Šešiasdešimt penktasis posėdis
1994 m. sausio 20 d.

 

 

 

 

Svarstyti klausimai:

 

1.      

Darbotvarkė

2.      

Protokolinio nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio alternatyvų" projektas (pateikimas)

3.      

Saugumo departamento įstatymo projektas (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys)

4.      

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektas (pateikimas)

5.      

Savaitės (nuo 1994 m. vasario 7 d.) darbotvarkė

6.      

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kai kurių komitetų pirmininkų patvirtinimo" projektas (svarstymas ir balsavimas)

7.      

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties" projektas (svarstymas ir balsavimas)

8.      

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektas (svarstymas ir balsavimas)

9.      

Nutarimo "Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo" projektas (svarstymas ir balsavimas)

10.  

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos EXIM banko paskolos sutarties ratifikavimo" projektas (svarstymas ir balsavimas)

11.  

Lietuvos Respublikos bendrojo pajamų mokesčio įstatymo projektas (pirmasis svarstymas)

12.  

Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymo projektas (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys)

13.  

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 215 straipsnio pakeitimo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas)

14.  

Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymo projektas (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys)

15.  

Pareiškimo "Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai" projektas (pateikimas)

   

 

   

 


Darbotvarkė (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

    

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mieli kolegos, labas rytas! Pradedam Lietuvos Respublikos Seimo sausio 20 d. rytinį plenarinį posėdį. Vakar Seniūnų sueigoje ir šiandien rytiniame pasitarime mes patikslinom kai kuriuos klausimus ir kartu visą galimą mūsų šios dienos, t.y. manykim, kad paskutinės darbo dienos sausio mėnesį, darbotvarkę ir tvarką.

Taigi pirmas dalykas. Gerbiamojo M.Stakvilevičiaus komiteto prašymu siūloma 2 punktą išbraukti, kadangi, pasirodo, komitetas šito klausimo dar nebuvo apsvarstęs.

Toliau. 8 punktas. Tai yra Prezidento dekretas dėl mūsų jau priimto įstatymo. Radijas paprašytas mūsų diskusiją dėl šito klausimo vienokio ar kitokio užbaigimo įrašyti ir jam tinkamu laiku transliuoti.

Dabar rezerviniai klausimai. Jūs matot čia keletą rezervinių klausimų ir taip pat dar susitarėm dėl kai kurių. Tai yra dėl komitetų vadovybės tvirtinimo, ir čia man kolega J.Beinortas pasiūlė, kad mes padarytume vienos mūsų delegacijos pakeitimą, aš manau, kad tam niekas nesipriešins. Toliau yra pareiškimo dėl Rusijos grasinimų projektas ir nutarimas dėl vieno įstatymo įgyvendinimo. Mes antradienį nagrinėjom dėl nuosavybės teisių atstatymo tvarkos ir sąlygų. Įstatymą mes priėmėm anksčiau.

Taigi tokie dalykai. Galim sutarti pradėti. Prašau, dar gerbiamasis J.Listavičius kažką norėjo pasiūlyti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis Pirmininke! Mes dėl 14 klausimo dar neturim bendro projekto...

PIRMININKAS. Tai 14 klausimą, nenorėjau dabar sakyti, o šiek tiek vėliau, aš siūlyčiau laikyti rezerve, kadangi mes pirmąjį svarstymą...

J.LISTAVIČIUS. Tai aš noriu pasakyti, kad jį galima iš viso išbraukti, kadangi mes dar neturim bendro projekto.

PIRMININKAS. Gerai, tvarka, ačiū. Dar gerbiamasis V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš norėčiau, kad jūs, gerbiamasis pone Juršėnai, patikslintumėt to pareiškimo laiką, jeigu galima, ir tada viskas būtų gerai.

PIRMININKAS. Aš manau, kad pateikti galima būtų rytinio posėdžio pabaigoje, t.y. prieš pietų pertrauką. Aš taip skaičiuoju, kad turėtų būti šiokia tokia pauzė. O paskui galutinai jau susitarsim po pietų. Tai su tokiais patikslinimais galim pritarti darbotvarkei? Ačiū.

Dabar mes turėtume nagrinėti pirmąjį klausimą, bet šiek tiek patikslintas tekstas dar, atrodo, jums yra tebedalijamas arba turi būti dalijamas, todėl siūloma pradėti vieną rezervinį klausimą, o kai jūs turėsit visus tekstus pirmuoju klausimu, tada mes galutinai spręsim pirmąjį klausimą.

Taigi aš kviečiu į tribūną kolegą A.Salamakiną, kad jis pateiktų savivaldos klausimų alternatyvas. Prašom. (Balsai salėje) Galim užsiregistruoti. Prašom, registracija. Kai kurie pergyvena dėl registracijos, matyt, todėl, kad žada pabėgti iš posėdžio po registracijos.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

PIRMININKAS. Minutėlę palaukim, tada tvarkingai užbaigsim šitą procedūrą. Prašom registruotis.

Salėje - 95 Seimo nariai. Visko gali būti. Dviem rankom buvo registruojamasi, negi neaišku?

Prašom, kolega Salamakinai.


Protokolinio nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio alternatyvų" projektas Nr.388(3)p (pateikimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau priminti, kad pristatant įstatymą “Dėl savivaldybių rinkimų” buvo sutarta taip, kad vis dėlto ne trečiajam svarstymui atidėtume dėl rinkimų sistemos pasirinkimo, o išbrauktume šitą straipsnį ir balsuotume anksčiau. Kodėl taip daroma, turbūt visiems suprantama, nes jeigu trečiajame svarstyme pasikeis įstatymų projekte numatyta rinkimų sistema, reikės keisti apie 15 straipsnių. O tai trečiajame svarstyme turbūt neįmanoma. Tokiu atveju reikėtų atsiimti įstatymą ir iš naujo jį teikti. Todėl siūlau, kad dabar būtų pasitarta dėl rinkimų sistemos, kad pasisakytų frakcijos ir komitetai, kokią vis dėlto rinkimų sistemą taikome, ir už ją balsuojama anksčiau. Projekte yra numatyta mažoritarinė rinkimų sistema. Jeigu Seimas balsuos už kitą, mes tada iki kito posėdžio pertvarkysime Rinkimų įstatymą ir pirmajam svarstymui jau pateiksime su ta sistema, už kurią bus balsuojama.

Taip pat siūlome 2 straipsnį dėl dalyvaujančių rinkėjų, įrašytų į sąrašus, kokį procentą pasirenkame. Ar, kaip numatyta šiuo metu įstatyme, bet kuris procentas? Mes siūlome 20, 30 ir 40%. Tai yra kiek rinkėjų turi ateiti į rinkimus, kad rinkimai būtų įvykę, kas yra numatyta ir projekte.

Aš tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kompiuteryje yra 11 pavardžių. Matyt, kolegos norėtų ir paklausti, ir pasisakyti, taip? Na, gerbiamasis Papovai, prašom nesufleruoti. Jeigu kas nori klausti, tai yra jo šventa teisė. Ar gerbiamasis A.Baskas nori klausti, ar pasisakyti? Gerai, tada palieku. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Aš noriu ir pasisakyti, ir paklausti.

PIRMININKAS. Gerai, prašau klausti.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, šitoje trijų sistemų klasifikacijoje, aš nesakau, kad už vieną ar kitą variantą dabar pasisakyčiau, bet, tarkim, rinkimai sąrašais, kuriuose leidžiama rinkėjui išbraukti nepatinkančius asmenis, taip, kaip yra Lenkijoje, tuo pačiu šiek tiek pakoreguoti partinius reitingus... Kuriai sistemai priklausytų pagal jūsų klasifikaciją - ar mišriai, ar proporcinei?

A.SALAMAKINAS. Jeigu jūs teiksite šitą pasiūlymą, vadinamąją proporcinę su reitingo elementais, galima ją svarstyti. Kodėl mes vis dėlto atsisakome tos.... Prie proporcinės, ji bus priskirta prie proporcinės. Kodėl mes neteikiame? Tai yra techniniu atžvilgiu gana sudėtinga sistema. Jeigu kels, sakysim, 15 partijų,  biuletenis atrodys laikraščio didumo, ir žmogui tikrai bus sunkoka pasirinkti toje žmonių masėje, kurie įrašyti... Kai aš pabandžiau diskutuoti su Seimo nariais, ir jie ne visi supranta, kaip ten ta sistema veiks. Aišku, galima dėl jos diskutuoti.

PIRMININKAS. Bet atrodo, kad estai panašią sistemą turi. Gerai, kolegos. Prašau. Gerbiamasis A.Kubilius. Jūs klausti ar pasisakyti?

A.KUBILIUS. Aš ir pasisakyti norėčiau vėliau...

PIRMININKAS. Prašau, aš paliksiu sąraše...

A.KUBILIUS. Tai aš tik paklausiu dabar...

PIRMININKAS. Prašau.

A.KUBILIUS. Ar jums neatrodo, kad rinkimų sistema vis dėlto yra kompleksinis dalykas ir reiktų įsivaizduoti, kaip atrodys pati savivaldybė ir net skaičiumi, sakysime, ir daugybe kitų dalykų. Mane šiek tiek neramina tai, kaip mes dabar svarstom tas alternatyvas: ištraukiam vieną gabaliuką ir bandom jį spręsti. Jeigu mes matytume visą alternatyvų komplektą ir eitume nuosekliai, aptartume tą eilę, kaip mes einame, tada būtų kur kas aiškiau. Aš, sakysim, matau nemažai problemų: seniūnas bus skiriamas, o galbūt renkamas, meras bus ar nebus, miestas ir kaimas toks pat ar ne toks pat, proporcinė sistema visur vienoda ar nevienoda, proporcinė sistema visam rajonui ar bus padalyta į kažkokias apygardas, sakysim, po 5 kandidatus, po 5 vietas? Todėl labai sunku būtų dabar atsakyti.

Tai aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nesutiktumėt, kad šiandien mes nepriimtume kažkokio sprendimo, o pabandytume susėdę kartu politiniu lygiu sustatyti į eilę visas alternatyvas ir tada jau svarstyti kompleksiškai tuos dalykus?

A.SALAMAKINAS. Na, kai kurias alternatyvas dar pristatys ponas A.Sadkauskas ar ponas P.Papovas, nežinau. Dėl to, ką jūs sakėte, ar meras ir valdytojas bus viename asmenyje, mūsų manymu, jeigu bus balsuojama tiktai už šitą straipsnį - proporcinė, mažoritarinė ar mišri - čia didelės problemos nesudarys koreguoti kitus straipsnius.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Ar paklausti norit, ar pasisakyti?

V.PETRAUSKAS. Aš ir taip, ir taip norėčiau.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, vis dėlto jūs atstovaujate šitų alternatyvų rengėjus ir labai norėčiau sužinoti tiesų atsakymą. Per kokį laiką jūs norite priimti šitą pasirinkimą, nes tai, ką minėjo mano kolega A.Kubilius, iš tiesų yra labai svarbu. Tai jeigu galima, atvirai, ar jūs tikrai norite skubėti, nors tokia praktika nebūdavo gera, ar mes iš tiesų galėtume susirinkti ir pasitarti?

A.SALAMAKINAS. Na, jeigu šiandien už šias alternatyvas nebus balsuojama, rengėjų grupė tikrai nepyks. Tada galėsime balsuoti   vasario mėnesį, kaip žinote, bus plenariniai posėdžiai, o per tą laiką pasitarsime. Todėl nenorėčiau, kad tai būtų forsuojama ir per prievartą tai teikiama balsuoti. Mes iki kovo mėnesio, kada prasidės normalūs plenariniai posėdžiai, pirmajam svarstymui jau galėsime parengti naują įstatymą, jeigu keisis rinkimų   sistema.

PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė. Jūs norit klausti ar pasisakyti? Pasisakyti, gerai. Kolega J.Listavičius. Klausti, pasisakyti? Iš viso nenorit, tai tada juo labiau. Prašau. Kolega K.Skrebys. Paklausti ar pasisakyti?

K.SKREBYS. Aš ir paklausti, ir pasisakyti.

PIRMININKAS. Prašom.

K.SKREBYS. Jūs pasakėte, kad sąraše bus daug žmonių. Kokio ilgio, jūsų manymu, kiek žmonių sudarys sąrašą savivaldybės rinkimuose?

A.SALAMAKINAS. Tai priklausys nuo partijų. Sakysim, pagal mūsų projektus numatoma, kad Kaune, Vilniuje bus renkama apie 40 tarybos narių, turbūt kiekviena partija norės gauti visas vietas ir jie įrašys į sąrašą 40 narių. Tai priklausys nuo partijų, kaip ir Seimo rinkimuose: vieni ėjo su 20 žmonių sąrašu, kiti per 100. Pirmajame Sąjūdžio sąraše buvo per 100 žmonių. Čia ne man spręsti, tai yra partijų reikalas.

PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Klausit ar pasisakysit?

J.A.KATKUS. Aš vieną klausimėlį ir gal pasisakysiu paskui.

PIRMININKAS. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti, jeigu pagal proporcinę sistemą, o kaip tuose rajonuose, kur, sakysim, nėra tam tikro partijos skyriaus ir t.t., kad ir LDDP ar kitos, tai ką, vadinasi, iš kito rajono jie galės, ar kaip čia bus? Dėl to, kad čia kaip tik neatstovaus...

A.SALAMAKINAS. Aš supratau jūsų klausimą. Jūs klausiate, jeigu nėra registruotų partijų, taip?

J.A.KATKUS. Taip, sakykim...    

A.SALAMAKINAS. Supratau. Mes manome, t.y. rengėjų grupė, kuri rengė įstatymą, pateikti tokį projektą, jeigu bus pasirinkta proporcinė sistema, kad toms partijoms ar politinėms organizacijoms, kurios yra registruotos centre, t.y. Vilniuje, leistume balotiruotis ir vietose. Tai yra išsprendžiamas dalykas. Čia jokios problemos nėra.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom. Pasisakysit, gerbiamasis Katkau, jums juk pasakyta, kad galėsit pasisakyti. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Aš turėčiau klausimą dėl vedimo tvarkos posėdžio pirmininkui ir paskui...

PIRMININKAS. Ir po to norėsit pasisakyti?

A.ENDRIUKAITIS. Ir po to pristatančiam projektą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Posėdžio pirmininke, paaiškinkit, čia dabar yra pateiktas 19 d. ir 18 d. projektas...

PIRMININKAS. Jis pateikė 18 d. Nr.388, man atrodo, kad šitą.

A.ENDRIUKAITIS. Yra ir 19 d. Tai kuris čia galioja?

PIRMININKAS. Abu vienodi.

A.ENDRIUKAITIS. Tai kodėl skirtingom datom abu vienodi?

PIRMININKAS. Techninė klaida.

A.ENDRIUKAITIS. Ačiū. Dabar klausimas toks. Jeigu mes šiandien svarstom, tai čia yra pristatymas?

PIRMININKAS. Taip.

A.ENDRIUKAITIS. Pristatymas. Tada klausimas pateikėjui. Dėl 2 straipsnio. Sakykit, ar čia jūs numatot įvykusius rinkimus dalyvaujant atitinkamam procentui rinkėjų per pirmąjį turą, ar per abu turus?

A.SALAMAKINAS. Na, aš nelabai supratau, apie kokius turus jūs šnekate. Čia yra numatoma pirmajam turui...

A.ENDRIUKAITIS. Pirmajam turui, taip?

A.SALAMAKINAS. Pirmajam, taip.

A.ENDRIUKAITIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs norėsit pasisakyti, gerbiamasis Endriukaiti?

A.ENDRIUKAITIS. Ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada kolega P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėsiu ir paklausti, ir pasisakyti.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GINIOTAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate alternatyvas pasirinkti Seimui, tačiau turint karčią patirtį iš anos Aukščiausiosios Tarybos, aš pamenu, kaip ilgai buvo tartasi tarp partijų ir visuomeninių politinių judėjimų, kol buvo prieita prie vieningos nuomonės, kokią pasirinkti rinkimų sistemą. Šiandien jūs pasitarėt faktiškai vienoje partijoje ir teikiate Seimui balsuoti, t.y. pasirinkti vieną ar kitą sistemą. Aš manau, mūsų balsas, pavyzdžiui, čia nieko nereikš. Jeigu didžioji frakcija, kuri dominuoja Seime, nutarė pasirinkti vieną ar kitą sistemą, taip ir bus padaryta. Todėl aš ir noriu jūsų paklausti, kokią sistemą nutarė pasirinkti LDDP frakcija, nes mano balsas tada jau nieko nebereiškia, yra tiktai formalus to sprendimo įforminimas, ir viskas.

A.SALAMAKINAS. Aš manau, kad mes kaip tik einame demokratiniu keliu ir leidžiam visoms partijoms išsakyti, kokią sistemą jie pasirenka. O atsakyti, kokią pasirinko didžioji frakcija, žinau, kad ponas A.Albertynas pasirenka mažoritarinę sistemą, o ponas A.Tauras - proporcinę. O kokią pasirinks partija, aš nežinau.

PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas. Prašom. Ar jūs klausit, ar pasisakysit?

E.JARAŠIŪNAS. Aš noriu pasisakyti, bet kartu norėčiau paprašyti autoriaus, kad vis dėlto tos alternatyvos būtų kompleksiškai išspręstos, nes jeigu, sakykim, bus pasirinktos negausios tarybos, tai vienas principas. Ir man labai nepatiks, jeigu vienuose įstatymuose bus įtvirtintas vienas principas, kituose - kitas ir kirsis. Tai aš prašyčiau, kad vis dėlto...

A.SALAMAKINAS. Aš galėčiau atsakyti į jūsų pateiktą klausimą. Tie, kurie dalyvavot savivaldybių pasitarime prieš dvi savaites, matyt, supratote, bent aš negirdėjau, kad būtų siūloma savivaldybių tarybas rinkti iš didelio skaičiaus, kaip dabar yra, tų vietinių deputatų. Visi pasisako už mažą deputatų skaičių. Taigi tas Savivaldybių rinkimų įstatyme numatytas deputatų skaičius vargu ar keisis. Tai yra didžiuosiuose miestuose bus apie 30, o rajonuose - apie 20 deputatų. Taigi mes ir neteikiame alternatyvos šiam skaičiui, nes jis tikrai nesikeis. Čia sutaria, bent mano manymu, visos partijos, kad tų vietinių deputatų būtų gan nedidelis skaičius.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Salamakinai, jums ačiū. Prašau pirmąjį, kuris nori pasisakyti, gerbiamąjį A.Baską į tribūną. Prašom.

A.BASKAS. Labą rytą, pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš prašyčiau atkreipti į šitą dalyką dėmesį, nes tai, kaip mes apsispręsim, turės nemažos įtakos Lietuvos vystymuisi. Ir aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai. Jeigu mes norime vystyti Lietuvos politinę sistemą, mes turime pasirinkti proporcinę rinkimų sistemą, nes tai yra pagrindas vystyti valstybėje partijas. Pagrindas. Bet kuri kita sistema, pavyzdžiui, postsovietinėse valstybėse gali netgi trukdyti vystyti valstybės partinę sistemą. Todėl turint tokį tikslą nekelia jokių abejonių proporcinė sistema. Bet proporcinės sistemos naudojimas, ypač postsovietinėse valstybėse, sudaro galimybes “prasimušti” partijų sąraše labai abejotiniems elementams.

Todėl aš siūlyčiau pasirinkti proporcinę sistemą su reitingo elementais. Dėl korupcijos suklestėjimo grynai proporcinės sistemos atsisakyta Italijoje ir daug kur kitur. O postsovietinėse valstybėse tiek, kiek aš aiškinausi, geriausia yra proporcinė sistema su reitingo elementais, kadangi ji palieka pagrindą vystyti valstybės politinę sistemą. Jeigu ji bus išvystyta, jeigu joje bus bent 3 konkurentabilios partijos, ir bet kuri iš jų gali laimėti rinkimus, tos valstybės vystymasis iš esmės yra užtikrintas vien šituo dalyku.

Todėl aš ir noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad čia yra labai svarbus dalykas, kokią mes pasirinksim rinkimų sistemą. Ir aš labai norėčiau, kad kas nors paaiškintų, kuri kita sistema yra geresnė už proporcinę su reitingo elementais. Ji naudojama Suomijoje, ji naudojama Estijoje, ji naudojama daug kur. Tokiu atveju ne bet kokias partijas vysto, ne bet kokias, o vysto sveikas partijas. Nes vien proporcinė sistema, kaip Italija rodo, gali sudaryti sąlygas plėtotis korupcinėms partijoms, mafijinėms partijoms. Taigi labai prašau jūsų atkreipti į tai dėmesį. Jeigu mane kas pataisys, prašau, man bus labai įdomu, bet aš nematau geriau, kaip proporcinė su reitingo elementais. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašome į tribūną.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos nagrinėjamo klausimo aspektus. Visų pirma nelabai norėčiau sutikti su ta nuomone, kad mes vėl grįžtume prie vienokio ar kitokio valdymo savivaldos modelio pasirinkimo diskusijos. O po to spręstume, kokia rinkimų sistema. Kiek man teko dalyvauti seminaruose, pasitarimuose ir iš čia pasakytų minčių, vis dėlto visos šios sistemos ir valdymo pirminė grandis yra rinkimai. Aš labai norėčiau, kad mes savo šia savivaldos reforma užtikrintume tokį tęstinumą, atsakomybės tęstinumą, kuris prasideda nuo rinkimų sistemos, kokia jinai yra. Man visiškai aišku, ir daugelis specialistų, kiek man teko diskutuoti, ir tie, kurie nesieja savęs su viena ar kita partija, bet nagrinėja mūsų savivaldos modelius, visi jie vienareikšmiškai pasisako už proporcinę rinkimų sistemą. Todėl, kad tada formuojasi konstrukcija. Rinkimai, sąrašas, politinė organizacija, prisiėmusi atsakomybę už vietos savivaldos problemas, sudaro daugumą taryboje, o po to galima rinktis, kokiu būdu mes rinksimės kitą sistemą. Ar meras, ar valdyba, ar pan. Visiems žmonėms bus aišku, kad tos politinės jėgos suformavo, tarkim, išrinko ar valdytoją, ar valdybą, kuri atsako už vykdomąją valdžią, ir ne tiek svarbu, kas iš jų stipresnis, valdytojas ar valdyba, ar taryba, bet svarbu, kas imasi atsakomybę už savivaldos problemas. Šiuo metu jūs puikiai žinote, kad galioja mažoritarinė sistema, ir puikiausiai visi žinote, kokios pasekmės dabar buvo. Kiek merų jau “krito” dėl įvairių persigrupavimų, persiliejimų iš frakcijų, susipyko “chebra”, susidarė kita “chebra” - naujas meras. O kokia nauda iš to žmonėms? Ir galų gale kas dabar atsakingas? Aš manau, daugelis politinių partijų, kurios savivaldybėse turi savo atstovus, jeigu mes nagrinėsime kitas problemas, valdžios korupcijos problemas, turbūt jau seniai rastų būdų, kaip sudrausminti savo partijos bičiulius, esančius valdžioje, kad jie nekompromituotų jų partijos. Tai turbūt yra mūsų visų naujos demokratijos bangos tam tikros problemos. Manau, kad mes turime jas išspręsti, jeigu mes nenorime diskredituoti šitų institutų. Todėl aš pasisakyčiau už proporcinę rinkimų sistemą. Socialdemokratai neatsisako svarstyti ir mišrios sistemos su reitingo elementais. Tai iš tikrųjų suteikia galimybę žmonėms vienaip ar kitaip pakoreguoti tą sąrašą, kad jis nebūtų vienpartinis. Bet šiuo atveju tai nėra esmė, esmė yra atsakomybė, kuri politinė jėga imasi atsakomybės. Kita vertus, šita sistema yra kur kas pigesnė. Nereikia kelių balsavimo turų ir pan. Juo labiau kad aš nematau didelių šansų pakeisti per pusę metų. Procedūra yra didelė, kad pakeistume keturių metų periodą. Mes tik po kitos kadencijos pereisime prie šitos sistemos. Taip pat manau, kad mes turime tobulinti daugpartinę sistemą ir tai yra puiki proga mūsų naujoms partijoms rodyti savo veiklą, įgyti patirties ne vien tik leidžiant įstatymus ant mūsų visų galvų, bet ir pirminiame lygyje tiesiogiai dalyvauti sprendžiant praktines problemas ir imtis atsakomybės už jų sprendimus. Nenorėčiau, kad vėl būtų mūsų municipaliniai rinkimai, kurie skirti spręsti konkrečių žmonių problemoms. Vėl būtų balsuojama už  ką jūs: už “raudonus” ar už “baltus”? Tai tikrai niekam neduos naudos.

Toliau. Man atrodo, labai svarbus dalykas - naujų žmonių atvedimas. Esant mažoritarinei rinkimų sistemai (aš jau baigiu) iš tikrųjų bent jau kaimiškuose rajonuose šansų, kad senoji valdininkija, aš nieko prieš ją neturiu, bet ji turi kur kas daugiau šansų laimėti rinkimus. Ją daugiau žino, ją dažniau žmonės mato, o politinėms partijoms galbūt įtraukti, pavyzdžiui, naują, perspektyvų žmogų, kuris gali dirbti savivaldos, ekonomikos, kitais klausimais, bet dėl to, kad jis yra mažai žinomas, šansų laimėti mažoritarinėje rinkimų sistemoje iš tikrųjų mažai. O politinės partijos suinteresuotos įtraukti ne vien tik gražiai kalbančius, kurie patrauktų sąrašą, bet ir kurie sugebėtų dirbti taryboje ir nediskredituotų jų vardo. Todėl manau, kad tai irgi labai svarbus elementas. Visos partijos suras tokių žmonių, kurie galės dirbti savivaldoje. O dėl barjero klausimo, aš manau, kad šioks toks barjeras būtinas, bet jis neturėtų būti labai aukštas, kad būtų galima apsispręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos, o į tribūną kviečiu A.Kubilių. Darysime po šio klausimo svarstymo pertrauką.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasisakantis pavartojo valstybinės kalbos teršalą “chebra”. Aš siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie nežino, kaip pasakyti lietuviškai, vietoj “chebros” vartoti “grupė draugų”.

A.KUBILIUS. Teisingai.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manyčiau, kad kuo mažiau bus žodžių su pejoratyviniais atspalviais, skleidžiamų iš šitos tribūnos, tuo bus geriau. Prašome, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasisakyti labai trumpai. Man gaila, kad taip staiga pradėjome tokią rimtą diskusiją, ir manau, kad Seimas dabar nėra kaip reikiant pasiruošęs tam dalykui. Aš noriu pasakyti, kad mane stebina tokie pasakymai, kad proporcinė sistema, girdi, yra ta sistema, kuri skatina, ir vienintelė tik skatina politinės sistemos tobulėjimą ir partijų bei demokratijos tobulėjimą. Aš noriu paklausti, kas yra demokratija? Ar demokratija yra trys partijos, ar demokratija yra dvidešimt partijų, ar demokratija yra du šimtai partijų? Kas yra daugiapartinė sistema? Ar daugiapartinė sistema yra trys partijos, ar dvidešimt partijų, ar du šimtai partijų? Aš atsimenu, prieš keletą metų skaičiau vieno lenkų politinio apžvalgininko straipsnį, kuris taip ir vadinosi “Košmaras grįžta į Lenkiją”. Šito straipsnio pabaiga buvo labai įspūdin-ga “Košmaras, tai yra proporcinė sistema”. Jūs žinote, kokia yra politinė situacija ir partinė sistema šiandien Lenkijoje. Aš noriu pasakyti aiškiai ir paprastai. Jeigu mes traktuosime taip, kad proporcinė sistema tai yra partinė rinkimų sistema, o mažoritarinė sistema - asmenybių  sistema, tai mes čia nieko neišsiaiškinsime. Ir proporcinė sistema, ir mažoritarinė sistema yra normalios partinės rinkimų sistemos. Aš noriu labai paprastai ir aiškiai pasakyti, kas yra proporcinė sistema ir kokios yra jos pasekmės.  1930 metų Vokietija. Veimaro Respublikos pabaiga ir Hitlerio atėjimas į valdžią. Tai yra grynai proporcinės sistemos išdava. Tiktai proporcinės sistemos išdava! Paskaitykite politologijos vadovėlius. Pažiūrėkite, kaip ponas J.Bernatonis sako dėl V.Žirinovskio atėjimo į valdžią: “V.Žirinovskis daugumą savo mandatų laimėjo tik proporcinėje rinkimų sistemoje”. Nes proporcinė rinkimų sistema yra ta sistema, kuri skatina ekstreminių nuotaikų reiškėjų politinių partijų dalyvavimą rinkimuose. Jeigu jūs netikite V.Žirinovskio atėjimu į valdžią, netikite Hitlerio atėjimu į valdžią, aš jums noriu pasakyti apie savivaldybes. Prancūzijos atvejis. Jūsų didžiausias draugas Lepenas pasirodė politinėje arenoje tik tuo metu, kai Prancūzijoje savivaldybių rinkimuose buvo įvesta proporcinė rinkimų sistema. Mažoritarinė sistema yra ta sistema, kur bet koks kandidatas, atstovaudamas politinei partijai, turi stengtis laimėti 50% balsų. O tai reiškia, kad jis turi atstovauti šiek tiek ekstremistams, šiek tiek nuosaikiesiems ir būti kaip tik toje vietoje, kur jis gali laimėti 50% balsų. Proporcinėje sistemoje užtenka laimėti 5-6% balsų ir tu patenki į parlamentą ar savivaldybę ir ten gali labai daug triukšmauti. Aš manau, kad mes turėtume apie šitą problemą labai daug pagalvoti. Aš sutinku, kad proporcinė sistema yra labai gera, ji skatina dvidešimties partijų plėtojimąsi, tačiau ji yra gera stabiliai valstybei. Tokioms valstybėms kaip Skandinavija ir pan. Tačiau man niekas neįrodys, kad mažoritarinė sistema, kuri yra taikoma Didžiojoje Britanijoje, davė neigiamų rezultatų. Aš manau, kad Lietuvoje, kurioje partijos yra visiškai silpnos, partijos, kuriose vidinė demokratija lygi nuliui, įvesti proporcinę sistemą tai yra tiesiog žmonių apgaudinėjimas. Aš suprantu, kad LDDP bus labai patogu sakyti, kad čia yra A.Brazausko visi kandidatai, balsuokite ir neklauskite, kas jie tokie yra. Nustokime vieną kartą apgaudinėti žmones. Jeigu mes esame už demokratiją, tai leiskime žmonėms demokratiškai suprasti, ką jie renka ir kodėl jie žmogų renka, o ne pristatyti partiją, kurios vadas pagal kažkokią eilę sudaro kandidatų sąrašus ir tuo visa demokratija baigiasi. Aš noriu pasakyti, kad jeigu jau renkamės proporcinę  sistemą, tai pažiūrėkime į Vokietiją. Vokietijoje įstatymais yra griežtai nustatyta, kokiu būdu partija turi sudaryti savo sąrašus. Prašome pasidomėti, pone Germanai.

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Prašome ... Pone Bernatoni, prašome...

A.KUBILIUS. Aš siūlau pasisakyti už mažoritarinę sistemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš suteikiant Seimo nariui G.Paviržiui žodį dėl vedimo tvarkos, noriu pasakyti vieną nedidelį komentarą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome paklausyti. Kaip žinote, visi prisimenate, kad tiek aš, tiek ponas V.Landsbergis buvo išrinkti pagal proporcinę sistemą. Aš labai gerai suprantu, kodėl ponas A.Kubilius prieš mane, bet man neaišku, kodėl jis prieš poną V.Landsbergį. Seimo narys G.Paviržis dėl vedimo tvarkos.

G.A.PAVIRŽIS. Buvo pateikimas, o mes pradėjome kažkodėl diskutuoti. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir pradėti svarstyti klausimą, kuris numatytas darbotvarkėje.

A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra daroma diskusijos pertrauka. Sąrašas išsaugotas ir, jeigu liks laiko, bus galima kalbėti. Dabar Seimo narys V.Landsbergis. Prašome.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu patikslinti, kad nebūtų neaiškumų. Mūsų nuomonė dėl savivaldybių rinkimų labai aiški, kur žmonės renka savo vietinę valdžią iš savo aplinkos, sau pažįstamų žmonių. Ir ten būtinai reikia tai išlaikyti. Aš nežinau, ar buvo gerai įvesti Lietuvoje proporcinę 50% rinkimų sistemą. Dėl to gali būti surengta atskira diskusija, kai mes kalbėsime apie artėjančius Seimo rinkimus. Bet dabar, kai kalbame apie savivaldybių rinkimus, žmonės negali būti pastatyti į padėtį, kurioje jie perka “katę maiše”. Jie turi matyti savo kandidatus ir savo būsimą vietinę valdžią. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Ar jūs irgi pasisakote už nomenklatūrą?

B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau pasakyti posėdžio pirmininkui tam tikrą pastabą dėl vedimo tvarkos. Kadangi jis galėjo kai kuriuos Seimo narius, kalbančius tribūnoje, pristabdyti, kai jie ėmėsi cituoti kaimyninių Lietuvai valstybių blogą tvarką, blogą sistemą ir blogus dalykus. Tokie leptelėjimai Seime yra pakankamai oficialūs, kad sukeltų mums papildomų problemų gerinant tuos santykius. Taigi užmirškime, kad kaimynai yra mums pavaldžios respublikos, o gerbkime savo kaimynus, kaip juos ir reikia gerbti.

PIRMININKAS. Taip, pastabą Seimo Pirmininkas girdi. Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau ponui Pirmininkui padaryti pastabą.

PIRMININKAS. Kuriam?

A.VAIŠNORAS. Nes manau, kad Pirmininkas negalėtų užsiiminėti raganavimu ir numatymu, ką turi omeny A.Kubilius. Manau, kad iš tiesų čia yra tam tikras etikos pažeidimas. Siūlyčiau apie tai pagalvoti Etikos ir procedūrų komisijai, o ponas Pirmininkas, manau, turi įvertinti savo netinkamą poelgį.

PIRMININKAS. Taip, aš čia be reikalo. Pasimokiau iš pono A.Albertyno. Seimo narys K.Skrebys. Prašom.

K.SKREBYS. Pone posėdžio pirmininke, čia yra ne etikos pažeidimas. Jūsų ta replika    yra Statuto pažeidimas. Statuto 87 straipsnis 3 punktas - Seimo posėdžio pirmininkas nedalyvauja diskusijose. Jūs pažeidėte Statuto 87 straipsnį.


Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymo projektas Nr.434(6) (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nebuvau užsirašęs į jokias diskusijas. Gerbiamieji Seimo nariai, gal baikim šitą, sakyčiau, linksmą nuomonių pasikeitimą. Visi suprantame, kad visi čia tik juokaujame, kad prieš svarbų įstatymą turbūt truputį prasiblaivytume nuo rytmetinio miego.

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome Valstybės saugumo departamento įstatymo projektą Nr.434. Tai yra trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys. Jau yra priimti 8 straipsniai. Tačiau, gerbiamieji Seimo nariai, vakar aš prašiau paklausyti informacijos, kuri, mano nuomone, Seimo nariams... Minutę, gerbiamasis pone Jurgeli, aš jūsų į tribūną dar nepakviečiau. Aš norėčiau informuoti Seimo narius, kad vakar Seimo nariai, kurie susidomėjo šituo įstatymu, tai buvo Seimo narys E.Jarašiūnas, A.Kubilius, autorius ponas J.Jurgelis, jo pavaduotojas ponas K.Pėdnyčia, teisininkas J.Rinkevičius ir aš buvome susirinkę ir diskutavome dėl kitų straipsnių, dėl jų pataisymo ir dėl daugelio straipsnių priėjome prie bendros nuomonės. Siūlyčiau, kad šiandien mes jau nebevystytume naujų diskusijų, neteiktume naujų pasiūlymų, nes ir negalima teikti, o priimtume tai, dėl ko sutarėme. Jeigu dėl ko nors nesutarsime, manau, 8 straipsnį reikėtų pataisyti, dėl ko sutinka ir pranešėjai, nors yra priimtas, tai mes padarysime pertrauką ir apie 13 val. pratęsime šį priėmimą. Galbūt šiandien mums pavyktų šitą įstatymą priimti galutinai. Jeigu bus tarpusavio sutarimas ir geranoriškumas.

Todėl aš kviečiu poną J.Jurgelį į tribūną ir... Priimame 9 straipsnį. Ar, gerbiamieji Seimo nariai... Taip, 9 straipsnis suredaguotas, atsižvelgiant į bendrą nuomonę. Ar Seimo nariai prieštarauja dėl 9 straipsnio? Ne. Priimtas.

10 straipsnis. Į 10 straipsnį taip pat yra atsižvelgta. Seimo nariai Kubiliau ir Jarašiūnai, viskas taip, kaip buvo sutarta? Taip, patvirtina. Prieštaraujančių daugiau nėra. Priimta.

11 straipsnis. Taip pat viskas padaryta pagal sutarimą. Priimta.

12 straipsnis. Taip pat buvo aptartas ir dėl jo buvo sutarta. Priimta.

13 straipsnis. Čia buvo atsižvelgta į Seimo nario J.Beinorto pasiūlymą skirstyti pareigūnus ir darbuotojus. Na, čia padaryta klasifikacija.Į šitą pasiūlymą taip pat buvo atsižvelgta ir sutarta. Straipsnis priimtas.

14 straipsnis. Taip pat atsižvelgta į Seimo nario J.Beinorto pasiūlymą jį pavadinti “Seimo departamento pareigūnų atranka”. Ir 15 straipsnis “Darbuotojų priėmimas ir atleidimas”. Taip pat į tuos pasiūlymus atsižvelgta. Tas bendras pasitarimas, kuris buvo vakar, aprobavo šituos abu straipsnius. Tai dėl 14 straipsnio. Ar galima jį patvirtinti? Galima.

15 straipsnis. Galima patvirtinti? Galima.

16 straipsnis “Nušalinimas nuo pareigų” taip pat buvo apsvarstytas. Galima patvirtinti? Galima.

17 straipsnis. Čia kalbama apie Seimo departamento pareigūnų priesaiką. Tai tipinė priesaika. Seimo nary Beinortai, dėl priesaikos? Prašau.

J.BEINORTAS. Siūlyčiau paskutinį priesaikos žodį “Tepadeda man Dievas” Dievą vertinti kaip aukščiausiąją esybę ir rašyti iš didžiosios raidės.

PIRMININKAS. Ar priimate pasiūlymą, gerbiamasis Jurgeli?

J.JURGELIS. Čia buvo korektūros klaida.

PIRMININKAS. Taip, priimta. Čia korektūros klaida, už kurią pranešėjas, aišku, atsiprašo. Taip aš supratau?

J.JURGELIS. Taip.

PIRMININKAS. 17 straipsnis priimtas.

18 straipsnis “Pareigūnų teisinė padėtis”. Dėl jo buvo daug diskusijų, bet dabar tas straipsnis, atrodo, išvalytas. Ar gerbiamieji Seimo nariai A.Kubilius ir E.Jarašiūnas neturi pataisų  dėl 18 straipsnio? Pažiūrėkite į 18 straipsnį, ar atsižvelgta, ar viskas taip, kaip buvo sutarta? Atsižvelgta. Palaukim tada.

Kaip, Seimo nary Jarašiūnai? Minutėlę dar, gerai? Kiti kolegos, jeigu ką matote, tai galite pasinaudoję pauze pasakyt. Tada atidėsime straipsnį. Gerai? Pritariam? (Balsas iš salės)

19 straipsnis. 19 straipsnis taip pat buvo sutrumpintas. Siūlot atidėt? (Balsas iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, mes labai geranoriškai tarėmės, diskutavom, aš manau, kad ir toliau mes taip darykime. Nieko baisaus, kad mes atidėsime, kad 12 val. ar 13 val. dėl jo balsuosime. Nieko baisaus! Iš tikrųjų galima atidėti, jeigu yra dar kokių nors rimtų taisymų. (Balsai iš salės) Siūlo atidėt, nes jie mato dar rimtų pataisymų. Seimo nary Jurgeli, sutinkate atidėti iki 13 val.?

J.JURGELIS. Sutinku. Bet aš nesupratau, ar gerbiamasis E.Jarašiūnas prašo atidėt? Gerbiamieji kolegos, prašyčiau... Mes vakar sutarėm, ir matot, kaip sparčiai eina, nebuvo kažkokių didelių pakeitimų, bet jeigu dar yra neaiškumų, tai 13 val. atidėję mes nieko neprarasim.

PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, geriau išsiaiškinkim tarpusavyje,  o 13 val. pateiksime suderintą, dėl kurio niekas nesiginčys... Todėl jeigu pranešėjas siūlo atidėt, aš nematau motyvų, kodėl jo neatidėt.

20 straipsnis. Dėl pareigūnų laipsnių. Tada prašom dėl motyvų. Dėl motyvų nori kalbėt Seimo narys B.Rupeika. Dėl 20 straipsnio motyvų.

B.V.RUPEIKA. Aš norėjau kalbėt...

PIRMININKAS. Vieną minutę, aš tik paprašysiu... Dėl ko mes turim apsispręsti: ar mes apsisprendžiam, kad Saugumo departamente yra laipsniai, t.y. tam tikra pusiau paramilitarinė struktūra, ar mes laikome, kad ta organizacija turi būti absoliučiai civilinė ir be jokių laipsnių. Tada aš prašyčiau pasisakyt, ir balsuosime, ar priimame, ar atmetame šitą straipsnį.

Seimo narys B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Aš norėjau ir buvau užsirašęs kalbėti dėl 19 straipsnio. Gal galėčiau pasakyti tą savo redakcinio pobūdžio pastabą. Kaip galima vykdyti operatyvinę veiklą? Ar negalima to pasakyti vienu žodžiu “veikti”, nes tai yra siaubingos biurokratinės kalbos pavyzdys, perkeltas į įstatymą. Kuo operatyvinė veikla skiriasi nuo paprastos to darbuotojo veiklos? Todėl kalbėkime truputėlį lietuviškiau ir, man atrodo, priartėsime prie Lietuvos realijų.

PIRMININKAS. Gerai, kai svarstysime 19 straipsnį, pasikviesime lituanistą. Seimo narys A.Kubilius. Prašom. Du už, du prieš.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad čia yra konceptualus dalykas, Seimui tiesiog reikėtų apsispręsti. Mes pasisakom prieš laipsnių įvedimą į saugumo sistemą, ypač prieš tokių laipsnių kaip kariniai. Priėmę šį įstatymą Lietuvoje mes turėsime saugumo generolą. Aš sutinku, kad galbūt tai ir galėtų būti, bet ne Lietuvoje, kuri kaip saugumo generolus prisimena ir kitokius asmenis. Taip pat aš norėčiau pasakyti, kad tokių laipsnių įvedimas rodo, jog saugumas yra kol kas, kaip rašo ir “Lietuvos rytas”, kad turėtų galbūt toks būti, ir tai yra daroma, t.y. slaptoji policija ar politinė policija. Ir šitas karinių laipsnių įvedimas... Mes vakar ginčijomės, na, sakysim, gerai, galbūt Saugumo departamentas ir gali atlikti tam tikras paramilitarines funkcijas, bet šitas funkcijas atliks tik dalis žmonių. Tik dalis žmonių vaikščios su ginklais, su šunimis, gaudys nusikaltėlius ir t.t. Bet viena iš esminių Saugumo departamento funkcijų yra rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją. Aš nežinau, ar žmogus, kuris sėdės prie kompiuterio ir laužys galvą, kas čia vyksta aplink Lietuvą ir Lietuvoje, ar jam būtinai reikia vadintis generolu. Sutikčiau (mes čia vakar juokavom), kad daug geriau būtų žmogų, sėdintį prie kompiuterio, vadinti profesoriumi negu generolu. Aš pasisakau už tai, kad šį straipsnį arba atidėtume, arba Seimo dauguma nutars, kad visi Saugumo departamento pareigūnai pradedant direktoriumi (ponas J.Jurgelis bus pirmasis generolas) turėtų karinius laipsnius, arba šito atsisakom, atidedam šitą straipsnį ir diskutuojam toliau mažesnėje grupėje.

PIRMININKAS. Jūs pasisakot prieš, aš taip supratau?

A.KUBILIUS. Aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Buvusioje Lietuvos Respublikoje šitų laipsnių, aišku, nebuvo. Bet nebūtinai reikia žiūrėti į Rytus. Reikia pažiūrėti į Vakarus, kaip yra ten, ir panašiai turbūt reikėtų ir mums redaguot šį straipsnį.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote...

A.BENDINSKAS. Aš manau, kad per keletą minučių susirinkę suinteresuoti žmonės galėtų pasitarti ir...

PIRMININKAS. Siūlot atidėti, taip? Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pasakyti, kad pirmi mano žodžiai būtų tokie, kokie buvo ir pasisakiusio prieš mane. Reikia atidėti ir diskutuoti, nes karinių laipsnių įvedimas (ir dar generolo) aiškiai rodo,kad tai yra represinė struktūra. Iš tiesų Saugumo tarnyba ar departamentas, ar dar kaip mes ją pavadintume, neturėtų būti represinė struktūra. Ir lyg kažkokia militarinė sistema išeina pagal šitą 20 straipsnį. Aš manyčiau, kad mes turėtume atidėti, galbūt pasižvalgyt ar į Rytus, ar į Vakarus (tik tiek, kiek reikia), o paskui padiskutuot ir surast bendrą sutarimą. Aš nesiūlyčiau įvesti laipsnių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš nemanyčiau, kad policija irgi yra militarinė sistema, o dėl laipsnių - galioja tik šiaip sau. Aš pasisakyčiau už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, nes diskusija dėl laipsnių buvimo ar nebuvimo šioje struktūroje buvo labai ilga. Mes komitete ne vieną kartą esame diskutavę. Dabar pasakysiu argumentą, kodėl pasisakau už šitų laipsnių buvimą. Pirmiausia tai yra tam tikra prasme lygiagreti pavaldumo hierarchija. Nes jeigu mes pareigūnus suskirstysim pagal jų užimamas pareigas, tai bus viena hierarchija. Tačiau toje sistemoje turi būti nepriekaištinga drausmė, sakykim, ir vykdomoji, ir t.t. Reikia tokios papildomos hierarchijos kaip kariniai laipsniai, kad būtų pavaldumas aukštesnio laipsnio žmonėms žemesnio laips-nio žmonių, t.y. pareigūnų. Ta tokia papildoma sistema leis labiau drausmint ir stiprint šią struktūrą, kuri iš tikrųjų bent šiuo metu dar yra pakankamai silpna.

PIRMININKAS. Taip. Prašom, pranešėjau, savo nuomonę. Prašom.

J.JURGELIS. Šis klausimas buvo plačiai diskutuotas iki pateikiant įstatymą. Buvo įvairiausių nuomonių, kad reikalingi laipsniai, jeigu ne laipsniai, tai rangai, jeigu ne rangai, tai kategorijos. Vadinasi, būtų savotiški laipsnių atitikmenys. Šiuo metu tokia praktika yra prokuratūroje, kur yra įvairių laipsnių justicijos patarėjai, yra muitinėje. Jie nesivadina generolais, bet turi tam tikrus rangus. Rangų buvimas ir visos sistemos tvarkymas statutiniais pagrindais yra būtinas. Ir čia niekas nekvestionuoja. Jeigu dar kartą kyla klausimas: kaip pavadinti? Mes dar galime pasitarti. Ar tai mes vadinsim rangais, ar kategorijom, ar tokiais laipsniais, kurie suponuoja karinius laipsnius. Aš siūlau trumpam atidėti ir dar kartą pabandyt pasitart.

PIRMININKAS. Gerai. Atidedam, o 13 val. grįšime prie to.

21 straipsnį turbūt taip pat reikia atidėt? Pareigūnų laipsnių suteikimas. Taip pat atidedame. Ten numatyti generolai.

22 straipsnis yra dėl Saugumo departamento pareigūnų uniformų, skiriamųjų ženklų. Man atrodo, abejonių nekelia. Galima priimti? (Balsai iš salės) Na, tai bus vis tiek kažkokios uniformos. Ar jie bus generolai, ar bus kokie nors patarėjai, bet uniformos bus. Kaip, kolegos? Nėra prieštaravimų? A.Kubilius. Prašom. Prašom. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš norėjau pasisakyti prieš generolus, kadangi pirmuoju generolu tikrai nebus ponas J.Jurgelis, o kas nors iš jau buvusių. Jeigu dabar bus kalbama apie uniformas, tai aš tuo klausimu kalbėsiu vėliau.

PIRMININKAS. Dabar apie uniformas. Seimo narys A.Kubilius. Prašom, tik trumpai.

A.KUBILIUS. Aš prieš uniformas, kadangi Saugumo departamentas turėtų būti tam tikra slapta organizacija, na, bent forma. Dabar kai visi Saugumo departamento pareigūnai vaikščios uniformuoti, tai šiek tiek juokingai atrodys. Suprantu, kad Saugumo departamento pareigūnas, generolas gal ir neis į operacijas, neis suimti kažkokio nusikaltėlio. Bet jeigu visi žino, kad pareigūnas štai vaikšto po miestą uniformuotas, o paskui ateina į kažkokią slaptą operaciją be uniformos, tai kur čia logika?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš taip pat norėčiau pasisakyti prieš uniformas, kadangi, man atrodo, paties departamento veiklos specifika prieštarauja šitam skiriamajam ženklui, o uniforma iš tiesų labai didelis skiriamasis ženklas, iš kurio galima atpažinti vieną ar kitą pareigūną, žmogų ir t.t. Man atrodo, dar viena, kad ta mūsų įvairių struktūrų “uniformizacija” yra atėjusi iš senų laikų ir neturėtų būti skatinama. Juolab kad demokratinėse valstybėse nesistengiama uniforma parodyti, kokiai struktūrai tu priklausai ar dar kam nors. Mes visi esam piliečiai, ir šitas Saugumo departamentas neturėtų išsiskirti iš visuomenės. Aš taip manau.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad vis dėlto kažkokie darbiniai drabužiai turi būti. Jeigu manysime, kad Saugumo departamente dirbantys žmonės turi būti nepastebimi, tai geriausia sugalvot kokį nors skystį, kurio išgertų ir būtų visiškai nematomi. Tada būtų idealiausia. Viską surastų, viską matytų. Aš pasisakau už uniformą.

PIRMININKAS. Aš teisingai supratau? Atsarginiai drabužiai.

F.KOLOSAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ir atsarginės kelnės taip pat? (Juokas salėje) Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.

A.BENDINSKAS. Žinoma, aš pasisakau už uniformas. Jeigu jam bus pavestas operatyvinis darbas, jis žinos, ar pasiimt uniformą, ar ne, ir gerbiamojo A.Kubiliaus, žinoma, neklaus. Bet dabar aš norėčiau pasakyti, kad uniforma drausmina žmones, tam tikra prasme padidina vieno kitam atsakomybės jausmą ir t.t. Kad uniforma būtina, man atrodo, ginčų neturėtų kilti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Dabar pranešėjo žodis. Prašom. Jūsų nuomonė?

J.JURGELIS. Aš prašyčiau palaikyti projektą ir balsuoti už uniformas. Todėl, kad pareigūnai yra ir slapti, ir neslapti, yra oficialūs pareigūnai, sakykim, apygardų viršininkai, kurie atlieka pareigas ir kurie niekada nevykdys slaptų operacijų. Antra. Tai yra statutinė organizacija. Visos statutinės organizacijos, kiek aš žinau, prokuratūra, muitinė, turi uniformas. Ir trečia. Prieškarinėje Lietuvoje taip pat buvo uniformos. Aš prašyčiau palaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiksiu paprastą komentarą. Mes šiandien nebalsuojame, ar ta uniforma bus generolo, ar kokio nors slapto valstybės patarėjo. Mes balsuojame už tai, ar ta uniforma bus, ar nebus. Paskui kalbėsime, matyt, kokios turėtų būti uniformos, jeigu jūs priimsite. Bet prieš balsuojant aš norėčiau baigti tą “preskonferenciją”, kuri vyksta gale. Pone Dagy, ar galite baigti “preskonferenciją”? Būkit malonus, pone (...) išeikite iš salės, jei nemokate elgtis! (Balsas iš salės) Taip. Prašom pasiruošti balsuoti. Pranešėjas siūlo patvirtinti 22 straipsnį. Kas už tai, spaudžia mygtuką “už”.

Už - 48, prieš - 27, susilaikė 8. Patvirtinta.

A.KUBILIUS. Galima repliką?

PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu paklausti. Remiantis tokia logika išeitų, kad Seimas irgi yra statutinė organizacija. Ar Seimo nariai galėtų gauti, pavyzdžiui, po kostiumą, darbinius rūbus ir raudoną kaklaraištį?

PIRMININKAS. Parenkite nutarimą. Jums generolo laipsnis garantuotas. (Juokas salėje, plojimai)

Dabar dėl Saugumo departamento kadrų rengimo. Dėl šio straipsnio diskusijų nebuvo. (Triukšmas salėje) Ar Seimo nariai dėl 23 straipsnio nori pasisakyt? Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau papildyti trimis žodžiais: “Saugumo departamento kadrai rengiami bendrose specialiose Lietuvos bei užsienio valstybių, turinčių ilgalaikes demokratijos tradicijas, mokslo ir studijų institucijose”. Aš manau, kad tai būtų garantija, kad žmonės gaus mokslą tokiose valstybėse, kur suvokiama, kas yra demokratija, kas yra saugumas.

PIRMININKAS. Taip, Jurgeli?

J.JURGELIS. Tai atitinka įstatymo dvasią ir priimtina.

PIRMININKAS. Priimat? Ar daugiau kas nori kalbėti? Gerbiamieji Seimo nariai, jokių naujų pasiūlymų siūlau neteikti. Galima siūlyti tik ką nors išbraukt. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš siūlau išbraukti tą paskutinį sakinį, kuris nieko nereiškia.

PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti? Apsispręskite, ar reikalausit, ar ne. Aš nežinau, ką daryt. Atsisakot? Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ. Aš palaikau pono E.Jarašiūno siūlymą.

PIRMININKAS. Kad jį palaikė autorius, nereikia jūsų palaikymo.

V.ALEKNAITĖ. Galbūt vertėtų išbraukti antrą sakinį, kadangi vargu ar tam, kad būtų surengti kursai, reikia eilutės įstatyme?

PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti?

J.JURGELIS. Tai vis dėlto yra forma (...) prašyčiau palikt.

PIRMININKAS. Ne. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom. Atsiprašau, pranešėjau Jurgeli, prašom nekalbėti.

A.BENDINSKAS. Prašau be debatų priimti šitą straipsnį ir svarstyt toliau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius tą patį nori pasakyti?

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti tą patį, tik man labai neaišku, kokiais kriterijais mes nustatysim tą demokratijos buvimą, sakykim, Vokietijoje. Ji turėjo ilgalaikes tradicijas, ar ne?

PIRMININKAS. Tam mes ir turėsime Saugumo generalinį direktorių, kuris žinos, kur yra demokratija, kur nėra.

A.IVAŠKEVIČIUS. Na, tai kam rašyt tada į įstatymą?

PIRMININKAS. Nes pranešėjas priėmė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuot dėl 23 straipsnio po pranešėjo priimtos pataisos? Nereikia? Pritariam.

24 straipsnis. Kvalifikacijos, kategorijos ir atestavimas. Siūlo atidėt, nes neaišku dėl generolų? Ten siejasi. Pranešėjau, sutinkat atidėt? Sutinka atidėti.

25 straipsnis. Pareigūno visuomeninė veikla. Niekas neprieštarauja? Priimtas.

Pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindai. Čia yra sureguliuota: kas atleidžiami pagal Darbo įstatymą ar pagal specialius reikalavimus, kurie būtini Saugumo departamentui. Niekas neprieštarauja? Priimtas.

27 straipsnis. Kada saugumo darbuotojai gali šaudyti. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau grįžti prie 25 straipsnio. Galbūt 26... Čia parašyta: “Suėjus Saugumo departamento statute nustatytam amžiui”, galbūt - suėjus pensiniam amžiui. Kaip sutarsim toliau, neaišku.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, galbūt sutiktumėt grįžti per pertrauką. Jeigu įrodysit pranešėjui, kad reikia grižti, tai jis grįš pats. Gal nekelkim dabar šito klausimo.

E.JARAŠIŪNAS. Jeigu mes pasirinktume tokią formuluotę, ji visiškai nepakenktų, jeigu būtų priimtas sprendimas, kad Saugumo departamento darbuotojai turi kažkokį specialų išėjimo į pensiją amžių. Nustatytam pensiniam amžiui, aš manau...

PIRMININKAS. Ar priimat dabar, ar po diskusijų? Vėliau, t.y. per pertrauką.

J.JURGELIS. Yra ir kitų motyvų, todėl aš to nenorėčiau priimti.

PIRMININKAS. Tai padiskutuosim vėliau. Dėl 27 straipsnio kas nors nori kalbėti? Dar kartą tikrinu kompiuterį. Nenori dėl 27 straipsnio. Seimo narė N.Ambrazaitytė. Prašom.

N.AMBRAZAITYTĖ. Kai gilinuosi į Saugumo departamento įstatymą, jau tikrai labai daug klausimų kyla. Vienas iš svarbiausių yra tie principai, kuriuos nustato Saugumo departamento statutas. O aš to statuto nesu mačiusi ir Vyriausybė, žinoma, jį tvirtins. Aš nežinau, kada tas bus padaryta, ir ar nebus per vėlu, ir ar čia nekils tokių nesusipratimų, kad žmonės tiesiog pradės bijoti, jog gali būti klausomasi ir telefoninių pokalbių, ir tikrinama korespondencija. O prieš tai jūs man nedavėt pasisakyti. Aš norėjau dėl uniformų. Tai aš tiesiog susilaikiau, nebalsavau vien dėl to, kad aš manau, jog užtektų galbūt vien ženkliuko. O šiais sunkiais Lietuvai laikais uniformos būtų prabangos dalykas.

PIRMININKAS. Pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

J.JURGELIS. Aš nesupratau pasiūlymo...

PIRMININKAS. Aiškina turbūt dėl 27 straipsnio, kad šaunamųjų ginklų, priemonių panaudojimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja statutas. (Balsai salėje)

J.JURGELIS. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad ginklo panaudojimas iš esmės yra sureguliuotas Policijos įstatyme. Antra, mes buvom pateikę variantą su ginklo panaudojimu. Tai yra atskiras skyrius. Buvo pasiūlymas šitą skyrių nukelti į statutą. Mes, klausydami Seimo nuomonės, taip ir padarėm. O šiaip aš noriu pasakyti, kad ginklo panaudojimas yra Policijos įstatymo sureglamentuotas, o čia yra mūsų analogija. Mes neperžengėm nei daugiau, nei mažiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nediskutuoti tarpusavyje. Ne tam laikas. Buvo pirmasis ir antrasis svarstymai, reikėjo aiškintis. O dabar Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš manau, kad čia jau diskutuota šimtą kartų, o jei neaišku kam... Man atrodo, kalbos nereikalingos. Aš pasisakau už jo priėmimą ir...

PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes iš tikrųjų traktuotume saugumą kaip grynai represinio pobūdžio instituciją, tai tokia redakcija būtų visiškai tinkama. Tačiau, kiek aš suprantu, mes visi sutinkam, kad saugumas visų pirma yra žvalgyba ir kontržvalgyba. Ir jėgos funkcijos yra antrarūšės funkcijos. Jeigu mes šitaip suvokiam šitą nacionalinio saugumo instituciją, tai tokiu atveju statutinis reguliavimas iš tikrųjų netinka. Ir tai, ką siūlė projekto autoriai įrašyti į įstatymą, aš manau, būtų buvęs pagrįstas sprendimas, kadangi šitie atvejai nėra tie atvejai kaip dėl policijos ar kitos institucijos. Aš manau, ginklo panaudojimas galimas ginant būtent savo asmenį ir sulaikant ...

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš jus netyčia išjungiau. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu pranešėjui tik pasakyti, kad mes niekados nesiūlėm perkelti ginklo panaudojimo tvarkos į statutą. Bent aš asmeniškai ankstesnio svarstymo metu pasisakiau prieš tai, kad saugumo tarnybai būtų suteiktos visos tos kovinės funkcijos. Aš ir toliau laikausi tos pačios nuomonės, kad mums visų pirma reikalingas protas ir smegenys, kurie galvotų, kas Lietuvos saugumui yra pavojinga. O tų ginkluotų struktūrų Lietuvoje pilna, tiktai kad jos nežino, ką daryti, man atrodo. Tai todėl aš irgi nežinau... Aš tik ir norėjau tai pasakyti, kad neoperuotumėt, jog mes siūlėm perkelti į statutą. O jeigu jau dabar lieka ta ginkluota funkcija viena iš Saugumo departamento pagrindinių funkcijų, tai turbūt turėtų ginklo panaudojimas būti aprašytas įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Man keisčiausia, kad gerbiamieji kolegos Seimo nariai saugumo tarnybos darbą taip labai supaprastintai įsivaizduoja - žvalgyba ir kontržvalgyba. Šitas darbas yra kur kas platesnis. Tai viena. 27 straipsnis labai aiškiai apibrėžia, kad ginklo panaudojimą... Ne visą laiką ginklas bus naudojamas. Antra vertus, dabar mes priėmėm įstatymą, kad Lietuvos piliečiai galės įsigyti šaunamąjį ginklą. Tai įsivaizduokime, kad mes tame Saugumo tarnybos įstatyme dar labiau apibrėžtume pareigūno galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą ekstremaliomis sąlygomis. Juk niekas nesako, kad jis kasdien vaikščios ir šaudys. Bet ką jis turės daryti atlikdamas operatyvinį darbą, užduotis, sakykim, ir susidūręs su nusikaltėliais? Ir pasitikėkim. Juo labiau kad yra Konstitucija, yra kiti įstatymai, kurie reglamentuoja. Ir nebijokim, kad klausysis telefoninių pokalbių, nes mes prieš tai priėmėm Operatyvinės veiklos įstatymą. Todėl reikia priimti šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Pranešėjau, ką siūlot daryti?

J.JURGELIS. Aš prašyčiau palikti. Aš sutinku su gerbiamojo A.Kubiliaus nuomone, kad jėgos funkcija nėra pagrindinė funkcija. Tačiau įstatymai numato kovą su valstybiniais nusikaltimais. Tai yra įrašyta Baudžiamojo proceso kodekse. Antra vertus, yra gynybos funkcija, kurią akcentavo. Aš galiu pasakyti, kad mes jau turim ne šiaip nukentėjusių tarnyboje, bet ir žuvusių. Tai net atliekant tokias funkcijas kaip kontržvalgyba būtinas ginklas.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Kas už tai, kad 27 straipsnis būtų patvirtintas, spaudžia mygtuką “už”.

Už - 50, prieš - 23, susilaikė 6. Straipsnis priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar aš pasiūlyčiau tokį dalyką. Toliau būtų pareigūnų darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Galbūt tai būtų galima atidėti. Aš turiu galvoje, kad per pertrauką susirinktume ir aptartume. Aš kviesčiau tada Nacionalinio saugumo komiteto atstovus, kviesčiau Socialinių reikalų komiteto atstovą, taip pat pakviesčiau Seimo narius, kurie vakar diskutavo, atvykti. Tada mes galutinai “sudėtume taškus ant šitų straipsnių”. Tai turbūt būtų paprasčiau. Seimo narys J.Beinortas čia yra pateikęs pataisų, į kurias, manau, galima nesunkiai atsižvelgti. Ir galbūt tas įstatymas būtų visai priimtinas.

O dabar 36 straipsnis. “Saugumo departamento finansavimas”. Galiu pasakyti, kad atsižvelgta į Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą ir paskutinis sakinys pataisytas jau visiškai kitaip. Ar kas iš Seimo narių abejoja, ar galima pritarti? Seimo narys P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Aš matau, kad iš dalies yra atsižvelgta, tačiau man kažkaip keista, kad Saugumo departamentui gali būti teikiama labdara. Juk mes turim Labdaros įstatymą, ir tame įstatyme jokiu būdu tokio departamento nėra.

PIRMININKAS. Aš atsakysiu. Vakar buvo diskutuota ir kad užsienio valstybės teikia labdarą Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai mes jau turėjom pavyzdį, kai buvo policijai suteikta labdara. Jie gavo apie 100 mašinų. Tai taip pat yra labdara. O parašėm “Vyriausybės nustatyta tvarka” vien todėl, kad Saugumo departamentui nesugalvotų teikti labdarą koks nors stambus verslininkas be Vyriausybės žinios.

P.JAKUČIONIS. O jeigu priešiška valstybė teiks?

PIRMININKAS. Vyriausybė gali nesutikti su tuo. Seimo narys A.Kubilius. Prašom. Kalba Seimo narys A.Kubilius, o ne Seimo narys V.Landsbergis. Aš negirdžiu Seimo nario A.Kubiliaus.

A.KUBILIUS. Taip, aš tuoj pat... Aš iš tikrųjų galvoju, nors vakar lyg ir kalbėjom, bet tai jau buvo vėlai vakare... Iš tikrųjų terminas “labdara” juridiškai yra apibrėžtas Labdaros įstatyme. Ir čia jis jau netinka.

Antra. Aš paskui dar vakare pergalvojau. Ponas J.Jurgelis sako, kad policija gauna paramą ir iš įvairių privačių struktūrų. Tai aš atsimenu, kad rašė “Lietuvos rytas”, kaip Panevėžyje metalo supirkėjai suteikė labdarą policijos komisariatui kompiuteriais, ir už tai byla buvo nutraukta. Tai tokie dalykai mane truputį gąsdintų. Ir aš noriu pasakyti, kad mane vakar nustebino, kad Saugumo departamento direktorius ponas J.Jurgelis kalbėjo apie tai, kad štai Klaipėdoje norėjo suteikti tokią labdarą viena privati naftos bendrovė. Tiktai valstybės kontrolė dėl juridinių dalykų neleido tokios labdaros priimti. Bet šiaip jau buvo noras priimti. Tai aš įsivaizduoju, kokia tai yra labdara ir kas  iš to išeis.

PIRMININKAS. Taip. Aš norėčiau pirmiausia pasiklausti pranešėjo, ar jis teiks balsavimui, ar jis sutiks dar palaukti. Jeigu jis teiks balsavimui, tada du - už, du - prieš ir balsuosim. Prašom.

J.JURGELIS. Kadangi yra nuomonių skirtumas ir terminas “labdara” iš tiesų nelabai tinkamas, tai aš... (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Netrukdykit, Seimo nary Landsbergi...

J.JURGELIS. Aš manau, šitą dar galime 13 val. palikti.

PIRMININKAS. Gerai, atidėta.

37 straipsnis. “Saugumo departamento aprūpinimas patalpomis.” Čia komentarų nebuvo. Priimtas.

Ir paskutinis - “Parlamentinė kontrolė”. Aš manau, kad Seimas neprieštaraus, kad Saugumo departamento parlamentinę kontrolę vykdo Respublikos Seimas. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš dėl šito punkto tai neprieštarauju, bet aš noriu atkreipti dėmesį į tą mūsų vakarykštį pokalbį. Ar virš Saugumo departamento yra tiktai dangus ir ponas Dievas, ar yra kas nors...

J.JURGELIS. Seimas...

PIRMININKAS. Seimo nary Kubiliau, aš atsakysiu. Mes sutarėme, kad galbūt dar grįšime prie 8 straipsnio, pažiūrėsime ir galbūt uždėsime kokią nors “galvą” ant Saugumo departamento “galvos”, kad ji nebūtų valdžia valstybėje. Tai pritariame 38 straipsniui. Darome svarstyme pertrauką.

O dabar aš kviečiu tuos paminėtus asmenis, taip pat kitus, kurie domisi tuo įstatymu, pas mane į kabinetą. Mes pabandysime pabaigti ši-tą įstatymą. Taip, dabar, iš karto.


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.756 (pateikimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. 3 darbotvarkės punktas. Seimo nutarimo “Dėl pasų nuostatų pakeitimo” projektas. Pranešėjas - gerbiamasis R.Markauskas. Pateikimas. Prašom.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite nutarimo projektą. Norėčiau tiktai paaiškinti, kodėl iškilo tokia problema. Dabar yra daug valstybių, kurios nepripažįsta vaikų kelionės dokumentų. Keletą galėčiau paminėti. Tai Prancūzija, Vokietija, Suomija. Vaikai negali su savo tėvais kartu keliauti į šias šalis. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos lyg ir pripažino vaikų kelionės dokumentus, tačiau kai 14 ar 13 metų vaikui reikia keliauti, sakykim, mokytis, jam nededama viza į vaikų kelionės dokumentą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad daugumoje šalių vaikams pasai yra išduodami nuo pusės metų amžiaus. Kad išspręstume šią problemą, mes siūlome pakeisti pasų nuostatus ir įrašyti, kad vaikams, keliaujantiems į užsienį, būtų išduodami pasai.

PIRMININKAS. Jus norėtų paklausti gerbiamasis V.Petrauskas ir dar vienas Seimo narys. Kolega K.Kuzminskas. Prašom. Gerbiamasis Petrauskai, prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, aš iš tų kelių žodžių, kad yra valstybių, kur išduodami ir nuo pusės metų amžiaus... Ar jūs manote, kad tikslinga, jog ir Lietuvoje gali būti tokia tvarka? Taip sakant, apatinės ribos jūs nenubrėžiat?

R.MARKAUSKAS. Taip.

V.PETRAUSKAS. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Ačiū. Čia yra “asmeniui, neturinčiam 16 metų, išduodamas pasas galioja ne ilgiau kaip 5 metus”. Ar mums tikslinga apriboti tuos 5 metus? Įsivaizduokim, kad vaikas turėjo 10 metų, išdavėm, jam 15 metų ir vienerių metų trūksta. Vėl reikia važiuoti ir vieneriems metams vėl išduodam pasą. Ar negalima mums apsiriboti, kad iki 16 metų ir tų 5 metų nereikėtų?

R.MARKAUSKAS. Tai gali būti svarstymo objektu.

K.KUZMINSKAS. Ačiū.


Savaitės (nuo 1994 m. vasario 7 d.) darbotvarkė

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo paklausti, paklausė. Dabar, gerbiamieji kolegos, ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, gerbiamasis Markauskai. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Pasų nuostatų Nr.756 projektas, registruotas sausio 18 d. Pritariam bendru sutarimu? Ačiū.

Tada, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pasitvirtinti mūsų kitos savaitės darbotvarkę. O ta kita savaitė yra nuo vasario 7 d. Primenu, pagal mūsų jau pernykštį nutarimą šios dienos posėdžiai - paskutiniai sausio mėnesį, jeigu nesugalvosim neeilinių. Po to posėdžiai prasideda vasario 8 d., o darbo savaitė nuo vasario 7 d. Kaip matot, pagal 6 projektą, kurį mes keliskart aptarinėjom seniūnų sueigoj ir rytiniuose pasitarimuose, yra net 32 klausimai. Kai kurie yra baigiamosios stadijos, kai kurie artimesnės arba net pateikimo stadijos. Taigi ar kas nori paklausti? Kolega A.Baskas. Arba ką nors pasiūlyti. Prašom.

A.BASKAS. Ar negalima įtraukti Kultūros paveldo įstatymo?

PIRMININKAS. Aš prašyčiau kol kas šito neįtraukti, nebent į kitą savaitę... Mes juk turėsim dvi savaites. Ačiū. Kolega R.Markauskas.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau paprašyti, jeigu galima, kad būtų įtrauktas klausimas dėl nutarimo. Aš manyčiau, kad mes išspręsime iškilusias problemas. Jeigu galima, dėl pasų nuostatų. Kadangi galbūt, gerbiamieji kolegos, skaitėte, jog Vokietija atsisakė įsileisti vaikus. Buvo paskelbta net Užsienio reikalų departamento informacija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Markauskai, aš turiu kontrapasiūlymą. Jeigu jūs pasitartumėte dabar su kolegomis per artimiausią pertrauką ar per pietų pertrauką ir nebūtų prieštaravimų, tai, sakysim, nutarimą “Dėl paso nuostatų” mes galėtume šiandien priimti. Bet čia kolegos neturėtų prieštarauti. Tai aš prašyčiau jus padebatuoti. Jeigu sutarsit - gerai. Nesutarsit, tai šituos jūsų klausimus vasario mėnesį tikrai nagrinėsim. Kolegė V.Briedienė. Prašom.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, ar tikslinga skubinti Bendrojo pajamų mokesčio įstatymo projekto svarstymą, kai ši tvarka negalima, kol nebus pajamų deklaravimo? Dar nepakankamai dėl šito klausimo apskritai komitetuose diskutuota.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, man atrodo, kad šie klausimai sprendžiami paraleliai. Ir kai mes sudarysim dienos darbotvarkę, galėsim pasitarti, ar įtraukti į antradienio darbotvarkę, ar ne. O savaitės darbotvarkėje palikim kol kas. Kolega K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš pasigendu 6 projekte to punkto, kuris visą laiką buvo antrasis. Vadinasi, diskusijos dėl padėties krašte.

PIRMININKAS. Kadangi dėl diskusijų kilo diskusijos, aš siūlau dėl to apsispręsti, kai susirinksim vasario mėnesį. Klausimas juk neatmestas, o tiesiog galutinai apsispręsim vėliau.

K.SKREBYS. Ir dar, Pirmininke...

PIRMININKAS. Prašau.

K.SKREBYS. Būtų toks prašymas. Gal būtų galima įtraukti įstatymo dėl pirminio privatizavimo ir piliečių teisių įsigyti valstybinį turtą atstatymo projektą?

PIRMININKAS. Jūs turit galvoje tą 8 straipsnį?

K.SKREBYS. Ne, kitas įstatymas. Aš jau turiu atsiprašyti, kad nepateikėme seniūnų sueigoje.

PIRMININKAS. Aš manau, kad bus galima, bet gal jūs sutiktumėt, kad ir kitai vasario savaitei būtų? Ar čia principinis dalykas?

K.SKREBYS. Ne. Gerai, tada pasišnekėsim.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš savęs nepriskiriu prie nenaudojančių alkoholio, tačiau kažkaip pasiilgiau Alkoholio kontrolės įstatymo. Ar jis bus svarstomas toliau, ar ne?

PIRMININKAS. Jis yra įrašomas į svarbiausius, bet mes tarėmės, kad kol kas bus debatai komitetuose, komisijose ir kovo mėnesį mes jį turėtume jau toliau nagrinėti. Prašau. Kolega A.Baskas.

A.BASKAS. Dėl to paties alkoholio - labai pasiilgau.

PIRMININKAS. Aš siūlau šitą klausimą užbaigti kovo mėnesį arba vėliausiai - balandį.

Taigi, kolegos, kol kas čia didelių pasiūlymų nėra. Tiktai aš manyčiau, kad 4 punktas turėtų būti pradedamas nuo alternatyvų. Gerbiamasis Salamakinai, čia aš ir į jus kreipiuosi. Čia dabar užrašyti įstatymų projektai, bet kadangi mes neužbaigėm alternatyvų, tai pirmiau turi būti alternatyvos dėl savivaldos, o po to jau projektai. Ar su tuo sutinkam? Ačiū. Tai jeigu daugiau prieštaravimų nėra, galim bendru sutarimu? Ačiū.

Dabar mes dar turim laiko. Aš siūlyčiau išnagrinėti dar vieną rezervinį klausimą, vadinasi, patvirtinti mūsų Seimo komitetų pirmininkus, kurių mes nepatvirtinom, o kuriuos patys komitetai išsirinko. Gerbiamasis J.Bernatonis. Prašom.


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kai kurių komitetų pirmininkų patvirtinimo" projektas Nr.747 (svarstymas ir balsavimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kai kurių komitetų pirmininkų patvirtinimo”. Projekto registracijos numeris 747. Aš tik norėčiau dar informuoti, kad jau ir kiti du komitetai, Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo komitetai, išsirinko savo pirmininkus. Todėl siūlyčiau šio projekto 1 punktą papildyti Nacionalinio saugumo komiteto - V.Petkevičius ir Biudžeto ir finansų komiteto - K.Jaskelevičius.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors paklausti gerbiamojo pranešėjo arba pasisakyti? A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti vieną komentarą. Skaitant spaudoje apie pirmininkų rinkimus visą laiką nuskamba tokia frazė, kad visų partijų sutarimu pirmininkus pasiėmė LDDP. Tai aš noriu aiškiai pasakyti, kad liktų stenogramoje. LDDP pasakė, kad ji pasiima  visus pirmininkus ir nieko daugiau neklausia. Vienas dalykas. O antra, aš pasisakau prieš pono V.Petkevičiaus buvimą Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku.

J.BERNATONIS. Galima?

PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui atsakyti. Kadangi mes pakeitėme Statutą, žurnalistai neprivalo skelbti oficialios informacijos. Jie komentuoja įvykius taip, kaip jiems atrodo.

PIRMININKAS. Kolega R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, pranešėjau. Kaip jūs siūlytumėt Seimui vertinti nerimtus komitetų sprendimus? Man dabar rinkimai komitetuose į pirmininkų postus dažnai primena, kaip buvusiajam, rinkimus į partijos sekretorius. Aš manyčiau, kad tai labai ydinga praktika ir nesiūlyčiau tvirtinti šitų pirmininkų taip kaip dabar. Nežinau, naujasis Statutas nenumato fundamentalesnio tų klausimų svarstymo, tačiau aš kategoriškai pasisakyčiau prieš daugelio pirmininkų skyrimą pirmininkais. Ir siūlyčiau, kad ir Seimas balsuotų prieš juos.

PIRMININKAS. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau gerbiamajam Seimo nariui R.Ozolui atsakyti, jog partijos savo vadovus, sekretorius ar pirmininkus renkasi pagal partijos statutą, o komitetų pirmininkus komitetai renka pagal Seimo Statutą. Tai jeigu kažkurios partijos statutas rinkimų prasme panašus į komiteto pirmininko rinkimą, tai, man atrodo, nieko bendro su komiteto pirmininko rinkimais tai neturi. Aš noriu pasakyti dar tai, kad Aukščiausiojoje Taryboje netgi nebuvo praktikuojamos komitetų ataskaitos, ką mes darome jau Seime. Todėl aš manyčiau, kad kur  kas rimčiau vyksta komitetų pirmininkų rinkimai, negu jie vyko prieš keletą metų mūsų Parlamente. Aš tikiuosi, kad ateityje ir ši procedūra bus tobulinama ir galbūt jai bus skiriama daugiau dėmesio.

PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Po to kolega V.Jarmolenka.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau kreiptis į jus su tokiu pasiūlymu ir prašymu. Vis dėlto aš negalėsiu balsuoti už daugelį čia pateiktų pirmininkų kandidatūrų, jeigu jie nepateiks Seimui konkrečių programų, ką jie žada daryti kaip komitetų pirmininkai. Jeigu gerbiamasis V.Petkevičius tik žada kilnoti taurelę, kaip informavo Lietuvos masinės informacijos priemonės (ir kaip reaguoja Lietuvos visuomenė, man čia aiškinti galbūt jums nereikia), tai, žinoma, aš norėčiau sužinoti ir iš Seimo tribūnos, kad jo programa yra būtent tokia, o ne nacionalinis saugumas. Todėl aš prašyčiau ir siūlyčiau kitiems kolegoms, kad kiekvieno pirmininko kandidatūra būtų svarstoma asmeniškai ir kad komiteto pirmininkas pasisakytų, ką jis veiks konkrečiai kaip komiteto pirmininkas, kad mes galėtume susidaryti nuomonę, ar jis kompetentingas vadovauti įstatymų leidybai, o ne partijos pavedimams. Čia ne partinis klausimas, čia yra valstybinės reikšmės klausimas.

PIRMININKAS. Prašom. Po to kolega V.Jarmolenka.

J.BERNATONIS. Taigi vėl norėčiau gerbiamajai Seimo narei Z.Šličytei atsakyti, jog vi-si Seimo nariai turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Tačiau prieš komitetų pirmininkų, išrinktų komitete, tvirtinimą nė vienas iš Seimo narių nepasiūlė į Seimo Statutą įtraukti jų programų išklausymą ir apsvarstymą. Siūlykite tuo papildyti Statutą, ir kai ši papildoma Statuto norma įsigalios, tada ją bus galima taikyti praktikoje. Deja, dabar mes turime vadovautis šiuo metu galiojančiu Seimo Statutu.

PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka. Prašome.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Atkreipčiau jūsų dėmesį į žodį “deja” ir noriu pasakyti deja. Ponas Juršėnai, deja, jūs nepataisėte savo kolegos, nors anoje Aukščiausiojoje Taryboje buvote Pirmininko pavaduotojas. Puikiai žinojote, kad ir tada komitetai ataskaitas darydavo. La-bai prašyčiau tai padaryti dabar. Jeigu iki šiol Pirmininko pavaduotojas ponas J.Bernatonis nežino, kas buvo ir ko šitam darbe reikia išvengti, tai duokite jam stenogramas ar ką nors, tegul susipažįsta. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš jam stenogramą tikrai duosiu, bet aš pataisysiu ir tamstos vieną klaidą, kuri, žinoma, man yra labai maloni. Jūs mane padarėte Pirmininko pavaduotoju. Aš juo Aukš-čiausiojoje Taryboje nebuvau. Labai gaila. Ne tas pat, prašome nepainioti. Kolega A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Čia pristatytojas paaiškino, kad šiais metais pirmininkai buvo renkami daug geriau. Aš norėčiau priminti, kad, pavyzdžiui, kai Biudžeto ir finansų komitetas rinko pirmininką, tai vienas Seimo narys balsavo paštu, o kiek kitų buvo, jūs gal išvardykite skaičių, kiek iš 14 Seimo narių dalyvavo rinkimuose? Išvardykite.

PIRMININKAS. Prašome, jeigu protokolas po ranka, tai pasakykite, kiek buvo kolegų.

J.BERNATONIS. “Lietuvos Respublikos Seimas, Biudžeto ir finansų komitetas. Protokolo išrašas Nr.2. 1994 m. sausio 19 d., Vilnius. Komiteto posėdis. Svarstyta: 1. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko rinkimai. Balsavimo rezultatai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku išrinktas K.Jaskelevičius. Posėdyje dalyvavo 10 komiteto narių. Posėdyje nedalyvavo, bet savo nuomonę pareiškė vienas komiteto narys. Tokiu būdu už pateiktą kandidatūrą balsavo 7 komiteto nariai. Prieš - vienas komiteto narys. Susilaikė vienas komiteto narys. Balsavime atsisakė dalyvauti du komiteto nariai (opozicijos atstovai). Pasirašo balsavimo metu posėdžiui pirmininkavęs F.Kolosauskas (tikra), komiteto sekretorė G.Kriukaitė.” Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad jeigu vienas komiteto narys ir nebūtų raštu pareiškęs savo nuomonės, ir be jo balso šis komiteto sprendimas pagal mūsų Seimo Statutą galiotų.

PIRMININKAS. Dar kolega A.Kubilius, ir po to pereisime prie paties nutarimo. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš noriu pažymėti, kad už Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką nebalsavo dauguma komiteto narių. Nepasisakė už komiteto pirmininką dauguma komiteto narių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, prašome dar kartą paaiškinti Statutą. Labai gaila, kad reikia Statutą aiškinti kas minutę.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad visi Seimo nariai yra Statutą perskaitę, išmokę ji mintinai ir kad čia tiesiog vilkinamas šito klausimo sprendimas. Aš galiu dar kartą pakartoti, jog komiteto posėdis teisėtas, kada jame dalyvauja paprasta komiteto narių dauguma, o sprendimas yra teisėtas, kada jis priimtas posėdyje dalyvaujančių paprasta dauguma. Tai gerbiamieji Seimo nariai puikiai žino, tačiau nori užtęsti šio klausimo svarstymą ir todėl prašo cituoti Statutą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar pirmas šio nutarimo punktas. Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Aš iš karto sakau, kad niekas nesiūlė balsuoti atskirai už kiekvieną komiteto pirmininką. Siūlėt? Tada atsiprašau. Tada iš eilės.

Taigi pirmas punktas - patvirtinti komitetų pirmininkus, išrinktus šių komitetų posėdžiuose. Ekonomikos komiteto - V.Zimnickas. Ar reikia balsuoti? Reikia? Nereikia? Gerai, balsuojam. Taigi prašome pasiruošti. Prašome registruotis.

Salėje 81 Seimo narys. Taigi kas už tai... Prašome registruotis dar kartą. Salėje 64 Seimo nariai. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti.

Kas už tai, kad Ekonomikos komiteto pirmininku būtų patvirtintas kolega V.Zimnickas? Prašome balsuoti elektronika. Už - 49, prieš - 1, susilaikė 3. Patvirtintas. Ar dėl gerbiamojo G.Paviržio reikia balsuoti? Atsiprašau, nesiginčykim! Galima dėl vienų balsuoti, dėl kitų - ne. Bet jeigu dėl visų, tai prašau. Kas už tai, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku būtų patvirtintas kolega G.Pavir-žis? Prašome balsuoti. Už - 46, prieš - nėra, susilaikė du.

Kas už tai, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku būtų patvirtintas kolega B.Genzelis? Prašome balsuoti. Už - 41, prieš - 3, susilaikė 5. Dabar dėl K.Jaskelevičiaus taip pat balsuojam? Prašom. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Nors tai buvo neseniai, bet aš ir gerbiamasis A.Endriukaitis nesuskaičiavom dešimt Seimo narių, dalyvavusių posėdyje. Gal galėtų paskelbti protokolą, kas konkrečiai dalyvavo. Ačiū.

PIRMININKAS. Posėdžio dalyvių? Gerai, bus galima iš mašinos ištraukti. A, komiteto? Prašom. Bet šiek tiek vėliau, kadangi turime baigti balsavimą. Dėl K.Jaskelevičiaus reikia balsuoti? Dėl šito? Gerbiamieji kolegos, tada mes turim balsuoti, ar atidedame šito komiteto pirmininko tvirtinimą. Gerbiamasis Bernatoni, dėmesio!

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu gerbiamajam Seimo nariui J.Listavičiui norisi, tegul jis išvardija, kas tame posėdyje dalyvavo. Jis buvo tame posėdyje ir puikiausiai matė, kas ten dalyvavo. Yra pateiktas klausimas balsavimui ir balsuokime, o nevilkinkime.

PIRMININKAS. Dar kolega P.Giniotas, ir tada apsispręsime. Dėmesio, tylos!

P.GINIOTAS. Kalbama visai apie ką kita. Ponas J.Bernatonis pateikė Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio sufalsifikuotą protokolą, kuriame rašoma, kas dalyvavo. Tai išlaužta iš piršto. Norim patikrinti tą dokumentą, ar tikrai yra taip, kaip ten rašoma. Tai yra visai kita kalba. K.Jaskelevičius nėra išrinktas komiteto pirmininku. Tai yra sufalsifikuotas protokolas. Štai apie ką kalbama.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašome.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto, kadangi buvo pateiktas labai rimtas kaltinimas dėl protokolo falsifikavimo, man atrodo, visiškai natūralu, kad mes turėtume išsiaiškinti, ar iš tikrųjų sufalsifikuota. Man atrodo, mes nerimtai spręsime, jeigu yra rimtų abejonių. O jeigu falsifikacijos nėra, tada priimsime kitą sprendimą.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti ki-tų komiteto narių. Ar čia esama Biudžeto ir finansų komiteto narių? Prašome, kas dalyvavo. Prašome pasisakyti, kiek iš tikrųjų dalyvavo ar nedalyvavo, kad būtų šioks toks aiškumas. Prie šoninio mikrofono. Kolega J.Bastys. Kolega A.Nesteckis ar J.Bastys?

J.BERNATONIS. Galima pasiūlymą?

PIRMININKAS. Minutėlę, pirma kolega J.Bastys.

J.BASTYS. Aš galiu pasakyti tiek, kad aš posėdyje buvau. Pagal susitarimą man reikėjo išvykti į Vyriausybę ir aš perspėjau mūsų Biudžeto ir finansų komiteto narį F.Kolosauską, kad aš balsuosiu už K.Jaskelevičių ir išėjau. Tai tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Čia iš tikro kažkas neaišku.

J.BERNATONIS. Ar galima pasiūlyti?

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Naudodamasis pranešėjo teise norėčiau pasiūlyti, kad tą oficialų gerbiamojo Seimo nario P.Ginioto pareiškimą, jog protokolas yra sufalsifikuotas, ištirtų Etikos ir procedūrų komisija. Kai paaiškės faktai, ar protokolas yra sufalsifikuotas, ar ne, tuomet Seimas galės spręsti.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi dėl kolegos V.Petkevičiaus ar reikia balsuoti? Prašau. Kas už tai, kad Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku būtų patvirtintas V.Petkevičius? Prašome balsuoti. Už - 39, prieš - 8, susilaikė 2. Patvirtinta.

Dabar dėl antrojo punkto. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Nereikia balsuoti? Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti už visą nutarimą. Ar dar kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Mes tvirtiname tik keturis komitetų pirmininkus. Nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nereikia? Prašome. Kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Siūlau balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Kolegė N.Ambrazaitytė. Tylos, kolegos!

N.AMBRAZAITYTĖ. Aš nesutikčiau su tokiu pranešėjo pasakymu, kad tobulumas, kurį dar reikia tobulinti. Ir dar, aš manau, kad žala daroma visam Seimui ir nukenčia mūsų visų garbė ir orumas, nes kai kurie jau dabar išrinkti pirmininkai labai nerimtai pasisako ir komentuoja spaudoje savo darbą. Dėl to aš už tai balsuoti negalėsiu.

PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš galėsiu ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Salėje yra 60 Seimo narių. Prašome pasiruošti balsuoti. Dėmesio, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kai kurių komitetų pirmininkų patvirtinimo”? Primenu - keturių komitetų. Kas už šį dviejų punktų nutarimą, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 Seimo nariai.


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties" projektas Nr.754 (svarstymas ir balsavimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. 46 Seimo nariams balsavus už, 2 prieš, 2 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kai kurių komitetų pirmininkų patvirtinimo” priimtas.

Gerbiamieji kolegos, jūs turite dar vieną nutarimo projektą, kurį aš irgi prašyčiau dabar priimti, - “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties”. Ar turite šitą nutarimą? Man atrodo, kad čia turbūt debatuoti nevertėtų. Čia tiktai kolegų sukeitimai, o frakcijų ar politinių jėgų santykis delegacijoj nesikeičia. Tai ar galime priimti? Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne. Taigi prašome pasiruošti balsuoti.

Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties”, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1 Seimo narys.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1 Seimo narys.

PIRMININKAS. Mieli kolegos, 52 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš, 1 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sudėties”, t.y. dėl laikino jos pakeitimo, priimtas.

Ačiū. Pertrauka. Posėdis prasidės 12.05 val. Prasidės ratifikavimo klausimais. Prašyčiau visus į salę. Dėl to ir pertrauka trumpesnė, kad greičiau grįžtumėte. 12.05 val.

 

 Pertrauka

 

PIRMININKAS. Tęsiam posėdį. Kadangi salėje padėtis nėra palanki galutinai spręsti 4 ir 5 klausimą, aš siūlau pastraipsniui priiminėti 7 įstatymo projektą. Dėl švietimo. (Salėje šurmulys) A, minutėlę! Galima ir 3 klausimą spręsti.

A.SALAMAKINAS. Ar galima, Pirmininke?

PIRMININKAS. Minutėlę! Aš pirmiausia noriu atsiprašyti gerbiamojo premjero, kad jis kol kas palūkėtų, iki čia bus daugiau Seimo narių. Mes vieną kitą klausimą išspręsime ir tada - pagal darbotvarkę.

Kolega A.Salamakinas.


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.756 (svarstymas ir balsavimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

A.SALAMAKINAS. Aš noriu jūsų paklausti, ar vis dėlto bus tęsiamas svarstymas dėl pirmojo šios dienos klausimo - rinkimų sistemos? Ar atidėjome vasario mėnesiui?

PIRMININKAS. Ne, ne. Dar iki pertraukos jeigu spėsime, tai darysime šitai. Bet aš dabar siūlau paiimti lengvesnį klausimą, iki salėje bus daugiau Seimo narių.

Taigi, gerbiamasis Markauskai, prašome į tribūną.

Kolegos, prašome registruotis. Prašom, gerbiamasis Markauskai, porą žodžių pasakyti. Ar čia reikia ką taisyti, ar nereikia?

R.MARKAUSKAS. Dabar aš norėčiau atsakyti į klausimą, ar nereikėtų dėl 5 metų galiojimo.

PIRMININKAS. Prašom.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau vis dėlto palikti šią nuostatą, kadangi jūs patys suprantate, kad vaikai auga ir jiems bus būtina keisti tas nuotraukas. Ir aš norėčiau, kad šiame nutarime šita nuostata būtų palikta.

PIRMININKAS. Prašome registruotis.

Registravosi 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mes neoficialiai, o dabar, manau, ir oficialiai susitariam, kad galime priimti Seimo nutarimą “Dėl piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo”. Tai yra, jeigu žiūrėsime formaliai, ar sutinkame, kad svarstytume šitą nutarimą ir priimtume ypatingos skubos tvarka? Galima?

BALSAS IŠ SALĖS. Galima!

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Ne. A, prašome. Kolega K.Kuzminskas. Prašom, prašom.

K.KUZMINSKAS. Vis dėlto aš dėl tų pačių 5 metų termino. Jeigu yra kliūtis tik nuotrauka, vis dėlto pagalvokime, kiek mes sutaupysime pasų, popierių ir visa kita. Ar negali būti pase dvi nuotraukos? Viena nuotrauka; suėjus 5 metams vaikui įklijuojama kita nuotrauka, uždedamas štampukas, ir viskas. Ačiū.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad tai kainuotų nemažai, kadangi reikėtų daryti atskirus pasus. O čia kalbama apie tuos pasus, kuriuos turime mes. Toliau. Tuos pasus kiekvienoje valstybėje reikia aprobuoti, tai vėl yra laikas, kurio mes nemažai prarastume. O čia šita nuostata pradėtų veikti iš karto, ir mūsų vaikai galėtų važiuoti iš karto.

PIRMININKAS. Gal, gerbiamasis Kuzminskai, jūs nereikalautumėte balsuoti? Gerai, ačiū. Ar kolegos pasiruošė balsuoti? Balsų skaičiavimo grupe, dėmesio! Ačiū, gerbiamasis Markauskai.

Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo”? Kas už, prašom balsuoti. Prašome kelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 73 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Už - 73. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Taip pat prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3 Seimo nariai.


Nutarimo "Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo" projektas Nr.715 (svarstymas ir balsavimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Prieš nebuvo? Taip. Gerbiamieji kolegos, 73 Seimo nariams balsavus už, 3 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių pasų nuostatų pakeitimo ir papildymo” priimtas. Ačiū.

Aš manau, kad dabar jau galėtume nagrinėti darbotvarkės 4 ir 5 punktus. Primenu, kad ankstesniuose posėdžiuose jau buvo pakankamai pasisakyta ir mums liko tik pats balsavimas. Bet kadangi buvo viena kita pastaba, tai gal vis dėlto dar trumpai drūtai tepasisakys mūsų gerbiamasis premjeras. Ir po to gal taip: dėl kiekvieno nutarimo du - už, du - prieš, kadangi jau pasisakymų, kaip sakoma, buvo daugiau, negu reikia. Ir juo labiau kad Seimo nariai, aš tikrai tai žinau, gavo ir papildomą medžiagą darbotvarkės 5 klausimu, t.y. dėl paskolos sutarties ratifikavimo.

Gerbiamasis premjere, prašome į tribūną. Gerbiamasis Nestecki, netrukdykite premjerui. Prašome. Taigi pirmiausia dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikų laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo. Tikiuosi, kad premjeras po vakarykštės kelionės turės ką ir papildomai pasakyt. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke! Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų jau kelintą kartą pristatomas dokumentas. Vyriausybės yra nuostata ir prašymas, kad vis dėlto sutartis būtų ratifikuota, nes visų pirma užsitęsė jos pristatymas, kaip minėjau, iš Vyriausybės pusės. O suprantama, jos neratifikavimas turėtų labai neigiamą atgarsį  ne tik pas mus, bet ir kaimyninėse šalyse.

O dėl mūsų bendradarbiavimo ir vakarykščio susitikimo su kolegomis, Latvijos ir Estijos vyriausybinių delegacijų atstovais, tai mes dar kartą suradome naujų bendradarbiavimo temų. Beje, Seimo nariams jau gal ir girdėta, mes pareiškėme bendrą požiūrį į Rusijos užsienio reikalų ministro A.Kozyrevo pareiškimą. Pasakėme, kad tai yra šiurkštus kišimasis į mūsų   valstybių vidaus reikalus, o sąvokos “artimasis pasienis” arba “Rusijos interesų regionas” yra nepriimtinos ir netoleruotinos.

Taip pat mes aptarėme keletą kitų bendradarbiavimo sričių. Pasirašytas mūsų susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tolesnio integravimosi energetikos srityje. Trys energetikos ministrai pasirašė šį dokumentą. Mes taip pat pasirašėme susitarimą su Latvijos, Estijos vyriausybėmis siekiant parodyti pasauliui solidarumą, kad Baltijos šalys kaip Baltijos sesės yra kartu, kad Latvijos, Estijos Nepriklausomybės dienomis kaip ir mūsų Nepriklausomybės dieną būtų mūsų šalyse keliamos nacionalinės vėliavos ir tuo mes parodytume vienas kitam solidarumą ir kad mes kartu kuriame vieną ekonominę erdvę.

Labai svarbus, manau, susitarimas, kurį mes pasiekėme po ilgų diskusijų, kad Baltijos šalyse bus taikoma “bemuitinė erdvė”. Anksčiau laisvosios prekybos sutartyje tai nebuvo numatyta, artimiausiu metu mes papildomai pasirašysime tokį sprendimą dėl žemės ūkio produktų. Kad žemės ūkio produktai, pagaminti mūsų šalyse, galėtų be jokių apribojimų būti realizuojami ir kaimyninėse šalyse.

Buvo tam tikras latvių prieštaravimas. Galbūt vienas kitas produktas dar bus ribojamas toliau, bet iš esmės tai pagelbėtų mūsų žemdirbiams praplėsti realizacijos rinkas. Ir savo ruožtu geriau tenkinti rinkų poreikį.

Tiek aš norėjau, dar kartą siūlydamas ir prašydamas jūsų ratifikuoti šitą susitarimą, kuris, kaip minėjau, rado labai gerą atgarsį visose be išimties pasaulio šalyse kaip pirmas rimtas žingsnis, rodantis mūsų vis spartėjančius integracinius procesus.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Dabar aš prašyčiau kolegas pasisakyti gal tiktai du - už, du - prieš. Kadangi, kaip jau sakiau, buvo pasisakyta pakankamai. Dabar klausimai nenumatyti. Bet jeigu tas atsilieps balsavimui, prašom. Kolega L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Aš pasisakau tik už. Ir kviečiu visus pritarti ratifikavimui.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš visiškai suprantu premjerą ir tikrai jam pritariu, ir aš manau, mes visi pritariam, jog tai svarbi sutartis, kurią reikia ratifikuoti. Tačiau aš noriu paklausti premjero, ar jam buvo perduotas tam tikras mūsų nusistebėjimas ir prašymas patikslinti preambulėje vieną teksto vietą, kur lietuviškai parašyta, jog trys šalys patvirtina savo pasiryžimą sukurti valstybę? Iš to išeina, lyg yra koks nors susitarimas, mums nežinomas ar panašus, sukurti vieną valstybę. Ir lyg užbėgant už akių šičia tokia formulė pateikiama. Taip galima išskaityti. Mes girdėjome visokių aiškinimų, kad tai nereiškia vienos valstybės, tik vienaskaitos forma pasakyta daugiskaita. Aš prašiau, kad vis dėlto būtų duoti paaiškinimai arba padaryta maža patikslinanti redakcija. Tikiuosi, kad premjeras tai žino, ir noriu paklausti, ar padaryta patikslinanti redakcija, ar ne? Nes angliškas tekstas yra kitoks negu lietuviškas. Ir ar premjeras pasirašydamas įdėmiai viską perskaitė?

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis premjere! Aš noriu paklausti gerbiamąjį V.Landsbergį. Ar jūs vis dėlto už ratifikavimą, ar prieš?

V.LANDSBERGIS. Yra angliškame tekste pasišventimas idėjai kurti valstybę, o ne pasiryžimas imti ir sukurti valstybę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Landsbergi, klausimas yra toks: dabar pasisakoma dėl balsavimo motyvų. Jūs už ar prieš, ar laikysitės neutraliai?

V.LANDSBERGIS. Jeigu aš negausiu paaiškinimo, turėsiu susilaikyti. Bet aš norėčiau išgirsti, už ką mes balsuojame.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Landsbergi, iš tikrųjų ta problema čia yra ir sutartis pasirašyta. Ir be abejo, man labai sunku kiekvieną sutarties punktą įdėmiai perskaityti prieš pateikiant. Specialistai suformavo šitą sutartį. Kita vertus, suprantama, kad mes nesiekiame formuoti kokios nors valstybės trijų savarankiškų valstybių pagrindu. Tas patikslinimas, jeigu bus ratifikuota sutartis, mes savo ruožtu siektume, kad būtų po sutarties pasirašymo pasiektas. O dabar pasirašyta ir abi kaimyninės valstybės, kaip jūs žinote, yra ratifikavusios šią sutartį. Mes esame patekę į labai nepatogią padėtį ta prasme, kad abejojame iš esmės labai reikalingos mums sutarties tikslingumu.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Be abejo, aš pasisakysiu už. Ir kviečiu visus Seimo narius taip pat palaikyti ir ratifikuoti šitą sutartį. Juo labiau kad kuo skubesnis šios sutarties ratifikavimas, be abejo, duos teigiamų rezultatų mūsų bendram trijų Baltijos valstybių ūkiui. Todėl siūlau ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Manau, kad mūsų Seimui šiek tiek turėtų būti gėda, kad mes paskutinieji iš trijų Baltijos valstybių ratifikuojame šią sutartį ir abejojame kažkokiu naudingumu bendram mūsų regionų plėtojimui. Todėl aš tikrai siūlau balsuoti ir ratifikuoti šią sutartį ir tą atlikti vardiniu balsavimu, kad kiekvienas Seimo narys parodytų savo požiūrį į šią sutartį. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš taip pat pritariu ir frakcijos vardu reikalauju vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Ir kolega B.Genzelis.

B.GENZELIS. (...) Seimo nariai, nuo mūsų atgimimo pradžios mes visą laiką siekėme būti kartu visoms mums, trims šalims. Ir aš tiesiog neįsivaizduoju dabar, kad mes pasielgtume priešingai. Tai aš siūlau ratifikuoti ir pritariu tiems kolegoms, kurie siūlo vardiniu balsavimu, kad vis dėlto žmonės žinotų tuos, kurie balsuos. (Salėje triukšmas)


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos EXIM banko paskolos sutarties ratifikavimo" projektas Nr.580 (svarstymas ir balsavimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom netriukšmauti. Dabar klausimas toks. Pagal Statuto patikslinimą trečdalis salėje dalyvaujančių Seimo narių turi patvirtinti, ar remia siūlymą dėl vardinio balsavimo. Taigi prašome balsuoti. Kas už vardinį balsavimą? Paskui galėsime registruotis.

Už vardinį balsavimą - 53, prieš - 2, susilaikė 5. Taigi pritarta vardiniam balsavimui ir pradedame šitą procedūrą. Kas už tai, kad būtų priimtas atitinkamas nutarimas, turės tai įrašyti į vardinio balsavimo korteles. Prašome jas išdalyti ir taip pat pasirašyti atitinkamame žiniaraštyje.

Taigi balsuojam už nutarimą “Dėl Estijos, Latvijos, Lietuvos sutarties ratifikavimo”. Arba galima “laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo”. Nutarimas “Dėl Estijos, Latvijos, Lietuvos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo”. Prašome dalyti korteles. Ir jeigu kolegos sutiktų gal ne visai vykusia forma taupyti laiką, tai dabar būtų galima pasisakyti dėl antrosios sutarties. Ar galima su tuo sutikti? Taigi prašome tyliai pildyti korteles, o kas nori pasisakyti dėl antrosios sutarties, prašom.

Kolega A.Baskas. Prašom į tribūną. Minutėlę, gerbiamasis Baskai.

Kartoju, dėl nutarimo “Dėl Estijos, Latvijos, Lietuvos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo”, arba sutrumpintai “Estijos, Latvijos, Lietuvos sutarties ratifikavimo”.

Kolega A.Baskas. Prašom. Darbotvarkės 5 punktas dėl EXIMO banko paskolos sutarties ratifikavimo.

A.BASKAS. Japonijos eksporto, importo banko paskolos svarstymas yra gera proga įvertinti Vyriausybės politiką paskolų naudojimo srityje. Kad ji yra iš esmės gerintina, rodo... Gal aš apsiriksiu, kadangi čia atšviesta labai neaiškiai, bet šita pati lentelė buvo pateikta ir svarstant biudžetą, ir toje lentelėje buvo, kiek aš atsimenu, apie 50 mln. dolerių gauta. Ir apie keturis mėnesius ta komisija nenusprendžia, kaip panaudoti. Čia ta pati lentelė išspausdinta ir, atrodo, tie patys skaičiai, bet labai sunku įžiūrėti.

Aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad už paskolų panaudojimą pirmiausia atsako Seimas. Ne Vyriausybė, o Seimas. Kadangi Seimas suteikia jai teisę ar nesuteikia teisės naudoti paskolas. Kad jos neefektyviai naudojamos, rodo tai, kad dalis paskolų eina... jas skirsto Valstybinė užsienio paskolų komisija. Iš principo bet kuri komisija, tarp jų ir šita, gali būti efektyvi, jeigu yra žemės ūkio pramonės restruktūrizavimo programos. Jeigu jųjų nėra, jokia komisija negali būti efektyvi, kadangi nėra atsakomybės mechanizmo.

Pagrindinis, efektyviausias atsakomybės mechanizmas yra komerciniai bankai. Bet dabar pažiūrėkite, čia, kur leidžiama per komercinius bankus, iš karto vėl tas mechanizmas “išjungiamas”. Čia parašyta: “komerciniai bankai neša tik dalinę atsakomybę”. Ir tokiomis sąlygomis, kad tikrai ta atsakomybė iš esmės prapuola, tas mechanizmas.

Dabar toliau. Vėl neefektyvus mechanizmas. “Pavesti Finansų ministerijai kartu su Lietuvos banku parinkti komercinius bankus.” “Parinkti”! Tai vėl yra neefektyvus mechanizmas naudoti tas skolas. Čia yra esminis dalykas. Tų dalykų, kurių pasekmės matyti jau šiais metais, kitais metais, gali būti vieni mechanizmai, o     čia paskolos, kurias reikės pradėti grąžinti po   10 metų, po 5 metų. Vadinasi, bus visai kitos vyriausybės, kitos komisijos ir atsakomybės     jau nėra.

Vėl apie neefektyvumą. 36 mln. dolerių išvardyta: energetika, kuras, žemdirbių, tepalai, vandens paruošimas ir kt., ir kt. Na, tai kokia dalis ir kam yra skirta? Nesimato, ar efektyviai, ar neefektyviai, ar tai dengiama, ar ne? Pavyzdžiui, toliau vėl: komercinių bankų įrangai pirkti 8 mln. Ar tokie vargšai mūsų komerciniai bankai, kad juos reikia remti?

Dabar čia yra pateiktas sąrašas. Kaip bus konkrečiai skirstoma šita paskola - 45 mln.? Vėl neaišku, kas sudarė tą sąrašą, kas grąžins, kokios garantijos? Galbūt tikrai yra skubu ir reikia mums pritarti gauti šituos 45 mln.? Bet aš sutikčiau pritarti tik su ta sąlyga, jeigu Vyriausybė pasižada šiais metais pakeisti šitų paskolų naudojimo praktiką. Tai galima padaryti priėmus kreditinės sistemos įstatymą, kur būtų sudėti taškai. Toks įstatymas kitose šalyse yra. Ir ten kaip tik būtų numatyti tie mechanizmai, kurie padėtų tas lėšas panaudoti efektyviai. Čia antradienį finansų ministras aiškino, kad šios lėšos būtų panaudojamos efektyviai (...) Rūpinasi užsieniečiai. Tai yra tie, kurie teikia. Taip. Jie rūpinasi, bet jie negali viską aprėpti, todėl jie ir memorandume yra įrašę, kad šita komisija bus efektyvi, kuomet bus parengtas restruktūrizavimo planas, ir ta komisija kaip tik įgyvendins tą restruktūrizavimo planą.

Todėl nežinodamas, ar būtina mums šiandien balsuoti, sakau, balsuosiu tuo atveju, jeigu Vyriausybė prižadės šiais metais (aš manau, kad tai bus galima padaryti pirmajame pusmetyje) ar parengiant kreditinės sistemos įstatymą, ar kokiu nors kitu būdu, kad tos paskolos negultų ant kitų vyriausybių pečių ir ant mūsų vaikų pečių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, jūs viršijote laiką. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Baskai, aš visiškai sutinku su visa jūsų išdėstyta argumentacija. Tik norėčiau iš karto jus nuvilti, kad iš tų pateiktų pažadų jūs turbūt vargiai ar ko nors galėtumėte tikėtis. Nes apie pramonės pertvarkymo ir restruktūrizavimo programą Vyriausybė yra viešai pareiškusi ir atspausdinusi savo veiklos kryptyse, programoje ir kituose dokumentuose, kad tai buvo įsipareigota padaryti iki šių Naujųjų metų. Deja, mes jokių panašių dalykų nematom. Ir bent jau mūsų partijos diskusija su Vyriausybės atstovais per radiją parodė, kad niekas to net ir nesiruošia daryti. Todėl visa kalba apie tai turbūt netenka ir prasmės.

O nesant tokios programos, turbūt kalbėti apie kažkokias paskolas, ar jos tikslingos, ar netikslingos, irgi netenka prasmės. Manau, kad Seime būtų labai ydinga praktika, jeigu mes imtume paskolas ne vienokioms ar kitokioms programoms finansuoti, kurias mes patys patvirtintume, bet vien tik remdamiesi argumentais, kad mums labai reikia. Iš tiesų mums labai daug ko reikia, bet reikėtų žinoti, kad visą šitą reikės grąžinti po kažkiek laiko mums visiems, niekas mums tų skolų nedovanos. Ar čia jau yra kažkokie Vyriausybės susitarimai, kad mums nurašys tas skolas? Aš labai abejoju.

Antra, vidinių rezervų toms paskoloms galima ieškoti ir pačiuose komerciniuose bankuo-se, panaudojant valiutinius rezervus ir visa kita. Iki šiol mes to nedarome. O Vyriausybės noras apskritai sukurti valiutų tarybas iš viso tokias galimybes atmeta. Manau, kad nesant programų mes negalėtume taip laisvai dalyti paskolas, nors galbūt tas ryšių palaikymas su Japonija, su jų verslininkais ir duotų mums naudos.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad argumentai, jog patys užsieniečiai rūpinasi, pirmiausia rodo mūsų visišką bejėgiškumą patiems savimi pasirūpinti ir Vyriausybės nesugebėjimą nieko šitoje srityje padaryti. Tai viena. O antra, vis dėlto norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad užsieniečiai pirmiausia rūpinasi savo interesais ir tai nė jokie argumentai. Mes pirmiausia turėtume žiūrėti, ką mes norime padaryti ir suderinti savo interesus su jų interesais. Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos dar niekam nedavė teigiamų rezultatų. Mes einame į nepriklausomybę nuo vienos sistemos ir patenkame į priklausomybę nuo kitos sistemos.

Todėl Socialdemokratų frakcija, nematydama aiškios programos ir kam tas bus naudojama, matydama, kad tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje ir ta skola grius ant visų dirbančiųjų pečių, mano, kad negalės dėl šito projekto balsuoti ir balsavimo metu susilaikys.

PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitos 45 mln. paskolos ėmimas iš japonų banko ir jos suteikimas konkretiems mūsų ša-lies ūkio subjektams rodo, kad tos paskolos nebus “pravalgytos”, kaip čia kai kas galvoja, o grąžintos laiku ir su atitinkamais procentais. Jeigu pažiūrėsite į tą lentelę, kam yra skiriamos tos paskolos, tai jūs pamatysite tuos visus ūkio subjektus, kad tai yra realiai egzistuojantys ir pelningai dirbantys ūkio subjektai. Ir jiems ta pagalba šiuo metu labai reikalinga. Mes susitinkame su pramonininkais ir matome jų perspektyvą į priekį, į ateitį. Čia mes matome, kad yra medienos, farmacijos pramonė, lengvoji pramonė, mašinų gamyba, elektronika, miškai, prekyba, paslaugos, žemės ūkis, kitaip tariant, visas mūsų ūkis yra finansuojamas štai iš šitos paskolos. Ir šita paskola nėra kažkoks pakabinimas ant visų pečių. Tai yra konkretūs subjektai, ūkio subjektai, kurie grąžins šitą paskolą. Aš nematau čia jokio kriminalo, kad bus negrąžinta paskola. Čia visiškai realūs ūkio subjektai. Ir aš prašau jūsų ir siūlau patvirtinti šitą paskolą. Tai tik padės mums plėtoti pramonę, ją išvystyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš visiškai sutinku, kad faktiškai tų paskolų grąžinimas yra nuspręstas, nes tas paskolas ima ne valstybė, bet konkretūs ūkiniai subjektai, kaip buvo pasakyta. Mane domintų kiti dalykai. Jeigu bus galimybė, aš labai norėčiau, kad pranešėjas baigiamojo žodžio metu atsakytų į keletą klausimų. Visų pirma aš turiu gana patikimus duomenis, kad Japonijos ekspertai... (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Aš labai prašau. Gerbiamieji Vyriausybės atstovai, prašome stropiai klausyti, kadangi nuo jūsų baigiamojo žodžio priklausys, ar surinksim tuos reikiamus 71 balsą, ar nesurinksim. Prašom klausyti!

K.SKREBYS. Aš noriu pasakyti ir dar kartą pakartoti, kad grąžinimas yra nuspręstas, nes skolinasi konkretūs ūkio subjektai ir jie tikrai bus pajėgūs tas paskolas grąžinti. Tai yra didelė parama jiems. Tačiau aš žinau, kad Japonijos valstybės ekspertai, dirbę šią vasarą Lietuvoje, yra, jeigu taip galima išsireikšti, šiek tiek nusivylę esama Lietuvos situacija. Ir, kiek man yra žinoma, yra rekomenduojama Japonijos vyriausybei neteikti pagalbos dabartinei Lietuvos valdžiai. Tai aš norėčiau sužinoti, kas tai yra per EXIM bankas? Ar tai yra valstybinis bankas, kažkoks privatus Japonijos bankas? Tai viena.

Antra. Man šiek tiek keista dėl to, kaip yra skirstomos užsienio paskolos. Pavyzdžiui, ką turi padaryti viena ar kita uždaroji akcinė bendrovė, kad galėtų prieiti prie šitų paskolų? Aš Seime buvau išplatinęs vieną didžiai gerbiamojo Ministro Pirmininko potvarkį, kuris skamba (leisiu sau, ko gero, pacituoti iš atminties) maždaug taip: “Skirti uždarajai akcinei bendrovei “Jaura” tokią ir tokią pinigų sumą iš Europos bendrijos kredito.” Ir viskas. Tai būtų iš tiesų įdomu sužinoti, kas yra vienos ar kitos UAB steigėjai, ir ką reikia padaryti vienai ar kitai uždarajai akcinei bendrovei, kad gautų tokį premjero potvarkį ir gautų lengvatinį kreditą, pavyzdžiui, už 6 ar 8 %, kai visi žinome, kiek kainuoja paprastiems mirtingiesiems valiutiniai kreditai? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū tamstai. Kalbės kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi tą patį norėjau pasakyti, ką pasakė prieš mane kalbėjęs ponas F.Kolosauskas, kad šita paskola, tai nėra “pravalgymo”, nėra apyvartinių lėšų paskola, o yra tiesioginė injekcija į mūsų pramonę, žemės ūkį, perdirbamąją pramonę, visa tai, ko mums šiandien labiausiai trūksta ir ko mums šiandien reikia. Todėl aš nemanau, kad mes, skirstydami paskolas atskiriems ūkio subjektams, galėtume negarantuoti jo grąžinimo. Ta paskola įeina būtent į pelno siekiančias įmones, kurios ar vienaip, ar kitaip atneš pelną Lietuvai ir grąžins gautas paskolos sumas. Todėl aš nenorėčiau, kad Seimo nariai galvotų, jog baigiame “pravalgyti” Lietuvą. Nieko panašaus. Tokių paskolų Lietuvai reikia daugiau. Bet reikia tokių, kokios šiandien yra pasiūlytos pagal EXIM banko paskolą. Tai yra ūkiui vystyti, jį atnaujinti, technologijoms įsigyti, t.y. tam, apie ką mes šiandien daug šnekam. Ypač  iš opozicijos girdime, kad mūsų rinka ir mes daugiau orientuojamės į Rytus. Taip, teisingai. Jeigu mes neatnaujinsime technologijų, jeigu mes neatnaujinsime gamybos procesų, be abejo, didžioji dalis mūsų pramonės bus skirta Rytų rinkai.

Todėl, gerbiamieji kolegos, nebediskutuodamas daugiau ir neagituodamas jūsų, kviečiu balsuoti ir pritarti šitai paskolai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes iš tikrųjų gal turėtume išklausyti Vyriausybės atstovą arba patį premjerą. Gerbiamasis premjere, prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų suprantamas Seimo narių susirūpinimas dėl racionalaus valstybės gaunamų kreditinių išteklių panaudojimo. Suprantamas ir gerbiamojo K.Skrebio susirūpinimas, kodėl uždarajai akcinei bendrovei “Jaura” duodama 300 tūkst. dolerių kreditinis išteklius. Ir kodėl šituo užsiima Vyriausybė? Aš noriu pasakyti, kad šis investicinis projektas buvo uždarajai akcinei bendrovei suteiktas dėl to, kad “Būsto” programos rėmuose kuriamas namų apšiltinimo projektas. 300 tūkst.dolerių skiriama “Būsto” parengtai šildymo programai. Ekspertų komisijos keletą kartų nagrinėjo šį investicinį projektą. Suprantama, mes turime pradėti taikytis su mintim, kad uždarosios akcinės bendrovės, kaip normalūs ūkio subjektai, dalyvauja plėtojant mūsų ekonomiką. Kuo jų bus daugiau, tuo bus geriau.

Suprantama, kad mes tuos kreditinius išteklius vis mažiau ir mažiau turėtume skirstyti vyriausybiniu lygiu. Todėl ypač svarbu mums sukurti normaliai funkcionuojančią komercinių bankų sistemą. Ir labai svarbus mūsų šaliai yra komercinių bankų įstatymo priėmimas. Projektą jau rengia centrinis Bankas, ir aš manau, kad netrukus jis bus pateiktas Seimui, ir viena iš artimiausių Pasaulio banko kreditinių linijų bus nukreipta būtent komercinių bankų ir kapitalo, ir struktūros tobulinimui, ir kreditiniai ištekliai ūkiui finansuoti bus skirstomi ne Vyriausybės, ne kažkokių valdiškų institucijų, o normalūs komerciniai kreditai bus teikiami per komercinius bankus. Be abejo, kad išskirtiniams projektams finansuoti, numatant Vyriausybės ir valstybės prioritetus, galimas ir valstybės, ir Vyriausybės kišimasis.

Dabar apie EXIM banką. Tai yra ne Japonijos kreditas, o yra Pasaulio banko kreditas, tiktai išteklius yra Japonijos finansai. O EXIM bankas yra visuose pasaulio kraštuose, taip pat ir Japonijoje esantis eksporto bankas. Arba eksportą skatinantis su valstybės garantijomis funkcionuojantis bankas. Tai yra normalus valstybinis bankas. O kreditinė linija šiuo atveju yra Pasaulio banko, tik finansinis išteklius yra Japonijos su EXIM banko garantija.

Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kokiomis lengvatinėmis sąlygomis teikiamas šis kreditas. 3-6% palūkanos priklausomai nuo rinkos situacijos, mokėjimų atidėjimas 5 metams. Iš esmės tik Seimui ratifikavus šį kreditinį išteklių, mes galime pradėti kalbėti apie jo panaudojimo kryptis. Jos iš esmės mūsų yra nuspręstos. Pirmiausia mes manome, kad mums reikėtų nukreipti ženklią šio kredito dalį energetikos sistemai vystyti. Visų pirma talpyklų kurui plėtoti. Mes dabar turime 445 tūkst. t mazuto talpyklų. Mūsų uždavinys, vieną kartą aš jau Seime minėjau, padvigubinti tas talpyklas.

Taip pat labai svarbus uždavinys padidinti naftos talpyklų talpas Mažeikiuose. Kad mes, esant naftos tiekimo neritmingumams, galėtume užtikrinti normalų šios įmonės funkcionavimą ir mūsų pramonės aprūpinimą energetiniais ištekliais. Todėl aš, pateikdamas tuos argumentus, dar kartą kviečiu Seimo narius, kad šią kreditinę liniją jūs patvirtintumėte. O jeigu reikalinga papildoma informacija, čia gerbiamajam A.Baskui kilo klausimų, kaip efektyviai panaudojami jau gauti kreditiniai ištekliai, suprantama, kad Vyriausybė, jeigu bus pageidaujama, turėtų pateikti Seimui išsamią informaciją apie gautų kreditinių išteklių panaudojimą ir apie būsimų kreditinių linijų rengimą ir panaudojimą.

Šiandien kaip tik teko susitikti su vienu iš Pasaulio banko arba mūsų regioną kuruojančiu vadovu ponu Kovalskiu. Mes aptarėme nemažai kitų kreditinių linijų, kurias numatoma skirti Lietuvai ir kurios yra rengiamos. Paminėtina bankų restruktūrizavimo programa, kreditinė linija socialinėms problemoms spręsti, pramonei restruktūrizuoti, žemės ūkiui ir energetikai. Energetikai kreditinė linija jau yra parengta, taip pat numatomas ir šios kreditinės linijos arba šios paskolos naudojimas.

Todėl aš kviečiu Seimo narius pritarti mūsų siūlymui ir ratifikuoti šią sutartį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Kadangi mes dar nebaigėme pirmojo klausimo, arba, tiksliau, ketvirtojo klausimo, tai yra toks siūlymas, kuris padėtų galutinai mums viską baigti. Mes ten užsirašėm: pirmas punktas - ratifikuoti Estijos, Latvijos, Lietuvos laisvosios prekybos sutartį, o antras punktas (prieš žodžius “nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos”) galėtų būti toks, jeigu sutiktų kolegos: “Pasiūlyti Vyriausybei patikslinti lietuvišką sutarties preambulės tekstą pagal anglišką variantą”. Ar  būtų galima sutikti? Galima? Gerai. Ačiū. Dar V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš norėjau paklausti premjero dėl to klausimo, ką jis dabar pateikė, jeigu jūs leisit.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis premjere, čia pateiktoje lentelėje yra daug valstybinių įmonių, kurioms bus suteikti kreditai. Mano klausimas toks: ar tai nėra bankrutuojančios įmonės, kurios tą kreditą gali panaudoti tiesiog egzistavimo pratęsimui, o ne rekonstrukcijai, ir kokia yra jų privatizavimo eiga. Po to, kai jos gavusios kreditus bus privatizuotos, jeigu tai numatoma, ar jau naujieji savininkai perims ir įsipareigojimus kreditams, ar kreditai liks kaip valstybės našta?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų labai aktualus klausimas. Nagrinėdami kreditų suteikimą, mes pirmiausia žiūrim, aišku, kad įmonė būtų ekonomiškai normaliai funkcionuojanti. Todėl tie kreditiniai ištekliai suteikti pirmiausia įmonėms, kurios diegia pažangią technologiją. Pavyzdžiui, Panevėžio stiklo fabrikas. Iš esmės per trumpą laiką po tam tikrų investicijų fabrikas surado nišą naujoje ekonominėje situacijoje. Ir paskutiniai kreditiniai ištekliai, kurie skirti, būtent skirti paskutiniam modernizacijos etapui. Kaip ir anksčiau minėjau, pavyzdžiui, skirti kreditiniai ištekliai Gargžduose esančios, užmiršau pavadinimą, akcinės įmonės modernizavimui. Rusijos naftininkai suteikia 11 mln. ar 12 mln. dolerių investiciją. Bendram projekto finansavimui dar 2,6 mln. dolerių skirta kreditinių išteklių diegiant pažangią Vokietijos technologiją. Yra paklausa tos produkcijos, t.y. įmonė perspektyvi. Suprantama, kad būtų beprasmiška skirti kreditinius išteklius įmonėms, kurioms gresia bankrotas. Čia mūsų politika ir strategija labai aiški ir vienareikšmė. Tik pažangias technologijas diegiančioms įmonėms, kurios, aišku, turi tos paskolos grąžinimo planą, biznio planą. Ekspertai žiūri iš skirtingų lygių ir ekonominiu aspektu, ir techniniu aspektu. O kalbant apie paskolą, kad ji nebūtų valstybei našta ir privatizacija, iš tikrųjų įmonės kolektyvas kartu perima šitą paskolą. Ji turi būti tik ūkio subjekto grąžinama, jokiu būdu negali būti valstybės našta.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas iš salės) Gerbiamasis Endriukaiti, juk ne ta stadija. Jūs ma-ne vos ne kasdien mokot, kaip reikia laikytis Statuto, bet vis dėlto, kadangi klausimas rimtas, prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Klausimas rimtas. Aš noriu pasakyti, mokom, nemokom, bet šitie duomenys buvo išmėtyti visai neseniai, mes negalėjom nė perskaityti, įsigilinti gerai. Aš noriu pasakyt premjerui, kad Finansų ministerijos pateikti rodikliai yra skersai išilgai, be jokios sistemos, ir iš pirmo žvilgsnio nieko čia negali ir suimt. Todėl ir klausimai kyla.

Aš tik vieną jums norėčiau klausimą pateikti. Paaiškinkite, ką reiškia ir kokią naudą mes gauname imdami kreditus pirkti kukurūzams iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 25 mln. dolerių?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų nauda čia yra Amerikos fermeriams ir vienareikšmiai taip galima įvertinti. O šį susitarimą yra pasirašiusi ketvirtoji Lietuvos vyriausybė. Revizuot dabar tuos susitarimus, suprantama, kad mes neturime jokio pagrindo. Kreditas lengvatinis, bet iš tikrųjų kelia žemdirbių teisėtą nepasitenkinimą, nes tai mažina valstybės galimybes pirkti vietinius išteklius. 180 tūkst. t kukurūzų, kurie papildomai užėmė talpas, ir visa kita. Deja, ir kokybiniu aspektu yra tam tikrų problemų. Suprantama, kad mes kategoriškai atsisakėme tokios praktikos, kuri buvo taikoma, kad kreditiniai ištekliai būtų naudojami žemės ūkio produktų pirkimui. Tačiau adresuojama pusantrų metų vėluojant tas klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje)

A.ŠLEŽEVIČIUS. Pirma pono A.Abišalos Vyriausybės buvo pasiektas principinis susitarimas, pati apiforminimo procedūra iš tikrųjų buvo pavasariop.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos... Ačiū, gerbiamasis premjere. Aš kviečiu visus susikaupti ir aš manau, kad jau galime pradėti baigiamąją procedūrą.

Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, dėmesio! Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos EXIM banko paskolos sutarties ratifikavimo”, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Niekas nesiūlė. Prašom balsuoti, kolegos!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 76 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Lyg ir galima atsidusti.  Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1 Sei- mo narys.

PIRMININKAS. Kas susilaikėt, prašom?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12 Seimo narių.


Lietuvos Respublikos bendrojo pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr.707 (pirmasis svarstymas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. 12. Mieli kolegos, 76 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 12 susilaikius, nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos EXIM banko paskolos sutarties ratifikavimo” priimtas, t.y. sutartis ratifikuota. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Dabar mes šiek tiek turėtume pasitarti dėl mūsų tolesnio darbo. Pagal darbotvarkę dabar turėtų būti Bendrojo pajamų mokesčio įstatymo pirmasis svarstymas. Kiek aš pamenu, niekas neužsisakė kalbėti, a, yra? Tada atsiprašau. Vienintelis gerbiamasis J.Listavičius. Prašom. Prašom įjungti. Kolega J.Listavičius, kadangi jis užsirašė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos bendrojo pajamų mokesčio įstatymas reikalingas. Tačiau jis dar taisytinas. Konkrečiai dėl įstatymo projekto būtų galima nurodyti keletą tokių taisytinų vietų.

1 straipsnyje vietoj “nekilnojamojo turto” reikėtų nurodyti “nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta valstybinė registracija”.

4 straipsnyje dešimtame punkte reikėtų patikslinti neapmokestinamojo dovanų vieneto ir bendrąją vertę.

11 straipsnyje reikėtų patikslinti, kas ir kaip apskaičiuoja mokestį už pajamas pagal turto ir pajamų deklaraciją.

13 straipsnyje pavadinimas turėtų būti “Turto ir pajamų deklaracija”. Toks deklaracijos pavadinimas turėtų būti visame projekto tekste, kur apie tai kalbama. Tame pačiame 13 straipsnyje reikėtų papildyti “Turto ir pajamų deklaracijos pagrindiniai rodikliai”. Turto ir pajamų deklaracijoje galėtų būti tokie rodikliai. Tai pirmas - nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta valstybinė registracija. Antras - kitas nekilnojamasis turtas. Trečias - kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta valstybinė registracija. Ketvirtas - kitas kilnojamasis turtas. Penktas - pinigai, vertybiniai popieriai, pajai, debitorinis įsiskolinimas. Šeštas - iš viso turtas. Septintas - gautos per metus pajamos, A klasės apmokestinamos, B klasės apmokestinamos, neapmokestinamos. Aštuntas - neapmokestinamasis minimumas. Devintas - išlaidos. Tai čia investicijos iš savų lėšų, investicijos iš paskolų, paskolos suteikiamos visiems, labdara ir parama. Dešimtas - bendruoju pajamų mokesčiu apmokestinamos pajamos. Vienuoliktas - iš viso apmokestinamas turtas ir pajamos. Ir dvyliktas - bendrasis pajamų mokestis, avansas priklauso mokėti ir skirtumas plius arba minus.

Tiesa, dar 15 straipsnyje pirmame punkte reikėtų nurodyti tikslų dokumentų pavadinimą. Šiuo atveju ten reikėtų įrašyti pažymą, kuri išduodama pagal pajamų gavėjų pareiškimą, nes kitiems ji gali būti nereikalinga.

17 straipsnio antroji pastraipa - labai demokratiška. Ten turėtų būti nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija surašo aktą ir baudžia nustatyta tvarka už pažeidimus.

27 straipsnyje reikėtų nurodyti principus turto mokestinei vertei skaičiuoti.

26 ir 28 straipsniuose reikėtų patikslinti koeficientus. Nes 26 straipsnyje nurodoma, kad taikomas koeficientas 0, o 28 straipsnyje nurodoma, kad pajamos padauginamos iš koeficiento 0. O jūs žinote, kad padauginę bet ką iš nulio, tai mes nieko absoliučiai ir neturėtume gauti. Nenustatyta deklaruojamo kilnojamojo turto vieneto vertė. Matyt, reikėtų pradėti atsisakyti išieškojimo baudų neginčo tvarka. Įstatymo projekte per trylika vietų nurodyta “Lietuvos Vyriausybė nustato”. Manoma, kad gal reikėtų nurodyti to nustatymo bent jau principus.

Verta didesnio dėmesio baudų skaičiavimo tvarka. Nekalbama apie įmonių, įstaigų, organizacijų pareigą pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Yra ir daugiau tokių taisytinų vietų ir trūkumų. Taigi prie įstatymo projekto reikia dar rimtai padirbėti. Pataisytą įstatymo projektą reikėtų paskelbti spaudoje. Jau čia buvo keliamas klausimas, kad dar mes neskubame, jeigu jau vasario pirmomis dienomis pradėsime svarstyti antruoju svarstymu. Taip mes suspėsime gauti pastabas iš suinteresuotų asmenų. O čia yra suinteresuoti absoliučiai visi Lietuvos gyventojai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė. Prašom. Ar kalbėsite? Gerbiamosios damos, prašom kol kas viena kalbėkite į mikrofoną. Prašom. Gerbiamoji Briediene, kalbėsite dėl Mokesčio įstatymo?

V.BRIEDIENĖ. Aš norėjau pasakyti, kad šis įstatymas nėra svarstytas Ekonomikos komitete, o jau vyksta pirmasis svarstymas. Ten yra tikrai daug pastabų dėl įvairių punktų.

PIRMININKAS. Aš pažadu, kad antrojo svarstymo tada artimiausiame posėdyje nebus. O jūs turėsite beveik tris savaites savo posėdžiams. Taigi prašom. Kolega A.Pocius.

A.POCIUS. Man rodos, kad rengiant Mokesčio įstatymą, reikia gerai apgalvoti, ar viską galima realiai apmokestinti, ar galima tuos mokesčius surinkti, kaip įstatymas veiks gyvenime. Pastebimas toks susismulkinimas. Pavyzdžiui, kad ir sportininkų prizai. Jeigu jų per metus susirenka daugiau kaip už 200 Lt, tai jie apmokestinami. Kas gi apskaičiuos, kiek tas sportininkas per metus prizų ir premijų gavo. Man labai atrodo nenormalu, kai iš pensijų ir pašalpų bus imamas mokestis. Jeigu valstybė moka pensijas, tai ji iš savo kišenės moka, tai tegu moka tą sumą, kurios jau nebereikėtų apmokestinti. Pensininkus tas nuteikia labai nemaloniai, kad jis vėl kažką iš savo pensijos turi... Dar jam valstybė atskaičiuoja mokesčius. Man atrodo, kad dar dėl to įstatymo turėtų būti gerai padiskutuota ir plačiau aptarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos,  jeigu aš jus, ir kalbėjusius, ir nekalbėjusius, teisingai supratau, tai šitam įstatymo projektui, matyt, bus galima pritarti po pirmojo svarstymo, bet antrąjį surengti tiktai tada, kai bus padiskutuota komitetuose, o Vyriausybė arba Finansų ministerija pateiks patikslintą variantą. Ar galime taip sutikti? Bus galima? (Balsai salėje) Tai štai dėl šito jau reikia tartis. Prašom, kas tada nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Du - už, du - prieš. Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Mes šį projektą svarstėme komiteto posėdyje. Tikrai ten yra daug diskutuotinų momentų. Bet vis dėlto mums reikėtų pritarti po pirmojo svarstymo ir paskelbti spaudoje. Tai būtinas dalykas. O per tą laiką visi komitetai pasvarstytų, duotų savo išvadas, ir mes tada galėtume grįžti prie to klausimo. Aš siūlau pritarti po pirmojo svarstymo ir paskelbti spaudoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš irgi siūlau pritarti po pirmojo svarstymo. Bet būtinai dar prieš skelbiant jis turėtų būti pataisytas, ir stipriai pataisytas, ir tada skelbti spaudoje. O šiaip dabar reikėtų po pirmojo svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad mes rasime konsensą. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Irgi manyčiau, kad reikėtų jam pritarti. Čia pasakytos kai kurios smulkmenos. Tikrai yra daug susismulkinta. Tik aš norėčiau vieną momentą prieš...

PIRMININKAS. Tylos, kolegos!

A.ENDRIUKAITIS. Kad kolegos pasvarstytų dėl 19 straipsnio, būtent dėl mokesčio mokėtojų duomenų slaptumo. Tai čia yra toks subtilus klausimas: ir konstitucinis, ir moralinis, ir etinis, ir kitoks. Tačiau mums, rengiantiems tą įstatymą, reikėtų atsižvelgti ne į kokią sterilią Vakarų Europos ar kitos šalies teisės sistemą, bet remtis ta situacija, tomis aplinkybėmis, tuo pereinamuoju laikotarpiu, kurį mes išgyvename šiandien, tarkime, atskiri piliečiai išvis nemoka mokesčio. Toliau čia iškyla klausimas Finansų ministerijos, pačių darbuotojų. Darbo kontrolės klausimas irgi turėtų įeiti. Nes pagal šitą straipsnį būtų naudinga tiktai tiems nemokėtojams. Todėl reikėtų jį paskelbti ir padiskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti viena. Šitas įstatymas yra be galo svarbus. Jis rūpi visiems mūsų žmonėms. Aš nenorėčiau sutikti, kad jau įvyko pirmasis svarstymas. Faktiškai tiktai buvo aptartos kai kurios atskiros detalės, o iš esmės apie įstatymą niekas nekalbėjo. Na, galbūt reikėtų... Tarp pirmojo ir antrojo svarstymo nežinau, kiek laiko praeis, ir paskui staigiai mes vėl pradėsime kokį nors šturmą ar ką nors šito įstatymo. Manyčiau, kad jį dabar reikėtų paskelbti spaudoje, nesakyti, kad buvo pritarta po pirmojo svarstymo, o sakykim, pirmąjį svarstymą pradėti daug ge- riau pasiruošus ir sužinojus visuomenės nuomonę apie šitą įstatymą. Manau, kad galėtume mes dar nelaikyti tai pirmuoju svarstymu, nes jo nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis A.Vaišnorai, tiktai noriu iš karto tamstai pasakyti, kad jeigu skelbsime spaudoje, tai kitas etapas, arba antrasis svarstymas, bus ne anksčiau kaip kovo mėn. Ne anksčiau.

Gerbiamieji kolegos, dar kartą jūsų klausiu, ar reikia formaliai balsuoti už pasiūlymą, kurį aš dabar patikslinsiu: pataisyti pagal Seimo narių pasisakymus, pagal Juridinio skyriaus išvadą, pagal galimą vieno ar kito komiteto posėdžio medžiagą ir skelbti spaudoje. Galime taip sutarti? (Balsas iš salės) Galim? Nereikia balsuoti? Visų pirma Biudžeto ir finansų komitetas... Tai yra pritariame po pirmojo svarstymo ir pavedame Biudžeto ir finansų komitetui kartu su Vyriausybe ir su Finansų ministerija patikslintą, pataisytą variantą paskelbti spaudoje. Sutinkame? Ačiū.

Dabar, gerbiamieji kolegos, yra štai toks siūlymas: vis dėlto grįžti prie pirmojo darbotvarkės punkto, o septintąjį nukelti į popietinį posėdį. (Balsai iš salės) Minutėlę, gerbiamieji kolegos, aš tuoj paaiškinsiu. Kadangi dėl Valstybės saugumo įstatymo buvo čia kai kurių labai ginčytinų dalykų, tai mes jį užbaigtume priimti, atrodo, viskas suderinta. Švietimo įstatymą aš siūlau nagrinėti vietoje vienuolikto punkto, kurį Vyriausybė atsiima. Dėl Švietimo įstatymo ginčų nėra, kaip mane patikino gerbiamasis komiteto pirmininkas kolega B.Genzelis, taigi mes jį galime bet kokiu kvorumu priimti. (Balsai iš salės)

Vienuoliktą Vyriausybė atsiima, t.y. “Dėl butų privatizavimo įstatymo papildymo”. Taigi mes turime laiko ir galima šitai padaryti. Prašom. Kolega R.Bloškys.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, labai būtų didelis prašymas tą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 215 straipsnio pakeitimą... iki pietų, kadangi čia yra skubesnė tvarka, po pietų tada būtų galima dėl jo kartu balsuoti. Jokių pastabų, jokių pasiūlymų neturime. Buvo gerbiamasis profesorius B.Genzelis pasiūlęs skubesnę tvarką.


Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymo projektas Nr.434(6) (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Gal vis dėlto pirma saugumas, o po to visi kiti reikalai. Gerai? Taigi kviečiu gerbiamąjį A.Sakalą užbaigti gerai pradėtą darbą. Prašom.

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Kviečiame departamento direktorių poną J.Jurgelį į tribūną, o Seimo narius aš informuosiu, kad per šitą pertrauką buvo susirinkę labai didelė grupė Seimo narių, įskaitant autorius, vakarykščius Seimo narius, kurie vakar teikė daug pastabų, ir praktiškai visi straipsniai yra suderinti, išskyrus porą alternatyvų, dėl kurių reikės balsuoti. Aš teikiu paeiliui.

4 straipsnis buvo nepriimtas aną dieną, bet dabar, pakeitus antroje pastraipoje žodį “pažeistų” žodžiu “apribotų”, visi diskusijos dalyviai sutiko, kad straipsnis yra visiškai priimtinas. Ar kas nors turi abejonių? Prašom? Nėra abejonių. Straipsnis priimtas.

8 straipsnis. 8 straipsnis, nors jis yra priimtas, bet visi (...) siūlo šiek tiek jį kitokį, šiek tiek paredaguotą variantą. Ar Seimo nariai sutinka? Aš paskaitysiu, kokie nedideli pakeitimai yra, kad būtų galima 8 straipsnį priimti, kad jis neprieštarautų kitiems straipsniams. Sutinkate? Tai toks pakeitimas. Pirmajame sakiny įrašyta: “Saugumo departamentas, spręsdamas įstatymo numatytus uždavinius” ir išbrauktas yra 5 punktas, visa kita lieka taip pat. Ar, gerbiamieji Seimo nariai, pritariame tokiam 8 straipsniui? Prašom, žiūrėkite. Jis jau buvo, gerbiamieji Seimo nariai, priimtas. Jeigu jūs nesutiksite, lieka tas senas variantas, bet čia yra patobulinimas. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu tiktai pasakyti, kad tas suderinimas yra blogo daikto šioks toks pagražinimas, aš taip pasakyčiau. Aš noriu pasakyti, kad manęs 8 straipsnis iš principo nepatenkina, nes tai yra... Saugumo departamento funkcijų apibrėžime aiškiai matosi, kad Saugumo departamentas atliks iš esmės tiktai tam tikrą policijos funkciją. O tai, ką Lietuvai dabar labiausiai reikia žinoti, kas gresia jos saugumui, tai tas dalykas bus paliktas nežinia kam. Ir todėl aš pasisakau prieš 8 straipsnį, nors aš dalyvavau derinant, bet man jis nepatinka iš principo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, yra tiktai tokia alternatyva: arba 8 straipsnis lieka koks ir buvo, jis yra priimtas, arba mes jį pataisytą priimame. Aš kito kelio nematau. (Bal-sai iš salės) Pranešėjau, ar jūs paliekate seną straipsnį, ar siūlote perbalsuoti dėl naujos redakcijos?

J.JURGELIS. Mūsų buvo sutarta per pasitarimą, kad mes pasiūlysime šitai. Jeigu Seimas nieko prieš, siūlome šitas pataisas ir priimti.

PIRMININKAS. Gerai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 8 straipsnio naują redakciją, paspaus mygtuką - “už”. Prašom.

J.JURGELIS. Prašo pakartoti pataisas.

PIRMININKAS. Ką tokį? Gerai. Pataisas pakartoju, stabdau balsavimą. 8 straipsnis, prašom, yra pirmajame sakinyje įrašyta: “Saugumo departamentas, spręsdamas įstatymo numatytus uždavinius”. Ten buvo numatyta “jam pavestus uždavinius” parašyti, o dabar - “įstatymo numatytus”, kad nebūtų jokios savivalės. Ir išbrauktas 5 punktas, kuriame parašyta, kad “Seimo Vyriausybės pavedimu dalyvauja tiriant baudžiamąsias bylas”. Baudžiamajame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta, kokios bylos yra pavedamos saugumui. Vadinasi, šitie du punktai, daugiau jokių pakeitimų nebuvo. Prašom, registruojamės ir balsuojame. Ar Seimo nariai sutinka be balsavimo priimti 8 punktą? (Balsai iš salės) Klausiu, ar yra prieštaraujančių, reikalaujančių balsuoti? (Balsai iš salės) Nėra. Priimta.

Toliau 19 straipsnis. Saugumo departamento pareigūnų teisės. Buvo atidžiai peržiūrėtas,   ir Seimo narys A.Kubilius, ir kiti neturi jokių prieštaravimų. (Balsai iš salės) Na, bet pritariate? Tai reikalausite balsuoti, gerbiamasis Seimo nary? (Balsai iš salės) Aš nežinau, ką jūs liepsite, tai ir darysiu. Ar balsuojame, ar nebalsuojame?

A.KUBILIUS. Aš atsiprašau, aš jau pasakiau savo nesutikimą iš principo su būtent tokiu, aš nenoriu pasakyti, nesupykite, bet tai yra būtent KGB apibrėžimas, tai yra žvalgybos tarnybos ir slaptosios policijos sujungimas. Šitas straipsnis tai ir padaro. Jeigu tai yra Baudžiamajame kodekse įrašyta, tai reikėjo viską peržiūrėti nuosekliai ir visų pirma susitarti, kas tai yra Saugumo departamentas ir kokios yra funkcijos, o ne pavesti jam gaudyti plėšikėlius. Ir paskui gerbiamasis J.Jurgelis, be abejo, turės atsiskaitydamas pasakyti, ką jisai darė, ką padarė. Jis padarys, jis sugaus ten penkis vario vagis, dar suras (...) palaidojimus, o tai, ką iš tikrųjų turi daryti normalios valstybės saugumo tarnyba, šitai nebus daroma ir toliau.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau suprasti, ką reiškia 5 punkto išbraukimas.

PIRMININKAS. Viskas, baigta, kalbėkite apie 19 straipsnį, jau jis priimtas, 8 straipsnis.

V.LANDSBERGIS. 8 straipsnis, jeigu iš jo išbrauktas 5 punktas, ten buvo numatytas Sei-mo arba Vyriausybės pavedimas. Vadinasi, dabar Saugumo departamentas tai darys savo paties nuožiūra ar kieno nors kito pavedimu?

PIRMININKAS. Ne. Pirmajame sakinyje yra įrašyta, kad vykdo įstatymo numatytas funkcijas. Seimo narys M.Stakvilevičius. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos. Jeigu jau yra sutarta, kad reikia pataisyti šitą redakciją, tai balsuojame: arba taip, arba ne. O iš naujo nėra ko diskutuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutarta yra tik nedidelės Seimo dalies, kiti Seimo nariai gali nepritarti mūsų sutarimui.

M.STAKVILEVIČIUS. Taigi jie patys dalyvavo.

PIRMININKAS. Ne, ne visi dalyvavo. Taip, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 19 straipsnio? Nėra. Priimta.

20 straipsnis. Yra tokia pataisa - pirmajame sakinyje išbraukti žodžiai “jų tarnybos stažui ir kvalifikacijai žymėti”. Pareigūnų laipsniai bus įvedami tiktai pareigūnų statutiniams santykiams reguliuoti, bet ne už stažą ir ne už kvalifikaciją. Vadinasi, kad kai kurie pareigūnai, kuriems statutiniai santykiai yra būtini, turės tuos laipsnius, o kai kurie pareigūnai ir neturės, kurie, pavyzdžiui, dirba informacijos rinkimo srityje ar kitose srityse.

Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš siūlau principinį dalyką: išbraukti šitą visą straipsnį, palikti pareigūnų kvalifikaciją, t.y. 24 straipsnį, o Statute galima numatyti, kokius turi įgaliojimus aukštesnės kvalifikacijos pareigūnas savo pavaldiniams. O atsisakyti šito, mano manymu, visiškai nereikalingo dalyko, t.y. saugumo generolų ir kitokių visokių laipsnių pavadinimų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Jeigu bus paliktas šitas straipsnis, pagal kurį nustatomi laipsniai su     kariniais pavadinimais, tai bus labai aiškiai pabrėžtas karinės organizacijos kūrimas, analogas sovietiniam KGB. Ir be abejo, kad Saugumo departamento generolu nebus paskirtas ponas J.Jurgelis, o kas nors iš buvusių profesionalų, kvalifikuotų, pasižyminčių kompetencija. Ir  mes tai turime labai gerai suprasti, ir todėl aš siūlau nebalsuoti už tokių laipsnių įvedimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom. Galima kalbėti dabar tik už.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš taip ir padarysiu. Aš dabar paklausiau tokių būrimų iš kavos tirščių. Labai įdomu pasidarė. Aš pritariu dar kartą, kad būtų pareigūnų laipsniai, ir iš tikrųjų iš dabartinės redakcijos, kai yra parašyta, kad jie reguliuoja statutinius santykius, tai yra vienareikšmiška ir labai aišku. Kvalifikaciniai visi   tie, kategorijos, tai yra kvalifikacija, o ne statutiniai laipsniai... Ir kaip galima į vieną vietą suplakti du dalykus. Ir dar, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pamiršote, kad paskutiniame sakinyje...

PIRMININKAS. Ne, nepamiršau, aš dar pasakysiu.

A.IVAŠKEVIČIUS. Mes pasiūlėme irgi dar vieną tokį...

PIRMININKAS. “ Saugumo departamento pareigūnų laipsnio suteikimo ir netekimo” - pa-skutiniame sakinyje įrašome žodį “ir netekimo”.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš pritariu ir siūlau kolegoms balsuoti už šitą 20 straipsnį.

PIRMININKAS. Dar vienas pritariantis - Seimo narys A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Kelis dešimtmečius gyvenau tarp akademikų, mokslo daktarų. Buvo pavadinimai tos hierarchijos, bet ten nebuvo generolai... Kai kam žodis “ generolai” ir kiti laipsniai, kurie yra kariuomenėje, nepatinka, tai mes galime tuos pavadinimus pakeisti kitais žodžiais, bet hierarchija, kaip valdymo struktūra, šitoje organizacijoje yra reikalinga, kadangi jinai yra efektyvi. O kad išvengtume... tiktai viena yra problema. Jeigu mes įvesime generolus, tai reikš, kad departamento direktoriumi negali būti neturintis tokio laipsnio žmogus. Todėl aš siūlau tuos laipsnius vadinti kitaip, o būtent: krivis, krivaitis, kriviukas, krivytis, krivaičiukas. Jau čia išeina penkių lygių hierarchija, jeigu trūksta, aš dar daugiau sugalvosiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, kodėl, pavyzdžiui, ne feldfebelis, arba oberšturmbanfiureris? Irgi labai geri laipsniai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 20 straipsnį, prašom paspausti mygtuką “už”.

35 - už, 15 - prieš, 1 susilaikė. Priimtas.

21 straipsnį pranešėjas atsiima.

24 straipsnis. Saugumo departamento pareigūnų kvalifikacijos, kategorijos ir atestavimas. Taip pat buvo sutarta, kad tas straipsnis yra be pakeitimų. Ar Seimo nariai abejoja? (Balsai iš salės) Nėra abejojančių? Priimtas.

Toliau eina 28 straipsnis. Saugumo departamento pareigūnų darbo užmokestis, socialinės garantijos. Jokių pakeitimų nesiūlyta. Taip, kaip yra jums pateiktoje redakcijoje. Nėra? Priimtas.

29 straipsnyje Seimo narys J.Beinortas siūlo įrašyti šeštoje eilutėje nuo viršaus po žodžių “tarnybos laikas” žodžius “Lietuvos vidaus reikalų, krašto apsaugos” ir t.t. Žodį “Lietuvos” įrašyti. Taigi prašom, Seimo nary Beinortai, remti savo pasiūlymą. Prašom. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Man atrodo, kad mes ten sutarėme dėl įrašymo, nes čia...

PIRMININKAS. Pranešėjau, jeigu priimate, tai jokių abejonių nėra.

J.BEINORTAS. Nes paskutinė eilutė kalba, kad ne Lietuvos kariuomenėje arba kituose organuose... Tai viena. O antra, man regis, kad yra natūralu, kad visos šitos tarnybos, atsiradusios kartu su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu, sakykime, traktuotinos kaip Lietuvos vidaus reikalų, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos muitinės, kad nebūtų dviprasmybės.

PIRMININKAS. Ar priimate šitą įrašymą “Lietuvos” ? (Balsai iš salės) Ne man sakykite, prašom į mikrofoną. Siūlo įrašyti žodį “Lietuvos”. Laukiu. 29 straipsnis... Prašome iš vietos nešūkauti, gerbiamieji Seimo nariai, jūs čia ne grybų ieškote, o įstatymus priiminėjate. (Balsai iš salės) Pranešėjas prašo dar atidėti truputį, jis norėtų dar pasitarti.

J.JURGELIS. Iki balsavimo pabaigos.

PIRMININKAS. Dabar dar viena pataisa yra. Seimo narys J.Beinortas tame pačiame straipsnyje siūlo išbraukti: “mokslo tiriamojo darbo laikas mokslo tiriamojo darbo ir moky-mo įstaigose”, taip? Ar nori dar kas nors pasisakyti ir motyvuoti arba už, arba prieš. Prašom, Seimo nary Beinortai, jums pirmenybė. Prašom.

J.BEINORTAS. Reikalas tas, kad mokslinio tiriamojo darbo laikas čia buvo, kiek aš suprantu, numatytas dėl galimo mokslininkų rentos netekimo. Tačiau yra šiuo metu rengiamas Mokslininkų rentos įstatymas, ir aš garantuoju, kad tas darbas, kuris buvo dirbamas mokslinėje tyrimo įstaigoje, to žmogaus stažas neprapuls, jeigu jis ir pereis į Saugumo tarnybą. Todėl šičia perkelti, kad stažas niekuo nesusijęs su valstybės saugumo reikalais, kad jis čia būtų kvalifikuojamas kaip stažas šitoje tarnyboje, tiesiog nereikia. Aš manau, kad jūs visi suprantate, kad mokymo įstaigos ir mokslinio tyrimo darbo  įstaigos yra labai plataus profilio ir nebūtinai visos ką nors bendra turi su valstybės saugumo reikalais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom priešingą nuomonę pasakyti.

A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kada mes svarstome iš esmės visą straipsnį, o    ne kiekvieną eilutę, kurios, beje, yra šiek tiek susijusios, reikėtų ir apie jas kalbėti. Sakykime, jeigu įrašome: “tarnybos laikas Lietuvos vidaus reikalų” ir t.t. Sutinku, kad tai būtų įrašyta, ir pranešėjas galbūt su tuo sutiks, jeigu pasilieka paskutinis sakinys, kad neužkirstume kelio žmonėms, kurie turi praktinę darbo specialiosiose tarnybose ir vidaus reikalų organuose kvalifikaciją, kad jie su tuo praktiniu “bagažu” ateitų į Lietuvos Respublikos saugumo departamentą. Kai kas pasakys, kad saugume buvo tiktai politinė žvalgyba ar dar kas nors, ten buvo įvairių specialistų, ir reikia įvertinti tą jų kvalifikaciją. Ką padarysi, mes tiktai dar kuriamės ir negalime įstatymu užkirsti tokių dalykų. Be to, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes sutarėme, kad “darbas su Aukščiausiosios Tarybos deputatais ar Seimo nariais” bus išbrauktas.

PIRMININKAS. Taip, išbrauktas šitas sakinys.

A.IVAŠKEVIČIUS. Taip kad aš siūlau faktiškai balsuoti už šį 29 straipsnį, išskyrus tą išbraukimą - “Aukščiausiosios Tarybos” - ir t.t., ir įrašyti “tarnybos laikas Lietuvos vidaus” ir t.t. Tada iš tikrųjų galima balsuoti.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Dar mes turime vieną pasiūlymą, dėl kurio reikės balsuoti. Pranešėjo nuomonė, prašom, ir balsuosime.

J.JURGELIS. Aš prašyčiau palikti šitai...

PIRMININKAS. Mokslo tiriamojo darbo laikas...

J.JURGELIS. Mokslinis stažas įskaitomas. Tai, apie ką kalbėjo gerbiamasis J.Beinortas. Jeigu ir bus įskaitytas tas stažas, tai jis bus bendrai mokslininkams įskaitytas, o ne specialus stažas, kuris įskaitomas Saugumo tarnybai. Saugumo tarnyba yra suinteresuota, kad ateitų išsilavinę žmonės , turintys mokslinius laipsnius. Ir ne bet kokių specialybių, o tų, kurios reikalingos saugumo tarnybai. Tai būtų akstinas jiems čia ateiti. Todėl aš prašyčiau palikti.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl alternatyvų pasisako vienas už, vienas prieš, prašom skaityti Statutą. (Balsai iš salės) Negalima! Per balsavimą, per trečiąjį svarstymą nekalbama. (Balsai iš salės) Pasakau aiškiai jums, kad yra išbrauktas, mes dėl viso 29 straipsnio nebalsuojame. Balsuojame dėl Seimo nario J.Beinorto pasiūlymo, t.y. išbraukti žodžius: “mokslo tiriamojo darbo laikas mokslo tiriamojo darbo ir mokymo įstaigose”. Tai yra jo pasiūlymas, ir kas palaiko šitą pasiūlymą, paspaus mygtuką “už”. Dar balsavimas nepradėtas. Pranešėjas nesutinka išbraukti, taigi jūs turite nuspręsti. Prašom, balsavimas pradėtas. Kas siūlo išbraukti, spaudžia mygtuką “už”.

Už - 12, prieš - 37. Pasiūlymas nesurinko daugumos. Lieka šitas sakinys.

Toliau buvo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas išbraukti paskutinį sakinį. (Balsai iš salės) Priešpaskutinį? Buvo sutarta, kad išbraukti žodžiai, pranešėjas pats juos išbraukė. “Darbas su Aukščiausiosios Tarybos deputatais ar Seimo nariais, taip pat” - šitie žodžiai yra išbraukti. Pranešėjas pats juos atsiėmė. Dabar paskutinis sakinys. Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti paskutinį sakinį. Taigi kas nori?.. Seimo narys P.Jakučionis, matyt, nori remti savo pasiūlymą, prašom. Kas nors turi oponuoti. Vienas remia, vienas oponuoja, ir pranešėjo nuomonė. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Taip, aš savo pasiūlymą remiu, ir pasitarime mes ten prie vienodos nuomonės nepriėjome šiuo klausimu. Ir manau,  kad dėl šito pasiūlymo reikia balsuoti, nes čia yra atviros durys ar didelė landa, jau nebe landelė, dirbti specialiojoje mūsų tarnyboje dirbusiems svetimose specialiosiose tarnybose būtent Rytų šalyse.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus turėtų oponuoti, bet jeigu jisai remia, aš negaliu jam suteikti žodžio. Kaip jūs darot?

J.A.KATKUS. Aš siūlau išbraukti nebalsuojant.

PIRMININKAS. Taip nesutinka pranešėjas.

Seimo narys A.Ivaškevičius, ir balsuosime.  O gal sutiks, pažiūrėsime. Paklausykime argumentų.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš nesutinku, kad šis sakinys būtų išbrauktas. Aš jau kai kuriuos argumentus pasakiau, o dabar noriu visų paklausti, ar mes norime vienkartinės kažkokios politinės naudos, ar norime, kad mūsų saugumo tarnyba veiktų efektyviai. Juo labiau kad čia nematau jokios baimės nei iš Rytų, nei iš Vakarų. Nes yra, sakykim, tame sakinyje parašyta: “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Kiekviena asmenybė, kuri pretenduos dirbti saugumo tarnyboje, taip sakant, bus atrenkama individualiai. Ir niekas neteigia, kad vadovaujantį darbą. Galų gale reikia mokyti ir mūsų saugumo tarnybos darbuotojus.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė. Paskui balsuosime.

J.JURGELIS. Aš prašau palikti.

PIRMININKAS. Pranešėjas prašo palikti.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas siūlo išbrauk-ti paskutinį sakinį, spaudžia mygtuką “už”.

Už išbraukimą - 17, prieš - 32. Paskutinė pastraipa lieka.

Dėl 30 straipsnio nebuvo pastabų. (Balsai salėje) Dėl viso dar nebalsuojame, nes pranešėjas prašė palaukti. Tai mes dar prie to straipsnio grįšime, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau. Atsiprašau, pranešėjas paprašė minutės pagalvoti. Mes tai jam suteiksime. Padarysime trumpą pertrauką, po to jūs jam galėsite pasakyti tai, ką galvojate apie jį ir apie jo visą įstatymą.

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 30 straipsnį. Dėl jo abejonių nebuvo. Pritarta.

31 straipsnis. Dėl 31 straipsnio buvo sutarta, kad išbraukiami du sakiniai pradedant žodžiais “išleidžiamiems kasmetinių atostogų...” Iki galo viskas yra išbraukiama.

Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Du sakiniai išbraukiami?

PIRMININKAS. Taip, visi sakiniai. Vadinasi, paskutiniai neišbraukti žodžiai yra “Departamento statutas”. O visa kita po to yra išbraukiama.

A.ENDRIUKAITIS. Na, apskritai aš norėčiau pasakyti ne dėl tos trukmės. Gali būti ir tokia, ir kitokia trukmė. Bet ar nebūtų prasminga, kad šitas straipsnis būtų Atostogų įstatyme. Ir turėtų būti visos atostogų trukmės bei tvarka bendrajame įstatyme, nes šiuo metu, pavyzdžiui, Vyriausybės įstatymo projekte apie tas atostogas nieko nėra. Vienos tarnybos turi įsirašiusios, o kitos neturi. Ir kuri taip jau įsirašys ar geriau, ar gudriau, tai taip ir bus. Tai turėtų būti kokia nors sistema, palyginimas. Ir aš manyčiau, kad šito straipsnio čia nereikėtų. Labai gerai čia yra parašyta 30 straipsnyje, kad socialinio aprūpinimo pensijomis tvarką reguliuoja atskiras įstatymas. Tai yra labai sisteminga ir prasminga. Siūlau šitą straipsnį išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tik norėčiau informuoti, kokios buvo diskusijos. Taip pat buvo abejota, ar reikia viso šito, gal reikia palaukti bendrojo įstatymo. Bet buvo sutarta, kad kol nėra bendro įstatymo, kažko reikia. Tai buvo nutarta, kad reikia priimti tai, kas dabar jums teikiama. O kai bus bendrasis įstatymas, visa tai bus panaikinta. Visos šitos socialinės garantijos bus panaikintos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šitą 31 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”.

Už - 38, prieš - 10, susilaikė 2. Straipsniui pritarta.

32 straipsnis. “Kompensacijos Saugumo departamento pareigūnams.” Taip pat nekyla jokių abejonių. Buvo sutarta. Tačiau jeigu kam dabar kyla abejonių, prašom. Abejonių nėra. Pritarta.

33 straipsnis. “Saugumo departamento pareigūnų socialinis draudimas.” Na, čia parašyta tik tiek, kad pareigūnai apdraudžiami valstybės lėšomis nuo jų paskyrimo į atitinkamas pareigas iki atleidimo iš jų dienos. Niekam nekėlė jokių abejonių. Abejonių nėra, Seimo nariai? Pritarta.

34 straipsnis. “Aprūpinimas butais.” Išbraukta yra vidurinė pastraipa. “Asmenys, perėję dirbti į Saugumo departamentą” ir t.t. Pirmasis ir trečiasis sakiniai lieka bendru sutarimu. Gerbiamieji Seimo nariai, pritarta, taip?

35 straipsnis. “Kitos Saugumo departamento pareigūnų socialinės garantijos.” Na, yra priimta Seimo nario J.Beinorto pataisa. Antroje pastraipoje įrašyta. Ten skliaustuose parašyta “miesto, priemiesčio, tarpmiestinio”. Po žodžio “tarpmiestinio” įrašyti “iki 100 km”. Pranešėjas su pataisa sutiko. Tada aš taip pat klausiu jūsų, ar galite pritarti visam straipsniui? Pritarta.

36 straipsnis. “Saugumo departamento finansavimas.” Kaip pamenat, buvo atidėtas. Todėl, atsižvelgiant į visas pastabas, yra braukiamas paskutinis sakinys. “Vyriausybės nustatyta tvarka” ir t.t. Visas sakinys išbrauktas. Lieka tik pirmoji pastraipa. Pritariat?

Gerbiamieji Seimo nariai, visi straipsniai, išskyrus vieną, yra priimti. Ar Seimo narys J.Jurgelis apsisprendė, ką darys su “Lietuva”?              

J.JURGELIS. Ar aš galiu pusę minutės pasitarti?

PIRMININKAS. Taip, daroma 3 min. pertrauka. Ponas J.Jurgelis nori pasikonsultuoti dėl žodžio “Lietuva” įrašymo.

 Seimo nary A.Kubiliau, jūs turėjote kažką pasakyti.

Pertrauką išnaudosime. Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas turi jums siurprizą.


Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 215 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.673 (pirmasis ir antrasis svarstymas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, mes susitarėm, kad mums reikia padaryti vieną technologinį sprendimą dėl darbotvarkės 7 punkto. Mes jį perkėlėme į popietinę dalį vietoj 11 punkto, kurį Vyriausybė atsiima, vadinas, dėl Butų privatizavimo įstatymo papildymo. Bet 7 punktas yra dviejų dalių. Tai štai dėl antrosios dalies, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 215 straipsnio pakeitimo mums reikia priimti sprendimą, ar pritariam po pirmojo ir antrojo svarstymų. Tai tada klausimas būtų išspręstas iškart. Prašom. Gerbiamasis R.Bloškys. Yra darbotvarkėje visa šitai, gerbiamasis Endriukaiti. Viskas yra.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kokių nors pasiūlymų ar pataisų negavome,    tiktai buvo korektūros klaida. Nurodo Juridinis skyrius. Ten yra ne “atstovaujančių”, bet “atstojančių”. Daugiau jokių pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pirmojo ir antrojo svarstymo? Minutėlę! Tada yra kitas principinis klausimas, ar sutinkam pratęsti posėdį, kad užbaigtume čia kai kuriuos pradėtus darbus? (Salėje triukšmas) Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Ar sutinkam pratęsti kokiai 10-15 min.? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu tiktai pasakyti, jog aš suprantu, kad buvo iš ryto pažadėta pateikti pareiškimą dėl Rusijos naujų požiūrių į Baltijos valstybes. Tai šitas dalykas turi būti padarytas ir šitas pareiškimas šiandien turi būti priimtas. O jeigu jūs vėl įterpsite visus kitus klausimus apie administracinius pažeidimus ir t.t., tai su tuo nesutinkam.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš kaip tik dėl to ir siūlau. Pratęsimą sudarytų trys dalys. Užbaigtume Saugumo įstatymą, pritartume po pirmojo ir antrojo svarstymo ATPK pakeitimams, o spręstume galutinai po pietų ir būtų pareiškimo pateikimas.

A.KUBILIUS. Tai iš pradžių...

PIRMININKAS. Sutinkat? Ne, prašom nepainioti. Dėl to balsuosim.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai dabar pradėkim.

PIRMININKAS. Kantrybės!

BALSAS IŠ SALĖS. Jau būtų ir pateikę...

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Jeigu nebūtumėt ginčijęsi, tai jau būtume šitai padarę. Taigi ar reikia balsuoti dėl posėdžio pratęsimo 15 min.? Reikia. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas 15 min.? Prašom balsuoti. A.Kubilius jau pasisakė. Vieną minutėlę! Prašom, gerbiamasis Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. (...) Vyksta tada, kai nuolat arba viena, arba kita pusė savo oponentą arba savo kolegą apgauna. Jūs gilinat šitą nepasitikėjimą. Aš su gailesčiu šitą konstatuoju.    Ir viskas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Tai jūs norite pasakyti, kad nereikalinga pateikti pareiškimą?

BALSAS IŠ SALĖS. Tai jūs...


Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymo projektas Nr.434(6) (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Ne, aš šito nesakiau. Geriau nesikabinėkit ir neerzinkim vieni kitų.

Taigi 41 - už, 5 - prieš, 3 susilaikė. Dabar išsprendžiam štai šitą klausimą dėl ATPK pataisos 215 straipsniui. Čia yra susiję su Švietimo įstatymu. Ar pritariam po pirmojo ir antrojo svarstymo? Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Pritariam. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Arba dabar baigiam Saugumo tarnybos įstatymą, arba pareiškimas.

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Kviečiu į tribūną departamento direktorių poną J.Jurgelį. Dėl 29 straipsnio mes nebaigėme. Seimo narys J.Beinortas pasiūlė po žodžių “tarnybos laikas” (šešta eilutė nuo viršaus) įrašyti žodį “Lietuvos”. Jūsų nuomonė?

J.JURGELIS. Kadangi liko paskutinė pastraipa, tai esmės nekeičia. Bet iškyla abejonė, kad jeigu pagal esamą redakciją mes įrašysim “Lietuvos”, ar mes turėsime užskaityti stažą vidaus reikalų darbuotojams? Todėl aš prašau palikti redakciją tokią, kokia ji yra.

PIRMININKAS. Taip. Vienas - už, vienas - prieš tada. Seimo narė Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai! Reikėtų įrašyti “Lietu-vos Respublikos”, kad būtų visiems aišku. O  vienas žodis “Lietuva” dar nieko nesako. Mes turime reikalą su valstybinėmis struktūromis ir Lietuvos Respublikos tose atitinkamose struktūrose...

PIRMININKAS. Na, jeigu Seimo narys J.Beinortas sutinka, tai mes priimsime šitą. Aš teiksiu balsavimui “Lietuvos Respublikos”.

Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom. Paskui balsuosime.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad paskutiniame sakinyje parašyta “specialiose tarnybose”... Mano manymu, prie jų būtų galima priskirti ir tarnybą vidaus reikalų organuose. Todėl aš nematau, taip sakant, didelio svyravimo, kad būtų galima įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Primenu, kad Seimo narys J.Beinortas pasiūlė įrašyti žodį “Lietuvos”. Seimo narė Z.Šličytė pasiūlė žodžius “Lietuvos Respublikos”. Su tuo sutiko ir Seimo narys J.Beinortas. Taigi aš teikiu balsavimui pataisą, kad... Pranešėjas nesutinka?

J.JURGELIS. Aš noriu pakartoti tą abejonę dėl dabartinės redakcijos. Jeigu paskutinėje eilutėje būtų “vidaus reikalų”, tai tada būtų viskas tvarkoj. “Tarnyba užsienio šalių kariuomenėse, vidaus reikalų...” O dabar tos eilutės nėra. Ar ji pagal įstatymą bus priskirta specialiosioms tarnyboms, man yra abejonių.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš abejoju, bet aš manau, kad bus priskirta.

J.JURGELIS. Jeigu Seimas sutiktų paskutinėje eilutėje įrašyti “vidaus reikalų”, tada tvarka.

PIRMININKAS. “Tarnyba užsienio šalių kariuomenėje, vidaus reikalų...”

BALSAS IŠ SALĖS. Gerai, sutinkam.

PIRMININKAS. Tada jis priima. Paprasčiau būtų.

J.JURGELIS. Tai čia yra susietos abi. Jeigu į paskutinę eilutę įrašom “vidaus reikalų”, tada...

PIRMININKAS. Tada sutinka įrašyti “Lietuvos Respublikos”.

BALSAS IŠ SALĖS. Taip, sutinkam.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.  

A.KUBILIUS. Na, tai aš siūlau įrašyti šitą “Lietuvos Respublikos”, kurį ponas J.Beinortas siūlė , tą patį padaryti paskutinėje šio puslapio eilutėje “darbo laikas Lietuvos Respublikos teisėjais, prokurorais, jų pavaduotojais ir t.t.”, o paskutinę eilutę suformuluotume taip, kaip aš siūliau toje redakcinėje grupėje. “Tarnyba užsienio šalių kariuomenėje ir specialiosiose tarnybose” (čia galite pridėti ir “vidaus reikalų”, jeigu norit), tačiau po kablelio reikia įrašyti tokį tekstą: “išskyrus SSRS ar postsovietinių Rytų sąjungos valstybių tarnybose”.

PIRMININKAS. Na, pranešėjau, ar sutinkate, ar nesutinkate? Nuo jūsų priklauso.

J.JURGELIS. Ne, su tokia redakcija nesutinku.

PIRMININKAS. Nesutinka su tokia redakcija. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl dviejų dalykų. Primenu, balsuosime dėl to, ką pasiūlė pranešėjas. Įrašyti “vidaus reikalų” paskutiniame sakinyje. Paskui balsuosime, jeigu reikės, kad įrašytume “Lietuvos Respublikos” šeštojoje eilutėje. Bet jeigu Seimas neprieštarauja, sutinka iš karto įrašyti “vidaus reikalų” paskutiniame sakinyje, tada pranešėjas iš karto sutinka įrašyti “Lietuvos Respublikos” ir jokių problemų nebėra.

J.JURGELIS. Taip.

PIRMININKAS. Neprieštaraujate, kad į paskutinį sakinį įrašome “vidaus reikalų”?

A.KUBILIUS. O tai mano pasiūlymas...

PIRMININKAS. Pasiūlymas gali būti teikiamas tiktai raštu, kaip žinote. Jeigu pranešėjas nepriima. O kadangi pranešėjas nepriima, aš jūsų pasiūlymo negaliu teikti balsavimui. Na, ir dabar bus taip: “Tarnybos laikas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, krašto apsaugos...” ir toliau kaip tekste. Seimo nario J.Beinorto ir Z.Šličytės pataisa yra priimta.

Prašome pasiruošti balsuoti už visą straipsnį. Jeigu kas nori kalbėti dėl motyvų, prašome.

Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.

A.BENDINSKAS. Reikia balsuoti ir pritarti šitam straipsniui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu paklausti, kam tada slepiam? Tai pavadinkim Lietuvos Respublikos KGB skyriaus įstatymu, ir viskas. Tai visiškai aišku, kas čia yra daroma ir ką reiškia “Vyriausybės nustatyta tvarka”. Vyriausybė pasakys  priimkit ką norit... O ypač, čia ponas A.Ivaškevičius rūpinosi, kad buvę KGB darbuotojai, pasirodo, nuėjo dirbti į privačias struktūras. Tai pasakys, kad specialiai visus surinkit, kad jie nenueitų dirbti į privačias struktūras, ir padarykit tokią stovyklėlę, mokėkit pinigus, kad jie neitų tenai. Tai viskas tvarkoj ir aišku, kas yra daroma. Aš siūlau balsuoti prieš visą šitą punktą.

PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Stebiuosi šituo įstatymu, o dar labiau jo pranešėju. Vien už paskutinio 29 straipsnio punkto įrašymą šį įstatymą darome ne Lietuvos saugumo, bet Lietuvos nesaugumo įstatymu. Ir jeigu gerbiamasis pranešėjas turėtų savigarbos...

PIRMININKAS. Prašom nekritikuoti pranešėjo.

J.A.KATKUS. (...) Po šito įstatymo priėmimo reikia jam atsistatydinti.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti apie įstatymą, o ne apie pranešėjo fizines arba kitokias savybes.

Seimo narys L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Aš išklausiau argumentus tų, kurie pasisako prieš šitą straipsnį. Man jie, atleiskite, iš fantazijų arba kliedesių srities. Aš pritariu ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 29 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”.

Už - 33, prieš - 16, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, visi įstatymo straipsniai priimti. Prašome pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų?

Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad, na, gerai yra turėti tokioje valstybėje, kokia yra dabar Lietuva, ir slaptąją policiją, ir slaptąją politinę policiją. Tai čia ir yra įstatymas tokiam dalykui įgyvendinti. Aš tiktai norėčiau pasakyti ponui posėdžio pirmininkui ir ponui Seimo Pirmininkui, kad už šitą įstatymą mes iš principo negalime balsuoti ir jo mes negalėjome svarsty-ti, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymo teikimo iniciatyvą turi Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Nė viename projekte nėra parašyta, kad šitie išvardyti pareigūnai teiktų šitą įstatymą. Pirmajame yra parašyta, kad parengė Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba. Visuose kituose projektuose yra tas pats. Aiškus Statuto pažeidimas ir Konstitucijos pažeidimas, ir mes viską turime anuliuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Aš tik primenu, kad kompiuterį nustačiau automatiniam režimui. Po 2 min. kompiuteris automatiškai išjungia kalbėtoją. Prašome.

K.SKREBYS. Aš norėčiau pareikšti tokią abejonę ir pacituoti Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktą. “Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir (prašau dėmesio) saugumo tarnybos vadovą.” Mūsų Seime yra daug Seimo narių, kurie yra dideli mėgėjai pažodžiui skaityti Konstituciją. Ir mes turbūt puikiai prisimename, kaip karštligiškai remiantis tuo pačiu Konstitucijos punktu buvo paskirtas kariuomenės vadas, taip pat neparengus visų savivaldos įstatymų buvo priimtas, sakyčiau, gana skubotai Vyriausybės atstovo įstatymas ir paskirti Vyriausybės atstovai. Aš dabar įsivaizduoju, kad po kokio mėnesiuko Prezidentas staiga užsinorės, remdamasis šiuo punktu, paskirti saugumo tarnybos vadovą. Ir vėl skubiai bus steigiama saugumo tarnyba. Tas Konstitucijos straipsnis ir pati Konstitucija buvo rašoma bei priiminėjama, kai Lietuvoje funkcionavo nacionalinė saugumo tarnyba. Todėl atsirado šitas terminas. Jeigu dabar mes priimame Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymą ir tokį pavadinimą, tai iš tikrųjų remdamiesi Konstitucija mes turime įkurti saugumo tarnybą, skubiai priimti jos įstatymą ir suteikti laimę Prezidentui skirti jos vadovą. Prieš balsuojant dėl šitos struktūros pavadinimo, aš norėčiau sužinoti, kaip bus dėl šito Konstitucijos straipsnio. Ar jau LDDP yra suplanavusi kažkokią saugumo tarnybą, kuri bus asmeniškai pavaldi Prezidentui ir užsiims nežinia kuo?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.

A.BENDINSKAS. Aš noriu priminti gerbiamiesiems, ypač iš dešinės pusės, kai jie pradeda žodžiais “aš nežinau” arba “aš nieko nežinau”. Tai parengta Nacionalinio saugumo tarnybos kartu su Vidaus reikalų ministerija ir t.t., ir t.t. O jį pateikia Nacionalinio saugumo komitetas. Taigi jie ramiai galėtų šiąnakt miegoti. Aš pasisakau už priėmimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš noriu pasakyti pranešėjui dėl tų specialiųjų tarnybų. Saugumo departamento vadovui turi būti aišku, kokios buvo tos specialiosios tarnybos ir kiek jose tarnavo žmonių. Ką jūs čia atsivesite - savo kolegas, draugus ar dar ką nors priimant šitą įstatymą? Man atrodo, būtų gėda ir negražu balsuoti už tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Aš prieš šį įstatymą ne tik dėl tų argumentų, kuriuos čia kolegos minėjo, bet aš jame pasigendu ir teiginio, kurį  raštu  buvau pateikęs ir kuris turėjo būti apsvarstytas, kad Saugumo departamento statutą tvirtina Seimas. Dėl to, kad mes ir universitetų statutus tvirtiname, toli gražu ne tokius svarbius kaip šios labai svarbios valstybei institucijos. Na, ir taip pat dėl 19 straipsnio paskutinės pastraipos, kuri aiškiai yra labai žalinga Lietuvos valstybės interesams. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Šitas įstatymas čia buvo ilgai rengtas, tačiau jisai atspindi tiktai seno-sios, buvusios saugumo struktūros visą nuostatą. Štai, pavyzdžiui, mes skubėdami neatsižvelgėme, kad tokie pareigūnai kaip prokurorai, tardytojai, teisėjai, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai ir kiti... Jeigu paimsime anų sistemų nuostatas arba įstatymus, tai ten irgi vieni kitiems užskaito stažus, tuos darbo pervedimus. Ir praktiškai tas ratas sukasi, gali pereiti iš vienos į kitą, ir taip dirba. Tai, pavyzdžiui, jeigu čia įskaitysime į saugumą atėjusiam tardytojui, tai lygiai taip pat jis išėjęs iš saugumo gauna tardytojo arba prokuroro, ar kažkokį kitokį darbą.

Dėl kitų reikalų jau buvo pasisakę kolegos. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų šitą įstatymą vertinti neigiamai, kaip tikrai neatspindintį Lietuvos saugumo mūsų bendro sutarimo. Aš manyčiau, vis dėlto reikėtų balsuoti vardiniu būdu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom. 5 kalbėjo prieš, dabar galima kalbėti tiktai už.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą. Šis įstatymas buvo labai ilgai svarstytas, ne viena jo redakcija pateikta. Ir labai keista, kad kaip kažkokiame skubotame bėgime į finišą pradedama ieškoti kažkokių priekabių. Antra vertus, argi tokia svarbi valstybinė institucija, kuri dirba prevencinį darbą, kad būtų valstybė apsaugota galbūt net nuo ruošiamos  agresijos, dirbtų be jokio įstatymo arba vos ne vadovaudamasi paprasčiausiu Civiliniu darbo įstatymų kodeksu. Šitas įstatymas yra reikalingas ir jį reikia priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras gali kalbėti tiktai už.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti vieną dalyką, kad mes dabar sukūrėme struktūros įstatymą, o ne problemos, kurią mes visi aiškiai matome, sprendimo įstatymą. Aš pritariu ponui K.Skrebiui, kuris iš tiesų sakė, kad čia problema yra apverčiama aukštyn kojom. Mes pažiūrėkime, yra Aplinkos apsaugos įstatymas, o tik paskui atsiranda departamento įstatymas, arba statutas, o čia mes pirma sukuriam struktūros įstatymą, ir paskui pagal jį derinsime, jeigu dar sugebėsime priimti, Saugumo tarnybos įstatymą. Aš nesiūlysiu...

PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, jūs - už. Ačiū. Seimo narys L.Alesionka. Prašom.

L.ALESIONKA. Aš noriu pasisakyti taip pat už ir štai dėl ko. Tobulinti įstatymui nėra ribų. Be abejo, gyvenimas padarys jame pataisas, tačiau ir abejonių nėra, kad šiandieną jis nepaprastai reikalingas šitai tarnybai, jo pagrindu ji galėtų gerinti darbą. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi Seimo narys A.Endriukaitis siūlė vardinį balsavimą, reikia apsispręsti. Pažiūrėsime, kiek užsiregistravo Seimo narių. Jeigu iš 69 Seimo narių trečdalis pasisakys už vardinį balsavimą, balsuosime vardiniu būdu. Prašom     pasiruošti balsuoti. Registruojamės iš naujo. Prašom. O tuo tarpu aš padėkosiu pranešėjui.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų balsuojama vardiniu balsavimu, spaus mygtuką “už”, kas mano, kad užtenka paprasto balsavimo rankų pakėlimu - spaus mygtuką “prieš” arba susilaikys. Balsavimas pradėtas. Už - 25, prieš - 38. Iš 73 taip? Ne? Trečdalis yra. Iš 75, vardinis balsavimas. Iš 73 - 25.

Balsų skaičiavimo komisiją prašom išdalyti biuletenius, o per tą laiką į tribūną kviečiu Seimo narį V.Landsbergį pristatyti pareiškimą. Gerbiamasis pone Landsbergi, prašom pristatyti savo dokumentą.


Pareiškimo "Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai" projektas Nr.749(2) (pateikimas) (94.01.20)

 

3sesija65p svarstyti klausimai

 

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos! Be abejo, mes visi matėme, girdėjome, skaitėme pastaruosius Rusijos užsienio reikalų ministro ir kitų aukštų pareigūnų grėsmingus pareiškimus Lietuvos, ypač Latvijos ir apskritai Baltijos valstybių atžvilgiu. Mes norėjome iš karto reaguoti Seimo Užsienio reikalų komiteto pareiškimu, bet komitetas nutarė, kad bus stipriau, jeigu reaguos Seimas. Ir pateikėme projektą Seimui. Tuo metu atsirado dar naujų pareiškimų ir tik šiandieną mes turime tą pareiškimo tekstą, kuris jums išplatintas kaip 2 projektas. Aš neabejoju, kad mes jį priimsime. Mes turime reaguoti, turime ir patys politiškai, diplomatiškai gintis ir paremti savo artimiausius Baltijos kaimynus ir mūsų bendražygius nepriklausomybės kovose. Dabar Latvija patiria ypatingą spaudimą ir grėsmę, todėl šitame dokumente apie ją šiek tiek specialiai ir pasakyta siejant su ypatingai pavojingu pareiškimu neva Latvijos nepriklausomybė apskritai neteisėta. Bet tai liestų lygiai taip pat ir Lietuvą, ir Estiją, jeigu mes tą nutylėtumėm.

Jūs turite tekstą. Aš tiktai noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną mažą patikslinimą. Antrojoje pastraipoje, kur kalbama apie Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliuciją, yra patikslinama data - 1992 m. lapkričio 25 d. rezoliucija, pridedamas jos numeris bei 1993 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuris patvirtino aną rezoliuciją. Yra nurodomi visi tarptautiniai dokumentai, ne tiktai du, bet trys nurodomi tarptautiniai dokumentai. Jungtinių Tautų Organizacijos ir rezoliucija, ir nutarimai. Siūlau jums paremti ir pristatymą, ir kad mes šiandieną Seime galėtume  šį pareiškimą priimti.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti 8 Seimo nariai. Seimo narys L.Alesionka. Jūsų klausimas, prašom.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega! Kadangi šiuo klausimu pareiškimą jau padarė mūsų užsienio reikalų ministras, be to, nuskambėjo trijų Baltijos valstybių ministrų pirmininkų nuomonė ir žodis, bet to, aš klausiau pono Kozyrevo, sakykime, na, pataisymus ir sušvelninimus vakar per televiziją, tai man atrodo, kad toks pareiškimas Seimo vardu būtų visai nereikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai palaukite, koks klausimas, Seimo nary Alesionka?

L.ALESIONKA. Tai aš ir klausiu. Ar reikalingas tada dar kartą pareiškimas Seimo vardu, kada tai padaryta mūsų Vyriausybės - ir premjero, ir užsienio reikalų ministro?

V.LANDSBERGIS. Aš galiu gerbiamajam kolegai L.Alesionkai atsakyti, kad mūsų Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas visiškai neapima konkretumo tų išpuolių, kurie buvo padaryti prieš Baltijos šalis. Ir apskritai, jeigu jūs pažiūrėsite į Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, tai jo pirmoji pastraipa tik konstatuoja tai, ką pasakė ponas Kozyrevas, neduoda jokių įvertinimų. Galbūt tai ir yra ta pati diplomatija, “tylioji” ar kažkokia, kaip ją ten vadina, bet tai nėra tai, ko šiandieną reikia. Jeigu užsienio šalys reaguoja į Kozyrevo pareiškimus kaip į agresyvios Rusijos politikos apraišką, tai mums užsiiminėti tiktai tokio pobūdžio diplomatija, kad štai Kozyrevas tą ir tą pasakė ir neduoti jokio įvertinimo, yra nepakankama.

Aš čia galiu prisiminti labai gražų ir man patikusį posakį, kurį pavartojo ponas Z.Adomaitis berods užvakar, štai jis čia sėdi. Jis pasakė: jeigu neturime šuns, siundom katinu, jeigu vykdomoji valdžia neveikia, einame mes - Seimas. Deja, čia yra ta situacija.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas. Prašom.

N.GERMANAS. Aš labai atsiprašau, bet, mano manymu, tikrai tas pareiškimas yra nereikalingas, kadangi jau tiek yra daug padaryta pareiškimų. Tai yra ne “tylioji” demokratija, tai yra visiškai aiškiai, garsiai pasakyta. Antras dalykas, jeigu jau tą pareiškimą svarstytume, tai jame yra labai daug netikslumų ir nekonkretumo. Ir trečia, aš norėčiau paklausti. Ką tai reiškia, kad kreipiamės į demokratinių šalių parlamentus svarstyti Rusijos klausimus? Man atrodo, kad čia visų mūsų įgaliojimų viršijimas.

V.LANDSBERGIS. Aš galiu pasakyti. Mes esame parlamentas. Tokiu būdu mes gynėmės nuo Sovietų Sąjungos diplomatinės ir politinės agresijos tada, kada reikėjo gintis. Dabar mes matome visai panašią situaciją, kai Rusijos politikai grįžta prie tų pačių metodų. Tai ar mes ginamės, ar mes nesiginame?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

V.LANDSBERGIS. G.Kirkilas sutinka su tuo pareiškimu. Aš ką tik kalbėjau su G.Kirkilu. Na, gerai, tada galima jo parašą paimti...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu galimybės čia padaryti prisiekusiųjų teismo, kas sutinka, kas nesutinka. Seimo narys A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš negaliu paklausti pono N.Germano. Ką tai reiškia...

PIRMININKAS. Jūs klauskite pono V.Landsbergio, pono N.Germano jūs negalite klausti.

J.A.KATKUS. “Tylioji” demokratija. Kaip tai suprasti?

PIRMININKAS. Jūs klausiate pono V.Landsbergio?

V.LANDSBERGIS. Tai demokratijos pabaiga.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Ar pabaigoje, kur yra nurodyta, kad Seimas kreipiasi į demokratinių šalių parlamentus, Seimas galėtų kreiptis ir į kitas institucijas, tokias kaip Europos Tarybą, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferenciją ir panašias kitas?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad mes galėtume kreiptis į Europos Tarybą, mes galėtume kreiptis į Jungtines Tautas, į jų saugumo tarybą, jeigu Seimas nutartų, kad to reikia. Bet mažų mažiausia - kreiptis į demokratinių šalių parlamentus. Tai yra mūsų kolegos, mūsų partneriai dėl visų tarptautinių reikalų. Tai čia yra pats paprasčiausias kreipimasis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Norint sukurti problemėlę, visuomet galima. Ir čia jokių nėra trukdymų, čia yra Seimas, ir kiekvienas gali savo problemėlę pasakyti. Bet aš manau, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti prieš pateikiant problemėlę, ar Vyriausybės padaryta ir net kelių Vyriausybių šiuo klausimu demaršai. Dabar, jei dar vieną kartą spausime ir dar kartą, gal burbuliukų ir išeis, aš suprantu. Bet ar mes šito siekiame?

V.LANDSBERGIS. Aš noriu atsakyti kolegai A.Bendinskui, kad jeigu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 25 kartą pareiškia, kad nesutinka su “artimojo užsienio” sąvoka - tai nėra demaršas, adekvatus tam, ką dabar kalba Rusijos užsienio reikalų ministras, ir apskritai, kokia yra skelbiama Rusijos doktrinose ir šiuo metu įgyvendinama politika. Jūs visi puikiai girdėjote, jog kalbama apie tai, kad Rusija gali neišvesti savo kariuomenės iš Baltijos valstybių, jog ji gins savo interesus visomis priemonėmis ir t.t. Jeigu jūs manote, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybė yra tiktai problemėlė, dėl kurios neverta rūpintis, tai jūs labai klystate, arba jūsų, kaip Seimo nario, pažiūros keistos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Toks pareigūnas kaip Kozyrevas, negalima manyti, kad jis pasakė tai netyčia arba taip apsiriko. Prisiminkime jo prieš kurį laiką Stokholme pasakytas drastiškas kalbas Pabaltijo valstybių atžvilgiu. Taip pat prisiminkime Rusijos ir Latvijos delegacijos vadovo iš Rusijos pusės pasakymus Latvijos atžvilgiu ir suprasime, kad tie žodžiai ne šiaip sau sakomi. Aš manyčiau, kad pareiškimas būtinas, nes jeigu jie matys, kad mes esame labai pasyvūs arba baikštūs, tai jų įžūlumas dar didės, ir manyčiau, kad reikėtų už rezoliuciją balsuoti vardiniu būdu.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš visada linkęs manyti apie žmogų geriau negu galbūt jis to vertas. Taigi aš visiškai tikiu, kad galbūt Kozyrevas ir nenorėjo taip blogai pasisakyti, galbūt. Tačiau tai yra didelės valstybės diplomatas. Ir didelių valstybių, ir mažų valstybių diplomatai privalo pasverti kiekvieną savo žodį, o ne kliedėti, atsiprašant. Galbūt tai spaudos atstovai, tačiau tai yra irgi valstybės spaudos atstovai ... Taigi aš norėčiau, kad mes atitinkamai į šitą kliedesį sureaguotume, ir nemanau, kad mes galėtume nekreipti dėmesio į tokius pareiškimus. Jie neturi būti dviprasmiški, jie turi būti visiškai vienprasmiški. O pasakyti vieną dieną viena, o paskui atsisakyti, išsisukinėti - tikrai negražu. Aš manau, kad toks mūsų pareiškimas būtų naudingas ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Rusijai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Na, aš suprantu kai kurių kairiosios pusės Seimo narių, LDDP, tam tikrus sentimentus Rusijai ir neblogus apie tai prisiminimus. Tačiau aš noriu kreiptis į profesorių V.Landsbergį. Ar jums neatrodo, kad (na, šitas mūsų kreipimasis ir pareiškimas reikalingas) mes, norėdami išsiaiškinti Rusijos politikų, prezidento ir vyriausybės oficialią poziciją, papildomai dar galėtume kreiptis į juos ir prašyti paaiškinti pono A.Kozyrevo ir kitų pareiškimus, ar tai yra jų oficiali politika, ar tai yra tiktai atskirų politikų nuomonės?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad tai, ką jūs siūlote kaip kreipimąsi į Rusijos prezidentą, turbūt padarys Lietuvos Prezidentas, prašydamas paaiškinimų. Tai būtų visiškai teisinga. O mes darome bendrą pareiškimą demokratinių šalių parlamentams. Jeigu Rusijos parlamentas save traktuos kaip demokratinės šalies parlamentą, jisai turėtų apsvarstyti esamą padėtį ir savo užsienio reikalų ministro pasisakymus.

Atsiliepdamas į pono N.Medvedevo pastabą aš manau, kad ponas A.Kozyrevas puikiai žino, ką daro pasirinkdamas ne pirmą kartą tą pačią metodiką. Prisiminkime jo nepaprastai įžūlų ir agresyvų pareiškimą Stokholme, kurį jis paskui sušvelnino. Tačiau dabar matome tą patį. Yra Vakarų šalių, tarptautinės diplomatijos pratinimas prie ypač baisios Rusijos pozicijos palaipsniui. Ir mes turime tą stabdyti be jokių išlygų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Landsbergi. Visi klausimai baigėsi. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš turiu tokį pasiūlymą, bet gal jis ne laiku bus. Pasiūlymą turėčiau dėl pareiškimo.

PIRMININKAS. Prašom.

J.KAROSAS. Aš manau, kadangi čia teisingai buvo gerbiamojo N.Medvedevo pasakyta, kad tokiam aukštam pareigūnui kaip užsienio reikalų ministras A.Kozyrevas, iš tiesų nederėtų tų dalykų taip painioti. Tai aš matyčiau to pareiškimo prasmę... būtent reagavimas į šitų dalykų painiojimą ir paskui bandymas išsisukti, ir t.t. Kadangi anas aspektas, kuris čia akcentuojamas, yra paliestas gal ne taip plačiai, kaip teisingai gerbiamasis V.Landsbergis sakė, Užsienio reikalų ministerijos pareiškime ir vakarykščiame trijų Baltijos valstybių ministrų pirmininkų pareiškime. Žodžiu, aš siūlyčiau tą aspektą truputį kitur kelti, tada jis man būtų visiškai suprantamas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galėtume mes sutarti, jeigu jūs neprieštarauja-te, taip, kad dabar pritariame pateikimui, o paskui pavedame dar paredaguoti. Galbūt Užsienio reikalų komitetas vis dėlto turėtų duoti išvadą ir po pietų galėtume jį priimti. Pritariame, taip? Na, nebūtina, bet galima paprašyti. Užsienio reikalų komitetas yra Užsienio reikalų komitetas.

Tai ar yra prieštaraujančių dėl pateikimo? Nėra, taip? Tai jeigu jis parengtas, tai galime šiandien po pietų balsuoti. Ačiū tada.

V.ALEKNAITĖ. Palaukite!

PIRMININKAS. Nesupratau, ko palaukti? Seimo narė V.Aleknaitė. Prašau.

V.ALEKNAITĖ. Mums neaišku, kada balsuosime. Dėl šito pareiškimo būtina balsuoti šiandien.

PIRMININKAS. Jeigu šiandien bus parengtas, suredaguotas ir jo autoriai ateis pasakyti, kad viskas parengta, bus galima balsuoti šiandien. Aš gi sakau, Seimo nary Landsbergi, aiškiai. Jeigu jūs atnešit dokumentą, sakysit: taip, atsižvelgėm į pastabas, suredagavom... Atsižvelgėt, neatsižvelgėt - ne mano reikalas, jūs galite neatsižvelgti, bet turite turėti omeny, kad neteksite daugumos balsų. Tai aš manau, kad jūs patys suinteresuoti atnešti suderintą pareiškimą, pristatyti, ir bus vieningai nubalsuota. (Balsai salėje) Nebūtinai, čia jau ne mano reikalas, kaip jūs ką suderinsit. O tą dokumentą prašom pateikti popiet, ir balsuosime.

Taip, posėdis baigtas. Kitas posėdis 15.10 val.