Penktasis
posėdis
1994
m. kovo 17 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės santykių ratifikavimo" projekto svarstymas |
|
6. |
Nutarimo "Dėl tarptautinių sutarčių žvejybos klausimais ratifikavimo" projekto svarstymas |
|
7. |
|
|
8. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo" projekto svarstymas ir priėmimas |
|
9. |
Rezoliucijos "Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko steigimo" projekto pateikimas |
|
10. |
|
|
11. |
|
|
12. |
1994 m. kovo 17 d. darbotvarkės aptarimas
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mieli kolegos, labas rytas. Prašom sėstis. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 17 d. rytinį plenarinį posėdį.
Pirmiausia norėčiau pasveikinti su dviem gimtadieniais. Gerbiamąjį kolegą ir kolegą nuo senų laikų S.Malkevičių. (Vadinasi, tada pasveikinimą pakartosim.) Ir norėčiau pasveikinti vieną jaunesniųjų Seimo narių gerbiamąjį A.Ražuką su 30-mečiu.
O dabar, kolegos, prašom registruotis. Kol registruosimės, matyt, dėl vedimo tvarkos kolega V.Petrauskas. Prašom registruotis.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, tylos!
V.PETRAUSKAS. Pone Seimo Pirmininke, ponios ir ponai Seimo nariai, šiandien sukanka lygiai 56 metai nuo tos dienos, kai Lenkijos valstybė Lietuvos Respublikai paskelbė ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Aš labai prašau visus kolegas Seimo narius pagerbti kritusius nuo Lenkijos okupacijos 1920-1939 metais, nuo Armijos krajovos veiksmų Lietuvoje, ir visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos valstybę tylos minute. (Tylos minutė)
PIRMININKAS. Ačiū. Salėje 79 Seimo nariai. Pirmiausia dėl darbotvarkės. Mes ją patvirtinom, kaip ir privalu, kaip ir priklauso, per praėjusius posėdžius ir per seniūnų sueigą. Yra fiksuojami štai tokie patikslinimai. Prašau jūsų pritarimo. Pirmiausia papildomas klausimas, kurį teikia Respublikos Prezidentas ir pagal mūsų Statutą tokiu atveju šitas klausimas įrašomas į darbotvarkę automatiškai. Tai yra rezoliucijos “Dėl Žemutinės pilies” projektas. 9 punktą Seimo narių pasiūlymu siūlome atidėti, t.y. dėl Genocido tyrimo centro nuostatų tvirtinimo. Taip pat autoriai prašo atidėti du rezervinius klausimus: punktą “a”, dėl nutarimo dėl įstatymo įgyvendinimo, ir punktą “b” - kompleksinį dėl streikų ir kitų dalykų. Tai štai būtų tokie trys išbraukimai bei kitos savaitės antradienio ir ketvirtadienio darbotvarkių papildymai. Dar turi būti vienas papildomas klausimas. Ryšium su mano kelione į užsienį turi būti priimtas tradicinis Seimo nutarimas dėl Pirmininko laikinojo pavadavimo. Tokie papildomi dalykai. Ar sutinkam su tokiais papildymais?
Gerbiamojo Prezidento teikiamas klausi-mas turėtų būti nagrinėjamas 11 val. 30 min. Išbraukiam 9 ir porą rezervinių. Sutariam? Ačiū, kolegos.
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Tada iš eilės. 1 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimas “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo”. Čia būtų trečioji stadija, t.y. nagrinėjimas, svarstymas jau Seime, po to, kai turėjo savo vienokią ir kitokią išvadą padaryt Seimo komitetas, t.y. gerbiamojo G.Paviržio vadovaujamas Seimo komitetas. Todėl aš jį kviečiu į tribūną. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas labai išsamiai nagrinėjo pateiktą nutarimo “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo” projektą ir siūlo pritarti šitam susitarimui, kadangi šis susitarimas visais atžvilgiais yra naudingas abiem valstybėms. Ekonominiu požiūriu jis yra net naudingesnis mūsų valstybei. Pirmiausia, ko šiame įstatyme yra siekiama, kaip jūs žinote, tai sureguliuoti vienos valstybės piliečių, gyvenančių kitoje valstybėje, socialinio aprūpinimo problemas. Tam yra skirti atskiri straipsniai, kur Latvijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams suteikiamos lygios teisės su Latvijos Respublikos piliečiais. Taip pat straipsniuose yra numatyta, kaip mokėti ir reguliuoti pensijas, kaip jas mokėti, kada priklausomai nuo įgyto darbo stažo vienoje ar kitoje valstybėje yra išmokamos, kaip sumuojamos šitos išmokos, kurios yra reikalingos (įvairios pensinės išmokos ir pašalpos). Taip pat yra sureguliuoti santykiai tokiu atveju, kada įgijęs už draudiminį stažą ar už draudiminį atsitikimą kokią pašalpą ar pensiją, išvažiavęs vėliau, kaip yra atsiskaitoma tarp valstybių. Proporcinė sistema, tokia, kaip kiekviena valstybė mokės pensijas už jos teritorijoje įgytą draudimo stažą, na, nebus taikomos tokiems pensininkams, kuriems buvo paskirta pensija, sakykim, anksčiau, iki to.
Kaip žinote iš tarptautinės praktikos, socialinio aprūpinimo sutartys yra ratifikuojamos, jos turi viršenybę priimtų nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Todėl šitas nutarimo projektas pateiktas ratifikuoti. Komitetas vienbalsiai pritarė. Siūlom mes Seimui irgi vienbalsiai pritart, neatidėlioti, nes šiuo požiūriu yra suinteresuotos abi šalys ir, kaip aš minėjau, daugiau Lietuva, kadangi ten gyvena per 35 tūkst. lietuvių (latvių Lietuvoje gyvena kur kas mažiau, apie 4 tūkst.). Jie laukia šitų visų dalykų, nes iki šiol nesureguliuoti santykiai ir išvažiuojantiems, ir dirbantiems, ir turintiems tokį proporcinės sistemos darbo stažą, vienur ar kitur įgytą. Ir žmonės nuo to kenčia.
Suprantama, yra ir kitų klausimų. Gali kolegos ir kiti komitetai, besvarstydami dėl pilietybės klausimų ir kt. ... Aš norėčiau, kad šitie klausimai būtų atsieti nuo šios sutarties objekto ir būtų sprendžiama kitais lygiais. Gal per Baltijos Asamblėją ar Seimo lygiu, kadangi pilietybės įstatymai yra dar... Pilietybės įstatymas Latvijoje dar nepriimtas. Būtų galima geranoriškai susitarti, o šio susitarimo nekeisti, nepildyti jokiais kitais dokumentais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pavirži.
Ar gerbiamasis K.Bobelis savo išvadą, t.y. jūsų komiteto išvadą pats pateiks? Prašom, gerbiamasis Bobeli.
K.BOBELIS. Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu Užsienio reikalų komitetas 1994 m. kovo 16 d. apsvarstė projektą Nr.776 “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo”. Komitetas vienbalsiai nutarė rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimui šią sutartį ratifikuoti. Mes visiškai pritariame pono G.Paviržio interpretacijai ir jo siūlymui, bet mes taip pat norime atkreipti dėmesį ir kreipiamės į Lietuvos Vyriausybę, kad ji įgaliotų užsienio reikalų ministrą išsiaiškinti su Latvijos užsienio reikalų ministru, kodėl Latvijoje daug metų gyvenantiems lietuviams daromi sunkumai gauti Latvijos pilietybę. Užsienio reikalų komitetas prašo, kad Lietuvos Vyriausybė praneštų komitetui apie šio klausimo sprendimą. Mes nenorime sieti to klausimo su šios sutarties ratifikavimu, tik norime atkreipti Užsienio reikalų ministerijos dėmesį. Čia yra geriausia proga atkreipti dėmesį, kad Latvijoje gyvenantiems lietuviams daroma žala būtų sustabdyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega.
Dabar prašysiu pasisakyti tų Seimo narių, kurių pavardės kompiuteryje. Prašom. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, na, beveik viską pasakė gerbiamasis G.Paviržis, kas buvo svarstyta mūsų komitete, tačiau aš savo vardu noriu pasakyti tai, kad prieš metus lankantis Liepojoj, susitinkant su lietuviais, gyvenančiais Latvijoje, iš tikrųjų jie buvo labai suinteresuoti, kad tokia sutartis būtų ratifikuota.
Antra. Aš, kaip Seimo narys, Kėdainiuose esu gavęs net du laiškus, kur žmonės šiuo metu negali išspręsti savo socialinių problemų, pensijų gavimo reikalų, nes tarp valstybių tokios sutarties iki šiol nebuvo. Būtų galima galvot, ar ji ideali, ar ji gera, bet šiandieną ji yra būtina, ir aš kviečiu Seimo narius pritarti šiam nutarimui dėl šios Lietuvos-Latvijos sutarties ratifikavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Krikščionių demokratų partijos frakcija Seime taip pat neturi pretenzijų ir pritaria kuo skubesniam susitarimo tarp Lietuvos ir Latvijos Respublikų dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimui. Tačiau kai mes gvildename tokią problemą, galėtume šiek tiek plačiau pažiūrėti į jos esmę dar dėl kai kurių dalykų. Pirmiausia kas yra įtvirtinta šiame susitarime? Šitame susitarime įtvirtinti tokie dalykai... (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Kolegos! Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Zimnickai, gerbiamoji Jurkūnaite. Prašome, gerbiamasis Beinortai. Gerbiamasis Treiny, taip pat. Ačiū. Gerbiamasis Sakalai. Ačiū.
Prašom, kolega Beinortai.
J.BEINORTAS. Šitas mūsų ratifikuojamas susitarimas iš esmės išsprendžia tokius svarbius dalykus kaip lietuvių ir latvių, arba šių šalių piliečių, arba gyventojų, darbo stažo užskaitymą abiejose šalyse, pensinių išmokų pasidalijimą proporcingai darbo stažui, taip pat atsiranda Lietuvoje iki šiol dar neturėtas faktas, vadinamasis pensijų eksportas, kada pensija, uždirbta socialinio draudimo įmokų būdu, keliauja paskui žmogų, persikeliantį į kitą valstybę. Tačiau Latvijoje gyvena žmonės, kurių, deja, didelė dalis darbo stažo yra įgyta trečiose šalyse, ir tas stažas šiuo atveju Latvijos Respublikos įstatymais ir Latvijos Respublikos socialinio aprūpinimo nuostatomis traktuojamas šiek tiek kitaip negu Lietuvoje. Todėl man regis, kad mes Lietuvoj turėtume spręsti tokį vieną dalyką, būti iniciatoriai, nes ypatingos reikšmės turi ta lietuvių gyventojų diaspora, kuri yra Latvijoje.
Kas tai per žmonės, kaip jie Latvijoje sudaro tuos 36 tūkst., kaip jie ten atsidūrė? Suprantama, yra labai senų Latvijoje gyvenančių lietuvių, jų palikuonių, kurių santykiai su Latvijos arba Lietuvos pilietybe yra visiškai aiškūs ir labai paprastai išsprendžiami. Yra lietuvių, kurie į Latviją atvažiavo po 1956 metų. Jie atvyko tik todėl, kad grįždami iš Sibiro, kur Chruščiovo atlydžio laikais buvo jiems suteikta teisė išvažiuoti iš tremties vietų, jie, deja, negalėjo pasinaudoti grįžimu į tėviškę dėl čia, Lietuvoje, priimtų tuometinių Sniečkaus, Paleckio valdžios įsakų. Jie faktiškai apsigyveno tame baltiškame substrate, prie Lietuvos sienų, ir laukė, kada galės į Lietuvą grįžti. Tokiu būdu šitie žmonės faktiškai pagal Latvijos įstatymus negali pretenduoti tiesiai į Latvijos pilietybę. Negali pretenduoti todėl, kad jie formaliai laikomi okupacinio laikotarpio Latvijos kolonizacijos subjektais iš Sovietų Sąjungos. Todėl aš manau, kad mes vis dėlto turėtume... Aš manau, kad Užsienio reikalų komiteto ir Piliečių teisių ir tautybių reikalų komiteto deputatai turėtų “tyliosios diplomatijos” principu spręsti su Latvija tuos labai aštrius dalykus, kad lietuviai, kurie 1956, 1958 ir vėlesniais metais apsigyveno Latvijoje ne savo noru, būtų traktuojami kaip potencialūs Lietuvos piliečiai, su visomis pasekmėmis, susijusiomis su mūsų valstybių susitarimais.
Dar norėčiau pasakyti tokį dalyką, kad tie 36 tūkst. lietuvių, gyvenančių Latvijoje, yra parodę ne tik lojalumą ir ištikimybę savo Lietuvos pilietybei, bet jie parodė lojalumą ir Latvijos pilietybei. Užtenka prisiminti vien tik Latvijos milicininkų, savanorių Jusevičiaus ir Simonavičiaus dalyvavimą kovoje prieš OMON’ą ir jų sužeidimą. Todėl man regis, kad mes šiandien pasisakykime už šito susitarimo ratifikavimą ir prašykime jau mano minėtų komitetų, kad bū-tų sprendžiami tie dalykai, kurių neapima šis Lietuvos ir Latvijos socialinių reikalų susitarimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, mielasis kolega. Dabar kalbės gerbiamasis R.Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Ir iš esmės, ir konkrečiai pritariu šitokios sutarties pasirašymui, tačiau kartu norėčiau pabrėžti, kad tai, kas ten numatyta, anaiptol nepatenkinama. Problemų yra daug daugiau ir daug aštresnių, negu mes dažnai apie tai galvojame. Todėl visiškai palaikau ir daktaro K.Bobelio pateiktą siūlymą dėl įpareigojimų Užsienio reikalų ministerijai skubiai spręsti kai kuriuos klausimus, kuriuos būtų galima aptarti Užsienio reikalų komitete ir kartu rasti sprendimo projektą. Manau, kad ypač sudėtingi yra pilietybės klausimai ir lietuvių, kurie gyvena Latvijoje, grįžimo Lietuvon klausimai. Siūlau sutarčiai pritarti ir kad Užsienio reikalų ministerija atsižvelgtų į Seimo komiteto ir kitų komitetų bei institucijų pasiūlymus bei sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ar kiti Seimo nariai, komitetų nariai ar frakcijų atstovai nenorėtų pasisakyti? Tai iš esmės aš girdėjau tik vieną siūlymą. Kitų pastabų nebuvo. Aš formuluočiau taip: mes turėtume spręsti pagal Statuto 158 straipsnio pirmąją dalį. Tai yra pritarti projektui ir paskirti priėmimo datą ne anksčiau kaip po keturių darbo dienų. Jeigu kolegos neprieštarautų (jeigu norėsit, galėsit pasisakyti dėl balsavimo motyvų), aš siūlyčiau užrašyti taip: pritarti po svarstymo ir paskirti priėmimo datą kovo pabaigoje. Kadangi mes kitą savaitę planuojame posėdžiauti tik vieną dieną, o pusę dienos skiriama vienai iš opozicinių frakcijų, tai mes per tą pusdienį tiesiog netilpsime. Tai aš prašyčiau kovo pabaigoje. Ar sutinkat? Ačiū. Tada pirmasis klausimas išspręstas.
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar antrasis darbotvarkės punktas. Įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos”. Ar gerbiamasis A.Rudys, ar pagrindinio komiteto pirmininkas V.Zimnickas? Prašau. Gerbiamasis V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas praėjusį pirmadienį šį klausimą svarstė. Iš esmės komiteto nuostata yra ta, kad reikia pritarti ir dar kartą suteikti galimybę žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms pasinaudoti tuo, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai galėtų skelbti tą bankrotą ir vienaip ar kitaip kaip nors daryti įtaką perdirbimo pramonei. Tačiau, svarstant šį klausimą komitete, iškilo ir tokių niuansų, ko-dėl iki šiol šiuo įstatymu nebuvo pasinaudota. Juo labiau kad tas įstatymas yra priimtas ir veikia beveik metus. Todėl mes komitete nusprendėme, kad reikia surinkti kai kurią medžiagą ir pasitikslinti, kokios priežastys trukdo šiam įstatymui veikti, kodėl gamybininkai iki šiol nepasinaudojo esamu įstatymu.
Todėl šiandien komiteto vardu siūlyčiau pritarti šitam svarstymui, o mes komitete svarstysim kitą antradienį ir galutinį svarstymą, matyt, prašysime surengti po savaitės, t.y. dar kitą antradienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai bus kovo pabaigoje. Dabar prašyčiau kitą komitetą, kuris buvo įsipareigojęs pasakyti savo nuomonę, - Agrarinį komitetą taip pat pareikšti savo poziciją. Bet gal iš eilės gerbiamasis K.Jaskelevičius. Ne, jau gerbiamasis M.Pronckus. Prašau.
M.PRONCKUS. Dėl šio įstatymo reikalingumo mums jokių abejonių nekyla. Mes siūlom jo galiojimą pratęsti. O kodėl jis neveikia, mes gilinomės į tuos reikalus. Štai aš turiu “Žemaitijos” pieno įmonės patikrinimo medžiagą. Ten kyla klausimas, kodėl Ūkininkų sąjunga nesiėmė iniciatyvos, nors ir skelbė streiką, kad naudotųsi šiuo įstatymu. Pasirodo, kad Ūkininkų sąjungos pirmininkas ponas Ramonas kažkada yra paprašęs iš tos pieninės 38 tūkst. rb organizuoti kažkokią šventę. Šita pieninė tuos pinigus jam skyrė, o žinot, kada pinigai gauti ir panaudoti, kaip po to beskelbsi kažkokį bankrotą, kada viskas iškils viešumon. Aš bijau, kad tokių panašių dalykų yra ir daugiau, kada kai kurie kolegos garsiai šaukia, kad valdžia niekuo nepadeda, o patys yra susieti kai kuriais reikalais. Todėl aš siūlau, kad šito įstatymo galiojimas būtų pratęstas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš taip pat pasisakau už šio įstatymo pratęsimą, o kad gerbiamasis V.Zimnickas nori surinkti papildomą medžiagą, tai aš sveikinu šitą norą. Tik vargu ar galima tai padaryti per trumpą laiką. Padėtis yra gana neblogai žinoma, todėl aš linkiu jiems tą medžiagą išanalizuoti ir norėčiau, kad šis pakeitimas būtų kuo greičiau padarytas.
PIRMININKAS. Ar kolegos dėl balsavimo motyvų norėtų pasisakyti? Ar pats autorius gerbiamasis A.Rudys? Ne? Ačiū. Tai aš norėčiau formuluoti bendrą mintį. Jeigu iš esmės prieštaravimų nėra, aš prašyčiau nekreipti daug dėmesio į kai kuriuos nukrypimus, nors jie atrodo ir svarbūs (aš turiu omeny gerbiamąjį M.Pronckų), ir klausimą spręsti iš esmės. Ar reikia šio įstatymo veikimą pratęsti, ar ne? Ar pritariam po svarstymo, atsižvelgdami į komitetų nuomonę ir, jeigu pritariam, tai kada skiriam tą priėmimo datą? Gerbiamasis V.Zimnickas sakė, kad reikia papildomos medžiagos. Vadinasi, tada galima ne anksčiau kaip kovo 29 d. arba net kovo 31 d. Gerbiamasis Zimnickai, ar iki to laiko bus galima tikėtis tos papildomos medžiagos? Prašau. Gerbiamasis A.Rudys.
A.RUDYS. Aš prašyčiau skirti kovo 24 d., motyvuodamas tuo, kad priėmus 29 d. vis tiek Prezidentūra norės susipažinti su šiuo įstatymu. Prezidentas, tarkim, pasirašys kovo 31 d. ar balandžio 1 d., ir, kol jis bus paskelbtas ar įsigalios, paprasčiausiai bus pakeistas vienas žodis negaliojančiame įstatyme. Vadinasi, jis neturi prasmės. Aš prašyčiau...
PIRMININKAS. Šitą dalyką galim aptarti, bet aš noriu pasakyti apie techniškąją reikalo pusę. Jeigu iš tikrųjų įstatymas iš principo nekelia niekam abejonių, tai net jį priėmus 29 d. galima tikėtis, kad Prezidentas tikrai neatidėlios, o skelbti galima jau kitą dieną. Gali būti paskelbta 31 d. Prašau, gerbiamasis Zimnickai.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad iki 24 d. mes taip pat suspėsim jį apsvarstyti, todėl siūlyčiau vis dėlto 24 d. Tačiau aš žiūriu, kad dabar išdalytame įstatymo projekte nebėra vietos, bet būtų gerai... Aš manau, kad spėsim iki 24 dienos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, tada aš jūsų tiesiai klausiu savo ir visų kolegų vardu, kadangi jūsų komitetas iškėlė mintį, kad reikia papildomos medžiagos, tai jeigu jūs susidorosite iki 24 dienos, tai mes tikrai galim įrašyti į darbotvarkę.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, nes 21 d. yra numatyta surinkti medžiagą. Aš manau, trijų dienų svarstyti užtektų. O 22 dieną mes svarstysime komitete.
PIRMININKAS. Gerai.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių, kad pritartume po svarstymo? Nėra. Ačiū. Tada preliminariai užrašom kovo 24 d. Sutinkam?
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar trečiasis darbotvarkės klausimas, bet jis turi būti 10.45 val. Mes jau šiek tiek sutaupėm laiko ir aš siūlau šitą pauzę užimti (čia jūsų valia spręsti) vienu ar kitu klausimu, kuriuos aš pasiūlysiu. Mes galėtume pasitarti dėl kitos savaitės darbotvarkės. Minutėlę, yra kitas svarbus klausimas, kadangi čia yra vienas valstybės pareigūnas, kuris suinteresuotas vienu rezerviniu klausimu.
Taigi mano antrasis siūlymas yra svarstyti paskutinį rezervinį klausimą, t.y. dėl Valstybės kontrolės departamento statuto antrojo skyriaus pripažinimo netekusiu galios. Aš siūly čiau šitą, o savaitės darbotvarkę šiek tiek vėliau.
Gerbiamieji kolegos, ar sutinkat, kad dabar mes nagrinėtume rezervinį klausimą? Čia yra klausimo pateikimas. Sutinkam? Ačiū. Tai gal gerbiamasis V.Kundrotas galėtų ir į tribūną ateiti? Prašom.
V.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji kolegos, tylos! Kalba gerbiamasis V.Kundrotas.
V.KUNDROTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateiktas įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento statuto antrojo skyriaus pripažinimo netekusiu galios. Mes, atlikdami savo funkcijas ir dirbdami Valstybės kontrolės departamente, pradėjome susidurti su tokia problema (ji turi ir įstatyminės kolizijos požymių), kad norint spręsti departamento darbo organizavimo klausimus valstybės kontrolierius neturi įgaliojimų keisti, peržiūrėti ar tobulinti departamento struktūrą. Dar 1993 m. rugsėjo 9 d. mes pasiuntėme statuto pakeitimo projektą ir išdėstėme savo motyvus.
Esminis ir juridinis motyvas yra tas, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 28 d. įstatymo Nr.I-894 antrojo skyriaus 5 ir 6 punktais yra nustatyta Valstybės kontrolės departamento struktūra bei apygardų kontrolės skyrių išdėstymas. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gegužės 31 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo 14 straipsnio antrajam punktui, kuriuo valstybės kontrolieriui suteikti įgaliojimai tvirtinti Valstybės kontrolės departamento struktūrą, etatų sąrašą, apygardų kontrolės skyrių išdėstymą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Valstybės kontrolės departamento statuto antrojo skyriaus 4 ir 6 punktų nuostatos yra reglamentuotos Valstybės kontrolės departamento įstatymo 12 ir 21 straipsniuose, o Valstybės kontrolės departamento statuto antrojo skyriaus nuostatas galima išdėstyti Valstybės kontrolės departamento vidaus teisės aktuose, mes manome, kad Valstybės kontrolės departamento antrasis skyrius turėtų būti panaikintas.
Šitas klausimas buvo apsvarstytas ir su Seimo vadovybe, ir Valstybės ir teisės komitete. Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas gerbiamasis P.Vitkevičius savo aiškinamajame rašte jums teikia šitą projektą ir paaiškina, kodėl jis yra reikalingas.
Todėl mes teikiame trumpą įstatymo pataisą ir siūlome pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 28 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento statuto antrąjį skyrių “Departamento struktūra ir kompetencija”.
Prie to, kas yra oficialiai pateikta ir aiškinamajame rašte, ir mano rašte, kuris yra pateiktas jums kartu su medžiaga, aš dar norėčiau pridurti, kad padirbėjus metus laiko yra tam tikrų minčių, kaip tobulinti departamento struktūrą. Tos nuostatos, kurios yra statute, kad kiekvieną skyrių didinti ar mažinti, ar jį panaikinti galima tik įstatymo keitimo tvarka, mano nuomone, racionalumo požiūriu taip pat nėra tinkamai sutvarkytos.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt žinote, kad pakeitus Vyriausybės įstatymą bus įkurta nauja Aplinkos apsaugos ministerija. Kiek man teko susipažinti su pasauline valstybės kontrolės veiklos praktika, jeigu tokios institucijos, atskaitingos Seimui, nėra valstybėje, tai paprastai ir priežiūros funkcija (...) Nes tada aplinkos apsaugos struktūra tampa ūkine institucija ir labai sumažėja jos priežiūros ir kontrolės funkcijos. Tada prie aukščiausios kontrolės institucijos, kaip ji besivadintų (pas mus tai - valstybės kontrolė) atsiranda skyrius, kuris atlieka aukščiausiąją kontrolę, kontrolės priežiūros funkciją. Nes kitos Seimo institucijos, sakykim, departamentas, kuris privalo iš esmės tą funkciją vykdyti (kaip jis vykdo, čia kitas klausimas), nors jis dabar vykdo daug ūkinių funkcijų, o tai nėra gerai, todėl, manyčiau, kad pas mus reikėtų steigti ir tokį skyrių. Be to, kalbant apie valstybės teritorinio valdymo sutvarkymą, matyt, bus priimtos sritys ar bus kitoks mūsų valstybės suskirstymas, ir tada reikės pritaikyti valstybės kontrolės struktūrą prie šitų teritorinio valdymo pakeitimų. Be to, atsiranda tokios svarbios funkcijos, kurios būdingos pasaulio valstybės kontrolei, kaip valstybės skolos priežiūra.
Visa tai rodo, kad toks gana griežtas valstybės kontrolės struktūros sureguliavimas, mano nuomone, nėra būtinas. Man atrodo, valstybės kontrolieriui tokia teisė gali būti suteikta, tuo labiau kad įstatymu ji ir yra suteikta, tiktai nustatytas tas sudėtingas mechanizmas, kad kiekvienas skyrius pakeistas ar panaikintas gali būti tik pakeitus įstatymą. Kad šito išvengtume, ir yra pateiktas šitas projektas. Tuo labiau kad, kaip jūs žinote, įstatymu man yra suteikta teisė skirti vyriausiuosius skyrių kontrolierius ir juos atleisti. Na, ir dėl pačios struktūros, manyčiau, kad ir Konstitucijai, ir įstatymui tai visiškai neprieštarauja. Todėl prašyčiau šitam projektui pritarti.
PIRMININKAS.Ačiū. Toliau pirmininkaus gerbiamasis A.Sakalas. O kol kas pirmasis arba klaus, arba kalbės gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašome, gerbiamasis Vitkevičiau.
P.VITKEVIČIUS. Klausti nenoriu. Mes svarstėme komitete, taip pat pritarčiau, ir komitetas nutarė skubos tvarka.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Pone Vitkevičiau, būkit malonus, pakartokit klausimą.
P.VITKEVIČIUS. Aš pasisakyti norėjau, ne klausimą...
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Prašome.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, aš taip pat pritariu jūsų pateiktų pataisų įstatymo projektui, pastebėdamas, kad tai yra gana pavėluota, tačiau neaišku, kas dėl to gali būti kaltas. Nes Seime jau pasirodė daugybė iniciatyvų steigti įvairius kontroliuojančius institutus. Analogiškos iniciatyvos gimsta Vyriausybėje ir visur, kur norima tarp daugybės kontrolierių paslėpti patį kontroliuojamąjį.
Kaip jūs manote, ar šitie pakeitimai padės, pavyzdžiui, Seimui sumažinti ir Seime atsirandančių kontrolės iniciatyvų kiekį? Turiu omeny įvairias komisijas, kuriamas vienkartiniam ar daugkartiniam veiksmui ką nors patikrinti, sukontroliuoti, įgyvendinti. Ar tai padės, ar ir toliau Seime tos komisijos bus kuriamos?
V.KUNDROTAS. Aš norėčiau pasakyti, kad Seimo kompetencija sukurti bet kurią komisiją ir bet kuriuo klausimu. Tai yra Seimo kompetencija. Žinoma, jeigu tai yra būtina, taip ir bus turbūt daroma. Aš čia negalėčiau išreikšti savo kažkokios kategoriškos nuostatos, bet tik, žinoma, norėčiau pasakyti, kad valstybės kontrolės institucijas Seimas turėtų išnaudoti galbūt daugiau. Pavesti tuos aktualius klausimus mums ir mes, kiek turim kvalifikacijos, sugebėjimų ir vi-sa kita... Bent per šiuos metus stengėmės Seimo pavedimus sąžiningai vykdyti ir tokių rimtesnių priekaištų neturėjome. Štai todėl aš pakviesčiau Seimo narius, tik, žinoma, neperkraunant valstybės kontrolės smulkiais klausimais. Na, ką darysi, žinoma, aš niekada neatsisakiau bet kokio klausimo, mes pasižiūrėjom bet kokį klausimą, kurį gavom iš jūsų. Šiais metais, kaip jūs prisimenate, mes ir į jūsų komitetus kreipėmės, ir iš anksto suderinom, ką komitetai mano, kad valstybės kontrolė dar šių metų pirmą pusmetį patikrintų. Mes visus jūsų klausimus įtraukiam į savo darbų programas ir stengsimės būtent tom kryptim, šalia savo nuožiūra parinktų klausimų dirbti. Žinoma, tai, ką gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika sako, šitas atlaisvinimas valstybės kontrolierių rankų turėtų padėti dar geriau sutvarkyti valstybės kontrolės darbą tiek visoje Respublikoje, tiek ir pačiame centriniame aparate. Būtent tai ir yra pagrindinis pretekstas, kodėl mes tą klausimą iškėlėm.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Gerbiamasis pranešėjau, jau taip susiklostė, kad praėjus beveik pusantrų metų darbo Seime galima pasakyti, kad Seimas dažniausiai sprendžia būtent tokius epizodinius dalykus, kaip jūs dabar kad siūlote. Aš pamenu, kad Aukščiausiojoje Taryboje buvo parengti net 2 projekto variantai Valstybės kontrolės įstatymo. Matyt, jeigu būtų į tą dalyką pažiūrėta konceptualiai ir būtų priimtas toks įstatymas, tada atkristų visokie tokie epizodiniai pakeitimai. Ką jūs pasakytumėte, ar dirba Valstybės kontrolės departamentas ta linkme, ar rengia tokį projektą arba tobulina tą patį, kuris buvo parengtas?
V.KUNDROTAS. Tas projektas, kuris buvo parengtas dar 1990 m. ir pateiktas Aukščiausiajai Tarybai, buvo Valstybės kontrolės koncepcijos projektas. Būtent kaip atrodytų mūsų įvairios valstybės kontrolės institucijos mūsų valstybėje apskritai. Žinoma, Valstybės kontrolės departamentą jis ten gana sudėtingai traktavo ir, matyt, svarstant dėl to ir nebuvo pasiekta ta nuomonė, kad tas įstatymas kažką iš esmės išspręs, būtent pati koncepcija. Ji yra reikalinga be diskusijų mūsų valstybėje, bet tai gal neturėtų būti įstatymo formos koncepcija. Matyt, dėl šitų priežasčių tada ir sustojo šitos problemos sprendimas, ir ji iki šio laiko taip ir neišspręsta. Nors Aukščiausiosios Tarybos pavedimas ir su konkrečia data buvo duotas. Šitas klausimas yra, sakykim, kol kas nuėjęs į archyvus.
O dėl to, ką mes dabar darome, tai iš tikrųjų mano iniciatyva buvo sudaryta mokslininkų ir kontrolės specialistų praktikų grupė. Ji parengė naują Valstybės kontrolės įstatymo projektą. Šitas projektas jau yra pateiktas Seimui. Kitą ketvirtadienį jis, matyt, bus jums pristatytas. Ten, žinoma, bus sprendžiama labai daug problemų, kurios susikaupė nuo 1990 m. - ir mūsų teisių, ir mūsų funkcijų peržiūrėjimas, ir daug kitų klausimų. Bet šitas epizodinis momentas jau seniai buvo iškilęs, dar rugsėjo mėnesį, kaip aš jums sakiau, būtent dėl šito konkretaus projekto, kuris jums pateiktas. Bet irgi dėl svarstymo įvairių ir turbūt kitokių dalykų jis tik dabar patenka jums svarstyti. Ir kadangi dėl ano įstatymo, manau, bus ilgai diskutuojama ir svarstoma ir komitetuose, ir frakcijose, ir kitur, todėl laukti to bendrojo įstatymo pakeitimo, kuris turėtų išspręsti visas mūsų problemas, manyčiau, nebūtų tikslinga. Vien dėl to, kad tai yra toks kasdieninis darbas, su kuriuo mes susiduriam. Todėl šiandien ir siūlome šį pakeitimą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Paskutinis klausimas.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis prelegente, jūs kalbėjote apie Valstybės kontrolės departamento galimą veiklos išplėtimą. Ar, jūsų nuomone, galėtų jūsų departamentas apimti kai kurias inspekcijas, sakysim, Kultūros paveldo inspekciją ar Gamtos apsaugos inspekciją, kurią jūs lyg ir minėjote, ar Statybos inspekciją ir pan. Bent mano nuomone, negalima, kad pačios ministerijos kontroliuotų savo darbą.
V.KUNDROTAS. Na, ką aš galėčiau pasakyti? Čia vis dėlto yra klausimai, kurie nėra taip paprastai ir lengvai sprendžiami, ir atsakoma į tuos klausimus. Dėl inspekcijų išdėstymo ir jų funkcijų paskirstymo valstybės valdyme. Yra pasaulinė praktika, kuri rodo, kad reikia kiekvienu atskiru atveju, deja, spręsti, kokio lygio kokia kontrolės funkcija turėtų būti - ar paties aukščiausio lygio, ar žemesnio lygio, ar tarpžinybinio lygio, ar Vyriausybės lygio. Ir yra labai įvairiai sprendžiama. Kad visą kontrolę sukoncentruotume į vieną instituciją, tokio varianto, deja, pasaulio praktika nežino. Tai, matyt, būtų neveikiantis mechanizmas dėl savo griozdiškumo ir nevaldomumo. Kai viskas būtų sukoncentruota į vieną valstybės kontrolės instituciją, tai būtų monstras, na, gal pusantro tūkstančio tarnautojų. Vien teritoriniu atžvilgiu ir visais kitais aspektais tai būtų, mano nuomone, neracionalu. Bet kodėl aš kalbėjau apie aplinkos apsaugos priežiūrinės funkcijos paėmimą į valstybės kontrolę? Todėl, kad mes čia neišradinėtume jokių dviračių, nes tokia yra pasaulinė praktika. Ten, kur ūkinėmis funkcijomis užsiiminėja valstybės kontrolė, aplinkos apsaugos institucijos užsiiminėja ūkinėmis funkcijomis taip, kaip dabar pas mus atsirastų ministerija, tai tokiais atvejais, kadangi tai ypatingai svarbus valstybei, jos gyvavimui ir gyventojams, ir sveikatai ir pan. klausimas, valstybės kontrolė šitą klausimą pasiima. Paprastai ir pasaulio praktika taip rodo. O visus kitus klausimus... Na, deja, čia ir Konstitucija mūsų funkcijas šiek tiek riboja, kadangi sako, kad mes kontroliuojam valstybės turtą ir biudžeto lėšas. Aš nemanyčiau, kad visas kontrolės funkcijas mes turėtume perimti. Gal reikėtų peržiūrėti? Tai taip. Kažką pakoreguoti, gal tų inspekcijų priežiūrą sustiprinti iš valstybės kontrolės? Tai šitam taip pat aš pritarčiau ir reikėtų daryti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis valstybės kontrolieriau. Seimo narys P.Vitkevičius dėl balsavimo motyvų nori šnekėti. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Aš tik tiek, kad pritartume pateikimui ir nagrinėtume skubos tvarka šį projektą. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tada norėčiau pasiklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar yra abejojančių ir nenorinčių pritarti pateikimui, ar galima bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galima. Todėl aš dabar norėčiau kreiptis į pranešėją, kadangi mums reikia paskirti pagrindinį komitetą. Kuris, jūsų nuomone, turėtų būti Seimo pagrindinis komitetas, kuris toliau pateikinėtų šitą įstatymą? Prašom, pasakykit savo nuomonę.
V.KUNDROTAS. Dabar, kaip jūs, gerbiamieji Seimo nariai, žinote, valstybės kontrolė yra priskirta Seimo Statutu jau konkrečiai ir ačiū jums už tai, kadangi prieš tai mes nelabai ir žinojom, kuris komitetas mus iš esmės kuruoja. Dabar, kadangi yra priskirta oficialiai, žinoma, aš ir negaliu kitokios nuomonės pasakyti, tai Valstybės ir teisės komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Valstybės ir teisės komitetas sutinka? Taip, privalo sutikti. Ačiū. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, mes pagrindiniu komitetu skiriame Valstybės ir teisės komitetą. Valstybės ir teisės komitetas prašė, kad būtų svarstoma skubesne tvarka. O čia reikia balsuoti. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. O tuo tarpu valstybės kontrolieriaus ir Valstybės ir teisės komiteto pirmininko prašyčiau pagalvoti apie datą. Būtų galima skirti kovo 29 dieną, jeigu jums tinka laikas. Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pateiktas dokumentas būtų svarstomas skubesne tvarka, paspaudžia mygtuką “už”. Kas už tai, kad skubos tvarka, spaudžia mygtuką “už”. Skubos, bet ne ypatingos skubos.
Už - 55, prieš - 6, susilaikė 6. Įstatymas bus svarstomas skubos tvarka. Dabar dėl datos. Kada siūlytumėte datą, gerbiamasis Seimo na-ry Vitkevičiau? Gal į mikrofoną, būkit malonus. Prašau.
P.VITKEVIČIUS. Gal, sakau, kitą ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ketvirtadienį?
P.VITKEVIČIUS. Jeigu galima.
PIRMININKAS. Turit galvoje po savaitės, taip?
P.VITKEVIČIUS. Po savaitės.
PIRMININKAS. Sutinkate? Tada Seimas skiria ketvirtadienį, po savaitės. Darbotvarkę čia bus galima dar pataisyti. Ačiū. Visi klausimai išspręsti.
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Svarstome 3 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Euro-pos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės ratifikavimo” projektą. Tai yra svarstymo stadija. Aš primenu, kad per svarstymo stadiją pirmiausia pasisakoma, pagrindinio komiteto vardu išvada pateikiama. Kiek pamenu, buvo pavesta Užsienio reikalų komitetui. Kviečiu į tribūną poną K.Bobelį pasakyti išvadą. Toliau diskusijos, jeigu kas užsirašė, bet nėra užsirašiusių. Tada baigiamasis žodis pranešėjo, tai būtų ministro pavaduotojo pono A.Rusakevičiaus, jeigu pageidauja. Po to balsavimas. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu Užsienio reikalų komitetas kovo 16 d. apsvarstė projektą Nr.768 “Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės ratifikavimo”. Komitetas vienbalsiai pritarė rekomenduoti šią sutartį Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti. Taip pat Užsienio reikalų komitetas prašo Žemės ūkio ministerijos atkreipti dėmesį ir kartu su Užsienio reikalų ministerija dėti pastangas, kad būtų kaip galima greičiau nustatytos valstybių ekonominės jūros zonos, nes kai šios zonos nėra tiksliai nustatytos, labai sunku kontroliuoti žuvaujančių valstybių teises. Aš siūlyčiau šią sutartį ratifikuoti. Ačiū.
PIRMININKAS.Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ar ministro pavaduotojas norėtų tarti baigiamąjį žodį, ar jo atsisako? Atsisako. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada mums reikia pritarti. Formuluotė turėtų būti tokia: “Pritariame Užsienio reikalų komiteto išvadai”. O Užsienio reikalų komitetas siūlo ratifikuoti, po to paskirsime datą, kada pradėsime šito dokumento priėmimą. Ar gerbiamieji Seimo nariai sutinka be diskusijų pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai? Ar nori kas nors kalbėti? Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, aš turiu tam tikrą abejonę dėl šitų sutarčių, čia jų keletas yra dėl žvejybos. Štai kokia yra abejonė. Lietuvos jūros žvejybos laivynas, kaip žinom, merdi, o sutartimis su kitomis šalimis leidžiama žvejoti Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje. Tos šalys turi gerus žvejybos laivynus ir patyrusius žvejus, ir mūsų zonoje tai jie žuvį išžvejos. O mes savo kvotos kitose teritorijose neišnaudojam. Aš nenoriu pasakyti, kad esu prieš tą sutartį, tačiau tokia abejonė yra, ar šiuo metu šita sutartis tikrai Lietuvai naudinga. Čia galbūt pateikėjas ministro pavaduotojas galėtų kažkiek plačiau paaiškinti.
PIRMININKAS. Taip, ministro pavaduotojas jau atsisakė baigiamojo žodžio, dabar galima kalbėti tik dėl motyvų. Seimo nary Jakučioni, ar reikalaujate balsuoti?
P.JAKUČIONIS. Taip, balsuoti reikia.
PIRMININKAS. Gerai, kas dar nori kalbėti dėl motyvų? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Užsienio reikalų komiteto išvadai ratifikuoti šį dokumentą, paspaudžia mygtuką “už”. Aš atsiprašau, kažko kompiuteriai sutrikę. Dar kartą kartosime? Ne. Tai rankų pakėlimu teks balsuoti. Balsavimas kartojamas, kadangi kompiuteriai rodo kažką ne taip. Mėginkime dar kartą. Jeigu vėl rodys kažką ne taip, tada balsuosime rankų pakėlimu. O tuo tarpu aš ministro prašysiu, kada bus svarstomas antras dokumentas, neatsisakyti baigiamojo žodžio ir atsakyti į Seimo nario P.Jakučionio abejones. Seimo nary Jakučioni, ar jus tenkins toks dalykas? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Užsienio reikalų komiteto išvadai ratifikuoti šią sutartį, prašom pakelti rankas. Sekretoriato prašau informuoti specialistus, kad taisytų kompiuterius.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 55 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Seimo nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės ratifikavimo” yra pritarta 55 Seimo nariams balsavus už ir 5 susilaikius.
Dabar svarstome 4 darbotvarkės punktą. A, minutę, atsiprašau, mums reikia nustatyti ratifikavimo datą. Kada siūlytų gerbiamasis Seimo narys K.Bobelis ratifikavimo datą? Pabandysim, prašau, galit į mikrofoną. (Balsas salėje, negirdėti) 29 dienai siūloma.
K.BOBELIS. Prašau.
PIRMININKAS. Laikas kada tiktų ir kiek laiko prašytumėt?
K.BOBELIS. 15 min.
PIRMININKAS. 10 val. iš ryto tinka?
K.BOBELIS. Labai gerai.
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai? Tada vėl kviečiame Užsienio reikalų komiteto pirmininką ir svarstome 4 darbotvarkės punktą, Seimo nutarimą “Dėl tarptautinių sutarčių žvejybos klausimais ratifikavimo”. Projektas Nr.737. Prašom, jūsų komiteto išvada.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, šita sutartis yra panaši į aną, tik į šitą įveltos kitos trys valstybės - Suomija, Švedija, Danija kartu su Farerų salomis. Komitetas irgi apsvarstė ir vienbalsiai pritarė šios sutarties ratifikavimui Lietuvos Respublikos Seime. Taip pat pridėjo tą pačią pastabą kaip ir anai sutarčiai, kad Žemės ūkio ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija dėtų pastangas, kaip greičiau nustatyti Lietuvos valstybių jūros ekonominės zonos ribas. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame ministro pavaduotoją poną A.Rusakevičių į tribūną baigiamajam žodžiui. Prašytume taip pat atsakyti į Seimo nario P.Jakučionio abejones dėl pirmosios sutarties.
A.RUSAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, klausimas, žinoma, turi pagrindo ir norėčiau paaiškinti. Taip atrodo, kad iš tikrųjų mūsų laivynas neturi darbo ir neišnaudoja galbūt savo kvotų. Tačiau tos sutartys yra bendro pobūdžio. Kiekvienas apsikeitimas kvotomis svarstomas ateinantiems metams abiejų šalių delegacijų ir adekvačiai įvertinant keičiamasi, jeigu yra būtinybė. Jeigu tokios būtinybės nėra, nė viena sutartis mūsų neverčia to pasikeitimo vykdyti. Noriu pasakyti, kad didieji žvejybos laivai, kurie neturi darbo mūsų įmonės “Jūra” užsienio valstybių ekonominėse zonose dėl jau mano anksčiau paminėtų priežasčių, neturi teisės žvejoti Baltijos jūroje, kadangi jie yra per daug galingi. Tarptautinė Gdansko konvencija neleidžia naudoti tokių laivų Baltijos jūroje. Todėl čia yra dar ir tokia problema, kad ne visi laivai gali žvejoti Baltijos jūroje ryšium su tuo, kad kol kas leidžiama tiktai ne galingesnių kaip 600 arklio jėgų varikliais. O stambūs laivai turi ir 3000, ir daugiau tūkstančių. Dar kartą noriu pabrėžti, kad tos sutartys mūsų visiškai neįpareigoja nesant tokių galimybių būtinai leisti užsienio valstybių laivams žvejoti mūsų zonoje. Viskas priklauso nuo ūkio būtinybės, nuo mūsų ūkio reikmių ir ar mums yra naudinga, o kitoms šalims taip pat. Tai yra būtina daryti, turint omenyje, kad mūsų ekonominės zonos akvatorija nėra didelė, o dauguma žuvų yra migruojančios, tai kai pagrindiniai žuvų telkiniai išmigruoja už mūsų ekonominės zonos ribų, tai mūsų laivai sustoja ir nebegali žvejoti. Ir žvejai yra labai suinteresuoti. Šiuo metu Švedijos ekonominėje zonoje žvejoja didelė dalis mūsų laivų. Tai tiek galėčiau paaiškinti. Dar kartą ačiū Seimo nariams už šių sutarčių palaikymą, kurios yra tikrai svarbios Lietuvai įteisinant mūsų žvejybos santykius tarptautiniu lygiu ir su artimiausiais mūsų kaimynais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministro pavaduotojau. Ar Seimo nariai norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar reikėtų tai laikyti bendru sutarimu, kad mes pritariame Užsienio reikalų komiteto išvadai? Galima laikyti? Taip, galima. Tada dėkoju. Pritariame bendru sutarimu Užsienio reikalų komiteto išvadai ratifikuoti tarptautinių sutarčių žvejybos klausimais sutartį. Dabar aš vėlgi noriu paklausti Užsienio reikalų komiteto, ar sutiktų, kad kovo 29 d. iš karto po pirmosios ratifikacijos būtų antroji ratifikacija? Sutinkat, taip? Kiek laiko siūlytumėte?
K.BOBELIS. Taip pat 10-15 min., gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, ratifikaciją pradėsim 10.15 val., pabaiga - 10.25 val. arba 10.30 val. Seimo nariai taip pat nė vienas neprieštarauja. Mes šitą klausimą taip pat baigėme. Dabar sutaupėme dar 28 min. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką. Patvirtinsime ketvirtadienio darbotvarkę. Prašome.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad jūs savo dėželėse radote štai šitą spalvotą mūsų darbo kalendorių. Aš, žinoma, didesnį variantą rodau, ir tokį didesnį variantą gaus komitetai ir frakcijos. O kiekvienam Seimo nariui yra (jeigu kuris nors nepasižiūrėjot į deputato dėželę; štai gerbiamasis Bendinskas turi)... (Salėje triukšmas) Tas pats, tas pats, tik čia didesnis variantas. Dar kartą sakau, kad frakcijos ir komitetai gaus tą didesnį variantą, kad pasidėtų po stiklu ar ant sienos pasikabintų. (Balsas salėje) Arba įrėmintų, kaip čia vienas kolega sako. Labai ačiū už iniciatyvos palaikymą.
1994 m. kovo 24 d. darbotvarkės aptarimas
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, kaip anksčiau buvo sakyta, yra siūloma atsisakyti vienos posėdžių dienos ir tą posėdžių dieną panaudoti komitetų darbui intensyvinti. Komitetų, neišskiriu kurio nors vieno komiteto, įdirbis, sakyčiau, yra nepakankamas, kad Seimo posėdžiai vyktų visiškai gražiai, tvarkingai, nepažeidžiant nė vieno Statuto reikalavimo. Todėl ir reikia atsisakyti vienos posėdžių dienos. Tokiu būdu, jeigu jūs iš principo sutinkate, kad būtų viena posėdžių diena, tada mes iš karto sutaupom vieną procedūrą: nereikia tvirtinti savaitės darbotvarkės, o iš karto tvirtinam vienos dienos darbotvarkę. Tai ar, kolegos, sutinkat su tuo siūlymu?
PIRMININKAS. Prieštaravimų negirdžiu, visi sutinka. (Balsai iš salės) Matau, čia dar bus pasiūlymų. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Ar negalėtų ponas Pirmininkas pasirašyti kokiu spalvotu šratinuku?
Č.JURŠĖNAS. Kokiu? Raudonu?
A.BASKAS. Spalvotu!
Č.JURŠĖNAS. Gerai!
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis prelegente pone Juršėnai (aš čia esu)...
Č.JURŠĖNAS. Aš girdžiu.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Aš dabar nelabai suprantu. Mes patvirtinome Statutą. Statute parašyta, kaip ir kada mes rengiame tuos posėdžius. Paskui jūsų reikalavimu įtvirtiname šitą Statutą įstatymu, ir dabar jūs norite bendru sutarimu sulaužyti ne tik Statutą, bet ir įstatymą. Prašau man paaiškinti, ką mes turim daryti su antradienio diena, kada tikrai turi būti plenarinis posėdis?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Jarmolenka, dovanokit, man labai liūdna, bet vis dėlto jūs kalbat ne tą, ką reikėtų sakyti vadovaujantis galiojančiu Statutu. Ten yra ta auksinė taisyklė, kaip paprastai...
V.JARMOLENKA. Tai paaiškinkit.
Č.JURŠĖNAS. Aš ir aiškinu. Mes ir pasinaudojam šita taisykle. Galim dirbti dvi dienas, t.y. antradienį ir ketvirtadienį, o galim dirbti ir vieną dieną. Bet šitai mes turim nustatyti patys. Nesvarbu, kad Seimo valdyba patvirtino kalendorių. Seimo valdyba neturi teisės nuspręsti už visus. Čia yra ne Biblija, o yra siūlymas, t.y. kalendorius, kuriuo reikėtų vadovautis. O spręsti turim mes. Ir todėl aš Seimo valdybos ir kitų Seimo narių vardu ir siūlau kitą savaitę dirbti tik ketvirtadienį.
V.JARMOLENKA. Jeigu aš teisingai supratau, čia tik vienai savaitei.
Č.JURŠĖNAS. Kaip?
V.JARMOLENKA. Būtent opozicijos savaitei jūs siūlote?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Jarmolenka, prašom pasižiūrėti į kalendorių. Jūs pamaty-site, kad yra įvairiai: ir antradieniais dirbama, o ketvirtadieniais nedirbama, ir atvirkščiai.
PIRMININKAS. Aš galiu informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad Statuto 87 straipsnyje yra netgi parašyta: “Jeigu numatoma dirbti vieną dieną per savaitę...” ir t.t. Vadinasi, Statutas nedraudžia dirbti vieną dieną per savaitę. Jis turbūt draustų visiškai nedirbti, bet ir tai turbūt būtų galima Statute rasti plyšį. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia, pradedant nuo šios dienos, įgyvendinamas naujas dalykas arba, kaip čia pavadinti, “monas”, kad mes turime dirbti 3,5 val. be pertraukos ir vakare, t.y. antrajame posėdyje, - 3 val. ir 40 min. Na, nežinia, čia galima rasti visokių argumentų, bet, viena - mūsų tradicija buvo tokia, antra - visi pasauliniai simpoziumai, susirinkimai, posėdžiai ir pasitarimai vyksta nustačius pertrauką po 1,5-2 val. Todėl Seimo nariui išsėdėti 3,5 val. ... Tokia praktika, atsižvelgiant į tai, kad jis privalo atitinkamu laiku registruotis ir būti, yra pernelyg sudėtinga. Ir todėl aš nematau prasmės nei organizaciniu, nei medicininiu požiūriu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, aš atsakysiu jums į šitą klausimą. Būkite malonus, atsistokite ir pažiūrėkite, kiek šiandien yra Seimo narių salėje ir kaip Seimo nariai kūrybingai supranta posėdžiavimą nuo 10 val. iki 13.30 val. Statute niekur neparašyta, kad Seimo narys privalo sėdėti kaip įkaltas posėdžių salėje. Jis gali sėdėti tada, kai mano, kad jam įstatymas įdomus, reikalingas ir jis nori dalyvauti. Jis gali išeiti išgerti kavos, kada yra svarstomi tokie klausimai, kurie jo nedomina tuo metu.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar aš galiu pasakyti?
PIRMININKAS. Be abejo.
Č.JURŠĖNAS. Čia yra ta situacija, kur aš su gerbiamuoju A.Endriukaičiu linkęs solidarizuotis, kadangi kam, o man tai jau tikrai reikia sėdėti ilgiau ir atkakliau. Ta prasme ačiū jam už pareikštą man užuojautą. Kiek tai priklausys nuo manęs, aš stengsiuosi, kad pertraukos bū-tų. Bet, gerbiamasis Endriukaiti, gerbiamasis Sakalai, gerbiamieji kiti kolegos, dabar, kol bus tas įdirbis ir kol mes įveiksim kai kuriuos būtinus klausimus, mums reikia truputėlį intensyviau dirbti. O paskui tikrai garantuoju, aš ir pats rūpinuosi savo sveikata, aš dar kartą sakau, kad aš už pertraukas. Taigi kūrybiškai tai taikysim, pažadu. O dabar palikim taip, kaip siūloma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jums galiu savo vardu asmeniškai duoti patarimą. Kada jūs pirmininkaujate, kad jūs galėtumėte lengviau ištverti tas 3,5 val., būkit malonus, pirmininkavimo metu gerkite mažiau arbatos.
Č.JURŠĖNAS. Geras pasiūlymas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Siūlau pritarti Seimo Pirmininkui, nes mano manymu, komitetuose darbas nėra nė kiek prastesnis ir ne mažiau vaisingas negu darbas plenarinių posėdžių metu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate su tuo, ką jums išdėstė Seimo Pirmininkas dėl ketvirtadienio darbotvarkės?
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne, atsiprašau, tik dėl to, kad vieną dieną dirbam.
PIRMININKAS. A, kad vieną dieną dirbam, atsiprašau, dar darbotvarkė neišdėstyta. Kad dirbtume vieną dieną, ar yra prieštaraujančių ir reikalaujančių balsuoti? Prašom tada pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų dirbama kitą savaitę tiktai vieną dieną, o būtent ketvirtadienį, spaudžia mygtuką “už”. Vieną minutę! Prieš tai reikia registruotis, kadangi buvo sugedę kompiuteriai. Registracija pradėta. Prašom. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad kitą savaitę būtų dirbama tik vieną dieną, paspaus mygtuką “už”. (Balsai salėje) Na, plenarinis posėdis tik vieną dieną būtų. Seimo nariams darbo laikas yra neribotas. Jie privalo visas septynias darbo dienas dirbti.
Už - 54, prieš - 7, susilaikė 5. Bus dirbama vieną dieną.
Prašom, Seimo Pirmininke, dabar tos dienos darbotvarkę išklausysim.
Č.JURŠĖNAS. Esminis dalykas yra tas, gerbiamieji kolegos, kad čia pusė darbotvarkės yra siūloma Seimo valdybos, ir Seniūnų sueigoj tai buvo aptarta, o pusė darbotvarkės, t.y. pradedant 10 punktu iki 18 punkto, yra siūloma gerbiamųjų Socialdemokratų frakcijos. Tai čia yra esminis dalykas. Taigi aš čia galiu pasisakyti tiktai dėl pirmųjų devynių punktų. Ir yra siūlomas štai toks pakeitimas, juo labiau kad mes šiandien priėmėm vieną sprendimą: išbraukti 5 punktą, t.y. Paslapčių apsaugos įstatymą. Juo labiau kad yra dar nuo A.Abišalos laikų galiojantis atitinkamas Vyriausybės sprendimas. Vadinasi, šitas įstatymas galės dar truputį palūkėti, o čia įsirašyti galėtume tai, ką mes jau nutarėme šiandien, t.y. dėl Kontrolės departamento ir dėl Laikinosios bankroto tvarkos įstatymo nutarimo patikslinimo.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai prašau, kadangi yra savivaldybių, kur nėra dar patvirtinti biudžetai, kad tą klausimą (jis jau sutvarkytas, užregistruotas) dėl 51 straipsnio... Na, kur nors raskite plyšį!
Č.JURŠĖNAS. Čia tiktai pateikimas būtų?
A.SADKAUSKAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad rasim.
PIRMININKAS. Seimo narys L. Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš abejoju dėl darbotvarkės 15 punkto...
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, čia, gerbiamasis Alesionka, tie dalykai, kurie ne mano kompetencijos. Statutas leidžia čia spręsti tai frakcijai, kuri siūlo. Bet jūsų valia pasisakyti.
L.ALESIONKA. Tai aš tada nežinau, kaip man pasielgti. Dėl jūsų kompetencijos ir tų dalykų, kurie jūsų kompetencijos, aš abejonių neturiu. Tai ar man dabar pasakyti dėl antrosios dalies, ar gal ir nesakyti? Kaip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, kadangi antroji dalis formuojama grynai frakcijos sprendimu, tai ar jūs sakysite, ar nesakysite, nebent frakcija, įsiklausiusi į jūsų argumentus, pati imtųsi...
L.ALESIONKA. Gerai, tebūnie tada šventa frakcijos valia. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Na, aš dėl 10 - 19 punktų. Taip, aš suprantu, kad čia yra (...) atiduota visa pozicija. Aš norėčiau sužinoti procedūrą. Kaip jūs atiduodate valdybai ir seniūnų sueigą? Kokiu principu? Štai jūs vėl sakot, vėl dabar tik socialdemokratų diena. Bus kokia nors ten tik konservatorių diena, krikščionių demokratų diena. Štai jeigu jūs... (Balsai salėje) Labai ačiū, ponas Stakvilevičiau, kad jūs nepamiršote dar mano pavardės ir teisingai kirčiuojate...
PIRMININKAS. Ne, jūs ne tuo adresu, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka...
V.JARMOLENKA. O man vienodai, ar tas... Nori rėkti, tai ir rėkia... Aš noriu, kad jūs paaiškintumėte, kokiu principu, o daugiau nieko.
Č.JURŠĖNAS. Čia buvo susitarimas seniūnų sueigoj. O dabar kokia kita bus frakcija? Aš galiu iš karto pasakyti, kada tai planuojama. Kokia kita bus frakcija, priklausys nuo seniūnų sueigos. Dabar kitą kartą kuri nors opozicinė frakcija turėtų formuoti darbotvarkę balandžio 14 d. Ir šitai turi būti padaroma savaitę iki balandžio 14 d. Vadinasi, mes turėsime seniūnų sueigoj apsispręsti iki balandžio 7 d., o balandžio 7 d. posėdyje jau reikės tvirtinti šitos frakcijos pasiūlytą darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pratęsdamas šitą mintį norėčiau grįžti prie to paveiksliuko. O tame spalvotame paveiksliuke taip ir užrašykime, tarkim, kad 14 d. - tas, gegužės 19 d. - tas ir t.t. Jeigu jau darom, tai padarykime viską iki galo. Ir išlaikykime kokį nors principą - ar proporcinį, ar kokį. Bet, svarbiausia, kad būtų kalendorinis aiškumas.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, aš čia į šitą pastabą galiu atsižvelgti, bet prieš tai mes tada tikrai turėsime seniūnų sueigoj tą eiliškumą patvirtinti, ir apsispręsime. Čia ne problema.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Ar reikalaujate balsuoti? Seimo narys A.Rudys.
Č.JURŠĖNAS. Su papildymais.
PIRMININKAS. Su papildymais, taip. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau, kad būtų išsaugota galimybė Socialdemokratų frakcijai pasielgti šitaip. Nuo 15 val. iki 15.15 val. (kur yra šitas laikas), jeigu pasitvirtins, kad visi formalumai yra sutvarkyti, mes tada pasiūlytume įtraukti į sąrašą Tabako kontrolės įstatymą. Bet tik tuo atveju, jeigu bus viskas tiksliai sutvarkyta. Ir tokiu atveju darbotvarkė (truks 20 min.) truputį pasislinktų atgal, ir klausimas, kuris čia yra pažymėtas 16 numeriu, jis persikeltų į rezervinius.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad dėl to galima sutikti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariame darbotvarkei bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dar turite 14 min. laiko, jeigu turit...
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Aš turiu dar vieną klausimą, kurį mes įsirašėme į rezervą.
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad jūs jau turite nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo kovo 19-26 d.” projektą. Vadovaudamasis Seimo Statutu, aš siūlau, kad mane pavaduotų gerbiamasis A.Sakalas. Ir prašau pritarti šitam nutarimui, t.y. priimti tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Čia nenorminis bus?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom. Ar yra oponuojančių? Ar yra norinčių kalbėti? Seimo narys... Tokio nėra šiandien salėje, kuris užsirašė kompiuteryje. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Kas už šį nutarimą, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Taip, nenorminis aktas, galima balsuoti iš karto.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 44 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 44 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 1 Seimo narys.
PIRMININKAS. Prieš, norite pasakyti, taip?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Susilaikė 3. Nutarimas dėl pavadavimo, 44 Seimo nariams balsavus už, 1 prieš, 3 susilaikius, yra priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime dar 12 min. Tada dar nori pateikti informaciją Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pranešti įdomią žinią. Nepaisydamas sniego, nors ir prisnigo, bet pavasaris artėja, ir reikia apsėti ir apsodinti savo žemę. Vaikų fondas iš Kanados gavo labai daug kokybiškų sėklų ir turi teisę realizuoti. Labai įdomus asortimentas: apie 25 pakeliai įvairių daržovių, gėlių ir t.t. Apačioje yra tas maišelis. Ir, vadinasi, kainuoja maždaug 20 Kanados dolerių. Bet kadangi labdara, našlaičiams vaikams skirta, tai kiek jums leidžia galimybė, maždaug tarp 5 ir 10 litų. Imat sėklas (garantuoju, kad jos sudygs), o pinigus metat (labdarai) į dėžutę. Žodžiu, parvežkit dovanų savo rinkėjams, sau, kaimynams... Žodžiu, ruoškimės pavasariui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu 10 min. pertrauką iki 11.30 val.
Pertrauka
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti į savo vietas. Pradedame registraciją. Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Tie, kurie nespėjo, tai jų problema. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes dar truputį luktelkime, kol daugiau žmonių susirinks, o pauzę išnaudokime. Seimo narys A.Vaišnoras norėtų kažkokią informaciją pateikti. Prašom. Prašom prie šoni-nio mikrofono arba iš čia, kaip pageidaujat. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gaila, žinoma, kad čia mūsų tiek mažai, bet gal kiti girdės per radijo taškus. Čia yra Seimo narių grupės pareiškimas, kurio tekstas toks:
“Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, suvokdami, kad Lietuvos Respublikos integracija į Europos politinę, teisinę, saugumo, ekonominę bei kultūrinę erdvę vyksta pernelyg lėtai, o kai kada ir dviprasmiškai, steigiame Lietuvos Respublikos Seimo narių Europos grupę, kurios tikslai yra šie:
stiprinti Lietuvos Respublikos ryšius su tarptautinėmis Europos struktūromis ir organizacijomis, Europos šalių parlamentais ir Europarlamentu;
rinkti, skleisti Lietuvoje informaciją apie Europos šalių tarptautines organizacijas ir jų iniciatyvas;
skatinti Lietuvos jungimąsi į tarptautines Europos ir pasaulio struktūras tokias kaip Europos Bendrija, GATT, NATO ir pan., spartinant prisijungimą prie konvencijų, atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimą Lietuvos Respublikos Seime bei Vyriausybėje ir derinant Lietuvos Respublikos įstatymų bazę su Europos standartais;
spartinti Lietuvos politinę, teisinę, karinę, ekonominę ir kultūrinę integraciją į Europą skatinant atitinkamas reformas Lietuvoje.”
Šiuo metu yra įsirašę šie Seimo nariai: profesorius V.Landsbergis, A.Stasiškis, J.Listavičius, S.Šaltenis, A.Kubilius, L.Andrikienė, K.Dirgėla, A.Vaišnoras, A.Katkus, V.Aleknaitė, G.Vagnorius, I.Uždavinys, R.Raškinis, K.Uoka, P.Miškinis, R.Ozolas, A.Baskas ir A.Rudys. Kviečiame kitus Seimo narius, kurie manys, kad tikslinga būti toje grupėje ir svarsty-ti šituos klausimus, į šią Europos grupę. Ačiū.
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai. Svarstome 5 darbotvarkės punktą. Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Vilniaus pilių istorinio nacionalinio parko įsteigimo” projektą. Pranešėjas - Respublikos Prezidentas. Kviečiame Respublikos Prezidentą į tribūną.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors kažkaip nejaukiai jautiesi tribūnoje, kai beveik tuščia salė, bet aš manau, kad yra pakankamai paruošta medžiagos. Ji išdalyta Seimo nariams ir jie supranta bei jaučia tą problemą, kurią aš noriu šiandien pateikti bei pasiūlyti jos sprendimo būdą. Ir pradėsiu šiek tiek nuo istorijos, kuri yra įvertinta ir rezoliucijos preambulėje. Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, yra neabejotinas faktas mums, Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai. Tačiau šitas klausimas yra kvestionuojamas kai kurių kitų. Ir man atrodo, kad jeigu mes labai rimtai, Seimui remiant, užsiimsim Žemutinės pilies ir ne tik Žemutinės pilies, bet viso šito pilių ansamblio atstatymo reikalais, jei sistemingai, metodiškai, apgalvotai užsiimsim tuo reikalu, tai mes padarysim labai gerą darbą. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad šitas darbas užims labai daug laiko. Ir jeigu kam nors kyla mintis, kad čia labai greitai kažką labai nori padaryti vienas ar kitas asmuo, tai aš noriu išsklaidyti jūsų šitas abejones todėl, kad tam, jog atstatytume tą pilį tokią, kokia ji buvo, reikalingi milžiniški darbai, archeologiniai darbai, kurie yra vykdomi. Nemažai jau atlikta. Bet tik dalis.
Antra. Reikia labai rimtai pasižiūrėti į tų atodangų, kurios jau dabar yra, panaudojimą, išlaikymą, žmonių prieinamumą prie jų ir įkomponavimą į bendrą šitą ansamblį, kuris turėtų būti atstatytas. Sąmoningai šiandien mes jums išdalijom štai tokį bukletą. Jo paskutiniame puslapyje galite pamatyti vieną iš viso pilių komplekso dalį, kurią ir būtų siūloma, jeigu, aišku, Seimas pritars ir visi prieis prie tos išvados, panaudoti Prezidento rezidencijai. Tai yra numatyta mūsų įstatymais. O kitą dalį... Aš, žinoma, labai abejoju, ar visas tas kompleksas, kuris čia yra matomas jums, reikalingas Prezidento rezidencijai. Aš manau, kad tik jo dalis bus reikalinga. Tik projektavimas parodys, kas yra reikalinga Prezidento, kaip valstybės vadovo, įsikūrimui šitame pastate. Norėčiau pasakyti, kad kai kurie darbai yra atlikti. Tie darbai yra labai reikšmingi. Ir pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, kuris jau veikia senokai ir finansuojamas, ir tokie pasišventę žmonės kaip Kitkauskas, Urbonavi-čius, Tautavičius ir kiti, Istorijos institutas... Dabar sudaryta taryba. Toje taryboje, kuriai vadovauja akademikas Merkys, buvo labai deta-liai nagrinėjami šie klausimai, labai profesionaliai žiūrima, kaip tai galima būtų padaryti. Į tą tarybą yra įtraukti išmanantys šiuos reikalus specialistai bei atstovaujantys ir mūsų įvairioms organizacijoms. Aš čia tiesiog nenorėčiau minėti. Iš esmės visi vieningai prieina prie išvados, kad dabartinė padėtis, tyrimų padėtis ir jau sukaupta istoriografinė medžiaga, kuri leistų pradėti šituos projektavimo darbus, yra. Galbūt tokius pačius, sakyčiau, konceptualius darbus, kaip turėtų būti atstatoma. Tos konkurso sąlygos yra paskelbtos, yra 5 autoriniai, arba individualūs, kolektyvai. Tai pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, kurį aš minėjau, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos restauratorių sąjunga, akcinė bendrovė “Paminklų restauravimo institutas”, kuris užsiima tuo darbu, Kauno paminklų restauravimo institutas, kuris taip pat... Matot, jau 5 organizacijos nori dalyvauti šiame darbe. Yra toks pasiūlymas, kad šių metų gruodžio 1 d. jie pateiktų ir būtų jau skelbiami konkurso rezultatai. Šitas procesas yra labai ilgas. Jis tęsis, aišku, metų metus. Galbūt norėtųsi jį šiek tiek ir sutrumpinti, bet mes suprantam, kad turim labai atsargiai elgtis su visu šituo pilių ansambliu. Todėl rezoliucijoje yra siūloma ir kaip tik įpareigojama Vyriausybė paruošti tokio kaip ir istorinio nacionalinio parko statuso to paties įstatymo projektą. Jį, žinoma, priimtų Seimas. Ir tuos darbus pradėtume. Aišku, kai kam kyla tokia mintis, kad mes esam labai jau neturtingi šiandien, daug lėšų skirti negalim, ar čia reikia šitai daryti, ar iš viso reikia tą pilį atstatinėti, gal iš viso užmirškime, kad ten buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, iš kurio buvo valdoma šita didelė valstybė ilgus metus ir šimtmečius. Visokių yra nuomonių. Bet mes matom labai gerų pavyzdžių. Kaimyninėje Lenkijoje buvo sunaikinta Varšuva ir Varšuvos senamiestis. Pačiais sunkiausiais pokario metais, sakyčiau, labai greitai, labai dėmesingai buvo atstatytos tos istorinės pilys, rūmai, senamiestis. Taip pat aš manau, kad tai yra labai rimtas mūsų valstybingumo simbolis. Tai įtvirtintų ir labai rimtai įtvirtintų Vilnių kaip amžiną, kaip mes sakom, Lietuvos sostinę.
Man, kaip Prezidentui, gal dar sunkoka kalbėti šita tema, nes kai kas pagalvoja, kad čia kažkas nori save įrašyti į istoriją. Aš pasakysiu, kad visiškai nemanau, jog aš galėsiu ten pasitalpinti arba nors vieną naktį pernakvoti todėl, kad ten dar gerokai iki to yra... Aš manau, kad ir visas šitas procesas, kurį aš jums bandžiau šiek tiek apibūdinti, iš tikrųjų laike išsitęs labai smarkiai, užims daug laiko. Na, šiais metais jūs iš biudžeto skyrėt 3 mln. Lt šitam reikalui. Aš noriu jums pasakyti, kad tie pinigai bus naudojami labai racionaliai. Prisipažinsiu, aš šiek tiek se-ku, kad jie būtų panaudojami tikslingai. Jūs turbūt pastebėjot, kad šalia Arsenalo, kur dabar yra Taikomosios dailės muziejus, pradėti statyti arba, tiksliau, atstatinėti kai kurie šito ansamblio statiniai. Bet jie buvo apleisti, be stogų ir vėl griūva bei samanoja iš naujo. Tai štai šitas lėšas yra numatyta panaudoti kaip tik šitų pradėtų ir nebaigtų pastatų statybai. Aš manau, kad po tokią nedidelę sumą, po vieną kitą milijoną ar keletą milijonų kasmet galima skirti ir sutvarkyti. Gerokai reikia padirbėti ir viršutinėje dalyje, Aukštutinėje pilyje. Irgi yra projektai ir juos reikėtų vykdyti bei palaipsniui sutvarkyti visą šitą ansamblį. Dabar šitas pastatas, kuris yra prisišliejęs prie Katedros (jūs jį matot), yra nedidelis. Aš galiu pasakyti, kad kiekviena kraštinė yra maždaug 50 - 80 m. Kiekviena iš tų 4 kraštinių. Bet jis nėra didelis. Šis 2 - 3 aukštų pastatas savo kubatūra nėra kažkoks labai grandiozinis. Žinoma, čia parodyta tik ta dalis, bet ten dar yra kitų pastatų. Aš turiu tokį generalinį planą. Aš norėjau padaryti šitą planą didelį ir detalų. Jis yra. Tai ten tų pastatų ir pastatėlių yra nemažai. Jie labai gerai, labai sėkmingai galėtų būti panaudoti mūsų kultūriniam gyvenimui, muziejams, muziejų ekspozicijoms, galbūt panaudojant istorinę etnografinę medžiagą, kurios labai daug ir kuri šiandien nėra eksponuojama. Ji turi la-bai didelę pažintinę vertę ypač mūsų jaunimui. Reikėtų išplėsti... Reikėtų galbūt jau po kiek metų pagalvoti apie rekonstrukciją arba tokį rimtą remontą dabar Žemutinės pilies teritorijoje esančio to ilgo pastato, kuriame dabar yra Istorijos ir etnografijos muziejus, na, ir visų kitų pastatų. Todėl aš kreipiuosi į jus, gerbiamieji, prašau apsvarstyti, pasižiūrėti dar kartą ir paremti galbūt tą entuziazmą ir tuos gerus norus, kuriuos dabar turi istorikai, architektai ir tos organizacijos.
Tai buvo sena svajonė ir čia nėra ko slėpti. Prieš 10 metų ar dar daugiau mes bandėm tai daryti, bet dėl jums visiems žinomų priežasčių, kai dėl Trakų pilies rekonstrukcijos buvusi tuometinė Lietuvos valdžia papuolė į labai didelę nemalonę... Dar po to statėm Rumšiškių bui-ties muziejų, buvo daug nesusipratimų todėl, kad jis buvo statomas irgi kontrabandos būdu. Aišku, tada imtis tos pilies statybos buvo neįmanoma, nors buvo šitie archeologiniai darbai ir specialūs paviljonai, buvo skirtos lėšos iš biudžeto. Pastatyti paviljonai, kad būtų galima šituos archeologinius darbus ne tik vasarą daryti, o tęsti ir visus kalendorinius metus. Tai dabar ir yra daroma. Mano giliausiu įsitikinimu, mes turėtume pastatyti. Mes turim atstatyti šitą pilį. Mūsų valstybė šiandien gali tai padaryti. Ir būtų padarytas labai ir labai geras darbas visų mūsų būsimoms kartoms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų Ekscelencijos nori paklausti 14 Seimo narių. Tačiau klausimams skiriama iki 10 min. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Prezidente, kokia gali būti bendra darbų apimtis ir per kiek metų reikėtų išdėstyti, kad nebūtų per didelė našta mūsų biudžetui? Na, ir tai jau nebe klausimas. Aš vis dėlto pasisakau labai trumpai. Kolegos, gal nesuteikim šiai problemai politinio atspalvio, o žiūrėkim realiai. Tauta yra gerbti- na tiek, kiek ji gerbia savo praeitį. Vis dėlto aš kviečiu pritarti tai iniciatyvai.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū už klausimą. Sunkoka šiandien atsakyti, kiek galėtų kainuoti. Tai aš būčiau iš tikrųjų fantastas, jeigu aš taip tiesiai šviesiai pasakyčiau. Jūs žinot pagal apimtį. Na, tai ne fabrikas. Aišku, čia šventa vieta, taip sakant. Restauracijos darbai visuomet yra brangesni, koeficientas turbūt 2. Mes mažiau įvertinti negalime. Aš nemanyčiau, kad tai yra šimtai milijonų, nemanau. Galbūt tai būtų dešimtys milijonų. Gal tai būtų 20 milijonų. Dešimtys. Ne 10, o dešimtys. Bet tai nėra kažkoks grandiozinis dalykas, jeigu mes išdėstysim per keletą metų. Aš manau, kad kitaip ir fiziškai neįmanoma padaryti. Jei išdėstysim per keletą metų, tai čia per metus iš biudžeto sudarytų, na, mūsų biudžeto vieną dešimtąją procento, gal pusę procento. Tai galit įsivaizduoti, ar tai yra mums visiems nepakeliama našta.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Prezidente, jau šiemet skirta šiems darbams apie 3 mln. litų, jeigu aš tiksliai žinau.
A.M.BRAZAUSKAS. Taip.
P.JAKUČIONIS. Žemutinės pilies tyrinėtojų nuomone, galbūt šiemet tam konkrečiam objektui ir nebus galima tiek pinigų panaudoti, nes tų žmonių, kuriuos jūs minėjot, nuomone, dar iki galo nebaigti tyrinėjimai, kadangi atkasti ir senesni laikai. Reikia pažiūrėt. Aš norėčiau jūsų paklaust, kam konkrečiai bus panaudoti šie 3 mln. Lt šiemet?
A.M.BRAZAUSKAS. Na, žinoma, už visus aš negaliu atsakyt, bet, kiek man žinoma, kiek aš domėjausi, pagrindinė šių lėšų dalis bus panaudota, kaip aš jau minėjau kalbėdamas, statybai tų pastatų, kurie yra pradėti statyti. Jie pradėti, bet pernai nebuvo užkonservuoti, nes trūko lėšų, tai nebuvo toliau statomi. Pagrindinė dalis lėšų, žinau, bus panaudota šitų pastatų statybai ir jų užbaigimui. Mes dabar gerokai apsvarstėm, aš keletą kartų buvau susitikęs su vykdytojais. Panevėžio statybininkai ir kiti rangovai labai rimtai yra pasiryžę imtis šito darbo. Todėl pagrindinė dalis bus panaudota tam. Aišku, kad dalis tų lėšų bus skiriama ir tolesniems archeologiniams darbams, kitiems tyrimo darbams. Yra organizacija, kvalifikuoti žmonės ir jie toliau dirbs tą darbą. Na, o jeigu Seimo nariams iš tikrųjų įdomu, aš galiu paprašyt, kad būtų parašyta nedidelė pažyma apie tai, kur tas lėšas numatoma panaudoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis Prezidente, iš tiesų aš pritariu, kad ten, kur yra mūsų valstybės šaknys, gali išaugti tikra šventovė, kuri mūsų valstybei reikalinga. Bet ar nereikėtų, gerbiamasis Prezidente, pagalvoti koncentruojant dėmesį į atstatymo, restauracijos visus darbus, kad vyktų gilūs istoriniai, moksliniai darbai, kompleksiški tyrimai, susiję ne tik su ta vietove, bet, sakykim, su ta idėja. Artėja 1997 m., kai sukaks 450 metų pirmajai lietuviškai knygai, ir kiti labai svarbūs momentai. Į tos mūsų šventovės atkūrimą galėtų būti įskaičiuotas ir labai platus leidybinis darbas, istorikų susitelkimas. Žodžiu, kad tai nebūtų tik pastatas, bet kad tai būtų toks dvasinis kompleksas. Manyčiau, reikėtų galbūt jau dabar apsispręsti, kad būtų ir finansuojami šitie labai svarbūs dalykai. Plytos yra gerbtinos, bet knygos ir visa leidyba - dar labiau gerbtina.
A.M.BRAZAUSKAS. Nėra abejonių, kad taip reikia daryti. Aš visiškai su jumis sutinku, bet mes dabar kalbam apie vieną visiškai konkretų klausimą. Kaip jūs žinot, mūsų inteligentija, ypač Vilniaus kūrybinė inteligentija, rimtai kelia klausimą dėl Tautos namų. Mes galim pažiūrėt, gal mes galėtume kažką išspręst ir panaudodami šitą iniciatyvą. Gal galime panaudoti kai kuriuos iš tų pastatų šitiems reikalams? Čia iš tikrųjų pasidarytų toks kultūrinis, istorinis mūsų valstybės ir kartu Vilniaus centras. Visiškai sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Prezidente, Biudžeto ir finansų komitete svarstant 1994 m. biudžetą opozicija pasakė nuomonę, kad 2 mln., kuriuos buvo numatyta skirti Prezidento vasaros rezidencijai, reikėtų skirti būtent šitos Žemutinės pilies atstatymui. Ar jūs ir ateinančiais metais palaikysite nuomonę, kad tokios rezidencijos nereikėtų statyti, kad tas lėšas reikėtų panaudoti būtent jūsų teikiamam projektui?
A.M.BRAZAUSKAS. Matot, lėšos 10 metų į priekį nė vienam reikalui nėra numatytos nei Seimo, nei jokiais kitais mūsų įstatymais. Aš visiškai nepriešpastatau tų dviejų dalykų ir visiškai nereikia priešpastatyt. Šiais metais iš tikrųjų mes atsisakėme tų 2 mln., jie pateko atgal į paskirstymą (kadangi pinigai nežymėti, aš manau, kad jie yra). Ir aš siūliau juos panaudoti būtent pilies atstatymui. Taip ir buvo padaryta. O dėl tos vasaros rezidencijos yra visiškai atskiras klausimas. Jeigu ir Seimas, ir visuomenė pritaria, kad Prezidentui nereikia rezidencijos, aš manau, kad jis apsieis be jos, nieko neatsitiks. Čia netragiškas reikalas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Jūsų Ekscelencija, šis pasiūlymas man priminė Trakų pilies atstatymą. Koks tada buvo spaudimas, kad ji nebūtų atstatyta. Ar jūs sutiktumėte su nuostata, kad pinigų skyrimas šios pilies atstatymui šimteriopai atsipirks pakėlus tautos dvasią?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad visi su tuo sutinka. Be jokios abejonės, dėl to ir tas pasiūlymas gimė, ypač perskaičius kai kuriose kitose valstybėse parašytus straipsnius apie Vilnių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau ne klausti, o galbūt paskui pasisakyt dėl...
PIRMININKAS. Gerai, galima. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Prezidente, aš visiškai neabejoju, kad gera intencija, jeigu ja įsirašoma į istoriją, yra labai gerai. Ir jums nereikia bijoti dėl to, kad kažkas kažką pasakys. Tačiau aš suprantu, kad skiriamos didelės pinigų lėšos ir jas reikės kontroliuoti. Aš manyčiau, kad jūs, kaip iniciatorius, turėtumėt imtis iniciatyvos vykdyti šitą kontrolę. Na, ir kad paskui nebūtų tokių atvejų, kaip kai kas daro, sakykim, sutaupę biudžete skiria pinigus visiškai ne tiems dalykams. Reikėtų kontroliuoti, kad pinigai 100% būtų panaudoti pagal tikslinę paskirtį.
A.M.BRAZAUSKAS. Taip. Vieną jūsų klausimo dalį nelabai gerai išgirdau. Jeigu jūs neprieštarausit, tai aš neatsisakau nuo šitos kontrolės, jeigu jūs man patikėsit. Aš nuo to neatsisakau. Prezidentūros etatuose yra vienas žmogus, kuris šiandieną dirba specialiai tuo klausimu. Jeigu bus pritarta, tai, aišku, tokia kontrolė bus nuolatinė. Mes irgi jaučiam tam tikrą pavojų, kad tie pinigai galėtų būti panaudoti kur nors kitur arba be pagrindo panaudoti. Žinoma, mes kontroliuosim tokį dalyką. Jeigu domėsis Seimas ar atskiri komitetai, tai visuomet galima pateikti medžiagą susipažinti, patikrinti ir t.t. Viskas atvirai, nėra jokių užkulisinių minčių arba norų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nario V.Bogušio. Prašom. (Balsas iš salės)
Tada dėkojame, jūsų Ekscelencija, darome pertrauką. Pagal rezoliucijų priėmimo procedūrą jokio formalaus priėmimo arba tvirtinimo dabar nereikia. Numatysime diskusiją, kurioje galės kalbėti tie Seimo nariai, kurie jau užsirašė arba dar užsirašys. Po svarstymo spręsime, ką reikia daryti - ar pritarti rezoliucijai, ar ją redaguoti. Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams apsispręsti ir pasiūlyti iš savo pusės svarstymą surengti kovo 29 d., jam skirti preliminariai pusę valandos. Ar sutiktų gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų ilgiau?
BALSAS IŠ SALĖS. Transliuot per radiją.
PIRMININKAS. Siūlo transliuot per radiją. Aš manau, jeigu ilgiau, tai gal darom 45 min.? Ar užteks pusės valandos?
BALSAS IŠ SALĖS. Užteks pusės...
PIRMININKAS. 45? Na, jeigu sutaupysim laiko, gerbiamieji Seimo nariai, paimsim kokį rezervinį klausimą. Tokiu atveju sąrašą paliksiu. Svarstymo pradžia bus kovo 29 d. 10 val. 30 min. Svarstymas tęsis 45 min. Ačiū.
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar svarstome 6 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo” 1 punkto pakeitimo”. Projektas Nr. 809. Primenu, kad tai jau yra svarstymas. Kadangi tai yra svarstymas, tai buvo pagrindiniu komitetu paskirtas...
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Aš dar nebaigiau, gerbiamasis Skreby, kas per maniera pertraukinėti? (Balsas iš salės) Aš vėl turiu viską pakartot iš naujo, kad gerbiamieji Seimo nariai galėtų suprasti, apie ką kalbama. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Valstybės ir teisės komitetas. Todėl mes dabar padarysime taip. Pakviesime (dar nekviečiu, bet pakviesime) Valstybės ir teisės komitetą pateikti išvadą, po to diskusija. Aš neturiu kol kas sąrašo tų Seimo narių, kurie norėtų diskutuot šiuo klausimu. Jeigu sekretoriatas nepateiks to sąrašo, tada baigiamasis žodis pranešėjui ponui J.Prapiesčiui. Toliau - balsavimas, kaip įprasta.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Ponas Seimo Pirmininke, aš noriu pasakyt, kad remiantis naujo Seimo Statuto 155 ir 156 straipsniais šis įstatymo projektas šiandien negali būti svarstomas. Aš pasakysiu kodėl. 155 straipsnis. “Ne vėliau, kaip likus 5 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas turi būti apsvarstytas pagrindiniame komitete.” Pagrindiniame komitete, jeigu tikėtume protokolo išrašu, svarstymas vyko kovo 16 d., t.y. vakar. Taigi 155 straipsnis yra pažeistas.
Dabar toliau. 156 straipsnis. “Suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalintas Seimo nariams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki svarstymo Seimo posėdyje.” Suredaguotas įstatymo projektas buvo išdalytas vakar. Taigi pažeistas ir 156 Statuto straipsnis. Ir aš siūlau šiandien nesvarstyti.
PIRMININKAS. Taip, deja, jūs esate teisus. Jeigu man Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas pasakys, kad svarstymas buvo ne prieš 5 dienas, o vėliau, tada, deja, aš turėsiu padaryti pertrauką.
Prašom prie šoninio mikrofono.
P.VITKEVIČIUS. Teisingai, buvo svarstyta taip, kaip pasakė gerbiamasis kolega, bet mes juk nutarėm svarstyti skubos tvarka. Kada skubos tvarka, tai ne visi tie straipsniai taikomi, o tik kai kurie iš jų. Aš manau, kad galima šiandien svarstyt.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl skubos tvarkos yra 166 straipsnis. “Skubos tvarka. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijų: svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje ir priėmimo. Šie laiko tarpai turi būti ne trumpesni, kaip viena darbo diena, ir ne ilgesni, kaip trys darbo dienos.” Vadinasi, viena diena yra, todėl, deja, Seimo nario K.Skrebio pastabos negaliu priimti.
Kviečiame į tribūną Seimo narį P.Vitkevičių. (Salėje triukšmas) Visi nutarimai dėl skubesnės tvarkos yra svarstomi. Ne, čia Seimo nutarimas dėl nutarimo “Dėl notariato įstatymo pakeitimo”. Ar įstatymas? Atsiprašau. Tvirtinama, kad buvo priimta skubos tvarka.
P.VITKEVIČIUS. Dėl skubos tvarkos neprieštaravo komitetas. Komitetas siūlė skubos tvarką, kada buvo pateikimas. Man atrodo...
PIRMININKAS. Vieną minutę, aš patikslinsiu. Taip, projekte buvo nutarta kovo 15 d. pradėti svarstymo procedūrą skubos tvarka. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė ir vienbalsiai nusprendė pritarti Vyriausybės pateiktam Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo” 1 punkto pakeitimo” projektui su šiomis išlygomis.
Pirmiausia šį nutarimą (buvo pateikta kaip nutarimas) reikėtų suredaguot kaip įstatymą, nes čia yra įstatymo apribojimas. Apriboti įstatymo veikimą galima tik įstatymu. Tokie mūsų motyvai. Na, ir nutarėme, kad reikėtų 14 straipsnio ir 16 pirm straipsnio galiojimą pratęsti savivaldybių valdyboms, merams ir viršaičiams iki savivaldybių reformos pabaigos.
Ministras gavo notarų pritarimą ir pasiūlymus, ir mes leisim tik kai kuriuos veiksmus, ne visus. Sudėtingų, sakykim, dėl nekilnojamojo turto, dėl žemės netvirtins savivaldybių valdybos. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Baigiamajam žodžiui kviečiame pranešėją, poną ministrą J.Prapiestį. Toliau bus galima kalbėti dėl motyvų, jeigu kas pageidaus. Ir pritarsime ar nepritarsime.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamasis Seime! Aš visiškai pritariu Valstybės ir teisės komiteto bei jo pirmininko sprendimams, pasiūlymams. Be abejo, teisiškai teisingiau turėtų būti įstatymas. Tačiau aš dar tuo pačiu noriu fiksuoti tai, kas buvo siūloma Seimo narių.
Buvo siūloma nustatyti tokį šito įstatymo galiojimo terminą, kol bus baigta vietos savivaldos reforma. Aš manau, kad tai galima padaryti. Antras pasiūlymas buvo, kad vis dėlto sukonkretinti, tiksliau, kažkuria prasme apriboti savivaldybių pareigūnų galimybę atlikti sandorius. Sudėtingiausių veiksmų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu gali sukelti materialinio pobūdžio pasekmes žmonėms, neleisti atlikti. Todėl manytume, kad tame įstatymo projekte turėtų būti įrašyta, kad “Savivaldybės atlieka šiuos notarinius veiksmus: tvirtina testamentus, tvirtina kitokius sandorius, sutartis, įgaliojimus ir kt., išskyrus sutartis dėl nekilnojamojo turto. Imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti, liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, liudija parašo dokumentuose tikrumą, perduoda pareiškimus”. Tai toks sąrašas veiksmų, kurie yra dažniausiai žmonėms aktualūs ir reikalingi, ir aš manau, kad kompetencijos tų pareigūnų, kuriems Notariato įstatymas tokią teisę suteikia, pakanka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar viskas?
J.PRAPIESTIS. Taip, viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. O ministrui dėkojame. Seimo narys F.Kolosauskas. Du - už, du - prieš.
F.KOLOSAUSKAS. Aš palaikyčiau ir ministrą, gerbiamąjį J.Prapiestį, ir komiteto pirmininką, kad tas pakeitimas būtinas. Juo labiau kad šiandieną seniūnų sueigoj buvo iškelta to-kia mintis, kad notarą galima atvežti kaip kunigą į namus. Tai čia išvis absurdiški dalykai. Taigi reikia leisti laikinai tuos veiksmus atlikti. Vakar buvome susitikę su rinkėjais, ir jie primygtinai reikalauja, kad tie klausimai būtų išspręsti kuo greičiau. Ir taip jau užsitęsė. Mes šiandieną negalėsime priimti, o tiktai atidėti ketvirtadieniui, dar visa savaitė praeina. O atidėliojimai neduoda jokios naudos. Aš už tai, kad tokie pakeitimai būtų priimti.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų dabar yra būtinybė pratęsti Notariato įstatymo 14 ir 16 prim straipsnių galiojimą, tačiau ir Valstybės ir teisės komitetas susiejo tai su savivaldybių darbo laiku. Kiek žinome, kad artėjant savivaldybių reformai, be abejo, keisis ir įstatymas, ir konkretūs pareigūnai. Todėl aš manyčiau, kad dabar teisingai Valstybės ir teisės komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad merai ir viršaičiai atliks tuos notarinius veiksmus, kol dirbs šios kadencijos savivaldybės. Todėl aš siūlyčiau balsuoti, nes kaimo žmonėms iš tikrųjų yra problemų dėl įforminimo tokių ne itin svarbių dokumentų, pvz., parašų patvirtinimo ir pan. Tačiau, kita vertus, mums teks (norėčiau gerbiamajam Seimo nariui F.Kolosauskui paprieštarauti), mums teks su tuo susitaikyti, kad notaras, kaip ir kunigas, turi būti vežamas į namus. Taip visame pasaulyje yra, kad teikia paslaugas namuose. Ateityje tuos klausimus rei-kės išspręsti iš esmės ir perduoti tuos veiksmus būtent notarams. Bet kol kas, žinoma, kad nesusidarytų problemų, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis. Galima kalbėti tik prieš, Seimo nary. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Aš pasakysiu dalį taip, dalį taip.
PIRMININKAS. Taip nenumatyta procedūroje.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktam įstatymo projektui reikia pritarti. Tačiau aš abejočiau, ar reikėtų pavesti viršaičiams arba kitiems savivaldybių pareigūnams tvirtinti tokios reikšmės dokumentus kaip testamentas arba kitus panašaus pobūdžio dokumentus. Juk tai irgi yra turtiniai dokumentai. Dabar aš nebeprisimenu gerai, kaip buvo tarpukario Lietuvoje. Bet man atrodo, kad tokio pobūdžio įstatymus, t.y. testamentus vis dėlto surašydavo namuose, bet jie būdavo tvirtinami taikos teisėjų. Tai aukštesnio rango pareigūnai ir geriau išmanantys įstatymus negu šiuolaikiniai viršaičiai. O šiaip šitam įstatymo projektui reikia pritarti.
PIRMININKAS. Aš noriu atsiklausti gerbiamųjų Seimo narių A.Salamakino ir A.Sadkausko, ar jūs būsite prieš? Ne. Tokiu atveju, gerbiamieji Seimo nariai, nė vienas Seimo narys nepasisakė prieš šitą įstatymą. Aš norėsiu atsiklausti, ar galima pritarti pateiktam projektui po svarstymo be diskusijų ir be balsavimo? (Balsai iš salės) Galima. Toliau aš noriu atsiklausti taip pat Valstybės ir teisės komiteto. Numatyta, kad šis projektas bus priimamas kitą ketvirtadienį, po savaitės. Ar jūs tvirtinate, Valstybės ir teisės komiteto pirmininke, kad jūs atitinkamai pasiruošite, ir ar pritariate tai priėmimo datai? (Balsai iš salės) Vieną minutę. Prašau.
P.VITKEVIČIUS. Pasiruošiu.
PIRMININKAS. Tinka. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju bendru sutarimu pritariame. Kito svarstymo ir priėmimo data jau yra numatyta, tai bus po savaitės. (Balsai iš salės)
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.582 svarstymas (94.03.17)
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 6 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, papildymo” projektą. Projektas 582, taip pat svarstymo stadija. Gamtos apsaugos komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu. Todėl kviečiu Gamtos komiteto atstovą (aš nežinau, ar tai būtų ponas A.Greimas, ar tai būtų ponas A.Bajoras) pakalbėti šia tema. Prašome. Užsirašęs kalbėti Seimo narys P.Miškinis.
A.A.GREIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete šitą įstatymą jau svarstėme, bet raštiškos išvados, gaila, negalėjom pateikti. Dėl tokios priežasties, kadangi iš atskirų Seimo narių, komitetų mes negavome jokių pastabų dėl šio projekto. Bet kiek mums buvo oficialiai pranešta, dar kai kurios pataisos turi būt mums pateiktos iš Aplinkos apsaugos departamento. Bet, deja, iki šio laiko jos yra dar kelyje, ir mes negalėjom raštu pateikti tokių apibendrinančių išvadų. Pateikiant šį projektą buvo tam tikrų abejonių dėl 24 straipsnio, kur numatyta labai nedidelė bauda statant statinius miškų paskirties žemėje. Aš gal nelabai aiškiai pasakiau klausiantiems Seimo nariams, kad pažeidus šį įstatymą, šį kodekso straipsnį, kartu pažeidžiamas ir 3 straipsnis, kur bauda yra gana nemaža. Ten pilietis gali būti nubaustas nuo 100 iki 5000 litų. Tai čia šitas kompensuojasi. Kadangi neleistinų statybų vajus Lietuvoje yra prasidėjęs ir šitos baudos šiuo metu ne tokios mažos.
Toliau įstatymo projekto 30 straipsnį reikia suderinti su šiuo metu svarstomu Miškų įstatymu, kuriame kalbama apie miško gėrybių naudojimą, rinkimą draudžiamose vietose. Be abejo, kyla... čia kai kam gali kilti, turėsim mes apsispręsti diskusijose ir priimdami šitą įstatymą pastraipsniui. Pavyzdžiui, taikant administracines baudas labai platūs diapazonai (nuo 0 iki 1000 ar netgi 10 tūkstančių litų) baudų. Be abejo, priimti konkretų sprendimą, kokio dydžio turi būti bauda, yra gana nelengvas dalykas. Jeigu mes palyginsime, kada pensininkai iš- pils šlako ar pelenų kibirą kažkur pakelėje, ir jei mes kokią nors baudą taikysim, ar galim dar ir netaikyti, įspėti... Bet kitu atveju, kada išverčiamas statybinis šlamštas miško aikštelėje ar kitoje rekreacinėje zonoje, šičia reiktų griežtesnių baudų.
Nelabai yra aiškus dalykas, kodėl žvejojant jūroje pažeidžiant taisykles (čia turima galvoje - neleistinais įrankiais arba, kaip jūroje naudojama, įvairių akučių dydžių tinklais tam tikros rūšies žuviai sugauti) bauda yra nuo 0 iki 100 tūkstančių, konfiskuojant arba nekonfiskuojant įrankius. Čia taip pat reiktų šitą dalyką panagrinėti, išstudijuoti, kaip iš tikrųjų yra ir kaip čia derinasi su kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Tai aš gal tiek šį kartą turiu ir prašyčiau Seimo narių įsitraukti į šio įstatymo svarstymo diskusiją.
PIRMININKAS. Jūs prašote, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas. Nesiūlote atidėti?
A.A.GREIMAS. Nesiūlau atidėti.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jokiu būdu nesiruošiu prieštarauti, kad šitie kodekso pataisymai būtų svarstomi. Ne taip seniai mes jau gavom šiuo laiku galiojantį kodekso variantą. Palyginti su pirminiu variantu, kai jis kažkada buvo parengtas, jis padidėjo kelis kartus. O didėjo todėl, kad gyvenimas lenkdavo įstatymų normas. Ir manau, kad šiuo metu kai kuriais atžvilgiais gyvenimas lenkia ir jau pateiktą projektą.
Aš neprieštarausiu dėl pateiktų straipsnių, jie yra teisingi, savalaikiški ir juos reikia palaikyti. Tačiau manau, kad keletu tokių atvejų gyvenimas, komercija, komerciniai interesai tiesiog lenkia šio kodekso sankcijas. Aš apsistosiu tik ties keliais straipsniais.
Jeigu žvilgtelėsime į 52 straipsnį, tai pamatysime, kad numatytas baudos dydis aiškiai yra nepakankamas. Nes jeigu pažiūrėsime, kas tai yra dirvožemio sluoksnis, tai yra kelių rūšių vertybė, taip pat ir prekė. Juk tie, kas šiek tiek išmano žemės ūkį, buvo sodininkai, žino, kad dirvožemis, dirvožemio sluoksnis yra pardavinėjamas. Ir jeigu mes už dirvožemio sluoksnio gadinimą arba už jo pasisavinimą numatysime baudą nuo 50 iki 200 litų, tai mes pažeidėjų tikrai neatgrasinsim, nes viena arba pora mašinų parduoto dirvožemio tikrai padengs jam visus nuostolius. Todėl aš siūlyčiau daug griežtesnę bausmę: minimali turėtų būti ne mažesnė kaip 500 litų.
60 straipsnyje numatytos sąlygos bus palankios pažeidėjams. Ir aš nelabai norėčiau sutikti su prieš mane kalbėjusiu Seimo nariu, kad atitinkamos sankcijos numatytos ir kituose įstatymuose. Miškų fondo žemė daug ką masins, ir reikia turėti mintyje, kad neteisėtas statybas galima įteisinti. Žmogus, pasistatęs gražioje vietoje namą, prie miško, suras būdų tą statybą įteisinti. Pastatas, aišku, tokiose vietose pastatytas, bus gražus, geras ir niekas nesiryš jo griauti. Todėl aš siūlyčiau, kad turėtų būti griežtesnės sankcijos, ir, ko gero, reikia kalbėti apie konfiskavimą. Besąlygišką konfiskavimą. Todėl, kad čia pažeidžiamos ir valstybės teisės, ir kitų subjektų interesai.
64 straipsnyje, manau, kad reikia tam tikrų pataisų. Čia susidursime su komerciniais interesais. Nes jeigu kertant biržes šiek tiek jos bus paplatintos ir jeigu atsižvelgsim į mišką, kur jos kertamos, gali susidaryti iš tikro didelės vertybės, o čia mes visai nekalbam apie jas. Kur dings, kur pasidės mediena? Ar iškirtęs asmuo tas biržes, praplėtęs biržes, galės jas pasisavinti? Čia reikia kalbėti apie konfiskaciją ir daug didesnę baudą. 25 litai tai yra juokas.
Tas pat taikoma ir 65 straipsniui. Savavališkas šienavimas, vaisių rinkimas, grybavimas - irgi numatom labai menką baudą, tuo labiau kad surinkęs vertingesnių grybų arba panašiai asmuo gali turėti didesnę naudą. Todėl čia irgi siūlyčiau numatyti didesnę baudą.
67, 85, 88 straipsniuose irgi reikia keisti baudų dydį, nes čia kalbama apie augalus, įrašytus į Lietuvos Respublikos raudonąją knygą. Kalbama apie pažeidimus už jų rinkimą, naikinimą, išvežimą. Čia mes susidursime su komerciniu interesu, ir asmuo, komerciniais tikslais, pardavimo tikslais susirinkęs tų augalų ir tuo labiau dar radęs skylę išvežti į užsienį ir nubaustas tokia menka bauda, kokios čia numatytos, aišku, nesusilaikys ir nuo tolesnio pažeidinėjimo. Todėl manau, kad tais atvejais, kai naikinami augalai arba, kaip čia pasakyta, gaudomi gyvūnai, persekiojami gyvūnai, draskomi jų lizdai, jų būstai, aišku, turim numatyti ne 50, ne 25, bet jau tikrai šimtus litų. Minimumas jau turėtų būti ne mažesnis kaip 500 litų.
Ir siūlyčiau šiek tiek pagalvoti dėl 244 straipsnio. Čia numatyta, kokius pažeidimus nagrinėja miškų institucijos. Visų pirma siūlyčiau atsisakyti žodžio “organai”, nes čia yra medicinos terminas ir palikim jį medikams. Vadinkim įstaigas institucijomis ir panašiai.
Be to, manyčiau, kad turėtų būti pasakyta, kur eis iš pažeidėjų surinktos lėšos. Jeigu bus nurodyta, kad jos eina vien tik į biudžetą, ypatingų laimėjimų neturėsime. Matyt, čia tame pačiame kodekse turėtų būti pasakyta, kad dalis eina pareigūnams, išaiškinusiems tuos pažeidimus, o kitos lėšos turėtų eiti į specialų fondą, sunaikintų vertybių atkūrimo fondą, - tada, manau, ir miškininkai, ir kiti gamtos apsaugos pareigūnai būtų labiau suinteresuoti surinkti tokias lėšas. O šiaip aš siūlau projektui pritarti ir jį svarstyti toliau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Ar baigiamąjį žodį norėsit sakyti, Seimo nary Greimai? Ar atsisakote jo? Prašome.
A.A.GREIMAS. Taip. Iš esmės su gerbiamojo Seimo nario pastabomis sutinku. Tiktai norėčiau trupučiuką patikslinti, kad baudos kaip tiktai šiuo metu eina į specialų gamtos fondą, iš kur pagal nuostatas ir skirstomos: ir premijoms pareigūnų, kurie atlieka šią priežiūrą, ir gamtos patirtiems nuostoliams likviduoti. Ir toliau prašau, kad šitas įstatymas būtų svarstomas.
PIRMININKAS. Vieną minute, gerbiamasis Seimo nary Greimai, likite tribūnoje. Ar norės gerbiamieji Seimo nariai kalbėti dėl motyvų? V.Petrauskas. Prašome.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos! Aš norėčiau atkreipti dėmesį. Galbūt būtent Gamtos apsaugos komitetas galėtų parodyti gražią iniciatyvą ir gražų pavyzdį teisininkams: pagaliau vietoj konkrečių sumų pradėti orientuotis į minimalų gyvenimo lygį. Ir nereikėtų nei po pusmečio, nei po metų dar kartą svarstyti pataisas ir didinti tampančias juokingomis baudas. Tai, pavyzdžiui, jeigu nuspręstume, gali būti 5 MGL, 10 ar 1 MGL. Gal tikrai galėtų komitetas parodyti gražų pavyzdį teisininkams ir įstatyme pradėti naudoti būtent tokias formuluotes. Tai tikrai būtų ilgalaikiai įstatymai, nereikėtų nei šiam, nei kitam Seimui taisyti skaičių, vien skaičių. Juk jau tokių pavyzdžių buvo, kada mes taisome įstatymą dėl skaičių.
O dėl paties įstatymo, tai aš pritariu jam ir siūlau svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš pritariu mintims, kurias pasakė gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis. Ir siūlyčiau iš viso galbūt šiam svarstymui nepritarti arba bent, jeigu jau bus pritarta, tai reiktų trečiąjį svarstymą, balsavimą atidėti ilgesniam laikui, kad būtų galima pataisyti būtent baudų dydžius ir kai kuriuos dalykus. Man atrodo, kad šiame projekte nėra aptariamas padarytų nuostolių atlyginimas. Jeigu jau yra bauda už kokį nors pažeidimą, tai yra ten, be abejo, ir nuostoliai padaryti, ir reikia rašyti apie jų atlyginimą. Taip pat, žinoma, labai mažos baudos už gamtos teršimą ir už savavališką statybą. Juk pranešėjas pats minėjo, kad kitame įstatyme už savavališką statybą didelės baudos, o čia - tiesiog simbolinė. Aš manau, kad per ilgesnį laiką ir Seimo nariai, ir komitetas galėtų pakoreguoti baudų dydžius. Bent jau baudų dydžius. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti projekto autoriaus. Kiek supratau, Seimo narys P.Jakučionis sutiktų pritarti projektui, jeigu projekto trečioji stadija - priėmimas - būtų nukeltas į balandžio mėnesio vidurį, po Velykų, sakykime. Aš teisingai jus supratau? Jūs pritartumėt tokiam pasiūlymui?
A.A.GREIMAS. Taip, aš pritariu. Sutinku, kad trečiasis įstatymo svarstymas būtų nukeltas po Velykų. Mes vėliau tikslią datą susiderinsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, du Seimo nariai, kalbėdami dėl motyvų, pasisakė už. Nė vienas nepasisakė prieš. Ar galim mes pritarti šitam projektui bendru sutarimu, gerbiamieji Seimo nariai? Galima. Tada pritariame bendru sutarimu. O datą nustatysime balandžio mėnesį. Tiksliai nustatysime vėliau.
Lito patikimumo įstatymo projekto Nr.713(5) priėmimas (94.03.17)
4sesiją 5 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 7 darbotvarkės punktą, bet prieš tai aš noriu pateikti informaciją. Yra gautas Seimo nario R.Dagio prašymas. “Prieš pradedant Seimo posėdyje Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo projekto priėmimo procedūrą prašau supažindinti Seimą su oficialia Biudžeto komiteto nuomone šiuo klausimu.” Prašymas visiškai teisėtas. Todėl aš paprašysiu Biudžeto komiteto atstovo (matau, ponas pirmininkas yra) ateiti į tribūną ir pasakyti, kokia oficiali komiteto išvada. Arba iš vietos. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.
L.K.JASKELEVIČIUS. Oficialios išvados negaliu šiandien pasakyti, mes ją galim tik pirmadienį aptarti. Tačiau mano, kaip šio komiteto pirmininko, išvada būtų palanki tai, ką siūlė kolega A.Greimas ir kiti.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos. Taigi 7 darbotvarkės punktas. “Dėl Lietuvos Respublikos lito patikimumo”. Noriu priminti, kad tai baigiamoji stadija ir galioja mūsų papildomo įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto pereinamųjų nuostatų” atitinkamas straipsnis. Aš jį perskaitysiu. Tai yra 1 straipsnio 4 papunktis. “Projektai, kuriems pritarta po antrojo svarstymo Seime (sąrašas pridedamas), perduodami pagrindiniams komitetams. Šiems projektams netaikomos Seimo Statuto atitinkamos nuostatos. Komitetai juos teikia Seimui priimti.” Tai tiek aš norėjau patikslinti ir svarbu, ar komitetas teikia priimti. Gerbiamasis A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyti, kad vis dėlto komiteto galutinė išvada būtų pateikta. Ir aš noriu motyvuoti tą prašymą tuo, kad paskutiniame komiteto posėdyje buvo svarstoma, ar palaikyti toliau šitą projektą, ar ne. Išvados yra, todėl prašyčiau pateikti.
PIRMININKAS. Pačias išvadas pateikti?
A.RUDYS. Na, ne išvadas, bet, sakykim, galutinę išvadą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaskelevičiau, prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš atsiprašau, kad truputėlį pavėlavau, aš galvojau, kad manęs klausia apie 6 darbotvarkės klausimą.
PIRMININKAS. Ne, ne, septintasis.
L.K.JASKELEVIČIUS. 7 klausimu, Lito patikimumo įstatymo klausimu, pirmadienį komitete įvyko posėdis. Mes balsavome dėl trečiojo projekto, taip jį pavadinti galima. Diskusijos buvo, manyčiau, vertos dėmesio, tačiau balsavimas buvo toks, kad šiandieną Biudžeto ir finansų komitetas remia Vyriausybės poziciją. Ir ta atskiroji nuomonė, kurią išsakys gerbiamasis A.Rudys, irgi verta dėmesio, tačiau aš siūlau pradėti trečiąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Tai yra jūs teikiate priimti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Taip, mes teikiame priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Gerbiamasis Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Tai aš ir noriu pasinaudoti proga, kad galėčiau pateikti pagal Statuto 57 straipsnį atskirąją dalies Seimo komiteto narių nuomonę.
PIRMININKAS. Prašom į tribūną.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Mes, Biudžeto ir finansų komiteto nariai, komiteto posėdyje nepalaikę galutinio Lito patikimumo įstatymo projekto, norime pareikšti šią savo atskirąją nuomonę.
“Pirma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnyje rašoma (cituoju): “Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas”. Citatos pabaiga. Šio sakinio dvasia reiškia, kad Lietuvos bankas vykdo monetarinę politiką. Vyriausybės pateiktas projektas likviduoja esmines centrinio Banko funkcijas, taigi iš esmės likviduoja centrinį Banką. Manome, kad Konstitucijos požiūriu tai labai abejotinas žingsnis.
Antra. Priėmus šį įstatymą ir Lietuvos banko rankomis įgyvendinant valiutų valdybos tipo pinigų išleidimo modelį, sąmoningai sumažinamas Lietuvos suverenitetas, nes vienas iš svarbiausiųjų ekonominės politikos svertų - pinigų emisija - bus atiduota kitai valstybei. Be to, veikiant valiutų valdybos tipo pinigų sistemai, aukso atsargos, kurios ilgus metus buvo esminis Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos elementas, greičiausiai kaip nereikalingos bus parduotos.
Trečia. Vyriausybė per šį įstatymą siūlo atsisakyti vieno iš esminių ekonomikos ir socialinės būklės reguliavimo svertų. Dėl šios priežasties pirmiausia perspektyvoje pasunkės daugelio visuomenės sluoksnių socialinė būklė, antra, pablogės ekonominė įmonių, palaikančių pakankamai glaudžius santykius su šalių su nekonvertuojama valiuta ūkiniais subjektais, būklė, dėl to gresia staigus nedarbo protrūkis, trečia, padaugės bankų bankrotų su skaudžiomis pasekmėmis tiek indėlininkams, tiek ir pasitikėjimui visa Lietuvos bankine sistema.
Ketvirta. Labai tikėtina, kad valiutų valdybos tipo pinigų sistemos įvedimas bent pradžioje paskatins infliaciją.
Penkta. Po kurio laiko, kai konvertuojamos valiutos srautas iš Lietuvos viršys jos įplaukimą į Lietuvą, lito masės mažėjimas apyvartoje ribos gamybos augimą ar net lems jos smukimą šalyje.
Šešta. Šio įstatymo įgyvendinimas užkerta kelią valstybei turėti pajamų iš pinigų emisijos. Dėl šių ir kitų priežasčių mes pasisakome prieš šio įstatymo priėmimą.”
Pasirašo: Seimo nariai E.Kunevičienė, A.Plokšto, A.Rudys ir J.Listavičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Primenu, kad yra Juridinio skyriaus išvada, kuri baigiasi taip: “Įstatymo projektas gali būti svarstomas Seime”. Taip pat primenu, kad oficialiai yra pateiktos Socialdemokratų frakcijos pataisos, t.y. alternatyvūs pasiūlymai (pradedant nuo 1 straipsnio), jūs turite, tai buvo padaryta kovo 11d. Taip pat yra gerbiamojo K.Jaskelevičiaus pasiūlymai tiktai dviem straipsniams - 3 ir 6 straipsniams.
Taigi pradedam priėmimo procedūrą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį premjerą A.Šleževičių. Gerbiamasis premjere, gal vis dėlto pasakykite savo poziciją, kadangi čia per daug diametralios nuomonės išryškėja, ir tik tada galėsime pradėti nuo 1 straipsnio. Prašom.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Pabandysiu visas pozicijas išdėstyti. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų Lito stabilumo įstatymo svarstymas ir priėmimas turi išskirtinę reikšmę ir prasmę, t.y. reikšmingas politinis sprendimas. Suprantama, kodėl jis sukėlė tokį didelį ažiotažą ir svarstymą visuomenėje, kadangi iš esmės jis paliečia visus - ir ūkio subjek-tus, ir visus Lietuvos žmones.
Kodėl Vyriausybė teikia šį įstatymą ir mato šio įstatymo realizavimą kaip veiksmingą priemonę stabilizuoti ekonomiką? Ne kartą apie tai buvo kalbėta ir šioje auditorijoje, Seime, kad Lietuvos ūkis po nacionalinės valiutos įvedimo dėl kurso nestabilumo patyrė milžiniškų nuostolių. Vien pramonėje jie vertinami 300 mln. Lt. Kai kurios įmonės dėl kurso nestabilumo prarado iki 10 mln. Lt. Tai, be abejo, istorija. Dabar tie praradimai mažesni, bet jie tęsiasi dėl to, kad būtina monetarinė politika, kurią vykdo centrinis Bankas ( beje, dabar labai sėkmingai), vis dėlto biudžetui kainuoja gana dideles sumas. Visų pirma dėl depozitų supirkimo iš komercinių bankų į centrinio Banko depozitus, dėl kurso svyravimo praradimo tik po kelių mėnesių ta suma siekė beveik 30 mln. Lt.
Labai svarbus, principinis klausimas yra pasitikėjimo klausimas. Labai svarbus ekspertų vertinimas šioje srityje ir, suprantama, kad labai sunku ryžtis tokiam žingsniui, neturint valiutų valdybos funkcionavimo sutarties ir nežinant ekonomikos stabilizavimo pasekmių. Aš, pristatydamas per antrąjį svarstymą Seime šio įstatymo projektą, minėjau, kad man teko diskutuoti šiais klausimais ir su Argentinos ekonomikos ministru ponu Kovaliu, ir su Amerikos ekspertu profesoriumi Hanke, ir su Vokietijos bundestago banko valdybos pirmininku, Tarptautinio valiutos fondo ekspertais, šveicarų banko ekspertais, įvairiais biznio pasaulio žmonėmis.
Iš esmės galima pasakyti vienareikšmiškai ir kategoriškai: visų šalių, įdiegusių šią monetarinės politikos sistemą, rezultatas yra absoliučiai teigiamas. Aš minėjau Argentinos skaičius. 1990 m. - 2,5 tūkst. infliacijos tempai, praeitais metais - 7,3%.
Į ką orientuota valiutų valdyba? Pirmiausia, apie ką gerbiamasis A.Rudys minėjo, kad tai bus socialinės pasekmės. Aš noriu pasakyti, kad tai bus labiausiai orientuota socialiai remiamiems žmonėms. Ir jie pirmieji pajus teigiamus poslinkius. Nėra komentarų apie teigiamą poveikį stabilizuojant pramonę, apie pramonės galimybes geriau planuoti gamybą ir ilgalaikes investicijas, eliminuoti valiutinę riziką. Neišvengiamai padidėja kreditiniai ištekliai, iš esmės užtikrinamas lito konvertabilumas, kredito palūkanų procentų sumažėjimas, infliacijos lygio sumažėjimas. Ir man keista girdėti, kuomet gerbiamasis A.Rudys, priešingai, gąsdina, kad valiutų valdybos sukūrimas sukels infliaciją.
Kodėl siūlomas dabar šis įstatymo projektas? Sakoma, kad beveik per 5 mėnesius naujajai Banko valdybai sėkmingai sekasi išlaikyti pastovų valiutų kursą. Suprantama, kad kur kas geriau būtų šį sprendimą priimti įvedant nacionalinę valiutą. Tačiau dabar Vyriausybė praktiškai tam neturi alternatyvos. Ir aš paminėsiu kodėl. Mūsų su Tarptautiniu valiutos fondu pasirašytas ekonominės politikos memorandumas limituoja rezervinį pinigų, arba grynųjų pinigų, kiekį rinkoje. Šio mėnesio pabaigoje jis nustatytas milijardas 100 mln. Dabar mes turime milijardą 299 mln. Tai yra rinkoje yra daugiau beveik 200 mln. Lt. Suprantama, siekiant išimti perteklių, tai bus daroma Banko pelno sąskaita arba įvertinant priimtą parlamento sprendimą dėl Banko pelno panaudojimo biudžetui papildyti. Tai iš esmės yra biudžeto pajamų perpumpavimas į komercinius bankus, o su tuo Vyriausybė kategoriškai negali sutikti.
Nemažai kontrargumentų išsakoma prieš valiutų valdybą. Girdi, ištiks ekonominis šokas, pasipils grandinė bankrotų, neva eliminuojame emisijos galimybę, kursų nustatymo galimybę, kad tokios praktikos nėra kitose pasaulio šalyse. Iš esmės toks valiutų valdybos režimo variantas iš tikrųjų yra nedaugelyje pasaulio šalių, ir jos žinomos. Valiutos susiejimo su viena iš tvirtų valiutų modifikacijos yra įvairiose pasaulio šalyse. Mūsų ekspertai buvo Austrijoje, Olandijoje. Beje, visa Europos Sąjunga taiko tą pačią sistemą su maža modifikacija. Ir šiuo klausimu Estijos patirtis labai pamokanti, kuomet esant gerokai nestabilesnei ekonominei situacijai beveik per 2 metus Estijoje pasiektas gana geras rezultatas.
Ką garantuoja įstatymas? Visų pirma pastovų kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Tai yra reikšmingiausia. Griežtą pinigų emisijos tvarką. Emisija vykdoma, centrinis Bankas ir toliau vykdys, bet pagal griežtą tvarką. Svarbus klausimas, kas nustatys kursą ir bazinę valiutą. Iš tikrųjų diskutuojant ir komitete, ir svarstant bendruose posėdžiuose nuomonės dėl šių klausimų išsiskyrė. Mūsų nuomone ir Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, vis dėlto galiausiai Vyriausybė atsako už ekonominę būklę, todėl Vyriausybė (tam tikrais atvejais kai kuriose šalyse finansų ministras) turėtų turėti tą teisę nustatyti. Klausimas, kas keis? Jeigu tai būtų palikta Seimo sprendimui, suprantama, kad diskusija Seime dėl valiutos santykio nustatymo truktų gana ilgai. Gana konkretus Čekoslovakijos pavyzdys, kur 1990 m. tokia diskusija vyko parlamente. Ir ką tai davė Čekoslovakijos ūkiui? Labai neigiamus padarinius. Ir Estijos pavyzdys čia taip pat gana pamokantis. Todėl mes manome, kad tuo klausimu sprendimą turėtų priimti Vyriausybė.
Kada turi įsigalioti šis įstatymas? Mes siūlytume balandžio 1 dieną, padarius tam tikrus pakeitimus Pinigų ir užsienio valiutos įstatyme. Beje, paskutinė valiutų valdybos įstatymo projekto redakcija, padaryta 7 straipsnyje, leidžia tuos klausimus išspręsti. Tai yra labai svarbu, kadangi balandžio 8 d. Tarptautinio valiutos fondo direktorių taryba renkasi vertinti Lietuvos ekonominės politikos memorandumo vykdymo eigą, ir, suprantama, kad tai tiesiogiai susiję su kreditinių išteklių davimu Respublikai. Beje, laukiant sprendimo dėl valiutų valdybos režimo yra sustabdyti kreditinių išteklių tiekimai iš Europos Bendrijos, iš Tarptautinio valiutos fondo ir, suprantama, tai labai skausmingai veikia visą ekonomiką.
Mes labai įdėmiai diskutavome dėl socialdemokratų pasiūlymo. Manome, kad nepriimtinas siūlymas dėl dalinio lito padengimo auksu ir tvirta valiuta. Mes manome, kad svyravimo ribų nustatymas taip pat palieka subjektyvizmo šiuose klausimuose, ir tai neleistų visiškai užtikrinti lito stabilumą.
Čia gerbiamojo A.Rudžio buvo minėta (nelabai supratau kodėl), kad valiutų valdyba skatins parduoti aukso atsargas. Gali būti, bet nereikėtų su “gali būti” gąsdinti ir Seimo narius, ir Lietuvos žmones, kadangi čia yra iš principo visiškai kita nuostata. Priešingai, didėja valiutos ir aukso atsargų kaupimo galimybės.
Apie bankrotus ir bedarbystę. Kuomet pilasi tokie ekonomiškai visiškai nepagrįsti gąsdinimai, suprantama, darosi trupučiuką nuostabu, švelniai kalbant. Jeigu ekonomika turi galimybę ilgą laiką planuoti savo gamybinę veiklą, tai, priešingai, bankroto ir kitų neigiamų poveikių galimybė mažėja, kaip, beje, ir infliacijos. Ir lito masės manomas mažėjimas taip pat neturi jokio ekonominio pagrindo.
Aš norėčiau Seimo narius, įvertinant tas visas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos, pakviesti vis dėlto pritarti tam įstatymo projektui ir palaikyti Vyriausybės ekonominę politiką. Mus tai verčia siūlyti tas periodas, kada ilgą laiką Vyriausybė buvo tarsi Banko įkaitas, ir tas didžiulis ekonominis smūgis, kuris buvo suduotas. Mes taip pat suprantame, kodėl toks didelis lobizmas išvystytas prieš šio įstatymo priėmimą. Kaip, beje, ir Pridėtinės vertės įstatymo diskusijos. Tai yra tam tikrų grupių interesai. Suprantama, tai neatitinka komercinių bankų interesų, absoliučiai vienareikšmiškai tai reikia pasakyti, bet mes turime atsirinkti prioritetus, kas svarbiau - ar ekonomikos stabilizavimas, ar komercinių bankų stiprinimas biudžeto sąskaita? O tai dabar vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Aš noriu pasakyti, kad dirbsime pagal 160 Statuto straipsnį. Gerbiamasis pranešėjau, prašom toli neiti, gerbiamasis premjere! Teisingai, galima prie to mikrofono. Aš maniau, kad būtų geriau, jeigu jis būtų tiesiai prieš jus. Ge-rai. Taigi perskaitau atitinkamą 160 straipsnio dalį: “Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams, pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų”. O pranešėjas neklausinėjamas. Taigi prašyčiau tai atsiminti.
Primenu, kad yra pateikta alternatyva 1 straipsniui. Tos alternatyvos autorius, matyt, yra gerbiamasis A.Rudys, o teikia Socialdemokratų frakcija, todėl pirmiausia prašau gerbiamąjį A.Rudį pasisakyti. Gerbiamasis premjere! Aš matau, kad premjeras visiškai nėra suinteresuotas šito įstatymo priėmimu. Prašom būti prie mikrofono ir klausyti, ką sakys alternatyvos autorius. Gerbiamasis Rudy, prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Visas šitas klausimas dėl lito stabilumo iškilo dėl to, kad visai suprantamas Lietuvos pramonininkų ir verslininkų noras...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rudy, atsiprašau! Kolegos, dėmesio! Čia iš tikrųjų tas 1 straipsnis yra kapitalinis, dėl kurio turime spręsti iš esmės, o tuomet kiti dalykai, kaip man gerbiamasis A.Rudys aiškino, jau ne tiek yra svarbūs. Svarbu apsispręsti dėl 1 straipsnio, o po to kiti dalykai vėliau. Gerbiamasis Rudy, prašom.
A.RUDYS. Tai galima iš naujo?
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Gerbiamieji, prašom klausyti!
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Labai suprantamas pramonininkų ir verslininkų noras turėti galimybę planuoti savo pajamas, na, ir kai kurias išlaidas šiek tiek toliau į priekį su dideliu patikimumu (...) ir pasitvirtins. Tai litą galima susieti su kuria nors iš tvirtų valiutų iš esmės netaikant valiutų valdybos modelio. Socialdemokratų partijos prezidiumas šiai temai nagrinėti paskyrė specialų išplėstinį prezidiumo posėdį, kuriame dalyvavo ir Vyriausybės atstovai, ir įvairių bent kiek žinančių bankininkystės reikalus atstovai, tarp jų Lietuvos banko vadovai.
Mes išnagrinėję priėjome išvadą, kad šiandieną susieti litą yra būtina, tačiau tai galima padaryti nesuardant Lietuvos banko, nepažeidžiant jo konstitucinių teisių ir nenaudojant valiutų valdybos modelio. Todėl jums LSDP frakcijos pasiūlymu teikiami 6 punktai, kurių pirmasis yra esminis. Jeigu mes priimsime pirminį, tai tada bus galima tvirtai pasakyti - mes susiejam litą su kuria nors valiuta be valiu-tų valdybos modelio. Jeigu jis bus atmestas, tada kitų pataisų svarstymas neturi prasmės.
Todėl vis dėlto aš siūlau Seimui apsispręsti ir šiuo balsavimu priimti koncepciją, kuri litą susietų su kuria nors kita valiuta, tačiau ne taip žiauriai, kaip tai daroma valiutų valdybos modelio atveju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs neprieštarausite, tai atsižvelgiant į 1 straipsnio svarbą, į ypatingą svarbą, gal galėtų pasisakyti daugiau negu po vieną už ar prieš, t.y. už vieną ar kitą alternatyvą. Čia iš esmės yra įstatymo esmė, šerdis. Tai gal išties du - už, du - prieš.
BALSAS IŠ SALĖS. Reglamentas neleidžia. Ką čia dabar, Juršėnai...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Seimo ir posėdžio Pirmininkas iš tikrųjų iš esmės labai aiškiai ir pakankamai paprastai suformulavo balsavimo esmę. Todėl ir aš pabandysiu savo balsavimo motyvus pasakyti pakankamai paprastai. Pagaliau po metų, nepilnų metų, Vyriausybė ir jos vadovas pripažino, kad pernai metų vasarą lito kurso svyravimas atnešė didžiulę žalą Lietuvos pramonei, verslininkams ir davė lengvų pelnų galimybę kai kuriems labai gerai situaciją žinantiems ir prognozuojantiems komerciniams bankams. Taigi pagaliau valstybė ruošiasi atimti tokią lengvą pasipelnymo galimybę ir atiduoti ją dirbantiems Lietuvos žmonėms arba apginti jų interesus. Dėl to balsuodamas pasisakau prieš socialdemokratų ir, kaip čia buvo minėta, krūvos bankininkų poziciją ir balsuosiu prieš, o palaikysiu Vyriausybės projektą ir Vyriausybės iniciatyvą.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Kunevičiene, prašom. Jeigu džentelmenas V.Bogušis leidžia pasisakyti damai, tai, aš manau, nepyksim. Prašom, gerbiamoji Kunevičiene.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia nėra toks paprastas klausimas. Faktiškai tai yra atsisakymas monetarinės politikos ir perėjimas prie administracinio valdymo. Kuo tai paaiškinama arba kas tai sukelia? LDDP nesugebėjo finansiniais svertais valdyti ūkį, ir jūs tai gerai žinote. Dabartiniu metu norima išnaudoti paskutinį šansą - pririšti tą litą prie valiutos. Dabar jums pasakysiu, kas įvyks. Kaip premjeras sakė, kad nebus infliacijos ir kad bus tas padengimas, aš noriu jus informuoti, kad paskui nesakytumėte, kad nežinojot, ką darėt. Pirmas momentas. Lietuvos bankas, išleisdamas litus, pilno padengimo, tokio, kokį jis dabar turi, neturėjo. Jis turėjo tik dalinį padengimą, kuriam turėjo atsargų apie 60 mln. dolerių ir tiek, kiek buvo gavęs iš Valiutos fondo. Tie pinigai, arba tas padengimas, kuris dabar yra Lietuvos banke surinktas, tai yra įmonių valiuta, ir įmonės, kai tik įgaus teisę disponuoti valiuta atsiskaitymams, ar dolerius, ar markes ar kitą, gali per kelias dienas atsiimti iš Lietuvos bankų visas šitas sukauptas atsargas. Tada jūs pagalvokit, o kas gi liks Lietuvos banke su tuo litu, kuris ten atsiras kaip taikomas kredito resursas. Koks bus Lietuvos banko padengimas? Todėl girtis, kad Lietuvos banko dabartiniu metu išleistas litas yra padengtas, aš manyčiau, ne visai atsakinga. Jis yra dabar padengtas, kada galioja tik vien litas. Dabar antras momentas, tai dėl lito pririšimo arba nepririšimo. Čia tiktai paslėpta forma bus daroma infliacija. Kodėl? Tą infliaciją Vyriausybė galės daryti per komercinius bankus arba tiesiogiai per įmones, valstybines ar kitas, naudodamasi kredito emisijos būdu, taip apeidama Lietuvos banką. O infliacija tikrai pasirodys. Dabartiniu metu, kada litas nepririštas, jis jau galioja pats, kaip monetarinis svertas, reguliuojantis ekonomiką. Todėl aš siūlyčiau jums susimąstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, viena - prieš. Dabar dar po vieną Seimo narį.
BALSAS IŠ SALĖS. Balsuojam.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Po to kolega K.Jaskelevičius. Pranešėjas, jeigu pageidaus. (Balsas iš salės)
Gerbiamasis Kunčinai, aš gi sakiau, kad šitas straipsnis lemia viso įstatymo esmę. Todėl pasisakykim dėl šito straipsnio, dėl kitų nebereikės ir diskutuoti.
A.KUNČINAS. Aš kviesčiau laikytis Statuto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šiandien pasirenkat bene vieną iš, sakyčiau, istorinių sprendimų. Tuos kaltinimus, kad tik komerciniai bankai ar Lietuvos bankas lobo iš šito, aš tikrai galėčiau drąsiai paneigti. Susimąstykim dėl vieno esminio dalyko. Jūs pasakykite, kurioje šalyje, esant milžiniškam ekonominiam nuosmukiui, yra stabili valiuta? Todėl iš tikrųjų šitos Valiutų tarybos įteisinimas būtų prasmingas, jeigu mes nebūtume šiandien pasiekę to lygio, kada mūsų centrinis Bankas jau pakankamai kvalifikuotai sugeba vykdyti monetarinę politiką. Tai buvo matyti praktiškai nuo pernai metų, nuo praeitų metų pusmečio, kada infliacijos tempus sugebėjom padaryti minimalius. Krizinėse situacijose net ir išsivysčiusiose valstybėse visada išauga infliacijos tempai. Ir tik trijose valstybėse, kurios nėra gerų ekonominių rezultatų pasiekusios, yra įkurtos valiutų valdybos. Visas likęs pasaulis, taip pat ir Austrija, visiškai nesivadovauja Valiutų tarybos principais, ir todėl palaikau socialdemokratų išvadas, kad per metus Valiutų tarybos įkūrimas iš tikrųjų labai paspartins masinius bankrotus. Kaip tik už tą atsakys socialiai pažeidžiamiausi žmonių sluoksniai. Todėl prašyčiau Seimo narius dar kartą gerai susimąstyti ir nepalaikyti Valiutų tarybos principų iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, socialdemokratų pasiūlyta alternatyva dėl 1 straipsnio verta dėmesio. Antrojo svarstymo metu aš irgi buvau linkęs ieškoti lankstesnės alternatyvos. Aš esu tos nuomonės, kad taip, kaip šiandien yra suformuluotas 1 straipsnis, jis daugiau šiandien dėmesio skiria eksportuojančiajai mūsų ūkio krypčiai. Mes tarsi pamirštam vidaus rinką, vidaus pramonę. Tačiau mane stebina kitas dalykas. Dabar aš pacituosiu lapkričio 11 d. stenogramą, kur gerbiamasis K.Ratkevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sakė šitaip: “Manyčiau, kad visas dėmesys ir pastangos turi būti nukreiptos pasitikėjimo litu tvirtinimui. Vienas iš sprendimo būdų galėtų būti lito kurso susiejimas arba, kaip dažniausiai sakoma, lito kurso pririšimas prie vienos iš stabilesnių konvertuojamų valiutų arba litų krepšio”. Atkreipkite dėmesį į tai, ką pasakė premjeras. Šiandien yra išvystytas labai didelis lobizmas. Kolega B.Rupeika visiškai teisus sakydamas, kad iš tiesų krūva bankų, galbūt ne tokia didelė krūva komercinių bankų priešinasi būtent šio įstatymo projektui. Todėl Lietuvos bankas nepateikė nė vienos iniciatyvos, jis užsispyręs kaip ožys: arba - arba. Todėl aš, norėdamas ieškoti tikrai lankstesnio 1 straipsnio varianto, nerandu galimybės, kadangi Lietuvos bankas pats tam priešinasi. Tokiu būdu siūlau atmesti socialdemokratų alternatyvą ir paremti tai, ką siūlo Vyriausybė. Jeigu mes matysim, kad situacija kelia nerimą, mes galėsime į tai reaguoti, mes galėsim tai svarstyti, bet šiandien tai, kas vyksta tarp Vyriausybės ir Lietuvos banko, mes irgi turime matyti.
Pabaigai noriu pasakyti, kad šiandien Lietuvos banką iš tiesų valdo keli komerciniai bankai, galbūt valstybiniai komerciniai bankai. Man tai kelia didelį nerimą. Premjeras, šiandien ieškodamas išeities, iš tiesų yra be išeities. Mes besąlygiškai turime paremti Vyriausybės projektą balsuodami už 1 straipsnį. Dar sykį kartoju, kviečiu atmesti socialdemokratų alternatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis premjeras norėtų pasakyti keletą žodžių, ar galime jau balsuoti? Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Balsuojam.
PIRMININKAS. Galite ir iš vietos. Prašom, gerbiamasis premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pastabos ir abejonės buvo pasakytos. Aš noriu išreikšti tiesiog nuostabą dėl gerbiamosios E.Kunevičienės teiginio, kad centriniame Banke lito stabilizacijos rezervo pinigai tai yra įmonių lėšos. Jeigu toli nuo ekonomikos žmogus taip kalbėtų, tai suprantu, bet kada taip kalba buvęs finansų ministras, tai nuostabą privalau pasakyti. Aš noriu pasakyti, kad 340 mln. dolerių auksu ir įvairiomis tvirtomis valiutomis, esantys centrinio Banko sąskaitoje kaip lito stabilizacijos fondas, yra iš įmonių nupirkti, dar kartą - iš įmonių nupirkti valiutiniai ištekliai, kurie emituojant litą buvo išduoti. Čia tiek akivaizdu ir tiek suvokiama, kad tokie klaidinimai yra tiesiog nesolidūs.
Aišku, negerai, kai Seime su kabineto nariu reikia oponuoti. Galima, bet ir reikia. Gerbiamasis J.Veselka išreiškė nuostabą arba abejonę, kad ūkio negautos pajamos dėl lito stabilumo svyravimo nepateko į komercinius bankus. Tai toks teiginys, švelniai tariant, yra labai abejotinas.
Apie bankrotus. Aš dar ir dar kartą kartoju, kad stabilus kursas švelnins bankrotų galimybę. Švelnins. Kad mes neišvengsim bankrotų ir kad bankrotai yra vienas iš ekonomikos sveikatinimo būdų, tai akivaizdu. Bet mes turime atskirti, kokių faktorių sąskaita šie procesai vyks. Šie procesai vyks dėl įmonių nekonkurentiškumo, dėl sudėtingos situacijos integruojantis į naujas ekonomines rinkas, o valiutų valdybos režimas, priešingai, tas pasekmes švelnins. Ačiū. Aš tiek norėjau papildyti.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Kol registruojamės, kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai, kurie balsuosite už šitą įstatymą, aš labai paprašyčiau...
PIRMININKAS. Dar ne už įstatymą, gerbiamasis, už 1 straipsnį.
V.BOGUŠIS. Prašau nepertraukinėti.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
V.BOGUŠIS. Balsuodami už šį įstatymą, dėl jo, ko gero, bus balsuojama šiandien, prašau pagalvoti, ar jūs netapsite nacionalinės valiutos duobkasiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
BALSAS IŠ SALĖS. O kiek duobkasiui moka?
PIRMININKAS. Salėje 106 Seimo nariai. Kadangi tai labai svarbus balsavimas, prašom pasiruošti balsuoti pakeliant rankas. Ir prašau balsų skaičiavimo grupę pasiruošti skaičiuoti - čia reikės alternatyviai pasirinkti. Taigi pirmasis balsavimas. Kas už Vyriausybės teikiamą Lito patikimumo įstatymo 1 straipsnį, kuris vadinamas - Lito patikimumo užtikrinimas? Prašom balsuoti. Kas už 1 straipsnį pagal Vyriausybės variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už šį punktą balsavo 62 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas už alternatyvų 1 straipsnio variantą, kurį teikia kolegos socialdemokratai? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už alternatyvą balsavo 15 Seimo narių.
PIRMININKAS. Taigi pasirinkta Vyriausybės alternatyva.
Dabar prašom pasiruošti balsuoti už pasirinktąją alternatyvą. Čia jau bus balsavimas - už, prieš ir susilaikė ar nesusilaikė. Taigi kas už 1 straipsnį pagal Vyriausybės variantą? Prašom pakelti rankas. (Salėje triukšmas) Gerbiamasis Jarmolenka, prašom netriukšmauti, prašom balsuoti arba nebalsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš 1 straipsnį, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 31.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 62 Seimo nariams balsavus už, 31 - prieš ir 6 susilaikius 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar gerbiamasis premjeras turėtų ką nors pridurti? Gal vis dėlto patogiau būtų iš centrinės tribūnos? Jeigu neturite pastabų, tada nereikia. Prašom. Dėl 2 straipsnio. (Balsas iš salės) Čia ne dėl pastabų klausimas, o pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Prašom. Gerbiamasis F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad bū- tų priimtas 2 straipsnis, prašom balsuoti. Elektronika!
Už - 60, prieš - 28, susilaikė 9. 2 straipsniui pritarta.
Dabar dėl 3 straipsnio, gerbiamasis Jaskelevičiau, yra tamstos siūloma pataisa. Prašom pirmiausia pasisakyti. Gerbiamasis Jaskelevičiau ir gerbiamasis premjere, prašom pasiruošti reaguoti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pirmiausia aš norėčiau pasisakyti dėl vedimo tvarkos, jeigu galima.
PIRMININKAS. Nelabai galima, bet prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Šio įstatymo projekto svarstymui skirtas laikas baigėsi, todėl manyčiau, kad mes turėtume pereiti prie kito klausimo.
BALSAI IŠ SALĖS. Pratęsti...
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl pratęsimo turėtume balsuoti.
PIRMININKAS. Aš prašau baigti 3 straipsnį, ir tada spręsim. Taigi prašom pasisakyti dėl 3 straipsnio.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerai. Dėl 3 straipsnio. Man atrodo, premjeras irgi taip pasakė. Nors Vyriausybės pateiktame projekte yra numatyta (trečioji pastraipa, kas turi tekstą), kad ten kursą keisti siūlo Vyriausybė, o tai sprendžia Seimas. Tačiau manyčiau, kad ta pati procedūra gali būti labai sudėtinga, ilgai tęstis. Atskiros procedūros mes tam nenumatėm, todėl mes siūlom trečiąją pastraipą išbraukti ir antrojoje pastraipoje (nes trečioji pastraipa išbraukiama) po žodžio “nustato” įrašyti žodžius “ir keičia”. Tokiu būdu iš tiesų mes tą visą atsakomybę leistume pajusti Vyriausybei. Man atrodo, premjeras irgi tam neprieštarauja.
PIRMININKAS. Prašau. Dabar 1 - už, 1 - prieš. Tai yra kas palaiko gerbiamojo K.Jaskelevičiaus nuomonę, o kas palaiko gerbiamojo premjero, arba Vyriausybės, poziciją.
Prašom. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau atmesti pono K.Jaskelevičiaus teikimą dėl tokių motyvų. Lito, kaip ir bet kurios kitos valiutos, stabilumas yra vienas dalykas, o patikimumas yra visiškai kitas dalykas. Jeigu litas dabar yra stabilus, tai nereiškia, kad jis yra patikimas. O užsienio kreditai į bet kurią šalį eina vertinant, kiek patikima yra tos šalies valiuta. Tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų. Dabar patikimumas bet kurios valiutos yra nustatomas ir tokiu principu: kaip lengvai jos kursas gali būti keičiamas, kaip lengvai gali būti keičiamas centrinio Banko pirmininkas, ir visi kiti dalykai. Pas mus yra per daug sušvelnintos, per daug didelės galimybės per daug dažnai keisti centrinio Banko vadovybę. Kitose šalyse reikalaujama 2/3 parlamento narių sutikimo, o pas mus pakanka pusės. Ir čia pono K.Jaskelevičiaus pasiūlytos sumažintos, padidintos galimybės keisti kursą, mano supratimu, prieštarauja pagrindiniams principams. Mes pradedam išradinėti dviratį. Turi būti griežtos taisyklės, sunkios taisyklės keisti. Ir taisyklės, kad jeigu norim pakeisti, tai turi būti atsižvelgta į visų pramonės šakų interesus. Todėl reikia palikti taip, kaip yra pasakyta, kad tik Seimo sutikimu. Ir aš dar įrašyčiau, kad ne bet kokiu, o 2/3 Seimo narių sutikimu būtų keičiamas kursas. Todėl siūlau palikti tą variantą, kuris yra pasiūlytas Vyriausybės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, aš tik noriu patikslinti tamstą, kadangi raštu nebuvo pateiktas siūlymas dėl kvalifikuotos daugumos, tai, žinoma, šitas pasiūlymas nepriimamas. Tiktai galima dabar pasisakyti remiant gerbiamojo K.Jaskelevičiaus poziciją.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis premjere, po gerbiamojo F.Kolosausko.
F.KOLOSAUSKAS. Aš remiu pono K.Jaskelevičiaus poziciją šiuo klausimu. Ir pasakysiu kodėl. Mes priimdami Lito patikimumo įstatymą norim eliminuoti bet kokį politinį poveikį lito stabilumui. Tokios praktikos nėra ir Estijoje. Estijos parlamentas nesvarsto tų klausimų. Taip kad aš palaikau K.Jaskelevičiaus poziciją. Ji buvo pasakyta ir Biudžeto ir finansų komitete, ir siūlau trečiąją pastraipą išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjeras. Prašom.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Labai norėtume prašyti Seimo narius palaikyti gerbiamojo K.Jaskelevičiaus pasiūlymą, nes jeigu gerbiamojo A.Basko pasiūlymą priimtume, kad 2/3 Seimo narių sutikimu keistume kursą, tai pusę metų, matyt, truktų svarstymas, ir atitinkamai ekonominės pasekmės labai lengvai suvokiamos.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kadangi čia vėl yra esminis, principinis dalykas, tai aš prašyčiau vėl kelti rankas. Dabar bus teikiama balsuoti dėl gerbiamojo K.Jaskelevičiaus pataisos. Ar gerbiamasis K.Jaskelevičius ko nors nesuprato?
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš viską supratau, tik noriu patikslinti, kad tai ne mano asmeninė nuomonė, bet tai yra komiteto nuomonė, todėl prašyčiau atsižvelgti ir į tai.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimta gerbiamojo K.Jaskelevičiaus teikiama Biudžeto ir finansų komiteto pataisa dėl 3 straipsnio? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Kas prieš gerbiamojo K.Jaskelevičiaus pateiktą pataisą dėl 3 straipsnio?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Taigi 62 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš, 11 susilaikius gerbiamojo K.Jaskelevičiaus teikiama pataisa dėl 3 straipsnio yra priimta. Dabar dėmesio! Prašom klausyti, kaip tas straipsnis skamba, kadangi reikės balsuoti už visą straipsnį. Gerbiamasis Jaskelevičiau, prašom stebėti, ar aš ko nors nepainioju.
3 straipsnio 1 dalis. “Oficialus lito kursas nustatomas parinktos bazinės valiutos atžvilgiu.” Taip?
2 dalis. “Bazinę valiutą ir oficialų kursą nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė”, ir viskas. Taip? Prašom. Gerbiamasis K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos banku.
PIRMININKAS. Atsiprašau, šito nebuvo. (Salėje triukšmas)
L.K.JASKELEVIČIUS. Vyriausybės teiktame projekte buvo. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, minutėlę! Čia išties yra tas dalykas, kuris kelia tam tikrų abejonių. Aš tuoj paaiškinsiu.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Zimnickai, aš tuoj paaiškinsiu.
Gerbiamojo K.Jaskelevičiaus pasirašyta pataisa yra teikta ankstesniam įstatymo projektui. Ankstesniame įstatymo projekte, kuriam šita pataisa teikta, ir yra: “Bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos banku”, bet patikslintame variante šito nėra. Taigi dabar mes, matau, truputį įklimpom. Prašom. Pirma V.Zimnickas. Po to kolega A.Rudys. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš palaikau dalį pono K.Jaskelevičiaus pasiūlymo, bet vis dėlto prašau, kad pabaiga būtų priimta ir iš Vyriausybės siūlymo, t.y. “suderinusi su Lietuvos banku”. Čia yra būtina procedūra. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau patikslinti gerbiamąjį Pirmininką, kad svarstant Biudžeto ir finansų komitete komiteto nariams buvo išdalytas paskutinis variantas, ir todėl ta pataisa, kuri jums pateikta raštu, yra oficiali komiteto pozicija tam naujam variantui, kurį mes svarstome.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis premjeras. Po to gerbiamasis K.Jaskelevičius. Prašom. Gerbiamasis Jaskelevičiau, tada jūs. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien yra 17 d., vakar buvo 16 d. Tas projektas yra 16 d. Mūsų posėdis vyko pirmadienį, ir mes turėjome projektą, kuriame buvo: “suderinusi su Lietuvos banku”. Šiandien, man atrodo, bent jau aš šiek tiek sutrikęs, nes aš manyčiau, kad visą atsakomybę perkelti Vyriausybei galbūt ir nereikėtų, nes vis dėlto Lietuvos bankas yra Lietuvos bankas. Ir aš suprantu, kad jis šiandien nori nusišalinti nuo bet ko, tačiau manyčiau, kad jis turėtų dalyvauti. Tai yra ne valstybė valstybėje, o Lietuvos bankas, ir ponas K.Ratkevičius, kiek matau, energingai su tuo sutinka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų oficialus Biudžeto ir finansų komiteto protokolas yra truputį ne toks, apie ką kalba ponas K.Jaskelevičius. Oficialiame Biudžeto ir finansų komiteto protokole yra pateikta ta formuluotė, kuri buvo jau priimta, bet kadangi iškilo tokių neaiškumų, aš siūlyčiau Pirmininkui oficialiai padaryti pertrauką, kol galų gale komitetas susiderins pats - ko jis nori ir ką jis galvoja.
PIRMININKAS. Gerai, manau, taip ir padarysime. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Aš siūlyčiau komitetui pasiskaityti Konstituciją, kad lito emisijos teisę turi tiktai centrinis Bankas. Ne Vyriausybė, ne komitetas... (Salėje triukšmas) Tai susiję (...) 3 punktas. Ir kadangi siūloma pertrauka, tai tikrai aš siūlyčiau komitetui pasvarstyti iš esmės dėl šito dalyko ir suformuluoti 3 punktą, pataisą, taip, kad taisyklinė, monetarinė politika vis dėlto išliktų. Nes jeigu bus paliktas šitas pasiūlymas, kuris yra dabar, tai iš esmės jokie Valiutų tarybos principai neliks esminiai. Čia tada tiktai žaidimas bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi...
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar jau nereikėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos, bet dar kartą gerbiamasis K.Jaskelevičius arba gerbiama-sis A.Kunčinas, V.Andriukaitis, ir viskas. Jeigu kalbės premjeras, prašom. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau gerbiamojo Pirmininko tik paklausti, ar buvęs balsavimas yra teisėtas? Mano galva, kad jis įvyko teisėtai. Ir iš esmės viskas yra išspręsta.
PIRMININKAS. Aš dabar negaliu atsakyti, kadangi projektų datavimas yra skirtingas. Gerbiamasis A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Man atrodo, kad eilinį kartą Seime ryškėja tam tikros jėgos, kurios nori, kai rimtas klausimas yra sprendžiamas, kiek galima užtempti laiką ir vilkinti. Aš siūlyčiau išklausyti pranešėją, premjerą ir po to spręsti šitą klausimą. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. A.Šleževičius. Prašom.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Mes siūlėme tokią 3 straipsnio redakciją: “Oficialus lito kursas nustatomas parengtos bazinės valiutos atžvilgiu”.
PIRMININKAS. Taip.
A.ŠLEŽEVIČIUS. “Bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato ir kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos banku.” Svarstant komitete šį klausimą Lietuvos bankas pasiūlė redakciją - “konsultuojantis”. Tai teisiniu požiūriu yra negalima. Mes vis dėlto siūlytume - “suderinusi su Lietuvos banku”, nors Lietuvos bankas nepalaiko tokios formuluotės.
PIRMININKAS. Gerai. Klausimas yra aiškus arba, tiksliau, neaiškus. Klausimas baigtas. Ir posėdis baigtas. Ačiū. Gerų pietų! Kitas posėdis - 15 val. Nagrinėsime Civilinį kodeksą.