Šešiasdešimt
ketvirtasis (546) posėdis
2004
m. liepos 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS
2004 m. liepos 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamosios kolegės ir kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji, primenu, kad šiandien Žalgirio mūšio diena. Tikiuosi, kad bus pergalių, bet nebus didelių mūšių. Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Kiek aš supratau, čia keli Seimo nariai atsistojo, matyt, dėl darbotvarkės, bet leiskite man pirma pasakyti, o po to jau visi kiti.
Tam tikra prasme kertinis klausimas yra darbotvarkės 19 klausimas, ar šiandien baigiame darbą. Seniūnų sueigoje, Seniūnų pasitarime, Seimo valdyboje visi bemaž vienbalsiai sutarė, kad reiktų užbaigti šiandien, net ir tuo atveju, jeigu reikėtų posėdžiauti iki 20.00 val. ar truputį ilgiau. Bet tada mes tikrai šiandien giedotume himną, nors jis, kaip matote, darbotvarkės pabaigoje neužrašytas. Galimybė giedoti himną yra ir rytoj, ir kitą savaitę. Bet sutarimas yra baigti šiandien.
Jeigu čia niekas per daug nesiginčija, ypač kai bus pateikiamas atitinkamas nutarimo projektas, reikia atitinkamai žiūrėti į darbotvarkę. Ji papildyta tais klausimais, kuriuos reiktų išspręsti šiandien, vadinasi, ir svarstymas ir priėmimas. Darbotvarkė papildyta tais klausimais, kurie yra aktualūs ir Seimo komitetams, ir frakcijoms, ir vyriausybėms. Taupant laiką keleto klausimų yra atsisakyta. Seniūnų sueiga tam vakar pritarė. Bet, kiek žinau, po to buvo dar įvairių debatų. Dabar iš eilės Seimo nariai susakys, kas jiems rūpi. Pirmasis pagal rangą – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Dėkoju, ponas posėdžio pirmininke. Išties Vyriausybė vakar posėdyje baigė svarstyti itin svarbų visiems Lietuvos žmonėms įstatymo projektą – tai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo…
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Aš negirdžiu. Gerbiamasis Artūrai, aš labai atsiprašau. Kolegos! Jeigu galima, pakartokite registracijos numerį.
A.SKARDŽIUS. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3725. Manau, sesijos negalime baigti, kol nepriimsime šio įstatymo, nes visi Lietuvos žmonės nekantriai jo laukia. Vyriausybė baigė svarstyti vakar.
PIRMININKAS. Vienas projektas. Ačiū. Žinoma, opozicija turi daugiau teisių negu kiti. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vakar Seimo frakcijų vadovų pasitarime pas Seimo Pirmininką buvo sutarta, kad ryšium su trijų Seimo narių įtarimų istorija reiktų pagalvoti apie Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, ir tokia pataisa buvo įregistruota. Mes žinome, kad tokios pataisos sulaukė įvairių teisinių vertinimų. Vieni teisininkai, tie, kurie tą pataisą rengė, yra už tai, kad tokia pataisa tikrai būtų įregistruota, kiti abejoja dėl jos priėmimo. Tačiau, mūsų manymu, iš antradienio balsavimo reiktų daryti kai kurias išvadas ir suvokti, kad Baudžiamojo proceso kodeksas, ko gero, šiuo klausimu neatitinka Konstitucijos ir jį reiktų taisyti. Todėl tokią pataisą vakar įregistravome.
PIRMININKAS. Kieno vardu?
A.KUBILIUS. Įregistravo J.Razma, ir tai yra projektas Nr.IXP-3724. Mes frakcijos vardu siūlome įtraukti šiandien bent jau jo pateikimą ir tada diskutuoti dėl galimybės jį priimti.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Iš eilės didžiosios frakcijos vadovė I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau į šios dienos darbotvarkę įtraukti Aviacijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3549. Čia labai paprastas, gauta Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Gerai. Dar ne visi. Dabar H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, pagal padėtį ar kaip čia, aš irgi pristatysiu. Į praeitą posėdį buvo įtrauktas įstatymo projektas Nr.IXP-3668 dėl Seimo rinkimų. Tai yra dėl 89 straipsnio. Čia yra antrasis variantas, jau patobulintas ir įregistruotas.
PIRMININKAS. Priminkite numerį.
H.ŽUKAUSKAS. Nr.IXP-3668(2).
PIRMININKAS. Kitas variantas.
H.ŽUKAUSKAS. Patobulintas. Labai prašyčiau įtraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dar vienos opozicinės frakcijos atstovas, Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom, kolega. Kolegos, dėmesio, paklausom!
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Matyti, kad paskutiniai posėdžiai ir daugiau sumaišties negu įprasta dėl darbotvarkės. Aš, matydamas, kad yra daug siūlymų, siūlau formuojant darbotvarkes laikytis Statuto reikalavimų. Todėl manau, kad turi būti išbraukti įstatymai, ydingi, susiję su Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu, nes, žinia, Statutas reikalauja, kad nuo komiteto išvados būtų praėjusios 48 valandos. Aš manau, negalime diskutuoti apie tai. Jie yra neteisėtai darbotvarkėje. Apgailestauju, kad šie įstatymai, ydingi ir vilkinti, nebuvo priimami tiek laiko.
PIRMININKAS. Maniau, kad visi, pasirodo, ne. G.Kniukšta. Prašau.
G.KNIUKŠTA. Pone posėdžio pirmininke, aš suprantu gerbiamojo G.Steponavičiaus rūpestį ir reakciją, nes jo teiktas įstatymo projektas buvo atmestas. Gerbiamasis Steponavičiau, komitetas jį atmetė. Ir šiandien, aš manau, Seimas jį atmes. Kodėl buvo pateikta išvada tik vakar? Todėl, kad antradienį Seimas priėmė sprendimą, kad komitetas turi pateikti išvadą. Komitetas vakar apsvarstė šiuos įstatymų projektus ir pateikė. Seimo valia apsispręsti, ar šiandien svarstyti šiuos įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žinote, yra priešpaskutinis Statuto straipsnis. Dabar aš siūlau iš eilės tartis, dėl ko, atrodo, yra paprasčiau ir dėl ko nebus ginčų. O kai reikės ginčytis, balsuosim. Jeigu dar reikės, kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją.
Lyg ir susitarėme, kad niekas daugiau nekalba. B.Bradauskas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
B.BRADAUSKAS. Aš frakcijos vardu prašau. Kažkaip išslydo klausimas dėl Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio. Mano teikta pataisa ir komitetai viską apsvarstė. (Balsai salėje) Yra? Atsiprašau, jeigu yra.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš siūlau pradėti nuo lengvesnių dalykų ir tada gal pamažu susitarsime, o dėl ko, kaip sakiau, nesusitarsime, balsuosime.
Pirmiausia Vyriausybės projektas dėl piniginės paramos. Čia, matyt, nebus prieštaravimų, kad įtrauktume šio klausimo pateikimą. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Vienas klausimas išspręstas.
Dabar kolegų konservatorių siūlymas dėl BPK pataisos. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, aš siūlyčiau taip pat šį dalyką palaikyti ir įtraukti į darbotvarkę. Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Gerai. Dėmesio! Pirmas klausimas, dėl kurio reikia balsuoti. Tai yra BPK pataisa, kurią teikia kolega J.Razma ir dėl kurios vieni Seimo nariai mano, kad reikia pradėti procesą, o kiti – kad nereikia, iš karto ir atsisakyti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, prašom balsuoti. Ar supratote? Dėl BPK pataisos. Kolegos, kalbama tik apie pateikimą, o kitus dalykus spręsime su teisininkų pagalba. (Balsai salėje)
Už – 67, prieš – 8, susilaikė 10. Ir šis klausimas įrašomas.
Dabar toks paprastesnis Aviacijos įstatymo pataisymas. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Įrašom. Gerai. Kolega J.Palaitis dėl šių dalykų ar dėl naujų?
J.PALAITIS. Dėl 2-17 klausimo.
PIRMININKAS. Gerai. Tada šitą šiek tiek vėliau, kai nuspręsime dėl likusių. Dabar yra Seimo rinkimų įstatymo pataisa, kurią siūlo Liberaldemokratų frakcija. Galim įrašyti pateikimą? Galim. Įrašom. Ir kolega G.Steponavičius, remdamasis Statutu, siūlo išbraukti 2-12, visą kompleksinį klausimą. Formaliai žiūrint taip yra, bet Seimo pavedimas buvo būtent toks. Todėl aš siūlau balsavimu apsispręsti, o jeigu…
G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, nedarykite…
PIRMININKAS. …balsavimas bus nepatenkinamas, prašom kreiptis nustatyta tvarka į Etikos ir procedūrų komisiją.
G.STEPONAVIČIUS. Posėdžio pirmininke, aš labai atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dabar G.Steponavičius prašo žodžio. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, jūs esate patyręs ne tik Statuto žinovas, bet ir teisės principų žinovas. Nedarykite prastų precedentų ir nedarykite nuorodų į Seimo pavedimus, kurie prieštarauja Statutui. Manau, kad mes galėjome šiuos įstatymus svarstyti įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvaujant kolegai A.Salamakinui aš dar kartą sakau, kad akivaizdžiai laužyti Statuto mes negalime. Priešingu atveju mes turėsime vėl atvejus, kai skubam ir, nepaisant terminų laikymosi, pralenda ne tik abejotinas kokybės, bet ir korupcinio pobūdžio įvairios įstatymų pataisos. Aš keliu šį klausimą labai atsakingai. Ar jūs prisiimate, pone posėdžio pirmininke, akivaizdų Statuto nesilaikymą ir teikiate šį klausimą balsuoti?
PIRMININKAS. Aš primenu, kad Statute kalbama apie šiurkščius Statuto pažeidimus. Jeigu tai bus šiurkštus pažeidimas, tada bus mano atsakomybė, bet aš siūlau dėl to balsuoti. Kolega G.Steponavičius, remdamasis Statuto tam tikru straipsniu, siūlo išbraukti 2-12 kompleksinį klausimą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbraukta, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Agituoti negalima.
Už išbraukimą – 21, prieš – 31, susilaikė 32. Taigi lieka.
Iki prieisime prie to klausimo, bus galima atskirai tai panagrinėti. Bus daug pertraukų, pietų pertrauka ir bus galima visa tai nagrinėti.
Dabar yra kolegos J.Palaičio siūlymas. Prašom.
R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, remiantis tuo pačiu, t.y. Statuto 151 straipsnio 1 dalimi, dėl 2-17 klausimo, kuriame kalbama apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, irgi nesilaikyta principo, kad po komiteto išvadų turi praeiti 48 valandos. Juo labiau kad komiteto sprendimas buvo paprašyti Vyriausybės nuomonės. Šio klausimo atsiradimas darbotvarkėje visiškai nesuprantamas.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas ar kuris nors kitas galėtų pasakyti dėl Vyriausybės išvados? Prašom prie centrinio mikrofono. Kolega V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taip, komitetas prašo Seimo persvarstyti savo sprendimą. Seime buvo priimtas sprendimas neprašyti Vyriausybės išvados. Komitetas nori šios išvados, todėl prašo Seimo peržiūrėti savo sprendimą po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tai yra paprastas kompromisinis sprendimas. Mes pradedame svarstymą ir iš karto prašome Vyriausybės išvados, o priėmimo jokiu būdu. (Balsai salėje) Siūlymas yra kitas. Kreipiamės į Vyriausybę, bet vis tiek mes turime padaryti šio klausimo vienokį ar kitokį pateikimą. Prašom. Kolegos, kaip norite. Aš siūlau dar kartą balsuoti, bet aišku, kad priėmimo šiandien tikrai negali būti, dėl to aš sutinku. Priėmimo negali būti. Sutinkame su tuo? Taigi jau tam tikras kompromisas yra, o dėl Vyriausybės išvados galima. Kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, mes Vyriausybės išvados prašome ne šiaip sau, kad gautume popierių, kuriame kas nors būtų parašyta. Kaip mes galime svarstyti Seime paprašę Vyriausybės išvadų ir jų neturėdami? Mūsų svarstymo kokybė tada tampa žemesnė. Šio klausimo ir dalykiniu, ir procedūriniu atžvilgiu negali būti darbotvarkėje, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Dar kartą aiškinu, kad mes pradėdami svarstymą galime iš karto paprašyti tos išvados ir bus tas pats, tai nesikeičia. (Balsai salėje) Aš noriu perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą: „Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, o priėmimą atidėti ir kreiptis į Vyriausybę, kad ji dėl šio įstatymo projekto Seimui pateiktų savo išvadą. Kaip matote, yra šiek tiek kitaip. Siūloma išbraukti, tai aš siūlau ir pabalsuoti. Prašom. Reikia išbraukti svarstymą, priėmimo negali būti, nes pats komitetas to nesiūlo. Taigi ar išbraukiame ir svarstymą? Kas palaikote kolegų liberalų siūlymą, tas balsuojate už, kas manote, kad svarstymas turi likti ir turi būti kreiptasi iš karto į Vyriausybę.
Už – išbraukimą 28, prieš – 31, susilaikė 23. Lieka. Primenu, kad jokio priėmimo negali būti. Pradėdami svarstymą iš karto sprendžiam klausimą dėl kreipimosi į Vyriausybę. Tai yra tik formalumas.
Prašom. Kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi minėti klausimai buvo popietinėje darbotvarkėje, Liberalų frakcijos vardu norime kreiptis į gerbiamąjį A.Salamakiną, į Etikos ir procedūrų komisiją, kad per pietų pertrauką būtų išnagrinėta, ar tai iš tiesų atitinka Statuto reikalavimus, ar jie apskritai gali likti darbotvarkėje, nes pagal Statuto 151 straipsnio 1 dalį turėjo būti praėjusios 48 valandos. Ar teisėtas buvo balsavimas, nes buvo pažeisti Statuto reikalavimai, kurių mes turime laikytis?
PIRMININKAS. Kreipimasis yra teisėtas, matyt, komisija apsvarstys. Prašom. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pagal Seimo statutą tokius žodinius prašymus Etikos ir procedūrų komisija priima tik iš Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų. Norėčiau, kad būtų suformuluota raštu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlau nesismulkinti, bus suformuluota raštu, nes laiko pakanka. Sutinkame? Bus suformuluota. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Pasinaudodamas man suteikta teise, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir apgailestaudamas, kad jūs tiesiog pats mus įveliate į akivaizdžius neteisėtų sprendimų skundimus, noriu pasakyti, kad prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų, ar teisėtai darbotvarkėje šiandien yra vakarinio posėdžio 2-12a, 2-12b, 2-12c, 2-12d, 2-12e, 2-12f, 2-12g klausimai, taip pat vakarinio posėdžio 2-17 klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik primenu, kad Seimas buvo nusistatęs dėl šių klausimų išsprendimo šiandien. Prašom šito nepamiršti.
Kolegos, darbotvarkė yra papildyta. Kiek suprantu, reikia balsuoti dėl jos visos. Ar nereikia? Balsuojam. Prašom. Kas už tai, kad būtų patvirtinta darbotvarkė su visais papildymais, apie kuriuos buvo kalbėta? Jeigu Etikos ir procedūrų komisija pateiks atitinkamus siūlymus, tada bus patikslinta. Prašom balsuoti.
Už – 72, prieš – 15, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta.
Pradedame nagrinėti darbotvarkės 1 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo 2 ir 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas.
J.BUDREVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kolega J.Budrevičius.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes iš esmės pakeitėme darbotvarkę, gal galime operatyviai gauti naują variantą, kad orientuotumės, kada būti salėje, kai bus balsavimas, kada koks klausimas bus.
PIRMININKAS. Pakartokite.
J.BUDREVIČIUS. Norėčiau gauti naują darbotvarkę raštiškai su visai pakeitimais.
PIRMININKAS. Gerai, darbotvarkė yra padaryta, tik tuos papildomus klausimus reikės surašyti.
Dabar kviesčiau pirmininkauti kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Darbotvarkės 1-1 klausimo registracijos Nr.IXP-3661. Kolega A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu siūlau padaryti šio klausimo svarstymo pusės valandos pertrauką, nes frakcija norėtų suderinti vieną iš pataisų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Kolega G.Steponavičius nesutinka. Prašau.
G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, aš manau, kad tam, kad pozicijos būtų suderintos, pusės valandos neužteks. Mes norėtume tarp frakcijų padaryti pasitarimą, nes matome, kad šioje istorijoje pono A.Salamakino veiksmas turi labai aiškią potekstę, ir manome, kad tartis turėtų ne tiktai viena frakcija, nes skaudžių pamokų dėl tokių įstatymų pakeitimų būta ne viena ir ne dvi. Todėl mes siūlome pertrauką iki vakarinio posėdžio. Siūlome balsuoti alternatyviai, nes tai yra procedūrinis klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Salamakinai, jūs išsakėte savo poziciją?
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau truputį…
PIRMININKAS. Prašau papildyti.
A.SALAMAKINAS. Reikia visuomet ieškoti kompromisų Seime. Tada frakcija siūlo ir pritaria, kad pertrauka būtų iki 12 valandos.
PIRMININKAS. Statutas nenumato tokios pertraukos. Arba valandos, iki kito posėdžio, arba pusės valandos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Skaitau Statuto 109 straipsnį, tiesiog noriu jums priminti, kad pertrauka daroma ne trumpesnė kaip 30 min. ir ne ilgesnė kaip 1 val. arba klausimo svarstymas atidedamas iki kito artimiausio posėdžio. 12 val. netinka, tiktų 11.27 val. Ar sutiktumėte, gerbiamieji kolegos? Kolega G.Steponavičiau, sutinkate? Prašom kalbėti.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, aš supratau, kad kolega A.Salamakinas ir Socialdemokratinės koalicijos frakcija nuoširdžiai siūlo tartis, bet aš nesuprantu, ar galima tartis, kai vyksta plenarinis posėdis. Mes siūlome frakcijų pasitarimą padaryti per pietų pertrauką, kai nevyks posėdžiai. Mes turime dalyvauti priimant daugelį svarbių įstatymų. Siūlau, kolegos socialdemokratai, neveidmainiauti čia.
PIRMININKAS. Paskutinis žodis kolegai A.Salamakinui. Derybų paskutinis žodis.
A.SALAMAKINAS. Tikrai jokio veidmainiavimo nėra. Bet aš manau, kad plenarinis posėdis nenukentės, jeigu išeis keturi penki seniūnai ir padarys pasitarimą, o mes toliau galime dirbti. Supraskime, kad 20 val. planuojama posėdžio pabaiga. Jau pusę valandos praradome, o jeigu dar pertrauką darysime…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kadangi bus alternatyvus balsavimas, vis dėlto klausčiau, pusės valandos pertrauka ar valandos?
A.SALAMAKINAS. Valandos.
PIRMININKAS. Prašau, kolegos, registruotis, balsuosime alternatyviai dėl dviejų frakcijų siūlymų. Socialdemokratų frakcija siūlo daryti klausimo Nr.IXP-3661 svarstymo valandos pertrauką, o liberalcentristai frakcijos vardu siūlo daryti iki kito posėdžio. Mygtukas „už būtų pertrauka iki vienos valandos, o iki kito posėdžio būtų mygtukas „prieš, susilaikę neskaičiuojami. Prašau registruotis, balsuojame.
Užsiregistravo 95, už vienos valandos pertrauką balsavo 68, už pertrauką iki kito posėdžio 23. Darome vienos valandos pertrauką. (Balsai salėje)
Darbotvarkės 1-2 klausimas. (Balsai salėje) Matot, mes sutarėme visi dėl pertraukos bendru sutarimu. Čia opozicija taip pat sutarė, kad daroma pertrauka. Dėl kokios pertraukos, opozicija jau nebeturi prioriteto pagal Statutą. Balsavimas buvo alternatyvus, gerbiamieji kolegos, dėl pertraukos mes sutarėme pagal Statuto 109 straipsnį, kad daroma pertrauka. (Balsai salėje) Tęsiame posėdį, gerbiamieji kolegos. Vienos valandos pertrauka.
Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3591* (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3591. Priėmimas. Kviečiu kolegą R.Sinkevičių – Ekonomikos komiteto atstovą.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai! Taupydamas laiką norėčiau pasakyti trumpai, kad Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo papildomų siūlymų nebuvo gauta. Kviečiu posėdžio pirmininką pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame įstatymo priėmimą. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Prašau dėmesio! Balsuosime dėl viso įstatymo. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3591 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Už – 84, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3601(4*)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3601. Eurointegracinis. Priėmimas. Kviečiu kolegą J.Budrevičių – Ekonomikos komiteto atstovą.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Liepos 13 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta Seimo Teisės departamento pastabai dėl Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3 varianto 27 straipsnio išbraukimo. Vadovaudamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi bei Ekonomikos komiteto vakar įvykusiame posėdyje priimtu sprendimu prašome kreiptis į Vyriausybę, kad pateiktų išvadą Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 4 variantui, ir siūlyti Seimui daryti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pertrauką, kol bus gauta Vyriausybės išvada šiam įstatymo projektui. Truputį paaiškinu. Kadangi dabar parengtas 4 variantas, jis iš esmės skiriasi nuo pradinio Vyriausybės pateikto projekto. Buvo daug suinteresuotų pusių, pasiūlymų, vieni kitiems diametraliai prieštaraujančių. Kad mes nebūtume čia paversti teisėjais ir kad nebūtume viešai spaudoje apkaltinti korupcija, siūloma daryti priėmimo pertrauką, kol bus gauta Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Ačiū. Pritariame komiteto išvadai. Daroma pertrauka ir prašome Vyriausybės išvados. Tada grįšime prie šio klausimo svarstymo plenariniame posėdyje.
Darbotvarkės 1-4 klausimas. Gerbiamieji kolegos, prašau šiek tiek tylos. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3650. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Ekonomikos komitetą atstovą Saulių… kolegą J.Budrevičių.
J.BUDREVIČIUS. Saulius išvykęs, pavesta man. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, per svarstymo stadiją pataisų nebuvo teikta. Nėra kolegų, užsiregistravusių dalyvauti diskusijoje. Dėl balsavimo motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Galime pradėti priėmimo procedūrą? Gerbiamieji kolegos, ačiū už sutikimą. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Kadangi vienas straipsnis, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. 4 – už, 4 – prieš. Nėra. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo bei 4, 7, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3593. Kolega J.Budrevičius. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvada. Prašom, kolega.
J.BUDREVIČIUS. Ekonomikos komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už – 8, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Kviečiu J.Jurkų – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pakeis komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašau.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė įstatymo projektui, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą, ir pateikė vieną pasiūlymą 3 straipsnio 1 dalies ketvirtajam punktui. Atrodo, kad pagrindinis komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome komitetų išvadas. Kviečiu pagrindinio komiteto atstovą kolegą J.Budrevičių. Svarstysime pataisas (svarstymo stadija), kurioms nepritarė pagrindinis komitetas. Kolegė Seimo narė N.Steiblienė teikia pataisas. Jos nematau salėje. Prašau, gerbiamasis kolega, pakomentuoti.
J.BUDREVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad N.Steiblienė teikė pasiūlymus 2 variantui, o mes svarstome 3 variantą, todėl juos svarstyti netikslinga. Mūsų 3 variantas. (Balsai salėje) Galim svarstyti.
PIRMININKAS. Ar pasirengęs pagrindinis komitetas? Galime pradėti svarstyti pataisas?
J.BUDREVIČIUS. Galima.
PIRMININKAS. Prašau. Pataisa, teikiama 3 straipsnio 2 daliai. Jai komitetas nepritarė. Prašau, nes nėra pataisos autorės, pakomentuoti pataisą ir kodėl jai buvo nepritarta.
J.BUDREVIČIUS. Nepritarta todėl, kad ji yra perteklinė, kartojasi.
PIRMININKAS. Prašau pakomentuoti pačią pataisą.
J.BUDREVIČIUS. Ji nieko nekeičia, šitas papildomas… Mes po svarstymo nusprendėme, kad yra perteklinė ir jai netikslinga pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kadangi nėra pataisos autorės, prašau jus Seimui pakomentuoti pataisą, pačią pataisos esmę, 3 straipsnio 2 daliai, kurią teikia kolegė N.Steiblienė.
J.BUDREVIČIUS. Esmė yra tokia, kad ji siūlo prie sakinio „Turto fondo savininkė – valstybė, o Turto fondą steigia bei jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė dar pridėti „kuri vykdo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos nustatytas funkcijas. Šitas papildymas yra perteklinis, todėl mes siūlom jam nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolegė N.Steiblienė ir kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kurie manote, kad komitetas teisus, balsuojate prieš arba susilaikote, kas neturite nuomonės. Agitacija negalima.
Už – 6, prieš – 21, susilaikė 40. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa. Kur išbraukti žodžiai „bei suderinti su Ministru Pirmininku, skiria ir atleidžia Turto fondo vadovą.
J.BUDREVIČIUS. Esmė yra tokia, kad Turto fondo valdyba tvirtina Turto fondo vadovo pareiginius nuostatus bei, suderinusi su Ministru Pirmininku, skiria ir atleidžia Turto fondo valdybą. Pritarta išvados rengėjų pasiūlytai redakcijai, o N.Steiblienės pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Pataisa buvo 6 straipsnio 3 dalies 1 punktui.
J.BUDREVIČIUS. 1 pritarta. 2 nepritarta.
PIRMININKAS. 2 punktui, sukeista numeracija. Pagrindinis komitetas nepritarė. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 5, prieš – 22, susilaikė 38. Nepritarta.
6 straipsnio 3 dalies 9 punktas.
J.BUDREVIČIUS. 9 punktas kalba apie tai, kad Turto fondo valdyba parenka audito įmonę. Autorė siūlo išbraukti, kad tai atliktų Vyriausybė. Mes siūlome nepritarti pastabai ir pritarti Vyriausybės pateiktai ir išvados rengėjų pasiūlytai redakcijai. Vyriausybė ir taip turi darbo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume šiai pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 2, prieš – 22, susilaikė 39. Nepritarta.
Ir 6 daliai buvo teikta pataisa, taip pat kolegės N.Steiblienės, kuriai komitetas nepritarė. Prašau pakomentuoti.
J.BUDREVIČIUS. 6 straipsnio 2 daliai?
PIRMININKAS. Ne, 6 straipsnio 6 daliai, kur išbraukiamas žodis „valdybos ir keičiamas į „Vyriausybės. „Turto fondo vadovas sudaro sutartį su – išbraukiama „valdybos, pakeičiama į „Vyriausybės ir parengtą audito įmonę. Tai yra 6 straipsnio 6 dalis. Aš ją perskaičiau, komitetas nepritarė.
J.BUDREVIČIUS. Nepritarė.
PIRMININKAS. Kodėl?
J.BUDREVIČIUS. Pritarta Vyriausybės pateiktai ir išvados rengėjų pasiūlytai redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – 2, prieš – 21, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Tai buvo visos pataisos, dėl kurių turėjome priimti sprendimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Pritarta. Ypatingą skubą siūlo Seimo Pirmininkas. Ar pritartume, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu? Dėkoju. Pradedame priėmimą. Iš viso yra šeši straipsniai. Septyni straipsniai.
Dėl 1 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Jūs dėl viso? Dėkoju. Priimtas.
Dėl 2 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Dėl 3 straipsnio? Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
7 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos esminio dalyko nekeičia. Kas per tą laiką buvo pamatyta, kad su Turto fondu yra blogai?
Pirma, Turto fondas pavaldus lyg ir Vyriausybei. Kas yra Vyriausybė? Tai yra kolegialus organas. Iš esmės Turto fondas viską daro pats: pats save kontroliuoja ir pats viską patvirtina. Tokia praktika yra netikusi. Iš tikrųjų Turto fondas turėtų būti pavaldus vienai iš institucijų, greičiausiai, mano manymu, turėtų būti pavaldus Ūkio ministerijai, kuri vykdytų jo atžvilgiu tam tikras funkcijas. Tada atsirastų supratimas, kad jis veikia, bet kaip valstybinę instituciją jį kažkas kontroliuoja. Vyriausybė iš esmės nekontroliuoja. Ji paskiria valdybą, valdyba viską nustato. Tai vienas minusas.
Antras minusas. Pažiūrėkime, kokius rodiklius Vyriausybė nustato Turto fondui. Nustato pelningumo rodiklį ir bendras pardavimo apimtis. Atrodo, Turto fondas yra tik parduotuvė, kuri turi orientuotis į pelną ir į pardavimo apimtis. Turto fondas atlieka svarbiausią funkciją – valdo valstybines akcijas ir valstybinį turtą. Atsakomybės už turto valdymą, ne už prekiavimą, o už valdymą, visiškai nėra. Todėl 55% priedas nustatomas kaip parduotuvės pirmininkui arba vedėjui. Su tokia nuostata valstybės Turto fondas, kurio esminis dalykas yra turto valdymas, jo valdymo pagerinimas, kad paskui jį būtų galima brangiau parduoti… yra nevykdomas. Todėl už tokį įstatymą balsuoti negalima.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – kolega J.Budrevičius.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Turto fondas yra specifinė valstybės įmonė ir mes keičiame atskirus straipsnius. Mano kolega kalba, kad reikia keisti visą sistemą, bet nepateikė pasiūlymų, kaip tą sistemą pakeisti. Manau, kad po svarstymo mes galime pritarti atskirų straipsnių pakeitimui ir balsuoti už visą priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 4, susilaikė 21. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu pirmininkauti kolegą G.Steponavičių.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašyčiau Seimo narių neišsiskirstyti, nes svarstome įstatymus, susijusius su tarpvalstybinių susitarimų ratifikavimu, todėl reikia atitinkamo Seimo narių pritarimo.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo dėl kelių valstybių vyriausybių susitarimo dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos komisijos privilegijų ir imunitetų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3687. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Jo pranešėją A.Baurą kviečiu į tribūną. Papildomo komiteto išvadą ruošiasi pateikti E.Vareikis.
A.BAURA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, savo posėdyje svarstė minimą ratifikavimo projektą ir po pateikimo jokių pasiūlymų šiam projektui negavo. Savo posėdyje bendru sutarimu jam pritarė. Pritarus po svarstymo būtų galima jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu E.Vareikį pateikti papildomo komiteto, Užsienio reikalų komiteto, išvadą.
E.VAREIKIS. Papildomas Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą vakar ir 7 komiteto nariai balsavo už, niekas nebalsavo prieš, nesusilaikė. Nors buvo ilgos diskusijos, kaip matote, vienbalsiai pritarta po svarstymo ir siūlome jums pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme per svarstymo stadiją komitetų išvadas. Klausiu, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, po svarstymo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Yra Seimo Pirmininko teikimas klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Seime klostėsi tokia praktika, kad mes taip ir elgiamės, kai svarstome tarpvyriausybinių susitarimų ratifikavimo įstatymus. Ar galėtume tam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Pereiname prie priėmimo stadijos. Vienas straipsnis. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? Nėra. Gal prieš balsavimą užsiregistruokime ir pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai.
Prašau dėmesio. Balsuojame dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3687, priėmimo. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, visi 79 balsavo už. Įstatymas priimtas.
Kitas eilės tvarka darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl 1992 metų Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos IV priedo „Taršos iš laivų prevencija pakeitimų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3574. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas. Jo pranešėjas – V.Stankevič. Prašom, kolega, pateikti. Ruošiasi H.Žukauskas.
V.STANKEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo įstatymo projektą ir jam pritarė. Komiteto sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Siūlome balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto, vieno iš papildomų komitetų, išvadą prašau pristatyti kolegą H.Žukauską. Ruošiasi kolega R.Valčiukas.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą įstatymo ratifikavimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Siūlome taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuolatinės Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvadą prašau pristatyti jos pirmininką kolegą R.Valčiuką.
R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija šios konvencijos ratifikavimui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, svarstymo stadijos metu išklausius komitetų išvadas (prašyčiau salės dėmesingumo), ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Ar neprieštarautų Seimas, kad mes galėtume šiandien priimti? Nėra prieštaravimų. Pereiname prie priėmimo.
Kolegos, klausčiau dėl viso įstatymo, nes tik vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymui.
Užsiregistravo 79, už – 78, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-3574) priimtas.
Darbotvarkės 8 klausimas – Įstatymo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl informacijos saugumo, NATO susitarimo dėl su gynyba susijusių išradimų, dėl kurių paduotos patento paraiškos, abipusės slaptumo apsaugos bei NATO susitarimo dėl techninės informacijos perdavimo gynybos tikslais ratifikavimo projektas Nr.IXP-3688. Svarstymo stadija. Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo pirmininkas A.Sadeckas pristato išvadą. Ruošiasi V.Stankevič – papildomas komitetas.
A.SADECKAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Papildomo Užsienio reikalų komiteto išvadą prašau pristatyti kolegą V.Stankevičių iš tribūnos.
V.STANKEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas išnagrinėjo šį klausimą, pritarė jam, jis labai logiškas ir suprantamas. Vyksta tolesnė integracija į NATO struktūras. Siūlome balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas svarstymo stadijos metu. Klausčiau, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir dalyvauti diskusijoje galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Ar Seimas neprieštarautų, kad mes pereitume prie priėmimo stadijos? Nėra prieštaravimų, apsispręsta dėl to bendru sutarimu. Taigi įstatymo (registracijos Nr.IXP-3688) priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis, paskutinysis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Taigi dėl viso įstatymo projekto priėmimo metu nėra norinčių kalbėti. Kolegos, prašau dėmesio. Pasiruoškime ir balsuokime dėl įstatymo (registracijos Nr.IXP-3688) priėmimo.
Užsiregistravo 77. Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji, mes truputį aplenkėme numatytą laiką. Nematau visų išvadų teikėjų, klausimas yra numatytas truputį vėliau, kolega Kunčinai. Aš siūlyčiau pradėti svarstyti keletą rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2003 metų veiklos ataskaitos. Kviesčiau kuruojančio ir vertinančio ataskaitą Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją D.Teišerskytę. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ. Nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2003 metų veiklos ataskaitos skamba taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) 2003 metų veiklos ataskaitą, nutarė: 1 straipsnis. Pritarti Tarybos 2003 metų veiklos ataskaitai. 2 punktas. Neatidėliojant priimti Tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, šalinančius Tarybos 2003 m. veiklos ataskaitoje pastebėtus trūkumus. 2 straipsnis. Siūlyti Etninės kultūros globos tarybai užtikrinti visų Tarybos nuostatuose numatytų institucijų ir organizacijų atstovų dalyvavimą Tarybos veikloje. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų pristatymas buvo lakoniškas, niekas nenori jūsų klausti. Ačiū. Pateikimo stadija. Ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Paprastai tai yra gana formalūs sprendimai. Jeigu neprieštarautų Seimas, mes galėtume judėti į priekį ir pereiti prie svarstymo. Gerai. Svarstymo stadija. Aš tik norėčiau paklausti, pateikdama gerbiamoji pranešėja nepaminėjo, ką komitetas mano apie Teisės departamento išvadą. (Balsai salėje) Atsižvelgta. Aš dabar bent pirmą pastabą matau, ten kalbame apie tai, kas parengs Tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų… (Balsai salėje) Gerai, kolegos. Svarstymo stadijos metu niekas nenorėtų dalyvauti diskusijoje. Tada klausčiau, ar mes galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Jeigu neprieštaraujate, iš karto pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Kolegos, priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Taigi dėl viso Seimo nutarimo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo (projekto registracijos Nr.IXP-3680) priėmimo.
Užsiregistravo 75. Kolegos, balsavimo rezultatai: už – 74, prieš, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.
Valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3578(2*) (priėmimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės ir svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą – Valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3578. Pagrindinis yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jo pranešėjas A.Kunčinas tribūnoje. Prašau, kolega, trumpai informuoti apie tai, kas pasikeitė nuo paskutinio svarstymo.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Svarstymo stadijos metu komitetas pritarė visoms Teisės departamento išvadoms. Taip pat buvo pateikti kai kurie Seimo narių pasiūlymai, kuriuos jie atsiėmė, todėl po svarstymo liko tas pats variantas. Vėliau, po svarstymo komitete, buvo užregistruoti kelių Seimo narių pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Tuomet buvo padaryta pauzė ir pateiktas kompromisinis variantas, kurį pateikė kartu du Seimo nariai, tai Seimo narys G.Babravičius ir aš. Svarstymas vyko komitete. Svarstymo metu komitete visiems šešiems pasiūlymams buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Po šio jūsų paaiškinimo, manau, priėmimo stadijoje galime pereiti prie priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio 16 dalies yra jūsų, kolega Kunčinai, ir kolegos G.Babravičiaus siūlymas.
A.KUNČINAS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega G.Babravičius jau yra atvykęs. Manau, suteikim jam progą pristatyti pasiūlymo esmę. Prašom. Paspauskite mygtuką. Minutėlę.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šitos pastabos buvo ilgai svarstytos ir ieškomi patys įvairiausi kompromisai. Įvertinus Asmens duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, įvertinus Vyriausybės, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas ir apibendrinus Seimo narių pastabas buvo pateikti šitie mano ir kolegos A.Kunčino pasiūlymai. Jų esmė iš principo yra ta, kad tegu ir su išlygomis, bet vis dėlto kalbama apie distributoriaus instituciją. Šitame etape šitos pastabos pagerina įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dar komiteto nuomonę norėtumėt pagilinti?
A.KUNČINAS. Aš galiu tik patvirtinti, kad dėl visų pasiūlymų yra tokia pati situacija. Tai yra kompromisinis pasiūlymas, kuriam pritarė ir komitetas, ir darbo grupė, kuri pateikė šį įstatymą, taip pat Asmens duomenų apsaugos inspekcija, kuri irgi intensyviai dalyvavo rengiant šiuos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad šie siūlymai galėtų būti svarstomi priėmimo stadijoje, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar galėtume bendru sutarimu? Turėtų būti 29 balsai. Ar taupydami laiką galime bendru sutarimu pritarti, kad šie visi siūlymai galėtų būti svarstomi plenariniame posėdyje? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Kolegos, dėl šio siūlymo nėra norinčių prieštarauti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu pasiūlymui, susijusiam su 2 straipsnio 16 dalimi, kurį teikia du Seimo nariai? Nėra prieštaravimų. Pasiūlymui pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio su pasiūlymu, į kurį Seimas atsižvelgė. Ar galime priimti 2 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimta bendru sutarimu.
4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jūsų komentaras, gerbiamasis pranešėjau.
A.KUNČINAS. Aš iš karto galiu pasakyti, kad visoms Teisės departamento pastabom pritarta, jos įvertintos ir bus įrašytos į tekstą.
PIRMININKAS. Tai yra šiame paskutiniame variante jos jau yra integruotos?
A.KUNČINAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl 6 straipsnio. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.
9 straipsnis su Teisės departamento pastaba. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerbiamasis pranešėjau, noriu atkeipti dėmesį, kad tos Teisės departamento pastabos dar nėra.
A.KUNČINAS. Taip, bet joms pritarta.
PIRMININKAS. Bet jos dar nėra integruotos į įstatymo projektą, todėl aš turiu kiekvieną iš jų minėti atskirai. Su Teisės departamento pastaba, į kurią pagrindinis komitetas siūlo atsižvelgti, ar galime priimti 9 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 9 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
10 straipsnis. Ar galime 10 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
11 straipsnis. Ar galime 11 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
12 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra pasiūlymas, kurį teikia G.Babravičius ir A.Kunčinas. Kolega G.Babravičius pristatys jį trumpai. Prašom.
G.BABRAVIČIUS. Kaip ir minėjo pranešėjas, čia yra kompromisinis, mūsų siūlymai suderinti. Kaip ir minėjo pranešėjas, juos galima nagrinėti, jie gerina įstatymo turinį.
PIRMININKAS. Vis dėlto jūs turėtumėte pasistengti pristatyti pataisų esmę, kad Seimo nariai galėtų išgirsti.
G.BABRAVIČIUS. Pradėjote svarstyti klausimą 15 min. anksčiau, neturiu su savim tų popierių.
PIRMININKAS. Gal komiteto kitas teikėjas, komiteto pirmininkas tai galėtų padaryti?
A.KUNČINAS. Taip, šitą straipsnį siūloma papildyti dviem dalimis, pakeisti 5 dalį ir papildyti 6 dalimi. 5 dalyje tiksliau išreiškiama, kokios registro duomenų tvarkymo funkcijos gali būti perduotos registro tvarkytojams, o 6 dalyje nurodyta, kad siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos, registro tvarkymo įstaigos ir registro tvarkytojai, kurie užsiima komercine veikla, atitinkamai gauna duomenis tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti duomenų gavėjai. Taip sakant, užtikrinama veiklos galimybių lygybė.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tik paklausčiau, gerbiamasis pranešėjau, ar jūs manote, kad tai yra vienas vientisas pasiūlymas, ar dėl skirtingų dalių mes turėtume balsuoti atskirai?
A.KUNČINAS. Galima kartu.
PIRMININKAS. Gerai. Laikome kaip vieną pasiūlymą dėl 12 straipsnio 5 dalies pakeitimo bei papildymo 6 dalimi. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume pritarti šiems siūlymams bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl 12 straipsnio su pasiūlymais, kurie buvo priimti. Ar galime priimti 12 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
13 straipsnis. Yra kolegų A.Kunčino ir G.Babravičiaus siūlymas. Kuris iš jūsų trumpai norėtumėte pristatyti?
A.KUNČINAS. Vėl ta pati situacija, kadangi siūloma perduoti registro tvarkytojams vykdyti dalį registro duomenų tvarkymo funkcijų, tiksliau nusakoma, kuri registro funkcijų dalis yra perduodama tvarkytojams ir kuria gali operuoti duomenų gavėjai.
PIRMININKAS. Kaip jūs pakomentuotumėte Teisės departamento pastabą?
A.KUNČINAS. Taip, į ją atsižvelgsime, kai bus galutinis variantas. Tekstas yra parengtas.
PIRMININKAS. Gerai. Dviem mūsų kolegų siūlymams ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Atsižvelgę į pasiūlymą, taip pat į Teisės departamento pastabą, ar galime priimti 13 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 13 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
14 straipsnis. Dėl šio straipsnio 11 dalies yra Teisės departamento pastaba.
A.KUNČINAS. Komitetas sutinka įvertinti.
PIRMININKAS. Gerai. Su Teisės departamento pastaba ar galime priimti 14 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dabar dėl 15 straipsnio yra A.Kunčino ir G.Babravičiaus siūlymas. Kolega A.Kunčinai, pristatykite.
A.KUNČINAS. Mes siūlome papildyti 15 straipsnį 6 dalimi, atitinkamai pervardinant buvusią 6 dalį. Ši pataisa įrašoma tam, kad būtų nustatoma tikslesnė tvarka, kokiu būdu registro duomenys, teikiami asmenims, gali būti perduoti nustatyta tvarka sudarant sutartį su registro tvarkymo įstaiga. Yra konkretizuojama perdavimo tvarka.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl 15 straipsnio 6 dalies papildymo ir numeravimo pakeitimo ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti dviejų Seimo narių siūlymui? Nėra prieštaravimų. Siūlymui dėl 15 straipsnio pritarta. Ar galime 15 straipsnį su pasiūlymais, į kuriuos atsižvelgėme, priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 15 straipsnis su pasiūlymais yra priimtas bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio. Yra gautas pasiūlymas dviejų Seimo narių, A.Kunčino ir G.Babravičiaus, papildyti 16 straipsnį 7 dalimi. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.
A.KUNČINAS. Šis papildymas teikiamas todėl, kad būtų suderintas Registrų įstatymas su Asmens duomenų apsaugos įstatymu įvertinus Asmens duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus, kad neprieštarautų šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių diskutuoti, išsakyti motyvų. Kolegos, ar galime šiam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso 16 straipsnio su pasiūlymu, į kurį mes atsižvelgėme. Galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 16 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
17 straipsnis su Teisės departamento pastaba, į kurią atsižvelgėme. Ar galime priimti bendru sutarimu? Atsiprašau, dėl 17 straipsnio 2 dalies dar yra ir jūsų siūlymas.
A.KUNČINAS. Taip. Tai redakcinė pataisa, bet kadangi vyko diskusija ir vieniems atrodė, kad ta redakcija tinkama, kitiems – kad netinkama, tai pateikėme variantą, kuris suderintas su visomis suinteresuotomis grupėmis.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime dabar apsispręsti ir pritarti bendru sutarimu siūlymui, kurį teikia kolegos A.Kunčinas ir G.Babravičius? Prieštaravimų nėra. 17 straipsnio 2 daliai pritarta. Dabar dėl viso 17 straipsnio su pasiūlymu, kuriam pritarėme, ir Teisės departamento pastabomis. Ar galime priimti bendru suarimu? Prieštaravimų nėra. 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
18 straipsnis. Noriu pasakyti, kad visiems pasiūlymams, kurie buvo teikti Statuto nustatyta tvarka, pritarėme. Daugiau pasiūlymų dėl 18 straipsnio nėra. Ar galime priimti 18 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
19 straipsnis. Ar galime priimti jį su Teisės departamento pastaba, į kurią komitetas siūlo atsižvelgti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
20 straipsnis. Ar galime priimti 20 straipsnį, įskaitant Teisės departamento pastabą į kurią siūloma atsižvelgti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Paskutinysis 21 straipsnis. Kolegos, ar galime priimti 21 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 21 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Pereiname prie balsavimo dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? G.Babravičius. Prašom. Motyvai už.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu buvau išsakęs nuogąstavimus dėl pateikto Vyriausybės įstatymo projekto. Informacinės visuomenės plėtros komitete vyko intensyvios diskusijos, buvo apibendrintos įvairiausios visų suinteresuotų pusių nuomonės ir bendromis jėgomis radome kompromisą. Kompromiso esmė yra ta, kad yra daugiau aiškumo dėl informacijos platinimo arba platintojų institucijų veiklos, taip pat yra daugiau aiškumo dėl vienodų sąlygų teikiant šias paslaugas sudarymo. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Natūralu, kad yra dar ką tobulinti ir gerinti, bet tai, matyt, vėlesnio etapo reikalas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Kolegos, formuluoju balsavimo klausimą. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3578. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 57, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 10 klausimą – Regioninės plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3683. Svarstymo stadija. Pagrindinis buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo pirmininkas P.Papovas pateiks komiteto išvadą. Prašom.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi jokių pasiūlymų ir pastabų negauta, komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir jam bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra užsiregistravusių. Klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie įstatymo priėmimo. Priėmimas pastraipsniui. Iš viso yra trys straipsniai.
Dėl 1 straipsnio. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3683 priėmimo.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektas Nr.IXP-3683 priimtas.
Kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Mes esame šiek tiek aplenkę darbotvarkę ir noriu paklausti, ar mes galėtume dabar daryti pertrauką arba elgtis kaip nors kitaip? (Balsai salėje) Gerai.
Kolegos, 2 rezervinis klausimas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3025. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną P.Papovą pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, patobulino pagal Seimo narių pasiūlymus ir jam pritarė. Po svarstymo yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas ją apsvarstė ir nepritarė. Galėčiau argumentuoti, tačiau, matyt, nereikia.
PIRMININKAS. Trumpai.
P.PAPOVAS. Dėl pirmosios pastabos, kuria siūlo išbraukti iš kandidatų sąrašo likus 15 dienų. Jeigu lieka mažiau, tai išbraukti negali, nes kandidatas negali apskųsti teismui, todėl tos 15 dienų ir paliktos. Dėl antrosios ir trečiosios. Jos yra redakcinio pobūdžio, redaktoriai šį projektą yra suredagavę, todėl nepritariame.
PIRMININKAS. Atsiprašau, noriu patikslinti, kurį klausimą jūs dabar pateikėte?
P.PAPOVAS. Gal ne tą, rezervinį Nr.IXP-3025.
PIRMININKAS. Gerai. Mūsų supratimas tas pats. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienas papildomų komitetų buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar yra pasiruošę pranešėjai, kas galėtų pateikti išvadas? Šio įstatymo svarstymo laikas buvo numatytas vakariniame posėdyje. Gerai. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašydama daugiau laiko pasitikslinti, įsigilinti ir konkrečiai pozicijai dėl teikiamo įstatymo projekto suformuluoti, mūsų frakcija norėtų paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, tai yra iki popietinio posėdžio. Beje, pagal pagrindinę darbotvarkę tada svarstymas ir buvo numatytas. Prašytume atidėti šį klausimą iki popietinio posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, aš noriu pasitarti. Nėra dviejų pranešėjų, pasiruošusių pristatyti išvadas. Ar galime padaryti pertrauką iki vakarinio posėdžio? (Balsai salėje) Mes galime išklausyti išvadas dabar ir padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Gerai. Tada kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją J.Sabatauską, paskui kviesime ir prašyčiau, kad kas nors iš Žmogaus teisių komiteto būtų pasiruošęs. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo rinkimų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento pastabos. Joms visoms buvo pritarta ir komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Ši išvada priimta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar kas iš Žmogaus teisių komiteto būtų pasiruošęs pateikti išvadą? G.Dalinkevičiaus nėra. (Balsai salėje) Tuoj pat, žiūrime. Trumpai referuoju apie komiteto svarstymą, vieną iš papildymų. Siūlymas pritarti komitetui bendru sutarimu. Manykime, kad išvada yra pristatyta. Aš jau tai padariau, ačiū, kolega Šileiki. Taigi išklausę komitetų išvadas galbūt mes sutarkime taip, kad pritariame po svarstymo bendru sutarimu ir po to pertrauka iki vakarinio posėdžio. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Prie šio klausimo mes grįšime vakariniame posėdyje. Buvo siūlymas daryti pertrauką. Aš manau, kad… (Balsai salėje)
Kolegos, aš jau formulavau ir jūs tikrai neprieštaravote. Dabar yra lydintis įstatymo projektas, susijęs su… Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Per svarstymo stadiją P.Papovas yra pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas. Prašau trumpai pristatyti išvadą.
P.PAPOVAS. Ačiū. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Jį šiek tiek, labai nedaug, patobulino, ir ta redakcija, kuri jau buvo priimta Seime… o ne tai redakcijai, kuriai kolega Seimo narys gerbiamasis B.Bradauskas siūlė, todėl ir Teisės departamentas dėl to darė pastabas. Dabar viskas sutvarkyta pagal neseniai priimtą įstatymo projektą ir ta redakcija patobulinta. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia siūlymą atmesti projektą, todėl būtų svarbu išklausyti išvadą. Ar J.Sabatauskas, kaip ir dėl prieš tai svarstyto, būtų pasiruošęs pateikti išvadą? Prašom. Padarykite tai iš tribūnos.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą…
PIRMININKAS. Prašom truputį garsiau.
J.SABATAUSKAS. …ir atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Komitetas pasiūlė atmesti pateiktą projektą, atsižvelgiant į tai, kad pataisos teikiamos senai straipsnio redakcijai, o projektas nebeaktualus, nes tokios projekto nuostatos iš esmės išdėstytos projekte Nr.IXP-2972(2), kuris jau buvo priimtas. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas papildomas komitetas buvo Žmogaus teisių komitetas. G.Šileikį prašau pristatyti komiteto išvadą.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas pritarė patikslintam variantui atsižvelgęs į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, komitetų išvados išklausytos, tačiau nuomonės išsiskyrė. (Balsai salėje) Gerai. Tai dar paspauskite mygtuką. Prašau.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetai svarstė gerbiamojo kolegos B.Bradausko pasiūlytą projektą. Jis iš tikrųjų buvo siūlomas negaliojančiai nuostatai, kuri jau buvo pakeista, nes vėliau buvo priimtas įstatymas ir ji buvo pakeista. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsižvelgė į Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, šiek tiek patobulino jau dabar galiojančią redakciją, vietoj „nuolat gyvenančių įrašė „pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Siūlome priimti, nes yra patobulinta redakcija, kuri dabar galioja.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, per svarstymo stadiją išklausę šiuos motyvus ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Tai yra tarpusavyje susiję įstatymų projektai, tai aš siūlyčiau… Nėra tiesiogiai susiję. Gerai, dėl šio projekto mes galėtume apsispręsti balsuodami. Prašau pasiruošti. Ne, pirma klausčiau, ar mes galime pereiti prie priėmimo stadijos formaliąja prasme, nes toks yra siūlymas? Vienas vienintelis straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui, registracijos Nr.IXP-3057? Priėmimo stadija.
Užsiregistravo 69, už – 56, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas, projekto registracijos Nr.IXP-3057, priimtas.
Mes dabar turėtume grįžti į pagrindinę darbotvarkę, nes svarstysime klausimą, dėl kurio buvo padaryta vienos valandos pertrauka. Taigi rytinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 2 ir 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą trumpai referuoti.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo pateikė šio įstatymo projekto trečiąjį variantą, nes per svarstymą buvo priimta kolegos Seimo nario A.Rimo pataisa. Jokių pastabų nėra ir galima priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Atsiprašau, apie kokią pataisą jūs kalbate?
P.PAPOVAS. Ne, buvo patobulintas trečiasis variantas svarstymo metu.
PIRMININKAS. Gerai. Naujų pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Tą svarbiausia mums konstatuoti, nes po svarstymo mes jau buvome pritarę ir tos pastabos buvo įtrauktos. Gerai.
Taigi priėmimo stadija. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio, kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Klausčiau J.Veselkos. Dėl viso? Dėl viso. Ar J.Razma dėl viso, ar dėl šio straipsnio? Dėl viso. Kolega K.Glaveckas irgi dėl viso? Gerai. Taigi prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame 1 straipsniui. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame 1 straipsniui. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 5. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar kolega J.Veselka dėl 2 straipsnio nenori kalbėti? Dėl viso. J.Razma dėl viso? Gerai, dėl 2 straipsnio – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jeigu ši pataisa būtų teikiama mūsų kadencijos vidury, tai tikrai būtų galima ramiai svarstyti, gal ir paremti politologų išsakytus argumentus, kad dviejų turų sistema yra naudingesnė demokratijai, bet tos aplinkybės, kai ši pataisa staiga svarstoma po Europos Parlamento rinkimų, deja, duoda papildomų argumentų nebalsuoti už šį straipsnį. Juk visiškai neseniai, prieš Europos Parlamento rinkimus, apsvarstėme kaip tik šį straipsnį ir priėmėme kompromisinį sprendimą dėl sąlyginio antrojo turo, kai esant itin mažam rinkėjų skaičiui jis yra galimas. Dabar yra siūloma grįžti iš esmės prie dviejų turų sistemos. Aš nuogąstauju, kad toks Seimo skubotas sprendimas bus traktuojamas kaip ne kaip nors nulemtas objektyvių sąlygų, o kaip nulemtas Europos Parlamentų rinkimų rezultatų konjunktūrinis sprendimas.
O atsakant į tuos argumentus, kad yra bloga vieno turo rinkimų sistema, aš vis dėlto pažymėčiau, kad ji skatina partijų konsolidaciją, skatina vertybinius partijų susitarimus jau prieš pirmąjį turą. Yra naudingesnė toms partijoms, kurios neturi labai daug pinigų, nes antrajam turui reikia lėšų. Vieno turo sistema atmeta įvairių, jau nevertybinių susitarimų, balsų pirkimo prieš antrąjį turą galimybę, kai pralaimėję kandidatai parduoda būtent savo balsus ir pasako remią kitą kandidatą ne vertybiškai, o pagal kitas aplinkybes. Taigi yra labai daug argumentų, be to, dar ir lėšų taupymas, kad galėtų likti ir vieno turo sistema.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega N.Medvedev norėtų dėl šio straipsnio? Prašau. Motyvai už.
N.MEDVEDEV. Būtent dėl šio straipsnio. Jeigu kadaise buvo priimtas Seimo sprendimas mokykloms, kad dukart du yra penki, o dabar prieš pat egzaminus vis dėlto supratome, kad dukart du yra keturi, tai nereikia bijoti, kad mes suklaidinsime mokinius, reikia jiems vis dėlto pradėti suprasti, kad dukart du yra keturi. Nepaisant to, kada tai būtų, ar prieš egzaminus, ar vidury mokslo metų. Dukart du vis dėlto yra keturi, o ne penki. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 2 straipsnio po vieną dėl balsavimo motyvų išklausėme. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame 2 straipsniui.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 27, susilaikė 12. 2 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų priėmimo stadijos metu. Dėl viso įstatymo projekto – J.Veselka. Motyvai prieš. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, J.Razma jau pasakė daug argumentų, kodėl abejotina, ar tas dviejų turų rinkimų būdas geresnis, bet mane labai sudomino, kad dukart du – keturi. Ketverius metus niekas nesuprato, kad dukart du – keturi. Ir štai, kai nuo liepos 16 d. jau beveik prasideda oficiali rinkimų kampanija pagal tą dekretą, atsiranda tie, kurie supranta, kad galų gale dukart du yra keturi. Ir dabar mes todėl, kad kažkas nežinojo, kad dukart du – keturi, turime keisti Rinkimų įstatymą. Žinoma, čia juokais galima pasakyti. Bet iš esmės labai keista, kad šitą įstatymą keičia socialdemokratai. Aš įsivaizduočiau, jeigu keistų tie, kurie yra stambaus kapitalo atstovai ir rūpinasi tik stambiuoju kapitalu, turtuoliais. Socdemai deklaruoja ką kita. Puikiai žinote, ką reiškia antrasis turas, dvi savaitės. Antrasis turas, dvi savaitės, – spekuliacija visais atvejais. Buvusius konkurentus nupirks tie, kurie turi milijonus, o iš jūsų daug kas turi milijonus, turbūt daugiausiai iš visų partijų. Pinigų didelis metimas į rinką – noras parodyti, kad tu labai geras, kad tu nutiesei visus kelius, ne valstybė, o tu nutiesei, kad tu suremontavai viską ir padarei labai daug dalių.
Gerbiamieji, štai korupcijos tęsinys pasinaudojant rinkimų sistema, vienas dalykas. Antras dalykas, dabar aš nagrinėju, kas įvyko per mūsų kadenciją. Prezidentūra sukompromituota, Seimas galutinai sukompromituotas, bandoma įtraukti į kompromitavimo duobę visą teisėsaugos sistemą. Ir tai daro ne tie, kurie atsitiktinai, anot jūsų, pateko į Seimą, o tie, kurie nuolat patenka į Seimą. Todėl šio įstatymo pataisos, likus vienai dienai iki rinkimų dienos… jeigu Prezidentas vykdys savo priesaiką būti lygiai teisingas visiems, manau, jis mažiausiai šio įstatymo galiojimą atidės iki 2005 metų. Todėl aš siūlau tiem, kurie supranta, kad… Pirmas turas, aišku, turi trūkumų, bet tie trūkumai mažesni ir demokratijai mažiau kenkia negu vienas turas. Todėl prašau visus, kurie tai suvokia, balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kad dėl motyvų kalbame iki 2 minučių. J.Jurkus. Motyvai už.
J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi mąstyčiau, kaip ką tik kalbėjęs mano kolega, tačiau vardan demokratijos, matyt, reikia daryti balsavimą tokį, koks buvo anksčiau. Aš tam pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas. Motyvai prieš.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vardan visko, ką mes čia darome, man regis, viską darom vardan demokratijos. Ir mano argumentai keli. Žaidimo taisyklių keitimas žaidimo metu iš viso yra nedemokratiškas procesas. Šiuo atveju mes lyg ir jau nedirbame demokratijos labui. Antras dalykas, politikai turi būti nuoseklūs. Jeigu prieš bet kuriuos Seimo rinkimus yra keičiamas įstatymas ir sakoma, kad mes taupome lėšas, tai prieš šį keitimą niekas nekalba apie tai, iš kokių… Mes žinome, kiek tai kainuos, tačiau norime nenorime turime suvokti, kad tai vyks mokesčių mokėtojų sąskaita. Ir šiuo atveju vėl truputį nesuprantu demokratijos.
Antras dalykas. Jau istorija parodė, kad tokie žingsniai ne tik neduoda nieko gero, bet tai partijai, kuri pasiūlo ir balsuoja už tai, duoda kaip tik neigiamą rezultatą. Dėl to man labai gaila, kad kitame Seime mes matysime labai mažai socialdemokratų ir Naujosios sąjungos kandidatų čia, Seime. Man atrodo, pagrindinis dalykas yra tas, kad reikia ne lovas perstumdyti, bet keisti personalą, tada bus labai geri rezultatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas, motyvai už. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man labai keista, visi gerbiamieji kolegos sako, antrasis turas, įvedamas antrasis turas. Ne įvedamas antrasis turas, antrasis turas jau yra galiojančiame įstatyme, jeigu nebūtų susirinkę 40% rinkėjų ir jeigu daugiausiai surinkęs balsų negautų penktadalio nuo visų rinkėjų skaičiaus. Taigi antrasis turas jau yra. Neklaidinkime nei savęs, nei kitų, nei mūsų rinkėjų. Bet nesuprantamas man kitas dalykas – kodėl jūs visi taip bijote tos pasikeitusios balsų daugumos, kuri nustato rinkimų nugalėtoją? Jeigu buvo prieš tai, kad nesvarbu kokia dauguma, svarbu nors vienu balsu daugiau, o lygiųjų atveju vyresnis amžiumi, tas irgi tikrai netarnavo demokratijai, o dabar daugiau kaip pusę atėjusių balsuoti turi išrinkti Seimo narį. Tai yra blogai, kad kuo daugiau žmonių išrinktų Seimo narį. Kai šiandien Seime yra žmonių, už kuriuos balsavo tik 9% tos rinkimų apygardos rinkėjų, ar tai gerai? 91% balsų išmesta į šiukšlių dėžę, jūs neatstovaujate 91% rinkėjų. Ar tai gerai? Žinoma, negerai. Taigi dabar įvedamas tik vienas pakeičiantis dalykas, t.y. daugiau kaip pusė rinkėjų, ateisiančių balsuoti, turi išrinkti Seimo narį. Tai yra didesnė demokratija. Juo labiau praeitame Seime socialdemokratai buvo prieš šią pataisą, kuri pakeitė ir įvedė iš esmės tik santykinės daugumos principą. Priminsiu, kad Didžiojoje Britanijoje du kartus įvyko paradoksai. Partija, surinkusi keliais šimtais tūkstančių balsų daugiau už savo varžovę, turėjo daugiau negu šimtu vietų parlamente mažiau. Štai jums kuriozai tos sistemos, kuri iki šiol buvo nuo 2000 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. E.Masiulis – motyvai prieš. Prašom salėje nešurmuliuoti.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jau svarstymo stadijoje išsakiau pagrindinius argumentus, kodėl nepritariu šiam įstatymo projektui, bet galiu dar papildomai pasakyti, kad šalia to, kad prieš porą metų gerbiamieji socialdemokratai mėgino ir sujungė savivaldybių ir Prezidento rinkimus, sakydami, kad reikia taupyti žmonių pinigus, šiuo atveju elgiasi visiškai priešingai, mėgindami grąžinti antrąjį turą, o tai reiškia dar papildomai apie 5 mln. litų lėšų. Noriu atkreipti dėmesį į vieną teisinį niuansą. Mes antradienį priėmėme Konstitucijos pataisą, pagal kurią nustatėme fiksuotą Seimo rinkimų datą – antrąjį spalio sekmadienį. Iškyla klausimas, ar fiksuotos Seimo rinkimų datos nustatymas Konstitucijoje… ar šitas įstatymas neprieštarus tai nuostatai, nes pagal šį įstatymą jau dabar aišku, kad Seimo rinkimai vyks ne tik spalio 10 d., bet ir spalio 24 d. arba 31 dieną. Tai yra konstitucinis klausimas, ir mes tikrai pasistengsime, kad konstitucinės teisės specialistai šį dalyką išaiškintų. Jeigu šis įstatymas, gerbiamieji kolegos, šiandien bus priimtas, Liberalų ir centro frakcija dės visas pastangas, kad įtikintų Prezidentą V.Adamkų, kad jis būtų vetuotas. Negalima taip nepasitikėti mūsų žmonėmis ir keitinėti žaidimo taisykles prieš pat žaidimo pradžią.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas – motyvai prieš.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Motyvai už, atsiprašau.
V.POPOVAS. Pratęsdamas kolegos E.Masiulio kalbą… būtų gerai, kad jis paklausytų, o ne išeitų pakalbėti mobiliuoju telefonu. Aš nežinau, kiek kartų jis yra dalyvavęs įvairiuose rinkimuose. Asmeniškai aš į Seimą ir Aukščiausiąją Tarybą, pradedant 1990 m., dalyvavau keturis kartus. Prieš tai dar dalyvavau įvairiuose demokratiniuose rinkimuose, kuriuose buvo 4, 5, 6 kandidatai. Esu laimėjęs ir esu pralaimėjęs, gyvenime visokių situacijų buvo. Tačiau du turai yra nieko naujo. Kodėl mes Prezidentą renkame per du turus? Tai ir Seimo vienmandatėse – du turai, ir klausimų nekyla. O dėl to, kad jūs abejojate, ar prieštaraus Konstitucijai, ar ne, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar padarė preliminarią išvadą, kad šitas įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius – motyvai prieš.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad būtų galima ilgai ginčytis, kuri sistema – vieno ar dviejų turų – yra geresnė. Politologai apie tai yra prirašę storiausių knygų ir apsigynę krūvas disertacijų. Aiškių atsakymų taip ir nėra. Pasaulyje gyvena demokratinės valstybės, kuriose yra ir du turai, ir vienas turas, ir nė viena iš tų sistemų nėra mažiau demokratiška. Aš negalėčiau pasakyti, kad Britanija yra mažiau demokratiška už Lietuvą ar už Baltarusiją, kurioje yra du turai. Tos diskusijos kažin ar turi kokią nors prasmę.
Tačiau iš savo ir iš mūsų partijos patirties galiu pasakyti vieną dalyką. Kai valdančioji partija, iki rinkimų likus trim mėnesiams, pradeda abejoti savo sėkme rinkimuose ir pradeda galvoti, kaip pakeisti rinkimus taip, kad valdančiajai partijai būtų naudingiau, ir pakeičia rinkimų sistemą, tai vis dėlto mūsų patirtis rodo, kad toks sistemos pakeitimas tokiai partijai didelės naudos neduoda. Duoda galbūt kitoms partijoms, ir šiuo atveju socialdemokratams galiu pranašauti, kad šis žingsnis tik dar labiau sustiprins Darbo partijos perspektyvas kitame Seime, nes konkuruos dėl tų pačių rinkėjų kaip ir socialdemokratai, ir antrajame ture Darbo partija, kuri neturi ryškių asmenybių, gaus daugiau balsų negu socialdemokratai, kurie pirmajame ture, turėdami žymių politikų, galėtų tikėtis didesnės sėkmės. Taigi, gerbiamieji socialdemokratai, matydamas, kad jūs kartojate mūsų 2000 m. padarytas klaidas, noriu jus paskutinį kartą perspėti, bet, kaip žinote, iš svetimų klaidų niekas nesimoko. Tada jums teks mokytis iš savo klaidų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė kalba dėl balsavimo motyvų – kolega A.Indriūnas. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man labai malonu, kad A.Kubilius pripažino, kad padarė klaidą. Aš kviečiu atitaisyti jų padarytą tais metais klaidą ir balsuoti už šį įstatymą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir priminti, kad buvo Seimo prašymas Teisės ir teisėtvarkos komitetui panagrinėti konstitucinius aspektus, susijusius su šiomis pataisomis. Prašyčiau J.Sabatauską per šoninį mikrofoną pakomentuoti trumpą išvadą.
J.SABATAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal Seimo pavedimą sprendė, ar Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas nesudaro prieštaravimų numatyti antrąjį turą. Nuspręsta: Konstitucijos 57 straipsnis nereglamentuoja rinkimų antrojo turo klausimų. Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, tai yra Seimo rinkimų įstatymas. Taigi įstatymo projektas, kuriame numatomas antrasis rinkimų turas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnio pataisas, preliminariai neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar S.Buškevičius dėl vedimo tvarkos, bet tik dėl vedimo tvarkos.
S.BUŠKEVIČIUS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Kadangi aš buvau iniciatorius šio klausimo, ir jūs pats, posėdžio pirmininke, prisimenate vakarykštį posėdį, ką pasakė Toma Birmontienė, kad galima galvoti ir taip, ir taip, tai tik preliminari išvada, o tiksliai atsakytų Konstitucinis Teismas. Būtų geriausia, jeigu mes kreiptumės į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad į Konstitucinį Teismą mes galime kreiptis dėl įstatymų, kurie yra priimti. Galėčiau priminti kelius, kuriais įmanoma judėti link Konstitucinio Teismo nagrinėjimo. Kolegos, išklausę kalbas dėl balsavimo motyvų už ir prieš, turime balsuoti. Turbūt jūsų toks supratimas? (Balsai salėje) Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3661 priėmimo.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 33, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nenoriu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau manau, kad morališkai būtų labai nedora, jeigu tie Seimo nariai, kurie balsavo, kad nebūtų antrojo balsavimo turo, dalyvautų antrajame ture. Aš kreipiuosi į juos. Žinokite, kad jūsų dalyvavimas antrajame ture morališkai būtų nelabai pagrįstas.
PIRMININKAS. Jums lieka dar kreiptis į kolegą A.Salamakiną. (Balsai salėje) Kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas. Noriu paskelbti pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį po pertraukos. Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 1-11 klausimą Nr.IXP-3621 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pirmininkas A.Sysas tribūnoje ir pristato komiteto išvadą.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė pateiktą įstatymo projektą. Yra gautos Biudžeto ir finansų komiteto bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados, kuriose teigiama, kad šie komitetai pritaria įstatymo projektui. Daugiau jokių pastabų negauta. Komitetas bendru sutarimu pritaria pateiktam ir iniciatorių suredaguotam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pagrindinio komiteto pranešėjau. Papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Jo pranešėjas V.Saulis. Prašom, kolega, pristatyti išvadą.
V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą. Buvo gautos tiktai Teisės departamento pastabos, jos buvo išnagrinėtos. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas iš papildomų komitetų taip pat buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo pirmininką A.Sadecką prašau iš tribūnos pristatyti išvadą.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra. Klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Įtikinantys pareiškimai, kolegos. Nėra prieštaraujančių, po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar mes galėtume pritarti tokiai svarstymo eigai? Gerai. Kolegos, taigi tada pereitume prie įstatymo priėmimo. Turbūt nėra prasmės vėl kviestis į tribūną, mes galėtume tiesiog… (Balsai salėje) A.Sysui primygtinai pageidaujant aš kviečiu jį į tribūną.
A.SYSAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų supratimą, gerbiamasis pagrindinio komiteto pirmininke. Taigi pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Ar turite kokių pastabų?
A.SYSAS. Po svarstymo negauta jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ką gi, nespėta gauti. Dėl 1 straipsnio, gerbiamieji. Ar galime 1 straipsnį priimti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis.
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. Ar galime 3 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Priimtas.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas susideda iš kelių skirsnių ir jis yra susijęs su kelių tarpusavyje susijusių įstatymų pakeitimu. Mes dabar baigėme apsvarstyti pirmąjį skirsnį, kuriame buvo penki straipsniai. Dabar antrasis skirsnis, kuriame yra du straipsniai. Ar galime priimti antrojo skirsnio 1 straipsnį?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, antrojo skirsnio 1 straipsnis priimtas. Ar galime priimti antrojo skirsnio 2 straipsnį?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių, 2 straipsnis priimtas. Dabar pereiname prie trečiojo skirsnio 1 straipsnio. Ar 1 straipsnį galime priimti?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Trečiojo skirsnio 1 straipsnis priimtas. Šio skirsnio 2 straipsnis. Galime priimti?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra. Priimtas. Trečiojo skirsnio 3 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimta. Ketvirtasis skirsnis, du straipsniai. Šio skirsnio 1 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. Šio skirsnio 2 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra. Priimta. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėkoju jums, gerbiamasis pranešėjau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.IXP-3621) priėmimo.
Užsiregistravo 39. Už – 38, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-3621) priimtas.
Svarstome darbotvarkės 12 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 5 straipsnių ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pirmininką A.Sysą kviečiu iš tribūnos pristatyti išvadą. Ruošiasi V.Saulis.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, pritarė jam bendru sutarimu. Yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje nėra pastabų. Mes svarstėme šiek tiek anksčiau nei papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto atstovas turbūt praneš savo nuomonę. Mes pritariam.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą prašau pristatyti V.Saulį.
V.SAULIS. Biudžeto ir finansų komitetas kaip tik vakar dienos posėdyje svarstė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 5 straipsnių ir 1, 2 priedėlių pakeitimus. Teisės departamentas pastabų nepareiškė. Kitų pastabų ir pasiūlymų gauta nebuvo. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas. Svarstymo stadija. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Kolegos, ar pritartumėte Seimo Pirmininko siūlymui, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Kolegos, pereinant prie priėmimo stadijos klausčiau, ar galėtume priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis, susijęs su 1 priedėlio pakeitimu. Ar galėtume priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis, susijęs su 2 priedėlio pakeitimu. Ar galėtume priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto priėmimo? Prieštaravimų nėra, tiksliau, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. (Balsai salėje) Kaip? Gal galėčiau tiesiogiai kreiptis į A.Sysą: gal vis dėlto pageidautumėte? Dėkoju. Kolegos, prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariate įstatymo Nr.IXP-3690 priėmimui.
Užsiregistravo 52, už – 50, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-3690) priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 13 klausimą – 2004 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3701. Svarstymas. Pagrindinis yra Sveikatos reikalų komitetas, jo pirmininkę D.Mikutienę prašau pristatyti išvadą. Ruošiasi V.Saulis.
D.MIKUTIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė 2004 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė įstatymo projektui su pasiūlymais. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai kompensuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms lėšas, kurių jos negavo už laikotarpį nuo šių metų sausio 1 d. iki gegužės 1 dienos, kai buvo atkurta pirminės sveikatos priežiūros paslaugų balo vertė.
Antra. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai padidinti lėšas vėžio profilaktikos programoms.
Trečia. Atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms turi būti kompensuojamos lėšos už 18% PVM įvedimą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2, susilaikė 1. Lėmė pirmininkės D.Mikutienės balsas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu. Jo pranešėją V.Saulį prašau pristatyti išvadą.
V.SAULIS. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, vakar savo posėdyje išnagrinėjo 2004 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Esmė šio projekto tokia. Mes tikslindami šių metų biudžetą, skyrėme tam tikras lėšas, kurios šiame įstatymo projekte ir atsispindi. Buvo gauta Teisės departamento pastaba dėl datos patikslinimo, mes tam pritarėme. Siūlome bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje pageidavo dalyvauti kolega A.Klišonis, tačiau jo nėra salėje. Gal dėl to, kad svarstome šiek tiek anksčiau, negu numatyta. Svarstymo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti per svarstymo stadiją dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui po svarstymo.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Balsavimo rezultatai: už – 42, prieš – 7, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Prašau balsavimu išsakyti, ar mes pritariame, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka.
Yra pakankamai balsų, kad būtų taikoma ypatinga skuba. Už – 38, prieš – 8, susilaikė 1. Pereiname prie įstatymo priėmimo, apsisprendę taikyti ypatingos skubos tvarką. Gerbiamieji Kašėta, Griciau ir kiti kolegos, prašau netriukšmauti salėje.
Pereiname prie 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
Tik du straipsniai. Kolegos, svarbu laiku sustoti. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti? Taip. Yra norinčių kalbėti. J.Matulevičius, motyvai prieš. Prašau, kolega.
J.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti prieš šį įstatymo projektą, nes sveikatos apsaugos padėtis, jos finansinė padėtis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, iš kurio sveikatos apsauga gauna pagrindinį finansavimą, yra tikrai tragiška būklė. Prieš mėnesį buvo 3 tūkst. medikų piketas prie Vyriausybės rūmų, į kurį mūsų Vyriausybė neatkreipė dėmesio, paniekindama medikų pastangas rasti bendrą kalbą. Tie 5,5 mln., kuriuos pridėjo prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo šis įstatymas, yra tikrai per menka pinigų suma, ir ji neišspręs asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų sveikatos problemų, kurios šiuo metu yra „prinokusios, ir greitai šis pūlinys sprogs. Manau, tie, kurie nebalsuos už šį projektą, palaikys Lietuvos gyventojų ir ligonių interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis, kita nuomonė – už.
V.SAULIS. Aš pritariu medikų susirūpinimui dėl medicinos problemų, bet yra paskirti realūs pinigai, kuriuos mes šiandien turime išdėlioti į atitinkamas lentynas. Jeigu mes šiandien nepabalsuosime už šį įstatymo projektą, negaus ir tų pinigų, kurie čia paskirti. Aš įsivaizduoju, kad mes turime pritarti, visiškai suprasdamas, kad jų nepakanka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3701, priėmimo.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už – 38, prieš – 7, susilaikė 5. Įstatymas, projekto Nr.IXP-3701, priimtas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.
Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3551(2*) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, 1-14a, 1-14b. Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3551. Kviečiu ministrę kolegę Romą Žakaitienę pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Svarstymas.
R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, apsvarstęs Bibliotekų įstatymą ir Apskrities valdymo įstatymo pataisas, kurios susijusios su šiuo įstatymu, iš esmės pritarė patobulintam projektui. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadas. Priimti pateiktas antrasis patobulintas įstatymo variantas. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą J.Jurkų – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Atsiprašau, A.Kunčiną. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas pristatys šio komiteto išvadą.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas birželio 21 d. svarstė šį įstatymo projektą. Mes nagrinėjome Teisės departamento pateiktas pastabas ir taip pat daug pasiūlymų, kuriuos buvo pateikusi Lietuvos bibliotekininkų draugija. Mūsų komiteto išvada – iš dalies pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, taip pat į tuos pasiūlymus, kuriuos mes įforminome kaip komiteto pasiūlymus, juos teikė Lietuvos bibliotekininkų draugija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovę ministrę R.Žakaitienę, nagrinėsime pataisas, kurias teikia dėl šio įstatymo projekto esant svarstymo stadijai gerbiamieji kolegos. Kolega A.Kunčinas teikia pataisą. Prašau ją pristatyti.
R.ŽAKAITIENĖ. Seimo narys A.Kunčinas pasiūlė išbraukti Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalį. Komitetas jo siūlymui pritarė ir mes, kaip įstatymų rengėjai, irgi neprieštaraujame, kad šiai pataisai būtų pritarta.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis kolega, (…).
A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas pagrįstas tuo, kad šiame straipsnyje buvo numatyta, kad savivaldybės viešajai bibliotekai ir mokyklai patariama sudaryti jungtinės veiklos sutartį pavedant mokyklos vadovui tokios bibliotekos administravimą. Vadinasi, mokyklai gali būti suteikti įgaliojimai perimti viešosios bibliotekos funkcijas. Tuo tarpu atlikti tokias funkcijas yra pagrindinė viešosios bibliotekos funkcija, o mokykloms yra tik papildoma veikla. Tokia veikla Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nereglamentuota. Mano nuomone, nėra reikalo perduoti šių funkcijų švietimo įstaigoms. Dėkoju komitetui, kuris pritarė mano siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad galėtume pritarti bendru sutarimu, kad ši pataisa būtų svarstoma. Ačiū. Pritarta. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Prieštaraujančių nėra. 12 straipsnio 3 dalies pataisa priimta. Dėkoju. Daugiau pataisų nėra.
Pašom kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą. Prašome, gerbiamoji ministre, į tribūną.
Įstatymo 1 straipsnis keičia visą redakciją. Iš viso yra 21 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkate priimti skirsniais? Dėl pirmojo skirsnio pasiūlymų, dėl kurių reikia priimti sprendimus, nėra.
R.ŽAKAITIENĖ. Buvo Teisės departamento keli siūlymai, tačiau komitetas ir teikėjai jiems pritarė.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti pirmojo skirsnio straipsnius? Priimta. Antrasis skirsnis.
R.ŽAKAITIENĖ. Antrojo skirsnio 3, 4 straipsniams buvo pateikti Teisės departamento redakciniai siūlymai, ir jiems yra pritariama.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galime priimti antrojo skirsnio straipsnius? Priimta. Trečiasis skirsnis.
R.ŽAKAITIENĖ. Trečiajam skirsniui buvo pateikti Teisės departamento siūlymai dėl skirsnio pavadinimo ir 12 straipsnio pataisa, kuriai buvo pritarta dabar Seimo salėje. Tai buvo Seimo nario A.Kunčino pataisa. Į visa tai atsižvelgta. Pritariame.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti trečiojo skirsnio straipsnius? Priimti. Ketvirtasis skirsnis.
R.ŽAKAITIENĖ. Ketvirtajam skirsniui pateiktos Teisės departamento išvados ir siūlymai dėl kai kurių redakcinių pastabų, į jas atsižvelgta ir joms pritariama.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti ketvirtojo skirsnio straipsnius? Priimta. Ir penktasis skirsnis.
R.ŽAKAITIENĖ. Jokių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti penktojo skirsnio straipsnius? Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, baigėme priėmimą pastraipsniui.
Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo priėmimo? Nėra. Prašom registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas (Nr.IXP-3551) būtų priimtas, prašom balsuoti už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-14b klausimas – Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3552. Kviečiu į tribūną kolegę R.Žakaitienę pateikti komiteto išvadą.
R.ŽAKAITIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui. Jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą J.Jurkų pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nagrinėjo Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjome komitetų išvadas. Pataisų svarstymo stadijos metu nėra. Užsiregistravusių kolegų dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Pradedame priėmimo procedūrą jums sutikus. Kadangi Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, ar sutinkate, gerbiamieji kolegos? Bendru sutarimu. Ačiū. Pradedame priėmimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąją ministrę.
R.ŽAKAITIENĖ. Yra vieno straipsnio pakeitimas, siūlymų nėra. Siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui įstatymo priėmimo nebus, nes vienas straipsnis. Prašom. Keturi kalba už, keturi – prieš dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narių skyrimo projektas Nr.IXP-3698. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovę kolegę D.Teišerskytę. Svarstymo stadija. Prašom paklausyti komiteto išvados.
D.TEIŠERSKYTĖ. Kaip žinote, pasibaigus kadencijai Seimui reikėjo pateikti keturis atstovus į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Pozicijos buvo pasiūlyti Gediminas Ilgūnas ir Saulius Vosylius, opozicijos – Jurga Ivanauskaitė ir Petras Dirgėla. Komitetas už tris atstovus, G.Ilgūną, J.Ivanauskaitę ir S.Vosylių, balsavo už, tai yra pritarė bendru sutarimu. Dėl P.Dirgėlos balsavimo rezultatai tokie: už – 2, prieš – 3, susilaikė 2. Galiu paaiškinti kodėl, jeigu įdomu.
PIRMININKAS. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ. Komitetui svarstant dalyvavo ponas Albertas Žostautas ir pateikė medžiagą, kurią šiandien gavo visi Seimo nariai. Ten išdėstyti motyvai, kodėl siūloma nepritarti P.Dirgėlos kandidatūrai. Motyvai yra paprasti: P.Dirgėla dalyvavo balsuojant taryboje dėl maždaug tokių dalykų. „P.Dirgėla, pažeisdamas LRT ir visuomenės įstatymus, balsavo, kad į LRT vadovybę ateitų žmonės be aukštojo mokslo ir veiklos programų ir t.t. Yra išdėstyti šeši punktai, todėl mūsų komiteto nuomonės išsiskyrė. Dabar bus taip, kaip nuspręsite jūs.
Komitetas per šiuos ketverius darbo metus turėjo labai daug priekaištų LRT tarybai, manome, kad rotacija yra būtina. Tuo labiau kad be gerbiamojo, nepaprastai talentingo ir reikšmingo rašytojo P.Dirgėlos šioje taryboje yra dar du rašytojai – Marcelijus Martinaitis ir J.Ivanauskaitė. Mes manome, kad šiai sričiai bus atstovaujama visiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas P.Dirgėlos nesiūlo, taip reikėtų suprasti, gerbiamoji pranešėja?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti kviečiu kolegą J.Razmą. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jūs visi esate gavę Tėvynės sąjungos frakcijos protestą, kuriuo mes reiškiame savo nustebimą, kad šiuo atveju, netvirtinant mūsų pasiūlyto P.Dirgėlos kandidatūros, itin šiurkščiai pažeidžiamos opozicijos teisės. Sakyčiau, ko gero, pirmą kartą šioje Seimo kadencijoje. Opozicija labai nedaug tų teisių turi ką nors siūlyti. Iš esmės viską sprendžia valdančioji dauguma. Mes tikėjomės jautraus požiūrio tais nedaugeliu atvejų, kai tokia teisė dar yra išlikusi. Šiuo atveju Švietimo, mokslo ir kultūros komitete remiantis vien suinteresuoto asmens, pono A.Žostauto, raštu buvo atmesta žymaus rašytojo, nacionalinės premijos laureato Petro Dirgėlos kandidatūra kaip netinkanti toliau eiti Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nario pareigas. Aš manau, kad komitetas, vertindamas šį pareiškimą, turėjo atkreipti dėmesį, kad ponas A.Žostautas nėra koks nors nešališkas asmuo. Jisai bandė bene kelis kartus pats dalyvauti konkurse į LRT generalinio direktoriaus pareigas, esant šitai tarybai ir P.Dirgėlai tos tarybos nariu, ir turbūt nėra labai laimingas ir dėkingas, kad nelaimėjo to konkurso. Aš suprantu, kad gali būti ir jo nuoskauda, kad kai kurių jo laidų nebeliko tinklelyje, bet ar galima dėl visų tų nuoskaudų išsikrauti ant vieno P.Dirgėlos, tarsi jis būtų svarbesnis už LRT generalinį direktorių, tarybos pirmininką ar kitus vadovus?
Man keista, kad kaip argumentai dėstomi P.Dirgėlos neva netinkami balsavimai. Tai iš tikrųjų itin grubus, sakyčiau, žmogaus teisių pažeidimas, kad jis už nuomonę susilaukia persekiojimų. Bet tie argumentai yra nelabai pagrįsti, nes aš domėjausi, kad LRT taryboje jokių vardinių balsavimų nėra, paprastai visi sprendimai buvo priimami konsensusu. Kas ten žino, gal siekdamas konsensuso P.Dirgėla turėjo ir kitokią nuomonę. Pagaliau lieka keletas buvusių LRT tarybos narių, kurių kadencija dar nėra pasibaigusi. Jeigu jau komitetas manė, kad jie taip prastai balsavo, tada reikėjo rėžti iš peties, visus buvusius tarybos narius atšaukti anksčiau, prieš kadencijos pabaigą. Aš manau, kad šitas balsavimas yra kažkoks kerštas Tėvynės sąjungai, kuri turi neretai konkrečią poziciją įvairiais klausimais, bet tikrai nereikėtų dėl tokių dalykų išsikrauti ant P.Dirgėlos, kuris nėra koks nors politiškai labai angažuotas žmogus, nei mūsų partijos veikloje labai aktyviai dalyvauja. Aš siūlau balsuojant dabar dėl mano pataisos pagalvoti ir apie opozicijos teises, ir pagalvoti, kaip turi jaustis P.Dirgėla kaip žmogus, kuris taip nei iš šio, nei iš to grubiai išmetamas iš tos tarybos, net nepakvietus jo į komitetą ir nedavus galimybės pasakyti, kaip jis iš tikrųjų balsavo. Komitetas, beje, šalia A.Žostauto pareiškimų neturėjo jokių vardinio balsavimo protokolų, nieko, o rėmėsi vien tikėjimu jo pareiškimu, vien suinteresuoto žmogaus nuomone. Man yra nesuprantamas toks elgesys ir toks opozicijos teisių pažeidinėjimas. Mes kreipėmės ir į Seimo Pirmininką, gaila, kad jo nėra. Aš manau, kad tokiais atvejais ir jis galėtų tarti žodį, kai yra opozicijos teisių pažeidimo grėsmė. Tikimės, kad vykstant posėdžiui jis ateis ir ką nors pasakys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Buvo teikta kolegos J.Razmos pataisa, bet jos negalime svarstyti, nes neišlaikytas Statuto numatytas laikas. Gerbiamieji kolegos, pataisa būtų priėmimui, jeigu kolega sutiktų, tada nepažeistume Statuto laiko reikalavimų. Statutas reikalauja ir 29 balsų, gerbiamasis kolega.
Prašau, kolegė R.Juknevičienė norėtų kažką pasiūlyti dėl vedimo tvarkos. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! J.Razma išdėstė labai rimtus motyvus, ypač susijusius su etika, net ir su Seimo procedūromis. Aš frakcijos vardu norėčiau šiuo klausimu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes man yra visiškai neaišku, kodėl iš tikrųjų taip buvo pasielgta. Ir gal galėtų Etikos ir procedūrų komisija duoti savo išvadą, ar galima taip varžyti opozicijos teises ir galų gale ar galima taip elgtis su pareigūnais, kuriuos Seimas skiria, šiuo atveju su P.Dirgėla.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš vis dėlto prašyčiau jūsų paaiškinti, kaip pasielgta, dėl ko ir kodėl jūs siūlote daryti pertrauką.
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš nenoriu kartoti to, ką pasakė J.Razma. Stenogramose yra…
PIRMININKAS. Bet jūs turite motyvuoti savo siūlymą dėl pertraukos.
R.JUKNEVIČIENĖ. Ar galima, be jokių motyvų, tuo labiau kad Seimo opozicijai, mums, yra teisė siūlyti atstovą į Radijo ir televizijos tarybą, atmesti. Manau, kad taip yra pažeidžiamos opozicijos teisės, pažeidžiami Statuto reikalavimai. O kitas dalykas, jeigu tiesa, kad P.Dirgėla net nebuvo pakviestas į komiteto posėdį ir nebuvo išklausyti jo argumentai, argumentuojama vien tiktai vieno žmogaus, net ne Seimo nario, kažkokiu raštu, kuris mums čia išdalytas, tai jau yra ir etikos pažeidimai, kurių nedera daryti Seimui, kad ir kaip smagu būtų kartais įspirti mažumą turintiems Seimo nariams. Bet neužmirškime, kad gyvenimas labai greitai apverčia viską aukštyn kojom.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs siūlote pertrauką pusės valandos, valandos ar iki kito posėdžio? Iki kito posėdžio. Ačiū.
Prašau, kolega V.Simulik dėl vedimo tvarkos.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju. Iš tikrųjų norėčiau atsakyti į keletą aspektų, nes buvo minėta komiteto veikla. Mes kvietėme visų frakcijų atstovus… (Balsai salėje) Atsiprašau, gal jūs leiskite man pabaigti. Kvietėme frakcijų atstovus, kurie teikė kandidatūras komitetui. Į praeitą posėdį nė vienos frakcijos atstovai neatvyko. Neatvykus atstovams komitetas vis tiek dirbo savo darbą. Pirma. Antra, aš labai atsiprašau, pirmą kartą išgirdau, kad Seimo nariui galima nurodyti, kaip jis turi balsuoti. Daugelis Seimo narių komitete susilaikė, nes kilo abejonių. (Balsai salėje) Taigi aš esu labai nustebęs dėl gerbiamųjų konservatorių noro primesti nuomonę Seimo nariams. Komitete Seimo narių nuomonės išsiskyrė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nežiūrint visų išsakytų šiandien argumentų, gerbiamieji kolegos, opozicijos reikalavimas yra teisėtas, statutinis daryti pertrauką iki kito posėdžio, t.y. iki vakarinio posėdžio. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Konservatorių frakcijos vardu buvo siūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio. Kas už pertrauką, spaudžiate mygtuką „už, kas prieš pertrauką – mygtuką „prieš.
Užsiregistravo 66. Už pertrauką balsavo tik 12, t.y. mažiau nei 1/5. Pertrauka nedaroma.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolegė J.Narvilienė – prieš. Prašom kalbėti, gerbiamoji.
J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra taip, kad komitetas nevertintų opozicijos nuomonės. Aš asmeniškai labai gerbiu konservatorius ir visą opoziciją ir tikrai tikiu, kad jie turi ne vieną kandidatą poną P.Dirgėlą į šitą vietą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, man atrodo, kad mes komitete labai dalykiškai išsakėte savo nuostatas. Mes negalėjome negirdėti pono A.Žostauto, ir tai nebuvo lemiamas apsisprendimas dėl pono A.Žostauto pasiūlymo. Esminis dalykas yra tas, kad mes, jau ketverius metus dirbdami su Radijo ir televizijos taryba, turėjome labai daug problemų – dėl misijos vykdymo, dėl televizijos laidų rengimo, dėl didelės komercijos nacionaliniam transliuotojui ir daug daug kitų dalykų. Ir šiandien nekalbama apie visą tarybą. Šiandien turime galimybę patvirtinti arba pakeisti tuos žmones, kuriuos siūlo gerbiamasis Seimas. Dėl trijų Seimo narių, kurie yra teikiami pirmą kartą, mes tikrai nereiškiame jokių nuostatų ir pasitikime jais, tačiau pono P.Dirgėlos, kaip jau buvusio tarybos nario, kandidatūrai, nes buvusiai tarybai mes turėjome ir turime nemažai priekaištų… Tarybos pirmininkas, kaip žinote, buvo pakeistas. Mes siūlome atnaujinti ir į Tarybą… Konservatoriai turi šaunių žmonių, siūlome, kad jie pasiūlytų kitą žmogų. Tai nėra amžina vieta.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege Narviliene, jūs už ar prieš?
J.NARVILIENĖ. Aš siūlau nebalsuoti už. Palaikau komiteto nuomonę, prieš.
PIRMININKAS. Tokiu atveju motyvai už. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Tada mano nuomonė būtų prieš, nes aš kaip tik norėjau pasisakyti…
PIRMININKAS. Prieš tai, kad būtų…
P.JAKUČIONIS. Aš esu už tai, kad būtų pritarta P.Dirgėlos kandidatūrai.
PIRMININKAS. Bet mes dabar ne dėl pataisos. Prašau kalbėti.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, mes gerai suprantame visų pareigas ir Seimo statutą ir žinome, kad opozicijai yra skirtos tam tikros kvotos Radijo ir televizijos taryboje. Jeigu opozicija siūlo kandidatą, tai nereiškia, kad pozicija ar kiti Seimo nariai turėtų nustatyti, ką būtent ta frakcija turi siūlyti, tai yra iš esmės varžyti frakcijos teises ir ignoruoti jos nuomonę. O jeigu kalbėtume dėl pono A.Žostauto pareikštų kaltinimui P.Dirgėlai, tai jie yra tokie abstraktūs, maždaug kad P.Dirgėla yra atsakingas už kolektyvinius sprendimus, taip pat už balsavimus. Mano kolegos sako, kad štai negalima varžyti Seimo narių nuomonės balsuojant. Tai mes neturėtume varžyti ir kitų mūsų skiriamų institucijų tarybų narių, konkrečiai Radijo ir televizijos tarybos narių, neturėtume varžyti jų balsavimų, nes tai iš tikrųjų yra jau ir įstatymo pažeidimas. Taigi aš siūlau ir prašau savo kolegų Seimo narių balsuoti taip, kad P.Dirgėla būtų paskirtas į Radijo ir televizijos tarybą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Viena nuomonė – prieš, kita – už. Prašau registruotis. Balsuosime, ar pritarsime po svarstymo šiam Seimo nutarimui. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 65. Už – 54, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Prašau, gerbiamasis kolega Klumby.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš kolegoms Seimo nariams iš dešinės, kurie dabar taip atkakliai gynė savo išimtines teises siūlyti vieną kandidatą į šią tarybą, noriu priminti, kad turbūt prieš du ar tris mėnesius jie atkakliai priešinosi Socialdemokratų frakcijos sprendimui, kad jų atstovas gerbiamasis V.Greičiūnas būtų komisijoje dėl „Mažeikių naftos. Nereikia taikyti dvigubų standartų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas šį nutarimo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu tam pritarti? Negalima. Prašome registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta ypatinga skuba priimti šį įstatymą, teikimą teikia Seimo Pirmininkas, balsuojate už.
Užsiregistravo 63. Už – 46. Tai yra pakankamas skaičius Seimo narių, kad svarstytume ypatingos skubos tvarka.
Prašau, gerbiamieji kolegos, į tribūną pranešėją V.Simuliką. Kolegė D.Teišerskytė. Svarstysime pataisas. Prašau J.Razma – dėl vedimo tvarkos.
J.RAZMA. Šį kartą mes norime prašyti priėmimo pertraukos. Tokią teisę turime, nes tai kita stadija. Iki kito posėdžio. Aš akcentuočiau kelis dalykus. Pažiūrėkite į komiteto išvados registravimo datą – tai yra vakar dienos data. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pirmo jūsų siūlymo būtų galima…
J.RAZMA. Aš argumentuoju, kad pertraukos iki kito posėdžio aš prašau.
PIRMININKAS. Galima? Aš noriu jums atsakyti į tai.
J.RAZMA. Ne, aš pabaigsiu, tai galėsite atsakyti… (Balsai salėje) Nes aš neišdėsčiau argumentų. Tada bus lengviau jums atsakyti.
PIRMININKAS. Prašau dėstyti, jeigu Seimo nariai kantrybės turi.
J.RAZMA. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad komiteto išvada ir prieš tai teiktas svarstyti ir paskui priimti projektas yra įregistruotas tik vakar, nepraėjo 48 valandos. Man buvo neleista teikti pataisos per svarstymo stadiją, tiesiog man fiziškai nebuvo galimybės anksčiau užregistruoti pataisą, yra ir tie momentai, o dabar jūs reikalausite 29 Seimo narių balsų. Aš nemanau, kad tai yra tinkami sprendimai. Mes norime aiškintis Etikos ir procedūrų komisijoje, ar vis dėlto be jokių rimtų argumentų, be teisinių motyvų galima atmesti opozicijos pasiūlytą kandidatą, remiantis vien abstrakčiais skundais ir tuo, kad Seimo nariai gali susilaikyti ir neišsakyti pozicijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, labai kantriai klausėme jūsų, dabar leiskite man kalbėti. Statuto 109 straipsnis 2 dalis: „Tame pačiame posėdyje daroma tik viena to paties klausimo svarstymo neeilinė pertrauka. (Balsai salėje) Tame posėdyje.
J.RAZMA. Nebuvo pertraukos. Ar ji buvo? Kada buvo?
PIRMININKAS. Atmesta. Sprendimas buvo padarytas.
J.RAZMA. Kada, kad jos nebuvo?
PIRMININKAS. (Balsai salėje) Dabar dėl jūsų pataisos. Pataisos terminai… (Balsai salėje) Palauk, gerbiamasis. Dabar aš kalbu, gerai. Sutariam, Jurgi Razma? Aš labai kantriai klausiau, kol išdėstėte dešimt savo klausimų. Palaukit. Nusiraminkit, atsisėskit ir pasėdėkite, gerai. Pataisą mes galime svarstyti ir tam nereikia 29 Seimo narių balsų, nes ypatingai skubai pritarėm. Jeigu jūs sutinkate su tokia procedūra, kad mes svarstysime jūsų pataisą… (Balsai salėje) Balsuosime dėl pertraukos, ką darysi. (Balsai salėje) Pertrauka nebuvo padaryta, gerbiamieji. Jeigu būtų buvusi pusės valandos ar kiek pertrauka, o jūs nepritarėte pertraukai, todėl konservatoriai susikoncentravo ir prašo daryti pertrauką. Gerbiamieji kolegos, jiems yra ta teisė suteikta. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio, skelbiu balsavimą dėl pertraukos, kurią Konservatorių frakcijos vardu siūlo kolega J.Razma. Kas už tai, kad priėmimo stadijos metu būtų daroma Seimo nutarimo Nr.IXP-3698 pertrauka, balsuojate už, kas prieš pertrauką, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už pertrauką balsavo 19. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Pakankamas skaičius. Jūs siūlėte pusės valandos pertrauką, taip? Iki kito posėdžio. Ačiū. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
1-16a. Nr.IXP-3719. Kolega A.Stasiškis – dėl vedimo tvarkos. Prašau, gerbiamasis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš labai atsiprašau, bet baikime tą klausimą. Buvo prašoma pertraukos, kad pertraukos metu Etikos ir procedūrų komisija įvertintų, ar buvo pakankamai motyvuotas komiteto sprendimas, ar nepažeistos opozicijos teisės. Procedūrų komisijos išvada yra būtina. Prašyčiau jus pavesti Etikos ir procedūrų komisijai tą klausimą išspręsti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš kolegai A.Stasiškiui norėčiau atsakyti, kad motyvavimas buvo. Jeigu jam atrodo, kad nepakankamas, balsuodamas jis galės išreikšti savo nuomonę, nes kiek motyvuotas, kiek ne, Seimo nariai sprendžia balsuodami. Vieniems atrodo, kad motyvuota, kitiems – kad ne. Argi pirmas kartas?
PIRMININKAS. Manęs, kaip posėdžio pirmininko, Statutas neįpareigoja prašyti, bet aš prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija susirinktų per pertrauką ir atsakytų gerbiamiems kolegoms konservatoriams į jų klausimą. Tad tęskime posėdį, gerbiamieji kolegos.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3719 (pateikimas)
1-16 – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas Nr.IXP-3719. Kviečiu į tribūną kolegą V.P.Andriukaitį. Pateikimas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, dėkoju, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Simboliška, kad tai yra paskutinioji šio Seimo sesijos diena, simboliška ir tai, kad tai yra paskutinieji mano teikiami projektai. Deja, kitų projektų – Heraldikos, Priesaikos įstatymų – mes jau nebespėsime parengti, turbūt parengs kiti.
Gerbiamieji kolegos, kaip Statuto darbo grupės vadovas, buvau įpareigotas atlikti gana sudėtingą darbą – parengti Statuto pataisas pagal daugelio Seimo narių pasiūlymus. Taip pat parengti Statuto pataisas, atsižvelgiant į daugelį Konstitucinio Teismo nutarimų, atsižvelgiant į Konstitucinį aktą, kurį Seimas patvirtino vakar ir kuris įsigalios po mėnesio.
Kaip jūs žinote, mes labai detaliai nagrinėjome eurointegracinių klausimų svarstymo modelius įvairiose šalyse. Buvo nagrinėjami modeliai tokių šalių kaip Suomija, Švedija, Danija, Austrija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir panašiai. Mes, patvirtindami Konstitucinį aktą, iš tikrųjų pasiūlėm savo variantą, Lietuvos variantą. Aš manau, kad jis yra gerokai stipresnis ir tikslesnis nei, tarkime, kitų šalių. Žinoma, tie, kurie žingsnius daro paskutiniai, turi galimybių pasimokyti iš ankstesnių savo kolegų, ankstesnių šalių klaidų ir t.t.
Taigi darbas vyko labai sudėtingomis sąlygomis. Galiu pasakyti, kad darbo grupės teisininkai dirbo labai nuoširdžiai. Ypač Statuto eurointegracinio papildymo dalis parengta suderinus su Vyriausybės kanceliarija, su Vyriausybės kanceliarijos Europos reikalų koordinaciniu departamentu, taip pat suderinus su Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamento visais specialistais. Šiuo atveju, manau, tai yra kruopščiausiai parengta Statuto dalis.
Mes negalėjome iki galo apsvarstyti kitų Statuto dalių daugelio klausimų, juo labiau tokių, dėl kurių pasisakė Konstitucinis Teismas, tarkime, paskutinėmis savaitėmis. Tačiau mes pabandėme kai kurias pataisas įtraukti. Mums gimė vienintelė alternatyva, kad reikia pateikti visą naują Statuto redakciją. Mes Seimo valdyboje tarėmės su Seimo vadovybe, kaip būtų geriau padaryti, ar pateikti naują Statuto redakciją ir po pateikimo visos Seimo frakcijos, Seimo nariai galėtų susipažinti su įvairiais straipsniais. Mes čia paliekame alternatyvas, nes kai kurios alternatyvos reikalauja netgi frakcijų politinio apsisprendimo. Darbo grupė tokio mandato neturi ir negali priimti sprendimo. Taip pat juridinės technikos požiūriu yra alternatyvų, kurios galėtų būti apsvarstytos.
Taigi mes, pateikdami jums šį dokumentą, pateikiame kaip redakciją su tam tikromis alternatyvomis, su tam tikromis išryškintomis problemomis tam, kad per rugpjūčio mėnesį, iki rugsėjo, Seimo frakcijos paskirtų atsakingus žmones, kurie galėtų labai kruopščiai padirbėti prie pasiūlymų, kad, tarkime, pagrindinis komitetas galėtų surengti klausymus, atsižvelgdamas į naujus pasiūlymus, ir dar diskutuoti su specialistais, kad po klausymų atsirastų tos redakcijos geresnis variantas. Tuomet Seimas rudens sesijoje galėtų patvirtinti šį labai svarbų dokumentą.
Mūsų įsitikinimu, šis Seimas turėtų padaryti šį darbą, nes: pirma, būtent šis Seimas yra labiausiai įsigilinęs į naująjį Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projektą; antra, būtent šis Seimas labai įsigilinęs į eurointegracinius klausimus, nes visus ketverius metus mes dirbome pagal vadinamąją Č.Juršėno ES darbotvarkę. Šis Seimas yra sukaupęs didelę kasdienybės patirtį ir t.t., jau patys išbandėme, kurios normos veikia, kurios ne, ką reikia tobulinti. Naujas Seimas gali būti labai įvairios sudėties ir gali neturėti tokios patirties. Jam iš tikrųjų bus labai sunku dirbti su senąja Statuto redakcija. Iš viso senoji Statuto redakcija nebegalės būti taikoma įsigaliojus Konstituciniam aktui, kuris įsigalios po mėnesio.
Taigi, kolegos, manau, kad sprendimas, kurį pasiūlė valdybos nariai, ir šiuo atveju, manau, ypač racionalus buvo Č.Juršėno pasiūlymas, kad pateiktume šią naują redakciją, o po pateikimo toliau darytume debatus, svarstymus ir t.t., buvo teisingas.
Mes pateikėme visų straipsnių papildymus, taip pat atsižvelgdami į teisėkūros metmenų svarstymo eigą. Kai kurios teisėkūros metmenų nuostatos čia yra perkeltos, tačiau dar ne visos, nes pats teisėkūros metmenų koncepcijos projektas Seime dar nėra patvirtintas. Tas sunkina mūsų darbą. Tačiau mes atsižvelgėme į tas pataisas, kurias buvo galima lengvai įtraukti, ir jūs čia matysite, kad yra pavardės, kas siūlo, kokie komitetai, kokie Seimo nariai, kokios frakcijos siūlo. Taip pat matysite ir pridėtą lentelę, kur mes negalime atsižvelgti į pataisas, nes jos arba prieštarauja Konstitucijai, arba prieštarauja kitiems įstatymams, arba prieštarauja Statuto eurointegracinei daliai.
Be to, kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų iki galo nėra įvertintas paskutinis Konstitucinio Teismo nutarimas. Mes neturėjome galimybių išnagrinėti visų socialinių, ekonominių darbo santykių aspektų po paskutinio Konstitucinio Teismo nutarimo. Taigi čia savo žodį turėtų tarti specializuoti komitetai.
Todėl, kolegos, mano siūlymas būtų pritarti po pateikimo, paskirti pagrindinį komitetą arba, jeigu būtų įmanoma, kelis pagrindinius komitetus. Šiuo atveju duoti komitetams užduotį, kad jie labai atidžiai išnagrinėtų tuos klausimus, kurie susiję su Seimo nario teisinėmis garantijomis ir t.t., darbo santykiais ir t.t. Norėčiau paprašyti, kad, paskyrus pagrindinį komitetą, būtų sudaryta koordinacinė kelių komitetų darbo grupė iš komitetų pirmininkų, jų pavaduotojų, iš patarėjų, kuri galėtų gerokai patobulinti iki svarstymo šią teikiamą naują Statuto redakciją. Rugsėjo mėnesį, jeigu būtų didelis sutarimas, o jūs žinote, čia reikia 71 balso, tikrai būtų galima pajudėti į priekį ir priimti šį Statutą.
Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į eurointegracinę dalį. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu leistumėt, eurointegracinė dalis yra susijusi su Vyriausybės įstatymo papildymais, šiuo atveju darbotvarkėje yra ir antrasis klausimas – tai Vyriausybės įstatymo papildymo pateikimas. Ši Statuto dalis ir Vyriausybės teikiamos įstatymo pataisos suderintos be galo kruopščiai. Jos yra suderintos. Todėl aš siūlyčiau, kolegos, priimti ir Vyriausybės įstatymą, ir Statutą kartu, kad visi mechanizmai rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio pradžioje galėtų būti juridiškai pagrįsti ir mes galėtume gana darniai dirbti svarstydami Europos reikalus. Šiuo atveju, kaip jūs žinote, Vyriausybės kanceliarijoje, Užsienio reikalų ministerijoje, Europos teisės departamente, anksčiau buvusiame prie Vyriausybės, dabar esančiame prie Teisingumo ministerijos, ne kartą buvo diskutuotos Vyriausybės įstatymo pataisos, taip pat jos diskutuotos mūsų darbo grupėje. Aš manau, kad ta dalis tikrai parengta kruopščiai. Taigi teikiu šiuos projektus, siūlyčiau jiems abiem pritarti. Siūlyčiau apsispręsti dėl pagrindinių komitetų ir siūlyčiau pradėti darbą. Nes šiaip, mano nuomone, darbo grupė padarė labai sunkų, labai atsakingą darbą.
Aš noriu padėkoti visiems darbo grupės nariams. Suprantu tuos kolegas Seimo narius, kurie ne visada galėjo atvykti į mūsų darbo grupės posėdžius. Aš labai dėkoju A.Indriūnui, nes jis buvo be galo aktyvus per mūsų posėdžius. Kiti Seimo nariai turėjo labai sunkų metą: ir Prezidento rinkimai, ir Europos Parlamento rinkimai, ir visokiausi skandalai, ir darbai komisijose. Todėl aš suprantu objektyvią realybę, bet vis tiek dėkoju visiems darbo grupės nariams. Dėkoju už man pareikštą pasitikėjimą būti šių darbo grupių vadovu. Aš jums atsiskaitau už šį savo paskutinį darbą. Dar kartą kartoju, kad darbas, kuris bus po pateikimo, reikalauja tobulinimo dėl visai objektyvių, net ir ne nuo mūsų priklausančių priežasčių, šiuo atveju – nuo Konstitucinio Teismo nutarimo. Siūlyčiau pritarti abiem projektams po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūras.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V.Andriukaičiui. Buvo pateikti du teisės aktai, t.y. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas, jis yra pateiktas išties didelės apimties… Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis kolega. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Yra? Prašom. Kolega G.Steponavičius – dėl motyvų.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Aš manyčiau, kad tas darbas, kuris yra padarytas, be abejo, svarbus. Manau, kad geriau vėliau, kadencijos pabaigoje, negu niekad. Žvelgiant į svarbiausias nuostatas, kurios yra susijusios su integracija, ginčytis, ko gero, daug neteks. Bet šis Statutas taip pat neturėtų stabtelti prie šiandieninės situacijos įtvirtinimo. Turiu omeny ne ką kita, o tai, kad teisėkūros dalykai, kurie buvo rengti porą metų, iš esmės tiktai menkai yra atspindėti šioje naujoje Statuto redakcijoje. Ką aš turiu omeny? Turiu minty, kad mes, esant ir minėtiems įvairių įstatymų neskaidriems svarstymams, turėtume turbūt kalbėti ir apie tai, kad įstatymo priėmimo procedūra taip pat nusipelno esminio peržiūrėjimo. Kiekvienas naujas įstatymas turi sulaukti nepriklausomos ekspertizės, kiekvienas svarstomas įstatymas turėtų prasidėti nuo privalomos koncepcijos aptarimo, o ne nuo kelių sakinių paminėjimo aiškinamajame rašte. Yra dar daug panašių dalykų, kurie, mano supratimu, liko neatspindėti šiame Statute. Svarstant dar bus galima šiuos pasiūlymus teikti, bet ir tiesioginės parlamentarų atsakomybės už priimamus sprendimus išryškinimas taip pat turėtų būti atspindėtas šiame naujajame Statute. Taigi pritarus po pateikimo reikėtų akcentuoti patį visą įstatymų priėmimo procesą, jį reikia keisti taip, kad paskubomis pataisos negalėtų būti priimamos. Pateikimo ir pataisų terminai galėtų ilgėti nuo 24 val. iki gerokai ilgesnio laiko tam, kad mes galėtume išvengti ir iš klausos priimamų pataisų, ir panašių dalykų. Aš linkiu dar šiai kadencijai rasti jėgų ir laiko priimti kokybiškai naujesnio lygio Statuto redakciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių nėra, gerbiamieji kolegos. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame šio Seimo nutarimo nagrinėjimą. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turbūt nėra kitų nuomonių dėl pagrindinio komiteto? Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, pranešėjas V.Andriukaitis siūlė, kad daug komitetų būtų papildomais komitetais ir tada būtų galima rasti tam tikrą svarstymo formą, kai visi komitetai įvairias lygmenimis galėtų svarstyti, ir patarėjų lygmeniu, ir bendrų komitetų posėdžių lygmeniu svarstyti visą naują Statutą. Gerbiamieji kolegos, komitetų pirmininkai, atstovai, prašom siūlyti. Prašom, gerbiamasis Vyteni.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau, kad komitetai būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Užsienio reikalų komitetas, nes čia eurointegracinėje dalyje tai yra, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (tai be galo svarbu) ir Europos reikalų komitetas. Kaip kiti komitetai galėtų įsigilinti?.. Bet šie komitetai yra be galo svarbūs, nes iš tikrųjų yra be galo daug kompleksinių tarpusavyje susijusių klausimų, taip pat klausimų, susijusių su šių komitetų naujomis kompetencijomis. Aš siūlyčiau būtinai… Tiesa, manyčiau, kad reikia būtinai įtraukti Konstitucijos pataisų komisiją, nes Konstitucijos pataisų komisija taip pat turėtų reaguoti į Konstitucinio Teismo nutarimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte su tokiu siūlymu dėl papildomų komitetų ir komisijų? Ačiū. Kada siūlote svarstyti? Rudens sesijoje. Ačiū. Baigiame šio Seimo nutarimo svarstymą.
Taip pat mes turėtume priimti sprendimus dėl pateikto Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 411 straipsniu bei vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projekto Nr.IXP-3717. Dėl balsavimo motyvų po pateikimo – kolega G.Steponavičius. Nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamasis kolega Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, tikrai galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo, nes jis parengtas labai kruopščiai. Tačiau norėčiau, kad būtų ir papildomi komitetai, šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai, nes be galo daug koordinacinių dalykų susiję būtent su… Dėl Vyriausybės išvados galiu pasakyti, kad jos ir nereikia, nes Vyriausybė iš esmės ją ir rengia. Tai parengta Vyriausybės nutarimo pagrindu. Šiuo atveju Vyriausybės išvados tiesiog nereikia, nes tai gali būti darbo tvarka. Bet šie komitetai turėtų būti taip pat papildomi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, ir Europos reikalų komitetas. Ar sutinkame su tuo, kad šie komitetai svarstytų šį įstatymo projektą? Ačiū. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėkoju. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją poną Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kadangi mes su jumis sutarėme, kad šiandien turi baigtis pratęsta pavasario sesija, tai šiandien tenka kalbėti apie dar vieną dalyką ir apie vieną labai svarbų asmenį. Mielieji kolegos, taip jau supuolė, kad tenka atsisveikinti su jau trečiuoju atkurto lietuviškojo parlamentarizmo veteranu. Mes atsisveikinom su profesoriumi A.Sakalu, su profesoriumi V.Landsbergiu. Ir, kaip žinome, mūsų kolega V.Andriukaitis įteikė atitinkamą pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Seimo nario mandato atsisakymo. Kai tas bus padaryta ir kai tas įsigalios, Seimo narių čia nebus, nebent dėl kokių nors priežasčių mums tektų susirinkti, bet greičiausiai ne. Todėl aš manau, kad kaip tik dabar, po to didelio darbo, kurį jis pateikė kaip grupės vadovas ir kaip Seimo narys, verta pasakyti keletą žodžių.
V.Andriukaitis į Seimą, tiksliau, į Aukščiausiąją Tarybą, atėjo turėdamas didelę politinės kovos anais laikais patirtį. Atėjo iš šeimos, kuri turėjo atitinkamas patriotines nuotaikas ir dėl to nukentėjo nuo svetimos valdžios. Ir jis pats, galų gale, gimė ne savo gimtame krašte, išaugo, bet išaugo padorus, tautiškai susipratęs, aktyvus veikėjas. Ir dirbdamas vienus ar kitus darbus iki nepriklausomybės atkūrimo jis atitinkamai pasireiškė ir tapo žinomas, kaip ir jo tėvas, garsaus memorandumo bendraautoris. O 1990 metais jis tapo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Ir čia, šioje salėje, mes visi kartu, 124 moterys ir vyrai, turėdami tautos mandatą, atkūrėme nepriklausomą valstybę. Jis buvo tarp tų aktyviųjų, ne tų, kurie tiktai pakėlė ranką arba tiktai pasirašė, bet kurie aktyviai dirbo prie pačių pirmųjų dokumentų, ir aktyviai dirbo visus 14,5 metų. Taip jau išėjo, kad jis daugiau buvo opozicijoje ir buvo, patys jautėt, kas prisimenat iš ankstesnių kadencijų ar ir šios kadencijos pradžios, iš tikro aktyvus opozicionierius. Bet čia aš noriu pabrėžti labai svarbią Vytenio savybę: buvo oponavimas ne dėl oponavimo, o dėl reikalo, dėl tos mūsų vienos Lietuvos, dėl jos, tos Lietuvos, geresnio reikalų tvarkymo. Ir oponuodamas jis teikė daugelį pasiūlymų, ir netgi būdamas opozicijoje jis sulaukdavo tuometinės pozicijos pritarimo, t.y. kai kurie pasiūlymai būdavo priimami, kaip, sakysim, ir mano paties. Ir aš pats patyriau ne vieną kartą rupią opozicionieriaus dalią. Bet dalis mūsų pasiūlymų būdavo priimama ir esant valdžioje konservatoriams ar kitais atvejais. Paskutinis jo politinės veiklos periodas čia, Seime, parlamentinės veiklos periodas, susijęs su dalyvavimu ir Seimo vadovybėje, ir vadovavimu ypač svarbiam komitetui, t.y. Europos reikalų komitetui. Ir kad mūsų europiniai reikalai šiame etape išspręsti visai neblogai, kad mes pajudėjom pirmyn visom kryptim, tai yra ir Vytenio nuopelnas.
Taigi tie 14,5 metų ne šiaip sau praėjo čia, šiuose rūmuose, kartais šioje tvankioje, nelabai tinkamoje nuolatiniam parlamentiniam darbui salėje, bet praėjo intensyviai, konstruktyviai ir prisidedant prie bendrų valstybės reikalų sprendimo. Taigi aš manau, kad ir savo, ir jūsų visų vardu aš jam galiu už tai padėkoti, padėkoti kuo nuoširdžiausiai ir palinkėti jam ir drąsos, ir susitelkimo, ir pasiryžimo, ir tolesnio padorumo, ir sąžiningumo, ką jis ne kartą demonstravo gindamas savo ir mūsų visų reikalus kitoje situacijoje, kurioje jis dėl vienų ar kitų priežasčių atsidūrė. Aš sąmoningai nebalsavau už komisijos sprendimą manydamas, kad mūsų kolega ir mano bendrasuolis yra sąžiningas ir padorus žmogus. Dabar jis, neturėdamas Seimo nario mandato, neturėdamas atitinkamų antpečių, sunkesnėje situacijoje turės įrodyti savo teisybę. Ir aš jam linkiu sėkmės tai padaryti. O atsisveikinimui – mūsų gėlės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prašau. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mielieji kolegos, aš tikrai su didele atsakomybe jums pareiškiu, kad tai, ką sakė Č.Juršėnas, yra labai brangūs ir gražiausi žodžiai man.
Mano gyvenimas buvo nuo pat mažų dienų ne rožėm klotas. Matyt, man taip lemta. Esu sąžiningas, doras, atviras žmogus ir niekada neprekiavau ir neprekiausiu savo sąžine ar politinio realizmo, ar politinių konjunktūrų, ar kitokiais išskaičiavimais. Tūkstančių tūkstančiams žmonių padėjau, padėsiu ir ateityje. Iš tikro esu tvirtai įsitikinęs, kad šita kyšio hipotezė, šitas niekšiškas šmeižtas turės pasibaigti. Tegul jis pasibaigia atsitrenkdamas į mane. Aš nelinkiu nė vienam, nė vienai politinei partijai naudoti tokius šlykščius metodus. Aš nelinkiu nė vienam politikui krautis iš šito šlykštumo politinį kapitalą. Aš didžiuojuosi jumis visais. Šis Seimas nudirbo istorinius darbus: ratifikavo Europos Sąjungos sutartį, ratifikavo NATO sutartį. Teko laimė man būti visuose keturiuose istoriniuose seimuose, nes kiekvienas iš jų išsprendė užduotis.
Aš linkiu jums būti kitame Seime, linkiu visokeriopos kloties. O aš ramus einu apginti garbę ir orumą. Visokeriopos jums sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdį baigtą.