Septintasis
posėdis
1994
m. kovo 24 d.
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
A.SAKALAS ir J.BERNATONIS
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, prašom sėstis. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 24 d. plenarinį posėdį. Aš primenu, kad plenarinio posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta, ir seniūnų sueigoje šiandien atlikti tik tokie pakeitimai. Aš pasakysiu, kas yra pakeista. Paaiškėjo, kad toje darbotvarkėje, kurią jūs turite, 7 punktas, t.y. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas, kuris turėjo būti šiandien svarstomas, negali būti svarstomas, nes neišlaikytas svarstymo komitete ir svarstymo plenariniame posėdyje penkių dienų intervalas. Taigi vietoj jo seniūnų sueigoje pritarta, kad bus svarstomas iš rezervo punktas "B" - įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimo ir papildymo". Taigi čia jokių esminių naujų dalykų nėra. Toliau. Šiandien seniūnų sueigoje svarstant 8 punktą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo" projektą - paaiškėjo, kad šalia nutarimo bus teikiamas ir įstatymas. Todėl buvo sutarta, kad bus leista pateikti ir įstatymą. Taigi kartu prie 8 punkto (greta svarstymo arba pasibaigus svarstymui) bus pateikinėjamas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įsigaliojimo." Toliau. Taip pat buvo pritarta, kad į rezervą pirmuoju klausimu įrašytume įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės įstatymo pakeitimo" projektą Nr. 843. Tai yra naujas projektas, o ne tas, kuris šiandien turėjo būti svarstomas 7 punktu. Ir paskutinis pakeitimas yra 4 punkte. Keičiasi pranešėjas. Vietoj pono S.Čipkaus dalyvaus pats ministras E.Vilkelis, kai bus priimamas šitas dokumentas. Daugiau jokių pakeitimų nėra.
Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Pone posėdžio pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Yra vėlgi ta pati kolizija dėl tų klausimų, kurie susiję su Žemės įstatymo įsigaliojimu. Agrarinis komitetas tik vakar, t.y. 23 d., svarstė šituos klausimus. Ir tik vakar 18 val., jeigu tikėtume įrašais spaude, buvo užregistruotas Agrarinio komiteto protokolo išrašas. Kadangi tik vakar 18 val. buvo pateikti šitie dokumentai, tai jūs turbūt puikiai suprantate, kad opozicinės frakcijos negalėjo tinkamai pasirengti ir parengti savo alternatyvų paskutiniams dokumentams. Vadovaujantis tuo pačiu Statuto straipsniu, kad turi praeiti penkios darbo dienos nuo svarstymo komitete iki svarstymo Seimo posėdyje, įstatymo pateikimas yra galimas, bet nutarimo svarstymas, deja, yra negalimas. Aš prašyčiau į tai atitinkamai reaguoti.
PIRMININKAS. Dėl įstatymo (iš tikrųjų jis yra nutarimas). Jis yra registruotas 18 d., t.y. įstatymas "Dėl žemės įstatymo įgyvendinimo". Paskui įstatymas yra registruotas 23 d. Dėl įstatymo... Iš tikrųjų tai bus pateikimas. Pateikimui komiteto rekomendacijos nereikia. Toliau. Komitetui bus siunčiama. Ir komitetas galės atmesti arba pritarti. Komitetas priims visas komitetų alternatyvas, kurios bus pateiktos, ir svarstys alternatyvas komitete. Ir siūlys arba darys vieną projektą, arba siūlys alternatyvius projektus Seime, kur Seimas galės pasirinkti. Aš čia formalių procedūros pažeidimų nematau, todėl negaliu atsižvelgti į jūsų pasiūlymą. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau, kad 19 punktas, kuris yra labai platus, apimantis bent keturis įstatymo projektus, keturias pataisas, kad vis dėlto mes jį pabandytume išskaidyti. Jeigu mes šito negalime, tai labai jūsų prašyčiau, kad jis būtų svarstomas kiek ankstėliau. Juk jeigu mes jau įtraukiame klausimus iš rezervo, tai vis dėlto rezerviniai yra, sakykim, šiek tiek ne tokie skubūs. Aš suprantu, kad gerbiamasis R.Dagys turbūt negali pretenduoti anksčiau kaip 15 val. (dėl šito įstatymo), tačiau aš labai nenorėčiau, kad jis liktų paskutinis. Jūs žinote, kad nuo to nukentės kokybė.
PIRMININKAS. Norėdamas atsižvelgti į jūsų pasiūlymą aš galėčiau pasakyti štai dar to kį dalyką: seniūnų sueigoje taip pat buvo pasakyta, kad punktus, kuriuose yra keli projektai, reikėtų išskaidyti į atskirus papunkčius. Naujoje darbotvarkėje taip ir padaryta. Aš nežinau, ar jūs ją turite, bet man ji yra įteikta. Dabar 18 punktas pagal atitinkamus dokumentus yra išskaidytas į a, b, c, d papunkčius. Tokia tvarka jie ir bus svarstomi. Dėl galimybės anksčiau, ką nors sukeisti arba nesukeisti, aš manau, kad tai būtų galima padaryti po pietų, vadinasi, per pietų pertrauką pasitarus, ir galbūt tai pavyktų iš tikrųjų padaryti. Tačiau aš galiu jums garantuoti, kad jeigu ir nebus sukeista, svarstymas prasidės nustatytu laiku. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Dėl 11 klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos tabako produktų kontrolės įstatymo. Čia pranešėjas esu aš, tačiau nenoriu pažeminti tos grupės vadovo, kuris rengė šį įstatymą, o aš buvau kaip papildomas... Norėčiau, kad šį įstatymą pristatytų vadovas T.Stanikas.
PIRMININKAS. Aš manau, Seimo nariai neprieštaraus, kad pranešėjas būtų T.Stanikas. (Balsai iš salės) Ne. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl darbotvarkės turbūt nereikalauja niekas iš naujo balsuoti, iš naujo tvirtinti, kadangi buvo patvirtinta su labai nedideliais pakeitimais.
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Turbūt pradėkime svarstyti pirmąjį darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus". Primenu, kad tai yra priėmimo procedūra. Prašau gerbiamuosius Seimo narius registruotis. Tuo metu ministras trumpai informuos, ar jis teikia šį projektą priimti.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamasis Seime! Mes išklausėme ir pastabas, ir pasiūlymus. Aš manau, kad būtent toks, koks yra pateiktas Vyriausybės įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus" projektas, toks ir turėtų būti priimtas, išskyrus tokią mažytę pataisą. Kadangi penktadienį Teisingumo ministerijoje vyko išplėstinis Teisingumo ministerijos kolegijos posėdis, į kurį buvo sukviesti visi Respublikos teisėjai, teismų pirmininkų buvo prašoma dar kartą susipažinti su projektu, įvertinti savo situaciją ir galvojant apie perspektyvas vienokiu ar kitokiu būdu pareikšti savo pastabas. Tik Marijampolės teismo pirmininkas prašė, kad vietoj 11 teisėjų etatų būtų 12. Taigi iš viso susidaro 152 etatai. Buvome ir Valstybės ir teisės komiteto posėdyje. Dėl šito įstatymo projekto pastabų nebuvo. Buvo pasiūlymų, tačiau apie juos mes kalbėjome jau praeitą kartą. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad šitie etatai, kurie yra duodami teismams atsižvelgiant į naujų teismų kūrimą (mes manome, kad tai būtų galima daryti šių metų pabaigoje), jie visi yra reikalingi. Todėl kalbėti, kad kai bus įsteigti apylinkių teismai, Apeliacinis teismas, kad bus teisėjų per daug, yra ne visai tikslu, ir todėl mes nematome jokių galimybių pateikti tą formuluotę, kad tiek ir tiek teisėjų etatų bus panaikinta. Jų nebus per daug. Šiuo metu mes galėtume prašyti ir daugiau, nes žinome, koks poreikis, kokia tendencija ir koks apskritai artėja teisinių problemų sprendimas teismuose. Tačiau tai būtų nerealu, kadangi mes nerasime ir žmonių. Todėl tai, kas čia yra pateikta, mūsų akimis žiūrint, yra ir realu, ir pakankama. Todėl kitokie pakeitimai, kokie buvo siūlomi šitame įstatyme, aš, deja, negaliu sakyti, kad jie yra priimtini.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar norėčiau paklausti pranešėjo, kokia yra Valstybės ir teisės komiteto, kaip pagrindinio komiteto, nuomonė?
J.PRAPIESTIS. Čia komiteto pirmininkas ir pasakys, aš nežinau...
PIRMININKAS. Prašom, komiteto pirmininke, gal prašom prie šoninio mikrofono. Tuo tarpu pranešu, kad užsiregistravo 85 Seimo nariai, bet prieš galutinį balsavimą registraciją dar pakartosime, kadangi atvyko daugiau Seimo narių. Ir dar pranešu, kad šiandien pabaigoje pareiškimus skaitys Seimo narys A.Endriukaitis, Seimo narys L.Milčius Tautininkų frakcijos vardu, Seimo narys K.Antanavičius - savo vardu. Taip? Šiandien numatyti trys pareiškimai. Prašom, komiteto pirmininke pone Vitkevičiau.
P.VITKEVIČIUS. Komitete šitas klausimas buvo svarstomas. Praktiškai mes nieko esminio nepasakėme. Čia komiteto narių pageidavimu buvo paprašyta išsiaiškinti, kokiame teisme ir kiek yra bylų. Mes suinteresuotiems žmonėms, savo komiteto nariams šitai išdalijome. Aš manau, kad reikia priimti.
PIRMININKAS. Taip, kaip yra pateikta, taip?
P.VITKEVIČIUS. Kaip pateikta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą. Aš primenu, kad pranešėjas siūlė pataisą: Marijampolėje vietoj 11 teisėjų etatų - 12. Taip, vienas skaičius keičiasi, daugiau ne? Pone ministre?
J.PRAPIESTIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visas įstatymas susidaro iš dviejų straipsnių. Ar yra Seimo narių, kurie norėtų oponuoti dėl 1 straipsnio? Seimo narys A.Baležentis pasiryžęs? Prašom.
A.BALEŽENTIS. Aš noriu pasiūlyti, kad 1 straipsnyje, kur kalbama apie Lazdijų rajono apylinkės teismus, kadangi Lazdijų rajonas yra pasienio rajonas ir ten dėl to susidaro didesnis krūvis ir yra nemažai tarptautinio lygio bylų, kad ten vietoj 4 teisėjų etatų būtų 5, pavyzdžiui, kaip yra Prienų rajone arba kituose rajonuose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pasiūlymas pavėlavo lygiai parą ir negali būti priimtas.
J.PRAPIESTIS. Aš galiu pritarti?
PIRMININKAS. Nebent pranešėjas sutiktų.
J.PRAPIESTIS. Aš visiškai pritariu, kadangi Lazdijų teismas pradėjo plėstis ir savo materialine baze (pradėta statyba), todėl 6 teisėjai būtų kaip tik.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėkoja ministrui. Tačiau aš tikiuosi, kad Seimo nariai dabar nepradės siūlyti kiekvienas savo rajonui pridėti po 2 arba 3 teisėjus. Jeigu tokie siūlymai pasipils kaip iš gausybės rago, atidėsime priėmimo procedūrą ir sakysime, kad dokumentą dar kartą grąžiname komitetui. Daugiau siūlymų nėra, norinčių kalbėti nėra. Ar galima sakyti, kad 1 straipsniui pritariam?
J.PRAPIESTIS. Su 6.
PIRMININKAS. Taip, su tais pakeitimais: Lazdijams - 6, Marijampolei - 12 vietoj 11. Pritariame.
Dėl 2 straipsnio. 2 straipsnis - "Pripažinti netekusiu galios..." ir t.t. Labai trumpas straipsnis. Ar yra oponuojančių? Nėra oponuojančių. 2 straipsniui taip pat pritariame. Dabar prašom registruotis, po to kalbėsime dėl motyvų ir balsuosime dėl viso įstatymo. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašome pasiruošti... Atsiprašau, kas dar nori kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo? Oponuoti! Pritariančių choro čia nereikia, bet prašom, ar yra oponuojančių? Nėra. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus" su tais dviem pakeitimais, kurie buvo priimti, kuriuos pasiūlė Seimo narys A.Baležentis ir pats pranešėjas, būtų priimtas? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus" 63 Seimo nariams balsavus už ir 8 susilaikius yra priimtas. Pranešėjas ministras J.Prapiestis įsiveržė į tribūną. Prašom, ką norite pasakyti?
J.PRAPIESTIS. Pirmiausia norėčiau padėkoti Seimui, kadangi mums sudarot galimybes ne tik kalbėti, bet ir galvoti apie realią teismų reformą. Dabar, duok Dieve, kad taip vykusiai būtų priiminėjamas ir Teismų įstatymas. O į tribūną neįsiveržiau, kadangi atėjo eilė antrajam klausimui.
PIRMININKAS. Aš jūsų antrajam klausimui nepakviečiau.
J.PRAPIESTIS. Aš taupau Seimo laiką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes tikimės, kad priėmus šitą įstatymą teisingumas Lietuvoje triumfuos, bet aš norėčiau pasiklausti. Antrojo klausimo pradžia yra 10.30 val. Tai yra priėmimo procedūra - balsavimas. Ar jūs sutiktumėt, kad svarstytume kokį nors rezervinį klausimą, ar visi sutiktų pradėti antrojo klausimo priėmimo procedūrą? Jeigu bent vienas prieštaraus, mes nepradėsime. (Balsai iš salės) Niekas neprieštarauja. Tada, pranešėjau, prašom, išdėstykite, ką apie tai sako komitetas ir ką sakote jūs.
J.PRAPIESTIS. Jeigu pradėtume nuo komiteto, tai vėl galėtų komiteto pirmininkas...
PIRMININKAS. Tada prašom trumpai, ką sakote jūs. Gal jūs neteikiate jo?
J.PRAPIESTIS. Aš teikiu tą įstatymo projektą. Jis yra suderintas su Valstybės ir teisės komitetu ir praktiškai yra atsižvelgta į Seimo narių pastabas, kaip kad ir buvo siūloma šito įstatymo svarstymo metu. Yra sukonkretinta, nurodyta. Aš manyčiau, kad būtų galima pradėti šito įstatymo projekto priėmimą.
PIRMININKAS. Pone Vitkevičiau, ką jūs galite pasakyti pagrindinio komiteto vardu?
P.VITKEVIČIUS. Aš nieko negaliu pridėti. Manau, kad reikia pradėti priėmimą, nes mes komitete jį pakeitėme taip, kaip siūlė kai ku rie komiteto nariai ir Seimo nariai. Dėkui už dėmesį.
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi abi pusės vienodai kalba ir įstatymą siūlo priimti, taigi pradedame Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo kai kurių straipsnių galiojimo pratęsimo" priėmimo procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas susidaro iš trijų punktų. Ar kas nors oponuoja dėl 1 punkto? Oponentų nėra. 1 punktas priimtas.
Kas oponuoja dėl 2 punkto? Elektronika veikia, Seimo nary Miškini. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Aš neprieštarauju pačiam įstatymui. Sąlygos, žinoma, gal susidaro tokios, kad, sakykim, sudėtingus notarinius veiksmus reikia pavesti atlikti savivaldybėms, savivaldybių darbuotojams. Tačiau vis dėlto čia yra paliktas vienas svarbus dokumentas, kurio neturėtų tvirtinti savivaldybės, nes tai vis dėlto yra susiję su turtu. Pats pirmasis 2 punkto papunktis - "Tvirtinti testamentus". Testamentus vis dėlto tvirtinti turėtų notarinės kontoros, nes savivaldybės čia pridarys klaidų. Testamentų bus daug. Manau, kad čia reikia turėti ir teisinį išsilavinimą, ir patirties. Siūlyčiau atsisakyti suteikti teisę savivaldybėms leisti tvirtinti testamentus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turite teisę prašyti arba, tiksliau, reikalauti, kad 2 punktas būtų nepriimtas iš viso. Jokių pataisų jums teikti nesiūlau, nes tai jau pavėluota. Ar jūs siūlote nepritarti 2 punktui? Nesiūlote. Tada ačiū. Seimo narys L.Alesionka. Prašom.
L.ALESIONKA. Dėkoju, bet aš per klaidą paspaudžiau mygtuką. Aš nebuvau užsirašęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikėkimės, kad taip ir buvo. Daugiau Seimo narių, kurie norėtų pasisakyti, nėra. Ar, gerbiamasis Seimo nary Miškini, reikalaujate balsuoti dėl 2 punkto, ar nereikalaujate? Nereikalaujate. Tada, kadangi niekas nereikalauja ir niekas neoponuoja, 2 punktas yra priimtas.
Prašom dėl 3 punkto. Kas oponuotų? Oponentų nėra. 3 punktas priimtas.
Ar kas nors norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Kalbėti dėl viso įstatymo norinčių nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos 1974 m. valstybinio notariato įstatymo kai kurių straipsnių galiojimo pratęsimo", prašom pakelti rankas. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar - balsavimas, ir pašaliniai žmonės balsavimo metu palieka salę. O Seimo nariai balsavimo metu nevaikšto, nes jų balsai dubliuojami arba neįskaitomi. Seimo nary Zimnickai, ar žinote, už ką balsuojate?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 71 Seimo narys.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos 1974 m. valstybinio notariato įstatymo kai kurių straipsnių galiojimo pratęsimo" 71 Seimo nariui balsavus už ir 6 susilaikius yra priimtas.
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme 30 min., todėl svarstome pirmąjį rezervinį klausimą. Tai įstatymo "Dėl Pridėtosios vertės įstatymo pakeitimo" projekto Nr.843 pateikimas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K.Jaskelevičių. Seimo nariai, kurie norėsite užduoti klausimus, prašome naudotis kompiuterio paslaugomis.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl šio įstatymo. Kadangi procedūriškai mes negalėjom įtraukti tų pakeitimų į šios dienos darbotvarkę, mes siūlome šiandien padaryti tik vieną pakeitimą dėl to įstatymo įsigaliojimo. Ir siūlome, kad tas įstatymas įsigaliotų ne nuo balandžio 1 d., o nuo gegužės 1 d. Per tą laiką mes suspėsim apsvarstyti tuos pakeitimus, kuriuos yra pasiūliusi Vyriausybė. Kitaip mes pateksime į keblią padėtį, nes tas įstatymas turėtų įsigalioti pagal anksčiau priimtą tekstą būtent nuo balandžio 1 d. Ir aš siūlau tai svarstyti šiandien ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
Gerbiamieji Seimo nariai, toks didelis triukšmas salėje, tartum jūs dar neatsišnekėjote vakar arba užvakar.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, kokius Vyriausybės užtikrinimus jūs gavote, kad iki gegužės 1 d. jie spės. Dabar veikiančiame įstatyme numatyta parengti dokumentus iki kovo 1 d., o tų dokumentų, kaip iš komiteto svarstymo aiškėja, jokių nėra. Todėl ar jūs nesutiktumėte datą skelbti liepos 1 d., kad tikrai jie padarytų? Ačiū.
L.K.JASKELEVIČIUS. Projektai tų dokumentų yra parengti. Ir pati deklaracijos forma, ir nutarimo projektas yra. Todėl aš manyčiau, kad būtų netikslinga laukti iki liepos 1 d., nes tai yra susiję su biudžetu, su įplaukomis į biudžetą, ir aš vis dėlto prašyčiau pritarti gegužės 1 d. terminui. Vyriausybė taip pat su tuo terminu sutinka.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Nėra. Seimo narys V.Zimnickas.
BALSAS IŠ SALĖS. Yra.
PIRMININKAS. Jis turi girdėti. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat norėjau ta pačia tema jūsų paklausti. Vis dėlto gal mes tikrai neskubėkim jo... Šiandien mes turim būtinai apsispręsti, kurią datą siūlysim, tačiau mūsų komitetas turėjo tą nuostatą ir nuomonę, kad vis dėlto galbūt tikslingiau būtų nuo liepos 1 d., juo labiau kad šiandien veikia Akcizų mokesčio įstatymas, kuris vienaip ar kitaip biudžetą pildo. Bet priėmę šį įstatymą mes turim vis tiek pasižiūrėti į realią ūkinę situaciją ir socialinę pusę bei į kitką. Todėl norėčiau jūsų paklausti, ar ne tikslingiau būtų jį vis dėlto priimti nuo liepos 1 d.?
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš tik galiu pakartoti, kad, mano manymu, netikslinga būtų laukti iki liepos 1 d. Visi projektai, susiję su šiuo įstatymu, Vyriausybės yra parengti ir laukti iki liepos 1 d., nors bendrojo akcizo mokestis veikia, kaip jūs sakote, bet pridėtosios vertės mokestis gerokai keičia daugelį nuostatų. Tai aš vis dėl to labai prašyčiau svarstyti ne liepos 1 d., o gegužės 1 d.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys K.Skrebys nori paklausti, ar dėl vedimo tvarkos?
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Puikiai suprantu, kad dabar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui yra labai sunkios dienos, tačiau procedūra yra procedūra ir Statutas yra Statutas. Aš norėčiau paklausti sekretoriato, kur yra šio projekto, kurį dabar svarstome (Nr.843), aiškinamasis raštas? Ir kodėl jis buvo užregistruotas, ir kodėl vykdomas pateikimas be aiškinamojo rašto? Ar, taip sakant, vienos taisyklės galioja opozicijai, o kitos - Biudžeto ir finansų komitetui?
PIRMININKAS. Čia klausimas kancleriui. Kanclerio pareigas šiuo metu eina ponas J.Bernatonis. Jis atsakys jums į klausimą, kas yra dėl aiškinamojo rašto. Prašom, pone Bernatoni.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų man didelė garbė šią savaitę eiti kanclerio pareigas. Aš norėčiau paaiškinti, jog buvo pateiktas projektas, žymiai platesnis už šitą. Jį sudarė daug punktų. Čia dabar teikiamas projektas iš vieno punkto. Kodėl teikiamas šis siūlymas dėl gegužės 1 d., buvo paaiškinta atitinkamame aiškinamajame rašte, todėl laikinai einantis kanclerio pareigas manė, jog šiuo atveju Statutas nepažeistas.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Man atsakė į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Iš tikrųjų Pridėtosios vertės mokesčio įstatymas iš esmės naujai reglamentuos mokesčių sistemą. Tai yra pagrindinis mokesčių sistemos įstatymas ir mes jį turėjome anksčiau priimti. Ir aš norėčiau...
PIRMININKAS. Prašau truputį palaukti, kol grįš pranešėjas į salę, nes jis negirdės jūsų klausimo. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Tiktai norėčiau paklausti pono K.Jaskelevičiaus. Iš tikrųjų galbūt mes truputį sugriežtinkime savo reikalavimus Vyriausybei (poįstatyminių aktų juodraščius jie buvo paruošę, mojavo jais komiteto posėdyje), kad Vyriausybė greičiau juos peržiūrėtų, patvirtintų ir duotų Seimui. Paprašykime kokiu oficialiu raštu iš komiteto, o galbūt iš Seimo. Ačiū.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėkoju gerbiamajam K.Kubertavičiui. Iš tiesų mes padarėm priekaištus Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kad ji vėluoja rengdama poįstatyminius aktus. Seimui, aišku, jie bus įteikti, tačiau jie bus įteikti tada, kai mes padarysime tuos pakeitimus, nes vienaip ar kitaip tai susiję su poįstatyminiais aktais.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu tai datai iki gegužės 1 d., suprantama, todėl, kad mes šiek tiek keičiam apskritai mokesčių sistemą. Tai geriau ją įsisavinti anksčiau, iki metų pabaigos, nei dabar. Bet mano klausimas, gerbiamasis pranešėjau, būtų toks: ar nevertėtų dabar tribūnoje stovėti ne tamstai, o atstovui iš Finansų ministerijos? Tegu jis šiek tiek raudonuoja dėl to, kad nespėja įvykdyti tų poįstatyminių aktų ir įstatymų reikalavimų. Ar nemanote, kad kartu būtina ir tokius veiksmus tinkamai įvertinti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Jūs, ko gero, teisus, bet tai ne mano galioje.
PIRMININKAS. Taip. Ir Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas! Aš norėjau pasakyti, kad čia ne visai teisingai traktuojama. Pridėtosios vertės mokestis - ne nauja sistema, o tiktai bendrojo akcizo užbaigimas. Ir būtų labai gerai buvę, jei šitas užbaigimas jau būtų praeitais metais įvykęs.
O dabar kodėl negalėjo Vyriausybė arba Finansų ministerija, kad nekaltintume be reikalo. Todėl, kad pramonininkai, jūs girdėjot, Vyriausybę atakavo dėl pakeitimo. Ir tie pakeitimai Seime dar nepriimti. O kaip gali jums pateikti Finansų ministerija sprendimus arba poįstatyminius aktus, kai jie paralyžiuoti? Jų veikla paralyžiuota, palikti neaiškioje padėtyje. Ir todėl Biudžeto ir finansų komitete svarstoma buvo ir buvo prašoma, kad Seimas atidėtų vienam mėnesiui ne dėl Finansų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Vyriausybė pasiduoda spaudimams, grupinių interesų spaudimams ir trukdo tą mokestį įgyvendinti. Todėl labai prašau šiandien tą pataisą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo kalbama dėl motyvų, kiek aš supratau. Pranešėjui nereikia atsakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, kurie norėjo paklausti, jau paklausė.
Dabar aš norėčiau gerbiamųjų Seimo narių paklausti, ar kas nors abejoja, kad reikėtų įrašyti į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Tai bus vienas balsavimas. Ir dar pranešėjas siūlė ypatingos skubos tvarką. Ar kas nors abejoja, kad reikėtų įrašyti į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą?
Seimo narys A.Rudys abejoja. Prašom.
A.RUDYS. Aš neabejoju, bet aš noriu pasisakyti už tai, kad būtų šitas sprendimas priimamas todėl, kad mes esam pakliuvę į procedūrinius spąstus. Šiuo atveju ir kitos išeities nėra. Dėl to aš pritariu, kad būtų įtraukta į programą ir kad būtų ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dabar dar atsirado du Seimo nariai. Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Pone posėdžio pirmininke, aš faktiškai dėl vedimo tvarkos. Jūs ką tiktai pasakėte, kad pranešėjas siūlo ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKAS. Taip.
K.SKREBYS. Pone posėdžio pirmininke, pranešėjas neturi tokios teisės. Aš jums cituoju 168 Statuto straipsnį. "Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Vyriausybės pasiūlymu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka." Kiek man yra žinoma, šiandien rytą ponas K.Jaskelevičius nebuvo nei Respublikos Prezidentu, nei Seimo Pirmininku, nei Vyriausybe. Taigi jis tokios teisės neturi.
PIRMININKAS. Taip, jūs esat absoliučiai teisus. Aš turėčiau atsiprašyti pono K.Skrebio, kad aš nepasakiau, kad tai yra ir mano siūlymas, o šiuo metu aš einu Seimo Pirmininko pareigas.
Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš noriu pritarti pono A.Rudžio siūlymui, kad mes čia pakliuvome į šituos reglamentinius spąstus. Todėl prašytume, kad Seimas geranoriškai pritartų svarstymui ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia mums reikia nuspręsti, ar yra oponuojančių ir nepritariančių, kad būtų įrašoma į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra.
Seimo narys A.Račas? Ne? Nėra. Tada laikoma, kad bendrai sutarus įrašoma į sesijos darbų programą ir pradedama svarstymo procedūra. Dabar dėl ypatingos skubos tvarkos. Ar yra oponuojančių, ar reikalaujančių balsuoti? Nėra. Pritariame ypatingos skubos tvarkai. Aš primenu pirmininkui, kad jeigu jūs tinkamai pasiruošite, tai šiandien popietiniame posėdyje būtų galima šį dokumentą priimti.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes labai sparčiai dirbame, todėl manau, galėsime patvirtinti savaitės darbų programą. Kviečiame Seimo Pirmininko pavaduotoją poną J.Bernatonį į tribūną. Savaitės darbų programa buvo šiandien apsvarstyta seniūnų pasitarime.
BALSAS IŠ SALĖS. Mes dar negavome jos.
PIRMININKAS. Dar neišdalyta? Tada atsiprašau.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada mes galime tik pakviesti... Trečiasis rezervinis klausimas būtų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ataskaita. Manau, per 17 min. sugebėtų atsiskaityti. Kaip, gerbiamasis pirmininke? Po pietų manot? Nesutinkate.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš nematau kito kelio, o tiktai daryti pertrauką, jeigu jūs neprieštaraujate. (Balsai iš salės) Ne, rezervinio...
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Galima dar antrąjį rezervinį, bet nėra pranešėjo. Yra pranešėjas. Seimo nary Dagy, galima būtų svarstyti antrą rezervinį klausimą, kuris pažymėtas raide "B". Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" įgyvendinimo" pakeitimo" projektas (Nr. 824). Jeigu jūs norite, galite dabar pateikti. Prašau tada pateikti. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie norės paklausti, prašom klausti.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymo pataisymas yra gana trumpas. Esmė jo būtų tokia. Pamenate, kai mes svarstėme Profsąjungų fondo nuostatus, numatėme sudėtį. Sudaro dvi dalys - Vyriausybės atstovai ir profsąjungų atstovai. Tai buvo konsenso rezultatas, nors aš, stovėdamas tribūnoje, maniau, kad tai bus blogas sprendimas. Dabar į mus kreipėsi profesinės sąjungos. Taip pat jeigu mes pradėsim ratifikuoti tarptautines konvencijas, anksčiau ar vėliau turėsim grįžti prie šito klausimo, kadangi profsąjungų turtas, jeigu toks jisai perduotas (jeigu mes laikom profsąjungas nevalstybinėmis), turėtų būti jų pačių tvarkymosi reikalas. Tai jeigu mes juos laikom lygiateisiais partneriais derybose "darbdavys - Vyriausybė", tai turbūt būtų sunku juos surišti, netikslinga surišti vienaip ar kitaip su Vyriausybe. Aš suprantu, kad tas sprendimas šiuo atveju gali būti diskutuotinas laiko atžvilgiu, ar tai reikia daryti dabar, o galbūt kiek nors palaukti arba grįžti vėliau. Bet kad mes prie jo būtinai turėsime grįžti ratifikuodami tarptautines darbo konvencijas, tai beveik aišku, kad taip bus. Ir aš norėčiau, kad bent jau Seime būtų tuo klausimu padiskutuota. Priklausomai nuo tos diskusijos ir apsisprendimo tada, kai mes svarstysim, kurias tarptautines konvencijas ratifikuoti, o kurių ne, tada mes turėsime (galbūt niekas mūsų neverčia) vienų ar kitų neratifikuoti. Todėl mes siūlome ir tokia mūsų frakcijos nuomonė, kad tai būtų tikslinga padaryti dabar, nes tai padaro daugiau painiavos, o ne sutarimo. Bet jeigu Seimo valia bus kitokia, tada taip ir bus. Jūs turbūt gavote Juridinio skyriaus išvadas, kurios yra gana įdomios. Ten rašoma apie herbą, jo panaudojimo tvarką. Čia galbūt pirmą kartą tokios išsamios juridinės išvados tokiu konkrečiu klausimu. Todėl aš negalėčiau dabar pasakyti, ar Juridinis skyrius pritaria, ar nepritaria. Kad dėl herbo pataisas jie parašė, tai aš tą matau, bet dėl įstatymo negalėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys L.Alesionka. Prašom.
L.ALESIONKA. Aš suprantu, kad šitas turto grąžinimo ir turto tolesnio panaudojimo klausimas yra labai aktualus. Tai ypač jautru, kai mes sprendžiame Seime sanatorijų, kurortų, gydyklų klausimus. Tačiau štai kokia situacija: pačios profsąjungos siūlo vieną sprendimo variantą, kad sanatorijas, gydyklas grąžinus būtų, sakykim, du savininkai. Iš vienos pusės - valstybė, kaip akcininkas, o iš kitos pusės - profsąjungos, kaip akcininkas. Šiuo metu tokios nuosavybės formos nėra, bet mes žinom, jog ekonomikos ministras teikia tokį įstatymo projektą. Jeigu tai būtų įteisinta, - o tai būtų vienas iš geriausių sprendimo variantų, - tai ar nereikia galvoti, kad vis dėlto Vyriausybės dalyvavimas šitame rate būtų tinkamas.
R.J.DAGYS. Tokiai idėjai, manau, visiškai reikėtų pritarti, nes atskirti tas turto dalis bus be galo sudėtinga. Bet dabar pasižiūrėkim iš kitos pusės. Ta technika, kuria mes atiduodam šitą turtą. Pagal mūsų priimtą nutarimą sanatorijų ir kurortų likimą turi spręsti tarpusavio susitarimu Profsąjungų fondas, atstovaujamas jos tarybos, ir Vyriausybė. Dabar pasižiūrėkim, kaip yra. Vyriausybė yra in corpore viena šalis derybų, o kitoje pusėje yra taryba, kurios beveik pusė ir gi yra Vyriausybės nariai. Vienu nariu daugiau turi profsąjungos. Ar tai bus lygiateisis susitarimas, ta prasme... Bet čia iš esmės dabar jau Vyriausybė šitose derybose įgyja žymiai didesnes teises. Man tokia abejonė išlieka. Ar tai yra gerai?
L.ALESIONKA. Taip. Bet aš turiu galvoje tolesnį fondo darbą. Jeigu bus nuosavybė bendra, tai tada būtų gerai, kad tame fonde būtų ir antros pusės atstovų.
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti tarpusavyje.
R.J.DAGYS. Jeigu galima, aš atsakysiu į šitą klausimą, kadangi jis iš tikrųjų yra labai svarbus. Kai jau bus išspręstas nuosavybės klausimas, tai profesinės sąjungos, kurios turės ten nuosavybę, nebebus fondas pagal mūsų nutarimą, bet konkrečios profesinės sąjungos su savo akcijomis. Kai fondas po to priims sprendimą dėl kurortų ir visų šitų, jis pats nebus savininkas, jis atiduos konkrečių profesinių sąjungų nuosavybėn per akcijas, per jų dalyvavimą tenai. O fondas nuosavybės nebeturės.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius. Dėl vedimo tvarkos ar paklausti norėtumėt?
M.VISAKAVIČIUS. Pasiūlyt.
PIRMININKAS. Ne, pirmiau paklauskim. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės turbūt jūs antru savo atsakymu į mano klausimą lyg ir būtumėt atsakęs, bet ar šiuo metu tikslinga šį klausimą kelti, kai dar apskritai fondas dirbti net nepradėjo? Na, ir galbūt ne visai tiksliai tamsta pasakėt, kad lygybės ženklas yra tarp Vyriausybės atstovų ir profsąjungų. Net mūsų nuostatuose visur yra įrašyta, kad viršenybę vis dėlto turi profsąjungos sprendžiant tam tikrus klausimus. Aš čia neįžiūriu labai didelio nusižengimo, nors suprantu, kad mes iš pradžių abu gynėme būtent šitą variantą, bet dabar, kada Seimas mus pataisė, ar nevertėtų leisti fondui pradėti dirbti? Ir mes pamatytume, ar ten kyla ginčų, ar ne, ir vėliau grįžtume prie to klausimo.
R.J.DAGYS. Aš visiškai sutinku su mūsų komiteto pirmininku ta prasme, kad mes numatėme mechanizmus, leidžiančius profesinėms sąjungoms pačioms tvarkyti šiuos klausimus. Jeigu tokių mechanizmų nebūtų, aš nebūčiau siūlęs balsuoti už tokį įstatymą. Bet, kaip minėjau, tai susiję ne tik su šiuo, bet ir su mūsų Seimo darbotvarkėje įrašytais klausimais, susijusiais su darbo ir kitom konvencijom. Kaip aš minėjau pristatydamas, mūsų valioje, ar mes palauksime, ar priimsime dabar, ar prie to klausimo grįšime vėliau, bet vis tiek mums anksčiau ar vėliau teks apsispręsti dėl šio klausimo. Tai kaip Seimas nuspręs? Ar dabar mes iš karto sprendžiame, ar po kiek laiko? Čia yra Seimo valia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums primenu, kad po pateikimo svarstymo procedūra gali būti pradėta po dviejų savaičių, po trijų savaičių ir vėliau, tai netrukdo vienas kitam.
Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Man atrodo, profsąjungų turtas sukelia daug diskusijų, debatų ir iškyla nemažai problemų. Ir fondo taryba, kaip Seimo nuspręsta, yra prie Seimo, į ją įeina, kaip jūs rašote, 6 Vyriausybės atstovai. Iš tikrųjų, kadangi šiandieną ta situacija dėl turto dalybų ir turto perdavimo sudėtinga, mano nuomone, tie Vyriausybės atstovai net nelygiaverčiai su profsąjungų atstovais, tam tikra prasme jie subalansuos tuos profsąjungų interesus.
PIRMININKAS. Seimo nariai, prašom klausti. Minutė laiko duodama klausimams.
K.KUBERTAVIČIUS. Manau, kad šiandieną dar netikslinga eliminuoti Vyriausybės atstovų iš to fondo tarybos sąrašo. Vėliau mes galėsime padaryti pataisas, ir fondo taryboje Vyriausybės narių nebus.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius. Atsiprašau, dar prašau atsakyti.
R.J.DAGYS. Taip, mes galėsime ir vėliau grįžti prie to klausimo. Tik aš norėčiau priminti vieną esminę to fondo įstatų detalę, kad jeigu fondui nepavyksta susitarti dėl kokio nors klausimo (tai, pavyzdžiui, įvyks derybose su Vyriausybe dėl kurortų), tai sprendimai priimami 2/3 balsų, ir Vyriausybės atstovai, būdami 6 iš 13, gali iš esmės blokuoti bet kokį fondo sprendimą. Tai nėra visiškai taip, kad profsąjungos valia būtų viršesnė. Ir šiuo atveju aš nežinau, ar tos derybos juridinės technikos požiūriu bus geros ir ar po to profesinės sąjungos (aš dar noriu atkreipti dėmesį), jeigu įvyks konfliktas tarp profsąjungų ir Vyriausybės, šito klausimo nekels tarptautinėse organizacijose ir t.t. Aš tokios garantijos neturiu ir nežinau, ar tai Seimui būtų naudinga. O dėl laiko mes galime taip nuspręsti, kaip Seimui reikės.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius. Paskutinis klausimas.
M.VISAKAVIČIUS. Aš aukštai vertinu broliškos partijos norą turėti įtaką profsąjungoms ir turėti šiokią tokią naudą, bet vis dėlto nesigilindamas ir nesileisdamas į diskusiją aš prelegentui siūlyčiau atsiimti tokį pasiūlymą. Čia yra lygiai tas pats kaip gegužiukai, kad turėtų daugiau peno, jie išstumia kitus paukščiukus. Čia lygiai tas pats, ta pati mechanika. Gal jūs atsiimtumėt tą siūlymą?
PIRMININKAS. Seimo nary Visakavičiau, kiek aš pamenu, jūs nepartinis, todėl negalite vertinti broliškų partijų, nes neaišku, kokiai partijai jūs priklausote.
M.VISAKAVIČIUS. Atsiprašau, draugiškas partijas.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom.
R.J.DAGYS. Na, man sunku diskutuoti dėl draugiškumo ar kitų aspektų, bet jeigu mes pateikėme šitą projektą, dėl mano išvardytų priežasčių aš nematau tikslo jį atsiimti, nes ir tuo metu, kai buvo pateikiama (aš prisimenu, gerbiamasis Visakavičiau), būdamas nuoseklus aš gyniau kitą poziciją matydamas praktiškai tas pačias pasekmes, dėl kurių aš dabar tai ir teikiu. Jūsų valia balsuoti prieš ir agituoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašom kalbėti dėl motyvų, jeigu kas pageidauja, išskyrus Seimo narį M.Visakavičių, kuris jau kalbėjo. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Prašom.
Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, būtų galima pritarti šitam nutarimo projektui, jeigu būtų kalbama apie esamų profsąjungų esamą turtą. Tuo tarpu čia kalbama apie buvusių profsąjungų buvusį turtą. Ir aš manau, kad priimtas Seimo nutarimas, pagal kurį yra įtraukti 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybinių organų atstovai į profsąjungų fondą, yra nepaprastai teisėtas ir nepaprastai teisingas, dėl to nėra reikalo jo keisti. Siūlau neįrašyti šio nutarimo projekto į tolesnį svarstymą.
PIRMININKAS. Du pasisakė prieš. Dabar galima kalbėti tik už. Seimo narys A.Baskas už ar prieš?
A.BASKAS. Ačiū. Ne.
PIRMININKAS. Ne. Nežinau kaip. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė G.Jurkūnaitė, suprantama, prieš.
G.JURKŪNAITĖ. Prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis tada už ir Seimo narys A.Rudys. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad ta jau senokai svarstoma pozicija apie buvusias, esamas ir būsimas profsąjungas turbūt daugiau papildomai argumentų neturi. Profsąjungos yra, turto problemos iš tikrųjų yra užsitęsusios. Jos patiria didelius nuostolius dėl to, kad nesprendžiama iki šiol. Kita vertus, niekaip negalima suprasti, kodėl profsąjungoms, jų fondui, jų pačių problemoms spręsti reikalinga valstybė kaip prievaizdas. Aš suprantu, buvo laikotarpis, kada valstybė aktyviai kūrė profsąjungas, buvo laikotarpis, kada aktyviai buvo bandyta profsąjungų turtą perskirstyti taip pat valstybiniais būdais. Šiuo metu, man atrodo, Lietuvoje pakankamai precedentų varžant profsąjungų teises. Manyčiau, kad mes turėtume apsispręsti, iš tikrųjų diskutuoti, kad nebevaržytume, nesikištume į profsąjungų interesus ir nedarytume sau papildomų precedentų, nes konvencijos čia pat, profsąjungų įstatymai čia pat, čia pat darbo santykiai, ir profsąjungos, kaip aiškus nepriklausomas subjektas, iš tikrųjų gyvena be valstybės priežiūros. Todėl remiu iniciatyvą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamasis pirmininke! Aš noriu paremti šitą projektą ir noriu pasiūlyti galbūt priimtiną jo tolesnį procedūrinį sprendimo būdą. Aišku, šita nuostata yra tam tikro anksčiau pasiūlyto kompromiso peržiūrėjimas, todėl reikalauja ypač kruopštaus parengiamojo darbo.
Todėl aš šiandieną siūlau balsuoti už tai, kad į darbų programą būtų įtraukta, paskirtas pagrindinis komitetas, bet nenumatyta svarstymo data. Pagrindinis komitetas galėtų atidžiai apsvarstyti įstatymą, numatyti jo veikimo pasekmes ir kreiptųsi į Seimą jau vėliau su pasiūlymu, kada konkrečiai reikėtų šio įstatymo projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs girdėjote poziciją. Buvo siūlyta pritarti, pradėti svarstymo procedūrą, tačiau nenumatyti svarstymo laiko numatant tik pagrindinį komitetą, kuris šitą projektą pateiks tokiu laiku, kai matys, kad yra tinkamas. Jeigu jums tokia pozicija būtų priimtina, tai galėtume sutarti, bet jeigu ne...
Gerbiamieji Seimo nariai, jau negalima kalbėti dėl motyvų, galima tik balsuoti. Aš noriu jūsų paklausti, ar yra reikalaujančių balsuoti? Yra. Tada prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai... Aš primenu, kaip mes balsuosime. Pirmiausia balsuosime, ar įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą. Iš karto paskirsime pagrindinį komitetą, tačiau nenumatysime svarstymo datos, ją pateiks pagrindinis komitetas. Prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų įrašyta į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, paspaus mygtuką "už".
Už - 15, prieš - 29, susilaikė 17. Nepritarta.
Dabar toliau. Ar projektas atidedamas, ar atmetamas? Prašom pasiruošti balsuoti. Motyvai? Po vieną dėl motyvų. Prašom, čia procedūrinis dalykas. Kas nori kalbėti dėl motyvų? G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Aš siūlau atidėti ir šiek tiek vėliau svarstyti, kaip čia ne vienas kalbėtojas ir siūlė, kad tą klausimą vėliau svarstytume.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Galima siūlyti tik atmesti. Negalit taip siūlyti, nesiryžtat?
Seimo narys K.Kubertavičius. Tik atmesti.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš siūlyčiau atmesti, mums dar anksti spręsti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Atmesti. Taip, viskas, gerbiamieji Seimo nariai. Vienas siūlė atidėti, kitas - atmesti. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime už tai, kad atmestume. Jeigu nesurinks balsų daugumos, vadinasi, projektas atidedamas. Kas už tai, kad atmestume projektą, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
Už atmetimą - 28, prieš - 23, susilaikė 9. Projektas ne atmetamas, o atidedamas.
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi mes su šiuo klausimu sėkmingai susidorojome.
Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Noriu paprašyti ir paaiškinti tokį dalyką. Čia, aišku, turėtų kalbėti gerbiamasis L.Alesionka, bet aš jo nematau, tai aš šiuo atveju kalbėsiu už jį.
PIRMININKAS. Ne, jis jūsų neįgaliojo. Pateikite raštišką įgaliojimą.
A.BALEŽENTIS. Tai tada už save. Yra sukurta Seimo komisija, kuri sprendžia kurortų, sanatorijų nuosavybės klausimus. Ir štai jau beveik metai, kai visuose kurortuose - Druskininkuose, Palangoje, Likėnuose, Birštone - sanatorijos yra likusios be šeimininkų. Ir būtent dėl to yra likusios be šeimininkų, kad mes negalime išspręsti nuosavybės klausimų. Ir štai nutarimo dėl to fondo projekto, kurį mes dabar svarstėme, atidėjimas dar atidės pusmečiui ar kažkuriam laikui tų klausimų sprendimą. Mes už tai esame atsakingi. Aš manau, kad šitas argumentas nebuvo pasakytas, jis turi nepaprastai svarbią reikšmę, ir aš kviečiu dar kartą perbalsuoti šį klausimą, juo labiau kad rezultatai yra tokie atsižvelgiant į šitą argumentą. Visuose kurortuose visos sanatorijos yra be šeimininkų. Šito klausimo atidėjimas dar pratęsia tą laiką, kada ten nyksta ir grobiamas turtas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, perbalsuoti aš negaliu teikti, nes nebuvo pažeista procedūra. Primenu, kad jeigu būtų nubalsuota kitaip, projektas iš viso būtų atmestas, o dabar atidėtas. Galima atidėti, antradienį, tarkime, vėl įteikti, jeigu bus tokia Seimo na rių arba komiteto valia. Todėl šiuo klausimu diskusiją baigiame. Svarstome 3 darbotvarkės punktą.
Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke! Aš noriu paklausti. Mes balsavome alternatyviai - ar atmetamas, ar atidedamas. Susilaikiusieji neskaičiuojami?
PIRMININKAS. Ne, nealternatyviai yra balsuojama tokiu atveju. Aš taip klausimą formulavau, kad jeigu atmetame... Minutę, aš pakartosiu. Buvo taip formuluota. Seimo nary Baleženti, du kartus dėl vedimo tvarkos negalima kalbėti, taigi sėskite ir ramiai pailsėkite. Aš klausimą formulavau taip: jeigu Seimas nuspręs, kad projektas neatmetamas, vadinasi, jis atidedamas, o ne alternatyviai. Alternatyviai mums reikėtų balsuoti rankų pakėlimu, nes čia šito mechanizmas nenumato. Viskas.
Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektas (pateikimo tęsinys) (94.03.24)
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar svarstome 3 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą. Atsiprašau, ministre, jums čia kol kas nėra ką veikti.
Aš priminsiu tik tai, kas buvo padaryta ir kodėl buvo atidėtas. Tai yra pateikimo tęsinys. Buvo atsakyta į klausimus. Ponas ministras projektą pateikė, atsakė į jūsų klausimus. Tačiau buvo atidėta dėl to, kad nebuvo Juridinio skyriaus išvados. Šiandieną ta Juridinio skyriaus išvada yra, ir mums beliko kalbėti tiktai dėl motyvų ir pritarti arba atmesti pateiktą projektą. Nebent ministras norėtų ką nors papildomai pasakyti dėl kokių nors pakeitimų arba gal jis nesiūlo jau šito projekto, tai aš mielai jį pakviesčiau į tribūną, bet jeigu jis jį siūlo, tai negaiškime laiko, o darykime tai, kas numatyta Statute. Ponas ministras dar nori kažką pasakyti. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Dabar Juridinio skyriaus išvada yra. Kaip paprastai, ji labai kvalifikuota ir išsami. Man džiugu, kad mes dėl pagrindinių klausimų su Juridiniu skyriumi sutarėme. Jeigu pamenate, kada šitas įstatymas buvo pateikiamas ir supažindinama su jo projektu, aš minėjau, kad jis šiek tiek "eina" per greitai, palyginti su tuo, kad Baudžiamojo kodekso projekto naujoji redakcija jums dar neįteikta, nors Seime ji jau yra gauta. Be abejo, negali Bausmių vykdymo kodeksas aplenkti Baudžiamojo kodekso, dėl kurio vykdymo praktiškai jis ir yra. Tačiau Bausmių vykdymo kodekso svarstymas man buvo reikalingas, kad žinočiau Seimo poziciją. Kadangi jeigu mes priimame šį kodeksą, praktiškai pradedame ir vadinamųjų penitenciarinių įstaigų reformą. Todėl aš ir prašiau, kad greta Valstybės ir teisės komiteto, svarstančio įstatymo projektą, būtinai būtų ir Biudžeto komitetas, kad žiūrėtų, vertintų galimybes. Paskaičiavimai tam tikri yra. Jeigu kiti klausimai teisinės sistemos reformos metmenų vykdymo priemonių plane nėra pakankamai detaliai planuojami ir nurodomi jų sprendimo būdai, tai dėl kolonijų, kalėjimų pertvarkymo yra pakankamai tikslūs paskaičiavimai, ir aiškiai matyti, kiek tai valstybei kainuoja. Todėl aš sakiau, kad šito viso įstatymo priėmimas ir jo įgyvendinimas vargu ar yra įmanomas. Priimti galima, tačiau ne visas jis iš karto galės pradėti veikti. Todėl aš visiškai pritariu Juridinio skyriaus išvadai, kad šitas įstatymas toliau svarstomas gali būti tik tada, kai Seimas pradės svarstyti Baudžiamąjį kodeksą. Mes taip norėjome, mes taip rašėme. Ir manyčiau, kad jeigu jūs pritarsite mano šito įstatymo pateikimui, tai tada galime pradėti galvoti apie tolesnį darbą prie šito projekto tik birželio mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors norėtų kalbėti dėl motyvų? Ministras siūlo pritarti, paskirti pagrindinius komitetus, paprašyti papildomos išvados - Biudžeto komiteto išvados, tačiau nepradėti svarstymo procedūros anksčiau kaip birželio mėnesį. Tai ar norite kas kalbėti dėl motyvų, oponuoti?
Seimo narys F.Kolosauskas oponuoja.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau pritarti pateikimui ir pradėti svarstyti taip, kaip siūlė ministras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviesčiau pasisakyti tuos, kurie nepritaria. Kurie pritaria, tai man ir taip aišku. Ar yra nepritariančių? Nėra. Tada gal pritariam bendru sutarimu, įrašome į sesijos darbų programą, jeigu ten dar nėra, ir pradedame svarstymo procedūrą? Pagrindiniu komitetu jūs siūlote skirti Valstybės ir teisės komitetą, o papildomos išvados prašyti iš Biudžeto komiteto. Ar pirmininkai pritaria? Ponai pirmininkai! Pritaria. Ir antras? Pritarimas gautas.
Dėkojame ministrui. Mes sutaupėme laiko, todėl galime dabar svarstyti savaitės darbų programą. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją poną J.Bernatonį.
Savaitės (nuo 1994 03 28) darbotvarkė
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas savaitės darbotvarkės projektas Nr.4. Noriu pasakyti, kad seniūnų sueigoje jam buvo sutartinai pritarta. Yra vienas patikslinimas dėl 25 punkto. Vyriausybės valandoje siūloma klausyti gerbiamojo ministro J.Veselkos atsakymų į klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors norėtų dar ką pasiūlyti? Seimo narys A.Vaišnoras. Nors tai geriau būtų visada padaryti seniūnų taryboje. Prašome.
A.VAIŠNORAS. Aš puikiai suprantu. Man atrodo, ir seniūnų taryboje buvo svarstyta, bet ten ne dievai sėdi, kaip suprantu, pone Bernatoni, jūs turbūt man pritarsite.
Aš norėčiau, kad į savaitės darbotvarkę būtų įtrauktas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl kontrolinės komisijos naftos terminalo statybai sudarymo. Tėvynės sąjunga ir Lietuvos konservatoriai yra pateikę ponui Prezidentui memorandumą. Tai yra labai aktuali tema. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų Seimas turi kontroliuoti naftos terminalo statybos eigą. Aš siūlyčiau įtraukti šį nutarimą į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Pranešėjau, ar priimat, ar reikės balsuoti?
J.BERNATONIS. Aš nežinau, ar toks projektas yra įregistruotas. Man reikėtų pasitikslinti, ar šis projektas yra įregistruotas posėdžių sekretoriate. Tuomet būtų galima spręsti.
A.VAIŠNORAS. Nr.839.
J.BERNATONIS. Ir nežinau, ar yra Juridinio skyriaus išvada.
A.VAIŠNORAS. Padarys, iki kol mes svarstysim.
J.BERNATONIS. Žodžiu, tą siūlymą galima priimti, tačiau jeigu neatitiks registravimo reikalavimų, tai nebus įtraukiama į dienos darbotvarkę.
Taip pat aš dar norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į naują numeraciją, kuri yra daroma gerbiamųjų Krikščionių demokratų frakcijos narių siūlymu. Tai jūs matote projekto Nr.4 pabaigoje, ką reiškia ta numeracija. 0 nurodo, kad projekto darbų programoje nėra, 1 - kad pirmoje programos dalyje, 2 - kad antroje ir t.t.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Prašome.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad Vyriausybės valandoje į klausimus atsakinės ponas J.Veselka. Aš norėčiau, kad jūs konkrečiau pasakytumėte, ar yra jam pateikta klausimų, ar čia bus kažkokia diskusija, ar tardymas? Su kuo susiję pono J.Veselkos atsakymai į klausimus?
J.BERNATONIS. Tai yra susiję su tuo, kad numatyta, jog paprastai ketvirtadieniais vyksta Vyriausybės valanda, ir seniūnų sueigoje buvo svarstytas klausimas, kuriuos ministrus pakviesti. Siūlymas buvo tik vienas - pakviesti ekonomikos ministrą J.Veselką. Dabar, kai tai yra nuspręsta, manome, kad Seimo nariai gerbiamajam ministrui iš karto pateiks klausimus, kad jis galėtų pasirengti atsakymams. Paklausimų ministrui J.Veselkai nėra. Bus tik klausimai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ar jūs valdyboje jau esate nusprendę, kurios dienos bus skiriamos opozicijai sudaryti darbotvarkę ir proporcijas?
PIRMININKAS. Ne. Aš atsakysiu. Ne, nebuvo nuspręsta, buvo pasiūlyta jums dabar artimiausiame valdybos posėdyje pateikti.
J.BERNATONIS. Grafike dienos numatytos, tačiau nenumatyta, kada kokia frakcija.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Mes kalbėjom apie tai, kad nereiktų kartu daug rašyti įstatymų su vienu punktu. Čia yra štai 12 punktas ir 15, kur yra labai daug įstatymų. Ar jūs negalėtumėte jų išskirti?
PIRMININKAS. Taip, jie yra išskirti jau šios dienos darbotvarkėje, kurią aš turiu, ir ateityje bus visados išskirti atskirais punktais arba papunkčiais.
Seimo narys P.Vitkevičius. Prašome.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau įtraukti laikinąjį ūkinį teismo įstatymą. Šiandien jau parašo išvadą ir pateiks registruoti.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis profesoriau, 19 punktas yra įtrauktas.
PIRMININKAS. Būkit malonus, pažiūrėkite į savo projektą.
Seimo narys A.Vaišnoras. Prašome.
A.VAIŠNORAS. Aš atsiprašau, paspaudžiau netyčia.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš savaitės programoje nematau Genocido tyrimo centro statuto priėmimo. Toks labai svarbus reikalas ir tiek daug yra žmonių, kurie tikrai suinteresuoti, ir daug pasiūlymų, kad grobstomi archyvai, o mes šitą klausimą stumiam ir stumiam toliau, lyg kažkas norėtų, kad ten kuo daugiau būtų netvarkos. Aš niekaip negaliu šito suprasti, kodėl savaitės artimiausioje dienoje nėra šito klausimo? Aš siūlau jį būtinai įtraukti. Ir ne kaip kažkokį rezervinį, bet svarstyti vieną iš pirmųjų.
PIRMININKAS. Pranešėjau?
J.BERNATONIS. Aš sutinku. Tiesiog nebuvo siūlymo, kad šitas klausimas būtų įtrauktas. Aš sutinku su abiem siūlymais: gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro ir gerbiamojo Seimo nario A.Bendinsko, kad tai būtų įtraukta kaip 24, 25 klausimai, o toliau numeracija būtų pakeista taip, kaip...
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš dėl to paties. Mūsų komitetas svarstė problemą dėl Genocido tyrimo centro ir mes siūlome, kad būtų.
PIRMININKAS. Tai pranešėjas sutiko.
J.BERNATONIS. Taip, sutinkame.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Būtent dėl šito klausimo aš ir norėjau pasakyti. Kaip žinoma, šiuo metu šiuo klausimu vyksta pokalbiai Respublikos Prezidento lygiu, ir todėl mes manytume, kad nereikėtų užbėgti už akių, ir šią savaitę viskas paaiškėtų. Todėl tokiu atveju nėra prasmės skubėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes iš tikrųjų nustokime diskutuoti. Prašau, Seimo nary Bernatoni.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tie pokalbiai, kuriuos minėjo gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis, šią savaitę nesibaigs, tai mes tiesiog to klausimo netrauksime į darbotvarkę. Be abejo, kol tie pokalbiai nesibaigs, aš manau, Seimas šio klausimo nesvarstys.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys M.Stakvilevičius, aš manau, patenkintas.
Seimo narys A.Albertynas. Prašome.
A.ALBERTYNAS. Man labai keistai skamba pokalbiai, derinimai su kažkokiom organizacijom. Atrodo...
PIRMININKAS. Seimo nary, siūlykite ką nors, o ne kritikuokite.
A.ALBERTYNAS. Siūlau būtinai įtraukti klausimą dėl genocido...
J.BERNATONIS. Jau įtraukta.
A.ALBERTYNAS. ... Svarstyti ir neatsižvelgti į jokius derinimus su kažkokiom organizacijom.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien po pietų mes pradėsime svarstyti Sveikatos draudimo įstatymą. Yra užregistruoti du projektai, kurių vienas iš pateikėjų būtų gerbiamasis L.Alesionka. Būtų gerai, kad šių dviejų projektų svarstymas sutaptų kartu, ir komitete, pavyzdžiui, būtų galima apsispręsti dėl vieno ar kito. Aš siūlyčiau, kad kitą savaitę būtų taip pat pateiktas kitas projektas, kad komitete būtų galima iš karto sėsti prie jų abiejų.
J.BERNATONIS. Sutinku įtraukti į savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Ačiū. Tą problemą, kurią aš norėjau pasakyti, ką tik išsprendė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Kiek aš supratau, visus jūsų pasiūlymus pranešėjas priėmė. Tai ar galima bendru sutarimu patvirtinti savaitės darbotvarkę? Tada dėkojame. Nesutinkate, reikalaujate balsuoti? Tada prašome. Gerbiamieji Seimo nariai, paaiškinama turbūt labai paprastai: jeigu bus dėl kažko nesutarta, tai bus neįtraukiama į dienos darbotvarkę. Jis bus savaitės darbotvarkėje, bet nepaklius nei į antradienio, nei į ketvirtadienio darbotvarkę. Tai aš manau, kad jus toks pasakymas turėtų patenkinti. Bent taip Pirmininko pavaduotojas su manim dabar... Ar teisingai aš jus supratau?
J.BERNATONIS. Taip, teisingai. Kol nebus sutarimo, nebus traukiama į dienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, ar tada galima bendru sutarimu pritarti savaitės darbotvarkei? Galima. Dėkojame pranešėjui.
Akcizų įstatymo projektas Nr.670(4) (priėmimas) (94.03.24)
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar svarstysime Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą. Jums yra išdalytas ir pats įstatymas. Projekto Nr.670(4), t.y. ketvirtasis projektas. Yra išdalyta daug pataisų, kurių dalis į projektą įtraukta, dalis jau yra įvertinta ir priimta, o kai kurios pataisos dar yra nepriimtos.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. LDDP frakcijos vardu mes norėtume padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką, nes, vienaip ar kitaip, dar yra neaiškumų, ir mes manytume, kad dar reikėtų truputį prie jo padirbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, minutę, aš pasižiūrėsiu, ar gali kuri nors frakcija šiandien dar prašyti pertraukos ir kaip tai yra daroma. Man tada reikėtų labai ilgai ieškoti.
V.V.ZIMNICKAS. Manau, kad ministras irgi sutiktų. Jūs, jeigu galite, paklauskite ministro.
PIRMININKAS. Aš ir noriu pakviesti ministrą. Ministras gali teikti šitą įstatymą arba jo neteikti. Jeigu jis šito įstatymo neteiks, tai automatiškai bus pertrauka. Prašome, ministre. Jeigu jo nuomonė su jūsų nuomone nesutaps, tai tada mes svarstysime.
J.VESELKA. Laba diena. Siūlyčiau pritarti LDDP frakcijos pageidavimui ir šito klausimo svarstymą vis dėlto atidėti. Kadangi šiandien jau yra balsavimas ir priėmimas, aš manau, kad gali labai ilgai užsitęsti, kadangi kai kurios deta lės dar galutinai nėra suderintos, kad galėtume šiandien priimti. Aš manau, kad kitą savaitę mes tikrai galėsim grįžti jau prie balsavimo.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis pranešėjas šito įstatymo neteikia, tai taip. O dėl frakcijos aš paskaitysiu, kad ateityje žinotumėte. "Svarstant kiekvieną klausimą iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių, ne ilgesnė kaip valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui". Tokias pertraukas galima daryti iš viso du kartus. Minutę! Tai mes galime pagal tai atidėti tik iki kito posėdžio.
Dabar dėl pranešėjo teisių. Priėmimas. 162 straipsnis. Pranešėjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad (...) pasiūlymus suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių, gerbiamieji kolegos, gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Seimo posėdžio dienos. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes kol kas galime padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kuris bus šiandien po pietų. Toliau galėsime galvoti, ką daryti toliau.
Dabar, kadangi turime užtektinai laiko... Tuoj pasižiūrėsime, gerbiamasis Seimo nary, rezerviniai klausimai visi išspręsti. Na, ką gi, tada aš nematau kito kelio kaip padaryti pertrauką. Dar galim patvirtinti darbotvarkę, jeigu yra Pirmininko pavaduotojas. Prašome pateikti antradienio darbotvarkę. Po to, matyt, teks daryti pertrauką.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums taip pat yra išdalytas kovo 29 d. darbotvarkės projektas. Projektas Nr.2. Seniūnų sueigoje jis taip pat buvo priimtas sutartinai. Laukiame jūsų naujų siūlymų.
PIRMININKAS. Prašau. Siūlymų nėra. Yra. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš vis dėlto noriu grįžti prie Genocido tyrimo centro. Manyčiau, kad šitą reikalą reikia skubiau...
Aš suprantu, kad norima su daug kuo labai daug derinti ir t.t., bet mes vis dėlto pradėkime jį svarstyti. Statuto priėmimas niekada nepakenks Genocido tyrimo centrui. Absoliučiai! Kad ir kas kur ką kalbėtų. Vis tiek, ar bus vienas žmogus, ar du, ar ten kitokie, bet statutas Genocido tyrimo centro darbui niekada nepakenks. Priešingai, jis yra būtinas.
PIRMININKAS. Taip, Seimo nariai... Ar norite ką sakyti?
J.BERNATONIS. Gal ne visiems iš karto.
PIRMININKAS. Gerai, prašome. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Būtent svarstant arba sudarant statutą galima rasti tam tikrų kompromisų ir sprendimų. Todėl tai būtų prasminga spręsti būtent statute. O jeigu mes norime klausimą spręsti primetant jėga ir toliau "buldozeriuojant", tai tada taip tiesiai ir pasakykim. Nėra čia ko daug gaišti laiko.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pritarti A.Endriukaičio pasisakymui. Žinoma, reikia palaukti, jeigu klausimas nėra galutinai išspręstas. Mes atidėdavome ne tokius klausimus ir todėl čia nematau problemos, kad jį reikėtų forsuoti. Vieną kartą mes malkų jau priskaldėm. Jeigu norim dar toliau, žinoma, galima ir šį klausimą įrašyti.
PIRMININKAS. Pranešėjau, daugiau siūlančių nėra, prašome reziumuoti.
J.BERNATONIS. Kadangi daugiau pasiūlymų nėra, tai aš noriu atsakyti gerbiamajam Seimo nariui A.Bendinskui, kad aš negaliu patenkinti jūsų siūlymo įtraukti į antradienio darbotvarkę, kadangi Genocido tyrimo centro nuostatų projektas šiuo metu yra tobulinamas, ieškoma bendro susitarimo. Buvo visų frakcijų prašyta, taip pat ir LDDP, kad į antradienio darbotvarkę nebūtų įtraukiama.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, gal girdėjote aiškų atsakymą? Dabar aš noriu paklausti, ar visi pritariate kovo 29 d. plenarinio posėdžio darbotvarkei taip, kaip yra pateikta? Pritariame. Tada dėkojame. Pertrauka iki 11.40 val. Minutę, vieną minutę! Dar Seimo narys A.Sadkauskas pateiks trumpą informaciją. Seimo nary Sadkauskai, jūs norėjote pateikti informaciją.
A.SADKAUSKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien 14 val. mūsų komiteto posėdis. Norim apsvarstyti savivaldybių rinkimų, savivaldos ir savivaldos reorganizavimo įstatymus. Mes komitete juos labai daug kartų svarstėm. Kas norite, prašome ateiti. Na, pasikalbėsim, padiskutuosim.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 11.40 val.
Pertrauka
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome penktąjį darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 51 straipsnio galiojimo laikino sustabdymo" papildymo" projektą Nr.832. Tai yra tik pateikimas. Pranešėjas - ponas A.Sadkauskas. Seimo nary Baleženti, po jūsų replikos aš netekau amo. Taigi pranešėjas - Seimo narys A.Sadkauskas. Primenu, kad yra atidėtas Akcizų įstatymo projektas. Aš įvardysiu procedūrą, kokia yra. Galima buvo atidėti tiktai iki kito posėdžio. Vadinasi, 15 val. pradėsime svarstyti Akcizų įstatymo projektą. Galimas bus taip pat dar antras atidėjimas iki kito posėdžio. Vadinasi, vėliausiai jį bus galima svarstyti antradienį (ne vėliau) privaloma tvarka įrašant į darbotvarkę. Atsiimti nei pranešėjai, nei kiti šito projekto jau negali. Tai yra pavėluota stadija.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu Seimo narį A.Sadkauską į tribūną. Seimo narys A.Salamakinas vietoj jo? Prašome. Tuo tarpu registruokimės, gerbiamieji Seimo nariai, čia Seimo narys A.Baležentis nerimsta.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Savivaldybių komitetas teikia jums Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 51 straipsnio galiojimo laikino sustabdymo" papildymo." Yra pateiktas aiškinamasis raštas. Jame smulkiai išdėstyta, kodėl mes šį papildymą teikiame. Aš norėčiau tik tiek pridurti, kad einant į pabaigą savivaldybių tarybų kadencijai dauguma deputatų atsisako savo mandato, nebenori vykdyti jiems pavestų funkcijų ir praktiškai savivaldybės tampa tarsi paralyžiuotos. Yra savivaldybių, kurios iki šiol negali patvirtinti savo biudžeto.
Taigi atsižvelgiant į tai galimi trys variantai: arba įvesti tiesioginį valdymą savivaldybėse, tose, kurios negali funkcionuoti, arba rengti naujus rinkimus, nors tai irgi šiuo atveju nelabai tinkamas momentas, arba padaryti šio įstatymo pataisą, ką mes ir siūlome. Aš tiek.
PIRMININKAS. Taip. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte parašyta, kad taryboms, sumažinusioms deputatų mandatų skaičių, atitinkamai patikslinti rinkimų apygardų ribas. Kaip tai suprasti? Ar ten, kur nebeliks išrinktų deputatų, tos bus prijungtos prie kitų, ar jos liks visiškai bemandatės?
A.SALAMAKINAS. Aš patikslinu. Yra du projektai. Viename parašyta "projektas", kitame - "projektas Nr.2". Reikia žiūrėti antrąjį projektą, kur šito sakinio nėra. Ir prie jo yra Juridinio skyriaus išvados.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš norėjau paklausti, čia kalbama apie tai, kad sumažintume deputatų mandatų skaičių. Ar tai tik tie deputatai, kurie savo mandatų patys atsisako, ar čia turimi omenyje ir tie deputatai, kurie mandatų neatsisako, bet tiesiog nesilanko sesijose?
A.SALAMAKINAS. Savivaldos pagrindų įstatyme numatyta, jeigu deputatas tris kartus neatėjo į sesiją, jo įgaliojimai gali būti sustabdyti. Tris sesijas. Atsiprašau, jeigu jis praleido tris sesijas, jo įgaliojimai gali būti sustabdyti. Šiuo atveju ir yra daug tokių, kurie tris ir daugiau sesijų praleidžia, tačiau jų mandatai vis tiek galioja, kadangi jiems reikalingas kvorumas. Mes siūlome kvorumą leisti jiems sumažinti iki 2/3. Daugiau jau, aišku, nebus leidžiama mažinti. Šitą užfiksuoti ir nuo to skaičiuoti mandatų skaičių.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš supratau, kad rimta padėtis Lietuvoje yra dėl savivaldybių tarybų, o ta padėtis susiklostė neatsitiktinai. Ji susiklostė dėl to, kad LDDP faktiškai paralyžiavo buvusių Sąjūdžio deputatų darbą savivaldybėse. Ir daugelyje savivaldybių jie išėjo padėję mandatus. Antras dalykas, jeigu tai būtų susiję tik su Seimo nariais, kurie turėjo atsisakyti mandato pagal Konstituciją, tai taip, o dabar, jeigu paralyžiuotas darbas, tai kodėl reikia paslėpta forma jį įteisinti? Gal tada reikia įvesti tiesioginį LDDP valdymą?
A.SALAMAKINAS. Na, aš nesutikčiau, kad LDDP paralyžiavo kai kurių savivaldybių darbą. Mes mažiausiai įtakos darome ir mūsų komitetas mažiausiai kišasi į jų reikalus. Yra daug savivaldybių, kuriose daugumą turi Sąjūdžio rinkti deputatai. Paimkite Vilniaus miestą, mes ten jokios įtakos nedarome, ir jūs klystate sakydama, kad mes kažką bandome paralyžiuoti. Čia yra savaiminis procesas. Daugelis deputatų pereina dirbti į komercines struktūras, jiems nebelieka laiko lankyti sesijas ir jokiu būdu į šį dalyką nenorėčiau painioti politiką. Čia paprasčiausiai yra gyvenimiški dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Tik norėčiau dabar jūsų paklausti (klausimai jau baigti), ar jūs siūlote pradėti svarstymo procedūrą ir įrašyti į sesijos darbų programą, taip?
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada prašome nepabėgti iš tribūnos.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų atsiklausti, ar yra kas nors oponuojančių, abejojančių, kad nereikia šio dokumento įrašyti į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Nėra oponuojančių. Tai įrašome bendru sutarimu į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą. Dabar - kokį jūs siūlote pagrindinį komitetą?
A.SALAMAKINAS. Pagrindinis turėtų būti Savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas - Savivaldybių komitetas. Seimo nariai neprieštarauja? Kokių nors papildomų išvadų čia nereikia, papildomų komitetų?
A.SALAMAKINAS. Turbūt nereikės.
PIRMININKAS. Taip. Toliau. Kada norėtumėte siūlyti svarstymo datą?
A.SALAMAKINAS. Kitą savaitę, antradienį.
PIRMININKAS. Antradienio darbotvarkę jau patvirtinome.
A.SALAMAKINAS. Taip, ten yra įtrauktas šis klausimas.
PIRMININKAS. Įtrauktas šitas klausimas. Aš tik primenu, kad jūs turėsite komiteto posėdį surengti 5 dienas prieš svarstymą. Atskaičiuokite nuo ketvirtadienio, ar jums išeis?
A.SALAMAKINAS. Šiandien 14 val. - komiteto posėdis.
PIRMININKAS. Vadinasi, šiandieną komitetas pateiks išvadas.
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, vėlgi mums nėra ką veikti. (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, mes neturime dabar ką veikti. Ką padarysi, kad Seimas pradėjo taip gerai dirbti, kad mes sutaupome laiko svarstant beveik kiekvieną klausimą. Aš negaliu skelbti priėmimo anksčiau negu 12 val., tai yra priėmimas. Galiu tiktai paskelbti 12 min. pertrauką, kito kelio nėra. Ir po pertraukos pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas ponas J.Bernatonis.
Pertrauka
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiame posėdį. Svarstome 6 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės regioninių problemų komisijos ir Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo" projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį E.Raišuotį.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
Naujų kažkokių pasiūlymų teikiamam projektui nėra gauta. Yra gautas vienas gerbiamojo Seimo nario J.Dringelio pasiūlymas 4 punktui. Dėl to aš prašyčiau pradėti priėmimą.
PIRMININKAS. Ketvirtasis projektas. Taip?
E.RAIŠUOTIS. Taip. Ketvirtasis projektas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tuomet svarstome pastraipsniui.
Dėl nutarimo 1 punkto ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.
Dėl 2 punkto ar reikėtų balsuoti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.
Dėl 3 punkto ar reikėtų balsuoti? Nėra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Aš siūlau šitą punktą išbraukti dėl to, kad Seimas neturėtų priimti sprendimų, kurie būtų adresuoti vienam žmogui. Seimas turėtų priiminėti įstatymus, kurie taikomi visiems Lietuvos piliečiams, o čia yra minima vieno žmogaus pavardė, nurodomas laikas ir minimos tokios smulkmenos, kaip patalpos, inventorius, na, tai taip nusismulkinti galima net iki raktų ar prie rakto kas ten yra. Tas straipsnis yra ne Seimo, ne įstatymo dvasia parašytas, todėl aš jį siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
E.RAIŠUOTIS. Ačiū už pasiūlymus, bet pasiūlymai jau pateikti per vėlai. Trumpai galiu tiek atsakyti. Pirmiausia tai yra ne įstatymas, yra nutarimas. Antra yra tai, kad Seimo struktūra, Regioninių problemų komisija yra perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jos visa sukaupta medžiaga reorganizacijos būdu yra perduodama Vyriausybei.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi 3 punktas nepriimtas bendru sutarimu, yra prieštaraujančių, todėl dabar prašysiu pasisakyti vieną - už, vieną - prieš dėl 3 punkto.
Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš siūlau pritarti 3 punktui, palikti jį, kad iš tikrųjų visa dokumentacija, sukauptas turtas būtų perduotas vyriausybinėms struktūroms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau išbraukti šį straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad 3 šio nutarimo punktas... Atsiprašau, gerbiamųjų Seimo narių pageidavimu užsiregistruosime, kadangi, atrodo, atėjo dar nebuvusių Seimo narių. Prašom registruotis.
Salėje - 67 Seimo nariai. Taigi formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas šio nutarimo 3 punktas, paspaus mygtuką "už", kas prieš - "prieš" arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 32 Seimo nariai, prieš - 22, susilaikė 3. 3 punktas priimtas.
Dėl 4 punkto. (Salėje triukšmas) Gerbiamieji Seimo nariai, skaitykite Statutą, tai yra geriausias vaistas nuo triukšmavimo. Dėl 4 punkto, prašom, pranešėjau. Gerbiamojo Seimo nario J.Dringelio siūlymas.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis pateikė pasiūlymą, jūs turbūt visi esat gavę, susipažinę su juo. Aš iš principo pritariu šiam pasiūlymui, bet su viena sąlyga, jei gu gerbiamasis J.Dringelis sutiktų vietoj "per vieną mėnesį" parašyti "per pusantro mėnesio".
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis sutinka?
J.DRINGELIS. Manau, kad čia nėra didelis skirtumas, galėtų būti ir pusantro mėnesio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai galim priimti bendru sutarimu 4 punktą ar reikia dėl jo balsuoti? Priimta.
Dėl 5 punkto yra pasiūlymų, prieštaraujančių, ar galime priimti bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja. Priimta.
Dėl 6 punkto ar yra prieštaraujančių, ar galime priimti bendru sutarimu? Taip pat niekas neprieštarauja, priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų pasisakyti dėl viso šio Seimo nutarimo. Prašau užsirašyti, kas norėtų pasisakyti. Keturi - už, keturi - prieš. Pirmasis pasisako gerbiamasis Seimo narys V.Plečkaitis. Jūs pateikėt iš anksto? (Balsai iš salės) Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš iš principo norėčiau pasisakyti prieš tokias vykdomas reformas. Atsiprašau, ponai, bet mes neturim jokios valstybės valdymo, organizavimo reformos ir mes tiktai pradedam draskyti gabalais. Šiandien naikinam vieną komisiją, jungiam prie Tautybių departamento, bet mes visiškai neseniai buvom numatę kažkokį bendrųjų reikalų konglomeratą, kažkokią ministeriją. Tautybių departamentui jau ten buvo numatyta vieta. Staiga buvo atsisakyta, staiga buvo numesta lyg ir Kultūros ir švietimo ministerijai. Dabar mes matom, kad atsiranda kažkokia valstybinė miškų tarnyba, naikinamas Aplinkos apsaugos departamentas. Todėl aš noriu, kad mums būtų pateikta bendra valstybės valdymo reformos reorganizavimo koncepcija, kad būtų pateikta kažkokia struktūrinė išklotinė ir mes galėtume konceptualiai svarstyt, kaip daryt tą reformą. O šiandieną mes tik gabalais draskom ir naikinam. Aš tikrai vėl keliu savo retorinį klausimą, kam tai reikalinga, kam tai naudinga? Tikrai šiam projektui nepritariu ir siūlau balsuoti prieš. Tik pateikus valstybės valdymo reformos koncepciją galima tada diskutuot ir dėl šitos Valstybinės regioninės komisijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, taip spręsti įvairių mūsų valstybės struktūrų problemas Seimas turi nemažą patirtį. Aš norėčiau, kad Seimas turėtų bent jau dalelę tos patirties ir spręst problemas, kaip jis turi patirtį koncentruoti valdžią į vienas rankas. Manau, jeigu šita reorganizacija bent kiek prisidės prie problemų sprendimo, padės jas geriau spręst, tai aš pats pirmasis siūlyčiau panaikint Regioninių problemų komisiją ir sutikčiau su bet kokiom reorganizacijom. Tačiau manau, kad šitokia reorganizacija nepadės spręst problemų, kuriomis užsiiminėjo Regioninių problemų komisija, t.y. rūpintis lietuviais, gyvenančiais etninėse žemėse, rūpintis lietuviais, gyvenančiais kitose valstybėse, ir apskritai rūpintis nutautinimu, tarp jų ir lietuvių nutautinimo problemomis, kurios mūsų valstybėje iki šiol labai aktualios. Regioninių problemų komisija nuolatos teikė Vyriausybei ir kitoms mūsų valstybės struktūroms pasiūlymus, kaip spręsti šias problemas, tačiau vis besikeičiančios Lietuvos vyriausybės ir kitos valdžios struktūros vis abejingiau, o pastaroji netgi su tam tikru nepasitikėjimu žiūrėjo į Regioninių problemų komisiją. Žlugdė jos pasiūlymus ir kaip nemalonu, kai, sakysim, premjeras apsilankęs Šalčininkų rajone dalijo pažadus kaip tik tokius, kur Regioninių problemų komisija jau seniai siūlė spręst Vyriausybei. O dabar išeina, kad tie pažadai buvo duoti tiesiogiai premjero, o ne Regioninių problemų komisijos. Ir daugelis kitų šitų problemų, kur galbūt šiandien jau kalbant dėl balsavimo motyvų neišeitų ilgai vardyt. Manau, kad kolegos turėtumėt susimąstyti darydami šiuos sprendimus. Jeigu vis dėlto tai, ką numatę, padarysite ir panaikinsite Regioninių problemų komisiją, tai galvokit ne apie struktūrų reikalus, ne kokios jums patogesnės ar nemalonesnės, o kaip išspręst mūsų valstybės ir mūsų visuomenės problemas, kuriomis kaip tik užsiiminėjo šita komisija. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Dėkoju. Aš siūlau iš principo balsuoti prieš šį nutarimą ir dėl jo turinio, kaip naikinančio Regioninių problemų komisiją, ir konkrečiai dėl trečiojo punkto, kuris visiškai pakeičia nutarimo svarstymo plotmę. Pristatant klausimą buvo pasakyta, kad reorganizuojami du institutai, Tautybių departamentas ir Regioninių problemų komisija. Čiagi trečias straipsnis įpareigoja mane perduoti Regioninių problemų komisijos visas regalijas būtent poniai H.Kobeckaitei tarsi mūsų teisių perėmėjai. Jai taip pat taikoma ta pati reorganizacija ir perduoti aš jai negaliu. Jūs mane įpareigojat atlikti neteisinį aktą. Aš paskui, jeigu bus priimtas nutarimas, specialiai kreipsiuosi į atitinkamas Seimo procedūrines instancijas ir reikalausiu išaiškinti šitą klausimą taip, kaip dera jį spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Ponas J.Dringelis mane įtikino, kad komisijos, kuri veikė iš esmės visuomeniniais pagrindais, pakeitimas Vyriausybės sudėtyje esančia institucija padės pagerinti esamų problemų sprendimą. Štai kaip buvo pasakyta: "Premjeras pats susipažino su padėtimi Šalčininkuose ir ledai pajudėjo". Taigi reikia tikėtis, kad naujoji sistema veiks efektyviau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs prieš posėdį pakalbėt frakcijos vardu dėl šio nutarimo. Iš tikro aš noriu...
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų 2 min.
L.MILČIUS. ...aš noriu Seimo nariams pradėt savo kalbą nuo to, kad štai noriu parodyt Šalčininkų rajono 1993 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kurio jau 2 punkte rašoma (sprendimą pasirašė ponas Simonovič): "pareikšti nepasitikėjimą Valstybinei regioninių problemų komisijai, kuri nebendradarbiauja su rajono savivaldybe, naudojasi savo veikloje tikrovės neatitinkančia informacija, kursto nesantaiką tarp tautybių, gyvenančių Lietuvoje". Iš tikrųjų, ką kažkada deklaravo "Jedinstvo" ir ką pati Lietuvos lenkų sąjunga, tą nori primest Regioninių problemų komisijai. Antra. "Toliau prašyt Lietuvos Respublikos Seimą panaikinti Valstybinę regioninių problemų komisiją, įkurtą Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu." Štai aiškus pavyzdys, kieno iniciatyva ir kam šiandien duoklę ar įsipareigojimus moka valdančioji LDDP. Man tik dar kyla klausimas, kokių daugiau tokių įsipareigojimų, prieštaraujančių lietuvių tautos interesams, bus daroma ateityje. Tai, kad kovo 17 d. buvo atmestas gerbiamojo R.Ozolo pateiktas nutarimo projektas dėl Valstybinės regioninių problemų komisijos statuso ir pasirinktas pono E.Raišuočio, aiškiai įrodo, kieno interesams ir kas yra daroma ir dėl ko šitas nutarimas yra priimamas.
Šiandien reiktų su apgailestavimu pažymėt, kad Lietuvos rytinėje dalyje nesudarytos būtiniausios sąlygos lietuvybei palaikyti, puoselėti ir ugdyti, o priešingai - įsigali baimė, lietuviai vis dažniau atleidžiami iš darbo, o naujų lietuviškų mokyklų ir kultūros centrų statybai Vyriausybė ir prolenkiška savivaldybių taryba atsako "ne". Štai mes, 23 Seimo nariai, kreipėmės praeitą pavasarį į Vyriausybę...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų pasisakymo laikas baigėsi.
L.MILČIUS. ... ir buvo atsakyta "ne". Mes, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija, nepritariam šitam nutarimui ir aš frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo. Taip pat prašau kitas frakcijas palaikyti šį reikalavimą. Vieną kartą turėtų Lietuvos žmonės žinot, kas išduoda jų interesus Lietuvos rytų zonoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Jau keturi gerbiamieji Seimo nariai pasisakė prieš šį nutarimo projektą. Dabar galima pasisakyti tik "už". Gerbiamasis Seimo nary Plokšto, jūs prieš ar už? Prašom.
A.PLOKŠTO. Aš norėjau pirmiausia šiek tiek pakeist savo pasisakymą ir atsakyti ponui L.Milčiui, kadangi jis sako, kad čia viskas daroma Šalčininkų savivaldybės iniciatyva. Tai aš turiu tokį klausimą. Tai ką, Šalčininkų rajono žmonės yra ne Lietuvos piliečiai ir neturi teisės rodyti kažkokią iniciatyvą? Antra vertus, aš negaliu priimti tokios sąvokos, kad Lietuvos interesai yra ne tokie kaip Lietuvos piliečių interesai, o taip buvo galima suprast pono L.Milčiaus pasisakymą. Manau, kad ši reorganizacija padės vis dėlto išspręst regionines problemas. Padės pirmiausia dėl to, kad praeita Regioninių problemų komisija vis dėlto jokių problemų išspręst nesugebėjo. O tai, kad sugebėjo padidint įtampą ir sukurt naujas problemas, teisingai, šitas buvo. Manau, kad jokio naikinimo čia nėra, nes vis dėlto Regioninių problemų komisija yra, yra jų veiklos sfera ir net bus išplėsta. Todėl manau, kad šitas sprendimas tikrai padės Lietuvos reikalams, nors po šio sprendimo galbūt reikalai pajudės iš vietos. Todėl aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo nary Baskai, jūs prieš ar už?
A.BASKAS. Prieš naikinimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, jūs galite pasisakyti tik už pagal Statuto reikalavimus.
A.ENDRIUKAITIS. Tada nepasisakysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš prieš šitą...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš už tai, kad iš viso nebūtų svarstomi šitie klausimai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Plečkaiti, jūs galite taip pat pasisakyti tik už.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau pasisakyt neutraliai ir pareikšti savo pageidavimą, kadangi nuo mūsų mažos frakcijos čia niekas nepriklauso. Mes neturim įtakos ir dabartinei regioninei komisijai, vargu ar turėsim įtakos komisijai, kuri bus ateityje, todėl norėtume pareikšti pageidavimą, kad iš tikrųjų ta komisija, ar tas padalinys, kuris veiks prie Tautybių departamento, daugiau rūpintųsi lietuvybe tarp lietuvių. Ir tautinių mažumų integracija į Lietuvos valstybės gyvenimą, o mažiau užsiiminėtų užsienio politika.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlau palaikyti. Kadangi vienoje vietoje, būtent prie vykdomosios valdžios tas išryškėjo, šita komisija arba bent jos keli žmonės, kurie dirbo, matyt, būtų veikę efektyviau. Todėl aš labai prašyčiau po to, kada bus vykdoma reorganizacija, kad tie žmonės, kurie dirba regioninėj komisijoj ir kurie turi gerą įdirbį ir gerą medžiagą, kad jie ir toliau dirbtų. Aš čia norėčiau paminėti V.Povilionį, E.Petrovą ir kitus, kad jie nebūtų nušalinti nuo šito darbo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip girdėjote, frakcija siūlo šį klausimą spręs ti vardiniu balsavimu. Ar yra prieštaraujančių, ar balsuodami turim apsispręsti dėl balsavimo būdo.
A.KUBILIUS. Aš noriu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Tėvynės sąjungos frakcija pritaria Tautininkų frakcijos reikalavimui šitą klausimą spręsti vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Taip, bet reikia, kad paremtų ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių. Kiek aš pamenu, Tėvynės sąjungos frakcijoje yra 24, o Tautininkų yra 4, iš viso kol kas 28.
BALSAS IŠ SALĖS. Krikščionių demokratų frakcija taip pat prašo vardinio balsavimo.
BALSAS IŠ SALĖS. Jei galima, LDDP frakcija taip pat mano, jeigu balsų skaičiavimo grupė nuobodžiauja be darbo, tegul dirba organizuodama vardinį balsavimą.
PIRMININKAS. Taigi dabar reikalingas vienas trečdalis dalyvaujančių balsų, palaikančių vardinį balsavimą, jau yra. Prašau balsų skaičiavimo grupę rengti vardinio balsavimo biuletenius dėl šio Seimo nutarimo ir dalyti Seimo nariams.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime, kol bus dalijami biuleteniai, svarstyti kitą klausimą, ar jūs tam prieštaraujate? Yra prieštaravimų. Dėkoju. Tuomet svarstysime vėliau.
A.SALAMAKINAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs paskelbkit, kaip vadinasi šitas, kaip užrašyti ant biuletenio. Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas tai atlikdavo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime vardiniu balsavimu dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės regioninių problemų komisijos ir Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo" projekto. Reikėtų rašyti "Dėl Valstybinės regioninių problemų komisijos ir Tautybių departamento reorganizavimo". Kadangi visas pavadinimas netilps. Nėra nebalsavusių Seimo narių? Niekas neprieštarauja? Galime tęsti posėdį?
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome kitą klausimą, kol balsų skaičiavimo grupė suskaičiuos balsus. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Jurgelį. Svarstome įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektą. Pateikimo tęsinys. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.JURGELIS. Yra gautos Juridinio skyriaus išvados dėl pateikto projekto. Juridinio skyriaus išvados, gerbiamieji deputatai, yra...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio!
J.JURGELIS. Atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, yra neigiamos. Todėl norėčiau pasakyti keletą argumentų. Projekto autoriams Juridinio skyriaus išvados yra nepriimtinos. Ir štai dėl ko. Svarstant ir priimant Saugumo departamento įstatymą buvo iškilęs klausimas tiktai dėl pavadinimo pakeitimo. Iškilus tam klausimui, kurį iškėlė gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas, buvo atsakymas, kad čia yra ne reorganizacija, o yra tiktai keičiamas pavadinimas. Daugiau jokių klausimų šia prasme nebuvo užduota. Ir projekto rengėjai neturėjo tikslo reorganizuoti tarnybos, o tiktai turėjo tikslą esančiai tarnybai parašyti įstatymo projektą. Taigi tai, nuo ko pradeda Juridinis skyrius, kad yra įsteigta nauja institucija - departamentas, - tai turėtų būti bent jau ginčo objektas, kad ji įsteigta nėra. Juridinis skyrius priima kaip faktą pavadinimo pakeitimą, kaip faktą, kad tai yra jau nauja institucija. Buvo ta praktika trumpai Saugumo tarnybos egzistavimo periodu, kada keitėsi pavadinimai, o po pavadinimų pakeitimo keisdavosi, sakykim, tam tikra kadrų sudėtis. Tai būdavo kadrų politika. Mums tokios politikos nereikia. Mes turim juridinių priemonių keisti ir priimti kadrus. Ir manome, kad tarnyba išliko ta pati štai dėl ko. Todėl, kad liko ta pati paskirtis, tie patys uždaviniai, tos pačios funkcijos. Tiesa, reikia pastebėti, kad iš dalies pasikeitė pavaldumas. Tarnyba yra pavaldi Seimui ir Prezidentui, taip pat teikia informaciją Vyriausybei. Šiuo atveju nėra numatyta pavaldumo Vyriausybei. Mes manome, kad tai nėra esminis pakeitimas, todėl netraktuojame kaip reorganizacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti dešimt Seimo narių. Primenu, kad klausimams skiriama 10 min. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, nenorėčiau paklausti, aš norėčiau tiktai pritarti pateikimui. Ir mano nuomone, man irgi atrodo, kad čia nėra jokio reorganizavimo. Pakeitimas pavadinimų, net ir pavaldumo... jeigu nesikeičia kadrai, nėra jokio reorganizavimo. Čia labai formalus dalykas. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Gerbiamasis prelegente, aš norėčiau jūsų paklausti dėl šitų pastabų pirmajame projekte, kai buvo svarstoma dėl departamento, ar buvo iš Seimo Juridinio skyriaus nuorodos būtent į šitą neatitikimą, ar ne?
J.JURGELIS. Šitas klausimas dėl reorganizavimo ar pavadinimo pakeitimo iškilo jau priėmus įstatymą. Įstatymo svarstymo ir priėmimo metu jis nebuvo iškilęs. Jis apskritai nebuvo niekur iškeltas - nei Seime, nei kitur.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
J.JURGELIS. Jeigu galima, patikslinsiu. Aš nuo gerbiamojo S.Pečeliūno ir pradėjau... Jūs buvot iškėlęs tą klausimą, ar tai nėra reorganizacija. Atsakymas buvo, kad tai pavadinimo pakeitimas. Daugiau diskusijų ar argumentų pateikta nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, neatsakinėkit į replikas iš vietos. Visi norintys paklausti užsirašė. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš žiūrėjau šitą įstatymą, ir tenai aiškiai parašyta, kad Saugumo departamentas. Kaip atsitiko, kad dabar čia kažkas įgrūdo tarnybą? Tarnyba tai nėra, taip sakant, toks, tarnyba tai yra tarnyba, o ne pavadinimas. Ir net Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad yra tik tarnyba, bet ne pavadinimas. Tai kaip dabar taip atsitiko, kad įstatymą priėmėm visi ir nubalsavom, kad departamentas, staiga dabar atsiranda tarnyba. Ir dar į šitą tarnybą... Norint susigrąžinti įstatymiškai nustatytą pavadinimą, atsiranda įvairiausių tokių, kaip čia pasakius, apmąstymų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs atsakysit gerbiamajam Seimo nariui A.Bendinskui į šį klausimą?
J.JURGELIS. Aš supratau, kad tai nėra klausimas, o nuomonės pasakymas. Nebuvo suformuluotas klausimas, todėl aš neatsakau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš noriu gerbiamojo prelegento paklausti, kodėl jūs taip nenorite taisyti šio įstatymo projekto? Juk ne vienintelis čia toks negatyvus... Mūsų juridinės tarnybos išvada tokia. Ir visi, kiek bent aš prisimenu anksčiau, noriai taiso įstatymų projektus. O jūs taip nenorite taisyti. Ir ar jūs nepripažįstat, kad čia vis dėlto rezultatas tokio įstatymo neteisiškumo, kaip čia Juridinis skyrius sako, būtent toks skubotas priėmimas. Juk mes atsimenam, kaip buvo priiminėjamas šis įstatymas - ir papunkčiui, ir visas įstatymas, kartu stumiant vadinamuoju "buldozeriniu" būdu. Tai galbūt reikia dabar ir pagalvoti ir apie patį įstatymą, ir apie šitą papildymą, kurį jūs čia teikiate, ir susitarti su Juridiniu skyrium, ir parengti taip, kaip reikia. Kam čia konfrontuoti?
J.JURGELIS. Gerbiamasis Seimo nary Jakučioni, tai nėra mano noras ar nenoras. Aš šitaip suprantu reikalą. Jeigu bus argumentų arba Seimas nuspręs kitaip, ir jeigu bus juridinių kazusų, tai šiuo atveju aš esu absoliučiai neutralus. Prašau, jūs nuspręskit kitaip, ir bus kitaip. Bet būtent nenoriu dėl to, kad nematau juridinių argumentų. Gal aš apsirinku? Čia jums spręsti. O dėl skubėjimo... Įstatymas buvo svarstomas labai ilgai, daugiau kaip pusę metų. Tai pakankama buvo trukmė. Mano, pasakysiu, tikslas yra toks: jeigu yra mano argumentuose netikslumų, o jų gali būti, tai prašau, čia jūsų valia.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo, ar priimtame įstatyme yra pasakyta, kad senoji tarnyba keičia pavadinimą ir viskas išlieka, ar šito nėra?
J.JURGELIS. Šito nėra, užtat ir yra...
E.JARAŠIŪNAS. Ačiū.
J.JURGELIS. ... padarytas papildymas.
E.JARAŠIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, neklausinėkit to, ką patys žinot. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Ponas pranešėjau, yra Konstitucijos 67 straipsnis, kuris sako, kad "Seimas steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus". Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį dabar Lietuvoje turėtų veikti Valstybės saugumo departamentas, bet jis dar nėra įsteigtas. Tokio dar nėra. Vadinasi, aš nelabai dabar suprantu jūsų šito to įstatymo papildymo. Turi būti priimtas visiškai atskiras nutarimas, kad yra steigiamas departamentas, skiriamas vadovas, jam skiriamas generolo laipsnis. Tai kodėl jūs dabar mus dar bandot čia kankinti kažkokiais naujais išradimais, kai yra aiškiai pasakyta Konstitucijoje. Vyriausybė atitinkamai turi panaikinti savo tarnybą. Ir taškas. Čia nėra jokių neaiškumų. Juridinis skyrius yra absoliučiai teisus. Neverskit mūsų daryti kažkokių neaiškių žingsnių.
J.JURGELIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu pradėti nuo tamstos pirmojo teiginio. Jūs sakot - yra įsteigtas.
A.KUBILIUS. Nėra įsteigtas, nėra.
J.JURGELIS. Bet jis ir nėra steigiamas.
A.KUBILIUS. Tai kaip nesteigti, jeigu jo nėra?
J.JURGELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu yra pageidavimas palikti nieko nesakantį seną pavadinimą - Saugumo tarnyba, - tą pavadinimą galim ir palikti, jeigu dėl to iškilo ginčas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, tai jūs per garsiai juokiatės, tai replikuojate iš vietos. Aš jus įspėju, kad šiandien jūs labai nervingas. Gerbiamasis Seimo narys K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Į mano klausimą jau prieš tai atsakė Seimo nariui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis tarnybos vadove, gerai, kad jūs priminėt mano klausimą, kuris buvo iškeltas dar svarstant šitą įstatymą, į kurį jūs taip lengvai, ir čia paminėjot, atsišaudėt. Bet problema juk išliko. Ne mano reikalas yra jums pasakyti, kaip tą problemą spręsti. Jūs rengėt įstatymą, mes padėjom jums rengti, paskui jūs mūsų paslaugų atsisakėt, rengėt vieni, štai ir turit rezultatą. Aš manau ir noriu jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad tai, ką surašė Juridinis skyrius, yra pakankamai rimta. Ir jūsų pasakymas, kad keičiam pavadinimą, o nieko kito nekeičiam, tai yra tiesiog ne tas atsakymas į tą klausimą, kurį iškėlė Juridinis skyrius. Ir norint problemą išspręsti iš esmės, reikia elgtis taip, kaip jie sako. Ir taip, kaip jūs pats visai neseniai irgi sakėt, kad galima būtų, jog Seimas steigtų tą tarnybą šitos esančios Vyriausybės tarnybos pagrindu, Vyriausybė tos tarnybos atsisako, ją naikina, ir tada viskas juridiškai atsistoja į savo vietas. Aišku, kas skiria vadovą, ir visa kita. Dabar, kai mes tik pasakom, kad keičiam pavadinimą, vadinam jį kitaip, bet visa kita lieka vėl toj pačioj sumaišty, mes lyg ir mėginam spręsti problemą, bet tokiu nevykusiu būdu dar bent penkias ar šešias susikuriam, kurias vis tiek reikės spręsti. Ar jūs nemanote, kad reikėtų dabar (...) šito trumpo sakinuko, o surašyti gal ilgesnį projektėlį, kuris išspręstų visas problemas iš karto. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.JURGELIS. Klausimas yra vienas ir tas pats: ar nauja institucija, ar ta pati? Aš kito klausimo nematau. Kada gerbiamasis S.Pečeliūnas sako, kad atsisakėm paslaugų. Netgi šitą įstatymo pakeitimo klausimą svarstėme komitete, tame komitete, kur tamsta dirbate, ten nekilo klausimų. Jeigu ten būtų iškilę, mes galėjom diskutuoti. Pritarus komitetui projektas atsidūrė čia.
S.PEČELIŪNAS. Nereikia tapatinti manęs su visu komitetu. Gerai?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Dar galėtų pasisakyti po vieną už ir prieš dėl pritarimo po šio projekto pateikimo. Ar yra norima pritarti bendru sutarimu? (Balsai iš salės) Yra prieštaraujančių. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Mes negalim pritarti šitam įstatymo projektui, ir tai labai aiškiai pasakyta Juridinio skyriaus išvadoje. Seimui nesuteikta teisė keisti Vyriausybės įsteigtų institucijų pavadinimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs už? Nes prieš jau pasisakė.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas tiesiog turi mažai darbo. Be abejo, galim priiminėti.
PIRMININKAS. Neaišku, ar jūs už, ar prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad yra išspręsta priimant įstatymą. Ten yra aiškiai parašyta, kad Saugumo departamentas. Tai šita klaida ar neklaida, t.y. kažkoks neapsižiūrėjimas, atitaisomas tuo, ir aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikiamas skaičius Seimo narių pasisakė už ir prieš. Dėl Juridinio skyriaus išvados. Su ja supažindino pranešėjas, aš dar sykį primenu, jog Juridinio skyriaus išvada yra neigiama. Tačiau tai nereiškia, jog Seimas negali pritarti pateikimui ir toliau tą projektą tobulinti, ištaisyti tam tikrus juridinės technikos neatitikimus ar pan. Tai spręs pagrindinis komitetas. Todėl teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimui (pagrindiniu komitetu paskirtas Nacionalinio saugumo komitetas), prašom balsuoti. Svarstymo Seimo posėdyje datą pasiūlys pagrindinis komitetas. Balsavimas pradėtas.
Už pasisakė 30 Seimo narių, prieš - 21, susilaikė 4. Taigi šio klausimo pateikimui pritarta. Pagrindiniu komitetu paskirtas Nacionalinio saugumo komitetas. Prašom, šio komiteto gerbiamasis Seimo narys K.Gaška įgaliotas siūlyti svarstymo Seime datą, taip? Jeigu galima, prie šoninio mikrofono, jums netoli, man nereiks įjunginėti, bus greičiau.
K.GAŠKA. Aš manyčiau, kad tai galėtų būti kitas trečiadienis, t.y. kovo 30 d.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote svarstyti skubos tvarka?
K.GAŠKA. Taip, aš manau, kad skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas šį projektą svarstyti skubos tvarka. Šiuo klausimu nori pasisakyti gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Man atrodo, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs apsirikot, kadangi šitas įstatymo papildymas neturi nieko bendro su nacionaliniu saugumu, o tuo labiau su Nacionalinio saugumo komitetu, kurio teisiniu išprusimu aš esu labai sužavėtas. Bet aš manau, kad šitą pataisą turėtų svarstyti Valstybės ir teisės komitetas, kadangi tai yra grynai teisinė problema. Čia nėra jokių problemų, bet tai, kad ponas J.Jurgelis nenori praeiti naujo patvirtinimo procedūros, tai nereiktų Seimo stumti į visiškus teisinius nonsensus. Ir aš manau, kad tai turėtų svarstyti pagrindinis komitetas, kuris šitam dalykui turėtų būti Valstybės ir teisės komitetas.
PIRMININKAS. Matyt, mane suklaidino tai, kad abiejuose pavadinimuose yra žodis "saugumas", tačiau Seimas nusprendė, kad pagrindinis komitetas yra Nacionalinio saugumo komitetas. Jeigu papildomai siūloma... (Balsai salėje, negirdėti) Jeigu yra papildomai siūloma paskirti Valstybės ir teisės komitetą ir svarstyti kartu, ar galim sutarti taip, kad du komitetai svarstys bendrame posėdyje? (Balsai iš salės) Statutas numato tokią procedūrą, gerbiamieji Seimo nariai. Skaitykit Statutą - tai geriausias vaistas nuo nervų. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Gaška.
K.GAŠKA. Aš manau, kad būtų priimtina tai svarstyti ir Teisės, ir mūsų, Nacionalinio saugumo, komitete artimiausią trečiadienį, t.y. kovo 30 d.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys šiuo klausimu ar dėl vedimo tvarkos?
K.SKREBYS. Šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Pone Bernatoni, jums irgi nuo nervų reikėtų Statutą paskaityti. Tas pats Statutas, kurį jūs taip rekomenduojate visiems skaityti, draudžia posėdžio pirmininkui komentuoti Seimo narių pasisakymus. Tai viena. O antra, aš norėčiau sužinoti, kieno vardu yra siūloma skubos tvarka? Statute yra griežtai numatyta, kas turi teisę siūlyti skubos tvarką. Ir jeigu jūs teikiate pasiūlymą dėl skubos tvarkos, jūs privalote pasakyti, kieno teikimu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už patarimus. Kas dar norėtų šiuo klausimu pasisakyti? Dėl skubios tvarkos kas galėtų pasiūlyti. Prašome kreiptis į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką ir jis jums išaiškins. Taigi 30 d. ...
K.SKREBYS. Tai ar buvo balsuota už skubos tvarką, ar nebuvo?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Skreby, nesijaudinkite, dar nebuvo balsuota. Galite atsisėsti į savo vietą.
K.SKREBYS. Klausyk, vaikine, aš nesijaudinu, tik tu nesijau...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 30 d. svarstyti šio klausimo negalėtume, kadangi nei Prezidentas, nei Vyriausybė, nei Seimo Pirmininkas skubios tvarkos nepasiūlė. Nebent jeigu laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas gerbiamasis A.Sakalas siūlytų. Nesiūlo. Taigi reikėtų svarstyti bendra tvarka. Datą numatysime, patikslinsime šiame posėdyje.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo" projektas (svarstymas) (94.03.24)
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Pereiname prie darbotvarkės 8 klausimo. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų. Svarstome Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo".
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, jums nutarimo projektas buvo pateiktas šio mėnesio 18 d. Po to jis buvo svarstytas Juridiniame skyriuje ir komitete. Juridinis skyrius pareiškė daug pastabų, komitetas taip pat. Juridinis skyrius motyvavo, kad nutarime yra punktai, kurie turėtų patekti į įstatymą, o ne į nutarimą. Ir remiantis šitais siūlymais iš nutarimo buvo padarytas ir įstatymas, ir nutarimas. Abu šiuos dokumentus jūs turite. Todėl aš tiktai pasakau, kaip vyko visa šita procedūra.
Dabar dėl nutarimo. Nutarimo projekte yra pasiūlyta Vyriausybei atlikti visus tuos darbus, kurie būtų reikalingi, kad Žemės įstatymas sėkmingai pradėtų veikti ir sėkmingai veiktų toliau. Būtų galima, žinoma, sustoti prie kiekvieno punkto, tačiau taupant laiką, aš manyčiau, kad gal to ir nereikėtų daryti. Todėl aš siūlau svarstyti nutarimo projektą ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Komiteto nuomonė, kad galima teikti priėmimui šį projektą.
M.PRONCKUS. Komiteto nuomonė būtų tokia. 22 d. įvyko posėdis. Ten taip parašyta: 1. "Pritarti parengtam Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektui su išlygomis. 2.Pavesti darbo grupei tą pačią dieną, atsižvelgiant į svarstymo metu pareikštas pastabas bei siūlymus, pataisyti ir papildyti parengtą nutarimo projektą, pateikti jį svarstyti Seimui." Viskas yra padaryta kartu su Juridiniu skyriumi. Tokia buvo komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo... (Balsai salėje) Tai prašom. Ar yra norinčių pasisakyti dėl vedimo tvarkos?
K.SKREBYS. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš atkreipiu Seimo dėmesį, kad pasižiūrėtume į monitorius - yra padaryta esminė klaida. Po pateikimo Saugumo departamento įstatymo pakeitimas yra nepriimtas. Nors balsavo už - 30, prieš - 20, 4 susilaikė, tačiau nėra nuo pusės registruotų. Ir monitoriaus ekrane yra labai aiškus verdiktas - nepriimta. Prašome pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aiškinsimės su Statuto specialistais.
K.SKREBYS. Tai fiksuokite šituos skaičius ir kiek buvo registruota.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nešūkaukite! Mes dabar svarstome kitą klausimą. Aš jus įspėju!
M.PRONCKUS. Mes šiandien svarstome nutarimo projektą Nr.837 n, kuris į kiekvieno jūsų dėžutę buvo išdalytas vakar...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, jūs vėl šūkaujate iš vietos. Aš labai prašau... Jūs galėsite pasisakyti. Nusiraminkite.
M.PRONCKUS. Atrodo, lyg ir suprantama lietuviška kalba pasakiau, kaip vyko šio dokumento svarstymas. Jeigu kam nesuprantama lietuvių kalba, aš labai apgailestauju. Jeigu reikia, aš galiu dar kartą pakartoti tą visą procedūrą. Aš nematau, kad čia būtų kokių nors pažeidimų, kolegos. Čia vyko dokumento tobulinimas. Jis buvo visiems pateiktas 18 d. Vyko dokumento tobulinimas, atsižvelgiant į juristų ir komiteto narių pasiūlymus. Paskutinysis patobulintas dokumento variantas jums yra pateiktas ir vakar išdalytas į dėžutes.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš atsiprašau gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus. Jeigu galite, jūs palaukite truputį. Aš pirmiau atsakysiu gerbiamajam Seimo nariui K.Skrebiui, kad nekiltų papildomų problemų. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, jums reiškiu antrąjį įspėjimą. Ir prašau daugiau nešūkauti iš vietos, nesinervinti, nes aš teiksiu balsavimui klausimą dėl jūsų pašalinimo iš salės. Negalima trukdyti Seimui posėdžiauti.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kaip matote, monitoriuje už pateikimą to klausimo, kurį svarstėme anksčiau, balsavo 30 Seimo narių, prieš - 21, susilaikė 4. Pateikimui yra pritarta. Pagal Seimo Statuto 149 straipsnį visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdžio metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma. Prašom skaityti Statutą.
Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Landsbergį, kuris užsirašė pasisakyti šiuo klausimu. Kol gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti posėdžio pirmininko, kur yra šito projekto lydraštis ir aiškinamasis raštas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, į klausimus galėsiu vėliau atsakyti, bet formuluokite tiksliau. Kokio projekto?
A.KUBILIUS. Nr.837 n...
PIRMININKAS. Atsiprašau, projekto.
A.KUBILIUS. Projekto, taip. Atsiprašau aš jūsų irgi. Tai šito projekto nėra nei lydraščio, nei aiškinamojo rašto. Ir kodėl jis yra iš viso svarstomas?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums primenu, kai Seimas priėmė Žemės įstatymą, priėmė sprendimą, jog reikalingas toks nutarimas. Todėl kažkoks papildomas lydraštis (tai puikiai žino gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius, vienas iš žymiausių Statuto žinovų) nėra reikalingas. Aš prašau netrukdyti posėdžio. Leiskime gerbiamajam Seimo nariui V.Landsbergiui pasisakyti.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mums siūloma svarstyti vieną nutarimą, nors yra pateikti du nutarimo projektai. Nutarimas dėl Žemės įstatymo dar nėra Prezidento pasirašytas ir dar nėra galiojantis įstatymas. Mums siūloma užbėgti už akių ir jį traktuoti kaip galiojantį įstatymą ir jau priiminėti nutarimus dėl jo įgyvendinimo. Tai yra savotiška procedūra, kuri dažnai praktikuojama. Bet aš turiu pasakyti, jog gerai, kad dar nėra pasirašytas tas įstatymas, kuris čia neseniai buvo priimtas šitoje salėje vienos partijos balsais dar kartą nacionalizuojant valdžios atimtą žemę. Aš nežinau, kodėl vadinamoji LDDP turi taip atkakliai tapatinti save su sovietų valdžia ir tęsti jos nusikaltimus? Toks yra partijos viršūnės pasirinkimas: nesustoti prieš visus barjerus dėl turto ir valdžios. Dabar žmogui, kuris dvejus ar daugiau metų buvo stumdomas vietinės LDDP nomenklatūros ir aukštesnių biurokratų, kad tik tas žmogus kuo ilgiau neatgautų neteisėtai atimto turto, sakoma: matai, įstatymo 21 straipsnis nustatė, kad tavo žemė, sovietų atimta, o mūsų dar nesugrąžinta, nuo šiol jau yra valstybės žemė. Mes, LDDP valdžia, darysime su ja, ką norėsim. Pavyzdžiui, parduosime ją už bulvių maišą buvusiam kolūkio pirmininkui ir viskas bus teisėta pagal įstatymą nepriklausomos Lietuvos Respublikos vardu. Tai valstybės griovimas, ponai draugai, nes žmonėms atimamas bet koks pasitikėjimas, kad čia tikrai jų valstybė, kad čia jų valdžia. Seimas, kurio neokomunistinė dauguma nuėjo antrosios nacionalizacijos keliu, pasityčiodama ir iš Konstitucijos, ir iš elementaraus padorumo, virsta nekonstitucine įstaiga, pavojinga valstybės likimui.
Aš kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Prezidentą. Jokiu būdu nepasirašykite šito dabartinės redakcijos įstatymo. Būtinai sugrąžinkite jį esminiam taisymui. Ten yra daugybė painiavos ir prieštaravimų. Konstitucinis Teismas, jeigu vis dėlto bus pasirašytas tas įstatymas, turėtų svarstyti pirmiausia. Žinoma, tuoj pat reikia apskųsti tokį Konstitucijos laužymą, kad tikrai Konstitucinis Teismas neleistų įvykusių faktų politikos, kad per kažkokį pusmetį ar daugiau ta naujai nacionalizuota žemė nebūtų jau parduota naujiems savininkams visus galus sukišant į vandenį, supriešinant žmones, padarant naują nusikaltimą.
Dabar dėl tų projektų, kurie yra pateikti. Kada iš viso ... Čia yra dar įstatymas dėl įsigaliojimo. Jį, matyt, šiandien irgi mums pateiks svarstyti. Koks čia gali būti įsigaliojimo svarstymas, jeigu anas įstatymas dar nėra įsigaliojęs. Nebent būtų norima Prezidento kaltę perkelti Seimui. Aš siūlau atidėti abu dokumentus neribotam laikui, kol ir įstatymas, ir įstatymas dėl įstatymo, ir nutarimas dėl įstatymo dėl įstatymo nesudarys absurdiško kamuolio su valstybės nusikaltimo požymiais. Atidėkite, ponai! Atidėkite! Jūsų įstatyme kalbama apie žemę, kuri nebuvo grąžinta. Vadinasi, ji turėjo būti grąžinta, bet dar nebuvo grąžinta. Juk jeigu kalbame apie grąžinimą, tai savininkui grąžinama žemė, bet dar nebuvo grąžinta. Tai dabar jau valstybės. Jūs kalbate apie perleistą žemę. Kas galėjo perleisti, jeigu ne savininkas. Jūs kalbate apie valstybės paveldėtą žemę. Iš ko ji paveldėjo? Pagal kokius Stalino testamentus? Ir tokių nebuvo. Pagalvokite, ką darote! Atidėkite abu tuos nutarimus, tvarkykim dalyką iš esmės. Yra labai pavojinga, ką jūs darote. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui V.Landsbergiui. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję pasisakyti šiuo svarstomu klausimu bendroje ir specialioje...
L.MILČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius dėl vedimo tvarkos.
L.MILČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu jūsų paklausti, kodėl nebuvo leista nei pasisakyti, nei paklausti? Monitorius buvo visiškai išjungtas, ir galima buvo spausti kiek nori, o jūs visai nežiūrėjote ir nereagavote. Tai iš tikrųjų yra procedūrinis nusižengimas.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, bet tenka vis aiškinti Statutą. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra svarstymas Seimo posėdyje. Reikėjo užsirašyti iš anksto. Klausimai užduodami pateikimo metu. Aš matau... (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tai nėra sąmoninga destrukcija, tai, matyt, reikia surengti Seimo nariams seminarą dėl Statuto, kadangi vis dar vadovaujatės senomis normomis.
Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jūs dėl vedimo tvarkos?
A.BALEŽENTIS. Seimo nariai turi pranešėjui klausimų. Tai teisėtas jų noras, numatytas Statute. Ir prašome leisti šitą padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tuomet aš jūsų prašau dar kartą perskaityti Seimo Statuto l57 ir l58 straipsnius. Gerbiamasis Seimo nary Skreby, taip pat neskaitėte Statuto?
K.SKREBYS. Pone pirmininke, jūs tiek visus komentuojate ir tiek visiems rekomenduojate skaityti Statutą, kad jūs pats turbūt jau seniai pamiršote jo normas. Aš ką tik konsultavausi su sekretoriatu. Prašome pasakyti, kada buvo to nutarimo pateikimas? Aš puikiai suprantu, kad ponas M.Pronckus gali supainioti sąvokas "nutarimo projektų išdalijimas į dėžutes" ir "pateikimas Seimo posėdyje". Aš tikiu, kad jis tą gali padaryti. Na, bet, dovanokite, ar ir jūs taip pat mąstote, kad išdalijimas į Seimo narių dėžutes ir pateikimas Seimo posėdyje yra tas pats? Nei nutarimas, nei įstatymas Seimo posėdyje nebuvo pateiktas. Aš bandžiau aiškinti du kartus seniūnų sueigos posėdyje, kad nebuvo pateikimo nei nutarimo, nei įstatymo. Antradienį komiteto posėdyje buvo svarstoma tik pirmą kartą. Tai ką jūs darote? Atsipeikėkite!
PIRMININKAS. Atsiprašau gerbiamųjų Seimo narių, aiškinsimės su sekretoriatu. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, žinote procedūrą, kuria galima nušalinti. Prašom ja vadovautis. Tokio džiaugsmo jums nesuteiksiu tikrai...
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar jums reikėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų pritarta šio nutarimo svarstymui, ir kas prieš? (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi prašau registruotis diskusijai. Kas norėtų pasisakyti už ir prieš šį nutarimą. Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Mes komitete nagrinėjome šiuos klausimus antradienį, todėl jis niekaip negalėjo būti pateiktas anksčiau. O šiandieną yra tiktai pateikimas. Taigi prašyčiau pradėti nuosekliai. Po pono M.Pronckaus pranešimo mums turėjo būti leista paklausti. Tiesiog turime keletą grynai technologinių klausimų, nes mes negalime niekaip dabar užbaigti klausimo nepaklausę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Čia, žinote, susidarė tokia labai įdomi situacija su paklausėjais, užklausėjais. Kiek aš suprantu, tai numatytos visos tos procedūros Statute. Ir man atrodo, kad jau normaliai galėtume jų laikytis. Todėl aš manyčiau, kad šita diskusija gera, naudinga, bet ją reikėtų nutraukti ir balsuoti už. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius dėl vedimo tvarkos.
L.MILČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, protestuodamas, kad jūs neleidžiate Seimo nariams paklausti po įstatymo ir nutarimo pateikimo, aš dviem valandoms išeinu iš posėdžių salės, kadangi tokioje diktatūroje dirbti negalima.
PIRMININKAS. Vis vien iš atlyginimo bus išskaičiuota už praleistus iš anksto skelbtus balsavimus. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia tos aistros nepadeda. Prašau paskelbti, kad vyksta klausimai pranešėjui, ir ramiai tęskime darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į 163 straipsnį, kuriame rašoma apie įstatymo priėmimą. Antra jo dalis formuluojama taip: "Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymai dėl kitų įstatymų ar jų straipsnių, susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo." Buvo traktuojama tiek seniūnų sueigoje, kai svarstėme darbotvarkę, tiek šiame posėdyje, jog tai yra svarstymas to nutarimo, kuris buvo pateiktas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką. Ar traktuojama seniūnų sueigoje buvo teisingai, ar, jūsų manymu, mes klydome ir turime grįžti į pateikimo stadiją?
BALSAS IŠ SALĖS. Pateikimo nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, prašom užleisti mikrofoną Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui. (Balsai salėje, negirdėti)
A.KAIRYS. Čia, matyt, vis dėlto yra ginčytinas dalykas. Aš dabar irgi peržiūrėjau šituos reikalus, ir galima būtų sutikti su J.Bernatonio paaiškinimu, bet yra daug protestuojančių, todėl yra tam tikrų abejonių. Nors darbotvarkėje užrašyta, kad tai svarstymas, gal vis dėlto reikėtų tai laikyti pateikimu ir leisti paklausti, kad nebūtų ginčų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, 15 dieną, kai mes priėmėm šį įstatymą, buvo sutarta, kad toks nutarimas bus priimamas. Tačiau kadangi kai kurie pamiršo ar galbūt nori, kad šio nutarimo priėmimas būtų vilkinamas, aš kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų, kad jūs jam galėtumėte pateikti klausimus. Kol ateis į tribūną gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus, dėl vedimo tvarkos kalbės ne mažiau gerbiamas Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Man labai džiugu, kad aš toks nemažai gerbiamas, bet aš norėčiau paprašyti Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji įvertintų Seimo posėdžio pirmininko pono J.Bernatonio elgesį, kadangi 5 ar 4 žmonės kalbėjo dėl vedimo tvarkos, o aš visą laiką buvau ignoruojamas. Tai aš siūlyčiau, ponas Bernatoni, jums nereikšti viešai savo tokios, na, nesimpatijos, aš nesakau nemeilės, man šito ir nereikia. Kita vertus, aš dar labai abejoju, ar gali Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas vienas, be komisijos, spręsti vieną arba kitą klausimą. Ir jūs mums neatsakėte, kaip reikalauja Statutas, ar buvo pateikimas, ar nebuvo pagal Statutą. Jūs kreipėtės į Etikos ir procedūrų komisiją ir pavedėt pirmininkui vienam spręsti problemą. Tai čia yra jūsų problema, o ne Etikos ir procedūrų komisijos.
PIRMININKAS. Aš atsakiau. Jūs galėsit stenogramoje tai paskaityti.
Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokiu būdu bus įgyvendinamas Vyriausybės nutarimas dėl asmeninių ūkių žemės pardavimo priėmus jūsų teikiamą nutarimą? Jie skiriasi. Ir kartu su tuo dar vienas papildomas klausimas. Pardavinėti žemę numatyta už nominalią kainą be aukciono. Jūs kainų skirtumus palyginti su rinkos kaina gerai žinot. Ar LDDP frakcija apsiima, kai reikės kompensuoti savininkams rinkos kainą, kompensuoti tą skirtumą, kad žmonės nebūtų suklaidinti ir sukiršinti?
M.PRONCKUS. Gerbiamoji Seimo nare, jūs pateikėt visai ne su šiuo klausimu susijusius klausimus. Dėl žemės pardavimo yra Vyriausybės nutarimas, kuris vakar buvo paskelbtas spaudoje, ir tikriausiai reikėtų Vyriausybės atstovų to ir klausti, o ne manęs. Aš, žinoma, galėčiau bandyti atsakyti į tuos dalykus ir kalbėti apie tai, tačiau Seime svarstomas visai ne tas klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, garsiosios žemės ūkio kryptys Konstitucinio Teismo yra pripažintos nekonstitucinėmis. Žemės įstatymas irgi buvo parengtas ir priimtas atsižvelgiant į šitas žemės ūkio kryptis ir visiškai nežiūrint Konstitucinio Teismo sprendimo. Daug veiksmų, kaip žinom, praktikoje irgi padaryta atsižvelgiant į kryptis. Dabar kalbama apie disponavimą žeme. Žinoma, tai būtina padaryti, bet, matyt, daug jau yra padaryta pagal tas kryptis. Manau, kad bus padaryta daug neteisėtų veiksmų. Tai ar vertėtų dabar priiminėti tokius įstatymus, tokius nutarimus, atsiprašau, kurie faktiškai yra priiminėjami neišsiaiškinus šitos problemos iki galo.
M.PRONCKUS. Jeigu jūs skaitėt Konstitucinio Teismo sprendimą, tai jūs turėjot padaryti išvadas, dėl ko teismas tą dokumentą naikino. Jeigu neskaitėt, aš siūlyčiau dar kartą jums paskaityti ir jūs tikrai atrasit tas formuluotes, dėl ko ten yra naikinta. Ir aš taip pat šiuo klausimu nenoriu ilgai kalbėti, bet, matyt, reikia šitoj salėj pasakyti kai kurios pusės nariams, kad jie pažadėjo išdalyti dvi Lietuvas ir tai pradėjo daryti. Taip pat ir pono V.Landsbergio visi pasirašyti dokumentai tai liudija. Ir kai reikia praktiškai tai padaryti, ponas Landsbergi, tamsta čia visą laiką melavai atsistojęs tribūnoje... (Balsas iš salės, negirdėti) Ir dabar didžiausias triukšmas kyla, kaip visa tai padaryti...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėkim apie projektą. Kalbėkim apie projektą, nesibarkim tarpusavyje.
M.PRONCKUS. Todėl aš puikiausiai įsivaizduoju, koks čia triukšmas kyla, dėl ko kyla. Dėl to, kad bandoma įvesti šiokią tokią tvarką žemės ūkyje. Jūs bandėt viską suvelti, bandėt netgi su SKAT’o vyrais tuos dalykus spręsti. (Balsas iš salės, negirdėti) Taip, tamsta televizijos šou čia organizavot prieš visą Seimą kalbėdamas visokias nesąmones. (Balsas iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, aš jūsų labai gražiai prašiau netriukšmauti iš vietos. Neverskit manęs teikti balsavimui jūsų šalinimą iš salės. (Balsai salėje, negirdėti) Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt ir posėdžio pirmininkas atkreips dėme sį, kad mums yra išdalytas Agrarinio komiteto protokolo išrašas (posėdis buvo kovo 22 d.). Jo antroje dalyje parašyta: "Pavesti darbo grupei šiandien, atsižvelgiant į svarstymo metu pareikštas pastabas bei pasiūlymus, pataisyti ir papildyti parengtą nutarimo projektą ir pateikti jį svarstyti Seimui." Jeigu tai buvo parašyta antradienį, vadinasi, mes šiandien turim tikrai pateikimą be jokio ginčo, be jokių išlygų. O mano klausimas būtų konkretus. Mes jau čia iš kitų dokumentų žinome, kad šis įstatymas įsigalios nuo liepos 1 d. Viena iš žemės disponavimo formų yra įkeitimas. Tam, kad galėtų būti pilnavertis įkeitimas, reikalinga hipotekos įstaigų struktūra. Čia yra numatoma, kad Hipotekos įstatymo pakeitimai bus padaryti tiktai iki rugsėjo 1 d., o nutarimo dėl Hipotekos įstatymo įsigaliojimo ir iki šiol niekas nėra parengęs ir jokio pavedimo Vyriausybei taip pat nėra. Vadinasi, nebus gerų disponavimo galimybių, nes čia nepateikti visi reikalavimai dėl hipotekos įstaigos funkcionavimo. Ar nereikėtų įrašyti? Mes lyg ir buvom sutarę komitete.
M.PRONCKUS. Konkrečiai atsakau. Mūsų šios sesijos darbo plane yra numatyta hipotekos nutarimo svarstymas ir, žinoma, galima dar kartą kartoti tai, bet ir nekartojus šitas dokumentas turėtų būti pateiktas ir svarstomas Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Ražauskas.
Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Ponas pranešėjau ir posėdžio pirmininke, jūs, taip sakant, kitus kaltinat melagystėm, vadinat melagiais, bet, švelniai tariant, patys sakot netiesą. Prieš 5 min. ponas M.Pronckus pasakė, kad pateikimas įvyko 18 dieną, o komiteto rašte, kuris pono M.Pronckaus pasirašytas 23 dieną 18 val., parašyta, kad reikia dar sukurti projektą ir pateikti jį Seimui. Tai, būkit malonus, išsiaiškinkit ir galų gale pasakykit, kaip yra iš tikrųjų. O dabar iš esmės dar drįsčiau priminti ponui J.Bernatoniui, kad yra alternatyvus projektas ir jis lygiai taip pat turi būti pateiktas iš šitos tribūnos, ir lygiai taip pat turi būti pateikiami klausimai pranešėjui. Nepamirškit šito, nes jūs šiandien taip susijaudinęs, kad net negalit nusėdėti posėdžio pirmininko kėdėje.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau jums tiktai priminti, kad po įstatymo priėmimo gerbiamajam A.Ražauskui pasiūlius Seimas nusprendė, kad staiga būtų svarstomas nutarimo projektas. Buvo siūloma svarstyti jį kuo greičiau. Šitas nutarimo projektas jums į kiekvieną dėžutę buvo išdalytas po šio mėnesio 18 dienos. Tai ir buvo jums. O po to šitas projektas buvo svarstomas komitete ir Juridiniame skyriuje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Kiek teko kalbėti su Seimo nariais, kolegomis, kito tokio komiteto, kuriame būtų nuo ryto iki vakaro mušamasi, mes Seime neturime. Tą patį rodo ir posėdžiai: kai tik pradedamas svarstyti žemdirbių klausimas, pirmiausia ponas M.Pronckus pradeda politikuoti. Todėl visada visokie rimti ir nerimti dalykai paverčiami politika. Aš vis tiek noriu paklausti be politikos. Mūsų priimtam, kaip jūs sakot (bet mes, žinoma, sakom, kad balsavom prieš Žemės įstatymą), yra pasakyta, kad neįregistravus sandorių registre jie yra neteisėti. Todėl įsigaliojus tam įstatymui turi būti parengta ir visa registro sistema. Kodėl jūs manote, kad Žemės regist ro įstatymą galima svarstyti vėliau negu po liepos 1 d.?
M.PRONCKUS. Pirmoji jūsų kalbos dalis buvo politinė, tačiau aš į ją neatsakysiu.
V.LAPĖ. Labai ačiū.
M.PRONCKUS. O antroji... Jeigu jūs sėdėjot komiteto posėdyje, tai galėjot girdėti žemėtvarkos specialistų aiškinimus, kad šiuo metu registravimas vyksta ir kad ta sistema, kuri dabar yra žemėtvarkoje, gali laikinai vykdyti tą darbą. Kaip tik Vyriausybei ir siūloma iki liepos 1 d. papildyti kai kuriais nutarimais šitą tvarką, kad ji būtų iš tikrųjų gyvybinga ir galėtų vykdyti tas funkcijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, kai buvo svarstomas nutarimo projektas, ypač kai buvo svarstomas pats įstatymas, dažnai iškilus diskutuotiniems klausimams jūs ir specialistai, rengę Žemės įstatymą, aiškindavot, kad šitas įstatymas yra poreforminis įstatymas, t.y. kad jis bus taikomas po to, kai bus baigta reforma. Arba jeigu bus taikomas anksčiau, tai jis bus taikomas tai žemei, tiems plotams, kur jau atlikta agrarinė reforma.
Aš noriu paklausti. Įstatymas yra priimtas, ten šita labai svarbi jūsų tezė neatsispindėjo. Dabar yra pateiktas nutarimo projektas, t.y. paskutinis momentas, kai galima atspindėti šitą, beje, teisingą poziciją. Kodėl neatsispindi nutarimo projekte šita nuostata?
M.PRONCKUS. Aš atsakiau jums komitete ir dabar aš panašiai atsakysiu. Žemės reformos ir Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymai veikia, ir jų veikimo įtakoje kaip tik ir yra žemės reforma. Žemės įstatymas pradeda antrąjį, teisingiau sakant, poreforminį procesą, kada yra santykiai tarp žemės savininkų, tarp jų interesų, kitaip sakant, tas procesas jau apima žemės savininkus. Ir jei kai kas tuos klausimus šiek tiek painioja, aš manau, kad taip neturėtų būti. Ar reikalinga tai fiksuoti dokumentuose, ar ne? Specialistai ir aš manome, kad nebūtina, kad tai yra pakankamai aišku ir dar kartą kartoti to lyg ir nereikėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą cituoju Seimo Statuto 169 straipsnio trečiąją dalį. "Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymai dėl kitų įstatymų ar jų straipsnių, susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo." Kadangi Seime iškilo ginčas, ar reikalingas Seimo nutarimo dėl įstatymo įgyvendinimo pateikimas, o Statutas į šį klausimą aiškiai neatsako, todėl mes šį ginčą galime išspręsti tik vadovaudamiesi baigiamųjų nuostatų 267 straipsniu. "Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusiųjų Seimo narių dauguma."
Mano motyvai yra šie. Visų pirma dėl šio nutarimo priėmimo buvo apsitarta jau įstatymo priėmimo metu, tačiau pritrūko laiko šiam nutarimui svarstyti. Todėl tiek seniūnų sueigoje, tiek ir tvirtinant darbotvarkę Seime buvo nuspręsta, jog Seimo aktui, lydinčiam priimtą įstatymą, nereikia daryti pateikimo procedūros. (Balsas iš salės, negirdėti) Nereikia daryti pateikimo procedūros. Buvo pradėta nuo svarstymo komitete. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai mano kitaip, siūlau balsuoti prieš šį siūlymą.
K.SKREBYS. Leiskit pasisakyti. Ką jūs darot?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Skreby, aš jus įspėju dėl Seimo posėdžio trukdymo. Dar kartą įspėju, antrą sykį šiandien. Aš tik ką perskaičiau 267 straipsnį. Jokios diskusijos šiuo klausimu būti negali.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Ponas posėdžio pirmininke, jūs melavot jau ne vieną kartą ir dar kartą meluojat. Jūs pamelavot du kartus. Pirmą kartą - kalbėdamas apie seniūnų sueigą. Seniūnų sueigoje buvo apie tai kalba, ir seniūnų sueigos posėdžiui pirmininkavęs ponas A.Sakalas pasakė, kad bus pateikimo procedūra. Taigi vieną kartą jūs jau melavot. Antrą kartą jūs melavot skaitydamas 163 Statuto straipsnį. Aš irgi moku skaityti ir galiu paskaityti. "Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu..." Aš pabrėžiu - "įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo ir t.t." Statutas sako: įstatymo priėmimo metu. Žemės įstatymas jau yra priimtas, ir jūs puikiai žinote, kada jis yra priimtas. Ir jeigu dabar vyksta Žemės įstatymo priėmimas, tai, dovanokit, jūs kažko nesuprantat. Žemės įstatymo priėmimas yra baigtas, ir taikyti to straipsnio negalima, nes priėmimas yra baigtas. Tai gal ir po metų tada jūs sakysit, kad lydintys dokumentai pateikiami be pateikimo?
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui K.Skrebiui. Patikslinu stenogramai. Seimo Statuto 163 straipsnio aš neskaičiau. Seniūnų sueigoje pirmininkavęs gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas kalbėjo apie įstatymo projektą, o ne apie Seimo nutarimo projektą. Kas meluoja, galės spręsti Etikos ir procedūrų komisija, kaip paprastai tokiais atvejais.
Taigi pagal Seimo Statuto 267 straipsnį teikiu balsavimui siūlymą. Siūlau, kad priimtus įstatymus lydintys Seimo aktai būtų pradėti svarstyti nuo svarstymo pagrindiniame komitete nedarant jų pateikimo Seimo posėdyje. (Plojimai, balsai salėje) Kas už šį siūlymą, prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
28 Seimo nariai balsavo už, 20 - prieš, 4 susilaikė. Taigi priimta Statutą išaiškinanti norma, jog įstatymą lydintiems Seimo aktams reikalinga pateikimo procedūra.
Gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie susijaudinę dėl balsavimo rezultatų, dar kartą (jau trečią kartą šiandien) cituoju 267 Seimo Statuto straipsnį. Antras sakinys. "Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusiųjų Seimo narių dauguma." Balsavo 52 Seimo nariai. 28 balsavo už. Todėl procedūrinį klausimą išsprendus, gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu jūsų paklausti, kokiais motyvais jūs vadovaujatės pateikdamas šitą pasiūlymą? Kuo tai pagerins priimamų nutarimų kokybę?
PIRMININKAS. Jūs turbūt neklausėt, motyvus aš išdėsčiau anksčiau.
Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kodėl nebuvo pateiktas alternatyvus projektas? Savo motyvuose jūs taip susimaišėte. Aš siūlau jums tokį procedūros sutrumpinimą. Man atrodo, reikia jums priimti ir jūsų motyvus nurodyti pagal 206 straipsnį, kad užtenka įmesti į dėžutę projektą, pasiimti ir bus tvarka, ir jis priimtas. Taip reikia ir padaryti. Norėdami pavadinti visiškai nebe svarstymu, apskritai čia paversti balaganu visą šitą Seimą, atsiprašau, tai taip ir darykit. O jeigu ne, tai eikit pailsėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kas už tai, kad būtų pritarta... (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau netriukšmauti, netrukdyti Seimo posėdžio. Gerbiamieji Seimo nariai, skaitykite Statutą, jame nenumatyta, kada baigiasi rytinis posėdis. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų pritarta svarstymui dėl Žemės įstatymo įgyvendinimo? Tai aš kaip tik ir prašau pasisakyti. Gali pasisakyti vienas - už, vienas - prieš.
Gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš - už. Ir kuo greičiau balsuokim.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs šiandien darote tiesiog... Jūs turėtumėte paprašyti savo darbo pertraukos. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra alternatyvus projektas, kuris yra pagal visas taisykles, tą pačią minutę įmestas į dėžutę ir išdalytas Seimo nariams, ir jūs tiesiog negalite jo nematyti. Dėl to jūs neturite jokios teisės teikti balsuoti. Tai jau vien dėl to.
Antra, dėl šito nutarimo projekto. Mes niekaip negalime jo priimti, nes, pirma, yra siūlomas priimti nutarimo projektas nepriėmus įstatymo. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs neklausot...
PIRMININKAS. Aš labai įdėmiai jūsų klausau. Tiesiog įpratęs dirbti du darbus.
A.BALEŽENTIS. Ne, šiuo atveju jūs to nedarykite, jūs šiandien padarėte daug klaidų, užtenka. Pirma. Jis negali būti priimtas dėl to, kad jūs neleidote pateikti ir diskutuoti dėl alternatyvinio projekto. Antra. Jūs leidžiat priimti nutarimo... Aš dar kartą sakau, jūs privalote klausyti manęs, aš jums aiškinu. Antra. Jūs manęs vis tiek neklausot. Aš minusuoju tą laiką ir kalbu iš naujo.
Pirma. Negalima dėl to...
PIRMININKAS. Laikas vis tiek eina, jūs nesustabdysit laiko tėkmės.
A.BALEŽENTIS. Neina. Tai jums eina. Jūs manęs neklausot, aš jums asmeniškai kalbu.
Pirma. Negalim priimti dėl to, kad jūs nepateikėte alternatyvinio projekto. Antra. Negalime priimti dėl to, kad priimam nutarimą, kai nepriimtas įstatymas, kuris čia pat guli. Įstatymas dėl Žemės įstatymo įsigaliojimo. Tai yra absurdas. Mes negalime šito daryti. Toliau pats svarstymas ir procedūra komitete, nebuvo balsavimo. Nesant balsavimo ir esant tokiai situacijai aš skelbiu, kad toks nutarimas komitete yra negaliojantis, kadangi nebuvo balsavimo, ir mes negalime šito daryti.
Trečia...
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų laikas jau baigėsi.
Gerbiamieji Seimo nariai, vėlgi stenogramai paaiškinu: alternatyvus projektas įregistruotas tik vakar 17.15 val., nepraėjęs reikiamas laikas, be to, nėra Juridinio skyriaus išvados dėl alternatyvaus projekto, dėl to jis šiandien negali būti svarstomas. Teikiu balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo" po svarstymo Seime. Prašau balsuoti. (Balsai iš salės)
Seimo narių pageidavimu registruoju Seimo narius.
Atsiprašau, neskubėkit. Prašom, registracija jūsų pageidavimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja 80 Seimo narių. Prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, už ką balsuojam, buvo jau suformuluota. Balsuojame dėl pritarimo Lietuvos Respublikos įstatymo įgyvendinimui.
Už balsavo 40 Seimo narių, prieš - 29, susilaikė 1. Pridedu savo balsą. Taigi 41 Seimo nariui balsavus už, svarstymui Seime pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pagrindinis komitetas turėtų pasiūlyti svarstymo Seimo posėdyje datą, tačiau aš kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų, kad galėtų pateikti įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įsigaliojimo"
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įsigaliojimo" projektas (pateikimas) (94.03.24)
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pagrindinis komitetas turėtų pasiūlyti svarstymo Seimo posėdyje datą, tačiau aš kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų, kad galėtų pateikti įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įsigaliojimo". Prašom registruotis, kas norėtų paklausti. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.PRONCKUS. Aš jau minėjau, kaip gimė šitas įstatymo projektas. Kitaip tariant, Juridinio skyriaus patarimu. O čia yra du tokie straipsniai, kurie reikalingi dėl to. 1 straipsnis. Kad šitas Žemės įstatymas praktiškai galėtų įsigalioti, reikalingi tam tikri Vyriausybės poįstatyminiai aktai. Kol jų nėra, sudėtinga būtų žmonėms paaiškinti, kodėl kai kurios valstybinės instancijos nesugeba atlikti tų darbų, kurie numatyti įstatyme. Todėl, Vyriausybei pavedus iki liepos 1 d. tuos klausimus spręsti, manome, kad ir Žemės įstatymo įsigaliojimą reikėtų laikyti nuo liepos 1 d.
2 straipsnis yra susietas su praeitais metais Seimo priimta nuostata, kad priėmus Žemės įstatymą Seimas specialiu nutarimu skelbia, kad Lietuvoje įsigalioja žemės rinka. Šitas nutarimas gali būti įvairiai įformintas. Juridinio skyriaus žmonės mano, kad čia turi būti įstatyminė norma. Todėl čia 2 straipsnis yra Seimo nuostatos vykdymas, ir man atrodo, kad čia turėtų būti viskas lyg ir pakankamai aišku. Bent man tai aišku. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Lapė norėtų jūsų paklausti.
V.LAPĖ. Vis dėlto, gerbiamasis Pronckau, aš norėčiau iš jūsų išgirsti, kaip jūs manote, kaip veiks šitie visi, sakykime, šiuo metu trys įstatymai: Žemės grąžinimo, Žemės reformos ir šitas įstatymas?
M.PRONCKUS. Gerbiamasis Lape, matot, jeigu jūs sakot statistiką, tai jūs turėtumėte žinoti, kad Lietuvoje yra per 100 tūkst. žemės savininkų, jų atsiras, matyt, šiais metais dar nemažai, galbūt apie porą šimtų tūkstančių. Tai visiškai natūralu, kad šitiems žemės savininkams galios Žemės įstatymas, o ne Žemės reformos. Ir turto grąžinimo įstatymas. Čia yra taip aišku, kaip dukart du keturi.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Pirmiausia noriu adresuoti klausimą posėdžio pirmininkui. Pirma. Šiuo metu yra 13.41 val. Pagal patvirtintą darbotvarkę, kuri... Aš vėl kalbu jums, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Jūs klauskite pranešėjo, šiuo metu klausimams skirtas laikas.
A.BALEŽENTIS. Aš dėl to ir noriu pasakyti, kad negaliu paklausti, nes šiuo metu prieš 10 min. jūs turėjote paskelbti pertrauką, o jūs to nepadarėte. Tai yra pirmas pažeidimas.
Antras. Pats įstatymas yra nesvarstytas Agrariniame komitete. Maža to, turi praeiti penkios dienos po svarstymo Agrariniame komitete, jeigu mes norim jį čia pateikti.
O klausimas pranešėjui iš esmės būtų toks. Aš kartojuosi, bet jūs neatsakėte, aš pirma klausiau. Jūs visą laiką sakydavote, kad šitas įstatymas bus taikomas po to, antrajame etape, po Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo taikymo ir po Žemės reformos įstatymo taikymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas.
A.BALEŽENTIS. Tai šitame įstatyme tą ir reikėtų apibrėžti, kad taikoma tai žemei, kuri ir "perėjo" tuos abu etapus.
M.PRONCKUS. Tai yra jūsų siūlymas. Svarstymo metu bus galima atsižvelgti ir mes svarstysime komitete, kaip jūs žinote. Jeigu komiteto nariai ir žemėtvarkos specialistai pritars tam siūlymui, bus galima tai įrašyti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Į mano klausimą, ačiū, jau atsakė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Taip pat.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras. Jūs turbūt neatsisakysite?
A.VAIŠNORAS. Na, kaip aš galiu atsisakyti? Būtų gėda. Aš noriu pasakyti vieną dalyką, kad iš tiesų, jeigu įstatymas yra pateikiamas, tai mes nematom paprastų procedūrų, kurių visad reikalauja ponas J.Bernatonis iš mūsų, iš savo opozicijos. Tai kodėl daroma tada išimtis savo draugams? Kadangi mes turime būti visi prieš įstatymus lygūs, tai čia turėtų būti ir aiškinamasis raštas, ir Juridinio skyriaus išvados šitam įstatymui. Dėl to aš nemanau, kad šiandien mes galėtume balsuoti už pirmąjį svarstymą. Tai aš siūlyčiau apie tai pagalvoti mūsų Statuto žinovui ponui J.Bernatoniui.
O gerbiamajam M.Pronckui norėjau pasakyti, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, tas, kuris yra dabar priimtas, prieštarauja Konstitucijai. Tai aš nesiūlyčiau jums jo įteisinti nuo liepos 1 d. dėl to, kad čia lyg ir kaltė, kad vėl bus nusavinta žemė...
PIRMININKAS. Klausimui laikas baigėsi.
A.VAIŠNORAS. ...perkeliama nuo Prezidento į Seimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimo nebuvo. Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Žemės įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad gali būti disponuojama bet kokia žeme: ir žemės ūkio paskirties, ir miškais, sodybiniais sklypais ir t.t. Galima parduoti, keisti ir pan. Šio įstatymo 2 straipsnyje kalbama tiktai apie žemės ūkio paskirties žemės įkeitimą, pardavimą ir t.t. Tuo tarpu apie disponavimą kitos paskirties žeme visiškai nekalbama, kas čia yra. Ar čia yra tiesiog apsirikimas, ar žymus disponavimo žeme susiaurinimas?
M.PRONCKUS. Čia yra taip pat jūsų pasiūlymas. Komitete kai svarstysim, į jį bus galima atsižvelgti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norėję paklausti paklausė. Mums reikėtų dabar pasitarti, ar Seimas pritaria šiam projektui bendru sutarimu, jo pateikimui.
M.PRONCKUS. Aš siūlyčiau skubesnę šio įstatymo priėmimo tvarką.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių, pritariam pateikimui.
Gerbiamieji Seimo nariai, tuomet pasisako vienas - už, vienas - prieš dėl pritarimo po pateikimo.
Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš pasisakau už ir siūlau svarstyti skubesne tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bendinskai, jūs prieš?
Gerbiamasis Seimo nary Treiny, jūs už?
M.TREINYS. Aš negaliu pasakyti už, nes neatsakė į mano klausimą, ar tai yra apribojimas, ar tai yra apsirikimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti balsuoti. Visų pirma kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra?
Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, paspaus mygtuką "už", kas prieš - "prieš" arba susilaiko.
Už - 33, prieš - 2. Taigi pateikimui pritarta. Svarstymo procedūra bus pradėta. Buvo pasiūlymas svarstyti skubesne tvarka. Kas už tai, kad būtų svarstoma skubesne tvarka? (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau nerėkti iš vietos. Aš jau jums pažadėjau, kad surengsiu seminarą dėl Seimo Statuto. Skaitykite Seimo Statutą: gali pateikti komitetas, gali pateikti frakcija. Šiuo atveju siūlo Agrarinis komitetas ir LDDP frakcija.
Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas. Jūs...
A.KUNČINAS. LDDP frakcija svarstė šį klausimą ir priėjo prie bendros nuomonės, kad reikia svarstyti skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Ar jau nusiraminote dabar? Taigi ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų, dėl skubesnės tvarkos? Tai prašom, vienas - už skubesnę tvarką, kitas - prieš. Gerbiamasis Seimo nary Lape, jūs už skubesnę ar prieš skubesnę tvarką?
V.LAPĖ. Prieš, žinoma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Jūs tik už galite pasisakyti.
A.BALEŽENTIS. Aš pasisakau už tai, kad yra labai atsakingas nutarimo projektas ir jį reikia rimtai svarstyti, o ne taip kaip šiandien.
PIRMININKAS. Jūs pažeidėte Statutą. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Na, aš manau, kad visi įstatymai, kurie susiję su žeme... Na, kai kurie kolegos turbūt tyčia tęsia laiką, stengiasi kaip nors toliau, ilgiau nutempti, laikyti Lietuvos žmones kažkokioje nežinomybėje, kad toliau kaitintų aistras ir t.t. Todėl aš pasisakau už kuo skubesnį įstatymų priėmimą, sureguliavimą visų žemės įstatymų tvarkos, kad žmonės galėtų atsiimti žemę. Kad nekaitintume aistrų, siūlau svarstyti skubesne tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi teikiu balsuoti. Kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas skubesne tvarka, paspaudžia mygtuką "už", kas prieš - "prieš" arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už skubesnę tvarką pasisakė 34 Seimo nariai, prieš - 23, susilaikiusių nėra. Taigi svarstysime šį projektą skubesne tvarka. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat mums reikia paskirti pagrindinį komitetą. Pagrindinio komiteto prašysime, jog pasiūlytų svarstymo datą dar šiame posėdyje. Aš manau, kad niekas neprieštaraus, jog pagrindinis komitetas svarstant šį projektą būtų Agrarinis komitetas. Gerbiamųjų Seimo narių humorui ribų nėra, žinoma, bet aš vis dėlto siūlyčiau svarstyti Agrariniam komitetui, jeigu gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys sutiktų. Dėkoju bendru sutarimu. Prašau gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų šio posėdžio pabaigoje pasiūlyti tiek nutarimo, tiek ir įstatymo projekto svarstymo datą.
4sesiją 7 posėdyje svarstyti klausimai
O dabar aš jus turiu supažindinti su vardinio balsavimo rezultatais. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt sutiksite, kad skaitysiu tik tuos, kurie balsavo, ir tik pavardes, kad greičiau galėtumėte eiti pietauti.
Taigi Z.Adomaitis - už, A.Albertynas - už, L.Alesionka - už, N.Ambrazaitytė - prieš, V.Astrauskas - už, A.Baležentis - prieš, A.Baskas - prieš, A.Bendinskas - už, J.Bernatonis - už, K.Bobelis - prieš, V.Bogušis - prieš, V.Briedienė - prieš, V.Bubnys - už, V.Buinevičius - už, J.Bulavas - už, S.Burbienė - už, V.Būtėnas - už, K.Dirgėla, J.Dringelis ir A.Endriukaitis - prieš, K.Gaška ir B.Genzelis - už, P.Giniotas - prieš, A.Greimas, A.Gricius ir B.Jagminas - už, P.Jakučionis, E.Jarašiūnas, V.Jarmolenka - prieš, K.Jaskelevičius, G.Jurkūnaitė, A.Kairys, V.Kanapeckas, J.Karosas - už, A.Katkus - prieš, G.Kirkilas, F.Kolosauskas, K.Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius ir A.Kunčinas - už, E.Kunevičienė, K.Kuzminskas, V.Landsbergis, V.Lapė, J.Listavičius - prieš, V.Liutikas - už, S.Malkevičius ir L.Milčius - prieš, G.Mincevičius - už, P.Miškinis - prieš, J.Nekrošius - už, R.Ozolas ir K.Paukštys - prieš, G.Paviržis - už, S.Pečeliūnas - prieš, A.Plokšto, A.Pocius, J.Požėla, V.Pranevičius, M.Pronckus - už, A.Račas - prieš, E.Raišuotis - už, A.Raškinis - prieš, V.Ražukas, A.Ražauskas, A.Sadkauskas, A.Salamakinas, V.Saulis, M.Stakvilevičius - už, Z.Šličytė, J.Tartilas - prieš, A.Tauras - už, M.Treinys - prieš, P.Tupikas, K.Uoka - prieš, G.Vagnorius - prieš, A.Vaišnoras - prieš, A.Vaižmužis - prieš, V.Velikonis - už, M.Visakavičius - už, P.Vitkevičius - už, J.Žebrauskas - už, R.Žurinskas - už, M.Čobotas susilaikė.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 48 Seimo nariams balsavus už, 36 Seimo nariams balsavus prieš, l Seimo nariui susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Valstybinės regioninių problemų komisijos ir Tautybių departamento reorganizavimo" priimtas.
Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Aš noriu paklausti gerbiamąjį posėdžio pirmininką štai tokio dalyko. Mes svarstėme nutarimo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įgyvendinimo". Jis buvo įteiktas ir užregistruotas vakar, atkreipiu dėmesį, vakar 16.05 val., alternatyvus projektas buvo parengtas vakar 17 val. ... (Balsai salėje) Aš jums vis tiek kalbu.
PIRMININKAS. Aš jūsų klausau, gerbiamasis Baleženti.
A.BALEŽENTIS. Vadinasi, 17.45 val. Tai kaip jūs man galėtumėte pasakyti, kada reikėjo parengti alternatyvų projektą...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Agrarinio komiteto pirmininke, prašau neišeiti. Jūs turite pasiūlyti datą.
A.BALEŽENTIS. Tai aš dar kartą klausiu. Per kiek laiko tada... Tarp kitko, jūs esate Statuto autorius. Jeigu buvo pateiktas ir įregistruotas 16 val., padaugintas ir išdalytas 17 val., ir alternatyvus projektas parengtas per 45 minutes, tai ar jūs galite pasakyti, kada jį tada buvo galima parengti? Aš palauksiu jūsų atsakymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, alternatyvius projektus galima pateikti svarstyti, jokios problemos nėra. Mes šiandien tiktai pritarėm vieno iš projektų pateikimui...
A.BALEŽENTIS. Ne! Aš turiu omeny nutarimą.
PIRMININKAS. Jeigu jūs teiksite alternatyvų projektą, tuomet jūs galėsite jį...
A.BALEŽENTIS. Nutarimą. Aš turiu omeny nutarimą. Jeigu jis parengtas per 45 minutes. Aš klausiu, kada jį reikėjo pateikti, kad jį būtų galima svarstyti? Jūs esate ir Statuto autorius, ir šios dienos posėdžio pirmininkas. Aš prašau atsakyti, kada reikėjo parengti šitą alternatyvų projektą, kad būtų galima jį šiandien svarstyti?
PIRMININKAS. Dėkoju...
A.BALEŽENTIS. Ne, ne, aš laukiu atsakymo. Jūs privalote atsakyti.
PIRMININKAS. Atsakysiu, be abejo, atsakysiu. Palaukite, leiskite gerbiamajam Seimo nariui M.Pronckui pasisakyti.
A.BALEŽENTIS. Ačiū.
M.PRONCKUS. Aš siūlyčiau antradienį, jeigu galima, įtraukti abiejų dokumentų svarstymą. O Agrarinio komiteto nariams aš galiu pasakyti, kad šiandien 16.30 val. vyks komiteto posėdis. Taigi kurie kartais nedalyvauja ir šneka, prašom dalyvauti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašome pasakyti, kada buvo įregistruotas Seimo nutarimo projektas, kadangi čia iškilo tam tikrų problemų.
M.PRONCKUS. Pirmasis Seimo nutarimo projektas buvo įregistruotas šio mėnesio 18 d., po to buvo dar du projektai. Todėl kalbėdami apie šituos projektus kai kurie kolegos truputį klysta. Taip pat ir gerbiamasis A.Baležentis, kuris sėdėjo 22 d. komiteto posėdyje, svarstė šitą nutarimą ir absoliučiai nieko nekalbėjo apie jokius alternatyvius projektus ir jokius kitus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jeigu galima, pakartokite, kada jūs siūlote Seimo posėdyje svarstyti įstatymo ir nutarimo projektus?
M.PRONCKUS. Kitos savaitės antradienį.
PIRMININKAS. Ar negalima būtų svarstyti ketvirtadienį?
M.PRONCKUS. Man asmeniškai būtų labai nepatogu, kadangi ketvirtadienį esu kviečiamas į savo rajono tarybos sesiją, kuri svarsto žemės ūkio klausimus.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji Seimo nariai pritaria, kad projektai būtų svarstomi antradienį? Ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau posėdžio pirmininką paklausti, ar Statute yra numatyta galimybė komitetui rengti posėdžius plenarinio posėdžio metu?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tokia galimybė Statute nėra numatyta. Tačiau ir tokio draudimo Statute nėra. Kaip jūs žinote, kvorumas šiuo metu Seimo posėdžiuose nėra reikalaujamas, o gerbiamųjų Seimo narių dalyvavimas fiksuojamas tik iš anksto paskelbtų balsavimų metu. Taigi... (Balsai salėje) Pasitikslinsiu ir paskelbsiu tuomet popietiniame posėdyje. Dėkoju visiems gerbiamiesiems Seimo nariams. Rytinis posėdis baigtas.