Šešiasdešimt
trečiasis (545) posėdis
2004
m. liepos 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Aš kviečiu užsiregistruoti Seimo narius ir pasižiūrėti, kiek mūsų yra. 87 Seimo nariai.
Ar galėtume dar prieš pradėdami rezoliucijos svarstymą ratifikuoti vieną konvenciją, kurios iki pietų nespėjome?
Darbotvarkės 7 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3640. Kviečiu G.Šivicką pristatyti.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, pritarė bendru sutarimu. Taip pat pritariame Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. O Užsienio reikalų komiteto? J.Karosas.
J.KAROSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas liepos 7 d. svarstė projektą įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo ir pritarė jam. Balsavo 5 – už, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
Pradedame priėmimą. Vienas straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti šį įstatymą? Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Primenu, kad reikia 57 Seimo narių.
93 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Tada grįžtame prie Seimo rezoliucijos, tiksliau, jau rezoliucijų. Visiems išdalintos trys rezoliucijos dėl kiekvieno Seimo nario atskirai. Dabar diskusijos pagal Statuto 23 straipsnį. Kviečiu K.Rimšelį. Primenu, kad du – už, du – prieš pagal kiekvieną nutarimą. Norėčiau, kad iš karto pasakytumėte ar už, ar prieš ir dėl kurio nutarimo.
K.RIMŠELIS. Frakcijos poziciją pasakysiu ir bus dėl visų trijų personalijų. Ar galima kalbėti? Ačiū, Pirmininke.
Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Liberalų ir centro frakcija svarstė šį ganėtinai sudėtingą ir labai problemišką visam Seimui, parlamentui klausimą. Mes padarėme tokias išvadas, kad prokurorai patys nėra įsitikinę, kad turi šimtaprocentinių įrodymų dėl kyšininkavimo, kad komisijai pateikta informacija neleido priimti bendro sprendimo. Keli komisijos nariai su pirmininku ir pavaduotoju pateikė atskirąją nuomonę. Joje pateikti taip pat gana svarūs argumentai. Liberalų ir centro sąjungos nariai, tie, kurie nedalyvavo komisijoje, iš viso nėra susipažinę su medžiaga, pateikta komisijai, išskyrus laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio pažymą Seimui, todėl Liberalų ir centro sąjungos frakcijai nepakanka motyvų balsuoti už leidimą minėtus Seimo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jei šie Seimo nariai iš tikrųjų pageidauja apsiginti, manome, kad jie individualiai gali atsisakyti mandato ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau kalbės A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu dėl tos rezoliucijos, kurioje yra siūloma suteikti galimybę prokuratūrai patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Vidžiūną.
Šiandien, gerbiamieji kolegos, tikrai nėra lengva situacija tiek žmogiškąja prasme, tiek ir vykdant konstitucines Seimo narių pareigas. Kodėl? Todėl, kad visų pirma suprantame, jog mūsų kolegos tuo, kuo kaltinami – kyšio ėmimu, korumpuota įtaka įstatymų leidybai ar kitiems sprendimams, tikrai nėra kalti. Bent jau dėl A.Vidžiūno esu tuo absoliučiai tikras. Taip pat suprantu, kad dalis visuomenės jau šiandien yra įsitikinusi, kad kolega Arvydas yra kaltas, nes prokuroras kažką pasakė. Dar labiau ta visuomenės dalis patikės jo kalte, jeigu Seimas leis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Antra. Konstitucijoje numatytas konstitucinis Seimo nario imuniteto principas yra vienas iš svarbių demokratijos savisaugos nuo teisėsaugos savivalės ar teisėsaugos paklusimo politiniam diktatui mechanizmų. Šį mechanizmą reikia saugoti nuo ydingų precedentų sukūrimo.
Trečia. Komisija teigia, kad prokuratūra ir STT nepateikė komisijai pakankamai pagrįstų konkrečių duomenų dėl prokuratūros teikime pateiktų įtarimų dėl tariamai padarytų nusikaltimų – nei dėl kyšio ėmimo fakto, nei dėl įtakos konkrečių įstatymų priėmimui, nei dėl įtakos Vyriausybės ar savivaldybių veiksmams.
Ir ketvirta, ką mes turime visi suprasti, kad visi turime vienu metu spręsti kelias problemas ir atsakyti į klausimą, kas mums svarbiau: ar principinė teisinė pozicija ir precedento problema, ar viešieji ryšiai ir visa jų įtaka Seimo ir partijų prestižui, ar Seimo narių, kuriuos pagal viešąją nuomonę bandoma be teismo nuteisti, galimybė teisiškai apsiginti ir įrodyti, kad jie nėra kalti. Mūsų įsitikinimu, nuo atsakymų į šiuos klausimus priklauso ir mūsų sprendimai, kurie, mūsų įsitikinimu, gali būti pasirinkimas iš trijų variantų.
Pirma, galime elgtis juridiškai principingai ir nekreipti dėmesio į jokias politines ar asmenines įtariamųjų Seimo narių problemas ir aplinkybes. Jeigu prokuratūra nesugebėjo pateikti aiškių įrodymų dėl teikime inkriminuojamų nusikaltimų – kyšininkavimo, korumpuotos įtakos įstatymų leidybai, turime neduoti leidimo kelti baudžiamąsias bylas ir pasiūlyti prokuratūrai pateikti labiau įtikinamus kriminalinių nusikaltimų įrodymus, jeigu tokie nusikaltimai tikrai buvo padaryti. Be abejo, tai taip pat leistų ir nesukurti pavojingo precedento ir pagundos teisėsaugos institucijoms su vis naujais nepagrįstais teikimais vaikščioti į Seimą.
Antra, galime rūpintis tik Seimo ir partijų prestižu ir be didelio pateiktų įrodymų nagrinėjimo arba visai jų nenagrinėdami ir nevertindami paskelbti, kad sudarome galimybę teisėsaugai laisvai imtis visų reikalingų veiksmų, ir taip parodomai demonstruotume, kad ir Seimas, ne tik STT, nesitaiksto su korupcija ar gandais apie korupciją ir kad Seimo nariai yra lygūs paprastiems mirtingiesiems, ir kad jų imunitetas yra istorinė atgyvena, kurios nereikia branginti.
Ir trečias dalykas, galime ir turime rūpintis mūsų kolegų galimybe teisiškai įrodyti, kad jie nėra kalti, o tai galima padaryti tik tuo atveju, jeigu prokuratūrai bus sudarytos visos galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą, tikintis, kad jis bus atliekamas sąžiningai, bet tam reikia panaikinti Seimo narių imunitetą.
Mes frakcijoje ilgai diskutavome ir svarstėme visas šias aplinkybes, visus galimus sprendimų variantus, komisijos išvadas ir svarią kelių Seimo narių, komisijos narių, atskirąją nuomonę, todėl šiandien visų pirma siūlome taisyti pateiktą rezoliucijos projektą, ir aš esu įregistravęs atitinkamas pataisas. Visų pirma siūlome pačiam Seimui pripažinti, kad STT ir prokuratūra kol kas Seimo komisijai, o kartu ir Seimui, nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, kuriais būtų nedviprasmiškai pagrįsti įtarimai, kad prokuratūros teikime įvardyti nusikaltimai buvo padaryti.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad įtariamieji Seimo nariai turi turėti teisę teisiškai apsiginti ir įrodyti, kad jie nėra kalti, sutikti, kad būtų suteiktas leidimas kelti baudžiamąsias bylas. Turiu pasakyti, kad mūsų frakcijos nariai neturi vieningos nuomonės dėl to, ką aš pasakiau, ir kai kas galbūt balsuos ne taip, kaip aš kalbėjau. Tačiau kad ir kaip baigtųsi šiandieninis Seimo balsavimas, manome, kad didžiausią žalą demokratijai ir pasitikėjimui Seimu padarys tai, jeigu kas nors Seimo balsavimo rezultatus stengsis panaudoti tuščiai savo asmens propagandai.
PIRMININKAS. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, turiu ypatingą teisę kalbėti šiuo klausimu, nes beveik prieš trejus metus sukčių gaujos per Vilniaus merą A.Zuoką buvau apkaltintas aš kartu su savo kolegomis signatarais Kęstučiu Griniumi ir Aleksandru Ambrazevičiumi ketinimais šantažuoti „Rubikon ir „Dalkijos kompanijas norint gauti kyšį. Tai buvo vadinamasis „kalakutų skandalas. Ir tik Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad dabar jau skandalingai žinomo, septyniais nusikaltimais įtariamo A.Janukonio pateiktoje garsajuostėje duomenys yra koreguoti, t.y. suklastoti. Tuo remdamasi Generalinė prokuratūra atsisakė kelti baudžiamąją bylą, nes nebuvo nusikaltimo sudėties.
Tačiau ir šiandien mane ir mano kolegas persekioja tų negautų kalakutų šešėlis. Ir čia ypač stengiasi besivadinančios nepriklausomomis žiniasklaidos priemonės. Aš suprantu labai keblią tiek tų trijų Seimo narių, tiek viso Seimo padėtį. Tačiau jei Seimas nesuteiks galimybės Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai padėti tašką šioje byloje, kyšininkų šešėlis kolegas V.Andriukaitį, V.Kvietkauską ir A.Vidžiūną persekios iki jų politinio kelio pabaigos. Ar jie to nusipelnė?
PIRMININKAS. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien svarstome labai rimtą klausimą. Ir aš ne be reikalo ryte prašiau tam tikrų procedūrinių dalykų, bet jie kažkodėl buvo apeiti. Man ne visai suprantama, kodėl vis dėlto buvo pasirinkta rezoliucija, o ne Seimo nutarimo projektas. Dabar aiškėja, kad dėl to, kad svarstymo forma būtų truputį kitokia. Tikėsimės, kad tai ne blogi kėslai, o tik noras išsiaiškinti tiesą. Tik to mes čia esame susirinkę.
Man atrodo, kad kai kurių kolegų išvedžiojimai su atskirom nuomonėm, pareikšti iš šios aukštos tribūnos, iš tikrųjų daro ar meta negerą šešėlį Seimui, nes klausantis kai kurių kolegų prieš pietų pertrauką susidarė toks įspūdis, kad jau reikia sodinti poną G.Jasaitį, o ne leisti patraukti atsakomybėn kai kuriuos mūsų kolegas. Sudėtinga kalbėti apie kolegas, apskritai sudėtinga ši problema, kai kalbame apie kovą su korupcija. Galima būtų apie tai gal ir nekalbėti ir nieko neleisti daryti, jeigu nebūtų vieno precedento. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas kažkada pasakė, kai Lietuvai prasidėjo labai sudėtingas procesas, buvusio Prezidento R.Pakso apkaltos procesas, kad Lietuva pradeda apsivalymą. Tai gal tęskime jį iki galo, kai kam iki pergalingų Seimo rinkimų, o kai kam – ne. Ir štai kyla klausimas, kas gi atsakys į tuos klausimus, į kuriuos neatsakyta, kaip buvo paimtas „Vilniaus kino teatras, kaip 60 ha, kur… vertės sklypas padovanotas 99 metams „Rubikon grupei Vilniaus centre, kuris kainuoja apie 300 mln. litų, kaip „Rubikon grupę Vilniaus savivaldybė, dar nedisponuodama ta žeme, galėjo atleisti nuo mokesčių, kur maždaug susidaro 4 milijonai per metus, o per 99 metus bus irgi netoli 400 mln. litų…
Į tuos klausimus, ko gero, atsakymo mes ir nesulauksime, bent jau šios kadencijos Seime. Tai ką apie mus gali galvoti žmonės? Todėl, matyt, ir norima mesti tam tikrą dėmę ant viso šio tyrimo ir pasakyti teisėsaugos institucijoms, kad joms nereikia aiškintis šitų akis badančių korupcijos skandalų, nes niekas nepaaiškins, kaip toks turtas duodamas šimtui metui, t.y. 99 metams, už ačiū. O tos sumos, kurios buvo pateiktos prokuratūros pažymoje, man atrodo, yra tiktai kaip pavyzdžiai ir kaip galimybė spręsti tyrimą.
Antra vertus, jeigu šiandien Seimas neduos sutikimo traukti baudžiamojon atsakomybėn arba toliau tęsti ikiteisminį tyrimą dėl mūsų išvardytų kolegų, jis lyg ir prisiims teisėjo atsakomybę. O mums aiškiai buvo pasakyta priimant priesaiką šiame Seime, kad negalima jos laužyti ir šiurkščiai pažeisti Konstitucijos, ką mes, kai kurie iš čia sėdinčių, inkriminavome buvusiam Prezidentui ir dėl to jį nušalinome nuo pareigų. Taigi šiandien mes neturime teisės neleisti dirbti teisėsaugai.
Antra vertus, kaipgi žmonės apsigins nuo tų dėmių, kurios jiems iš tikrųjų mestos gal ir neteisėtai? Vadinasi, vienintelis kelias – tęsti tyrimą ir vienintelis dalykas, ką galbūt būtų galima padaryti, – prašyti teisėsaugos institucijų, joms netrukdant, kad tai būtų padaryta kiek galima greičiau ir viešiau. Bet Seimas, tarp kitko, nerodo viešumo pavyzdžio. Iš tikrųjų gerbiamojo A.Salamakino komisija dirbo slaptai ir už uždarų durų. Ir iš tikrųjų šiandien galbūt Seimo nariams bus problemų priimti labai aiškų sprendimą, ką gi daryti. Aš vadovaujuosi sąžine, norėdamas padėti kolegoms galbūt nusiplauti dėmę arba pasiekti didesnio aiškumo.
Savo frakcijos, Liberalų demokratų frakcijos, vardu esu įgaliotas pasakyti, kad mes iš tikrųjų norime, kad būtų paremtas daugumos komisijos sprendimas, pateikta rezoliucija ir kad teisėsauga pasakytų savo žodį. Bet dar vienas prašymas – kad jai taip pat nebūtų trukdoma. Taip pat norėtųsi, kad Seimas rastų drąsos ir iki išėjimo atostogų vis tiek ką nors padarytų, kad būtų išaiškinti tie faktai, apie kuriuos aš kalbėjau. O tie faktai labai susiję su visa šia problema, kuri šiandien susijusi su dalimi Seimo ir mūsų valstybės. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, pradėdamas šią trumpą kalbą noriu pacituoti Konstitucijos 109 straipsnį: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. keturių politinių partijų būstinėse buvo atliktas dokumentų poėmis. Šis poėmis buvo sankcionuotas Lietuvos Respublikos teismo. Kas gali kvestionuoti, kas gali nesutikti ir prieštarauti tokiam teismo sprendimui? Čia mes privalome kaltinti ir ne prokuratūrą, ne Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet teismą, nes teismas, gavęs medžiagą, priėmė sprendimą. Tie, kurie manote kitaip, nesutinkate su teismo sprendimu, aš manau, pažeidžiate Konstituciją.
Kitas dalykas, kas politizavo šį klausimą? Ar ne Seimas, sukviesdamas neeilinį plenarinį posėdį ir tuo darydamas milžinišką spaudimą teisėtvarkos institucijoms ir politizuodamas šį klausimą? Tos pačios politinės partijos, šaukdamos ant visos Lietuvos, per visą žiniasklaidą, kad puola rusai, o ne mafija Lietuvą… Aš noriu taip pat priminti, gerbiamieji, ne vieną faktą ir ne vieną atvejį, kaip yra daugelyje demokratinių valstybių. Mano giliu įsitikinimu, šis dokumentų poėmis rodo brandžios, demokratinės valstybės požymius, nes tokioje valstybėje kaip Baltarusija vargu ar tai būtų įmanoma. Bet, deja, jūs puikiai žinote, dar šiandien nėra pasibaigę teismai ir bylos Italijos premjero Silvijaus Berluskonio atžvilgiu. Jūs puikiai prisimenate, kiek laiko tęsėsi tyrimas dėl krikščionių demokratų pirmininko, kanclerio Helmuto Kolio neteisėto lėšų naudojimo rinkimų kampanijose Vokietijoje. Vien dėl to buvo pralošti krikščionių demokratų rinkimai. Po kelių metų tyrimo Krikščionių demokratų partija buvo nubausta 2 mln. Vokietijos markių bauda. Niekas nešaukė neeilinių posėdžių. Niekas netrimitavo, kad Vokietiją ar Italiją puola rusai.
Man atrodo, jeigu Seimas būtų pasielgęs adekvačiai atliktiems tyrimams, būtų pasveikinęs prokuratūrą, pasveikinęs specialiąsias tarnybas, o politinės partijos būtų pasakiusios, kad netrukdys atlikti tyrimo, šiandien šis klausimas, aš manau, taip garsiai žiniasklaidoje neskambėtų.
Vienas esminis dalykas. Kas gali nuplauti dėmę, kaip kalbėjo Seimo nariai, kurie pateko į įtariamųjų sąrašą, kas gali įvykdyti teisingumą? Konstitucijoje atsakyta – tik teismas. Jeigu šiandien Seimo nariai pasielgs kitaip, neleis apsiginti Seimo nariams ir neleis iškelti baudžiamąją bylą, aš manau, Lietuvos žmonės, piliečiai komentuos: Seimas dengia Seimo narius. Kitokio komentaro nebus. Apskritai, aš manau, reikėtų keisti Lietuvos statutą… Seimo statutą. Aš manau, tokiu atveju sprendimą dėl Seimo narių turėtų priimti ne Seimas, o Prezidentas, kuris yra išrinktas tautos. Būtų daug teisingiau, jeigu prokuratūra ar kitos tarnybos su teismo sprendimu kreiptųsi į Prezidentą. Tai išties būtų nešališkiau. Bet, deja, šiandien yra tokios nuostatos. Pagal šias nuostatas mes ir turime gyventi.
Ir paskutinis dalykas. Išties būtų labai gerai, jeigu Seimas netaikytų dvejopų standartų ir jeigu mes galėtume gauti tas išklotines, tas kalbas, kurias gavo komisijos nariai, išklausyti. Mums būtų daug lengviau apsispręsti.
Noriu, gerbiamieji, priminti. Jeigu čia yra Lietuvos televizija, visuomeninis transliuotojas, kuris yra išlaikomas iš valstybės mokėtojų pinigų, noriu pasakyti, kad Rolando Pakso kalbas visuomeninis transliuotojas išmokė atmintinai. Jos buvo transliuojamos nuo ryto iki vakaro po dešimt kartų pusę metų, kol išmokome atmintinai. Aš manau, būtų daug garbingesnis Seimo poelgis, jeigu mums, Seimo nariams, būtų sudaryta galimybė išgirsti tai, ką girdėjo komisijos nariai, kad tai galėtų girdėti ir visi Lietuvos piliečiai. Kiekvienas susidarytų savo nuomonę iš gautų pokalbių. Bet, deja, aš manau, kad nebus išgirstas šis mano kreipimasis, prašymas, nes tai nėra patogu.
Ir dar vienas dalykas. Kaip būtų pasielgęs Seimas, jeigu šis šešėlis būtų kritęs ant P.Gražulio, ant J.Veselkos, ant E.Klumbio. Net nebūtų sudaryta komisija. Tą pačią dieną būtų balsuota ir suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes aiškiai matome – yra lygūs, bet yra lygesni.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, įsiklausykime į Seimo narių, kurie yra kaltinami, prašymą ir leiskime, kad tyrimas vyktų. Tik teismas padės galutinį tašką, jeigu jie nekalti, išteisins.
PIRMININKAS. V.Šustauskas.
V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Baigiasi kadencija. Ketverius metus žiūrėjau ir stebėjau visus jus. (Balsai salėje) Taip, žiūrėjau ir stebėjau, kad Seimas… Palaukite, tylos! Kai jūs kalbate, aš labai ramiai jūsų išklausau. Kad šiandien Seimas yra, sakyčiau, žmonių, Lietuvos tautos mulkinimo institucija, tą galima pasakyti aiškiai. Daugelis Seimo narių pateko čia tikrai atsitiktinai, melu, apgaule atėjo per sąrašus ir panašiai. Sakyčiau, tie Seimo nariai, kurie vienmandatėse apygardose laimėjo, galbūt šiandien verti Seimo nario mandato. Per sąrašą visuomet galima patekti atsitiktinai.
Šiandien vyksta tikrai atsakingas sprendimas, Seimas turės priimti, apkaltinti nekaltus tikrai yra skaudu. Skaudu visiems, ar tai būtų V.Šustauskas, ar tai būtų V.Kvietkauskas. Jeigu žmogus apkaltinamas neteisingai. Bet kažkodėl Seimas, jeigu kaltintų šiandien V.Šustauską, džiaugtųsi ir plotų rankomis, skaudu nė vienam iš jūsų nebūtų. Bet jeigu kaltina kitą, jums šiandien daugeliui skaudu.
Aš manau, kad prokuratūra, STT vis dėlto nėra tie (…), kurie neturėdami jokios medžiagos pareiškė ir paprašė Seimo, kad leistų pradėti tyrimą. Man per ketverius metus buvo tiek ikiteisminių tyrimų: ir dėl žydų, ir dėl kalašnikovų, ir dėl šmeižto, neseniai buvau iškviestas į prokuratūrą. Nors pykdavau, bet visa tai dariau ir ėjau nė kiek nebijodamas, žinodamas savo teisumą, kad aš nieko nepažeidžiau, nesulaužiau priesaikos. Kai jūs šioje salėje sudarote komisiją ir norite iš manęs atimti mandatą, aš sėdžiu ir galvoju už ką. Kad vieną žurnalistą, kuris neteisybę parašė klausdamas mane, pavadinau triperiu? (Balsai salėje) Galiu šiandien iš tribūnos taip pavadinti. Tai ne keiksmažodis, o liga.
PIRMININKAS. Aš vis tiek turiu jus įspėti, kad nevartotumėte tokių žodžių tribūnoje.
V.ŠUSTAUSKAS. Tai yra liga. Jeigu pavadinčiau vėžiu…
PIRMININKAS. Nieko bendro neturi su kalba.
V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, rašė laikraščiai, kad aš vėžiu sirgau. Galbūt man labai skaudu buvo, kai plaučius „išėmiau. Visi „išiminėja plaučius, ir Seimas į tai nereagavo. Nors tai buvo gana skaudu.
Aš manau, šiandien, jeigu jūs atstovaujate tautai, privalote nesikišti, leisti teisėsaugai atlikti darbą iki galo netrukdydami, nedarydami spaudimo, nes aš prie to pripratęs. Nesakyčiau, kad teisėsauga, prokuratūra yra politizuota, nes jie manęs nemyli. Prokuratūra manęs irgi nemyli, bet vis dėlto, kiek jie atliko tyrimų, išsprendė teisingai, nepolitizuodami. Prisiminkime, kaip buvo norima man prikišti dėl Henriko Daktaro paleidimo. Bet aš žinojau, kad nesikišau į jokias teisėsaugos institucijas, nereikalavau, kad jis būtų paleistas. Galų gale Generalinė prokuratūra davė atsakymą, kad V.Šustauskas nei morališkai, nei vienaip, nei kitaip nesikišo, tuomet jūs nutilote. Nutilo taip pat ir spauda, kuri kasdien „kalė tuos reikalus, kad V.Šustauskas, buvo parašyta, paėmė 300 tūkst. eurų. Aš tiek nemokėčiau gal net ir suskaičiuoti eurais. (Triukšmas salėje) Matai, jūs turbūt daugiau pripratę skaičiuoti.
Dėl Andriaus Janukonio bylos aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą ir norėjau, kad mane apklaustų, nes A.Janukonis ir „Rubikon pirmiausia desantą metė į Kauną, kai buvau meras. Jis norėjo paimti „Kauno energiją. Bet generalinis prokuroras kažkodėl… Jeigu reikia, aš peržiūrėsiu visą medžiagą, tarybos sprendimą, kas buvo, kokie buvo trukdžiai ir kaip man buvo pasakyta, kodėl nenutraukti derybų. V.Šustauskas pasielgė taip, kad tuoj pat miesto tarybos sprendimas, aš teisę turėjau tik miesto tarybos sprendimu, greitai, per savaitę, aš pašalinau iš Kauno A.Janukonį. Bet Generalinei prokuratūrai nereikia. Aš, aišku, „stukačiumi nebūsiu, nesiprašysiu, bet gana įdomi medžiaga, galėčiau pasakyti. Neginkime, visiems yra skaudu. Kai V.Šustauską teisia, irgi turi skaudėti jums širdis taip, kaip man šiandien skauda. Ir tie, kurie Seimo nariai, ar jie teisingai, ar neteisingai… Galbūt kartais yra klaidų ir teisėsaugos surinktoje medžiagoje, bet jeigu nieko nebūtų surinkta, na, tikrai, sakyčiau, nedrįstų nei Generalinė prokuratūra, nei ponas V.Junokas…
PIRMININKAS. Laikas.
V.ŠUSTAUSKAS. …kibti į pačias didžiausias partijas. Kažkas yra, tad leiskime iki galo ir išsiaiškinti teisėsaugai, visoms institucijoms, o ne čia, Seime, tie, kurie neišmanote teisės, visi tapkit teisėjais. Aš neseniai baigiau teisę. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKAS. N.Medvedev.
N.MEDVEDEV. Sunkoka šnekėti po tokių spalvingų kalbų. Noriu pasakyti, kad aš į šią komisiją atėjau norėdamas tikrai uždaryti visas savo simpatijas ir antipatijas į seifą ir užrakinti, tai, kas yra, aš ten padėjau. Galbūt aš ne visada galėjau atsikratyti savo šališkumo, tačiau visą laiką stengiausi suprasti, yra ar nėra, ar pakankama. Dažnai sakoma, kad reikia vadovautis partiniais interesais arba ateinančių rinkimų interesais. Man net sakė, kad susilaikyk, balsuok už, nes kitaip tu kitus rinkimus praloši. Tai, kai mane taip bando įtikinti, aš prarandu bet kokią baimę, man svarbu tik tai – pažeistas įstatymas ar nepažeistas, pakanka įrodymų ar nepakanka. Kvintesencija viso to, kas buvo mano apgalvota, buvo suformuota toje ypatingojoje nuomonėje, kuri yra paskelbta. Aš sėdėjau šalia dviejų tikrai man labai įdomių ir įtakingų teisininkų, t.y. pono R.Šukio ir pono V.Zabielos, ir visą laiką stengiausi patikrinti savo informaciją ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Matote, vienas balsavo taip, kitas taip, todėl galbūt aš, nebūdamas teisininkas, išdirbau tiktai 15 metų Nacionalinio saugumo komitete, dėl ko nors klystu.
Pirmiausia buvo pirmas klausimas: suokalbis buvo ar nebuvo? Informacija buvo pateikta labai įdomi. Ir turint pakankamai, na, kartais net ir fantazijos, o kartais pakankamai noro įlįsti į tuos dalykus, galima buvo manyti, kad galbūt ten ir yra kas nors panašaus į suokalbį, kas nors panašaus. Bet to nepakanka tam, kad patrauktume žmogų baudžiamojon atsakomybėn. Turi būti kitas blokas informacijos. Tai nusikalstama veika buvo ar nebuvo? Deja, kaip ir ypatingojoje nuomonėje pasakyta, mums nepateikė tos informacijos, buvo ar nebuvo. Tada aš tikrai bandžiau per tą turimą laikotarpį pasižiūrėti stenogramą, balsavimus, viską, ir buvau nustebęs, kad ir kalbos čia, Seime, ir kalbos komitetuose, ir balsavimai lyg ir prieštaravo, ne visada, bet dažnai prieštaravo tam galimam suokalbiui. Tada absurdas, kažkas negerai.
Ir paskutinis dalykas yra tas kyšio davimas. Nors kiek nors tiesioginių duomenų yra apie tai ar ne? Ir tada aš labai nustebau, kodėl toks tikrai patyręs operatyvininkas, turbūt daugiametis „obuchaeso vadovas V.Junokas, turintis patirtį gaudant tuos visus nenaudėlius Lietuvoje, kodėl gi jis neorganizavo „šiltų paėmimo? Galėjo nufilmuoti, paimti, areštuoti, uždėti antrankius pagaliau ar kaip, nežinau kaip. Ir aš jį paklausiau – kodėl? Tada staiga išgirstu atsakymą, kad mes nepakankamai patyrę ir nepakankamai turime jėgos, kad tai padarytume. Man neduos sumeluoti čia Seimo nariai, kurie dalyvavo. Aš gal ne pažodžiui sakau, bet maždaug taip buvo pasakyta. Vėl keista. Ir tada aš klausiu: ar yra pakankamai teiginių, kad sudarytume tą… suformuotume kaltinimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo? Deja, nėra. Galbūt aš ką nors pražiopsojau, bet aš paklausiau ir pono V.Zabielos. Jis sako, ne, bet va taip, geriau, kad būtų taip. Man nesvarbu, ko jie ten prašo. Aš galbūt aš nežinau, kaip ta lotynų patarlė, man teisininkai patars, dėl pasaulio ir… (Balsai salėje) Taip. Man svarbiau, ar visa tai įstatymais pagrįsta, ar nepagrįsta. Deja, nepagrįsta. Ir jų norai manęs visiškai nedomina. Aš negaliu balsuoti prieš savo, na, suvokimą, įstatymų išmanymą ir prieš tai, dėl ko aš čia buvau davęs priesaiką.
Dėl „Rubikono, tai mes to klausimo visiškai nelietėm taip, mes to neanaliza… Neblogai, o todėl tas nebuvo suformuota. Galbūt ten yra tikrai labai blogai. Ir galbūt ne tik „Rubikone, bet ir kitose firmose yra blogai. Ir aš už tai, kad aiškintųsi. Bet šiuo konkrečiu atveju jokių įrodymų aš negavau. Jeigu man pateiktų kitus, aš balsuočiau kitaip. Mes paklausėme: ar turite dar ką nors svaresnio? Specialiai aš pasakiau, kad pačius svariausius dar duokite. Ne, sako, mes visus pačius svariausius duomenis jums perdavėm. Na, tai kitaip aš negaliu. Dėkoju už dėmesį. Kad ir kaip partija nuspręstų, aš balsuosiu taip, kaip aš suprantu šį reikalą ir niekas man neįstengs… kad ir kokios pasekmės būtų. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Dėkojame kolegai N.Medvedevui. Jūs, kolega Veselka, dėl vedimo tvarkos? Prašau. Dėl vedimo tvarkos – kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kiek atsimenu, kai buvo sudaromas sąrašas paklausti A.Salamakino, aš ten įsirašiau ir lyg ir buvo pasakyta, kad tiems, kurie užsirašė klausti, bet jiems nedavė paklausti, bus suteikta teisė kalbėti. Dabar žiūriu, N.Medvedev buvo užrašytas visą laiką paskutinis. Aš supratau, kad tie, kurie norėjo paklausti, bet neužsirašė kalbėti, tiems neleidžiama… Staiga atsiranda J.Sabatauskas. Paaiškinkit, kodėl dėl tokio eilinio, menko dalyko kažkaip pradedama manipuliuoti, net kas turi teisę kalbėti, o nesilaikoma bendro principo?
PIRMININKAS. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs norėtumėte kalbėti?
J.VESELKA. Taip, jeigu galima.
PIRMININKAS. Teisė jums bus suteikta. O kolega J.Sabatauskas ruošiasi kalbėti frakcijos vardu. Kolega J.Sabatauskas. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien visų Seimo narių yra nevienareikšmė situacija, nes reikia priimti sprendimą dėl kitų kolegų, kurie yra kaltinami (iš esmės kaltinimas labai rimtas) nusikaltimo padarymu. Ir kaip toje kryžkelėje: duosi leidimą panaikinti imunitetą, vadinasi, visuomenė pasakys: jeigu Seimas sutiko, vadinasi, jie kalti; neduosi leidimo, tai bus vertinama: jie vis tiek kalti, nes juos dengia. Taigi dažnai tenka priimti sprendimą, kai yra blogas sprendimas ir dar blogesnis. Tik reikia įvertinti, kuris sprendimas yra blogas, o kuris yra dar blogesnis. Šiandien mes išgirdome specialiai sudarytos komisijos išvadą. Kas mane nuvylė, aš galiu pasakyti, kad komisija nepateikia jokių teisinių vertinimų. Jūs galite pasakyti, kad lyg ir nebuvo tokio tikslo. Ne visai taip. Kadangi buvo pateikta prokuratūros pažyma dėl trijų Seimo narių padaryto nusikaltimo, paaiškėjimo, kad padarytas nusikaltimas, kad juos būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, komisija turėjo gauti įrodymus, ar jie yra padarę tą nusikaltimą, ar ne. Iš tų įrodymų būtume sprendę, ar jie pakankami, ar ne.
Šiandien mes išgirdome ne tik komisijos išvadą – mes išgirdome keturių komisijos narių atskirąją nuomonę. Atskirojoje nuomonėje buvo pasakyta, kad įrodymai nepakankami. Negana to, mane labiausiai apstulbino, kad nebuvo iš viso aiškinamasi, ar buvo padarytas nusikaltimas, tai yra ar nusikaltimo įvykio faktas yra nustatytas, ar ne.
Kolega R.Šukys, pristatydamas atskirąją nuomonę, pasakė tokius žodžius, kad jeigu nėra tiesioginių įrodymų, ar gali Seimas duoti sutikimą tik iš šalutinių, iš tokių, kai darytos prielaidos? Galbūt sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir negalėtų duoti, bet klausimas dėl kitų atsakomybės rūšių, konstitucinės atsakomybės, lieka atviras, tai yra aš išgirdau tokią nuomonę, kad gali būti ir kitokia atsakomybė. Kai kurie komisijos nariai sakė, kad priėmėme tokį sprendimą, nes jie patys prašė atimti imunitetą. Net kolega teisininkas, mūsų komiteto narys, tokį motyvą minėjo. Tai man iš karto kyla klausimas: jeigu tai būtų XX a. pradžia, kai baudžiamosios teisės pagrindinis principas buvo, kad prisipažinimas yra kaltės įrodymas arba įrodymų karalienė, XX a. pradžia, galbūt 1901 metai, bet 2004 metais neturint kitų įrodymų, juo labiau kad prisipažinimo kaip ir nebuvo, tik buvo sakymas atimkite imunitetą… Šiandien mes frakcijoje išgirdome ir kai kurių medikų vertinimus, ar tie žmonės, kurie šiandien sako vieną ar kitą žodį, būtent tokį siūlymą – atimkite imunitetą, adekvačiai įvertina situaciją, pasveria visus žodžius? Buvo sulyginta su afekto būsena.
Taigi iš to, ką pateikė komisija, ir iš to, ką pateikė kaip atskirąją nuomonę kiti komisijos nariai, ar galima duoti sutikimą vien remiantis faktu, kad to nori patys trys Seimo nariai? Aš sulyginčiau su paprastu dalyku: ligonį, kuris prašo nutraukti jam gyvybę, nes jis baisiai kenčia, t.y. padaryti eutanaziją, galima suprasti, bet kai eutanaziją atlieka kitas asmuo, tai yra jau nusikaltimas.
Esu įgaliotas pasakyti frakcijos nuomonę, kad iš pateiktos komisijos išvados nepakanka įrodymų, kad Seimo narius būtų galima leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl frakcija mano, kad, kai yra neišsklaidytos abejonės, vargu ar galima pritarti tokiam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš sprendžiau, ar reikia kalbėti, ar ne, bet po paskutiniųjų kalbų nebegalėjau susilaikyti ir todėl išėjau į tribūną.
Visų pirma mes vartojame žodį „kaltas, „neužtenka įrodymų, „pateikti kaltinimai ir panašiai. Juk šiandien niekas nė vienam Seimo nariui jokių kaltinimų nepateikė, todėl kalbėti, kad jie yra kaltinamieji, šiandien iš viso… Arba tai daroma tyčia, sutirštinant spalvas, arba nesuvokiama, apie ką kalbama. Jiems jokių kaltinimų, jokių įtarimų apskritai teisine prasme, baudžiamojo proceso prasme niekas niekada nėra pareiškęs ir šiandien teisine prasme įtarimų nėra. Šiandien kaip tik kalbama, ar leisti jiems tuos įtarimus suformuluoti, ar neleisti. Ar jie kalti, ar užtenka įrodymų, bus galima atsakyti tik po tyrimo ir nuosprendžio paskelbimo. Štai kada bus galima atsakyti į tą klausimą, ar tie žmonės tikrai kalti.
Šiandien kalbame, kad yra trys pasirinkimai: apginti Seimo garbę, apginti Seimo narių garbę, apginti STT. Aš manau, šiandien sprendžiamas vienas ir tas pats klausimas. Kaip mes galime apginti mūsų kolegų garbę? Leisti atlikti tyrimą ir įsitikinti, ar jie kalti, ar ne. Jie patys to nori. Dabar išeitų, kad mes sakome: ne, mes uždrauskime toliau tirti ir palikime juos su ta dėme visam gyvenimui. Ar mes galėsime vertinti STT darbus, kai būsime uždraudę juos patraukti įtariamaisiais? Jie visuomet sakys, kad štai mes buvome pateikę, norėjome išsiaiškinti, jūs neleidote mums to padaryti. Ar mes dabar apginsime Seimo garbę? Aš labai abejoju. Ar žmonės, kurie vertins mūsų darbą, sakys, kad mes pasielgėme teisingai?
Aš manau, kad šiandien yra svarbiausia viena vertybė – tiesos nustatymas. Ar mes to norime, ar nenorime – tik į tai ir atsakykime. Prezidento Rolando Pakso atveju mes kalbėjome: štai nuvykome pas rinkėjus, paklausėme jų nuomonės. Ar dabar daug kas nuvykome ir paklausėme tų rinkėjų nuomonių? Būtų gerai girdėti bent vieną kalbėtoją, kuris ateitų su rinkėjo nuomone. Dabar ar mes bijome to Seimo nario likimo, kai sako, kad štai sprendžiame? Šiek tiek sarkastiškai. Bet Audrius Butkevičius ir nuteistas buvo Seimo narys. Šiandien nekalbame apie Seimo nario likimą, kalbame apie tiesos nustatymą, ir įrodymus turi pateikti tie, kuriems privalu tą daryti.
Baigdamas noriu pasakyti, kad mes, kai iškyla koks klausimas, kreipiamės į prokuratūrą, kreipiamės į teismą. Tada mes pasitikime, tada juos vertiname. Paanalizuokime, kiek kartų prokurorai kreipėsi į Seimą, kiek gavo sutikimų ir kokios tų bylų pasekmės. Kodėl mes šiandien taip jais nepasitikime ir manome, kad geriau už juos viską suprantame? Todėl baigdamas… Aš manau, politika yra svarbu, partijos yra labai svarbu, bet tiesa mums šiandien turi būti svarbiausia. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Kviečiu kolegą J.Veselką, o posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininką A.Paulauską.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, po Pirmininko kalbos mažai ką turiu pasakyti, nes iš tikrųjų tai buvo labai kvalifikuota kalba, ir jis pasakė tai, ką ir turėjo pasakyti. Dabar jau galėčiau patylėti, bet atėjau, tai vis tiek pasakysiu keletą dalykų.
Pirmas, ką aš norėčiau pasakyti, tai, kad V.Andriukaičiui aš taip pasakyčiau: jūs turėtumėte vadovautis tokia nuostata – su priešais susitvarkysiu pats, pasaugok mane nuo tų draugų. Jeigu, kaip gerbiamasis Pirmininkas pasakė, mes dar priimsime sprendimą neleisti baigti tyrimo, patikrinti tų faktų, kurie atrodo įtartini, atleiskite, tauta pasakys (galiu pasakyti beveik visų rinkėjų vardu): jie buvo kalti, bet Seimas juos norėjo pridengti. O gal norėjo su tais ir susidoroti, kad jie nemaišytų, aš nežinau. Todėl mes, dauguma Seimo narių, neturime jokios informacijos. Turime tiktai A.Salamakino vienos dienos pasakymus: „Jėzus Marija, kai išgirdau, ką Seimo nariai šneka, man baisu pasidarė!, o kitą dieną: „Jėzus Marija, kai išgirdau, ką kalba tie, kuriems kaltinimai metami – jie absoliučiai teisūs. Tai rodo, kad kvalifikacijos komisijoje nebuvo. Ir apskritai, kad tokio tyrimo metu pasakytume, tiesa tai ar netiesa, reikia turėti labai aukštą kvalifikaciją, kompetenciją ir viską nuo pat pradžių gerai žinoti. Mes nežinome.
Todėl, mano nuomone, mums reikėtų vadovautis labai paprasta nuostata: mes visada esame kaip padidintame teleskope. Ir bet koks mūsų žingsnis visada Seimą žemina. Ir šiuo atveju, kai trys teisinės institucijos, t.y. STT, kuri sučiupo kažkokius įtartinus dalykus ar jiems taip atrodė, toliau jie kreipėsi į teisėją, kad leistų klausytis šių Seimo narių pokalbių, vadinasi, čia ir teisėjai įvelti. (Balsai salėje) Toliau STT atėjo į Generalinę prokuratūrą. Aš garantuoju, kad nei generalinis prokuroras Antanas Klimavičius, nei čia sėdintis Gintaras Jasaitis vieni taip sau nepriėmė sprendimo. Dar kartą patikrino visą medžiagą, paklausė, pavartė Konstituciją, baudžiamuosius kodeksus ir priėmė sprendimą prašyti. Nes aš mačiau, kaip jie nuo pat pradžių žinojo, kur eina. Jiems buvo aišku: juos puls, kiek galės, juos tryps, kiek galės. Ir jeigu mes dabar priimame sprendimą ne leisti, o išteisinti, mes turime pasakyti: išleisti reikia visus kalinius iš kalėjimų, nes teisėsauga supuvusi. Ji nesivadovauja įstatymais, o kažkokiomis ambicijomis. Ir kai aš žiūriu į J.Sabatauską, kaip jis atrodė čia per Prezidento apkaltą: besąlygiškai kaltas, kaip aukščiausias profesorius įrodinėjo, kad kaltas. O kuo visi kaltinimai buvo pagrįsti? Suteikė pilietybę, kuri jam buvo suteikta, davė suprasti, ką jis jau seniai suprato. Ir trečia, paskambino ir pasakė neaišku dėl ko, kaip ten su akcijom yra. Ir už tai Konstitucinis Teismas atima visiems laikams teisę dalyvauti politiniame gyvenime. O čia mes nieko nežinodami dabar norime išteisinti. Nors tikrai visi trys Seimo nariai sako: norime, kad būtų nustatyta tiesa. Ir aš manau, kad net tą dalį, kur yra numatyta prevencija, reikia įteisinti, nes jeigu neįteisinsim, vėl bus kabliukas. Aš nemanau, kad nors vienas Seimo narys bandys slėptis ar kitaip neiti į tyrimus.
Antra, aš nemanau, kad G.Jasaitis ar kiti šiaip ims ir apribos tų Seimo narių teises. Ir mes, neleisdami tos antros prevencijos priemonės, vėl gadinam požiūrį į Seimą. Aš visiškai palaikau Pirmininko pasiūlymus ir, manau, kad reikia leisti tai, ko prašo prokuratūra. O tada pamatysime. Jeigu trūksta kvalifikacijos tiems, kurie užsiima, spręsime atskirai. O jeigu bus kitų įrodymų… Būkime objektyvūs, jauskime atsakomybę prieš rinkėją, o ne tik save ginkime. Ir pamatysime, kad ir V.Andriukaičiui, ir kitiems bus kur kas geriau, negu mes pasielgtume priešingai. Ačiū.
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). J.Čiulevičius. Replika.
J.ČIULEVIČIUS. Aš taip pat buvau užsirašęs klausti arba kalbėti.
PIRMININKAS. Tai dabar iš tiesų mums reikia apsispręsti, ar mes pratęsiam diskusijas, ar tuo baigiame. (Balsai salėje)
J.ČIULEVIČIUS. Aš turiu klausimą. Kitiems buvo leista, todėl…
PIRMININKAS. Taip, aš suprantu, todėl aš ir klausiu Seimo narių. Dar yra du norintys – J.Čiulevičius ir A.Ramanauskas. Leiskime dviem ir tuo baikime visas diskusijas. Prašau. J.Čiulevičius.
J.ČIULEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagal pono R.Šukio teisinį išprusimą, o gal neišprusimą, pasirodo, šioje byloje, sąlyginai byloje, kalčiausi yra V.Junokas, A.Klimavičius ir G.Jasaitis. O kalti visada yra baudžiami. Ir turbūt ilgai laukti neteks, kai iš darbo pirmiausia bus atleistas arba, tiksliau, išvytas tikrąja to žodžio prasme V.Junokas.
Gal iš tikrųjų šitie trys Seimo nariai yra angelai, aš nežinau. Bet kaip suprasti ir kaip paaiškinti, jeigu jų ir ne tik jų, ir dar dviejų kitų telefoniniai pokalbiai identiškai atitinka įrašus kompiuterinėse laikmenose? Ar tai iš tikrųjų irgi nėra joks įrodymas? (Balsai salėje) Aš dabar kalbu. Paskui jūs galėsite klausti manęs individualiai. Taigi štai vėl išryškėja, buvo jau kalbėta, kokie kontrastingi standartai taikomi skirtingiems asmenims. Iš tikrųjų buvo kalbėta, kad Prezidentas R.Paksas leido suprasti, kad J.Borisovas yra paklausomas. Ir už tai jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Dabar čia, kai kvepia aiškiu kriminalu, kai įvardijamos sumos, ir tos sumos, aš manau, tik avansai, ir čia nėra nieko kalto. Čia jau yra kriminalas. Bet nėra ne tik kriminalo, taip sakant, neįvertinimo, bet, sakysim, ir nėra jokio politinio įvertinimo, ir, matyt, nebus. Šie Seimo nariai nei pažeidė Konstituciją, nei sulaužė priesaiką. Išvada viena: jeigu partijos nesugeba išmėžti savo mėšlidžių, jas išmėš rinkėjai.
PIRMININKAS. A.Ramanauskas, ir diskusijų pabaiga.
A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų po to, ką pasakė Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, aš neturiu ką daugiau komentuoti. Tačiau aš turiu pasakyti du dalykus. Visų pirma šiandien ryte Naujosios sąjungos frakcijoje mes svarstėme šį painų, keblų klausimą ir labai atsakingą momentą, ir esame nusprendę palaikyti komisijos suformuluotą sprendimą. Mes neturime teisės nepasitikėti mūsų deleguotais komisijos nariais, kurie dalyvavo komisijai priimant tokį sprendimą. Kitas dalykas, man ką tik paskambino V.Kvietkauskas, būdamas pakeliui į Briuselį, ir jis dar kartą paprašė, kad mes pritartume rezoliucijos projektui, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu ir jus palaikyti bent V.Kvietkausko prašymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar G.Jasaičio noriu paklausti, ar jūs turėtumėt ką nors pasakyti Seimo nariams prieš balsavimą papildomai? Tada prašau ateiti į tribūną.
G.JASAITIS. Laba diena visiems. Aš nežinau, ar pradėsim nuo klausimų, ar dar šiek tiek reikėtų paaiškinti.
PIRMININKAS. Ne, klausimų nebus. Jūs girdėjote keliamas abejones dėl jūsų veiksmų. Jeigu galite, išsklaidykit, kažką papildykit, ir tiek.
G.JASAITIS. Šiaip jau daug kalbėjau ir pačiai komisijai posėdžių metu, ir žiniasklaidos priemonių atstovams bandžiau išaiškinti. Iš tikrųjų šis bylos tyrimo etapas yra toks, kad tai nėra galutinis padarytos veikos kvalifikavimas. Bet mes šio tyrimo etapo metu negalime kitaip veikos ir kvalifikuoti, nes ikiteisminio tyrimo metu yra surinktos tokio pobūdžio žinios, informacija arba ikiteisminio tyrimo duomenys. Ir kai yra keliamas klausimas, na, sakykime, ar tai buvo sąmokslas ir t.t., iš tikrųjų mano kreipimesi yra paminėtas žodis apie tą išankstinį susitarimą ir t.t. Bet šis žodis yra nurašytas iš Baudžiamojo kodekso straipsnio. Kitaip aš negaliu suformuluoti prašymo, kaip tik paminėdamas tas sakinių konstrukcijas, kurios yra Baudžiamajame kodekse. Aš iš tikrųjų šiandien neturiu šimtaprocentinių duomenų apie tai, ar buvo išankstinis susitarimas, ar nebuvo. Bet aš tą privalau parodyti. Kai bus atlikti kiti tyrimo veiksmai, tada bus aišku, kaip gali keistis nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Kai keliamas klausimas, ar apskritai nusikaltimo įvykis yra buvęs, vėlgi noriu pabrėžti tokius dalykus. Taip, pagal senąjį, tarybinį, sovietinį, šiek tiek pataisytą kodeksą šis klausimas turbūt būtų buvęs ir svarbus. Pagal dabartinį procesą, jeigu tik aš turiu nedidelį kiekį duomenų apie galimus nusikalstamus veiksmus, aš vis tiek privalau pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir spręsti, kas po to iš tos bylos bus.
O variantai paprasti. Arba byla bus išaiškinta ir pateikti įtarimai, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą nagrinėti, arba baudžiamoji byla bus nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų.
Tai štai dar kartą noriu pabrėžti, kad šis kreipimasis buvo pagrįstas tais duomenimis, kurie buvo surinkti operatyvinės veiklos metu ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant atskirus ikiteisminio tyrimo (…). Šiandien mes turime tiek informacijos. Mums tą informaciją reikia patikrinti. Jeigu mums informaciją reikia patikrinti ir apklausti Seimo narius kaip įtariamuosius, tai pagal Konstituciją, pagal Statutą, pagal baudžiamąjį procesą mes turime gauti leidimą. Viskas yra gana paprasta. Jokios politikos, jokių išskaičiavimų, yra paprasčiausias įstatymų vykdymas.
Dar atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Klausimų nereikia. Tiksliau, nepratęsime tos procedūros. Ačiū jums už paaiškinimus. Dabar balsuosime dėl kiekvieno atskirai. Yra trys nutarimai ir, beje, yra A.Kubiliaus pasiūlymas papildyti rezoliuciją. Ar jūs visi turite šį pasiūlymą? Turite. Visos rezoliucijos yra identiškos, tik keičiasi pavardės. Matyt, dėl visų tada reikėtų kalbėti. Galbūt A.Kubilius pristatytų savo pasiūlymą?
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu labai trumpai pateikti savo pasiūlymą, kuris susideda iš dviejų dalių, ir tos dvi dalys galėtų būti įtrauktos į kiekvieną rezoliuciją. Šis mano pasiūlymas, pasiūlymo pirmoji dalis, remiasi pačios komisijos konstatavimu, nes komisijos išvadoje yra pripažinta, kad ne visi laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio pranešime nurodyti duomenys buvo patvirtinti Seimo komisijai pateikta medžiaga. Aš siūlau, kad tai būtų konstatuojama ir paties Seimo sprendimu, nes Seimas neturi kitokių galimybių kaip nors kitaip vertinti pateiktus faktus, nes jis pats jų nevertina, vertina tik komisija.
Noriu pasakyti, kad pagal Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalį iš tiesų rezoliucijos projekte ir turėtų būti faktų interpretavimas, vertinimas arba patikslinimas. Aš noriu pacituoti 6 dalies pirmą sakinį, kuris skamba taip: „Svarstant šį klausimą (t.y. svarstant rezoliuciją), taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. O mums pateiktoje rezoliucijoje, deja, nėra jokio faktų vertinimo, nors komisija savo išvadose ir teigia, kad ne visi generalinio prokuroro nurodyti duomenys buvo patvirtinti Seimo komisijai pateikta medžiaga.
Ir antras dalykas. Aš siūlau Seimui konstatuoti, kad Seimas atsižvelgia į tai, kad laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio pranešime Seimui paminėti Seimo nariai V.P.Andriukaitis, V.Kvietkauskas ir A.Vidžiūnas turi turėti teisę teisiškai apsiginti ir įrodyti, kad jie nėra kalti. Na, o toliau kaip teisme, kaip pateiktuose projektuose: Seimas sutinka, kad Seimo nariai V.Andriukaitis, V.Kvietkauskas ir A.Vidžiūnas būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai yra prieš žodį „sutinka įterpti dvi dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar čia pateikta… Ar pritartumėte pasiūlymui, kurį teikia A.Kubilius? Nepritartumėte. Gerai. Motyvai. A.Gricius – prieš. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jau savo replikoje rytiniame posėdyje minėjau, kad gerbiamojo A.Kubiliaus dabar teikiama pataisa… Man visiškai neaišku, kaip jis gali teigti, nes pats nebuvo tos komisijos narys, kad nebuvo patvirtinti Seimo komisijai. Kad nebuvo patvirtinti Seimui pateiktoje medžiagoje, aš sutinku, tą girdėjo ir gerbiamasis Andrius, ir aš girdėjau. Bet aš nežinau, ar komisijoje jie buvo visiškai patvirtinti, ar ne.
Todėl aš grįžtu prie savo klausimo ir turiu konkretų pasiūlymą. Man atrodo, nieko neatsitiks per dvi dienas, galbūt gali prokuratūra ir Seimas kreiptis į prokuratūrą ir STT. Leiskite mums išklausyti nors dvi valandas tų pokalbių, kurie vyko, kad aš galėčiau apsispręsti, už ką balsuoju. Aš ir toliau neturiu už ką balsuoti. Jūs man siūlote pirkti katę maiše. Aš turiu priimti sprendimą, bet aš tikrai nežinau, kuris iš jų yra geresnis. Aš manau, kad mes turime Seimo narius kažkokiu būdu daugiau informuoti pagal leistinas ribas, tada mes tikrai galėsime priimti labiau pagrįstą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė – už.
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš, atsiliepdama į kolegos A.Griciaus pastabas, noriu patikslinti ir pasiūlyti atidžiai perskaityti pažymą, kurią pasirašė komisijos nariai. Joje parašyta tai, ką A.Kubilius siūlo įrašyti į rezoliucijos tekstą. Tiems, kurie gal neskaito teksto arba klausosi mūsų, noriu pasakyti, kad A.Kubilius siūlo rezoliuciją papildyti naujomis dalimis, kuriose būtų pripažinta, kad ne visi laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio duomenys buvo patvirtinti Seimo komisijai ir Seimui pateikta medžiaga. O komisijos pažymoje kaip tik ir rašoma, labai aiškiai, jog komisija pažymi, kad ne visi minėtame pranešime nurodyti duomenys buvo patvirtinti komisijai pateikta medžiaga. Mes tik perrašome, siūlome. Aš cituoju, kas yra parašyta. Todėl kviečiu balsuoti už, nes tai yra logiška išvada po to, ką pateikė komisija Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome nuomones. Dabar reiktų apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume A.Kubiliaus pataisoms dėl rezoliucijos projekto, prašom balsuoti.
Nepritarta. 23 – už, 16 – prieš, 58 susilaikė.
Dabar pradėsime priėmimo procedūrą. Nors girdėjome abejonių kai kurių Seimo narių kalbose, bet sprendimą reikia priimti.
Dėl pirmos rezoliucijos, kurioje sakoma, kad sutinka, kad Seimo narys V.P.Andriukaitis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyta jo laisvė, išskyrus kardomųjų priemonių jam skyrimą, reikia balsuoti. Ar pasiryžę? Neklausiu dėl motyvų, nes jau buvo kalbos ir visa kita.
Kas už tai, kad priimtume šią rezoliuciją, prašau balsuoti. Dėl V.Andriukaičio. Primenu, kad reikia 71 Seimo nario, daugiau kaip pusės visų Seimo narių.
50 – už, 33 – prieš, 15 susilaikė. Nepritarta. Rezoliucijai nepritarta.
V.Kvietkauskas. Taip pat dėl V. Kvietkausko. Prašau balsuoti.
49 – už, 26 – prieš, 21 susilaikė. Rezoliucija nepriimta.
Dėl A.Vidžiūno. Prašau balsuoti dėl A.Vidžiūno.
50 – už, 27 – prieš, 19 susilaikė. Rezoliucija nepriimta.
Konstatuojam, kad dėl visų trijų Seimo narių rezoliucijos dėl jų patraukimo nepriimtos.
Dabar reikėtų priimti nutarimą ir pripažinti, kad Laikinoji tyrimo komisija baigė darbą. A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS. Aš norėjau repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Ne, tai dar priimsim nutarimą…
A.SALAMAKINAS. Gerai, tai aš tada noriu truputį paaiškinti, nes buvo kalbama tiek apie komisijos darbą, tiek asmeniškai apie mane. Tai noriu J.Veselkai paaiškinti. Kai žurnalistas pateikė man klausimą kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui, ne kaip Laikinosios, bet kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui, ar yra ten kas nors tokio, aš jam atsakiau, kad iš tiesų iš esmės visi trys Seimo nariai prisišnekėjo ir iš esmės gali pakliūti į Etikos ir procedūrų komisijos akiratį, bet jie nepadarė nusikaltimo pagal 225… t.y. negali būti kaltinami kyšio ėmimu. Ir kadangi per dieną šešis kartus reikia sakyti tą patį, tai A.Matulevičiui sakau: ne A.Salamakinas ir ne komisija priėmė sprendimą daryti uždarus posėdžius. Dar kartą jums sakau, kad jūs prisimintumėt visam gyvenimui, kad tokį sprendimą priima prokuroras. Jis mums neleido daryti atvirų posėdžių.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs palaikot šį nutarimą dėl darbo pabaigos? Tuoj, mes pabaikim…
V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, dėl trumpos informacijos.
PIRMININKAS. Taip. Gal pabaikim šį nutarimą dėl darbo, o tada jau galėsim kalbėti visi, kurie norim. Jeigu nėra, po pateikimo galim pritarti šiam nutarimui? (Balsai salėje: galim.) Ar skubos tvarka galim balsuoti dėl jo? Taip, tada prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimą, jog Laikinoji tyrimo komisija darbą baigė? (Balsai salėje) Na, motyvų jau klausiau. (Balsai salėje)
69 – už, 6 – prieš, 22 susilaikė. Nutarimas priimtas. Komisija baigė savo darbą. A.Matulevičius. Prašau.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš balsavimų matyti, kad yra vis dėlto dalis protingai mąstančių Seime, bet, matyt, jų balsas nebuvo išgirstas. Ir dabar šis Seimo sprendimas populistinėm jėgom atvėrė tikrai didelį, platų kelią į naujos kadencijos Seimą. Bet aš turiu vieną konstruktyvų prašymą. Vis dėlto dabar, kai Seimo balsavimu viską užtušavo, vis dėlto paskelbkite tuos pokalbius, kadangi jie nebeturi jokios reikšmės. Kadangi ponai taip suprato Lietuvoje teisingumą, tai aš norėčiau, kad Seimas protokoliniu sprendimu kreiptųsi į Prokuratūrą, kad būtų paviešinta. Tai nors tiek, nors gal truputį apginsime Seimo poziciją.
PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar leistumėt padaryti vienos minutės trumpą, svarbų pareiškimą iš Seimo tribūnos?
PIRMININKAS. Tai gal išklausom tada kitas nuomones. N.Medvedev, o po to pareiškimas. Prašau.
N.MEDVEDEV. Dėkoju. Mane labai sudomino eksprokuroro, laikinai ėjusio Prezidento pareigas, Seimo Pirmininko pareiškimas. Aš tikrai kreipsiuosi į teisininkus, kad jie man paaiškintų, kaip čia yra. Pagal jūsų pasakymą išeina: kokio nors Seimo vadovo uošvė gali išvažiuoti, tuo tarpu bus parengtas kaltinimas, kad jis ją papjovė, čia ateis, o mes būsime priversti duoti sutikimą patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Po pusės metų uošvė sugrįš, viskas, procesas bus nutrauktas, bet… nes iki to laiko išsiaiškinti, mes žinome, kiek pas mus trunka procesai. O tiktai po to, bet tai rinkimai jau praeis. Labai įdomi pozicija. Tikrai kreipsiuosi į teisininkus.
PIRMININKAS. Prašau. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra liaudies patarlė: jeigu Dievas baudžia, atima protą. Aš manau, kad šįkart pritrūko išminties Seimo nariams, ir kitaip nekomentuos tauta, kad Seimas pridengė savo kolegas. Aš noriu pasakyti, noriu tiesiog padėkoti Seimo Pirmininkui už jo pasakytą kalbą. Jis viską tiksliai sudėliojo. Šis mūsų sprendimas reiškia nepasitikėjimą teismu, nepasitikėjimą Prokuratūra, nepasitikėjimą specialiosiomis tarnybomis. Ir jeigu šiandien, jau dabar, bus bandoma nušalinti Specialiųjų tyrimų tarnybos vadą ar prokurorą, tai aiškiai bus galima sakyti, kad vyksta politinis susidorojimas. Aš asmeniškai kviesiu, jeigu bus tokios procedūros pradėtos, iš anksto sakau, į pilietines akcijas juos ginti, kaip gynėme Vytautą Grigaravičių, ginti A.Klimavičių ir ginti V.Junoką. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ruoškimės akcijoms už teisingumą.
PIRMININKAS. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai ir Pirmininkui buvo paskaitytas didelis moralas. Bet ką Pirmininkas pasakė iš tribūnos? Tai juk labai paprastai pasakė: leiskime teisėsaugai nustatyti tiesą, ir daugiau nieko nebuvo. Leisti teisėsaugai nustatyti tiesą. Ir greičiausiai ta teisėsauga būtų nustačiusi. Aš nežinau, bet būtų nustačiusi, kad taip, neužtenka įrodymų ir Seimo nariai nekalti. Dabar mes padarėme taip, kad neleidžiame jų išteisinti. Na, to daryti negalima.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija stengėsi padaryti viską, kad Seimo nariai, kuriems yra pareikšti tokie įtarimai, turėtų galimybę teisiškai apsiginti ir įrodyti, kad jie yra nekalti. Dabar Seimas, Seimo dauguma, savo balsais tą galimybę iš jų atėmė. Mes balsavome už tai, kad iš tiesų būtų suteikta galimybė patraukti minėtus Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn ir jie turėtų visą teisę ten teisiškai apsiginti. Dauguma Seimo narių iš įvairių frakcijų tokiai nuostatai nepritaria. Tenka dėl to turbūt apgailestauti. Mes visi suprantame ir žinome, kad dabar yra viena galimybė, ji svarstoma visuose kuluaruose, kad tie Seimo nariai gali pareikšti, kad atsisako Seimo nario mandato, suteikti galimybę teisėsaugai juos apklausti ir tokiu būdu apginti savo teisę. Tačiau, gerbiamieji kolegos, aš čia žiūriu ir į Seimo narius, kuriems pareikšti tokie įtarimai, ir į visą Seimą. Mes taip pat turime turėti omeny ir galvoti ir apie tam tikrą precedentą. Taip, iš tikrųjų šiandien iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę trys mėnesiai ir turbūt nė vienas iš čia esančių Seimo narių nejaus kokios nors didelės problemos, jeigu jam bus pareikšti tokie įtarimai, atsisakyti Seimo nario mandato ir prašyti, kad jis būtų traktuojamas taip pat kaip paprastas Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau kartu bus sukurtas precedentas. Kai kitą kartą generalinis prokuroras prabėgus pusei metų ateis į Seimą su tokiais pat tariamais įrodymais, nepagrįstais faktais ir daugeliu kitų aplinkybių ir pareikš, kad vienas ar kitas Seimo narys yra įtariamas padaręs vienokį ar kitokį nusižengimą, ar tada, remdamasis šiuo precedentu, tas Seimo narys taip pat turės atsistatydinti?
Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus, nes mes iš tiesų šiandien neišsprendėme problemos ir palikome tą problemą „užkabinę ant tų Seimo narių, kuriems buvo pareikšti įtarimai. Todėl aš raginu ir tuos Seimo narius, kuriems tikrai yra nelengva, neskubėti ir raginu Seimo frakcijų seniūnus dabar pat susirinkti ir vis dėlto svarstyti, ką toliau darome. Aš manau, kad sprendimas pripažinti, kad Seimo komisija baigė darbą, buvo per ankstyvas.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, įdėmiai išklausiau A.Kubiliaus kalbą. Iš tikrųjų ji turi daug argumentų, joje išdėstyti rimti argumentai, tačiau mes šiandien sprendžiame ne teisinius, ne politinius klausimus – mes sprendžiame be galo sudėtingą demokratijos išlaikymo egzaminą. Čia skambėjo mintys apie dėmių išvalymą ir t.t. Galėčiau pasakyti, kad mes visi puikiai suprantame, jog ne apie tai kalbame. Aš dėmių neturiu. Ir šiandien matydamas tą didelę ir sudėtingą savo atsakomybę, Socialdemokratų partijos atsakomybę, atsakomybę už tai, kas vyksta šalyje, aš noriu pasakyti, kad šios aplinkybės mane verčia eiti į tyrimą kaip paprastą pilietį.
Aš noriu jums padėkoti už labai gerą beveik ketverių metų darbą čia, Seime. Labai gerą, puikų. Padarėme daug gerų dalykų. Aš tikrai atsisakau Seimo nario mandato, kad nebūtų toliau eskaluojamos bet kokios insinuacijos Seimo atžvilgiu, Seimo narių atžvilgiu, kad mes visi pagalvotume, ko siekiame, kaip siekiame. Be to, Lietuvoje, kaip demokratinėje valstybėje, turi galioti tokie principai, kurie galioja demokratinėse šalyse: jeigu tau pareikštas kaltinimas, eik į tyrimą. Jeigu šiuo atveju net ir Seimas būtų apsisprendęs iš dalies suvaržyti mandatą, vis tiek visuomenėje liktų – na, matot, jis galingesnis, jis turi Seimo nario mandatą. Tai būtų labai blogai tyrimui. Aš noriu į tyrimą eiti kaip socialdemokratas, kaip paprastas pilietis. Aš noriu apginti tūkstančių dorų mūsų žmonių jausmus, todėl rytoj Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiksiu savo atsistatydinimo iš Seimo narių pareiškimą.
Žinoma, aš norėčiau dabar paprašyti, gerbiamieji Seimo nariai, leisti man savaitę turėti Seimo nario mandatą dėl trijų priežasčių. Pirma, poryt reikėtų pateikti Seimo statuto ir Vyriausybės įstatymo redakcijas. Labai sudėtingi dokumentai. Dvejus metus prie jų labai įtemptai dirbome. Noriu tą darbą ketvirtadienį pateikti. Taip pat noriu pasakyti, kad turėčiau užbaigti labai sudėtingą medžiagą dėl „Williams problemų ir ją atiduoti frakcijų vadovams, Seimo Pirmininkui, Prezidentui ir premjerui. Taip pat noriu pasakyti, kad noriu tikrai susikaupti prieš tyrimą kaip paprastas žmogus, surinkti medžiagą, kad galėčiau sukomplektuoti ir į tyrimą eiti atvira širdim ir visiškai viešai, nepaisydamas to, kad liko nedaug laiko.
Problema šiuo atveju, gerbiamasis Andriau Kubiliau, ne laikas, problema yra be galo sudėtinga situacija tėvynėje. Todėl aš, kolegos, tikrai dar kartą dėkoju jums visiems. Lieku Socialdemokratų partijos nariu, lieku aktyviu jos nariu, sąžiningai priimu tai, kas man lemta. Aš manau, kad mes visi bendrom jėgom pasieksime, kad tiesa ir teisingumas Lietuvoje būtų išsaugoti. Aš tikiu, kad ir mano kolegos pasielgs taip pat. Aš tikiu, kad ir tie kolegos, kuriems mestas koks nors šešėlis, taip pat turės drąsos padaryti tą patį. Ir jokiu būdu… Apsaugokime Specialiųjų tyrimų tarnybą, apsaugokime Generalinę prokuratūrą, apsaugokime Seimą nuo politinių vėjų. Šiandien mes visi laikome būtent tokį egzaminą.
Dėkoju jums. Ačiū, kad šiandien jūs išsakėte ir paramą, nes vis dėlto komisija nagrinėjo faktus. Man, kaip paprastam piliečiui, šiuo atveju bus ramesnė sąžinė, kad ne tik aš vienas galvojau, kad pateikta medžiaga, deja, yra labai labai neišsami.
Taigi, kolegos, ačiū. Gero darbo, geros sėkmės ir kuo geriausios kloties! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad Seimui ir kai kuriems Seimo nariams priimant sprendimus šiandien buvo padarytos nedovanotinos klaidos. Tiksliau tariant, toks vaizdas, kad įklimpome. Aš vadovaujuosi tokia logika: neteisk ir nebūsi teisiamas, todėl maniau, kad reikia leisti teisėsaugos institucijoms išsklaidyti ar patvirtinti tuos įtarimus, kuriuos jos buvo suformavusios Seimo narių atžvilgiu. Jeigu būtų kalbama apie Seimo narių patraukimą baudžiamojon atsakomybėn kaip jau apkaltintų Seimo narių, tai niekas nebūtų balsavęs už, bet šiuo atveju buvo tik padaryti tyrimą ir ištirti. To nebuvo leista. Jeigu Seimas būtų leidęs tai padaryti, nebūtų virtinės nesėkmių dėl atsistatydinimų. Dabar išeina, kai V.Andriukaitis atsistatydino… Aš neįsivaizduoju, kaip jaustis tiems Seimo nariams, kurie neleido tiktai paklausti jų, ne apkaltinti, paklausti. Dabar Seimas liko pats kalčiausias. Aš supratau, kad Seimo Pirmininkas, kaip buvęs savo srities profesionalas, bandė išgelbėti Seimo prestižą, tačiau jam tai nepavyko. Gaila.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Aš kviesčiau jau baigti, nes po dešimties minučių Prezidentas atvyksta pristatyti premjero kandidatūros. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai nesmagu kalbėti. Iki mūsų balsavimo, aš noriu pasakyti, mes turėjome trijų Seimo narių problemą. Dabar mes turime, kad ir kaip būtų liūdna, viso Seimo problemą. Ir, Vyteni, nepyk, bet aš turiu tą pasakyti. Jeigu tu būtum sąžiningai šitą pasakęs iki balsavimo, situacija būtų visiškai kitokia. Ir tu būtum išlošęs, būtų išlošusi tavo partija, ir visas Seimas būtų išlošęs. Nepyk, bet tu darai reklamą.
PIRMININKAS. J.Razma. Prašau.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcija nuoširdžiai nagrinėjo šį sudėtingą Generalinės prokuratūros teikimą. Ir mes po sunkių svarstymų vis dėlto balsavome už tai, kad atvertume kelią išsiaiškinti tiesą. Bet, tiesą sakant, pabaigoje, po šių balsavimo rezultatų, kuriuos matėme, vis dėlto lieka nuosėdų. Yra tam tikras įspūdis, kad mes buvome tam tikro surežisuoto spektaklio, tam tikro iš anksto parengto scenarijaus įkaitai. Ir panašu, kad to scenarijaus autoriai yra Socialdemokratų frakcija. Aš nežinau, kiek tokių scenarijų rašymui turėjo įtakos tos žinios, kurios buvo prasiskverbusios į žiniasklaidą, kad gali būti ir daugiau pavardžių, nebūtinai Seimo narių, kiek turėjo įtakos kiti dalykai. Bet kuriuo atveju aš noriu pasakyti, kad mūsų frakcija į šiuos scenarijus nesivels, ir mes neleisime mūsų kolegai A.Vidžiūnui trankyti mandatų taip, kaip čia kai kurie daro. Aš dar kartą siūlau įsiklausyti į A.Kubiliaus kvietimą kitiems frakcijų seniūnams tartis ir nagrinėti, kas čia atsitiko, ir ką toliau daryti, kad rastume geriausias išeitis. Ir galbūt po premjero kandidatūros teikimo atsiras laiko tokiems sprendimams.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Korenka.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš, kitaip nei kolega V.Šustauskas, kuris pavadino Seimą ne visai gražiai, gerbiu Seimą ir jame esančius kolegas. Aš dėkoju gerbiamajam savo kolegai, socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, pirmiausia todėl, kad mes be tautos mandato visi esame mirtingieji ir esame žmonės, taip kaip ir visi, gyvenantys Lietuvoje. Vyteni, tu pasielgei teisingai, bet mes elgiamės taip pat galvodami apie teisybę ir, svarbiausia, galvodami apie Lietuvos valstybę.
Aš suprantu teisinius motyvus ir teisines kalbas, bet mūsų klausosi taip pat ir paprasti Lietuvos žmonės, kuriems vis dėlto kyla klausimų, kai daugiau kaip dvi savaites buvo kalbama ir sakoma: kalti, kaltas, o šiandien prieš balsuojant išgirdau aiškinimus, kad tai yra labai paprasta, kad Baudžiamajame kodekse yra tokia formuluotė. Gali būti Baudžiamasis kodeksas, gali būti kitas kodeksas, gali būti kiti įstatymai – yra žmogus, ar jis būtų paprastas, ar jis būtų Seimo narys.
Todėl laikausi tos nuomonės, kad mes nepritardami pasielgėme teisingai, galvodami apie valstybę. O V.Andriukaitis pasielgė kaip pilietis ir kaip tikras politikas. Ačiū tau, Vyteni Povilai Andriukaiti.
PIRMININKAS. Taip, gal tada N.Medvedevui aš… (Balsai salėje)
N.MEDVEDEV. …gudrauti (…) tikrai nesuprantame… Ir niekada nebus suprasti. Tikrai garbingų žmonių poelgiai yra nelaukti.
PIRMININKAS. Ačiū…
N.MEDVEDEV. Supraskime tai. Aš noriu, kad kuo geriau šitą suprastume.
PIRMININKAS. J.Čiulevičius.
J.ČIULEVIČIUS. V.Andriukaičio poelgį iš tikrųjų būtų galima įvertinti teigiamai, bet neaišku, ar tai yra pozicija, ar poza. Mes jau žinome, kad prieš keletą dienų jis atsisakė ir Seimo vicepirmininko pareigų, ir komiteto pirmininko pareigų, ir viso kito. Šiandien jis atsisako Seimo nario pareigų. Bet gal jis galėtų pasakyti, kada bus parašytas pareiškimas, nuo kokios dienos, ir mes norėtume sužinoti, ar nebus išleistas atostogų Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas? Nebus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, ir nebus iš esmės procedūrų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai paprasta. Kolega Čiulevičiau, atkreipsiu jūsų dėmesį: rytoj nunešiu pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Galiu tikrai patikinti jus, kad prašysiu datos štai tokios: arba šios sesijos pabaiga, t.y. liepos 20 d. (kaip minėjau, yra nemažai darbų, kuriuos turiu padaryti), arba dar paprašysiu bent savaitės atsikvėpti, nes įtampos yra pakankamai, kad galėčiau susikaupti tyrimui. Tuomet galės būti liepos 27 ar 28 diena. Štai yra dvi datos, gerbiamasis Čiulevičiau. Atsakau jums labai sąžiningai, kaip žmogus, kuris niekada nieko nebijojo. Yra gera Johano Volfgango Getės mintis, ir aš ją pacituosiu: „Pinigus prarasti – nieko neprarasti, garbę prarasti – daug prarasti, drąsą prarasti – viską prarasti. Nei garbės, nei drąsos aš nepraradau per visą savo gyvenimą. Linkiu ir jums atkreipti į tai dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar norėčiau paskelbti pertrauką iki 17 valandos. O tada išklausysime Prezidento kalbą, kurios metu bus pristatyta premjero kandidatūra. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.
R.KELIUOTIS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums iš vakarinio posėdžio liko neišnagrinėta keletas klausimų. Bet primenu, kad rytinio posėdžio pradžioje tvirtindami darbotvarkę sutarėme, kad 17 valandą nagrinėsime Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros projektą. Atitinkamas Respublikos Prezidento dekretas, šios dienos dekretas, kurio Nr.2, jums visiems yra išdalintas. Vadovaudamasis Seimo statuto 192 straipsniu, kviečiu Jo Ekscelenciją Valdą Adamkų į tribūną. Prašome, Prezidente.
V.ADAMKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pone Ministre Pirmininke! Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir atsižvelgdamas į Seimo daugumos valią, teikiu Seimo pritarimui Algirdo Mykolo Brazausko kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Su A.Brazausko vadovaujama Vyriausybe teko dirbti praėjusios kadencijos metu. Galiu tvirtai pasakyti, kad tai buvo konstruktyvus bendradarbiavimas, pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir supratimu. Praėję metai buvo kupini įtampos. Žmonės pavargo nuo politinių rietenų ir skandalų, todėl šiandien yra be galo svarbu užtikrinti valstybėje stabilumą ir darbų tęstinumą. Noriu palinkėti Ministrui Pirmininkui bei jo kabinetui tęsti pradėtus darbus ir įgyvendinti šaliai naudingus sprendimus nesidairant į rudenį vyksiančius rinkimus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 8 punktu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Algirdo Mykolo Brazausko kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, Ekscelencija Prezidente. Dabar tiesiog dėl bendros tvarkos primenu Statutą, kad pagal tą patį Statuto 192 straipsnį klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatūrą, neužduodami. Prezidentui pristačius kandidatūrą pretendentui suteikiamas žodis, todėl kviečiu A.Brazauską į tribūną. Po savo kalbos pretendentas ir dabartinis premjeras atsako į Seimo narių klausimus. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Pone Prezidente, pone Pirmininke, posėdžio pirmininke, jau trečią kartą aš stoviu šioje tribūnoje, kai svarstomas klausimas dėl Pirmininko ir mano paskyrimo į šias pareigas. Iš tikrųjų neseniai teko atsiskaityti mūsų garbingam Seimui apie praeitų metų rezultatus, tačiau, manau, ir šiandien privalau pasakyti ir papasakoti apie pagrindinius Vyriausybės veiklos principus ir problemas, su kuriomis susiduria Vyriausybė, kokiais būdais jos bandomos spręsti.
Galime pasidžiaugti, kad pastaruoju metu Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir sprendžiant su tuo susijusius klausimus mums sekasi neblogai. Šie metai yra, sakyčiau, atsakingiausi šiuo požiūriu, nes jau nuo metų pradžios mes privalome, privalėjome ir iki metų pabaigos pateiksime pagrindinę medžiagą, reikalingą tam, kad pačiu racionaliausiu būdu būtų panaudojami Europos Sąjungos įvairūs fondai: žemės ūkio, sanglaudos, tiesioginių išmokų, struktūriniai fondai ir daugelis kitų.
Vyriausybė neseniai, gegužės 14 d., Europos Sąjungai pateikė vadinamąją konvergencijos programą. Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas labai teigiamai įvertino mūsų šį dokumentą. Jis yra pagrindas ir, sakyčiau, gairės Lietuvos ekonomikos plėtrai artimiausiu dvejų su puse metų laikotarpiu, tai yra iki 2006 m. pabaigos.
Džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos fiskalinė politika, struktūrinių fondų sėkmingas panaudojimas ir palankios makroekonomikos tendencijos reitingų agentūroms sudarė galimybę, sakyčiau, arba pagrindą pakelti valstybės kredito reitingą į aukščiausią A… Tiesa, kol kas su minusu, bet aš tikiuosi, kad dar iki šių metų pabaigos mes galėsime šitą minusą sumažinti.
Birželio 25 d., taip pat labai neseniai, Lietuvos prašymas įsijungti į valiutos kurso mechanizmą taip pat įvertintas teigiamai, ir Lietuva šiandien pagal savo daugelį parametrų, ypač finansų srities, atitinka Mastrichto reikalavimus. Aš tikiuosi, kad jie bus išlaikyti ir artimiausiu metu. Tas užtikrina Lietuvos pasitikėjimą finansine sistema. Ne tik finansine sistema, bet ir suteikia tam tikras garantijas, kad Lietuvoje gali būti įvestas euras vienoje iš trijų (iš dešimties naujai įstojusių) valstybių. Kol kas tik trys valstybės, plius dar galbūt Latvija, turės tokią galimybę po dvejų metų išbandymo, taip galima būtų pasakyti, pradėti euro įvedimo procedūras.
Keletą žodžių apie socialines problemas, kurios yra pačios aštriausios. Mūsų programoje, kuri buvo patvirtinta prieš trejus metus, liepos 12 d., kaip tik beveik sutampa laikas, tam buvo skiriamas pagrindinis dėmesys. Aš norėčiau keliais bruožais, keliais skaičiais charakterizuoti tas tendencijas, kurios yra socialinės politikos srityje, ir pasakyti, kad, svarbiausia, vis dėlto nedarbas Lietuvoje gerokai mažėja. Per trejus metus užimtųjų skaičius padidėjo beveik 80 tūkst. žmonių. Pagal Darbo biržos duomenis registruotų bedarbių skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 226 tūkst. iki 139. Kaip matote, yra labai efektingas skaičius. Šiomis dienomis paskelbtas rezultatas sako, kad dabar nedarbas pagal Darbo biržos duomenis, aš dar kartą noriu pabrėžti, nes yra dvigubas skaičiavimas, sudaro tik 6,6%.
Socialinės apsaugos srityje, žinoma, labai svarbus yra žmonių, gaunančių mažus atlyginimus arba mažas pensijas, pragyvenimo lygio kėlimas. Mėnesio alga padidinta iki 500 litų. Sumažintos socialinio draudimo skolos, kurios siekė 1,5 mlrd. Šiandien nuo 312 Lt pensija padidinta iki 365 litų. Aš manau, kad iki šių metų pabaigos mes turime galimybę dar 20 Lt padidinti bazinę pensiją. Tokios galimybės yra, nes viršijamas socialinio draudimo fondas ir biudžetas. Tam yra visos galimybės. Aš manau, mes jomis pasinaudosime.
Taip pat bus kreipiamas ypatingas dėmesys žmonėms, gaunantiems mažas pensijas, mažesnes negu vidurkis, tai buvusi 325 Lt pensija. Pensijos šitai kategorijai žmonių vidutiniškai yra padidintos 60 litų.
Visiškai naujas reiškinys yra išmokos šeimoms, auginančioms vaikus. Nuo liepos 1 d. kiekvienam 3–7 metų vaikui, augančiam šeimoje, skiriama 50 litų. Tokios lėšos yra numatytos biudžete, biudžeto papildyme. Norėčiau pridurti, kad šeimoms, auginančios trys ir daugiau vaikų… Šios išmokos yra vaikams iki 18 metų, besimokantiems – iki 20 ar iki 24 metų.
Nuo rugsėjo 1 d. yra numatytas finansavimas, t.y. bus skirtos lėšos socialiai remtinų šeimų vaikams pasirengti mokyklai. Tai būtų apie 100 tūkst. vaikų. Taip pat numatomi nemokami priešpiečiai visiems pradinukams, 1–4 klasių vaikams. Tai tiek būtų apie socialinius reikalus.
Švietimo ir mokslo srityje, žinoma, vienas iš pagrindinių dalykų, kuris buvo ir aktualus, ir, sakyčiau, šiandien yra išspręstas, tai yra mokinio krepšelio metodikos įdiegimas Lietuvoje prieš dvejus metus. Tas krepšelis per tuos metus gerokai padidėjo – nuo 1521 Lt iki 1700 Lt – ir taip pagerino patį švietimo sistemos finansavimą. Beveik penkis kartus padidėjo vadovėliams skiriamos lėšos. Tai, žinoma, patenkina didelę dalį vaikų aprūpinant vadovėliais. Taip pat nuo šių metų 10% padidintas atlyginimas visiems mokytojams.
Priėmimai į universitetines aukštąsias mokyklas taip pat lieka aukšto lygio. Universitetų ir kolegijų studentų skaičius, mes jau patvirtinome priėmimus nuo rugsėjo 1 d., sudaro 51 tūkst. Galiu pasakyti, per pastaruosius penkerius metų aukštosiose mokyklose besimokančių studentų skaičius beveik padvigubėjo Lietuvoje. Mes iš tikrųjų pasiekėme vieną iš aukščiausių lygių Europoje, skaičiuojant 1 tūkst. gyventojų.
Ir dar vienas rodiklis, kuris sugretina, sakyčiau, Europos valstybes, tai yra procentas priimamų į universitetinių pagrindinių studijų pirmąjį kursą nuo visų abiturientų. Tai sudaro 78% ir gerokai viršija bendrąjį Europos vidurkį. Tai kalba, kad universitetinis mokymas tampa vis populiaresnis, kur kas didesnis jaunimo skaičius stengiasi mokytis, didėja konkursai į įvairias specialybes, ypač į humanitarines.
Keletą žodžių apie mokesčių sistemą. Biudžetas, žinoma, – tai mokesčiai, mokesčiai tai yra biudžetas. Per tuos metus, ypač praėjusius metus, iš esmės buvo reformuota mokesčių sistema, priimti ir įsigaliojo nauji mokesčių įstatymai. Aš dėkoju Seimui, kad labai įdėmiai buvo nagrinėjama ši reforma ir mes iš tikrųjų daug esame padarę. Norėjau atkreiti dėmesį į pelno mokestį, kur nustatytas 15% pelno mokestis. Dabar galime pasakyti, kad tai labai vykęs sprendimas, nes surenkamas pelno mokestis gerokai didesnis negu buvo planuojama. Per pastaruosius trejus metus pelnas padidėjo beveik 10 kartų gamybos srityje, aš turiu galvoje iš viso verslo sritį, o praėjusiais metais bendras pelnas sudarė apie 4 mlrd. litų. Lietuvoje per šių metų I ketvirtį – 1 mlrd. 200 mln., auga 20%. Tai rodo sveiką ūkį, sveiką ekonomiką, pelningą verslą ir, žinoma, tam tikrą perspektyvą didinti biudžeto pajamų dalį ir kartu visuomenei atiduoti šią dalį bendriems mūsų visuomenės reikalams.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad per tuos pastaruosius trejus metus sprendimas padidinti neapmokestinamąjį minimumą nuo 214 iki 290 litų davė žmonėms į rankas papildomai maždaug 600 mln. litų. Kita vertus, tai sudarė sąlygas diferencijuoti pajamų mokestį. Keletas skaičių, ką aš turiu omeny. Šiandien tie žmonės, kurie gauna minimumą – 500 litų moka 13,8% mokesčių, o jeigu yra du vaikai šeimoje, tai tik 12%. Tie, kurie uždirba 1000 litų, moka 23,4% mokestį. Tie, kurie uždirba 1500, tokie sudaro apie 80% visų dirbančiųjų Lietuvoje, moka 26% pajamų mokestį. Žinoma, daugiau uždirbantys moka iki 33%. Taigi Lietuvoje tam tikru atžvilgiu iš priešingos pusės galbūt yra išspręstas tas diferenciacijos klausimos ir paremiama ta kategorija gyvenančių iš darbo žmonių, kurie gauna mažas pajamas ir mažus atlyginimus.
Informacijos ir žinių visuomenės plėtra – ilgalaikis Vyriausybės prioritetas. Būtų galima daug kalbėti apie tai, tačiau aš norėčiau taupyti ir laiką, tuo labiau kad apie tai plačiai buvo kalbama praeitoje mano ataskaitoje. Aš tik porą skaičių pasakysiu. Vienas iš jų. Per pastaruosius trejetą metų investicijos į valstybės informacinės žinių visuomenės sritį yra penkis kartus padidėjusios – nuo 40 mln. iki 200 mln. šiais metais. Tai jūs matote, kiek daug dėmesio tam yra skiriama. Čia, žinoma, yra viskas, kas priklauso, atsiprašau… ir valstybinėms įstaigoms, ir privačiam sektoriui, nes naudojimasis kompiuteriais… Ketvirtadalis gyventojų šeimų turi kompiuterį, kas penktas turi kompiuterį namuose. Labai įdomu, kad iniciatyva „Langas į ateitį buvo parodyta privataus sektoriaus, prisidėjus valstybiniam sektoriui iš tikrųjų tai pasirodė labai efektyvi priemonė. Todėl šiandien daugelis tolimų Lietuvos taškų, kaimo vietovės gali susipažinti su kompiuteriu, gali išmokti juo elementariai naudotis ir išeiti į platųjį pasaulį pasinaudodami interneto paslaugomis.
Lietuvos kultūrinio gyvenimo sritis taip pat labai aktuali mūsų visuomenei, nes yra labai įdomių įvykių: praeitų metų Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Lietuvos 750 metų jubiliejus, mūsų santykiai su UNESCO, UNESCO pripažinimas mūsų kelių objektų pasaulio paveldo kultūra taip pat yra didelis dalykas arba, pavyzdžiui, Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimas. Pastarasis projektas labai sudėtingas, mes dėl jo bandome visokiais būdais spręsti. Lėšų, investicijų koncentracija taip pat duoda savo teigiamų rezultatų. Dabar yra statoma Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka, Klaipėdos apskrities didelė biblioteka, vykdoma Kauno valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija, Klaipėdos dramos teatro pastato didžiulis remontas, Valstybinio mažojo Vilniaus teatro pastato rekonstrukcija čia, Gedimino prospekto centre. Ir daugeliui kitų objektų koncentruojamos lėšos, kurios duoda rezultatą. Ir Kongresų rūmai, ir Nacionalinė biblioteka, kuri čia pat, šalia, jai investicijos pastaruoju metu buvo apie 30 mln. litų. Tai yra jau pabaigti objektai, jie šiandien sėkmingai tarnauja visuomenei.
Sveikatos apsaugos problemų buvo, matyt, jų dar bus ir ateityje. Tik aš norėčiau pasakyti, kad ta reforma, kurią pradėjome gana ryžtingai ir kuri ne taip lengvai sekasi, vis dėlto duoda savo teigiamą rezultatą. Todėl, kad Lietuvoje yra didžiulis tinklas ligoninių stacionarų ir nepakankama pirminė medicinos pagalba, dirbama šioje srityje, t.y. aprūpinama ir transportu bendrosios praktikos gydytojų… įrengiami kabinetai. Tai jau daroma ir šimtuose kaimo vietovių, ir toliau esančiose vietovėse, žinoma, tai žmonėms labai naudinga. Be abejo, problemų yra, ypač dėl medicinos konsultacinės paslaugos. Čia yra dirbama, tačiau kad ir kaip sakytume, pripažinta ir Skandinavijos šalių, kad maždaug trečdalis, maždaug 30%, neefektyviai naudojama viso to tinklo, kurį mes turime šiandie, ypač stacionarų. Daug dėmesio skiriama specializuotai pagalbai, taip pat profilaktikai, ypač vėžio profilaktikai. Numatytos programos dėl ėduonies vaikų dantims prižiūrėti, per milijoną litų. Manau, kad tai irgi leis gerokai sustiprinti šią medicininę pagalbą, ypač vykdant profilaktinę diagnostiką.
Lietuvos ekonomika iš viso iš tikrųjų charakterizuojama tuo, kad ji turi aukštus plėtros tempus, kurie, kaip jūs žinote, ir praeitais metais, ir užpraeitais, ir šiais (…) I ketvirtyje. Tai yra aukštas lygis. Bet aš norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė ir jos institucijos parengė Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kuri yra patvirtinta Seime. Jos pagrindą taip pat sudaro ilgalaikė Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų… Tai irgi yra padarytas didelis darbas, yra patvirtintas, yra parengtas bendrasis programavimo dokumentas dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, parengtas Valstybės bendrasis planas. Iki rugsėjo mėnesio Vyriausybė, manau, labai rimtai apsvarstys labai aktualų klausimą visai Lietuvai, tai yra regioninės plėtros politiką, arba regionų politiką, ir jos pagrindinius principus. Sudaryta speciali grupė, autoritetinga komisija iš mokslininkų ir mūsų darbuotojų, kurie rengia šią strategiją. Ji, manau, bus pagrindas tolesnei veiklai realizuojant ir tas galimybes, kurias suteikia Europos Sąjunga ir jos fondai.
Infliacijos klausimai. Iš tikrųjų, kai tapome Europos Sąjungos nariais, visoje Lietuvoje su tokia baime laukėm gegužės 1-osios, nes buvo daug ir įvairių kalbų, kad pabrangs dvigubai ar 30% ir t.t. Tai štai šita nenumaldoma statistika kalba visai ką kita, kad birželio mėnesį, palyginti su praeitų metų birželio mėnesiu, infliacija yra tiktai 1,1%. Todėl joks baiminimasis neturėjo pagrindo, ir mūsų visuomenė gali būti visiškai rami, kad tokių staigių šuolių iš tikrųjų nenumatoma ir jiems visiškai nėra pagrindo. Viena iš priežasčių yra ta, kad maisto produktų gamybos eksporto ir importo balansas pirmą kartą pasidarė teigiamas, nes mes iki šiol šį balansą turėjome neigiamą. Tai kalba apie tai, kad pagrindiniai maisto produktai, gaminami Lietuvoje, užtikrina mūsų žmonių galimybes jas įsigyti sąlyginai žemom kainom. Ūkio konkurencingumą lemia tokios sritys kaip įvairūs inovaciniai projektai arba aukštų technologijų sritys. Mūsų ekonomikoje tai dar sudaro sąlyginai mažą procentą, maždaug 7–8%, ir šita dalis per pastarųjų dvejų metų laikotarpį didėja maždaug 20–25%. Palyginti su visu pramonės augimu, kuris sudaro 12%, 16%, kaip dabar pirmajame ketvirtyje, tai yra labai daug. Aš manau, kad ta struktūra, be jokių abejonių, labai smarkiai keisis į gerąją pusę, ir, žinoma, bus kur kas sveikesnė, kur kas modernesnė mūsų visa ekonomika.
Baigdamas šitą dalį, norėčiau pasakyti, kad investicijos, kurios sukelia tam tikrų abejonių, nes apskaitoje žiūrima tik viena pusė, tai yra užsienio investicijos, kai kada užmirštant ir nepaisant investicijų, kurios yra mūsų, aš kalbėjau apie 4 mlrd. pelno… Reikia pasakyti, kad tos investicijos į Lietuvos ūkį, į mūsų kultūrinį, buitinį gyvenimą labai smarkiai didėja. Per trejus metus išaugo trečdaliu visos investicijos, o tiesioginės net 47%. Aš turiu galvoje užsienio investicijas. Tai irgi ne toks mažas procentas. Be abejo, būtų kur kas geriau, jeigu jis būtų dar didesnis, ir mes galėtume daugiau pritraukti štai šitiems dalykams.
Porą žodžių apie privatizavimą. Privatizavimas – tai viena iš sudėtingų Vyriausybės veiklos sričių, nes ir objektai labai sudėtingi, ir pats procesas labai dažnai toks nemalonus. 2002 m. mes gavome tiktai 350 mln. iš privatizavimo, nedaug, o 2003 m. – 900 mln. iš privatizavimo, ir šiemet apie 300–400 mln. per pusę metų mes taip pat turime. Viena iš diskutuotinų vietų buvo „Lietuvos dujų privatizavimas, 34% Vokietijos „Ruhrgazui 34% „Gazpromui. Tačiau manau, kad galima teigiamai vertinti dujų ūkio privatizavimą, nes pagal tą sutartį, kurią mes pasirašėme su „Gazpromu dėl dujų tiekimo iki 2015 metų, dvigubai padidinant dujų tiekimą į Lietuvą, „Gazpromas garantuoja 90% Lietuvos poreikio padengimą. Tai yra gera sutartis, ji vykdoma, aš tikiuosi, kad nebus kokių nors kataklizmų, kad šita sutartis liktų nevykdoma ateityje, nes kainos formulė vis dėlto yra labai stabili ir kalba vien apie tai, kad šiais metais dujų kaina Lietuvoje 5,6% atpigo ir jokio pabrangimo požymių mes šiandien nematome.
Dėl „Mažeikių naftos perdirbimo įmonės. Aš manau, ir klausimų bus šia tema. Aš savo pranešime nenorėčiau ilgiau sustoti ties tuo. Galiu tik pasakyti, kad mes stebim įvykių eigą, kasdien turim informacijos. Kol kas mes nematome kokių nors požymių, kurie rodytų, kad bankrutuoja arba sustoja. Aš kalbu apie Mažeikių įmonę, čia yra svarbiausia. Ko mums reikia? Žalios naftos, kad žmonės gautų atlyginimą, kad mes turėtume kur panaudoti, užtikrinti rinką, mūsų naftos produktų poreikius, nors jų galima gauti ir iš kitur, bet čia iškils kainų klausimas. Ir štai spręsim Mažeikių miesto nedarbo klausimą. Aš manau, kad šiandien labai nuogąstauti ir kalbėti apie kokį nors pavojų nematau pagrindo.
Porą žodžių dėl energetikos. Iš tikrųjų energetikos srityje nuo 2002 m. mes įgyvendiname restruktūrizaciją. Lietuvos energetikos ūkis yra pritaikytas elektros energijos laisvosios rinkos sąlygoms, darbui laisvosios rinkos sąlygomis. Mes raginame latvius ir estus padaryti tą patį (kol kas iki šiol dar nepadaryta), kad galėtume turėti bendrą Baltijos valstybių energetikos rinką, bet kol kas to nėra. Aš manau, kad kitais metais jau galėtų būti padėti kokie nors pagrindai. O sujungimas (nors pastangų dedama labai daug) su Europa bent viena linija, gana galinga linija, vis dėlto mums šitas projektas nelabai sekasi. Ne dėl mūsų kaltės, mes esame pasirengę, šiais metais yra apie 300 mln. eurų šiam reikalui skirta, bet mes jų panaudoti negalime, nes mūsų kaimynai lenkai iki šiol nepriėmė sprendimo, mes negalime sudaryti bendros įmonės, kuri pradėtų realizuoti šitą projektą. Reikės daug padirbėti.
Gerbiamieji, aš baigdamas norėčiau dar pasakyti keletą žodžių apie infrastruktūros objektus. Aš turiu galvoje transportą. Lietuva – tranzito valstybė. Tą tranzitą užtikrina 1600 km automobilių kelių, kuriais vyksta tranzitas, ir apie 1200 km geležinkelio, Klaipėdos jūros uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai. Ir tai yra pagrindiniai objektai, į kuriuos yra investuojamas kapitalas, ir per 2001–2004 m. į visus šiuos objektus nedetalizuojant buvo investuota apie 3 mlrd. litų. Vien tik į geležinkelį, geležinkelio transporto techninę modernizaciją, kas metus investuojama per 300 mln. Lt, žinoma, keletą kartų irgi padidėjo tos investicijos. Mes tobuliname Klaipėdos uostą, investuojama iš įvairių šaltinių per 120 mln. kasmet, ir mes dabar jau turime gilumines 14,5 metro pagrindinių krantinių prieigas. Tai mums užtikrina pačių didžiausių Baltijos laivų priėmimą Klaipėdos uoste. Ir, žinoma, naujieji terminalai – ir birių medžiagų, ir konteinerių, ypač konteinerių terminalas tampa labai populiarus – kasmet apkrovimas didėja beveik po 50%. Tai duoda didelę naudą ir didelį pelną ir geležinkeliui, ir uostui.
Lėšos, kurios ateina jau šiais metais iš Europos Sąjungos, pirmiausia pateks žemės ūkio reikalams. Labai gerai, kad taip aktyviai mūsų kaimo žmonės, ūkininkai deklaravo savo pasėlius, savo turtą, gyvulius, nes tai yra pagrindas gauti tas lėšas, apie 600 mln. Lt vien tik tiesioginių išmokų, nekalbant apie struktūrines kaimo rėmimo lėšas ir finansavimą. Aš vis dėlto turiu pasakyti porą skaičių. Pirmais metais iš biudžeto buvo finansuojama 610 mln., praeitais metais 810 mln. Dabar, šiais metais, su Europos Sąjungos lėšom finansavimas yra lygiai dvigubai didesnis – 1418 mln. litų. Tai yra didžiulės lėšos, kurias reikia panaudoti, kurias reikia sugebėti paimti. Ir galima pasidžiaugti, kad tie konfliktai, kurie buvo praėjusiais metais, yra užmiršti. Ką galėjo, Vyriausybė darė per tuos metus. Dabar, kai jau visiškai matyti artimiausioje ateityje ta nauda, kurią žemės ūkis turės iš Europos Sąjungos, žinoma, tai skatina. Šių metų pirmajame pusmetyje 10% auga žemės ūkio gamyba, pagrindinių produktų supirkimai. Labai smarkiai išaugo ir mėsos supirkimo, ir pieno, ir kitos žemės ūkio žaliavos arba pirminės produkcijos kainos, ir tai deda labai rimtą pagrindą, kad pas mus žemės ūkis gali atsistoti ant tvirtų kojų ir dar tvirčiau įsitraukti į Lietuvos bendrą ekonominį ir socialinį gyvenimą, ir, žinoma, matyti, savo perspektyvą.
Taigi, gerbiamieji, nenorėčiau jūsų ilgiau trukdyti. Labai atsiprašau, gal mano ta kalba buvo šiek tiek per ilga, bet noriu pasakyti, kad Vyriausybė, jeigu jinai bus patvirtinta, yra pasirengusi dirbti iki kadencijos pabaigos, vykdyti šitą programą. Vyriausybė dirba ne rinkimams, o Lietuvai, ir dirbs ateityje taip pat. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojam.
R.KELIUOTIS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS. Prašom sėsti, kolegos, o Ministrą Pirmininką ir pretendentą kviečiu į tribūną. Dar sykį primenu Statuto 192 straipsnio 3 dalį: pretendentas atsako į Seimo narių klausimus (iki 40 minučių). Užsirašė 14 Seimo narių. Tikiuosi, kad šią procedūrą galėsime greičiau atlikti. Pirmasis – A.Kašėta. Prašom klausti.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis premjere, mes, grupė Seimo narių…
A.M.BRAZAUSKAS. Galima garsiau?
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis premjere, grupė Seimo narių iš opozicinių frakcijų (Liberalų ir centro ir Konservatorių frakcijų) šiandien kreipėmės į jus raštu dėl vidaus reikalų ministro kandidatūros. Kaip nustatyta Konstitucijoje, jums netrukus naujajam šalies Prezidentui teks teikti tvirtinti būsimos Vyriausybės sudėtį. Sutinkame su jūsų argumentais, kad iki Seimo rinkimų likus vos keturiems mėnesiams netikslinga galbūt iš esmės keisti Vyriausybės sudėtį, tačiau ši taisyklė neturėtų būti taikoma ypač blogai savo pareigas atliekantiems ministrams. Seimo opozicinės frakcijos svarstė galimybę rengti interpeliaciją vidaus reikalų ministrui Virgilijui Bulovui, tačiau atsižvelgdami į įvykusius Prezidento rinkimus ir žinodami apie naujos Vyriausybės formavimą nutarėme, kad būtų racionaliau formuojant Vyriausybę, naują ministrų kabinetą, siūlyti netvirtinti Virgilijaus Bulovo kandidatūros. Mes neigiamai įvertinome ministro V.Bulovo veiklą siekiant perimti į ministerijos kontrolę…
PIRMININKAS. Laikas.
A.KAŠĖTA. …vidaus reikalų tarnybos pulkus, nuo gegužės 1 d. nustatant nusikaltėliams…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
A.KAŠĖTA. …išorinės Europos Sąjungos sienos kirtimo tvarką, aplaidumą ir vėlavimą kuriant Bendrosios pagalbos centrą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nutraukiu.
A.KAŠĖTA. Noriu paklausti, kaip jūs reaguosite į tą mūsų raštišką siūlymą, kurį aš pateikiau?
PIRMININKAS. Premjere, vieną minutę! Kolegos, klausta buvo pusantros minutės, nors pagal Statutą klausti yra minutė. Taigi 70 sekundę tikrai bus kitas nutrauktas, įspėju. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, aš neskaičiau, aš tik dabar gavau į rankas štai šitą raštą. Aš jo neskaitęs, nežinau, kas jame inkriminuojama ar kokie yra priekaištai vidaus reikalų ministrui, ar jis iš tikrųjų… Aš manau, kad apsvarstysiu šitą jūsų klausimą, ačiū. Tai, ką jūs minėjote dėl vidaus pulkų, tai aš esu tikrai įsitikinęs ir visiškai palaikau ministrą V.Bulovą, kad jie turi priklausyti ne Policijos departamentui, ir aš nematau jokio ministro nusikaltimo šioje srityje. Absoliučiai jokio. O dėl pasienio prašom išsiaiškinti. Aš aiškinausi. Aš irgi nepamačiau, kad būtų pažeistos kokios nors bendros Europos taisyklės ir padarytas koks nusižengimas. Jeigu opozicijai kyla tokių klausimų, tai jūs turite teisę ir žinote, kaip tai reikia padaryti. Prašome kviesti ministrą ir aiškintis dėl to, ką jam esate parengę, kokius priekaištus, kurie turbūt išdėstyti ir šiame rašte. Aš vis dėlto siūlysiu palikti ministrą V.Bulovą eiti pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, Liberaldemokratų frakcija, sveikindama Prezidento pasiūlymą, kad jūs toliau eitumėte Ministro Pirmininko pareigas, taip pat norėtų prašyti Seimo Pirmininką, kuris pabėgo, kad jis siūlytų šiandien ypatingos skubos tvarką, kad išspręstume šią problemą šiandien ir neaušintume čia be reikalo burnos. Paklausti aš jūsų norėjau tokio dalyko. Tikrai, norim mes ar nenorim, gerai jūs pasakėte, Vyriausybė dirba Lietuvai. Bet vis tiek bus Seimo rinkimai, ir yra viena labai aštri problema, kuri žmones labai jaudina, todėl Vyriausybės pozicija labai svarbi. Iš visos didelės armijos valstybės tarnautojų, gerų žmonių, specialistų, yra vis dėlto dalis, kuri abejingai žiūri į žmones. Jie yra savivaldybėse, apskrityse ir „Sodros padalinių skyriuose, rajonuose ir miestų centruose. Mes gauname daug nusiskundimų. Kaip galvojate, ką galime per šį laiką dar padaryti, nes populistai tuo labai spekuliuoja?
A.M.BRAZAUSKAS. Biurokratija iš tikrųjų yra, aš negaliu su jumis nesutikti, bet reikia atskirti pavaldumo reikalus, nes, kad ir kaip kalbėtume, paprastas žmogus daugiausia susiduria su savivaldybe, todėl padaryti kokį nors didelį poveikį Vyriausybei aš tikrai… Mes ne kartą tuos klausimus svarstėm ir nematom tokių labai efektyvių priemonių, ką Vyriausybė galėtų padaryti. Mes stengiamės preciziškai finansuoti ir numatome biudžete, kurį jūs tvirtinate, tą valstybės funkcijų dalį, kurią vykdo savivaldybės. Mes perėmėm. Buvo didžiulė problema, jie davė į teismą Vyriausybę, kaip atsimenate, prieš trejus metus. Ieškinys buvo per 400 mln. litų. Galų gale mes daugelį tų klausimų išsprendėme. Tokių mūsų priekaištų lyg ir nėra, tačiau daryti tokį esminį poveikį, kad sumažintume biurokratizmą, tokį požiūrį į žmogų… Žinoma, tai yra tokia bendra mūsų visų problema. Tai, kas yra susiję su Vyriausybės sfera ir institucijom, pavaldžiom Vyriausybei, žinoma, irgi yra visokių dalykų, kurie… Na, ką gi, mes laikomės, mes su jumis priėmėm labai daug tokių rimtų aktų. Per tuos trejus metus ir Valstybės tarnybos įstatymas, jo tobulinimas, papildymai, nuobaudos, visokios disciplinos priemonės… Reikia jų laikytis. Paprasčiausiai, matyt, mes visi… Galbūt iš tikrųjų reikia daugiau dėmesio tam skirti. Galbūt reikia dar kokių efektyvesnių instrumentų šitiems dalykams.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, kai jūsų klausinėja, ką jūs darysite su „Mažeikių nafta dėl „Jukos krizės, jūs neretai atsakote, kad žadate bet kuriuo momentu skristi į Maskvą. Klausimas: su kuo jūs žadate Maskvoje konkrečiai tartis ir kas gali priimti sprendimą dėl „Jukos turimų „Mažeikių naftos akcijų? Ir papildomas, labai lengvas. Dabar, kaip sužinojome, „Mažeikių naftos produktai Latvijoje, Estijoje yra pardavinėjami pigiau – litras maždaug 20 centrų – nei Lietuvoje. Ar Vyriausybė neanalizavo, kokios šito priežastis?
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia jūs gi žinote visą „Mažeikių naftos istoriją. Antras dalykas, mes, taip švelniai kalbant, padovanojome 15% kainos, nustatydami importo mokestį ryšium su Mažeikių privatizavimu, jeigu atsimenate. Mums pasisekė dabar to atsisakyti. Aš manau, kad tam tikra inercija yra likusi. Daugiau kokių nors ypatingų priežasčių aš nematau, kad tas kainų skirtumas būtų toks.
Dabar dėl to, ar skristi, ar neskirsti. Žinoma, skirsti yra pats blogiausias atvejis, ir ne tai esmė. Esmė yra ta, kad Mažeikių įmonė veikų, kad jinai turėtų žaliavos, kad žmonės turėtų darbo, kad įmonė turėtų pelno, kad įmonė atsiskaitytų už pusantro milijardo valstybės kreditą ir 500 mln. garantijas tuo metu. Štai koks yra mūsų pagrindinis tikslas. Yra keletas variantų. Paskutinis variantas, kuris, atrodo, pats realiausias pagal šios dienos paskutinę informaciją, yra tas, kad vis dėlto bus reikalaujama iš „Jukos tuos 8 mlrd. dolerių, kurie dabar susiformavo kaip ieškinys, grąžinti nenusileidžiant „Jukos, kuri siūlė tuos 8 mlrd. išmokėti per trejus metus. Atrodo, kad tokio sprendimo nebus. Dabar yra priartėta prie antrinių bendrovių, kurios tiesiogiai tiekia naftą, nes „Jukos centras Maskvoje yra tik tarpininkas. Pagrindiniai ryšiai yra tarp atskirų naftos gavybos verslovių. Pavyzdžiui, yra tokia įmonė „Jugansk neftgaz, kuri pumpuoja naftą, tai yra antrinė kompanija, kuri išgauna 60% visos „Jukos gaunamos naftos. Ir, žinoma, kai bus prisikasta iki jų akcijų, o tų antrinių kompanijų yra keletas… Galiu paminėti: „Samara neftgaz, „Tomsk neft ir t.t. Į Mažeikius ateina iš įvairių. Mokėjimai iki šiol ėjo per „Jukos centrą. Dabar keliamas klausimas, kad mokėjimai būtų tiesiai antrinėms firmoms. Tas pats atlyginimas už transportavimą „Transneft, kuri yra valstybinė Rusijos įmonė ir kur už paslaugas taip pat centralizuotai mokėdavo „Jukos centras. Susidaro toks įspūdis, kad „Jukos pasiliks kaip stogas, o šios antrinės įmonės, gali taip atsitikti, bus valdomos kitų, kuriems bus pavesta vadovauti ir valdyti firmas, tiesiogiai išgaunančias naftą.
Dar kartą noriu pasakyti (labai atsiprašau, jau trečią kartą) – mums rūpi, kad naftos būtų. Mes patikrinome dar kartą grafikus, patvirtintus Kuro ir energetikos ministerijos III ketvirčiui, ten visur yra numatytas ir eksportas, ir kaip žaliava naftos perdirbimo įmonei, ir neseniai buvo Rusijos Vyriausybės pareiškimas, kad naftos eksporto Rusija sumažinti nesirengia. Mano žiniomis, vienos tonos eksporto tarifas yra per 30 dolerių. Todėl labai keistai atrodytų valstybės sprendimai, jeigu būtų sustabdytas naftos eksportas. Ką tai reiškia? Vadinasi, ir gavyba turi būti sustabdyta, nes niekur nepadėsi tokių kiekių. Per dieną yra išpumpuojama apie 230 tūkst. tonų naftos visoje „Jukos sistemoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar tos frakcijos, kurios atstovas neklausė, G.Kniukšta. Ruošiasi A.Kubilius.
G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iš tikrųjų per tuos metus, kai jūs buvote Vyriausybės vadovas, kartu su Seimu padaryta daug darbų. Tai ir pereinamasis laikotarpis dėl dirbamos žemės įsigijimo užsieniečiams, ir tiesioginės 55% išmokos, vien per trejus metus kaimas gaus 2 mlrd. litų. Tačiau dar mažos produkcijos supirkimo kainos, lėta kooperacijos plėtra, kas galėtų tas kainas didinti, be abejo, rodo, kad dar darbo yra, gerbiamasis premjere, ir kitą jūsų kadenciją. Bet aš noriu paklausti. Jūs puikiai žinote, kad konkurencinis spaudimas ūkininkams bendroje Europos rinkoje didės. Ką daryti ir kaip paskatinti kitą ekonominę veiklą kaime ir kuo užsiimti kaimo žmogui be tradicinės veiklos? Kokie jūsų būtų du protingi patarimai kaimo žmonėms? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Dėl kadencijos pažiūrėsime. Dabar per anksti turbūt kalbėti.
PIRMININKAS. Geras palinkėjimas.
A.M.BRAZAUSKAS. Matote, mes paveldėjome su jumis, arba mes patys sukūrėme restitucijos proceso metu, smulkų ūkį. 9 ha vidutinis ūkio dydis, dvi su puse karvės, rodos, taip skaičiuojama. Jūs galite ir pats puikiausiai įsivaizduoti, koks gali būti prekinis ūkis esant tokio dydžio vidutiniam ūkiui. Tai yra labai sunku, ir nors ir skaudu, bet reikia pasakyti (ir jūs teisingai sakote), kad tie smulkesni ūkiai turi ieškoti alternatyvių pajamų.
Dabar dėl kooperacinio judėjimo. Apie jį Lietuvoje kalbama 15 metų. Jis neprigyja Lietuvoje. Aš manyčiau, kad pirmiausia dėl tam tikrų psichologinių priežasčių, nes niekas nenori vėl būti suvarytas į „kolchozus, jeigu taip nemaloniai kalbėtume. Jūs pažiūrėkite, ir jūs pats važinėjate po Prancūziją ir po kitas valstybes, Daniją, kur nepaimsi, visur kooperatyvai, kurie gina savo interesus, kainas ir panašiai, tobuliausią techniką naudoja kartu kooperatyve. Bet mes finansuojame Žemės ūkio rūmus. Specialiai duodame pinigų, kad jie organizuotų kooperatinį judėjimą. Galbūt reikėtų ir paklausti, kokios priežastys, gal kokią analizę padaryti, kodėl šis kooperatinis judėjimas Lietuvoje taip sunkiai prigyja. Aš manau, kad žmonės turi patys pajusti.
Kita vertus, reikia panaudoti tuos fondus, kurie skiriami žemės ūkiui. Tų fondų, jūs puikiai žinote, yra labai įvairių. Ir blogas žemes dirbantiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir už gamybos nutraukimą, pieno ir panašiai, miškų užsodinimo ir daugelis kitų dalykų, įvairūs ekologinės žemdirbystės klausimai. Galų gale pažiūrėkite, koks mūsų kaimo turizmas ir kaip gražiai atrodo ši sritis ir kokias perspektyvas ji turi Lietuvoje. Aš manau, kad bendromis pastangomis ir labai išradingai panaudojant tas finansavimo galimybes, kurias dabar suteikia Europos Sąjunga, galima iš tikrųjų gerokai pakeisti tą pačią ūkininkavimo struktūrą ir vis dėlto padaryti, kad ūkio vidurkis būtų nors 30 ha.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Ruošiasi kolega P.Gražulis.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, jūs turbūt žinote, kad mes nebalsuosime už jūsų kandidatūrą, bet aš norėčiau paklausti keleto dalykų. Jūs daug kalbėjote apie ekonomiką, kurioje yra tikrai gerų dalykų, yra ir nelabai gerų dalykų. Bet, kaip jūs žinote, valstybė ir visuomenė gyvena ne vien ekonomikos reikalais. Kaip jūs jaučiate, jūsų valdymo rezultatas gali būti toks, kad rinkimus laimės Darbo partija, ir laimės ne todėl, kad ekonomikai yra labai blogai. Problemos, mano įsitikinimu, yra su politine sistema, su partijų sistema, su rinkimų skaidrumu. Apie tai jūs visai nekalbėjote. Tuo tarpu Valstybės saugumo departamentas Seimui pateiktose pažymose mato čia didžiules problemas, Rusijos pastangas stiprinti savo įtaką Lietuvoje, tvirtinti savo vienokį ar kitokį dominavimą.
Premjere, norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad jums turi rūpėti ne vien ekonomika, bet ir valstybės saugumo reikalai, ir valstybės demokratijos ateitis, ir kad jūs, būdamas premjeru, turite būti ir šių problemų sprendimo iniciatorius?
A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū už tokį klausimą. Pirmiausia aš čia stoviu tribūnoje kaip premjeras, kaip Ministras Pirmininkas, ir kalbu, ir atsiskaitau parlamentui už Vyriausybės veiklą. O tie klausimai, kuriuos jūs keliate, iš tikrųjų labai jautrūs, labai svarbūs ir reikia galvoti apie Lietuvos ateitį, bet jokiu būdu aš negaliu visko susieti su Vyriausybės veikla. Rinkiminė kampanija, frakcijos, koalicijos ir t.t. Aš manau, kad ruduo tam ir bus pašvęstas, ir reikės labai rimtai ruoštis rinkiminei kampanijai, bet tai, mano supratimu, išeina toli už Vyriausybės veiklos ribų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kas nors iš jūsų dar galės paklausti. O dabar P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, išties aš norėjau gal net ir papildyti A.Kubiliaus klausimą. Klausant jūsų pranešimo matyti, kad mūsų gyvenimas rožėm klotas. Pensijos kyla, atlyginimai auga. Bet, deja, matome Lietuvos gyventojus, balsuojančius ne už V.Uspaskichą, bet prieš valdančiąją daugumą. Ir tai yra, manau, visiškai natūralu, nes pagal statistinius duomenis prie skurdo ribos kaime gyvenančių žmonių yra 40%. Per 15 nepriklausomybės metų susiformavo oligarchinė valstybė. Nors socialdemokratai yra valdžioje, tačiau socialinio teisingumo prošvaisčių nematyti. Kuo toliau, tuo labiau savo sąlygas Vyriausybei, Seimui diktuoja susiformavę oligarchai.
Jūs sakėte, kad sumažėjo nedarbas. Tačiau darbdaviai jau neranda darbuotojų, nes jauni specialistai išvažiuoja į užsienį negalėdami sudurti galo su galu. Masiškai važiuoja. Kaip galvojate spręsti šias problemas? Gal žalią kortą įvesite Baltarusijai, Kaliningradui, Ukrainai siekdami iš ten atsivežti darbo jėgą.
PIRMININKAS. Laikas.
P.GRAŽULIS. Pigesnę. Nes čia žmonės tokiomis sąlygomis už tokį atlyginimą negali pragyventi.
A.M.BRAZAUSKAS. Kokia yra Lietuvos padėtis, mes visi puikiai žinome. Dėl to, aš manau, neturėtume vienas kito kaltinti, neturėtume šitaip elgtis. Reikia atsiminti vieną dalyką: Lietuva, Latvija ir Estija išėjo iš Tarybų Sąjungos. Mes atkūrėme nepriklausomybę, mes paveldėjome visiškai sujauktą vidaus ekonomiką, kuri dirbo visai kitais pagrindais, kurdama pseudosocializmą. Mes visi trys vienodi. Stebuklas įvyko Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje? Stebuklų nebus. O palaipsniui, po 5, 7, 8, 10%, kiekvienais metais valstybėje augs visi reikalai, tik šitaip. O visa kita yra žmonių apgaudinėjimas. Drąsiai galiu tai pasakyti. Aš manau, kad Lietuvos žmonės yra tiek politiškai subrendę ir jau ne vieną kartą balsavę, kad jie pradeda skirti, kur yra realus gyvenimas, kur yra apgavystė, arba bus apgavystė. Štai jūs parodykite Europoje stebuklą, kuris įvyko. Dešimt valstybių dabar įstojo į Europos Sąjungą. 30 metų Airija darė šitą stebuklą. Jūs žinote, kiek milijardų Airija gavo per 30 metų? Kai Lietuva gaus tuos milijardus, kuriuos gavo Airija, tada jūs pasakysite, kaip gerai gyventi Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B.Bradauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Nuo gegužės 1 d. du mėnesius gyvenam, jau norim gyventi kaip Airijoje.
PIRMININKAS. Mes jau nuo gegužės 2 d. turėjome kitaip gyventi. Klausia B.Bradauskas. Ruošiasi kolega A.Klišonis.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš šiandien antrą kartą turėčiau padėkoti Prezidentui V.Adamkui, pirmą kartą mintyse, o dabar garsiai, kad jis nemato kitos kandidatūros, kuri Lietuvos ekonomiką išvestų į pirmaujančias gretas, tik jus. Tai tikrai labai dėkoju. Bet mano klausimas būtų kitas.
Mes įveikėme daug ekonominių sunkumų ir t.t., bet kova su biurokratizmu kažkur lieka. Vienas iš klausimų būtų dėl žemės ūkio paskirties žemės. Mes priėmėme tą įstatymą ir šiandien gerbiamasis G.Kniukšta mane paskatino užduoti šį klausimą. Kaip jūs manote, ar žmonių vaikymas dėl skelbimų laikraščiuose ir panašiai, kad parduoda savo nuosavybę, atitinka nūdienos reikalavimus, ar tikrai žmonėms nesudaro biurokratinių barjerų? Dėkoju.
A.M.BRAZAUSKAS. Jūs turbūt atsimenate, neseniai priėmėte pataisą, kurią mes pasiūlėme Seimui dėl žemės paskirties pakeitimo tam tikros procedūros. Aš manau, kad viena iš blogybių, dėl ko mes stabdome reformas, dėl ko mes stabdome investicijas, statybas ir darbo vietų kūrimą, yra ši formulė, žemės paskirties pakeitimo formulė. Aš manau, kad Seimas iki rudens galėtų dar kartą peržiūrėti. Vyriausybė pasiruošusi labai aktyviai dalyvauti ir net pasiūlyti, jeigu reikia, revoliucinius sprendimus. Bet jūs atsiminkite, kai mes pasiūlėme, tai čia, Seime, buvo įrašytas toks saliamoniškas sprendimas, kad vietoj daržinės norint statyti gyvenamąjį namą reikia keisti žemės paskirtį. Ką tai reiškia? Tai reiškia – sustabdyti bet kokį investicinį projektą. Ir žemė jau netampa rinkos objektu, preke. Tokiu atveju biurokratiniais aptvarais aptveriamas šis visas reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Klišonis ir ruošiasi kolega J.Čiulevičius.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, drįstu kreiptis į jus – premjere, nes…
A.M.BRAZAUSKAS. Aš negirdžiu, prašom garsiau.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis premjere, drįstu kreiptis į jus – premjere, nes Lietuvoje niekas neabejoja, kad jūs vėl Seimo būsite patvirtintas vadovauti Vyriausybei. Kreipiuosi į jus paakintas Lietuvos gydytojų sąjungos kreipimosi, kurį šiandien gavo Seimo nariai, jis yra išplatintas. Ne veltui jūs kalbėjote apie sveikatos apsaugą palyginti daug.
Birželio 16 d. prie Vyriausybės rūmų buvo susirinkę apie 3 tūkst. medikų. Deja, Vyriausybės atstovai jų nepriėmė. Kaip jūs žinote, mediko profesijoje daugiau lemia netgi ne vaistas, ne chirurginė operacija, bet žodis, jautrumas pacientui. Ar gydytojai ir kiti sveikatos srities darbuotojai gali tikėtis iš jūsų didesnio jautrumo negu buvo iki šiol? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš su Gydytojų sąjunga per tuos 3 metus susitikau keletą kartų. Bet jeigu Gydytojų sąjunga mano, kad geriau yra kalbėti mitinguose, tai čia yra jų sprendimas. Mitinguose klausimų neišspręsi. Gydytojų sąjunga šį pavasarį nerodė jokio noro susitikti su manimi, ateiti ir pasakyti, koks reikalas. Ramiai atsisėstume ir aptartume visus klausimus, kurie yra. Deja, buvo padaryta visiškai kitaip. Eiti mitinguoti! Atsiprašau, bet aš tikrai neisiu. Visuomet prašau, Vyriausybės durys atidarytos. Prašom. Tegu eina Gydytojų sąjungos delegacija, vyr. gydytojų sąjungos, kitos sąjungos ir visuomeninės sveikatos apsaugos organizacijos, jos visuomet dėmesingai bus priimtos ir aptarti visi klausimai, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čiulevičius. Ruošiasi K.Prunskienė.
J.ČIULEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, jūsų vadovaujamas ministrų kabinetas per visus 15 nepriklausomybės metų dirbo ir stabiliausiai, ir efektyviausiai. Būtų apmaudu, jeigu po Seimo rinkimų jūs negalėtumėte pratęsti pradėtų ir nebaigtų darbų.
Klausimas kita tema. Jūs labai atvirai vertinote Prezidento Rolando Pakso nušalinimo priežastis ir pasekmes. Prašau įvertinti šios dienos Seimo sprendimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tris Seimo narius.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, tai nesusiję su Vyriausybės veikla ir aš niekuomet…
PIRMININKAS. Premjerui nebūtina atsakinėti.
A.M.BRAZAUSKAS. Nebūtina atsakyti į klausimą. Aš taip atsakyčiau į jūsų klausimą. Aš nesiimu teisėjo ar didelio žinovo vaidmens. Seimas ilgai nagrinėjo, buvo sudaryta kvalifikuota komisija, jūsų teisininkai. Ir vieni turėjo argumentų, ir kiti. Aš girdėjau pono R.Šukio kalbą (nors visą dieną buvau užimtas), kuri man paliko tikrai labai gerą įspūdį, prisipažinsiu, kaip kvalifikuoto teisininko. Aš manau, kad tai padarė didelę įtaką Seimo nariams. Kitų kalbų aš neturėjau galimybių išgirsti ir išklausyti. Aš galiu tik tiek pasakyti: Seimas yra aukščiausia institucija, tai yra tautos atstovai, kaip jie nutarė, taip turi būti.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Prunskienė. Ruošiasi kolega A.Stasiškis.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis premjere, jūs puikiai žinote, kad viena iš skaudžiausių Lietuvos problemų yra dideli gyventojų pajamų skirtumai. Šiandien jūs kalbėjote apie pajamų mokesčių diferencijavimą, tarifų diferencijavimą. Žinoma, tai labai svarbu mažinant tuos didelius skirtumus. Kaip jūs vertintumėte galimybę neapmokestinti minimalaus darbo užmokesčio, kuris šiandien yra 500 litų, sakykim, nuo kitų metų, formuojant kitų metų biudžetą ir atkreipiant dėmesį į tokią galimybę? Nes labai logiška, labai svarbu žemutinį pajamų lygį kilstelti į viršų nekeičiant tarifo geriausiai apmokamiems asmenims.
A.M.BRAZAUSKAS. Galima, žinoma, apsvarstyti tokį klausimą. Kai priimi tokius sprendimus, pirmiausia reikia paskaičiuoti. Vien emocingai tokių dalykų neišspręsi. Yra kitas būdas, kurį galima rimtai apsvarstyti, t.y. padidinti minimumą nuo 500 iki 600 litų. Yra ir kitas variantas. Matot, jūs turbūt prisimenate, 500 Lt minimumas dabar apmokestinamas 13,4%, o jeigu yra du vaikai, yra tik 12% pajamų mokesčio. Tik 12%. Iš 500 Lt atlyginimo tai yra labai mažas procentas, vargu ar gali kokį didelį efektą padaryti tie 12% ar 13%. Galbūt reikia iš kitos pusės pasižiūrėti į tą klausimą, galbūt iš tikrųjų didinti patį minimumą? Tai pasverti reikėtų. Aš prašiau, kad Trišalė taryba nagrinėtų ir šitą klausimą. Rudenį galbūt būtų galima ir apsvarstyti šį minimumo didinimo klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Klausia A.Stasiškis. Ruošiasi kolega K.Glaveckas.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone premjere ir būsimasis premjere, aš norėčiau apie nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kurios buvo įstatymo fiksuotos beveik prieš 10 metų ir visą tą laiką yra įšaldytos. Ši kategorija žmonių ir socialinio draudimo pensijas gauna menkesnes negu kitos (vidutiniškai). Tai yra dėl jų gyvenimo aplinkybių. Dabar bet koks pasiūlymas peržiūrėti nukentėjusių asmenų pensijos dydį, t.y. tą bazę, kuri buvo fiksuota 1995 m. lygiu, atsimuša į sakymą, kad nuspręsta yra iš viso valstybinių pensijų sistemą keisti, reformuoti ar panaikinti. Turbūt, kad taip, iš tikrųjų toks sprendimas yra pagrįstas, tačiau, mano supratimu, tai ne vienos dienos ir didelis darbas, vargu ar staiga bus tas padaryta. Tuo tarpu gerėjant gyvenimui ir pensijoms augant, ką jūs pats čia kalbėdamas pripažįstate, šių žmonių socialinė padėtis, kuri prieš tą dešimtmetį buvo šiek tiek išlyginta, nes buvo gaunama nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, dabar visą laiką atsilieka ir jie stumiami į nuošalę, į skurdo ribą.
PIRMININKAS. Laikas.
A.N.STASIŠKIS. Ką manote daryti, ką galima daryti? Ar jūs sutinkate, kad tai svarbi problema ir reikia svarstyti šios nukentėjusių asmenų pensijos dydžio pakeitimą?
A.M.BRAZAUSKAS. Žinot, visa tai yra biudžetinės lėšos, aišku. Joks čia socialinis draudimas, tai yra vien tiktai biudžetinės lėšos. Dabar dėl minimalios pensijos. Mes dvejus metus ieškojome būdų, kaip padidinti minimalias pensijas. Jos iš tikrųjų yra padidintos ir priklauso nuo stažo, nuo atlyginimo dydžio. Vidutiniškai maždaug 60 Lt yra pridėta tiems, kurie gaudavo mažesnes nei 325 Lt pensijas. Taigi šia kryptimi einama. Bet, žinote, yra Lietuvoje asmenų, daug kur tokių dalykų nėra iš viso, o Lietuvoje gauna žmogus tris pensijas, dvi pensijas. Iš šis skaičius didėja, nes mes kiekviename posėdyje vėl papildome sąrašą dvidešimčia, penkiolika žmonių, dar patvirtinam pirmojo laipsnio pensijas. Reikia bandyti skaičiuoti, kaip čia geriau daryti, ar didinti tas socialines pensijas, ar didinti nukentėjusiųjų pensijas, kurios, kaip jūs sakote, nuo 1995 m. nebuvo keičiamos. Klausimą galima panagrinėti, pasižiūrėti, kiek tai būtų ir kiek tai kainuotų. Galima pasižiūrėti.
PIRMININKAS. K.Glaveckas. Prašom. Ir priešpaskutinis ruošiasi kolega V.Žalnerauskas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, jūsų vadovaujamai Vyriausybei dar liko 4 mėnesiai veiklos, tai yra dar 10% visos tos kadencijos, jeigu jūs būsite šiandien patvirtintas, kuo aš neabejoju. Sakykite, ar jūs turite kokių nors naujų idėjų, kurias norėtumėte ar pradėtumėte įgyvendinti per tuos keturis mėnesius, kad jos pakeistų tą situaciją, kai auga krašto turtas ir iš tikro ekonomika gerėja, o žmonių nusivylimas mažėja… atsiprašau, didėja?
Ir dar vienas dalykas. Iš tikrųjų Vyriausybė per duos visus metus mažai skyrė dėmesio arba beveik neskyrė dėmesio daugiaaukščių namų renovacijai. Didžiausia problema – 60% žmonių gyvena daugiaaukščiuose namuose. Ateitis visiškai neaiški: nei kokiais būdais bus finansuojama, nei kaip bus padidintos lėšos. Tie biudžetiniai asignavimai ar biudžetinis finansavimas yra labai menki. Sakykite, ką jūs manote šiais dviem klausimais? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Kai nėra pinigų, tai sunku ir manyti, nes dėl tos renovacijos mes svarstėme ir esame patvirtinę specialią programą dėl štai šių namų (stambiaplokščių, blokinių) renovacijos, tai yra milijardinės sumos. Mes manome nuo kitų metų biudžete pradėti numatyti bent 20 mln. per metus, kad pradėtume šių namų renovaciją. Bet įvertinę mūsų ekonominę situaciją ir tai, kad mes pagal Europos Sąjungos nacionalinių pajamų vidurkį vienam žmogui turime 42%, mes tokį darbą vargu ar galime pradėti, jeigu žvelgtume plačiai. Vis dėlto žmonių kreditų sistema ir palengvinimai, kurie dabar yra numatyti pagal mūsų įstatymus, Vyriausybės nutarimus… Mes vis dėlto šiais metais pajamų mokesčio lengvatas už kreditus pensijų įmokoms, už kreditus gyvenamajam būstui turime grąžinti, t.y. apie 100 mln. litų. Įsivaizduojate, kiek mes suteikėme lengvatų žmonėms, kad jie galėtų gerinti savo buitines sąlygas, iš esmės buitines ir socialines sąlygas? Todėl galvoti apie kokį (kol kas, aš turiu pasakyti) esminį valstybės indėlį… tai ir žmogus turi galvoti apie savo būstą, turi galvoti. Galbūt reikia naudoti kokias skatinimo priemones, šilumos kainos ekonomijos premijas numatyti ir panašiai, pavyzdžiui, šilumos ekonomijos premijas. Jeigu iš tikrųjų namą apšiltintume, tą stambiaplokštį namą, tai šilumos energijos sunaudojimas mažėtų 30–40% iš karto, be to, langai.
Na, o dėl idėjų kūrimo, tai aš tikrai nepasirengęs dabar ekspromtu sakyti. Žinot, idėjų yra daug, bet kiekvieną idėją realizuoti reikalingos tam tikros sąlygos ir galimybės. Aš šias sąlygas matau, dalį štai šiame savo pranešime išdėsčiau, galiu tik pasakyti, kad tiktai palaipsniui žengdami į priekį, palaipsniui gerindami žmonių pragyvenimo lygį iš įvairių šaltinių mes galime turėti rezultatą. Jokie šuoliai nieko nepadarys. Racionaliai peržiūrime dar kartą visą mūsų teisinę bazę. Vienas iš sudėtingiausių klausimų, kurį, man atrodo, ir šios kadencijos Vyriausybė, ir parlamentas gali spręsti, yra žemės valdymas. Lietuvoje žemės valdymas yra toks biurokratinis, toks komplikuotas, kad tie investitoriai, kurie ateina į Lietuvą, pasidairo ir iš tikrųjų, deja, nemažas jų skaičius išeina. Vien todėl, kad mes su jumis bijodami, visą laiką kažko bijodami, taip sukomplikavom šį reikalą, kad, norint gauti gabalą žemės ir pastatyti įmonę, reikia nueiti kančių kelius kur kas didesnius, negu visą tą įmonę statant. Va kur idėjos geriausios…
PIRMININKAS. (…) Ačiū. V.Žalnerauskas. Ruošiasi kolega A.Poplavski.
V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū. Aš jau gavau atsakymą.
PIRMININKAS. Malonu. Tada A.Poplavki – paskutinysis.
A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, šiandien Seimas neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn trijų parlamentarų, įtariamų korupciniais ryšiais, kartu, manau, galutinai prarado autoritetą visuomenės akyse. Tam tikras korupcijos šešėlis buvo kritęs ir ant jūsų vadovaujamos Vyriausybės kai kurių sektorių ir asmenų. Šiandien Prezidentas nekeičia Vyriausybės sudėties. Ar jūs nematote reikalo keisti kai kurių jūsų vadovaujamos Vyriausybės narių, likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos, ir ar jūs irgi taip pat elgsitės, kilus tam tikriems įtarimams dėl korupcijos, kaip šiandien pasielgė Seimas?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš nelabai supratau, kokia korupcija jūs kaltinate Vyriausybę. Jūs pasakėte, kad tarp Vyriausybės narių yra požymių. Aš negirdėjau. Gal čia, Seime, iškilo koks nors klausimas? (Balsas salėje) Tikrai jūs taip uždavėte klausimą, kad aš nežinau, kaip atsakyti. Kaip Seimas nutarė, aš jau atsakinėjau, nežinau, ką aš galėčiau komentuoti ir ką galėčiau prie to pridurti. Bet kai jūs sakote, dėl kažkokių atskirų Vyriausybės narių, tai tada aš prašyčiau išaiškinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, kolega A.Poplavski pakartos.
A.POPLAVSKI. Aš gal patikslinsiu, gerbiamasis premjere. Aš galėčiau jums priminti. Pavyzdžiui, korupciniai ryšiai, kurie ne taip seniai buvo išaiškinti sveikatos apsaugos srityje, kai buvo tam tikri sulaikytieji ir yra tam tikrų įtarimų.
A.M.BRAZAUSKAS. Stop! Pirmas dalykas – neišaiškinti. Ir aš jaučiu pagal visą eigą, kad labai sunkiai bus išaiškinti. Kai jie bus išaiškinti ir bus nuteisti žmonės, tada aš su jumis sutiksiu. Bet kol kas aš nesutinku, nes aš nematau jokio pagrindo. Tuo labiau kad tie žmonės, kurie kaltinami, nedirba Vyriausybėje šiandien, jų nėra Vyriausybėje. O antras dalykas, tai, kaip buvo pasielgta su buvusiu ministru Romualdu Dobrovolskiu ir su vienu iš jo sekretorių, žinoma, turi būti reikalas pabaigtas. Aš visiškai su jumis sutinku. Turi būti pabaigta, turi būti padėta ant stalo. Yra korupcija ar nėra. Vien tik pasakyti, kad Vyriausybėje yra kokia nors korupcija, mest šešėlį, apsigrįžt ir nueiti neatsiprašant, tai šitaip normalioje valstybėje elgtis negalima.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Gal jūs prisėstumėte, o aš dabar noriu leisti sau apibendrinti kolegų klausimus kaip dalykiškus, korektiškus ir kartu palankius esamai Vyriausybei. Tai ar leistina man daryti iš to išvadą, kad mes galėtume ir šiandien klausimą išspręsti po kalbų dėl balsavimo motyvų? Kad kiekviena frakcija galėtų pasakyti kalbą už, prieš, didžioji frakcija, žinoma, tik vieną, ne daugiau. Už, prieš ir išsprendžiame.
Mes turime labai daug klausimų, kuriuos turėtume išspręsti iki liepos 20 d. imtinai. Jeigu mes čia sutaupome, tada galime ketvirtadienį, vėliausiai penktadienį, baigti sesiją. Jeigu niekas neprieštarauja, tada kviečiu iš karto kalbėti. Perskaitau nutarimą, bet nutarimas jums visiems įteiktas. Turite? Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Turite? Gerai. Tada bendru sutarimu iš karto priimame sprendimą. A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš dėkingas, kad mano siūlymas Seimo Pirmininko buvo išgirstas ir kad šiandien balsuosime dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Visi pažįstame gerbiamąjį A.Brazauską, žinome, ką jo vadovaujama Vyriausybė padarė gero, kas nepasisekė. Šiandien išsamiai buvo atsakyta į mūsų klausimus, todėl suprantu ir jūsų siūlymą, kad mes galutinai šiandien balsuotume – pritarti Prezidento dekretui dėl premjero skyrimo, kad Seimas duoda sutikimą.
PIRMININKAS. Nutarimą priimti.
A.MATULEVIČIUS. Taip, siūlau šiandien priimti šį nutarimą ir siūlau balsuoti už, nes laiko iki rinkimų liko tikrai nedaug. Reikia visiems susitelkus dirbti ne dėl kokių nors Seimo atostogų, bet paprasčiausiai duoti galimybę ne tempti, kaip sako liaudis, gumos, o dirbti Vyriausybei ir, žinoma, neišvengiamai ruoštis rinkimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Dabar kita nuomonė – A.Kubilius. Prašom, kolega. Opozicija.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, likus trims ar keturiems mėnesiams iki pabaigos kalbėti apie reikalą keisti Vyriausybę būtų turbūt neracionalu ir gana naivu, bet aš, be abejo, nebalsuosiu už Vyriausybę. Už Vyriausybę balsuos valdančioji koalicija, tokia jau yra demokratijos tvarka. Aš turiu ką gero pasakyti apie premjerą A.Brazauską ir Vyriausybę, bet taip pat turiu ir daug kritiškų pasakymų. Manau, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungoje, turi turėti dinamišką, energingą, iniciatyvią ir europietišką Vyriausybę. Bet taip pat turiu pasakyti, kad, deja, tenka apgailestauti, kad po Seimo rinkimų mums gali tekti su tam tikru liūdesiu prisiminti visai neblogą A.Brazausko Vyriausybę, kai čia, Lietuvoje, mes turėsime kur kas blogesnę Vyriausybę. (Plojimai) Todėl, deja, turiu sakyti, gaila, kad taip jau susiklosto, jog vyriausybių darbo rezultatas (man pačiam teko būti Vyriausybėje) labai dažnai būna toks, kad ateina tie, kurie sako, kad viskas buvo blogai.
Gerbiamasis premjere, mes to nesakome, kad viskas buvo blogai, bet sakome, kad, matyt, kai ko nepadarėt (ar mes visi nepadarėme), kad Lietuvoje vis dar yra gaji ta nuostata populiarumo siekti šluojant viską, kas tik Lietuvoje buvo pasiekta. Todėl linkėdamas jums sėkmės tuos paskutinius keturis mėnesius tinkamai eiti pareigas aš vis dėlto manau, kad jūs, kaip premjeras, turėtumėte rūpintis ne tik ekonomika ir mokesčiais, bet rūpintis ir tais valstybės reikalais, kurie Konstitucijoje yra pavadinti labai trumpai – valstybės saugumo reikalai. Noriu priminti, kad Konstitucija numato Vyriausybei pareigą rūpintis valstybės saugumo reikalais, ir tai yra vienintelė institucija, Konstitucijoje paminėta, kuri tiesiogiai tuo turi rūpintis. Tuo tarpu, deja, jūs savo dėmesį sukoncentruojate tik į ekonominius dalykus, palikdami pusiau savieigai tuos reikalus, dėl kurių šiandien, man atrodo, labiausiai reikėtų rūpintis. Todėl dar sykį linkėdamas sėkmės sakau, kad negalėsiu balsuoti už jūsų Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra ir ekonominis saugumas. O dabar –B.Bradauskas. Paskui, gerbiamasis premjere, jūs pabaigoje galėsite žodį pasakyti.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų norėčiau pasidžiaugti gerbiamojo A.Kubiliaus pastabomis – netgi opozicija neturi svarių argumentų kritikuoti šią Vyriausybę. Aš šiandien dalyvaudamas radijo laidoje iš konservatorių pusės išgirdau tokį kaltinimą, kad kai Vyriausybė ateina, nuo pirmos dienos darbo rezultatai priklauso praeitai Vyriausybei, tai nebūtinai jos nuopelnas. Aš su tuo visiškai sutikau. Bet aš noriu palyginti tik keletą skaičių, 2002 metus su 2003 metais, kai Vyriausybė turėjo galimybę veikti. Pramonės produkcija išaugo 16%, paslaugos, ypač statyba, – 16,4%, eksportas – 8,4%, importas tuo tarpu – tik 4,9%. Vadinasi, labai geras rodiklis, kada eksportas beveik dvigubai pralenkia importą. Ir, kas svarbiausia, mažmeninė prekių apyvarta išaugo 14,4%. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmonės gavo daugiau pajamų ir galėjo daugiau pirkti. Norime ar nenorime, su šitais skaičiais mes turime sutikti. Ši Vyriausybė per trejus metus atidavė žmonėms, likvidavo iš pradžių skolas, kurias ji gavo, būtent: pusę milijardo „Sodros biudžeto, 200 mln. už vaistus ir t.t., likvidavo tas skolas ir sugebėjo atiduoti, įskaitant indėlių grąžinimą, iki šiol apie 1 mlrd. litų. Leiskite paklausti, kuri Vyriausybė galėjo pasiekti tokių rezultatų? Mes galime palyginti praeitos Vyriausybės darbą…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
B.BRADAUSKAS. …kai BVP buvo minus 1,8%. Ši Vyriausybė pasiekė 8,9% augimą. (Triukšmas salėje) Truputį pakentėsite. Aš noriu dar pasakyti štai ką. Rekordinis krovinių pervežimas – 49 mln. tonų – niekada nebuvo pasiektas, Klaipėdos uostas užkrautas…
PIRMININKAS. Laikas!
B.BRADAUSKAS. …todėl šios Vyriausybės veiklą aš vertinu teigiamai ir siūlau visiems palaikyti šitą Vyriausybę. Jeigu norime Lietuvai gero, kita Vyriausybė nebus tokia.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas – kita nuomonė. Prašom.
K.GLAVECKAS. Aš norėjau truputį patikslinti tas kalbas, kad Vyriausybė davė, Vyriausybė numatė, Vyriausybė užaugino ir t.t. Tikslumo dėlei reiktų pasakyti, kad vis dėlto verslo dėka visa tai atsirado – ir mokesčiai, ir produktai, ir vežimas transportu, ir galų gale visi tie dalykai. Vyriausybės priedermė buvo visaip verslą skatinti arba palaikyti, arba nepalaikyti. Aš manau, kad ši Vyriausybė neišnaudojo visų galimybių, kurios buvo reikalingos verslui. Korupcijos atsiradimas, išplitimas yra ne kas kita, kaip verslo stokos, arba laisvių stokos… Galų gale viešojo administravimo, valdymo rezervų nepanaudojimas arba blogas panaudojimas sudaro tai, ką pats premjeras minėjo, kad žemė netapo rinkos objektu. Dėl to sustojo visa ekonomika, sustojo namų statyba, sustojo ir batų siuvimas, ir kiti dalykai. Todėl aš manau, kad šioje srityje yra daug nepadarytų dalykų. Mes, frakcija, matydami iš tikrųjų didelį verslininkų indėlį į Lietuvos kūrimą ir ateitį, negalime pritarti pateiktam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ir už tai. G.Kniukštas. Prašom, kolega.
G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų daug gerų žodžių pasakyta Ministrui Pirmininkui A.Brazauskui. Socialliberalų frakcija taip pat jam linki stiprybės, ryžto, kantrybės, bet štai ko norėčiau palinkėti. Gerbiamasis premjere, jūs labai gerai kalbėjote, kaip skatinti ekonominę veiklą kaime. Sakėte, kaimo turizmas, kita veikla. Kaimo turizmui, gerbiamasis premjere, trūksta štai ko: reikia legalizuoti naminukę. Yra užregistruotos mano pataisos, premjere, duokite Vyriausybės teigiamą nuomonę ir, kai jūs nuvažiuosite į kaimo turizmo sodybą, visi jums pasakys gerą žodį. Ačiū. (Plojimai, juokas)
PIRMININKAS. Išties esminė problema, kuri išgelbės Lietuvą. S.Lapėnas. Prašom, kolega. Jūs ką siūlysite legalizuoti?
S.LAPĖNAS. Taip pigiai, ko gero, neparsiduosim, nes jeigu kalbėtume apie smulkųjį verslą, tai iš tiesų Vyriausybė nepadarė būtinų žingsnių reformuodama mokesčių sistemą, o visi statistiniai duomenys vis dėlto rodo, kad šiandien smulkiajam verslui vietos Lietuvoje yra labai nedaug. Žinant, kad per metus, pradedant 2001 m., kasmet labai mažėjo smulkių ūkio subjektų, dar daugiau, Vyriausybė absoliučiai nematė jokios bėdos dėl to, netgi teigė pristatydama Vyriausybės ataskaitą, tris kartus pakartojo, kad tokių įmonių mums nereikia… Aš manau, mes padarėme labai didelę žalą visai Lietuvos ekonomikai. Visa Europa mato, kad ekonomikos augimo reikia siekti per privataus sektoriaus galių ir galimybių didinimą. Mes, deja, einame priešingu keliu. Efektyvių reformų nebuvimas, manau, didžiąja dalimi lėmė tai, kad šiandien jaunimas beatodairiškai važiuoja tik Vakarų kryptimi. Tos pačios įstatymų nuostatos dėl 7 metų pereinamojo laikotarpio. Negi tada nebuvo girdimos ir opozicijos teiktos pastabos, kad mes tik susirišime rankas ir po keleto mėnesių turėsime pakeisti šias nuostatas? Todėl Liberalų ir centro frakcija tikrai nemato galimybės balsuoti už šią Vyriausybe.
PIRMININKAS. Supratome. V.Žalnerauskas – nuomonė už. Prašom, kolega.
V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia buvo tiek daug pagiriamųjų žodžių. Ar prie jų prisidėčiau. Balsuosiu už Ekscelenciją A.Brazauską, tačiau vis dėlto norėčiau dar šį tą panašaus į namų darbą ne tai kad užduoti, bent jau pasiūlyti. Mane ir mano rinkėjus jaudina tokie dalykai: Lietuva turi milžinišką naftos perdirbimo gamyklą ir didžiausias benzino kainas, Lietuva turi 4 cukraus fabrikus ir didžiausias cukraus kainas, pagaliau Lietuva turi atominę elektrinę ir aukščiausias elektros kainas. Aš labai norėčiau, kad Vyriausybė pamąstytų ir rastų galimybę, aš neabejoju, kad ta galimybė yra, pasinaudoti unikalia padėtimi, kad turime tokius galingus pramonės monstrus, ir palengvintų piliečių dalią. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – A.Kašėta. Prašom, kolega.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, negaliu balsuoti už Vyriausybę dėl daugelio sprendimų, dėl daugelio priežasčių. Išvardinsiu tik keletą, su kuriomis susidūriau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Klausimai daugelį metų nebuvo rimtai sprendžiami. Pavyzdžiui, korupcijos lygis išliko toks pat aukštas, piliečių saugumas, tai yra šalies vidaus saugumas, nepadidėjo, kriminogeninė situacija ir toliau rimta, narkomanijos prevencijos klausimai sprendžiami blogai, narkomanų skaičius gąsdinamai didelis ir t.t. Visa tai aš kalbėjau per Vyriausybės metinę ataskaitą. Ir dėl šitų, ir kitų priežasčių, kurių nėra laiko paminėti, balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš premjeras nori dar tarti žodį? Galima ir apsieiti. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū už pastabas, kurias išdėstė Seimo nariai. Be abejo, kiekvienas pasakymas turi savo tiesą, ir aš nelinkęs nuginčyti šių tiesų. Keletas Seimo narių kalbėjo apie saugumo reikalus, apie korupciją, korupcijos kontrolę, korupcijos mažinimą, kovą su korupcija. Aš paprasčiausiai užduodu klausimą, kokius instrumentus turi Vyriausybė, kad galėtų kovoti su korupcija? STT Vyriausybei nepriklauso, valstybės saugumas nepriklauso, yra Seimo institucijos. Palaukite, Vyriausybė neturi to, ką turi kitos Vakarų Europos vyriausybės. Šitos institucijos daugiausia priklauso vidaus reikalų sistemai. Tada, aš suprantu, mes galime kontroliuoti šitas institucijas, reikalauti iš jų. Aš manau, kad tai Lietuvoje yra viena iš problemų. Kai mes kalbame apie valstybės saugumą, tai yra plati sąvoka. Ką tai reiškia valstybės saugumas? Yra vidinis saugumas, išorinis saugumas. Visa tai nepriklauso Vyriausybei ir ne Vyriausybės įstatyme numatyta atsakomybė už tuos dalykus, nors Konstitucijoje (teisingai pasakyta, ir ponas A.Kubilius pasakė) yra parašyta, kad Vyriausybė atsako. Iš tikrųjų Vyriausybė atsako – tai įrašyta Konstitucijoje. Būkite malonūs, duokite instrumentus, su kuriais būtų galima užtikrinti valstybės saugumą, kaip iš tikrųjų labai svarbų reikalą, tikrai labai svarbų reikalą.
O dėl smulkiojo verslo ką galiu pasakyti? Jūs parodykite, kur kaimyninėse šalyse tokie turgūs kaip Lietuvoje, iš esmės neapmokestinami, milžiniška prekių apyvarta, milžiniška automobilių apyvarta, tūkstančiai patentininkų Lietuvoje, kuriems iš esmės nėra jokių mokesčių. Tai yra milžiniška armija žmonių, kurie tikrai gyvena iš šito verslo, bet jokiu būdu negalima sakyti, kad jie yra ignoruojami, arba jie yra persekiojami. Mes sąmoningai, matydami tokį sąlyginai žemą gyvenimo lygį, nesistengiame imtis kokių nors drastiškų priemonių prieš šitą smulkųjį verslą. Jis Lietuvoje klesti, jis labai didelis, šitas verslas neapmokestinamas, nes žmonėms reikia išgyventi. Mes šitą suprantame. Bet kaip bus ateityje, tai jau ne nuo mūsų priklausys.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dėkoju gerbiamajam premjerui. Kolegos, kaip susitarėme, dabar turime apsispręsti dėl Seimo nutarimo projekto „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Yra du straipsniai: vienas – pritarti kandidatūrai, antras – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar reikia balsuoti pastraipsniui? (Balsai salėje) Galime iškart dėl viso nutarimo? Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, prašome registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 86, už – 70, prieš – 5, susilaikė 11. Nutarimas priimtas. (Plojimai) Sveikiname A.Brazauską ir, tikiuosi, visą Vyriausybę, linkime sėkmės ir laukiame dar vieno Prezidento dekreto. (Balsai salėje) Vieną minutę, premjere, vieną minutę! Seimo Pirmininkas nori tarti žodį. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Iš tikrųjų daugiau kažkokių ypatingų žodžių neturiu, tiesiog noriu pasveikinti ir palinkėti sėkmingo darbo. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau sėstis į darbo vietas, ir mes turime apsispręsti. Dirbame toliau. Gerbiamieji kolegos, ir didžioji frakcija, ir visos kitos frakcijos, mes, atlikę šitą darbą, kurį ką tiktai padarėme, galime tartis iš tikrųjų dėl galimybės užbaigti sesiją šią savaitę. Tai yra jeigu šiandien dar padirbėsime, jeigu ketvirtadienį ilgokai padirbėsime ir iš bėdos penktadienį porą valandų iš ryto, palikę klausimus, kurių nespėsime išspręsti, bet galbūt viską išspręsim šiandien ir rytoj.
Dabar klausimas toks. Kadangi yra keletas ministrų… Kolegos, dėmesio! Aš siūlau tokį klausimų sprendimo eiliškumą. Gal pirma tie klausimai, kur yra ministrai pranešėjai. Tinka taip? O po to iš eilės, tai yra pensijos ir taip toliau. Sutinkam? Kviečiu tada ministrę V.Blinkevičiūtę. Kolegos, dėmesio! Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 5 straipsnių bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas. Ministre, kadangi Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, prašyčiau kalbėti trumpai drūtai.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, posėdžio pirmininke, labai ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Šių metų biudžeto patikslinimą darome dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis yra ta, kad mūsų Seimas birželio mėnesį pakeitė mūsų biudžetą, t.y. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Jame yra numatyta patikslinti numatomų pervesti į Pensijų kaupimo fondus lėšų ir asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės rezervinio stabilizavimo fondo atitinkamus dydžius. Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus bei tai, kad padidėjo socialinio draudimo įmokos dėl bazinės pensijos padidinimo 20 Lt, siūloma padaryti pakeitimus „Sodros biudžete. Taigi siūloma „Sodros biudžeto pajamas ir išlaidas padidinti po 36,7 mln. litų. Būtų toks pagrindinis siūlymas, prašyčiau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra? Nėra. Labai gerai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nagrinėjame skubos tvarka, kad ketvirtadienį, vėliausiai penktadienį, galėtume baigti.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, jūs daugiau klausimų neturite?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne.
PIRMININKAS. J.Olekas. 2004 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, patikslinus šių metų valstybės biudžetą Privalomojo sveikatos fondo biudžetas padidėjo 5 mln. 520 tūkst. ir šie pinigai yra nukreipiami taip: 120 tūkst. skiriama Sveikatos draudimo įstatymo išlaidoms padengti; 3 mln. 400 tūkst. atsižvelgiant į Seimo narių siūlymus paskirstomi taip: 700 tūkst. didinamos išlaidos, skirtos sąnarių endoprotezavimui apmokėti, 1 mln. 700 tūkst. centralizuotai perkamiems vaistams, iš jų išsėtinei sklerozei 600 tūkst., 500 tūkst. dantų protezavimui ir 1 mln. Lt skiriama vaikų dantų ėduonies programai finansuoti. 2 mln. Lt didinamos ortopedinės technikos priemonių išlaidos. Siūlau pritarti tokiam patikslinimui.
PIRMININKAS. Klausimų nėra. Niekas neabejoja, kad tai reikia padaryti. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Irgi skubos tvarka ir ketvirtadienį šitą klausimą sprendžiam.
J.OLEKAS. Ačiū, dėkoju už supratimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, man atrodo, kad… ne, viceministrai gali palaukti, prašom sėdėti, nes dar yra ministrų. Ministras Linas Linkevičius. Įstatymo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl informacijos saugumo ir taip toliau pateikimas. Čia visą pavadinimą perskaitai, ir užtenka.
L.LINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų pavadinime ir yra esmė. Yra trys dokumentai. Vienas jų, pirmasis, yra bendrojo pobūdžio, du kiti specialūs. Jie yra aišku, tipiniai, nes mes prisijungiame prie jau egzistuojančių sutarčių, todėl neturėtų būti jokių komplikacijų. Jeigu būtų klausimų, žinoma, atsakyčiau, tačiau prašau pritarti.
PIRMININKAS. Klausimų nėra? Ačiū. Pritariam. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ir būtų gražu, kad ratifikuotume ketvirtadienį.
Dabar ministras Arūnas Kundrotas. Keletas klausimų, bet prašyčiau gal pateikti du, paskui vieną rezervinį paimsime paįvairinimui.
A.KUNDROTAS. Labai greitai ir kitus pateikčiau, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom, jums yra du klausimai, pirmiausia įstatymas dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ir po to dėl Cheminių medžiagų ir preparatų.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmasis teisės aktas yra dėl susitarimo tarp Baltijos jūros valstybių, t.y. Helsinkio konvencijos narių, ratifikavimo. Esmė yra ta, kad sekretoriatas įgauna tam tikrą imunitetą ir dėl mokesčių, ir dėl turto apsaugos, ir dėl archyvų, ir panašiai. Šiuo metu trys šalys jau yra ratifikavusios, kitos rengiasi ratifikuoti. Kokių nors biudžeto išlaidų čia nenumatoma. Pats sekretoriatas yra Helsinkyje, prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra? Pritariam. Ačiū. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Irgi nagrinėjam ketvirtadienį.
Ir Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.
A.KUNDROTAS. Šis įstatymas yra keičiamas siekiant palengvinti įmonių padėtį, t.y. visai atsisakoma licencijavimo reikalavimo. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Nėra klausimų? Sutinkame? Pagrindinis ir vienintelis – Aplinkos apsaugos komitetas. Irgi ketvirtadienį. Kadangi, ministre, taip greitai, tada ir paskutinį kompleksinį dėl profsąjungų. Čia, man atrodo, ryšium su Konstitucinio Teismo sprendimais. Prašom.
A.KUNDROTAS. Visiškai teisingai. Visas kompleksas įstatymų ir nutarimas yra teikiami įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą. Juos kartu ir pristatysiu.
Kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad faktiškai po jo sprendimo toliau negalima vykdyti jokių turtinių operacijų specialiajame fonde ir tai, kad nuo tos dienos negalima toliau perduoti turto ir jo kaip nors kitaip realizuoti, yra pasiūlymas naikinti atitinkamus tų sričių įstatymus. Taip pat naikinti Seimo nutarimą, kuris reguliavo šiuos klausimus. Vyriausybė siūlo, kad po šių sprendimų reikėtų priimti Seimo nutarimą, kuris likviduotų specialųjį fondą. Tada atitinkamai galbūt tame Seimo nutarime nuspręsti, kokie turėtų būti kiti veiksmai, kaip tas turtas turėtų būti tvarkomas, kas yra perduodama valstybės įmonei… Turto fondui, kas gali būti pervesta kaip lėšos į valstybės biudžetą, kaip su kitais objektais, kurie dar yra neperduoti, tvarkytis ateityje. Esmė jų visų būtų tokia.
Seimas, kaip žinote, jau svarstė šiuos klausimus. Buvo sudaryta darbo grupė, buvo nemažai gilinamasi, surinkta informacijos. Aš manau, kad tikrai situacija bent jau tiems Seimo nariams, kurie dalyvavo darbo grupės veikloje, yra gana aiški. Siūlyčiau svarstyti ir priimti šiuos teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Šį sykį jus nori paklausti kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, šį klausimą Seimas sprendžia jau vienuolika metų ir niekaip negali išspręsti nuo 1993 m., o tiksliau, net nuo 1990 metų. Jūsų siūlymai yra tik panaikinti tuos visus įstatymus. Bet yra realus turtas, realūs žmonės. Jūs gi nieko nesiūlote. Panaikinus įstatymą nepasinaikina objektas. Nepasinaikina tam tikri santykiai ir tam tikros problemos. Aš nematau, kad Vyriausybė siūlytų sprendimo būdus.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Vyriausybė tikrai nenori kištis į Seimo kompetenciją, bet Vyriausybė yra pasiruošusi, kai tik tie sprendimai bus priimti, pasiūlyti, jeigu reikia, Seimo nutarimo projektą. Tokį mes esame parengę. Juo yra numatoma panaikinti specialųjį fondą atsiskaičius su gyvais žmonėmis, kuriuos minėjote. Kitą turtą atitinkamai paskirstyti. Kaip minėjau, lėšos, kurios ten yra, gali būti pervestos į valstybės biudžetą, nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas Turto fondui realizuoti, privatizuoti ir t.t. Sprendimo projektas tikrai yra parengtas, bet mes nenorėjome jo teikti, kol nėra apsispręsta dėl šių pagrindinių teikiamų teisės aktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Pritariame po pateikimo? Ačiū. Pagrindinis ir vienintelis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų niekas nesiūlo. (Balsas salėje) Gerai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tinka. Dabar principinis klausimas, ar iš tikro mes valiosime susitvarkyti per šią savaitę, ar nukeliame, rugsėjo mėnesį? Gerai. Kitai sesijai arba neeilinei sesijai. (Balsas salėje) O kodėl gi ne? Kaip mes taip ramiai galime baigti kadenciją be neeilinės sesijos? Gerai.
Kolegos, aš siūlau dabar paįvairinimui imtis paties paskutinio klausimo, papildomo – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Į tribūną kviečiu R.Sinkevičių, po to grįšime prie pradžios, t.y. prie pensijų. (Balsas salėje) Tuoj pat, prašom netrukdyti.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai! Šių metų kovo 16 d. buvo įregistruotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3327. Šio įstatymo projekto pateikimas Seime įvyko šių metų gegužės 18 dieną. Seimas nusprendė minėtą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į Seimo sprendimą šiandien yra teikiamas patobulintas variantas.
Norėčiau paaiškinti, kad priėmus pirminį įstatymo projekto variantą įstatymo tikslai, t.y. uždrausti uosto žemės subnuomą, faktiškai nebūtų buvę pasiekti. Įstatymu… būtų atsisakyta uosto žemės subnuomos reglamentavimo tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu.
Šiuo metu galiojantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, be kita ko, numato uosto žemės nuomotojų teisę žemę subnuomuoti, o Vyriausybei paveda nustatyti uosto žemės subnuomos sąlygas ir reikalavimus. Pirminiame projekto variante siūlyta šią nuostatą išbraukti. Todėl priėmus įstatymą, nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ir nenumatys leidimo uosto žemę subnuomuoti, tai bus galima padaryti pagal kitus žemės nuomos ir subnuomos teisinius santykius sureguliuojančius įstatymus, t.y. Žemės įstatymą, Civilinį kodeksą bei įstatymų lydimuosius teisės aktus.
Taigi susidarys situacija, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė galės būti subnuomojama remiantis ne tik specialiomis, su uosto specifika susijusiomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatomis, bet ir bendromis žemės nuomą ir subnuomą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Siekiant riboti valstybinio jūrų uosto žemės subnuomą, įstatyme siūloma įtvirtinti imperatyvią normą, nustatančią uosto žemės subnuomos draudimą. Taip būtų uždrausta subnuomoti uosto žemę, kaip tai buvo nustatyta uosto įstatyme iki 2002 m. šio įstatymo pakeitimo.
Taip pat siūloma išbraukti minėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalį, nes uždraudus uosto žemės nuomos subnuomą ši dalis taptų perteklinė. Pagrindinės uosto žemės nuomą reglamentuojančios nuostatos bei įstatymų lydimieji teisės aktai yra apibrėžti įstatymo 23 straipsnyje „Uosto žemės nuomos tvarka, kuriuo vadovaujantis reikalingus teisės aktus turi teisę priimti susisiekimo ministras. Taip pat patvirtinti uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, uosto žemės nuomos mokesčio dydžius. Šiais teisės aktais nustatomos visos uosto žemės nuomos sąlygos ir reikalavimai.
Uosto žemės nuomos dešimties metų patirtis rodo, kad minėtų įstatymų lydimųjų teisės aktų visiškai užtenka, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai problemų dėl nepakankamo uosto žemės nuomos reglamentavimo nekyla.
Kviečiu Seimo narius pritarti pateiktam įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai ačiū, bet, pasirodo, šis klausimas toks ypatingas, kad net šeši Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sveikinu jūsų iniciatyvą. Jūs teisingai elgiatės, valstybiškai elgiatės, bet norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų nerizikuoja tie mūsų kolegos, kad vėl bus toks klausimas, kuris šiandien buvo, 1-3, kad labai nenori, priešinasi jūsų šiam pasiūlymui? Koks čia reikalas? Kokios čia šaknys kyšo? Kodėl net nenorėjo, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas šis klausimas? Gal jūs šiek tiek žinote, gal galite pasakyti, kad galbūt rizikuoja kolegos? Gal čia korupcija kvepia ar kuo?
R.SINKEVIČIUS. Labai ačiū, kolega, už klausimą. Žinoma, tas klausimas galėtų būti daugiau adresuotas mūsų specialiosioms tarnyboms, kurios galėtų tais reikalais domėtis. Galėčiau tik informuoti, kad iš 13 ar 14 krovos kompanijų šiam įstatymo projektui pritarė 13, išskyrus vieną.
PIRMININKAS. Bet gal čia kaip tik geriausioji ir nepritaria?
R.SINKEVIČIUS. Galbūt.
PIRMININKAS. Kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS. Sakykite, gerbiamasis pranešėjau, tokį dalyką. Kaip jūs manote, ar šis subnuomos uždraudimas uoste paskatins privačias investicijas į uosto teritoriją, ar kaip tik sulėtins investicijas į uosto teritoriją?
R.SINKEVIČIUS. Sunku labai tiksliai prognozuoti ir labai tiksliai atsakyti į jūsų klausimą, kas būtų, jeigu būtų. Bet aš turiu pasakyti, kad Lietuva labai seniai norėjo tapti tranzito šalimi, ne tik politikos, bet ir krovinių tranzito šalimi, arba tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Aš manau, kad tos krovos kompanijos, kurios dalyvauja konkurse ir išsinuomoja valstybinio uosto žemę, turėtų užsiimti būtent ta veikla, o ne užsiimti pernuomojimu, nes tas pernuomojimas… Galėtų būti pernuomota ir mūsų, Baltijos šalių, arba net ne Baltijos šalių konkurentams, kurie tarp uostų sukelia gana didelę konkurenciją. Ir subnuomotojui, kuris mokėtų nuomos mokestį, taip būtų pigiau, svarbu, kad neatvyktų kroviniai. Kroviniai nukryptų tada į su mumis konkuruojančių uostų pusę.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Simulik. Prašom.
V.SIMULIK. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti. Verslo draudimais nelabai daug ką pasieksi. Manau, kad specialiosios tarnybos galėtų kontroliuoti situaciją, ir tos firmos, kurios norėtų subnuomoti teritorijas. Tų tarnybų specialistai, kaip žinome, labai gabūs, talentingi ir galėtų išsiaiškinti, kokios grėsmės ir pavojai gali nutikti valstybei. Manau, kad draudimais jūs nelabai ką pasieksite. Kaip jūs manote?
R.SINKEVIČIUS. Manau, kad draudimas nėra geriausias variantas, bet šiuo atveju reikia žiūrėti valstybės interesų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Valčiukas. Prašom.
R.VALČIUKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad Uosto direkcija dėl nepakankamo žemės nuomos reglamentavimo iki šiol problemų neturėjo. Jūs taip pat minite, kad uosto subnuoma leidžiama tik nuo 2002 metų. Bet aiškinamajame rašte nepaminėta, kad subnuoma buvo uždrausta 2000 m. spalio mėnesį. Ji buvo draudžiama metus ir 2 mėnesius. Visą kitą laiką ji buvo leidžiama ir problemų Uosto direkcija neturėjo. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti, kodėl dabar reikia uždrausti?
R.SINKEVIČIUS. Manau, kad mes disponuojame šiek tiek kitokia informacija, todėl dėl šios dalies datų ir uždraudimo laiko aš su jumis nenorėčiau sutikti.
PIRMININKAS. Ačiū. D.Velička. Prašom, kolega.
D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu jūsų didžiulį susirūpinimą. Sakykite, ar jūs nemanote, kad tą susirūpinimą sukelia kaip tik labai gerai dirbančios ir progresuojančios įmonės, kurios kaip tik nori kuo efektyviau panaudoti tas žemė ir nuomos sutarties sąlygas, kad mūsų uostas klestėtų dar geriau negu dabar? Jos siekia kuo skubiau ir efektyviau pritraukti investicijų.
R.SINKEVIČIUS. Aš nemanyčiau, kad Valstybinio jūrų uosto žemės subnuoma yra pats geriausias būdas pritraukti investicijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Veselka klausia paskutinysis.
J.VESELKA. Aš noriu kalbėti už pritarimą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jeigu kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom. J.Veselka prašė pirmasis. Tai vis dėlto J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noriu paaiškinti labai paprastą dalyką. Pavyzdžiui, yra įstatymas, kuris draudžia Klaipėdos jūrų uosto žemę parduoti. Yra valstybinė žemės ūkio paskirties žemė. Tai jeigu ūkininkas išsinuomoja valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jis neturi teisės jos subnuomoti, nors ta žemė bus pardavinėjama. Klaipėdos jūrų uostui buvo keista išimtis, nes dėl žemės, kuri negali būti parduota ir turi likti valstybei, buvo įteisinta nuostata, kad kažkas ją išsinuomojęs ir nesugebantis plėtoti verslo galėtų ją subnuomoti. Todėl turi būti visi įstatymai priimti logiškai. Aš sveikinu šį pasiūlymą, nes jeigu tai yra valstybinė nekintama žemė, tai jokios subnuomos negali būti. Gali būti tik nuoma konkrečiam ūkio subjektui ir konkrečiai veiklai. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS. Atsakydamas į iškeltą idėją noriu pasakyti, kad uoste nelabai galima plėtoti kitą veiklą, o tik ūkinę, kuri susijusi su uostu. Kita vertus, siūlomas įstatymo projektas iš tikrųjų suvaržytų verslo galimybes, subnuomos uždraudimas stabdytų privačias investicijas į uosto teritoriją ir tai šiek tiek stabdytų bendrą uosto plėtrą. Iki šiol galiojusi tvarka, mano supratimu, buvo priimtina, aš nematau reikalo jos keisti. Kita vertus, kai svarstysime šį įstatymą, jeigu jam bus pritarta po pateikimo, tai aš siūlyčiau paklausyti STT išvadų dėl šio įstatymo. Manau, kad tai kažkam yra naudinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti, kad pritartume? Reikia. Gerai. Kolegos, dėmesio, seniai balsavome. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo šiam projektui, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 10, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Sutinkate? Nagrinėjame, jeigu spėsime, ketvirtadienį, o jeigu nespėjam, tada vėliau. Dabar dar kolega R.Valčiukas. Prašom.
R.VALČIUKAS. Kadangi prieš pusantrų metų Seimas atkeitė subnuomos draudimą mūsų Vyriausybės teikimu, aš siūlyčiau atsiklausti Vyriausybės nuomonės.
PIRMININKAS. Kaip kolegos mano, ar reikia Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Nereikia. Tada prašom balsuoti, nes yra pasiūlymas. Kas už tai, kad būtų paprašyta Vyriausybės nuomonės, prašom balsuoti.
Už – 15, prieš – 20, susilaikė 18. Nepritarta.
Dabar grįžtam prie pagrindinės darbotvarkės pagal eilę. 2-2a ir 2-2b klausimai. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3611(2). Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – A.Sysas. Kol jis ateis į tribūną, noriu pranešti, kad posėdis pratęsiamas, iki baigsim nagrinėti likusius 10 klausimų. Čia sutarimo nereikia, jums pranešta, kad posėdis pratęstas. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom. Ruošiasi B.Bradauskas, Biudžeto ir finansų komitetas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstymo metu gavo kai kurių komitetų išvadas ir Seimo narių pataisas. Pirmiausia noriu informuoti, kad buvo Teisės departamento išvada, buvo keletas pastabų, kurioms iš esmės komitetas pritarė. Mūsų kolega Seimo narys B.Bradauskas pateikė pasiūlymus, kuriems iš dalies buvo pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymams pritarta, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams pritarta. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymams pritarta tik iš dalies, nes manome, kad didinimas vieną kartą 40% abiem kategorijom pareigūnų yra blogesnis negu pasiūlytas komiteto.
Norėčiau priminti Seimo nariams, kurie įdėmiai klauso, kad pareigūnai, kurie tarnauja šiose struktūrose, yra skirstomi į tris grupes. Pirmoji grupė – kurie išėjo į pensiją iki 1990 m. liepos 1 dienos. Jų yra maždaug 2000, jų pensija yra 230 litų. Antroji kategorija – kurie išėjo iki 1995 m. sausio 1 d., jų yra taip pat maždaug 2000, jų pensija yra 280–300 litų. Ir tie, kurie išėjo po 1995 m., jų yra apie 4000, jų vidutinė pensija yra 770 litų. Todėl siūlymas didinti pirmoms dviem kategorijoms 40 paliktų skirtumą tarp pirmos ir antros. Ir dar vienas svarbus dalykas. Šiais metais biudžete yra numatyta pusė mln. litų, ir pirmą didinimo etapą mes galėtume padaryti jau šiais metais, komitetas siūlo tai padaryti nuo rugsėjo 1 d., nes pensija mokama dar mėnesiu vėliau. Didinti 30% jų pensiją, o nuo sausio 1 d. – dar 20% vienkartinis didinimas abiem kategorijom. Ir komitetas pasiūlė dar vieną svarbų dalyką. Indeksavimas, kurį buvo bandoma išspręsti, manome, turėtų būti daromas centralizuotai visom išmokom, nes Lietuvoje jau 14 metų mes neturime tvarkos. Todėl mes pasiūlėme Vyriausybei iki 2005 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymo projektą dėl socialinės apsaugos išmokų indeksavimo, į kurį įeitų ir šitų pensijų indeksavimas. Vyriausybės siūlytas variantas yra svarstytinas, bet manome, kad vienodu dydžiu didinti darbo užmokestį ir pensiją yra diskutuotinas klausimas, todėl tokiam variantui ir nepritarėme. Daugumai komitete pritarus prašau Seimo pritarti pateiktam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ir antrajam…
A.SYSAS. Aš norėčiau pasakyti, kad buvo siūlymų sujungti. Kitą projektą, kurį teikia mūsų kolega Seimo narys A.Sakalas, mes siūlome atmesti, jo nuostatas mes inkorporuojame. Aišku, mes nedidiname tokiu dydžiu, kokiu jis siūlė, bet iš principo pirmajai kategorijai mes padidiname 50%, antrajai 20% ir maždaug turėtų būti apie 360, 370 Lt padidinta, iki tokios vidutinės sumos padidintos šitų kategorijų pareigūnų pensijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B.Bradauską – papildomo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ruošiasi kolega A.Kašėta.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiai kategorijai žmonių, būtent Vidaus reikalų tarnybos žmonėms, kurie išėjo į pensiją iki 1991 m. liepos 1 d., ir antra grupė – iki 1995 m. sausio 1 d., iki šiol buvo taikomos diskriminacinės nuostatos ir jos šiuo įstatymu, jeigu mes jį priimsime, dar nebus išlygintos. Kai kas motyvuoja, kad jie nepanoro tarnauti nepriklausomai Lietuvos valstybei, bet mes puikiai žinome ir prisimename, kad jie tiesiog buvo išguiti iš tos tarnybos, kai jie iš tikrųjų dirbo nuoširdžiai, gerai ir tvarka buvo kur kas geresnė negu dabar. Ir neadekvačiai, kai šių laikų pensininkai išeina į pensiją ir gauna iki 1500 tūkstančio, o šių žmonių vidutinė pensija yra 237 litai. Įsivaizduojate, kokia čia yra proporcija? Aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto atstovas, sakau, kad mes svarstėme tai, ką išdėstė gerbiamasis A.Sysas, šį įstatymo projektą, mes jam pritarėme. Buvo mano pasiūlymas, registruotas vakar, kad tiems, kurie gauna mažiau kaip 310 Lt, vadinamosios pirmos grupės pensininkams, būtų padindinta iki 310 Lt, o nuo Naujųjų metų, nuo sausio 1 d., būtų padidinta visiems, kurie gauna mažiau kaip 430 Lt, iki 430 litų. Bet šiandien mes pasvarstėme su Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Laiko faktiškai neliko. Jeigu būtų svarstomos dar mano pataisos, Biudžeto ir finansų komitetas turėtų svarstyti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet sesiją žadama baigti šią savaitę, todėl manau, kad reiktų pritarti nuostatoms įstatymo, kurį pateikė gerbiamasis A.Sysas. Aš laikinai savo pasiūlymą atsiimu, bet tai nereiškia, kad rudenį aš jo neteiksiu iš naujo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Šiandien lengviau. A.Kašėta – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Ruošiasi J.Sabatauskas.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė, tačiau pateikė keletą pasiūlymų. Atsižvelgdami į tai, kad Seime įregistruotas kitas įstatymo projektas Nr.IXP-3589, kuriuo siūloma 1,77 karto, tai yra 77% indeksuoti, didinti valstybines pensijas už tarnybą ir invalidumo pensijas pareigūnams ir kariams, kurie nestojo tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais bei kariais, siūlome pagrindiniam komitetui sujungti abu įstatymo projektus. Sujungus minėtus projektus nustatyti, kad valstybinės pensijos už tarnybą ir invalidumo pensijos, kurios yra mažesnės už Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams dydį, didinamos vieną kartą 40%, bet ne daugiau kaip iki Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams dydžio, pareigūnams ir kariams, kurie nestojo tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais bei kariais, išėjusiems į pensiją iki 1991 m. liepos 1 d., bei pareigūnams ir kariams, išėjusiems į pensiją nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1995 m. sausio 1 dienos. Įstatymo nuostatą, numatančią šių pensijų didinimą, tikslinga pradėti taikyti nuo 2004 m. spalio 1 dienos. Tokie buvo komiteto siūlymai.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas komitetas svarstė šį projektą. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms ir siūlo taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetui kaip pagrindiniam atsižvelgti į šias pastabas rengiant patobulintą įstatymo projektą. Be to, siūlė sujungti šį projektą su projektu Nr.IXP-3589 ir iš esmės pritarė su patobulinimais bendru sutarimu šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi B.Bradausko pataisoms pritarta iš dalies, o kitas jis atsiėmė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastaboms taip pat pritarta. Ar galime pritarti po svarstymo, ar reikia balsuoti? Galim. Ačiū. Buvo toks mūsų susitarimas iš ryto, kad šiandien ir priimam. Galim? Ačiū. Yra du straipsniai: 1, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ir 2 straipsnis, 9 straipsnio pirmos dalies pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Ir trečias straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galim pritarti? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal taupant būtų galima po porą žodžių? Neleisti kalbėti? (Balsai salėje) Gerai. Neleisti kalbėti nei J.Veselkai, nei V.Einoriui. Tvarka. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Už – 48, susilaikė 4. Vidaus reikalų ir t.t. pareigūnų, karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.
Dabar gal tuo pačiu ypu galime pritarti pagrindinio komiteto siūlymui atmesti kitą projektą? Nereikia balsuoti? Sutinkame. Ačiū. Klausimas išspręstas. J.Veselka pagaliau gauna savo žodį.
J.VESELKA. Ačiū, posėdžio pirmininke, nors jūs pasigailėjote. Aš labai norėjau paaiškint paprastą dalyką, paradoksą. Tiems žmonėms, kurie gaudė „žulikus, ir labai sėkmingai, nustatė pensiją 230 Lt, tiems, kurie nesugeba sugaudyti, 1,5 tūkst. Tai ačiū Dievui, kad bent kiek teisingumą atkūrėm, bet reikėtų, kad vis dėlto tie, kurie sėkmingai gaudė, gautų ne mažesnes negu tie, kurie nemoka gaudyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai uždavinys ateičiai. B.Bradauskas yra prisiėmęs įsipareigojimą. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar nedaryti jokios pertraukos. Liko apie 10 klausimų… (Balsai salėje) Nedarom jokių pertraukų. Be pertraukos einam pirmyn! Dabar kviečiu pirmininkauti A.Skardžių ir prašau, kad jis man suteiktų žodį dėl rezervinio 2 klausimo.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, žodis suteikiamas Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Č.Juršėnui. Rezervinis 2 klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Rezervinis 2 klausimas, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, yra labai paprastas. Jisai kaip tik yra susijęs su mūsų įstojimu į Europos Sąjungą ir tam tikromis organizacinėmis pasekmėmis. Kol mes turėjome Asociacijos sutartį, turėjome specialią delegaciją Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniam komitete. Dabar, kadangi esame tikrieji nariai, nėra nei to Jungtinio komiteto, nei tos delegacijos, vadinasi, mums atitinkamą nutarimą reikia pripažinti netekusiu galios. Aš prašyčiau, kolegos, ne tiktai įvykdyti pateikimo procedūrą, bet iš karto priimti šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl viso nutarimo projekto nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas, kurio Nr.IXP-3702, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę priimate kitus sprendimus. Kas pritariate, balsuojate už.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai, už – 46, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei II skyriaus trečiojo skirsnio ir 151 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3556. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu kolegą A.Kašėtą pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą (svarstymo stadija).
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs minėtą projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai ir dviem pastaboms, nepritarė Žmogaus teisių komiteto išvadai ir pasiūlymams, taip pat pateikė savo pastabas dėl įstatymo projekto 1 straipsnio. Keičiamo Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį pasiūlė išdėstyti taip: „Asmenys, pripažinti kaltais dėl padarytų tyčinių nusikaltimų, už kuriuos jiems buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, į privalomąją karo tarnybą nešaukiami. Taip pat siūlo pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „organizuoja vengiančių įsirašyti į karinę įskaitą, vengiančių sveikatos tikrinimo ikišauktinio amžiaus jaunuolių ir šauktinių paiešką bei jų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Šitoms komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių pristatyti komiteto išvadą.
G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turiu atlikti formalią pareigą, nes išgirdau, kad mūsų siūlymui yra nepritarta, tačiau turiu teikti mūsų išvadą pirminiam įstatymo projektui. Taigi mes komitete keitėm pasiūlytą realią laisvės atėmimo bausmę, kaip sąvoką, į tai, kas yra realiai, mūsų komiteto narių nuomone, ir aiškiai išsakoma, kad asmenys, įstatymų nustatyta tvarka pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir turintys neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, į privalomąją pradinę karo tarnybą nešaukiami.
Aš leisiu sau argumentuoti dar keletą momentų, nes mes taip ir neradome atsakymo, ar iš tikrųjų tie visi, kurie yra bent kiek paliesti teistumo, kai jų teistumas baigiasi, pabrėžiu, ne už sunkius ir labai sunkius, tačiau už tuos, kurie ir lengvi gali būti, iš tiesų jau yra atleidžiami nuo karo tarnybos, nes tai gali būti ir tam tikra simuliavimo forma. Aš, pavyzdžiui, manyčiau, kad mums reikia tikrai rimtai apsispręsti, nes jeigu mes laikome, kad karo tarnyba yra tam tikras vyriškumo ir auklėjimo procesas, tai kodėl reikia ieškoti štai tokios keistos nuostatos ir daryti, kad mūsų karo tarnyboje jau nebedalyvautų žmonės, kurie galbūt jaunystėje šiek tiek suklydo? Vis dėlto būtų labai sveikas šitas metų laiko tarpas. Aš nematau dėl to jokios problemos, apie tai buvo kalbėta mūsų komitete ir su teisingumo viceministru gerbiamuoju Gintaru Švedu. Aš manau, kad iš esmės būtent tik už tam tikrą nusikalstamą veiką ir neišnykusius galima, o už kitus mes galime ieškoti atsakymo, kad tie žmonės turėtų atitarnauti privalomąją karo tarnybą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų po svarstymo. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolegos, vis dėlto kolega G.Dalinkevičius kalbėjo dėl pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, todėl kviečiu pagrindinio komiteto atstovą kolegą A.Kašėtą. Svarstysime 8 straipsnio 3 dalies pataisą, kurią teikia Žmogaus teisių komitetas, kuriai nepritarė pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašau. Pataisos… Kolegos!
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto argumentai buvo tokie. Kadangi šiuo metu, apytiksliai paėmus, iš dešimties šaukiamojo amžiaus asmenų mes pašaukiam tik vieną su trupučiu, jeigu taip galima pasakyti, į privalomąją karo tarnybą, nes šaukiamųjų į privalomąją karo tarnybą skaičius nuolat mažėja, komiteto nariai mano, kad tikslinga numatyti platesnį nusikaltimų skaičių, ne vien tik sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, dėl kurių padarymo į privalomąją karo tarnybą jaunuoliai nebūtų šaukiami. Išties tikslas yra labai aiškus – kad mūsų kariškiai, mūsų šauktiniai iš tikrųjų turėtų kuo, sakykim, sveikesnę atmosferą. Vis dėlto tai yra sąlytis su ginklu. Vis dėlto teisti asmenys, ta prasme įkalinimo vietose buvę asmenys, į savo aplinką atsineša ne pačias geriausias tradicijas ir įpročius, todėl argumentai, manau, kolegos, jums aiškūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisą teikusio komiteto pirmininkui G.Dalinkevičiui žodis. Prašau.
G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip tik šis motyvas ir kelia mums įtarimą, nes įsiklausykite – dėl to, kad norima mažinti šauktinių skaičių, dėl to norima „išgryninti tuos šauktinius, bet užmirštame, kad mūsų armija turi vienaip ar kitaip atlikti konstitucinę prievolę, ir mes privalome tai matyti. Aš nesuprantu, kaip mes taip galime galvoti. Štai tokiu būdu mes išeliminuojame tuos žmones, sudarome kažkokias ypatingas sąlygas ir iš esmės šiuo įstatymu netgi keičiame Konstitucijos nuostatas. Aš manau, kad tai būtinai reikia svarstyti rimtai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas? Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už pataisą – kolega A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Atsiprašau, aš prieš.
PIRMININKAS. Prieš. Kolega P.Papovas. Nuomonė už pataisą? Taip užsiregistravote, kolega. Balsuosime dėl pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas ir kurią teikia Žmogaus teisių komitetas 8 straipsnio 3 daliai. Prašau.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kviesčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą truputį rimčiau pasvarstyti, nes konstitucinę prievolę turi vykdyti visi piliečiai. Jeigu žmogus buvo nuteistas, tai pilietybė nėra atimama. Kiekvienas pilietis turi atlikti savo pilietinę pareigą Tėvynei, todėl aš siūlau pritarti, kad pilietis turi tarnauti. Jeigu jam pilietybė neatimta, tai jis turi tarnauti. Nereikia čia ginklais baidyti, sėdėjęs, nesėdėjęs kalėjime, kariuomenė yra tam tikra pilietiškumo auklėjimo priemonė. Ir nereikia nuteistiesiems atimti teisės pasitaisyti, ir kariuomenė turi padėti jiems tai padaryti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš pataisą – kolega N.Medvedev.
N.MEDVEDEV. Deja, aš labai gerai pažinojau sovietinę kariuomenę. Joje „dedovščina prasidėjo nuo to, kad ateidavo tarnauti žmonės, atsėdėję kalėjimuose. Deja, taip. Noriu dar štai ką pasakyti. Atsiprašau, gerbiamosios moterys, jūs netarnavote ir nežinote, o aš žinau, aš vis dėlto šioks toks profesionalas. Ir noriu pasakyti, kad iš mūsų kalėjimų išeina, deja, ne visada pasitaisę žmonės. Mes labai sunkiai išgyvendinome iš Lietuvos kariuomenės „dedovščiną, ir jeigu mes dabar įnešime tą virusą, tai vėl reikės kovoti ir kovoti. Paklauskite karininkų, paklauskite kariškių, ir jie jums aiškiai pasakys, kokių pavojų atsiras. Todėl aš prieš ir būsiu prieš. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome motyvus dėl pataisos, prieš priimdami sprendimą. Prašau dabar registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia Žmogaus teisių komitetas ir kuriai nepritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Už – 17, prieš – 12, susilaikė 6. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje)
Niekas tokio siūlymo neteikė perbalsuoti. Kolegos, daugiau pataisų nėra, dabar reikia priimti sprendimą dėl to, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Kas už tai, prašau nuomonę už. Kolega A.Indriūnas. Ar pritariame po svarstymo.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes rengiamės ateity palaipsniui pereiti prie profesionaliosios kariuomenės, ir savaime aišku, kad kokybė (…) turi būti geresnė. Todėl reikia pritarti šio įstatymo esmei.
PIRMININKAS. Kolega G.Dalinkevičius, nuomonė prieš.
G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš nemanau, kad mes čia susikirtome tokiu ypatingu klausimu, tačiau šiame klausime yra ypatinga nuostata – ar mes kvestionuojame mūsų konstitucinę sandarą ir privalomą mūsų šaukimo tarnybą? Antras dalykas, ar diskriminuojame nusikaltėlį, kuris išbuvo savo bausmę ir nėra nusikaltėlio? Įstatyme aiškiai rašome: kai baigėsi teistumas. Man net keista girdėti, kaip mes galime dar daryti tokį dalyką. Žmogui baigėsi teistumas, bet mes jį išbraukiame iš šito proceso.
Aš noriu pasakyti, kad greičiausiai mes bandome įsprausti antikonstitucinę nuostatą. Aš manau, kad čia viskas sąlygota tik to fakto, apie ką ir kalbama, t.y. dėl karininkų. Žinoma, turėti gerą kontingentą kur kas geriau. Žinoma, geriau nekišti nagų prie to vargšo. Bet tuomet mes jį visai izoliuojame, dar labiau nustumiame į šoną, net nepasinaudojame tuo, kuo galime pasinaudoti. Man atrodo, čia yra tiesiog nepilietiška pozicija.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Balsavimo metu agitacija negalima, antikonstituciška. (Balsai salėje)
Už – 19, prieš – 7, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, numatyta priėmimo procedūra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui. Jau pritarėme. Pradėjome. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas.
Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašau registruotis, ir balsuojame. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3556 būtų priimtas? Kolegos, nebuvo norinčių kalbėti, kol jūs ginčijotės.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 4, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
2-4a, 2-4b, 2-4c. Dėl visų trijų. Svarstymas. Prašau kolegą G.Dalinkevičių. Nr.IXP-794, Nr.IXP-795, Nr.IXP-796. Žmogaus teisių komiteto išvada. Prašau.
G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums keletą projektų, kurių yra svarstymo stadija, ir pirmasis iš jų yra Sveikatos sistemos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir VI dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Komitetas taip pat pritarė Teisės departamento išvadai. Komitetas pritarė Sveikatos reikalų komiteto pataisai ir bendru sutarimu po svarstymo teikia pritarti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą A.Poplavskį pateikti išvadą dėl visų trijų projektų.
G.DALINKEVIČIUS. Aš dabar vieną pateikiau. Ar visus tris reikia?
PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę. Dėl dviejų projektų – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, buvo gautos Teisės departamento vyresniojo patarėjo pono Andriaus Kabišaičio išvados, gautos pastabos ir išvados iš Lietuvos draudikų asociacijos, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto. Jos visos komitete apsvarstytos ir pagrindinei daliai pritarta. Mes pateikėme projektą, kuris yra patobulintas. Darbo grupės priimtam ir (…) įstatymui mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu. Atskirosios nuomonės nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame.
G.DALINKEVIČIUS. Leiskite pateikti ir trečiąjį projektą, kuris sąlyginai koreliuotinas su antruoju. Tai yra Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gavome Teisės departamento išvadas, kurioms komitetas pritarė. Gavom Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus, jiems taip pat pritarė, bendru sutarimu teikiame jums po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto išvadas dėl visų trijų projektų pateiks A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą. Komiteto išvada – pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo Teisės departamento išvadą.
Taip pat Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstyti Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą. Komiteto išvada yra pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo Teisės departamento išvadas. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl trečiojo įstatymo – dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Komitetas šiam įstatymo projektui pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkojame A.Poplavskiui. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą pateikti komiteto išvadas dėl įstatymo projekto Nr.IXP-795. Ar yra nors vienas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Kolegos, leiskite man pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. „Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė, iš esmės pritarti.
Gerbiamieji kolegos, girdėjome visų komitetų, kurie nagrinėjo šiuos įstatymų projektus, išvadas. Pataisų ir pasiūlymų per svarstymo stadiją nėra. Klausiu, ar galime bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po svarstymo visiems trims įstatymų projektams? Ačiū už pritarimą. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galėtume priimti ypatingos skubos tvarka?
Dėkoju. Pradedame nuo įstatymo Nr.IXP-794. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, po svarstymo naujų pasiūlymų negauta, todėl kviečiu pradėti priėmimą.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Nėra. Prašom registruotis ir balsuojame. Kas už tai, kad įstatymas, projekto Nr.IXP-794 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 34, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Įstatymo projektas Nr.IXP-795. Vienas straipsnis keičia aštuoniolika straipsnių. Pataisų nėra. Klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl nuo 1 iki 18 straipsnio imtinai dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį, kuris keičia aštuoniolika straipsnių? (Balsai salėje) Priimta. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas, projektas Nr.IXP-795, balsuojate už. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, projektas Nr.IXP-795, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Už – 36, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Įstatymo projektas Nr.IXP-796. Yra du straipsniai. Prašom kalbėti dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra. Sekretoriate, prašom susikaupti. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Priėmimą pastraipsniui baigėme.
G.DALINKEVIČIUS. Man atrodo, dar yra 3 straipsnis.
PIRMININKAS. 3 straipsnio nėra. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Kolegos, prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas, projektas Nr.IXP-796, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Už – 35, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Kultūros centrų įstatymo projektas Nr.IXP-3537(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Kultūros centrų įstatymo projektas Nr.IXP-3537. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoją J.Narvilienę.
J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pagrindinis komitetas, apsvarstė Kultūros centrų įstatymo projektą. Gavo nemažai pataisų ir papildymų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Buvo organizuoti specialūs klausymai ir visiems pagrindiniams dalykams buvo pritarta. Šiandien gautos Teisės departamento išvados, kurios didelių prieštaravimų nekelia. Prašyčiau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš jūsų norėčiau paprašyti, kad pakomentuotumėte Teisės departamento išvadas. Ar šiandien jas komitetas svarstė? Prašau su jomis supažindinti Seimo narius.
J.NARVILIENĖ. Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai dirbo ir darbo grupėje, ir komitete, dalyvavo svarstant, ypatingų pastabų nėra. Turime gal vieną rimtesnę pastabą, į kurią galėtume atsižvelgti. (Balsai salėje) Mes nesvarstėme, nes gavome tik per pietus.
PIRMININKAS. Ačiū, tai ir norėjau išgirsti. Gerbiamieji kolegos, turbūt apsiribosime šiandien tik svarstymo stadija, o priėmimas bus, kai komitetas jas apsvarstys. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė, bendru sutarimu iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei į mūsų komiteto 2 daliai patarėjo pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems mes pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pastabų ir siūlymų svarstymo stadijoje nėra. Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritarta. Baigėme šio klausimo svarstymo. Priėmimą atidedame kitam posėdžiui.
Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas Nr.IXP-3158(4*) (svarstymas)
2-6a, 2-6b klausimai, įstatymų projektai Nr.IXP-3158 ir Nr.IXP-3653. Pirmiausia Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas Nr.IXP-3158. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį pateikti komiteto išvadą.
A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektą Nr.IXP-3158(3), įvertino gautas Teisės departamento pastabas, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pastabas ir joms pritarė. Siūlome pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam komiteto pirmininkui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti B.Bradauską. Nėra. Turbūt neištvėrė. Ar yra Biudžeto ir finansų komiteto atstovas, kuris?.. (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas teikė daug pasiūlymų ir siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus. Ką tik girdėjome pagrindinio komiteto pirmininką A.Macaitį teigiant, kad į visas pastabas atsižvelgta. Gerbiamieji kolegos, daugiau pastabų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, nėra. Klausiu jūsų nuomonės dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Po svarstymo pritarta.
Žuvininkystės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3653 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6b klausimas – Žuvininkystės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3653. Jį pateikti kviečiu kolegą A.Macaitį.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, tai yra prieš tai buvusio įstatymo lydintysis įstatymo projektas. Jo esmė yra ta, kad kadangi Žuvininkystės įstatymas buvo priimtas anksčiau negu dabar svarstomas, tai į Žuvininkystės įstatymą mums reikėtų įrašyti ir šį įstatymą. Todėl ir buvo pasiūlytas 8 straipsnio pakeitimas, kad įrašytume, kad mėgėjiška žvejyba leidžiama visose žuvininkystės vandens telkiniuose Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo nustatyta tvarka. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Niekas nenori jūsų paklausti. Klausiu dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Ar būtų papildomų komitetų? Nėra. Siūloma svarstyti ketvirtadienį, liepos 15 dieną. Ačiū. Baigėme šio klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – projektas Nr.IXP-3692. Pateikimas. Kviečiu viceministrą Zigmantą Benjaminą Kazakevičių.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – padidinti viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumą, užtikrinti geresnį asmenų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą. Įstatymo projekte nustatoma viešojo administravimo institucijų vidaus administravimo ir struktūrų standartizavimo pagrindai, išskirti pagrindiniai administracijos struktūriniai elementai, tas padės reglamentuoti jų sudarymą. Tai užtikrins sistemiškumą formuojant viešojo administravimo institucijų struktūras, padės efektyviau naudoti ir valdyti skirtus biudžetinius asignavimus.
Taip pat įstatymo projekte patikslintos svarbios, tačiau nepakankamai aiškiai išdėstytos nuostatos, kurios reglamentuoja administracinę procedūrą, aiškiau reglamentuoti atvejai, kada turi būti paradėta administracinė procedūra, nustatyti asmenų prašymų, priklausančių kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimo pagrindai, apibrėžtos asmens ar jo įgalioto atstovo teisės vykstant administracinei procedūrai. Taip pat nustatytas draudimas persiųsti prašymą institucijai, jos administracijos padaliniui ar valstybės tarnautojui, kurio veiksmai yra skundžiami. Nurodytos prašymų nepriėmimo, administracinės procedūros pratęsimo ir sustabdymo sąlygos. Galiojantys viešojo administravimo principai papildomi efektyvumo, subsidiarumo ir vieno langelio principais, kas įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje. Viešojo administravimo institucijos įpareigotos savo veiklai naudoti informacines technologijas, tas padidins viešojo administravimo efektyvumą.
Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Institucijų ir įstaigų administravimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą bus galima nustatyti tik pakoregavus esamas institucijų ir įstaigų struktūras. Prašau pritarti įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitų siūlymų nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū. Pritarta. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą.
Regioninės plėtros įstatymo 4, 6, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3683 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas. Įstatymo projektas Nr.IXP-3683. Jį taip pat pateiks vidaus reikalų viceministras Z.B.Kazakevičius.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Šio projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatomis, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios, taip pat Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis bei išplėsti „probleminės teritorijos sampratą ir sudaryti galimybes išskirti tokias problemines teritorijas. Iki šiol įstatyme regioninė teritorija buvo apskritis, o atlikus Vyriausybės pavedimu tyrimus numatoma probleminėm teritorijom laikyti ir atskiras savivaldybes arba atskirų skirtingų regionų savivaldybes, kurių teritorijos turi bendras administracines ribas.
Įstatymo neigiamų padarinių nenumatoma, jis neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, papildomų lėšų jam įgyvendinti nereikės. Prašau pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūsų niekas nenori klausti. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas komitetas nenumatomas. Siūloma svarstyti ketvirtadienį, liepos 15 dieną. Ačiū. Pritarta. Baigėme klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3082. Šį įstatymo projektą kviečiu pateikti Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą.
G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ūkininkų pajamos, gautos už vykdomą žemės ūkio veiklą, yra neapmokestinamos. Šiuo teikiamu įstatymo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams įvairinti ūkinę veiklą ūkyje arba užsiimti alternatyvia veikla. Yra siūloma neapmokestinti ir tas pajamas, kurios gaunamos už kitą žemės ūkio paskirties žemėje išaugintą, perdirbtą ir realizuotą produkciją, pavyzdžiui, už parduotus žilvičius biokurui. Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių tokių augalų auginimas yra priskiriamas miškininkystei ar kitai veiklai ir iš šios veiklos gautos pajamos yra apmokestinamos. Tačiau iš esmės minėtų augalų auginimas technologiškai niekuo nesiskiria nuo vaiskrūmių ar dekoratyvinių augalų auginimo. Žinant, kad konkurencinis spaudimas bendroje Europos rinkoje mūsų ūkininkams ir toliau didės, dalis jų bus priversti imtis papildomo darbo, todėl dabar būtina pasirūpinti skatinti kitą ekonominę veiklą kaime ir užtikrinti papildomas arba alternatyvias pajamas ūkininkams. Šiuo metu ūkininkai tik pradeda auginti biomasę kurui labai nedideliuose plotuose, pirmiausia nederlingose žemėse. Biudžeto pajamoms tai bus visai nedidelis poveikis, tačiau konkrečiam ūkininkui tai bus nemenka parama pradėti naują verslą, turėti papildomą pajamų šaltinį. Siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti mano teikiamam įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, pone pirmininke. Niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Kantrybės, tuoj baigsime posėdį. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Macaitis – už.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, tai tikrai aktualus klausimas, ir į mane ne kartą kreipėsi žmonės būtent dėl nesąmoningos buvusios tvarkos, ir aš labai džiaugiuosi, kad šis projektas parengtas ir gerbiamasis G.Kniukšta jį pateikė. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Matau komiteto pirmininką pritariant. Kitų siūlymų nėra. Ačiū. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Vyriausybės išvadų turbūt vis tiek reikės, nes be jų nepasieisime. Rudens sesijoje. Ačiū.
Darbotvarkės 2-17a klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos priedėlio papildymo projektas Nr.IXP-3700. Jį pateiks komiteto pirmininkas V.Simulik. Prašom.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas vykdo savo įsipareigojimą. Kai priiminėjome Švietimo įstatymo pataisas, mes vieną straipsnį visiškai išbraukėme ir jį suredagavę, atsižvelgę į visų Seimo narių siūlymus dėl valstybinės mokyklos statuso apibrėžimo, dėl nevalstybinės, dėl savivaldybės mokyklos statuso apibrėžimo siūlome įrašyti, nes šios įstatymo pataisos nebuvo įrašytos į darbų programą, siūlome formaliai įrašyti ir pradėti svarstymą ypatingos skubos tvarka. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolegė O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Neklausiu.
PIRMININKAS. Ačiū jums, sutaupysime laiko. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui, kad papildytume minėtą darbotvarkę? Ačiū. Reikėtų priimti šį nutarimą, kuris susideda iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom registruotis ir balsuoti. Norite kalbėti? Prašom. Nenorite. (Balsai salėje) Kolegos, prašom netrukdyti. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Už – 29, prieš, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. Papildėme Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.
Švietimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3679 (pateikimas)
Kviečiu įstatymo projektą Nr.IXP-3679 pateikti V.Simuliką. Švietimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom dėmesio.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju už palaikymą. Siūlome Švietimo įstatymo 2 straipsnio naują redakciją. Yra labai nedaug pakeitimų, bet norėčiau pasakyti, kad pakeisti apibrėžimai „laisvasis mokytojas, „bendrojo lavinimo mokykla ir „formalusis švietimas. Formuluotės pasikeitė nedaug atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė kai kurių institucijų, Vyriausybės įgaliotų institucijų tvarka numatyti kai kurie sprendimai. Tik tiek.
PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta pateikimui. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar yra kitų siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti liepos 15 dieną. Ačiū. Pritarta. Baigėme nagrinėjimą.
Visi pagrindinės darbotvarkės klausimai išnagrinėti.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-3672 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo projektas Nr.IXP-3285. Prašau kolegą V.Simuliką.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, teikiu Seimo nutarimą „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo. Pagrindinis tikslas yra tas, kad Aukštojo mokslo įstatymo pataisos buvo praėjusios, rugsėjo 1-ąją universitetui reikia dirbti ir jis prašo senato patvirtintą statutą patvirtinti Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Prašau tylos! Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomo nėra. Siūloma svarstyti liepos 15 d., ketvirtadienį. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą.
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo projektas Nr.IXP-3678. Jį pateiks komiteto pirmininkas V.Simulik.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, atlieku formalumą ir teikiu Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo projektą. Tai yra ta pati procedūra kaip ir dėl Šiaulių universiteto, kitų universitetų. Jie savo statutą suderino su Aukštojo mokslo įstatymu ir prašo nuo rugsėjo 1 d. sudaryti galimybę dirbti pagal naująjį statutą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti liepos 15 dieną. Ačiū. Baigėme šio klausimo svarstymą.
Rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos tęstinumo projektas Nr.IXP-3664. Jį pateiks komiteto pirmininkas, kolega J.Palionis. Pateikimas.
J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vadovaudamasis Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos nuostatais, patvirtintais Seimo 2002 m. sausio 24 d. nutarimo 3 punktu, teikiu Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos 2001–2004 metų darbo ataskaitą.
Šiuose nuostatuose skelbiama, kad komisija sudaroma ketveriems kadencijos metams ir šiam laikotarpiui pasibaigus Seimas įvertina komisijos atliktą darbą bei priima sprendimą dėl tolesnės jos veiklos. Ši kadencija baigėsi, todėl komisija pateikė savo darbo ataskaitą, kuri jums išdalyta. Joje išdėstyta, ką komisija nuveikė pagal savo darbo tikslus ir uždavinius.
Komisijos nuostatuose sakoma, kad jos paskirtis yra puoselėti Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Lietuvos Respublikos Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų bei institucijų plėtrą, todėl ataskaitoje yra pateikta informacija apie tai, ką komisija nuveikė pagal keturias darbo kryptis. Prie ataskaitos yra pridėtos rezoliucijos, kurias komisija parengė ir priėmė per šiuos darbo metus. Komisija išnagrinėjo daug įvairių Lietuvai ir lietuviams aktualių problemų, tačiau dar nemažai darbų ji galėtų atlikti ateityje. Prašau Seimo narių pritarti ataskaitai po pateikimo ir Seimo nuarimo projektui dėl komisijos darbo tęstinumo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Prašome atsakyti į jų klausimus. Kolega V.Popovas.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš atsiprašau kolegų, nes ir laikas vėlyvas, bet negaliu neklausti. Ar etiška kadencijos pabaigoje pratęsti komisijos, nesvarbu kokios, darbą? Man atrodo, kad naujasis Seimas turėtų suformuoti atitinkamas komisijas, juo labiau kad dėl to yra Seimo Teisės departamento pastabos. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.
J.PALIONIS. Nutarimo, kuris priimtas 2002 metais, 3 punktas nurodo, kad pasibaigus kadencijai mes turime apsvarstyti ataskaitą ir priimti nutarimą, ar tęsti, ar ne tos komisijos veiklą. Teisės departamento išvados… Teisingai, mes galime rekomenduoti kitai kadencijai, o ji, pradėjusi darbą, tegul sprendžia, ar tos komisijos reikia, ar ne.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Indriūnas. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Kolega į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Dėkoju, sutaupysime laiko. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomo nėra. (Balsai salėje) Tokio komiteto apskritai pas mus nėra. Jeigu teikiate, tai prašau rimtai prie mikrofono. Kolega A.Kunčinas siūlo komitetą. (Balsai salėje)
A.KUNČINAS. Manau, kad Žmogaus teisių komitetas būtų neblogai.
PIRMININKAS. Ar kolegos taip pat mano, kad neblogai? Gerai. Sutarėme. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū. Svarstysime rudens sesijoje.
Kolegos, baigėme ir papildomus rezervinius klausimus. Nebeturime ką svarstyti. Buvo du Seimo narių pareiškimai: kolegės K.D.Prunskienės – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pareiškimas, kuris bus prie protokolo, aš jo neskaitysiu, ir buvo užsiregistravęs kolega K.Bobelis, kurio nėra. Deja, ne visi ištveria tokį ilgą maratoną. Visiems dėkoju ir prašau registruotis. Kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pareiškimą rasite savo dėžutėse, prašome jas atidžiai patikrinti. Arba kompiuteriuose.
Užsiregistravo 30 Seimo narių. Posėdį skelbiu baigtą. Visiems gero poilsio.