Vienuoliktasis
posėdis
1994
m. kovo 31 d.
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 31 d. rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia registruojamės. Kai reikės balsuoti, registruosimės dar sykį. Salėje 78 Seimo nariai.
Dėl darbotvarkės. Patvirtintoji darbotvarkė dar vakar ir šiandien buvo aptariama seniūnų sueigos posėdžiuose. Yra štai tokie patikslinimai ir tokie esminiai dalykai, dėl kurių, jeigu nesutarsim, reikės balsuoti. Pirmas patikslinimas. 2b punktas yra netiksliai užrašytas. Tai “kolektyvinių sutarčių”. Pirmasis, t.y. 2a punktas - “kolektyvinių ginčų”, o 2b - “kolektyvinių sutarčių”. Kokia tvarka šitie mūsų įstatymai bus priimami, spręsime tada, kai pradėsime nagrinėti ir priimti galutinai 2a punkto klausimus. Beje, su pranešėju yra suderinta tokia tvarka. Kolegos, dėmesio! Pirmiausia kaip tik 2b punktas, t.y. “kolektyvinių sutarčių”, po to 2a, po to 2d ir 2c. Žodžiu, eilė šiek tiek sukeista. Toliau. 3 punkto pranešėjas ne M.Pronckus, o kolega A.Ražauskas. 4 punkto pranešėjas, jeigu gerbiamasis G.Paviržis nespės, - kolega J.Beinortas. Vietoj kolegos J.Veselkos 6 ir kitų punktų pranešėjas bus, matyt, ministras E.Vilkelis.
Dabar rezerviniai klausimai. Yra punktas a. Sutarta, kad punktą b (tai būtų dar viena rezoliucija dėl viešumo dėl naftos terminalo statybos) teikia kolega S.Pečeliūnas. Ir dar vienas rezervinis, sakyčiau, toks privalomas klausimas (mes jį spręsim, kai bus pauzė) dėl mano pavadavimo kitą savaitę.
Dabar dėmesio, kolegos, kaip tik tas esminis dalykas, dėl kurio reikia tartis, o jeigu nesusitarsim, pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir spręsti balsuojant. 12 punktas turėtų būti išbrauktas, kadangi kol kas nėra kolegos K.Bobelio. Vadinasi, jo ataskaitos negalim išklausyti. Tą laisvą laiką siūloma užimti rezerviniu punktu a, t.y. įstatymo “Dėl Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų” svarstymo stadija. Štai yra toks siūlymas. Prašome, jeigu kas norite pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš gal ne tiek pasisakyti, kiek jūsų paklausti, kad jūs viešai atsakytumėt į tą klausimą, kuris buvo iškeltas praeitame posėdyje. Ar vis dėlto yra suderinti tie projektai? Kiek yra pranešėjų? Ar yra du projektai, ar vienas? Kad mes turėtume išsamią informaciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, galiu atsakyti tamstai ir kitiems, kad iki galo tikrai nesuderinta ir šitoj stadijoj visiškai nesvarbu, kad būtų suderinta iki galo. Su Prezidentu aš kalbėjausi, ir jis sutiko, kad šitas klausimas būtų svarstomas. O koks bus sprendimas, tai priklauso nuo mūsų visų.
Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl jūsų pateikto 12 klausimo. Šitie nuostatai ir turėtų būti kompromisinis sprendimas to ginčo, to nesutarimo, kuris šiandien yra. Todėl, jeigu mes juos šiandien čia taip pateikiame ir priimame, tai apie jokį kompromisą negali būti kalbos. Ir nėra prasmės tada kalbėti su kažkuo kitu. Todėl klausimas yra toks. Jeigu norima ką nors su tarti, tai tarkimės, o jeigu nenorima, tada galima, aišku, balsuoti ir priimti tuos nuostatus. Nes juos priėmus be aptarimo ir be kompromisinio derinimo nėra prasmės kalbėti apie kitus dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu dar kartą šiek tiek paaiškinti. Šiandien mes nepriiminėsim. Ir Statutas neleidžia, ir galimybių nebus. Bet šiandien mes turim tęsti tam tikras procedūras. Tai yra diskusijos, kurių metu paaiškės nuomonių skirtumai arba nuomonių sutapimai. Kiek aš žinau, iš tiesų labai sunku susitarti. Todėl galų gale pasiaiškinkim viešai kai kuriuos punktus, dėl kurių nesutariam, o jeigu dėl kurių nors sutariam, tai labai gražu. Tuo tarpu priėmimas gali būti ne anksčiau kaip balandžio antroje pusėje. Ne anksčiau. Prašome. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš niekaip negaliu suprasti gerbiamųjų kolegų, kodėl jiems iki šios dienos šitas statutas dar neaiškus, jo lyg ir nebuvo. Aš nežinau, jis jau kokius 3 ar 4 mėnesius yra visuose kabinetuose. Ir aš niekaip negaliu suprasti dar vieno fakto - kuo statutas kenkia visokiems susitarimams? Statutas yra konkretus darbo tvarkos aprašymas. Jį būtina priimti. Kodėl dabar dėl to, kad kažkur kažkas tarsis, nepriimam? Arba štai gerbiamajam A.Endriukaičiui čia visai naujas dalykas, jis jo nematęs, negirdėjęs ir dabar reikia... Juk statuto visi turi kelis variantus. Jis yra suderintas, ir dabar staiga nepriimam šito darbinio dokumento... Aš niekaip negaliu suprasti. Aš už tai, kad kuo greičiau jį svarstytume, priimtume ir sudarytume galimybes dirbti šitam Genocido tyrimo centrui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, jeigu aš jus teisingai supratau, jūs už tai, kad 12 punktu būtų rezervinis punktas a, taip?
A.BENDINSKAS. Tiktai taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome registruotis. Kolegos, dėmesio! Prašome registruotis. Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad vietoj 12 punkto - Seimo Užsienio reikalų komiteto ataskaitos - būtų rezervinis punktas a, įstatymo “Dėl Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų” projekto svarstymas? Ne priėmimas, o tiktai svarstymas, galbūt tiksliau - svarstymo pradžia. Prašome pasiruošti balsuoti.
Balsavo 77 Seimo nariai. 46 - už, 30 - prieš, 1 susilaikė. Primenu, kad pagal mūsų galiojantį Statutą kaip tik šioje stadijoje galimi alternatyvių projektų pateikimai. Taigi ir atitinkamas pranešėjas.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar galim ją patvirtinti bendru sutarimu, ar nori kas nors pasisakyti? Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tik norėčiau, kad jūs tiksliai pasakytumėte, kuriuo metu bus svarstoma rezoliucija.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Kai atsiras laisvesnio laiko. Aš negaliu garantuoti.
S.PEČELIŪNAS. Kada apytikriai jo galėtų atsirasti?
PIRMININKAS. Mano duomenimis, ne anksčiau kaip po pietų.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, ar darbotvarkę galime patvirtinti bendru sutarimu? Reikia. Prašau. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad patikslinta darbotvarkė būtų patvirtinta?
46 - už, 19 - prieš, 8 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar 1 darbotvarkės punktas - Seimo rezoliucijos...
Z.ŠLIČYTĖ. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamoji Šličyte. Seimo rezoliucijos “Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko steigimo” projektas. Priėmimo stadija, t.y. pasisakymai dėl balsavimo motyvų ir balsavimas.
Dabar posėdžiui pirmininkaus kolega A.Sakalas.
Dėl vedimo tvarkos kolegė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau prieštarauti šito klausimo svarstymui iš esmės todėl, kad alternatyvus projektas yra parengtas, jo autoriai su Seimo nariu J.Listavičiumi šiuo metu pas Prezidentą derina tekstą. Alternatyvus projektas šiuo metu salėje negali būti pateiktas. Ar gerbiamasis Seimo Pirmininkas tyčia inspiravo šito klausimo iš rezervo svarstymą būtent šiuo momentu, kada nėra alternatyvaus projekto ir jo pateikėjo? Kaip čia šitokį elgesį reikia suprasti? Kada jau bandoma rasti susitarimą, Seimas pradeda svarstyti be alternatyvaus projekto ir jo pranešėjo.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamoji Seimo nare, Seimo Pirmininkas informavo ir dar kartą nori jus informuoti, kad per svarstymą bus galima pateikti alternatyvų projektą. Šiandien svarstymo bus galima nebaigti, jeigu bus tokia jūsų valia, ir dėl vienos ar kitos alternatyvos bus galima apsispręsti kitą kartą. Jeigu tokia bus jūsų valia.
Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau paprašyti, matyt, reikėtų paprašyti viso Seimo, taip pat ir Pirmininko, kad kai bus svarstomas tas 12 klausimas, jeigu yra tokia galimybė (gal mūsų radijo darbuotojai tą galimybę rastų), kad būtų transliuojama.
PIRMININKAS. Aš pasiūlyčiau jums tą dalyką spręsti, kai bus pradėtas popietinis posėdis. Prieš tai būtų galima pasitarti. Dabar aš neturiu galimybės susisiekti su radijo darbuotojais, nežinau, kokios yra jų galimybės. Aš manau, kad tokia galimybė tikriausiai galėtų atsirasti.
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame pirmąjį darbotvarkės punktą, t.y. priėmimo procedūrą. Seimo rezoliucijos “Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko steigimo” projektas. Galima kalbėti tiktai dėl motyvų. 4 - už, 4 - prieš. Jums išdalytame tekste yra viena nedidelė pataisa, pakeista data. Ten 1 punkte buvo parašyta “iki 1994 m. gegužės 15 d.”, o dabar pataisyta “iki birželio 15 d.” Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Prašome. Seimo narys R.Ozolas dėl motyvų. Prašome.
R.OZOLAS. Dėkoju. Aš siūlyčiau balsuoti prieš šią rezoliuciją dėl tokių aplinkybių. Pirma. Negaliu niekaip sutikti ir esu įsitikinęs, kad didelė dalis Seimo narių negali priimti tokios formuluotės, kaip yra pateikta 2 punkte: “Įsitikinęs ir vadovaudamasis... Konstitucijos straipsniu sprendžiu, kad tai tinkamiausia vieta Prezidento rezidencijai.” Tai yra netikusi formuluotė. Tai yra Prezidento formuluotė, primesta Seimui. Manau, kad mes neturėtume vadovautis Prezidento valia, o turėtume vadovautis savo valia. Todėl siūlau šitą punktą perredaguoti.
Toliau. Jeigu aš būčiau įsitikinęs, tai būčiau įsitikinęs tik tuo, kad šita vieta - Žemutinė pilis ir pilių kompleksas - yra tinkama tik Prezidento reprezentacijai, tačiau ne rezidencijai. Tuos dalykus reikia skirti iš esmės.
3 punktas. Jeigu aš būčiau įsitikinęs, kur būtų tinkama Prezidentui vieta, tai sakyčiau, kad tiktai dabartiniuose Menininkų rūmuose, kaip daro visos normalios valstybės tada, kai atgauna galimybę pačios tvarkyti savo reikalus. Tai yra principo reikalas, tai yra garbės reikalas, o ne negarbės, kaip yra iki šiol traktuojamas ir suprantamas šitas reikalas.
Ketvirtas reikalas, dėl ko aš siūlau balsuoti prieš, yra statusas, kurį yra siūloma suteikti šitai teritorijai. Jokiu būdu negali atitikti teritorijos ir viso komplekso išsaugojimo strateginių interesų istorinio nacionalinio parko statusas.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary. Aš tuoj įjungsiu kompiuterį pagal automatinį režimą. Laikas! Prašom baigti.
R.OZOLAS. Gerai, jums neleidžiant toliau kalbėti, aš baigiu.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Visiškai sutinku su Prezidento argumentacija ta prasme, kad Seimo patalpos nėra pati geriausia vieta Prezidentūrai. Visiškai sutinku su tuo, kad Prezidentas turi turėti savo rezidenciją. Bet skaitydamas šitos rezoliucijos 2 punktą manau, kad jeigu vis dėl to bus atstatyta Žemutinė pilis (o ji gali būti atstatyta 2000 m., o gal dar vėliau), mes faktiškai šita rezoliucija įtvirtiname tai, kad Prezidentas iki to laiko bus Seimo patalpose, kas yra iš tikrųjų labai blogai. Man atrodo, pats Prezidentas apie tai kalbėjo, kad jam nepatogu, negerai, kad jis turi turėti - ir aš tuo esu įsitikinęs - savo rezidenciją. Bet neįtvirtinkime šito rezoliucijoje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad nereikia painioti dviejų sąvokų. Tai yra pilių atstatymo, kaip vieno iš svarbiausių mūsų istorijos įvertinimo ir istorinės tiesos atstatymo, ir po to panaudojimo Prezidentui ar Seimui, ar dar kam nors kitam. Todėl manyčiau, kad šitą klausimą reikia tęsti, jį reikia priimti ir pradėti atstatinėti pilis. O po to, aš manau, kad per 3, 4, 5 ar daugiau metų, kiek bus atstatinėjama, galbūt iškils ir dar daugiau faktorių, kurie nulems ir panaudojimą. Kad jos būtų panaudojamos ir t.t., aš manau, niekas neprieštaraus, nes tai rodo ir pasaulio praktika. Be to, aš siūlyčiau prie šitos rezoliucijos dar pridėti ir visuomeninį faktorių, kad visa tauta atstatinėtų šitas pilis. Aš už rezoliuciją.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Prašome.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto norėčiau paprašyti pagalvoti apie tai, kas darysis, kai Arkikatedros aikštėje bus Prezidento rezidencija. Kiek atvažiuos delegacijų, kiek judės transporto, apsaugos žmonių?! Aš manau, kad Žemutinė pilis ne tik kaip muziejus bus sutrypta, bet netgi Arkikatedra ir visa aikštė bus nusiaubta. Pagalvokime vien apie transporto srauto judėjimą į Prezidentūrą kiekvieną dieną, delegacijų, apsaugų, karinių paradų, sutikimų, karinių rikiuočių ir garbės sargybų rikiavimus kiekvieną dieną. Kaip visa tai atrodys? Aš manyčiau, kad vis dėlto tokiai biurokratinei įstaigai, kokia yra Prezidentūra, ne vieta istoriniame muziejuje, kad čia iš tiesų daroma didžiulė klaida. Daugelis Lietuvos paminklosaugininkų ir specialistų - archeologų ir architektų - spaudoje pasisako prieš biurokratinės įstaigos steigimą istorinių paminklų teritorijoje ir patalpose, kritikuodami ir tai, kad šitose patalpose negali būti įrengta ir tiek kabinetų, kiek reikia normaliam Prezidentūros darbui. Aš prašyčiau šitos rezoliucijos 2 punkto nepriimti, tikrai pagalvoti, ką mes darome tokiomis rezoliucijomis. Mes siaubiame savo paminklus ir istoriją. Ne atstatome, o planuojame juos nusiaubti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau informuoti Seimo narius, kad aš negalėsiu išpildyti jūsų pageidavimo balsuoti dėl kiekvieno punkto, nes rezoliucija arba visa priimama, arba visa atmetama. Pagal mūsų Statutą papunkčiui dėl jos nebalsuojama. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, tai labai opus klausimas ir nesinorėtų, kad mes jam suteiktume politinį aspektą. Pagalvokime blaiviai. Kažin, ar kas nors iš mūsų prieštarautų, kad mūsų istorinę atmintį pagerbtume, atstatytume ir paliktume restauravę ateičiai? Turbūt tokių prieštaravimų nėra.
Dėl statuso suteikimo. Matyt, čia taip pat nėra didelių problemų. Juk projektas buvo svarstytas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, kad Senamiesčiui suteiktume statusą. Ar ne per anksti mes pradėjome dalyti briedį girioje? Kodėl mes iš anksto norime teigti, kad būtent ten turi būti Prezidento rezidencija? Gal per daug užsiplėšėme? Pirma atstatykime. O kad neišeitų juodas istorijos šydas, kad neatsirastų vietoj Prezidento per tą laiką Lietuvoje gubernatorius. Tai irgi yra grėsminga realybė. Turbūt iš tikrųjų visiškai tenkintų Prezidentą esamas statinys, tai būtent Menininkų rūmai. O čia yra tokia sakralinė vieta (ne veltui ji pavadinta Šventaragio slėniu), kurią reikėtų apriboti nuo dabartinių tokių intervencijų ir transporto srauto, ir kartais galbūt ne itin dvasingų renginių. Todėl pasisakydamas konkrečiai prieš rezoliucijos antrąją pastraipą, aš esu priverstas pasisakyti prieš rezoliuciją apskritai.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai pasisakė prieš rezoliucijos priėmimą. Vienas Seimo narys pasisakė už rezoliucijos priėmimą. Pagal Statutą dar 3 Seimo nariai gali kalbėti už rezoliucijos priėmimą. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Šiaip iš principo būtų galima kalbėti už šitos rezoliucijos priėmimą, jeigu rezoliucijos turinys atitiktų pavadinimą. Rezoliucijos pavadinime sakoma: “Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko steigimo”. Ir manau, kad šioje salėje nėra nė vieno Seimo nario, kuris pasisakytų, jog Vilniaus pilims nereikia suteikti istorinio nacionalinio parko statuso. Tačiau turinyje, ypač 2 punkte, primygtinai pabrėžiama, taip sakant, vieno žmogaus nuomonė, arba vadovaujančio nuomonė, kad ten būtinai turi įsikurti Respublikos Prezidento rezidencija. Būtent dėl to ir vyksta ginčas, ar iš tikrųjų ten reikalinga ir turi būti Prezidento rezidencija. Galbūt tai turėtų būti tokie reprezentaciniai Prezidento renginiai.
Ir, žinoma, aš norėčiau nesutikti su gerbiamuoju R.Ozolu, kuris siūlo Prezidentui būtinai keltis į XIX a. pradžioje atstatytus rūmus, kurie dabar vadinami Menininkų rūmais, o iš tikrųjų jie turėjo kitą istorinę paskirtį ir jie tikrai nesusiję su mūsų valstybės tąsa. Todėl siūlyčiau Prezidentui galbūt paieškoti ir kitos vietos, ir šituos pilies rūmus naudoti reprezentacijai, tik reprezentacijai, o ne kasdieniniam darbui, nes su tuo susiję ir papildomos išlaidos, ir gana komplikuotas bus šitos pilies eksploatavimas.
PIRMININKAS. Taigi aš norėčiau paklausti, jūs už ar prieš rezoliucijos priėmimą? Prašom sakyti labai aiškiai.
V.P.PLEČKAITIS. Iš principo aš esu už ir ypač už 1 punktą.
PIRMININKAS. Už, bet ne už tokios...
V.P.PLEČKAITIS. Taip, manyčiau, kad rezoliuciją reikėtų taisyti.
PIRMININKAS. Aš primenu Seimo nariams: pagal Statutą, jeigu prieš rezoliuciją balsuos ne mažiau kaip 48 Seimo nariai, vadinasi, rezoliucija bus grąžinta taisyti, nors... (Balsai salėje, negirdėti) Ne, gali būti grąžinta taisyti, jeigu už ją balsuos ne mažiau kaip 48 Seimo nariai. Gali būti ir atmesta, bet tai bus antras balsavimas. Seimo narys A.Tauras. Prašom.
A.P.TAURAS. Čia jau buvo pasakyta daug argumentų ir už, ir prieš. Aš pasisakau už visą rezoliuciją, už jos tekstą. Tai būtų mūsų istorinių gerųjų tradicijų tęstinumas priėmus šią rezoliuciją. O kad greta yra Katedra, tai kaip tik, manyčiau, yra teigiamas dalykas, o ne neigiamas, kaip čia kolegė Z.Šličytė šnekėjo. Aš pasisakau už ją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas Seimo narys gali kalbėti tik už. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš galiu tik apgailestauti, kad šiuo metu salėje nėra šio projekto pateikėjo. Jeigu jis būtų ir girdėtų visas pastabas, ir posėdžio pirmininkas, ir Seimo Pirmininkas, ir jo pavaduotojas taip pat girdėtų, ką aš dabar kalbu, o atrodo, jie visiškai negirdi, kuo Seimas ką tik įsitikino, tai tuomet galbūt būtų galima susitarti ir pateikėjas, t.y. Prezidentas, sutiktų pats savo ranka pataisyti šitą projektą, atsisakyti 2 punkto. Tada Seimas galėtų tikrai be jokio sąžinės graužimo priimti rezoliuciją su vienu punktu, kur visi su tuo sutinka. Dėl 2 punkto yra didelis ginčas, ir kai kalbama apie mūsų istorinę atmintį, apie Lietuvos Konstitucijos 90 straipsnį, tai be reikalo šitaip kalbama, nes tai visiškai skirtingi dalykai. Todėl aš prašyčiau, kad vis dėlto turė tų teisę projekto autorius ir projekto pateikėjas pasakyti savo nuomonę dėl 2 punkto, galbūt jo atsisakyti, jis sutiktų tai padaryti, ir tuomet Seimas neturėtų nei ginčo, nei problemos šioje vietoje. Deja, pateikėjo nėra ir jis viso to, kas buvo dabar kalbėta, nei girdėjo, nei žino ir galbūt nežinos. Aš prašyčiau pakviesti pateikėją, išsiaiškinti ir tik tada balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galiu duoti žodį tiktai už. Seimo narys A.Patackas. Jeigu kalbėsite prieš, aš išjungsiu mikrofoną.
S.PEČELIŪNAS. Aš, beje, kalbėjau už...
PIRMININKAS. Taip, jums aš pretenzijų neturiu.
A.PATACKAS. Pasisakau už su vienintelio žodelio pakeitimu. Vietoj “rezidencija” - “reprezentacija”. Tą patį, ką sakė R.Ozolas.
PIRMININKAS. Deja, keisti dabar negalima. Reikia tai suformuluoti iš vakaro (atitinkama pataisa) raštu. Jos nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar visi Seimo nariai pasisakė: ir 4 - už, 4 - prieš. O Seimo Pirmininkas nori pranešti Prezidento nuomonę, atsižvelgdamas į Seimo nario S.Pečeliūno prašymą.
Č.JURŠĖNAS. Aš dar kartą, gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti tai, kas buvo pasakyta jau anksčiau. Prezidentas laikosi tos pačios nuomonės ir mano, kad būtent tokia rezoliucija, kaip jums yra pateikta, su vienintele pataisa: vietoj gegužės - birželio, su tokia pataisa turėtų būti priimta. Todėl aš ir jo vardu, ir savo vardu prašau balsuoti už šitą šiek tiek patikslintą rezoliucijos tekstą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu, kad trečiojo svarstymo arba balsavimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. Todėl prašau prie mikrofono nelaukti. Prašom registruotis, o balsų skaičiavimo komisiją - pasiruošti skaičiuoti balsus.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime rankų pakėlimu. Kas už rezoliuciją “Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko steigimo”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavimo metu prašau Seimo narius sėdėti vietose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Ivaškevičiau, jūs tiesiog užstojate Seimo narį K.Gašką, ir niekas nežino, kaip jis balsuoja.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 43 Seimo nariai. Atsiprašau, 53.
PIRMININKAS. Už balsavo 53. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 10 Seimo narių.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 21 Seimo narys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi prieš rezoliuciją balsavo tik 10 Seimo narių, už - 53, rezoliucija yra priimta.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kunčinas. Jau anksčiau stovėjo. Po to - Seimo na rys V.Jarmolenka. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš noriu pasakyti frakcijos vardu, kad kalbant dėl balsavimo motyvų kai kurie Seimo nariai kalbėjo neaiškiai, nei už, nei prieš, ir posėdžio pirmininkas turėjo aiškiau formuluoti arba nutraukti Seimo narių, pasisakančių už arba prieš, kalbą.
PIRMININKAS. Taip aš formulavau ir tiesiog priverčiau Seimo narį V.Plečkaitį pasisaky ti vis dėlto apibrėžčiau.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš noriu jums ir pastabą pasakyti, posėdžio pirmininke, ir pasisakyti, kad dėl to balsavo 10 prieš, kažkiek už, bet kažkiek ir susilaikė. Tai nebuvo alternatyvinis balsavimas. Ir ne dėl to jūs priėmėt šitą sprendimą, kad tiktai 10 balsavo prieš. Aš labai prašyčiau, kad jūs stenogramai pasitaisytumėt.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus dėl vedimo tvarkos.
J.A.KATKUS. Man iš viso labai įdomi pati svarstymo eiga. Iš anksto jau priėmėm, kad nereikia taisyti, tai gal kitą kartą priimkim, kad ir nereikia svarstyti. Apskritai raštą pasiimam ir nesvarstom, ir viskas gerai. Bet aš noriu dar pridurti, kad nesamo objekto pasiskirstymas iš viso yra kažkokie nežinomi dalykai. Aš manau, kad balsavusieji ir apskritai visi, kurie... spės pabūti tuose rūmuose kaip prezidentai.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Seimo nary Katkau, jūsų pasiūlymas yra vertas dėmesio. Galima rezoliucijų apskritai nesvarstyti, bet tai turi būti Seimo nutarimas. Tokio Seimo nutarimo nesvarstyti rezoliucijos nebuvo, todėl ji praeitą kartą buvo svarstoma.
Dėl jūsų kito pasiūlymo, dėl pataisų. Pataisų yra nustatyta forma: visi puikiai žinote, kad pataisos turi būti išdalytos prieš parą iki priimant rezoliuciją.
Toliau aš norėčiau atsakyti dėl Seimo nario V.Jarmolenkos. Aš perskaitysiu Statuto sakinį. Tai būtų statuto 178 straipsnis: “Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar...”
Seimo nary Katkau, dukart nekalbama dėl vedimo tvarkos. Jums nebus suteiktas žodis, nelaukite veltui.
Taigi “Seimas nusprendžia priimti rezoliuciją be pataisų, šis pasiūlymas”, prašom įsidėmėti, gerbiamieji Seimo nariai, “negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis Seimo narių”. Aš primenu, kad prieštaravo 10 Seimo narių... (Balsai salėje, negirdėti) Gerbiamieji Seimo nariai, o susilaikė, tai reiškia, kad jiems visiškai vis tiek, kokia ta rezoliucija bus. Diskusija baigta. (Balsai salėje, negirdėti)
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Taip, svarstome 2 darbotvarkės punktą. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Projektas Nr.700. Pranešėjas Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašyčiau, kad mes susikauptume dėl šitų įstatymų priėmimo. Nors mes balsuosim už kiekvieną iš jų atskirai, bet primenu, kad tai yra įstatymų komplektas, ir todėl į jį siūlyčiau taip ir žiūrėti. Aš siūlau pradėti priimti nuo Kolektyvinių sutarčių įstatymo pakeitimo ir pirmiausia apsispręsti dėl 9 punkto, kuris taiso 6 Kolektyvinių sutarčių įstatymo straipsnį. Šitos pataisos čia esminis punktas. Jeigu mes vienaip ar kitaip apsispręsim, tada ir tolesnis tų projektų pateikimo likimas... Turėtume iš esmės taisyti visus projektus. Esmė yra ta, kad atsisakoma kolektyvo įgaliotinių, kaip atstovų, sudarant kolektyvinę sutartį. Aš trumpai pasakysiu 5 pagrindinius punktus, kodėl taip daroma.
PIRMININKAS. Pirmiausia, gerbiamasis Seimo nary, aš noriu paklausti, turiu formaliai jūsų paklausti, ar jūs teiksite tuos keturis įstatymus priimti?
R.J.DAGYS. Taip.
PIRMININKAS. Po to aš gongu pranešu, kad pradedama priėmimo procedūra. Paskui aš primenu, kad šiandien svarstant darbotvarkę buvo patikslinta ir Seimo nariai patvirtino, kad pirmiausia bus svarstomas 2b punktas, po to 2a, toliau 2d ir 2c. Taigi prašome kalbėti apie 2b įstatymą. Prašom.
R.J.DAGYS. Taigi pagrindiniai punktai. Pagrindiniai dėl ko? Pirmiausia primenu Seimo nariams, kad mūsų praktika Lietuvoje, kuri susiklostė iki šiol, kai mes anksčiau neįvedėme kolektyvinio susitarimo bloko, tapo tokia, kad pagrindinės ir dauguma teisinių normų, ginančių individualų darbuotoją nuo darbdavio, yra įteisinta įstatymuose; ir darbo saugos, ir kituose įstatymuose tai jau yra įteisinta. Todėl mums yra lengviau atsisakyti kolektyvo įgaliotinių kaip institucijos, nes daugelis pagrindinių teisių įteisinta.
Antras dalykas. Be šitos normos neišeina ir nežinia kaip sudėti visą kitą piramidę kolektyvinių susitarimų, kurie bus sudaromi tarp profsąjungų ir darbdavių asociacijų, ir neaišku, kas tada atstovauja, kas dalyvauja, kas atsakingas už susitarimų vykdymą.
Antras dalykas. Kolektyvinių įgaliotinių institucija tai yra ta pati iš esmės profsąjunga santykių prasme, tiktai be atsakomybės ir be narystės. Tai neprieštarauja tarptautinėms konvencijoms todėl, kad (...) numatyta viena konvencija kalba apie įgaliotinius, bet kita konvencija aiškina, kad įgaliotiniai yra profesinės sąjungos. Todėl labai prašau palaikyti šitokią nuostatą ir tada...
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Seimo nary, aš noriu dar paklausti. Galima kalbėti dėl motyvų vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Astrauskas ir Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Pasisakydamas už tai, kad būtų stiprinamos profsąjungos, kurios dabar yra gana nuniokotos ir silpnos, pritariu šitam projektui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis žada kalbėti prieš? Ne. Seimo narys F.Kolosauskas prieš? Ne. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paklausti pranešėjo. Jeigu 9 punktas bus nepriimtas, ar jūs teiksite toliau visą įstatymą?
R.J.DAGYS. Ne.
PIRMININKAS. Ne. Aišku. Seimo narys P.Giniotas. Prašom. Galima kalbėti prieš.
P.GINIOTAS. Aš kalbėsiu prieš. Be abejo, kolektyviniai susitarimai reikalingi, kad jie būtų sudaromi tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Tačiau tokios įstatymo pataisos, kokios dabar pateiktos, neišsprendžia šios problemos. Net nenustatyta, kokia tvarka bus sudaromi tie susitarimai tarp darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų, kokia šalių atsakomybė. Aš manyčiau, jeigu Socialdemokratų frakcija ėmėsi iniciatyvos parengti šio įstatymo pataisas, tai reikėjo padaryti kvalifikuotai. Dabar tai yra akių dūmimas. Jokioms profesinėms sąjungoms tos pataisos nepadės ir jos nesustiprės. Todėl aš iš principo pasisakau prieš šias pataisas. Jas reikia taisyti, redaguoti, dar papildyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš, prieš teikdamas balsuoti 9 punktą, norėčiau tik informuoti, kad svečių ložėse jūs matote profsąjungos narius. Taigi kaltinimai profsąjungoms, kad jie nesidomi jų įstatymais, man atrodo, yra nepagrįsti. Prašom pažiūrėti, jų yra daug ir jie laukia mūsų sprendimo.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 9 punktą, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 55, prieš - 2, susilaikė 15. 9 punktas priimtas. Prašom toliau, gerbiamasis pranešėjau.
R.J.DAGYS. Tada aš dabar jau norėčiau eiti nuo 1, 2, 3...
PIRMININKAS. Prašom. 1 punktui alternatyvų yra?
R.J.DAGYS. Ne.
PIRMININKAS. Kas nors nori kalbėti dėl motyvų dėl 1 punkto? Ne. 1 punktas priimtas. 2 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Kompiuteris tuščias. 2 punktas priimtas. 3 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. 3 punktas yra iš penkių straipsnių. Ar jūs teikiate visus iš karto? Bet kai nėra alternatyvų, tai, aš manau, Seimo nariai turbūt pritaria, taip?
R.J.DAGYS. Alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Pritarta 3 punktui. 4 punktas. Prašom.
R.J.DAGYS. Dėl 4 punkto alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Aš 4 punkto, atleiskit, neturiu. Čia turbūt 6 punktas.
R.J.DAGYS. Taip...
PIRMININKAS. Čia klaida buvo, taip?
R.J.DAGYS. Taip.
PIRMININKAS. Dėl 6 punkto nėra. Kompiuteris taip pat tuščias. Pritarta. 7 punktas. Čia įstatymo skirsnį pavadinti...
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Pritarta. 8 punktas.
R.J.DAGYS. Irgi nėra.
PIRMININKAS. Kompiuteris tuščias. Pritarta. 10.
R.J.DAGYS. Alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. 9 jau pritarėm. Dėl 10 niekas nereikalauja balsuoti. Taip pat pritarta. 11.
R.J.DAGYS. Alternatyvų čia irgi nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Prašom. Dėl 11.
J.BEINORTAS. 11 straipsnyje mes vis dėlto turim tam tikrą koliziją. Ta kolizija išeina iš to, kad, tarkim, gali atsitikti, kad kolektyve nėra nė vienos profsąjungos, arba, tarkim, tos profsąjungos buvo dvi silpnutės ir jos nesutaria. Sušaukiam kolektyvo susirinkimą, jį apsvarstę ir vienai profsąjungai, kaip neturinčiai autoriteto, šito dalyko - pasirašyti kolektyvinę sutartį - nepavedė. Tai yra tam tikra kolizija ir aš suprantu, kad darbdavys privalės sudaryti, nes kolektyvinę sutartį jam liepia sudaryti įstatymas, kita vertus, mes, šitaip padarydami, faktiškai tada turim situaciją, kuri komplikuoja. Viena vertus, darbdavys privalo, kita vertus, nėra kas pasirašo. Jeigu prelegentas sutiktų, kad šitos siūlomos pataisos antrasis sakinys - “Teisę sudaryti sutartį turi profesinė sąjunga, gavusi daugiausia balsų” būtų prijungtas prie pirmosios dalies, mes suprastume, kad tada lieka tik viena maža landa. Nebuvo tokios atstovaujančios profsąjungos, tada tikrai sudarys su kolektyvu. Dabar, kai šitas sakinys išskirtas į atskirą pastraipą, tai jis vienaip ar kitaip komplikuoja sprendimą. Aš nepasisakau prieš šitą dalyką, bet aš matau landą, kurios mes savo įstatymais negalime užtaisyti.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė?
R.J.DAGYS. Kadangi aš tokios landos bent jau dabar nepastebiu, tai aš nepritariu tai nuomonei. Kita vertus, mes apsisprendėm, jeigu kolektyvo įgaliotinius ir kolektyvą be profsąjungų jau išeliminavom, tai dabar jau neišeina, nieko kito nelieka daryt. Be to, norėčiau primint tą nuostatą, kad profesinė sąjunga iš esmės yra tam kuriama ir yra tokia organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra sudaryti kolektyvines sutartis ir susitarimus. Ant tos bazės mes grindžiame toliau ir Kolektyvinių ginčų įstatymą. Sunkinam profsąjungoms šiuo klausimu, tačiau lengvinam čia.
PIRMININKAS. Tai jūs nesiūlot, nesutinkat sujungt? Nori kalbėti Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom. Ir balsuosim.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galiu tik paremti prelegentą ir pasakyti, kad landos apskritai dabar gali būti pateiktos tik kaip vienas iš galimų variantų. Kita vertus, kada įstatymai nustato tam tikrą aiškią prerogatyvą profesinei sąjungai, tai tuomet gamybiniuose kolektyvuose iš tikrųjų daug sparčiau bus pradėta jungtis į profesines sąjungas. Čia yra tam tikras nukreipiantis faktorius, užtikrinantis prioritetą kolektyvinei diskusijai dėl darbo sąlygų, dėl gamybos, prioritetą kaip tik organizuotai jėgai. Todėl manyčiau, kad ta landa greičiau turbūt yra tik teorinė.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti Seimo nario J.Beinorto, ar reikalaujate balsuoti? Reikalaujat? Prašom pasiruošt balsuoti. Kas už 11 punktą, gerbiamieji Seimo nariai? Prašom pasiruošt balsuot. Kas už 11 punktą, paspaudžia mygtuką “už”. Prašom.
Už - 56, prieš - 5, susilaikė 7. 11 punktas priimtas. 12 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Nėra alternatyvų. Kompiuteryje taip pat pavardžių nėra. Priimtas. 13 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 14 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 15 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimtas. 16 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimtas. 17 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 18 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 19 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimtas. 20 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimtas. 21 punktas.
R.J.DAGYS. Irgi nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo motyvų? Seimo narys A.Endriukaitis. Galima kalbėti tik iki keturių - už, keturių - prieš. Prašau, Seimo nary Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. 1993 m. gruodžio 28 d. Juridinio skyriaus išvadoje nurodoma, kad įstatyme įtvirtinama nuostata, jog kolektyvinio ginčo šalimi gali būti pripažintos tik profesinės sąjungos. Čia labai teisingai nurodoma, kad jie nesiderina su atitinkamais Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijų straipsniais. Puikiai žinoma, kad žmogus gali būti ir gali nebūti, ir atitinkamu momentu jis gali panorėt būt, prieš tai nebuvęs, o ginčas iškyla nenumatytai, staiga, netikėtai ir pan. Todėl šitie teiginiai, kuriais remiasi pateikti pataisymai, labai nesiderintų su tuo. Todėl aš negalėčiau pasisakyti už jų priėmimą. Antras dalykas, šitame aiškinime būtų kai kurie prieš tai nenurodyti dalykai. Kas ten išbraukiama ir kas paliekama. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad tarptautinės konvencijos aiškiai apibrėžia organizuotų kolektyvinių narių teises ir darbo kolektyvo, kaip tokio, be profesinių sąjungų iš tikrųjų niekas juridiškai negali fiksuot. Todėl ta prasme šis įstatymas kaip tik padeda Lietuvos profesinėms sąjungoms atsistoti ant savo kojų. Kita vertus, jis daug geriau stimuliuos dvišalius gamybos procesų derinimo principus Lietuvoje, o tai labai svarbu. Ačiū. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš, pratęsdamas pono V.Andriukaičio mintį, taip pat pritariu prelegentui, kadangi čia numatytas toks imperatyvas, verčiantis darbdavį sudaryti kolektyvinę sutartį, ko anksčiau nebuvo, taip pat kolektyvinėse sutartyse, jeigu jas pasirašo darbdavys ir profsąjungų atstovai. Vadinasi, jeigu kolektyvinė sutartis vykdoma, tai negali kilti kokių nors ginčų, streikų. Tai irgi sveikintinas dalykas. Todėl, aš manau, to įstatymo pakeitimai eliminuoja Vyriausybę kaip tarpininką tarp darbo kolektyvų, profsąjungų ir darbdavio. Aš pasisakau už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Apskritai šitas įstatymų pluoštas yra vienas iš nedaugelio, kuris mums keblus dėl to, kad mes iš tikrųjų dirbame kaip rimtas Seimas, t.y. neiname iš paskos Vyriausybės nutarimų, bet žiūrime į priekį, ką daryti ir kaip struktūrizuoti. Tačiau su pono F.Kolosausko teiginiu, kad iki šiol darbdavys neturėjo sudaryti kolektyvinės sutarties, aš negaliu sutikti. Mūsų įstatymai priverstinai vertė darbdavius sudaryti kolektyvines sutartis. Šitas įstatymas iš esmės išplečia šitą dalyką ir padaro kolektyvinius susitarimus, t.y. susitarimus tarp darbdavių asociacijų ir profsąjungų asociacijų.
Aš iš esmės sveikinu šitą įstatymą ir jam pritarsiu, tačiau apgailestauju, kad vis dėlto įstatymo rengėjai, žinodami, kad nėra praktiškai iki šiol struktūrizuota nei Lietuvos savininkų, nei pramonės vadovų asociacija, palieka labai didelę visuomenės dalį neįtrauktą į profsąjungas. Palieka faktiškai be balso. Aš iš tikrųjų apgailestauju, kad mes neradom šitame įstatyme varianto, kuris dar porą metų mums leistų geriau atstovauti dirbančiųjų interesams. Aš suprantu, kad tai yra pagydomas dalykas, tačiau būtume padarę geriau, jeigu būtume įsiklausę į šitą balsą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Aš galvoju, ir tai tikriausiai supranta mūsų svečiai profsąjungiečiai, sėdintys tribūnoj, jog šie profsąjungų įstatymo pasiūlymai ir papildymai yra pirmoji to darbo kregždė. Reikia manyti, kad bendradarbiaujant su profsąjungų atstovais, bus galima galvoti ateityje, ką būtų galima pataisyti ir padaryti geriau.
O dabar aš labai pritariu visiems šiems papildymams ir prašau visus balsuoti už tai. Ir aš balsuosiu už tai, juo labiau kad mes puikiausiai žinome tą tokią nelabai gerą praktiką, kuomet prieš priimant kolektyvinę sutartį ir jos priėmimo metu susidarydavo kažkokie neformalai ir lyg ir išsakydavo kažkieno nuomonę. Mano supratimu, po kolektyvine sutartimi turi pasirašyti tik profsąjungų organizacijos ir ne tik pasirašyti, bet turėti teisę visus metus ar kelerius metus stebėti, kaip ji yra vykdoma. Aš už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, keturi pasisakė už, vienas - prieš. Ar Seimo narys A.Kunčinas nori kalbėti prieš? Nenori. Seimo narys A.Tauras. Taip pat už? Seimo narys P.Jakučionis. (Balsas iš salės) Prieš? Tada palaukit vieną minutę. Prašau jus dabar. Atsiprašau, kažkodėl persijungė į poną J.Veselką. Nežinau, ar jūs į jo vietą taikot? Nesuprantu. Būkit malonus, paspauskit mygtuką, aš jums vėl įjungsiu. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Aš kritikuočiau šio įstatymo pakeitimo 1 ir 7 straipsnius, kur yra siekiama profsąjungoms suteikti monopolines teises sudaryti kolektyvines sutartis. Tikrai ne visuose kolektyvuose yra ir tikrai dar keletą metų ne visur bus sudarytos profsąjungos. O jeigu jos bus sudarytos tik formaliai tam, kad sudarytume kolektyvinę sutartį, tada mes tokias profsąjungas jau turėjome. Vėl visi lyg ir prievarta mokės profsąjungos mokestį. Todėl aš susilaikysiu balsuojant.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Prašom. Galima tik prieš.
J.A.KATKUS. Kodėl?
PIRMININKAS. Todėl. Keturi pasisakė už.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad tai šiuo metu reikėtų priimti, bet jį reikės labai smarkiai taisyt ateityje, ir aš noriu, kad jūs atsimintumėte svarstydami pateiktas pataisas, o ne taip, kaip rezoliuciją.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas taip pat gali kalbėti tik prieš.
P.GINIOTAS. Jau taip atsitiko, kad Seime įsigalėjo tokia tradicija, kad į problemą žiūrima paviršutiniškai, dažniausiai epizodiškai. Priimami tokie sprendimai kaip ir šiandieną. Pažiūrėkime, kodėl taip lengvai balsuoja LDDP frakcija? Todėl, kad faktiškai tos įstatymo pataisos nieko nelemia, nepriverčia nei inicijuoja profesinių sąjungų steigimąsi, nei jų narių gausėjimą, nei kažkokią gynybos sistemą. Labai lengva nubalsuot, nes darbdaviai nesilaiko įstatymų, teisėtvarkos organai nepriverčia jų taip daryti. Pati Vyriausybė iš viso į tai žiūri pro pirštus ir jeigu bus tokia situacija, šitos pataisos nieko nelems, todėl taip ir balsuojama.
Kita vertus, tie, kurie rengia projektą... Aš kiek kartų klausiau ir pono R.Dagio. Pasakykite, kokiu principu, pavyzdžiui, sudaroma kolektyvinė sutartis? Gamybiniu ar teritoriniu? Man atsakykite. Šiandien negalėjo atsakyt. Nes tai jau yra koncepcija, kokią mes įtvirtinsim šitame įstatyme. Vėl paliktas toks abstraktus dalykas. Pavyzdžiui, du elektrikai dirba įmonėj, ar galės juos gint elektrikų profesinė sąjunga ir sudaryt kolektyvinę sutartį? Ar galės, ar negalės? Niekas neaišku iš šio įstatymo.
Tokių klaustukų daugybė. Todėl aš galvojau, kad vieną kartą pasėdėkim galbūt ilgiau, bet kvalifikuotai parenkim įstatymą. Ketveri metai, kai atkūrėme nepriklausomybę. Laikas rimčiau užsiimti tais dalykais, o ne spręsti epizodiškai. Deja, vėl paviršutiniškai, populistiškai padarysim, lyg ir įsiteiksim profesinėm sąjungom, o viso to nauda - nulis.
Todėl aš pasisakau prieš tokius epizodinius sprendimus. Geriau sėskim, parenkim kvalifikuotą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymo pakeitimo ir papildymo”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, ne Seimo narius prašom palikt salę.
PIRMININKAS. Balsavimas nutraukiamas. Aš matau dar neprisiekusius Seimo narius, kurie sėdi salėje balsavimo metu. Prašom palikti salę arba duot priesaiką, kad esat Seimo na rys. Dar kartą kartoju. Kas už tai, kad įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymo pakeitimo ir papildymo” būtų priimtas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 57.
PIRMININKAS. Už - 57. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Prieš - 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Susilaikė 8. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymo pakeitimo ir papildymo” 57 balsavus už, 2 - prieš, 8 susilaikius yra priimtas.
Toliau svarstome įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Prašom, pranešėjau, labai trumpai. Teikiate įstatymą balsuoti?
R.J.DAGYS. Teikiu įstatymą balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio yra kokių nors alternatyvų?
R.J.DAGYS. Ne, nėra.
PIRMININKAS. Kas nors oponuoja? Ne. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių yra? Nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. Dėl 4 straipsnio.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Kurį numerį nagrinėjam? Projektas Nr.699 (3). 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Čia yra formalios... Laikyti antrąja, trečiąja dalimi ir t.t. Oponuojančių nematau. Priimta. 6 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 7 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 8 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 9 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 10 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 11 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 12 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 13 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 14 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 15 straispnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 16 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Priimta. 17 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Priimta. 18 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 19 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 20 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 21 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka. Ne? Apsirikimas. Oponuojančių nėra? Priimta. 22 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 23 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nematau. Priimta. 24 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra? Priimta. 25 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių yra? Priimta. 26.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių yra? Nėra. Priimta. 27.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių yra? Nėra. Priimta. 28.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių taip pat nėra. Priimta. 29.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nematau. Priimta. 30.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 31.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 32.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių taip pat nėra. Priimta. 33.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 34.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. 35.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimta. Ar kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Kaip?
F.KOLOSAUSKAS. Dėl viso įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš paremčiau visą šitą įstatymą, nes iš esmės tai yra technika, sutvarkyta technika. Man atrodo, kad čia sudėstyta ta atsakomybė maždaug subalansuotai, žinoma, pakeičiant tą dalį, kada ginčas galėjo kilti tarp darbo kolektyvo įgaliotinio ir darbdavio. Todėl aš manyčiau, kad šį įstatymą turėtume vieningai palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prasminga kalbėti dėl motyvų, jeigu kas nors oponuoja. Seimo narys V.Andriukaitis žada oponuoti? Ne. Seimo narys K.Paukštys žada oponuoti? Ne. Tai gal tada sutikime, kad jūs atsisakote žodžio, gerai? Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 61 Seimo narys.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas visais balsais - 61 Seimo nariui balsavus už. Prašom toliau, Seimo nary.
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
R.J.DAGYS. Toliau teikiu Darbo sutarties įstatymo pakeitimus.
PIRMININKAS. Darbo sutarties įstatymo pakeitimas. Projektas Nr.702(3). Yra alternatyvos dėl 1 ir 2 straipsnių. Alternatyvas parengė pats komitetas, kadangi nebuvo prieita prie vieningos nuomonės. Svarstome pirmąją dalį. Prašom pagrindinio teksto autorius ir alternatyvos autorius pasisakyti. Kas siūlo pagrindinį tekstą? Jūs? Prašau.
R.J.DAGYS. Čia iš esmės yra du punktai, kurių vienas reglamentuoja tuos atleidimo atvejus, kuriuos reikia derinti, na, nederinti, darbdavys turi informuoti profesines sąjungas prieš atleisdamas darbuotojus ir kita dalis, kuri susieta su profesinių sąjungų renkamuosiuose organuose esančių žmonių tokiu didesniu teisiniu apgynimu. Mes priėmėm tam tikrus... Akcentavom savo ginčus kolektyvinėse sutartyse, uždraudėm streikus, bet, aišku, visus konfliktus “perėjome” per derinimo organizacijas. Todėl siūloma sustiprinti profesinių sąjungų... Ten sustiprinus draudimą streikuoti, čia sustiprinamos teisės profesinės sąjungos narių. Vadinasi, 1 straipsnio pirma alternatyva. Komitetas neturėjo vieningos nuomonės, už kurią alternatyvą pasisakyti. Todėl Seimo narių valia kurią nors priimti. Esmė yra paprasta: ar priimama griežta formuluotė, padedant po “išankstinio susitikimo” tašką. Tada visais tais punktais bus derinama. O jeigu mes pratęsime, tai bus minkštesnė formuluotė, vadinasi, mes paliekam tokią neapibrėžtą formuluotę, kad tai gali būti numatyta kolektyvinėje sutartyje. Bet iš esmės tai ir dabar to nedraudžiama padaryti. Čia bus tik sviestas sviestuotas, bet jeigu... Jū sų valia.
PIRMININKAS. Kokia jūsų, kaip pranešėjo, pozicija?
R.J.DAGYS. Aš remiu poziciją, kur po susitikimo dedamas taškas.
PIRMININKAS. Po “išankstinio susitikimo” dedamas taškas. Taip, aišku. Seimo narys F.Kolosauskas norėtų. Galima vienam - už vieną, kitam - už kitą.
F.KOLOSAUSKAS.Aš pasisakau už ir remiu prelegentą.
PIRMININKAS. Remiat prelegentą. Seimo narys V.Astrauskas. Taip pat prelegentą. Tai kas nors neremia prelegento? Seimo narys J.Beinortas, matyt, nenori remti prelegento. Tuoj, vieną minutę. Prašom, Seimo nary Beinortai, jūs ruošiatės turbūt kitą alternatyvą. Siūlot taško nepadėti, ar ne?
J.BEINORTAS. Ne, ne, aš kaip tik sakau, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Bet mes palikom tai sutartinai, kad galbūt bus tų, kurie norės išbraukti tuos žodžius, tai tada būtų absoliučiu atveju. Čia nėra ginčas dėl kokių nors pozicijų ar taškų. Aš tiesiog manau, kad taip jau atsitiko, kad komitete mes dėl kitų dalykų nesutarėm, bet dėl šito manom, kad kolektyvinė sutartis gali numatyti, kurie punktai galėtų būti aptarti, kai nereikia profsąjungos sutikimo. O tokie punktai, mano nuomone, galėjo būti, sakykim, 29 straipsnio 7, kai darbuotojas apsivogė, sakykim, kai darbo metu pasirodė neblaivus - tai 9 punktas. Žodžiu, tai būtų platesnė paletė. Todėl aš už tai, kad būtų kolektyvinė sutartis, kaip privalomas, vadinkim, atleidimo derinimas.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote palikti žodžius “jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje”, taip?
J.BEINORTAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip. Yra pasiūlymas išbraukti žodžius “jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje”. Šitą pasiūlymą remia pranešėjas ir Seimo narys F.Kolosauskas. Seimo narys J.Beinortas mano, kad šitie žodžiai turi likti. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime elektronika. Kas už tai, kad tie žodžiai būtų išbraukti, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad tie žodžiai būtų išbraukti, paspaudžia mygtuką “už”. Primenu, kad tai yra pranešėjo ir Seimo nario F.Kolosausko pozicija. Seimo narys J.Beinortas siūlo žodžius palikti.
Už išbraukimą - 26, prieš - 27, aš savo balsą pridedu prie išbraukimo, 27:27. Teks perbalsuoti rankų pakėlimu, kadangi galimos elektronikos klaidos. Prašom pasiruošti balsuoti rankų pakėlimu. Kas už tai, kad žodžiai “jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje” būtų išbraukti? Prašom pakelti rankas. Dar pora prisidėjo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 23.
PIRMININKAS. Už - 23. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 26.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Žodžiai lieka. Gerbiamieji Seimo nariai, ar tada reikia balsuoti dėl viso 33 straipsnio? Alternatyva pasirinkta, tie žodžiai lieka, lieka visas tekstas. Nereikalaujate balsuoti? Pritariame 1 straipsniui, arba 33 straipsniui. 2 punktas. Prašom. Taip pat yra alternatyva.
R.J.DAGYS. Dėl 2 punkto yra alternatyva. Siūloma atsisakyti paskutinio sakinio, kad “šiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas”. Komitetas pasisakė už visą formuluotę. Balsavimas buvo 6:4. Dauguma pasisakė už visą formuluotę todėl, kad kaip tik šioje vietoje ir kyla daug konfliktų, nes drausminių nuobaudų skyrimas ir yra tie smulkūs postūmiai, kuriuos darbdavys gali naudoti kaip sankcijas prieš profsąjungos pirmininkus.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai: 1 - už, 1 - prieš. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš remiu alternatyvą. Priešingu atveju net dėl mažiausių drausminių nuobaudų profsąjungų bosai reikalaus jų profsąjungos sutikimo, o tai vargu ar tikslinga. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti paskutinį sakinį. Taip aš supratau?
F.KOLOSAUSKAS. Taip, taip, be paskutinio sakinio.
PIRMININKAS. Be paskutinio sakinio. Seimo narys V.Astrauskas gali siūlyti tik su paskutiniu sakiniu.
V.ASTRAUSKAS. Aš kaip tik ir siūlau palikti paskutinį sakinį todėl, kad bus mažiau teismų, mažiau bylų, bus galima daugelį ginčytinų, neaiškių klausimų išspręsti vietoje. Tai bus tik į gera ir darbdaviui, ir visam kolektyvui. Todėl aš siūlau balsuoti už visą tą punktą, kadangi tas tikrai nepablogins situacijos, o tik ją pagerins ir išvengs nereikalingų padavimų į teismą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Pirmiausia balsuosime, ar išbraukiame paskutinįjį sakinį. Kas už tai, kad sakinys būtų išbrauktas, prašome paspausti mygtuką “už”.
Už išbraukimą - 25, prieš išbraukimą - 20, susilaikė 3. Sakinys yra išbraukiamas. Vieną minutę, dar kartą. (Balsai salėje, negirdėti) Reikalaujate kartoti, taip? Etikos komiteto atstovo nėra. Nebūtina. Tada kartojame. Vadinasi, kartosim rankų pakėlimu. Aš kartoju dar kartą. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pasiūlyta 2 punkte išbraukti paskutinį sakinį, kuris prasideda žodžiais “šiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas...” ir t.t. Tekstą visi turite, aš jo neskaitysiu. Kas už pasiūlymą išbraukti paskutinį sakinį, aš tą kartojau aną kartą, tie, prašom, pakelkite rankas. Kas už tai, kad sakinys būtų išbrauktas? Prašom balsavimo metu nevaikščioti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Už išbraukimą - 37. Kas prieš išbraukimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 20.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Sakinys išbraukiamas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalaujate balsuoti dėl viso 2 punkto? Nereikalaujat? Dėl viso 2 punkto. Nereikalaujat. 2 punktas priimtas. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso įstatymo dėl motyvų? Jeigu norit kalbėti, prašom. Aš pirmiausia siūlyčiau, kas oponuoja. Jeigu nėra oponuojančių, tai nėra reikalo vienam kito agituoti už. Nėra oponuojančių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 62 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo” 62 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius yra priimtas.
Prašau kitą.
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
R.J.DAGYS. Teikiama Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimai ir papildymai. Projektas Nr.701(3).
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti. Priiminėsime papunkčiui. Dėl 1 punkto, dėl įstatymo preambulės nėra oponentų?
R.J.DAGYS. Alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 2 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimta. 3 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimta. 4 punktas.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Nėra. Priimta. Dėl 5 punkto yra?
R.J.DAGYS. Minutę. Ne, nėra.
PIRMININKAS. Dėl 6 punkto yra. Prašau, pranešėjau.
R.J.DAGYS. Dėl 6 punkto yra surašytos trys alternatyvos, nors iš esmės dėl jų reikėtų balsuoti kaip už dvi. Pirma dėl klausimo, susijusio su tam tikru...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jūs man jau paprasčiausiai trukdote.
R.J.DAGYS. ... pinigų pervedimu iš darbdavio. Pinigų pervedimo išlaikymui vienai ar kitai profesinei sąjungai, jų specialistų išlaikymui. Dėl ko ta nuostata yra siūloma įrašyti? Jeigu mes kuriam darbdavio instituciją, turim kurti civilizuotai ir profesinių sąjungų instituciją. Tam tikra praktika yra susiklosčiusi Europoje, kai yra sudaromi specialūs fondai, bet jie sudaromi kolektyvinių sutarčių keliu. Mes kol kas tuo keliu nenuėjome. Todėl siūlome eiti mūsų pasirinktu keliu per įstatymą, nes tai yra teisinio švietimo dalykas ir civilizuotų derybų dalykas. Jeigu mes jį paliksime stichišką, remsimės tiktai populistiniais elementais, o profesinės sąjungos sudarys kolektyvinę sutartį, ją sudarius po to negalintys streikuoti padarys ją nekvalifikuota, tai mes iškelsim dar papildomų problemų. Todėl mes visi turėtume būti suinteresuoti, kad profesinės sąjungos turėtų iš ko ir galėtų nusisamdyti specialistus, kadangi jos dabar yra kūrimosi stadijoje, ir galėtų civilizuotai vesti derybas, suprastų tiek finansinius, tiek ūkinius dalykus. Ir yra antra nuostata (aš remčiau pirmąją, komiteto apsisprendimo čia nėra), o antra nuostata yra palikti kaip galimą nuostatą, kuri būtų įtvirtinama kolektyvinėje sutartyje. Bet aš dar kartą primenu, jie tai ir dabar gali daryti. Daugelis kolektyvų tai yra padarę. Mes, palikdami tokią nuostatą, specialiai tada nemodeliuosim reformos ir nedarysim tų procesų, nestumsim į civilizuotesnę pusę.
PIRMININKAS. Prašom, kas vieną ir kas kitą alternatyvą remia. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš remiu kitą alternatyvą...
PIRMININKAS. Kurią?
F.KOLOSAUSKAS. ...Kur darbdavys gali pervesti profesinėm sąjungom kolektyvinėje sutartyje nustatytą piniginę sumą. Ir štai kodėl. Prievartauti, kaip dabar čia siūloma, tai reiškia paimti dalį uždirbtų kolektyvo lėšų iš kitų žmonių, kurie neremia, sakykim, šios profsąjungos. Be to, iškyla abejonių, ar tokiu būdu pagerinsim profsąjungų darbą? Ar ji dorai gins dirbančių žmonių interesus, ar nebus svertas darbdavio užgaidoms vykdyti? Aš manyčiau, kad vis dėlto būtų užfiksuota kolektyvinėje sutartyje be jokių išankstinių skaičių, ir prašau Seimo narių pritarti alternatyvai, kurią siūlau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pritarti tik pirmajai alternatyvai. Aš norėčiau jus paprasčiausiai informuoti, kad pirmoji alternatyva paprastais žodžiais reiškia, kad darbdavys privalo, o antroji - kad darbdavys gali, jeigu nori. Seimo narys P.Jakučionis. Galima pritarti tik pirmajai, primenu.
P.JAKUČIONIS. Aš pritariu tik antrajai.
PIRMININKAS. Apgailestauju. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Pritariu antrajai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Kuriai alternatyvai pritariate? Galima pritarti tik pirmajai, jeigu norite kalbėti.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad pirmoji yra pernelyg...
PIRMININKAS. Atsiprašau, tada kalbėti negalima. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Aš pasisakau už pirmąją alternatyvą. Kadangi šiuo metu, kada yra uždarosios akcinės bendrovės ir apskritai maži privačių organizacijų kolektyvai, ten darbdavys nelabai nori, kad kurtųsi profsąjungos. Nes negalės savivaliauti, kas susiję su darbuotojais. Todėl šita alternatyva leis ir mažuose kolektyvuose, ten, kur dar nėra profsąjungų, kurtis profsąjungoms ir įpareigos darbdavius, kad šitų profsąjungų kūrimąsi paremtų netgi finansiškai. Aš dėl to pasisakau už ją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu, kad balsuosime alternatyviai. Susilaikę bus neskaičiuojami. Kas pritars pirmajai alternatyvai, t.y. kad darbdavys privalo, paspaus mygtuką “už”. Kas pritars antrajai alternatyvai, kad darbdavys gali pervesti, jeigu nori, ta prasme - paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašome balsuoti mygtukais.
Pirmajai pritarė 31, antrajai - 32. Kadangi vėl artimi skaičiai, tai aš pasiūlysiu perbalsuoti rankų pakėlimu. (Balsai iš salės) Yra pagrindo, nes artimi skaičiai. Elektronika kartais klysta! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už pirmąją alternatyvą, prašom pakelti rankas. Paskui bus, kas už antrąją.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Už pirmąją balsavo 32. Kas balsuoja už antrąją, prašome dabar. Primenu, kad susilaikę nebus skaičiuojami.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 34.
PIRMININKAS. Pirmoji alternatyva nesurinko reikiamo skaičiaus balsų. Lieka antroji. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? Perbalsuojama buvo pagal Statuto 125 straipsnį. Čia Seimo nario A.Endriukaičio dėmesiui. Taip, niekas nereikalauja balsuoti. 6 straipsnis priimtas. Alternatyvus variantas. 7 straipsniui yra?
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Vieną minutę, aš įjungsiu kompiuterį. Gal kas nors norėtų ką nors šnekėti? Ne, nėra. 7 priimtas. 8 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Nėra. Priimtas. 9 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimtas. 10 straipsnis.
R.J.DAGYS. Alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 11 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Priimtas. 12 straipsnis.
R.J.DAGYS. Aš atsiprašau, 11 ir 12 straipsnio čia yra ta pati norma kaip Darbo sutarties įstatymo. Tos pataisos, už kurias jūs balsavote, automatiškai yra kartojama ta pati norma. Tai aš... Jeigu čia yra nesutapimų...
PIRMININKAS. Apie 11 dabar kalbame?..
R.J.DAGYS. Apie 11 ir 12. Čia yra tos pačios normos, už kurias balsavome Darbo sutarties įstatyme.
PIRMININKAS. Tai ar gerbiamieji Seimo nariai yra prieš, jeigu jau balsavome? Seimo narys J.Beinortas.
R.J.DAGYS. Aš nematau prasmės dėl jų balsuoti.
PIRMININKAS. Prašau, Seimo nary Beinortai.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš supratau, kad prelegentas šitą netikslumą pastebėjo. Kadangi tai išplaukia iš mūsų balsavimo dėl praėjusio įstatymo, tai paskutinis... 11 straipsnyje vietoj kablelio rašome taš ką ir žodžius - “jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje” - keičiam.
PIRMININKAS. Taip, čia pataisome pa gal tai, kaip yra balsuota. Todėl dėl šitų dviejų straipsnių neteikiu balsuoti, nes dėl jų yra balsuota. 11 ir 12 straipsniai priimti su tais pataisymais, kurie buvo anksčiau. 13 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Kompiuteris tuščias. Priimtas. 14 straipsnis.
R.J.DAGYS. Nėra.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimtas. 15 straipsnis.
R.J.DAGYS. Alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 16 straipsnis.
R.J.DAGYS. Alternatyvų nėra .
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra. Priimtas. 17 straipsnis.
R.J.DAGYS. Alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Oponuojančių taip pat nėra. Priimtas. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso įstatymo? Būtent prieš įstatymą. Už aš siūlyčiau neagituoti. Nebent atsirastų kas nors prieš, tada reikėtų agituoti ir už. Nėra oponuojančių. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime rankų pakėlimu. Kas už Lietuvos Respublikos profesinių... (Balsai salėje) Aš juk klausiu. Vieną minutę! Aš noriu pasakyti, jeigu yra oponuojančių, pasisakančių prieš įstatymą, labai prašau. Jeigu oponuoja tik už, tai tokiu atveju nėra ko kalbėti dėl motyvų ir gaišti laiko. Na, jūsų teisė. Norit kalbėti - kalbėkite. Prašom, Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Be reikalo nespaudykit mygtuko! Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėčiau pasakyti vieną dalyką. Kad pervedant pinigus tiesiai profsąjungoms jas darome tam tikra prasme priklausomas. Aš sakau dėl viso įstatymo. Reikėjo numatyti. Ir, matyt, reikės pateikti pataisas, kad į kažkokį fondą, kad nebūtų tiesiogiai... Jeigu, sakysim, profsąjungos bosai kovoja su darbdaviu, o jis paskui perveda arba tiesiog paperka. Galėtų būti padaroma į atskirus fondus, tada būtų visiškai nepriklausoma. Pereinamuoju laikotarpiu tiek to...
PIRMININKAS. Įstatymui pritariate ar nepritariate?
J.A.KATKUS. Susilaikau.
PIRMININKAS. Čia ne motyvas. Reikia kalbėti arba už, arba prieš. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau kalbėti dėl motyvų, kadangi tų motyvų yra pakankamai daug. Dar Aukščiausiojoje Taryboje Pramonininkų asociacijos pastangomis, deputato B.Lubio pastangomis kolektyviniai susitarimai buvo iš viso išmesti, ir profsąjungos iš tikrųjų buvo paverstos, kaip sakyti, popierinėmis. Tai, deja, ne kokių nors radikalų, bet kaip tik pramonininkų pastangos. Dabar čia, Seime, aš labai džiaugiuosi, kad Demokratinei darbo partijai turi didžiulę įtaką direktoratas. Labai teisinga pono F.Kolosausko pozicija. Aš jos iš tikrųjų negaliu nepasveikinti. Bet ji tiek pakeitė šitų dviejų, pirmojo, t.y. prieš tai buvusio, ir dabartinio, įstatymų esmę, kad iš tikrųjų profsąjungoms, ypač šiuo metu, išmušė ginklą. Pagalvokime apie tai, kad net tarybiniais laikais veikė principas, kad net profsąjungų boso nebuvo galima atleisti be renkamojo organo sutikimo, tai dabar Demokratinė darbo partija pritarė tam, kad būtų taip, kaip nebuvo anais laikais. Tvarka! Bet šiuo atveju dabar, kai tos profsąjungos ir taip silpnos, tai darbdaviai oponuoja sakydami, kad kolektyvo lėšos pervedamos. Atsiprašau, iš kokių lėšų gyvena Pramonininkų asociacija? Pramonininkų asociacija gyvena iš tų pačių lėšų. Tokiu būdu aišku. Įstatymą dabar reikia priimti, nes jeigu nepriimsim, bus dar blogiau. Bet aš labai noriu atkreipti Demokratinės darbo partijos dėmesį į tai, už ką ji balsavo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad galėjau nekalbėti, nes šiaip mano balsas bus priskirtas prie gerbiamojo F.Kolosausko, vadinkim, choro. Tačiau aš noriu oponuoti gerbiamajam kolegai V.Andriukaičiui. Ir štai kodėl. Jeigu mes būtume priėmę socialdemokratų proteguojamą alternatyvą, t.y. imperatyvinį dydį, kad štai nuo 50 iki 100 profsąjungos narių pervesime vieną arba pusę vidutinio darbo užmokesčio, tai mes vėl būtume nedidelių įmonių, mažų įmonių, mažų kolektyvų, kurie neturi 50 profsąjungos narių, bet kokią finansinę paramą išbraukę. Dabar mes priėmėm gana protingą sprendimą, ir aš manau, kad profsąjungos kaip kolektyvo atstovybė su darbdaviu visada protingai susitars. Ir nematau problemų dėl sprendimo. Yra kitas dalykas, yra tai, ką sako kolega A.Katkus. Tačiau čia yra jau pasitikėjimo dalykas, ir mūsų visų bendras reikalas yra būti sąžiningiems ir profsąjungų vadovais ir aktyvistais rinkti pasitikėjimo vertus žmones. Aš kviečiu pritarti visam įstatymui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka ruošiasi pritarti ar tik prieš norite kalbėti? Nes niekas prieš nekalba. Prašau.
K.UOKA. Bent jau (...) noriu pasakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, čia dažnai buvo kartojama, kad profsąjungoms privalomai davus pinigų būtinai bus papirkti profsąjungų bosai. Atsiminkime, kad žmonės turi galimybę sukurti ir kitą profsąjungą, be to, profsąjungos nariai niekada nepakęs parsidavusio boso ir visada jį pakeis eiliniame savo susirinkime. Šitas motyvas yra tikrai atmestinas. O tie, kurie balsavo prieš finansinę paramą, t.y. prieš privalomą finansinę paramą profsąjungoms, faktiškai balsavo už mažesnį visuomenės organizuotumo lygį. Vadinasi, stichinių pasekmių galimybė visuomenėje didėja. Jūs šitai pasirinkote, tie du Seimo nariai, kurie nulėmė balsavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš pasakyčiau, kad šiam įstatymui reikia pritarti. Bet noriu oponuoti ponui V.Andriukaičiui dėl to, kad aš nesakiau, kad bosą reikia atleisti iš darbo. Kalbama apie nuobaudos paskyrimą nederinant. Čia visiškai skirtingi dalykai. Atleidimas iš darbo... Ten yra 13 punktų. Ir jie yra aptarti Darbo įstatyme. Čia visiškai skirtingi dalykai. O dėl pinigų pervedimo profsąjungoms, tai taip yra civilizuotose šalyse, ir mes čia neišradinėjam jokio dviračio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau susėsti į vietas ir nejudėti, nes labai sunku skaičiuoti.
Už balsavo 70 Seimo narių.
PIRMININKAS. Už - 70. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Taip pat nėra. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo ir papildymo” 70 Seimo narių balsavus už yra priimtas. Baigiamasis žodis Seimo nariui R.Dagiui.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai dėkoju, kad mes taip gana greitai priėmėme tuos įstatymus. Aišku, aš irgi pritarčiau tam, kad tai yra tik etapas vystant visuomenę ir tuos santykius. Tie mūsų santykiai dar nėra apibrėžti, ir aš pritariu gerbiamojo P.Ginioto abejonėms, kurias jis iškėlė. Bet mes turime konstruoti tai, ką mes dabar sugebame. Aš beveik esu įsitikinęs, jeigu mes būtume paėmę tuos klasikinius tarifinius susitarimus, vargu ar jie dabar būtų praėję, kadangi mes patys dar nežinom ir nesam įsisąmoninę tos praktikos. Čia yra ateities dalykas. Man lieka pastebėti vieną dalyką, manau, kad mes priimam tokius įstatymus, kokius galėjome. Čia praktiškai matėme profesinių sąjungų atstovus, bet nematėme darbdavių atstovų. Iš esmės jie turėjo susitarti tarpusavyje, o mes patys tarpusavy atstovaujam vieni darbdaviams, kiti - kolektyvų atstovams. Deja, mūsų toks lygis. Šiaip norėčiau pasakyti, kad apgailestauju, jog kai kurie įstatymai, jų dalys buvo nepriimtos, ypač finansinės paramos įstatymai. Aš pritariu gerbiamojo K.Uokos pasakymui, kad mes didinam chaosą ir tuo būdu nenorim tvarkos ir civilizuotų santykių. Prisidėjom prie to, kad ateityje turėsime stichinių streikų... Todėl mes, socialdemokratai, žinodami tai, bent jau aš nesiūliau pradėti nuo nulio, nuo 5 žmonių profsąjungos, nes ir nuo 50 nebuvo priimta nuostata...
PIRMININKAS. Laikas!
R.J.DAGYS. Taip pat tenka apgailestauti, kad profesinio (...) lyderio apsaugos mechanizmai nebuvo tokie, kokius aš įsivaizduočiau. Nes tai buvo sudėtingas derybų procesas. Dar kartą labai ačiū visiems, kurie balsavo.
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome trečiąjį darbotvarkės punktą įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įsigaliojimo” projektą. Gerbiamieji Seimo nariai, pertraukos yra nereglamentuojamos. (Salėje triukšmas) Taip, į tribūną kviečiu Seimo narį A.Baležentį, kuris vienintelis užsirašė kalbėti. Po to baigiamasis žodis, kurį pasakys Seimo narys A.Ražauskas. Prašom, Seimo nary Baleženti, 5 min.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Žemės įstatymas yra trečiasis įstatymas...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau! Gerbiamasis Seimo nary Dagy, kad jūsų įstatymas priimtas, tai yra labai gerai, bet reikėtų galbūt pagalvoti ir apie kitus įstatymus. Prašom salėje netriukšmauti, prašom klausytis, ką šneka pranešėjas! Prašom tęsti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės įstatymas užbaigia trijų įstatymų seri ją, pagal kurią turėtų vykti visa žemės reforma. Būtent šita įstatymo vieta ir turėtų būti numatyta įstatyme “Dėl žemės įstatymo įsigaliojimo”. Deja, šito pateiktame projekte nėra, ir tai yra labai rimtas šio įstatymo trūkumas...
PIRMININKAS. Aš dar kartą turiu atsiprašyti Seimo nario A.Baleženčio. Gerbiamieji profsąjungų atstovai, būkit malonūs, diskusiją perkelkite į kuluarus! Seime neįmanoma dirbti! Būkite malonūs! Jums bus pridėta minutė. Kol svečiai pereis į kuluarus, kur pasiruošę dar karštai pasiginčyti... Seimo nary Karosai, Seimo nary Bendinskai, Seimo nary Jarmolenka! Klausote? Atsisukite į pranešėją veidu, o ne kita kūno dalimi. Prašom tęsti.
A.BALEŽENTIS. Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės valdymo ir naudojimo santykius. Svarstymo metu Agrariniame komitete, taip pat Seime visą laiką buvo akcentuojama, kad šitas įstatymas įsigalioja ir įsigalios pabaigus agrarinę reformą. Tai yra jis bus taikomas poreforminei žemei. Iš tiesų reikalingas toks įstatymas, kuris leistų žeme, po agrarinės reformos, laisvai disponuoti. Tai yra leistų ją pirkti, parduoti, dovanoti ir t.t. Tačiau šiame įstatymo projekte, kuris reglamentuoja Žemės įstatymo įsigaliojimą, apie tai nieko nesakoma. Tokiu būdu atsiranda galimybė sukeisti vietomis tris įstatymus: įstatymą “Dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo”, “Dėl žemės reformos” ir Žemės įstatymą. Kokios būtų pasekmės? Aš noriu pailiustruoti tik Žemės įstatymo 21 straipsnio pavyzdžiu. Štai šitame straipsny je teigiama, kad žemė, kuri nėra grąžinta arba nėra atiduota privačion nuosavybėn, priklauso Lietuvos valstybei. O dar aukščiau parašyta, kad tai yra valstybinės žemės nuosavybės skyrius. Taigi atsiranda galimybė, čia yra tik vienas pavyzdys, tokių atvejų ir galimybių yra ir daugiau, taip taikant šį įstatymą, kad žemė, kuri yra negrąžinta, yra nacionalizuojama. Mes šitą klausimą kėlėm daug kartų. Pateikėm alternatyvius pasiūlymus priimant nutarimą “Dėl žemės įstatymo įsigaliojimo” ir dabar, svarstydami Žemės įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir komitete, ir Seime. Tačiau jie yra visą laiką atmetami. Susidaro įspūdis, kad tai yra ne atsitiktinumas, bet kad tai yra sąmoninga veikla būtent ir norint šitaip padaryti, kad visa negrąžinta šiuo metu žemė, visa žemė, kurios nėra apėmusi agrarinė reforma, būtų nacionalizuota. Jeigu taip, tai tada aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį ir pateikti tokius argumentus, kodėl šito negalima daryti.
Štai tas 1940 m. Seimas, kuris išdavė Lietuvos interesus ir kuris turi pačią juodžiausią spalvą iš visų mūsų valstybės institucijų... Štai net jisai nedrįso kėsintis į žemės nuosavybę. Net ir 1940 m. deklaracijoje, kuri paskelbė žemę valstybine nuosavybe, buvo teigiama: “Visokie bandymai pasikėsinti į asmeninę valstiečių nuosavybę arba prieš darbo valstiečių valią primesti jiems kolūkio organizavimą bus griežtai nubausti kaip kenkią liaudies ir valstybės interesams”.
Aš noriu dar jums pateikti nuomonę, kurią pareiškė Lietuvos tauta agrariniame referendume, kuris įvyko 1992 m. Pagal suvestinius agrarinės reformos duomenis yra 458 tūkstančiai pareiškimų. Vadinasi, beveik pusė milijono šeimų pareiškė norinčios susigrąžinti žemę. Aš prašau suteikti man truputėlį laiko, kadangi pradžioje buvo trukdoma.
PIRMININKAS. Negaliu. Tai aš ir taip pridėjau 2 min. Daugiau negaliu.
A.BALEŽENTIS. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Taip įstatymas, jo priėmimas būtų antikonstitucinis, nukreiptas prieš žmonių, tautos valią. Mes neturim teisės jo tokio priimti. Aš kreipiuosi į Seimo narius, į Agrarinį komitetą, taip pat į Sei mo vadovybę, kad nepriimtume šito įstatymo, atidėtume jo priėmimą ir suderintume Žemės įstatymo įgyvendinimą su Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymu ir su Žemės reformos įstatymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis Seimo nariui A.Ražauskui. Aš tiktai pranešėjui pasakysiu, kad Seimo vadovybė neturi tokių įgaliojimų ko nors nepriimti. Tokius įgaliojimus turi tik Seimas. Prašom, Seimo nary Ražauskai.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kai ką bandyčiau patikslinti dėl to, kas buvo pasakyta. Buvo sakyta, kad Žemės įstatymas pradės galioti pasibaigus reformai. 1 straipsnis teigia visiškai ne taip. Rašoma: “Nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 d. tai žemei, kuri sugrąžinta privatinėn nuosavybėn”.
Dabar dėl gerbiamojo kolegos A.Baleženčio siūlymo. Čia, žinoma, diskutuoti galima būtų be pabaigos. Tačiau, patinka mums ar nepatinka, šiandien žemė yra privačių asmenų ir valstybės. Ta žemė, kuri nesugrąžinta privatinėn nuosavybėn pagal dabar veikiančius Išlikusio nekilnojamojo turto ir Žemės reformos įstatymus tol, kol ji nesugrąžinta, ji yra valstybinė.
Aš noriu pacituoti Žemės ūkio ministerijos specialistų išvadas dėl šio siūlymo. “Papildymas nepriimtinas, nes prieštarauja Žemės reformos įstatymo 14 straipsniui, teigiančiam, kad į valstybinį žemės fondą įeina visa nesugrąžinta arba neparduota privačion nuosavybėn žemė. Be to, nėra įstatyminio pagrindo žemę, dar nesugrąžintą privatinėn nuosavybėn, laikyti privačia žeme, kaip čia bandoma siūlyti. Visos Lietuvos žemės priklausomybė valstybei įteisinta 1990 m. kovo 11 d. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnyje. O šio Įstatymo 46 straipsnis numato galimybę valstybinę žemę privatizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis šiuo Pagrindiniu Įstatymu, buvo priimti ir žemės grąžinimą reglamentuojantys įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucija (47 straipsnis) tik nustato, jog žemė gali priklausyti valstybei ir jos piliečiams, bet neaiškina, kokia tvarka dalis valstybinės žemės turi būti privatizuota. Taip pat nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra numatytas atvejis, kad žemė būtų niekieno, vadinasi, nei valstybės, nei privačių asmenų. Taigi šita pataisa nepriimtina. Veikia šiuo metu Žemės reformos įstatymas, veikia Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas, o po to, kai atlikta ta procedūra, kai žemė tampa privačia nuosavybe, tada aš pasiimu Žemės įstatymą ir žiūriu, ką su šita žeme galima daryti. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Prašom neatsakinėti į klausimus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dar neikit iš tribūnos. Aš noriu paklausti, ar kas nori kalbėti dėl motyvų? Du - už, du - prieš. Seimo narys L.Milčius. Prašome.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų kalbėti labai skaudžiu klausimu yra sunku, bet dar sunkiau klausyti, kai gerbiamasis A.Ražauskas cituoja Žemės ūkio ministerijos specialistų komentarą Laikinojo Pagrindinio Įstatymo kai kurių straipsnių, kurių neperskaito iki pabaigos. Ir ne visus. Ten buvo aiškiai parašyta, kad turėtų būti priimtas specialus įstatymas, jeigu žemė būtų valstybinė. Bet nebuvo tas įstatymas priimtas. Ir šiandien mes gyvenam ne pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, o pagal Konstituciją. Ir man tiesiog labai keista, kaip nori neteisybę pagrįsti tai 1940 m. liaudies Seimo nutarimais, tai ne iki galo perskaito Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Ir šiandien aš suprantu, kad dauguma gerbiamųjų Seimo narių A.Baleženčio ir V.Lapės įstatymą atmes. Čia abejonių nekyla. Toks jau duotas “parėdymas” iš aukščiau. Tačiau aš irgi galiu pasakyti, kad, gerbiamieji kolegos, balsuodami šiek tiek pagalvokite apie atsakomybę prieš savo sąžinę. Ne visados šita dauguma bus Seime, ne visados ir Vyriausybė bus, o teisybė ir teisingumas žemės klausimu yra nepaprastai svarbus. Pagal tai matuos mūsų darbą žmonės ir ateityje. Aš nežinau, kiek Seimo narių mane paremtų, kiek frakcijų pritartų, bet Tautininkų frakcijos vardu aš prašyčiau, kad kai bus šitas įstatymas priiminėjamas, priiminėti vardiniu balsavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis. Prašome. Iki 2 min. galima.
A.BALEŽENTIS. Perleidžiu pasisakymą gerbiamajam V.Lapei.
PIRMININKAS. Atsisakot. Seimo narys V.Lapė. Prašome.
V.LAPĖ. Priėmus šitą įstatymą lieka aibė neišspręstų problemų, kurias mes labai, taip sakant, argumentuotai ir kantriai įrodinėjam, visą laiką svarstant Žemės įstatymą. Kalbėjome, kad vis tiek išlieka nesureguliuoti tokie dalykai ir nenustatytos ribos, kur yra valstybės žemė, kur yra reformos žemė, kur privati žemė. Šiandien vis dėlto visuomenėje ne be reikalo kilusi tokia didelė išsigandimo arba nepasitikėjimo banga. Ir aš manau, kad tiek pozicijai, tiek opozicijai šiandien būtų žymiai geriau ir protingiau priimti įstatymą ir mūsų siūloma alternatyva papildyti 1 straipsnį antrąja dalimi. Ten siūlomos 2 alternatyvos. Ir pats ponas A.Ražauskas šitam pritaria, bet tokia įtampa yra. Todėl mes manome, kad kai svarstysime ir balsuosime už šitą įstatymą, reiktų, jog būtų pasirinkta arba šita, arba šita alternatyva. Visuomenei parodytume, kad Seimas reaguoja į visuomenės liguistą, kaip kai kas mano, bet, aš manau, teisėtą visuomenės išgąstį, kad žemė bus atimama.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas. Galima dabar kalbėti tik už.
A.ALBERTYNAS. Teisingai. Aš kalbėsiu už. Man labai įdomu klausyti užkietėjusių buvusių komunistų, kurie vykdė stiprią...
PIRMININKAS. Prašome be epitetų.
A.ALBERTYNAS. ... ir tie, kurie padarė žemės reformą, kurią lygina su Černobylio avarija... Černobylio avarijos kaltininkai nubausti, o Lietuvos žemės reformos kaltininkai nenubausti. Ir aš pasakyčiau, kad aš nepatenkintas šituo įstatymu, bet kad už jį geresnio nėra, tai reikia už jį balsuoti. Aš pasisakiau visą laiką už tą. Mano mintis, kad žemė turi priklausyti tiems, kurie ją 40 m. dirbo, padaryti tokią žemės reformą, kokią darė po baudžiavos panaikinimo ir kokią vykdė Krupavičius po Pirmojo Pasaulinio karo. Čia ne žemės reforma, o tolimesnis žemės ūkio griovimas, bet dabar reikalinga balsuoti už šitą įstatymą, koks jis yra pateiktas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Aš nesuprantu samprotavimo, kam žemė turi priklausyti, kol ji negrąžinta savininkui. Aišku, ji turi priklausyti valstybei, na, nebent ponui Dievui, galėtume pasakyti. Bet jeigu taip nepasakysim, tai, vadinasi, valstybei. Ir kitaip pritarti neįmanoma. Yra Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas. Ir kol jis nebus įgyvendintas, kol negrąžinta žemė, tai ji tu ri būti kažkieno nuosavybė. Aš, žinoma, už tai, kad tas įstatymas būtų priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruojamės.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad autorių projektui būtų pritarta taip, kaip to reikalauja Statutas. Pritarta formuluotei. Prašome paspausti mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Tą, kurį pateikė pranešėjas. Gerbiamieji Seimo nariai ten yra pataisa, dėl kurios bus balsuojama kaip ir priiminėjant projektą. Pasirinksite vieną arba kitą pataisą.
36 balsavo už, 15 - prieš, susilaikė 4. Projektui pritarta. Pertrauka iki 12.10 val. 12.10 val. tęsime posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Dėl vedimo tvarkos kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke. Prieš pertrauką įvykęs balsavimas neturi juridinės galios, nes nebuvo paskelbtas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto variantas ir nebuvo paskelbtos autorių pavardės. Dėl to Seimo nariai niekaip negalėjo suprasti, už ką arba prieš ką jie balsavo. Todėl prašau balsavimą pakartoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, tikrai tai nereikalinga daryti, kadangi darbotvarkėje aiškiai viskas parašyta. Gerbiamasis Baleženti, na, nesiginčykime. Bet jeigu norit, galim pasiginčyti, kadangi dar trūksta Seimo narių, kad galėtume išspręsti vieną klausimą. Tai jeigu labai norit ginčytis, prašom. Kelias minutes dar galim pasiginčyti. (Balsas iš salės) Neverta? Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. O tų, kurie dar neatėjo į salę, prašau kuo greičiau grįžti. Tuoj pažiūrėsim, kas ir kam neveikia. Kuluaruose.
Kolegos, kviečiu į salę. Dar kartą kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš norėjau paklausti, ar mes tęsime praeito klausimo svarstymą, ar jūs žadat pereiti prie kito?
PIRMININKAS. Taip. Aš jau ne tik žadu, bet jau pažadėjau.
A.BALEŽENTIS. Tai tada iš tiesų man neaiškus pataisos likimas, nes nebuvo jai nei pritarta, nei atmesta. Papildymas 1 įstatymo straipsniui, kurį...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, va šitą dalyką aš tamstai tikrai su malonumu paaiškinsiu. Pataisos likimas dabartiniu etapu ir neturėjo būti nuspręstas. Tas pakeitimas arba pataisymas tebegalioja. Jeigu jūs dar ką nors sugalvosit, tai jūs turite galimybę tai padaryti, kadangi pagal projektą šitą įstatymą priiminėsim ne anksčiau kaip balandžio 7 d.
Nutarimo "Dėl Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo" projektas Nr.766 (priėmimas) (94.03.31)
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Mieli kolegos, 4 darbotvarkės punktas. Nutarimo “Dėl susitarimo tarp Lietuvos ir Latvijos vyriausybių dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo” projektas arba, tiksliau, pats ratifikavimas, atitinkamo nutarimo priėmimas. Kviečiu į tribūną ne gerbiamąjį G.Paviržį, kaip čia užrašyta, o pagal susitarimą kolegą J.Beinortą. Prašom. Ir dar kartą kviečiu Seimo narius į salę.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mūsų Statutas 5 ar 6 dienoms mus atskyrė nuo pirmojo šito nutarimo projekto svarstymo. Ir aš tiesiog manau, kad reikalinga šiek tiek kai ką priminti. Žinia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje. Šitą susitarimą sukėlė kolizijos, atsiradusios abiejų valstybių nacionaliniuose įstatymuose dėl žmonių, įgijusių darbo stažą vienoje valstybėje, pensinio aprūpinimo kitoje valstybėje, taip pat dėl kitų socialiniu draudimu apimamų kompensacijų, tarkim, motinystės atostogų, ligos metu, nedarbo klausimų. Tai šiek tiek buvo susiję ir su problemomis asmenų, kurie įgijo darbo stažą trečiosiose šalyse. Visais atžvilgiais šitas nutarimas Lietuvai yra naudingas, nes jūs turbūt žinot, kad lietuvių, gyvenančių Latvijos teritorijoje, yra bent 4 - 5 kartus daugiau negu latvių, gyvenančių Lietuvos teritorijoje. Dar daugiau, latviai dėl savo šiuo metu sudėtingos pilietybės įstatymo raidos vienaip ar kitaip dalies lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių gyventojų socialiai deramai aprūpinti negalėjo. Šitas susitarimas yra iš esmės pirmasis rimtas toks susitarimas, žmonių teisėtus interesus ginantis, nors visų lietuvių, gyvenančių Latvijoje, problemų ir neišsprendžiantis. Nors jis visko ir neišsprendžia, jeigu mes šiandien ratifikuotume nutarimą, vadinas, pritartume jam, tai paskatintume toliau Vyriausybę dirbti kitų susitarimų srityje būtent dėl lietuvių, kurie stažą įgijo ne Lietuvos teritorijoje, o trečiosiose šalyse ne dėl savo kaltės, deramo socialinio aprūpinimo ir kitų, susijusių su pilietybe, problemų. Todėl aš nenorėčiau daugiau nieko pasakyti, tiesiog kviesčiau kolegas pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui ir vieningai už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau kolegoms priminti, kad yra Užsienio reikalų komiteto išvada ir, kiek prisimenu, čia buvo kalbama apie tai, kad turi būti papildomas aiškinimas, t.y. dar ir Vyriausybės atitinkamas paaiškinimas, kuris datuotas kovo 28 d. Aš manau, kad visi Seimo nariai turi. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar kolegas prašyčiau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau ratifikuoti tą sutartį. Prašau vieningai balsuot.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Užsienio reikalų komitetas svarstė šitą sutartį. Pritardami šitos sutarties ratifikavimui mes kartu norėtume atkreipti Seimo narių dėmesį (todėl mūsų komitetas kreipiasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją), kad toliau būtų nagrinėjamas klausimas dėl Latvijos pilietybės įgijimo lietuviams, gyvenantiems Latvijoje. Šiuo metu pagal veikiančius pilietybės įgijimo įstatymus Latvijoje yra tam tikrų sunkumų lietuvių tautybės žmonėms įgyti šitą pilietybę. Iš esmės visiškai pritariame šitos sutarties projektui. Siūlau pasisakyti už jos ratifikavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Tik kad Seimo nariams būtų aišku, gerbiamasis Griciau, jūs kreipėtės į Lietuvos Respublikos ar į Latvijos Respublikos?..
A.GRICIUS. Be abejo, į Lietuvos Respublikos.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš pritariu šito dokumento turiniui, tačiau man kyla vienas klausimas, kurį norėčiau išsiaiškinti. Kodėl šitas dokumentas vadinasi susitarimu? Tarkim, buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Rusi jos dėl Rusijos kariškių pensinio aprūpinimo, socialinio aprūpinimo ir tas susitarimas nebuvo teiktas Seimui tvirtinti arba ratifikuoti. Dabar šitas susitarimas taip pat vadinasi ir jis teikiamas tvirtinti. Jeigu mes pažiūrėsime į Lietuvos Respublikos Konstituciją, tai matysime, kad 67 straipsnyje įvardijama, kad Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis. Ar čia yra vien toks savavališkas mūsų sprendimas vienu atveju, o kitu - privalomas? Todėl reikėtų šias sąvokas paaiškinti šio dokumento teikėjams.
PIRMININKAS. Paaiškinu, gerbiamasis Endriukaiti. Šitame susitarime, jo tekste tai yra numatyta. 33 straipsnis: “Šis susitarimas turi būti ratifikuotas pagal šalių įstatymus ir įsigalios ratifikacijos raštų pasikeitimo dieną”. Taigi tai, kas reikalinga, čia yra įrašyta.
Gerbiamasis E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau pritarti susitarimui ir jį ratifikuoti. Tuo pačiu noriu pasakyti, kad nesvarbu, kaip vadinasi tarptautinė sutartis: ar sutartis, ar susitarimas. Sutarties esmę rodo jos turinys. Taip pat neiškenčiu nereplikavęs dėl Seimo nario A.Griciaus teiginio, kad neva turėtume rūpintis, kad Lietuvos piliečiai taptų Latvijos piliečiais. Nieko panašaus! Aš manau, kad mūsų visų rūpestis, jog tie žmonės ir toliau liktų Lietuvos piliečiais ir Lietuva jiems padėtų. Tačiau, kad turėtume rūpintis, jog jie taptų kitos valstybės piliečiais, aš kategoriškai nesutinku ir manau, kad gerbiamieji kolegos taip pat su tuo nesutiks.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Pritardamas Seimo narių A.Griciaus ir E.Jarašiūno pasakytoms mintims taip pat kviečiu visus ratifikuoti ir balsuot už ratifikavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Mieli kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo”. Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.
PIRMININKAS. Už - 80. Kas prieš šį nutarimą? Taip pat prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Tikrai labai gražu. 80 Seimo narių balsavus už ir nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam Seimo nariui nesusilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo” tikrai vienbalsiai priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Dabar aš prašyčiau balsų skaičiavimo grupės narius be reikalo nekalbėt ir netrukdyt balsavimui, o tiktai kalbėt dėl tų dalykų, kai pažeidžiama nustatyta tvarka: kai Seimo nariai vaikšto arba Seimo posėdžių salės parteryje sėdi ne Seimo nariai. Taip pat noriu priminti, kad kolegos irgi be reikalo nekibtų prie balsų skaičiavimo grupės. Balsų skaičiavimo grupė balsuoja ta pačia tvarka kaip ir Seimo nariai.
Ūkinio teismo laikinojo įstatymo projektas Nr.833(2) (pateikimas) (94.03.31)
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Mieli kolegos, 5 darbotvarkės punktas. Lietuvos Respublikos ūkinio teismo laikinojo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas - komiteto pirmininkas kolega P.Vitkevičius. Prašom į tribūną.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Konstitucija nenumato tokios teisėsaugos institucijos kaip Valstybinis arbitražas. Konstitucijos 111 straipsnio antroje dalyje yra numatyta, kad gali būti organizuoti specializuoti teismai. Pavyzdžiui, darbo byloms, administracinėms, dėl šeimos santykių kylančioms byloms nagrinėti ir kt. Ūkiniai ginčai, ginčai, kylantys dėl komercinės ūkinės veiklos, aišku, turi savo specifiką, palyginti su šeimos, darbo ginčais ir kt. Todėl kyla klausimas, ką daryti su Arbitražu, kadangi Konstitucija nenumato.
Teisėsaugos institucijų pagrindinėse kryptyse buvo numatyta, kad Valstybinio arbitražo bylas perims apygardų teismai. Kol apygardų teismai neorganizuoti, buvo numatyta Valstybinį arbitražą reorganizuoti į Ūkinį teismą, Lietuvos ūkinį teismą. Laikinai. Kada atsiras apygardų teismai, jie vis tiek bus kvalifikuotesni už apylinkių teismus, o apylinkių teismai, manau, šiuo metu nėra pajėgūs nagrinėti tokių sudėtingų ūkinių ginčų, kur yra didelės sumos, milijonai, jie gali padaryt daug klaidų ir netikslumų. Todėl mes ir parengėme šitą laikinąjį Ūkinio teismo įstatymą ir teikiame jį Seimo svarstymui. Čia yra Valstybinio arbitražo vyriausioji arbitrė. Gal kas turėtų jai klausimų? Galėtų pateikti. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėtų paklaust 6 Seimo nariai. Iš pradžių A.Patackas. Prašom. Nėra? Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ūkinius ginčus tarp įmonių, neturinčių juridinio asmens statuso, t.y. fizinių asmenų, taip pat tuo atveju, kai viena ginčo šalis yra įmonė, neturinti juridinio asmens statuso, sprendžia apylinkių teismai taikydami visas Civilinio proceso kodekso normas. Tuo tarpu sprendžiant ginčus tarp juridinių asmenų, t.y. faktiškai tarp tokių pat įmonių, atsiranda tam tikras diskriminavimas ir jau nenorima taikyti Civilinio proceso kodekso normų. Manau, kad čia yra prieštaraujama Civilinio proceso kodekso 59 straipsniui, kuris sako, kad teismas turėtų priimti įrodymus, jeigu jie turi reikšmės bylai. Ar neatrodo, kad čia be reikalo atsisakoma 68 ir 72 straipsnių?
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega! Mes kalbėjome komitete, kad dar įtrauksime. Čia dar šito nepataisėme, kadangi pirmasis svarstymas bus komitete, po to dar pažiūrėsime, bet priėjome prie išvados ir jau parengėme, tik neišdalijome, kad reikia įtraukti ir kitus ūkio subjektus, sakykime, personalines įmones, kurios vykdo ūkinę veiklą, jeigu dėl tos ūkinės komercinės veiklos kyla ginčai.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymo projekto 4 skirsnyje numatoma, jog Ūkinio teismo teisėju gali būti skiriami asmenys, turintys teisinį aukštąjį išsilavinimą, 3 metų Valstybinio arbitražo teismo teisėjų darbo stažą arba 5 metų prokuroro pavaduotojo - advokato darbo stažą. Tačiau žinome, kad buvę žinybiniai arbitrai, juriskonsultai turi didesnę bylų sprendimo patirtį negu prokuroras arba jo pavaduotojas, o kartais didesnę darbo patirtį ir už kai kuriuos advokatus. Kodėl skiriant ūkinius teisėjus nenumatyta atsižvelgti į žinybinių arbitrų ir juriskonsultų darbą? Juo labiau kad ir daugelis valstybinių arbitrų yra buvę juriskonsultais. Ir dar vieną klausimą turiu.
PIRMININKAS. Prašom, aš jus palieku.
P.VITKEVIČIUS. Apskritai dėl to nebūtų prieštaravimų, galbūt reikėtų ir įtraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi aš nesu juristas, tai tik norėčiau sužinoti tokią principinę galimybę. Ar bus galima dabar, atsiradus ūkiniams teismams, geriau išspręsti tuos nesusipratimus tarp žemdirbių ir superkančių jų produkciją įmonių dėl atsiskaitymų?
P.VITKEVIČIUS. Žinoma, nuo senų senovės teismai spręsdavo tuos klausimus dėl tokių ginčų. Čia vis dėlto bendra tvarka šitie ginčai su žemės ūkio bendrovėmis bus svarstomi. Praktiškai apylinkės teismo sprendimą, taip pat ir Arbitražo sprendimą dabar bus galima skųsti kasacine tvarka, na, ir skųsti priežiūros tvarka. Lygiai tas pat - Arbitražas darosi Ūkiniu teismu, įtraukiamas į teismų sistemą ir paklūsta Civilinio proceso kodekso normoms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Astrauskai, paspauskite mygtuką. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Per kiek laiko, jūsų nuomone, šitą ūkinių teismų sistemą galima sukurti, suorganizuoti? Kiek tai truktų? Ir kada, jūsų nuomone, gali pradėti veikti apygardų teismai?
P.VITKEVIČIUS. Dėl apygardų teismų aš nelabai galiu atsakyti, daugiausia organizuoja Teisingumo ministerija. Kol kas aš labai abejoju, kad, pavyzdžiui, šiais metais atsiras koks nors apygardos teismas, o ūkinius ginčus reikia spręsti skubiai. Ir aš manau, kad Ūkinį teismą galima greičiau organizuoti, todėl kad čia... Na, aišku, reikės rinkti teisėjus. Čia teisėjų nedaug, bus 9 Ūkinio teismo teisėjai, kaip dabar yra Arbitraže, tai čia ne problema. Aš manau, greitai, po kokių poros mėnesių, galima suorganizuoti, išlaikyti teisėjo egzaminus ir visa kita. Tai tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti. Ar ūkiniai teismai svarstys bylas, susijusias su neigiamu, žalingu poveikiu gamtai ir sveikatai?
P.VITKEVIČIUS. Na, jeigu iš komercinės ūkinės veiklos tas išeina, tai turėtų nagrinėti Ūkinis teismas šitas bylas tarp organizacijų. Ta žalinga įtaka paprastai iš kažkokios veiklos kyla.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. 4 straipsnis, 3 skirsnis. “Ūkinio teismo teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ir skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ir kūrybinę veiklą ne darbo metu”. Ir staiga tas teisėjas gavo palikimą, gavo tėvų ūkį valdyti. Jis sėkmingai ūkininkauja ir gauna pelną. Ar jis turi atsisakyti to ūkio, ar jis gali toliau ūkininkauti? Ačiū.
P.VITKEVIČIUS. Ne, aš manau, kad ūkininkavimas neturėtų įeiti į šitą, nes taip yra pasakyta ir Teismų įstatyme, Teismų santvarkos įstatyme. Čia mes tik perrašėme. Ūkis, na, tai toks dalykas... Čia jau ne tokia veikla, kur... Manyčiau, kad gali.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, ačiū, gerbiamieji kolegos. Minutėlę, gerbiamasis profesoriau, nepabėkite. Kolega K.Kubertavičius. Ir aš dar porą žodžių pasakysiu. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Prašau pasakyti, gerbiamasis, kodėl šitas įstatymas pavadintas “laikinuoju” Ūkinių teismų įstatymu?
P.VITKEVIČIUS. Todėl, kad pagal metmenis yra numatyta, jog jis egzistuos tol, kol atsiras apygardų teismai. Apygardų teismams atsiradus jie perims šitas funkcijas visose Respublikose apygardose.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu kolegoms, kad yra ir aiškinamasis raštas, kaip reikalauja Statutas, taip pat yra ir Juridinio skyriaus išvada. Ir aš tikiuosi, kad toliau tobulinant, taisant įstatymo projektą į Juridinio skyriaus konkrečias, kvalifikuotas pastabas bus atsižvelgta. Taigi, gerbiamieji kolegos, mums reikia susitarti, kuris bus pagrindinis komitetas. Matyt, gerbiamojo P.Vitkevičiaus vadovaujamas, t.y. Valstybės ir teisės.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dar, jeigu galima. Mes komitete...
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. ... galvojome, kad reikėtų nagrinėti skubos tvarka, kad nebūtų didelių pertraukų. Dabartiniu metu labai jau aktyviai kai kas prieštarauja Arbitražui, jo nepripažįsta. Reikia įtraukti į teismų sistemą ir padaryti konstitucinę instituciją.
PIRMININKAS. Šitai galima daryti. Jeigu jūs reikalaujate, tai mes balsuosime. Bet aš noriu priminti, kad kitas posėdis bus balandžio 7. Tai ir normalia tvarka galima nagrinėti, bet jeigu jūs reikalausite, tai galima bus balsuoti.
P.VITKEVIČIUS. Gal geriau balsuoti, jeigu jau...
PIRMININKAS. Na, prašom, jūsų valia. Dėl šito tarsimės atskirai. O dabar dėl pagrindinio komiteto. Manau, niekas neprieštaraus, kad būtų Valstybės ir teisės komitetas. Sutinkam? Ačiū. Aš manau, kadangi čia yra reorganizacijos, gal reikės ir papildomų išlaidų. Ar nevertėtų, kad ir Biudžeto ir finansų komitetas pasižiūrėtų, taip pat ir Vyriausybė padarytų išvadą? Ar kolegos sutinka? Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė. Ačiū. Tai dabar mums lieka dar išspręsti vieną klausimą. Kolega E.Jarašiūnas. Prašom. Iš šoninio mikrofono prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad šio laikinojo įstatymo būtinumas yra neginčytinas. Tačiau aš manau, kad mes dirbti toliau galėsime, jeigu suvoksime, kad, pirma, čia yra jokia reorganizacija - iš neteisingumo institucijos teisingumo institucijos padaryti negalima. Tai čia pirmas ir svarbiausias dalykas. Antras dalykas. Įstatyme turi būti numatyta, iš kur tie teisėjai atsiras, kas juos paskirs. Mes negalime įstatymu arbitrus, t.y. valdymo institucijos darbuotojus padaryti teisėjais, taip nedaroma. Ir pagaliau yra Teismų įstatymas. Aš manau, kad jeigu mes tuos dalykus sutvarkysime, galėsime dirbti toliau. Labai gerai, kad tai yra tiktai laikinasis įstatymas. Aš manau, kad argumentacija... Nors, kita vertus, ta argumentacija rodo, kad teisės teorijos požiūriu jokių ūkinių ginčų nėra. Bet čia yra teisininkų diskusija, aš nenoriu jos primesti Seimo nariams.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Jarašiūnai, čia buvo dar vienas klausimas iškeltas. Jūs pasisakytumėt už skubesnę tvarką ar ne, jeigu aš jūsų paklausčiau? Ar už normalią tvarką?
E.JARAŠIŪNAS. Iš esmės aš neprieštaraučiau ir tai skubesnei tvarkai, jeigu komitetas tas problemas išspręs. Jeigu tos problemos yra nesprendžiamos, tai tada nieko kito neliks, kaip Seime ginčytis.
PIRMININKAS. Gerai. Tada, gerbiamasis Vitkevičiau, jūs pasakysite, ar atsižvelgsite į kolegos E.Jarašiūno siūlymus patikslinti kai kuriuos straipsnius?
P.VITKEVIČIUS. Na, žinote, patikslinti, pažiūrėti - galbūt... Bet aš nesutiksiu, kad darytume likvidavimą vietoje reorganizavimo. Aparatas, raštinė liks, jų likvidavimo mums nereikia. Likvidavimas buvo išvalymas nuo politiškai nepatikimų žmonių. O čia nėra ko. Teisėjus rinks taip, kaip nustatyta. Prilyginama apylinkės teismui, teisėjai bus renkami lygiai taip, kaip renkami apylinkės...
PIRMININKAS. Skiriami. Gerbiamasis P.Vitkevičius norėjo pasakyti “skiriami”.
P.VITKEVIČIUS. Skiriami, taip.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Mes dabar turime apsispręsti... (Salėje triukšmas) Gerbiamieji kolegos, prašom nesiginčyti. Gerbiamasis Vitkevičiau, jūs dabar nereaguokite. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau, niekas neprieštarauja, kad mes pradėtume šito įstatymo projekto svarstymo procedūras, kadangi jis yra mūsų darbų programoje. Sutinkam?
Taip, minutėlę, tai dabar klausimas yra toks. Ar šitą klausimą nagrinėjam skubos tvarka? Gerbiamasis P.Vitkevičius komiteto vardu galėjo šitą siūlyti. Prašom pasisakyti vienas už, vienas prieš. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš pasisakysiu už dėl to, kad LDDP frakcija viską nori sutvarkyti labai greitai: ir likviduoti, ir pataisas įrašyti greitai, ir dar skubiau, ir skubiau, ir skubiau. Tai jeigu mes vieną sykį, Seimo nariai, nesuprasime, kad per skubėjimą paskui turime begalę pataisų, tai mes galime sakyti: taip, aš už. Ir aš noriu jus paraginti balsuoti už tai, kad būtų skubesnė tvarka. Bet paskui jūs visi patys taisysite tas klaidas. Ir dėl to, man regis, geriau pasiginčyti komitete, ten viską padaryti, padaryti gerą analizę, padaryti juridinę išvadą, pritarimą iš visų gauti ir kartu iš ministerijos, ir jų nuomonę išklausyti. Ir tada, be abejo, jeigu mes galime šitą padaryti per savaitę, tai, aišku, už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Patackas. Nėra. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Matydamas tam tikrą pozicijų skirtumą, visgi aš drįsčiau siūlyti neskubėti, kadangi ar tai yra reorganizavimas, ar likvidavimas, tai yra principinė problema, kaip minėjau. Ir išspręsti, kad padarom valdymo organą teisingumo organu, na, niekaip neišeina. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Yra kompetencijos klausimas. Kas yra ūkinis ginčas, yra apibrėžta dabar galiojančiose SSSR arbitražo taisyklėse. Tuo tarpu nei Civilinis kodeksas, nei Civilinio proceso kodeksas šitos sąvokos neduoda. Ir bus iš viso neaišku, ką gi tas teismas nagrinėja. Todėl, manau, geriau neskubėkime, o tuo labiau, kaip pasakė gerbiamasis Pirmininkas, nelabai ką ir telaimėsime laiko požiūriu.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Kubertavičius. Po to balsuosime. Aš tai nesupratau, ar tamsta už, ar prieš. Man toks įspūdis, kad prieš. (Salėje balsai) Viskas aišku, tada taip: vienas už, vienas prieš. Gerbiamasis Kubertavičiau, viskas aišku. Atsiprašau, aš nelabai supratau. Prašome registruotis. Kartais pasitaiko, kolegos, ir man. Prašom registruotis.
Salėje - 81 Seimo narys.
Primenu, kad pagal Statutą komitetas turi teisę siūlyti skubesnę tvarką, bet sprendžia Seimas ir ne mažesne kaip vieno ketvirtadalio Seimo narių dauguma. Primenu, vienas ketvirtadalis turi būti, tada bus skubesnė tvarka. Prašom pasiruošti balsuoti už skubesnę tvarką. (Salėje šurmulys) Na, pritarėm, niekas nesiginčijo. Dabar balsuojame už skubesnę tvarką.
Už balsavo 39, prieš - 24, 4 susilaikė. Bus nagrinėjama skubesne tvarka. (Salėje šurmulys) Tai prašom skaičiuoti, ką reiškia ketvirtadalis. 36! Gerbiamasis Andriau Kubiliau, jums kolega aritmetiką jau teisingai pateikė. Taigi skubesnė tvarka. Bet aš tada prašyčiau... Gerbiamasis Vitkevičiau, prašome klausyti. Aš prašyčiau komitetą tikrai operatyviai susirinkti ir atsižvelgti tiek į Juridinio skyriaus išvadas, tiek į kai kurias, kaip man atrodo, svarbias kolegų šiuo metu visiškai neseniai pasakytas pastabas dėl šito įstatymo projekto. Tai jeigu viskas bus gerai, projektas bus pataisytas, laiku išdalytas, - tikrai tada galėsime ir skubesne tvarka svarstyti, ir galutinai priimti.
Ačiū. Darbotvarkės 5 klausimas baigtas.
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Darbotvarkės 6 punktas - įstatymo “Dėl mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo papildymo” projektas. Svarstymo stadija. Užsirašė tiktai vienas Seimo narys kolega A.Vaišnoras. Aš jį kviečiu į tribūną. O kas kalbės pateikėjo vardu? Gerbiamasis E.Vilkelis? Tada jūs po kolegos A.Vaišnoro. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia galbūt net ir nevertėjo man eiti ir kalbėti iš tribūnos. Čia yra toks nutarimas, kurį jūs turbūt visi žinote. Jis taikomas tik vienam miestui, t.y. Panevėžiui. Aš įsivaizduoju, kad panevėžiečių reakcija arba tų Panevėžio įmonių reakcija nėra labai gera į šitą mūsų įstatymo pakeitimą. Ir galiu tą visiškai suprasti.
Jūs turbūt visi žinote, kad Šventosios, Nevėžio upių problema jau seniai egzistuoja. Kavarsko užtvanka buvo pastatyta, na, kaip čia, vadinamaisiais tarybiniais, arba sovietiniais, laikais. Padaryta vienu ypu, nepagalvojus apie tai, kad būtų galima padaryti taip, jog atsipirktų iš dalies ir būtų gaminama elektros energija, o ne tiktai vartojama.
Aš pagal specialybę esu hidrologas. Ilgai dirbau Energetikos institute ir tas problemas mes tyrinėjome. Esu nuėjęs pėsčiomis nuo Kavarsko iki Panevėžio. Na, ten yra ne tiktai viena ta problema, tai yra visu tuo permetimo kanalu, kuris iš Šventosios upės iškastas į Nevėžį. Tiktai viena problema, kurią reikėtų galbūt sutvarkyti, tai labai dideli vandens nuostoliai paties kanalo zonoje. Aš manau, kad ir Vyriausybė, pavesdama vykdyti Nevėžio ir Šventosios upių apsaugos programą, turėtų atkreipti į tai dėmesį. Galbūt reikėtų tuo susirūpinti kiek anksčiau. Nes kuo yra mažesni vandens nuostoliai, tuo mažiau reikia elektros energijos keliant Šventosios upės vandenį į Nevėžį.
Na, kita vertus, aš, pasižiūrėjęs Vyriausybės programą, matau, kad ji turėtų būti įgyvendinama, tiktai jos realizavimo terminai nebus visiškai realūs, nes daug kur yra pavedama įvairiems fabrikams iš savo lėšų pastatyti ar valymo įrenginius, ar mažinti vandens paėmimą. O tai visada yra susiję su tam tikrais stabdžiais.
Šita problema taip pat buvo svarstyta Gamtos apsaugos komitete. Čia ne mano reikalas būtų pateikti Gamtos apsaugos komiteto nuomonę, tą turėtų padaryti arba komiteto pirmininkas... Bet komiteto išvada yra tokia. Skaitau. “Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo papildymo” projektui ir teikti Seimui pirmajam svarstymui.” Vadinasi, Gamtos apsaugos komiteto nuomonė yra teigiama. Na, o aš galiu tiktai įsivaizduoti, kaip reaguos panevėžiečiai į šitą problemą. Žinau, kad Kėdainių savivaldybė yra atsisakiusi mokėti papildomai. Jie mano, kad jie patys susireguliuoja reikiamą vandens kiekį iš mažesnių upių ir upelių, pristatę daug užtvankų aukščiau savo miesto. Na, ir, matyt, nieko nelieka, kaip tik pasiūlyti Vyriausybei, kad ji... Arba įmonės... Kad Vyriausybė teiktų paskolas tiems darbams, kurie yra numatyti tos Šventosios Nevėžio programoj, kad ta programa būtų greičiau įgyvendinta. O kai bus įgyvendinta programa, tada jau atkris Panevėžiui ir tas dvigubas tarifų padidinimas. Sugrįšime į normalų mokėjimo lygmenį.
Tai viskas, ką aš norėjau pasakyti. Aš savo vardu nesiūlau skriausti panevėžiečių, bet Gamtos apsaugos komiteto vardu siūlau, kadangi tokia yra išvada.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
Dabar aš kviečiu į tribūną ministrą E.Vilkelį. O kol jis ateis, primenu, kad tikrai yra ir Gamtos apsaugos komiteto išvada, ir Juridinio skyriaus išvada, ir yra dar papildoma informacija, papildoma medžiaga, kurią pateikė Vyriausybė. Prašom, ministre.
E.VILKELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Tai, ką minėjo Seimo narys, yra atsakymai, duoti pateiktoje Vyriausybės medžiagoje. Nereikėtų nuogąstauti. Šitie klausimai yra derinti ir su Panevėžio savivaldybe, ir su pagrindiniais teršėjais, jeigu juos taip galima pavadinti. Esminių pasikeitimų šitų įmonių gaminamos produkcijos savikainoj nebus, kadangi tai sudarys tiktai 0,03%. Be abejo, kada tenka Seimui svarstyti tokį išimtinį dalyką, gal ir keistai atrodo, bet vis dėlto tai yra ta išeitis, reali išeitis, kur vis dėlto, manyčiau... Sprendžiant tokią svarbią ekologinę problemą, nemanau, kad ūkio subjektai ar savivaldybės labai neįsižeis, jeigu Seimas priims šitą įstatymą.
Kaip kalbėjo Seimo narys, yra Gamtos apsaugos komiteto išvada. Ji irgi yra pozityvi. Aš prašyčiau šitam pakeitimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre.
Gerbiamieji kolegos, jeigu aš jus teisingai supratau, niekas neprieštarauja, kad būtų pritarta po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? Galim. Ačiū.
Tada kitas dalykas. Ar galim šitą įstatymo projektą, tiksliau, jau jo priėmimą, įsirašyti į balandžio 12 d. posėdžių darbotvarkę? Galim? Nereikia balsuoti? Ačiū. Taigi pritariam po svarstymo. Priėmimo procedūra bus balandžio l2 d. rytiniame posėdyje. Ačiū.
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 7 punktas - įstatymo “Dėl Akcinių bendrovių įstatymo ir Įmonių įstatymo papildymo” projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas - gerbiamasis J.Veselka. Ar gerbiamasis V.Navickas? Tada aš čia būsiu supainiotas: man vieni sakė, kad V.Navickas, kiti aiškino, kad kolega J.Veselka. Ne, įrašytas tai J.Veselka, bet paskui man buvo paaiškinta, kad kolega V.Navickas. Taip, dėl Akcinių bendrovių ir Įmonių įstatymo. Prašau, aš duosiu tekstą. Prašau, prašau. Tai gal, gerbiamasis kolega, jūs pasiruoškite, o per tą laiką mes galėtume patvirtinti darbotvarkę.
Dėl balandžio 7 d. Pirmasis ir principinis dalykas yra tas, kad dirbame kitą savaitę vieną dieną. Atrodo, niekas neprieštaravo. Jeigu ir dabar niekas neprieštaraus, tada mes iškart patvirtinsime vienos dienos ir kartu visos savaitės posėdžių darbotvarkę.
Siūloma priimti kai kuriuos įstatymus, kurių atitinkamos stadijos jau buvo, t.y. Akcizų įstatymą, Pridėtosios vertės įstatymą, o po to kelių su finansais susijusių įstatymų projektų svarstymas arba pateikimas. Čia pateikėjas būtų visų pirma finansų ministras E.Vilkelis, bet taip pat ir kolega A.Rudys. Be to, dar kai kurie įstatymai ir jų projektai. Priėmimas - tai “Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 51 straipsnio galiojimo laikino sustabdymo” papildymas ir taip pat Žemės įstatymo įsigaliojimo priėmimas. Tai, ką mes čia šiandien jau svarstėme, tikrai ketvirtadienį galėtume ir priimti atsižvelgdami, kaip kolega A.Baležentis kalbėjo, į tam tikras pataisas.
Dabar dėl kitų dalykų. Tai Vyriausybės valanda. Mes turime iš anksto susitarti, kuris ministras čia atsakys į mūsų, t.y. Seimo narių, paklausimus ar klausimus. Siūloma, o su ministru yra sutarta, kad tai būtų finansų ministras E.Vilkelis.
Dabar įrašyti du rezerviniai klausimai. Ir kadangi mes ką tik nubalsavome už skubesnę tvarką, į rezervą reikėtų įsirašyti Ūkinio teismo laikinąjį įstatymą. Tokie siūlymai.
Prašom. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis Seimo nary, Seimo Pirmininke ponas Juršėnai!
PIRMININKAS. Klausau.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau jus pataisyti ir aš norėčiau, kad jūs pats pasitaisytumėte. Aš suprantu, kad Prezidentas neturi, ko gero, gerų patarėjų ir dėl to kalba apie kažkokias Seimo narių atostogas. Aš asmeniškai neturėjau atostogų. Aš taip pat norėčiau, kad jūs pasitaisytumėte dėl vienos darbo dienos kitą savaitę. Jeigu jūs nedirbate komitete, tai nereiškia, kad čia niekas kitas daugiau nedirba. Jūs turite pasakyti, kad mes turėsime viešą sesiją vieną dieną. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Va štai čia, gerbiamasis Vladimirai Jarmolenka, gerbiamasis senasis ir naujasis mano kolega, absoliučiai su tamsta sutinku. Bus visos darbo dienos, išskyrus pirmadienį ir šeštadienį. O ketvirtadienį bus viena posėdžių diena - Seimo posėdžių diena.
Dabar prašom dėl kitų dalykų. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Aš tai norėčiau pasisakyti dėl to įstatymo projekto, kuriam ruošiasi dabar ponas J.Veselka.
PIRMININKAS. A, tai prašom. Jūs turėsite dar kartą paspausti.
Kolega S.Pečeliūnas. Čia dabar tik dėl darbotvarkės.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau pasiteirauti dėl darbotvarkės 13 klausimo. Kiek mes kalbėjome, ten yra neaiškumų ir buvo prašyta to pirmo klausimo redakciją surašyti taip, kaip priklauso, o po to ateiti su tais popieriais į Seimą. Nieko naujo mes kol kas nematėm, išskyrus tai, ką matė vi si ir dėl ko buvo labai daug priekaištų. Tai ar jūs sutiktumėte dar to klausimo nerašyti, išspręsti taip, kaip buvome sutarę? Ateiti čia su jau visiškai suredaguotu, sutvarkytu dalyku?
PIRMININKAS. Aš iš dalies su tamsta sutinku ir šnekėjausi su pateikėjais ir kitais rimtais žmonėmis. Jie sako, kad taip turėtų būti, o svarstymo metu galima nagrinėti ir kitus siūlymus. Kai jau vyks įstatymų priėmimas, gali būti ir alternatyvos, ir būtent taip, kaip jūs siūlote. Taigi aš prašau 13 punktą palikti.
Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš prašyčiau, kad būtų pradėtas toliau svarstyti indėlių indeksavimo klausimas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia tiktai dar kitai savaitei mes galime šitą įrašyti.
A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl Vyriausybės valandos tai mes turėtume išsiaiškinti, kaip čia ji vyks: ar bus draugiškas bendras pasikalbėjimas, ar pagal kokį nors Reglamento straipsnį?
PIRMININKAS. Čia galime susitarti, kaip tai darysime. Kadangi yra tiktai vienas paklausimas, tai tą paklausimą galime realizuoti pa gal visas taisykles, t.y. paklausėjo pasisakymas, klausiamojo atsakymas ir po to, jeigu kolegos pageidauja, ir diskusija. Jeigu aš neklystu, yra gerbiamosios E.Kunevičienės paklausimas ministrui E.Vilkeliui. (Balsai iš salės) O kiti - tai tada klausimai arba raštu, arba žodžiu, iki bus baigtas nustatytas arba skirtas darbotvarkėj laikas. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Na, vėl tas nelemtas ar vargšas, ar nelaimingas Genocido tyrimo centro klausimas. Ir iki balandžio 7 d. vėl nėra numatyta jo svarstyti. Kodėl jis taip tempiamas, kada tikrai... būriai žmonių, kurie tikrai susirūpinę, ir memorandumai yra, ir t.t., susirūpinę juo. O mes statutą kažkaip stumiam ir stumiam, ir nežinia kur.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, taigi šiandien nagrinėsime. Jeigu bus padaryta pertrauka, tada taip - balandžio 7 d.
Bet jeigu mes svarstymą užbaigsim, tai tada ne anksčiau kaip balandžio 12 d. Kolega V.Zimnickas. Prašom ruoštis šios dienos svarstymui.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau, kad jūs vienaip ar kitaip rastumėt truputį laiko įmonių bankroto svarstymui. Mes komitete esam svarstę, man atrodo, didelių problemų ten neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Zimnickai, jeigu aš teisingai supratau, ten yra kompleksinis klausimas? Tai yra keli įstatymų ir nutarimų projektai?
V.V.ZIMNICKAS. Šeši. Taip.
PIRMININKAS. Jūs norit pasakyt, kad per kelias minutes galima bus susidorot? Jūs toks optimistas?
V.V.ZIMNICKAS. Tai būtų antrasis svarstymas. Ne priėmimas, o tik antrasis svarstymas.
PIRMININKAS. Aš galiu pasiūlyt tik į rezervą įrašyt, ne daugiau.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū ir už tiek. Jeigu bus ketvirtadienį rezerve, tai dar kitą antradienį bus tikrai.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų nebuvo. Aš reziumuosiu. Yra du rezerviniai klausimai. Tai Ūkinio teismo laikinojo įstatymo projekto svarstymas, ir kadangi mes nutarėm nagrinėt skubesne tvarka ir įrašėm pirmuoju rezerviniu klausimu, vadina si, kai tik bus laisvo laiko, kai tik bus galimybė, galėsim nagrinėt. Ir ketvirtasis rezervinis klausimas - tai tas įstatymų ir nutarimų projektų pluoštas, apie kurį kalbėjo kolega V.Zimnickas, tai yra dėl Bankroto įstatymo ar kitų pataisų. Ir viena pataisa dėl klausimų sudėliojimo. Pataisa susijusi su tuo, kad ministras E.Vilkelis bus Vyriausybės valandoj, o jisai rytiniame posėdyje teikia priimti, svarstyti arba pateikia net kelis klausimus. Tai tam, kad mes gerbiamojo ministro du kartus per du posėdžius netrukdytume, aš siūlau Vyriausybės valandą padaryti rytinio posėdžio pabaigoje.
Jeigu su visu tuo sutinkame, prašau tada pritarti darbotvarkei. Ar reikia balsuoti? Sutinkam. Ačiū. Grįžtam prie 7 darbotvarkės punkto. Gerbiamąjį J.Veselką prašau į tribūną. Bet kol jisai ateis, kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš kaip tiktai dėl darbotvarkės norėjau, kadangi gerbiamasis V.Zimnickas paprašė savo vardu, kad būtų įtraukta kitos savaitės rezerviniu klausimu. Aš protestuoju, kadangi svarstymas buvo numatytas 19 d., ir mūsų komitetas, nors ir nepagrindinis, bet mes taip pat norim svarstyti. Mes svarstysim ne šitą, o kitą savaitę. Taigi tai bus antrasis svarstymas, ir mes nenorim likti nuošalyje.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Aš jaučiu, kad gerbiamojo V.Zimnicko klausimui bus bankrotas. Prašom, gerbiamasis Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Laba diena, mieli kolegos! Kadangi man taip prisakėt dabar sakyti. (Balsai iš salės) Prašau?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš irgi noriu pasakyti porą žodžių. Viena iš impresijų, kurią atsivežiau iš Paryžiaus, iš Tarpparlamentinės Sąjungos sesijos, ir yra ta, kad ten dažniausiai kreipiamasi “kolega”.
J.VESELKA. Ačiū. Mes ne prancūzai, bet galim pritaikyti sau šitą...
PIRMININKAS. Prašau. Žinoma, yra ir kiti kreipiniai, bet dažniausiai - kolega.
J.VESELKA. Ačiū. Šiandien šitas posėdis man atrodo truputį keistokas. Pirmąją įstatymo pataisą, kurią aš irgi turėjau pristatyti, tai yra pateikti svarstyti, pateikė kitas, o jau šitą aš. Ačiū, kad nors kas antrą dar pasitikit.
PIRMININKAS. Bus dar ataskaita, gerbiamasis Veselka.
J.VESELKA. Viskas teisingai. Šitos įstatymo pataisos, kurias mes teikiame, susijusios su tuo, kad, kaip jūs žinote, seniai neišspręstas klausimas dėl uždarųjų akcinių bendrovių, kurios išsinuomojo patalpas ir joms buvo leidžiama toliau Vyriausybės nutarimais tas patalpas išsipirkti kaip tam tikrą turtinį įnašą. Mes buvome pateikę būtent įteisinti tokią privatizavimo formą, kaip turtinį įnašą, bet tada Seimo nariai beveik vieningai pasisakė, kad tai negera forma. Todėl mes ieškojome kito būdo, kaip visgi šitą problemą išspręsti. Ir dabar siūlome padaryti tokias pataisas, kad išskyrus valstybinį kapitalą. Vadinasi, uždarosiose akcinėse bendrovėse uždaru būdu gali būti privatizuojamas visas turtas, išskyrus valstybinį kapitalą. Tas pats pakeitimas siūlomas ir Įmonių įstatyme. Bet čia vėl, pabrėžiu, susikerta su pačių uždarųjų akcinių bendrovių funkcionavimo principais, nes uždarųjų akcinių bendrovių akcijos negali būti platinamos viešai. Tai viena.
Antra. Pats principas. Mes visur remiame smulkų, vidutinį biznį. Dauguma įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių įsikūrė iš tikrųjų nepavydėtinose patalpose, griūvančiose patalpose, išskyrus kur buvo “po blatu” ir buvo...
PIRMININKAS. Prašom valstybine kalba.
J.VESELKA. Tai kaip čia valstybine? Lietuviško turbūt tokio atitikmens nėra, gal už kyšį.
PIRMININKAS. Už pakišą.
J.VESELKA. Gerai. Todėl, aš manau, kad reikia skirti du dalykus: esmę ir piktnaudžiavimą. Ir štai dėl esmės. Pasižiūrėkim pagal visą valstybinio turto privatizavimo schemą, jūs žinote, 50% pagal nominalą. Štai aš paskaičiavau, kiek mes uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios turi mane gaudyti ir kur nors pakarti, kiek mes kartų didinam turto įvertinimą. Aš tik keletą pavyzdžių paimu, liepos mėn. Sakysim, UAB “Liuks”. Likutinė balansinė vertė - 370 litų, ekspertai įvertino 71 tūkstančiu, arba vertę padidino 192 kartus. Centrinė privatizavimo komisija nustatė vertę 220 kartų padidindama. Toliau, sakysim, tokia “Leandra”. Ekspertų komisija nustatė 58 kartus didesnį, mes nustatėm 232 kartus. Tai, kaip matot, šitoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios įdėjo savo kapitalą, mes valstybinį kapitalą įvertinam kelis šimtus kartų daugiau. Ir jeigu žiūrėsim bendro privatizavimo aspektu ir net tų pačių indėlių indeksavimo aspektu, kaip tik šita privatizavimo forma yra viena iš tų, kuri leidžia tiek valstybinį turtą naudingai panaudoti, tiek paremti smulkų, vidutinį biznį, tiek sukaupti lėšų indėliams indeksuoti, nes aš galiu drąsiai pasakyti, kad ta vidurinė klasė, kuri buvo taupiausia Lietuvoje, per šitas reformas labiausiai nukentėjo. Ir turim padaryti viską, kad kuo daugiau turto paliktume tam, kad būtų galima kompensuoti tiems žmonėms.
Todėl aš ir teikiu šiandien projektą. Seimo Ekonomikos komitetas 2 susilaikius, 2 - prieš, 5 - už taip pat jau pritarė. Vis dėlto reikia galvoti apie turtinį įnašą uždarosioms akcinėms bendrovėms. Nes, jūs matot, be šito būtų daug turto sugriuvę toliau, žmonės įdėjo nemažai kapitalo, ir jeigu dabar reiktų grąžinti valstybei tai, ką jie įdėjo, tai ir valstybei tektų didelė našta. Tada kalbėti dar apie indėlių kompensavimą nebus iš ko.
Todėl aš teikiu sakydamas, kad čia gali būti tik tokia pataisa, priimant turtinius įnašus, ir jeigu uždaroji akcinė bendrovė nesutinka dėl kainos ir valstybė mano, kad gali pralošti, tik tada pirma pasiūlo uždarajai akcinei bendrovei už tą kainą. O jeigu ji nesutinka mokėti, tada visą šitą pluoštą (ne atskirai kiekvieną akciją) gali siūlyti viešai parduoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus net 14 Seimo narių nori paklausti. Aš labai prašyčiau kolegų trumpai formuluoti klausimus, o gerbiamąjį kolegą pranešėją taip pat trumpai atsakinėti. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Gerbiamasis tamsta! Jūs tikriausiai skaitėt Juridinio skyriaus išvadas, kurios, švelniai tariant, yra neigiamos. Bet dabar dėl paties įstatymo esmės. Gerai, sakykim, priimami jūsų siūlomi pakeitimai. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, du ar trys žmonės, turi kontrolinį akcijų paketą, įvyksta formaliai akcininkų susirinkimas, jie nubalsuoja turėdami tam teisę, turėdami kontrolinį akcijų paketą, kad jie tarp savęs pasidalija likusį kapitalą. Koks gali būti kitoks sprendimas?
J.VESELKA. Jie pasidalyti likusio kapitalo negali. Kadangi ta valstybinio turto dalis yra valstybės nuosavybė ir jį gali išpirkti tik tada, kai valstybė sutinka parduoti ir nustato tam tikrą kainą, tik šitaip jie gali. Jeigu nesutaria, jie negali šito turto paimti.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėt, kad šitas įstatymo projektas yra parengtas siekiant skatinti smulkų ir vidutinį verslą, ir minėjot, kad tuo yra siekiama paskatinti tuos susijungusius į uždarąsias akcines bendroves asmenis. Tačiau juk patalpas nuomojo ne vien tiktai uždarosios akcinės bendrovės, bet ir kitų rūšių įmonės. Pavyzdžiui, personalinės įmonės, kurios irgi dėjo kapitalą į griūvančius pastatus, remontavo juos ir pan. Tai ar čia nėra kažkoks privilegijų teikimas vienai įmonininkų rūšiai prieš kitas?
J.VESELKA. Manyčiau, jūs teisus, kad ir personalinėms įmonėms reikėtų taikyti tą patį principą. Bet būkime nuoseklūs, po to nesakykim, kad ten kažkam ne taip. Teisingumas turi eiti viena kryptimi, t.y. ginti. O reforma turi išlaikyti pagrindinę kryptį. O teisingumas tegu “graibo”.
PIRMININKAS. Kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūs žinot, kad Vyriausybės priimti nutarimai, įteisinantys išnuomotų negyvenamųjų patalpų perdavimą uždarosioms akcinėms bendrovėms, personalinėms įmonėms ir kitiems nuomininkams kaip valstybės turtinį įnašą, sukėlė labai daug painiavos, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Tačiau tai tenkino kai kurių žmonių grupių interesus. Tai aišku. Todėl dabar ir lopom sąmoningai padarytus įstatymų pažeidimus. Kodėl mes pamirštam, kad siekiant papildyti biudžeto pajamas valstybinį turtą galima parduoti varžytinėse? Dabartinė pataisa, jūsų siūloma pataisa, panaikina skirtumą tarp uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių. Lieka skirtumas tik dėl bendrovės dydžio. Ten apriboja tiktai įstatinio kapitalo dydį ir akcininkų skaičių, kitokio skirtumo nebelieka. Ar jums neatrodo, kad ir dabar neaišku, kaip bus sprendžiami klausimai dėl šių privačių struktūrų valdomo valstybinio turto, ir projektą reikėtų iš esmės papildyti? Ir ar dabar tikslinga iš viso jį svarstyti? Galbūt reikia mums greičiau svarstyti naują Akcinių bendrovių įstatymą ir iš esmės spresti šį klausimą? Ačiū.
J.VESELKA. Tai, ką jūs siūlote dėl varžytinių, aš su tuo sutinku, kad jeigu pasiūlius akcinei bendrovei valstybės, Centrinės privatizavimo komisijos arba Vyriausybės nustatytą kainą ji nesutinka pirkti, jiems kaina atrodo per aukšta, tada iš tikrųjų tai galima spręsti per aukcioną. Aukcionas yra panašus į varžytines, kad tai būtų parduota. Aš sutinku su vienu, kad, ponai, kuo greičiau reikia priimti naują Akcinių bendrovių įstatymą. Tada apskritai pasikeičia kapitalo valdymo schema. Ir daug tų piktnaudžiavimų iš karto eliminuojama. Bet naujas Akcinių bendrovių įstatymas šito neišsprendžia, kadangi čia yra susiję su privatizavimo klausimu. Ir šitas turtinis įnašas turi būti įteisintas kaip viena iš privatizavimo formų. Ir noriu dar kartą pasakyti, kad visos Vyriausybės, vadinamosios kairiosios, dešiniosios, centristinės - visos tą darė, vadinasi, gyvenimas vertė tą daryti.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt jau ir atsakėt į mano klausimą, nes aš norėjau paklausti, ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymas neišsprendžia šitos problemos?
J.VESELKA. Jokiu būdu neišsprendžia.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Visai neseniai jūs, dar būdamas ministru, labai aktyviai pasisakė te prieš privilegijas kažkokiems socialiniams sluoksniams ar darbuotojams. Šiuo atveju mes įteisinam privilegiją tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams įsigyti turtą ir suteikiam jiems pirmenybę prieš kitus.
J.VESELKA. Gerbiamasis Kubertavičiau, aš jums tik kelis skaičius pateikiau, kada pagal privilegijas kolektyvas moka tik vieną litą už tą patį turtą, o pagal įnašus - 50, 100, 200 kartų daugiau. Tai kur čia jūs matot privilegijas?
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo nary! Norėjau jūsų paklausti, ar jūs turit skaičiavimus, už kiek maždaug milijonų litų būtų suma, jeigu privatizuotųsi visi tie, kurie turės teisę, ir ar tai padės gerokai padidinti biudžetą, kad būtų galima indeksuoti indėlius, ar dar kaip nors?
J.VESELKA. Pirmiausia tie pinigai neina į biudžetą. Antra. Aš skaičių neturiu. Labai daug priklausys nuo to, kaip toliau bus nustatomos kainos. Nes čia, kur aš jums pateikiau tuos kartus, yra tik turtinis įnašas, jo įvertinimas. Toliau bus nustatoma dar rinkos kaina, ir čia gali būti vėl padidinta, todėl aš negaliu pasakyti, kokia ta suma susidarys. Aišku, kad tai bus nedidelė suma. Tiek, kiek eina per visas kitas lengvatas, tai čia “nepatempia” šito viso kompensavimo šitie dalykai.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega! Mane iš tikro labai jaudina noras padėti smulkiam ir vidutiniam verslui, bet aš pamenu, kaip visai neseniai tamsta irgi iš šitos tribūnos gynėte vieną tokį projektą dėl Kauno uždarųjų akcinių bendrovių Laisvės alėjoje. Čia labai persipynė šitie klausimai. Bet mano klausimas apskritai būtų toks. Dabar mes žinome, kad nemažai bendrovių, užėmusių patalpas, yra pakeitusios savo paskirtį, kurią anksčiau turėjo, sugadindamos iš esmės infrastruktūrą miestuose. Aš kalbu apie buitinius infrastruktūros dalykus. Tai dabar mes įteisinsim viską status quo, kaip dabar yra, neturėdami galimybės sugrįžti prie to, kas buvo anksčiau. Todėl aš manau, tikrai jis ne vietoje.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pavirži, mane visada gąsdina ta nuostata - sugrąžinti kaip buvo anksčiau. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nusprendėm eiti rinkos keliu... Aš suprantu, kad ten kirpyklos, prausyklos, pirtys ir taip toliau. Bet jūs žiūrėkite truputį kitu aspektu. Įstatymai numatė, kad trejus metus jie negali pakeisti profilio. Žinoma, tai irgi yra antirinkos nuostata, štai kur yra bėda. Tai yra antirinkos nuostata. Ir ji nevykdoma, bet nevykdo jos kaip tik tos savivaldybės, ministerijos, kurių reguliavimo sferoje tai yra. Ir ten yra viskas, net jeigu uždaro remontui, tas laikas neįskaitomas į trejus metus, visa įstatyminė bazė yra. Tačiau į tą sritį nepateko tos visos pirtys, skalbyklos. Čia yra visai kitas dalykas. Čia daugiausia pateko įvairios nenaudojamos patalpos. Aš tik noriu pabrėžti, kad valstybinės institucijos nevykdo tų funkcijų, kurios joms pavestos, štai čia ir yra bėda.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ministre, aš noriu jus pataisyti. Vis dėlto ne vien tai, jeigu būtų laiku įvestas turto mokestis, tikrai šiandien nebūtų užkalti langai. Bet aš noriu paklausti kitko. Vis dėlto, sakykim, valstybines akcijas, kurias valstybė dalys, tai juk tai pažeis uždarųjų akcinių bendrovių principą. Kaip jūs įsivaizduojat jų realizavimą?
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, matyt, vakar buvo linksma diena. Aš aiškiai pasakiau, kad kaip tik noriu, kad būtų įteisintas uždarosioms akcinėms bendrovėms turtinis įnašas jo realia kaina ir pirmiausia leisti joms išsipirkti. Bet jeigu nesutaria tas, kuriam reikia parduoti, valstybė ir uždaroji akcinė bendrovė, tada tas pluoštas, arba, sakysim, po tam tikrą kiekį, kad nepriplūstų daugybė akcininkų, o kad iš tikrųjų ateitų tie, kurie galėtų efektyviai valdyti. Todėl tik su tom sąlygom, ir jūs ne taip supratot.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš dabar norėčiau ir pasiteirauti, ir atkreipti balsuojančiųjų dėmesį, kad aną kartą, kai mes nepritarėm, ten buvo susieta su valstybės kapitalu, o tas kapitalas ryšium su tuo, kad turtas nebuvo indeksuotas, buvo, žinoma, 10 ar 100 kartų realiai mažesnis, negu turėjo būti. Bet kada šiandieną gerbiamasis J.Veselka pristatinėja ir sako, kad privatizacijai, kaip ir priklauso, bus teikiamas turtas ir jo įvertinimas bus arba ekspertų, arba atskiros komisijos, kuri galbūt bus sudaryta, tai aš prašyčiau tokiam įstatymo pakeitimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu paklausti, ar jūs susipažinote su Juridinio skyriaus išvada?
J.VESELKA. Aš tik šiandien gavau, todėl nesusipažinęs.
PIRMININKAS. Manau, kad atsižvelgsit.
J.VESELKA. Be abejo.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Tai aš būtent ir norėjau dėl išvados paklausti, bet jeigu jūs jos neskaitėt...
J.VESELKA. Atsakiau...
A.ENDRIUKAITIS. Tai tada ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbėjot apie turto perkainojimą ir, kiek aš girdėjau, ruošiamasi indeksuoti lyg ir 14 kartų ar kažkiek. Ar jūs sutinkat su tuo, kad tai yra “lėlė” žmonėms apgauti? Pavyzdžiui, perka ką nors, iš viršaus uždeda po dolerį, o viduje yra popieriukai. Mažiausiai 500 kartų reikia arba pradedant nuo 100 ir kažkiek procentų. Tas turto indeksavimas, man atrodo, yra tam, kad būtų sudaryta galimybė propagandai.
J.VESELKA. Gerbiamasis Katkau, matot, iš tikrųjų iškilus dilema - tas vidutinis indeksavimas tikrai yra mechaninis indeksavimas. Jis realios vertės neatitinka. Bet atsižvelgus į tai, jog iš tikrųjų mūsų pagrindinis strateginis tikslas vis dėlto yra toks, kad be privačios nuosavybės rinkos ekonomikos nesukursim, normaliai funkcionuojančios. Galima kažkokį surogatą sukurti. Todėl kiekvieną įvertinti... Tas privatizavimo procesas būtų labai ilgas, jį reikėtų stabdyti ir pereiti prie grynai komercinio privatizavimo, su labai brangia sistema, o to mūsų finansai “neišneša”. Jeigu jūs žinotumėt, kaip sunku buvo pasiekti šitą vidutinį indeksavimą, kur turtas bus indeksuotas maždaug 10 kartų, ten pagal įvairius koeficientus, o čekiai - 8 kartus, kaip buvo šitą sunku pasiekti, o visa kita tada reikėtų išvis pervesti į visai kitą kokybinį privatizavimo etapą ir jis užsitęstų gan ilgai. Ir normalios rinkos funkcionavimą atidėtų ilgam.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš norėčiau paprastai paklausti, ar jūs nevėluojate su šio įstatymo projektu ir ar nenorite pridengti Vyriausybės neteisėtą nutarimą, kuris prieštarauja įstatymams ir pagal kurį buvo daug turto perpumpuota į uždarąsias akcines bendroves.
J.VESELKA. Aš kaip signatarui norėčiau pasakyti. Aišku, geriausiai būtų, kad tokį būtų priėmusi Aukščiausioji Taryba, tada būtų buvę laiku. Mes, beje, šitą siūlėm prieš 4 mėn. Deja, Seime įstrigo.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
J.VESELKA. Gerai, gerai, Pangoni, vėluojam. Geriausia, kad būtų Aukščiausioji Taryba tą padariusi.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū, gerbiamasis kolega.
J.VESELKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar mes turime susitarti dėl kelių dalykų. Ar įrašom šitą įstatymo projektą į darbų programą, ar sutinkam? Nereikia balsuoti? Ačiū. Ar pradedam visas procedūras? Ačiū. Komitetas, kuriam turim paskirti pirmiausia svarstyti, tai turbūt būtų Ekonomikos komitetas? Ar sutinkam, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis komitetas? Ar reikia, kad dar kuris komitetas svarstytų šitą įstatymo projektą? Biudžeto ir finansų ar Valstybės ir teisės. Užteks vieno? Užteks. Ačiū. Taigi pagrindinis komitetas - Ekonomikos komitetas. Manau, kad šitą įstatymo projektą toliau galėsime svarstyti ne anksčiau kaip balandžio vidury, sakykim, balandžio 14 d., kad komitetas iki to laiko suspėtų išnagrinėti ir, jeigu matys reikalą, atsižvelgti į Juridinio skyriaus išvadą ir papildyti įstatymą, kaip yra parašyta Juridinio skyriaus išvadoje. Ačiū. Dėl šito dalyko susitarėm.
Nutarimo "Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo" projektas Nr.853 (pateikimas) (94.03.31)
4sesiją 11 posėdyje svarstyti klausimai
Kadangi mes dar turim kelias minutes, gerbiamieji kolegos, ar negalėtume susitarti dėl vieno iš esmės procedūrinio dalyko, t.y. dėl mano pavadavimo, kadangi kitą savaitę vėl tenka išvykti, šį sykį į Estiją, kurioje dar neteko būti, o Latvijoje pernai buvau net 3 kartus. Ar kolegos sutinka, kad toks nutarimo projektas būtų priimtas? Ar norit pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
A.KUBILIUS. Aš repliką. Galima?
PIRMININKAS. Prašom. O kolega A.Kubilius repliką arba pasisakymą. A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Pritariu šitam.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau tiktai priminti, kad ne būti jūs važiuosit į Estiją, o dirbti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. (Juokas) A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš tai norėčiau pasisakyti tuo reikalu.
PIRMININKAS. Prašom. Galėsit.
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, kad jūs per daug važinėjate ir po jūsų eilinio vizito Seime bus ne tik užkalti šie praėjimai, bet ir visas Seimas bus užkaltas. Aš jaučiu baimę.
PIRMININKAS. (Juokas) Tas buvo padaryta man esant. Taigi ne mano važinėjimai...
A.KUBILIUS. Jūs sakėt, kad jūsų įspūdžių dėka šitie užkalimai prasidėjo.
PIRMININKAS. Iki to juk buvo padaryta. Vadinasi, aš, nujausdamas įspūdžius, tai padariau. Labai gražu. Ačiū, kad man ir telepatiją skiriat.
Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Ar jūs visam laikui dirbti važiuojat?
PIRMININKAS. Taigi aiškiai parašyta kiek, prašom skaityti projektą. 78 dienai.
A.KUBILIUS. Gal galit ilgiau.
PIRMININKAS. Tai, pasirodo, jūs pritariat, o iš tikrųjų sakot, kad nepritariat. Tai kam mane apgaudinėti? Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėjau dėl šito pasakyti ir dar dėl buvusio mūsų darbo vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Prašom klausyti.
A.ENDRIUKAITIS. Pirmininkaujant ponui A.Sakalui, kada mes priiminėjom tą rezoliuciją...
PIRMININKAS. Tylos, kolegos. Prašom į mikrofoną.
A.ENDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyti dėl praeito posėdžio, kai mes du kartus priiminėjom vieną rezoliuciją. Taigi pagal Reglamentą mes praeitą kartą nustatėme, jog pagal 177 straipsnį baigėsi diskusijos ir pagal 178 buvo priimtas sprendimas. Buvo priimtas 1 punktas - priimti rezoliuciją be pataisų. Šiandien pradėjom vėl iš naujo balsavimus ir iš naujo priėmimą. Ponas A.Sakalas šitą programą vedė. Tai truputį toks dvigubas balsavimas, o antras ar trečias svarstymas nenumatytas. Dabar, kadangi jūs siūlote pakeisti ponu A.Sakalu, tai aš pasisakyčiau prieš poną A.Sakalą ir siūlyčiau vietoj jo poną J.Bernatonį.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jūs neturite siūlymo teisės, jūs tiktai galite balsuoti už arba prieš, o dėl to, ką padarė, kaip jūs sakot, A.Sakalo vadovaujamas Seimas, tai aš noriu pasakyti, kad dėl tokio rezoliucijos balsavimo daugiau esu kaltas aš. Kadangi mes taip surašėm darbotvarkės projektą, tas darbotvarkės projektas buvo patvirtintas ir praėjusį kartą nebuvo numatytas balsavimas. Aš, kaip čia pasakius, privengdamas kai kurių jūsų, jeigu nebus užrašyta, o padaryta, tai po to bus triukšmas, ir pasiūliau padaryti visiškai tvarkingai, absoliučiai tvarkingai, t.y. atskirai kitą dieną balsuoti. Žinoma, kitą kartą, atsižvelgdamas į jūsų pastabą, aš šitos techninės klaidos nedarysiu.
Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Kažkas su technika ir balsų skaičiavimo komisijos nėra. Viskas. Tada balsavimas bus vėliau. Posėdis baigtas. Atsiprašau. Dar A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš labai trumpą informaciją. Šiandien 14.30 val. renkasi Tibeto rėmimo grupė III rūmų 101 kambary.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą skelbiu, kad posėdis baigtas, ir gero apetito. Kitas posėdis 15 val.