Trisdešimtasis posėdis
1993
m.spalio 28 d.
3sesija30p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsiame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 28 d. vakarinį posėdį.
Mes buvome susitarę, kad iš karto išspręsime keletą klausimų, kuriuos pradėjome nagrinėti iš ryto.
Pirmiausia gerbiamojo B.Genzelio teikiamas įstatymas “Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos”. Man atrodo, kad čia klausimas aiškus, nebūtina kalbėti, bet jeigu A.Raškinis, kiek aš žinau, susitaręs su kolega B.Genzeliu nori kai ką pasakyti, tai prašom. Ne?
Ar yra reikalas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra reikalo? Tai prašome registruotis ir balsuosime. Balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti.
Salėje 58 Seimo nariai. Pradedame balsavimo procedūrą.
Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos”, prašom balsuoti, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Du. Taigi 40 kolegų balsavus už, prieš - 2 ir 2 susilaikius įstatymas “Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos” priimtas. Ačiū.
3sesija30p svarstyti klausimai
Dabar, jeigu kolegos gavote gerbiamojo F.Kolosausko teikiamus projektus, mes galėtume balsuoti ir dėl šito dalyko. Gavot? Ačiū. Ar gerbiamasis F.Kolosauskas turi dar ką pasakyti? Čia įstatymas iš trijų punktų. Iš vieno straipsnio išbraukt, išbraukt ir paskui papildyti. Ar kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nereikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Tada prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo”, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gražu. Vienbalsiai. Taigi 50 Seimo narių balsavus už, įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo” priimtas.
Ir prie šito įstatymo dar yra nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo” įsigaliojimo”. Ar kas nors norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne? Norėtų? Tikrai jis yra išdalytas, aš jį perskaitau, jeigu kas negirdėjo. 1 punktas: “Pripažinti netekusiu galios Aukščiausiosios Tarybos nutarimo... 6 punktą”, kaip ankstesniuose projektuose buvo, ir pridėti dar 2 punktą “Nustatyti, kad per laikotarpį nuo birželio 25 d. iki šio nutarimo įsigaliojimo sumas, išskaitytas apmokestinant palūkanas už indėlius, valstybinės mokesčių inspekcijos iš atitinkamų biudžetų, kur buvo įplaukusios lėšos, pagal kredito įstaigų išduotas pažymas iki gruodžio 31 d. grąžintų fiziniams asmenims”. Sutinkam? Galima balsuoti?
Taigi kas už šitą nutarimą “Dėl įstatymo “Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo” įsigaliojimo”, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 52 Seimo nariams balsavus už, Seimo nutarimas “Dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo” įsigaliojimo” priimtas. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, aš jums noriu pranešti, kad vienas klausimas turėtų būti išbraukiamas, kadangi nėra pranešėjo. Tai 12 darbotvarkės punktas. Dėl to gal mes dar galime šiek tiek paimti laiko iš 9, 10 klausimų, bet mes jiems pridėsime, kaip sakiau, 12 punkto sąskaita. Galėtume priimti du tokius protokolinius nutarimus - dėl pavedimo Užsienio reikalų komitetui, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui ir vieną rezoliuciją. Man atrodo, kad buvo išdalyta. Pavedimas yra Seimo Užsienio reikalų komitetui ir kitam komitetui iki gruodžio 1 d. išnagrinėti klausimą dėl Lietuvos prisijungimo prie 1979 m. gruodžio konvencijos dėl visų diskriminavimo formų moterų atžvilgiu likvidavimo ir pateikti Seimui teisinių dokumentų, reikalingų prisijungti prie šios konvencijos, projektus. Iš tikrųjų čia yra protokolinis nutarimas - “pavesti išnagrinėti”, o paskui mes spręsime - ratifikuoti ar neratifikuoti. Kad aš nežinau tokios konvencijos, gerbiamasis Endriukaiti, paprastai apie kitą pusę kalbama, kad jinai skriaudžiama, spaudžiama ir diskriminuojama. Ir dėl to yra tarptautiniai dokumentai.
Ar mes sutinkam, ar dar pasižiūrim ir po to balsuosime? Žodžiu, jeigu sutinkam, tai mes įrašom į protokolą šitą pavedimą ir viskas. Sutinkam? Nereikia balsuoti? Ačiū. Priimta.
Prašom pasižiūrėti rezoliuciją, kuri skamba taip: “Atsižvelgiant į sunkią pensininkų ir invalidų padėtį ir visuomeninių organizacijų kreipimąsi dėl pagalbos jiems apsirūpinant maisto produktais, Seimas nutaria:
Kreiptis į Vyriausybę siūlant organizuoti žemės ūkio naudmenų su nenuimtu derliumi panaudojimą pensininkų, invalidų poreikiams, tuo tikslu kartu su savivaldybėmis surenkant informaciją apie tokiam panaudojimui tinkamų naudmenų buvimo vietą, kreipiantis į verslininkus dėl pagalbos norintiems derliumi apsirūpinti žmonėms nuvykti į vietas ir surinktą derlių parsigabenti”.
Ar sutinkam, ar dar paredaguojam? Sutinkam? Tada čia reikės balsuoti. Nors, tiesa, jeigu visi sutinka, nieks neprieštarauja, tai galima ir nebalsuoti.
Gerbiamasis G.Paviržis vis dėlto turi savo nuomonę. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Mano nuomonė tai irgi sutampa, aš neprieštarauju, bet man norėtųsi, kad šalia pensininkų, invalidų būtų paminėta pora žodžių “kiti socialiai remtini žmonės”. Tai daugiavaikės šeimos galėtų būti ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, tada aš siūlau vis dėlto paredaguoti ir, kadangi visi sutinka, balsuosime šiek tiek vėliau. Ačiū, kolegos.
3sesija30p svarstyti klausimai
Dabar 9 darbotvarkės punktas - “Valstybės pareigūnų ir tarnautojų pajamų deklaravimo laikinojo įstatymo” projektai. Čia yra keli projektai. Kas norės kalbėti, prašom užsirašyti. O jeigu kas nori iniciatorių vardu (gerbiamasis J.Listavičius?), tai prašom į tribūną.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Anksčiau, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo laikinojo įstatymo projekto pateikimo metu išreikštos nuostatos nepakito ir šiame laikinojo įstatymo projekte. Atsižvelgta į Seimo Juridinio skyriaus pastabas ir pasiūlymus bei pateikimo metu išdėstytas Seimo narių mintis.
Įstatymo projekte turtą bei pajamas deklaruoja ne tik valstybės, bet ir kiti pareigūnai bei tarnautojai. Papildytas pareigūnų ir tarnautojų, deklaruojančių turtą ir pajamas, nomenklatūrinis sąrašas. Jį būtų galima toliau plėsti. Būtų gerai, kad pirmajame etape turtą ir pajamas deklaruotų visi Lietuvos Respublikos pareigūnai ir tarnautojai. Pateiktos deklaruojamojo turto orientacinės, klasifikacinės grupės bei pajamų rūšys. Pateikti pareigūnų ir tarnautojų deklaracijos formų pagrindiniai skyriai. Kol kas dėl didelės parengiamųjų darbų apimties šio įstatymo projekto rengėjai laikinai atsisakė nuo šeimos turto ir pajamų deklaravimo bei šeimos mokesčio išskaitymo. Tačiau Seimui išreiškus nuomonę jau šiuo metu pradėti Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos tobulinimo darbus, juos būtų galima ir vykdyti. Šio įstatymo projektą svarstyti bei priimti ir turto likučius 1994 m. sausio 1 d. deklaruoti trukdymų nėra. Šeimos pajamoms skaičiuoti, deklaruoti ir mokesčiams išskaityti dar per 1994 m. pirmąjį pusmetį galima būtų visiškai pasirengti ir deklaruoti 1994 metų šeimos turtą, pajamas ir išskaityti šeimos mokesčius pagal naują Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą.
Svarstomo įstatymo projekto klausimu laukiame dalykiškų siūlymų. Tai leis surasti optimalų variantą klausimui spręsti. Šio įstatymo projektui realizuoti parengti Darbo sutarties, Valstybės mokesčių inspekcijos įstatymo pakeitimo bei papildymo projektai ir nutarimo projektas.
Atskirai norėčiau trumpai paminėti įstatymo projekto 4 ir 8 straipsnius. 5 straipsnio I ir IV skyriai pirmiausia naudotini 1994 m. sausio 1 d. turto likučiams deklaruoti. Nuo jų pildymo reikėtų ir pradėti. Turto likučiams ir per metus gautoms pajamoms parodyti skirtas 4 straipsnis. 4 straipsnio 2 punkto yra du variantai. Kuo jie skiriasi? Pirmajame yra nustatyta valstybinė registracija; alternatyviame variante valstybinė registracija nenustatoma, o išvardijamas visas kilnojamasis turtas, kurio vertė per 500 litų. Aš pasisakyčiau už alternatyvų variantą.
Toliau 6 straipsnyje nurodoma, kokius dokumentus deklaruojantysis turtą turėtų parodyti, ir jeigu jis sukaupė dokumentus, tai jam belieka pildyti ir vadovautis 7 straipsniu, jis deklaraciją iki kovo 1 d. pateikia vietos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jeigu jo pajamos nevisiškai balansuojasi, jis galėtų pasinaudoti 8 straipsnio jam suteiktomis galimybėmis ir pagal pareiškimus raštu iki vasario 5 d. galėtų tokią informaciją gauti. O tokia informacija, kaip jūs žinote, yra kiekvienoje įstaigoje ir organizacijoje. Kur tas ar kitas pareigūnas arba tarnautojas, arba jo šeimos narys dirba, ten yra pildomos asmeninės sąskaitos, ir tokį išrašą arba asmeninės sąskaitos kopiją pagal čia specialiai paminėtą pažymą gautų deklaruojantysis pajamas ir remdamasis ja užpildytų, o Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat sukauptų tuos duomenis. Taip mes galėtume dabar bandomojo diegimo metu be mokesčių surinkimo nuostolių pratintis pajamas ir turtą deklaruoti.
Dėl įstatymo projekto Nr.573. Kadangi nėra patikslinto įstatymo projekto, šis neturėtų būti svarstomas, nes pats įstatymo projektas neatitinka šių dienų reikalavimų. Vienu žodžiu, vien tam, kad tik mes pasigirtume, ką mes turime... Jis visiškai nesusijęs su mokesčiais, neužtikrinta mokesčių sistemos normali kontrolė. Taigi, sakyčiau, kad šiandien mes galime svarstyti tik pateiktą čia išvardytos darbo grupės įstatymo projektą - tai įstatymo projektą, paženklintą 567/2. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Sakalas. Prašom. Projektai yra pristatyti, dabar tiktai pasisakymai. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos! Turbūt niekas neabejoja nei čia, nei už šitos salės ribų, kad pajamas deklaruoti yra būtina. Aš manau, kad įstatymas, kuris numatytų aukštų pareigūnų pajamų ir turto deklaravimą, yra tiesiog privalomas, tačiau tai yra tik pirmasis žingsnis į visuotinio pajamų deklaravimo įstatymą. Nors šiandieną tvirtinama, kad jeigu mes įvesime visuotinio pajamų deklaravimo įstatymą, tai atseit mokesčių inspekcijos nespės susidoroti su šūsnimis deklaracijų ir visa kita. Aš manau priešingai. Jeigu nespės susidoroti - ir nereikia, tačiau teisėtvarkos pareigūnai, gavę kurią nors žinią apie kurio nors piliečio abejotinas pajamas, galėtų iš karto paimti to piliečio deklaraciją, pasižiūrėti ir pritaikyti tokias sankcijas, kad visiems kitiems piliečiams praeitų noras nedeklaruoti savo pajamų.
Todėl aš manau, kad šitas įstatymo projektas, kuris yra siūlomas dėl pareigūnų, yra tik pirmasis žingsnis, iš karto turėtų būti ir antrasis žingsnis. Taigi visuomenė nori, gali ir privalo būti informuota apie jos atstovų bei ją valdančių asmenų materialinę padėtį. Aš manyčiau, kad su tuo teiginiu mes visi sutinkame. Beje, daugėja informacijos, kad aukšti valstybės pareigūnai įsipainioja į įvairius ryšius, komercinius ryšius, aš galėčiau juos pavadinti ir korupciniais ryšiais, bet čia ne mano kompetencija kiekvieną atskirą atvejį įvardyti, bet tokių faktų jau mes girdime, todėl pajamų deklaravimas galėtų paneigti tą nuomonę, jeigu jinai neteisinga.
Galėčiau pasakyti vieną faktą. Galbūt daliai naujų Seimo narių nežinoma, kad prieš dvejus metus A.Rudžio iniciatyva buvo pasiūlytas projektas Aukščiausiajai Tarybai, deja, tada dešinioji pusė, kurių buvo dauguma, to projekto net nenorėjo svarstyti. Ir aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad juos pagaliau apšvietė Šventoji Dvasia ir jie šiandien patys siūlo vieną iš projektų. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sakalai, kolegos protestuoja. Prašome nepiktnaudžiauti Šventąją Dvasia.
A.SAKALAS. Aš žodžius dėl Šventosios Dvasios atsiimu. O dėl viso kito - ne.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes turime du projektus. Vienas iš jų yra parengtas darbo grupės, kuriai vadovavo A.Rudys. Yra parengtas kaip modifikacija to projekto, kuris buvo, kaip sakau, prieš dvejus metus rengiamas. Kitas projektas yra Tėvynės Santaros. Aš manau, kad tie projektai pirmiausia nėra alternatyvūs. Ir nėra esminių prieštaravimų tarp šių dviejų projektų. Manau, kad tie projektai daugiau papildo vienas kitą, o ne teikia kokias nors alternatyvas. Todėl aš siūlyčiau šiandieną nepasirinkti vieno ar kito projekto, tą mechaniniu balsavimu, manau, čia kairėje sėdintys kolegos lengvai padarytų, o paprasčiausiai sujungti tuos abu projektus, jeigu dar ten yra kas nors jungti. O tam reikėtų sudaryti nedidelę redakcinę komisiją, sakykim, du - iš Santaros, du - iš LDDP, vieną pasiūlytų socialdemokratai, galbūt lenkai norėtų ką pasiūlyti, ir per trumpą laiką parengtume bendrą projektą, kuris čia būtų priimtas sutartinai.
Ką, mano nuomone, vertėtų paimti iš kiekvieno projekto? Iš Tėvynės Santaros projekto - nuostatą dėl deklaracijų panaudojimo apmokestinimo tikslams. Mokesčių įplaukų tai greičiausiai nepridės, tačiau jeigu tokiu būdu pavyks išvengti konflikto su Konstitucija, palaikykime šią nuostatą.
Antra nuostata, tai nuostata apie didesnę šeimos narių grupę, turinčią deklaruoti pajamas. Taip pat, man atrodo, visai priimtina nuostata.
Trečia nuostata, kad skiriamo pareigūno pajamų ir turto deklaracijos viešai skelbiamos nebūtų. Aš turiu galvoje skiriamų pareigūnų, ne renkamų pareigūnų. Iš darbo grupės projekto būtų tikslinga paimti sąrašą pareigūnų, kuriems reikia deklaruoti pajamas ir turtą, deklaruojamų pajamų ir turto rūšių sąrašą ir deklaracijų tikrinimą, įvertinimą, institucijų mechanizmą bei prievolių, susijusių su šio įstatymo realizavimu, aprašymą.
Ir aš norėčiau pakalbėti atskirai apie vieną diskusinį momentą. Kieno deklaraciją apie pajamas ir turtą skelbti yra būtina? Būtina, mano nuomone, skelbti tautos renkamų pareigūnų pajamas ir turtą. Motyvas yra tas, kad žmonės, ateidami į rinkimus, turi turėti galimybę būti geriau informuoti apie savo atstovus ir visapusiškiau informuoti. Pagaliau pretendentai į tautos atstovus ir jau išrinkti atstovai turi įrodyti, kad jie nebijo mafijos, reketo ir kad jie neturi ko slėpti nuo rinkėjų. Todėl mūsų frakcija, socialdemokratai, pasisako už tai, kad visuotinai renkami Seimo nariai, savivaldybių deputatai viešai deklaruotų pajamas ir turtą. Tuo tarpu skiriamų pareigūnų pajamų ir turto deklaracijos nebūtų viešai skelbiamos, o būtų prieinamos tik atstovaujamos valdžios mokesčių ir teisėsaugos institucijoms.
Norėtume akcentuoti ir tai, ko visiškai nėra abiejuose projektuose, bet kas yra būtina, jei mes nuoširdžiai siekiame apsunkinti pareigūnų galimybes savanaudiškai elgtis. Tai specialios valstybinės pareigūnų kapitalo globos institucijos sukūrimas bei reikalavimas, kad aptariamo įstatymo subjektai savo pinigines lėšas laikytų tik vienoje banko įstaigoje. Tokia kapitalo globos institucija disponuotų pareigūno kapitalu, o kad jis per savo pareigų ėjimo laikotarpį neturėtų nuostolio, jo kapitalas ir santaupos būtų draudžiamos valstybės turtu. Socialdemokratų frakcija tolesnėse įstatymo projekto svarstymo stadijose pateiks atitinkamus pasiūlymus. Socialdemokratų frakcija pritaria (bendra išvada) bendroms abiejų projektų idėjoms ir ragina Seimą neužtęsti įstatymo priėmimo procedūros. Norėtųsi, kad 1994 metais tas įstatymas jau galiotų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, kai kurių komitetų raštu yra pateikti šių įstatymų vertinimai. Ir iš jų galima susidaryti įspūdį, kad yra žmonių ir Seimo narių, kurie yra prieš šiuos įstatymus. Tuomet klausimas - ar todėl, kad jie yra blogi, ar todėl, kad jie iš viso nenori tokių?
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad be Pajamų ir turto deklaravimo įstatymo neįmanoma pažaboti mafijos, neįmanoma sustabdyti korupcijos, neįmanoma apsaugoti kiekvieno iš mūsų turimo turto. Reketas yra labai pelningas ir visi kiti neteisėti būdai įgyti turtą yra pelningi. Ir kol šių įstatymų nėra, labai pelninga iš vienų atimti, kitiems pasisavinti turtą. Taigi šie įstatymai turi labai daug tikslų ir vienas iš jų - tai įvesti visų normaliai, teisiniu būdu įgijusių piliečių, turto apsaugą. Šita problema yra didelė, vienu įstatymu mes neišspręsime, bet vienas iš tikslų yra apsaugoti turtą.
Dabar antras dalykas, antras pavojus yra, kad šie įstatymai gali būti pateikti su “skylėmis” ir jie neatliks nė vieno iš jiems skirtų tikslų, nė vienos funkcijos. Tai mes turime gražų pavyzdį, kai buvo įvedami litai, buvo paruošta dėl talonų deklaravimo... Tai buvo dėl formos tiktai, ir jokios apsaugos jis nepadarė. Todėl yra pavojus ir šiuo atveju. Ir kai buvo pateikti du projektai, taip buvo pateikti, kad jie abu buvo nepriimtini teisiniu požiūriu. Ir dabar, per šitą laikotarpį vienas projektas iš esmės buvo pataisytas. Aš nesakau, kad jis visiškai yra pataisytas, bet jau kur kas geriau. Antras projektas, kurį parengė darbo grupė (atrodo, tos grupės vadovas - Žukovskis)... ir tai darbo grupei buvo skirta Seimo pinigų, kad šį įstatymą parengtų. Tai jis nepataisytas. Jis kaip buvo, taip ir liko teisiškai nepriimtinas.
Aš galėčiau pradėti dėstyti, kaip jis yra “skylėtas” ir negali atlikti tų funkcijų, kurias turėtų atlikti. Konkrečiai: nenumatomos priemonės turto įgijimo teisėtumui patikrinti, įvykdymo terminai neįmanomi, nesuderinta su Lietuvos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymu. Ir jisai negali būti įvykdomas, kol nebus pakeista kituose įstatymuose, bankų ir kituose. Nenumato atsakomybės už žinių nepateikimą ar neteisingą žinių pateikimą. Ir yra pagrindo teigti, kad neatitinka Konstitucijos 22, 23 straipsnių.
Tai tuomet man kyla klausimas - už ką tai darbo grupei mokami pinigai, jeigu ji parengia tokį įstatymą? Ir kai buvo įstatymo pristatymas, aš atkreipiau dėmesį, kada sumokami pinigai darbo grupei. Ar kai ji parengia “žalią” įstatymą, kurio negalima priimti, ar tuomet, kai jinai jį pataiso iki tokios formos, kad jis lieka tik to įstatymo dekoracija? Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kairys. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Ar galėčiau aš repliką pasakyti?
PIRMININKAS. Po kolegos A.Kairio, prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, šis įstatymas yra labai svarbus, ir tikriausiai mes artimiausiu metu jį priimsime. Mes svarstėme Biudžeto ir finansų komitete abu projektus ir nutarėme palaikyti abiejų projektų pristatymą tikėdamiesi, kad toliau bus suformuota bendra darbo grupė ir bus iš jų suformuotas vienas pakankamai tobulas projektas, ir toliau jį bus galima priimti kaip įstatymą.
Dabar jeigu pažiūrėsim, tai jie nelabai daug skiriasi, tie projektai, bet vis dėlto yra skirtumų. Ir požiūris į tą įstatymą yra skirtingas. Darbo grupės projekte tuojau pat, 1 straipsnyje, yra parašyta, kad jis reikalingas tam, taip pat ir tam, kad galėtume kovoti su valstybės pareigūnų korupcija, o šiame gerbiamojo J.Listavičiaus parengtame projekte tartum pagrindinis tikslas, kad būtų galima surinkti mokesčius, toks yra užrašas. Tai man atrodo, kad kol kas turėtų būti pagrindinė kryptis - užkirsti kelią korupcijai tarp valstybės pareigūnų. O toliau galbūt mes ir eisime ta linkme. Bet dabar surinkti mokesčius pagal deklaraciją, tai mes jų tikriausiai perpus mažiau surinktume, jeigu rinktume pagal deklaracijas iš žmonių, esant mūsų dar nepakankamai nusistovėjusiai tvarkai. Tai aš ir siūlyčiau, kad reiktų, matyt, iš tų projektų visgi rengti vieną, suformuoti tokią grupę. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Man padarė gilų įspūdį gerbiamojo A.Sakalo mintis, kad dešinioji pusė praeityje priešinosi šitokiems kontroliavimo būdams, galima pasakyti. Aš labai gerai atsimenu, kai vienas negeras Pirmininkas Aukščiausiojoje Taryboje (jis kalbėjo per televiziją) pasakė tik du žodžius: “deputatai lobsta”, ir kokia centro kairioji audra tada kilo Aukščiausiojoje Taryboje, kai buvo reikalaujama teisintis, pasiaiškinti, vos ne atsakyti prieš teismą. Kaip galima buvo išdrįsti pagalvoti, kad kurie nors deputatai lobsta! Po to buvo ir projektas pateiktas. Jis liko nustumtas, neįgyvendintas. Gerai, kad mes dabar turime vieną rimtą projektą, o vieną tam, kad būtų supainiota, kad nebūtų taip aišku, kad iš tikrųjų dešinieji nuosekliai siekia šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu visi siekia įstatymo, problemų nebus.
Gerbiamieji kolegos, aš jums noriu pasakyti, kad pasisakyti norėtų dešimt Seimo narių. Pavardės visos yra užrašytos. Baigti negalime, kadangi jau yra premjeras, kuris laukia savo eilės 10 minučių. Greta jo yra dar ir ministras. Mes turėjome pradėti 14.50. Taigi aš siūlau dabar padaryti pertrauką.
Prašau. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš siūlau, ponas Pirmininke, viešai sudeginti ant tribūnos ar staliuko atsinešus Seimo Statutą. Tai tada bus labai gražu.
PIRMININKAS. Nepavyks šito padaryti. Nepavyks.
P.GINIOTAS. Galima dar dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš peržiūrėjau, man atrodo, Statuto IV dalį, kur kalbama būtent apie svarstymo procedūras...
PIRMININKAS. V dalis, gerbiamasis...
P.GINIOTAS. V dalis, taip, atsiprašau. ... Seime. Ir supratau, kad faktiškai mes pažeidžiame šitai svarstydami bet kokią procedūrą. Ten procedūra numatyta per komitetus. Tarkime, šiuo atveju svarstymo komitetuose nebuvo. Jeigu spauda kalbėjo, kad buvo svarstytas projektas Biudžeto komitete... Aš buvau tame svarstyme, tai buvo beprasmė ir betikslė diskusija, ir jokio sprendimo nebuvo priimta. Buvo kalbama paprasčiausiai. Tai jeigu laikysimės tų reikalavimų, kurie išdėstyti Statuto V dalyje, mes procedūrą akivaizdžiai pažeidėme.
Ir kita noriu pasakyti. Skirkite daugiau laiko tokių įstatymų projektų svarstymui. 20 min., aiškiai matome, nepakanka apsvarstyti dviem projektams. Po 10 min. skiriama kiekvienam projektui. Kur čia logika?
PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgsime į tai. Kadangi šis įstatymo projektas yra pasiūlytas nagrinėti kitą savaitę, tai kai sudarinėsime dienos darbotvarkę, tikrai galėsime skirti daugiau laiko.
1994 metų valstybės biudžeto projekto pateikimas (93.10.28)
3sesija30p svarstyti klausimai
Taigi darbotvarkės 10 punktas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį premjerą. Gerbiamasis premjere, prašom į tribūną.
BALSAS IŠ SALĖS. Ponas Pirmininke, ar sąrašas bus išsaugotas?
PIRMININKAS. Be abejo, aš galiu perskaityti, kas užsirašė. Prašom, premjere, o aš per tą laiką perskaitau. Kolegos A.Katkus, F.Kolosauskas, A.Kubilius, G.Jurkūnaitė, P.Giniotas, A.Vaišnoras, G.Paviržis, M.Pronckus, S.Malkevičius (...) ir, žinoma, baigiamieji žodžiai, savaime aišku.
Prašom, premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba dieną, gerbiamasis Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, aš labai atsiprašau, kad jūs toks, gal pakelkite šiek tiek mikrofonus, kad geriau girdėtųsi.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Jums dėl to nereikėtų atsiprašinėti, tai mano problema.
PIRMININKAS. Ne, tėvų problema.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aišku. Jūsų dėmesiui yra pateiktas 1994 metų biudžeto projektas. Kaip numato Konstitucija, mes jį pateikiame prieš 75 dienas iki naujų biudžetinių metų. Prieš pradėdamas kalbėti apie ateinančių metų biudžeto projektą, norėčiau labai trumpai painformuoti jus apie šių metų biudžeto vykdymo rezultatus ir pagrindines tendencijas.
Numatoma, kad šiais metais bendras vidinis produktas sudarys 11,2 mlrd. litų. Pagal veiklos rūšis 41% tektų pramonei, 19% - žemės ūkiui, 10% - prekybai. Mūsų šalies ūkyje dirba 1 mln. 993 tūkst. žmonių, kurių vidutinis darbo užmokestis sudaro dabar 264 litus. Per nacionalinį biudžetą šiais metais bus paskirstyta 21,5% viso vidinio produkto. Laukiama, kad valstybės biudžeto pajamos šiais metais sudarys 1 mlrd. 674,8 mln. litų vietoj patvirtinto metų pradžioje 1 mlrd.163 mln. Pajamų bus gauta daugiau, negu buvo planuota, 500 mln. litų. Pagrindinę įtaką tam turėjo infliacijos lygis pirmą pusmetį, taip pat didėjusi konvertuojamos valiutos kaina.
Vyriausybė, disponuodama papildomai gautomis valstybės biudžeto lėšomis, iki vakar dienos Vyriausybės posėdžio 7 kartus didino darbo užmokestį. Mes vakar Vyriausybės posėdyje numatėme dar kartą padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų ir pensijų dydį 10%, pensijas, stipendijas bei pašalpas. Vien tik šioms reikmėms papildomai buvo skirta 232 mln. litų. Teisėtvarkai stiprinti papildomai skirta 65 mln. litų. Nemaža parama buvo suteikta savivaldybėms, papildomai skirta 29 mln. litų kapitalo investicijoms, 32 mln. litų suteikta trumpalaikių paskolų.
Lietuvos valstybės biudžeto ir atskaitymo į savivaldybių biudžetus bei dotacijų 1994m. projektai parengti vadovaujantis įstatymais, susiklosčiusia mūsų ūkio struktūra, Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo kryptimis ir veiksmais, Vyriausybės priimtomis socialinio, ekonominio vystymo programomis bei mūsų pasirašytu su Tarptautiniu valiutos fondu ekonominės politikos memorandumu, taip pat remiantis ekonominėmis ir socialinėmis prognozėmis, nacionalinio produkto, finansinių išteklių, gyventojų pajamų ir išlaidų balansais, prognozuojamu infliacijos lygiu, lito kurso stabilumu.
1994 m. per nacionalinį biudžetą numatoma perskirstyti apie 28% bendrojo vidinio produkto, ir pajamos, palyginti su 1993 metų numatomu įvykdymu, padidės 58%, arba sudarys 3,8 mlrd. litų. Infliacijos lygis planuojamas, o tai yra suderinta ir su Tarptautiniu valiutos fondu paminėtame memorandume... planuojamas apie 10% metinis infliacijos lygis. Lietuvos 1994 m. valstybės biudžeto projekte planuojama 2 mlrd. 392,6 mln. litų. Tai maždaug 718 mln. litų daugiau, negu numatoma gauti šiais metais. Jo pajamų struktūra būtų tokia: įplaukos iš pridėtosios vertės mokesčio sudarytų per 40%, juridinių asmenų pajamų mokestis - 20%, o fizinių asmenų pajamų mokestis - 12,8 %. Pridėtosios vertės mokesčio suma paskaičiuota taikant 18% normą nuo vidinio produkto apmokestinimo. Tam, be abejo, reikės Seimo pritarimo svarstant Pridėtosios vertės mokesčio įstatymą, kurį mes, apsvarstę Vyriausybės posėdyje, esame jau pateikę jums.
Individualių akcizų programoje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių gaminamos produkcijos akcizu apmokestinamos prekės, kurių vartojimą reikia riboti. Pajamos iš individualių akcizų numatomos už 266 mln. Lt sumą, iš to skaičiaus už degtinės ir likerio, šampano, vyno, tabako gaminius - 190 mln. Lt. 1994 metais į savivaldybių biudžetus numatoma įskaityti 1 mlrd. 424,3 mln. Lt pajamų, tai yra 687 mln. Lt daugiau, negu numatoma gauti šiais metais.
Didžiausią dalį savivaldybių biudžeto pajamų - 62,8% - sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis. Seimas šiais metais padidino atskaitymų į savivaldybių biudžetus dydžius nuo juridinių asmenų, nepriskirtų savivaldybėms, pelno mokesčio. Todėl daugiau kaip ketvirtadalis visų savivaldybių biudžeto pajamų bus gauta juridinių asmenų pelno mokesčio pavidalu. Tokia proporcija bus ir iš pridėtosios vertės mokesčio gautų įmokų. Nors ir didėja savivaldybių biudžeto pajamos, tačiau jos vis tiek nepadengs kai kurių savivaldybių biudžetų išlaidų. Todėl iš valstybės biudžeto numatyta dotacija už bendrą 97,8 mln. Lt sumą. Ją gaus 25 savivaldybių biudžetai.
Užtikrinant biudžeto pajamas, jo stabilumą, labai svarbu pagerinti mokesčių administravimo sistemą. Tuo tikslu būtina maksimaliai sumažinti įmonių nepriemokas, kurios š. m. spalio 1 d. pasiekė ypač didelę sumą ir sudaro daugiau kaip 240 mln. Lt. Būtina įgyvendinti mokesčių apskaitos kompiuterizaciją, sustiprinti audito procedūras, skirtas visiems mokesčių mokėtojams, sugriežtinti mokesčių mokėtojų apskaitą ir kontrolę, siekiant nustatyti mokesčių įsiskolinimus ir nemokumo atvejus jų pradinėje stadijoje. Finansų ministerija savo ruožtu sugriežtins miestų ir rajonų savivaldybių mokesčių inspekcijų darbo kontrolę.
Kalbant apie kitų metų nacionalinio biudžeto išlaidas, didžiausią dalį lėšų - 1 mlrd. 618,7 mln. Lt, arba 41% visų išlaidų, numatoma skirti socialinei, kultūrinei sferai. Išlaidos bendram valstybės valdymui, krašto apsaugai, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai užtikrinti sudarytų 727 mln. Lt, arba 18,4%. Subsidijos už patalpų šildymą - 213 mln. Lt, subsidijos keleivių autotransportui iš dalies finansuoti - 24 mln. Lt. Krašto apsaugos išlaidos sudarys 5% valstybės biudžeto išlaidų, arba 122,3 mln. Lt. Išlaidos, apskaičiuotos krašto apsaugos struktūroms išlaikyti, susidaro iš išlaidų darbo užmokesčiui, karinei technikai įsigyti, taip pat apskaičiuotajam žmonių skaičiui, reikalingam šalies gynybai ir jos sienų apsaugai.
Be abejo, šioje situacijoje yra labai svarbu išnagrinėti ir aprobuoti krašto apsaugos ir gynybos koncepciją, kurios svarstymas jau pradėtas Seime.
Pastaraisiais metais Respublikos žemės ūkyje vyksta ženklūs struktūriniai pokyčiai žemėnaudoje. Vis didesnę dalį žemės ūkio naudmenų perima ūkininkų ūkiai. Prognozuojama, kad 1994 m. sausio 1 d. bus 115 tūkst. ūkininkų, ūkininkaujančių 870 tūkst. ha žemės plote, o tai sudarys 26% bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Nacionalinei žemės ūkio programai, kuri apima valstybinio reguliavimo priemones, žemės ūkio gamybos infrastruktūros plėtrą, žemės ūkio ir pramonės integravimą, kaimo socialinę infrastruktūrą, numatyta 162,4 mln. Lt. Dvigubai daugiau negu šiais metais numatoma padidinti asignavimus melioracijai, ir bendra apimtis sudarys 80 mln. Lt.
Kalbant apie mūsų bendrą politiką žemės ūkio atžvilgiu, reikia paminėti, kad mes, laikydamiesi nacionalinės žemės ūkio programos koncepcijos nuostatų, numatome skirti bendrai iš valstybės biudžeto 10,5% visų lėšų, kaip ir buvo numatyta 1012%. Neišvengiamo gamybos irimo ir nedarbo augimo laikotarpiu pereinant į rinkos ekonomiką ypač iškilo būtinybė apsaugoti pačius neturtingiausius mūsų visuomenės narius. Todėl numatoma padidinti tikslines pašalpas skurdžiausioms gyventojų grupėms. Šiam tikslui numatoma skirti 69 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.
Vyriausybė numato teikti subsidijas Energetikos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtoms šiluminės energijos ir dujų tiekimo įmonėms gyventojams nustatytiems lengvatiniams šilumos energijos bei gamtinių dujų tarifams kompensuoti. Šiam tikslui Lietuvos valstybinei energetikos sistemai numatyta 96 mln. Lt ir valstybinėms dujų įmonėms - 53,6 mln. Lt. Be to, savivaldybėms, iš savo biudžeto dengiančioms pramonės įmonėms ir kitoms organizacijoms, turinčioms katilines ir teikiančioms šiluminę energiją gyventojams, skirtumą tarp šiluminės energijos faktinės savikainos ir gyventojams nustatyto tarifo numatyta skirti 43 mln. Lt, iš to skaičiaus iš valstybės biudžeto - 20 mln. Lt. Šios priemonės leidžia mums socialiau orientuoti mūsų biudžeto projektą ir, kaip minėjau, padidinti bendrą nacionalinę biudžeto dalį, numatomą perskirstyti per nacionalinį biudžetą, iki 28% nuo bendro vidinio produkto.
Šiuo metu didžiulis lėšų poreikis yra siekiant užtikrinti buvusių Vyriausybių įsipareigojimus dėl lengvatinių kreditų skyrimo butams statyti. Poreikis, kad visiškai įvykdytume anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, sudaro 213,8 mln. Lt. Atsižvelgiant į ribotas kitų metų biudžeto galimybes, numatoma šiam tikslui skirti maždaug pusę šios sumos, konkrečiai 102 mln. Lt, t.y. apie tris kartus daugiau, negu mes šiemet šiam tikslui skiriame, ir per artimiausius 2 metus ši programa bus visiškai įvykdyta, o kitų metų lėšas daugiausia numatoma skirti statomiems objektams užbaigti.
Sudarant 1994 m. biudžeto projekto investicinio proceso prognozę, laikytasi prielaidų, kad bendras ūkio nuosmukis turi sustoti, ir tos tendencijos akivaizdžios, todėl daugiau lėšų numatoma skirti ūkiui stabilizuoti ir investicijoms. Kapitalinei statybai iš valstybės biudžeto numatoma panaudoti 133,7 mln. Lt. Šiais metais buvo patvirtinta 75 mln. Lt.
Nenumatoma kitais metais pinigų emisija. Pastaruoju metu daug kalbam apie mūsų valstybės skolą užsieniui. Pagal Vyriausybės ekonominės politikos memorandumą, suderintą su Tarptautiniu valiutos fondu, yra numatyti skolų limitai, kurie gali būti panaudoti mūsų ūkyje. Limituojamos paskolos, kurių paėmimo terminai sudaro nuo 1 iki 12 metų, taip pat nuo 1 iki 5 metų. Bendras įvairių terminų paskolų limitas sudaro apie 360 mln. dolerių sumą. Į šią sumą neįskaitomos paskolos, kurios gaunamos iš Valiutos fondo ir Pasaulio banko.
Pagal priimtą susitarimą su finansinėmis organizacijomis, paskola laikoma įsigaliojusi, kai ji pereina visas procedūras, tai yra pasirašoma ir ratifikuojama Seime. Reikėtų taip pat priminti, kad Vyriausybė nustatė užsienio paskolų priėmimo apskaitos ir grąžinimo, taip pat garantijų suteikimo tvarką. Mes turime sudarę paskolų priėmimo ir suteikimo komisiją. Bendra nuostata, kad paskolos turi būti suteikiamos projektams, kurių atsipirkimas garantuojamas per paskolos suteikimo laiką. Sudarytos specialistų grupės Finansų ministerijoje, Ekonomikos ministerijoje, kurios nagrinėja atskirų projektų tikslingumą ir ekonominį prasmingumą. Tokia tvarka, manome, leis mums gaunamus kreditinius išteklius panaudoti pačiu racionaliausiu būdu.
Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė valstybės biudžeto projektą pateikė su 135 mln. Lt deficitu. Deficito lygį sudaro 0,56% nuo bendros biudžeto apimties. Įvertinant šį deficitą, ne visi ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų poreikiai yra patenkinti. Jų paraiškos buvo sumažintos bendrai paėmus už 1 mlrd. 200 mln. Lt sumą. Manome, kad yra viena išeitis tenkinti šiuos papildomus poreikius. Tai - užtikrinti dinamiškesnį ekonomikos vystymą ir juos tenkinti pagal realias faktines, finansines galimybes.
Mes manome, kad toliau vykstantis Seime biudžeto projekto svarstymas atskiruose komitetuose ir padaliniuose bus naudingas, ir mes tas pastabas ir pasiūlymus galėsime įvertinti toliau tikslindami biudžeto projektą. Savo ruožtu mes prašytume, kad komisijų darbas būtų organizuotas kiek galima koordinuočiau, kad mūsų ministerijų ir Vyriausybės aparato darbuotojai galėtų kuo daugiau dalyvauti šiose diskusijose. Ačiū jums.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Ačiū, gerbiamasis premjere. Ir ačiū jums, kad palikote laiko klausimams. Aš primenu, kad klausimus baigsime 15.40 val. ir pradėsime toliau svarstyti eilinį darbotvarkės punktą, t.y. dėl indėlių indeksavimo.
O dabar Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Ministre Pirmininke, nepaprastai rimta, aktuali ir mūsų valstybingumui ir valstybei skaudi ir rimta yra rytinės Lietuvos dalies lietuviškų mokyklų finansavimo problema. Ypač butai mokytojams, jų statyba. Ar 1994 m. biudžeto projekte yra numatyta skirti daugiau lėšų ir didesnė parama šiai problemai spręsti? Dėkoju.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Deja, aš minėjau, kad ir švietimo objektų statybai, kaip ir bendrai visam ūkiui finansuoti, ženklesnių teigiamų poslinkių mums nepavyko užtikrinti. Todėl švietimo objektų statybai lėšų yra numatyta labai ribotai. Bet mes Vyriausybės posėdyje tarėmės, kad vis dėlto tuos objektus, gyvybiškai reikalingus šio regiono švietimo įstaigų materialinei techninei bazei stiprinti, dar kartą atskirai išnagrinėsime ir spręsime. Tačiau projekte apimtys yra labai nedidelės. Kiek pamenu, bendrai švietimui skirta apie 3 mln. Lt, tai aiškiai per mažai, bet po visų diskusijų, matyt, mes galėsime dar kartą tą klausimą detaliau išnagrinėti. Nors šiuo metu suradom tiktai tokias galimybes. Kas dėl butų statybos, kooperatiniams butams skiriama 102 mln. Lt kreditinių išteklių, ir manome, kad galėtume atskirai išnagrinėti ir butų statybos finansavimą šiame regione.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baskas. Prašome.
A.BASKAS. Ponas premjere, Seimo narių priedermė žiūrėti ne kam kiek duoti, o kad visos pajamos būtų racionaliai, efektyviai naudojamos. Ir ar jos pagal paskirtį naudojamos. Dabar, kai šitas projektas pateiktas, man atrodo, labai sunku pasakyti, ar tos pajamos yra racionaliai naudojamos. Nes jeigu paimsime kitų valstybių biudžetus, tai jų 10 kartų storesni yra, 10 kartų detaliau ir konkrečiau užrašyta. Ir ne tik kas naudos lėšas, bet ir kokius rezultatus pasieks naudodami tas lėšas.
Mano klausimas būtų toks. Kaip šitas biudžetas orientuotas į šios dienos, bendrai į viso ūkio vystymąsi žiūrint į ateitį?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Be abejo, mes biudžeto struktūrą formavome orientuodamiesi į perspektyvinį ūkio vystymąsi. Kaip minėjau, siekiama labiau socialiai orientuoti biudžeto išlaidų dalį ir biudžetas formuotas bendro vidinio produkto perskirstymo didinimo linkme. Suprantama, galima surasti tam tikrų spragų ir, be abejo, jūs surasit. Sunku pasakyti, kad mes galim pretenduoti į absoliučiai teisingo biudžeto projekto variantą, kurį pateikėme, tačiau šios jūsų mintys buvo pagrindas formuojant tai, kad kuo racionaliau paskirstytume biudžeto pajamas. Ir, kaip minėjau, esant tokiai ūkio būklei, deja, mums nepavyko užtikrinti ženklesnių struktūrinių pertvarkymų norima linkme. Tačiau tokiuose principiniuose klausimuose, kaip nacionalinės žemės ūkio programos finansavimas, pasiekėme nustatytą lygį, taip pat padidinome tam tikrą procentą bendrų lėšų Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Ir kitose srityse, bendroms apimtims didėjant, finansavimo lygis gerėja. O čia tame projekte, kuris išdalytas visiems Seimo nariams, be abejo, jūs turėsit galimybę vieną kitą klausimą, matyt, ir kritiškai panagrinėti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, šių metų savivaldybių biudžeto mokestinių pajamų dalyje buvo numatytos įplaukos iš turto mokesčio. Tačiau jų nebuvo, nes nebuvo ir įstatymo. Š. m. toje pačioje dalyje taip pat numatomas turto mokestis, bet įstatymo projekto dar nėra. Kaip čia bus garantuojama, kad tas turto mokestis tikrai bus savivaldybių biudžete?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų tema labai aktuali, ypač privatizuoto ir ne pagal paskirtį naudojamo turto apmokestinimo problema. Mes dabar rengiame įstatymo projektą ir manome, kad greitai jis bus pateiktas Seimui, ir mes tą spragą užpildysime.
P.PAPOVAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Prašome.
J.PANGONIS. Gerbiamasis premjere, tikrai malonu girdėti, kad jūs, Vyriausybė, nuolat rūpinatės skurdžiai gyvenančių žmonių padėtimi ir biudžetinių organizacijų žmonėmis. Keliate pamažu jiems atlyginimus, pensijas, tačiau turbūt jūs suprantate, kad tai nepatenkina žmonių. Ir, matyt, kol nebus skiriama reikiamo dėmesio biudžeto pajamoms, tol neatsiras galimybių padidinti kiek reikia ir pensijas, ir biudžetinių organizacijų darbuotojų atlyginimą. Štai ir šiandien jūs paminėjote, kad nepriemoka siekia per 200 mln. Lt. Tai yra tikrai įspūdingi skaičiai, ir Lietuva pamažu tampa Gariūnais, kur daugelis jau nemoka mokesčių, ir galbūt kitais metais, jeigu nebus imamasi rimtų priemonių, jau nesurinksite ir to, ką planuojate? Sakykite konkrečiai, ką daro Finansų ministerija, kad šį klausimą kiek galima geriau spręstų? Nes nesurinkus pajamų nebus iš ko daryti išlaidas.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų ne tiktai daugelis žmonių nepatenkinti tais socialiniais pozityviais poslinkiais, bet ir Vyriausybė. Deja, mes negalime užtikrinti kol kas ženklesnio biudžetinių įstaigų ir pensininkų pensijų padidėjimo. Ir tie 12%, kurie buvo pasiekti per paskutinius keturis mėnesius ir bus papildyti per ateinančius metų mėnesius, suprantama, tik šiek tiek sušvelnina padėtį. Svarbiausias klausimas, aktualiausias klausimas, kurį jūs paminėjote, tai mokesčių surinkimas. Finansų ministerijoje dabar dirba JAV iždo departamento specialistai būtent šiuo klausimu, Danijos ambasada taip pat žada mums talkinti ir atsiųsti mokesčių rinkimo srities ekspertus. Kai kuriose srityse jau yra atlikti konkretūs žingsniai ir artimiausiu metu bus realizuoti Finansų ministerijos ir Muitinės departamento. Tai tabako mokesčių surinkimo problema. Bus išvengta tabako kontrabandos ne licencijuojant, bet ženklinant visus be išimties įvežamus į mūsų Respubliką tabako gaminius. Lygiai tokią pat tvarką numatome ir alkoholio srityje. Tai dvi didelės svarbios pajamų sritys ir pajamų dalys. Tokia tvarka taip pat artimiausiu metu bus įdiegta. Baigiama suformuoti sistema. Kalbant apie nepriemokas biudžetui, kur minėjau 240 mln. litų, tai čia yra ne prognozuojamas ar menamas neprimokėjimas, o čia yra esamas mokesčių atidėjimas atskiriems ūkio subjektams. Bet suprantama, kad tai taip pat didelė mokesčių dalis yra neapmokestinama. Iš tikrųjų čia labai didelė darbo sritis. Mes manome ir su Finansų ministerija tarėmės, kad turėtų būti formuojama mokesčių ekonominė policija, kuri turėtų kur kas griežčiau šioje srityje darbuotis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, Konstitucijos 53 straipsnis numato nemokamą gydymą valstybinėse gydymo įstaigose. Per tą laiką jau turėjo būti nustatyta, numatyta to nemokamo gydymo tvarka. Tačiau reikia pasakyti, kad dabar pateiktas svarstyti medicinos įstaigų įstatymo projektas nė žodžio neužsimena apie tą nemokamą gydymą, lyg jo Konstitucijoje visiškai nebūtų. Tuo tarpu medicinos finansavimas yra, kaip jūs pats gerai žinote, labai menkas, tiesiog nepalyginamas. Aš norėčiau paklausti, ar bus numatomos kažkokios priemonės, kad būtų pagerintas medicinos aptarnavimas, kad būtų iš tikrųjų realizuotas nemokamas gydymas medicinos įstaigose. Tai gal bus rengiami kažkokie įstatymai arba poįstatyminiai aktai tam reikalui galutinai sutvarkyti?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Labai aktuali, svarbi tema. Iš tikrųjų mes, suvokdami sudėtingą situaciją, biudžete santykinai numatėme didesnes lėšų apimtis sveikatos apsaugai finansuoti. Tačiau visiškai tenkinti poreikius, suprantama, esant tokiai biudžeto būklei ir ekonomikos tokiai būklei, deja, nepavyko. Štai 1993 metais laukiama, kad sveikatos apsaugai biudžete bus skirta 7,4% visų išlaidų, o 1994 m. projekte mes numatome 8,5%. Didėjant bendrai masei ir santykinai didinant, suprantama, kad šiek tiek pagerės padėtis, tačiau iki norimo, jūsų formuojamo, aišku, yra gerokai toli.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, aš visiškai sutinku su kolegos A.Basko pasakymu, jog mūsų tikslas, kad biudžetas būtų panaudojamas kuo racionaliau. Tai yra biudžeto pajamos. Dabar labai konkrečiai norėčiau pašnekėti apie lėšas, skirtas gyvenamųjų namų statybai. Jūs pasakėte, kad iš šių metų poreikių tiktai pusė bus patenkinta. Sakėte, kad daugiausia jos bus skiriamos užbaigimui namų, kurie buvo pradėti. Visų tų projektų arba statybų įgyvendinimo atidėjimas ateičiai man primena tokį dalyką, kad ateityje gali būti toks atvejis, kaip su G.Vagnoriaus siūloma indeksacija. Neindeksuojam, neindeksuojam, o po to mums skubiai reikia labai daug ką padaryti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, jūs per minutę nesugebėjote suformuluoti klausimo. Todėl paklausite pabaigoje, jeigu liks laiko. Seimo narys P.Jakučionis. Prašome.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš norėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Prašome. Jeigu supratote klausimą, atsakykite.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Esmė aiški. Tai yra nepakankamos lėšų apimtys gyvenamojo ploto statybai arba lengvatiniai kreditai. Buvusių Vyriausybių įsipareigojimus mes privalome vykdyti, bet visam šios programos realizavimui mums reikėjo 240 mln. litų. Šiais metais biudžete buvo numatyti 35 ar 26 mln. litų. Kitais metais mes skiriame lygiai tris kartus daugiau negu šiemet - 102 mln. litų. Tai yra apie 6% iš visos biudžeto pajamų dalies. Deja, visų įsipareigojimų per vienerius metus, kad ir kaip skaudu, mes negalime įvykdyti. Jeigu bus pataisyta, yra tik vienas būdas - perskirstyti atskirus straipsnius. Bet trūksta sveikatos apsaugai, švietimui. Aš minėjau, 102 mln. litų lengvatinių kreditų butams ir 3 mln. valstybės finansuojamiems švietimo objektams. Tokie yra problemos mastai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš turiu jūsų atsiprašyti. Dabar trumpa informacija, o paskui vėl eilinis klausimas jums. 15.40 val. pradėsime svarstyti arba tęsime klausimą dėl gyventojų santaupų kompensavimo. Aš noriu priminti, kokie oratoriai dar liko nepasisakę, kad jie galėtų ruoštis. Seimo nariai V.Astrauskas, V.Andriukaitis, A.Gricius ir replikai užsirašiusi ponia E.Kunevičienė. Po to baigiamasis žodis pateikėjo pono G.Vagnoriaus.
Seimo narys P.Jakučionis. Prašome.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Gerbiamasis premjere, savo pranešime jūs minėjote, kad krašto apsaugai kitiems metams yra skiriama keletu procentų lėšų daugiau. Tačiau mes turime Krašto apsaugos ministerijos raštą, jis taip pat adresuotas Vyriausybei, jame labai skundžiamasi, kad skiriama tik 32% lėšų poreikio. Aš norėčiau jūsų paklausti. Mes matome, kad Vidaus reikalų ministerijai skiriama maždaug du kartus daugiau lėšų negu Krašto apsaugos ministerijai. Mano nuomone, tos abi ministerijos yra vienodai svarbios ir turėtų būti vienodai finansuojamos. Sakykite, kas nulėmė tokią didelę disproporciją? Ar objektyvios priemonės, ar simpatijos?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Nėra, aišku, jokių simpatijų ar antipatijų. Visos žinybos yra vienodai aktualios. Krašto apsaugos ministerijos sistemai praėjusiais metais, arba šių metų biudžete, iš visos pajamų dalies buvo skirta 4,7%. Kitų metų projekte yra 5%. Suprantama, kad poreikis, aš minėjau, bendras nepatenkintas poreikis yra 1 milijardo 600 mln. litų sumos. Suprantama, galima labai lengvai paskaičiuoti, kad yra patenkinama tik 3% Krašto apsaugos ministerijos poreikio. Žiūrint į kokią kariuomenę, į kokią ginkluotę mes galime pretenduoti ir aprūpinti šią mūsų labai svarbią ūkio šaką. Todėl tos proporcijos santykinai tokios pat šių metų biudžete buvo suformuotos. Procentiškai lėšų daugiau skiriama Vidaus reikalų ministerijai, kadangi nesulyginamai didesnė žinyba. Nevienodi masteliai. Šiais metais krašto apsaugai laukiama 4,3%, o ne 4,7%, o Vidaus reikalų ministerijai buvo skirta 11,4%. Kitais metais Vidaus reikalų ministerijai - 11,6%, o Krašto apsaugai - 5%. Santykinai dinamika Krašto apsaugos ministerijos naudai, bet lėšų, savaime suprantama, nepakanka. Remdamiesi nacionaline krašto apsaugos koncepcija, dėl kurios diskutuojama ir kuri svarstoma, ir ją patvirtinę mes turėsime apsispręsti, kaip mes tas lėšas naudosime.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Seimo narys E.Raišuotis. Prašome.
E.RAIŠUOTIS. Šių metų biudžeto projekte buvo Rytų Lietuvos regionų vystymo programos speciali eilutė. Jau antri metai mūsų biudžeto projekte šios eilutės nematyti. Sakykite, kaip jūs bandysite įgyvendinti, apskritai ar bandysite ją įgyvendinti ir kaip bus bandoma kontroliuoti šių lėšų panaudojimą?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, būdavo ydinga praktika, kada vienas regionas biudžete išskiriamas. Iš esmės visų regionų vystymas, proporcingas dinamiškas vystymas turi būti užtikrintas sąveikaujant valstybės biudžetui su savivaldybių biudžetu. Todėl tie visi klausimai yra išnagrinėti būtent per savivaldybių biudžetus. Subsidijuojama ir iš valstybės biudžeto. Tie klausimai bus derinami. Akivaizdu viena, kad, deja, tam regionui lėšų bus skiriama ne tiek, kiek reikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui. Aš tikiuosi, Seimo nariai išnagrinės projektą komitetuose bei komisijose, tada bus mažiau klausimų.
3sesija30p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 11 darbotvarkės punktą - įstatymą “Dėl gyventojų santaupų kompensavimo ir akcijų (pajų) vertės atstatymo” projektą. Primenu, kad tai yra pirmojo svarstymo tęsinys. Jau skaičiau, kad užsirašę kalbėti yra V.Astrauskas, V.Andriukaitis, vietoj A.Griciaus kalbės K.Kubertavičius ir replikai vietoj Seimo narės E.Kunevičienės užsirašė P.Jakučionis. Po to baigiamasis žodis ir pasisakymai dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Šitą klausimą šiandien baigsime 16 val.
Taigi kviečiu į tribūną Seimo narį V.Astrauską. Primenu, kad savo vardu pagal Reglamentą galima kalbėti iki 5 min., frakcijos arba komiteto - iki 10 min., baigiamasis žodis iki 10 min. Prašome. Replika iki 3 min.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, brangūs Lietuvos žmonės! Noriu iš karto pasakyti, kad klausimas dėl indėlių indeksavimo ir kompensavimo yra ne tik ekonominis ir finansinis, bet taip pat ir socialinis bei moralinis. Todėl pasiūlymas, kad indėliai būtų indeksuoti už 1 rublį 1 litas, yra visai pagrįstas. Todėl, kad šita suma, ko gero, dar ir neatspindi tų santykių, kurie pasikeitė finansinėje sistemoje. Klausimas dėl turto grąžinimo, aišku, yra bendras tiek dėl kilnojamojo turto, tiek dėl indėlių. Matyt, tas ryšys kai kuriuose pasisakymuose yra labai pagrįstas. Iš tikrųjų negalima grąžinti nekilnojamojo turto, o nusavinti pajamas, santaupas, kurios buvo Taupomajame banke. Minėjau, kad nėra jokios galimybės pateisinti, nes tie žmonės, kurie laikė pinigus banke, kaip tik padėjo ūkiui, kadangi tie pinigai buvo kredituojantys ir nešė turtą. Juk tie žmonės, kurie statė namus ar pirko brangenybes iš tų pinigų, kuriuos jie kažkokiu būdu gavo, kuo jie yra geresni už tuos, kurie pinigus laikė Taupomajame banke? Iš principo, man atrodo, nėra jokios galimybės atmesti šitą siūlymą, kadangi iš tikrųjų žmonės pasirašė ir pasirašyta daug kartų, kad tai būtų grąžinta. Klausimas yra tik toks, kaip grąžinti tą nuvertintą santaupų kiekį? Jis yra labai didelis. Visų pirma, pasakyčiau, kad reikia grąžinti atsargiai ir apgalvotai. Pagrindinis dalykas, ko trūksta šitame projekte, yra stulbinantis neatsargumas, kuris iš tikrųjų galbūt būdingas visai G.Vagnoriaus veiklai. Kadangi visuose jo veiksmuose buvo matyti, tiesiog galbūt galima pasakyti, kad net bravūriškai buvo sprendžiami visi klausimai. Ekonomiką būtų galima palyginti net su gyvu organizmu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau kalbėti apie įstatymą, o ne apie kieno nors veiklą.
V.ASTRAUSKAS. Jeigu atsargiai gydysime gyvą organizmą, duosime jam po tam tikrą kiekį vaistų kelis kartus per dieną, tai jis gis. O jeigu mes jam visą dozę suduosim iš karto, tai, aišku, nieko gero iš to nebus ir bus tik blogos pasekmės. Nes duodant gerų dalykų - maisto, vaistų, deguonies - didelį kiekį organizmui galima tik pakenkti. Lygiai taip pat ir ekonomika, kuriai taikomi net medicinos terminai, kaip šoko terapija, kuri gali būti taikoma tik vieną kartą iš viso per kokį šimtmetį, bet negalima taikyti tokių stambių, didelių kreditų atidengimų, kurie tikrai sužlugdytų visą mūsų ekonomiką. Nes, šiaip ar taip, man atrodo, pačiame projekte ir Seimo nario G.Vagnoriaus pasisakyme buvo teigiama, kad jeigu visi iš karto atsiimtų tuos indėlius, būtų katastrofa, o jeigu niekas jų neimtų, tai būtų tokios didelės palūkanos, kad būtų irgi ne ką geriau. Vadinasi, yra vienintelė išeitis šitą dalyką išdėstyti per tam tikrą laiką. Mano siūlymas būtų toks: turtą, kaip yra grąžinamas nekilnojamasis, taip ir šituos indėlius grąžinti iš lėto, atlikus tam tikrus parengiamuosius darbus. Būtent turto indeksavimą, investicinių čekių realizavimą, privatizacijos paspartinimą, turto mokesčio įstatymo priėmimą, kadangi išjudintų turtą, kad jis gamintų turtą, ir pinigų...
PIRMININKAS. Laikas.
V.ASTRAUSKAS. ... rezervo sukaupimą indėliams indeksuoti. Būtų etapai. Tuoj baigiu. Artimiausiu metu indeksuoti indėlius pensininkams daugiau kaip 70 metų ir I grupės invalidams. Na, galimas dalykas, kitais metais, jeigu jau būtų sukauptas šitas pinigų rezervas, kurį aš minėjau. Antras etapas. Indeksuoti indėlius pensininkams daugiau kaip 65 metų ir II grupės invalidams. Laiką nustatyti priklausomai nuo to, kaip pasiseks pirmasis etapas. Ir tik paskutiniuoju etapu indeksuoti pinigus visiems kitiems pensininkams ir galų gale visiems gyventojams, kurie turėjo tų indėlių Taupomajame banke. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu kreiptis į visų komitetų pirmininkus. Kaip premjeras minėjo, kad būtų galima koordinuoti darbą svarstant 1994 metų biudžetą, kad visi komitetai duotų savo pasiūlymus, suderintų datas, kada komitetuose svarstys biudžetą. Būtų labai malonu, kad tai būtų padaryta iki kito trečiadienio. Kad iki kito trečiadienio paduotų Biudžeto ir finansų komitetui, kada numato svarstyti, kad būtų galima koordinuoti ministerijų, Vyriausybės atstovų dalyvavimą komitetuose biudžeto svarstymo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Seimo narį V.Andriukaitį. Ruošiasi K.Kubertavičius. Primenu, kad Vyriausybė taip pat turi teisę pasisakyti, jeigu ji to pageidaus. Prašome.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Svarstant indėlių kompensavimo problemas, norime priminti, kad socialdemokratai siūlė Seimui kompensuoti indėlius įvedant litą šių metų birželio mėnesį. Dar kartą apgailestaujame, kad šis mūsų ekonominis žingsnis liko neįvykdytas. Malonu, kad dabar LDDP frakcijos narys A.Gricius vis dėlto pritarė, kad Lito komiteto sprendimas, jo nuomone, buvo netikęs. Taigi ką dar galima konkrečiai pasiūlyti šitoje situacijoje dabar? Socialdemokratai, sprendžiant indėlių kompensavimą, siūlo šiuos neatidėliotinus žingsnius. Pirma. Neapmokestinti palūkanų už indėlius. Panaikinti tą įstatymo straipsnį ir pamėginti grąžinti tai, kas apmokestinta. Mes parengėme Lietuvos Respublikos įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo”. Jame kaip tik šitai išdėstyta ir mes jį dabar įteikiame kaip savo pasiūlymą sprendžiant dėl indėlių. Tai pirmas pasiūlymas.
Antras pasiūlymas. Mes norime priminti Seimo daugumai, kad ypač puikus šaltinis, kuris liko atmestas, norint padėti kompensuoti indėlius ir rasti šaltinių pagyvenusiems žmonėms, tai yra sugrįžimas prie dividendų apmokestinimo. Antru pasiūlymu mes dar kartą prašome apmokestinti dividendus, nes tai yra socialiai teisinga ir socialiai reikalinga. Tai yra papildomas šaltinis kompensavimui. Norime tai labai aiškiai pabrėžti.
Trečia. Mes parengėme konkretų įstatymo projektą, kuris vadinasi “Dėl paramos mirties atveju”. Šiuo metu, kaip žinote, mokama trijų MGL parama. Ji neišlaiko jokios kritikos. Todėl mes siūlome, kad kiekvienos mirties atveju diferencijuotai socialiai remtinoms šeimoms būtų išmokama 1000 litų dydžio pašalpa iš savivaldybių biudžeto. Numatyti tuos šaltinius tuoj pat svarstant šį biudžetą. Šį įstatymo projektą taip pat pridedame prie siūlomų žingsnių. Kadangi manome, kad tai yra labai aktualu seno amžiaus žmonėms, kurie negali susitaikyti su tuo, kad indėliai yra nuvertėję tiek, kad net negali tikėtis, kad užteks santaupų pasilaidoti. Tai yra labai principiniai, greitai padaromi dalykai.
Mes taip pat siūlome įsteigti investicinį ne pelno siekiantį fondą, kuris padėtų žmonėms gauti dividendus už investicines išmokas. Labai didelis kiekis išmokų, ypač seno amžiaus žmonių, kurie nežino, ką su jomis daryti ir pan. Tai mes siūlome įsteigti tokį fondą, kad būtų galima iš jo mokėti dividendus ir pridėti jiems prie pensijų ir jų santaupų. Toliau. Mes siūlome apmokestinti bankų pelnus ir padidinti mokesčių tarifą už bankų pelną ir taip rasti šaltinį kompensuoti šitą labai svarbią problemą. Taip pat yra dar daug būdų, kuriais būtų galima spręsti, ieškoti šaltinių, kaip kompensuoti indėlius. Mes pabrėžiame, kad bet kokie indeksavimai yra didžiulės infliacijos mechanizmo pradžia. Šie mūsų konkretūs siūlymai yra būtent šio įstatymo svarstymo kontekste.
Dabar norėčiau pakalbėti, žinoma, apie patį įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas numato derinti prieštaringą dalyką - indeksuoti santaupas vienu metu ir dar teisingai, ir vienodu santykiu ir vargingam žmogui, ir turtingam milijonieriui. Žinoma, dėl teisybės tenka pasakyti, jog tam, kuris santaupų iki 1991 m. vasario 26 d. neturėjo, čia lemiamas vaidmuo bus toks: jis ir padės kompensuoti tiems, kurie turėjo - ir vargšui, ir turtingam. Įdomu, kad dar viena G.Vagnoriaus pastanga padėti vargstantiems vis dėlto labai siejasi su liūdnai pagarsėjusio pono A.Kašpirovskio, mano tokia nuomonė, pozicija pagydyti visus buvusios Tarybų Sąjungos žmones telehipnozės seansu. Įdomu, jog vakar Tele 3 laidoje ekspremjeras diskutavo su dviem tuščiomis kėdėmis apie tai, kaip reikia vykdyti indėlių kompensaciją, tinkamai vykdyti. Mano galva, susidarė įspūdis, kad ir tos kėdės sunkiai patikėjo, kad jų vertė pasikeis. Gaila, jog ekspremjeras pasirinko neparankius oponentus.
Konkrečiai kalbant apie pateikiamą projektą, tenka pasakyti, jog finansinė šio projekto mechanika sudėliota taip, kad formaliai ji galėtų padengti bet kokią sumą, neviršijančią netgi ir viso valstybės nuosavybės dydžio. Ši mechanika gali imti realizuoti bet ką, aišku, su dviem autoriaus apsidraudimais. Apsidraudimu nuo kainų augimo ir nuo papildomos pinigų emisijos. Tačiau ir Taupomojo banko valdybos pirmininko pozicija, atskleista “Lietuvos ryte” puikiame straipsnyje apie tai, kas gresia Lietuvai, kokia milžiniška infliacija gresia, ir daugelio ekspertų išvados yra vienareikšmiškos. Deja, tie apsidraudimai per silpni, kad nebūtų galima išvengti infliacijos ir kainų augimo. Todėl mes dar kartą esame įsitikinę, kad tegul jau toks projektas, koks jis yra, greičiau bus priimtas referendumu negu Seime. Tai čia irgi mūsų pozicija panaši: jeigu jau jis bus nepakeistas, tai tuomet tegul atsakomybė tenka tiems, kas nesupranta jos sunkių ir tragiškų pasekmių tuo pavidalu, kokiu jis yra pristatytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Ne pirmą kartą pastebiu, gerbiamasis pirmininkaujanti, kad kai yra įjungtas radijas, kai kurie Seimo nariai naudojasi populizmu ir pamiršta, kad prieš kelias valandas, gal prieš dvi, buvo priimtas(...) dėl gyventojų indėlių apmokestinimo. Ir tų, kurie buvo apmokestinti, sugrąžinimu. Tas jau priimta, o gerbiamasis V.Andriukaitis vėl tą patį kartoja.
PIRMININKAS. Aš atsakysiu. Replikoms galima. Čia buvo replika. Replikos pabaigoje, po visų pasisakymų. O dabar K.Kubertavičius kviečiamas į tribūną. Ir premjeras taip pat nori kalbėti.
K.KUBERTAVIČIUS. Na, iš tikrųjų šita problema aktuali visiems Lietuvos gyventojams ir jau seniai diskutuojama tiek Seime, tiek visoje mūsų valstybėje, bet, kaip matome, dar racionalaus grūdo neišrutuliojome. Manau, kad laikas būtų su šia tema jau eiti į pabaigą. Ką manau aš dėl to indėlių kompensavimo? Kartais susidaro įspūdis lyg ir LDDP ar, sakykim, socialdemokratai nebenori Lietuvos žmonėms gero ir nenori tuo 100 kartų indeksuoti santaupų. Susidaro vaizdas, kad anie žmonės yra geri. Ir kodėl 100 kartų, o gal 1000, gal 200 kartų? Matyt, visa tai slepia tam tikrą, galima sakyti, gal ir politinę potekstę, kadangi ieškoma būdų kaip nors vėl įsukti tą infliacijos ratą, kuris buvo didžiulėmis pastangomis sustabdytas. Kas atsakytų už tą įsuktą naująjį ratą? Vėl tikriausiai bus suversta visa kaltė Vyriausybei, kuri nesugebėjo ekonomiškai išspręsti šito indeksavimo reikalų. Tiesa, čia socialdemokratai neseniai paminėjo tą pasiūlymą pirmuoju numeriu, kad neapmokestintume gyventojų indėlių palūkanų. Tai iš tikrųjų prieš porą valandų mes priėmėm tą įstatymą. Ir jį siūlė LDDP frakcija. Be abejo, diskutuojant šiuo klausimu ir manipuliuojant įvairiomis aritmetinėmis gudrybėmis, galima bandyti įrodyti, kad yra įvairių šaltinių kompensuoti 100 kartų nuvertėjusius indėlius. O kaip jie nuvertėjo ir kokios priežastys... O juk daugiausia tai yra objektyvios priežastys. Būtent dėl infliacijos nuvertėjo šie indėliai. Manau, kad kaltinimai mūsų frakcijai, kad mes nesilaikom savo programos, nes atseit buvom prižadėję Lietuvos žmonėms grąžinti nuvertėjusias santaupas, yra nepagrįsti, nes mes šią programą dar vykdysime 34 metus. Todėl per tam tikrą laiką galima pabandyti šiuos nuostolius žmonėms kompensuoti. Be abejo, diskutuojant netgi radijo laidoje ponas J.Listavičius sutiko, kad jau ir šiandien tų kompensavimo šaltinių iš esmės nėra. Telieka ta vienintelė iš Maskvos dar nesusigrąžinta iš mūsų Taupomojo banko atimta 6,7 mlrd. rublių suma, kurią nusavino Maskva ir dar iki šios dienos negrąžino. Aišku, tai pinigai, bet neaišku, kada mums pavyks juos realiai susigrąžinti. Galima reikalauti kiek nori, bet yra objektyvi situacija, kurios nepakeisi. Taip, reikia ieškoti būdų, kaip kompensuoti žmonėms nuvertėjusias santaupas. Mano manymu, reikėtų Seimui pasiūlyti, kad Seimas sudarytų iš Finansų ir biudžeto komiteto kompetentingų žmonių ir Vyriausybės narių, sprendžiančių šią problemą, atitinkamą komisiją, kuri pažiūrėtų, kiek realiai mes dar šiandien ir kokiu būdu iš tikrųjų galėtume paremti tuos socialiai remtinus šiandien žmones. Galbūt kokiu nors būdu žmonės kas mėnesį prie atlyginimų galėtų iš Taupomojo banko atsiimti po 5, po 10 , ar po 20 litų. Šiek tiek prisidurtų prie pensijos ar atlyginimo. Todėl ši problema nėra taip lengvai išsprendžiama. Ir aš manau, kad gerais norais ir visų sutelktomis pastangomis mes pabandysime ją spręsti, bet, aišku, ne taip gražiai, kaip kad čia siūlo - 100 kartų, ir bus labai gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimui skirtas laikas baigėsi. Turiu atsiprašyti ir premjero, ir Seimo nario P.Jakučionio, ir Seimo nario G.Vagnoriaus. Darome svarstymo pertrauką, darome posėdžio pertrauką. Po pertraukos svarstysime 13 darbotvarkės punktą. Religinių bendrijų įstatymo projektas.
Pertrauka
Religinių bendrijų įstatymo projektas (pirmasis svarstymas) (93.10.28)
3sesija30p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašome registruotis. Po registracijos svarstysime 13 darbotvarkės punktą. Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo projektas. Pirmasis svarstymas. Kol kas yra užsirašę raštu kalbėti Seimo narė V.Aleknaitė (pirmoji), V.Andriukaitis (antrasis), o kompiuteryje dar bus galima užsirašyti. Svarstymui skirta 20 min. Užsiregistravo 67 nariai. Religinės bendruomenės. Primenu, kad savo vardu galima kalbėti iki 5 minučių, frakcijos - iki 10, komiteto - iki 10, Vyriausybės atstovas - iki 10, baigiamasis pranešėjo žodis - iki 10 min. Seimo narė V.Aleknaitė tribūnoje. Prašom. Ar jūs norite iš vietos? Prašom, jeigu pageidaujat. Kaip jums geriau... Na, vyrams yra geriau pasižiūrėti taip... Manęs nebijokit, bent vidury dienos nebijokit. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad apie šitą įstatymą galima būtų labai daug kalbėti. Čia tik pirmas svarstymas, mes dar daug ką kalbėsime. Bet turbūt jau pastebėjote, kad dėl jo gana aktyviai diskutuojama visuomenėje ir jis sukelia įvairių prieštaringų minčių. Apie tuos, kurie labai pritaria įstatymui, aš dabar nenorėčiau kalbėti. Šiam įstatymui pritarė ir mūsų komitetas. Tačiau norėčiau šiek tiek charakterizuoti tas tendencijas kritikuojant jį. Tai yra dalis kritikų (kurie iš jų atstovauja tradicinėms religinėms bendruomenėms), kurie mano, kad religinės laisvės yra užtikrintos Lietuvos Konstitucijoje. O kadangi Konstitucija yra tiesiogiai veikiantis įstatymas, tai daugiau lyg ir nieko nereikėtų. Ir jiems kartais būna neaišku, kam iš viso toks įstatymas buvo reikalingas. Ir iš tiesų nesunku pastebėti perskaičius šį įstatymą, kad jame iš esmės yra išskleidžiamos, plačiau paaiškinamos pagrindinės Lietuvos Konstitucijoje žmogaus sąžinės laisvę apimančios sąvokos. O konkrečiai yra nurodoma, detalizuojama ta gradacija tarp tradicinių religinių bendruomenių, kurios, kaip yra parašyta, sudaro Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį. Jos yra 9 tradicinės. Priminsiu, kad Europoje yra daug valstybių, kurios turi valstybines religijas. Ypač tai pasakytina apie monarchijas. Lietuva šia prasme yra labai pliuralistinė valstybė, nes ji pripažįsta net 9 tradicines religijas. Kita kategorija - tai religijos, kurios gali būti valstybės pripažintos. Ši procedūra apibrėžta įstatymo 6 straipsnyje. Ir trečioji kategorija - pagal nustatytą tvarką registruotos religinės bendruomenės. Šių trijų pakopų, aš taip pavadinčiau, išskyrimo prasmė yra gana aiški. Apie tradicines aš dabar nekalbėsiu, bet suteikdama valstybinį pripažinimą mūsų valstybė taip pat šiek tiek įsipareigoja tam tikros religijos atžvilgiu. Įsipareigoja ją remti, globoti. Suteikdama juridinio asmens statusą, ji neįsiparei goja daugiau negu kiekvieno juridinio asmens atžvilgiu. Kaip tik šis momentas nepatinka dabar Lietuvoje plačiai paplitusioms netradicinėms religinėms bendruomenėms. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų visuomenėje jos taip gražiai yra vadinamos. Aš būčiau už tai, kad mes jas taip vadintume. Kadangi Europos Taryboje ir Europarlamente kitaip įvardijama. Ten vadinama tiesiai - sektos. Na, čia, taip sakant, dėl žodžių gal mes nesiginčysime. Ir kaip tik šių net 47 bendrijų nariai yra pasirašę tokį raštą, kurį jūs visi, be abejo, gavote. Jame kritikuojamas tas įstatymas. Mano supratimu, tai, ką siūlo šios netradicinės religinės bendruomenės... Žodžiais jos pripažįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos sąvokas ir taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos sąvokas, tačiau jų pasiūlymuose vis dėlto jos yra sujaukiamos. Iš esmės atsitinka taip, kad juridinis asmuo bandomas sutapatinti su valstybės pripažinta religine bendruomene. Taip sakant, antroji pakopa ir trečioji bandoma sutapatinti. Su tuo niekaip negalėčiau sutikti. Oi, raudona lemputė! Mano amžinas likimas. Aš, beje, ir frakcijos vardu, Piliečių chartijos frakcijos.
PIRMININKAS. Deja, ji neregistruota. Bet aš turiu ir kitą pasiūlymą, gerbiamoji Aleknaite. Reglamente rašoma apie Seimo narius, kad jiems yra skirta 5 min., 10 min., o mes kol kas nesame priėmę tos konvencijos dėl moterų nediskriminacijos. Reglamente nieko nerašoma apie moteris, todėl aš negaliu jums limituoti jokių minučių. Prašom kalbėti, kiek pageidaujate.
V.ALEKNAITĖ. Ne, aš neviršysiu tiek, kiek skirta frakcijos vardu, kadangi savo frakciją aš vis dėlto pripažįstu. Tai štai negalima būtų sutikti, kadangi ne tik Lietuva, bet visos Europos valstybės rodo tam tikrą atsargumą naujų religinių bendruomenių atžvilgiu. Mus kritikuoti kai kas bando, kad mes esame neeuropietiški, kad mes bandome suvaržyti žmogaus sąžinės laisvę. Tačiau jeigu kas nors tiki tokia kritika, aš labai rekomenduočiau paimti žurnalo “Naujasis židinys” 1993 m. Nr.2, kuriame yra labai plačiai aprašyta Europos Parlamento ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos praktika. O būtent dar 1984 m., jau negalėdamas apsikęsti dėl įvairių skundų tiek iš netradicinių religinių bendruomenių, tiek iš piliečių, kurie laikė save nukentėjusiais nuo tų bendruomenių, Europos Parlamentas kreipėsi į Parlamentinę Asamblėją ir prašė rimtai ištirti šiuos dalykus. Ir net penkerius metus vyko tyrimas. Reikia pasakyti, kad labai rimtai. Ir iš tos medžiagos, kuri čia pateikta, aiškėja, kad visos valstybės reagavo gana rimtai. Sakykime, Anglija netgi įkūrė tokią specialią organizaciją, kurios tikslas yra teikti objektyvią informaciją valdžiai apie tikrąjį sektų identitetą ir jų prigimtį. Nes buvo pastebėta, kad kartais jų reali veikla prieštarauja įstatams. Ir štai kodėl aš sakau, kad kai kurioms konvencijos sąvokoms mūsų sektų, arba netradicinių religijų, nariai nepritaria. Jie siūlo redaguoti mūsų įstatymo 2 straipsnį, ir aš pastebėjau, kad dingsta jų redakcijoje labai svarbios sąvokos, kaip būtinybė užtikrinti asmenų teises bei laisves, individo teises bei laisves. Labai malonu, kad ši būtinybė iš konvencijos perėjo į Lietuvos Konstituciją. O štai Europos Tarybos išvadose rašoma, kad religija suponuoja laisvą informuotų žmonių pritarimą ir tikėjimo priėmimą, tuo tarpu žmonės, stojantys į kai kurias sektas, įstojimo momentu gali būti laisvi, bet neinformuoti, o kai gauna visą informaciją, dažniausiai būna nelaisvi.
Štai čia ir yra, man atrodo, problemos ašis. Jauni žmonės, susižavėję įvairiais pasiūlymais, nenoriu aš čia plėstis, kartais patenka ne visai ten, kur jie norėjo. Kadangi tokių skundų, kaip gauna Europos žmogaus teisių teismas, gauna ir mūsų komitetas, taip pat Vyriausybė.
Jums yra išdalytas Vyriausybės patarėjo, konsultanto pono P.Plumpos memorandumas (aš nenoriu jo dabar komentuoti, jūs paskaitykit) ir iš jo matyti, kad problemų pas mus yra. Ir jeigu mūsų valstybė visiškai nepademonstruotų jokio atsargumo, jeigu neįvestų bandomojo laikotarpio, vadinasi, ji būtų labai neišmintinga, neeuropietiška, kadangi visos Europos valstybės, kiekviena pagal savo konstituciją tą distanciją išlaiko.
Aš manau, kad šitam įstatymui iš esmės galima pritarti. Jis yra pakankamai demokratiškas. Jis visiškai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir aš manau, kad pasiektas išmintingas kompromisas tarp įvairių mūsų visuomenės grupių, tarp jų įsitikinimų ir interesų. Ir kai bus balsuojama, aš už šį įstatymą balsuosiu. Ačiū labai, pone Sakalai, už jūsų dėmesį moterims.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi ligi šiol kalbėdavo beveik tik vyrai, aš buvau bepradedąs manyti, kad Seimo moterų ir nebėra. Turiu maloniai pranešti, kad tikrai apsirikau. Ačiū.
Seimo narys V.Andriukaitis. Prašome. Toliau pagal sąrašą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Minutę. Frakcijos vardu ar savo?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kalbėsiu Socialdemokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Iki 10 minučių.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad kalbėsiu pakankamai trumpai. Pirmiausia pateikiant šį religinių bendrijų įstatymą Seimas turėtų prisiminti įsipareigojimą, kurio nepadarė dar Aukščiausioji Taryba, kurio nedarome ir dabar. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Katalikų Bažnyčios restitucijos aktą. Tai buvo labai orus, taurus dokumentas, tačiau Lietuvos Respublika, pripažindama tradicines devynias Bažnyčias, vis dėlto iki šiol nėra priėmusi restitucijos aktų kitoms mūsų religinėms bendruomenėms. Ir, kiek man teko diskutuoti su kitų konfesijų atstovais, jie vis dėlto jaučia tam tikrą psichologinį diskomfortą, kad šis žingsnis iki šiol nėra žengtas. Ir labai malonu, jog 5 straipsnyje yra išvardijamos tos religinės tradicinės bendrijos, ir malonu, kad 6 straipsnyje yra atkreipiamas dėmesys, kad priimamas atitinkamas įstatymas, kad valstybės pripažinimą suteikia Seimas priimdamas atitinkamą įstatymą. Bet mano prašymas Valstybės ir teisės komitetui frakcijos vardu, kad vis dėlto būtų parengti restitucijos aktai su tomis tradicinėmis Lietuvos konfesijomis, kurios yra neatskiriama Lietuvos dvasinio, kultūrinio, socialinio palikimo dalis. Kita vertus, jos taip pat pretenduoja į daugelį dalykų ir pretenduoja į tai, kas yra padaryta su bažnyčiomis okupacijos laikotarpiu. Aš manau, kad Socialdemokratų frakcija, jeigu Valstybės ir teisės komitetas neatliks šitos užduoties, parengs tuomet tokius projektus.
Toliau. Kalbėdamas apie netradicinių krikščioniškų konfesijų pateiktus reikalavimus, galiu iš esmės sutikti su kolege A.Aleknaite, ką tik kalbėjusia, kad taip, iš tikrųjų problemų čia yra labai daug, kaip ir juridinių problemų, kurios jau yra dabar. Lietuvoje jau yra užregistruotos juridiškai kai kurios netradicinės Bažnyčios, ir dabar iškyla problema. Konstitucija priimta vėliau, registracija jau yra. Kaip reikės derinti toliau, nes čia iškyla ir turtinės, ir visos kitos problemos. Kai kurios konfesijos jau statosi bažnyčias, maldos namus, ir čia nemaža problemų, dėl kurių, manau, po pirmojo svarstymo darbo grupė turėtų labai rimtai padirbėti.
Kita vertus, aišku, kad tas atsargumas, kuris rodomas visame pasaulyje netradiciniams judėjimams, yra labai būtinas. Norėčiau pabrėžti, kad šis įstatymas turėtų pagyvinti Lietuvoje senąją ekumeninę tradiciją, nes Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo ta valstybė, kuri davė gerą pradžią katalikiškai krikščioniškojo pasaulio unijai. Ir dabar, kada Šventasis Tėvas plėtoja ekumeninį judėjimą, manau, kad Lietuva galėtų įsigilinti į tai, kad visos tradicinės Bažnyčios Lietuvoje būtų vienodai traktuojamos, ir galbūt svarstyti Seime šį socialdemokratų pasiūlymą, kad būtų įvestas tam tikras mokestis, kurį mokėtų visi Lietuvos piliečiai visoms konfesijoms, o jos atitinkamai galėtų pasiskirstyti. Tokie mokesčiai egzistuoja daugelyje Europos valstybių. Kaip žinote, Skandinavijoje - visur, taip pat Vokietijoje, nežinau dėl Prancūzijos, negaliu pasakyti, bet šiuose kraštuose tikrai egzistuoja. Tai būtų labai rimtas juridinis pagrindas teisingai vertinti valstybės, visų Lietuvos piliečių paramą savo dvasiniam palikimui, nes Bažnyčios yra neatsiejama mūsų dvasinės būties dalis. Todėl socialdemokratai siūlo Biudžeto komitetui pagalvoti apie tokio nedidelio mokesčio priėmimą. Tai būtų simboliška, bet tai galėtų spręsti tas problemas, kad mūsų piliečiai jaustų atsakomybę už mūsų dvasinį paveldą.
Manau, kad būtų galima diskutuoti dėl atskirų straipsnių, kaip minėjo ponia V.Aleknaitė, yra abejonių dėl Konstitucijos traktuotės, ypač dėl netradicinių Bažnyčių, bet aš manau, kad tai būtų galima padaryti antrojo svarstymo metu. O dabar dėl pirmojo svarstymo tikrai pritarti ir atsižvelgti į tuos Socialdemokratų frakcijos pasiūlymus, kad kartu su šiuo įstatymu būtų galima priimti restitucijos aktus tradicinėms Bažnyčioms, kurios to tikrai laukia. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Astrauskas. Savo ar frakcijos vardu? Savo. 5 minutės. Prašome.
V.ASTRAUSKAS. Šiuo atveju pakalbėsiu tiktai apie socialinius ir materialinius klausimus. Visų pirma noriu pasakyti, kad valstybės parama, kuri čia numatoma 7 straipsnyje, turėtų būti iš esmės ne materiali, kadangi yra ginčų tarp įvairių konfesijų. Teikti materialinę paramą būtų labai neatsargu, kadangi tai sukeltų dar didesnius ginčus.
Manyčiau, kad šitą klausimą reikėtų spręsti taip, kaip ir kituose straipsniuose parašyta, kad Vyriausybė remtų mokyklas, kurios atitinkamai moko vaikus ne tik religijos, bet ir reikiamo išsilavinimo. Pavyzdžiui, našlaičių namus, kaip yra Nemenčinėje, senelių namus, kad jie gautų tą patį finansavimą, kurį gauna bendri nereliginių konfesijų išlaikomi atitinkami namai, mokyklos ir t.t. Finansuojama galėtų būti pagal programas. Kaip yra mokslo, kultūros steigiamų kultūros, religinių centrų finansavimas, parama kultūrai ir t.t. Reiktų sudaryti konfesijoms atitinkamas programas, kurios būtų valstybės finansuojamos. Tokiu būdu būtų galima išspręsti klausimą nesikišant į konfesijų klausimus.
Kitas dalykas, kuris turėtų būti išspręstas, tai būtent dėl neapmokestinimo. Nes jeigu dabar paliksim taip, kaip čia yra, daugybė dalykų gali būti neapmokestinama (pajamos už nuomojamą turtą, pajamos pardavus labdarą ir t.t.). Tai čia gali pasidaryt toks dalykas, kaip rašoma P.Plumpos rašte, kad tos konfesijos, kurios ateina iš Vakarų, yra labai turtingos ir sunku su jomis konkuruoti, tai neapmokestinimas čia būtų netinkamas dalykas, nes iš tikrųjų tada būtų (...) veikla, kaip jau sugeba, taip religinė konfesija tvarkosi. Jeigu ji sugeba pastatyti maldos namus, tai kas gali jai uždrausti?
Bet jeigu valstybė neapmokestins tų maldos namų statybos ar pan., tai, aišku, atsiras tokių biznierių, kurie kurs sektą, ją pasistengs kaip nors užregistruoti, anksčiau ar vėliau užregistruos ir tiesiog po sektos priedanga darys biznį, kuris bus labiau konkurentabilus su normalia biznio veikla, ir tokiu būdu gaus privalumą. Čia išloštų, man atrodo, tik tos sektos, kurios kaip tik plaukia iš Vakarų. Manyčiau, kad neapmokestinama turėtų būti tik religinių reikmenų gamyba ar religinių priemonių gamyba. Tai čia galima būtų galbūt jį taikyti, bet ne apskritai neapmokestinti nuomojamą turtą, gauti neapmokestinamas pajamas parduodant kai ką, labdaras ir t.t.
Dėl kitų klausimų galbūt kitą kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui V.Astrauskui. Gerbiamieji Seimo nariai, 20 minučių skirtas laikas baigėsi, aš turiu daryti pirmojo svarstymo pertrauką. Sąrašą išsaugojau, dar yra užsirašę 11 Seimo narių kalbėti, taigi, kai bus paskirtas laikas, aš sąrašą jums perskaitysiu.
Dabar svarstome 14 darbotvarkės klausimą. Prašau. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys E.Raišuotis. Prašome repliką.
E.RAIŠUOTIS. P.Plumpos memorandume yra gana rimtas netikslumas. Jame sakoma, kad rekomenduojant Seimo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui Vyriausybėje 1993 m. liepos 21 d. buvo įregistruota Lietuvos Jahovos (...) religinė bendrija. Tikrai tokia rekomendacija mūsų komiteto nebuvo duota nei raštu, nei žodžiu.
PIRMININKAS. Ačiū už informacinį patikslinimą.
Žemės nuomos įstatymo projektas (pateikimas) (93.10.28)
3sesija30p svarstyti klausimai
Dabar kviečiame į tribūną ministrą R.Karaziją. Svarstome Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo projektą. Primenu, kad tai tik pateikimas, todėl po trumpo ministro žodžio, aš tikiuosi ministras ilgai nekalbės, galima bus ministrą klausti. Pateikimui skirta 15 minučių. Jeigu ministras nori, kad pateikimui būtų pritarta, turėtų labai trumpai kalbėti, nes Seimo nariai turi teisę klausinėti iki 15 minučių.
R.KARAZIJA. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiamas svarstymui Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo projektas. Žemės nuomos tvarką ir santykius Lietuvos Respublikoje šiuo metu reguliuoja Civilinis kodeksas, Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. nutarimas dėl Užsienio investicijoms draudžiamų veiklos sričių įstatymo įsigaliojimo, įstatymas “Dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomojimo tvarkos bei sąlygų užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms” bei keleto Vyriausybės nutarimų. Aš juos galėčiau paminėti, tačiau laiko negaišindamas pasakysiu, kad vis dėlto vieningo teisinio akto žemės nuomos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juriniams asmenims bei bendroms su užsienio kapitalu įmonėms tvarkai bei žemės nuomotojų ir žemės nuomininkų santykiams reguliuoti kol kas nėra.
Teikiamas įstatymas kaip tik ir nustatytų tokią tvarką ir sąlygas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų principų, remiantis Lietuvos gyvenimo ir kaimyninių šalių (Vokietijos, Latvijos) praktika ir įstatymų leidybos patirtimi.
Įstatymo projektas suderintas su žemės nuosavybės atstatymą ir žemės reformą reguliuojančiais įstatymais bei neseniai Seimui pateiktu Žemės įstatymo projektu.
Žemės nuomos įstatymą sudaro 28 straipsniai. Straipsniuose apibrėžtos nuomininkų ir nuomotojų teisės, jų tarpusavio santykiai, nuomos samprata, pareigos, nurodyti nuomos nutraukimo atvejai, taip pat nurodytas vienintelis draudimo nuomoti atvejis, kai žemė bus įkeista. Ir ką gi, baigdamas pasakysiu, kad jau turime Seimo Juridinio skyriaus išvadas, jas aptarsime, įstatymo rengėjai atsižvelgs į visas pastabas, o šiaip prašome ir siūlome svarstyti ir priimti teikiamą įstatymo projektą. Įstatymas labai reikšmingas žemės santykių reguliavimui ir rinkos ekonomikos kūrimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Seimo narys A.Ražauskas. Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik minėjote, kad šis įstatymo projektas susijęs su keletu įstatymų, taip pat ir su liepos 14 d. priimtom pataisom dėl žemės reformos ir išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo. Ten yra kalbama apie tai, kad tie vadinamieji prieferminiai arba gyvulininkystės aprūpinimui pašarais skirti plotai, taip pat sėklininkystei skirti plotai išnuomojami iki šių įmonių veiklos nutraukimo arba iki šių įmonių veiklos pabaigos. Šio įstatymo 9 straipsnyje “Žemės nuomos sutarties terminas” šitokios nuostatos visiškai nėra. Tai ką jūs dėl to galėtumėte pasakyti?
R.KARAZIJA. Taip, įstatyme numatyta, kad iki veiklos nutraukimo sudaroma nuomos sutartis. Čia nuomos sutartis numatyta ne ilgiau kaip 99 metams ir, be abejo, reikės padaryti atitinkamas pataisas, gal ir 9 straipsnyje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Pasanausko žodžiai: nuoma - ubago lazda. Priėmus šį įstatymą daugeliui Lietuvos gyventojų bus įteikta ubago lazda. Lietuva taps ubagų valstybe. Dabar klausimas. Ar čia specialiai ar nespecialiai, kas “nepralindo” darant 47 straipsnio pakeitimą, viskas bus įteisinta šiame nuomos įstatyme, kadangi priėmę šį įstatymą mes atversime duris užsieniečiams nuomoti žemę 99 metams. Jūs man pasakykite, koks skirtumas, jeigu užsienietis nusipirks žemę arba išsinuomos 99 metams. Mes turime Aliaskos, Honkongo pavyzdžius, kas pasaulio istorijoje yra įvykę. Kas nepavyko pakeičiant 47 straipsnį, tą jūs norite įteisinti dabar - “išbazaryti” Lietuvos žemę užsieniečiams.
R.KARAZIJA. Ne ilgesnę kaip 99 metai.
A.ALBERTYNAS. Per 99 metus keturios kartos pasikeis.
R.KARAZIJA. Ji gali būti visais atvejais ir trumpesnė. Čia, žinoma, sutarties sudarytojai tą nuspręs. O šiaip nuoma, suprantama, būtina, ir nemanome, kad savininkas lengvai spręs dėl žemės pardavimo. Jis pabandys žemę nuomoti. Manome, kad ateityje, kai nusistovės ir bus normali žemės rinka, nuoma bus, ir šis įstatymas bus reikalingas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, kad galima nurodyti, iki kiek metrų galima nualinti, iki 2 ar iki 3. Tada bus aišku.
O dabar mano klausimas dėl 11 straipsnio. Kiek aš žinau, buvo labai daug diskutuota dėl to, kad nuomojant žemę reikia nurodyti viršutinę nuomos procento, palyginti su žemės kaina, vertę. Kodėl vis dėlto 11 straipsnyje nėra šitai nurodyta?
R.KARAZIJA. Nėra nurodyta. Buvo numatyta ir yra kai kur. Buvo ne daugiau kaip 6% žemės kainos. Tačiau tai bus nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Šitas procentas gali būti ir ne pinigine išraiška, ir ne nuo žemės kainos, gali būti, manome, tokie susitarimai ir natūriniai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. 5 straipsnio antroji pastraipa: “Žemės reformos metu iki atitinkamos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo valstybinę žemę vietovėje išnuomoja apylinkių agrarinės reformos tarnybos”. Žinome, kad Lietuvoje dabar faktinės teisinės žemės nuosavybės dauguma dar neturi, neatgavo. Priėmus tokį įstatymą ar nekils pavojus, kad apylinkių agrarinės reformos tarnybos išnuomos visai svetimiems ar užsieniečiams 99 metams, negrąžinusios nuosavybės teisės į tą žemę tikrajam savininkui? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, atsakyti. Tik į replikas neatsakinėkit.
R.KARAZIJA. Na, žinoma, kad toks pavojus gresia, tačiau agrarinės tarnybos tokių įgaliojimų - sudaryti 99 metams - neturės. Tuo atveju, apie kurį galvojame, jos galės išnuomoti iki kompleksinių projektų parengimo. Iki kompleksinių projektų parengimo. Tai dveji ar treji metai. Tokiam laikotarpiui. O paskui bus sprendžiamas nuosavybės grąžinimo klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis ministre, ar nėra kolizijos tarp dviejų įstatymų, būtent tarp tos pataisos, kuri buvo priimta liepos mėnesį turto grąžinimo įstatyme, kur numatyta, kad vadinamieji pilkieji plotai prie fermos negali būti nuomojami tretiesiems asmenims, nes tokiu atveju gali būti keliamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tuo tarpu šio įstatymo 16 straipsnyje kaip tik kalbama, kad gali būti visi plotai nuomojami tretiesiems asmenims, jeigu nuomos sutartis trunka ilgiau kaip 3 metus.
R.KARAZIJA. 15 straipsnyje. Aš čia ne visai supratau. Aš suprantu, čia yra tos “prieferminės” žemės.
M.TREINYS. Taip.
R.KARAZIJA. Čia yra išlyga - kol egzistuos ta bendrovė. Nuomos sutartis.
M.TREINYS. Ten yra pasakyta, kad negali būti išnuomojama tretiesiems asmenims. O čia jokios išlygos nėra. Tai yra neatitikimas tarp dviejų įstatymų.
R.KARAZIJA. O kas čia trečiasis asmuo?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, diskusijų čia negali būti. Prašom atsakyti į klausimą.
R.KARAZIJA. O trečiasis asmuo tai, suprantama, valstybinę žemę išnuomoja ir nuomininkas... Vadinasi, suprantame, kad bendrovė dar galėtų išnuomoti tretiesiems. Subnuomos atvejai yra numatyti, kada sudaromi. Bet visada subnuoma gali būti taikoma pačiam nuomotojui sutikus.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Ponas K.Kuzminskas jau paklausė mano klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, ten Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatyme numatyta, ir žemė yra grąžinama beveik tik tuo atveju, jeigu išnuomoja bendrovei. Tada žmogus yra pastatomas prieš tokias sąlygas, kad jis nori nenori turi išnuomoti, ir bendrovė diktuoja sąlygas. Ar šitas įstatymas dėl žemės nuomos apims ir tą atvejį, kai bendrovė nebegalės jau diktuoti savo sąlygų tam nuomotojui?
R.KARAZIJA. Taip, apims, tačiau su tam tikrais papildymais, dėl kurių čia kaip tik ir kalbėjo ponas A.Ražauskas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, vienas svarbiausių šito įstatymo projekto straipsnių yra žemės nuomos mokestis - 11 straipsnis. Čia kaip tik ir kyla klausimas, kokia bus valstybinė žemės nuomos kaina, t.y. mokestis, koks bus, sakykim, nuomos mokestis, kada bendrovės atseit išsinuomos iš savininkų? Tai čia visada iškils šita diskusija. Įstatymo projekte pasakyta, kad “bus apmokestinama Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka”. Tai nėra nieko konkretaus. Ar nereikėtų čia įtvirtinti patį principą, patį kriterijų, nenurodant konkretaus dydžio, ir koks galėtų būti šitas principas arba kriterijus, pagal kurį būtų apskaičiuojamas žemės nuomos mokestis?
R.KARAZIJA. Manytume, kad įstatyme to neturėtų būti. Tai turėtų būti reglamentuota poįstatyminiais aktais. Manytume, kad Vyriausybės nutarimais. Čia toli gražu ne visais atvejais bus vienodas nuomos mokestis. Tai priklausys nuo labai daugelio aplinkybių. Daugeliu atvejų lems vis dėlto nuomotojo ir nuomininko susitarimas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau jūsų klausti dėl 16 straipsnio. Pati pradžia būtų kaip ir pono A.Katkaus klausimas. Štai savininkas priverstinai išnuomoja bendrovei savo žemę. Aš matau jau šiame 16 straipsnyje tam tikrus žmogaus, na, savininko, teisių pažeidimus, nes, išnuomojęs žemę bendrovei priverstinai, jis paskui nebus niekieno paklaustas, kaip ta bendrovė elgsis su jo žeme. Ji vis tiek be jo leidimo, jo neatsiklausus galės išnuomoti trečiajam asmeniui. Šiame straipsnyje aš matau savininko teisių pažeidimą. Ar nebūtų geriau apskritai eliminuoti šitą grandį - bendrovei išnuomoti per jėgą, o leisti savininkui pačiam nuomoti, kam jis nori?
R.KARAZIJA. Be nuomotojo sutikimo daugelis darbų negalės būti vykdoma. Tai yra aptarta kituose straipsniuose. Be abejo, turės būti susitarimai. Jeigu bus vykdomi žemės gerinimo, kokie kitokie darbai ar bus statomi statiniai, tai yra aptarta kituose straipsniuose. Manome, kad čia nuomininkas be atodairos toje išnuomotoje žemėje negalės savavaliauti. Dar galima pasakyti, kad ir išnuomojęs nuomotojas galės taip pat tapti bendrovės nariu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis. Aš norėčiau jus informuoti, kad šis dokumentas yra įrašytas į sesijos darbų programą. Jūs įrašėte jį, tačiau aš norėsiu jūsų paklausti. Ar jūs pritariate, kad būtų pradėta svarstymo procedūra? Ar kas nors reikalausite balsuoti, kalbėsite dėl motyvų? O gal bendru sutarimu pradedame svarstymo procedūrą po registracijos?
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Neprieštaraujate, kad pradedame svarstymo procedūrą? Na, Seimo narys A.Baležentis prieštarauja. Aš negaliu jam neduoti žodžio. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Baleženti. Seimo narys J.Žebrauskas buvo vikresnis už jus. Prašom. Galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų.
J.ŽEBRAUSKAS. Aš siūlau pradėti svarstymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau pradėti svarstymą, bet su sąlyga, kad reikia išplėsti ir plačiau aptarti žemės nuomos mokesčio ir nuomotojo teisių klausimus.
PIRMININKAS. Gerai, Seimo nary Baleženti. Suformuluokite atitinkamą pataisą, plėskite nors iki... nežinau, iki Maskvos ar iki Kauno.
Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Aš dar kartą kartoju: pagal šitą įstatymą mes kuriame ubagų valstybę. Reikalinga šito įstatymo visai kita redakcija, bet ne tokia, kuri įteisintų Lietuvoje ubagystę.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Ražauskas. Prašome.
A.RAŽAUSKAS. Aš pasisakau už tai, kad svarstytume ir kuo skubiau.
PIRMININKAS. Pirmiausia aš noriu paklausti, ar reikalaujate kas nors balsuoti? Nereikalaujate. Pritariame, kad pradedame svarstymo procedūrą, o kada pradėsime, matyt, bus seniūnų sueigoje, pasitarime nutarta.
3sesija30p svarstyti klausimai
Svarstome 15 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, Valstybės kontrolės departamento, vidaus reikalų sistemos darbuotojų darbo sąlygų pagerinimo” bei nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektus. Pranešėjas - Seimo narys V.Žiemelis. Primenu, kad tai taip pat tik pateikimas, todėl prašytume pasiruošti klausinėti kolegos V.Žiemelio, o kolegą V.Žiemelį prašytume palikti laiko klausimams, nes viskam skirta tik 15 min.
V.ŽIEMELIS. Gerai, pasistengsiu.
Gerbiamieji Seimo nariai, iš pradžių norėčiau trumpai pakalbėti apie nusikalstamumo būklę mūsų valstybėje. Nusikalstamumo būklė iš tikrųjų turi mus visus jaudinti.
Galiu pateikti ir norėčiau pateikti keletą skaičių. Per šių metų 9 mėnesius padaryta net 6 tūkst. 512 nusikaltimų daugiau negu per praėjusius metus. Kelia nerimą, jog nesiskaitoma su žmogaus gyvybe ir sveikata. Vien tik per šių metų 9 mėnesius nužudyti 277 žmonės, arba 82 daugiau negu per praeitų metų tą patį laikotarpį. Padidėjo atvirųjų vagysčių net 33%. Kelia nerimą ir tai, jog daug daugiau nusikaltimų padarė nepilnamečiai - net 615. Taip pat ypač daugėja turto prievartavimų.
Kokia situacija yra teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijose, kurios užsiima konkrečiai kova su nusikalstamumu? Vidaus reikalų ministerijoje, prokuratūroje ir teismuose atlyginimai nėra dideli. Norėčiau pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 250 Lt, prokuratūroje apie 300 Lt, teismuose šiek tiek daugiau - 350. Tiesa, Vyriausybė rado šiek tiek pinigų ir teismų darbuotojams padidino atlyginimus iki šių metų pabaigos. Tačiau, mano požiūriu, tai yra nesveikas reiškinys, ir Vyriausybė negalėtų savavališkai didinti teismams atlyginimų, yra biudžetinės lėšos. Antra vertus, jeigu Vyriausybė imasi tokių žingsnių, tam tikra prasme, savaime suprantama, gali būti ir nebešališki teismai.
Krenta į akis nepakankamos socialinės garantijos šioje sistemoje, blogos darbo sąlygos, darbo priemonių, technikos trūkumai ir, be abejo, pavojingas darbas šiose sistemose. Todėl darbuotojai šiose teisėsaugos struktūrose nevertina savo darbo, nesaugo savo profesinės garbės, o dalis iš jų nori pasipelnyti pasinaudodami tarnybine padėtimi. Geri darbuotojai, profesionalai pereina dirbti į geriau apmokamus ir mažiau pavojingus darbus. Vien tik 1993 m. iš prokuratūros pačių prašymu atleista 60 darbuotojų. Tai gana didelis procentas. Ne ką geresnė padėtis ir Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Šiuo metu trūksta 2711 darbuotojų šioje sistemoje. O atėję nauji darbuotojai neįsitvirtina. Vien per pastaruosius pusantrų metų iš darbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje išėjo 1354 pareigūnai, kaip pagrindinę priežastį nurodydami nepakankamą atlyginimą. Per pirmąjį šių metų pusmetį 248 VRM sistemos pareigūnai padarė teisėtvarkos pažeidimų, iš jų 38 patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Palyginti su 1991 metų laikotarpiu, šioje sistemoje pažeidimų padaugėjo 5 kartus, o patraukta baudžiamojon atsakomybėn 4 kartus daugiau. Populiariausi pažeidimai - netarnybiniai ryšiai su areštuotaisiais, sulaikytaisiais ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Vidaus reikalų ministerijos sistemoje buvo padaryta apklausa, kodėl gi darbuotojai išeina iš darbo, kodėl jie nepatenkinti savo darbu šioje sistemoje. Nepasitenkinimą 89% kelia mažas darbo užmokestis. Kaip aš minėjau, darbo užmokestis šioje sistemoje tesiekia tik 250 Lt.
Šiuo įstatymo projektu mes siūlome iš esmės pagerinti šių teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų darbo sąlygas ir pirmiausia padidinti darbo užmokestį. Siūlome padidinti nustatytus 1993 m. ir 1991 m. šių institucijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus. Taigi jeigu šis įstatymo projektas būtų priimtas, Vidaus reikalų ministerijos sistemoje vidutinis darbo užmokestis būtų apie 500600 Lt per mėnesį, turiu omeny, ne į rankas, bet būtų tiek priskaičiuota. Realiai jie gautų kur kas mažiau. Prokurorų - apie 700 Lt, o teisėjų - padidėtų iki 700800 Lt per mėnesį.
Be abejo, kyla klausimas, iš kur mes gausime šių lėšų? Vidaus reikalų ministerijai, jeigu šis projektas būtų priimtas, reikėtų papildomai skirti metams apie 50 mln. Lt, prokuratūrai - apie 3 mln. Lt, teismams - taip pat apie 3 mln. Lt.
Mes siūlome padidinti akcizą. Jeigu paklaustumėte, kiek procentų, tai, mūsų skaičiavimais, akcizą užtektų padidinti 5%. Tai sudarytų apie 50 mln. Lt per metus. Be to, papildomai padaryta, kaip minėjau, emisija, parduota valiuta ir papildomai įvesta 300 mln. Lt. - tai šaltinis, iš kurio galima padidinti atlyginimus teisėsaugos ir teisėtvarkos organų darbuotojams.
Mano manymu, jeigu būtų priimtas šis įstatymo projektas, turi būti sustiprinta ir šių pareigūnų atsakomybė. Vadovai turi galimybę sustiprinti drausmę šiose sistemose, kadangi Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, prokuratūroje galioja atskira atleidimo tvarka ir, be abejo, nesąžiningus pareigūnus šių sistemų vadovai turi galimybę atleisti ir reikia atleisti. Bet dabar jie to daryti negali, kadangi už durų niekas nelaukia. Jeigu atleis vieną ar kitą ne visai gerai dirbantį darbuotoją, ką jie paims į jo vietą? Visiškai neparuoštą ir neaišku, ar vėl ne taip pat dirbantį, o gal dar blogiau dirbantį darbuotoją.
Šio įstatymo tikslas, kad darbas šiose institucijose virstų prestižiniu, geru, profesionaliu darbu, o darbuotojai vertintų ir saugotų savo pareigas žinodami, jog už jų įstaigos durų yra eilė specialistų, pretenduojančių į jų darbo vietą.
Dar norėčiau pasakyti, ar siūlomi labai dideli atlyginimai šių institucijų darbuotojams, palyginti su kitų valstybių analogiškomis tarnybomis. Štai, tarkime, Prancūzijoje pradedantis prokuroras gauna 13 tūkst. frankų, o turintis 10 metų darbo stažą - apie 20 tūkst. Kad palygintumėte, galime pasakyti, jog maksimalus darbininko atlyginimas siekia iki 7 tūkst. frankų. Be to, prokurorams suteikiami 2 mėnesiai mokamų atostogų. Vokietijoje viduriniosios grandies prokuroras gauna apie 8 tūkstančius markių. Lenkijoje žemiausios rajono grandies prokuroras gauna apie 7 mln. zlotų, t.y. apie 450 JAV dolerių. Taigi aš jums siūlau ir kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymą.
PIRMININKAS. Taip. Labai malonu, gerbiamasis pranešėjau, tačiau jūs išnaudojote visą laiką ir aš esu priverstas atsiklausti tų Seimo narių, kurie užsirašę paklausti, ar jie nori klausti, ar jie sutinka nieko neklausinėti, kad mes galėtume pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą?
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, aš suklydau - ne 5%, o 50% akcizo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sąraše jūsų yra 12. Ką aš turiu daryti - ar išsaugoti sąrašą ir leisti jums paklausti kitą kartą, ar jūs pritariate, kad dabar niekas neklausinėtų ir pritariate pateikimui?
V.ŽIEMELIS. Svarstymo metu pateiksiu tada.
PIRMININKAS. Klausiančiųjų sąrašą aš išsaugosiu. Pritariate, kad būtų pradėta svarstymo procedūra? Aš teisingai supratau? Ne. Apgailestauju, daroma pateikimo pertrauka.
V.ŽIEMELIS. Turiu pasakyt, kad šis įstatymo projektas aptartas Valstybės ir teisės komitete ir už šį projektą iš esmės beveik vienbalsiai pasisakė visi komiteto nariai.
PIRMININKAS. Aš dar kartą klausiu, ar galite pritarti, ar būtinai norėsit paklausti? Norėsit paklausti? Apgailestauju. Daroma pertrauka. Priminsiu pranešėjui, kad bus būtina Biudžeto ir finansų komiteto bei Vyriausybės išvada jau pirmajame svarstyme. Ačiū.
3sesija30p svarstyti klausimai
Seimo Pirmininkas nori pateikti darbotvarkę. Lapkričio 9 d. darbotvarkę. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kaip matote pagal projektą, pirmieji 5 klausimai - tik balsavimas, trečioji stadija. Gaila, kad vis nukeliama devintoji Statuto dalis, bet manau, kad lapkričio 9 d. galėsim priimti. Taip pat kai kurie kiti įstatymai. Žinoma, dalis yra pirmojoje stadijoje arba pateikimas. Prašyčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti, kad vis dėlto 9 d. būtų Pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo svarstymo tęsinys. Nes mes nutęsim ir po to negalėsim toliau tobulinti.
Č.JURŠĖNAS. Galim šitą padaryt, bet reikia ko nors atsisakyt. Juk čia įtraukti, atrodo, visi tikrai labai svarbūs klausimai.
J.LISTAVIČIUS. Tai gal sutaupysim?
Č.JURŠĖNAS. Prašau, gal užrašykim kaip rezervinį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Atsiprašau, ponas Juršėnai, vėl neišdalytas. Savaitės išdalytas, dienos neturim.
Č.JURŠĖNAS. Savaitės darbotvarkė jau patvirtinta.
A.ENDRIUKAITIS. Tai dienos neturim.
Č.JURŠĖNAS. Dienos irgi išdalyta.
A.ENDRIUKAITIS. Na, neturime. (Triukšmas salėje)
Č.JURŠĖNAS. Kažkodėl jus vis skriaudžia. Man tikrai labai gaila.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys. Prašom. Nėra A.Kairio?
A.KAIRYS. Yra, bet aš, rodos, neprašiau žodžio. Nesupratau.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KAIRYS. Kad aš nenorėjau nieko sakyti ir klausti.
PIRMININKAS. Aš matau jūsų pavardę, todėl ir klausiu. V.Petkevičius. Prašom.
V.PETKEVIČIUS. Aš irgi nenoriu klausti.
PIRMININKAS. Paslaptingų dvasių čia yra. Seimo narys P.Giniotas. Prašom. ... Įjungiau, prašom.
P.GINIOTAS. Aš prašau gerbiamąjį Seimo Pirmininką įstatymo dėl pajamų deklaravimo projekto svarstymą įrašyti ne į rezervinius klausimus, o į vieną iš pirmųjų klausimų, kurie bus svarstomi tą dieną darbotvarkėje. Ir skirti svarstymui ne 20 minučių, o tarkim, bent valandą, nes yra pateikti 2 projektai ir vieną kartą reikia apsispręsti. Iki Naujųjų metų liko labai mažai laiko. Po įstatymo priėmimo reikės parengti daug norminių aktų. Nežinau, ar suspės iki Naujųjų metų tai padaryti. Todėl paskubėkime bent šiek tiek. Įstatymas labai svarbus. Ir jeigu svarstymas bus užtęstas ir nebus įstatymas priimtas iki Naujųjų metų, tai netenka prasmės iš viso jį dabar priiminėt. Tai apsispręskim, ar reikia, ar nereikia vienąkart.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, aš siūlau 9 punkto, 14 punkto ir 17 punkto sąskaita. Šiuos punktus, kadangi čia kalba visi mūsiškiai, pervesti į rezervą. (Balsai salėje) Gerai. Bendrų interesų sąskaita.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš iš tikrųjų nežinau, kiek Seimas gali tęsti šitą, švelniai tariant, balaganą su tokiu svarstymu. Tai dabar atidedame, na, ponas P.Giniotas iškovojo dėl pajamų ir turto deklaravimo, dėl indėlių indeksavimo svarstome jau visą mėnesį ir vis atidedame ir atidedame. Aš noriu paklaust. Kol dar nepriimtas 2 darbotvarkės punktas dėl susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarkos, reikėtų pakviesti žmones, kad jie paaiškintų Seimui, kaip reikia dirbti...
Č.JURŠĖNAS. Tai jau buvo daroma 1992 m., tai ne naujiena.
A.KUBILIUS. Aš prisiimu tą atsakomybę, ponas Česlovai Juršėnai...
PIRMININKAS. Prašau, Seimo nary Kubiliau, siūlykit ką nors.
A.KUBILIUS. Aš siūlau (...) dėl susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarkos ir per tą laiką aš tikrai čia pakviesiu žmonių, kad paaiškintų ponui Seimo Pirmininkui, kaip reikia organizuoti Seimo darbą.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkui siūlau sustiprinti savo apsaugą. (Juokas salėje)
Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad projektas dėl susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarkos bus parengtas iki tos dienos konsenso būdu. Aš nemanau, kad kils problemų, bet aš norėjau pasiteirauti, ar nebūtų galimybės bent į rezervinius klausimus įtraukti Genocido tyrimo centro nuostatų ir Genocido tyrimo centro direktoriaus kandidatūros svarstymo?
Č.JURŠĖNAS. Tai numatyta ketvirtadienį, jeigu jūs sutiktumėt.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Aš čia nematau vieno labai svarbaus klausimo, kurio reikia ne tiek mums patiems, jį reikia pagaliau baigti kuo greičiau spręsti, t.y. gyventojų indėlių indeksavimas. Aš siūlyčiau įrašyti į...
Č.JURŠĖNAS. Jis ketvirtadienį numatytas.
A.VAIŠNORAS. Prašau?
Č.JURŠĖNAS. Ketvirtadienį.
A.VAIŠNORAS. Būtų gerai, kad jis būtų antradienį. Taip pat ir Pilietybės įstatymas.
Č.JURŠĖNAS. Pilietybės yra.
A.VAIŠNORAS. Ačiū. Bet siūlyčiau gyventojų indėlių indeksavimo klausimą įrašyti į antradienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Rezerviniu...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš taip pat siūliau indeksavimo įstatymo projektą įrašyti ne į rezervinį, nes mes žinom, kad jeigu įrašoma į rezervinį, vadinasi, nebus svarstoma. Taip pat noriu priminti, jog šiandien aš nebaigiau pristatyti Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, valstybės kontrolės departamento bei vidaus reikalų sistemos darbuotojų darbo sąlygų pagerinimo įstatymo projekto. Prašau išsaugoti asmenis, kurie norėjo... Atsiprašau, Seimo narius, kurie norėjo paklausti, ir įtraukti į lapkričio 9 d. darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Tai irgi ketvirtadienį numatyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi jūsų pasiūlymai išsakyti. Pirmininkas su dauguma, kiek supratau, sutiko. Ar galima patvirtinti darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Gal kolegos reikalaus balsuoti? Aš sutikau, kad 9, 14 ir 17 punktų laiko sąskaita įrašom Pajamų deklaravimo įstatymo tolesnį nagrinėjimą. Tai būtų 30 minučių, 50 minučių.
PIRMININKAS. Ir nepridėjote Lietuvos labui, kaip buvo reikalaujama.
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, bus Lietuvos labui, jeigu išnagrinėsim. (...) O šiuos tris klausimus - į rezervą, taip pat į rezervą indeksavimo klausimą, dėl kitų dalykų aš nesutinku.
PIRMININKAS. Norinčių balsuoti yra? Nėra? Yra. Prašom registruotis. Po balsavimo aš gerbiamiesiems Seimo nariams siūlyčiau, jeigu iškiltų diskusijų, jums išdalytas rezoliucijos projektas, kurį pasirašė Seimo nariai R.Ozolas, V.Petrauskas. Dėl paramos pensininkams. Visi jį turite. Jeigu nebūtų diskusijų, galbūt galėtume iš karto sutarti ir priimti tą rezoliuciją. Po registracijos ir po darbotvarkės patvirtinimo. Jeigu kils diskusija, suprantama, tada turėsim atidėti, nes nėra darbotvarkėje. Taip. Užsiregistravo 71 Seimo narys, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad darbotvarkė būtų patvirtinta, spaudžia mygtuką “už”. Už - 33, prieš - 12, susilaikė 7. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji Seimo nariai! Dėl rezoliucijos. Ar norėtų kas nors protestuot prieš rezoliuciją? Gal tada atidedam diskusiją? Niekas? Seimo narys A.Vaišnoras protestuoja. Tai ką aš turiu daryt? Prašom, Seimo nary Vaišnorai.
Č.JURŠĖNAS. Dėl rezoliucijos?
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau tą rezoliuciją labai keistą. Čia yra tokių išsireiškimų, kurie iš tiesų verčia abejoti, kad ji gali būti priimta. Pavyzdžiui, “kartu su savivaldybėmis operatyviai nustatyti, kur yra šiam tikslui tinkamų žemės ūkio naudmenų.” Žemės ūkio naudmenys tai yra dirbama žemė, be jokio vaisiaus. Aš nežinau, kaip čia Seimo nariai parašė tokį... Pritaikė tokius terminus šiai rezoliucijai. Ir apskritai, aš manau, kad čia iš tiesų yra nieko nesakantis dokumentas. Jeigu mes norim ką nors pasakyti iš esmės, tai turim iš naujo jį perredaguoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi vystosi diskusija, pasiūlyčiau taip. Prašome kuluaruose susitarti, ar ta rezoliucija be diskusijų gali būti priimta, ar ne. Jeigu nesusitarsite, rezoliucija šiandien nebus priimta. Kadangi jos nėra darbotvarkėje. Taip.
3sesija30p svarstyti klausimai
Dabar Seimo Pirmininkas turi dar vieną dokumentą.
Č.JURŠĖNAS. Aš gerbiamuosius kolegas labai prašau pritarti vienam nutarimo projektui, kurį jūs turite. Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo jam išvykus į Šveicariją. Ir, kaip to reikalauja mūsų laikinasis Statutas, aš siūlau, kad Seimo Pirmininką tuo metu pavaduotų jo pavaduotojas Aloyzas Sakalas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ar balsuot reikia?
Č.JURŠĖNAS. Žinoma, reikia.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuot. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Atsakau gerbiamajam V.Žiemeliui. Deja, jūs siūlyti negalit, kadangi tai mano prerogatyva. Nepykit.
PIRMININKAS. 1 - už, 1 - prieš. Dėl motyvų prašome.
A.ENDRIUKAITIS. Mes, aišku, už, tiktai lauksim, ką parveš Pirmininkas iš Šveicarijos.
Č.JURŠĖNAS. Aš parvešiu A.Sakalui. Tik, dovanokit, jeigu jį patvirtinsit pavaduotoju.
PIRMININKAS. B.Rupeika. Prašom. Galima kalbėti prieš.
B.V.RUPEIKA. Aš protestuoju prieš familiarų kai kurių Seimo narių toną vienas kito atžvilgiu, ypač pareigūnų. O antra, aš pageidaučiau balsuojant turėti kelias alternatyvas. Jeigu bus jų pateikta, aš dar nežinau, kaip aš balsuosiu.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai apgailestauju. To nenumato laikinasis Statutas.
PIRMININKAS. Kaip jūs balsuosit, mes tuoj pamatysim. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo grupę taip pat prašome pasiruošti. Kas už tą dokumentą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 40.
PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Susilaikė 6. Nutarimui pritarta.
3sesija30p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai! Svarstome 16 darbotvarkės punktą, t.y. Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu” projektą. Primenu, kad tai tik pateikimas. Seimo narį A.Kubilių kviečiu į tribūną. Seimo narys V.Petrauskas dėl vedimo tvarkos.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju, pone Seimo Pirmininko pavaduotojau. Kolegos Seimo nariai! Aš dėl tos pačios rezoliucijos. Vakar vakare tikrai buvo sutarta, kad galime tokią priimti. Tai yra tik siūlymas Vyriausybei ir nieko daugiau, ir dėl to pareiškimo, kuris buvo Seime išplatintas, aš dar kartą prašau jūsų paklausti, ar nėra protestuojančių Seimo narių ir pabandyti ar po šio klausimo... Dar kartą prašau paklausti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Gerai, aš tai padarysiu. Bet siūlyčiau...
V.PETRAUSKAS. Ačiū. Primenu, kad kitas posėdis tik lapkričio 9 d.
PIRMININKAS. Siūlyčiau, kad Seimo narį A.Vaišnorą kas nors pakviestų išgerti kavos. Prašau, Seimo nary Kubiliau.
A.KUBILIUS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai! Kaip jūs žinote, garbingo Seimo garbinga valdyba š.m. spalio 8 d. buvo susirinkusi į savo posėdį, kuriame kalbėjo ponai Č.Juršėnas, J.Bernatonis, E.Bičkauskas, N.Germanas, A.Valys ir V.Sinkevičius dėl Seimo narių A.Eigirdo ir J.Janonio elgesio ir priėmė tikrai įžymų valdybos nutarimą. Valdyba nutarė, kadangi ponai A.Eigirdas ir J.Janonis nuolat trukdo Seimo darbą, negerbdami Seimo narių, pavesti Seimo apsaugai neįleisti jų į Seimo rūmus. Aš nežinau, aš turbūt neturiu moralinės teisės. Šitoje salėje yra už mane daug vyresnių, žilų žmonių, ir aš neturiu teisės moralizuoti, bet aš esu Seimo narys kol kas, kol kas dar mane įleidžia į Seimo rūmus. Ir aš esu narys šito Seimo, kurio valdyba priima tokius nutarimus.
Aš sutinku su kolega J.Bernatoniu, kuris š.m. spalio 22 d. “Tiesoje” parašė, kad dabar, akivaizdu, duobės dugną jau pasiekėme. Aš iš tikrųjų jaučiuosi duobėje. Moralinėje, teisinė je, žmogiškumo duobėje. Aš suprantu, kodėl LDDP tikisi išbandyti Lietuvą, į kokią duobę galima įstumti. Visom prasmėm. Aš neturiu žodžių, ką pasakyti garbingiems valdybos nariams. Aš žinau, ką šitoje vietoje pasakytų generolas Plechavičius. Bet tų žodžių aš negaliu pakartoti, jūs galite paklausti kolegos A.Endriukaičio. Jis tuos žodžius gerai žino.
Aš suprantu visą politinę ir psichologinę LDDP potekstę, kodėl toks nutarimas buvo priimtas. Aš norėčiau pacituoti kolegos G.Kirkilo žodžius, pasakytus spalio 21 d. tame pačiame “Tiesos” laikraštyje. “Metus po Seimo rinkimų mes laikėme ištiesę ranką ir žmonės tai įvertins”. Aš pasakyčiau, kad ta ištiesta ranka buvo su tam tikra kelių pirštų kombinacija. Ir situacija, be abejo, pasikeitė, kai ponas V.Petkevičius įsteigė grupę draugų. Dabar ta trijų pirštų kombinacija aiškiai virsta kumščiu. (Juokas salėje) Ir ponai Č.Juršėnas, J.Bernatonis, galbūt dar kiti valdybos nariai, be abejo, norėjo pavaizduoti, kad jie tikrai moka suspausti kumštį ištiestoje rankoje, ir mes pajutome tai spalio 8 d.
Šitas valdybos nutarimas, be abejo, yra labai įspūdingas. Aš pasakysiu, kad jis iš tikrųjų atitinka įžymių filosofų, LDDP klasikų išsakytas tiesas, pasakytas prieš metus ar dar daugiau pono J.Minkevičiaus lūpomis l991 m. sausio 24 d. “Tiesos” laikraštyje: “Opozicijos vengia ir bijo silpna valdžia, kuri stengiasi save stiprinti administracinėmis valdingumo priemonėmis.” Iš tikrųjų tai yra auksiniai žodžiai ir šitokiomis priemonėmis stengiamasi stiprinti savo autoritetą.
Aš norėčiau pasakyti, kad mes kovojame už teisėtvarką, kovojame už teisingumą, ir ponas J.Bernatonis tame pačiame spalio 22 d. “Tiesos” laikraštyje išsakė tikrai auksinę mintį: “Kol vyraus teisinis nihilizmas, kol nekontroliuosime, kaip vykdomi įstatymai, tol nebus Lietuvoje saugu nei žmogui, nei valstybei.” Man nesinori aiškinti, kaip šiuo konkrečiu atveju buvo pažeisti įstatymai ir Konstitucija. Mes visi garbingai pažymėjome Konstitucijos metines, tačiau į Konstituciją žiūrime taip, kaip LDDP frakcijai naudinga, ir aš nežinau, kada galima pradėti taikyti apkaltos procesą, mes tą dar aiškinsimės, kokie Konstitucijos pažeidimai bus traktuojami kaip nežymūs, į kuriuos nereikia žiūrėti. Tačiau aš manau, kad Konstitucinio Teismo išvados dėl kai kurių Seimo daugumos, Seimo valdybos žingsnių turėtų priversti Seimo daugumą pagalvot ir apie apkaltos įstatymą.
Aš pateikiau Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlau panaikinti Seimo valdybos nutarimą. Viskas šiame projekte yra išdėstyta. Kokie žingsniai, kurių reikalauja Konstitucija ir Seimo įstatymas, nebuvo padaryti, kad būtų galima traktuoti, jog Seimo narių R.Hofertienės, A.Eigirdo ir J.Janonio įgaliojimai yra nutrūkę. Todėl aš manau, kad Seimui nėra kitos išeities, kaip priimti šitą nutarimą pripažįstant, kad Seimo narių R.Hofertienės, A.Eigirdo ir J.Janonio įgaliojimai yra nenutrūkę. Tada, be abejo, automatiškai Seimas turi pripažinti, kad Seimo valdybos spalio 8 d. nutarimas yra visiškai antikonstitucinis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar norėtų jūsų paklausti. O Seimo nariams J.Bernatoniui ir G.Kirkilui, jeigu jie pageidautų, galėtų paskui padėkoti, kad jie yra pakelti į klasikų rangą. Bet, žinoma, jeigu jie nori. O dabar jūsų nori paklausti Seimo narys J.Bernatonis. Prašome.
J.BERNATONIS. Visų pirma aš dėkoju Seimo nariui A.Kubiliui, kad jis išreklamavo mano straipsnį. Aš tikiuosi, kad dabar visi Seimo nariai jį perskaitys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai galėtumėte padaryti pabaigoje. Dabar prašome klausti.
J.BERNATONIS. O paklausti aš norėčiau štai ko. Čia jūs pateikėte projektą, kuriame yra 5 punktai kadangi, kadangi, kadangi, kadangi, 3 punktai - kad, kad, kad. Tačiau pagal šio nutarimo pavadinimą jis turėtų spręsti klausimą dėl Seimo valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Apie tai rašoma tik paskutinėje pastraipoje. Ar jūs nesutiktumėte visa kita iki paskutinės pastraipos, kur rašoma apie tai, kad nutarimas neįleisti piliečių A.Eigirdo ir J.Janonio į Seimo rūmus prieštarauja Konstitucijai, visa kita išbraukti iš šio nutarimo, kaip nesusijusius su pačia nutarimo esme?
A.KUBILIUS. Pone Bernatoni, aš pasakysiu. Kalbėkime atvirai. Taip, kaip jūs rašote “Tiesos” laikraštyje. Aš puikiai suprantu jūsų pasiūlymo prasmę. Jūs labai nenorite svarstyti Seimo narių A.Eigirdo, J.Janonio ir ponios Seimo narės R.Hofertienės įgaliojimų klausimo. Nes jūs puikiai suprantate, kad jeigu jūs atmesite šitą nutarimą, aš kitą dieną nueisiu į Konstitucinį Teismą. Todėl, be abejo, jums vienintelis kelias skubiai atšaukti valdybos nutarimą, atmetus visus kitus šiame nutarime išdėstytus dalykus. Aš su šituo jūsų pasiūlymu nesutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Primenu, kad klausimams pranešėjas paliko tik 7 min. Prašome.
K.KUBERTAVIČIUS. Visi Lietuvos piliečiai, atlikę tam tikrus formalumus, gali įeiti į Seimo rūmus. Bet ne visi piliečiai gali posėdžių metu sėdėti parteryje ir balsavimo metu spausti mygtukus. Jūs minėjote, kad jūs kovojate už teisingumą. Tai ar jūs kovojate už tai, kad visi piliečiai galėtų sėdėti parteryje ir mojuoti rankomis?
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad, be abejo, visi piliečiai, kaip ir sako Lietuvos Konstitucija, yra lygūs, visi Seimo nariai yra lygūs. Kažkada ponas Seimo Pirmininkas taip irgi sakė, tik sakė, kad kai kurie yra lygesni ir tai nutarė tauta per rinkimus. Aš jums ir noriu pasakyti, kad klausimas ne apie paprastus Lietuvos piliečius, kuriuos jūs labai mylite, o problema susijusi su Seimo nariais. Aš nežinau, kas suteikė valdybai įgaliojimus neįleisti į Seimo rūmus Seimo narių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš mačiau tą valdybos nutarimą. Žinoma, labai sunku įsivaizduoti, kaip valdyba galėjo priimti tokį sprendimą, kuris pažeidžia žmogaus ir piliečių teises bei laisves, kada ten sėdi tokie įstatymų žinovai ir šulai kaip ponas E.Bičkauskas, kaip ponas Č.Juršėnas ir t.t. Būtų galima paprašyti viso to klausimo svarstymo stenogramos, jeigu leistų Seimas valdybos paprašyti. Akcentuodamas tai, kad šitas sprendimas buvo labai nevykęs ir išėjusiame nutarime jau buvo parašyta, kad Seimo nariai...
PIRMININKAS. Klausimas.
A.VAIŠNORAS. J.Janonis ir...
PIRMININKAS. Klauskite, nes baigiasi laikas.
A.VAIŠNORAS. Kitoje redakcijoje jau buvo parašyta “Seimo svečiai”. Noriu pasakyti, kad čia taip pat nėra logikos. Seimo svečiai negali įeiti į Seimą kaip svečiai. Tai aš norėjau poną A.Kubilių paklausti, ar jam neatrodo, kad valdyba, dirbdama tokiu stiliumi, gali bet kuriam Seimo nariui duoti po 15 parų?
A.KUBILIUS. Man sunku atsakyti ponui A.Vaišnorui. Ponas J.Bernatonis sakė, kad duobės dugną jau pasiekėme. Aš manau, kad šitoje srityje duobės dugno dar nepasiekėme ir tame dugne, be abejo, mes galime gauti ir daugiau parų.
PIRMININKAS. Kaip supratau iš atsakymo, kol kas nėra pagrindo niekam bijoti dėl parų. Seimo narys A.Albertynas. Prašome.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad čia nereikalingas laiko gaišinimas ir tai, kad šitas klausimas svarstomas šiuo momentu, yra didžiausia Č.Juršėno kaltė. Jis privalėjo kitą dieną, kada buvo įvesti nauji Seimo nariai ir šioje salėje priėmė priesaiką, kitą dieną turėjo būti duota komanda apsaugai, kad šitie trys buvę Seimo nariai būtų neįleisti į Seimo rūmus. Klausimas būtų seniai išspręstas. Baikime vieną kartą šitą demagogiją, kadangi klausimą sprendė ne Seimas, o nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija, ir daugiau prie šito klausimo negrįžkime.
PIRMININKAS. Klausimo nebuvo. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, tai prašome neatsakinėti. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Vieniems čia atrodo į vakarą, kitiems neatrodo. Aš norėčiau klausti ne vaizduotės padarinių būsenos, bet ko kito. Kada į Seimo viešbutį laisvai gali ne tik įeiti, užeiti ir išeiti ne tik kas nori, bet ir kada nori, bet ir gali Seimo gyvenamosiose patalpose laisvai gyventi ir ne tik patys gyventi, bet dar atsivesti papildomų šeimų, kai šita būsena, ar jums šitas palyginimas nebūtų į mažąją pusę. Aš pritarčiau jūsų pasiūlymui, kadangi, mano akimis žiūrint, laisvai bet kam iš gatvės gyventi Seimo viešbutyje yra didesnė pražanga negu šičia. O galinga Seimo valdyba šito taip pat nesugeba sutvarkyti.
PIRMININKAS. Klausimo taip pat nebuvo, negirdėjom. Klausia Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs logiškai ir nuosekliai įrodėte šiurkščius Konstitucijos pažeidimus, kuriuos padarė Seimo valdyba. Deja, protokole aš nematau, kurie valdybos nariai balsavo už šitą nutarimą, bet jūsų argumentai yra neatremiami. Aš noriu paklausti, kaip jūs elgsitės, jeigu šitas nutarimas nebus panaikintas? Ar kreipsitės į Konstitucinį Teismą, ar siūlysite pradėti apkaltos procesą prieš Seimo narius, kurie šiurkščiai pažeidė daug Konstitucijos punktų, aš turiu omeny, mūsų valdybos narius? Ir labiausiai pažeidė Konstitucijos 62 straipsnį - Seimo nario asmens neliečiamumą.
A.KUBILIUS. Aš vis dėlto tikiuosi, kad LDDP vidinės problemos šiek tiek sumažėjo ir vienybė yra vėl pasiekta. Kumščių rodyti vieni kitiems nereikia. Aš tikiuosi, kad valdyboje ir Seime dar bent keli grūdeliai sveiko proto egzistuoja, ir aš tikiuosi, kad toks nutarimas bus priimtas. Jeigu jis bus nepriimtas, tai yra Konstitucinis Teismas, kuris ir turėtų spręsti, ar Seimo sprendimas atmesti šitą nutarimą neprieštarauja Konstitucijai. Aš tikiuosi, kad Konstitucinis Teismas atitinkamai įvertins šitokį Seimo sprendimą, o kita vertus, aš siūlyčiau Seimo nariams pagalvoti, kiek kartų gali Seimas, vadovaujamas Seimo Pirmininko ir valdybos, pažeidinėti Konstituciją ir po kelinto Konstitucijos pažeidimo būtų galima pradėti kalbėti apie apkaltos proceso taikymą?
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad laikas, skirtas šitam klausimui, baigėsi, todėl siūlau daryti pateikimo pertrauką.
PIRMININKAS. Taip. Norėtų Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
V.LANDSBERGIS. Ar būtų galima dėl svarstomo klausimo pasakyti vieną pastabą?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Kiek aš atsimenu, proteste, pareiškime dėl šito labai keisto valdybos nutarimo buvo prašyta informuoti, kurie valdybos nariai balsavo už tokį nutarimą. Mes gavome atsakymą tik iš vieno, kad jis balsavo už. O apskritai dėl to, ką dėsto ponas A.Albertynas, jog piliečiai galėtų būti neįleidžiami į Seimo rūmus, tai aš manau, kad jis klysta. Šiuo atveju pats to sprendimo skandalingumas ir yra tai, kad žmonės neįleidžiami į Seimo rūmus net jeigu turi leidimą įeiti į Seimo rūmus. Jie nėra jokie nusikaltėliai, jie nėra pamišėliai, jie nėra kam nors pavojingi. Mes tada įvertinom ir dabar aš negaliu kitaip vertinti, kaip labai provokacinį valdybos nutarimą, norintį sukurti kokį nors konfliktą prie įėjimo į Seimo rūmus žmonėms, kurie turi leidimą įeiti į Seimo rūmus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo Pirmininkas nori tarti žodį, o jis pagal Reglamentą turi teisę kalbėti bet kada.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, prašome nepykti, kaip žinote, aš retai naudojuosi šita teise. Leiskite man pasakyti keletą žodžių šituo aktualiu klausimu. Pirmiausia turime išsiaiškinti vieną labai aiškų dalyką, kuris visą laiką jaukiamas. Yra buvę Seimo nariai ir yra įsigaliojęs atitinkamas Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Galimas daiktas, kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat ypatingiems piliečiams, t.y. Seimo nariams, tokie sprendimai atrodo netinkami, nepatinka, iš viso žalingi, neteisingi ir t.t. Bet šiandien ir juo labiau valdybos nutarimo priėmimo metu tie visi nutarimai galiojo. Ir teisinėje valstybėje jų reikia laikytis. Kai kam iš Seimo narių, taip pat kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams atrodo, kad vienų galiojančių nutarimų galima laikytis, o kitų galima ir nesilaikyti. Čia ir yra teisinė valstybė. Aš iš šios tribūnos esu sakęs ir kitomis progomis, jeigu atitinkami galiojantys juridiniai aktai - ar Seimo, ar Prezidento, ar Vyriausybės, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos - bus panaikinti nustatyta tvarka, aš pirmas atstatysiu teisybę. Bet kol atitinkami sprendimai galioja, visi, gerbiamieji, privalote laikytis. Šiuo požiūriu kolega A.Albertynas teisus kaltindamas mane, kad mes ilgai kentėjom. Kad mes prašėme gražiuoju, veikėm gražiuoju, bet žmonės nesusiprato, aš turiu omeny buvusius Seimo narius, nesusiprato ir jų kolegos. Kadangi jiems buvo pasiūlytas kompromisas, kad, ponai Eigirdai ir Janoni, prašome sėdėti kairėje, centre, dešinėje, bet ne parteryje. Toks kompromisas buvo pasiūlytas. Tada jūs galėsite bet kada įeiti į Seimo rūmus. Jie ir jų vadai atsisakė. Ne. Arba mes sėdime parteryje, arba darykite, ką norite. Mes ir padarėme tai, kas priklauso mūsų, t.y. Seimo valdybos, kompetencijai. Jeigu buvę Seimo nariai, Lietuvos Respublikos piliečiai negerbia kitų Seimo narių ir jų vadovų ir mano, kad Seime gali elgtis, kaip jiems patinka, tai vieną kartą šitai reikia baigti. Ir tai buvo padaryta. Čia yra reikalo esmė ir laikas šitai suprasti.
O dabar dėl formalaus dalyko, t.y. dėl šito dokumento. Aš, kadangi klausimas yra iš tiesų labai rimtas ir principinis, siūlyčiau neapsiriboti pateikimu ir šitą klausimą nagrinėti toliau. Kad galėtų pasisakyti kiti Seimo nariai, įvairių partijų, organizacijų atstovai, kad pasiklausytų žurnalistai ir kad mes vieną sykį išsiaiškintume principinius dalykus. Todėl aš siūlau... Žinoma, dabar, kadangi padaryta pertrauka, tai suprantamas dalykas, bet...
PIRMININKAS. Nepadaryta dar pertrauka.
Č.JURŠĖNAS. Padaryta, padaryta, jau viskas. Gerbiamasis A.Sakalas taip pasakė. Aš siūlau atitinkamą...
PIRMININKAS. Nepasakiau.
Č.JURŠĖNAS. Atitinkamą savaitę, kai mes šitai nagrinėsime, užbaigti pateikimą ir po to visiems rimtai padiskutuoti šituo klausimu. O reikalo esmė yra tokia: buvę Seimo nariai, jeigu jie atitinkamai elgiasi, jie čia, parteryje, sėdėti negali. Tai yra aišku. Ir šitai laikas pripažinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nepasakiau, kad padaryta pertrauka. Nepasakiau. Aš manau, kad jeigu Seimo Pirmininkas pritarė, kad reikėtų pritarti pateikimui, pradėti svarstymo procedūrą, tai noriu tikėti, kad niekas neprieštaraus ir bendru sutarimu galime pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą. O ką nusvarstysime, tas ir bus. Sutariame, taip? Pirmiausia, ar yra prieštaraujančių, reikalaujančių balsuoti? Yra. Tokiu atveju du - už, du - prieš. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius. Prašome. Kalbėkite tik dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti Seimo Pirmininko ir posėdžio pirmininko. Aš suprantu (mes visą šitą sesiją matome), kad jūs labai gerai sugebate sudaryti darbotvarkes. Aš norėčiau paklausti. Ar jūs galite atvirai, taip, kaip toje pačioje “Tiesoje” rašote, pasakyti, kiek laiko mes svarstysime šitą klausimą? Iki Seimo pabaigos ar truputį greičiau?
PIRMININKAS. Čia nieko bendro neturi su vedimo tvarka. Seimo nary Kubiliau, jums būtų laikas žinoti, kas yra vedimo tvarka. Seimo narys A.Albertynas dėl vedimo tvarkos.
A.ALBERTYNAS. Aš siūlyčiau šitą klausimą išbraukti iš darbotvarkės visam laikui, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo, ir negaišinkime Seimo narių laiko, nes yra svarbesnių klausimų svarstyti Seime.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų valia išbraukti ar neišbraukti. Prašau pasisakyti du - už, du - prieš. Po to balsuosime ir brauksime arba nebrauksime. Prašome. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš iš tikrųjų esu už. Mane labai įtikino kolegos A.Kubiliaus šito klausimo pateikimas. Jis turbūt iš tikrųjų yra nukentėjęs nuo kumščių arba įkritęs į duobę. Aš neabejoju. Norėdamas pritarti A.Kubiliui, kad toliau nebūtų tokių incidentų, aš pasisakau už ir kad kuo greičiau tai būtų svarstoma.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. Prašome. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateiktas pirmasis projektas, kuriame abejojama Seimo valdybos sprendimais. Todėl demokratijos vardan, kad išsiaiškintume, ar tas sprendimas iš tiesų buvo teisingas, kviečiu visus pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis. Galima tik nepritarti pateikimui, ko jūs turbūt nedarysite.
A.BALEŽENTIS. Nedarysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Ražauskas. Galima tik nepritarti.
A.RAŽAUSKAS. Kadangi kolegos, atrodo, ar tik nebus šį kartą įklimpę, tai, matyt, reikėtų eiti iki pabaigos.
PIRMININKAS. Jūs pritariate. Galima tik nepritarti. Seimo nary Baskai, norite nepritarti? Prašome.
A.BASKAS. Galima nepritarti, taip?
PIRMININKAS. Taip, nepritarti galima, pritarti - ne.
A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstydami galime ištirti klausimus, kurių rezultatus žinome, kokie jie bus jau po svarstymo. Aš siūlyčiau tokių klausimų į Seimo darbotvarkę neįtraukti. Ar neaišku, kokie bus šito klausimo svarstymo rezultatai? Mes turime tiek svarbių klausimų, svarbių įstatymų. Man, žinoma, labai patiko gerbiamojo A.Kubiliaus gražbylystė, aš pasišypsojau, kaip ir Seimo Pirmininkas, iš sąmojaus. Tai labai miela, bet laikas, baisus laikas. Ir sąmojams labai gerai. Todėl aš siūlyčiau šitą klausimą atsiimti ir tą laiką, kurį mes šiais metais turime, paskirti neatidėliotiniems reikalams. Jeigu mes nagrinėsim šitą klausimą, tai kada mes priimsime deklaracijas, turto, pajamų? Galima įtarti kai kuriuos, kad specialiai primetami antraeiliai klausimai. Aš nesakau, kad čia yra antraeilis klausimas, bet klausimai, kur vis tiek aišku, kad suės laiką, o kito rezultato neduos, tai aš tikrai siūlyčiau tokių klausimų... Čia gali būti taktika, kad tik būtų užimtas Seimo laikas, kad mes negalėtume spręsti esminių klausimų, kurie tvarko ir teisėsaugą, ir ekonomiką, ir kitokius dalykus. Labai visų prašau tokią taktiką pastebėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Po to balsuosime. Buvo du - už, du - prieš. Gerbiamasis Seimo nary Žiemeli, iki keturių skaičiuoti turbūt mokate? Jokių replikų, jokių vedimo tvarkų. Dabar bus balsavimas. Klausimų nebus. Salėje - 69 Seimo nariai. Balsavimo formuluotė bus tokia: įrašome į sesijos darbų programą, kadangi tai neįrašyta, ir pradedame svarstymo procedūrą. Labai paprasta formuluotė. Jeigu jūs nubalsuosite už, bus įrašyta ir pradėta svarstymo procedūra. Nubalsuosite prieš... Nebus pritarta, tada 6 mėnesių lauksite vėl (...), tai prašom pasiruošti balsuoti. Aš primenu, kad reikia surinkti 35 balsus, kad būtų įrašyta į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra. Taigi balsavimas pradedamas, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų įrašyta, spaudžia mygtuką “už”.
Už - 48, prieš - 13, susilaikė 5. Įrašyta į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra.
Taip, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 17 darbotvarkės punktą. Pranešėjas J.Bernatonis. Vietoj pono V.Liutiko.
Kuris Reglamento straipsnis neleidžia svarstyti?
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai, prašome. Ar Seimo nariai siūlo pratęsti posėdį, ar nesiūlo? Ar siūlo kas nors pratęsti? Negirdžiu siūlymų. Negirdžiu pasiūlymų. Dar laukiu minutę. Jei nebus pasiūlymų, posėdis baigtas.
Prašom. Seimo narys V.Žiemelis nori pasiūlyti pratęsti posėdį. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Ne, aš tik norėjau pasakyti jums repliką, kadangi jūs paminėjote mano pavardę. Posėdis jau baigtas, tai aš galiu dar pasakyti repliką.
PIRMININKAS. Nebaigtas dar. Kol plaktuku nestuktelėjau, nebaigtas dar.
V.ŽIEMELIS. Leidžiu jums tada mušti būgną.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlyčiau šį posėdį pratęsti 15 min., kad būtų galima apsvarstyti tą klausimą, kurį jau pradėjome.
PIRMININKAS. Ar kas nors remia? Reikia, kad kas nors jus remtų. Seimo Pirmininkas remia. Prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas dar 15 min., spaudžia mygtuką “už”. (Salėje triukšmas)
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, jeigu jūs pasiskaitytumėte Reglamentą, matytumėte, kad dėl posėdžio pratęsimo motyvų nešnekama. Bet kadangi Reglamento jūs neskaitote, nes neturite kada, tai jūs to nežinote.
24 - už, kad pratęstume, 29 - prieš.
Tai, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi posėdis baigtas, pareiškimai nebus skaitomi. Posėdis baigtas.