LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-3025)

2004 m. liepos 13 d. Nr. 32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Petras Papovas, pirmininkas; Jonas Jurkus, Saulius Nefas, Alfonsas Pulokas, Alvydas Ramanauskas, Algis Rimas, Valdemar Tomaševski; Kviestieji asmenys: Algirdas Astrauskas, Vidaus reikalų ministerija, sekretorius; Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacija, patarėjas; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerija, Viešojo administravimo departamentas, direktorius; Komiteto patarėjai, padėjėja

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: negauta

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 2.	Seimo teisės departamentas Europos teisės departamentas prie Vyriausybės	1. Projekte išdėstytinos tik šios nuorodos į oficialaus teisės aktų paskelbimo šaltinius: “Žin., 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760”. 2. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 punktą paprastai nelaikomi pakeitę deklaruotąją gyvenamąją vietą asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Tačiau pagal šio straipsnio 6 dalį šie asmenys turi deklaruoti gyvenamąją vietą tuo atveju, jeigu ją pakeičia arba nutrūksta jų ryšiai su ankstesne gyvenamąja vieta. Pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybės teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Taigi asmenys, atliekantys ilgo termino laisvės atėmimo bausmę, nutraukę ryšius su šeima, netekę turto vietoje, kurioje jie nuolat gyveno prieš pateikdami į laisvės atėmimo įstaigą, ir laikydami bausmės atlikimo vietą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, turėtų deklaruoti šią vietą kaip jų naują nuolatinę gyvenamąją vietą (pavyzdžiui, asmenys, įkalinti iki gyvos galvos). Projekto nuostatos suteiktų teisę tokiems asmenims balsuoti ankstesnėje jų gyvenamojoje vietoje, bet ne paskutinėje nuolatinėje jų gyvenamojoje vietoje, kaip kitiems asmenims (Seimo rinkimų įstatymo 25-28 straipsniai). Todėl diskutuotinas projekto santykis su asmenų lygybės principu. 3. Be to, projektas nepagrįstai apribotų asmenų, atliekančių laisvė atėmimo bausmę, tačiau prieš tai neturėjusių nuolatinės gyvenamosios vietos, teisę balsuoti.   4. Antra vertus, pažymėtina, kad analogiškame projekte Nr. IXP-2972(2), kuris yra priimtas, vietoj formuluotės “rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose” siūloma formuluotė “rinkėjai, esantys pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose”. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, todėl neteisinga būtų teigti, kad vien dėl to, jog bausmės atlikimo vietose esantys asmenys gali būti jų prašymu įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, rinkėjų sąrašą, galima ženkliai įtakoti rinkimų rezultatus. Be to, teiginys, kad tokiu būdu gali būti įtakojami ir rinkimų rezultatai į Europos Parlamentą yra nepagrįstas, nes rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, reglamentuos atskiras įstatymas, o ne Seimo rinkimų įstatymas. Taip pat pažymime, kad Europos žmogaus teisių konvencijos, kurią ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas l papildomojo protokolo 3 straipsnis, nustato, kad "Aukštosios susitariančios šalys įsipareigoja pagrįstais laiko terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, sudarydamos tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę, renkant įstatymų leidybos institucijas". Reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmenys, esantys bausmės atlikimo vietose, gali ir neturėti jokios nuolatinės gyvenamosios vietos iki patekimo į bausmės atlikimo vietą, nuostata, kurią projekte siekiama panaikinti, yra užtikrinama, kad tokie asmenys galėtų įgyvendinti savo teisę rinkti atstovus į Seimą. Pažymėtina, kad tokia tvarka yra numatyta, tam kad užtikrinti lygią ir visuotinę rinkimų teisę.	Sutikti Sutikti Sutikti Įstatymas IX-1872 Sutikti

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys P.Papovas	1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:                   “1. Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.Rinkėjo pažymėjimus, pasirašytus rinkimų komisijos pirmininko, įteikia rinkimų komisijos. Savo rinkėjo pažymėjimą gali atsispausdinti ir pats rinkėjas pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, elektroninėmis ryšio priemonėmis gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas. Be rinkėjo pažymėjimo balsuoti paštu negalima.” 2. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: "4. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas, ar jis turi kitos valstybės pilietybę, taip pat atsakyti į klausimus, nurodytus šio įstatymo 98 straipsnyje ir pasirašyti. Asmuo, kuris yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada tai padarė. Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. Kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (valstybių) pilietis, o esant tokių aplinkybių, pateikti kitos valstybės (valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiajai rinkimų komisijai pareikalavus, Lietuvos Respublikos, kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio raštišką sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų apie jo turimą ar turėtą kitos valstybės (valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą.” 3. Pakeisti 39 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: "3. Tikrindama kandidato į Seimo narius užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingas institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimo duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas Lietuvos Respublikoje turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 5 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų. 4. Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti visi įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų". 5. Jeigu pateikti ne visi įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.” 4. Papildyti 39 straipsnį nauja 6 dalimi: “6. Po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausiajai rinkimų komisijai nustačius, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba kandidatui atsisakius duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą raštišką sutikimą, komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius įregistravimą, jeigu iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų.” 5. Pakeisti 51 straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: “1. Kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms, kandidatams vienmandatėse rinkimų apygardose suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip po vieną valandą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir po tiek pat televizijos laiko debatams su kito ar kitų kandidatų sąrašų atstovais. Debatuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų atstovų grupės (2 ir daugiau) sudaromos tarpusavio susitarimu, o jeigu jo nėra, – burtais. Kiekvienam kandidatui, iškeltam arba išsikėlusiam vienmandatėje rinkimų apygardoje, skiriama ne mažiau kaip po 5 minutes visuomeninio (nacionalinio) radijo laiko. Šiose radijo laidose kandidatai kalba debatuose, rengiamuose atitinkamos vienmandatės rinkimų apygardos kandidatams. Jeigu laidoje dalyvauja tik vienas kandidatas, jis diskutuoja su laidos vedėju. 4. Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik rinkimų specialių sąskaitų dydis. Rinkimų agitacijos televizijoje, radijuje, periodinėje spaudoje žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai, kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai nustato Vyriausioji rinkimų komisija: per televiziją ir radiją – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teikimu, o periodinės spaudos leidiniuose – žurnalistų etikos inspektoriaus teikimu.” 6. 67 straipsnio 7 dalyje po žodžių “nedarbingi asmenys” įrašyti žodžius “taip pat sukakę 70 metų asmenys” ir šią dalį išdėstyti taip: 7. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Konkretus paštininkų atvykimo pas rinkėjus grafikas turi būti patvirtintas pašto (pašto skyriaus) viršininko ne vėliau kaip 12 valandą dienos, jo kopija paskelbiama skelbimų lentoje ir gali būti vykdomas tik kitą dieną po patvirtinimo. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal piliečių užpildytus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Apylinkių rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar jo įgaliotam apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu gauna šių rinkėjų prašymus, iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos ar sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys, taip pat sukakę 70 metų asmenys, jei jie pateikė šioje dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę klaidingų žinių apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų nustatyta tvarka.	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas Žmogaus teisių komitetas	negauta Pritarti pateiktam įstatymo projektui	Pritarti iš dalies	Komitetas tobulina įstatymo projektą

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam ir papildytam įstatymo  projektui ir komiteto išvadai

8. Priimto sprendimo argumentai:

9. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu “už“.

10. Komiteto paskirtas pranešėjas: P.Papovas

11. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

Priedai:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas

Petras Papovas