Antrasis
posėdis
1994
m. kovo 10 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
Nutarimo "Dėl Sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos dėl tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo ratifikavimo" projektas Nr.767 (pateikimas) (94.03.10)
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame kovo 10 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu yra dalijamas projektas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto įgyvendinimo, tačiau jis dar, matyt, ne visai išdalytas ir Seimo nariai dar norės susipažinti, todėl aš pasiūlysiu... Turėtume balsuoti dėl jo 15 val., bet padarykime pertrauką, kol Seimo nariai susipažins. O dabar svarstome 6 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos dėl tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo ratifikavimo” projektas. Tai būtų tiktai dokumento pateikimas. Kviečiame į tribūną užsienio reikalų ministro pavaduotoją poną V.Domarką. O Seimo narius, kurie pageidautų užduoti klausimų, prašome užsirašyti kompiuteryje. Prašom.
V.DOMARKAS. Garbusis Seime, gerbiamasis Pirmininke! Praeitų metų lapkričio 7 d. mūsų Respublikos Prezidentas A.Brazauskas ir Kazachstano Prezidentas Nazarbajevas pasirašė sutartį dėl tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo. Ta sutartis buvo rengiama užsienio reikalų ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje. Sutarties projektas buvo aprobuotas praeitų metų lapkričio 4 d. Seimo Užsienio reikalų komitete ir praktiškai be pakeitimų tai, kas buvo aprobuota Seimo komiteto posėdyje, ta sutartis buvo ir pasirašyta. Kaip ir kitose tokio tipo sutartyse, šioje sutartyje akcentuojama, kad abi šalys tarpusavio santykiuose vadovausis tarptautinės teisės normomis, Jungtinių Tautų Organizacijos įstatais bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijos dokumentais. Priimti įsipareigojimai dėl priemonių, didinančių abiejų valstybių saugumą, apibrėžtos tautinių mažumų teisės ir pareigos, numatytos palankios sąlygos bendradarbiavimui mokslo, kultūros, ekonomikos, aplinkos apsaugos, teisės bei kovos su nusikalstamumu srityse. Numatyta, kad šios sutarties nuostatos gali būti keičiamos abiejų valstybių susitarimu. O atskiriems šios sutarties punktams sukonkretinti gali būti sudarytos kitos sutartys. Vykdydamas šių metų sausio 25 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimą, prašau šitą sutartį ratifikuoti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministro pavaduotojui. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau gerbiamąjį prelegentą paklausti dėl 11 straipsnyje esančio numatyto sutarimo naudotis kultūros ir istorijos palikimu bei archyvais. Kaip žinom, Džeskasganas ir Karaganda - tai labai svarbios pokario lietuvių tremties bei politkalinių kalinimo vietos. Neabejotina, kad ten yra ir daug medžiagos, susijusios su mūsų istorija ir mūsų kultūra. Sakykit, ar dar bus reikalingas koks nors specialus susitarimas ar dokumentas, ar pakaks šitos, vadinkim, sutarties, kad mes galėtume iš šitų vietų gauti mus dominančią archyvinę medžiagą?
V.DOMARKAS. Šitas punktas kaip tik ir buvo mūsų pusės iniciatyva turint būtent tai galvoje, kaip jūs, gerbiamasis Seimo nary, akcentuojat. Šita sutartis yra pagrindas to, kad, pavyzdžiui, mūsų archyvai ar kitos institucijos galėtų oficialiai kreiptis į atitinkamas kitas Kazachstano institucijas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Daugiau klausiančių nėra. Aš norėčiau gerbiamųjų Seimo narių paklausti, bet ministro prašyčiau dar nepalikti tribūnos. Norėčiau paklausti, ar kas nors norės kalbėti dėl balsavimo motyvų, nes mums reikės balsuoti, ar pritariame, kad būtų pradėta svarstymo procedūra. Kaip nutarimas šitas projektas yra svarstomas skubesne tvarka, vadinasi, būtų galima jį svarstyti ateinantį antradienį. Tačiau aš priminsiu, kad būtina bus paskirti pagrindinį komitetą, o galbūt ir dar kelis papildomus komitetus, kurie būtinai pateiktų išvadas dėl šito projekto. Tai aš dabar noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar kas abejoja dėl jo įrašymo į sesijos darbų programą ir svarstymo procedūros pradžios? Ar niekas neabejoja, ar būtų galima tai įrašyti bendru sutarimu? Galima. Niekas neabejoja. Įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą. Dabar mums reikėtų pasitarti, kokį komitetą matytumėt pagrindiniu. Ar Užsienio reikalų komitetas, ar, tarkim, Valstybės ir teisės, o galbūt Užsienio reikalų komitetas pagrindinis, bet papildomą išvadą reikėtų gauti ir iš Valstybės ir teisės komiteto. Jūsų nuomonė, ministre. Gerbiamasis ministre, jūsų nuomonė. Kokį komitetą norėtumėte matyti pagrindiniu?
V.DOMARKAS. Manau, vis dėlto Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų komitetas. Seimo nariai, sutinkame, kad Užsienio reikalų komitetas būtų pagrindinis komitetas, be kurio išvados nebus teikiamas svarstyti šis dokumentas? Sutinkame, pritariame.
Toliau. Ar Seimo nariai pritartų, kad dar būtinai būtų pateikta išvada ir iš kito komiteto, kaip papildoma išvada iš Valstybės ir teisės komiteto. Nebūtina. Kitokių nuomonių nėra. Vadinasi, sutariame, kad Užsienio reikalų komitetas, aš primenu gerbiamajam komitetui pirmininkui, kad ... Gerbiamasis pirmininke, pone Bobeli, vadinasi, aš primenu, kad svarstymas, matyt, bus antradienį. Todėl prašytume iki to laiko jūsų komiteto išvados.
Mygtuką paspauskit. Prašom.
K.BOBELIS. Šita sutartis komitete buvo svarstyta lapkričio mėnesį ir tada komitetas jai visiškai pritarė. Dabar ji yra pasirašyta be jokių pakeitimų, taip, kaip buvo svarstytas projektas. Tas projektas buvo patvirtintas ir dabar yra pono V.Domarko pristatytas. Tai komitetas galės tą raštu patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet tai turės būti naujas patvirtinimas, datuotas būtent ne anksčiau kaip šiandien.
K.BOBELIS. Labai gerai, teisingai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada reikia nuspręsti ir dėl paskutinio klausimo - kada siūlytumėte padaryti šio dokumento svarstymą. Formaliai galime padaryti antradienį. Tačiau kokį pasiūlytumėte laiką? Kai ką mes jau esame užėmę, bet jeigu aš pasiūlyčiau jums 12 val., ar jums tiktų? Gerbiamasis ministre, ar tiktų daryti svarstymą antradienį 12 val.? Ne. Antradienį 12 val. Jums tinka, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, sutariame, kad antradienį 12 val. darome svarstymą. Ir kiek laiko, manytumėt, reikia šitam svarstymui? Ne, nejuokaukime, 10 min. dėl sutarties! Gal komiteto pirmininkas galėtų pasiūlyti? Prašom, kiek minučių siūlytumėte?
K.BOBELIS. Aš manau, kad ta sutartis komiteto jau buvo patvirtinta, komitetas pristatys savo nuomonę ir yra daugiau... Šiandien irgi niekas nepareiškė jokių pageidavimų ar klausimų, kad kas nors kam nors yra nepriimtina. Todėl aš manyčiau, 15 min. visiškai užtektų.
PIRMININKAS. Gal, gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso pikto, kadangi reiks balsuoti, bus šnekama dėl motyvų, duodame 20 min.
K.BOBELIS. Labai gerai.
PIRMININKAS. Gerai? O jeigu sutrumpinsime, tai, sakoma, didesnei Dievo garbei, galėsime pertrauką anksčiau padaryti.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada 6 darbotvarkės punktas yra baigtas.
Nutarimo "Dėl Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo" projektas Nr.766 (pateikimas) (94.03.10)
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
Toliau svarstome 7 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimas “Dėl susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje ratifikavimo”. Projektas Nr.766. Taip pat yra tik pateikimas. Pranešėjas - ponas ministras, aš jo nematau. Matau, yra ponas ministras M.Stankevičius. Kviečiame į tribūną.
L.M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė teikia ratifikuoti 1993 m. gruodžio 17 d. pasirašytą susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje.
Šio susitarimo esmė. Susitarimas reguliuoja vienos valstybės piliečių, gyvenančių kitoje valstybėje, socialinio aprūpinimo problemas. Tam skirta daug susitarimo punktų, kuriais Latvijoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiamos lygios sąlygos ir teisės su Latvijos Respublikos piliečiais socialinio aprūpinimo srityje. Savo ruožtu tokios teisės garantuojamos Latvijos piliečiams Lietuvoje. Dauguma susitarimo straipsnių yra skirti pensinio aprūpinimo reguliavimui tų asmenų, kurie persikėlė nuolat gyventi iš vienos valstybės į kitą. Numatyta, kad kiekviena valstybė mokės pagal joje įgytą draudimo stažą pensiją. Jeigu po susitarimo įsigaliojimo asmuo, kuriam jau buvo paskirta pensija, išvyks gyventi, sakysim, iš Lietuvos į Latviją, tai bus taikomas išmokų eksporto principas ir Lietuva mokės savo piliečiui, gyvenančiam Latvijoje, pensiją. Ir taip pat atvirkščiai: jeigu Latvijos pilietis atvyksta į Lietuvą, tokiu pačiu principu Latvijos pusė mokės savo piliečiui pensiją. Proporcinė sistema, kai kiekviena valstybė moka pensijas už jos teritorijoje įgytą draudimo stažą, nebus taikoma pensininkams, kuriems jau tokia pensija yra paskirta iki sutarties įsigaliojimo.
Pagal tarptautinę praktiką socialinio aprūpinimo sutartys yra ratifikuojamos, nes turi viršenybę, palyginti su nacionaliniais įstatymais. Pagal dabar galiojančius įstatymus, deja, iki šios sutarties pasirašymo nei Latvija, nei Lietuva išvykusiems į šias valstybes pensininkams negali mokėti paskirtų pensijų; įstatymų nenumatytas abiejose valstybėse įgyto draudimo stažo sumavimas, teisė į pensiją. Jeigu dabar į Latviją išvyksta pensininkas, taip pat pagal galiojančius įstatymus pensijos nemoka nei Latvija, nei Lietuva. Ratifikavus jums pateiktą susitarimą ir jam įsigaliojus, čia išvardytos problemos bus išspręstos.
Baigdamas norėčiau informuoti, kad susitarimai dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje reikalingi ir su kitomis valstybėmis, todėl mūsų ministerija intensyviai tokius susitarimus rengia, ir artimiausiu metu jie bus parengti su Estija, Lenkija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu, Moldova, taip pat su Vokietija. Pirmiausia pasirinktos tos šalys, su kuriomis mes turim didžiausią migraciją, tam, kad apgintų pirmiausia mūsų piliečių socialines teises. Todėl prašyčiau pritarti ir ratifikuoti pateiktą susitarimą su Latvija.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui, tačiau vėlgi prašau nepalikti tribūnos. Norinčių paklausti nėra. Todėl norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar sutinkame, kad būtų pradėta svarstymo procedūra? Sutinkame, taip? Visi sutinkame. Niekas neprieštarauja. Dėl motyvų kalbėti nenori ir dėl balsavimo... Norit. Tada prašau, aš įjungiu kompiuterį. Kas nori kalbėti dėl motyvų, prašom.
Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš nenorėjau užduoti klausimų ir nemanau, kad čia dabar reikėtų viską taip detaliai... Norėčiau štai ką pasakyti. Lietuvos pasiuntinys Latvijoje ponas Žvirėnas atkreipė mūsų dėmesį į tai, kad kai kurie dalykai Latvijoje gyvenantiems lietuviams, ne tiktai pensinio aprūpinimo, ne tiktai draudiminiai dalykai, bet, pavyzdžiui, ir sveikatos apsaugos dalykai yra labai komplikuoti, nes tenka mokėti įvairius mokesčius. Todėl aš norėčiau prašyti, kad mums būtų leista (Socialinių reikalų, sveikatos ir darbo komitetui) būti pagrindiniu svarstant šituos klausimus, ir mes tai galime padaryti trečiadienį. Yra ryšys su Lietuvos ambasada, ir aš tikiuosi, kad ambasados darbuotoja ponia Budzinauskienė, kuri jau čia beldėsi praeitą savaitę, galės dalyvauti šitame svarstyme. Tai mums būtų labai naudinga. Aš neabejoju, kad mes pritarsim šitai sutarčiai, ją ratifikuosim, tačiau aš bijau, kad mes surasim dar keletą dalykų, kuriuos su Latvijos Respublika reikės sutvarkyti papildomais susitarimais.
Todėl pritardamas pateikimui noriu prašyti posėdžio pirmininką, kad paskirtų kito svarstymo stadiją ketvirtadienį, bet ne antradienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš irgi noriu pasiūlyti kolegoms, kad pritartų, ir pono J.Beinorto pasiūlymams aš taip pat pritariu. Tik noriu dar kolegoms pasakyti, kad mes ne vieną ir ne dešimt, o daugiau esam gavę komitete tokių pareiškimų ir skundų iš gyventojų, kuriems, sakykim, tos teisės, kurias dabar mes norim atitaisyti, buvo ignoruojamos. Taigi čia reiktų neatidėliojant ratifikuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Aš irgi pritarčiau visiems čia padarytiems pareiškimams, tik aš norėčiau pono ministro paklausti vieno klausimo. Į mūsų komitetą kreipėsi Latvijos lietuviai, kurie gyvena ten 2030 metų ir kuriems Latvijos Vyriausybė atsisako suteikti Latvijos pilietybę. Tai jeigu ten gyvenantieji lietuviai, neturintys Latvijos pilietybės... ar jie bus įtraukti į tą socialinį draudimą ir kaip į tą klausimą žiūrima ministerijoje? Ar nebūtų galima pasitikrinti, kodėl tiems lietuviams nėra suteikiama Latvijos pilietybė?
PIRMININKAS. Ačiū. Tik atsiprašau gerbiamojo Seimo nario K.Bobelio, klausimams skirtas laikas baigėsi, nes niekas nenorėjot klausti, dabar aš negaliu suteikti... Todėl aš manau, kad jūs, gerbiamasis Seimo nary Bobeli, paklausite ministro personaliai, jis atsakys.
Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš taip pat pritarčiau pateikimui ir manyčiau, jeigu tai susiję su finansiniais klausimais, galbūt galėtų dar ir profilinis komitetas, Biudžeto ir finansų, pasižiūrėti šitą sutartį ir pateikti išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, tada aš jau jūsų norėčiau paklausti, kokį jūs pagrindinį komitetą matytumėte? Buvo pasiūlymų, kad pagrindiniu komitetu taptų Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas. O kaip papildomą išvadą galėtų pateikti ir Biudžeto komitetas. Pritartumėt tokiam pasiūlymui?
L.M.STANKEVIČIUS. Taip, aš manau, kad galima būtų sutikti su tokiu pasiūlymu. Galbūt šitą klausimą galėtų taip pat apsvarstyti ir Užsienio reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Taip, Užsienio reikalų komiteto ministras taip pat prašo, kad duotų išvadą. Turbūt sutinkate? Dar Seimo narys K.Bobelis norėjo.
K.BOBELIS. Aš norėčiau nepritarti jūsų pasakymui, kad klausimams laikas pasibaigė. Ponas pirmininke, aš prašiau, buvau pakėlęs ranką, gauti balsą, bet registracija nebuvo įjungta.
PIRMININKAS. Buvo, gerbiamasis...
K.BOBELIS. Nebuvo. Kai jūs įjungėte, aš iš karto užsirašiau, o po to jūs nutraukėte ir trukdote diskusiją. Tai nėra korektiška.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš puikiai atsimenu, kas buvo kompiuteryje. Mano kompiuteris veikia be priekaištų. (Balsas iš salės, negirdėti) Pavėluotai buvo, deja, kai baigė ponas... Gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, gal mes nedarysime diskusijos, be to, aš prisimenu, kad jums kenkia garsiai kalbėti, jūsų balsui šiandien kenkia. (Balsas iš salės, negirdėti) Gerbiamieji Seimo nariai, tada mums reikia sutarti, kad Socialinių reikalų komitetas yra pagrindinis komitetas. Niekas neprieštarauja. Biudžeto komitetas teikia papildomą išvadą, jie patys to pageidavo. O ministras prašo ir Užsienio reikalų komiteto išvados. Tai dėl šito mes sutarėme.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes pirmiausia pritariame, turbūt niekas neabejoja dėl to, kad mes pritartume pateikimui ir būtų pradėta svarstymo procedūra. Dėl to mes jau sutarėme. Pagrindinis komitetas paskirtas. Dabar aš galiu tik paprašyti, kad paskirtume preliminarinį svarstymo laiką. Ponas J.Beinortas siūlo, kad tas svarstymas būtų ketvirtadienį - tai būtų kovo 17 d. Ponui ministrui priimtina diena?
L.M.STANKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar kada būtų tinkamas laikas? Pone ministre ir pone Beinortai, kada būtų tinkamas laikas ketvirtadienį svarstyti? Aš turiu pažymėti. Prašom.
J.BEINORTAS. Mes trečiadienį tikrai jį apsvarstysime. Todėl ketvirtadienį jis gali būti svarstomas iš pat ryto. Aš tik prašyčiau, kad nebūtų vėliau kaip 17 val.
PIRMININKAS. Ar tinka 10 val. ryto?
J.BEINORTAS. Tinka.
PIRMININKAS. Ponui ministrui tinka?
L.M.STANKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Tai 10 val. Kiek laiko dar siūlote skirti? Dabar jūs, kaip pagrindinio komiteto atstovas.
J.BEINORTAS. 30 min.
PIRMININKAS. Prašau?
J.BEINORTAS. 30 min.
PIRMININKAS. 30 minučių. Sutariame. Gerbiamieji Seimo nariai, tada svarstysime šį dokumentą kovo 17 d. 10 val. ryto. Klausimui bus skirta 30 minučių. Ačiū, pone ministre.
L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariams.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pereinamųjų nuostatų" projektas Nr.804(2). Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto įgyvendinimo" projektas Nr.804N (priėmimas) (94.03.10)
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mes buvome įsipareigoję 15 val. svarstyti ypatingos skubos tvarka nutarimą ir įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto pereinamųjų nuostatų” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto įgyvendinimo”. Šis projektas jau visiems išdalytas. Visi jį turite. Todėl kviečiu pranešėją poną Č.Juršėną į tribūną. Pradedame priėmimo procedūrą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pranešti, kad tikrai buvo konstruktyviai padirbėta ir atsižvelgta į pagrindinį kolegos E.Jarašiūno pasiūlymą. Tai yra, kad būtų ir įstatymas, ir nutarimas, kitaip tariant, kad nutarime būtų tie nutariminiai dalykai. Dabar įstatymas vadinasi šiek tiek kitaip - “Dėl Seimo Statuto pereinamųjų nuostatų”, suprantama, ir kitas suredagavimas pagal straipsnius, ir ta paskutinė dalis, kuri yra būtina, t.y., kad tai Seimo Statuto sudedamoji dalis. Na, o nutarimas - iš tų likusių dviejų punktų, tiktai su patikslinimu, kad Seimo valdybai pavedama sudaryti darbo grupę ir kad būtų parengtas atitinkamas įstatymo projektas “Dėl įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektų rengimo reikalavimų”, ir nustatyta data.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėsiu jūsų dabar paklausti. Ar yra abejojančių dėl 1 straipsnio? Svarstome įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto pereinamųjų nuostatų”, t.y. priiminėjame įstatymą. Ar kas abejoja dėl 1 straipsnio? Ar galima laikyti, kad 1 straipsniui pritaria visi? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai jums ačiū. Aš iš esmės pritariu 1 straipsniui, bet iš esmės nepritariu visam įstatymui. Mes apie tai trupučiuką kalbėjome, kad buvo galima padaryti kitaip, o ne per įstatymą. Bet mane ponas A.Valys ir kiti mano kolegos įtikino, kad tiek to, tegul būna įstatymas.
Vis dėlto norėčiau paklausti. Mes dabar tvirtiname šitą įstatymą dėl mūsų Statuto įsigaliojimo. Statutas pagal Konstituciją irgi yra įstatymas. Ir 1 straipsnis sako, kad mes dar vienu įstatymu tvirtiname savo kitą įstatymą. Aš niekaip šito nesuprantu, aš ne juristas. Bet būtent 1 straipsnis apie tai ir kalba, ir, sakysim, jeigu mes grįšime prie mūsų ratifikavimo, tai aš nesuprantu, mes juk neturime tokių ratifikavimo debatų. Čia juk nėra įstatymas, sakykim, tas norminis aktas arba tarpvalstybinė sutartis. Kaip mes tai vykdysime ir kaip mes priiminėsime kitą sykį? Labai ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Jarmolenka, tai tikrai yra numatyta. Ratifikavimo tvarka, denonsavimo tvarka yra Statute nustatyta, kadangi ten reikalaujama ypatingo kvorumo. Ir ratifikavimo dokumentas paprastai yra nutarimas. Nors atskirais atvejais būna ir įstatymas, ir mes jau tokių precedentų turėjom. Ir nutarimų priėmimo tvarka taip pat yra atitinkamai apibrėžta galiojančiame mūsų Statute. O mums šitos, sakykim taip, pereinamosios arba vadinamosios pereinamosios nuostatos reikalingos tam, kad mes galėtume kategoriškai, aiškiai įvertinti turimus įstatymų projektus, juos surūšiuoti ir toliau tvarkingai nagrinėti. O kad šitas mūsų pasiryžimas tvarkingai dirbti būtų stipresnis, ir reikalinga įstatymo galia. Taigi aš dar kartą pakartoju tai, ką ir anksčiau sakiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, tik aš noriu priminti, kad Statute, kurį jūs taip maloningai pasirašėte, nenumatyta, kad priėmimo procedūros metu būtų klausinėjama ir atsakinėjama į klausimus.
Č.JURŠĖNAS. Ne, bet gerbiamajam V.Jarmolenkai aš galiu atsakyti?
PIRMININKAS. Siūlyčiau su tuo Statutu detaliau susipažinti. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš, nors čia jau sakot, kad klausti negalima, bet vis dėlto pirmajame priede (24 pozicija, 567 projektas) yra įrašytas Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas. Tačiau jums žinoma, kad mūsų buvo pateiktas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas. Tai ar jis jau išvis dingo, ar vis dėlto juos čia šituo numeriu reikėtų du įrašyti?
Č.JURŠĖNAS. Bet čia tie priedai yra tik bazė padaryti tvarką. Tai kai tik bus tiksliai nustatyta, koks tas projektas, tokia bus ir jo tolesnė eiga, nes ten, man atrodo, pavardės yra surašytos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Tik primenu, kad klausinėti negalima, atsakinėti - taip pat. Prašome jūsų paties, kaip Seimo vadovo, nepažeidinėti procedūros.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio yra abejojančių? Ar galima pritarti 1 straipsniui be balsavimo? Reikia balsuoti. Prašom tada registruotis. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai! (Salėje triukšmas)
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsniui, paspaus mygtuką “už”. Pritarė 51, su pranešėju - 52, prieš - 10, susilaikė 5. 1 straipsniui pritarta.
Ar dėl 2 straipsnio nori kas nors kalbėti?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš noriu pasakyti vieną žodį.
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. 2 straipsnis yra kaip tik tas, kuris reikalauja įstatymo. Mes čia įrašome visiškai naują dalyką, t.y. kompiuterinį variantą. Čia tikrai svarbus dalykas, kad mes išties galėtume tobuliau ir geriau dirbti. Šitam reikia ne nutarimo, rezoliucijos, o įstatymo.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Na, dėl 2 straipsnio aš pasakysiu tik tiek, kad aš matau, nuo kada įsigalioja visi šitie kompiuterių reikalavimai. Nei aš turiu kompiuterį, kaip ir daugelis Seimo narių, nei ką, na, bet tai smulkmena. Vadinasi, man visiškai atimta teisė pateikti bet kokį įstatymą arba papildymą, arba projektą. Bet čia jūsų problema.
Antra, ką aš noriu pasakyti. Aš suprantu, kad jeigu toks įstatymas įsigalioja nuo balandžios 10 d., ta nuostata 2 straipsniui, man neaišku, kada ji pasibaigia. Kada pasibaigs ši to įstatymo galiojimo laikas? Štai tiek aš noriu pasakyti. Todėl siūlyčiau balsuoti prieš šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių...
Č.JURŠĖNAS. Ne. Aš turiu paaiškinti. Gerbiamasis Jarmolenka, reikia iki galo skaityti tą straipsnį: “Seimo valdyba garantuoja Seimo nariams šios nuostatos įgyvendinimą”. Na, kam reikia tyčiotis iš visų Seimo narių? Reikia perskaityti iki galo ir viskas bus aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas palaiko 2 straipsnį, prašome paspausti mygtuką “už”. Už - 49, prieš - 8, susilaikė 9. 2 straipsnis priimtas. Už - 50, kadangi pranešėjas pridėjo savo balsą.
Dėl 3 straipsnio yra komentarų? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Negaliu suprasti, kaip vienas įstatymas gali būti kito įstatymo sudedamoji dalis? Jeigu man šitą kas nors paaiškins, aš siūlyčiau balsuoti prieš.
Č.JURŠĖNAS. Mes turėjome precedentą, kurį dar 1992 m. pabaigoje pasiūlė gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas. Ir tas precedentas čia yra pritaikytas. Nes jeigu nebus šito 3 straipsnio, tai tada įstatymą dėl Seimo vidaus reikalų turės pasirašinėti Prezidentas. O tai yra tikrai netinkamas dalykas. Seimo vidaus reikalai yra Seimo reikalai. Todėl Konstitucijoj nustatyta, kad Seimo Statutą pasirašo Seimo Pirmininkas, o ne Prezidentas. Ir kad būtent šitaip būtų padaryta, reikalingas 3 straipsnis. O precedentą mes turėjome jau ne vieną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 3 straipsnio? (Salėje triukšmas) Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 3 straipsnį, prašome paspausti mygtuką “už”.
Už - 50, prieš - 4, susilaikė 11. Straipsnis yra priimtas. Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo dėl motyvų iki 4 - už, 4 - prieš. Kas nori kalbėti, prašome. Jeigu norite. Nėra? Prašom. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš vis dėlto noriu kalbėti prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. 3 straipsnis sako, kad tas įstatymas yra sudedamoji mūsų Statuto dalis. Mūsų Statutas susideda iš skirsnių, straipsnių ir t.t. Jeigu jau mes šitą numatome, reikia nurodyti vietą, kur mes nukreipiame šitą įstatymą. Priedai: pirmasis priedas, antrasis priedas ir t.t. Dėl to noriu, kad jūs visi balsuotumėte prieš. Jūs patys sau apribojate teisę bet ką daryti, bet ką pateikti. Viską pateiksit per firmą, kuri vadinasi valdyba, kuri jums taip garantuos, kad jūs nieko negalėsite pateikti. Lygiai taip pat, kaip dabar mes priimam neteisinį Statutą, kurio dabar negalėsime po šito įstatymo apskųsti Konstituciniam Teismui, nes jūs man uždraudžiat netgi pateikti pranešėjui klausimus. Viso gero! (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas norėjo? Prašom paspausti mygtuką, čia kažkas įsijungė. Prašom.
A.BENDINSKAS. Jeigu gerbiamasis V.Jarmolenka taip mus vis linksmintų, tai jam reikėtų leisti ir ilgiau pakalbėti. Bet aš pasisakau už. Čia būtinas dalykas, ir Statutas turi pradėti veikti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl viso įstatymo. Balsuosime pakeldami rankas, kaip paprastai.
Taigi aš teikiu balsuoti įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto pereinamųjų nuostatų”, ir kas už šį įstatymą, prašome pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisiją prašome dirbti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už šį įstatymą balsavo 54.
PIRMININKAS. Už - 54. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 2.
PIRMININKAS. Prieš - 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Susilaikė 7. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto pereinamųjų nuostatų” 54 Seimo nariams balsavus už, prieš - 2 ir 7 susilaikius yra priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome įstatymą lydintį nutarimą. Prašom, pranešėjau, trumpai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš trumpai pasakysiu. Čia 1 punktas yra pavedimas parengti trūkstamą mums įstatymą. O antras dalykas yra pasiūlymai frakcijoms, kad būtų pateiktos atstovų į atitinkamas mūsų institucijas kandidatūros. Čia užrašyta kovo 25oji, bet aš dar kartą kreipiuosi į čia esančius frakcijų vadovus ar atstovus, kad kandidatūras į seniūnų sueigą, ar tas pačias, ar pakeičiančias, ar papildančias, pateiktumėte tikrai iki pirmadienio. Aš labai jūsų prašau. O kitas jau čia galima iki kovo 25 d. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Bus, gausite teisę kalbėti dėl motyvų. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą. Per priėmimo procedūrą nesvarstoma, kalbama tiktai dėl motyvų.
Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio, prašome. Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Na, ką gi, mes dabar priėmėme įstatymą, kuris, mano manymu, yra neteisėtas įstatymas, bet tiek to. Ir dabar savo nutarimu mes norime šitą įstatymą dar įtvirtinti per kažkokią įstatymo projekto darbo grupę. Aš galbūt nežinau tos darbo grupės, gal aš esu blogas Seimo narys. Galbūt yra tų valdybos narių, kurie žino šitą darbo grupę. Ir mes atiduodam visą šitą įstatymo projektą darbo grupei iki gegužės 1 d. Aš siūlyčiau nepriimti nutarimo 1 punkto arba įrašyti tą darbo grupę lygiai taip pat, kaip yra įrašyta proporcinė, ar kokią jūs ten mylite, sistema, 2 punkte.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš siūlyčiau šitą punktą priimti.
PIRMININKAS. Argumentų nenorite išdėstyti?
A.BENDINSKAS. Argumentai yra tokie, kad jeigu yra įstatymas ir jeigu mes norime jį tikrai įgyvendinti, jeigu mes norime, kad pradėtų veikti Statutas, tai yra būtinos šitos sąlygos, be kurių, kaip lotynai sako, sine qua non, ir viskas. Ir čia reikia šitą padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 1 punktui būtų pritarta, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 48, plius Seimo narys M.Stakvilevičius, prieš - 5, susilaikė 10. 1 punktui pritarta.
Kas nori kalbėti dėl 2 punkto? Prašom. Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Na, mes įteisinom Seime frakcijas, jų gali mažėti, jų gali daugėti. Ir tos frakcijos, kurios atsiras ateity, neturės jokių garantijų po šito nutarimo dėl to, kad mes šitą įstatymą jau priėmėm. Neturės jokių garantijų, tiktai mūsų valdybos malonę, kad jie bus išklausyti, proporcingai atstovaujami ir pan., ir pan. Dėl to aš siūliau išvis panaikinti 2 punktą. Galima priimti valdybos nutarimą, galima priimti protokolinį nutarimą, ką norite, galit priimti, juo labiau kad 25 diena yra išvis kažkokia mįslė. Trečią sykį apie tai ponas Č.Juršėnas kalba. Dėl to siūlyčiau apskritai išbraukti 2 punktą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. O aš siūlyčiau šitą punktą būtinai įrašyti. Nes jeigu yra 1 punktas, tai jis negali veikti be 2 punkto. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Argumentas, žinoma, labai įtikinantis. Aš noriu atsiklausti pranešėjo. Buvo pasiūlymas išbraukti 2 punktą.
Č.JURŠĖNAS. Ne, aš nesutinku. Vis dėlto turi būti tam tikras įpareigojimas. Jeigu frakcijos iki nustatyto laiko nepateiks pasiūlymų, vadinasi, tada spręs Seimas be šitų frakcijų pasiūlytų kandidatų, ir klausimas bus aiškus.
Štai kam yra reikalinga data. Jeigu kas šito nesupranta, aš dar sykį paaiškinu. Vis dėlto turi būti tam tikras terminas, kurį aprobuoja Seimas ir kartu Seimas taip mandagiai siūlo frakcijoms, bet, antra vertus, ir reikalauja, kad vis dėlto būtų atitinkama darbo tvarka. Jeigu frakcijos neatsižvelgs į Seimo pageidavimus, tai tada jau frakcijų valia likt be atstovo atitinkamose komisijose ar seniūnų sueigoj. Štai kokia čia yra prasmė. Todėl aš jokiu būdu nesutinku, kad 2 straipsnis būtų išbrauktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nuomones girdėjote. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl 2 straipsnio. Kas palaiko 2 straipsnį, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 45, prieš - 5, susilaikė 9. 2 straipsnis taip pat priimtas.
Dėl 3 straipsnio Seimo narys V.Jarmolenka. Prašome. Ne? Tada atsiprašau. Kas nori kalbėt dėl 3 straipsnio? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Dabar jūs neklystat.
PIRMININKAS. Na, kaip tai...
V.JARMOLENKA. Dabar jūs neklystat. Dėl to, kad aš įsirašiau į kompiuterį ir tik po to gaunu žodį, ponas Sakalai. (Salėje juokas) Šitas nutarimas įsigalios tuoj pat, nuo priėmimo momento. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi mano, galbūt ponui A.Bendinskui juokingi motyvai, kad po pirmojo turi būti antras momentas. Tai irgi juokingai skamba. Kad 2 kart 2 yra 4. Irgi juokingai skamba, bet visi šitie mano minimi momentai nėra laužti iš piršto, o išplaukia iš jūsų priimto įstatymo 3 straipsnio. Aš labai prašyčiau vis dėlto padaryt dabar pertrauką, nepriimt pirmo, o antradienį suformuluokit iki pabaigos ir tada priimkit. Balsuoju už, prieš. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Prašau patikslinti, už ar prieš? (Salėje juokas)
V.JARMOLENKA. Už 3 punkto išbraukimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Kadangi mes priėmėm 1 punktą, priėmėm 2 punktą, tai nepriimt 3, aš neįsivaizduoju, kaip galima? (Salėje juokas) Aš labai dėkingas gerbiamajam V.Jarmolenkai, kad jis mane pagyrė šioj Seimo auditorijoj. Reikia už šitą balsuot, priimt ir baigt šitą procedūrą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 3 punktas būtų priimtas, tas spaus mygtuką “už”. O Seimo narius aš kviesčiau rimtesniems argumentams.
Už - 45, plius pirmininkas - 46, 3 - prieš, susilaikė 5. 3 punktas priimtas. Dabar galima kalbėti dėl viso nutarimo dėl motyvų. Du - už, du - prieš. Prašom.
Prašom Seimo narį V.Jarmolenką. Ne? Seimo narys E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš tik su palinkėjimais truputėlį. Tikiuosi, kad redaguojant bus atsižvelgta dėl 2 punkto. Aišku, kaip į Etikos ir procedūrų komisiją, Seimo seniūnų sueigą frakcijos turi pateikti kandidatūras, bet visiškai neaišku, kaip turi pateikti pavaduotojus. Fizine prasme ar kitokiu būdu. Aš tikiuosi, kad redaguojant į tai bus atsižvelgta. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Kadangi ponas V.Jarmolenka jau nusileido ir jau sutinka su mano argumentais, todėl aš manau, kad būtina priimt ir baigt svarstymą.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, kadangi priimtas 1, 2 ir 3, tai siūlote priimti ir visą? Ačiū.
Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš vis dėlto siūlau nepriimti viso šito dokumento, kuris vadinasi “Įstatymas dėl įstatymo”, dėl to, kad įstatymas turi veikt. Pažiūrėkit, kas dabar išeina. Mes su jumis paskelbėm, kad tas įstatymas yra pereinamųjų nuostatų. O termino, kada baigiasi šitas perėjimas, mes neturim. Apie tai ponas Č.Juršėnas net nenorėjo kalbėti. Kokiam laikui mes numatom? Iki kokio termino mes šitą perėjimą baigsim? Jeigu mes statysim taip, kaip kompartija statė komunizmą, atsimenat “20 let i vsio...”, tai aš suprantu, kad mes visą šitą sesiją dirbsim pereinamuoju periodu ir niekuomet nebus šitos tvarkos. Aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas gali taip pat pasisakyt prieš.
F.KOLOSAUSKAS. Aš taip ir darau, kad greičiau baigtume diskusijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto įgyvendinimo” būtų priimtas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamas Pangoni, jūsų trūksta čia, komisijoje.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Pangoni, jūs dirbate ne savo darbą. Arba, kitaip sakant, kiti už jus dirba tą darbą, kurį turit dirbti jūs.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 49.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Prieš - 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Susilaikė 8. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto įgyvendinimo” 49 Seimo nariams balsavus už, 2 - prieš ir 8 susilaikius yra priimtas. Dėkojam.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš ypač dėkingas gerbiamajam kolegai V.Jarmolenkai, kuris sudarė gerą nuotaiką. Taip pat dėkingas ir A.Bendinskui, kuris gražiai “turavojo” gerbiamajam V.Jarmolenkai. Ačiū.
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome 8 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės ratifikavimo”. Projekto Nr.768. Kviečiame į tribūną pranešėją žemės ūkio ministro pavaduotoją poną A.Rusakevičių. Primenu, kad tai tik pateikimas, todėl kas nori paklausti, prašom, kompiuteris jūsų paslaugoms. Prašom.
A.RUSAKEVIČIUS. Ačiū. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai. Sutartis dėl žvejybos santykių su Europos Bendrija buvo pradėta rengti 1992 m., kai gavom projektą iš Europos Bendrijos ir atvykusi didžiulė delegacija svarstė kartu su mūsų delegacija šią sutartį. Buvo susitarta ir parafuota. Tačiau po to Europos Bendrijos atstovai pareikalavo išaiškinti, kas tai yra mūsų ekonominė zona. Čia turėjom problemų, kaip įvardyti, kadangi jūra dar nėra delimituota, nėra apribota mūsų ekonominė zona. Kaip jūs tikriausiai žinot, nėra susitarta šiais klausimais nei su Rusija, nei su Latvija. Na, ir užsitęsė iki praeitų metų gruodžio 17 d., kol galutinai Lietuvos atstovas prie Europos Sąjungos ponas Venckus iš Lietuvos pusės pasirašė tą sutartį. Sutartis sudaryta pirmam 10 metų periodui ir apibrėžia beveik visus bendradarbiavimo jūrų žvejybos ir kitais žuvininkystės klausimais santykius. Sutartis yra iš 14 straipsnių. Ji yra anglų ir lietuvių kalba bei išversta į visas Europos Bendrijos kalbas. Nežinau, kiek aš turiu tam laiko?
PIRMININKAS. Iki 10 min., bet įskaitant ir klausimus. Taigi prašytume kalbėti kaip galima trumpiau.
A.RUSAKEVIČIUS. Čia yra apibrėžta, ką viena šalis turi teisę daryti, ką kita šalis turi teisę daryti. Jeigu, pavyzdžiui, Lietuva nori žvejoti Europos Bendrijos vandenyse, kaip turi laikytis žvejybos taisyklių, kaip turi būti įforminamos licencijos? Kiekvienais metais turi susitikti specialios delegacijos ir aptarti, kokiais kiekiais bus keičiamasi žvejybinėmis kvotomis. Konkrečiai pagal žuvų rūšis surašomas protokolas ir po to keičiamasi licencijomis. Taip pagal šią sutartį jau šiems metams yra sudarytas toks protokolas ir pasikeista kvotomis. Lietuvos žvejai turi teisę žvejoti Europos Bendrijos vandenyse tam tikrą kiekį žuvų, o Europos Bendrijos laivai plauks į mūsų vandenis ir taip pat žvejos tam tikrą kiekį žuvų. Taipogi čia yra aprašytos kitos bendradarbiavimo kryptys ir pagalba Lietuvai mokant žmones, taip pat padedant finansiškai. Šiuo požiūriu jau irgi vyksta bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, šiais metais Europos Bendrijos šalis Danija suteikė Lietuvai labdarą - daugiau kaip 1,5 tūkst. tonų strimelių ir bretlingių, o tai buvo nepaprastai laiku padaryta turint omenyje, kad mūsų žuvies perdirbimo pramonė yra labai sunkios ekonominės būklės. Mes pasinaudojom tokia pagalba. Taip pat noriu pasakyti, kad ir mūsų kaimyninės šalys Estija ir Latvija irgi gavo tokią pagalbą. Dėl ateinančių metų dar klausimas neišspręstas.
Numatyta, kaip sprendžiami ginčai derybų keliu. Jeigu po 10 metų toliau atnaujinama procedūra, šalys turi iš anksto dėl to susitarti. Taip apibendrintai kalbant, viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministro pavaduotojau, jūsų paklausti nori 4 Seimo nariai. Seimo narys A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Aš noriu paklausti, kokiais susitarimais vadovaujantis dabar vyksta žūklė? Ir antras klausimas.
PIRMININKAS. Galima užduoti tik vieną klausimą.
A.POCIUS. Tiktai vieną?
PIRMININKAS. Antram klausimui laukite eilės. Prašom į pirmąjį klausimą.
A.RUSAKEVIČIUS. Dabar Europos Bendrijos vandenyse ar Lietuvos vandenyse? Kur jūs turite omeny?
PIRMININKAS. Patikslinkite, kokiuose vandenyse?
A.POCIUS. Tai čia dabar ta sutartis, kuri susijusi su Europos regionu.
A.RUSAKEVIČIUS. Europos regionu? Šiais metais kaip tik vadovaujantis šia sutartimi vyks. Yra pasirašytas protokolas dėl kvotų pasikeitimo ir vyksta žūklė. Jau yra gautos paraiškos iš Vokietijos, iš Danijos. Tų šalių laivynui Europos Bendrija skiria kvotas iš tų protokole pasirašytų limitų. Tos šalys, gavę licencijas, atplauks į mūsų vandenis, o mūsų laivai turi teisę plaukti į Europos Bendrijos vandenis. Taip pat ir su kitomis valstybėmis tarpusavio bendradarbiavimo žuvininkystės srityje sutartyse tokios pat sąlygos yra numatytos.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis prelegente, sakykit, kokios maždaug bus žvejybos kvotos Farerų salų rajone? Ar mes turėsim išsipirkti licenciją ten ir ar bus ekvivalentiška jų žvejyba mūsų pakrantėse?
A.RUSAKEVIČIUS. Taip. Farerų salų ekonominėje zonoje mūsų laivai žvejojo praeitais metais. Ten buvo 10 tūkst. tonų kvota. Tačiau jos neišnaudojo Farerų žvejai. Turėjo teisę žvejoti mūsų zonoje, tačiau irgi neišnaudojo visos kvotos. Na, šiais metais yra daug mažesnė kvota. Grynai dėl to, kad mūsų pusė neturi galimybių, nėra rinkos. Ten daugiausia žvejojama puta su, kuri buvo naudojama kailinių žvėrelių šėrimui, o dabar jos beveik neperdirbam. Yra ribota rinka ir mūsų laivynas gali panaudoti tą žuvį ir kitiems tikslams. Tai yra 5 tūkst. tonų puta su ekonominėje Farerų zonoje pagal tą protokolą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Bobelis. Prašom.
A.RUSAKEVIČIUS. Ekvivalentiškumas yra visas, kadangi yra skaičiuota pagal tarptautines žuvų kainas.
K.BOBELIS. Aš nevisiškai suprantu iš tos sutarties teksto, kai jūs pasirašysit sutartį. Jūs sakot “jurisdikcijoje esančiuose žuvininkystės plotuose”. Ar jūs turite omenyje ekonominius plotus, ar jūs turite omenyje valstybės teritorinius vandenis? Kaip jūs tą suprantat?
A.RUSAKEVIČIUS. Ne. Pagal tą sutartį tik... Dar pabrėžiama protokoluose ir sutartyje, kad už 12 jūrmylių ribos.
K.BOBELIS. Kitaip sakant, ne teritoriniuose vandenyse?
A.RUSAKEVIČIUS. Ne teritoriniuose vandenyse.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta ministro pavaduotojau, balsavimui jūs pateikiate dokumento projektą. Kasmet, kiek aš žinau iš patirties, nustatomos Baltijos valstybių kvotos žvejybos limitams. Ar nebus taip, kad mes nutarsime viena, o mums duos kita. Šiemet taip buvo Varšuvoje, atsiprašau, pernai metų pabaigoje dėl kai kurių žuvų rūšių žvejojimo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, lašišinių rūšių. Ar taip neatsitiks?
A.RUSAKEVIČIUS. Jokiu būdu ne. Visi protokolai pasirašomi tik po to, kai Varšuvos komisija paskiria valstybėms kvotas. Jokiu būdu ne. Tik po to. Mes neturim teisės. Yra tarptautinė Gdansko konvencija, pagal kurią mes irgi esam tos konvencijos nariai. Mes dalyvaujam Varšuvoje toje komisijoje. Tik po to viskas. Kada valstybė gauna nuosavas kvotas, tada gali žiūrėt, su kuo pasikeisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Pocius. Jūsų antras klausimas.
A.POCIUS. Kada bus sudarytos sutartys dėl žvejybos visai kituose regionuose - prie Lotynų Amerikos ir t.t.?
A.RUSAKEVIČIUS. Galiu pasakyti, kad čia yra labai sudėtingas procesas. Kaip jūs žinote, paskelbus Lietuvai nepriklausomybę, tačiau truputį vėliau, beveik nuo 1991 m. pabaigos, Lietuva prarado teisę naudotis buvusios Sovietų Sąjungos tarptautinėmis sutartimis dėl žvejybos teisių užsienio valstybių zonose. Vyksta derybos su valstybėmis. Aš galiu pasakyti, kad su JAV yra pasirašyta tokia pat sutartis, tačiau mes ja kol kas nesinaudojam. Su Kanada pasirašytas memorandumas. Su Farerais, kaip jau buvo minėta. Su Rusija yra parafuota sutartis 1992 m. viduryje, tačiau kol kas ji nepasirašyta, nes buvo revizuota mūsų derybų su Rusija komisijos ir rusai iki šiol nesutinka su ta redakcija, kuri buvo pateikta. Dabar mes esam pakviesti vėl derėtis iš naujo. Taip pat yra parafuota sutartis su Mauritanija, tačiau mauritanai kažkodėl (čia buvo praeitų metų lapkričio mėn.) vilkina. Buvo sutarta, kad ministras atvyks pasirašyti į Lietuvą, tačiau dabar mes gavom kvietimą kovo 24 d. susitikti Briuselyje, kur Mauritanija spręs apskritai savo žuvininkystės plėtojimo strategiją padedant Europos Bendrijos šalims. Ten galbūt spręsim ir tos sutarties tolesnį likimą, nes daug šalių atsisako žvejoti dėl labai brangių žvejybos kvotų Mauritanijoje. Čia bendras toks spaudimas Europos šalių, kurios naudoja tuos vandenis. Taip pat mūsų laivai dirba už Argentinos zonos ribų. Mes pradėsim artimiausiu laiku derybas su Argentina dėl teisės žvejoti jų ekonominėje zonoje. Tačiau licencijos irgi yra labai brangios. Su kitomis valstybėmis, žinoma, galima pradėti, tačiau šiuo metu laivyno ekonominė situacija yra tokia, kad mes tolimus rajonus labai sunkiai begalėsim panaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministro pavaduotojau. Daugiau klausimų nėra. Tačiau dar prašome likti tribūnoje. Aš teisingai supratau, kad jūs pateikiate abu dokumentus - “Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo” ir “Dėl žvejybos tarptautinių sutarčių”. Jūs iš karto abu pateikiate? Ar dar norėsite atskirai kalbėti?
A.RUSAKEVIČIUS. Taip. Čia yra dar...
PIRMININKAS. Ar dar atskirai norėsite kalbėti?
A.RUSAKEVIČIUS. Jeigu būtų klausimų, tai galbūt.
PIRMININKAS. Tai kad jau, atrodo, klausimų buvo ir apie tą, ir apie tą. Aš manau, kad Seimo nariai neprieštaraus.
A.RUSAKEVIČIUS. Čia yra trys sutartys.
PIRMININKAS. Aš kol kas turiu tik dvi sutartis. 768 ir 737. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar klausiu jūsų, ar pritariate, kad būtų pritarta pirmojo dokumento “Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos tarpusavio susitarimo dėl žuvininkystės ratifikavimo” pateikimui ir būtų pradėta svarstymo procedūra? Ar reikia balsuoti? Ar norit kalbėt dėl motyvų? Galima pritarti? Pritariame, taip? Tada aš turiu kitą klausimą. Prašyčiau pono ministro nuomonės, kuris Seimo komitetas galėtų būti pagrindinis pristatant šį dokumentą. Jūsų nuomonė.
A.RUSAKEVIČIUS. Galėtų būti ...
PIRMININKAS. Agrarinis, Užsienio reikalų ar kuris kitas?
A.RUSAKEVIČIUS. Agrarinis, o galbūt ir Užsienio reikalų, kadangi Užsienio reikalų...
PIRMININKAS. Ne, vieną komitetą reikia pasirinkti.
A.RUSAKEVIČIUS. Vieną. Tai Užsienio reikalų. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Ne, pagrindinis yra vienas, likusieji gali duoti papildomas išvadas.
A.RUSAKEVIČIUS. Be abejo, čia turėtų būti pagrindinis, jeigu taip (...) vardijama, Užsienio reikalų.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų. Pone Bobeli, jūsų nuomonė? Sutinkate, kad būtų Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis komitetas? Taip. Pritariame, Seimo nariai, kad Užsienio reikalų komitetas būtų pagrindinis komitetas, teikiantis šitą projektą kažkurią kitą dieną? Tada aš dar kartą klausiu Užsienio reikalų komiteto. Kada jūs siūlytumėte pateikti svarstyti šitą sutartį? Antradienį, ateinantį ketvirtadienį? Prašom.
K.BOBELIS. Mes turime komiteto posėdį pirmadienį, bet jis yra visiškai užimtas, tai galėtume svarstyti trečiadienį. Todėl siūlyčiau ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ketvirtadienį. Laikas - apie 11 val. - tiktų?
K.BOBELIS. Tiktų.
PIRMININKAS. Ministrui tinka laikas - 11 val.?
A.RUSAKEVIČIUS. Manau, kad tinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kitas dokumentas. Kiek laiko siūlote, gerbiamasis Bobeli, šito dokumento svarstymui?
K.BOBELIS. Manyčiau, taip kaip ir kitų sutarčių - pusę valandos, 20 min.
PIRMININKAS. Pusę valandos skiriame. Ministras mano, kad užtektų to laiko. Kiti Seimo nariai neprieštarauja, kad būtų svarstoma ketvirtadienį, skirta pusė valandos, pradžia būtų 11 val.? Nėra prieštaravimų. Ačiū.
Dėl antrojo dokumento - “Dėl tarptautinių sutarčių žvejybos klausimais ratifikavimo”. Ar gerbiamieji Seimo nariai pritaria pateikimui ir siūlo pradėti svarstymo procedūrą, ar yra abejojančių? Nėra. Pritariame svarstymo procedūros pradėjimui. Dabar dėl komiteto. Kokį čia pagrindinį komitetą jūs matytumėte, gerbiamasis ministre?
A.RUSAKEVIČIUS. Aš irgi manyčiau, kad Užsienio reikalų.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Užsienio reikalų komiteto pirmininke, jums siūloma taip pat būti pagrindiniu komitetu ir antrosios sutarties.
K.BOBELIS. Kadangi abidvi labai susiję, tai jokių sunkumų čia nebūtų.
PIRMININKAS. Ar tada sutiktumėte, kad antradienį, atsiprašau, ketvirtadienį, po ratifikavimo, t.y. po 11.30 val., būtų ratifikuojama, svarstoma ir antroji?
K.BOBELIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Ministre, galėsite, taip?
A.RUSAKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Tada pusę valandos taip pat skiriame. Ačiū gerbiamajam ministrui, visi klausimai yra išspręsti. Dabar svarstome 10 darbotvarkės punktą.
A.RUSAKEVIČIUS. Ačiū.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.582 (pateikimas) (94.03.10)
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”. Pranešėjas - Seimo narys A.Greimas. Prašom. Dar minutę, atsiprašom, Seimo nary! Seimo narys J.Dringelis norėtų tarti labai trumpą žodį. Manau, kad Seimo nariai bus tik patenkinti tuo, ką jis pasakys.
J.DRINGELIS. Malonūs kolegos, mūsų trumpų atostogų metu taip pat jubiliejų šventė Lietuvos nepriklausomybės Kovo 11osios Akto signatarė Seimo narė N.Ambrazaitytė. Ir aš Tėvynės Santaros Seimo narių grupės vardu norėčiau jai įteikti gėlių, jei jūs leisit. Dėkui. (Plojimai) (Balsai salėje, negirdėti)
PIRMININKAS. Seimo narių aplodismentai kartu yra ir geriausi palinkėjimai Seimo narei N.Ambrazaitytei. O dabar... (Balsai salėje) Dar minutę? Deja, laikas toks, kad mes turime nedaug džiaugsmo minučių, turime daug darbo. Todėl svarstome Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”. Pranešėjas - Seimo narys A.Greimas. Tai yra dokumento pateikimas. Todėl kas norės jo paklausti, prašom užsirašyti į kompiuterį. Prašom, Seimo nary Greimai, primenu - prašom taupyti laiką, nes viskam yra skirta ne itin daug, kaip žinote, pagal naująjį Seimo Statutą.
A.A.GREIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, šio įstatymo pristatymas ir, be abejo, tolesnis svarstymas ir priėmimas turi didžiulę svarbą stiprinant gamtosauginių objektų tvarką bei drausminant aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidėjus. Prisimenam, kad jau priimti tokie Seimo įstatymai kaip Saugomų teritorijų įstatymas, Melioracijos įstatymas ir daug kitų. Šiuo metu jie negali būti iki galo realizuojami, kol nėra iki galo priimtas šitas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Juridinio skyriaus išvadose taip pat esminių trūkumų nerasta ir siūloma, kad šis įstatymas būtų pateiktas svarstyti. Be abejo, kaip ir bet kuriame kitame įstatyme čia yra tam tikrų gal nežymių netikslumų arba diskutuotinų dalykų. Pavyzdžiui, palyginti su jau priimtais įstatymais, yra tam tikrų apibrėžimų neatitikimų. Pavyzdžiui, šiame įstatyme yra vadinama, t.y. įvardijama, “miško fondo žemė”, tai yra priimta “miško paskirties žemė”, tai čia šitas lengvai ištaisomas redakcinis dalykas. Toliau, be abejo, bus diskusijų dėl baudų dydžių, nes kai kuriais atvejais baudos yra minimalios ir maksimalios nustatytos. Už kai kuriuos pažeidimus šito nėra, yra tiktai maksimalios. Taip pat čia, be abejo, reikia diskutuoti. Ir, be abejo, dar ten yra apie tai, kam suteikiama teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Čia turbūt taip pat reikės tiksliau ir giliau išsiaiškinti, kadangi, pavyzdžiui, pradedant Miškų ūkio ministerijos ministru ir baigiant, jeigu leisit, technikais, meistrais, jie visi turi teisę šitą daryti. Todėl manau, kad toliau svarstant ir atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus šitas įstatymas bus kokybiškas ir artimiausiu laiku priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad yra nemažai atvejų, kai pats gyvenimas yra aplenkęs jau daugelį šio kodekso projekto straipsnių. Vykdant statybas ir kitus darbus daug kur dirvožemio sluoksnis, sakysim, buvo sunaikintas arba išparduotas. Taip pat daroma ir toliau. Pavyzdžiui, už vieną sunkvežimį derlingo dirvožemio pardavėjas tikrai gauna daugiau, negu numatyta sankcija. Arba, sakysim, dažnai girdime apie neatsakingą chemikalų laikymą, transportavimą. Taip yra todėl, kad nėra veiksmingų priemonių pažeidėjams. Aš manau, kad 84 straipsnis kažin ar bus taikomas kokiai nors užsižiopsojusiai senutei, kuri išbarstė iš savo krepšelio nešamas mineralines trąšas gėlėms. Pažeidėjai bus daugiausia įvairūs verslininkai, ūkininkai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, minutė baigėsi. Ką daryti?
P.A.MIŠKINIS. ...kurių tokios mažos baudos nepaveiks. Ar nereikėtų vis dėlto daug kur pagalvoti apie tai ir baudas vis dėlto didinti? Ypač ten, kur yra komercinis interesas.
A.A.GREIMAS. Taip, aš su jumis visiškai sutinku. Kur yra komercinis interesas, ten daugiausia ir pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai ir normatyvai. Todėl aš visiškai jums pritariu, kad čia diskusijų metu šitas baudas mes galim ir padidinti.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Pozicijų šalininkas.
PIRMININKAS. Atsisako žodžio. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. 67 straipsnis numato baudą piliečiams iki 500 Lt ir pareigūnams iki 1000 Lt už į Lietuvos Respublikos raudonąją knygą įrašytų augalų ir grybų rūšių, taip pat jų sėklų ir kitų išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Aš manau, kaip ir gerbiamasis P.Miškinis, kad toks išvežimas gali būti atliekamas tik komerciniais tikslais ir dideliais kiekiais. Juk dėl vieno, aišku, tokio augalo ar grybo niekas nesiteps rankų. Ir jeigu tai bus nuolatinė komercinė veikla, tai tokios baudos tikrai bus per mažos. Ar nemanote, kad baudą vis dėlto reikėtų padidinti? Į Raudonąją knygą įrašyti augalai bus “parceliuojami” iš Lietuvos. Ačiū.
A.A.GREIMAS. Taip, aš irgi sutinku, kad galima padidinti, bet čia nereiktų užmiršti ir to, kad yra baudžiama už išvežimą, bet taip pat dar papildoma bauda bus skiriama už šitų augalų sunaikinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kryževičius. Prašom.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Man atrodo, ne paslaptis, kad daug konfliktų visgi kyla tarp savavališkai pastatytų namų savininkų atstovų, kurie vykdo savavališkas statybas, ir aplinkos apsaugos įvairių institucijų. Ir dabar, įsivaizduojat, 60 straipsnis kaip tik rodo apie tai, kokios sankcijos gali būti pritaikytos tiems, kurie statosi miškų fondo žemėse. Bet šitame straipsnyje nurodyta tik bauda. O kaip su šituo savavališkai pastatytu statiniu? Kokia jūsų nuomonė? Ir ar nevertėtų visgi pradėti turbūt nuo to?.. Statiniai nestatomi per vieną dieną, o visgi jau matosi, kad ir pradžia statybų... Ar nereikėtų pradėti nuo pamatų? Kas pradeda savavališkai... Tada būtų išvengta įvairių keblumų.
A.A.GREIMAS. Taip, bet čia aš irgi kaip ir dėl ano klausimo... Čia taip pat yra du pažeidimai. Vienas, kuris veikia pagal šitą įstatymą, o antras kaip tiktai yra administracinės baudos ir atsakomybė už savavališkas statybas. Čia yra tiktai pažymima ir įrodoma dėl konkrečios vietovės, konkretaus gamtosauginio objekto. Nes galima bus pritaikyti...
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Rupeika buvo atsisakęs savo klausimo, dabar vėl užsinorėjo klausti. Seimo narys B.Rupeika. Prašome. Atsiprašau, minutę! Prašau. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Dėkoju už jūsų pastangas, skirtas asmeniškai man, tamsta pirmininke. Tamsta pranešėjau, darbotvarkėje buvo parašyta, kad šitą pristatymą atliks miškų ūkio ministras, aš pamiršau jo pavardę. Ar negalėtumėt paaiškinti, koks sutapimas jus, Seimo narį, privertė savo brangų laiką ir energiją, ne Vyriausybės narį, čia skirti?
A.A.GREIMAS. Taip. Aš tiktai dar norėčiau patikslinti, kad tikrai ne miškų ministras, o Aplinkos apsaugos departamento generalinis direktorius turėjo šitą įstatymą pristatyt. Bet, kiek aš žinau, jie visi išvykę į užsienį, ir mūsų Gamtos apsaugos komitetas, kuruojantis šį įstatymą, negalėjo jo nepristatyti, kadangi tai yra labai svarbus įstatymas, ir šio įstatymo, na, gal nėra atidėjimas, gal tikrai čia jau etiką ne taip pažeidžia.
B.V.RUPEIKA. Amžiną jums atilsį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Noriu paklausti jūsų, kuriam komitetui siūlytumėt?
A.A.GREIMAS. Gamtos apsaugos.
PIRMININKAS. Gamtos apsaugos. Pirmiausia aš noriu pasiklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar sutinkate, kad būtų dokumentui, jo pateikimui pritarta, pradėta svarstymo procedūra? Nėra abejojančių, reikalaujančių balsuoti? Nėra. Toliau. Ar sutinkate (prašom nebėgti iš tribūnos, dar bus klausimų), kad būtų pagrindiniu komitetu paskirtas Gamtos apsaugos komitetas? Abejojančių yra? Kitaip manančių? Nėra. Pagrindinis komitetas bus Gamtos apsaugos komitetas. Toliau. Kada pranešėjas siūlytų paskirti svarstymą? Primenu, kadangi tai yra ne skubos tvarka, o eilinė tvarka, tai galite svarstymą siūlyti ne anksčiau kaip kovo 17 d., t.y. ateinantį ketvirtadienį, už savaitės. Ar jums priimtina, ar norėtumėt geresnio laiko?
A.A.GREIMAS. Be abejo, yra labai priimtina, būtų malonu, kad tikrai pavyktų jį pradėti svarstyti kovo 17 d. Bet dažnai mūsų Gamtos apsaugos komiteto įstatymai būna labai atidėliojami, kaip ir čia matyt, nes jis buvo registruotas dar praeitais metais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary! Aš noriu pasakyti, kad mes dabar rašom visados tokį grafiką, čia nauja tvarka, kuriame surašoma, kokie įstatymai ir kada bus svarstomi. Ir jeigu mes įrašysime kovo 17 d. ir skirsime laiką, tai tas laikas ir liks. Nebent Seimo nariai staiga persigalvotų.
A.A.GREIMAS. Taip. Be abejo, sutinku.
PIRMININKAS. Tada aš siūlau jums laiką. Pavyzdžiui, galėčiau jums pasiūlyti 10.30 val. arba 12.00 val., arba po pietų. Kada pageidaujate?
A.A.GREIMAS. Gal 12.00 val.
PIRMININKAS. 12.00 val. Ir kiek laiko prašytumėt?
A.A.GREIMAS. Gal 20 min. užteks.
PIRMININKAS. Pusę valandos duosim svarstymui. Gerbiamieji Seimo nariai, neprieštaraujate, kad kitą ketvirtadienį, kovo 17 d. 12.00 val. būtų paskirtas šito dokumento svarstymas? Seimo narys K.Bobelis prieštarauja. Vieną minutę, aš įjungsiu kompiuterį. Būkit malonus... Taip, prašau.
K.BOBELIS. Neprieštarauju. Tiktai man kyla abejonė, nes yra toks svarbus įstatymas, o nėra Vyriausybės atstovo. Kas gali garantuoti, kad tas Vyriausybės atstovas bus kitą savaitę, t.y. ketvirtadienį, jeigu jie yra išvykę į užsienį. Aš manau, kad įstatymo, pristatant vien tik Seimo nariui be Vyriausybės atstovo, negalima svarstyti.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė. Prašom.
A.A.GREIMAS. Vyriausybės atstovas tikrai bus, kai pradėsime šitą svarstymą. Mes esam jau susitarę, kad informuosim iš anksto ir atstovas bus.
PIRMININKAS. Na, jeigu nebus Vyriausybės atstovo, tai Seimo nariams bus labai puiki proga prisidėti tą pusę valandos prie savo pertraukos. Tai sutariam tada, taip? 12.00 val. rašome dokumentą. 12.00 val. pradedamas svarstyti dokumentas Nr.582. Svarstymui skiriama pusė valandos. Pritaria Seimas? Pritaria. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu jums apgailestaudamas pasakyti, kad mes nebeturim ką svarstyti, todėl pertrauka iki 17.00 val.
Pertrauka
Savaitės (nuo 1994 03 14) darbotvarkė
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Kol susirinks daugiau Seimo narių, tai pasvarstysime savaitės darbotvarkę. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką, kuris greitai pateiks savaitės darbotvarkę, ir mes dar greičiau ją priimsime. Prašome. Tik pasiūlymai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos. Mes dėl savaitės darbotvarkės šiandien 14 val. susirinkome tradiciškai į 308 kambarį. Ir štai siūloma 18 punktų. Bet aš iš karto pats noriu pridėti tuos klausimus, dėl kurių mes ką tiktai susitarėm iki pertraukos, kad į savaitės darbotvarkę būtų įrašytos tarptautinės sutartys, kurios buvo šiandien pateiktos ir jūs gana vieningai balsavot. Taigi būtų tada 22 klausimai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nieko nesiūlo. Seimo narys E.Raišuotis nori pasiūlyti. Prašome.
E.RAIŠUOTIS. Aš norėčiau paprašyti, jeigu yra įmanoma, dėl 11 punkto. Klausimas dėl Regioninių problemų komisijos ir Tautybių departamento reorganizacijos. Kad tai būtų, jeigu galima, ketvirtadienį.
Č.JURŠĖNAS. Tai čia ne problema. Čia yra savaitės... Ataskaitą padaryti antradienį, o tą klausimą - ketvirtadienį.
E.RAIŠUOTIS. Labai gerai. Ir taip pat noriu paklausti, ar jau vadovausimės ką tik priimtu įstatymu, kurio 2 punktu numatyta, kad bus taikoma... Kadangi buvo pateikimas, mums galioja 21, 22, 23 skirsniai.
Č.JURŠĖNAS. Tai jūs turite pagrindiniame komitete dar kartą šitą pasvarstyti. Pagrindinis komitetas šiuo atveju būtų būtent jūsiškis.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad visi įstatymai ir nutarimai įsigalioja juos paskelbus. Kol jis nepaskelbtas, tai jo nėra.
Č.JURŠĖNAS. Yra vilčių, kad bus paskelbtas.
PIRMININKAS. Kai bus paskelbtas, tada ir vadovausimės. Tai daugiau niekas nieko nesiūlo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime patvirtinti savaitės darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Su 4 papildomais klausimais. Vadinasi, tarptautinės sutartys, dėl kurių sutarėm.
PIRMININKAS. Ir su papildymu, kurį pasiūlė Seimo narys E.Raišuotis, padalijant į dvi dalis Regioninių reikalų komisijos svarstymą.
Č.JURŠĖNAS. Taip. Antradienį - ataskaita, ketvirtadienį - tas klausimas.
PIRMININKAS. Galima patvirtinti? Niekas nereikalauja balsuoti? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar registruosimės. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Svarstome 11 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” projektas. Projekto numeris 601 (5). Data 1994 m. vasario 1 d. Pranešėjas ponas R.Markauskas, kurį kviečiame į tribūną. Aš noriu paklausti pono R.Markausko, ar jis teikia šitą projektą balsavimui?
R.MARKAUSKAS. Taip. Tada trečias svarstymas ir balsavimas yra pradedamas. Pakeitimų jokių mes negavome, jokių alternatyvų negavome. Ar jūs taip pat, pranešėjau, neturite jokių pakeitimų ir alternatyvų? Tada preambulė pirmiausia. Ar yra Seimo narių, kurie mano, kad preambulė yra bloga, ir norėtų kalbėti dėl to? (Balsas iš salės) Jūsų nuomonė man yra žinoma, pone Bendinskai, bet aš klausiu kitų. Nėra. Tai preambulei pritarta. Toliau darbotvarkė yra... Atsiprašau. Yra keli punktai.
1 punktas. Parašyta: “2 punktą papildyti antrąja dalimi ir t.t.” Ar dėl 1 punkto kas nors turi pastabų, ar galima jį priimti? Nėra pastabų. 1 punktas priimtas.
Toliau 2 punktas. Papildyti trečiąja dalimi. 2 punktą papildyti trečiąja dalimi. “Asmenys, nustatantys ir t.t., ir t.t.” Tekstą, gerbiamieji Seimo nariai, turite, aš jus įžeisčiau, jeigu aš jį skaityčiau. Niekas neturi abejonių dėl 2 punkto? Ne. 2 punktas yra priimtas.
3 punktas. “2 punktą papildyti septintąja dalimi”, o toliau kaip tekste. Kam nors kilo abejonių? Nėra. 3 punktas priimtas.
4 punktas, kuriame parašyta: “3 punktą išdėstyti taip.” Čia klaida yra “išdėstyti”. Reikia “pataisyti”. Seimo narys P.Miškinis čia turi pastabų. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Turėjau prieš tai buvusiam, 3.2 septintajai daliai.
PIRMININKAS. Seimo nary Miškini, aš tik primenu, kad pagal įsigaliojusį Statutą jūs galite siūlyti išbraukti visą punktą arba pritarti visam punktui. Jūs negalite siūlyti išbraukti žodį, du sakinius ar visa kita. Tai turėjo būti padaryta prieš 24 val. raštu. Tai jeigu jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai mes grįšime atsižvelgdami į tai, kad jūs per lėtai susiorientavote. Bet jeigu ne, tai tęsiame toliau.
P.A.MIŠKINIS. Kas blogai susiorientavo?
PIRMININKAS. Prašau.
P.A.MIŠKINIS. Televizorius per lėtai susiorientavo, o ne aš.
PIRMININKAS. Aš tada labai atsiprašau. Tai ar norite grįžti prie 3 punkto?
P.A.MIŠKINIS. Aš norėjau pasakyti vieną pastabą.
PIRMININKAS. Jeigu redakcinė, galima ją įteikti... Tai redakcinę įteikit pranešėjui. Bus priimta be svarstymo. Jeigu pranešėjas...
P.A.MIŠKINIS. Nevisiškai čia redakcinė. Čia prasminė.
PIRMININKAS. Prasminė. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Galiu dabar pasakyti?
PIRMININKAS. Galit, bet tiktai nieko nepateikiant, nes negalėsim balsuoti.
P.A.MIŠKINIS. Dalykas toks, kad mes kalbam apie repatrijavimo problemą. Ir paprastai dėl to nėra pakankamai gerai pagalvota. Juk nežinau, ar visi žino, kad 1940 m. repatriacija pasinaudojo daugelis Lietuvos piliečių, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje... Ir nežinau, ar valdžios bent žino, kad jie yra repatrijavę. Ir dažniausiai repatrijavo gelbėdamiesi. Važiavo į Vokietiją, važiavo į kai kurias kitas valstybes, kurios tik tuo metu priėmė repatrijavusius. Todėl aš negalvojau, kad čia vienareikšmiškai turėtų būti reikalaujama iš žmonių repatrijavimo... Aš galėčiau net gyvų žmonių pavyzdžių pateikti. Repatrijavimo sąlygos... Prisipažinti, kad jie buvo repatrijavę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu pastebite sakinį šitame punkte... Repatrijavimu laikomas išvykimas į etninę tėvynę arba apsigyvenimas etninėje tėvynėje. Vadinasi, jeigu lietuvis iš kažkur grįžo į Lietuvą, tai yra jo repatrijavimas. Jeigu lietuvis arba ne lietuvis išvyko kitur, bet ne į savo etninę tėvynę, tai nėra repatrijavimas.
Aš nežinau, gerbiamasis Seimo nary, ką mes galim svarstyti, kadangi jūs jokios pataisos nepasiūlėt. Jūs išdėstėt tik savo samprotavimus.
P.A.MIŠKINIS. Aš tiktai savo samprotavimą, kadangi mes turim gyvų pavyzdžių. Yra tokių pavyzdžių.
PIRMININKAS. Aš suprantu, bet mes nieko negalim daryti dabar. Nebent pranešėjas sutiktų nebalsuoti dėl viso įstatymo atsižvelgęs į jūsų pastabas ir pan. Siūlytų pats pagalvoti apie geresnę redakciją. Pranešėjau, jūsų nuomonė.
R.MARKAUSKAS. Pirmininkaujantis labai aiškiai paaiškino, kas yra repatrijavimas. Repatrijavimas - yra išvykimas arba atvykimas į savo tėvynę, etninę tėvynę. Lietuvis, kuris išvyko iš Lietuvos, nėra repatriantas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, teorinės diskusijos mes dabar negalim sau leisti.
4 punktas, kuriame parašyta “3 punktą išdėstyti taip”. O toliau kaip tekste. Ar turite kas abejonių dėl 4 punkto? Seimo narė G.Jurkūnaitė turi daug abejonių. Prašome. Bet negalima siūlyti, o galima siūlyti priimti, nepriimti 4 punktą. Arba siūlyti pranešėjui jį atidėti. Daugiau nieko jūs negalit siūlyti.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau siūlyti dalį to punkto išbraukti.
PIRMININKAS. Negalima. Reikėjo raštu suformuluoti išvakarėse.
G.JURKŪNAITĖ. Bet čia dalis... Tuo nutarimu bus bandoma pakeisti tai, kas buvo įtvirtinta įstatymu. Štai kas yra.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad šita visa dalis nurašyta nuo to, ką mes esam priėmę 1993 m. pavasarį. Čia yra įdėta tiktai viena dalis, kurioje kalbama apie atvykimą gyventi į Lietuvą. Noriu paaiškinti, kam tai yra daroma. Dalis žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą gyven ti, kol netampa nuolatiniais gyventojais, negali atidaryti savo sąskaitų bankuose ir atlikti kitų operacijų. Todėl mes taikome naują sąvoką, kad jis, atvykęs ir atsižymėjęs, jog jis atvyko gyventi į Lietuvą... Bus Vyriausybės padaryti pataisymai ir jam bus leista atidaryti sąskaitas bei atlikti kitas operacijas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau aš negaliu jums nieko pasiūlyti. Jeigu pranešėjas sutiks atidėti punktą, tai taip. O jeigu jisai nesutinka... (Balsai iš salės) Atsiprašau. Dėl 5 dar kalbėsime. Tai Seimo narys P.Papovas dėl 4 nori kalbėti? Prašom. (Balsas iš salės) Dėl 5 punkto. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, dėl 4 punkto daugiau niekas nenori kalbėti? Ar galima pritarti 4 punktui be balsavimo? Galima. Niekas neprieštarauja. 4 punktui pritarta. 5 punktas. Seimo nariai, kurie pageidavote kalbėti, prašom dar kartą paspausti mygtuką ir jums žodis bus suteiktas. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad 5 punkto pirmosiose dviejose pastraipose nutarimu siūloma pakeisti tai, kas buvo žmonėms leista įstatymu. Tai man atrodo, kad tai yra nenormalu. Dėl to nutarimas negali pakeisti to, kas buvo leista žmonėms ankstesniais įstatymais. Todėl aš siūlau tas pirmąsias dvi pastraipas išbraukti.
PIRMININKAS. Siūlyti negalima. Nebent galima siūlyti atidėti, o po to pasiūlysit išbraukti. Galit pasiūlyti atidėti visą 5 punktą. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Pritariu gerbiamajai G.Jurkūnaitei. Jeigu pranešėjas nesutinka atidėti, tai siūlau visą 5 punktą išbraukti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Teiksiu balsavimui.
R.MARKAUSKAS. Aš nesutinku atidėti. Norėčiau pasakyti, kad įstatymas nėra keičiamas. Aš turiu dar LTSR pilietybės įstatymą, kuriame yra rašoma, kad “Lietuvos TSR piliečiai yra kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyvena Respublikos teritorijoje ir turi nuolatinę darbo vietą.” Nėra įstatymas keičiamas. Jūs paskaitykite nutarimą. Jokio pakeitimo nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikės mums apsispręsti. Aš turiu teikti balsavimui 5 punktą. Aš tik noriu, gerbiamieji Seimo nariai, ir gerbiamąjį pranešėją painformuoti apie pasekmes. Jeigu jūs 5 punktą priimate, aš teikiu balsavimui (nebent pranešėjas norėtų kitaip) visą nutarimo projektą. Jeigu 5 punktą atmetate, matyt, tada pranešėjas darys pertrauką ir galės 5 punktą pateikti kitokį, kitokios redakcijos, bet jau ne šiandieną tada. Taigi prašome, gerbiamieji Seimo nariai, pagalvoti, apsispręsti. O dabar prašome registruotis ir po to balsuosime.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kartoju dar kartą: kas už visą 5 punktą, tas paspaus mygtuką “už”. Jeigu 5 punktas bus nepriimtas, tada pranešėjas turės teisę paprašyti pertraukos ir pateiks kitą 5 punkto redakciją. Jeigu jis bus priimtas, teiksiu balsavimui visą įstatymą, nebent pranešėjas prašytų pertraukos. Prašome balsuoti, balsavimas pradedamas. Kas už 5 punktą, spaudžia mygtuką “už”.
Už - 15, prieš - 16, susilaikė 9. 5 punktas nepriimtas. Pranešėjau, jūsų dabar valia. Ar leisite įstatymą be 5 punkto, ar prašysite pertraukos?
R.MARKAUSKAS. Aš tiesiog nežinau, kaip pasielgti, kadangi, gerbiamieji Seimo nariai, mes vilkiname šitą nutarimą. Jau daug žmonių... Mes priėmėm 18 straipsnio trečiąją dalį. Tris mėnesius mes vilkinam šito nutarimo priėmimą. Ir mūsų Lietuvos potencialūs piliečiai negali priimti pilietybės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš laukiu jūsų pasiūlymo ir nežinau, ką dary ti. Atidėkite tada savo nuožiūra. Ar jūs siūlote priimti be 5 punkto visą nutarimą? Ar dar pateiksite naują redakciją, tarkime, antradienį ar kuriuo nors kitu laiku? Galima antradienio darbotvarkėje įrašyti, pavyzdžiui, jeigu jūs pageidaujate. Pranešėjau, jūsų nuomonė. O jūs per tą laiką, nežinau, kaip čia vaizdžiau pasakius, pasitarsite su frakcija. Praplausite smegenis... Atsiprašau, nevartočiau tokio žodžio. Pasitarsite su frakcija, norėjau pasakyti. (Balsai iš salės) Prašau.
R.MARKAUSKAS. Gerai. Antradienį.
PIRMININKAS. Palaukit minutę. Jeigu antradienį, aš norėčiau jums pasiūlyti ir laiką. Galėčiau pasiūlyti 11.15 val., pavyzdžiui, jeigu tinka. Arba bet kurį popietinį laiką. 12.20 val. galiu pasiūlyti. Koks jums laikas tiktų? Tai čia jūsų nuožiūra. 11.15 val. tinka? Ir kiek minučių pageidautumėt?
R.MARKAUSKAS. 15 min.
PIRMININKAS. 15 min. Duodam 20 min. Dabar darome svarstymo pertrauką iki antradienio. Antradienį 11.20 val. Replikuos Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Pone pirmininke, aš norėčiau kolegai R.Markauskui pasiūlyti, kad priimtų visą įstatymą be 5 punkto. O paskui antradienį galėtume 2 punkto papildymą įrašyti. Dabar jūs atidedat visą įstatymą.
PIRMININKAS. Taip bus žymiai blogiau, kolega Bobeli, todėl, kad tada reikės tą papildymą vėl pateikti. Po to darysime jo svarstymą, po to balsavimą. Juridinio skyriaus išvada bei visa kita. Tai yra žymiai ilgesnė procedūra. Man regis, ponas R.Markauskas pasielgė racionaliai šį kartą. Tą jis daro labai dažnai, drįstu pasakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, tai mes sutarėme, kad svarstysime antradienį, 11.20 val. bus svarstymo pradžia.
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
O dabar svarstome 12 punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” pakeitimo” projektas (Nr.787). Tai yra dokumento pateikimas. Pranešėjas - Seimo narys A.Rudys. Kas pageidaus, galite užsirašyti. Jei norėsite ko paklausti, tai prašome rašytis į kompiuterį. Prašome, Seimo nary Rudy.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia tiesiog nelabai ką yra ir pateikinėti. Siūloma pratęsti šito įstatymo galiojimo laiką iki liepos mėnesio, kad maždaug jis galiotų nevisiškai vienerius metus. Aš daugiau neturiu ką ir pasakyti.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kad ir kaip mes, sakysim, numirusį žmogų pudruotume, apvilktume, vis tiek jis gyvas nebus. Ar ne taip yra ir šituo atveju? Juk turime visiškai netaikomą... Kiek man žinoma, nebuvo nė vieno pritaikymo atvejo. Taigi turim, populiariai sakant, mirusį įstatymą. Ir, matyt, toks įstatymas niekada nebus pritaikytas. Tai kuriems galams reikalingi tie papildymai. Jeigu jis neveikia, tai ir palikim jį ramybėje. O jeigu norim taikyti, tai taikykim.
A.RUDYS. Aš irgi žinau, kad jis dar kol kas nepradėtas taikyti, bet aš turiu vilties, kad jeigu prireiks, tai galima bus jį taikyti. Antra. Vis dėlto mes turime konstatuoti, kad laipsniškai mažėja perdirbamosios pramonės įsiskolinimai. Ir sunku pasakyti, kokia yra ir šito įstatymo buvimo įtaka. Tai ta prasme mums iš esmės nieko nekainuoja pratęsti jo buvimą, o tuo tarpu... Jeigu jis nebus panaudotas, o atsiskaitymai bus sutvarkyti, tai bus gerai.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kokia pagrindinė priežastis, dėl ko jūs siūlote pratęsti? Juk tai tikrai ne visai logiškas pratęsimas. Ačiū.
A.RUDYS. Kaip tik man atrodo, kad labai logiškas, nes ypatingai pastaruoju metu teko dalyvauti labai daugelyje susitikimų, taip pat ir su kaimo žmonėmis. Kai pradedi šnekėti apie šitą įstatymą, yra labai nustebusių žmonių, kad apskritai jis yra. Ir tiesiog tie žmonės, kurie betarpiškai turi būti apginti, dabar sužinoję apie tai, kad šitas įstatymas yra... Tuose susirinkimuose jie man sakė, kad pratęstume, ir jie paspaus savo Ūkininkų sąjungą, paspaus savo kitų organizacijų vadovus, kad tie pradėtų šitas procedūras. Taigi būtent aš čia matau racionalumą pratęsti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad greta tokio jūsų siūlymo pratęsti šito įstatymo galiojimą... Aš manau, šitas įstatymas turėjo tam tikrą poveikį, todėl kai kurios įmonės sutvarkė atsiskaitymus vien bijodamos to įstatymo. Bet ar nevertėtų Seimui oficialiai paklausti Žemės ūkio ministerijos, kuri berods turi teisę siūlyti bankrotą, kodėl, pavyzdžiui, cukraus fabrikai, kurie neatsiskaito už cukrinių runkelių perdirbimą, Žemės ūkio ministerijos neskelbiami bankrutuojančiais.
A.RUDYS. Čia gali paklausti kiekvienas Seimo narys asmeniškai arba frakcija, arba panašiai. Aš galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę. Kai bus rengiamas tas interpeliacijos tekstas (na, jūs puikiai žinote, kad socialdemokratai pradės šitą procesą), aš sieksiu, kad būtų įtrauktas priekaištas Žemės ūkio ministerijai, taip pat ir Vyriausybei dėl to, kad jos realiai nepasinaudojo šiuo įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau klausimų nėra. Dabar noriu paklausti Seimo narių, ar yra abejojančių, kad šį įstatymą reikia įtraukti į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Nėra abejojančių. Vieną minutę, palaukite tribūnoje, neišeikite, toliau aš vėl siūlysiu. Gerbiamasis pranešėjau, kokį jūs numatytumėte pagrindinį komitetą, kuris galėtų šį įstatymą teikti komiteto vardu?
A.RUDYS. Aš manau, kad šiuo atveju pats neutraliausias komitetas, kuris betarpiškai turėtų būti tuo suinteresuotas, turėtų būti Ekonomikos komitetas, o tuo tarpu Agrarinis komitetas turėtų būti papildomas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau Ekonomikos komiteto pirmininko, bet matau ponią V.Briedienę. Ar sutiktų jūsų komitetas, jūsų nuomone, būti pagrindiniu komitetu? Sutinka, taip? Toliau. Ar Agrarinis komitetas sutiktų pateikti papildomą išvadą? Sutinka. Dabar aš prašysiu ponios V.Briedienės. Kada, jūsų nuomone, būtų galima paskelbti svarstymą? Kadangi tai bus svarstoma paprasta tvarka, ne skubos tvarka, bus galima anksčiausia skelbti svarstymą kovo 17 d., bet galima ir vėliau. Tai koks būtų jūsų pasiūlymas? Vieną minutę, ponia Briediene. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš manau, kad tikslinga paskelbti truputį vėliau, nes tai turėtų apsvarstyti komitetas, turėtų būti komiteto posėdis.
PIRMININKAS. Taip, be abejo.
V.BRIEDIENĖ. Tai mes galim tik kitą savaitę, trečiadienį apsvarstyti.
PIRMININKAS. O ketvirtadienį tiktų?
V.BRIEDIENĖ. Galbūt ketvirtadienį ir galima. Trečiadienį įrašyti į...
PIRMININKAS. Ir kiek jūs laiko siūlytumėte? Kiek pranešėjas tam svarstymui siūlytų laiko?
V.BRIEDIENĖ. Čia turbūt pranešėjas turėtų siūlyti, taip?
PIRMININKAS. Pranešėjas, bet ir jūs, komitetas, galite siūlyti. Prašom.
A.RUDYS. Aš įsivaizduoju, kad mes galėtume kokių 20 min. skirti šitam reikalui ir tada žiūrėtume.
V.BRIEDIENĖ. Taip, taip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas dar nori kalbėti, taip?
A.RAŽAUSKAS. Aš tiktai pritariu ir norėčiau, kad toli nebūtų atidedama, nes čia beveik visiškai aiškus klausimas. Komitetuose turbūt užtektų skirti po pusvalandį, o čia, galvoju, kad 20 min. irgi užtektų.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums galėčiau pasiūlyti tokį laiką. Tarp 10.30 ir 11.00 val. nieko nėra, tai gal mes paskirkim šį pusvalandį... Gerai, tinka? Tada ačiū pranešėjui. Visi sutiko.
Seimo Savivaldybių komiteto ataskaita
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar kviečiame į tribūną Seimo narį A.Sadkauską, kuris nori pasakyti, ką jo vadovaujamas komitetas nuveikė per visą šį laikotarpį. Ataskaitos trukmė - pusė valandos. Tačiau aš manau, kad komiteto pirmininkas pateiks trumpesnę ataskaitą ir leis Seimo nariams jį paklausinėti. Kaip, pirmininke? Kiek jūs pageidautumėte laiko?
A.SADKAUSKAS. Na, aš laiko neskaičiavau, žiūrėsime. Manau, kad čia užteks to laiko, kuris yra numatytas.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Bandysime trumpinti.
Gerbiamieji Seimo nariai! Čia mūsų nedaug, matyt, ne visiems rūpi savivaldos klausimai. Pirmiausia pradėsiu nuo komiteto sudėties. Kai kas žino, kai kas nežino, kad mūsų komitete yra 3 konservatoriai, 1 krikščionis, 1 Lenkų sąjungos, na, ir visi kiti LDDP. Taip, labai gaila, kad nėra mūsų komitete socialdemokratų, kadangi jie labai aktyviai yra įsitraukę į savivaldos reformą. Mes kviečiame juos, gal tikrai dar ką nors gali pakeisti.
Mano akimis ir mano protu, mes komitete lyg ir neblogai sutariam. Na, kas be ko, kiekvienuose namuose dūmų būna, tai, matyt, neišvengiama. Visas mūsų komiteto darbas iš esmės buvo nukreiptas pasirengimui savivaldos reformai. Tai rinkimų, savivaldos, administracinių ribų, Vyriausybės atstovo įstatymai. Pastarasis jau funkcionuoja. Kiti jau yra parengti ir, matyt, šioje sesijoje mes kartu su jumis juos priimsime. Komitete baigiamas rengti savivaldybių deputatų statuso ir (...) įstatymas. Gal jis vadinsis (...), bet jis yra reikalingas.
Komiteto narių daugumai pritariant galutinai suformuota nuostata dėl reformų vykdymo laiko ir tvarkos. Dar kartą noriu akcentuoti, kad mes skiriame savivaldos reformą nuo administracinių teritorinių ribų perskirstymo reformos. Kaip jau minėjau, dėl savivaldos reformos šiuo metu jau yra parengti 5 norminiai dokumentai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Jūsų frakcijos narys lieja širdį, o jūs triukšmaujate.
A.SADKAUSKAS. Šiai reformai dar yra būtini valstybės ir savivaldybių tarnautojų įstatymas, naujo biudžeto formavimo įstatymas ir... Tai šitie įstatymai. Juos turi pateikti Vyriausybė. Jeigu ji laiku pateiks, tai iš viso yra 8 įstatymai. Mes manome, kad tai ir bus savivaldos reforma. O dėl naujų savivaldybių ir apskričių ribų suformavimo, mano ir daugelio komiteto narių nuomone, šiai kadencijai jokių pertvarkymų daryti nereikia. Aš turiu omenyje netgi ir pavadinimus. Būsimajai kadencijai jokių pertvarkymų daryti nereikia.
Kol kas nelabai sekasi įtikinti valdžios pareigūnus, išskyrus mūsų gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną, kad būtinai reikalinga visos valstybės valdymo koncepcija, iš kurios išplauktų apskrities įstatymas, Vyriausybės įstatymas, taip pat nauji savivaldybių ribų ir apskričių įstatymai. Aš juos irgi skiriu - savivaldybių ribų įstatymas ir apskričių, vadinasi, aukštesniųjų administracinių vienetų. Na, šiandien mes jau įpratome vadinti juos apskritim. Aš norėčiau, kad jūs tai įsidėmėtumėte ir kad mes tai visi skirtumėm.
Dabar kreipiuosi į jus, Seimo nariai, komiteto vardu tikėdamasis jūsų paramos mūsų šioms suformuluotoms nuostatoms įgyvendinti. Vykstant mūsų šalyje 5 reformoms, gana sunkiai, kaip žinom, toms reformoms judant, taip pat vykstant privatizacijai, esant tokiai sunkiai mūsų valstybės ekonominei būklei, man atrodo, kad šiandieną Lietuvoje brėžti naujas linijas, naujas ribas ir mechaniškai kurti kažkokius aukštesnius administracinius vienetus, apskritis, yra netikslinga. Pagal Konstituciją yra numatyta, kad aukštesniuose administraciniuose vienetuose valdymą organizuoja Vyriausybė. Ir aš sakau, tegu ji ir organizuoja (mes tikrai netrukdom) ar per ministerijas, ar per savivaldybes, ar galų gale per Vyriausybės atstovus, ką aš ne kartą jau sakiau.
Savivaldybių komitetas daug energijos ir laiko sueikvojo konfliktų, skundų tyrimams pačiose savivaldybėse. Ir artėjant rinkimams tų konfliktų dar daugėja, jie aštrėja. Aš manau, kad jūs visa tai patys jaučiate. Taip pat neretai teko kreiptis į Vyriausybę dėl sprendimų netinkamumo sprendžiant savivaldybėse komunalinius, buitinius klausimus. Nemažai jų yra ir pataisyta. Ir galvojame, jeigu būsime gyvi, tam laiko skirsime dar daugiau.
Daug kam kyla klausimų, kodėl Savivaldybių komitetas neretai kišasi į kitų komitetų darbą, ypač tokiais klausimais kaip žemės ūkio, prekybos, energetikos. Galiu pasakyti, kad tie ir kiti klausimai yra tiesiogiai susiję su savivaldybėse gyvenančiais žmonėmis. Tai ir problemos tampriai susijusios su savivaldybių pareigūnų darbu, kuris šiandieną akivaizdžiai blogėja. Jūs turbūt tai irgi matote. Aš manau, kad ateityje, jeigu užteks sveikatos, mes nuo tų klausimų, kurie tiesiogiai susiję su savivaldybių pareigūnais ir su žmonių reikalais, ir toliau neatsiribosime, ir toliau juos bandysime spręsti.
O dabar - kodėl savivaldybėse blogėja reikalai? Aš manau, kad, pirma, iš pradžių buvo labai didelis politizavimas. Kita bėda, kad savivaldybių pareigūnų atlyginimai buvo labai maži ir dėl to iš savivaldybių išėjo nemaža dalis gerų, kompetentingų žmonių. Manau, vien dėl šitų dviejų pagrindinių dalykų.
Baigdamas noriu pasakyti, kad mes, Seimo nariai, nors esame ir politikai - vieni galbūt geresni, kiti gal kiek blogesni, - bet mūsų komiteto darbą aš, būdamas pirmininku, stengiausi organizuoti taip, kad kuo mažiau tas darbas būtų politizuotas, kad būtų sprendžiami gyvenimo, o ne ypatingos politikos padiktuoti dalykai. Kiek tai man pavyko - nežinau, tegu vertina komiteto nariai, kurie su manimi dirbo. O baigdamas laukiu jūsų klausimų ir jūsų priekaištų mano darbui. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pirmininke, ar jums neatrodo, kad komitetas per mažai dėmesio skyrė savivaldybių darbo stiliui, darbo kultūrai, atsiskaitomybei piliečiams. Pavyzdžiui, visiškai neskirta dėmesio pačiai žemiausiai, bet svarbiausiai savivaldos grandžiai - tai apylin kių darbo stiliui. Mes turime gražių pavyzdžių. Sakykime, “Agronomų seklyčia” domisi, kaip gyvena kaimas, o čia aš nė karto nepastebėjau jūsų komiteto tokio suinteresuoto nusiteikimo panagrinėti šitų savivaldybių turinį ir kaip pritaikyti šituos įstatymus. O čia, taip sakant, bendra globalinė ataskaita. Ji mane, pavyzdžiui, nelabai tenkina. Kokia jūsų nuomonė?
A.SADKAUSKAS. Aš nežinau, kas jus patenkina, bet dar yra raštu mūsų ataskaita, kas yra parašyta raštu, to aš neminėjau žodžiu, tai jūs galbūt skaitėte. Jūs čia akcentuojate apylinkes, apylinkių tarybas. Aš manau, kad mes dirbdami visų bėdas vienodai priimdavome, vienodai į jas įsiklausydavome ir kur reikėdavo... Štai neseniai buvo problemų su viena savivaldybe, ir antradienį važiuojame į Veisiejus. Aš manau, kad mūsų komitetas to nelaiko antraeiliais klausimais, juos laiko vieno lygio. O kaip dirba “Seklyčia”, tai galbūt ir reikėtų pasimokyti iš jos darbo. Na, aš žinau, kad tikrai yra ten ko pasimokyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis komiteto pirmininke! Sakykite, ar jūs sutiktumėt su mano mintimis, kad jūs neturite savivaldos reformos koncepcijos? Komitetas tokio projekto nepateikė. Jūs sakėte, kad nėra valdymo koncepcijos, tai aš drįstu tvirtinti, kad tai, ką jūs kalbate, visiškai nėra pasirengimas savivaldos reformai. Aš manau, kad tai yra tik perrašyti savivaldybių rinkimų, pačių savivaldybių įstatymai, tačiau to jokiu būdu negalima pavadinti savivaldos reforma. Jūs pats ką tik pasakėte, kad teritorinės administracinės reformos jūs visiškai atsisakėte. Tačiau aš drįstu tvirtinti, kad ir savivaldos reformos nėra, ir tai, kas yra daroma, aš manau, nelabai ką turi bendra su Konstitucija, nes kai savivaldybė yra atskiriama nuo...
PIRMININKAS. Atsiprašau, kompiuteris automatiškai išjungia po minutės, nieko negaliu padėti. Prašom, atsakykite.
A.SADKAUSKAS. Taip. Na, gal aš neaiškiai pasakiau. Noriu pakartoti, kad reikia skirti visos valstybės valdymo reformą nuo savivaldos reformos. Ir dar kartą sakau, kad savivaldos reformai reikalingi pirmiausia 8 įstatymai, kuriuos aš ir išvardijau - tai rinkimų naujas įstatymas, savivaldos įstatymas, savivaldos ribų įstatymas, naujo biudžeto formavimo įstatymas, turto pasiskirstymo įstatymas, valstybės tarnautojų įstatymas, deputatų statuso ir Vilniaus ar, sakykime, Respublikos sostinės įstatymas. Tie 8 įstatymai, kurie yra reikalingi savivaldos reformai įgyvendinti. O visos valstybės reformai įgyvendinti, dar kartą sakau, reikia paruošti koncepciją, ar kitaip mes tą vadinkime, tą dokumentą, bet mums reikia jį turėti, kad mes matytume visumą, matytume ministerijas, matytume apskritis, matytume ministerijų funkcijas ir apskričių funkcijas. Va čia ir yra visos valstybės valdymo tas dokumentas, iš kurio išplauktų Vyriausybės įstatymas, apskrities įstatymas ir galų gale tų ribų, naujų ribų įstatymai. Tai tuos dalykus, aš manau, gerbiamasis A.Kubilius turėtų skirti, ir labai, nuo visos valstybės, nuo savivaldos reformos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš taip supratau ir man aišku, kad ši Seimo kadencija, aišku, nepajėgi ir dėl finansinių, ir dėl ekonominių, ir dėl socialinių priežasčių įvykdyti šitą visą reformą. Todėl mano klausimas toks. Kaip mes išeidami, baigdami šitą Seimo kadenciją visa tai atiduosime būsimajai kadencijai, būsimojo Seimo rinkimams? Ar mes būsime tiek pajėgūs, kad galėtume tą viską suformuluoti ir jiems garbingai perduoti, kad jie įvykdytų?
A.SADKAUSKAS. Taip. Tai aš dar kartą sakau, kad mes ir susikoncentruojam savivaldos reformai, kuri nieko nekainuoja, išskyrus tiek, kad kainuos rinkimai. Bet aš nesiūlau keisti pavadinimų, nesiūlau keisti ribų, išskyrus tas ribas, kurios gyvenimiškai galbūt susiformavo, kur patys žmonės nori, t.y. patvirtinta atskira tvarka ir ta tvarka tai galima daryti, nieks netrukdo. Jeigu, pavyzdžiui, prie Druskininkų reikia prijungti kažkiek ploto, kur jau susigulėjo ir kur žmonės reikalauja, tai yra tam tvarka. Arba galų gale Grigiškes galbūt reikėtų prijungti prie Vilniaus ir paleisti troleibusą. Na, tai ir žmonės labai nori. Tai čia yra atskira tvarka, jinai patvirtinta, ir mes labai laisvai galėsime naudotis toliau. O visą Lietuvą šiandieną draskyti ir įsivelti dar į vieną reformą, - mūsų komitetas su tuo nesutinka. Jeigu kas to nori, tai prašom rodyti iniciatyvą ir...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu pasakyti, kokia yra procedūra svarstant ataskaitas. Galiu pasakyti, kad procedūros, kaip tokios, nėra. Po pasisakymo nėra ir procedūros, numatytos Statute, todėl po pasisakymo galima Seimo narių klausti, galima pasisakyti. Pasisakymus ir visą procedūrą baigsime taip, kaip numatyta, 18 val. 10 min. Taigi dabar, jeigu kas pageidaus ne tik paklausti, bet ir pasisakyti, turės tą galimybę.
Seimo narys V.Liutikas nori klausti ar pasisakyti? Prašom.
V.LIUTIKAS. Paklausti noriu.
PIRMININKAS. Prašom.
V.LIUTIKAS. Per pastaruosius 3 metus Lietuvoje atsirado vienas nemalonus reiškinys: padaugėjo skaičius vidurinių mokyklų direktorių, neturinčių aukštojo išsilavinimo. Mūsų laikais tai yra nonsensas. Ir tai yra dėl to, kad savavaliauja savivaldybės, skirdamos šiuos kadrus. Yra didesnių juokų, pavyzdžiui, Kauno m. švietimo skyriaus vedėjas yra inžinierius, pieno pramonės specialistas. Ar komitetas mano svarstyti klausimą ir padaryti išvadas tokia prasme - kokius kadrus turėtų reguliuoti savivaldybė, kokius kadrus - atitinkamos ministerijos?
A.SADKAUSKAS. Šiandien pagal galiojantį įstatymą ministerija turi galios skiriant (jūs žinote), vedėją (Kultūros ir švietimo). O ateičiai ir, mano manymu, kol šiandien vyksta tos reformos, tai ministerijos (na, kaip čia pasakyti) galbūt toks poveikis ir tiesioginis poveikis savivaldybei per kultūros, švietimo skyrius turėtų išlikti.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Išskyrus ūkinius klausimus.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Jeigu leisite, aš trumpai pasisakysiu ir paklausiu.
PIRMININKAS. Gal pirma paklauskite, o paskiau aš jūsų pavardę paliksiu kompiuteryje ir galėsite pasisakyti, gerai? Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Pirmas klausimas. Jūs pasakėte, kad jūs ne už politizuotas savivaldybes. Bet jūs gi kalbat visiškai atvirkščiai, ne gu darote. Jūs gi grynai politizuotai dirbate. Tai yra geriausias atvejis arba pavyzdys Šilalės rajonas. Pradėjote nuo pono A.Albertyno. Jam nepasisekė, tai tada užbaigėte jūs. Paskyrėte ten poną V.Mačiulį sutvarkyti tą tarybą ir jis tai įvykdė. Dabar pasakykite, kas jums leido Konstituciją aiškinti ir traktuoti taip, kaip nori Savivaldybių komitetas?
A.SADKAUSKAS. Na, mes niekad Konstitucijos neaiškinam prieš Konstituciją, nuteikiam...
E.KUNEVIČIENĖ. Taip, jūs prieš ir aiškinat, aš suprantu...
A.SADKAUSKAS. Na, jeigu jūs tai įrodysite, tai labai liūdna man bus. Tai jūs dar tik pasakėte. O dėl V.Mačiulio, tai jis yra deputatas tos Tarybos ir jo veiksmai toje Taryboje... Aš nekompetentingas jį laikyti už rankos ir sakyti, ką jis ten turi daryti. Aš manau, kad Konstitucija kol kas neprieštarauja Seimo nariui būti ir rajono tarybos deputatu. Galbūt tai jūs turite omenyje, kad tas prieštarauja. Bet, mūsų manymu, tai neprieštarauja ir galbūt reikėtų paprašyti kompetentingų juristų, kad tai išaiškintų. O V.Mačiuliui aš asmeniškai jokio poveikio nedariau ir man jūsų kaltinimai yra visiškai nereikalingi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, galėtumėt laikyti Seimo narį V.Mačiulį nebūtinai už rankos, o už kurios nors kitos vietos.
A.SADKAUSKAS. Na, galiu už kojos.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Nei to, nei to nedariau.
B.V.RUPEIKA. Aš prašyčiau pranešėjo nepasiduoti posėdžio pirmininko beprasmiškoms užuominoms ir kalbėti apie esmę, o esmė vis dėlto tai yra mandatas. Taigi aš pasisakydavau prieš penktąją revoliuciją Lietuvoje, prieš teritorinį persiskirstymą, kuris sukrėstų žmones dviem būdais: materialiai ir moraliai. Bet ta jūsų frazė, pasakyta labai garsiai (kaip visada tamstai sekasi), kad tai nekainuos, jeigu ji bus įrodyta, tai tikrai aš ir, matyt, mano artimiausi kaimynai bus už. Tada norėčiau patikslinimo: kiek žmonių jau dirba prie šito projekto, apmokamų etatinių žmonių? (Salėje šurmulys) Ar kolektyvas, ar institutas, ar dar kažkas?
A.SADKAUSKAS. Dabar šiuo metu nedirbo apmokami. Rinkimų įstatymas yra mūsų parengtas, kaip A.Kubilius sakė, nurašytas; tai teko du kartus nurašinėti, kadangi vieną parengėme pagal mažoritarinę sistemą, kitą (po to Seimas balsavo, kad reikia pagal daugiamandatinę) tai nurašėm pagal daugiamandatinę. Na, tas nieko nekainavo, kadangi mūsų darbuotojai gauna atlyginimus ir tik tiek. Savivaldos įstatymą mes irgi rengiame. Čia daug kas visaip traktuoja, bet galiu aiškiai ir atvirai pasakyti, kad vis dėlto pagrindinis nuostatų (...) Savivaldybių komiteto. O buvo sudaryta, kaip jūs žinote, prie Vyriausybės darbo grupė, kuri atlyginimus gavo. Ir neblogus, sakyčiau, atlyginimus gavo. Šiuo metu ji išformuota.
Toliau. Kiek kainuos? Tai aš dar kartą sakau, kad savivaldos reforma, be to, kiek ji kainavo rengiant tuos dokumentėlius (ir yra dar rengiami Vyriausybėje, ministerijos rengia), tai, be šito... ir kiek kainuos rinkimai, kas jau čia natūraliai turi būti, tai, manau, daugiau tikrai nebus nė vieno cento.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Daugiau klausiančių nėra, bet Seimo narė E.Kunevičienė nori pasisakyti. Todėl aš ją kviečiu į tribūną. Prašom. Aš primenu, gerbiamieji Seimo nariai, kad dabar galima komitetą kritikuoti, netgi galima grasinti, kad teiksite nepasitikėjimą juo. Ką jūs norite, tą darote.
Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke už suteiktą žodį. Aš nenorėčiau grasinti, tik nenorėčiau, kad nesitęstų tas, kas pradėta. Atėjus LDDP į Seimą Šilalės atžvilgiu... Nes tai labai negraži akcija, ir ponas A.Albertynas turbūt tai gerai suvokia, nes viskas nepasiteisino, kas buvo daroma. Ir galų gale Savivaldybių komitetas ėmėsi baigimo funkcijos. Tas komitetas, kuris turėtų rūpintis, kad Taryba dirbtų iki naujų rinkimų, nes nedaug liko. Kiekgi mėnesių liko iki rinkimų? Išardyta Taryba, Tarybos pirmininkas priverstas atsistatydinti dėl to, kad jis buvo Tėvynės sąjungos narys. Aš tiktai taip manau.
Dabar kas vyksta tame rajone? Taryba nedirba, biudžetas nepatvirtintas. Faktiškai jie neturi įstatymo, pagal kurį gali mokėti atlyginimus mokytojams ir gydytojams, ir kitiems. Juk nėra tokio įstatymo, kur leidžia mokėti savivaldybėms, tai kas prisiims šitą atsakomybę? Ponas V.Mačiulis? Jūs sakote, kad jūs nevedžiojate už rankų, o jis pakeitė jūsų raštą ir sako: man šitą leido A.Sadkauskas. Ir aš šitą raštą jūsų turiu, kur jūs leidote šitą darbą atlikti. O Konstitucijoje yra numatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis. O ponas V.Mačiulis dalyvauja Taryboje, kaip Tarybos deputatas balsuoja ir jeigu jis bent organizuotų ką nors teigiamo. O dabar - ardomąjį darbą, kad pakenktų visiems rajono žmonėms. Aš kitaip netraktuoju, nes biudžetas nepatvirtintas. O Taryba nedirba. O buvo taip padaryta, kad Taryba negalėtų dirbti. Todėl aš dabartiniu metu gerbiamajam A.Sadkauskui norėčiau pasakyti, kad aš jūsų komiteto darbu nepasitikiu. Jis yra per daug politizuotas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo narei. Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi aš taip pat esu Savivaldybių komiteto narys ir vyksta ataskaita, ir kažkokie kaltinimai vyksta Savivaldybių komiteto dėl Šilalės savivaldybės tarybos darbo, tai noriu pasakyti, kad mes, aš asmeniškai kartu su gerbiamąja E.Kunevičiene vieną kartą buvome sesijoje. Ir man atrodo, neduos man meluoti ponia E.Kunevičienė, mes labai gražiai sutarėm ir aš agitavau už tai, kad ten Tarybos nariai susitartų ir dirbtų. Kad tai neįvyko, tai ne Savivaldybių komiteto problema, o problema tos Šilalės tarybos. Ir kad nepatvirtintas biudžetas, tai kaltas tik (čia mano subjektyvi nuomonė) Šilalės rajono savivaldybės tarybos pirmininkas. Todėl, kad jis nekvietė sesijų. O sesijas kvietė patys Tarybos deputatai. Ir tai, kviečiant savivaldybės Tarybos deputatams, netgi pirmininkas neskelbė sesijų. O ir patys Tarybos deputatai atsisakė savo mandatų ir laiko, kad jie jau ne deputatai, tuo tarpu dėl deputatų mandatų panaikinimo arba atsistatydinimo sprendžia pati Taryba, o Taryba nesprendė todėl, kad jos pirmininkas nekvietė ir neįvyko sesija. O dabartiniu metu sesija įvyko ir jie patys tuos klausimus išsprendė. O Savivaldybių komitetas tiktai žiūrėjo, kad sesija vyktų teisėtai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas. Po to baigiamasis žodis pirmininkui. Prašom.
A.BENDINSKAS. Man teko būti Šilalės rajone, dar kada buvo renkama Aukščiausioji Taryba, man teko būti Šilalės rajone, kada jau vyko rinkimai į Seimą. Ir aš ten pažįstu keletą žmonių. Visi žmonės labai gražūs, visi žmonės tikrai nori ir sau, ir Lietuvai padaryti gera. Bet kaip dabar ponia E.Kunevičienė pasakė, kad Savivaldybių komitetas yra politizuotas, na, ji ir pati tame pačiame komitete, tai, vadinasi, ir jinai yra politizuota. Tai tokiu atveju, jeigu mes, iš Seimo politizuoti Seimo atstovai, nunešam į Šilalės rajoną politizuotą, jau politizuotą ir net orientuotą savo nuomonę, tai, žinoma, tada rajono valdžiai nors pasikark. Tai todėl aš siūlyčiau, kad ponia E.Kunevičienė atmestų tuos visus savo politizavimus, užmirštų ir dirbtų kaip Lietuvos Seimo atstovė. Ir tada pamatysite, kad ir Šilalės rajonas susitvarkys, ir bus viskas gerai.
Aš savo pasisakymą noriu baigti L.Tolstojaus žodžiais: “Nusišluokite savo takelį į savo namą ir pamatysite, kad jūsų kaimas švarus”.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, tik mes visada tai siūlome daryti kitiems.
Komiteto pirmininkas ponas A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Labai liūdna, kad gerbiamoji E.Kunevičienė, šiandien ypač gražiai atrodanti man, aš nežinau, taip supolitizavo mano ataskaitą. Nors aš tikrai toje Šilalėje tai ir piršto nepridėjęs. Ten susibarė du konservatoriai, jie kažkuo nepasidalijo, o aš, “eldėdėpėšnikas” Sadkauskas, turiu nuo to kentėti. (Salėje juokas) Na, man atrodo, kad gerbiamoji E.Kunevičienė... Nors galėjome su jumis dviese susėsti, apsikabinti ar kaip, bet tikrai dėl tos Šilalės... Jūs mane supraskit, kad aš ten niekuo dėtas. O jeigu kartais nepasidalija du iš LDDP, tai tikrai trečias iš konservatorių nesikiša. Ir aš ten nesikišau, aš jums tai nuoširdžiai sakau. Tikrai jūs nepolitizuokite šitos mano ataskaitos, ir aš noriu, kad ji šiandien (labai jaudinausi) “praeitų” normaliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad jūsų pasiūlymas jums susėsti dviese su ponia E.Kunevičiene yra tikrai visiems priimtinas. Klausimą baigėme.
1994 m. kovo 15 d. darbotvarkė
4sesiją 2 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar rytdienos (antradienio) darbotvarkė. Prašom. Seimo Pirmininkas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos! Nors, atrodo, ir sudėtingas buvo klausimas užkabintas, bet kadangi taip su “šposais”, su humoru, tai mes tikrai, man atrodo, gražiai baigsime ketvirtosios sesijos pirmąją darbo dieną.
O prieš pateikdamas paskutinį klausimą, kaip gerbiamasis A.Sakalas sakė, 15 dienos, t.y. antradienio, darbotvarkės projektą, aš jums noriu parodyti štai tą patį šviežiausią leidinį, kuris yra, kaip čia pasakius, apie mus visus ir mūsų visų darbą. Tai yra šiandien, pirmąją jau naujos sesijos dieną, pagaliau mes pasivijome ir išleidome paskutiniosios sesijos paskutiniuosius stenogramų sąsiuvinius. Vadinasi, ta prasme yra tam tikra pažanga. Aš ypač tai adresuoju tiems kolegoms ir tiems žurnalistams, kurie giliau analizuoja mūsų darbą, o stenogramos yra ne tik skundų į Konstitucinį Teismą šaltinis, bet ir šiaip mūsų darbo paįvairinimui, darbo tobulinimui, gilinimuisi į mūsų reikalus ir į visus valstybinius reikalus. Taigi jūs arba gavote, arba tuoj gausite tas paskutines stenogramas. Vasario 17 dienos, kaip prisimenate, kai buvo 3 posėdžiai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, turėčiau jus pertraukti. Štai aš, gerdamas vandenį į jūsų sveikatą, matau, kad jūs teikiate ne antradienio darbotvarkę, o šios dienos darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Ne, 15 dienos.
PIRMININKAS. Parašyta “kovo 10”, visiems yra išdalyta.
Č.JURŠĖNAS. Ne, ten jums blogai parašyta arba blogai skaitote. Man parašyta 15 diena. (Salėje šurmulys) Visi tvirtinat, kad 10? Tada aš blogai matau. Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų yra antradienio, 15 dienos.
Taigi kaip mes susitarėme, dabar prisiminkite, kad kiekvieną dieną mes patys automatiškai po truputį formuojam kitų dienų darbotvarkes. Ir baigdami tam tikrą etapą mes skiriame laiką ir konkrečią dieną, ir konkrečią valandą, kada kokį klausimą ir kaip nagrinėjame.
Taigi mes jau esame sutarę, kad turime baigti sesijos darbų programos aptarimą ir jau ją priimti. Tam skiriama nemaža laiko. Taip pat susitarėme, kad toliau nagrinėsime apylinkių teismų etatų skaičiaus įstatymo projektą (čia ne pateikimas, o jau svarstymas, čia prašom pataisyti), po to štai tas klausimas, kurio mes nespėjome užbaigti, t.y. gerbiamojo kolegos R.Markausko teikiamas klausimas dėl pilietybės reikalų. Toliau. Ketvirtas punktas. Irgi dėl jo buvo sutarta, tai sutarties su Kazachstanu ratifikavimo nutarimo projektas. Čia jau kita stadija. Ir Žemės įstatymo projektas. Aš tikiuosi, kad gerbiamieji agrarininkai tikrai susitars su ministru ir jau antradienį mes galėsim baigti priimti tuos paskutinius straipsnius ir gal ir visą įstatymą.
Toliau. Mes nebaigėm pateikimo dėl 6 punkto, t.y. Teismų įstatymo projekto. Turim užbaigti arba taip, arba taip. Ir dar yra keli juridiniai klausimai. Bausmių vykdymo kodekso įstatymas, čia jau visas kodeksas, gerbiamieji, čia labai svarbus dalykas. Ir štai pagaliau mes jį galėsim pradėti nagrinėti, ir atėjus laikui priimti.
Dėl Notariato įstatymo. Mes esame čia šiek tiek pavėlavę, kadangi mums reikėjo dar vasarį pratęsti vieno nutarimo galiojimą, kadangi jisai baigėsi kovo 1 d. Čia yra tam tikri nepatogumai, ir mes turim priimti atitinkamą sprendimą. Ir dar kai kurie papildomi dalykai, iš kurių aš išskirčiau Miškų įstatymo projektą. Pranešėjas - ministras G.Kovalčikas. Ir dvi ataskaitos: gerbiamojo R.Ozolo, kaip Regioninių problemų komisijos vadovo, ataskaita ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ataskaita, tikiuosi, pranešėjas bus gerbiamasis K.Jaskelevičius. Štai ir viskas. Prašau patvirtinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš jums pasiūlyčiau, kadangi dabar nereglamentuojamos pertraukos, kad tarp 3 ir 4 punkto, kur yra numatyta 20 min. pertrauka, įrašytume kokį nors pristatymą iš, sakyčiau, popietinio posėdžio, kad galėtume geriau anksčiau baigti. Vieną minutę! Pirmininke, prašom atsakyti į šitą klausimą.
Č.JURŠĖNAS. Taip, žinoma, tai galima. Mes galim arba gerbiamojo J.Jurgelio, arba gerbiamojo G.Kovalčiko klausimą pakylėti į viršų, jeigu manot, kad mes iš tikro galim apsieiti be pertraukų. Aš siūlau palaipsniui pereiti prie darbo be pertraukų. Man atrodo, bus dideli stresai mums, jeigu mes dirbsim iškart be pertraukų.
PIRMININKAS. Man atrodo, gerbiamieji Seimo nariai, kaip matote, dabar daugiau kaip pusė jau yra pasidarę pertrauką. Jie pasidaro ją bet kada. Tai aš manau, kad čia nebūtų problemų.
Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš labai prašyčiau Seimo Pirmininką, kad į antradienio darbotvarkę būtų įtrauktas Lietuvos Respublikos notarinių įstatymų įsigaliojimo 1 punkto pakeitimas.
Č.JURŠĖNAS. Taigi yra. 8 punktas. Jūs tik siūlote valandą pakeisti? Yra, 8 punktas, gerbiamasis Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Aš nepastebėjau. Atsiprašau. Jeigu yra, tai labai gerai.
Č.JURŠĖNAS. Yra, yra, 8 punktas.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Tamsta Seimo Pirmininke, aš, būdamas aktyvaus veikėjo kaimynu, nenugirdau klausimo esmės, kur buvo minėta pono G.Kovalčiko pavardė. Ar tai bus interpeliacijos miškų ūkio ministrui svarstymas?
Č.JURŠĖNAS. Ne, čia bus Miškų įstatymo projekto, kurio Nr.663, pateikimo stadija. Vyriausybė teikia šitą projektą. Šitas projektas yra mūsų darbų programoje nuo praėjusios sesijos ir reikia pradėti šitą klausimą nagrinėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. 4 darbotvarkės punktas - sutarties su Kazachstanu ratifikavimas, yra parašyta - svarstymas. Man atrodo, svarstymas ir priėmimas turėtų būti, ar balsavimas?
PIRMININKAS. Ne.
K.BOBELIS. Kadangi jau šiandien svarstėm, taip?
PIRMININKAS. Šiandien buvo pateikimas, gerbiamasis pirmininke.
K.BOBELIS. O mes pristatysim ir tą dieną nebus balsavimo?
Č.JURŠĖNAS. Pagal naująjį Statutą tos stadijos nesuplakamos, bet tarp stadijų turi būti mažiausiai viena darbo diena.
K.BOBELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, daugiau niekas nieko nesiūlo, bet aš vis dėlto apeliuočiau į Pirmininką ir pasakyčiau, kad jeigu mes darysime pertraukas, kurios dar atsiranda, kaip matėte šiandien, papildomos pertraukos po valandą ir po pusę, tai aš vis dėlto laikyčiausi savo pasiūlymo, kad geriau tų pertraukų nedarykim, nes vis tiek jos atsiras.
Č.JURŠĖNAS. Ir geriau anksčiau užbaikime darbą.
PIRMININKAS. Ir geriau anksčiau užbaikime arba apsvarstykime daugiau dokumentų.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Tai jeigu gerbiamieji kolegos leis, mes vis tiek rinksimės rytoj 10 val. į seniūnų sueigą ir pirmadienį 9.30 val. Ir jeigu atsiras kokių įdomybių, galėsime patikslinti ir galutinai antradienį tada gal ir atsižvelgsime į tamstos siūlymą, o dabar aš prašau patvirtinti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra abejojančių, nenorinčių patvirtinti antradienio darbotvarkę? Nėra. Darbotvarkė patvirtinama.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu šiandien niekas jokių pareiškimų nenori padaryti, tada Pirmininkas nori padaryti pareiškimą. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai malonu buvo jus visus matyti po ilgesnės pertraukos. Gaila, dabar jau kai kurių nebeliko, bet ką darysi. Galiu pranešti dar vieną žinią. Dalis mūsų Seimo narių, kurie yra ir signatarai, ką tik oficialiai įsteigė signatarų klubą, išsirin ko savo prezidentą, kanclerį ir valdybą ir gavo kuklias, bet savarankiškas patalpas antruosiuose Seimo rūmuose. Signatarų klubo prezidentas - gerbiamasis B.Kuzmickas, kancleris - gerbiamasis P.Vaitiekūnas. Taigi iš dalies tai paaiškinimas, kodėl kai kurių Seimo narių nėra. Bet vis dėlto visiems jums ačiū už intensyvų ir, sakyčiau, draugišką darbą, nepaisant kai kurių aštrių pastabų, kai kurių palyginimų, gal ir nereikalingų epitetų, bet, man atrodo, mes baigėm gražia ir linksma nata.
Taigi ačiū jums ir pirmoji diena tikrai galėtų jau ir baigtis. Bet čia ne mano prerogatyva, bet posėdžio pirmininko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už leidimą baigti posėdį. Posėdis baigtas.
Vieną minutę! Seimo Pirmininkas dar kažką pamiršo.
Č.JURŠĖNAS. Kadangi man priminė kai kurie Seimo nariai, rytoj 10 val. mes kviečiam seniūnų sueigą. Vis tiek gali atsirasti kokių nors klausimų. O iškilmingas posėdis - 11 val. Jisai truks, aš taip skaičiuoju, priklausomai nuo kalbėtojų lėtesnio ar greitesnio kalbėjimo, 1,5 val., na, daugiausia 2 val., ir viskas. Ir rytoj, kadangi darbo diena, nesvarbu, kad atmintina diena, tai jeigu kuris nors komitetas susirinks ar frakcija, ar draugų grupė, ar ponų grupė, tai, aš manau, blogai nebus. Bet mes dirbsim tik 1,5 val., daugiausia 2 val.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Posėdis baigtas.