Dvidešimt aštuntasis posėdis
1993 m.spalio 26 d.

Svarstyti klausimai:

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)

Įstatymo "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" projektas (antrasis svarstymas)

Įstatymo "Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos" projektas (pateikimas)

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (pirmojo svarstymo tęsinys)

Kovos su nusikalstamumu priemonės

Seimo narių pareiškimai

J.Tartilas. Lietuvos demokratų partijos prezidiumo pareiškimas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės grąžinimo"

L.Milčius. "Dėl ūkininkų rėmimo fondo lėšų panaudojimo"

R.Ozolas

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.10.26)

3sesija28p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS. Pradedame vakarinį plenarinį spalio 26 d. posėdį.

Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija pradėta. Svarstysime darbotvarkės 7 punktą. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" projektas. Tai bus trečiasis svarstymas ir balsavimas.

Svarstymui skirtos 25 min. Tikiuosi, kad mes greičiau susitvarkysime. Užsiregistravo 50 Seimo narių. Taigi pradedamas trečiasis svarstymas ir balsavimas. Kviečiu į tribūną ministrą poną E.Vilkelį. Prašome. Primenu, kad yra pateikti jūsų dėmesiui du straipsnių pakeitimai. 2391 ir 184 straipsniai. Dokumentas Nr.443. Ar teisingai pasakiau, gerbiamasis ministre?

E.VILKELIS. Taip. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Žiūrint į šitą Vyriausybės pateiktą dokumento projektą buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų šiek tiek pakoreguoti pateiktą projektą. Bet jūs turbūt turite gerbiamojo A.Šleževičiaus papildomą raštą, kurio data spalio 14 d., ir argumentaciją, kodėl mes nenorėtume priimti kai kurių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų. Taip pat pateikiama nauja redakcija, kadangi, kaip pamenate, ankstesnis projektas buvo pateiktas senos redakcijos, kai dar klausimas buvo svarstomas birželio mėn. ir mūsų valstybėje cirkuliavo talonai. Dabar yra pateikiama jau įvertinant nacionaline valiuta - litais. Be to, pirmajame ir antrajame svarstyme buvo šiek tiek siūloma diskutuoti dėl l84 straipsnio baudų dydžio. Tuo metu buvo numatyta, kad dar talonais užtraukia baudą nuo 2000 iki 5000 talonų. Dabartinė Vyriausybės siūloma redakcija, kad užtrauktų baudą nuo 100 iki 500 litų. Vadinasi, šita bauda yra padidinta taip, kaip ir buvo kai kurių Seimo narių pageidauta. Tai tokie esminiai pasikeitimai, ku rie įvyko po antrojo svarstymo. Kitų detalių neturiu.      

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.

E.VILKELIS. Prašau. Aš ne teisininkas, negaliu ginčytis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar mes svarstome projektą, kurio data 18 d., ar kitą kokį projektą? Aš turiu Nr.443. Kurios dienos? Birželio 18 d., taip?

E.VILKELIS. Dabar yra pateikta nauja redakcija Nr.443 (2).

PIRMININKAS. Ar ją turime? Mes neturime. Kas turite spalio 15 d.? Ar bent vienas Seimo narys turi tokį dokumentą?

E.VILKELIS. Aš dar kartą akcentuoju. Ankstesniame projekte buvo talonai, kadangi buvo Vyriausybės pateikta birželio mėn., o dabar pervedama į litus ir didinama 184 straipsnyje numatyta atsakomybė. Buvo nuo 2000 iki 5000, o dabar siūloma nuo 100 iki 500 litų. Visa kita lieka taip, kaip ir buvo pateikta tame variante, kur buvo dar talonais.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs sakote, kad talonus pakeistume į litus ir atitinkamai būtų pakeistos sumos, atsižvelgiant į kursą, taip?

E.VILKELIS. Taip. Išskyrus vieną momentą, kad padidintas baudos dydis 184 straips nyje. Tai buvo siūlyta ir atskirų Seimo narių svarstyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, dar vienas patikslinimas. Jūs čia minėjote pataisas, kurioms nepritarėte. Ar tos pataisos buvo registruotos, išdalytos, ar čia buvo žodinės pataisos, kurias jūs gavote? Mes tų pataisų taip pat neturime.

E.VILKELIS. Ne. Čia diskusijų metu gerbiamoji E.Kunevičienė berods pareiškė, ar nėra per maža numatyta atsakomybė 184 straipsnyje. Aš tada minėjau, kad tai yra diskusijos objektas. Po to aš kalbėjau su premjeru. Kaip tik dabar būtent yra pateikiamos didesnės sankcijos, negu buvo numatytos pirmajame variante.

PIRMININKAS. Žodžiu, jokių registruotų pataisų jūs negavote ir mes taip pat. Alternatyvų kokių nors neturime, taip?

E.VILKELIS. Čia buvo žodinis.

PIRMININKAS. Žodiniai nieko nereiškia trečiajam svarstymui. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, tada aš siūlau pradėti... Nesiūlau pradėti, o tiesiog mes turime priiminėti. Tai 2391 straipsnis. Ar norėtų gerbiamieji Seimo nariai diskutuoti dėl šito straipsnio? Seimo narys A.Endriukaitis. Prašome.

A.ENDRIUKAITIS. Kadangi mes neturime jūsų naujesnio varianto, o čia Juridinio skyriaus išvadose būtent siūloma keisti kai kurias  2391 straipsnio sąvokas. Vietoj žodžio "veika"...

PIRMININKAS. Tai ta pataisa priimta.

A.ENDRIUKAITIS. Ar jau ji priimta?

E.VILKELIS. Taip, taip.

A.ENDRIUKAITIS. Kai teksto nėra, tai čia mes galime daug ginčytis.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Baskas. Prašome.

A.BASKAS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Siūlote pritarti. Ar daugiau oponuojančių nuomonių nėra? Galima pritarti 2391 straipsniui? Tai patikslinkite sankcijas, dar kartą pasakykite. Baudžiami bauda nuo...

E.VILKELIS. 2391 straipsnis nesikeičia, kaip ir buvo pateiktas - litais. Litais buvo nuo 1 šimto tūkst. iki 1 mln., o litais...

PIRMININKAS. Talonais, norėjote pasakyti.

E.VILKELIS. O litais yra dabar baudžiami nuo l000 iki 10 000 litų. Yra padalyta iš šimto, kaip ir buvo talonas pervedamas į litą.

PIRMININKAS. Taip, prieštaraujančių nematau. Todėl pritariame 2391 straipsniui. 184 straipsnis. Azartiniai lošimai ir būrimas, taip? Tai to paties įstatymo kitas straipsnis. Tai aš laukiu ministro komentaro. Ministre, pakartokite.

E.VILKELIS. Bauda, vadinasi, už azartinį lošimą iš pinigų, daiktų ir kitokių vertybių viešose vietose (...) užtraukia baudą nuo 100 iki  500 litų.

PIRMININKAS. Taip, aš nematau norinčių kalbėti. Ar galima pritarti šiam straipsniui? Galima. Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso įstatymo, dėl viso šito pakeitimo? Niekas nenori. Tada prašome pasiruošti balsuoti.

E.VILKELIS. Čia dar siūloma ir išbraukti kai ką. Čia techninė pusė, nereikia.

PIRMININKAS. Tai dėl techninės, aš nemanau, kad čia iš Seimo narių būtų kokių prieštaravimų. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo", prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 43.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" yra priimtas. Dėkojame ponui ministrui ir Seimo nariams.

Įstatymo "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" projektas (antrasis svarstymas) (93.10.26)

3sesija28p svarstyti klausimai

Svarstome darbotvarkės 8 punktą - įstatymo "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" projektas. Projekto Nr.579. Prašome, gerbiamasis ministre, trumpą charakteristiką. O Seimo narių, kurie pageidautų, prašyčiau užsirašyti diskusijai.

E.VILKELIS. Šitas klausimas, be abejo, neišsprendžia galbūt iš esmės šiuo metu galiojančio Banko įstatymo. Tačiau ši norma būtent reikalinga šiandien, kai reikia spręsti kai kuriuos finansinius klausimus. Ir be šitos normos, kuri būtent įvardija, kuo turėtų užsiimti bankas pinigų spausdinime ir įsigyjant centus bei kitą monetinę valiutą, būtent šita formulė leidžia Vyriausybei ateityje turėti atitinkamus santykius su nacionaliniu banku, kadangi, kaip žinote, monetų kalykla yra Finansų ministerijos reguliavimo sferoje. Ir ten yra kaldinami nacionalinės valiutos centiniai variantai. Ateityje galbūt bus kaldinami ir litai būtent metalinės formos, tai šitas pakeitimas ir siūlomas tam, kad sudėtume taškus santykiuose tarp atskirų pinigų gamybos ir atsiskaitymų už juos iš banko pusės. Yra, tiesa, kai kurie banko pasiūlymai dėl įstatinio kapitalo didinimo ir pan. Aš manyčiau, kaip ir gerbiamasis J.Sinkevičius iš šitos tribūnos yra minėjęs, kad šiuo metu yra ruošiamas naujas Banko įstatymas. Manau, kad visa tai,   ką dabar siūlo bankas arba vienu, arba kitu variantu, bus išspręsta priimant, svarstant naują  jį Banko įstatymą. O tam, kaip sakiau, kad išspręstume šiais metais dar kai kuriuos finansinius klausimus, reikalinga ir pataisa įstatyme, būtent ta, kurią siūlo Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Ar Seimo nariai norėtų kalbėti šia tema? Niekas dėl Banko nenori kalbėti?

Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

Gerbiamasis ministre, prašom palaukti, nes...

J.LISTAVIČIUS. Nors ne dabar laikas klausti, bet nežinau, ar yra kitas projekto variantas. Čia nurodyta: "pirkti iš Finansų ministerijos litų ir centų monetas nominalia jų kaina". Taip ir palikta?

PIRMININKAS. Deja, klausti negalima, tik ministras baigiamajame žodyje galės pakomentuoti jūsų pasisakymą.

J.LISTAVIČIUS. Aš pratęsiu, kadangi kaip tik Banko valdybos pirmininkas minėjo, ir iš tikrųjų turėtų būti ne nominalia kaina, o vis dėlto pagal savikainą, o Bankas jau toliau žiūrės.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėjau atkreipti dėmesį į tą pačią pastabą, apie kurią kalbėjo ponas J.Listavičius.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Aš norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad dėl Banko įstatymo yra A.Basko pasiūlymas. Jis išdalytas prieš porą savaičių.

PIRMININKAS. Taip. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam Seimo nariui A.Baskui, kad trečiajame svarstyme bus kiekvienas pasiūlymas įregistruotas, įvertinamas ir dėl jo bus balsuojama. Antrajame svarstyme mes galime kalbėti tik dėl įstatymo ir dėl pataisų, kurios yra pasiūlytos.

Seimo narys A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad projektas parengtas neblogai ir siūlau pritarti po antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Taip. Ar Seimo narys V.Andriukaitis dar kartą užsirašė? Čia turbūt klaida.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jūsų paklausti, ar kas norėtų kalbėti dėl motyvų. Primenu, kad tai yra antrasis svarstymas, mes turime pritarti arba nepritarti po antrojo svarstymo. Ar kas nors norėtų kalbėti dėl motyvų? Bet prieš tai baigiamasis žodis ministrui. Prašom. Jeigu galite, prašom atsakyti į Seimo narių pastabas.

E.VILKELIS. Turbūt esminė pastaba buvo dėl to, kad Bankas įsigyja iš Finansų ministerijos litų ir centų monetas pagal nominalą. Tai yra pasaulinė praktika, tai nėra visiškai naujas dalykas. Visiškai racionalu tai, kad pats nacionalinis bankas nedisponuoja šitais piniginiais vienetais, o perduoda juos į komercinius bankus, ne perduoda, bet parduoda už nominalą. Tai ir kalbama apie tai, kad ir įsigydamas šitas monetas sumoka nominalą.

PIRMININKAS. Siūlote pritarti po antrojo svarstymo, gerbiamasis ministre?

E.VILKELIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar Seimo narių nuomonė būtų kitokia? Ar visi sutinka, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo? Ar reikia balsuoti? Niekas nereikalauja balsuoti. Tai įstatymo "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" projektui po antrojo svarstymo pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar mes turime sutaupę pakankamai daug minučių. 15.50 val. turėtume pradėti svarstyti kovos su nusikalstamumu priemones. Apie tai kalbės ir ministrai, ir prokurorai, kurie dar nėra dabar atvykę, todėl aš galėčiau pasiūlyti tęsti Pilietybės įstatymo pirmąjį svarstymą, nes buvo pakankamai daug oratorių užsirašę. Nėra pranešėjų. Be pranešėjų sunkoka kalbėti. Jeigu atsirastų pranešėjai, gal mes pratęsim.

Įstatymo "Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos" projektas (pateikimas) (93.10.26)

3sesija28p svarstyti klausimai

Dabar aš turiu kitą pasiūlymą. Ketvirtadienio darbotvarkėje yra įrašytas įstatymo "Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos" projektas. Tai būtų tik pateikimas, tačiau tai yra ketvirtadienio darbotvarkėje.

Tai galimi du variantai - arba mes darome pertrauką iki 15.50 val., arba, jeigu sutinkate, įsirašome į šios dienos darbotvarkę šį klausimą ir duodame žodį pranešėjui, kuris praneštų šitą klausimą. Aš girdėjau, kad pranešėjas B.Genzelis tarėsi su dešine, su kaire ir su centru, niekas formaliai neprieštaravo. Tai yra tiktai pateikimas. Neprieštaraujate? Ar reikalaujate balsuoti? Neprieštaraujate, kad įrašome į šios dienos darbotvarkę? Sutinkat.

Seimo nary Genzeli, prašom. O gerbiamųjų Seimo narių prašyčiau klausti. Tai yra tik pateikimas. Prašom.

B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šio įstatymo projektas buvo išdalytas prieš mūsų sesijos pradžią...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, turiu informuoti gerbiamuosius Seimo narius dėl procedūros. Gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie protestuoja, galiu priminti, kad pateikimui visiškai nebūtina dalyti projektą. Pateikimas yra tik pateikimas. Pirmajam svarstymui projektai turi būti išdalyti iš anksto. Taigi formaliai prašome neprotestuoti.

Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, prašome tęsti.

B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas "Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos" buvo išdalytas žymiai anksčiau, prieš mėnesį. Mūsų komiteto buvo išdalyta visiems Seimo nariams, bet jis nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Problema yra ta, kad savivaldybės praktiškai viena po kitos uždarinėja be jokių motyvų, grynai komerciniais sumetimais kultūrines įstaigas, paskui jas parduoda ir t.t. Ir susidaro pavojus, jeigu mes nepriimsime įstatymo dėl to. Jau praktiškai į Seimą kreipėsi trečia Vyriausybė. Pirmą kartą kreipėsi gerbiamasis A.Abišala, paskui B.Lubys ir dabar trečioji Vyriausybė. Jeigu mes įstatymiškai nesustabdysime, tai mes kaime neturėsime jokių kultūrinių įstaigų, ne tik kaime, bet ir mieste, ir po kiek laiko reikės viską pradėti iš pradžių.

Gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymo projektas buvo išdalytas, po to gautos Juridinio skyriaus išvados, kurios, jeigu Seimo nariai prisimena, su tuo projektu buvo išdalytos. Išvadų esmė yra tokia, kad siūloma atsisakyti preambulės ir 2 straipsnio, kuris sako, kad šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos. Juridinio skyriaus motyvas tas, kad įsigalioja tada, kai Prezidentas paskelbia.

Su pastabom mes visiškai sutinkam ir dėl to šitas įstatymas dabar skambėtų taip: "Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: Nustatyti, kad aukštesniosios pakopos savivaldybių tarybos reguliavimo sferoje esančios kultūros įstaigos gali būti reorganizuotos ar likviduotos tik gavus raštišką Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą".

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai.

R.OZOLAS. Dėkoju, bet aš nenorėčiau klausti, aš norėčiau tiktai padėkoti pranešėjui už pristatymą ir pasiūlyti, kad šis įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka. Jis neatidėliotinas jokiu atveju, daug kultūros įstaigų mūsų akyse yra naikinamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Aš žodžio atsisakau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Jeigu negalima pasisakyti, pasinaudosiu klausimu. Ar neatrodo gerbiamajam profesoriui, kad šį įstatymą reikėtų svarstyti skubesne tvarka? Tokiam variantui pritarčiau. Gal net ypatingos skubos tvarka.

B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs žinote mūsų komiteto poziciją šiuo klausimu, bet aš neišdrįsau siūlyti, kadangi jau praeitą kartą visus pasiūlymus mūsų komitetas siūlė skubos tvarka. Tai aš dėl to gerbiamojo R.Ozolo pasiūlymui visiškai pritariu, nes dabar susidaro tokia situacija. Šiandien pas mane atvyko Vilniaus rajono kultūros skyriaus vedėjas ir sako: "Medininkų kultūros namus jau šiandien paruošta privatizuoti". Aš to negaliu patikrinti, bet tokių signalų gauname kiekvieną dieną. Ir praktiškai ministerija ir visuomeninės organizacijos kreipiasi kiekvieną dieną, kad mes kuo greičiau priimtume šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Ačiū. Praėjo noras.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Kaip jūsų noras?

A.VAIŠNORAS. Man norai nepraeina taip greitai, kaip ponui K.Antanavičiui. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Aš suprantu, kad čia yra labai didelė problema. Aš pritariu tam, ką jūs čia pateikėte, tačiau aš norėjau sužinoti, negi šitos kultūros įstaigos, kurios yra įvairiuose miestuose ir rajonuose, priklauso tik savivaldybėms ir ministerija visiškai negali įtakoti jų veiklos? Aš įsivaizduoju dar vieną dalyką, kad jos yra uždaromos turbūt ir dėl finansų, kadangi kultūrai šiuo metu mes sumažinom finansavimą, tai gal reikėtų pagalvoti apie tai, kur rasti lėšų jų išlaikymui ir svarstant biudžetą kelti šitą klausimą.

B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, dalis įstaigų yra betarpiškai pavaldžios ministerijai - tai teatrai ir kitos, apie tas nekalbama, savaime suprantama. Bet dauguma įstaigų dabar betarpiškai priklauso savivaldybėms. O savivaldybės, kaip jūs teisingai pastebėjote, dėl lėšų stokos eina lengviausiu keliu, ypač kad atsiranda norintys jas nupirkti, eina lengviausiu keliu - kultūros namus išpardavinėja ir pan. Be abejo, dėl lėšų tai čia kitas klausimas.  

PIRMININKAS. Seimo narys V.Buinevičius. Prašom.

V.A.BUINEVIČIUS. Aš norėjau paremti kolegų R.Ozolo ir J.Tartilo pasiūlymus svarstyti skubesne tvarka dėl šitų visų privatizacijos išdaigų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums priminti, kad įstatymą galima svarstyti skubesne tvarka. Tokiu atveju pirmasis ir antrasis svarstymas yra sutapatinami. Ir galima svarstyti ypatingos skubos tvarka, tada šiandien, tarkime, bus pristatyta, o ketvirtadienį iš ryto galėtume balsuoti. Galima netgi šiandien balsuoti, jeigu niekas neprieštarauja, kadangi projektą dabar dalija, visi projektą gausite. Tarkime, po valandos, kai visi susipažins su projektu, būtų galima balsuoti, jeigu jūs visi pritarsite tam projektui. Tai prašome labai konkrečiai siūlyti ką nors.

Seimo narys E.Raišuotis.

E.RAIŠUOTIS. Aš susilaikyčiau nuo ypatingos skubos dėl vieno momento. Kadangi reorganizavimas ir likvidavimas neaprėpia dar vieno proceso, kuris yra vykdomas kultūros įstaigose. Kai perprofiliuojama jų veikla, jos yra išnuomojamos, tampa kavinėmis, bilijardinėmis ir kitomis įstaigomis. Šitą momentą galbūt reikėtų apgalvoti, dar kokį žodį įdėti, ar profilio keitimas, žodžiu, reikia dar pagalvoti.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, šis klausimas kilo ir man, ir mūsų komitetui. Mes aiškinomės su teisininkais, su mūsų Juridiniu skyriumi. Jie taip aiškina, kad jeigu įstaigos reorganizuotos ar likviduotos, šitas terminas apima tai, ką jūs turite omenyje, kad vis tiek be ministerijos, be Vyriausybės tas negali būti. O norint eiti toliau, tai reikėtų keisti Privatizacijos įstatymą ir daugelį kitų dalykų. Mes atsidurtume komplikuotoje padėtyje. Man Juridiniame skyriuje taip išaiškino, kad nesudaro tos grėsmės, apie kurią jūs kalbate, jeigu bus priimtas toks įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Maceikianecas. Prašom.

R.MACEIKIANECAS. Aš norėjau pasakyti, kad mes apribojame vis daugiau savivaldybių teisių. Kodėl mes negalime patikėti, kad (...) be jos sutikimo negali būti reorganizuota arba likviduota kokia nors kultūrinė įstaiga? Tai vienas dalykas. Kitas dalykas - dėl to mes iš esmės nepritariam tokiam skubiam svarstymui, kol nepasitarsime su gerbiamuoju komiteto pirmininku. Man neaišku, kas įeina į sąvoką "kultūros įstaiga"?

B.GENZELIS. Aš norėčiau gerbiamajam Seimo nariui atsakyti štai ką. Čia ir yra pagrindinė problema, kad be savivaldybių leidimo ir dabar to negalima padaryti, ir pagal dabar veikiančius įstatymus. Taip, iš tikrųjų tai yra savivaldybių tam tikra prasme teisių apribojimas. Aš nediskutuoju tuo klausimu, bet jeigu savivaldybės eina tuo keliu, tai negi mes turime laukti, kol Lietuvoje neliks įstaigų ir paskui mes turėsime iš naujo kurti, vėl investuoti kapitalinius įdėjimus, viską pradėti iš naujo? Čia yra taip.

R.MACEIKIANECAS. Jūs nesupratote manęs. Privatizuoja privatizacijos komisijos, o ne savivaldybės taryba. Ji be tarybos sutikimo negali būti privatizuojama. Tada kam čia viską perkelt į ministeriją? Kas yra kultūros įstaiga jūsų manymu? Kultūros namai, biblioteka, kultūros skyrius - čia tas pat ar ne tas pat? Kas yra kultūros įstaiga?

B.GENZELIS. Kultūros įstaigos - pradedant nuo kultūros namų.

PIRMININKAS. Taip, ir bibliotekų. Seimo narys R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Dėkoju. Aš ta proga labai noriu pasidžiaugti, kad Seimo nariams reikia aiškinti, kas yra kultūros įstaigos. Ir kaip tik dėl to norėčiau prašyti gerbiamąjį pranešėją, taip pat Pirmininką, kadangi iš esmės nebuvo prieštaravimo prieš ypatingos skubos svarstymą, būtent paspartinti šitą svarstymą, nes yra akivaizdžiai būtina valstybei imti savo žinion kontrolę nors kultūros srityje. Aš labai prašau ypatingos skubos tvarkos.

B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybė - tai būtent ta savivaldybė, kuri labiausiai paskutiniu momentu ... Na, aš nenorėčiau to termino vartoti "savavaliauja", nes išeitų, kad grubiai pažeidinėja įstatymus. Šiuo atveju įstatymų nepažeidžia, nes įstatymai leidžia jiems tai daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dabar nesiūlyčiau jums to daryti, nes, matot, Seimo narys R.Maceikianecas repliką jums nori pasakyti. Prašom.

R.MACEIKIANECAS. Turbūt puikiai žinote, kad prisavavaliauta buvo anais laikais. Dabartinė savivaldybė tik bando taisyti klaidas. Kas nori parduoti Maišiagaloje, Medininkuose? Anais laikais buvo. Vienas dalykas. Ir dėl to mūsų frakcija prieštarauja ypatingos skubos tvarkai ir nori pasitarti su gerbiamuoju B.Genzeliu šituo klausimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra puikus pavyzdys, kaip nereikia kelti aistrų. Štai frakcija užprotestavo ypatingos skubos tvarką. Dabar galima tik skubesne tvarka. Mes nesikišame į frakcijų reikalus, jos gali pakeisti pirmininką, jeigu pageidauja ir pan.

Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės tai keičia tiktai tiek, kad mes ketvirtadienį iš ryto (aš manau, Pirmininkas tai padarys) įrašysime pirmą - antrą svarstymą. Ketvirtadienį po pietų mes balsuosime.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų paklausti, ar kas nors prieštarauja prieš skubesnę tvarką? Ar reikalaujat balsuoti, ar galime visi sutarti, kad skubesnę tvarką mes taikome? O gal kartais Lenkų frakcija atsisakytų savo veto teisės dėl ypatingos skubos? Seimo nary Maceikianecai, į jus kreipiamės, galbūt jūs atsisakytumėte? Prašom prie mikrofono.

R.MACEIKIANECAS. Tai komiteto pirmininkas yra toje situacijoje, jam reikia išaiškinti, kokia situacija Vilniaus rajone, tada galima tuo klausimu šnekėti.

PIRMININKAS. Ar jūs sutiktumėte, kad mes šiandieną vakare balsuotume, tada jūs per tą laiką situaciją išsiaiškintumėt? Ar jūs vis tiek protestuojate prieš ypatingos skubos tvarką? Nieko nepadarysi. Tada priimama skubesnė tvarka.

Pirmiausia aš norėčiau paklausti, ar pritariame, kad pradėtume svarstymo procedūrą. Pirmiausia - ar pateikimui pritariam? Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta.

Toliau. Antras klausimas. Ar pritariame skubesnei tvarkai? Pritariame. Pritarta. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prašytume Seimo Pirmininką įrašyti į ketvirtadienio ryto darbotvarkę pirmąjį ir antrąjį šio dokumento svarstymą, o po pietų įrašyti trečiąjį svarstymą. Aš manau, kad mes galėtume tai padaryti.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (pirmojo svarstymo tęsinys) (93.10.26)

3sesija28p svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, dar liko 20 min. Man kyla dilema - ką daryti? Seimo narys M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš prašyčiau, kad Pilietybės įstatymo pataisas dabar mes turėdami laiko pratęstume.

PIRMININKAS. Diskusijas dėl Pilietybės įstatymo tęstume toliau? Na, aš kito kelio nematau, gerbiamieji Seimo nariai. Arba mes visi darome pertrauką 20 min., arba pilietybė. Yra du pasiūlymai. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu balsuoti. Yra dvi nuomonės. Vieni siūlo pertrauką, kiti siūlo tęsti diskusijas. Prašome registruotis. Pabalsuosime, kaip nutarsime, taip ir bus. Prašome registruotis. Aš tik primenu, kad tie Seimo nariai, kurių dabar nėra ir norėtų sužinoti, kaip vyko diskusija dėl Pilietybės įstatymo, tai mielai galėtų pasiimti stenogramas ir pasiskaityti. Čia tik du trys žmonės galės pasisakyti šiuo klausimu iš sąrašo. Na, gal keturi po 5 min. Jeigu nutarsite daryti pertrauką, jūsų valia.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu balsuoti. Prašau dėmesio! Balsuosime alternatyviai. Kas siūlo diskusiją dėl Pilietybės įstatymo pratęsti, tas spaus mygtuką "už", kas siūlo pertrauką, paspaus mygtuką "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Prašome, balsavimas pradėtas.

Taip, už tai, kad būtų tęsiama diskusija dėl Pilietybės įstatymo - 50 Seimo narių, už pertrauką - 24 Seimo nariai. Todėl tęsiama diskusija. Ir pagal sąrašą... Aš primenu, kad tų Seimo narių, kurių nėra pagal sąrašą užsirašiusių, nebrauksiu iš sąrašo, jie galės kalbėti kitą kartą, kada vėl bus svarstomas šitas klausimas. O kurie Seimo nariai yra sąraše, aš dar šiandien eilės tvarka skaitysiu. Prašome diskutuoti.

Seimo narys A.Vaišnoras. Jeigu jūs pageidaujate iš vietos, prašome paspausti mygtuką,  aš jums tuoj pat įjungsiu mikrofoną. Prašau. Seimo narys A.Vaišnoras. Ruošiasi Seimo narys K.Bobelis, paskui - A.Lozuraitis. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia, žinoma, yra akivaizdi problema, kurią mes sprendžiame jau ilgą laiką. Aš manau, kad šį kartą mes visi sutarsime ir išspręsime ją. Sakykime, aš pritarčiau tai redakcijai, kurią pasiūlė, kuri yra pateikta Seimo nario, opozicijos lyderio V.Landsbergio vardu. Tiktai man iš tiesų nepatinka (galbūt tai tik mano nuomonė) kartais tokios nelabai geros pastabos, arba nereikalingos pastabos, kaip sakė ponas A.Gricius, kad štai visai panašią redakciją ar dar ką nors pateikė V.Landsbergis, kai mes patys žinome, kokiu būdu buvo ši pataisa pristabdyta, jos pateikimas pristabdytas. Manau, kad tokių gana demagoginių dalykų kalbėti nederėtų ir kad mes turime dabar tą pataisą, manau, kad ji yra visai tinkama.

Norėčiau pasakyti dėl pono V.Petrausko projekto, kad iš tiesų 2 jo straipsnis galbūt net ir nediskutuotinas. Jį reikėtų apskritai išbraukti iš šio projekto, nes mes kaip tik apie tą pataisą kalbame. Ir kad čia nėra jokios privilegijos dėl tautybės, o paprasčiausiai yra teisingumo atkūrimas. Patys žinote, kokioje situacijoje buvo Lietuva 1940 - 1945 metais. Ir po to, kai vyko, sakykim, tokia intensyvi sovietizacija.

Dabar norėčiau pasakyti, kad vesti derybas su kita valstybe galbūt ir nederėtų mums, nes Pilietybės įstatymas yra kiekvienos valstybės vidaus reikalas. Jeigu mes pripažįstame, kad Lietuvos pilietis gali būti tiktai Lietuvos pilietis ir jis gali netekti Lietuvos pilietybės dėl to, kad jis įgyja Rusijos pilietybę. Manau, kad mūsų piliečiai įstatymus žino. Ir prisiimdamas Rusijos pilietybę jis paprasčiausiai rizikuoja netekti Lietuvos pilietybės. Čia jau ir yra tas stabdis, kuriuo mes, man atrodo, naikiname tą dvigubą pilietybę, kaip sakė ponas V.Petrauskas, kurią suteikia Rusija savo tautybės žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje ir lyg turintiems Lietuvos pilietybę. Nemanau, kad suteikdama dvigubą pilietybę (jeigu taip yra) Rusija, sakykim, formuoja pas mus penktąją koloną. Penktoji kolona yra turbūt daroma ne pilietybės suteikimo pagrindu, ji yra daroma slaptai. Ir jeigu ji egzistuoja, tai, žinoma, čia yra tik mūsų kontržvalgybos blogo darbo rezultatas.

Aš siūlyčiau pritarti pono V.Landsbergio redakcijai. Akivaizdu, kad būtų patenkinti mūsų Pilietybės įstatymo pakeitimu tie žmonės, kurie šiuo metu norėdami negali gauti Lietuvos pilietybės. Ypač lietuviai, turėję ją prieš 1940 metų įvykius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Bobelis. Ruošiasi Seimo narys A.Lozuraitis. Naujų Seimo narių į sąrašą prašau nesirašyti, sąrašas jau baigtas prieš pietus.

Seimo narys K.Bobelis. Prašome.

K.BOBELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai džiaugiuosi, kad kolega V.Landsbergis ir Tėvynės Santara pakeitė savo poziciją ir šį kartą pasisako labai pozityviai dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo, suteikiant pilietybę buvusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams, kurie karo aplinkybių verčiami turėjo iš Lietuvos vienokiu ar kitokiu būdu pasitraukti. Man atrodo, kad šio klausimo pozityvus išsprendimas tik atneš Lietuvai naudos ir išspręs nereikalingus kivirčus, kurie šiuo metu egzistuoja tarp didelės lietuvių išeivijos dalies ir Lietuvoje tam tikrą nusistatymą turinčių asmenų. Tas klausimas jau seniai yra pribrendęs, ir kuo greičiau mes jį išspręsime, bus mums visiems daugiau naudos.

Aš negaliu sutikti su pono V.Petrausko komentaru, nes tai yra netiesioginis Pilietybės įstatymo pakeitimo atmetimas, pristatytas kitokia forma. Aš manau, jis visiškai negali būti mums priimtinas. Aš taip pat skirtingai galvoju negu kolegė V.Aleknaitė, kuri pasakė (cituoju), kad "kiekvienas prancūzas ar lietuvis yra Prancūzijos ar Lietuvos pilietis". Aš manau, kolege, pasižiūrėkite į savo lietuvišką pasą, kurį mes visi turime, ir ten yra įdėtas antspaudas, kuris pasako: ar tu esi lietuvis, ar rusas, ar kitos tautybės, bet esi Lietuvos pilietis. Ir pasisakymas, kad esu lietuvis ir automatiškai esu Lietuvos pilietis, juridiškai neišlaiko tokios logikos. Nes kada aš išsiėmiau lietuvišką pasą, man įdėjo štampą, kad aš esu lietuvių kilmės ir lietuvis. Ir tas pat visur egzistuoja. Yra šimtai lietuvių, vokiečių ar anglų, kurie gyvena įvairiuose kraštuose, kurie yra lietuvių, anglų ar prancūzų kilmės, bet nėra tų kraštų piliečiai.

Todėl aš siūlyčiau, kad mano jau kelis sykius pristatytas projektas, kuris šį kartą vėl yra pakartotinai pristatytas ir kurio pristatymo formą jūs kiekvienas gavote... kad mes visi sutartume šį klausimą išspręsti konsenso būdu ir tuo bent vienu žingsniu parodytume savo solidarumą su lietuviais, kurie yra tikrai daug nukentėję, kurie yra Sibire ar Vakarų pasaulyje ir kurie norėtų tapti Lietuvos piliečiais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Lozuraitis. Ruošiasi Seimo narys J.Nekrošius. Prašome.

A.LOZURAITIS. Aš norėjau priminti, kad šio 18 straipsnio trečioji dalis, tokia redakcija, kokią ją pateikė kolega R.Markauskas, jau buvo pateikta prieš atostogas. Ir tuomet, kaip mes prisimename, ji buvo atmesta dešiniosios Seimo pusės balsų dauguma. Dabar atrodo, kad situacija pasikeitusi, nes tas pono V.Landsbergio pateiktas projektas, tiesą sakant, savo turiniu atkartoja iš esmės tą pačią pataisą. Vadinasi, dabar yra visos galimybės šitą pataisą priimti. Dar daugiau, tiesą sakant, čia mėginama ginčytis dėl pateikimo iniciatyvos. Aš noriu priminti, kad vienas iš motyvų, dėl ko ši pataisa buvo atmesta anksčiau, svarstant prieš atostogas, buvo ta, kad šis klausimas čia gali sukelti naują turto grąžinimo bangą ir tokiu būdu labai sukomplikuoti ir taip jau ilgai komplikuotus turtinius santykius. Dabar, kaip parodė šios pataisos svarstymas Valstybės ir teisės komitete, toks ėjimas su turto grąžinimu net reikalaujamas kai kurių Seimo narių. Nors į šį Pilietybės įstatymą įkišti kokias nors pataisas apie turtą, matyt, būtų visiškai nereikalinga.

Be abejo, minėta pataisa tam tikru laipsniu įteisina išimtiniais atvejais, žinoma, dvigubą pilietybę. Aišku, kad tai yra tam tikra komplikacija, tačiau aš manau, kad šiuo atveju tos komplikacijos nereikėtų bijoti, kadangi pilietybės grąžinimas žmonėms, kurie prarado ją ne savo noru, o prievarta, vis dėlto yra teisėtas dalykas, yra savotiškas dorovinis imperatyvas.

Jeigu kalbėsim apie tarpvalstybines sutartis, kurias čia siūlo Seimo narys V.Petrauskas, tai aš manau, kad tos sutartys kaip išankstinė sąlyga šitai pataisai priimti būtų nelabai suprantamos. Nors pats tas reikalavimas tokią sutartį sudaryti, savaime suprantama, yra visiškai normalus. Tiktai nevisiškai suprantama, kodėl šitas nutarimas čia vadinamas kažkodėl dvigubai pilietybei išvengti. Nors savaime suprantama, kad dviguba pilietybė tam tikru ribotu mastu, būtent šiuo atveju, yra įteisinama.

Aš manyčiau, kad abu tie projektai, kurie čia pateikti - ir kolegos R.Markausko, ir kolegos V.Landsbergio, nesunkiai gali būti suderinami, kadangi ten kalbame tiktai kaip apie tris redakcinius skirtumus. O tas pasiūlymas, kurį pateikė Seimo narys A.Gricius, aš manau, visiškai teisėtas ir reikėtų palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Nekrošius. Ruošiasi Seimo narys A.Albertynas. Prašome.

J.NEKROŠIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pavasario sesijoje nedvejodamas pasisakiau už pataisą ir todėl šiandien aš jau nenorėčiau kam nors priminti, kad tai buvo akibrokštas mūsų išeivijai, padarytas nenubalsavus už tą pataisą. Mes galbūt ir toliau tiesiog klystume ir paneigtume vidinį savo įsitikinimą, kad tai reikia padaryti šiandien. Galbūt negrįžkime į praeitį, kuri sukelia tikrai labai nemalonias emocijas.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra formalus aktas ir kad Seimas, priėmęs tą pataisą, duotų toną tiesiog bendradarbiavimui, bendriems darbams, kad tai būtų visai kitų nuotaikų pradžia ir kvietimas iš tiesų dirbti kartu ir rezultatyviai. Todėl turėtų būti ir mūsų kokie nors aiškesni ir kryptingesni veiksmai (jeigu taip padarysime) su mūsų piliečiais, kurie išsisklaidę po platųjį pasaulį ir per ilgus dešimtmečius išliko Lietuvos piliečiais. Ir taip padarydami mes iš tiesų pabrėžtume piliečio vaidmenį valstybėje. Nes mes dažnai apie tai kalbėdami pamirštame piliečio pareigas. Ir man atrodo, kad mūsų tautiečiai, kurie ilgus metus iš tiesų nepamiršo to, dabar dar su didesniu pasišventimu ir energija dirbs Lietuvos naudai. Todėl aš matau tos pataisos turinį, ne tiktai formalų reikalą. Manyčiau, kad mes turėtume ir toliau tam tikrais aktais ir veiksmais palaikyti šią bendrą mūsų nuostatą. Žinoma, būtų gerai, jeigu mes gana vieningai pritartume pagrindinėms pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Albertynas. Ruošiasi Seimo narys A.Salamakinas, jeigu liks laiko. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie šitą Pilietybės įstatymą, čia vis maišė ta penktoji kolona. Ir maišė žmonės, nežinodami, kas yra penktoji kolona. Penktoji kolona - vokiečių žvalgyba Tarybų Sąjungoje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Ir dėl penktosios kolonos blogo darbo vokiečiai pralaimėjo karą.

Gerbiamieji V.Petrauskas ir A.Vaišnoras nežino šitų istorinių faktų. Jiems už istorines žinias rašau po dvejetą.

Dabar apie šitą įstatymą. Jeigu nebūtų priimtas Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas, daugelis užsienyje gyvenančių buvusių Lietuvos piliečių nesistengtų susigrąžinti Lietuvos pilietybę, o tuo labiau jų vaikai, gimę ne Lietuvoje. Juos į Lietuvą daugeliu atvejų traukia tik tėvų ar senelių turtas. Pilietybės suteikimą reikia atskirti nuo turto grąžinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo nario A.Salamakino nematau, tai tada aš manau, kad reikės daryti pertrauką, nes jau atėjo laikas svarstyti kitą klausimą. Replikos po paskutinių pasisakymų.

O dabar aš paminėsiu, kas dar nepasisakęs ir yra užsirašęs iki pietų. Seimo narys A.Salamakinas, Seimo narys V.Petkevičius, P.Papovas, N.Germanas, V.Žiemelis. Po to replikos, po to baigiamieji žodžiai. Ponia V.Aleknaitė jau kalbėjo vieną kartą, o replikai galės užsirašyti nustatyta tvarka.

O dabar aš norėčiau pasakyti tokį pasiūlymą. Kadangi per pirmąjį svarstymą būtinai pasirenkama alternatyva, kuris nors iš tų dokumentų, tai aš siūlyčiau, kad projekto autoriai galbūt galėtų susitarti tarpusavyje ir pateikti vieną bendrą dokumentą, jeigu galima pateikti, o jeigu ne, tai bus balsuojama dėl vieno arba kito dokumento po baigiamųjų žodžių. O dabar daroma svarstymo pertrauka. Ačiū visiems. Sąrašas lieka ir per kitą svarstymą kalbės tiktai tie Seimo nariai, kurie užsirašę, plius tie, kurie norės pasakyti replikas.

Kovos su nusikalstamumu priemonės (93.10.26)

3sesija28p svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime svarstyti darbotvarkės 10 punktą - kovos su nusikalstamumu priemonės. Primenu, kad jau yra užsirašę kalbėti keturi Seimo nariai. Po pranešėjo R.Vaitekūno, A.Paulausko ir galbūt Seimo Pirmininko pavaduotojo E.Bičkausko, jeigu jis pageidaus, užsirašę yra kalbėti Seimo nariai V.Juškus, V.Andriukaitis, A.Baskas ir K.Skrebys. Likusieji galės užsirašyti kompiuteryje. Taip, kada bus, aš įjungsiu kompiuterį.

O dabar aš kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą poną R.Vaitekūną. Ir noriu paklausti gerbiamąjį ministrą, ar jums užteks 15 min., ar norėsite daugiau?

R.VAITEKŪNAS. Jeigu galima, iki 20 min.

PIRMININKAS. Taip, prašom iki 20 min.

R.VAITEKŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

Leiskite painformuoti apie kriminogeninę situaciją Respublikoje, apie priemones, kurių imasi teisėsaugos institucijos, ir apie pageidavimus, ko norėtų ateinančiais metais teisėsaugos institucijos tam, kad darbas būtų našesnis ir efektyvesnis.

Nusikalstamumui Lietuvoje šiuo metu yra būdinga.

Pirma. Bendras nusikaltimų skaičiaus prieaugis nuolat viršija 15% ir kaskart vis sunkiau reaguoti į įvykius. Per devynis mėnesius Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų skaičius, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo nuo 38 756 iki 45 271, arba 16,8%. Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyventojų sudarė  120 nusikaltimų, kai per praėjusių metų devynis mėnesius buvo įvykdyti 103 nusikaltimai. Tačiau pastebimas nedidelis nusikalstamumo tempų lėtėjimas (nuo 41% sausio mėn. iki 16,8% rugsėjo mėn.).

Antra. Sparčiau auga sunkių nusikaltimų lyginamasis svoris bendroje nusikaltimų struktūroje. Prievarta, ginklų ir sprogmenų panaudojimas tampa įprastiniu reiškiniu. Didėja nusikaltėlių agresyvumas, žiaurumas.

Trečia. Daugėja organizuoto nusikalstamumo faktų, kriminalinis profesionalizmas tampa turto kaupimo būdu.

Ketvirta. Ryškėja negatyvios nusikalstamumo regioninės problemos. Nusikalstamumai koncentruojasi septyniuose Lietuvos miestuose ir aplink juose esančiuose rajonuose. Jeigu Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje nusikalstamumas stabilizavosi, tai kituose keturiuose miestuose   ir kai kuriuose rajonuose, ypač Klaipėdos, Panevėžio, Pasvalio, Šalčininkų, Radviliškio, Prienų, Raseinių sparčiai auga ir būtent šių miestų bei minėtų rajonų kriminogeninė situacija lemia Respublikos nusikalstamumo būklę.

Penkta. Išsiskiria anksčiau teistų asmenų aktyvumas. Šios kategorijos asmenys įvykdė per 4 tūkst. nusikaltimų, arba 50% daugiau negu pernai. Kriminogeninė situacija šalyje, palyginus su metų pradžia, struktūriniu bei kiekybiniu požiūriu nepakito. Nusikalstamumo rodikliai blogėja. Teisėsaugos užtikrinimą bei teisėtvarkos palaikymą, kaip ir kitas socialinio gyvenimo sritis, veikia socialinė ekonominė krizė. Toliau formuojasi pavojinga, problematiška kriminogeninių procesų įveikimo situacija, apie kurią buvo kalbėta Seime š.m. kovo 31 d. Dar labiau ryškėja atotrūkis tarp nusikaltėlių galimybių ir teisėsaugos įstaigų galimybių. Nusikaltėliai, naudodamiesi jiems palankiomis ekonominėmis sąlygomis, stiprina sukauptą ekonominį potencialą, kurį sėkmingai legalizuoja. Antra vertus, turime nesubalansuotą reorganizuojamą teisinę sistemą, dėl kadrų kaitos susilpnėjusią profesionaliai, neaprūpintą materialiai ir techniškai. Teisėsaugos įstaigų socialinė apsauga dėl sunkios Respublikos ekonominės ir finansinės būklės gerokai atsilieka nuo pasaulio standartų.

Tai esminiai veiksniai, kurie menkina teisėsaugos įstaigų įtaką kriminogeniniams procesams. Reikia pažymėti, kad š.m. rugpjūčio mėn. Vyriausybei išskyrus papildomus asignavimus vidaus reikalų sistemai bei kitoms teisėsaugos institucijoms, laikinai stabilizuota padėtis kadrų atžvilgiu.

Vidaus reikalų sistemos prioritetai šiems metams. Jie iš esmės nepakitę nuo metų pradžios.

Pirma. Nusikalstamumo kontrolės sistemos įgyvendinimas, sutelkiant dėmesį organizuoto nusikalstamumo neutralizavimui.

Antra. Viešosios tvarkos bei visuomenės rimties stiprinimas.

Trečia. Kadrų ugdymas nusikalstamumo kontrolės srityje. Parengti ir spalio mėn. Vyriausybėje priimti operatyvinės veiklos nuostatai, toliau rengiami ir priimti kai kurie žinybiniai norminiai aktai šiuo klausimu.

Yra viena problema. Operatyvinės veiklos nuostatų realizavimas kol kas nepakankamai paremtas materialiai. Kitiems metams būtina numatyti papildomas lėšas šiems klausimams spręsti: apmokėti už informaciją, įsigyti specialią techniką, sukurti informacijos apsaugos sistemą.

Siekiant apsaugoti proceso dalyvius nuo nusikalstamų struktūrų poveikio ir atsižvelgiant į šios problemos aktualumą šiais metais, pateiksime Vyriausybei mūsų parengtą proceso dalyvių saugos programą, kuri dabar derinama su Teisingumo ministerija ir prokuratūra. Šiai programai realizuoti taip pat reikės papildomų lėšų ir dabar sunku prognozuoti kiek.

Neutralizuojant organizuoto nusikalstamumo procesus rengiamos teisinės priemonės. Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi ir artimiausiu metu Vyriausybei pateiks galutinių nusikalstamų bendrijų kontrolės laikinojo įstatymo projekto variantą. Turiu pasakyti, kad šito projekto yra parengti du variantai, kurie šiuo metu yra derinami. Juo sieksime įteisinti priemones, varžančias fizinių ir juridinių asmenų neteisėtų pajamų legalizavimą, taikyti diferencijuotas teisines sankcijas, didinti teisėsaugos pareigūnų įgaliojimus renkant įrodymus.

Kartu su Teisingumo ministerija parengta nusikaltimų ekonomikos srityje kontrolės programa. Tai antikorupcinių priemonių visuma, kurią įgyvendinus turėtų nuosekliai formuotis ekonominės bei teisinės prielaidos, varžančios organizuoto nusikalstamumo plitimą.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kai nusikalstamoje veikloje vis dažniau naudojami sprogmenys ir ginklai, jau parengti ir yra derinami Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimų projektai, sugriežtinantys atsakomybę už neteisėtą disponavimą ginklais. Ruošiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame numatomos priemonės, kaip paimti neteisėtai laikomus ginklus. Iki šiol įsigalios minėti įstatymų sugriežtinimai.    

Organizacinės ir politinės priemonės. Kontroliuojant organizuotą nusikalstamumą 1993 m. išskirtini šie etapai.

Pirmasis etapas (sąlyginai iki š. m. balandžio mėn.). Jam būdinga Vidaus reikalų ministerijos organizacinių struktūrų kovai su organizuotu nusikalstamumu kūrimo pradžia pertvarkius kriminalinės policijos struktūras, sukoncentruojant dalį turimų profesionalių pajėgų ir technines priemones kriminaliniams procesams kontroliuoti. Policijos departamente įsteigti nauji padaliniai kontroliuoti ir vienyti policijos pajėgas šia linkme. Tai Organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinio proceso tyrimo valdyba, Ypatingų nusikaltimų valdyba ir jų padaliniai vietose. Vyko kadrų parinkimas ir komplektavimas grąžinant profesionaliausius pareigūnus dirbti vidaus reikalų sistemoje. Nusikalstamų grupuočių atžvilgiu kaupiama, analizuojama informacija, kontroliuojamos organizuotos nusikalstamos grupuotės, atliekamos pagrindinės policinės operacijos.

Antras sąlyginis etapas - iki š.m. liepos mėn. Tai aktyvių kriminalinės policijos veiksmų pradžia kovojant su organizuotu nusikalstamumu, policinių operacijų ruošimas ir intensyvus jų vykdymas.

Ir trečias etapas - nuo liepos mėn. - nuolat veikiančių operatyvinių tardyminių grupių sukūrimas zoniniu principu (tos grupės sukurtos visuose didžiuosiuose miestuose ir veikia zoniniu principu) ir aktyvių policinių priemonių taikymas, prevencija, įstatymų vykdymas.

Iš viso šių metų organizuotų policinių operacijų metu atliktos 1753 kratos, kurių metu sulaikyti 148 ieškomi ir 419 padarę nusikaltimus asmenys. Paimta apie 14 tūkst. šovinių, 45 pistoletai, 98 šautuvai, 356 raketos, 25 trotilo ir 20 dujinių dūminių užtaisų, 18 neperšaunamų liemenių ir t.t., ir t.t. Vienoje iš paskutinių policinių operacijų po rezonansinio nusikaltimo, žurnalisto V.Lingio nužudymo, atlikta 121 krata, kurių metu sulaikyta 16 ieškomų asmenų ir 28 padarę nusikaltimus. Paimta 17 ginklų ir per kilogramą narkotinių medžiagų.

Prevencinio sulaikymo eiga plačiau yra pateikta gerbiamiesiems Seimo nariams lentelėje apie Prevencinio įstatymo vykdymą. Vykdydama 1993 m. liepos 13 d. priimtą Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą, Vidaus reikalų ministerija atliko nemažai organizacinių priemonių. Sudarytos septynios nuolat veikiančios tardymo operatyvinės grupės. Numatyta informacijos kaupimo ir apibendrinimo tvarka. Nuolat, kas dvi savaitės, organizuojami respublikiniai pasitarimai, kuriuose svarstoma prevencinio sulaikymo eiga.

Kokie rezultatai? Iki spalio 25 d. prevencine tvarka sulaikyti 196 asmenys, kurių atžvilgiu turėta operatyvinių duomenų dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 227 ir 2271 straipsniuose.

Prevencinio sulaikymo įstatymo realizavimas. Realizuojant prevencinio sulaikymo galimybes, iškeltos 66 baudžiamosios bylos     104 įtariamųjų atžvilgiu. Baigtos keturios baudžiamosios bylos, kuriose buvo sulaikyti asmenys prevencine tvarka, taip pat baigta dvylika baudžiamųjų bylų pagal konkrečias veikas, numatytas tuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą.

Reikia pabrėžti, kad atliekant prevencinį sulaikymą, labai aiškiai iškyla šių asmenų izoliavimo problema. Tardymo izoliatoriai ir areštinės perpildytos. Šiuo metu vien tik teismo žinioje tardymo izoliatoriuose yra 1154 asmenys, kurie laukia teismo, iš jų 90 laikomi daugiau kaip pusė metų. Aš nenoriu mest šešėlio   nė jokiai institucijai dėl čia pateiktų skaičių. Šiuo metu Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijose sudaryta tarpžinybinė komisija, kuri tiria kiekvieno sulaikyto ir nenuteisto asmens laikymo pagrįstumą.

Išvados ir problemos. Nusikalstamumo būklės ir atlikto darbo analizė leidžia daryti išvadą, kad vykdomos priemonės, tarp jų prevencinio sulaikymo realizavimas, turėjo teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai. Turimais operatyviniais duomenimis, daugelis nusikalstamų bendrijų bent laikinai atsisakė aktyvios veiklos. Nemažai jų pasitraukė iš gyvenamosios vietos. Faktiškai suskaldytos ir iki galo nefunkcionuoja pagrindinės Vilniaus grupuotės. Keturi "Vilniaus brigados" nariai sulaikyti pagal Prevencinį įstatymą ir dvidešimt du pagal baudžiamąsias bylas. Ir Šiaulių pagrindiniai veikiantys asmenys šiuo metu yra sulaikyti.

Tačiau praktika rodo, kad policinėmis priemonėmis organizuoto nusikalstamumo sustabdyti neįmanoma. Neutralizuotų nusikalstamų grupių vietą greitai užima naujos, aktyviai progresuojančios nusikalstamos bendrijos, nes nepašalinamos esminės socialinės nusikalstamumo priežastys. Todėl būtinas ekonominių, finansinių ir teisinių priemonių kompleksas, ardantis nusikalstamų struktūrų potencialą.

Išlieka problematiškas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio traktavimas teisminėse instancijose. Jis numato privačios nuosavybės neliečiamumą. Nusikaltimų ekonomikos srityje latentiškumą sąlygoja tai, kad reiškiniai, kurie galėtų būti įvertinti kaip ekonominis nusikalstamumas, vystosi kartu su rinkos sąlygų formavimusi ir yra menkai išnagrinėti. Valstybės ekonominės institucijos, prognozuodamos darančias ūkinę žalą negatyvias tendencijas, turėtų nurodyti pavojingiausius reiškinius ir kartu su teisės specialistais spręsti apie jų ekonominio, finansinio ir teisinio reguliavimo galimybes.

Atskirų ekonominių problemų sprendimas teisinėmis represinėmis priemonėmis nepasiteisino. Reikia Lietuvos banko statute bei kai kurių komercinių bankų įstatuose padaryti papildymus, nurodant, kad visi Respublikos bankai nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos turi pranešti teisėtvarkos organams apie  tas akcines, taip pat bendras su užsieniu bei personalines įmones, kurios turi atsiskaitomas valiutines ir litų sąskaitas, užsiima komercija, gamyba, bet nevykdo finansinių operacijų.

Būtina priimti ir kitus įstatymus arba galiojančių pakeitimus, kurie leistų pakirsti ekonominį organizuoto nusikalstamumo pagrindą. Kaip? Dėl turto registro, turto deklaravimo, dėl licencijų užsiiminėti privačia ūkine veikla atėmimo tiems, kurie reguliariai piktybiškai pažeidinėja nustatytą tvarką, dėl operacijų su pinigais ir vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimų, dėl informacijos apie klientų komercines operacijas ir sąskaitas bankuose suteikimo kriminalinei policijai atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus ir t.t.

Viešosios tvarkos ir visuomeninės rimties užtikrinimo srityje toliau buvo tobulinama teisinė bazė bei policijos pareigūnų teisinė apsauga. Šiuo tikslu parengtas susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarkos įstatymo projektas bei nepaprastosios padėties įstatymo projektas. Tobulinant patrulinės tarnybos darbą, atliekami eksperimentai kai kurių miestų ir rajonų policijos komisariatuose sujungiant visų rūšių policijos patrulius į vieningą vienetą. Pasiteisinus eksperimentui, jis bus diegiamas šalyje.

Šv. Tėvo vizitas Lietuvoje parodė, kad visos Respublikos policijos pajėgos gali būti panaudojamos efektyviai ir racionaliai. Suprasdami, kad valstybės sienos kontrolė yra netobula ir tai sudaro prielaidas nusikalstamumui augti, Vyriausybės sudaryta darbo grupė parengė ir pateikė Seimui svarstyti įstatymo dėl vieningos migracijos tarnybos įsteigimo projektą. Įkūrus šią tarnybą, bus vykdoma veiksmingesnė, mes tikimės, migracijos politika, operatyviau sprendžiami valstybės sienos kontrolės klausimai, susiję su kriminogeninės situacijos valdymu.

Kadrų ugdymo, socialinių garantijų užtikrinimo sritis. Sėkmingas vidaus reikalų sistemos uždavinių sprendimas didžia dalimi priklausys nuo to, ar sugebėsime išsaugoti dabartinę kadrų būklę, nes profesionalumo prasme ji gerokai pablogėjo. Pagrindinė priežastis - vidaus reikalų sistemos pareigūnų materialinis aprūpinimas, neveikiančios socialinės garantijos. Šiandien policininkų pajamos yra jo darbo užmokestis. Dalyvavimas kitoje veikloje ir pajamų gavimas yra uždraustas įstatymu. Šiuo metu trūksta 2900 pareigūnų. Iš to skaičiaus savivaldybių policija nesukomplektuota 24%, viešoji policija - 16%, kriminalinė policija - 11%. Apie 50% pareigūnų turi iki trejų metų stažą. Kriminalinėje policijoje yra apie 70% tokių kadrų.    

Atliktos sociologinės apklausos parodė, kad apie 90% pareigūnų nepatenkinti darbu dėl mažo darbo užmokesčio ir panašus skaičius pasirengęs keisti darbą dėl ekonominių sąlygų. 1992 - 1993 m. iš darbo Vidaus reikalų ministerijoje išėjo apie 1400 pareigūnų. Tai rimta problema, todėl kadrų išlaikymas tampa prioritetine mūsų veiklos kryptimi, kurią turime skubiai spręsti.

Nuo š.m. rugsėjo pradėjo funkcionuoti trys aukštesniosios policijos mokyklos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kurios susiduria su didelėmis problemomis. Studentų gaunamos stipendijos praktiškai neužtikrina būtino pragyvenimo minimumo. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai studijų metu atlieka policines funkcijas, jiems būtina taikyti vidaus reikalų sistemos darbuotojų socialines garantijas ir mokėti minimalų policijos pareigūno atlyginimą. Socialinių garantijų stoka, maži atlyginimai, kai kurios publikacijos spaudoje ir nepagrįsti pasisakymai per radiją ir televiziją taip pat menkina policijos prestižą, prisideda prie to, kad šiais metais iš baigusių Policijos akademijos trečią kursą neatvyko dirbti į Vidaus reikalų ministerijos sistemą 15, arba 13%, iš ketvirtą kursą baigusių - 5, arba 10% absolventų. Iš 20 baigusių Vilniaus universiteto specialiąją grupę atvyko dirbti tik vienas. Kiti susirado geriau apmokamą darbą.

Pareigūnų socialinio gerinimo klausimai buvo plačiai išnagrinėti rugsėjo mėn. vykusioje Vidaus reikalų ministerijos kolegijoje. Pateikti pasiūlymai Vyriausybei dėl Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio, pensinio aprūpinimo ir kitais socialinių garantijų užtikrinimo klausimais.

Esu įsitikinęs, kad Seimas iš esmės supranta, jog šiandien nėra didesnės grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip vidiniai kriminaliniai procesai, kuriuos neutralizuoti sugebės tik stipri teisėsaugos sistema. Manau, kad Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą, atsižvelgs į susidariusią situaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kompiuteryje yra užsirašę 25 Seimo nariai. Dalis iš jų norėtų jūsų paklausti, o dalis norėtų kalbėti. Aš netrinsiu nė vieno Seimo nario pavardės iš kompiuterio. Tačiau aš norėčiau apriboti klausimų laiką, kad galėtų daugiau Seimo narių pasisakyti ką nors siūlydami. Todėl klausimus baigsime po 10 min., ir pirmasis norėtų ar paklausti, ar kalbėti Seimo narys V.Petrauskas. Prašome.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, daug problemų kelia prokuratūros ir teismų darbas. Mažai bylų patenka į teismus ir dar mažiau yra teigiamai ir iš esmės išsprendžiamos. Aišku, klausimas jums yra nelengvas, bet vis dėlto, kaip jūs vertintumėte, na, galima sakyti, kolegų šitoje srityje prokuratūrose ir teismuose darbą?

R.VAITEKŪNAS. Nežinau, kaip kolegos galvoja, bet aš manau, kad šiais metais, kada man tenka atlikti šias sunkias funkcijas, ypač su prokuratūros aparatu, su Generaline prokuratūra, prokuratūromis vietose, santykiai yra geranoriški ir darbiniai. Ir kada atsiranda problemos, aštrios problemos Vidaus reikalų ministerijos padaliniuose kadrų klausimais, nesąžiningumo klausimais, mes visada tai sprendžiam kompleksiškai nagrinėdami baudžiamąsias bylas, analizuodami tarpusavio santykius, ir nėra jokių antagonizmų. Su teismu santykių nagrinėjimas yra be galo sudėtingas, kadangi teismas tai yra ta institucija, kurios darbą labai nusako įstatymai, pavaldumas įstatymams. Teismas galbūt kiek rezervuotai žiūri į mūsų tarpusavio santykius su prokuratūra, bet aš manau, kad teismo dar laukia artimiausia perspektyva nagrinėjant tas rezonansines baudžiamąsias bylas, o tai leis įvertinti ir teismo poziciją, ir mūsų kvalifikaciją, ir visą kitą kompleksinį tų visų bylų nagrinėjimą ir požiūrį į tai. Taigi šiuo metu iš esmės nėra tragedijos tarpusavio santykiuose narpliojant, nagrinėjant darbinius klausimus.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo V.Petrausko, ar jis norėtų ir kalbėti, ar tiktai klausimą uždavė?

V.PETRAUSKAS. Aš ponui Seimo Pirmininkui buvau padavęs raštelį dėl pasisakymo.

PIRMININKAS. Taip, tai jūs kalbėsite. Gerai. Seimo narys A.Pocius. Ar klausiate, ar kalbate, ar tą ir tą?

A.POCIUS. Aš paklausti noriu.

PIRMININKAS. Prašom.

A.POCIUS. Nuo kurio laiko plėšimų, vagysčių, reketo pagalba prisigrobtas turtas laikomas neliečiama, šventa, privačia nuosavybe? Čia jau, manyčiau, neteisingas Konstitucijos supratimas ir aiškinimas. Iš nusikaltėlių turi būti konfiskuojamas visas turtas. Tai būtų veiksminga priemonė kovojant su kriminogenine situacija ir, manau, tai greitai atvėsintų tokį jų entuziazmą. Kaip tai daroma?         

R.VAITEKŪNAS. Aš manau, kad mes visi, valdžios institucijos ir jūs, garbūs Seimo nariai, ir mes, teisėsaugos institucijos, esame susidariusios situacijos įkaitai. Įkaitai ta prasme, kad nusikalstamos grupuotės, nepagrįstai privatizavusios didelį turtą neuždirbtais pinigais, įteisino tą turtą. Eksproprijuoti tą turtą, daryti perdalijimą šito turto yra dešimtis kartų sunkiau, negu buvo pirminis privatizavimas. Tai klaidos. Nežinau, kaip jos pataisomos, bet mes siūlome drastiškus žingsnius - per konkrečių objektų privatizavimo prizmę grįžti prie privatizavimo proceso. Mes tai siūlome, mes pasirengę šitą atsakingą darbą dirbti. Žinoma, reikia norminės bazės koregavimo. Nes toleravimas tolimesnės perspektyvos, kada nepagrįstai, neteisėtai įgytas didelis turtas po to legalizuojamas ir jo pagalba kaupiamas jau legalus, teisėtas turtas, vėl atves tas struktūras į Respublikos politinio lygmens vadovybę. Tai tolimesnis žingsnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Paklausti norėjau.

PIRMININKAS.Prašom.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Pone ministre, dažnai visuomenėje dabar diskutuojama tema, kad jūsų ministerijai trūksta profesionalių kadrų. Ką tik ir jūs pats kalbėjote, kad yra tokia problema, ir minėjote įvairias priežastis. Šiandien "Lietuvos aido" laikraštyje yra išspausdintas interviu su buvusiu Vidaus reikalų ministerijos kontržvalgybos skyriaus viršininku H.Margeniu, kurį jūs atleidote pagal etatų mažinimą. Anksčiau tokie laikraščiai, kaip "Respublika", sakė, kad profesionalus išvaikė iš ministerijos ponas P.Valiukas. Ponas H.Margenis yra priešingos nuomonės. O kad jūsų ministerijoje tikrai trūksta profesionalų, kurių ne visi net žino, kad mes jau gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, aš noriu jus informuoti, liudija kad ir toks firminis blankas jūsų ministerijos valstybinės priešgaisrinės priežiūros, kuriame rašoma...

PIRMININKAS. Minutė, gerbiamoji.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Taip, leiskite pacituoti. Jame rašoma, kad "jeigu pilietis neįmokės baudos per 15 dienų į sąjunginio biudžeto pajamas, tai jis bus baudžiamas" ir pan. Iš tikrųjų neprofesionalūs žmonės, kurie nežino, kad mes jau nemokame baudų į sąjunginį biudžetą. Ir aš norėčiau paklausti. Ar tie žmonės, kuriuos jūs atleidote iš atsakingų postų ministerijoje, buvo atleisti dėl profesionalumo stokos, ar dėl kokių nors kitų priežasčių?

R.VAITEKŪNAS. Aš galiu jums labai kompetentingai pasakyti, gerbiamoji Seimo nare, kad profesionalumo stinga mums visiems. Ir nemanykime, kad Seime jo perteklius yra. Taip. (Plojimai) Teisėsaugos institucijos nepretenduoja į nieką, mes visi esame žmonės, mes visi su klaidom ir reikia šitą suprasti. Aš suvokiu, kad aš, kaip pareigūnas, darau taip pat daug klaidų, bet reikia stengtis analizuoti tas klaidas ir nedaryti tyčinių klaidų ir grubių klaidų. Iš klaidų reikia mokytis. Geriausia iš svetimų, bet tenka ir iš savų.

Dėl atleidimų. Nebuvo jokio vajaus per 10 mėnesių Vidaus reikalų ministerijoje, iš kurios man tenka dėl vienokių ar kitokių dirbtinių paskatų atleisti žmones. Bet kolega H.Margenis, aš jam galiu drąsiai žiūrėti į akis, pridarė daug žalos. Galbūt nenorėdamas šito, diskredituodamas, supriešindamas, sukeldamas nepasitikėjimą vienas kitu Vidaus reikalų sistemos padaliniuose. Tai didžiulė žala, kurios pamatuoti pinigais neįmanoma ir atstatyti ją. Aš nežinau, kada mes ją atstatysime. Jeigu mes turime drąsos, pripažinkime tai. Aš jam atvirai pasakiau. Ir ne dėl etatų mažinimo, dėl reorganizavimo. Jam buvo pasakyta, kad tamsta pridarei daug žalos, aš pasakiau atvirai jam, kad tamsta pridarei daug žalos. Pirmiausia ministrui P.Valiukui, kuris buvo labai patiklus, patikėjo juo ir davė be galo didelius įgaliojimus kontržvalgybinėm priemonėm. Pirko per nusikalstamas ar nenusikalstamas struktūras (įrodys tardymas, aš manau, įrodys tuos faktus) operatyvinės specialios paskirties priemones, kurios buvo naudojamos dažnai ne pagal paskirtį. Tai yra didžiulė žala. Aš tokiais metodais niekada nelinkęs dirbti, nors dirbu toje sistemoje jau beveik 30 metų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, aš norėčiau kreiptis į Seimo narius, kad jūs nepiktnaudžiautumėte kitų Seimo narių laiku ir klaustumėte tiek, kiek numatyta Reglamente, tai yra ne ilgiau kaip vieną minutę. Seimo narys J.Žebrauskas. Prašome. Norite klausti ar pasisakyt?

J.ŽEBRAUSKAS. Žmogui gyvybė duota tik vieną kartą ir yra brangiausias jo turtas. Per metus tik 1 % žmogžudžių nubausti aukščiausia bausme. Negi žmogžudžių gyvybė Lietuvai brangesnė, negu niekuo nekaltų jų aukų, neretai dorų Lietuvos piliečių? Ar nepadėtų mažinti žmogžudystes principas "galva už galvą"? Turiu galvoje tyčinius nužudymus, dažnai itin žiaurius. Gal reikia Seimo paramos sugriežtinant atitinkamus įstatymus? Ar nusikalstamumo būklė nereikalauja pačios griežčiausios bausmės taikymo? Ar ne laikas visuomenei atsikratyti savo išgamų? Ar mums reikia ginti savo visuomenės interesus, ar paisyti pasaulio viešosios nuomonės? Ačiū.

R.VAITEKŪNAS. Man, kaip ir kolegoms iš kitų teisinių institucijų, labai daug teko išklausyti ir skaityti daugybę laiškų, kada darbinės grupės dirbo rengdamos Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą. Iš įvairių visuomeninių, valstybinių organizacijų iš daugelio Europos valstybių plūsta pas mus laiškai, reikalavimai visokiom formom panaikinti mirties bausmę Lietuvoje. Mūsų atsakymas vienas. Jeigu mes organizuotume referendumą Lietuvos Respublikoje tuo klausimu, aš nė kiek neabejoju, kad Lietuvos žmonės pasisakytų už šios bausmės nepanaikinimą. Mūsų oponentai turi savų motyvų, bet mes gyvename šiuo laikotarpiu ir aš asmeniškai už tai, kad mirties bausmė, be jokios abejonės, šiuo laikmečiu nebūtų panaikinta. Ar dažnai, ar retai taikoma jinai, čia kitas klausimas. Individualus klausimas. Šiuo metu didelę dalį Lukiškių kalėjimo tardymo izoliatoriaus, visą fligelį jau užima žmonės, kuriems paskirta bausmė - kalėjimas iki gyvos galvos. Man teko lankytis, kalbėtis su jais kamerose ir kiekvienas iš jų, tik vienas iš jų prašo kuo greičiau įvykdyti mirties bausmę, visi kiti prašo amnestuoti. Tai suprantama, tai žmogiška. Todėl labai sudėtingas klausimas. Mano atsakymas būtų subjektyvus, kaip ir kiekvieno iš čia sėdinčio. Pateikėm ir greitu laikas Seimas svarstys, mes per dešimt dienų tikimės su visomis institucijomis suderinti klausimą dėl šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų paėmimo iš mūsų piliečių, kurie naudoja nusikalstamais kėslais. Atsakomybė numatyta labai griežta. Duotas moratoriumas, per kurį bus galimybė atiduoti valstybei savanoriškai tuos daiktus ir be jokios atsakomybės. Neatidavus - labai kategoriškos sankcijos. Tai mes tiek norime. Antra vertus, mes rengiame įstatymo projektą, kuris leistų legalizuoti savigynai tuos šaunamuosius ginklus. Bet labai atsargiai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, klausimams skirtas laikas baigėsi. Kviečiu į tribūną generalinį prokurorą. Prašom. Pone generalini, norėčiau jūsų atsiklausti, ar jūs galėtumėte kalbėti dar trumpiau negu ministras? Kiek jūs norėtumėte laiko?

A.PAULAUSKAS. Nemažiau.

PIRMININKAS. Nemažiau. Tai iki 20 min. Bet prašytume, jeigu galite, trumpiau, nes šiandien norėtų daug Seimo narių kalbėti.

A.PAULAUSKAS. Gal mano pranešime kai kas ir bus pakartota, tačiau, kad iš teksto neišmesčiau ir netrukdyčiau.

Kova su nusikalstamumu - tai veiklos sritis, kuriai abejingų nėra. Todėl kiekvienos valstybės pirmas uždavinys - ginti žmogaus gyvybę, turtą, užtikrinti kiekvieno žmogaus saugų gyvenimą. O kiekvieno piliečio pareiga - besąlygiškai paklusti įstatymui, nepažeidinėti jo.

Šių metų 9 mėnesių statistika rodo, kad 45 tūkst. nusikaltimų padaryta Lietuvos Respublikoje. Tai 16,8% daugiau ir nors augimo procentas yra mažesnis, tačiau pozityvių pasikeitimų nusikalstamumo struktūroje nematyti. Nužudymų padaryta - 277, išžaginimų - 134, valstybinio turto vagysčių - 12 000, asmeninio turto vagysčių - 21 500, atvirųjų asmeninio turto vagysčių - 2 500. Išaiškinamumas nužudymų - 73,5%, išžaginimų - 75,5%, vagysčių - apie 30%. Per šių metų 9 mėnesius prokuratūros tardytojai baigė tardymą 1 300 bylose ir 900 bylų perdavė teismui. Prokurorai sankcionavo beveik 4 000 asmenų suėmimą. Sunkiausia kriminogeninė situacija Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainių, Šilutės, Panevėžio rajonuose.

Apie nusikalstamumo priežastis buvo kalbėta ir jos yra gerai žinomos, tačiau kelias iš jų norėčiau savo informacijoje paminėti. Tai kriminologinių išvadų, ekspertizių nebuvimas, kriminogeninių pasekmių nenumatymas priimant labai svarbius mūsų visuomenės gyvenimą reguliuojančius įstatymus. Trūksta prognozavimo šia kryptimi, o vėliau praleistą laiką vytis yra sunku.

Antra priežastis čia buvo minėta - ginklai. Gausa nusikaltimų panaudojant ginklą, kratų metu randami sprogmenys, šaudmenys byloja apie tai, kad didelis kiekis neteisėtai laikomų ginklų yra Lietuvos teritorijoje. Aš palaikau įstatymų projektus, kuriuos mes rengiame, apie sugriežtinimą atsakomybės už neteisėtą ginklo laikymą, taip pat už ginklų kontrolės įstatymo priėmimą skubos tvarka. Kad mes aiškiai apibrėžtume, kas šiandien gali turėti ginklą, kokios laikymo sąlygos, nes kiekvienas nusikaltimas reikalauja tikrinti ne tiktai pas žmones nelegaliai laikomus ginklus, tačiau ir SKAT’o, kitose karinėse struktūrose, nes apskaita šlubuoja.

Šių metų pradžioje prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos vadovai numatė, kad pagrindinė grėsmė visuomenei - augantis organizuotas nusikalstamumas. Ir po pirmųjų nesėkmių, kai liudytojai ir nukentėjusieji atsisakydavo teisme parengtinio tardymo metu duotų parodymų, o teismai nieko daug nesigilindami į parodymų pakeitimo motyvus išteisindavo kaltinamuosius, kai nukentėjęs po sprogimo, kai buvo sunaikintas jo turtas, atsisakydavo duoti parodymus, supratome, kad be naujų įstatymų, leidžiančių įslaptinti nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, be specialių Baudžiamojo kodekso normų apie nusikalstamos gaujos ir kitų įstatymų priėmimą negalima tikėtis sėkmingos kovos su šiuo blogiu. Tokie įstatymai birželio   10 d. Seime buvo priimti. Ir Vidaus reikalų ministerijoje bei prokuratūroje buvo įkurti specialūs organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo padaliniai. Tokie padaliniai įkurti Generalinėje prokuratūroje Vilniaus ir Kauno miestuose. Sudaryta tardyminė operatyvinė prokuratūros ir policijos darbuotojų grupė organizuotam nusikalstamumui tirti. Suorientuoti prokurorai, kad į organizuoto nusikalstamumo tyrimą įsitrauktų anksčiau, padėtų kvotos pareigūnams rinkti ir vertinti įrodymus. Šios priemonės, sakyčiau, davė rezultatų, buvo įvairiuose Respublikos miestuose, rajonuose suduoti smūgiai reketininkams, nes ši veikla buvo viena iš svarbiausių organizuoto nusikalstamumo pajamų šaltinių. Keletas skaičių. Pernai buvo iškeltos 35 baudžiamosios bylos dėl reketavimo faktų, o šiemet per 9 mėnesius jų yra 154. Prokuratūros tardytojai, organizuotų nusikalstamumo skyrių darbuotojai atlieka tardymą šiuo metu Palangos, Šiaulių, Kelmės rajono bylose, taip pat ryškėja Šiaulių rajono byloje kitų grupių veikla, Šiaulių mieste areštuotos visos keturios grupės. Aktyviai dirba Vilniaus miesto prokuratūros ir policijos darbuotojai. Šiuo metu Vilniaus mieste yra sulaikytos 8 organizuotos nusikaltėlių grupės. Panevėžio mieste irgi sėkmingai yra kovojama su šiuo blogiu. Pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą yra sulaikyta apie 200 asmenų, kurie yra vienokio ar kitokio laipsnio organizuotų grupių nariai. Žmonės pradėjo atviriau duoti parodymus, tapo drąsesni ir todėl iš sulaikytų asmenų 66 atvejais yra iškeltos baudžiamosios bylos ir sulaikytieji prevencine tvarka yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už įvairius nusikaltimus. Be abejo, taikant Prevencinio sulaikymo įstatymą išryškėjo ir kai kurių trūkumų. Kai kurie policijos komisarai, ypač Telšių, Vilkaviškio rajonų, dar turi mažai informacijos apie organizuotas gaujas jų rajonuose. Neturi konkrečių duomenų apie gaujų sudėtį, apie jų hierarchinę struktūrą, todėl ne visur galima sėkmingai su šiuo organizuotu nusikalstamumu kovoti. Be to, šiuo metu negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn gaujų vadovų, nes būtinas įstatymas, šalinantis nusikaltėlių grupių apačių, eilinių vykdytojų baimę prieš grupių viršūnių vadovus. Negaunant parodymų prieš vadovus, tiesiogiai nedalyvavusius darant konkrečius nusikaltimus, beveik neįmanoma demaskuoti šitų vadeivų. Todėl būtinas įstatymas, skatinantis eilinius narius sudaryti su teisėsaugos institucijomis sandorius bei siekti liudytojų imuniteto. Apskritai, vykdant šį įstatymą, išryškėjo gera policijos ir prokuratūros darbuotojų sąveika.

Taip pat esama poslinkių kovojant su grobimais, pareigybiniais nusikaltimais, kyšininkavimu ir korupcija. Dvigubai išaugo skaičius asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnybine padėtim, aplaidumą, kyšininkavimą. Šiuo metu yra baigiama tirti banko byla, kur nustatyta, kad buvo grobstoma stambiu mastu. 516 mln. rublių ir pasikėsinta pagrobti 480 mln. rublių. Taip pat yra baigta byla dėl pažeidimų privatizuojant Vilniaus miesto valstybines akcines įmones "Linkmena" ir "Linkminis", kur patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Antavilių pensiono direktorius Treimantas ir byla perduota į teismą. Baigtas tyrimas ir vadinamojoje Lito byloje.

Organizuotas nusikalstamumas stipriai susijęs su korupcija. Šiandien mes kuo skubiau laukiame įstatymų dėl valstybinės tarnybos, pajamų deklaravimo, bankų pareigos pranešti teisėsaugos institucijoms apie kiekvieną didelį indėlį. Vakarų valstybėse, kur egzistuoja šie įstatymai, ne valstybė, o pilietis privalo įrodyti, kad tai sąžiningu darbu uždirbtos lėšos.

Šiek tiek keletą žodžių apie valstybinius nusikaltimus. Šiuo metu yra atiduotos į teismą baudžiamosios bylos, kuriose Ivanovas, Kondrašovas, Nagornyj, Smodkinas, Orlovas, Babiliovas, Šarapovas, Žegovas kaltinami valstybės išdavimu, Skleras, Makutinovičius, Razvodovas - antivalstybinių organizacijų kūrimu ir aktyviu dalyvavimu jų veikloje, taip pat diversijomis. Krempovskij atiduotas už kenkimą. Iš  šių kategorijų bylų perduota teismui ir nuteisti Krestininas, Aleknavičius, Reznikovas, Gribanovas. Išteisintas buvo Vidmantas, tačiau po nevienkartinių Generalinės prokuratūros protestų jo byla grąžinta tardymui papildyti ir papildžius ji vėl bus perduota į teismą. Taip pat nuteistas Savčiukas.

Keli žodžiai apie Sausio 13osios bylą, kuri apima gana didelį laikotarpį, yra daugiaepizodė. Ir šita byla numatyta gruodžio mėnesį atiduoti į teismą, jeigu situacija nepasikeis. Tačiau, kaip jūs žinote, Rusijos ir Lietuvos sutartis dėl teisinės pagalbos dar šiandien nėra ratifikuota, o sunkumai, apie kuriuos buvo ne kartą kalbėta, lieka. Be to, yra susitarimas su naujai paskirtu Rusijos prokuroru susitikti š.m. lapkričio mėn. ir aptarti galimybę dirbti šitose bylose.

Keli žodžiai apie prevenciją. Šiuo metu mūsų valstybėje niekas neužsiiminėja teisės pažeidimų prevencija. Anksčiau galiojusios profilaktinės tarybos ir kitos organizacijos likviduotos, o naujos nesukurtos. Ir mūsų pasiūlymas būtų neatidėliojant naujais pagrindais pradėti kurti visuomeninės teisės pažeidimų prevencijos sistemą savarankiškumo bei kitu formos įvairovės principu.

Baigdamas noriu pasakyti, kad prokuratūros darbuotojai turi tokių pat sunkumų, kaip ir čia minėjo vidaus reikalų ministras. Tai dideli darbo krūviai. Šiuo metu yra 117 prokuratūros darbuotojų vakancijų. Tačiau jie daro viską, kas nuo jų priklauso, ir savo pareigas visuomenei supranta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam prokurorui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pasakyti, koks yra Vakarų parlamentų patyrimas, bent Europarlamento. Ten posėdžiaujama tik su viena pietų pertrauka, o deputatai pasidaro individualias pertraukas, kai jie pageidauja arba kai jiems prireikia. Jeigu jums tiktų šitoks Vakarų patyrimas, o mes einame į Vakarus, tai mes galėtume toliau tęsti. O kas pageidauja išgerti kavos, nueitų išgerti kavos. Tačiau, jeigu jūs protestuojate, aš darau pertrauką. (Salėje triukšmas) Nenorite dar į Europą eiti? Nenorite. Ačiū. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašome sėstis į savo vietas. Primenu, kad įjungta radijo transliacija. Kviečiu į tribūną poną generalinį prokurorą. 10 min. klausimams, po to pasisakymai. Pirmasis oratorius - E.Bičkauskas. Taip, dabar norėtų paklausti Seimo narys J.Nekrošius. Prašom, Seimo nary.

J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis prokurore, mes čia jau ne pirmą kartą svarstome tas problemas, bet jos kažkaip ir lieka. Ir ministras atsiskaitė, ir jūs. Ar jūs galite pasakyti, kad savivaldybės sesijose svarstė nusikalstamumo problemas ir kaip nors kontaktavo su prokuratūra, prašė pagalbos? Ar tie klausimai tik mūsų lygmenyje lieka, o ten apačioje... Ar jūs negalvojate, kad trūksta to praktiškumo ir konkretumo kaip tiktai būtent savivaldybėse?

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Aš galiu pasakyti, kad savivaldybių lygiu šitie klausimai tikrai svarstomi retai. Bet visai neseniai gavau pranešimą, kad Klaipėdos mieste bus svarstomi kovos su nusikalstamumu reikalai. Prašė atvykti iš Generalinės prokuratūros. Tačiau kad būtų iš tikrųjų savivaldybė susirūpinusi tais dalykais, atvejis retas.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas. Prašome.

N.MEDVEDEVAS. Visas Vidaus reikalų ministerijos ir jūsų darbas nueina niekais, kai teismas negali priimti atitinkančio Lietuvos įstatymus sprendimo. Ir aš juos visiškai suprantu, ir jiems kvalifikacijos kartais trūksta, ir yra nuostatos išankstinės, bet labiausiai - baimė.   Ar yra kažkas numatyta, kad štai šitą spragą Lietuvos teisėtvarkoje likviduotume?

A.PAULAUSKAS. Aš praleidau šitą vietą savo pasisakyme. Buvau numatęs kalbėti, kad tokia susitarimo forma yra pasiekta, kad tas bylas, tas svarbiausias bylas, kurių liudytojai, nukentėjusieji šiandien yra įslaptinti, bent iš pradžių padarys Aukščiausiasis Teismas. Ir Aukščiausiasis Teismas sutiko tas bylas priimti savo žinion. Aš manau, kad vėliau tos bylos turėtų būti nagrinėtos sukurtuose apygardų teismuose. Ir, be abejo, šiandien yra teisėjų baimė. Aš pats dalyvavau teisėjų suvažiavime. Jie kėlė tuos klausimus, kad nėra apsaugoti, nėra teismuose policininko, nėra jokios tvar kos palaikymo, pareigūno ir daug daug tokių problemų. Tai aš manau, kad bent pirmuoju etapu turėtų tas bylas nagrinėti Aukščiausiasis Teismas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Jūs buvote puolamas iš kairės ir iš dešinės. Dabar jus atakuoja žurnalistai. Tiksliau, tam tikra žurnalistų grupė. Kaip jūs manote, ar atsilaikysite? Tai viena. Antra...

PIRMININKAS. Vieną galima.

A.V.PATACKAS. Mirties bausmė - padėtis, perspektyvos, sprendimo būdai.

PIRMININKAS. Prašom į antrą klausimą atsakyti, nes tik vieną klausimą galima užduoti.

A.PAULAUSKAS. Mirties bausmė. Na, jūs žinote, kad dabar Baudžiamasis kodeksas numato mirties bausmę. Ir šiais metais Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs tris tokius išimtinius mirties bausmės nuosprendžius. Šiuo metu aš pritariu, kad reikalinga mirties bausmė už tyčinius sunkinančiomis aplinkybėmis padarytus nužudymus. O apskritai dėl to klausimo yra diskutuojama. Ir gal reikalinga... Aš stebėjau, kai "Lietuvos aide" buvo vykdoma tokia žmonių sociologinė apklausa. Irgi nuomonės įvairios. Vieni - reikia, kiti pasisako prieš. Aš manau, kad šiuo metu reikalinga. Ir po kiekvienos tos mirties bausmės įvykdymo mes gauname didžiulį pluoštą iš visų Europos valstybių, iš pareigūnų ir iš piliečių tokių, sakysim, protesto laiškų. Ir mes aiškinam mūsų susidariusią situaciją. Gal jie supranta, gal ne. Bet šiuo metu, manau, reikalinga tokia bausmė mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamasis prokurore, kiekvienas tamstų rango žmogus, garbingas žmogus, o jūsų garbingumu tikrai neabejoju, nusistato moralinę tarnybinę ribą, kurią pasiekęs pasako sau - su darbu nesusidorojau. Kaip jūs vertinate savo ir jūsų vadovaujamos prokuratūros darbą šiuolaikinės kriminogeninės, šiurpios kriminogeninės situacijos fone?

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Aš manau, kad daug kaltinimų yra todėl, kad tiesiog tie žmonės, kurie kritikuoja, užpuola, mažai žino apie prokuratūros kompetenciją. Ir aš ne vieną kartą bandžiau paaiškinti, ką daro prokuroras, ką daro tardytojas, už ką atsako. Ten, kur kritika yra teisinga, kur yra pagrįsta, jokių abejonių, mes pripažįstam, taisom. Bet šiuo metu daug tokios abstrakčios kritikos už bendrą kažkokią būklę, už kažkokius bendrus dalykus, bet tokių konkrečių, aiškių faktų niekas nepateikia. Aš manau, kad šiandien prokuratūros darbuotojai (aš ir sakiau, ir dar kartą pakartosiu) dirba itin sunkiomis sąlygomis. Kiekvienas tardytojas turi po 7 8 baudžiamąsias bylas. Ir tai tokios bylos, kuriose yra sunkūs nusikaltimai: nužudymai, išžaginimai, valstybiniai... Ir darbo sąlygos taip pat yra nelengvos. Aš manau, kad mūsų žmonės šiandien atlieka tikrai reikalingą, svarbų darbą. Ir sąžiningai jį daro.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis. Prašome.

B.V.RUPEIKA. Jeigu galima, paklausiu aš, kadangi kolegos sutiko tai padaryti. Tamsta prokurore, šių metų kovo mėn. kreipiausi dėl Širvintų moterų, apnuodytų pašarinėmis tabletėmis prieš kirmėles, į jūsų prokuratūrą. Iki šiol byla nei sudaryta, nei išaiškinta, kaltų nebėra. Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į jus vasario mėn. dėl 24 000 dolerių išieškojimo iš firmos, kuri juos, tiesą sakant, apmovė. Iki šiol mūsų Seimo prašo, kad mes jus paragintume. Aš, žiūrėdamas į jus, prisiminiau televizijos laidą, kur kalbėjote, kad mafija yra visur, išskyrus turbūt prokuratūrą. Ir norėčiau dabar paklausti, ar jau pasiekėte tą brandos būseną, kada pradėsite kažką dirbti? Pakartojimas to, ką padarė Vidaus reikalų ministerija, štai šitoje tribūnoje prokuratūrai yra per mažas darbas.

A.PAULAUSKAS. Aš noriu pasakyti ir dar kartą pakartoti, kad mūsų tardytojai atidavė į teismą 900 bylų. Tai čia yra nepakartojamas kieno nors kito darbas. O dėl konkrečios Širvintų bylos, aš jums šiandien atsakyti negaliu, nes man reikia išsiaiškinti, kokioje būklėje ta byla. Tiktai tada galėsiu pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis generalini prokurore, kovojant su organizuotu nusikalstamumu turėtų būti suvienytos visos jėgos, struktūros nepriklausomai nuo jų pavaldumo. Šiuo metu savanoriškoji krašto apsauga tarsi neturi savo vietos. Ji atlieka tarsi gerai ginkluotų sargų funkcijas. Mano klausimas būtų toks: kaip, jūsų manymu, galėtų prisidėti SKAT’o vyrai prie nusikalstamumo mažinimo?

A.PAULAUSKAS. Aš esu sakęs, kad pirmoji sąlyga būtų, jog jie patys nenusikalstų. Tai būtų pats didžiausias jų indėlis. O kaip konkrečiomis formomis jie galėtų prisidėti, tai buvo svarstoma ir pas Prezidentą. Man atrodo, kad kažkokiose didelėse operacijose jie gali talkinti policijai, tačiau profesionalų darbą turi dirbti būtent profesionalai, kurie išmano, nes nuo to gali būti daugiau žalos negu naudos.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nariui V.Bogušiui.

V.BOGUŠIS. Aš norėčiau paklausti. Koks yra Vilniaus krašto vadinamosios autonomininkų bylos likimas?

A.PAULAUSKAS. Aš esu išplatinęs Seime pareiškimą, kuriame rašiau apie tą bylą. Ir ta byla yra pridėta prie tos didžiosios Sausio 13osios bylos, kuri yra šiuo metu prokuratūroje. Ir aš sakiau, kad gruodžio mėn. tą bylą planuojame perduoti į teismą. Toje byloje bus vertinami ir šitie veiksmai, padaryti Vilniaus krašto ir Šalčininkų rajonuose.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam prokurorui. Kviečiu į tribūną E.Bičkauską. Ruošiasi Seimo narys V.Juškus.

E.BIČKAUSKAS. Turiu pasakyti, kad tiek ministro, tiek generalinio prokuroro pasisakymai bent man nuskambėjo per daug optimistiškai, bet aš tikiuosi, jog jie daugiau dirba savo profesionalų darbą, negu repetuoja pasisakymus Seime.

Gerbiamieji Seimo nariai, man labai norėtųsi, jog šis svarstymas iš tikrųjų būtų konstruktyvus, o ne tik mėtymasis politinėmis deklaracijomis ir kaltinimais. Prieš ruošdamasis šiam pasisakymui aš šiek tiek pasidomėjau skaičiais, į kuriuos, prieš reiškiant kam nors kaltinimus, siūlyčiau atkreipti dėmesį tiek kolegoms iš dešinės, tiek kolegoms iš kairės. Taigi 19851989 m. laikotarpiu kriminogeninė situacija buvo palyginti stabili. Apie 140150 nužudymų ir pasikėsinimų per metus, apie         21 00022 000 užregistruotų nusikaltimų. Tai visų metų laikotarpiu pakankamai stabilu. Ryškus šoktelėjimas į priekį įvyksta 19901992 m. Atitinkamai 224, 260, 303 nužudymai ir pasikėsinimai per metus. 1992 m. pabaigoje užregistruota 56 600 nusikaltimų. Taigi per šį laikotarpį, per tuos trejus metus nusikalstamumas išaugo apie du kartus.

Noriu atkreipti, beje, ir dėmesį, jog gerbiamasis vidaus reikalų ministras į savo pareigas atėjo tiktai 1992 m. pabaigoje. O buvo šie metai kaip tik tas laikotarpis, kai, pasak kai kurių Seimo narių, ypač aktyviai ir bene vienintelis su mafija kovojo Seimo Apsaugos skyrius. Tai kolegoms iš dešinės.

O kolegoms iš kairės galiu pasakyti taip pat, kad jeigu nusikalstamumo augimo tempai ir šiek tiek stabilizavosi, tai, deja, jo mastai lieka grėsmingi. Vien šių metų sausiorugsėjo mėn. nužudymų ir pasikėsinimų skaičius jau lenkia visus praėjusius metus. Tai sakydamas aš nenoriu nieko kaltinti. Susiklosčiusią situaciją lemia daugybė subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Tai ir ekonominės bei politinės reformos, kurios neišvengiamai sukelia nusikalstamumo augimą, tai ir nuolat reiškiamas nepasitikėjimas teisėtvarkos organais, juos demoralizuojant ir verčiant atsisakyti bet kokių veiksmų, tai ir nuolatinis šių struktūrų organizavimas ir reorganizavimas, tai ir nebandymas nuspėti, kokį poveikį kriminogeninei situacijai turės priimtas tas ar kitas įstatymas ar Vyriausybės nutarimas, tai ir absoliutus teisinis nihilizmas, apėmęs visas struktūras nuo viršaus iki apačios, bei daug kitų priežasčių. Bet palikim tai atskiroms studijoms ir prisiimkim tam tikrą kaltę visi.

Manau, jog turėtume kalbėti apie tai, ką turime padaryti dabar. Ir kalbėtume turbūt apie du lygmenis. Pirma, manyčiau, viešoji tvarka, sugebėjimas užtikrinti, kad žmonės jaustųsi saugiai ne tik namuose, bet ir viešose vietose. Šio klausimo sprendimas, manau, turėtų būti perkeltas daugiau į savivaldybių lygmenį, suteikiant joms daugiau teisių savivaldybių policijos atžvilgiu, sudarant didesnes galimybes pačioms nusistatyti reikalingą toje ar kitoje teritorijoje policijos skaičių, jų atlyginimų dydžius ir pan. Manau, jog šis klausimas galėtų tapti Savivaldybių komiteto ir Valstybės komiteto svarstymo objektu. Antrasis ir svarbiausias bene lygmuo - organizuotas nusikalstamumas ir korupcija, žymiai sudėtingesnis. Naivu manyti, kad ta situacija, kuri susiklostė dabar, gali būti pakeista per kelis mėnesius. Deja, ji yra pakankamai kritiška. Naivu taip pat tikėtis, jog ji gali būti pakeista tik stiprinant represines struktūras. Nors apie JAV egzistuojančią mafiją pirmą kartą buvo pareikšta praeito amžiaus pabaigoje, tik 1950 m. pradžioje speciali komisija, kuriai vadovavo senatorius Koferis, pradėjo tirti šią problemą. Ji priėjo prie išvados, kad JAV veikia gana išsišakojęs nusikalstamas sindikatas, daugelyje Valstijų kontroliuojantis politinį ir ekonominį aktyvumą. Amerikiečiams prireikė daugiau kaip l5 metų, kad pradėtų kovą su mafija. Deja, mes to laiko neturime.

Manau, jog pirmiausia mes turėtume kalbėti apie ekonomines priemones, pakertančias tiek organizuoto nusikalstamumo, tiek ir korupcijos šaknis. Noriu informuoti jus, jog koordinacinės grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu posėdyje yra paruošta ir aprobuota ekonominių nusikaltimų prevencijos ir jų kontrolės programa, kuri netrukus turėtų būti patvirtinta Prezidento dekretu. Tarp svarbiausių uždavinių matau pirmiausia pajamų ir turto deklaravimo mechanizmo nustatymą. Reikalingas subalansuotas finansinio, ekonominio, teisinio poveikio priemonių kompleksas, numatantis ne tik pajamų, bet ir lėšų bei turto teisėtos kilmės deklaravimą, bankų veiklos kontrolę, neteisėtai įgyto turto ir lėšų civilinio ir baudžiamojo konfiskavimo įstatyminį mechanizmą, sudarantį galimybes reinvestuoti konfiskuotas pajamas į ekonominio nusikalstamumo programą. Manyčiau, jog būtų tikslinga uždrausti atsiskaitymus tarp fizinių ir juridinių asmenų grynais pinigais didesne kaip, pavyzdžiui, 1000 litų suma.

Manau, jog reikėtų įpareigoti bankus pateikti informaciją teisėtvarkos organams paklausus arba net pačių bankų iniciatyva, kaip pervedamos įtartinos sumos. Tai gali nuskambėti keistai, bet net Šveicarijoje - bankų šalyje - įvertindama susiklosčiusią situaciją 1989 m. lapkričio mėnesį Nacionalinė taryba patvirtino vyriausybės pateiktų dviejų naujų baudžiamojo kodekso straipsnių projektą, kurie numato baudžiamąją atsakomybę už finansinių įstaigų ar konkrečių asmenų dalyvavimą narkodolerių nuplovime. Vienas iš straipsnių teigia, kad "už veiksmus slepiant arba trukdant nustatyti tikrąją vertybių kilmę, jų radimą ir konfiskaciją, jeigu asmuo, įvykdęs šiuos veiksmus, žinojo arba turėjo numatyti apie jų nusikalstamą kilmę, numatomos atitinkamos bausmės". Dar daugiau. Kitas straipsnis numato laisvės atėmimą iki vienerių metų arba baudą, jeigu asmuo, vykdydamas savo tarnybines pareigas, susijusias su įvairių finansinių operacijų vykdymu "neparodys reikalingo profesinio budrumo išaiškinant tikrąjį piniginių lėšų savininką arba jų atsiradimo šaltinį".

Be jokios abejonės, reikia sutvarkyti mokesčių sistemą, sudaryti tokią tvarką, kai mokesčių mokėjimas ar neteisingas mokėjimas būtų nuostolingas. Pas mus iš viso susidarė itin paradoksali situacija. Šių metų pradžioje keičiant Baudžiamąjį kodeksą, nežinau, tyčia ar netyčia, bet taip jau įvyko, kad iš Baudžiamojo kodekso iš viso buvo pašalintas straipsnis, numatantis atsakomybę už mokesčių nemokėjimą. Norėčiau kolegoms priminti, jog garsusis Alkaponė, vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų mafijos tėvų, sėdo į kalėjimą ne už daugybę nužudymų, kuriuose jis dalyvavo, o sėdo paprasčiausiai už mokesčių nemokėjimą. Ruošiant efektyvią kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją, ypatingą dėmesį reikia skirti teisėsaugos organų darbuotojų saugumo sistemos, taip pat liudytojų bazės sukūrimui. Pavyzdžiui, JAV niekam nekyla abejonių, kad fizinio susidorojimo su vienos iš teisėsaugos žinybų atstovu atveju viso valstybinio aparato, kongreso ir visuomenės galingumas užgrius šią organizaciją    ir artimiausiu laiku ji nutrauks veiklą. Minimą įgyvendinti galima tik keičiant BPK principines nuostatas, sukuriant atitinkamą socialinių garantijų teisėsaugos organų darbuotojams mechanizmą.

Beje, netrukus jūs turėtumėte gauti teisinės sistemos reformos metmenis, kuriuose bus nurodyta, kaip mes įsivaizduojame tolimesnę teisės sistemos reformą.

Ir baigdamas norėjau pasakyti, kad kol pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose neįsivyraus pagarba įstatymams, tol apie jokią tvarką kalbėti tikrai nebus galima. Kol mes patys visų pirma nepasižiūrėsime į save principingai - ir kiekvienas Seimo narys, ir Vyriausybės pareigūnas, ir Prezidentas, - iš tikrųjų pakeisti mes nieko nepakeisime. Taip kalbėdamas aš prisimenu tą pačią dviejų su puse milijardų kredito istoriją. Ir prisimenu jūsų, kolegos štai iš šitos pusės, nenorą išsiaiškinti, kas, kaip buvo. Dabar aš galiu visiškai atsakingai pareikšti, kad ta afera ėjo ne tik per Austriją, Jungtines Amerikos Valstijas, ne tik per Vengriją, bet galiu pareikšti, kad pagrindine prasme jinai ėjo per Rusiją. Aš tikiuosi, kad patys aukščiausi valdžios pareigūnai, kurie žino apie tai, bent šiuo atveju savo noru duos prokuratūrai atitinkamus parodymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pasakyti, kokia yra oratorių tvarka. Dabar kalbės iš anksto užsirašę V.Juškus, V.Andriukaitis, A.Baskas, K.Skrebys, J.Kubilius, o toliau V.Petrauskas ir pagal sąrašą kompiuteryje. Primenu, kad komiteto arba komisijos vardu, arba frakcijos vardu galima kalbėti iki 10 minučių. Jeigu Seimo narys kalba asmeniškai - iki 5 min.

Nusikaltimų tyrimo komisijos vardu - jos pirmininkas Seimo narys V.Juškus. Prašom.

V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos! Birželio 17 d. Seimo pavedimu buvo priimtas sprendimas dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir potvarkių priėmimo aplinkybių tyrimo. Pavesta Seimo Ekonominių nusikaltimų komisijai padaryti tyrimą. Aš šiandien noriu šiek tiek plačiau pateikti duomenis ir išvadas.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija išnagrinėjo Valstybės kontrolės departamento bei Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą ir jūsų dėmesiui pateikė komisijos nutarimą, kurio aš nebecituosiu, manau, jūs visi pakankamai atidžiai perskaitėte. Šiek tiek apsistosiu ties atskirais epizodais. Ar Vyriausybės sprendimai atitiko šalies įstatymus bei kaip buvo naudojamos valstybės lėšos ir turtas, skirtas šiais sprendimais. Patikrinta, kaip buvo vykdomi tokie Respublikos Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai.

Be to, Valstybės kontrolės departamentas 1993 m. birželio mėn. 25 d. pateikė Seimui išvadą dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, kurioje įvardijo žymius 1990 m. liepos 30 d. Biudžetinės sandaros įstatymo pažeidimus. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 15 d. raštu buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos    12 d. perdavė Profsąjungų kultūros rūmus su turtu, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio       23 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimo "Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto" papildymo. Minėtą nutarimą pažeidė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 27 d. potvarkiu Nr.178, kuriuo pavedama Kurortų valdymo tarybai iki  1991 m. liepos 1 d. perduoti Druskininkų miesto savivaldybei "Dainavos", "Vilniaus", "Nemuno", "Pušyno" sanatorijas. Apie tai 1991 m. liepos 22 d. raštu buvo informuota Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas ir potvarkis panaikintas. Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. sausio 22 d. raštu buvo informuota, kad Vyriausybė 1991 m. gruodžio 31 d. yra priėmusi neteisėtą nutarimą "Dėl buvusių valstybinių profsąjungų, kai kurių įstaigų ir organizacijų ir jų turto". Vyriausybė, nebūdama profsąjungų turto savininkė, viršijo savo įgaliojimus perduodama šį turtą kitoms organizacijoms. Šiuo metu nutarimas panaikintas.

Vyriausybė priėmė du aktus, susijusius su laikraščiu "Lietuvos aidas". Tai 1992 m. birželio 2 d. nutarimas Nr.415 ir tų pačių metų 23 d. nutarimas Nr.482, kurie prieštarauja įstatymui "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijas" nuostatoms. Redakcijos darbuotojams už pusę nominalios vertės buvo leista įsigyti visą balanse esantį turtą be pastato, akcijas ir dar 30% pastato vertės akcijų. Pastatas redakcijai buvo perduotas gegužės 8 d., o jo privatizacija leista birželio 2 d. Apie tai taip pat 1992 m. rugpjūčio mėn. raštu buvo informuota Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 1992 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pateikė informaciją dėl kai kurių Respublikos Vyriausybės priimtų teisinių aktų. Tarp teisiškai ydingų paminėtini šie: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. pabaigoje ir 1992 m. pradžioje priimti 3 tarpusavyje susiję aktai dėl laisvai konvertuojamos valiutos aukcionų. Tai 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimas ir 1991 m. gruodžio 19 d. potvarkis. Jie prieštarauja Respublikos laikinojo valiutos fondo ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo nuostatoms. Aukščiausioji Taryba 1992 m. kovo 8 d. savo nutarimu šiuos Vyriausybės teisinius aktus panaikino.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. spalio 12 d. savo nutarimu "Dėl žemės įmonių teisių ir pareigų privatizavimo laikotarpiu" žemės ūkio įmonėms taiko likviduojamų įmonių statusą. Taikant šį nutarimą praktikoje ūkio vadovai, išrinkti savivaldybių deputatais, buvo atleidžiami iš darbo be išankstinio tarybų sutikimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. kovo 7 d. įpareigojo ministerijas, valstybines tarnybas ir inspekcijas pakeisti 3050% darbuotojų, specialistų. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. savo nutarimu šį potvarkį panaikino.

Vyriausybės pareigūnai yra priėmę nemažai neteisėtų aktų dėl lėšų skirstymo. Iki 1992 m. birželio mėn. tokie sprendimai buvo priimami vienvaldiškai, potvarkių forma. Atbuline data 1991 m. birželio 8 d. nutarimu Nr.410 30 tokių potvarkių buvo patvirtinta išreiškiant dėl jų kolegialią nuomonę. Vyriausybė, nesikreipdama    į Aukščiausiąją Tarybą, 1992 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.435 skyrė 12 mln. talonų Lietuvos investicijų bankui, pavesdama Finansų ministerijai jai pateikti atitinkamą valstybės biudžeto pakeitimų projektą ir pagrindimo medžiagą, nors vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 240 straipsniu tai turėjo būti sureguliuota įstatymu.

Aukščiausiosios Tarybos rezoliucija dėl klausimų, susijusių su 1992 m. valstybės biudžeto patvirtinimu, nustatyta, kad Vyriausybė turi pateikti Aukščiausiosios Tarybos specialioms tarnyboms skirtą nacionalinio saugumo koncepcijos dalį bei atitinkamus pasiūlymus, tik po to turėjo būti sprendžiami Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus tolesnio finansavimo klausimai. Tačiau Vyriausybė 1992 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą šiam skyriui skirti 16 mln. 971 tūkst. rublių. Be to, pažeidžiant Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondo ir atsiskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 7 straipsnį, tai yra nepatvirtinus Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje valstybės valiutos fondo formavimo ir naudojimo planų, dažniausiai vienvaldiškais buvusio Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus patvarkymais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui 19911992 m. buvo paskirta per 1,5 mln. JAV dolerių, 47 tūkst. 911 Vokietijos markių ir t.t., beveik 2 mln. dolerių.

Mes paanalizavome šitos tarnybos valiutos panaudojimą. Vieną iš epizodų išdrįsiu pacituoti jums. "1992 m. gegužės 18 d. savo potvarkiu Nr.488p skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui 870 tūkst. JAV dolerių Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybai aprūpinti Lietuvos Respublikoje negaminamomis būtinomis gynybos ir techninėmis priemonėmis". Padarius analizę paaiškėjo štai tokie rezultatai: 18 d. pasirašomas potvarkis, gegužės 22 d. sudaroma sutartis su Londono piliečiu ir tą pačią dieną Finansų ministerija perveda 870 tūkst. dolerių Krašto apsaugos sąskaiton, tą pačią dieną telegrafiniu pavedimu pervedamos lėšos į Londono banką. Maža to, visiškai niekas nesidomėjo įvykdymu, ir štai rezultatas. Patikrinus pasirodė, kad iš šitos sumos prekių gauta apytikriai už 240 tūkst. dolerių, likusi suma neparodyta netgi debitoriniame įsiskolinime. Įdomūs atvejai, kada mūsų Vyriausybė sudaro sutartį atitinkamų priemonių įsigijimui Lietuvai, tačiau tuo pat metu atskiros priemonės parduodamos Čečėnijai.

Šiuo metu komisija yra pavedusi Valstybės kontrolės departamentui patikrinti viso valstybės valiutos fondo skirstymo teisėtumą bei faktinį šių lėšų panaudojimą. Nustatyti žymūs Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimai parduodant patalpas šalies komerciniams bankams. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, ministrė E.Kunevičienė, pažeisdama Biudžeto sandaros įstatymą, 1991 m. finansines operacijas atlikdavo pagal vienvaldiškus Vyriausybės potvarkius bei rezoliucijas. Iš viso Finansų ministerija įvykdė 48 finansines operacijas už 389 mln. 806 tūkst. rublių be tinkamo įstatymo pagrindimo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr.536 "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo bei vykdymo bendrųjų taisyklių", pasibaigus biudžetiniams metams pagal paskirtį nepanaudotos lėšos - 2 mln. 148 tūkst. talonų - negrąžintos į valstybės biudžetą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūsų laikas.

V.JUŠKUS. Tai yra valstybei padaryti nuostoliai.

PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi.

V.JUŠKUS. Atsiprašau, aš komisijos nutarimą perskaitau ir, jeigu galima...

PIRMININKAS. Prašau.

V.JUŠKUS. Komisija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, priėmė tokio pobūdžio nutarimą:

l. Pavesti Valstybės kontrolės departamentui pateiktos komisijai medžiagos pagrindu nustatyti neteisėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei jos pareigūnų veiksmais valstybei padarytos žalos dydį ir esant pagrindui medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai.

2. Medžiagą apie valiutinių lėšų skyrimą Krašto apsaugos ministerijai bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Seimo Apsaugos skyriui perduoti Valstybės kontrolės departamentui ir pavesti jam pateikti išvadą apie šių lėšų skyrimo teisėtumą bei patikrinti    jų faktinį panaudojimą. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti Valstybės kontrolės departamento ir Generalinės prokuratūros tikrinimo medžiagoje nurodytus neteisėtus aktus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui V.Juškui. Frakcijos vardu Seimo narys V.Andriukaitis, 10 min. Prašom. Taip, galioja. Yra užsirašę iš vakaro, tarp jų ir K.Skrebys. Ruošiasi Seimo narys A.Baskas, po to K.Skrebys, po to A.Kubilius, po to V.Petrauskas ir toliau pagal sąrašą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mums, Seimo nariams, kurių vis dėlto pagrindinė funkcija yra įstatymų leidyba, turbūt būtų verta konkrečiai įsipareigoti ir imtis priemonių, kurias mes galime įgyvendinti kaip įstatymų leidėjai labai greitai, kad teisėsaugos organai ir institucijos, kovojančios su organizuotu nusikalstamumu, turėtų geresnes juridines sąlygas. Visa kita, kas yra vykdomosios valdžios prerogatyva, tai, kas yra kovos su ekonominiais nusikaltimais programoje numatyta, manau, yra vykdomosios valdžios rūpestis ir reikia tik palinkėti, kad jie galėtų dirbti. Tačiau visiškai aišku, jog yra labai daug spragų įstatymuose, ir dėl tų spragų mes turėtume šiandien nutarti, per kiek laiko Seimas gali padaryti pakeitimus, kurie yra ne tokie jau sudėtingi, kad teisinė situacija iš tikrųjų pagerėtų. Manau, kad visi sutiks, jog organizuotas nusikalstamumas yra ilgam, labai ilgam, nes tai yra verslas, tai yra biznis, ir jo ekonominės šaknys yra visiškai aiškios. Iki šiol mes dar neįpratę galvoti, kad štai tą reiškinį galima per mėnesį arba per du sutramdyti. Ne, jo negalima sutramdyti, tai bus ilga kova. Priešreketinį įstatymą JAV priėmė tik 1970 m. Tai iki tol irgi buvo daug debatų, daug diskusijų. Vadinasi, ir mums reikia suprasti, kad ši problema bus labai ilgai, neturėtume suteikt Lietuvos piliečiams vilčių, kad čia greitai būtų galima ką nors sutvarkyti. Bet yra priemonių, kurias galima padaryti tuoj pat.

Štai kokios priemonės, kurias nesudėtinga padaryti tuoj pat. Pirmiausia aišku, kad mafijos šaknys yra ekonomikoje, piniguose, turte. Taigi pamėginkime padaryti, kad kuo greičiau Valstybės ir teisės komitetas pateiktų Lietuvos banko statuto 23 straipsnio 4 skyriaus 4 punkto ir Komercinių bankų įstatymo 32 straipsnio 7 skyriaus 2 punkto pataisas, tarkime, per dvi savaites. Pateiktų pakeitimus, kad bankai teiktų informaciją valstybinėms institucijoms, tiriančioms organizuotą nusikalstamumą, apie jas dominančius asmenis, apie jų komercines operacijas ir sąskaitas. Dabar tos institucijos negali gauti jokios informacijos iš bankų. Toliau. Antra pataisa, kuri labai reikalinga, kad visi komerciniai bankai teiktų informaciją toms institucijoms, kurios tiria organizuotą nusikalstamumą, apie stambių įnašų judėjimą - išėmimą ir įdėjimą. Visur kontroliuojamos šios stambios sumos, jas privalo tos institucijos žinoti. Tai labai lengva pataisa, greitai įgyvendinama.

Manau, kad taip pat greitai galima įgyvendinti ir įpareigoti Valstybės ir teisės komitetą, kad padarytų, atliktų, užsakytų ūkinę veiklą reglamentuojančių įstatymų kriminogeninę ekspertizę. Mes puikiai suprantame, kad kol vyko pirminio privatizavimo procesas, tai būtent ten buvo sukoncentruotas visas didelis nusikalstamų grupuočių interesas - per fizinių asmenų grupes ir t.t. Buvo galima matyti, kas vyksta privatizavimo proceso eigoje. Kita vertus, ūkinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra daug neatitikimų, kurie taip pat leidžia lengviau daryti tuos nusikaltimus. O iš kur tie pinigai, iš kur tas turtas pereina į nusikalstamas struktūras? Aišku, kad iš ūkinės veiklos. Gerbiamasis vidaus reikalų ministras pažymėjo, kad dabar jau nebegalima atimti, nes legalizuota, bet mes dabar galime pasakyti, kad mes galim atlikti kriminogeninę ekspertizę, ar ne? Yra mokesčių inspekcijos specialistai, revizijos aparato specialistai, Vidaus reikalų ministerijos specialistai, kurie gali nurodyti, kokios pataisos būtinos dabar. Paradoksas, bet šiuo metu daugelį struktūrų konsultuoja profesionalūs teisininkai. Ir esant kolizijoms įstatymuose labai lengva naudotis šitomis kolizijomis. Aš manau, kad Valstybės ir teisės komitetas privalo nedelsiant šiuo darbu užsiimti.

Manau, kad reikia peržiūrėti Baudžiamojo kodekso 86, 87 straipsnius, ar jiems netrūksta to įstatymo, kuris reglamentuotų operacijas su vertybiniais popieriais ar užsienio valiuta, taip pat kad būtų reglamentuota pelno ar kapitalo pervedimo tvarka. To irgi nėra. Kiek galima laukti? Manau, kad klausimas visiškai aiškus. Socialdemokratai siūlo šitą priemonę būtinai įgyvendinti.

Kita vertus, reikėtų peržiūrėti, ar Baudžiamojo kodekso 162 pirm, 162.2, 162.3, 162. 4, 5, 6... Ar nereikėtų iš to išplaukiančių bylų nagrinėti sumarinio proceso tvarka. Čia irgi tam pačiam Valstybės ir teisės komitetui adresuojamas šitas greitas ir skubus pasiūlymas.

Be to, mes galėtume palinkėti, kad kuo greičiau būtų pagaliau pristatytas prokuratūros įstatymas šiai sesijai svarstyti. Dabar prokuratūros vieta iki šiol neapibrėžta, funkcijos nėra aiškios, prokurorams teisinė bazė turi būti reglamentuota. Kiek laukėme to Prokuratūros įstatymo. Mano galva, jis kuo greičiau turėtų būti priimtas dar šioje sesijoje.

Toliau. Pasiūlymas dėl to, kad mokesčių inspekcijos galėtų, kad būtų suteikta galimybė Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti papildomas dokumentų revizijas tada, kada to prašo tardymo organai. Dabar aišku, kad Lietuvoje revizijos aparatas yra sugriautas. Žinybinis panaikintas, valstybės kontrolės sistema nėra visiškai pajėgi kontroliuoti tų procesų. Be gero revizijos aparato negalima nieko padaryti. Tuo tarpu suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai tas funkcijas, kad ji galėtų akcinėse, su valstybiniu kapitalu bendrose ir privačiose įmonėse atlikti dokumentų revizijas teisėsaugos organų prašymu, yra būtina. Ir tai galima padaryti kuo greičiau. Apie tai jau kalbama bene pusė metų.

Manau, kad reikėtų Seimui įsipareigoti taip pat dabar priimti tuos įstatymus, kurių projektai jau yra. Visų pirma - tai pajamų deklaravimo, visuotinio pajamų deklaravimo. Dvi versijos  yra. Aš manau, kad Seimas galėtų įsipareigoti priimti sprendimą šiam įstatymui suteikti skubos tvarką, kad dar iki gruodžio mėn. pabaigos jį būtų galima priimti. Be to, Socialdemokratų frakcijos vardu A.Rudys yra pateikęs diferencijuoto turto apmokestinimo įstatymą. Taip pat manau, kad šiam įstatymui galėtume padaryti prioritetą dar šioje sesijoje.

Norėtųsi paminėti, kad būtina priimti laikinąjį įstatymą, leidžiantį naudoti ginklą būtinosios ginties sąlygomis. Jeigu čia kalbame apie tai, kad būtina sudaryti griežtas galimybes paimti nelegaliai naudojamą ginklą, kita vertus, reikia įteisinti tiems asmenims, kurie dirba padidėjusios rizikos sąlygomis, galimybę naudoti  šį ginklą. Aš manau, kad galėtume pasekti Latvijos pavyzdžiu. Nesudėtinga būtų paanalizuoti Latvijos projektą ir pasižiūrėti, ar neverta jo šioje sesijoje priimti. Manau, kad tai būtų geras ir ryškus žingsnis šioje srityje.                

Toliau kalbėdami apie turto nacionalizavimą, mes pasisakome vienareikšmiškai. Nelegaliai įgytas turtas turi būti konfiskuojamas. Kita vertus, diskutuojant su specialistais iš Jungtinių Amerikos Valstijų, buvo aiškiai pasakyta. Ten buvo daug diskutuota, kokio dydžio turtas konfiskuojamas. Prieita prie nuomonės, kad norint išaiškinti, kas teisėta, kas neteisėta, kas priklauso žmonai, dukrai ir t.t., - tai reiškia įsivelti į diskusijas. Asmuo, dalyvaujantis organizuotame nusikalstamume, rizikuoja. Rizikuoja ir todėl ten yra taikomos pačios griežčiausios turto konfiskavimo formos, pradedant nuo to, kas yra žemėje, kas yra žemės gelmėse, kas auga ant tos žemės ir t.t. Tai gal    vis dėlto mes galėtume pasimokyti iš šitos praktikos. Kita vertus, mano nuomone, ir mūsų socialdemokratų siūlymas yra, kad tos institucijos, kurios nuolat susiduria su organizuotu nusikalstamumu, iš tikrųjų turėtų didžiulį interesą, normalų stimulą persekioti tas struktūras ir perimti iš jų nelegalų turtą savo struktūroms stiprinti. Tą reikėtų reglamentuoti. Taip yra daroma ir JAV sistemoje: ten tas turtas pereina Jungtinių Amerikos Valstijų labui, o tuo turtu iš esmės disponuoja (...) tarnybos. Ir mes siūlytume, kad mūsų institucijos galėtų drąsiau jaustis, nes jos iš tikrųjų yra didelėje rizikos zonoje, galėtų drąsiau jaustis, jei jos žinotų, kad tas turtas, kurį jos konfiskuoja, pereina jų tarnyboms stiprinti. Ir tai būtų didelis stimulas toms tarnyboms, jų materialinei padėčiai pagerinti. Manyčiau, kad šitas pasiūlymas irgi galėtų būti greitai apsvarstytas ir greitai priimtas.

Kita vertus, yra dalykų, kurie nebūtinai gali būti priimti, gali būti įteisinti įstatymų leidybos forma. Aišku, kad Valstybės tarnautojų įstatymas jau pribrendęs, čia visiems aišku, bet aišku, kad reikia rengti įvairių lygių valstybės valdininkų atestaciją. Tai taip pat yra jau Vyriausybės prerogatyva - nustatyti tos atestacijos tvarką.

Toliau. Ar nereikėtų pagalvoti apie tai, kad periodiškai skelbtume spaudoje oficialių asmenų, ypač komercinių bankų, bendrų įmonių vadovų, tų, kurie pažeidinėja įstatymus, sąrašus. Mano laikas baigiasi. Dar vienas konkretus pasiūlymas, kad būtų galima viešai skelbti informaciją apie materialinę ir piniginę pagalbą, gautus kreditus ir duomenis apie valiutinius rezervus Lietuvoje. Kad vis dėlto šitų rezervų informacija būtų oficialiai skelbiama.

Ačiū už dėmesį, manau, kad šie pasiūlymai turėtų būti bent jau registruojami Valstybės ir teisės komitete.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Labai gaila ir liūdna, kad apie kovos su nusikalstamumu priemones tenka galvoti ne teisininkams profesionalams, o gydytojams ir kitiems Seimo nariams. O tą, be abejonės, geriau gali padaryti profesionalai. Norėčiau jūsų paklausti, kuo pasibaigs šiandieninio klausimo svarstymas? Darbotvarkėje parašyta: "Kovos su nusikalstamumu priemonės". Seimas... bent jau aš nesu gavęs jokio projekto, kuo pasibaigs mūsų svarstymas. Klausimas labai opus ir aštrus mūsų visuomenei ir delsti nėra kada, o vyksta paprastas pasišnekėjimas be jokių priemonių.

PIRMININKAS. Taip. Kiek mane informavo Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas, kitą savaitę numatytos konkrečios priemonės, konkretūs dokumentai. Šiandieną gali būti teikiami siūlymai. Dėl jūsų pirmosios pastabos, kad Seimo nariai teisininkai profesionalai nedalyvauja diskusijose, aš iš tiesų galiu apgailestauti. Pavyzdžiui, aš peržiūrėjau sąrašą ir nematau Seimo nario profesionalaus teisininko V.Žiemelio diskusijose. Kodėl jis nedalyvauja, suprantama, man visiškai neaišku.

Seimo narys A.Baskas. Prašome į tribūną. Ruošiasi Seimo narys K.Skrebys.

A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, brangūs svečiai! Aš visiškai pritariu socialdemokratų siūlomoms priemonėms, kurias reikia įgyvendinti, ir informuoju, kad dėl kai kurių iš jų, dėl bankų, esu pateikęs pataisas prieš kelias savaites. Manau, kad ar šią, ar kitą savaitę dėl jų bus balsuojama. Kaip dauguma nuspręs, taip ir bus.

Man džiugu girdėti, kad visi aukšti pareigūnai - ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, ir vidaus reikalų ministras, ir generalinis prokuroras - parodė supratimą, ką reikia daryti, kad kriminogeninė situacija pagerėtų. Vadinasi, reikia kito žingsnio, kad mes, Seimo narių dauguma, suprastume, ką reikia daryti. Mano supratimu, reikia padaryti labai mažai - tik du dalykus.

Pirma. Daugelį nusikaltimų ir pirmiausia reketą bei korupciją iš esmės stabdo turto konfiskavimas. Deja, Aukščiausiojo Teismo dauguma interpretuoja mūsų Konstituciją, kad joje įrašyta neteisingai išverčiant iš anglų kalbos žodį ir lietuviškai parašyta, kad yra neliečiama. Ji aiškina ir stabdo bylas, kur gali būti turto konfiskavimas. Bet nusikalstamu būdu įgytas turtas, man atrodo, nėra privati nuosavybė. Išsivysčiusiose šalyse priimta daug įstatymų, kad apsunkintų to neteisėtu būdu įgyto turto įteisinimą kaip privatinę nuosavybę. Todėl aš visiškai pritariu ir ministrui, ir generaliniam prokurorui, jog reikalingi įstatymai, kad tai būtų sunku padaryti. Kokie tai įstatymai, visiškai aišku. Yra užsienio ekspertų įvertinimai, kad toks mūsų Konstitucijos tos nuostatos interpretavimas iš esmės sunkina kovą su nusikalstamumu.

Ką sąlygoja tai, jog nėra nė vienos bylos, kad būtų konfiskuojamas turtas, įgytas vadinamuoju privatizavimo būdu aiškiai neteisėtomis, t.y. reketinėmis ar korupcinėmis kainomis? Tai sąlygoja reketo, korupcijos, mafijos įsigalėjimą. Gal teismai sau tai leidžia, nes Seimas apsileidęs ir iki šiol dar nepriėmė įstatymo, pagal kurį būtų galima nušalinti aukštus pareigūnus. Mes šiandieną svarstėme Apkaltos proceso įstatymą. Mes apsileidę, kad jo iki šiol nepriėmėme. Dabar situacija yra tokia, kad aukščiausi valstybės pareigūnai ir padarę nusikaltimų negali būti pašalinti iš pareigų, kol nėra šito įstatymo. Konstitucijoje parašyta, kad Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai, Seimo nariai, padarę didžiausią nusikaltimą, gali būti pašalinti iš pareigų apkaltos proceso būdu. Šito įstatymo mes nepriėmėme. Tai pirmas dalykas yra turto konfiskavimas.

Antras pagrindinis dalykas, kuris stabdo nusikalstamumą, yra galimybė aukščiausiems pareigūnams prarasti savo kėdes. Be šitų pagrindinių dalykų kova su reketu, atleiskite, netgi taikant prevencinį įstatymą, tai yra mafijų apačių pakasymas, o ne sudavimas į pagrindus. Čia situaciją kaip tik ir sąlygoja tai, kad Aukščiausioji Taryba ir Seimas nepriėmė šitų įstatymų ir nevykdė savo antros pareigos - tai pareigūnų iš pareigų pašalinimas, pareigūnų, kurie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Man kyla retorinis klausimas - kada Lietuva sulauks Seimo, kurio narių dauguma turės pakankamai sąžinės ir drąsos priimti šituos įstatymus? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Į tribūną kviečiamas Seimo narys K.Skrebys. Ruošiasi Seimo narys A.Kubilius, po to V.Petrauskas ir toliau pagal sąrašą. 5 minutės.

K.SKREBYS. Aukštasis Seime! Iš Seimo nario pono V.Juškaus kalbos buvo galima susidaryti įspūdį, kad didžiausias nusikaltimas, kokį padarė buvusio premjero G.Vagnoriaus Vyriausybė, yra tas, kad tiek Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, tiek specialiosios paskirties būrys "Aras" buvo apginkluoti Izraelio gamybos automatais "Uzi". Galbūt dabartinė valdančioji grupuotė taip ir supranta.

O savo kalbą norėčiau pradėti viena citata. "Pažymėtina, kad mūsuose veikiančios šešėlinės ekonomikos milijonierių struktūra tai nėra mafija, nes jos nėra slapto organizuoto plėšikavimo ar banditų gaujos. Jos yra tik stambių biznierių susivienijimai, turintys komercines struktūras ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Svarbiausias šešėlinės ekonomikos milijonierių tikslas yra ne plėšikavimas ir ne banditizmas, o komercija, biznis. O biznis yra ne tik mokėjimas įsigyti turtą, bet ir sugebėjimas jį išsaugoti bei padauginti. Todėl mūsų šešėlinės ekonomikos milijonieriai labiausiai vertina sąžiningumą ir padorumą. Jie taip pat labai suinteresuoti ramia ir gera tvarka, garantuojančia turto ir biznio sėkmę".

Matome, kad mūsų šešėlinės ekonomikos milijonieriai nėra kažkokie banditai, vagys, žudikai, plėšikautojai ir kita. Tuo galėjome įsitikinti kad ir iš Lietuvos turtuolių klubo narių (apie 300 žmonių) sudėties, kurie Naujųjų metų išvakarėse buvo pirmą kartą parodyti per Lietuvos televiziją visai tautai. Taip pat visiems yra priimtini ir šešėlinės ekonomikos biznierių ekonominės veiklos motyvai bei tikslai - kuo didesnio pelno gavimas, ir moralu yra visa tai, kas veda į ekonomikos sėkmę, palaiko, stiprina ir gausina kapitalą.

Tokiu būdu matome, kad reikia ne kelti kalaviją prieš mafiją (čia pono prokuroro citata), o ieškoti būdų ir priemonių, kaip legalizuoti šešėlinės ekonomikos milijonierių struktūras ir padaryti jas legaliomis ekonomikos ir biznio struktūromis, kurios tarnautų kiek galima daugiau visų Lietuvos žmonių gerovei. Todėl ir Lietuvos generalinio prokuroro teigimas per Lietuvos televiją, kad "valstybė turi pradėti tikrą kovą su mafija; iškilo rimta grėsmė mūsų valstybės normaliam egzistavimui ir reikia kuo skubiau padaryti viską, kad kova su organizuotom nusikalstamom struktūrom būtų bent pradėta", yra ne kas kita, kaip elementarus rinkos ekonomikos ir jos dėsnių bei dėsningumų neišmanymas. "Šešėlinės ekonomikos milijonieriai su savo struktūromis jokios grėsmės valstybės normaliam egzistavimui nekelia ir nekėlė" - citata iš profesoriaus Purvinsko pranešimo, apsvarstyto ir aprobuoto Lietuvos nepriklausomo strateginių tyrimų centro išplėstiniame posėdyje, kuris vyko Vilniuje šių metų pradžioje. Aš aiškinausi, kas tai yra nepriklausomas strateginių tyrimų centras. Kiek man pavyko išsiaškinti, tai yra centras, kuriame dirba mokslininkai, glaudžiai susiję su LDDP. Kai kurie iš jų yra net prezidentūros patarėjai.

Taigi, ponai, kas teigia, kad Lietuvoje mafijos nėra, ir kas teigia, kad su ja nereikia kovoti, o siūlo tiek generaliniam prokurorui, tiek "jėgos" ministrams paprasčiausiai mokytis ekonomikos? Dešinė pusė ar tie žmonės, kurie patarinėja ir yra valdančiosios grupuotės ekspertai?

Opozicija buvo kaltinta, kad visokeriopai priešinosi Prevencinio sulaikymo įstatymui. Aš norėčiau objektyvumo dėlei pasakyti štai ką. Pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą sulaikyti 196 asmenys, o pagal Amnestijos įstatymą, kuriam iš tikrųjų opozicija gana stipriai priešinosi, yra paleisti 2000 asmenų. Ir esant šitokiai kriminogeninei situacijai. Paklauskime, kam tai naudinga ir kas tą įstatymą priėmė?

Vidaus reikalų ministras jau ne vieną kartą pasakė, kad reikia peržiūrėti buvusios privatizacijos rezultatus, kai kuriuos sandorius ir pan. Nereikia labai toli ieškoti. Ruošdamasis diskusijai dėl gyventojų indėlių indeksavimo aš peržiūrėjau daug paskutinių Privatizacijos komisijos protokolų. Ir ką aš juose radau? Šiais metais, kada absoliučią daugumą turi Demokratinė darbo partija, tapo sistema, kada privačioms struktūroms, individualioms įmonėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms Vilniuje iš balanso į balansą perduodami pastatai ir vieno pastato vertė yra 7 tūkst. arba 10 tūkst. litų. Pastato vertė Vilniuje - 10 tūkst. litų! Net ne dolerių. Kada vieno kambario butas kainuoja apie 20 tūkst. litų. Perskaitykite Privatizavimo komisijos protokolus.

PIRMININKAS. Prašome nereaguoti į replikas.

K.SKREBYS. Tai užtruks pusę valandos, jeigu aš visus tuos perdavimus vardysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi, prašome, jau paskutinės baigiamosios...

K.SKREBYS. Aš tuoj pabaigsiu. Ponas V.Andriukaitis šnekėjo ilgiau, pone Sakalai.

PIRMININKAS. Taip, jis kalbėjo frakcijos vardu.

K.SKREBYS. Aš irgi Laisvės frakcijos vardu šneku.

PIRMININKAS. Kol kas tokios frakcijos nėra.

K.SKREBYS. Tai va, siūlyčiau atkreipti dėmesį į šituos perdavimus. Ir ten dar yra savivaldybei nurodyta, kad ne vėliau kaip per du mėnesius po perdavimo iš balanso į balansą tas valstybės kapitalas turi būti išpirktas. Ir ką reiškia, kai bus išpirkti pastatai po 10 tūkst. litų? Korupcija tai ar ne?

Pabaigoje dėl buvusio VRM Kontržvalgybos skyriaus vadovo. Mes turime duomenų, kad H.Margenis, užimdamas Kontržvalgybos skyriaus vadovo pareigas, pagal savo tarnybinę veiklą tyrė Šiaulių policijos komisariato pareigūnų santykius su to miesto organizuoto nusikalstamumo struktūromis. Norom nenorom kyla klausimas, ar jo atleidimas nebuvo to tyrimo pasekmė? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš tiesiog esu priverstas Seimo nariams ir radijo klausytojams duoti atitinkamą pažymą dėl K.Skrebio pasakymo apie tai, kad iš įkalinimo vietų paleista 2000 nuteistųjų. Tai nėra tiesa. Amnestija pritaikyta žmonėms, kurių skaičius siekia apie 2000, o iš įkalinimo vietų paleista 296.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš žodį perduodu ponui G.Vagnoriui, kuris kalbės Tėvynės Santaros vardu.

PIRMININKAS. 5 minutės. Prašome. Prašome įregistruoti frakciją ir gausite 10 minučių. (Salėje triukšmas)

G.VAGNORIUS. Man atrodo, kad mes kalbėsime Tėvynės Santaros vardu, ir tiek, kiek reikės, o ne tiek, kiek ponas A.Sakalas manys, kad reikia.

Kai kurie vyrai pareiškė labai stiprų ketinimą kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir šiaip su nusikalstamumu. Keista tik girdėti, kad jie tą kovą įsivaizduoja kaip kovą prieš G.Vagnorių ir E.Kunevičienę. Na, man lyg ir lieka toks noras paprašyti Seimo vadovybės, Prezidento   ar Vyriausybės, gal jie mane komandiruotų kokiems 6 mėnesiams už Lietuvos ribų ir, atrodo, Lietuvoje nusikalstamumo neliktų.

Na, o jeigu rimtai, aš vis dėlto norėčiau pabandyti pateikti kai kuriuos faktus, kurie padės dabartinei valdančiajai partijai, taip pat ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkui suvokti, kas tie nusikaltimai, kur yra procedūriniai pažeidimai, ir pagaliau atverti akis.

Man atrodo, pirmą kartą tokį susipažinimą mes turėjome prieš keletą savaičių, kada balsavome dėl finansinių pažeidimų Lietuvos banke ir prašėme prokuratūrą užbaigti, tik užbaigti tyrimus. Deja, kairioji parlamento dauguma balsavo ne rankomis, o balsavo nuleisdami galvas. Tada buvo pasakyti žodžiai, kad tai ir yra jūsų politinis, moralinis krachas, ir kalbėti apie kokį nors nusikalstamumą yra beviltiškas dalykas. Bet kadangi tie dalykai prisimiršo, aš norėčiau pateikti ir kitų kai kurių dalykų, ir priminti, kuo skiriasi tikri nusikaltimai nuo galimų procedūrinių netikslumų.

Štai 1992 m. balandžio 14 d. Žemės ūkio ministerijos pasirašyta ministro ir ministro pavaduotojo pateikta pažyma, kurioje yra pateikiamos išvados apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu atliktą patikrinimą, kaip kaime buvo privatizuojamas turtas. Šitoje pažymoje, su kuria tikriausiai supažindinta ir dabartinė LDDP vadovybė, yra kalbama, kad yra nustatyti tūkstančiai pažeidimų, ir surašytos didžiulės lentelės, kiek kokių traktorių ir kokiame kolūkyje pavogta, išgrobstyta ir pan. Bet aš visos pažymos, kuri yra gana stora, nenoriu skaityti. Aš tik pateiksiu pabaigoje išvadas.

"Už pagrindinių priemonių pardavimą uždarosioms akcinėms bendrovėms, individualioms įmonėms ar asmenims rajonų prokuratūros baudžiamųjų bylų nekėlė ir civilinių ieškinių nepateikė". Tai yra pagal visus tuos šimtus faktų nekėlė ir ieškinių nepateikė. Toliau. Žemės ūkio ministerija prašo: "Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poveikio Respublikos generaliniam prokurorui, kad pavestų rajonų prokuratūroms nuodugniai išnagrinėti rajonų komisijų pagrindinių priemonių patikrinimo medžiagą ir priimtų priemones kaltus asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn". Tai rodo ne vieno ar kito tardytojo, prokuroro ar policijos darbuotojo kažkokį nenorą tirti, bet politinę nuostatą netirti grobstymo pažeidimų kaime.

Pateikiu kitus dalykus, kurie, manau, taip pat galėtų sudominti kovos su nusikalstamu   mu komisiją, taip pat ir prokuratūrą. Štai aš paėmiau tik vieną iš kelių aktų, kuriuos yra surašęs Lietuvos valstybės kontrolės departamentas. Pavyzdžiui, 1992 m. gegužės 5 d. "Dėl valstybinės įmonės "Lietuvos kuras" ūkinės finansinės veiklos dalinio patikrinimo". Kas tai yra "Lietuvos kuras", manau, žmonės žinojo jau prieš dešimt metų. Praėjo jau pakankamai laiko, kad būtų galima iš prokuroro sulaukti kokio nors įvertinimo. Aš pateiksiu tik kai kurias citatas.

Štai rašoma: "1991 m. "Lietuvos kuras" iš Respublikos išvežė daugiau, negu nurodyta anksčiau minėtame paskirstyme, 6,2 tūkst. tonų krosninio kuro į Latviją. 1991 m. "Lietuvos kuras" iš Respublikos išvežė daugiau, negu buvo numatyta sutartyse, visų pagrindinių naftos produktų, išskyrus autobenziną. Aviacinio žibalo į Latviją išvežta 266,8 tūkst. tonų visai neturint sutarties". Čia matau, kai kieno galvelės, klausant šitų skaičių, nulinksta.

Toliau 6 punkte rašoma: "Virš paskirstymo realizuota 132,4 tūkst. tonų". Padauginkim vieną toną iš 100 dolerių ir mes pamatysim, kiek tai kainuoja. Toliau rašoma apie tai, kaip Energetikos ministerija, pažeisdama Vyriausybės nustatytą tvarką, išdavinėjo licencijas, to negalėdama daryti. Vien energetikos ministras pasirašė 45 licencijas, iš jų 36 licencijos pasirašytos tą pačią dieną - 1991 m. lapkričio 5 d. Iš viso nebuvo jokios apskaitos ir pan.

Pateikiu dar vieną faktą, kuris taip pat turėtų būti įdomus. Genčių naftos telkinys eksploatuoti bendrai su Švedija perduotas be jokio konkurso už 5 tūkst. dolerių. Gal norėtumėte kas nors įsigyti Genčių ar kitą naftos telkinį už 5 tūkst. dolerių?

Toliau. Neseniai buvo paskelbta apie tai, kaip privatizuojama įmonė "Audėjas" už konvertuojamą valiutą, ir pateikta kaip didžiausias pasiekimas, kad įmonė parduota už 1,9 mln. dolerių. Kai iš tikro ta įmonė jau privatizuota ir tik norima pademonstruoti, kad vyksta kažkoks privatizavimas.

Štai Centrinės privatizavimo komisijos pateikta išvada. Visi Centrinės privatizavimo komisijos nariai su tuo kategoriškai nesutiko. Čia rašoma, kad dėl šito ne mažiau kaip 5 mln. JAV dolerių sumažės pardavimo kaina, jeigu iš viso kas nors pirks.

Toliau dar viena pažyma. Dėl valstybinės turizmo bendrovės "Lietuva" šiltnamių komplekso pardavimo teisėtumo. Čia pasirašo visi B.Lubio Vyriausybės specialistai: Juridinio skyriaus vedėjas, Vyriausybės aparato privatizavimo skyriaus vedėjas, patarėjas teisės klausimais ir patarėjas sporto ir turizmo klausimais. Pažymoje rašoma, kad uždaroji akcinė bendrovė "Aitra", padedama valstybinio arbitro ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros darbuotojų, už dyka, pabrėžiu, už dyka įsigijo, tiksliau, pasisavino iš valstybės valstybinį turtą, kurio balansinė vertė apie 6 mln. talonų.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūsų laikas baigėsi. Kiek jūs dar norite laiko? Klausiu, kiek jūs norite laiko? Kiek jūs pageidaujate laiko? Labai konkrečiai pasakykite. Minutę. Aš jūsų klausiu, kiek jūs norite papildomai laiko? Ne, tokios frakcijos nėra. Aš apgailestauju, bet jos nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, daroma 3 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Į tribūną kviečiamas V.Petrauskas. Prašome. Seimo nary Vagnoriau, aš dar kartą jūsų klausiu, kiek jūs pageidaujate papildomo laiko? Aš atsiklausiu Seimo narių, jeigu leidžia, mielai prašome. Dar dvi minutes. Prašome. Dvi minutės jūsų. Prašome.

G.VAGNORIUS. Man atrodo, kad tai pirmasis atvejis, kada Seimo posėdžio pirmininkas ir Seimo dauguma tiesiog negali išklausyti paprasčiausios informacijos apie tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje ir kas yra daroma jiems žinant ir jiems remiant. Aš jau minėjau, kad Seimo narys K.Skrebys pateikė informaciją apie tai, kaip šiuo metu yra privatizuojami objektai perduodant iš valstybės į privačių įmonių balansus pastatus. Štai, pavyzdžiui, privatizavimo biuletenis. Centrinės privatizavimo komisijos pateikti sprendimai. 200 puslapyje rašoma: "Perduoti kaip valstybės turtinį įnašą uždarajai akcinei bendrovei "Tarptautinė statybos korporacija" patalpas Vilniuje, Vivulskio gatvėje, vertė 4,9 mln. Uždaroji akcinė bendrovė "Alna littera".    Toliau. Leisti perduoti kaip valstybės turtinį įnašą šiuos pastatus: uždarajai akcinei bendrovei "Registras", uždarajai akcinei bendrovei "Senovė", uždarajai akcinei bendrovei "Frizas", uždarajai akcinei bendrovei "Liuks". Man atrodo, jūs pavargtumėte besiklausydami apie tuos dalykus.

Jūs manote, kad šiuo metu vyksta kokia nors privatizacija? Seniai, jau nuo 1993 m. pradžios, privatizacija nevyksta, o vyksta nomenklatūrinis privatizavimas, privatizavimas per uždaras duris, kada mašinos parduodamos po 100 litų, šaldytuvai po 30 litų, kombainai po 50 litų.

Toliau. Kad nekiltų jokių abejonių, jog tai yra daroma sąmoningai ir valstybiniu lygiu yra plėšikaujama, perskaitysiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr.675. Kitaip tariant, yra daroma ne pagal įstatymus, bet juk reikia tuos galus kažkaip suvesti  ir tą plėšikavimą įteisinti. Taigi išleidžiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame rašoma: "Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, tapusių uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, bet neprivatizuotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, valstybei priklausanti akcijų dalis perduodama šiame nutarime nustatyta tvarka". Kitaip tariant, privatizuojama be įstatymo, o po to išeina Vyriausybės nutarimas, kuris įteisina, ir dabar viskas yra lyg ir teisėta. Yra neteisėta! Baigdamas galiu drąsiai pasakyti, kad valdančios grupuotės aiškiai įgauna nusikalstamumo požymius.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys V.Petrauskas, o toliau Seimo narys A.Vaižmužis. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Juškus. Vieną minutę, Seimo nary Petrauskai.

V.JUŠKUS. Norėčiau tik nuraminti kolegą G.Vagnorių dėl valstybės kuro, kadangi jis minėjo, kad yra netikrinama ir t.t. Energetikos ministerija, taip pat ir kuras, yra tikrinami. Ir šiandien gavome paskutinę medžiagą ir po to, kai apsvarstysime komisijoje, Seimui bus pateikta. "Audėjas" taip pat yra mūsų tyrimo objektas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary...

V.JUŠKUS. Ir aš manau, kad ir tie, kuriuos jūs minėjote, visi bus patikrinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, čia ne dėl vedimo tvarkos. Prašome skirti, kas yra vedimo tvarka, o kas yra replika. Replikas galėsite išsakyti pabaigoje. Dėl vedimo tvarkos daugiau nieko nėra. Prašome. Seimo narys V.Petrauskas. Jums 5 minutės. Ruošiasi Seimo narys A.Vaižmužis.

V.PETRAUSKAS. Ponios ir ponai, man atrodo, kad nei Seimui, nei čia susirinkusiems svečiams, nei Seimo vadovybei nedaro garbės faktas, kada Seimo nariui nesuteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę ir pasisakyti tiek laiko, kiek jis mato tam reikalinga.

Svarstome iš tiesų labai rimtą problemą. Ponas vidaus reikalų ministras posėdžio pradžioje pasakė, kad esame susidariusios situacijos įkaitai. Aš norėčiau paklausti, kas trukdo Demokratinei darbo partijai, valdžios piramidei per metus tvarkyti tiek tautos, tiek valstybės, tiek kiekvieno piliečio gerovės, saugumo ir visas kitas problemas? Jau ne tas laikas. Po 1990 m. kovo 11 d., kada siautėjo okupacinė kariuomenė, vyko blokada, kada buvo pralietas žmonių kraujas ir pats svarbiausias, gyvybinis tikslas buvo apsaugoti ir apginti valstybę, neduoti mūsų sutrypti ar nušluoti kaip valstybę nuo žemės paviršiaus, niekas pastaruosius metus Seimo daugumai, jos Vyriausybei, ministerijoms, prokuratūrai, teismams netrukdo užsiimti kiekvieno piliečio saugumu ir gerove.

Šita problema, be visų kitų, be to, kad žūsta žmonės, turi dar ir didžiulę psichologinę reikšmę. Žmogus šiandien mūsų valstybėje nesijaučia saugus. Ir dėl savo šeimos ateities, ir dėl to, ar jis gali laisvai, nevaržomai, drąsiai užsiimti privačiu, pabrėžiu, kartu ir doru, sąžiningu verslu. Jis tuo negarantuotas. Informacijos nutekėjimas yra iš visų struktūrų. Bedarbiai gauna paskolas su sąlyga, jeigu įregistruos sa   vo įmonę, nedideles paskolas bizniui. Ir jau iš rejestro skyrių mafijos elementai žino, koks konkrečiai žmogus kiek pinigų gavęs. Ir dar jam nepradėjus jokios veiklos jau prasideda reketas. Pavyzdys iškalbingas. Aš tikiu, kad Lietuvoje ateis laikas, kada mes referendumu nuspręsim netaikyti senaties ekonominiams nusikaltimams, padarytiems po 1990 m. kovo 11 d. Manau, kad tai bus iš tiesų didelis įvykis, turintis didelę reikšmę.

Daug pagelbėtų tai, kad pareigūnams, teisėsaugos institucijoms būtų prieinami visų komercinių bankų akcininkų sąrašai. Kol kas viso šito nėra. Žurnalisto mirtis nuo nusikaltėlio rankos yra siaubingas dalykas ir, kaip jau buvo ne kartą kalbėta anksčiau, rodo kokybinį šitos kovos prieš mafiją etapą. Matyt, toliau, jeigu nebus suduotas mirtinas smūgis, bus šaudomi mafijai neįtinkantys politikai.

Dar norėčiau pakalbėti apie vieną problemą. Palyginti neseniai Respublikos generalinis prokuroras pasakė tikrai įsimintiną kalbą per televiziją. Mintis buvo maždaug tokia, kad jam žinomi Seime esantys žmonės, kurie susiję su mafija. Tuo informacija baigėsi. Argi čia pareigūno kalba? Tai prašome konkrečiai pavardėm. Kas konkrečiai susijęs su nusikaltėlių struktūrom? Tai vieną kartą reikia ir mums žinoti, ir pareigūnams žinoti, ir pagaliau imtis priemonių prieš tuos, kurie tikrai gali būti susiję. Principas "žinau, bet nesakysiu" nedaro garbės nė vienam valstybės pareigūnui.

Mano nuomone, kita labai rimta, labai gili problema yra teismų problema. Jeigu jau Lietuvos dienraščių žurnalistai nagrinėja teisminius procesus, teismines bylas ir pamato, kaip nepaprastai atvirai, nepaprastai įžūliai nusikaltėliai yra išteisinami, tai, be abejo, jokio gilesnio komentaro nereikalaujantis dalykas. Ir praktiškai Lietuvoje nė vienas teisėjas dėl aiškiai tendencingo sprendimo nėra patrauktas jokion atsakomybėn, nekalbu apie baudžiamąją, o apie administracinę.

Iš tiesų problema rimta. Klausimų daugiau negu atsakymų, tačiau dar kartą pakartosiu, kad dabartinė valdžia turėjo ir laiko, ir turi visas sąlygas šitą kovą prieš mafiją pakelti į kitą kokybinį etapą, o kodėl šitai nedaroma, tai, man atrodo, yra pati didžiausia problema ir pagrindinis klausimas. Visos sąlygos tam yra. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji, atsiprašau, ponai deputatai, ponai Seimo nariai! Darbotvarkėje įrašytas klausimas "Kovos su nusikalstamumu priemonės". Norėčiau pasižiūrėti, apie ką mes kalbame. Kur tos priemonės? Štai kartojam tai, kad valstybės pareigūnai, buvusi Vyriausybė, dabartinė Vyriausybė, buvusi Banko valdyba, dabartinė Banko valdyba ir t.t., ir t.t. daro nusikaltimus. Vieni kitus puldinėjam, vieni kitus kaltinam. Taigi čia mes kaip tik ir susirinkom ieškoti priemonių. O mes atvirkščiai - rodom pavyzdį, kad mes nusikaltimą proteguojam, kad mes politiniais motyvais vieni kitus galime apkaltinti, o ne ieškoti priemonių, kaip gelbėti nekaltų žmonių gyvybes. Mes juk susirinkom svarstyti tą klausimą dėl to, kad žūsta žmonės. Liejasi nekaltų žmonių kraujas.O kas gi čia daroma?

Aš labai rimtai noriu kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, bet visiškai rimtai, ne dėl juoko, kad tikrai laikas paleisti ir išvaikyti šitą Seimą. Jeigu ne dėl to, kad jis visuotinai proteguoja nusikaltimus, tai dėl to, kad jis nesupranta šitos nusikaltimų situacijos ir neleidžia tiems teisininkams, kurie norėtų šitai daryti, spręsti klausimus, kovoti su tais nusikaltimais. Atseit jeigu paleisime parlamentą, kaip į mus žiūrės pasaulis ir Europa. Štai šiandien laikraštyje parašyta, kad Irake prostitutės gali būti pakartos. Karia Irake prostitutes ir pasaulis nieko nedaro. Ačiū už dėmesį. (Juokas salėje)               

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaižmužis. Prašome.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamieji, susitinkant su rinkėjais gauname daug priekaištų dėl labai blogos kriminologinės būklės Respublikoje. Mums keistoka, kodėl Lietuvos Seimui teisėtvarkos pareigūnai mažai teikia įstatymų pataisų ar pačių įstatymo projektų, kurie gerokai sugriežtintų jau veikiančius įstatymus nusikaltėlių atžvilgiu. Ar netikslinga kovai su mafija sujungti visas jėgas? Tai yra policiją, savanorių kariuomenę, o gal net visuomenės atskiras grupuotes, aišku, pasirenkant žmones.

Manome, kad būtina keisti Konstitucijos straipsnį dėl turto neliečiamumo. Daugumos nuomone, būtina neteisėtai įgytą turtą nacionalizuoti, suvalstybinti. Žmonės dar tiki teisėsaugos pareigūnais - neapvilkite. Sulauksite ir   iš jų paramos. Daugiau ryžto, drąsos, principingumo, teisingumo. Ir dar - atsirinkite tarp savųjų, kas yra kas.

Teisėtai rinkėjai kaltina visus, pradedant aukščiausiais pareigūnais, kad Respublikoje nėra tvarkos. Be abejo, tas iš dalies sąlygoja ir nusikalstamumą. Visų mūsų pareiga, pradedant Prezidentu, Seimu, Vyriausybe, ministerijomis ir baigiant bet kokio rango pareigūnu, įvesti tvarką pagal pavaldumą. Tai ir reguliarūs planiniai pasitarimai, ir atsiskaitymas aukščiau stovinčioms organizacijoms ir jų vadovams. To jau pageidauja net rajonų vadovai. Ta priemonė šiek tiek stabilizuotų padėtį, baigtųsi anarchija. Kovai su nusikalstamumu reikia visų bendrų pastangų ir ypač visuomenės paramos. Todėl suglauskime pečius, o teisėsaugos pareigūnai, specialistai, būkite organizatoriai ir vykdytojai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Z.Semenovičius. Ar norite klausti? Ne. Tada Seimo narys V.Landsbergis. Prašome. Prašome, kas pageidauja, gali iš vietos, kas pageidauja - į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šitame Seime pernelyg dažnai karaliauja arogancija, cinizmas, veidmainystė. O žuvis pūva nuo galvos. Mes turėtume, jeigu kalbame apie nusikalstamumą Lietuvoje, galvoti apie tai, kas darosi Seime, koks yra mūsų teikiamas pavyzdys. Galbūt teisingai žmonės, kurie vadovauja šiai įstaigai, nutarė, jog nereikia transliuoti per televiziją, netransliuojama nei per radiją. Galbūt poveikis būtų dar blogesnis, o galbūt žmonėms būtų aiškiau, iš ko kas eina ir darosi.

Aš norėčiau pakalbėti (tai yra mintys, kurias sukėlė pono K.Antanavičiaus pasiūlymai apie tai, jog Seimas netikęs) apie vieną specifinę problemą, apie kurią čia nekalbama šiandien ir apskritai kuria Seimas nesirūpina. Kadangi nusikalstamumas labai smarkiai auga, turime tikėti tuo, kad policija vis aktyviau veikia, tai įkalintų žmonių skaičius, be abejo, didėja ir kurį laiką dar didės, o sąlygos kalėjimuose yra užmiršta sritis. Mes kėlėme klausimą tokį, atrodytų, paprastą, kur bus padėti tie tūkstančiai sulaikytų pagal Prevencinio arešto įstatymą, nes jeigu juos reikia sulaikyti, tai reikia galvoti ir apie šitą klausimo pusę. O padėtis kalėjimuose yra tokia, kokią mes paveldėjome iš buvusios kitos valstybės ir jos papročių. Padėtis tokia, kad ten labai gerai veikia nusikaltėlių mokyklos. Šiandien yra žinomi duomenys, kad apie 60% nusikaltimų padaro recidyvistai, jie ir kvalifikuojami kaip labai aktyvūs recidyvistai, aktyvūs recidyvistai ir dar kitokie recidyvistai. Mūsų, kaip parlamentarų, viena iš pareigų, jeigu mes tiesiogiai gal negalime paveikti teismų, policijos ar kitų teisėtvarkos institucijų, bet pasidomėti ir galbūt kuo nors pagerinti būklę įkalinimo vietose, - tai turėtų būti mūsų pareiga. Aš neparengiau konkretaus pasiūlymo įkurti kokią nors parlamentinę komisiją ar pavesti kuriam nors iš veikiančių komitetų - tą mes tikrai galėtume padaryti sutartinai. Aš manau, niekas neturėtų tam priešintis. Jeigu reiks, parengsime tokį konkretų pasiūlymą. Tačiau norėčiau, kad tai nebūtų pamiršta. Ten yra labai sena sistema. Kai apsilanko ar apsilankydavo dar man būnant Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku kokie nors įtakingi užsienio svečiai, besirūpinantys žmonių teisėmis, aš žinau, kad daug kam iš mūsų tekdavo gana nepatogiai aiškinti, jog mes ne viską suspėjame, ne viską dar įstengiame padaryti per vienerius kitus metus. Bet man regis, kad dabar tai dar labiau užmiršta negu anksčiau. Jeigu mes pamatytume, kad tos kameros buvo "perkrautos" ir "pergrūstos" anksčiau, yra dabar dar labiau "pergrūstos", jeigu žiaurus elgesys su įkalintaisiais darosi dar žiauresnis, kadangi visuomenė žiaurėja, mes neturėtume to taip palikti. Labai nepopuliarus būtų pasiūlymas, kurio niekas nei anksčiau, nei dabar nesiryžo iškelti, pavyzdžiui, pasirūpinti kokiais modernesniais kalėjimais ar geresnėmis sąlygomis, kad įkalinimo vieta būtų ne tik recidyvistų mokykla. Gal dabar, kai atsilaisvino gana daug pastatų, kuriuos anksčiau užėmė Rusijos kariuomenė, galbūt gali kas nors pastudijuoti galimybes pritaikyti juos, panaudoti jų dalį būtent šitam tikslui, kad sąlygos, kuriose laikomi žmonės, o ypač jauni, patekę pirmą kartą, ir kurie nebūtinai turi išeiti ko nors blogo išmokę ir užsigrūdinę... Galbūt būtų galima laikyti, taip sakant, ir suteikti kokio nors darbo ten, kur jie yra, nes aš girdžiu, kad ir darbo nėra, tik dykinėjimas įkalinimo vietose.

Štai ką aš būčiau pateikęs kaip klausimą ponui ministrui, bet tuo metu vyko kitas renginys, tai aš dabar iškeliu kaip bendrą klausimą mums visiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia apsispręsti. Skirtas laikas beveik baigėsi, tačiau jeigu jūs rekomenduosite pratęsti, kol pasisakys visi kalbėtojai, tą mes ir padarysime, o jeigu ne, tai aš turėsiu tik pakviesti pareiškimus perskaityti du Seimo narius. Prašom - jūsų sprendimas. Pirmiausia ar prieštaraujate, kad posėdis būtų pratęstas, kol galės pakalbėti visi kalbėtojai, kurių nėra tiek jau daug. (Balsai salėje) Sunku pasakyti, kai kurie užsirašė tik paklausti, tai jie automatiškai nekalbės. Mano sąraše yra 11 Seimo narių, tačiau kai kurie jų užsirašė tik klausimams. Aš manau, kad mes į 45 min., ko gero, tilptume.

Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Pone posėdžio pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos pasakyti keletą žodžių, kadangi jūs pirmininkaudamas šiandieniniame posėdyje komentavote Seimo narių pasisakymus. Jeigu tai darytų ponas Č.Juršėnas,  aš jam atleisčiau - jis dirbo komentatoriumi, tačiau jums, kaip fizikui, tai neatleistina. Kita vertus, jūs paminėjote, jog aš nedalyvauju pasisakymuose ir lyg manęs nejaudina kovos su nusikalstamumu problema. Aš noriu pasakyti, kad šiandieniniai pasisakymai - tai reklama prieš tautą, jog tie pasisakantieji nori kovoti su nusikalstamumu. Tačiau rimtas ir realus darbas vyksta komisijose kuriant įstatymų projektus. Būtent šia tema aš kartu su kitais Tėvynės sąjungos Seimo nariais esame parengę įstatymo projektą, kaip pagerinti teisėsaugos ir teisėtvarkos organų darbo sąlygas. Manyčiau, kad galbūt Seimas jį priims.

Antra vertus, mes rengiame ir kitus įstatymų projektus, kurių reikia gerinant kovą su organizuotu nusikalstamumu. Tad aš dar kartą prašyčiau jūsų susilaikyti nuo komentarų.

PIRMININKAS. Gerai. Aš tik pasakysiu tokį dalyką. Gerbiamasis Seimo nary Žiemeli, aš niekaip nesakiau, kad jūs nekovojate su nusikalstamumu. Mano nuomone, jūs labai stipriai kovojate. Aš tik pasakiau, kad jūsų nėra sąraše, tik tiek.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau informuoti. Aš mielai suteikiu papildomas minutes, nors tai nenumatyta Reglamente, jeigu Seimo nariai to prašo ir kiti Seimo nariai neprieštarauja. Tačiau jeigu Seimo narys ateina ir pareiškia, kad jis kalbės tiek, kiek jis norės, štai šito, gerbiamieji Seimo nariai, nebus.

Seimo narys A.Bendinskas. Prašom dėl vedimo tvarkos.

A.BENDINSKAS. Aš manau, kad mes jau čia tiek išsikalbėjom apie tą visą, jau priėjome prie tam tikrų apmąstymų, o konkretumo nėra. Aš manyčiau, kad laikas baigėsi, išklausykime tas dvi... Programa yra, ir skirstykimės namo.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš pritariu gerbiamajam A.Bendinskui. Juk mes iš tikrųjų pakankamai išsišnekėjome. Man atrodo, nuo to, kad šnekėsime, naudos daugiau nebus. Siūlau posėdį baigti ir pagalvoti, kaip kitame posėdyje imtis konkrečių priemonių, kad būtų planas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jus informuoti, kad iš tų 11 Seimo narių, kurie užsirašė kalbėti ir galbūt iš jų kokie 6 ar 7 kalbės, o kiti norėjo užduoti klausimus, aš net neabejoju, kad jie pasiūlys kažką konkretaus. Jeigu jūs tuo abejojate, tai galime posėdį baigti. Ar reikalaujate balsuoti dėl posėdžio baigimo? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Labai gaila. Aš turiu registruoti. Prašome registruotis ir nuspręsime, posėdį baigiam ar ne. Bet prieš posėdžio pabaigą bus dar dviejų Seimo narių pareiškimai.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu balsuoti. Kas siūlot posėdį pratęsti, paspauskite mygtuką "už", kas siūlot posėdį baigti, paspauskit mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas. Susilaikę nebus skaičiuojami.

Už - 35, prieš - 46. Posėdis bus baigiamas. (Balsai salėje) Prašom nueiti ir pasiimti sąrašą.

Seimo narių pareiškimai (93.10.26)

3sesija28p svarstyti klausimai

O dabar Seimo narys J.Tartilas ir Seimo narys L.Milčius norėtų padaryti pareiškimus. Kviečiame į tribūną. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, noriu tamstoms pateikti Lietuvos demokratų partijos prezidiumo pareiškimą, adresuotą Respublikos Prezidentui ir Respublikos Seimui.

"Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės grąžinimo.

Ketvirtaisiais Lietuvos Respublikos gyvavimo metais valstybės ūkio pamato - nuosavybės klausimo - sprendimas yra vilkinamas ir vis labiau komplikuojamas. Teisinis nihilizmas, valdininkijos korupcija ir cinizmas apiplėštos ir vargstančios Lietuvos visuomenės atžvilgiu nebepakenčiamas. Todėl reikalaujame trumpiausiais terminais grąžinti savininkams teisėtai priklausančius statinius ir žemę, o dabartiniams jų naudotojams sudaryti normalias gyvenimo sąlygas."

Ir antroji dalis - "Dėl žalos atlyginimo Respublikai".

"1992 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume išreiškė savo valią ir įpareigojo valdžią reikalauti Rusijos kariuomenės išvedimo bei okupacijos ir aneksijos metais Lietuvai padarytos žalos atlyginimo. 1993 m. rugsėjo 1 d. oficialiai išvedus Rusijos kariuomenę iš Lietuvos būtina toliau vykdyti Lietuvos piliečių valią. Reikalaujame intensyvinti derybas dėl reparacijų dydžio bei žalos atlyginimo terminų ir būdų. Lietuvos Vyriausybė privalo sudaryti ir pateikti naikinusiems Lietuvą išsamią ir pilną sąskaitą ir išnaudoti visas politines priemones, kad joje nurodytos sumos taptų tarptautinio dėmesio objektu, būtų svarstomos, pripažintos ir trumpiausiais terminais išmokėtos ar kompensuotos. 1993 m. spalio mėn. 24 d." Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Seimo narys L.Milčius kviečiamas į tribūną. Ir dar norėtų pareiškimą skaityti Seimo narys R.Ozolas, bet turėsiu atsiklausti Seimo, ar jis sutiks. O dabar Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti pareiškimą dėl Ūkininkų rėmimo fondo lėšų panaudojimo.

"Lietuvos Respublikos 1993 m. biudžete Ūkininkų rėmimo fondui buvo paskirta 4 mlrd. talonų, t.y. 40 mln. Lt. Šių metų spalio 1 d. iš valstybės biudžeto lėšų į fondą paskirta tik     25,7 mln. Lt, t.y. 64,2% iš biudžete numatytos sumos. Tačiau vos ne pusė skirtųjų lėšų tebėra nepaskirstytos ir nepanaudotos. Iškilo realus pavojus, kad didelė biudžete numatytų lėšų dalis atsikuriantiems ūkininkams paremti nebus panaudota, nors ūkininkams finansinių išteklių nepaprastai trūksta ir daugelis jų negali nusipirkti technikos, statybinių medžiagų, nutiesti kelių, įvesti elektrą, telefoną.

Tačiau dar blogiau, kai ūkininkų rėmimo priedanga daromi visai kiti darbai ir skirti pinigai naudojami ne pagal tikslinę paskirtį. Mūsų žiniomis, Valstybės kontrolės departamentas dar šių metų birželio mėnesį daugiau kaip 25 rajonuose patikrino Ūkininkų rėmimo fondo lėšų naudojimą 1992 m. Patikrinimo metu buvo išaiškinta, kad daug lėšų buvo panaudota pažeidžiant Vyriausybės nustatytą tvarką. Pavyzdžiui, vien Ukmergės rajone 3,3 mln. talonų buvo paskirstyti neteisingai. Daug nusižengimų rasta Kaišiadorių, Jonavos ir kituose rajonuose. Visa patikrinimo medžiaga buvo pateikta Žemės ūkio ministerijai. Bet apie tai, kokios priemonės buvo taikomos padėčiai pagerinti ir kaltininkams nubausti, nei visuomenė, nei Seimas, nei Valstybės kontrolės departamentas negavo jokios informacijos. Įvertinus esamą situaciją galima padaryti išvadą, kad dabartinė Vyriausybė sąmoningai stabdo ūkininkų atsikūrimą Lietuvoje. Ne tik trukdo atgauti žemę, nesprendžia jų pagamintos produkcijos realizavimo klausimo, bet stabdo ir biudžete numatytą finansinę paramą. Tai patvirtina ir kiti požymiai.

Šiomis dienomis Žemės ūkio ministerijoje reorganizuojamas Ūkininkų veiklos koordinavimo skyrius ir atleidžiamas šio skyriaus vedėjas Mikelionis. Žinant, kad Mikelionis gynė teisėtus ūkininkų interesus, be to, priklausė Lietuvių tautininkų sąjungai, šis atleidimas yra ne kas kita, kaip politinis susidorojimas.

Taip pat yra žinių, kad ruošiamasi panaikinti rajonų žemės ūkio skyrių vedėjų pavaduotojų ūkininkų reikalams pareigybes.

Prašome šį pareiškimą laikyti oficialiu paklausimu Vyriausybei, kad paaiškintų, kokia  yra Vyriausybės politika atsikuriančių ūkininkų atžvilgiu, kaip numato juos remti, kodėl taip blogai naudojamos 1993 metams skirtos biudžetinės lėšos Ūkininkų rėmimo fondui sudaryti, kodėl nuo jų paskirstymo ir kontrolės visiškai nušalinta Lietuvos ūkininkų sąjunga.

Taip pat prašome Valstybės kontrolės departamentą pateikti apibendrintą medžiagą dėl Ūkininkų rėmimo fondo 1992 m. lėšų panaudojimo bei patikrinti, kaip šio fondo lėšos buvo naudojamos 1993 m.

Seimo nariai, Lietuvių tautininkų sąjungos valdybos nariai L.Milčius ir M.Treinys." Ačiū  už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau atsiklausti, ar yra prieštaraujančių, kad Seimo narys R.Ozolas padarytų trumpą pareiškimą su gerais pasiūlymais. (Balsai salėje) Pritariat. Prašom, Seimo nary Ozolai.

R.OZOLAS. Nepaprastai dėkingas, kolegos.

Man atrodo, kad tikrai šitas klausimas nelaukia, ir turime mes jį išspręsti. Aš kalbu apie galimybę suteikti pensininkams ir invalidams nusiimti laukuose paliekamą derlių. Šiandien mes gavome šitą pareiškimą. Išdalytas Lietuvos pensininkų ir invalidų apsaugos ir teisių gynimo koordinacinės tarybos pirmininko pono V.Andrijausko. Jame prašoma, na, gal ir varganai, bet, sakyčiau, tikrai garbingai padėti pensininkams ir invalidams surinkti paliktą laukuose derlių ir jau žemdirbių nebenaudosimą.

Tai labai rimtas ir, sakyčiau, protingai parašytas laiškas mums. Man rodos, kad klausimo sprendimas yra visiška Vyriausybės kompetencija ir pagal jos jėgas labai nesunkiai yra išsprendžiamas. Aš siūlyčiau štai ką: padaryti Seimo nutarimą, kuris įpareigotų Vyriausybę arba prašytume Vyriausybės, kad ji, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, organizuotų ypač skubų informacijos surinkimą apie siūlomam panaudojimui tinkamų žemės ūkio naudmenų buvimo vietas.

Ir antra. Taip pat prašytume Vyriausybės, kad ji paprašytų privačių firmų paraginti finansuoti norinčius išvykti ūkininkus, taip būtų galima apmokėti už kurą, reikalingą tai akcijai organizuoti. Aš manyčiau, kad tai reikėtų paversti tiesiog privačių firmų savininkų garbės reikalu. Jau šitiems žmonėms, tai, man atrodo, tikrai reikėtų padėti. Jeigu jūs iš principo pritartumėte, tai tada šitas mano tezes būtų galima laikyti nutarimo projektu. Aš tada jį spėčiau parengti iki ketvirtadienio visiškai tinkama forma, o ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka prieš išsiskirstydami tai savaitei galėtume sutvarkyti tą dokumentą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pasiūlyčiau (nematau, kad kas prieštarautų) truputį greitesnį kelią. Vienas kelias - jūs parenkite ne nutarimą, o rezoliuciją. Ji gali būti priimta tuoj pat, o iš esmės tai yra tas pat siūlymas Vyriausybei padaryti tą arba kitą.

Ir antras kelias - rytoj yra Vyriausybės posėdis. Galbūt jūs sutiktumėt nueiti į šitą Vyriausybės posėdį arba prieš jį, paprašyti, kad šitas klausimas būtų įrašytas į Vyriausybės darbotvarkę, ir galbūt jie išspręs be mūsų rezoliucijos. Jeigu neišspręs, ketvirtadienį mes priimsime tą jūsų siūlomą rezoliuciją. Ar jums būtų toks pasiūlymas?

R.OZOLAS. Ačiū. Aš pabandysiu su Vyriausybe taip pat kontaktuoti ir bet kuriuo atveju jus informuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada jūs informuosite, kokie buvo pokalbio su Vyriausybe rezultatai, ir paskui galėsime kalbėti apie rezoliuciją.

Seimo narys N.Medvedevas dėl vedimo tvarkos.

N.MEDVEDEVAS. Manau, kad šiam posėdžiui ir frakcijos, ir komitetai buvo silpnai pasiruošę. Manau, kad transliacija šiek tiek diskreditavo Seimą. Manau, kad reikėjo tikrai paanalizuoti ir frakcijoms, ir komitetams nusikalstamumo ekonomines, socialines šaknis, paanalizuoti pakankamumą ar nepakankamumą esamų struktūrų, kurios kovoja, ir pakankamumą ar nepakankamumą tų priemonių, kurių bus imtasi, ir tas prognozes, kas iš to seks. Mes šito nepadarėme. Deja, įvyko tiktai pokalbis apie tai, kaip draugiškai, o kartais susistumdant Lietuva buvo apvogta nuo 1991 m. Va tiek. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš baigdamas posėdį norėčiau jums pateikti dvi informacijas. Viena - seniūnų sueiga rytoj 9.30 val. O ketvirtadienį... Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau paklausyti! Gerbiamieji Seimo nariai, kurie manęs dabar negirdi, o ten visas kampas negirdi, bet aš prašyčiau Seimo nario S.Malkevičiaus informuoti, kad ketvirtadienį posėdžio pradžia ne 10 val., bet 9 val. Posėdis baigtas.