiems keturiems rinkimams, t.y. Prezidento, Seimo, savivaldybių ir referendumams, reikia turėti bendrą stuburą, kad nekaitaliotume. Visiems įstatymams sugalvoti vieną sistemą. O jeigu mes kiekvienam atskirai galvosime, na, pasimetimas garantuotas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma įspėju gerbiamąjį Seimo narį A.Kubilių, kad jis kėlė triukšmą be jokio pamato. Pirmas įspėjimas. Pagal Seimo Statuto 160 straipsnio trečiąją dalį priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams iki 2 min. dėl kiekvieno pasiūlymo, pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų. O pranešėjas neklausinėjamas. Pasisakęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį sakau, skaitykite Statutą, tai geriausias vaistas nuo nervų.
Teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 12 straipsnis su gerbiamojo pranešėjo priimtom pastabom, socialdemokratų pasiūlymais, prašau balsuoti už, kas prieš - prieš. Balsavimas pradėtas.
Už - 39, prieš - 15, susilaikė 4. Taigi 12 straipsnis priimtas.
Prašau dėl 13 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. Dėl 13 straipsnio siūlymų nebuvo. Siūlau priimti tokį, koks buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Prašom dėl 14 straipsnio.
A.SALAMAKINAS. 14 straipsnis toks pat, koks ir 12 straipsnis. Reikia priimti tokią redakciją, kokią siūlo socialdemokratai.
PIRMININKAS. Ar sutinkate?
A.SALAMAKINAS. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nėra prieštaraujančių, kad suderintume šį straipsnį su anksčiau priimtu straipsniu, kaip numato Seimo Statutas?
A.SALAMAKINAS. Taip pat yra ir gerbiamojo A.Kubiliaus tas pats siūlymas, kaip ir dėl 12 straipsnio.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių yra ar ne? Yra prieštaraujančių. Gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui pirmas įspėjimas už kalbas iš vietos. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Tai aš noriu užfiksuoti, ponas Bernatoni, kad dabar aš pasisakau dėl savo pasiūlymo, ir toliau jūs turėsite leisti dar pasisakyti vienam žmogui, kuris pritars mano pasiūlymui dėl balsavimo motyvų. Mano pasiūlymas vėlgi remiasi tuo pačiu kaip ir dėl apygardos rinkimų komisijos, nes savivaldybių rinkimai yra visai kas kita negu Seimo rinkimai ar Prezidento rinkimai. Sakysim, vienoje iš savivaldybių gali būti registruota partija vietinio masto, pavyzdžiui, Šančių partija Kaune arba dar kokia nors, kuri parems pono Bernatonio kandidatūrą Kauno savivaldybėje. Tai tokiu atveju mes apribojame tom politinėm organizacijom, kurios gali kelti savo kandidatus, turi teisę iškelti savo atstovus į komisiją. Tai aš siūlau paremti mano pasiūlymą tokį, koks jis yra parašytas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu, kad iš tikrųjų reikia kažkaip apriboti gausybę įvairiausių būdų organizuoti rinkimines komisijas. Bet antra vertus, tokia, sakyčiau, nepagrįsta nuostata, jog sąrašinės, daugiamandatės apylinkės priešpriešinamos vienmandatėms, visai nepagrįsta. Iš esmės tiek vienmandatės, tiek daugiamandatės yra vienodos. Ir vienose, ir kitose laimėję žmonės taip pat turi turėti vienodą teisę kaip politinės jėgos. Viena prieš kitą neturi turėti jokių prioritetų. Kaip pavyzdį noriu pateikti štai tokį dalyką, kuris galbūt parems poną A.Kubilių. Štai yra žinoma, jog Švedijoje krikščionys demokratai iš pradžių išvis neturėjo vietų aukščiausiajame valdymo organe, tik po to jie pradėjo nuo savivaldybių, laimėjo savivaldybės rinkimuose ir tik tada pateko į Seimą. Vadinasi, iš tikrųjų toks yra natūralus kelias. Jeigu mes įteisinsim šitą būdą, kurį jūs dabar siūlote, tai išvis, kadangi jie Seime neturi, tai jie neturės įtakos rinkiminėse komisijose. Todėl aš siūlyčiau paremti poną A.Kubilių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis. Jūs galite pasisakyti tik prieš siūlomą A.Kubiliaus alternatyvą.
J.DRINGELIS. Aš visiškai ne dėl A.Kubiliaus alternatyvų, o apskritai dėl 14 straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes jau ir komitete apie tai kalbėjom ir, regis, prieštaravimų nebuvo, kad kai kuriose rinkimų apylinkėse nepakaks žmonių komisijai sudaryti. Ten, sakysim, keturi kokie kaimeliai arba netgi vienas kaimelis ir gyvena vien pensininkai, o mes apribojam, kad jie būtinai turi gyventi tos rinkimų apylinkės teritorijoje. Ar negalima būtų vis dėlto šitą sakinį išbraukti? O išbraukti galima ir priėmimo metu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė, kaip pasiūlymo autorė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš noriu vėl pakartoti tą patį, kaip ir dėl 12 straipsnio, kad sutikau savo pasiūlymą atsiimti, kadangi pranešėjas pasakė, kad formuluotė bus paliekama kaip Seimo rinkimų įstatyme. Vadinasi, kad teisę turi politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios vietų Seime pagal daugiamandatę apygardą. O dėl socialdemokratų pasiūlymo dar kartą atkreipiu dėmesį, kad jie patys, akcentuodami, kad nėra Konstitucijoje žodžio “judėjimas”, bet savo pasiūlyme jį vis dėlto palieka. Todėl jų pasiūlyme yra tam tikras prieštaravimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jūs galite palaikyti tiktai pranešėjo siūlymą. Jūs pasisakot už?
A.BALEŽENTIS. Aš noriu pasakyti štai ką. Pirma. Visi Seimo nariai yra lygūs. Taip pasakyta Konstitucijoje. Nepriklausomai, kaip jie yra atėję. Antra. Natūralu, kad Seimo rinkimų įstatymas turi būti artimas Prezidento rinkimų įstatymui. Todėl, kad jie yra susiję. Prezidentas gali skelbti Seimo paleidimą ir t.t., tuo tarpu savivaldybių rinkimai ir savivaldybės yra, jau pats žodis “savivalda” sako, kad tai yra savaveiksmiškas dalykas ir visiškai nebūtinai jis turi būti susietas. Ir trečia, ką aš noriu pasakyti, kad yra apygardos ir apylinkės, kur net leidus visoms partijoms kelt atstovus ir į komisijas, ir panašiai, nebus galima to padaryti, nes ten nėra tų partijų. Taigi, jeigu mes dar apribosim ir čia, tai iš viso ten nebus. Bus vienpartinės arba dvipartinės tos komisijos. Aš siūlau gerbiamajam pranešėjui sutikti, kad reikia išbraukti bent žodį “daugiamandatės”.
PIRMININKAS. Jūs pasisakėte už, jeigu aš teisingai supratau pranešėjo siūlymą, nes jūs kitaip negalėjote pasisakyti. Taigi vienas pasisakė už, vienas prieš. Gerbiamasis pranešėjas.
A.KUNČINAS. Ar repliką galima būtų?
A.SALAMAKINAS. Man suteikė žodį, taigi...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom kalbėti, nereaguoti į replikas iš vietos.
A.SALAMAKINAS. Aš, atvirai pasakius, maniau, kad svarstant šituos du 12 ir 14 straipsnius šita pusė iš tiesų protestuos. Ir kodėl? Tai yra LDDP. Labai paprasta paskaičiuoti. Įsivaizduokite, LDDP komisijoje atstovaus vienas, opozicijai - keturi. Tai yra vienas prie keturių opozicijos naudai sudarant bet kurią komisiją. Šiuo metu vyksta atvirkščiai, šita pusė pritaria, šita prieštarauja. Na, nesuprantu kodėl? (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, už replikas iš vietos jums antras įspėjimas.
Gerbiamasis Seimo nary Kunčinai, jūs dėl vedimo tvarkos?
A.KUNČINAS. Repliką aš norėčiau.
PIRMININKAS. Repliką posėdžio pabaigoje.
Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jūs dėl vedimo tvarkos?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš norėčiau dėl vedimo tvarkos pasakyti, nes man atrodo, kad visi skaičiai už ir prieš buvo. Reikėtų balsuoti, man atrodo.
PIRMININKAS. Taip, kaip tik dabar dėl vedimo tvarkos kalbėjo, baigiamąjį žodį dėl šio straipsnio pasakė pranešėjas. Klausimą teikiu balsavimui. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas straipsnis, paspaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad būtų nepriimtas, paspaudžia mygtuką “prieš”.
A.SALAMAKINAS. Su alternatyva.
PIRMININKAS. Taip, su ta alternatyva, suderintas su 12 straipsniu.
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. 14 straipsnis suderintas su 12 straipsniu be gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus alternatyvos. Skelbiu balsavimą.
Taigi už gerbiamojo pranešėjo alternatyvą pasisakė 41 Seimo narys, už gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus alternatyvą - 13 Seimo narių. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio?
A.BALEŽENTIS. Reikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl viso straipsnio. Kas už tai, kad 14 straipsnis būtų priimtas toks, kokį pasirinkote alternatyviai?
Už - 39 Seimo nariai, prieš - 12, susilaikė 5.
Dėl vedimo tvarkos - gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau padaryti pertrauką, kaip tai numatyta darbotvarkėje, o po pertraukos prašytume, kad pirmininkautų gerbiamasis Seimo Pirmininkas, nes gerbiamasis kolega J.Bernatonis labai pavargo ir daro daug klaidų. Ačiū.
PIRMININKAS. Nepasitikėjimas Seimo posėdžio pirmininku reiškiamas nereglamentiškai. Reikia pareikšti Seimo Statute numatyta tvarka. Jūs tai puikiai žinote. Dar kartą prašau skaityti Statutą. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi šio klausimo svarstymas baigtas.
A.KUNČINAS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Dabar repliką - gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau sureaguoti į, sakyčiau, labai savotišką vieno iš Seimo narių, atstovaujančių vienai iš partijų, atstovų pareiškimą, kad norint būti išrinktam būtina turėti rinkimų komisijoje savo partijos žmogų. Ir pavyzdys su Švedijos rinkimais, manyčiau, yra labai geras. Tačiau švedai tikrai pradėjo ne nuo to, kad į rinkimų komisijas įvedė savo partijų narius, kadangi Švedijoje rinkimų komisijos yra sudaromos visiškai kitokiu principu. O jie rinkimuose nugalėjo dėl to, matyt, kad jų programa patraukė žmones.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Replika.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų svarstydami rinkimų sistemos problemą Lietuvoje, aišku, būtume pasielgę daug protingiau, jeigu mes būtume apskritai ją padarę vienodą ir pavedę ją iš tikrųjų neutralioms institucijoms. Konkrečiai, o būtent - valdininkams, kad jokios rinkimų komisijos neturėtų išgyventi dėl politinių partijų įtakų. Ačiū Dievui, dabar pagal šitą formuluotę politinių partijų bus mažiau, bet man atrodo, kad mes prieisime prie protingų sprendimų, ir dar po metų iš tikrųjų sutarsime, jog geriausia, kad pašto tarnautojai, policija, Teisingumo ministerija, Švietimo ministerija savo valdininkais įgyvendintų rinkimų teisę Lietuvoje: kiekviename vienkiemyje, kaimelyje, pamiškėje ir dideliame mieste. To tikrai visiems nuoširdžiai linkėčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Giniotas. Jūs dėl vedimo tvarkos ar repliką norėjote?
P.GINIOTAS. Repliką.
PIRMININKAS. Prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiek pranešėjas, tiek Seimo nariai darė prielaidą, kad būsimieji Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, ar jie priklausytų vienai ar kitai partijai, darys įstatymo pažeidimus. Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, ir aš manau, kad kiekvienas pareigūnas laikysis įstatymo, ir tai posėdžio pirmininkas turėtų pastebėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas. Replika.
A.SADKAUSKAS. Aš naudojuosi proga, kad čia savivaldos klausimai sprendžiami. Noriu rytoj pakviesti Seimo narius į mūsų komiteto posėdį, kur bus svarstomas Vietos savivaldos įstatymas. 11.30 val. 7 aukšte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis. Replika. Ir aš tikiuosi, kad pereisime prie rimtų darbų po šitos replikos.
A.J.RAŠKINIS. Tenka apgailestauti, kad kai kurie Seimo nariai nesupranta arba apsimeta nesuprantą, ką sako kiti Seimo nariai. O iš tikrųjų aš kalbėjau ne apie tai, kaip formuojamos rinkimų komisijos Švedijoje, o apie tai, kad pasaulyje būna ir tokių atvejų, jog į Seimą, na... į savivaldybių rinkimus eina partijos, kurios neturi savo atstovų aukščiausiajame parlamentiniame organe, ir kad jos taip pat privalo turėti galimybę, jeigu eina į rinkimus, vykdyti savo kontrolę. Tai yra labai paprastas dalykas. Tai reikia suprasti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau apsvarstyti vieną iš rezervinių klausimų. (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi nori pertraukos? Gal reikėtų pateikti balsuoti? Visi nori pertraukos? Tuomet pertrauka. Posėdį tęsime lygiai 17 val.
Pertrauka
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsiame posėdį, ir kol susirinks Seimo nariai, aš siūlau išnagrinėti du papildomus klausimus, t.y. dėl dviejų delegacijų sudėties. Pranešėjas būtų grebiamasis A.Gricius. Ar sutinkam? Ačiū. Prašom registruotis. O gerbiamąjį A.Gricių kviečiu į tribūną.
A.GRICIUS. Šių metų pradžioje Vakarų Europos Sąjunga, kuri yra Parlamentinė Asamblėja, - į ją įeina 9 Europos valstybės, visos jos yra Europos Sąjungos narės, - suteikė Vyšehrado šalims ir trims Baltijos valstybėms stebėtojo statusą. Šių metų pradžioje mums atėjo į Seimą laiškas su prašymu paskirti du Lietuvos Seimo atstovus, kurie dalyvautų šitos Asamblėjos darbe stebėtojų teisėmis. Įvertindami tai, kad Lietuva yra pasirašiusi Partnerystės vardan taikos programą su NATO, ir įvertindami tai, kad Lietuva siekia asocijuotos narystės Europos Sąjungoje, mes vadovaudamiesi principu, kad būtų pozicijos ir opozicijos atstovai stebėtojų teisėmis Vakarų Europos Sąjungoje, kuri parlamentiniu lygiu svarsto kolektyvinio saugumo problemas, siūlome: paskirti į šitą Vakarų Europos Sąjungos Asamblėją du mūsų Seimo narius - V.Juškų ir A.Saudargą. Ir delegacijos sekretore paskirti mūsų Seimo Tarpparlamentinių ryšių skyriaus konsultantę D.Bankauskaitę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Griciau, gal iš karto ir antrąjį dokumentą pateikite, ir tada, jeigu kas nors norės pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kalbės dėl abiejų dokumentų.
A.GRICIUS. Taip pat jūs žinote, kad Lietuva dalyvauja Šiaurės Atlanto Asamblėjoje. Praktiškai tai yra įvairios priemonės, konferencijos, pasitarimai, seminarai, kuriuose yra svarstomi Europos saugumo klausimai. Mes žinome, kad Seimas priėmė rezoliuciją ir pareiškė norą, kad Lietuva taip pat ateityje taptų NATO nare. Mūsų Prezidentas dėl to oficialiai kreipėsi į Generalinį sekretorių Vernerį, ir mūsų delegacijoje iki šiol buvo tik 6 nariai. Lietuvos Seimui leidžiama Šiaurės Atlanto Asamblėjoje turėti iki 10 atstovų. Todėl suderinę su Seimo Užsienio reikalų komitetu mes siūlome atlikti atitinkamus pakeitimus mūsų Šiaurės Atlanto Asamblėjos delegacijoje ir papildyti tos delegacijos sudė-tį iki 8 narių. Ir dėl to, kad buvęs delegacijos vadovas L.Linkevičius šiuo metu yra Krašto apsaugos ministras, paskirti naują delegaci-jos vadovą. Tokiu būdu vietoj Seimo narių K.Gaškos ir L.Linkevičiaus, kuris išėjo iš LDDP frakcijos, yra siūlomi du kiti LDDP frakcijos nariai, būtent - V.Arbačiauskas ir G.Kirkilas. Dvi naujos vietos, kurias yra siūloma užimti šitoje mūsų delegacijoje, t.y. siūloma paskirti į delegaciją iš LDDP frakcijos A.Kunčiną ir iš Krikščionių demokratų partijos - I.Uždavinį. Delegacijos vadovu siūloma skirti G.Kirkilą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia, ar sutinkame, kad šitie klausimai būtų įrašyti į darbų programą ir nagrinėjami, o po to jau pasisakysime dėl balsavimo motyvų ir t.t.? (Balsas iš salės) Bus galima ir paklausti, jeigu jau labai svarbu. Ar sutariam, kad įsirašome į darbų programą ir pradedame svarstymo procedūras? Sutariam. Gerai. Jeigu kas norite klausti, prašom. M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, kam Lietuvai tiek tų 8 delegatų reikia? Ir kas už tai mokės?
A.GRICIUS. Jeigu jūs manęs klausiate dėl Šiaurės Atlanto Asamblėjos delegacijos, tai praktiškai 100% visas keliones ir seminarus apmoka NATO.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Norėjau paklausti. Kadangi lyg ir atšyla klimatas (turiu omenyje ir Seime), ar nebūtų gražu, kad 1 punktu, t.y. dėl Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudėties būtų dviejų skirtingų stovyklų arba frakcijų atstovai?.. Tuo tarpu čia yra vienos frakcijos ir vienos partijos atstovai.
A.GRICIUS. Aš nesupratau jūsų klausimo.
PIRMININKAS. Čia, matyt, turima omenyje, kad Seimas nutarė rašyti - 1 punktu papildyti, o 2 punktu pakeisti. Teisingai, ar ne?
A.BALEŽENTIS. Ir taip, ir ne. Aš turėjau omenyje, kad 1 punkte būtų dvi kandidatūros iš skirtingų frakcijų.
A.GRICIUS. Atsiprašau, mes juk turėjome suformavę tą delegaciją tokiu principu, kurioje yra gerbiamasis V.Jarmolenka, kurioje yra gerbiamasis S.Pečeliūnas. Iš LDDP frakcijos buvo gerbiamasis K.Gaška ir gerbiamasis V.Bulovas. Ir kadangi L.Linkevičius išėjo į ministrus, jeigu taip ne visai lietuviškai galima pasakyti, o K.Gaška nėra frakcijos narys, frakcija, išlaikydama tą patį proporcinį santykį, siūlo kitus du žmones.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Griciau, jūs vis dėlto nesupratote. Kolegos A.Baleženčio yra labai “korektiškas” pasiūlymas. Jeigu išbraukiami du LDDP nariai, tai vietoje jų įrašomas tik vienas LDDP narys. Čia yra visa esmė. Čia yra siūlomo sutarimo pagrindas.
A.GRICIUS. Aš galiu, gerbiamasis Baleženti, išduoti jums paslaptį, kad, patikėkite manimi, aš nežinau, nėra gerbiamojo A.Saudargo, mano principas, nors ne visada yra jam pritariama frakcijoje... Aš manau, kad tarptautinėse organizacijose mes turime atstovauti proporcingai toms politinėms jėgoms, kurias mes turime Seime. Ir, patikėkite manimi, aš šito principo laikausi. Ir tikiuosi, kad aš niekada to principo neatsisakysiu.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš daugiau turbūt pageidavimą... Iki šiol viena iš delegacijos paminėtų sekretorių - D.Bankauskaitė - buvo Baltijos Asamblėjos delegacijos sekretorė. Tiesiog pageidavimas toks, kad bent jau ateityje prieš kažką kažkur skiriant būtų labai naudinga pasitarti ir su kita, man atrodo, ne mažiau svarbia delegacija. Ir toks labai didelis prašymas yra prieš padarant kokį nors sprendimą ar jį norint padaryti. Ačiū.
A.GRICIUS. Atsiprašau, gerbiamasis Bičkauskai, jeigu jūs protestuojate prieš D.Bankauskaitę, kuri tikrai turi nemažai darbo Baltijos Taryboje, kad jinai dar turės papildomą darbą, tai aš galiu jus tikrai nuraminti ta prasme, kad Vakarų Europos Sąjunga, t.y. Parlamentinė Asamblėja, tiktai du kartus per metus tris dienas susirenka Paryžiuje ir priima atitinkamas rekomendacijas, atitinkamus nutarimus ir t.t. Čia nėra toks didžiulis darbas, kaip, pavyzdžiui, Europos Taryboje arba organizuoti nuolatines išvykas į NATO, visokius seminarus, kadangi eina labai daug medžiagos, yra daug pasiūlymų ir visa kita... Jeigu jūs turite pretenzijų... Be to, mes vadovaujamės tokiu principu, kad Baltijos valstybės dabar kuria savo bendrą saugumo sistemą, gerą ar blogą tą bendrą batalioną. Ir, taip sakant, D.Bankauskaitė, kaip jūsų sekretorė Baltijos Asamblėjoje, tam tikra prasme yra susijusi ir su tais Baltijos kolektyvinio saugumo klausimais. Mes manėme, kad čia nebus didelio nusižengimo, jeigu ji dar turės papildomą nelabai didelį krūvį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Griciau, nusižengimas tas, kad jūs nesusiderinote, tik nežinau, ar turėjote galimybių, su gerbiamuoju E.Bičkausku kaip delegacijos vadovu.
E.BIČKAUSKAS. Man atrodo, Seimo Pirmininkas suprato mane daug geriau. Mes kalbame apie skirtingus dalykus. Ačiū.
A.GRICIUS. Atsiprašau, mes derinome... Aš noriu vis dėlto pridurti. Mes šitą klausimą derinome su Tarpparlamentinių ryšių skyriumi. Klausėme, kiek tie žmonės yra užsiėmę ir kuris galėtų paimti šį papildomą krūvį. Labai atsiprašau gerbiamąjį E.Bičkauską, kad to nepadariau. Ateityje prižadu panašių klaidų nedaryti.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėjau jūsų paklausti dėl kai kurių kandidatūrų. Jei konkrečiai, tai dėl Seimo nario V.Juškaus. Jis turi atsakingas komisijos pirmininko pareigas. Darbo turbūt yra iki kaklo, o dabar jo išsiuntimas iš Lietuvos... Ar negalima vertinti jo pasiuntimo kaip, sakysime, V.Molotovo į Mongoliją?
PIRMININKAS. O gal su specialia užduotimi kaip tik išsiaiškinti kai kurias sąskaitas?!
A.GRICIUS. Gerbiamasis bendravardi Algirdai Endriukaiti! Aš tikrai neveltui paminėjau tą dalyką, kad dalyvavimas Vakarų Europos Sąjungoje yra tiktai du kartus per metus 3 dienas, ir viskas. Pirma ši sesija vyks birželio pabaigoje, ir antra sesija vyks gruodžio viduryje. Ir aš nemanau, kad tos 6 dienos, per kurias mes nematysime gerbiamojo V.Juškaus, atliekančio šitą labai sunkų ekonominių nusikaltimų tyrimo darbą, labai pakenks jo veiklai. Na, leiskime žmogui nuvažiuoti į Paryžių ir pasidomėti saugumo klausimais. Tuo labiau kad jis yra Nacionalinio saugumo komiteto narys.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, atleiskite, jeigu nebūsiu mandagus, o tiesmukas. Man tokia mintis kyla, kad štai į vieną Asamblėją, t.y. Vakarų Europos Sąjungos, siunčiamas krikščionių demokratų atstovas gerbiamasis A.Saudargas, o į Šiaurės Atlanto Asamblėją - irgi vienas iš krikščionių demokratų - I.Uždavinys. Tai tarytum atlyginimas ar premija, kad jie, krikščionys demokratai, nereikalauja priešlaikinių Seimo rinkimų... (Salėje juokas) Sakykite, ar buvo galvota, kodėl, pavyzdžiui, ne gerbiamasis P.Jakučionis arba ponas B.Gajauskas iš Laisvės frakcijos?
A.GRICIUS. Aš galiu atsakyti, kad Šiaurės Atlanto Asamblėjoje tikrai viena iš darbinių kalbų yra rusų kalba, ir tie žmonės, kurie, taip sakant, nelabai supranta kitas kalbas ir dokumentus, gali gauti juos ir rusų kalba. Vakarų Europos Sąjungoje tokių galimybių nelabai yra, be to, kiek man yra žinoma, kad krikščionys demokratai suderino šitą klausimą su konservatoriais. Tuo labiau kad aš buvau liudininkas, kada šitą klausimą derino gerbiamasis A.Saudargas su gerbiamuoju V.Landsbergiu, ir V.Landsbergis tiesiog prašė A.Saudargo, kad jis atstovautų opozicijai Vakarų Europos Sąjungoje. Taip, kad aš tos pretenzijos nepriimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar jau galime pradėti priėmimo procedūrą? Kadangi iš esmės visi sutarėm. Taigi tada ačiū, gerbiamasis Griciau.
Dabar iš eilės. Nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje”. Ar dar kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galime balsuoti? Galim? Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti balsavi-mui! Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje”? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už- 42.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, 42 Seimo nariams balsavus už, 6 susilaikius nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje” priimtas. Dabar antrasis nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudėties”. Ar nori kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų, ar galim irgi priimt? Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudėties”? Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudėties” 37 Seimo nariams balsavus už, 7 susilaikius priimtas. Ačiū.
1994 m. balandžio 28 d. darbotvarkės aptarimas
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
Aš prašyčiau tuo pačiu įsibėgėjimu apsispręst dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Reikalas tas, kad mums lieka Vyriausybės įstatymo daugiau negu du trečdaliai, gal net trys ketvirtadaliai. Turint galvoje, kokiais tempais mes priiminėjom atskirus šio svarbaus įstatymo straipsnius, vienos valandos aiškiai neužtenka, todėl siūloma pagal trečiąjį projektą... Prašom pasižiūrėt į projektą. Todėl siūloma pagal šį projektą 3 punktą išbraukt, vadinasi, Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo projektą baigti priimti gegužės 10 d., tam skyrus kelias valandas, jeigu reikia. Taip pat siūloma išbraukt 5 punktą, o 8 punktą parašyti į rezervą. Ministro Pirmininko atsakymus pradėti 17 val. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Mane truputį jaudina tie klausimai, kurie yra rezerve. Aš matau, kad šiandien mes neapsvarstysim. Ar dar yra vilties?
PIRMININKAS. Dar šiokia tokia viltis yra. O jeigu ne, tada įsirašysim į ketvirtadienio rezervą. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Primenu, kad jau prieš pusantro mėnesio mes išsirinkom komiteto pirmininko pavaduotoją, o vis kažkodėl vilkinama ir vilkinama. Buvo įrašyta į savaitės darbotvarkę - ketvirtadienį nėra.
PIRMININKAS. Pirmasis rezervinis. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš dėl penkto klausimo. Kadangi šio klausimo pranešėjas turėtų išvykti truputį kitur, ar nebūtų galima tą klausimą pakelti truputį aukščiau, kad būtų galima sudaryti sąlygas išvažiuot. Čia pranešimą turi daryt V.Putvinskis. Jis su A.Būdvyčiu turėtų važiuoti į vieną rajoną.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pronckau, jūs reikalaujat, kad 5 punktas būtinai būtų?
M.PRONCKUS. Taip, kad būtų ir kad jis būtų pakeltas aukščiau, kad būtų svarstomas anksčiau.
PIRMININKAS. Aš jį siūlau iš viso išbraukti, o priėmimą organizuot gegužės 10 d. Ar čia labai svarbu, kad ketvirtadienį priimtume?
M.PRONCKUS. Na, ką... Tokio ypatingo svarbumo nėra.
PIRMININKAS. Tada aš labai prašau -atidėkim ketvirtadieniui, vadinasi, kitam posėdžiui. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau priminti, kad šios savaitės darbotvarkės rezerviniuose buvom įrašę Politinių partijų įstatymo pataisas, dabar jis išnyksta visai, o tos pataisos yra susijusios su mūsų priiminėjamu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu. Kaip mes darysime?
PIRMININKAS. Gegužės 10 d. kartu su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu. Labai logiška.
G.JURKŪNAITĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Po to gerbiamasis V.Andriukaitis.
V.BOGUŠIS. Ačiū. Aš vis dėlto siūlyčiau sukeisti vietomis. Trečią klausimą dėl savivaldos tarybų rinkimų palikt, kadangi jis nesukelia tiek kontroversijų ir gana lengvai mes jį priiminėjam. Tai aš manyčiau, kad jį mes ir priimsim. O antrą klausimą - Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą - atidėt gegužės 10 d., nes išties ten daug kolizijų, daug kontroversijų. Ir mes visi gerai pagalvosim, ir ponas J.Prapiestis dar kažką su ponu A.Šleževičium pasitarę pakoreguos. Žymiai lengviau bus. Atidėkim gegužės 10 d.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Boguši, jie tariasi permanentiškai šiandien ir rytoj. Prašom. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien rezerviniuose klausimuose buvo Tabako kontrolės įstatymo pateikimas.
PIRMININKAS. Svarstymas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Svarstymas, atsiprašau. Man atrodo, kad šios savaitės darbotvarkėje tai turėtų būti. Ketvirtadienis būtų labai graži proga svarstyti Tabako kontrolės įstatymą lyg ir duodant dividendų gegužės, pavasario gražiems orams. Nes iš tikrųjų mes turėtume pamąstyti apie tas sveikatos akcijas, sveikatos kampanijas, kurios vyksta pasaulyje, ir turbūt neatsilikti nuo jų. Kita vertus, atidėti gegužės 10 d., manyčiau, iš tikro nėra pagrindo, nes tada sustoja visi kiti darbai. Ir Alkoholio kontrolės įstatymas, ir Tabako kontrolės įstatymas koresponduoja. Būtų gerai, kad jie vienas kitą pavytų, nes jie tampriai siejasi su tam tikrom institucijom, kurių steigimą reikia numatyti iš karto. Todėl mano prašymas būtų, kad ketvirtadienis būtų iš tikrųjų ta data, kad būtų galima bent daryti Tabako kontrolės įstatymo svarstymą ir juo labiau prieš Motinos dieną padovanoti Lietuvai tokią gražią dovaną.
PIRMININKAS. Negalim padovanot, kadangi nepriimsim dar to įstatymo. Gerbiamasis Andriukaiti, aš tamstai jau aiškinau, kad šitas įstatymas pasivys Alkoholio kontrolės įstatymą ir gegužės 10 d. mes spėsim pataisyt visus orus. Gerbiamasis Bernatoni, prašom.
J.BERNATONIS. Mano kolega kalbėjo apie gražius gegužės orus, aš norėčiau pakalbėti apie gegužės šventes. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi artėja atmintina diena, gegužės 1-oji, viena iš gražiausių pavasario švenčių, aš norėčiau pasiūlyti į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti pareiškimo dėl tarptautinės darbo šventės svarstymą. Jo projektą parengiau. Šiandien vėlai vakare bus išdalytas Seimo nariams. (Plojimai)
PIRMININKAS. Audringi plojimai reiškia pritarimą. Antrasis rezervinis klausimas. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš dėl Tabako kontrolės įstatymo. Siūlau vis dėlto daryti gegužės 10 d., nes iki to laiko aš nespėsiu užsėt savo žemės tabaku.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Gerbiamieji kolegos, apibendrinu. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas - gegužės 10 d., tam skiriant 3 val. 5 punktas. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso - gegužės 10 d. arba 12 d. Ir į rezervą - 8 punktas dėl eilinės paskolos, o į rezervinius pirmuoju įrašomas komitetų pavaduotojų klausimas, antroji rezoliucija ir papildomai įrašomi draudimo reikalai, kuriuos čia siūlė gerbiamasis G.Paviržis. Ar sutinkam su tokia patikslinta darbotvarke?
G.A.PAVIRŽIS. Minutę, gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Aš jokiu būdu ne dėl draudimo. Draudimo reikalai yra įtraukti pagrindiniam. Aš prašiau dėl tų, kurie šiandien nebus.
PIRMININKAS. Trečiasis ir ketvirtasis? Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Šiandieniniai rezerviniai kad pakliūtų.
PIRMININKAS. Taip, taip. Gerai. Išskyrus tabaką. Taip, čia jau sutarėm. Gerbiamoji E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau, jeigu būtų galima, pradėti svarstyti Indėlių apsaugos įstatymą.
PIRMININKAS. Tikrai šį ketvirtadienį neišeina. Tik nuo kitos savaitės, kuri prasidės gegužės 9 d.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar pritariam darbotvarkei? (Balsas iš salės) Tai prašom balsuot. Kas už tai, kad būtų priimta balandžio 28 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė su tom pataisom, kurias aš išdėsčiau, ir su papildymu, apie kurį sakė dėl rezervo gerbiamasis G.Paviržis. Prašom balsuot pakeliant rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. 39 balsavus už, 7 - prieš, 8 susilaikius balandžio 28 d. darbotvarkei pritarta. Dabar dėl tolesnio darbo. Pagal planą turėtų būti 9 punktas. Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo projekto priėmimas. Pranešėjas - docentas V.Mikelėnas. Aš jį kviesčiau į tribūną, o kol jis ateis, aš noriu pasakyti, kaip mes šiandien turėtume užbaigti darbus. Po šito klausimo turėtų būti 11 a, b ir c kompleksinis klausimas dėl alkoholio kontrolės. Seimo narių pareiškimų aš neturiu. Vadinasi, mes darbą turėtume baigti 18.30 - 18.40 val. Ačiū. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis, kadangi kai kurių kolegų siūlymu, vos nepasakiau - darbo žmonių pageidavimu, jis pailsėjo ir dabar galės vėl toliau su kai kuriais energingai kariaut. Prašom.
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jeigu turit ką apibendrinti ir pasakyti, o po to priiminėsim pastraipsniui.
V.MIKELĖNAS. Po paskutinio svarstymo darbo grupė negavo absoliučiai jokių pasiūlymų, išskyrus alternatyvų projektą, paruoštą Seimo nario P.Vitkevičiaus, dėl keturių kodekso straipsnių pakeitimo. Su šiuo projektu darbo grupė sutinka. Balsuojant dėl atitinkamų straipsnių aš pasakysiu. Civilinio kodekso pakeitimų ir papildymų projektas.
PIRMININKAS. Nr. 651.
V.MIKELĖNAS. Paskutinė data, kuri yra mano pirmajame projekte, yra 1994 m. ko- vo 15 d.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, tuomet pastraipsniui. Dėl šio įstatymo 1 straipsnio... Aš minėsiu šio įstatymo straipsnius. Pastabų nėra? Prieštaravimų nėra? Galim priimti bendru sutarimu? Priimtas.
2 straipsnis. Kad 2 straipsnį panaikintų, sutinkat? Nėra prieštaravimų? Nėra. Bendru susitarimu priimta. Kad panaikintų 3 straipsnį, sutinkat? Niekas neprieštarauja? 3 straipsnis panaikintas.
4 straipsnis. Ar yra norinčių pasisakyt, ar galim priimti bendru susitarimu? Nėra prieštaraujančių? Priimtas.
5 straipsnis. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Galima priimti bendru susitarimu? Priimtas.
6 straipsnis. Yra prieštaraujančių? Nematau. Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
7 straipsnis. Prieštaraujančių nėra? Ar galim priimti bendru sutarimu? Priimtas.
V.MIKELĖNAS. Atsiprašau, yra dėl 71 pono P.Vitkevičiaus pasiūlymas.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėt, kad pono P.Vitkevičiaus pasiūlymą priimat. Taigi priimamas 71 straipsnis su gerbiamojo Seimo nario P.Vitkevičiaus pasiūlymu. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.MIKELĖNAS. Šio pasiūlymo esmė yra tokia: papildyti šį straipsnį keturiais žodžiais. Po žodžio “asmenys” parašyt “paskelbia tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias kito asmens garbę ir orumą”. Mes su tuo sutinkame, kadangi priešingu atveju iš tikrųjų galima teismui perduot spręst teorinius mokslinius ginčus, jeigu buvo paskelbtos žinios, bet jos asmens garbės, orumo nepažeidžia. Mes su šituo sutinkam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkat priimti šio įstatymo 71 straipsnį su gerbiamojo Seimo nario P.Vitkevičiaus siūlymu? Nėra prieštaraujančių? Priimtas bendru susitarimu. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad nereikėtų iš vietos sakyti replikų, būkit geras, įjunkit kompiuterį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nėra prieštaraujančių dėl 9 šio įstatymo straipsnio? Dėl kodekso 8 straipsnio. Nėra? Galim priimti bendru sutarimu? Priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 9 šio įstatymo straipsnio arba... Atsiprašau, dėl 10 šio įstatymo straipsnio ir dėl 10 kodekso straipsnio nėra prieštaravimų? Priimtas.
Dėl 11 šio įstatymo straipsnio, arba kodekso 13 straipsnio trečiosios dalies, yra prieštaravimų? Nematau. Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Dėl 12, arba 14 straipsnio ketvirtosios dalies, yra Seimo narių prieštaravimų? Ar galim priimti bendru susitarimu? Nėra. Priimtas.
Dėl 13 šio įstatymo straipsnio, arba kodekso 15 straipsnio, pakeitimų yra prieštaraujančių Seimo narių? Nėra. Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Dėl 14, arba 16 straipsnio, yra kitų pasiūlymų? Nėra. Ar galim priimti bendru susitarimu? Prieštaraujančių nėra? Priimtas.
Dėl 15 straipsnio, arba kodekso 17 straipsnio, yra norinčių pasisakyt? Nėra. Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Dėl 16, arba kodekso 22 straipsnio, pakeitimų yra prieštaraujančių? Nėra. Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Dėl 17 šio įstatymo straipsnio yra prieštaraujančių? Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Dėl šio įstatymo 18 straipsnio yra prieštaraujančių? Nėra. Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Šio įstatymo 19 straipsnis. Ar galim priimti bendru susitarimu? Prieštaraujančių nėra? Priimtas.
Šio įstatymo 20 straipsnis. Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Šio įstatymo 21 straipsnis, kad panaikintume kodekso 24 straipsnį. Ar galim priimti? Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Atsiprašau, aš norėčiau dėl 23 straipsnio. Manau, kad vertėtų pirmojoje dalyje pagalvoti dėl žodžio “arbitražas” palikimo. Mes jau arbitražo nebeturime. Nebent mes turėtume mintyje tarptautinius kažkokius arba kita prasme sudarytus trečiųjų teismus. Gal tai. O šiaip siūlyčiau arbitražą išbraukt. Nes jis neatitinka realios padėties.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.MIKELĖNAS. Darbo grupės supratimu, žodžiai “arbitražas” arba “trečiųjų teismas” yra tapačios sąvokos. Tik mus visąlaik klaidino tas tarybinis institutas - valstybinis arbitražas. Mes čia, aišku, turime omenyje ne valstybinį arbitražą, o arbitražą kaip nevalstybinę ginčų nagrinėjimo instituciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Čia turimas omenyje iš tikrųjų tarptautinis arbitražas, kuris bus organizuotas. Todėl nereikia braukt. Aš remiu pranešėją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 20 straipsnis? Reikėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų, jeigu yra norinčių.
20 straipsnis. Nėra norinčių pasisakyt? Taigi formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 20 straipsnis arba tie kodekso 23 straipsnio pakeitimai, kurie šiame straipsnyje išdėstyti, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradedamas.
23 Seimo nariai pasisakė už, 7 - prieš, 4 susilaikė. Taigi šis straipsnis priimtas.
Dėl 22 šio įstatymo straipsnio yra prieštaraujančių? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prieštaraujančių nėra. Galim priimti bendru susitarimu 22 šio įstatymo, arba bazinio įstatymo 25 straipsnio, pakeitimus? Priimti.
Dėl 23 šio įstatymo straipsnio, arba bazinio 27 straipsnio, yra prieštaraujančių? Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
Dėl 24 šio įstatymo straipsnio, arba 27 bazinio įstatymo straipsnio antrosios dalies, prieštaraujančių yra? Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
25 straipsnis, arba kodekso 29 straipsnio antroji dalis. Galim priimti bendru susitarimu? Prieštaraujančių nėra? Priimtas.
Dėl 26 straipsnio, arba 31 bazinio įstatymo straipsnio pirmosios dalies, prieštaraujančių nėra? Galim priimti bendru susitarimu? Priimtas.
27 straipsnis, arba kodekso 32 straipsnis. Galim priimti bendru susitarimu? Prieštaraujančių nematau. Priimtas.
Dėl 28 straipsnio, arba 33 bazinio įstatymo straipsnio, prieštaraujančių nėra? Priimtas.
Dėl 29 straipsnio, arba kodekso 34 straipsnio trečiosios dalies, prieštaraujančių nėra, galim priimti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Priimta. Dėl 30 straipsnio, arba bazinio įstatymo 36 straipsnio. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 31, arba kodekso 26 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalies. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 32, arba bazinio įstatymo 37 straipsnio. Prieštaraujančių nėra, galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 33 straipsnio, arba 38 straipsnio antrosios dalies. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Priimta. Dėl 34 straipsnio, arba bazinio įstatymo 39 straipsnio. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 35 straipsnio, arba bazinio įstatymo 41 straipsnio trečiosios dalies. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, priimta. Dėl 36 straipsnio, arba kodekso 43 straipsnio. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 37 straipsnio, arba kodekso 45 straipsnio antrosios dalies. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 38 straipsnio, arba bazinio įstatymo 48 straipsnio pirmosios dalies. Galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai! Čia kalbama apie visuomenės interesus. Buvo kalbama ir ankstesniame, iki šiol galiojančiame LTSR civiliniame kodekse. Todėl vis dėlto manau, kad visuomenės interesai ankstesniame kodekse ir dabar yra suprantami galbūt visai kitaip. Tai ar nereikėtų paaiškinti, kad žmonės suprastų, kas tai yra tie visuomenės interesai? Todėl, kad aš ir šiandien tikrai nesuprantu, kas yra visuomenės interesai. Įsivaizduokit, kilus kokiam ginčui, vienas kitam gali sekti pasakas. Vienas sakys, kad prieštarauja, kitas - kad neprieštarauja visuomenės interesams. Čia, manau, reikėtų kažkokio tikslesnio apibūdinimo.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, paaiškinkite, kas yra visuomenės interesai.
V.MIKELĖNAS. Bet koks sandoris negaliojančiu bus pripažįstamas teismine tvarka. Tai, be abejo, teismo, kaip organo, taikančio įstatymą, prerogatyva ir bus nustatyti, ar šiuo sandoriu pažeisti visuomenės interesai, ar ne. Mes galim tik remtis užsienio šalių praktika ir teigti, kad įstatyme labai sunku tokią sąvoką apibrėžti. Yra labai didelis pavojus, jeigu mes stengsimės pateikti sąrašą konkrečių atvejų, kurie reikštų visuomenės interesų pažeidimą. Daugelio šalių ir tarptautiniuose norminiuose aktuose yra vartojamas angliškas terminas “public policy”. Tai galima, aišku, rasti tinkamesnį vertimą į lietuvių kalbą, ir bet kuriam teisininkui bus aišku, apie ką kalbama. Bet “public policy” versti “viešoji tvarka”, mano nuomone, irgi nebūtų labai tikslu, nes terminas “viešoji tvarka” kol kas pas mus yra suprantamas šiek tiek kitaip.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 38, arba bazinio įstatymo 48 straipsnio pirmo-ji dalis, išdėstyta taip, kaip projekte, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - “prieš” arba susilaiko.
Už - 21 Seimo narys, prieš - 3, susilaikė 10. Taigi šis straipsnis priimtas.
Dėl 39 straipsnio, arba dėl bazinio įstatymo 49 straipsnio pirmosios dalies. Ar yra prieštaravimų, ar galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 40, arba bazinio įstatymo 50 straipsnio antrosios dalies. Ar galim priimti bendru susitarimu?
Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Aš norėčiau tik pamąstymui pasakyti. Kalbama apie fizinį asmenį, bet kai kurių užsienio šalių civiliniuose kodeksuose vietoj sąvokų “pilietis” ir “fizinis asmuo” vartojamas terminas “žmogus”. Tai aš nežinau, aš nesiūlau dabar keisti. Galbūt palikim tą fizinį asmenį, bet ateičiai aš vis dėlto rengėjams siūlyčiau pasižiūrėti dar kartą į kitų šalių kodeksus. Nors aš žinau, kad jie atidžiai studijuoja tuos dalykus. Bet kažin, ar, sakykim, fizinis asmuo ne tas pat kaip žmogus? Tai gal aiškiau ir kalbėkim. Juk būtų suprantamesnė sąvoka.
PIRMININKAS. Ar jūs norite, kad dėl šio straipsnio būtų balsuojama, ar ne?
P.A.MIŠKINIS. Ne, jokiu būdu ne. Aš tik čia pamąstymui rengėjams ateičiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nėra prieštaraujančių šiam straipsniui? Nematau. Taigi 40, arba bazinio įstatymo 50 straipsnio antrosios dalies, pakeitimai priimti bendru sutarimu.
Dėl 41 straipsnio, arba kodekso 54 straipsnio pirmosios dalies, pakeitimo ir analogiško 42 straipsnio, 55 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo. Ar yra prieštaravimų, ar galim priimti bendru sutarimu? Taigi šio įstatymo 41 straipsnis priimtas bendru sutarimu, 42 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu. Ar yra prieštaraujančių dėl 43 straipsnio, arba bazinio įstatymo 57 straipsnio, pakeitimų? Nėra.
Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dabar neturiu po ranka to kodekso, bet man iškilo klausimas, kodėl išbraukiami pirmieji žodžiai, esantys kabutėse, “Pagal nukentėjusiojo ieškinį”?
PIRMININKAS. Prašome, pranešėjau, motyvuokit, tuomet spręsim.
V.MIKELĖNAS. Motyvai buvo tokie, kad dabartinė redakcija apribojo subjektų, turinčių teisę pareikšti tokį ieškinį, kiekį. Mes siūlome palikti, kad sandoris gali būti tiesiog teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu, ir viskas. Pasakyti tiek. Ir kieno interesai bus pažeisti tokiu sandoriu, tas, be abejo, turės teisę pareikšti ieškinį.
P.A.MIŠKINIS. Aišku. Ačiū.
V.MIKELĖNAS. Tarp jų, pavyzdžiui, prokuroras, kuris dabartinėje redakcijoje nėra minimas. Taigi...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Miškini, ar siūlote balsuoti dėl šio straipsnio?
P.A.MIŠKINIS. Ne, nesiūlau.
PIRMININKAS. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Dėl 44, arba kodekso 58 straipsnio šeštosios dalies. Ar galim priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Priimta. Dėl ... Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis. Ar aš suklydau?
P.A.MIŠKINIS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Dėl 45 straipsnio, arba 63 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių. Ar galim priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimta. Dėl 46 straipsnio, arba bazinio įstatymo 68 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Priimta. Dėl 47 straipsnio, arba kodekso 69 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar nėra prieštaraujančių? Priimta. Dėl 48 straipsnio, arba bazinio įstatymo 70 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, kad priimtume bendru sutarimu? Nėra. Priimta. Dėl 49 straipsnio, arba bazinio įstatymo 71 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimta. Dėl 50, arba kodekso 72 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu, prieštaraujančių nėra? Priimta. Dėl 51, arba kodekso 75 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 52, arba kodekso 77 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 53, arba kodekso 84 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 54, arba kodekso 85 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 55, arba kodekso 86 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 56, arba bazinio įstatymo 88 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 57, arba bazinio įstatymo 89 straipsnio antrosios dalies. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 58 straipsnio, arba 90 straipsnio antrosios dalies. Ar yra prieštaraujančių, ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 59 straipsnio, arba bazinio įstatymo 92 straipsnio antrosios dalies. Ar galime priimti bendru sutarimu, kad šią dalį panaikiname? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Dėl 60.
PIRMININKAS. Prašom dėl 60 punkto.
P.VITKEVIČIUS. Jeigu pranešėjas sutinka, tai aš neturiu čia jokių kalbų.
V.MIKELĖNAS. Taip, yra siūloma papildyti kodekso 93 straipsnio ketvirtąjį punktą tokiu sakiniu: “Ieškininė senatis netaikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymo numatytus atvejus”. Mes su tuo sutinkam.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ties kai kuriais straipsniais gal reikėtų šiek tiek sustoti, nes, pažiūrėkit, dabar 84 straipsnį jūs peršokote labai greitai, nors čia būtų galima iš tikro pasiūlyti visai kitą dalyką. Aš galvoju, kad ir pats pranešėjas per daug neturėtų prieštarauti. Aš nežinau, ką dabar daryti. Ar mes grįšim prie jo?
PIRMININKAS. Ar raštu yra pasiūlyta?
P.A.MIŠKINIS. Ne, raštu nepasiūlyta, bet gyvenimas visam pasauly numato visai kitokius terminus. Ir palikti ankstesnius terminus, kurie yra numatyti LTSR kodekse... Kai kalbama dėl nekilnojamojo turto, manau, turėtų būti ilgesni senaties terminai. Ir dėl šito klausimo, manau, mes... Juk čia ne politinis, ne kažkoks kitas klausimas, dėl kurio reikėtų labai ginčytis ir diskutuoti. Laikykimės pasaulinės praktikos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, labai apgailestauju, tačiau priėmimas turi vykti pagal Seimo Statutą. Svarstome tik iš anksto raštu pateiktus pasiūlymus ir pakeitimus.
Taigi dėl 60 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu?
V.MIKELĖNAS. Pagal...
PIRMININKAS. Yra siūlymas balsuoti.
V.MIKELĖNAS. Pagal pateiktą P.Vitkevičiaus redakciją.
PIRMININKAS. Pagal pateiktą gerbiamojo profesoriaus P.Vitkevičiaus redakciją. Yra pageidavimas balsuoti. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju klausimą balsavimui ir prašau dėmesio. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio, kad galėtumėt išreikšti savo valią.
Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 60, arba bazinio įstatymo 93 straipsnio antrojo punkto, panaikinimas, o ketvirtasis punktas išdėstytas taip, kaip numatyta projekte su gerbiamojo Seimo nario P.Vitkevičiaus pasiūlymais, prašau balsuoti už. Kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 15 Seimo narių, prieš - 3, susilaikė 8. Taigi šis straipsnis priimtas. Prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių didesnio aktyvumo balsuojant.
Dėl 61 straipsnio. (Salėje šurmulys) Ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta bendru sutarimu. Dėl 68 šio įstatymo straipsnio, arba bazinio įstatymo 95 straipsnio. Ar galim priimti bendru sutarimu?
Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes priėmėm čia daug straipsnių, kurie yra labai reikšmingi ir Civiliniam kodeksui, ir mūsų Konstitucijai, ir mums patiems. Tas priėmimo būdas, kuriuo mes dabar priimam, darosi pavojingas.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų valstybės Konstitucijoje yra akcentuojama privati ir valstybinė nuosavybė. Tuo tarpu štai čia, 95 straipsny, jau akcentuojama privati ir viešoji nuosavybė, o dar toliau yra pasakyta mišri. Aišku, tai labai artimi dalykai, bet jie netapatūs. Tai patvirtins kiekvienas teisininkas. Tai mes neturėtume nukrypti nuo Konstitucijos, o laikytis vis dėlto privačios ir valstybinės nuosavybės.
Toliau. Jeigu taip, tai trečioji pastraipa, kur aiškinama, kad viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė, yra nelogiška dėl to, kad savivaldybių nuosavybė taip pat yra valstybinė nuosavybė. Taigi jį reikėtų... Pranešėjas turėtų atsiimti šitą straipsnį, nes mes jo negalėtume tokio priimti.
Jeigu tęstume šito straipsnio analizę, tai čia atsiranda bendra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nuosavybė. Tai irgi nėra toks paprastas dalykas, kaip čia iš karto užrašoma. Penktoje pastraipoje įteisinama asmenų be pilietybės nuosavybė. Aš nežinau, ar tai mums reikėtų daryti. Asmenų be pilietybės. Ir paskutinėje pastraipoje yra minima šeštoji dalis. Aš nežinau, reikėtų skaičiuoti iš naujo, bet kur yra šeštoji dalis, tai neaišku. Taigi tiek klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad klausiama pateikimo metu. Dabar vyksta priėmimo procedūra.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pritarti teikiamo projekto formuluotėms būtent dėl to, kad labai keistai atrodo, kada Seimo nariai ima fiksuoti dvi nuosavybės formas. Juo labiau lyg ir susidaro įspūdis, kad jeigu Konstitucijoje yra dvi formos, tai nieko kito daugiau negali būti. Kita vertus, aš gerai pamenu tas diskusijas Konstitucijos rengimo darbo grupėse, kuomet mes buvom visi galvoję apie tai, kaip Lietuvoje prieiti prie tų nuosavybės formų, kurios yra visame pasaulyje. Aš nekalbėsiu apie ateities nuosavybę, kuri jau egzistuoja pasaulyje kaip nuosavybės forma, nekalbėsiu apie institucinę nuosavybę ir t.t., bet noriu pasakyti, kad jeigu mes taip supaprastinsim tas dvi formas, tai mes iš tikro sulauksim Lietuvoje klasių kovos. Todėl pritardamas, kad vis dėlto pagaliau mes einame šiek tiek toliau link to, kas yra municipalinė, kas yra bendruomenių nuosavybė, kas yra mišri nuosavybė ir kokios gali būti įvairios nuosavybės formos - juridinių asmenų, privačių asmenų ir t.t., - noriu pritarti, kad, ačiū Dievui, jau ši formuluotė siūloma ir leidžia mums iš tikro plačiau pažvelgti į nuosavybės problemas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, irgi palaikau pranešėją. Visame pasaulyje kalbama apie valstybinę, viešąją nuosavybę ir tokia viešoji nuosavybė egzistuoja. Galų gale mūsų savivaldybių nuosavybė, savivaldybės juk yra ypatingas juridinis asmuo, ne tas juridinis kolektyvinis asmuo, bet iš esmės valstybės sudėtinė dalis ir, aš manau, kad čia tokių prieštaravimų nėra. Nors tai yra painus dalykas dėl savivaldybių nuosavybės. Dar reiks mums čia galvoti apie tai. Bet aš siūlau palikti taip, kaip yra dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs norėtumėt ką nors pridurti?
V.MIKELĖNAS. Buvo siūlyta šį straipsnį man atsiimti, bet, deja, aš to negaliu padaryti, kadangi mano pozicija yra būtent tokia, kokia čia yra įtvirtinta. Jeigu anglišką terminologiją vartosim, tai yra (...) ir (...). Tai, be abejo, mes galim versti kaip “valstybinė nuosavybė”. Bet būtina atskirti valstybės nuosavybę nuo savivaldybių arba nuo municipalinės nuosavybės, ir tai yra padaryta visame civilizuotame pasaulyje. Ir mes kaip tik duodam pagrindą tam padaryti. Manau, kad jeigu bus priimtas šis kodeksas, tai bus pagrindas priimti atskirą įstatymą, kuriuo galų gale pasakyti, kur yra valstybės nuosavybės ir kur yra savivaldybės (...). Taigi aš daugiau nieko negaliu pasakyti.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, taigi dėl balsavimo motyvų pasisakyta. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 62 straipsnis, arba bazinio įstatymo 95 straipsnis, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už pasisakė 11 Seimo narių, prieš - 3, 9 susilaikė. Taigi priimtas... (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, pasinaudodamas Seimo posėdžio pirmininko teise, prašysiu balsuoti rankų pakėlimu, kadangi man kelia neaiškumą tokie švieslentėje užsidegę skaičiai. Taigi prašysiu balsų skaičiavimo komisijos suskaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 62 straipsnis, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra. Vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi 37 Seimo nariams balsavus už, vienam prieš, 6 susilaikius šio įstatymo 62 straipsnis priimtas. Dėl 63 straipsnio, arba bazinio įstatymo 95 straipsnio. 951 straipsnio. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių pasisakyti? Galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 64 šio įstatymo straipsnio, arba bazinio įstatymo 952 straipsnio. Ar yra norinčių pasisakyti? Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Taupydamas laiką atsisakau žodžio.
PIRMININKAS.Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš turiu tokį pasiūlymą, jis yra pateiktas ir raštu, kad pirmojoje dalyje po žodžio “bankai” taip pat reikėtų įterpti žodžius “pinigus ir indėlius”, nes tai yra taip pat turtas. Kadangi čia yra net pažymėti ir vertybiniai popieriai, tai aš manau, kad pinigai ir indėliai yra ne mažiau svarbus turtas negu vertybiniai popieriai.
PIRMININKAS. Prašom motyvuoti, gerbiamasis pranešėjau.
V.MIKELĖNAS. Čia yra dėl 953 straipsnio pastaba. Bet mes esam atsakę raštu, kad žodis “turtas” apima viską - visus nuosavybės teisės objektus. Ir taip juos būtų galima vardyti iki begalybės, bet tas žodis, kad “ir kitas turtas” apima viską - ir pinigus, ir indėlius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma mums reikėtų priimti 64 šio įstatymo straipsnį, arba kodekso 952 straipsnį. Ar prieštaraujančių tam nėra? Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš tiktai noriu pasakyti, kad tikrai čia ir toliau, matyt, nebus prieštaravimų. Mes taupykime laiką antialkoholinio įstatymo priėmimui. Jam ruoškimės iš esmės. O čia, sakyčiau, daugiau formos dalykas.
PIRMININKAS.Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prieštaraujančių nėra. 64 straipsnis priimtas. Dėl 65, arba 95 straipsnio, jau pasakė prieštaravimus gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. Ar jūs siūlytumėte balsuoti?
P.JAKUČIONIS. Aš prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dar kas nors norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, turtas - tai yra plati sąvoka ir čia nereikia pinigų. Apima vertybinius popierius, pinigus, monetas ir visa, ką nori. Čia nereikia jokio tikslinimo.
PIRMININKAS. Formuluoju klausimą balsavimui. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl visa ko, jūsų pageidavimu, padarau registraciją, kadangi galbūt atėjo naujų Seimo narių. Prašom registruotis.
Salėje - 65 Seimo nariai. Taigi formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas 65 šio įstatymo straipsnis, arba bazinio įstatymo 953 straipsnis, balsuoja už, kas prieš, tas prieš arba susilaiko.
Už - 42, prieš - 4, susilaikė 8. Taigi 65 straipsnis priimtas.
Dėl 66 straipsnio, arba bazinio įstatymo 96 straipsnio, ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta bendru sutarimu.
Dėl 67 šio įstatymo straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Dėl 97 šio įstatymo straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Dėl 98 šio įstatymo straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Prieštaraujančių nematau. Priimta.
Dėl 99 šio įstatymo straipsnio ar yra prieštaraujančių? Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Aš norėčiau išsiaiškinti, koks yra savivaldybių turtas. Juk tokio apibrėžimo kol kas niekur nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik primenu, kad mes aiškinome svarstymo posėdyje metu, įstatymo projekto pateikimo metu, kada buvo galima užduoti klausimus, ir į juos atsakinėjo. Išimties tvarka, gerbiamasis pranešėjau, atsakykit gerbiamajai Seimo narei V.Briedienei dar į vieną klausimą.
V.MIKELĖNAS. Iš tikrųjų galiojantys įstatymai neapibrėžia, išskyrus keletą Vyriausybės nutarimų, kas yra priskirta savivaldybių nuosavybei. Tačiau mūsų tikslas yra būtent įteisinti šią savivaldybių nuosavybę, o detales palikti atskiriems įstatymams. Mūsų nuomone, kodeksas, kaip bendro pobūdžio norminis aktas, reguliuojantis civilinius santykius, negali tokių detalių reguliuoti. Mūsų supratimu, turėtų būti priimtas atskiras įstatymas, kuris būtent ir apibrėžtų valstybės ir savivaldybių nuosavybę, jų objektus išvardytų ir t.t.
PIRMININKAS. Tai buvo 67 straipsnio atskiros dalys.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti visą šio įstatymo 67 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti šio įstatymo 68 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti šio įstatymo 69 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime 70 šio įstatymo straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti 71, arba kodekso 1211, straipsnį bendru sutarimu? Gerbiamasis Seimo narys I.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet jūs taip įdomiai skubėjot, kad praleidot mūsų pateiktą 114 straipsnio alternatyvą.
PIRMININKAS. Aš, gerbiamasis Seimo nary, teiravausi, ar nėra prieštaraujančių dėl pateikto projekto varianto, tačiau laiku niekas nesakė, kad prieštarauja.
R.I.BLOŠKYS. Bet jūs nepaminėjote bazinio įstatymo straipsnio. Jūs paminėjot tiktai šio straipsnio... O čia jis tokį platų diapazoną apima, kad aš nespėjau jo surasti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, galbūt galėtumėt sureaguoti į Seimo nario pasiūlymą. O kitiems Seimo nariams ir gerbiamajam Seimo nariui I.Bloškiui: labai prašau visų įdėmiai dalyvauti priimant įstatymą.
R.I.BLOŠKYS. Jūs baisiai skubėjot šį kartą. Jeigu galima, aš noriu atkreipti dėmesį į tai...
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
R.I.BLOŠKYS. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų su gerbiamuoju Seimo nariu A.Greimu buvo pateikti pasiūlymai dėl to straipsnio išdėstymo ir mes čia nematom, kad būtų atsižvelgta. Aš noriu paaiškinti vieną situaciją. Būtent dėl to, kad atskirai vykdant savavališkas statybas gaunami fiktyvūs leidimai, o po to, teismui pripažinus, kad tas leidimas yra išduotas neteisėtai, nėra imamasi jokių sprendimų, ir šiame straipsnyje į tai neatsižvelgta. Arba, pavyzdžiui, straipsnio pirmojoje dalyje pasakyta... (Balsai salėje) Tas pats, tas pats... Pasakyta, kad, pavyzdžiui, savivaldybės turi teisę kreiptis į teismą dėl gyvenamojo namo, gamybinės ar kitos paskirties pastato taisyklių pažeidimų. Bet čia, manyčiau, ne tiktai savivaldybės, bet ir atitinkamos valstybinės institucijos tai turėtų daryti. Todėl aš manyčiau, kad 114 straipsnio, bazinio straipsnio, šiandien nebūtų galima priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį į tai, kad buvo pateiktos šio straipsnio pataisos ir reikėtų į jas atsižvelgti. Kodėl jos čia nepriimtos, kokie argumentai, dėl ko nepriimtos? To nebuvo išgirsta. Ir taip pat siūlyčiau šitą straipsnį atidėt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašau reaguoti į Seimo narių siūlymus.
V.MIKELĖNAS. Tai mes į pastabas, kurias buvom gavę raštu, taip pat raštu atsakėme, ir paaiškinome, kodėl, mūsų nuomone, negalima Civiliniame kodekse turėti administracinės teisės normų. Civilinis kodeksas yra privatinės teisės šaltinis, o ne viešosios teisės šaltinis. Tai administracinės teisės normos jokiu būdu negali būti rašomos į šį kodeksą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Blošky, galbūt jūs atsiimtumėt šiuos siūlymus, nes administracinį kodeksą nagrinėsime atskirai. Nagrinėjame ir keičiame, ir pildome. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Blošky.
R.I.BLOŠKYS. Aš turiu pasakyti, kad mes šituo klausimu konsultavomės su teisininkais ir tuo pačiu metu su Valstybės ir teisės komiteto padėjėjais ir patarėjais. Išsiaiškinome, kad čia tikrai šitą straipsnį reikia tvarkyti. Mes susidūrėme praktikoje. Žino ir kiti Seimo nariai, kada mes lankėmės pajūryje ir kada mes nustatėme, ypač Palangoje, kad yra pažeista leidimų išdavimo tvarka, ir visiškai apie tai čia nieko nekalbama. Aš manyčiau, kad tikrai čia kaip tik šito straipsnio klausimas, nes nagrinėjant dėl neteisėtų statybų tai kaip tik yra išplėtimas, šito straipsnio praplėtimas, o ne Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Mes nekalbame apie baudas. Mes kalbame apie tai, kaip šitokioje situacijoje reikėtų išvengti šitokių dalykų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika. Atsiprašau. Gerbiamasis Seimo narys V.Pranevičius. Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika, kuris buvo jau pradėjęs. Deja, paprašysiu prie šoninio mikrofono, kadangi sugedo mano technika.
B.V.RUPEIKA. Kai man prasideda, jums sugenda. Aš supratau.
Aš norėčiau tiktai palaikyti kolegos I.Bloškio pasisakymą, ir jeigu jis jį suformuluotų kaip šitame projekte pateikto siūlymo variantą, aš už jį balsuočiau. Jeigu tai būtų įmanoma, manau, kad palaikytų ir kiti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia, žinoma, yra daugiau administracinė turto konfiskacija. Anksčiau tai mes paimdavome tokius pagal civilinį kodeksą, čia šitaip būdavo, taip darydavome. Na, aš nežinau, pagalvokim. Aš nei už, nei prieš, abejoju šiuo atveju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate bendru sutarimu atidėti 114 bazinio įstatymo, kitaip sakant, kodekso straipsnio priėmimą kitam posėdžiui?
G.A.PAVIRŽIS. Juo labiau kad ir laikas, gerbiamasis pirmininke, 18.14 val. ...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, jums žodis nebuvo suteiktas.
Ar reikia dėl to balsuoti, ar galim atidė- ti bendru sutarimu? Reikia balsuoti. (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti, kas už tai, kad bazinio įstatymo 114 straipsnis būtų atidėtas kitai priėmimo dienai?
Už - 33, prieš - 8, susilaikė 6. Taigi šio bazinio įstatymo 114 straipsnio priėmimas atidedamas. Primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad jau yra priimtas 70 šio įstatymo, arba bazinio 121 straipsnis. Šiam klausimui skirtas laikas baigėsi. Dėkoju pranešėjui. Kitą kartą tęsime priėmimą nuo 71 straipsnio.
Alkoholio kontrolės įstatymo, nutarimo "Dėl LR alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo"Nr.642(3), nutarimo "Dėl LR įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo"Nr.625(2) ir įstatymo "Dėl LR biudžetinės sandaros įstatymo 12 str. pakeitimo ir papildymo"Nr.888 projektų svarstymas (94.04.26)
4sesiją 22 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar svarstome 11 darbotvarkės klausimą arba, tiksliau, 11a, 11b, 11c. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį L.Alesionką.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, darbo grupė, dirbusi ir rengusi Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, atrodo, padarė viską, kad šiandien jis galėtų būti pateiktas jau antrajam svarstymui. Ir pateikia ne tik patį įstatymo projektą,bet ir visą pluoštą, mūsų nuomone, reikalingų dokumentų, kad šitas įstatymas jį priėmus galėtų pradėti veikti.
Aš nenoriu taupydamas jūsų laiką pasisakymams plačiai komentuoti įvairių punktų ir mūsų nuostatų, ir pasiektų kompromisų, tačiau tiek darbo grupė, tiek mes, svarstydami Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, nutarėm atkreipti jūsų dėmesį ir pakviesti jus diskusijai ir pamąstymams apie moralinės žalos atlyginimą, kurį mes teikiam 34 straipsnyje. Apie tokio straipsnio sampratą. Užsienyje tokia praktika yra. O kaip pas mus Lietuvoje? Visa kita jūs randate tekste, ir aš ko nors kito daugiau pasakyti nenoriu, taupydamas jūsų laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jūsų paklausti, ar galėčiau suteikti žodį Kovo 11-osios Akto signatarui gerbiamajam P.Poškui, kadangi jis dalyvauja šio klausimo svarstyme. Niekas neprieštarauja? Pone Poškau, kviečiu jus į tribūną.
P.POŠKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už tai, kad sudarėt galimybę pasisakyti šiais aktualiais klausimais. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo daug kalbama ir seniai jau ta kalba prasidėjo. Iš šios garbingos visai Lietuvai tribūnos...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio! Prašom.
P.POŠKUS. ...yra paskelbta daug įvairių, tapusių istorinėmis, datų. Viena iš jų - Kovo 11-oji. Tačiau yra ir daug skelbtų, bet neišsipildžiusių pranašysčių. Tokių kaip badas Lietuvoje, grįžimas į TSRS. Neišsipildė norai ir tų, kurie reikalavo ir suorganizavo priešlaikinius rinkimus. Dabar daug pranašysčių apie tautos išsigimimą. Pasižiūrėkime į kaimynus Vakaruose. Pavyzdžiui, vokiečiai alaus vartoja 5 kartus daugiau, negu tenka vienam mūsų gyventojui. Ir palyginkime, ar iš tikrųjų mes didžiausi alkoholio vartotojai, ypač alaus.
Nenoriu čia pateikti skaičių ir gaišinti jūsų brangaus laiko, bet norėčiau priminti vieną faktą iš praėjusio šimtmečio. Kai popiežius Pijus IX tvirtino blaivybės brolijų įstatus, brolijos nariams buvo draudžiama vartoti degtinę ir jos gaminius, tačiau alų, midų ir vaisių vyną gerti nebuvo drausta. Šiandien svarstant jūsų projektą alus sulygintas su stipriaisiais gėrimais ir beveik visi apribojimai taikomi tokie pat kaip ir stipresniems gėrimams. Vien akcizo mokestis, patvirtintas neseniai šioje salėje, Lietuvos alaus pramonę atves prie bankroto. Tai jau yra tiksliai užprogramuota. Bet nuo to geriančių nesumažės. Didės kontrabanda, klestės nelegalūs gamintojai, kurie ir šiandien nemoka jokių mokesčių į biudžetą.
Bet tai tik viena bėda. Kur kas didesnė blogybė yra tai, kad tas vadinamasis “alus” yra gaminamas iš labai mažo kiekio žaliavų arba iš viso be jų ir antisanitarinėmis sąlygomis. Tokių aludarių Lietuvoje yra labai daug, ypač Šiaurės Lietuvoje. Yra daug ir apsinuodijimo faktų, todėl įstatymą šitiems nelegaliems gamintojams tikrai reikėtų sugriežtinti. Iš to laimėtų ir biudžetas, daugiau sulauktų lėšų, kurios dabar yra nuslepiamos. Biudžetas pasipildytų ne vienu milijonu. Aišku, kad tektų daugiau padirbėti savivaldybėms.
Nors nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio ir buvo įvesti patentai (tik tokiu būdu, man atrodo, galima iš tų nelegalių gamintojų surinkti lėšas), tačiau iš 60 tūkst. privačių įmonių patentus įsigijo tik 300. Todėl būtų gerai, kad Finansų ministerija kuo greičiau pakeistų patentų išdavimo tvarką, nes dabar patentas neatleidžia nuo įvairių apribojimų, taip pat ir nuo pridėtinės vertės mokesčio.
Dirbu akcinėje bendrovėje, kuri įsikūrusi dar prieš du dešimtmečius restauruotame dvare. Vienas iš verslų - alaus gamyba - vystoma pagal seną grafo Tiškevičiaus receptą. Todėl ir alus vadinasi - “Grafo alus”. Bet gaila, kad tą gamybą teks sustabdyti, nes dabar, kaip jau minėjau, pradžioje vien tik pridėtinės vertės ir akcizo mokestis sudarys per 40%. Be to, 29% - pelno mokestis, neskaitant 30% “Sodrai”, dar žemės mokestis, kelių, ir ta veikla, aišku, bus sustabdyta. Mūsų gaminama produkcija buvo neblogai vertinama ne tik užsieniečių, atvykusių į bendrovės muziejų, bet ir “Stiklių” aludėje.
Toks Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimas, kaip yra projekte, ir akcizo patvirtinimas Vyriausybėje - tai du smūgiai alaus pramonei, ir padariniai labai greitai bus akivaizdžiai matomi: Lietuvos rinką užpildys importinis, daug brangesnis, pasterizuotas alus. Lietuvos aludarių asociacija savo pasiūlymus Seimui yra pateikusi raštu. Nežinau, ar bus į tai atsižvelgta, bet pagrindinis motyvas - tai nepriskirti alaus prie stipriųjų gėrimų ir kartu netaikyti tų apribojimų, kurie taikomi stipriesiems alkoholiniams gėrimams.
Tikiu, kad Seimo nariai objektyviai įvertins šį svarstomą projektą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS.Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis. Kviečiu į tribūną.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pradėti nuo vieno tūkstančio ir antro tūkstančio. Taigi vienas tūkstantis žmonių Lietuvoje praėjusiais metais apsinuodijo alkoholiu arba mirė nuo alkoholizmo. Ir antras tūkstantis - tiek vaikų ir paauglių buvo reanimuota, vos išgelbėta. Tai štai tie du tūkstančiai į šitą salę nesutilptų. Problema yra turbūt todėl (viena dalis tos problemos), kad nėra ir tos tvarkos, nėra ir to reguliavimo, kuris yra kitose šalyse.
Aš norėčiau pasakyti mintį, kad įstatymo priėmimas neišspręstų klausimo. Ar tai yra panacėja, t.y. receptas, kai išgėrus tą vaistą, pagal įstatymą viskas išsispręs? Tačiau blogai yra tai, kad Lietuvoje išvis ta problema šiuo metu yra “paleista” ir yra daug blogiau, negu buvo prieš 1990 metus Lietuvoje.
Šį klausimą aš norėčiau susieti ne vien su sveikatos problema, ne vien su ekonomikos, kaip kartais mėgstama sakyti, sulyginant alkoholinių produktų gamybą su bet kokio kito daikto gamybos lygiavertiškumu. Norėčiau akcentuoti ir dorovės klausimą. Įstatymas, jo projektas nenumato, kad Lietuvoje įgyvendinamas “sausas” režimas ar kad negalės žmonės gerti, ar kad bus tokie suvaržymai, kaip buvo prieš kurį laiką daryti, gal ir ne visai pagrįsti. Tačiau kad reikia kažką daryti, tikrai reikia, ir mūsų pamokos iš kitų šalių turėtų būti praktiškos.
Čia buvo paminėta ir Vokietija, ta šalis, kur alus geriamas. Deja, vokiečiai skaičiuoja 3 mln. alkoholikų. Prancūzijoje geriamas vynas, ten skaičiuojama 5 mln. alkoholikų. Aš manau, kas geria degtinę, “vodką” Rusijoje, ten jų skaičius yra dar didesnis. Taigi statistika byloja apie tai, kad mes turėtume kažką padaryti. Ir šiandien mes Lietuvoje turim tokią galimybę, šitas Seimas tai galėtų atlikti.
Aš norėčiau dar kartą priminti, kad 1993 m. birželio mėnesį Rusijoje buvo priimtas įstatymas apie valstybės monopolijos gamybai, saugojimui, prekybai atkūrimą. 1993 metai. Mes atsilikti ta prasme bent savo užmojais ar nusiteikimu gal ir neturėtume. Ir, man regis, galima ginčytis dėl atskirų klausimų, dėl atskirų to įstatymo projekto teiginių, bet dėl paties principo, kad jo mums nereikia ar kad mes kažką sužlugdysime, ar kažkas įvyks blogai, ginčytis išties nevertėtų. Nes tos šalys, kurios tai daro, yra pasiekusios neblogų rezultatų. Galima galvoti, kokiomis valandomis pardavinėti, kokius apribojimus dėl amžiaus daryti, kokius kontrolės akcentus dėti. Čia galima diskutuoti, ir turbūt kaip bebūtų priimta, taip bus teisinga. Tačiau sutikti su prielaida, kad išvis čia yra blogai, aš nenorėčiau. Blogai buvo padaryta tai, kad kai kurios alkoholio gamybos įmonės buvo privatizuotos, jos buvo privatizuotos pažeidžiant privatizavimo įstatymus. Tačiau čia yra problema tų, kurie tai padarė. Apie tai galima pagalvoti.
Tačiau aš norėčiau išskirti vieną momentą dėl alkoholio gamybos importo prekybos monopolio sprendimų. Kokia forma mes tai padarysime, galima diskutuoti, galima svarstyti. Tačiau kad turi būti griežtai valstybės rankose sprendimų klausimai, o ne palikta laisvai saviveiklai, savieigai, tai aš norėčiau išreikšti tą nuogąstavimą. Štai čia Seimo narys V.Astrauskas įdomių pasiūlymų yra teikęs tuo klausimu. Manyčiau, daugeliu atvejų jam galima pritarti, kadangi tai yra konceptualus ir rimtas teigimas.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės klausimus turėtume įstatyme numatyti sudarydami visuomeninę, aš pabrėžiu, visuomeninę (kad nereikėtų skirti kažkokių lėšų) tarybą, kuri spręstų nešališkai. Kalbėkim tiesiai, aš nenoriu išsakyti kaltinimų dabartinei Vyriausybei, ar būsimai, ar kokiai kitai, bet vis tiek Vyriausybės turi savo tokių merkantilinių ir, pasakyčiau, ekonominių, prekybinių interesų. O į tokią tarybą galėtų įeiti ir dvasininkai, aš manyčiau, ir medikai, ir mokytojai, ir sociologai, ir blaivybės judėjimų atstovai. Sakykim, galėtų būti 24 asmenys, kurie turėtų tam tikras teises. Šita taryba galėtų Lietuvos alkoholio politikai ir “diriguoti”.
Aš manyčiau, kad šito įstatymo priėmimas po gero svarstymo, diskutavimo būtų reikšmingas žingsnis, ir tai turbūt vienintelis šansas šiandien tai padaryti, nes jeigu jis bus atmestas arba priimtas sumenkinta prasme, ateity grįžti bet kokiam Seimui, bet kokiai Vyriausybei būtų labai sunku.
Visų paprašyčiau atidumo ir dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Gerbiamieji Seimo nariai, dar 7 Seimo nariai yra užsirašę iš anksto pasisakyti. Pasinaudodamas savo, kaip posėdžio pirmininko, teise, darau šio klausimo svarstymo pertrauką.
Posėdis baigtas. Kitas Seimo posėdis įvyks ketvirtadienį, balandžio 28 d., 10 val.