Penkiasdešimt
aštuntasis (540) nenumatytas posėdis
2004
m. liepos 5 d.
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Konstitucinio Teismo teisėjau, mielieji susirinkusieji! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 5 d. nenumatytąjį Seimo posėdį.
Kadangi šis Seimo posėdis sušauktas Seimo valdybos iniciatyva, tai ir darbotvarkė yra tokia, kokia buvo aprobuota Seimo valdybos. Tiktai patikslinsiu, kad Seimo valdyba darbotvarkę nagrinėjo du kartus. Sprendžiant darbotvarkės klausimus buvo informuota ir Seimo seniūnų sueiga. Taigi jūs turite tokią darbotvarkę, kokia yra jums ant darbo stalų išdėstyta. Ji šiek tiek trumpesnė, negu buvo pagal pirminį variantą.
Ir, manau, jūs neprieštarausite, kad galim imtis pirmojo iškilmingo ir juridiškai, konstituciškai svarbaus klausimo, t.y. Seimo narių priesaikos. Pirmiausia Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai. Kolegos, dėmesio! Nors jūs ir žinote, bet vis tiek paklausykite. Sprendimas dėl Seimo narės įgaliojimų pripažinimo Ilonai Stulpinienei. VRK birželio 22 d. sprendimas Nr.188. „Seime atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo atitinkamu straipsniu, nusprendžia: pripažinti Iloną Stulpinienę nuo 2004 m. liepos 2 d. Seimo nare, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą. Ilona Stulpinienė yra pirmoji Seimo nario mandato negavusi kandidatė šiame sąraše. Ir antras punktas: „Įteikti Seimo narės pažymėjimą liepos 5 d. Pasirašo komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Pažymėjimas yra įteiktas.
Antras komisijos sprendimas „Dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Sauliui Nefui. Komisijos sprendimas priimtas birželio 28 d. Jo Nr.197. „Seime atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo atitinkamu straipsniu, nusprendžia: pripažinti Saulių Nefą nuo šių metų birželio 29 d. Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Saulius Nefas yra pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąraše. Ir antras sprendimo punktas: „Įteikti Sauliui Nefui Seimo nario pažymėjimą liepos 5 d. Pasirašo pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Taip pat pranešu, kad pažymėjimas įteiktas.
Ir trečiasis sprendimas „Dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Dobilui Jonui Kirveliui. Sprendimas priimtas liepos 2 d. Jo Nr.201. „Seime atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 27 straipsnio 2 punktu, nusprendžia: pirma, pripažinti Dobilą Joną Kirvelį nuo šių metų liepos 3 d. Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Algirdo Brazausko socialdemokratinės koalicijos sąrašą. Dobilas Kirvelis yra pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos sąraše. Ir antras punktas: „Įteikti gerbiamajam D.Kirveliui Seimo nario pažymėjimą liepos 5 d. Pasirašo Zenonas Vaigauskas. Pažymėjimas įteiktas. Taigi dabar mano darbo pirmoji dalis baigta. Kviečiu į tribūną Konstitucinio Teismo teisėją Kęstutį Lapinską. Prašom, gerbiamasis teisėjau.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Prieš priimdamas Seimo narių priesaikas, turiu priminti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Konstitucijos 59 straipsnio antroje ir trečioje dalyse skelbiama: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucijos sudėtinės dalies įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas, kuris duodant priesaiką turi būti perskaitomas, o vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Minėtos konstitucinės nuostatos yra detalizuotos Seimo statuto 2 ir 4 straipsniuose. Seimo statuto 2 straipsnyje nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo tieses įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio Statuto II skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio Statuto III skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Statuto 4 straipsnyje skelbiama: „Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 metų birželio 22 d. sprendimas „Dėl pripažinimo, kad Ilona Stulpinienė nuo 2004 metų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau perskaičiau tai…
K.LAPINSKAS. Kviečiu ponią Ireną Stulpinienę prisiekti.
I.STULPINIENĖ. Aš, Ilona Stulpinienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
K.LAPINSKAS. Ilonos Stulpinienės priesaika priimta. Nuo šios dienos jūs įgyjate visas Seimo nario teises. Sveikinu… (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Dobilą Joną Kirvelį.
D.J.KIRVELIS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio)
K.LAPINSKAS. Prisiekė Dobilas Jonas Kirvelis. Nuo šios dienos jūs įgijote visas Seimo nario teises, Lietuvos atstovo teises. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Saulių Nefą.
S.NEFAS. Priesaika
K.LAPINSKAS. Saulius Nefas kaip Seimo narys nuo šios dienos įgijo visas lietuvių tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kaip čia pasakius, senieji ir naujieji Seimo nariai, arba gerbiamieji, mielieji Seimo nariai! Pirmiausia noriu padėkoti Konstitucinio Teismo teisėjui K.Lapinskui už šitą iškilmingą, malonią ir juridiškai svarbią ceremoniją. Dabar norėčiau asmeniškai pasveikinti kolegę I.Stulpinienę, tapus Seimo nare. Kaip prisimenate, ji šiuose rūmuose jau senokai, paskui buvo padaryta pertrauka, bet atsirado, kaip matote, naujos kokybės. Aš ją sveikinu su nauja kokybe ir džiaugiuosi, kad Seime bus daugiau moterų, vadinasi, bus daugiau švelnumo kadencijos pabaigoje, kuri paprastai būna ne tokia jau paprasta ir lengva. Taigi labai džiaugiuosi, kad jūs atėjote ir sustiprinote būtent moteriškąją, simpatiškąją Seimo dalį. Linkiu jums kuo geriausios sėkmės ir įteikiu dar vieną svarbų dalyką, tai yra ženklą ir, žinoma, gėles. (Plojimai)
Dabar norėčiau pasveikinti kolegą D.Kirvelį, kuris jau seniai politiniame gyvenime ir yra išbandytas įvairių politinių vėtrų, bet stipriai išsilaikė kairiajame politinio spektro flange, ir dabar iš ano flango turės ateiti į savo tikrąją vietą. Todėl kviečiu čia arčiau, kad galėčiau ir pasveikinti, ir gėles įteikti, ir, žinoma, ženklelį. (Plojimai)
Dabar pagal abėcėlę paskutinysis kolega S.Nefas. Jis sustiprina ypatingą frakciją, anykštėnų frakciją, kuri pasidarė gana gausi, ir būdama ne vienoje Seimo narių frakcijoje iš tikrųjų sustiprins tam tikras pozicijas mūsų Seime. O šiaip, tikiuosi, jis dirbs toje frakcijoje, kurios labai svarbaus nario vietą jis užima. Ir ta buvusi vieta, aš tikiuosi, ji įpareigoja dirbti ypač stropiai, ypač atsakingai mūsų visų vienos ir tos pačios Tėvynės labui. Taigi kuo geriausios sėkmės, mielas kolega. Tamstai priklauso gėlės ir oficialiai Seimo nario ženklelis. (Plojimai)
Ačiū visiems kolegoms Seimo nariams. Mūsų Seimas, kaip matote, vėl papilnėjo ir galėsime toliau dirbti, spręsti įvairias problemas, kurių mums užteks ir šią savaitę, ir kitą savaitę, ir iki kadencijos pabaigos. Dar kartą dėkoju gerbiamajam Konstitucinio Teismo teisėjui signatarui K.Lapinskui. Ačiū.
Mielieji kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kaip matote, tai yra tas projektas, kuris baigiamojoje stadijoje yra sujungtas į vieną. Į tribūną kviečiu pranešėją J.Sabatauską – pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl šių projektų, t.y. dėl projektų Nr.IXP-3519 ir Nr.IXP-3341, yra gavęs pasiūlymų po svarstymo. Juos apsvarstė ir jiems pritarė. Kitų pasiūlymų dėl kitų projektų nėra gauta. Yra Teisės departamento išvada dėl projekto Nr.IXP-3519, bet iš esmės tai pastabos dėl senojo varianto, kuris jau šiek tiek pakeistas po profesoriaus A.Sakalo pasiūlymų, kuriems buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes vis tiek formaliai turėtume balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria šiems siūlymams? Ar reikia dėl to balsuoti, ar ne, nes komitetas pritarė? Nereikia? Sutinkame dėl visų siūlymų? Ačiū.
Dabar iš eilės priiminėdami žiūrėsime. Prašom pastraipsniui. Kaip tik čia 1 straipsnis, arba 20 straipsnis. Nėra pastabų?
J.SABATAUSKAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Galima priimti? Priimta.
2 straipsnis, arba 42 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 3 straipsnis, arba 63 straipsnis. Nėra pastabų? Priimta. 4 straipsnis, arba 67 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 5 straipsnis, arba 68 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis, arba 72 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. 7 straipsnis, arba 75 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis, arba 77 straipsnis. Priimta. 9 straipsnis, arba 82 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta.
Dabar dėl 10 straipsnio yra pastaba, kuriai pritarė pagrindinis komitetas. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime priimti šią pataisą?
Yra 10 straipsnio dėl 90 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Čia yra papildymas, kurį pasiūlė Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Sakalas pagal Teisės departamento pastabas. 1 dalyje prirašyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriamos tik šios bausmės išbraukiant „arba kelias nusikalstamas veikas, nusikaltimą, iš kurių bent vienas yra nusikaltimas, pridedant „laisvės apribojimą. Prieš tai buvo pritarta 82 straipsnio 3 dalies papildymui, parašyta, kad už du ir daugiau nusižengimų nepilnamečiui gali būti skiriama bausmė.
PIRMININKAS. Galime sutikti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Sutinkame? Taigi 10 straipsnį, arba bazinio įstatymo 90 straipsnį, priimame su pataisa.
Dabar yra papildomas 11 straipsnis, arba 91 straipsnio pakeitimas. Čia irgi komitetas pritarė. Niekas neprieštarauja? Prašom. A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau, kad pakomentuotų kiekvieną pataisą. Lengviau būtų susiorientuoti, kada pritarti, kada (…) prieš.
PIRMININKAS. Prašom. Antra pataisa yra būtent 11 straipsnis pagal šį įstatymą, arba kodekso 91 straipsnis. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
J.SABATAUSKAS. Po svarstymo stadijos iš esmės nepasikeitė, todėl po svarstymo buvo pritarta. Mes dabar balsuojame tik dėl priėmimo.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Čia vietoj „nusikaltimo – „nusikalstamos veikos. Niekas neprieštarauja?
J.SABATAUSKAS. Iš esmės yra redakcinis.
PIRMININKAS. Priimta. Toliau. Dėl 11 straipsnio, arba 92 straipsnio, nėra pataisų. Galime priimti? 12 straipsnis, arba 95 straipsnis. Taip pat nėra pataisų. Priimta. 13 straipsnis, arba 97 straipsnis. Nėra pataisų. Priimta. 14 straipsnis, arba 128 straipsnis. Priimta. 15 straipsnis, arba 144 straipsnis. Taip pat priimta. 16 straipsnis, arba 148 straipsnis. Nėra pastabų. 17 straipsnis, arba 150 straipsnis. Priimta. 18 straipsnis, arba 178 straipsnis. Priimta. 19 straipsnis, arba 182 straipsnis. Priimta. 20 straipsnis, arba 194 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta. 21 straipsnis, arba 195 straipsnis. Priimta. 22 straipsnis, arba 201 straipsnis. Nėra pastabų.
Gerbiamasis Kašėta, jūs dėl viso? Prašom.
A.KAŠĖTA. Ne dėl viso.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl ko?
A.KAŠĖTA. Dėl nuostatos, pagal kurią siūloma panaikinti. Nustatoma, kad tas, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė narkotines ar psichotropines…
PIRMININKAS. Apie kurį straipsnį jūs kalbate?
J.SABATAUSKAS. Dar mes nepriėjome iki to straipsnio. Tai yra 260 straipsnis.
A.KAŠĖTA. Dėl 260 straipsnio.
PIRMININKAS. Tai palaukite. Kol kas mes dar iš tiesų einame pagal tuos straipsnius, kuriems nėra pastabų. Taigi dėl 22 straipsnio, arba 201 straipsnio, pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū. 23 straipsnis, arba 204 straipsnis. Priimta. 24 straipsnis, arba 205 straipsnis. Priimta. 25 straipsnis, arba 210 straipsnis. Priimta. 26 straipsnis, arba 211 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta. 27 straipsnis, arba 212 straipsnis. Priimta. 28 straipsnis, arba 220 straipsnis. Priimta. 29 straipsnis, arba 221 straipsnis. Taip pat priimta. 30 straipsnis, arba 222 straipsnis. Priimta. 31 straipsnis, arba 223 straipsnis. Priimta.
Štai dabar yra kolegos A.Sakalo…
J.SABATAUSKAS. Dėl 2281 straipsnio yra A.Sakalo pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Jo esmė ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Štai tas papildymas, prie šios normos įrašoma sąvoka „ar jam prilyginto asmens, kuris (...) neteisėtai įregistravo teises į daiktą. Taigi šiam pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja, galime priimti? Priimta. 32 straipsnis. Čia, matyt, numeracija šiek tiek pasitikslins. Taip, čia turėtų pasitikslinti. Niekas neprieštarauja. Priimta. 33 straipsnis, arba 230 straipsnis. Priimta. 34 straipsnis, arba 236 straipsnis. Priimta. 35 straipsnis, arba 246 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta. 36 straipsnis, arba 248 straipsnis. Priimta.
Čia dabar naujas siūlymas, kolegos. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Siūlomas naujas 37 straipsnis – dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Redakcija tokia: „Asmenims, kuriems baudos ar arešto, bausmės vykdymas atidėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsnius, nustatyti įpareigojimai vykdomi ir po šio įstatymo įsigaliojimo iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Galutinį sprendimą pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui teismas priima, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 75 ir 92 straipsniais. Komitetas pritarė šiam papildymui. Ši pastaba buvo Teisingumo ministerijos.
PIRMININKAS. A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš pritarčiau J.Oleko užregistruotai pataisai, kuriai buvo pritarta per pirminį svarstymą komitetuose. Ja nustatoma, kad tas, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ir siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ir kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, gali būti baudžiamas ne areštu arba laisvės atėmimu nuo 5 iki 8 metų, bet tik laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Taip būtų panaikintas teisėsaugininkų piktnaudžiavimas tam tikra prasme, nes buvo baudžiama tik areštu užuot pasodinus stambų narkobiznio veikėją už grotų. Taigi siūlau pritarti J.Oleko pataisai.
J.SABATAUSKAS. Aš atsiprašau, kolega. Mes dabar svarstome naująjį 37 straipsnį, kurio ankstesniame tekste nebuvo. Jis buvo pasiūlytas profesoriaus A.Sakalo – dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Jūs komentavote Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį, kuris dar nesvarstytas, prie jo mes dar nepriėjome.
PIRMININKAS. Taigi jeigu dėl šito sutariam, tada galim kaip tik prieiti ir prie to 260 straipsnio, arba esamo įstatymo 37 straipsnio. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Gal pasakykit porą žodžių, kad visiems būtų aišku.
J.SABATAUSKAS. Šis pasiūlymas dėl 260 straipsnio 1 dalies pakeitimo buvo profesoriaus A.Sakalo pateiktas po Teisės departamento pastabos. Departamentas atkreipė dėmesį, kad teismas galės paskirti bausmę nuo 2 iki 8 metų net ir už labai nedidelius kiekius, kurie iš esmės galbūt neverti būtų dėmesio, būtų neverti tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės – mažiausiai 2 metų. Todėl pagal Teisės departamento pastabą buvo pateiktas profesoriaus A.Sakalo siūlymas, kad sankcijos apatinės ribos nebūtų – laisvės atėmimo. Skambėtų taip, kad „baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų. Tai iš esmės pagal praktiką nusistovėtų, kad tokia bausmė būtų maždaug 3 mėnesiai.
PIRMININKAS. Gal dabar galėtų J.Olekas paaiškinti? Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties šis mano pateiktas siūlymas panaikinti areštą ir (…) minimalią bausmę nuo 2 iki 8 metų buvo priimtas… nuo 2 iki 5 metų… iki 8… buvo priimtas mūsų Vyriausybės Kovos su narkotikais komisijoje. Ir priimtas dėl to, kad buvo pastebėta, kad už nedidelių kiekių narkotikų platinimą yra įsivyravusi praktika taikyti areštą, o ne realų bausmės atėmimą. Buvo dėl to tas daroma, nes buvo sakoma, kad per aukšta žemutinė riba. Todėl mes pasiūlėme, kad žemutinė riba būtų šiek tiek sumažinta, bet vis dėlto būtų reali laisvės netekimo bausmė. Siūlyti palikti mažesnę, nors ir labai pasitikint teismais, manau, būtų neteisinga, nes mes iš tikrųjų susidūrėme su labai didele narkotikų plitimo problema. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius palikti teismui galimybę priimti teisingą sprendimą, t.y. ar 2, aš 8 metus, bet minimalią ribą būtinai nustatyti ir neleisti, kad už narkotikų platinimą būtų paskiriama 3 ar 4 mėnesių bausmė. Todėl kviečiu nepritarti kolegos A.Sakalo teikiamam pasiūlymui, o palikti tą pasiūlymą, kurį pateikiau Vyriausybės Kovos su narkotikais komisijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar dabar dar kas norėtų tarti žodį? Kolega Kašėta, ne? Ar sutinkat su tuo, ką pasakė J.Olekas? A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Taip, gerbiamieji kolegos, pritariu kolegos J.Oleko išsakytoms mintims ir siūlau nepritarti pagrindinio komiteto teikiamai pataisai.
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti, gerbiamasis Buškevičiau. Prašom.
S.BUŠKEVIČIUS. Ne, aš norėjau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
S.BUŠKEVIČIUS. Salėje yra nemažas triukšmas, bet norėčiau, kad visi atkreiptų dėmesį, kas yra siūloma. Siūloma, kad išvis nebūtų minimalios bausmės. Tai yra naudinga tiktai narkomafijos baronams. Jie būtent ir stengiasi, kad nebūtų priimtas šis J.Oleko pasiūlymas nuo 2 iki 8 metų. Vėl bus už narkotikų platinimą 3 mėnesiai, jie džiaugsis išėję po 3 mėnesių ir dar gerai pagyvenę už valdiškus pinigus. Todėl turėtų būti ne nuo 2 iki 8 metų, bet nuo 8 iki 15 metų.
PIRMININKAS. Reikėjo pateikti atitinkamą pasiūlymą. Dabar kalba yra tokia: ar mes pritariame siūlomai pataisai, ar paliekame tą variantą, kuris yra pagrindiniame tekste. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegoms siūlau pasižiūrėti, paskaityti (…) išvadą, kuri buvo pateikta liepos 2 dieną. Būtent (ketvirtoji ta išvada) yra pasakyta taip: kadangi remiantis Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalimi, Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (apie tai, ką mes dabar šnekame) numatytas nusikaltimas yra sunkus nusikaltimas, nes už jį numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, asmeniui, padariusiam šiame straipsnyje numatytą veiką, pavyzdžiui, vien tik už laikymą, vien tik už nedidelio kiekio laikymą, nėra galima atidėti bausmės vykdymo, nes Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam sunkų tyčinį nusikaltimą. O jis, kaip sakau, priskiriamas tiems, kuriems laisvės atėmimo bausmė didesnė kaip 6 metai. Vadinasi, net už neteisėtą disponavimą minimaliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu teismas asmeniui gali paskirti ne mažiau kaip dvejus metus laisvės atėmimo be galimybės atidėti šios bausmės vykdymą ar paskirti alternatyvią laisvės atėmimui bausmę. Todėl komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabą ir buvo šis siūlymas. O jūsų valia spręsti, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi, mielieji kolegos, dėmesio. Yra siūlymas, kurį pakartojo J.Olekas, – nepritarti A.Sakalo pataisai ir palikti tą tekstą, kuris buvo pagrindiniame variante, t.y. „baudžiamas nuo 2 iki 8 metų. (Balsas salėje: po svarstymo.) Taip, laisvės atėmimu. O pataisa, apie kurią buvo kalbama, – „baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų. Tai ar visiems aišku, dėl ko balsuojame? Mes balsuosime dėl pataisos, kuri čia buvo kai kurių Seimo narių kritikuojama, o pagrindinis komitetas mano, kad ji turėtų būti priimta. Taigi kas už pataisą, tas balsuoja už… (Balsai salėje) Pataisa – iki 8 metų, o pagrindinis tekstas – nuo 2 iki 8 metų. (Balsai salėje) Prašau J.Razmą, kad būtų aiškiau. Prašom.
J.RAZMA. Manau, kad pirmininkas galėtų aiškiau pasakyti, kad Seimo narys A.Sakalas yra pasiūlęs panaikinti apatinę bausmės ribą – 2 metus. (Balsas salėje: taip.) O kadangi čia kolegos socialdemokratai labai norėjo priminti dar senesnes pataisas, manau, be reikalo supainiojo. Tai mes balsuojam už tai, ar panaikinti apatinę bausmės ribą – 2 metus.
PIRMININKAS. Galima ir taip sakyti, bet aš pasakiau taip, kaip parašyta: ar nuo 2 iki 8 metų, ar tiesiog iki 8 metų. Taigi mes balsuojame už A.Sakalo pataisą, kuri skamba „iki 8 metų, arba kad būtų aišku visiems: ir kairiajai, ir dešiniajai, – be minimalios ribos. Ar aišku? Ar dar dėl?.. (Balsai salėje) Minutėlę, sustabdom. (Balsai salėje) Gerai, minutėlę… (Balsas salėje: motyvų už nebuvo.) Motyvai už buvo. Vienas prieš gali būti tiktai. (Balsas salėje: ne, prieš buvo motyvai.) Na, gerai, tai tada, kad nebūtų jokių ginčų ir jokių abejonių, vienas kalba už, vienas – prieš. R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti buvusio kolegos A.Sakalo pasiūlymui, ir štai kodėl. Iš tiesų problemos neišsprendžia situacija, kai yra nuo 2 iki 8 metų. Bet kokiu atveju, kai yra iki 8 metų, sprendžia ir bausmes diferencijuoja pagal atliktos veikos sunkumą, pagal kaltės formą teisėjas. Spręsti šį klausimą turėtume didindami teisėjų atsakomybę, kontroliuodami jų darbą, įtraukiami aukštesnės grandies teismus, kai prokurorai taip pat turi teisę skųsti nuosprendžius ir aukštesnės grandies teismai turi kontroliuoti tuos nuosprendžius, atitinkamai keisdami juos (būtent teisėjai). Kolegos, iš tiesų praktika rodo, kad žemutinės grandies įvedimas, t.y. bausmės sankcija 2 metai, reiškia, kad jaunuoliai, kurie tikrai nėra pagrindinė platinimo sistemos grandis, jie visi sėdės 2 metus. O tie, kurie nesėdėjo iki šiol ir rasdavo būdų išsisukti, kaip sakė, narkotikų baronai, jie ir toliau ras būdų išsisukti, tiktai bus daugiau pasodinto ir realiomis bausmėmis nubausto jaunimo. Tikrai tą problemą turi spręsti ir bausmes teisingai taikyti būtent teisėjai. Todėl aš siūlau vis dėlto nustatyti galimybę teisėjui kiekvienu konkrečiu atveju spręsti.
PIRMININKAS. Aš dabar siūlyčiau naujajam Seimo nariui tarti žodį, kadangi J.Olekas jau yra kalbėjęs. Ar jis nesupyks? Prašau. D.Kirvelis. Prašom.
D.J.KIRVELIS. Žinoma, jeigu jaunas žmogus padaro, dažniausiai nusikaltimą platindamas ir iš karto papuola dviem metams, tai yra vis dėlto žiauroka. Jį padarys tikrai jau prityrusį. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Čia truputį kitaip. Tada J.Veselka, senasis Seimo narys.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kokie puikūs pasiūlymai! Palikime, kad nulis būtų bausmė, ir baronas, kuris prekiauja, turi didelius pinigus, ateina pas teisėją, pasiūlo milijoną, ir kaip gražiai pridengsim! Štai nekaltus vaikučius nubausti iki dvejų metų. O šitos landos kaip tik baronams piniguočiams sudaro sąlygas papirkti teisėsaugą ir netaikyti bausmių. Apskritai, gerbiamieji, kada mes baigsime vaizduoti demokratiją, kur nereikia? Jūs paimkite paprastą pavyzdį. Jūs visada akcentuojate tas teises, bet su tom teisėm išeis taip, kad nesubrendę vaikai pradės vartoti narkotikus ir 30 metų numirs. O jeigu bus taikomos griežtos bausmės, ir jis žinos, kas bus daroma, tas pats vaikas, nevartodamas narkotikų ir bijodamas arba griežtai nubaustas pragyvens 70 metų. Ir neleiskime, kad šita visa struktūra, kuri nori sunaikinti tautą, įvairiai gindama demokratinius ir pareigos principus, tai galėtų daryti. Užrašyta labai mažai, bet tai yra nuo 2 iki 8. Ir kiekvienas teisėjas turės žinoti, kad dvejus metus turės skirti mažiausiai, nepriklausomai nuo to, kokį jis gali gauti kyšį. Prašau nuo 2 iki 8 metų palikti ir už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, noriu paklausti, ar visiems aišku? Balsuojame dėl pataisos, kuri yra be 2 metų, arba minimalios ribos. Kas manote, kad turi būti taip, kaip buvo pasiūlyta, balsuojate už. O kas manote, kad turi būti su nuoroda nuo 2 iki 8 metų, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už – 10, prieš – 76, susilaikė 9. Pataisai nepritarta. Ar reikalauja kas, kad būtų dar kartą balsuojama dėl 37 straipsnio, arba 260 straipsnio, taip, kaip buvo pagal pagrindinį tekstą? Skaitau dar kartą: „nuo 2 iki 8 metų. Reikia balsuoti? Nereikia? Bendru sutarimu. Ačiū. (Balsas salėje) Žinoma, čia numeracija šiek tiek keisis. Dabar dar lieka keli straipsniai, kur, atrodo, pastabų nėra.
38 (arba 263) straipsnis. Pastabų nėra. Galim priimti?
39 (arba 287) straipsnio pakeitimas. Nėra pastabų. Priimtas.
40 (arba 306) straipsnio pakeitimas. (Balsas salėje: Taip pat nėra.) Ačiū.
Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, tai yra dėl visų kompleksinio paketo pataisų? Niekas nenori kalbėti. Prašom susikaupti ir registruojamės. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Už – 86, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Ačiū. Mielieji kolegos, dabar kviečiu toliau pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduoją V.Andriukaitį. O kol jis ateis, keli pranešimai apie pasikeitimus frakcijose. Yra D.Kirvelio prašymas priimti jį į Socialdemokratinės koalicijos frakciją ir atitinkamas frakcijos sprendimas. Sveikinam naują Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narį. Yra kolegos S.Nefo prašymas priimti jį į Tėvynės sąjungos-konservatorių frakciją, irgi yra atitinkamas frakcijos sutikimas. Sveikiname naują Konservatorių frakcijos narį. Ir yra kolegės I.Stulpinienės pareiškimas priimti į Seimo Liberalų ir centro frakciją. Taip pat yra atitinkamas šios frakcijos sprendimas. Sveikiname naują opozicinės frakcijos narę.
Taip pat noriu pranešti, kad yra daktaro K.Bobelio pareiškimas nelaikyti jo Mišrios Seimo narių grupės nariu, o Valstiečių ir naujosios demokratijos frakcijos nariu. Sveikiname ir daktarą K.Bobelį, patikslinusį savo pozicijas. Yra kolegos V.Fiodorovo pareiškimas išeiti iš Naujosios sąjungos frakcijos ir kartu jis automatiškai atsiduria Mišrioje Seimo narių grupėje. Tokie pasikeitimai, gerbiamieji kolegos, mūsų Seimo politinėse struktūrose. Ačiū. Toliau, kaip sakiau, pirmininkauja V.Andriukaitis.
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar kviečiu V.Velikonį. Darbotvarkės 3 klausimas – Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas. Kaimo reikalų komiteto vardu.
Gerbiamasis pranešėjau, taupydami laiką galėtume tik pakomentuoti Teisės departamento išvadas ir pradėtume priėmimą pastraipsniui.
V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, 2004 m. liepos 1 d. Seimo plenarinio posėdžio metu bendru sutarimu po svarstymo buvo pritarta Kaimo reikalų komiteto patobulintam Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-3198(2). Šiam įstatymo projektui pritarė ir Žmogaus teisių komitetas. Projektui Kaimo reikalų komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą su trimis pasiūlymais, kuriems komitetas nepritarė. Kodėl nepritarta, buvo pasakyta jau svarstymo metu.
Dabar aš tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog dėl komitetų patobulinto įstatymo projekto buvo paprašyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija pritarė siūlymui papildyti Žemės reformos įstatymo 15 straipsnį nuostatomis, kurios padėtų asmeninio ūkio žemės naudotojams įteisinti jų naudojamą asmeninio ūkio žemę tuo atveju, kai nėra piliečių, pageidaujančių susigrąžinti tokią žemę natūra. Kartoju, kai nėra piliečių pageidaujančių susigrąžinti tokią žemę natūra. Kolegijos manymu, siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Žemės reformos tikslams ir atitinka nuosavybės teisių atkūrimo restitucijos principus bei sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabas, kad kai kurios projekto nuostatos diskutuotinos juridine prasme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip vienodą teismo praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuojanti institucija, jam pritarė. Todėl siūlau balsuoti už šio įstatymo projektą. Jeigu vėl iš naujo kalbėtume apie tuos pasiūlymus, motyvus, būtų galima atsakyti irgi papunkčiui į visus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs pakomentavote visas Teisės departamento išvadas. Šiuo atveju, jeigu komitetas nepritarė, tai jos yra išklausomos, jūsų argumentai taip pat.
Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas iš vieno straipsnio, galėtume priimti šį straipsnį bendru sutarimu, o po to dėl viso įstatymo – 4 už, 4 – prieš, gerai? Dėl viso. Tai dėl 1 straipsnio sutarėme, kad jis yra priimtas. Dabar dėl viso įstatymo. Prašom. 4 – už. Pirmasis kalba G.Dalinkevičius. Jūs dėl 1 straipsnio norėjote? Atsiprašau, tuomet dėl 1 straipsnio motyvai prieš – R.Šukys.
R.ŠUKYS. Mano motyvai nėra griežtai prieš, be tam tikros abejonės, kurios man neleidžia dabar apsispręsti arba balsuoti už šį straipsnį, yra iš šio 15 straipsnio 1 dalies pabaigos išbraukiama samprata, kas laikytina asmeninio ūkio žeme. Ten yra suteikta žemė iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nors man specialistai patikino, kad šios sąvokos išbraukiamas niekaip nepakeis situacijos, bet aiškaus atsakymo aš neturiu arba sau bent atsakyti į tai, ar būtina buvo išbraukti šią nuostatą, negaliu. Ar neatsiras tokių atvejų, kai pagal 2, 3, 4 dalis, kuriomis papildomas šis straipsnis, bus atitinkamai suteikta žemė ir vėliau įforminama apskričių viršininkų įsakymais? Man tokių abejonių yra. Aš be abejonių balsuočiau už problemos sprendimą, numatantį tam tikrus šios problemos sprendimo kontrolės mechanizmus, bet štai tas išbraukimas, kuris, mano požiūriu, nereikalingas… Arba būtų buvęs reikalingas įrašas, kad laikytina taip, kaip yra, palikti neišbraukta, tiktai išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalis, kurias pildome nurodytais atvejais. Tada man būtų aišku ir ramu, kad mes nepadarome kokios nors spragos. Juo labiau kad, kai nagrinėjau patį projektą pradinės stadijos metu, kiek prisimenu, ten tokios nuostatos, man atrodo, nebuvo. Ji kažkokiu būdu atsirado vėliau. Man yra abejonių, aš susilaikysiu dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio motyvai už – M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš dėl viso, pirmininke.
PIRMININKAS. Kol kas turime balsuoti dėl straipsnio, o paskui dėl viso. Kolegos, dėl 1 straipsnio apsispręskime balsuodami, kas už, kas prieš, kas susilaikote. Prašom, balsavimas pradėtas.
55 balsavus už, 12 susilaikius ir 1 balsavus prieš 1 straipsnis priimtas.
Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo. 4 – už, 4 – prieš. Motyvai už – M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, galbūt nereikėtų ko nors per daug kalbėti, bet aš noriu priminti istoriją. 2–3 ha problema sprendžiama jau trylika metų, ir dėl valstybės kaltės (aš turiu omeny ne tik dėl valstybės pareigūnų, bet ir dėl valstybės kaltės) iš esmės ši problema neišspręsta dėl įvairiausių priežasčių. Dargi dėl kai kurių seniūnijų pareigūnų buvo prarasti dokumentai, ir tie žmonės, jų yra ne vienas tūkstantis, negali spręsti savo nuosavybės problemų. Kartu su 2–3 ha taip pat vilkinamas ir kitos nuosavybės atkūrimas, nes į tą pačią vietą gali pretenduoti keli. Todėl man gėda sakyti, kad valstybė taip ilgai, per 13 metų, neišsprendžia tokios smulkmenos. Siūlymas šį klausimą spręsti teismams, atsiprašau, netelpa į jokius rėmus. Valstybė turi spręsti tuos dalykus. Taigi šis įstatymas tiktai pagreitina ir palengvina šio klausimo atsiprašant dirbtinai sudarytą sprendimą, ir aš siūlau jam pritarti. Siūlau balsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau atkreipti dėmesį į Teisės departamento pirmosios išvados pabaigą, kur sakoma, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo funkcijos perdavimas apskrities viršininkui prieštarauja apskrities viršininko, kaip įstatymų vykdomosios valdžios, institucijos paskirčiai ir kompetencijai, išplaukiančiai iš konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitaip sakant, yra pasakoma, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Jeigu posėdžio pirmininkas būtų dėmesingas, norėčiau vis dėlto tikėtis, kad tokiais atvejais, kai Teisės departamentas užsimena apie galimą prieštaravimą Konstitucijai, dėl to turi būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, t.y. kad ne šiaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė, o turi būti išvada.
Antra svarbi pastaba. Pasakoma, kad šiuo įstatymu atveriamas kelias praktiškai vieną sąvoką traktuoti skirtingai ir galimam piktnaudžiavimui, kitaip sakant, pasakoma, kad įstatymo projektas galimai korupcinis. Man atrodo, mes jau turime kaltinimų dėl kitų priimtų įstatymų, nors ne visais, manau, atvejais yra pagrindo kalbėti apie korupciją, taigi nereikėtų dar vieno įsirašyti į kolekciją.
Trečia, aš siūlau perskaityti šį parengtą projektą ir pamėginti jį perskaityti paprasto žmogaus, kuris spręs savo asmeninio sklypo įteisinimo problemą, akimis. Pagalvokite, ar paprastas žmogus supras, ką mes čia parašėme. Man labai gaila, kad žemės ūkiu užsiimantys teisininkai taip komplikuotai rašo, atrodytų, paprastus klausimus sprendžiančius projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – G.Dalinkevičius.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, iš tiesų diskusija yra ir turi tam tikrą pagrindą, nes, šiaip ar taip, teisės normos ir gyvenimo realybė šiandien, deja, ne visada sutampa. Man regis, kad šiandien reikia žengti labai rimtą žingsnį, kaip sakė gerbiamasis kolega M.Pronckus, netgi atsiprašyti tų žmonių, kuriems jau tiek metų yra neišsprendžiama tai, kas turėtų būti seniai sutvarkyta. Taip, mes, teikdami šį projektą, matėme ir problemas, buvo daug ginčų, diskusijų. Šiandien džiaugiuosi, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai pripažįsta šį sprendimą kaip realų, o jeigu rasime kokių nors problemų, išplaukiančių iš to mūsų priimto įstatymo, mes turbūt ramiai ieškosime ir juridinės nuostatos teisingumo. Taigi visus kviečiu šį kartą balsuoti, nes mes turime palengvinti žmonėms dalią, o paskui jau ginčytis dėl įtarimų ir įteisinimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Liberalų ir centro frakcijos vardu prašau daryti projekto priėmimo pertrauką ir įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą įvertinti pagal Teisės departamento pastabą dėl sutikimo su Konstitucija, taip pat Seimo protokoliniu nutarimu paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinti šį projektą antikorupciniu požiūriu. Todėl siūlyčiau planuoti į kitos savaitės darbotvarkę. Ir ne iki kito posėdžio, ne iki ketvirtadienio, o iki dar kito. Gal būtų galima bendru sutarimu priimti sprendimą, kad visiems būtų ramiau apsispręsti vėliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Statuto 109 straipsnis numato, kad klausimo svarstymo pertrauka ir svarstymo atidėjimas galimas, bet iki balsavimo pradžios, posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, frakcijos reikalavimu, kurį parėmė ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių, ar opozicinės frakcijos reikalavimu. Mes jau kalbame dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Šiuo atveju būtų galima traktuoti siaurai, kad, tarkime, tik pats balsavimas, o ne motyvai. Tai viena.
Antra, tuomet daroma neeilinė, kas labai svarbu, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos klausimo svarstymo pertrauka, arba klausimo svarstymas atidedamas iki kito artimiausio posėdžio. Šiuo atveju, kolegos, mes turime pirmiausia apsispręsti, kaip traktuosime: ar, paskelbę motyvus dėl balsavimo, pradėjome balsavimo procedūrą, ar ne… (Balsai salėje) …tai yra ar tik pati balsavimo procedūra yra pati procedūra. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Pertrauka prasmės nepakeis – ar pusės valandos, ar vienos, argi net iki kito posėdžio, artimiausio posėdžio, šiuo atveju ketvirtadienio: antradienis yra neeilinė diena, ne darbo diena, trečiadienį vargu ar būtų realu gauti išvadas tų žinybų, kurias jūs siūlote. Manyčiau, kad svarstymo metu nebuvo pasinaudota tokiomis galimybėmis. Tai būtų buvę logiška. Bet, kolegos, frakcijos reikalavimas yra teisėtas. Tai tik tiek … nežinau, ar kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar kai jau kalbame dėl motyvų, reiškia balsavimą pradžią, ar balsavimo pradžią reiškia tada, kai paskelbiame balsavimą. Prašome. G.Dalinkevičius. Kolegos, kiekvienas atvejis yra diskutuotinas ir kiekvienas atvejis yra svarstytinas. Prašau. G.Dalinkevičius – dėl vedimo tvarkos.
G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Ieškant kompromiso ir sprendimų, labai kviesčiau, jei jau matom, kad dar reikia pertraukos, o ji iš tiesų kažkiek, keletą minučių ar iki valandos, tai sėskime ir paklauskime, ką mes svarstysime… Tai jau mažiausiai kitas posėdis… Bet vėlgi noriu pasakyti, kad šiandien mes išgirdom kaltinimus, kad lyg ir atidaromos korupcinės landos. O aš galiu pasakyti, kad iš esmės mes uždarom tas korupcines landas. Ir kuo greičiau jas reikia uždaryti, nes, deja, interesas, mano mielieji, yra didesnis, negu noras sutvarkyti esamą padėtį. Taip aš noriu pabrėžti, kad ši pertrauka iš esmės yra tik slapstymasis nuo sprendimų.
PIRMININKAS. J.Veselka – dėl vedimo tvarkos.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, formaliai jūs teisus. Bet beveik… aš nežinau, gal kas ir balsuos prieš tą įstatymo pataisą, bet šiandien ginčas yra labai paprastas. Visi beveik sutinka tą problemą… tik vienas nedidelis… kad naujai tą priėmus naujai įsiteisinti asmeninio ūkio, kurių popieriai nedingo, nieko negalėtų… Todėl pertrauka, sakysim, iki kito posėdžio išsiaiškinti, kad negalėtų iš naujo pradėti proceso. O visiems kitiems… Todėl, man atrodo, čia reikalas aiškus, galime padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Tuomet aš vis dėlto priimu sprendimą balsuoti dėl pasiūlymo daryti pertrauką. O šiaip kreipčiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išaiškintų balsavimo pradžios teisinę prasmę. Taigi, kolegos, dabar kas remiate… Kas remiate?.. Gerbiamasis Šuky, jūs siūlėte iki kito posėdžio, ar iki valandos?.. Jūs neturit jokių kitokių alternatyvų. 30 minučių, viena valanda, kitas posėdis. (Balsas salėje) Iki kito posėdžio. Gerai, kolegos, kas remiate Liberalcentristų frakcijos siūlymą daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už. Kas mano, kad šiandien galima spręsti, – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Taigi, kolegos, 28 balsavus už pertrauką, 17 – prieš, 24 susilaikius (balsų užtenka), skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. Gerbiamieji kolegos, aš irgi taip traktuoju balsavimo procedūrą. Todėl kreipiausi dar kartą į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, kad jie dar kartą patikslintų, nes, mano supratimu, balsavimo procedūra pradėta. Bet tiek to. Dėl vedimo tvarkos – R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad Seimas turėtų duoti pavedimą, kas per pertrauką turėtų būti atlikta. Tai, ką aš siūliau. Tai Teisės ir teisėtvarkos komitetui įvertinti Teisės departamento pastabas ir preliminariai, ar atitinka Konstituciją, taip pat kad iki kito posėdžio būtų pateikta (spės, nespės – čia kitas klausimas) Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl projekto vertinimo antikorupciniu požiūriu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi padarėme pertrauką ir Teisės departamento išvadoje iš tikrųjų minimas abejojimas, ar tai neprieštarauja valdžių padalijimo paskirčiai ir kompetencijai, išplaukiančiai iš konstitucinio valdžių padalijimo principo, manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį turėtų apsvarstyti ir pateikti Seimui savo išvadą. Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados mes galime kreiptis, bet jeigu jie per vieną ar dvi dienas nespės, suprantama, tada mes neturėsime kitos galimybės kaip tiktai, deja, kitame posėdyje spręsti klausimą be jų žinybos išvadų. Taigi, kolegos, du pavedimai: dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados ir dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
Kolegos, imamės kito, kompleksinio, ketvirtojo darbotvarkės klausimo. Tiesa, labai atsiprašau, dabar kviečiu Seimo Pirmininką Č.Juršėną rezerviniams Seimo nutarimams pristatyti. Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 4, 5, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo projektas. Čia techniniai klausimai, manau, kad mes galime labai greitai juos išspręsti. Prašau, gerbiamasis pirmininke, jums suteikiamas žodis.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju ir sutinku su ta mintim, kad iš tikro mes galėtume iškart išspręsti. Kaip matote, yra išbraukiami tie Seimo nariai, kurie jau nebe Seimo nariai, o europarlamentarai, ir įrašomi naujieji Seimo nariai. Patikslinimas yra tik tas, kad kai kuriais atvejais senieji, vadinkim, Seimo nariai perkelti į kitus komitetus. Čia frakcijų vidiniai susitarimai. Ir atitinkamai tada naujieji Seimo nariai randa sau vietą. Konkrečiai. Dobilas Kirvelis yra siūlomas įrašyti į Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetą, kolegė Ilona Stulpinienė – į Kaimo reikalų komitetą, nes Liberalų frakcija neišnaudoja ten jiems priklausančios vietos, o kolega Saulius Nefas įrašomas į atsilaisvinusią vietą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kadangi kolega E.Vareikis frakcijos pasiūlytas į Užsienio reikalų komitetą į laisvą vietą, priklausančią konservatoriams. Tai va, štai tokie čia pasiūlymai. Išties siūlyčiau šiandien ir apsispręsti iš karto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar galime priimti pastraipsniui? Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis – pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nutarimo norinčių kalbėti nematau. Kolegos, balsuojame. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 4, 5, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo.
Gerbiamieji kolegos, 67 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 4, 5, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo priimtas.
Dabar, kolegos, 4 rezervinis klausimas – dėl Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Seimo nutarimų dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo projektas.
Č.JURŠĖNAS. Čia problema yra vėl ta pati. Siūloma išbraukti tuos Seimo narius, kurie nebe Seimo nariai. Kol kas nesiūloma nieko įrašyti, bet, matyt, mums reikės tai padaryti, nes yra ginčų dėl vienos komisijos, konkrečiai dėl Antikorupcijos komisijos. Todėl aš siūlyčiau dabar apsiriboti tik svarstymu, o trečiadienį Seniūnų sueigoje mes galutinai galėtume susitarti. O aš šiuo momentu norėčiau paaiškinti kolegoms problemos esmę. Problemos esmė yra ta, kad čia yra numatytas fiksuotas komisijos narių skaičius – 12. Išbraukus vieną, suprantama, atsiranda laisva vieta. Bet viena frakcija, t.y. Liberaldemokratų frakcija, turi vienu Seimo nariu per daug, vadinasi, vienas iš jų – arba kolega A.Matulevičius, arba kolega H.Žukauskas – turėtų atsisakyti. Atsistojęs yra H.Žukauskas. Matyt, jis atsisakys. Čia reikėtų susitarti, kuris iš jų lieka, ir tada atsiranda dvi laisvos vietos. Pagal proporcinį atstovavimą viena vieta priklauso didžiajai frakcijai, tai yra socialdemokratai turėtų pasiūlyti vieną Seimo narį į Antikorupcinę komisiją šalia dar esančių keturių. Ir pagal proporcinį atstovavimą tada iš dviejų frakcijų, pabrėžiu, iš dviejų likusių frakcijų daugiau teisių į vietą komisijoje turi Mišri Seimo narių grupė. Kad nereikėtų ginčytis, aš siūlau tai aptarti pirma Seniūnų sueigoje, o po to jau Seime. Konkretus siūlymas yra, jį pateikė kolega J.Razma. Jis siūlo konkrečiai išbraukti A.Matulevičių. Aš siūlau dabar to nesvarstyti, o apsispręsti Seniūnų sueigoje. Ir gavau pasiūlymą įtraukti nuo, matyt, Valstiečių frakcijos J.Veselką. Man labai smagu, kad būtent taip užrašyta. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke…
Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau apsiriboti svarstymu, o Seniūnų sueigoje trečiadienį galutinai susitartume.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime apsiriboti svarstymu? Ar nori svarstymo metu kas kalbėti? Ar galime pritarti po svarstymo, o po to Seniūnų sueigoje nutarsime, ar bus alternatyvų, ar ne. Priėmimui galėsime jau tas alternatyvas pateikti. Pritariame? Dėkoju, Pirmininke. Nutarimui „Dėl kai kurių Seimo nutarimų dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo po svarstymo pritarėme.
Dabar imamės antrojo rezervinio klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo. Jums žodis, gerbiamasis Pirmininke. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Problema yra ta, kad ryšium su kai kurių Seimo narių praradimu praradome ir kai kuriuos vadovus. Kalbu apie Europos reikalų komitetą ir apie Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kadangi dar nėra galutinio susitarimo, kas turėtų užimti tas laisvas vietas, siūloma priimti tokį nutarimą. Čia irgi būtų galima apsiriboti svarstymu, o galima būtų iš karto priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal norite kas paklausti Seimo Pirmininko? Nėra norinčių paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarėme. Tuomet gal galime pradėti svarstymo ir priėmimo procedūrą? Galime. Gerai. Svarstymo metu diskutuojančių nematau. Pritariame po svarstymo. Pradedame priėmimo procedūrą.
1 straipsnis. Priimta bendru sutarimu.
2, 3 ir 4 straipsniai priimti bendru sutarimu. Dėl viso Seimo nutarimo norinčių kalbėti nematau. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo ir papildymo.
Už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo ir papildymo priimtas.
Paskutinis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje pakeitimo projektas.
Č.JURŠĖNAS. Čia problema ta pati. Buvęs Seimo narys R.Pavilionis neteko ir vietos, suprantama, ir vadovaujančios pozicijos. Todėl siūloma išbraukti jį iš dviejų straipsnių. Kadangi jau šitai delegacijai nedaug liko ką veikti, užteks ir dirbančio pavaduotojo.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Kas norėtų kalbėti svarstymo metu? Nematau norinčių. Galime pradėti priėmimą? Kolegos, pradedame. Dėl visų 1, 2, 3 straipsnių. Ar galime juos priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl viso nutarimo norinčių kalbėti nėra. Kolegos, pasiruoškime ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje pakeitimo. Kolegos, prasidėjo priėmimas. Kolegos, prašyčiau telefonus perjungti į begarsį režimą.
Už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje pakeitimo priimtas.
Dabar imsimės 4 kompleksinio darbotvarkės klausimo. Kviečiu pranešėją G.Šivicką. Įstatymo „Dėl atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3609. Priėmimas.
G.ŠIVICKAS. Šiam įstatymo projektui pasiūlymų ir papildymų negauta. Siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime priimti pastraipsniui? Galime.
1 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
Kolegos, dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nematau. Registruojamės ir balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo priėmimo.
Už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Įstatymo „Dėl atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas.
Kviečiu G.Šivicką pateikti lydimąjį teisės aktą – įstatymo „Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą.
G.ŠIVICKAS. Šiam projektui taip pat nėra pasiūlymų ir pataisymų, todėl siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, vėl tas pats vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dabar dėl viso įstatymo. Kolegos, norinčių kalbėti nematau. Registruojamės ir balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo. Kolegos, priėmimas pradėtas.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – 55, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo „Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 5 klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio papildymo, įstatymo papildymo 21 straipsniu bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto vardu G.Dalinkevičių. Ruošiasi Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė G.Purvaneckienė.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šio įstatymo projektą, jam pastabų negauta. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos svarstymo išvadą mes gavome su siūlymu pritarti. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Atskirosios nuomonės nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu G.Purvaneckienę.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio papildymo, įstatymo papildymo 21 straipsniu bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu, nes alternatyvų nėra? Pritarėme. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje. Dėkui.
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo projektas Nr.IXP-3626*. Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3627* (svarstymas)
Dabar kviečiu į tribūną G.Šivicką kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo projekto svarstymas. Taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas, lydintysis teisės aktas. Prašom pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas dėl abiejų įstatymų projektų.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė abu projektus. Seimo Teisės departamento pastabų negauta. Kitų suinteresuotų asmenų – taip pat. Siūloma pritarti bendru sutarimu abiem įstatymams.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Ar pritariame abiem šiems įstatymų projektams po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Dabar imamės darbotvarkės 7 klausimo – Seimo rinkimų įstatymo 2 ir 88 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.IXP-3661. Pranešėjas – A.Indriūnas. Bet aš jo nematau. Bet yra pranešėjas Č.Juršėnas. Kolegos, salėje nėra pranešėjo. (Šurmulys salėje) Gal tada darome… Kolegos, tuomet imamės darbotvarkės 8 ir 9 klausimų. Aš kviečiu frakcijos seniūną paskambinti savo kolegai ir pakviesti jį į salę. Kolegos, atidedame pateikimą.
Dabar imamės darbotvarkės 8 klausimo. Valstybės tarnybos įstatymo 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu P.Papovą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pateikti išvadas.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, kuris buvo kaip lydintis Seimo kontrolierių įstatymą. Jame buvo siekiama įteisinti, kad Seimo kontrolieriai ir kiti valstybės pareigūnai po kadencijos galėtų sugrįžti į savo darbą arba į analogišką darbą valstybės tarnyboje, jeigu jie prieš tai dirbo valstybės tarnyboje. Valstybės tarnybos departamentui kartu su Vidaus reikalų ministerija pasiūlius kitų įstatymo straipsnių pakeitimus, komitetas pritarė. Aš juos pateikiau, komitetas pritarė, patobulino įstatymo projektą. Čia yra tik techninės klaidos. Seimo Teisės departamento pirmai pastabai nėra pritarta, palikta „valstybės pareigūnų sąvoka, o ne „Seimo kontrolierių. Dėl mano pasiūlymo 1 straipsniui pritarti ne iš dalies, o pritarti, nes ta formuluotė nekeista… Komitetas pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui ir išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto vardu kalbėti G.Dalinkevičių.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą. Iš esmės, aišku, pritarė minčiai, kad Seimo kontrolierius, kaip pareigūnas, privalo turėti tas garantijas. Aš manau, pagrindinis komitetas rado atsakymų. Taigi tam projektui pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūs nereikalausite balsuoti dėl jūsų pastabos, kuriai komitetas nepritarė? Dėkoju. Tuomet mes nebalsuojame dėl tos pataisos, kuriai nepritarta, pasikeitęs tekstas. Kolegos, ar dabar galime pritarti po svarstymo Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima pritarti. Dėkoju. Pritarta.
Kolegos, kas man galėtų atsakyti, ar?.. Ateina, taip. Gerbiamasis Indriūnai, kviečiame jus pateikti darbotvarkės 7 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo 2 ir 88 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jums suteikiamas žodis.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šį įstatymo projektą rengė darbo grupė, kurioje dirbo G.Dalinkevičius, A.Indriūnas, J.Sabatauskas, A.Salamakinas ir A.Ramanauskas. 2 straipsnyje rašoma, kad Seimo rinkimų įstatymas turi būti suderintas su Konstitucinio Teismo nutarimu. Ten ta formuluotė pateikta, kaip rekomendavo Konstitucinis Teismas. Man atrodo, dėl to abejonių neturi būti.
Dėl 88 straipsnio. Turiu pasakyti, kad 88 straipsnyje kalbama apie dviejų turų balsavimą. Taigi lygiai prieš ketverius metus, 2000 m. liepos 4 dieną (praėjo ketveri metai ir viena diena), Seimas priėmė įstatymą, pataisė Rinkimų įstatymą, naują redakciją, buvo panaikintas dviejų turų balsavimas. Iki to laiko buvo dviejų turų balsavimas. Dviejų turų balsavimas yra daugelyje Europos šalių, kai kuriuose Rytų kraštuose nėra dviejų turų balsavimo, bet daugelyje Europos šalių yra. Dviejų turų balsavimas turi daug privalumų, kurie išdėstyti visose parlamentų teorijose, konstitucinių demokratinių valstybių teorijose, visur rašoma, kad dviejų turų balsavimas turi privalumų. Vieno turo balsavimas, kai reikia pasirinkti žmogui iš 17 ar 15 kandidatų, pas mus neretai būna tiek kandidatų vienmandatėse apygardose, pasirinkimas būna atsitiktinis, žmonės suklysta. Žmonėms daug lengviau pasirinkti iš dviejų žmonių, t.y. antrajame ture.
Kitas dalykas. Mes visiškai panaikinome normą, kad rinkimai įvyktų, nesvarbu, kiek balsavo žmonių, koks balsavimo procentas. Ta norma, anksčiau buvo 40%, panaikinta. Dabar nesvarbu, balsavimas bus laikomas įvykusiu. Skirtumas tik toks, kad pirmajame ture gali būti išrinktas, jeigu atvyko balsuoti 40%, t.y. pusė balsavo už tą kandidatą… pusė ir pusė, tai 25% nuo esančių sąraše, bus išrinktas. Jeigu nėra tos normos, tada trečdalis rinkėjų bus nuo sąrašinių, o ne nuo atvykusių. Tik toks yra skirtumas. Visi kiti dalykai aiškinamajame rašte gerai išdėstyti, daugiau nieko ypatingo nėra.
Teisės departamento yra kelios pastabos, jos daugiau redakcinės, svarstymo metu galės būti panaikintos ir įstatymas galės būti priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte projektą, dabar eilė klausimams. Pirmasis klausia Seimo narys S.Kružinauskas.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gana keistai ir įdomiai atrodo, kai mes ir dėl Prezidento rinkimų, ir dėl Europos Parlamento rinkimų visą laiką stengėmės, kad būtų lengviau, paprasčiau, kad tie rinkimai įvyktų ir kad būtų išrinkti kandidatai. Šiuo atveju yra teikiamos sunkinančios sąlygos, kad galbūt net neįvyktų rinkimai. Tačiau, kad ir kaip keista, tik 88 straipsnio 2 dalyje įrašytos sunkinančios sąlygos. O toliau įrašoma, kad nesvarbu, kiek ateitų, galų gale net ir burtai lems, kuris bus išrinktas į Seimą. Taigi koks iš tikrųjų yra tikslas, kas jus paskatino taip teigti? Gal kad neįvyktų rinkimai?
A.V.INDRIŪNAS. Man atrodo, kad kaip tik svarbiau kokybė, negu kiekybė. Kiekybiškai taip, lyg ir apsunkina, bet kokybė tai bus kur kas geresnė. Kai Seimo narys atstovauja sąrašinių (o tokių pavyzdžių yra) 8 ar 9%, tai 90% narių nepatenkinti Seimo nario darbu ir visu Seimu, kadangi jie nebalsavo už kitą žmogų, o turi Seime kitą savo atstovą. Tuo atveju, savaime aišku, kai jau susidarys apie 50% ar 40%, pasitikėjimas Seimu bus kur kas didesnis. Ir daug kitų kokybės reikalavimų yra. Aš negaliu čia skaityti paskaitų, bet jeigu pasigilinsite į teoretinius klausimus, visur rasite, matysite privalumų dėl dviejų turų balsavimo. O supaprastinama ten, kur supaprastinama, kur jau daug apygardų neturėdavo savo atstovų Seime, vienmandačių apygardų, nes ten rikimai neįvykdavo. Tokių reiškinių dabar nebus. Šiuo požiūriu yra supaprastinta, tie, kurie norės, dalyvaus rinkimuose, išrinks ir turės savo atstovus.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar klausia K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs išdėstėte tuos motyvus, kuriuos atvirkščiai dėstė prieš ketverius metus konservatorių dauguma ir dar anksčiau LDDP. Mes žinome pasekmes, kad toks rinkimų sistemos pakeitimas duoda naudos tik tam, kas tikėjosi laimėti didesnį skaičių balsų. Tai pirmas klausimas. Antras klausimas. Iš tikrųjų mes šiais metais jau turėjome Prezidento rinkimus – 12 mln. litų. Antrasis turas kainuos 4,7 mln. litų. Sakykite, ką dar jūs pasiūlysite, kad mokesčių mokėtojai dar daugiau išleistų pinigų apmokėti toms sąskaitoms, susijusioms su nenuoseklia rinkimų pozicija, kuri nuolat kaitaliojama?
A.V.INDRIŪNAS. Kur kas svarbiau yra kokybė. Parlamento darbo kokybė ir atstovavimo kokybė yra kur kas svarbiau negu jūsų pateikti milijonai, mano nuomone. Antras dalykas, man atrodo, kad jums, kaip profesoriui, teoriniai klausimai turi būti geriau žinomi negu man. Aš dar nesu profesorius. Todėl, man atrodo, teoriškai panagrinėjus galite pamatyti, kad siūlymas yra visai teisėtas ir pagrįstas.
PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, kad klausimas tikrai jautrus, pasistenkime nesuteikti kokio nors nemalonaus konteksto jam. Klausia H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Maniau, kad jau neleisite klausti. Aš norėjau tik paantrinti profesoriui, ne teoriškai, bet labai parastai. Visada daugumos kartoja tuos pačius ėjimus, tik esmė yra tokia, kad po rinkimų visada jos pralošia, tai čia yra esminis dalykas. Tai yra lygiai tokios pat, kokios buvo prieš 2000 metus konservatorių rengtos pataisos, tik jie taupė valstybės pinigus, o mes dabar rengiamės juos išleisti, ir ne tik valstybės, bet ir pačių kandidatų. Aš noriu priminti seną Šveiko teoriją: jeigu nori, kad Vyriausybė griūtų, padidink alaus kainas. Ar neatrodo?.. Aš norėjau paklausti, kas tai yra. Ar tai yra valdančiosios daugumos tradicija – kaip nors padidinti, ar tai yra korupcinis įstatymas – padidinti reklamos ir „piaro agentūrų uždarbį?
A.V.INDRIŪNAS. Aš nesu istorikas ir negaliu atsakyti į tokius klausimus, kuriems reikia istorinio nagrinėjimo. To aš negaliu pasakyti. Galiu tik pasakyti, priminti jums, kad konservatorių daugumos įstatymą 2000 metais Prezidentas vetavo, bet paskui veto buvo atmestas ir įstatymas įsigaliojo. Prezidentūros žmonės gana pagrįstai išanalizavo ir matė, kad tokį įstatymą reikia vetuoti.
PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žiūrite, jeigu valdė ketverius metus, pamatė blogus rezultatus, t.y. žmonės nebalsuos, ir gelbstisi? Kaip tai vertinate? Kiekybė ir kokybė. 1990 metais buvo aukšti reikalavimai, aukštesni negu jūsų, tiek pridarė, kad paskui reikėjo ketverių metų susigaudyti, kas pridaryta per jūsų kokybę. 1996 metais rinkimai irgi buvo pagal jūsų kokybę. Vėl buvo pridaryta tokių dalykų, kad dar šįmet (…). Kaip jūs šias kokybes ir kiekybes atskirtumėte ne teoriškai, o realiai? Dabar jūs įvardijote, kad daug patenka pagal tą naują rinkimų sistemą, kur per pirmą (…) atsitiktinių žmonių. Prašom įvardyti šio Seimo atsitiktinius narius ir kokiais kriterijais jūs tai išmatavote?
Dėl antrojo turo. Ar jūs turite tiek daug pinigų, kad galėtumėte nugalėti milijonierių? Palyginkite, kiek gali milijonierius antrajame ture ir kiek gali žmogus, neturintis pinigų. Prašyčiau viską sulyginti ir atsakyti dėl tų keturių palyginimų.
A.V.INDRIŪNAS. Aš į tai galiu atsakyti ir pagrįsti tą dalyką tiktai išstudijavęs. Aš dabar negaliu atsakyti. Per daug plati informacija ir per tą laiką, kuris skirtas, šių visų dalykų išdėstyti neįmanoma.
PIRMININKAS. Klausia A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas panašus į kolegos klausimą. Norėčiau, kad jūs įvardytumėte šios kadencijos Seimo neigiamas jėgas. Kokia politinė jėga yra per didelė, kokia mažiau reprezentuojama? Man atrodo, turite pasakyti tiesą ir įvardyti, kurioje vietoje mes neatstovaujame taip, kaip reikia.
A.V.INDRIŪNAS. Galite paimti Seimo narių duomenis ir panagrinėti. Visi Seimo nariai išrinkti teisėtai, neteisėtai išrinktų asmenų nėra. Tokie buvo įstatymai, pagal tuos įstatymus ir įvyko rinkimai. Kad kas nors neteisėtai, nepagrįstai ar panašiai, negalima tvirtinti, nes viskas buvo padaryta teisėtai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus.
PIRMININKAS. Klausia A.Matulevičius. Atsiprašau. Klausia V.Popovas.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dabar galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad jeigu du kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, tai Seimo nariu tampa vyresnis. Jūsų projekte siūloma atsisakyti šios nuostatos, o gavus vienodą balsų skaičių burtų keliu paskirti mandatą. Ar tai tikrai geras siūlymas?
A.V.INDRIŪNAS. Aš atsakysiu, kad galbūt burtų keliu. Kadangi aš esu vienas iš vyresnių Seimo narių, man nepatogu teikti įstatymo projektą, kuriame vyresnieji būtų privilegijuoti. Aš rašyčiau, kad jauniausias turi būti, o ne vyriausias. Bet kiti komisijos nariai nutarė, kad reikės burtų keliu. Mes darbo grupėje taip sutarėme ir taip parašėme.
PIRMININKAS. Klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, ar jūs nesupratote kai ko, ar vykdote kokį nors užsakymą. Aš nenorėčiau jūsų dėl garbingo amžiaus įžeisti ir įtarti tuo, nes gal jūs to nesuprantate. Gal kiti jaunesni kolegos jus specialiai į tribūną išvarė. Man keista, juk Naujoji sąjunga turėjo pasimokyti, kad tauta jūsų labiausiai nekenčia už tai, kad jūs ją apgavote, t.y. pažadėjote, kad jie gyvens geriau, o tauta, deja, negyvena geriau. Tai lygiai taip pat su šiais rinkimais. Žiūrėkite, kiek mes tautai prikūrėme šįmet rinkimų, ir jie visi dėl to pikti. Dabar dar įvesime antrąjį turą. Aš jau nekalbu apie pinigus, kad tai papildomai (ypač vienmandatės) mums kainuos. Bet ar jūs nesvarstote, kad tauta tik užpyks ir kaip tik nerinks šito Seimo narių, nes keršys, o išrinks būtent tą jėgą, prieš kurią lyg ir jūsų projektas taikomas? Ar taip jums neatrodo?
A.V.INDRIŪNAS. Man atrodo, kad aš negaliu būti atsakingas už tai, kas jums keista. Man visiškai nekeista. Jeigu jums keista, tai jūsų problema, ne mano problema. Aš negaliu atsakyti į tai, kas jums keista. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, čia jau daug buvo diskutuota apie jūsų pateiktą projektą. Mano klausimas būtų toks trumpas ir paprastas. Jeigu jūs pažiūrėtumėte iš šono į savo projektą, ar pritartumėte minčiai, kad galbūt nėra korektiška keisti žaidimo taisykles, šiuo atveju rinkimų vykdymo taisykles iki pačių rinkimų likus vos porai mėnesių? Ir antras dalykas, ar šis projektas, kurį jūs šiandien teikiate, įregistravęs prieš tris dienas, yra įrašytas į mūsų dabartinės Seimo sesijos darbų programą?
A.V.INDRIŪNAS. Pirmas dalykas. Galbūt čia ir klaida, bet tokią pat klaidą darė ir prieš tai buvęs Seimas. Mes vadovavomės precedentu. Jeigu anas galėjo keisti, tai galime ir mes padaryti. Kitas dalykas, dėl darbotvarkės klausimas – ne mano adresu, tai Seimo valdybos arba Seimo Pirmininko adresu. Aš į tai negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dabar dėl procedūrinio klausimo, kurį iškėlė kolega J.Čekuolis. Galiu tiktai atkreipti jūsų dėmesį, kad jeigu yra dėl teikimo Seimo Pirmininko parašas, šiuo atveju Č.Juršėno, tai įrašymo į Seimo darbų programą taisyklė negalioja. Seimo Pirmininkas turi tokią teisę ir jis ja naudojasi. Šiuo atveju, kaip matote, Č.Juršėnas yra vienas iš teikėjų.
Taigi, kolegos, dabar motyvai už, motyvai prieš ir apsispręstume po pateikimo, nes, kiek suprantu, bendro sutarimo čia nėra. Motyvai už – E.Šablinskas.
E.ŠABLINSKAS. Dėkui. Manau, kad Algimantas išsakė išties labai svarbią problemą. Ir kad ir kaip būtų keista, jeigu ir padarėm klaidą, aš siūlau ją dabar ištaisyti ir balsuoti visiems už šį projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Suprantate, galima būtų iš tikrųjų priimti tokią pataisą, jeigu jis pavargo dirbti Seime ir jeigu nejaučia atsakomybės valstybei. Nes būtent Naujoji sąjunga išaugino tą žmogų, kuris šiandien mėtosi pinigais ir kuriam šis įstatymo projektas būtų labai naudingas. Aš tiesiog nevardinsiu pavardės, nes mano šeima dėl šito žmogaus nukentėjo, ir niekas iš esmės nerėmėte šioje kovoje. Bet visi rudenį dar gerai paverksite, nes šiandien visuose laikraščiuose jis įvardijo, kuo jis Lietuvoje bus. Ir man atrodo, kad toks įstatymo projektas tiktai padeda laimėti kuo daugiau vietų Seime ir pasiekti atitinkamai aukščiausią valstybėje postą, t.y. premjero postą. Ir šiandien žmogui, kuris nesiskaito su pinigais, jokie turai nebaisūs – ir dešimt turų, ir penkiasdešimt turų. Bet vieną dalyką atsiminkite: žmonės pikti dėl šitiek daug rinkimų. Ir grynai dėl tokių įstatymų, kurie daromi prieš pat rinkimus, pamatysite, kaip labai gražiai mums atkeršys visiems, nežiūrės į jokią partiją, lygiai kaip keršija Naujajai sąjungai už „nusipelnėm gyventi geriau, kad tik jie patys gyvena geriau. Šiuo atveju atkeršys mums visiems, nepažiūrės į jokią partiją. Ir pamatysite tada – taip, žmogus iš kitos šalies turės gelbėti Lietuvą, nes mes jau įrodėme, kad nebesugebame Lietuvos valdyti. Jeigu norime tai įrodyti, tai priimkim tokius įstatymus. Aš siūlau šį įstatymą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Motyvai už, motyvai prieš išsakyti. Apsispręskime balsuodami, ar pritariame po pateikimo įstatymui, kurio projekto Nr.IXP-3661.
37 balsavus už, 17 – prieš, 10 susilaikius po pateikimo įstatymui pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nesiūloma. Ir svarstymo data – liepos 15 d. Ačiū, kolegos.
Visi darbotvarkės klausimai išspręsti. Devintojo darbotvarkės klausimo šiandien nebus, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narių skyrimo.
Dabar dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš labai atsiprašau, pirmininke, kad truputį pavėlavau. Socialdemokratų frakcijos vardu prieš tai svarstytą klausimą siūlau svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, mes taip ir sutarėm, kad skubos tarka, nes numatėme liepos 15 d. datą, nes yra Seimo Pirmininko teikimas yra. Dėkoju, kolegos. Seimo narių pareiškimų nėra. (Balsas iš salės: registruojamės!) Taigi balsavome dabar, nebėra reikalo registruotis.
Ačiū, kolegos. Liepos 5 d. neeilinis plenarinis posėdis baigtas.