Dešimtasis posėdis
1994 m. kovo 29 d.

Svarstyti klausimai:

Akcizų įstatymo projekto priėmimas

Įstatymo "Dėl užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektų pateikimas

Įstatymo "Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo" projekto pateikimas

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų įstatymo 51 straipsnio galiojimo laikino sustabdymo" papildymo" svarstymas

1. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas 2. Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo" dalinio pakeitimo" projekto pateikimas 3. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo pakeitimo" projekto pateikimas 4. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo" projekto pateikimas 5. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo" projekto pateikimas 6. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas 7. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo papildymo" projekto pateikimas

Seimo valdybos narių atsakymai į Seimo narių klausimus

Pareiškimai

Seimo narys P.Tupikas perskaitė pareiškimą (dėl Etikos ir procedūrų komisijos)

Signatarė R.Hofertienė perskaitė pareiškimą

Akcizų įstatymo projekto Nr.670(4) priėmimas (94.03.29)

4sesiją 10 posėdyje svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedame kovo 29 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašyčiau registruotis. 70 Seimo narių. Primenu, kad pagal patikslintą darbotvarkę dabar yra Akcizų įstatymas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną ministrą E.Vilkelį.

E.VILKELIS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien turėtų būti pradė-ta Akcizų įstatymo paskutinė stadija - svarstymas ir priėmimas. Yra daug įvairių komitetų ir atskirų Seimo narių pasiūlymų dėl įstatymo. Aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsime šitą įstatymą pastraipsniui. Nagrinėjant įstatymą pastraipsniui bus galima diskutuoti dėl vienos ar kitos nuomonės, išreikšti, aišku, mano, kaip Vyriausybės atstovo, nuomonę.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada išties pradedam iš eilės.

1 straipsnis. "Šis įstatymas reglamentuoja kai kurių prekių apmokestinimą akcizais." Kas turi kokių pastabų? Išmesti šitą straipsnį? Tai galėsite padaryti tiktai balsuodami. Prašom. Gerbiamasis I.Uždavinys. Gerai. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, man nevisiškai suprantamas žodis "reglamentuoja". Tai, sakykim, jūs galite bet kada pasinaudoti to įstatymo reglamentacija ar kaip kitaip. Gal šis įstatymas numato kai kurių prekių apmokestinimą akcizais ar dar kažkaip kitaip. Dabar tas žodis "reglamentuojama", suprantat, truputį kažkaip... Gal čia reikėtų kaip nors kitaip? Vis dėlto tai yra įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, prašom raštu.

V.V.ZIMNICKAS. Tai ne, aš čia...

PIRMININKAS. Kolega A.Rudys.

A.RUDYS. Aš siūlau išmesti 1 straipsnį. Jis nereikalingas.

PIRMININKAS. Tai viskas aišku. Balsuosim ir bus aišku.

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manau, kad kolega V.Zimnickas vis tiek nepateiks raštu, nes jis pamiršo, ką jau sakė. Todėl siūlau straipsnį palikti tokį, koks jis yra pateiktas.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ministre, ar jūs manot, kad galima apsieiti be šito straipsnio, ar vis dėlto paliekam?

E.VILKELIS. Aš manyčiau, kad vis dėlto 1 straipsnis yra straipsnis, kuris nusako viso dokumento esmę. Šiuo atveju šito straipsnio redakcija būtent apie tai ir kalba.

PIRMININKAS. Gerai. Tada mums telieka tiktai balsuoti ir tokiu būdu apsispręsti. Prašom dar sykį registruotis.

V.V.ZIMNICKAS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Jau buvo pasisakyta, gerbiamasis Zimnickai. Prašom dar kartą, kol registruosimės.

V.V.ZIMNICKAS. Aš norėjau paklausti. Ar yra gerbiamojo A.Rudžio alternatyva, kad šis straipsnis nereikalingas ir išmetamas? K.Jaskelevičius sako, kad mano nėra, tai aš jau tyliu, bet pono A.Rudžio.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad jūs tylit visiškai teisingai, o A.Rudys teisingai šitą klausimą formuluoja, nes balsuodami prieš, mes šitą straipsnį ir siūlom išbraukti.

72 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 1 straipsnį, tas spaudžia mygtuką "už", o kas mano, kad tas straipsnis nereikalingas, kaip kolega A.Rudys, tai, žinoma, balsuoja prieš. Prašom. Balsuojam.

Už - 37, prieš - 14, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

Dabar, gerbiamasis ministre, 2 straipsnis. Čia, atrodo, yra alternatyva.

E.VILKELIS. Taip, yra gerbiamojo K.Kuzminsko alternatyva. Jis siūlo kaip ir šiek tiek naują, patikslintą redakciją, tačiau visgi šita Vyriausybės siūloma redakcija, kuri yra 4 projekte, yra daugiau atitinkanti būtent tai, kas norima pasakyti 2 straipsniu, tai yra apibrėžti akcizų mokėtojus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, visų pirma jūs paspauskit.

E.VILKELIS. Dėl 2 straipsnio.

PIRMININKAS. Taip, dėl 2 straipsnio. Kolega K.Kuzminskas, kaip siūlymo autorius. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Alternatyva buvo pateikta ir faktiškai yra visai nauja redakcija paskutiniame mūsų įstatymo projekte. Vis tiek akcizus į biudžetą moka 3 straipsnyje išvardytų prekių gamintojai ir importuotojai, o pardavinėtojai akcizų, išeina, kad nemoka. Kaip čia suprasti?

E.VILKELIS. Du kartus nemokama, vieną kartą.

K.KUZMINSKAS. Vieną kartą. Na, ši redakcija yra man priimtinesnė. Palieku aš ją.

V.V.ZIMNICKAS. Jeigu dėl redakcinio pobūdžio, tai taip, bet kartais taisant redakciją truputį ir esmė keičiasi. Čia jau taip...

K.KUZMINSKAS. Taip, taip, aš taip ir maniau. Prieš tai man buvo toks...

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėjau gerbiamojo ministro paklausti, man atrodo, kad kolega...

PIRMININKAS. Klaust negalima, pasisakykit, ir kad būtų viduj klausimas.

L.K.JASKELEVIČIUS. Kolegos K.Kuzminsko alternatyva nekeičia straipsnio esmės, bet ji man irgi tokia labai atrodo, na,.. Juk, klausykit, akcizus į biudžetą moka juridiniai ir fiziniai asmenys, gaminantys, parduodantys, taip pat gaminantys ir parduodantys arba importuojantys. Iš esmės tas pat, tik sudėliota truputį sklandžiau negu Vyriausybės redakcijoje. Ar ne taip?

E.VILKELIS. Bet painiau, painiau truputį, Vyriausybės yra gana aiškiai išdėstyta. Čia truputį painumo atsiranda.

PIRMININKAS. Gerai, matyt, reikės truputėlį pasiaiškinti. Dar du Seimo nariai, ir tada spręsim. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto importuotojai. Tai šitas dalykas taip kažkaip irgi... Čia tie, kurie tiktai susiims... Galėdamas turėti privatus asmuo... Nes juk gale rašoma - tai asmens, neturinčio juridinio asmens teisių, įmonės, taip?..

E.VILKELIS. Taip.

PIRMININKAS. Ir kolega A.Rudys.

A.RUDYS. Aš noriu tiktai pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitete buvo palaikyta Vyriausybės redakcija.

PIRMININKAS. Ir dabar, gerbiamasis ministre, jūs pasakykit galutinį žodį: ar sutinkat šiek tiek paredaguoti savąjį variantą?

E.VILKELIS. Ne. Aš, kaip ir gerbiamasis A.Rudys minėjo, kad praktiškai ir komitete buvo pritarta šitai redakcijai, vis dėlto manyčiau, kad šita redakcija gana optimaliai nurodo šito straipsnio paskirtį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Kuzminskai, tada aš teiksiu alternatyviai balsuoti. Bet gal jūs dar paspauskit mygtuką, kad būtų aišku. Paspauskit! Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Kadangi jaučiu ir kitų Seimo narių paramą dėl mano pasiūlytos alternatyvos, todėl prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Ir dar sykį kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš norėjau dar truputį pasitikslinti - prekių gamintojai. Bet jeigu prekes gamina ir eksportuoja, ar irgi jūs numatot taikyti akcizą? Nes paprastai eksportas yra skatinamas, tai gal ir šita eksporto (...) bet kurioje valstybėje, ir net tie produktai, ant kurių dedamas individualus akcizas, deja, tose valstybėse nededamas... Ir gamintojai dar man pradėjo... Suprantat, iškilo toks neaiškumas, galbūt reikėtų tai truputį kažkaip apibrėžti, ar jūs manot, kad taip ir turi būti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Zimnickai, esant šiai stadijai neklausinėjama, bet jeigu ministras bus geras, jis dar sykį paaiškins. Prašau.

E.VILKELIS. Aš nematau, taip, labai keista, nes mes ilgai ir komitetuose šituos dalykus svarstėm, jokios problemos, kurią kelia gerbiamasis V.Zimnickas. Čia viskas galbūt per daug aiškiai pasakyta.

PIRMININKAS. Gerai, bet, gerbiamasis ministre, kadangi Seimo narys K.Kuzminskas reikalauja balsuoti, jūs tebesilaikot savo pozicijos,tada viskas aišku, ir balsuosim alternatyviai.

L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį K.Kuzminską, gal jis gerą valią parodytų, kadangi jo redakcija iš tiesų esmės nekeičia, o Biudžeto ir finansų komitete mes nematėm jūsų redakcijos, tai gal tiesiog, kadangi tai nėra esminis dalykas, gal į ambicijas nesileistumėm ir priimtumėm Vyriausybės alternatyvą?

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš nesuprantu, kai man primetamos ambicijos. Jau kas kas, o jau Kuzminskas niekad ambicijom jokiom nesimėto, man atrodo. O jeigu aš siūlau, tai pabalsuokit, man atrodo, nieko baisaus nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaskelevičiau, šį sykį aš sutikčiau su kolega K.Kuzminsku. Galima taip? Gerai. Tada prašyčiau kolegas pasirinkti alternatyviai. Čia dabar tiktai balsai - ir už, ir prieš - bus skaičiuojami. Kolegos, dėmesio! 2 straipsnio yra du variantai. Vyriausybės, kuris yra pagrindiniame tekste. Už jį reikia spausti mygtuką "už", jeigu kas remia Vyriausybės variantą ir Biudžeto komiteto parengtą variantą. O kas mano, kad reikia kitaip formuluoti, t.y. taip, kaip siūlo kolega K.Kuzminskas, tie spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti už Vyriausybės variantą - už, už kolegos K.Kuzminsko variantą - prieš. Susilaikę neskaičiuojami.

Už pirmąjį variantą - 35, už antrąjį - 27. Taigi Vyriausybės variantas. Dabar kolegų aš noriu grynai formaliai paklausti: ar reikia dar sykį balsuoti už aprobuotą alternatyvą? Ar galim bendru sutarimu priimti? Galim. Ačiū.

Taigi priimti du straipsniai. Mūsų laikas, skirtas šitam klausimui, yra baigtas. Dabar prašom, ministre, kitą klausimą, kadangi čia jūs tribūnoj dar ilgai turėsit stovėt. Prašom.

Įstatymo "Dėl užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektų Nr.829 Nr.830 pateikimas (94.03.29)

4sesiją 10 posėdyje svarstyti klausimai

Yra du klausimai, susiję su Lito patikimumo įstatymu: įstatymo "Dėl užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo" pateikimas ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo" pateikimas. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis ministre, aš siūlyčiau, kad jūs pateiktumėt kartu abu šituos klausimus, t.y. įstatymų projektus. Ir po to Seimo nariai jus paklausinėtų dėl abiejų. Manau, tai bus teisingiau ir darbas bus aiškesnis. Ar sutinkat?

E.VILKELIS. Taip, taip, sutinku, kadangi praktiškai abu įstatymų pakeitimai ir papildymai yra siūlomi dėl Lito patikimumo įstatymo, kuris buvo pasirašytas kovo 17 d., priėmimo. Galiu pasakyti tiktai tokį momentą, kad čia buvo skambučių ir iš Seimo, kad kodėl nėra Vyriausybės argumentacijos, kaip ir yra numatyta pateikiant Seimui medžiagą, kas turėtų būt pateikiama. Galiu pasakyti tiek, kad pateikiant būtent Lito patikimumo įstatymą buvo pateikiamas ir šitų įstatymų pakeitimų komplektas, ir visa argumentacija praktiškai, kuri buvo pateikiama svarstant Lito patikimumo įstatymą, jinai ir išlieka svarstant šių įstatymų pakeitimus. Kitaip tariant, šie įstatymai priimami dėl Lito patikimumo įstatymo priėmimo. Yra Juridinio skyriaus pastabos dėl to, kad neatitinka mūsų teikimas tos normos, kadangi nėra teikiama pakeitimų Banko įstatymui, veikiančiam, galiojančiam Banko įstatymui ir statutui. Tačiau būtent Lito patikimumo įstatymo 7 straipsny ir   yra įvardyta, kaip elgiamasi su Banko įstatymu ir Banko statutu. Tai yra 7 straipsnis. Lietuvos banko įstatymo, Lietuvos banko statuto galiojimas. "Lietuvos banko įstatymas ir Lietuvos banko statutas galioja tol, kol bus priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas, ir tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms". Šiuo metu Vyriausybėje jau vieną kartą buvo svarstytas Lietuvos banko įstatymo projektas. Ir jisai artimiausiu metu bus pateiktas Seimui svarstyti apskritai kaip toks dokumentas. Be abejo, šiandien du trečdaliai turbūt šiuo metu galiojančio Lietuvos banko įstatymo ir Banko statuto normų neatitinka būtent dėl Lito patikimumo įstatymo priėmimo... Todėl Vyriausybė ir pateikia svarstyti tiktai Pinigų įstatymo ir Užsienio valiutos įstatymo pakeitimus ir papildymus. Dėl Pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo. Taip pat sakoma, kad nenurodoma šitame įstatyme, kitaip tariant, neperkeliama į šį įstatymą norma, kuri  yra užfiksuota Lito patikimumo įstatyme. Bet  aš nemanyčiau, kad taip ir turėtų būti daroma, kadangi šie pakeitimai susiję būtent su ano įstatymo priėmimu. Ir visos tos normos, kurios užfiksuotos dėl lito patikimumo įforminimo, yra aname įstatyme. Todėl suderinamumas su šiais teikiamais Pinigų ir Užsienio valiutos įstatymų pakeitimais neturėtų būti savotiškai, sakyčiau, užgriozdintas normomis, kurios yra užfiksuotos Lito patikimumo įstatyme. Todėl ir teikiam šitų dviejų įstatymų pakeitimus ir papildymus svarstyti Seime. Ir būtų pageidavimas, kad šie įstatymai būtų svarstomi ypatingos skubos tvarka, kadangi praktiškai jau nuo balandžio 1 d. įsigalioja Lito patikimumo įstatymas. Ir uždelsimas šitų įstatymų pakeitimų ir papildymų negatyviai atsilieptų apskritai įvedant Lito patikimumo įstatymą. Toks būtų mūsų pageidavimas.   Be abejo, komitetuose mes detaliai dar nagrinėsime ir pačią redakciją, ir pačius konkrečius punktus. Šiandien yra tiktai pateikimas šitų klausimų.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti 6 Seimo nariai. Visų pirma kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis ministre, aš dėl Užsienio valiutos įstatymo norėčiau. Čia paskutinis sakinys: "Visos įmonės, įstaigos, organizacijos privalo tvarkyti apskaitą ir vykdyti atsiskaitymus pagal oficialų lito kursą". Kaip žinom, tai sunkiai priverčiamas dalykas. Ar jūs žinot kokį nors mechanizmą, kuris priverstų taip atsiskaityti, t.y. pagal oficialų lito kursą, jeigu    jis neatitiks rinkos kurso, įvairias įmones, organizacijas ir bendroves?

E.VILKELIS. Galiu pasakyt, kiek tai apima apskaitą, čia jokios dviprasmybės negali būti. Kiek tai apima atsiskaitymus, aišku, čia galima tokia dviprasmybė. Beje, šiandien grįžęs aš susitinku su Valiutos fondo atstovu ponu Knobliu, kuris būtent susipažinęs su šitų įstatymų pakeitimais irgi siūlo išbraukti žodelį "atsiskaitymus". Tačiau kol kas jisai argumentų nepateikia. Mūsų argumentacija yra ta, kad jeigu mes leisim atsiskaitymus atlikti ne oficialiu kursu, aš garantuoju, kad tai bus tam tikras piktnaudžiavimas, atvėrimas vartelių piktnaudžiavimui. Todėl, kad pagal susitarimą bus fiksuojamas kursas, pagal susitarimą, na, o skirtumą galima, kaip sakant, ir pasidalyti. Todėl formuluojant yra įrašyta ir "atsiskaitymus". Bet, kaip aš minėjau, yra valiutos fondo rekomendacija - išbraukti. Sakykim, ir jūs, aš suprantu, siūlot galbūt išbraukt. Aš manau, kad komitetuose mes detaliai nagrinėsime, bet mūsų argumentas yra šitas, kol kas kiti argumento nepateikė. O tai, kad bus svyravimas didelis, tai kaip tik priėmus Lito patikimumo įstatymą... Šitas įstatymas kaip tik ir neleidžia (...) esminiams lito ir valiutos svyravimams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius norėjo paklausti.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš dėl Užsienio valiutos įstatymo. Siūlau pakeitimų 3 straipsniui. Mes komitete vakar taip jau pradėjom gerokai iš anksto svarstyti šį projektą ir mums kilo abejonių dėl ketvirtosios ir penktosios dalies, kur yra komerciniams bankams numatytas 0,5 % mokestis nuo pakeistos sumos. Bankas pasakė kai kuriuos savo pasiūlymus, kad tas mokestis atliekant operacijas grynaisiais pinigais galėtų būti vienoks, o pervedimais - kitoks. Ar jums jie dar nepateikė savo jokių išvadų ir pasiūlymų?

E.VILKELIS. Ne, nepateikė, bet aš kaip tik prieš išeidamas į tribūną kalbėjau su gerbiamuoju Morkūnu, kuris truputį dalyvavo rengiant Vyriausybės pateikiamą variantą, ir man nelabai suprantama, kadangi aš, atvirai pasakius, ir neprisiliečiau prie šitų, kadangi aš tuo metu nebuvau Vyriausybės posėdyje. Praktiškai šitas 0,5% turėtų iš šito įstatymo išnykti. Todėl, kad pagrindinis įstatymas, t.y. Lito patikimumo įstatymas, nusako formą, kokia bus keičiama (4 straipsnio priešpaskutinė pastraipa). "Lietuvos bankas nustato visiems bankams maksimalių atlyginimų už keitimo operaciją dydžius". Šitos normos, matyt, reikės prisilaikyt, kadangi vis dėlto tiktai pagrindinis įstatymas šiuo klausimu yra Lito patikimumo įstatymas. Aš manau, kad komitetuose gal ir išdiskutuosim, ir šitas Užsienio valiutų įstatymo papildymas galbūt ir iškris.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Pinigų įstatyme tikriausiai... Kur yra 4 straipsnis - "Lito kursas". Jūs, matyt, praleidot keturis žodžius, t.y. "suderinus su Lietuvos banku".

E.VILKELIS. Aš minėjau pristatinėdamas. Mes į šitus įstatymus pačios procedūros neperrašom, todėl kad pati procedūra yra nustatyta Lito patikimumo įstatyme. Aš nemanyčiau, kad iš priimtų įstatymų normas reikėtų perkelti į naujus įstatymus, nors jie reglamentuoja visiškai kitą dalyką.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre! Opozicija pasisakė prieš šitą įstatymą, tačiau nieko nepadarysi. Dabar aš norėjau jūsų paklausti dėl projekto Nr.830. Ten yra parašyta: "Oficialų lito kursą bazinės valiutos atžvilgiu nustato ir skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Ar jūs negalėtumėt pakomentuoti ir pasakyti, kur dar yra kitur taip daroma, išskyrus Lietuvą?

E.VILKELIS. Nežinau. Nesu labai detaliai susipažinęs su tuo dalyku, nors aš žinau, kad kai kur kursą nustato netgi ne vyriausybė, bet Finansų ministerija. Bijau sumeluot, kažkurioj, ar ne Olandijoj, kažkas minėjo, kad lyg finansų ministerija nustatinėja valiutų kursų santykį. O iš viso tai jau kalbama apie tam tikrus poįstatyminius pakeitimus. Tai yra ištaka iš mūsų priimto Lito patikimumo įstatymo.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Į mikrofoną, gerbiamasis Zimnickai. Prie šoninio mikrofono! (Balsas iš salės) Jis sakė, kad to paties norėjo paklausti, aišku. A.Kubilius. Prašom prie šoninio mikrofono, matyt, jau čia ne tik kairiesiems, bet ir kitiems blogai. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, prieš porą savaičių Seimas priėmė, kaip jūs pavadinot, Lito nestabilumo įstatymą, ir rezultatus mes matom. Sakykit, koks poveikis šitų įstatymų bus lito kursui?

E.VILKELIS. Esminės jokios nebus įtakos, kadangi pagrindinis tą klausimą reglamentuojantis dokumentas yra priimtas Lito patikimumo įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar mes, gerbiamieji kolegos, turim apsispręsti dėl dviejų dalykų: ar pradedam atitinkamas procedūras ir ar tos procedūros turi būti pagreitintos? Tiktai priminsiu Statuto reikalavimus. Jeigu norima, kad būtų klausimas nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, tai tam turi būti atitinkamas kreipimasis. Kreipimasis yra. Gerbiamasis E.Vilkelis kalba Vyriausybės vardu. Ir turi būti ne mažiau kaip vienas trečdalis Seimo narių balsų. Visų Seimo narių balsų. Taigi turi būti balsuojama už ypatingos skubos procedūrą ne mažiau kaip 48 balsais. O jeigu skubos tvarka, tai tada - ketvirtadalis, t.y. daugiau negu ketvirtadalis, vadinasi, mažiausiai 36 balsai turi būti. Todėl dabar prašyčiau pirmiausia pasisakyti. Vis tiek balsuot mums reikės už kiekvieną įstatymą atskirai, bet manau, kad kolegos dėl balsavimo motyvų gali kartu pasisakyti. Kadangi čia iš esmės tas pat klausimas. Prašom. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Veikia jau. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Reikia įsijungt.

V.V.ZIMNICKAS. Tai kad aš visą laiką jungiu. Kai jūs įjungiat, tikrai veikia. Aš norėčiau, gal ypatingos skubos tvarkos ir nereiktų, bet už skubos tvarką... Aš manyčiau, kad, vienaip ar kitaip, įstatymas turi pradėti veikti realiai nuo balandžio 1 d. Suprantat? Todėl, matyt, pagal esančią salėje situaciją aš vis dėlto pasisakyčiau už skubos tvarką. Ir aš manau, kad tai pavyks mums.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega A.Rudys.

A.RUDYS. Aš noriu prisidėti prie gerbiamojo V.Zimnicko, taip pat pasisakau prieš ypatingos skubos tvarką, o už skubesnę. Todėl, kad baisu vis dėlto nepakankamai išnagrinėjus nepasiekti priešingų rezultatų.

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu prisidėti prie kolegos A.Rudžio ir taip pat prašyt ministro, gal jis nereikalautų ypatingos skubos.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Man nebelieka ką pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Telieka pritart.

PIRMININKAS. Na, labai gražu. Taigi tada, manau, mums nereikia specialiai balsuoti, visi bendru sutarimu sutarsim, kad šitą klausimą arba, tiksliau, du klausimus pradedam nagrinėti, t.y. pradedam procedūras. Čia turbūt balsuot nereikia, visi sutinka. (Balsai iš salės) Nesutinka? Prašau, tada balsuojam atskirai. Taigi kas už tai, kad... Minutėlę, gal dar sykį registruojamės, tada bus aiškiau. Prašom registruotis. 80 Seimo narių. Taigi kas už tai, kad būtų pradėtos svarstymo procedūros įstatymų projektų: "Dėl užsienio valiutos įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir "Dėl pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo"? Kas už tai, prašom balsuot.

Taigi už klausimo įtraukimą į mūsų tolesnę darbotvarkę ir už priėmimo procedūrą pasisakė 44 Seimo nariai, prieš - 10, 14 susilaikė.

Dabar aš prašysiu atskirai balsuoti dėl kiekvieno įstatymo projekto skubesnės tvarkos. Primenu, kad norint ypatingos skubos reikia 48 balsų, norint skubos tvarkos reikia 36 balsų. Taigi kas už tai, kaip kad siūlo Vyriausybė, nors kai kurie kolegos protestuoja, kad būtų ypatingos skubos tvarka, tas spaudžia mygtuką "už", kas mano, kad to nereikia, reikia tik skubesnės ar normalios tvarkos, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ir priklausomai nuo šito balsavimo rezultatų dar kartą balsuosim. Taigi už įstatymo projekto "Dėl užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo" ypatingą skubą. (Balsai iš salės) Tai kad jis neatsiėmė. Vis tiek du kartus balsuosim. Už ypatingą skubą - 20, prieš - 43, susilaikė 5. Vadinasi, ypatinga skuba nenagrinėsime. Tada lieka tas siūlymas, kurį teikė kai kurie Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo pakeitimo ir papildymo" būtų nagrinėjamas skubos tvarka? Kas už tai, prašom balsuoti. 44 - už, 25 - prieš, 2 susilaikė. Pritarta skubos tvarkai.

Dabar dėl Pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo. Tai, gerbiamasis Vilkeli, ar vis dėlto formaliai balsuojame už ypatingą skubą, ar?..

E.VILKELIS. Ne, nėra reikalo.

PIRMININKAS. Gerai, vienu balsavimu bus mažiau. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta Pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto nagrinėjimui skubos tvarka? 32 - už, 28 - prieš, 6 susilaikė. Balsų neužtenka. Taigi šitas bus normalia tvarka. Ar kas nors nesupratote? (Salėje balsai) Gerbiamasis Kairy, prašom pasakyti, ar visiems buvo aišku, ar nebuvo aišku? (Salėje triukšmas) Prašom netriukšmauti! Nuo šoninio mikrofono. Ne. Gerbiamasis Kairy, prašom nuo šoninio mikrofono.

A.KAIRYS. Atrodo, kad nesuprato... (Salėje juokas) Gal reikia perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Tada aš pakartoju. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila...

V.JARMOLENKA. Atsiprašau, pone Juršėnai, galima?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

V.JARMOLENKA. Mes galbūt galime pakartoti vardinį?

PIRMININKAS. Ne, vardinio negalime.

V.JARMOLENKA. Aš suprantu, kad negalime. Tai jeigu jums dabar aišku, tai ir prieš tai balsavimas buvo absoliučiai aiškus.

PIRMININKAS. Taip, bet ar visiems - štai klausimas. (Salėje triukšmas) Taigi, kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad įstatymas...

A.J.RAŠKINIS. Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. Minutėlę! Tuojau baigsiu. Kas už tai... (Salėje triukšmas) Aš tada paklausiu, ar suprato, ar nesuprato, ir paklausiu gerbiamąjį A.Raškinį. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo" būtų nagrinėjamas skubos tvarka arba skubesne tvarka, tas paspaus mygtuką "už". O kas mano prieš ar kitaip, tai tas kitaip balsuos.

Prašom, kolega Raškini.

A.J.RAŠKINIS. Pone Juršėnai, na, aš manau, negarbingą lošimą lošiate vis dėlto. Ne tas balsavimas - kviečiate poną A.Kairį, kad tas pasisakytų. Tas mums, atsiprašau, abstrakčiai šneka. Manau, kad kažkas nesuprato. Na, tegu nurodo ir pirštu duria į tą, atsiprašau, žioplį, kuris nesuprato.

PIRMININKAS. Gerai. (Salėje triukšmas)

A.KUBILIUS. Ar dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti Etikos ir procedūrų komisijos, ar yra koks nors reglamentas ir kokias teises turi pirmininkas?

PIRMININKAS. Štai Etikos ir procedūrų komisijos reglamento dar nėra, mes jį turime priimti. O kol kas gerbiamasis A.Kairys vadovaujasi Seimo Statutu, kur jo šita teisė yra įrašyta. (Salėje triukšmas) Taigi, kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti! Prašom netriukšmauti!

Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas būtų nagrinėjamas skubos tvarka? Ne, šiandien tai tik ypatingos skubos tvarka. Kas už tai? Už - 44, prieš - 26, 3 susilaikė. Ačiū.

Įstatymo "Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo" projekto Nr.812 pateikimas (94.03.29)

4sesiją 10 posėdyje svarstyti klausimai

Darbotvarkės 10 punktas. Įstatymo "Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo" projekto pateikimas. Pateikėjas - ministras E.Vilkelis. Prašom.

E.VILKELIS. Jau mes ir iki pietų nagrinėjom Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimus. Tada akcentavau, kad dabar be to, kad taikomas šitas mokestis tam, kad kažkiek galima būtų amortizuoti tam tikrą kainų padidėjimą, vienas iš Vyriausybės siūlymų yra patikslinti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą numatant naują skaičiavimo metodiką. Ši skaičiavimo metodika yra labai artima pateiktam Bendrajam pajamų įstatymui. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad įvedus šitą tvarką asmenys, kurie gaus mažesnes darbo pajamas, bus apmokestinami mažesniu normatyvu, negu kad buvo iki šiol. Tuo mes norėtume, kaip ir minėjau, šiek tiek amortizuoti tą kainų padidėjimą, o ypač tai orientuota į asmenis, kurie gauna mažas pajamas.

Pateikiant šio įstatymo projektą Vyriausybė prašė jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, kadangi nebuvo aišku, kada įsigalios Pridėtosios vertės įstatymas. Kadangi šiuo metu jau yra priimtas sprendimas, kad Pridėtosios vertės įstatymas įsigalios gegužės 1 d., siūlyčiau svarstyti klausimą skubesne tvarka.

Be to, Vyriausybės yra pateiktas taip pat šito įstatymo pakeitimo projektas ir Seime įregistruotas Nr.719. Jeigu būtų galima šiuos du laikinojo įstatymo pakeitimus ir papildymus sujungti vienam svarstymui, būtų racionaliai išnaudotas tiek Vyriausybės, tiek ir jūsų laikas. Tokį turiu prašymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Kolega A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš atsisakau.

PIRMININKAS. Kolegė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, 5 straipsnio paskutinė pastraipa yra: "Suteikti teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei indeksuoti šiuo straipsniu nustatytus neapmokestinamųjų minimumų dydžius". Ar jūs nemanote, kad būtų tikslingiau žodžius "suteikti teisę" pakeisti "įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę". Kad kiekvienu atveju, kai pasikeičia kainų indeksas, irgi būtų indeksuoti? Ačiū.

E.VILKELIS. Tuo atveju, jeigu, sakykim, yra tam tikras nepasitikėjimas Vyriausybe, galima, aišku, ir taip. Vyriausybė gina irgi bendravalstybinius interesus. Ta teisė yra. Jeigu bus didesni infliacijos procesai ir visa kita, aišku, Vyriausybė šita teise turės pasinaudoti.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš norėjau paklausti dėl gausių šeimų. Čia yra siūloma, kad  už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką priskaičiuotas mokestis 10 Lt mažinamas. Taigi labai menkas tas mažinimas. Ar jūs negalvojate, kad jeigu jau yra keturi arba daugiau vaikų, tai iš viso nereikėtų iš tėvų imti mokesčių?

E.VILKELIS. Mokesčiu yra tiktai iš dalies kompensuojamas šitas dalykas. Supraskite, kad yra įstatymai, socialinės garantijos ir numatomos išmokos daugiavaikėms šeimoms bei visa kita. Šiuo atveju reikia per visą kompleksą priemonių sudaryti palankesnes sąlygas daugiavaikėms šeimoms. Ir šiuo atveju irgi tiktai viena iš priemonių. Negalima sakyti, kad būtent šitie 10 Lt gelbsti keturių ar penkių asmenų šeimą. Gelbsti ir visi kiti išmokėjimai, kurie numatyti kituose įstatymuose.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš turiu du klausimus, jeigu galima. Vieną - tai aš norėčiau sužinoti, kaip yra nustatytos tos sumos? Ar jos kaip nors buvo paskaičiuotos, ar šiaip padidintos? Ir kitas - čia nėra minimi pensininkai, nes jiems taip pat yra, na, sakykim, labai sunku šiais laikais gyventi. Jie taip pat norėtų, kad būtų sumažintas tas pajamų mokestis iš jų pensijos.

E.VILKELIS. Kiek man yra žinoma, pensijos mokesčiu nėra apmokestinamos. Dėl šitų dydžių. Šiandien yra maždaug pagal tam tikrus koeficientus išskaičiuotos sumos, jeigu jūs turi-te omenyje 115 Lt, kurie yra bazė. O visa kita jau yra padidinama atitinkama suma priklausomai nuo to, kaip valstybė orientuoja būtent pagalbą tiems žmonėms, kuriems ji reikalinga.

PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Pone ministre, čia siūloma šiek tiek padidinti mokesčio tarifą. Ar jums nebaisu, kad net ir nežymiai jį padidinus, gerbiamoji pozicija, taip sakant, naudos tą argumentą, kad štai LDDP didina mokesčius?

E.VILKELIS. Matote, man atrodo, kaip tik tauta turi labai gerai suprasti, nes šitas padidintas normatyvas yra nukreiptas į tuos, kurie šiandien gauna nemažas pajamas. Ir būtent iki šiol buvo Seime diskusijos, ar nevertėtų, sakykim, nuo tam tikro laipsnio padidinti normatyvą iki 35-40% ar kažkiek procentų. Tai čia ta idėja ir yra įgyvendinta. Čia ta idėja įgyvendinta. Ir iki 500 Lt (čia yra pridėta lentelė) šeimoms, kurios gauna mažas pajamas, ekonomija. Kurie gauna per 500 Lt, jau jie patenka į didesnio apmokestinimo lygį.

L.K.JASKELEVIČIUS. Tai gal tada tiesiai - nuo kokios sumos toks tarifas? Nes šiek tiek gali būti sunku paskui susiorientuoti ir tose diskusijose mes galime nesusikalbėti.

E.VILKELIS. Nemanyčiau, kad reikėtų daryti tą lentelę. Keičiantis, kaip ir prieš tai klausė, absoliutiems dydžiams reikės vėl kiekvieną mėnesį išleisti lentelę. Šiuo atveju išsprendžiama problema indeksavus tiesiog Vyriausybei tuos skaičius, kurie čia šiandien yra nurodyti.

PIRMININKAS. Kolega P.Giniotas. Prašom. Gerbiamasis Giniotai! Gerbiamasis Giniotai!

P.GINIOTAS. Čia įvyko techninė klaida.

PIRMININKAS. A, atsiprašau. Tada, gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti. Ar įsirašom... Tai kas ta techninė klaida. Gerbiamasis Žiemelis? (Salėje balsas) Aišku, teisingai, mano kompiuteris. Sutinku.

Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame, kad šitas klausimas būtų įrašytas į darbų programą ir kad mes jį pradėtume svarstyti? Sutinkam?

Dabar jau kitas klausimas. Gerbiamasis E.Vilkelis siūlo nagrinėti skubos tvarka.             

E.VILKELIS. Aš labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Ypatingos?

E.VILKELIS. Ne, ne. Aš buvau dar sakęs, kad svarstant šitą klausimą yra pateiktas Seimui irgi šio įstatymo pakeitimas, kuris Seime yra įregistruotas Nr.719. Tiesiog sujunkime, kadangi tai to paties įstatymo svarstymas.

PIRMININKAS. Tai čia ne problema. Kitoje stadijoje jūs galite pateikti bendrą, pataisytą. Čia ne problema. Jūsų valia, jeigu jau taip susitarsite komitete. Tikrai ne problema, ar tiek išplėsite to įstatymo pataisymus, ar tiek.

E.VILKELIS. Ačiū.        

PIRMININKAS. Taigi dabar yra antrasis klausimas: ar sutinkam, kad šitas įstatymo projektas - toks ar šiek tiek platesnis - būtų nagrinėjamas skubos tvarka? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Taigi pritarta pateikimui. Įsirašome į darbų programą. Pateikimui ir skubos tvarkai. Ačiū, gerbiamasis ministre.

E.VILKELIS. Ačiū.

L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis A.Raškinis pirmiau. Tai prašom, ministras girdės.

A.J.RAŠKINIS. Toliau ir toliau kartojamos mūsų Seimo blogosios tradicijos. Klausimai yra pateikiami nevisiškai parengti. Dabar irgi pasiūlymai, kuriems nepritarti negalima, tačiau juos lydintis komentarai turi daug neaiškių dalykų. Pavyzdžiui, visai neaišku, kaip dėl šitų pakeitimų pasikeis įplaukos į biudžetą. Iš kokių lėšų, kaip bus tie dalykai kompensuojami? Vadinasi, būtų gerai, kad spręsdami tokius dalykus mes gautume vis dėlto išsamesnę informaciją.  O dabar sprendžiant skubos ar ypatingos skubos klausimus, kai niekas nepateikiama... Na, apskritai nekorektiškas, nesolidus Seimo darbas. Pone posėdžio pirmininke, jūs vis dėlto turėtumėte labiau prižiūrėti, kad būtų rimčiau pateikiama medžiaga ir Seimas solidžiau dirbtų.

PIRMININKAS. Tai aš galiu pasakyti, kad šitie klausimai, kiek aš suprantu, buvo anksčiau paaiškinti. O kad bus tam tikras sumažėjimas, tai tas jau yra įrašyta į aiškinamąjį raštą. (Salėje balsai) Prašom, 90 mln. Lt. Reikia skaityti, gerbiamasis Raškini, dokumentus, kuriuos jūs gaunate. Gerbiamasis ministre, gal atsakykite? Atsiprašau, dar K.Jaskelevičius pirmiau. Gerbiamasis Jaskelevičiau, prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau, kad pagal Statuto reikalavimą šie trys įstatymo projektai būtų priskirti Biudžeto ir finansų komitetui. Ir jeigu tai bus padaryta, mes norėtume rytoj posėdyje 11.30 val. juos svarstyti.

PIRMININKAS. Ar sutinkate, gerbiamieji kolegos, kad tai būtų pagrindiniame komitete, šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitete, nagrinėjama? Ačiū.

Prašom, gerbiamasis ministre, gal jūs turite dar ką papildomai pasakyti, dėl gerbiamojo A.Raškinio replikos? Gerbiamasis ministre, jūs girdite mane? Gerbiamasis A.Raškinis teikė pastabą, kad štai dėl jūsų siūlomo įstatymo gali sumažėti biudžeto pajamos. Ir jūs pats arba, tiksliau, man atrodo, gerbiamasis A.Šleževičius pasirašo, arba Vyriausybė tvirtina, jog per balandžio-gruodžio mėnesius pajamų mokesčio sumažėjimas sudarys apie 90 mln. Lt. Kaip tai bus kompensuota? Prašom.

E.VILKELIS. Taip, jūs teisingai pastebėjote. Būtent lydraštyje akcentuota, kokios bus pasekmės. O pagrindinis kompensavimas tas, kad priėmus pridėtosios vertės mokestį vis dėlto tikimasi gauti daugiau pajamų. Bet kuriuo atveju mes turėjome šitą sprendimą priimti to- dėl, kad amortizuotume tikrą kainų padidėjimą pradėjus taikyti pridėtosios vertės mokestį.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Taigi sutarėm, kad skubos tvarka ir kad pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas. Jis šituos klausimus nagrinės rytdienos posėdyje.

Dabar mes turime šiek tiek sutaupę mūsų laiko, todėl galime nagrinėti dar vieną rezervinį klausimą, kuris anksčiau buvo pagrindinėje darbotvarkėje.

Įstatymo "Dėl LR įstatymo "Dėl LR savivaldybių tarybų deputatų rinkimų įstatymo 51 straipsnio galiojimo laikino sustabdymo" papildymo" Nr.832(2) svarstymas (94.03.29)

4sesiją 10 posėdyje svarstyti klausimai

Tai buvęs 7 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 51 straipsnio galiojimo laikinojo sustabdymo" projekto papildymo. Kas čia dar norėtų iš autorių žodį pasakyti? Ar gerbiamasis A.Sadkauskas,  ar A.Salamakinas?

A.SALAMAKINAS. Jokių pasiūlymų negauta, todėl siūlau pritarti po pirmojo svarstymo ir skirti trečiajam svarstymui laiko.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Valy, ar buvo kas nors užsirašęs pasisakyti, nes aš neturiu jokio sąrašo? Niekas neužsirašė. Bet kadangi turime laiko... Taip, klausimas buvo įrašytas... Ne, atsiprašau, jis buvo netgi pagrindinėje darbotvarkėje. Sutarėm, kad jeigu atsiras laiko, mes jį išnagrinėsim, kaip kad išnagrinėjome naftos terminalo klausimą. Taigi jeigu kas nori pasisakyti, mes dar turime 20 min. Gerbiamasis A.Valys patvirtina, kad niekas nebuvo užsirašęs diskutuoti. Bet dabar užsirašė gerbiamasis K.Skrebys. Prašom.

K.SKREBYS. Visiškai teisingai. Pone Pirmininke, kadangi seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad tas klausimas bus rezerviniuose klausimuose, rezerviniai klausimai yra surašyti ta tvarka, kad jie visi yra po 18.30 val. Taigi pasisakyti šiuo klausimu buvo galima užsirašyti iki 18.30 val.

O dabar dėl esmės. Aš kategoriškai pasisakau prieš šitą siūlomą įstatymo pataisą, nes ja norima nuslėpti kai kuriuos veiksmus, kuriuos linkusi daryti valdančioji partija. Niekam nėra paslaptis, kad daugiau kaip trečdalis Šilalės rajono savivaldybės deputatų tarybos narių padėjo savo mandatus, protestuodami prieš neteisėtus kai kurių deputatų veiksmus. Šitas klausimas Seime yra nesvarstomas, nors pagal Savivaldos įstatymą Seimas turėtų sudaryti komisiją, kuri nagrinėtų Šilalės tarybos paleidimo klausimą. Dabar Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas J.Bernatonis ėmėsi viso Seimo, o galbūt net ir Konstitucinio Teismo funkcijų ir rašinėja į Šilalės rajoną raštus, kurie juridiškai yra niekiniai. Tačiau, jo nuomone, deputatai, kurie atsisakė savo mandatų, iš tikrųjų jų neatsisakė. Naujai atsiradusi LDDP remiama dauguma Šilalės rajono taryboje priima vėl neteisėtus sprendimus, pagal kuriuos lyg ir dalis deputatų jau ne deputatai, o kita dalis, kurie savo mandatų atsisakė, dar deputatai. Tuo tarpu Seime yra siūlomas kaip tik šis įstatymas, kurio pataisa įgalintų, padarytų juridiškai teisėtą jau nebeveikiančią tarybą. Tai aš siūlyčiau Seime svarstyti ne šitą įstatymą, o svarstyti tą konkretų Šilalės rajono deputatų laišką ir nuspręsti, ar paleidžiame Šilalės rajono tarybą, kaip jau nesančią, ar ne?

PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad tokie rajonai kaip Šilalė yra aštuoni. Tai viena. Antra, jeigu 8 deputatai atsisako savo mandatų, o 24 nori dirbti, rimtai dirbti, tai, aš manau, neturi kentėti 24 dėl 8. Ir trečia, jeigu susibara arba susipjauna (kaip ten tiksliau?) du konservatoriai, valdytojas su tarybos pirmininku, o Seimo nariai nori kitų deputatų paleidimo, aš manau, kad tai irgi nėra rimta, gerbiamasis Skreby, ir jūsų prieštaravimas... Ir remtis vien Šilale, aš galvoju, nereikėtų, kadangi Šilalėje "susikirto" du konservatoriai. Jūs juos sutaikykite, ir ten bus visiška tvarka.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Žinoma, aš siūlyčiau pritarti šio įstatymo svarstymui. Visų pirma šio įstatymo pataisa, kaip yra čia parašyta, galios labai trumpą laiką. Naujus rinkimus rengti yra tiesiog nelogiška. Aš manau, visi kolegos tam pritaria. Be to, mes patys privalome būti suinteresuoti geru savivaldybių darbu, nes pagrindinis kontaktas su mūsų pačių rinkėjais būna kaip tik ten, savivaldybėse. Tokia situacija padės daugeliui žmonių apsispręsti dėl balotiravimosi naujuose rinkimuose, o rinkėjams - vertinti. Jie iš karto matys tuos, kurie dirba solidžiai, ir tuos, kuriuos reikėtų bent jau braukti iš sąrašų, jeigu jie ten atsitiktinai patektų. Be to, gali būti situacija, kad savivaldybės taryba, galbūt kaip ir šiuo atveju, nieko negalės padaryti su susikompromitavusiais vadovais, nes nebus kvorumo. Tokių situacijų yra. Mano supratimu, tai tragedija. Jeigu kam tikrai rūpi Lietuvos interesai, jie negali balsuoti prieš šį įstatymą. Perskaičius apygardas, kaip čia yra siūloma, be abejo, rinkėjai neliks be atstovo, ir priešingai - galės vertinti naujus lygindami su buvusiais rinkimų metu, ką aš  ir minėjau. Be to, išvengtume tų pažeidimų, kuriuos dabar daro, bet gyvenimo verčiami. Ir, be abejo, aš siūlau dar kartą pritarti šio įstatymo svarstymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau repliką pasakyti ponui A.Sadkauskui...

PIRMININKAS. Prašom.

A.VAIŠNORAS. ... kad jo žvalgyba pranešė neteisingus duomenis. Galiu pasakyti, kad vienas iš jų tikrai niekada nebuvo konservatorius, jeigu jūs turite omenyje poną Raudonį. Taigi siūlyčiau pasitikslinti ir nubausti tą, kas jus blogai informuoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš atidžiai peržiūrėjau. Čia yra tiktai dėl techninių dalykų mūsų Juridinio skyriaus pažyma. Bet, man regis, jeigu įstatymas yra, bet jis yra nevykdomas, o įstatymas sako, kad jeigu kažkokia deputatų grupė negali dirbti savivaldybėje, tai arba į tas vietas turi būti padaryti papildomi rinkimai, arba iš viso mes turime iš naujo perbalsuoti... Man čia tikrai neaišku. Norėčiau, kad Juridinis skyrius paaiškintų, jeigu jis nemoka, tai galbūt konstitucinis... Ar iš viso vykdomas įstatymas, kiek jis nevykdomas ir kaip galima jį vykdyti? Todėl, kad tie 2/3 dabar galios visoms savivaldybėms. Čia tikrai man neaišku. Aš nenoriu politikuoti nei kažką daryti, bet būtent dėl to reikėtų rimtos Juridinio skyriaus išvados. Čia žmonės labai įdomiai parašė: "Vertinant pono A.Sadkausko projektą technikos požiūriu..." Tai atsiprašau, jeigu mano yra bloga lietuvių kalba, tai technikos požiūriu ji ir yra bloga - arba šnekamoji, arba rašomoji. Bet įstatymo esmė, įstatymo dvasia ar   nuo to pasikeičia, ar ne? Ponas Juršėnai, jūs puikiai suprantate, apie ką aš kalbu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nepriklausomai nuo vienų ar kitų kalbų mes vis tiek turime apsispręsti pagal 158 straipsnį, kadangi pagrindinis komitetas, tai yra Savivaldybių komitetas, nesiūlo šito projekto atmesti. Vadinasi, mums reikia pritarti ar nepritarti ir apsispręsti, kada mes jį nagrinėsime. O iki galutinio nagrinėjimo ir jo priėmimo iš tikrųjų, kaip čia gerbiamasis V.Jarmolenka sakė, galima būtų kai kuriuos dalykus papildomai pasiaiškinti. Aš manau, kad Savivaldybių komitetas tai galės padaryti.

Taigi dabar prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ar pritariame po svarstymo, ar nepritariam? Prašom. Kolega V.Liutikas.

V.LIUTIKAS. Pritariam. Telšių pavyzdys rodo... Jie ten netoli nuo Šilalės gyvena, pasimokė daug ko ir siūlo taisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš nepritariu dėl to, kad iš esmės nepateikta Juridinio skyriaus išvada. Ir dėl to nenorėčiau, kad mes taip skubotai profanuotume Seimo darbą. Jeigu vienas komitetas yra paveikiamas pono A.Sadkausko, atitinkamai paveikiami žmonės, kurie rengė šio projekto pataisas, ir atitinkamai neparengė Juridinio skyriaus išvados, tai dėl to aš siūlyčiau nebalsuoti, padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Na, aš siūlyčiau nebalsuoti iš viso už šio įstatymo pakeitimą jau vien dėl to, kad tokia laisva interpretacija - "reikia dėl to, kad taip yra" - man visai nepriimtina. Pirmiausia tai visas tas procesas, kuris dabar yra savivaldybėse ir Šilalės savivaldybėje, turėtų būti Seime svarstomas galiojančio įstatymo plotmėje, o ne atsiradus problemai tuoj pat keisti kažkokį įstatymą arba įstatymo dalį. Tai mes taip labai toli nueisime. Jei pagal kiekvieną poreikį imsime kaitalioti įstatymus, tai mes taip juos sujauksime, kad paskui nežinosime ir pa-tys, kuo vadovautis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar arba kolega K.Kubertavičius, arba kolega A.Salamakinas. Kuris? Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Aš tik norėčiau pasakyti ponui V.Jarmolenkai, kad reikia pasiimti įstatymą, o po to kalbėti apie Juridinio skyriaus išvadas. Tame pačiame lape, tik kitame puslapyje, yra Juridinio skyriaus išvada, datuota kovo 17 d., kurioje Juridinis skyrius siūlo įterpti vieną žodelį "žodžius", ir viskas. Tai aš nesuprantu, kam...

V.JARMOLENKA. Aš būtent tai ir skaičiau, tamsta! Bet tai nėra juridinė išvada,tai yra juridinė apyskaita. Atsiprašau,nevalstybine kalba kalbu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, tamstai žodis nebuvo suteiktas. Stenogramai: čia kalbėjo V.Jarmolenka.

Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo? Dėl balsavimo motyvų jau pasisakyta. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti. Negalima kelis kartus pasisakyti tuo pačiu klausimu. Prašom balsuoti. Po balsavimo.

Už - 30, prieš - 14, susilaikė 4. Dar kartą dėl vedimo tvarkos gerbiamasis V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš ne dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom. Replika.

V.JARMOLENKA. Aš noriu pasakyti tai, kad jūs vėl spaudžiate, pone Juršėnai. Čia yra vedimo etika. Ir antra, ką aš noriu pasakyti. Šiuose rajonuose dabar yra Vyriausybės atstovai. Negi Vyriausybei sunku surinkti tuos duomenis iš jūsų žmonių, iš jūsų piramidės, "piramidalinių" žmonių? Mes 1992 m. šios teisės nesuteikėme ponui G.Vagnoriui, kada jis vadovavo Vyriausybei. Dabar jūs turite Vyriausybės atstovus. Nejaugi 3 žmonės gali šokdinti visą Lietuvą, savivaldybes?

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Tai aš suprantu, kad nepriėmėm. Tai viskas tvarkoje, mes įrodėme...

PIRMININKAS. Ko nepriėmėme?

A.KUBILIUS. Na, nepriėmėme...

PIRMININKAS. Taigi mes pritarėm po svarstymo, o...

A.KUBILIUS. Nuo dalyvavusiųjų nėra pusės balsų.

PIRMININKAS. Na, gerbiamieji kolegos, ne nuo dalyvavusiųjų, o nuo balsavusiųjų. Na, kada jūs išmoksite skaityti Statutą?

A.KUBILIUS. Pone Juršėnai, Statute pasakyta: "Pateikimo metu nuo dalyvavusiųjų..."

PIRMININKAS. Iki priėmimo. Prašom nesiginčyti!

Taigi pritarta. Dabar turime spręsti, kada šį klausimą baigsime. Aš siūlau tai padaryti kitą ketvirtadienį. Sutinkam? Ačiū. Gerbiamasis A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis Pirmininke! Aš balsavau už tą skubų "prieš", o mano yra "už". Koks čia reikalas?

PIRMININKAS. Palaukite, kada jūs balsavote?

J.A.KATKUS. Va dabar. 9 punktas. "Dėl skubos tvarkos". E.Vilkelio. Kaip čia yra? Reikia perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ne. Prašom raštu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kadangi jau mes kitą klausimą nagrinėjame. (Salėje juokas) Jei-gu jūs įrodysite, kad čia buvo mano ar technikos pažeidimas, tai tada po Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo galime prie šito klausimo grįžti.

Taigi klausimas baigtas. Pabrėžiu, kad įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 51 straipsnio galiojimo laikinojo sustabdymo papildymo" projekto priėmimas bus kitą ketvirtadienį. Dabar pertrauka iki 17 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prašom sėstis. Tęsiame posėdį. Tikėkimės, kad tai jau bus paskutinioji posėdžio ir posėdžių dalis. (Šios dienos, gerbiamasis Endriukaiti.) Aš žinau, kad kai kam kai kas sapnuojasi, bet tvarka yra tvarka.

1. Įstatymo "Dėl LR įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.815 pateikimas 2. Nutarimo "Dėl LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl LR įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo" dalinio pakeitimo" projekto Nr.816 pateikimas 3. Įstatymo "Dėl LR komercinių (akcinių) bankų įstatymo pakeitimo" projekto Nr.817 pateikimas 4. Įstatymo "Dėl LR civilinio kodekso pakeitimo" projekto Nr.818 pateikimas 5. Įstatymo "Dėl LR hipotekos įstatymo pakeitimo" projekto Nr.819 pateikimas 6. Įstatymo "Dėl LR civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.820 pateikimas 7. Įstatymo "Dėl LR valstybinių įmonių įstatymo papildymo" projekto Nr.821 pateikimas

4sesiją 10 posėdyje svarstyti klausimai

Taigi, gerbiamieji kolegos, mums šiandien liko išspręsti vieną kompleksinį, t.y. didelį 11 klausimą (čia pateikėjas yra gerbiamasis J.Veselka). Jeigu iškiltų kokių keblumų, čia galėtų paremti gerbiamasis ministro pavaduotojas Navickas. Taip pat yra Seimo valdybos narių atsakymai į Seimo narių klausimus ir Seimo narių pareiškimai. Štai ir visa šios dienos darbotvarkė. Taigi mes dabar turėtume tą kompleksinį pateikimą. Ir jeigu kolegos neprieštarauja, tai gerbiamasis J.Veselka galėtų šituos klausimus referuoti, šiuo atveju dar atstovaudamas Vyriausybei. Prašom. Jeigu niekas neprieštarauja, prašau. Toliau pirmininkaus gerbiamasis E.Bičkauskas.

J.VESELKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Jeigu nebus prieštaraujančių, iš tikrųjų ačiū. Prašau? (Balsas iš salės) Taigi Seimui pateikiam svarstyti Bankroto įstatymo pataisas. Kartu pateikiame svarstyti keletą kitų pataisų, susijusių tiek su Komercinio banko įstatymu, tiek su Įmonių įstatymu, tiek su Civilinio kodekso, tiek su Civilinio proceso kodekso ir kartu su Hipotekos įstatymu. Aš trumpai pristatysiu šių pakeitimų esmę.

Kaip žinote, Lietuvoje net jau juokaujama, kad pats Bankroto įstatymas subankrutavo, o bankrotai taip ir nevyksta. Ir iš tikrųjų tam yra priežasčių, kadangi priimtas Bankroto įstatymas... Jis savo esme iš tikrųjų yra skirtas tam, bet buvo daug tokių trūkumų atskiruose straipsniuose, kad visuomenei nenorint bankroto galėjo šitų bankrotų ir nebūti, nors nesveikų įmonių gausėjimas nuolat gilina krizę ir išėjimą iš krizės taip pat atitolina. Todėl su šituo yra pateikta ir daugiau pataisų. Beje, jos yra suderintos su Pasaulio banko ekspertais.

Dabar - kur yra Bankroto įstatymo pagrindinės pataisos? Bankroto įstatymo pagrindinės pataisos yra kelios. Pirma tokia, manyčiau, esminė, kad kiekvienas vieno ar kito ūkinio subjekto kreditorius nepriklausomai nuo kreditavimo sumos (tai gali būti vienas litas), jeigu suėjo terminas kreditą grąžinti, gali kreiptis į teismą, kad tam ūkiniam subjektui būtų iškelta bankroto byla. Tokiu būdu aišku, kad vienas ar kitas negalės priversti bankrutuoti įmonę, bet tai turi padėti bendrai atsiskaitymų sistemai. Nes iš karto kreditorius bet kokio dydžio (...), sakysime, žemdirbiai, gali kelti bankroto bylas tiems, kurie laiku neatsiskaito. Ten yra pataisa, kad žemdirbiams gali atstovauti įvairūs kolektyviniai organai, t.y. asociacijos, nes iš tikrųjų pavieniam žemdirbiui arba silpnam kreditoriui susigaudyti toje sistemoje yra gana sudėtinga. Tai viena pataisa, kuri yra svarbi.

Toliau. Mano galva, yra svarbi pataisa, dėl kurios bus, aišku, labai daug diskusijų... ir jos reikalingos, kaip ir dėl kiekvieno, bet ypač... Mes norime įteisinti, kad valstybinė įmonė galėtų įkeisti savo kapitalą. Čia galima pasakyti, kad iš karto gali atsirasti labai negatyvių dalykų. Bet šiandien veikia tik komerciniai bankai. Valstybė, kaip tokia, dalyti kreditų nebegali, ji nebeturi iš ko. O jeigu mes valstybinei įmonei neleidžiame įkeisti savo turto gaunant sau kreditus (ne užstatus kitiems, kaip buvo, kad valstybinis kapitalas užstatomas kažkokiam privačiam, o įkeisti savo kapitalą, kad gautų sau kreditą, savo poreikiams). Jeigu mes šitos sistemos neįteisinam, tai tie, kurie gina valstybinį kapitalą arba nori, kad jis normaliai funkcionuotų ir (...) bankrutuotų, tuo kerta šaką. Nes valstybė kreditų duoti negali. Šiandieniniais apskaičiavimais, jau įmonės savo apyvartines lėšas 95% formuoja iš kreditų. Nė vienas bankas nenori duoti kreditų, jeigu jis nėra garantuotas, kad tuos kreditus atgaus. Todėl šitą nuostatą taip pat norime įteisinti.     

Toliau. Vėl labai diskutuotinas, bet, mūsų nuomone, yra reikalingas dalykas. Norime įteisinti, kad jeigu įmonės skolos viršija jos įstatinį kapitalą arba turtą, ne įstatinį kapitalą, o turtą, pati įmonė turi kelti sau bankroto bylą. Jeigu būtų tik privati nuosavybė ir privačios nuosavybės pagrindu visos firmos taip funkcionuotų, šitos nuostatos nereikėtų. Bet šiandieną, kada yra daug valstybinio kapitalo, ir, kaip įprasta, per įvairias valstybines struktūras vieną kitą... ir    per biudžetą (...) finansuojama, ir skolos du tris kartus viršija jos įstatinį kapitalą, ir nekeliama bankroto byla, vėl ūkyje daroma painiava. Todėl mūsų ir siūloma pataisa, kad... Mes ten nenorime skirti pagal nuostatus, bet jeigu skolos viršija turimą turtą, pati sau turi iškelti bankroto bylą. Tai vėl yra tokia nuostata. Šitame įstatyme norime ją įteisinti.

Toliau yra tokios smulkios.

Ir dar viena esminė nuostata, kad anksčiau pagal Bankroto įstatymą tik visų kreditorių sutikimas iškelti bankroto bylą galėjo būti pagrindas. Šiandien mes norime įteisinti, kad užtenka 4/5 kredito sumos sprendimo iškelti bankroto bylą, ir gali būti iškelta bankroto byla, nereikia visų kreditorių. Nes sukviesti visus kreditorius - tokio sprendimo priėmimui reikia be galo daug laiko ir beveik neįmanoma. Nors čia vėl buvo ginčas: 4/5 ar 3/5. Aišku, čia vėl gali būti diskusijų dėl to konkretaus skaičiaus. 4/5 iš tikrųjų yra labai daug. Bet jeigu Seimas priimtų nuostatą, kad užtenka 3/5, aš manyčiau, kad tai palengvintų.

Toliau. Iki šiol buvo, kad likviduojant įmonę ar ją reorgax Mes siūlome sumažinti terminą - "iki 3 mėnesių". Kad būtų galima ir anksčiau.

Tai tokie pagrindiniai pasiūlymai pakeisti Bankroto įstatymą. Ir toliau. Aš nenorėčiau ties kiekvienu kitu įstatymu sustoti, kadangi visa tai išplaukia iš šitų pakeitimų. Jeigu šitų pakeitimų mes nepriimame, tada ir visų kitų negali būti.

Mačiau teisininkų išvadas, jos yra teisingos. Pavyzdžiui, jie siūlo nepriimti šitų pataisų. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodeksas parengtas naujas.  Vadinasi, priimti tas mūsų pataisas naujoje Civilinio kodekso redakcijoje. Bet aš žiūriu truputį kitu aspektu. Civilinis kodeksas  yra gana sudėtingas įstatymas, ir kol jis Seime bus priimtas, gali praeiti labai daug laiko. To- dėl jeigu mes dabar nepadarysime galiojančio Civilinio kodekso pataisų, tai tas labai užsitęs. Bankroto įstatymu bus įteisintos naujos nuostatos, o Civilinis kodeksas šitų nuostatų neleis realizuoti. Ir vėl išeis "popierinis" įstatymas. Todėl manyčiau, kad reikėtų kartu priimti visą paketą, kurį mes siūlome. Nes kitaip neveikia sistema. Mes pastebėjome patys: vienas įstatymas gali būti labai geras, bet jeigu kiti prieštaraus, tai viskas - sistema neveikia.

Ir dar vienas. Kur mes esame numatę įkaitą - valstybinį turtą sau kreditams gauti. Čia ministerijos labai prieštaravo. Todėl siūlome Įmonių įstatymo pakeitimą, kad tai gali būti tiktai gavus steigėjo sutikimą. Tokiu būdu lyg dvigubą kontrolę gauname. Nors pagal šiandieną galiojančius visus įstatymus, pagal jų dvasią, jeigu aš dabar būčiau ūkio vadovu, o jūs priimtumėte šitą nuostatą, aš žinočiau, kaip padaryti, kad jos nebūtų. Nes įstatymo dvasia yra kitokia. Įmonėms už 7% yra išnuomotas visiškai savarankiškai  valdyti kapitalas. Ir čia aš turėčiau turėti teisę juo disponuoti, nes kitaip man ta nuoma neapsimoka: ji varžo mano įstatymines teises. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ačiū. Gerbiamasis Veselka, jūsų nori klausti 10 Seimo narių. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pačiais paskutiniais sakiniais beveik atsakėte į mano klausimą, kurį aš norėjau paklausti. Bet vis dėlto, mano supratimu, tai iš tikrųjų tos pataisos radikalios ir geros. Tačiau ar nebus tokių tyčia daromų, organizuojamų bankrotų, kad "išvalstybintų" privačioms struktūroms tą turtą? Ir ar nebus kartu agonijos pratęsimas tų įmonių, kurios savo valstybinį turtą užstatys kaip kreditą? Aš suprantu, įstatyme tos detalės yra aptartos, bet, mano supratimu, problema irgi yra.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pavirži, vienas dalykas ir didelis trūkumas iš to, ką jūs minėjote apie to turto perėmimą, yra tai, kad iki šios dienos nepavyksta priversti indeksuoti valstybinį turtą. (Salėje šurmulys) Priėmė nutarimą, bet dėl to nutarimo aš galėčiau padaryti daug pastabų. Jis taip iškreiptas, kaip Ekonomikos ministerija siūlė. Tai vienas dalykas. Bet įkeisti valstybinį turtą, norime ar nenorime, jeigu indeksuojame kapitalą, įvedame turto mokestį, ko būtinai reikia... Įkeisti kapitalą nepaisant, kad gali būti piktnaudžiavimų (bet čia turi efektyviai veikti teisinė sistema), yra būtina. Aš pabrėžiu. Kitaip mes dirbtinai žlugdome valstybinį kapitalą, kurio dar yra. Ir dar netrumpai liks, jeigu mes pereisime prie tų racionalesnių privatizavimo formų, t.y. daugiau komercinio privatizavimo. Todėl šito bijoti, kad pratęs blogų įmonių egzistenciją - jokiu būdu, kadangi kreditus visgi šiandien bankai, nors jų bus labai suvaržytos teisės... Vis dėlto bankai puikiai supranta, kad bankrutuojančioms, net jeigu tas turtas yra per daug įvertintas, neverta imti kredito. Todėl šita apsaugos sistema yra. Ir čia pratęsti bankroto negalima. O šita sistema (aš dar kartą pabrėžiu), visos pataisos padės pagerinti atsiskaitymų sistemą, jeigu iš tikrųjų ūkiniai subjektai bus suinteresuoti ir, kada įkursime valstybinio turto fondą, jeigu jis veiks pagal racionalius principus. Nes šiandieną šakinės ministerijos daug kur neveikia taip, kaip joms leidžia įstatymai veikti. Tai aš manau, kad visa tai iš tikrųjų turėtų padėti. Bet aš negaliu viso to tvirtai garantuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš jūsų norėčiau paklausti. Nors iš dalies jūs lyg ir atsakėte į tą klausimą. Čia, aiškinamajame rašte, antrajame puslapyje, viršuje yra rašoma, kad gali kreiptis... Siūloma pakeisti: privalo kreiptis tada į teismą, kada skolos viršija turtą. Tai jūs turbūt turėjote omenyje kaip tik neindeksuotą turtą? O tai labai iškreipia tikrąją padėtį. Kaip čia reikėtų išeiti iš tos padėties?

J.VESELKA. Viskas aišku. Aš dar kartą pabrėžiu: turtas visada turi būti indeksuojamas ir taip, kokia yra reali rinkos vertė. Todėl mūsų ministerija pateikė projekte, kad indeksavimas būtų nuolatinis procesas. Kad nebūtų laukiama, o jeigu nebus indeksuojama... na, tada aš čia jau nenoriu...

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Taip. Aš irgi norėčiau paskutiniais žodžiais pritarti, kad vis dėlto mes turėtume kas ketvirtį ar kas pusę metų įvertinti infliaciją ir atlikti to turto indeksavimą, kad nereikėtų per kažkokį laiką paskui dideliais masteliais jį indeksuoti, kas vienaip ar kitaip atsiliepia ir gamybai, ir, sakykime, duoda ūkiui infliaciją. (Bet čia tarp kitko.)

Ministre, sakykite, dabar priimtas Valiutų patikimumo įstatymas. Dabar jūs siūlote šito Įmonių bankroto įstatymo kardinalias pataisas. Tai galų gale sakykite, ar tas įstatymas tikrai nebankrutavęs, ar mes galėsime kada nors juo pradėti naudotis, ar iš viso jis yra įstatymas dėl įstatymo?

J.VESELKA. Aš jau pasakiau pranešime: jeigu vienas įstatymas yra net tobuliausias, bet nesuderintas su kitais įstatymais, jis veikti negali. Tai viena, dėl ko įstatymai ne visada veikia. Antra. Reikia struktūrų, suinteresuotų, kad įstatymai veiktų. Visuomenėje pasigendama štai šito. Ir nėra struktūrų, priverčiančių, kad tai, kas numatyta įstatymuose, būtų vykdoma. Štai čia ir yra bendra bėda. O Valiutų taryba - tai aš nenoriu diskutuoti, čia viskas aišku.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. 27 straipsnyje. "Papildyti 4 dalimi: Bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas perkainojamas ir parduodamas viešose varžytynėse". O tose varžytynėse teikiama pirmenybė kreditoriams, ar ne? Ar čia visiems bendrai? Ačiū.

J.VESELKA. Tik ten, kur įkeistas turtas, kuo naudojasi bankai, tai ten teikiama bankams: ta dalis, kuri buvo įkeista. Visi kiti kreditoriai dalyvauja varžytynėse vienodomis teisėmis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš nelabai suprantu tų šito įstatymo vingrybių, tačiau aš matau problemą, su kuria susiduriu važinėdamas pas rinkėjus po rajonus. Daug kur žemės ūkio bendrovėse yra negrąžinami, neatiduodami žmonėms pajai. Ir ar galima, sakykim, per šitą įstatymą, per šitas įstatymų pataisas skelbti tokį vidinį bankrotą ir paskui susigrąžinti nors dalį to, ko žmogus jau gali visiškai nebeatgauti, kai ji bus visai nugyventa ir praskolinta?

J.VESELKA. Deja, šitos pataisos šitos problemos neišspręs. Čia jau yra kitos problemos. Šitas įstatymas šito tikrai neišspręs.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi visi šitie įstatymai (jų ten yra nemažai) susiję su turtu, tai man būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę apie tai, kad turto deklaravimas esą yra valstybinė paslaptis. Tuo tarpu be turto indeksavimo ir be turto registro atseit negali veikti Hipotekos įstatymas, kadangi keičiant reikia žinoti, koks turtas kur yra. Kokia yra jūsų nuomonė dėl turto deklaravimo apskritai ir tokio išaiškinimo, kiek kur jo yra, nes indeksuojant tai irgi reikalinga. Ar tai yra valstybės paslaptis, ar čia tiktai Prezidentūros išgalvotas dalykas?

J.VESELKA. Dėl hipotekos. Iš tikrųjų turi būti įteisintas hipotekos registras, nes esant šiandieninei sistemai tą patį turtą galima įkeisti keliose vietose. Todėl tai turi būti įteisinta ir be jokių kalbų.

Toliau - dėl deklaravimo. Man aišku viena: kai jūs priėmėt tik valdininkų deklaravimo įstatymą, tai tas apskritai iš esmės nieko neišsprendžia. Reikia priimti visų pajamų deklaravimo įstatymą. Kadangi sukausi tarp valdininkų, žiūriu, kodėl pas mus labai daug biurokratizmo. Labai paprasta: ką bepadaryk, viskas bus blogai - tai valstybės kontrolė prikibs, tai vėl kas nors. Todėl valdininkui geriausia nieko nedaryti. Ir štai tada yra dar pavojingiau, kada valdininkas nieko nedaro, negu jis daro su klaidomis. Todėl šita bėda yra tokia. O deklaravimas turi būti įvestas. Be deklaravimo, ponai, taip ir tęsis - kurie turtingi, toliau turtės, kurie vargšai, toliau biednės. Ir sukursim tokią visuomenę, kad joje sprogimas bus jau ne toks, koks gali būti.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien kalbama, kad kai kurie įmonių, įstaigų ar bendrovių vadovai specialiai, tyčia nori, kad ta įmonė lyg ir bankrutuotų, atleidinėjami žmonės, nesirūpinama gamyba. Vėliau tikisi, kad jie dalyvaus, varžysis tuose aukcionuose ir tą bankrutuojančią įmonę labai pigiai išsipirks. Ar neturėtų būti pataisose tokia nuostata, kad tie žmonės, kurie vadovavo stebėtojų taryboms ar direktorių taryboms, negalėtų vėliau dalyvauti nei aukcionuose, nei varžytynėse, kurie jau bankrutuoja? Kadangi tikrai tyčia kartais daroma, kad ta įmonė žlugtų.

J.VESELKA. Pati idėja gera ir mes ją ne kartą svarstėm. Aš irgi laikyčiausi beveik tokios nuostatos. Įmonės vadovas, atvedęs įmonę prie bankroto, su savo valdyba iš esmės neturėtų teisės nei pirkti kontrolinio akcijų paketo, nei kitaip dalyvauti privatizuojant šitą turtą. Bet čia yra kita. Tas tyčinis. Kaip nustatyti šitą tyčinį?

L.MILČIUS. Bet jeigu jis nesugebėjo...

J.VESELKA. Čia, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų reikėtų pagalvoti. Ir jeigu mes tokią nuostatą kažkur įrašome, Bankroto įstatyme tai netinka, bet jeigu kur nors įstatyme tai sugalvotume, tai iš tikrųjų aš galiu sąmoningai vesti prie bankroto, nes tada aš gaunu net tam tikrų privilegijų, sakykim, pigiau įsigyti. Čia, mačiau, Šeputis vaikščiojo. Aišku, Pramonininkų konfederacija priešintųsi šitam, nes čia bala žino, kada taip, kada taip. Bet tokia nuostata daug ką labai sudrausmintų. Tik čia tikrai nėra kaip įrašyti į šitą Bankroto įstatymą. Čia galbūt reikėtų kitur ir turbūt reikėtų visgi priimti samdomų menedžerių įstatymą. Bet tai ilgas kelias.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Iš tikrųjų, gerbiamasis ministre, dėl trijų penktadalių ar keturių penktadalių kreditorių, kurie galėtų iškelti bankroto bylą, dar verta diskutuoti ir manau, kad reikėtų apsistoti ties trim penktadaliais. Norėčiau paklausti dėl jūsų numatyto turto indeksavimo. Ar jis nesukels infliacijos ir kaip jums atrodo, ar nereikėtų paskubinti ūkinių teismų sukūrimo? Mums yra pristatytas laikinasis įstatymas. Kodėl laikinasis?

J.VESELKA. Aš iš karto dėl ūkinių teismų. Jeigu mes net priimam visas tas pataisas ir su pataisymais, kurių reikia, Juridinis skyrius pasakė: jeigu nebus sukurti ūkiniai teismai, įstatymams nebus tos struktūros, kuri padės juos realiai įgyvendinti. Net ir pamatyti kur nors  tuos piktnaudžiavimus, jeigu vyks. Tai šitas dalykas toks.

Dabar - kokią įtaką turės turto indeksavimas? Kiek teko diskutuoti, mes nesuprantam vieno dalyko: turto indeksavimas reikalingas normaliai ūkininkaujančiam subjektui. Nes tada išeina pelno persiskirstymas. Kadangi yra sukurti amortizaciniai atskaitymai, kur tik viršutinė riba reguliuojama, kad nesuvalgytume viso pelno, vadinasi, kada turtas yra realesnis, tu per amortizaciją pasiimi dalį pelno ir kaupi savo apyvartines lėšas, ir gali sudaryti sau geresnes sąlygas. Biudžetui, tiesa, nebetenka, kadangi pelnas sumažėja, rentabilumas mažėja, bet ūkiniams subjektams tenka. Ir tie, kurie priešinasi indeksavimui, jie nesupranta, kad šitas dalykas naudingas visų pirma jiems. Dabar mes pasiūlėm, ten buvo 14 kartų, 10 kartų, visa kita. Mes skaičiavom, kad esant blogiausioms sąlygoms toks turto indeksavimas galėjo daugiausia 5-7% paskatinti infliaciją. Bet tik laikinai. Iš karto tada įmonės turi daugiau lėšų, jos gyvina gamybą ir po to būtų atvirkštinis efektas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Pirmiausia turiu pastebėti, kad labai malonu, jog ministras paskutinėmis savo vadovavimo ministerijai dienomis suprato, kad konservatoriai buvo teisūs ir valstybės turtą reikia indeksuoti. Dabar klausimas. Įstatymai pas mus yra gana sujaukti. Yra tokia praktika, kad tiek direktorių valdybos nariai, tiek įmonės direktorius (aš galiu pateikti ir konkrečią valstybinę įmonę) vadovauja ir komercinio banko filialui, ir yra komercinio banko direktorius. Valstybės turtas neindeksuotas. Jūs kaip užstatą leidžiat pateikti valstybinių įmonių turtą. Kas trukdo tam generaliniam direktoriui užstatyti savo bankelyje valstybinę įmonę už simbolinę kainą? Ir praėjus trims mėnesiams ta įmonė tampa jau nebe valstybinė. Ir jūs tai siūlot įteisinti?

J.VESELKA. Jokiu būdu ne. Juk Vyriausybė jau priėmė. Tik aš galiu būti nepatenkintas dėl koeficientų indeksavimo, nes, girdėjau, jie gerokai sumažinti, ir kitų landų yra. Bet indeksavimas jau yra priimtas. Aš sutinku, kad bet kurie ekonomistai indeksavimo svarbą suprato seniai, tiktai buvo bijoma, kad po indeksavimo gali likti labai daug čekių. Bet visgi galų gale išanalizavę matom, kad jeigu priimsime tuos pasiūlymus, kurie pateikti, galima ir čekių problemą išspręsti, ir indeksavimo problemą. Bet turtas bus indeksuotas tiek, kokia turi būti jo reali kaina. Ir jis negali būti užstatytas, sumažintas, o turi būti užstatytas toks, koks yra. Kitas dalykas, kai bus varžytynės. Bet juk čia ūkiniai teismai atliks varžytynes. Arba kredito surinkimas, kur bus daug įvairių privačių... Ir čia lyg ir eliminuojama tokia galimybė. Bet aš dar kartą pabrėžiu - mūsų šita struktūra, sakysim, tokia visuomeninė struktūra labai sujaukta ir visko gali būti. Bet bijodami šito mes praktiškai negalim eiti rinkos ekonomijos keliu. Mes vėl užkonservuojam pačią bankrutavimo sistemą. O tai yra viso ūkio požiūriu dar blogiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš pradžių jūs pasakėt, kad ir vieno lito kreditorius gali skelbti bankrotą, o po to jūs kalbėjot apie keturis penktadalius ar tris penktadalius kreditorių. Ar aš kažko nesupratau, ar čia yra skirtingi dalykai?

J.VESELKA. Ne skirtingi - jie vienas kitą papildo. Vadinasi, vienas gali kelti dėl įmonės nemokumo. Jis kreipiasi į ūkinį teismą ir jam priteisia atsilyginti per 3 dienas. Viskas gerai. Bet jeigu apie įmonės likvidavimą, reorganizavimą norima kalbėti, tada turi būti sutarta kreditorių, kurie turi keturis penktadalius. Todėl čia ir vienas savo pinigus gali atsiimti, bet jis negali likviduoti arba reorganizuoti. O jau keturi penktadaliai arba trys, kaip sutarsim, tada jau gali kelti klausimą apie įmonės reorganizavimą arba likvidavimą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Veselkai. Dėkui.

J.VESELKA. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

J.VESELKA. Tai yra kolegos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime štai kokią situaciją. Keturi iš pateiktų septynių projektų yra įrašyti į darbų programą, o trys projektai: Nr.818, 820 ir 821 - neįrašyti į darbų programą. Galbūt mes tada pirmiausia formaliai susitarkime ir, jei reikės, balsuosime, kad įrašytume šituos projektus į darbų programą. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų?

V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų? Minutėlę.

V.JARMOLENKA. Atsiprašau, tai vis dėlto...

PIRMININKAS. Prašau, kolega Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos. Aš griežtai prieštarauju...

PIRMININKAS. Prašau, kolega Jarmolenka, dėl vedimo tvarkos.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Aš griežtai prieštarauju prieš šitą procedūrą, kurią jūs pasiūlėt, kadangi mes ką tik patvirtinom visą programą, kurią mums pateikė mūsų Pirmininkas gerbiamasis kolega Č.Juršėnas. Ir jokių "gaisrinių" klausimų ten nebuvo. Mes ilgai diskutavom, rezervavom, bet buvom įtikinti, ir LDDP balsų dauguma mes priėmėm šitą programą.  Tai kam mes dabar patys sau prieštaraujam? Dėl to aš kategoriškai prieštarauju prieš šitą procedūrą, ponas Bičkauskai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui jums, bet visa bėda ta, kad šitie įstatymų projektai kyla vienas iš kito. Juo labiau kad toks atvejis Seimo Statute yra numatytas ir pasakyta, kad neįrašyti į darbų programą projektai pirmiausia turi būti įrašyti. O dabar dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai prašau jūsų įrašyti į darbotvarkę visus šiuos ministro pateiktus projektus. Juo labiau kad visi jie susieti ir vienas be kito iš esmės negali veikti. Tai vienas momentas. Antras momentas. Aš galiu pasakyti tiek, kad mes komitete jau irgi peržiūrėjom ir iš esmės manom, kad būtina tuos visus dalykus padaryti, t.y. padaryti pakeitimus bankroto įstatymuose. Ir trečia. Seimo Statute yra parašyta, kad jeigu Vyriausybei yra skubu, ji turi teisę pateikti neatsižvelgdama į mūsų patvirtintą programą. Todėl aš labai prašau nekreipti dėmesio į tas replikas, o Ekonomikos komitetas, kuris, aš manau, kuruos šituos dalykus, prašo įtraukti į darbų programą.

PIRMININKAS. Deja, aš privalau kreipti dėmesį į replikas. Seimo narys F.Kolosauskas. Jūs už ar prieš?

F.KOLOSAUSKAS. Aš - už.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Jūs už ar prieš? Dėkui. Aš prašau visus Seimo narius užsiregistruoti.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašau balsuoti, kas už tai, kad šiuos projektus - Nr.818, 820 ir 821 įrašytume į darbų programą? Kas už, balsuokite už, kas prieš - prieš.

Už balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 6 Seimo nariai, 4 Seimo nariai susilaikė.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Mes norėtume, kad šitie įstatymai būtų svarstomi skubesne tvarka. Ar galima dar būtų balsuoti už tai, ar ne? Komitetas siūlo skubesne tvarka. Ne skubos, bet skubesne tvarka.

PIRMININKAS. Mes pirmiausia turim apsispręsti iš viso dėl to, ar pradėti šitų įstatymų svarstymo procedūrą. Kol kas mes tiktai 3 įstatymo projektus įrašėm į darbų programą. O dabar aš kreipiuosi į Seimo narius, ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl to, kad pradėtume šių septynių įstatymų projektų svarstymo procedūrą. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, visgi ši-tų įstatymų pataisos, kaip minėjau, buvo derinamos su Pasaulio banku ir vienas iš jų reikalavimų buvo tas, kad įteisintume šitas įstatymų pataisas. Todėl aš norėčiau, kad tai būtų priimta svarstyti ir net ypatingos skubos tvarka tai būtų daroma.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Jūs už ar prieš?

V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš už, tiktai prieš ypatingos skubos tvarką. Aš už skubesnę tvarką.

PIRMININKAS. Būtų labai gerai, kad jūs ten tarpusavyje susitartumėte. Seimo narys K.Kubertavičius. Jūs už ar prieš?

K.KUBERTAVIČIUS. Siūlau skubesne tvarka. Manau, kad...

PIRMININKAS. Pirmiausia mes svarstome klausimą, gerbiamasis Kubertavičiau, dėl to, kad pradėtume svarstymo procedūrą. Dėl skubesnės ar kitokios tvarkos - svarstysim atskirai. Jūs už tai, kad pradėtume svarstymo procedūrą?

K.KUBERTAVIČIUS. Taip, siūlau pradėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Tai turėjo būti padaryta praeitais metais. Aš - už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Už. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš, žinoma, turiu pasakyti, kad reikia tokių įstatymų, bet man yra labai nesuprantamas tas skubėjimas, kai būtent tie patys žmonės "tempė" metus. Galbūt tai jau reiškia, kad viskas privatizuota ir išvogta, jau nieko nebeliko, galima ir skubesne tvarka svarstyti.

PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu priminti, kad mes dabar svarstome klausimą, ar pradėti šitų įstatymų svarstymo procedūrą. Pasisakančių prieš nebuvo. Galima bendru sutarimu priimti, kad pradėtume svarstymo procedūrą? Sutinkat.

Dabar spręskime klausimą, ar taikyti, komitetas turi teisę siūlyti svarstyti šį klausimą skubesne tvarka. Dėl motyvų, man atrodo, irgi buvo išsakyta. Aš noriu priminti, kad tam, jog būtų priimta skubesnė svarstymo tvarka, turi būti ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis visų Seimo narių balsų. Tai yra 36 balsai. Todėl aš dar prašysiu visus apsispręsti. Gal prieš tai dar vieną kartą užsiregistruokime.

G.A.PAVIRŽIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašau, kol vyksta registracija.

G.A.PAVIRŽIS. Ar nevertėtų prieš tai, kol mes dabar balsuojam, ar svarstyti skubesne tvarka, nustatyti, koks komitetas būtų pagrindinis?

PIRMININKAS. Aš manau, kad pagrindinis komitetas čia turi būti Ekonomikos. Bet šitą klausimą mes irgi išspręsime, net jeigu ir priimsime, kad skubesne tvarka. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašau Seimo narius apsispręsti. Kas už tai, kad šių įstatymų svarstymui būtų taikoma skubesnė tvarka, spaudžia mygtuką "už", kas prieš - "prieš" arba susilaiko. Už balsavo 43 Seimo nariai, prieš - 18, 8 susilaikė. Taigi šių įstatymų svarstymui bus taikoma skubes-nė tvarka. Seimo narys A.Katkus dėl vedimo tvarkos.

J.A.KATKUS. Aš tik norėjau padėti ponui Č.Juršėnui. Galbūt reikia paklausti, o gal kas nesuprato? Ir perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ar yra kitokių nuomonių, kad šių įstatymų projektai būtų svarstomi ir kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Pone Zimnickai, prašom paspausti.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip, matyt, pagrindinis bus Ekonomikos komitetas. Mes tam neprieštaraujam. Prašytume, kad Valstybės ir teisės komitetas, juo labiau kad čia yra ir Civilinio kodekso kai kurie dalykai, ir kiti, aš prašyčiau ir jų išvados kaip papildomo, kad pateiktų, nes vienaip ar kitaip tai yra susieta. Ir antra. Prašytume, kad kitas svarstymas būtų balandžio 14 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Aš manyčiau, kad mūsų komitetas taip pat negali būti nuošaly. Kalbam apie masinius bankrotus ir visai nieko nešnekam apie socialinius padarinius. Aš manau, kad vertėtų įrašyti ir mūsų komitetą.

PIRMININKAS. Seimo narys ponas K.Dirgėla.

K.DIRGĖLA. Aš noriu pasakyti, kad šitie įstatymai prives prie daug tokių ūkinių bylų. Vis dėlto reikia, kad pradėtų funkcionuoti ūkio teismas, nes šitie įstatymai nebus realizuoti. Šiandien arbitražas iš viso yra nekonstitucinė institucija, o teismai bendrąja tvarka tų darbų visai nesiima. Turėtų būti papildytas ir Baudžiama-sis kodeksas. Čia būtinai turi įsijungti Teisės  komitetas ir lygiagrečiai spręsti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Aš visiškai su jumis sutinku. Iš tikrųjų ūkio teismo įstatymas laukia ir pakankamai skubiai turi būti priimtas. Aš manau, svarstymo metu galbūt iškils ir daugiau problemų. Gal manyčiau taip: pagrindinis komitetas - Ekonomikos komitetas, o kaip papildomi komitetai, kurie užsiiminės šitais įstatymais, Valstybės ir teisės komitetas ir Socialinių reikalų komitetas. Nebus prieštaraujančių? Na, o dėl svarstymo datos.

V.V.ZIMNICKAS. Data vis dėlto balandžio 19 d., nes mes matom, kad reikia kelių komitetų išvadų. Todėl prašyčiau palikti.

PIRMININKAS. Ką gi, galima ir balandžio 19 d., tuo labiau jeigu komitetas prašo, bet tada vargu bau ar reikėjo skubesnės tvarkos.

V.V.ZIMNICKAS. Na, matot, aš nesitikėjau, kad tiek reikės išvadų, kad tiek bus suinteresuotų komitetų.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš irgi norėjau pasakyti repliką. Iki balandžio 19 d. telpa dvi normalios svarstymo tvarkos, jau nekalbant apie skubesnę. Du kartus viršija normalią trukmę.

PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Deja, priėmėm tokią procedūrą, o jeigu Ekonomikos komitetas spės greičiau, tai spės greičiau, o jei-gu nespės, tai preliminariai nustatykim balandžio 19 d.

Pereiname prie kito klausimo.

M.ČOBOTAS. Gal galima vieną žodį?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys M.Čobotas.

M.ČOBOTAS. Pone Bičkauskai, jūs žinote, aš menkas lituanistas, bet aš dabar sakau komitEtas, o ne komItetas. Man atrodo.

Seimo valdybos narių atsakymai į Seimo narių klausimus (94.03.29)

4sesiją 10 posėdyje svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną. Pradedame 12 darbotvarkės klausimą - Seimo valdybos narių atsakymai į Seimo narių klausimus. Jeigu aš teisingai supratau, tai Seimo Pirmininkas bus vienas asmuo, atstovaujantis visiems valdybos nariams. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl kolegos E.Bičkausko pastabos. Kiek žinau, klausimų vienokių ar kitokių raštu esame gavę mes dviese, t.y. aš ir kancleris N.Germanas. Bet gerbiamojo kanclerio šiuo metu nėra, vadinasi, jis į savuosius klausimus galės atsakyti žodžiu (raštu jis ir taip atsako) kitą kartą. Visų pirma aš norėčiau priminti šitos procedūros tvarką. Pagal Seimo Statuto 31 straipsnio trečiąją dalį štai kas yra daroma: Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos, o ne dėl kitų. Taigi esam taip pat aprobavę grafiką, pagal kurį yra iš tikro numatyta, kad vieną kartą per mėnesį būtų Seimo valdybos narių atsakymai. Žinoma, kiek tų klausimų bus, kitas dalykas, bet kiekvieną mėnesį yra numatyta konkreti diena, kada Seimo valdybos nariai atsakinės į jūsų klausimus. Šitai aš pabrėžiu dėl to, kad per praėjusius mėnesius aš šitoje tribūnoje, nors daugelį kartų stovėjau, bet specialiai atsakinėjau į jūsų klausi-mus tik porą kartų. Dabar patvirtinę ir naująjį Statutą, ir tą preliminarinį mūsų darbo kalendorių, mes šitai turėtume daryti organizuočiau ir tvarkingiau. Tik lieka tas prašymas, kuris remiasi jau mūsų priimtais aktais, kad klausimai būtų pateikiami iš anksto ir raštu. Ne todėl, kad būtų varžoma jūsų teisė ir laisvė paklausti, o todėl, jeigu yra painesnis klausimas, kad būtų galima pasiruošti ir atitinkamai atsakyti. Tokia yra tvarka. Aš į daugelį jūsų klausimų atsakau iš karto. Tai ir šiandien buvo daroma ir bus daroma kiekviena proga, kai bus operatyvūs daly-kai, į kuriuos reikia reaguoti ir reikia priminti Statutą, Konstituciją ar kitus dalykus. Taigi tiek pradžioj.

Dabar dėl kai kurių konkrečių raštų, į kuriuos aš jau vienokia ar kitokia forma reagavau, bet į kuriuos yra tikslinga reaguoti ir Seimo posėdyje. Čia, šitoje tribūnoje, vasario 8 d., jeigu neklystu, buvo perskaitytas dviejų kolegų Seimo narių P.Tupiko ir K.Uokos pareiškimas, kuris buvo adresuotas Prezidentui ir Seimo Pirmininkui. Tai yra didelis dokumentas. Jis yra skaitytas, todėl aš priminsiu tik esmę. Čia keliamas klausimas dėl vienos daugiau negu dešimtmetį užsitęsusios bylos. Klausimas iš tiesų komplikuotas, bet dėl šitos bylos visi sprendimai jau seniai buvo priimti. Tačiau tiek nukentėjusiems, tiek kolegoms Seimo nariams atrodo, kad sprendimai yra neteisingi, kad teisėjai padarė gausybę pažeidimų, kad buvo protestai, į juos nebuvo atsižvelgta, buvo daug kitų, kaip  jiems atrodo, negerų dalykų. Aš iš karto noriu atsakyti, kad buvau, kaip čia pasakius, į šitą procesą įsitraukęs ir atitinkamą raštą buvau parašęs generaliniam prokurorui. Prokuroras reagavo ir kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, bet viskas liko vėl, kaip sakoma, toj pačioj pozicijoj. Ir štai gerbiamieji Seimo nariai kelia vieną tokį principinį klausimą, į kurį aš, kaip valstybės pareigūnas, privalau reaguoti. Yra prašoma priimti nutarimą dėl nešališkos Seimo komisijos sudarymo teisėjų neteisėtų veiksmų faktams ištirti. Aš noriu visiškai kategoriškai pasakyti, kad nei aš šito galiu padaryti, nei, manau, Seimas gali padaryti, jeigu neiškelta apkaltos byla. Taip aš suprantu visus šituos reikalus, taip, man atrodo, mus vi-sus skatina elgtis mums visiems galiojanti Konstitucija. Štai 114 straipsnio pirmoji dalis: "Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių (čia specialiai ir mums taikoma) ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę". Taigi komisijų mes negalim sudaryti. Bet jeigu bus surinkti parašai apkaltos bylai dėl vieno ar kito teisėjo, čia yra kita kalba ir tada bus pritaikyta atitinkama mūsų Statuto dalis. Bet šiaip sudaryti komisiją, vadovaujantis mūsų galiojančio Statuto straipsniais ar, kaip anksčiau, Aukščiausiosios Tarybos Reglamento straipsniais, mes tikrai negalim padaryti ir aš negaliu teikti šito klausimo Seimui. Todėl aš ir privalėjau jums, gerbiamieji kolegos, paaiškinti, nors aš esu ir žodžiu atsakęs kai kuriems Seimo nariams.

Dabar kitas kreipimasis. Čia irgi pareiškimo forma pateikė Seimo narių grupė, o pasirašė kolega L.Milčius. Aš esu jau atsakinėjęs, bet noriu dar kartą pasiaiškinti čia jums visiems girdint. "Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 14 d. nagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti Seimo nutarimo "Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių atitikimą Konstitucijai" ir nutarė, kad galutinės išvados bus paskelbtos sausio 19 d. Seimo dauguma, nelaukdama, kol šios išvados bus paskelbtos, Seimo Pirmininko pavaduotojo J.Bernatonio iniciatyva, o Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui pažeidžiant visas darbo taisykles, taigi ir sprendimo teisėtumą, sausio 18 d. paskubomis ėmė taisyti 1993 m. birželio 17 d. priimto nutarimo dokumentus. Manome, kad tai yra įžūlus tiesioginis kišimasis į bylos eigą siekiant paveikti Konstitucinį Teismą priimti valdančiajai Seimo daugumai palankesnį sprendimą. Prieš tai protestuojame. Neabejojame, kad Konstitucinis Teismas liks ištikimas teisingumui ir nepasiduos valdančiosios partijos ir jos daugumos Seime politiniam spaudimui." Kaip, gerbiamieji kolegos, žinote, gerbiamasis L.Milčius buvo labai įžvalgus ir išties pasitvirtino, kad Konstitucinis Teismas tikrai yra ištikimas teisingumui ir nepasiduoda jokios partijos, o ne tik valdančiosios partijos, ar jokios Seimo narių grupės, o ne tik daugumos, politiniam spaudimui. Sprendimas buvo priimtas pagal Konstituciją. Bet aš vis dėlto noriu paaiškinti, kodėl buvo padarytas tas mūsų sprendimas. Todėl, kad buvo bandyta per teismo procesą eksploatuoti techninę klaidą. Kad šita klaida nepasitarnautų politinio ar kitokio sprendimo priėmimui ir, galimas dalykas, gal kartais ir ne visai tikslaus sprendimo priėmimui, reikėjo tą klaidą ištaisyti. Gaila, kad mes ją per vėlai pastebėjome. Ačiū kolegoms, kurie buvo akylesni, tai pastebėjo ir mes pasitaisėme. Jeigu kolegos vienokia ar kitokia forma viešai parodys mano ar kitų, ar viso Seimo klaidas ir mes į tai reaguosim, aš manau, tai yra teisinga ir tai nėra kišimasis į kieno nors kito darbą. Jeigu tai būtų buvęs kišimasis, aš neabejoju, kad Konstitucinis Teismas būtų priėmęs atitinkamą sprendimą ar pasakęs savo nuomonę. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas, elgdamasis pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, iš tikrųjų liko ištikimas teisingumui ir priėmė atitinkamą sprendimą, kuris, suprantama, valdančiajai daugumai gal ir nepatiko, bet ką padarysi. Konstitucinio Teismo sprendimas yra šventas ir neapskundžiamas.

Dabar dar vienas klausimas, kurį pasirašė kolega P.Giniotas, nors jam, kiek žinau, yra atsakyta ir aš dar aiškinau, bet vis dėlto čia yra bendresnis dalykas. Aš perskaitau tą raštą ir paaiškinsiu, kiek žinau, šituos reikalus. Nors čia daugiau yra gerbiamojo N.Germano kuruojamas klausimas.

"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramos buvo leidžiamos, nors ir vėluojant kelis mėnesius, tačiau reguliariai. Paskutinė išleista stenogramų knyga pasibaigė 1992 m. vasario mėnesį (čia neteisingai, 1991 m. vasario mėnesį) vykusių posėdžių atpasakojimu. Girdėjome, kad stenogramos yra taisomos ir redaguojamos kalbininkų. Prašau atsakyti, dėl kokių priežasčių nespausdinamos AT posėdžių stenogramos? Ar nemanote, kad kalbininkų suredaguotose stenogramose bus iškreiptas pasisakymų turinys, o tai yra ne kas kita kaip dokumentų falsifikavimas. Gal palikime istorijai tokie, kokie esame. Į paklausimą prašau atsakyti žodžiu ir raštu."

Taigi atsakau. Pirmiausia dėl leidybinių problemų. Jų pakankamai turi visa Lietuva, turi ir Seimas, ir jo leidykla. Bet iš tų gausių problemų mes išskyrėm vieną, kuri yra tiesiogiai susijusi su Seimu, ir, man atrodo, ji yra jau sprendžiama daugiau ar mažiau padoriai. Nors būtų galima ir čia sparčiau dirbti. Aš turiu omeny Seimo stenogramas. Štai mano rankose jau ketvirtosios sesijos pirmųjų posėdžių stenogramų sąsiuvinis. Tai yra tie posėdžiai, kurie buvo kovo 10 ir kovo 11 dienomis. (Salėje triukšmas) Įvairios spalvos, gerbiamasis Endriukaiti, taikomos, priėjo pagaliau ir raudonos spalvos eilė. Pagaliau priėjo, bet ne apie tai kalba. Tiesiog spalvos yra skirtingos, kad būtų galima stenogramų bloką atskirti vieną nuo kito. Baigėsi viena sesija ir prasideda kita spalva. Aš manau, kad jūs neturėtumėt per daug prieš tą spalvą protestuoti. Tai yra mūsų vėliavos viena spalvų. Jeigu vėliavoje yra įvairios spalvos, tai    ir stenogramos gal gali būti įvairių spalvų leidžiamos. Bet grįžtu prie reikalo esmės. Taigi, kaip matote, jau yra šios sesijos stenogramų pirmasis sąsiuvinis. Žinoma, būtų galima užtikrinti, kad bent po savaitės būtų tie sąsiuviniai, bet kol kas mūsų techninės ir kitos galimybės neleidžia to padaryti, bet, aš manau, kad jūs sutiksite su tuo, kad ir tai yra tam tikra pažanga, jei tevėluojant dvi, tris savaites išleidžiamos mūsų posėdžių stenogramos.

Dabar Aukščiausiosios Tarybos stenogramų likimas. Be abejo, tai sudėtingesnis dalykas, nors tiek, kiek priklauso nuo Dokumentų skyriaus, nuo stenogramų rengėjų, yra parengta  jau beveik visi 1992 metai. Bet dėl leidyklos ir spaustuvės sunkumų šitos knygos (ten ne sąsiuviniai, o knygos) vis įstringa. Įstringa ir iš tiesų niekaip nesugebam išleisti visų Aukščiausiosios Tarybos stenogramų. Kitas klausimas - dėl redagavimo. Tas redagavimas yra pagal Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą ir kiekvienas Aukščiausiosios Tarybos deputatas turėjo teisę ir turėjo galimybę susipažinti su suredaguotu tekstu, nors ir suredaguoti tekstai kai kurie yra tokie, kad tas, kas dabar skaito tas senąsias stenogramas ir ištisai skaito, turi daug džiaugsmo. Taigi dėl šito gerbiamasis P.Giniotas teisus. Kokie esam, tokie esam. Istorija pagal stenogramas galės atsekti, patikrinti, kokie mes buvom, kaip mes kalbėjom ir kaip kas dėjosi. O redagavimas iš tikro tiek, kiek aš žinau ir kiek aš tikrinausi, yra daugiau kalbos dalykų taisymai ir grubių stiliaus klaidų taisymai. Nors, žinoma, būtų galima ginčytis. Sakykim, kad su bendratim reikia palikti ar nepalikti? (Salėje triukšmas) Čia kitą kartą gal, aš kaip pavyzdį sakau. Aš manau, kad vis dėlto tokios grubios stiliaus klaidos ir kai kurie kiti dalykai turėtų būti taisomi, ir tai mūsų specialistai daro. Tai nėra dokumento falsifikavimas. Galiu pasakyti, kad kai kuriuose parlamentuose yra ir kitokia tvarka. Aš noriu jums pateikti kol kas apmąstymams, o gal ir padarysim. Kai kuriuose parlamentuose yra tokia tvarka. Jeigu parlamento narys pasako ką nors labai negražaus ir netinkamo, tai posėdžio pirmininkas pareiškia, kad toks dalykas yra netinkamas, ir siūlo šito į stenogramą neįtraukti. Taip, dėl vieno ar kito žodžio. Tada stenogramoje toje vietoje dedamas daugtaškis ir pastaba, kad spikerio ar maršalkos siūlymu šitas dalykas iš stenogramos yra išbrauktas. Tai yra neįtrauktas į tą oficialią stenogramą, nors lieka juodraštyje, lieka garso įrašas ir t.t. Taigi, kaip matote, esama ir tokių dalykų. O čia, kur kalbama apie redagavimą, tai iš tikro yra kalbos dalykų redagavimas.

Dabar gerbiamojo K.Skrebio klausimas, kuris yra toks. Aš perskaitysiu visą tekstą.

"Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnis teigia: "Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse". Kaip mane telefonu informavo Panevėžio rajono valdybos Žemės ūkio ir miškų skyriaus vedėjas ponas Čepelė, Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės "Ėriškiai" vadovas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys ponas A.Giedraitis. Drįstu priminti Seimo Pirmininkui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnį. "Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis." Prašau Seimo Pirmininką patvirtinti arba paneigti šį faktą ir paaiškinti, ar gali Seimo narys daugiau negu metai ignoruoti Konstituciją."

Žinoma, Konstitucijos niekam negalima ignoruoti, bet ar tai, ką čia suformulavo gerbiamasis K.Skrebys, yra Konstitucijos pažeidimas? Ir ar aš turiu nustatyti tą Konstitucijos pažeidimą? Pagal mano pareigas, kurios įrašytos Konstitucijoje ir Seimo Statute, tai man nepriklauso. O aš turiu jums atsiskaityti už savo veiklą, už tą konkrečią veiklą, kuri yra apibrėžta Konstitucijos ir Statuto. Šitą gerbiamojo K.Skrebio raštą aš nusiunčiau tam, kam priklauso pagal mūsų Statutą, t.y. Etikos ir procedūrų komisijai. Aš galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę. Kaip man atrodo, kad nei gerbiamasis A.Giedraitis, nei gerbiamasis S.Šaltenis Konstitucijos nepažeidžia.

Dabar dar yra vienas gerbiamosios G.Jurkūnaitės kreipimasis.

"Lietuvos spauda ir televizija plačiai informavo apie Seimo nario A.Patacko ir ponios R.Hofertienės vizitą Čečėnijoje. Iš tos informacijos matyti, kad minėti asmenys elgiasi Čečėnijoj lyg oficiali Lietuvos Seimo delegacija. Bet iš tos informacijos akivaizdu, kad A.Patackas ir R.Hofertienė reiškia nuomones tokiais klausimais, kurie Seime nebuvo aptarti, ir labai abejotina, ar Seimas būtų pritaręs jų pozicijai. Todėl prašytume Seimo Pirmininką paaiškinti, kas delegavo minėtus asmenis į Čečėniją ir įpareigojo kalbėti Lietuvos Seimo vardu?"

Aš galiu pasakyt, kad nei Seimo Pirmininkas, nei Seimo valdyba jų nesiuntė į Čečėniją ir neįpareigojo kalbėti Lietuvos Seimo vardu. Taigi, gerbiamieji kolegos, ačiū. Į klausimus, kurie buvo pateikti raštu, tikiuosi, kad atsakyta. Ar gerai, ar blogai, čia jau jums spręsti. Kai vėl susikaups klausimų raštu paketas, kitą mėnesį vėl aš stovėsiu čia prieš jus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ponas Pirmininke, gal jūs atsakysit į klausimus žodžiu?

Č.JURŠĖNAS. Na, jau ką darysi. Kadangi seniai bestovėjau, prašom.

PIRMININKAS. Mes turim klausimams lygiai 18 min. Pasistenkit, kolegos...

Č.JURŠĖNAS. Prašom.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, čia nebūtų klausimas, o tiesiog būtų tokia informacija. Kada aš susitinku su savo rinkėjais savo rinkiminėje apygardoje, taip pat kai kartais tenka nuvažiuoti kitur, štai tie rinkėjai skundžiasi, kad jūs dažnai neatsakote į jų pareiškimus arba skundus, taip pat kaip ir Prezidentas. Aš nežinau, ar šitą reikėjo sakyti viešai, tačiau man atrodo, iš tribūnos, t.y. per mikrofoną, ir jums turbūt bus suprantamiau. Aš norėjau jūsų paprašyti. Kartais man tiesiog tenka dubliuoti jų prašymus ir pridėti savo, kaip Seimo nario, sakykim, palydimąjį raštą. Tai iš tiesų gaišina mano laiką, turbūt ir jūsų taip pat. Galbūt jūsų sekretoriatas ar kas nors (kaip ir Prezidentūros), na, nesugeba atsakyti arba, sako, kad atsirašinėja bendromis frazėmis. Tai aš prašyčiau jūsų šitą reikalą kažkaip prižiūrėti.

Č.JURŠĖNAS. Aš galiu atsakyti ir gerbiamajam A.Vaišnorui, ir visiems kitiems. Aš kiekvieną kartą atsakinėju ir savo rinkėjams, ir svetimiems rinkėjams dėl šitų dalykų. Tiek gerbiamasis Prezidentas, tiek aš asmeniškai gaunam labai daug mums adresuotų laiškų, bet tie laiškai yra, kaip sakoma, ne pagal mūsų kompetenciją. Tai yra tas, kas priklauso man spręst kaip Seimo Pirmininkui, t.y. įstatymų leidybos priežiūra, Seimo darbo organizavimas ir kai kurie kiti klausimai - dėl šitų visų klausimų yra reaguojama ir priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Klausimai, kurie susiję su butų skyrimu arba neskyrimu, atleidimu arba neatleidimu iš darbo, su visokiais materialiniais dalykais, su visokiom skriaudom, ypač su teismais, - tai jau ne mano kompetencijos dalykai. Žinoma, tam tikrais atvejais, kur man atrodo, ar yra pareigūnų kokios nors klaidos, arba tiesiog piktnaudžiavimas, ar kokie kiti dalykai, taip, aš tarpininkauju ir kreipiuosi ar į generalinį prokurorą, ar į Vyriausybę, ar kur nors kitur, arba, sakykim, į Vilniaus miesto ar Kauno miesto savivaldybes. Bet tai daroma tik tam tikrais atvejais. Absoliučiai visais atvejais, be abejo, aš ir neturiu laiko,  ir neturiu teisės imtis spręsti. Mūsų, pabrėžiu, ir mano, ir, kiek žinau, gerbiamojo Prezidento kompetencija yra kiek kita. O žmonės įpratę, matyt, kaip tais senais laikais - kuo aukštesnis pareigūnas, tuo labiau į jį kreiptis absoliučiai  visais klausimais, ar juos priklauso jam spręst,  ar nepriklauso. Todėl atsako kartais kiti žmonės arba kiti pareigūnai, o ne aš arba Prezidentas.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, pagal Seimo Statutą, na, ir Seimo valdybos pavedimą komitetai, o šiuo atveju aš kalbėsiu apie mūsų komitetą, parengė ataskaitas. Tose ataskaitose apie praėjusios sesijos darbą pareiškė    ir siūlymų, pageidavimų, kaip derinti tų savo komitetų darbą. Ten buvo pasiūlymų raštu, aš tikėjausi, kad į juos bus kažkokiu būdu reaguota. Aš neprašau, kad jūs dabar atsakytumėt, bet aš manau, kad mes ten rašom ne tuščiai ir kažkokiu būdu bus reaguota bent vėliau. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Aš galiu pasakyti ir apskritai, ir konkrečiai dėl tamstos atvejo. Be abejo, yra reaguojama į siūlymus. Dėl to atsirado ir atitinkamų darbo programų, ir kalendorių, ir kai kurių kitų dalykų, kurių anksčiau nebuvo. Bus reaguojama į visus pasiūlymus, bet ne visus pasiūlymus mes galim iš karto išspręsti. O jeigu kalbėsim konkrečiai apie kai kuriuos etatinius ar kitus dalykus, žinoma, jie yra sudėtingi, jie yra nagrinėjami, ir galiu pasakyti, kad prie jų sprendimo mes grįšim, bet kol kas dar nėra aiškios nuomonės. Taip pat ir dėl kai kurių kitų jūsų ar jūsų kolegų keltų klausimų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš norėčiau, kad gerbiamasis Pirmininkas bent trumpai paaiškintų ar papasakotų, kaip Seimo valdyba galvoja materialiai aprūpinti mažąsias frakcijas. Būtent mažąsias! Čia aš turiu omeny kompiuterius, patarėjus. Yra klausimas ir dėl sekretorių, ir panašių dalykų. Nes mažajai frakcijai taip pat reikia viską turėt.

Č.JURŠĖNAS. Aš pasakysiu tik dėl principo. Seimo Statute atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą yra įtvirtintas principas, kad kuo didesnė Seimo narių grupė, tuo ji gali pretenduot į daugiau teisių ir visokių kitų galimybių. Ne frakcijų lygybė ar koks nors kitas dalykas yra įtvirtintas, o pirmiausia - Seimo narių grupė. Tai yra konstitucinis principas. Jūs puikiai žinot, kad kuo didesnė Seimo narių grupė, tuo ji gali spręsti sudėtingesnius klausimus. Tai yra užfiksuota Konstitucijoj. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kaip mus pataisė Konstitucinis Teismas, yra pertvarkytas Statutas. Todėl mažos frakcijos, dovanokit, negali pretenduoti į tas pačias materialines technines galimybes kaip ir didelės frakcijos. Sakysim, Konservatorių frakcija arba LDDP frakcija. Bet tam tikras minimumas, be abejo, bus padarytas, kaip jau ir dabar padaryta, jeigu kalbėsim apie darbo patalpas. Netgi, man atrodo, kažkas čia suskaičiavo, kad kai kurios mažosios frakcijos (sąlyginai imant), sakysim, patalpomis yra geriau aprūpintos negu didžioji frakcija ir jos nariai. Taigi galbūt čia kai ką reikėtų ir pataisyti. Bet principas, pabrėžiu, yra toks: kuo didesnė Seimo narių grupė, tuo ji daugiau gali pretenduoti į tam tikrą dalyką. Sakysim, kompiuteris gali būti skiriamas dešimčiai Seimo narių, gal penkiolikai, bet ne trims Seimo nariams. Jeigu, žinoma, mes labai gerai gyvensim, gal bus po tris kompiuterius vienam Seimo nariui. Kol kas mes galim aprūpinti tik tam tikrą minimalią Seimo narių grupę kompiuteriu arba atskiru pagalbininko etatu. Čia į tai reikia atsižvelgt. Šitie klausimai yra nagrinėjami, o kai kurie pasiūlymai yra pateikti, bet tai kaip tik susiję su gerbiamojo N.Germano kompetencija ir jo darbu. Taigi aš, jeigu leisit, pasilieku sau teisę perduoti klausimą gerbiamajam N.Germanui, kad jis galėtų jums plačiau paaiškint.

PIRMININKAS. Seimo narys Juozapas Katkus.

J.A.KATKUS. Algirdas Katkus.

PIRMININKAS. Atsiprašau, atleiskit.

J.A.KATKUS. Aš norėčiau duot tokį patarimą, jeigu galima, ir klausimą. Visi turbūt nori, kad čia viskas vyktų kuo skubiau ir greičiau, darniau. Kada jūs patarinėjat, kaip balsuoti, nereikėtų ieškoti tokių nesuprantančių. Jūs galėtumėt susitarti, pavyzdžiui, jeigu akiniai į viršų, tada taip, jeigu akiniai žemyn - kitaip. (Salėje juokas) Tokiu būdu. Žinodamas jūsų sugebėjimus, aš manau, ar tai neatrodo truputį juokinga?.. (Salėje juokas) Kaip jums atrodo?

Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū už įdomų patarimą. Bet aš noriu pasakyti, kad Seimo Statutas nustato tam tikras galimybes Seimo Pirmininkui arba juo labiau Seimo Pirmininkui ir posėdžio pirmininkui. Prašom šito nepamiršti. Tos teisės, atrodytų, yra lyg ir siauros, bet, kita vertus, jos yra pakankamai plačios. Tai čia jūs esat absoliučiai teisus. Šitų teisių rėmuose galima sumaniai manevruoti, bet reikia būtent sumaniai tai daryt. O jeigu padaroma nelabai sumaniai ir jūs mane pagaunat, žinoma, čia jau mano "fėleris", aš prisipažįstu. (Salėje juokas) Prisipažįstu!

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.

J.TARTILAS. Prašom pasakyti, ar numatomas išleisti Seimo Statutas bent jau tokio poligrafinio lygio kaip Prezidento metinė ataskaita?

Č.JURŠĖNAS. Taip. Aš galiu pasakyt, kad tai yra rimtas klausimas, ir mūsų idėja, ir mano, ir kolegų iš Seimo valdybos idėja yra tokia, kad būtų lyg ir toks išleistas "brevijorius", t.y. mažytė knygelė, ne tokio didelio, kaip kad Prezidento pranešimas, formato, o maža knygelė, kurią galima būtų įsidėti į kišenę. Aš turiu minty tuos Seimo narius, kurie ypač domisi Statutu ir kurie galėtų įsidėt į kišenę arba portfelį, daug vietos neužimtų. Šitoj knygelėj turi būti vienas privalomas priedas, kurio nebuvo nei prie Aukščiausiosios Tarybos Reglamento, nei prie pirmųjų Seimo Statuto, tada dar laikinojo Statuto, priimtų dalių. Tai yra turi būti smulki rodyklė, kur ką Statute galima rasti. Aš čia jau, kadangi mes taip gražiai šnekamės, galiu prisipažint, kad kartais aš ir pats painiojuosi. Nors, atrodo, lyg ir daugiau žinau negu kiti. Netgi pats kartais tu- riu paieškot, ar čia šitas paragrafas, ar čia tas straipsnis. Taigi Seimo Statutą atskira brošiūra, galbūt iš pradžių taip bus lengviau, o paskui tą, kaip sakiau, "brevijorių" tikrai išleisim, bet būtinai su smulkia rodykle, kad galėtų kiekvienas Seimo narys arba Seimo aparato darbuotojas, arba Vyriausybės atstovai, kad visi galėtų susigaudyti šiame Statute ir galėtų juo, sakyčiau, konstruktyviai ir efektyviai naudotis. Tai yra tikrai numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją jūs esate tik administratorius, kaip jūs norit čia save dabar pristatyti iš šitos tribūnos, bet kartu esate, aš drįsčiau pasakyti, ir viceprezidentas. Deja, šios dienos aplinka, man atrodo, yra labai simboliška. Mes matom, kad šiandien salėj nei svečių, nei žurnalistų, išskyrus vieną žymiausią žurnalistę ponią A.Aukštikalnienę, mes neturime. (Salėje juokas) Aš norėčiau pasakyt, kad jūsų pastaba, kad iš tikrųjų Statutas yra rimtas dalykas ir jį reikia išleisti, ir jūs tai taip nuodugniai gvildenote, man atrodo, yra labai simptomatiška. Iš tikrųjų jums vadovaujant Seimas nusišalino nuo pačių svarbiausių Lietuvos dalykų. Paskaitykim kiekvieną laikraštį: "Lavera", visokie "Miltėdžiai", "Prezidentūros lėktuvai", "Kreditai Šiaulių bankui", "Kratos KAM’e". Šiandien Seimas nusišalino nuo terminalo statybos. O mes kalbame apie tai, kad Statutas yra rimtas dalykas. Ar jūs sutinkat su mano pasisakymu?

Č.JURŠĖNAS. Ne, šį sykį (aš šiaip dažnai su tamsta sutinku), bet šį sykį - ne. Aš paaiškinsiu kodėl. Todėl, kad, mano supratimu, reikia vadovautis viena iš pagrindinių nuostatų, kuri yra Konstitucijoj ir kuri vienaip ar kitaip atsispindi Statute. Kad kiekvienas dirba savo darbą. Seimas savo, Vyriausybė savo, teismai savo. Taigi kiekvienam priklauso savo daryt. Tuo tarpu kai kas iš Seimo narių, kaip ir Aukščiausiosios Tarybos laikais, nori užsiimt viskuo. Dabartinė Konstitucija, gerbiamieji kolegos, ir dabartinis Seimo Statutas šito tikrai neleidžia. Mes turim užsiimti savo veikla, kuri suformuluota atitinkamame Konstitucijos straipsny, t.y. ta dvidešimčia prerogatyvų, kurios yra surašytos. Man atrodo, gal aš klystu, bet man atrodo, kad mes tai darome. Aš esu jau ne kartą skaičiavęs, kad iš dvidešimties funkcijų mes jau vienaip ar kitaip... (Balsas iš salės) Laikėmės 19 nuostatų, kadangi tokie klausimai buvo iškilę. Ar mes kiekvieną dalyką atliekam rimtai, ar padarom efektyviai, - čia sutinku, galima kritikuoti ir Seimo Pirmininką, ir daugumą, bet taip pat ir vieną, ir kitą mažumą. Galima kritikuoti. Bet sakyti, kad mes esam šalia gyvenimo arba kad mes iš viso nereaguojam į gyvenimo aktualijas, yra absoliučiai neteisinga. Juk dalis mūsų įstatymų yra priimta kaip tik reaguojant į naujas mūsų gyvenimo aktualijas. Aš turiu galvoj tuos įstatymus, kuriuos mes priėmėm pernai ir kurie susiję su kova su organizuotu nusikalstamumu. Aš galiu pasakyt, kad štai ir agrarinės reformos įstatymai, kurių mes dalį priėmėm ir dėl kurių iš dalies ir šiandien ginčijamės, jie taip pat susiję su gyvenimo keliamais reikalavimais. Tuo tarpu kiekvieno skandalo, realaus ar išpūsto, Seimas išties ne-gali nagrinėt. Tam neužteks jo pajėgų, net jeigu visi Seimo nariai įsitrauks į šitą pinkertonišką ar kitokią veiklą. Palikim tai daryti tiems, kam priklauso. O reguliariai iš tų, kam priklauso, mes galim pareikalaut, ir man atrodo, kad bent iš dalies mes tai darom. Sakykim, ne tardydami, bet reikalaudami, kad atsiskaitytų ir generalinis prokuroras, ir vidaus reikalų ministras, ir kiti pareigūnai.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos ponas B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Man atrodo, taupykime Pirmininko energiją ir priminkime posėdžio pirmininkui, kad tam klausimų ir atsakymų epizodui skirtas laikas jau baigėsi. Tad balsuokime dėl gero Seimo Pirmininko veiklos įvertinimo ir tuo užbaikime.

Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, Statutas šito nenumato. Arba prašom pateikt klausimą dėl nepasitikėjimo nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Aš prašau poną Pirmininką neatsakinėti į klausimus, o ponui B.Rupei-kai primenu, kad klausimo svarstymas - iki  18.20 val. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone Seimo Pirmininke, čia iš tikro mūsų toks draugiškas pašnekesys vyks-ta, todėl galbūt mano kreipimasis į jus ne kaip į Pirmininką, o apskritai kaip į Seimo vadovybės narį. Štai, aš šalia savęs turiu pasistatęs tokį daiktinį įrodymą. Sakykite, kam iš Seimo vadovybės šovė į galvą ta idiotiška mintis aptverti aplinkui mus barikadas? (Balsas iš salės) Aplink barikadas panaikinot, čia jas pastatėt. Iš tikrųjų aš čia nematau kito tikslo, kaip tik norą pasityčioti iš Seimo narių. Pažiūrėkit, apskritai įeit galima, neuždrausta, bet specialiai padarytos barikados, kad būtų nepatogu vaikščioti. Seimo nariai, jūs sėdit priekyje ir džiaugiatės, tai pro apačią lenda, tai pro viršų lipa, dar ir moterims nepatogu šituos fokusus daryti. Iš tikrųjų uždraust Seimo nariams ten eit lyg ir negalima, bet sugalvojamas toks suktas būdas, jūs čia irgi tik ką pasakėt, kad sukčiaut galima, tik taip reikia, kad nepagautų tavęs. (Salėje juokas) Va! Tokį suktą būdą padaryt, kad žmonės negalėtų laipiot. Tai neteisiškas būdas. Patarkit, kaip mums kovot ir kaip padaryt, kad vis dėlto nebūtų iš mūsų tyčiojamasi?

Č.JURŠĖNAS. Oficialiai kreiptis į Seimo valdybą, o dabar čia ne... (Salėje triukšmas, nesigirdi) Idėjos autorius stovi prieš jus. Aš įpratęs atsakyti ir už savo draugus, ir už save. Taigi aš esu šitos idėjos autorius. Paaiškinsiu, kodėl šita idėja gimė. Kai aš pradėjau važinėt po užsienius, Aukščiausiosios Tarybos laikais aš neturėjau šitų galimybių, bet kai dabar pradėjau važinėt po užsienius, pamačiau, kad parlamentai dirba daug tvarkingiau ir organizuočiau kaip tik ir dėl tos priežasties, kad žiūrovai arba žurnalistai yra atskirti vienokiu ar kitokiu būdu nuo parlamentarų. Aš nepastebėjau, kiek buvau įvairiose užsienio šalyse, štai ir dabar buvau, kad ateitų kuris nors žurnalistas arba išvis, nenoriu sakyt - neaiškus elementas, - nes visokių ateina į Seimo rūmus Seimo nariams leidus, ir atsisėdęs šalia Seimo nario pradėtų jam nurodinėt. O juk buvo atvejų, kad pripuola ir prie mikrofono. Na, dovanokit, kurioj pasaulio šaly yra tokia tvarka? Kur yra ta demokratija? Čia ne demokratija, o pasityčiojimas iš demokratijos ir iš Seimo narių, iš parlamentarų, t.y. mes, gerbiamieji, su jumis turim oriai dirbti ir tvarkingai dirbti netrukdomi įvairių pašalinių, net ir įdomių trikdžių. (Balsas iš salės) Gerbiamasis Raškini, leiskit man užbaigti, būkit kantresnis. Bent ta prasme mokykitės iš manęs. Taigi, žinoma, kai mes pripratom prie tam tikros tvarkos arba netvarkos, tai kaip ir prie senų išklypusių batų pripratus yra sunku pereiti prie naujų geresnių, blizgančių batų. Ar jie spaudžia, ar nutrina, ar kas nors tokio... Bet vienąsyk reikia atsisakyt tų išklypusių batų! Ir reikia pereiti prie naujos darbo tvarkos! Štai todėl ir man gimė šita idėja. Malonu, kad ją palaikė kiti kolegos, ir mes ją realizavom. Jeigu kam nors šitie dalykai nepatinka, prašom nustatyta tvarka motyvuotai kreiptis, skųstis, mes iš naujo nagrinėsim ir dar padarysim geresnius barjerus. (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Deja, klausimams skirtas laikas baigėsi. Ačiū.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų galima būtų...

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, pone Milčiau?

L.MILČIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui.

L.MILČIUS. Pirmiausia aš ponui Pirmininkui dėkoju, kad jis tikrai atsakinėjo į pareiškimus, paklausimus, bet, pavyzdžiui, mano dar 1993 m. spalio mėn. buvo pareiškimas tiesiogiai Seimo Pirmininkui dėl Seimo komitetų patarėjų ir padėjėjų. Aš negavau jokio atsakymo, todėl tikrai norėjau paklaust, bet gaila, kad laikas baigėsi. (Balsas iš salės) Iš viso problema yra ta, kad mes pastaruoju metu turbūt negaunam pusės atsakymų iš Vyriausybės ir iš ministerijų į mūsų pateiktus raštus bei pareiškimus. Čia daug rimtesnė problema, negu kalbėti 4 min. apie barjerą.

Č.JURŠĖNAS. Gerai, gerbiamasis Milčiau, aš galiu atsakyt, kad iš dalies aš šitą klausimą aptariau, kai atsakiau gerbiamajam Paviržiui, nors tiesiogiai ten jūsų abiejų klausimai ir nėra susiję. Taip, mes turim nemažai pareiškimų dėl etatų padidinimo ir dėl kai kurių kitų dalykų. Tačiau jų iš karto mes išspręst dabar negalime, todėl jums gal dabar ir nebuvo atsakyta nustatytu laiku. Bet, kaip pačioj pradžioj sakiau, kiekvieną mėnesį, t.y. kartą per mėnesį, Seimo vadovybės nariai čia prieš jus stovės ir atsiskaitys, jeigu prieš tai nebus atsakę raštu. Dabar kitas dalykas. Dėl Vyriausybės valandos ir ministrų ar Vyriausybės apskritai atsakymų į Seimo narių klausimus. Jeigu tikrai taip yra, be abejo, tai blogai, ir čia jau mūsų uždavinys išreikalaut iš atitinkamų pareigūnų atsakymus į visų Seimo narių visus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Seimo narys A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos?

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėjau repliką.

PIRMININKAS. Prašom, replikuokit.

A.ENDRIUKAITIS. Čia buvo nevisiškai gal paaiškinta dėl dviejų Seimo narių vykimo į Čečėniją ir Gruziją. Norėčiau priminti, kad viena vertus, matyt, buvo bijota, ką pasakys Maskva, ir todėl nedrįsta siųsti žmonių. Kita vertus, buvo atsižvelgta į Gruzijos eksprezidento žmonos Gamsachurdijos humanitarinį prašymą padėti perlaidoti jos vyro, t.y. Gruzijos eksprezidento Gamsachurdijos, palaikus. Todėl jie kreipėsi tiek į Jungtines Tautas, tiek į kai kurių valstybių parlamentus, tarp jų ir į Lietuvos parlamentą. Kadangi vadovybė atsisakė siųsti, todėl mes, Seimo nariai, Čečėnijos - Lietuvos parlamentų ryšių grupė, parašėme raštą ir pasiuntėme Seimo narius R.Hofertienę ir A.Patacką su humanitarine misija į Grozną ir Tbilisį. Drįstu pareikšti, kiek mums teko matyti filmuotos medžiagos, ji yra Lietuvoje, ir kiek teko gauti spaudos atsiliepimų iš tų kraštų ir iš kitų, šie minėti du Seimo nariai savo misiją atliko labai gerai ir garbingai, t.y. be jokių priekaištų, ir jokių nusiskundimų mes negalime pasakyti, kaip kai kurių žmonių buvo dejuota.

Seimo narių pareiškimai (94.03.29)

4sesiją 10 posėdyje svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimą padaryti yra užsirašęs Seimo narys K.Uoka, bet... (Balsas iš salės) Prašau tada jus į tribūną. Seimo narys ponas P.Tupikas.

P.TUPIKAS. Ačiū. Iš pradžių vieną sakinį. Ponas Č.Juršėnas ką tiktai apie mūsų Statutą kalbėjo. Matyt, vis dėlto jums reikės prie jo grįžti. Visada posėdžio pabaigoje lieka keliolika žmonių ir pareiškimai yra betiksliai. Bet ką darysi, gal pagal tvarką perskaitysiu. Dėl to paties mūsų pareiškimo, kuris buvo anksčiau. Šįkart adresuojam Etikos ir procedūrų komisijai.

"Lietuvos Respublikos Seimo narių P.Tupiko ir K.Uokos pareiškimas.

Šių metų kovo 23 d. keturių žmonių sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija paskelbė pareiškimą, reaguodama į mūsų vardu Seime vasario 8 d. skaitytą pareiškimą. Svarstant šį klausimą minėtoje komisijoje mes nebuvome nei informuoti, nei kviesti. Todėl nežinome nei mums keliamų priekaištų turinio, nei jų autorių. Komisijos tvirtinimas, kad mūsų pareiškimo kai kurie teiginiai turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio, taip pat etikos normų pažeidimo požymių, mums yra nesuprantami ir atrodo nepagrįsti. Reiškiame protestą prieš tokią šios komisijos darbo formą, kai svarstomi asmenys nekviečiami į komisijos posėdį, o jos pareiškimo teiginiai tokie nekonkretūs. Remdamiesi šiuo atveju teigiame, kad tokios sudėties komisija nėra autoritetinga svarstyti nei procedūrų, nei etikos klausimų, nes neatspindi susiklosčiusio politinių jėgų išsidėstymo Seime ir įrodo savo nesugebėjimą etiškai priiminėti sprendimus."

Pasirašo K.Uoka, P.Tupikas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną ponią R.Hofertienę.

R.HOFERTIENĖ. Pareiškimas dėl sistemingo mano, kaip Seimo narės, teisių ignoravimo.

"Jau beveik metai LDDP valdžia Seime sistemingai pažeidinėja mano, kaip Seimo narės, teises. Atsiliepdama į nuolatinį LDDP kvietimą eiti į santarvę, mėginau išvengti konfliktų ir tartis dėl pažeidimų žodžiu. Deja, LDDP taikų sprendimo būdą grubiai atmetinėjo. Paminėsiu pažeidimus.

Pirma, nuo balandžio mėnesio nesu gavusi jokio Seimo dokumento, pabrėžiu, jokio.

Antra, nėra mano pašto dėžutės Seime nuo balandžio mėnesio.

Trečia, korespondenciją Seime gaunu arba pavėluotai, arba visai negaunu. Dažnai laiškus randu įvairiausiose Seimo vietose. Galiu manyti, jog pašto dėžutė nestatoma todėl, kad galima būtų kontroliuoti, kas rašoma laiškuose. Tam turiu pagrindo. Lygiai taip pat jau buvo pažeidžiama mano konstitucinė teisė, nes asmeninis mano telefonas Klaipėdoje be mano žinios bu-vo kontroliuojamas iki vasario 5 d. Nekalbu jau apie pasikėsinimus Klaipėdoje.

Ketvirta, Seimo Pirmininkas bei Seimo valdyba neatsako į mano raštus. Pavyzdžiui, dėl alkoholinių gėrimų nevartojimo Seime bei kitus.

Penkta, mano padėjėjui, dirbančiam Klaipėdoje nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., nesumokė-tas atlyginimas. Nėra atsakymo, kada bus sumokėta.

Šešta, dažnai trukdoma pasisakyti Seimo posėdžių metu.

Septinta, mano balsavimo rezultatai tai įskaičiuojami, tai ne.

Aštunta, elektroninėje balsavimo sistemoje mano pavardė tai įjungiama, tai išjungiama.

Devinta, ypač neetišku būdu Seimas išsityčiojo iš skausmingų man ir mano artimiems žmonėms dalykų šį mėnesį laisvojoje spaudoje. Tai ir paskatino mane daryti šį pareiškimą.

Nuoširdžiai atsiprašau, kad beveik metus naiviai tikėjau LDDP kvietimu santarvei ir nesiėmiau griežtesnių priemonių pareikalauti nustoti pažeidinėti mano, ir kaip piliečio, ir kaip Seimo narės, teises. Už tai atsiprašau ir pasistengsiu šią savo klaidą greitai ištaisyti. Seimo narė R.Hofertienė."

PIRMININKAS. Ačiū. Posėdis baigtas. Seniūnų sueiga rytoj 9.30 val. Kitas posėdis ketvirtadienį, 10 val.