Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 13, 15, 16, 20, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – projektas) tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“ (Žin., 2003, Nr. 124-5643).
Projektu taip pat siekiama sudaryti galimybę asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, nepilnamečiams vaikams – asmenims be pilietybės – įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. siekiama įteisinti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams, išimtį.
Taip pat siūlome išplėsti pilietybės netekimo pagrindų, pagal kuriuos gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, sąrašą.
Be to, projektu siekiama pavesti Pilietybės reikalų komisijai, preliminariai svarstančiai Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, taip pat vertinti, ar dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atitinka teisės aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais reikalavimus.
Projektu taip pat siekiama nustatyti valstybės institucijas ir įstaigas, atsakingas už sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar įgyvendinimo priėmimą pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 ir 17 straipsnius.
Taip pat siūloma suteikti galimybę asmenims, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje, prašymus grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę paduoti ne tik per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaiga užsienyje, bet ir tiesiogiai Respublikos Prezidentui.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai. Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka nustatyta, kad Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka, netaikydamas jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tik Respublikos Prezidentas sprendžia, ar užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės yra nusipelnęs Lietuvos valstybei.
Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės dabar galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais.
Kokius dokumentus asmuo turi pateikti prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, dabar galiojantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas nenustato.
Pagal minėtą įstatymą Pilietybės reikalų komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti, turi teisę pavesti valstybės institucijoms pareikšti savo nuomonę ir pateikti reikiamus dokumentus dėl šios komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo.
Asmenys, nuolat gyvenantys užsienio valstybėje, prašymus grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje.
Be to, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas neišskiria konkrečių Respublikos Prezidento dekretų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kuriuos pasirašo vidaus reikalų ministras, taip pat nenustato valstybės institucijų ar įstaigų, atsakingų už sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar įgyvendinimo priėmimą pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 ir 17 straipsnius.
Projektu siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai savivaldybės administracijos įstaigoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje. Asmenys, lietuviškai perskaitę priesaikos tekstą ir jį pasirašę, laikomi prisiekusiais Lietuvos Respublikai.
Lietuvos Respublikai prisiekiama savivaldybės administracijos įstaigoje savivaldybių tarybų arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Nuopelnais Lietuvos Respublikai siūlome laikyti užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veiklą, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, taip pat kitą Lietuvos valstybei ypač reikšmingą asmens veiklą.
Projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka institutas netaikomas asmenims, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo institutas.
Asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nepilnamečiai vaikai – asmenys be pilietybės – turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 – 9 arba 22 – 23 straipsnius.
Pagal minėtą projektą Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės dabar galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietybė galės būti grąžinta, netaikant dabar galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nustatytų sąlygų, asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės dabar galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas.
Projekte taip pat numatyta, kad asmenys, gyvenantys užsienio valstybėse, prašymus grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje arba tiesiogiai Respublikos Prezidentui.
Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka pateikiama: Lietuvos Respublikos valstybės politikų, žymių Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei, ar viešųjų juridinių asmenų vadovų rekomendacijos, patvirtinančios asmens veiklą, ypač reikšmingą Lietuvos Respublikai, dokumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacijų sąrašai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmens veiklą, ypač reikšmingą Lietuvos Respublikai; dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento nuorašas). Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka ir dokumentai paduodami Respublikos Prezidentui.
Projekte pavedama Komisijai dėl informacijos apie aplinkybes, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, gavimo pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, jeigu tokios aplinkybės nebuvo tikrintos, taip pat nagrinėti dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir įvertinti, ar dokumentai atitinka teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės teisinius santykius, reikalavimus, nagrinėti prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo teikti Respublikos Prezidentui, įvertinus, ar dokumentai atitinka teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės teisinius santykius, reikalavimus.
Projektu siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį leidžiamas po to, kai asmuo pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jis nėra kitos valstybės pilietis. Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo taip pat pasirašo vidaus reikalų ministras.
Suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.
Pagal projektą sprendimus dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktus, taip pat sprendimus dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija arba migracijos tarnybos, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ar 3 punktus, taip pat dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Šiam įstatymui įgyvendinti savivaldybės taryba ir užsienio reikalų ministras turės nustatyti priesaikos Lietuvos Respublikai davimo tvarką.
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1-21 sudaryta darbo grupė.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „Lietuvos Respublikos pilietybė“.
L. e. vidaus reikalų ministro pareigas Virgilijus Bulovas