Pirmas posėdis
1993 m. rugsėjo 10  d.

Seimo Pirmininko Č.Juršėno kalba

Svarstyti klausimai:

Trečiosios sesijos darbų programos svarstymas

Seimo Pirmininko Č.Juršėno kalba (93.09.10)

3sesija1p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Mieli kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo vietas, prašome sėstis. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo trečiąją rudens sesiją.

Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti, prašau susikaupti, giedosime valstybės himną. (Giedamas himnas)

Mielieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai! Visi, tikiuosi, pasiilgę Seimo posėdžių. Šiandien, pradėdamas eilinę Seimo sesiją, negaliu susilaikyti nuo neeilinių šio išskirtinio laikotarpio vertinimų ir su pasitenkinimu noriu pabrėžti, kad Lietuva įžengė į kokybiškai naują savo valstybingumo įtvirtinimo laikotarpį. Tai, kad Lietuvoj nebeliko svetimos kariuomenės, vienareikšmiškai vertintina kaip stabilumo ir tikros, visiškos nepriklausomybės faktorius. Puikiai žinoma, kad buvusi tarybinė kariuomenė dar tebėra ne tik Latvijoje ir Estijoje, bet netgi Lenkijoje ir Vokietijoje. Nuo šiol mūsų solidarumas su broliais latviais ir estais įgauna dar didesnį svorį, ir mūsų situacija, be jokios abejonės, priartins tą laiką, kai svetimos kariuomenės nebeliks mūsų artimiausių kaimynų teritorijoje.

Pasirašę susitarimą su Maskva dėl kariuomenės tranzito, užtikrinsime normalias Rusijos kariuomenės išvedimo iš Vokietijos sąlygas, ir tai bus mūsų konkretus, kuklus indėlis į Europos saugumo procesą.

Realus suverenitetas atveria naujas galimybes mūsų vidinei santarvei, dialogui, susikalbėjimui tarp skirtingų politinių jėgų, o šito, prisipažinkim, labai išsiilgusi mūsų visuomenė. Taip, mes esam skirtingi, netgi labai skirtingi kai kuriais klausimais, tačiau panašūs vienu, pačiu svarbiausiu požiūriu - visi mylim savo Tėvynę, visi negailim ir negailėsime jėgų dėl jos laisvės ir nepriklausomybės. Mūsų nuomonių skirtumai neturi būti kliūtimi civilizuotai, korektiškai diskusijai, kompromisų ir susitarimų ieškojimui, ir juo labiau tai nėra priežastis naujai priešų paieškai, "raganų medžioklei". Jeigu su tuo mes visi sutiktume ir siektume realiai tai įgyvendinti, esu įsitikinęs, mūsų visų bendras darbas būtų kur kas efektyvesnis ir tikrai atneštų dar didesnę naudą Lietuvai, jos žmonėms. Taip jau sutapo, o gal tai nesutapimas, o iš tikrųjų likimo pirštas, kad kaip tik tuo metu mus aplankė pirmą kartą Lietuvos istorijoje Šventasis Tėvas, Romos popiežius Jonas Paulius II. Visi tikimės: ir tikintieji, ir laisvamaniai, kad ši ganytojiška kelionė neliks be pėdsako, kad po jos būsime atlaidesni vieni kitiems, pakantesni, galbūt geresni.

Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau tylos minute pagerbti visų žuvusiųjų, kritusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimą. Atminimą visų tų, kurie nesulaukė šios dienos. Taip pat ir mūsų kolegos T.Lideikio atminimą. (Tylos minutė)

Tai, ką, gerbiamieji kolegos, iš pradžių pa-sakiau, manau, iš tiesų yra emocinis politinis fonas prasidedančiai eilinei Lietuvos parlamento rudens sesijai, kuri, beje, pirmą kartą po Kovo 11 prasideda ne po neeilinės sesijos, o pasibaigus parlamentarų atostogoms, kaip ir numatyta įstatymų. Manau, kad ir tai galėtume laikyti stiprėjančio stabilumo požymiu.

Pradedant sesiją verta pakalbėti ir apie svarbiausius būtent šios, trečiosios Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbus. Jau esu anksčiau minėjęs, jog yra parengta tiek naujų įstatymų projektų ir senų įstatymų pataisų bei nutarimų projektų, kad mums užtektų darbo visam Seimo įgaliojimų laikotarpiui. Todėl dabar turbūt mums svarbiausia tinkamai įvertinti prioritetus, išskirti iš šios didžiulės projektų gausos tuos, kuriuos turėtume svarstyti pirmiausia.

Jums jau išdalytas trečiosios sesijos darbų programos projektas, su kurio pirmuoju variantu buvote supažindinti baigiantis antrajai sesijai. Vėliau apie šį naująjį variantą kalbėsime konkrečiai, tačiau iš karto norėčiau pabrėžti, kad rengdami šį projektą atsižvelgėme į Prezidento, Vyriausybės ir Seimo komitetų siūlymus. Žinoma, tų konkrečių siūlymų vėlgi buvo labai daug, o mes stengėmės sesijos programą sudaryti kaip realią programą. Priminsiu, jog pagal mūsų parlamento pastarųjų trejų metų darbo patirtį išeitų, jog per mėnesį vidutiniškai galime priimti apie 10 įstatymų. Turiu omeny ir naujus kardinalius įstatymus, ir trumpus įstatymus, kuriais tik papildom ar pataisom jau dabar galiojančius.

Kaip jau kalbėjau prieš atostogas, o tokios pat nuomonės yra visa Seimo valdyba, mes galime, gerbiamieji kolegos, normalizuoti įstatymų leidybos procesą. Jeigu pirmojoje ir antrojoje sesijoje teko skubėti, kad būtų įvykdyta žmonių valia, išreikšta referendume priimant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymą dėl jos įsigaliojimo tvarkos, tai dabar jau veikia pagrindinės valstybinės valdžios institucijos. Tai nereiškia, kad šioje sesijoje numatyti svarstyti įstatymų projektai mažiau svarbūs ir kad jau visos konstitucinės institucijos yra suformuotos. Priminsiu, kad mes dar turime įsteigti Seimo kontrolierių instituciją ir priimti atitinkamą įstatymą. Bet vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad šitoje sesijoje papildomi posėdžiai, projektų nagrinėjimas ypatingos skubos tvarka turėtų tapti reta išimtim.

Tikslingesniam ir konkretesniam visų mūsų darbui turėtų pasitarnauti ir tai, jog praėjusioje sesijoje mes pagaliau beveik iki galo suformavom visas Seimo valdymo struktūras. Tikiuosi, jog jos atliks tą, mano manymu, svarbiausią tikslą, kurio ir buvo siekiama - geriau derinti įvairius interesus, padėti rasti optimalų sprendimą, sutelkti visų mūsų intelektualias jėgas spręsti opiausias šalies gyvenimo problemas. Be to, buvo reorganizuotas Seimo aparatas, tai, beje, praėjo be didesnių praradimų ar skaudesnių sukrėtimų. Tai taip pat turėtų padėti mums efektyviau dirbti.

Norėčiau, gerbiamieji, atkreipti visų Seimo narių dėmesį į tai, jog dar daug mūsų gyvenime numatyta permainų ir jos visos reikalauja įstatyminių pamatų. Kai bus parengta ir aprobuota Seime teisinės sistemos reformos koncepcija, vėl pajudės naujų kodeksų ir jų redakcijų rengimas. Teks priimti įstatymus, reglamentuojančius teisinių institucijų veiklą. Žinoma, to mes per vieną sesiją neįveiksime.

Taip pat labai svarbus visas socialines problemas sprendžiančių įstatymų blokas - valstybinių pensijų ir žmonių saugos darbe, sveikatos santvarkos ir kiti įstatymai, kurių laukia visi Lietuvos žmonės. Iš tiesų jų priėmimas turėtų pagerinti daugelio žmonių gyvenimą, palengvinti reformų naštą, užgulusią mūsų visų pečius, o ypač pagelbėti socialiai remtiniems žmonėms.

Iki šiol liko nepajudinti ir savivaldybių reikalai. Dabar yra pateiktas visas pluoštas įstatymų projektų, kuriuos stengsimės priimti jau šią sesiją. Ne mažiau svarbūs ir kiti siūlomi šią sesiją įstatymų projektai, visus netgi sunku išvardyti. Galbūt pamėginsime priimti net konstitucines pataisas, nes, kaip žinote, netrukus baigiasi žvaigždučių galiojimo laikas, t.y. lengvesnio Konstitucijos keitimo laikotarpis. Žinoma, tai priklausys nuo to, kaip pakryps šių pataisų nagrinėjimas Seime.

Na, ir turime užbaigti Seimo Statuto priėmimą, kurį kol kas tik įpusėjome. Galima tikėtis, kad naujasis Seimo Statutas padės mums konstruktyviau ir ramiau dirbti.

Noriu taip pat pabrėžti, jog dėl būtinybės priimti daugybę įstatymų mes nepakankamai buvome užsiėmę parlamentine kontrole, Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos priežiūra. Todėl Seimo valdybai, komitetų vadovams ir visiems Seimo nariams derėtų pagalvoti, kaip šią veiklą suaktyvinti, pagerinti, nes tai yra visų mūsų konstitucinė priedermė ir galimybė sureguliuoti valdžios institucijų darnų darbą.

Ir baigti, gerbiamieji kolegos, norėčiau vieno dokumento pateikimu. Rugsėjo 1-ąją į mane kreipėsi Tautos namų tarybos garbės pirmininkas J.Marcinkevičius, Tautos namų tarybos pirmininkas J.Trinkūnas ir Tautos namų tarybos pirmininko pavaduotojas A.Gudelis. Prašau paklausyti šito kreipimosi tekstą.

"Siunčiame jums Tautos namų steigiamosios tarybos ir rėmėjų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę ir prašome Lietuvos Respublikos Seime priimti nutarimą įsteigti Lietuvos sostinėje Vilniuje Tautos namus, pritariant visuomeninės steigiamosios Tautos namų tarybos iniciatyvai. Toks Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas valstybiniu lygiu įteisintų mūsų tautos patriarchų J. Basanavičiaus ir M.K.Čiurlionio keltą idėją sukurti kultūros židinį, bendruomenės centrą, išreiškiantį lietuvių tautos istorijos ir kultūros dvasią. Tautos namai šiandien tarnautų ne tik kaip mūsų tautinių kultūros idealų simbolis, bet kaip visuomeninė institucija, besirūpinanti lietuvių tautos dvasinio ir fizinio genofondo išsaugoji-mu, liaudies tradicijų puoselėjimu. Mūsų giliu įsitikinimu, toks Seimo sprendimas būtų reikšmingas žingsnis, įtvirtinantis Lietuvos valstybingumą, jo demokratinę dvasią, pripažįstantis tautos tradicijų ir visuomenės iniciatyvų vertę."

Tautos namų tarybos vardu - mano jau paminėti J.Marcinkevičius, J.Tinkūnas, A.Gudelis. Manau, kad ir šitas klausimas vertas mūsų dėmesio ir įtrauktinas į sesijos darbų programą.

Taigi, mieli kolegos, baigdamas linkiu visiems jums geros darbinės nuotaikos ir siūlau kibti į darbą, nors prieš pradėdami mūsų darbus mes dar turime kai kurių kitų ceremonijų.

Gerbiamieji kolegos, šiandien tokia diena, kai pradedam darbą, ir mes turim mažiausiai vieną Seimo narį pažymėti. Jis yra šiandien gimęs. Tai - gerbiamasis V.Lapė. (Plojimai) Jeigu, žinoma, jo paties nėra, tai bus galima vėliau padaryti. Bet dabar yra dar viena ceremonija. Du Seimo nariai šventė jubiliejus, tai buvo tarpsesijiniu laikotarpiu, ir aš manau, kad mes pasielgsim teisingai ir korektiškai, jeigu tuos Seimo narius pasveikinsim. Tai - miela mūsų kolegė Z.Šličytė. (Plojimai)

Gerbiamoji Zita, prašom čia arčiau, kad visi matytų. (Plojimai) Taigi dar kartą sveikiname. Taip pat jubiliejų šventė Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis. Sveikiname. (Plojimai) Dar sykį sveikinu kolegas Z.Šličytę, Z.Lapę ir J.Bernatonį ir dabar jau, dovanokit, rutininiai kiekvieno posėdžio klausimai.

Kadangi pradedam sesiją, pradedam mūsų didelius darbus, turim suformuoti balsų skaičiavimo grupę. Reikia manyti, kad ir šiandien reikės dėl kai kurių dalykų balsuoti. Taigi pagal laikinąjį Statutą, pagal lietuviškąją abėcėlę į balsų skaičiavimo grupę turėtų pakliūti štai tokie Seimo nariai: A.Gricius, A.Ivaškevičius, B.Jagminas, P.Jakučionis, E.Jarašiūnas. Niekas neprieštarauja? Tai prašom gerbiamuosius kolegas A.Gricių, A.Ivaškevičių, B.Jagminą, P.Jakučionį ir E.Jarašiūną užimti garbingas pozicijas prieš visus Seimo narius.

Darbotvarkė svarstymas (93.09.10)

3sesija1p svarstyti klausimai

Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl mūsų darbotvarkių. Mes ir vakar, ir šiandien tarėmės dėl šios dienos darbotvarkės. Jūs turite pirmąjį variantą, jis yra šiek tiek patikslintas. Aš prašyčiau paimti pirmąjį variantą ir aš jums paaiškinsiu tuos nedidelius pasikeitimus, kurie turi būti įrašyti į darbotvarkę, po to galėsime ją patvirtinti, jeigu nebus naujų siūlymų. Kolegos, dėmesio!

Taigi trečiuoju klausimu pranešėjas yra ne ministras Klimašauskas, o viceministras Barcevičius. Tai pirmasis pakeitimas. Antrasis pakeitimas, 4 punktas, arba sesijos darbų programos svarstymas ir balsavimas. Žodžius "ir balsavimas" išbraukti ir šitam klausimui, t.y. ketvirtajam klausimui, skirti tik pusę valandos. Mes sutarėm, kad antradienį pranešimą apie padėtį krašte, apie vidaus ir užsienio politiką padarys premjeras A.Šleževičius ir po jo pranešimo tada galutinai tvirtintume sesijos darbų programą. Todėl ir siūlau ketvirtajame punkte balsavimo nenumatyti.

Dabar 5 punktas. Informacija apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Informacija, t.y. ne tik sausos informacijos pateikimas, bet klausimai ir atsakymai. O jeigu dar kas ir daugiau, čia yra jums, matyt, visiems įteiktas ir atitinkamo pareiškimo projektas, tai dėl to tarsimės. Ir pranešėjai - ministrai (kadangi gerbiamasis premjeras pranešimą darytų antradienį) A.Butkevičius ir P.Gylys. Siūloma šitam klausimui skirti daugiau laiko, be to, šito klausimo aptarimą transliuoti per radiją.

Ir 6 punktas. Taip, kaip numatyta mūsų Statute, sesijos pradžioj Seimo komitetų ataskaitos. Pirmieji pranešėjai būtų M.Pronckus ir G.Paviržis, bet kadangi 4 punktą sutrumpinam, tai yra siūloma po 4 punkto įterpti vieną ataskaitą, t.y. gerbiamojo M.Pronckaus ataskaitą, o kitą ataskaitą jau po to, kai baigsim 5 punktą, t.y. informaciją.

7 punktas - Seimo narių pareiškimai. Kaip matote, tai jau įrašyta į darbotvarkę, kadangi pagal patikslintą naująjį mūsų Statutą pareiškimai daromi dienos pabaigoj, iš anksto apie tai pranešus.

Gerbiamieji kolegos, dabar turime atlikti dar vieną privalomą darbą, t.y. registruotis. 120 Seimo narių. Seniai tiek nebuvo salėje. Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti tokią darbotvarkę, ar yra norinčių pasisakyti? Galim tvirtinti? Reikia formaliai balsuoti ar sutinkam visi. Ačiū. Tada darbotvarkė patvirtinta ir primenu, kad mes dabar dirbam iki pirmos per-traukos, o po tos pertraukos atitinkami posėdžiai, kurie čia sužymėti. Juose tarsimės ir dėl tolesnio, t.y. popietinio darbo, ir dėl kitos savaitės darbotvarkės. Kitos savaitės darbotvarkė jums taip pat yra pateikta ir dėl jos mes vakar ir šiandien tarėmės. Tai tokiu atveju, gerbiamieji kolegos, antrasis darbotvarkės punktas - dėl sesijos darbų programos. Aš pranešimo dabar, gerbiamieji kolegos, nenorėčiau daryti, kadangi keletą apibendrinančių žodžių pasakiau įžangoj ir kai kuriuos dalykus aiškinau dar antrojoj sesijoj. Aš tiktai dviem žodžiais paaiškinsiu principą, kad šita sesijos darbų programa yra sudaryta šiek tiek kitaip. Į pirmąją dalį, va-dinkim ją pagrindine, yra surašyti tie įstatymų projektai, kurie yra realiai Seime. Arba jie yra pradėti nagrinėti, arba jie yra bent užregistruoti, ar kaip nors kitaip. Žodžiu, to, ko nėra, ko gal mums būtinai reikia, verkiant reikia, mes nerašėm. Tai yra įrašyta į antrąją dalį, į rezervinius klausimus. Tai čia, gerbiamieji kolegos, yra esminis dalykas. Pabrėžiu, kad į pirmąją dalį surašyti tie įstatymų projektai, kurie yra realiai Seime.

Antras dalykas, kurį aš noriu paminėti, jeigu bus sesijos metu per mūsų konkrečius darbus, t.y. Seimo narių, taip pat ir Vyriausybės, ir Prezidentūros darbus, parengti nauji projektai, kurie čia pažymėti kaip rezerviniai, mes juos galėsime perkelti į tą pagrindinę dalį. Vakar kalbantis su Seimo nariais iškilo, aš sakyčiau, nebloga idėja, kurią galima bus realizuoti rengiant 5 ar jau 6 projektą kitai savaitei, kad iš tų pagrindinės dalies 43 punktų, o jeigu dar su papildymais, tai iš 52 punktų išskirtume 20, kuriuos įsipareigotume trūks plyš būtinai iki sesijos pabaigos, t.y. iki gruodžio 23 d., priimti. Tai yra, kad ir iš šitos pirmos dalies mes išskirtume pačius svarbiausiuosius ir juos surašytume pradžioj, t.y. pirmas, antras, devynioliktas, dvidešimtas. Tai va štai, gerbiamieji kolegos, tiktai tokios yra mano įžanginės pastabos dėl sesijos darbų programos. Dabar siūloma, jeigu kolegos norėtų, pasisakyti. Ar komitetų, ar frakcijų, ar atskirų Seimo narių vardu siūlant ką nors išbraukti, nebūtinai įrašyti, ar ką nors pa-tikslinti, o galutinai dėl sesijos darbų programos, kaip aš jau minėjau, susitartume kitą savaitę po mūsų premjero pranešimo. Ar gerbiamieji kolegos norėtų pasisakyti? Prašom. Gerbiama V.Briediene, prašom.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau iš rezervinių klausimų įstatymą dėl alkoholio monopolio ir alkoholio kontrolės įstatymą perkelti į sesijos darbų programą ir svarstyti šiuos klausimus jau turbūt kartu ir svarstyti rugsėjo mėnesį, nes kyla grėsmė tautos kultūrai ir dorovei, vienas dalykas. Antra. Valstybė, deramai nekontroliuojanti prekybos alkoholiu, praranda milijardines lėšas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau labai trumpai pa-klausti. Ponas Pirmininke, jūs savo įžanginėje kalboje minėjote apie teisinės sistemos reformos koncepciją ir rezerviniuose klausimuose yra numatyta nemažai labai svarbių dokumentų: tai ir Civilinio kodekso nauja redakcija, ir Darbo kodeksas, ir Bausmių vykdymo kodeksas, ir dar daug kitų. Bet aš taip supratau, kad jie galbūt pajudės tiktai tokiu atveju, jeigu bus parengta teisinės sistemos reforma. Aš norėčiau tada konkrečiau išgirsti, ar teisinės sistemos koncepciją yra numatoma šitoj sesijoj turėti ir kada, ir ar galima šitą visą procesą paskubinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš gal pabaigoj atsakysiu.

Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš siūlau papildyti nutarimu dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus ir įstatų. Kadangi priimtas įstatymas, priimtas nutarimas ir nutarimą reikia baigti vykdyti, o ten numatyti konkretūs terminai. Centras negali būti be įstatų ir generalinio direktoriaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Kalbėdamas dėl šios sesijos darbų programos noriu pritarti jūsų įžanginiame žodyje išreikštai minčiai, kad Seimas per mažai kontroliavo Vyriausybės ir kitų institucijų veiklą, ir tuo pagrįsti, kad štai praeitą sesiją nebuvo parengtas ir priimtas turto mokesčio įstatymas, kuris turėjo būti parengtas ir priimtas, ir šiais metais turėjo įplaukti į savivaldybių biudžetus 2 mlrd. talonų pajamų dar tais laikais. Štai trečiajai sesijai turto mokesčio įstatymas vėl nesiūlomas. Nėra jo nei pagrindiniuose, nei rezerviniuose klausimuose. Taip tiesiogiai su-formuluota lyg ir nėra. Jeigu, sakykim, ir yra, tai vis dėlto vykdant tą priežiūrą ir kontrolę reikė-tų, kad neliktų turto mokesčio įstatymo projekto rengimas kitiems metams, po Naujųjų metų. Tai viena.

Antra. Praeitos sesijos darbų programoje, rezerviniuose klausimuose buvo atominės energetikos įstatymas, kuris turbūt labai svarbus yra Lietuvai, bet ir šiuo atveju nei pagrindiniuose, nei rezerviniuose nėra, nors Energetikos minis-terija rengia tokį įstatymo projektą.

Ir paskutinis. Norėčiau paklausti Pirmininko, kokia tvarka rezerviniai klausimai bus perkeliami į pagrindinius? Ar tiktai tada, jeigu jie bus parengti Vyriausybės ir komitetų, ar kažkoks bus dar vis dėlto numatytas ir svarbos prioritetas?

PIRMININKAS. Ačiū. M.Stakvilevičius. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš pritarčiau gerbia-mojo P.Papovo nuomonei, kad būtinai reikalingas yra atominės energetikos įstatymas. Čia padėtis yra gana rimta ir specialistai tai žino.

Aš prašyčiau įrašyti į darbotvarkę, bent į rezervinius klausimus ir religinių bendruomenių įstatymą. Jis yra seniai parengtas, aprobuotas. Su juo yra supažindintos religinės bendrijos. Čia yra nemažų problemų, ypač su įvairiomis sek-tomis, tokiomis kaip "Tikėjimo žodis" ir t.t. Man atrodo, kad nėra reikalo vilkinti.

Norėčiau dar paprašyti, kad vis dėlto mes pagaliau priimtume Pilietybės įstatymo patai-sas, kad nediskriminuotume užsienyje gyvenančių lietuvių. Mums, tiesą pasakius, sarmata, kad mes ligi šiol jo nepriėmėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ivaškevičius. Prašom.

A.IVAŠKEVIČIUS. Nacionalinio saugumo komitete mes svarstėm, kokius vis dėlto pasirinkti prioritetinius klausimus ir įstatymų projektus nagrinėti šioje sesijoje. Kaip žinote, Konstitucijoje yra numatytas nepaprastosios padėties įvedimas. Kol kas tokio įstatymo nėra. Bet mes esame sudarę darbo grupę, todėl siūlyčiau bent jau į rezervinius klausimus įrašyti ne-paprastosios padėties įstatymo svarstymą. Taip pat yra sudaryta grupė kartu su Prezidentūra ir mes artimiausiu metu ketiname svarstyti Lietu-vos Respublikos gynybos doktriną. Tai irgi yra labai svarbus dokumentas ir aš taip pat siūlyčiau bent į rezervinius klausimus įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū.

P.VITKEVIČIUS. Dovanokit, minutę paaiškinimui.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis P.Vitkevičius be eilės. Prašau.

P.VITKEVIČIUS. Atleiskit.

PIRMININKAS. Prašau.

P.VITKEVIČIUS. Yra parengtas toks įstatymo projektas. Jis netobulas, visa kita. Reikia jį tobulinti. Bet jo pirminis variantas parengtas.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega A.Bajoras. Prašom.

A.BAJORAS. Aš norėčiau pritarti savo kolegai P.Papovui dėl jo didelio rūpinimosi atominės energetikos įstatymu, tačiau prašyčiau atkreipti dėmesį, kad rezerviniuose klausimuose yra radiacinio saugumo kontrolės įstatymas numatytas. Aš manau, kad mes kartu padirbėję galėtume padaryti vieną įstatymą ir jo visiškai užtektų. Dar norėčiau paprašyti ištaisyti klaidą kitos dienos darbotvarkėje, kur yra saugotinų teritorijų įstatymas. Parašyta, kad tai bus antra-sis svarstymas. Aš noriu priminti, kad antrasis svarstymas jau buvo ir dabar jau liko tik trečia-sis. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau. V.Liutikas. Prašau.

V.LIUTIKAS. Švietimo, kultūros ir mokslo komitetas nepritarė Kultūros paveldo inspekcijos panaikinimui bent šiuo metu. Siūlome 6 projekto svarstymą iš darbotvarkės išbraukti. Ir vietoj to siūlytume įtraukti bent į rezervinių klausimų sąrašą tokį dalyką - Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektą. Vyriausybė baigia rengti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimą. Dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis. Prašom, kolega.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pritarti anksčiau pasakytai Seimo narės V.Briedienės nuomonei dėl rezervinio 20 klausimo dėl alkoholio monopolio ir priminti, kad šitas įstatymo projektas buvo pateiktas, išdalytas ir šiuo metu jisai yra labai reikšmingas. Mes atsiliekame nuo Rusijos. Noriu priminti Seimo nariams, kad Rusijos prezidentas B.Jelcinas šių metų birželio    11 d. pasirašė įsaką dėl valstybinės monopolijos atstatymo arba atkūrimo gamybai, saugojimui, laikymui ir prekybai. Todėl šitas klausimas, aš noriu dar priminti, buvo įrašytas į praėjusią sesiją, į papildomą sesiją, kada buvo pratęsta, irgi į rezervinius klausimus. Dar jis ir anksčiau buvo. O kai kurie įstatymai čia jau jam užbėga už akių. Mes atsiliekame netgi nuo L.Brežnevo laikų, nuo M.Gorbačiovo laikų sprendžiant šitą problemą Lietuvoje. Šitokio bendro įstatymo, monopolio įstatymo priėmimas neturėtų būti labai sudėtingas. Aš norėčiau, kad Seimo nariai visi pasiklausytų ir pasižiūrėtų į priekyje esančias prieš mus gražias gėlių puokštes, kol mes dar skiriame tas spalvas, kol galime jomis gėrėtis. Nesuteikite prasmės, kad iš dešinės pusės puokštė truputį didesnė, gal čia nėra kokio nors simbolio ir ponas Č.Juršėnas nedarys organizacinių išvadų, bet šitą įstatymo projektą vis dėl-to prašyčiau garbingai visų įtraukti į pagrindinį sąrašą.

PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Taip. Aš noriu dėl savi-valdybių reikalų. Klausimas siejasi su tuo, kur yra rezerviniuose. Mūsų apskrities įstatymas ir teritorijos administracinių vienetų įstatymas labai siejasi su Saugomų teritorijų įstatymu ir aš norėčiau, kad jie būtų viename bloke. Kartu. Ir Savivaldos įstatymas jau naujas parengtas yra. Tai arba juos visus "suvarykime" į rezervinius, arba tuos rezervinius,.. bet jie turi eiti kartu. Visi kartu. Dar kartą noriu pažymėti, ir saugomų teritorijų įstatymas. Mes ir vakar buvom susirinkę, labai jie vienas su kitu susiję. Negalim mes jo priimti atskirai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Albertynas. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Aš siūlyčiau iš rezervinių klausimų į pagrindinius klausimus perkelti 35 - įsigyjamo turto deklaravimo įstatymą, 40 - turto pardavimo viešose varžytinėse už skolas įstatymą ir 41 - įstatymą dėl turto privalomos registracijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, laba diena. Malonu susitikti vėl su jumis visais ir turiu atsiprašyti, kad vėl kartosiu, bet, kaip sakyt, profesinė sąžinė neleidžia planą vadinti programa. Taip, kaip lietuviui arklį pavadinti žirgu. Todėl siūlau šitą savaitę nebetvirtinti, o tikrai paprašyti, kad Vyriausybė (čia jos darbas turėtų būti) vis dėlto pateiktų programą, kokias mes problemas sprendžiam šiais metais ir kokių įstatymų visumos reikia sprendžiant šias problemas. Mes galim, mūsų darbas bus kur kas efektyvesnis, jeigu mes priversim Vyriausybę realizuoti šitą sisteminį, programinį požiūrį. Mes galime priimti daug įstatymų, bet jeigu vieno nebus tame komplekte, tas mūsų darbas nebus efektyvus. Neveiks tie įstatymai. Todėl tikrai prašyčiau, kad Vyriausybė, o jeigu Vyriausybė to nepadaro, tai tada mes paimkime ir padarykime, kokias mes problemas sprendžiam šioje sesijoje, kokia įstatymų visuma tas problemas išsprendžia.

O dabar konkrečiai dėl konkrečių įstatymų. Jeigu mes šį mėnesį nepriimsime Biudžeto sandaros įstatymo pataisos (tą pataisą aš galiu pa-teikti, užims vieną sakinį, prie 17 straipsnio vienas punktas prisidės), tai ir kitais metais biudžetas bus sudarytas išlaidinis, t.y. taip pat, kaip jis buvo sudarytas P.Griškevičiaus laikais ir V.Landsbergio laikais, pagal tuos pačius principus. Jis bus neefektyvus.

Dabar kiti įstatymai. Tai yra bankų įstatymai visiškai neįtraukti. Aš galiu pakelti nusikaltimų tyrimo seminarų, komisijų, Vidaus reikalų ministerijos pateiktus pasiūlymus, ką reikėtų bankų įstatymuose pakeisti, kad būtų apsunkintas pinigų išplovimas, kad būtų apsunkinta korupcija. Jeigu mes išsikeltume problemą, kad mes kovojam prieš korupciją, tuomet iš karto turėtų atsirasti pajamų deklaravimo įstatymas, turto deklaravimo įstatymas, turėtų atsirasti Statuto skirsnis, kurio mes nepriėmėme ir nuo kurio reikėjo pradėti, tai nuo apkaltos proceso. Jeigu mes šitą procesą realizuotume, iš karto mūsų darbas pasidarytų efektyvesnis. Nes dabar visi teisėjai - ir Aukščiausiojo Teismo, ir visų kitų teismų - gali savavaliauti, kol nėra Statuto apkaltos proceso skirsnių priimta. Aš galėčiau dėstyti ir toliau problemas, ką turime daryti. Nenoriu gaišinti jūsų laiko. Yra principas, kaip sako lietuviai: "Mažas kupstas didelį vežimą verčia". Labai atsiprašau. Aš šitais klausimais apgyniau disertaciją ir todėl profesinė sąžinė neleidžia tylėti. Atleiskit, kad trukdau.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik aš nesupratau, kas mažas kupstas? Tai Seimo narys A.Baskas, ar ne?

A.BASKAS. Tai yra principas, kuris realizuotas prieš 30 metų Amerikos kongrese, Džonsonui prezidentaujant.

PIRMININKAS. Aišku, aš ne taip supratau.

A.BASKAS. Čia ne mano išgalvojimai yra.

PIRMININKAS. Ačiū, aišku.

A.BASKAS. Čia yra išsivysčiusių valstybių patikrinti principai ir įgyvendinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke! Norėjau iš dalies pa-sakyti tai, ką jau pasakė ponas A.Baskas. Vadinasi, mes sulauksime mūsų premjero Seime. Kadangi jam ir visam ministrų kabinetui priklauso visa vykdomoji valdžia, aš manau, jie turėtų ateiti su savo planu, kokių reikėtų mums tų dvidešimties prioritetinių įstatymų, kadangi jie susiduria tiesiogiai su valdymo problemomis, su vykdomąja valdžia. Na, ir jeigu jis ateitų jau pas mus pasiruošęs tam, manau, kad mes galėtume greičiau šitą klausimą išspręsti.

Dabar iš kitos pusės norėčiau dar truputį pakalbėti apie ateinančios savaitės darbotvarkę. Mane labai neramina vienas dalykas. Jeigu aš neklystu, šiandien prie Seimo susirinks pensininkų piketas. Jie turi savo labai didelių problemų. Tos problemos yra žinomos turbūt ir Seimui, ir Vyriausybės nariams. Nematau ateinančios savaitės darbotvarkėje jokio įstatymo apie pensijas - Valstybės pensijų įstatymo. Aš norėčiau, kad mes pagalvotume apie tai, kad galbūt būtų galima greičiau pradėti svarstyti iš tiesų labai skaudžias tiems žmonėms, pačiam neturtingiausiam, sakykim, sluoksniui, problemas - Valstybės pensijų įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Pirmiausia, gerbiamasis Seime, aš noriu čia pasakyti, kad labai džiaugiuosi, jog trečiosios sesijos darbų programoje yra du kultūros vertybių apsaugos įstatymai, kuriuos mes svarstysime ir kurie yra labai reikalingi ir labai svarbūs. Taip pat aš norėjau pa-sakyti, kad labai pritariu ponios V.Briedienės pasiūlymui dėl įstatymo dėl alkoholio monopolio, dėl alkoholio kontrolės, taip pat dėl lošimo namų steigimo (aš sakyčiau, kad čia reikėtų rašyti "nesteigimo") perkėlimo į pagrindinę darbotvarkę. Šiuos klausimus mes svarstėme Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Visi komiteto nariai labai entuziastingai pritarė. Tokie įstatymai turi būti svarstomi pirmiausia. Todėl dar kartą prašau, kad įstatymai dėl alkoholio, dėl alkoholio kontrolės būtų svarstomi pagrindinėje darbotvarkėje. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. Aš noriu priminti, kad praėjusios sesijos dienomis daug laiko buvo skirta tam ir buvo priimti žemės reformos įstatymai, Išlikusio turto grąžinimo įstatymas ir kitos agrarinės reformos įstatymų pataisos. Turbūt nei vieni, nei kiti ne už tai, kad būtų sustabdyta agrarinė reforma ir pan. Tačiau kad taip neatsitiktų, turbūt nėra pagrindo abejoti, kad tam reikia daug kitų dalykų. Ir iš rezervinių klausimų į pagrindinius klausimus turėtų būti įtrauk-tas Žemės įstatymas, Žemės nuomos įstatymas, kad jau šią žiemą galėtų būti vykdoma tai, ką mes liepos l3 d., l4 d., l5 d. priėmėm. Toliau - dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo papildymo ir pakeitimo. Įstatymas dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo papildymo ir pakeitimo. Tą siūlo ir Ekonomikos ministerija, norėdama prigretinti prie (...) įstatymą, ir Agrarinis komitetas. Čia buvo daug argumentų dėl to, kad yra neišspręsti išeinančiųjų iš bendrovės reikalų atsiskaitymų klausimai ir t.t. Tai štai tie trys įstatymai: Žemės įstatymas, Žemės nuomos įstatymas ir Žemės ūkio bendrovių įstatymo papildymai ir pakeitimai. Norėtųsi, kad jie būtų įtraukti į šios sesijos darbotvarkę, į pagrindinius klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, buvo kalbama dėl Valstybinių pensijų įstatymo. Aš manau, kad jis yra pagrindiniuose klausimuose dešimtas ir numatytas spalio mėnesį. Skubinti anksčiau turbūt nederėtų, kadangi Seimo komitetas gavo labai daug įvairių pasiūlymų. Jis tiesiog nesugebės laiku jų apdoroti ir pateikti galutinai Seimui svarstyti. Todėl manau, kad anksčiau atkelti tikrai nereikia.

Dabar dėl rezervinių klausimų. Aš tikrai pritarčiau pasisakiusiems kolegoms V.Briedienei, V.Andriukaičiui, kurie minėjo dėl rezervinių klausimų, susietų su alkoholio monopoliu ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, kad juos įtrauk-tume į pagrindinių svarstomų klausimų programą. Mes komitete svarstėme neseniai šiuos abu projektus. Šiuo metu ir blaivybės draugijos, ir Vyriausybė jau apsistojo ne ties tais dviem. Jau tik vienas įstatymas bus ruošiamas ir vadi-namas Alkoholio kontrolės įstatymu. Jis Vyriausybėje jau ne kartą buvo svarstytas. Manau, kad jį reikėtų įtraukti į pagrindinį sąrašą.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį gerbiamųjų kolegų, kad yra rezerviniuose Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Mes į pagrindinius Darbų saugos įstatymą, Žmonių saugos įstatymą esame įtraukę. Gerai būtų, kad jis irgi atsirastų pagrindiniame sąraše. Tai būtų vienas komplektas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Praeitoje sesijoje daugelis iš mūsų kalbėjome, taip pat ir ponas Pirmininkas, kad didesnį svorį svarstant klausimus reikėtų perkelti į komitetus. Ir štai dvidešimtas klausimas buvo svarstytas, jam nebuvo pritarta. Ir jis atsidūrė vėl...

PIRMININKAS. Dovanokit, kelintas?

J.A.KATKUS. Dvidešimtas - dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos pa-naikinimo. Aiškiai komitetas pasisakė, kad prieš šito panaikinimą. Ir staiga vėl jis atsidūrė svarstomų klausimų gretose. Tai kodėl? Kas jį stumia? Komitetas ir dauguma mūsų mano, kad panaikinimas suteiks galimybę piktnaudžiauti Vyriausybės nariams ir visiems tiems, kurie turi galimybę piktnaudžiauti. Aš siūlyčiau, kad šitas klausimas būtų išbrauktas ir grąžintas atgal į komitetą, kad pasikviestume tuos žmones, kurie stumia šitą klausimą.

Toliau norėčiau paklausti poną Pirmininką dėl Sveikatos santvarkos įstatymo. Kiek aš žinau, yra Vyriausybės ruošiamas naujas įstatymas. Ir ar čia nebegalioja tas, kuris parengtas, ar čia bus pateiktas naujas įstatymas?

 Trečia. Taip pat norėčiau prisidėti prie daugelio kolegų, turbūt visų, dėl alkoholio monopolio. Keistoka, kad jis atsidūrė rezerviniuose. Reikėtų tuoj pat perkelti.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma perskaičius pagrindinę Lietuvos Respublikos trečiosios sesijos darbų programą matyti, kad tikrai mes nevisiškai dedam teisingus ak-centus. Aš suprantu, kad tų klausimų mes turim išspręsti dar pakankamai daug. Ir norisi, kad būtų kuo greičiau sprendžiami. Tačiau mes pasižiūrėkime iš kitos pusės. Ko mums daugiau šiandien reikia. Kaip reikia, kad stabilizuotume mūsų ekonominę situaciją, kad galų gale Lietuvos ūkis pradėtų normaliai gyvuoti. Ir aš manau, kad šiandien galbūt nėra dar tokio būtinumo svarstyti mūsų pagrindinėse darbotvarkėse dėl Respublikos bendrųjų reikalų ministerijos galbūt Gyvulininkystės, gyvulių veislininkystės įstatymas dar galėtų truputį luktelti, taip pat tabako produktų, psichinės sveikatos... Tačiau mes pasižiūrėkim. Mes į rezervinius klausimus ir dar į pačią pabaigą 35, 36... Sakykim. Įsigijamo turto deklaravimo įstatymas, Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymas, įstatymas "Dėl turto privalomos registracijos". Visai užmirštas mūsų įstatymas dėl laisvų ekonominių zonų, kurį mes turime vienaip ar kitaip išnagrinėti, nes tos zonos šiandien yra paliktos, jų likimas yra pakibęs. Tai mes turime spręsti, ar Lietuvoje bus reikalingos, ar mes visai nesteigiam. Tada savivaldybės atitinkamai irgi išspręs tuos klausimus, kurie šiandien daugiau ar mažiau yra numatyti prie laisvų ekonominių zonų. Todėl aš prašyčiau Seimo ir ypač Seimo vadovybės atkreipti dėmesį būtent daugiau į šituos ir akcentuoti tuos, nuo kurių daugiau ar mažiau priklauso ir mūsų ateitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, mieli kolegos! Keletą pastabų noriu pasakyti dėl esamo darbų plano. Čia aš sutinku su ponu A.Basku, kad yra planas taip maždaug surašytas pirmumo požiūriu, kas yra svarbiau. Bet jau mes patys matom, kad yra trūkumų ir reikia kai ką tvarkyti atsižvelgiant į Vyriausybės norus, kurių dar nežinom.

Aš konkrečiai noriu pasakyti kai ką dėl l5 punkto. Mes labai vėluojam dėl vieno labai konkretaus dalyko, kuris buvo pradėtas svarstyti  dar Aukščiausiojoje Taryboje - tai Deputatų pajamų deklaravimo įstatymas. Jis liko nepabaigtas. Dabar tai, ką aš matau lapkričio-gruodžio mėnesiams, galbūt apims viską. Bet kadangi tai labai tęsiasi, gal mes galėtume, pavyzdžiui, Seimo narių pajamų ir turto deklaravimo įstatymą svarstyti kaip tęsinį to, kas buvo pradėta Aukščiausiojoje Taryboje, ir netgi greičiau.

Dar dėl 11 punkto. Gal vertėtų vis dėlto tą pavadinimą kaip nors suprantamiau redaguoti. Dėl sveikatos santvarkos. Nes galų gale ir rezerviniuose (24) yra apie sveikatos priežiūrą. Jau bent įstatymo pavadinimas neturėtų kelti kokių nors galvos kraipymų.

Dabar dėl 20 visiškai sutinku su tuo, ką pa-sakė ponas A.Katkus. Labai keista matyti tą forsavimą, kad būtų panaikinta Kultūros paveldo inspekcija, kai komitetas yra prieš. Na, ir pats reikalas čia dar yra dengiamas Paminklosaugos departamento įsteigimu, kai toks departamentas visą laiką yra. Jis egzistuoja ir veikia. Taigi reiktų suprasti, jog kalbama apie Kultūros paveldo inspekcijos panaikinimą. Ta inspekcija buvo sukurta prie parlamento tam, kad būtų ne-priklausoma nuo Vyriausybės ir galėtų efektyviau ginti kultūros paveldą būdama nepavaldi ministerijai ar jų darbuotojų interesams. Šitas klausimas gali būti labai ir labai skaudus. Ir po-no A.Katkaus pasiūlymas yra nuoseklus. Reikėtų kol kas šitą ar išimti iš darbotvarkės, ar perkelti į rezervinius. Jeigu komitetas pakeis savo nuomonę, turėsime naujų argumentų.

Dėl 43, kuris yra labai toks bendro pobūdžio. Galiojančių įstatymų ir nutarimų pakeitimai. Aš kai ką numatau ir žinau, kad bus siūloma, bet manau, kad galbūt reikėtų konkrečiai įrašyti. Pavyzdžiui, atskiru punktu - dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo. Toks projektas jau yra. Jį reikėtų sureguliuoti. Gal mums jau pavyktų be komplikacijų sureguliuoti vieną palyginti paprastą klausimą dėl tų žmonių, mūsų išeivių, kurie turi pilietybę ar teisę į pi-lietybę, tos lengvatos praplėtimą jų vaikams. Aš Pirmininkui esu tą minėjęs. Tai, žinoma, gal reikėtų tą atskirai įrašyti.

Taip pat mes tikriausiai turėsime svarstyti tas paskutiniu laikotarpiu skubotai priimtas žemės reformos įstatymų klaidas, kurios, be abejo, aiškėja jau dabar ir aiškės toliau. Turbūt irgi reikėtų fiksuoti kaip reikmę konkrečiai.

 Ir dėl to, ką čia ponia V.Briedienė ir daug kas minėjo. Aš taip pat už tai, kad 20 ir 22 iš rezervinių būtų perkeliami į pagrindinį planą ir  net kaip prioritetiniai. Galima ir rugsėjo mėnesį, numatant kartu, kad bus reikalinga taip pat Konkurencijos įstatymo pataisa, nes čia būtų vienintelis valstybės monopolis, įstatyminis. Taigi nepamirškime ir to įstatymo pataisos taip pat įtraukti į mūsų darbų planą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Aš, perskaitęs štai šitą programą, radau tiktai aštuonis klausimus, kuriuos galėčiau priskirti prie ekonominių arba socialinių ir tai neesminių klausimų. Ir aš visiškai pritariu ponui V.Zimnickui, kad visiškai neatspindima tai, ko reikia šiandien Lietuvai. O mes svarstysime ne tokius dalykus, kurie tikrai yra neesminiai, ir dalykus tokius, dėl kurių tikrai nesutarsime. Sakykim, Lietuvos Konstitucijos pakeitimų klausimai, ypač dėl 119 straipsnio pataisos, kuri reikalauja 2/3. Mes tiktai be reikalo ginčysimės, o Lietuva ir toliau nesulauks sprendimų tų, kurių ji laukia.

Ponas V.Zimnickas čia paminėjo daug įstatymų iš rezervinių, kuriuos galima įtraukti į pa-grindinius. Aš dar norėčiau pridurti, kad reikėtų ir indėlių indeksavimo klausimo. Kaip žinote, šį įstatymo projektą paruošė Tėvynės sąjungos žmonės. Taip pat daug kartų mes esame siūlę valstybės turto perkainavimo, arba indeksavimo, klausimą išspręsti. Šiandien, pavyzdžiui, valstybinei įmonei telefono aparatą galima už litą įsigyti arba kompiuterį už 10 litų. Kas bus, jeigu mes pradėsime vykdyti ir Bankroto įstatymą, iš varžytinių pradėsime pardavinėti už tokią kainą Lietuvos turtą.

Toliau mes žinome, kas pasidarė dėl lito kurso stabilizavimo, kai jis buvo priimtas "plaukiantis" mūsų valdančiosios frakcijos iniciatyva. Manyčiau, kad jos pareiga yra šiandien atstatyti šitą dalyką. Toliau mes neturime žlugdyti mūsų eksporto-importo reikalų. Nes kai neaišku, koks bus kursas rytoj, visiškai neįmanoma bet kokia verslininkystės veikla.

Pasigendu Energetikos įstatymo. Anoje sesijoje aš pats inicijavau Patentų įstatymo įtraukimą į programą. Jis pateko į rezervinius klausimus. Tuo tarpu šiandien ir rezerviniuose klausimuose jo nėra, o mums reikalingas jis ne vien tiktai dėl to, kad bet kuri nepriklausoma valstybė turi turėti savo tarnybos įstatymą, bet ir dėl to, kad tai yra gana svarus indėlis į Lietuvos iždą užsienio valiuta. Nes jau šiandien yra gana daug paraiškų ir nė joks investitorius neinvestuos savo pinigų tol, kol jis neapgins intelektualios savo nuosavybės. Na, o skaitydamas rezervinius klausimus, pavyzdžiui, randu Cukraus įstatymą. Tada kyla klausimas, o kodėl nė-ra šokolado arba mineralinio vandens? Čia aš sakau šitą dėl to, kad mes turime apsispręsti, iki kokio laipsnio mes reglamentuojame savo veiklą įstatymais. Yra dar įvairių būdų, kaip galima reglamentuoti mūsų veiklą. Tai įvairios žinybinės instrukcijos, žinybiniai normatyvai, taip pat Vyriausybės aktai. Tad kodėl tada mes, ne-turėdami laiko, imamės tokių dalykų? Todėl aš manyčiau, kad reikėtų dar ties tuo projektu gerokai padirbėti ir neskubėti jį priimti, o įvertinti tai, ką mes, čia gana prabėgomis peržiūrėję, nustatėme, ir pataisyti šitą projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Rudys. Gerbiamasis Rudy, prašome paspausti mygtuką.

A.RUDYS. Aš noriu pasveikinti Seimo vadovybę, kad ji rimtai imasi sutvarkyti mūsų darbą. Aišku, kuo toliau, tuo mes sėkmingiau savo darbą planuosime. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į tą pačią bėdą, su kuria, ponas Č.Juršėnas prisimins, kankinomės dar Aukščiausiojoje Taryboje. Aš puikiai prisimenu, kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas R.Paulauskas lakstė po visas frakcijas ir sakė, kad sudarytume ką nors tokio, kas numatytų strateginę valstybės atstatymo eigą su tam tikrais įstatymų prioritetais -kur svarbiausia, kur gali palaukti, kur gali Vyriausybė reglamentuoti. Ir tai nebuvo padaryta. Aš ir dabar šiame rinkinyje matau jau gerus poslinkius, nes laikai pagaliau pasikeitė. Bet dar vis dėlto, na, yra labai nemažai to nesistemingo kratinio. Tačiau galbūt kolegos neapkaltins manęs, kad aš pats noriu sukelti netvarką, bet aš noriu pasiūlyti vieną punktą, kad ši programa, esant konkrečiam, jau parengtam įstatymo projektui, gali būti papildyta, koreguota ir pan. Aiš-ku, jog mes vis tiek dar negalime manyti, kad turim visiškai stabilią valstybės statybos būseną. Gali atsitikti daugybė tokių nenumatytų faktorių, gali atsirasti reikalingų ir gerai paruoštų įstatymų. Todėl aš siūlau vis dėlto sąrašo ne-uždaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Bloškys. Prašom.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai...

PIRMININKAS. Iš eilės, gerbiamasis Andriukaiti, iš eilės. Per pertrauką tamstai paaiškinsiu. Prašom. Viskas, dabar kaip tik iš eilės eina. Prašom, gerbiamasis Blošky.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuoširdžiai pritardamas gerbiamojo Seimo na-rio V.Landsbergio nuomonei dėl pajamų deklaravimo, siūlau (...), kuris numatytas 15 klausime, (...) jį reikėtų išplėsti. Kadangi čia apima siaurą sritį ir turbūt reikėtų, kad būtų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų deklaravimo įstatymas. Kodėl aš taip manyčiau? Todėl, kad šiandien valstybė remia, skiria pašalpas nemažai tokių šeimų ir žmonių, kurie turi pašalinių pajamų ir jų nedeklaruoja. Todėl, manyčiau, taip būtų sutaupytos biudžeto lėšos, jos būtų nukreiptos toms šeimoms, tiems asmenims, kuriems tai tikrai būtina. Ir taip pat manyčiau, kad reikėtų iš rezervo perkelti prie pagrindinių klausimų Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, nes šiandien žmonių, kurie dirba privačiose įmonėse, praktiškai niekas negina, kai kurios įmonės "Sodrai" jokių mokesčių nemoka ir panašiai. Šitie žmonės socialiai yra neginami. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis Pirmininke, mes turime išdalytą lapelį, kuriame nurodyti pradėti svarstyti įstatymų pakeitimų ir Seimo nutarimų projektai. Aš supratau, kad šitie klausimai automatiškai bus įtraukiami į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Tikrai taip.

A.J.RAŠKINIS. Praeitoje sesijoje buvo pradėti svarstyti, iš dalies priimti Švietimo įstatymo pakeitimai, tačiau į šitą lapelį jie neįtraukti. Todėl, jeigu galima, prašyčiau įtraukti ir tuos klausimus baigti svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Genzelis. Prašom.

B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, aš visų pirma pritariu gerbiamojo A.Raškinio pasiūlymui, kadangi tai yra mūsų komiteto pasiūlymas. Ir aš dar noriu grįžti prie 20 straipsnio - dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos panaikinimo ir Paminklotvarkos departamento įsteigimo. Šis klausimas buvo svarstomas mūsų komitete ir mūsų komitetas vienbalsiai, aš kartoju, vienbalsiai atmetė Vyriausybės pasiūlymą šiuo klausimu. Ir dar aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra Seimo Juridinio skyriaus išvada dėl Vyriausybės teikimo ir ten parodyta, kad Vyriausybės teikimas yra tiesiog nekorektiškas, siūlantis panaikinti Seimo instituciją. Aš, eidamas kompromiso keliu, siūlyčiau vietoj šito įrašyti Kultūros paveldo inspekcijos ataskaitą Seimui, kadangi tai yra Seimui atskaitinga organizacija. Ir tada Seimo nariai galbūt pamatytų, ar reikia ją naikinti, ar nereikia, bet vietoj šitos siūlau tokį formulavimą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Dabar tikrai jūsų eilė. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš vis dėlto norėčiau išreikšti tam tikrą pageidavimą, kad jūs turėtumėte didesnį patarėjų korpusą sudarant Seimo darbų programą. Vis dėlto tenka atkreipti dėmesį, kad taip, kaip ji pateikta, kada įstatymas, tarkime, Vyriausybės įstatymas, Seimo kontrolierių įstatymas, po to Sveikatos santvarkos ir t.t. - be jokios sistemos, be jokio sugrupavimo. Nematyti, kokie įstatymai jau priimti vienoje ar kitoje sis-temoje, kad būtų sugrupuoti, kurie bus šią sesiją, kurie ruošiami kitai. Mano galva, tai nėra darbų programa, tai yra įstatymų sąrašas, su-rašytas iš eilės, neapgalvotai, nesugrupuotas. Todėl manyčiau, kad reikėtų pateikti visiškai kitokią penktojo projekto schemą, kad matytųsi ta darbų programa. Tai viena rimta pastaba.

Antra rimta pastaba: negalėčiau sutikti su tuo, jog Seimo frakcijos neturėjo iniciatyvos siūlyti įstatymus. Socialdemokratai užregistravo Juridiniame skyriuje ne vieną įstatymą. Tarkim, kad ir sveikatos draudimo. Dabar aš negaliu suprasti, kuris projektas yra pristatomas - ar Vyriausybės, ar Socialdemokratų frakcijos, nes ten yra esminių skirtumų. Ir daug yra tokių dalykų. Tai tada kam mes pateikėme ir užregistravome įstatymus, tarkim, nuo frakcijų, ne nuo komi-tetų, nes tai yra alternatyvos. Kodėl to nėra?

Trečias dalykas. Trečioji sesija, čia pat nauji metai, biudžeto svarstymas ir t.t., ir nėra nu-matyta jokių Seimui atskaitingų institucijų ataskaitų. Tai irgi programiniai klausimai pradedant valstybės kontrole, baigiant visomis institucijomis, kurios yra Seimui pavaldžios. Čia aš pritariu kolegai B.Genzeliui.

Aš manau, kad jeigu mes taip svarstysim, kaip dabar svarstome Seimo darbų programą, kartosime tą pačią klaidą. Dabar aš negaliu suprasti. Yra pozicinė partija, yra jos bendra programa, tai arba jinai yra, arba yra tik įstatymų sąrašas, kurį komentuoja visi Seimo nariai. Ir mes iš esmės vietoj to, kad tikėdami jūsų žodžiais, kad Seimas dirbs racionaliau, vėl tęsiam tą pačią praktiką - kalbam apie viską. Ar ne geriau būtų, kad po frakcijų pasitarimo gimtų kažkokie frakcijų komunikatai, bendras penktas projektas ir jame jau nebebūtų tokios disku-sijos, kaip vyksta dabar. Nes dabar tiesiog yra atskiri pasisakymai ir daugiau nieko.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau priminti, kad ankstesniuose mūsų planuose buvo numatyta rudens sesijoje svarstyti Statybos įstatymo projektą. Būtent šioje programoje aš pasigendu šio įstatymo. Žinome, kad šiandien iš tikrųjų problemos yra labai aktualios daugeliui Lietu-vos šeimų, kaip įsigyti gyvenamą būstą ar pasistatyti namą. Praktiškai vidutines pajamas gaunančiam gyventojui tai nebeįmanoma. Ši opi socialinė problema turi būti sprendžiama gan greitai ir skubiai. Todėl siūlau šį įstatymą (kaip esu informuotas, Urbanistikos ministerija jį rengia) įtraukti į rudens sesijos programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Linkevičius. Prašom.

L.A.LINKEVIČIUS. Aš siūlyčiau tai, kas dabar svarstoma, tiesiog vadinti taip, kaip yra - tai informacija apie rengiamų įstatymų eigą ar, tarkim, apie tą sąrašą įstatymų, kuriuos mums vienaip ar kitaip teks svarstyti. Juo labiau kad, manau, tikrai gaištam laiką visiškai be reikalo. Dabar siūlome įstatymus įrašinėti papildomai, bet nebūtinai tai turime daryti šiandien. Juk sąrašas nebus užbaigtas, aš taip suprantu. Ir aš galiu komiteto vardu pasakyti, kad mes, aišku, siūlysim, kai tiktai gausim projektą dėl diplo-matinių atstovų skyrimo, Tarptautinių sutarčių įstatymo naują redakciją (kadangi mes kasdien susiduriam su jais). Bet mes jų šiandien nesiūlom, nes projekto dar neapsvarstėm. Ir todėl toks chaosas sąrašo prasme visą laiką bus. Pritariu kolegoms, kurie kalbėjo apie sisteminį požiūrį. Tai galbūt taip ir darykim: dabar išklausom informaciją apie tai, kokia yra eiga, matom, kokios kai kurių įstatymų svarstymo stadijos, aišku, ir papildomai dar įtrauksim, bet iš tikrųjų norėtume matyti tą sisteminį Vyriausybės po-žiūrį. Kitaip tariant, problemą ir apie ją sukauptus įstatymų projektus, kurie vienas be kito ne-veiks, kaip čia teisingai kai kurie kolegos kalbėjo. Ir todėl siūlyčiau, kadangi laikas šito sąrašo svarstymui lyg ir baigėsi, kad mes negaiš-tume be reikalo laiko keisdamiesi nuomonėm, šią diskusiją baigti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar norėčiau įsiterpti, nors žadėjau neįsiterpti į diskusijų eigą.

Gerbiamieji kolegos, buvo numatyta, kad mes šitą programą, tiksliau, tą projektą aptariame ir iki pertraukos, ir po pertraukos. Dar nori pasisakyti 3 Seimo nariai. Tai aš manau, kad mes juos visus išklausysim ir, jeigu leisit, aš savo baigiamąjį žodį pasakysiu po pietų, t.y. po pertraukos, ir mes pereisim prie kitų klausimų. O toliau dirbsim taip, kaip yra programoje už-rašyta. Ir mes dabar šiek tiek pažeidžiam mūsų pačių patvirtintą darbotvarkę todėl, kad nesant ministro Klimašausko, Vyriausybės atstovai siūlo jų klausimą nagrinėti kitą savaitę. Taigi mes turim šiek tiek laiko. Štai dėl to leista ta ilgesnė diskusija, negu buvo numatyta - iki 11 val. ir paskui 15 val. Tai aš siūlau štai tokį patikslinimą.

Dabar pasisako dar keli Seimo nariai, kurie nori pasisakyti. Darom pertrauką, ir po to 15 val. aš reaguosiu į jūsų tikrai daugelį įdomių, kon-krečių siūlymų ir taip pat atsakysiu į, kaip man atrodo, kai kuriuos neteisingus pasakymus arba pasakymus, kurie rodo, kad ne viskas supran-tama arba ne viskas randama net tame sąraše, kuris čia yra parašytas, pavyzdžiui, buvo pasiū-lytas vienas įstatymo projektas, kurį reikia įtraukti į pagrindinę darbotvarkę, o jis jau yra įrašytas. Tai, matyt, kolega arba kurio nors va-rianto neskaitė, arba iki galo neperskaitė. Tai čia tarp kitko. Taigi gal taip sutarkim: dar 3 Sei-mo nariai pasisako, darom pertrauką, 15 val. aš pasakysiu tas mintis, kurias, man atrodo, būtina pasakyti po šitos įdomios diskusijos, ir po to tobulinsim darbų programą ir ją teiksim kitą savaitę jau iš naujo.

Taigi kolega J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Manau, kad aš čia nieko naujo nebepridėsiu sakydamas, kad vis dėlto neišmokė mūsų gyvenimas sistemingo darbo. Ir aš apskritai pasigendu požiūrio į tos sistemos sudarymą. Kas dabar čia galėtų mums padėti? Tarkim, vienas iš svarbiausių dalykų tai būtų Vyriausybės siūlomos programos aptarimas ir išsiaiškinimas, kokios įstatymų pakeitimo arba naujų kūrimo užduoties ji norėtų, kad mes prisiimtume. Kita vertus, mes turim skolas dėl savo ankstesnių ir dabartinių įsipareigojimų. Tai ar čia mes kalbėsim daug ar ne, aš jaučiu, kad maždaug šitaip bus, kas čia parašyta, daugiau ar mažiau liks, tačiau darbas nuo to nepagerės. O nepagerės jis todėl, kad aš visiškai neįsivaizduoju, kas stumia kai kuriuos įstatymus visiškai nematydamas sistemos. Štai, pavyzdžiui, įstatymai, susiję su ta pačia Kultūros paveldo inspekcija, arba įstatymai, susiję su labai specifinėmis, sakykim, ūkio dalimis, kaip veislininkystės, sėklininkystės ir pan. Aš norėčiau šitaip paklausti mūsų gerbiamąjį Pirmininką: ar ne-galima imti tris stambius paketus? Tai vadinkim Vyriausybės veiklos sfera, teisėsaugos veiklos sfera ir iš Konstitucijos išplaukiančių įstatymų įgyvendinimas. Tada būtų aišku, kad yra trys institucijos, kurios turi savo požiūrį ir iš principo derina šitų įstatymų arba poįstatyminių aktų priėmimą. Kitaip mes virstame grėbiamąja mašina, prikabinta prie didelio traktoriaus, kuri iš esmės daro tai, ką jau post factum reikia pa-daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, po tokių gražių, iškilmingų žodžių vis dėlto noriu pasakyti, kad pirmąja Seimo darbo diena esu gerokai nusivylęs. Atrodo, kad ir vėl gyvuoja senosios tradicijos nežiūrint kalbų. Šokiruoja tai, ką ne vienas jau šnekėjo. Nežiūrint į komiteto nuostatą vėl vienas iš klausimų, t.y. 20-asis, Kultūros paveldo inspekcijos ir Paminklosaugos departamento problemos. Daug kartų svarstėm tą problemą, jų tarpusavio peštynes ir štai vėl prieš komiteto nuomonę atsiranda vienas pirmųjų klausimas panaikinti inspekciją, steigti departamentą, kuris jau įsteigtas, ir netgi pranešėjai numatyti - tas pats Zubovas, kurio teisumu reikia suabejoti, ir ponas Vapšys. Kas tai? Kažkokie povandeniniai rifai ar tai, ką mes vadiname grubiu mafijos vardu, kuri įtakoja Seimo darbą? Aš kitaip negaliu pavadinti. Neabejotinai reikėtų braukti 20-ą klausimą ir laikytis tradicijos: atsižvelgti į komitetų nuomonę, kas svarstyta komitete, galbūt toliau Seime visiems svarstyti, kai komitetas pasisakė neigiamai, matyt, ne-įtraukti į darbų programą.

Ir dar vienas momentas. Užtenka turbūt surogatais nuodyti tautą. Alkoholio monopolio ir alkoholio kontrolės įstatymas - 20, 22 iš rezervinių - perkelti į pagrindinį juos sujungiant į vie-ną klausimą. Ir aš siūlyčiau šį aktualų klausimą svarstyti ne vien tiktai valstybės lėšų papildymo plotmėje, bet ir dorovės plotmėje dar šį mėnesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega V.V.Bulovas. Prašom.

V.V.BULOVAS. Gerbiamieji deputatai, man labai nepatinka tokios aplinkybės, kad tarnautojai, valstybės ar savivaldybės tarnautojai, iš esmės būdami skirtingose žinybose, bet užimdami tokias pat pareigas, gauna labai skirtingus atlyginimus. Aš čia trumpumo dėlei nevardysiu, man rodos, kad tai daug kam žinoma. Reikėtų, kad būtų taip, kaip buvo nepriklausomoje ikikarinėje Lietuvoje - turėti įstatymą, reguliuojantį, nustatantį atlyginimą pagal kategorijas. Tai nereiškia, kad būtų kategoriškai nustatytas vienodas atlyginimas, reikėtų nuo - iki. Tai daugmaž suvienodintų visų darbuotojų atlyginimus.

Dabar toliau. Man atrodo, kad daug užsienio lietuvių skundžiasi dėl Lietuvos pilietybės įstatymo. Anksčiau, kai buvo Pilietybės įstatymas parengtas, tai jis buvo šiuo požiūriu geresnis. Dabar pilietybė teikiama tik tiems už-sienio valstybės piliečiams, Lietuvos lietuviams ir seniems kitų tautybių Lietuvos gyventojams, kurie dar neapsisprendė. Tokia išimtis leidžiama, bet neapima tokių lietuvių arba kitų tautybių žmonių, kurie buvo priversti iš Lietuvos išvažiuoti, emigruoti, vienu ar kitu būdu atsidūrė užsienio valstybėse ir dabar nori grįžti, bet jiems susidaro ta kliūtis, kad užsienio valstybėse jie faktiškai netenka atlyginimo už ištarnautą tenai laiką. Tai jie mano, kad tai galima būtų su-derinti, išlyginti kitaip. Jie jaučiasi labai užgauti (na, tai Australijos lietuviai, daug gyvena ir Kanadoje, iš dalies ir Jungtinėse Amerikos Valstijose), lyg būtų antraeiliai Lietuvos atžvilgiu. Jie dažniausiai dėl Lietuvos nukentėję, dėl Lietuvoje buvusių nepalankių sąlygų išvyko arba buvo ištremti, o dabar štai tokia padėtis. Reikėtų Pilietybės įstatymą arba pakeisti, arba papildyti atitinkamomis nuostatomis, kurios leistų užsienio lietuviams, norintiems tapti Lietuvos piliečiais... Nereikalauti iš jų būtinai atsisakyti už-sienio pilietybės.

Ir dar vienas klausimas. Reikėtų, man rodos, atsižvelgti į tai, kad dabar yra labai dar plačios galimybės tiek patarnavimo sferoje, tiek ir gamybos nustatant kainas, atlyginimus. Sakykim, iš patarnavimo, pavyzdžiui, kad ir toks menkas dalykas kaip kirpyklos ar kas. 10 litų reikalauja už plaukų kirpimą. Tai čia yra aiškus spekuliacinis pasinaudojimas sąlygomis. Reikėtų priimti vieną kainų reguliavimo įstatymą, kur nustato-mos kainos iš principo nuo iki... maisto produktų, taip pat ir patarnavimo srityje, ir kai kurių gamybos prekių kainos. Turėtų būti nustatytas koks nors minimumas, kuris užkirstų kelią ne-girdėtai spekuliacijai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jau 5 minutės.

V.V.BULOVAS. Taip. Aš jau baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.V.BULOVAS. Prašau.

PIRMININKAS. Dar kolega A.Raškinis ir A.Vaišnoras. Ir viskas. Prašome.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis mūsų svarstymas mums turbūt dar kartą pademonstravo, jog mes dar nelabai pajėgiam tvarkingai ir organizuotai dirbti. Šitas klausimas buvo iškilęs ir paskutiniame mūsų komiteto posėdyje. Mes buvom suformulavę tokią mintį, kad reikėtų mums pagalvoti ir priimti galbūt kažkokį įstatymą ar sprendimą apie Seimo narių informavimą. Iš tikrųjų mes nežinome vieni apie kitus, kokiuose komitetuose ar Vyriausybėje kokie rengiami įstatymai. Kartais tie dalykai rengiami ir dubliuojami, o mes nežinome. Iš tikrųjų būtų galima tai daryti bendromis jėgomis. Ar nebūtų galima kažkaip įstatymų tvarka, reglamentiškai numatyti, kad komitetai, pradėdami savo sesiją, parengia programas, kokius įstatymus jie rengs? Vyriausybė, atskiros ministerijos taip pat parengtų programas, kokias rengs. Ta informacija būtų išdalyta, ir mes  iš anksto žinotume, kas mūsų laukia, ir galėtume, jeigu mus domins tas įstatymas, bendradarbiauti. Bet tą dalyką reikėtų sutvarkyti įstatymiškai, kad jis vyktų tvarkingai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pritarti ponui A.Raškiniui dėl to, kad mes esame mažai informuoti ne tiktai, kas darosi, sakykim, atskirose ministerijose, atskirų komitetų prižiūrimose vykdomosios valdžios įstaigose, Seime taip pat. Ir štai dabar dar sykį pasižiūrėjau (aš atsiprašau, kad kartoju), pasižiūrėjau, yra pateikiamas 23 klausimas - Vietos savivaldos pagrindų įstatymas. Kaip mes žinome, per vietos savivaldą yra iš esmės įgyvendinama demokratija valstybėje. Kiek aš suprantu, čia parašytas pranešėjas ponas A.Sadkauskas. Ir dar, kiek aš žinau, yra rengiamas alternatyvus profesoriaus Vaitiekūno grupės projektas. Man kyla turbūt teisėtas klausimas, kad mes turėtume arba alternatyvų projektą, pateiktą kartu svarstant Vietos savivaldos pagrindų įstatymą, arba kad tie projektai būtų kartu aptarti, suderinti ir kad mes žinotume tikrąją padėtį. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Taigi, kaip sakiau, darbo tvarka turėtų būti tokia: dabar bus skelbiama ta mūsų ilgoji pertrauka, įvairūs pasitarimai. Aš primenu, tik du. Kolega L.Linkevičius prašo, kad praneščiau, jog Užsienio reikalų komiteto posėdis įvyks I rūmų 435 kabinete 13 val. Mūsų tradicinis pasitarimas, t.y. Seimo valdybos, frakcijų, Prezidento, Vyriausybės atstovų pasitarimas - 14.30 val. 308 kambary, kaip ir paprastai. Primenu, 14.30 val. 308 kam-baryje. Pirmiausia turėtume tartis dėl tolesnio darbo šiandien ir dėl kitos savaitės darbotvarkės. O po pietų aš pasakysiu savo baigiamąjį žodį ir pateiksiu kitos savaitės darbotvarkę. Po to būtų gerbiamojo M.Pronckaus ataskaita apie Seimo Agrarinio komiteto darbą. 16 val., kaip ir numatyta, informacija, kurią pateiks ministrai A.Butkevičius ir P.Gylys, po to gerbiamojo G.Paviržio ataskaita ir Seimo narių pareiškimai. Taigi rytinis posėdis, pirmosios mūsų rudens sesijos posėdžių dienos rytinis posėdis baigtas.