Septyniasdešimt šeštasis posėdis
1993 m. liepos 14 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas2s76pobutpriv
2.	Įstatymo “Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projekto svarstymas2s76pozemref
3.	Įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų Lietuvos Respublikos ūkyje” projekto svarstymas ir priėmimas2s76polaikats
4.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo” projekto priėmimas
5.	Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” įgyvendinimo tvarkos” projekto svarstymas
6.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas
7.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo” projekto svarstymas
8.	Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III sesijos darbų programos” projekto svarstymas
9.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymo tęsinys

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame liepos 14 dienos vakarinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji Seimo nariai, rytiniame posėdyje jūs priėmėte sprendimą, kad svarstom ketvirtąjį darbotvarkės punktą, t.y. “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Šiandien buvo numatytas pirmasis svarstymas ir buvo pateikti du alternatyvūs projektai, kurių vienas buvo įteiktas Seimo nario G.Paviržio, kitas - Seimo nario K.Skrebio, ir buvo jūsų pasiūlymu sutarta, kad šių projektų autoriai panaudos pietų pertrauką ir pabandys sukurti bendrą projektą. Kaip mane informavo Seimo narys G.Paviržis, iš tikrųjų toks projektas buvo sukurtas - tai projektas Nr.4. Kuriant dalyvavo deleguotas pono K.Skrebio atstovas ir ponas G.Paviržis. Ir mes sutarėme taip, kad jeigu bus toks projektas įteiktas, būtų galima jam pritarti po pirmojo svarstymo, bet jeigu pareikalausite, kad būtų skubesnė tvarka, būtų galima pritarti ir po antrojo svarstymo, o galutinį balsavimą atidėti kitai dienai.

Taigi aš kviečiu Seimo narį poną G.Paviržį. Prašome pareferuoti ir pasakyti, ar aš viską teisingai pasakiau, o paskui pasakykite savo nuomonę. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Pirmininkas referavo teisingai. Iš dviejų variantų, kurie buvo išplatinti, gautas kompromisinis sprendimas ir esmę aš norėčiau truputį pakomentuoti dar kartą. Šio, kaip ir ankstesnio, abiejų nutarimų projektų tikslas buvo vienodas, tik truputį dar pakartosiu. Šio papildymo pagrindinė nuostata - leisti privatizuoti kambarius bendrabučiuose, kai gyvena ne tik vienas asmuo ar šeima, bet ir tuo atveju, jei gyvena daugiau kaip vienas asmuo ir jie nesusieti giminystės ryšiais, tačiau tokiu atveju jiems yra būtinas notaro patvirtintas sutikimas vieno asmens vardu, noras privatizuoti šią patalpą. Čia buvo pasakyta viena Seimo nario, rodos, kolegos J.Beinorto pastaba, mes ją priėmėme.

Dabar galėtų privatizuoti butus ir tie asmenys ar šeimos, kurie gyvena bendrame bute, tačiau kai kiti asmenys, gyvenantys tame bendrame bute atskirame kambaryje, nesutikdavo privatizuoti, nebūdavo leidžiama ir tiems. Dabar yra panaikintas toks draudimas. Paliekami neprivatizuoti kambariai bendrabučiuose, kurie naudojami vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleiviams, studentams, doktorantams apgyvendinti, taip pat gyvenantiems invalidų draugijoms priklausančiuose kambario tipo bendrabučiuose, kiek dar jų liko. Tačiau šiuo atveju siūloma Vyriausybei, kaip matote iš pasiūlyto projekto, nustatyti perduotų ir perduodamų vidurinėms, profesinėms, aukštesniosioms ir aukštosioms mokykloms bendrabučių gyvenamųjų patalpų skyrimo moksleiviams, studentams, doktorantams apgyvendinti, taip pat šių įstaigų patalpų skyrimo tarnybiniams butams įrengti tvarką. Kadangi Vyriausybė šioms institucijoms paskyrė valstybės fondą, ji turi ir iki galo “suvesti galus”. Kiek jo yra, kiek jo reikia bendrabučiams, kiek jo reikia darbuotojų tarnybiniams butams, na, ir likusį, ką galima privatizuoti. Iki to laiko, be abejo, kol nebus Vyriausybės nustatyta tvarka, privatizavimas aukštosiose mokyklose nevyks. Tokia pagrindinė nuostata. Rastas bendras kompromisinis variantas ir prieštaravimų nekilo. Jeigu būtų klausimų...

PIRMININKAS. Klausti negalima.

G.A.PAVIRŽIS. Tada ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutarėme, kad diskusijos neatnaujinsime. Jeigu jūs pritartumėte... Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Jūs siūlysite skubesnę tvarką? Nes taip galime mes nutarti, Seimas gali nutarti.

G.A.PAVIRŽIS. Taip, aš anąkart siūliau rytiniame posėdyje frakcijos vardu. Aš buvau įgaliotas prašyti tai padaryti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes nutarėme, kad diskusijos nebebus. Kompromisinis variantas yra jums pateiktas. Todėl aš siūlyčiau apsispręsti, ar pritariate skubesnei tvarkai. Jeigu pritariate, tai reikėtų balsuoti dėl pritarimo po antrojo svarstymo. Jeigu nepritarsite, tai siūlysiu balsuoti dėl pritarimo po pirmojo svarstymo.

Dabar kviesčiau pasakyti savo pozicijas, jeigu kas pageidautų jas pasakyti. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom. Ne. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, man regis, kad šitas įstatymo pakeitimas ir nutarimas prie jo yra tokios nedidelės apimties, kad faktiškai jau suderinę iš esmės pozicijas vargu ar mes dar antrajame svarstyme ką nors daugiau pasakytume. Aš siūlyčiau pritarti šioms pataisoms ir nutarimui po antrojo svarstymo, kad galėtume dar šią savaitę balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat turėčiau siūlyti jums pritarti šiam projektui. Iš esmės vis tiek mes kitokios išeities čia nesurasime. Tai, kad nuosavybė gali būti įvairi - ir privati, ir bendra, ir kokia kita. Kitaip mes neišspręsime šio klausimo iki galo ir turbūt niekas geresnio mechanizmo nepasiūlys, juo labiau kad mūsų Privatizacijos įstatymas iš dalies tai įteisina, kad gali būti įvairiai - vieni butai privatūs, kiti ne, - ir kaip tos bendros patalpos naudojamos. Ten yra kolizija, ją reikės vis tiek sureguliuoti, tokią teisę mes jau praktikoje įteisinome. Taigi didelių prieštaravimų aš nematau ir siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Aš norėčiau  pirmiausia paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar pritariate skubesnei tvarkai. Niekas neprieštarauja? Pritarta skubesnei tvarkai.

Dabar aš noriu jūsų paklausti, ar jūs pritariate projektui po antrojo svarstymo, ar reikalausite balsuoti, kalbėti dėl motyvų ir pan.? Pritariame, taip? Visi sutartinai pritariame. Ačiū. Projektui pritarta po antrojo svarstymo.

Įstatymo “Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projekto svarstymas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

O dabar toliau svarstysime šeštąjį darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projektą. Primenu, tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Kviečiame į tribūną žemės ūkio ministrą poną R.Karaziją. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

R.KARAZIJA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamasis ministre, jeigu galima, aš kolegoms priminsiu, o jūs turėsite mane pataisyti, jeigu aš ką nors ne taip pasakysiu. Aš kolegoms priminsiu, kad mes priėmėme 1 straipsnį, arba 2 bazinį straipsnį; 2, arba bazinį 4, ir įstrigome 3, arba 5, straipsnyje. Prašom.

R.KARAZIJA. 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio aš noriu dar kartą priminti, kad buvo papildymas “paimta atlygintinai”, ir toliau kaip tekste. Ir čia pagal profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymą buvo sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal juos buvo siūloma išbraukti “tikslinę paskirtį”. Vis dėlto reikėtų palikti “nustatytą tikslinę paskirtį”. Tikslinė čia, žinoma, labai specialistams reikšminga. Tikslinė - tai ar žemdirbystei, ar miškininkystei, ar miškus auginsime, ar šiaip kokiai nors kitai paskirčiai bus projektuota ta žemė. Taigi štai buvo tokie siūlymai. “Paimta atlygintinai”, ir čia tik redakciniai pakeitimai profesoriaus K.Antanavičiaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad dėl pirmojo dalyko lyg ir buvo sutarta, būtent dėl tokios redakcijos. O va dėl “tikslinės”, ar reikia pasisakyti ir ar reikės balsuoti? Prašau. Gerbiamieji kolegos, dėl žodžio “tikslinės” palikimo ar nepalikimo vienas - už, vienas - prieš. Prašom.

A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš, kaip žemės ūkio specialistas, agronomas, žinau, kad reikia būtinai palikti šitą nuostatą, šitą žodį, kadangi, kaip minėjo, ar tikslinę (...), ar buvo daug žemės ūkio naudmenų apsodinta miškais, tai žodis “tikslinė” reikalingas. Jeigu mes numatome veisti sodus ar vynuogynus, ar kokias kitas kultūras, ar uogynus, būtinai reikia palikti šį žodį “tikslinė”. Na, žinoma, tie, kurie pasisakys prieš šitą žodį “tikslinė”, tai jie yra ne žemės ūkio specialistai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pasisakyti tik kitaip. Matyt, kolega A.Baležentis tai ir padarys. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Visiškai pakanka įstatyme pasakyti “suformuojamos nustatytą paskirtį turinčios žemėnaudos”. “Nustatytą paskirtį” tai ir yra žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties. Jeigu mes įrašome žodį “tikslinė”, tai čia jau yra bandymas neteisėtai kištis į ūkininkavimo, į ūkininkų reikalus arba ir į bendrovių reikalus. Ką auginti, - ar sodą, ar daržą, ar rugius sėti, - yra ūkinio subjekto reikalas ir įstatyme šito mes neturime palikti. Kitaip sakant, aš prašau žodį “tikslinė” išbraukti.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar reikia dar sykį registruotis?

BALSAI IŠ SALĖS. Reikia.

PIRMININKAS. Reikia. Prašom. Registruojamės. Prašom, kolegos, registruotis.

Salėje - 84 Seimo nariai. Taigi formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad, kaip siūlo kolega A.Baležentis ir, matyt, kai kurie kiti, būtų išbrauktas žodis “tikslinė”, tas spaudžia mygtuką “už”, kas kaip siūlo pranešėjas ir kaip jį parėmė kolega A.Albertynas, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už - 19, prieš - 48, 3 susilaikė. Žodis “tikslinė” lieka.

Dabar dėl viso straipsnio. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Na, aš labai atsiprašau, mes tik galime susitarti, ar pasisakant dėl balsavimo motyvų, kai kalbam apie atskirą straipsnį, pasisako du, ar vienas - už, vienas - prieš. Reglamentas numato - ne daugiau kaip du, mažiau, vadinasi, galima. Po vieną? Minutėlę! Dabar balsuosime taip: ar balsuojant dėl atskirų straipsnių pasisakoma po du už arba prieš, ar po vieną. Pasisakymas po vieną, kaip aš siūlau, mygtukas “už”, pasisakymas po du, kaip siūlo kolega A.Baležentis, mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom, kolega Baleženti, dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašau.

A.BALEŽENTIS. Gali būti straipsnių ir bus tokių, kur nereikės nė vieno pasisakymo, o bus tokių straipsnių, kur reikės būtinai po du. Todėl taip iš anksto nustatyti... aš nepritariu iš viso šiam balsavimui. Ar negalėtumėt atšaukti savo pasiūlymo, gerbiamasis Pirmininke?

PIRMININKAS. Ne, negaliu, aš tik padarysiu pataisą. Kai mes tik prieisime prie tokio straipsnio, kur nebus pasisakymų dėl balsavimo motyvų, aš dėl kito automatiškai pridėsiu po vieną. Sutinkam taip? Jeigu sutaupysime kur nors. Jau geriau taip. Sutinkat? Nereikia balsuoti? Gerai.

Tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pasisakoma dėl atskiro straipsnio vienas - už, vienas - prieš, tas spaudžia mygtuką “už”, kas kad po du būtų, - mygtuką “prieš”, susilaikę neskaičiuojami.

Už pirmąjį variantą pasisakė 49, už antrąjį - tik 15. Taigi kalbėsime po vieną.

Dabar prašome dėl 3 šito įstatymo, arba 5 bazinio įstatymo, straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Ražauskas. Prašom.

A.RAŽAUSKAS. Kviečiu gerbiamuosius kolegas be didelių diskusijų, nes jau dėl šito straipsnio buvo ilgai diskutuota, balsuoti už. Už visą straipsnį taip, kaip siūlo gerbiamasis R.Karazija.

PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka. Prašom. Jo nėra. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Aš norėčiau, kad būtų perskaityti tie sakiniai, kurie praeitą kartą buvo redaguoti, ir visiškai neaišku, kokia liko redakcija. Aš turiu omeny 5 straipsnio antrąjį ir trečiąjį sakinį, taip pat buvo redaguojamas ketvirtasis sakinys. Yra visiškai neaišku, kaip ten likę, todėl mes negalime balsuoti. Aš labai prašau perskaityti galutinę redakciją.

PIRMININKAS. Prašau perskaityti, gerbiamasis ministre, nors jau sakėte, kas pasikeitė.

A.BALEŽENTIS. Po vieną sakinį.

R.KARAZIJA. Trečioji pastraipa...

PIRMININKAS. Pirma antrąjį sakinį perskaitykite.

R.KARAZIJA. “Privatinės nuosavybės žemę sudaro piliečių įsigyta žemė, įskaitant šioje žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.” (Balsai salėje) Taip.

PIRMININKAS. Minutėlę! Čia diskutuoti nėra kada. Prašom toliau.

R.KARAZIJA. Toliau buvo siūloma ir suabejota. Aš perskaitau: “Valstybinės nuosavybės žemę sudaro žemė, kuri nėra grąžinta arba parduota privatinėn nuosavybėn piliečiams, taip pat žemė, įstatymų nustatytais atvejais paimta atlygintinai (čia pridėta atlygintinai) arba išpirkta iš žemės savininkų”. “Žemės reformos metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal juos suformuojamos nustatytą tikslinę paskirtį turinčios žemėnaudos”, o toliau niekas nepakeista.

PIRMININKAS. Taigi prašom balsuoti.

L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai norėčiau ir prašau jūsų, kad šis posėdis ir įstatymo priėmimas būtų vedamas sąžiningai ir tvarkingai. Tuomet imkime stenogramas ir žiūrėkime. Aš turiu užsirašęs, gerbiamasis profesorius K.Antanavičius paliudys, jog jis siūlė, kad būtų įrašyta “privatinės nuosavybės žemę sudaro piliečio jam sugrąžinta arba įsigyta žemė”. Tai yra parašyta ir profesorius siūlo. Tai buvo priimta, o šiandien jau šių žodžių išsižadama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Milčiau, tik šito vieno fragmento, taip?

L.MILČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, reaguoti, nes aš taip pat prisimenu, kad kažkokia kalba buvo, bet kaip baigėsi?

R.KARAZIJA. “Privatinės nuosavybės žemę (dar kartą kartoju) sudaro piliečių įsigyta...” Įsigijimas žemės yra ir pirkimas, ir sugrąžinimas. (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Minutėlę! Jeigu gerbiamasis ministras laikosi šitos tvarkos, tai tiktai lieka balsuoti arba nebalsuoti už šitą straipsnį. Aš nematau kitos išeities.

BALSAS IŠ SALĖS. Repliką.

PIRMININKAS. Ne, jokių replikų, kadangi pakankamai pasisakyta dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje, negirdėti) Aš dar kartą klausiu ministrą, ar jis laikosi savo formuluotės, ar ne?

R.KARAZIJA. Taip.

PIRMININKAS. Be jokios kalbos. Prašom balsuoti, kas už 3 straipsnį, arba 5 pataisytą bazinio įstatymo straipsnį, prašome balsuoti. Gerbiamasis Baleženti, tamstai žodis nebuvo suteiktas. (Salėje triukšmas)

Taigi už visą straipsnį - 48, prieš - 11, 1 susilaikė.

Prašom dėl 4, arba 6 straipsnio 2 punkto.

R.KARAZIJA. 2 punktas išdėstytas pagal Seimo Juridinio skyriaus pasiūlymus. Seimo narys K.Antanavičius siūlo iš šio punkto išbraukti žodžius “iš valstybės”. Projekte šie žodžiai paliekami.

PIRMININKAS. Dovanokite, kurioje dalyje?

R.KARAZIJA. Čia yra 2 punkto antroji pastraipa. 6 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: “Vykdant žemės reformą...”, o pabaigoje “...iš valstybės”. Projekte paliktas. Seimo nariai A.Vaižmužis ir J.Žebrauskas nepritaria 2 punkto 1ajam ir 2ajam papunkčiui.

PIRMININKAS. Iš viso?

R.KARAZIJA. Taip. 3 punktas išdėstytas pagal Seimo Juridinio skyriaus pasiūlymus. Seimo Ekonomikos komitetas siūlo išbraukti iš šio punkto paskutinį sakinį, kitaip sakant, 3 papunkčio paskutinį sakinį - “arba valstybės išperkama žemė”.

4 papunktis parašytas pagal ankstesnį, 89ąjį Vyriausybės nutarimą.

PIRMININKAS. Dovanokit, čia dar buvo Agrarinio komiteto siūlymas išbraukti žodžius “lietuvių kilmės”. Ar jau Agrarinis komitetas tai atsiėmė?

R.KARAZIJA. Toks siūlymas buvo.

PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, aš reziumuoju, kad būtų aišku, ir čia dėl kiekvieno dalyko turėsime atskirai pasisakyti. Visų pirma žemės pirkimas iš valstybės. Tai tie žodžiai “iš valstybės” turi būti.

R.KARAZIJA. “Iš valstybės lėšų”.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas išbraukti. Po to yra siūloma išbraukti 1 ir 2 dalį. Jeigu mes šito neišbrauksime, tada bus siūloma išbraukti iš 2 dalies du žodžius “lietuvių kilmės”. Ir paskutinis siūlomas išbraukimas - “arba valstybės išperkama žemė”. Gerbiamieji kolegos, ar nėra daugiau siūlymų išbraukti, kad būtų siūlymas logiškas.

A.ALBERTYNAS. Aš noriu.

PIRMININKAS. Prašom, Albinai Albertynai. Dėl išbraukimo, ne dėl balsavimo motyvų. A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš siūlau 2 papunktį “Vykdant žemės reformą žemės įsigijimo nuosavybėn būdai” suformuluoti taip: “Nuosavybės teisės atstatymas pretendentui pagal grąžinamąją vietą...”

PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, aš labai atsiprašau. Visi pasiūlymai turėjo būti pateikti raštu.

A.ALBERTYNAS. Gerai, gerai. Paskui išbraukti žodžius “arba suteikiant neatlygintinai”. Kadangi mes išbraukiame 1 ir 2, tai tada automatiškai atpuola, kad reikia tuos žodžius išbraukti. “Žemės pirkimas iš valstybės” - reikia būtinai palikti. Kas čia pasakė? Aš nesuprantu, kas čia galėjo pasakyti, kad tokius žodžius reikia išbraukti. Tai iš ko mes pirksime, jeigu ne iš valstybės?

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iš eilės. Daugiau siūlymų išbraukti nėra. Gerbiamasis Ražauskai, prašom.

A.RAŽAUSKAS. Aš noriu priminti, kad 9 Seimo nariai, iš esmės agrarininkai, buvo pateikę tokį siūlymą, o ketvirtajame projekto variante jau jo nebuvo, - “Vyčio kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims” ir t.t. (čia išvardyti visi, kuriems) ir po žodžių “asmeniniam ūkiui” buvo padėtas taškas. Žodžiai “arba valstiečių ūkiui” buvo siūlomi išbraukti ir ketvirtajame variante šių trijų žodžių jau nebuvo. O dabar vėl atsirado.

PIRMININKAS. Ar visi siūlomi išbraukimai? Visi. Ačiū.

Tada, gerbiamieji kolegos, bus tokia tvarka: pirma bus siūloma išbraukti 1 ir 2 punktus, nes jeigu juos išbraukiam, automatiškai atkrinta “lietuvių kilmės”, “arba valstiečių ūkiui”. Jeigu 1 ir 2 punktai neišbraukiami, tada pradedam nuo viršaus “iš valstybės”, “arba valstiečių ūkiui”, “lietuvių kilmės” ir “arba valstybės išperkama žemė”. Ar aiški seka? Gerai.

Tai, gerbiamieji kolegos, prašom pasisakyti dėl 1 ir 2 punktų išbraukimo motyvų. Kadangi čia du punktai, tai prašom du - už, du - prieš. A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Dėl 1 punkto “Vyčio kryžiaus ordinu apdovanotiems...” kyla įtarimas, kad tą Vyčio kryžiaus ordiną gaus tie, kuriems jis tikrai nereikalingas, ir paskui be reikalo  gaus žemės. Be to, Respublikoje žemės trūksta bežemiams, mažažemiams. Dabar dėl “lietuvių kilmės asmenims”. Čia konkrečiai susiję su Marijampolės rajone esančiais iš Lenkijos perkeltais asmenimis, kur vokiečiai perkėlė. Jų žemė yra Lenkijoje, o dabar mes jiems duosime žemės, kai žemės trūksta bežemiams, mažažemiams “trihektariams”. Jeigu mes sutarsime, tai galim tik kompensaciją. O čia, nors kalba, kad iš Prūsijos buvo perkeltų, na, iš Vokietijos į Lietuvą, tokių faktų, nors aš gyvenau prie Vokietijos sienos, nė vieno nežinojau. Taigi aš pasisakau už abiejų šių punktų išbraukimą.

PIRMININKAS. Aišku. Kolega Baleženti, prašau.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvoje yra senos tradicijos padėti žeme tiems žmonėms, kurie aktyviai prisidėjo prie valstybės kūrimo. Prisiminkime Lietuvos savanorius. Čia nėra naujas dalykas. Todėl šitą 1 punktą, jeigu mes tikrai esame už Lietuvos valstybingumą, tai turime palikti. Dėl 2 punkto reikėtų pasakyti, kad iš tiesų (ir čia prieš mane kalbėjęs kolega paminėjo) tokių perkeltųjų buvo. Ir vienintelė kaltė jų buvo ta, kad jie buvo lietuviai. Čia šnekama apie ekvivalentinę natūrą. Kitaip sakant, ten vėliau iš įstatymų paaiškės - “jeigu yra laisvos žemės”, jie nieko nenukonkuruoja. Dėl to aš siūlau palikti abu punktus.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. Dabar dar taip pat vienas - už, vienas - prieš gali pasisakyti. Kolega L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat pritariu gerbiamajam kolegai A.Baleženčiui. Iš tikrųjų apdovanotųjų Vyčio kryžiaus ordinu yra ir, matyt, bus jų labai nedaug. Tai daugiausia žmonės, atidavę savo sveikatą, kai kurie ir gyvybę už Lietuvą. O dabar sakyti, kad jiems valstybė gaili net 2 arų arba kaime 3 ha žemės, kaip tuo metu... Iš tikrųjų aš nematau, kad čia būtų kokia nors privilegija. Daug daugiau gauna žmonės, visiškai nenusipelnę Lietuvos valstybei.

Toliau dėl 2 punkto. Kuo kalti lietuvių kilmės žmonės, kurie iš kitų valstybių turėjo būti atkelti į Lietuvą, kodėl mes dabar savo brolius lietuvius padarome visiškai beteisius savo tėvynėje. Ne jie kalti, kad jų žemė buvo dabartinėje Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ar Lenkijoje. Aš siūlau palikti tuos punktus, negadinkime ir taip gana prasto reformų pataisų projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vienas gali pasisakyti už išbraukimą. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš, kalbėdamas dėl 1 punkto, sakyčiau šitaip, kad mes tokių privilegijuotų asmenų galim labai daug pririnkti. Didžiausias privilegijas, mano supratimu, turėtų tie žmonės, kurie daug metų dirbo kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose, sukūrė neblogą žemės ūkį ir lieka kažkur nuošaly. Todėl aš manau, kad 1 punktą iš viso reikia braukti ir neieškoti kokių nors privilegijų visiems šitiems asmenims.

B.V.RUPEIKA. Ar repliką galima?

PIRMININKAS. Ne. Du - už, du - prieš. Viskas. Prašome pasiruošti balsuoti.

B.V.RUPEIKA. O repliką?

PIRMININKAS. Ne. Repliką po balsavimo.

Gerbiamieji kolegos...

B.V.RUPEIKA. O dėl motyvų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Rupeika, du - už, du - prieš. Reikėjo paprašyti kurį nors kolegą, kad jis jums užleistų eilę, nes kitaip mes prapulsime, šitą sesiją neužbaigsime šio įstatymo. Tai aš vis dėlto siūlau, kad būtų aiškiau, balsuoti už kiekvieną postraipsnį arba dalį atskirai. Taigi pirmasis balsavimas bus toks: kas už tai, kad 6 straipsnio 2 punkto 1 papunktis būtų išbrauktas. Čia bus toks balsavimas. Už 1 papunkčio išbraukimą. Kas nori, kad liktų šitas papunktis, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Tai kas už 1 papunkčio išbraukimą? 1 papunktis prasideda žodžiais “Vyčio kryžiaus...” Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia kažkas ne taip. Prašom balsuoti. Kas už išbraukimą, tas - už, kas prieš išbraukimą, tas - prieš arba susilaiko.

Už išbraukimą - 43, prieš - 24, 3 susilaikė. 1 papunktis išbraukiamas, vadinasi, nereikės balsuoti ir dėl  žodžių “valstiečių ūkiui”.

Dabar prašome pasiruošti balsuoti dėl 2 papunkčio, kuris prasideda žodžiais “lietuvių kilmės”. Kas už išbraukimą, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, tas - “prieš” arba susilaiko. (Balsai salėje) Motyvavimas čia buvo bendras, mes taip sutarėme, už tai buvo leista po du pasisakyti. Prašom.

Už išbraukimą - 32, prieš - 23, 6 susilaikė. Išbraukta. Vadinasi, nereikės balsuoti dėl žodžių “lietuvių kilmės”. Aš manau, kad tada reikia automatiškai išbraukti žodžius iš preambulės “arba suteikiant neatlygintinai”, taip? Ar reikia balsuoti dėl šito? (Balsai salėje) 3 ir 4 lieka. Gerai. Tada iš eilės. Jeigu sutinkame, kad šitas lieka, kadangi tinka 3 ir 4 daliai, tada reikia balsuoti dėl žodžių “iš valstybės”.

J.BASTYS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau, kolega Basty.

J.BASTYS. Aš manau, kad čia vis dėlto įvyko klaida. Jūs sakote, kad čia buvo ir 1, ir 2 punktų klausimai, mes supratome, kad tik 1 dėl balsavimo motyvų, ir padaryta didelė klaida, nes iš tikrųjų čia, kur prasideda žodžiais “lietuvių kilmės”, tai yra tie žmonės, kurie savo žemę paliko Vokietijoje ir Lenkijoje ir čia mainais gavo vokiečių repatriantų žemę. Negalima dabar iš  jų tos žemės atimti. Todėl aš frakcijos vardu prašyčiau dėl šio klausimo perbalsuoti.

PIRMININKAS. 2 punktą?

A.ALBERTYNAS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų negalima, jau pakankamai pasisakyta.

A.ALBERTYNAS. Čia yra dezinformacija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, tamstai žodis nesuteiktas.

A.ALBERTYNAS. Buvo dezinformacija iš J.Basčio.

PIRMININKAS. Prašome su kolega J.Basčiu atskirai išsiaiškinti. Taigi siūloma balsuoti dar kartą. Kas už tai, kad būtų išbraukta, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas siūlo palikti, kaip čia dabar kolega J.Bastys šnekėjo, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Kartojam balsavimą. Prašom.

Už - 5, prieš - 53, 8 susilaikė. Punktas lieka. Tada reikės atskirai balsuoti dėl žodžių “lietuvių kilmės”. Taigi iš eilės. Pirma dėl žodžių preambulėje “iš valstybės”, vienas - už, vienas - prieš. Prašom pasisakyti. Kolega Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Nenorėjau pasisakyti.

PIRMININKAS. Kolega M.Visakavičius. Ne. Kolega A.Albertynas. Pasiūlymo autorius tuoj bus.

A.ALBERTYNAS. Žodžius “iš valstybės” būtinai reikia palikti, kadangi valstybė savo fonde turės žemės ir ji pardavinės žemę. Būtinai reikia palikti.

PIRMININKAS. Palikti. Gerai. Dabar tik už išbraukimą. K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dar sykį priminsiu, kad raštu pateikto pasiūlymo autorius turėtų turbūt pirmiau pasakyti kodėl.

PIRMININKAS. Sutinku.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kas parašyta. Skaitykime, ne dėl to, kad valstybė turėjo, neturėjo. Žemės įsigijimo nuosavybės būdai... nuosavybės teisės yra... Nuosavybės būdai yra: nuosavybės teisės atstatymas ją grąžinant arba suteikiant neatlygintinai ir žemės pirkimas iš valstybės. Tai aš įsigijau žemės iš pono ministro, tai jau ne mano nuosavybė. Juk parašyta - “žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra”. Na, o jeigu aš įsigysiu reformos metu? Kam jums to reikia “iš valstybės”? Iš bet ko pirkau, o galbūt... Suprantat, iš ko tiktai noriu. Tai yra mano nuosavybė. Juk tik tas apibūdinama čia.

PIRMININKAS. Viskas aišku. Balsuosim. Yra siūlymas išbraukti du žodžius “iš valstybės” ir siūlymas palikti. Taigi prašome balsuoti. Kas už išbraukimą, kaip siūlo K.Antanavičius, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas nori palikti, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Už išbraukimą - “už”, o už palikimą - “prieš”. Prašom balsuoti.

Už išbraukimą - 20, prieš - 41, susilaikė 4. Žodžiai “iš valstybės” lieka.

Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi mes palikome 2 papunktį, buvo siūlymas išbraukti du žodžius “lietuvių kilmės”. Kas šio pasiūlymo autorius? Atrodo, Agrarinis komitetas. A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Jeigu mes paliekame, tai tada reikia būtinai palikti šituos žodžius “lietuvių kilmės”.

PIRMININKAS. Kas siūlo išbraukti? Prašom. Gerbiamasis M.Pronckus? Prašom.

M.PRONCKUS. Mes svarstydami Agrariniame komitete priėjome prie tokios nuomonės, kad parašymas “lietuvių kilmės” gali sukelti kai kurias neigiamas politines insinuacijas. Todėl siūlome gal iš viso neminėti “lietuvių kilmės”, o tiesiog - asmenims.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.

A.BALEŽENTIS. Aš labai atsiprašau, bet ypatingos svarbos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, kelintą kartą pažeidžiate Reglamentą ir mūsų jau nubalsuotą sutarimą.

A.BALEŽENTIS. Viešai įsipareigoju daugiau nepažeisti, bet prašau.

PIRMININKAS. Aš būsiu labai laimingas. Prašau.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jeigu mes išbrauksime “lietuvių kilmės”, tai šitas įstatymas atvers kelią vokiečių kolonistams atsiimti savo žemę. To mes negalime daryti jokiu būdu. Tie žmonės, kurie okupacijos metu buvo įkelti iš Vokietijos kaip kolonistai į Lietuvą, pagal šitą įstatymo punktą jie visi galėtų atsiimti žemę, jeigu mes išbraukiame tuos du žodžius. Aš labai prašau palikti tuos žodžius.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbraukti žodžiai “lietuvių kilmės”, spaudžia mygtuką “už”, kas siūlo palikti, kaip kolega A.Baležentis ir kiti, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už išbraukimą - 21, prieš - 44, susilaikė 2. Žodžiai lieka.

Dabar paskutinis siūlomas išbraukimas - “arba valstybės išperkama žemė” -  pačioje pabaigoje.

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimat, gerai. Paliekam. Dabar prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų už visą straipsnį. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Man tai keistas dalykas, kad profesoriaus K.Antanavičiaus pataisa nebuvo priimta. Tokiu atveju turėtų mūsų garbingi agrarininkai parengti nutarimą, kuriuo būtų aiškiai pasakyta, kada prasideda žemės reforma ir kada ji baigiasi. Nes kitu atveju... Aš iš viso neįsivaizduoju, kodėl šito dalyko mes bijome, kad ponas A.Albertynas, įsigijęs žemės, ją man parduos? Čia įvyks didelis nusikaltimas? Na, aš niekaip nesuprantu, kokia buvo šito dalyko prasmė. Visas tas dalykas, kad mes šia fraze sustabdome žemės rinkos kūrimąsi, mane labai, labai nustebino. Tai kur mes einame, ponai?

PIRMININKAS. Bet iš ėjimo aš nesupratau, jūs už ar prieš šitą straipsnį.

A.KUBILIUS. Aš esu prieš šitą straipsnį, kadangi reikia sustabdyti jo priėmimą ir dar sykį pagalvoti, ką darot, ponai.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar gerbiamasis L.Milčius už šitą straipsnį? Prašom.

L.MILČIUS. Jokiais būdais negalima šito straipsnio...

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Baležentis už šitą straipsnį. Atsiprašau, gali kalbėti tik tas, kuris už šitą straipsnį. Prašom, Albertynai.

A.ALBERTYNAS. Aš pasisakau už, kadangi daug kas kalbėjo apie Hipotekos banką. Jeigu aš norėsiu parduoti žemę, aš ją perduodu Hipotekon, paskui valstybė nuperka, valstybė parduoda tam žmogui. O jeigu bus iš žmogaus... pilietis piliečiui parduos, prasidės baisi spekuliacija, valstybė nekontroliuos žemės pirkimo ir pardavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas už 6 straipsnio 2 punktą be pirmosios dalies, prašom balsuoti.

Už - 49, prieš - 20, susilaikiusių nėra. Gerbiamasis ministre, prašom, 5 mūsų įstatymo straipsnis, arba bazinio įstatymo 6 straipsnio 3 punktas.

R.KARAZIJA. 3 punktas. Čia tiktai buvo siūloma nubraukti antrąją dalį, kur aiškinama  Juridinio skyriaus siūlymu apie bendrą žemės ūkio veiklą.

PIRMININKAS. Juridinio skyriaus siūlymas mums yra neprivalomas. Jūs priimate ar nepriimate?

R.KARAZIJA. (...) pasiūlymu šitai įrašyta, kaip suprasti tą bendrą žemės ūkio veiklą. Daugiau jokių siūlymų nebuvo.

Č.JURŠĖNAS. Nėra siūlymų? Sutinkam su šituo... Prašau, pirmiausia siūlymai išbraukti. Prašom. Kolega A.Albertynas. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Aš siūlau šitą sakinį šitaip sukeisti vietomis. “Žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama: 1. Asmeniniam ūkiui. 2. Ūkininko ūkiui. 3. Bendrai žemės ūkio veiklai.”

PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, aš tamstai daugiau žodžio nesuteiksiu. Nes įspėjau, kad šitoj stadijoj nauji siūlymai neteikiami. Galima siūlyti tik ką nors išbraukti. Reikėjo raštu pateikti. Kolega V.Lapė siūlys ką nors išbraukti? Prašom.

V.LAPĖ. Aš siūlau išbraukti šito 1 straipsnio dalį ir palikti šitaip: “Žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama įstatymų neuždraustai veiklai”. O tą visą vidurį išbraukti.

PIRMININKAS. Toks siūlymas teisėtas. “Įsigyjama įstatymų neuždraustai veiklai”.

V.LAPĖ. Taip, o ten pasakų sakyti neverta.

PIRMININKAS. Gerai. A.Kubilius ką siūlo išbraukti?

A.KUBILIUS. Aš siūlau, kadangi jaučiu, kad aš visiškai pritariu pono V.Lapės pasiūlymui. Bet jeigu jo pasiūlymas bus nepriimtas, aš siūlau išbraukti žodžius “bendrai žemės ūkio veiklai”.

PIRMININKAS. Tada čia bus dvigubas braukimas. O gerbiamasis V.Bogušis irgi siūlys ką nors braukti? Prašom.

V.BOGUŠIS. Ne, visko aš tikrai nenoriu braukti, bet aš vis dėlto nesupratau, kadangi ponas ministras neatsakė. “Bendrai žemės ūkio veiklai” - tai jūs priėmėt, kad išbrauktume, ar atmetėt?

R.KARAZIJA. Ne.

V.BOGUŠIS. Aš tai ir norėjau išgirsti. Tai aš siūlau išbraukti.

R.KARAZIJA. Tai projekte yra palikta.

PIRMININKAS.Gerai. Taigi balsuosim du kartus. Gerbiamieji kolegos, dėmesio!

A.KUBILIUS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Jau yra pasisakyta.

A.KUBILIUS. Tai kad tik pasiūlymus davėm.

PIRMININKAS. Buvo ir motyvuota. Prašau, 1 - už, 1 - prieš. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad tokie dalykai, kurie čia parašyti, iš tikrųjų yra pakankamai pavojingi. Ypač frazė “bendrai žemės ūkio veiklai”, kadangi bendrai žemės ūkio veiklai įsigyta žemė, kaip toliau yra sakoma, “tai žemė, kurią jos savininkai nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės ūkio įmonėms”. Tai žmogaus galimybė įsigyti privatinėn nuosavybėn yra iš karto susiejama su nuomojimu. Tai nieko bendro neturi su Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl balsavimas už tokį punktą būtų tiesiog nekonstitucinis. Todėl aš, pritardamas pono V.Lapės pasiūlymui, siūlau išbraukti iš viso vardijimą, kam gali būti įsigyta žemė nuosavybėn, kadangi, be abejo, žemė nuosavybėn gali būti įsigyta tik įstatymų neuždraustai veiklai. O įstatymais uždrausti galima pakankamai daug, bet ne šituo įstatymu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš pasisakau už palikimą šitų žodžių, kadangi čia paprastas žmogus supranta šitaip: jeigu mes išbraukiam šituos žodžius, mes palaidojam žemės ūkio bendroves. Jeigu aš atsiimu žemę, tai pagal šitą, jeigu mes išbraukiam, aš galiu imti žemę tiktai asmeniniam ūkiui ir einu ūkininkauti. O jeigu aš neinu ūkininkauti ir negaliu kurti asmeninio ūkio, tai aš, atsiėmęs žemę, negaliu nuomoti bendrovei. Šitaip yra. Būtinai reikia palikti... Esu bendrovės narys, atsiimu žemę ir su ta žeme stoju į bendrovę. “Bendrai žemės ūkio veiklai” - šituos žodžius reikia būtinai palikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti. Bus dvigubas balsavimas. Pirmiau bandysim išbraukti tą ilgesnę sakinio dalį, kad liktų žodžiai “žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama įstatymų neuždraustai veiklai”. Teisingai aš supratau? O po to, jeigu šitas bus palikta, dar kartą balsuosim dėl keturių žodžių išbraukimo - “bendrai žemės ūkio veiklai”. Dvigubas balsavimas. Dėmesio! Kas už išbraukimą, kaip siūlo kolega V.Lapė, tas spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad liktų, kaip buvo, kaip mano ministras ir kolega A.Albertynas, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Nereikia vėluoti į posėdžius. Už išbraukimą - 22, prieš - 50, 1 susilaikė. Ilgas sakinys paliekamas. Dabar antrasis balsavimas. Kas už tai, kad būtų išbraukti iš to paties sakinio tik keturi žodžiai - “bendrai žemės ūkio veiklai”?

R.KARAZIJA. Ar galiu patikslinti?

PIRMININKAS. Prašau.

R.KARAZIJA. Ne. Čia visą tą pastraipą paliekame. Visą...

PIRMININKAS. Be abejo, lieka, bet kolegos siūlo išbraukti keturis žodžius iš tos pastraipos.

R.KARAZIJA. Visą arba palikti, nes tų nubraukimas nieko neduos.

PIRMININKAS. Tai čia savaime suprantama. Jeigu bus išbraukta, tai tada jūs kelsit  ši  tą klausimą. O kol kas tai čia taip. Taigi buvo pasiūlyta A.Kubiliaus. Gerbiamasis Kubiliau, jūs siūlėt išbraukti keturis žodžius? Tai aš siūlau balsuoti taip, kaip buvo kolegų prašyta. Taigi kas siūlo išbraukti žodžius “bendrai žemės ūkio veiklai”, nors ministrui tai atrodo nonsensas, vis tiek balsuoja už, o kas mano, kad reikia palikti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.     

 Už išbraukimą - 19, prieš - 48, 2 susilaikė. Taigi visas straipsnis lieka toks, koks buvo. Dabar galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prieš tai K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu trečią kartą priminti, kad štai ir šituo klausimu, pažiūrėkit, raštu parašytas yra K.Antanavičiaus siūlymas, kad tą paskutinę pastraipą, dėl kurios balsavom, visą išbrauktume.

PIRMININKAS. 3 punkto pirmąją dalį?

K.ANTANAVIČIUS. 3 punkte išbraukti paskutinį sakinį. Taip parašyta. Jūs nekreipėte dėmesio, ir štai norėčiau pasakyti, kas čia parašyta. “Bendrai žemės ūkio veiklai įsigyta žemė - tai žemė, kurią jos savininkai nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės ūkio įmonėms.” O jeigu mes su svainiu naudojam ją, tai kas tada? Tai jau ne ta žemė? Tai ir kam šito reikia čia? Ką duoda šitame įstatyme šitas paaiškinimas? Čiagi yra enciklopedinis paaiškinimas. Jis nieko nenustato, nieko neapriboja, nieko neįgalioja. Ir norėčiau grįžti dar prie to prieš esančio, kad išvardijama. Buvo pasiūlytas labai protingas pono V.Lapės siūlymas - “žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama visoms neuždraustoms veikloms”. Ne, parašyta “ūkininko ūkiui steigti, bendrai žemės ūkio veiklai, asmeniniam ūkiui bei kitai žemės ūkio veiklai, individualioms personalinėms įmonėms bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai”. O akcinės bendrovės kodėl neįvardytos? Tai akcinės bendrovės jau negalės turėti žemės? Juk tai yra kita veikla. Tai jeigu kita veikla, tai tada kam išvardyti šitą? Tai dar surasim šimtą tokių. O bitininkystei kokiai nors... Taigi aš, protestuodamas prieš šitą kvailą įstatymą ir prieš šitą absoliučiai nemotyvuotą balsavimą žmonių, kurie neskaitė ir nematė įstatymo, kurie štai šitaip neatsakingai elgiasi su žemės ūkiu, išeinu iš šito posėdžio ir apskritai protestuoju, kad nekreipiamas dėmesys į tai, kas parašyta raštu, kas pasakyta ne vieną sykį. Tai yra superkvaila ir superniekinga prieš Lietuvą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kadangi gerbiamasis K.Antanavičius pasakė čia keletą epitetų, tai aš nė kiek nesigailiu, kad jis išeina. Taip. Epitetai buvo pasakyti, kurie netinka Seimo nariui, juo labiau užimančiam atitinkamas pareigas. (Balsai salėje, negirdėti) Ačiū, gerbiamasis Antanavičiau, už aukštą mūsų darbo įvertinimą. Mes dabar tai ir darysim.

Kas už tai, kad būtų išbraukta 3 punkto antroji dalis? Prašom balsuoti. Kas siūlo palikti, kaip kad ministras mano, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Mes dėl pirmosios dalies balsavom, dėl antrosios dalies mes nebalsavom, o K.Antanavičius siūlo išbraukti ir antrąją dalį.

A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Žodžius “bendrai žemės ūkio veiklai įsigyta žemė”. Šitą antrąją dalį jis siūlo išbraukti. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, labai prašau padaryti registraciją, kadangi salėje kur kas daugiau žmonių, negu matyti...

PIRMININKAS. Prašau. Prašom registruotis. Dar kartą primenu, kad į posėdžius reikia ateiti laiku.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kol registruojasi, ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašau.

A.SAKALAS. Aš norėčiau priminti jums, kad dabar niekas nieko nebesiūlo išbraukti. Tai ar reikia siūlyti balsuoti?

PIRMININKAS. Ne, yra raštu pateikta ir yra alternatyvų (...) šitai pateikta. Aš negaliu...

A.SAKALAS. Aš suprantu, bet kai mes nežinome pranešėjo pozicijos... Galbūt jis jau atsiima ar neatsiima. Aš kažkaip nedrįsčiau teikti balsavimui.

PIRMININKAS. Ne, aš šito negaliu daryti, kadangi buvo raštu pateikta. Registruoti 84 Seimo nariai.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl balsavimo motyvų...

PIRMININKAS. Jau pasisakė. Užtenka. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už išbraukimą, prašom kalbėti. (Balsai salėje, negirdėti) Prašom negąsdinti, gerbiamasis Baleženti. Minutėlę, gerbiamasis Baleženti, jūs prieš kelias minutes pažadėjot laikytis Reglamento, tačiau jūs vėl veržiatės kalbėti be leidimo. Aš labai atsiprašau.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Pone Seimo Pirmininke, jeigu aš gerai prisimenu mūsų priimtą Statutą, jau tas dalis, kurios veikia, tai ten yra vienas punktas, kuriame yra aiškiai pasakyta, kad pirmininkaujantis posėdžiui prieš pateikdamas balsuoti kurį nors klausimą turi paklausti, ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Jūs ką tik pateikėt vieną punktą ir turėjote paklausti, ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Jūs to nepadarėte.

PIRMININKAS. Taigi jau pasisakė...

A.KUBILIUS. Tai kada pasisakėm? Vakar pasisakėm, ar ne?

PIRMININKAS. Ne, pasisakė. Ačiū, užtenka. Taigi dar sykį kartoju: kas už tai, kad būtų išbraukta, kaip siūlo kolega K.Antanavičius, 3 punkto antroji dalis, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas siūlo... Minutėlę, čia šitą atšaukiu. Kas mano, kad reikia palikti, kaip siūlo ministras ir kai kurie kiti, prašom balsuoti prieš arba susilaikyti. Prašom balsuoti.

Už išbraukimą - 23, prieš - 48, 1 susilaikė. Šita dalis lieka. Dabar dėl viso straipsnio bus galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Baležentis. Kadangi jau atsistojo, jam pirmam teisė. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šito straipsnio, 6 straipsnio 3 punkto paskutiniame papunktyje, kuriame yra teigiama, kad “bendrai žemės ūkio veiklai įsigyta žemė yra žemė, kurią jos savininkai nuomoja”, - tai yra absoliuti netiesa. Tai yra absoliutus melas, įteisinamas įstatyme. Tai, kas įsigyta bendrai veiklai, tai nereiškia, kad turi būti nuomojama. Dėl to gerbiamasis K.Antanavičius, matyt, ir negalėjo šito išlaikyti. Juk jeigu aš arba kuris nors kitas pasiimam žemės (sutarę keturi broliai arba dar daugiau žmonių) kolektyvinei veiklai, tai ir yra kolektyvinė veikla. Kodėl mes ją turim kažkam išnuomoti? Tai šito negali likti, o jeigu liks, tai bus toks dalykas, kuris nepaaiškinamas logikos dėsniais.

PIRMININKAS. Aišku, jūs - prieš. Kolega L.Milčius prieš šitą straipsnį? Prašom. Kolega J.Žebrauskas. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ačiū. Labai malonu. Taigi prašom balsuoti už visą 5 šio įstatymo, arba bazinio įstatymo 6 straipsnio 3 punktą. Prašom balsuoti.

49 - už, 17 - prieš, 6 susilaikė. 5 straipsnis, arba 6 straipsnio 3 punktas, priimtas.

8 straipsnis. Prašom, ministre.

R.KARAZIJA. 8 straipsnis. 5 punktas patikslintas pagal Seimo Gamtos apsaugos komiteto redakciją, kad “žemės savininkams gali būti parduodami iki 10 ha ploto miškai, įsiterpę tarp jų žemių”. Neatsižvelgta į Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą 2 punktą išbraukti. Apie pasirengimą ūkininkauti perkančiam žemę asmeniui, jeigu jis steigia ūkininko ūkį. Ir neįrašytas  Agrarinio komiteto siūlymas trečiojoje akcinių bendrovių dalyje. Ir viskas.

PIRMININKAS.Taip, čia yra tik dvi pataisos, todėl labai prašau visų pirma gerbiamąjį P.Jakučionį pasisakyti.

A.RUDYS. Jeigu galima, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

A.RUDYS. Aš prašyčiau ministrą, kiekvieną kartą gavus vieną pastabą, neišvardyti jų 56 ar kiek yra, bet kad mes galėtume apsispręsti dėl kiekvieno punkto atskirai.

PIRMININKAS. Gerai. Tai pirmiausia mes apsispręsim dėl tos dalies, apie kurią kalba gerbiamasis P.Jakučionis. Prašom, gerbiamasis Jakučioni, dėl 2 punkto.

P.JAKUČIONIS. Aš siūlau 2 punktą išbraukti dėl to, kad, mano nuomone, tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek rajonų valdybų būtų reikalas arba pareiga sudaryti sąlygas įsigyjantiems žmonėms gauti kvalifikaciją, o ne jiems drausti įsigyti, pirkti žemę.

PIRMININKAS. Kas mano kitaip? Ar gerbiamasis J.Pangonis, kuris čia eina, už? Prašom. A.Albertynas dėl antros...

A.ALBERTYNAS. (...) kvalifikaciją, jeigu esi, taip sakant, neapsigimęs žemdirbys, niekas neišmokys geru žemdirbiu būti. Mes, agronomai, žinom: rajone būdavo po 40 ir 50 ūkių, o gerų agronomų - daugiausia būdavo 10, 12, 15. Taigi čia būtinai reikia palikti. Mes negalim atiduoti žemę bet kam į rankas, kadangi žemė maitina visus Lietuvos gyventojus. Mes nepatikim gydyti žmonių tiems, kurie nemoka gydyti, gyvulio irgi nepatikim tam, šautuvo neduodam tam, kas nemoka juo naudotis, žemės irgi negalima duoti bet kam naudoti. Šitas punktas būtinai turi būti paliktas.

PIRMININKAS. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad iš 8 bazinio įstatymo straipsnio būtų išbrauktas 2 punktas, kaip siūlo kolega P.Jakučionis, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas kaip kolega A.Albertynas ir ministras mano, kad viskas turi likti savo vietoje, vadinasi, ir 2 punktas, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už išbraukimą - “už”, už palikimą - “prieš” arba susilaiko.

A.KUBILIUS. Pone Pirmininke, repliką galima?

PIRMININKAS. Už - 17. Replikos dabar nesakomos.

A.KUBILIUS. Ką reiškia “negalima”?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jūs žinot, aš jaučiu, kad jūs naująjį Statutą skaitėt, vieną klausimą nagrinėjant vieną repliką galima pasakyti, vienas pasisakymas dėl asmeninių motyvų. O jūs jau ne pirmą kartą šnekat.

A.KUBILIUS. Aš vieną sykį sakiau tik dėl vedimo tvarkos, o jūs į tai visai neatsižvelgėt.

PIRMININKAS. O tai neturi reikšmės, ar aš atsižvelgiau, ar ne. Svarbu, kad jūs vieną kartą pasinaudojot savo teise.

A.KUBILIUS. Dabar aš repliką noriu pasakyti.

PIRMININKAS. Prašau. Minutėlę. Taigi 2 punktas lieka. A.Kubilius paskutinį kartą šitą įstatymą nagrinėjant. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš taip pat, kaip ir profesorius K.Antanavičius, drįstu pasakyti jums, kad priėmus šitą straipsnį aš palieku salę, nes tai, kas padaryta, yra visiška nesąmonė. Ponas Seimo Pirmininkas turės inicijuoti visiškai naujus įstatymus, nes visi įstatymai dėl nuosavybės reiškia, kad pirmiausia turės būti patikrinta žmogaus kvalifikacija. Ponas Seimo Pirmininkas negalės privatizuoti autobuso, jeigu neturės vairuotojo teisių. Taip pat į šitą įstatymą turės būti įrašyta nuostata, kad Seimo narys A.Kubilius negalės pirkti žemės ir negalės pasisamdyti Seimo nario A.Albertyno, kad padėtų šitą žemę dirbti. (Balsai salėje, juokas, negirdėti)

BALSAS IŠ SALĖS. Gal galima repliką?

PIRMININKAS. Ne, minutėlę. Dabar yra kaip tik tas punktas, kur jums reikia pasisakyti, tai prašom ir kalbėti. Yra siūloma papildyti 8 straipsnio 3 punktą. Tai čia jūsų siūlymas, gerbiamasis Pronckau? Prašom paspausti.

M.Pronckus dėl 8 straipsnio 3 punkto papildymo. Prašom.

M.PRONCKUS. Agrariniame komitete svarstant šį klausimą komiteto nariai siūlė išplėsti šiek tiek šį punktą įrašant akcines bendroves, kurių atsiranda ir atsiras žemės ūkyje. Todėl siūlom papildomai įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš šitą siūlymą? Pirmas užsirašęs yra kolega S.Pečeliūnas. S.Pečeliūnas jau kvalifikacijos tikrinti išėjo?

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom, kolega A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Aš siūlau išbraukti 3 punktą dėl to, kad bendrai veiklai (...) gali ne tik šitie subjektai, visų neįmanoma išvardyti. Todėl jeigu bendrai veiklai, tai ir bus bendrai veiklai. Nereikia išvardyti. Iš viso siūlau išbraukti 3 punktą.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau pasiūlyti gerbiamajam ministrui, galbūt jis sutiktų, kad šiandien žemės ūkyje yra ne tik žemės ūkio bendrovės, kurios užsiima žemės ūkio gamyba ir naudoja žemę, bet yra akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, jos yra įvairiai įregistruotos. O čia yra išskiriama, paliekama tik žemės ūkio bendrovės. Tai yra, manyčiau, ne visai teisinga. Galbūt reikėtų ir jūs sutiktumėte, kad būtų žemės ūkio įmonės, kurios, aišku, žemės ūkiu užsiima, ne visos akcinės bendrovės, bet tos, kurios užsiima žemės ūkiu. O tai turėtų būti nustatyta Vyriausybės kažkokiais aktais. Pavyzdžiui, 80% pajamų iš žemės ūkio gamybos ar kiek. Todėl tiksliau būtų žemės ūkio įmonės.

PIRMININKAS. Jeigu ministras sutiks. Prašom, ministre.

R.KARAZIJA. Manome, kad aiškiau būtų įrašius akcines bendroves.

PIRMININKAS. Gerai, tada balsavimas bus toks: kadangi kolega A.Baležentis pasiūlė išbraukti, tai pirma balsuosim, ar išbraukiam šitą punktą, nes jeigu išbraukiam, tai nebus ko pildyti ir taisyti.

Taigi kas už tai, kad būtų, kaip siūlo kolega A.Baležentis, išbrauktas 3 papunktis, spaudžia mygtuką “už”, o kas už tai, kaip ministras siūlo, kad būtų paliktas šitas papunktis, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už išbraukimą - 20, prieš - 47. Šitas punktas lieka.

Dabar atskiras balsavimas dėl žodžių “akcinei bendrovei”. Prašom balsuoti. Gerbiamasis Pronckau, jūs jau vieną sykį ...

M.PRONCKUS. Aš atsiimu savo pasiūlymą ir siūlyčiau sutikti su gerbiamojo J.Pangonio pasiūlymu.

PIRMININKAS. Bet ministras nesutinka.

J.PANGONIS. Bet aš dar norėčiau vieną argumentą...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pangoni. Po to jūs irgi prarasite teisę kalbėti iki įstatymo pabaigos.

J.PANGONIS. Pasiduodu. Netgi mokesčių įstatymuose vieną kartą buvo kilęs toks ginčas ir buvo priimta, kad žemės ūkio įmonė. Ir ten nustatyta, iki kiek procentų pajamų turi būti iš žemės ūkio gamybos, kad tokia įmonė būtų laikoma žemės ūkio krypties. Todėl šitas jau yra.

PIRMININKAS. Minutėlę, kad man būtų aiškiau. Ar aš teisingai supratau: ir gerbiamasis M.Pronckus, ir gerbiamasis J.Pangonis siūlo, kad būtų “žemės ūkio įmonių nariai”, taip? Vietoj visų šitų “ir kitų” - bendrovių, bendrijų, kooperatyvų ir kitų žemės ūkio įmonių? Ar ministras sutinka? Dabar jo teisė spręsti.

R.KARAZIJA. Mes pasiliekam prie to paties. Talpi sąvoka “akcinės bendrovės”. Ta pati įmonė. Čia išvardijam ne visas, pridedam žodžius “kitas įmones”. Visos. O čia daugeliu atvejų aprėpia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, aš labai atsiprašau. Tai ar balsuojam dėl papildymo “akcinei bendrovei”? Balsuojam? Ar nereikia balsuoti? Visi sutinkat? Dovanokit, gal be balsavimo sutinkam, kad būtų “akcinė bendrovė”? Tai jau čia niekuo negaliu padėti, arba priimam, arba nepriimam. Ar jūs sutinkate, kad būtų įrašyti žodžiai “akcinei bendrovei”? Įrašom.

Dabar prašom pasisakyti dėl viso straipsnio. Dovanokit, dėl kiekvieno atskiro punkto nepasisakysim. Yra priimami tiktai siūlymai išbraukti. Prašom pakelti ranką, kas siūlys išbraukti. Minutėlę, kas siūlys išbraukti. Gerbiamasis V.Lapė. Kas dar siūlo išbraukti ką nors iš šito punkto? Prašom paspausti mygtukus.

Gerbiamasis V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau šitą punktą tikrai išbraukti.

PIRMININKAS. Kurį, 5?

V.LAPĖ. 4.

PIRMININKAS. 4. Gerai.

V.LAPĖ. Kas gali pasakyti, kokiems tikslams aš perku žemę - asmeniniams reikalams ar neasmeniniams? Juk čia juokingai atrodo, vyrai! Aš perku žemę! Jeigu man valstybė parduoda hektarą, perku hektarą, parduos šimtą - šimtą. Ir aš deruosi. Kaip gali kas nustatyti, kad aš tik asmeniniams tikslams? Tai didžiausia nesąmonė.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū. B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau pasisakyti dėl 5 punkto. Jeigu jam dar neatėjo eilė, aš palauksiu.

PIRMININKAS. Prašom iškart pasakyti ir tada iš eilės balsuosim.

B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, jūs, rodos, minėjote, kad vieno iš komitetų pataisa arba pasiūlymas buvo gautas dėl grąžintino miško, įsiterpiančio į žemės valdą, taip?

R.KARAZIJA. Taip.

B.V.RUPEIKA. Koks hektarų skaičius - 80 ar kiek?

R.KARAZIJA. Ne, čia toliau mes turėsime 9, pone Rupeika, tai, apie ką kalbate. O čia nedideli masyvai, kurie įsiterpia tarp ūkininkų žemių. Čia ne apie tai.

B.V.RUPEIKA. Ne apie šitą punktą? Tada palauksiu ano punkto.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar dėl 4 punkto buvo pasiūlyta išbraukti. Ar yra remiančių? Gerbiamasis A.Albertynas. Tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad 4 punktas, kaip siūlo kolega V.Lapė, būtų išbrauktas, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas, kaip kolega A.Albertynas siūlo palikti, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko.

27 - už išbraukimą, 44 - prieš, 1 susilaikė.

Dabar prašom pasisakyti dėl viso 8 bazinio įstatymo straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš siūlau balsuoti už ir turiu tokį pasiūlymą tiems, kurie ruošiasi išeiti ar žada išeiti. Siūlyčiau Žemėtvarkos departamentui organizuoti seminarą žemėtvarkos klausimais, kadangi kai kurie pasisakymai iš tikrųjų verčia abejoti kai kurių reikalų išmanymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis V.Zimnickas prieš?

Tai tada nesuteikiu žodžio. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamojo kolegos M.Pronckaus pasakymą - pasitikrinti išmanymą. Gal gerbiamajam M.Pronckui taip pat reikėtų tada organizuoti kursus ir jam pasitikrinti išmanymą daugelio dalykų, kurie svarstomi Seime. Gal nenurodinėkime vienas kitam, kokios srities esame specialistai, ir tuo bent nesigirkime.

O dėl straipsnio... Iš tikrųjų vien tai, kad palikta pasirengimas ūkininkauti, manau, mažai ką turi bendra su žmogaus pasirinkimu, su demokratija, su viskuo.

Aš nepatenkintas šiuo straipsniu. Aišku, jį priimsite, bet simboliškai aš balsuosiu prieš jį ir siūlau kitiems balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Aišku. Prašom balsuoti. Kas už 6 šio įstatymo, arba 8 bazinio įstatymo, straipsnį, prašom balsuoti.

Už - 40, prieš - 18, 1 susilaikė. Straipsnis priimtas.

7, arba bazinio įstatymo 9 straipsnio, 1 punktas. Prašom.

R.KARAZIJA. 1 punktą Seimo Savivaldybių komitetas siūlo išdėstyti taip: viskas kaip ir šiame tekste, tiktai miško 25 ha, o projekte - 80 ha. Tuo atveju, jeigu miškas jam grąžinamas ekvivalentine natūra vietoje žemės ūkio paskirties žemės - iki 80 ha. Tokia Savivaldybių komiteto siūloma šito straipsnio 1 punkto redakcija.

PIRMININKAS. Bet čia dar yra grupės Seimo narių siūlymas, kaip išdėstyti 9 straipsnio 1 punktą. Gerbiamasis ministre, jūs turite? “Piliečiams, įsigyjantiems žemę ūkininko ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad vienai šeimai kartu su susigrąžinta žeme tektų iki 80 ha bendro žemės ploto.”

R.KARAZIJA. Čia dar papildymas.

PIRMININKAS. Tai prašom, bus galima paaiškinti ir vieniems, ir kitiems. Aha, prašau, būkit malonūs, paspauskite, iniciatoriai. Gerbiamasis B.Rupeika tarp iniciatorių? Prašom.

B.V.RUPEIKA. Argi jūs kitaip galit manyti? Aš palaikau Savivaldybių komiteto pasiūlymą dėl 25 ha miško vien todėl, kad Lietuva, kaip čia dažnai yra oponuojama iš dešiniosios pusės, turi labai senas ir labai teigiamas miškotvarkos tradicijas. Ir staiga panaikinti... Štai, sako, ir pavadinimas “miško broliai” iš to atsirado, ir panaikinti staiga valstybinius miško tvarkymo principus, visa tai, kas yra pasiekta, būtų tas pat, kas padaryti panašią revoliuciją, kuri įvyko žemės ūkyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Aš atsiimu žodžius tuo atveju, jeigu miškas jam grąžinamas ekvivalentine natūra.

PIRMININKAS. Tuos paskutinius žodžius?

A.SADKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. O tuos 25 ha palaikot?

A.SADKAUSKAS. Taip, taip buvo, taip ir lieka.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu mes negalime svarstyti šito straipsnio ir šitų punktų. Mes iš viso šio įstatymo projektą svarstome ne ta tvarka, kurios reikėtų. Mums pirmiausia reikėjo svarstyti ir keisti Turto grąžinimo įstatymą, kadangi jis yra bendresnis, jis apima ir žemę, ir pastatus, ir visa kita. Tas yra pirminis įstatymas, o šitas - antrinis. Iki šito straipsnio dar buvo galima tai sąlygiškai daryti, bet šitame straipsnyje jau “susikerta” tie abu įstatymai. Ir šiuo metu veikiantis Turto grąžinimo įstatymas jau “susikerta” su tuo, ką mes dabar svarstom. Mums pirmiausia reikėtų apsispręsti ir nutarti, kaip mes nutarsim Turto grąžinimo įstatyme. Kaip jūs žinot, anksčiau nebuvo keliamas reikalavimas. Šiuo metu veikiančiame Turto grąžinimo įstatyme (aš sakau sutrumpintą pavadinimą) yra pasakyta, kad savininkas gali atgauti iki 80 ha žemės. Ir šiuo metu yra siūloma kartu atgauti ir pirkti žemę. Taigi mums pirma reikia apsispręsti dėl ano įstatymo, o po to svarstyti šį įstatymą arba šį straipsnį kažkokiu būdu aplenkti.

PIRMININKAS. Prašom. A.Albertynas. Dabar vienas - už, vienas - prieš dėl šitų siūlymų.

A.ALBERTYNAS. Šitame straipsnyje aš siūlau išbraukti paskutinį sakinį... “Atsižvelgiant į vietos sąlygas, žemėtvarkos projekte suformuotas žemėnaudos (...) ribas, rajono valdybos sprendimu šie maksimaliai leistini plotai gali būti (...) didesni.” Čia prasidės spekuliacija, visokie galai prasidės. Visą šį sakinį, kurį padiktavau, aš siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasiūlyti posėdžio pirmininkui pasižiūrėti į šios dienos patvirtintą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Jeigu gerbiamieji kolegos turi abejonių, ar mes dirbam teisinga linkme, tai aš tada viešai klausiu: ar mes toliau priiminėjam šį įstatymą, ar darom pauzę, priiminėjam antrąjį? Man atrodo, kad būtų logiška, ir ministras su tuo sutinka, kad pirma užbaigiam vieną įstatymą, po to - kitą. Ar dėl to reikia balsuoti? Ačiū. Prašom. J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Stebiuosi, kodėl kolegos taip nusiteikę prieš miškų grąžinimą savininkams. Pasaulyje yra seniai nustatyta, kad geriausiai yra tvarkomi privatūs miškai. Jau esu minėjęs Švedijos pavyzdį. Tačiau daugelis kolegų dedasi išmanančiais ir mini “miško brolius” bei kitus dalykus, bet nekalba apie esmę. Todėl aš siūlau palikti 80 ha, kaip čia yra. Be to, pritariu gerbiamajam A.Baleženčiui, kad iš tikrųjų, kol mes nepriėmėme nuosavybės atstatymo, galbūt šitą straipsnį aplenkime, kad paskui ten neturėtume problemų, kurių prisidarysim paskubėję. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima?

PIRMININKAS. Minutėlę, jūs jau kalbėjot, ačiū. Dabar ministras pasakys savo poziciją... aš formuluosiu balsavimo seką, kadangi čia painus dalykas. Prašom, ministre.

R.KARAZIJA. Taip. Manome, kad čia jokių kolizijų net ir su iki šiol veikiančiu Žemės reformos įstatymu nėra. Čia siūlomas bendras žemės plotas iki 80 ha, o veikiančiame įstatyme naudmenos paliekamos tos pačios - 50. Be to, 80 ha miškas gali būti ta žemė, kuri sugrąžinama apaugusi mišku. Gali būti keičiama ir jos paskirtis. O šiaip, be abejo, po Žemės reformos įstatymo pakeitimų bus atitinkamai derinamas ir antrasis įstatymas. O apskritai mes liekame prie to, kas įrašyta projekte.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, ministre.

Gerbiamieji kolegos, dėmesio. Prašom klausyti, kadangi čia keli balsavimai dėl tų pačių dalykų. Aš siūlau iš pradžių 1 punkto pirmąją pastraipą padalyti į dvi dalis ir balsuoti alternatyviai. Ar už kolegų A.Baleženčio, V.Lapės, L.Milčiaus, M.Treinio siūlymą (aš jį galėsiu perskaityti, jeigu reikia), ar už tą variantą, kuris yra pagrindiniame projekte iki žodžių “iki 80 ha”, kadangi čia sutampa, bet yra kitaip suformuluota. Po to, kai mes už tai nubalsuosim, balsuosim, ar 80, ar 25 ha miško. Po to balsuosim dėl A.Albertyno siūlymo - išbraukiam antrąją dalį ar neišbraukiam. Ir kai visa tai padarysim, tada dėl viso straipsnio. Ar aišku?

Pirmasis balsavimas yra alternatyvus. Ar už kolegų A.Baleženčio, V.Lapės, L.Milčiaus, M.Treinio siūlymą, ar už pagrindinį projektą? Balsavimas “už” - už pagrindinį projektą, kadangi čia yra siūlymas kaip alternatyva. Kas       už kolegų A.Baleženčio, V.Lapės, L.Milčiaus, M.Treinio siūlymą, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Pabrėžiu. (Balsai salėje, negirdėti) Nagi susitarėm, atrodo... 

Gerai, aš perskaitysiu. Minutėlę. Gerai, tada aš perskaitau tekstą. Žinoma, tas atims laiko, bet aš tada turėsiu moralinę teisę šitą posėdį pratęsti iki 23.30 val.

Taigi skaitau tekstą. 9 straipsnio 1 punktą gerbiamieji A.Baležentis, V.Lapė, L.Milčius, M.Treinys siūlo išdėstyti taip: “Piliečiams, įsigyjantiems žemės ūkininko ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės (čia parduoti), kad vienai šeimai kartu su ta grąžinta žeme žemės tektų bendro ploto iki 80 ha.” Toliau kaip tekste. Pagrindinį tekstą jūs turit, čia yra sugrąžintos ir pirktos žemės 80 ha.

R.KARAZIJA. Tik toks skirtumas.

PIRMININKAS. Va čia yra esmė.

Taigi kas už pagrindinį projektą, kuriam atstovauja Vyriausybė - konkrečiai, ministras, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas už alternatyvųjį variantą - “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti. Į sveikatą.

Taigi už pagrindinį variantą - 50, už antrąjį variantą - 18. Lieka pagrindinis variantas.

Dabar antrasis balsavimas. Miško 80 ha arba, kaip siūlo kolega A.Sadkauskas ir kiti, iki 25 ha. Balsavimas tokia seka: 80 ha - už, 25 ha - prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.

Už, t.y. pirmasis variantas, - 22, antrasis variantas - 45. Lieka 25 ha.

Dabar, gerbiamieji kolegos, A.Albertyno pasiūlymas antrąją dalį išbraukti. Kas palaiko kolegą A.Albertyną, tas spaudžia mygtuką “už”, kas šįsyk laikosi ministro nuomonės - tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už išbraukimą - 14, prieš - 45, 2 susilaikė. Antroji dalis lieka.

Dabar prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 1 - už, 1 - prieš. Prašom. B.Rupeika. Dabar galima pasisakyti tiktai prieš. Čia aš nematau nė vieno, kas norėtų pasisakyti prieš, man atrodo.

B.V.RUPEIKA. Aš pasisakau prieš, kad būtų už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Zimnickas. Gerbiamasis F.Kolosauskas. Reikia spėti.

F.KOLOSAUSKAS. Prieš.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi prašom balsuoti už visą 7 šio projekto, arba bazinio įstatymo 9 straipsnio 1 punktą. Prašom balsuoti. Neaišku, ant ko pyksta.

49 - už, 14 - prieš, 1 susilaikė. Straipsnis priimtas.

8 šio įstatymo, arba bazinio 9 straipsnio 2 punktas. Prašom.

R.KARAZIJA. 2 punktas. Seimo Savivaldybių komitetas siūlo iš šio punkto išbraukti paskutinius žodžius “ir pirktą žemę”. O vietoje jų įrašyti žodžius “išsipirktą lengvatinėmis sąlygomis ir pirktą pagal tuo metu galiojusias kainas žemę”.

PIRMININKAS. Kas pasiūlymo autorius, kas norit pasisakyti?

R.KARAZIJA. Čia Seimo Savivaldybių komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, prašom paspausti.

R.KARAZIJA. Ir dar vienas buvo siūlymas...

PIRMININKAS. Minutėlę, pirma šitą. Gerbiamasis A.Sadkauskas. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Aš perskaitysiu visą punktą, jis jums bus labai aiškus.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Nauja visa 9 straipsnio (...) redakcija. “Piliečiams kitai žemės ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui) žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad vienai šeimai nuosavybės teise priklausančios žemėnaudos ribose būtų ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos narių susigrąžintą, išsipirktą lengvatinėmis sąlygomis ir pirktą pagal tuo metu galiojusias kainas žemę.”

PIRMININKAS. Gerai.

A.SADKAUSKAS. Ne daugiau, atsiprašau.

PIRMININKAS. Ne daugiau. Gerai. Kas prieš tokį siūlymą? Prašom. V.Petkevičius.

V.PETKEVIČIUS. Man atrodo, kad nereikia žodžių “galiojusias kainas”. Kainos negalioja, jos nustatomos. Pakanka “pagal to meto kainas”, ir gana.

PIRMININKAS. Čia redakcinė pataisa. Prašom. Kas iš principo prieš šitą? Ar nėra prieš?

Kolega V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamieji, aš kreipiuosi į tuos, kurie labai gerai išmano žemės ūkį. Vis dėlto dar kartą kalbu: kodėl mes ribojame perkamos žemės kiekį? Nustatėme galutinę ribą, viršutinę, ir gana. Kam dar apatinę ribą ir dar skirstyti - asmeniniam, neasmeniniam? Kas šitą suskirstys ir kas tą išspręs? Aš siūlau iš viso išbraukti šitą siūlomą to punkto pataisą.

PIRMININKAS. Gerai, bet mes, kadangi kolegos pasiūlė, turėsim du kartus balsuoti. Pirma balsuosim už pataisą, po to jau - ar išbraukti su ta pataisyta straipsnio dalimi.

Gerbiamasis ministre, jūsų nuomonė?

R.KARAZIJA. Mes pasisakom už tą patį, kas įrašyta projekte.

PIRMININKAS. Gerai. Tada balsuosim už papildymą, kurį pasiūlė gerbiamasis A.Sadkauskas ir kiti. Kas už šitą pasiūlymą, tai už, o kas prieš, tai prieš ir t.t. Prašom balsuoti. Kas už gerbiamojo A.Sadkausko pasiūlymą?

Už - 33, prieš - 25, 5 susilaikė. Pataisa priimta.

Dabar prašom balsuoti už visą 2 punktą. Jeigu dar kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, prašom. Ar yra norinčių pasisakyti? Tada prašom balsuoti. Tada prašom balsuoti už visą   9 straipsnio 2 punktą, arba už šio įstatymo 8 straipsnį. Prašom balsuoti. Čia balsavimas prieš ir išbraukimas.

47 - už, 12 - prieš. 8 šio įstatymo straipsnis, arba bazinio 9 straipsnio 2 punktas, priimtas. 9.9 prašom.

R.KARAZIJA. 9 straipsnio 7 punktas. Jis yra papildomas ir jokių siūlymų bei pastabų neturėjome.

PIRMININKAS. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galim priimti? Nereikia? Priimta. Ačiū. Tada pertrauka iki 17 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registruojamės.

Salėje - 65 Seimo nariai. Tęsiam Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” priėmimą. Dabar 10... čia taip ir supuola: 10 ir 10 straipsnis. Eiliškumo tvarka. Prašom, gerbiamasis ministre.

R.KARAZIJA. Čia pagal šitą projektą patikslinta eiliškumo tvarka sugrąžinant žemę natūra kaime ir ne kaime gyvenantiems asmenims. 1 punkto antroji ir trečioji dalis pagal Seimo narių A.Sadkausko ir A.Nesteckio pasiūlymą. Be to, Seimo nariai A.Sadkauskas ir A.Nesteckis siūlo 3 papunktį nukelti tarp 8 ir 9. Tarp 8, “kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra.” Ir Seimo Agrarinis komitetas siūlo 6 papunktį perkelti tarp 2 ir 3.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia kai kas siūlo iš viso 6 papunktį išbraukti. Ar čia šitas galioja?

R.KARAZIJA. ... dar siūlymas 6 papunktį... Aš tuoj čia susigaudysiu. Savivaldybių komitetas siūlo tą 6 papunktį išbraukti, tačiau manome, kad jis vis dėlto projekte yra neatsitiktinai. Taip. Ir reikėtų jį palikti. Savivaldybių komitetas atsisako to savo siūlymo.

PIRMININKAS. Atsisako, gerai. Tai tada vienu mažiau. Vadinasi, lieka gerbiamojo P.Jakučionio siūlymai sukeisti 1, 2 papunkčius ir t.t. bei gerbiamojo M.Pronckaus siūlymas 6 punk tą laikyti 3 punktu. O gal irgi atsisakot ar ne? Ne. Tai dabar aš prašysiu gerbiamuosius P.Jakučionį ir M.Pronckų pirmiausia motyvuoti savo siūlymus, po to dar porą Seimo narių palaikyti vieną arba kitą. Prašom. Pirma gerbiamasis P.Jakučionis. Gerbiamasis Pronckau, jūs paspaudėt?

Kolega Jakučioni, prašom motyvuoti savo siūlymą.

P.JAKUČIONIS. Siūliau 1 ir 2 papunkčius sukeisti vietomis, bet tai buvo pagal senąją redakciją, dabar reikėtų 2, 3 sukeisti, pakelti aukščiau, o 1 nuleisti į trečiąją vietą, jeigu taip galima pasakyti. Labai aiški čia idėja, kad pirmiausia reikia atiduoti žmonėms žemę natūra, o tik paskui jau likusią žemę skirstyti arba parduoti kitiems pretendentams. Man rodos, kad šitoks nuoseklumas būtų ir žmonėms daug labiau suprantamas.

Dabar čia dar mano buvo pastaba pakeisti žodį “vietovėje”, parašyti aiškesnį žodį. Ir čia dabar jau yra parašyta naujoje redakcijoje vietoje “toje vietovėje” - “toje apylinkėje”. Tai jau aiškiau...

PIRMININKAS. Tinka, gerai.

P.JAKUČIONIS. Ir tinka.

PIRMININKAS. Ir antrame sakinyje.

P.JAKUČIONIS. Dabar toliau čia 5 papunktyje yra taip. Toliau čia 5 papunktyje yra įrašytas antras sakinys: “Jiems jų prašymu gali bū ti sugrąžinta to regiono kaimo vietovėje”. “Tas regionas”, aš jau kalbėjau tuo klausimu, labai gali būti įvairiai traktuojamas pats apibrėžimas, pats žodis. Būtų geriau, kad čia būtų parašyta ne “to regiono”, o “to rajono”. Tuo labiau kad jeigu imsime regiono sąvoką, čia gali būti nuo gyvenamojo miesto, pavyzdžiui, Vilniaus, ir 100 km, ir daugiau iki tų kaimo vietovių, to regiono pakraščių. O žemė čia suteikiama, grąžinama, kaip matyti, tai asmeniniam ūkiui. Tai koks čia bus asmeninis ūkis, sakysim, už 80 ar už 100 km? Aš siūlau tuos žodžius “to regiono” pakeisti “to rajono”.

Ir dar čia sakoma “ne daugiau kaip 2 ha kiekvienam pretendentui”. Aš siūlyčiau taip kaip ir visiems asmeniniams ūkiams - 23ha, kaip yra ir kitais atvejais.

Tai tokios būtų mano pastabos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gerbiamasis M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Esmė šito straipsnio yra ta, kad dalis žmonių, gavę žemės pagal Valstiečių ūkio įstatymą, dėl įvairiausių priežasčių nesuspėjo įsiforminti, ir šitiems žmonėms šiuo metu gresia antras išbuožinimas. Dalis jų ūkininkauja, turi pastatus, technikos ir t.t., bet žemė slysta iš po jų kojų. Tokių žmonių Respublikoje nėra daug, tačiau jų yra. Kadangi šie žmonės yra tikri ūkininkai, ūkininkauja, jiems jau vieną kartą valdžia davė žemės, todėl mes siūlom pirmumo teise kiek galima greičiau įforminti tą žemę, kad jie iš tikrųjų jaustųsi esą ūkininkai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašysiu, kad jūs ir kiti pasisakytumėt dėl šitų šakotų siūlymų vieni - į vieną pusę, kiti į kitą pusę.

Gerbiamasis A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tai, ko gero, sudėtingiausias straipsnis. Aš pabandysiu truputėlį išdėstyti savo požiūrį į šitą straipsnį. Pirmiausia yra neaišku iš pavadinimo ir iš esmės, kas tai per eilė. Eilė gali būti dėl reformos vykdymo laiko, kas po ko, bet čia nepanašu. Antroji eilė gali būti žemės gavimo eilė, kada pirmasis gauna, antrasis gauna tik tai, kas lieka nuo pirmojo, ir t.t. Jeigu taip, tai tada šitokia eilė yra nereikalinga, nes jeigu žemė yra laisva, jeigu žmogui grąžinama jo paties žemė, tai iš kurgi susidarys į tą pačią žemę tiek pretendentų, toks eiliškumas? Vadinasi, čia irgi ne ta eilė.

Kitaip sakant, yra iš viso nebeaišku, kas čia per eilė. Todėl aš siūlyčiau šito straipsnio po trečiojo svarstymo šiandien nepriimti. Jeigu vis dėlto iškiltų toks dalykas, kad būtų priimamas, nors čia, dar kartą kartoju, yra visiškai neaišku, kokia eilė... tai toliau čia yra supriešinami žmonės. Jeigu tai eilė žemei, tai supriešinami žmonės, ir išeina toks baisus absurdas, kad nuosavybė priklauso nuo to, kur žmogus gyvena - ar kaime, ar mieste, ar vietoje, ar ne vietoje. Dar daugiau man klausimų kyla dėl politinių kalinių ir tremtinių. Štai penktasis papunktis teigia, kad šiems žmonėms, jeigu jie gyvena mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, jų prašymu gali būti sugrąžinta to regiono kaimo vietovėje tik dalis - ne daugiau kaip 2 ha kiekvienam pretendentui turėtos žemės. Na, aš niekaip nesuprantu, kodėl ne 80, kodėl ne visa žemė? Aš įžiūriu, kad čia yra dar vienas šitų žmonių persekiojimas. Aš prašau šį punktą, nors tai yra trečiasis svarstymas, paaiškinti.

Kai kuriuos punktus galima būtų visiškai neskausmingai sujungti. Pavyzdžiui, antrąjį ir trečiąjį. Jeigu žmonės pasiima savo pačių žemę...

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 10 sekundžių.

A.BALEŽENTIS. Taip. Pavyzdžiui, tas pat yra ir su dešimtuoju punktu, ir su kitais. Kai kurie punktai yra sujungtini. Dėl to aš dar kartą prašau šitam straipsniui po trečiojo svarstymo nepritarti ir jo nepriimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Visakavičius.

M.VISAKAVIČIUS. Aš siūlau 6 papunktį ne tik neišbraukti, bet perkelti tarp antrojo ir trečiojo. Todėl, kad tai buvo pirmieji žmonės, kurie rizikavo, investavo savo kapitalą, dirbo ir kiekvieną kartą jie laukia žemės matavimo, kada ta žemė bus atimta iš jų. Taigi aš už tai, kad tas papunktis liktų ir būtų įrašytas tarp antrojo ir trečiojo. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs remiate kolegą M.Pronckų, taip?

M.VISAKAVIČIUS. Taip, absoliučiai jį remiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Pirmiausia aš dėl pirmojo papunkčio. Siūlyčiau jo niekur nenukelti. Kaip aš suprantu, šią žemę, tuos 23 ha, žmonės turi gauti.

Dėl trečiojo punkto. Aš pritarčiau perkelti jį tarp aštuntojo ir devintojo. Manau, kad tai asmenys, kurie negyvena kaime ir negalvoja dirbti, t.y. “kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra”. Taip pat aš pritariu pono M.Pronckaus pasiūlymui, kad tie žmonės, kuriems valdžia, valstybė jau vieną kartą suteikė galimybę ūkininkauti, vis dėlto ją turėtų gauti. Dabar iš jų atimti žemę negalima.

Na, ir paskutinis, dėl ko aš norėčiau pasakyti, t.y. 5 punktas. Galbūt būsiu neteisingai suprastas, bet vis dėlto aš siūlyčiau jį išbraukti. Aš tikrai ne prieš politinius kalinius ar tremtinius, bet kodėl mes siekiame sudaryti vėl privilegijas? Ten pirma išbraukėme dėl įvairių ordininkų. Kodėl mes grįžtame prie tų tarybinių laikų, kurie, sakom, taip yra įkyrėję? Ten taip pat trijų Šlovės ordinų kavalieriai galėdavo naudotis lengvatomis, darbo didvyriai irgi. Dabar ne tik jiems, bet ir jų vaikams yra suteikiama. Šito, aš manau, niekaip nesupras ir daugelis kaimo žmonių. Ne tik tie tremtiniai, kurie nukentėjo. Vieną kartą valstybė jiems suteikė, kiek galėjo, kompensaciją. Jeigu bus prisiteista iš Rusijos, derybų keliu susigrąžinta, aš manau, kad ir dar jie kažkiek gaus, bet nepadarykime privilegijuotų kastų, kad jiems, jų vaikams ir (dar tuojau bus) vaikų vaikams. Aš siūlyčiau, kad galėtų bendra tvarka.

Na, ir paskutinis, ką aš siūlyčiau, kad žmonės, kurie atsikelia, gyvena ir dirba kaime, o žemė buvo kitur, turėtų galimybę atsikelti ekvivalentine natūra kiek galima arčiau. Ir viskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė V.Briedienė. Prašom.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt daugiausia nuskriausti ir apiplėšti yra penktajame punkte numatyti kaime gyvenantys politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų vaikai. Jeigu kas sako, kad jiems kažką sugrąžino, tai reikia pasižiūrėti, kiek praktiškai jiems yra grąžinta. Jiems nieko negrąžinta. Jeigu politiniams kaliniams išmokėjo po 50 rb už mėnesį, praleistą lageriuose ar kalėjimuose, tai yra juokinga suma. Arba po 35 tūkst. už atimtą turtą. O dabar jie yra nukelti į penktą vietą. Aš siūlyčiau penktąjį punktą padaryti trečiuoju. Nes tikrai iš mūsų pusės labai nesąžininga palikti juos taip toli.

Dabar dėl šeštojo punkto. Asmenys, kuriems žeme buvo leista naudotis pagal Valstiečių ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas. Gerbiamieji Seimo nariai, tiems, kurie norėjo įforminti, buvo pakankamai laiko, jokių kliūčių nebuvo ir jie žemę, gautą pagal Valstiečių ūkio įstatymą, įformino. Čia liko žmonės, kurie gudravo ir kurie ieškojo kokių nors kitų žemės panaudojimo būdų, kad tą žemę panaudotų ne žemės ūkio reikalams, bet kitiems tikslams. Aš pati susidūriau su tokiu atveju Raseinių rajone ir žinau, kad žmonės, turintys ir gyvulių, ir savo inventorių, ir traktorių, neatgauna savo žemės, o atėjęs žmogus iš kito rajono pasiėmė keturių ar penkių ūkininkų žemę ir įkūrė pagal Valstiečių ūkio įstatymą savo ūkį. Aš buvau nuvažiavusi ir mačiau, kaip ten stovi gabalai nearti, užsiimama visai kuo kitu, įkurta lentpjūvė. O tikriems savininkams žemė negrąžinama. Tie, kurie norėjo įforminti pagal Valstiečių ūkio įstatymą, įformino. Todėl aš siūlau išbraukti iš šeštojo punkto žodžius “tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas”. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom.

R.KARAZIJA. Pritariame Agrarinio komiteto siūlymui perkelti šeštąjį punktą tarp antrojo ir trečiojo bei Seimo narių A.Sadkausko ir A.Nesteckio siūlymui trečiąjį punktą perkelti tarp aštuntojo ir devintojo.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, čia yra siūloma išbraukti. Tai aš tuos išbraukimus siūlysiu balsuoti vėliau, o dabar mes turime nuspręsti dėl gerbiamojo P.Jakučionio siūlymų. Dėl balsavimo motyvų jau pasisakyta. Prašome dar kartą registruotis. Kolegos, registracija!

Salėje yra 82 Seimo nariai. Kas už kolegos P.Jakučionio siūlomas pataisas, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, tas - “prieš” arba susilaiko. (Balsai salėje) Minutėlę! Prašau. Jos yra tokios. Sukeisti pirmąjį ir antrąjį papunkčius vietomis, t.y. pirmiausia sugrąžinti žemę natūra, o paskui skirti asmeniniam ūkiui. Po to yra patikslinimai - vietoj “regiono” rašyti “to rajono” ir vietoj žodžių “ne daugiau 2 ha” įrašyti “23 ha”. Tai yra komplektas, nes jeigu po kiekvieną gabaliuką balsuosime, prapulsime. Kartu. Arba priimam, arba nepriimam. Ministras nepritaria. Taigi prašome balsuoti. Kas už kolegos P.Jakučionio pasiūlymus, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, tas - “prieš” arba susilaiko. Už - 22, prieš - 48, 2 susilaikė. Pataisos nepriimamos.

Dabar, jeigu aš teisingai supratau gerbiamąjį ministrą ir gerbiamąjį M.Pronckų, tai jie sutarė, taip?

R.KARAZIJA. Taip.

PIRMININKAS. Priimta. Taigi dėl šitų dalykų balsuosime balsuodami dėl viso straipsnio. Bet yra linksmesnis dalykas - siūlymai išbraukti. Dėl jų turime balsuoti pirma. Yra siūlymas išbraukti penktąjį punktą, jeigu aš teisingai supratau kolegą Z.Adomaitį, ir siūloma iš šeštojo punkto (nesvarbu, kur tas šeštasis punktas, dabar nespręskim), kaip siūlė kolegė V.Briedienė, išbraukti žodžius “tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas”. Teisingai perskaičiau?

Taigi pirmiausia balsuosime dėl kolegos Z.Adomaičio pasiūlymo išbraukti penktąjį punktą. Ministro nuomonė dėl šito?

R.KARAZIJA. Siūlome palikti.

PIRMININKAS. Aišku. Taigi balsavimas toks. Kas už penktojo papunkčio išbraukimą, kaip siūlo kolega Z.Adomaitis, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas prieš, kaip siūlo pranešėjas ir ministras, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už išbraukimą - 19, prieš - 37, 8 susilaikė. Penktasis punktas lieka.

Dabar gerbiamosios V.Briedienės siūlymas iš šeštojo punkto išbraukti žodžius “tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas”. Kas už išbraukimą, kaip siūlo kolegė, tas spaudžia mygtuką “už”, kas už palikimą, kaip siūlo ministras ir kiti, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom.

Už išbraukimą - 17, prieš - 44, 3 susilaikė. Dabar aš siūlysiu balsuoti taip. 10 straipsnis susideda iš 4 punktų, o pirmasis punktas - iš 11 papunkčių. Kadangi raštu buvo pasiūlyti atitinkami siūlymai sukeisti ir mes vieną atmetėme, o kitus ministras priėmė, tai aš siūlau tada taip daryti - balsuojam dėl pirmojo punkto taip, kaip sutiko ministras, priimdamas gerbiamojo M.Pronckaus ir gerbiamojo A.Sadkausko siūlymus. Kas už taip suredaguotą šitą pirmąją dalį, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, tas - “prieš”. (Balsai salėje) Tada, ministre, jūs pasakykite, kokia eilė.

R.KARAZIJA. Eilė tada būtų tokia: pirmasis - savo vietoje, antrasis - savo, šeštasis pakyla į trečiąją vietą...

PIRMININKAS. Minutėlę, lėčiau. Pirmasis ir antrasis punktas lieka savo vietoje. Šeštasis?

R.KARAZIJA. Šeštasis pakyla į trečiąją, trečiasis nusileidžia tarp aštuntojo ir devintojo.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti už pirmąjį punktą. Kas už, tas “už”, kas prieš, tas “prieš”. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų jau buvo kalbėta.

Taigi už pirmąjį punktą - 58, prieš - 11, 3 susilaikė. Ar dėl kitų punktų - 2, 3, 4 - reikia dar balsuoti? Ačiū. Prašom pasisakyti dėl viso 10 straipsnio. Du - už, du - prieš. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Šitas punktas visiškai neišlaiko jokios kritikos. Aš jau sakiau, kad neaišku...

PIRMININKAS. Netrukdykit! Prašom kalbėti.

A.BALEŽENTIS. ...kokia čia eilė. Eilė kam? Ar reformos eilė, ar žemės gavimo eilė? Pats išdėstymas neišlaiko jokios kritikos, dėl to jis negali būti priimtas. Dar prie to galiu pridurti, kad procedūra buvo visiškai nekorektiška. Nebuvo leista pasisakyti dėl balsavimo motyvų, buvo balsuojama pagal vieną principą, kad kuo greičiau, dėl to, aš manau, jis yra visai neapsvarstytas tiek, kad galėtume pritarti po trečiojo svarstymo. Todėl aš pasisakau prieš priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Šitas punktas atskleidžia buvusios reformos esmę, kada be jokios eilės buvo pasiūlyta žmonėms atsiimti žemę. Dabar matote, kas išeina, kai į tą patį plotą pretenduoja tiek žmonių. Ir ponas A.Baležentis net nesusigaudo, kaip galima būtų jiems išdalyti. Tai viena esmė.

Kita esmė - eilė išdėstoma taip, kad pirmieji lieka kaimo žmonės, kurie gali ir turi kuo dirbti ir yra naudingiausi Lietuvai bei visuomenei. Todėl aš siūlau šitą punktą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už 10 šio įstatymo (arba bazinio 10) straipsnį, prašom balsuoti.

Už - 52, prieš - 18, 1 susilaikė. Priimta. 11 straipsnis. Čia yra A.Rudžio siūlymai.

R.KARAZIJA. 1 punktas patikslintas atsižvelgiant į gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio pasiūlymą, t.y. daugiau išaiškinta, kokia tvarka valstybinės įstaigos reglamentuoja žemės (...). Be to, ponas A.Rudys dar papildomai raštu siūlo žemės pirkimą, nuomą, pardavimą ir dovanojimą tvarkyti naujai įsteigtai žemės agentūrai. Manome, kad yra valstybinė žemėtvarkos tarnyba, kuri pajėgi šį darbą atlikti.

Ponas A.Rudys siūlo antrąjį punktą, kur kalbama apie sklypo pardavimą dalimis, išbraukti. Tačiau tokia realybė yra. Mes pasiliekame prie to, kas yra projekte. Be to, ponas A.Rudys siūlo 1 straipsnį papildyti vienuoliktąja dalimi. Mūsų nuomone, visiškai pakanka 11 straipsnio trečiosios ir septintosios dalies, kur numatytos žemės perleidimo sąlygos.

Ketvirtasis punktas patikslintas pagal Juridinio skyriaus pastabas, penktasis - pagal Seimo nario profesoriaus K.Antanavičiaus pastabas. Daugiau kitų pasiūlymų neturėjome.

PIRMININKAS. Nėra. Taigi esminis čia yra išbraukimas. Ir aš prašau kolegą A.Rudį pirmiausia išdėstyti savo pozicijas, ar pataisymai jam priimtini ir ar jis reikalauja tą antrąją dalį išbraukti ir dar įrašyti papildymą. Prašom.

A.RUDYS. Taip, mano akimis žiūrint, čia yra esminis skirtumas. Man visai nesvarbu, kaip vadinsis...

PIRMININKAS. Kolegos, tylos!

A.RUDYS. ...ar žemės agentūra, ar žemėtvarkos tarnyba, ar dar kokį norit pavadinimą sugalvokit. Esmė čia yra kita. Kad šita institucija būtų ne registruojanti, bet perkanti ir parduodanti. Štai esminis skirtumas. Jeigu, sakykim, ministras priimtų mano pasiūlyto pirmojo punkto antrąją dalį perredaguoti taip, kad tai būtų privalomas tarpininkas perkant ir parduodant žemės ūkio paskirties žemę, tai tuo atveju valstybė galėtų vykdyti savo pasirinktą žemės ūkio politiką, tikslingai stambinti ūkius, galėtų kontroliuoti žemės judėjimą. Taip būtų išsaugota nuosavybė. Vadinasi, šiuo atveju, jei pasirinkai parduot, tai ir parduok. Bet pardavimas šiuo atveju yra ribojamas ne bet kam, o valstybinei agentūrai arba kokiai nors kitai tarnybai.

Tai, ką jūs priėmėte iš mano bendrų pasisakymų, aišku, yra neblogai, bet aš siūlau vis dėlto padidinti šios tarnybos reikšmę.

PIRMININKAS. Aišku. Kolega A.Baležentis. Atsiprašau. Tai prašom dar sykį... Gerai, bet tegul kolega A.Baležentis pasisakys.

A.BALEŽENTIS. Taip, aš norėčiau pasisakyti dėl pirmojo ir dėl penktojo, bet jeigu mes sutariam, kad tik dėl pirmojo, tai tik dėl pirmojo.

PIRMININKAS. Taip. Pirmasis, antrasis ir t.t.

A.BALEŽENTIS. 11 straipsnio pirmajame punkte yra sakoma, kad “privatinėn nuosavybėn įsigyti žemės sklypai gali būti išnuomojami tik po to, kai jie yra užregistruoti”. Čia susidaro užburtas ratas. Kitose įstatymo vietose numatyta, kad nuosavybėn žemę galima gauti tik po to, kai bus išnuomota, o čia teigiama, kad išnuomoti galima tik po to, kai bus įregistruota. Tada gali atsitikti taip, kad nei vienas, nei kitas negalės įvykti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom išdėstyti savo poziciją.

R.KARAZIJA. Vis dėlto rimti pono A.Rudžio pasiūlymai, tačiau mes manome, kad tą funkciją galės atlikti ir išplėsti žemėtvarkos tarnybos. Galų gale ir tą kontrolės funkciją. Pagaliau kai kas bus sprendžiama ir savivaldybių lygiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Aš siūlau tada alternatyviai balsuoti. Kas už gerbiamojo ministro teikiamą pagrindinio projekto 11 straipsnio 1 punktą, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas už kolegos A.Rudžio siūlomą 11 straipsnio pirmosios dalies variantą, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Dar gerbiamasis A.Rudys patikslinti nori. Prašom.

A.RUDYS. Aš norėčiau procedūrinį dalyką. Gerbiamieji, šitas sprendimas, man atrodo, yra svarbiausias iš visų šiandien daromų sprendimų, nes iš jo kyla keletas kitų dalykų. Aš labai prašyčiau tokiu atveju atidėti šito straipsnio priėmimą, nes vis tiek mūsų procedūra ilgokai užtruks. Pagaliau pasikonsultuoti, sužinoti Prezidento nuomonę, todėl kad jam reikės pasirašinėti arba nepasirašinėti šitą įstatymą, jo patarėjai galėtų čia dalyvauti ir pasakyti, kaip jie žiūri, kaip jie patars elgtis Prezidentui. Todėl, kad šioje vietoje mes pasirenkame vieną iš dviejų kelių: ar Lietuvos žemės ūkis bus eksportinis ir efektyvus, ar jisai bus tik Lietuvai aptarnauti su visais iš to išeinančiais padariniais.

PIRMININKAS. Gerai, aš darau tik tokią išlygą. Aš prašysiu dar kartą pasisakyti gerbiamąjį M.Pronckų ir gerbiamąjį ministrą. Prašau. Prašom be pastabų, gerbiamasis Giniotai!

M.PRONCKUS. Gerbiamojo A.Rudžio pasiūlymas yra labai rimtas ir į jį reikia atsižvelgti. Tačiau aš norėčiau prašyti gerbiamąjį A.Rudį sutikti su tokia samprata. Šiaip ar taip, rudens sesijoje mes turėsime būtinai svarstyti ir, ko gero, priimti įstatymus, kurie aptars hipotekos santykius. Kaip tik tuose hipotekos įstatymuose ir Žemės įstatyme, kurį mes turėsime priimti, šitie reikalai turėtų būti svarstomi, įrašyti ir kaip reikiant padiskutuota. O čia, kadangi mes negalime pakankamai apsibrėžti tais klausimais, aš siūlyčiau tame įstatyme neteikti to pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom dėstyti savo nuomonę.

R.KARAZIJA. Dėl rimtumo neabejojame, bet dabar dėl agentūros steigimo. Vis dėlto vienose rankose, kol žemėtvarkininkai šituos reikalus galės spręsti, yra geriau. Manome, kad Hipotekos įstatymas tai papildys, žinoma, ir Žemės įstatymas čia kai kuriuos tuos klausimus išspręs, o kad ta tarnyba reikalinga - neabejotina. Bet ar ji bus vadinama agentūra, ar žemėtvarkos padalinys, manome, tai bus ne esminis dalykas. Ne esminis, bet kad tai būtų vienose rankose, ir tvirtose, ir patikimose.

PIRMININKAS. Aš išimties tvarka A.Rudžiui.

A.RUDYS. Atsiimu savo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Tai tada nereikia balsuoti?

A.RUDYS. Tada nereikia.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. O dėl 2 punkto jūs ... Prašau. Dėl 2 punkto, kas nori paremti ir kas nori prieš kalbėti? Gerbiamasis A.Rudys trumpai dėl 2 punkto išbraukimo.

A.RUDYS. Aš kategoriškai pasisakau prieš tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai būtų smulkinami. Šiuo atveju, jeigu jau atstatytas ūkininko ūkis arba sukurtas 15, 17, 25 ha ar pan., tegul jis kaip ūkinis vienetas toliau ir funkcionuoja. Nieko nėra dabar baisiau kaip susmulkint. O jeigu šiuo atveju bus kokia nustatyta tvarka šitiems leidimams gauti, tai, be abejo, bus tvarka ir apeiti šitą tvarką, ir dėl to, man atrodo, palaikykime taip, kad ūkis įsteigtas ir tegu funkcionuoja.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Jūs remiat šitą siūlymą ar prieš?

J.BEINORTAS. Ne, aš negalėčiau paremti to siūlymo dėl dviejų priežasčių. Saugiklis yra įdėtas anksčiau, kur mes esame kalbėję apie minimalaus ūkio dydį. Aš suprantu, kad niekas neduos leidimo, jeigu tas ūkis susmulkės žemiau nustatytos ribos. Tuo tarpu šitas punktas galiotų tiems, kurie turėjo tikrai stambų ūkį ir kurio susmulkinimas dar nepadaro jo per smulkų. Tai viena. Antra. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį    į tokį dalyką, kad didžiausi konfliktai vyksta miestų ir rajonų sandūroje. Ten, kur neišvengiamai tenka daryti miesto plėtros zoną, vienaip ar kitaip atsitinka, kad miestas turi išpirkti, sakykim, kokio nors ūkininko žemės sklypą, nors jis ir buvo kažkada numatytas kaip žemės ūkio paskirties. Be abejonės, kad miesto efektyvumas, miesto gamybos efektyvumas nėra mažesnis už to priemiesčio sklypelio efektyvumą, ir todėl aš manau, kad čia šitas straipsnis puikiausiai sprendžia, nes yra Vyriausybės nustatyta tvarka ir ta nustatyta tvarka apims kaip tik priemiestines žemes. Aš manau, kad jeigu mes jį išbrauksime, tai nuskurdinsime savo, vadinkim, sprendimo galimybes. Siūlyčiau palikti taip, kaip yra projekte.

PIRMININKAS. Dabar tiktai tas, kas remia gerbiamojo A.Rudžio siūlymą. Gerbiamasis K.Dirgėla, jūs remiat?

K.DIRGĖLA. Aš prieštaraučiau tokiam 2 punktui, bet ne visai sutikčiau su pono A.Rudžio argumentais. Todėl, kad mes visaip, taip sakant, vengiam ekonominio skatinimo priemonių spręsdami tuos klausimus Taigi, jeigu žmonės parduoda savo ūkį, tai jie žiūrės, ar ekonomiškai tai pagrįsta, ar ne, ir perkantis dalį žemės, ir parduodantis. Turi būti diferencijuotas žemės mokestis žemės ūkio šakai, jeigu naudojama, ir kitas dalykas, jei ten vilą kas nors sugalvojo. O jeigu mes pradedam skirstymą, tai iš karto atsiranda galimybė korupcijai ir dalyti giminaičiams ir t.t. Mes vėl gaudysime vienas kitą.

PIRMININKAS. Ministras. Prašom.

R.KARAZIJA. Iki šiol sugrąžinama žemė buvo dalijama dalimis. Žinoma, ateityje tie apribojimai bus, pasisakome už ūkio stambėjimą, tačiau kaime gyvenantiems visgi bus sugrąžinama dalimis, jie turės teisę laisvai disponuoti. Antra. Tie, kurie susigrąžins daugiau kaip 20 ha, nors dalimis, bet reikės irgi spręsti tuos nuosavybės klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Sadkauskai, užtenka, jau pasisakyta pakankamai. Vienas - už, vienas - prieš.

A.SADKAUSKAS. Labai svarbus dalykas ir neveikė mano aparatas!

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl atskirų papunkčių nepriklausomai nuo kiekvieno individualaus aparato yra pasisakoma po vieną, ir jau pasisakyta.

A.SADKAUSKAS. O dėl 2 aš ne...

PIRMININKAS. Parėmė K.Dirgėla, o J.Beinortas - prieš, ir užtenka po vieną, ir viskas. Ir ministras pasakė. Taigi, gerbiamieji kolegos, klausimas yra labai aiškus. Prašome tiktai atitinkamai balsuoti pasitikrinę savo aparatus. Kas už tai, kad 11 straipsnio 2 punktas būtų išbrauktas, kaip siūlo kolega A.Rudys, tas spaudžia mygtuką “už”, kas siūlo, kad šitas punktas liktų, kaip siūlo ministras ir kai kurie kiti čia esantys, t.y. Seimo nariai, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už - 50, prieš -   16, susilaikė 2. Punktas išbraukiamas. Dėl šio straipsnio visi siūlymai. Dabar prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso 11 straipsnio. O kas dar? Atsiprašau, raštu nebuvo jokių kitų siūlymų. Gerbiamasis ministre, prašom tada dėl 11 dalies papildymo. Ministre, prašome pasakyti savo poziciją dėl papildymo.

R.KARAZIJA. Taip, dėl 11 dalies. Aš jau sakiau, jog manom, kad visiškai pakanka to paties straipsnio 3 ir 7 dalies dėl perleidimo sąlygų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, minutėlę, mes prieisime prie šito, kadangi iš eilės lyg kažkas iš kolegų siūlė dar kai ką išbraukti. Kas siūlo ką išbraukti, pakelkite ranką. Kolega A.Baležentis, kolega V.Lapė. Kolega V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Gerai pasiskaitykime 4 punktą: “Žemės savininkai negali parduoti žemės be bendrovės narių sutikimo”. Kas čia yra? Čia yra aiškus Konstitucijos pažeidimas, kaip jūs norite, taip sakykite. Mano žemė. Aš ją galiu parduoti, dovanoti, ir visas reikalas. Kada aš išeinu iš bendrovės, čia yra mano reikalas. Aišku, ar bendrovė, ar kolektyvinis žemės naudotojas, nesvarbu. Ar šeimoje aš turiu savo dalį, teisę į savo žemės gabalą ir aš galiu ją kur noriu, ten dėti. Siūlau išbraukti visai šitą punktą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Baleženti, prašome paspausti mygtuką.

A.BALEŽENTIS. Dėl 5 punkto.

PIRMININKAS. Minutėlę, tegu pasakys kas ką nori išbraukti, tada iš eilės aiškinsimės.

A.BALEŽENTIS. “Asmenų, naudojančių žemę, įsigytą pagal Valstiečių ūkio įstatymą.” Kiek mes galime kartų juos kilnoti, varyti ir spausti? Siūlau išbraukti 5 punktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po vieną, remiantį išbraukimą arba neišbraukimą. Gerbiamasis Zimnickai, jūs remiat 4 ir 5 punkto išbraukimą?

V.V.ZIMNICKAS. Tikrai taip.

PIRMININKAS. Remiat išbraukimą?

V.V.ZIMNICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš perleidžiu A.Sadkauskui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sadkauskas. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Aš kreipiuosi į ministrą dėl 5 punkto, dėl valstiečių ūkio, kad galima būtų patikslinti. Aname įstatyme, kur buvo antrajame svarstyme, jūs buvote užrašę “jam sutikus”, o dabar, manau, bus labai daug nemalonumų. Gali būti ir iš vienos pusės, ir iš kitos. Arba sutikite įrašyti “jam sutikus”, arba visai reikėtų išbraukti šitą 5 punktą.

PIRMININKAS. Kolega A.Ražauskas. Jūs pritariate šitam siūlymui?

A.RAŽAUSKAS. Po gerbiamojo A.Sadkausko patikslinimo išbraukti to nereikėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Rudys.

A.RUDYS. Aš dėl kitko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Ražauskai.

A.RAŽAUSKAS. Išbraukti nereikia nei 4, nei 5. Tačiau 5 punkte tą, ką siūlė A.Sadkauskas, kad valstiečio ūkio savininkui ar kaip ten sutikus, tai tą, aš pritarčiau, kad reikėtų palikti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Rudys.

A.RUDYS. Aš užsirašiau 11, papildomu.

PIRMININKAS. Tai gerai. Gerbiamasis A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Aš pritariu A.Sadkauskui.

PIRMININKAS. Tada viskas aišku. Vadinasi, yra siūlymas išbraukti arba, jeigu 5 punktas būtų papildytas, tada neišbraukti. Gerbiamasis ministre, prašome sakyti savo poziciją, tada balsuosime dėl kiekvieno punkto.

R.KARAZIJA. Dėl “jam sutikus”? Žinoma, tai labai demokratiška, bet tesprendžia balsavimas.

PIRMININKAS. Gerai. Kadangi teikti naujų siūlymų, pranešėjui nesutikus, negalima, vadinasi, reikia apsispręsti balsuojant. Pirmiausia dėl 4 punkto. Yra siūlymas išbraukti ir yra siūlymas palikti. Ministras siūlo 4 punktą palikti. Taigi tas, kas siūlo išbraukti 4 punktą, t.y. gerbiamasis V.Lapė čia pasiūlė, taip? Kas siūlo išbraukti, tas - už, o kas, kaip ministras, siūlo palikti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Už išbraukimą - 19, prieš - 42, susilaikė 3. Straipsnis lieka. Dabar 5 straipsnį irgi siūloma išbraukti, kiti, ypač ministras, siūlo palikti. Prašome balsuoti. Ministras nesutinka, tai tokie dalykai šitoje stadijoje nepriimami. Jeigu pranešėjas sutiktų, tai taip, o jis nesutinka, tai nieko nepadarysi.

R.KARAZIJA. Balsuojant.

PIRMININKAS. A, jūs siūlote, kad būtų balsuojama. Gerai. Tada balsuojame dvigubai. Kas už tai, kad būtų priimti papildomi žodžiai 5 punkte “jam sutikus”? O gal čia ir be balsavimo sutinka visi? Ne? Prašau. Taigi kas už tai, kad būtų įrašyti į 5 papunktį 2 žodžiai “jam sutikus”, prašome balsuoti. Už - 37, prieš - 15, susilaikė 2. Žodžiai įrašomi. Ar dabar reikia už šito punkto išbraukimą balsuoti, ar jau nebereikia įdėjus žodžius “jam sutikus”? Nereikia? Gerbiamieji kolegos, dabar dėl paskutinio punkto papildymo. Minutėlę. Gerbiamasis Albertynai, kantrybės. Gerbiamasis A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Mes matome, koks čia yra sudėtingas įstatymas ir kaip jame viskas susipynę. Nors čia ir bandoma mums įrodyti, kad bus kontroliuojanti institucija, viską tvarkys, kontroliuos, tačiau aš vis dėlto siūlau papildyti įstatymą nuostata, kad žemės įkeitimas, pardavimas, dovanojimas, kitoks perleidimas ir tikslinės paskirties pakeitimas, o tai labai svarbu, leidžiamas tik po to, kai bus priimtas Žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimas priims atskirą nutarimą, leidžiantį pradėti disponuoti žeme šitokiu būdu. Aš atsiimu tuos žodžius, kurie yra mano variante “pradės veikti Lietuvos Respublikos žemės agentūra”, nes, aišku, netenka prasmės, jei anksčiau atsiėmiau šitą. O papildyti tokiu punktu aš labai prašau.

PIRMININKAS. Tai tada būtų “privatinėn nuosavybėn įsigytos žemės ūkio paskirties žemės įkeitimas, pardavimas, dovanojimas, kitoks perleidimas ir tikslinės paskirties keitimas leidžiamas tik po to, kai bus priimtas Žemės įstatymas”. Taip?

A.RUDYS. “Žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimas priims atskirą nutarimą šiuo klausimu”.

PIRMININKAS. A, štai kaip. Čia kelis žodžius išleidžiant.

A.RUDYS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasisakyti už ir prieš dėl tokio siūlymo. A.Albertymas.

A.ALBERTYNAS. Aš dėl 6 noriu pasisakyti.

PIRMININKAS. Minutėlę, grįšime prie 6. Kur buvote anksčiau? Jūs siūlote išbraukti?

A.ALBERTYNAS. Aš siūlau palikti.

PIRMININKAS. Tai nereikia šito. Labai ačiū. Kolega A.Baležentis. Mes dabar kalbame apie 11 punktą, kaip papildomą. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Tai yra fantastinis pasiūlymas. Privatinėn nuosavybėn įsigytos žemės areštas, kitaip šito nepavadinsi. Jeigu žemė privatinė, tai ji dovanojama, perkama, parduodama. Jeigu šito negalima daryti, tai ji neprivatinė. Tai nesuderinami dalykai, jo jokiu būdu negalima priimti. Galima būtų įrašyti į įstatymą tiktai vieną sakinį, kad tų klausimų sprendimo tvarką nustato įstatymas, ir įrašyti to įstatymo pavadinimą, sakykime, Žemės naudojimo įstatymas arba dar koks nors, jeigu mes ketiname parengti kokį nors panašų įstatymą, bet jokiu būdu neareštuoti čia, tame pačiame įstatyme, kuriame šnekame apie grąžinimą, iš karto visos Lietuvos žemės. Pasisakau...

PIRMININKAS. Ačiū. M.Pronckus. Ar jūs už, ar prieš gerbiamojo A.Rudžio siūlomą šiek tiek sutrumpintą papildymą?

M.PRONCKUS. Gerbiamojo A.Rudžio pasiūlymas yra labai rimtas. Norint sulaikyti galimą šiuo metu spekuliaciją žeme, jo pasiūlymas priimtinas, turint omenyje, kad Žemės įstatymas Vyriausybėje jau svarstytas ir mes rudens sesijoje tikrai jį svarstysime ir priimsime. Ten bus daug kas reglamentuota. Aš siūlyčiau palaikyti A.Rudžio pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ministro nuomonė?

R.KARAZIJA. Žinoma, Žemės įstatymas labai rimtai parengtas, tačiau ir šitas įstatymas rimtai apgalvotas, ir laisvo disponavimo žeme vis dėlto reikėtų. Jį galima bus stabdyti, jeigu bus kokių nors labai grubių pažeidimų. Manome, kad niekada. Šiaip jau esama tokių sandorių, kurie neteisiniai. Mes tą žinome. Kartu ir tai sustabdysime. Jei nesustabdysime, tai balsuokite.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas gerbiamojo A.Rudžio teikiamas 11 straipsnio papildymas, tas balsuoja už, kas prieš, kaip kad pasakė ministras, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už - 40, prieš - 20, susilaikė 3. Taigi gerbiamojo A.Rudžio pataisa priimta. Ar dabar galime balsuoti už visą 11 straipsnį su šita pataisa? Prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Ražauskas. Už visą 11 straipsnį su A.Rudžio pataisa.

A.RAŽAUSKAS. Koks gali kilti klausimas, kada visi straipsniai papunkčiui priimti? Žinoma, kad reikia balsuoti už ir kuo greičiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas prieš? Gerbiamasis A.Albertynas už ar prieš?

A.ALBERTYNAS. Prieš.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Albertynai, kur jūs buvot anksčiau? Gerbiamasis L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir ne pirmą kartą svarstant šį įstatymą, ypač 11 straipsnį, vien tai, kad priėmėme 4 punktą ir 11 punktą, tai yra tokie apribojimai, kad net jo svarstyme dalyvauti yra nusikaltimas. Aš jau nekalbu apie tai, kad balsuoti už jį yra nusikaltimas. Tiems, kurie turi nors kiek sąžinės ir galvoja savo protu, o ne valdančiosios partijos protu, siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Žinoma, galima būtų kolegoms ir atsargiau kalbėti, bet ką padarysi. Taigi prašom balsuoti. Kas už 11 straipsnį tiek šiame įstatyme, tiek pagrindiniame, jau pataisytame dabar ar taisomame, tas balsuoja už, kas prieš, tas - prieš arba susilaiko. Prašom. 45, kadangi gerbiamasis A.Sakalas pridėjo savo balsą, 17 - prieš, 2 susilaikė. 11 straipsnis priimtas.

Ačiū, gerbiamasis ministre. Nežinau. Jeigu kolegoms užteks sveikatos, o jums kantrybės,  tai 20 val. galėsit tęsti. Aš taip galvoju. Kadangi uždaras posėdis pusantros valandos, jis prasideda 19 val., po to reikia dar pertraukėlę padaryti, vadinasi, kitas posėdis gali būti 20 val., jeigu kolegos sutiks. Sutinkat? Tada prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 2 - už, 2 - prieš dėl posėdžio pratęsimo po uždaro posėdžio nuo      20 val. 2 - už, 2 - prieš. 19 val. uždaras. Pusantros. Gal greičiau baigsim uždarą posėdį. B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Už.

PIRMININKAS. Vienas - už. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, žinodamas tikrai tą situaciją ir kad artėja mums tas taip jau laukiamas atostogų metas, aš tikrai pritariu B.Rupeikos minčiai, kad pratęsiam ir dar šiek tiek padirbam.

PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tiktai prieš. Gerbiamasis A.Sadkauskas už pratęsimą? Gerbiamasis A.Ražauskas, A.Albertynas, tada gerbiamasis A.Vaišnoras. Gerbiamasis A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt patys suprantat, kad šitą įstatymą mes priiminėjam artėjant atostogoms, vadinasi, praėjus daugiau kaip pusei metų įtempto, nervingo, aš pasakyčiau ir jūs patys tą pastebėjot, darbo. Dabar priiminėti vieną iš svarbiausių įstatymų, priiminėti jį paknopstomis ir dar tokiu paros metu, kai jau visą dieną vyko įvairūs savo nuomonių pasakymai, sakykim, ne visai ramiu tonu... Tai rodo, kad jau žmonės šiandien yra, ko gero, nerviškai išsekę ir jiems būtinai reikia poilsio. Aš įsivaizduoju, kad jeigu bus šitas įstatymas priiminėjamas nuo 20 val., sakykim, iki   24 val. ar dar galbūt vėliau, tai bus toks paprastas rankų kilnojimas. Nemanau, kad bus pakankamai gerai išklausoma kitų nuomonė. Siūlyčiau šiandien po uždaro posėdžio, kuris, jaučiu, taip pat bus nelengvas, nebepratęsti, o pratęsti rytoj blaivia galva.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Nesteckis, matyt, už pratęsimą, taip? Kolega A.Baležentis. Prašom. Kolega J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamieji, mes neskaičiuokim savo darbo produktyvumo valandomis ar kilometrais. Vis dėlto esam pavargę ir galbūt šviežesne galva, mažiau pavargus, racionaliau, su didesniu susiklausymu ir be neigiamų emocijų galėtume dirbti sėkmingiau. Aš - prieš.

PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar du kolegos, stovintys prie mikrofonų, ir baigiam šitą diskusiją. Aš pateiksiu patikslintą savo variantą. Kolega A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš vieną repliką. Čia pasakėte, kad bus uždaras posėdis. Tai kai vakar padarėm tą uždarą posėdį, kaip sureagavo Lietuvos visuomenė! Neduok Dieve, kad šiandien jis būtų uždaras. Tai ar žemės ūkio ministras ir visa jo komanda už durų lauks to uždarojo posėdžio pabaigos? Taigi tas posėdis turės būti atviras, ir jie sėdės, klausysis. Kai tą klausimą baigsim, toliau svarstysim šito įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, atsižvelgdamas į tamstos pasiūlymą, aš ministrui pasiūlysiu užeiti į mano kabinetą, kad jam nebūtų liūdna laukti už durų. Kolega A.Baskas. Viskas, tik A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Siūlau alternatyvą. Kadangi šitą įstatymą tikrai reikia priimti iki atostogų ir jis, mano nuomone, svarbesnis už daug kitų, kuriuos mes nagrinėsime rytoj nuo 9 val., tai siūlau šiandien iš rytdienos darbotvarkės perkelti į vakarą mažiau svarbius įstatymus, o nuo 9 val. rytoj nagrinėti žemės ūkio, kol mes jį priimsim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Aš kaip tik reaguoju į gerbiamojo A.Basko pasiūlymą ir siūlau šiek tiek kitaip daryti. Posėdį po uždarojo pratęsti, bet ten išnagrinėti tuos klausimus, kuriems iš esmės nereikia balsavimo. Tai rezerviniai klausimai dėl konstitucinių įstatymų, dėl III sesijos, dėl administracinės komisijos. Tada mes rytoj turėsime laisvesnio laiko ir viską ramiai užbaigsim. Aš siūlau dvigubai balsuoti. Pirmą kartą - ar pratęsiam posėdį po uždarojo, po to balsuojam dėl darbotvarkės. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Minutėlę, jokių klausimų. Ar pratęsiam posėdį po uždarojo posėdžio?

A.BALEŽENTIS. Yra klausimas, iki kurios valandos šiandien dirbsim.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti, ar pratęsiam posėdį po uždarojo.

A.BALEŽENTIS. Yra klausimas. Kada baigiam posėdį?

PIRMININKAS. Pavaduotojai prideda savo balsus prie pratęsimo, taigi pratęsiam. (Balsai salėje, negirdėti) Sąrašą prašom, tamsta, ten pasiimti, aš neprivalau rodyti sąrašo. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar antras klausimas. Yra siūloma pratęsti ne daugiau kaip pusantros valandos. Sutinkam?

A.BALEŽENTIS. Lietuvos Respublikoje yra dar Darbo saugos įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis...

A.BALEŽENTIS. Darbo saugos įstatymas Seime galioja ar negalioja?

PIRMININKAS. Gerai, taigi kas už pasiūlymą, kad pratęstume posėdį po uždarojo ne daugiau kaip pusantros valandos, prašom balsuoti.

B.V.RUPEIKA. Kas siūlė? Prašom suteikti žodį dėl posėdžio vedimo tvarkos.

PIRMININKAS.Taigi pusantros valandos. Už - 27, 16 - prieš, 2 susilaikė. O dėl klausimų šiek tiek vėliau susitarsim. Dabar (...) A.Sakalas.

B.V.RUPEIKA. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Minutėlę, aš jau nesuteikiu žodžio.

Įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų Lietuvos Respublikos ūkyje” projekto svarstymas ir priėmimas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka numatyta 18.30 val. Mes dar turėtume apsvarstyti ir priimti galbūt 8 darbotvarkės punktą. Tai būtų dokumento “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų Lietuvos Respublikos ūkyje” projektas. Kviečiame į tribūną Seimo narį A.Nesteckį.

B.V.RUPEIKA. Prašom suteikti žodį dėl posėdžio vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika dėl vedimo tvarkos.

B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką ir į jo pavaduotojus dėl profanavimo teikiant pasiūlymus, nes pasiūlymus teikia Seimo nariai, o ne kažkas. Tai viena. Antra. Dėl posėdžio uždarumo arba atvirumo. Tai turi būti balsuojama ir reikia pateikti štai šitą pasiūlymą Seimo nariams balsuoti. Aš pasisakau už atvirą posėdį, o ne už uždarą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Tai buvo nutarta iš ryto, tačiau Seimas galės       19 val. spręsti dėl balsavimo, jeigu tai bus siūloma. Taip, Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis Seimo Pirmininke! Aš labai puikiai prisimenu, kaip vyko mūsų pirmasis posėdis tik išrinkus mus Seimo nariais. Na, iš tiesų pirmajame posėdyje pirmininkavo pats vyriausias Seimo narys. Mes manėm, kad jo vykdoma politika buvo tiesiog neįpratimas, nes jis nebuvo įpratęs posėdžiauti Seimo sesijose. Tai, aš manau, pamatė ir visi Lietuvos žmonės. Dabar aš, matydamas, kaip Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas demonstratyviai, na, sakykim, neįsiklauso į kitos pusės nuomonę... Aš matau, kad ta pati politika, kuri prasidėjo nuo pirmojo Seimo posėdžio, yra vykdoma ir dabar. Ypač      ji yra eskaluojama, kai baigiasi mūsų šitos sesijos laikas, kai žmonės iš tiesų yra nerviškai, fiziškai ir moraliai išsekę. Aš siūlyčiau ponui Č.Juršėnui vis dėlto pagalvoti apie mūsų sveikatą ir apie savo taip pat. Sakydamas, kad kancleris  paskutinis gaus širdies smūgį, jūs galbūt ir buvote teisus, tačiau aš manyčiau, kad jūs turit skaitytis ir su Seimo narių sveikata, o ne tiktai  su kanclerio. Taip pat ir savo, nors jūsų ir būtų geležinė. Aš protestuoju prieš tokią jūsų šio posėdžio vedimo tvarką, protestuoju prieš ne pagal Reglamentą ir ne pagal Seimo Statutą vykdomus Seimo posėdžius. Ir reiškiu jums nepasitikėjimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepasitikėjimą reikšti galima nustatyta tvarka. Jūs tai puikiai žinote. Mane Seimo Pirmininkas informavo, kad atsižvelgdamas į Seimo nario A.Vaišnoro pasiūlymą jis neis į prancūzų priėmimą, o tuo metu galvos apie mūsų sveikatą.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas projektas Nr.3 “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”. Gerbiamasis pranešėjau, pradedam trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Balsuosime papunkčiui. Ar dėl 1 straipsnio yra pasiūlymų, naujų pastabų?

A.NESTECKIS. Pirmojo, antrojo svarstymo metu buvo gerbiamojo A.Rudžio pasiūlymas, kad būtų suprantama, tarp kurių institucijų vyksta atsiskaitymai. Įrašytas yra žodis “tarpusavyje”. Daugiau jokių pakeitimų ir pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar kas nors prieš 1 straipsnį? Nėra. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis.

A.NESTECKIS. 2 straipsniui pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Kas nors prieš 2 straipsnį? Ne. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis.

A.NESTECKIS. Taip pat pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Kas nors prieš 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis.

A.NESTECKIS. Taip pat nebuvo gauta jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Kas nors prieš 4 straipsnį? Ne. Priimta. Dabar dėl balsavimo motyvų. Kas norėtų dėl viso įstatymo? Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Aš už visą, bet aš dar norėjau grįžti prie 4 punkto, nes aš nespėjau įsijungti. Jūs truputį paskubėjot.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti į mikrofoną, o ne į kaimyno ausį.

V.V.ZIMNICKAS. Aš norėjau paklausti, kaip, išaiškinus nesavalaikį atsiskaitymo dokumentų pateikimą, banko įstaigos produkcijos gavėjai ne ginčo tvarka moka bankui 0,1% baudą už kiekvieną praleistą dieną? Tai turim įrašyti, nuo kurios dienos. Už savaitę ar už dvi dienas, o paskui baudos. Tai turi būti parašyta, nuo kurios dienos skaičiuojamos baudos, kad įmonė žinotų, per kiek dienų ji neatsiskaitė. Tada, būk sveikas, mokėk baudas.

A.NESTECKIS. Aš galiu...

PIRMININKAS. Prašom atsakyti. Aš atsiprašysiu. Dar ir 5, ir 6 straipsnis, taigi dėl viso įstatymo kalbėti nereikia. Prašom dėl 4 straipsnio.

A.NESTECKIS. Tai dėl 4 straipsnio aš galiu pasakyti, kad ten pagal banko taisykles yra nurodytas laikas, per kiek dienų turi pateikti dokumentus ir per kiek dienų turi atsiskaityti.

PIRMININKAS. Taigi aš dar kartą klausiu: ar yra kas nors prieš 4 straipsnį? Nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Prašom.

A.NESTECKIS. Nebuvo pasiūlymų.

PIRMININKAS. Kas nors norėtų kalbėti prieš 5 straipsnį? Nėra. 5 priimtas. 6 straipsnis.

A.NESTECKIS. Taip pat nebuvo pasiūlymų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl 6 straipsnio?

A.BALEŽENTIS. Dėl viso.

PIRMININKAS. Tada vėliau. Dėl 6 straipsnio nėra naujų pasiūlymų ir niekas nenori kalbėti prieš. 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis.

A.NESTECKIS. Taip pat nebuvo...

PIRMININKAS. Taip pat 7 straipsnis priimtas. Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien buvo svarstomas įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” projektas. Kaip tik šitas įstatymas ir efektyviausiai išspręs atsiskaitymų problemą. Tokiu būdu šitas dabar mūsų svarstomas įstatymas iš esmės yra nereikalingas šiam tikslui. Jeigu jis ten reikalingas dėl kitų kažkokių reikalų, dėl bankininkystės pagerinimo ar pan., tai jis turėtų būti taip ir įvardijamas, taip turėtų būti ir svarstomas bei priimamas. Dėl to aš siūlau šito įstatymo nepriiminėti, nes jis iš esmės griauna visą bankininkystės sistemą ir grąžina mus į centralizuotą planinę valdymo sistemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Labai malonu, kad mūsų Seimo nariai iš dešinės prieš šitą įstatymą. Tai labai sunku girdėti, kartu aišku, kokie draugai mums iš dešinės. Aš tik už šį įstatymą, jis labai reikalingas ir jį šiandien reikia priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau pasakyti štai ką.Mes, suprasdami šios dienos situaciją, kuri yra žemės ūkyje, priversti pritarti šiam įstatymui, nors iš esmės įstatymas yra tikrai drastiškas ir kai kurioms grupėms bus labai skaudus, tačiau žinodami, kad žmonės, sakykim, perdirbėjai nenori laiku atsiskaityti, skriaudžia tą žemdirbį... Aš visiškai pritariu ir siūlau balsuoti už šį įstatymą kaip laikiną dokumentą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. To, kas vyksta su atsiskaitymais už žemės ūkio produkciją, kitaip kaip ekonominiu banditizmu nepavadinsi. Praeitą savaitę man teko domėtis, kaip atsiskaito Kėdainių rajono pieninės, ir įdomų dalyką pastebėjau, kad Gudžiūnų pieninė, 3 mėn. nemokėdama už produkciją, nusipirko “Mersedesą”, už kurį sumokėjo apie 50 tūkst. DM. Tai jūs įsivaizduojate, kas darosi? Aš už šį įstatymą, jį reikia būtinai priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš siūlau Seimo nariams nediskutuoti laiko taupymo sumetimais, balsuoti ir tą įstatymą kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš pritariu šiam įstatymui ir kviečiu visus balsuoti.

PIRMININKAS. 5 Seimo nariai pasisakė už. Dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Aš taip pat pritariu įstatymui ir siūlau balsuoti. Nesuprantu tik vieno dalyko, kodėl šį įstatymą priima, o iki šiol neprivatizuoja, neperduoda žemdirbiams maisto perdirbimo pramonės. Kiek buvo žadėta, kad ją greitai perduosime žemdirbiams. O dabar pasirinko administracinį metodą. Bet aš taip pat už jį balsuosiu, kadangi šiame etape, jeigu neprivatizuojama maisto perdirbimo pramonė... Tai nieko kito nelieka, kaip balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik primenu, kad dabar galima agituoti tik prieš, už jau pasisakė. Seimo narys Z.Adomaitis turbūt nenori agituoti.

Z.ADOMAITIS. Aš už.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla galbūt norėtų pasisakyti prieš? Prašom.

K.DIRGĖLA. Aš ne prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas turbūt ne prieš. Seimo narys J.Dringelis. Prašom savo nuomonę.

J.DRINGELIS. Negaliu aš pasisakyti prieš, tik stebiuosi, kad iš ano sparno pasigirsta balsų, jog štai kitame flange prieš, kai nė žodžio niekas prieš nesakė. Aš nežinau, kodėl mes iš anksto taip vieni prieš kitus nusiteikiam. Aš prašau šito daugiau nedaryti.

PIRMININKAS. Priminsiu, Seimo narys A.Baležentis buvo prieš.

Seimo narys A.Vaišnoras. Jeigu prieš, prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasisakyti prieš Vyriausybę, kuri nesugebėjo įgyvendinti mūsų čia anksčiau priimto įstatymo dėl atsiskaitymų su gamintojais, su žaliavų tiekėjais. Be to, prieštarauju prieš pamokymus, kaip žaliavų perdirbėjams įsigyti “Mersedesus”. Jie ir toliau taip darys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, jūs galite reikšti nepasitikėjimą Vyriausybe.

Gerbiamieji Seimo nariai, prieš galutinį balsavimą...

A.VAIŠNORAS. Aš tai ir darau.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo” projekto priėmimas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

PIRMININKAS. ...kadangi yra priimtas 2 punktas, pasižiūrėkite įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo” projektą Nr. 2. Jeigu mes priėmėme 2 punktą, yra būtinas šito įstatymo, kuris išdėstytas, pakeitimas. Galima tai būtų padaryti priėmus visą įstatymą, o galima tai padaryti ir dabar. Turbūt priimtina. Tada priimam visą įstatymą. Jeigu jis nebus priimtas, nereikės daryti pakeitimų, o jei bus priimtas, reikės daryti pakeitimą. Prašome pasiruošti balsuoti.

Kas už visą įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”, prašome pakelti ranką. Balsų skaičiavimo komisiją prašome sėsti prie savo darbo pultų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.

PIRMININKAS. Prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima repliką?

PIRMININKAS. Per balsavimą nereplikuojama. Prieš - 2. Kas susilaikė? O po balsavimo kumščiais taip pat nemojuojama.

A.VAIŠNORAS. Aš nemojuoju, aš stoviu ramiai.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Bus galima kalbėti dėl vedimo tvarkos, ne repliką, arba asmeniniu klausimu.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

A.VAIŠNORAS. Aš asmeniniu.

PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”, 61 Seimo nariui balsavus už, 2 - prieš, 4 susilaikius - yra priimtas.

Dėl asmeninių motyvų Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš dėl asmeninių santykių su Vyriausybe. Manau, kad dėl asmeninių santykių ne tik su Vyriausybe aš kalbu, bet taip pat, manau, atstovauju tai daliai žmonių, kuriems nebuvo realizuotas anksčiau mūsų priimtas įstatymas dėl atsiskaitymo tvarkos su žaliavų tiekėjais ir gamintojais. Manau, kad mes priėmėme dar vieną įstatymą, kuris iš tiesų esant šiai neefektyviai Vyriausybei bus neįgyvendintas, tačiau aš, sakykim, tikiuosi, kad galbūt bus žengtas dar vienas mūsų žingsnis, ir žiūrėsime, ką toliau darys Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, už informaciją. Seimo narys K.Dirgėla dėl vedimo tvarkos.

K.DIRGĖLA. Aš repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Replikos negalima po balsavimo, dėl vedimo tvarkos arba tik asmeniniu klausimu. Po balsavimo jau niekas nereplikuoja.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašome atsiversti kitą puslapį, kuriame yra įstatymo projektas Nr. 2. Pranešėją prašome trumpai pakomentuoti, kodėl dabar reikia šito įstatymo pataisos.

A.NESTECKIS. Kadangi buvo gautos Juridinio skyriaus išvados, jūs jas skaitėte, todėl ir buvo padarytas Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 5 straipsnio pakeitimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi priėmėme įstatymą, kuris reikalauja šitokio pakeitimo, ar sutinkame be balsavimo motyvų... Na, aišku, nesutinkat. Seimo narys V.Zimnickas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Nenoriu.

PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo”. Kas už šitą įstatymą, prašome pakelti ranką.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 56.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo”, 56 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš, 9 susilaikius, yra priimtas.

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” įgyvendinimo tvarkos” projekto svarstymas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

Gerbiamieji Seimo nariai, prašome vėl atversti kitą puslapį, ten rasite nutarimo projektą Nr.2. Prašyčiau pranešėją trumpai pakomentuoti nutarimą.

A.NESTECKIS. Kadangi svarstant įstatymą “Dėl atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” iškilo įvairių problemų ir buvo įvairių pasiūlymų, buvo priimtas ir šis nutarimo projektas, kuris rekomenduoja ir bankui, ir Vyriausybei padaryti atitinkamas pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas susideda iš 2 punktų su papunkčiais. Mes balsuosime tik dėl dviejų punktų. Ar nori kas kalbėti dėl pirmojo punkto? Seimo narys A.Rudys. Prašau.

A.RUDYS. Aš norėčiau truputį bendriau pakalbėti, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašau.

A.RUDYS. Aš prašyčiau tiesiog Seimo vadovybės ir gerbiamojo A.Nesteckio, na, savotiško pažado, kad rytoj šitas klausimas bus svarstomas, nes man, tiesą pasakius, nepatinka čia esančios redakcijos. Aš tada tiesiog paprašyčiau priimti šitą pastabą ir atidėti jo svarstymą iki rytdienos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums siūloma atidėti iki rytojaus, jūs galėtumėte paredaguoti. Nebūtinas įstatymo pateikimas, kai yra nutarimas. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sutinkate atidėti?

A.NESTECKIS. Aš sutinku, tik siūlyčiau gal gerbiamajam L.Milčiui duoti pasiūlymus, kadangi jis davė pasiūlymų dėl perdirbamosios pramonės privatizavimo. Tai mes galėtume įrašyti į nutarimo projektą ir tuos klausimus spręsti.

PIRMININKAS. Aš taip pat rekomenduočiau nutarimo projektą bent jau paderinti Juridiniame skyriuje, nes čia, man atrodo, yra tokių formulavimų, kurių teisininkai turėtų nepraleisti. Taigi daroma klausimo svarstymo pertrauka.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dar liko 10 min. ir aš galėčiau pakviesti kalbėti dėl 9 darbotvarkės punkto, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto, Seimo narį R.Markauską. Dar liko     11 min. Prašome.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas trečiajam svarstymui projektas. Jame matote pabraukimus - tai yra keleto Seimo narių pasiūlymai. Aš mėginsiu pasakyti...

PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš norėčiau pabrėžti, jog tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Trečiasis svarstymas ir balsavimas pradedamas, priiminėsime pastraipsniui. Prašome dabar dėl 1 punkto. Seimo narys K.Bobelis siūlo, prašome šitą komentuoti.

R.MARKAUSKAS. Mūsų darbo grupė nepritaria šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Nepritaria, taip? Tai projektas Nr.6. Prašome jį susirasti, kas neturite. O dabar prašome kalbėti dėl motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo nary Petrauskai, jums žodis.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos, Seimo nariai, aš noriu truputėlį atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šeštuoju numeriu yra pažymėtas ne vienas projektas. Dar buvo ankstesnis, kurio data - birželio 10 d.

PIRMININKAS. Ne, čia yra liepos 12 d.

V.PETRAUSKAS. Bet tikrasis yra liepos 12 d. Birželio 8 d. mes dėl kai kurių nuostatų Seime balsavome, buvo priimti tam tikri sprendimai. Aš siūlyčiau atsižvelgiant į tai, kad ano balsavimo metu buvo nutarta visus klausimus, ypač jautrius ir skaudžius, kurie susiję su keleriopos pilietybės statusu, svarstyti papildomai visų suinteresuotųjų pusių. Aš siūlyčiau šiandien šitos pataisos nepriimti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas siūlo šios pono K.Bobelio pataisos nepriimti. Seimo nary Raišuoti, galite kalbėti tik už pataisą.

E.RAIŠUOTIS. Tada susilaikau, kadangi aš taip pat prieš.

PIRMININKAS. Tada Seimo narys K.Bobelis. Prašome, jums žodis.

K.BOBELIS. Šiandien man teko girdėti per Lietuvos radiją skelbimą, kad visų pasaulio lietuvių susivienijimo diena ir vienybės diena turi būti liepos mėnesio 17 d. prisimenant bendrą S.Dariaus ir S.Girėno skrydį į Lietuvą. Jų tikslas - tuo metu buvo paskelbta, jog tai jie dirba dėl visų lietuvių, išblaškytų po pasaulį, suvienijimo.

Kuomet mes šiandien svarstome šį klausimą, man labai keistai skamba, kad mes norime tam tikrą lietuvių dalį atskirti nuo savo kamieno, nuo savo tautos. Aš nematau jokios priežasties, kodėl mes turėtume nesvarstyti ir nesuteikti tiems lietuviams, kurių gyvenimo sąlygos taip susidėjo, kad buvo išblaškyti po visą pasaulį. Yra labai lengva tą dalyką padaryti. Jeigu mes pažvelgtume į (...), kuri buvo Izraelio prezidentė, kuri buvo Amerikos pilietė iš (...) miesto. Kuomet ją išrinko ir paskyrė Izraelio prezidente, ji tuo metu dar buvo Amerikos pilietė, nes Amerika pagal savo įstatymus nepajėgė biurokratišku keliu iš jos tą pilietybę atimti.

Dabar daugelis lietuvių gyvena išblaškyti po visą pasaulį. Kaip jie gali atsisakyti to krašto pilietybės, kai jie dar nėra gavę Lietuvos pilietybės? Kas jam galėtų užtikrinti, jeigu jis atsisako Kanados, Australijos ar kito krašto pilietybės, kad jam bus suteikta Lietuvos pilietybė, kad vėl nebus kokių nors motyvų ir jam ta pilietybė nebus suteikta, kuomet jau jis yra atsisakęs savo pilietybės, kurią jis tuo metu turėjo. Todėl aš prašyčiau nebūti tokiais biurokratais. Būkime lankstesni, supraskime visų lietuvių troškimą mylėti savo kraštą, padėti tam kraštui. Todėl priimkime juos ir suteikime jiems galimybę tapti tikrais lietuviais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nario K.Bobelio pataisos, t.y. 1 punktas. Pranešėjas siūlo nepriimti, Seimo narys K.Bobelis siūlo ją priimti. Taigi kas už šitą pataisą, paspaudžia mygtuką “už”, kas prieš arba susilaiko... (Balsai salėje, negirdėti)

Kartoju. Balsuosime dėl Seimo nario K.Bobelio pataisos, t.y. įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės” 1 punkto. Kas pritaria pataisai, paspaus mygtuką “už”. Pranešėjas nepritaria pataisai. Kas pritaria pranešėjui, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Visi supratot? Prašome balsuoti.

Už pataisą - 11, prieš - 37, susilaikė 10. Pataisa nepriimta.

Dėl 2 punkto.

R.MARKAUSKAS. Dėl 2 punkto nebuvo jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar protestuotų kas prieš 2 punktą, ar galime jį priimti? Protestų negirdžiu. Seimo narys V.Bogušis norėtų protestuoti?

V.BOGUŠIS. Aš manyčiau, vis tiek programa minimum turėtų būti. Tarkim, nereikėtų detalaus Konstitucijos žinojimo ar labai gero lietuvių literatūrinės kalbos mokėjimo, tačiau tam tikros normos vis dėlto turėtų išlikti - programa minimum.

PIRMININKAS. Tai siūlote palikti tą?

V.BOGUŠIS. Taip, aš siūlau, kad vis dėlto turėtų likti.

PIRMININKAS. Kadangi niekas neprotestuoja, laikykime, kad 2 punktas yra priimtas.

Dėl 3 punkto. 12 straipsnio antrąją dalį laikyti trečiąja dalimi - tai, man atrodo, grynai procedūrinis dalykas, turbūt niekas neprieštarautų. Galima laikyti, kad tai priimta.

Dėl 4 punkto Seimo narys M.Stakvilevičius siūlo. Prašome, Seimo nary Stakvilevičiau, jums žodis. Remkite savo pasiūlymą arba jį atsiimkite.

M.STAKVILEVIČIUS. Ne, atsiimti nežadu. Aš manau, kad, be visų kitų priežasčių, tuos žmones, kurie jau yra senyvo amžiaus, ir tuos, kurie dėl fizinių trūkumų negali laikyti egzamino, nuo jo galima būtų atleisti. Čia labai sunkus psichologinis momentas. Senam žmogui - 70 ar 80 metų - eiti į egzaminą sunku. Aš žinau, kad prieš kiekvieną studentų sesiją aš nemiegu naktį, nors man studentai laiko egzaminą, ką jau kalbėti apie tuos žmones.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė. Prašom, pranešėjau. Remiate M.Stakvilevičiaus pataisą ar neremiate?

R.MARKAUSKAS. Aš pats remiu. Darbo grupėje nuomonės išsiskyrė.

PIRMININKAS. Tokiu atveju prašome pasisakyti. Vienas Seimo narys už, vienas - prieš.

R.MARKAUSKAS. Norėčiau tik dar pridėti, kad pagal 1 punkto reikalavimus atleidžiama nuo lietuvių kalbos egzamino. Konstitucijos egzaminą privalės laikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Prašome, jums žodis. (Balsai salėje) Todėl, kad V.Petrauskas yra pirmasis užsirašęs kompiuteryje, po jo - E.Raišuotis.

V.PETRAUSKAS. Mieli kolegos, pono M.Stakvilevičiaus pateiktas pasiūlymas tikrai yra humaniškas. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, gal būtų galima surasti tokį lyg ir kompromisinį sprendimą.

Yra tokia problema, ir ji jums žinoma, kad dabar, pavyzdžiui, sovietinių karininkų šeimos, išvykdamos iš Lietuvos, palieka tame bute su Lietuvos Respublikos pasu vyresnį žmogų - giminaitį, motiną ar savo močiutę. Mano manymu, galbūt amžiaus cenzą arba visiškai išbraukti ir taikyti šį punktą tik I ir II grupių invalidams, klausos, regos invalidams, o vyresniems, kurie yra sveiki, palikti, arba tada šitą 5 metų cenzą siūlau pridėti. Aš labai prašyčiau poną pranešėją kokiu nors būdu, jeigu jau nepriimtina (kaip sakote, darbo grupėje išsiskyrė nuomonės), atidėti straipsnį ir dar kartą galvoti, tai bent šitą dalį - “sulaukusiems 65 metų amžiaus” - išbraukti. Tada liktų regos, klausos invalidai.

PIRMININKAS. Pranešėjau, ar sutinkate? Siūlo “asmenims, sulaukusiems 65 metų amžiaus” išbraukti.

R.MARKAUSKAS. Ne.

PIRMININKAS. Nesutinka pranešėjas.

V.PETRAUSKAS. Tai aš tik noriu, supraskite... Kaip ponas R.Markauskas minėjo, kadangi darbo grupėje nuomonės išsiskyrė, tai dabar viskas yra jo valioj. Aš nežinau, tai gal tada 5 metų cenzą pridėkime, kolegos. Kaip bebūtų, čia yra atleidimas nuo kalbos ir Konstitucijos egzaminų.

PIRMININKAS. Turite galvoje 70 metų, taip? Nuo 70 metų pradėti, taip?

R.MARKAUSKAS. Jeigu procedūra tai leidžia...

V.PETRAUSKAS. Tai jeigu jūs priimate, tai aš tiesiog sakau...

PIRMININKAS. Jūs siūlote 70 metų, pone Petrauskai?

V.PETRAUSKAS. Jeigu nepriimtina pranešėjui išbraukti, aš siūlau 70.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas priima siūlymą 70 metų?

R.MARKAUSKAS. Aš priimčiau, jeigu balsuotų dėl 65 ir 70 alternatyviai.

PIRMININKAS. Galima tai daryti. (Balsai salėje)

V.PETRAUSKAS. Pone posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau taip: balsuoti dėl išbraukimo, jeigu Seimas atmeta, tada teikti siūlymą dėl šitų dviejų ribų.

PIRMININKAS. Gerai. Teisingai. Gerbiamieji Seimo nariai... (Salėje triukšmas) Ne, Seimo narys M.Stakvilevičius pasiūlė tą tekstą, o Seimo narys V.Petrauskas siūlo pataisą tam tekstui. Viskas yra teisėta. Pirmiausia mes pasiūlysime išbraukti ar ne, paskui žiūrėsime, ar pritarsime visam tekstui, ar ne. Galbūt po šių žodžių išbraukimo ir visam tekstui nepritarsime. Ir toks variantas yra įmanomas.

Taigi Seimo narys V.Petrauskas siūlo žodžius “asmenims, sulaukusiems 65 metų amžiaus ir” išbraukti. Kas už šitą pasiūlymą, prašome paspausti mygtuką “už”. (Balsai salėje) Jeigu kas pageidauja paremti, prašom. Niekas nenori? Seimo narys E.Raišuotis nori paremti - arba prieš, arba už pasisakyti dėl šito pasiūlymo.

E.RAIŠUOTIS. Aš kategoriškai norėčiau pasisakyti būtent prieš šitų kelių žodžių - amžiaus cenzo - išbraukimą ir reikalauju juos palikti. Motyvai turbūt visiems yra aiškūs labai seniai.

PIRMININKAS. Kas remia Seimo narį V.Petrauską? Prašome. V.Jarmolenka. Jūs remiate Seimo narį V.Petrauską.

V.JARMOLENKA. Du - už, du - prieš. Vienas pasisakėte už. Aš pirmą sykį šiame Seime remiu Seimo nario pono M.Stakvilevičiaus pasiūlymą todėl, kad neįsivaizduoju, kaip žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus (tikrai neįsivaizduoju), sakykim, visą gyvenimą kalbėjęs totoriškai... Todėl, kad atvažiavo iš Taškento po žemės drebėjimo, nori būti savo anūkų diedukas, kuris čia gyvens (jis moka dar uzbekų, totorių, šiek tiek lietuvių), kaip jis išlaikys egzaminą bet kokios kalbos, - ar totorių, ar uzbekų, ar rusų, ar lietuvių, ar lenkų, - nežinau, neįsivaizduoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų kas remti Seimo nario V.Petrausko pasiūlymą išbraukti tuos žodžius? Prašome, jeigu kas norėtų, pakelti ranką, aš įjungsiu mikrofoną. Nėra remiančių. Seimo narys V.Petrauskas siūlo balsuoti, nors jūsų niekas neremia? (Balsai salėje) Prašau, Seimo nary Petrauskai.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos, sakau, aš iš principo pritariu pono M.Stakvilevičiaus pasiūlymui. Žinokite, kad didžiausia yra grupė žmonių, kurie keliasdešimt metų gyvena Lietuvoje ir jiems nėra neįveikiama kliūtis kalbos egzaminas. Tik tiek. Bet jeigu nėra remiančių, aš siūlymą atsiimu. Tada prašau balsuoti dėl metų.

PIRMININKAS. Dėl metų, taip? Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtumėt dėl metų, ar tiesiog balsuosime, kas už 65 metus, kas už 70. (Balsai salėje) Niekas nenori kalbėti?

Seimo narys E.Raišuotis. Prašome.

E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji, jeigu mes padidinsime metų skaičių, tai įsivaizduokime, sakykim, žmogus nors ir 10 metų pragyvenęs Lietuvoje, bet jis neturėjo galimybės arba galbūt tokio moralinio prisivertimo mokytis kalbos. Ir kol jis išmoks tą kalbą, praeis dar 5 metai. Paskui bus jam laikas eiti į kapus.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote palikti seną, 65.

E.RAIŠUOTIS. Palikti 65.

PIRMININKAS. Ar kas nors remia 70 metų? Prašom. Seimo nary Baleženti, paspauskite mygtuką.

Seimo narys A.Baležentis. Prašau.

A.BALEŽENTIS. Yra pateiktas pasiūlymas, reikia balsuoti.

PIRMININKAS. Kad čia ne parėmimas. Aš tą ir pats žinau, bet motyvą išdėstykite, kodėl reikia 70 metų, aš tą norėjau iš jūsų sužinoti. Pasiūlyti yra du skaičiai: 70 arba 65.

V.PETKEVIČIUS. Repliką galima?

PIRMININKAS.  Seimo narys V.Petkevičius.

V.PETKEVIČIUS. Aš neįsivaizduoju, gerbiamasis Petrauskai ir gerbiamieji kolegos, nejaugi jūs manote, kad keliaujant pas Abraomą galima kalbėti tik lietuviškai?

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima repliką?

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas siūlo balsuoti, taip?

TAS PATS BALSAS. Ar repliką galima?

PIRMININKAS. Nereikia replikų, gerbiamieji Seimo nariai.  

Seimo narys V.Petrauskas siūlo balsuoti? Ar taip pat atsisako pasiūlymo?

V.PETRAUSKAS. Dėl šito aš prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, balsuosime alternatyviai. Pranešėjas siūlo 65 metus palikti taip, kaip buvo, Seimo narys V.Petrauskas siūlo 70 metų. Kas palaiko 65 metus, spaudžia mygtuką “už”, kas už 70 metų, spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Palaukite, vieną minutę. Balsavimas dabar tiktai pradėtas. Prašome balsuoti. Kartoju, kas palaiko 65 metus, spaudžia mygtuką “už”, kas - 70 metų, spaudžia mygtuką “prieš”.

Už - 40, prieš - 11. Tokiu atveju paliekama 65 metų amžiaus cenzas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuojame... Jeigu Seimo narys R.Markauskas nepriima pataisos, balsuosime dėl Seimo nario M.Stakvilevičiaus pataisos. Motyvai pasakyti. Ar galima bendru sutarimu priimti tą pataisą? Galima? Pranešėjau, priimtina?

V.PETRAUSKAS. Aš pats asmeniškai priimu, bet sakau, darbo grupėje mūsų nuomonės išsiskyrė.

PIRMININKAS. Kadangi iš darbo grupės niekas neprotestuoja, nematau, kad protestuotų, tai priimame tą pataisą.

Yra reikalaujančių balsuoti. Prašome balsuoti. Kas už šitą pataisą, spaudžia mygtuką “už”.

Už - 38, prieš - 11, susilaikė 1. Pataisa yra priimta.

Gerbiamieji Seimo nariai, darome trečiojo svarstymo pertrauką. Darome posėdžio pertrauką. Kitas posėdis - 19 val. Uždaras posėdis. Jeigu jūs nenutarsite posėdžio pradžioje kitaip.

 Pertrauka

PIRMININKAS.* Pradedame posėdį ir toliau svarstome įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo”.

 A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Prašome dėl vedimo tvarkos.

G.JURKŪNAITĖ. Prieš skelbiant uždarąjį Seimo posėdį, posėdžio pirmininkas sakė, kad bus svarstomi tiktai rezerviniai klausimai, tai aš siūlau ir laikytis to susitarimo.

PIRMININKAS. Galima pradėti nuo rezervinių klausimų. Jeigu liks laiko, tada galėsime spręsti ir šitą, jeigu norėsite. Jeigu sakysite ne, tai ne. Pusantros valandos posėdis.

Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti tas pretenzijas dėl to, kad mes pažeidžiame Reglamento 82 straipsnį ir 78 straipsnį. 82 straipsnyje numatyta, kad jeigu rengiamas nenumatytas posėdis, tai Seimo nariai informuojami prieš 6 valandas. Tai mes šitą aptarėme, ten turbūt nebuvo ir balsuota, buvo reikalaujama vieno trečdalio Seimo narių. O jeigu prieš 6 valandas, tai reikėjo tai padaryti turbūt 16 val.

PIRMININKAS. Taip, toliau.

A.ENDRIUKAITIS. Ir dabar 78 taip pat, kadangi nebuvo priimta ankstesniame posėdyje šita patvirtinta darbotvarkė, kaip yra numatyta... Parengia detalų kiekvienos posėdžio dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui turi būti numatytas pranešėjas ir svarstymo bei balsavimo laikas. Seimo nariai neinformuoti ir balsavimo laikas jiems nežinomas, ir prieš tą laiką nepadaryta. Vadinasi, mes patys pažeidžiame savo priimtus reglamentinius nuostatus ir šitas posėdis yra nereglamentinis.

PIRMININKAS. Atsakysiu jums, gerbiamasis Seimo nary. Jūs būtumėt teisus, jeigu būtų skelbiamas naujas posėdis. Čia yra ne naujas posėdis, o posėdžio tąsa, popietinio posėdžio tąsa, t.y. vakarinio posėdžio tąsa. Seimas nubalsavo pratęsti posėdį, jis yra pratęstas pusantros valandos po uždarojo posėdžio. Toliau. Darbo
tvarkė yra patvirtinta šiai dienai, kadangi tai yra tas pats posėdis, darbotvarkė galioja ta pati. Seimo Pirmininkas, kalbėdamas apie pratęsimą, minėjo tiktai rezervinius klausimus, tačiau jeigu Seimo narių valia bus tokia, tada, jeigu turėsime laiko, svarstysime ir pilietybės klausimą.

Taigi dabar pereikime prie rezervinių klausimų. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną. Prašom. Svarstome 11 darbotvarkės punktą - konstitucinių įstatymų sąrašą. Taigi Reglamentas čia yra nepažeistas, Seimo nariai Reglamento nepažeidė.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos! Tęsdamas gerbiamojo A.Sakalo mintis, aš noriu pasakyti, kad čia ne naujas posėdis. Jį, be abejo, reikėjo surengti kita tvarka. Čia yra to posėdžio, kurį mes pradėjome labai anksti ir, kaip aš žadėjau, vėlai baigsime, tąsa. Žodžiu, viskas kaip žadėta, nieks nebuvo apgautas.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo” projekto svarstymas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

Taigi dėl dviejų dalykų, jeigu aš čia visą laiką būsiu tribūnoje, iš eilės, dėl kurių mes tarėmės anksčiau. Pirmas klausimas - tai yra įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų” projektas. Šitas dalykas yra mūsų šios sesijos darbų programoje ir mes jį bent turėtume pradėti, t.y. turi įvykti oficialus pateikimas. Šitas įstatymas pateikiamas pagal mūsų naująją Konstituciją, kur yra išskirta speciali konstitucinių įstatymų kategorija. Tiesa, ten neapibrėžta, kas yra tas konstitucinis įstatymas, vadinasi, mums reikia apibrėžti, kas yra tie konstituciniai įstatymai, kiek jų turi būti arba gali būti. Ir aš galiu jums iš karto pasakyti savo abejones, kad pirmasis mano teiktas projektas, kuris, tiesa, jūsų nepasiekė, buvo teiktas dar gruodžio mėnesį. Pavyzdžiui, ten siūlomų konstitucinių įstatymų sąraše buvo net 32 pozicijos. Dabar yra siūloma 10 pozicijų.

Yra dar vienas variantas, kurį, sakykime taip, savo reikmėms įforminti teikia Vyriausybė. Ten yra dar daugiau tų konstitucinių įstatymų.

Taigi čia mums vienas svarbiausių klausimų yra apibrėžti, kiek bus tų konstitucinių įstatymų. Šitame projekte, kurio numeris 3, šiame projekte siūloma 10 konstitucinių įstatymų. Dalis jų buvo priimta dar Aukščiausiojoje Taryboje, kai ką mes taisėm Seime. Kita dalis įstatymų priimta jau Seimo. Ir du įstatymai yra dar nepriimti. Tai štai tas pats Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų įstatymas ir įstatymas “Dėl apkaltos proceso”, kaip Seimo Statuto sudėtinė dalis. Jeigu spėsime, šita IX Statuto dalis bus oficialiai pateikta Seimui rytoj arba poryt.

Taigi siūlomas štai toks sąrašas. Jūsų valia, gerbiamieji Seimo nariai, šitą sąrašą siaurinti, plėsti arba kaip nors kitaip taisyti. Nenorėdamas jūsų per daug varginti, noriu taip pat pasakyti, kad pagal pirmąjį siūlomą įstatymo straipsnį konstituciniai įstatymai, galima sakyti, automatiškai, savaime yra visi tie, kurie keis Konstituciją, jeigu mes vis dėlto tai nutarsime daryti. Ar lengvatine tvarka, pagal 153 Konstitucijos straipsnį, ar sunkesne tvarka, dukart balsuojant su 3 mėn. pauze, pagal 148 straipsnį. Ir, žinoma, paties sąrašo priėmimas atitinkama balsų dauguma, paskui jau tų pačių įstatymų, kuriuos apibrėžėme kaip konstitucinius, priėmimas ir jų keitimas dar sunkesne tvarka. Ir paskutinis, arba tiksliau, priešpaskutinis siūlomo įstatymo straipsnis, - tai 4 straipsnis, kur numatoma, kaip pagaliau atsiranda tie konstituciniai įstatymai, nepaisant to, kad mes apibrėžiame sąrašą.

Šitas straipsnis yra, mano galva, reikalingas dėl to, kad dalis įstatymų yra jau galiojančių, dalis įstatymų, kaip sakiau, net Aukščiausiosios Tarybos priimtų, ir dalį mums patiems reikės priimti. Taigi numatyta atitinkama tvarka, atitinkamos procedūros, kaip šitie siūlomi projektai arba galiojantys įstatymai tampa konstituciniais įstatymais.

Tai tiek. Ir aš norėčiau, kad gerbiamieji kolegos pritartų pateikimui, paskui turėdami laiko per atostogas pastudijuotų, o rugsėjo mėn. ar kitu laiku, žodžiu, rudens sesijoje mes šitą įstatymą galėtume priimti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Sakalai. Pone Juršėnai, aš norėčiau jūsų paklausti, ar iš tų , kuriuos mes priėmėme ar Aukščiausiojoje Taryboje, ar Seime, mes nieko nepanaikinam, dėl to skaičius nemažėja, ne? Čia buvo planuota 32, kažkodėl 10. Vyriausybė, jūs pasakėte, dar daugiau planavo. Kas yra, ar konstitucinė kartelė nukrito, ar būtinumas atkrito? Aš norėčiau motyvavimo.

Č.JURŠĖNAS. Aš pasakysiu savo nuomonę. Kadangi vienas iš tų projektų autorių buvau aš, galiu pasakyti, kad, mano galva, šitas sąrašas turėtų būti ilgesnis. Bet kai aš savo projektą pateikiau įvairiems teisininkams ir jie tarpusavyje labai ilgai ir, matyt, sudėtingai ginčijosi, jie pasiūlė trumpesnį sąrašą, ir mintis jų (galima su jais sutikti, galima nesutikti) yra tokia, kad konstituciniai įstatymai yra ypatingi įstatymai ir jų neturėtų būti daug. Bet čia yra Seimo valia. Jeigu Seimas nutars, kad jų turi būti daugiau, tai tada tą sąrašą bus galima pratęsti.

Aš jums įdomumo dėlei galiu pasakyti, ką aš siūliau papildomai, kad žinotumėt. Aš į konstitucinių įstatymų sąrašą siūliau Pilietybės įstatymą, Politinių partijų įstatymą, Susirinkimų įstatymą, su kuriuo dabar mes kankinamės, Streikų įstatymą, Prokuratūros, Vyriausybės atstovo, kurį priėmėm, Valstybės kontrolės, Tarptautinių sutarčių, Valstybinės sienos ir dar kai kuriuos įstatymus. (Balsai salėje) Psichinės sveikatos galbūt irgi reikėtų padaryt konstitucinį, kadangi tai tikrai aktualu daliai Seimo narių. Pirmiausia pareigūnams.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Vis dėlto norėčiau jūsų paklausti. Be abejo, konstitucinių įstatymų skaičių turėtų apibrėžti Konstitucija. Pavyzdžiui, jeigu apsiribojame tuo įstatymu ir jeigu sakome, kad dalis yra priimtų Aukščiausiosios Tarybos, tai vis tiek jie turėtų bent jau atsispindėti, jeigu nustatomas toks konstitucinis ... Pavyzdžiui, Vyriausybės įstatymas ir pan. Kaip sakoma, tie, kurie priimti ir pan., turėtų vis tiek egzistuoti, kadangi pagal Konstituciją. Tai sąrašas, mano nuomone, tikrai yra trumpokas. Kaip, jūsų nuomone, ar yra tikslingas va toks gana laisvas Konstitucijos traktavimas?

Č.JURŠĖNAS. Matot, kadangi pati Konstitucija neapibrėžia, tai čia mūsų pareiga tai ir padaryti. Jeigu mes imsime principą, kad jeigu įstatymas paminėtas Konstitucijoje, jis yra jau konstitucinis, tai bus tam tikras principas, dėl jo mes turime sutarti, ir tada sąrašas bus maždaug iš 100 įstatymų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašome klausti.

A.KUBILIUS. Aš noriu dėl vedimo tvarkos, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš noriu posėdžio pirmininko ir Seimo Pirmininko, esančio tribūnoje, kartu paklausti, ar galioja Seimo Statuto IV dalis? Jinai jau yra paskelbta, ir aš manau, kad atsakymas čia gali būti vienas - kad jinai galioja. Jeigu jinai galioja, tai aš tokiu atveju manau, kad darbotvarkės projektas, kurį mes patvirtinome vakar, yra dokumentas, kuriame yra keletas parametrų. Tai visų pirma įrašyti klausimai, pranešėjai, svarstymo laikas ir balsavimo laikas. Ar jūs man galite nurodyti, kokiu laiku mes dabar dirbame ir ką mes svarstome, ir kokiu laiku mes šitą klausimą turėjome svarstyti?

Antras dalykas. Aš noriu pasakyti, kad Statuto 81 straipsnyje yra parašyta, kad rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas nuo 10 val. iki 13.30 val., vakarinis - nuo 15 val. iki 18.30 val. ir t.t. Taigi aš manau, kad šitas posėdis, remiantis IV dalimi, yra neteisėtas ir visi klausimai, kurie čia svarstomi, yra neteisėti.

PIRMININKAS. Aš atsakysiu į antrąją klausimo dalį, o Pirmininką prašysiu atsakyti į pirmąją klausimo dalį. Kadangi ten yra žodis “paprastai” rengiami, tai va štai šitas žodis “paprastai” duoda galimybę rengti ir nepaprastai.

Pirmąją dalį prašome. Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš tą patį pasakysiu. Juk mes dėl šito ginčijomės, ir jūs, gerbiamasis Kubiliau, kaip tik kariavote prieš šitą žodį “paprastai”. Jums nepavyko jo įveikti, jis liko, ir Seimo vadovybė šituo žodeliu, tokiu labai menkučiu, bet labai naudojasi.

A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad mes priimdami Seimo Statutą...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary ...

A.KUBILIUS. ... įrašysime vieną sakinį: “Paprastai Seimo Pirmininkas laikosi Statuto...”

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, dėl vedimo tvarkos taip pat tas pats Statutas, kurį jūs puikiai išmanote, neleidžia kalbėti du kartus. Prašome jus taip pat laikytis Statuto.

Dabar kalbame dėl I dalies, dėl nurodyto laiko. Prašome, Seimo Pirmininke, atsakyti.

Č.JURŠĖNAS. Čia mes kaip tik skaičiavome, kad dirbsime normaliai, kad nereikės to žodžio “paprastai”, o kai atsirado “paprastai”, mes pradėjome nagrinėti tuos kitus klausimus,  o laiką mes aiškiai apibrėžėm prieš uždarąją posėdžio dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Seimo Pirmininkas atsakė į jūsų klausimus. Ar galite jūs pritarti, kad Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašas, kuris, be abejo, bus tobulinamas ir pildomas arba braukomas... būtų pritarta jo pateikimui? Ar kas nors prieštarautų, reikalautų balsuoti? Tada registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai.

P.GINIOTAS. Aš norėjau paklausti, bet man taip ir nebuvo leista.

PIRMININKAS. Prašau registruotis. Gerbiamasis Seimo nary, po registracijos galėsite paklausti.

Seimo narys P.Giniotas. Prašom.

P.GINIOTAS. Aš buvau užsirašęs paklausti, deja, mano pavardės tablo vėl nebuvo.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau kreiptis į kompiuterininkus. Aš netryniau jūsų pavardės specialiai. Prašom klausti.

P.GINIOTAS. Aš norėjau paklausti pranešėjo. Ar jums neatrodo, kad ir tas sąrašas, kurį jūs dabar teikiate, konstitucinių įstatymų, yra per didelis? Ar nemanote, kad, pavyzdžiui, šiandieną yra priimtas tik vienas konstitucinis įstatymas - tai dėl nesijungimo į postsovietines sąjungas? Kokio lygio turėtų būti konstituciniai įstatymai?

Č.JURŠĖNAS. Čia aš pasakyčiau, kad jūsų nuomonė, jeigu jūs ją rimtai dėstote, yra kraštutinė iš kitos pusės. Viena nuomonė yra, kaip sakiau, per daug išplėstinė, t.y. jeigu įstatymas paminėtas Konstitucijoje ar pasakoma, kad toks dalykas reguliuojamas atskiru įstatymu. Tai jeigu pagal šitokį principą sudaromas konstitucinių įstatymų sąrašas, jisai bus toks. Tai viena nuomonė. O kita nuomonė yra tokia, kokią jūs dėstot, tai, kas yra sudėtinė Konstitucijos dalis. Be abejo, ir taip galima būtų skaičiuoti. Tai irgi vienas iš variantų. Bet man atrodo, kad toks variantas yra nepriimtinas. Bet čia jūsų valia ginti tokią poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsakysiu į formalią dalyko pusę, kodėl Seimo nario P.Ginioto nemėgsta kompiuteriai ir nerašo jo pavardės. Seimo nario vieta yra ten, todėl jo kompiuteris ten ir atjungtas. Jo vieta yra balsų skaičiavimo komisijoje.

Prašome pasiruošti balsuoti, kas už įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo” projektą. Kad būtų pritarta pateikimui, prašom spausti mygtuką “už”.

Dėl motyvų pageidaujate? Prašom dėl motyvų. Niekas neprašė, prašom dabar ...

Prašau dėl motyvų kalbėti. Seimo narys A.Rudys. Prašom dėl motyvų. Ne? Tada iš naujo, ištrinu sąrašą. Kas nori kalbėti dėl motyvų, prašom.

Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš vis tiek norėčiau tikėtis, kad tokio pakankamai sąlyginio konstitucinių įstatymų apibrėžimo traktavimo tikrai nebūtų. Gal pavyktų kokiu nors būdu nuspręsti atstovaujant visoms jėgoms Seime, nuspręsti vis dėlto, ką vadiname konstituciniais įstatymais, ir tada parengti ar 4, ar 5 projektą. Gal taip būtų tikslingiau. Aš siūlyčiau dar šiuo metu nepritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Už, taip? Daugiau norinčių nėra kalbėti. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra, prašome spausti mygtuką “už”. Seimo Pirmininkas balsuoja rankos pakėlimu.

Už pateikimą - 31, prieš - 8, susilaikė 4, t.y. už - 32, įskaitant Seimo Pirmininką. Pateikimui pritarta. Bus pradėta svarstymo procedūra, tačiau po vasaros.             

Gerbiamasis Seimo narys P.Giniotas dėl vedimo tvarkos?

P.GINIOTAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau.

P.GINIOTAS. Kadangi jūs užsiminėte, kad aš turiu dalyvauti balsų skaičiavimo komisijoje, aš galiu patvirtinti, kad aš neatsisakiau dalyvauti komisijos darbe, tačiau aš pasakiau motyvus, kaip aš elgsiuos dalyvaudamas jos darbe. Aš visų pirma pasakiau, kad sėdėsiu toje pusėje, kurioje aš dabar sėdžiu salėje. Man dvejus su puse metų Aukščiausiojoje Taryboje niekas nenurodinėjo, kad turiu sėdėti vienoje ar kitoje pusėje. Tai viena. O antra, aš skaičiuosiu visus Seimo narių balsus ir bet kokiu atveju juos priskaičiuosiu, ar sėdėdamas kairėje balsų skaičiavimo komisijos pirmininko pusėje, ar dešinėje.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad ...

P.GINIOTAS. (...), matyt, nepatiko, kad aš tai darysiu, ir manęs niekas nekvietė ten sėdėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Giniotai, manau, jūs sutarkite balsų skaičiavimo komisijoje patys, kur kas turite sėdėti, čia ne mano prerogatyva.

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III sesijos darbų programos” projekto svarstymas (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 12 darbotvarkės punktą. Pirmininke, prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, vėl aš noriu paaiškinti tvarką, kad paskui manęs nekaltintumėt, jog kažkas ne taip daroma. Tikrai pagal tvarką naujos sesijos darbų programa yra tvirtinama sesijos pradžioje, bet klausimą pateikti, aš manau, galima ir šios sesijos metu, kad vėlgi Seimo nariams ar suinteresuotiems asmenims ir žinyboms būtų laiko paanalizuoti tą įstatymų, kitų juridinių aktų projektų sąrašą, kurį ruošiasi nagrinėti Seimas per būsimąją sesiją. Primenu, kad ta sesija nuo rugsėjo 10 d. iki Kalėdų pakankamai ilga ir pagal seną, gal nebūtinai blogą tradiciją mes, matyt, pratęsime sesiją. Taigi sąrašas įstatymų ir kitokių juridinių aktų projektų turi būti pakankamai ilgas. Bet, atsižvelgdamas į kolegų ir iš kairės, ir iš dešinės kritiką, aš siūlau diskusijų pradžioje tik 18 įstatymų projektų. Kaip priedas yra Vyriausybės siūlomi projektai, bet čia dar ne galutinis variantas. Primenu, kad Vyriausybė savo įstatymų projektų sąrašą sudarė birželio 25 d. Dabar bent penketo projektų jau neturėtų būti, kadangi mūsų ką tik priimti atitinkami įstatymai ar nutarimai.

Aš labai prašau gerbiamųjų kolegų, kad turėdami laiko įsigilintų į siūlomus projektus, tiek mano, tiek Vyriausybės, ir pasiūlytų atrinkti tikrai pačius svarbiausius, kuriuos būtina priimti. O norma, primenu, yra tokia: 10 įstatymų per mėnesį. Tai jeigu mes dirbsime tiktai iki Kalėdų, reikia skaičiuoti 3040 įstatymų, ne daugiau. Jeigu imsime čia kartu su Vyriausybės, tai, žinoma, susidaro dvigubai daugiau. Todėl mano prašymas, mano kreipimasis į gerbiamuosius kolegas ir kairėje, ir centre, ir dešinėje, mano kreipimasis į frakcijas ir į komitetus: prašom atrinkti (frakcijų pakankamai yra Seime, gerbiamasis Giniotai, prašome nesijaudinti), prašom atrinkti tai, kas yra svarbiausia, kas jums labiausiai rūpi, pateikti nustatyta tvarka valdybai ir mes parengsime geresnį projektą iki sesijos pradžios, t.y. iki rugsėjo 10 d. Va štai tam ir organizuotas šiandien pateikimas, kad jūs pareikštumėt pastabas, kritiką ir kitus dalykus.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Seimo narys P.Papovas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis P.Papovas, noriu pasakyti, pirmasis raštu įteikė savo pasiūlymus kitai sesijai.

P.PAPOVAS. Aš įteikiau pasiūlymus ir noriu paklausti, kodėl Seimo valdyba ir Vyriausybė pamiršo apie konstitucinę nuostatą, kad prieš 75 dienas iki metų pabaigos reikia pradėti svarstyti valstybės biudžetą kitiems metams.

Č.JURŠĖNAS. Šitas klausimas automatiškai turėtų būti, bet, žinoma, reikia prisiimti kaltę, kad šitai neįrašyta. Be abejo, bus.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.

G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau paklausti, ar tuos įstatymų pakeitimų arba papildymų projektus, kuriuos esame pradėję šioje sesijoje, įrašome ar neįrašome? Aš turiu omeny konkrečiai Politinių partijų įstatymo pataisas, kurias mes pradėjome birželio pradžioje, kiek aš pamenu.

Č.JURŠĖNAS. Aš galiu paaiškinti. Aš šito sąmoningai nedariau, kadangi tai būtų ilgas sąrašas iš tų dalykų, kuriuos mes pradėjome nagrinėti, ir iš tų, kurie buvo pateikti ir jūsų, ir kitų. Tai bus dar milžiniškas papildomas sąrašas, kuris eis atskira dalimi, kaip buvo ir šios sesijos darbų programoje. Taip, šitie dalykai bus, be jokios kalbos, bet atskiru sąrašu.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Taupydamas laiką, klausimą ir pasiūlymus pateiksiu raštu.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Mano klausimas buvo toks pat, kaip ir ponios G.Jurkūnaitės, todėl man jau atsakyta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, teisingai sakėte, kad labai daug darbo mūsų laukia, ir ar negalvojama, kad, pavyzdžiui, nuo rugpjūčio vidurio mes galėtume mėnesį padirbėti iki kitos sesijos pradžios neeilinėje sesijoje?

Č.JURŠĖNAS. Aš labai džiaugiuosi, kad centro atstovai siūlo tokį itin konstruktyvų dalyką. Aš už, bet reikėtų kaip nors surinkti parašus - ar avansu, ar vėliau. O šiaip aš noriu tik tiek pasakyti, kad pagal galiojančius atitinkamus įstatymus, priimtus dar Aukščiausiosios Tarybos, Seimo komitetai turi tik vieno mėnesio pertrauką, prašome neužmiršti. Aš oficialiai siūlysiu valdybai priimti sprendimą, kad Seimo komitetai tarp šitų dviejų sesijų, t.y. tarp antrosios ir trečiosios, nedirba nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 20 d. Štai tas vienas mėnuo. O po to jau reikėtų komitetams pradėti dirbti ir ruoštis sesijai, o ne pradėti dirbti susirinkus į sesiją rugsėjo 10 d. 10 val.

V.JARMOLENKA. Dėl procedūros, pirmininke.

PIRMININKAS. Dėl procedūros Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Pone Sakalai, jeigu jūs nenutrauksite šito sąmonės srauto, aš protestuosiu griežčiau. (Balsai salėje) Neįmanoma, kai prelegentas Seimui diktuoja tai, ko nėra. Tai yra šantažas prieš pat pertrauką. Šantažas.

PIRMININKAS. Aš prašau Seimo Pirmininką nešantažuoti, o kitus taip pat prašyčiau nutraukti nereikalingus sąmonės srautus. Seimo narys A.Kubilius. Prašome.

A.KUBILIUS. Jeigu galima, aš noriu trumpai pasisakyti iš karto be jokių klausimų.

PIRMININKAS. Pasisakyti nenumatyta.

A.KUBILIUS. Kaip nenumatyta? Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų - taip.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad...

PIRMININKAS. Vieną minutę! Jeigu daugiau klausimų nėra, Pirmininkas siūlo turbūt įrašyti į darbotvarkę, taip?

Č.JURŠĖNAS. Ne, neįrašyti, tiesiog pradėti nagrinėti.

PIRMININKAS. Pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą, kuri bus taip pat rudenį. Seimo narys A.Kubilius dėl balsavimo motyvų.

A.KUBILIUS. Aš į šitą opusą, kuris pateiktas, žiūriu kaip į labai gražią indikaciją visos mūsų valstybės negalios. Kas tai yra programa? Ką turi svarstyti Seimas ir ką pateikė mums Vyriausybė? Jūs pasižiūrėkite - nuo Psichinės sveikatos įstatymo iki Maisto įstatymo. Tai kas čia yra? Čia yra svarbiausi darbai, kuriuos žada padaryti Vyriausybė artimiausiu metu?! Mes šitaip einame, ar ne? Aš matau, kad vienintelis Lietuvoje, turintis kažkokią programą, yra tiktai mano labiausiai gerbiamas Seimo Pirmininkas, nes jis pateikė tik 18 įstatymų, o Vyriausybė aš nežinau, ką turi. Pasjansą dėlioja iš įstatymų. Priims - gerai, nepriims - nieko, gyvensime ir taip. Tai kaip mes ruošiamės gyventi ir kas yra šitas mūsų susirinkimas? Ir kaip į mus žiūri Vyriausybė, aš nesuprantu.

Aš nesuprantu iš viso, kam reikalinga šita komedija, kam reikalinga šita programa, kai mes paprastai galime įrašyti bet ką į tą programą. Ir mūsų netgi nebereikia, pats Seimo Pirmininkas paprastai gali įrašyti viską. Ir Seimas, be abejo, visai jau nebereikalingas, nes Seimo Pirmininkas paprastai galėtų laikytis kada nors ir Statuto. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šitą dalyką, nes kitaip gali išeiti visai nepaprastai.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikrai pritariu jūsų siūlymui pirmiausia svarstyti Psichinės sveikatos įstatymą. (Juokas salėje)

O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui - pradėta svarstymo procedūra, kuri bus rudenį, šitam trečiosios sesijos darbų programos projektui, prašome paspausti mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 29, prieš - 9, susilaikė 2. Pateikimui pritarta.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymo tęsinys (93.07.14)

2sesija76p svarstyti klausimai2sesija76po

Gerbiamieji Seimo nariai, 13 punkto mes negalime svarstyti, kadangi nėra pranešėjo. Tai dabar aš prašyčiau nuspręsti, ar toliau svarstome ir priiminėjame Pilietybės įstatymą.

V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Negalima tris kartus dėl vedimo tvarkos.

V.JARMOLENKA. Ne, jūs pasakėte, kad reikia nuspręsti. Aš nusprendžiau.

PIRMININKAS. Prašau.

V.JARMOLENKA. Mano siūlymas yra nutraukti šitą posėdį, kadangi Pirmininkas prieš tai pasakė, kad šito nebus. Yra argumentai. Rytoj pasižiūrėsite į stenogramą ir pamatysite, kad...

PIRMININKAS. Ne, aš noriu patikslinti. Jis pasakė, kad bus svarstomi 11, 12 ir 13 klausimai, o ne pasakė, kad nebus svarstomas Pilietybės klausimas. Jis šito nepasakė. Aš jūsų ir klausiu, gerbiamieji Seimo nariai, ar manote, kad Pilietybės įstatymą šiandien reikia priiminėti, toliau tęsti priėmimą, ar manote, kad užtenka? Aš negirdžiu pasiūlymų. Seimo narys V.Jarmolenka siūlo, kad nereikia. O kaip kiti siūlo? Seimo narys R.Markauskas. Prašom.

R.MARKAUSKAS. Aš siūlau tęsti priėmimą.

PIRMININKAS. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Taigi kas už tai, kad būtų priiminėjamas Pilietybės įstatymas, paspaus mygtuką “už”, jeigu nepritarsite, eisime ramiai namo. Prašome rinktis alternatyvą. O prieš tai registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas yra tęsti Pilietybės įstatymo priėmimą, o kitas siūlymas - baigti posėdį. Kas už tai, kad būtų tęsiamas, paspaus mygtuką “už”. Jeigu nesurinks balsavusiųjų daugumos, posėdis bus baigtas. Balsavimas pradedamas. Prašome spręsti.

33 Seimo nariai nori tęsti posėdį, 18 - nenori, 4 - neturi nuomonės. Tokiu atveju posėdis yra tęsiamas ir kviečiame į tribūną Seimo narį poną R.Markauską. (Balsai salėje) Prašome. Yra priimti keturi straipsniai. Dabar 5 straipsnis. Seimo narys R.Markauskas siūlo 16 straipsnio naują redakciją, o šalia, žemiau, yra 16 straipsnio senoji redakcija. Prašome, siūlymo autoriau, pakomentuoti vieną ir kitą redakciją.

R.MARKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kodėl aš siūlau keisti šią redakciją. “Už ypatingus nuopelnus” - man šis terminas gana įdomiai skamba. Manyčiau, kad “išimties tvarka” yra platesnė ir konkretesnė sąvoka. Jeigu už ypatingus nuopelnus, tada mes turėtume sudaryti kažkokį sąrašą, kas tai yra ypatingi nuopelnai, kur jie atsispindi. O išimties tvarka - vis dėlto konkretesnis dalykas, ir Prezidentui, man atrodo, būtų kur kas lengviau. Tai ir būtų ypatingas nuopelnas, tai ir būtų kažkoks nuopelnas iš viso valstybei, o galbūt ir be nuopelno būtų galima suteikti pilietybę, jeigu yra kokios nors būtinos sąlygos.

PIRMININKAS. Kas norėtų paremti vieną arba kitą pasiūlymą? Prašom, Seimo nary Kubiliau.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad ponas R.Markauskas pakeičia buvusio straipsnio prasmę, nes ankstesnėje redakcijoje pilietybė užsienio valstybių piliečiams buvo suteikiama labai konkrečiai pasakant - “už ypatingus nuopelnus”. O “išimties tvarka”, kaip siūlo ponas R.Markauskas, gali apimti labai platų spektrą. Išimties tvarka galima suteikti ir Sausio 13osios žudikams, išimties tvarka galima suteikti ir nieko bendro su Lietuva neturintiems. Taigi šis dalykas visiškai pakeičia prasmę, ir aš siūlau balsuoti prieš pono R.Markausko pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dabar gali vienas kalbėti už pono R.Markausko pasiūlymą. Seimo narys A.Albertynas. Prašome.

A.ALBERTYNAS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Seimo nary Albertynai, galėjote kalbėti tik už Seimo nario R.Markausko pasiūlymą. O kodėl jūs spaudžiate dar ir Seimo nario Z.Adomaičio mygtuką, aš niekaip nesuprantu, juk jo nėra. Seimo narys A.Patackas. Prašom. Galima remti tik pirmąją alternatyvą. Seimo narys R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Neremiu. Aš pritariu A.Kubiliaus alternatyvai.

PIRMININKAS. Pritariate A.Kubiliaus alternatyvai. (Balsai salėje) Pranešėjas neatsiima savo pasiūlymo, aš turiu teikti balsavimui. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs pritarsite Seimo nario R.Markausko pasiūlymui, tai liks naujasis variantas, jeigu nepritarsite, liks senasis variantas taip, kaip buvo - “už ypatingus nuopelnus”. Prašome pasiruošti. Kas pritariate...

A.PATACKAS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Negalima. Jau kalbėta. Seimo narys R.Markauskas... Kas pritaria Seimo nario R.Markausko pasiūlymui, spaudžia mygtuką “už”, kas nepritaria, spaudžia mygtuką “prieš”. Tada liks senasis variantas.

Pritaria 26, nepritaria 13. Pritarta Seimo nario R.Markausko pasiūlymui.

A.PATACKAS. Ar galima repliką?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas repliką.

A.PATACKAS. Kaip lengvai mes svaidomės tokiais dalykais kaip pilietybė. Tai jums yra garbės vardas, o suteikiame išimties tvarka, kaip kokią nors... Tokį vardą galima suteikti už ypatingus nuopelnus ir už nieką kita. O išimties tvarka tai yra biurokratinis, nieko nesakantis terminas. Svaidomės šitais dalykais, o paskui norime, kad kas nors gerbtų tokį dalyką kaip valstybė.

PIRMININKAS. Ką gi, Seimas taip priėmė.

A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti, ar visa tai, kas čia vyksta, nėra pasityčiojimas iš Seimo? Vidury nakties sukviestas Seimas sprendžia pilietybės klausimus. Argi šią naktį tai yra svarbiausias Lietuvai gyvenimo klausimas? Jeigu mes svarstytume nusikaltimų klausimus, žemės klausimus ar dar kokius klausimus... Aš vis tiek prašau šį posėdį baigti.

PIRMININKAS. Aš negaliu baigti, kadangi Seimas nepritaria. Seimas paskyrė pusantros valandos posėdį ir pritarė, kad būtų balsuojama dėl Pilietybės įstatymo. Seimo narys R.Dagys dėl vedimo tvarkos.

R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi balsavimo metu frakcijos negali imti jokių pertraukų, aš siūlau vis dėlto pranešėjui savo valia paimti pertrauką. Iš tikrųjų mes priimam dabar tokį įstatymą, kad jo nereglamentavę galim turėti nemalonių pasekmių ir interpretacijų. Aš siūlau tiesiog padaryti pertrauką, nukelti rytdienai ir paieškoti kitokios - detalesnės - formuluotės išimties tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, galimas ir kitas variantas. Mes priiminėsime pastraipsniui, nebalsuosime dėl viso įstatymo, per naktį bus galima pagalvoti, suderinti ir pasiūlyti geresnę formuluotę, kurią pateikus rytoj bus galima priimti. Seimo narys E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš kreipiuosi ne tik į jus, bet kreipiuosi į visą Seimą. Aš kreipiuosi taip pat ir į pranešėją. Iš tikrųjų priiminėjame labai svarbų įstatymą. Daug šito įstatymo straipsnių yra priimtinų, be jokios abejonės, daug yra diskutuotinų. Tai yra vienas iš svarbiausių mūsų valstybės egzistencijos įstatymų. Aš kreipiuosi į visus - įrašykime pirmuoju klausimu rytoj, pakeisdami iš ryto net ir darbotvarkę. Rytdienos darbotvarkėje yra nemažai ne tokių svarbių įstatymų, kuriuos galėsime 21, 22, 23 val. spręsti. Aš suprantu, kad reikia baigti sesiją, bet nedarykim iš šito... Nes darosi, na, atleiskit, neskanu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė. Ką siūlysite?

R.MARKAUSKAS. Aš gal siūlyčiau, jeigu galima, tuos straipsnius, kurie nekelia jokių abejonių, priimti šiandien, o visus diskutuotinus straipsnius palikti rytdienai.

PIRMININKAS. Man regis, gerbiamieji Seimo nariai, priimtinas pasiūlymas. Aš eisiu pastraipsniui, klausiu, ar kas nors prieš. Jeigu bent vienas prieš, tai mes atidedame iš karto, jeigu nėra prieš, tai mes jį priimame. Taip labai greitai baigsime. Tinka?

Tai 18 straipsnio 7 punktas, nes 6 yra išbrauktas.

R.MARKAUSKAS. Šeštąjį atsiėmė.

PIRMININKAS. 18 straipsnio trečioji dalis. Ar yra kas nors prieš?

BALSAS IŠ SALĖS. Yra.

PIRMININKAS. Tada atidedame. 8 punktas. Tai 28 straipsnio trečioji dalis. Čia yra taip pat su pataisa, tai reikia, matyt, atidėti.

K.BOBELIS. Norėčiau dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Kolegos sako, kad darot komediją iš įstatymo. Aš manau, kad tikrai keisdami kas minutę nutarimus darote komediją šiandien iš visos tos Seimo procedūros. Šis įstatymas buvo šiandien pasiūlytas antruoju punktu ir visą laiką buvo dėl kitų įstatymų atidedamas. Aš manau, mes nutarėme, kad posėdis turi vykti pusantros valandos, ir per tą laiką svarstysime tą įstatymą. Jeigu jūs norite pakeisti svarstymą, tai reikia teikti balsavimui. O jeigu čia vienas pasako - aš nesutinku, ir iš karto atidedat, tai neatitinka jokios demokratinės tvarkos. Aš manau, gėda, kad mes taip elgiamės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau racionalų pasiūlymą. Jeigu dar bent 10 Seimo narių pakalbėtų dėl vedimo tvarkos, ateitų posėdžio pabaigos laikas ir mes galėtume ramiai baigti posėdį. Seimo narys V.Petrauskas dėl vedimo tvarkos.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš suprantu šitos situacijos kompromisą iš Seimo daugumos pusės. Ką gi padarysi. Tačiau aš noriu kreiptis į jus. Jeigu jau nuspręsta nors kiek ginčytinus atidėti, tai dėl 16 straipsnio gal vis dėlto balsuokime ar įsipareigokite, kad rytoj jis nebus laikomas priimtu, kad jis taip pat patektų į šitų ginčytinų kategoriją ir kad rytoj kas nors nepasakytų, jog jis jau priimtas ir brūkšnys po jo. Parašykime brūkšnį prieš jį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu iki rytojaus kas nors (bent jau iki svarstymo pradžios) pateiks suformuluotą naują straipsnį, mes taip ir padarysime. Jeigu niekas nieko nepateiks, laikysime priimtu arba balsuosime dar kartą. Taip, arba paliksime seną, čia jau kaip jūs nutarsite.

Dabar judame toliau. 8 punktas. 28 straipsnio trečioji dalis. Kas nors... (Balsai salėje) Palikime, jeigu dar turėsime laiko, grįšime, jeigu norėsite. Dėl 28 straipsnio trečiosios dalies.

R.MARKAUSKAS. Čia yra pasiūlymas išbraukti žodį “tautybė”. Darbo grupė siūlo palikti.

PIRMININKAS. Palikti tautybę, taip? Ar palaiko kas nors pasiūlymą išbraukti žodį “tautybė”? Palaikot. Gerai. Tada gal balsuosime. Na, čia smulkmena, sutikite, Seimo nariai. Na, tai mes nieko negalėsime priimti, nė vieno punkto.

Gerai, tada judame toliau. 9 straipsnis.

R.MARKAUSKAS. Tai galim 10 straipsnį.

PIRMININKAS. Taip, 9 straipsnyje taip pat yra pakeitimų. 10 straipsnis: “28 straipsnio keturioliktąją dalį laikyti negaliojančia”. Kas nors prieš? Nėra. (Balsai salėje) Aš klausiu, kas nors prieš, niekas nieko nesako. Tai prašau. Kas nors prieš? Nėra prieš. Priimta.

Toliau 6 punktas: “28 straipsnio ketvirtąją dalį laikyti...” Čia numeracija, techninis dalykas. Aš manau, kad Seimo nariai galėtų neprieštarauti. Yra pernumeruojami straipsniai. Prašau, Seimo nary Petrauskai.

V.PETRAUSKAS. Sutinku su tuo, kad šeštoji projekto dalis yra tikrai nominali, bet vis dėlto, jeigu mes dėl kitų dalių diskutuosime, tai tą rytoj galėsime labai lengvai priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pasikeis numeracija, mes dar kartą peržiūrėsime, čia jokios problemos nėra. Laikykime, kad jį priimame, o jeigu pasikeis numeracija, mes ją pakeisime dar kartą.

7 punktas. 28 straipsnio penktoji dalis. Ar kas nors oponuotų? Nematau. Tai yra techninis dalykas. Taigi 7 punktas yra priimtas.

8 punktas. 28 straipsnio devintoji dalis. Vietoj žodžio “Prezidiumas” įrašyti “Respublikos Prezidentas”. Taip pat turbūt niekas neoponuoja, kadangi Prezidiumo kaip tokio nėra. Laikykime, kad priimta.

9 punktas. Taip pat niekas jokių alternatyvų nepasiūlė. Galima priimti? Priimta.

10 punktas. 29 straipsnio pirmoji dalis. Siūlomas naujas išdėstymas. Anksčiau buvo - Prezidiumas sudaro Pilietybės reikalų komisiją, o dabar - Prezidentas.

R.MARKAUSKAS. Aš galiu pakomentuoti. Anksčiau pagal senąjį Pilietybės įstatymą buvo sudaryta komisija iš deputatų, kuri teikdavo Prezidiumui dėl pilietybės suteikimo. Šiuo metu pagal šitą įstatymą siūloma sudaryti komisiją prie Prezidento, kadangi Konstitucija nenumato iš Seimo narių sudaryti. Ši Pilietybės komisija teikia Prezidentui dėl pilietybės suteikimo, atėmimo, svarsto visus klausimus, susijusius su pilietybe. Tokia komisija Prezidento dekretu yra sudaryta.

PIRMININKAS. Ar kas oponuotų? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš noriu paklausti prelegento, kokiu pagrindu tada ši komisija dirba, kuri dabar suteikia ir atima pilietybę be įstatymo, pažeidžiant Konstituciją ir pagrindinį Pilietybės įstatymą?

R.MARKAUSKAS. Dirba pagal Konstituciją. Konstitucijoje yra įrašyta, kad Prezidentas vienintelis turi teisę suteikti pilietybę.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo nary Kubiliau, norėjot? Ne. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau oponuojančių nematau. Tai ką darome su tuo? (Balsai salėje) Kad nėra jokių alternatyvų, tai techninis klausimas. Niekas nieko naujo nesiūlo. (Balsai salėje, negirdėti) Prezidiumą palikti? Taip, Seimo nary Jarmolenka? Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, ką reiškia... Galbūt galima Prezidiumą atmetus vis dėlto neapsibrėžti dar konkrečiai, kas šitą komisiją sudaro. Gal iš tikrųjų tas variantas būtų priimtinas, o paskui... Gal tikrai būtų verta dabar atidėti? Ar būtent su prezidentūra susijusi komisija turi būti?

R.MARKAUSKAS. Reikia skaityti Konstituciją. Konstitucijoje aiškiai parašyta. Vienintelis Prezidentas turi teisę suteikti pilietybę, ir Seimas neturi jokių svertų tam dalykui.

PIRMININKAS. Anksčiau tai darydavo Seimo Prezidiumas, dabar nebegali. Anksčiau sudarydavo komisiją Seimas, Seimo Prezidiumas sudarydavo, o dabar Prezidentas sudaro komisiją...

R.MARKAUSKAS. Prezidento valia sudaryti komisiją, nesudaryti, jam pačiam nagrinėti...

A.KUBILIUS. Repliką galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Prezidento valia, be abejo, yra aukščiau už viską, o ypač LDDP frakcijai, tačiau! Tačiau Prezidento galią suteikti pilietybę nusako įstatymas. Prezidentas turi teisę sudaryti tokią komisiją ar kitokią komisiją, tai irgi nustato įstatymas. Ir tai, ką darė visą šitą laiką Prezidentas, buvo visiškai nereglamentuojama, t.y. Prezidentas savo valia padarė tai, ką jis moka daryti.

PIRMININKAS. Tai ką siūlote, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau?

A.KUBILIUS. Aš tik norėjau pakomentuoti, kaip aiškinama, kad Prezidentas ...

PIRMININKAS. Už komentarą ačiū, bet ką daryti su 10 straipsniu?

A.KUBILIUS. Yra komisija, tai kam įstatymas iš viso reikalingas? Prezidentas teikia pilietybę ir be įstatymo, tai ką?

PIRMININKAS. Prieštaraujančių, kad nereikia to straipsnio, nematau. 10 yra priimtas. 11 prašome. Vietoje “Prezidiumo” įrašomas žodis “Prezidentui”. Taip pat turbūt niekas neprieštarausite? 12 punktas. 29 straipsnyje po 4 dalies įrašyti naują dalį. 12 punktas. 29 straipsnyje po 4 dalies. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Šitą straipsnį, kadangi...

PIRMININKAS. Atidedam?

A.KUBILIUS. Ne, iš viso jį reikia šituo atveju...

PIRMININKAS. Atidedam?

A.KUBILIUS. Palaukit, sekundę. Tuo atveju, jei buvo priimta pono R.Markausko pataisa, 16 straipsnio nauja redakcija. Dar nepriimta? Taigi priėmė, priėmė...

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Seimo nary, jeigu jinai bus priimta, tai ir kalbėsite tada. Dabar kol kas jinai yra atidėta, tai, aš manau, nėra reikalo kalbėti apie tai.

A.KUBILIUS. Gerai, jeigu jinai bus priimta, šitas straipsnis turi būti perrašytas visiškai iš naujo ir visiškai kitaip.

PIRMININKAS. Taip, teisingai.

A.KUBILIUS. Bet jeigu komisija išimties tvarka suteikinės pilietybę be jokio apribojimo...

R.MARKAUSKAS. Komisija nesuteikinėja pilietybės...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Markauskai, nekalbėkime tariamąja nuosaka, jeigu būtų, jeigu nebūtų. Bus priimta, tada ir kalbėsime. Dabar 12 atidedamas. 13 straipsnis. 30 straipsnį pripažinti netekusiu galios. Prašome komentuoti, koks tas straipsnis ir kodėl jis netenka galios.

R.MARKAUSKAS. 30 straipsnyje yra kaip tik ta deputatų komisija, kurios nėra. Buvo Aukščiausiosios Tarybos pilietybės suteikimo deputatų komisija, kuri siūlė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui suteikti, dabar tokios komisijos nėra ir tą straipsnį siūloma visiškai panaikinti.

PIRMININKAS. Taip, kadangi Seimas negali kištis į pilietybės reikalus. Deputatų komisijose negali būti. Pagal Konstituciją, deja, negali kontroliuoti. Bet jūs ginčijatės, tai ką, galime dar atidėti rytojaus dienai, man ne bėda. Ir prašyčiau Seimo narį R.Markauską išaiškinti Seimo nariui V.Jarmolenkai, kas ką gali. 14 straipsnį prašom.

R.MARKAUSKAS. Konstitucija aiškina, aš aiškinti Konstitucijos tikrai neprivalau.

PIRMININKAS. Čia mano prašymas. 31 straipsnis, prašom.

R.MARKAUSKAS. 31 straipsnis. Čia visiškai naujai suredaguotas straipsnis, kuriame kalbama dėl sprendimų ir prašymų teikimo Lietuvos Respublikos Prezidentui pilietybės klausimais. Konkrečiai aprašoma visa technologija.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? Ne. Puiku. 31 yra priimtas. 33 straipsnis, 15 punktas.

R.MARKAUSKAS. Seime buvo priimtas įstatymas, kad visi įstatymai ir dekretai įsigalioja, kai paskelbiame “Valstybės žiniose”. Tai mes įrašėme ir į įstatymą.

PIRMININKAS. Turbūt niekas taip pat neabejoja. Priimta.

16 punktas. 34 straipsnyje išbraukti žodžius “atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės”.

R.MARKAUSKAS. Čia dėl pakartotinių prašymų suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Išbraukiame šituos žodžius, tiktai paliekame, kad ją galima grąžinti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Aišku, čia ne tos stadijos klausimas, bet vis dėlto, kodėl būtent toks teiginys yra išbraukiamas. Man atrodo, kad jis toks kaip ir aname, senajame variante, dar galiojančiame variante. Vis dėlto jis galėtų likti. Jeigu jums nesunku, motyvus pasakykite, dėl ko jūs tą formuluotę, būtent didelę procedūrą... kadangi lieka tiktai prašymas suteikti, o prašymų atsisakyti nebelieka. Tai jeigu pageidauja atsisakyti, tai koks tada...

R.MARKAUSKAS. Prašymas atsisakyti yra aprašytas naujai suredaguotame 31 straipsnyje.

PIRMININKAS. Aš nežinau, ar įtikino poną V.Petrauską toks paaiškinimas? Jeigu įtikino, tai mes pritarsime, neįtikino, tai atidėsime.

V.PETRAUSKAS. Manęs vis tiek truputį neįtikino, kadangi aš dar labai norėčiau, jeigu būtų galimybė, rytoj dėl 31 straipsnio kai kurių nuostatų pasiaiškinti.

PIRMININKAS. Atidedame 34 straipsnį.

17 punktas. 35 straipsnį papildyti antrąja dalimi. Pranešėjau, prašome komentuoti.

R.MARKAUSKAS. Čia papildome, aš nežinau, kaip paaiškinti. Konkrečias taisykles rengia Vyriausybė.

PIRMININKAS. Pilietybės dokumentų rengimo taisyklės, taip? Tai turbūt ne Seimo darbas. Tai yra Vyriausybės. Tikiuosi, kad Seimo nariai neprieštarauja. 17 punktui pritarta.

18.

R.MARKAUSKAS. Kadangi priimam šitą įstatymą, tai...

PIRMININKAS. Senasis negalioja, taip? Irgi turbūt akivaizdu. Jeigu priimsime šitą įstatymą, senasis negalios. 18 punktas yra priimtas. Liko nepriimti, aš pakartosiu, kas tada dar. Pakartotinai reikės svarstyti 16 straipsnį, kaip sutarėme. 18 straipsnio trečiąją dalį. 28 straipsnio trečiąją dalį, tai būtų 8, 9 punktai. 20 straipsnio 12 punktą, 14 punktas priimtas. Na, ir viskas. A, 16. Tokiu atveju, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien...

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, galima?

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš vis dėlto norėčiau paklausti tiek jūsų, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojo, tiek galbūt ponas Seimo Pirmininkas galėtų atsakyti. Na, o jeigu dėl 16 straipsnio, dėl 5 projekto straipsnio, jeigu rytoj vis dėlto būtų teikiama senoji formuluotė, ar būtų priimtina vis dėlto balsuoti pasitarus ir suderinus su pranešėju ir visais kitais, paargumentavus? Ar priimtina būtų? Nes ką dabar siūlyti “tarp išimties tvarka ir turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos Respublikai”? Žodžiais žaisti vis tiek būtų nei šis, nei tas. Tai arba - arba.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai pritariu Seimo nariui V.Petrauskui, bet tokia yra procedūra. Jūsų pareiga arba, sakyčiau, tiesiog turėtumėt įtikinti pranešėją, kad jūsų formuluotė yra geresnė, arba pranešėjas galėtų jus įtikinti, kad jo formuluotė yra geresnė, o jeigu nesusitarsite, tai teks pakartotinai balsuoti pasisakius dėl motyvų.

V.PETRAUSKAS. Bet ar rytoj neužkirsite kelio, nepasakysite, kad jau priimta, ir taškas? Nesvarstom.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, man jau nebe 7 metai, kai aš viena sakydavau, kita darydavau. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigtas. Darome trečiojo klausimo balsavimo pertrauką. Gal kas nori daryti pareiškimą? Rytoj. Posėdis baigtas. 8.30 val. frakcijų pasitarimas. Posėdis 9 val.