Šešiasdešimt
penktasis (547) posėdis
2004
m. liepos 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Norėčiau trumpai stabtelti prieš pereidamas prie konkrečių klausimų nagrinėjimo ir paminėti, kad iš rytinio posėdžio yra likę du klausimai, dėl kurių buvo padaryta svarstymo arba priėmimo pertrauka. Pirmiausia tai yra pagrindinės darbotvarkės 15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narių skyrimo projektas ir 2a rezervinis klausimas. Taip pat po svarstymo buvo padaryta pertrauka ir liko priėmimas. Tai, kolegos, būtų galima pradėti ir nuo šių klausimų. Kita vertus, aš taip pat norėčiau prašyti, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas supažindintų Seimą su priimtais sprendimais, nes atitinkamai būtų koreguojama darbotvarkė. Dėl vedimo tvarkos – A.N.Stasiškis, paskui I.Šiaulienė. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš kaip tik dėl to 15 klausimo. Etikos ir procedūrų komisijos posėdis neįvyko, taigi mes iš tikrųjų grįžti prie šio klausimo negalėtume, nors buvo toks pavedimas. Taip pat aš norėčiau atkreipti į pagrindinio komiteto išvadą, kuri pateikta per priėmimą, ir prašyčiau pažiūrėti. Pasiūlymo autorius – A.Žostautas. Pasiūlymo turinys: siūlo nepritarti P.Dirgėlos kandidatūrai. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė 5. Kokia čia N.Lobočevskio aritmetika, kai iš 9 trimis balsais pritarė siūlymui? Vadinasi, tai yra ar klaida, ar sąmoninga klaida, ar kokia. Man atrodo, reikia iš viso išbraukti iš darbotvarkės ir grįžti prie to klausimo. (Balsai salėje: tai yra protokolo klastojimas. Tai ne juokas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, įsivaizduokite, ar įmanoma išspręsti tokius sudėtingus klausimus, kaip sakė kolega A.N.Stasiškis, kai atsiranda tokie dokumentai, ir kaip išties nustatyti. 3, 1 ir 5. 3 lyg ir daugiau negu 1, bet 5 susilaikė. Komitetas mano, kad tai yra priimtas nutarimas. Mano galva atrodo, kad nepriimtas. Man dabar reikia kviestis komisiją ir aiškintis, kokie čia skaičiai, kokia nauja balsavimo sistema Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Gal jie visą laiką taip balsuoja? Bet duokite man bent parą. Aš siūlau tą klausimą išbraukti iš darbotvarkės, nes leisti svarstyti aš tikrai neturiu teisės. Apsvarstyti neturiu galimybių, nes tai tikrai didelės apimties laiko atžvilgiu klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, aš noriu konstatuoti, kad Lietuvos radijo ir televizijos taryba šiandien funkcionuoja tikrai sunkiai. Mes šiandien išsiskirstome nepriėmę jokio sprendimo. Manau, tai irgi yra ne pats geriausias sprendimas. (Balsai salėje) Palaukite, leiskite man baigti savo sakinį. Aš siūlyčiau, kad dar šiandien Etikos ir procedūrų komisija galėtų susirinkti, apsvarstyti ir priimtų komiteto sprendimų teisėtumą. Aš manau, kad mes šiandien galėtume priimti sprendimą, bet nebūtinai pradėti nuo šio klausimo. Kolega Salamakinai, ar toks kompromisinis sprendimas tinkamas? Gerai. Ačiū. Dabar I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik šiuo klausimu. Frakcija prašytų pusės valandos pertraukos, nes dabar situacija yra tokia. Per tą pusvalandį gal susirinktų Etikos ir procedūrų komisija ir išspręstų klausimą.
PIRMININKAS. Prašote pusės valandos pertraukos svarstant šį klausimą?
I.ŠIAULIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Mes jo svarstyti ir nepradėjome. Mes tik pasitarėme, ir aš informavau, kurie klausimai yra likę iš rytinio posėdžio. Tai mes, kol nebus Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, nepradėtume svarstyti šio klausimo, bet, kai tik bus aiškesnė situacija dėl procedūrinių dalykų, mes galėtume kažkuriuo momentu stabtelti. Gerai? Gerai.
Tai dabar aš dar kolegą A.Salamakiną prašyčiau vis dėlto supažindinti su įvykusio posėdžio rezultatais. Prašom. Matau, kad norite tai padaryti iš tribūnos.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš būčiau dėkingas, jeigu ir jūs būtumėte tai padaręs. Nenorėdamas visko skaityti ir gaišinti jūsų laiko, perskaitysiu, kad tą pavedimą komisija ištyrė ir konstatuoja, kad buvo pažeista Statuto 151 straipsnio 1 dalies nuostata, o spręskite jūs, kaip toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Tęskite, pirmininke.
A.SALAMAKINAS. Jeigu leisite, pirmininke. Labai atsiprašau, nes daugelio Seimo narių turbūt nebuvo rytiniame posėdyje ir nežino pavedimo dėl popietinio klausimo – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3127, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Žemės ūkio paskirties žemės įstatymo… Ar skaityti toliau, ar jau užtenka? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, yra toks Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, ir šiuo atveju mes turime apsispręsti, kaip elgiamės. Mano supratimu, šis klausimas, konstatavus Statuto pažeidimą, negali būti darbotvarkėje. Mano toks supratimas ir aš manau, kad dėl to neturėtume diskutuoti. Jeigu kyla abejonių dėl kitų klausimų, tą galima taip pat iškelti. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas – dėl vedimo tvarkos.
Č.JURŠĖNAS. Taip. Tikrai, gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kokiomis sąlygomis mes sutarėme dirbti sesijos pabaigoje. Tas sutarimas visiems buvo absoliučiai aiškus ir visi sutiko, kad mes neposėdžiaujame nei rytoj, nei pirmadienį, nei antradienį. Vadinasi, jeigu visi sutiko, kad baigiame šiandien, vadinasi, sutikome, kad kai kurias procedūras suglaudiname. Toks buvo mūsų bendras sutarimas, arba tylus sutarimas. Po to iš ryto mes aiškiai balsavome ir buvo atitinkama balsų dauguma, o ne vieno Seimo posėdžio pirmininko sprendimas.
Ir paskutinis dalykas. Ir Konstitucija, ir Seimo statutas, jeigu kas primiršo, atskiria dvi sąvokas – šiaip pažeidimus ir šiurkščius pažeidimus. Aš iš savo ilgametės praktikos noriu pasakyti, kad šito termino neišlaikymas nėra šiurkštus Statuto pažeidimas. Jeigu tai nėra šiurkštus Statuto pažeidimas, Seimo valia tęsti toliau nagrinėjimą ar netęsti. Seimas turi apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes dabar… Gerbiamieji kolegos, nesiūlau nei aš, nei kas nors konstatuoja, koks tai buvo pažeidimas. Mes kalbame apie tai, kad buvo pažeistas Statuto reikalavimas, ir šie klausimai pagal visą įstatymo ir teisės principų laikymosi logiką negali būti darbotvarkėje. Toks yra mano, kaip posėdžio pirmininko, supratimas. Ta abejonė, gerbiamieji kolegos, buvo iškelta. Nepaisant tos abejonės, klausimai buvo palikti darbotvarkėje, bet šiandien mes turime labai aiškų Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą konkrečiai dėl minimų įstatymų.
Kolegos, judame į priekį ir eilės tvarka svarstome klausimus, susijusius su vakarinio posėdžio darbotvarke. Bet aš paklausčiau, ar sutiktumėte, kad likęs iš rytinio posėdžio rezervinis klausimas dėl Seimo rinkimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo būtų svarstomas dabar? Jeigu sutinkame, tada aš kviečiu į tribūną kolegą P.Papovą trumpai priminti mums, apie ką kalba.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs Seimo rinkimų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jį patobulino pagal Seimo Teisės departamento bei Seimo narių pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone pranešėjau. Yra vakardienos Teisės departamento išvados. Jūs jas spėjote apsvarstyti?
P.PAPOVAS. Taip. Aš jau komentavau rytiniame posėdyje.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Ačiū. Ar dėl vedimo tvarkos? Taip, kolega A.Klišonis. Prašau.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Liberalų ir centro sąjungos frakcija siūlo daryti šio įstatymo projekto svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Vis dėlto manome, kad šio Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus mes darome gana dažnai ir galbūt reikėtų dar pasvarstyti, ar tai nėra daroma dėl vienos arba kitos apygardos. Tuo remdamiesi frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Aišku. Manau, kad tai yra prašymas, dėl kurio turėtų apsispręsti Seimas balsuodamas. Taigi, kolegos, opozicinės frakcijos siūlymas daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar yra daroma pertrauka iki artimiausio posėdžio svarstant rezervinį 2a klausimą, registracijos Nr.IXP-3025. Kolegos, nešurmuliuokite, nes paskui nesuprasite, dėl ko mes balsuojame. Balsuojame dėl pertraukos.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. 24 – už, 39 – prieš, 21 susilaikė. Tai yra daugiau nei reikalingas minimumas. Pertrauka iki artimiausio posėdžio.
Taigi dabar eilės tvarka pradedame svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimus. Pirmasis yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3659. Svarstymo stadija. Aplinkos apsaugos komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą prašau pateikti kolegą D.Veličką.
D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Aplinkos apsaugos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl minėto įstatymo – dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Projekto tikslas yra patikslinti arba praplėsti lėšų, gautų už išmetamus į aplinką teršalus, sampratą. Ši samprata praplečiama keliais sakiniais, kuriuos jūs turite įstatymo projekte. Ši pagrindinio komiteto išvada priimta bendru sutarimu. Kitų pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Klausčiau, ar, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje ir kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar Seimas tam pritartų? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Apsispręsta dėl tokios pagreitintos svarstymo procedūros. Taigi pereiname prie priėmimo stadijos. Vienas vienintelis straipsnis. Taigi ar dėl viso įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3659, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 88 Seimo nariams užsiregistravus, 84 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.IXP-3659, priimtas.
Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas, antrasis – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3691. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas ponas V.Baravykas yra pasiruošęs. Prašome pateikti išvadą, svarstymo stadija.
V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 3, 26 straipsnių pakeitimo, 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.
Gerbiamiesiems kolegoms norėčiau priminti, kad įstatymo projekto parengimo tikslas – panaikinti pavojingų cheminių medžiagų gamybos, didmeninės prekybos ir sandėliavimo licencijavimą, nes licencijavimu nebūtų įgyvendinami jokie papildomi ar nauji pavojingų cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai lyginant su tais, kurių būtina laikytis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir kurie yra įteisinti šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose.
Svarstymo metu buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Iš trijų pastabų vienai pritarta. Komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar trumpai, gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs vis dėlto vertinate pastabą?
V.BARAVYKAS. Pirmai pastabai nepritarta, nes Teisės departamentas teigia, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 841 straipsnio „Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų pažeidimas 1 dalį. Reikėtų priminti, atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Vyriausybės svarstoma nauja Administracinių teisių pažeidimų kodekso redakcija, kurioje bus įvertintos šios pastabos. Todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
V.BARAVYKAS. Antrai pastabai pritarė, trečiai taip pat nepritarė.
PIRMININKAS. Tvarka, supratom. Diskusijoje dalyvauti svarstymo stadijoje pageidaujančių nėra. Kolegos, ar galime po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? V.Einoris. Motyvai už. Prašau.
V.EINORIS. Aš ne tik už, bet siūlau svarstymą užbaigti ir pereiti prie priėmimo.
PIRMININKAS. Taip jau susiklostė, gerbiamasis Einori, kad ir Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar mes galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad pritariama ypatingos skubos tvarkai? Visiems pritariant apsispręsta dėl ypatingos skubos tvarkos, pritarus Seimui bendru sutarimu, taip pat pritarus įstatymo projektui po svarstymo. Taigi pereiname prie priėmimo.
Priėmimo stadija, priimame straipsnius pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar 2 straipsnį galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu taip pat. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Ar dėl viso įstatymo projekto būtų Seimo narių, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Todėl, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3691, priėmimo.
83 Seimo nariams užsiregistravus, 75 – už, prieš – 1, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimą. Seimo nutarimas „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo. Registracijos Nr.IXP-3641. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašome kolegą A.Sadecką pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi J.Sabatauskas.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo projektą, pritarė papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymams ir patobulino nutarimo projektą, papildė Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą dviem naujomis programomis. Viena programa būtų prieš terorizmą, kuri buvo numatyta ankstesniuose teisės aktuose. Tačiau ji yra įgyvendinta ir yra poreikis turėti naują programą. Jos metmenim ir tokios programos parengimo būtinybei pritarė ir Valstybės gynimo taryba. Yra ir dar viena programa, t.y. Kontržvalgybos stiprinimo programa. Jos metmenys taip pat yra parengtos, jos parengimui ir metmenim irgi pritarė Valstybės gynimo taryba. Komitetas mano, kad šalia ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų šios programos į planą turėtų dabar būti irgi įtrauktos. Siūlome pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Turime dabar išklausyti papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kuri taip pat yra susijusi su galimu atsakymu dėl sutikimo su Konstitucija. Kolega J.Sabatauskas. Prašom pateikti papildomo komiteto išvadą.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo projektą ir nusprendė, kad šio nutarimo 3 straipsnio nuostata, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 susilaikė. Komitetas iš esmės pritaria šio nutarimo projektui ir siūlo jį tobulinti, siūlo atsisakyti 3 straipsnio nuostatos, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo, nes tokia nuostata šio nutarimo atveju nėra tikslinga. Už – 5 komiteto nariai, 1 – prieš, 2 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi išklausėme komitetų išvadas. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti, nėra. Klausčiau ar mes, nesant norinčių diskutuoti dėl šio nutarimo projekto, galėtume šio nutarimo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Yra gautas Seimo Pirmininko prašymas svarstyti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Taigi pereiname prie priėmimo. Likę du straipsniai, atsisakius šio Seimo nutarimo trečiojo.
1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį, kuris apima ir patį programų rengimo planą? Nėra… Atsiprašau, A.Gricius. Motyvai prieš. Dėl 1 straipsnio, primenu, kolega.
A.GRICIUS. Taip, dėl paties plano. Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš komitete sakiau, kad tos datos yra nesuprantamos. Kai kurios programos bus rengiamos dvejus metus, dvejus su puse metų. Aš niekaip neįsivaizduoju, kodėl tokie ilgi terminai ten yra. Aš komitete susilaikiau, manau, jeigu mes norime kokias nors programas priimti, tai vien popierių rašymas neturėtų trukti dvejus metus. Todėl aš noriu išsakyti savo abejones dėl šių datų tikslingumo, negalėsiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio straipsnio, kolegos, primenu. 1 straipsnis. Kolega V.Popovas. Dėl viso? Gerai. Nėra daugiau norinčių dėl 1 straipsnio. Taigi, nesant bendro sutarimo, turėtume balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame 1 straipsniui.
Užsiregistravo 69. Balsavimo rezultatai: 50 – už, 2 – prieš, 15 susilaikė. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pageidautų, kaip suprantu, kolega V.Popovas. Ne, nenorite. Mes ir nereikalausime. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo (Nr.IXP-3641) priėmimo.
Užsiregistravus 80 Seimo narių, už – 62, 2 – prieš, 15 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.
Judame į priekį, kolegos. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1974. Priėmimo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Žmogaus teisių komitetas. Jo pirmininką G.Dalinkevičių kviečiu į tribūną.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, per laiko tarpą nuo svarstymo iki priėmimo yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento keletas pastabų. Į vieną mes atsižvelgėme ir pritarėme, kad reiktų įrašyti punktą. O antrojoje siūloma nuoroda į pakeitimą vienos dalies kita. Mes manome, kad reikia palikti taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme. Daugiau jokių pastabų nėra. Taigi tai, kas susiję su mūsų vyrais, kurie atliko būtinąją karinę tarnybą ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Afganistane, t.y. šį straipsnį kviesčiau patvirtinti ir įrašyti į įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Aš prašyčiau jus trumpai likti tribūnoje. Vis tiek yra tos dvi pastabos dėl skirtingų straipsnių. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui, nes yra priėmimo stadija. Kolegos, ar galiu prašyti dėmesio? Kolega Gražuli. Nenoriu džiūgauti, kad jūs trikdote Seimo darbą, tikrai triukšmas salėje. (Balsai salėje) Net jeigu ir pereina, triukšmas nėra pateisinamas.
1 straipsnis, kolegos. Ar dėl šio straipsnio siūloma atsižvelgti į Teisės departamento pastabas?
G.DALINKEVIČIUS. Taip, būtent.
PIRMININKAS. Taigi dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Nėra prieštaravimų. Priimtas 1 straipsnis.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio siūlote neatsižvelgti į pastabą?
G.DALINKEVIČIUS. Taip, nes tai yra dabartiniame įstatyme, todėl nevertėtų keisti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Dėl tokios 2 straipsnio redakcijos, kokia ji yra. Ar galime priimti 2 straipsnį?
G.DALINKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
3 straipsnis. Dėl jo pastabų nėra. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas 3 straipsnis. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.IXP-1974) priėmimo.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš nėra, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolegos, šurmulys salėje išlieka. Gerbiamasis Palaiti, nepaisant galimo (…), tai nepateisinama. Kolegos, tikrai prašau rimties, nes salėje yra didelis šurmulys.
Svarstome su ką tik priimtu įstatymu susijusį kitą įstatymo projektą, darbotvarkės 4b klausimą – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Registracijos Nr.IXP-3681. Gerbiamasis pranešėjau, prašome.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šioje stadijoje jokių naujų pastabų nebuvo gauta. Taigi siūlyčiau pradėti priėmimą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pastabų nėra, jums likti tribūnoje taip pat nėra prasmės. Svarstymo stadijoje diskutuoti nusiteikusių Seimo narių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime jai pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos, pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas ir 3 straipsnis. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3681 priėmimo.
81 Seimo nariui užsiregistravus, balsavimo rezultatai: už – 73, prieš nėra, 5 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-3681 priimtas.
Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Prezidento rinkimų įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3656. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. P.Papovas, komiteto pirmininkas, pateiks išvadą svarstymo stadijoje. Ruošiasi R.Šukys.
P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Jokių pastabų nebuvo gauta, todėl bendru sutarimu pritaria už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jo paskirtas pranešėjas – R.Šukys. Kolega, kviečiu jus į tribūną. Svarstome Prezidento rinkimų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Projekto Nr.IXP-3656. Komitetas, apsvarstęs šį projektą, nusprendė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui. Balsuota bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nesant norinčių diskutuoti, ar galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Taigi pereiname prie priėmimo stadijos. Ir, kolegos, pastraipsniui.
Du straipsniai. Ar galime priimti 1? Nėra prieštaravimų. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu. Kolegos, priėmimas pastraipsniui baigtas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3656 priėmimo.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 79 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-3656 priimtas.
Gerbiamieji kolegos, sutaupėme šiek tiek laiko. Seimo Pirmininko iniciatyva (aš noriu jus informuoti) yra šaukiamas nenumatytas Seimo valdybos posėdis. Norėtume padaryti pertrauką iki 16 valandos. Pertrauka. Galbūt netgi dešimties minučių pertraukos užtektų. Gerai, dešimties minučių pertrauka. Iki 15.50 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Svarstome kitus darbotvarkės klausimus. Netrukus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas informuos apie Seimo valdybos posėdžio rezultatus. O mes svarstome darbotvarkės 6 klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3459. Pranešėjas yra G.Šivickas. Priėmimo stadija. Gal kas nors kitas galėtų iš Biudžeto ir finansų komiteto? Gerai, kolega J.Palionis. Prašom.
J.PALIONIS. Kolegos, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitete nebuvo papildomai jokių pastabų ir pasiūlymų. Siūlau priimti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo stadija, vienas vienintelis straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3459 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 42 užsiregistravus, už – 40, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-3459 priimtas.
Svarstome darbotvarkės 7 klausimą, su integracija susiję įstatymo projektai. Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas Nr.IXP-3628. Svarstymo ir priėmimo stadijos numatytos. Dabar svarstymo stadija. Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto narių būtų pasiruošęs pateikti išvadą? K.Glaveckas. Ką gi, malonu. Kviečiu kolegą į tribūną.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektą. Įstatymo projektui yra pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai gal kartu pateiksite ir lydinčio įstatymo išvadą?
K.GLAVECKAS. Komitetas taip pat svarstė Draudimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3629. Jam taip pat yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi eilės tvarka pirmasis įstatymas – Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galėtume pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Pritarta ypatingos skubos tvarkai bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo stadijos pastraipsniui. Klausčiau, ar kolegos sutiktų, kad mes svarstytume skirsniais, nes pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reiktų balsuoti, nėra? Taigi priėmimas skirsniais.
Pirmasis skirsnis, apimantis 1, 2, 3, 4 straipsnius. Ar galime priimti pirmąjį skirsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Antrasis skirsnis, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniai. Ar galime priimti antrąjį skirsnį? Nėra prieštaravimų. Skirsnis priimtas.
Ketvirtasis… Atsiprašau, turiu konstatuoti, kad įrašyta ketvirtasis skirsnis, bet, manau, tai yra redakcinio pobūdžio dalykas. Taigi trečiasis skirsnis, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsniai. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Ir paskutinis, ketvirtasis, skirsnis – „Baigiamosios nuostatos, 20 ir 21 straipsniai. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Dar yra priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Ar galime priimti priedą? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-3628, priėmimo.
50 Seimo narių užsiregistravo, 49 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-3628, priimtas.
Draudimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3629* (svarstymas ir priėmimas)
Jį lydintis teisės aktas – Draudimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3629. Svarstymo stadija. Ar galime pritarti po svarstymo? Komiteto išvada jau buvo pristatyta. Nėra prieštaravimų. Priimta po svarstymo bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu.
Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas 2 straipsnis bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-3629, priėmimo.
56 Seimo nariai užsiregistravo, 52 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-3629, priimtas.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3620 (svarstymas)
Kolegos, eilės tvarka vakarinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimas – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3620. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Jo paskirtas pranešėjas – G.Šivickas. Kviečiu jus į tribūną pristatyti išvadas. Ruošiasi J.Jurkus.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas turėjo nemažai pastabų ir pasiūlymų. Tai yra Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pastabos, taip pat Teisės departamento daug pastabų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Antikorupcijos komisijos, Verslo ir užimtumo komisijos pastabos. Taigi apsvarsčius visas pataisas ir pasiūlymus prieita prie tokios išvados: kadangi įstatymo projektui Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo komisijos, Seimo Teisės departamentas, visuomeninės organizacijos pateikė daug pastabų ir pasiūlymų, Seimo Antikorupcijos komisijos nuomone, turtą ir verslą vertinantiems subjektams turto vertinimo veiklai turi būti nustatytas valstybinis reguliavimas, o ne pavedamos šios funkcijos Turto vertinimo asociacijai, pasiūlyti Seimui šį įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš tik norėčiau konstatuoti, kad, esant siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti, mes dėl to turime apsispręsti, todėl prašau… Neturime klausyti papildomų komitetų išvadų. Taigi, kolegos, toks yra pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas. Ar yra norinčių dėl to diskutuoti, kalbėti dėl motyvų? Ar galime bendru sutarimu nuspręsti grąžinti iniciatoriams tobulinti? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas Nr.IXP-3158(4*) (priėmimas)
Darbotvarkės 9 klausimas – Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas Nr.IXP-3158. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną A.Macaitį, Aplinkos apsaugos komiteto, pagrindinio kuruojančio komiteto, pirmininką.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo negavo jokių pataisų, susijusių su Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo projektu, buvo įvertintos tik Teisės departamento papildomos pastabos, kurios yra techninio pobūdžio. Mes joms pritariame ir siūlome šį įstatymą priimti šiame posėdyje.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Aš prašyčiau trumpam jus likti tribūnoje, nes yra Teisės departamento kelios pastabos.
A.MACAITIS. Pritariame.
PIRMININKAS. Priimdami pastraipsniui mes… Jūs visoms pastaboms pritariate?
A.MACAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada ačiū. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritaria. Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
5 straipsnis su Teisės departamento pastaba. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Vėlgi yra Teisės departamento analogiška pastaba, kuriai komitetas pritaria. Ar galime 6 straipsnį su pastaba priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
7 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
8 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Su šia pastaba, į kurią siūloma atsižvelgti, ar galime priimti? Jūs, Karosai, dėl šio straipsnio? Supratom. Dėl 9 straipsnio apsispręsta – priimtas bendru sutarimu.
10 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
11 straipsnis su Teisės departamento pastaba. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
12 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
13 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Ar galime priimti 14 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
15 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Kolegos, priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto – kolega J.Karosas. Prašom. Motyvai už.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš gerai suprantu, kad galiu būti apkaltintas viešųjų ir privačių interesų pažeidimu, suprasdamas, kad šiuo metu salėje nėra gerbiamojo A.Lydekos, vis dėlto siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Aš suprantu, jūs nenusišalinate nuo balsavimo?
J.KAROSAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, nėra daugiau dėl motyvų norinčių kalbėti. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo projekto Nr.IXP-3158 priėmimo.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. 52 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.IXP-3158, priimtas.
Dabar dar yra vienas lydintis, su juo susijęs įstatymo projektas. Jeigu be didelių keblumų mes priimsime, po to suteiksime žodį Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Č.Juršėnui. Dar kartą kviečiu į tribūną A.Macaitį.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau pirmininkas minėjo, yra lydintis įstatymo projektas Nr.IXP-3653 – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Šio įstatymo projektui po pateikimo buvo gautos tam tikros pastabos. Teisės departamento pastabos yra įvardytos ir joms pritarta. Taip pat buvo gautos Seimo nario A.Macaičio pastabos ir pasiūlymai dėl dviejų straipsnių išbraukimo, nes šie straipsniai jau yra išdėstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo projekte. Komitetas šioms pastaboms pritarė. Daugiau jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Komitetas vienbalsiai siūlo šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo. Šiandien, kiek žinau, yra siūlomas jo priėmimas skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo stadijoje nėra pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Pereiname prie priėmimo.
Priėmimo stadija, pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3653, priėmimo.
Užsiregistravus 57 Seimo nariams, 46 – už, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Dabar, kaip yra tartasi, po neplanuoto valdybos posėdžio Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas informuos apie posėdžio rezultatus. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos ir svečiai, kurie čia esate tokį gana vėlų laiką. Seimo valdyba savo nenumatytame posėdyje nutarė surengti nenumatytą posėdį dar šiandien, t.y. baigus šį posėdį. O mes su gerbiamuoju Gintaru skaičiavom, kad baigsim, matyt, apie 18.30 val. ar apie 18 valandą. Taigi 19 valandą surengti nenumatytą posėdį, nagrinėti tuos klausimus, kurių nespėjom išnagrinėti. Tarp tų neišnagrinėtų klausimų yra radijo ir televizijos reikalai, kompleksinis klausimas dėl žemės ūkio paskirties žemės, Seimo rinkimų įstatymas ir papildomas klausimas, nutarimą šiuo klausimu jūs turite, t.y. papildomas klausimas dėl TTK pirmininko patvirtinimo.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau informuoti, kad dėl Radijo ir televizijos tarybos papildymo nariais buvo nuskambėjęs siūlymas, kad taip pat galėtų susirinkti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tam, kad būtų išlaikytos procedūros balsuojant ir būtų išsklaidytos abejonės dėl sprendimo priėmimo. Tai čia yra klausimas, ar komitetas gali susirinkti dar iki to laiko.
Č.JURŠĖNAS. Taip, toks Seimo valdybos patarimas yra, nes priklausomai nuo šio komiteto posėdžio klausimas…
PIRMININKAS. Kolegos, paklausykime. Dėmesio!
Č.JURŠĖNAS. …nuo komiteto posėdžio priklausys, ar Seimas galutinai spręs šiandien, ar nespręs.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar J.Narvilienė. Prašom.
J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad tiesiog įvyko techninė klaida, sekretorės parašė ne tą žodį. O faktiškai suskaičiavus viskas yra teisinga. Todėl mes labai prašome… Mes, atrodo, protokole ištaisėme techninę klaidą, ir viskas yra gerai. Skaičiavimas aiškiai matyti, tik parašytas žodis „nepritarti, suprantat, vietoj „pritarti. Ir viskas. Sekretorės apsiriko spausdindamos.
PIRMININKAS. Tai koks yra sprendimas?
J.NARVILIENĖ. Sprendimas yra pritarti trims kandidatūroms ir vienai nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Supratom. Bet kokiu atveju mes turėsime apsispręsti, ar šis klausimas gali likti ir ar bus svarstomas nenumatytame Seimo posėdyje. Kalbu apie nutarimą „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narių skyrimo. Gerai, kolegos, taigi prašom pasižymėti artimiausius planus, kad 19 val. nenumatytas Seimo posėdis. (Balsai salėje) Yra sprendimas, kad jis įvyks.
Dabar svarstome darbotvarkės 10 klausimą. Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo projektas, registracijos Nr.IXP-3672. Pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Simuliką prašau pateikti komiteto išvadą. Svarstymo stadija.
V.SIMULIK. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo projekto Nr.IXP-3672. Svarstyti gauta Teisės departamento išvada su aštuoniomis pastabomis. Visoms pastaboms pritarta ir įregistruota antroji redakcija, atsižvelgiant į visas Teisės departamento pastabas. Tiek.
Atsiprašau, bendru sutarimu nuspręsta teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo projektą Nr.IXP-3672(2). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl Teisės departamento pastabos, pritariate ar nepritariate?
V.SIMULIK. Taip, atsižvelgta į tai, kad reikia skaičius ir kablelius surašyti į skliaustelius. Tą padarysim.
PIRMININKAS. Gerai, manau, kad redaguojant į tai bus atsižvelgta. Gerbiamieji, svarstymo stadijoje nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ar pritartumėte Seimo Pirmininko siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką? Nėra prieštaravimų. Pritarta tokiai eigai.
1 straipsnis. Ar pereidami prie priėmimo stadijos galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Kartu šie straipsniai apima priedėlius. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, projekto Nr.IXP-3672, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 65 užsiregistravus, 64 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.
Svarstome darbotvarkės 11 klausimą. Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo projektas, registracijos Nr.IXP-3678. Svarstymo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją J.Jučą į tribūną.
J.JUČAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos. Norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo projektą. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento beveik visas pastabas, parengtas antrasis projektas. O antrajam projektui, apie kurį kalbama, yra naujos Kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Jos visos yra redakcinio pobūdžio. Jos yra dvi. Manau, kad redaktoriai redaguodami įstatymą, nes pastabos tik redakcinio pobūdžio, tai pataisys. Siūlau po svarstymo nutarimui pritarti, jeigu yra galimybė, šiandie ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Svarstymo stadijos metu išklausius komiteto išvadą niekas diskutuoti nepageidauja. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką svarstant šį Seimo nutarimo projektą. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka.
Pereiname prie priėmimo. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis su priedėliu. Ar galime priimti ? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti su priedėliu? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas ir 3 straipsnis. Pastraipsniui priėmimas yra baigtas.
Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo (registracijos Nr.IXP-3678) priėmimo.
Užsiregistravo 65. Už – 62, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.
Kolegos, esame šiek tiek aplenkę darbotvarkę. Noriu pasiūlyti svarstyti keletą rezervinių klausimų. Rezervinis 3 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3572. Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B.Bradauską. Ruošiasi J.Jurkus.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai sudėtingas klausimas šiandien pateiktas. Biudžeto ir finansų komitetas šiandien susirinkęs svarstė Vyriausybės išvadas tuo klausimu dėl Savivaldybių komiteto pirmininko P.Papovo pasiūlymo ir iš dalies pritarė P.Papovo pasiūlymui. Vyriausybė taip pat pritaria toms nuostatoms, jūs turite tą medžiagą, aš nekartosiu. Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria toms nuostatoms, kurioms nepritarė Vyriausybė.
Aš turiu savo atskirąją nuomonę, ją noriu išsakyti. Šiandie tie žmonės, kurie gyvena grąžintinuose namuose, yra įvairiais būdais ūdijami iš visų pusių. Pradėti teisminiai tyrimai, teisminiai procesai, savivaldybės nežinia pagal kokius kriterijus pasirenka vieną ar kitą pilietį ir nori jį iškeldinti. Galbūt yra įtakingi paveldėtojai ar kas nors kita, šiandien man sunku pasakyti, ir siūlo apmokėti už tą butą tokias kainas, kurios kažkada buvo patvirtintos, tai yra po 30, 40 tūkst. litų. Mes žinome, kad šiandien nė vienas pilietis, iškeldintas ar teismo, ar kitaip, nenusipirks buto už 30 ar 40 tūkst. litų. Todėl šie žmonės yra pasmerkti. Jie liks gatvėje, jeigu teismo sprendimas bus priimtas iškeldinti.
Todėl aš, kaip eilinis Seimo narys, negaliu sutikti su tokia nuostata, kad šie žmonės būtų nuskriausti, ir siūlau pritarti P.Papovo pasiūlymui indeksuoti ir rinkos verte atlyginti tiems žmonėms, kurie yra, sakykime vaizdžiai, išmetami į gatvę. Šiems metams yra skirta 35 mln. Be abejo, bus gerokai mažiau butų, išpirktų valstybės sąskaita, galbūt dvigubai, galbūt šiek tiek daugiau, bet vis dėlto tai daliai, kuri bus su tuo susijusi ir dėl kurios vyksta teisminiai procesai, jai bus atkurtas teisingumas, šie žmonės tikrai nebus nuskriausti. Šiandien niekas nekaltas, yra nekalti ir tie žmonės, kurie apsigyveno tuose grąžintinuose butuose. Jie to netgi niekada ir nežinojo. Neteisybė yra įvykdyta jų atžvilgiu jau dėl to, kad tie, kurie gavo vadinamuosius komunalinius butus, jie juos išsipirko už menkaverčius čekius, o šie žmonės liko pakabinti tarp dangaus ir žemės. Mes turime atkurti tą teisingumą, galbūt procesas vyks lėčiau, bet šie žmonės neturi būti nuskriausti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada buvo pritarti patobulintam įstatymo projektui. Papildomas komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolega Jurkau, prašom.
J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį labai aktualų klausimą. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui. Pasiūlė pagrindiniam komitetui pasiūlyme dėl įstatymo projekto Vyriausybei vietoj žodžių „tris mėnesius įrašyti žodžius „du mėnesius ir papildyti įstatymo projektą Seimo nario P.Papovo pasiūlymu, kuriam pritarė komitetas. Visiems balsavus už komitetas pritarė visiems šiems pasiūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausę komitetų išvadas mes turėtume suteikti progą diskutuoti. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą E.Klumbį. Prašom. Savo vardu – iki 5 min., o frakcijos – iki 7 minučių.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip matome, mes ne pirmą kartą iš esmės pešiojame įstatymus, susijusius su grąžintinais butais ir su žmonėmis, kurie gyvena tuose namuose. Bėda yra ta, aš jau anksčiau ne vieną kartą kalbėjau ir dabar sakau, kad šis dalykas truks tol, kol nebus į šią problemą pažiūrėta iš esmės rimtai ir valstybiškai, o ne vadovaujantis vienų ar kitų žmonių interesais. Taip, mes turime sutikti, kad šiandien tie žmonės, kurie nori atsiimti butus, gyvenamuosius namus, paprastai yra gerokai įtakingesni, gerokai turtingesni. Ir dėl to čia, Seime, gimsta tokie įstatymų projektai, kuriuos po dvejų, trejų ar po pusės metų mums reikia nuolatos taisyti, svarstyti ir sukti galvą. Ir šiandien vėlgi mes susiduriame su tokiu įstatymo projektu, kuris yra kažkoks tarpinis, bandantis gesintis nedidelį gaisrelį nematant esminių dalykų. Ir kas liūdniausia, kad ir toliau lieka nuskriausti tie žmonės, gyvenantys šiuose namuose, butuose, kurie iš principo niekuo nenusikalto, kurie to turto neužgrobė, nepasiėmė prievarta ir iš esmės yra teisėti šio turto įgijėjai. Ir dabar šiame įstatymo projekte vėlgi kalbama apie kompensacijas nuomininkams gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidoms. O iš esmės tai yra tiktai viena iš penkių garantijos rūšių. Reikėtų kalbėti apie visas garantijas. Ir aš manau, kad šį įstatymą iš esmės pataisius reikia priimti. Tačiau aš kviečiu (deja, jau šis Seimas turbūt nieko nenuveiks daugiau šiuo klausimu) tuos dabartinio Seimo narius, kurie bus naujojo Seimo nariai, aš kviečiu neužmiršti šio nepaprastai svarbaus klausimo ir prie jo grįžti naujajame Seime kaip galima greičiau, tikintis, kad šis klausimas naujajame Seime bus išspręstas iš esmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kviečiu dalyvauti K.Glavecką. Prašome.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro tai viena iš opiausių, kaip minėjo mano kolegos, problemų Lietuvoje. Ir ji susijusi su tuo, kad valstybė, priėmusi įsipareigojimus kompensuoti už žemę, santaupas, nekilnojamąjį turtą ir taip pakeitusi įstatymus, kad tas procesas prasidėjo, nenumatė atitinkamai pinigų tiems įsipareigojimams vykdyti. Problemos esmė yra ne tik pažadai, raminimai arba geri ateities planai, bet kad valstybės biudžete iš tikro šioms reikmėms yra skiriama nepaprastai mažai pinigų. Šiais metais yra numatyta skirti 35 milijonus. Iš viso pagal dabartinius vertinimus, kurie nėra dar visiškai tikslūs, nes dalis Kauno mieste grąžintino turto nėra įvertinta pagal rinkos kainą, bendra suma sudaro apie 400 milijonų litų. Iš esmės grąžinimo suma dabartiniu metu sudaro apie 250 mln. litų. Grąžinam 35 milijonus. Kitaip tariant, geriausiu atveju dar 7-8 metus esant tokiems tempams užtruks tas procesas, susijęs su kompensavimu už tuos visus grąžintinus butus žmonėms, kad jie galėtų įsigyti lygiavertį turtą. Tai viena problema – pinigų stoka.
Antra problema, aišku, tos manipuliacijos, kurios atsiranda dėl to, kad kainų mechanizmas, arba rinkos kainų naudojimas, iš tikro yra nekorektiškas. Pagal dabartinę tvarką žmonės, kurie dabartiniu metu atgauna, pavyzdžiui, savininkai atgauna butą, o tie žmonės, kurie yra iškeldinami, gauna kompensaciją pagal 1992 metų kainų rinkos lygį. Bet 1992 metų nekilnojamojo turto litas yra lygus 2004 metų 4 litams. Mes visi tą suprantam. Tai, ką buvo galima nusipirkti prieš 12 metų, dabar tam pačiam butui įsigyti reikia iš esmės 4–5 kartus didesnės pinigų sumos. Ir natūralu, žmonės, gaudami tokią kompensaciją arba pretenduodami į tokią kompensaciją, atsiduria visiškoje neviltyje. Taip atsitiko ir paskutiniu atveju. Kaune jau yra dešimt šeimų, kurios iškeltos mės teismo sprendimais ir ruošiamos išmesti į gatvę, jos neturi jokio pasirinkimo. Jos tik turi pažadus, kad gal kitais metais kas nors kompensuos, bus pakeistas įstatymas arba bus padidinta kompensacijų suma ir dėl to galės išspręsti tą problemą. Todėl, aš manau, be to, kad šis klausimas yra svarstomas ir bus sprendžiama tiktai rudenį, Vyriausybė, konkrečiai Ministras Pirmininkas su finansų ministru, turėtų rasti galimybę išspręsti bent tų dešimties Kaune esančių, atsidūrusių tokioje situacijoje žmonių klausimą. Jo neišsprendimas nerodys iš tikro Vyriausybės geros valios, ir tokia didelė, opi problema bus dar labiau užaštrinta.
Pateiktas įstatymo projektas yra dalinis projektas, nes jis nesiremia vienu esminiu dalyku – nėra pinigų arba pinigai nėra numatyti. Galite parašyti bet kokį įstatymą, jeigu nenumatysite pinigų jam įgyvendinti, tai tas įstatymas bus tiktai popierius, popierius, dėl kurio kenčia žmonės. Lygiai tas pats yra ir dabartiniu metu. Anksčiau buvo kalbama apie tai, kad visas grąžinimas bus tiesiogiai susietas su kompensacijoms skiriamų biudžetinių lėšų dydžiu. Deja, taip nėra. Nors grąžinimas dabar ir sustabdytas, bet kiek tiksliai pinigų reikia grąžinimui tiems savininkams, kuriems jau yra pareikštos grąžinimo teisės, žinoma labai abstrakčiai ir nevisiškai tiksliai. Todėl šalia tos einamosios problemos išsprendimo esama ir būsimos vyriausybės, be abejo, turės sudaryti labai aiškią programą ir grąžinti savininkams butus tiktai tokios apimties, kiek galės visiškai kompensuoti žmonėms, kurie praranda tą butą, kurį, kaip čia kolegos minėjo, gavo ne prievartos ar kokiu kitokiu keliu, ir galėtų įsigyti lygiavertį butą atitinkamoje vietoje ir pagal kainą. Todėl siūlau pritarti po svarstymo. Bet manau, kad šio įstatymo projekto korektyvos yra būtinos ir jos yra aktualios visai Lietuvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje pasisakė pageidavę dalyvauti Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos – B.Bradauskas. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti štai ką. Įvertinę situacijos aktualumą ir tai, kad prasidėjo teismai, mes kreipėmės į Seimo Pirmininką, kad jis inicijuotų šio įstatymo priėmimą skubos tvarka ir kad jis būtų šiandien priimtas.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar yra svarstymo stadija. Apsisprendę dėl to stabtelsime ir ties šiuo klausimu. Dėl balsavimo motyvų – V.Einoris. Prašau.
V.EINORIS. Žinoma…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, minutėlę. Dabar dar turiu paklausti papildomo komiteto. Siūlymas dėl mėnesių… (Balsai salėje) Nebėra, atkrenta ši pataisa. Laikykime, kad komitetas atsiima. Taigi V.Einoris. Prašom.
V.EINORIS. Ne mano kompetencija, bet savo nuomonę noriu pasakyti labai trumpai. Su tuo, ką išdėstė kolegos ir ką išdėstė pirmiausia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, aš visiškai solidarizuojuosi. Ir jeigu tai įmanoma, reikia šiandien priimti šį įstatymą. Šiandien. Neatidėliojant. Jeigu nėra Pirmininko teikimo, prašyti jo, kad jis tai padarytų.
PIRMININKAS. P.Papovas. Kita nuomonė.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mano pasiūlymas buvo, atrodo, kad šiuo momentu išspręstų tas visas problemas, kurios yra Kaune, apie ką čia kalbėjo kolegos, tačiau nieko nesiūlė. O apskritai, jeigu kalbėtume apie šio įstatymo įgyvendinimo ir apie žemės ir gyvenamųjų namų grąžinimo visus reikalus, tai kiek Konstitucinių Teismų buvo ir kitų dalykų, atrodo, kad galimybės yra išsemtos. Vienintelė galimybė buvo ta, kur aš siūliau pataisyti ir, žinoma, pakankamai skirti lėšų iki 2009 metų. Aš manyčiau, kad iki 2009 metų, kaip numato įstatymas, kiekvienais metais Vyriausybė ir Seimas, kad ir koks jis būtų, turėtų skirti tiek pinigų, kad ta programa būtų įgyvendinta. Ją buvo galima įgyvendinti pagal mano pasiūlymą. Tačiau Vyriausybė tam nepritarė, kad, sakykim, po 3-4 metų būtų galima patikslinti įvertinimą. Nors dabar buvo kalbėta apie įvertinimo procedūrą, kad bloga. Ji nėra bloga. Galima įvertinti rinkos kaina, tai dabar yra netgi ir įstatyme įrašyta. Anksčiau Vyriausybės tvarkoje buvo. Žodžiu, rinkos verte galima butą buvo įvertinti ir anksčiau, ir dabar. Tik problema yra ta, kad po trejų metų, kai reikės nuomininkui pirkti butą, vertė to buto, kurį jis dabar nuomoja ir kuriame gyvena, gali būti arba padidėjusi, arba sumažėjusi, todėl buvo numatyta patikslinti tą įvertinimą. Tačiau kadangi nebuvo pritarta… Žinoma, aš nepasisakysiu prieš, tačiau balsuodamas susilaikysiu, nes klausimas neišspręstas, ir kviesčiau ir Vyriausybę, ir Seimą rudenį grįžti prie šio klausimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, primenu, kad mes svarstymo stadijos metu išsakėme motyvus vienas – už, vienas – prieš. Kolegos, balsuodami apsispręskime, ar pritariame įstatymui po svarstymo.
68 užsiregistravo, 61 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Po svarstymo yra pritarta. Esu informuotas, kad Seimo Pirmininkas teikia įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka, kolegos, todėl klausčiau, ar mes galime pritarti, kad įstatymas būtų priimamas šiandien? Pritarta bendru sutarimu. Taigi pereiname prie priėmimo.
Įstatymo vienas straipsnis. Taigi dėl šio įstatymo projekto, kolegos, viso įstatymo projekto, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-3572, priėmimo.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, registracijos Nr.IXP- 3572, priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Siūlyčiau svarstyti ketvirtą… Tiesa, nėra galimybės dabar svarstyti, išėjo pranešėja. Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę ir siūlau svarstyti darbotvarkės 13 klausimą, pradedant 13a, – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3566. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Ar, nesant paskirto pranešėjo G.Kniukštos, kas nors iš komiteto narių būtų pasiruošęs? Gerbiamasis komiteto pirmininke, jeigu neprieštarautumėte, mes galėtume svarstyti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Kviesčiau jus į tribūną pristatyti komiteto išvadą. Ruošiasi papildomo komiteto pranešėjas A.Plokšto.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu po svarstymo jam pritarė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nepabėkite. Noriu paklausti. Yra gauta Teisės departamento pastaba. Gal pakomentuotumėte trumpai?
G.KNIUKŠTA. Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, Kaimo reikalų komitetas sutinka iš įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies išbraukti trečiojo sakinio nuostatą ir šią dalį išdėstyti taip: „Už žemės ūkio produkciją numačius atsiskaityti mokėjimo nurodymais įvykdyti debeto pervedimus, žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama šios produkcijos pirkėjo rašytiniu sutikimu lėšas nurašyti ir iš jo sąskaitos pervesti pardavėjui. Ši nuostata turi būti numatyta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje kaip privaloma sąlyga.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet yra šios dienos išvada, susijusi su 6 straipsnio 3 dalimi. Gal aš galiu jums duoti kopiją? Prašau, pone pirmininke.
G.KNIUKŠTA. Taip, pirmininke, aš tą ir pacitavau.
PIRMININKAS. Bet čia ne 4 straipsnis. Gerai. Tai jūs pritariate? Gerai. Teisės departamento pastabai yra pritarta. Dėkoju. Papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Jo paskirtas pranešėjas – A.Plokšto. Kviečiu į tribūną kolegą pateikti papildomo komiteto išvadą.
A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, pasiūlė patobulinti ir suformulavo savo pasiūlymus Kaimo reikalų komitetui. Ryšium su tuo įstatymu ir atsižvelgdami į Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus mes dar teikiame dvi kitų įstatymų pataisas, kad nebūtų teisinės kolizijos tarp mokėjimų įstatymų ir šio įstatymo. Tą aš pats norėsiu padaryti vėliau. Komitetas bendru sutarimu pritaria šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Svarstymo stadija. Išklausėme komitetų išvadas. Pagrindiniam komitetui pritarus pasiūlymams, kuriuos teikia papildomas, klausčiau, ar mes po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba, taip pat susijusia su 6 straipsnio 3 dalimi? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, pereiname prie priėmimo (priėmimo stadija) pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
6 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Kolega G.Kniukšta, kaip suprantu, dėl viso įstatymo. Prašau. Motyvai už.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslas yra nustatyti vienodas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sąlygas ir tvarką visiems ūkio subjektams ir tokiu būdu patobulinti atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją sistemą, kuri detaliau subalansuotų žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų tarpusavio atsiskaitymus. Įstatymo projekte visiems ūkio subjektams, žemdirbiams, perdirbėjams ir prekybininkams numatytos vienodos atsiskaitymo sąlygos, tvarka ir atsakomybė. Tačiau žemdirbiai šioje grandinėje yra labiausiai pažeidžiami ūkio subjektai, nes jie neturi veiksmingų ekonominių svertų, kad paveiktų optimalių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų nustatymą. Be to, žemės ūkio produkcijos augintojai daugiausia yra smulkūs ūkininkai, nesusijungę į kooperatyvus, ir jų interesų nėra kam ginti. Perdirbamosios pramonės įmonės taip pat turi problemų dėl didelio žemės ūkio produkcijos gamybos sezoniškumo, apyvartinių lėšų stygiaus, sunkumų gauti paskolas iš bankų, todėl būtinas atskiras teisės aktas, ginantis minėtų subjektų interesus.
Komitetas svarstydamas šį įstatymo projektą pasiūlė Žemės ūkio ministerijai, Ūkio ministerijai ir Finansų ministerijai iki rugsėjo 1 d. pateikti suderintus siūlymus dėl gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų ekonominių santykių sureguliavimo. O šis svarstomas įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma ir papildomai skirti biudžeto lėšų nereikės. Siūlau balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3566 priėmimo.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-3566, priimtas.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3675. Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-Nr.IXP-3676 (pateikimas)
Svarstome 13b eilės tvarka numerį, registracijos Nr.IXP-3675. Pateikimas. Teikėjai – A.Plokšto ir kolega B.Bradauskas. Kuris iš jūsų? B.Bradauskas. Kviečiu į tribūną.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektas yra susijęs su ką tik svarstytu įstatymo projektu. Kadangi Žemės ūkio produkcijos įstatymas numato konkrečias atsiskaitymų sąlygas, todėl reikėtų suderinti tuos įstatymus su mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymu. Todėl čia yra atsižvelgiama į Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo nuostatas. Kadangi mes prieš tai pritarėme pateiktam įstatymo projektui, aš siūlau pritarti po pateikimo šiam, taip pat ir Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio (aš už abu kalbu iš karto) projektams. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Buvo pristatyti du pateikimo stadijoje tarpusavyje susiję įstatymų projektai Nr.IXP-3675 ir Nr.IXP-3676. Niekas nenorėjo klausti. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Ačiū. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Prieš baigiant reikia paskirti komitetus. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Preliminari svarstymo data. Ką siūlytumėte, kolegos, per centrinį mikrofoną. Prašau.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, kadangi šie įstatymų projektai, kuriuos pateikė gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, yra lydimieji ir Kaimo reikalų komitetas iš esmės jau yra pritaręs įstatymo projektui ir pasiūlęs pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, aš siūlau jį priimti kitame posėdyje, tai yra 19.00 valandą.
PIRMININKAS. Matote, komitetai nesvarstė, taip pat yra ir Teisės departamento išvados, kurias reiktų svarstyti. Pagaliau net nebuvo Seniūnų sueigoje tokio siūlymo, kad turi būti priimama. Aš siūlau palikti atvirą klausimą dėl priėmimo datos, bet, manau, kad tikrai komitetai turėtų, jeigu norite, kad judėtų sparčiau, susirinkti ir apsvarstyti. Gerai? Kolegos, laikykime šio klausimo svarstymą šiame posėdyje baigtą.
Kultūros centrų įstatymo projektas Nr.IXP-3537(2*) (priėmimas)
Siūlyčiau dabar vėl aplenkus darbotvarkę nagrinėti 4 rezervinį klausimą – Kultūros centrų įstatymo projektą Nr.IXP-3537. Ar kolegė J.Narvilienė pasirengusi? Prašau. Priėmimas.
J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstant Kultūros centrų įstatymo projektą gavo Teisės departamento išvadą, kurią vakar apsvarstėme, ir iš dalies išvadoms buvo pritarta. Siūlome Seimui priimti Kultūros centrų įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto nuomonę dėl Teisės departamento išvadų. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes prie Teisės departamento pastabų (prašau jus likti tribūnoje) stabtelsim nagrinėdami pastraipsniui atitinkamus įstatymo straipsnius. Pereiname prie 1 straipsnio. Pastabų nėra gauta. Ar galime priimti 1 straipsnį?
J.NARVILIENĖ. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Kolegos, būtų gerai, kad netriukšmautumėte. Svarstome įstatymus.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį?
J.NARVILIENĖ. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.
3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra pastabų, nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio.
J.NARVILIENĖ. Yra pastabų. Komitetas iš dalies vienam nepritarė, o vienam pritarė. 5 straipsnio 3 dalies sprendimui pritarė. Kitur nepritarta todėl, kad įstatymo projekte panaudotos aiškesnės formuluotės.
PIRMININKAS. Nepritarus 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, be Teisės departamento pastabų ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis.
J.NARVILIENĖ. 5 straipsnio 5 ir 9 dalyse buvo Teisės departamento pastabos, tačiau komitetas nepritarė. Įstatymo projekte panaudota aiškesnė formuluotė, nes dalyvių susirinkimui panaikinus juridinio asmens pripažinimą, kultūros centro veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Įstatymo projekte aiškesnė formuluotė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti 5 straipsnį be pastabų, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas? Nėra prieštaravimų. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio jūs taip pat išdėstėte motyvus.
J.NARVILIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Galime 6 straipsnį priimti be Teisės departamento pastabų?
J.NARVILIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis. Gerbiamoji pranešėja.
J.NARVILIENĖ. 7 straipsnio 1 dalyje žodį „savivaldybės Teisės departamentas siūlo keisti į „savivaldybių taip, kaip nurodyta kitur projekte, komitetas pritarė Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 7 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
8 straipsnis. Nėra pastabų. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
9 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
10 straipsnis. Ar galime priimti 10 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
11 straipsnis. Ar galime 11 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
12 straipsnis. Ar galime 12 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
13 straipsnis. Ar galime 13 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
14 straipsnis. Ar galime 14 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
15 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
J.NARVILIENĖ. Teisės departamentas… Projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra įvardytos Kultūros centrų tarybos atliekamos funkcijos, o 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tarybai mokama už paslaugas. Būtina tarpusavyje suvienodinti vartojamą terminologiją kaip 1 dalyje.
Komitetas nepritarė, nes patariamojo balso tarybos nariai, atlikdami eksperto funkcijas, apmokami pagal paslaugas pagal Civilinį kodeksą kaip ir teatrų bei koncertinių įstaigų tarybos. Mes norėjome suvienodinti ir palikti, kad tai yra paslaugos, nes tarybos ekspertai dirba ne darbo metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi siūloma palikti tokią pat redakciją kokia yra. Ar galime pritarti 15 straipsniui? Nėra prieštaravimų. Pritarta 15 straipsniui.
16 straipsnis.
J.NARVILIENĖ. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Galime pritarti. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
17 straipsnis. Ar galime 17 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Ar dėl viso įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-3537, priėmimo.
Užsiregistravo 50. Balsavimo rezultatai: 48 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-3537, priimtas.
Kolega B.Bradauskas kalbės dėl vedimo tvarkos. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Labai atsiprašau, aš neišgirdau, kada buvo aptariami klausimai 2-13b ir 2-13c. Aš noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas šiuos klausimus apsvarstė, pritarė jiems, todėl niekas netrukdo priimti įstatymą 2-13a.
PIRMININKAS. 2-13a yra priimtas. Priimtas. O lydintys b ir c, kai apsvarstysite komitetuose, bus… Gerai. Šiuo atveju šių klausimų svarstymas yra baigtas, ir galbūt jie galės būti svarstomi nenumatytame posėdyje, jeigu tam nebus prieštaraujama. Bet turi būti komitetų išvados, kad jūs formaliai susirinkote ir apsvarstėte, nes mes tokius komitetus buvome paskyrę. Gerai?
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę, nes yra keletas Vyriausybės teikiamų klausimų. Yra atvykę pranešėjai. Dabar galvoju, nuo ko mes galėtume pradėti. Matau, kad yra atvykusi žemės ūkio viceministrė. Dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 15 klausimą – Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.IXP-3689. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu žemės ūkio viceministrę Dalią Miniataitę.
D.MINIATAITĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Minėtas įstatymas buvo priimtas 2002 metais, kai reikėjo iš dalies suderinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus su nacionaline teise. Tačiau Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare akivaizdu, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, reglamentuojantis gyvūninės kilmės šalutinių produktų taisykles, dabar tiesiogiai galioja Lietuvoje. Todėl tikslinga panaikinti šiuo metu galiojantį įstatymą, nes reglamento nuostatos yra kur kas išsamesnės ir svarbesnės šiuo aspektu.
Siekiant efektyviai įgyvendinti minėtą reglamentą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame konkrečiai pateiktos atskiros funkcijos atskiroms valstybės institucijoms. Kompetentinga institucija pripažinta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija atsakinga už apskaitos priežiūrą bei kontrolę. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija – už įmonių, kurios yra atsakingos už šių produktų utilizavimą, priežiūrą ir kontrolę. Prašytume minėtą įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, jūs siūlote svarstyti skubos tvarka?
D.MINIATAITĖ. Taip, jeigu būtų galima.
PIRMININKAS. Skubos tvarka bet kokiu atveju reikštų, kad mes vargu ar galime šiandien priimti. Išvadoje skubos tvarka irgi nėra įrašyta. Dėkui, gerbiamoji viceministre, už atvykimą, pateikimą. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Kolegos, ar mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Aplinkos apsaugos komitetą, papildomais – Kaimo reikalų komitetą ir Sveikatos reikalų komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti rudens sesijos pradžioje. Aš sakau tai, kas yra Seniūnų sueigos pasiūlyta. Jeigu yra kitų siūlymų, kolega, išnaudokite progą kalbėti prie mikrofono. Kolega G.Kniukšta.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, kadangi Kaimo reikalų komitetui teko daug prisidėti prie šio įstatymo rengimo, tobulinimo, aš vis dėlto siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Sarkastiškai buvo pamojuota rankomis, bet yra toks siūlymas, todėl aš siūlau spręsti alternatyviai. Aplinkos apsaugos komitetas buvo pasiūlytas kaip pagrindinis, bet yra siūlymas, kad pagrindiniu būtų Kaimo reikalų komitetas. Kolegos, formuluoju alternatyvų balsavimą. Balsavimas už reiškia už Aplinkos apsaugos komitetą, o balsavimas prieš reiškia, kad pagrindiniu skiriamas Kaimo reikalų komitetas. Prašom balsuoti.
Vis dėlto apsispręsta, kad pagrindinis lieka Aplinkos apsaugos komitetas, dėl kitų dalykų sutarėme: du papildomi bei preliminari svarstymo data – Seimo rudens sesija.
Kolegos, dabar žiūriu ir į darbotvarkę, ir į tuos, kas galėtų pagal darbotvarkę pateikti klausimus. Siūlau svarstyti rezervinį 5 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Jo pranešėją J.Narvilienę kviečiu į tribūną. G.Babravičius ruošiasi pateikti papildomo komiteto išvadą.
J.NARVILIENĖ. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada dėl Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3559. Komitetas, apsvarstęs pasiūlymus Seimo… piliečių, visuomeninių organizacijų pasiūlymų negauta, projektui pritarta. Pritarė pono J.Korenkos pataisai. Šiam projektui yra gauta pono J.Korenkos pataisa, komitetas jai pritarė. Esmė, kad įtrauktume į Radijo ir televizijos tarybą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferenciją ir dar po to įrašytume žodžius „Lietuvos periodinės… leidėjų asociacija ir šitą dalį išdėstyti… padidinti vienu nariu, kaip buvo nuo 12 iki 13, ir įtraukti… nes buvo kilusios diskusijos, kaip žinote, buvo išbraukta iš Tarybos Leidėjų asociacija. Komitetas pasitaręs pritarė nuomonei, kad… ir buvo siūloma išbraukti Bažnyčios Vyskupų konferenciją. Komitetas pasitaręs nutarė palikti ir Vyskupų konferenciją, ir Leidėjų asociaciją.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamoji kolege, už pagrindinio komiteto pristatymą. Papildomo Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą kviečiu pateikti G.Babravičių. Prašom į tribūną.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, buvo svarstytas mūsų komitete šis klausimas. Buvo pritarta pateiktiems Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymams, Europos Teisės departamento prie Vyriausybės siūlymams ir iš esmės neprieštarauta dėl čia išsakytų pagrindinio komiteto nuostatų.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Balsuoti dėl pastabų ir pasiūlymų mums nereikia. Klausčiau, ar mes galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos, klausčiau, ar mes galėtume pritarti Seimo Pirmininko siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto. A.Kunčinas – motyvai už. Prašau.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai buvo mano pasiūlymas ir variantas, kurį siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, yra kompromisinis, tai tam tikra atžvilgiu nevisiškai atitinka mano pasiūlymo esmės, tačiau mano kompromisas ir yra toks, kad kažkuris žingsnis žengiamas į vieną ar į kitą pusę. Aš sutinku pritarti šitam variantui.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Razma – motyvai prieš.
J.RAZMA. Aš vėlgi manau, kad šio projekto priėmimas yra Seimo savigarbos klausimas. Ką tik, prieš kokį mėnesį, mes svarstydami tam tikras pataisas išbraukėm vieną visuomeninę organizaciją, kurios atstovas būdavo, dabar vėl siūloma sugrąžinti. Aš siūlau tiesiog, kolegos, visiems pagalvoti, kaip Seimas atrodo, kai taip skubotai keičiama nuomonė. Aš neprieštarauju, kad Spaudos ir leidėjų asociacijos atstovas būtų, bet jeigu jau visiškai neseniai buvo apsispręsta, kad ta radijo ir televizijos sritis nėra tiesiogiai susijusi su spausdinamos žiniasklaidos veiklos sritimi, tai priėmus tokį sprendimą aš siūlyčiau vis dėlto garbingai Seimui laikytis savo nuostatos ir gerbti save. O paskui atsiranda tam tikri komentarai, kad kažkas paspaudė, kažkieno interesai ir taip toliau.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Narvilienė nebenori kalbėti dėl motyvų. A.Sysas – motyvai prieš, prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi nevisiškai atitinka mano kolegos A.Kunčino nuostatų, aš tikrai negalėčiau pritarti. Bet ne vien dėl to. Man nesuprantama, kodėl mes visą laiką bandome visuomenine korta… į valstybiniams interesams atstovaujančią instituciją įtraukti Bažnyčios atstovus. Bažnyčia atskirta nuo… ir tvarkosi savarankiškai. Todėl man tokie siūlymai visiškai nesuprantami, kai visuomeniniam transliuotojui mes siūlome hierarchijos atstovą, nes Lietuvoje atstovauja ne vien šiems… Aš suprantu, kad dauguma tikinčiųjų yra katalikai, bet yra ir kitos konfesijos, t.y. mes supriešiname mūsų piliečius, todėl negaliu pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ar J.Narvilienė dar norėjo kalbėti? Mygtelėkite mygtuką. Prašau.
J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, vis dėlto Lietuva yra katalikiškas kraštas. Tai, kad šiandien daugelis televizijų programų iš tikrųjų mums kelia daug nerimo, man atrodo, kad būtent tai suteiks tikrai gerumo laidoms. Tai nėra visuomeninis transliuotojas, nes būtent taryba, ši komisija daugiausia dirba su privačiomis televizijomis. Tai reikėtų palikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Orechovas norėjo ar ne? Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (Nr.IXP-3559) priėmimo.
Užsiregistravo 47, už – 38, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas, registracijos… (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, žodžiu balsai nebepridedami. Žinote griežtą A.Salamakino vadovaujamos komisijos nuomonę. Užsiregistravo 47. Balsavimo rezultatai: už – 38, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-3559) priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlyčiau apsvarstyti vieną svarbiausių šiandienos klausimų, tai yra 17 klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo pakeitimo projektą. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Nutarimo projektas Nr.IXP-3721.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, siūlymas yra labai paprastas. Jis jums buvo dėstytas šiandien ryte, o dabar dar kartą ir oficialiai pateikdamas noriu pasakyti, kad pagal visą mūsų darbų grafiką mes tikrai šiandien galime baigti sesiją. Todėl aš siūlau priimti nutarimą be tos alternatyvos, kuri yra įrašyta skliaustuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Neišprovokavote klausti. Manau, kad aiškiau nebūna. Dėkoju už pristatymą. Čia nėra klausimas. Ar dėl to klausimo, kolega? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes, atrodo, gana protingai buvome suplanavę sesijos laiką, todėl manau, kad šis nutarimas skubotas ir reikia pagalvoti, ar prasminga jį priimti. Tai aš frakcijos vardu siūlau pertrauką iki kito posėdžio. (Juokas)
PIRMININKAS. Gerai. Aš suprantu, kad tai nėra humoras, yra siūloma daryti pateikimo pertrauką.
Č.JURŠĖNAS. Na, baikite juokus, nes paskui…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai, jūs man darote spaudimą. Pasiūlymas yra statutinis ir dėl jo mes turime apsispręsti. Jūs siūlote balsuoti, taigi aš irgi siūlau tą patį. Tik siūlau ne dėl nutarimo, o dėl pertraukos. Taigi opozicijos frakcijos siūlymas teisėtas, prašome balsavimu išsakyti, ar pritariame tokiam siūlymui?
Balsavimo rezultatai: 9 už tai, kad padarytume pertrauką, kur kas didesnė dalis – 38 prieš, susilaikė 3. Nėra vieno penktadalio. Pertrauka pateikimo stadijoje nedaroma.
Dėl balsavimo motyvų už arba prieš dėl šio nutarimo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Nėra prieštaravimų. Ar galime šį procedūrinį sprendimą taip pat priimti? Galim pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar galime pereiti prie priėmimo? Tvarka. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio išbraukus alternatyvą. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį. Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo projekto. Prašau, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.IXP-3721 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 54 Seimo nariai, už – 44, prieš – 1, susilaikė 9. Seimo nutarimas Nr.IXP-3721 priimtas.
Gerbiamasis kolega Karbauski, gerbiamasis kolega Kniukšta, būtų malonu, jeigu salėje ne tik jūs, bet ir visi kiti laikytumėtės rimties. Dėkoju už supratimą. Pone Einori, būsiu priverstas ir jums pastabą daryti.
Svarstome rezervinį 6 klausimą – Švietimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.IXP-3679. V.Simulik – pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėjas. Prašau pristatyti išvadą svarstymo stadijoje.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis dėl Švietimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Gauta Teisės departamento išvada, į ją atsižvelgta. Ir gautas Seimo nario A.Monkevičiaus siūlymas, į jį taip pat atsižvelgta. Įdėjus visa tai į projektą, užregistruota antroji redakcija. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms ir Seimui siūlyti svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pakeitimas iš esmės susijęs su Švietimo įstatymo sąvokų patikslinimu arba papildymu. Klausiu, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Taigi dėl viso įstatymo ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, tokiu atveju prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3679 priėmimo.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už – 46, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr.IXP-3679 priimtas.
Turizmo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3693 (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Svarstome Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą – Turizmo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3693. Yra atvykęs ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius. Prašom lakoniškai pristatyti įstatymo projektą.
N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo Turizmo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra suderinti turizmo įstatymą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso dviejų straipsnių nuostatomis. Kaip žinote, tos nuostatos buvo pataisytos šių metų balandžio 27 dieną. Projekto teikiami įstatymo pakeitimai savo esme yra redakcinio pobūdžio, todėl aš brangindamas jūsų brangų laiką daugiau nekalbėsiu ir prašyčiau pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūs pristatėte ir įtikinamai, ir lakoniškai, todėl neišprovokavote nieko klausti. Ačiū už atvykimą. Kolegos, ar galėtume pritarti šiam Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui po pateikimo? Nėra prieštaravimų, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Siūloma nagrinėti šį įstatymo projektą pagrindiniu skirti Ekonomikos komitetą. Preliminari svarstymo data galėtų būti rudens Seimo sesija. Ar galim tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta dėl tokios svarstymo eigos bendru sutarimu.
Aviacijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3549(2*) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar žiūriu į darbotvarkę ir siūlau darbotvarkės 20 klausimą – Aviacijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3549. Svarstymas. Kolegą R.Sinkevičių prašau pristatyti pagrindinio Ekonomikos komiteto išvadas. Svarstymas.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, norėčiau jus informuoti apie tai, kad Ekonomikos komitetas, svarstydamas Aviacijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir pasiūlymams, taip pat pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymams ir bendru sutarimu nutarė prašyti Seimo pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti. Ar mes galime pritarti po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar mes galime pritarti ypatingos skubos tvarkai? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra jokių pastabų ir pasiūlymų. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Kolega R.Sinkevičiau, norėčiau jus pakviesti trumpam į tribūną, nes yra nauja Teisės departamento pastaba, ji susijusi su 2 straipsnio formulavimais. Prašom. Kokia jūsų išvada?
R.SINKEVIČIUS. Kadangi tai yra redakcinio pobūdžio pastaba, ji nekeičia įstatymo esmės, siūloma pritarti Seimo Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su Teisės departamento pastaba ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
3 straipsnis susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto kolega V.Einoris nori kalbėti. Prašom.
V.EINORIS. Atsiprašau, aš pritariu.
PIRMININKAS. O dėl ko jūs atsiprašote?
V.EINORIS. Pritariu. Balsuoju už.
PIRMININKAS. Supratome. Kolegos, jaučiu, kad pritariančių gali būti gerokai daugiau, todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3549 priėmimo.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Už – 43, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr.IXP-3549 priimtas.
Siūlau svarstyti darbotvarkės 21 klausimą… (Balsai salėje) Ką sakote? Anksčiau atėjo ir paprašė. Vis lengviau iš galo kelti į priekį. Ateis eilė ir klausimui, kurį jūs siūlote. Taigi darbotvarkės 21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti atliktos stebėsenos išvadų projektas Nr.IXP-3720. Kviečiu kolegą V.Fiodorovą į tribūną pateikti nutarimo projektą.
V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išvykus komisijos pirmininkei, leiskite man pateikti komisijos išvadas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.9006 sudarė Seimo laikinąją komisiją nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti. Seimas, pritaręs komisijos išvadoms dėl padėties Vilniaus apskrityje ir atsižvelgdamas į numatytą nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą 2004 metais, 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.IXP-1629 komisijos darbą pratęsė, pavesdamas atlikti nuosavybės grąžinimo procedūrų stebėseną visoje valstybėje.
Vykdydama šį pavedimą, komisija 2003 m. rugpjūčio mėnesį paprašė apskričių viršininkų pateikti žinias ir išanalizuoti, kokiai pretendentų atgauti nuosavybę daliai nuosavybė nesugrąžinta, paaiškinant priežastis, dėl kurių pagal piliečių prašymus nepriimami sprendimai. Taip pat paprašė institucijų, nagrinėjančių žmonių skundus dėl žemės, duomenų apie šių skundų kiekį ir tyrimų rezultatus bei kitos informacijos apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Visos išvados, jums leidus, aš neskaitysiu, nes ji jums išdalyta, tik norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinį momentą.
Komisija konstatuoja, kad nors per pastaruosius metus nuosavybės teisių atkūrimo problemoms dėmesys, ypač žiniasklaidoje, padidėjo, daug piliečių kreipimųsi apskrityje ir toliau lieka be sprendimų. Tai kelia įtampą visuomenėje, nepasitikėjimą ne tik žemėtvarkos specialistais, bet ir aukščiausiuoju lygiu sudaromomis jų darbą tikrinančiomis komisijomis. Iki okupacijos vykdytos Mykolo Krupavičiaus pradėtos žemės reformos darbai po valstybingumo atgavimo nebuvo pratęsti. Tuo metu suformuotos ir planinėje medžiagoje užfiksuotos žemėvaldos imtos iš dalies tarp visų paveldėtojų, keldintos, su jomis atlikti kiti veiksmai. Dėl to jos susmulkintos iki ūkininkavimui nepritaikytų plotelių, kuriuos jų turėtojams lieka parduoti už minimalią kainą. Kartu sudarytos sąlygos veikti žemės perpirkinėtojams, nes valstybėje neanalizuojama, kas dėl to tampa žemės savininku. Tikroji žemės reforma turėtų prasidėti kartu su plataus masto žemės konsolidavimu, tačiau neturint visuomenės aptartos Lietuvos ūkininko ūkio vizijos nuostatų, kaip efektyviausiai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas gaivinant Lietuvos kaimą, neatmestinos galimybės, kad bus susiduriama su nauja korupcijos banga.
Komisijos vykdytos stebėsenos metu nustatytos aplinkybės trukdys baigti žemės grąžinimą savininkams Vyriausybės programoje nustatytais terminais. Tolesnis terminų atidėjimas gali sukelti dar didesnį žmonių nepasitenkinimą ir nepasitenkinimą valstybe.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas nori jūsų klausti.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau paklausti. Man regis, komisija įsigilino į klausimą, kada Vilniaus krašte numatoma baigti žemės reformą – ar šiame šimtmetyje, ar kitame? Apytiksliai, jeigu galima.
V.FIODOROV. Iš tiesų klausimas labai įdomus. Į šį klausimą, manau, šiandien niekas negali atsakyti, nes pagal įstatymą numatyta šiemet, o kaip bus iš tikrųjų… Aš abejoju, ar mes šiemet tai spėsime padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadija. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime po pateikimo pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Manau, kad būtų galima judėti į priekį su kitomis stadijomis. Kolegos, ar galime dėl to sutarti? Prieštaravimų nėra. Svarstymo stadija. Ar galime pritarti po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dabar pereiname prie priėmimo.
1 straipsnis. Ar galime priimti su priedu? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
Ar galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. Dėl viso nutarimo projekto. Kolegos, prašau, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame nutarimo projektui Nr.IXP-3720.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Už – 41, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas Nr.IXP-3720 priimtas.
Gerbiamieji kolegos, primenu, kad kartu su šiuo nutarimu taip pat yra svarstoma ir Seimo rezoliucija „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės grąžinimo baigiamojo etapo darbų stebėsenos. Klausiu, kas pateiks šią rezoliuciją? Kolega V.Fiodorov. Prašom į tribūną.
V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti rezoliuciją. Paskutiniojo posėdžio metu komisija priėmė sprendimą, kad, be komisijos išvadų, dar reikia pateikti rezoliuciją ir atkreipti dėmesį į tuos negatyvius dalykus, kurie vyksta grąžinant žemę. Jeigu jūs leisite, aš neskaitysiu rezoliucijos, nes jūs ją turite. Noriu tik atkreipti dėmesį, ką rezoliucijoje siūlo komisija.
Komisija siūlo Lietuvos Respublikos Seimo vardu kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu įgyvendinti Vyriausybės nutarimu Nr.565 patvirtintą Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų programą, sugriežtinti programos vykdymo kontrolę ir skirti dėmesį stebėsenos metu nustatytiems pažeidimams šalinti. Taigi siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka nori jūsų klausti. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kiek žinau iš spaudos, yra dvi „Rubikono grupei atiduotos žemės savininkės, kurios skurdžiai gyvena, bet joms žemė negrąžinama, nes atiduota kitiems tikslams. Ar pagal jūsų rezoliuciją tie dalykai bus sprendžiami, ar taip ir liks, kad tie žmonės liks be nieko, nors jie turėjo pirmumo teisę atgauti žemę?
V.FIODOROV. Ačiū už klausimą. Kiek žinau, dabar vyksta teisminiai procesai, tai, manau, jie vyks savo vaga. Šiuo atveju mes siūlome Vyriausybei atkreipti dėmesį į priimtą nutarimą ir sugriežtinti kontrolę. Tarp visų galėtų būti ir jūsų minėtas atvejis.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš supratau, kad ponas J.Veselka klausia dėl „Rubikono užgrobto sklypo. Mano klausimas toks pat. Manau, kad atsakymą gavau: bus sugriežtinta, atimsime ir grąžinsime žmonėms, taip?
V.FIODOROV. Aš negaliu teigti, kad atimsime ir visa kita. Manau, kad turi būti išnagrinėta. Vyksta teismai, ir jie turi priimti sprendimą.
PIRMININKAS. A.Matulevičius. Ar tas pats klausimas?
A.MATULEVIČIUS. Ne, gerbiamieji, ne tas pats, o iš esmės. Kam tada reikia tokios garbingos Seimo komisijos, kuri nieko nepadaro iki galo? Mano siūlymas ir klausimas būtų toks. Ar nebūtų tikslinga pratęsti komisijos darbą, kol Vilniaus mieste žemė bus grąžinta teisėtiems savininkams, nes tokiu tikslu buvo sudaryta komisija, ir nieko nebus daroma ir apskrities, ir Vilniaus savivaldybės tiems, kas pažeidžia įstatymus. O pavyzdžių galiu pateikti visą sąrašą. Tai gal tikslinga pratęsti komisijos darbą, kad Seimo garbę apgintume?
V.FIODOROV. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jūsų klausimas nelabai susijęs su šita rezoliucija, bet iš esmės gal būtų galima ir pritarti jūsų pasiūlymui, nes mes dabar svarstome rezoliuciją, o ne komisijos darbą.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Kolegos, ar galime pritarti rezoliucijai be pataisų? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl rezoliucijos, kurios registracijos Nr.IXP-3728, priėmimo, ar priimam ją be pataisų.
Užsiregistravo 48. Balsavimo rezultatai: už – 36, prieš nėra, susilaikė 9. Rezoliucija (registracijos Nr.IXP-3728) priimta.
Toliau pirmininkauti prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių. Svarstysime darbotvarkės 18 klausimą.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, kviečiu socialinių reikalų ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę pateikti Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms, vieniems gyvenantiems asmenims, įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3725.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dėkoju už galimybę pateikti Vyriausybės vakar priimtą Piniginės socialinės paramos įstatymo projektą. Supažindinsiu su svarbiausiais momentais ir priežastimis, kodėl siūloma pakeisti atskirus šio įstatymo straipsnius. Pirmiausia norime suderinti įstatymo nuostatas su priimtais kai kuriais kitais įstatymais ir kai kuriomis kitomis nuostatomis. Taip pat įvertinome nemažai tų paklausimų, kuriuos gavome tiek iš jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, tiek iš susitikimų su žmonėmis, tiek iš laiškų. Galėjome pasižiūrėti, kaip pasikeitė situacija per tuos metus, kai pernai vasarą šis įstatymas buvo priimtas ir šį pavasarį pradėjo galioti.
Taigi siūlome įstatyme numatyti, kad vidutinės nekilnojamojo turto vertės būtų tvirtinamos ne kartą per metus, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, bet kas ketvirtį, ir dar, kas yra labai svarbu, būtų detalizuotos pagal miestus ir kaimo rajonus, pagal atskirus miestelius. Iš tikrųjų visiškai neilga praktika parodė, kad žmonės nukenčia, kai yra nustatoma vidutinė nekilnojamojo turto vertė bendrai, pavyzdžiui, visam rajonui, o rajonuose vertė skiriasi.
Taip pat siūlome padidinti būsto naudingo ploto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų normatyvus, naudojamus turto vertės normatyvui nustatyti. Siūlome padidinti karšto vandens normatyvą bei pakeisti kompensacijos už karštą vandenį, kai jis ruošiamas ne centralizuotai, skaičiavimo tvarką ir socialinę pašalpą skirti tik už vaiką toms šeimoms, kurios nėra sudariusios teismo patvirtintos vaiko išlaikymo sutarties, arba jeigu vaiko išlaikymo nėra priteisęs teismas. Taip pat šeimoms, jeigu jų vaikui nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas nėra priteisęs išlaikymo.
Taip pat siūlome, kad savivaldybėms būtų nustatytos tam tikros pareigos, jos buvo iki šiol, tačiau ne kaip teisių pavidalu, bet pareigų pavidalu, kaip privalomai vykdytini dalykai. Įstatymu taip pat reglamentuojame dar kai kuriuos kitus nereglamentuotus socialinės paramos skyrimo atvejus. Siūlome pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūsų norėtų klausti trys Seimo nariai. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš turiu du trumpus klausimus. Pirmas, kažkas pasiūlė labai staigiai šiandien viską padaryti. Ar tai yra logiška, kai mes keičiame 20 straipsnių iš 28? Ir iš esmės keičiame. Antras trumpas klausimas. Ar tikrai jūs įsitikinusi, kad nereikės papildomų lėšų šio įstatymo įgyvendinimui? Gal galėtumėte pasakyti, kiek mes išnaudojome lėšų iš tų, kurios buvo skirtos šio įstatymo įgyvendinimui, ir ar užteks tų lėšų pakeisti įstatymą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš sutinku su tokia nuostata, kad žmonės, Lietuvos gyventojai, labai laukia šio įstatymo pataisų. Jie paprasčiausiai labai bijo, kad atėjus šildymo sezonui gali nukentėti ir negauti kompensacijų gaudami gana mažas lėšas. Praktika parodė, kad per metus gyvenimas nuėjo į priekį, vien tiktai, pavyzdžiui, įvertinus būsto vertę atskiruose miestuose ir rajonuose. Atsižvelgiant į tai norėtųsi, kad šitas įstatymas pradėtų galioti su naujais pakeitimais iki šildymo sezono. Labai prašyčiau, kad kai grįš Seimas po atostogų, viename iš pirmųjų posėdžių toliau tęstų svarstymą, jeigu jūs šiandien pritarsite po pateikimo.
Dabar dėl lėšų. Jeigu jūs prisimenate, kai mes pernai priiminėjome šitą įstatymą ir formavome šių metų biudžetą, valstybės biudžete mes numatėme papildomai lėšų beveik 60 tūkst. žmonių, kurie, tikėjomės, ateis gauti socialinės paramos, kompensacijos arba socialinės pašalpos dėl to, kad mes čia įtraukėme ilgalaikius bedarbius. Tačiau per tą laikotarpį faktiškai gyvenimas Lietuvoje, kaip ten būtų, pasikeitė ir pasikeitė į gerąją pusę, tiek žmonių pajamų atžvilgiu, tiek nedarbo mažėjimo atžvilgiu. Todėl mes tikime, kad tos pataisos, kurios yra dabar daromos, tilps į tas lėšas, kurias mes papildomai gavome dėl galimų naujai ateinančių 60 tūkst. žmonių. Todėl papildomų lėšų tam neturėtų prireikti.
PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, yra tokios realios bėdos, o ne popierinės. Sakysime, žmogus turėjo šeimą, vaikų buvo, jis turėjo trijų kambarių butą. Dabar visi išėjo, jam liko trijų kambarių butas. Pagal visas jūsų metodikas, kadangi jis įvertinant turi daug turto, jis negali gauti kompensacijos. Svarbiausia, kad tie vertinimai, aš, pavyzdžiui, apie Ukmergę konkrečiai kalbu. Ten trijų kambarių butą parduoti faktiškai neįmanoma. Pagal jūsų metodiką jį įkainoja tiek, kad tas žmogus negali gauti lengvatų. Kiekvienas žmogus sutiktų atiduoti valstybei tą trijų kambarių pagal jūsų metodiką įkainotą butą ir gauti mainais vieno kambario butą. Tada jis gautų kompensaciją. Kaip numatote šitą dalyką spręsti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Čia iš tikrųjų yra gyvenimas, kaip jūs sakote, ir Ukmergėje, ir bet kuriame kitame mieste, rajone. Mes kaip tik dabar ir siūlome įstatymo pataisas, kad tokie žmonės, kaip jūs vardijate, iš tiesų nenukentėtų tuo atveju, jeigu jie turi šiek tiek didesnį butą ir neturi pajamų ir kito turto, neturi iš ko gyventi. Šitas įstatymas tiems žmonėms ir bus tuo palankus, todėl, kad, kaip jūs sakote, kai įvertina to buto vertę Ukmergėje, tai ji atrodo tiek aukšta, kad jis atrodo kaip ir neberemtinas, jis vos ne turtingas žmogus. Mes ir siūlome, kad kas ketvirtį būtų ta komisija, kuri vertina turtą, kad įvertintų kas ketvirtį, nes kitimai vyksta.
Ir dar vienas dalykas, kad vertinimai vyktų ne vien tiktai rajono mastu, nes, tarkim, mieste, miestelyje, atskirame kaime tas bendras normatyvas netinka. Reikia žiūrėti pagal susmulkintas vietoves. Mes šitą ir aptarėme su atitinkama komisija, kuri tą darbą atlieka, ir jau, beje, tas darbas pradėtas vykdyti ir ne kas metus, o kas tris mėnesius pagal atskirus susmulkintus regionus.
Ir dar vienas dalykas, kuris bus irgi naudingas šitiems žmonėms. Mes siūlome padidinti tą normatyvą.
Normatyvas ne 50 m2, bet 60 m2, 10 m2 pridedame prie to normatyvo, kuris patektų į turtą. Be to, galimas pajamas padidiname, kokios jos gali būti. Iš tikrųjų susitikimuose su savivaldybių atstovais, socialinės paramos skyriais, kurie tiesiogiai dirba tą darbą, bandėm įvertinti visus tuos niuansus, apie ką ir jūs kalbate.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu užduodate klausimą, prašome klausytis atsakymo. Kolega Karbauski, netrukdykite, klausimą užduoda ministrei, ministrė stengiasi atsakyti, o jūs trukdote ponui J.Veselkai išgirsti atsakymą. Prašau. Klausia J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, iš tiesų jau vėlyvesnis metas, ir šiandien labai intensyviai posėdžiaujame, todėl tvarkos salėje gal mažiau yra. Mano klausimas identiškas tam, ko paklausė kolega A.Sysas apie pinigus ir apie būtinybę labai skubiai tai priimti, ar būtinybės nebuvimą. Jūs į tai jau atsakėte. Bet jeigu vis tiek galiu pašnekinti, tai smulkesnį klausimą ir be politikos užduosiu, priimkite jį atsipalaidavimui pabaigoje.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra teikiama įdomi nuostata, kad įstatymo projektą būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis. Man visai negaila, nors ir visomis kalbomis (…) priimamus įstatymus. Bet kaip jūs galėtumėte motyvuoti, iš kur atsiranda tokia būtinybė skelbti įstatymo projektą rusų ir anglų kalbomis? Kodėl taip turi būti? Rimtai klausiu.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų jūsų klausimas nėra skirtas atsipalaiduoti, jis yra labai rimtas. Todėl, kad šiuo įstatymu naudojasi ir žmonės, ir tam tikrų šalių pareigūnai, kurie irgi vertina mūsų esamą įstatyminę bazę. Rusų kalba iš tikrųjų reikalinga ne vienam mūsų žmogui, nes įstatymas yra dėl vargingiausiai gyvenančių mūsų žmonių. Jie irgi turi suprasti visus niuansus, kurie yra.
Anglų kalba dabar irgi yra neišvengiama. Kai esam bendroje erdvėje, turim turėti savo įstatymus, tuos, kuriuos galėtume palyginti, kokie jie galioja, ir mūsų galėtų lyginti. Juo labiau kad kai praeitą savaitę buvau Mastrichte, buvo neformalus ministrų susitikimas, pradedant pirmininkavimą Olandijai. Mes kaip tik kalbėjome apie socialinių reikalų turinį, sprendimą, tuos klausimus, kurie yra prioritetai, kai žvelgiame į kitus metus, į priekį. Neformaliame ministrų susitikime diskutavome apie būtinybę ateityje įvesti atviro koordinavimo metodą socialinės paramos sričiai mažinant atskirtį ir skurdą. Todėl, manau, ir mūsų įstatymus turėtų matyti išverstus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre, atsakėte į visus kolegų klausimus. Dėl balsavimo motyvų už – kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, bandymas pagerinti yra geras. Aš prašyčiau ministrę ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Labai keista, kad dabar kiekvieną ketvirtį žmogus turės lakstyti, klausinėti, kiek jo butas vertas. Ukmergėje 3 ar 4 metai 3–4 kambarių butai niekam nereikalingi. Kodėl žmogus turi kiekvieną ketvirtį lakstyti? Reikia šį dalyką supaprastinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Todėl klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Jus visus kolega A.Sysas suklaidino, šiandien numatytas tik pateikimas šio įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos, reikėtų paskirti komitetus ir numatyti laiką, kada mes jį nagrinėsime. Kolega A.Sysas nori pasiūlyti komitetą.
A.SYSAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai norėčiau atsiprašyti jūsų, bet aš galėčiau perskaityti darbotvarkės 2-18…
PIRMININKAS. Jūs siūlykite komitetą, kolega.
A.SYSAS. Aš siūlau. Ten parašyta, kad šiandien vyksta pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Aš siūlau Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir noriu atsakyti ponui J.Veselkai, kad…
PIRMININKAS. Po to, bus replika po balsavimo. Ačiū. Ar būtų daugiau siūlymų dėl komiteto? Ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nieko nenorėtų? Biudžeto ir finansų komitetas… Prašau kolegę G.Purvaneckienę.
G.PURVANECKIENĖ. Aš prašyčiau dar duoti Šeimos ir vaiko reikalų komisijai kaip papildomai.
PIRMININKAS. Ačiū. Šeimos ir vaiko reikalų komisija ir Biudžeto ir finansų komitetas – papildomi, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Repliką po balsavimo – kolega A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau nuraminti gerbiamąjį J.Veselką. Pagal pateiktą įstatymo projektą žmonėms nereikės bėgioti kas tris mėnesius. Paprasčiausiai tai yra tiksliau tiems žmonėms, kurie iš naujo ateina gauti paramos. Būsto vertė bus tikslinama kas tris mėnesius, o ne vieną kartą per metus. Todėl tiems, kurie vieną kartą jau gavo patvirtinimą turto vertės, nereikės kiekvieną kartą iš naujo tikslinti. To reikia naujiems atėjusiesiems. Jeigu mes vieną kartą nustatome, išeina didelis skirtumas tarp nustatytos kainos ir realios kainos. Tam ir daromi trys mėnesiai.
Pirmadienį Socialinių reikalų ir darbo komitete vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Rejestro tarnybos žmonės, ir kitų tarnybų, kurios susijusios su šiuo įstatymu. Mes aptarėme visus niuansus, kurie susiję su šiuo įstatymu, nes yra labai daug pasiūlymų ir iš Savivaldybių asociacijos, iš kitur. Aš tikrai norėčiau, kad komitete būtų klausymai, kad visi būtų išklausyti ir mes tikrai kuo greičiau jį priimtume. Aš už tai, kad jis kuo greičiau pradėtų… Galbūt mes susirinksime į neeilinę sesiją ir svarstysime joje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Žodis socialinių reikalų ir darbo ministrei V.Blinkevičiūtei. Prašau.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Aš noriu asmeniškai savo vardu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visų Lietuvos žmonių vardu padėkoti, gerbiamieji Seimo nariai, jums už gerą darbą pavasario sesijos metu. Gero poilsio ir iki susitikimo rudenį. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. 2-14 klausimas. Į tribūną kviečiu kitą ministrą – krašto apsaugos ministrą Liną Linkevičių. Darbotvarkės projektas Nr.IXP-3723. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
L.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu kariuomenės principinės struktūros ribinius skaičius. Tas yra kiekvienais metais daroma. Į tuos skaičius reiktų orientuotis metų pabaigoje. Bet vis tiek iš karto pasakysiu, būtų buvę geriau, jeigu anksčiau galėtume svarstyti šį klausimą. Dar pridursiu, kad jis buvo aptartas Valstybės gynimo taryboje, buvo pritarta jam, taip pat vakar buvo pritarta Vyriausybėje.
Iš tendencijų paminėčiau tai, kad nuosekliai mažėja šauktinių skaičius, kaip jūs puikiai žinote. Tolygiai auga profesinės karo tarnybos karių skaičius, nors ribos, limitas išlieka tas pats, tačiau fiziškai, jus galiu informuoti, tas skaičius nuolat didėja. Mažėja aktyviojo rezervo karių skaičius, lygiagrečiai didinant kokybę ir mažinant skaičių. Šiek tiek mažėja visos kariuomenės skaičius. Kaip ir praeitą kartą, mes dabar turime šių metų ribinius skaičius ir perspektyvą 2009 m., orientyrą, kuris yra tikrai nefiksuotas kaip įstatymas, bet kaip orientyras, noriu tai pabrėžti, nes daug kas keisis, tačiau kryptis nurodoma būtent tuo.
Įvardindamas kai kuriuos struktūros pasikeitimus, dar paminėsiu, kad atsirado, ko anksčiau nebuvo, logistikos batalionai perprofiliuojant esamus pėstininkų batalionus, nes mums logistikos pajėgas reikia plėtoti. Atsirado specialių operacijų junginys, anksčiau jo nebuvo struktūroje. Pasakysiu, tai nėra dirbtinis derinys, tai yra tai, kas šiuo metu vyksta sujungiant karius, kurie šiuo metu dalyvauja specialiose operacijose, ir kiti galbūt neesminiai pakeitimai.
Reformos kryptis lieka ta pati, profesionalumas nuolat auga ir didėja. Visi šie skaičiai jums yra įteikti.
Jeigu bus klausimų, aš į juos atsakysiu, bet jeigu bus Seimo galimybė, būtų idealu, jeigu labai skubėdamas Seimas šį klausimą svarstytų, nes, žinia, jūs išeinate atostogų. Tačiau tai jau Seimo valia ir ne mano kompetencija tai siūlyti. Taigi pristačiau klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausia A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Treti metai mes matome tą pačią procedūrą. Arba mus užpuolė užsienio valstybė, arba karas kažkur vėl prasidėjo, mes per vieną dieną turime patvirtinti kariuomenės struktūrą. Treti metai iš eilės mes, Seimo nariai, kaip klusnūs viščiukai klausome tų pačių kalbų, kad per vieną dieną mums reikia ją patvirtinti. Mes posėdžiaujame antras mėnuo. Jeigu rugsėjį mes patvirtintume, sugriūtų mūsų kariuomenė? Aš keliu klausimą ministrui. Kaip dirba ministerijos aparatas, kad nesugeba nors savaitę anksčiau pateikti šį seniai žinomą dalyką Seimui, kad jį galėtų mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstyti? Mes turime perspektyvinį planą, bet būtent šiandien dega. Ir aš žinau, kad jūs jį patvirtinsite, tas baisiausia, nes Seimo nariai pervargę, jie nenori daugiau tuo klausimu kalbėti. Bet man kyla klausimas, kaip dirba Krašto apsaugos ministerija, kad nesugeba nors dviem savaitėm anksčiau parengti namų darbus? Ačiū.
L.LINKEVIČIUS. Aš dar kartą atsiprašau Seimo ir asmeniškai Seimo nario A.Griciaus. Tikrai nėra sąmoningai tai daroma. Pasakysiu, kad teikėme tą nutarimą Valstybės gynimo tarybai dar kovo mėnesį, bet Valstybės gynimo taryba nefunkcionavo, jeigu jūs gerai prisimenate, dėl žinomų priežasčių, ir tas vyko labai ilgai. Pirmai progai pasitaikius, kai buvo įtrauktas klausimas į darbotvarkę, jis buvo apsvarstytas, pagal įstatymą tiktai Gynybos taryboje apsvarsčius galima svarstyti Vyriausybėje. Todėl priimu vis dėlto jūsų kritiką, nors ji nėra teisinga, aš dar kartą atsiprašau už tai, noriu tik paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Aišku, Seimo valia nuspręsti taip greitai, kaip Seimas manys, tačiau manau, kad tai nėra toks klausimas, kuris kuo nors labai nustebintų arba būtų kitoks negu ankstesnieji, todėl prašau jį svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Pradedame pateikimo procedūrą. Dėl balsavimo motyvų prašau kalbėti kolegą V.Einorį. Nuomonė už.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, be jokios abejonės, gal šiandien tai ir atrodo kiek skubotai, bet aš niekada negaliu sutikti, kad krašto apsaugos vadovybė arba pati krašto apsaugos tarnyba dirbtų blogai. Bent jau aš visą laiką girdžiu, kiek turime informacijos, kad vertinama labai gerai ne tik pas mus, bet ir užsienyje. Todėl nereikėtų priekaištauti. Manau, šiandien reikia šiam įstatymui po pateikimo pritarti, pereiti prie svarstymo ir priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Gricius. Prašau, gerbiamasis kolega.
A.GRICIUS. Aš šios stadijos metu gal ir nieko nesakysiu, nes iš dalies sutinku su gerbiamuoju V.Einoriu dėl pateikimo. Atsiprašau, kad čia užsirašiau. Kai bus priėmimas, jeigu iš tikrųjų jis bus, aš išsakiau savo nuomonę šiuo klausimu, aš tikrai pasisakysiu prieš jo skubotą priėmimą, nes rugsėjo mėnesį jį priėmus… apie mūsų kariuomenę aš turiu irgi daug gerų žodžių pasakyti, bet taip negalima daryti. Aš kalbu apie patį principą, kuris kartojamas treti metai iš eilės.
PIRMININKAS. Kadangi kolega A.Gricius neprieštarauja, tai aš klausčiau. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka svarstyti ir priimti šį įstatymo projektą. Ar būtų 36 Seimo nariai, kurie pritartų?Ar galima pritarti bendru sutarimu? Nepritaria. Prašau balsuoti, nes ponas A.Gricius jau… (Balsas salėje) Ne, čia yra procedūrinis dalykas. Prašom balsuoti. Reikia 36 Seimo narių paramos, kad ypatingos skubos tvarka Seimo Pirmininko teikimu šis įstatymo projektas būtų svarstomas ir priimamas šiame posėdyje. Kas remiate Seimo Pirmininko siūlymą, spaudžiate mygtuką „už, kas neremiate, – prieš arba susilaikote.
Parėmė 40 Seimo narių, todėl jis svarstomas ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadija praleidžiama ir iš karto vyksta priėmimas. Kviečiu į tribūną… Na, tiesiog nevarginsime ministro, aš pakomentuosiu. Dėl 5 straipsnio Teisės departamentas savo išvadoje teigia, kad 5 straipsnio redakcija turėtų būti tokia, kokią siūlo Teisės departamentas. Ar sutinka teikėjai? Ministras sutinka. Tad problemų daugiau nėra. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, jūs dėl viso užsiregistravote? Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis su nauja Teisės departamento redakcija. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Ačiū, 5 straipsnis priimtas. Baigiame priėmimą pastraipsniui.
Dėl viso įstatymo priėmimo prašau kalbėti. Nuomonė už – kolega A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikro ministras iš tribūnos aiškiai pasakė, jog ne laiku buvo pateiktas projektas. Gynimo taryba svarstė klausimą, man atrodo, prieš mėnesį. Buvo galima pateikti anksčiau. Tačiau pagrindinės nuostatos, apie kurias kalbama įstatymo projekte, ne kartą buvo nagrinėtos ir aptartos ir svarstant Krašto apsaugos ministerijos veiklos ataskaitą, ir kitus visus klausimus, susijusius su krašto apsaugos sistema. Konstatuodamas tai, su kuo sutiko ir ministras, jog šiek tiek pavėluota ir tokios praktikos, aišku, nereikėtų, aš vis dėlto siūlau pritarti šiam gana svarbiam įstatymui, nes reikia toliau dirbti reformuojant kariuomenę ir nelabai tiktų nukelti į rudenį, atsižvelgiant į tai, kad mes šiandien turime paskutinę šios sesijos dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A.Gricius. Prašom, gerbiamasis kolega.
A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man labai gaila, kad didžiai gerbiamas mano komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pirmininkas neįžvelgia nieko bloga trečius metus iš eilės besikartojančioje istorijoje. Labai gerbiu Gynybos tarybą, tuo labiau gerbiu Vyriausybę, bet jeigu yra Seimas, aš manau, tai institucija, kurią irgi reikėtų gerbti. Mes matome, kas įvyko per šią savaitę, kai buvo atnešti dokumentai STT ir prokuratūros, kokie buvo Seimo sprendimai, kokia buvo nuomonė. Manau, tokiu savo elgesiu mes nelabai skiriamės, kai aklai pritariame net nesiteikdami apsvarstyti. Aš nesakau, kad aš rengiuosi siūlyti tuos skaičius keisti iš esmės, bet gi keičiasi situacija, keičiasi daugelis kitų dalykų, todėl net nepasidomėję, neapsvarstę normaliai tų klausimų ir būtent šiandien priėmę šį sprendimą, tikrai manau, kad mes elgtumės nelabai protingai, nelabai gerai. Atleiskite, kad taip kreipiuosi į gerbiamus kolegas, tai mūsų Seimo autoriteto tikrai Lietuvos visuomenės akyse nedidina. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius – nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS. Aš sutikčiau su kai kuriais kolegomis, kurie sako, kad mes antradienį pasielgėme neprotingai. Šiandien ne mes elgiamės neprotingai, šiandien mes taisome situaciją, kurią sukūrė Krašto apsaugos ministerija. Iš tikrųjų tai yra nekorektiška. Aš, pritardamas apskritai situacijai, kad šiandien reikia priimti šį sprendimą, galbūt siūlyčiau surasti kompromisą, kad priimtume protokolinį įrašą, kad vis dėlto Krašto apsaugos ministerija daugiau taip nesielgtų, nes kitaip išeina, kad iš tikrųjų labai šiurkščiai pažeidžiama visa tvarka. O iš principo, kadangi klausimas iš tikrųjų yra gana aiškus, išdiskutuotas, aišku, kad niekas jo iš esmės nerevizuos, šiandien reikia jį priimti. Bet aš vis dėlto prašyčiau, gal galima būtų padaryti tokį protokolinį įrašą, kad ministerija daugiau nedarytų tokių nusižengimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tiesiog norėčiau pasiūlyti (Balsas salėje) Kolega Matulevičiau, aš siūlyčiau jums raštu pateikti šį protokolinį siūlymą, tada mes dėl jo priimtume sprendimą. Ačiū.
A.MATULEVIČIUS. Kas man padės? Sekretoriatas gal padės?
PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Prašom, kolege. Nuomonė prieš.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ne pirmą kartą būtent tokiu būdu ir būtent Krašto apsaugos ministras pastato Seimą į labai nepatogią ir keblią padėtį. Iš tiesų neseniai buvo daug kalbų apie Seimo savigarbą, tai čia jau ne pirmą kartą tas Seimo savigarbos egzaminas yra neišlaikomas. Man atrodo, jau esu sakiusi, ko gero, taip pat svarstant panašiu būdu pateikiamus ir reikalaujamus priimti klausimus, kad dažniausiai tai kažkodėl būna ministro, nors labai gerbtino ir simpatiško, pateikiami būtent tokiu būdu klausimai. Kol vieną kartą Seimas neatmes tokios siūlymo, tol taip bus daroma. Deja, šitam Seimui nebeteks to patikrinti, bet Seimui reikia turėti savigarbos tokiu būdu pateiktą klausimą taip iš karto ir priiminėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Einoris – nuomonė už.
V.EINORIS. Žinoma, be jokios abejonės, aš niekada neturėčiau drąsos sakyti, kad kurie raudonai pažymėti kalba, kad jie neteisūs. Tai būtų, žinoma, iš esmės neteisinga. Yra čia turbūt tam tikra mūsų bėda. Bet aš manau, čia esmės nekeičia. Ir kalbėjo gerbiamasis A.Gricius, kuris galbūt arčiau tų dalykų, jisai su ta sritimi komitete daugiau gal susipažinęs. Esmės nekeičia, gal tik praktika tokia nebūtų pageidautina. Aš vis dėlto siūlau šiandien priimti šitą įstatymą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas – nuomonė prieš.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į šio įstatymo pavadinimą, t.y. Kariuomenės principinės struktūros 2004 m. ir planuojamos 2009 metais. Šiandien yra 2004 m. liepos 15 diena. Klausiu visų jūsų, esančių salėje: kaip egzistavo mūsų kariuomenė šiuos šešis mėnesius neturėdama struktūros? Aš manau, kad egzistavo. Aš manau, kad kiekvienais metais vyksta tas pats procesas – paskutinę Seimo posėdžių dieną atnešami panašūs įstatymai. Vien iš pagarbos sau aš negaliu balsuoti, nes aš, kaip ir S.Burbienė, praeitais metais kalbėjau tuo pačiu klausimu. Kiekvienais metais mus ministras užtikrinta, kad tai yra paskutinis kartas, kai jis pateikia įstatymą paskutinę dieną. Jeigu kalbėtume apie 2009 m., tai mes tai galime išspręsti ir rudenį, nes 2009 m. bus tik po penkerių metų. Aš kviečiu kolegas gerbti save pirmiausia. Jeigu jau reikia spręsti 2004 m. kariuomenės struktūrą, tai ne 2004 m. liepos 15 dieną. Aš prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega H.Žukauskas – nuomonė už.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia mes geras 10 minučių auklėjam mūsų Marsą, karo dievą, ir bandome aiškinti, koks jis yra blogas, kad ne laiku atneša tam tikrus įstatymo projektus. Man regis, nereikia žiūrėti į tam tikras detales ar niuansus, paprasčiausiai tai yra esminis įstatymas, kuris yra reikalingas, ir todėl aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir paskutinioji nuomonė dėl balsavimo motyvų, nuomonė prieš. Kolega J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, atsiminkite, kad visa tai, kas susiję su militarizavimu, reikia visada spręsti labai atsakingai, nes užtenka įkelti vieną nedidelį pirščiuką į biudžetą, o kitais metais jau bus visa letena, dar toliau – dvi letenos ir taip toliau. Todėl paskutinę minutę… Niekas iš jūsų nežino, ką ten siūlo. Bet kurio paklausiu, ką jis ten siūlo, ir jūs nežinote. Balsuoti už tokį įstatymą nežinant, kas yra siūloma realiai, gerbiamieji Seimo nariai, tai jau tada yra labai blogai. Nepaisant, kad jūs visi žinote – ministras geras, nuvedė į NATO, nuvedė į Ameriką, dar toli nuves, – bet vis dėlto turime atsakingai dirbti savo darbą, todėl siūlau nepritarti šiandien tam skubotam priėmimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau dėmesio! Registruojamės ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 59, už – 34, prieš – 9, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3327. Ekonomikos komiteto išvadą svarstymo stadijoje pristatys kolega J.Veselka. Prašau pateikti komiteto išvadą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vakar Ekonomikos komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Už balsavo 6, prieš – 3, todėl Ekonomikos komitetas siūlo įstatymo projektui pritarti. Bet taip pat Ekonomikos komitetas prašo, kad priėmimui būdu gauta Vyriausybės išvada, nes prieš tai priėmimo metu buvo balsuota ir buvo nutarta neprašyti Vyriausybės išvados. Todėl šiandien Seimas turėtų vėl apsispręsti, ar prašyti Vyriausybės išvados, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome išvadą komiteto, kuris nagrinėjo šį įstatymo projektą. Siūlymų ir pastabų svarstymo stadijoje nėra, išskyrus tai, kad komitetas siūlo Seimui kreiptis į Vyriausybę ir prašyti Vyriausybės išvados šiam įstatymo projektui. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū, pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Pagrindinės darbotvarkės visi klausimai išnagrinėti. Liko du rezerviniai klausimai. Rezervinis 7 klausimas. Kviečiu kolegą J.Razmą pateikti Baudžiamojo proceso kodekso 3 ir 220 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3724. Pateikimas.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, 1992 m. Lietuvos Respublikos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją ir joje įrašytą 62 straipsnį, kurio vienoje iš dalių rašoma: „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl suėmimo ar laisvės suvaržymo, manau, čia visiems yra aiškus reikalas ir visi suprantam, ką tai reiškia. Jeigu stabtelėtume ties sąvoka „būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, aš akcentuočiau, jog tuo metu, kai piliečiai balsavo už tą Konstituciją, buvo dar senas Baudžiamojo proceso kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas, ir šis terminas, traukimas baudžiamojon atsakomybėn, iš esmės reiškė tą stadiją, kai prokuroras formuluoja kaltinimą, norėdamas kreiptis į teismą, ir ateina į Seimą prašyti to mano minėto leidimo. Toks buvo turinys. Už tokį turinį piliečiai balsavo balsuodami už Konstituciją. Kas įvyko po to?
Po to mes priėmėm naują, turbūt modernų ir europietišką Baudžiamojo proceso kodeksą, kuriuo galima pasidžiaugti ir kurio 3 straipsniu mes vis dėlto iš esmės pakeitėme tai, ką reiškė sąvoka „leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu pasižiūrėsime Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mes suprasime, kad šitas leidimas, priėmus naują Baudžiamojo proceso kodeksą, persikelia į kur kas ankstesnę stadiją, persikelia į pačią pirminę ikiteisminio tyrimo inicijavimo stadiją. Ir mes jau šitą reikalą, kaip žinote, visiškai neseniai turėjome galimybę patikrinti praktiškai, kaip tai atrodo, kai prokuroras, turėdamas kokių nors minimalių duomenų apie Seimo narius, pradeda kalbėti, kad jie yra kažkuo nusikaltę, kad kompiuterinėse laikmenose yra kokie nors įrašai, dviprasmiškos kalbos telefonu. Prokuroras turi svarstyti: „Aš galiu tą medžiagą išmesti į šiukšlių dėžę, bet ar aš galiu taip padaryti? Aš vis dėlto turėčiau aiškintis, ar tas Seimo narys yra padaręs nusikaltimą, ar ne. Aš noriu pradėti ikiteisminį tyrimą ir turbūt privalau tai daryti. Jeigu dėl paprasto piliečio aš galėčiau ne taip griežtai žiūrėti, bet dėl Seimo nario aš turiu tą reikalą atlikti preciziškai. Turėdamas kokių nors abejotinų duomenų, jis yra priverstas kreiptis į Seimą ir prašyti leidimo pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikti nors minimalią apklausą, akistatą ar dar ką nors. Seimo nariai tada sudaro komisiją, komisija svarsto, tampa beveik teismu, prokuroru ir bando vertinti, ar tų duomenų užtenka, ar neužtenka. Dar kvailesnėje padėtyje atsiduria Seimas, ką, manau, labai efektyviai iliustravo ponas A.Gricius. Jis sako, kad komisija susipažino su kažkokia slapta medžiaga ir aš dabar kaip kvailys turiu balsuoti, ar leisti, ar neleisti pradėti ikiteisminį tyrimą, neturėdamas galimybės susipažinti su ta medžiaga.
Taigi naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas visą Seimą pastato į gana idiotišką situaciją, manau, į tokią situaciją, kuri gali padaryti sprogstamąjį poveikį visam Seimui. Įsivaizduokime, kad tų duomenų prieš vieną ar kitą Seimo narį atsiras dar daugiau. Dėl „Alitos buvo duomenų, kad kažkokie Seimo nariai kalbasi apie privatizavimą ir dalijasi pinigus, dėl kitų dalykų, dėl kokių nors pažinčių su vienu ar kitu veikėju. Prokuroras gali vis vaikščioti į Seimą ir prašyti leisti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to ir dėl to. Mes nieko kito neveiksime kaip sudarinėsime komisijas, klausysime įvairių pokalbių ir, nežinau, būsim ar teismas, ar prokuroras. Visuomenė po kiekvieno tokio prokuroro kreipimosi iš karto nuteis. Štai prokuroras kreipėsi dėl tų Seimo narių, kurie apie kažką kalbasi su „Rubikono vadovais. Viskas, jie kalti, kyšininkai. Toks įspūdis. Šiandien, kiek žinau, kreiptasi dar dėl kelių Seimo narių iš kitų frakcijų, ir vėl turbūt netrukus tie Seimo nariais bus paskelbti nuteistaisiais. Ar mes norime turėti tokią situaciją, ar norime ką nors daryti?
Matydamas tokią gana pavojingą situaciją vis dėlto siūlau ką nors daryti. Iš esmės siūlau grįžti prie situacijos, kuri dėl Seimo narių buvo galiojant senajam Baudžiamajam kodeksui. Kitaip sakant, siūlau, kad prokurorui reikėtų kreiptis į Seimą tik tada, jeigu jis nori formuluoti kaltinimą ir eiti į teismą. Sudaryti jam galimybę pirminį ikiteisminį tyrimą atskirų Seimo narių atžvilgiu atlikti neprašant Seimo leidimo. Aš girdžiu, kolegos liberalai šaukia apie galimus baisius pažeidimus ir t.t. Na, kokie gali būti baisūs pažeidimai? Aišku, gali reikėti kratos, akistatos, apklausos. Vis dėlto aš sakyčiau, kad kur kas didesnes galimybes ir dabar turi tyrėjai, taikydami Operatyvinės veiklos įstatymą. Štai ir šiandien pagal Operatyvinės veiklos įstatymą tyrėjams nereikia jokio Seimo leidimo, jeigu jie nori atlikti slaptą Seimo nario gyvenamosios patalpos apžiūrą, jeigu nori atlikti slaptą jo susirašinėjimo ar telefoninių pokalbių kontrolę, jokio Seimo leidimo nereikia. Beje, ši nuostata buvo patikrinta Konstitucinio Teismo. 2000 m. gegužės 8 d. buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir yra nustatyta, kad šiuo atveju pagal Operatyvinės veiklos įstatymą Konstitucijos nuostatos nedraudžia tokio teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyta, kad taikyti modelį ar kitas operatyvinės veiklos formos Seimo narių atžvilgiu gali būti leidžiama taip pat kaip ir kitų asmenų atžvilgiu. Pabrėžiu – kaip ir kitų asmenų atžvilgiu. Taigi mano siūlomomis pataisomis Seimo nariams, kaip ir kitiems asmenims, būtų leista taikyti ir minimalias procesines priemones, kurios nenumato jokio Seimo nario laisvės suvaržymo. Jeigu būtų įsivaizduojamos tokios procesinės priemonės, tai šioje vietoje mes atsiremiame į Konstitucijos tam tikrą straipsnį, kada reikia Seimo leidimo.
Manau, kad priėmę tas pataisas mes pareikalautume iš prokuratūros deramos atsakomybės dėl jos tyrimo kokybės. Įsivaizduokime, kas dabar atsitinka. Štai prokuroras surenka kokius nors abejotinus duomenis, kartu su tyrėjais dirbdamas žemu lygiu, numeta Seimui. Seimas yra priverstas pasakyti, kad duomeny yra žemo lygio, nėra galimybės, nėra pakankamo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Bet tada prokuroras gali bravūriškai tėkšti tą medžiagą sakydamas, kad jis ją paskelbia viešai, o jūs svarstykite, ar rengti apkaltą, ar ne. Tada teismas vyksta visuomenėje ar įvairiose komisijose, o prokurorai ir tyrėjai išvengia atsakomybės, ar jie surinko rimtą medžiagą, ar pajėgė pateikti įrodymus, ar pajėgė suformuluoti kaltinimą. Aš, beje, tokių žaidimų pastarosiomis dienomis prokurorų veiksmuose įžvelgiu. Siūlau, kad tokiomis pataisomis būtų pareikalauta ir deramos prokurorų atsakomybės. Gerai, pradėkite ikiteisminį tyrimą be Seimo leidimo, bet jeigu mes pamatysime, kad vienas, kitas, trečias, penktas tyrimas vyksta, o kaltinimų nėra, tai bus proga pareikalauti atsakomybės už darbo kokybę. O ką dabar sakys prokuroras? Jeigu mes sakysime, kad tie duomenys nepagrįsti, žemo lygio ir panašiai, tai sakys: jūs paviešinote, leidimo nedavėte ir viską sugadinote.
Manau, kad situacija yra rimta. Mes neįvertinome, ką reiškia naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas, kai jis taikomas Seimo nariams, kokį neigiamą poveikį gali turėti visai mūsų politinei sistemai. Manau, kad šiandien ponas V.Uspaskich, net nedalyvaudamas Seimo posėdyje, organizuodamas savo partijos veiklą, jau trina rankas dėl to, kas vyksta Seime. Aš siūlau atsikvošėti ir padaryti bent minimalius veiksmus pagal mano siūlomas pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs spėjote per 10 minučių, skirtų šiam įstatymo projektui pateikti. 10 minučių atsakymams į klausimus. Ar, gerbiamieji kolegos, pageidautumėte, kad paklaustų visi Seimo nariai? (Balsai salėje) Jums sutikus 11 Seimo narių užsirašė jūsų klausti. Kolega H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teismas visuomenėje paprastai vyksta nuo to momento, kai yra paskelbiama bet kuriame laikraštyje. Tada prasideda toks aktyvus ir nuteisimas, ir apklausos, ir t.t. Man atrodo, tai jau kitas dalykas. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį ir po to suformuluosiu klausimą. Aš pasižiūrėjau, Teisės departamento išvados gana „kietos šiuo atžvilgiu. Konstitucinio Teismo specialistų, konkrečiai pono Juozo Žilio, taip pat neigiamos. Sakykite, ar jums neatrodo… Ar jūs esate užtikrinti, kad tai, ką siūlote, yra ta panacėja, kuri šiandien gali išgydyti ar bent bandyti gydyti Seimą, tą situaciją, kuri dabar susidarė, ir ar jūs manote, kad šį veiksmą reikia daryti labai greitai? Man atrodo, aš pasakysiu savo subjektyvią nuomonę, kad diskusijos, platesnės diskusijos, šiuo atveju būtų kur kas geriau. Ar jūs užtikrinti tuo, ką darote?
J.RAZMA. Aš taip pat konsultavausi su teisininkais. Vakar susitikime su Seimo frakcijų seniūnais Pirmininkas pripažino, kad egzistuoja dvi teisininkų nuomonės, iš esmės dvi baudžiamosios teisės mokyklos, kurios skirtingai traktuoja sąvoką, ką reiškia terminas „patraukti baudžiamojon atsakomybėn: vieni traktuoja labiau pagal Baudžiamąjį kodeksą, kiti – pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Ta teisė, aš dabar pradedu vertinti, yra gana savotiškas mokslas. Tai yra mokslas, skirtingas nuo fizikos ar matematikos, kai kokią nors išraišką arba įrodai, arba neįrodai. O čia vieni mokslininkai pasirenka vieną traktavimą ir vieną argumentaciją, gali prieiti prie vienos išvados, kiti prie visai kitos. Aš lygiai taip pat šiandien galėjau atnešti Teisės instituto teisininkų ne mažesnės apimties Talmudą, kur būtų įrodyti visiškai priešingi dalykai. Jie manęs klausė, ar reikia pateikti raštu? Aš tokiu atveju manau, kai teisininkai skirtingai traktuoja kažkokią situaciją, tai yra Seimo narių politinės valios klausimas, kurį traktavimą pasirinkti.
PIRMININKAS. Kolega V.Zabiela. Prašau. Prašau, gerbiamasis advokate. R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, iš tiesų jūs labai gražiai paminėjote dvi mokyklas. Aš esu įsitikinęs, kad šiuo klausimu nėra dviejų mokyklų, nes ta mokykla, kuria jūs remiatės arba kuri traktuoja, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn sietinas tik su nuosprendžio priėmimu, tokia pozicija jau buvo diskutuotina ir tuo metu, kai 1999 m. Aukščiausiasis Teismas priėmė tokį išaiškinimą, juo labiau tas išaiškinimas kalbėjo būtent apie senaties termino sąvoką, susiejo su nuosprendžio priėmimu, nieko daugiau. Baudžiamojo proceso prasme patraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba, tiksliau, Konstitucijoje įtvirtinta prasme, kas yra traukimas baudžiamojon atsakomybėn ir kokios yra sąlygos, yra visai kitas sąvokos turinys.
Aš jūsų norėjau paklausti. Ar galėtų Seimo narys, kviečiamas įtariamuoju, kai jam pareikšti įtarimai, kaip jūs sakėte, kad čia nieko baisaus, neatvykti?
J.RAZMA. Be abejo, galėtų neatvykti.
R.ŠUKYS. Aš manau kitaip.
J.RAZMA. Jeigu jūs kalbate apie veiksmus, kad būtų kitaip suvaržoma jo laisvė, jis priverta atvesdinamas ar panašiai, kas po to eina eilinio piliečio atžvilgiu, Seimo nariui tas negalėtų būti pritaikyta, nes jau tada remtųsi į labai aiškias kitas konstitucines normas, kad tam reikia Seimo leidimo. Mes šitą galimybę atveriame tiems atvejams, kai Seimo narys pats geranoriškai sutinka bendradarbiauti su teisėsauga. Taip buvo šių trijų Seimo narių atveju. Kai jie sakė, mes norime dalyvauti procese, mes norime ateiti, duoti normaliai parodymus, Seimas pasakė: ne, jūs negalite. Ar tai nėra absurdiška situacija ir ar jos nereikia spręsti? Seimas primeta savo valią žmogui, kuris nori duoti parodymus, nori išsiaiškinti, nori žinoti, ar jam prokurorai pajėgūs suformuoti kaltinimus. Mes pasakome – ne, tu neturi teisės to žinoti.
PIRMININKAS. Klausia kolega V.Zabiela.
V.ZABIELA. Gerbiamasis pranešėjau, labai atsiprašau, bet jūs visiškai neminėjote anksčiau galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso baudžiamosios bylos iškėlimo, patraukimo, nutarimo patraukti kaltinamąjį ir kaltinimo pateikimo. Matote, kokios trys stadijos. Aš aiškiai matau, kad jūs painiojate du dalykus. Pirmas dalykas – procesas tai yra veiksmas, tam tikra procedūra, o baudžiamoji teisė tai yra baudžiamoji atsakomybė. Sakykite, kaip būtų galima suderinti jūsų teikiamą projektą su Konstitucijos 62 straipsniu? Ar nematote akivaizdaus prieštaravimo?
J.RAZMA. Aš tikrai nematau akivaizdaus prieštaravimo. Aš manau, kad jeigu Konstitucijoje yra tokia sąvoka leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai yra mūsų Seimo valia įstatymuose paaiškinti, ką tai reiškia, kokios stadijos suprantamas šitos sąvokos atsiradimas. Ir aš tikrai primityvokai pasakiau apie buvusį Baudžiamojo proceso kodeksą, jūs teisus mane kritikuodamas ir reikalaudamas detalesnio paaiškinimo. Aš pripažįstu jūsų kritiką dėl pirmosios dalies. Tą vietą turbūt primityviau pasakiau. Bet aš manau, kad Seimo valia pasakyti, ką reiškia terminas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kokios jis stadijos atsiranda pagal dabartinį Baudžiamojo proceso kodeksą.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 1992 m. priimtoje Konstitucijoje, kaip jūs minėjote, yra 62 straipsnis, kuris numato, kad Seimo nariai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn be Seimo sutikimo. 1992 m. galiojo senasis Baudžiamojo proceso kodeksas ir pagal jo nuostatas ir buvo surašyta konstitucinė 62 straipsnio norma. Pagal tą nuostatą Seimas yra daręs veiksmus ir prokurorai darė veiksmus buvusio Seimo nario Audriaus Butkevičiaus atžvilgiu. Tie veiksmai buvo tokie, apie ką jūs ir kalbėjote, kad iš pradžių Seimo narys A.Butkevičius buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, buvo atlikti visi tardomieji veiksmai, pareikšti kaltinimai ir tada prokurorai atėjo į Seimą ir paprašė leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dabar, šiemet, per šią savaitę mes elgiamės visiškai kitaip pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą.
Sakykite, jūsų manymu, kuris Baudžiamojo proceso kodeksas prieštarauja Konstitucijai – ar senasis prieštaravo, ar dabartinis prieštarauja? Jeigu 1992 m. buvo rašomas Konstitucijos straipsnis, remiantis tuo metu galiojusiu Baudžiamojo proceso kodeksu.
J.RAZMA. Aš manau, kad tuo metu galiojęs kodeksas net teoriškai neįmanoma, kad jis būtų prieštaravęs Konstitucijai, kuri jam galiojant buvo priimta. Aš manau, kad pabrėždami piliečių valią, pasireiškusią priimant Konstituciją ir suteikiant jai tą turinį, kuris buvo tuo metu galiojusiuose įstatymuose, mes turėtume tą turinį išlaikyti keisdami įstatymus. Aš manau, tai yra labai svarbu. Aš negaliu sakyti, kad tiesiogiai dabartinis Baudžiamojo proceso kodeksas pagal raidę prieštarauja Konstitucijai. Bet aš manau, kad visiškai nepagrįstai buvo pakeista patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąvoka. Ji skyrėsi nuo tos, kuris buvo pareikšta piliečių valios 1992 m. Ir mes galime imti tą laikotarpį nuo 1992 m. iki 2002 m., ar kažkas baisaus Seimo narių atžvilgiu pagal tuo metu galiojusias taisykles buvo atsitikę. Visi prisiminsime turbūt vienintelį atvejį, kai Seimo nario Algirdo Petrusevičiaus namuose buvo atlikta krata be jokio Seimo leidimo, įtarus, kad jis nelegaliai laiko ginklus. Padarė kratą, patikrino, jokių ginklų nerado ir jokia visuomenė to Seimo nario nenuteisė.
Aš manau, kad Seimo narių atžvilgiu tyrėjai nesišvaistys procesinėmis priemonėms, nepiktnaudžiaus, jie juk supranta, kad atsakomybė dėl jų taikymo yra didesnė negu atskiro piliečio atžvilgiu, nors turėtų turbūt būti tas pats. Jų atsakomybės klausimą galima iškelti čia, Seime, parlamentinės kontrolės lygiu ir panašiai. Aš dėl to nesureikšminčiau nuogąstavimų dėl kažkokių Seimo narių teisių suvaržymų, kad kažkas pradės vykti ir panašiai.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Sedlickas. Prašau.
R.A.SEDLICKAS. Aš labai gerbiu poną J.Razmą kaip teisininką ir kaip medicinos daktarą, tačiau aš tikrai neičiau pas jį operuotis. Čia yra ta problema. Aš norėčiau perskaityti šiandienos „Respublikos straipsnio dalį. „Tuo tarpu G.Jasaitis politikų užmojus ypatingos skubos tvarka taisyti BPK vertino skeptiškai. Jis „Respublikai aiškino, kad šiuo atveju nieko nebepakeisi. BPK taisyklės galioja nuo jų priėmimo, bet ne atgal, todėl, pasak G.Jasaičio, BPK sąvokos Seimui nereikėjo aiškinti anksčiau, prieš priimant antradienio sprendimą. Man atrodo, tai yra tiesa. Tai ką jūsų įstatymas padarys, jeigu nepadės mums išsiaiškinti šios padėties?
J.RAZMA. Man labai nepatogu, būnant fiziku, jums asmeniškai ir ponui G.Jasaičiui duoti teisinę pamoką. Jeigu jūs kalbėtumėte apie Baudžiamąjį kodeksą, pabrėžiu – Baudžiamąjį kodeksą, pabloginančios padėtį normos iš tikrųjų atgal negaliotų. Bet jeigu jūs kalbate apie Baudžiamojo proceso kodeksą, deja, ši taisyklė ten nėra taikoma. Dėl pono Gintaro Jasaičio kalbų aš tikrai susilaikysiu nuo vertinimų. Aš nesuprantu jo keisto kalbėjimo ir elgesio pastarosiomis dienomis, vieną dieną kalbant vienaip, kitą dieną kitaip. Atleiskite, bet man jis po visų šių plepėjimų tikrai nebetapo autoritetu, nors prieš tai apie jį buvau girdėjęs gerų žodžių kaip apie kompetentingą žmogų, dirbantį Baudžiamojo proceso katedroje ir turintį autoritetą. Bet jis keistai kalba šių įvykių kontekste. Nepykite, bet aš jo nelaikysiu autoritetu šiuo atveju.
PIRMININKAS. Klausia V.Fiodorov.
V.FIODOROV. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pagal šios dienos darbotvarkę jūsų įstatymo projektas šiandien bus tik pateiktas. Vadinasi, svarstymas ir priėmimas geriausiu atveju bus rugsėjo vidury. Rinkimai, kaip mes žinome, bus spalio vidury. Taigi niekas nespės nei ištirti, nei nustatyti tiesą. Aš norėčiau pratęsti kolegos R.Sedlicko klausimą. Antradienį mes matėme tokį reklaminį triuką. Ar čia nėra antras toks triukas?
J.RAZMA. Kolegos, koks čia reklaminis triukas? Jeigu jūs norite reklaminio triuko, aš jums pasiūlysiu vieną labai paprastą dalyką, kuriuo galite tuoj pat pasinaudoti. Štai šiandien Seimo Pirmininkas turi visą tą išsamią medžiagą apie įtarimus mūsų kolegoms Seimo nariams, ir ne tik tiems trims minėtiems, bet ir dar kitiems, atrodo. Ta medžiaga jam yra atnešta be grifo „slaptai. Jūs, kaip Seimo narys, galite nueiti pas Seimo Pirmininką, pareikalauti tos medžiagos, nes ji nėra slapta, ir pagal Visuomenės informavimo įstatymą su ja supažindinti visą žiniasklaidą. Jūs nepadarysite jokio nusižengimo, jūs padarysite didžiulį reklaminį veiksmą. Žiniasklaida po to turbūt jus amžinai mylės.
Aš, priešingai, siūlau labai nepopuliarų dalyką, kad kol kas būtų stabtelta dėl to paviešinimo. Būtų pasakoma, kad, mieli ponai prokurorai, ar jūs nesišvaistote tuo paviešinimo vėzdu, kad nesurinkote rimtų duomenų? Gerai, jūs padirbėkite bent kelias savaites, pasakykite, ar suformuluojate kaltinimus, ar ne. Jeigu suformuluojate, gerai, byla eina į teismą, ji ten gali būti paviešinama. Mes tada visi galėsime klausytis tų pokalbių, jeigu bus labai įdomu, bet tai bus jūsų atsakomybė, ar jūs suformulavote kaltinimą, ar ne.
Jeigu jūs nesuformuluosite, tai irgi bus jūsų atsakomybė, kokius jūs žaidimus žaidžiate. Taip pat po to medžiaga galės būti paviešinama. Aš manau, mes visi esame pajėgūs pakentėti kelias savaites dėl smalsumo išgirsti, ką ypatingo mūsų kolegos kalba. Deja, aš nemanau, kad darau sau reklamą, greičiau priešingai.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs jau girdėjote kolegų atkreiptą dėmesį į konstitucinės teisės specialistų nuomonę dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Be to, jūs savo aiškinamajame rašte remiatės Aukščiausiojo Teismo senato 1999 metų lapkričio 12 dienos nutartimi. Tačiau ten apibendrinta teismų praktika, kuri remiasi senojo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso taikymu. Sakykite, kadangi jūs remiatės ta nutartimi, o ten vis dėlto atkreiptinas dėmesys… su nuosprendžiu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, t.y. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, nes nuo to momento atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tačiau jūs siūlote ne dėl nuosprendžio, o dėl kaltinamojo akto. Tai yra siejate tą įvykį su kaltinamojo akto pasirašymu. Kodėl? Kodėl ne su nuosprendžiu? Kita vertus, siejimas su nuosprendžiu būtų akivaizdus prieštaravimas teismų nepriklausomumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 109 straipsnyje, ir teisinės valstybės principui. Kaip jūs išspręsite šią dilemą?
J.RAZMA. Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad Konstitucijoje yra įrašyta tam tikra sąvoka: „Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Aš manau, kad Seimo valia pasakyti, ką tai reiškia ir kurioje proceso stadijoje tas yra. Būtent Seimo valia. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą buvo vienaip, pagal dabar galiojantį – kitaip, mes galime pasakyti trečiaip ir nė vienu atveju, aš nemanau, kad mes kaip nors labai prieštarausime Konstitucijai. Tiesiog mes pasakome, ką tai reiškia, kada tas yra.
Dabar dėl teisininkų išvadų. Buvome pas Seimo Pirmininką, aš minėjau, sutarėme su frakcijų seniūnais, kad jis, pasitelkęs teisininkus, ras kokias nors išeitis, pasiūlys projektus. Deja, aš matau, kad Seimo Pirmininkas neparodė deramos atsakomybės ir neįvykdė pažadų, kuriuos davė frakcijų seniūnams. Užuot sutelkęs visus teisės ekspertus parengti galbūt geresnį projektą, negu aš greitai pateikiau, jis sutelkė visus teisininkus, kad maksimaliai organizuotų kritikos ugnį mano projektui.
Man iš tikrųjų šiuo atveju nesuprantamas Seimo Pirmininko veiksmas. Mato, kad Seime yra gana sudėtinga situacija, reiktų svarstyti ar šį, ar kitą projektą, turbūt galima ir ypatingos skubos tvarka priimti, deja, Seimo Pirmininkas kažkur ramiausiai vakarieniauja su dar viena delegacija. Šiuo atveju aš esu nusivylęs ir Seimo Pirmininku, ir jo teisininkų produkcija, nes, užuot parengę pozityvų produktą, vienos krypties kritiką maksimaliai plėtoja ir nieko gero nepasiūlo.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi ta tema, kuria norėjau klausti, jau buvo atsakyta, aš norėčiau labai trumpą ir aiškų klausimą paklausti. Kolega, gal jūs jau matėte sąrašą kitų Seimo narių ir gal galėtumėte įvardyti, kuriems reikėtų ruoštis? Labai ačiū.
J.RAZMA. Žinote, aš tikrai nemačiau ir smalsumo nedemonstruoju, kad pirmas praneščiau jų pavardes. Aš manau, kad mes nesuvokiame tų procesų giluminio poveikio visai mūsų politinei sistemai. Sėdime galvodami, kad čia yra taip sau, kažkokie mūsų nuotykiai. Nesuvokiame, kokį poveikį tai padarys mūsų sistemai artimiausioje ateityje, kiek mes prisidėsime prie atvedimo į valdžią destruktyvių, populistinių jėgų. Aš vis dėlto norėčiau tikėtis didesnio susikoncentravimo ir atsakomybės suvokimo.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau klausti, bet kai jūs taip kietai „atkalėte Seime sėdinčius teisininkus, turėčiau tik pasitikslinti. Jūs čia pareiškėte, kad bijote, jog rytoj gali būti paviešinta. Nejaugi ši baimė siūlo jums įstatymo pakeitimus, nes… Pamodeliuokime taip. Jeigu po kratų partijos būtų nesukėlusios triukšmo, nebūtų sušauktas skubus posėdis, būtų normaliai leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jokios problemos nebūtų, nes visi trys įtariamieji sutiko bendradarbiauti. Tai kodėl jūs keliate problemą? Lyg ir dėl mūsų pačių kvailiojimo atsirado problema.
J.RAZMA. Problemos dažniausiai ir atsiranda kaip kvailiojimo rezultatas. Dėl kokių baimių? Aš tikrai jų neturiu. Mūsų frakcijai būtų pats patogiausias dalykas, kad būtų paviešinti visi tie pokalbiai ir visi įsitikintų, kiek nereikšmingi yra A.Vidžiūno pokalbiai kitų pokalbių kontekste. Mes būtume turbūt patys laimingiausi, kad šiandien tas būtų paviešinta. Bet aš žiūriu į bendresnes problemas. Pagaliau, aš minėjau, nebus jokio skirtumo, kai tie pokalbiai bus paviešinti suformulavus kaltinimą, padarius bylą. Ar per mėnesį kas nors atsitiks, mes negalime pakentėti mėnesį ar savaitę kitą, kol bus atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai? Bet mes sudarysime galimybę, sudarysime pagrindą prokurorams vykdyti ikiteisminį tyrimą, jį atnaujinti, jeigu jis jau yra baigtas, ir vis dėlto gauti atsakymą, ar yra tų žmonių teisinė atsakomybė. Be jokios būtinybės čia trankytis Seimo nario mandatais. Aš nematau, ko trankytis, jeigu po tokio tyrimo paaiškėtų, kad Seimo narys visiškai nekaltas, nėra galimybės jam suformuluoti teisinių kaltinimų. Dabar Seimo nariai pateko į savotišką padėtį. Jie nežino, ką daryti, nes nei kaltinti, nei išteisinti. Aš manau, kad reikia rasti teisinę išeitį ir negyventi tokiame chaose.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, jūsų išvedžiojimai, kad jūs lyg ir norėtumėte, kad paviešintų, o paskui būtų gerai, kad tai būtų po kelių savaičių, primena tam tikrą dalyką, kaip čia irgi kai kas atsistatydino, bet dar eina pareigas ir panašiai. Mes tą jau matėme. Seimas, įtrauktas į tokią istoriją, bent dalis Seimo, kai dalis veikėjų prisišiukšlina, nes niekas jiems neliepia plepėti ko nereikia ar dar ką nors kita daryti, o Seimas, lyg ir norėdamas jam kažkaip padėti, įbrido į tokį liūną, kad iki ausų jau „kvepiančiame dalyke sėdi. Ir man atrodo, dar ilgai sėdės. Bet jūs dabar ką siūlote? Atsiprašau, Teisės departamento išvadoje parašyta aiškiai, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Tai yra tvarka, reikia būtinai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų. Mane čia prieš keletą savaičių mokino dėl mano kelių projektų, kurie iš tikrųjų neprieštarauja Konstitucijai, bet buvo taip parašyta ir buvo taip padaryta. Tada pirmininkavo kiti žmonės, kurie šiek tiek su tuo susiję. Dabar kas išeina? Niekaip šito dalyko nepadarysime be rudenio. Šiam epizodui tai neturi jokios įtakos. Tada aš noriu jūsų paklausti, ar tai yra nuoširdus bandymas pasiekti tiesą? Gal tada reikėjo kitaip veikti, kad būtume leidę?
J.RAZMA. Tai iš tikrųjų yra nuoširdus bandymas ką nors daryti, kai tokia sudėtinga situacija. Aš minėjau, kad dėjau vilčių, kad Seimo Pirmininkas, kaip buvo pasižadėjęs, įregistruos gal kokybiškesnį projektą. Kai man tą reikėjo padaryti per 15 minučių, kai aš prieš 17 val. vakar neaptikau tokio projekto, gal iš tikrųjų ir nepavyko rasti geriausios išeities, bet aš šitą… Jeigu šiandien, kaip jūs sakote, Teisės departamentas nurodo galimą prieštaravimą Konstitucijai, tai be Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados negali jo priimti, bet aš vis tiek matau šio projekto svarbą ir dėl tolesnės ateities. Jeigu jisai nebeveiks dėl šitų jau paskelbtų ir dar papildytų Seimo narių situacijos, tai ką padarysi. Dabar mes gyvensime su tuo, ką turime. Bet, manau, mes irgi turime numatyti, kad tokios situacijos ateityje gali kartotis. Ar kiekvienu atveju mes norime sukelti Seime krizę? Ar norime ramiai paleisti, kad, esant kažkokiems duomenims, kažkokiems minimaliems įtarimams, prokurorai ramiai galėtų atlikti tą pradinį tyrimą ir arba formuluoti kalbinimą, arba ne, be jokio Seimo svarstymo, be jokių viešųjų ryšių programų, kurias atskiros frakcijos kažkaip suorganizuoja ir panašiai? Tai aš dėl to, suprasdamas tą sudėtingą situaciją, neturiu čia galimybių kažką pasiekti arba daryti, kad jis būtinai būtų priimtas, bet ir dėl ateities aš vis tiek ginsiu savo pačią idėją, kuri gal po svarstymo su teisininkais gali įgyti šiek tiek kitokią formą, būtų kitų straipsnių pataisos ir panašiai.
PIRMININKAS. Kolegė G.Purvaneckienė.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, pirmiausia jūs jau argumentuodamas sakėte, kiek aš žinau, jau yra atnešta medžiaga dėl kitų Seimo narių, iš kitų frakcijų. Aš čia taip stengiuosi maksimaliai tiksliau jus cituoti. Po to keletą kartų vis kalbėjote, kad su prijungtais kitais Seimo nariais ir panašiai. Į A.Syso klausimą jūs neatsakėte, jis klausė, kas tie nariai. Aš to būtent norėjau paklausti, bet aš dabar klausiu jūsų tokio dalyko: ar jums neatrodo, kad jeigu jūs tokius argumentus pateikiate ir nepateikiate tų pavardžių, tai jūs čionai skleidžiate „pletkus ir gandus?
J.RAZMA. Aš nesu įgaliotas pateikti tų pavardžių. Ta medžiaga yra ne man pateikta. Jūs galite kreiptis į Seimo Pirmininką ir išsiaiškinti, kiek ten tų pavardžių yra. Jeigu tą man pasakė Seimo nariai, tai kitas dalykas, rašydamas šį projektą aš nesivadovavau tuo, kad čia atneštos dar papildomų Seimo narių pavardės. Vakar jų tikrai nebuvo, kai aš rašiau ir įregistravau projektą, aš tomis pavardėmis neargumentuoju to projekto reikmės. Beje, aš paminėjau, gal tas išsprūdo, tai čia iš tikrųjų nebuvo jokios būtinybės tą minėti. Aš apgailestauju, jeigu jums tas kažkaip užkliuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai J.Razmai. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Teisės departamentas, pateikdamas savo išvadą, išvados gale konstatuoja, kad apibendrinant galima konstatuoti, kad kadangi patraukimas baudžiamojon atsakomybėn tapatus asmens patraukimui įtariamuoju, toks asmens patraukimas įtariamuoju, nesant Seimo sutikimo, numato Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje… taip pat tokią galimybę numatantys įstatymai prieštarautų Konstitucijos 62 straipsnio 2 daliai. O 138 straipsnio 2 dalis numato tokią procedūrą: jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą. Todėl vadovaudamasis posėdžio pirmininko teise skelbiu pateikimo pertrauką. Atiduodame Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Manau, kolega J.Sabatauskas su savo komitetu šiuo klausimu priims teisingą sprendimą. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3668(2) (pateikimas)
Rezervinis 8 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3668. Teikia du autoriai: kolega A.V.Indriūnas ir kolega S.Dmitrijevas. Į tribūną kviečiu kolegą S.Dmitrijevą. Tai išties aktualus klausimas. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio!
S.DMITRIJEVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis projektas patobulintas. Noriu jį prisiminti ir noriu jums pristatyti, kaip dabar išdėstyta pakeisto 89 straipsnio 2 dalis. „Partijos kandidatų sąrašas, ar jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų, dalyvauja skirstant mandatus tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip (…)% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Argumentas. Mes manome, kad reikia suvienodinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo rinkimų rezultatų nustatymo tvarkos principus su Europos Parlamento rinkimų įstatymo 86 straipsniu, panaikinti apribojimus politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, (…) ir koalicijoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nustatomos (…) dokumentams…
Dar viena, kad pakeitimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikalaus. Prašau jus, Seimo nariai, po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seimo narių susidomėjimo nesusilaukė jūsų klausimas. Niekas nenori klausti. Prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Nėra. (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju.
Reikėtų numatyti komitetus. Kolegos, dėmesio! Leiskite pabaigti pirmininkauti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlomas kaip pagrindinis. Ar neprieštarautumėte, kolegos? Ačiū. Ar būtų siūlomi papildomi komitetai? Kolega J.Veselka ir kiti kolegos siūlo Žmogaus teisių komitetą skirti papildomu komitetu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas ar būtų reikalingas kaip papildomas? Nėra siūlymų. Dėkoju. Šie komitetai svarstys šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, baigiame šį posėdį. Atsiprašau. Yra Seimo narių pareiškimai. Kolega V.P.Andriukaitis. Prašau, gerbiamasis kolega. Seimo narių pareiškimai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Leiskite man perskaityti tokio pobūdžio pareiškimą.
„Kaip žinote, norėdamas apginti savo garbę ir orumą, savo šeimos bei artimųjų reputaciją, aš nusprendžiau atsisakyti Seimo nario mandato ir ginti save nuo man pareikštų įtarimų teisėtomis priemonėmis, tai yra dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Noriu, kad ikiteisminio tyrimo vykdytojai mano atžvilgiu galėtų taikyti visus ikiteisminio tyrimo instrumentus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekse. Tik tai gali leisti atsakyti į klausimą, ar man metamas įtarimų šešėlis turi realų pagrindą ar ne, ar byla gali būti atiduota teismui, ar ji neturi perspektyvų. Jau liepos 8 d. Seimo posėdyje viešai pareiškiau, jog jei reikia, galiu atsisakyti Seimo nario mandato. Todėl man visiškai nepriimtini Seimo Pirmininko reiškiami priekaištai, kad jis apie tokio mano žingsnio tikimybę nėra žinojęs, kai aš padariau atitinkamo turinio pareiškimą liepos 14 d. po Seime įvykusio balsavimo dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų.
Ši komisija nepriėjo prie vieningos nuomonės, o dauguma jos narių sutiko tik su daliniu sprendimu leisti įtariamus Seimo narius būti apklaustus ikiteisminio tyrimo eigoje netaikant visų BKP priemonių. Toks dalinis sprendimas negali atskleisti visos tiesos, o visuomenėje toks žingsnis pasėtų rimtų abejonių dėl Seimo narių, kuriems pareikštas kaltinimas, nekaltumo. Tai pagrindinis ginklas – išsamus tyrimas ir viešumas. Labai svarbu, kad ir Seimo laikinoji tyrimo komisija pareiškė labai rimtų abejonių dėl įtarimų pagrįstumo.
Tačiau po balsavimo reikalai pakrypo į keistas puses. Noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę. Generalinė prokuratūra, gavusi STT medžiagą, iš karto priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, nors STT galėjo prieš tai mane apklausti kaip liudytoją. Generalinė prokuratūra galėjo įvertint gautą medžiagą, dalį jos išslaptinti ir teikti Seimui, kad ji būtų vieša ir visiems prieinama. Deja, buvo pasirinktas tiesus kelias į ikiteisminį tyrimą.
Įdomi ir kita aplinkybė. Prieš tai tiek STT vadovas, tiek generalinis prokuroras konsultavosi su laikinai einančiu pareigas Prezidentu A.Paulausku. Tad argi nebuvo galima pasitarus pasielgti panašiai – pradėti viešą tyrimą gal net dėl galimos apkaltos, o dalį medžiagos įslaptinti ikiteisminiam tyrimui. Bet skirtingai nuo Rolando Pakso atvejo tai nebuvo daroma. Vėliau, kai Seimo laikinoji tyrimo komisija paskelbė savo išvadas ir Seimas priėmė sprendimą neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamų Seimo narių, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas ponas Gintautas Jasaitis pareiškė, kad mano atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai aš atsisakysiu mandato, kitų dviejų mano kolegų atžvilgiu – jei jie nebus išrinkti į kitą Seimą.
Ta generalinio prokuroro pozicija tikrai mane tenkino, tačiau mane ypač nustebino tolesni Seimo Pirmininko ir laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio pareiškimai. Vienu atveju „Panoramoje buvo žeminamas Seimas, kitu – skubos tvarka byla išslaptinama ir perduodama Seimui ne ikiteisminiam, bet politiniam procesui. Ir tai daroma tuo metu, kai aš jau padaviau pareiškimą atsistatydinti iš Seimo nario pareigų, atsisakyti Seimo nario mandato. Susidaro įspūdis, kad ponas G.Jasaitis nori kuo greičiau atsikratyti šios neperspektyvios bylos. Tampa patogu tai pridengti politinio proceso instrumentais, ir tokio proceso, kokio aš prasidėjus skandalui ir prašiau, – viešo proceso. Bet aš dabar lyg ir turiu atšaukti savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato. To nebus.
Keistai sutampa Seimo Pirmininko ir laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas pono G.Jasaičio veiksmai. Kas tai? Kodėl tokie akivaizdūs ir staigūs posūkiai? Juk politiniai instrumentai apkalta ir panašiai nėra Generalinės prokuratūros įrankis. Kodėl taip lengvai atsisakoma tęsti ikiteisminį tyrimą, jeigu aš pasiryžęs bendradarbiauti su Generaline prokuratūra kaip eilinis pilietis? Keista ir Seimo Pirmininko reakcija į mano sprendimą. Tiek šalies Prezidentas, tiek premjeras pasveikino šį mano žingsnį, tuo tarpu Seimo Pirmininkas ėmė nuogąstauti, kad tai nebuvo su juo derinta. Dar daugiau. Buvo pradėtas žeminti ir Seimas, neparėmęs komisijos išvadų.
Keisti faktai, gimdantys ir keistas hipotezes. O gal pats Seimo Pirmininkas po tokio Seimo sprendimo norėjo atsistatydinti ir eiti į rinkimus užsidėję kovotojo su korumpuotu Seimu karūną? Čia klausimas retorinis. Kaip po tokių pareiškimų Seimo Pirmininkas gali vadovauti „blogam Seimui ir kaip Seimas turi įvertinti tokias Seimo Pirmininko kalbas? Mano nuomone, tai reikia svarstyti. Juk negalima vadovauti institucijai, kurią pats žemini. Tai ne retorinis klausimas, tai klausimas tiems, kurie kalba apie moralią politiką.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien jau tariau atsisveikinimo žodžius. Dabar noriu viešo ikiteisminio tyrimo ir vienodų standartų, kurie būtų taikomi visiems politikams, įskaitant ir tuos, kurie „gaudo patogius momentus. Linkiu visiems stiprybės nelengvoje Lietuvos politinėje tikrovėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra Seimo narių pareiškimų. Gerbiamieji kolegos, prieš baigiantis šiam posėdžiui norėčiau informuoti, kad šiandieną planuojamas ir neeilinis plenarinis posėdis. Darbotvarkę turbūt visi turite. Jį planuojama pradėti 19.10 val. ir baigti 21 valandą.
Gerbiamieji kolegos, vakarinis liepos 15 d. posėdis baigtas. Skelbiu jį baigtą ir prašau susirinkti į neeilinį posėdį 19 valandą 10 minučių. Pertrauka.