Pirmasis
posėdis
1994
m. kovo 10 d.
Seimo Pirmininko Č.Juršėno ir Prezidento A.Brazausko sveikinimai
Seimo Pirmininko Č.Juršėno ir Prezidento A.Brazausko sveikinimai
4sesiją 1 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, labas rytas. Sveikinu jus susirinkusius į ketvirtąją Lietuvos Respublikos Seimo sesiją. Sveikinu jus žymiosios, ypatingosios pokarinei Lietuvai dienos - Kovo 11osios - išvakarėse ir skelbiu, kad ketvirtoji, pavasarinė, Lietuvos Respublikos Seimo sesija, pirmoji darbo savaitė ir pirmasis kovo 10 d., t.y. rytinis, posėdis pradedamas. (Giedamas himnas)
Mielieji kolegos, mes dar turim vieną malonią procedūrą. Pagal nusistovėjusią tradiciją turėtume pasveikinti vieną Seimo narį, kuris, gaila, ne laiku šventė savo jubiliejų, todėl mes jį sveikinam pavėluotai, kadangi tuo metu nebuvo sesijos, nebuvo Seimo posėdžių. Gerbiamasis A.Albertynas atšventė arba, sakykim, dar tebešvenčia (taip atsargiai pasakysiu) savo 60 metų jubiliejų. Sveikiname. (Plojimai)
Prie sveikinimo žodžių prisideda ir Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Labai graži tradicija (aš manau, mūsų Seimas tęs ją ir toliau), kada jos garbingi nariai, mūsų parlamento nariai, švenčia savo jubiliejų. Aš taip pat noriu prisidėti prie šitų sveikinimų ir perskaityti visiems mums pažįstamam, gerai žinomam, labai garsiam žmogui Lietuvoje - Albinui Albertynui tokį sveikinimą.
Gerbiamasis jubiliate, širdingai sveikinu Jus 60mečio proga. Jūsų gyvenimo kelias kupinas sunkių pergyvenimų. Jūs patyrėte nelengvą tremtinio dalią, vėliau auginote duoną. Lietuvos Atgimimo ir Nepriklausomybės metais Jūs pradėjote aktyvią visuomeninę ir politinę veiklą. Jūsų asmenybei būdingi ryškūs poelgiai, veiklumas, taurumas, meilė gimtajam kraštui. Šiandien Jūs - Seimo narys, plačiai žinomas politinis veikėjas. Širdingai sveikinu Jus garbingo jubiliejaus proga ir linkiu geros sveikatos, stiprybės ir energijos įgyvendinant Jūsų naujus sumanymus. (Plojimai)
Gerbiamasis Seime, aš taip pat norėčiau prisidėti prie tos šventinės nuotaikos, kuri šiandieną tvyro šitoje salėje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ketvirtųjų metinių išvakarėse aš širdingai jus sveikinu su labai reikšminga mūsų valstybei, mūsų tautai diena. Prieš 4 metus Lietuvoje susiformavo demokratiniais pagrindais išrinktas laisvas, nepriklausomas parlamentas, kuris tada vadinosi Aukščiausiąja Taryba. Ji nuveikė labai didelį darbą, nors dirbo ne tokį jau ilgą laikotarpį, tačiau jos žingsniai reikšmingi mūsų politiniam ir mūsų valstybiniam gyvenimui. Taip pat per tą laikotarpį susiformavo tvirtos parlamentarizmo tradicijos mūsų valstybėje, ir štai antrasis parlamentas, taip pat garbingai, laisvai, demokratiškai išrinktas, dirba daugiau kaip metai. Nuveikė labai daug. Mes jau visi ir spaudoje skaitėme, ir girdėjome, kiek jūs priėmėt sprendimų, nutarimų, įstatymų, nepaprastai svarbių mūsų valstybei.
Aš norėčiau palinkėti jums ir ketvirtojoje sesijoje, pavasarinėje sesijoje darbštumo, principingumo, išminties sprendžiant mūsų valstybės reikalus, priimant įstatymus, kitus dokumentus, kurių sąrašas, kaip aš jau spėjau susipažinti, yra nepaprastai didelis, ir tie dokumentai yra labai reikšmingi, reikšmingi visoms mūsų gyvenimo kryptims. Tai ir vidaus politikos, ypač ekonominių reformų, mokesčių sistemos, teisinės sistemos įtvirtinimo ir sutvarkymo reikalai, ir daugelis kitų. Norėčiau palinkėti jums sėkmingo darbo, geros nuotaikos ir per daug neeikvoti energijos ir išminties ten, kur galima surasti gerus, bendrus, abipusius ar daugiašalius sprendimus. Sėkmės jums.
PIRMININKAS. Ačiū, Jūsų Ekscelencija. (Plojimai)
Mieli kolegos, norėčiau priminti, kad tuo metu, kai mes neposėdžiavom, taip pat buvo kai kurių įdomių įvykių, ir, man atrodo, verta juos bent paminėti. Štai J.Karosas (Lietuvos demokratinė darbo partija) pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją filosofijos srity. Šiuo metu, be jo, Seime yra dar 9 habilituoti daktarai. Du iš jų yra centre. Tiksliau, vienas čia, dešinėje, tai yra gerbiamasis A.Sakalas. Taip pat gerbiamasis K.Antanavičius. Ir dar 7, esantys šitoj pusėj, tai kolegos: V.Buinevičius, B.Genzelis, P.Gylys, A.Kairys, J.Kubilius, J.Požėla ir P.Vitkevičius.
Sveikinu habilituotus daktarus, tikiuosi, kad jų nauja kokybė padės įlieti papildomos kokybės į Seimo darbą. (Plojimai)
Balsų skaičiavimo grupės tvirtinimas ir darbotvarkė
4sesiją 1 posėdyje svarstyti klausimai
Dabar jau pereinam prie procedūrų, gerbiamieji kolegos. Noriu padėkoti ankstesnei balsų skaičiavimo grupei. Šiandien turėtų užimti garbingas vietas nustatytoj vietoj abėcėlės tvarka parinkti įvairių Seimo frakcijų atstovai. Tai kolegos: J.Listavičius, S.Malkevičius, J.Nekrošius, A.Nesteckis, J.Pangonis. Prašyčiau gerbiamuosius kolegas, jeigu, žinoma, jūs neprieštaraujate, užimti savo garbingas vietas. Ačiū. Gerbiamieji J.Listavičius, S.Malkevičius, J.Nekrošius, A.Nesteckis, J.Pangonis. Juo labiau kad ten jums paruoštos darbo vietos arba turėtų būti paruoštos ir, kai reikės, galėsite balsuoti elektronika.
Ir, tikiuosi, paskutinis procedūrinis klausimas - tai darbotvarkė. Jūs prisimenat, kad mes iš esmės šitą darbotvarkę, kurią jūs, tikiuosi, dabar visi turit, pasitvirtinom dar anoj sesijoj. Bet jeigu labai formaliai žiūrėsim, be abejo, mes turim šiandien ją pasitvirtinti, kadangi prasidėjo nauja sesija ir pirmasis naujos sesijos posėdis. Galiu priminti, kad ir vakar išplėstiniame seniūnų sueigos posėdyje, ir šiandien rytą posėdy esminių pataisų nebuvo padaryta. Yra vienintelis dalykas - pateikėjai atsiima rezervinį klausimą. Rezervinis klausimas - tai yra 669 įstatymo projektas “Dėl žemės ūkio investicinių išmokų”. Ir, žinoma, pagal nustatytą tvarką mes turėsim aptarti ir patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę ir antradienio darbotvarkę, tai čia turėtų būti (tai ir pagal Statutą priklauso) tie rezerviniai klausimai, kuriems, aš manau, mes rasime laiko. Bet sutarėm iš ryto, kad dar sykį seniūnų sueiga ir suinteresuoti asmenys susirenka 308 kambary 14 val. per didžiąją pertrauką. O dabar štai yra darbotvarkė iš 14 punktų. Ar gerbiamieji kolegos sutiktų, kad būtų tokia, juo labiau kad, kaip sakiau, seniūnų sueigoj nebuvo prieštaravimų? Ačiū. Tada pradedam dirbti.
Seimo pavasario (IV) sesijos darbų programos projektas Nr.8 (svarstymas) (94.03.10)
4sesiją 1 posėdyje svarstyti klausimai
Pirmasis darbotvarkės punktas. Kviečiu pirmininkauti gerbiamąjį A.Sakalą.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame svarstyti pirmąjį darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos Seimo pavasario, ketvirtosios, sesijos darbų programos projektą. Pranešėjas - Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Kviečiu į tribūną. Bet prieš tai informacija. Kol kas užsirašęs kalbėti yra tik Seimo narys A.Baskas. Tai aš įjungsiu kompiuterį, kad galėtumėte dar užsirašyti. Nors tai šiek tiek prieštarauja procedūrai. Prašau. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų užsirašyti kalbėti?
Taip pat prašyčiau laiku užsirašyti sekretoriate ir dėl kitų darbotvarkės punktų, dėl 2, 3, 4 ir t.t., nes pagal naujai priimtą Statutą užsirašymas baigiamas, kai paskelbiama, kad klausimas yra pradedamas svarstyti.
Taigi prašome, Seimo Pirmininke, jūsų žodis.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau šitą darbų programą, tiksliau, kai kuriuos jos variantus esame nagrinėję čia, Seime, baigiantis praėjusiai sesijai. Ir manau, kad tai yra teigiamas dalykas. Mes laiku pasiruošėm darbams, galim daugiau ar mažiau susipažinti, kas mūsų laukia, kokie svarbesni darbai, kokie gal ne tokie svarbūs darbai.
Štai jums pateiktas 8 projekto variantas nežymiai skiriasi nuo 7 varianto, kurį jūs turėjot praėjusios sesijos pabaigoj. Kaip ir buvo siūlyta, vienas klausimas yra išbrauktas iš pirmosios dalies ir atitinkamai vienas klausimas iš antrosios dalies įrašytas į pirmąją dalį. Tai siūloma būtent taip patvirtinti. Tas klausimas yra iš tikrųjų daugeliui labai svarbus. Seimo nariai siūlė, ir aš manau, kad mes tikrai artimiausiu metu galėsim tą klausimą išnagrinėti, nors jis pirmojoj daly užrašytas 28 punktu. Tai yra Valstybinės privatizavimo komisijos ataskaita apie privatizavimo eigą Lietuvos Respublikoje. Yra vienas dalykas nepadarytas. Ir vakar seniūnų sueigoj vienas kolega teisingai pastebėjo, kad nėra vieno elemento šitoj darbų programoj, tai yra nenurodyta, kas kokį mėnesį galėtų būti nagrinėjama. Tikrai šitas dalykas nepadarytas, tokia pastaba yra teisėta, statutinė, bet mes tai padarėm sąmoningai, tikėdamiesi, kad jūs patys, konkrečiai - komitetai ar frakcijos - pasiūlys, kad štai tie klausimai yra ypač svarbūs ir mes juos turime nagrinėti dar kovo mėnesį, o kiti gali būti nagrinėjami balandžio mėnesį, gegužės mėnesį ar net birželio mėnesį. Jeigu jūs klaustumėt mano pozicijos dėl tų nagrinėjamų klausimų svarbos arba jų eiliškumo, tai mano pozicija yra išdėstyta atitinkamai surašant tuos įstatymus pirmojoje dalyje, tai yra pagal tą eilę, kaip ir yra, nuo 1 iki 28. Man atrodo, tokia eilės tvarka turėtų būti. Bet dar kartą sakau, aš sutinku priimti bet kokias pastabas, ir antradienį, kai jau mes turėtume galutinai svarstyti ir priimti programą, antradienį, tai yra gerokai iki antradienio jums bus pateiktas patikslintas 9 variantas, kur pirmoji dalis bus surašyta šiek tiek kitaip, tai yra paeiliui, ir stengsimės taip pat ir antrąją dalį atitinkamai išdėstyti.
Taigi aš dabar prašau jūsų, gerbiamieji kolegos, kurie kalbėsit ar frakcijų, ar komitetų vardu, kad jūs siūlytumėt (kas man atrodo svarbu), ką vis dėlto reikėtų išbraukti iš pirmosios dalies, nes jos tikrai neįvykdysim. Visa mūsų praktika rodo, kad vis tiek per daug klausimų surašoma į pirmąją dalį. Štai per 3 sesiją mes neįvykdėm trečdalio punktų, nors iki tam tikros stadijos jie buvo įvykdyti. Beveik paskutinėj stadijoj kai kas įstrigo, sakysim, Žemės įstatymas ar Nepaprastosios padėties įstatymas, bet vis dėlto neužbaigėm. Todėl aš labai prašau kolegas atsakingai pasižiūrėti ir siūlyti ne tik papildymus, bet svarbiausia - ką reikėtų išbraukti ar iš pirmosios, ar iš antrosios dalies. Ir antras momentas - būtent eiliškumas. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Seimo narys A.Baskas. Prašome. Ruošiasi Seimo narys L.Alesionka.
A.BASKAS. Jūsų Ekscelencija, ponas Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seimo artimiausių 4 mėnesių darbų sąrašo projekte - apie 175 klausimai, bet svarbiausių iš dar nepriimtų įstatymų šiame sąraše nėra. Dėl to, kad iki šiol nepriimti Valdžių etikos, Pareigūnų turto ir pajamų deklaravimo įstatymai, manau, bus teisiama ir Aukščiausioji Taryba, ir Seimas. Galingoji Amerika nurodo, kad tai vieni iš pagrindinių įstatymų, padedančių užtikrinti piliečių ir valstybės saugumą, verslo vystymą, valstybinių valdžių visuomeniškumą, aukštą daugumos gyventojų pragyvenimo lygį.
Seimo 1993 m. gruodžio 23 d. priimtas ir Prezidento grąžintas Pajamų deklaravimo įstatymas, neva prieštaraujantis Konstitucijai, pirma, žmogaus teisių varžymu ir, antra, kišimusi į privatų gyvenimą, palyginti su Amerikos įstatymais, yra labai švelnus. Amerikos pareigūnai, nesiejant su mokesčių mokėjimu, o siejant su pareigomis, privalo deklaruoti ne tik savo, bet ir sutuoktinio, tėvų ir vaikų turtą bei pajamas, savo skolas, neapmokamus ryšius su kitomis įstaigomis, susitarimus ir sandėrius, dovanas.
Kadangi nepriėmusi ir neįgyvendinusi Valdžių etikos, minėtų pareigūnų atsiskleidimo įstatymų Lietuva negali būti nei nepriklausoma, nei demokratinė, o tauta praranda suverenitetą, reikalauju, kad būtų sudarytos darbo grupės, skirti pinigai, kovo mėnesį parengtas griežtas amerikiečių tipo Pareigūnų finansinio deklaravimo įstatymas, o balandžio mėnesį - Valdžių etikos įstatymo projektas ir numatytas šių įstatymų svarstymas bei priėmimas atitinkamai š.m. balandžio ir birželio mėnesiais.
Iki įsigalios minėti įstatymai, siūlau sustabdyti vadinamąjį privatizavimą. Kad tai neretai ne privatizavimas, o grobstymas, daugumos apvogimas, rodo š.m. už 4,5 mln.litų privatizuota “Rimeda” - Vilniaus centre 80 tūkst. kv.m. gamybinio ploto su visa technika, prie to dar sanatorija, vaikų poilsio stovykla, vaikų poilsio bazė, klubas, sandėlių, transporto ūkiai, 2 vaikų darželiai, bendrabutis. Už 4,5 mln. Lt atiduota per 100 mln. Lt vertės turtas, daugiau kaip 20 kartų pigiau.
Ar tai teisėti įstatymai ir valdžia, kuri leidžia taip grobstyti ir apvogti daugumą Lietuvos gyventojų? Ar Seimas vykdo savo pareigas nepašalindamas dėl to kaltų pareigūnų? Visų pirma kaltų, kad neparengti ir nepriimti atitinkami įstatymai, kad piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi.
Siūlau įtraukti į kovo trečios savaitės darbotvarkę Valstybinės privatizavimo komisijos ataskaitos apie privatizavimo eigą svarstymą ir numatyti kovo mėn. priimti Seimo nutarimą dėl tolesnio privatizavimo eigos. Dabartinė eiga (sąmoningai ar ne) veda į tai, kad Lietuvą valdys šešėlinė grupė. Ji lems, o ne tauta, kas bus išrinktas ir paskirtas. Kaip numato Konstitucija, valstybės valdžią Lietuvoje vykdys Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismas, bet klausantys šešėlinės grupės, o ne tautos valios. Įvykių eiga ne tik privatizavime verčia manyti, kad bent iš dalies Lietuvoje aukščiausia valdžia yra minėta grupė, ir tik klausimas, kas į ją įeina iš oficialių pareigūnų.
Priėmę atitinkamus etikos, deklaravimo, privatizavimo ir bankų įstatymus, sąlygoję jų vykdymą, Seimo nariai gali susigrąžinti Konstitucijos numatytą Tautos atstovų statusą.
Seimo darbų sąraše 125 įrašytas Komercinių bankų įstatymo pakeitimas ir papildymas. Tai kas, kad dabartinė Lietuvos bankininkystė, nesant joje sveikos konkurencijos, negali tapti ūkio atkūrimo pagrindu. Tai kas, kad Vyriausybė buvo įpareigota ją pertvarkyti 1993 metais. Tai kas, kad dėl šių pažadų nevykdymo Tarptautinis bankas stabdo kreditavimą. Bet užtai šešėlinei grupei monopolinė bankininkystė geriausia.
Konstitucijoje parašyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
Kuo dauguma Seimo narių vadovaujasi nepasirūpindami, kad būtų priimti minėti antikorupciniai, antireketiniai, antimafiniai įstatymai? Aišku, kad ne valstybės interesais ir ne duota priesaika būti ištikimam Lietuvai, vykdyti jos Konstituciją, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Pakol yra laiko, bent iš dalies reikėtų pasistengti atitaisyti tas skriaudas daugumai Lietuvos žmonių, kurias sąlygojo šis Seimas, nepriimdamas minėtų įstatymų ir nepašalindamas iš pareigų piktnaudžiaujančių valdžia. Gal artimiausi keli mėnesiai - paskutinė galimybė (tuoj baigiu) daugeliui Seimo narių susigrąžinti rinkėjams žadėtą gerą vardą. Tiems, kurie iš viso neturėjo teisės kandidatuoti į Seimo narius dėl to, kad yra be sąžinės, tenka atkreipti dėmesį, kad nusikaltimams Tautai netaikomas senaties terminas, kad jokios grupės valdžia nėra amžina, kad dabar ne XIX amžius. Tai buvo laukinis kapitalizmas, kai neteisėtu ar net nusikalstamu būdu įgytas turtas išlikdavo nuosavybe. Tereikia prisiminti Niurnbergo procesą, Tarptautinį teismą, kad susivoktume, jog grobimai, pasiteisinę kapitalizmo pradžioje, gali sukelti apverktinas pasekmes grobėjams ir jų bendrininkams. Kad būtų mažiau blogų pasekmių, siūlau priimti etikos, deklaravimo, privatizavimo, bankų atitinkamus įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys L.Alesionka. Prašom. Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, prašom... Ne ne, aš primenu, kad parteryje gali sėdėti tik Seimo nariai ir jų padėjėjai. Jeigu ponia A.Aukštikalnienė yra jūsų padėjėja, jūs tai patvirtinkite, jinai galės šalia jūsų sėdėti. Ne? Ačiū tada. Prašome, ponia Aukštikalniene, pakviesti poną B.Genzelį ten kur nors aukščiau.
Prašome, Seimo nary Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti ir jūsų, ir Seimo vadovybės dėmesį į tai, kad vis dėlto, padirbėjęs jau metus su viršum, Seimas nepriėmė nė vieno sveikatos įstatymo. Ir jeigu Sveikatos santvarkos įstatymas įstrigo ne dėl Seimo vadovybės kaltės, tai vis dėlto šiandieną reikia susikaupti ir būtent kovo mėnesį, aš manau, vėliausiai, šitą įstatymą priimti po trečiojo svarstymo.
Taip pat aš prašau Seimo vadovybės, kad visi sveikatos įstatymai, tiek psichinės sveikatos priežiūros, tiek medicinos pagalbos įstaigų, tiek alkoholio kontrolės, tiek tabako produktų kontrolės, - tie, kurie yra parengti Sveikatos pakomitetyje ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, bent jau rastų vietą darbotvarkėje ir būtų pateikti. Ir tai būtų padaryta kovo mėnesį ir balandžio mėnesio pirmojoje pusėje, nebevilkinant šito iki galo. Niekas mūsų nesupranta, nei rinkėjai, nei galų gale mes patys vienas kito, kodėl iki šiol nė vienas sveikatos įstatymas šitame Seime nepriimtas. Jie yra parengti. Ir aš manau, kad jeigu mes susikaupsime, tai mes rasime laiko pateikti ir Sveikatos draudimo įstatymą, prie kurio profilinis komitetas pasirengęs gerokai padirbėti. Turint omenyje, kad štai Sveikatos pakomitečio darbo plane jau šioje sesijoje numatyta svarstyti (jeigu tik Vyriausybė ir darbo grupė pajėgs parengti ir mūsų neapgaus dėl pirminių tekstų), numatyta svarstyti 9 įstatymai. Tai pagalvokite, koksai yra darbo krūvis! Ir mes labai norime, kad šitas darbas būtų daromas ne tuštumai, ne orui, o būtent čia.
Aš kviečiu visus ir prašau Seimo vadovybės, kad mūsų darbe atsirastų nebloga tradicija, kad sveikatos įstatymams būtų žalia šviesa ir jie galėtų eiti vienas paskui kitą, kai jie bus atsakingai parengti komitete, bent jau mes galėtume juos pateikti.
Ačiū už dėmesį. Ir aš tikiuosi, kad mano prašymą tenkinsite ir jūs, Seimo valdžia, ir visos partijos, frakcijos, kad ir kokios jos būtų. Sveikata aukščiau visko! Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys K.Bobelis. Poną Brazą prašyčiau salėje elgtis tinkamai!
K.BOBELIS. Gerbiamasis pone Prezidente, gerbiamasis Pirmininke, kolegos Seimo nariai! Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybingumo atkūrimo faktorių yra gerai koordinuojama ir Seimo pritarimo sulaukianti valstybinė užsienio politika. Praeitoje sesijoje buvo padaryti kai kurie Seimo nutarimai ir net priimtos rezoliucijos dėl vedamos užsienio politikos koordinavimo su Seimo Užsienio reikalų komitetu ir per komitetą - su Seimo nariais. Bet per tą visą periodą mes tos koordinacijos pasigendame, ir vakarykščiame komiteto posėdyje buvo iškeltas nutarimas, kad Užsienio reikalų komitetas turi kreiptis į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir Vyriausybę prašydamas, kad kuo dažniau ir kuo konkrečiau būtų komitetas informuojamas apie numatytus užsienio politikos vedimo principus.
Ir todėl aš norėčiau, kad į ateinančios sesijos programą būtų įtraukta speciali valanda išnagrinėti užsienio politikos klausimams, kuriais mes galėtume visi aiškiai pasisakyti ir priimti nutarimą. Tada, aišku, ta užsienio politika būtų daug konkretesnė ir geriau vedama, jeigu gautų konkretų Seimo pritarimą. Ir todėl prašyčiau gerbiamąjį Pirmininką (ko aš pasigedau pateiktoje programoje), kad užsienio politikos klausimui būtų paskirta valanda, per kurią mes galėtume tais klausimais diskutuoti. Prašyčiau tą įtraukti kaip galima greičiau, kadangi yra labai svarbių šiuo metu susitarimų, kurie greitu laiku bus tvirtinami ir kurie eventualiai reikalaus Seimo pritarimo. Ir jeigu Seimas apie tai visiškai nebus informuotas, tai tas sukels nereikalingą nesutarimą ir ginčą, ir tie nutarimai galės būti galbūt neatitinkamai priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vakar mūsų komitetas svarstė darbų programą, savo komiteto darbų programą, ir mes vis dėlto manome, kad visos politinės jėgos, ateidamos į Seimą, pirmiausia deklaravo socialinių klausimų prioritetą kitų klausimų atžvilgiu.
Mes suprantame, kad pirmosiose sesijose Seimas buvo priverstas nagrinėti daug kitų klausimų, kurie Konstitucijoje buvo pažymėti, vadinamieji konstituciniai įstatymai. Tačiau dabar, šiuo metu, kada yra galimybė, gerbiamieji kolegos, labai norėtųsi, kad mes atsisuktume ir pažiūrėtume į tų socialinių įstatymų paketą, kurie jau... Suprantat, kai kurie iš jų jau verti ir pakeitimų, kiek jų yra, seniai guli registruoti ir nenagrinėti, kai kurie atidedami keliose stadijose. Na, įrodykime galų gale, kad mes socialinių ir sveikatos klausimų nedeklaruojame, juos iš tikrųjų laikome prioritetiniais.
Ir ypač, ką jau čia kolega L.Alesionka minėjo, aš dar norėčiau priminti. Gerbiamieji kolegos, mes ruošiamės socialinio draudimo reformai. Tiesa, čia yra įrašytas Pensijų įstatymas, čia yra Sveikatos draudimo įstatymas. Draudimas nuo nedarbo, nuo nelaimingų atsitikimų. Tie projektai arba jau pateikti, arba jau baigiami svarstyti, ar parengti, o kai kurie ir užregistruoti. Jeigu mes priimtume šioje sesijoje, o jeigu nespėtume priimti, turėkime omenyje, jeigu jie įsigaliotų nuo kitų Naujųjų metų pradžios... dar aibės reikia poįstatyminių aktų. Tai šitie įstatymai privalo būti čia įrašyti.
Taip pat dar noriu dėl vieno įstatymo projekto pasakyti. Dėl turto ir pajamų deklaravimo įstatymo. Aš irgi manau, kad toks įstatymas čia pirmaeilis turi būti. Mūsų frakcija sakė, kad pajamų deklaravimas turi būti visuotinis, ir šitas įstatymo projektas, kuris yra pateiktas... jį būtų galima šiuo metu visuotinai pritaikius... jį būtų galima ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Jarmolenka. (Pauzė) Seimo nario V.Jarmolenkos blogas balsas. Atsiprašo. Prašo, kad Seimo narys A.Kubilius perskaitytų Seimo nario V.Jarmolenkos mintis. Prašom.
A.KUBILIUS. Taip. Aš bandysiu perteikti V.Jarmolenkos mintis, kurias jis man patyliukais sakė. Tos mintys yra labai paprastos ir aiškios. Pono V.Jarmolenkos manymu, Seimo dauguma kaip nežinojo, kur eina, taip ir toliau nežino, kur eina. Ir kyla klausimas - iš tikrųjų kas Lietuvoje žino, kur Lietuva eina? Ir man atrodo, kad ponas A.Baskas labai tiksliai įvardijo, kas žino Lietuvoje, kur Lietuva eina. Tą patį sakė ir gerbiamasis filosofas A.Šliogeris ne taip seniai, kad Lietuvoje valdžios nėra, Lietuvą valdo 10 ar 15 “šeimų”. Ir aš šimtu procentų pritariu pono A.Basko mintims...
PIRMININKAS. Norite sakyti, kad ponas V.Jarmolenka pritaria, taip?
A.KUBILIUS. Be abejo. Kartu su V.Jarmolenka mes pritariam pono A.Basko mintims, kad prioritetiniai dalykai yra labai paprasti ir aiškūs. Ir mes, opozicija, kartu su ponu V.Jarmolenka drįstame juos įvardyti labai aiškiai ir paprastai. Tai yra pareigūnų korupcija, tai yra “prichvatizacija” ir tai yra Lietuvos užsienio politika santykiuose su Rytais. Ir todėl, mūsų manymu, pagrindiniai dalykai, kurie turi būti įrašyti į šią programą kaip prioritetiniai, yra pareigūnų etika, Pareigūnų pajamų ir turto deklaravimo įstatymas. Ir aš visiškai nesutinku su kolegos G.Paviržio mintim, kad prioritetinis šiandien turi būti visuotinis Pajamų ir turto deklaravimo įstatymas. Be abejo, jis yra reikalingas, bet ponai iš LDDP, be abejo, žino ir tai, ką sako Finansų ministerija, kad toks įstatymas pradės galioti nuo 1996 metų. Tai taip ir kalbėkime, atvirai ir tiesiai, kad šios kadencijos valdžia nesiruošia parodyti savo pajamų, pajamų šaltinio ir savo intereso.
Antras dalykas, ką aš norėčiau pabrėžti, tai irgi pritardamas ponui A.Baskui noriu pasakyti, kad turime aiškiai suvokti, kas šiandien vyksta su turto privatizacija, kurios iš tikrųjų taip vadinti jau negalima, ir vienintelis žodis yra “prichvatizacija”. Ir aš norėčiau, kad...
PIRMININKAS. Ponas V.Jarmolenka norėtų...
A.KUBILIUS. ... Seimo Pirmininkas mums pateiktų kiek galima greičiau informaciją, pavyzdžiui, kiek Seimo buhalterinėse knygose yra įkainota šita tribūna.
Man teko neseniai būti Radviliškyje. Aš sėdėjau prie garbingo stalo ir man mokyklos direktorius atnešė inventorizacijos knygą. Kai aš sužinojau, kad tas stalas, kuris šiandien baldų parduotuvėje turėtų kainuoti apie 100 Lt, yra įkainotas 33 ct, tai aš supratau, kad mes šitaip labai toli nueisime.
Tai aš manau, jog dauguma Seimo narių galbūt jau pradeda suvokti, kad situacija Lietuvoje tokia, į kurią atvedė šiandien Seimo dauguma, ir tie mūsų pasiūlymai, kurie buvo pateikti dar praeitais metais (dėl turto indeksavimo, dėl indėlių kompensacijos), turi būti irgi prioritetiniai mūsų šios sesijos programoje.
Kalbant apie korupciją, apie nusikalstamumą, apie turto “prichvatizaciją” mane labai nustebina tai, kad toks įstatymas, kaip Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo kontrolės įstatymas, yra tik trečiojoje dalyje tarp neįregistruotų dokumentų projektų. Tai vėlgi mane labai stebina. Jau metai, jeigu ne daugiau, valdžios struktūros, kurios atseit kovoja su nusikalstamumu, kalba apie tai, koks yra geras JAV (...) įstatymas, visa įstatymų sistema, ir iki šiol mes neturime ko nors analogiško, ko nors panašaus. Yra tiktai pavadinimas, o paties įstatymo nėra. Tai aš nežinau, kokiu keliu mes galime eiti toliau.
Aš pritarčiau pono A.Basko pasiūlymui, kad Seimas turėtų sudaryti rimtas grupes, tiek pareigūnų etikos įstatyminiam apibrėžimui, tiek kovos su organizuotu nusikalstamumu įstatymo rengimui, nes toliau taip tęstis negali.
Ir trečias dalykas, ką aš norėčiau pabrėžti, tai yra įstatymų paketas, susijęs su nacionaliniu saugumu. Aš manau, kad nacionalinio saugumo koncepcija turėtų būti prioritetinis dalykas, kaip ir daugelis kitų įstatymų, kurie taip pat yra įrašyti tiktai trečiojoje dalyje, t.y. krašto apsaugos koncepcija, Krašto apsaugos įstatymas...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Kubiliau!
A.KUBILIUS. ...Gynybos doktrina. Visa tai turi būti mūsų prioritetiniai dalykai, o ne įrašyti į trečiąją dalį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį ponui J.Dringeliui, informuosiu, kad, mūsų ekspertų vertinimu, tribūnos vertė - 2,25 Lt, bet jos nominalinė vertė keičiasi priklausomai nuo to, kas tribūnoje kalba. Ji gali padidėti ir pamažėti.
Seimo narys J.Dringelis. Prašom.
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, siūlau į sesijos darbų programą įrašyti įstatymo “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą” papildymą. Tai nesunku padaryti, nes projekte numatyta papildyti tik keliais žodžiais. Dar šiandieną projektą galiu išdalyti Seimo nariams. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinis kalbėtojas, gerbiamieji Seimo nariai. Ta pačia proga galiu pranešti, kad nuo stiprių pojūčių Seimo narys V.Jarmolenka atgavo balsą, o dabar kviečiu... Kadangi mums šiandieną dėl nieko nereikia balsuoti. Tiktai Pirmininkas prašo... Gerbiamieji Seimo nariai, Pirmininkas prašo, kad pasiūlymus dėl pavasario sesijos darbų programos jam pateiktumėte iki penktadienio 15 val. Jis norėtų arba juos įrašyti, arba siūlyti paskui Seimui balsuoti dėl jų įrašymo. Pirmininkas prašo raštu. Taip. Seimo narį V.Jarmolenką sveikinu atgavusį balsą ir noriu...
V.JARMOLENKA. Labai ačiū jums, pone pirmininke. Aš tiktai jums norėjau pademonstruoti, kad jeigu pateikiam projektą, nėra pateikėjams klausimų ir jūsų Statutas neleidžia perleisti žodžio, tai yra daugelis variantų, kada tai mes galime padaryti legaliai. Ir aš jums tai šiandieną sėkmingai įrodžiau, mielieji mano Seimo nariai! Ir antra, ką aš noriu pasakyti, pone posėdžio pirmininke. Žodis tribūnoje, jeigu jūs man nurodysite savo ekspertus (...), įvertinant šitą tribūną, mano pastebėjimai buvo tokie: jūs pakalbėjote su Respublikos Prezidentu. Labai jums ačiū. (Salėje juokas)
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto įgyvendinimo" projektas Nr.804 (pateikimas)(94.03.10)
4sesiją 1 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną. Svarstome antrąjį darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Statuto įgyvendinimo” projektą. Primenu, kad tai yra pateikimas, todėl kas norėtų užduoti klausimus, prašome užsirašyti kompiuteryje.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinot, po ilgų bendrų mūsų vargų mes turime naująjį Seimo Statutą. Šitame naujajame Seimo Statute ne tiktai įrašyti nauji dalykai, kurie turėjo būti įrašyti dėl to, kad mes dirbam pagal naująją Konstituciją, sakysim, Prezidento vieta, apkaltos procesas ir t.t., bet šitas naujasis Statutas griežčiau apibrėžia visą įstatymų leidybos procesą. Todėl, kad mes galėtume iškart dirbti pagal Statutą, dar turime nusistatyti sau kai kurias taisykles, ir tam, mūsų įsitikinimu, yra reikalingas šitas dabar teikiamas įstatymo projektas “Dėl Seimo Statuto įgyvendinimo”. Tas projektas jums yra įteiktas jau pagal naują tvarką su aiškinamuoju raštu ir su atitinkamais priedais.
Ką aš čia norėčiau dar jums paaiškinti, nors, tikiuosi, kad jūs jau ir patys perskaitėt. Siūloma projektus pagal tą svarstymo stadiją, kurios buvo ankstesnėse sesijose, surūšiuoti į kelias kategorijas. Pirmoji kategorija, kuri yra gausiausia, tai projektai, kurie yra tiktai įregistruoti, bet Seime nebuvo pateikti arba keletui jų tas procesas buvo pradėtas, bet nebaigtas. Tokių projektų iš viso yra 229, maždaug pusė - Vyriausybės, pusė - Seimo narių, komitetų, frakcijų ir taip toliau. Daugiausia, jeigu imsim Seimo narius, tai yra kolegų V.Andriukaičio, B.Genzelio, G.Paviržio, S.Pečeliūno, A.Rudžio, A.Kubiliaus projektai. Kiti po vieną kitą projektą teikia, taip pat atskiri komitetai arba frakcijos.
Taigi siūlymas čia yra tikrai paprastas - kadangi turime dirbti pagal naująjį Statutą, šitie visi projektai turi būti aprūpinti ta papildoma medžiaga, t.y. aiškinamuoju raštu ir visais būtinais priedais, jeigu tie priedai yra reikalingi. Tam duodamas terminas iki kovo 31 d. Jeigu iki kovo 31 d. nėra tų papildomų dalykų, tie projektai grąžinami pateikėjams, kad jie tai padarytų, kaip čia pasakius, primygtinai.
Antroji projektų kategorija - tai tie projektai, kurie buvo pateikti Seimui, bet dar nepradėti svarstyti, ir jie dabar yra perduodami pagal naująją tvarką pagrindiniam komitetui. Tokių projektų yra 39. Ir čia jau jie turi praeiti pagal naująjį Statutą visas stadijas, t.y. nagrinėjimas pagrindiniame komitete, po to Seime ir priėmimas. Tai yra 21, 22, 23 skirsnių reikalavimai.
Trečioji projektų kategorija - tai tie, kurie praėjo pirmąjį svarstymą arba net jau pradėtas antrasis svarstymas. Jie taip pat atiduodami pagrindiniam komitetui. Tokių projektų yra tiktai 14. Čia reikalavimai yra paprastesni - jiems netaikomi kai kurie straipsniai, t.y. 153, 154, 155 ir 156 straipsnio pirmoji dalis, o tiktai 156 straipsnio dvi dalys, kurių esmė yra ta, kad jeigu komitetas apsisprendžia atiduoti svarstyti galutinai priimti Seimui, turi atiduoti Dokumentų skyriui suredaguoti šituos projektus ir jau Seimas turi priiminėti suredaguotą projektą. Žinoma, Seimo nariai jį turi gauti prieš dvi dienas.
Ir priešpaskutinė kategorija - tai tie projektai, kuriems yra pritarta po antrojo svarstymo. Jų iš viso - devyni, juos komitetai irgi turi pateikti Seimui priimti suredaguotus. O tie projektai, kurie pradėti priiminėti, o tokių yra tiktai penketas, tie yra priiminėjami.
Ir dar šitame projekte siūlomi kai kurie dalykai, aš jų neaiškinsiu, jūs matot, aš noriu tiktai pasisakyti dėl 4 punkto ir kreiptis į frakcijas, gerbiamieji kolegos. Aš labai prašyčiau, kad iš tų kelių institucijų, kurios išvardytos 4 punkte, būtų kuo greičiau sutvarkyta seniūnų sueiga, apibrėžta jos sudėtis atsižvelgiant į tai, kad mes turime daugiau frakcijų. Aš labai prašyčiau, jeigu frakcijos galėtų, savo pasiūlymus pateikti ne iki kovo 25 d. dėl seniūnų sueigos, o iki pirmadienio. Bet jeigu nesutiksit, tai ką padarysi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Bet aš jums taip pat noriu užduoti klausimą dėl sesijos darbų programos. Kada jūs siūlytumėte priiminėti sesijos darbų programą?
Č.JURŠĖNAS. Antradienį.
PIRMININKAS. Nuo ryto?
Č.JURŠĖNAS. Nuo 10 val.
PIRMININKAS. Kiek laiko siūlytumėt skirti?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu kolegos vis dėlto ginčysis dėl kiekvieno punkto, ką išbraukti arba greičiausiai ką įtraukti, nes šiandien buvo siūloma tik ką įtraukti, žinoma, tada reikėtų daugiau laiko ir, aš manyčiau, tam, kad mes sąžiningai darbą padarytume, turime skirti iki valandos.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai neprieštarauja? Ne. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Antradienį iš ryto. O po to galėtume tęsti Žemės įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom. 10 min. klausimams.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kodėl nebandėte šito įstatymo suformuluoti kaip Seimo Statuto pereinamųjų nuostatų? Man atrodo, kad tai būtų logiškiau.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutikčiau su tamsta, bet čia, konsultuojantis su kitais teisininkais, buvo būtent taip suformuluota, bet jeigu mes rasim čia tokią kompromisinę formuluotę, aš asmeniškai neprieštarausiu.
E.JARAŠIŪNAS. Ir dėl pačios įstatymo formos.
Čia nutariminis įstatymas, labai negražiai atrodo. Kaip manot?
Č.JURŠĖNAS. Ne, matot, čia tie dalykai, ypač kas siūloma pirmojoje dalyje dėl įregistruotų įstatymų grąžinimo ir dar dėl kai kurių dalykų, čia juk yra pasakyta apie kompiuterinį pavidalą, čia yra šiek tiek griežtesni dalykai. Bus aiškiau, jeigu mes tai įtvirtinsime įstatymu, bus griežčiau, bus geriau. Čia tokia mintis buvo.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš tikėjausi, kad tas įstatymas susijęs tikrai su Seimo Statuto įgyvendinimu, bet faktiškai čia yra daugiau techniniai klausimai. O man labai rūpi esminis. LDDP frakcija, taip pat Savivaldybių komiteto pirmininkas leido frakcijos nariui ponui V.Mačiuliui pažeisti Konstituciją, kurioje numatyta, kad Seimo narys negali užimti jokių kitų pareigų. LDDP frakcijos narys V.Mačiulis ne tik užima dvejas pareigas, bet aktyviai veikia, kad negalėtų dirbti Šilalės savivaldybė. Rezultatą jis pasiekė. Savivaldybės taryba faktiškai iširo pati ir laukia Seimo sprendimo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, aš...
E.KUNEVIČIENĖ. Palaukit! Seimo Statute parašyta tas pats, kas parašyta Konstitucijoje. Ir aš noriu jūsų paklausti, kaip šitas straipsnis bus įgyvendinamas.
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad aš gavau atitinkamus raštus iš Šilalės rajono. Aš juos nukreipiau Savivaldybių komitetui ir laukiu jų išvados. Galimas daiktas, jie pateiks tas išvadas, kurias reikės nagrinėti čia, Seime.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, Seimo Statute nėra numatyta, kad Prezidentui nepasirašius Seimo priimto įstatymo pats Prezidentas pateiktų naują projektą. Kadangi toks dalykas jau yra įvykęs, yra pateiktas Prezidento projektas dėl turto ir pajamų deklaravimo, tai ar šitas įstatymo projektas bus grąžintas atgal Prezidentui? Nes tokio procedūrinio klausimo lyg ir nėra, ar bus grąžintas svarstyti komitetams?
Č.JURŠĖNAS. Štai čia jūs pateikėte tokį subtilų klausimą, kad aš dabar pats susimąsčiau, kaip mes čia turėtume elgtis. Man atrodo, kad šitas įstatymas turi eiti į pagrindinį komitetą, kurį mes turim numatyti. O pagrindinis komitetas turės mums pateikti išvadą, ar mes priimam tokį variantą, kaip Prezidentas pasiūlė, ar nepriimam. Aš galvoju, kad vis dėlto į pagrindinį komitetą turi eiti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, mano klausimas būtų toks. Čia visur parašyta ir jūs vadinate “pagrindinis komitetas”. Ar mes turėsime patys apsispręsti, ar tai bus valdybos nutarimas?
PIRMININKAS. Po pristatymo - patys.
Č.JURŠĖNAS. Valdyba gali pasiūlyti, bet Seime tas turėtų būti patvirtinta, kad Seimas numato šitai, arba, sakysim, nesipriešina, jeigu posėdžio pirmininkas pasiūlys, kad štai vieną ar kitą klausimą nagrinėjant pagrindinis komitetas yra jūsų arba, sakysim, Užsienio reikalų, arba kuris nors kitas. Bet siūlyti galit ir jūs, ir Seimo valdyba, ir tiesiog posėdžio pirmininkas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ar netikslinga giminingus įstatymus svarstyti kompleksiškai? Štai įstatymai 642, 530, 126. Tai Alkoholio kontrolės įstatymas, dėl asmenų, sistemingai darančių administracinius teisės pažeidimus alkoholio apsvaigimo būklėje, ir Tabako produktų kontrolės įstatymas. Jų principai, kontrolės sąveika, santykiai su visuomene yra vienodi, bendri, todėl, sakykim, sugaištume mažiau laiko, jeigu visą šitą bloką tokių visuomenei ypač aktualių įstatymų svarstytume kartu arba greta.
Č.JURŠĖNAS. Gal geriau reikia sakyti greta... Matot, koks reikalas. Jūsų paminėti įstatymų projektai, o matyt, dar būtų galima į tą bloką įrašyti ir kai ką daugiau, yra įvairiose svarstymo stadijose. Tai štai dėl šitos formalios priežasties mes jų negalim absoliučiai paraleliai arba greta nagrinėti. Bet grupuoti tokius įstatymus, be abejo, tikrai vertėtų. Kaip, sakysim, mokesčių įstatymus, nustačius tam tikrą jų nagrinėjimo seką, arba agrarinės reformos papildymo, arba pataisymo, įstatymus ir taip toliau. Šitas principas, žinoma, yra teisingas, bet praktiškai, techniškai kartais tai tikrai sunku padaryti, kadangi kol kas jūsų paminėti įstatymų projektai yra skirtingose svarstymo stadijose, todėl mes jų negalime visiškai greta sudėti. Turi būti vis tiek tam tikra eilė.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikro aš nustebau, kad Juridinio skyriaus išvadoje parašyta, jog projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Aš turbūt pirmą kartą matau įstatymą, kuriame būtų tiek daug žodžių “nutaria, nustatyti, pavesti” ir dar “pasiūlyti”.
Č.JURŠĖNAS. Tai jūs, matyt, seną turite?
L.MILČIUS. Na, nežinau...
Č.JURŠĖNAS. Yra pataisytas variantas.
L.MILČIUS. Tai aš irgi norėčiau, čia gerbiamasis E.Jarašiūnas to paties klausė, man tikrai nepatinka toks įstatymas, kuris...
Č.JURŠĖNAS. Pasitarsim. Aš su kolega E.Jarašiūnu jau sutikau, nors man teisininkai padėjo parengti šitą projektą. Ir tas yra užrašyta, kaip jūs matot, aiškinamajame rašte. Bet jeigu mes surasim subtilesnę, priimtinesnę formą, kaip žinote, aš nesiginčysiu. Padirbėsim ir padarysim, kad būtų tinkamai atlikta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Ponas Pirmininke, aš turiu tokį klausimą. Jeigu tai yra įstatymas, ar jį pasirašys Prezidentas? Vienas klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne. Čia Statuto dalis, vadinasi, neteks Prezidentui pasirašyti.
A.KUBILIUS. Tai tada ne įstatymas, o Statutas.
Č.JURŠĖNAS. Ne, atsiprašau.
A.KUBILIUS. Tai Statutas nevadinamas...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Seimo narys J.Beinortas. Atsakymą gavot, prašom...
Č.JURŠĖNAS. Mes tai jau esam darę.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Atvirai kalbant, tai jūs beveik ir atsakėt, bet aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti. Mano supratimu, šitas įstatymas veiks labai apibrėžtam klausimų ratui ir labai apibrėžtą laiką, t.y. kol iš šitų sąrašų bus vienaip ar kitaip “išsijoti” į vieną ar kitą pusę tie dokumentai.
Č.JURŠĖNAS. Porą mėnesių.
J.BEINORTAS. Ar tada nereikėtų to įstatymo vadinti laikinu, kad jo pasibaigimas būtų apibrėžtas...
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad tai tinka.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Prašom dabar siūlyti.
Č.JURŠĖNAS. Tai aš prašau kolegų...
PIRMININKAS. Pirmiausia, kad būtų pritarta pateikimui?
Č.JURŠĖNAS. Taip. Labai prašau kolegų, kad tai būtų nagrinėjama ypatingos skubos tvarka. Ir jeigu mes spėsime susėdę keli (aš prašyčiau į pagalbą man gerbiamuosius Seimo narius J.Bernatonį ir E.Jarašiūną, taip pat vieną iš autorių gerbiamąjį A.Valį) suredaguoti, sutvarkyti per artimiausią pertrauką, po pietų mes dėl jo galėtume balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
Č.JURŠĖNAS. Jeigu nespėsim, tai, žinoma, tada antradienį, iki programos priėmimo.
PIRMININKAS. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Po registravimo balsuosime, ar pritariame, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, ir antrasis balsavimas, ar pritariame ypatingos skubos tvarkai, kurią pasiūlė pranešėjas.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų paklausti, ar yra abejojančių ir nepritariančių, kad būtų pradėta šito įstatymo svarstymo procedūra? Nėra. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, paspaus mygtuką “už”.
Už balsavo 63, prieš - 8, susilaikė 12. Pradedama svarstymo procedūra.
Toliau Pirmininkas, o jis turi tokią teisę pagal Statutą, siūlo, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka. Aš primenu, kad turi balsuoti, sprendimas turi būti priimtas dauguma, tačiau ta dauguma neturi būti mažesnė kaip 48 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 58, prieš - 15, susilaikė 12. Įstatymas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.
Noriu dabar paklausti Pirmininko, kada jūs teiksite galutiniam balsavimui?
Č.JURŠĖNAS. 15 val., jeigu spėsime suredaguoti.
PIRMININKAS. Pirmininkas siūlo 15 val. su sąlyga, jeigu spės suredaguoti. Tai 15 val., aš primenu Seimo nariams, jeigu bus pateiktas suredaguotas projektas, bus balsuojama dėl šio projekto priėmimo.
4sesiją 1 posėdyje svarstyti klausimai
Dėkoju Pirmininkui. O dabar svarstome 3 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus” projektą. Projekto Nr.786. Pranešėjas - teisingumo ministras ponas J.Prapiestis. Ar teisingumo ministras nieko nenori pateikti? Jeigu nenori, tai mes svarstysime kitą klausimą. Primenu, kad tai yra pateikimas, todėl galima užsirašyti, kas norės pono J.Prapiesčio paklausti.
J.PRAPIESTIS. Kiek aš turiu laiko?
PIRMININKAS. Iki 10 min., ne daugiau.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamasis Seime, Seimo Pirmininke! Jums yra pateikiami du, aš manyčiau, tam tikra prasme labai svarbūs (jeigu bus palankus jūsų sprendimas) įstatymų projektai, kurie turėtų pradėti teismų reformą. Suprantama, kalbėti apie visišką teismų reformą mūsų sąlygomis, aš turiu galvoje, kiek mes turime teisininkų, kiek mes turime materialinių galimybių užtikrinti šitų institucijų veiklą, pagaliau atsižvelgiant į tai, kad kai kurios institucijos bus mums praktiškai naujos ir be patirties, dar būtų anksti. Tačiau jeigu mes gauname Seimo pritarimą, kuris pasireikštų šito įstatymo (aš dabar kalbu apie Teismų įstatymą) priėmimu, mes jau galėtume pradėti realiai galvoti apie naujų teismų ir praktiškai esančio Aukščiausiojo Teismo pertvarkymą. Todėl įstatymo projekte yra atsižvelgta į Konstitucijos nuostatas.
Be abejo, įstatymo projekte mes privalėjome atsižvelgti į teisinės sistemos reformos metmenis, kurie buvo neseniai patvirtinti Seimo, todėl prieš jus yra naujas Teismų įstatymo projektas. Mes vienokią ar kitokią informaciją, atsiliepimus apie šitą projektą gavome. Tai daugiau techninio pobūdžio...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, jūs abu iš karto pateikiat įstatymus?
J.PRAPIESTIS. Ne, ne, aš labai aiškiai, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, sakiau, kad kalbu apie Teismų įstatymą. Taigi buvo sakoma, kad galbūt nereikėtų pateikti visai naujo, o papildyti, pakeisti senąjį. Tačiau man sudėtinga sakyti, nuo kurio laiko įstatymas turi būti naujas, jeigu mes keičiame vos ne kiekvieną, pildome vos ne kiekvieną buvusio senojo įstatymo straipsnį atsižvelgdami į tuos dokumentus, kuriuos jau minėjau. Atsiranda apie 20 naujų straipsnių. Vėl mes drįstame sakyti, kad tai yra naujas Teismų įstatymas, kiek galima suderintas su Konstitucija ir su teisinės sistemos reformos metmenimis. Norėčiau pažymėti, kad šitame įstatymo projekte yra naujų dalykų, kurių mūsų teisinėje sistemoje dar nebuvo. Kalbama apie teisėjų tarybą, kuri būtų prie Prezidento ir spręstų, tiksliau, patarinėtų Prezidentui skiriant, perkeliant, atleidžiant, pagaliau vienokiu ar kitokiu būdu baudžiant teisėjus. Taigi teisėjų taryba, kuri sudaroma tikrai demokratiniu principu iš įvairių teisminių institucijų atstovų, ir atitinkamai pateikiama šitos institucijos teisinė reglamentacija, sudarymo veiklos pagrindiniai momentai šitame įstatymo projekte. Atsižvelgiant į metmenų projektą atsiranda jaunesniojo teisėjo iki teisminio teisėjo figūra ir numatomos pagrindinės jo funkcijos. Be to, o tai labai svarbu man, kaip teisingumo ministrui, tam tikra prasme atsakingam už teismų veiklos kontrolę, organizaciją, kad mes įrašėme į šito įstatymo projekto normą, kad teisėjams, kurie ateina dirbti į Teisingumo ministerijos, tarkime, centrinį aparatą, tam sutarties laikui yra išsaugomos visos teisėjo garantijos ir atlyginimas, ir įskaitoma į teisėjo darbo stažą laikas, dirbtas Teisingumo ministerijos Teismų departamente. Nes dabartiniu metu situacija yra gana sudėtinga, o ir vienu metu Aukščiausiojo Teismo atstovai sakė, kad Teisingumo ministerijos Teismų departamentas dar nėra toks, kad galėtų kaip reikiant vykdyti tas funkcijas, kurios Teisingumo ministerijai yra užfiksuotos teisinės sistemos reformos metmenų projekte. Taigi mes norėtume nors keletą teisėjų tokiu būdu pasikviesti į Teisingumo ministeriją ir užtikrinti jiems tas sąlygas, kokias turi dirbdami teisėjais. Po to jie vėl grįžtų į savo darbą. O imti tokiam atsakingam darbui tuos teisininkus, kurie neturi patirties teisme, mes manome, nevisiškai rimta. Todėl mes laukiame šito įstatymo ir kaip labai mums daug padedančio.
Be to, šitame įstatymo projekte kalbama apie socialines garantijas. Tai paskatino padaryti tiek vienos, tiek kitos, tiek ir Seimo centro pusės atstovų pasiūlymai. Aš noriu priminti tuos momentus, kada buvo kalbama apie vienų ar kitų teisėjų atleidimą, kai atleidimo viena iš pagrindinių priežasčių buvo ta, kad teisėjai neturi normalių socialinių garantijų. Tai buvo kaip priekaištas Teisingumo ministerijai, kad nesirūpina teisėjais. Taigi mes, likviduodami tą pastabą, fiksuojame, aš manyčiau, bent jau minimalias teisėjų socialines garantijas, kurios vienokiu ar kitokiu būdu turėtų būti fiksuojamos įstatyme. Kadangi elementariam gyvenimui teisėjas, aš turiu galvoj, pavyzdžiui, nusipirkti butą arba net ir nuomoti normalų butą, tegul ir ne respublikiniame mieste, ne visada gali iš savo atlyginimo. Šitas ir kiti momentai yra pateikiami jums ir tikiuosi, kad sulauks jūsų pritarimo. Aš suprantu, kad būtų idealus variantas, jeigu su Teismų įstatymo projektu būtų svarstomi ir atitinkami procesiniai įstatymai. Tačiau šitame projekte yra sprendžiama keletas principinių klausimų ir nuo jūsų pritarimo atitinkamai turėtų būti tvarkomi procesiniai įstatymai. Aš galiu pasakyti, kad procesinių įstatymų pagrindiniai pakeitimai susiję su šitais naujais teismų veiklos principais. Projektai yra, tačiau jie pasieks jus, kai žinosime, kokia jūsų reakcija į Teismų įstatymą.
Man liepia baigt. Aš tą ir darau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teisingumo ministras pristatė du projektus. Pristatė Teismų įstatymo projektą.
J.PRAPIESTIS. Tik Teismų įstatymo projektą.
PIRMININKAS. O antro nepristatinėjot? Taip.
J.PRAPIESTIS. Laukiu pastabų dėl pirmo, po to tada...
PIRMININKAS. Gerai. Tada prašome dėl Teismų įstatymo projekto. Gal norėtumėt pateikt abu iš karto? Gerbiamasis pranešėjau, gal sutiktumėt pristatyti ir antrą? O paskui galėtų klausti Seimo nariai.
J.PRAPIESTIS. Man tikrai tai nesudėtinga padaryti, kadangi...
PIRMININKAS. Padarykit taip turbūt.
J.PRAPIESTIS. Šitas įstatymas “Dėl apylinkių teismų teisėjų etatų” yra neatskiriamai susijęs su Teismų įstatymu. Jeigu Teismų įstatymui yra pritariama ar kalbama apie naujų teismų steigimą, tai antras įstatymo projektas, kuriuo prašoma suteikti galimybę papildyti teisėjų skaičių dar 151, yra tiesiog būtinas dalykas. Jeigu mes tai padarome ir mums sektųsi surinkti bent pusę to teisėjų skaičiaus, kurio mes prašom papildomai, mes galim galvoti apie šių metų pabaigą, kada būtų pradėti steigti apygardų teismai, kada galėtų būti steigiamas ir Apeliacinis teismas. Todėl šitas projektas yra lyg pagrindas Teismų įstatymo projekto, po to įstatymo realizavimo.
Atsižvelgta į daug momentų. Visų pirma - į didėjančią teismų darbo apimtį. Todėl siūlome tokį teisėjų etatų skaičių. Galima pasakyti, kad kai kuriuose teismuose vos ne dvigubai padidėjo teisėjų darbo krūvis, o teisėjų daugėja ne tokiais tempais, kaip kad reikalautų pats gyvenimas. Tačiau, suprantama, mes patys ne visada galim realizuoti tai, ko norėtumėm prašyti. Pavyzdžiui, surinkti tiek teisėjų dabartiniu metu, kai Teisės fakultetas nepadidino studentų skaičiaus ir nepadidino dėl įvairių priežasčių. Visų pirma trūksta specialistų, trūksta pinigų ir t.t. Todėl mes pateikėme tą skaičių, kuris yra optimalus šitoj situacijoj. Kartu žiūrime bent į kelių metų perspektyvą. Jeigu mes tiek turėsim teisėjų, tai atsižvelgiant į tai, kad vienokie ar kitokie įstatymai padidins bylų skaičių, civilinių, kitokių bylų skaičių teismuose, teismai nebus tiek perkrauti. Jeigu mums pavyktų tiek teisėjų surinkti, kalbant apie reformą aš nemanau, kad galėtų būti tokie dideli, jeigu taip galima sakyti, ne visai teigiami dalykai, kurie paprastai būna reformuojant, kuriant, steigiant ir pan., tai tie teisėjai, kurie jau patektų į apylinkių teismus, aš manau, per tam tikrą laiko tarpą įgytų patirties ir jų jau daugiau patyrę kolegos galėtų eiti į aukštesnes teismines instancijas.
Mes manome, kad 10 tūkstančių gyventojų būtų kaip tik vienas teisėjas, kad jis normaliai galėtų atlikti jam pavestas funkcijas. O kaimo vietovėse 15 tūkstančių gyventojų vienas teisėjas. Kiti argumentai, motyvai, paskaičiavimai yra pateikti lydimajame rašte prie šito įstatymo projekto. Galiu pasakyti, kad šitiems visiems įstatymams yra pritarusios teisinės institucijos, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą. Aš kalbu apie Teismų įstatymą. Tai suprantama, kadangi šito įstatymo priėmimas vienokiu ar kitokiu aspektu labiausiai paliestų būtent Aukščiausiąjį Teismą. Jis būtų reorganizuojamas ir taptų iš tikro, kaip mes manome, Aukščiausiuoju Teismu ir spręstų tiktai kasacine instancija bylas. Būtų sumažinamas jo krūvis, liktų mažiau bylų, nes jas paimtų apygardos teismas. Todėl ir tokia reakcija, ir visai natūralus, normalus tam tikra prasme pasipriešinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dvidešimt minučių klausimams. Seimo narys P.Miškinis. Prašome. Primenu, kad galima klausti iki minutės. Prašau.
P.A.MIŠKINIS. Ponas ministre, kiekviena šalis, kiekviena tauta stengiasi laikytis gerų tradicijų ir įstatymų ir paprastai skrupulingai jų laikosi. Tradicijų gerbimas rodo valstybės pastovumą, solidumą. Lietuva turi ilgaamžes ir ilgas teismų santvarkos, atskirų jos grandžių pavadinimų tradicijas. Dar XVI a. aukščiausioji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų grandis buvo pavadinta vyriausiuoju tribunolu. Šis aukščiausios teismų grandies pavadinimas buvo perimtas ir prieškarinės Lietuvos Respublikos teismų santvarkos įstatymo. Tai ar nebūtų gražiau, jeigu mes savo aukščiausiąją teismų grandį pavadintume vyriausiuoju tribunolu. O apeliacinę instanciją, kuri tarpukariu buvo vadinama Apeliaciniais rūmais, taip ir vadintume, o ne Apeliaciniu teismu. Ir dar norėčiau dėl 18 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutė laiko. Tada aš palieku jus kitam klausimui. Prašau, atsakykite, o paskui jūs eilės gale vėl galėsite paklausti.
J.PRAPIESTIS. Žinoma, mes tradicijas turime gerbti, tačiau ne visada būtina visiškai laikytis bent terminijos, tos, kuri buvo ankstesniu metu galbūt priimtina, o dabartiniu metu tokie teismų pavadinimai yra užfiksuoti mūsų Konstitucijoje ir mes negalime to pakeisti, nors ir kaip mums patiktų 1933 m. teismų santvarkos įstatymas, apie kurį jūs kalbate. Aš nemanau, kad būtų teigiama reakcija, vienoks ar kitoks teigiamas priėmimas, jeigu mes savo teismus vadinsime tribunolais. Tribunolai daugiau susiję su kitais dalykais, ne vien tiktai su civiliniu teisingumu ir kitokiu.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys. Prašome.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre, turbūt sutiksite su tuo, kad nusikaltimuose dalyvaujančių asmenų amžius jaunėja. Ne taip seniai kas penktą nusikaltimą atlikdavo nepilnamečiai, dabar gal jau kas ketvirtą, tačiau toks prevencinis darbas, kurį anksčiau atlikdavo nepilnamečių komisijos arba administracinės komisijos, beveik nebeegzistuoja. Tos komisijos jau yra iširusios. Štai dabar šito projekto antrame skirsnyje 8 straipsnio antrojoje dalyje kalbama apie administracinį darbą šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti. Gali būti įsteigti specializuoti teismai. Ar galima suprasti, kad, pavyzdžiui, šeimos teismuose būtų nagrinėjamos nepilnamečių nusikaltimų bylos, ir kada toks teismas, kuris labai reikalingas, numatomas įsteigti? Ačiū.
J.PRAPIESTIS. Be abejo, tai gali būti teismas, kuris apimtų ir jūsų minimos kategorijos bylas. Šitame straipsnyje faktiškai atkartotos konstitucinės nuostatos. Nurodyta, kad negali būti steigiami teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu. O dėl tokio teismo steigimo. Aš suprantu tą problemą ir suprantu tokį poreikį, tačiau mes daug ką darome, daug fiksuojame atsižvelgdami į galimybes. Dabar paskirti atskirus teisėjus tokioms byloms nėra dar tokių galimybių. Tačiau kituose teismuose, kurie bus didesni teismai, aš nemanau, kad būtų didelis skirtumas, jeigu vienas iš teisėjų nagrinėtų tokias bylas. Kažkokį ypatingą teismą steigti dėl to aš nemanau, kad reikia. Be abejo, nusikaltimus padaro gana didelis skaičius nepilnamečių, tačiau palyginti nedidelis skaičius bylų iš visos tos masės, kiek yra nusikalstama nepilnamečių, pasiekia teismus. Kadangi Baudžiamojo kodekso normos numato pakankamai daug galimybių, kada pirmą kartą nusikaltęs ar padaręs nelabai sunkų nusikaltimą nepilnametis asmuo būtų nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas arba jam būtų taikomos kitokios poveikio priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu ar kita kriminaline bausme.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt sutiksite su tuo, kada daug negerų dalykų vyksta mūsų teisėtvarkos sistemoje dabartiniu metu. Mes vėl įstatymo projekte kalbame apie 151 papildomą teisėją, apie papildomas socialines garantijas. Aišku, visa tai bus iš Lietuvos žmonių pinigų išlaikoma. Aš norėčiau paklausti ne tiek dėl kiekybės, kiek dėl darbo kokybės. Yra daug teisėjų, kurių nuosprendžius Aukščiausiasis Teismas panaikina. Kas numatoma įstatymo projektuose, kai teisėjui Aukščiausiasis Teismas grąžina bylą? Ar nepagrįsto sprendimo priėmimas turi poveikį teisėjo atlyginimui, ar už tai teisėjas neturi jokios, net moralinės nuobaudos? O jeigu tokias klaidas daro Aukščiausiojo Teismo teisėjai? Mes dabar net nebegalim to klausti. Manoma, kad tai yra kišimasis į teismo reikalus. O įstatymuose tai turėtų būti numatyta. Ačiū.
J.PRAPIESTIS. Klausimas labai platus. Gali būti atskira tema didžiam seminarui. Tačiau aš noriu pasakyti, Baudžiamajame kodekse yra straipsniai, kurie numato už tyčinius teisėjo ir kitų teisėsaugos, teisingumo pareigūnų veiksmus, kai jie tyčia pažeidžia įstatymą priimdami neteisėtus sprendimus. Tačiau bausti teisėjus ir teisininkus už, tarkim, klaidą, už neatsargų teisės pažeidimą įstatymai tokios teisės nesuteikia. Atlyginimas negali priklausyti, kaip galbūt norėtųsi ir gal ne visada žmonėms suprantama, nuo teisėjų darbo kokybės. Mes vienaip ar kitaip bandome į tai reaguoti. Tarkime, skirdami premiją tiems, dėl kurių darbo kokybės stabilumo mes neturime priekaištų. Tačiau teisėjai turi gauti vienodą atlyginimą, aš turiu galvoje vienodo lygio. Pavyzdžiui, apylinkių teismų teisėjai nepriklausomai, deja, nuo jų darbo kokybės. Tai yra viena iš teisėjų nepriklausomumo garantijų.
Dabar dėl santykio apylinkių teismų su Aukščiausiuoju Teismu. Čia yra didelė problema. Aš dabar nenoriu kalbėti apie Aukščiausiąjį Teismą, kadangi daugiau Teisingumo ministerija, ne daugiau, o visai atsakinga už apylinkių teismų darbą. Tačiau, be abejo, didžiausia problema, aš manyčiau, kad dabartiniu metu nėra teismų praktikos apibendrinimo. Tai turėtų daryti Aukščiausiasis Teismas, tačiau žinant jo darbo krūvį, pagaliau ir jo darbuotojų kaitą vėl galima atrasti ir aplinkybių, kurios šiek tiek pateisina tokią situaciją. Todėl įstatymo projekte kalbama apie teisėjų senatą, kuris būtų Aukščiausiajame Teisme, ir vienas iš tokių jo veiklos momentų būtų būtent praktikos apibendrinimas. Mes, ministerija, kiek galim, kiek mums leidžia įstatymas, nesikišam į teisėjų darbą, jų priimamus procesinius sprendimus. Tikriname teismų praktiką, kai yra vilkinimo faktų, kai skundžiasi žmonės dėl teisėjų netinkamo elgesio su jais. Šiuo metu mes jau esame iškėlę šešias drausmines bylas. Tas bylas nagrinėjo Aukščiausiojo Teismo speciali komisija. Mes prašėme iš šitų, kurias bylas pateikėme, kad penki būtų pristatyti, jeigu taip galima sakyti, Prezidentui, kad jis siūlytų Seimui juos atleisti. Ne visada mūsų nuomonė su Aukščiausiuoju Teismu sutapo, tačiau tais atvejais beveik visada buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Jeigu žiūrėtume teisėjų nepriklausomumo principo atmetę visus niuansus, galbūt ir nelabai gerai, tačiau finansiškai jie kenčia.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas.
J.PRAPIESTIS. Pagaliau buvo iškeltos bylos, baudžiamosios bylos, turiu galvoje. Būtent Teisingumo ministerijos iniciatyva medžiaga buvo atiduota prokuratūrai ir dabar byla dėl vieno teisėjo yra Aukščiausiajame Teisme.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis ministre, čia ir teisėjų etatų padidinimas, ir įstatymų patobulinimas, aš suprantu, kad tai yra būtini dalykai, bet jūs pakomentuokit man tokį faktą, kada vyksta teismas ir, sakysim, neatėjo liudininkas, teismas atidedamas. Kitą kartą neatėjo, pilvą suskaudėjo advokatei, teismas atidedamas. Paskui neatėjo ekspertas, teismas atidedamas. Šitos bylos kraunasi, kraunasi, ir nieko. Nejaugi dabar negalima nieko padaryti, o jeigu tai ir galima padaryti, tai sakykit, ko jums trūksta, kad vis dėlto teismas vyktų? Šitokiu būdu galima vilkinti iki begalybės, o kaip žinot, ir nusikalstamumas auga, ir bylų skaičius didėja. Tai mes prieisim...
PIRMININKAS. Laikas...
A.BENDINSKAS. Tai mes prieisim tokią situaciją, kad iš viso nieko negalėsim padaryti.
J.PRAPIESTIS. Supratau klausimą. Aš dar nebaigiau atsakyti į tai, kai buvo klausiama, kad vėl reikės pinigų. Be abejo, teisingumas kainuoja, tačiau mes papildomų pinigų dėl tų teisėjų etatų neprašome, kadangi jau tada, kai Seimas svarstė biudžetą, mums davė tą sumą, mes tada galvojome ir apie naujų teismų steigimą. Taigi dabar teisėjai, galiu pasakyti, gauna mažiau negu prokuratūros darbuotojai, aš jau nekalbu apie skirtumą su Aukščiausiojo Teismo teisėjų atlyginimais.
Dabar jūsų klausimas... Be abejo, labai sudėtinga taip apibendrintai kalbėti apie proceso atidėliojimą, tačiau ne visada kalti ir teismai. Teismas privalo užtikrinti abiejų šalių lygias teises. Tačiau mes dažnai sakome, kiek tai mums leidžia įstatymas, kad vis dėlto ryžtingumo teisėjų užtikrinant proceso dalyvių dalyvavimą neretai stinga. Be to, dar galim sakyti, kad ir įstatymas yra daug kur per švelnus tokioje situacijoje, kada teismas iš tikrųjų negali rimtai nubausti to procesinio dalyvio, kuris vienaip ar kitaip vilkina bylos tyrimą. Todėl jau Seimą yra pasiekęs įstatymo projektas, kuriame siūloma sugriežtinti ir administracinę, ir baudžiamąją, ir kitokią atsakomybę tiems, kurie kaip nors trukdo normalų teismų darbą neatvykdami ar kitaip trukdydami teismams normaliai dirbti. Seimo Pirmininkas tą projektą turi, aš manau, kad jis, ko gero, pradeda “vaikščioti” po komitetus. Taigi ir teisėjų principingumas, ryžtingumas, ir pagaliau atitinkami pakeitimai įstatyme, kurie suteiktų daugiau teisių teisėjui greit, operatyviai reaguoti į tokius vilkintojus, yra būtina. Toks reiškinys, kuris vienpusiško atsakymo neturi.
PIRMININKAS.Seimo narys P.Katilius.
P.KATILIUS. Gerbiamasis ministre, projekto 23 straipsnyje numatyta, kad apygardos ir Apeliacinio teismo teisėjais gali būti skiriami asmenys, ne mažiau kaip 5 metus dirbę valstybinio arbitro darbą. Bet juk arbitražo bylų nagrinėjimo procedūros visiškai skiriasi nuo bylų nagrinėjimo proceso teismuose. Valstybinį arbitražą būtų galima laikyti valdymo grandimi, bet ne teismu. Nors ir labai trūksta teisėjų, bet galbūt arbitrą, kaip teisininką, būtų galima skirti apylinkės jaunesniuoju teisėju, gal teisėju, bet kažin ar neturintį praktinio darbo įgūdžių žmogų galima būtų skirti apygardos ar net Apeliacinio teismo teisėju.
J.PRAPIESTIS. Aš ne visai norėčiau sutikti, kadangi arbitrai, kad ir kaip ten būtų, yra teisėjai, jie nagrinėja tokias sudėtingas bylas, aš turiu galvoje ūkines bylas, kad jų kompetencija, kiek aš tuos arbitrus pažįstu ir jų sudėtingą darbą, ir jo apimtį, jie tikrai gali būti tų teismų, apie kuriuos jūs ką tiktai minėjot, teisėjais. Tai aukštos kvalifikacijos teisininkai, ir jeigu mes nepanaudotume jų, tai būtų tam tikras nuostolis. Dabartiniu metu į Aukščiausiąjį Teismą yra atėjęs ne vienas iš arbitražo ir dirba tikrai kvalifikuotai savo darbą.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėsiu dėl motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Ponas ministre, 21 ir 23 straipsnyje yra atsiradęs toks reikalavimas, skiriant apylinkės ir Apeliacinio teismo teisėjus, kad šitie asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos. Kaip suprasti šitą nepriekaištingą reputaciją? Tarkim, sovietmečiu dirbę ir palaikę okupacinių struktūrų kaltinimą politinių bylų tardytojai, teisėjai, prokurorai, kokios jie yra reputacijos pagal šitų dviejų straipsnių reikalavimus? Ir būtent kodėl šitas reikalavimas yra išnykęs 24 straipsnyje, skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėjus? Ačiū.
J.PRAPIESTIS. Na, pradėsiu nuo galo. 24 straipsnyje neminimas toks reikalavimas, kadangi iki Aukščiausiojo Teismo negali ateiti joks kitas teisininkas, kuris nebūtų perėjęs tų žemesniųjų teisminių grandžių. Tačiau jeigu tai kelia abejonių, aš nematau jokios problemos, kad ta papildoma sąlyga negalėtų būti įrašyta. Aš į ją atsižvelgsiu. Dėkui. O dėl tų, kurie dirbo ankstesniais metais represiniuose organuose ir būtent su tokio pobūdžio bylomis, na, tai man nėra sunku atsakyti į tai todėl, kad, kiek man teko būti ministru, ir mes pateikėme beveik 80 teisėjų, t.y. kandidatų į teisėjus, sąrašą, tokių tame sąraše nėra. Nėra nė vieno, kuris yra dirbęs bet kokį darbą, pavyzdžiui, KGB organuose ar kituose represiniuose organuose, dėl kurio galima būtų priekaištauti jiems. Beje, per tuos metus, kai mes pateikėm Prezidentui, iš 80 teisėjų dar nė vienam nebuvo pagrindo iškelti drausminę bylą. Į tai, kas spaudoje rašoma, aš žiūriu labai atsargiai ir prašyčiau tai daryti ir jūsų, kadangi spaudoje, vienaip ar kitaip, teisėjų darbas vertinamas daugiau siekiant efekto laikraščiui. Ir kai mes bandome reaguoti, pateikti išsamesnę informaciją, nė vienas laikraštis į tai nereaguoja.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. 1933 m. Teismų santvarkos įstatymas nenumatė jaunesniųjų teisėjų, nebuvo jų ir iki šiol. Kokiais motyvais vadovaujantis įvestos jaunesniųjų teisėjų pareigybės? Ar reikalingi tokie teisėjai iš viso? Ir kokioje valstybėje dar yra tokie teisėjai? Ačiū.
J.PRAPIESTIS. Na, jeigu kalbėtume apie 1933 m. Teismų santvarkos įstatymą, tai šitame įstatymo projekte yra daug to, ko nėra tame įstatyme. Pavyzdžiui, visus teisėjus skiria Prezidentas, tuo tarpu dabar Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas. Pagaliau teisėjų kandidatūras pateikia teisingumo ministras, o pagal šitą Teismų įstatymą - bus teisėjų taryba, kuri sudaryta iš įvairių institucijų, ji ir žiūrės. Taip kad aš nemanau, kad šitas įstatymas yra mažiau demokratiškas negu anas. Tokia figūra - jaunesnysis teisėjas - atsiranda dėl to, kadangi yra pakankamai daug klausimų teismuose, kurie nėra tokie sudėtingi, kad juos privalėtų spręsti teisininkai, tikrai turintys jau labai didelę teisinio darbo patirtį, labai aukštą kvalifikaciją. Ir dabartiniu metu, tiksliau, artėjančiu metu visi ginčai, visi vienokie ar kitokie teisių pažeidimai turės būti sprendžiami teismuose. Ir tarp daugybės klausimų atsiras tokių, kuriuos gali visai kvalifikuotai spręsti ir mažesnę teisinio darbo patirtį turintis žmogus, bet, žinoma, su aukštuoju teisiniu išsilavinimu, išlaikęs tam tikrus egzaminus, vienokiu ar kitokiu būdu patikrintas. Kaip matote, ten nekalbama apie nuosprendžius. Taigi jaunesnysis teisėjas nedalyvauja baudžiamosiose bylose, tačiau, jeigu galima taip pasakyt, renka, kaupia praktiką, kuri po to bus reikalinga jam dirbant, jeigu galima taip pasakyti, tuo tikruoju teisėju. O pasaulyje yra labai įvairių variantų tokių teisėjų. Todėl dabar čia man pateikti jų visų analizę yra sudėtinga, tačiau čia mes niekuo neišsiskiriame iš kitų valstybių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš suprantu, šiandien egzistuoja Teismų įstatymas ir jo kai kurios nuostatos neįgyvendintos. Dabar rengiamas naujas įstatymas. Ar tai nėra grįžimas atgal?
Ir kitas dalykas. Vakar aš dalyvavau seniūnų sueigoj ir stebėjau tokią įdomią diskusiją. Ponas E.Bičkauskas pasakė, kad buvo susirinkusi atitinkama darbo grupė ir šitą įstatymą įvertino pakankamai neigiamai, ir siūlė jo nepateikti. Tam pritarė, kiek aš supratau, ir Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas ponas P.Vitkevičius. Pateikimo reikalavo tik ponas J.Bernatonis. Šiandien staiga tas pateikimas jau vyksta, ir man nelabai aišku, kokia yra Valstybės ir teisės komiteto pozicija. Ką jūs galėtumėt apie tai pasakyt?
J.PRAPIESTIS. Na, aš negaliu pasakyt Valstybės ir teisės komiteto pirmininko pozicijos, kadangi, kiek aš suprantu, buvo pasitarimas, o ne posėdis, kadangi Seimo nariai, komiteto nariai, nedalyvavo. Tame posėdyje, kiek man žinoma, dalyvavo daugiau Aukščiausiojo Teismo atstovai, kurie, kaip aš jau minėjau, yra prieš šitą įstatymą, vienintelį iš teisėsaugos institucijų, kadangi, kaip minėjau, šito įstatymo projektas praktiškai nagrinėja šito Teismo, jeigu taip galima pasakyt, pertvarkymo, reorganizacijos klausimus. Todėl reakcija negali būt normali. Tuo labiau kad žmonės ir pagyvenę... Ta grupė buvo susirinkusi - baudžiamojo proceso specialistai, kitų procesinių įstatymų projektų grupių atstovai - pas Seimo Pirmininko pavaduotoją E.Bičkauską. Mes daugelį klausimų išsiaiškinom, ir aš nematau tų argumentų, kurie neleistų šito įstatymo projekto pateikti. Tuo labiau kad mes, kaip minėjau, atsižvelgiam į Konstituciją, į teisinės sistemos reformos metmenų projektą. Be abejo, daug ano įstatymo nuostatų buvo neįgyvendinta. Ir jos negalėjo būt įgyvendintos, jeigu mes būtume pradėję kurti naujus teismus nepadidinę teisėjų skaičiaus, jeigu mes būtume pradėję kurti tuos teismus neturėdami atitinkamo įstatymo, pagaliau neturėdami atitinkamos vietos, kur tas teisėjas galėtų sėdėt ir dirbti savo darbą. Ir dabar mes tokių problemų turim, tačiau aš manau, jeigu viskas bus normalu, mes metų pabaigoje, kaip minėjau, tai galim pradėt daryt.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklaust. Ta taryba, kuri dirbs prie Prezidentūros, aš taip supratau, čia yra gabaliukas iš visos reformos, kurią patirs visa mūsų teisėtvarkos sistema. Gal galim kokius nors metmenis struktūriškai... Kaip atrodys ta struktūra? Aš dar suprasčiau, jeigu Prezidentas neturėtų tokių įgaliojimų kažką daryt, bet jis turi galią ir jis gali paskirt savo dekretu ir t.t... Aš taip supratau, kad čia mes jau pradedam įgyvendint tą didelę reformą. Kokia visos tarybos vieta? Labai ačiū.
J.PRAPIESTIS. Na, kiekvienas momentas gali būt skirtingai ir vertinamas. Aš nemanau, kad čia pati didžioji reforma - tai teisėjų tarybos įkūrimas. Tačiau tokios institucijos yra praktiškai visose Europos valstybėse, ir šitos institucijos būtinybė yra akivaizdi, kadangi vis dėlto jeigu vienas žmogus, pavyzdžiui, teisingumo ministras, parenka kandidatus į šitų grandžių teismus ir pateikia Prezidentui, pakankamai daug gali būti abejonių: ar tikrai jūsų žmones pažįsta, ar viską žino ir pan. Žodžiu, per daug atsakomybės vienam žmogui. Aš nemanau, kad vienas tai gali padaryt. Tuo labiau Prezidentas, kurio tikrai ši funkcija skirti teisėjus nėra vienintelė. Todėl būtų teisėjų taryba, kuri būtų sudaryta iš kompetentingų teisininkų, o būtent iš įvairių teisminių institucijų atstovų. Yra pasiūlymų, kad ten turėtų būti ir teisingumo ministras, generalinis prokuroras ir t.t. Tačiau čia jau ginčo dalykas, bet ne esmė. Ir todėl tokios institucijos reikia. Ji įvertintų visą medžiagą, kokia būtų apie šiuos teisėjus, pavyzdžiui, egzaminų laikymo rezultatus ir visus kitus faktus, kurie pagaliau liudija apie tą kandidatą ne tik kaip apie teisininką, bet ir kaip apie asmenybę, o to tikrai reikia.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. (Balsas iš salės)
J.PRAPIESTIS. Nesupratau replikos.
PIRMININKAS. Nereikia suprast replikos. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Kas dabar išeina? Jeigu buvo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom nesiginčyt, neatsakinėt į replikas. Atsakėt į klausimą, ir ačiū. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis ministre, jūs žinot, kad mes dažnai esam priešingose nuomonių pozicijose, kai kalbama apie socialines garantijas. Aš nenorėčiau, kad mes dabar žiūrėtume tiesiogiai į įstatymo raidę, bet bandysiu suformuluot jums klausimą taip. Yra socialinės garantijos asmeniui, pareigūnui, tarnautojui. Ir yra sąlygos, kada tas pareigūnas, tas asmuo, tarnautojas gali sėkmingai dirbti. Kam prioritetą teiktumėte jūs: ar sudarymui sąlygų atlikti funkcijas tarnautojui, pareigūnui, darbuotojui, ar sudarymui garantijų asmeniui, kai jis tas pareigas užima?
J.PRAPIESTIS. Na, klausimas sunkus. Tačiau kaip aš suprantu vis dėlto esant šitai situacijai teisėjus? Normalių darbo sąlygų sudarymas, kiek galima normalių gyvenimo sąlygų sudarymas... Kaip matote, teisėjais dabar tampa tie, kurie dar ir šeimų kaip reikiant nėra sutvirtinę, vaikai dar auga. Pagaliau atlyginimo klausimas - tai viena iš teisėjo nepriklausomumo garantijų. Kitas dalykas. Nereikia pamiršti šiuo metu to momento, kad jau ko, bet teisininkų tikrai trūksta. Ir juos pakviest dirbti tokį atsakingą darbą šiuo metu, galima sakyt, net nepopuliarų... Retas laikraštis kurią dieną “neįspiria” teisėjui arba į jo daržą neįmeta akmens. Visą laiką jaučiamas toks psichologinis diskomfortas, spaudimas, tam tikra prasme reikia tam žmogui ir atsilyginti, ir garantuoti. Todėl aš manau, kad... (Balsai iš salės) Aš suprantu, kad ir Valstybės tarnautojo įstatymas turi būt, ir Pensijų įstatymas, ir t.t. Visa tai turi būt. Bet mums dabar jau reikia rinkti žmones ir atitinkamai jiems sakyti, kokios jų perspektyvos, kokia ateitis. Ir ne vien tik darbo prasme, bet ir pagaliau tos egzistencijos prasme. Todėl aš prieš, būdamas tam tikra prasme jūsų mokinys dar nuo Tarybos laikų, prieš išskirtinę kokios nors kategorijos padėtį (ar tarnautojų, ar žmonių), bet vis dėlto, deja, drįstu prašyti, kad tokios garantijos Teismų įstatyme būtų paliktos.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Paskutinis klausimas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, 60 straipsnyje yra numatyta teisėjų drausminė atsakomybė, tačiau tos drausminės atsakomybės taikymo procedūros nėra. Ir jeigu jos nebus, tai faktiškai taikant drausminę atsakomybę gali pasireikšti subjektyvumas. 1933 m. Teismų santvarkos įstatyme tokia procedūra buvo numatyta. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad ji... Norėčiau paklaust jūsų nuomonės. Ar vis dėlto nereikėtų numatyt smulkesnės procedūros, numatyti, kad turi būti surinkti reikalingi dokumentai, surengta atitinkama kvota, kas tą kvotą turi surengti ir pan.?
J.PRAPIESTIS. Na, jau kvotos tai negalim rengti... Gali būt pažeidimų, tačiau dėl procedūros niuansų, momentų, be abejo, galim pakalbėt, t.y. pagalvot ir atitinkamai tai fiksuot. Šiuo metu, kai mes po patikrinimo matome, kad teisėjas nesusidoroja su savo darbu, ilgai vilkinamos bylos, kiti momentai vėl nesusiję su sprendimų ar nuosprendžių priėmimu, tai mes visą šitą medžiagą, surinktą po patikrinimo, gavę jo paties paaiškinimą, atiduodam Aukščiausiajam Teismui. Aukščiausiasis Teismas tai išnagrinėjęs mums atsiunčia, koks sprendimas, o po to, jeigu manome ir matome, o tai paprastai taip ir būna, kad tai yra tipinis vis dėlto, jeigu galima pasakyt, teisėjų darbo brokas, tai tos komisijos ir mūsų medžiagą siunčiam į teismus. Arba jeigu kokia nors proga vis dėlto sutaupę pinigų matome, kad galime teisėjams paskirti kokią nors premiją, tai paprastai tie, kuriems buvo iškelta tokia byla, įsakyme fiksuojami kaip negalintys gauti tokios premijos. Taigi ta informacija eina, ir aš jaučiu, kad teisėjai į tai reaguoja.
O dėl detalesnio įstatyminio fiksavimo procedūros aš tikrai, dėkui už pastabą, pagalvosiu ir bandysime į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, kokia tvarka norėtumėte teikti Seimui dokumentus? Ar taip, kaip parašyta darbotvarkėje, ar taip, kaip jūs pristatėt?
J.PRAPIESTIS. Jūs kalbat apie...
PIRMININKAS. Taip. Dėl ko pirmiausia mums reikėtų balsuoti? Ir ar gali būti balsuojama dėl vieno dokumento, kai nėra kito? Aš turiu omenyje Teismų įstatymą.
J.PRAPIESTIS. Aš manau, kad nelabai gali būti atskirai balsuojama. Tačiau nesugrius, jeigu ir už kiekvieną atskirai balsuosit. Nes jeigu po to...
PIRMININKAS. Ne. Čia ne apie tai kalbama, gerbiamasis pranešėjau. Aš noriu pasakyti tokį dalyką. Pagal Statuto 148 straipsnį aš turiu pateikti Juridinio skyriaus išvadą. Bent supažindinti Seimo narius. Juridinio skyriaus išvada yra dėl apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus, bet jos nėra dėl Respublikos teismų įstatymo projekto. Taigi aš dėl to antrojo dokumento teikti balsuoti negaliu, turėsiu daryti pateikimo pertrauką. O pirmąjį formaliai galima teikti. Jeigu jūs manote, kad jį galima teikti. Bet jeigu jūs manote, kad reikia geriau palaukti antrojo, o po to po antrojo pirmąjį teikt, tada taip ir padarysime.
J.PRAPIESTIS. Kadangi tai, ko jūs negalite, nuo mano atsakymo nepriklauso, tai jūs to ir nedarykit. O tas įstatymo projektas, kuris atitinka visus reikalavimus, kad jį galėtume jau pristatyti, tai aš nematau priežasčių, dėl ko to negalima būtų padaryt.
PIRMININKAS. Gerai. Tada ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom nepalikt tribūnos, nes dar bus procedūriniai klausimai.
Pirmiausia aš noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar svarstom tik dokumentą Nr.786 “Dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus”? Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar yra abejojančių dėl to dokumento? Galima pritarti, kad būtų pradėta svarstymo procedūra? (Balsai iš salės) Galima. Tada bendru sutarimu pritariame, kad pradedama svarstymo procedūra. Toliau klausimas pranešėjui. Kokį reikia mums paskirti pagrindinį komitetą? Kokiam pagrindiniam komitetui siūlytumėt įteikti šitą dokumentą?
J.PRAPIESTIS. Aš manau, kad vis dėlto Valstybės ir teisės komitetas, čia, savaime aišku...
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai sutinka su pasiūlymu, kad būtų tas dokumentas perduotas Valstybės ir teisės komitetui analizuoti ir kad jis bus pagrindinis komitetas? Sutinkame. Tada dar kitas klausimas. Ar manote, kad reikia gauti kokių nors papildomų komitetų išvadų? Privalomas išvadas. Komitetai, suprantama, gali bet kada duot tas išvadas, bet ar manot, kad privalomų išvadų reikėtų ir kokių nors kitų komitetų?
J.PRAPIESTIS. Na, aš vis dėlto manau, kad užtenka kaip pagrindinio ir vieno komiteto, o būtent - Valstybės ir teisės komiteto. Visi kiti, suprantama, dalyvaus labai aktyviai analizuojant projektą ir teikiant pastabas, pasiūlymus. Todėl užtenka vieno.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada būtų paskutinis klausimas. Kada siūlytumėte surengti šio dokumento pirmąjį svarstymą? Primenu, kad pagal Statutą jūs galite siūlyti ne anksčiau kaip po savaitės. Nebent siūlytumėte skubią ar ypatingos skubos tvarką. Bet jeigu jos nesiūlote, tai ne anksčiau kaip po savaitės. Tai kada jūs siūlytumėte? Ir ne vėliau kaip sesijos pabaigoje...
J.PRAPIESTIS. Aš manau, kad pakankamai laiku buvo pateiktas įstatymo projektas. Todėl aš norėčiau, kad būtų po savaitės pirmasis svarstymas. Tada žiūrėsime, kiek dar laiko reikės, kad atsižvelgtume į pastabas, o šiuo metu reikėtų, kad Seimo nariai susipažintų su šiuo projektu kuo greičiau.
PIRMININKAS. Tai jums galima pasiūlyti, tarkime, kovo 15 d. 11 val. Laikas tinka?
J.PRAPIESTIS. Labai ačiū, man tinka.
PIRMININKAS. Ir kiek laiko pageidautumėt? Ką siūlytumėt? Kadangi tai nebus pirmasis svarstymas. Dabar nėra pirmojo ir antrojo svarstymo. Yra tik svarstymas, o trečia procedūra - jau priėmimas.
J.PRAPIESTIS. Tada 10 min.
PIRMININKAS. 10 min.?
J.PRAPIESTIS. Kadangi aš į visus klausimus kiek galėjau atsakiau, liko vienas klausimas...
PIRMININKAS. Gal, gerbiamieji Seimo nariai, su atsarga duokim 15 min.?
J.PRAPIESTIS. Ne, pristatymas nesibaigė.
PIRMININKAS. Šito dokumento pristatymas baigėsi. O to, kur nesibaigė, kai bus Juridinio skyriaus išvada, tada ir kalbėsime apie tai. Čia kalbama tik apie apylinkės teismų teisėjų etatus. Kiek laiko tada siūlote svarstyti?
J.PRAPIESTIS. Kadangi čia praktiškai sprendžiamas teisėjų skaičiaus klausimas, aš nematau pagrindo, kodėl Seimas turėtų gaišti tiek daug laiko.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti Seimo. Kiek jūs siūlote minučių? (Triukšmas salėje) 15 min.? Ar Seimas sutinka dėl 15 min., ar siūlo daugiau, ar mažiau? Sutinkame, taip? Gal 15? Per 10 min. ponas premjeras nespės gerai pakalbėti, o jau 15 min. ir nėra. Ponas ministras, atsiprašau. Tai sutinkame dėl 15 min.? Pradedame 11 val. ir 11.15 val. baigiame. Tada ačiū ministrui, o dabar darome pertrauką iki 12 val. 12 val. - 5 darbotvarkės punktas.
Gerbiamieji Seimo nariai, primenu tiems, kurie skaitote Statutą, dabar pertraukos nereglamentuojamos, t.y. gali visiškai nebūt nė vienos pertraukos iki pat pietų. (Triukšmas salėje) Bet jūs tokį Statutą patvirtinote!
Pertrauka
Žemės įstatymo projektas Nr.595(3) (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys) (94.03.10)
4sesiją 1 posėdyje svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį ir svarstome darbotvarkės 5 punktą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projektas. Projekto Nr.595. Pranešėjas Žemės ūkio ministras ponas R.Karazija. Primenu, kad tai trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys. Jau yra priimti septyni straipsniai.
R.KARAZIJA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, laba diena! Jau yra priimti septyni straipsniai. Dabar reikėtų svarstyti aštuntąjį - žemės naudotojų teisės. Šiam straipsniui nebuvo pasiūlymų ir pakeitimų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš drįstu jus patikinti, kad buvo. Tai Gamtos apsaugos komiteto pasiūlymas. Pono A.Bajoro. Jis rašo: “Gamtos apsaugos komitetas pakartotinai prašo atsižvelgti į anksčiau pateiktas pastabas ir 8 straipsnio 3 punktą papildyti sakiniu: “Likusio ir šiame punkte neišvardyto gamtos turto naudojimą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir norminiai dokumentai.” Ir pono A.Bajoro parašas. Aš jums galiu parodyti tą dokumentą ir prašyčiau grąžinti man. Štai jis čia yra. Jeigu jūs sutiktumėte priimti jį be balsavimo, tai mes tada... O jeigu nesutinkate, tai, matyt, ponas A.Bajoras siūlys balsuoti, nors aš jo nematau.
R.KARAZIJA. 10 straipsnyje bus žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai. Čia saugotinos teritorijos ir aplinkos apsaugos įstatymų taip pat... Čia galima, žinoma, šitą ir pridėti, tačiau bus ir 10 straipsnyje kai kas pakartojama.
PIRMININKAS. Na, kadangi nėra autoriaus, negali niekas ponui ministrui oponuoti. Vadinasi, nėra autoriaus, nėra ir pasiūlymo. Niekas neremia.
Tai dėl 8 straipsnio. Aš noriu gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kokia dabar yra procedūra priėmus naują Statutą. Dabar negalima iš salės siūlyti ką nors išbraukti, ką nors papildyti, išskyrus atvejus, kai tai buvo įteikta laiku, raštu berods prieš 24 valandas. Jeigu kurie nors Seimo nariai turi kokių redakcinių pasiūlymų, patobulinimų, tai teikiama ne per mikrofoną, o tiesiog autoriui raštu ar žodžiu siūlant paredaguoti vieną ar kitą sakinį. Bet ne salėje naudojantis mikrofonais.
Dabar galima kalbėti tik dėl viso straipsnio. Galima siūlyti jį atmesti arba priimti. Dėl straipsnio leidžiama kalbėti iki 2 min. 1 - už, 1 - prieš. O dėl įvairių pasiūlymų, kurie įteikti raštu, kalba pasiūlymo autorius, projekto autorius po to, vadinasi, pagrindinio projekto autorius kalba, po to 1 - už, 1 - prieš. Tada balsuojama. Tokia yra procedūra, gerbiamieji Seimo nariai. Aš labai griežtai jos laikysiuos. O dėl balsavimo motyvų galima kalbėti jūsų sprendimu iki 2 min.
Dėl 8 straipsnio kas nors turi pastabų? Nėra. 8 straipsnis priimamas. 9 straipsnis, pone ministre.
R.KARAZIJA. Dėl 9 straipsnio bijau suklysti, tačiau neturime jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Nėra jokių pasiūlymų. Ar yra abejojančių? Reikalaujančių balsuoti? Nėra. Priimta. 10 straipsnis. “Žemės naudojimo sąlygos, veiklos apribojimai.”
R.KARAZIJA. Dėl 10 straipsnio taip pat čia nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas taip pat neprotestuoja. 10 straipsnis priimtas. 11 straipsnis: “Žemės servitutai.”
R.KARAZIJA. “Žemės servitutai.” Dėl 11 straipsnio taip pat nėra pastabų.
PIRMININKAS. Taip, kompiuteris tuščias. Priimtas. Dėl 12 straipsnio jūs pats teikėte naują redakciją, taip?
R.KARAZIJA. Taip. Dėl 12 straipsnio...
PIRMININKAS. 12 straipsnio paskutinė pastraipa.
R.KARAZIJA. Paskutinė pastraipa čia yra pateikta. Aš ją galėčiau ir perskaityti.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamieji Seimo nariai ją turi. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt visi turite dokumentą, vadinasi, Žemės ūkio ministerijos pataisą arba naują redakciją. Nr.595 (3). Pataisa 3, 4.
R.KARAZIJA. Taip.
PIRMININKAS. Kovo 7 d. data. Prašom pasiimti tą dokumentą. Ir štai šitame dokumente 12 straipsnio paskutinei pastraipai siūloma nauja redakcija. Ar kas nors prieštarauja? Ar kas nors prieštarauja prieš visą 12 straipsnį? Niekas. 12 straipsnis priimtas su paties ministro pasiūlytu pakeitimu. 13 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl 13 straipsnio taip pat nėra pataisų.
PIRMININKAS. Taip, aš irgi neturiu. Seimo nariai neprotestuoja? Niekas nenori kalbėti dėl motyvų? Priimtas. 14 straipsnis. Yra visas naujas straipsnis. Yra tame pačiame papildomame dokumente, kurį minėjau, nauja ministerijos pasiūlyta redakcija - žemės sandorių forma.
R.KARAZIJA. Taip. Jau nauja.
PIRMININKAS. Nauja redakcija. Į seną nebežiūrėkime, o žiūrėkime į naują. Ar kas nors turi pastabų? Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Niekas. 14 straipsnis priimtas. (Salėje triukšmas)
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasirūpinti laiku. Jis buvo išdalytas visiems. Seimo nare Kunevičiene, jūs turite? Turite. Vadinasi, čia jau jūsų problema, gerbiamasis Seimo nary, kad jūs nepažiūrite į savo pašto dėžutę. Bet aš prašyčiau tada sekretoriato galbūt nunešti ponui P.Miškiniui tą dokumentą. (Salėje triukšmas) Buvo, buvo. Jau aš jį prieš tris dienas turiu. Iš savo pašto dėžutės išsitraukiau. Prašom nunešti ponui P.Miškiniui.
15 straipsnis. Taip pat yra nauja redakcija, kuri yra tame pačiame dokumente. Ar kas nors prieš? Nėra. 15 straipsnis priimtas. 16 straipsnio taip pat nauja redakcija.
R.KARAZIJA. 16 straipsnio taip pat nauja redakcija. Tiktai čia reikėtų tuose pakeitimuose... 16 straipsnio 6 punktas. Ne “ir kiti aprašymai”, bet “kiti apribojimai”.
PIRMININKAS. A, čia klaida yra.
R.KARAZIJA. Čia klaida.
PIRMININKAS. “Kiti...”
R.KARAZIJA. 16 straipsnio 6 punktas. Ten užrašyta “kiti aprašymai”, o turi būti “kiti apribojimai”.
R.KARAZIJA. “Kiti apribojimai.”
PIRMININKAS. Taip, tai čia korektūra. Manau, niekas neprieštaraus prieš tokį korektūrinį pataisymą. Tai 16 straipsnis priimamas.
R.KARAZIJA. 17 straipsnis.
PIRMININKAS. 17 straipsnis. Taip pat nauja redakcija.
R.KARAZIJA. 17 straipsnio taip pat nauja redakcija.
PIRMININKAS. Ar kas nors turi pastabų? Nėra pastabų. Straipsnis priimtas. 18 straipsnio taip pat nauja redakcija. Prašom žiūrėti į naują redakciją.
R.KARAZIJA. Nauja.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom. 18 straipsnis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš turėjau 18 straipsniui du pasiūlymus. Išbraukti trečiąją ir dešimtąją dalį. Bet naujojoje redakcijoje trečiosios dalies jau nėra, tačiau ta dešimtoji dalis, kurios dabar numeris galbūt bus jau ne tas, kurioje rašoma apie privačios žemės paskirties padalijimą... Aš siūliau šitą punktą išbraukti, kadangi jis prieštarauja... Čia yra varžomos disponavimo nuosavybe teisės. Ir man atrodo, kad iš viso jis čia nieko gero neduoda. Galbūt ir yra gerai, kad ūkiai nebus labai smulkinami. Mes prisimename ankstesnius laikus. Tokio įstatymo nebuvo, bet patys šeimininkai sprendė, ar jiems ūkį smulkinti, ar nesmulkinti. Tai tegul sprendžia ir dabar jie patys. Aš siūlau išbraukti šitą punktą.
PIRMININKAS. Taip, čia būtų “bankrutavusio žemės savininko žemė parduodama.” Šitoje pastraipoje siūlote?
P.JAKUČIONIS. “Privačios žemės ūkio paskirties žemė ir miško sklypai gali būti padalijami.”
PIRMININKAS. Šitoje pastraipoje.
R.KARAZIJA. Priešpaskutinėje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų siūlymas.
R.KARAZIJA. Tai mes siūlome vis dėlto palikti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote palikti.
R.KARAZIJA. Ir čia nevaržomos savininko teisės. Jo paties iniciatyva gali būti daromi ir tie padalijimai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima dabar kalbėti vienam “už” remiant vieną pasiūlymą, kitam - remiant kitą pasiūlymą. Kas norėtų remti vieną arba kitą pasiūlymą? Prašome. Tai gali daryti bet kas, išskyrus autorius. Autoriai negali remti. Autoriai pasakė savo poziciją. Nebent, Seimo nary Jakučioni, norėtumėte pridurti ką nors, ko dar nespėjote pasakyti. Tai mielai prašome. Taip. Tai pradėkime nuo autorių tada. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom. Pridurkite tai, ką norėjote dar pasakyti.
P.JAKUČIONIS. Taip. Aš norėčiau paprieštarauti gerbiamajam ministrui, kuris sako, kad čia nevaržoma ta teisė. Bet čia ta teisė dalyti ūkį kaip tik yra varžoma, nes tas padalijimas, sprendimas dėl padalijimo atiduodamas valdininkui, būtent žemėtvarkos ar savivaldybės valdininkams, kurie leis arba neleis tą žemę dalyti. Tai tiek aš norėjau pridėti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Šitas straipsnis buvo papildomai svarstomas komitete kovo 3 d. Dalyvavo žemėtvarkos specialistai ir teisininkai. Ir tai redakcijai, kur yra pateikta nauja, komitete buvo pritarta.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs siūlote nebraukti priešpaskutinės dalies?
M.PRONCKUS. Taip. Siūlome palikti tokią redakciją, kokia yra pateikta.
PIRMININKAS. Dar vienas gali kalbėti ir remti Seimo nario P.Jakučionio poziciją. Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu kolegos P.Jakučionio siūlymą, nes tikrai šiuo atveju savininkas turės derinti su tam tikrais valdininkais. Jo teisės bus varžomos. Na, pagalvokime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis, po to balsuosime dėl Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymo.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu, dėl ko turėsite apsispręsti. Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti 18 straipsnio priešpaskutinę pastraipą. “Privačios žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali būti padalijami arba atskiriama dalis žemės perleidimui ar išnuomojimui tik suderinus su žemėtvarkos projektu arba kitu miesto, rajono savivaldybėje patvirtintu teritorinio planavimo dokumentu.” Štai šitą pastraipą Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti. Pasiūlymą remia Seimo narė ponia V.Briedienė, o prieštarauja komiteto pirmininkas ponas M.Pronckus, taip pat autorius. Prašome pasiruošti balsuoti. Atsiprašau, balsavimo metu... Seimo nare Kunevičiene, aš labai atsiprašau, balsavimo metu, na, negalima kaimynui dalyvauti. Po balsavimo prašom, o balsavimo metu negalima. Kas rems Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą ir norės šią pastraipą išbraukti, paspaus mygtuką “už”. Prašome balsuoti. Už pasiūlymą išbraukti pasisakė 21, prieš - 29, susilaikė 2. Pasiūlymas nepriimtas. Straipsnis lieka toks, kokį teikė ponas ministras.
Ar gerbiamieji Seimo nariai dėl viso straipsnio norėtų kalbėti? Dėl motyvų? Ar galima priimti tokį straipsnį, koks dabar yra? Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Aš reikalauju balsuoti dėl šito straipsnio todėl, kad ši pastraipa buvo priimta beveik prieš pusės dalyvavusių Seimo narių nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai. Jūsų reikalavimas yra visai teisėtas. Kas nori kalbėti dėl viso straipsnio, dėl motyvų? Ar tiesiog balsuojame? Niekas nenori kalbėti. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą l8 straipsnį, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 34, prieš - 21, susilaikė 1. Straipsnis priimtas.
19 straipsnis.
R.KARAZIJA. 19 straipsniui mes čia neturėjome pasiūlymų.
PIRMININKAS. Pasiūlymų ir aš neturiu. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 19 straipsnio kas nors abejonių turi? Ne. Tai, gerbiamasis Seimo nary Bendinskai, jums nėra, bet galbūt kitiems yra. Nėra. 19 straipsnis priimtas.
20 straipsnio yra nauja redakcija. Prašom žiūrėti ne į pagrindinį dokumentą, o į papildymą. Kokių nors kitų pastabų aš neturiu, gerbiamieji Seimo nariai. Nėra. Priimame.
Dėl 21 straipsnio. Prašom žiūrėti į senąjį dokumentą.
R.KARAZIJA. Į senąjį dokumentą.
PIRMININKAS. Prašome... Tai būtų valstybinės nuosavybės žemė. Ar kas nors nori kalbėti dėl šito straipsnio? Oponuoti? Niekas. 21 straipsnis yra priimtas.
22 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl 22 straipsnio taip pat...
M.PRONCKUS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Atsiprašau, negalima kalbėti dėl vedimo tvarkos priiminėjant dokumentą.
M.PRONCKUS. Dėl šito straipsnio - 22 straipsnio.
PIRMININKAS. Tai galite kalbėti tiktai dėl motyvų, bet ne dėl vedimo tvarkos. Seimo narys M.Pronckus - dėl motyvų.
M.PRONCKUS. 22, 23, 24, 29 ir 32 straipsnių bus nauja redakcija. Gerbiamasis ministras šito galbūt nelabai...
R.KARAZIJA. Taip, taip. Bet rengiama...
M.PRONCKUS. O naujos redakcijos kol kas nėra. Todėl prašome nesvarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar jūs teikiate balsavimui 22 straipsnį? Ar atidedate pats?
R.KARAZIJA. Atidedame todėl, kad čia reikėtų jį... Ir nepateikta naujoji redakcija. Turiu pažymas.
PIRMININKAS. Atidedama. Pranešėjo siūlymu. 23 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl 23 straipsnio taip pat...
PIRMININKAS. Siūlote atidėti?
R.KARAZIJA. Taip.
PIRMININKAS. Pranešėjo siūlymu atidedamas. 24 straipsnis.
R.KARAZIJA. Ir 24 straipsnis taip pat. 22, 23 ir 24 straipsniai...
PIRMININKAS. Taip, 24 straipsnis atidedamas pranešėjo pasiūlymu. 25 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl 25 straipsnio čia nėra jokių esminių pasiūlymų ir pakeitimų.
PIRMININKAS. Ar kas nors norėtų dėl 25 straipsnio kalbėti? Nėra. 25 straipsnis priimamas. 26 straipsnis.
R.KARAZIJA. 26 straipsnio taip pat nėra naujos redakcijos ir nėra esminių siūlymų.
PIRMININKAS. Ar kas nori dėl 26 kalbėti? Nėra. Priimta. 27.
R.KARAZIJA. Dėl 27 taip pat.
PIRMININKAS. Aš taip pat nieko neturiu. O gerbiamieji Seimo nariai? Priimta. 28 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl šio trumpo straipsnio taip pat nėra.
PIRMININKAS. Aš taip pat neturiu. Gerbiamieji Seimo nariai turi pastabų? Priimta. 29.
R.KARAZIJA. Bus pateikta nauja 29 straipsnio redakcija.
PIRMININKAS. Pranešėjo siūlymu 29 straipsnis yra atidedamas. 30.
R.KARAZIJA. 30 straipsnis. Čia yra tik nedideli redakciniai pakeitimai. Labai nedideli. “Visuomenės, valstybės” išbraukta šio straipsnio 2 punkte, o toliau...
PIRMININKAS. Tai pagrindiniame dokumente mes turime. Daugiau jokių pakeitimų nėra?
R.KARAZIJA. Daugiau jokių pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl 30 straipsnio kas nors turit abejonių? Nėra. Priimtas. 31.
R.KARAZIJA. Dėl 31 taip pat nėra.
PIRMININKAS. Aš turiu Seimo nario P.Jakučionio pastabą, tik ji labai nekonkreti. Seimo narys P.Jakučionis rašo savo projekte: “Reikia nurodyti, kuriais atvejais tikslinę žemės naudojimo paskirtį leidžia pakeisti savivaldybė ir kuriais - Vyriausybė.” Seimo nary Jakučioni, bet aš negaliu tokio jūsų pasiūlymo teikti balsavimui. Gal jūs norėtumėt ką nors pasakyti šia tema?
P.JAKUČIONIS. Čia buvo mano pasiūlymas ne balsavimui, bet aš manau, kad projekto rengėjai galėjo atsižvelgti į tokį pasiūlymą, būtų aiškiau. Nes žinot, kaip būna - jeigu viena institucija nesprendžia arba nusprendžia vienaip, tada kreipiasi į kitą, paskui į trečią, ir klausimo sprendimas yra labai uždelsiamas. Tai jeigu įstatyme būtų nurodyta, kuriais atvejais sprendžia savivaldybė dėl tikslinio žemės naudojimo, o kuriais Vyriausybė, tada būtų konkretesnis įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gal jūs sutiktumėte dar pagalvoti apie tą straipsnį papildomai ir pridėti tą straipsnį prie tų, kuriuos atidėjote? Tai manau, kad jūs pagalvotumėte - arba priimtumėte Seimo nario P.Jakučionio siūlymą, arba motyvuotai atmestumėte.
R.KARAZIJA. Gerai, mes priimam tokį siūlymą ir galėsim tada atsakyti.
PIRMININKAS. Vadinasi, atidedat.
R.KARAZIJA. Taip.
PIRMININKAS. 31 straipsnis pranešėjo siūlymu atidedamas. 32 straipsnis. Prašom.
R.KARAZIJA. Čia bus nauja redakcija.
PIRMININKAS. 32 straipsnio nauja redakcija.
R.KARAZIJA. Taip, ji bus.
PIRMININKAS. Vadinasi, atidedamas, taip?
R.KARAZIJA. Taip, atidedamas.
PIRMININKAS. 33 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl 33 nėra...
PIRMININKAS. Aš taip pat neturiu, Seimo nariai neprieštarauja. Priimta.
Dėl 34 straipsnio yra Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymai, kuriuos jūs galbūt priimsite, tai nereikės Seimo nariui P.Jakučioniui be reikalo kalbėti. Seimo narys P.Jakučionis siūlo, kad trečioje, ketvirtoje dalyje, sakinio pradžioje būtų įrašomi žodžiai “valstybinės valdžios institucijos, fiziniai, juridiniai asmenys” ir t.t. Tai trečioji ir ketvirtoji pastraipa. Gerbiamasis pranešėjau, ar priimate?
R.KARAZIJA. Vis dėlto šitą prašyčiau atidėti. Mes tai peržiūrėsime ir pateiksime vėliau.
PIRMININKAS. Pranešėjo siūlymu atidedamas. Turbūt Seimo narys P.Jakučionis taip pat neprieštarauja, kad būtų dar paderinamos šitos pozicijos? Ačiū.
35 straipsnis. Prašom. Pastabų aš neturiu, o jūs?
R.KARAZIJA. Irgi nėra dėl 35.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis dėl 35 straipsnio, taip?
P.JAKUČIONIS. Taip, čia taip pat buvo mano pasiūlymas, pateiktas raštu.
PIRMININKAS. Taip, teisingai, yra.
R.KARAZIJA. Ir žemės ūkio įmonių...
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis ministre. 35 straipsnyje Seimo narys P.Jakučionis 4 dalį siūlo papildyti žodžiais: “ne daugiau kaip 80 ha”. Įrašyti štai šituos žodžius. Ar priimat pasiūlymą? 4 dalis.
P.JAKUČIONIS. Čia yra neribojamas žemės valdos dydis. Mes esame susitarę, kad iki 80 ha, tai turbūt reikia ir laikytis ankstesnių įstatymų.
R.KARAZIJA. Tai numatyta Žemės reformos įstatyme, ir jo pataisose 80 yra išlikę.
P.JAKUČIONIS. Bet čia nėra...
PIRMININKAS. Gal tada priimat pasiūlymą, ministre?
R.KARAZIJA. Irgi prašyčiau atidėti, derinsime.
PIRMININKAS. Gerai. Atidedamas 35. 36.
R.KARAZIJA. Dėl 36 nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius nori dėl 36 kalbėti?
A.KUBILIUS. Aš noriu tik pasakyti keletą žodžių. Man atrodo, kad čia yra supainioti keli dalykai. Vienas dalykas, kad įstatyme “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą jį turtą” kalbama apie piliečiams grąžinamą žemę. Šitame straipsnyje staiga pasirodo, kad tame įstatyme, atseit, sprendžiama ir dėl žemės suteikimo žemės ūkio įmonėms. Tai, mano manymu, čia irgi reiktų labai gerai peržiūrėti. Na, tiek to, gal paliekame, nes aš manau, kad vis tiek nieko neišspręsim.
PIRMININKAS. Dėl 36 abejonių daugiau niekam nekyla. Ar reikalauja kas nors balsuoti? Ne. 36 pritarta. Dėl 37 yra vėl Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymų. Ministre, ar jūs juos turite?
R.KARAZIJA. Ne, neturiu. Tuomet aš prašysiu irgi...
PIRMININKAS. Aš jums tada gal laikinai vėl paskolinsiu. Prašom. Dėl 37 straipsnio čia yra tie pasiūlymai. Seimo narys P.Jakučionis, matyt, norėtų juos argumentuoti. Prašom.
R.KARAZIJA. 37. Pirmojoje dalyje išbraukti žodžius “Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažinti pasirengusius ūkininkauti”. Ir įstatyme yra numatytas pasirengimas ūkininkauti. Ta tvarka yra priimta, mes vis dėlto manome, kad pasirengimas ūkininkauti turėtų būti įrašytas ir Žemės įstatyme. Tai labai svarbu.
PIRMININKAS. Taip, dėl antros.
R.KARAZIJA. Jeigu bus priimta pataisa dėl pirmos dalies išbraukti visą straipsnio pabaigą, pradedant (...) dalies sakiniu “Ūkininko ūkis registruojamas...”
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom, išdėstykit savo poziciją.
P.JAKUČIONIS. Čia aš turėjau omenyje, jeigu būtų priimta pataisa, vadinasi, jeigu iš pirmos dalies būtų išbrauktas antrasis sakinys “Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažinti pasirengusiais ūkininkauti”, dėl to aš tai siūliau išbraukti. Ir ankstesniuose įstatymuose aš šitą formuluotę siūliau išbraukti. Deja, ji pasiliko. Mano nuomone, tai yra tam tikra ūkininkų diskriminacija visų kitų verslininkų atžvilgiu. Nė iš vieno kito verslininko, net iš bankininko nereikalaujama, kad jis turėtų kažkokį pasirengimą, o ūkininkui būtinai to pasirengimo prireikė. Lyg tyčia būtų ribojamas ūkininkų ūkių steigimas. Dėl šito išbraukimo aš prašyčiau balsuoti (toliau eina jau kitos pastabos). Jeigu šitas mano pasiūlymas būtų priimtas, tada aš siūlyčiau išbraukti trečią dalį, o jeigu nebus priimtas, tada trečios dalies aš nesiūlau išbraukti, nes ten yra šioks toks palengvinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. 1 - už, 1 - prieš. Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau kalbėti dėl šito įstatymo 4 pastraipos.
PIRMININKAS. Negalima dėl pastraipų kalbėti. Nieko dabar siūlyti išbraukti jau nebegalima.
V.BRIEDIENĖ. Ir siūlyti išbraukti negalima?
PIRMININKAS. Visą straipsnį galit siūlyti išbraukti.
V.BRIEDIENĖ. Tiktai? Tada ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, 37 straipsnio yra pateikta visiškai nauja redakcija. Aš nelabai įsivaizduoju, ar jūs apie seną redakciją kalbat, ar apie naują. Naujoji redakcija yra svarstyta komitete, jai pritarta. Tiktai tiek aš galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pronckau, nei aš, nei turbūt dauguma Seimo narių naujos šito straipsnio redakcijos neturi. Todėl aš paprasčiausiai siūlau tolesnį šio straipsnio svarstymą atidėti. 38 straipsnis. Prašom. 38 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl 38 straipsnio čia yra tik redakcinio pobūdžio pataisymų. Tačiau, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kadangi čia dar ne visos tos naujos redakcijos yra pateiktos (kiti Seimo nariai neturi), aš prašyčiau tada leisti mums sutvarkyti tą naująją redakciją, atidėti ir galėtume svarstyti tolesnius straipsnius.
PIRMININKAS. Pranešėjo siūlymu 38 straipsnis atidedamas.
A.KUBILIUS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Negalima. Dėl vedimo tvarkos dabar nekalbama. 39 straipsnis. Prašom.
R.KARAZIJA. Dėl 39 neturime...
PIRMININKAS. Yra Seimo nario P.Jakučionio pastaba. Seimo narys P.Jakučionis siūlo paskutinėje dalyje (prašom pažiūrėti, gerbiamasis ministre) po žodžių “lėšos, gautos dėl” įterpti žodį “valstybinės”. “Lėšos, gautos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties...” Tokia būtų Seimo nario P.Jakučionio redakcija. Seimo nary Jakučioni, jūsų žodis. Prašom, pagrįskite savo mintį.
P.JAKUČIONIS. Čia, man atrodo, reiktų atskirti, kuri žemė yra privati, kuri valstybinė. Ir jeigu žemė yra valstybinė, tai lėšos, gautos dėl tikslinės paskirties pakeitimo, turėtų kažkaip patekti į savivaldybės ar valstybės biudžetą ir vėliau būti naudojamos kitų žemių pagerinimui. Tačiau jeigu žemė privati, tai, mano nuomone, čia jau būtų netikslinga. Jeigu žemės savininkas įdėjo kažkokias lėšas ir gavo dėl to pelną, žemė tapo našesnė, tai to pelno atidavimas kitiems, mano nuomone, būtų socialistinis dalijimas.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė. Po to 1 - už, 1 - prieš, jeigu pageidausit.
R.KARAZIJA. Lėšos, gautos dėl žemės ūkio paskirties žemės pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimo... Tikslinė paskirtis bus keičiama ne tik valstybinės, bet ir privačios žemės. Ir, be abejo, tai bus lėšos ir vienu, ir kitu atveju. Taigi negalime galvoti, kad tos lėšos atsiras čia tik dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės paskirties pakeitimo.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti daugiau nėra, tai aš noriu paklausti Seimo nario P.Jakučionio. Ar Seimo narys P.Jakučionis teikia balsavimui savo pataisą po ministro paaiškinimo, ar ne?
P.JAKUČIONIS. Taip, teikiu.
PIRMININKAS. Teikiat. Tai prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys P.Jakučionis siūlo 39 straipsnio paskutinėje pastraipoje po žodžių “lėšos, gautos dėl” įrašyti žodį “valstybinės”. Tekstas tada būtų toks: “Lėšos, gautos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties” ir taip toliau, kaip tekste. Kas palaiko šitą Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas.
Už - 19, prieš - 29, 4 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Tai dabar dėl viso 39 straipsnio. Ar Seimo nariai reikalauja balsuoti dėl viso 39 straipsnio? Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Niekas. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso 39 straipsnio. Kas pritaria 39 straipsnio tokiai redakcijai, kokia jums išdalyta, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 34, prieš - 12, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.
40 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl šio straipsnio siūlymų taip pat nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Oi, ne, aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Tai nežaiskite, gerbiamasis Seimo nary, gal kokį kitą žaislą atsineškite. Daugiau pastabų dėl 40 straipsnio nėra. Straipsnis priimtas. 41 straipsnis.
R.KARAZIJA. Dėl 41 nėra.
PIRMININKAS. Kompiuteryje taip pat niekas nenori oponuoti. Straipsnis priimtas. 42.
R.KARAZIJA. 42...
PIRMININKAS. “Konservacinės paskirties žemė”...
R.KARAZIJA. Taip. Prašyčiau jį atidėti, kadangi bus redakcinio pobūdžio pakeitimas.
PIRMININKAS. 42 straipsnis pranešėjo pageidavimu atidedamas. 43 straipsnis.
R.KARAZIJA. Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekam nekyla abejonių dėl 43 straipsnio? Nėra. Priimta. 44.
R.KARAZIJA. Dėl 44 taip pat nėra.
PIRMININKAS. Straipsnis priimtas. 45.
R.KARAZIJA. Ta pati redakcija, nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nereikalauja balsuoti? Ne. 45 priimtas. 46. “Valstybinės žemėtvarkos paskirtis”.
R.KARAZIJA. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat niekas neturi pastabų? Priimta. 47.
R.KARAZIJA. Bus pateikta kita 47 straipsnio redakcija.
PIRMININKAS. Pranešėjo pasiūlymu 47 straipsnis atidedamas. 48.
R.KARAZIJA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl tolesnių straipsnių bus siūlymų ir pakeitimų. Kada bus pateikti Seimo nariams vi si tie pakeitimai, mes galėsime tęsti straipsnių svarstymą - ir atidėtų, ir tolesnių.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Taigi pranešėjui pasiūlius (o jis turi tokią teisę) daroma trečiojo svarstymo ir balsavimo pertrauka.
R.KARAZIJA. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui, ačiū gerbiamiesiems Seimo nariams. O kadangi daugiau nėra ko svarstyti, posėdis baigtas. 15 val. kitas posėdis. Posėdis baigtas.