Šešiasdešimtasis
posėdis
1994
m. sausio 11 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) |
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymo projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) |
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
|
|
11. |
|
|
12. |
3sesija60p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas. Pradedame pirmąjį 1994 m. Lietuvos Respublikos Seimo rytinį plenarinį posėdį.
Primenu, kad dar praėjusiais metais mes patvirtinome ir savaitės, ir šios dienos darbotvarkę. Siūlomas yra tiktai toks patikslinimas. Jeigu mes rastume laiko, jeigu sutaupytume, tai būtų galima pateikti du įstatymų projektus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo. Pateiktų ministras E.Vilkelis popietiniame posėdyje, jeigu išties Vyriausybė ir jisai atrastų laiko, t.y. mes visi kartu atrastume laiko. Ir antras rezervinis klausimas - dėl Seimo komitetų vadovybės. Kai kurie komitetai jau išsirinko sau pirmininkus. Vadinasi, Seimas galėtų juos patvirtinti. Pabrėžiu - tai du rezerviniai klausimai. O pagrindinė darbotvarkė yra tokia, kokią jūs ją turite. Galime dirbti? Ačiū.
3sesija60p svarstyti klausimai
Taigi pradedame pirmąjį klausimą - įstatymą dėl Seimo kontrolierių. Mes jau esam priėmę kai kuriuos straipsnius, dabar tęsim šitą darbą. Turim galų gale tą įstatymą priimti. Bet kad galėtume normaliai dirbti, reikia užsiregistruoti. Prašom, kolegos. Prašom registruotis, pirmą sykį šiais metais.
80 Seimo narių. Taigi, gerbiamasis kolega, prašom priminti, kiek straipsnių yra priimta. Atsiprašau, tribūnoje - Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Dabar reikėtų priiminėti 17 straipsnį. Čia yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas formuluotę “skunde turi būti nurodyta” pakeisti “skunde nurodoma” arba, jeigu nesutikčiau, tuomet išbraukti visą šį straipsnį. Taigi aš sutinku, kad būtų pakeista formuluotė taip, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis: “Skunde nurodoma”. Daugiau pasiūlymų dėl 17 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Seimo narys P.Jakučionis. Prašom. Ar sutinkat?
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš sutinku ir norėčiau paaiškinti, kodėl aš čia norėjau taip padaryti. Todėl, kad šitas straipsnis - tai praktiškai yra instrukcija. Antra, jis palengvina darbą Seimo kontrolieriui ir supaprastina, bet jokiu būdu nepalengvina tų pačių skundų padavėjų dalios, todėl aš taip ir siūliau. Bet kadangi pateikėjas sutinka priimti tokį lyg ir neimperatyvų reikalavimą, tai aš tada sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau jūsų, jeigu pranešėjas sutinka, tai gal papildomai neaiškinkim. Tikrai greičiau galėsim darbą padaryti.
Ar gerbiamasis M.Visakavičius nori dar žodį tarti? Ne. Jeigu nereikalaujama balsuoti, tada 17 straipsnis priimtas. Toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 18 straipsnio. Reikėtų jį priiminėti papunkčiui, kadangi beveik kiekvienam punktui yra alternatyvūs siūlymai. Visų pirma siūloma pirmosios dalies 1 punktą išbraukti. Tai siūlo gerbiamieji Seimo nariai P.Jakučionis ir G.Paviržis, kadangi tuomet galėtų nenagrinėti dėl formalių pateikto skundo trūkumų. Šį siūlymą priimu, kad būtų 1 punktas išbrauktas.
Dėl 2 punkto siūlymų nėra. 3 punkte yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas pataisyti, kad tai yra 16 straipsnyje nustatytas terminas. Šį siūlymą priimu. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas išbraukti 3 punktą. Šio siūlymo priimti negaliu. Reikėtų dėl 3 punkto tuomet balsuoti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau, kad 3 punktas būtų išbrauktas dėl tokių priežasčių. Vis dėlto čia, kaip ir pirmajame punkte, su kurio siūlymu pateikėjas sutiko, yra taip pat formali priežastis, dėl kurios skundas gali būti nesvarstomas, jeigu jis pavėlavo nežinia kiek, gal ir savaitę, ir dieną jis nebus svarstomas. Todėl aš manau, kad čia tokio punkto nereikėtų tame įstatyme, tame 18 straipsnyje, nes jis faktiškai yra formalus.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš jau svarstant 16 straipsnį sakiau, kad 3 mėnesių terminas yra nelogiškas, nes visų pirma aš nežinau, kokia yra mūsų administracinių organų vidaus tvarka, bet, sakysim, jeigu sprendimą padaro žemiau stovinti organizacija, pilietis gali skųstis pirmiausia aukščiau stovinčiai organizacijai. Po to, kai aukštesnioji organizacija atmeta tą skundą, jau gali būti praėję 3 mėnesiai nuo to termino, ir pilietis neturės teisės skųstis Seimo kontrolieriui. Tai aš nežinau, ar tokia tvarka kuo nors padės piliečiui, nes tai eina iš to, kad pilietis po to, kai kažkokia organizacija priėmė, kažkuri instancija priėmė jo interesus pažeidžiantį sprendimą, iš karto turi bėgti pas kontrolierių, nes kitaip jis nebespės sutilpti į tą 3 mėnesių terminą. Tai aš siūlau taip pat, kaip ir ponas P.Jakučionis, išbraukti šitą 3 punktą ir palikti paties Seimo kontrolieriaus nuožiūrai.
PIRMININKAS. Prašom. Pranešėjas.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau prašyti gerbiamųjų Seimo narių, kad vis dėlto terminai laiku būtų apibrėžti, kadangi Seimo kontrolierius negali išnagrinėti visų skundų, kurie buvo prieš, sakykim, metus, dvejus, trejus, penkerius metus. Jeigu šis terminas nebus apibrėžtas, tuomet bus galima reikalauti iš Seimo kontrolieriaus, kad jis nagrinėtų ir seniai įvykusius faktus, kurių pasekmių jau nebus galima ištaisyti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu kolega P.Jakučionis ir kolega A.Kubilius neatsiima savo siūlymų, tada turime balsuoti. Taip, gerbiamasis Bernatoni?
J.BERNATONIS. Taip, be abejo. Čia jau nebekalbam apie terminą, terminą mes nustatėme kitame straipsnyje. Čia yra kalbama apie tuos atvejus, aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kurie galbūt po ranka neturi projektų. 18 straipsnio 3 punkte kalbama apie tą atvejį, kai skundas paduotas praleidus 3 mėnesių nustatytą terminą, tuomet Seimo kontrolierius gali jo nebenagrinėti.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Dabar balsuosim dėl 18 straipsnio 3 punkto. Pranešėjas tvirtina, kad jis turi likti, o kai kurie gerbiamieji kolegos tvirtina, kad šitas punktas nereikalingas. Tai yra reikia tiesiog balsuoti. Kas už šitą punktą, tai “už”, o kas prieš arba susilaiko, tai “prieš”. Prašom, galim registruotis dar kartą. Prašom registruotis, kolegos.
89 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Dar kartą aiškinu: kas už 18 straipsnio 3 punktą, kurį gina pranešėjas, tas spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kaip kolegos P.Jakučionis ir A.Kubilius, kad šito straipsnio 3 punktas nereikalingas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 46, prieš - 29, susilaikė 6. Punktas lieka. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 4 punkto yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas jį užbaigti “skunde minimi asmenys ar dalykai nepriskirtini Seimo kontrolieriaus kompetencijai, tai nukreipia jį kitai kompetentingai institucijai”. Tai būtų nelogiška, kadangi čia šiuose punktuose yra išvardijama, kuomet Seimo kontrolierius skundo nenagrinėja. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į antrosios dalies paskutinį sakinį, kur sakoma, kad atsisakyme nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas. Taigi tas pats klausimas sprendžiamas, kaip, man regis, galėtų būti išspręstas šiame straipsnyje.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom. Gal sutinkat su pranešėjo argumentacija?
P.JAKUČIONIS. Na, aš norėjau...
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
P.JAKUČIONIS. Aš norėjau vėlgi palengvinti to besiskundžiančiojo dalią. Seimo kontrolierius vis dėlto geriau žino, kokius klausimus kokios instancijos nagrinėja, ir kad jis ir nukreiptų, jeigu čia ne jo kompetencija, o kažkokios kitos institucijos, būtent tai institucijai, o negrąžintų tiesiog pareiškėjui, kur galbūt kažkoks žmogus, nesiorientuojantis juridiniuose reikaluose, paskui nežinos, kur jį toliau siųsti. Tai toks buvo mano tikslas.
PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, tas sakinys su logika kažkaip nelabai siejasi - nei asmenys gali priklausyti kieno kompetencijai, nei dalykai. Norėčiau pasiūlyti redakciją: “jeigu skunde nurodytų aplinkybių pagal įstatymą netiria Seimo kontrolierius”, nes “asmenys” nelabai logiškai skamba.
J.BERNATONIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Tai tada, gerbiamasis Jakučioni, jeigu su tokia redakcija, kaip siūlo kolega E.Jarašiūnas, jūs sutinkate, tada nereikės balsuoti. Sutinkat? Gerai. Ačiū.
Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 5 punkto yra gerbiamojo Seimo nario A.Sadkausko siūlymas. Čia yra siūloma išbraukti 5 punktą - “toks pat skundas buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme.” Aš siūlau palikti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sadkauskas. Sutinkat? (Balsas iš salės) Gerai. Ačiū. Greičiau bus. Ačiū, kolega.
Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Taip pat dėl paskutinės dalies...
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl 5 straipsnio. Matyt, čia turima omeny, kad dėl to paties dalyko skundas buvo išnagrinėtas, nes lyg ir išeitų, kad skundas gali būti ir kiek kitaip surašytas. Esmė, matyt, yra ta, kad tas dalykas buvo išnagrinėtas arba nagrinėjamas, o ne pats skundas. Ar nesutiktumėt? Čia būtų toks redakcinis pakeitimas.
J.BERNATONIS. Toks pat skundas, bet galbūt reikėtų formuluoti: “tuo pačiu klausimu skundas”.
PIRMININKAS. Redakcija. Gerai.
J.BERNATONIS. Dėl paskutinės šio straipsnio dalies yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas ją pratęsti. Paskutinio sakinio pabaigą perrašyti tokiu būdu: “jeigu Seimo kontrolierių įstaigos vadovas nenusprendžia kitaip”. Projekte yra “jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip”. Kadangi pagal šio įstatymo koncepciją Seimo kontrolieriai yra savarankiški, o kontrolierių įstaigos vadovas atlieka tik tam tikras administravimo funkcijas, todėl aš negaliu sutikti su šiuo gerbiamojo Seimo nario siūlymu. Siūlau palikti taip, kaip pagrindiniame projekte.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, jeigu piliečiui nepatiko, kaip Seimo kontrolierius išnagrinėjo jo skundą, tai pakartotinio skundo, jei-gu jis patenka tam pačiam Seimo kontrolieriui, rezultatas yra aiškus. Tai aš ir siūlau, kad tokį pakartotinį skundą bent pradiniame etape pasižiūrėtų kontrolierių įstaigos vadovas. Gal jis nukreips kitam kontrolieriui. Nes du kontrolieriai pagal savo funkcijas, kaip jau mes nusprendėm, yra valstybės įstaigų pareigūnų ir du - vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Tai jeigu, sakysim, pilietis kreipiasi dėl pažeidimų, kuriuos padarė kažkurios vietos savivaldybės įstaigos pareigūnai ir kontrolierius, piliečio manymu, išnagrinėjo nepatenkinamai, tai jis galėtų kreiptis į kitą Seimo kontrolierių. Bet kas tokiu atveju nuspręs perduoti kitam Seimo kontrolieriui? Ar pats pilietis tą dalyką padaro, ar tai padaro Seimo kontrolierių įstaigos vadovas? Kad tas pats kontrolierius nenagrinėtų dar sykį pakartotinio skundo. Čia tiktai tokia logika buvo. Tai aš siūlau šitą mano pataisą įrašyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, prašom sakyti, ir tada balsuojam...
J.BERNATONIS. Tai kad aš nebeturiu ką pasakyti. Aš jau išaiškinau, kad Seimo kontrolierių įstaigos vadovas kontrolieriams nevadovauja ir jų nekontroliuoja, kad kiekvienas Sei-mo kontrolierius yra savarankiškas. Todėl aš nemanau, kad reikėtų perkelti šio klausimo sprendimą įstaigos vadovui.
PIRMININKAS. Gerai. Tada, gerbiamasis pranešėjau, ar čia reikia alternatyviai balsuoti, ar tiesiog balsuojam, ar priimam gerbiamojo A.Kubiliaus pataisą?
J.BERNATONIS. Aš manau, kad reikia balsuoti, ar priimam gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pataisą.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji kolegos, dėmesio!
Gerbiamasis A.Kubilius siūlo 18 straipsnį papildyti 4 a dalimi: “jeigu Seimo kontrolierių įstaigos vadovas nenusprendžia kitaip”. Taigi, kas už šitą papildymą, kaip siūlo A.Kubilius ir kuriam prieštarauja pranešėjas, tas balsuoja už, kas mano, kad nereikia, tai balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 26, prieš - 30, įskaitant J.Bernatonio balsą, 6 susilaikė. Pataisa nepriimta.
Gerbiamieji kolegos, ar reikia pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Galim priimti 18 straipsnį su patikslinimais? Ačiū. 19 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 19 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas 4a. Jeigu gerbiamas Seimo narys A.Kubilius šio siūlymo neatsiima, aš siūlyčiau jį prijungti prie 4 punkto pabaigos, kad nereikėtų rašyti “punk-tas “a”.
PIRMININKAS. Sutinkam? Gerai. Ačiū.
J.BERNATONIS. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas 19 straipsnio antrąją dalį pratęsti žodžiais: “kurią visais atvejais vizuoja arba pasirašo Seimo kontrolierius”. Nors tai ir taip aišku, bet jeigu gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis neatsiima savo siūlymo, galime pratęsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, ar sutinkat? Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Labai malonu, kad pranešėjas sutiko su motyvacija, kad taip yra būtina. Iš tikrųjų taip yra būtina, nes ir atsakymai pareiškėjui bus rašomi Seimo kontrolierių vardu, o ne visada Seimo kontrolierius galės pats tikrinti, tačiau susipažinti su pažyma, kas joje parašyta, ir išvadomis jam būtina. Tačiau jeigu iš to teksto yra matoma, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, prašom paspaust dar kartą. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš neprieštarauju, kad būtinai tas būtų įrašyta, jeigu kolega pranešėjas mano, kad čia ir taip aišku. Tačiau iš to, kas čia parašyta, atleiskit, man tikrai nėra aišku. O kad būtinai vizuotų Seimo kontrolierius, tai iš tikrųjų, kolegos, būtina. Ne visus skundus jis tikrins. Turės padėjėjus, turės aparatą, bet susipažinti jam vis dėlto būtina. Nes jo vardu bus teikiami atsakymai, priimami galutiniai sprendimai. Štai dėl ko tas turi būti daroma, mano supratimu, rimtose įstaigose.
J.BERNATONIS. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlymas priešpaskutinio sakinio gale po žodžių “surašomi pažymoje”, dabar, kai priėmėm gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio pataisą, tai jau bus toliau, parašyti: “kurioje pateikiami pasiūlymai skundo autoriui, kaip spręsti keliamą problemą”. Aš manau, kad nėra tikslinga tai įrašyti, kadangi tokie siūlymai turi būti pateikiami ne pažymo-je, o Seimo kontrolierius pats ima spręsti tą problemą.
PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl vizavimo ir pan. Matot, šituos veiksmus atlieka pats Seimo kontrolierius. Jeigu mes būtume aptarę, kokias teises turi jo padėjėjai ir ką jie gali priimti, tai kitas reikalas, o šiuo atveju juokingai atrodytų vizavimas, jeigu Seimo kontrolierius savo pažymas vizuoja ar dar ką nors daro. Tai yra jo vardu daromas veiksmas. Aš siūlyčiau vis dėlto pranešėjui, kad liktų ta redakcija, kokia yra teikiama.
PIRMININKAS. Taigi gerbiamasis kolega V.Astrauskas, tada gerbiamasis pranešėjas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Mano siūlymas buvo dėl to, kad būtų informuojamas skundą rašęs autorius apie tai, kas buvo padaryta tiriant šį skundą, ką nusprendė Seimo kontrolierius.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, kaip?
J.BERNATONIS. Tai aš siūlyčiau, kad nebūtų juokinga, kaip sakė gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas, iš gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymo išbraukti žodžius “vizuoja” ir “arba”, t.y. priimti “kurią visais atvejais pasirašo Seimo kontrolierius”. Tuomet bus aišku, kadangi jis pats tiria ir pats pasirašo, tiesiog fiksuosim, kad turi būti parašas, o gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlymo aš irgi dėl tų pačių motyvų siūlau nepriimti.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamasis Astrauskai, jūs tebereikalausit balsuot, ar sutinkat su kompromisu? Ačiū. Taigi tada, kokie dar...
J.BERNATONIS. Taip pat yra dėl paskutinės šio straipsnio dalies gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas pratęsti: “pažyma įteikiama skundo padavėjui ir kontrolieriui, įstaigos vadovui”. Čia irgi mes susiduriam su tuo siūlymu, kad įstaigos vadovas kištųsi į kontrolierių veiklą, jų darbą, todėl aš siūlyčiau, jeigu šio siūlymo autorius neatsiima, tai pratęsti tik tokiais žodžiais: “pažyma įteikiama skundo” galbūt autoriui ar padavėjui, kaip jums geriau tiktų?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega P.Jakučionis.
J.BERNATONIS. Redakcine prasme...
P.JAKUČIONIS. Aš sutinku su pranešėjo siūlymu. Man atrodo, kad turėtų būti “skundo padavėjas”. Bet čia galbūt tegul pasižiūri redaktoriai.
PIRMININKAS. Teisingai. Ką gi, kompromisas. Ar dar yra kokių pastabų dėl 19 straipsnio?
J.BERNATONIS. Kadangi vartojama sąvoka “skundo autorius”, tai aš siūlyčiau ją vartoti visuose straipsniuose. Daugiau nėra dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Ar galim priimti 19 straipsnį su kai kuriais patikslinimais? Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 20 straipsnio siūly- mų nėra.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. 21 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 21 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Sadkausko siūlymas atsisakyti antrosios dalies, nes policija Seimo kontrolieriaus ar jo padėjėjo autoriteto nepakels. Aš sutinku su gerbiamuoju Seimo nariu, kad policija autoriteto nepakels, tačiau ji suteiks galimybę išreikalauti ar paimti Seimo kontrolieriui reikalingus dokumentus. Todėl siūlau palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Sadkauskas sutinka? Ačiū. Reikia balsuoti dėl 21? Ačiū. Priimtas. 22.
J.BERNATONIS. Dėl 22 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas pabaigą papildyti žodžiais “ir skundo gavė- jas”. Tačiau aš manau, kad čia siūlymo autorius, matyt, bus suklydęs ir turėjo omeny ne gavėją, o padavėją. Tuomet ir skundo autorius. Tai galima būtų...
PIRMININKAS. Sutinkat?
J.BERNATONIS. Taip, sutinku. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlymas įrašyti “ir skundo autorius”. Taigi šie siūlymai sutampa, su abiem sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia balsuoti dėl 22? Ačiū. Priimtas. 23 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 23 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas pabaigą papildyti žodžiais “bet dalyvavusiems skundo tyrime”. Čia turima omeny tai, kad ne tik Seimo kontrolieriai dalyvauja skundo tyrime, bet gali ir kitiems asmenims išaiškėti kai kurie faktai, kurie neturėtų būti viešinami. Tai aš tuomet siūlyčiau paskutinį sakinį truputį redaguoti “ši pareiga galioja ir asmenims, nedirbantiems Seimo kontrolierių įstaigoje”, nes čia buvo nebedirbantiems. Čia turima omeny, kad jau nebedirbantiems. Tai išbraukti “be”, t.y. nedirbantiems Seimo kontrolierių įstaigoje, ir pratęsti taip, kaip siūlo gerbiamasis Seimo na-rys P.Jakučionis: “bet dalyvavusiems skundo tyrime”.
Daugiau siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Minutėlę. Dar kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate apie Seimo kontrolieriaus pagalbinį personalą. Kaip šis straipsnis siejasi su 7 straipsniu? Ar tai yra jo padėjėjai tas pagalbinis personalas, ar platesne prasme ir techniniai darbuotojai? Ar nereikėtų patikslinti?
J.BERNATONIS. Aš manau, kad sąvoka “pagalbinis personalas” apima ir padėjėjus, ir techninius darbuotojus. Būtų galima ją išplėsti ir rašyti abiejuose straipsniuose “padėjėjai ir pagalbinis personalas”. Jeigu tai nėra aišku, jūsų manymu.
E.JARAŠIŪNAS. Ar nesutiktumėt “Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai”, nesvarbu, ar valytoja, ar kiti susidurs su kažkokiomis paslaptimis. Juk su paslaptimis susiduria tik tie, kurie užsiima tyrimu.
J.BERNATONIS. Matot, valytoja su paslaptimis paprastai nesusiduria, nebent būna tos paslaptys išmėtytos šiukšlių dėžėj. Bet su paslaptimis susiduria, sakykim, sekretorė-mašininkė arba kompiuterio operatorius.
E.JARAŠIŪNAS. Sutinku su jūsų argumentais.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, 23 galim priimti? Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 24 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas antrąjį papunktį pratęsti žodžiais “arba savivaldybės taryba”, t.y. “pareikšti ieškinį teisme siūlant atleisti iš užimamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ir biurokratizmu pareigūnus, išskyrus tuos, kuriuos skiria Prezidentas arba skiria, renka Seimas”, ir pridurti “arba savivaldybės taryba”. Aš manau, kad nėra tikslinga tai daryti. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas priešpaskutinę pastraipą papildyti sakiniu “Seimo kontrolieriaus siūlymas keisti neteisėtą pareigūno sprendimą privalo būti nagrinėjamas institucijoje, kuriai toks pareigūnas yra atskaitingas”. Nors tai savaime aiškus dalykas, bet jeigu gerbiamasis Seimo narys neatsiima savo siūlymo, aš siūlau tai įrašyti į įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, įrašom? Gerai. Tvarka. Ar reikia balsuoti? Ačiū. 24.
J.BERNATONIS. Taip pat dėl 24 straipsnio antrosios dalies buvo gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas “pratęsti bei reikalauti kompensacijos asmeniui, kuris dėl pareigūno padarytų pažeidimų patyrė moralinių, materialinių ir finansinių nuostolių”. Aš šitai siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dar yra dėl šeštojo punkto “reikalauti teisinio persekiojimo” šeštojoje dalyje.
J.BERNATONIS. Aš manau, kad tai nėra Seimo kontrolieriaus kompetencija. Siūlau šio siūlymo nepriimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, gal dėl kompromiso nusileisite. Du siūlymus priėmė, trečio gerbiamasis pranešėjas nepriima. Ar reikalausit priimti?
A.KUBILIUS. Nereikalauju.
PIRMININKAS. Nereikalaujat. Ačiū. Gerbiamasis G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Buvo paminėtas mano siūlymas, tačiau pranešėjas jo atsisakė, o posėdžio Pirmininkas nereagavo. Aš norėčiau bent motyvuoti, kodėl aš tą siūliau.
PIRMININKAS. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Siūlau pratęsti “ir savivaldybės taryba”, nes, tarkime, valdytojas pasirašo kolegialius organų sprendimus ir jis bus svarstomas, nagrinėjamas pagal visą šitą dabartinį užrašymą, tačiau pagal šitą straipsnį, kurį mes esame patvirtinę, ten net nėra Seimo kontrolieriaus kompetencija. Dovanokit.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom dar sykį reaguoti, nes jeigu gerbiamasis G.Paviržis tvirtai laikysis savo pozicijos, reikės balsuoti.
J.BERNATONIS. Siūlau alternatyviai balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom formuluot. Tada dėl 24 straipsnio antrojo papunkčio pratęsimo. Tai čia nealternatyviai. Žodžiu, ar priimti, ar nepriimti šito.
J.BERNATONIS. Čia mes tęsiam gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą ir dabar reikėtų balsuoti dėl gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio papildymo, kurio aš priimti negaliu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad 24 straipsnio antroji dalis būtų papildyta taip, kaip siūlo kolega G.Paviržis, tas balsuoja už, kas gi mano, kad nereikia papildymo, kaip siūlo pranešėjas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuot.
Už - 18, prieš, įskaitantJ.Bernatonio balsą, - 16, susilaikė 25. Nepriimta. Ar reikia balsuoti už visą 24? Ačiū. Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 25 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Bernatoni, mes turim truputėlį pasitarti. Mūsų laikas jau baigiasi, bet liko 4 straipsniai. Gal galim priimti visą įstatymą Statuto sąskaita? (Balsai iš salės) Taigi spėsim ir tą, ir tą padaryt. Ten liko trys straipsniai, gerbiamasis Baskai. Prašom. Gal užbaigiam, padarysim vieną darbą. Prašom.
J.BERNATONIS. Yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas antrame sakinyje vietoje žodžių “Seimo kontrolierius” rašyti žodžius “Seimo kontrolierių įstaigos vadovas”. Tam nepritariu, kadangi jau keletą sykių motyvavau, jog Seimo kontrolierius yra savarankiškas savo veikloje ir todėl jis pats turėtų pratęsti terminą.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Na, jeigu jau Seimas, svarstydamas ankstesnius klausimus, nusprendė, kad kontrolierių vadovas nevadovauja kontrolieriams, nežinia, kodėl jis tada kontrolierių vadovas. Tai aš tada jau atsiimu savo siūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada 25 priimtas. Bet yra dabar siūlomas papildomas straipsnis.
J.BERNATONIS. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus toks įdomus siūlymas - 25a straipsnis. Jam pritarčiau, jeigu būtų formuluojama taip: “šio įstatymo 1 straipsnio antrojoje dalyje”, kadangi 1 straipsnio trečiojoje dalyje yra išvardyti tie pareigūnai, kurių veiklos ne-tiria Seimo kontrolierius. Jeigu jūs sutiktumėt, kad tai būtų šio įstatymo 1 straipsnio antrojoje dalyje, siūlyčiau 25a straipsnį priimti keičiant numeraciją, be abejo.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Kubilius sutinka? Gerai. Ačiū. Tada priimta. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 26 straipsnio siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Nereikia balsuot? Ačiū. 27.
J.BERNATONIS. Dėl 27 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas po žodžio “praneša” įrašyti “atitinkamai”, o vietoje “atitinkamo” - “suinteresuotai”. Tuomet skambėtų taip: “Jeigu tikrinimo metu išaiškėja įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumų, prieštaravimų ar spragų, apie tai Seimo kontrolierius praneša atitinkamai Seimui, Vyriausybei ar suinteresuotai savivaldybės tarybai”.
PIRMININKAS. Aišku. Man atrodo, kad taip būtų galima. Gerbiamasis Pavirži, sutin-kat? Ačiū. Reikia balsuoti?
J.BERNATONIS. Čia yra redakcinė pastaba. Aš manau, kad galima ją priimti.
PIRMININKAS. Gerai.
J.BERNATONIS. Ir dėl 28 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymas papildyti: “be to, kiekvienos Seimo sesijos pabaigoje Seimo kontrolieriai informuoja Seimą apie ištirtus valstybės pareigūnų nusižengimus”. Su šiuo siūlymu negaliu sutikti, kadangi pagal įstatymo koncepciją buvo siūloma, jog Seimo kontrolieriai kartą per metus atsiskaitytų, tuomet išeitų du kartus. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas: “išrašantis ataskaitos technologiją”, kuris, man regis, nebūtinas. Taip pat siūlyčiau nepriimti.
PIRMININKAS. Prašau. Siūlymų autoriai. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes esame matę pačių įvairiausių ataskaitų Seime. Sakysim, kai kas ataskaitą supranta kaip tam tikrų įvykių išvardijimą. Aš įsivaizduoju, kad Seimo kontrolierius, jeigu liks toks straipsnis, kaip dabar buvo pateikta, tai galės pasakyti, kad į Seimo kontrolierių kreipėsi 70 piliečių, iš jų buvo išnagrinėta 65 pareiškimai, 5 buvo atmes-ti ir t.t., ir t.t. Pateikta tiktai statistinė analizė, nebus nagrinėjamos jokios priežastys, nei daromos kažkokios išvados. O kiek man yra tekę skaityti apie Vakarų, apie Skandinavijos šalių kontrolierių veiklą, tai vienas iš esminių jų veiklos aspektų yra jų metinė ataskaita, kurioje jie pateikia pakankamai gilią ir nuodugnią analizę, kas gi skatina tuos pareigūnus daryti pažeidimus. Tai aš ir siūlau, kad įstatyme būtų aiškiai pasakyta, kokios ataskaitos Seimas tikisi iš Seimo kontrolieriaus? Taip pat aš noriu pasakyti, sakysim, mano pateiktas paskutinis sakinys. Aš manau, kad Seimo kontrolierių institucija, kaip nauja institucija Lietuvoje, pradėjusi veikti susidurs su tam tikrom problemom. Todėl be galo svarbu, kad Seime būtų vienas ar kitas komitetas. Aš siūlau, kad tai būtų Seimo žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, kuris stebėtų Seimo kontrolierių veiklą. Taip pat, pateikus Seimo kontrolieriui savo ataskaitą, šis komitetas irgi pateiktų savo tam tikrus apmąstymus ataskaitos pavidalu apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir siūlymus, kaip pagerinti šios įstaigos darbą. Aš manau, kad toks straipsnis būtų kur kas vertingesnis už tą, kuris yra pateiktas šio įstatymo projekto autoriaus.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom. Aš prašyčiau, kad jūs reaguotumėt ir į sa-vo kolegos siūlymą. Gal bus vienas pasiūlymas. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip. Aš manau, kad Seimo nariams, be abejo, jeigu ne visiems, tai daugumai yra įdomu, kokius didžiausius ar dažniausiai nusikaltimus ar nusižengimus daro valstybės ar savivaldybių pareigūnai. Todėl laukti visus metus, kada bus tokia ataskaita, gali ir prailgti, gali įsisenėti ir tie nusižengimai. Toks buvo mano pataisos tikslas. Aš manau, kad Seimo nariai galėtų balsuoti ir kartu pasakyti, ar jiems įdomu, kokie tie nusižengimai, ar jie mano, kad juos reikia greit šalinti ar imtis kažkokių priemonių, ar laukti metus ir kitus.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Jakučioni, čia aš noriu įsiterpti, kol gerbiamasis pranešėjas pasistiprins. Juk tai iš esmės pasakyta A.Kubiliaus pataisoje. Gal jūs sutiktumėte, kad viskas būtų sukoncentruota jūsų kolegos pataisoje. Tada nereikėtų dvigubai, trigubai balsuoti. Ar sutinkat?
P.JAKUČIONIS. Na, aš dėl autorystės nesiginčiju.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto norėčiau palaikyti pono A.Kubiliaus pataisą, kadangi dabartinė redakcija visgi nepateikia pačios ataskaitos esmės. Ar tai bus tiktai informacija, tai yra vienas dalykas, tai yra Seimo kontrolieriui labai patogu tokią pateikti, ar tai bus rimtesnis svarstymas. Ir labai gaila, kad laiku nepateikiau. Mano supratimu, netgi pono A.Kubiliaus pataisa turėtų būti papildyta, kad ataskaitą Seimas patvirtintų balsuodamas, nes matytųsi, kad šitas veiksmas - ataskaitos pateikimas - turi tam tikras pasekmes. Jeigu pranešėjas nesutiks, aš dėl to, kad pražiopsojau ir nepateikiau siūlymo, taip sakant, nedrįsiu siūlyti, bet visgi prašyčiau, kad ta ataskaita turėtų ir tam tikras pasekmes, nes išklausyti informaciją yra labai paprasta - Seimas išklausė, ir tuo viskas pasibaigė. O jeigu Seimo kontrolierius, jau pats pavadinimas rodo - Seimo kontrolierius, - kad tai yra institucija, kuri vis dėlto turėtų už savo darbą atsiskaityti Seimui.
PIRMININKAS. Kadangi šiandien taip gražiai pradėjom dirbti, gal iš tikro pranešėjas sutiks. Bet kol kas gerbiamasis B.Genzelis. Prašom. Ar jūs norėjot pasisakyti?
Ne? Ačiū. Tada prašom, gerbiamasis pranešėjau, ir balsuosim.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius sakydamas apie skandinavų, Vakarų valstybes neturėjo omeny, kad nors vienos iš tų valstybių įstatymuose apie ombucmenų instituciją būtų parašyta instrukcija, kokias ataskaitas jie turi parlamente padaryti. (Balsai iš salės) Gerai, aš laukiu, prašom parodyti atitinkamą straipsnį, kadangi irgi esu susipažinęs su daugeliu įstatymų, bent kurie man buvo prieinami.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti, o siūlyti kompromisą.
J.BERNATONIS. Tačiau kadangi Lietuvoje demokratija žengia pirmuosius žingsnius ir ne visiems Seimo nariams aišku, kas yra ataskai- ta, todėl siūlau priimti gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus formuluotę, jeigu jis sutiktų išbraukti pirmos dalies paskutinį sakinį: “Ataskaitoje turi būti nurodyta, ką ataskaitoje minimos institucijos nurodė savo gynybai”. Kadangi visų pirma formuluotė yra verstinė ir nelabai vartojama mūsų...
PIRMININKAS. Sutinka.
J.BERNATONIS. Ir taip pat jeigu sutiktų formuluoti ne “šio įstatymo 1 straipsnyje”, o “1 straipsnio antroje dalyje nurodytos institucijos”, tuomet galima būtų priimti.
PIRMININKAS. Ne, klausimų nereikia. Paskui bus klausimai. Bus kalbama dėl balsa-vimo motyvų. (Balsai salėje) Prašom paspausti. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau tiktai patikslinti, ar ponas J.Bernatonis sutinka ir su paskutiniu sakiniu, kuriame ...
J.BERNATONIS. Su antra dalim, be abejo, dėl Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto ataskaitos ir siūlymų.
A.KUBILIUS. Bet ar tai reiškia, kad šis komitetas bus tam tikras lyg... ir stebės kontrolierių veiklą? Mes...
PIRMININKAS. Numatyta Statute įsteigti tai.
J.BERNATONIS. Aš manau, kad jūs žinot, ką parašėt ir ką tai reiškia, ką parašėt.
A.KUBILIUS. Aš žinau, tai...
PIRMININKAS. Gerai, nesiginčykim. Jeigu pritarta, tai tada galim turbūt be balsavimo pritarti 28 straipsniui. Ačiū, gerbiamasis Bernatoni. Laikas baigėsi...
J.BERNATONIS. Dėl viso įstatymo...
PIRMININKAS. Taip, todėl aš siūlau pasisakyti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas pageidauja. Prašom dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Kol kas pageidaujančių... jau yra pageidaujančių. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš tradiciškai kiekvieno svarstymo metu pasisakau prieš šito įstatymo priėmimą ir agituoju kolegas, tuos, kurie nors šiek tiek susiduria su tomis gyvenimo realijomis, atmesti šį įstatymo projektą. Todėl, kad Seimo kontrolieriai iš esmės neturi jokių įgaliojimų net pajudinti pagrindinių valdymo instancijų, valdymo institutų: prezidentūros, Prezidento, Vyriausybės, Seimo ir visų kitų, kuriuos jie tarsi ir turėtų kontroliuoti. Tai yra dar viena biurokratinio valdymo aparato gausinimo sistema. Tai yra dar vienas būdas išleisti valstybės pinigus tam, kad prisidengdami Konstitucijos tarsi reikalavimais įsteigtų geriems berniukams geras vieteles, kur jie, sukūrę savo aparatą, kaip čia buvo jau ne kartą kalbama, rinktų skundus ir sėkmingai juos kaip paprasta kontora persiųstų kitoms instancijoms. Tai yra trigubinimas ar keturgubinimas kontrolės aparato Lietuvoje. Ir jeigu mes matydami, kad jau šiek tiek sėkmingiau ir objektyviau pradėjo dirbti valstybės kontrolės institutas, vietoj to, kad jį remtume ir kaip nors padėtume šitame aparate arba sistemoje dirbantiems žmonėms, jungdami į vieną krūvą ir vienose rankose tvarkydami kontrolės dalykus, priešingai - jėgas skaldome. O to skaldymo ir dubliavimo rezultatas jau pasitvirtino, yra visiškai aiškus - kas nori, darys ką nori. Ir todėl pasisakau kategoriškai prieš valstybės lėšų švaistymą, prieš kėdžių ieškojimą penkiems, o po to penkiasdešimčiai, po to ir penkiems šimtams berniukų. Ir siūlau balsuoti prieš štai tokį nevalstybingumą. Tai yra Seimo nuvedimas į klystkelius, į šunkelius, ir tarsi mes nebeturime daugiau ką daryti, o tiktai kontroliuoti, dubliuoti, kontroliuoti, dubliuoti ir t.t.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau kolegų neviršyti 2 min. limito. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš pasisakysiu už šį įstatymą. Mano nuomone, Seimo kontrolieriai reikalingi. Bet vis dėlto visiškai pritarsiu ponui B.Rupeikai, kad mes kuriame biurokratinius aparatus, o svarbiausia, kad “išplauname” atsakomybę. O pritarsiu štai dėl ko. Aš galėčiau pasiūlyti papildyti šitą įstatymą dar vienu straipsniu, pavyzdžiui, kad bendrąją Seimo kontrolierių veiklos teisėtumo priežiūrą vykdo prokuratūra. Šitas pasiūlymas iš tikrųjų yra nesąmoningas, bet aš noriu prisiminti, kai buvo svarstomi teisinės sistemos reformos metmenys, kas, beje, nuskambėjo iš kairiosios pusės. Cituoju stenogramą: “Nesvarbu, kad įvedamos institucijos - Vyriausybės atstovai ir, sakykim, Seimo kontrolieriai, bet bendrąją priežiūrą ir jų atžvilgiu prokuratūra turi vykdyti”. Aš pacitavau. Tada mes kaip tik ir išbraukėme, tiksliau, išbraukėme tai, kad prokuratūra turi atsisakyti šito. Dabar mes kaip tik paliekame dubliažą, t.y. tai, ką minėjo ponas B.Rupeika, “išplauname” atsakomybę, gausiname biurokratinį aparatą. Bet vis dėlto Seimo kontrolieriai reikalingi, aš balsuosiu už. Bet ateičiai, būkit malonūs, kolegos, neteikit kartais neapgalvotų pasiūlymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti šiam įstatymui. Tiktai norėčiau, kad Seimas, ypač Seimo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas su ypatingu dėmesiu ir rūpesčiu pasižiūrėtų į jam užkrautą uždavinį stebėti Seimo kontrolierių veiklą, nes tai yra nauja institucija, ir aš manau, kad Seimas po metų ar po dvejų metų turėtų grįžti prie šio įstatymo ir įvertinti visą sukauptą Seimo kontrolierių institucijos darbo patirtį, ir bandyti šios institucijos darbą gerinti. Nes ši institucija, mano manymu, yra pakankamai svarbi, siekiant suteikti galimybę paprastiems piliečiams rasti bent šiokią tokią teisybę. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš labai nenoromis prisidedu prie šito įstatymo priėmimo, kadangi vis dėlto buvo nutartas maksimalus kontrolierių skaičius - 5 žmonės, o tai reiškia, kad bus labai daug padėjėjų, taip pat nemažai pagalbinio personalo. Vadinasi, šis įstatymas pareikalaus nemažai lėšų. O čia 800 tūkst. yra ne toks mažas pinigas, numatytas šitai institucijai. Man nepatinka, žinoma, ir tai, kad yra įkurta įstaiga. Galėtų kontrolieriai veikti, ir tai būtų pigiau, be įstaigos vadovo, tiesiog savarankiškai, kaip ir numatyta Konstitucijoje. Dar noriu pridėti ir tai, kad antrame 1 straipsnio sakinyje, kai buvo svarstyta, tuo metu neveikė kompiuteris, nėra įrašyta žodžių “galimo piktnaudžiavimo” arba “įtariamo piktnaudžiavimo”, nes iš tikrųjų nebūtinai pareigūnai turi piktnaudžiauti ir būti biurokratai, kaip čia parašyta, taip išeitų. Man atrodo, kad galbūt dar būtų galima šitą dalyką pataisyti ir dabar, nes iš tikrųjų tai yra tik įtarimas (...) parašytas skundas. Apskritai vis tiek, kad ir kaip būtų, prisidedu prie šito įstatymo priėmimo ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, eidami į civilizuotą visuomenę ir kurdami demokratines tradicijas arba demokratinių parlamentų tradicijas atkurdami, manau, mes turime šiandien balsuoti už šitą Seimo kontrolierių įstatymą. Nežinau, ar tai padės, kaip sakė ponas A.Kubilius, paprastiems žmonėms nors kažkiek surasti teisybės, tačiau aš manau, kad mes turėsim šitą instituciją tobulinti, be to, labai sunku ką nors pasakyti, kada įstatymą pristato ponas J.Bernatonis, prieš, tai aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Genzelis.
B.GENZELIS. Nelieka (...) kaip pritarti ši-tai institucijai, kadangi šita institucija yra numatyta ir Konstitucijoje. Aš sutinku su kolegomis, kurie nurodė, kad čia yra gausybė tokių spragų ir pan., bet aš irgi balsuosiu už. O tuos visus netikslumus, aš manau, paskui bus galima ištaisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Penki pasisakė už. Dabar galima tiktai prieš pasisakyti. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Argumentų tam, kad siūlyčiau balsuoti prieš, nerandu. Nors norėčiau atkreipti dėmesį, kad padidinta kontrolierių atsakomybė už jų veiksmus visgi turėtų būti, ir tikiuosi, kad tai bus tolesnio darbo tikslas.
PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Kolega R.Dagys. Taigi aš prašyčiau dabar kolegas registruotis, ir po to balsuosim. Kolegos, dėmesio! Prašom registruotis.
92 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo grupę prašau pasiruošti ir kolegas Seimo narius taip pat. Visus Seimo narius prašau pasiruošti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas? Kas už tai, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 77 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.
PIRMININKAS. Kas prieš šį įstatymą, taip pat prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1 Seimo narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti. Atsiprašau, kas susilaikė, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 77 Seimo nariams balsavus už, 1 prieš ir 7 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas priimtas. Sveikinu kolegas. Naujus metus pradėjom, sakyčiau, visai neblogai.
3sesija60p svarstyti klausimai
Dabar aš kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Lozuraitį. Antrasis darbotvarkės punktas. Pirmininkaus gerbiamasis J.Bernatonis.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dabar reikėtų dėl 16 straipsnio. Siūlymų nėra. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Dėl 17 straipsnio ar yra norinčių pasisakyti? Galim priimti bendru sutarimu? Dėkoju, priimta.
Dėl 18 straipsnio. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Priimta.
Dėl 19 straipsnio ar yra norinčių pasisakyti? Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Kadangi gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka reikalauja balsuoti, tai prašom, kas už tai, kad būtų priimtas 19 šio Statuto papildymo straipsnis. Prašom balsuoti. Elektronika, gerbiamieji Seimo nariai. Prašom balsuoti.
Už - 48, prieš - 10, susilaikė 15. Taigi 19 punktas priimtas.
Dėl 20 straipsnio ar yra prieštaraujančių, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, jūs norėjot pasisakyti.
V.JARMOLENKA. Kartoju, aš noriu pasisakyti prieš.
PIRMININKAS. Kalbam dėl balsavimo motyvų. Aš negirdėjau motyvų.
V.JARMOLENKA. Jums mano motyvai nebūtini. Aš nenoriu jokio balsavimo dėl šito straipsnio.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad prieš priimant šitą straipsnį ponas J.Bernatonis išaiškintų, kad liktų užfiksuota stenogramoje. Ką reiškia “priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė kaip vienas trečdalis visų Seimo narių”? Tai ar skirtumas tarp už ir prieš balsavusiųjų turi būti daugiau negu vienas trečdalis?
J.BERNATONIS. Deja, negaliu išaiškinti, kadangi posėdžio pirmininkui tokia teisė nesuteikiama. Galbūt galėtų paaiškinti pranešėjas.
A.LOZURAITIS. Mielai paaiškinsiu. Čia turima galvoje, kad ta balsavusiųjų dauguma būtų ne mažesnė kaip vienas trečdalis visų Seimo narių, nes posėdyje gali dalyvauti mažai Seimo narių.
PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu?
A.KUBILIUS. Priimkit kaip norit!
PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad 20 punktas būtų priimtas? Už - 41, prieš - 13, susilaikė 12. Taigi 20 punktas priimtas.
Dabar dėl 21 punkto. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prieštaraujančių? Ar galime priimti bendru sutarimu? Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Bendru sutarimu, pone Bernatoni, negalime priimti. Aš prisimenu, kad visą kaltę, savo klaidas prieš tai jūs suvertėte visam Seimui. Aš dar sykį patvirtinu, kad mūsų pusė už aną Statutą, kuris yra antikonstitucinis, nebalsavo. Todėl dabar bendru sutarimu jūs nepriversite Seimo imtis atsakomybės už savo asmenines klaidas. Sėkmės!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Irgi dėl mano klaidų turbūt?
S.PEČELIŪNAS. Taip. Pone Bernatoni, pažiūrėkite į laikrodį ir į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš manau, kad suspėsime priimti ir šitą...
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad turime balsuoti: ar pratęsiam, ar keičiam darbotvarkę, ar dar kaip nors elgiamės?
PIRMININKAS. Taigi mes susitarėme truputį anksčiau. Jūs turbūt nebuvote salėje. Gerbiamasis Pečeliūnai, prašome nesiginčyti!
S.PEČELIŪNAS. Aš visą laiką buvau salėje. Su kuo jūs susitarėte?
PIRMININKAS. Taigi siūlau balsuoti dėl 21 punkto. (Balsai salėje) Jau jūs pasisakėte, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka. Kas už tai, kad 21 punktas būtų priimtas? Už - 40, prieš - 17, susilaikė 7. Taigi 2l punktas priimtas.
Dėl 22 punkto. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prieštaraujančių nėra? Galima priimti bendru sutarimu. Taigi prašome balsuoti. Kas už tai, kad 22 punktas būtų priimtas? (Balsai salėje) Statutas galioja, gerbiamasis Pečeliūnai. Niekas nenorėjo pasisakyti. Už - 35, prieš - 11, susilaikė 6. Taigi ir 22 punktas priimtas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis tuos, kurie norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų, dėl viso įstatymo “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo Statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo”. Dabar žodį suteikiu gerbiamajam pranešėjui dėl redakcinių pataisų.
A.LOZURAITIS. Gerbiamieji kolegos, čia prieš balsuojant dėl visų pataisų aš noriu atkreipti dėmesį į porą tokių redakcinių patikslinimų. Būtent redakcinių dėl praeitame posėdyje mūsų jau priimtų straipsnių. Eilės Nr.4. 25 straipsnis. Trečioji pastraipa. Ten buvo rašoma: “Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba įgaliotas frakcijos narys turi teisę Seime atstovauti tokiam šiame Statute numatytam Seimo narių skaičiui, kiek Seimo narių yra frakcijoje”. Vadinasi, čia yra netikslumas tas, kad šitame Statute nerašoma apie Seimo narių skaičių. Jame rašoma apie Seimo tam tikras dalis. Todėl vietoj to “skaičius” reikėtų tiesiog įrašyti žodį “dalis”. Todėl aš siūlau tokią redakciją: “Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šiame Statute nustatytai visų Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime”. Tai yra redakcinis pataisymas ir patikslinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
A.LOZURAITIS. Ir antroji tokia menka korektūra. Eilės Nr.12. Ten tiesiog buvo praleista, kada išvardijama, kas, kiek laiko gali kalbėti. Ten yra praleista, kad Seimo narys savo vardu gali kalbėti iki 5 min. Tai toks redakcinis pataisymas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad ši Seimo Statuto dalis yra pakankamai korektiškai parengta normaliam Seimo darbui. Reikalinga, kad frakcijos pradėtų veikti, kadangi iki šiol susiklostė tokia situacija, jog niekas negalėjo pasakyti, išskyrus kelis asmenis, kiek Seime yra frakcijų, kiek jų veikia teisėtai ir kokie jų veiklos teisiniai pagrindai. Ši Statuto dalis tai reglamentuoja. Aš kviečiu balsuoti už šią Statuto dalį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Prieš pasisakydamas už šituos Statuto pataisymus pirmiausia aš norėčiau kreiptis į jus, pone Bernatoni, su prašymu, kad jūs atsiprašytumėte Seimo opozicijos dėl to, kad galiojo jūsų rengtas Statutas, daugiau kaip pusę metų buvo varžomos opozicijos frakcijų teisės, mes neturėjome normalių sąlygų darbui, nuolatos Seimo valdyba ir asmeniškai jūs trukdė- te mums normaliai dirbti. Aš manau, kad po gėdingo pralaimėjimo Konstituciniame Teis- me jūs turėtumėte atsiprašyti už tuos nepatogumus, kuriuos jūs sudarėte opozicinėms Seimo frakcijoms.
PIRMININKAS. Jūs už ar prieš šį projektą?
K.SKREBYS. Ar jūs dar nesupratote?! Labai gaila. Na, ką padarysi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Manyčiau, kad mūsų padarytos pataisos Statute dabar atitinka Konstituciją. Tuo bus, matyt, patenkinta ir opozicija, ir apskritai visos politinės jėgos, dirbančios Seime. Todėl siūlau balsuoti už šias pataisas, kad greičiau pradėtų veikti mūsų Statutas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas A.Lozuraitis pateikė vieną neva redakcinę pataisą, dėl kurios lyg ir dabar turėtume balsuoti. Tai aš galiu tik apgailestauti, kad ta redakcinė pataisa yra sviestas sviestuotas. Aš kalbu apie sakinį, kur parašyta, kad frakcijos seniūnas atstovauja tik frakcijos nariams. Ten tas pats parašyta, tik kitais žodžiais. Manyčiau, kad šitas sakinys yra visiškai nereikalingas, nes kitaip ir negali būti. Jis negali atstovauti kitos frakcijos nariams, nes jis nėra kitos frakcijos seniūnas. Taigi šitas sakinys yra nereikalingas. Aš manau, kad ponas A.Lozuraitis girdi ir galėtų atsakyti, ar jis sutinka tą sakinį iš viso išbraukti, nes jis yra savaime suprantamas. Taip pat mes turėtume rašyti, kad Seimo Pirmininkas atstovauja Seimui. Tai ar reikia rašyti? Tas ir taip aišku, kad jis negali atstovauti Vyriausybei arba prezidentūrai. Jeigu mes išplečiam jo atstovavimo teises, tada taip, reikia įrašyti. Jeigu susiaurinam - taip. Bet jeigu yra taip, kaip yra, tuomet rašyti nebūtina.
Ir kitas dalykas. Pone Bernatoni, vis dėlto atsakykite, su kuo jūs susitarėte pažeisti mūsų nustatytą darbotvarkę?
PIRMININKAS. Ar jūs už šitą projektą, ar prieš? Aš nesupratau. Kadangi dėl atskirų punktų, dėl atskirų sakinių Seimas jau nusprendė.
S.PEČELIŪNAS. Kai atsakysite, su kuo susitarėte, tada suprasite, ar už, ar prieš.
PIRMININKAS. Deja, negaliu patenkinti jūsų pageidavimo. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia mano buvo pateiktas 212l straipsnio pataisymas. Ir yra numatytos penkios dienos Seimui pateikti išvadas, pasiū-lymus, jeigu buvo padaryti procedūros pažeidimai priimant įstatymus. Ir čia yra rašoma apie tai, kad kol nepasirašo Prezidentas. Tai yra beprasmis tas straipsnis. Galima atlikinėti tyrimus ir visa kita. Per tą laiką Prezidentas pasirašo, ir visi dalykai baigiami. Todėl aš manyčiau, kad iš tiesų reikėtų neteikti Prezidentui tokio pasirašymo toms dviem ar trim dienoms (čia reikėtų sumažinti tą terminą), kad būtų realus veikimas ir reali galimybė, ar Seimo Pirmininkui, komitetui, frakcijai, Vyriausybei, kaip čia yra nurodoma, kad būtų galima tą įstatymą persvarstyti ir pakeisti. Todėl aš manyčiau, kad blogai padaryta, jog neatsižvelgta į tai. Aš negaliu pritarti visam projektui.
PIRMININKAS. Aš sutinku, kad gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio siūlymas yra vertingas, racionalus. Tačiau mes jį galėsime aptarti tuomet, kai derinsime atskiras Seimo Statuto dalis. Šiame projekte buvo apimtos tik tos Statuto normos, kurios yra susijusios su frakcijomis.
Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes iš principo šiandien negalime balsuoti už šio įstatymo “Dėl kai kurių Seimo Statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo” priėmimą, nes mes turime sulaukti Jo Ekscelencijos Prezidento dekreto “Dėl pareigūnų pajamų ir turto deklaravimo įstatymo”. Ir jeigu ponas Prezidentas tenai remsis tokiais pačiais argumentais kaip ponas J.Bernatonis, vadinas, remsis Konstitucijos 29 straipsniu, kad įstatymui visi asmenys yra lygūs ir kad pareigūnams negalima užkrauti prievolės deklaruoti savo pajamas, tai taip pat Seimo nariai yra tam tikra grupė asmenų ir jiems negalima užkrauti kažkokių ypatingų prievolių, kurios yra nustatytos Seimo Statute. Ir Seimo nariai turėtų būti lygūs visiems kitiems asmenims, ir toks dokumentas kaip Seimo Statutas nebeturi jokios prasmės. Tai aš norėčiau, kad man kas nors išaiškintų šitą kazuistiką, nes aš negaliu balsuoti, nes ponas Prezidentas po to labai supyks, kad mes pažeidėme Konstituciją.
PIRMININKAS. Galbūt aš jums asmeniškai, gerbiamasis Seimo nary, paaiškinsiu, kadangi kitiems Seimo nariams aišku, jog ne kiekvienas pilietis yra tautos atstovas, o tik Seimo narys yra tautos atstovas. Prieš balsavimą prašau registruotis.
A.KUBILIUS. O kas yra valstybės pareigūnai?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Salėje yra 87 Seimo nariai. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo Statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo”? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51 Seimo narys.
PIRMININKAS. Už - 52 Seimo nariai, nes aš pridedu savo balsą. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė l2 Seimo narių.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 52 Seimo nariams balsavus už, prieš - 9 ir 12 susilaikius įstatymas “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo Statuto straipsnių pakeitimų ir papildymų” priimtas.
Sveikinu gerbiamuosius Seimo narius su nauja frakcijų sudarymo tvarka.
3sesija60p svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 3 klausimą. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus savigynai bei neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo”. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją V.Pivoriūną. Gerbiamasis pone Pivoriūnai, kviečiu jus į tribūną. Taip pat, gerbiamieji Seimo nariai, jus informuoju, kad yra antrasis pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom, pranešėjau.
V.PIVORIŪNAS. Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi dar kartą visas pastabas, turi šiokių tokių nedidelių pataisymų. Konkrečiai redakcinių ir dėl datų. Siūlytume...
PIRMININKAS. Tai dėl kiekvieno straipsnio reikėtų atskirai, gerbiamasis pranešėjau. Visų pirma dėl l straipsnio.
V.PIVORIŪNAS. Dėl l straipsnio. Siūlytume kovo 1 d., nuo kada teisėtai leidžiama įsi- gyti ginklus, nukelti į balandžio l d. Kadangi nespėsime atlikti paruošiamųjų darbų. Tas įstatymas buvo rengtas dar gruodžio mėnesį. Kaip tik tas mėnuo mums būtų reikalingas. Nuo balandžio l d. Na, balandžio 2 d.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote nuo balandžio l d.?
V.PIVORIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad pranešėjas, esantis tribūnoje, paaiškintų Seimo nariams vieną teiginį, dėl kurio aš prašiau, kad jis išsiaiškintų. Čia yra pakeistas vienas terminas, kuris buvo ankstesniame projekte, ir įrašyta “nestiprios šaunamosios galios pistoletą arba revolverį”. Tai čia yra kalbama apie policinio tipo ginklus. Ir aš noriu paklausti, ar buvo rastas kitas terminas, ar yra paliktas šitas, kuris nespecialistui perskaičius nėra iš karto aiškus.
V.PIVORIŪNAS. Nestiprios šaunamosios galios terminas yra šiek tiek subjektyvus. Estai konkrečiai jau jį taikė prieš metus. Jis normaliai veikia. Mes šiandien dar buvome pasikvietę mūsų ekspertus balistus, ir pažadėjo iki kovo mėnesio parengti visus šituos normatyvus, ką reiškia nestipri šaunamoji galia. Dabar galiu paaiškinti, kad 1984 m. konvencija “Dėl paprastų ginklų, kuriais galima padaryti didelius sužalojimus, konkrečių rūšių naudojimo apribojimo”... Yra tokia konvencija, kuri numato, kokie yra ginklai su stipria šaunamąja galia. Pradinis kulkos greitis labai didelis, ta kulka toli lekia. Ir todėl gali ne vien tik gynybos tikslais, bet gali kliudyti ir kitus asmenis.
Antra. Pramušantys šarvus, sprogstantys ir t.t. šaudmenys, kurie yra uždrausti apskritai. Yra jau dabar Vakarų Europoje atitinkamai markiruojami ginklai ir šoviniai, kurie nustato štai būtent tą stiprią šaunamąją galią. Vadinasi: “magnum”, “super”, “ekstra”, “ekspres”. Bet čia yra daugiau specialistų išvados. Ir toks sąrašas va tame Vyriausybės nutarime dėl įsigijimo tvarkos bus numatytas. Tai bus konkrečiai nurodyta. Be abejo, bus tokių atvejų, kai bus sunku nustatyti, ar šoviniai turi tą stipriąją šaunamąją galią, ar ne. Tada skirsime ekspertizę bendra tvarka, kaip ir visais atvejais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš manau, kad reikia pritarti ir balsuoti už tą įstatymą, ir sutikti su datomis. Kadangi buvo gruodžio mėnesį, tų instrukcijų nespės parengti. Tačiau kartu aš noriu atsakyti ir kolegai S.Pečeliūnui. Tarptautinėje instrukcijoje yra nustatytos tos normos, dydis, ir jas reikėtų priimti. Tačiau kiekvienas “razbaininkas”, gerbiamasis Pečeliūnai, gali išardęs kulką įdėti ypatingai sprogios medžiagos ir pramušti ką tik nori.
V.PIVORIŪNAS. Tada atsakomybė bendra tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Nenorėjau aš, čia netyčia.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis pranešėjau, ar gerbiamojo Seimo nario E.Bičkausko pasiūlymą priimate?
V.PIVORIŪNAS. Mes kalbėjom ir, atrodo, su-tarėm, kad paliekam tokią redakciją, kokia yra.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas atsisako savo alternatyvos? Prašome paspausti mygtuką.
E.BIČKAUSKAS. Tai kad, man atrodo, šita alternatyva buvo pačioj pradžioj, ir į ją atsižvelgta.
PIRMININKAS. Jūs atsisakote, taip?
E.BIČKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau tik viena pasakyti. Visą šitą įstatymą per daug komentuoti galbūt ir nereikėtų. Man tik nepatinka vienas straipsnis. Aš siūlau apskritai išbraukti 6 straipsnį.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, mes kalbam apie 1 straipsnį. Jeigu galima, tai apie tai ir kalbėkim.
A.VAIŠNORAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taigi dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų daugiau nėra norinčių pasisakyti? Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu su tuo datos pakeitimu, kurį pateikė pranešėjas? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Prašome dėl 2 straipsnio.
V.PIVORIŪNAS. Dėl 2 straipsnio mes pastabų neturim ir siūlom priimti tokį, kaip pateiktas.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario R.Bloškio alternatyvus siūlymas, gerbiamasis pranešėjau.
V.PIVORIŪNAS. Atleiskite.
PIRMININKAS. Prašome motyvuoti.
V.PIVORIŪNAS. Nustato Vyriausybė. Praktiškai tai ta pati formuluotė, aš nežinau. “Šaunamojo ginklo ir šaudmenų savigynai įgijimo, laikymo ir nešiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”.
PIRMININKAS.Bei netekti teisės turėti nurodytą ginklą...
V.PIVORIŪNAS. Tai savaime suprantama, jeigu neturi teisės įsigyti, Vyriausybės nutarime turės būti nustatyta, kada jis netenka teisės. Pavyzdžiui, nėra profilaktinėje įskaitoje, gavo ginklą, bet paskui tapo nuteistu ir automatiškai netenka tos teisės turėti ginklą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Blošky, jūs atsiimate savo siūlymą?
R.I.BLOŠKYS. Kol kas ginu.
V.PIVORIŪNAS. Man atrodo, kad čia...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys. Jūs jau savo pasakėte.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad tas įstatymas labai sudomino Lietuvos piliečius. Jis priimamas nevienareikšmiai. Yra nuomonių, kad jis gali sukelti išsišaudymą Lietuvoje. Yra ir kitokių nuomonių, kad jis reikalingas, bet turi būti labai atsargiai įvertintas. Todėl aš atkreipiu dėmesį į tai, kad šiandien mes turime pavyzdžių, kada pareigūnai, turintys teisę turėti ginklą, pažeidžia tą tvarką. Šito įstatymo 2 straipsnyje yra numatyta tam tikra tvarka, kaip įsigyjama, laikoma ir nešiojama. Aš manau, kad yra logiška, kad su tuo įstatymu susipažįstantys žmonės, sakykim, spaudoje, taip pat matytų iš to įstatymo, kad ta teisė gali būti ir atimta. O su tuo, kad visa tai bus išdėstyta, gerai, aš visiškai sutinku. Aš norėčiau, kad šitam pasiūlymui būtų pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš suprantu tai, ką nori pasakyti ponas R.Bloškys, tik siūlyčiau suformuluoti visiškai kitaip. Tai yra 2 straipsnį papildyti nauju sakiniu, kuris skambėtų taip: “Šią tvarką pažeidęs pilietis netenka teisės...” ir išvardyti visa tai: įsigyti, laikyti ir nešioti kokį nors ginklą. Tada bus aišku, nes jeigu jūs įterpsit “ir netekti teisės” į nuostatus, kurie sako, kaip tą leidimą reikia gauti, kokios sąlygos turi būti ir visa kita, suplaksite dvi sąlygas į viena, tai bus ir žmonėms neaišku, ką tai reiškia. Ar tas Vyriausybės dokumentas yra tvarka, kurią reikia palaikyti, kad tą ginklą įgytum. Mes to net nerašydami žinom, kad jeigu tą tvarką pažeidi, vadinasi, ir netenki teisės. Bet tam, kad būtų aiškiau, mes galėtume papildyti dar vienu sakiniu, kad šią tvarką pažeidęs netenka teisės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Blošky, ar sutinkate?
R.I.BLOŠKYS. Aš su tokiu variantu sutikčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau Pivoriūnai, ar sutinkate su nauja redakcija?
V.PIVORIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikėtų balsuoti, ar 2 straipsnio naują redakciją galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Prašome dėl 3 straipsnio.
V.PIVORIŪNAS. Dėl 3 straipsnio. Mes siūlytume, kad tuos leidimus išduotų vis dėlto ne miestų, rajonų policijos komisariatai, o Vidaus reikalų ministerija. Dabartiniu metu yra suformuota ta visa struktūra, turi visas tas įskaitas, jos yra centralizuotos, ir taip, kaip dabar išduodami leidimai, siūlytume ir palikti. Vietoj žodžių “Miestų, rajonų policijos komisariatai” rašyti “Vidaus reikalų ministerija”. Yra leidybinė struktūra, yra instrukcijos ir...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau tik pakomentuoti. Mes dėl to su pranešėju V.Pivoriūnu sutarėme, kad įstatyme rašome “Vidaus reikalų ministerija”, bet vis tiek piliečiai turės kreiptis į tuos policijos komisariatus. Nereikės važinėti į Vilnių kiekvienam asmeniškai. Ir jau tą visą, sakykim, popierinę “mašineriją” tvarkys komisariatai su ministerija, pilietis pats nevažinės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėjau gerbiamojo pranešėjo paklausti, pasiūlyti...
PIRMININKAS. Klausti reikėjo pateikimo metu, gerbiamasis Seimo nary.
J.A.KATKUS. Ne, ne. Galbūt atsakys. Išsiaiškinti, kad vis dėlto išduodama leidimą Vidaus reikalų ministerija turėtų atsižvelgti į rekomendacijas, nes ji nežinos, sakykim, koks kokiame rajone yra žmogus. Ar čia komisariatai pristatys, ar kaip?
V.PIVORIŪNAS. Gerbiamasis Seimo nary, šiuo atveju tikrai Vidaus reikalų ministerija žinos. Todėl, kad gauna visas pažymas iš vietų - teistumo, ar yra įskaitoje. Žodžiu, visą tą medžiagą surenka ir tik po to gali išduoti leidimą. Taigi čia problemos nebus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu, ar reikės balsuoti? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Dėl 4 straipsnio.
V.PIVORIŪNAS. Dėl 4 straipsnio. Praktiškai siūlytume 4 straipsnio 7 punktą, kaip siūlo Juridinis skyrius, suformuluoti kaip atskirą straipsnį. “Dėl karo, nepaprastosios padėties metu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais...” Kad ginklai neišduoda- mi, tai yra leidimai neišduodami. Siūlyčiau suformuluoti 5 straipsnį, po to kitų straipsnių tvarką pakeisti taip, kad karo ar nepaprastosios padėties metu leidimai savigynos tikslu įsigyti, laikyti ir nešioti nestiprios šaunamosios galios (ne automatinius pistoletus, revolverius) šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jiems tam laikotarpiui laikinai neišduodami.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, šitas 7 punkto formulavimas atskiru straipsniu yra suderintas, ir tai padaryti reikėtų. Aš norėčiau dar vieną papildymą 6 punktui, kur yra įrašyta: “...kurie pagal šio įstatymo 4 straipsnį...”, dar nurodyti 1 ir 4 punktus, nes 5 punktas nelabai tinka. Juk tie asmenys, kurie nenori ginklo turėti, bet yra nei teisti, nei kitokie, bendri šeimos nariai, jie nebūtinai turi išklausyti tuos kursus. Todėl reikėtų 5 punktą palikti kaip atskirą.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, gerbiamasis Pivoriūnai?
V.PIVORIŪNAS. Galima sutikti. Čia tik patikslinimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš tik norėjau pasakyti tą patį, ką pasakė ponas S.Pečeliūnas. Na, šiek tiek norėčiau diskutuoti dėl to, ar karo ir nepaprastosios padėties metu neišduodami. Man atrodo, galima būtų, bet tiek to, palikim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pirmiausia priimti 4 straipsnį be 7 punkto bendru sutarimu? Ar reikia balsuoti? Prieštaraujančių nėra. Gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė siūlo balsuoti, taip?
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas be 7 punkto, prašau balsuoti.
Už - 33, prieš - 1, susilaikė 2. Taigi priimta. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kad būtų priimta ta 7 punkto redakcija, kaip siūlė pranešėjas ponas V.Pivoriūnas, kaip atskiras straipsnis? Tai būtų 5 straipsnis. Ar reikia dėl to balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Gerbiamasis pranešėjas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau tik suderinti su ponu V.Pivoriūnu. Čia buvo tokia pono E.Bičkausko pastaba, kad būtų nurodyta, kad šie leidimai neišduodami. Galbūt karo ar nepaprastosios padėties metu valstybė matys reikalinga kokią nors kitokią tvarką numatyti. Tai tada nurodykime, kad tik šitie.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kad...
V.PIVORIŪNAS. Gali būti “šie”.
PIRMININKAS. Taip, sutinkat. Daugiau nėra siūlymų? Balsuoti reikia ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dabar dėl buvusio 5, dabar jau 6 straipsnio, ar yra siūlymų?
V.PIVORIŪNAS. Čia tik dėl datos. Ne vasario 1 d., o atitinkamai kovo 1 d.
PIRMININKAS. O gerbiamojo Seimo nario R.Bloškio siūlymą jūs, gerbiamasis pranešėjau, vėl pamiršote?
S.PEČELIŪNAS. Jeigu leisite, aš atsakysiu ponui R.Bloškiui. Jeigu mes į 2 straipsnį įrašėme, kad šią tvarką pažeidęs netenka teisės, tai tada 5 straipsnyje šito jau nereikia rašyti, nes 2 straipsnis apima ir tą pataisą, kurią jūs siūlėte 5 straipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau Pivoriūnai, jūs manote taip pat?
V.PIVORIŪNAS. Manyčiau, kad čia nėra esminis dalykas, galima būtų palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Blošky, ar jūs sutinkate su pranešėjų nuomone?
V.PIVORIŪNAS. Redakciją patikslina, žinoma, šiek tiek.
R.I.BLOŠKYS. Čia 5 straipsnyje vėl viskas išvardyta, kaip ir 2 straipsnyje. Tada vėl tokia logika būtų, kad ... Bet čia nebūtina, čia galima ir nediskutuoti.
PIRMININKAS. Atsisakote?
R.I.BLOŠKYS. Jeigu taip mano specialistai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš norėčiau pasiūlyti įrašyti, kadangi šitame įstatyme iš viso nėra numatyta pačių kulkų užtaisymo, jeigu pranešėjas priimtų, kad draudžiama savigynos tikslais naudoti šaudmenis su specialios paskirties kulkomis, t.y. su metalinėmis šerdelėmis, šarvamūšio, trasuojančiomis, sprogstamaisiais užtaisais, su adatomis (...) ir iš vientiso metalo. Mes iš viso to šiame įstatymo projekte nenumatome.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis pranešėjau Pivoriūnai.
V.PIVORIŪNAS. Šitos išvardytos kulkos ir yra stiprios šaunamosios galios, kurios bus išvardytos tame Vyriausybės nutarime, ir bus draudžiama jas parduoti, įsigyti ir atitinkamai laikyti. O kas tai darys, bus atitinkama atsakomybė. Tai jūs priėmėte jau prieš savaitę, t.y. gruodžio mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu?
V.PIVORIŪNAS. Tai įeina į sąvoką...
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Priimta. Dėl buvusio 6, dabar jau 7 straipsnio. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
V.PIVORIŪNAS. Čia datą būtų gerai pakeisti. Galima, žinoma, palikti, bet būtų gerai pakeisti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakykite, ar pakeisti, ar palikti?
V.PIVORIŪNAS. Taip. Reikėtų vis dėlto ją perkelti iki balandžio 1 d. Tada geriau kovo 31 d.
PIRMININKAS. Tai prašome. Pirmas gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau, aš jau sakiau, kad siūlau tą 6 straipsnį visiškai išbraukti. Tai būtų galima padaryti atskiru Vyriausybės arba Prezidento kokiu nors sprendimu. Kam dabar mums rašyti į įstatymą datą, po kurios šitas straipsnis nebegalios ir neteks visiškai reikšmės. Kam ta-da užversti papildomu balastu patį įstatymą? Aš siūlau jį iš viso išbraukti, o paskui priimti kokias nors priemones, tolygias šitam, ir taip išspręsti tą problemą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, aš nenugirdau. Jūs jau apie 7 straipsnį kalbate, taip?
PIRMININKAS. Apie 6, kuris dabar bus jau 7.
S.PEČELIŪNAS. Čia vietoj kovo 1 d. - balandžio 1 d., teisingai aš jus išgirdau?
PIRMININKAS. Kovo 31 d. siūloma.
S.PEČELIŪNAS. Tada aš norėčiau išsiaiškinti, kodėl paliekamas dviejų dienų plyšys? Mes labai aiškiai vienas kitam pasakėm, kodėl yra vieno mėnesio tarpas tarp dokumento patvirtinimo ir leidimų išdavimo. Tai yra Vyriausybė dokumentą, visą tą tvarką patvirtina kovo 1 d. ir jį paskelbia. Yra vienas mėnuo tam, kad visi galėtų susipažinti, išsiaiškinti, ar jis tikrai nori, gali ir visa kita, ir nuo balandžio 1 d. jau gali kreiptis leidimo. Jeigu čia jūs rašote kovo 31 d., vadinasi, atsiranda visiškai nesuprantamas dviejų dienų tarpas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau Pivoriūnai, galbūt jūs sutinkate su pranešėjo S.Pečeliūno siūlymu, kad vis dėlto čia įrašytume tą linksmąją balandžio 1 d.?
V.PIVORIŪNAS. Turbūt. Vis dėlto balandžio 1 d. Aš visiškai suprantu, kad gali būti laikraščiuose įvairių pokštų dėl to, bet turbūt įstatymas yra įstatymas ir vis dėlto reikėtų palikti balandžio 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro siūlymas visą šį straipsnį išbraukti, todėl reikėtų balsuoti. Dėl balsavimo motyvų visi norėję pasisakė. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas projekto 6 straipsnis, kuris dabar vadinsis 7, prašau balsuoti.
Už - 38, prieš - 3, susilaikė 8 Seimo nariai. 6 projekto arba dabar 7 straipsnis priimtas. Prašome dėl 7 projekto straipsnio, kuris vadinsis 8.
V.PIVORIŪNAS. Šiame straipsnyje siūlytume paskutinėje eilutėje po žodžių “sprogstamąsias medžiagas” įrašyti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama piniginė kompensacija”.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaraujančių? Ar yra norinčių dėl šio straipsnio balsuoti? Nėra. Priimta bendru sutarimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar norėčiau paprašyti, kad pasisakytumėte dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Gerbiamieji Sei-mo nariai, ar jūs neprieštaraujate, kad mes vis dėlto šį įstatymą priimtume, o pertrauką pratęstume. Dėkoju jums, kad neprieštaraujate.
Prašome. Gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė dėl balsavimo motyvų.
V.ALEKNAITĖ. Man labai gaila, kad nebuvo leista plačiau pasisakyti dėl 4 straipsnio. Man kelia kai kurių abejonių jo 3 punktas. Mes jau jį priėmėme, tačiau pažiūrėkite, kaip suformuluota. Teigiama, jog draudžiama nešiotis pistoletus ir šaudmenis asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais, vartojantiems narkotines ar toksines priemones. Įdomu būtų sužinoti, kas nustatys ir įrodys, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Mano nuomo-ne, Lietuvoje tokių asmenų, piktnaudžiaujančių gėrimais, yra labai daug, ir todėl labai didelis rizikos faktorius. Deja, tokių asmenų, kurie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra ir tarp Seimo narių, ir ypač didžiojoje frakcijoje. Man būtų visai nejauku, jeigu kai kurie mano kaimynai, kurie netoli manęs gyvena, ateitų pas mane į butą brautis jau ne vien su nugertu buteliu, bet ir su pistoletu. Todėl aš negalėsiu balsuot už šitą įstatymą. Man teks susilaikyti.
PIRMININKAS. Na, matot, jūs klausiat, kas nustatys, o jau pati nustatėt, kas piktnaudžiauja.
Gerbiamasis Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Šis įstatymas, žinoma, nėra visai tobulas. Bet jis yra būtinas. Ir aš manau, kad dabar daug žmonių turėtų turėt ginklą, kad apsigintų. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad šis įstatymas yra jau gerokai pavėlavęs. Ypač tie straipsniai, kurie susiję su savanorišku ginklų, sprogmenų, šaudmenų grąžinimu. Manau, šį klausimą jau buvo pradėta kelti dar kovo - balandžio mėnesiais, bet, matyt, tos iniciatyvos niekas nepalaikė, todėl mes gana pavėluotai tą šiandien atliekame.
Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad čia labai nuogąstauja, ar atsiras tokių, kurie atneš tuos ginklus. Tačiau jeigu mes matėme televizijos laidas prieš Naujuosius metus JAV, konkrečiai, Vašingtone, pas juos ši praktika yra vykdoma, ir aš manau, kad tikrai, jeigu mes nebūsim tokie nihilistai, tai turės atitinkamą poveikį. Aš balsuosiu ir kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pritarti gerbiamajai Seimo narei V.Aleknaitei. Iš tiesų visiškai neapibrėžta trečia pastraipa. Nes čia galima piktnaudžiauti ne tik alkoholiniais gėrimais, bet galima piktnaudžiauti tada išduodant arba neišduodant leidimus nešioti šituos ginklus. Na, iš tiesų įstatymas, matyt, yra reikalingas šiuo metu, tačiau aš dar kartą noriu akcentuoti tai, kad mes priimam įstatymą su vienu straipsniu, kuris galios tik 3 mėnesius. Man atrodo, čia reikėjo pritaikyti kitą procedūrą.
PIRMININKAS. Tai jūs susilaikot?
Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Na, aš manyčiau, kad dėl to, kas piktnaudžiauja ar nepiktnaudžiauja, turėtų būti daugiau aiškumo, bet tai galėtų būti suformuluota taip: jeigu įrašytas įskaitoje, tokiems žmonėms neišduoti. Arba piktnaudžiauja alkoholiu... Galbūt ir tokiems, jeigu nors vieną kartą nakvojo blaivykloj, irgi galėtų būt neišduodamas.
Dabar antras klausimas, dėl ko čia kyla daug tokių įvairių kalbų, kad esą, jeigu bus išduoti žmonėms ginklai, laisviau bus išduodami ginklai, kils didelis pavojus, žmonės išsišaudys ir neliks Lietuvos. Manyčiau, kad čia yra visiškai nepagrįsta šita baimė, nes nusikalstamos struktūros, įvairūs nusikaltėliai be jokių leidimų turi įvairiausių ginklų ir jie leidimo neprašo nei ginklams nešiot, nei nusikaltimams daryt. O paprastas, normalus, sąžiningas žmogus, paprasčiausiai bijodamas pažeisti įstatymą, nors ir turėtų galimybę įsigyti ginklą, bijo įsigyti ir apsiginti.
Tad aš siūlau visiems balsuoti už. Aš irgi balsuosiu tik už šitą straipsnį. Manau, kad nuo to bus tiktai nusikaltėliams blogiau: sunkiau bus nebaudžiamiems vykdyti nusikaltimus, o normalus žmogus galės lengviau nuo jų apsiginti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš pasisakau, žinoma, už, nors šitas įstatymas yra priimamas pavėluotai. Bet aš norėčiau pasiūlyti kai kuriems, kaip V.Aleknaitei ar A.Vaišnorui, vis dėlto užsiimti labdara, švietėjiška veikla ir tuos alkoholikus visus, kad jie blogai nedarytų, atvesti į tiesos kelią.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš pritariu šiam įstatymui ir noriu paaiškinti, kad čia būgštavimai yra per daug dideli. Mes apskaičiavom, kad pirmiausia galbūt tuos ginklus įsigis keli tūkstančiai žmonių ir tai bus pirmiausia rizikos faktorius tiems nusikalstamiems elementams. Ir antras dalykas, psichologinis faktorius, kada dabar visuomenė įvaryta plika į dilgėlyną ir neturi kuo gintis.
Ir trečia. Dabar yra apie 37 tūkst. medžioklinių šautuvų: lygiavamzdžių ir graižtvinių, išduotų žmonėms, ir jokių susišaudymų ir naikinimų vienas kito nėra. Tai rodo, kad tie piliečiai, kurie gaus ginklus, bus patikrinti narkologiniame dispanseryje ar kitur, ir viskas bus gerai. Čia veltui būgštaujama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus. Jūs galite pasisakyti tik prieš, nes limitas “už” baigėsi.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus savigy-nai bei neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo”, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61 Seimo narys.
PIRMININKAS. Už - 61. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1, kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 61 Seimo nariui balsavus už, 1- prieš ir 7 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus savigynai bei neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo” priimtas.
Prašau pranešėją gerbiamąjį V.Pivoriūną.
V.PIVORIŪNAS. Norėčiau padėkoti už konstruktyvų darbą ir dėl to klausimo, ar piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais leidžiama ir kaip bus leidžiama įsigyti ginklus. Tai kai priėmė mane kovo mėnesį į darbą, aš turėjau pristatyti atitinkamą pažymą iš psichiatrinės ligoninės, iš narkologinio dispanserio, kadangi aš, kaip Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, turiu teisę nešiot ir naudot ginklą. Kai pristačiau tokią pažymą, mane priėmė į darbą ir išdavė leidimą nešioti ginklą. Šita tvarka yra nustatyta ir, įsigalėjus šiam įstatymui, čia problemų nebus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Skelbiama pertrauka. Posėdį tęsim 12 val. 15 min.
Pertrauka
3sesija60p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Svarstome 4 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos įstatymo projektą. Projekto numeris 434. Trečiasis svarstymas ir balsavimas. Primenu, kad svarstyti šį klausimą baigsime 12.25, t.y. liko 10 min.
Pranešėją kviečiu į tribūną. Prašome trumpą komentarą dėl procedūrų. Seimo narių prašyčiau registruotis. Prašom.
J.JURGELIS. Pirmas klausimas dėl paties pavadinimo. Praeitą kartą buvo gerbiamojo V.Andriukaičio pastaba keisti pavadinimą. Buvo keli pasiūlymai, bet nebuvo konkretizuota, kuris. Mūsų taip pat nepatenkina pavadinimas “Saugumo tarnyba”. “Tarnyba” yra per daug bendras: mes turim ir vandentiekio, ir pan. tarnybas. Lietuvoje buvo Saugumo departamentas. Jis taip vadinosi prieš karą ir taip vadinosi atkūrus Saugumo tarnybą. Siūlytume šią tarnybą vadinti Lietuvos Respublikos saugumo departamentu.
PIRMININKAS. Būtų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymas?
J.JURGELIS. Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymas.
PIRMININKAS. Taip. Ar kas nors prieš šį pavadinimą? Departamento. Taip. Ačiū. Ar kas nors prieš pavadinimą? Ne, negalima klaust. Trečiasis svarstymas, Seimo nary Kubiliau. (Salėje šurmulys)
Tada pavadinimą atidedame. Prašom svarstyti 1 straipsnį. Kam nors kyla abejonių, atidėsime, bus greičiau.
J.JURGELIS. Dėl 1 straipsnio pastabų nebuvo. Mes darėme tik redakcinį taisymą: sukeitėme socialines garantijas ir kontrolės būdus eilės tvarka. Šiaip visas turinys išlieka.
PIRMININKAS. Aš primenu gerbiamiesiems Seimo nariams: užsiregistravo 38 Seimo nariai. Ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio, ar jam galima pritarti be diskusijų? Pritarta. 2 straipsnis. Prašom.
J.JURGELIS. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pastabų nebuvo, bet... Atsiprašau, čia buvo bendrieji nuostatai, dabar 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio pastabų nebuvo. Bet mes sujungėm 1 ir 2. Į 1 straipsnį įrašėm “paskirtis”. Tenai pirmame projekte buvo tik viena eilutė. Taigi dabar 1 straipsnis yra papildytas. “Paskirtis yra saugoti Lietuvos Respublikos imunitetą ir jos konstitucinę santvarką”. Trečia eilutė. Sujungti du straipsniai. Jokių pataisymų nėra, pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Kuris čia projekto numeris? Penktas, šeštas?
J.JURGELIS. Viršuje yra užrašyta taip: “Projektas trečiajam svarstymui. 1994 m. sau-sio mėn.”
PIRMININKAS. Taip. Tai šeštasis projektas.
Dėl 2 straipsnio norėjo Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Oi, ne. Ne dėl 2.
PIRMININKAS. Ne, nenori. Tada 2 straipsnis... Nematau oponentų. Seimo narys S.Pečeliūnas nori dėl 2 straipsnio? Prašom Seimo narį S.Pečeliūną dėl 2 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad mes turėtume pradėti nuo pavadinimo. Dabar yra pateiktas visiškai naujas visiškai naujos valstybės institucijos pavadinimas. Ką tai galėtų reikšti? Ar tai yra reorganizacija? Kas tai yra?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary...
S.PEČELIŪNAS. Tokios įstaigos kaip Lietuvos Respublikos saugumo departamentas šiuo metu Lietuvoje nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes pavadinimo klausimą atidėjome, kadangi manome, kad šiandien dar anksti jį priimti. Mes priimsim vieną kitą straipsnį, kadangi liko tik 10 min., o pavadinimo klausimą spręsime vėliau.
Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš nematau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje, kuriame yra numatyta Respublikos Prezidento įgaliojimai, kad jis priimtų kokių nors institucijų ataskaitas. Tas sakinys, kad departamentas yra atskaitinga Respublikos Prezidentui valstybinė institucija, sukelia tam tikrų problemų.
PIRMININKAS. Apie kurį straipsnį jūs kalbate, gerbiamasis Seimo nary?
A.KUBILIUS. Apie 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Mes jau apie 2 kalbame.
A.KUBILIUS. Kur 1, jau patvirtinot?
PIRMININKAS. 1 jau patvirtinom.
A.KUBILIUS. Na, ir greitai.
PIRMININKAS. Ką padarysi. Dėl 2 straipsnio pataisų nėra? Pritarta. 3 straipsnis. Prašom.
J.JURGELIS. Dėl 3 straipsnio pastabų nebuvo. Mes jį šiek sutrumpinome nepakeisdami turinio, nes ten buvo numatyta, kad “veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisiniai aktai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai”. Mes palikom trumpesnę formuluotę įrašydami “kiti teisės aktai”.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys E.Jarašiūnas. Norėtumėte dėl šito?
E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau sutrumpinti redakciją: “Saugumo departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, (...) kitais teisės aktais”. Nes kiti teisės aktai apims viską.
PIRMININKAS. Taip.
E.JARAŠIŪNAS. Ir antra. Kelia abejonių departamento norminiai aktai.
PIRMININKAS. Vieną minutę, Seimo nary. Atsiprašau, pone Jurgeli, sutinkate padėt tašką? “Kitais teisės aktais.” Taškas. O likusią dalį braukiame.
J.JURGELIS. Po to eina “tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais”. Taip pat valstybės saugumo...
PIRMININKAS. Kiti teisės aktai yra...
J.JURGELIS. Taip pat valstybės saugumo departamento statutu.
PIRMININKAS. Čia taip pat yra kitas teisės aktas.
J.JURGELIS. Bet aš manau, kad reikėtų detalizuoti. Nes tarptautinės sutartys yra kitos prigimties. O statutas, priimamas Vyriausybės, yra poįstatyminis aktas.
PIRMININKAS. Tada braukite “kiti teisės aktai”. Įvardykite tik tuos aktus, kuriuos jūs norite įvardyti. Nes čia išties yra dubliavimas. (Balsas iš salės) Tai atidedame šį straipsnį? Atidedam.
4 straipsnis. Kas nori kalbėti dėl 4 straipsnio? Seimo narys S.Pečeliūnas? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. 4 straipsnis. Aš norėčiau, kad pranešėjas patikslintų, koks yra šito 4 straipsnio santykis su Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymu?
PIRMININKAS. Ar galit patikslinti?
J.JURGELIS. Norėčiau patikslinti tai, kad dėl šio straipsnio niekada pastabų nebuvo. Dabar man užduodamas klausimas...
PIRMININKAS. Ne, į klausimus prašom neatsakinėt.
J.JURGELIS. Dabar taip ekspromtu negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio oponentų yra? Ar galima jį priimti, ar yra abejojančių? Nėra abejojančių? Yra? Reikia balsuoti. Prašome registruotis. Vieną minutę, registracija dar tik pradedama. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Prašom. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Dėl 4 straipsnio. Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad šitą straipsnį būtų galima priimti tik tada, kai bus išsiaiškinta, ar jis nesikerta su mūsų Spaudos įstatymu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Na, aš matau čia tame straipsnyje, antroje dalyje, tam tikrą koliziją, kur sakoma, kad informacija, esanti valstybine, profesine ar komercine paslaptim, taip pat žinios, kurios pažeis konstitucines žmogaus teises bei laisves, neskelbiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Aš nemanau, kad įstatymuose galėtų būti numatyta, kaip pažeisti konstitucines žmogaus teises bei laisves. Čia reikia visiškai kitos redakcijos. Nes suplakamos konstitucinės žmogaus teisės bei laisvės su kita informacija. Tai reikia perredaguoti. Kitaip čia atsiranda tokia juridinė kolizija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar sutinkat atidėt 4 straipsnį? Ar teikiate bal-suoti?
J.JURGELIS. Atidėt.
PIRMININKAS. Atidėtas 4 straipsnis. Dėl 5 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kaip matot, mes straipsnį po straipsnio atidedam, o priežastis turbūt yra viena ir labai paprasta: šiame šeštajame projekte registravimo antspaudai yra sausio 10 d. data. Gavome tik šiandieną iš ryto. Todėl yra labai paprasta priežastis, kodėl daug kas teikia įvairius pataisymus vos ne ekspromtu. Nes, pavyzdžiui, visos tos pastabos, kurias ir aš turėjau, jų dabar nėra čia po ranka. Reikia du tekstus, šalia sėdint, lyginti, žiūrėti, kas tekste pakeista, kodėl taip, o ne kitaip pakeista. Ir aš vis dėlto siūlyčiau... vis dėlto laikas jau artėja prie pabaigos, o mes priėmėm tik du straipsnius. Tuo gal ir baikime, nes 5 straipsnis yra tikrai svarbus, ir prie jo mes sugaišim labai daug laiko ir tikrai šiandieną nepriimsim. Kad spėtume normaliai išstudijuot visus straipsnius, turbūt būtų mažiau klausimų ir pranešėjui tada, ir mažiau būtų pastabų, būtų tik konstruktyvūs siūlymai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų laikas jau baigėsi, mes vis tiek turime daryti svarstymo pertrauką, todėl daroma trečiojo svarstymo ir balsavimo pertrauka. Pranešėją prašytume visus straipsnius, taip pat pavadinimą suderinti arba aptarti su Seimo nariais, kuriems tai rūpi. Dėkoju jums, gerbiamasis pranešėjau.
3sesija60p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną, kuris norėtų pristatyti rytdienos darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos! Mes ir vakar, ir šiandien tarėmės dėl rytdienos darbotvarkės, ji yra pakankamai aiški, ir, man atrodo, neturėtų ilgai užtrukti jos patvirtinimas. Rytoj yra interpeliacija. Interpeliacijai, kaip matot, skiriamas laikas nuo 10 iki 14 val. Čia, atrodo, šiek tiek ilgiau, negu reikėtų, bet numatyta ilgesnė pertrauka: ne pusės valandos, o 45 min., kad būtų galima ramiai nubalsuot, jeigu bus numatyta “privesti” interpeliaciją iki galo, ir kad liktų laiko suskaičiuot balsus. Po to, jeigu iš tikro mes turėtume laiko, būtų galima nagrinėti rezervinius klausimus, kurie čia yra surašyti. Todėl aš kviečiu patvirtinti šitą darbotvarkę ir dirbti toliau.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas Pirmininke, aš tik siūlyčiau po 1 punkto įrašyti labai tiksliai tai, ką jūs ką tik pasakėt: dėl ilgesnės pertrau-kos ir apytikrio jos laiko.
PIRMININKAS. Taip.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu galima, netgi tikslų.
Č.JURŠĖNAS. 12 val. Aš manau, kad mes galim skaičiuoti, kad visos kalbos užtruks 2 valandas. Ir pertrauka - 12 val.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš prašyčiau tiksliai įrašyt tuomet.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. 12 val.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų nematau. Ar galima pritarti rytdienos darbotvarkei be balsavimo? Galima.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.607(3) (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (94.01.11)
3sesija60p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Pritarta. Svarstome 5 darbotvarkės punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo” projektai. Tai yra projektai Nr. 607 ir 561. Trečiasis svarstymas ir balsavimas. Kviečiu į tribūną pranešėją ponią J.Aleksaitę.
J.ALEKSAITĖ. Po antrojo svarstymo pasiūlymų ir pastabų dėl pateikto projekto nebuvo gauta, išskyrus redakcinio pobūdžio, t.y. dėl siūlomo projekto 8 straipsnio vietoje žodžio “naudojamus” - “nuomojamus”. Mes norėtume atkreipti jūsų dėmesį, jog priimant nutarimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos reikėtų numatyti terminus piliečiams paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, kai jie kreipsis į teismą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Jums yra išdalyti du įstatymai, mes čia išsiaiškinsime, ku-rį mums reikia priiminėti - 56l ar 607? Ar abu? Prašau? Taip, projektas Nr.607.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors norėtų dėl pavadinimo? Pastabų yra? Ar galima pritarti pavadinimui? Pritarta. Dėl preambulės kas turi pastabų? Pone Bernatoni, jūs tik vienas pritariate. Kiti pritaria? Jus įpareigoja, taip? Ačiū. Pritarta.
Toliau dėl 1 straipsnio. Pirmoji dalis, antroji ir t.t. 1 punktas. Dėl šio įstatymo 1 punkto yra pastabų? Nėra. Pritarta. Dėl 2 punkto, kuriame parašyta “8 straipsnį pakeisti taip:”, na, ir toliau kaip tekste. Nematau pastabų.
2 straipsniui taip pat pritarta. Toliau 3 straipsnis. “14 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip”. Prašom. Kas norėtų kalbėti dėl 3 straipsnio? Nematau norinčių kalbėti.
3 straipsniui taip pat pritarta. 4 straipsnis. “16 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą išdėstyti taip”. Toliau kaip tekste. Pastabų nematau. Taip pat pritarta.
5 punktas. “18 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi”. Ir ten ketvirtoji dalis yra išdėstyta.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Buvo mano pastabos. Pranešėja pasakė neteisingai, kad ji visai pastabų negavo. Ir žiūriu, dabar mes jau prašokom.
PIRMININKAS. Kurį straipsnį? Gerbiamoji pranešėja, prašome. Tai kodėl jūs nieko nesakote?
J.ALEKSAITĖ. Dėl 19 straipsnio mes pastabų...
PIRMININKAS. Prašau? Prašom į mikrofoną.
J.ALEKSAITĖ. Dėl 19 straipsnio pastabų mes negavome.
PIRMININKAS. Ne dėl 19. Kalbama apie 5 punktą ir apie 4 punktą. l6 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą.
J.ALEKSAITĖ. Pas mus nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Pranešėja tvirtina, kad jūsų pastabų negavo. Seimo nary Pavirži! Nėra pastabų, ir aš neturiu. Deja, aš neturiu, gerbiamieji Seimo nariai. Sekretoriatas man nepateikė arba pats jų negavo. Prašome atnešti. Jeigu tos pataisos yra, duokite jas čia.
Taip, dabar man maloniai atnešė Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas J.Bernatonis. Tai reikės, matyt, grįžti, kadangi tos pastabos iš tikrųjų yra, jos užregistruotos vakar. Yra du Seimo nario G.Paviržio dokumentai. Ar norite teikti abu dokumentus? Prašom, gerbiamasis Seimo nary Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Aš peržiūrėjau visus dokumentus. Aš nemačiau pataisų dėl nutarimo dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Ankstesnis nutarimas turi būti pataisytas atsižvelgus į šiame įstatyme priimtas pataisas. Jo registracijos numeris šiuo metu yra 722p.
PIRMININKAS. Tai čia yra dėl nutarimo, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, dėl nutarimo.
PIRMININKAS. Dėl nutarimo vėliau, gerbiamasis Pavirži. O dėl įstatymo turime tiktai vieną dokumentą.
G.A.PAVIRŽIS. Aš tik atsakiau į klausimą, ko-dėl čia du. O vienas - dėl įstatymo. Visai teisingai.
PIRMININKAS. Taip, teisingai. Dabar mes turime grįžti prie 2 punkto, kuriame 8 straipsnio 3 dalį...
G.A.PAVIRŽIS. Aš to atsisakau. Negrįžkime, kadangi...
PIRMININKAS. Negrįžtame, taip? Atsisakote. Toliau 16 straipsnis. Tai čia būtų įstatymo 4 punktas. Ne, 18 straipsnis. Atsiprašau. Tai 5 punktas. Keturi punktai priimti, tada viskas gerai. Dabar 18 straipsnis, t.y. 5 punktas. Seimo narys G.Paviržis siūlo ketvirtojoje dalyje...
J.ALEKSAITĖ. Sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinkate?
J.ALEKSAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Pranešėja sutinka su jūsų siūlymu. Ar kas nors norėtų dar dėl 5 punkto oponuoti? Pritariame? 6 punktas. Tai čia dėl 6 punkto yra G.Paviržio pataisa.
J.ALEKSAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Taip pat pritarta 6 punktui. Nematau oponuojančių. Ar nori kas oponuoti 7 punktui? 19 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio “straipsnį” įrašyti žodžius “straipsnio l, 2, 3 dalyje”. Tai yra techninis dalykas. Aš nematau, kad kas nors norėtų oponuoti. Priimtas.
8 punktas. “Papildyti įstatymą l9l straipsniu”. Toliau straipsnio turinys išdėstytas. Ar kas nors norėtų oponuoti, siūlyti, prieštarauti? Nėra. 8 punktui pritarta.
9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio jokių alternatyvų nėra. Taigi 9 straipsniui taip pat pritariame. O štai 10 punktui (22 straipsniui) yra Seimo nario G.Paviržio alternatyva. Tiksliau, jis siūlo pratęsti trečiosios dalies antrąjį sakinį žodžiais “laikantis nuostatos, kad praėjus pusei numatyto laikotarpio būtų išmokėta ne mažiau kaip 50% priskaičiuotos sumos”. Gerbiamoji pranešėja, sutinkate ar nesutinkate?
J.ALEKSAITĖ. Kadangi čia pinigų klausimas, reikėtų pagalvoti.
PIRMININKAS. Kiek norėtumėte galvoti? Ar dabar galėtumėte sugalvoti, ar siūlysite atidėti?
J.ALEKSAITĖ. Na, matyt, vis dėlto tai įgyvendinamas dalykas, jeigu praėjus pusei numatyto termino. Vadinasi, po pirmųjų penkerių metų, kad būtų ne mažiau kaip pusė. Aš sutikčiau.
PIRMININKAS. Sutinkate, taip?
J.ALEKSAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Tada Seimo nario G.Paviržio pataisa priimta. Daugiau norinčių oponuoti 10 punktui nematau. 10 punktas priimtas. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso įstatymo dėl motyvų? Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Tada prašom registruotis. Po to balsuosime. Balsų skaičiavimo komisiją prašome pasiruoš- ti skaičiuoti balsus.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo”, prašome pakelti rankas. Rankas, gerbiamieji Seimo nariai. Ne ausis, o rankas prašome pakelti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45 Seimo nariai - už.
PIRMININKAS. Už - 45. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Prieš - 8 Seimo nariai. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė l3 Seimo narių.
PIRMININKAS. O gal galite pasakyti, kiek ne Seimo narių susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ne Seimo nariai nebalsuoja.
PIRMININKAS. Tai gal ir neminėkite. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsta-tymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo” 45 Seimo nariams balsavus už (primenu, kad užsiregistravo 72), 8 - prieš ir 13 susilaikius yra priimtas.
3sesija60p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, turime dar šiek tiek laiko ir galime priimti nutarimą dėl šito įstatymo, ar ne? Prašau? Tai jūs nutarimą teikiate, ne aš. Jums yra išdalytas nutarimo projektas Nr.722 ir projekto pataisos Nr.722p. Bet čia yra keblumų, kadangi pranešėja rašo, kad 1, 2 straipsniuose ir t.t., o aš projekto variante nematau jokių straipsnių. Matau tik vieną pastraipą. Matyt, aš turiu tik seną nutarimą, o naujo nutarimo aš neturiu. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš neturėjau šio nutarimo projekto, ir pagal senąjį nutarimo projektą man sunku...
PIRMININKAS. Tai gal tada atidedame, gerbiamasis Seimo nary Pavirži? Aš nežinau, ką teikti balsuoti?
G.A.PAVIRŽIS. Būtų galima atidėti. Aš nežinau, jeigu mes galėtume sutarti dėl datų ir dėl kai kurių... Aš nežinau, gal net ir išspręsti tie klausimai.
PIRMININKAS. Aš pasiūlyčiau jums tokį variantą, gerbiamasis Seimo nary Pavirži ir pranešėja. Kad jūs dabar atidėtumėte, susėskite ir paskui pateiksite, kai parengsite dokumentą.
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
3sesija60p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Per tą laiką mes galime patvirtinti savaitės darbotvarkę. Kviečiu pranešėją į tribūną. Dėkoju poniai J.Aleksaitei.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite trečiąjį savaitės darbotvarkės projektą. Savaitės nuo sausio 17 d. Ir primenu, kad tai ta savaitė, kuria mes ir turėtume baigti darbus sausio mėnesį. Po to vėl pauzė iki vasario 7 d. Taigi kuo skiriasi šitas projektas, kurį jūs turite ir kurį mes turėtume patvirtinti? Kadangi mes iki pertraukos gerai padirbėjome, reikia išbraukti 4, 5 ir 9 punktus. Atitinkami įstatymai jau yra priimti.
PIRMININKAS. Pirmininke, aš norėčiau jūsų truputį atsiprašyti.
Č.JURŠĖNAS. Prašau.
PIRMININKAS. Truputį jus pertraukti ir pateikti jums tokią informaciją. Dabar toliau svarstysime, kaip žinia, darbotvarkės 6 punktą dėl Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo naujosios redakcijos. Tai yra pirmasis svarstymas. Aš norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad norintieji dalyvauti diskusijose iki svarstymo pradžios gali užsirašyti sekretoriate. Dar yra laiko, todėl, kol Pirmininkas čia dėstys savo argumentus, prašyčiau užsirašyti sekretoriate, kas pageidautų dalyvauti šioje diskusijoje. Prašom tęsti toliau.
Č.JURŠĖNAS. Taigi reikia išbraukti 4, 5 ir 9 punktus. Ir čia tiesiog iškrito jau mūsų sutartas klausimas, kuris turėtų būti savaitės darbotvarkėje, tai Švietimo įstatymo pakeitimai ir papildymai, įskaitant ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 215 straipsnio pakeitimą. Nr.662 ir 673. Štai tokie dalykai.
PIRMININKAS. Taip. Vieną minutę! Aš įjungsiu kompiuterį. Seimo narys R.Markauskas. Prašom iš vietos.
R.MARKAUSKAS. Praeitą ketvirtadienį mes buvome sutarę, kad bus įtrauktas nutarimas dėl pilietybės įgyvendinimo.
Č.JURŠĖNAS. Prašom, galime įrašyti, kad būtų aiškiau.
R.MARKAUSKAS. Ir norėčiau dar paprašyti dėl pasų nuostatų pakeitimo. Ten labai nedidelis pakeitimas - kad būtų pasai išduodami vaikams. Labai sudėtingas klausimas ir labai greitai reikia išspręsti.
Č.JURŠĖNAS. Pasų nuostatų pakeitimas?
R.MARKAUSKAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį pranešėją dėl savivaldybių įstatymų. Čia pateikėjai yra A.Sadkauskas ir A.Salamakinas. Ar nebus kitų alternatyvių projektų, ar mes iš karto imsime tuos, kuriuos parengė Seimo Savivaldybių komitetas?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu tie įstatymai pradėti nagrinėti, tai, be abejo, ir jų autoriai čia turi būti pažymėti. Sutinku. Pataisysim.
PIRMININKAS. Trys dokumentai yra, kiek žinau, pateikti. Tai aš manau, kad visų trijų autoriai turėtų būti pažymėti.
Č.JURŠĖNAS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau pakalbėti dėl 29 punkto dviem aspektais. Visų pirma šitas klausimas nebuvo pateiktas, todėl jokiu būdu negali būti pirmasis svarstymas. O antras aspektas - jį iš viso reikėtų išbraukti ir ieškoti konsenso, kaip mes sakėme.
Č.JURŠĖNAS. Taip, čia turi būti pateikimas. Aš sutinku su tamsta. O dėl išbraukimo tegul spręs Seimas.
PIRMININKAS. Gerai, reikės balsuoti. Bet tai padarysime pabaigoje.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pono Pirmininko paklausti. Dėl savivaldos mes šiandien kalbėjome seniūnų sueigoj šiek tiek, kad jeigu bus savivaldos įstatymai priiminėjami taip pat kaip ir visi kiti įstatymai, tai mes galim daug blogų dalykų pridaryti. Ir aš siūlyčiau, kad gal neįtrauktume į kitą savaitę, o iš tikrųjų pabandytume surasti kažkokį mechanizmą, kad šitie įstatymai būtų svarstomi kur kas rimčiau. Tas pats ir dėl trečiojo punkto dėl Vyriausybės įstatymo projekto. Vakar diskusijoje buvo išsakyta pakankamai daug įvairių nuomonių ir kritinių pastabų ir pasirodo, kad yra pačių įvairiausių projektų, o čia jau numatytas trečiasis svarstymas ir balsavimas. Ar mes ir čia nepaskubėsime?
Č.JURŠĖNAS. Aš, jeigu galima, iš karto ir atsakysiu. Pirmiausia dėl antrojo punkto. Aš per pertrauką kalbėjau su Savivaldybių komiteto pirmininku kolega A.Sadkausku ir mes sutarėme, kad dar šią savaitę bus pateiktos alternatyvos dėl pagrindinių ginčytinų dalykų. Vargu, žinoma, ar šią savaitę mes aptarsim, bet, sakykim, antradienį mes tai galim padaryti ir, tikiuosi, tai netrukdys pradėti pirmąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Dėl trečiojo punkto?
Č.JURŠĖNAS. O dėl trečiojo punkto vis dėlto mes per pirmąjį ir antrąjį svarstymą buvom daugiau ar mažiau apsisprendę ir įpareigojom pateikti trečiajam svarstymui tokį variantą, kur ginčijamais atvejais bus nurodytos alternatyvos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, tačiau ten buvo vienas pažeidimas. Buvo įteikti du projektai, ir per pirmąjį svarstymą nebuvo atmesta. Tai kaip tų pažeidimų mums dabar išvengti?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu būtinai bus reikalaujama teikti tą projektą, tai bus galima jį pateikti ir apsispręsti. Bet man atrodo, kad jeigu Seimo dauguma apsisprendė, tai čia tik laiko praradimas. Bet jeigu reikia, šitą procedūrą galima atlikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau, kad mes vis dėlto išlaikytume tą nutarimo pakeitimą, kuris... Aš kalbu dėl 29...
Č.JURŠĖNAS. Taip, ten pakeitimas.
A.ENDRIUKAITIS. Ne, ne vien tai. Yra numatytas derinimas. Ta derinimo procedūra neapibrėžta, bet turbūt galima džentelmeniškai manyti, kad dėl tos procedūros galima susitarti. Ir šitą kandidatūrą reikėtų svarstyti ir teikti po to, kai bus konstatuota, kad buvo derinta ir pa-siekta vienų ar kitų rezultatų vienu ar kitu sutarimu. Todėl aš manyčiau, kad tai yra prieš- laikinis įtraukimas ir šito 1993 m. liepos 16 d. nutarimo 6 punkto nesilaikymas. Todėl išlaikykime tą procedūrą. Tai yra priešlaikinis įtraukimas, ir aš siūlyčiau jį išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, toks pasiūlymas jau buvo, ir mes balsuosime. Tai gal to nekartokime. Seimo narys A.Bajoras.
A.BAJORAS. Kadangi keletas įstatymų jau šiandien priimta, tuo galima tik pasidžiaugti. Atsirado vietos ir laiko, todėl drįstu siūlyti labai trumpą nutarimą “Dėl saugotinų teritorijų įstatymo įsigaliojimo”. Jis anksčiau buvo pateiktas, bet kol Prezidentas nepasirašė, mes jo siūlyti nedrįsome, o dabar tikrai galime siūlyti.
PIRMININKAS. Pirmininke?
Č.JURŠĖNAS. Šitą nutarimą galime įtraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti ir pasiūlyti gerbiamajam Pirmininkui. Pirmiausia, kaip yra su Pajamų deklaravimo įstatymu, kurį Prezidentas atmetė. Vis dėlto šis įstatymas yra svarbus ir Seimas turėtų prie jo grįžti. Tai viena. Antra. Dėl 29 straipsnio. Aš manau, kad ir be balsavimo galima jį išbraukti, nes tai neatitinka mūsų susitarimo, kuris buvo.
Č.JURŠĖNAS. Be balsavimo aš nesutinku išbraukti. O dėl Pajamų deklaravimo, jeigu bus Prezidento dekretas, tai jį įrašysime automatiškai, kadangi toks vienas dekretas jau yra, t.y. 31 punktas, tai ir kitą įrašysime. Čia nėra jokios problemos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau dėl 29 straipsnio...
PIRMININKAS. Ar siūlote jį palikti? Nes išbraukti jau buvo pasiūlyta, gerbiamasis Seimo nary. To paties nekartokite. Mes balsuosime.
A.VAIŠNORAS. Aš palaikau, kad išbrauktume.
PIRMININKAS. Suprantamas dalykas. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau, kad būtų įrašytas klausimas, kurį anksčiau buvo pateikusi Vyriausybė ir jį Seimas atmetė. Dėl bendrabučių privatizavimo, bendrabučių, kurie skirti aukštųjų mokyklų darbuotojams. Kadangi šiuo metu yra atsiųsta labai smulki atlikta inventorizacija, ir Seimas tikrai galėtų apsispręsti dėl šio Vyriausybės pateikimo.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pavirži, čia yra labai sudėtingas klausimas. Mes jį nukelkime vasariui, nes nespėsime.
G.A.PAVIRŽIS. Dovanokite, bet čia kalbama apie privatizavimo terminus. Jeigu mes to klausimo neišsprendžiam, žmonės lieka už borto dėl bendrabučių privatizavimo. Mes jo atidėti negalime. Šiuo atveju naudingas tas atidėjimas tiems, kurie nori neleisti privatizuoti bendrabučių.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Prezidento atmestas dėl sunkios žemės ūkio būklės kitą savaitę...
Č.JURŠĖNAS. Automatiškai įtrauktas.
PIRMININKAS. Ką Prezidentas atmeta, Seimas privalo svarstyti. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš truputį pavėlavau, gal jau jūs apie tai kalbėjote, jeigu taip, tai iš karto pasakykite. Dėl 23 darbotvarkės klausimo.
PIRMININKAS. Dar nebuvo.
S.PEČELIŪNAS. Per mūsų susirinkimą mes kalbėjome ir buvo prašymas, kad šio klausimo tos savaitės darbotvarkėje nebūtų, nes nebus vieno iš pranešėjų, o tikrai įstatymas yra svarbus ir aš norėčiau, kad būtų abudu pranešėjai.
Č.JURŠĖNAS. Tegu jis savaitės bus, o jeigu jūs tikrai iškeliausite, tai tuomet mes jo neįrašysime į kurios nors dienos darbotvarkę.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
Č.JURŠĖNAS. Teisingai, galima pranešėją išleisti kelionėn.
J.A.KATKUS. Aš taip ir nesupratau, ar jūs įtrauksite tai, ką siūlė ponas G.Paviržis dėl bendrabučių privatizavimo?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, mums liko tik apsispręsti dėl 29 punkto.
Č.JURŠĖNAS. Taip, čia keli punktai iškrito arba išbraukti ir keli įrašomi...
PIRMININKAS. Taip, keli nauji atsirado, bet jūs tai girdėjote ir visiems pritarėte. O dėl 29 punkto...
Č.JURŠĖNAS. Reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas nesutinka išbraukti, kiek aš suprantu.
Č.JURŠĖNAS. Ne.
PIRMININKAS. Balsavimas bus toks. Kas už tai, kad 29 punktas liktų darbotvarkėje, tas spaus mygtuką “už”. Bet prieš tai prašom registruotis. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 29 punktas liktų savaitės darbotvarkėje, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 49, prieš - 25, susilaikė 2. 29 punktas lieka savaitės darbotvarkėje. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime mes savaitės darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Galima? Negalima. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą savaitės darbotvarkę, spaus mygtuką “už”. Už - 47, prieš - 23, susilaikė 2. Darbotvarkė patvirtinta.
3sesija60p svarstyti klausimai
Pradedame svarstyti 6 darbotvarkės punktą - įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo”. Tai yra pirmasis svarstymas. Užsirašė tiktai vienas oratorius. Seimo narys P.Jakučionis. Aš jį kviečiu į tribūną. Prašom. Ar norite iš vietos? Būkite malonus, paspauskite mygtuką. Prašau.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Dabar Seime lygiagrečiai svarstomi du įstatymo projektai, susieti tarpusavyje - tai Autorinės teisės, kaip Civilinio kodekso sudėtis, ir Patentų įstatymas. Aš noriu pakalbėti kaip tik apie autorių teises. Abiejuose įstatymuose pasigedau mokslo atradimų autorių apsaugos teisių. Atradimas, tai ne autoriaus sukurtas kūrinys, o tik jo atrastas reiškinys, todėl netilpo į Autorinės teisės įstatymą. Ir ne visada gali būti pritaikytas pramoninėje gamyboje, pavyzdžiui, žvaigždės atradimas. Dėl to jo nesaugo Patentų įstatymas. Mokslo atradimus objektyviai turėtų saugoti abu šie įstatymai. Mano nuomone, tai turėtų būti įvardyta Civilinio kodekso 515 straipsnyje.
Autorinė teisė taip pat menkai gina autorius, sukūrusius kūrinius vykdant tarnybinę užduotį ir pagal užsakymus. Čia visos teisės, išskyrus vardą, atiduodamos užsakovui ir pats autorius pavedamas užsakovo valiai. Ir disponavimas kūriniu, ir atlyginimas, ir atlyginimo dalis. Nenuneigiant užsakovo vaidmens kūrybos procese kaip akstino, impulso proceso pradžiai ir kaip materialinio aprūpintojo, kūrėją, autorių vis dėlto reikia statyti bent jau greta užsakovo teisių ir atlyginimo požiūriu. Kitaip visuomenė neteks daugybės tobulų kūrinių, kurie galėtų būti sukurti vykdant tarnybinę užduotį. Jie bus pilki, vidutiniški, valdiški, nes kūrėjas liks nesuinteresuotas. Kada įstatymas negina autoriaus teisės į teisingą atlyginimą už kartais titanišką darbą ir palieka jį tiktai prašytoju, tai kūrėjai, autoriai gyvena alkaną gyvenimą, o vertelgos lobsta iš jų darbo. Todėl teiksiu raštu keletą pastabų dėl atskirų kodekso straipsnių. Iš esmės Civilinio kodekso pataisymams ir papildymams po pirmojo svarstymo siūlau pritarti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Daugiau oratorių nėra užsirašiusių. Baigiamajam žodžiui kviečiu poną A.Vileitą. Prašom.
A.VILEITA. Dėl Civilinio kodekso 4 skyriaus “Autorinė teisė” buvo pareikšta pastabų. Pirmiausia dėl teisės į atradimą. Reikalas tas, kad atradimo apsauga, tokia speciali apsauga buvo ne visose valstybėse, o buvo tik socialistinėse - tai Tarybų Sąjungoje, Čekoslovakijoje, Mongolijoje. Kitose valstybėse specialios atradimų apsaugos nebuvo. Išradimų teisė, patentų teisė atradimų nesaugo, kadangi tai yra mokslo žinios, o mokslo žinios negali būti monopolizuojamos. Autorinė teisė tiesiogiai specialios atradimo apsaugos irgi negali garantuoti, kadangi autorinė teisė saugo kūrinius kaip formą, o pačių idėjų, išreikštų kūrinyje, apsaugos negarantuoja. Be to, matyt, Lietuvoje specialią atradimų teisinę apsaugą netikslinga numatyti, kadangi per 50 metų, kada ji buvo, Lietuvoje tebuvo užregistruota 2,5 atradimų - du padaryti Lietuvoje, o vienas su bendraautoriais Maskvos mokslininkais. O speciali apsauga reikalauja, jeigu ją numatytume, ekspertizės, patikrinimų, registracijos ir visa kita. Taigi užsienio šalyse dabartiniu metu specialios atradimų apsaugos nebeliko.
Dabar dėl antro. Buvo pareikšta pastaba dėl 523 straipsnio dėl autorinės teisės į kūrinį, sukurtą vykdant tarnybinę užduotį. Reikalas čia yra tas, jeigu visose šalyse, vadinamosiose rinkos šalyse, nepriklausomas autorius sukūrė kūrinį pats, jis yra kūrinio šeimininkas ir niekas be jo sutikimo neturi teisės panaudoti tą kūrinį. Tačiau, jeigu yra užsakovas, užsakovas moka pinigus, ar tai būtų pagal darbo sutartį, ar šiaip pagal sutartį, savaime suprantama, visos turtinės teisės priklauso užsakovui. Dabar autoriaus turtines teises sprendžia autoriaus santykiai su darbdaviu, jo sudaryta sutartis su užsakovu. Tokiu būdu yra užtikrinamos autoriaus teisės. Tokia yra tvarka. Numatyti tvarką, kad neturėtų turtinių teisių užsakovas ar darbdavys, būtų netikslinga rinkos sąlygomis.
PIRMININKAS. Tai jūsų siūlymas - pritarti po pirmojo svarstymo?
A.VILEITA. Mano pasiūlymas būtų pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Katkus nori išreikšti nuomonę.
J.A.KATKUS. Dabar nenoriu.
PIRMININKAS. Nenorit? Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Šio įstatymo labai laukia kūrybiniai darbuotojai ir reikia toliau tęsti svarstymą, o dabar pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ar yra kas nors siūlančių nepritarti? Ar galime bendru sutarimu po pirmojo svarstymo pritarti šiam įstatymui? Gali-ma. Pritariame po pirmojo svarstymo šiam įstatymui ir pradedame svarstyti kitą darbotvarkės punktą.
3sesija60p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, dabar yra septintasis darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” projektas. Yra baigiamoji stadija. Priėmimas pastraipsniui. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų ir galutinis balsavimas.
Taigi pradedam visas procedūras. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Raškinį. Gerbiamasis pranešėjau, gal verta primint, kad yra papildoma Juridinio skyriaus išvada.
A.J.RAŠKINIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Nieko naujo beveik neįvyko. Gautas ir išdalytas Vidaus reikalų ministerijos požiūris. Jūs tą žinote. Mano, kad šiuo metu netikslinga dėl esamos padėties. Papildomai gautos Juridinio skyriaus išvados. Keista, žinoma, kad jos gautos trečiojo svarstymo metu. Štai dėl to aš turiu tokių minčių pasakyti. Su kai kuriomis Juridinio skyriaus mintimis sutinku ir dėl to siūlau išbraukti trečiąjį punktą. Jis iš tikrųjų nereikalingas.
PIRMININKAS. Teisingai, čia automatiškai.
A.J.RAŠKINIS. Automatiškai tas dalykas. Būtų gražu pirmą ir antrą punktą sukeisti vietomis. Su tuo sutinku. Ir pirmajame punkte galima išbraukti tokius nereikalingus žodžius “tokia antrąja dalimi”. Būtų taip. Bet dabar atrodo, kad Juridinio skyriaus asmenys nebuvo gerai įsigilinę, labai greitomis įrašė tą pastabą. Jie sako, tarp jų tikriausiai ir piliečiams draudžiama. Tai aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį. Šito įstatymo pataisos nekalba apie jokį draudimą piliečiams ką nors lošti. Piliečiai ką nori, tą gali ir daryti. Čia kalbama tik apie labai konkretų dalyką, kad Lietuvoje nedera šiuo metu steigti įmonių, kurios verstųsi tokiu dalyku. Juridinis skyrius gal nesuprato, dėl to jis čia visokių pastabų prirašė, bet iš tikrųjų kalbama apie įmones ir tiktai įmonėms tinka šitas dalykas ir būtent įrašyti į Įmonių įstatymą.
Kitas dalykas. Galimas dalykas, kad įmonės bus vis tiek steigiamos, kaip mes žinome, dabar yra atvejų ir neklausoma įstatymų. Dėl to aš pritariu Juridinio skyriaus mintims, kad galbūt teks mums toliau padaryti pakeitimus Administracinio, Civilinio ar Baudžiamojo kodeksų. Bet tai yra kitas etapas. Štai ir viskas, ką galiu pasakyti dėl šitų pastabų.
PIRMININKAS. Tada pastraipsniui priiminėsim. Čia yra siūloma sukeisti. Man atrodo, tam būtų galima pritarti, bet nagrinėkim tokia seka, kaip yra užrašyta, o paskui, jeigu bus vis-kas gerai, bus galima sukeisti tuos punktus. Taigi dėl 1 punkto. Ar nori kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Du - už, du - prieš. Kolega A.Tauras.
A.P.TAURAS. Mūsų visuomenėje pastaruoju metu tikrai labai didėja susirūpinimas dėl dorovės Lietuvoje. Kai kurių kolegų pasisakymai, kad iš azartinių lošimų namų galima papildyti valstybės biudžetą, man tiesiog nesuprantami. Kai žmonių dorovės sąskaita nori pasipelnyti atskiri piliečiai, tai dar galima suprasti, bet kaip suprasti papildyti valstybės biudžetą arba teigti, kad vis vien azartinių lošimų namai veiks, tiktai pogrindyje ar pan. Tai man nesuprantamas tas bejėgiškumas, kuris kartais yra parodomas. Jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus laiške Seimui ir Vyriausybei, jis buvo išdalytas mums, aš noriu priminti, rašoma: “Pasaulinė patirtis rodo, kad azartiniai lošimai siejasi su amoraliais pasilinksminimais, narkotikų prekyba, didina nusikalstamumą. Vaikams ir paaugliams lošimai iš pinigų sukelia neurotines reakcijas, skatina polinkį alkoholiui ir narkotikų naudojimui, veda į moralinį palaidumą.” Norėčiau priminti, kad susirūpinimo laiškai plaukia Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei. Dalis jau seniai mums buvo išdalyta. Maloniai kreipiuosi į kolegas, ypač kairėje pusėje, nepasiduoti kipšo pagundai ir balsuoti už A.Raškinio pasiūlytą Įmonių įstatymo pataisą, už pirmąją dalį.
PIRMININKAS. Vienas - už. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu tokioje galingoje valstybėje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos lošimo namai yra sukoncentruoti viename dideliame mieste, tai irgi rodo, kad moraliai šitas reiškinys ir šitie žaidimai nėra toleruojami, nėra gerbiami ir nėra populiarinami. Jie nėra platinami kiekvienam kampe ir kiekviename mieste susidarant nors kokiai galimybei. Todėl mes, kaip besikurianti valstybė, neturinti geros nei policinės priežiūros, neturinti nei tvirtos, nei geros finansinės inspekcijos, šituo pereinamuoju laikotarpiu leidę tokį žaidimą, legalizavę tokį biznį, tikrai pritrauktume tik tamsiąsias jėgas. Aš kviesčiau Seimo narius paremti šitą įstatymą, nes tai prisidėtų prie mūsų kultūros išlaikymo, o ne surinkimo visų tų blogių, visų tų vakarietiškų šlamštelių. Aš remiu teikiamą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pasisakyt tik prieš. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš noriu dar kartą pakartoti tuos pačius argumentus, kad pasisakant už dorą, už moralę reikia prisiminti, kad šie dalykai turi būti reguliuojami ne įstatymais, o papročiais, tradicijomis, kitomis visuomenės poveikio priemonėmis, ir manau, kad toks įstatymas, kuris draudžia, galima suabejoti jo, taip sakant, konstitucingumu. Todėl aš pasisakau prieš šį papildymą ir kviečiu balsuoti prieš šį papildymą.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pritarčiau kolegos A.Kunčino mintims, tik noriu pasakyti, kad uždrausdami ar leisdami šiuo įstatymu... juk ne iš karto pradedam steigti lošimo namus. Tačiau tik įstatymas bus, kuris leis esant reikalui, sakykim, atitinkamai komisijai, kuri veikia Vyriausybėje, spręsti. Juo labiau kad kiekvienas miestas taip pat dar spręs savo ruožtu, ar tai būtinas dalykas, ar tai jiems reikalinga, ir visa kita. Aš visiškai pritariu, kad draudimais mes tikrai nieko gero nepasieksim. Todėl irgi pasisakau prieš ir siūlau Seimo nariams palaikyti ir balsuoti prieš šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 2 - už, 2 - prieš. Prašom kol kas registruotis. Prašom registruotis, kolegos.
92 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mes kol kas balsuojam tiktai už 1 straipsnį arba prieš. Taigi kas už tai, kad įstatymo 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.
Už - 50, 19 - prieš, 18 susilaikė.
Dabar dėl 2 straipsnio. Prašom, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų: išbraukti ten iš įstatymo tą ir tą. A.Sakalas. 2 - už, 2 - prieš.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Paskui jūs pasisakysit. Prašom. Kolega A.Sakalas.
A.KUNČINAS. Aš tik noriu perspėti...
PIRMININKAS. Minutėlę, jūs galėsit pasisakyti... Minutėlę, gerbiamasis Kunčinai, jūs kalbėsit.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau iš pradžių padėti Pirmininkui ir pasakyti, kad per trečiąjį svarstymą ir balsavimą dėl vedimo tvarkos nekalbama, nors jo valia yra nesiskaityti su Seimo Statutu.
PIRMININKAS. Statute to neparašyta.
A.SAKALAS. Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau kalbėti ir dėl 2 straipsnio, ir apskritai kalbėti dėl viso šito įstatymo. Man regis, Finansų ministerija pateikė pažymą. Man labai gerai suprantamas Finansų ministerijos noras gauti papildomų pinigų. Tai yra jų reikalas gauti pinigų, tačiau jie galėtų tuos pinigus gauti ir visai kitaip. Bet jeigu jūs atkreipėt dėmesį į Policijos departamento pažymą, kuri parašyta ponui B.Genzeliui, ten parašyta gana atsargiai. Aš cituoju: “ Kaip rodo Vakarų valstybių patirtis, lošimo namų ir azartinių lošimų įteisinimas skatina vystymąsi tokių nusikalstamų formų kaip prostitucija, prekyba narkotikais, nuplovimas nusikalstamu būdu įgytų pinigų”. Man regis, šis argumentas šiandien yra daug svarbesnis už finansinius argumentus, nes šiandien vienas iš svarbiausių dalykų yra kovoti su organizuotu nusikalstamumu, ir ne tik organizuotu nusikalstamumu. Todėl aš siūlyčiau pritarti siūlomam įstatymui. Dar vienas argumentas, kurį norėčiau išdėstyti, jį jau iš dalies paminėjo gerbiamasis A.Endriukaitis, Jungtinėse Valstijose tiktai dvi valstijos iš visų 50 leido lošimo namus. Kitos neleidžia lošimo namų. Aš manau, jie taip pat turi puikių argumentų, kodėl jie to nenori daryti. Na, o argumentas, kad reikia, įteisinkime, nes veiks pogrindyje... Gerbiamieji Seimo nariai, ar jums neatrodo, kad šitas argumentas yra, sakyčiau, labai pritemptas argumentas. Pogrindyje veikia ir mafija, gal, gerbiamieji Seimo nariai, įteisinkime ir mafiją, ir tada viskas bus gerai, imsime iš jų mokesčius, ir mūsų šaunioji Finansų ministerija turės papildomų lėšų, kurias paskui galės skirstyti savo nuožiūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man kelia abejonę balsavimo rezultatai, kadangi Seimo parteryje yra ne Seimo narių, kurie, matyt, turi įtakos balsavimo rezultatams. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, aišku. O dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio jūs pasisakysit?
A.KUNČINAS. Ne, aš...
PIRMININKAS. Prašau. Kolega K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Na, man atrodo, kad iš tikrųjų čia praeito svarstymo metu irgi buvo pasakyti tokie oponentų argumentai, kad būtent reikia legalizuoti tai, kas šiandien veikia nelegaliai. Tai jeigu šitaip, tai tada iš tikrųjų rei-kėtų ir visus nusikaltėlius, gangsterius, mafijozines struktūras, viską reikėtų legalizuoti: ir prostituciją, ir visa kita.Taip pat pritarčiau ir gerbiamojo A.Sakalo nuomonei, kad jeigu jau toks legalizavimas įvyktų, tai finansų ir mūsų visos mokesčių institucijos tikrai galėtų pasinaudoti atitinkamais resursais, papildyti ir mūsų biudžetą, ir visa kita. Aš pritariu šito 2 punkto...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du pasisakė už. Dabar galima pasisakyti dviems tiktai prieš. Kolega A.Katkus, matyt, ne prieš.
J.A.KATKUS. Aš - už ir norėjau dar argumentuoti.
PIRMININKAS. Ne, ačiū, nereikia. Kolega A.Vaišnoras. Galima tiktai prieš.
A.VAIŠNORAS. Ne, prieš aš negalėčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Aš - už, tik už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš už tai, kad šis straipsnis būtų paliktas, neišbrauktas ir štai kodėl. Kai čia pasakomi motyvai, kad štai dabar tas legalizavimas skatins -ucijas, -icijas ir visokius kitokius negatyvius dalykus, aš noriu pasakyti, kad bet koks ekonominių santykių liberalizavimas skatina šešėlinius, t.y. neigiamus reiškinius visuomenėje. Aš tuos Seimo narius kviesčiau prisiminti penkerius ar šešerius metus buvusį mūsų gyvenimo būdą, kai tų reiškinių buvo daug mažiau. Tai galvokim, taip sakant, irgi abiem pusrutuliais, ne tik vienu. Ir dėl to šitas davatkiškumas, kuris čia skamba, manau, kad jis visiškai nepagrįstas. Ir man taip pat kelia abejonių balsavimas dėl 1 punkto, kadangi, atvirai pasakius, aš nelabai supratau formuluotės, kuri buvo pasiūlyta balsavimui. Labai siūlyčiau perbalsuoti ir dėl 1 punkto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 2 punkto priėmimą, tas balsuoja už, kas prieš, tas - prieš. Prašom.
42 - už, 23 - prieš, 16 susilaikė. Priimta. 3 punkto jūs atsisakot, gerbiamasis pranešėjau? Ačiū. Tai jūs laisvas. Dabar prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 5 - už, 5 - prieš. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Kolegos, Jungtinėse Valstijose kai kurios valstijos reklamuoja: važiuokit pas mus poilsiauti, pas mus nėra lošimo namų, kitos - atvirkščiai. Man atrodo, kad laikotarpiu, kai nėra stipri teisinė sistema, valstybė turėtų susilaikyti nuo tokių namų steigimo. O kai ji sustiprės taip, kad ji galės kontroliuoti juos, kad jie laikytųsi įstatymų, kad tai netaptų židiniais tų visokių blogybių, tuomet mes galėsim irgi pagalvoti, ar verta Lietuvoje juos įsteigti ir reklamoje sakyti, kad pas mus yra ar kad nėra. Siūlau pritarti šiam įstatymui. O kai teisinė sistema sustiprės, tuomet bus prasminga galvoti ir svarstyti argumentus už ir prieš šitokį dalyką. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tas aplinkybes, mes jau svarstymo stadijose apie tai kalbėjome, kad šitas įstatymas iš tiesų dabar yra reikalingas, kadangi nėra visiškai reglamentuota ir nėra nei požymio to darbo, kad, pavyzdžiui, galėtume kalbėti, jog ateityje, žiūrint į priekį, lošimais galėtų užsiimti tiktai atvykėliai, o ne Lietuvos piliečiai ir pan. Kita vertus, pavyzdžiui, Kaune nufilmuoti ir per televiziją parodyti jau potencialūs lošimo namai, dar niekas neįteisinta, juridinių dokumentų nėra, o jau, taip sakant, avansu kažkas ruošiasi užsiimti šituo dideliu bizniu. Jokios tvarkos čia nėra. Reglamentavimas anksčiau buvo tokių panašių objektų kūrimo numatytas Vyriausybės, tačiau savivaldybės tikrai smarkiai savavaliauja, ir šiandien šito įstatymo priėmimas, mielieji kolegos, yra būtinas. Aš tikrai galiu suprasti tuos, kurie kalba priešingai, bet tikrai, esant dabartinei situacijai, kito kelio mes šiandien neturime, būtina pritarti įstatymui ir už jį balsuoti. Kadangi, kartoju, priešingas sprendimas lems tikrai dideles neigiamas pasekmes. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš norėčiau prašyti Krikščionių demokratų frakcijos vardu, kai bus balsuojama už visą įstatymą, kad būtų vardinis balsavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų teisė. Balsų skaičiavimo grupę prašau paruošti korteles. Korteles, taip pat blanką, kad kiekvienas Seimo narys gaudamas kortelę pasirašytų. Ačiū. Kolega V.Astrauskas. Dabar balsuosim iškart po pasisakymo dėl balsavimo motyvų. Prašom. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Svarstomu klausimu buvo pasisakyta jau nemažai, reikia suskirstyti šitą problemą į tam tikras dalis, būtent - biologinę medicininę sritį, socialinę ir galbūt teisinę. Dėl biologinės ir medicininės srities, tai neabejotinai lošimo namai tai yra galimybė tam tikrai grupei žmonių tapti lošimo manijos vergais. Jie, vadinasi, jau nebegalės atsisakyti lošimo ir loš, taip sakant, kiek tiktai bus galima šitą dalyką daryti. Taigi, kai dabar tų lošimo namų nėra, daugelis žmonių negali šito dalyko išbandyti ir susirgti šita lošimo manija. Taigi lošimo manija yra, aišku, neišvengiamas dalykas daugeliui žmonių, kurie gali būti potencialūs tos manijos vergai. Dėl ekonominių klausimų, tai man kelia nusistebėjimą, kad mūsų Vyriausybė nori šitokiu būdu prasilošus žmonėms sukaupti tam tikrą krūvą pinigų. Gal tas ir galimas dalykas, bet kokia tai būtų kaina? Juk vis dėlto žmonės paprastai pralošia savo paskutinius pinigus, retas kuris lošia dėl pažaidimo. Į neviltį patekę žmonės, dabar tokių yra nemažai, bandys išlošti, kad nors tokiu būdu galėtų savo gyvenimą pagerinti. O prasilošę dar kartą, jau ir taip blogai gyvendami... Aišku, bus daug tokių atvejų, kad jie baigs savo gyvenimą savižudybe. Aš savo straipsnyje “Tiesoje” jau rašiau apie tai, kad mūsų situacija yra blogesnė negu (...) Europos, kadangi savižudžių yra daug daugiau negu kitose Europos valstybėse. Mes užimam vieną iš pirmųjų vietų. Ir lošimo namai (...) tikrai pablogins. Vadinasi, yra žaidžiama net žmonių gyvybėmis. Taigi šitas dalykas irgi turi būti labai aiškiai įvertintas. Dabar ...
PIRMININKAS. Dovanokit, gerbiamasis kolega, viršijot laiko limitą. Prašyčiau baigti.
V.ASTRAUSKAS. Paskutinį sakinį. Vyriausybės nutarimas, matyt, yra tiktai iš finansinės pusės. O nėra įvertinti visi kiti aspektai, nes iš tikrųjų kriminalinė policija, komisariatas yra kitos nuomonės. Vadinasi, ir Vyriausybė nėra vieninga šituo klausimu. Aš siūlau balsuoti už tą įstatymą, kadangi jis vis dėlto bent atitolins tas blogybes, kurios gali suklestėti, ir jos jau pradėjo klestėti Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėjau pasakyti viena, kad turbūt tas noras azartinių lošimų ir azartinių lošimų namų kūrimo yra turbūt paremtas tokia galbūt visos visuomenės, ne tik atskirų individų psichologine nuostata, tai yra tokia optimistine psichologine nuostata, kad galbūt aš imsiu ir išlošiu. Aš manau, kad visi nori būti milijonieriai, ypač tie, kurie agituoja, sakykim, už tokių namų steigimą, galbūt jie tikisi išlošti ar laikyti lošimo namus. Tai yra turbūt adekvatu vienas kitam. Tačiau nemanyčiau, kad šiuo metu pas mus yra tikslinga tai daryti. Man labai patiko pono A.Sakalo kalba, ir tai nebuvo moralizavimas, tai buvo pasirėmimas faktais, kas gali atsitikti, jeigu mes nepritartume šitam įstatymo pakeitimui. Dabar aš manau, kad tas, kas norės labai palošti, netoli yra mūsų kaimyninė valstybė Latvija, tai labai puikiai galės nuvažiuoti į Rygą ir pralošti savo pinigus arba juos išlošti. Manyčiau, kad šiuo klausimu iš tiesų taip fundamentaliai galėjo pasisakyti mūsų teisėtvarkos “tėvai” ir tada galbūt mums patiems būtų aiškiau, ar galima legalizuoti šiuo metu tai, kas yra nelegalu. Aš siūlyčiau balsuoti už šito įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, penki pasisakėt už. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Kolega A.Pocius.
A.POCIUS. Aš - už.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS.Aš esu prieš. Aš noriu kolegoms priminti, kad šitas sprendimas dėl lošimo namų buvo priimtas dar G.Vagnoriaus Vyriausybės laikais, ir pagal šituos nuostatus jau A.Šleževičiaus Vyriausybė yra priėmusi sprendimą parengti, kaip žinote, įstatymą dėl lošimo namų organizavimo. Ir mes galėtume tada, kai įstatymas bus parengtas, įsigilinti ir tada atmesti. Dabar mes tiesiog skrajojam, man atrodo, padebesiais ir emocijų apimti sprendžiam, o ne realiai apmąstydami. Juk Vyriausybė kaip tik ir priėmė šitą sprendimą kaip reakciją į visą nelegalų veiksmą, kad sugebėtų kontroliuoti šituos visus neigiamus procesus, kad jie būtų akivaizdūs tam tikrose vietose, jeigu ir rinktųsi ten tokie elementai, tai čia ne blogai, o kaip tik gerai būtų. Aš siūlau balsuoti prieš šį įstatymą ir kviečiu tai padaryti kolegas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė. Už? Aišku. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš esu prieš. Kviečiu kolegas taip pat gerai pamąstyti balsuojant ir atsisakyti klebono “gaspadinės” argumentų motyvuojant savo poziciją. Jeigu bus priimtas šis įstatymas, aš teiksiu projektą, kad būtų uždrausta nešioti trumpus sijonus, ilgus plaukus, taip pat būtų uždrausta žaisti šachmatais, kadangi šiandien turiu faktų, kad Vilniaus šachmatų klube yra lošiama iš pinigų, o tai irgi jau azartinis dalykas. Tiesiog aš tikrai nesuprantu tų žmonių, kurie šiandien dar, taip sakant, mąsto kaip, atsiprašau, klebono “gaspadinė” (ta juokingąja prasme).
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Tiktai prieš galima kalbėti. Jau penki už pasisakė.
J.A.KATKUS. Aš prieš tai, kad būtų iš viso lyginami šachmatai su azartiniais lošimais.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėčiau leistis į svarstymus apie šitos institucijos turinį. Čia yra specialistų reikalas. Bet šiuo atveju priimant šitą įstatymą arba jį atmetant iš esmės, kaip man atrodo, yra pasirenka-mi du keliai. Ar mes net ir dėl tokių dalykų vis dėlto eisim kaip laisvos, demokratiškos visuomenės žmonės, ar mes toliau, taip sakant, liksim tas provincijos užkampis, kuriam bet kokia nauja idėja yra svetima? Aš manau, kad šitie dalykai Lietuvoje turėtų būti sprendžiami civilizuotu būdu. Todėl pasisakau prieš šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Tris kartus už.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, mane įtikino balsuoti prieš vienas pasakytas argumentas. Buvo kalbama, kad kai kas darys didelį biznį. Didelį biznį galima daryti ir pogrindyje. Aišku, jeigu mes uždrausime tuos lošimo namus, tai šitas biznis bus ir niekur mes nuo jo nepabėgsime. O bus valstybės kontrolė ir bus galima ir mokesčius surinkti. Nieko aš baisaus nematau, kad jei šitą legalizuotume.
PIRMININKAS. Dar vienas gali pasisakyti prieš. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš pasisakau prieš. Bet argumentų daugiau nebedėstysiu. Jie daugiau ar mažiau visi pasakyti. Tie žmonės, kurie mąsto ir supranta, be abejo, balsuos prieš. Vis dėlto ne vien tiktai tais apsunkintais reglamentiniais būdais galime neutralizuoti šituos dalykus. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos... Prašom, gerbiamasis Patackai, virš plano.
A.V.PATACKAS. Aš tik vieną sakinį. Šiandien Lietuvos bažnyčiose daug kur meldžiama-si už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi penki - už, penki - prieš ir dar vienas virš plano. Gerbiamieji kolegos, dabar prašome pildyti korteles. Ar jau visi užpildėte? Užpildėte? Ar pasirašėte? (Balsai salėje) Tai prašom tada tyliai ir ramiai pasirašinėti, o aš siūlau per tą laiką pateikti vieną klausimą, kuris yra daugiau formalus. Mums vis tiek reikia priimti sprendimą. Tai yra Seimo nutarimo projektas “Dėl Seimo kai kurių komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo”. Ar galime šitaip padaryti, vadinas, pateikti projektą? Prašom, gerbiamasis Bernatoni, į tribūną dėl Seimo komitetų vadovybės. Prašom rinkti korteles ir pasirašyti žiniaraštyje, ar kaip pavadinsime. Prašom, gerbiamasis Bernatoni.
3sesija60p svarstyti klausimai
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas projektas. Pirmajame variante buvo padaryta korektūros klaida, todėl buvo išdalytas kitas variantas. Visų komitetų posėdžių protokolai, kuriuose buvo išrinkti šie išvardyti komitetų pirmininkai, yra. Taip pat siūlyčiau papildomai dar įtraukti į projektą, kad tvirtinamas Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bajoras. Šio komiteto posėdžio protokolas taip pat yra pateiktas.
PIRMININKAS. Ar kolegos norėtų paklausti pranešėją?
P.TUPIKAS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Aš norėčiau kreiptis, kad čia ne korektūros klaida. Aš sutinku būti šitos komisijos pirmininku. Jeigu LDDP kaip buvusiam komunistui patikėjo, aš sutinku. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, reaguoti į tokį įdomų pasiūlymą.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paaiškinti, kad pagal Seimo Statutą komitetų pirmininkus renka komitetai savo posėdyje, o tik po to Seimas tvirtina. Valstybės ir teisės komiteto posėdyje šių metų gruodžio 20 d. (protokolo Nr.44) komiteto pirmininku (už balsavo 10 komiteto narių, prieš - 1 ir 1 susilaikė) buvo išrinktas Seimo Valstybės ir teisės komiteto narys P.Vitkevičius. Tačiau aš minėjau, buvo padaryta korektūros klaida. Buvo įrašyta ne ta pavardė. Todėl mes negalime keisti komiteto sprendimo, mes galime tik jį patvirtinti.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš noriu paklausti pranešėjo. Ar bus urmu balsuojama už visus komitetų vadovus, ar bus diskutuojama ir bus sudaryta galimybė atskirai balsuoti?
J.BERNATONIS. Aš galiu atsakyti. Šiuo atveju, gerbiamasis Seimo nary, jūsų vartojamas terminas “urmu” yra neparlamentinis pasakymas.
PIRMININKAS. Kadangi niekas daugiau nenori paklausti, dabar mes turėtume nuspręsti. Čia vis dėlto tas dalykas, kurį reikėtų laikyti rutininiu. Jeigu Seimas neprieštarautų, mes galėtume iš karto sprendimą priimti. Ar sutinkam? Minutėlę! Tai dabar yra tiktai principinis procedūrinis dalykas. Ar balsuojam dėl kiekvieno komiteto pirmininko, ar už visą nutarimą iškart?
B.V.RUPEIKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis B.Rupeika paklausė ir jis, matyt, patikslins.
B.V.RUPEIKA. Taip. Aš, žinoma, negaliu kolegoms Seimo nariams išaiškinti, kuo skiria- si žodis “pasilinksminimas” nuo “pramogos”, kur ištvirkimas, o kur tiktai smagumas, bet norėčiau išgirsti konkretų atsakymą iš Seimo Pirmininko dėl balsavimo urmu arba dėl balsavimo ir galimybės diskutuoti atskirai dėl kiekvieno kandidato?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš paaiškinsiu. Kad tikrai galima ir taip, ir taip. Jeigu, sakysime, yra abejonių dėl kurio nors, tai dėl to galima balsuoti atskirai, o dėl visų kitų kartu. Prašom. Dar J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Dar kartą atkreipiu gerbiamojo Seimo nario B.Rupeikos dėmesį, jog terminas “urmu”, šiuo atveju yra neparlamentinis pasakymas. Aš manau, kad Procedūrų ir etikos komisija reaguos. Čia kalbama ne apie prekes.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlyčiau balsuoti atskirai.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada dėl nutarimo 1 punkto ir dėl kiekvieno komiteto pirmininko atskirai. Ar dėl gerbiamojo M.Pronckaus reikia balsuoti? Nereikia? Ačiū. Ar dėl gerbiamojo A.Bajoro reikia balsuoti? Gerbiamasis B.Rupeika galvoja kitaip. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Taip, aš norėčiau pasiūlyti balsuoti, kadangi man neteko dalyvauti komiteto posėdyje, kai buvo renkamas pirmininkas. Ir norėčiau pamatyti, kas remia šią kandidatūrą, kas prieš, kas susilaiko ir pan.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Ar dar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtintas Gamtos apsaugos komiteto pirmininku mūsų kolega A.Bajoras, prašom balsuoti. Spaudžiam mygtukus. Tai kaip tik sąrašą bus galima pasiimti iš technikos. Prašom balsuoti. Už - su J.Bernatoniu 35, prieš - 6, susilaikė 5. Patvirtinta.
Ar dėl gerbiamojo A.Sadkausko reikia balsuoti? Ačiū. Ar dėl gerbiamojo K.Bobelio reikia balsuoti? Reikia. Prašom. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar iškart balsuojam? Balsuojam. Gerai. Kas už tai, kad būtų patvirtintas Užsienio reikalų komiteto pirmininku mūsų kolega Seimo narys K.Bobelis? Už - su gerbiamuoju J.Bernatoniu 35, prieš - 18, susilaikė 2. Patvirtinta.
Ar dėl gerbiamojo P.Vitkevičiaus reikia balsuoti? Dar kartą klausiu, ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Ar dėl gerbiamojo M.Stakvilevičiaus reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Ar už visą 1 punktą reikia balsuoti? Ačiū. Priimtas.
Dabar 2 punktas. “Patvirtinti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju A.Gricių”. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Priimtas.
3 punktas. “Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo”. Sutinkam? Ačiū.
Ar kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Nenorim? Prašom tada registruotis. Už kai kurių komitetų vadovybę. Dabar kol kas registruojamės. 70 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kai kurių komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo”?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1 Seimo narys.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 42 Seimo nariams balsavus už ir l susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kai kurių komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” priimtas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, patikslinimas - ne 1 susilaikius, o 1 - prieš.
PIRMININKAS. 1 - prieš. Taip. 42 - už, 1 - prieš. Nutarimas priimtas.
Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar visi atidavėte korteles, ar visi pasirašėte žiniaraštyje? Tai prašome tada rašytis, nes aš vis tiek esu priverstas skelbti pietų pertrauką. Popietinis posėdis nuo 15 val. ir dirbam pagal darbotvarkę, vadinas, 8 punktas - Lito stabilumo įstatymo projekto pirmoji svarstymo stadija. Posėdis baigtas.