Trečiasis
posėdis
1994
m. kovo 15 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Seimo IV sesijos darbų programos projekto svarstymas ir priėmimas |
|
3. |
Įstatymo "Dėl apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus" projekto svarstymas |
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
1994 m. kovo 15 d. darbotvarkės aptarimas
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, mielieji kolegos! Visų pirma prašau tylos! Gerbiamasis Zimnickai, prašau tylos. Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 15 d. rytinį plenarinį posėdį. Prieš porą dienų mūsų mielas kolega gerbiamasis A.Raškinis paminėjo savo pirmą didesnį, vadinkim taip, jubiliejų. Ta proga siūlau jį pasveikinti. (Plojimai)
Mielieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Ji buvo patvirtinta praėjusią savaitę. Esminių pastabų seniūnų sueigoje nebuvo nei vakar, nei šiandien. Todėl siūlau pradėti dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Tiesa, galiu pasakyti, kad du Seimo nariai posėdžio pabaigoje norės kai ką pareikšti. Vakare, taip. Taigi galime pradėti. Toliau kviečiu pirmininkauti gerbiamąjį kolegą A.Sakalą.
A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal jūs paaiškinsite, kokiam tikslui reikalingi tie pagaliai, kurie atsirado mums už nugaros, tos užtvaros?
PIRMININKAS. Tai galima paaiškinti tuo, kad Seimo nariai galėtų ramiai dirbti savo darbo vietose, o žurnalistai ir kiti svečiai - taip pat savo darbo vietose.O bendrauti galimybės yra visur kitur, bet ne plenarinių posėdžių salėje. Juo labiau, kai vyksta balsavimai ar kiti dalykai. (Salėje triukšmas) Prašome pasižiūrėti, kaip yra Vakarų parlamentuose. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome pirmąjį darbotvarkės punktą - Seimo pavasario ketvirtosios sesijos darbų programos projektą. Primenu, kad tai yra priėmimas. Noriu paklausti Pirmininką, ar jūs teikiate priimti šitą dokumentą?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada fiksuoju priėmimo pradžią. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite vieną dokumentą iš dviejų dalių. Tai - Seimo nutarimas dėl ketvirtosios sesijos darbų programos. Jis susideda iš trijų punktų. Antrasis punktas yra suformuluotas atsižvelgiant į kai kurių Seimo narių pasisakymus per paskutinįjį programos projekto svarstymą.
Antras dokumentas yra pati programa, kuri suskirstyta, kaip žinote, į kelias dalis: pirmąją, antrąją ir trečiąją dalį. Tas suskirstymas yra ne tik sąlyginis, bet ir esminis, kadangi dėl pirmosios dalies klausimų, juo labiau kad jie daugeliu atvejų jau yra pradėti, yra susitarta ir Vyriausybėje, ir komitetuose, ir čia, Seime, tam tikros stadijos praeitos. Vadinasi, galima tikėtis, kad šitie klausimai, t.y. 32 klausimai, per sesiją tikrai bus užbaigti ir klausimai bus išspręsti. Nors, dar kartą sakau, man atrodo, kad pirmoji dalis yra per ilga. Antrojoje dalyje yra surašyti tie klausimai, kuriuos taip pat įsipareigojom išspręsti, bet, jeigu nepavyks, tai ką padarysi.
Žodžiu, gerbiamieji kolegos, aš prašau pritarti ir darbų programai, t.y. kad ji būtų patvirtinta, ir priimti nutarimą su tuo papildomu antruoju punktu dėl kai kurių specialių įstatymų ir siūlymu Seimo valdybai sudaryti darbo grupes.
Dabar, kad nebūtų daug diskusijų, noriu pasakyti, kad buvo daug siūlymų. Žinoma, neįmanoma buvo atsižvelgti į visus pasiūlymus, tačiau į kai kuriuos atsižvelgta, todėl šiek tiek patikslinta ir pirmoji, ir antroji dalis. Be to, priklausomai nuo klausimų parengimo laipsnio Seimo Statutas leidžia papildyti Seimo darbų programą, ką mes darėm per visas tris sesijas, darysim ir per ketvirtąją. Todėl labai prašau kolegų daug nesiginčyti dėl kiekvieno punkto, o patvirtinti šitą programą, kad mes daugiau ar mažiau turėtume pagrindą mūsų organizuotesniam darbui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar esate gavę kokių nors pataisų, papildomų pasiūlymų, ar teikiate tik tai, kas yra devintajame projekte?
Č.JURŠĖNAS. Taip, aš teikiu tai, kas yra devintajame projekte, bet sutinku, kad būtų įrašyti du pasiūlymai, kuriuos pateikė kolega P.Papovas ir kolega K.Jaskelevičius, kadangi ne į visus juos buvo atsižvelgta galutiniame tekste. Čia dėl antrosios ir trečiosios dalies.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo, ar Tėvynės sąjunga ir A.Baskas yra pateikę savo pasiūlymus?
Č.JURŠĖNAS. Taip, yra.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl jų balsuosime?
Č.JURŠĖNAS. Taigi, prašau, yra nutarimo antrasis punktas. Prašome skaityti.
E.JARAŠIŪNAS. Siūlymuose yra 6 punktai, o jūs priėmėte tik vieną.
Č.JURŠĖNAS. Dėl kitų šešių punktų, man atrodo, kad ne visi jie yra tokia forma įtrauktini į dokumentus. Jie yra daugiau paskatinimas Seimui ir Seimo valdybai atitinkamai dirbti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu, kad balsavimo metu pranešėjo neklausinėjama. Kalbama tik dėl motyvų, nauji pasiūlymai nepriimami. Pasiūlymus reikėjo teikti prieš 24 val. Taip, tada prašome, jeigu tie pasiūlymai bus... Seimo nary Griciau, negalima kalbėti, kadangi dabar yra balsavimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu pasakyti, kadangi čia buvo kapitaliniai siūlymai. Perskaitau, gal ne visi perskaitėt antrąjį nutarimo punktą. “Pavesti Seimo valdybai sudaryti darbo grupes Lietuvos Respublikos įstatymų “Dėl pareigūnų ir tarnautojų tarnybinės etikos normų kodekso” ir “Dėl organizuoto nusikalstamumo kontrolės” projektams parengti. Šių įstatymų projektus pateikti Seimui ketvirtojoje sesijoje”. Tai čia yra atsižvelgta, kaip man atrodo, į du punktus, tik, žinoma, taip, kaip aš suformulavau. Čia buvo gerbiamųjų kolegų A.Basko ir A.Kubiliaus šiek tiek kitaip suformuluota.
Trečiasis jų pasiūlymas buvo įtraukti į kovo mėnesio darbų programą Centrinės privatizavimo komisijos ataskaitą. Tai yra įtraukta.
Dabar 5 punktas: “Prašyti Vyriausybę iki balandžio pabaigos pateikti naujus bankininkystės įstatymus.” Tai čia aš įsipareigoju paprašyti.
6 punktas: “Artimiausiu metu įtraukti į Seimo darbotvarkę nutarimų svarstymą, kurių reikia sudarant šių įstatymų projektų parengimui reikalingas darbo grupes ir numatant jų finansavimą.” Man atrodo, kad šitą klausimą taip pat išspręsime be Seimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dar noriu jus informuoti... Seimo nary Jarašiūnai, be leidimo prašome nekalbėti.
Č.JURŠĖNAS. Prašau. Dėl trečiojo punkto -dėl konvencijų. Tai čia vėl turi prisiimti atitinkamus įsipareigojimus tas, kam priklauso. Kai mums bus pateikta jas ratifikuoti, mes tikrai nagrinėsime šitą klausimą. Yra užrašytas bendras punktas, prašome atkreipti dėmesį - tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Šitai yra įtraukta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, mano rankose yra Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas raštu, kuriame sakoma, kad Užsienio reikalų komiteto vardu prašoma šioje pavasario sesijoje skirti vieną valandą užsienio politikos klausimams ir geresniam Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimui nagrinėti. Ar jūs manote, kad tai reikia įrašyti į sesijos darbų programą? Tai galima padaryti darbo tvarka.
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad šito rašyti nereikia. Tai galima padaryti arba išklausant komiteto ataskaitą, kas šiandien numatyta, arba per tradicines Vyriausybės valandas. Manau, kad tokių dalykų į programą nereikia rašyti.
PIRMININKAS. Tada prašom siūlyti, pranešėjau.
Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau pritarti papunkčiui.
Seimo IV sesijos darbų programos projekto Nr.726(4) svarstymas ir priėmimas (94.03.15)
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada svarstome pirmąjį darbotvarkės punktą -dėl sesijos darbų programos. Aš primenu, kad tai nutarimas Nr.726(4). Reikia patvirtinti ketvirtosios sesijos darbų programą. Jeigu kas nors siūlytų ką nors išbraukti, tai galima padaryti, bet nauja pasiūlyti, deja, nieko negalima. Tiktai raštu, pasirodo, galima išbraukti. Galima tik kuriai nors vienai daliai nepritarti, jeigu Seimo nariai norėtų, arba visam projektui nepritarti, bet pagal naująjį Statutą atskirai dabar jau nieko išbraukti negalima. Ar kas nors norėtų ką nors pasiūlyti? Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Aš esu pateikęs pasiūlymus raštu kovo 11 d. ir į pirmąją dalį siūliau papildomai įrašyti penkis klausimus, iš kurių du įrašyti ir vieną žadama įrašyti. Aš tik norėčiau priminti gerbiamajam Pirmininkui, kad įstatymas dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo, man rodos, yra trumpas, tad kodėl jis neįrašomas į pirmąją dalį?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu jums iš karto pasakyti, kad tikrai mes tokius trumpus klausimus, ypač dėl įstatymų pataisų, galim normaliai spręsti tarp tų didžiųjų klausimų. Ir mano pagrindinis prašymas buvo - neapkraukime pirmosios dalies. Jeigu jis bus tinkamai parengtas, išdiskutuotas pagrindiniame ar kituose komitetuose, čia tikrai problemų nebus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu raštu jokių naujų pasiūlymų. Aš neturiu ko teikti balsuoti. Aš turiu tik tai, kas yra projekte.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome kalbėti du - už, du - prieš. Kas norėtų kalbėti? Išbraukti negalima. Negalima. Statutas neleidžia. Aš pažiūrėjau Statutą: Statute rašoma, kad išbraukti galima tik pateikus iš vakaro. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis šios darbų programos pateikėjau! Aš noriu priminti, jog Seimas yra priėmęs rezoliuciją, pagal kurią Užsienio reikalų ministerija turi pateikti užsienio politikos koncepciją apsvarstyti Seimui pavasario sesijoje. Kaip tik toks siūlymas, primenantis šį dalyką, yra pateiktas nuo Užsienio reikalų komiteto. Todėl manyčiau, kad ir darbų programoje turi atsispindėti tai, kas jau yra patvirtinta Seimo rezoliucijoje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Pritardamas gerbiamajam J.Bernatoniui, aš taip pat noriu pasakyti, kad už šitą darbų programą aš negalėsiu balsuoti dėl tos priežasties, kad Seimas, gruodžio mėnesį priimdamas vieną rezoliuciją, kovo mėnesį pamiršta, ką jis nutarė, nors yra vienareikšmiškai pasakyta, kad artimiausioje sesijoje Užsienio reikalų ministerija turi pateikti koncepciją, kuri turi būti apsvarstyta Seime. Pavyzdžiui, aš matau čia Nacionalinio saugumo komiteto koncepciją, kuri yra įtraukta į darbų programą pirmojoje dalyje, o tai, už ką gruodžio mėnesį mes vieningai balsavom ir priėmėm, šiandien lengva ranka braukiame lauk. Aš negaliu šito suprasti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Griciau, Nacionalinio saugumo komiteto koncepcija pateikta, kaip sakoma, juodu ant balto ir pradėta svarstyti. Todėl yra pirmojoje dalyje. O tai (aš sutinku, aš praleidau) gali būti įrašyta tik į trečiąją dalį, kadangi nėra jokio dokumento.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke...
A.GRICIUS. Bet tai prieštarauja mūsų pačių sprendimui. Mes priėmėm sprendimą gruodžio mėnesį, kad mes pavasario sesijoje svarstysime šitą klausimą, ir dabar lengva ranka atsisakom jį svarstyti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Griciau, nesiginčykim! Neatsisakom! Seimo Statutas leidžia nagrinėti bet kurį klausimą, jeigu jis bus pateiktas nustatyta tvarka. O šitos koncepcijos nėra netgi vienos eilutės. Prašom man pateikti nors vieną tos koncepcijos eilutę, ir tada įrašysiu. O į trečiąją dalį, aš sutinku, praleista, įrašysim.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš primenu, kad dabar yra kalbama dėl balsavimo motyvų, o ne diskusija, dialogas tarp jūsų ir kitų Seimo narių. Seimo narys V.Liutikas. Prašome.
V.LIUTIKAS. Aš noriu Švietimo ir kultūros komiteto vardu paprašyti mažos pataisos. Gal būtų galima antrojoje dalyje 27 sukeisti su 31? Pagal pasiruošimo eigą.
Č.JURŠĖNAS. Prašau.
V.LIUTIKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Prašome.
J.A.KATKUS. Aš nematau klausimo dėl Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų. Man atrodo, tai reikėtų priimti pirmiausia ir po to svarstyti. Negi priimsime...
Č.JURŠĖNAS. Taigi yra 8 punktas.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Katkau, 8 punktas.
PIRMININKAS. Taip, įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų”. Yra.
J.A.KATKUS. Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, tačiau aš turiu pasiūlymus raštu, kuriuos pasirašė Seimo nariai A.Kubilius ir A.Baskas. Ten, atrodo, į daugumą punktų atsižvelgta, išskyrus trečiąjį punktą. Autoriai siūlo balsuoti. Trečiajame punkte parašyta: “Įtraukti į darbų programą balandžio mėnesį svarstymą dėl Lietuvos galimybių prisijungti prie Europos Tarybos konvencijų.” Dabar čia bus konvencijų pavadinimai: dėl pinigų išplovimo ir nusikaltimo keliu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskacijos ir kitų, skirtų Europos valstybių tarpusavio pagalbai kovoje su organizuotu nusikalstamumu, tarpvalstybinių “nešvarių” pinigų išplovimo ir pan. Ar jūs šito neįrašote? Nes autoriai reikalauja balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Šitą siūlau įrašyti taip, kaip yra įrašyta bendra forma - tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Jūs žinote, kad yra nustatyta tvarka. Ne mes patys jas pateikiam, o yra atitinkamos institucijos, kurios turi prisijungti, pasirašyti tas sutartis arba konvencijas ir tada pateikti mums. Tai, jeigu autoriai labai tvirtai laikosi tos nuomonės, tada šitą jų trečiąjį punktą galima laikyti trečiuoju nutarimo punktu ir pasiūlyti Vyriausybei pateikti mums tokį ir tokį dalyką. Taip aš sutikčiau, bet į darbų programą šitas dalykas iš principo yra įtrauktas, kadangi yra punktas: “Tarptautinių sutarčių ratifikavimas”. Kai Seimas nustatyta tvarka tuos dokumentus gaus, tada mes tais dokumentais užsiimsime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Vienas iš autorių. Prašome, jūsų nuomonė. Seimo nary Jarmolenka, nešūkaukit, čia ne grybavimas!
A.BASKAS. Ačiū Pirmininkui, kad įrašė į nutarimą 3 punktą.
PIRMININKAS. Prašo įrašyti į nutarimą 3 punktą.
Č.JURŠĖNAS. Taip. Aš sutinku atitinkamai performulavus.
PIRMININKAS. Priimam? Seimo nariai, prašome registruotis.
Č.JURŠĖNAS. Pataisysim. Redakcinius dalykus pataisysim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl redakcinių dalykų yra šitaip. Prašome teikti pasiūlymus dėl redakcinių pataisų autoriui. Jie yra teikiami tiesiogiai, ne per mikrofonus...
Č.JURŠĖNAS. Ir pataisoma iš karto.
PIRMININKAS. ... raštu ir pataisoma be diskusijų.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtintas... (Balsas iš salės) Nieko, ranką pakelsite. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo “Dėl ketvirtosios sesijos darbų programos” 1 punktui, kuris skamba: “Patvirtinti ketvirtosios sesijos darbų programą” (ji pridedama), paspaudžia mygtuką “už”. Prašom.
Už - 52, prieš - 11, 19 susilaikė. 1 punktas patvirtintas. Ar nori kas kalbėti dėl 2 punkto, dėl motyvų?
Č.JURŠĖNAS. 2 punktas. “Pavesti sudaryti dvi darbo grupes atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlytų įstatymų projektų būtinumą.”
PIRMININKAS. Taip. Niekas nenori kalbėti? Nori? Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, mes vėl įrašysim punktą į nutarimą sudaryti kažkokias darbo grupes, kurios nežinia ar bus sudarytos, nežinia ar ką nors padarys. Gal, man atrodo, prieš įrašydami tokį punktą, padarykim reviziją, kiek mes esam numatę kokių grupių ar komisijų sudaryti, netgi nurodę konkrečius terminus, kada tai turi būti padaryta, ir nieko nesam padarę. Tai įrašykim dar vieną punktą. (Balsas iš salės)
PIRMININKAS. Nėra suformuluota, deja, negalim jo įrašyti.
S.PEČELIŪNAS. Aš dar nebaigiau sakinio, ponas pirmininke, ir prašyčiau jūsų iš Seimo posėdžio nedaryt “balagano”, kaip darėt praeitą kartą. Kalbėti apie grybavimus ir dar kažką.
PIRMININKAS. Galim apie uogavimus kalbėti. Prašom, Seimo nary Pečeliūnai.
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau...
S.PEČELIŪNAS. Ponas pirmininke, prašom nedaryt iš Seimo posėdžio “balagano”.
PIRMININKAS. Taip. Pirmininke, prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Pečeliūnas iš dalies yra teisus. Mes esam sudarę kelias darbo grupes. Dabar dėl to, jeigu mes turim išsiaiškinti, ką tos darbo grupės padarė ar nepadarė, tai aš galiu pasakyt tiek. Atskirais konkrečiais atvejais mes jau aiškinomės, kaip, sakysim, kad buvo su Pareigūnų pajamų deklaravimo įstatymo rengimu. Dėl kitų dalykų galėsim atsiskaityt, ir konkrečiai aš, kai užsiplanuosim artimiausioms savaitėms Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ataskaitą už nuveiktą darbą. Ten bus kalbama ir apie tas darbo grupes.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėt dėl motyvų? Nėra. Ar yra labai abejojančių, reikalaujančių balsuot dėl 2 punkto? Dabar niekas nereikalauja? Nereikalauja. 2 punktui pritarta. 3 punktas. Seimo nary Baskai, minutę. Seimo nary Baskai, jūs nunešėt 3 punktą.
Č.JURŠĖNAS. Ne, aš pasakysiu...
PIRMININKAS. Jūs turite? Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku. Jeigu kolegos palaikys, gal tikrai tai bus naudinga. 3 punktą ne taip, kaip suformulavo kolega A.Baskas ir kolega A.Kubilius, o šiek tiek kitaip. “Pasiūlyti Vyriausybei prisijungti prie tų konvencijų” ir t.t., ir t.t., ir “pateikti Seimui ratifikuoti”.
PIRMININKAS. Pritariat, gerbiamieji Seimo nariai? (Balsas iš salės) Taip, šios sesijos darbų programą tvirtiname.
Č.JURŠĖNAS. Mes tvirtinam šios sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Čia yra ketvirtosios sesijos darbų programa. Abejojančių nėra, pritariam? (Salėje juokas) Bendru sutarimu. Naujajam 3 punktui, Seimo nario A.Basko ir Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymui pritarta. Šiek tiek paredaguotas, ta formuluotė, kurią pateikė Pirmininkas.
Ir paskutinis - 4 punktas. “Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo.” Ar kas nors abejoja? Ne. Tada dėl viso dokumento, dėl viso nutarimo. Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš noriu pakalbėt dėl motyvų. 2 punktas skamba taip, kad valdybai pavedam dar sudaryt dvi darbo grupes. Jai ir taip pagal jos statutą ir mūsų Statutą priklauso šitą daryt ir atsiskaityt už darbą. Aš siūlyčiau iš vietos, jūs sakot, kad aš grybauju čia. Bet tiek to jau, profesoriau, visko būna. Aš siūlyčiau ponui Č.Juršėnui, kaip valdybos pirmininkui ir mūsų Seimo “galvai”, įrašyt ten dar papildomai, jeigu nepadarysim, mes patys save paleidžiam. Tada balsuočiau už.
PIRMININKAS. Deja, įrašyt nieko naujo negalima.
Č.JURŠĖNAS. Pirmininke, aš labai...
PIRMININKAS. Pirmininke, negalima kalbėt. Seimo narys A.Baskas. Seimo nary Bobeli, būkit malonus, paspauskit dar kartą mygtuką. Seimo narys A.Baskas.Prašom.
A.BASKAS. Prašau 2 punkte, kur parašyta “pavesti Seimo valdybai”, kovo mėnesį sudaryti tas grupes, o ne apskritai kada nors.
PIRMININKAS. Nauji pasiūlymai nepriimami.
Č.JURŠĖNAS. Laikykim, kad čia yra redakcinė pataisa, ir padarysim.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Aš norėčiau Užsienio reikalų komiteto vardu išreikšti nepasitenkinimą todėl, kad praeitų metų lapkričio 25 d. Seimui buvo įteiktas Užsienio reikalų komiteto visų narių pasirašytas raštas, prašantis, kad užsienio politikos koncepcijos klausimai ir artimesnis bendradarbiavimas su Vyriausybe ir Prezidentūra būtų įtrauktas į darbotvarkę. Taip pat gruodžio mėn. 23 d. buvo priimta rezoliucija 1383, kuri įpareigojo Seimą, kad šitie klausimai būtų įtraukti. Kovo 10 d. aš įteikiau papildomą raštą prašydamas, kad šis Užsienio reikalų komiteto prašymas būtų patenkintas. Ne tik kad jis nebuvo patenkintas, bet gerbiamasis pirmininkas A.Sakalas net neleido diskutuot šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai ar siūlote nepriimti viso dokumento, gerbiamasis Seimo nary?
K.BOBELIS. Taip, siūlau nepriimti, kadangi Užsienio reikalų komiteto pozicija yra ignoruojama.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė, ir balsuosim.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai Užsienio reikalų komiteto, kaip ir kitų komitetų, nuomonė nėra ignoruojama. Aš dar sykį pakartosiu tai, ką pasakiau kolegai A.Griciui. Visų pirma dėl koncepcijos. Bent būtų koks nors tos koncepcijos juodraštis, mes šitą iš karto įrašytume į antrąją dalį. Kol kas tai įrašoma į trečiąją dalį.
Dabar dėl bendradarbiavimo su Vyriausybe, su Prezidentūra, dėl Seimo darbo, dėl Seimo komitetų sąveikos. Šitie klausimai yra mūsų darbiniai, technologiniai ir mes juos galim spręsti bet kada, pasiūlius bet kuriam komitetui, ir atskirai įtraukt į darbotvarkę. Čia nėra jokios problemos. Vyriausybės valandos sąskaita ar kurios kitos valandos sąskaita mes šitą klausimą galim nagrinėt ir nebūtina to įrašyti į programą. Tikrai šitą dalyką mes spręsim, gerbiamasis Bobeli, ir čia nėra jūsų ar kitų siūlymų ignoravimo. Tiesiog tik darbo tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošt balsuoti. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošus? Prašom pasiruošt balsuoti. Kas už Seimo nutarimą “Dėl ketvirtosios sesijos darbų programos”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Už - 59. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Prieš - 3. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 21.
PIRMININKAS. Susilaikė 21. Nutarimas “Dėl ketvirtosios sesijos darbų programos” 59 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš, 21 susilaikius yra priimtas. Repliką Seimo narys A.Rudys, po to Seimo narys A.Katkus.
A.RUDYS. Aš dėl procedūros.
J.A.KATKUS. Norėjau paklausti.
PIRMININKAS. Vieną minutę, dabar Seimo narys A.Rudys, po to Seimo narys A.Katkus. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėjau dėl procedūros pasitikslint. Šitas balsavimas buvo iš anksto skelbtas?
PIRMININKAS. Taip.
A.RUDYS. Tai tada reikėjo prieš balsuojant atlikti registraciją.
PIRMININKAS. Nėra būtina. (Balsas iš salės) Aš atlikau registraciją prieš balsavimą dėl viso punkto.
A.RUDYS. Aš atsiprašau. Tada buvo balsavimas už atskirus punktus ir todėl prieš paskutinį iš anksto skelbtą balsavimą visada būtina atlikti registraciją dėl to, kad šitas veiksmas pagal Statutą gali turėt piniginių pasekmių Seimo nariams.
PIRMININKAS. Tada aš turiu atsiverst Statutą ir pasitikslint, ar tikrai taip. Tada mes pakartosim balsavimą. Ar reikalinga prieš balsavimą registracija? (Balsai iš salės) Statute tokios normos su ponu Č.Juršėnu mes neradom.
Č.JURŠĖNAS. Prieš balsavimą, ne prieš galutinį.
PIRMININKAS. Prieš balsavimą buvo. (Balsai iš salės) Prieš galutinį nebūtina, kadangi skaičiuoja balsus balsų skaičiavimo grupė. Seimo narys A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš dėl Seimo darbo apskritai. Ponas Sakalai, jeigu galit, paklausykit.
PIRMININKAS. Klausau, klausau.
J.A.KATKUS. Čia užkalėt tas lentas - ir čia, ir čia, o Vyriausybės neužkalėt ir ten. Tai aš siūlau tada užkalt visur ir dirbam vien tik parlamentas. Net padėjėjai mūsų negalės ateiti to- kiu atveju ir pasiklausyti. Ar čia Vyriausybės durys, ar čia? (Balsas iš salės) Tai kam tada, koks skirtumas yra, kam čia dabar erzint? Visiškai nėra logikos. Arba jau uždaryt, arba jau čia. Koks skirtumas? Jis ateis pro čia. Kam tai yra daroma?
PIRMININKAS. Televizijos atstovė ponia N.Steiblienė labai džiaugiasi, kad ji tokiu būdu bus apginta nuo įkyrių Seimo narių. Ačiū. (Salėje juokas)
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes... (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikia svarstyti 2 darbotvarkės punktą, bet aš nematau pranešėjo.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Jeigu jūs nesilaikot, pone Sakalai, savo nutartos darbotvarkės, tai jūs galit dar pusvalandį laukt pono J.Prapiesčio. Jūs pažiūrėsit laiką, jūs pažiūrėsit procedūrą, pamatysit, kad “stachanovietiškai” priėmėt visą programą, ir paskui apeliuosit, kad mes ją vykdytume, bet pagal darbotvarkę ministras turi pasirodyt tik 11 val.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai. Aš labai atsižvelgiu į Seimo nario V.Jarmolenkos pasiūlymą, todėl skelbiama pertrauka iki 11 val.
Pertrauka
Įstatymo "Dėl apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus" projekto Nr.786 svarstymas (94.03.15)
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 2 darbotvarkės punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus” projektą Nr.786. Primenu, kad pristatant projektą Seimas paskyrė Valstybės ir teisės komitetą pagrindiniu komitetu. Ir pagal Statuto 22 skirsnio 157 straipsnį svarstant dokumentą pirmiausia pasisako įstatymo projektą nagrinėjančio pagrindinio komiteto atstovas. Ir jeigu jis nesiūlo projekto atmesti arba atidėti, tada toliau vyksta bendroji diskusija. Ir baigiamasis pagrindinio pranešėjo žodis. O Seimas vėliau balsuoja, ar pritarti parengtam projektui, ir paskiria įstatymo priėmimo datą, bet ne anksčiau kaip po 4 darbo dienų. Arba Seimas gali pasiūlyti svarstyti projektą visuomenei, grąžinti projektą, na, ir kitokie yra galimi variantai. Taigi aš kviečiu pagrindinio komiteto, Valstybės ir teisės komiteto, pirmininką poną P.Vitkevičių į tribūną. Prašom. Kol kas užsirašęs kalbėti yra tiktai vienas Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes vakar, kaip pagrindinis komitetas, posėdy svarstėme šito įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus” projektą. Mes nutarėm pritarti minėtam projektui, bet su tam tikromis išlygomis. Pritarti teisėjų etatų bendram skaičiui, vadinasi, padidinti 151 etatu teisėjų skaičių, bet dauguma mūsų komiteto narių pareikalavo, kadangi ir ministro, ir Vyriausybės aiškinamajame rašte nurodoma, kad dalis tų teisėjų, kurie čia bus priimti, paskui pereis į apygardos teismus... Vadinasi, mes nutarėm, kad ministerija, šito įstatymo iniciatoriai nurodytų, kiek bus likviduota tų etatų, kai bus organizuojami apygardos teismai, nes, matyt, visi nebus reikalingi. Labai dideliu skaičiumi vis dėlto padidinimą - 151 teisėju, t.y. maždaug trečiąja dalimi, dar daugiau kaip trečdaliu maždaug visų teisėjų. Ir paskui buvo keliamas klausimas, kad vien tiktai teisėjų suskirstymas pagal gyventojų skaičių, t.y. proporcingai gyventojų skaičiui, nėra visiškai tikslus, kadangi vienose apylinkėse yra didesnis bylų skaičius, sakysim, kur yra pramonė ir visa kita, o kitose yra mažesnis. Todėl buvo nutarta pasiūlyti, kad ministerija pakoreguotų teisėjų skaičių atskirose apylinkėse priklausomai nuo išnagrinėjamų bylų skaičiaus. Žodžiu, kad dar pateiktų duomenis apie skaičių bylų, esančių konkrečiose apylinkėse. Už šį nutarimą balsavo 6 komiteto nariai, 1 - prieš, 4 susilaikė. Va, tokie rezultatai. Čia aiškinamasis raštas yra visiems išdalytas ir pats projektas, aš čia plačiau nebedėstysiu. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, bet aš norėčiau patikslinti. Ar jūs siūlote svarstyti toliau šitą projektą dabar Seimo posėdyje, ar jūs siūlote grąžinti projektą iniciatoriams, kad jie galėtų padaryti tas pataisas, ar jūsų komitetas pats ruošiasi daryti pataisas po to, kai Seimas, tarkime, pritars šitam projektui?
P.VITKEVIČIUS. Aš manau, kad galima tas pataisas padaryti ir po to, kai pritars.
PIRMININKAS. Vadinasi, nesiūlote grąžinti.
P.VITKEVIČIUS. Nesiūlau grąžinti. Siūlau pritarti, iš esmės pradėti svarstymą čia, Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Prašom. Po to baigiamasis žodis pranešėjo ministro J.Prapiesčio.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad visi žinote, o ypač tie, kurie susidūrėte su teismų veikla, kad teisėjų krūvis yra išties nemažas. Gal tik, kaip paminėjo profesorius P.Vitkevičius, įvairiuose teismuose jis yra nevienodas. Ir jeigu pažiūrėsime į mums pateiktą statistiką, palyginsime 1991 m. ir 1993 m., bylų skaičių tais metais, tai pamatysime labai aiškų baudžiamųjų bylų skaičiaus padidėjimą. Aišku, daugėja ir civilinių bylų. Tačiau manau, kad civilinių bylų didėjant privačių įmonių skaičiui (o šių įmonių daugėja, ir manau, kad šitas procesas ne tik nesustos, bet plėsis) daugės, plėsis ir tų įmonių tarpusavio santykiai, santykiai su piliečiais. Taigi daugės ir civilinių bylų. Ir aš manau, kad šiais metais mes turėsime daug didesnį civilinių bylų skaičių, negu kad yra nurodyta 1993 m. Ir jeigu mes šitam nepasirengsime, tai, manau, kad labai greitai, šiais arba kitais metais, teisėjai nebesusidoros jau vien su civilinėmis bylomis. Pažvelkime į kriterijų, kurį pasirinko projekto autoriai numatydami vieną teisėją 15 tūkst. kaimo gyventojų ir 10 tūkst. miesto gyventojų. Manau, kad šitas kriterijus yra pagrįstas. Todėl ir turėtume šį kriterijų laikyti pagrindiniu. Ir jeigu projekto autoriai, šio pristatyto įstatymo pateikėjas patvirtins, kad šito kriterijaus buvo laikomasi, manau, kad projektui turėtume pritarti. Bylų skaičių - civilinių, baudžiamųjų - mes turėtume laikyti tik antruoju pagal reikšmę kriterijumi todėl, kad šitas bylų skaičius nebus vienodas. Ir manau, kad jis greit išaugs. Atsižvelgiant į tai, kad teismai jau šiuo metu nebesusidoroja ir su baudžiamosiomis bylomis, ir su civilinėmis bylomis, ir atsižvelgiant į būtinumą pasirengti apygardų teismams formuoti, taip pat ir į Teisės komiteto pareikštas rengėjams pastabas, manau, kad projektui reikia pritarti ir jį palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Kviečiu į tribūną baigiamajam žodžiui ministrą poną J.Prapiestį.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seime! Aš dėkoju už tai, kad iš esmės yra pritarta įstatymo projektui. Aš tas pastabas atidžiai išklausiau, tačiau man žadėti, kad į jas visiškai gali būti atsižvelgta, yra gana sunku. Kadangi tas skaičius, kuris yra pateiktas šitame įstatyme formuojant naujus teismus, apygardų teismus, Apeliacinį teismą, yra per mažas. Mūsų skaičiavimais, jeigu mes norėtume, kad šitie teismai pradėtų veikti visos apimties, kaip mes įsivaizduojame ir kaip yra apskritai pasaulyje, tai reikėtų apie 200 naujų teisėjų. Tačiau dabartiniu metu surinkti ir pusantro šimto yra nepaprastai sunku, ir aš nemanau, kad mums tai pavyks greitai padaryti. Todėl skaičiai yra pateikti atsižvelgiant į visą situaciją, kurią čia gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis minėjo, ir į tuos faktorius. Šiuo momentu, aš manau, tas skaičius yra realus ir pakankamai pagrįstas. Gali būti taip, kad dar vienokia ar kitokia šito skaičiaus korekcija gali būti, kadangi penktadienį kviečiami į Teisingumo ministeriją visi teisėjai, vyks išplėstinė Teisingumo ministerijos kolegija. Ir aš dar kartą tarsiuosi su teisėjais, teismų pirmininkais, kad susipažinę su šituo mūsų pateiktu įstatymo projektu jie (ne visi jį suspėjo pamatyti) dar pateiktų savo vienokius ar kitokius samprotavimus. Iš tikro teismų veikla plėsis ir labai plėsis, kadangi, kaip žinote, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl vienokios ar kitokios prokuratūros vietos ir funkcijų įvertinimo praktiškai plečia teismų veiklą, kadangi tai, kas buvo prokuratūroje, dabar eis tiesiai į teismus. Taigi darbo krūvis didės, ir apskritai galvojant apie tai, kad žemė taps sandorių objektu, tai vėl neretai bus teisminio nagrinėjimo dalykas. Žinom, kaip dėl tokio turto lietuviai jau nuo seno sprendžia ginčus. Ir kiti klausimai rodo, kad tas skaičius yra, na, aš manau, realus.
Dabar kiek teisėjų, nurodytų šiame įstatyme, eis į apygardos teismus, kiek liks apylinkių teismuose? Be abejo, pastaba labai apgalvota ir reikšminga, tačiau realizuoti ją gana sunku. Visų pirma dar tokių teismų nėra, ir šitame įstatyme dabar fiksuoti, kad toks skaičius bus kreipiamas ten ar ten, aš nemanau, kad yra teisinio pagrindo tai daryti. Be to, kaip aš minėjau, kad apygardų teismų ir Apeliacinio teismo veiklos apimtis priklausys praktiškai ir nuo to, kokius Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus jūs priimsite sesijoje, jau, tikiuosi, rudeninėje, kadangi šitų kodekso grupių rengimo vadovai sakė, kad prieš vasarą šitie įstatymų projektai bus pateikti. Ir tada bus svarstoma, kokios bus apimties, kokiu krūviu dirbs šitie teismai, kurie yra minimi. Todėl dabar labai tiksliai pateikti tokius skaičius, kiek į vieną ar į kitą teismą bus paimta šitų apylinkės teismų teisėjų, man yra gana sunku. Aš prašyčiau į tai labai neakcentuoti savo dėmesio. O kadangi iš esmės yra pritarta, aš stengsiuosi kiek įmanoma į tas pastabas atsižvelgti. Manyčiau, kad šiandien galėtume tą klausimą baigti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašyčiau nepalikti tribūnos, taip pat prašyčiau Valstybės ir teisės komiteto pirmininko P.Vitkevičiaus dėmesio. Aš norėčiau pasiklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar yra abejojančių, nenorinčių pritarti šitam projektui, kurį pateikė ministras, koreferavo ponas P.Vitkevičius? Ar yra abejojančių...
J.PRAPIESTIS. Ir aš prižadu, kad pateiksiu skaičius, kiek kiekvienas teisėjas kiekviename apylinkės teisme išnagrinėjo bylų. Mes tokią suvestinę rengiame, tačiau šiek tiek, na, Seimas mus aplenkė pateikdamas šitą įstatymo projektą svarstyti. Penktadienį mes tuos skaičius turėsime, kadangi supažindinsime teisėjus, analizuosime jų darbą. Ir aš manau, kad ateinančios savaitės pradžioje bus ir tas prašymas įvykdytas, na, ir visi kiti skaičiai, kurie rodys mūsų teismų darbą.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, nė vienas kalbėjęs Seimo narys neprieštaravo tam įstatymui, todėl aš noriu paklausti, ar nori kas nors kalbėti dėl motyvų, ar abejoja dėl to įstatymo reikalingumo? Ar abejoja, kad reikia jam pritarti? Nėra abejojančių. Ar galiu tada teigti, kad Seimas pritaria bendru sutarimu pateiktam įstatymo projektui? Seimo narys F.Kolosauskas dar nori kalbėti. Tada atsiprašau.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu paklausti, kiek tai kainuos biudžetui?
PIRMININKAS. Klausti dabar dar negalima.
J.PRAPIESTIS. Dabar biudžetui nekainuos, kadangi mes prašėme, Seimas pritarė, ne tiek, kiek prašėme, tačiau dabartiniu metu mes turime pakankamai pinigų, kad šitų teisėjų darbą apmokėtume šiais metais. Tačiau jeigu mes nežengsime bent pirmųjų teismų reformos žingsnių iki lapkričio pabaigos, o tai priklausys nuo to, kaip jūs pritarsite mūsų įstatymų projektams, tada nebeliks galimybės manyti, kad tokie teismai pradės funkcionuoti kitąmet, nes biudžetą svarstant šitas klausimas jau turės būti detalizuojamas. Be abejo, kainuos, tačiau kainuos daugiau remonto ir kiti dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, būkit malonus, prašom į klausimus neatsakinė-ti. Buvo kita fazė, kada jūs turėjot atsakinėti į klausimus.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tada jūsų paklausti, ar kas nors nepritaria šitam projektui? (Balsai salėje, negirdėti) Pritariam visi bendru sutarimu. Kadangi Valstybės ir teisės komitetas įsipareigojo dar padaryti kai kurias pataisas, tai pagal Seimo Statutą posėdis, t.y. priėmimas, gali būti skelbiamas ne anksčiau kaip po 8 dienų. Priėmimą būtų galima skelbti kovo 24 d. Prašom pasirinkti laiką. Aš klausiu ministro ir pono P.Vitkevičiaus.
J.PRAPIESTIS. Aš prašyčiau, kad vis dėlto Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas pasakytų savo poziciją: ar tie pakeitimai, apie kuriuos buvo minėta, yra būtini? Aš jau minėjau, kad juos atlikti tiksliai, aš nenoriu Seimo apgaudinėti, dabartiniu metu yra labai sunku, kol nepriimti procesiniai įstatymai. Ir ar to tikrai reikia, ar be jų negali būti įstatymas toliau priiminėjamas? Esmei jūs pritariat, tam skaičiui, kuriuo siekiama padidinti, prieštaravimų nėra. O visi kiti klausimai yra jau tokie faktiškai ministerijos veiklos specifiniai klausimai, Teisingumo ministerijai priskirti, ir aš nemanyčiau, kad įstatymai juos galėtų sureguliuoti.
PIRMININKAS. Aš noriu tik informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad pagal Statuto 158 straipsnį, jeigu pagrindinis komitetas nemano, kad reikia daryti kokių nors pastabų ar papildymų, tada galima priėmimą skirti po 4 dienų. Jeigu pagrindinis komitetas mano, kad reikia padaryti tame įstatyme kokius nors esminius papildymus ar pataisymus, tada priėmimas gali būti skiriamas ne anksčiau kaip po 8 dienų. Taigi tada aš klausiu Valstybės ir teisės komiteto pirmininko: kokia yra jo pozicija ir ką mums reikėtų daryti? Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Čia yra tokie antraeiliai klausimai, kaip parodė Seimo posėdis, taigi čia mes manom, kad galima ir po 4 dienų.
PIRMININKAS. Tada yra siūloma priiminėti kovo 22 d. Prašom, siūlykite laiką. Kol kas visa diena laisva. Kada pageidautumėte? 10 val., 11 val., 12 val.? Ir kiek laiko siūlote skirti?
J.PRAPIESTIS. Aš manyčiau, kad galime pradėti nuo pat ryto šitą klausimą ir per 10 min. turėtume...
PIRMININKAS. Per 10 min. priimti visą įstatymą? Neužteks turbūt laiko...
J.PRAPIESTIS. Man atrodo, kas norėjo, tai pastabas jau pasakė, ir, atrodo, esmę aptarėm. Tačiau jeigu dar yra...
PIRMININKAS. 15 min. skiriame. Gerbiamieji Seimo nariai, tada sutariame taip, kad kovo 22 d. šį įstatymą priiminėsime, jam skiriame 15 min. Pritariat, gerbiamieji Seimo nariai? (Balsai salėje, negirdėti) Pritariam, taip? O ką kita siūlote? Prašom. Ką siūlo Seimo narys B.Rupeika?
B.V.RUPEIKA. Trumpiausias pasisakymas: pritariu kaip ir jūs.
PIRMININKAS. Tada Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš iš principo priėmimui pritariu, tačiau priėmimui skirtų 15 min., man atrodo, vis dėlto yra per maža.
PIRMININKAS. Kiek siūlote?
P.GINIOTAS. Aš siūlau mažiausiai pusę valandos skirti.
PIRMININKAS. Taip. Ir Seimo narė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Seimo nariai, aš nežinau, kas čia dabar salėje vyksta. Vis dėlto Valstybės ir teisės komitetas balsavo ir pasakė tam tikras sąlygas, kurias įvykdžius galima priiminėti įstatymą. Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas pats vienas pasako, kad čia viskas - antraeiliai dalykai, antraeiliai, ir skiriam 10 min. iš lubų. Nieko neanalizuodami priiminėjame, o visi patenkinti tyli, niekas nesidomi, kas salėje vyksta. Aš kategoriškai prieštarauju - po 8 dienų ir tik įvykdžius Valstybės ir teisės komiteto nurodymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt reikia sutikti dėl prieštaravimų. Kadangi Valstybės ir teisės komitetas nevieningas, tada skirkime iš tikrųjų po 8 dienų, skirkime pusę valandos priėmimui. (Balsai salėje, negirdėti)
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Galima. Prašom. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visų pirma aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis komiteto pirmininkas atstovavo būtent tiems žmonėms, kurie balsavo komitete už Valstybės ir teisės komiteto siūlymą. O gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė balsavo prieš tą siūlymą. Taigi aš nemanau, kad ji turėtų spręsti, ar yra esminiai šie siūlymai, ar neesminiai, kadangi ji iš esmės buvo prieš. Mūsų supratimu, tai yra neesminės pastabos. Ministras jas priėmė, man atrodo, nereikia šios procedūros vilkinti. Galima svarstyti po 4 dienų.
PIRMININKAS. Ministre, kokia jūsų nuomonė? Ir tada baigiam.
J.PRAPIESTIS. Aš iš principo nieko prieš, jeigu bus svarstoma ir po 8 dienų, kadangi ateina Teismų įstatymas, o va, ten tai tikrai reikės ir ginčytis, ir diskutuoti, ir pan.
Čia absoliučiai aiškus dalykas. Tačiau jeigu dar norisi paanalizuoti, pažiūrėti ir pan. kam nors, tai aš nematau problemos. Suteikim tą galimybę tiems, kurie dar norėtų padirbėti prie šito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Gerai. Ministro pasiūlymas - po 8 dienų... Ir skiriame pusę valandos. Pradžia 10 val. Ačiū, ministre.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.601(6) priėmimo tęsinys (94.03.15)
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome darbotvarkės 3 punktą. Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” projektas. Tai taip pat yra balsavimo tęsinys. Projektas Nr. 601. Aš primenu, kad buvo nepriimtas vienas iš punktų. Paskutinis punktas. Tada projekto autorius paprašė pertraukos, punktą perredagavo, ir dabar yra pateikta nauja šito punkto redakcija. Prašome, pranešėjau, į tribūną. Trumpai painformuokite, ką jūs ten pakeitėte, o kalbėti bus galima tik dėl balsavimo motyvų.
R.MARKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau tiktai pasakyti, kad 6 punkte yra redakcinis pataisymas. Pirmąją pastraipą sukeisti su antrąja pastraipa. Antrąją pastraipą laikyti pirmąja. Tiktai tiek. Ir toliau, lyginant su 5 projektu, yra išbraukta viena pastraipa, kur rašome apie žmones, dirbusius užsienyje. Jos nėra 6 projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad mes nagrinėjame 6 projektą. 5 projekto buvo keli punktai patvirtinti. Buvo nepatvirtintas paskutinis 5 punktas. Ir dabar pranešėjas Seimo narys R.Markauskas 5 punktą perredagavo ir teikia projekte. Taigi kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Seimo narys P.Papovas. Prašome.
P.PAPOVAS. Aš siūlau pritarti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti. Seimo narys K.Bobelis siūlo nepritarti?
K.BOBELIS. Priešingai - siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Galima tik nepritarti. Seimo narys V.Petrauskas. Prašome.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad 6 projektas buvo išdalytas tiktai vakar po pietų. Nors, aišku, ponas pranešėjas niekuo dėtas. Jis sakė, kad penktadienį pateikė. Tačiau mes gavome mažiau kaip prieš parą. Ir šiame projekte yra skirtumų nuo 5 projekto. Aš norėčiau dar kolegoms priminti vieną Seimo priimtą dokumentą - Seimo priimtą nutarimą dar praeitų metų gruodžio 22 d., kuriuo faktiškai įteisinami neteisėtai gauti Lietuvos Respublikos piliečių pasai. Kadangi asmenys, tarnavę Sovietų Sąjungos pajėgose ir kokiu nors būdu davę pasižadėjimus ar pažymėjimus, gavo tuo pagrindu pasus, tai jie yra lyg ir teisėti. Tai vis dėlto tokia situacija prieštarauja, mano nuomone, Valstybės interesams. Ir kadangi 6 projektas nepateiktas prieš 24 val. iki šio svarstymo dėl kai kurių tarnybų neapsižiūrėjimo, tai aš manyčiau, kad visai galėtų būti šitas galutinis priėmimas... Nutarimas galėtų būti priimtas šį ketvirtadienį. Aš, pavyzdžiui, tikrai dėl to, kad pateiktas vakar po pietų, gana vėlokai, tiesiog raštu negalėjau pateikti ir pastabų pagal Seimo Statuto reikalavimus. Tai aš tiesiog manyčiau, kad būtų galima galutinį tašką padėti ketvirtadienį. Ir tikrai nuo to, man atrodo, nenukentėtų niekas bei tos dvi dienos nieko nelemtų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš dabar paklausiau sekretoriato. Dabar jie susižinos tiksliai, kada buvo projektas išdalytas į dėžutes. Jeigu iš tikrųjų taip, kaip jūs sakote, tai mes galėsime balsuoti šiandien po pietų, po 24 valandų. Jeigu tai buvo išdalyta penktadienį, kaip tvirtina sekretorius ponas A.Valys, tada mes galim balsuoti dabar. Aš laukiu informacijos. Tada truputį... (Balsai iš salės) Penktadienį buvo. (Balsas iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, Statutas nereikalauja, kad būtų iš dienų išbrauktas šeštadienis, sekmadienis ar kažkas.
P.PAPOVAS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Vieną minutę, Seimo nary Papovai, aš primenu visiems Seimo nariams ir ne tiktai jums, kad trečiojo svarstymo metu dėl vedimo tvarkos niekas nešneka. Negalima šnekėti. (Balsai iš salės) Palaukim informacijos, ką pasakys sekretoriatas.
V.PETRAUSKAS. Tikrai vakar po pietų. Aš galiu ginčytis su bet kuo ir...
PIRMININKAS. Informacija tokia: vakar projektas 13.30 val. buvo išdalytas į dėžutes. Tai galėsime priimti mes šiandieną 13.30 val. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. (Balsai iš salės)
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, turėtume svarstyti darbotvarkės 4 punktą. Seimo nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos dėl tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo ratifikavimo” projektas. Primenu, kad per pateikimą buvo paskirtas pagrindinis komitetas. Tai buvo Užsienio reikalų komitetas. Užsienio reikalų komitetas turėjo pateikti šiandieną išvadą. Gal mes išklausyki-me Užsienio reikalų komiteto išvados, o po to spręsime, ką daryti. Taigi kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto pirmininką poną K.Bobelį. Galite iš ten, jei taip pageidaujate. Prašau.
K.BOBELIS. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos tarpusavio bendradarbiavimo ir kooperacijos sutartis buvo svarstyta komitete porą kartų. Pirmąjį kartą buvo svarstyta, kaip jau minėjau anksčiau, lapkričio mėn. 4 d., kuomet originalus projektas buvo pateik-tas komitetui prieš jį pateikiant Kazachstano vyriausybės atstovams. Vėliau buvome painformuoti, kad tas pirmasis projektas buvo priimtas be jokių pakeitimų. Bet, kaip Seimo Statutas reikalauja, vakar tą klausimą svarstėme komitete. Seimo vadovybei yra komiteto išvados paduotos raštu. Aš jas perskaitysiu.
“Gerbiamajam Seimo Pirmininkui ponui Č.Juršėnui.
Užsienio reikalų komitetas 1994 m. kovo 14 d. posėdyje svarstė Seimo pateiktą nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo ratifikavimo” projektą. Užsienio reikalų komitetas pritaria pasirašytai sutarčiai, bet prieš jos ratifikavimą Seime siūlo, kad Užsienio reikalų komiteto delegacija kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovu nuvyktų į Kazachstaną užmegzti tarpparlamentinių ryšių, taip pat ji išsiaiškintų, kokia yra ratifikavimo procedūra Kazachstane. Ar ten irgi reikalinga, kad parlamentas ratifikuotų, ar tik užtenka Prezidento parašo ir ar naujai įvykę rinkimai nepakeis Kazachstano užsienio politikos pozicijos.”
Komiteto vardu pasirašė K.Bobelis. Tai tokia yra Užsienio reikalų komiteto išvada.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis komiteto pirmininke, tai jūs siūlote šiandieną atidėti ratifikavimą.
K.BOBELIS. Komiteto pozicija yra, kad šį klausimą atidėtume.
PIRMININKAS. Nesvarstyti šiandieną iš viso. Taip.
K.BOBELIS. Tokia yra komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto pirmininkas siūlo atidėti svarstymą. Aš tada turiu Seimo pasiklausti, ar Seimas sutinka su pasiūlymu. Tada galima vienam Seimo nariui pakalbėti už, vienam - prieš atidėjimą. Tada balsuosime, ar atidėti, ar neatidėti. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų, ar atidėti, ar neatidėti? Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Aš pritariu šiai Užsienio reikalų komiteto pozicijai, kadangi informaciją mes visi taip pat žinome, jog pastarieji rinkimai Kazachstane tikrai nebuvo demokratiški. Tą pripažino užsienio stebėtojai. Tai tiesiog buvo netgi ne rinkimai, o dalies deputatų paskyrimas. Mano nuomone, yra logiška pozicija išsiaiškinti situaciją toje valstybėje ir tikrai neskubėti dėl ratifikavimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Gricius. Prašome.
A.GRICIUS. Aš norėčiau pasakyti taip pat savo nuomonę, kad dėl šitos sutarties ratifikavimo mūsų komitete tikrai, kaip minėjo gerbiamasis K.Bobelis, nebuvo prieštaravimų. Tačiau dėl pačių rinkimų Kazachstane... Aš irgi nenorėčiau, kad mes dabar būdami Vilniuje užsiimtume vertinimu tų rezultatų. Mes žinome prezidento Nazarbajevo vykdomą politiką ir pasirašytą sutartį. Aš visai pritariu, kad reikėtų atidėti šitą ratifikavimą, išsiaiškinti, kokios ratifikavimo procedūros yra Kazachstane ir, taip sakant, “ant karštųjų” čia ypatingai neskubėti. Tuo labiau kad Kazachstanas tos sutarties nėra ratifikavęs. Siūlau atidėti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kaip tik tuo klausimu ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės. Pirmiausia dėl Kazachstano rinkimų rezultatų. Jeigu kas stropiai sekėt, tai ir vakariečių, ir rytiečių vertinimas yra aiškus, kadangi sustiprintos Kazachstano prezidento pozicijos. Gerbiamasis A.Gricius sakė, žinia, kokios yra gerbiamojo Nazarbajevo pozicijos. Tai jeigu po šių rinkimų tos pozicijos sustiprinamos, man atrodo, mes čia per daug neturėtume jaudintis.
Antras dalykas. Pasiųst komisiją ar nepasiųsti komisijos - čia ne problema. Bet, man atrodo, tai irgi nėra principinis dalykas. O baigti noriu aš primindamas procedūrą. Šiandien, net jeigu mes ir norėtume, pagal naująją mūsų procedūrą negalim ratifikuoti. Turi būt padaryta pauzė. Šiandien mes svarstom, ar reikia, ar tinka šitą sutartį ratifikuoti. Tai man atrodo, kad mes šitą svarstymą galim tęsti, o ratifikaciją iš tikro padarysime vėliau - po savaitės ar po dviejų savaičių. Ir jeigu Seimas manys, kad tikrai reikia pasiųsti kokią komisiją, vadinasi, ta prasme pritartų Užsienio reikalų komitetui. Tai, žinoma, gali Seimo narių grupė nuvažiuoti, bet reikia dar susitarti su jų naujuoju parlamentu, ar mus kas ten kviečia. Man atrodo, elementarus mandagumas to reikalauja. Tai aš siūlau svarstyti. O dėl ratifikacijos balsavimas bus vėliau, o ne šiandien.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos aš noriu pasakyti Seimo Pirmininkui ir Seimo pirmininko pavaduotojui, kuris veda mūsų posėdį, kad buvo mūsų atstovas per rinkimus, kuris buvo įtrauktas į tarptautinių stebėtojų sąrašą. Tai buvo mūsų Seimo narys ponas R.Žurinskas. Ir iš 10 pateiktų punktų apie rinkimus buvo 8 neigiami. Tai yra angliškai parašyta išvada ir gauta mūsų komitete. Ir, jeigu reikia, mes galėtume išversti ir pateikti Seimo nariams. Bet ne tas reikalas. Jeigu jūs ir po savaitės ar po dviejų ratifikuosit, tai būtų visiškai kitas fonas, kuriame mes jį priimsime. Ir dėl to aš siūlyčiau pasielgti taip, kaip siūlo mūsų komiteto pirmininkas ponas K.Bobelis. Nebuvo kitos nuomonės. Ten viskas surašyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, o po to balsuosime. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Užsienio reikalų komiteto pirmininko pono K.Bobelio pasiūlymą atidėti svarstymą, spaus mygtuką “už”.
Už atidėjimą - 48, prieš - 17, susilaikė 5. Klausimas atidedamas neribotam laikui. Ir dabar pertrauka iki 12.20 val.
Pertrauka
Žemės įstatymo projekto Nr.595(3) svarstymas (95.03.15)
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 5 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projektą. Primenu, kad tai yra priėmimas, todėl galima bus kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Už kiekvieną straipsnį bus galima kalbėti pasisakant vienam už, vienam prieš straipsnį. Įstatymo pabaigoje, jeigu mums pavyks priimti, reikės balsuoti dėl viso įstatymo. 4 galės kalbėti už, 4 galės kalbėti prieš. Primenu, kad liko nepriimtas dvidešimt vienas straipsnis po praeito karto, šiandien yra pateiktos naujos redakcijos. Todėl kviečiu pranešėją poną V.Putvinskį į tribūną.
Tuo tarpu prašome registruotis, registracija pradėta. Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar yra pateikta 22 straipsnio nauja redakcija, prašom atkreipti dėmesį, jums jinai išdalyta. Ar kas nors nori kalbėti dėl motyvų?
V.PUTVINSKIS. Jeigu būtų galima, gal nuo 3 būtų galima pradėti?
PIRMININKAS. Ne, pirma pradėkim nuo tų, kurie dar nepriimti. Taip, ar nori kas kalbėti dėl 22 straipsnio, dėl motyvų? Niekas. 22 straipsnį tada priimame.
Yra pateikta nauja 23 straipsnio redakcija. Prašom žiūrėti į naują redakciją, o ne į seną tekstą. Ar kas nori kalbėti dėl motyvų? Niekas. Niekas nereikalauja balsuoti? 23 straipsnis yra priimtas.
24 straipsnio taip pat pateikta nauja redakcija. Ar kas nori kalbėti dėl motyvų, ar abejoja dėl šito straipsnio? Niekas neabejoja. 24 priimtas.
29 straipsnio yra nauja redakcija. Jis, kaip ir anie, dar nebuvo priimtas. Kas nors turi abejonių? Niekas. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ten bajorų grupė, kuri gale, prašom...
29 yra priimtas.
31 straipsnio yra nauja redakcija. Kas nors turi dėl jo abejonių? Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad žemės paskirties klausimą reikėtų palikti patiems savininkams, o neperduot biurokratijai. Juk pažiūrėkit, pasakyta, kad sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties nustatymo arba keitimo priima rajono valdyba, Vyriausybė ir t.t. Juk jeigu kalbama apie privačią žemę, tai ir turėtume palikti šitą teisę laisvai tvarkytis, išskyrus kai kuriuos draudimus, sakykim, naikinti žemę, arba, sakykim, palikti ją nenaudojamą. Ir tiktai tokie draudimai turėtų būti, o visi kiti... Žeme naudotis turėtų laisvai pats žemės savininkas. To-kių draudimų neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ir dar vienas Seimo narys gali kalbėti. Seimo narys A.Ražauskas. Kiek aš supratau, Seimo narys P.Miškinis prieš šitą punktą.
A.RAŽAUSKAS. Gal nereikėtų čia vadinti ypatingais draudimais, o apribojimais. Jeigu jau taip galvotume, tai gal iš viso ir to įstatymo nereikėtų. Todėl aš kviečiu balsuoti už šį straipsnį.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti, Seimo nary Miškini? Pasisakėte prieš. Balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame elektronika. Kas už tai, kad 31 straipsniui būtų...
Č.JURŠĖNAS. Registruotis...
PIRMININKAS. Registruot prašote, atsirado naujų Seimo narių. Gerai. Prašom. Kartojame registraciją. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Užsiregistravo 81 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už visą 31 straipsnį tokį, kokį pateikė pranešėjas (primenu, tai nauja redakcija), paspaus mygtuką “už”. Prašome, balsavimas pradėtas.
Už - 44, prieš - 14, susilaikė 10. 31 straipsnio naujai redakcijai pritarta.
32 straipsnio taip pat yra pateikta nauja redakcija. Ar kas nori kalbėti dėl motyvų? Niekas. Ar galime pritarti straipsniui? Galima. 32 straipsniui pritarta.
33 straipsnis jau priimtas.
34 straipsnio nauja redakcija. Prašome. Ar kas nors nori kalbėti dėl 34 straipsnio ar oponuoti? Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Aš čia buvau pasiūlęs...
PIRMININKAS. Taip, pataisas.
P.JAKUČIONIS. 2 ir 3 dalis pradėti žodžiais: “Valstybinės valdžios institucijos”. Mano nuomone, ne tik mano, žinoma, daugiausia bėdos žemės ūkiui ir savininkams pridaro būtent valdžios institucijos įvairiais neteisėtais arba neapgalvotais veiksmais. O įstatyme žymimi tiktai fiziniai ir juridiniai asmenys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, gal jūs ne tą redakciją vartote? Yra 14 d. redakcija, kurioje yra pataisyta...
P.JAKUČIONIS. Jau yra?
PIRMININKAS. Ne viskas. Aš norėčiau pasakyti, kad trečioji pastraipa yra taip suformuluota, Seimo nary Jakučioni, - “Valstybinės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys” ir taip toliau, kaip tekste.
P.JAKUČIONIS. Dėkui, man taip tinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Ražauskas dar nori kalbėti? Jau nenori. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, abejojančių dėl 34 straipsnio naujos redakcijos daugiau turbūt nėra. Ar galima laikyti, kad jūs pritariat? Galima. 34 straipsniui pritarta.
Prašome tada dėl 35 straipsnio. Taip pat yra.
V.PUTVINSKIS. Dėl 37 straipsnio.
PIRMININKAS. 35 nėra naujos redakcijos?
V.PUTVINSKIS. Nėra.
PIRMININKAS. 35 yra senas punktas. Ar jūs teikiate tą seną punktą balsavimui?
V.PUTVINSKIS. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Ten dar buvo Seimo nario P.Jakučionio pataisa dėl 35 punkto pabaigos. Seimo nary Jakučioni, jūsų žodis.
P.JAKUČIONIS. Taip, iš teksto darosi aišku, kad neberibojamas jau ūkininko ūkio že-mės plotas, nors Žemės reformos įstatyme yra nustatytos ribos. Tai aš siūliau 4 dalies pabaigoje, po žodžių “žemėtvarkos schema” įrašyti žodžius “neviršijant 80 ha ploto”.
PIRMININKAS. Pranešėjau, ar sutinkate su pasiūlymu?
V.PUTVINSKIS. Mes svarstėm ir peržiūrėjom tą pasiūlymą. Manom, kad reikėtų palikti mūsų redakciją.
PIRMININKAS. Tada prašome, Seimo nariai, pasisakyti. 1 gali už, 1 - prieš Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, dėl kurio balsuosime, jeigu jis to reikalaus. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Aš siūlau balsuoti už pranešėjo pateiktą redakciją, nes žemės reforma yra laikinas dalykas, o Žemės įstatymas priimamas nelaikinai, o ilgam laikui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas. Prašom, jūsų nuomonė.
J.TARTILAS. Aš pritariu gerbiamojo P.Jakučionio pozicijai. Žiūrėkime, kiek tų žemės reformų būta! O viena iš tokių tobuliausių Europoje buvo pripažinta Krupavičiaus žemės reforma, joje irgi buvo atsiribota nuo tokių milžiniškų dvarų, nuo centriukų. Kam jų dabar šiandien reikia? Todėl aš siūlyčiau pritarti pono P.Jakučionio nuostatai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu dar kartą, ir dabar balsuosime. Seimo narys P.Jakučionis siūlo teikti balsavimui ir aš teikiu. Seimo narys P.Jakučionis siūlo 35 straipsnio pabaigoje įrašyti žodžius “ne daugiau kaip 80 ha.” Ar teisingai aš jūsų pasiūlymą suformulavau?
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ne daugiau kaip 80 ha. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys P.Jakučionis siūlo pataisą, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šitą pataisą, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už pataisą - 25, prieš - 33, susilaikė 5. Pataisa nepriimta.
Ar Seimo narys P.Jakučionis reikalauja balsuoti už visą straipsnį? Tada prašome, kas nori kalbėti dėl motyvų? Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Man praktiškai neaišku nuosavybės atstatymas. Žemę galima atstatyti iki 80 ha. Tuo tarpu buvusiems kolūkių pirmininkams leidžiama kurti didesnius dvarus, per 80 ha. Kur teisybė? Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Ražauskas, kuris gali siūlyti balsuoti už.
A.RAŽAUSKAS. Aš siūlau balsuoti už Vyriausybės pateiktą redakciją. Man atrodo, kad ne tik kolūkių pirmininkai, bet ir dešinėje pusėje sėdintys kolegos galės tai padaryti.
PIRMININKAS. Taip, prašome pasiruošti balsuoti. 1 - už, 1 - prieš jau pasisakė. Kas už tai, kad 35 straipsnis būtų priimtas toks, kokį teikia pranešėjas, paspaudžia mygtuką “už”.
Už balsavo 38, prieš - 21, susilaikė 4. 35 straipsnis yra priimtas toks, koks jis yra pateiktas pranešėjo.
36 straipsnis jau buvo.
37 straipsnis. Yra pateikta nauja redakcija. Ar kas nors nori kalbėti dėl naujos redakcijos, oponuoti? Seimo narys P.Miškinis. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau! 37 straipsnyje yra pasakyta, kad ūkininko ūkio žemei priskiriamos įgytos privatinėn nuosavybėn arba išsinuomotos daugiau kaip trims metams žemėnaudos. Manau, kad ūkininkų ūkio žemei turėtų būti priskiriamos tik įsigytos, o jokiu būdu neišnuomotos trims metams, tuo labiau logikos nėra. Jeigu jau priskiriam trims metams, tai tada priskirkim ir išnuomotą vieneriems ir dvejiems metams. Manau, kad ūkininko ūkiui neturėtų būti priskiriama išnuomota žemė. Tai turėtų būti kažkaip kitaip įforminama, bet jokiu būdu ne kaip ūkininko ūkio žemė. Nuomota žemė turėtų bū-ti kitaip traktuojama.
Ir dar aš norėčiau pareikšti savo prieštaravimą dėl pirmame skirsnelyje esančio pasirengimo ūkininkauti. Jeigu mes pasirengimą užsiimti verslu būtume taikę verslininkams, tai neturėtume ir to verslo, kurį šiuo metu turime. Todėl aš siūlyčiau išbraukti tuos momentus.
PIRMININKAS. Taip, aš primenu dar, kad yra Seimo nario P.Jakučionio pataisa. Jis taip pat siūlo iš 37 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius: “Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažinti pasirengusius ūkininkauti”. Dabar naujoje redakcijoje reikėtų truputį kitaip, matyt, nebelieka viso sakinio. Aš vis dėlto norėčiau Seimo nariui P.Jakučioniui suteikti pirmenybę, kadangi jis yra pasiūlymo autorius. Prašome, Seimo nary Jakučioni. Vieną minutę! Nepersijungė kompiuteris, dar kartą. Prašom. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Taip, aš siūliau iš šio straipsnio išbraukti žodžius, kuriuos jūs minėjote, be to, aš taip pat siūliau išbraukti visą straipsnio pabaigą pradedant žodžiais: “ūkininko ūkis registruojamas esant šioms sąlygoms”, t.y. išbraukti visas tas sąlygas, kurios, mano nuomone, yra neobjektyvios, nepasvertos. Ir kam reikalingos tos sąlygos, kada bet kokią kitą veiklą registruojant nekeliama tokių sąlygų kaip ūkininko ūkiui? Lyg ūkininko ūkis būtų kažkas ypatingesnio už kitą kokią įmonę ar bendrovę. Nelogiški, mano nuomone, tie apribojimai dėl ūkininko ūkio. Be to, čia yra paminėta, kad ūkininko ūkis neregistruojamas neišpildžius tų sąlygų, bet kokios pasekmės to neregistravimo, taip pat nepaminėta. Tai jeigu jau būtų priimta taip, kaip yra projekte, tai reikėtų tada nustatyti ir pasekmes.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar aš prašyčiau ką nors paremti Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą išbraukti iš pirmos pastraipos žodžius “Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka” arba kam nors paoponuoti. Nebent pranešėjas sutinka iš karto išbraukti be diskusijų.
V.PUTVINSKIS. Nesutiktume, kadangi tiek daug kartų tas straipsnis svarstytas ir su moksliniais žemės ūkio tyrimo institutais, ir Agrariniame komitete. Vis dėlto siūlome palikti tą redakciją, kadangi pakeitus turėtume kai kurių...
PIRMININKAS. Taip. Tada Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, juk nesvarbu, kiek sykių straipsnis svarstytas, bet jeigu nelogiška, tai vis tiek reikia tai pataisyti. Aš paremiu pono P.Jakučionio siūlymą ir tuo pačiu turiu savo siūlymą. Negalima man siūlyti?
PIRMININKAS. Deja, galite tik siūlyti nepriimti viso straipsnio arba priimti.
V.BRIEDIENĖ. Ne, aš norėjau siūlyti išbraukti 4 pastraipą.
PIRMININKAS. Negalima.
V.BRIEDIENĖ. Gaila.
PIRMININKAS. Tiktai raštu tai reikėjo padaryti.
V.BRIEDIENĖ. Tai tada palaikau pono P.Jakučionio siūlymą.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys M.Pronckus. Prašome.
M.PRONCKUS. Oponuojantiems kolegoms aš galiu priminti kai ką. Galbūt skaitėte gerbiamojo A.Vaižmužio straipsnį apie Danijos žemės ūkį, į kurį mes lyg ir norime lygiuotis. Tai ten, jeigu atsimenate, parašyta šitaip, kad netgi sūnus, jeigu jis nėra baigęs žemės ūkio mokslų, negali darbuotis žemės ūkyje, tėvo ūkyje. Taip pat ten parašyta, kad netgi savininkas, jeigu jis gyvena mieste, negali darbuotis žemės ūkyje. Todėl kolegų aiškinimai, kodėl mes taip ribojam, rodo visiškai kitokį supratimą apie žemės ūkį. Jį lygina su verslu, o verslas ir žemės ūkis yra visiškai skirtingi dalykai. Mes komitete svarstėm keletą kartų, truputį keitėm įvairias redakcijas. Paskutinė redakcija yra pasirinkta komiteto, aš siūlau pritarti tai redakcijai.
PIRMININKAS. Aš noriu dar kreiptis į Seimo narį P.Jakučionį. Ar jūs turite 14 d. redakciją? Ten nėra žodžių “pripažinti pasirengusiais ūkininkauti”. Ten yra parašyta taip (aš perskaitysiu visą pastraipą): “Ūkininko ūkio žemei priskiriamos įsigytos privatinėn nuosavybėn arba išsinuomotos daugiau kaip trims metams žemėnaudos, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruotos miesto ir rajono savivaldybėje ūkininko ūkiu”. Ar jūs siūlote iš to konteksto, iš to sakinio išbraukti dabar “Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka”? Tada liks “įregistruotos miesto ir rajono savivaldybėje...” Taip, prašome, jums žodis.
P.JAKUČIONIS. (Kalba ne į mikrofoną, negirdėti.)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvai pasakyti, prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys P.Jakučionis iš naujos redakcijos pirmos pastraipos siūlo išbraukti penkis žodžius: “Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka”. Kas už tą pasiūlymą, paspaudžia mygtuką “už”.
Už - 23, prieš - 39. Pataisa nepriimta.
Gerbiamasis Seimo nary Jakučioni, dabar dėl trečios dalies išbraukimo. Dabar nebeaišku, kas ta trečia dalis yra. Pirma, antra, trečia. Tai būtų trečia dalis: “Ūkininko ūkio žemę gali sudaryti šeimos narių...” ir t.t. Jūs šitą pastraipą siūlote išbraukti?
P.JAKUČIONIS. Aš siūlau išbraukti iš trečios dalies (jau čia turbūt bus ne trečia, o ketvirta dalis šiuo atveju naujoje redakcijoje) nuo žodžių “ūkininko ūkis registruojamas esant šioms sąlygoms”. Tas visas sąlygas siūlau išbraukti. Ir apie tai mes jau kalbėjom.
PIRMININKAS. Vadinasi, pradedant preambule ir baigiant visu 3 punktu. Taip?
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar kas nors remia Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą? Prašom tada. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Mes ir Agrariniame komitete ginčijamės, ir visą laiką, matyt, ginčysimės. Ūkininkas - savarankiškas žmogus, gavęs žemę ir dirbantis kaime. Ir gaunantis iš žemės produkciją. O kažkokių ūkininkų registravimo ar išregistravimo, ar sąlygų sudarymo tai čia reiktų nemaišyti. O dėl to, ką ponas M.Pronckus sakė, palieka tik išmanančiam sūnui, tai čia labai gerai, ateity, matyt, taip ir bus.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Ražauskas gali oponuoti.
A.RAŽAUSKAS. Aš siūlau balsuoti už pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Motyvai.
A.RAŽAUSKAS. Dėl motyvų labai daug galima kalbėti. Įstatymas priimamas ne šiai dienai, kaip gerbiamasis V.Lapė sakė, ilgam laikui, į ateitį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti visą antrąją pastraipą, kuri prasideda žodžiais “ūkininko ūkis registruojamas”. Ten toliau sakinys, toliau dvitaškis ir 1, 2, 3 punktai. Visą šitą Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti, ir kas palaiko Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, tas paspaus mygtuką “už”.
22 palaikė, 39 - prieš, 3 susilaikė. Lieka taip, kaip buvo. Seimo nary Jakučioni, reikalaujate balsuoti už visą straipsnį? Prašom tada, kas nori kalbėti dėl motyvų? Galbūt nori kas kalbėti, prašome dėl viso straipsnio, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Kviečiu balsuoti už visą pateiktą straipsnį.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Katkus, matyt, siūlys prieš. Taip.
J.A.KATKUS. Taip. Jūs atspėjot, nes tai prieštarauja daugeliui sąlygų. Nustatydami tokias sąlygas agrariniuose komitetuose ir taip paprastai tyčiojasi iš žmonių. Visiškai nekompetentingai. Todėl aš manau, kad yra varžomos paprasčiausios nuosavybės teisės. Ir aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Taigi kas pritaria visam 37 straipsniui, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 43, prieš - 21, susilaikė 3, straipsnis priimtas. 38 straipsnio yra nauja redakcija. Ar kas nors nori oponuoti naujai redakcijai? Niekas. 38 straipsnis yra priimtas. Toliau. 42 straipsnis dar nepriimtas. Taip pat yra nauja redakcija. Prašom žiūrėt į naują redakciją. Kas nors nori oponuoti? Nėra oponuojančių. 42 taip pat yra priimtas. Toliau. 47 nauja redakcija yra. Dar nebuvo straipsnis priimtas, ar kas nors nori oponuoti? Niekas. 47 priimtas. 48 nauja redakcija yra. Kas norėtų oponuot? Nėra. Straipsnis priimtas. 49 straipsnio nauja redakcija. Valstybinio žemės kadastro paskirtis. Ar kas nori oponuoti? Nėra. 49 priimtas. 50 straipsnio nauja redakcija. Valstybinio žemės ūkio kadastro tvarkymas. Ar kas nors norėtų oponuoti? Nėra. Priimta. 51 straipsnio nauja redakcija. Valstybinio žemės kadastro duomenų naudojimas. Oponentų yra? Nėra. Straipsnis priimtas.
Toliau prasideda senosios redakcijos. Prašom atsiversti senąjį dokumentą. 52 straipsnis. Nieks neoponuoja. Priimta. 53 straipsnis. Atsakomybė už Žemės įstatymo pažeidimus. Oponentų yra? (Balsai iš salės) Yra nauja redakcija. Atsiprašau, yra nauja redakcija. 53, taip? (Balsas iš salės) 52, atleiskit. Aš jus suklaidinau, 52 straipsnio taip pat yra nauja redakcija. Kas nors oponuoja 52 straipsnio naujai redakcijai? Ne. Priimtas 52 naujos redakcijos straipsnis. 53 taip pat yra nauja redakcija. (Balsas iš salės) 53 yra tiktai sena. Ar kas oponuoja 53 straipsnio senajai redakcijai? Naujos nėra. Niekas. Priimta. 54 nauja redakcija. Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas. Taip vadinasi straipsnis. Oponentų yra? Nėra. Straipsnis priimamas. 55 straipsnio nauja redakcija. Žemės ginčų sąvoka.
Seimo narys P.Miškinis. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai. Čia, šiame straipsnyje, yra pateikta žemės ginčų sąvoka ir pateikiamas baigtinis subjektų, tarp kurių gali kilti tokių ginčų, sąrašas. Manau, kad šitas sąrašas neturėtų būti baigtinis, nes gali atsirasti ir kitokių subjektų, kurie gali norėti teisėtai ginti savo interesus. Tokiu baigtiniu sąrašu tą teisę galime jiems atimti, nes teismai tiesiog gali nepriimti jų pareiškimų. Todėl siūlyčiau šituo sąrašu šito straipsnio “neuždaryti”, nurodant, kad ir kiti suinteresuoti subjektai.
PIRMININKAS. Kaip jūs siūlote, gerbiamasis Seimo nary Miškini? Nepritarti, taip?
P.A.MIŠKINIS. Ne, aš siūlau papildyti. Papildyti tai, kad...
PIRMININKAS. Negalima. Nebent pranešėjas atsiima pats tą straipsnį. Kito teisinio kelio nematau. Pranešėjau, ar siūlysite...
V.PUTVINSKIS. Kurioj vietoj jūs siūlot, prie kurio?
P.A.MIŠKINIS. Pabaigoje. Kad dar gali ir kiti suinteresuoti subjektai. Juk jeigu neatsiras, tai niekas ginčo ir nekels. Bet “neuždarykim” tiems, kurie gali atsirasti. O aš manau, kad šitas sąrašas nėra visiškai išsamus.
PIRMININKAS. Kaip? Pranešėjas pritaria. Man atrodo, diskusijos tada nebelieka. Ar gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė norėtų? Ne. Nebėra. Tada aš noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar galima 55 straipsniui pritarti bendru sutarimu, su papildymu, kurį pateikė Seimo narys P.Miškinis? Pritarta.
56 straipsnio nauja redakcija. Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka. Nėra abejojančių? Seimo narys P.Miškinis. Prašau.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai. Čia, šitame straipsnyje, yra nustatoma, jog trečiųjų teismo nuostatus tvirtina Lietuvos Vyriausybė. Tačiau iš šito straipsnio nelabai aišku, ar tai bus bendri trečiųjų teismai, kurie galės spręsti visus ginčus, kuriuos tiktai bet kokie subjektai perduos jiems spręst, ar tai bus specialūs teismai - tiktai žemės ūkio ginčams spręsti. Galbūt tai reikėtų nurodyti. Jeigu turima mintyje tiktai žemės ūkio ginčų sprendimo trečiųjų teismai, tai gal norint atskirti juos nuo kitų teismų, kad į tokius teismus nesikreiptų asmenys, turintieji kitų interesų, gal reikėtų patikslinti?
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote, gerbiamasis Seimo nary? Neatidėti straipsnio?
P.A.MIŠKINIS. Ne.
PIRMININKAS. Naujos redakcijos mes neturime jokios.
P.A.MIŠKINIS. Tai man atrodo, kad čia keletą žodžių prirašius...
PIRMININKAS. Negalima, gerbiamasis Seimo nary.
P.A.MIŠKINIS. Tai jeigu pranešėjas...
PIRMININKAS. Neleidžia siūlyti. Bet aš nežinau, mes negalim daryti tokių išimčių visą laiką, nes visados bus kas nors siūloma. Nebent pranešėją įtikino jūsų mintis, ir jisai sutinka dar atidėti truputį, kad ir 5 min. Po to jisai galės paredaguoti su jumis kartu, ir mes baigsime tą straipsnį.
P.A.MIŠKINIS. Trečiųjų... pasakyta pabaigoje, kad trečiųjų teismo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Juk čia būtų galima ir rašyti. Trečiųjų teismo, sprendžiančio žemės ūkio bylas, nuostatus...
PIRMININKAS. Taip. Pranešėjas sutinka, kad juristai kartu su pranešėju ir su jumis, gerbiamasis Seimo nary Miškini, pasitartų dėl redakcijos.
V.PUTVINSKIS. Kelias minutes...
PIRMININKAS. Kelias minutes. Mes per tą laiką galėsim patvirtinti Seimo darbotvarkę ir vėl grįšime prie viso įstatymo. Aš manau, kad tai priimtina visiems. Taip? Tada atidedam 56 straipsnį.
57 straipsnis. Prašome. Kas nors turi abejonių? Niekas. 57 priimtas. Dabar liko dar... Gerbiamasis Seimo nary, pranešėjas teikia 3 straipsnį, naują redakciją, nors 3 straipsnis buvo priimtas. Aš norėčiau išgirsti pranešėjo motyvus, kodėl reikalinga nauja redakcija.
V.PUTVINSKIS. Buvo keletas pasiūlymų, dėl kurių mes sutikom grįžti...
PIRMININKAS. Į mikrofoną kalbėkit.
V.PUTVINSKIS. Ir būtų siūloma už naują redakciją balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi priimtos naujos redakcijos, kiek aš supratau, kitų straipsnių, taip? Todėl reikia keisti ir 3 straipsnį.
V.PUTVINSKIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar teisingai aš supratau?
V.PUTVINSKIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji Seimo nariai oponuotų, kas nors norėtų oponuoti? Niekas nenori oponuoti, tada patvirtinama 3 straipsnio nauja redakcija. Dabar daroma svarstymo ir priėmimo pertrauka, trumpa pertrauka, ir kviestume pranešėją - poną ministro pavaduotoją, taip pat poną P.Miškinį ir teisininkus pasitarti ir pateikti 56 straipsnio naują redakciją, tokią, kokią jie norėtų teikti balsuoti. Pertrauka.
1994 m. kovo 17 d. darbotvarkės aptarimas
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką Č.Juršėną, kuris norėtų pasiūlyti ketvirtadienio darbotvarkę. Prašome, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, pirmiausia primenu, kad pagal mūsų naująjį Statutą mes jau kai kuriuos klausimus praėjusią savaitę įsirašėm ir į ketvirtadienio darbotvarkę. Tai yra trijų sutarčių svarstymas. Dar kartą primenu, kad mes nesusipainiotume naujosiose procedūrose: čia dar ne ratifikavimas, t.y. ne galutinis balsavimas, o mes tiktai tarsimės, ar reikia pereiti prie paskutiniojo etapo, t.y. ratifikavimo. Taigi tos sutartys buvo numatytos ketvirtadieniui. Ketvirtadieniui taip pat buvo numatytas 2 punktas - dėl bankroto laikinosios tvarkos ir dar, atrodo, vienas klausimas. Taip? 5 punktas, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo; čia pranešėjas būtų gerbiamasis A.Bajoras.
Dabar 6 punktas. Tai ypač svarbus klausimas. Kiek aš žinau, keli komitetai nagrinėjo ir, svarbiausia, pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas - pritarė. Atrodo, kad ir Ekonomikos komitetas pritarė. Vadinasi, mes galim teikti šitą klausimą.
Dėl Civilinio kodekso ir įskaitant autorines teises - čia dar ne priėmimas, tiktai svarstymas. Žemės įstatymas. Jeigu šiandien užbaigiam, tai, suprantama, tada šitą klausimą išbrauksim ir galėsim ką nors papildomai pridėti.
Liko iš anos sesijos nutarimas “Dėl Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo”, čia svarstymo stadija, lygiai taip, kaip ir 10 punkto. Bet mes sutarėm, kad šiandien yra išklausoma gerbiamojo R.Ozolo ataskaita, o po to jau tas 10 punktas. Ir 11 punktas - Akcizų įstatymo projektas. Svarstymas. Tas pats - 12 punktas; jis iš dalies susijęs su tais finansiniais reikalais, bet pateikimas kaip ir 13. Ir va štai čia (nematau gerbiamojo K.Bobelio) būtent ketvirtadienį yra numatyta Seimo Užsienio reikalų komiteto ataskaita, tiksliau, gerbiamojo K.Bobelio pranešimas. Vyriausybės valandoj (aš esu jau, atrodo, minėjęs, o jeigu neminėjau, dabar visiems dar kartą pasakau) turėtų būti generalinio prokuroro atsakymai į kelis Seimo narių paklausimus ir klausimus.
PIRMININKAS. Taip. Jums norėtų pasiūlyti 5 Seimo nariai... Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visų pirma prašyčiau 13 klausimą išskirti į dvi dalis. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pateikimas, tai būtų vienas, ir prašyčiau pusės valandos, nes mes komitete jau pradėjom jo svarstymą, iš esmės yra gauta ir pasiūlymų, ir papildymų. Todėl aš manyčiau, kad pats laikas pradėti šito įstatymo pateikimą. Tai būtų viena.
Antra. Taipogi labai prašyčiau, kad antrą dalį įstatymo “Dėl Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo”, tai susieta su bankroto įstatymais... taipogi būtų galima padaryti pateikimus. Juo labiau kad mes antradienį komitete taipogi esame numatę svarstyti.
Č.JURŠĖNAS. Trečiadienį jūs turbūt turit galvoj.
V.V.ZIMNICKAS. Ne. Ateinantį antradienį.
Ir dabar dėl antro klausimo, dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos. Vakar komitete mes svarstėm. Tačiau dar tenai mes nutarėm, kad reikia surinkti papildomos medžiagos dėl to įstatymo galiojimo ir kitokių visų motyvacijų, todėl mes vakar savo komiteto išvados nesuformulavom; mes jį taipogi svarstysim ateinantį antradienį. Tai jeigu būtų galima, vietoj šito, kaip tik per pusę valandos mes galėtume pristatyt dar vieną klausimą. Tai viena. Bet antra, jeigu, Pirmininke, galima, - kad šitų klausimų būtų visas komplektas, t.y. pateiktų vienas ministras J.Veselka. Tai, kaip sakant, vienu laiku tą išdėstytume. Tai toks komiteto prašymas.
Č.JURŠĖNAS. Padalyti klausimą į dvi dalis - ne problema, bet čia, matyt, bus dar papildomų siūlymų.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Seimo narys A.Rudys ta tema nori šnekėti, o paskui - likusieji. Prašom. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke. Viskas būtų tikrai neblogai, bet tiktai aš bijau, kad užsitęsus procedūrai, ko gero, viso įstatymo priėmimas baigsis po kovo 31 d. ir tada nutruks įstatymo galiojimas. Tai taip komitete buvo svarstyta. Tačiau gal galima antrą stadiją pradėti kokiu nors būdu? Jeigu bus ir neigiama išvada, būtų galima sustabdyti, o jeigu jinai bus teigiama, kad jinai neigiamai nepaveiktų, turėkim minty, dar Prezidentas turės pasirašyti. Įsigalios tik po paskelbimo, o liko tiktai pusė mėnesio.
Č.JURŠĖNAS. Tai jūsų noriu paklausti: ir gerbiamojo V.Zimnicko, ir gerbiamojo A.Rudžio. O ar negalima rytoj dar komitete pasvarstyti? Ir tada mes iš tikro galėtume daryti svarstymo pertrauką, mes nebūtinai užbaigtumėm. Aš čia iš dalies sutikčiau su gerbiamuoju A.Rudžiu.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys... Vieną minutę. Seimo narys V.Zimnickas. Prašome.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, rytoj yra numatyta... pagal FARE programą organizuoja trims komitetams tokį privatizavimo seminarą, todėl rytoj komiteto posėdžių nebus. Tai viena. Antra. Aš rytoj žmonių priėmimą turiu pagal paskelbtą grafiką, bet aš nenoriu pasakyti, kad mes A.Rudžiui nepritarsim. Jokiais būdais. Ir aš manau, kad tikrai bus pritarta. Bet iš esmės mes dar truputį manom, kad reikia parinkti papildomos informacijos. Bet iš esmės komiteto nuostata yra teigiama - pritarti Bankroto įstatymo pratęsimui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėjau dėl 9 darbotvarkės klausimo. Būtų tokia problema. Ar yra šitie nuostatai ir kokia forma suderinti su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijomis? Jeigu tai nėra padaryta, tada siūlyčiau tai atlikti ir po to pateikti svarstyti.
Č.JURŠĖNAS. Aš dabar negaliu atsakyti; aš pasiaiškinsiu, bet siūlau palikti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Prašome.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, man yra nesuprantama, kad įtraukiama ketvirtadienį į darbotvarkę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimų ir papildymų svarstymas pagal projektą Nr.651, kurį mes svarstėme ir pripažinome, kad jis yra netinkamai parengtas. Ir štai šiandien yra antradienis, mūsų svarstymas turi vykti ketvirtadienį. Aš nesu gavusi jokio naujo, ir darbotvarkėje rašo seną projektą. Ir čia nėra jokių galimybių dabar nei pasiruošti, nei apsvarstyti. Tas svarstymas, jeigu bus seno projekto svarstymas, bus visiškai bevaisis.
Todėl aš norėčiau žinoti, kokia yra padėtis? Ar yra pataisytas 651 projektas, ar čia ruošiamasi pakartoti tai?
Ir toliau norėčiau taip pat į jus kreiptis, gerbiamasis Seimo Pirmininke Česlovai Juršėnai. Jūs prižadėjote, kad prasidėjus pavasario sesijai pirmas bus svarstomas įstatymo dėl konstitucinių įstatymų projektas. Deja, jau antrą savaitę vyksta Seimo posėdžiai, tačiau darbotvarkėje šito įstatymo projekto aš nematau. Ar jūs, Seimo vadovybė, laukiate, kad Seimas priimtų Vyriausybės įstatymą, kad Seimas priimtų teismų įstatymus, t.y. kad iš tikrųjų būtų baigti priimti visi konstituciniai galimi pagal turinį įstatymai, ir tik tada būtų priimtas pats įstatymas dėl konstitucinių įstatymų? Aš kitaip negalėčiau paaiškinti šito delsimo. Todėl noriu jums pasiūlyti vietoj 7 klausimo, kadangi neturime Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo naujo projekto, vietoj 651 įrašyti konstitucinių įstatymų projekto svarstymą.
Č.JURŠĖNAS. Aš noriu iš karto atsakyti.
Pirmiausia aš sakiau, jeigu neklystu, gal aš pasakiau ir neatsargiai, - vienu iš pirmųjų, ir šitas įstatymas yra įtrauktas į ką tik mūsų jau patvirtintą darbų programą, į pirmąją dalį vienu iš pirmųjų. Jeigu mes net šitą tamstos aptariamąjį įstatymą priimtume birželio mėn., vis tiek iki birželio visų galimų konstitucinių įstatymų jokiu būdu nepriimsime. Taigi čia ne dėl šitos priežasties. O dėl Civilinio kodekso, tai aš taip supratau Valstybės ir teisės komitetą, kad mes galime ketvirtadienį svarstyti, bet jeigu negalime, tai, žinoma, išbrauksime be jokios kalbos. Gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašom.
PIRMININKAS. Prašom, pone Vitkevičiau.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima svarstyti, jau baigiame tvarkyti. Mes trečiadienį jį svarstysime komitete. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vitkevičiau! Aš tik primenu, jeigu jūs atidžiai perskaitytumėte Seimo Statutą...
P.VITKEVIČIUS. Čia ne priėmimas, bet mums vis tiek...
PIRMININKAS. ... jūs matytumėte tokią normą. Po to, kai svarstote komitete, Seime gali būti svarstoma po 5 dienų. Perskaitykite šitą statutinę normą. Seimo narys S.Malkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Tai juk senas projektas. Šitos taisyklės, manyčiau, čia netaikomos.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau! Aš dėl 11 darbotvarkės punkto. Aš maniau, kad ponas V.Zimnickas pasakys, jog Lietuvos Respublikos akcizo įstatymo projektas buvo svarstytas Ekonomikos komitete ir mes jį grąžinome pataisyti, taigi jis negali būti svarsto-mas. Mes vakar turėjome posėdį ir (...), kol mes nepritarsime.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų žodis.
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, jeigu pagrindinis komitetas nepritaria, tai, be abejo, teks nukelti vėlesniam laikui.
V.V.ZIMNICKAS. Jeigu galima, truputį informacijos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū. Ne mūsų pagrindinis, matyt, pagrindinis vis dėlto yra pono K.Jaskelevičiaus, t.y. Finansų ir biudžeto, komitetas. Tačiau mes išsakėme savo pastabas, t.y. pasiūlymus, kurie jau prieš tai buvo svarstyti ir nepriimti, ir mes pasiūlėme į juos atsižvelgti. Aš nežinau, kaip jūs nuspręsite.
PIRMININKAS. Paklausime Seimo nario K.Jaskelevičiaus. Biudžeto komitetas, kaip pagrindinis šito įstatymo komitetas. Būkite malonus, prie šoninio mikrofono. Ar prie šoninio mikrofono galėtumėt, man būtų paprasčiau. Jūsų pozicija.
L.K.JASKELEVIČIUS. Komiteto posėdyje šis įstatymo projektas buvo svarstytas, ir čia turi būti ne svarstymas, o priėmimas.
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne. Čia dabar pagal naują tvarką, gerbiamasis Jaskelevičiau, turi praeiti dar svarstymo stadiją, arba vadinamasis antra-sis svarstymas, jeigu pagal senąjį Reglamentą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Jeigu šitaip, tai galime svarstyti, nes jis jau kelis kartus svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, ir, manyčiau, jo stabdyti nereikia.
Č.JURŠĖNAS. Aišku. Tada paliekam.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bajoras.
A.BAJORAS. Mano prašymas, Pirmininke, labai trumpas ir aiškus. 5 klausime paprasčiausiai įrašytas ne tas pranešėjas. Šitą klausimą pristatė gerbiamasis A.Greimas, o to Bajoro pavardė ir senųjų, ir naujųjų bajorų labai dažnai linksniuojama. Aš prašyčiau, kad ten būtų A.Greimas. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Vienu bajoru mažiau. Aišku.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys jau kalbėjo. Ar dar norite kalbėti, Seimo nary Rudy?
A.RUDYS. Ne, tai ...
PIRMININKAS. Dėl to klausimo dėl Bankroto įstatymo kaip jūs galutinai išsprendėte?
A.RUDYS. Tai aš siūlau vis dėlto tą procedūrą kažkokiu būdu fiksuoti, kad...
Č.JURŠĖNAS. Pradėt!
A.RUDYS. Taip, pradėt, kad neatsitiktų taip, jog paskui Prezidentas, sakykime, galės pasirašyti ne anksčiau kaip balandžio 5 ar 3 dieną.
Č.JURŠĖNAS. Aišku, aišku. Aš irgi siūlau pradėti svarstyti, o jeigu reikia, padarysime pertrauką. Taip, gerbiamasis Zimnickai?
Ačiū.
PIRMININKAS. Sutarta. Seimo narys Z.Adomaitis. Prašom. Neprašėte?
Z.ADOMAITIS. Ne, neprašiau, nežinau.
PIRMININKAS. Na, tai čia jums A.Albertynas pakišo... Seimo narys V.Zimnickas. Prašom. Ne?
V.V.ZIMNICKAS. Aš jau pasakiau.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke! Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 11 darbotvarkės klausimą. Kiek teko girdėti, vakar komitetas svarstė ir nutarė šį projektą grąžinti rengėjams tobulinti.
Č.JURŠĖNAS. Mes jau kalbėjome apie tai, jeigu jūs turite omenyje Akcizo įstatymą?
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš turiu omenyje Akcizo įstatymą.
Č.JURŠĖNAS. Jau susitarėme, išsiaiškinome.
S.PEČELIŪNAS. Ką jūs susitarėte?
Č.JURŠĖNAS. Susitarėme ir su gerbiamuoju V.Zimnicku, ir su gerbiamuoju K.Jaskelevičiumi, kad svarstom, kadangi pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, o ne Ekonomikos.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu gerbiamajam...
PIRMININKAS. Nereikia, gerbiamasis Seimo nary Jaskelevičiau. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Ten, pirmininke, kažkas su mechanizacija labai blogai...
PIRMININKAS. Kieno - jūsų ar mano?
A.SADKAUSKAS. Jūsų. O gerbiamąjį Pirmininką noriu paprašyti dėl to 51 straipsnio, gal kur į rezervinius ar kur, kadangi mes tikimės tai sutvarkyti, kokie ten yra reikalavimai.
Č.JURŠĖNAS. Aš neturiu, kaip sakoma, juodu ant balto, formaliai aš negaliu rašyti. Jei-gu reikės, tai ketvirtadienį papildysime, bet šiandieną aš negaliu rašyti.
A.SADKAUSKAS. Tai nors galvoj, tikrai...
Č.JURŠĖNAS. Galvoj - prašau, galvoj aš turiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Aš siūlyčiau, kad būtų į ketvirtadienio darbotvarkę įtrauktas nutarimas “Dėl Žemės įstatymo įsigaliojimo tvarkos”. Daugely straipsnių yra parašyta: “Vyriausybės nustatyta tvarka”. Tai šiek tiek reikėtų apibrėžti tą tvarką, bent jau terminus, iki kada tai turėtų būti padaryta.
Č.JURŠĖNAS. Tai galima.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu grįžti prie to klausimo, dėl kurio mes kalbėjome. Aš manyčiau, kad vis dėlto Ekonomikos komitetas neturėtų būti nustumtas ir jo nuomonė ignoruojama. Ir, manyčiau, kad vis dėlto netgi valdančiosios frakcijos interesai yra apsvarstyti. Pavyzdžiui, paimkime vieną dalyką - akcizą dyzeliniam kurui. Dyzelinis kuras naudojamas ne tiktai transporte, bet ir žemės ūkyje. Taigi visa tai turės įtakos ir kainų, ir infliacijos procesams. Ir aš nemanau, kad šito klausimo nereikėtų panagrinėti. Jeigu jūs taip norite - prašau, aš nieko prieš, bet, aš manyčiau, kad Seimui reikėtų balsuoti, o ne vien tiktai pasikliauti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomone.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų pozicija.
Č.JURŠĖNAS. Mano pozicija aiškiai pasakyta ir kolegos mane palaiko. Tikrai, mes juk Seime svarstysime. Ir pagal šito svarstymo rezultatus ar paskirsime priėmimo datą, ar nepaskirsime, ar dar atidėsime - mes turime daug variantų. Jeigu iš tikrųjų Seimo nariai manys, kad reikia kitaip pasielgti, negu siūlo gerbiamasis K.Jaskelevičius. Čia dar ta stadija, kada mes galime ir taip, ir taip elgtis. Taigi aš prašau palikti šitą 11 punktą darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke, ar negalėtume į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti labai trumpą klausimą dėl Valstybės kontrolės statuto 2 skyriaus išbraukimo? Tiktai išbraukti 2 skyrių, ir viskas. Čia labai trumpas klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Nebent į rezervą, kadangi jo nebuvo savaitės darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu norėtume įtraukti į rezervą, pirmiausia turėtume kalbėti apie savaitės darbotvarkę ir ją pildyti tokia procedūra. O dėl 11 aš vis dėlto noriu priminti Seimo narių prašymą (o dabar jau turbūt reikalavimą) dėl to punkto balsuoti. Ar mes jį darbotvarkėje paliekame, ar ne?
PIRMININKAS. Gerai.
S.PEČELIŪNAS. Seimo komiteto nuomonė, nesvarbu, kaip tas komitetas vadinasi, vis dėlto yra labai svarbi, o jinai yra labai aiški.
PIRMININKAS. Taip. Teiksime balsuoti. Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamojo profesoriaus P.Vitkevičiaus siūlymą, kadangi matome, jog posėdžiuose susidaro pertraukos, nes kai kuriuos klausimus apsvarstome greičiau, negu jiems skirta laiko, todėl rezerve Seimui reikėtų turėti keletą klausimų tame ketvirtadienio posėdyje. Todėl minėtą klausimą siūlyčiau įtraukti ir į savaitės darbotvarkę, ir į ketvirtadienio rezervą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš kaip tik norėčiau nesutikti su gerbiamųjų P.Vitkevičiaus ir J.Bernatonio pasiūlymais, kadangi kitos savaitės ketvirtadienį Socialdemokratų frakcija planuoja pasiūlyti įstatymo, kuris iš esmės reglamentuotų iš naujo šitą sritį, pateikimą. Tai braukti dabar vieną dalį... Aišku, mes negalime žinoti, ar tai bus priimta, ar ne, bet man atrodo, kad būtų gerai, jeigu Seimo nariai susipažintų su tuo pateikiamuoju įstatymu ir gal tada kokį pusę mėnesio ar mėnesį pabus su ta antrąja dalimi?
Č.JURŠĖNAS. Bet, gerbiamasis Rudy, pateikimas nepakenks nei jums, nei bendram reikalui. Jeigu mes turėsime laiko, juk čia rezervas.
A.RUDYS. Prašom. Bet vietoje to galima pradėti ką nors...
Č.JURŠĖNAS. Aš supratau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Žinoma, aš nebūčiau pateikęs klausimo gerbiamajam Pirmininkui, kadangi lyg ir buvau išsiaiškinęs, bet dabar kolegos vienas po kito siūlo klausimus, kurių savaitės darbotvarkėje nebuvo, taigi man nelieka nieko kito, kaip priminti, kad tas klausimas, kuris šios savaitės darbotvarkėje buvo, turėtų būti įrašytas. Kadangi tai jau senas klausimas, jis jau ir Seime buvo svarstytas, ir komitete pakartotinai dar kartą svarstome, taigi aš nematau didelės priežasties...
Č.JURŠĖNAS. Čia jūs tą komplektą dėl darbo santykių?
G.A.PAVIRŽIS. Komplektą dėl darbo santykių, taip.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, visi pasiūlymai išsakyti, dabar mums reikia balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę, aš noriu pakartoti, dėl ko reikės balsuoti. Dėl 11 punkto, o į rezervą aš siūlau įrašyti, kadangi mums reikės patikrinti kai kuriuos procedūrinius reikalus, ar jie rytoj bus įvykdyti, ar nebus įvykdyti. Tuomet, galimas dalykas, kai ką iš rezervo mes įrašysime į pagrindinę darbotvarkę.
Todėl aš siūlau į rezervą įrašyti tai, ką siūlo gerbiamasis A.Paviržis, juo labiau kad tai yra savaitės darbotvarkėje. Taip pat įrašyti nutarimą “Dėl Žemės įstatymo įsigaliojimo”, jis mums privaloma tvarka turi būti. Ar šiandieną, ar ketvirtadienį, tas nesvarbu - įrašom. Ir gal tą Kontrolės įstatymo pataisą, kadangi čia būtų tik pateikimas.
Tokie būtų 3 rezerviniai klausimai. Tai savaime aišku. Ir 13 punktas dalijamas į dvi dalis, kaip siūlė gerbiamasis V.Zimnickas. O dėl 11 balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar neprieštaraujate, kad į rezervą būtų įrašyti šie 3 klausimai? Neprieštarauja. Dabar dėl 11 punkto. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Čia darbo tvarka, gerbiamasis Endriukaiti. Ir Statutas to nereikalauja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Jūs girdėjote, kad 11 punktu įrašytas klausimas dėl akcizo mokesčio, taip, rodos, jis trumpai vadinasi.
Č.JURŠĖNAS. Akcizo įstatymo.
PIRMININKAS. Akcizo įstatymo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tvirtina, kad šį įstatymą galima svarstyti. Ekonomikos komitetas mano, kad jo svarstyti nereikia, reikia jį grąžinti pertvarkyti. Ir nuo jūsų, Seimo nariai, dabar priklauso, ar mes atsižvelgsime į vieno ar kito komiteto nuomonę.
Todėl aš teikiu balsuoti ir balsavimą formuluoju taip: kadangi darbotvarkė dar nepatvirtinta, tai tie, kurie laikys, kad Akcizo įstatymas turi būti įrašytas į darbotvarkę, spaus mygtuką “už”. Kas mano, kad Akcizo įstatymas dar neturėtų būti įrašytas į darbotvarkę...
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl motyvų galima?
PIRMININKAS. Čia yra procedūrinis, negalima. Procedūriniame balsavime dėl motyvų nekalbama. Taigi kas mano, kad negali būti įrašytas į darbotvarkę - spaus mygtuką “prieš” arba susilaikys. Bet prieš tai registruokimės.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Seimo nary Jarašiūnai, kokius ten du Seimo narius užregistravote? Ačiū, viskas aišku. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Akcizo įstatymas būtų įrašytas į darbotvarkę, spaus mygtuką “už”.
Balsavimas pradėtas. Už - 47, ir pranešėjas - 48, prieš -19, susilaikė 12. Akcizo įstatymas įrašomas į darbotvarkę. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl visos darbotvarkės, dėl kurios kitų punktų buvo viskas sutarta? Reikia balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Ne, 9 reikia.
PIRMININKAS. Tai 9 siūlote taip pat neįrašyti? Gerai. Prašom perskaityti 9 punktą.
Č.JURŠĖNAS. Seimo nutarimas “Dėl Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo”. Čia dar svarstymo stadija, o ne priėmimas. Aš manau, kad tai, ką siūlo gerbiamasis A.Endriukaitis, iš tiesų bus galima padaryti vienokia ar kitokia forma. Aš siūlau palikti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Taip. Seimo Pirmininkas siūlo jį palikti. Seimo narys A.Endriukaitis siūlo išbraukti. Motyvas toks, kad dar neaišku, ar tie nuostatai yra, ar jie yra suderinti ir t.t.
Č.JURŠĖNAS. Nuostatai yra, bet...
PIRMININKAS. Bet ar jie suderinti? Dėl motyvų nekalbama. Dėl tvarkos - prašau.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Jūs puikiai žinote dėl to 9 punkto, dėl to, kaip mes dabar čia svarstome. Ir įstatyme, ir nutarime aiškiai įrašyta mūsų pačių nuostata, kad tie nuostatai teikiami tik suderinti, ir jeigu jie nėra suderinti, jie į Seimo salę neturi teisės patekti. Tai laikykimės to, ką patys sau nustatėm.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, aš šiek tiek kitaip supratau, todėl dar kartą siūlau palikti darbotvarkėje.
S.PEČELIŪNAS. Pone Pirmininke, perskaitykite įstatymą ir nutarimą.
Č.JURŠĖNAS. Reikės - perskaitysime. O dabar ...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis dokumentas būtų įrašytas į darbotvarkę, spaus mygtuką “už”.
Balsavimas pradėtas. Už - 45, prieš - 25, susilaikė 3. Punktas įrašomas į darbotvarkę.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl visos darbotvarkės reikia balsuoti? Reikia ar nereikia? Reikia. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą darbotvarkę, spaus mygtuką “už”. Darbotvarkę patvirtino 51, prieš - 19, susilaikė 6. Darbotvarkė patvirtinta.
Žemės įstatymo projekto Nr.595(3) priėmimo tęsinys (94.03.15)
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar grįžtame prie Žemės įstatymo projekto, kaip buvome sutarę. Į tribūną kviečiu ministro pavaduotoją poną V.Putvinskį. Ir noriu paklausti, ar jums pavyko rasti bendrą formuluotę?
V.PUTVINSKIS. Juristai susitaria greitai. Būtų tokia 56 straipsnio redakcija: “Žemės ginčus nagrinėja teismai civilinio proceso tvarka”. Taip, kaip ir buvo. “Šalių susitarimu žemės ginčai gali būti perduodami spręsti trečiųjų teismui”. Išbraukiami žodžiai “trečiųjų teismui”, o vietoje jų įrašome “kurių”. “Nuostatus tvirti- na Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Juristai suderino.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis Seimo nary Miškini, galite patvirtinti, kad yra suderinta? Taip, suderinta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra abejojančių dėl 56 straipsnio? Nėra. 56 straipsnį galima priimti be balsavimo? Galima. 56 straipsnis priimtas. Dabar galima kalbėti tiktai dėl viso įstatymo.
V.PUTVINSKIS. Ir dar, jeigu galima, vienas klausimėlis dėl 55 straipsnio. Čia mes buvome priėmę gerbiamojo P.Miškinio pataisą. Vis dėlto juristai pasitarę nutarė tos pataisos nepriimti ir palikti mūsų redakciją tokią, kokia buvo. Nes priėmus tą pastabą ir juristams pasirodė, kad galima įsivelti į tokius ginčus, kurių paskui nesugebėsime...
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis P.Miškinis sutiktų, kad jo pataisa būtų atsiimta? Sutinkat? Taip, sutinka. Tada bendru sutarimu pataisa atsiimama ir nėra problemos dėl 55 straipsnio.
Dabar kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Primenu, 4 gali kalbėt už, 4 - prieš. Seimo narys V.Lapė. Ačiū ministrui, nes čia tik motyvai ir balsavimas. Prašom.
V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, pone ministre! Labai ačiū, kad jūs atsižvelgėte į mūsų pasiūlymą ir pageidavimą šitą projektą kiek įmanoma padaryti geresnį, visiems priimtinesnį. Labai daug pasiūlymų, kuriuos mes teikėme, įvertino autoriai, gal netikri, nežinia, bet prisistatė kaip autoriai, todėl aš dar kartą dėkoju. Tačiau mums kalbant vis dėlto liko labai daug neišnagrinėtų problemų ir labai daug neaiškių vietų.
Aš manau, kad reikėtų šiandien dar vis tiek pagalvoti dėl šito įstatymo priėmimo ir balsavimo. Sakykime, kad ir 21 straipsnyje sakoma, kad valstybei priklauso žemė, kuri negrąžinta. Pavyzdžiui, mes priimam įstatymą, o šiandien negrąžintos žemės yra labai daug. Kaip šitas atsispindės tolesnėje mūsų veikloje? Tai turėtų būti pasakyta vis dėlto pačiame įstatyme. Šitas įstatymas veiks arba nuo tam tikros dienos, arba tada, kada jau bus praėjusi žemės reforma.
Tas pats, sakykime, aš manau, dėl 37 straipsnio. Reikėtų taip pat dar gerokai ginčytis, nes nustatyti sąlygas, kada mes galime vadinti ūkininku, kada nevadinti, reikia pagalvoti. Dabar, sakykim, esant šitokiai situacijai, kai mūsų biurokratija tiek išvešėjusi...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas!
V.LAPĖ. Bet aš vis tiek noriu paminėti vieną labai skaudžią vietą - dėl žemės paėmimo visuomenės reikalams. Mes šiandien neturime dar aiškių ribų nei miestuose, nei gyvenvietėse. Sakykime, žemė individualiai statybai. Ar ji yra visuomenės reikalams? Mes suprantame, kad keliai, aerodromai, visuomenei reikalingi pastatai tai yra visuomenės tikslai. Bet žemės individualiai statybai paimti į miesto teritorijas yra negalima. Tikrai nusižengiama Konstitucijai toje vietoje. Labai daug vietų yra pasakyta, kad Vyriausybei nutarus, Vyriausybei patvirtinus nuostatus ir t.t., ir t.t. Mes niekur šitų nei nuostatų, nei tų Vyriausybės normų nematome...
PIRMININKAS. Pone Lape, prašome baigti.
V.LAPĖ. Todėl aš siūlau susilaikyti nuo balsavimo dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Na, aš iš esmės pritariu šitam įstatymui. Jis buvo labai ilgą laiką svarstomas, kruopščiai svarstomas ir Agrariniame komitete. Norėdamas paoponuoti kai kuriems gerbiamiems Seimo nariams, vis dėlto aš noriu pasakyti, kad savininkų interesų negali-me suabsoliutinti. Žemė yra duota, sakykime, Dievo visai tautai. Ir savininkų, ir valstybės interesai turi būti derinami. Todėl kai kurie apribojimai būtini.
Aš, daug neišsiplėsdamas, siūlyčiau pritarti, balsuoti šiandien, kadangi įstatymas jau seniai yra subrendęs, daug svarstytas, diskutuota. Dėl kai kurių nuostatų, kai kurių punktų mes visiš-ko bendro sutarimo su visais nerasime, nes yra daug žmonių, kurie nori suabsoliutinti savininkų interesus. O vis dėlto turi būti derinami ir savininkų, ir valstybės interesai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Priimant įstatymą buvo siūlymų atskirų straipsnių nepriimti. Jeigu būtų taip atsitikę, kai kurie atskiri straipsniai būtų nepriimti, tai beveik visas įstatymas būtų netekęs reikšmės ir jis būtų nereikalingas. Aš noriu tik pritarti ponui V.Lapei, kuris dėkojo, kad buvo atsižvelgta į daugelį pasiūlymų. Galutinai suderinti turbūt vargu ar pavyktų, ir turbūt iš naujo įstatymo nesvarstysime. Buvo kalbėta dėl kai kurių dalykų, dėl terminų ir t.t. Aš manau, kad dar galima pagalvoti prieš priimant nutarimą, apie kurį aš kalbėjau, dėl atskirų įstatymo straipsnių įsigaliojimo datos, dėl įsigaliojimo laiko ir dėl kai kurių kitų dalykų, ką galima sudėti į nutarimą. Todėl aš kviečiu balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, matyt, ir įstatymo rengėjai, ir Agrarinis komitetas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo tam tikras išvadas dėl žemės ūkio reformos krypčių. Šis įstatymas nebuvo taip skubotai svarstomas ir buvo bandoma kai kur lyg ir įsiklausyti į opozicijos pasiūlymus. Tai iš tikrųjų yra neblogai. Tačiau apskritai visas įstatymas dar nėra, sakyčiau, visiškai demokratiškas ir visiškai tinkamas Lietuvai, Lietuvos žemės ūkiui. Šiandien man keistai nuskambėjo gerbiamojo M.Pronckaus, pavyzdžiui, toks klaidinantis pasakymas, kada remiamasi Danija. O jis remiasi lyg gerbiamojo A.Vaižmužio straipsniu, kad ten neleidžiama paveldėti žemės, jei nepasiruošęs ūkininkauti. Tai yra netiesa. Prieš porą metų aš taip pat buvau Danijoje ir ypač domėjausi mokymo sistema. Ten aiškiai buvo pasakyta, kad gali paveldėti, tiktai taikomos kitos ekonominės sąlygos, t.y. jeigu jis neturi žaliojo diplomo, taip vadinamo Danijoje, tuomet jis moka už kreditus 12% palūkanų, o jeigu turi žaliąjį diplomą, pakanka 2-3%. Ekonominiu būdu stengiamasi, kad būtų baigę žemės ūkio mokymus, tačiau jokiais būdais neignoruojamos nei savininkų, ne paveldėtojų teisės. Čia, matyt, yra taip: kiekvienas, kas nuvažiuoja, mato tai, kas jam pravartu, arba spaudoje parašo tai, kas yra pravartu.
Mano nuomone, štai vien dėl 37 straipsnio, kada ūkininkai turi registruotis ministerijoj, ministerija sutiks - nesutiks, nustatomas pagal ministerijos normas pasirengimas ūkininkauti... Tai visiškai yra nereikalinga, tai yra varžymas, tai tiesiog, sakyčiau, prieštarauja ir svetima mūsų priimtai Konstitucijai. Aš dar kartą baigdamas noriu pasakyti, kad šiek tiek bandyta, matyt, atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nuotaikas, nuomones, tačiau neišvengta, kad šitas įstatymas visiškai atitiktų mūsų priimtą Konstituciją. Aš taip pat šiandien už šį įstatymą balsuoti dar negalėčiau. Manau, kad jam iki visiško demokratinio įstatymo dar tikrai trūksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, prie šio įstatymo dirbo labai didelis įvairios krypties specialistų kolektyvas, taip pat ir užsienio ekspertai - tai didžiulis darbas padarytas. Aš noriu pasakyti, kad užsienio ekspertai, kurie dirbo, labai teigiamai įvertino tą įstatymą ir mano, kad tai bus vienas iš tokių pažangiausių dokumentų. Priimdami šį įstatymą mes pradedame antrąjį etapą, labai svarbų žemės ūkyje ir visame ūky- je. Būtent šio įstatymo priėmimu mes atidarom žemės rinką. Tai vienas iš svarbiausių momentų žemės ūkyje. Todėl, žinoma, čia vyksta diskusijos dėl kai kurių straipsnių, dėl kai kurių formuluočių, tačiau labai daug diskutuota. Aš siūlyčiau, ilgai nekalbėdamas, pritarti šiam įstatymui balsavimu, nes tai labai svarbus ir labai reikalingas dokumentas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Šis įstatymo svarstymas tikrai praėjo ilgą kelią. Tą pripažįsta ir dešinioji, ir kairioji pusė, kad buvo atsižvelgta į daugelį pasiūlymų. Galbūt priėmus šį įstatymą, bus lengviau vykdyti žemės reformos programą, kadangi tiek rajonų, tiek apylinkių agrarinės komisijos šiandien susiduria su nemažai neaiškumų. Jos teisėtai klausia, ar kaip galima greičiau jūs priimsite šitą įstatymą? Visgi įstatymu reglamentuojama daug taisyklių, daug reikalavimų ir galbūt ateityje bus išvengta tokių nesusipratimų ir klaidų, kurios dabar vykdant žemės reformą buvo padarytos. Aš siūlau visiems balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo na- riai, pritarė 4, nepritarė 2. Galima dar nepritarti dviem Seimo nariams. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Ačiū. Įstatymas buvo rengtas labai ilgai, tačiau, kaip mes matėme iš šio įstatymo, kiekvieną dieną pas mus ateidavo vis naujos redakcijos. Todėl buvo mūsų Krikščionių demokratų frakcijoj svarstoma. Žiūrėk, apsvarstai, kitą dieną vėl ateina atitinkamo straipsnio pataisa. Vėl viską iš naujo reikia daryti. Todėl mes matėme, iš to susidarėme nuomonę, kad Žemės ūkio ministerija vis dėlto konsultavosi, tik neaišku su kuo, dėl šio įstatymo rengimo. Antra. Žemė bendrosios nuosavybės teise gali priklausyti keliems piliečiams arba piliečiams ir valstybei. Mes Konstitucijoje neradome tokio žemės bendrosios nuosavybės įteisinimo. Yra tik valstybinė ir privati nuosavybė. Tai mums visai nesuprantama, kodėl yra įtraukiamas į šį Žemės įstatymą toks straipsnis.
Dėl žemės valdos. Jau aš klausimą pateikiau ir prašiau įrašyti pataisą dėl 80 ha. Vis dėlto jūs priėmėt, kad ir toliau būtų kuriami dideli dvarai daugiau kaip 80 ha, o nuosavybės atstatymas tik iki 80 ha. Todėl mums irgi tas yra nesuprantama, kodėl taip yra? Matyt, yra numatoma pažeisti tą Konstitucijos straipsnį, kuris yra, kad bendrosios nuosavybės pagrindu jūs kursite didelius latifundinius, matyt, iš žmonių surinkę 2-3 ha, tuos didelius ūkius. Šiaip įstatymas labai reikalingas Lietuvai. Tikrai, galbūt reikėjo ir anksčiau tą įstatymą priimti, tačiau matau, kad ne tomis rankomis šis įstatymas yra priimamas. Na, nieko, pataisysim. Todėl Krikščionių demokratų partija balsuos prieš šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys A.Baskas gali tik nepritarti.
A.BASKAS. Kai kuriais aspektais šitas įstatymas yra geresnis už įstatymus, kuriuos priėmėm pernai žemės ūkio klausimais. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į 35 straipsnį, kuris prieštarauja priimtiems įstatymams. Mano klausimas, ar galime priimti šitą įstatymą, nepakeitę tų, kurie dabar įstatymai galioja ir kurie apriboja žemės grąžinimą iki 80 ha. Man atrodo, prieš galutinai balsuojant, reikėtų išsiaiškinti šitą teisinį kazusą ir prisiminti visus tuos argumentus, kurie buvo pasakyti, kodėl bent jau laikinai reikėtų vis dėlto apriboti grąžinamos žemės dydį. Viena iš pagrindinių nuorodų buvo ta, kad kol kas teisinė nuosavybės apsauga Lietuvoj nėra reikiamo lygio, kad būtų galima to ribojimo atsisakyti. O kol kas per šį pusmetį po to, kai buvo priimti anie įstatymai, ribojantys šitą dalyką, mes nepriėmėm esminių įstatymų, kurie leistų atsisakyti šito ribojimo. Todėl čia man yra, sakau, keli aspektai. Daugeliu aspektų jis yra geresnis už tai, ką mes priėmėm pernai. Bet ši-tuo ir kitu aspektais jis yra labai diskutuotinas. Todėl aš siūlyčiau susilaikyti šiandien nuo balsavimo ir pasiaiškinti šitą kazusą, taip pat kartu pakeisti 35 straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Gerbiamieji Seimo nariai, situacija yra tokia, kad nei Juridinio skyriaus, nei per svarstymą nebuvo iškelta problema dėl neatitikimo kitiems įstatymams. Juridinio skyriaus išvadoje šito dalyko nėra. Aš negaliu vienareikšmiškai pats spręsti, ar jis atitinka kitus įstatymus, ar jis prieštarauja, ar neprieštarauja. Jeigu jūs matysite, kad šitas įstatymas prieštarauja, yra dar Konstitucinis teismas. Tačiau aš noriu pasiklausti pranešėjų, ar jie sutinka? Čia jums buvo siūloma atidėti įstatymą per galutinį priėmimą, ar jūs sutinkate, kad jis būtų atidėtas, ar teikiate balsavimui dabar taip, kaip yra? Jūs žodžiu pasakykite tiesiog.
BALSAS IŠ SALĖS. Reikėtų priimti, kaip yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kito kelio tada nematau. Dar į Juridinio skyriaus išvadą žvilgtelsim truputį ir ten paieškosim. (Balsai salėje) Na, taip, bet ir jokių ypatingų pakeitimų nėra. Juridinis skyrius neprivalo daryti išvadų po kiekvieno mūsų pakeitimo. Na, žodžiu, aš nematau kito kelio, kaip teikti balsavimui.
Prašom pasiruošti balsuoti. Pirmiausia paklausiu balsų skaičiavimo komisijos, kiek yra salėje Seimo narių? (Triukšmas salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašome susėsti, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų negali suskaičiuoti. Aš kviečiu tada...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom susėsti!
PIRMININKAS. ... korespondentus, patarėjus ir kitus užimti jums skirtas vietas. Tiesiog per jus negali suskaičiuoti Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom atsisėsti, jūsų tikrai negali suskaičiuoti!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 77 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Salėje - 77 Seimo nariai. Kad įstatymas būtų priimtas, reikia, kad už jį balsuotų daugiau kaip pusė šito skaičiaus. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Žemės įstatymo projektas būtų priimtas, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 50 Seimo narių.
PIRMININKAS. Už balsavo 50. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 24.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 50 Seimo narių balsavus už, 24 - prieš, 1 susilaikius yra priimtas.
Dėkojame pranešėjui, dėkojame Seimo nariams, bet dar ne pertrauka. (Triukšmas salėje) Reglamentas nenumato pietų pertraukos fiksuoto laiko.
4sesiją 3 posėdyje svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną Seimo narį R.Markauską. Mes toliau svarstysime Pilietybės įstatymo pataisą. Prašom. (Triukšmas salėje) Prašome. Primenu, kad Seimo nario V.Petrausko pagrįstu reikalavimu svarstymas buvo nukeltas pusei dviejų dėl to, kad buvo neišpildytas reikalavimas pateikti projekto pataisą prieš 24 valandas. Dabar šis reikalavimas išpildytas. Prašome įteikti. O Seimo narius prašysiu kalbėti dėl motyvų ir balsuosime. Dėl 5 straipsnio. Prašom. Prašome, pranešėjau, trumpai dėl 5 straipsnio.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau dar kartą priminti, kad tai yra 8 punktas. Tik redakcinė pataisa - sukeisti vietomis pirmąją ir antrąja pastraipas.
PIRMININKAS. Ar kas nori kalbėti dėl motyvų? (Triukšmas salėje) Ar galima priimti bendru sutarimu? 5 punktas priimamas bendru sutarimu. Ar kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? (Balsai salėje) Nutarimo, atsiprašau, dėl Seimo nutarimo. Niekas nenori kalbėti? Prašom pasiruošti balsuoti. Bet prieš tai prašyčiau vėl patikslinti, kiek yra salėje Seimo narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom susėsti.
PIRMININKAS. Prašom sėsti, gerbiamieji Seimo nariai, jus vėl turėtų suskaičiuoti. Pakartokite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 64 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 64 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo ir papildymo”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 54 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Už balsavo 54. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Susilaikė 6 Seimo nariai. Nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” 54 Seimo nariams balsavus už, l - prieš ir 6 susilaikius yra priimtas.
Posėdžio darbotvarkė baigta. Posėdis baigtas.