Šešiasdešimt antrasis (544) posėdis
2004 m. liepos 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 13 d. rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, kad įsibėgėtume, pirmiausia siūlau registruotis. Prašom išsidėlioti korteles ir registruotis. Matau, kad kai kurie Seimo nariai jau išsirikiavo prie mikrofonų. Jie, matyt, norės kalbėti dėl darbotvarkės.

2004 m. liepos 13 d. (antradienio) darbotvarkė

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Neblogai. Mielieji kolegos, prašome kantriai pastovėti prie mikrofonų. Turiu jums pasakyti ne tik tai, ką jūs matote, bet ir tai, ko jūs nematote, bet turėtų būti. Seniūnų sueiga šiek tiek patikslino darbotvarkę. Atsisakyta kai kurių klausimų, kurie nėra svarstyti komitetuose ir mes jų negalime nagrinėti. Tai yra esminis dalykas. Yra įrašyti papildomi klausimai, kurie buvo numatyti nagrinėti ketvirtadienį, bet siūlome nagrinėti šiandien, kad ketvirtadienį, jeigu viskas bus gerai, galėtume priimti. Taip pat yra keletas klausimų, kurie įrašyti į rezervinių klausimų sąrašą. Tai klausimai, kurie yra susiję su mūsų, t.y. Seimo, vidiniais reikalais, o svarbiausia su tuo, kad turime naują Prezidentą ir savo darbo vietoje turime Seimo Pirmininką, todėl reikia kai kurių rezervinių klausimų. Tai pirmoji mano kalbos dalis.

Antroji yra susijusi su tuo, kad iki pietų yra laukiamas Prezidento dekretas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Pagal preliminarų susitarimą su Prezidento atstovais Ekscelencija Prezidentas teiktų Ministro Pirmininko kandidatūrą 17 valandą. Taip, šiandien 17 valandą. Jau suderinta. Buvo siūlyta 15 valandą. Šiuo atveju atsakymas buvo toks, kad 17 valandą. Štai tokie patikslinimai ir vienas techninis patikslinimas… (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio, prašom klausyti! Kadangi iš pradžių eina du klausimai, kurie reikalauja kvalifikuotos daugumos, tai būtų gražu, jeigu pridėtume dar vieną klausimą, kuris irgi reikalauja kvalifikuotos daugumos, bet mažesnės, t.y. dėl Seimo statuto nedidelės pataisos, dėl kurios ginčų nėra, bet reikia 71 balso, tai yra kad iš karto po Konstitucijos pataisų nagrinėtume 2-1 klausimą, arba Seimo statuto kai kurių straipsnių patikslinimą, ne pakeitimą, o patikslinimą, ir po to eitų Seimo rezoliucija. Štai tokie pakeitimai. Jeigu kolegos Seimo nariai dėl tų pakeitimų ir papildymų neprotestuoja, tai dabar prašyčiau iš kairės į dešinę, bet pradedant nuo dešiniųjų, ir po to pereisime į dešinę, kurioje yra kairieji.

Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai džiugu, kad Seimo vadovybė jau vėl visiškai komplektuota. Mūsų frakcijos pasiūlymas būtų toks. Kadangi kol kas matome…

PIRMININKAS. Minutę. Kolegos, dėmesio! Prašom.

E.MASIULIS. Kadangi pirmieji darbotvarkės klausimai reikalauja didelio Seimo narių susitelkimo, o mes pagal registraciją matome, kad kol kas yra 90 Seimo narių, tai yra kaip ir nepakankamas kiekis priimti šiuos sprendimus, siūlytume pirmąjį svarstyti 1-6 darbotvarkės klausimą – Seimo rinkimų įstatymo 2 ir 88 straipsnių pakeitimus, o per tą laiką į salę ateitų daugiau Seimo narių ir galėtume apsispręsti dėl Konstitucijos pakeitimų.

PIRMININKAS. Gerai. Siūlymas aiškus. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į Seimo vadovybę dėl 1-3 klausimo. Jeigu priimtumėte mano siūlymą, o jis yra išsakomas Liberaldemokratų frakcijos vardu, nes reikia techninio parengimo, mes turime gal ir nemalonią istoriją, bet standartą, kad, kai apkaltos procesas dar nebuvo prasidėjęs, buvusiam Prezidentui buvo pareikšti įtarimai, tai mes Seime klausėmės in corpore slaptų tuo metu telefoninių įrašų, t.y. operatyvinės medžiagos. Būtų gerai, kad ir svarstant šį klausimą, nes ir visuomenėje, ir tarp mūsų yra įvairių interpretacijų, būtų suteikta galimybė Seimo nariams susipažinti bent su pačiais charakteringiausiais operatyvinės medžiagos telefoniniais pokalbiais. Man atrodo, tai duotų galimybę Seimo nariams apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerai. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiprašau, bet Seniūnų sueigoje vakar techniškai nesugebėjau pateikti vieno klausimo, todėl dabar tai padarysiu. Kadangi iš darbotvarkės yra išbraukti aštuoni projektai, aš prašyčiau Seimo leisti šiandien pateikti projektą Nr.IXP-3668. Tai yra pono A.Salamakino…

PIRMININKAS. Pakartokite numerį.

H.ŽUKAUSKAS. Nr.IXP-3668. Tai yra pono A.Salamakino ir A.V.Indriūno užregistruotas Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymas. Prašyčiau įrašyti šį klausimą į šios dienos darbotvarkę.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu turite teisę.

H.ŽUKAUSKAS. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi šios dienos darbotvarkėje yra nemažai išbrauktų klausimų, frakcijos vardu siūlyčiau įrašyti projektą Nr.IXP-3327(2) – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas būtų R.Sinkevičius.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar viskas? B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man nepavyko pasiūlyti įrašyti labai seną klausimą – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2343. Teikėjas yra Vyriausybė. Šis įstatymas turėjo būti svarstomas kovo mėnesį, tačiau Kaimo reikalų komitetas šio klausimo nesvarsto. Aš siūlau įrašyti į darbotvarkę ir spręsti klausimą dėl kito komiteto, arba jį galėtų svarstyti tas pats komitetas. Šį klausimą reikia būtinai apsvarstyti, nes mes be reikalo verčiame žmonės rašyti skelbimus į laikraščius, kai jie nori parduoti savo žemę. Skelbimai ir panašiai… Žodžiu, sukurtas toks biurokratinis aparatas, kuris nieko nepadeda, nes žmonės vis tiek parduoda žemę, kam reikia, nusiperka, bet kiekvienu atveju, kai eina pas notarą arba kitaip formina savo žemę, keikia Seimą. Labai prašau įrašyti jį į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Matyt, tuo pačiu klausimu kolega G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Noriu informuoti gerbiamuosius kolegas, kad dabar galiojantis įstatymas artimiausiu metu bus svarstomas Konstituciniame Teisme. Vyriausybės pateiktas naujas projektas. Deja, yra kai kurių nuostatų, kurios, kai kurių mūsų kolegų nuomone, taip pat prieštarauja Konstitucijai. Tačiau Kaimo reikalų komitetas, atsižvelgdamas į itin didelį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko spaudimą, rytoj svarstys šį įstatymą ir pateiks savo išvadas Seimui. Taigi galime šį klausimą įrašyti į ketvirtadienio darbotvarkę. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Aš labai džiaugiuosi gerbiamojo A.Matulevičiaus kalba. Aš tikrai būčiau patenkintas, jeigu jūs visi išgirstumėte tai, ką ten prirašė Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir kad būtų galima iš karto parodyti, kas ten yra iš tikrųjų parašyta, kad galėtų mūsų bičiuliai iš karto pasakyti. Aš tiktai bijau, kad ir prokuratūra, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pasakys, kad negalima, negalima, negalima.

PIRMININKAS. Supratome, kad yra dvi nuomonės šiuo klausimu. Aš siūlau dabar viską iš eilės aptarti. Pirmas klausimas yra toks, ar ta darbotvarkės dalis, kuri buvo mano referuota ir kur svarbiausias papildymas yra Prezidento dekretas ir Prezidento kalba 17 val., taigi ar šita darbotvarkės dalis kelia kokių abejonių, ar galime dėl to sutarti? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Dabar ne ta eile, kaip buvo kalbėta, bet šiek tiek kita eile, kaip man atrodo paprasčiau. Pirmiausia dėl žemės ūkio paskirties žemės. Mes tikrai negalime šiandien traukti į darbotvarkę, nes komitetas turi pateikti bent kokią išvadą. Neigiamą, pusiau neigiamą, kontroversišką, nesvarbu. Kadangi komitetas pažadėjo tą išvadą pateikti, tada ketvirtadienį bus galima tą klausimą ir nagrinėti. Manau, kad dėl šito mes negalime traukti. Dabar prašom, dar kartą B.Bradauskas, bet labai trumpai.

B.BRADAUSKAS. Labai trumpai. Kadangi komitetas nuo kovo mėnesio iki šiol nesugebėjo pateikti išvados ir mes, visas Seimas, tampame komiteto įkaitais, aš siūlau dėl šio klausimo balsuoti.

PIRMININKAS. Neišeina balsuoti, nes nėra komiteto išvados. Kaip mes galime balsuoti įtraukti klausimą, dėl kurio nėra jokios komiteto išvados? Aš labai atsiprašau, bet čia būsiu priverstas laikytis nustatytos tvarkos.

Dabar, man atrodo, du paprastesni klausimai, t.y. darbotvarkės papildymas pateikimais, tik pateikimais. Seimas po komitetų galės apsispręsti, t.y. tai, ką siūlė kolega H.Žukauskas, ir tai, ką siūlė kolegė I.Šiaulienė. Čia tiktai pateikimai. (Balsai salėje) Gerai, dėl šitų klausimų? Prašau. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad kolegos socialdemokratai siūlo klausimą dėl Uosto įstatymo pakeitimų, bet čia reikėtų labai atidžiai pasižiūrėti Statutą. Kiek aš pamenu, visiškai neseniai, prieš kelis mėnesius, buvo balsuojama būtent dėl tos nuostatos, jeigu kalbama dėl uosto subnuomos klausimų, ir buvo atmestas šis siūlymas…

PIRMININKAS. Ne.

E.MASIULIS. Tai dabar pagal Statutą pusę metų lyg ir neturėtume galimybės to daryti.

PIRMININKAS. Aš patikslinu: buvo nutarta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jie patobulino ir teikia naują variantą. Aš dar kartą klausiu, ar reikia balsuoti dėl tų dviejų papildymų, t.y. tik pateikimas, ar nereikia? Nereikia. Ar reikia? Nereikia. Gerai. Tai ar reikia balsuoti dėl to, kad įtrauktume… (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Gerai. Tada aš skaidau klausimus. Ar kolegos H.Žukausko siūlomas papildymas reikalauja balsavimo, ar šitą galime bendru sutarimu? Sutariam? Ačiū. Tai štai vieną balsavimą sutaupėm.

Kolegos, dabar dėmesio, prašome susikaupti. Pirmas balsavimas. Ar įtraukiam didžiosios frakcijos siūlymą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo vieno straipsnio pakeitimo, čia yra tik pateikimo stadija? Prašome registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 115, už – 66, prieš – 20, susilaikė 21. Įtraukta.

Einam toliau. Dėl 1-3 klausimo ir dėl telefoninių pokalbių. Aš manau, kad šiuo atveju reikia laikytis Statuto, ir kai ateis to klausimo nagrinėjimo eilė, tada bus galima susitarti, nes ten yra numatytas tiktai komisijos pirmininko arba atstovo pranešimas, įtariamųjų kalbos ir du – už, du – prieš.

Prašau. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes jau turėjome tokį precedentą, kai buvo išdalytos ausinės ir Seimo nariai galėjo pasiklausyti buvusio Prezidento R.Pakso pokalbių. Man atrodo, būtų naudinga tokiu pačiu būdu mums pasiklausyti ir išgirsti tuos esminius pokalbius, kuriuos girdėjo komisijos nariai, tuomet Seimo nariams būtų daug lengviau apsispręsti. Aš manau, jeigu tada neprieštaravo Statutui tokia pati procedūra, ir dabar ji neprieštarautų Statutui.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Aš siūlyčiau dabar nediskutuoti. Išklausykim pirmininką.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dar suprantu, kai žiniasklaida painioja dvi sąvokas – apkaltą ir ikiteisminį procesą, bet kai Seimo narys nesupranta, kad tai yra visiškai atskiros sąvokos… Norint tą atlikti, ko jūs prašote… aš matau tribūnoje sėdintį poną Gintarą Jasaitį, tegul jis duoda leidimą klausyti… (Balsai salėje) Arba tas žmogus, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, šiuo atveju ponia Nijolė Frolova, tada mes galėsime šitą daryti. Kol nėra leidimo, mes patys pažeisime įstatymą. Aš manau, kad Seimui įstatymų pažeidinėti negalima.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis. Prašyčiau trumpai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš iš tikrųjų eidamas į komisiją prašiau viešo posėdžio, buvo dėl to balsuota komisijoje, komisija nesuteikė man galimybės atsakyti į klausimus viešai. Taip pat aš buvau už tai, kad pokalbiai būtų paskelbti, bet man pasakė, kad vyks ikiteisminis tyrimas, ir tai turėtų būti nustatyta įstatymų nustatyta tvarka. Aš, kolegos, dar kartą laikausi tos nuomonės, kad čia turėtų būti viskas išsklaidyta, ir aš pasiryžęs prisidėti prie to, kad visuomenė viską žinotų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis G.Jasaitis norėtų tarti žodį? Prašom. Gerbiamasis G.Jasaitis. Paspauskite mygtuką. Prašom.

G.JASAITIS. Į šitą klausimą aš galiu atsakyti labai paprastai. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis skelbia, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Leidimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo gali duoti tiktai tas prokuroras ir tik tos apimties, kokios jis mano, kad nepakenks. Tai yra tas prokuroras, kuris vadovauja, organizuoja šį ikiteisminį tyrimą. Tai yra Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė N.Frolova. Šiuo metu tokio leidimo nėra gauta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys būtų paskelbti, todėl aš manau, kad šiandien bent jau negalima nei įrašų, nei kitų ikiteisminių tyrimo duomenų paskelbti.

Kalbant apie tą analogiją, t.y. lyginant su buvusio Prezidento apkalta, tai yra du skirtingi dalykai. Šiuo atveju mes kalbame apie ikiteisminio tyrimo duomenis, o tada buvo paskelbti operatyvinės veiklos metu gauti telefoninių pokalbių įrašai. Beje, galiu iš karto pasakyti, kad po šitų įrašų paviešinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes šiaip jau ši procedūra irgi buvo nesuderinta su įstatymu. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Šiuo atveju klausimas atkrinta. Tik noriu pranešti, kolegos, kad yra gauta atskiroji dalies komisijos narių nuomonė. Jūs ją turite turėti ant savo darbo stalų, ir kai bus imtas nagrinėti trečiasis klausimas, tada bus kalbama ir apie tą atskirąją nuomonę. Taigi ir dėl šito klausimo sutariam arba, tiksliau, nesutariam, bet balsavimui nieko negaliu teikti.

Dabar dėl kolegų liberalų, kaip aš supratau, siūlymo pradėti nuo 6 klausimo motyvuojant tuo, kad salėje yra per mažai Seimo narių. Noriu pranešti, kad yra 115 Seimo narių ir, manau, kad mes turime eiti pagal darbotvarkę. Ar jūs siūlote balsuoti? Gerai. Kolegos, dėmesio! Ar sukeičiam klausimų eilę? (Balsai salėje) Vieni mano taip, kiti taip. Frakcija turi teisę siūlyti, todėl aš teikiu balsuoti. Ar 6 klausimą pradedame nagrinėti iš karto po darbotvarkės patvirtinimo, nors aš siūlysiu pirma išnagrinėti rezervinį 1 klausimą, nes reikia išspręsti kai kuriuos klausimus, susijusius su tuo, kas įvyko vakar. Tai čia detalės. Ar perkeliame 6 klausimą į priekį, ar ne? Kas palaikote kolegos E.Masiulio nuomonę, balsuojate už, kas manote, kad darbotvarkė taip, kaip ji yra sudaryta, su keliais papildymais, plius Prezidento dekretu, lieka tokia pati, balsuojate prieš arba susilaikote. Aišku, kolegos? Balsuojame už kolegų liberalų siūlymą vieną klausimą paankstinti. Kas mano, kas viskas turi likti kaip sutarta, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 67, prieš – 16, susilaikė 30. Pradedame nuo Seimo rinkimų įstatymo. Kaip sakiau, tai bus iš karto po rezervinio 1 klausimo. Aš dabar perleidžiu pirmininkavimą po ilgesnės pertraukos Seimo Pirmininkui ir linkiu sėkmės.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Rezervinis 1 klausimas. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Dėl vedimo tvarkos. Prašyčiau gerbiamąjį Seimo Pirmininką leisti mane pusantros minutės į centrinę tribūną.

PIRMININKAS. Prašau.

I.ŠIAULIENĖ. Mielieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš suprantu, kad šiandien yra visų pritarimas ir džiaugsmas, kad jūs po keleto mėnesių komandiruotės, kurią jums buvo išrašęs likimas ir Konstitucija, grįžote namo. Džiaugiamės, kad jums pavyko sėkmingai eiti šias pareigas, ir ta praktika, kad ir trumpa prezidentinė praktika, parodė, jog kadencijos pradžioje išrinkdami jus Seimo Pirmininku pasielgėme teisingai. Per tuos keletą mėnesių jūs sugebėjote Prezidentūrą pastatyti ant tinkamų bėgių, o Lietuva su pasauliu vėl ėmė bendrauti aukščiausiu lygiu kaip normali, geopolitinių vėjų neblaškoma valstybė. Jūs dar kartą įrodėte, kad esate tikras valstybininkas. Cituojant kitą valstybininką – Žoržą Pompidu, galima pasakyti, kad jūs esate ne tas politikas, kuris priverčia valstybę tarnauti sau, o politikas, valstybės veikėjas, kuris įsipareigoja tarnauti valstybei.

Dėkojame už tai, kad sugrąžinote mūsų valstybės įvaizdį, kuris buvo ėmęs svyruoti. Ir galbūt ne dėl to, kad kilo prezidentinis skandalas, bet tiesiog kad tuo metu buvęs Prezidentas nesuvaldė situacijos ir savęs.

Sveikindami jus, sugrįžusį į Seimą, suprantame, kad šis momentas nėra labai džiugus, cituojant mūsų šmaikščius kaimyninės tautos atstovus, kaip sakoma, iš laivo tiesiai į balių. Likimas vėl atsiunčia Seimui didelių išbandymų, bet tikimės, kad sugebėsime išspręsti ir šią nemalonią problemą kartu ir sėkmingai. Dar kartą džiaugiamės jūsų sugrįžimu ir linkime vadovauti mums taip, kad Seimas sėkmingai ir garbingai baigtų šią kadenciją. (Plojimai)

PIRMININKAS. A.Ramanauskas. Prašau.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai prašau man suteikti gal net truputį mažiau laiko pasakyti keletą žodžių.

PIRMININKAS. Prašau.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Česlovai, nemanau, kad dabar turėsit laiko atsipūsti. Manau, kad yra privilegijų, kuriomis jūs niekada nesinaudojate – tai atsipūsti ir pasipūsti. Darbštumas ir kuklumas visada buvo tai, kas puošė ir puošia jus, vieną labiausiai patyrusių mūsų politikų. O ką tik pasibaigusi jūsų laikinoji kadencija, kai užėmėte Seimo Pirmininko postą, sutapusi su dar viena svarbia kampanija – Prezidento rinkimų kampanija, mums parodė jūsų gebėjimą taip mobilizuoti visas savo fizines ir protines jėgas, kad tokio gebėjimo pavydėtų dvigubai ar trigubai už jus jaunesni. Dėkojame jums už šią pamoką, duotą mums visiems, kartais pasiduodantiems pagundai nepersidirbti, patausoti save.

Gerbiamieji Seimo Pirmininke ir pirmasis vicepirmininke, jūs jau sugrįžote į savo darbo vietas. Manau, kad būdami drauge dar daug padarysite mūsų valstybės labui, juolab kad dideli išbandymai laukia artimiausioje ateityje. Didelės sėkmės jums abiem. (Plojimai)

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, opozicinių frakcijų vardu taip pat noriu prisijungti prie ankstesnių sveikinimų ir pasveikinti Seimo Pirmininką, padėkoti jam už ištvermę ir pasakyti vieną esminę, seną patarlę: tiesa gera tam, kam skirta, ir ne visai gera tam, kas ją sako. Aš manau, kad jūs buvote kaip tik tas, kuris ieškojo tiesos, nors ne visais atvejais ta tiesa grįždavo tuo pačiu indėliu. Taigi mes jumis patenkinti, džiaugiamės ir linkime toliau dirbti Seimo Pirmininku.

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Iš ano pasaulio Leonidas Brežnevas pateikia padėką visiems.

PIRMININKAS. Dėkui. Buvo ir daugiau mirusių. Prašau. Č.Juršėnas. (Balsai salėje)

Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr.IXP-3704 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš noriu pateikti Seimo nutarimo projektą „Dėl kai kurių Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, na, ir netikusių. Kadangi Seimo Pirmininkas grįžo po to, kai mes jį buvome „paskolinę“ Prezidentūrai, jis turi eiti visas pareigas, kaip sakoma, visa apimtimi, t.y. turi vadovauti Seimo valdybai ir turi dirbti Seniūnų sueigoje.

Mes su jumis balandžio 20 d. buvome priėmę du nutarimus: „Dėl Seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo“ ir „Dėl Seimo valdybos pakeitimo“. Šiuos nutarimus siūloma laikyti netekusiais galios. Tokiu atveju tai reiškia, kad Seimo valdyboje ir Seniūnų sueigoje, kai mes priimsime šį nutarimą, veiks mūsų Seimo Pirmininkas. Todėl prašyčiau šiandien ir pateikimo, ir priėmimo.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar sutinkate priimti ypatingos skubos tvarka? Nėra norinčių kalbėti, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume šį nutarimą? Balsuojam.

Už – 105, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo rinkimų įstatymo 2 ir 88 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3661(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 6 klausimą, kuris tapo 1, – Seimo rinkimų įstatymo 2 ir 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3661. Svarstymas. Komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstęs šį įstatymo projektą pagal komiteto narių pasiūlymus jį patobulino, tai yra sumažino dalyvavimo rinkimuose normą: vietoj pusės – 40% ir vietoj trečdalio per antrąjį rinkimų turą balsų gavimą nuo sąrašinio skaičiaus sumažino iki vieno ketvirtadalio. Po svarstymo už patobulintą variantą balsavo 7, prieš – 2. Yra gautas vienas pasiūlymas sumažinti: vietoj ketvirtadalio – penktadalį gavusių balsų nuo visų sąrašinių rinkėjų skaičiaus. Komitetas šiandien apsvarstė šį A.Rimo pasiūlymą ir jam ne visai vieningai, tačiau pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar 2 Seimo nariai nori dalyvauti diskusijoje. Prašom. E.Klumbys. Ruošiasi E.Masiulis. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbėdamas apie šį įstatymo projektą noriu pasakyti, kad, mano nuomone, šis įstatymo pakeitimas yra būtinas, nes iki šiol buvęs vienas rinkimų turas suteikė galimybę Seime atstovauti tautai tokiems Seimo nariams, kurie turėdavo 3,5–4 tūkst. rinkėjų pasitikėjimą. Todėl, manau, antrojo turo įvedimas yra svarbus bent todėl, kad didesnis žmonių kiekis įgalios vieną ar kitą Seimo narį atstovauti jiems Seime. Noriu pateikti jums kai kuriuos duomenis iš 1996 metų Seimo rinkimų. Pavyzdžiui, 46-ojoje rinkimų apygardoje mūsų kolega Seimo narys N.Medvedev pirmajame ture gavo 3646 balsus. Jo oponentas – 3606. Skirtumas 40 balsų. Įvykus antrajam turui gerbiamasis N.Medvedev laimėjo, nes gavo jau 9000 balsų. Tai yra visiškai kitokio lygio pasitikėjimas. Galima cituoti ir cituoti konkrečius skaičius.

Noriu pasakyti dar vieną esminį dalyką. Remiantis 1996 m. Seimo rinkimų rezultatais, iš 63 apygardų, kuriuose vyko antrasis balsavimo turas, buvo 42 Seimo nariai, kurie laimėjo pirmajame ture. Tai yra du trečdaliai laimėjusių rinkimus laimėjo ir pirmąjį rinkimų turą. Ir 21 žmogus, kuris buvo antrasis, tai yra trečdalis, jis laimėjo Seimo rinkimus. Remiantis tuo, yra didelė tikimybė (tai yra 66% tikimybė), kad rinkimus laimės tas, kuris laimėjo ir pirmajame ture. Tačiau jis jau ateis į Seimą turėdamas visai kitokį žmonių pasitikėjimą. Manau, kad šis pakeitimas yra būtinas.

Tačiau aš noriu pasakyti kitą dalyką. Tik labai apgailestauju, kad, deja, šis įstatymo pakeitimas daromas iš esmės likus dviem dienom iki partijų… iki Seimo rinkimų pradžios, iki registracijos, kuri prasideda penktadienį. Trys dienos. Gaila, kad to nebuvo padaryta, sakysime, prieš metus. Kad nebūtų buvę to politinio ažiotažo, kuris yra siejamas ar su opozicijos teisių suvaržymu, ar su, kaip dabar sakoma, Darbo partijos baime… Manau, tas, kuris eina į Seimo rinkimus, kuris ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, neturi bijoti. Jeigu jis dirbo, ypač tas Seimo narys, kuris dirbo iki tol, jeigu jis dirbo gerai, jeigu jo darbą matė rinkėjai, jis turėtų būti išrinktas į Seimą ir toliau. Ta baimė, kuri yra grindžiama tuo, kad atsirado naujos jėgos, manau, nėra pagrįsta. Aš kviečiu Seimo narius balsuoti už šį įstatymo projektą, o tiems, kurie ketina dalyvauti rinkimuose pagal naują įstatymo projektą, linkiu sėkmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, kai tik artėja rinkimai, dažniausiai Seimas pradeda svarstyti Seimo rinkimų įstatymą. Argumentų ir skaičių mes galime prisigalvoti, pateisindami savo nuomonę, įvairiausių. Tačiau pats svarstymo faktas likus keliems mėnesiams iki rinkimų reiškia, kad mes nepasitikime savo žmonėmis, nepasitikime rinkėjais, todėl sugalvojame įvairiausių mechanizmų, kaip patekti į kitą Seimą sugalvojus palankesnes įstatymo pataisas. Kitas dalykas yra lėšos. Kai 2002 m. buvo siekiama sujungti savivaldybių ir Prezidento rinkimus, kad jie vyktų vienu metu, šios iniciatyvos iniciatoriai argumentavo, kad pagrindinis dalykas yra mokesčių mokėtojų pinigų taupymas, reikia, kad rinkimai vyktų tą pačią dieną. Dabar tie patys iniciatoriai, kurie siūlo antrąjį turą, kažkodėl apie papildomas lėšas nekalba. Preliminariais skaičiavimais, vien antrasis rinkimų turas kainuos apie 4,7 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų.

Noriu priminti dar vieną dalyką. Seimo Pirmininko pavedimu buvo sudaryta speciali darbo komisija, kuri viduryje kadencijos turėjo peržiūrėti visus įstatymus, susijusius su Seimo, savivaldybių rinkimais, ir pateikti siūlymus. Tada tarp šios komisijos išvadų ir siūlymų tokio konkretaus siūlymo, kuris yra atsiradęs dabar dėl tariamo antrojo turo, nebuvo. Dabar, pamačius partijų reitingus, pamačius politinę konjunktūrą, šis siūlymas atsiranda. Iniciatoriai teigia, kad įstatymas skirtas ir tam, kad padidėtų rinkėjų aktyvumas. Iš tikrųjų ne tokiais būdais reikia didinti rinkėjų aktyvumą ir užteks pagaliau galvoti, kad tie žmonės, kurie yra aktyvūs, kurie ateina į Seimo rinkimus, tai jie tegul ir sprendžia, kas jiems atstovaus Seime, o ne taip, kaip dažnai būna, pasyvioji rinkėjų dalis nusprendžia, kas atstovaus. Nes pagal šitą įstatymą gali atsitikti ir taip, kad kai kuriose apygardose nebus surinkta tų 40% pirmajame ture, tada reikės iš naujo organizuoti rinkimus. Bet, kita vertus, aš noriu pasakyti, kad vėlgi neteisybė išeina, nes Seimo rinkimuose yra mišri rinkimų sistema, tai reiškia, kad dalis Seimo narių į Seimą patenka per partijų sąrašus, o kita dalis patenka per vienmandatę. Per partijų sąrašus, jeigu partija gauna daug vietų Seime, Seimo narys gali ir su keliais tūkstančiais reitingo balsų ar net su 500 reitingo balsų patekti į Seimą. Tuo tarpu vienmandatininkui yra keliami kur kas didesni reikalavimai pagal šitą teikiamą įstatymą. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją Seimo nariai turi nevienodas sąlygas kandidatuoti, o išrinkti vėlgi yra nevienodo svorio. Vieni turės didelį atstovavimą, ką kolega E.Klumbys kalbėjo, o kiti, pagal partijų sąrašus išrinkti, turės mažesnį atstovavimą.

Dar vienas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, tai yra savivaldos ir Europarlamento rinkimai. Ten aktyvumo barjerų mes arba atsisakėme, arba juos sumažinome. Seimo rinkimai liko vienintelė vieta, kur egzistuoja 40% aktyvumo barjeras. Vėlgi man yra nesuprantama, kodėl kandidatuojant į skirtingas institucijas yra taikomi skirtingi barjerai. Kodėl šitas barjeras nėra suvienodinamas, kodėl jis nėra unifikuojamas. Tikrai kyla daug klausimų, bet ypač matyti, kad šitas įstatymas yra priimamas prieš pat Seimo rinkimus ir tai tikrai nepagerins Seimo įvaizdžio visuomenėje ir tikrai nepadės, kaip mes galbūt norime galvoti, tiems Seimo nariams išsigelbėti ir dar kartą būti išrinktiems Seimo nariais.

Aš manau, kad reikia nepritarti šiam įstatymo projektui. Liberalų ir Centro frakcija taip pat balsuos prieš šį įstatymą, nes tai yra nepasitikėjimas mūsų žmonėmis, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas ir pavojus mūsų rinkimų sistemai, pavojus mūsų valstybės stabilumui, kai prieš kiekvieną rinkimų ciklą mes keičiame žaidimo sąlygas. Kviečiame, kolegos, nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra reikalavimo balsuoti po pagrindinio komiteto pateikimo. Apsvarstysim pataisas. Yra gautos dvi pataisos. Seimo narys A.Rimas teikia pataisą dėl įstatymo 2 ir 88 straipsnių. Prašau. A.Rimas pateiks savo pataisą.

A.RIMAS. Norint suvienodinti galimybę būti išrinktam Seimo nariu, kai rinkimuose dalyvauja skirtingas rinkėjų skaičius, kai dalyvauja daugiau kaip 40%, įstatymo projekte siūloma, kad turi dalyvauti, balsuoti 50% visų rinkėjų, atėjusių į rinkimus. Tai sudaro 20%, arba penktadalį, bendrojo rinkėjų skaičiaus, sąrašinių rinkėjų skaičiaus. Norint išrinkti Seimo narius, kai dalyvauja mažiau kaip 40%, aš siūlau grąžinti ankstesnę galiojančio įstatymo normą, tai yra palikti 20%, arba penktadalį.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 Seimo narių, kurie remia A.Rimo pataisą, pakelkite rankas. Tuoj, vienas, du, trys, keturi… yra dešimt. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš iš kolegos E.Masiulio pasisakymo supratau, kad jis siūlo nepritarti komiteto išvadai ir kartu įstatymo projektui. Šiuo atveju reikėtų, man atrodo, elgtis pagal 151 straipsnio 3 dalies 7 punktą, kuris nurodo, kad svarstymo stadijoje taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Jeigu bus pritarta, tai tik tada bus svarstomos pataisos. Jeigu nebus pritarta, tada nereikės mums ir tų pataisų svarstyti.

PIRMININKAS. Visiškai teisingai. Bet aš paklausiau ir pasakiau, kad nereikalaujant Seimo nariams balsuoti aš pradėjau svarstyti pataisas. (Balsai salėje) E.Masiulio paklausti. Jis pats tai galėjo pasakyti be klausimo. Gerai.

A.Rimo pataisą palaikė 10 Seimo narių. Dabar reikėtų užbaigti šitą procedūrą, kad jau nesiblaškytume. (Balsai salėje) Iš tiesų A.Kubilius yra teisus, jeigu Seimo narys reikalauja, turi būti balsuojama iškart po pagrindinio komiteto. Bet kai neišgirdau tokio reikalavimo, iškart perėjau prie pataisų. (Balsai salėje) Gerai, nesiginčiju, jeigu yra toks prašymas, prašau atidžiai paklausyti. Turime balsuoti, ar pritarti pagrindinio komiteto pateiktam įstatymo projektui po diskusijos. Prašau balsuoti. Balsuojam, ar pritarti pagrindinio komiteto pateiktam projektui po diskusijos, dar iki pataisų.

Už – 70, vadinasi, pritarta. Prieš – 37, susilaikė 13. Pradedame svarstyti A.Rimo pataisą. Ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Nėra. A.Indriūnas. Prašau.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ir kolega E.Masiulis, ir kolega A.Rimas nesuprato to įstatymo pakeitimo esmės. Nors tekstas panašus, bet iš tikrųjų ta riba visiškai panaikinama. Dabar rinkimai bus vis tiek įvykę, kad ir kiek žmonių besusirinktų. Tiktai pirmame ture (pagal komiteto įstatymą), jeigu ateis daugiau kaip 40% rinkėjų balsuoti ir iš jų pusė balsuos už kurį nors asmenį, tas asmuo bus išrinktas pirmame ture į Seimo narius. Jeigu nesusirinks 40% rinkėjų, rinkimai vis tiek bus įvykę, tačiau tada norma truputį didesnė. Jeigu balsavo 25% sąrašinių, tai žmogus iš karto išrenkamas Seimo nariu. A.Rimas siūlo tuo atveju sumažinti normą iki 20%. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome vieną nuomonę. Kitų nėra. Balsuosime dėl A.Rimo pasiūlymo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašau balsuoti.

Už – 72, t.y. už A.Rimo pataisą, prieš – 7, susilaikė 32. A.Rimo pataisa priimta.

Svarstome kitą J.Veselkos pataisą, kurią pristatyti prašau autorių.

J.VESELKA. Mano pataisa labai paprasta, nes ir E.Klumbys sakė, ir daugelis. Dvi ar 4 dienos prieš oficialią rinkimų pradžią staiga įstatymas keičiamas, keičiamas iš esmės, į nieką neatsižvelgiant. Todėl siūlau, kad šis įstatymas, jeigu jau įsitikinusi dauguma, kad tokia rikimų sistema yra geresnė, nors, aš žinau, buvo ir ta sistema, ir kita… Ne nuo to priklauso, kaip muzikantus susodinsi, svarbu, kad muzikantai mokėtų groti, o Briuselyje muzikantai prastai groja. Manau, jeigu dauguma galvoja, kad šita sistema geresnė, siūlau ją padoriai, demokratiškai nuo kitų rinkimų, tai yra nuo sausio 1 d., įteisinti, ir viskas. Labai trumpas ir aiškus pasiūlymas.

PIRMININKAS. 10 Seimo narių. Kas remia šią pataisą? Yra 10. Ačiū. Pradedame diskusiją dėl jos. J.Čekuolis – nuomonė už.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Argumentai už yra labai paprasti ir lengvai suprantami. Pataisos teikėjas ponas J.Veselka juos ir išsakė. Iš tiesų yra nekorektiška, elementariausiai nekorektiška, daryti esminius pakeitimus likus kelioms ar keliolikai dienų iki rikimų organizavimo mechanizmo pradžios. Rikimai, demokratija, valstybės stabilumas yra pernelyg reikšmingi dalykai, kad mes galėtume skubiai tokias pataisas priimti ir koreguoti vykstant procesui. Nekorektiška. Jokiose sporto varžybose prasidėjus pirmajam kėliniui teisėjai nekeičia taisyklių. Nekorektiška. Siūlau pritarti šiai pataisai, nes ji atkuria korektiškumą, todėl ji labai reikšminga. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonių prieš nėra, o yra išklausoma viena nuomonė už ir prieš. (Balsai salėje) Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume J.Veselkos pasiūlymui?

Už – 47, prieš – 12, susilaikė 46. Pataisa nepriimta.

Dabar dėl viso įstatymo po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti? A.Matulevičius – prieš. Prašau. Po svarstymo.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien svarstome ne tik klausimą, ar bus, ar nebus du rinkimų turai vienmandatėse apygardose, bet taip pat antrą kartą balsuosime ir dėl Konstitucijos pakeitimo dėl rinkimų datos. Man atrodo, kad tai yra susiję klausimai, nes abu yra dėl rinkimų. Iš tikrųjų mano kolegos jau sakė, kad yra visiškai nekorektiška tai daryti dabar, kai rikimai pagal dabar galiojantį Prezidento dekretą jau turi tuoj prasidėti. Galbūt jis bus pakeistas, jeigu balsavimas dėl Konstitucijos bus kitoks. Man visiškai nesuprantamas kitas dalykas. Pusė mūsų Seimo renkama pagal vienmandatį principą, pusė renkama pagal partijų sąrašus. Iš tikrųjų vieni Seimo nariai bus išrinkti mažesnėmis sąnaudomis, o kiti turės didesnes sąnaudas ir turės dar dalyvauti antrajame rinkimų ture. Man atrodo, kad tie tikslai, kurių siekiama, suklaidins mūsų rinkėjus ir absoliučiai nesusilpnins to žmogaus, kurio bijomasi, arba jo partijos, nes ten nesiskaitoma su pinigais, todėl būtų buvę korektiška… Aš matau, kad Seime yra daug abejojančių, kad būtų paimta J.Veselkos pataisa. Tada buvo galima turėti tokį kompromisą, kad du rinkimų turai grąžinami ne nuo šių rinkimų, o nuo kitų. Todėl aš siūlau balsuoti prieš ir kad prie to klausimo grįžtų nauja Seimo kadencija. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Popovas. Nuomonė už.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Man truputį keista, kai patyręs politikas A.Matulevičius bando argumentuoti prieš tuos dalykus, kurie… Bent aš praktiškai esu patyręs. Keturis kartus dalyvavau vienmandatėse apygardose ir esant vienai sistemai, ir kitai. Nematau jokių problemų. Iš tikrųjų du turai vienmandatėje yra geriau, nors Kaune man niekada nepasisekė laimėti ir abejoju, ar dabar laimėsiu, ar ne, bet aš ne dėl to pasisakau už du turus. Tačiau iš tikrųjų yra, kad laimi 10% gavęs vienmandatėje apygardoje. Tai nežinau, kam atstovauja. Kolegai A.Matulevičiui noriu pasakyti, kad dalyvaukime tiek kartų rinkimuose ir po to sutarsime, kuri sistema geresnė. Aš pasisakau už tą sistemą, kuri buvo iki 2000 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po vieną nuomonę, dabar reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui su A.Rimo pataisa po svarstymo? Prašau balsuoti.

Už – 67, prieš – 36, susilaikė 14. Po svarstymo įstatymui pritarta.

Toliau ką darome? (Balsai salėje) Iš visų pusių skritingi pasiūlymai. Yra pasiūlymas šiandien daryti priėmimą. Taip yra darbotvarkėje. Aš tariuosi. Ar galime sutarti, kad šiandien padarome ir priėmimą? Yra nuomonių skirtumas. Noriu, kad išspręstume balsuodami šitą klausimą. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą šiandien? Prašau balsuoti. Turiu pasakyti, kad pasiūlymas, kad šiandien priimtume, nesulaukė pritarimo.

Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje“ ir Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3149(2*) (priėmimas/antrasis balsavimas)

Einame toliau. Svarstome 1 klausimą. Atsiprašau, aš tik perskaitysiu pavadinimą, tada pradėkime diskutuoti. Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje“ ir Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3149. II balsavimas. Pranešėjas – J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Pasiklausome, nes čia II balsavimas, labai svarbus. Prašau. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas. Jos neesminės ir pateiktos ne laiku. Keisti II balsavimo metu mes nieko negalime, todėl siūloma priimti tą tekstą, Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje“ ir Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymą, kuris buvo priimtas pirmuoju balsavimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome pagrindinio pranešėjo nuomonę. Dabar reikėtų pasikeisti nuomonėmis dėl balsavimo motyvų. V.Andriukaitis – nuomonė už. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lietuva ratifikavo stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Lietuvos ir Europos Sąjungos ratifikuotoji sutartis remiasi Europos Sąjungos steigiamosiomis sutartimis. Vadinasi, ratifikuodama stojimo sutartį Lietuva pripažino Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, kuriose yra nustatytos tos sąlygos, tos kompetencijos, tie įgaliojimai, kuriuos šalys arba prisiima, arba deleguoja Europos Sąjungos institucijoms spręsdamos visus klausimus kartu.

Šiuo atveju mūsų parengtas konstitucinis aktas atitinka steigiamąsias sutartis, atitinka Seimo ratifikuotą Lietuvos ir Europos Sąjungos stojimo sutartį, ir nėra jokių prieštaravimų dėl to, kad mes šiandien galėtume vienaip ar kitaip atmesti šį konstitucinį aktą. Jeigu taip įvyktų, tai, mano supratimu, efektyvus Lietuvos dalyvavimas, pabrėžiu, efektyvus dalyvavimas sprendžiant Europos Sąjungos reikalus būtų labai problemiškas.

Mes ir taip jau pavėlavome kelis mėnesius. Šis aktas turėjo būti priimtas iki gegužės 1 d., todėl raginčiau Seimą šiandien vieningai balsuoti. Šis aktas sustiprina Lietuvos nepriklausomybę, sustiprina Lietuvos dalyvavimą demokratinėse bendrijose, sustiprina Lietuvos saugumą, užtikrina galimybes Lietuvai efektyviai realizuoti tautos tikslus. Aš labai prašau balsuojant įsigilinti, nes čia nekalbama apie jokias… Neseniai gavau raštą apie baimes dėl federacinių valstybių ar dar ko nors. Mielieji kolegos, nieko bendra su jokiomis federacijomis ar dar su kuo nors šis teisės aktas neturi. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, manau, V.Andriukaitis truputį painioja. Šiandien kalbama ne apie tai, ar Lietuva turi būti Europos Sąjungos narė, ir kaip turi klostytis santykiai. Įvyko referendumas, de facto mes esame Europos Sąjungos nariai. Faktas yra tai, ar Konstitucijoje mes įteisinsime, kad sąjunga yra antrinis, išvestinis, pagalbinis dalykas, o prioritetas ir nekintama vertybė yra Lietuva ir jos nepriklausomybė. Štai apie ką diskutuojama. Kodėl Lietuva stojo į Europos Sąjungą? Todėl, kad ES turi būti lygiaverčių valstybių sąjunga, kurioje priimami bendri sprendimai, kurie tarnautų visos Sąjungos ir kiekvienos Sąjungos valstybės piliečių gerovės augimui, žmogaus laisvių ir teisių, pareigų garantavimui ir demokratijos plėtojimui. Sąjunga nepanaikina kiekvienos valstybės teisės ginti savo atskirų interesų, jeigu dėl įvairių priežasčių jie būtų pažeisti.

Įteisindami automatinę Europos Sąjungos įstatymų viršenybę Lietuvos įstatymų atžvilgiu mes patys savo rankomis, niekieno neverčiami atimame iš Lietuvos teisę atskirai ginti savo nacionalinius interesus, jei jie būtų pažeisti. Tai drąsiai galima traktuoti kaip savanorišką išdavystę, kurios iš mūsų niekas nereikalauja. Ne veltui vakar net Prezidentas jau neprižadėjo ginti žemių vientisumo, o kažkokį žmonių vientisumą.

Taip pat matau, kad mūsų parlamentarai, kurių Europos Parlamente yra 13, nesirūpina bendrai kaip viena jėga Lietuvos gerove, o vėl stumdo vienas kitą. Ypač išsiskiria vienas, kuris mano, kad visi kiti mažiau lygiaverčiai negu jis. Vadinasi, ši problema liks. Manau, kad mano pasiūlymas, kuris skambėjo taip: „Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybė, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdo narystės įsipareigojimus srityse… ir apimtimi numatytose sutartyse… kuriais yra grindžiama Europos Sąjunga… taip pat naudojasi narystės teisėmis“.

Gerbiamieji, ši formuluotė įteisina Lietuvos valstybę kaip nepriklausomą valstybę, kuri laikinai, kol yra nauda, pasirinko Europos Sąjungą. Bet mes negalime garantuoti, kad Europos Sąjunga bus amžinai ir kad jų įstatymai visada bus absoliučiai teisingesni. Manau, kad šiai nuostatai, kuri pažemina Lietuvos valstybę ir mus visus kaip įstatymų kūrėjus, negalima pritarti.

Atskirai noriu kreiptis į buvusius bolševikus. Nejaugi jūs neturite istorinės savigarbos ir nebijote, kad apie jus istorija rašys taip: jie už valstybinius postus ir materialines privilegijas visada buvo pasirengę parduoti Tėvynę. Prieš paspausdami mygtuką, susimąstykite.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, čia nereikalingos aistros ir nereikalingos diskusijos. Iš tiesų Seimas, tautos įgaliotas, yra priėmęs visus reikalingus sprendimus ir mes turime džiaugtis, kad esame Europos Sąjungoje. Dabar priimame teisės aktą, kuris šiek tiek aiškiau išdėsto kai kuriuos dalykus, kurie yra Konstitucijoje, bet vis kildavo diskusijų. Ko gero, daugiau diskusijų kildavo mūsų Konstitucijos specialistams nei paprastiems žmonėms arba tiems, kurie gana seniai gyvena pagal Europos Sąjungos teisę. Taigi mes kai kuriuos dalykus išdėstome aiškiau. Svarbiausia yra tai, kad mes, svarstydami Europos Sąjungos teisės aktus, kurie bus svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, išdėstome Konstitucijoje ir savo pragmatinio darbo Lietuvoje taisykles, kaip dirbs Seimas ir Vyriausybė. Lietuva gali džiaugtis, kad ji gavo galimybę, kurios iki šiol niekada neturėjo, rūpintis kur kas platesniais dalykais. Aš norėčiau paraginti šį Seimą ir šią Seimo daugumą, nepaisant to, kad rinkimai visai netoli ir kad visi galvoja apie rinkimų kampaniją ir su tuo susijusius dalykus, aiškiai išspręsti Statute ir kituose teisės aktuose (Vyriausybės įstatyme) tuos procedūrinius dalykus, kuriuos numato ir šis konstitucinis aktas, kaip Seimas dirbs rekomenduodamas Vyriausybei priimti vieną ar kitą poziciją kalbant apie Europos Sąjungos reikalus.

Taip pat raginčiau Seimą, dar šį Seimą, vis dėlto labai aiškiai suformuluoti bent keletą pagrindinių tikslų, kurių artimiausius keletą metų turėtų siekti visos Lietuvos institucijos, išnaudodamos Europos Sąjungos galimybes. Tos mūsų pozicijos turėtų būti ginamos tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek ir Europos Parlamente. Aš raginu šių dalykų nepamiršti ir balsuoti už konstitucinį įstatymą.

PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad siūlomas konstitucinis aktas bei Konstitucijos 150 straipsnis prieštarauja mūsų Konstitucijos pirmajam skirsniui. Tiksliau, 1, 2, 3, 4, 6 straipsniams. Šie straipsniai gali būti keičiami pagal Konstituciją tik referendumu. Įrašydami pataisas, papildomą skirsnį ir papildomą straipsnį, mes iš principo suvaržome pirmojo skirsnio galiojimą, veikimą. Atsižvelgiant į tai šis įstatymas neturėtų būti priimtas. Suprantu, kad yra politinis sprendimas, kad dauguma nusprendė taip daryti, tačiau dar kartą kolegoms Seimo nariams noriu priminti, kad pirmojo skirsnio nuostata, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, gali būti keičiama tik referendumu, ir tai trijų ketvirtadalių rinkėjų dauguma. Kai dalis suvereniteto jau priklausys Briuseliui, Lietuvos valstybė jau nebebus nepriklausoma valstybe. Taip pat 2 straipsnis, kad suverenitetas priklauso tautai. Dabar dalis suvereniteto priklausys Briuseliui. Galime kalbėti apie kitus straipsnius. Todėl aš dar kartą prašau kolegų Seimo narių pagalvoti prieš balsuojant, atsiminkite, kad iš tikrųjų šis įstatymo projektas, dėl kurio mes balsuosime, griauna esminius Lietuvos valstybės pamatus.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad ir tie, kurie oponuoja, išsakė mintis, kad iš tikrųjų mums reikia atstovauti Lietuvai, kad niekas nepakeičia Lietuvos, kaip valstybės, statuso. Šiandien balsuojamas Konstitucinis aktas tik leidžia nulemti tuos dalykus, kurie bus kaip išvestiniai iš mūsų Konstitucijos, ir kai bus praktiniai dalykai mūsų teisminiuose ginčuose. Todėl aš kviečiu visus pritarti pateiktam Konstituciniam aktui ir balsuoti už iš tikrųjų žinant, kad mes apginam ir išsaugojam Lietuvą Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. S.Buškevičius – nuomonė prieš.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš esu prieš, nes tai yra dar vienas gėdingas valstybės išdavimo aktas. Tokio tipo dokumento neturi dauguma Europos Sąjungos valstybių. Susimąstykime.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau neabejoti šio įstatymo ir sprendimo būtinumu, nes referendumas ir žmonės mums aiškiai pasakė, kad jie nori būti Europoje, mes ir esame Europoje. Jie mums davė tokius įgaliojimus, tiesiog reikalauja būdami ir dalyvaudami… pareikalavo referendume, kad mes priimtume tuos sprendimus. Todėl, manau, šiandien nereikia baimintis ir nereikia gąsdinti dalykais, kurių negali būti, o žmonės jau yra tą klausimą išsprendę referendume. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. K.D.Prunskienė – nuomonė už. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pateiksiu tris argumentus. Pirmiausia įvyko referendumas ir ratifikuota Europos Sąjungos sutartis. Antras dalykas yra tas, kad pasakius „a“ reikia pasakyti ir „b“, t.y. Konstitucijoje įtvirtinti labai aiškiai suformuluotą nuostatą šiuo klausimu atsižvelgiant į 2 punktą, kuriame kalbama, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, ir ypač į kitą sakinį – jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Tai yra jeigu tai kyla iš sutarčių, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus.

Mes daug diskutavome šia tema, kol nebuvo įrašyta – jeigu tai kyla iš sutarčių. Europos Sąjungos teisės normų viršenybė buvo suabsoliutinta. Aš pati daug ginčijausi šiuo klausimu. Tačiau dabartinis variantas, kuris buvo balsuojamas prieš tris mėnesius, susiaurina tą viršenybę iki sutarčių, pasirašytų sutarčių, ribų.

Kolegos, kurie abejojo dėl to, ar priimti, turi savų argumentų, tačiau labai prašau juos atkreipti dėmesį į tą 2 punktą.

Pagaliau dar pridursiu, kad Europos teisė, Europos taisyklės, gyvenimo būdas teisine ir politine prasme, manau, yra labiau pažengęs demokratijos kryptimi, žmogaus teisių pripažinimo kryptimi. Todėl nemanau, kad priėmę tą viršenybę mes žengiam atgal, gal netgi kai kur būsime priversti pasitempti, gyventi, dirbti ir paisyti žmogaus teisių europietiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme visas nuomones. Kviečiu užsiregistruoti prieš balsavimą. Prašau paspausti mygtuką „dalyvauju“, kad galėtume patikrinti, kiek salėje žmonių.

Užsiregistravo 120 Seimo narių. Pradedame balsavimą. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje“ ir Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymą? Balsavimas.

Už – 114, prieš – 5, susilaikiusių nėra. Konstitucinė pataisa priimta. (Plojimai) V.P.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, kolegos, noriu padėkoti visos darbo grupės, kuri rengė šį Konstitucinį aktą, vardu visiems Seimo nariams. Noriu pasakyti, kad prie šio dokumento dirbo didelis būrys konstitucinės teisės specialistų. Šios pataisos buvo svarstomos net ketverius metus. Dėl jų daug kartų buvo ginčijamasi, buvo surengtos net penkios tarptautinės ir keturios nacionalinės konferencijos. Šios pataisos buvo plačiai išdalintos Lietuvos ateities forumui ir visoms organizacijoms. Jos iš tikrųjų buvo nagrinėjamos kaip niekad atidžiai ir viešai.

Kita vertus, gerbiamieji kolegos, rengdama eurointegracinį modelį darbo grupė išnagrinėjo visų Europos Sąjungos šalių patyrimą. Galiu patikinti poną S.Buškevičių, kad visų Europos Sąjungos šalių konstitucijose yra nuostatos arba jos yra Konstitucijos lydimuosiuose teisės aktuose, išskyrus, aišku, Didžiąją Britaniją, kurioje apskritai nėra Konstitucijos. Taip pat noriu, kolegos, pasakyti, kad darbo grupė parengė eurointegracinio modelio straipsnius dėl Seimo statuto ir Vyriausybės įstatymo pataisas.

Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau šį ketvirtadienį, nes šis aktas jau priimtas, jis įsigalios po mėnesio, sudaryti galimybes pateikti naują Statuto redakciją ir Vyriausybės įstatymo papildymus, susijusius su šiuo ką tik priimtu Konstituciniu aktu.

Dar kartą visiems dėkoju už nuoširdų darbą, ypač dėkoju Europos reikalų komiteto sekretoriatui ir Teisės departamento specialistams, atlikusiems tikrai milžinišką darbą. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau, kad ir mano balsą įskaitytumėte už. Kažkodėl nesuveikė mygtukas, nors aš balsavau už.

PIRMININKAS. Už – 115. A.Vazbys. Prašau.

A.VAZBYS. Aš tiesiog noriu padėkoti ponui V.Andriukaičiui už padėką mums visiems, taip pat padėkoti ir jam bei pasidžiaugti, kad nors jisai susispendavo, iš visur atsistatydino, bet išlieka aktyvus, ir tai yra smagu. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Ironija juntama.

Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3305(3*) (priėmimas/antrasis balsavimas)

Nagrinėjam darbotvarkės 2 klausimą – Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3305. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Taip pat antrasis balsavimas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teisės ir teisėtvarkos komitetas po pirmojo balsavimo ir po antrojo svarstymo papildomai nėra gavęs jokių pastabų dėl šio projekto. Siūloma pritarti dabar per priėmimą balsuojant už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausysime nuomones dėl balsavimo motyvų. A.Matulevičius – nuomonė už, prašau.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėjau dėl 6 klausimo, kai svarstėme dėl dviejų rinkimų turų, kad ne laiku tai darome. Dėl šio klausimo aš pasisakau už, nors irgi truputį vėluojame, kadangi išleistas Prezidento dekretas, rugsėjo 19 d. paskelbta rinkimų data. Jeigu šiandien mes balsuojame vieningai, tada įsigalioja ši pataisa tik rugpjūčio 13 d. ir neaišku, kada bus rinkimai šiemet. Bet žmonės, kiek teko kalbėtis, ir savo rinkimų apygardoje Utenoje, iš tikrųjų nori nuolatinės Seimo rinkimų datos, ypač kaimo žmonės nori, kai apsidirba rudens darbus. Tai yra susitvarko, mane kolegos pataisė. Už blogą lietuvių kalbą būna ekonomistui. Aš siūlau šiandien vieningai balsuoti, kadangi tai yra Konstitucijos pataisa. Galbūt atsiprašykime rinkėjų, kad truputį vėluojame, reikėjo tai padaryti vidury kadencijos, kad kai kam neatrodytų, kad mes čia dabar spekuliuojame rinkimų datomis. Bet iš tikrųjų tai suprantamas iniciatorių noras, kad būtų pastovi rinkimų data, žmonės žinotų, kad Seimo rinkimų data bus pastovi ir nekeičiama. Tikiuosi, pirmalaikių Seimo rinkimų tikrai nebus. Visą laiką tauta išrinks tokį Seimą, kuris galėtų dirbti visą kadenciją. Reiktų bent taip tikėtis. Linkiu balsuoti vieningai už Konstitucijos pataisą.

PIRMININKAS. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš suprasčiau šios pataisos būtinybę, jeigu mūsų Konstitucijoje nebūtų numatyti neeiliniai Seimo rinkimai. Jau vieną kartą tokie buvo, kad jie gali būti ateityje liudija ir tai, kad mes turėjome neeilinius Prezidento rinkimus. Viskas gali atsitikti labai greitai. 55 straipsnyje yra parašyta, kad Seimo narys būtų renkamas 4 metams. Lygiai 4 metams. Tuo atveju, jeigu įvyktų neeiliniai Seimo rinkimai, Seimo narys bus renkamas arba trumpesniam, arba ilgesniam negu 4 metai laikui. Todėl, priimdami šią pataisą, į savo Konstituciją mes įrašome dar vieną prieštaravimą. Manau, kad anksčiau ar vėliau šis prieštaravimas iškils, todėl negalima balsuoti už tokią Konstitucijos pataisą, kuri sugriauna mūsų rinkimų sistemą.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, manau, kad dabar mes taip pat, jeigu vadovautumės gerbiamojo E.Klumbio logika, jau patenkame į tą pačią situaciją, t.y. jeigu nekeistume Konstitucijos, tai taip pat trumpiau negu 4 metus išbūtume. Tai problemos nesprendžia, ta problema, matyt, abiem atvejais išlieka. Palaikau šį keitimą mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma. Apskritai politiniame gyvenime ir pilietiniame gyvenime, kaip ir šeimos gyvenime, nepaprastai svarbus pastovumas. Tą gerai žinome. Antra priežastis yra specifinė lietuviška ir šiemetinė, ji skatina ir tokį pakeitimą, žmonės ir mes patys tiesiog pavargome nuo rikimų. Manau, kad visais požiūriais, ir tokiu psichologiniu, ir techniniu požiūriu, mes turime turėti tam tikrą didesnę pauzę. Tai tie du argumentai ir ragina mus būtent balsuoti už šią pataisą. Labai dėkui.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nėra nieko geriau už aiškumą ir paprastumą. Aišku, ši nuostata įteisina 4 metus ir konkrečią dieną, kada bus rinkimai. Visi žinos, bus mažiau spekuliacijų, viskas bus aišku, todėl siūlau balsuoti visiems kaip reikia.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man regis, tikrai vyko daug debatų ir šiandien pasakyti argumentai verčia mus priimti tikrai išmintingą sprendimą, kad kitiems seimams, priėmus šią Konstitucijos pataisą, nereikės debatų ir nereikės laukti Prezidento dekreto, kada jis nuspręs, kaip nuspręs, ar rengti ką nors kita, keisti Konstitucijos pataisą. Tada būtų labai aiški, stabili rinkimų data. Tuo mes būtume panašūs į daugelį demokratinių valstybių, kurios turi fiksuotą savo parlamento rinkimų datą. Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti ir palaikyti šią Konstitucijos pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme visas nuomones. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 117, prieš – 5, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

S.Buškevičius. Prašau.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes dabar jau priėmėme pastovią Seimo rinkimų datą ir tai bus numatyta Konstitucijoje, kad antrasis spalio sekmadienis. Gal reiktų išsiaiškinti, geriausia, kad tai pamėgintų išaiškinti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar dabar bus įmanoma rengti du turus, nes antrasis turas įvyktų ne spalio 10 dieną. Ar Konstitucija nenumatė dabar, kad gali būti tik viena data, negali būti antros datos, negali būti antrojo turo? Būtų gerai, kad (dar kartą pakartosiu) Teisės ir teisėtvarkos komitetas tai išaiškintų.

PIRMININKAS. Gerai, mes paprašysime išaiškinti. Nėra daugiau norinčių kalbėti? Ačiū. Baigėme šį klausimą.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 136, 141 ir 158 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3642* (svarstymas ir priėmimas)

Dabar svarstome 3 klausimą, bet jis paimtas iš popietinės darbotvarkės. 2-1. Perskaitysiu pavadinimą. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 136, 141 ir 158 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3642. Pranešėjas – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Seimo Statuto „Dėl Seimo statuto 136, 141 ir 158 straipsnių pakeitimo“ projekto Nr.IXP-3642. Komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, priėmė sprendimą pritarti pateiktam įstatymo projektui. Projektas pateiktas, siūlyčiau pritarti išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Nėra niekas užsirašęs, taip pat nėra siūloma pataisų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Bendru sutarimu.

Ar pritartumėte ypatingai skubai? Ačiū. Dabar primenu, kad pagal Statuto 262 straipsnį dėl kiekvieno straipsnio reikia surinkti 71 balsą. Todėl balsuojant tai reikia atsiminti. Dabar dėl 1 straipsnio. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašau atidžiai pasiklausyti. Reikia 71 balso dėl kiekvieno straipsnio.

Dabar balsuosime dėl pirmojo straipsnio. Kas už tai, kad priimtume pirmąjį straipsnį? Prašau balsuoti. Už pirmąjį straipsnį – 111, prieš nėra, susilaikė 1.

Antrasis straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas antrasis straipsnis?

Už – 103, prieš nėra, susilaikė 2. Antrasis straipsnis priimtas.

Ir paskutinysis trečiasis straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad priimtume trečiąjį straipsnį?

Už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Trečiasis straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 136, 141 ir 158 straipsnių pakeitimo“ projektą, prašom balsuoti.

Už – 109, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Noriu pasiteirauti, ar prieš pradedant svarstyti tą didelį klausimą galėtume padaryti pertrauką? (Balsai salėje) Padarome? 15 minučių pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę“ projektas Nr.IXP-3711 (pateikimas ir svarstymas)

PIRMININKAS. Pradedame svarstyti rezoliucijos „Dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę“ projektą Nr.IXP-3711. Kviečiu į tribūną komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną. Kol ateis pranešėjas, sutarkime dėl klausimų pranešėjui. Bus užduodami klausimai? Taip. Tada registruokitės. Prašom, pranešėjau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.2320 buvo sudaryta Laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius V.P.Andriukaitį, V.Kvietkauską, A.Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę. Komisija sudaryta iš 12 Seimo narių: Juozo Bernatonio, Kazio Bobelio, Algio Kašėtos, Nikolajaus Medvedevo, Giedrės Purvaneckienės, Jurgio Razmos, Alvydo Sadecko, Algimanto Salamakino, Nijolės Steiblienės, Raimundo Šukio, Vytauto Zabielos ir Henriko Žukausko. Komisijos pirmininku paskirtas A.Salamakinas, pavaduotoju – R.Šukys. Komisija buvo įpareigota pažymą ir rezoliucijos projektą parengti iki 2004 m. liepos 13 dienos.

2004 m. liepos 9 d. posėdyje komisija susipažino su laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas Gintaro Jasaičio, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Nijolės Frolovos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko Vaido Skirmanto pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis. 2004 m. liepos 10 d. posėdyje komisija išklausė Seimo narių V.P.Andriukaičio, V.Kvietkausko ir A.Vidžiūno paaiškinimus. 2004 m. liepos 12 d. posėdyje komisija išklausė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Valentino Junoko, laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V.Skirmanto, kurie patikslino kai kuriuos laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio 2004 m. liepos 7 d. pranešime Nr.1414 „Dėl Seimo narių asmens neliečiamybės atėmimo“ nurodytus duomenis.

Komisija posėdžiuose išanalizavo minėtą pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į operatyvinės veiklos metodais gautą informaciją ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei siekiant nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr.7150504 būtina apklausti Seimo narius V.P.Andriukaitį, V.Kvietkauską ir A.Vidžiūną. Pranešime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 21 ir 187 straipsniais jie turėtų būti apklausti kaip įtariamieji padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje, ir kad norint atlikti šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalį yra būtinas Seimo sutikimas.

Seimo nariai V.P.Andriukaitis, V.Kvietkauskas ir A.Vidžiūnas paneigė minėtame pranešime nurodytus duomenis ir išreiškė pageidavimą, kad komisija priimtų sprendimą atimti jų Seimo nario asmens neliečiamybę, kad jie galėtų bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Atsižvelgdama į kiekvieno šių Seimo narių pageidavimą komisija yra įsitikinusi, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju sietinas ne vien su teisėsaugos institucijomis bei pareigūnų įgaliojimais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ir su Seimo narių, dėl kurių prašoma duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, procesinių teisių ir garantijų užtikrinimu.

Komisija pažymi, kad ne visi minėtame pranešime nurodyti duomenys buvo patvirtinti komisijai pateikta medžiaga. Komisija siūlo Prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Komisija taip pat pažymi, kad minėtame pranešime, taip pat teisėsaugos institucijų atstovų paaiškinimuose komisijai nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę minėtiems Seimo nariams skirti kardomąsias priemones.

Komisija, įvertinusi laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio 2004 m. liepos 7 d. pranešime Nr.1414 „Dėl Seimo narių asmens neliečiamybės atėmimo“ nurodytus duomenis, pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis ir Seimo narių paaiškinimus bei vadovaudamasi Seimo statuto 23 straipsniu ir vykdydama Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos „Dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę“ 4 straipsniu įtvirtintu Seimo pavedimu, siūlo Seimui: 1. Duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Vytenį Povilą Andriukaitį bei kitaip suvaržyti jo laisvę, išskyrus kardomųjų priemonių jam skyrimą. 2. Duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį V.Kvietkauską bei kitaip suvaržyti jo laisvę, išskyrus kardomųjų priemonių jam skyrimą. 3. Duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį A.Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jo laisvę, išskyrus kardomųjų priemonių jam skyrimą. Pasirašo: komisijos pirmininkas A.Salamakinas (atskiroji nuomonė), komisijos pirmininko pavaduotojas R.Šukys (atskiroji nuomonė), komisijos nariai J.Bernatonis, K.Bobelis (atskiroji nuomonė), A.Kašėta, N.Medvedev (atskiroji nuomonė), G.Purvaneckienė (atskiroji nuomonė), A.Sadeckas, N.Steiblienė, V.Zabiela ir H.Žukauskas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar yra užsirašę 20 Seimo narių, norinčių jūsų klausti. Aš norėčiau pasiteirauti Seimo narių. Iki A.Stasiškio Seimo nariai buvo užsirašę kalbėti. Ar jūs diskusijoje… (Balsai salėje) Palaukit, aš visų paklausiu. Diskusija yra visiškai kitas žanras, ir tada nuo A.Stasiškio, kurie yra užsirašę paklausti, tai tuos ir paminėsiu. Teisingai, atsiprašau. A.Salamakinas perskaitė komisijos išvadą, bet atskirąją nuomonę, kaip girdėjome, taip pat turėjo komisijos nariai. Tai gal kviesčiau į tribūną ir po to į klausimus. Gal jūs dabar palaukite, kol supažindins Seimo narius su atskirąja nuomone. Kas atskirąją nuomonę pasakys? Gerai. Palaukit, tegul išsako atskirąją nuomonę, o paskui dėl vedimo tvarkos. R.Šukys. Jūs savo atskirąją nuomonę ar ir kitų? Gerai. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš norėčiau pateikti savo, taip pat N.Medvedevo, G.Purvaneckienės ir Seimo nario A.Salamakino atskirąją nuomonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, pareiškiame ir pateikiame Lietuvos Respublikos Seimui atskirąją nuomonę. Iš tiesų man yra gana lengva kalbėti, nes, priimdamas sprendimą, kaip ir kiti kolegos, vadovavausi tik įstatymais, juo labiau kad mūsų frakcijos narių, sprendžiant šį klausimą, nebuvo apskritai svarstoma. Todėl aš norėčiau vis dėlto pacituoti dalį įstatymo nuostatų, kurios, mano nuomone, yra esminės, pareiškiant šią nuomonę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnis nustato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiams baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Šiais atvejais generalinis prokuroras nedelsdamas praneša Seimui. Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio, kuris nustato aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas. Šiuo atveju kaip tik yra tokia situacija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis „Baudžiamojo proceso paskirtis“ nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šio kodekso 44 straipsnio 4 dalyje, atsiprašau, 6 dalyje, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Aš dar kartą noriu pabrėžti – šiandien kaltų dar nėra ir netgi leidus pradėti baudžiamąjį persekiojimą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaltų nebus iki pat teismo nuosprendžio.

Atskiroji nuomonė grindžiama tokiais motyvais. 1. Komisijos pažymoje nurodyta, kad ne visi laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas Gintaro Jasaičio pranešime Seimui nurodyti duomenys buvo patvirtinti komisijai pateikta medžiaga. Atkreiptinas dėmesys (tai mes jau teigiame), kad, mūsų įsitikinimu, komisijai nebuvo pateikta pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių prašymo teiginius, kad įvardinti Seimo nariai tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš „Rubikon“ grupės akcininko, UAB „Litesko“ valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos valdybos nario Andriaus Janukonio savo naudai įvairaus dydžio pinigų sumų kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – darymą įtakos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seime svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus. Mūsų požiūriu įtarimai grindžiami tik netiesioginiais, prieštaringais duomenimis ir prielaidomis, todėl, mūsų nuomone, nėra pakankamo pagrindo leisti patraukti minėtus Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnį – „Kyšininkavimas“. Komisija net nebandė aiškintis, ar yra nusikaltimo sudėtis, kas yra formalus dalykas, aš noriu pabrėžti – formalus. Turi būti išsiaiškinta, ar yra visos nusikaltimo sudėties dalys, t.y. elementai: objektas, subjektas, objektyvi pusė, subjektyvi pusė. Nebuvo netgi aiškinamasi, ar apskritai yra nusikaltimo įvykis. Bet koks, ne tiktai kyšis.

2. Komisijos pažymoje taip pat nurodyta, kad laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio pranešime Seimui, taip pat teisėsaugos institucijos atstovų paaiškinimuose komisijai nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę minėtiems Seimo nariams skirti kardomąsias priemones. Pažyminėtina, kad minėtame pranešime iš esmės nurodyta tik būtinybė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 21 ir 187 straipsniais apklausti Seimo narius V.P.Andriukaitį, V.Kvietkauską ir A.Vidžiūną kaip įtariamuosius, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje „Kyšininkavimas“, ir tam būtinas Seimo sutikimas. Laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas G.Jasaitis pranešime net nenurodė (pranešime Seimui turiu omenyje), kad gali būti reikalinga atlikti ir kitokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytus procesinius veiksmus, juo labiau nenurodo, kad būtų reikalinga ir tikslinga taikyti kokias nors baudžiamojo proceso įstatymo numatytas procesines prievartos priemones. Tokios priemonės yra krata, asmens krata, poėmis, laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas, slaptas sekimas ir kitos priemonės. Laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas G.Jasaitis, nenurodydamas pagrįstų motyvų, prašė Seimo ne tik leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius, bet ir leisti kitaip suvaržyti jų laisvę, t.y. taip pat ir taikyti nurodytas procesinės prievartos priemones. Komisija pažymoje siūlo Seimui leisti suvaržyti Seimo narių laisvę, išskyrus kardomųjų priemonių taikymą. Toks siūlymas, atsižvelgiant į veikų, kurių padarymu įtariami minėti Seimo nariai, galimą įvykdymo laiką, pavyzdžiui, V.P.Andriukaičio atveju tai yra nuo 2001 m. sausio 26 d. iki 2003 m. rugsėjo 19 d., V.Kvietkausko ir A.Vidžiūno atvejais tai yra 2002 m. laikotarpis, nuo 2002 m. birželio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 7 d., t.y. prieš dvejus metus įvykę faktai, manytume, yra nepagrįstas, netikslingas ir nemotyvuotas. Klausimas, ko galima ieškoti kratomis, poėmiais, areštais, kokius įrodymus gali būtų tikimasi surinkti prieš Seimo narius taikant šias priemones, kai įvykiai įvyko prieš dvejus metus? Tuo metu reikėjo taikyti tas visas priemones, turiu omenyje pirmiausia atlikti procesinius veiksmus užfiksuojant ne tik susitikimų, kažkokių susitarimų faktus, bet ir pačius susitikimus, ir, svarbiausia, užfiksuojant labai konkrečius veiksmus, tai yra pinigų arba kyšio pažadėjimo, priėmimo faktus, ko kaip tik ir pasigedo komisijos nariai.

Aš noriu pacituoti prašymą. Generalinis prokuroras prašyme, pateiktame Seimui, teigia, kad „telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta duomenų, kad A.Janukonis, nuolat bendraudamas su atskirais Lietuvos Respublikos Seimo nariais, juos papirkinėjo siekdamas „Rubikon“ įmonių grupei palankių norminių aktų priėmimo“. Iš to daroma išvada, kad jau iš pačių pokalbių įrašų buvo aišku, kas vyksta. Kodėl prieš 2 metus nebuvo atlikti reikiami procesiniai veiksmai ir taip nebuvo užkirstas kelias nusikaltimui, nebuvo surinkti įtikinami įrodymai, kurie mums šiandien neleistų abejoti reiškiamų įtarimų pagrįstumu? Į klausimą yra iš tiesų neatsakyta. Negana to, laiku neatlikti veiksmai, o kiti veiksmai, kaip, pavyzdžiui, poėmiai prieš antrąjį Prezidento rinkimų turą, manau, atlikti ne laiku, bylai suteikė tam tikrą politinį atspalvį ir, manau, ateityje apsunkins jos tyrimą, juo labiau patraukimą kaltų asmenų, jeigu tokie bus nustatyti, baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

Trečia. Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisija turi išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimų, kuriuos jai pavesta ištirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes. Komisijos nustatytos aplinkybės turi būti patvirtinamos dokumentais ar kitais įrodymais. Atkreipiame Seimo dėmesį, kad komisijos pateiktoje pažymoje ne tik nėra laikomasi nurodytų įstatymo reikalavimų, bet iš esmės nėra įvertintos net laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio 2004 m. liepos 7 d. prašyme Seimui nurodytos Seimo narių galimai padarytos konkrečios nusikalstamos veikos, jų padarymo aplinkybės ir kiti faktiniai duomenys, kuriais grindžiami įtarimai. Pažymoje to nėra.

Mūsų įsitikinimu, komisija, vykdydama įstatymo nuostatas, privalėjo visa tai įvertinti ir pateikti Seimui pagrįstą išvadą. Remiantis pažymoje nurodyta informacija (o jos praktiškai nėra) bei abstrakčiu faktiniais duomenimis nepagrįstu komisijos vertinimu… Seimo nariams objektyviai nepakanka, aš esu tuo giliai įsitikinęs, siekiant tinkamai įvertinti reiškiamų Seimo nariams įtarimų pagrįstumą, laisvai apsispręsti, atsakingai balsuoti ir priimti teisingą sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo patraukti Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn bei kitaip suvaržyti ar nesuvaržyti jų laisvės. Juo labiau kad tai yra svarbu, kai nuomonės balsuojant komisijoje išsiskyrė.

Aš nesuprantu, kuo remdamasis Seimas šiandien apsispręs. Dviejų lapų pažymoje, kurią jūs gavote, jokių faktinių duomenų nėra. Neįvertinti net prašyme, teikime nurodyti faktiniai duomenys, konkretūs, kaip mes juos pavadintume, epizodai, neaptarta, kurie iš jų yra pagrįsti, kurie nepagrįsti. Yra pasakyta – kažko nepakanka, kitų gal pakanka. Mes su kolega A.Kašėta priklausome tai pačiai frakcijai. Kiekvienas vertiname pagal savo sąžinę, įsitikinimus, teisinį supratimą ir tą medžiagą, kuri buvo pateikta. Mūsų nuomonės išsiskyrė. Aš nežinau, kuo remdamiesi vertinsite jūs. Lieka tik pasitikėti arba nepasitikėti vienu ar kitu komisijos nariu ar jo nuomone. Aš manau, kad tai nėra gera situacija, kai Seimas priims sprendimą tik pasitikėjimo komisijos nariais, kurių nuomonės išsiskyrė, pagrindu.

Ketvirta. Komisijos posėdyje laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas G.Jasaitis atvirai pripažino, kad reiškiami įtarimai Seimo nariams dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje, tai yra kyšininkavimo, gali ir nepasitvirtinti. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas Seimo narių atžvilgiu būtų nutrauktas, nepareiškus kaltinimų teisme, arba kad greičiausiai nusikalstamų veikų kvalifikacija keisis ir jos bus perkvalifikuotos pagal visai kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, o gal net bus apsiribota surinktos medžiagos perdavimu Seimo vadovybei, kad būtų sprendžiami apkaltos šiems Seimo nariams arba tik atsakomybės dėl viešųjų ir privačių interesų nesuderinimo ir tarnybinės etikos pažeidimo klausimai.

Toks požiūris yra nepriimtinas. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai bei šio kodekso 11 straipsnio nustatytai pareigai laikytis proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus. Jeigu paaiškėtų, kad įtarimai buvo nepagrįsti, valstybės politinei sistemai bei valstybės institucijų autoritetui, Seimo nariams, kaip, beje, šiuo atveju bet kuriam Lietuvos piliečiui (aš kalbėčiau lygiai taip pat, jeigu tai būtų bet kuris Lietuvos pilietis) būtų padaryta didžiulė moralinė žala, dėl kurios atsakomybę, šiuo atveju kartu su teisėsaugos institucijų vadovais, prisiims arba neprisiims visi Seimo nariai, jeigu Seimas šiandien priims vienokį ar kitokį sprendimą.

Jeigu pritarsime siūlomam komisijos sprendimui, atsakomybę mes tikrai pasidalysime. Po to reikalauti asmeninės atsakomybės iš teisėsaugos įstaigų vadovų ar konkrečių pareigūnų nebus jokio pagrindo, nes mes būsime priėmę atitinkamus sprendimus arba dalyvavę priimant šiuos sprendimus, įvertinę aplinkybes, duomenis. Žmonės supras, kad ten yra tikrai pakankamai pagrindo, ir jeigu vėliau bylų nebus, tai pasakys taip: dar kartą kažkas išsisuko, ir vėl nukentės valstybės institucijų autoritetas.

Atsakomybės, kaip matome, kratomasi jau dabar. Tada klausimas – koks yra šio tyrimo ir proceso tikslas? Klausimas retorinis. Istorija ir laikas pateiks į tai atsakymus. Tik aš manau, kad procesas negali būti savitikslis, jis turi turėti rezultatą, turi būti siekiama rezultato.

Dar vienas argumentas. Jis buvo diskutuotas komisijoje, aš negaliu jo nutylėti. Kai kas iš komisijos narių, arba dauguma, apsisprendė už, motyvuodami, kad Seimo nariai patys to prašo, kad jie tik tokiu būdu galės apsiginti. Kolegos, ikiteisminio tyrimo Seimo narių atžvilgiu dar nėra. Teisinio proceso jų atžvilgiu dar nėra. Yra tik kreiptasi dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba suvaržyti jų laisvę, ir jeigu bus Seimo pritarimas, tuomet bus pradėtas jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, tuomet atsiras ir galimybė, ir pareiga gintis. Iki šiol galima tik viena gynyba – prieš visuomenės opiniją, prieš žiniasklaidoje pateikiamus šios situacijos interpretavimus, ir nieko daugiau. Teisiškai ko kas nėra prieš ką gintis, eigą procesui duosime arba neduosime mes, kiekvienas įvertinęs, pasvėręs su savo sąžine, su savo vertinimais.

Vadovaudamiesi išdėstytais motyvais, mes nepritariame komisijos pažymoje nurodytiems argumentams bei priimtiems sprendimams. Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius V.Andriukaitį, V.Kvietkauską ir A.Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę 2004 m. liepos 12 d. pažymoje ne iki galo įvertino laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G.Jasaičio pranešime nurodytus duomenis, pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis, Seimo narių paaiškinimus, todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė siūlyti Seimui duoti sutikimą patraukti šiuos Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn bei kitaip suvaržyti jų laisvę, išskyrus kardomųjų priemonių jiems skyrimą.

Baigdamas noriu pasakyti, kad tai, kad aš esu prieš šį sprendimą, būtent patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnį reikšti tokius įtarimus šiems Seimo nariams, nereiškia, kad pateiktų duomenų nepakanka, kai bus kreiptasi duoti leidimą pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius pagal konkrečias veikas, kai tokie duomenys bus pateikti. Tai nereiškia, kad kai kuriems Seimo nariams už tuos veiksmus, kuriuos aš galėjau vertinti, nėra pagrindo kelti konstitucinės atsakomybės, tai yra apkaltos klausimo, ir aiškintis apie tai Konstituciniame Teisme ir čia spręsti. Bet tokiu atveju dalyvautų tiek teismas, tiek ir mes aiškiai apsispręstume. Baudžiamoji atsakomybė, kolegos, yra visiškai kitas dalykas ir visiškai kitos pasekmės. Atskirąją nuomonę pasirašė Seimo nariai R.Šukys, N.Medvedev, G.Purvaneckienė, A.Salamakinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Atskirąją nuomonę taip pat pareiškė ir K.Bobelis. Prašom ją pateikti. (Balsai salėje) Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, šiandien turime priimti labai svarbų sprendimą, kuris susijęs ne tik su įtariamaisiais kolegomis, bet su kiekvienu Seimo nariu ir mūsų Seimo institucija. Noriu perskaityti savo atskirąją nuomonę.

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos 8 d. nutarimu patvirtino Laikinąją tyrimo komisiją patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei kitaip suvaržyti laisvę Lietuvos Respublikos Seimo narių V.P.Andriukaičio, V.Kvietkausko ir A.Vidžiūno. Laikinoji tyrimo komisija išklausė laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas Gintaro Jasaičio, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Nijolės Frolovos, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko Vaido Skirmanto ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Valentino Junoko ikiteisminio tyrimo duomenis. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija išklausė Lietuvos Respublikos Seimo narių V.P.Andriukaičio, V.Kvietkausko ir A.Vidžiūno paaiškinimus dėl jiems teikiamų įtarimų. Jie savo paaiškinimais jiems keliamus kaltinimus dėl nusikalstamos veiklos atmetė.

Iš iškeltų kaltinimų ir įtariamų Seimo narių atsakymų aš negalėjau susidaryti objektyvaus vaizdo apie iki šiol vykusio ikiteisminio tyrimo išvadas dėl nusikalstamos veiklos. Taip pat nesusidariau nuomonės, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos šį operatyvinį tyrimą Lietuvos Respublikos Seimo narių ar politinių partijų atžvilgiu vykdė kieno nors užsakymu ar kad tai buvo politiškai motyvuota akcija.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo narių V.P.Andriukaičio, V.Kvietkausko ir A.Vidžiūno pageidavimą, kad jiems būtų suteikta oficiali teisinė galimybė atsakyti į jiems keliamus įtarimus dėl nusikalstamos veiklos, aš kreipiausi į Laikinąją tyrimo komisiją siūlydamas, kad būtų suspenduota (to jie patys prašė) jų, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narių, neliečiamybė ir jie galėtų būti apklausti teisėsaugos institucijų. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisės patarėjai, aiškindami Baudžiamąjį kodeksą, nesutiko, kad įtariami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, nors jie patys atsisako savo neliečiamybės… negali būti apklausti, nes tai lyg ir varžytų ikiteisminį tyrimą. Buvo aiškinama, kad norint objektyviai įvertinti keliamus įtarimus reikia remtis Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21 ir 187 straipsniais. Jie turėtų būti apklausiami kaip įtariamieji, padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus savo motyvus, Lietuvos Respublikos Seimo narių pageidavimus ir norėdamas, kad šis ikiteisminio tyrimo procesas būtų kaip galima greičiau užbaigtas ir nebūtų neribotai tęsiamas, pritariu Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos daugumos priimtai pažymai.

Baigdamas noriu labai kategoriškai pasakyti, kad visi trys Lietuvos Respublikos Seimo nariai, o kolega A.Vidžiūnas net specialiu raštu kreipėsi į Laikinąją tyrimo komisiją, nori, kad jiems Lietuvos Respublikos Seimo nario neliečiamybė būtų sustabdyta ar suspenduota. Jie patys nori būti apklausti ir nori atsakyti į jiems keliamus klausimus.

Teisėsaugos institucijos iškėlė įtarimus ne tik konkretiems minėtiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, bet netiesiogiai kaltinamas visas Lietuvos Respublikos Seimas. Todėl į tuos įtarimus būtina atsakyti, o be tolesnio teisinio tyrimo ir aiškinimo to neįmanoma padaryti. Būtų padaryta didelė žala Lietuvos Respublikos Seimo autoritetui, jeigu šie įtarimai nebūtų teisiškai atmesti ar patvirtinti ir gerbiamųjų kolegų garbė nebūtų apginta teisinėmis priemonėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, manau, šiuo metu mes turime unikalią situaciją, nes komisijos vadovai, kurie yra atsakingi už komisijos darbo organizavimą, pareiškė atskirąją nuomonę, kurioje iš esmės sukritikavo komisijos darbą. Gal esant tokiam kontekstui mes galime apsieiti be klausimų, nes neaišku, kaip būtų atsakinėjama į tuos klausimus – ar atskirosios nuomonės autorių, ar komisijos daugumos. Sutaupytume laiko, jeigu atsisakytume tos procedūros.

PIRMININKAS. Klausimas yra tas, kad komisijos pirmininkas turi atskirąją nuomonę.

J.RAZMA. Ir pavaduotojas.

PIRMININKAS. Ir pavaduotojas. Vadinasi, gali atsakinėti savo mintimis, o ne komisijos. Mums reikia apsispręsti, ar mes užduodame klausimus, ar ne? (Balsai salėje) Yra dvi nuomonės. Prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad komisijos pirmininkui užduotume klausimus? Kas už tai, kad užduotume?

Už – 26, prieš – 38, susilaikė 24. Klausimų nebus. (Balsai salėje) Neskubėkite.

A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man po viso to kyla klausimas. Septyni komisijos nariai galvoja vienaip, pirmininkas ir pavaduotojas – kitaip. Sakykite, ką galvoti eiliniam Seimo nariui, kuris negirdėjo informacijos, negirdėjo įrašų. Ar galite man patarti, kaip aš turėčiau apsispręsti? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagal mūsų Statutą turėtų vykti diskusija. Grąžinkite savo pavardes į… Palaukite. Grįžo. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kiek supratau, dabar įvyko pateikimas. Pagal viską turėtų būti balsuojama, ar mes pritariame po pateikimo, ar ne. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Noriu jums priminti, kad Statuto 23 straipsnio 6 punktas tokiais atvejais nustato specialią procedūrą. Aš nenoriu skaityti. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš kaip tik norėčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos. Statute yra nustatyta tokia eiga. Diskusijoje dėl rezoliucijos dalyvauja komisijos pranešėjas (jų išklausėme net tris) ir Seimo nariai, kurių klausimai sprendžiami. Taigi trys Seimo nariai: A.Vidžiūnas, kolega V.Kvietkauskas ir aš, turėtume po pranešėjų kalbėti, o po to jau kiti nariai. Kaip matote, taip ir pasakyta. Arba įgalioti atstovai. Prašau laikytis Statuto 6 straipsnio, aš noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Aišku, bet aš supratau, kad kiekvienas Seimo narys mano, bent iš kalbų matyti, kad ir jo klausimas sprendžiamas.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi klausimų negalima užduoti, tai tie, kurie norėjo klausti, dabar sutiktų dalyvauti diskusijoje. Todėl paprašyčiau atidaryti tą lentą.

PIRMININKAS. Gerai. Diskusijoje iš tiesų dalyvausite, tačiau tada norėčiau suteikti žodį Seimo nariams, kurių klausimas sprendžiamas. Pagal abėcėlę – V.P.Andriukaitis. Kiek minučių jums reikia?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai atėjau teikti parodymų į komisiją, aš paprašiau savo konstitucinės teisės, kad aš galėčiau pateikti argumentus laisvai ir nevaržomai, nes tai yra be galo atsakingas momentas mano gyvenime. Ir komisija šiuo atveju, ir ponas R.Šukys sutiko, kad tai yra konstitucinė teisė. Tikrai nepiktnaudžiausiu jūsų laiku, bet aš noriu perskaityti šį pareiškimą. Jis gali trukti 7–10 minučių, gal 12, tačiau Seimo nariai turės priimti sprendimą, todėl šią savo Seimo nario konstitucinę teisę aš norėčiau išnaudoti.

PIRMININKAS. Ar pritariam, kad suteiktume laiko? Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šių metų liepos 7 d. raštu Nr.1.414 „Dėl Seimo narių asmens neliečiamybės atėmimo“ laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas G.Jasaitis kreipėsi į laikinai einantį Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėną prašydamas atimti mano, kaip Seimo nario, neliečiamybę. Prašyme teigiama, kad mano veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje „Kyšininkavimas“, požymiai. Prašyme teigiama, jog aš tiesiogiai pažadėjau, susitariau ir per kelis kartus paėmiau 95 tūkst. Lt kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, įtakos darymą Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariams Seime, Vyriausybėje, ministerijose bei savivaldybėse svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus. Taigi dariau įtaką svarstant norminius aktus ir priimant norminius aktus. Tai yra labai svarbi aplinkybė.

Visų pirma noriu atvirai pareikšti, jog aš nežadėjau „Rubikon“ įmonių grupės akcininkui Andriui Janukoniui, nesusitariau su juo, nepaėmiau iš jo jokių pinigų, nedariau kam nors įtakos vykdydamas savo, kaip Seimo nario, įgaliojimus nei svarstant norminių aktų projektus, nei priimant norminius aktus. Jeigu pagal teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus man suteikta vienokia ar kitokia kompetencija Seime, taip pat Vyriausybės ar ministerijų atžvilgiu, tai, svarstant norminių aktų projektus ir priimant juos savivaldybėse, aš neturiu jokios kompetencijos ir jokių teisėtų įgaliojimų kam nors daryti įtaką. Manau, kad, kolegos, buvote savivaldybių tarybų nariais, merais ir taip toliau.

Generalinės prokuratūros rašte minimos Biržų ir Trakų savivaldybės bei (greičiausiai dėl kino teatro „Vilnius“ patalpų) Vilniaus miesto savivaldybė. Man visiškai nesuprantama, kaip aš, teisėtai veikdamas pagal savo, kaip Seimo nario, įgaliojimus, galiu daryti tokią įtaką savivaldybėms šioms priimant norminius aktus. Prokuratūros rašte minimas ir Europos Sąjungos PHARE lėšų skyrimas investiciniam projektui. Dėl PHARE lėšų skyrimo investiciniam projektui Lietuvoje negali daryti įtakos joks Lietuvos pareigūnas, nesvarbu, koks Lietuvos investicinis projektas būtų laimėjęs lėšų skyrimo konkursą. Tai yra neįmanoma, nes tai nėra Lietuvos pareigūnų kompetencija. PHARE lėšos skiriamos Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Vykdydamas savo, kaip Seimo nario, įgaliojimus aš negaliu daryti ir nedariau jokios įtakos priimant statybos techninius reglamentus, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisykles, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, nes tai Vyriausybės, ministerijų arba atskirų žinybų kompetencija.

Mano teisėtas veikimas yra susijęs tik su priimtais įstatymais ir, vykdant parlamentinę kontrolę, su Vyriausybės nutarimu. Daryti įtaką žemesnio lygio teisės aktų priėmimui, remdamasis teisėtu veikimu pagal įgaliojimus, kaip teigia Generalinė prokuratūra, neturiu jokių teisinių instrumentų. Tad kuo esu kaltinamas? Lieka trys minėtame rašte nurodyti įstatymai. Pirmas – Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos energija“, Lietuvos elektrinė ir akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai akcijų mainų įstatymo projektas. Paaiškinsiu esmę. Jame kalbama apie tai, kad būtų galimybė suteikti vokiečių firmai EON įsigyti akcijų, šiuo atveju vokiečių firma EON yra lyg ir Vilniaus šilumos tinklų konkurentas (kaip jūs žinote, Vilniaus šilumos tinklai taip pat gamina elektros energiją), kartu konkurentas ir, tarkim, „Rubikon“ interesų. Dabar imamės kito įstatymo – Šilumos ūkio įstatymo projekto. Trečiasis – Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Noriu priminti, kad Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Seime nebuvo priimtas. Jį užregistravo trys Seimo nariai, tarp jų ir aš, bet po svarstymo jis buvo atmestas. Priimant Šilumos ūkio įstatymą bei minėtąjį Akcinės bendrovės „Lietuvos energija“, Lietuvos elektrinė ir akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai akcijų mainų įstatymą, pirma, aš neužregistravau jokių pataisų ar pasiūlymų (Geras komentaras, panagrinėsime ir tą klausimą.) ir nedalyvavau Seimo komitetų, paskirtų nagrinėti šiuos projektus, darbe.

Balsuodamas palaikiau Vyriausybės ir Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pozicijas. Ir priimti įstatymai, jeigu juos nagrinėtume iš esmės, arba prieštarauja „Rubikon“ grupės interesams, arba varžo jų veiklą. Charakteringos detalės: svarstant Šilumos ūkio įstatymą, aš, kaip posėdžio pirmininkas, du kartus padariau svarstymo pertrauką. Tuo tarpu posėdžio pirmininkas gali spausti mygtukus, gali, kaip kolega P.Gražulis teigia, daryti įtaką Seimo nariams, gali sušaukti į salę, gali neduoti padaryti pertraukos. Gali ar ne? Tuo tarpu mano veiksmai, remiantis stenogramomis, prieštarauja tam, kad Šilumos ūkio įstatymas būtų kuo skubiau priimtas. Dar gražiau – aš palaikau Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją dėl Civilinio kodekso (J.Sabatausko, A.Sakalo). Dar įdomiau – kai iškyla, kad klausimai labai prieštaringi, kad Antikorupcinė komisija, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Ekonomikos komitetas nesusitaria, aš vėl skelbiu pertrauką ir sakau, kolegos, klausimas yra ypač jautrus, susitarkite, pateikite naujus variantus. Taigi, kolega Gražuli, čia aš girdėjau jūsų repliką, kaip tai atrodo? Paimkime dabar balsavimą dėl motyvų dėl Rytų skirstomųjų tinklų. Pažiūrėkite, kaip charakteringai kalbama. Vienas po kito kalba trys keturi Seimo nariai, tarp jų ir aš. Aš pasisakau už tai, kad būtina priimti šį įstatymą, nes Lietuva turi pritraukti stiprų Europos Sąjungos investuotoją į Rytų tinklus, nes su tuo susijusi Ignalinos atominės elektrinės perspektyva. Tuo tarpu ponas V.Uspaskich balsuoja prieš. Ir dabar kuris iš mudviejų palaiko „Rubikon“ interesus: aš, balsavęs už EON mainus, ar ponas V.Uspaskich, balsavęs už tai, kad šis įstatymas nebūtų priimtas? Juodu ant balto stenogramos, juodu ant balto balsavimo rezultatai.

Taigi dar kartą pabrėžiu, kad savo veikla nedariau jokios įtakos ir mano sprendimai prieštaravo „Rubikon“ įmonių grupės interesams arba varžė jų veiklą. Nedetalizuodamas noriu atsakingai pareikšti, kad per visą savo keturiolikos metų parlamentinės veiklos laikotarpį nė karto nesu nusikaltęs nei savo sąžinei, nei įsitikinimams, nei Konstitucijai, nei įstatymams. Niekados nesu ėmęs jokių kyšių, tai prieštarauja mano moralinėms nuostatoms ir puoselėjamoms vertybėms, todėl pareikštus įtarimus atmetu. Generalinės prokuratūros raštas remiasi Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktais tyrimais. Norėčiau šioje dalyje iš tikrųjų atsiriboti nuo bet kokio politikavimo. Kalbėsiu tik apie faktus. Pareikšti… Vis dėlto Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmuose aš įžiūriu tam tikrų klaidų arba darbo trūkumų, ikiteisminio tyrimo metu poėmiai UAB „Rubikon“ vadovų kabinetuose atlikti 2004 m. sausio 21 dieną. Tai yra fiksuota Generalinės prokuratūros rašte. Ikiteisminis tyrimas pradedamas 2004 m. kovo 4 dieną. Nuo sausio iki kovo yra trys mėnesiai. Partijų būstinėse apsilankyta tik prieš pat Prezidento rinkimų antrąjį turą. Kolegos, tai negi neužtenka 6 mėn., kad būtų galima apsilankyti visur normaliai ir t.t.? Kodėl tokios datos?

Dabar kitas klausimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kaip asmens, atžvilgiu taikė dvi taktikas. Vilmanto Drėmos bylos atveju aš buvau pakviestas kaip liudytojas, ir aš atvykau. Juk kaip liudytojas turi atvykti ir Prezidentas, ir Seimo narys, nes tai nustato Konstitucija. Šios bylos, pagal kurią telefoninių įrašų kontrolė vykdoma jau trejus metus, atžvilgiu aš nebuvau nė karto pakviestas kaip liudytojas. Bet koks Specialiųjų tyrimų tarnybos agentas būtų suinteresuotas pakviesti, paklausinėti. Jis žino pokalbius, jis kontroliuoja tyrimą, jis gali būti suinteresuotas užduoti man tam tikras provokacijas, pažiūrėti, ką aš planuoju. O aš ateinu kaip liudytojas, nieko nežinau. Paskui gali suorganizuoti modelį kaip Audriui Butkevičiui ir sulaikyti mane kyšio ėmimo vietoje. Dabar klausiu savęs: kodėl tai nedaroma, nes tai būtų rimta Specialiųjų tyrimų tarnybos prevencija? Aš siūlau tai tarnybai taip elgtis, nes tuo atveju nereiktų trejus metus pro padidinamąjį stiklą kažko ieškoti ir paskui staiga pamatyti, kad yra tik tokie epizodai, šis tas kompiuteriuose, šis tas telefoniniuose pokalbiuose. Iš tikrųjų ar per pusę metų nebuvo galima išnagrinėti visos medžiagos? Pažiūrėkite, Specialiųjų tyrimų tarnyba nesidomėjo balsavimo rezultatais, komiteto medžiagomis. Ir kas dar įdomu, ypač charakteringa, nėra įvardintas nė vienas pareigūnas, kurį aš veikiau Vyriausybėje, ministerijose. Aš dabar dairausi į ministerijas, į vyriausybes, į tuos pareigūnus ir galvoju, kuris čia tas misteris X, kurį aš paveikiau? Specialiųjų tyrimų tarnyba turėjo tuos asmenis įvardyti.

Aš galiu pasakyti, kad tikrai kalbu davęs priesaiką. Į tuos klausimus, kuriuos man uždavė komisijos nariai, komisijos nariai klausė pokalbių, aš jų turinio nežinau, aš atsakiau sąžiningai ir dabar taip pat sąžiningai kalbu, nes nežinau ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri yra telefoniniuose įrašuose. Bet kas kita, kai aš skaitau spaudą, vėl stebiu įdomius dalykus. Puse lūpų, imitacijomis spaudoje yra tam tikri operatyvinio tyrimo medžiagos komponentai. Sakykite, kaip tai atsitinka? Ar Specialiųjų tyrimų tarnyba iš tikro taip garantavo, kad operatyvinė tyrimo medžiaga neišėjo? Aš šiuo atveju neturiu jokių priekaištų Generalinei prokuratūrai. Ji elgėsi teisingai – į ją kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, ji neturi kito kelio, ji privalo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kolegos, žvilgtelkime į dar vieną momentą. Man pareikšti tokie kaltinimai, kurių aš negalėčiau net įgyvendinti. Dėl „Vilniaus“ kino teatro. Jie yra mistiniai. Tuo metu A.Zuokas buvo Vilniaus meras, R.Paksas – premjeras, o aš – opozicijos narys. Kokią aš galėjau padaryti teisėtą įtaką? Pasakykite man nuoširdžiai, ar tikite, kad dėl „Vilniaus“ kino teatro problemų galėjau daryti įtaką vienos tuometinės partijos nariams? Toliau. Stebėtinai sutampa ir kitos aplinkybės – kad visi poėmiai prasideda kaip tik prezidentinio skandalo metu. Žiūrėkite, ikiteisminis tyrimas pradedamas 2004 m. sausio–kovo mėnesiais. Tuo laikotarpiu šalies vadovas padaro oficialių pareiškimą spaudai, pabrėžiu, buvęs šalies vadovas padaro oficialų pareiškimą spaudai, apie jam STT teikiamą informaciją apie nusikaltimus. Tai faktas. Dar vienas faktas. Seimo narys V.Uspaskich apsilanko pas šalies vadovą ir išėjęs spaudos konferencijoje pasako, kad šalies vadovas turi informacijos apie Seimo narių korupcinius ryšius. Tai irgi faktas, kolegos. Šiuo atveju aš nieko nešmeižiu. Galbūt iš tikrųjų būtų reali tokia hipotezė, kad apkaltos proceso metu buvo ieškoma tos sprogstamosios medžiagos, kad būtų padaryta įtaka apkaltai arba rinkimams.

Dabar dar vienas faktas. 2003 m. liepa–rugpjūtis. Iš tikrųjų tuo metu gavau informacijos, kad prieš socialdemokratus rengiama juos kompromituojanti medžiaga. Aš apie tai pranešiau Vyriausybei. O vėliau Jurijaus Borisovo kompiuteryje rasta medžiaga „Strekoza“, kurioje tiesiu taikymu nurodyta, kad būtina sukompromituoti Socialdemokratų partiją. Kaip atsitinka, kad šitos visos aplinkybės sutampa? Tuomet pažiūrėkime: jeigu siekiama sukompromituoti Socialdemokratų partiją, tai taikinys yra tikslus. Vadinasi, neatsitiktinai yra prieš artėjančius rinkimus.

Aš iš tikrųjų noriu pasakyti, jog aš noriu, kad tyrimas būtų atliktas iki galo, pagal įstatymą, ir esu pasiryžęs teikti parodymus tiek šioje salėje, tiek kitur. Juo labiau, kaip minėjau, kad telefoninių pokalbių kontrolė vykdoma jau trejus metus. Aš manau, kad ir čia sėdinčių, ir kitų Lietuvos žmonių situacija gali būti panaši. Šiuo atveju aš iš tikrųjų… Sako, nustebo dėl viešų Seimo narių pokalbių. Aš galiu drąsiai pasakyti: nesu dangstęs savo pokalbių nei „gabalais“, nei „cepelinais“, nei dar kuo nors kitu, todėl nebijau viešumo, visiškai nebijau viešumo, todėl prašiau komisijos, kad dirbtų viešai. Žinoma, generalinis prokuroras yra teisus – viešumas irgi negali būti kaip politinis įrankis kam nors pridengti. Štai kokia yra bėda. Aš, kolegos, sutinku su visais jūsų sprendimais ir prašau, kad šis tyrimas būtų įvykdytas teisiškai teisingai. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Netrukus čia bus priimtas labai svarbus sprendimas, svarbus ne tik man ar dar dviem kolegoms, bet ir visam Seimui, politinėms partijoms, jų ateičiai, būsimųjų Seimo rinkimų baigčiai, todėl dėkoju už galimybę kalbėti. Pirmiausia dar kartą pareiškiu, kad nesu paėmęs jokių kyšių, kuriais būtų siekiama paveikti mano, kaip Seimo nario, valią, taip pat nesu daręs jokios neteisėtos įtakos kitiems Seimo nariams. Kaltinime nurodytu metu dirbau Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ir neturėjau nieko bendra su Šilumos ūkio įstatymu, ir balsavau taip, kaip rekomendavo mano frakcija. Apie Gamtinių dujų įstatymo pataisas iš viso nesu girdėjęs. Tuo metu, 2003 m., aš dirbau Briuselyje, Europos Parlamente. Nepaisant to, Seimo komisijos išvadas vertinu palankiai, esu pasirengęs atsakyti į visus teisėtvarkos organų klausimus ir taip išsklaidyti įtarimus. Pritariu komisijos reikalavimui, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Aš privalau ginti ne tik savo, savo šeimos garbę. Kaip Seimo narys esu atsakingas už piliečių pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis. Dar kartą kartoju: nepaisant būsimo Seimo narių sprendimo, sutinku dalyvauti bylos tyrime.

Man pateikti kaltinimų pagrindas – prieš dvejus metus pasiklausyti pokalbiai telefonu. Bet nėra nei kyšio davimo faktų, nei jo ėmimo faktų, nėra Seimo ar Vyriausybės narių, kuriems aš būčiau neteisėtai daręs įtaką. Kai kurių teisėtvarkos pareigūnų kompetencija, išmanymu, profesionalumu suabejojo Seimo komisijos nariai. Vis dėlto aš tikiu, kad pačios institucijos suinteresuotos apginti tiesą, o ne munduro garbę. Aš tikiu, kad Lietuva yra teisinė valstybė ir kad čia veikia įstatymai nepaisant kainos, kurią man jau teko ir dar teks sumokėti už šį tikėjimą. Manau, kad toji kaina nebus per didelė, jeigu pavyks išsiaiškinti, kas gi siekia mus, visus Lietuvos piliečius, sukiršinti ir valdyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, kolegos, aukštieji prokurorai! Aš nesu parengęs kalbos. Aš norėčiau dar sykį pakartoti tai, ką esu sakęs pirmą kartą stovėdamas šioje tribūnoje, kad aš nesu ėmęs kyšio, kad aš nesu balsavęs už pinigus ir kad aš nesu susijęs korupciniais ryšiais su jokiais verslininkais. Aš nesu įtakojęs Seimo narių, aš nesu įtakojęs Alytaus ir Palangos savivaldybių tarnautojų sprendimų, aš nesu paėmęs 40 tūkst. kyšio, nei susitaręs, nei per kelis kartus paėmęs, nei sau, nei Tėvynės sąjungai. Aš džiaugiuosi, kad komisija dirbo gana konkrečiai ir man su ja nebuvo sunku bendrauti. Aš džiaugiuosi, kad ten buvo pasakyta, jog įrodymų dėl mano neteisėtos veiklos nėra, kad įtarimai grindžiami tik netiesioginiais ir prieštaringais duomenimis ir prielaidomis. Aš dėkoju, kad kai kurie komisijos nariai šitą sakė viešai.

Bet šiandien, aukštieji kolegos, man reikia ne politinės, o teisinės satisfakcijos, todėl dar sykį prašau panaikinti mano parlamentinę neliečiamybę, nes tiktai taip aš galėsiu gintis kaip eilinis Lietuvos pilietis, nors ir faktinių duomenų dėl mano neteisėtos veiklos nėra. Kito kelio aš nematau. Neturėdamas savo atžvilgiu teisinio sprendimo, t.y. bylos nutraukimo ikiteisminiu laikotarpiu arba mano pergalės teisme, aš negalėsiu apginti savo garbės dėl per šį laikotarpį pasigirdusių netiesų apie mano asmenį. Neturėdamas tokio teisinio sprendimo, aš, kaip doras ir sąžiningas Lietuvos pilietis, negalėsiu toliau veikti politikoje. Todėl, kolegos, dar sykį prašau panaikinti mano parlamentinį imunitetą ir prašyčiau balsuoti už komisijos išvadas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mums reikėtų susitarti dėl tolesnio darbo. Statute yra pasakyta, kad diskusijose dalyvauja ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius už ir prieš. Galim griežtai laikytis Statuto, galim šiek tiek improvizuoti, bet klausimas vienas: ko sieks diskusijoje dalyvaujantieji – išsakyti savo nuomonę, kiek nors paveikti kitus išsakydami savo nuomonę ar, kas man svarbiau… štai A.Gricius paklausė, kaip jam balsuoti, taigi ar vis dėlto padėti išsiaiškinti tiems, kurie dar abejoja? Tai kokia gi turi būti ta mūsų darbo tvarka, aš norėčiau, kad ir jūs pasamprotautumėte. I.Šiaulienė. Prašau.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, frakcija prašytų, išklausiusi ir komisijos pateiktą rezoliucijos projektą, ir trijų Seimo narių kalbas, daryti pertrauką iki 15 val., kad mes galėtume pasirengti svarstymams ir pareikšti savo nuomonę.

PIRMININKAS. Čia frakcijos vardu?

I.ŠIAULIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Frakcija turi tokią teisę prašyti. Ir jeigu trečdalis dalyvaujančių Seimo narių balsuoja, tokia pertrauka skelbiama. Ar galima 15 val. posėdį pratęsti, tiksliau, 15 val. pratęsti to klausimo svarstymą? A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš sutinku, galite daryti, tiktai vienintelį dalyką išsiaiškinkim, kaipgi paskui kalbėsime, nes vienaip užsirašom Sekretoriate, lakstom kaip vaikučiai, o paskui sakot, kad tiktai du ir du. Turi būti aiškūs kriterijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasitarti. Iš tikrųjų du ir du, taip yra Statute parašyta, ir tie, kurie laksto, aš manau, neskaitė Statuto. Mes galime ir kitaip nutarti, bet reikia bendro sutarimo. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad jeigu atidžiai įsiskaitytume Seimo statutą, tai rezoliucija iš tikrųjų turėtų būti dalijama į tris dalis, ir balsavimai turėtų būti dėl kiekvieno Seimo nario. Tokiu atveju jau iš karto turime šešis kalbančius už ir šešis kalbančius prieš.

PIRMININKAS. Jūsų pastaba jau perduota gerbiamajam A.Salamakinui. Jis rengia tris, nes kiekvienas klausimas turi būti sprendžiamas individualiai. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau atsakyti į jūsų repliką. Vis dėlto mes skaitome Seimo statutą ir dėl to einame į Sekretoriatą užsirašyti iš anksto dalyvauti diskusijose.

PIRMININKAS. Labai gerai. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau, kad ir tas klausimas būtų panagrinėtas. Galbūt ir Socialdemokratų frakcija panagrinėtų pertraukos metu, nes daugeliui Seimo narių neaišku, kaip balsuoti. Aš manau, jeigu per tą laiką būtų išdalytos ausinės ir priemonės mums išgirsti neviešai pokalbį, kai toks precedentas buvo, taigi jeigu mes išklausytume keletą pokalbių, išties, aš manau, mums paaiškėtų, kaip mes turėtume elgtis. Precedentas jau yra buvęs, ir aš prašyčiau Seimo būti nuosekliam, netaikyti dvigubų standartų, elgtis taip, kaip elgėmės Prezidento R.Pakso apkaltos metu.

PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad čia ne Socialdemokratų frakcija turi tą klausimą spręsti, o generalinis prokuroras, arba einantis generalinio prokuroro pareigas, kuris turi nuspręsti, ar jis pateiks daugiau įrodymų Seimui, komisijai, ar tiktai tuos, kuriuos buvo pateikęs. J.Veselka.

J.VESELKA. Aš labai trumpai. Atsimenu, R.Pakso apkaltos metu mes gavome daug pokalbių ir mes skaitėme ir patys galėjome vienaip ar kitaip padaryti išvadas. Dabar A.Salamakinas – vieną, R.Šukys – kitą, K.Bobelis – trečią… (Balsai salėje) Tą patį, gerai, tą patį. O mes absoliučiai jokios medžiagos neturim. Ir dabar už ką balsuoti? Na, aš nieko nežinau.

PIRMININKAS. Tvarka.

J.VESELKA. V.Andriukaičio klausau – absoliutus Dievas, tikiu Generaline prokuratūra, STT, teisėjas priima sprendimą, tikiu teisėsauga. Tai kaip dabar spręsti? Iš tikrųjų duokit mums medžiagos, duokit medžiagos.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai padarom pertrauką iki 15 valandos? Dar A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš pritariu, kad iki 15 val. būtų daroma pertrauka, bet gal būtų galima išsiaiškinti iki 15 val., kaip bus svarstoma rezoliucija kaip tekstas, nes aš esu pateikęs pataisą…

PIRMININKAS. Taip, taip…

A.KUBILIUS. …ir aš įsivaizduoju, kadangi tai yra rezoliucija, tai pataisos taip pat yra svarstomos, nors 23 straipsnyje nieko apie pataisas nėra kalbama. Gal ponas A.Salamakinas, kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, galėtų išaiškinti. Aš būčiau tikrai linkęs raginti pritarti mano pataisoms.

PIRMININKAS. Tai jis rengs dabar tris rezoliucijas ir įvertins jūsų pasiūlymą. Dar kartą klausiu: sutariam, kad tęsiam šio klausimo svarstymą 15 val.? Ačiū.

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3601(3*)ES (svarstymas)

Dabar svarstysime… Ne, palaukit, kokia pertrauka… Gamtines dujas dar reikia apsvarstyti. Nr.IXP-3301, Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. (Triukšmas salėje) Ką, jau visi… Tie, kurie suinteresuoti, tie išeina… Kviečiu J.Budrevičių. Kas galėtų pakeisti J.Budrevičių? Tada Ekonomikos komiteto pirmininkas. Prašau. V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas, t.y. Ekonomikos komitetas, apsvarstė Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Išvada buvo tokia: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8 už, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Šiandien ryte taip pat buvome susirinkę komitete ir apsvarstėme Teisės departamento pateiktas pastabas. Joms buvo pritarta. Buvo kolegos J.Veselkos siūlymas, kuriam nepritarėme.

PIRMININKAS. Bet ir vėlavo su pataisa.

V.KARBAUSKIS. Taip, bet mes komitete…

PIRMININKAS. Dabar mums reikia baigti svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti diskusijoje dėl įstatymo projekto? J.Veselkos pataisą bus galima vertinti priėmimo metu, nes ji paduota tik 15.20 val., nėra 24 valandų. J.Veselka pasisakys prieš. Prašom.

J.VESELKA. Pasisakysiu prieš, nes neabejoju, kad mano pataisa bus atmesta. Dabar kodėl prieš? Kaip žinote, esant rinkos ekonomikai visi ūkio subjektai turi turėti vienodas ūkininkavimo sąlygas. Jokiu būdu negalima įteisinti teisės atskiram ūkio subjektui savavališkai įsibrauti į kito ūkio subjekto interesus. Savavališkai. Ne konkurencijos pagrindu, o dėl įstatymų leidybos ar Vyriausybės nutarimo.

Dabar pažiūrėkime 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. 1 dalis. Lyg (…) teisingai nustato: „Perdavimo ar skirstymo sistemų aparatas licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naujų vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos taisykles“. Vadinasi, atsiranda vartotojai, arba didina savo dujų suvartojimą, ir šią dujų sistemą privalo prijungti.

Bet štai atsiranda antras sakinys: „Tuo atveju, kai vartotojų netenkina sistemos operatorių siūlomi prijungimo terminai ir sąlygos, naujieji vartotojai, suvartojantys daugiau kaip 25 mln…“ Jeigu tu suvartoji 24,5 mln., tai tau negalioja. Ir tada neaišku. Pirmas lyg ir leidžia man prisijungti, pagal antrą, jeigu aš suvartoju mažiau kaip 25, t.y. 24,9, man neleidžia. Tas, kuris suvartoja 25 mln., visiškai nepaisydamas dujų sistemos intereso, savavališkai savo pinigais nusprendžia: aš prie tavęs prisijungiu ir naudosiuosi tavo linijomis. Atleiskite, ponai, paaiškinkite man, kodėl taip daroma – vienam ūkio subjektui suteikiama išimtinė teisė naudotis kito ūkio subjekto nuosavybe?

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar svarstymo metu R.Sinkevičius kalbės, nuomonė už.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš pritariu parengtam įstatymo projektui. Manau, kad jis sudaro sąlygas konkurencingai tiekti gamtines dujas, bet per tą trumpą laiką, kuris buvo skirtas svarstyti, nes labai daug suinteresuotų asocijuotų struktūrų kreipėsi dėl šio įstatymo… Todėl siūlyčiau po svarstymo pritarti, bet šiandien priėmimo nedaryti, šiek tiek atidėti priėmimo laiką.

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Atsiprašau, jau buvo vienas prieš, teisingai. Dėkui. Dabar balsuosime, ar po svarstymo pritarti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Prašom. Kas balsuoja už, spaudžia mygtukus.

35 – už, 6 – prieš, 12 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Atsižvelgdamas į J.Veselkos pataisas, neteikiu šiandien priimti.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio papildymo, Įstatymo papildymo 2¹ straipsniu bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3528* (priėmimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 5 klausimą – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio papildymo, įstatymo papildymo 2¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektą Nr.IXP-3528. Pranešėjas – G.Dalinkevičius. Priėmimas. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo naujų pasiūlymų negauta. Noriu priminti, kad šio įstatymo 1 straipsnio papildymo, įstatymo papildymo 2¹ straipsniu ir priedu įstatymas yra parengtas remiantis mūsų Europos Sąjungos teisės aktų… Tarybos direktyva dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose.

Dar kartą noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra skirtas tik diskriminacijai dėl lyties. Jokių kitų. Mes tiesiog sutvarkome savo teisės aktus ir juos suderiname su Europos teisės aktais, kuriuose seniai aiškiai pasakyta, kad jeigu yra registruotas pareiškimas dėl tokio proceso, įregistruotas teisinėse institucijose, tai yra pakankamas saugiklis, kuris byloja, kad diskriminacijos aktas yra įvykęs, ir tada įrodinėjimo pareiga nuo aukos perkeliama subjektui, kuris iš esmės yra įvykdęs šį aktą. Kviečiu jus balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradėsime priėmimą. Dėl 1 straipsnio. G.Purvaneckienė dėl 1 straipsnio ar dėl viso įstatymo? Dėl 1 straipsnio? Prašom. Dėl viso? Dėl viso. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu?

Dabar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) O 3 straipsnį? Taip pat. Ačiū. Ir dabar G.Purvaneckienė, nuomonė už.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą, nes tik priėmus panašius įstatymus Europos šalyse išties realiai pradėti spręsti diskriminacijos klausimai ir realiai laimimos bylos. Kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome vieną nuomonę, kviečiančią balsuoti už. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymo įstatymą?

43 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Septintojo klausimo negalime pradėti svarstyti, nes salėje per mažai žmonių, o ratifikavimo projektas… Dabar balsuojantys parodė, kad tik 49, net 45. Prašau pabandyti užsiregistruoti, kiek mūsų yra salėje. Vyksta registracija. Kviečiu, dar spaudžiu skambutį, bet nieko nėra. Dviejų trūksta.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3667* (svarstymas ir priėmimas)

Tai svarstykime 8 klausimą, gal ateis. Dabar svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3667. G.Šivickas. Svarstymas. Dėl pridėtinės vertės. Nėra 57 Seimo narių, todėl peršokome. Ratifikuoti negali, salėje per mažai žmonių.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Teisės departamento pastabų nėra. Po svarstymo komitetas pritarė bendru sutarimu, tačiau dar buvo pateiktas mano ir J.Budrevičiaus pasiūlymas, kurį komitetas šiandien apsvarstė ir jam pritarė. Siūloma pritarti kartu su pateikta pataisa.

PIRMININKAS. Dėl pasiūlymų, kurie yra šiam įstatymui… Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra. Klausiu, ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dabar iš karto klausiu, ar galime pradėti priėmimą? Nėra prieštaraujančių.

G.ŠIVICKAS. O dėl pataisos?

PIRMININKAS. Taip, prašau.

G.ŠIVICKAS. Dar yra mano ir J.Budrevičiaus teikta pataisa, kuriai komitetas pritarė. Esmė ta, kad šiuo metu tada, kai pilamas kuras: benzinas, dyzeliniai degalai ar suskystintos dujos, yra gaunamas čekis, bet tas čekis nepripažįstamas kaip… jis pripažįstamas kaip dokumentas, bet reikalinga dar papildomai sąskaita-faktūra. Todėl siūloma, kad tada, kai išrašomas kvitas, kuris yra iki 500 litų, įskaitant PVM, jis būtų pripažįstamas sąskaita-faktūra. Tai iš esmės supaprastintų ir labiau pagelbėtų verslui, sakykime, būtų mažiau buhalterijos, būtų daug paprasčiau taip pat ir ūkininkams, ir visiems kitiems ūkio subjektams.

PIRMININKAS. Tai čia dabar 78 straipsnio visai nauja dalis, 5?

G.ŠIVICKAS. 78 straipsnio 5 dalį išdėstant kitaip ir papildant 80 straipsnį 7 dalimi. Tai tie patys straipsniai.

PIRMININKAS. Taip, bet dalis kita.

G.ŠIVICKAS. Dalis taip, bet tai yra susiję.

PIRMININKAS. Taip, aš prašau paspausti mygtuką „už“ tuos, kurie remiate G.Šivicko pasiūlymą dėl 78 straipsnio 5 dalies. Reikia 29. Mygtuką „už“.

39 pritarė. Prašau pradėti svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl pataisos? K.Glaveckas? Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši pataisa visiškai logiška, nes tai, kas buvo padaryta, kai nusipirkus…

PIRMININKAS. Tuoj, mygtuką… bus greičiau. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, ta tvarka, kuri dabartiniu metu galioja, iš tikrųjų yra pačiu blogiausiu žodžiu vadinama. Įsivaizduokite: įsipila žmogus benzino ir turi laukti kažkiek minučių ar pusę valandos, kol bus išrašyta sąskaita-faktūra. Niekur pasaulyje tokių dalykų nėra. Užmokėjus pinigus čekis kaip tik ir būtų tas dokumentas, kurio pagrindu būtų galima ir toliau arba įkalkuliuoti tas išlaidas į sąnaudas, ar atlikti kokį nors kitą ūkinį ir finansinį veiksmą. Todėl siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiai pataisai? Ačiū. Dabar kitą pataisą dėl 80… Tada galbūt visą 78 straipsnį su pasiūlymu dėl 5 dalies. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti? Priimtas.

Dabar 80 straipsnis taip pat yra papildomas G.Šivicko ir J.Budrevičiaus siūloma 7 dalimi. Prašau pateikti pataisą. (Balsas salėje) Ta pati. 29 Seimo nariai turėtų… O gal bendru sutarimu, nes ji atsiranda dėl pirmosios mūsų pataisos? Ačiū. Dabar klausiu, ar galėtume ją priimti bendru sutarimu? Priimta. Tada dėl 2 straipsnio su 7 dalies pataisa. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.

Dabar dėl viso įstatymo. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Tai dar kartą primenu, kad pritarėm dviem pasiūlymams ir dabar reikia balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 ir 80 straipsnių pateikimo įstatymą? Balsuojame.

51 – už. Įstatymas priimtas.

Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 1, 2, 3, 6, 10, 12, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3607(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Dar negalime pradėti svarstyti 7 klausimo, nes nėra kvorumo. 9a, registracijos Nr.IXP-3607, Vertybinių popierių, dokumentų, blankų, banderolių, oficialių žymėjimų ženklų gamybos įstatymo 1, 2, 3, 6, 10, 12, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Teisės departamento pasiūlymų ir pastabų nėra. Yra Nacionalinio saugumo komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui pritarėme bendru sutarimu. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra pasiūlymų papildyti šį įstatymą, nėra norinčių kalbėti. Klausiu… A, Nacionalinio saugumo komiteto išvada. A.Kašėta. Dėl Vertybinių popierių…

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, t.y. patikslinti projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį tam tikra seka. Tai čia dėl to gal vėliau bus? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Klausčiau, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.

Dabar pradedame priėmimą. Ar pritartumėt ypatingai skubai? Dėkoju. Pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkui. 3 straipsnis taip pat priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. Ir 7 straipsnis. Priimtas.

Nėra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Vertybinių popierių, dokumentų, blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 1, 2, 3, 6, 10, 12, 18 straipsnių pakeitimo įstatymą?

44 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3608* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 9b, lydintįjį, registracijos Nr.IXP-3608. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. A.Kašėta paskelbs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Taip pat svarstymas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šivickas paskelbs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

G.ŠIVICKAS. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra pataisų, nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Ar po svarstymo galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.

Dabar pradedame priėmimą. Ar pritartumėt ypatingai skubai? Ačiū. Šio įstatymo tik ir yra vienas straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Tada balsuokime dėl jo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuokime.

51 – už, susilaikiusių, prieš nėra. Priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio II ir IV skirsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3365(3*) (priėmimas)

Dešimtasis. Ar P.Papovą yra kas pakeičia? Nėra. Tada peršokime dešimtąjį ir prie 11 klausimo – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio II ir IV skirsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. Pranešėjas – A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas po svarstymo negavo papildymų, išskyrus Teisės departamento, kur pasakyta, kad data yra abejotina, todėl komitetas savo posėdyje pasiūlė nustatyti įsigaliojimo datą nuo rugpjūčio 1 dienos.

PIRMININKAS. Pritartume šiam pakeitimui, nes aišku, kad jau nuo birželio negalima. Dabar pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio yra norinčių? J.Razma. Ar dėl viso įstatymo? Dėl 1 straipsnio ar dėl viso? Dėl viso.

Ar 1 straipsnį galime priimti? Nėra prieštaraujančių, priimta.

Ar 2 straipsnį galime priimti? Negirdžiu prieštaraujančių, priimta.

Ir 3 straipsnis su pakeitimu į rugpjūtį. Ar galime priimti? Priimta.

Dabar dėl viso įstatymo – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiuo teikiamu projektu siūlomas labai aukštas atlyginimo koeficientas Nacionalinės teismų administracijos direktoriui. Tas koeficientas yra artimas Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Vienu atveju 16, čia – 17. Jis siūlomas gerokai aukštesnis, negu buvo prieš tai, kai ši pareigybė buvo kitoje lentelėje. Priminsiu, ten buvo 12. Man atrodo, yra perdėtai išaukštinama ši pareigybė, nes vis dėlto pagrindinės tokių ūkinių finansinių teismų aparatų funkcijos yra reikalų tvarkymas. Aš manau, kad tokia pareigybė neturi būti vertinama taip aukštai, kaip, sakykime, teismo pirmininkas, kai yra visai kitas ir kvalifikacijos, ir atsakomybės lygis, todėl manau, kad taip įrašant yra pažeista hierarchinė sistema. Dėl to aš negaliu balsuoti už tokį pasiūlymą. Manau, buvo paprasčiausias sprendimas perkeliant iš vienos lentelės palikti tą patį koeficientą, kurį žinojo žmogus, kai jis buvo priimamas į tas pareigas, ir nėra būtinybės jį keisti.

PIRMININKAS. Daugiau nuomonių nėra. Prašau balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio II ir IV skirsnių pakeitimo įstatymo projektą?

24 – už, 11 – prieš, 15 susilaikė. Įstatymas nepriimtas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3557(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Toliau. J.Sabatausko nėra? Nėra. Rezervinis 4 klausimas – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3557. Svarstymas. O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė (pasiūlymų negauta) po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Taip, jokių pasiūlymų nėra. Ar yra norinčių kalbėti? Nematyti. Ar pritartumėte po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Po svarstymo pritarta.

O ar galime priimti tą įstatymą? Nėra prieštaravimų. Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka? Taip pat nėra jokių prieštaravimų. Vienas straipsnis, tik vienas punktas. Jeigu nieko nėra, tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą?

50 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3507(2*) (priėmimas)

Grįžo P.Papovas. Svarstome darbotvarkės 10 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30 ir 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3507. Prašom. Priėmimas.

P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, ją apsvarstė. Pirmai, antrai ir šeštai pastabai komitetas pritaria, todėl galima įstatymą svarstyti pastraipsniui. Svarstant konkretų straipsnį kalbėsiu apie tuos departamento pasiūlymus.

PIRMININKAS. 1 straipsnis.

P.PAPOVAS. 1 straipsnis. Teisės departamentas siūlo prieš žodį „atostogos“ įrašyti „kasmetinės“. Komitetas pritaria. „Kasmetinės atostogos“ tada būtų, ne vien „atostogos“. Pirmas pasiūlymas 1 straipsniui.

PIRMININKAS. Aš nerandu žodžio „atostogos“.

P.PAPOVAS. 3 dalies antrajame sakinyje yra „šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių atostogos“ – „kurių kasmetinės atostogos“.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Ar galime priimti su šiuo pasiūlymu? Priimtas. 2 straipsnis.

P.PAPOVAS. 2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas yra 2 dalies 6 punktui. Komitetas pritaria ir siūlo papildyti šį punktą – po „asmuo“ – „arba juos į pareigas paskyrusių kolegialių institucijų vadovai“.

PIRMININKAS. Galime priimti 2 straipsnį su šiuo papildymu? Priimtas.

3 straipsnis.

P.PAPOVAS. 3 straipsnis. Komitetas nepritaria Seimo Teisės departamento pastaboms, todėl siūlo priimti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Ar 3 straipsnį galime priimti? Priimtas.

4 straipsnis.

P.PAPOVAS. 4 straipsnį taip pat siūlo priimti taip, kaip yra pateikta.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. 5 straipsnis.

P.PAPOVAS. 5 straipsnį taip pat siūlo priimti taip, kaip yra pateikta.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra. Priimtas. 6 straipsnis.

P.PAPOVAS. 6 straipsniui yra Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Ir 6 straipsnio 3 dalyje, paskutiniame sakinyje, kur yra valstybės tarnautojų trečia kvalifikacinė klasė, vietoj „trečia“ įrašyti žodelį „ir“.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 6 straipsnį? Priimtas. 7 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 8 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. Ir 9 straipsnis.

P.PAPOVAS. 9 straipsnį siūlome priimti taip, kaip pateikta, nors pastabų yra.

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Taip, dabar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, tada pradedame priėmimo procedūrą. Kas už tai, kad priimtume Valstybės tarnybos įstatymo 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30 ir 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą?

40 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. Ar J.Sabatauską kas pakeistų Teisės ir teisėtvarkos komitete? Galite. Prašau. Tada pradedame 12 darbotvarkės klausimą Nr.IXP-3198 – Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas V.Velikonis, Kaimo reikalų komitetas. Prašau. Ir tada iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto dar kažkas… Ne, ne, jūs turite pasakyti Kaimo reikalų komiteto išvadą.

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3198(2*) (priėmimas)

V.VELIKONIS. Taip, ačiū. Gerbiamieji kolegos, liepos 5 d. Seimo plenarinio posėdžio metu buvo padaryta Kaimo reikalų komiteto patobulinto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-3198(2) svarstymo pertrauka. Buvo pavesta Teisės ir teisėtvarkos komitetui preliminariai įvertinti, ar projektas atitinka Konstituciją, ir prašyti STT išvados. Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išvadą, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai, ir apie tai čia turėjo pasakyti gerbiamasis kolega J.Sabatauskas. STT pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata, išreikšta formuluote, kad „dokumentai buvo parengti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos“, dėl jos neapibrėžtumo ir skirtingo aiškinimo gali sudaryti prielaidą korupcijai. Be to, pasiūlė papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį įrašant, kad „fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės plotai būtų nustatomi, be kitų dokumentų, ir pagal suvestinius asmeninio ūkio žemės planus“.

STT pastabų ir pasiūlymų pagrindu Seimo narys G.Dalinkevičius pateikė savo pasiūlymus. Kaimo reikalų komitetas posėdyje apsvarstė gautas pastabas ir pasiūlymus dėl patobulinto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Seimo Teisės departamento išvadą, Seimo nario G.Dalinkevičiaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus. Bendru sutarimu nuspręsta iš dalies pritarti Seimo Teisės departamento pastaboms, pritarti Seimo nario G.Dalinkevičiaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymams, pateikti komiteto siūlymus dėl šio įstatymo projekto, kuriuose patikslinta formuluotė: vietoje „visai apylinkei“ įrašyta „apylinkės teritorijai“, taip pat išbraukta „dėl pareigūnų biurokratizmo“, nes apylinkės tarybos sprendimas galėjo būti priimtas pavėluotai dėl kitų priežasčių. Tas kitas priežastis mes čia puikiai atsimename.

Taigi komitetas patobulino įstatymo projektą atsižvelgdamas į visas gautas pastabas ir pasiūlymus. Komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl kviečiu balsuoti už šį Kaimo reikalų komiteto patobulintą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto kas nors galėtų mus informuoti? Kas toks? E.Klumbys? O kur jūs išeinat? (Balsas salėje) Neįgaliotas. Tvarka. Tai dabar iš tiesų yra komiteto išvada, kurią pasirašė R.Šukys, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ir čia buvo STT tarnybos pasiūlymai. Į juos atsižvelgta.

V.VELIKONIS. Taip.

PIRMININKAS. Į juos atsižvelgta. Lyg ir visos abejonės išsklaidytos. Ar dar kas nors turi kokių nors abejonių? Neturi. Gerai. Tada pradedame priėmimą, nes dėl to buvo padaryta pertrauka. Gerai, yra 1 straipsnis. Ir 1 straipsniui yra pasiūlyti G.Kniukštos pakeitimai. Bet jo nėra. Čia komiteto vardu. O šie pasiūlymai, kurie buvo G.Kniukštos, jie dabar įtraukti į tą projektą? Viskas… Bet čia vakar pateikė. (Balsai salėje) Taip, Kaimo reikalų komitetas ir teikia pasiūlymą. Taip, prašau. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Bet aš manau, kol nėra nė vieno Teisės ir teisėtvarkos… Ponas J.Sabatauskas atėjo, nes šiaip gal geriau trumpą pertrauką padaryti…

PIRMININKAS. Tvarka. Tada kviečiu į tribūną, nes posėdis vyksta. Čia taip išeina, kad lyg ir pertrauka.

A.SYSAS. Šiam klausimui…

PIRMININKAS. Ne, ne, aš suprantu, bet kai kurie elgiasi taip, kaip per pertrauką. Vis dėlto vyksta darbas. Prastokai, sutinku, bet dėl Seimo narių… Prašau. Mes svarstome Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Buvo padaryta pertrauka dėl abejonių, buvo prašoma užklausti STT ir ar atitinka Konstituciją.

J.SABATAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir padarė išvadą, kad negalima teigti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Tokių abejonių nėra?

J.SABATAUSKAS. Ne.

PIRMININKAS. O dėl STT? Turiu jūsų…

J.SABATAUSKAS. Gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaba, kad įstatymo projekto 2 dalies nuostata, išreikšta formuluote, kad „dokumentai buvo parengti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos“, dėl jos neapibrėžtumo ir skirtingo aiškinimo gali sudaryti prielaidų korupcijai. Taip pat gauta pastaba dėl įstatymo projekto 3 dalies, kurioje nurodoma, kokiais dokumentais naudojantis nustatomi fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės plotai, tačiau nėra numatyta remtis suvestiniais asmeninio ūkio žemės planais, kurie turėjo būti parengti vadovaujantis žemės ūkio ministro 1993 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.495 „Dėl asmeninio ūkio žemės ūkio žemės sklypų matavimo darbų metodikos patvirtinimo“. STT siūlo papildyti įstatymo projekto 3 dalį įrašant, kad fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės plotai būtų nustatomi atsižvelgiant į suvestinius asmeninio ūkio žemės planus.

Šis siūlymas būtų pagrindiniam komitetui. Komitetas išsprendė ir pagrindinį klausimą dėl to, ar preliminariai atitinka ar neatitinka Konstitucijos. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 1 – prieš, 4 susilaikė. Todėl teigti, kad prieštarauja Konstitucijai, kaip minėjau, komitetas negali.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet aš dabar matau, kad po to, kai projektas buvo parengtas priimti, dar yra registravęs ir G.Kniukšta komiteto pasiūlymus, taip pat liepos 9 d. G.Dalinkevičius. Jeigu nėra G.Kniukštos, tikrai negaliu atsakyti dabar, ar atsižvelgta į šias pastabas. Aš matau projektą, jis tikrai skiriasi nuo galutinio komiteto pasiūlymo. Gal padarykime pertrauką ir G.Kniukšta tegul paaiškina, kaip viskas yra, kad nepripainiotume.

Gal užsiregistruokime. Gal yra 57 Seimo nariai. Registruokimės. 46. Trūksta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 12 straipsnio papildymo“ projektas Nr.IXP-3703 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ar galėtume rezervinį 3 klausimą? Galime. Tada kviesčiau I.Šiaulienę. Svarstysime Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 12 straipsnio papildymo“ projektą Nr.IXP-3703.

I.ŠIAULIENĖ. Šis Seimo nutarimas yra susijęs su tuo, kad Č.Juršėnas jau nebeina Seimo Pirmininko pareigų. Vėl tapo pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju, turi teisę ir privalo būti kurio nors vieno komiteto nariu. Todėl jis grįžta į Užsienio reikalų komitetą. 12 straipsnyje yra įrašomas Č.Juršėnas ir pateikiama 11 Seimo narių Užsienio reikalų komiteto sudėtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Dėkui. Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka ir priimti? Nėra norinčių kalbėti, balsuokime. Kas už tai, kad pakeistume Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų sudėties ir konkrečiai Č.Juršėno įrašymo į Užsienio reikalų komitetą?

50 – už, susilaikiusių, balsavusių prieš nėra. Priimtas.

Mes nepriėmėme iki pietų 12 klausimo, 7 nepradėjome svarstyti ir 3 darbotvarkės klausimą nukėlėme. Bet kai kuriuos kitus klausimus iš popietinės darbotvarkės ir rezervinius išnagrinėjome. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gal galime dabar apsvarstyti įstatymo projektą Nr.IXP-3668, kol yra jo pateikėjas gerbiamasis A.Indriūnas.

PIRMININKAS. O kuris darbotvarkės klausimas?

V.FIODOROV. Mes šiandien ryte įtraukėme į darbotvarkę kaip papildomą. Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3668 (pateikimas)

PIRMININKAS. Pateikimas, taip? Dėl 89. Kviečiu A.Indriūną. Prašom. Svarstysime rezervinį 8 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3668. Pateikimas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš su A.Salamakinu teikiu įstatymo projektą dėl Seimo rinkimų taisyklių suvienodinimo su Europos Sąjungos Parlamento rinkimų įstatymu. Ten nėra skirtumo tarp frakcijų ir tarp koalicijų normos. Visur vienodas procentas. Mes pasiūlėme nustatyti vienodą procentą, t.y. sumažinti: vietoj 7% padaryti 5% ir koalicijoms.

Esmė ta, kad mums labai svarbu, kad dabar mūsų visuomenė vienytųsi, ne skaidytųsi. Tuo įstatymu, kai yra vienoda norma, sunkinamas koalicijų sudarymas ir tai tolina vienus nuo kitų. Kita vertus, kai atsiranda kas nors nauja, tai yra gležna, silpna visą laiką, tik paskui stiprėja. Tokiu būdu neužkirstume kelio naujovėms atsirasti, kad jos palaipsniui susiformuotų, kad nesusitvenktų, paskui iš karto būtų kažkas populistinio ir panašiai. Būtų tolygesnė Rinkimų įstatymo raida.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai jus nori klausti. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar teikdami šį įstatymą jūs konsultavotės, kalbėjotės su kitų frakcijų ir politinių partijų atstovais, ar čia grynai jūsų siūlymas atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose šalyse, ne visose, yra vienoda norma? Ačiū.

A.V.INDRIŪNAS. Nesikonsultavome, nes prieš tai buvo sudaryta frakcijų darbo grupė ir mes, tos darbo grupės nariai, manėme, kad turime tokius įgaliojimus, pateikėme. O dabar jūs spręskite.

PIRMININKAS. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Iš principo nepritardamas, kad rinkimų įstatymai keičiami prieš pat rinkimus, aš pritariu jūsų idėjai. Galbūt jūs sutiktumėte pakomentuoti tokį teiginį, kad iš tikrųjų apie trečdalis, gal mažiau negu trečdalis, bet didelis rinkėjų skaičius balsuoja, kas susiję su partijų sąrašais daugiamandatėje apygardoje, balsuoja už mažesnes partijas ir jie nepakliūva. Paskui žmonės būna nusivylę. Tai galbūt iš viso reikėtų mažinti tą barjerą. Ne 5%, o 3% daryti, jeigu kalbame apie jaunus ir gležnus. Ačiū.

A.V.INDRIŪNAS. Turiu pasakyti, kad anksčiau buvo nustatyta 4% riba. Bet tą ribą padidinome. Mes svarstėme, bet nesiryžome siūlyti 4%. Užtenka palaipsniui. Staigios revoliucijos neduoda didelių efektų. Jeigu laikas parodys, kad mūsų pasiūlymas yra teisingas, kitiems rinkimams tą ribą bus galima sumažinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į klausimus. Dabar apsispręskime, ar yra norinčių kalbėti? Po pateikimo. (Balsai salėje) Ne, aš klausiu dabar visų, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Aš tada prieštarauju. Prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo šiam įstatymo projektui?

21 – už, 11 – prieš, 15 susilaikė. Nepritarta po pateikimo. Grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3198(2*) (priėmimo tęsinys)

Jeigu G.Kniukšta išpainiotų šį rebusą, kuris buvo kilęs… Prašau į tribūną. Mes grįžtame prie darbotvarkės 12 klausimo – Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio. Čia išklausėme abu komitetus, bet kilo klausimas, ar komiteto pasiūlymas dabar įtrauktas į pagrindinį projektą, kuris teiktas priimti.

G.KNIUKŠTA. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė Seimo Teisės departamento išvadą, Seimo nario G.Dalinkevičiaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Komitetas nusprendė iš dalies pritarti Seimo Teisės departamento pastaboms, pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo nario G.Dalinkevičiaus pasiūlymams bei pateikė šiuos pasiūlymus dėl įstatymo projekto. Taigi komitetas mano minėtus pasiūlymus išdėstė Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte. Ir atskirai buvo užregistruota Žmogaus teisių komiteto pirmininko G.Dalinkevičiaus pataisa, kuri buvo parengta atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas. Komitetas šioms išvadoms pritarė. Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, jeigu jūs pritariate Seimo nario G.Dalinkevičiaus teiktam pasiūlymui, galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto ir jį priimti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dar minutę. O dabar jūs liepos 12 d. užregistruojate pataisą dėl pasiūlymo dėl…

G.KNIUKŠTA. Pone Pirmininke, liepos 12 d. aš Seimo posėdžių sekretoriatui pateikiau posėdžio protokolo išrašą. Jį pasirašiau kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir išdėstau visa, kas svarstyta ir kas nuspręsta. Dėkoju.

PIRMININKAS. Tai kas čia pajuodinta tada šiame jūsų rašte? (Balsai salėje) Čia pataisa siūloma ar čia tekstas?.. Ne, tai pasižiūrėkit. Juk visiškai kitaip negu įstatyme, kuris dabar pateiktas priimti. Kas yra šie pajuodinimai? Gerai, tada kviečiu G.Dalinkevičių pateikti savo pasiūlymą.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano pasiūlymai tiesiog sukonkretina tą idėją, kurią turėjome iš pat pradžių teikdami šiuos pakeitimus, nes iš esmės mes turime aiškiai reglamentuoti, kad šiandien jau gali ir apskrities viršininkas praėjusio istorijos etapo (iki 1991 m. lapkričio 1 d.)… faktinį patvirtinimą, ir nereikia žmonėms eiti į teismus. Todėl šiandien pagal STT pasiūlytas formuluotes mes sutvarkėme, šiandien mano teikiami pasiūlymai yra būtent dėl asmeninio žemės ūkio žemės suteikimo 1990 metų liepos 21 d.–1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu… apylinkės tarybos sprendimu visai apylinkei buvo įforminti. Ši formuluotė dabar truputį pakeičiama, nes visai atsisakoma šio žodžio mūsų komiteto Teisės ir teisėtvarkos siūlymu, kaip žemės nuoma arba dėl pareigūnų biurokratizmo… taip pat atsisakoma, nes ir kitos priežastys buvo, apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio žemės ūkio (…) pagal nurodytas datas. Taigi štai šis pasiūlymas tiesiog jau dabar įformina tai, kas yra faktiškai naudojama. Nes ketvirtoje siūlymo dalyje yra pabrėžiama, kad ir iki šiol naudoja tas iki 2 ha žemės ūkio naudmenų ir iki 0,5 ha žemės ūkio (…), jei neturi ūkinių pastatų (…) laikyti. Atsižvelgdami į STT… yra įtraukiama atsižvelgiant į suvestinius asmeninio ūkio žemės planus. Taigi yra tokie mano pasiūlymai, kurie iš esmės patobulina šį įstatymą.

PIRMININKAS. 29 Seimo nariai turėtų remti šį pasiūlymą. Paspauskit mygtuką „už“, kas remiate G.Dalinkevičių.

33 – už. Pradedame svarstyti. Ar yra prieštaraujančių, ar norinčių pasakyti kitokią nuomonę? Jeigu nėra, ar galime priimti šias pataisas bendru sutarimu? Ačiū.

Taigi dabar pradedame priėmimą. Įstatymas iš vieno straipsnio ir yra papildomas, papildymą (G.Dalinkevičiaus) mes dabar ką tiktai priėmėm. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada balsuojame, kas už tai, kad šį įstatymą priimtume.

30 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Darbą iki pietų baigėm. Ačiū už dalyvavimą. Pertrauka iki 15 valandos.