Devintasis posėdis
1994
m. kovo 29 d.
1994 m. kovo 29 d. darbotvarkės patarimas
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 29 d. rytinį plenarinį posėdį.
Dėl posėdžio darbotvarkės. Darbotvarkė, primenu, buvo patvirtinta praėjusią savaitę. Vakar seniūnų sueigoje ir šiandien sutarėm kai ką patikslinti. Štai tie patikslinimai.
6b punktą siūloma perkelti į rezervą. Tai įstatymas "Dėl Žemės įstatymo įsigaliojimo". Taip pat 7 punktas - dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Čia yra abiejų svarstymo stadija. Dėl abiejų referuoja mūsų kolegos. Vadinasi, jeigu bus laisvo laiko, kolegos - vietoj, visada tą rezervą galėsime grąžinti į pagrindinę darbotvarkę. Taip pat trečią iš rezervinių siūloma įrašyti klausimą, esantį savaitės darbotvarkėje, - dėl komisijos dėl terminalo kontrolės. Štai toks patikslinimas. Ir 15 val. tada pradėtume priiminėti Akcizų įstatymą.
Štai tokie patikslinimai dėl darbotvarkės. Dar vienas dėl... (Salėje šurmulys) Minutėlę, gerbiamieji kolegos, prašome netriukšmauti, viskas bus iš eilės, kai baigsiu kalbėti. Pirmuoju ir antruoju klausimu referuotų ne gerbiamasis A.Rusakevičius, bet gerbiamasis naujasis ministro pavaduotojas J.Panamariovas. Dabar prašome, kolegos, registruotis.
A.BALEŽENTIS. Dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Taip, galėsite pasisakyti. (Salėje triukšmas) Vėl prasidėjo elektronikos gedimai... Iš tiesų kažkas ne taip. Gerai. Aš paprašysiu balsų skaičiavimo komisiją suskaičiuoti kolegas, o kol kas gerbiamasis A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu jūsų paprašyti ir atkreipti dėme-sį į tai, kad nei terminalo klausimas, nei žemės klausimas nėra kokie nors labai smulkmeniški klausimai. Tai yra kapitaliniai valstybės gyvenimo klausimai ir jų negalima įrašyti į rezervą, ir po to kurioj nors vietoj, kai neaišku, nei kas bus, nei kaip bus diskutuojama, staiga juos apsvarstyti. Jie turi būti svarstomi nustatytu laiku. Tai patys rimčiausi, ko gero, šiuo metu valstybėje klausimai. Jie turi būti svarstomi fiksuotu laiku. Labai jūsų prašau.
PIRMININKAS. Aš su tamsta sutikčiau, jeigu čia nebūtų atitinkamos klausimo stadijos. Mes ne pačios terminalo statybos arba ne statybos klausimą nagrinėsime, o tarsimės dėl atitinkamos komisijos sudarymo. Tai tikrai daugiau procedūrinis techninis klausimas ir toks klausimas tikrai gali būti rezervinis, ką ir pasiūlė tamstos kolegos iš dešinės.
Dabar dėl Žemės įstatymo. Čia yra priimto įstatymo tęsinys, bet dar ne jo priėmimas, tik svarstymas. Todėl aš prašyčiau sutikti su mano siūlymu ir per daug nesiginčyti. Tuo labiau kad Akcizų įstatymą mes turime priimti arba bent pradėti jį priimti. Tai privalu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Posėdyje dalyvauja 78 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 78 Seimo nariai. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame su tokiais patikslinimais, ar reikia balsuoti? Ačiū.
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmuoju klausimu į tribūną prašyčiau gerbiamąjį J.Panamariovą. (Salėje šurmulys)
Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Panamariovai, aš turiu dar vieną svarbią informaciją. Luktelkit truputėlį.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Šiandien į mūsų posėdį atvyko esantis Lietuvoje su vizitu Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Parlamentinės Asamblėjos valdytojas gerbiamasis ponas Henrichas Klebesas. (Plojimai)
Ačiū kolegoms. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Panamariovą.
J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. sausio 26 d. pateikė Respublikos Seimui, vadovaudamasi Respublikos Konstitucijos 138 straipsniu ir Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių" 7 straipsniu, ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimą dėl žuvininkystės santykių, pasirašytą 1993 m. gruodžio 17 d. Briuselyje. Šiuo klausimu yra pateiktas nutarimas, kuris yra išdalytas visiems Seimo nariams. Prašome ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimą dėl žuvininkystės santykių, pasirašytą 1993 m. gruodžio 17 d. Briuselyje. Yra Užsienio reikalų komiteto teigiama išvada.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Panamariovai. Aš labai atsiprašau, aš noriu grįžti prie vienos procedūros, kurios mes nebaigėme įvykdyti dėl neaiškios priežasties, sako, dėl mano su-grįžimo. Prašome, kolegos, registruotis.
Net 103 Seimo nariai. Mieli kolegos, dabar būtų galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ar kas nors pageidauja pasisakyti? Prašom. Ar niekas nepageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Aš manau, kad šitos sutarties ratifikavimas yra naudingas Lietuvai ta pras-me, kad juridiškai įteisinsim, taip sakant, mūsų veiklą šitoje srityje, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš taip pat kviečiu pritarti šiai sutarčiai, kadangi tai šiandien dar neišspręsti dalykai, ir tos sutarties ratifikavimas paspartintų šiandien tų keblių klausimų sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Mieli kolegos, prašyčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės santykių ratifikavimo"? Prašome balsuoti. Prašome įjungti mikrofoną.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už šį nutarimą balsavo 73 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 73 - už. Kas prieš nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - vienas Seimo narys.
PIRMININKAS. Ar tikrai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.
PIRMININKAS. Vienas prieš. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Niekas nesusilaikė.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, 73 Seimo nariams balsavus už, vienam - prieš, Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės santykių ratifikavimo" priimtas. Ačiū.
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar kitas klausimas, t.y. antrasis darbotvarkės punktas - nutarimas dėl kito projekto ratifikavimo. Prašom.
J.PANAMARIOVAS. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų sausio 5 d., vadovaudamasi Konstitucijos 138 straipsniu ir įstatymo "Dėl tarptautinių sutarčių" 7 straipsniu, pateikė ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (vienos šalies vardu) ir Danijos Respublikos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės vyriausybės ( kitos šalies vardu) susitarimą dėl savitarpio žvejybos santykių tarp Farerų salų ir Lietuvos, pasirašytą 1993 m. vasario 15 d. Tuarchavine; taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl žuvininkystės, pasirašytą 1993 m. birželio 7 d. Helsinkyje, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartį dėl žuvininkystės, pasirašytą 1993 m. lapkričio 25 d. Stokholme.
Šiuo klausimu yra parengtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas ir visiems Seimo nariams yra išdalytas. Gautas Užsienio reikalų komiteto raštas, kuriame rašoma, kad komitetas tą projektą apsvarstė, jam pritaria ir rekomenduoja Lietuvos Respublikos Seimui šias sutartis ratifikuoti. Be to, komitetas taip pat prašo, kad Žemės ūkio ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija dėtų pastangas kaip galima greičiau nustatyti valstybių ekonomines jūrų zonas. Komitetas prašo, kad Užsienio reikalų ministerija informuotų apie šio klausimo sprendimą. Šis darbas yra vykdomas: yra sudarytos komisijos, kurios dirba ir derina ekonomines jūrų zonas, ir, matyt, šis darbas šių metų antrame ketvirtyje bus atliktas.
Prašome pritarti šiam nutarimo projektui ir ratifikuoti pateiktą sutartį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Mieli kolegos, prieš suteikdamas jums žodį pasisakyti dėl balsavimo motyvų noriu priminti, kad norintys pasisakyti trečiuoju ir ketvirtuoju klausimu turi užsirašyti. Yra užsirašęs tik vienas kitas Seimo narys. Kad paskui nebūtų ginčų ir neaiškumų. Prašome, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl tarptautinių sutarčių žvejybos klausimais ratifikavimo? Gerbiamasis K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Šita sutartis jau buvo pateikta Seimui ir komitetas rekomenduoja ją priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš taip pat noriu pritarti tų sutarčių ratifikavimui ir kviečiu visus už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Darbotvarkėje tos sutartys nebuvo įvardytos, nepasakyta ir lieka neaišku.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Endriukaiti, tai yra nutarime. Čia bendras pavadinimas.
Prašom. Ar galim balsuoti? Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nu-tarimas dėl tarptautinių sutarčių žvejybos klausimais ratifikavimo? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 78 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 78 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo vienas Seimo narys.
PIRMININKAS. Vienas. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Mielieji kolegos, 78 Seimo nariams balsavus už, vienam -prieš ir 2 susilaikius, nutarimas dėl tarptautinių sutarčių žvejybos klausimais ratifikavimo priimtas. Ačiū, mielieji kolegos, ačiū, gerbiamasis Panamariovai. Klausimas išspręstas.
Dabar turėtų būti trečiasis darbotvarkės punktas. Tai gerbiamojo Prezidento teikiamas darbotvarkės punktas. Kai kurie kolegos yra užsirašę pasisakyti ir, manyčiau, būtų gražu, kad tie pasisakymai būtų išklausyti paties Prezidento. Todėl dabar 10 min. pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiam posėdį. Prašom registruotis.
77 Seimo nariai.
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
3 darbotvarkės punktas - Seimo rezoliucijos "Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko steigimo" projektas. Jo svarstymas. Užsirašė kalbėti 3 Seimo nariai: gerbiamasis G.Paviržis frakcijos vardu ir kolegos A.Bendinskas, A.Raškinis. (Balsas iš salės, negirdėti) Tikrai? Gerbiamasis V.Plečkaitis. Prašau. Matyt, kažkur dingo raštelis. Gerai. Prašom, gerbiamasis Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien, mano supratimu, svarstome labai svarbų ir prasmingą klausimą - valstybės vadovo, Respublikos Prezidento rezidencijos vietos parinkimą. Turbūt vargu ar Seime atsiras nors vienas mūsų kolega, kuris manytų, kad nebūtina turėti Prezidentūrai atskiras patalpas. Nors šiandieninė situacija, kai po vienu stogu glaudžiasi dvi svarbiausios valstybės valdžios institucijos, yra tik laikina, visgi valdžių atskyrimo principas bent jau fizine prasme kai kam gali kelti abejonių. Kai kurios tarnybos aptarnauja abi institucijas ir tai tarp žmonių gali sukelti sumaištį dėl jų vienos kitai pavaldumo ar dubliavimo.
Tačiau turbūt tai nėra svarbiausia. Mes - valstybė, ir jos vadovas, jo aplinka turi atrodyti solidžiai. Tai galiausiai pagarba ne vien daugumai Lietuvos piliečių, atidavusių pirmenybę išrinktam Prezidentui. Turi būti rodomas dėmesys svečiams, kitų šalių vadovams. Turi būti numatytas pagal sutikimo protokolą ne tiktai atitinkamas laisvas plotas. Svarbu, kad pastatas atitiktų funkcinius reikalavimus, rodytų senas Lietuvos valstybės tradicijas, pabrėžtų Vilniaus, kaip ilgaamžės sostinės, svarbą valstybės gyvenime.
Vargu ar galima rasti geresnį sprendimą nei Žemutinės pilies rūmai. Taip mes pabrėžtume Lietuvos istorinio valstybingumo, kultūros ir dvasinio centro, Vilniaus pilių ir jų teritorijos vertybes, valstybės tęstinumo principus. Kiekvienam, manau, rūpi Vilniaus Senamiestis. Re-to svečio su juo nesupažindiname. Todėl jau vien tai, kad valstybė padės, parodys dėmesį žilai senovei ir sparčiau sutvarkysime pačią Senamiesčio širdį, turėtų džiuginti kiekvieno Lietuvos gyventojo, ne tik lietuvio, sielą.
Labai nesinorėtų, kad dėl asmeninių ar grupinių ambicijų būtų vilkinami ar atmetami objektyviai priimtini sprendimai restauruojant, kad daugėtų biurokratinių barjerų. Ko jau ko, o šito pas mus pakanka. Esant dabartinei sudėtingai derinimų, leidimų sistemai bet kokia konstruktyvi veikla tampa sunkiai įmanoma.
Tai sakydamas, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad būtų mažinami reikalavimai restauravimo darbams, kontrolė. Vilniaus Senamiestis jau turi šiuo metu gana aukštą statusą. Tai - respublikinės reikšmės urbanistikos paminklas, pasaulinės reikšmės kultūros palikimo registre prie UNESCO yra kandidatų į jį sąraše. Jau yra paruoštas trečiasis iš eilės Senamiesčio regeneravimo projektas, vyksta jo derinimas. Jis pateikia pirmaeilių Senamiesčio tvarkymo bei jo ugdymo darbų programą.
Kartu siūloma pagal apsaugos režimą bei veiklos programą visą Senamiesčio teritoriją suskirstyti į tris zonas - Vilniaus pilių, istorinio miesto branduolio, istorinio jų priemiesčio. Baigiami ruošti du nacionalinės reikšmės istorinių teritorijų steigimo projektai. Tai - Vilniaus pi-lių nacionalinis parkas ir Vilniaus istorinis memorialinis parkas, apimantis istorines seniausias kapines.
Kodėl aš padariau tokią apžvalgą? Todėl, kad mano minėtame registre prie UNESCO, kuriame yra per 300 objektų, nėra senamiesčio su nacionalinio parko pavadinimu. Ir, manau, teisingai, nes greta kitų motyvų svarbiausias yra tas, kad jame gyvena žmonės. Mūsų atveju - arti 30 tūkst., kuriems statuso pasikeitimas toli gražu ne vis tiek, nes daugeliu atvejų suvaržomos jų teisės. Todėl ne tik miesto vadovus, žinomus specialistus, bet ir gyventojus stebina neargumentuoti siūlymai steigti Vilniaus Senamiesčio, pabrėžiu, viso Senamiesčio nacionalinį parką. Visai kas kita steigti Vilniaus pilių istorinį nacionalinį parką. Čia iš esmės nėra gyvenamųjų namų, saugotina gamta, ir tai yra priimtina.
Svarbiausiu, be jau minėtos funkcinės paskirties, Vilniaus pilių parko uždaviniu būtų išsaugoti Žemutinės ir Aukštutinės pilių komplekso autentiškus pastatus bei statinius, ištirti ir eksponuoti archeologinius sluoksnius, atkurti buvusią pilių komplekso gynybinę architektūrinę struktūrą, išsaugoti piliakalnių kraštovaizdį, jų autentišką istorinį charakterį, atkurti gynybinius pylimus, išsaugoti sakralinius kompleksus ir jų aplinką. Kartu būtų iškelti iš parko teritorijos gamybiniai objektai, demontuoti statiniai, kurių pobūdis prieštarauja parko uždaviniams. Tai yra realūs dalykai. Iš esmės yra parengtas tokio parko nuostatų projektas.
Todėl rezoliucijos projekte siūlomas terminas parengti Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko valstybinio statuso įstatymo projektą yra realiai įgyvendinamas. Nežinau, ar teks dabartiniam Prezidentui, nors, žinoma, to linkėčiau, perkirpti pilių atidarymo ceremonijoje tradicinę juostelę, tačiau frakcijos vardu kvie-čiu gerbiamuosius kolegas vieningai palaikyti šią idėją, manau, visiems mums labai artimą. Prisidėkime tuo prie Vilniaus Senamiesčio sutvarkymo. Lai tai būna gera pradžia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pavirži. Dabar turėtų kalbėti kolega A.Bendinskas. Prašau. Ruošiasi kolega A.Raškinis.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Jo Ekscelencija Prezidente, Seimo nariai! Aš manau, kad čia, Seime, nėra nė vieno mūsų teisėtai išrinkto Seimo nario, kuris galėtų pasakyti, kad Vilniaus pilių istorinis nacionalinis parkas nereikalingas ir kad šitą steigimą galima dar kuriam laikui atidėti. Todėl, aš manyčiau, įvairūs svarstymai, įvairūs keliai, kaip tą geriau, greičiau, gražiau ir kokybiškiau atlikti, tai yra tiktai techninis reikalas, o pats principas yra išlaikomas.
Manyčiau, kad įgyvendinant šį projektą turėtų dalyvauti visi Lietuvos piliečiai ir visi lietuviai. Šita praktika buvo taikoma dar tarpukario metais, t.y. nepriklausomos Lietuvos metu, kada lietuviai, visi - moksleiviai ir taip toliau, Vilniaus išvadavimui pirkom tam tikras markes, klijavom į knygeles ir t.t. Šitą tradiciją ir šitą valstybės palaikymo formą, aš manyčiau, mes turėtume priimti ir ja pasinaudoti. Mūsų dabartinis biudžetas, visi puikiai žinote, yra gana įtemptas ir lėšos, kurios bus skirtos, taip pat bus labai ir labai kuklios. Todėl visuomenės, visų lietuvių prisidėjimas prie šito padarytų šį darbą labiau prasmingą ir jis ekonomiškai būtų greičiau sprendžiamas. Sakysim, Lietuvoje gyvena 3 mln. 700 tūkst. žmonių, ir jeigu kiekvienas po litą per metus ar per dvejus paaukotų šitam memorialui atstatyti, tai jau būtų apie 4 mln. litų ir tai būtų labai didelė paspirtis, ir, žinoma, tai įtrauktų visą tautą, visus lietuvius į šitą ne tik Vilniaus pilių, bet ir visų pilių atstatymą. Tai būtų tam tikras ir moralinis, ir ideologinis, ir ekonominis efektas.
Baigdamas aš norėčiau dar štai ką pasakyti. Vis dėlto man atrodo, kad vien tiktai Vilniaus pilių atstatymu nereikėtų apsiriboti. Yra daug garbingų pilių Lietuvoje, kurios daugiau ar mažiau apleistos, ir t.t. Ir į visą šitą ansamblį, į visą šitą pilių išsaugojimo kompleksą būtų galima įtraukti ir daugiau arba net ir visas pilis, ir padedant visiems lietuviams, visai Lietuvos visuomenei galėtume tai gan efektyviai atlikti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega A.Raškinis. Ruošiasi gerbiamasis V.Plečkaitis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turbūt visi gerai prisimename tuos senesnius laikus, kada buvo atstatyta, sakykim, Trakų pilis, ir koks tai buvo mūsų visų pasididžiavimas, ir kaip iš tikrųjų tai padėjo mums ir mūsų vaikams, jaunimui stiprinti savimonę, savo praeities supratimą, pajutimą, kad ta praeitis yra čia pat, šalia mūsų, gyva. Dėl to nekelia jokių abejonių tie dalykai, kad reikia mums ir toliau, nežiūrint visų ekonominių sunkumų, stengtis atstatyti, padaryti gyvą tą mūsų istoriją.
Kita vertus, aš norėčiau truputį padiskutuoti dėl paties būdo, kaip šitas dalykas yra pateikiamas. Štai mes turime rezoliuciją "Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko steigimo". Mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo svarstytas ir nuodugniai svarstytas kitas dalykas - Vilniaus Senamiesčio parko steigimas. Ir nors ponas G.Paviržis aiškino, kad tas dalykas yra nepagrįstas, bet iš tikrųjų tai irgi yra labai svarbus dalykas, jis yra svarstytas, pagrįstas ir pateiktas kitoms instancijoms, bet šiuo metu jis yra numestas į šoną ir tie dalykai nedaromi. O dabar štai ištraukiamas Vilniaus pilių nacionalinis parkas. Galbūt tai gerai, bet, pavyzdžiui, komitete tai nesvarstyta, mes su tuo nesupažindinti. O tuos dalykus reikia žiūrėti. Štai dabar mums pateikiama, o mes nežinom, kaip tą dalyką spręsti.
Antras visiškai atskiras klausimas - kiek yra tinkama ta vieta Prezidentūrai. Štai mūsų pateikiamoje rezoliucijoje parašyta: "Įsitikinęs, kad atstatytos Žemutinės pilies rūmai yra tinkamiausia vieta valstybės vadovo - Prezidento - rezidencijai." Iš tikrųjų, kolegos, jeigu mes norim būti tuo įsitikinę, tai mums reikėtų pamatyti bent tris, keturias, penkias vietas, kurios buvo aptartos, apžiūrėtos, palygintos. O dabar mums pateikiamas vienas projektas ir mes turim sakyti, kad mes tuo dalyku įsitikinę. Truputį paviršutiniška šitaip elgtis. Be to, iš viso nesuprantama, kodėl tokiu būdu svarstoma. Galų gale Prezidentas galėjo savo dekretu tą dalyką pavesti Vyriausybei. Kam tą dalyką, neparengtą klausimą perkelti į Seimą?
Todėl bendrai pritardama pačiai idėjai, kad reikia atkurti, padaryti gyvą mūsų senovę, mūsų frakcija visiškai nepritaria vėl tokiam pačiam, sakykim, netikusiam Seimo darbui, neparengtų klausimų siūlymui svarstyti Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Plečkaitis. Ruošiasi gerbiamasis V.Bogušis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Prezidente! Faktiškai pirmą kartą po 200 metų, kai XVIII a. pabaigoje mes netekome savo valstybės, Lietuva turi istorinę galimybę atstatyti vieną iš svarbiausių senosios Lietuvos valstybės simbolių - didžiuosius kunigaikščių rūmus. Manyčiau, kad tai sveikintinas ir visom išgalėm palaikytinas sumanymas. Tačiau rūmams atstatyti skirtų pinigų suma yra pernelyg maža, kad galėtume tikėtis jų atstatymo bent iki 2000 metų. Žemutinės pilies rūmų, tegul ir ne visų, pastatų rekonstrukcija turėtų būti ne tik šalies Prezidento, Seimo ar Kultūros ministerijos reikalas. Tai turėtų būti visos lietuvių tautos ir visos mūsų atsikūrusios valstybės garbės reikalas. Pirmiausia įrodant sau patiems, kad esame verti būti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės tęstinumo.
Kai kas sakys, jog pinigų neužtenka svarbesniems dalykams. Ir tai tiesa. Tačiau per daug valstybės pinigų iššvaistoma antraeiliams reikalams. Gerokai galėtume sutaupyti pinigų mažindami ginklavimąsi, kuris mūsų neišgelbės, jei mumyse nebus dvasios stiprybės ir istorinės garbės supratimo. Reikėtų prie atstatymo darbų pasitelkti KAM’o, SKAT’o, studentijos ir moksleivijos pajėgas, pritraukti išeiviją, atidaryti specialią sąskaitą ir t.t. Tokių sumanymų kažkada buvo, bet jie paskendo ir visa tai pamiršom.
Daugelis čia, ypač iš vienos pusės, pasisako prieš šitą Lietuvos-Lenkijos sutartį, bet reikėtų nuvažiuoti ir pažiūrėti, ką lenkai padarė su savo senamiesčiu, su savo pilimis. Viskas atstatyta ir viskas padaryta po karo. Anksčiau mes negalėjome, kažkada Kaunas buvo laikinoji sostinė, sovietų laikais irgi negalėjome padaryti - visaip ribojo, bet dabar mes turime šansą ir tą šansą turime išnaudoti kuo greičiau.
Tačiau ar tie atstatomi rūmai bus Lietuvos prezidentų rezidencija, reikėtų vis dėlto pagalvoti. Tai, manyčiau, specialistų reikalas ir Seimas taip lengvai šito spręsti negali. Jau spaudoje yra įvairių straipsnių, kuriuose specialistai diskutuoja, ar galima suderinti rekonstruotus kunigaikščių pilies rūmus su Prezidentūros reikmėmis. Galbūt tai galėtų būti reprezentaciniai rūmai, kuriuose kai kada Prezidentas galėtų kai ką priimti, atstovauti ir pan. Tačiau dirbti - sunku pasakyti.
Todėl aš nesiūlyčiau pritarti 2 rezoliucijos punktui, kuriame sakoma, kad tinkamiausia vieta valstybės vadovo - Respublikos Prezidento - rezidencijai yra Žemutinės pilies rūmai. Aš pasisakyčiau už rezoliuciją, bet pirmiausia ta prasme, kad tokie rūmai būtų pradėti kuo greičiau atstatyti ir sutelktos visos visuomenės, visos mūsų valstybės pajėgos šitam reikalui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės kolega V.Bogušis. Prašom. Ruošiasi gerbiamasis B.Genzelis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, savo pasisakymą aš norėčiau pradėti nuo to, - o ką gi mes šiandien svarstom, apie ką mes kalbam? Kur ta koncepcija, kur tie projektai? Jūs žinot, jūs matėt? Mes kalbam: kažką sukursim, kažką padarysim, o ką mes sukursim, tikrai niekas nieko absoliučiai nežino. Vienintelė rezoliucija, kurioje parašyta, kad parengtume projektą iki gegužės 15 d. Tai tvarka, kai paruoš tą projektą, kai bus ta koncepcija, mes galėsim ir svarstyti. O kam mes čia tuščiai laiką leidžiam?
Dabar man visa šita rezoliucija, atleiskit, ponai, jūs mane galėsit apšaukti ir tautos priešu, bet aš esu vis dėlto prieš. Kadangi ji man kvepia lobizmu. Ir štai kodėl. Dėl pilių nacionalinio parko pats įstatymas faktiškai jau yra parengtas, yra projektas, aš jį net mačiau, Kultūros departamentas yra parengęs. Tai kodėl jis čia nepateiktas ir kodėl mes jo nenagrinėjam?
Antras dalykas. Pati šita problema dėl pilių atstatymo ir parko sukūrimo yra du skirtingi dalykai. Jeigu mes pritariam, tarkim, pilių nacionalinio parko koncepcijai ir yra parengti projektai, viskas gerai, bet mes nieko nežinom apie tą Žemutinę pilį ir jos atstatymą. Patys specialistai sukelia daug kontroversijų tarp savęs ir yra interesų grupės, kur vienos pasako, kad reikia atstatyti, bet niekas juk nepasako, kad ten būtinai turi būti Prezidentūra. Čia yra techniniai dalykai. Ir ar susiderins pati muziejaus ir Prezidentūros koncepcija?
Ir kitas, mano manymu, esminis dalykas, kad specialistai šiuo klausimu nesutaria. Vieni pasisako, kad tyrinėjimas užtruks mažiausiai 2-3 metus. Vadinasi, apie kažkokį greitą atstatymą mes tikrai negalim kalbėti. Kiti sako, kad iš viso netikslinga atstatyti pilį, o užkonservuoti rūsius ir rodyti autentiškumą. Taigi dėl 1 punkto mums tikrai reikia diskutuoti, bet gavus medžiagą. O 2 punktą reikia atmesti kaip visiškai nereikalingą, nes ir 2 punktas man kvepia lobizmu, ir daugiau nieko. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega B.Genzelis. Replikos paprašė kolega A.Kubilius.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pozicija kiek skiriasi nuo gerbiamojo G.Paviržio, kuris išdėstė savo požiūrį į Senamiestį. Bet čia yra kitas klausimas, ir aš šituo klausimu nenorėčiau diskutuoti. Ir gerbiama- sis G.Paviržis be reikalo painioja šituos dalykus, kai svarstoma Prezidento dekretu pateikiama rezoliucija.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes pasižiūrėsime į visas Europos valstybes, mes matysime, jog vienos Europos valstybės turi didžiules istorines tradicijas, kitos yra naujos, neturinčios istorinių tradicijų. Pažvelkime. Ir ką mes pastebėsime? Visos tos valstybės, kurios turi didžiules istorines tradicijas, dabartinių vadovų, nesvarbu kaip tie vadovai vadintųsi, dabartinių vadovų rezidencijos paprastai yra istorinės. Ar paimsim Čekiją, ar Prahą, ar kitur - istorinės. Tai pabrėžia valstybės tęstinumą. Kad valstybė atsirado ne šiandien, kad ji egzistuoja šimtmečius. Dėl to aš visiškai pritariu šitai pozicijai, taip pat ir 2 punktui, kad Prezidento rezidencija kaip tik yra tikslinga, istoriškai pagrįsta. Čia galima pasitelkti labai daug argumentų. Bet man kelia nuostabą kitas. Pas mus Lietuvoje susiklostė labai įdomi tradicija. Kas ką bedarytų, visuomet atsirastų prieš. Ir dar kas svarbiausia, kadangi aš įsigilinęs į šitą problemą, tie patys žmonės, kurie nežinojo, kam tai bus, iš karto buvo už, paskui, kai tai koncepcijai buvo pritarta, kai sužinojo, kad ir Prezidentas pritarė, ėjo siūlyti šitą koncepciją Prezidentui, Prezidentas pritarė, tada jeigu Prezidentas pritaria, tada tie patys žmo-nės spaudoje pradeda rašyti kitaip. Mano supratimu, šita tradicija neverta kultūringos tautos tradicijų. Todėl prieš viską pasisakyti prieš, aš nemanyčiau, kad tai mūsų kultūros požymis. Dėl to naudodamasis istoriniais argumentais aš pritariu. Ir tai, kad mes paskui svarstysime apie Senamiestį, Senamiesčio likimą, tai yra visiškai kitas klausimas, čia yra tik viena iš Senamiesčio dalių. Jeigu mes restauruosim ir ten bus Prezidento rezidencija, tai kaip ir visuose Europos senamiesčiuose, ir Lietuvoje taip atsitiks. Dėl to aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius repliką. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpą repliką. Man atrodo, kad kartais mes, norėdami pavaizduot savo meilę istorijai ir meilę pilims, nevisiškai teisingai surašom kai kuriuos tekstus. Štai šitoj rezoliucijoj yra sakinys, kuris tam tikra prasme man kelia abejonių. "Seimas, siekdamas užtikrinti konstitucinius valstybės tęstinumo principus, siūlo" ir t.t. Tai jeigu vis dėlto mes pamatysim, kad tos pilies negalim atstatyti arba negalim ten įrengti Prezidentūros, tai tokiu atveju iš šito teksto seka, kad mes neužtikrinam konstitucinių valstybės tęstinumo principų. Aš siūlyčiau šitą nieko nesakančią frazę išbraukt.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji, vien tas ženklas, jog Seime svarstomas šitas klausimas ir vystosi diskusija, sako, kad iš tikrųjų jis turi būti svarstomas Seime. Čia kai kurie dalyvavę diskusijoje kalbėjo, kad turėtų nuspręsti Prezidentas savo dekretu. Taip, aš, vykdydamas Prezidento įstatymą, pabandžiau realizuoti vieną iš šių punktų dėl vasaros rezidencijos, už ką jūs visi ir balsavot, įkūrimo. Pasirodo, kad tai ne taip paprasta. Todėl, kad mūsų visuomenė, kaip besakytum, sąmoninga, turinti savo nuomonę, ir rasti kokį nors bendrą sprendimą ar konsenso, ar kitu keliu, aš manau, yra beviltiška. Todėl aš sąmoningai šitą klausimą iškėliau čia, Seime. Žinoma, aš galėjau pasirašyt dekretą, nes tokia procedūra ir tokių klausimų sprendimas nėra numatytas nei Seime, nei Konstitucijoj, tai galėjau pasirašyt, bet išsirutuliotų audringa diskusija, kuri jau pradeda rutuliotis. Dabar kiek žmonių, tiek nuomonių, o pilies kaip nėr, taip nėr. Matyt, dar ilgai gali nebūt, jeigu jūs čia šiandieną, aš nežinau, ar šiandien, ar kitą dieną, nenuspręsit, nepriimsit sprendimo. Galima frazes išbraukt, galima visai tų preambulių neparašyti, visiškai ne tas klausimas. Tada aš paprasčiausiai užduočiau klausimą jums kaip Seimui, kuris patvirtinot įstatymą dėl Prezidento. Tai jūs atsakykit tada, kurgi tam Prezidentui pasidėt? Jis šiandieną yra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kabinete. Aš nesakau, kad tas kabinetas yra blogas. Na, dabar Seimo Pirmininko kabinete. Aš nesakau, kad tas kabinetas yra blogas. Šviesus, šiltas, švarus, bet pažiūrėkim, kaip prezidentai... Nori ar nenori, jeigu jau tokia bėda, įsigijom Prezidentą, tai išspręskim ir kitą bėdą - kaip jam gyvent? Humoras humoru, bet klausimas yra aiškus. Tada aš užduodu klausimą sau ir kitiems. O kurgi jam pasidėt? Buvo diskutuojamas klausimas dar anksčiau, prieš trejetą metų, buvo labai rimtai užsiimta kai kurių komisijų ir apžiūrėtas Menininkų rūmų pastatas. Didžiulis pastatas. Pradėjom skaičiuot, ką tai reiškia. Galų gale tai buvo Lietuvos uzurpatorių rezidencija, generalgubernatoriaus ir korikų, ir visų kitų, taip vadinamų, ir staiga ten įsikuria Prezidentūra. Na, moraliniu požiūriu taip pat diskutuotinas klausimas. Kitas dalykas, yra pastatas arba to pastato liekanos, kur buvo šimtmečius Lietuvos valdžia, šimtmečius buvo šita valdžia. Kur šimtmečius valdžia sėdi kitose valstybėse. Jūs paminėjot keletą. Galima išvardyt dešimtis valstybių, kur yra istorinės rezidencijos, susiklosčiusios, suremontuotos, panaudojamos pagal tą paskirtį, kur buvo naudojamos daug metų, o staiga ten Prezidentūra jau netelpa. Kai kas jau net pradėjo rašyt, kad ten garažai bus įkurti ir pan. Na, nesąmonė. Jokių ten garažų nebus. Prezidentūros ūkio skyriaus gali ten visiškai nebūti. Būtų tik Prezidentas ir nežinau, kiek ten dar žmonių, 20-30, kurie yra tiesioginis personalas, kuris susijęs su patarėjų korpusu. Ir viskas. Žinoma, kad pagrindinė funkcija yra reprezentacinė, kaip ir Prezidento pareigos. Kaip besakytum, jos tokios yra numatytos Konstitucijoj. Todėl aš labai palaikau tuos, kurie palaikė šitą iniciatyvą, ir norėčiau kreiptis į tuos, kurie nepalaiko šitos iniciatyvos, ją palaikyt ir pasakyt, ar mes kuriam Prezidentūrą ir atstatom, taip sakant, tą valdžios instituciją, kokia ji turėtų bū-ti Lietuvoje su materialine to reikalo išraiška, arba mes priimam kokį kitą sprendimą, kur tą Prezidentą padėt. Tai aš kreipiuosi į Seimą ir prašau, nes manau, jog vienas tokio sprendimo priimti nesugebėsiu. Todėl dėkoju už dėmesį ir prašyčiau spręsti tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume priimti sprendimą laikydamiesi Statuto 178 straipsnio reikalavimų. Čia yra išdėstyti trys variantai, bet pasisakė Seimo nariai ir gerbiamasis Prezidentas siūlė elgtis pagal vieną arba kitą, tai yra tik pagal du variantus. Pirmas variantas - priimti rezoliuciją be pataisų ir antras variantas - redaguot rezoliucijos projektą. Gal aš ką nors ne taip supratau, todėl perskaitau, koks yra trečias variantas. Bet man atrodo, kad jo niekas nesiūlė. Atmest rezoliucijos projektą arba parengt naują. Ne? Aišku. Yra du variantai. Priimti rezoliuciją be pataisų arba redaguot rezoliucijos projektą. Dabar prašom du - už, du - prieš pasisakyt už vieną arba kitą variantą. Prašom.
Kolega L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš pasisakau už pirmąjį variantą.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Pirmiausia labai keista, kad mūsų Prezidentas yra labai prieštaringas ir atsisako tokių puikių reprezentacijos rūmų arba vadinamųjų Menininkų rūmų. Antra. Tikrai 2 punkto visiškai nereikia. Mes nesuplakim dviejų dalykų. Kada bus parengta nacionalinio parko koncepcija ir dėl pačios pilies atstatymo, išties tada mes galėsim svarstyt. Šiandieną mes nieko neturim, ponai. Apie ką mes kalbam? Mes viską "kabinam" iš lubų. Tikrai panaikinkim 2 punktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi vienas už antrąjį variantą. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Man atrodo, kad kai kurie mūsų kolegos truputį nukrypsta į šalį. Vis dėlto Prezidentui rezidencija yra būtina, ir anksčiau ar vėliau pasikeis tas Prezidentas. Bus dešiniųjų Prezidentas ir vis tiek reikės tam Prezidentui rezidencijos. (Salėje juokas) Kalbėkime iš esmės. Mes už tai, kad būtų Prezidentui rezidencija. Bet aš už tai, kad 2 punktas vis dėlto būtų redaguotinas, nes galimas ir kitas variantas, bet negalima palikti Prezidento be rezidencijos. Žinoma, nenormali situacija, kai vienuose Seimo rūmuose yra ir Prezidentas, kuris yra atskira visai institucija, ir Seimas. Ir kuo greičiau reikia šitą klausimą išspręst. O redagavimui sudaryt kokią nors nedidelę komisiją, kuri, man atrodo, daugiau žiūrėtų į ateitį. Iš tikrųjų galvotų apie Lietuvos valstybės Prezidentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vienas ga-li pasisakyti už pirmąjį variantą. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad dabar susidarė ir ne dabar susidarė ta situacija, kad norint palaidot kokį dalyką reikia dar įkurt kelias komisijas. Sukūrus kelias komisijas paskui dar reikės kelių komisijų, kad tas komisijas darytų, ir šitas klausimas bus įvarytas į tokį kampą, kad pats juodasis ten jo neras. Todėl aš manyčiau, kad kaip yra pateikta, pateikta gan protingai, gan apskaičiuotai, ir įtraukę visą Lietuvos visuomenę mes šitą klausimą tikrai galėsim išspręsti. Aš pasisakau už pirmąjį variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, prašyčiau pasiruošt balsuot. Kadangi tai yra labai svarbus balsavimas, aš prašau balsų skaičiavimo grupę skaičiuot balsus. Balsuosim alternatyviai. Pirmasis variantas - priimti rezoliuciją be pataisų. Jeigu, sakysim, šitas variantas yra priimamas, tada paskirsim priėmimo datą. O antrasis variantas - redaguot rezoliucijos projektą. Primenu. (Balsas iš salės) Minutėlę, gerbiama-sis Kubiliau. Taip pat primenu, jeigu mes balsų daugumą surenkam už pirmąjį variantą, tai čia yra viena išlyga. Ne bet kokios balsų daugumos reikia norint priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimamas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Daugiau kaip trečdalis, t.y. daugiau negu 47. Vadinasi, 48 Seimo nariai turi pasisakyti už antrąjį variantą, tai tada bus redaguojama. Įspėju dėl šito dalyko. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų darbotvarkėje parašyta, kad vyks tik svarstymas trečio klausimo. Kodėl mes...
PIRMININKAS. Ne, mes šiandien nebalsuosim. Nes jeigu pasirinksim pirmąjį variantą, kad priimam be pataisų, tai tada priėmimas vyks kitą dieną. Taip, priėmimo šiandien nebus.
A.KUBILIUS. Tai ką, vadinasi, pirmojo varianto neredaguojam? Ar jau negalima teikti pataisų? Po to, kai mes šiandien balsuosim?
PIRMININKAS. Niekuo negaliu padėti gerbiamajam A.Kubiliui, kadangi yra toks Statuto straipsnis dėl rezoliucijų. Kiek aš prisimenu, taip buvo ir senais laikais. Taigi čia mes neišradom kokio nors naujo dviračio, kaip reikia elgtis rezoliucijų atveju. Beje, rezoliucija yra tik nuomonės pareiškimas, o ne įstatymas.
Mieli kolegos, prašom pasiruošt balsuot. Taip pat prašau ir balsų skaičiavimo grupę pasiruošt. Dabar bus balsuojama alternatyviai. Registracija nereikalinga. Rankų pakėlimu. Kas už pirmąjį variantą, t.y. už tai, kad būtų pritarta Prezidento pateiktai rezoliucijai be pataisų? Prašom balsuot. (Balsai salėje) Ne, gerbiamasis Kubiliau, prašom nepainioti nei savęs, nei kitų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. 53, taip? Dabar kas už antrąjį variantą, t.y. kad rezoliucijos tekstas būtų redaguojamas, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už antrąjį variantą - 35.
PIRMININKAS. Taigi pasirinktas pirmasis variantas, todėl dabar aš prašau dar kartą balsuot, kad paskui nebūtų keblumų ir nebūtų problemų. Kas už tai, kad būtų pritarta rezoliucijai be pataisų po svarstymo? Priėmimo datą paskirsim kitą dieną. Prašom balsuot. Prašau A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Aš nežinau, balsuojat ar ne?
PIRMININKAS. Minutėlę, nutraukiam. (Balsas iš salės) Gerbiamasis Petkevičiau, prašom netriukšmauti. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, kad jūs bandot Seimui primest tokį dalyką, kad Seimas visai neprotingas ir priėmė tokį Statutą, kuris yra iš principo absurdiškas. Pagal jūsų traktavimą. Yra 177 ir 178 straipsniai. 177 straipsnis - "rezoliucijos projektas svarstomas" ir t.t. 178 - "po svarstymo Seimas nusprendžia". Šiandien Seime svarstoma. Seimas nieko negali nuspręst, tik kad pritaria po svarstymo. O po to jau yra priėmimas, kuriame priimama be pataisų arba atidedama redaguot. Aš nežinau, kaip daugiau suprast. Šiandieninis balsavimas... Tai jūs verčiate Seimą balsuot, kad priimama be redagavimo, o po to dar sykį mes balsuojam, kai jau nieko negalim padaryt.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Kubiliau, paaiškinu. Kadangi šiandien darbotvarkėje neįrašytas priėmimas, tai jeigu mes šiandien priimtume rezoliuciją, tai gerbiamasis A.Kubilius pirmasis protestuotų, o prie jo prisijungtų dar kai kurie Seimo nariai, kurių pavardžių dabar aš nenoriu minėt. Taigi man ši taktika yra aiški, todėl prašom balsuot taip, kaip pasiūlyta. Ar pritariam rezoliucijos tekstui po svarstymo, o priėmimą paskirsim taip, kaip reikalauja Statutas, nustatytu iš anksto, konkrečiu laiku. Taigi kas už rezoliucijos tekstą po svarstymo ir be pataisų, prašom balsuot. (Balsas iš salės) Ne!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, 54 Seimo nariams balsavus už, 15 - prieš ir 5 susilaikius, rezoliucijos projektui pritarta. Dabar aš siūlau paskirt priėmimo laiką ketvirtadienį, t.y. kovo 31 d. 10 val. Ar pritariat? Ačiū. Gerbiamasis Endriukaiti, bus pasisakoma dėl balsavimo moty-vų ir bus balsuojama. Ačiū. Taigi sutariam, kad ketvirtadienį pirmasis klausimas bus rezoliucijos priėmimas. Ačiū. Trečio darbotvarkės punkto svarstymą baigėme.
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Mieli kolegos, aš siūlau dabar šiek tiek ankstėliau pradėti 4 darbotvarkės punktą, kadangi užsirašė kalbėti keli Seimo nariai, t.y. kolega K.Jaskelevičius, J.Beinortas, S.Burbienė ir A.Rudys. Matyt, kalbės ir gerbiamasis ministras. Jis turėtų būti mūsų posėdyje. Gerbiamasis K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, komitetas dviejuose savo posėdžiuose svarstė Vyriausybės pateiktą Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą ir su Vyriausybės išdėstyta argumentacija dėl būtinumo pakeisti ir papildyti kai kuriuos šio įstatymo straipsnius sutinka. Ir turim tik kelias išlygas, kurios apima 6 straipsnį. Tiems, kurie sekat svarstymą, norėčiau pakomentuoti komiteto poziciją, kadangi mes siūlome nustatyti vieną realizacinių pajamų, nuo kurių apskaičiuojamas ir mokamas PVM, sumos ribą, t.y. 50 tūkst. Lt. Manome, kad priimtame įstatyme nustatytos žemutinės realizacinių pajamų, nuo kurios neskaičiuojamos ir nemokamos pridėtosios vertės mokestis, ribos - 5 tūkst. Lt - nereikėtų keisti. Mes tai argumentuojame tuo, kad PVM mokėtojams tokiu būdu paliekame didesnę pasirinkimo alternatyvą. Kita vertus, priėmus Vyriausybės pateiktą pasiūlymą labai padidėtų valstybinių mokesčių inspekcijų darbo krūvis, nes joms tuomet tektų turėti reikalą su daugeliu gana smulkių mokėtojų. Kol kas mūsų valstybinės mokesčių inspekcijos, sakyčiau, nevisiškai tam pasiruošusios. Manyčiau, kad mūsų komiteto pasiūlymas neturėtų sukelti kažkokių prieštaravimų Finansų ministerijai. Todėl mes teikiam 6 straipsnio kai kuriuos pakeitimus, ir jie yra išdalyti jums, kolegos. Aš tiesiog siūlau, kad gerbiamasis ministras pritartų šiems pasiūlymams, nes man atrodo, mes apie tai jau diskutavome ne vieną kartą, ir ta techninė problema jums yra taip pat gana akivaizdi. Noriu priminti, kad pateiktame projekte 8 punktas dėl šio įstatymo įsigaliojimo jau yra neaktualus, kadangi mes praėjusią savaitę šio įstatymo įsigaliojimą nustatėm nuo gegužės 1 d. Tai tokia būtų techninė pataisa. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega J.Beinortas. Ruošiasi kolegė S.Burbienė.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Svarstomas pridėtosios vertės mokestis, be abejonės, reikalingas ir la-bai svarbus, ir aš manau, kad visos frakcijos iš esmės pasisakys už šito įstatymo priėmimą. Tačiau dėl paties įstatymo pataisų atsiranda kai kurių, sakykim, kitų nuomonių, ir aš galėčiau kai ką pasakyti, pasakyti ir savo požiūrį. Pirmiausia man nepriimtinas yra siūlomas papildymas 41 straipsniu, ne tiek pats papildymas 41 straipsniu, kiek to paties 41 straipsnio veikimo galia. Aš jį perskaitysiu. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali 1994 m. nustatyti kitus, negu 35 straipsnyje nustatyti, apskaičiuotos pridėtosios vertės mokesčio sumos sumokėjimo į biudžetą arba grąžinimo iš biudžeto terminus..." Ką tai reiškia? Pirmiausia 35 straipsnis labai aiškiai nustato, kad per 10 dienų apskaičiuota PVM suma turi būti sumokėta. Taip pat nustato ir delspinigius, kurie įstatyme buvo fiksuoti 0,5%, dabar mums siūloma pataisa yra 0,3%, ir tai yra labai aiškus įstatyminės normos dalykas. Jeigu mes paliktume tokį 41 straipsnį, kas iš to išeitų? Juk pridėtosios vertės mokestis, vienaip ar kitaip, yra mūsų nacionalinio biudžeto pajamų svarbiausioji dalis, didžiausioji, ženkliausioji dalis. Ir jeigu mes, sakykim, plūkėmės 2 mėn. dalydamiesi štai vienaip ar kitaip, kiek pinigų surinksime iš tų mokesčių, kad galėtume po to skirstyti praktiškai reikmėms... Tai štai toks užrašymas, kad Vyriausybė turi teisę nustatyti kitus terminus, priveda prie to, kad mes galime nežinoti, galim nežinoti, ar apskritai iš pridėtosios vertės mokesčio tais metais mes turėsime įplaukų. Ką reiškia toks parašymas: "1994 m. turi teisę nustatyti"? Ar tiktai, kad šiais metais nustatyti tą keitimą, sakykim, 100 dienų atidedu, 300 dienų atidedu, 500 dienų atidedu... Tada visas atidėjimas yra lygus nuliui PVM. Taip? Vadinasi, šitaip rašyti negalim. Jeigu jau Vyriausybė mano, kad ji nori turėti tą vadinamąją laisvą eigą, tai galima tada kalbėti apie tam tikrus variantus. O aš siūlyčiau šitą dalyką išbraukti todėl, kad iš to teksto neaišku, ar kitais metais Vyriausybė jau nebegalės naudotis tokiais dalykais, o kodėl šiemet naudojasi? Šiek tiek gai-la, kad svarstant šitokį dalyką kaip pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pataisas, na, mūsų Finansų ministerija nerado galimybių paprognozuoti, o kaip pasikeis mūsų biudžeto, vadinkim, įplaukos. Juk netgi keičiant delspinigius, akivaizdu, kad įplaukos keisis. Nuo to biudžetas nukentės ar nenukentės? Jeigu biudžeto įplaukos nuo to sumažės, tai ar nesumažės įvairios mūsų socialinės ir kultūrinės išlaidos, kurias mes planuojam? Šito aš irgi pasigendu. Dar vienas dalykas. Man regis, kad tikslinant šitą Pridėtosios vertės mokesčio įstatymą vis dėlto 4 straipsnyje galėjome sukonkretinti du dalykus. Aš cituosiu. Kas yra 4 straipsnis, kolegos, priminsiu, kas neturite po ranka, kad tai yra išskirtinių paslaugų teikimo neapmokestinimas pridėtine verte. Ir štai čia yra toks 12 straipsnis, kad neapdedami PVM darbai ir paslaugos, atliekamos už paaukotas lėšas... Aš nežinau, kodėl šitas dalykas nėra suderintas su Labdaros ir paramos įstatymu. Juk visiškai aišku, kad, tarkim, Jonaitis gali paaukoti savo sūnui ir šis gali daryti veiką, už kurią faktiškai pridėtosios vertės mokestis turi būti imamas. O jeigu būtų pasakyta, kad tai yra susiję labai aiškiai su tais darbais ir tomis veikomis, kurios apibrėžtos Valstybės paramos ir labdaros įstatyme, t.y. kas turi teisę vadintis labdara ir kas turi teisę duoti tą labdarą, tai šitas punktas būtų daug tikslesnis. Dabar bus didelė landa. Aš siūlyčiau tą landą sutaisyti. Ir dar vienas dalykas iš to paties 4 straipsnio. Tai štai neapmokestinimas PVM laikraščių, žurnalų ir knygų spausdinimo, leidybos bei platinimo... Kolegos, na, vieną kartą turim mes irgi padaryti skiriamąją ribą tarp tos, vadinkim, mūsų spaudos, kuri, vienaip ar kitaip, kultūros požiūriu yra ugdanti, ir tos spaudos, kuri, deja, vietoj ugdymo stumia visuomenę arba dalį visuomenės į degradaciją. Aš kalbu apie erotinius, pornografinius leidinius, apie pigias knygiūkštes, kurios faktiškai paverčia niekais mūsų pedagogų, mūsų tėvų ir mūsų organizacijų darbą. Man regis, mes turėtume apibrėžti labai aiškiai, kurios neapmokestinamos PVM ir kurioms vis dėlto tas PVM neturėtų būti išplėstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar komiteto vardu kalbės gerbiamoji S.Burbienė. Ruošiasi kolega M.Pronckus.
S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitetas apsvarstė siūlomas pataisas ir iš esmės joms pritarė. Pritarė būtent ir dėl to, kad šios pataisos buvo siūlomos po to, kai Vyriausybė jas svarstė ir svarstydama bendradarbiavo su gamybininkais. Tačiau diskusijos labiausiai kilo dėl 37 straipsnio. Kaip jau žinote, ypatingos skubos tvarka buvo priimtas nutarimas Seime, kur terminas buvo pratęstas iki gegužės 1 d. Mes, be abejo, jam taip pat pritarėm, kadangi puikiausiai suprantam, kad patekę į tokias procedūrines popierines pinkles ko nors kito negalėjome siūlyti. Tačiau mūsų komiteto siūlymas buvo ir lieka, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 1994 m. liepos 1 d. Kodėl mes siūlome tokį variantą? Visų pirma dėl to, kad jau iš praktikos paaiškėjo, kad, deja, nebuvo sugebėta reikiamai šiam mokesčio rinkimui pasirengti. Ir ne tiktai tie nesuspėjo pasiruošti, kurie turėjo parengti normatyvinius aktus, dokumentus, instrukcijas, bet, aš labiausiai esu įsitikinus, visiškai yra nepasiruošę mokesčių mokėtojai. Tai yra, paprastai pasakius, apskaitos darbuotojai, ant kurių pečių guls naujas ir labai, sakyčiau, sudėtingas mokestis. Svarstant šį įstatymą, visą jau įstatymą, praėjusių metų gruodžio mėn. mes teiravomės Finansų ministerijos darbuotojų: ar iš tikrųjų spėsit pasirengti šito įstatymo veikimui iki balandžio 1 d.? Mes gavome atsakymą, kad tikrai spėsim, jokių problemų nebus. Todėl ir nesiūlėm nukelti tada jau toliau termino, tačiau pasižiūrėjęs, kad vis dėlto problemų yra ir lieka, komitetas siūlo nukelti šitą terminą - nuo liepos 1 d. Kitas dalykas, dėl ko mes siūlom nukelti terminą iki liepos 1 d., yra tas, jog mes norėtume, kad galėtume gauti iki birželio pradžios, gal net priimt Seimo protokolinį sprendimą, kad Seimui būtų parodytos įvairiapusės prognozės dėl tų socialinės sferos pasekmių... Finansų ministerijos pasakymas, pono S.Čipkaus, kad visos kainos tik dėl šito įstatymo pakils 7-8%, mūsų netenkina, kadangi labai įvairios prekės, aišku, skirtingai brangs, o kitos galbūt visai nebrangs. Todėl vis dėlto mums reikėtų žinoti tikslesnes prognozes, nes tai gali turėti tolesnių ir ne pačių geriausių pasekmių.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega M.Pronckus. Ruošiasi gerbiamasis A.Rudys.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komiteto iniciatyva yra parengta įstatymo pataisa, užregistruota Nr.846, kuri skambėtų taip: "Papildyti įstatymo 4 straipsnį 16 punktu", o būtent dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. nustatyto cukraus ir cukraus žaliavos kiekio. Šita pataisa svarbi yra tuo, kad negalima pasirašyti sutarties su užsienio firma, kuri žada nupirkti visą Lietuvos cukrų ir iš karto atsiskaityti su visais žemdirbiais, cukrinių runkelių augintojais. Jeigu šita pataisa nebus priimta, mūsų atsiskaitymo reikalai su cukrinių runke- lių augintojais bus vėl taip pat neišsprendžiami. Komiteto pritarimas yra tam, ir todėl mes tiktai siūlom įtraukti tą papildomą pataisą ir, žinoma, kiek galima greičiau spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir gerbiamasis kolega A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Pridėtosios vertės mokesčio pakeitimų įstatymui reikia iš esmės pritarti. Tačiau pasinaudojant proga reikėtų dar šį tą ir pataisyti.
Pirmiausia aš siūlyčiau pataisyti pavadinimą. Nereikia įvardžiuotinės formos "pridėtoji vertė", nes tokios "pridėtosios vertės" kaip ekonominės sąvokos nėra. Ji čia turi visai kitą prasmę. Todėl, kad apmokestinimo objektas iš esmės yra pridėta vertė. Tai yra per tam tikrą gamybos stadiją padidinta vertė. Tai dėl to aš tiesiog siūlau pakeisti pavadinimą ir atitinkamai visus kitus žodžius, t.y. visus žodžius pačiame įstatymo tekste.
Biudžeto ir finansų komitetas siūlo išlaikyti dabar galiojančią redakcijos nuostatą dėl dviejų slenksčių registruojant mokėtojus. Palaikome projektinę nuostatą padidinti privalomos registracijos slenkstį iki 50 tūkst. Lt pajamų per metus, tačiau čia aš palaikau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareikštą nuomonę, kad būtinas ir žemesnis slenkstis, kurį peržengus būtų leidžiama registruotis mokėtojui. Na, tuo atveju, jeigu jis nori. Tačiau ūkiniams subjektams, kurių pajamos tokio slenksčio (nuo siūlomo iki 5 tūkst. Lt per metus) nesiekia, registruotis nereikia leisti, nes mokesčių inspekcijoms darbo bus daug, o įplaukos iš esmės menkos. Ir kas įdomiausia, kad mokestis vis tiek bus iš daugelio šitų mokėtojų vėlesnėse stadijose, jeigu jie dalyvauja vidurinėse arba pradinėse stadijose, vėliau bus paimtas. Toliau. Sprendžiame didelių įmonių - importuotojų ir eksportuotojų - problemas. Tačiau nuošalyje lieka kitos, pavyzdžiui, invalidų draugijoms priklausančios įmonės, kurios vykdo ne tik ir ne tiek komercinę, t.y. pelno siekimo, veiklą, kiek socialinę funkciją. Todėl mes, Socialdemokratų frakcija, siūlome ieškoti ir surasti būdų palengvinti šių įmonių konkurencijos sąlygas, bet kartu nesugriauti ir ištisinės pridėtos vertės mokesčių sistemos. Tokiu būdu surasime ir pasiūlysime priimti tada, kada bus paskirta atitinkama procedūra. Vyriausybės projekte nieko nekalbama apie galiojančios redakcijos 17 straipsnio korekciją. Mūsų nuomone, ją reikia pertvarkyti ir priartinti prie klasikinės pridėtos vertės mokesčio schemos reikalavimo, t.y. numatyti mokesčio grąžinimą net tais atvejais, kai per atskirą mokestinį periodą mokėtojui toks grąžinimas yra didesnis už priklausančias įmokėti sumas. Atitinkamas pataisas mes parengsim ir pateiksim nustatyta tvarka.
Ir pagaliau paskutinė pastaba dėl įstatymo įsigaliojimo. Palaikome Ekonomikos komiteto pasiūlymą atidėti mokesčio taikymą iki liepos 1 d. Priežastis paprasta. Nepakanka priimti įstatymą, poįstatyminius Vyriausybės dokumentus, instrukciją ir pan. Reikia atlikti didelį paruošiamąjį, aiškinamąjį, net ir mokomąjį darbą ir mokesčių sistemos darbuotojams, ir mokesčių mokėtojų buhalteriams. Tuo būdu galėtume pasiekti, kad mokestis nuo pirmųjų savo veikimo dienų būtų skaičiuojamas, mokamas ir kontroliuojamas teisingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar baigiamasis žodis. Kalbės ministras E.Vilkelis. Prašom.
E.VILKELIS. Laba diena! Aš gal tiesiog pagal šiandien pasisakiusių pareikštas mintis...
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Prašom klausyti, bus atsakoma į jūsų pasiūlymus ar į jūsų kritiką. Prašom klausyti!
E.VILKELIS. Kurioms pasakytoms mintims mes pritartume ir kurioms nepritartume, ir atitinkama motyvacija.
Dėl gerbiamojo K.Jaskelevičiaus, kuris kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto vardu, pasiūlymo. Tikrai racionalu, ką parėmė ir gerbiamasis A.Rudys savo pasisakymu, dėl minimalios sumos nustatymo, kad be reikalo neapkrautume mokesčių inspekcijų. Kiek tai apima pačią siūlomą komiteto redakciją, dar galima truputį diskutuoti, bet dėl pačios sumos, kad turėtų bū-ti nurodoma minimali suma nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst., mes šitam reikalui pritariam. Be abejo, iš projekto braukiama aštuntoji dalis, kadangi įstatymo įsigaliojimo terminas nukeltas. Ir iš karto norėčiau atsakyti tiems, kurie pasisakė dėl pageidavimo nukelti šitą terminą. Tikrai jokio reikalo nėra. Buvo pasakyta minčių, kad lyg ir Finansų ministerija nebuvo pasiruošusi įvesti ir visa kita... Visi projektai buvo parengti. Tiktai Pramonininkų konfederacija pastaruoju metu, kai ji atsibudo iš kažkokio miego ir pradėjo ieškoti dialogo su Vyriausybe... Vien tiktai todėl mes pradėjom dialogą su Pramonininkų konfederacija. Ir čia teikiami pasiūlymai būtent iš esmės ir atsiranda iš jų pageidavimų. Ir aš manau, kad visiškai racionalu palikti įsigaliojimo terminą, kaip kad dabar ir yra atidėta, nuo gegužės 1 d.
Dėl gerbiamojo J.Beinorto pasisakymo. 41 straipsnis. Supraskit, kad čia irgi yra Pramonininkų konfederacijos pageidavimas, beje, jau yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kur mes orientuosimės tiktai pereinamuoju laikotarpiu, t.y. maždaug gegužės - birželio mėn., iki liepos 1 d., o po liepos 1 d. praktiškai yra susitarta su pramonininkais, kad visos išlygos ne-bus taikomos. Kodėl taikomos pereinamuoju laikotarpiu? Jūs turbūt situaciją žinote. Todėl, kad yra apyvartinių lėšų trūkumas, ir visa kita... Galima suteikti Vyriausybei teisę. Aš sakau, bus Vyriausybės priimtas nutarimas, kur bus reglamentuota, kad gegužės - birželio mėn. Taip kad aš manyčiau, kad 41 straipsnį reikėtų palikti. Galų gale pasakymas, kad galbūt tada, kai Vyriausybė priims tokius atsiskaitymo terminus, kad išvis nebus gaunama į biudžetą lėšų... Man atrodo, Vyriausybei yra pavestas biudžeto vykdymo klausimas, ir jeigu Vyriausybė taip pasielgs, kad nebus šito mokesčio, prašom, tada skelbkit nepasitikėjimą Vyriausybe, konkrečiai galit skelbti tada nepasitikėjimą ir Finansų ministerija, aš ir pats atsistatydinsiu, jeigu... Interesas tiek Seimo, tiek Vyriausybės, man atrodo, yra bendras. Todėl paprašyčiau 41 straipsnį vis dėlto palikti.
Dėl 4 straipsnio 12 punkto. Yra sąvoka, kur jūs norite susieti reikalą su Labdaros įstatymu, bet dabar, sakykim, kulto namai dažnai yra statomi iš paaukotų lėšų ir iš užsienio, ir iš piliečių, kurie... Mes tada patenkam į keblią situaciją, nes jeigu labdara kažkokio ūkinio subjekto ar kažkieno, tai gerai, bet jeigu žmogus paaukojo lėšas ar kažkas, tada jau mes išbraukiam iš šito sąrašo. Todėl aš nesutinku su ta redakcija.
Dėl spaudos. Iš viso gerbiamasis J.Beinortas pradėjo inventorizuoti patį įstatymą. Mes teikiam pakeitimus ir pasiūlymas vien tiktai tam, kad šito įstatymo jau pradinė stadija nebūtų didelis, taip sakant, gamybininko priešas. O dėl spaudos galima buvo diskutuoti svarstant patį įstatymą. Jis priimtas ne taip seniai. Aš manyčiau, be abejo, tai galbūt ir yra diskusijos objektas, tiktai nemanyčiau, kad šiandien tai turėtų būti diskusijos objektas, kada mes svarstome visiškai kitu planu Vyriausybės pateiktus pasiūlymus.
Dėl termino. Gerbiamoji Burbiene, aš maždaug sakiau.
Dėl gerbiamojo M.Pronckaus. Taip, cukrus ir cukraus... Čia yra problema dėl tų likučių, kurių yra šiais metais susikaupę. Nemanyčiau, kad jisai turėtų patekti į 4 straipsnio 16 punktą. Yra 38 straipsnis, kur yra tam tikrų išlygų. Dėl šito klausimo dar galima diskutuoti ir galbūt išim-ties tvarka, kur yra 38 straipsnis su tam tikrais terminais. Iki šių metų pabaigos, iki kitų, taip sakant, terminai. Galima dėl šito klausimo diskutuoti, kadangi pačią problemą aš labai gerai žinau. Taigi dėl to aš jūsų siūlymo neatmetu. Tiktai nepildykime 4 straipsnio 16 punktu, o spręskime baigiamuosiuose nuostatuose dėl ši-to dalyko.
Gerbiamasis Rudy, aš, aišku, ne kalbininkas. Pridėtoji, pridėta... Gal čia kalbininkai pasakys. Dėl 17 straipsnio. Taip, mes šitą klausimą nagrinėjome ministerijoje. Ten reikia truputį kitos redakcijos, nes vėl buvo pasiūlyta Žemės ūkio ministerijos darbuotojų svarstant Vyriausybėje nutarimą. Ir tikrai ten yra tam tikras negeras dalykas, kuris gali pakenkti ypač sezoninius darbus atliekančioms organizacijoms. Todėl 17 straipsnio redakcija taisytina. Dėl termino aš taip pat sakiau. Tiesa, jūs dar minėjote dėl invalidų draugijų, bet jūs labai gerai tą mintį ir pabaigėte, kad nesugriaunant sistemos. Tai aš irgi vis dėlto sutinku, kad reikalingos lengvatos ir visa kita, bet gal negriaukim sistemos ir per kitus įstatymus kažkaip... Kitokios formuluotės ieškokim, kaip kompensuoti tai, ką jie praranda vykdant šitą įstatymą. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre.
E.VILKELIS. Tiesa, dabar tos prognozės. Iš esmės yra pateikta, kad ir Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas pats įstatymas. Yra preliminarūs skaičiavimai, vadinas, tik tam tikros prognozės. Sakykim, kainos. Įvairiai. Aš irgi susipažinau su kaimyninių valstybių patirtimi ir kokios buvo pasekmės. Tos pasekmės yra. Sakykim, Valiutos fondas buvo praeitą savaitę. Jie pateikia vienus skaičius. Pagal mūsų skaičiavimus yra kiti skaičiai. Aš nežinau, aišku, galime mes kažkokias prognozes pateikti, bet tai yra tik prognozės. Aišku, kad kainos padidės ir visa kita. Bet dabar, sakykim, pasakyti, kiek padidės duonos kaina ar dar kažkas, ar dar kažkas... Aš nemanau, kad tai racionalu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų dar papildomai klausia apie kompensacijos mechanizmą. Čia iš tiesų svarbus dalykas.
E.VILKELIS. Aš nelabai suprantu apie ką.
PIRMININKAS. Jeigu kainos kyla.
E.VILKELIS. Tai šitos kompensacijos mechanizmas ir yra numatytas. Šiandien, man atrodo, mes pateiksime Fizinių asmenų pelno mokesčio įstatymo patikslinimus, kuriuose yra numatytas kompensavimas. Be abejo, mes numatome, kad priėmus Pridėtosios vertės įstatymą bus didinamos biudžetinių įstaigų... Pensininkų, studentų stipendijos ir visa kita. Galbūt neadekvačiai, sakykim, bet tam tikra amortizacija, be abejo, bus. Vyriausybė šitam reikalui ruošiasi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar mes turim priimti sprendimą. Kadangi pagrindinis komitetas nesiūlė naudotis 157 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, vadinasi, galioja 158 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas. Mes turime spręsti štai taip: pritarti iniciatorių parengtam, arba komiteto patobulintam, projektui arba vienam iš alternatyvių projektų ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po keturių darbo dienų. Jeigu reikia, pagrindiniam komitetui pavedama pagal diskusijoje pasakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus. Šiuo atveju įstatymo priėmimas rengiamas ne anksčiau kaip po 8 dienų. Tai taip, gerbiamieji kolegos, išeina, kad bet kuriuo atveju mes galime priėmimo datą skirti kitą ketvirtadienį. Primenu, kad pagal mūsų preliminarų grafiką kitą savaitę mes turėtume dirbti vieną dieną, vadinasi, ketvirtadienį. Puikiai žinote, kad savaitė prasideda Velykų diena. Tai- gi posėdis - tik ketvirtadienį, ir mes laikytumės ir vieno, ir antro punkto. Dabar prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Kubertavičius. Du - už, du - prieš.
K.KUBERTAVIČIUS. Na, norėčiau replikuoti tiems kolegoms, kurie kalbėjo dėl aiškinamojo darbo. Mes šitą įstatymą priėmėme prieš Naujuosius metus. Dar vyko svarstymas. Aiškinamasis darbas vyko beveik pusę metų. Šis įstatymas iš esmės ne naujas. Jis keičia bendrąjį akcizą. Tik papildomos kai kurios nomenklatūros apmokestinamos šiuo mokesčiu. Dar labai padidės biudžeto pajamos, ko šiandien netenka biudžetas. Apie kompensacijos mechanizmą ministras jau kalbėjo, o visiems kitiems, kurie nesuvokia, kaip šiandieną pramonininkai ir verslininkai nuslepia pajamas, galėčiau pasakyti tokį pavyzdį. 60% įmonė eksportuoja į užsienį, atsidaro užsienyje sąskaitas ir pelnas negrįžta į Lietuvą. Vadinasi, jis yra neapmokestinamas. Todėl šiandien tame įstatyme yra numatyta, kad prekei tik išvykus už įmonės ribų iš karto yra apmokestinama ir turi mokėti į biudžetą pajamas. Šiuo atveju bus išieškota daug papildomų lėšų. Štai jums pavyzdys. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. K.Kubertavičius šnekėjo savo vardu, o aš noriu akcentuoti mūsų komiteto išvadas. Vis dėlto mes manome, kad tikslingiausia, jog šis įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d. Be abejo, mes pritariam tiems siūlymams, tiems naujiems pataisymams, kurie yra pateikti, mes nesakom ne, tačiau mes norėtume ir, aš manau, visi Seimo nariai norėtų sužinoti, koks bus kainų padidėjimas ypač maisto produktams ir kitoms, sakykim, pirmojo būtinumo prekėms. Tai viena. Antra. Ministras sakė, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams ir visiems, kurie yra maitinami iš biudžeto, yra kompensacijos mechanizmai, bet mes neužmirškim ir kitų pelno siekiančių organizacijų. Jos, deja, galbūt ne visos galės atrasti tą kainų kompensavimą, nes jų gaminiams jau yra maksimalios kainos. Kitu atveju sužlugtų jų gamyba. Todėl aš dar kartą akcentuoju, kad iš esmės mes šitam pritariam, bet pasiliekam prie savo alternatyvų, ir prašyčiau visus Seimo narius tam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, jūs pateikėte alternatyvą ir dėl jos balsuosime, kai pradėsime priėmimo procedūrą. Jeigu aš teisingai supratau, jūs iš principo pritariat?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, tikrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du - už. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Kolega F.Kolosauskas? Ne. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Čia kolega V.Zimnickas daug priakcentavo. Aš prašau pavesti Biudžeto ir finansų komitetui parengti galutinį papildymų projektą ir mes įsipareigojame kitam ketvirtadieniui pateikti priėmimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik neužmirškit, kad prieš dvi dienas iki ketvirtadienio. Kolega S.Malkevičius. Nėra.
S.MALKEVIČIUS. Yra, yra.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad jeigu jau mes nutarėm kažkur kristi, tai bent kriskim atmerktom akim.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, ar reikia balsuoti, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo pavesti Biudžeto ir finansų komitetui pateikti patikslintą variantą ir priėmimo procedūrą skirti kitą ketvirtadienį? Tai būtų pakankamai laiko. Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū, pritarta. Kitą ketvirtadienį. Pertrauka iki 12 val. 12 val. darbotvarkės 5 punktas - Valstybės kontrolės departamento statuto antrojo skyriaus pripažinimo netekusiu galios projekto priėmimas ir balsavimas. Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstysime 5 darbotvarkės punktą. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį P.Vitkevičių.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Vitkevičiau, baikime visas procedūras tvarkingai. Minutėlę, gerbiamasis Vitkevičiau. Prašom registruotis. 74 Seimo nariai. Prašau. Kai reikės, dar sykį registruosimės. Nieko baisaus. Taigi 5 darbotvarkės punktas - Valstybės kontrolės departamento statuto 2 skyriaus pripažinimo netekusiu galios priėmimo procedūra. Prašom, gerbiamasis Vitkevičiau.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjo visos svarstymo stadijos. Ir komitete, ir paskui Seime buvo svarstomas, ir dabar jau priartėjom prie priėmimo. Nėra jokių pataisų, jokių pastabų, todėl aš prašau balsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Vitkevičiau. Ar gerbiamieji kolegos norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji kolegos, tada prašom pasiruošti balsuoti. O balsų skaičiavimo grupę vis dėlto prašyčiau suskaičiuoti, nes man atrodo, kad 74 Seimo narių nėra salėje. Prašom suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų yra. Jeigu daugiau, juo geriau. Galim patikrinti elektronika. Taigi prašau dar kartą registruotis, o balsų skaičiavimo komisija suskaičiuos. Prašom registruotis dar kartą. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 62 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Šiek tiek skiriasi nuo elektronikos, bet kadangi dviem rankomis kartais registruojamasi, tai visai natūralu. Tai manysim, kad balsų skaičiavimo grupės skaičius yra tikslesnis. Mieli kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento statuto antrojo skyriaus pripažinimo netekusiu galios"? Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51 Seimo narys.
PIRMININKAS. 51 - už. Kas prieš, gerbiamieji kolegos? Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė? Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12 Seimo narių.
PIRMININKAS. 12 susilaikė. Vadinasi, 51 Seimo nariui balsavus už, 12 susilaikius įstatymas "Dėl Valstybės kontrolės departamento statuto antrojo skyriaus pripažinimo netekusiu galios" priimtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar 6a darbotvarkės punktas - tai Seimo nutarimo "Dėl Žemės įstatymo įgyvendinimo" projektas. Pranešėjas - gerbiamasis M.Pronckus. Priėmimo stadija. Prašom į tribūną.
Pirmiausia, gerbiamasis Pronckau, būkit malonus, pasakykit projekto numerį ir datą.
M.PRONCKUS. 837N, 23. Po svarstymo praeitame posėdyje Seime 24 dieną vyko komiteto posėdis, jo nutarimas būtų toks: "Pritarti be jokių pastabų parengto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo" projektui." Šiam nutarimo projektui iš tuo metu posėdyje dalyvavusių 10 komiteto narių pritarė 7, komiteto narys V.Lapė susilaikė, A.Baležentis pasisakė prieš, o M.Treinys balsavime nedalyvavo. Toks yra komiteto nutarimas. Ir aš siūlau šitą nutarimą svarstyti ir priimti.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir paprašyt, kad nebūtų priimamas šis nutarimas šiandien dėl to, kad yra nepriimtas įstatymas "Dėl Žemės įstatymo įsigaliojimo". Ir tokiu būdu, kadangi įstatymas dėl įsigaliojimo yra aukštesnės kategorijos teisinis reglamentuojantis aktas, tai mes nežinodami, koks bus šito įstatymo turinys, negalim priimti žemesnės kategorijos teisinio akto, kuris papildytų būtent patį įstatymą ir įstatymą "Dėl Žemės įstatymo įsigaliojimo". Tai yra labai svarbu. Nes nežinodami, kas bus įstatyme arba nebus, mes dabar diskutuosim. Dėl to negalim apsispręsti iš esmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš pasistengsiu tamstai ir visiems kitiems Seimo nariams paaiškinti. Mano supratimu, mes galim priimti nutarimą, kadangi tai yra pavedimai Vyriausybei padaryti tą ir tą. Taigi nepriklausomai nuo to, kada įsigalioja šitas įstatymas, mes galim tai daryti, juo labiau primenu, kad įstatymo gerbiamasis Prezidentas dar nepasirašė. Mano duomenimis, nepasirašė Žemės įstatymo, bet mes pagal atitinkamus Statuto straipsnius galim šitai daryti. Mes turim priimti sprendimus, kurie išplaukia iš įstatymo, kuris jau priimtas Seime, nepriklausomai nuo to, ar Prezidentas pasirašė, ar nepasirašė. Taigi tada lieka tiktai kitas dalykas, kurio gerbiamasis A.Baležentis neminėjo, - ar atskiriems šito nutarimo straipsniams jūs taikysit savo alternatyvaus projekto atitinkamus straipsnius, ar jūs juos teiksit, ar neteiksit. Štai yra toks klausimas.
Taigi 1 punktas. "Iki liepos 1 d. parengti Žemės įstatymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius aktus." Prašom, 1 - už, 1 - prieš. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Juridinis skyrius kategoriškai pasisako prieš šį punktą. Juridinio skyriaus kovo 24 d. išvada. Skaitau: "Nutarimo 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 straipsniui, kur įtvirtinta, kad Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenumatoma vėlesnė įsigaliojimo data". Todėl Žemės įstatymo įsigaliojimą nuo liepos 1 d. gali nustatyti tik įstatymas. Be to, įstatymo įsigaliojimą netikslinga sieti su neapibrėžtomis sąlygomis, tai yra su Vyriausybės (...), šiam įstatymui įgyvendinti reikalingais poįstatyminiais aktais.
Todėl aš nesuprantu, kodėl mes einame prieš Juridinio skyriaus išvadas. Tai gal Seime panaikinkime iš viso Juridinį skyrių? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad gerbiamasis M.Pronckus paaiškins, bet aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis K.Kuzminskas, man atrodo, turi galvoje senąjį projektą, kuris yra padalytas į dvi dalis: į įstatymą, kaip reikalauja ir kaip siūlo Juridinis skyrius, ir į nutarimą, kurį mes dabar nagrinėjam. Čia ne dėl to 1 punkto, bet gal gerbiamasis M.Pronckus tiksliau pasakys.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininkas visiškai tiksliai pasakė. Juridinis skyrius prieštaravo ankstesniam nutarimui, kurio 1 punktas štai ką sakė: "Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas įsigalioja Lietu-vos Respublikos Vyriausybei priėmus šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius aktus, bet ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d." Taip pat jis prieštarauja ir šito nutarimo 2 punktui, todėl vadovaudamiesi Juridinio skyriaus siūlymais mes ir perkėlėm tuos punktus į įstatymą. Ir Juridinis skyrius visiškai sutinka, kad toks nutarimo projektas, koks jis yra dabar parengtas, neprieštarauja jo sampratai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą klausiu, ar nori kas pasisakyti dėl 1 punkto? 1 - už, 1 - prieš dėl to, kad būtų pavesta Vyriausybei, pasiūlyta Vyriausybei parengti Žemės įstatymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius aktus. Ar galim priimti bendru sutarimu? Galim priimti? Ačiū. Priimta.
Dabar 2 punktas. "Parengti ir pateikti Seimui svarstyti konkrečius įstatymo projektus." Ir datos nustatytos. Ar turit kas pastabų? Neturi kolegos pastabų? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Pronckau. Atsiprašau, gerbiamasis Baleženti, minutėlę. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Ne, aš paskubėjau. Dėl 3 punkto.
PIRMININKAS. Dovanokit, čia 3 punkto aš nematau.
A.BALEŽENTIS. Aš dėl to ir noriu pasiūlyti. Tai jis yra pasiūlytas.
PIRMININKAS. Iš jūsų projekto? Prašau.
A.BALEŽENTIS. Mūsų alternatyviame projekte buvo punktas. (Projekto Nr.837 NA.) Buvo punktas 4.1. "Nustatyti sugrąžintinos privatinės bei išimtinės valstybinės žemės nuosavybės žemės fondus, kurių žemės Vyriausybė negali parduoti, ir žemės reformos fondą iki 1994 m. liepos 1 d." O prieš tai antraštė - "Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei".
PIRMININKAS. Taip, tai čia šitas dalykas tinka, formaliai jūs teisus. Jūs čia esat kaip pateikėjas. Dabar 1 - už jūsų siūlymą, 1 - prieš, ir gerbiamasis M.Pronckus galės pasisakyti. Kolega A.Vaišnoras. Ar jūs remiat gerbiamojo A.Baleženčio siūlymą?
A.VAIŠNORAS. Taip, aš remiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Lapė dabar gali pasisakyti tiktai prieš.
V.LAPĖ. Aš dar norėčiau pasakyti papildomus motyvus, jeigu galima. Taip pat iš to paties, kadangi mes ten pateikėm taip, kaip buvo tada nutarime. Gavus Juridinio skyriaus išvadą suskaldyta į nutarimą ir įstatymą, todėl mes irgi truputėlį pakeitėm savo taktiką. Bet mes manome, kad vis dėlto šitame nutarime reiktų pasakyti, nuo kada įsigalioja esamos ar būsimos miesto ribos. Tai labai aktualus klausimas ir būtina kažkaip išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Tai šitai ir apima 4.1 punktas, taip?
V.LAPĖ. Na, nevisiškai.
PIRMININKAS. Tai tada, gerbiamasis Pronckau, gal jūs paaiškinkite, ką gerbiamasis V.Lapė norėjo pasakyti.
M.PRONCKUS. Mes šitą punktą svarstėme komiteto posėdyje ir nutarėm, kad šitas punktas nutarime nereikalingas. Mes nelabai supratome, ką juo norima pasiekti, todėl, komiteto nuomone, jis nutarime nereikalingas. Taip pat komiteto posėdyje svarstydami mes priminėm, kad jokių alternatyvų ar papildymų dėl įstatymo įsigaliojimo gerbiamoji opozicija nepateikė. Todėl dėl įstatymo kokių nors siūlymų dar galima būtų, bet nutarime šitas punktas...
PIRMININKAS. Taip, aišku. Žodžiu, dėl įstatymo čia kita kalba. Dabar tik dėl šito punkto. Taigi dar kartą kolega A. Baležentis, ir tada balsuosim.
A.BALEŽENTIS. Įstatymas dėl žemės arba, kitaip sakant, Žemės įstatymas leidžia laisvai disponuoti žeme, tai yra žemę parduoti, keisti, dovanoti ir t.t. Tai dėl to ir reikia, kad būtų galutinai aiškios konkrečios žemės ribos, tai yra, kad būtų galutinai aiškus sugrąžintinos privatinės nuosavybės žemės fondas, kad būtų galutinai aišku, kur yra ribos išimtinės valstybinės nuosavybės žemės fondo, kurio negalima pardavinėti. Ir kaip tik, jeigu mes nustatome sugrąžintinos žemės fondo ribas, tai neišvengiamai reikia nustatyt galutinai ir miestų ribas. Kol tai nepadaryta, disponuoti žeme, tai yra ją pardavinėti ir t.t., negalima. Dėl to mes ir siūlome, kad Vyriausybė tas ribas galutinai nustatytų iki 1994 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi jūs siūlot, kad prie jau priimtų dviejų punktų dar būtų pridėtas papildomas 3 punktas. Ar teisingai, gerbiamasis Baleženti, aš jus supratau? Tvarka, tai taip ir bus siūloma balsuoti. Prašom pasiruošti.
Kas už tai, kad būtų papildomai į nutarimo projektą įrašytas 3 punktas, kuris yra išdėstytas kolegų V.Lapės ir A.Baleženčio pasirašytame alternatyviame projekte, tai yra pavesti Vyriausybei nustatyti arba pasiūlyti, kaip čia yra įrašyta nutarimo projekte, nustatyti sugrąžintinos privatinės bei išimtinės valstybinės nuosavybės žemės fondus, kurių žemės Vyriausybė negali parduoti, ir žemės reformos fondus iki liepos 1 d.? Gerbiamasis M.Pronckus mano (aš jį dar kartą klausiu), kad šitas punktas nereikalingas. Tai yra Agrarinis komitetas taip mano.
M.PRONCKUS. Taip, Agrarinis komitetas, ne tik M.Pronckus.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už kolegų V.Lapės ir A.Baleženčio pasiūlytą papildymą? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 26 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš kolegų V.Lapės ir A.Baleženčio pataisas? Tik tylos, gerbiama-sis Albertynai. Prašom balsuot. Gerbiamasis A.Vaišnoras teisus, todėl aš kolegą A.Albertyną ir įspėjau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 39.
PIRMININKAS. Prieš - 39. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 26 balsavus už, 39 - prieš, 2 susilaikius pataisa nepriimta. Ar dabar kitas pataisas kolegos V.Lapė ir A.Baležentis teikia? Man atrodo, kad viena sutampa su jau priimtu 2 punktu. Prašom paspaust mygtuką. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Kitos pataisos bus pateiktos kaip papildymai įstatymo projektui dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Tokiu būdu nutarimo projektas yra iš dviejų punktų. Ačiū, gerbiamasis Pronckau. O kolegas prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo projekto. Galima 4 - už ir 4 - prieš pasisakyti. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Iš tiesų toks nutarimas yra reikalingas ir pavedimai Vyriausybei reikalingi, tačiau tai, kad mes nutarime nepriimam papildymo dėl reformos fondo, dėl grąžintinos žemės, dėl žemės, kuri turėtų būti išimtinė valstybės nuosavybė, tai rodo, kad mes negalėsim vykdyti arba susipainiosim vykdydami šitą įstatymą. Dėl to aš negalėsiu balsuoti už šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Lapė.
V.LAPĖ. Taip, šito nutarimo 1 ir 2 punktai yra priimtini ir mes manome, kad labai gerai suformuluoti. Aš balsuočiau. Bet kodėl neatsižvelgiama į tai, ką mes labai aiškiai išdėstėme? Ir tai ne mūsų, o žmonių prašymas, kad šitoje vietoje būtų aišku kiekvienam, priėmus šitą įstatymą. Juk mes žinome, kokia šiandien vyksta spekuliacija žemėmis. Ne tik žemės ūkio žemėmis, bet ir miesto žemėmis. Kodėl neaišku? Daugelis mūsų nori tos netvarkos. Tai yra svarbiausia. Kodėl norima netvarkos? Visi kelia problemą, kad šiandien Lietuvoje tokia netvarka, kokios dar nebuvo. Ir jie patys tai jaučia nuvažiavę ir kalbėdami su rinkėjais. Kodėl vėl einame prie netvarkos? Todėl aš taip pat būsiu priverstas balsuoti ir agituoti kolegas balsuoti prieš. Todėl, kad neįtrauktas šitas mūsų pasiūlymas.
PIRMININKAS. Kolega A.Ražauskas. Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Prieš tai pasisakiusių buvo taip pat siūlyta pritarti tam, kad tinka ir reikia 1 ir 2 straipsnio. Aš noriu pasakyti dėl 3, dėl siūlyto straipsnio. Kaip siūloma iki liepos 1 d. šiandien vėl kategoriškai, tvirtai surūšiuoti iš naujo visą žemę, tai yra neįmanoma. Žemės reformos įstatymas nesustoja, turto grąžinimo įstatymo galiojimas nesustoja. Ir iki liepos 1 d. taip pasakyti, kad šita žemė tikrai bus sugrąžinama, ši-ta žemė tikrai bus nesugrąžinama, - tai paaiškės toliau vykdant turto grąžinimo įstatymą ir žemės reformos įstatymą. Žodžiu, siūlomas straipsnis praktiškai neįgyvendinamas. Todėl, aš manau, suprantant tai, jis ir nebuvo priimtas.
Apskritai dėl netvarkos būtų galima šnekėti daug. Aš manau, kad visi žinom pačią pradžią ir pačias pirmutines, svarbiausias tos netvarkos priežastis. Tuo siūlymu ta netvarka jokiu būdu nebus sumažinta. Todėl aš pasisakau už šio nutarimo priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Pritariu projektui remdamasis dviem tokiais motyvais. Pirma. Telšių rajono žemdirbiai taip pat kelia problemas, kurias ir turėtų išspręsti pateiktasis projektas. Antra. Man atrodo, kad projektas pakankamai vieningai priimtas Agrariniame komitete.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 46 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 46 Seimo nariai už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 22 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 22 prieš. Mieli kolegos, kas susilaikot? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Vadinasi, 46 Seimo nariams balsavus už, 22 - prieš Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo" priimamas.
1994 m. kovo 31 d. darbotvarkės aptarimas
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlyčiau patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę ir tada galvosim dėl kitų klausimų. Jūs turite antrąjį projektą. Jis šįryt buvo aptartas ir štai tokie klausimai. Pirmiausia rezoliucijos, dėl kurios mes jau iš principo susitarėm, priėmimas iš pat ryto, po to kompleksinis klausimas dėl kolektyvinių ginčų reguliavimo ir kai kurių kitų dalykų. Čia irgi jau turėtų būti priėmimo procedūra ir, kaip matote, užrašėm visą valandą, kadangi keturi aktai, keturi įvairių įstatymų projektų pakeitimai.
Toliau dar turėtume priimti vieną nutarimą, t.y. ratifikuoti sutartį su Latvijos Respublika, o po to likusieji klausimai jau yra pateikimai ar- ba svarstymo stadija. Sakysim konkrečiai, dėl Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo papildymo. Dar yra du svarbūs dalykai - tai Valstybinės privatizavimo komisijos ataskaita (čia gerbiamasis J.Veselka turėtų atsiskaityti) ir Užsienio reikalų komiteto ataskaita (turėtų atsiskaityti gerbiamasis K.Bobelis). Šitą ataskaitą vis atidėliojam. Ir pora rezervinių klausimų. Jie čia yra įrašyti. Bet aš noriu pasiūlyti, kad būtų įrašytas dar vieno įstatymo projekto svarstymas, t.y. įstatymo "Dėl Žemės ūkio įstatymo įgyvendinimo" projektas. Štai tokie papildymai.
Prašom, gerbiamasis Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, jums nesant, kaip žinote, buvo svarstytas Sveikatos draudimo įstatymo projektas, kurį pateikė gerbiamasis V.Andriukaitis. Tuomet kaip tik Seimas pritarė, kad ketvirtadienį būtina apsvarstyti antrą variantą, kad komitetas kitą savaitę (o komitetas darbotvarkėje jau numatė svarstyti) galėtų svarstyti būtinai šiuos klausimus. Todėl jo įrašymas į rezervinius klausimus negali manęs ir, aš manau, komiteto patenkinti todėl, kad dažnai būdavo taip, kad iš darbotvarkės išslysta. Šiuo atveju niekaip negalima, todėl kad buvo sutarta ir svarstymo tolesnė data. Jis turi būtinai būti. Ir aš čia negaliu siūlyti, ką išbraukti, bet būtina, kad jis būtų ne rezervinis.
PIRMININKAS. Aš noriu iš karto gerbiamajam G.Paviržiui ir kitiems kolegoms atsakyti, kad vadovaujantis Statuto 157 straipsniu alternatyvusis projektas nesunkiai gali būti pateik-tas svarstymo Seime metu. Tai yra 157 straipsnio pirmos dalies 3 punktas: "Alternatyviųjų projektų, jeigu yra iniciatorių atstovų pranešimai". Bet jeigu kolegos mano, kad mes turime laikytis to, kas čia be manęs buvo sutarta (aš, žinoma, gerbiu tuos susitarimus), tai tada, be abejo, galima įrašyti ir į pagrindinę darbotvarkę. Bet man atrodo, kad mes galime tai padaryti ir svarstymo metu, čia nėra problemos. Tačiau jeigu jūs manote, kad reikia taip daryti, tai tada ieškosime vietos. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau išbraukti iš rezervinių "a" klausimą, t.y. nutarimo projekto Nr.590 svarstymą, kadangi mes, tvirtindami savaitės darbotvarkę, buvome sutarę, kad jeigu bus išspręstas klausimas dėl nuostatų su Prezidentūra ir toliau, tai tada mes patys siūlysime. Šiuo atveju tas klausimas dar nebaigtas svarstyti, tai aš prašau jį išbraukti, kadangi jis dar nėra parengtas.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Aš tuo pačiu klausimu -dėl Sveikatos draudimo įstatymo.
PIRMININKAS. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Tikrai kažkodėl sveikatos apsauga patenka tarp rezervinių klausimų. Labai prašau, kad surastumėte vietos ir įtrauktumėte į pagrindinę darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Dėkoju. Kadangi ir komiteto pirmininkas, ir kolega K.Kuzminskas pasakė tai, ką aš norėjau pasakyti dėl Sveika- tos draudimo įstatymo įtraukimo, tai aš nesikartosiu.
PIRMININKAS. Teks, matyt, man pasiduoti. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš dėl šito rezervinio "a" klausimo, t.y. Genocido tyrimo centro statuto priėmimo. Šitas klausimas yra jau tiek "užaštrintas", jog net mes turime ir memorandumą, kad šitie klausimai nesprendžiami. Ir ten labai daug... nelabai daug, 11 labai garbingų Seimo narių nurodinėja tas ydas, esančias Genocido tyrimo centre, kuris dabar yra. Tai, vadinasi, neturint šito statuto, neturint nustatytų normų, kaip reikia vykdyti... Ir pasiūlymas jį iš viso išbraukti, aš manau, yra tam tikras, na, mažas nesusipratimas. Todėl aš ne už tai, kad jį išbrauktume, bet aš siūlau iš rezervinių perkelti į pirmą. Ir kad žmonėms nereikėtų rašyti įvairių memorandumų dėl šitos blogybės, kuri ten vyksta, aš manau, kad jį reikia įtraukti į pirmutinius, pagrindinius darbotvarkės punktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, dėl dviejų dalykų sutarėm, aš manau, nesiginčysime ir čia nereikės balsuoti. Tai yra, pirma, kad būtų įstatymo dėl Žemės įstatymo projekto svarstymo stadija. Ir antra, kad pagrindinėje darbotvarkėje atsirastų vietos ir laiko Sveikatos draudimo įstatymo alternatyviam projektui. Tai čia, manau, problemų nėra. Kai kuriems klausimams, man atrodo, yra skirta pakankamai daug arba per daug laiko, todėl čia tikrai galima ir įterpti.
Bet štai dabar yra prieštaringų siūlymų dėl rezervinio klausimo: ar išvis jį paliekam, ar nepaliekam? Tuoj bus galima pasisakyti vienam - už, vienam - prieš. Jeigu paliekam, tai ar paliekam rezerve, ar perkeliam į pagrindinę darbotvarkę. Taigi prašom pasisakyti vienas - už, vienas - prieš dėl rezervinio "a" punkto: ar jį paliekam, ar jį išbraukiam? Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš labai atsiprašau, kad gerbiamasis Pirmininkas nebuvo, kada mes svarstėme savaitės darbotvarkę. Ten labai aiškiai ir konkrečiai sutarėme, kad traukiam į savaitės darbotvarkę tik todėl, kaip buvo pasakyta gerbiamojo kolegos, kad jeigu bus susitarta su Prezidentu, tai tada įtrauksime ir į vienos iš dienų. Jeigu nebus, tai tada ir netrauksim, nesvarstysime nei savaitės darbotvarkėj, nei vienos dienos darbotvarkėj. Taigi tas klausimas visiškai nesvarstytinas, kadangi yra balsuota ir tvirtai susitarta. Iš tiesų ta sąlyga yra neįvykdyta ir normalu, kad šito klausimo nebus. Jeigu mes jį įtrauktume, tai mes patys nesilaikytume savo balsavimo ir savo žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Baleženti, bet aš šiek tiek kitokią informaciją turiu. O antras dalykas - mūsų ir siūloma į rezervą, o ne į pagrindinę darbotvarkę, kaip kolega A.Ben-dinskas sakė.
A.BALEŽENTIS. Rezervas bet kada gali tapti pagrindiniu klausimu.
PIRMININKAS. Nebūtinai gali, juo labiau jau mes du klausimus sutarėm įtraukti į pagrindinę darbotvarkę. Tai aš labai abejoju, ar atsiras laiko. Bet dėl viso pikto kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Na, matote, surasti ir užsiiminėti žodžių ekvilibristika galima, ir tas Seime nedraudžiama. Bet aš štai ką noriu pasakyti. Argi statuto priėmimas trukdys darbą? Štai man šitas vis tiek neaišku. Kiek čia pasisakė, tai vis nesvarstyti, nesvarstyti, nesvarstyti. O motyvai? Dar kartą pabrėžiu, kad yra 11-os labai garbingų Seimo narių parašai, įteiktas memorandumas pagal visas taisykles, kur nurodoma, kad ten vyksta velniava, ir t.t., ir t.t. Ir dabar net nenorime priimti statuto! Vadinasi, šitą klausimą norim kažin kur nustumti ir t.t. Tai aš nesuprantu šitos logikos. Todėl aš prašau ir reikalauju balsuoti, kad šitas klausimas būtų ne rezervinis, bet kad jis būtų pagrindinis. Ir tokiu atveju sudarysim sąlygas žmonėms dirbti, sakau, ir patenkinsim 11 memorandumo autorių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi pirmiausia mes turime apsispręsti, ar paliekam rezerve, ar ne, o paskui tiktai gerbiamojo A.Bendinsko siūlymas. Aš dar kartą pabrė-žiu, kad būtų tikslinga, atsižvelgiant į visas kalbas, laikyti tiktai rezerve, o ne privalomoj darbotvarkėj.
Taigi kas už tai, kad rezervinis punktas "a" taip ir būtų - rezervinis punktas "a"? Prašom balsuoti.
Už - 36, prieš - 5, susilaikė 7. Rezerve paliekamas.
Ar, gerbiamasis Bendinskai, jūs atkakliai reikalausite, kad būtų pagrindinėje darbotvarkėje? Prašom paspausti.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą pabrėžiu štai ką. Kad yra 11 garbingų Seimo narių kreipimasis, tiesiog memorandumas, kad Genocido tyrimo centre klausimai nenormalūs, kad ten grobstoma, nešama, - vienu žodžiu, ten visokios yra velniavos. Priimdami statutą duosim tiems žmonėms, kurie dabar dirba Genocido tyrimo centre, atitinkamą dokumentą į rankas ir galbūt pavyks visą šitą velniavą išgyvendinti. Todėl aš primygtinai reikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. (Salėje triukšmas) Tylos, kolegos! Kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Na, ponas A.Bendinskas labai džiaugiasi dėl to memorandumo. Tai gerai, tegul džiaugiasi. Bet ką jis čia bendro turi su tuo, apie ką čia kalbama? Man rodos, buvo labai aiškiai pasakyta ir iš tikrųjų turbūt visiems žinoma, kas tuo domisi, kad vyksta rimtas pasitarimas, ieškoma bendrų sprendimų, kurie visiems būtų priimtini ir būtų protingi. Tai aš niekaip nesuprantu, kodėl reikia trukdyti, kad tie sprendimai būtų padaryti? Juk tariamasi ne su kažkokiais, kad ir gerbiamais 11 žmonių, bet tariamasi ir su Prezidentūra. Tai manau, kad vis dėlto verta į tai atsižvelgti. Aišku, galima paimti ir nubalsuoti, galima ir šiandien tuos nuostatus priimti. Bet ar nuo to bus geriau? Todėl aš prašau tai atidėti ir netrukdyti dar kartą pabandyti surasti protingą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Stasiški ir gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, jog mes sutarėme, kad šitas klausimas liktų rezerve. Ir aš prašau kompromiso labui, kad gerbiamasis A.Bendinskas nereikalautų dėl šito balsuoti. Galime sutarti šitaip: tegul lieka rezerve, o dar papildomai pasiaiškinsime su Prezidentūra. Gerai?
Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Na, matote, kaip mes galime šitą reikalą nustumti toliau? Aš įsivaizduoju tokį atvejį, kad šiais metais su Prezidentu nebus susitarta. Žinote, galime taip pamodeliuoti, kad nebus susitarta su Prezidentu. Vadinasi, Genocido tyrimo centras dirbs be statuto visus metus. Tai šitas argumentas, kad su Prezidentu tariamasi ir iki dabar nesusitariama, nėra argumentas, kad statuto nereikia. O statutas tai yra Genocido tyrimo centro darbo tvarkos nustatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, aš labai prašau tamstos ir kitų palikti taip, kaip yra, t.y. rezerve. Ir leiskite man taip pat pasiaiškinti su Prezidentu, kadangi šita tema paskutiniu metu neteko kalbėti. Gal ir atsiras sprendimas. O jeigu bus pasakyta, kad ne, tai tegul lieka rezerve. Tada mums bus ramiau ir neprisiimsime įsipareigojimo, gerai? (Salėje šurmulys)
Prašom netriukšmauti! Aš siūlau palikti rezerve ir balsuoti už visą darbotvarkę. Prašom netriukšmauti, gerbiamasis Albertynai. (Salėje šurmulys) Minutėlę! Reikalauti jūs galite tiktai frakcijos vardu, gerbiamasis Albertynai. Ar turite frakcijos įgaliojimus? Neturite. Na, tai viskas aišku.
Tai prašom už visą darbotvarkę. Kas nori pasisakyti? Du - už, du - prieš dėl visos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu? Kolega L.Alesionka. (Salėje triukšmas) Prašom netriukšmauti! Gerbiamasis L.Alesionka kalba.
L.ALESIONKA. Aš pasisakau už visą darbotvarkę su ta sąlyga, kad Sveikatos draudimo įstatymas lieka.
PIRMININKAS. Taip, aš pasakiau. Aš pasakiau.
L.ALESIONKA. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šios savaitės darbotvarkė surašyta jau su pertraukom ir su tvarka. Gal tai bus precedentas ir kitoms savaitėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Malonu, kad jūs ši-tai pastebėjote. Aš gi žadėjau, kad visų labui ir mano paties labui pertraukos bus daromos.
Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš pasisakau už visą darbotvarkę su sąlyga, kad punktas "a", esant mažiausiai galimybei, bus įtrauktas į pagrindinius klausimus.
PIRMININKAS. Aš pataisau: esant didelei galimybei. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad darbotvarkė būtų patvirtinta? Prašom balsuoti.
38 - už, 4 - prieš, 8 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.
4sesiją 9 posėdyje svarstyti klausimai
Aš siūlau dabar išspręsti vieną rezervinį klausimą, t.y. dėl terminalo komisijos. Yra čia ir savaitės darbotvarkėj, ir mūsų rezerve. Jeigu sutinkam, tada aš kviečiu gerbiamąjį A.Vaišnorą į tribūną. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Noriu pasakyti, kad šitas nutarimas, kurį mes dabar kiekvienas turime prieš save, gimė neatsitiktinai. Tiksliau, t.y. rezultatas to, ką Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) yra parašiusi savo memorandume, ir su šituo memorandumu mes buvome nuėję pas Lietuvos Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją A.Brazauską.
Kaip jūs žinote, šiuo metu mes labai energingai diskutavome dėl Prezidentūros. Žinoma, tai yra svarbus valstybės klausimas, kur Prezidentas gyvens, bet aš neprisimenu, kiek jau mes esame Seime, kad mes būtume labai energingai diskutavę dar svarbesniu Lietuvai klausimu, t.y. kaip įsigyti alternatyvų apsirūpinimą nafta. Problema yra ta (turbūt aš nieko naujo jums nepasakysiu), kad jau ketveri metai, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybės atkūrimo aktą, ir ketveri metai, kai šita problema nejuda iš vietos. Aš žinau, kas dabar vyksta Vyriausybėje, koks ten vyksta judėjimas, vyksta įvairūs konkursai, ir nemanyčiau, kad tai yra patys teisingiausi priimami sprendimai.
Pirmiausiai, man atrodo, jūs visi puikiai suprantate, kad sudaryti kontrolės komisiją naftos terminalo statybai reikėjo jau seniai, turbūt tai reikėjo padaryti dar Aukščiausiajai Tarybai. Na, ir jeigu prisiminsime terminalo nestatymo istoriją, tai iš tiesų yra tokia padėtis, kuri rodo, kad Aukščiausiajai Tarybai arba Seimui nelabai rūpėjo ar rūpi tai, kas yra labai svarbu Lietuvai.
Jūs žinote, kad praktiškai buvo įvertinta kiekviena mūsų pajūrio pėda, kol pagaliau prie kažko buvo sustota. Jau ir ekonominė blokada parodė reikalingumą atitrūkti nuo Rusijos kaip tiktai šita prasme. Ir, kaip minėjau, praėjo ketveri metai, G.Vagnorius kariavo su energetikos ministru L.Ašmantu ir visa tai tęsėsi iki Seimo rinkimų. Na, L.Ašmantą, kaip žinote, jūs patys atleidote, ir reikalai po truputį pajudėjo.
Aš turiu pasakyti, kadangi dirbu Gamtos apsaugos komitete, galbūt jūs nesate informuoti. Mes susirinkę iš karto ėmėme bandyti šį klausimą spręsti arba bandyti "stumti". Buvome nuvykę į Klaipėdą, buvome susitikę su žaliaisiais ir visais kitais. Apžiūrėjome galimas naftos terminalo vietas ir po to mūsų iniciatyva buvo sudaryta komisija. Kaip matote, kairė ir dešinė dirbo iš tiesų sutartinai, ir šita problema turėjo spręstis greičiau. Tačiau, kaip jūs pamenate, tie reikalai vėl įstrigo atsiradus Liepojos variantui arba atsiradus tokiems neaiškiems žaidimams.
Aš manau, kad reikia visiems suprasti ir įvertinti tą padėtį, ir mes vis dėlto turime žinoti, kaip vyksta darbai, kaip vyksta konkursai ir kas vadovaus visiems tiems statybos darbams. Mes savo memorandume pažymėjome, kad esame prieš tai, jog Mažeikių "Naftos" generalinis direktorius energetikos ministras ponas B.Vainora būtų paskirtas atsakingu už naftos terminalo statymą. Mes visi puikiai žinome, kad Mažeikių "Nafta" yra susijusi su "Lukoilu", kurio pagrindinis akcijų paketas priklauso Rusijos valstybei. Aš manau, tai, ką aš dabar pasakiau, nėra vien tiktai mano nuomonė. Man teko dalyvauti debatuose ir diskusijose, su tuo sutinka ir nepriklausomi ekspertai, pavyzdžiui, ponas Grigas, kurį jūs visi labai gerai pažįstate.
Kad ne viskas vyksta taip, kaip turėtų, yra taip pat ir kitų žmonių nuomonė. Pavyzdžiui, aš jums galiu pacituoti valstybės konsultanto akademiko A.Kudzio žodžius: "Jei nebūtų surengtas formalus terminalo statybos konkursas, tai prancūzų firma (...) turėjo būti palikta tolesniam konkursui." Kaip jūs žinote, amerikiečių firma, kurios prioritetai praktiškai jau aiškūs, pati terminalo nestatys ir nestato. Paskui bus skelbiami papildomi konkursai, kas statys jūrinę dalį, kas ties vamzdžius, kas rekonstruos Mažeikių "Naftą" ir t.t.
Kad kuo greičiau reikia šitą dalyką atlikti, turbūt jūs patys suprantate. Yra toks žurnalas anglų kalba, kuris vadinasi (...), kuriame labai aiškiai parašyta ir nubraižyti grafikai, kaip mažėja naftos gavyba pačioje Rusijoje. Per 5 metus sumažėjo du kartus, ir aš manau, kad mes turime kuo greičiau išsprukti iš tos pavojingos ne tik ekonominės, bet ir politinės priklausomybės. Aš esu kalbėjęs su jūsų atstovais iš LDDP frakcijos, vadais. Jie sakė, kad lyg ir nelabai pritaria šitai idėjai sudaryti mūsų siūlomą komisiją. Aš manau, kad šita komisija būtų ir psichologiškai svarbi, kadangi visuomenė be galo domisi šita svarbia Lietuvai statyba. Mes nuimtume tam tikrą psichologinę įtampą, būdami tame terminalo statybos virimo katile ir žinodami, kas ir kada darosi.
Kada mes susitikome su Prezidentu, tai jis pritarė šiai mūsų iniciatyvai, ir tokio abipusio, sakyčiau, susitarimo dėka mes pateikėme šitą nutarimo projektą, kuriame siūlome sudaryti komisiją iš 9 Seimo narių. Noriu pasakyti, kad šiai mūsų idėjai pritaria ne tiktai Tėvynės sąjungos frakcija. Mes jau gavome socialdemokratų ir krikščionių demokratų pritarimą. Manau, kad ir didžioji frakcija turėtų palaikyti šitą mūsų teikiamą nutarimo projektą. Čia dar galima kai ką pataisyti. Aš manau, kad kito svarstymo metu mes tai ir padarysime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau štai ko paklausti. Sukūrus komisiją, mes Vyriausybei pareiškiame nepasitikėjimą jos darbu. Aš manyčiau, kad ta komisija savo darbo iki galo neatliks. Reikės dar vieną komisiją skirt. Po to - dar vieną komisiją, ir Seimas žiūrės į Vyriausybę, o Vyriausybė į šitas komisijas. Ir darbas nepajudės iš vietos. Kaip jūs manote, gerbiamasis prelegente, ar šitų komisijų sudarymas tikrai duos naudos?
A.VAIŠNORAS. Atsakydamas į jūsų klausimą, galiu pateikti vieną tokį kontrargumentą. Sakykime, jeigu mes turime Nusikaltimų tyrimo komisiją, tai mes pareiškiame nepasitikėjimą teismams ir prokuratūrai. Taip iš tiesų nėra. Tai yra ta komisija, kuri faktiškai netrukdys Vyriausybei dirbti, tai būtų komisija, kuri stebėtų, kaip vyksta terminalo statyba. Žinoma, gali būti taip, kad kas nors kur nors užkliūva, todėl, kaip jau minėjau, bus skelbiami papildomi konkursai ir t.t. Mes matome tam tikrus įvairių naftą į Lietuvą importuojančių kompanijų interesus. Mes matome tam tikrus interesus, sakykime, iš Rusijos pusės ir ta komisija galėtų padėti tuos karštus taškus kažkaip sureguliuoti. Kita vertus, vi-sų komisijų darbai priklauso nuo to, kas dirba, kiek jie yra suinteresuoti. Ir jeigu išrinksite gerą komisijos vadovą, kad ir mane, tada reikalai tikrai pajudės. Žinoma, jeigu didžioji frakcija nebijos, kad, sakykime, jai vadovaus kas nors iš Tėvynės sąjungos ar dar kas nors.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, geležinis argumentas.
A.VAIŠNORAS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Jūs pasakėte naujieną, kad "Lukoilas" turi akcijų paketą Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje. Bet grįžtant prie naftos terminalo norėčiau jūsų paklausti. Kodėl trejus metus buvo tik kalbama, kai mes atėjome į valdžią, jeigu taip galima pasakyti. Pradėjome dirbti ir reikalai pajudėjo, ir vieta nustatyta, kur terminalą reikia statyti. Ir projektai, ir paskelbti konkursai, ir traukinys jau važiuoja. Bet jūs kažkodėl norite bėgti to traukinio priekyje per kelis žingsnius ir visus laurų vainikus pirmieji nuskinti. Ar jums pasiseks bėgti to garvežio priekyje, ar jis jūsų nepervažiuos?
A.VAIŠNORAS. Mielas kolega, aš jus gerai pažįstu ir žinau, kad jūs esate protingas žmogus, su kuo aš ir sveikinu. Tai, ką jūs sakėte, jog "Lukoilas" turi "Naftos" įmonėje savo akcijų, aš šito nesakiau, aš tiktai sakiau, kad "Lukoilo" kontrolinis akcijų paketas priklauso Rusijos vyriausybei. Kita vertus, kodėl buvo nestatoma ir nepavyko pastatyti, jūs turbūt puikiai žinote. Aš manau...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti.
A.VAIŠNORAS. Aš manau, galės ir ta komisija pasidomėti tuo, jeigu jau išrinksite vadą iš konservatorių. Be to, jūs patys žinote, kokie tai yra dideli pinigai ir kokie interesai vadovavo tam, kad nebūtų statomas naftos terminalas. Jūs turbūt puikiai prisimenate G.Vagnoriaus ir L.Ašmanto dvikovą, kurioje jūs patys padėjote L.Ašmantui nugalėti G.Vagnorių. Kita vertus, aš manau, kad tai, jog jūs atėjote į valdžią ir pradėjote tvirtai dirbti šitoje srityje, yra labai sveikintina. Tiktai aš manyčiau, kad žmonės manė, jog jūs kai kuriose srityse daugiau nuveiksite. Tai yra problema, dėl kurios mes diskutuojame su rinkėjais visoje Lietuvoje. Na, o dėl bėgimo garvežio priekyje, aš tą malonumą palikčiau jums. Jeigu garvežys rieda greitai, tai tada jūs, ko gero, greitesnis ir su visu laurų vainiku galėsite bėgti. Mes iš jūsų laurų vainiko atimti nenorime.
PIRMININKAS. Kolega A.Bajoras. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. F.Kolosauskas turėjo pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom paspausti, gerbiamasis Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis prelegente, ar jums neatrodo, kad jūs norite padaryti Seimą pajuokos objektu?
A.VAIŠNORAS. Na, jeigu Seimas toks yra, tai čia kitaip ir nebus. Aš siūlau kaip tiktai konstruktyvius žingsnius. O kiekvienas apie save galvoja pagal savo sugedimo laipsnį.
PIRMININKAS. Kolega A.Bajoras.
A.BAJORAS. Aš visų pirma norėčiau padėkoti kolegai, kuris čia taip išgyrė Gamtos apsaugos komitetą, kuris ėmėsi iniciatyvos. Tikrai galbūt per daug mes gyrėmės. Ačiū, gerbiama-sis kolega, dar kartą. Tačiau vis dėlto man kyla klausimas. Ar neužtenka 7 Gamtos apsaugos komiteto narių, kurių pareiga rūpintis? Jau jis tai darė ir labai gerai darė, ir aš manau, kad ir toliau darys. Ir, ko gero, mes galėsime šituo darbu, kaip komitetas, domėtis ir toliau, ir net paskirti jus to reikalo vadovu, kadangi, jeigu jūs prisimenate, kai mes pasiskirstėme darbus, kaip tik jūs ir esate atsakingas už šitą darbą. Taigi aš manau, dirbsime sau komitete vienas kitam besišypsodami, nedarydami iš to politikos, ir nuo to bus tik lengviau. Aš dar kartą tą patį pabrėžiu, kad tikrai komisijos sudarymas nepaspartins tos problemos sprendimo. Mes visi, kiekvienas Seimo narys, turime teisę domėtis šitais klausimais. Ir dar kartą kartoju klausimą - ar jums neatrodo, kad užtenka mūsų šaunaus Gamtos apsaugos komiteto narių?
PIRMININKAS. Pasirodo, ne tiktai giriami, bet kai kurie ir patys giriasi.
A.VAIŠNORAS. Taip. Aš noriu pasakyti vieną dalyką, dėl ko mes ir siūlome šitą projektą, dėl ko siūlome šitą nutarimą ir dėl ko siūlome ne tik iš Gamtos apsaugos komiteto. Aš žinau tokių Gamtos apsaugos komiteto narių, kurių apskritai beveik nebūna. Taigi mūsų nėra septynių, mūsų yra gerokai mažiau. Čia tokią menką paslaptį išduodu, bet ji niekam nėra paslaptis. Kita vertus, aš jums kalbėjau dar ir apie tai, kad iš tiesų Seime turi būti kažkokia institucija, kuri nuolat būtų įpareigota šiuo klausimu domėtis ir ne tiktai gamtosauginiu požiūriu, bet turėtų būti ir teisininkų, ir ekonomistų. Aš nesiūlau įtraukti vien tiktai kažkokią opoziciją tam, kad opozicija būtų variklis. Aš siūlau prisijungti ir jūsų, LDDP, Seimo nariams, tegu būna LDDP ir vadovas. Žinoma, aš pajuokavau, jūs tai puikiai supratote. Paprastai komisijoms vadovauja būtent LDDP, bet reikia, kad nebūtų ne tiktai nežinios apie tai, kas vyksta, sakykime, aplink naftos terminalą, bet reikia, kad nebūtų ir psichologinės įtampos visuomenėje. O jeigu mes tokios institucijos neturėsime, tai mes vėl kalbėsime, kaip ten blogai ir kokie ten mafiji-niai tikslai stabdo tą terminalo statybą. Reikia turėti tikslią informaciją. O Gamtos apsaugos komitetas visais aspektais tos statybos tikrai negalės išnagrinėti.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Dar 3 kolegos, ir tada spręsime.
A.SALAMAKINAS. Kada aš susipažinau su jūsų pateiktu projektu, aš tikrai nebuvau prieš. Tačiau jūs dabar mane įtikinote, tad aš turbūt susilaikysiu arba balsuosiu prieš. Argumentuosiu kodėl. Jūs jau dabar iš tos tribūnos sakote, kad reikia galbūt keisti poną B.Vainorą. Paskui dėl Latvijos. Tuo labiau kad gamtos apsauga vėl įsivelia į šitą žaidimą. Mano įsitikinimu, šita komisija tiktai stabdys darbą, kuris šiuo metu, atrodo, vyksta gana normaliai, o nepadės judėti į priekį šitam reikalui. Tuo labiau kad komisija už nieką neatsako. Mano klausimas bus toks - kuo ši komisija paspartins darbą? Jūs argumentavote tik tiek, kad komisija lėtins šito terminalo statybos darbą.
A.VAIŠNORAS. Kad jūs persigalvojote, tai čia yra jūsų problema. Bet iš tiesų ta komisija nėra kažkoks organas virš visų sudarytų terminalo statybos struktūrų. Tai yra rinkti informaciją. Aš jums sakiau - rinkti informaciją ir visą laiką žinoti, kas, kur, kada ir kaip vyksta. O komisija negali stabdyti jau vien dėl to, kad jinai turės teisę paprašyti kažkokio dokumento ar dar ko nors. O ne aktyviai kištis į terminalo statybos reikalus. Aš tiktai taip suprantu tos komisijos naudą ir reikalingumą. O kaip jūs žino-te, yra toks posakis - kas turi informaciją, tas valdo pasaulį. Šiuo atveju, sakykime, valdysime žmonių nuotaikas ir sumažinsime dalį įtampos taip pat ir jūsų didžiojoje frakcijoje. Nes jūs dabar Lietuvą valdote, ne kas kitas.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis kolega, norėjau jūsų paklausti. Jūs turbūt irgi prisimena- te, kažkur praėjusio rudens pabaigoje buvo opozicijos susitikimas su gerbiamuoju premjeru A.Šleževičiumi. Aš buvau siūlęs, kad reikėtų kas 5 dienos arba dažniau, arba periodiškai pateikti informaciją visuomenei, kas padaryta dėl terminalo statybos, ir nuolat skelbti, kiek dienų liko iki atidarymo, kad tai mobilizuotų. Premjeras lyg ir buvo žadėjęs tai daryti. Aš noriu jūsų paklausti, ar skelbiama informacija kas savaitę, kas padaryta, ir ar skelbiama periodiškai, kiek dienų liko iki terminalo atidarymo? Asmeniškai aš nemačiau tokios informacijos.
A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti, kad po susitikimo su premjeru A.Šleževičiumi, žinoma, mes šiek tiek buvome nusivylę, kadangi jis buvo žadėjęs, kad Liepojos reikalai visai sustos. Pasirodo, Liepojos reikalai tebesisuka, ir mes matome čia mūsų pajėgų skaidymą, mūsų piniginių lėšų skaidymą, o ne sukoncentravimą vien į Būtingę. Kita vertus, jūs esate teisus. Tam ta komisija ir sudaroma, kad mes žinotume, kas ir kaip, ir kur vykdoma, o nesikištume į tuos darbus, kurie, sakykim, gerai vyksta. Žinoma, šita komisija galės iškelti problemą Seime, jeigu blogai vyks darbai, bet nesikišti į pačius darbus. O informacija labai reikalinga. Pavyzdžiui, aš tikrai norėčiau žinoti, kad turėčiau ką pasakyti savo rinkėjams, kaip iš tiesų vyksta terminalo statybos darbai. Dabar aš nieko nežinau. Aš renku po gabaliuką iš atsitiktinių šaltinių ir aš negaliu gauti visos informacijos, iš kur aš turėčiau gauti.
PIRMININKAS. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš jus labai sveikinu, kad jūs labai gerai išstudijavęs po Spalio socialistinės revoliucijos vykusį pilietinį karą. Kada šalia karo vadų buvo pastatyti politrukai. Vadinasi, jūs sukuriat šitą komisiją kopijuodami pilietinio karo politrukus ir vėlesnį laikotarpį, kur grynai politrukai trukdė vadams priimti sprendimus. Gyvenime nieko nėra sunkiau, kaip dirbti konkretų darbą, kada šalia tavęs stovi, prižiūri, kaip tu dirbi, ir tas žmogus "neneša atsakomybės". Aš kategoriškai prieš visas komisijas. Yra komitetai, kurie kuruoja vieną ar kitą sritį, yra Gamtos apsaugos komitetas, kuris turi tuo užsiiminėti, o jeigu jūs norite kopijuoti politrukų vaidmenį, kas buvo istorijoje, tai prašau, kopijuokit. Aš kategoriškai prieš šitą komisiją. Gamtos apsaugos komitetas, jeigu mes juo pasitikime, turi kuruoti šitą statybą. Ačiū už dėmesį.
A.VAIŠNORAS. Na, ar galiu aš atsakyti į...
PIRMININKAS. Prašom, prašom dėl politrukų vaidmens.
A.VAIŠNORAS. Aš nežinau, čia turbūt yra pasisakymas. Aš manau, jei ponas A.Albertynas taip entuziastingai apie politrukus kalbėjo, matyt, ten kažkokie ryšiai yra buvę su jais, nežinau. Aš noriu tiktai pasakyti, kad jūs labai suklydot dėl vieno dalyko. Jūs sakėt, kad sukursim komisiją, kuri, cituoju: "Neneša atsakomybės". Aš manau, kad kiekvienas Seimo narys "tempia atsakomybę", jis turi tempti ant savo pečių atsakomybę, jis turi dirbti. Dar kartą aš jums sakau, kad viskas priklausys nuo pačios komisijos. Jeigu jūs už nieką neatsakot, tai aš jus sveikinu, tai tada aš nežinau, kam tas Seimas reikalingas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis Vaišnorai. Dabar mes turime apsispręsti, ar iš principo susitariam kurt tokią komisiją ar nekurti, t.y. jeigu formaliai žiūrėsim, įsirašom šitą klausimą į darbų programą, pradedam atitinkamas procedūras ar ne? Prašom dabar, praktiškai jau buvo pasisakyta dėl balsavimo motyvų, bet dabar tiktai dėl balsavimo motyvų labai trumpai du - už, du - prieš. Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Labai įdomu, kad apie tokios komisijos sudarymą kalbama anksti pavasarį. Aš suprantu, kad kai kurie Seimo nariai, matyt, nori vasarą Seimo įgalioti praleisti prie Baltijos jūros tikrindami tos statybos eigą. To-dėl aš manau, kad galbūt palikime tai Seimo nariams klaipėdiškiams. Palikim Gamtos apsaugos komitetui. O galbūt visi imkimės to darbo, kurį mes turime dirbti. Manyčiau, kad tokių komisijų sudarymas dar kartą parodo, kad Seimas ne dirba, o sudarinėja komisijas. Dirbkim kiekvienas savo darbą ir bus tada geriausia.
PIRMININKAS. Taigi vienas prieš. Kolega A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Prisidedu prie gerbiamojo A.Kunčino pirmosios minties, kad, matyt, tam ir reikalinga tokia komisija. Noriu pasakyti, kad pono A.Vaišnoro problema, kad jis iki šiol nežino, kam reikalingas Seimas. Jis čia panašių minčių pasakė. Ši svarbi problema po trejų me-tų demagogijų ir įvairių kitų dalykų pajudėjo. Ir pajudėjo rimtai. Žinoma, į atidarymo iškilmes, ko nori gerbiamasis A.Baležentis, matyt, ryt ar poryt dar nebūsim pakviesti, tačiau nuo komisijos buvimo ar nebuvimo tas jau vargu ar priklausys. Čia buvo minėta, kad reikia pašalinti visuomenės psichologinę įtampą. Na, nežinau, iš kur šiuo klausimu atkasta ir visuomenės psichologinė įtampa. Manyčiau, kad gal kaip tik norima nukreipti visuomenės dėmesį nuo daug svarbesnių problemų. Kaip buvo sakoma, no-rint sužlugdyti reikalą reikia jį pavesti komisijai. Aš ir manyčiau, kad, matyt, kažkas turi norą po trejų metų žlugdymo, kada reikalas pajudėjo, paimti ir sužlugdyti šį reikalą galutinai, pavedus jį komisijai, arba gal tik vienintelis noras, ką čia minėjo kolega A.Kunčinas, tai pabūti pajūry artėjant vasarai. Todėl nematau jokių motyvų, kad reikalinga ši komisija, ir pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima dviem kolegoms pasisakyti už. Ar gerbiamasis Adomaitis už?
Z.ADOMAITIS. Prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskas už ar prieš?
A.BENDINSKAS. Jūs žinot mano nuomonę, kad...
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolega V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Už.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Taigi vienas už.
F.KOLOSAUSKAS. Suprantama, prieš.
PIRMININKAS. Kas čia pasislėpęs po Nr.148? Neaišku. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Balsuodami prieš naftos terminalą ir prieš visus klausimus, kuriais skatinama naftos terminalo statyba, balsuotume prieš Lietuvos nepriklausomybę. Ekonominę, politinę, energetinę. Tai viena. Antra. Iš tiesų kaip minimumo reiktų bent kartą per savaitę periodiškai žinoti, kas padaryta. Vis dėlto reikėtų, kad tie žmonės, kurie dirba, įsipareigotų. Žiūrėkit, tiltą stato ir tai paskelbia. Arba namą stato, o šalia lentelė, kada bus baigta statyba. Tai ir dėl valstybei gyvybiškai svarbaus objekto statybos turėtų būti viešai paskelbta ir įsipareigota ar po metų, ar po dvejų, ar po trejų, kada bus baigta. O šito vis dėlto nėra. Dėl to aš neįsivaizduoju kito būdo, gal ta komisija galėtų būti ir mažesnė, kad tik tokia komisija būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas už. Ir kolega J.Dringelis. (Balsai salėje) Tegul jau dabar pasisakys, vis tiek įjungiau.
J.DRINGELIS. Norėčiau repliką pasakyti. Man suprantama, kai Seimo nariai, nebuvę Aukščiausiosios Tarybos deputatais, kaltina, kad kažkas vilkino šią statybą, bet man keista girdėti, kai tokie ponai kaip A.Ražauskas ir kiti iš LDDP frakcijos tą patį daro. Ponas Ražauskai, man atrodo, jūs taip pat nemažai prisidėjot prie tos demagogijos, kaip jūs sakot, nes prisiminkit, kai naikinom Klaipėdos miesto tarybos sprendimą, draudžiantį terminalo statybą, kaip balsavo jūsų frakcija. Jūsų frakcija beveik visa susilaikė, o dalis netgi balsavo prieš. Todėl jūs kaip tik stengiatės kuo ilgiau užvilkinti šito terminalo statybą. Dėkui.
PIRMININKAS. Pasirodo, dar vienas kaltininkas išaiškėjo - Klaipėdos taryba. Kažkaip jinai buvo užmiršta. Tai bent tiek gerai. Ačiū, gerbiamasis Dringeli. Dabar prašome apsispręsti, kolegos, ar įrašome šitą nutarimą "Dėl kontrolės komisijos naftos terminalo statybai sudarymo" į mūsų darbų programą ir kartu pradedam atitinkamas procedūras. Taigi kas už tai, kad toks nutarimas būtų įrašytas į darbų programą, tas pakelia rankas. Prašom balsuoti. Prašom skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. 33. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 40.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 4 susilaikė. Mieli kolegos, 33 balsavus už, 40 - prieš ir 4 susilaikius klausimas neįrašomas į darbų programą. Ačiū.
S.PEČELIŪNAS. Ar galima repliką po balsavimo?
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis S.Pečeliūnas. Po to gerbiamasis A.Kunčinas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau truputį dėmesio.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos.
S.PEČELIŪNAS. Tik ką nubalsavot, kad komisijos tokios nereikia. Na, tai Seimo nuomonė. Galės paskui ją kas kaip norės vertinti. Aš nežinau, ar jūs jau skaitėt, bet jums jau greitai išdalys šitą dokumentą. Tai yra mūsų partijos siūlymas.
BALSAS IŠ SALĖS. Kokios?
PIRMININKAS. Tylos. Demokratų partijos. Prašom netriukšmauti.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu ponas J.Karosas ar prie kito mikrofono stovintis ponas nežino, tegul ateina. Aš jam programą dar įteiksiu, tegul pasiskaito plačiau. Bet aš ne apie tai.
PIRMININKAS. Tylos! Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Yra labai paprasta ir aiški tuo dokumentu pareiškiama iniciatyva. Galbūt Seimas irgi galėtų prisijungti prie tokios iniciatyvos. Jūs atsimenat, kai buvo išvedama kariuomenė, vėlgi mūsų iniciatyva buvo realizuota ir visa Lietuva stenduose matė, kiek liko die- nų, kokie daliniai išėjo, kokie dar pasiliko, kaip visas tas procesas vyksta. Mes kreipiamės į jus, kaip į Seimo narius ir kaip į Lietuvos Seimą, buvo kreipiamasi į Lietuvos Prezidentą ir Vyriausybę, kad tie patys stendai būtų panaudoti informacijai apie terminalo statybą, kad kiekvienas Lietuvos pilietis žinotų: tokie darbai yra planuojami iki tokių datų, tokie jau atlikti, tokie pinigai gauti, tiek jų yra panaudota tokiais tikslais. Begalės klausimų atpultų, jeigu tokia informacija būtų vieša, niekas negalėtų kaltinti, kad Vyriausybė ko nors nepadarė, jeigu jinai tikrai padarė per užsibrėžtą terminą. Aš prašyčiau, galbūt mes galėtume, ir pono Pirmininko dėmesio dabar prašyčiau, galbūt Seimas galėtų tokį protokolinį nutarimą ar kaip formuluoti, jūs geriau dabar Statutą už mane turbūt žinote, prašymą Vyriausybei, kad jinai į tai atkreiptų dėmesį ir tokią informaciją tokiuose stenduose skelbtų viešai, reguliariai kas mėnesį ar kas dvi savaites, jų nuomone, kaip tai reikėtų daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš noriu padėkoti Seimo nariams, kurie nusprendė, kad reikia netrukdyti statybai, tačiau Seimo narys A.Vaišnoras sutrukdė mūsų visų laiką, maždaug 30 min. atėmė. Būtų gerai, kad tą laiką kaip nors kompensuotų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigtas. Gero apetito. Kitas posėdis 15 val. Primenu, kad pradėsim nuo Akcizų įstatymo priėmimo procedūros. Gero apetito.