Septyniasdešimt
penktasis posėdis
1993
m. liepos 14 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
Lietuvos kariuomenės vadovybės įstatymo projekto svarstymo tęsinys |
|
10. |
|
|
11. |
Darbotvarkės aptarimas (93.07.14)
2sesija75p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo liepos l4 d. rytinį plenarinį posėdį.
Ir aš kartu su kolega A.Sakalu negaliu nepasidžiaugti, kad nors 9 val. ryto, mūsų salėje tiek daug. Ir ta proga prašau registruotis. Prašome registruotis, kolegos. 9 val. ir 2,5 min. salėje anet 8l Seimo narys.
Dėl šios dienos darbotvarkės. Mes ją vakar patvirtinome. l punktą įvykdėme, t.y. pradėjom 9 val. Pietų pertrauka bus nuo 12.30 iki l5 val. Buvo numatyta pauzė tarp 18 ir l9 val. Dabar siūloma tos pauzės atsisakyti, dirbti normaliai. Ir dienos pabaigoje įrašyti papildomą klausimą, t.y. vakarykščio uždarojo posėdžio tąsą. Kadangi šis klausimas nebuvo visuotinai aptartas, aš prašau frakcijas, o ypač didžiąją frakciją, per pirmąją pertrauką pasitarti, ir tada galutinai tą klausimą spręsime. Aš manau, kad uždarąjį posėdį galime pratęsti dienos pabaigoje. Ir prašau tuo klausimu nediskutuoti iki frakcijų atstovų pasitarimo per pirmąją pertrauką. O pirmoji petrauka bus 10.30 val., kadangi mes valanda anksčiau pradėjome dirbti.
Kai kurie gerbiamieji kolegos vis tiek nori kalbėti? Prašom. Gerbiamasis M.Visakavičius nenori. Gerbiamasis R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal sutaupysiu laiko, tada nedarysiu frakcijos pareiškimo, susijusio su tuo klausimu.
PIRMININKAS. Prašau.
R.J.DAGYS. Mes manome, atsižvelgdami į tai, kad politika reikalauja maksimalaus viešumo, jog didesnis šių klausimų įslaptinimas didina žmonių abejones dėl galimo Lietuvos įtraukimo į kažkokių valstybių įtakos sferą. Išklausę vakarykštį uždarąjį posėdį ir informaciją, matydami, kad ten nieko iš esmės nėra slapto, kur nebūtų galima klausyti visiems, siūlome to posėdžio įrašą transliuoti per radiją. Tada atkristų daugelis klausimų ir spekuliacijų dėl tų klausimų. Ir jeigu bus toks posėdis ateityje daromas, kad jis nebūtų daromas slaptas, o būtų viešai transliuojamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai be reikalo tamstai suteikiau žodį. Aš dar kartą sakau, prašome frakcijų atstovus, visus suinteresuotus asmenis 10.30 val. į 308 kabinetą, ir pakankamai pasišnekėsime. Ačiū.
Prašau. Gerbiamasis A.Saudargas.
A.SAUDARGAS. Neketinau tos replikos sakyti. Jūs sakėte, kad dalykas bus svarstomas per pertrauką, bet vis dėlto prasidėjo diskusija ir...
PIRMININKAS. Ne, diskusija neprasidėjo. Gerbiamasis kolega, mane apgavo šitas kolega. Aš tikėjausi, kad jis ką kita pasakys.
A.SAUDARGAS. Atleiskite, ar aš galiu pasakyti, ar jūs pertraukiate mane?
PIRMININKAS. Prašom, ir tuo baigsime.
A.SAUDARGAS. Aš pagrįsiu, kodėl diskusija prasidėjo, nes buvo pasakyta ir prašyta, kad būtų atviras posėdis. O kadangi aš vakar prašiau replikos ir norėjau pasakyti argumentą, kodėl, mūsų nuomone, buvo siūlyta (ne reikalauta, bet siūlyta), kad posėdis būtų uždaras, tai visai ne dėl to, kad būtų kokių nors paslapčių ar ko, bet dėl to, kad Seimas galėtų rimtai ir konstruktyviai susikoncentruoti dėl valstybinių dalykų, nes net ir uždarojo posėdžio metu mes pasiduodame tai pagundai kalbėti ne tik vieni kitiems, ne tik konstruktyviai, bet nežinia kokiai dar auditorijai. Tik tokie motyvai buvo dėl uždarojo posėdžio. Ir dabar tie motyvai išlieka. Ir dar kartą prašau į šitą motyvą atsižvelgti, kad posėdis būtų pratęstas ir uždaras tiktai tam, kad mes susitelktume prie valstybinių dalykų, o ne propagandinių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Taigi, gerbiamieji kolegos, prašome po pasitarimo, per frakcijų susitikimą.
Dabar toliau posėdį ves A.Sakalas. Ir darbotvarkės l punktas. Registraciją gerbiamasis A.Sakalas dar paskelbs. Prašom.
2sesija75p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Labas rytas! Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome darbotvarkės l punktą. Prašome registruotis. Kviečiame į tribūną Seimo narį V.Zimnicką.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalytas projektas Nr.2, kurį turime šiandien svarstyti. Datuotas liepos 2 d. Aš noriu paprašyti, kad paaiškintumėte, ką reiškia pabraukti žodžiai ir sakiniai ir ką reiškia nepabraukti žodžiai ir sakiniai?
V.V.ZIMNICKAS. Tai yra įrašyti tie siūlymai, pataisos to Privatizavimo įstatymo 20 straipsnio. Nes iš esmės šito įstatymo 20 straipsnis buvo priimtas dar sausio mėnesį su visu Privatizavimo įstatymu. Ir čia mes įrašome tik papildymus. Kad būtų aiškiau, aš visą šitą išskyriau būtent pabraukimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau mes kalbėjome praeitą kartą, ir aš vėl noriu grįžti prie to paties klausimo. Jeigu mes kalbame apie demokratiją ir galimybę kiekvienam turėti savo nuomonę, bet kuriai įstaigai ar organizacijai savarankiškai veikti, tai aš siūlau iš to projekto išbraukti paskutinius du žodžius - “steigėjo sutikimu”. Nes gali atsirasti tokių steigėjų, kur ir vienas gali diktuoti savo sąlygas. Ir informacijos agentūros, ir periodinių leidinių redakcijos, pagaliau ir kitos įvairios organizacijos gali savavaliauti. Siūlau išbraukti ir nebalsuoti už tuos žodžius.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka?
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Aš nematau čia didelio...
PIRMININKAS. Ačiū. Žodį išbraukti.
Seimo narys B.Genzelis. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Vieną minutę.
B.GENZELIS. Aš rėmiau tą pasiūlymą, kadangi tokios pat nuomonės buvo visas komitetas. Tai tokiu būdu, jeigu gerbiamasis V.Zimnickas atsiima, tai tada aš...
PIRMININKAS. Tai prašome. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. (...) susiduriam su nuosavybės santykiais. Suprantat? Iš savininko atimama teisė spręsti. Tokiu atveju nuosavybė netenka prasmės, jeigu darbuotojai sprendžia už savininką, ką jam daryti su turtu.
V.V.ZIMNICKAS. Jokiais būdais taip nėra. Jūs suprantate, šis steigėjo sutikimas, nesutikimas ar leidimas, ar vėl, kad ir kaip mes kitaip pavadintume, tai nelemiantis dalykas. Nes iš esmės yra sudaroma privatizuojamo objekto įstatinė dalis, surašomas visas tas balansas ir ten, be abejo, yra visi tie punktai. Todėl aš gal netgi taip pavadinčiau: sviestas sviestuotas. Tačiau buvo kai kurių siūlymų, ir aš šitą variantą esu įrašęs. Aš iš karto sakiau kolegai, kuris siūlė tuos žodžius... aš sakiau, kad mes čia kažko nepadarysim, bet buvo siūlymas, ir aš jį įrašiau. Bet iš esmės, aš jums dar kartą kartoju, čia nieko nelemiantys žodžiai, todėl aš juos ir atsiimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jarašiūnai, aš noriu jūsų paklausti. Dabar kalbama dėl motyvų. Ar jūs pritariate, ar jūs nepritariate dabar tam pateiktam įstatymo projektui? Kaip jūs siūlysite?
E.JARAŠIŪNAS. Vien dėl to, kad kertasi su civiline teise, aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys. Prašome.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, man keista, kad jūs taip lengvai atsiėmėte tuos žodžius, nes tos pataisos susijusios ne tik su tais objektais, kuriuos jūs minėjote, bet ir su mokslinėmis įstaigomis. Ir šiuo atveju padaliniai įsteigti, tas steigėjo sutikimas nėra taip lengvai duodamas. Tai yra kolektyvai, yra ir tarybos, ir pan., kurie labai sunkiai steigia tuos darinius, bijodami, kad nebūtų “išparceliuoti” tie institutai. Tai dabar situacija susidarys tokia, kad tie dariniai patys, savo kelių žmonių sprendimu pasiėmę didžiąją turto dalį, paprasčiausiai sunaikins tas mokslo įstaigas. Iš esmės sunaikins tas mokslo įstaigas.
Todėl aš anksčiau ir diskusijose, ir su projekto autoriais ne kartą jums tą sakiau, kad reikia arba išskirti tas mokslo įstaigas, institutus... Pritariu jums, kad steigėjų valia yra daugiau formali, bet šiuo atveju ji nėra formali. Ir mes, norėdami vienoj vietoj pataisyti, kitur labai smarkiai galime pagadinti. Aš nenoriu, kad jūs taip lengvai atsiimtumėte tą pataisą. O jeigu jūs atsiimate, tai aš tada siūlysiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, gal jūs sutiktumėte tada, kad tie žodžiai “steigėjo sutikimu”... išbraukti juos ar ne, kad būtų balsavimu nuspręsta, ką daryti su jais. Jeigu sutiktumėte, mes tai padarytume. O Seimo dauguma tegul nusprendžia, ką daryti su tais žodžiais.
V.V.ZIMNICKAS. Tai aš kaip tik ir noriu siūlyti, nes čia nuomonės vis dėlto išsiskiria. Gal tegul būna balsavimas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
Seimo narys K.Antanavičius. Prašome.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu atmesti argumentus būtent dėl tų žodžių. Juk yra įstatymas dėl privatizavimo. Steigėjas čia negali būti niekas kitas kaip valstybė. Tai tiek.
Gerbiamieji kolegos, kurie kovojo su biurokratizmu, kurie kovojo su socializmu, dabar pasisako, kad reikia ginti tą socializmą. Tai juk čia yra ne tai, kaip kokios nors įmonės, įstaigos, kurios jau kiek privatizuotos. Tai yra Valstybinio turto privatizavimo įstatymas. Todėl yra nustatyta, kad privatizuojami objektai yra įrašomi į sąrašus. Ir dar plius steigėjo sutikimas. Todėl nėra jokios logikos palikti tuos žodžius. Aš pasisakau už tai, kad jie būtų išbraukti. Ir prašau poną V.Zimnicką sutikti su tuo. Ir balsuoti už visą įstatymą iš karto. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš pasisakau prieš, nes, pavyzdžiui, mokslo institutų, mokslinių technologijų ir konstravimo padalinių bazių įsteigtos įmonės... čia gali būti labai išdalijamas mokslinių institutų turtas, nes bet kokie...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau Seimo narę V.Briedienę.
Seimo nary Dagy, čia ne teatras. Prašome sėstis ir gestais bei karštais žodžiais neįrodinėti teisybės!
Prašome tęsti, Seimo nare Briediene.
V.BRIEDIENĖ. Kiek gali būti daroma įstatymuose išimčių? Čia vėl daroma išimtis, ir bet kokia atsiskyrusi laboratorija gali privatizuoti geriausius įrenginius, o vėliau juos laisvai pardavinėti. Ir man atrodo, kad tas klausimas tikrai nėra parengtas. Ir privatizuoti. Aš siūlyčiau, kadangi tai galutinis svarstymas, išbraukti “mokslo institutų, mokslinių technologinių ir konstravimo padalinių bazėje įsteigtos įmonės”.
PIRMININKAS. Išbraukti tuos žodžius?
V.BRIEDIENĖ. Išbraukti, taip. Ačiū.
V.V.ZIMNICKAS. Nesutinku vien todėl, kad žiūrint plačiąja prasme į tas mokslo įstaigas ir jų turimas gamybines bazes, tai būtent tas ir uždirba šiandieną moksliniam potencialui ir jų pagrindu mokslinis potencialas dar išsilaiko. Ir todėl čia yra tos mažos jų viduje laboratorijos ir įmonėlės... ir mokslinių institutų darbuotojai tampa akcininkais, ir jie suinteresuoti išsilaikyti. O tas privatizavimas tai yra sukauptų savo lėšų uždirbimas, kad jie toliau galėtų funkcionuoti. Todėl aš nesutinku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary... Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nesielgti kaip maži vaikai! Čia yra Seimas, todėl prašome laikytis tvarkos! Jeigu jūs nenurimsite, aš būsiu priverstas skelbti pertrauką.
Gerbiamoji Seimo nare Briediene, aš noriu jūsų paklausti, ar jūs reikalausite balsuoti dėl to žodžio išbraukimo?
V.BRIEDIENĖ. Taip, būtinai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kairys. Prašome.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tai šitų žodžių reikšmė kai kur gal tinka, kai kur ne. Čia reikėtų redaguoti. Dabar aš žiūriu taip. Sakykim, aš būsiu steigėjas. Turime institute padalinį, kuriame gali būti ir bendrabučių, vėl ko nors. Tai jeigu be mano sutikimo, be instituto, tai jam gal jų nebereikia. Tai jis paims, privatizuos viską, ir žinokitės. Bet yra ten gal ir tokių dalykų, ten spaudos leidinių, vėl ko nors, kurie būtų labiau savarankiški, ir gal ten nereikia. Tai ar čia nereikia dar ko nors diferencijuoti?
V.V.ZIMNICKAS. Jokiais būdais. Yra tarybos institutuose, yra vadovybė, kurios ir nusprendžia, kuriuos padalinius privatizuoti, kuriuos palikti bendra tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, čia ne klausimaiatsakymai, čia yra pasisakymai dėl balsavimo motyvų.
L.A.LINKEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos truputį vėliau. Dabar Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų gal mes anksti pradėjome darbą, tai prabuskime ir pagalvokime, ką darome lengva ranka. Aš iš tikrųjų prašau įsiklausyti į gerbiamųjų kolegų R.Dagio ir V.Briedienės kalbas, pasiūlymus. Ir ką ne ką, bet mokslo įstaigas tikrai puikiai pažįstu, ir ką jos turi, kokias laboratorijas, yra jų įmonės. Ir jeigu mes taip lengva ranka leisime privatizuoti, tai tikrai mokslo įstaigas mes sužlugdysime. Aš labai visus kviečiu pagalvoti ir balsuoti, ar yra tikslinga šiuos žodžius išbraukti.
PIRMININKAS. Tai, atsiprašau, kuriuos? Ar steigėjo sutikimą, ar mokslo įstaigas?
L.MILČIUS. Būtinai reikia, kad būtų steigėjo sutikimas.
PIRMININKAS. A, ačiū. Taip, Seimo narys L.Linkevičius dėl vedimo tvarkos.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš, suprasdamas, kad prasidėjo balsavimas (taip reikia suprasti), negaliu frakcijos vardu prašyti pertraukos, todėl kreipiuosi į pranešėją, kad jis pats padarytų savo iniciatyva techninę pertrauką ir suderintų kai kurias detales to straipsnio, už kurį neturėtų būti taip balsuojama.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė?
V.V.ZIMNICKAS. Tai kad aš nematau, ką bederinti. Yra du skirtingi: ar steigėjo sutikimu, ar ne. Tai balsuojam. Kaip nubalsuosime, taip ir bus. Ir viskas. Klausimas išspręstas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys ...
B.GENZELIS. Aš noriu truputį atkreipti pranešėjo dėmesį į tai, kad visi pasiūlymai kažkur dingo. Mūsų komitete, t.y. Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, buvo labai aiškiai suformuluota. Apie kitus mes savo nuomonės nereiškėme, kad su steigėju. Bet mūsų komiteto buvo pasiūlymai, jie yra išplatinti. Aš nežinau, kur jie dabar. Čia prieš keletą dienų buvo išplatinti. Mūsų pasiūlymas buvo masinės komunikacijos priemones ir spaudą atskirti, be steigėjų. O visa kita tai yra visiškai skirtingi dalykai. Ir tie pasiūlymai kažkur dingo, kurie buvo išplatinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iš tiesų aš matau rimtą pavojų, kad įstatymas gali būti nepriimtas arba priimtas ne toks, koks turėtų būti, skelbiu pertrauką. Tęsime klausimą 11 val. Prašyčiau pranešėjo per pertrauką, kuri bus nuo 10.30 iki 11 val., susirinkti 308 kabinete ir suderinti ginčijamus klausimus. O jeigu nepavyks suderinti, tada mes balsuosime. Pertrauka.
V.V.ZIMNICKAS. Jeigu galima, tada aš iš karto siūlau suinteresuotiems žmonėms pasilikti per pertrauką čia, salėje, ir mes vietoje iš karto pasitarsime.
PIRMININKAS. Aš siūlau į 308 kabinetą. Ten mes tada... Tai gerai, čia, salėje, čia rasite kur nors vietą.
2sesija75p svarstyti klausimai
Taip, svarstome darbotvarkės 2 punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” projektą. Tai yra pirmasis ir antrasis svarstymas. Svarstymui skirta pusė valandos. Aš kviečiu pranešėją Seimo narį A.Rudį tik trumpai pasakyti, kokią jis turi naują informaciją, kuri skiriasi nuo pristatymo. O Seimo narius prašau, jeigu kas pageidautų, registruotis diskusijoms. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, nauja informacija yra ta, kurią turime visi, t.y. Juridinio skyriaus išvados, kurios iš esmės yra nepalankios mano teikiamam įstatymui. Tačiau aš turiu štai kokių pastabų. Gal aš jomis ir apsiribosiu.
Tos išvados...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, aš labai atsiprašau, gal paeitumė te truputį toliau, nes čia labai didelis fonas. Prašom.
A.RUDYS. Tos išvados, kurios rodo, kad tas įstatymo projektas veikia kitaip negu kiti įstatymai, aišku, yra teisingos. Tačiau pats įstatymo projektas atsirado būtent todėl, kad reikia tam tikrą laiką pasiekti vienokių ar kitokių rezultatų, o per tų įstatymų veikimą, bendro pobūdžio įstatymų veikimą šito rezultato pasiekti negalima. Todėl įstatymas ir vadinasi “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos”. Be to, įstatymo laikas pagal projektą apribotas iki 1994 m. kovo 3l d. Todėl aš priimčiau tuos Juridinio skyriaus pasiūlymus, jeigu būtų galima įrašyti vieną straipsnį, kad kiti įstatymai veikia tiek, kiek neprieštarauja to įstatymo veikimo laikotarpiu štai šitam įstatymui. Be to, mano pateikiamas įstatymas turi labai siaurą tikslą, jeigu jūs pastebite. Jis apima kelias dešimtis Lietuvos įmonių, todėl jis yra specialus, veikiantis kitų įstatymų rėmuose.
Dabar apie trečiąją pastabą, kad tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Lygiai taip pat aš galiu pasakyti, kad dabartinė situacija prieštarauja Konstitucijos straipsniui. Jeigu žmogus pristato pieną, pagal iki šiol galiojančius Vyriausybės normatyvus per 10 dienų turi būti su juo atsiskaitoma, tai, atleiskit, susidaręs 3 mėnesių laikotarpis - ar tai nėra Konstitucijos pažeidimas? Tai yra atėmimas iš žmogaus jo nuosavybės teisės į tą produkciją, kurią jis pardavė ir už kurią turi gauti atitinkamą atlyginimą. Šiuo atveju aš nematau Konstitucijos pažeidimo, kadangi pagal patį įstatymą, jeigu pasižiūrėsite, atsiskaitymams leidžiama vėluoti 28 dienas, po to 4 dienos skiriamos iškelti bylai, po to nuo 30 iki 60 dienų tam, kad ta byla būtų svarstoma teisme. Po to, jeigu pastebima, kad įmonės pradeda laiku atsiskaityti, - 45 d. atidedama. Susumuokim - išeina per 100 dienų. Per tą laiką kiekviena įmonė gali susitvarkyti ir šito įstatymo taikymo paprasčiausiai neprireiks. Tai aš pasiruošęs išklausyti visas pastabas ir siūlau įstatymą priimti po pirmojo ir antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys A.Bendinskas. Prašome. Nori kalbėti 7 Seimo nariai.
A.BENDINSKAS. Šis Bankroto įstatymas yra jau tiek subrendęs, kad turbūt mums visiems čia be išimties, ar kairiesiems, ar dešiniesiems, jis stovi gerklėj. Todėl manau, kad be ypatingų kokių nors svarstymų jį reikia kuo greičiau priimti.
Aš nemanau, kad jis bus ypatingai veiklus ir kad šimtai įmonių subankrutuos. Kada pamatys įmonių vadovybė, kad jiems gresia tas reikalas, jog jie bus pašalinti ir visas šitas įmonės funkcijas perims tie, kuriems jie yra įsiskolinę, tai reikalai pajudės. Dabar sau puikiausiai algas susimoka, neturi kuo užmokėti už žaliavas arba specialiai nemoka ir puikiausiai gyvena. Todėl šis įstatymas yra tiek subrendęs, kad jį būtina kuo greičiau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Ivaškevičius. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas būtų būtinas, jeigu kas nors įrodytų, jog visos priemonės, kurios šiuo metu yra ir kurias šiuo metu būtų galima panaudoti, tapo bevaisės. Juk mes žinome, kad bankrotas yra skelbiamas tik tuo atveju, jeigu įmonė yra nemoki. Šis įstatymas gali būti skelbiamas ir visiškai normaliai mokiai įmonei, kuri gali atsiskaityti, bet dėl kažkokių priežasčių to nepadaro. Bet juk, gerbiamieji, tam yra normali teisminė arbitražinė tvarka, kaip yra visame pasaulyje. Be to, argi mes kažką gero padarysime, būsim geri ūkininkai, jeigu, sakysim, dėl keliasdešimt tūkstančių litų skolos paskelbsime bankrutavusia įmonę, kuri turi milijonines vertybes? Apie tai reikia pagalvoti. Mes, be to, ir juokingi atrodysime sau ir pasauliui.
Aš dar kartą pabrėžiu, gerbiamieji, kad yra atskiras įstatymas - Bankroto įstatymas, ir dar specialių priedų, specialių lopų prie to maišo tikrai nereikia kurti. Tai yra didžiausia nesąmonė, kokia tik gali būti. Užuot rūpinęsi teisėsaugos įstaigų, teisinių įstaigų darbo efektyvumu, mes imamės kurti vis naujus įstatymus. Tokių naujų įstatymų kūrimas tik papildomai apkrauna ir pačias žemės ūkio organizacijas, ir gamybines organizacijas, ir teismines organizacijas. Dabar pažiūrėkite, čia yra numatytas ir teisminis bylų iškėlimo būdas. Kam tai reikalinga? Juk visa tai yra Bankroto įstatyme ir kituose civiliniuose įstatymuose. Aš manau, kad toks įstatymas yra visiškai nereikalingas. Yra apsidraudėliškas. Aš jį siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Jeigu pažiūrėsime giliau į šią situaciją, tai reikalas yra toks. Perdirbimo pramonėje yra neeilinė padėtis atsiskaitant su žemdirbiais. Ir jeigu mes taikytume normalų Bankroto įstatymą, tai po pusės metų tų priemonių visiškai nebereikės. Štai todėl ir gimė idėja priimti laikinąjį įstatymą. Mano supratimu, tas įstatymas praktiškai neveiks, nes nė vienas akcininkas nenorės, kad bankrotas būtų paskelbtas skubesne tvarka. Jis ras galimybių pradėti suktis, juo labiau kad ten yra išlygų, kurios leidžia atsiskaityti ir pratęsti savo egzistavimą. Taigi čia yra tokia priverstinė priemonė, kad jie pabustų iš miego ir pradėtų suktis, nes kito kelio šioje situacijoje paprasčiausiai nėra. Aš siūlau abu tuos įstatymus priimti. Aš įsitikinęs, kad jie realiai gyvenime neveiks, nes susitvarkys žmonės ir atsiskaitys. Bet tai bus, kaip sakoma, vėzdas virš jų galvos, kad štai, jeigu jūs nekrutėsite, tada pakrutės kiti. Aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikta Juridinio skyriaus išvada, kurioje rašoma, kad šio įstatymo projektas neatitinka juridinės technikos reikalavimų. Ir teisingai yra pažymėta Juridinio skyriaus išvadoje, kad likvidacija yra reglamentuotas procesas, kurio tikslas yra organizuoti atsiskaitymą su kreditoriais. Šio įstatymo 6 ir 7 straipsniai panašūs į tai, kad to įstatymo priėmimas gali būti tik žemės ūkio produktų tiekėjų pabauginimas. Mano mintis išsakė ponas P.Miškinis. Aš taip pat sakyčiau, kad kol kas tą įstatymą dar reikėtų svarstyti ir jokiu būdu jo dabar nepriimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Nėra. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes galėtume toliau svarstyti šį projektą, jeigu iš tikrųjų išspręstume dvi problemas. Viena, santykį su Konstitucijos 23 straipsniu, antra, kaip ten bebūtų, šis įstatymas sukuria prieštaringą situaciją teisinėj sistemoj. Tai yra šį įstatymą turi lydėti kitų įstatymų pataisos. Kol to nėra, mes sukursime tokią situaciją, kad tie, kurie vykdys tą įstatymą, turės vadovautis ne vienomis taisyklėmis. Sakykime, pagal įmonių įstatymą - vienoks sprendimas, pagal šį įstatymą - kitoks, pagal trečią įstatymą - dar kitoks. Šito neturėtų būti. Mes turėtume suderinti teisinę sistemą.
Mes dabar turime pirmąjį svarstymą. Blogai, kad pirmasis ir antrasis svarstymai yra sujungti. Jeigu eitume normalia tvarka, tai aš manau, kad tuos trūkumus būtų įmanoma ištaisyti ir turėtume veikiantį įstatymą. Tačiau sutikit, kad vargu ar įstatymas, kuris sukelia sumaištį, tarnaus tam, kam yra jis skirtas. Manau (čia būtų kaip siūlymas), kad vis dėlto reikėtų ne skubėti, o eiti normalia tvarka. Ištaisius tuos pastebėtus trūkumus, mes galėtume priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis pranešėjui. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia prisiminkime truputį istoriją. Tik prasidėjus privatizacijai iškilo klausimas apie tai, kad dauguma žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių turi priklausyti jos produkcijos tiekėjams. Datos neatsimenu, numerio neatsimenu, bet Aukščiausiojoje Taryboje buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo sustabdyta žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių privatizacija ir pavesta Vyriausybei parengti mechanizmą, kaip jos kontrolinis akcijų paketas turėtų atitekti asocijuotoms žemdirbių organizacijoms arba tam tikriems ūkininkams. Tai nebuvo atlikta, iki šiol tai neveikė. Kitaip tariant, ankstesnė Vyriausybė tiesiog ignoravo Aukščiausiosios Tarybos nutarimą.
Koks rezultatas? Rezultatas tas, kad mes jau esam priėmę du įvairius nutarimus, kuriais bandome išspręsti šią problemą. Skolą sudaro l7 mlrd. talonų. Įsivaizduokim tai praktiškai ir suprasim, kad nereikėtų specialaus žemės ūkio finansavimo (prisiminkime, kad iš biudžeto mes numatėme 20 mlrd. talonų), tegul tik atsiskaito ir jau atkris didelė dalis tų problemų, tų piniginių išteklių trūkumo, kuris dabar labai jaučiamas žemės ūkyje. Taigi supraskime, kad šis įstatymo projektas yra nevilties žingsnis, nevilties šauksmas.
Tai yra šio įstatymo atsiradimo priežastys. Dabar aš noriu atsakyti į keletą konkrečių priekaištų, išsakytų kolegų šiandien. Pirmiausia labai teisingai ponas P.Miškinis pastebėjo, kad įmonės dėl kažkokių priežasčių nedaro. Aišku, dėl kokių. Todėl, kad tai be galo naudinga įmonėms. Štai ir viskas. Tai reikia padaryti taip, kad šitas elgesys pasidarytų ne naudingas, o žalingas.
Šis įstatymas tokį tikslą turi. Už keletą tūkstančių litų reikėtų atsisakyti milijonų turto bankroto. Irgi rimtas reikalas. Bet juk šitas (dar kartą pabrėžiu) įstatymo projektas tam ir skirtas, kad bauda už netinkamą elgesį būtų labai solidi. Aš sutinku, kad reikia modernizuoti šį įstatymą. Aš žinau, kad kai kuriose įmonėse dalį akcijų turi išsipirkę tos pačios įmonės darbininkai, bet, kaip žinome, už nemažo vidutinio atlyginimo slepiasi didžiulė diferenciacija. Eiliniai darbininkai maisto pramonėje gauna nepalyginti mažiau už vidutinės grandies vadovus ir ypač už aukštesnius vadovus, kurie iš esmės atsakingi už šitą susiklosčiusią padėtį. Vadinasi, mes galime paieškoti to mechanizmo, kaip palikti jiems tą dalį, 20% ar kiek jie turi sprendžiamųjų akcijų. Mes galime paieškoti kartu. Šiuo atveju įstatymas nukreiptas prieš tuos savininkus, kurie nepriverčia savo menedžerių įvykdyti elementarią konstitucinę pareigą - atsiskaityti su žmonėmis, iš kurių yra, na, galima sakyti, atėmę turtą.
Toliau. Ponas F.Kolosauskas pasakė - reikia, kad jie pabustų iš miego. Aš nesutinku. Jie iš miego seniai pabudę, tiksliau, jie niekad nemiegojo, tik ne visada naudojosi. Yra interesų konfliktas, dar kartą pabrėžiu. Ir tą interesų konfliktą neadministracinėmis priemonėmis galime išspręsti tik jį likviduojant. Aš apie tai jau šnekėjau.
Ponia V.Briedienė apeliuoja į Juridinio skyriaus išvadas, kad bankroto procedūra yra, na, likviduoti įmonę taip, kad atsiskaitytų su visais kreditoriais. Šiuo atveju įmonė nelikviduojama. Įmonė kaip veikė, taip ir veikia, tik keičiasi jos savininkai. Vadinasi, kaip viename iš straipsnių yra parašyta, visi kiti įsiskolinimai kreditoriams išlieka. Ir jeigu ji tolesnėje savo veikloje, na, kaip čia pasakius, įsiskolins daugiau, negu galės padengti visais aktyvais, tada pradeda veikti bendrasis Bankroto įstatymas ir tada jau visiškai normaliai klostosi reikalai. Šituo įstatymu bankroto procedūra pasirinkta tik vienu tikslu - priversti savininkus išreikalauti iš menedžerių, kad būtų atsiskaityta su tiekėjais.
Toliau. Ponas E.Jarašiūnas priekaištauja, kad jis sukels sąmyšį tarp kelių įstatymų. Aš priimu šitą pastabą ir aš pasiruošęs tą konfliktą išspręsti papildomu straipsniu, kad kiti įstatymai tų įmonių atžvilgiu veikia tiek, kiek jie neprieštarauja šitam, kol jis veiks. Kaip matėte, pasiūlymas veikti jam yra ribotas.
Aš prognozuoju, kad per šitą laiką, na, gal pratęsus iki l2 mėnesių, sakykim, iki liepos l d., iš esmės problemos neliks. Tai tiek aš norėjau pasakyti atsiliepdamas į kolegų pareikštus rimtus pastebėjimus, rimtas pastabas. Aš kviečiu Seimą vis dėlto patvirtinti po pirmojo ir antrojo svarstymo. Po to aš įsipareigoju papildyti papildomu straipsniu ir šiek tiek pakoreguoti galbūt savininkų keitimo procedūros aprašymą, kad įmonių savininkai, dirbantys tokiose įmonėse, nenukentėtų šio bankroto metu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Rudy, atsižvelgdamas į Juridinio skyriaus išvadas, aš jums noriu pasiūlyti kitą variantą. Nes Juridinio skyriaus išvada yra tokia, kad man nėra kaip teikti tą įstatymą tvirtinti dabar. Ar jūs nesutiktumėte šiandieną bet kuriuo laiku padaryti taip, kad Juridinis skyrius parašytų arba bent žodžiu pateiktų kitą išvadą, ir mes galėtume toliau balsuoti tik pakalbėdami dėl balsavimo motyvų ir nebedarydami naujos diskusijos. Tai būtų galima padaryti šiandien po pietų ar kokiu kitu jums tinkamu laiku.
A.RUDYS. Aš būčiau linkęs pasirinkti kitą variantą. Mes dabar balsuokime, aš savo ruožtu įsipareigoju konsultuotis su Juridiniu skyriumi dėl tų papildomų formuluočių, kurios padėtų išvengti konflikto su kitais įstatymais. Ir tada trečiajam svarstymui aš pateikčiau atskirai.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji Seimo nariai, nėra prieštaraujančių prieš tokį Seimo nario A.Rudžio pasiūlymą? Nėra. Jeigu nėra, tada prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom. 2 - už, 2 - prieš.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš siūlau pritarti šio įstatymo projektui po pirmojo ir antrojo svarstymo ir štai dėl ko. Prieštaravimas su Konstitucija, man atrodo, čia daugiau išgalvotas arba sukurtas tos situacijos, kuri šiandien yra. Būtent šiandien ta situacija su Konstitucija yra nesuderinama. Tai, kad kai kurios šio įstatymo normos konfliktuoja su kitais įstatymais, man atrodo, kad l straipsnyje šitie dalykai aptarti. Juk čia rašoma: “Šis įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius tais atvejais, kai įmonės delsia atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos tiekėjais.” Jeigu nedelsia, vadinasi, neatsiranda to konflikto ir tai išsprendžia tuos dalykus.
Manau, kad šis įstatymas papildo kitą įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos.” Jie tarsi vienas kitą paremia, nes vien ta laikina atsiskaitymų tvarka be aiškiai aprašytos, aptartos bankroto procedūros irgi gali būti norėjimas padaryti tvarką, bet nesugebėjimas. Todėl kviesčiau kolegas pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš tęsiant pasisakymus dėl motyvų, aš noriu vis dėlto pasakyti, kad trečiajam svarstymui ir balsavimui aš taip pat įsipareigoju be Juridinio skyriaus teigiamos išvados neteikti to dokumento. Be Juridinio skyriaus teigiamos išvados. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime iš tikrųjų juokingą situaciją. Atsiskaitymais rūpinasi Seimas, atsiskaitymais rūpinasi Vyriausybė, o įmonės nesirūpina. Kitaip tariant, tie pareigūnai ir vadovai, kurie turėtų rūpintis tais reikalais, sėdi laisvai ir nieko nedaro. Šitas įstatymas kaip tik numato pastatyti į vėžes tuos, kurie turi rūpintis savo darbu, kad jie tą darbą darytų. Todėl aš visiškai pritariu gerbiamojo A.Rudžio įstatymui ir jo pastaboms bei įsipareigojimams ir prašau, kad mes priimtume po pirmojo ir antrojo svarstymo ir pateiktume trečiajam svarstymui su gerbiamojo A.Rudžio įsipareigojimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė 2 - už, dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys A.Bendinskas prieš?
A.BENDINSKAS. Prieš, prieš. Matote, šitas įstatymas yra per švelnus. Susidarė įspūdis, kad ypač iš dešiniosios pusės Seimo nariai niekad nesusitiko su kaimo žmonėmis, kurie pristato pieną, mėsą. Kadangi yra per švelnus, aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys F.Kolosauskas prieš?
F.KOLOSAUSKAS. Už, už.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstydami tokį įstatymą ir tuo labiau jį priimdami, mes vis labiau ir labiau parodome, kad mes visiškai nekreipiame dėmesio į valdžių pasidalijimo principą. Seimas labai greitai taps ne tik Vyriausybe, bet ir teismu. Ir pačioje pabaigoje, ko gero, mes jau tapsime teismo antstoliais - imsime išieškoti atskiras bylas, bausime kaltus. Juk visa tai yra teismų, arbitražų, kol jie egzistuoja, kompetencija. Laikykimės normalios tvarkos. Ten yra pakankamai efektyvių priemonių. Kodėl mes, neišklausę teismo atstovų pasisakymų, skubame išrasti dviratį, skubame priiminėti įstatymus, kurie iš tiesų yra nereikalingi? Ir iš tikrųjų, kaip pasakė E.Jarašiūnas, sukels sumaištį, nesusipratimus ir turėsime daugiau nuostolių negu naudos. Aš siūlau atmesti iš viso ir nesvarstyti tokių įstatymų. Tai yra didžiausias teisinis nemokšiškumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai, prašome registruotis. Po to balsuosime. Primenu, kad pranešėjas siūlo pritarti po antrojo svarstymo ir įsipareigoja sutvarkyti juridinės technikos požiūriu šį įstatymą. Aš taip pat tvirtinu, kad be teigiamos Juridinio skyriaus išvados neteiksiu šio įstatymo trečiajam balsavimui.
Du Seimo nariai pasisakė už, du Seimo nariai pasisakė prieš, motyvuodami tuo, kad tai nereikalingas įstatymas, sukeliantis sumaištį tarp mūsų įstatymų.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Primenu, kad sprendimas priimamas nuo balsavusiųjų skaičiaus. Už - 58, prieš - 16, susilaikė 9. Pritarta po antrojo svarstymo.
2sesija75p svarstyti klausimai
Svarstome 3 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo” projektą. Tai trečiasis svarstymas ir balsavimas. Kviečiu į tribūną... Du pranešėjai, nežinau, kurį kviesti, ar poną G.Paviržį, ar poną M.Stankevičių. Ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. M.Stankevičius išvažiavęs. Gal galima būtų ministerijos atstovą gerbiamąjį A.Merčaitį.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai prieštarautų, kad ministerijos atstovas ponas A.Merčaitis atstovautų šitam įstatymui? Prašome poną A.Merčaitį į tribūną. Tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Pirmiausia aš noriu paklausti pono A.Merčaičio, ar jūs teikiate ką šiandien balsuoti?
A.MERČAITIS. Teikiame.
PIRMININKAS. Teikiate. Trečiasis svarstymas. Balsavimas pradedamas.
A.MERČAITIS. Gerbiamasis Seime, dėl įstatymo projekto. Antrajam svarstymui pakeistos Darbo sutarties atskiros nuostatos. Buvo pareikštos pastabos. Dėl Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio, kur kalbama, kad sutarties ypatumus specifinės paskirties valstybinėse įmonėse su darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimus, darbo santykių ypatumus nustato Vyriausybė. Buvo pasiūlymas išbraukti žodį “valstybinėse”. Su tuo reikia sutikti ir palikti, kad būtų visose įmonėse tai nustatoma.
PIRMININKAS. Žodį “valstybinėse” antroje eilutėje išbraukiame?
A.MERČAITIS. Išbraukiame. Paliekame tiktai žodį (...). 4 straipsnyje...
PIRMININKAS. Minutę, minutę. Pradėkime pastraipsniui. Dėl 4 straipsnio vėliau šnekėsime. Aš dabar norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar norėtų kas nors kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl to, kad jokių įregistruotų alternatyvų dėl 1 straipsnio neturiu. Ar norėtų kas pasisakyti? Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Mano buvo toks pasiūlymas išbraukti žodį “valstybinėse” ir noriu padėkoti, kad jis buvo išbrauktas. Savaime aišku, sunki situacija ir sudėtinga gamyba, ypač chemijos įmonėse, gali būti ir privačiose, ir akcinėse bendrovėse.
PIRMININKAS. Kitų pastabų neturite?
P.JAKUČIONIS. Kitų neturiu.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji Seimo nariai, kas nors nori kalbėti dėl motyvų? Ar galima priimti 1 punktą be balsavimo? Galima. 1 punktas priimtas. 4 straipsnio 2 dalis. Prašome, pranešėjau.
A.MERČAITIS. Dėl 4 straipsnio 2 dalies buvo pasiūlymas, kad priimti į darbą nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų amžiaus galima tiktai ypatingais atvejais. Aš norėčiau pasakyti, kad sutinkamai su Tarptautinės darbo organizacijos 138 konvencija leidžiama nacionaliniais įstatymais nustatyti, kad paaugliai būtų priimti į darbą nuo 1416 metų su sąlyga, kad jiems netrukdys lankyti mokyklos ir į lengvus darbus. Darbo sutarties įstatyme tokia nuostata yra. Tiktai nėra papildyta, jei tai netrukdys jiems lankyti mokyklos. Taip pat jie gali būti priimti tiktai į lengvus darbus, kurių sąrašas bus atitinkamai patvirtintas, be to, reikia jiems tėvų sutikimo. Todėl čia ir yra tos ypatingos sąlygos, neįprastos, kaip visus gali priimti, bet tam tikri apribojimai, kurių turi laikytis darbdavys, priimdamas tokius darbuotojus į darbą. Tokie darbuotojai gali dirbti daržų darbus, laikraščius nešioti ir panašiai laisvu nuo pamokų metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau! Labai gerai, kad yra numatyta, kad norint priimti nepilnametį nuo 14 iki 16 metų reikia tėvų sutikimo arba globėjų sutikimo. Tačiau jūs pats paminėjote, kad jie galėtų būti priimti tiktai į lengvus darbus. O jeigu šitame įstatyme nebus numatytos tokios sąlygos, tai niekas kažkur kitur neieškos ir neskaitys. Manau, kad tokia sąlyga turėtų būti įrašyta štai šitoje 4 straipsnio 2 dalyje.
A.MERČAITIS. Aš norėčiau pasakyti...
PIRMININKAS. Vieną minutę, gal po kito pasisakiusiojo jums bus leista pasisakyti. Seimo narys P.Jakučionis. Prašome.
P.JAKUČIONIS. Aš turėjau taip pat pasiūlymą, pakeitimą. Į šitą straipsnį įterpti dar du žodžius. Tai 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių “ir esant” įterpti žodžius “mokyklos” ir tada “tėvų”. Nes kas gi geriau žino, ar vaikui trukdys mokytis, lankyti mokyklą, kaip pati mokykla.
PIRMININKAS. Dabar aš pirmiausia norėčiau pranešėjo paklausti. Ar sutinkate, kad po žodžio “esant” būtų įterpti žodžiai “mokyklos” ir “vieno iš tėvų arba kito juos auginančio asmens sutikimui.” Tai yra mokyklos sutikimas.
A.MERČAITIS. Čia iš esmės galbūt galima sutikti.
PIRMININKAS. Sutinkate. Dabar dėl 1 pasiūlymo. Siūloma, kad būtų įrašyta lengvas darbas ar kažkas kita. Bet aš neturiu konkrečios formuluotės. Jeigu jūs ją galėtumėte pasiūlyti, ar jums būtų priimtina? Būtų galima pritarti? Jeigu ne, tai mes tuomet negalime balsuoti. Prašom. Jeigu jūs nepriimat, mes paprasčiausiai neteikiame balsavimui tų alternatyvų, kurios yra pasiūlytos žodžiu, bet ne raštu. Jeigu jūs priimate ką nors, mes galime sutikti su tuo.
A.MERČAITIS. Dėl 4 straipsnio, dėl mokyklos galime sutikti.
PIRMININKAS. Ne, dėl mokyklos jūs sutikote, bet buvo siūloma, kad šitame straipsnyje būtų aprašytas ir darbo pobūdis.
A.MERČAITIS. A, dėl darbo pobūdžio. Tai sąrašas tikriausiai bus ilgas ir šitame straipsny je išvardyti būtų sunku. Ir dar. Darbų saugos įstatyme yra šita nuostata ir pavesta šitą sąrašą patvirtinti Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijai. Jis bus aname akte.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys. Prašome.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis pranešėjau, gal būtų galima suformuluoti taip: “nekenkiant paauglio sveikatai”. Tada neišvardyti jokių specialybių, bet į šitą atsižvelgti.
A.MERČAITIS. Tai įstatymas reikalauja, kad priimant nepilnamečius į darbą visais atvejais turi būti pateikta medicininė išvada dėl jo tinkamumo dirbti tą darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš negaliu priimti jokių naujų siūlymų, kadangi jų paprasčiausiai nėra. Yra idėjos, bet ne siūlymai, todėl aš norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar reikalaujate kas nors dėl 2 punkto balsuoti, ar galima jį priimti bendru sutarimu? Galima. 2 punktas priimtas. O gerbiamųjų Seimo narių aš prašyčiau teikti pasiūlymus tinkamai juos įforminus, kad aš galėčiau juos teikti Seimui.
26, atsiprašau, 3 punktas.
A.MERČAITIS. Dėl 26 pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji Seimo nariai norėtų dėl 26? 3 punktas, arba 26 straipsnio 12 punktas. Nėra pastabų. Galime laikyti priimtu? Priimta. 29 straipsnis.
A.MERČAITIS. Dėl 29 straipsnio buvo pasiūlymas, kad 29 straipsnis būtų papildytas nuostata, kad kiekvieno atleidimo darbdavio iniciatyva pagrindas - pagal atestacijos rezultatus. Noriu pasakyti, kad šis klausimas yra įstatyme išspręstas. 29 straipsnio, to paties, kurį siūloma papildyti, 3 punktas nustato, kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo, kai paaiškėja, kad negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl sveikatos arba dėl to, kad neturi reikiamos kvalifikacijos, o atestacija kaip tik ir nustato reikiamą kvalifikaciją. Jeigu kalbama apie darbuotojus, kurie gali būti atleisti iš darbo už amoralius nusižengimus, tai 29 straipsnio 3 dalyje šis klausimas taip pat yra išspręstas. Valstybės tarnautojai, taip pat darbuotojai, kurie vykdo auklėjamąsias funkcijas, įvykdę amoralų nusižengimą, nesvarbu, ar darbe, ar buityje, gali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva pagal 29 straipsnio 3 dalį.
PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 29 straipsnio? Nėra. Ar E.Jarašiūnas reikalauja? Ne. Dėl 30. Tada 29 yra priimtas.
Dabar 5 punktas, 30 straipsnis. Aš priminsiu, kad Seimo narys P.Vitkevičius yra pasiūlęs ir pateikė alternatyvą po žodžių “darbdavys, išskyrus valstybinę įmonę” įterpti žodžius “įstaiga, organizacija”. Po žodžio “įmonė”. Kitų pasiūlymų nėra. Gerbiamasis pranešėjau, prašome dar savo pasiūlymą.
A.MERČAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šitas klausimas yra išspręstas Darbo sutarties įstatymo 5 straipsnyje ir aptarta, kad įmonė, įstaiga, organizacija toliau bus vadinama “įmonė”, t.y. jeigu po 5 straipsnio straipsnyje įrašoma “įmonė”, tai reiškia įmonę, įstaigą, organizaciją, kad nekartotume kelis kartus tų pačių žodžių.
PIRMININKAS. Jūs manote, kad tų žodžių nereikia? Aš paskui prašysiu... O dabar Seimo narys, nežinau, nulinis kažkoks yra, bet nežinau kas. Matyt, Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Mes, svarstydami 30 straipsnį, susiduriame su tokia įdomia aplinkybe. Kalbama apie teisę nutraukti darbo sutartį dėl kitų svarbių aplinkybių. Tai yra šiuo atveju darbo sutartis nutraukiama darbdavio valia, sumokant kompensaciją. Tie žodžiai “kitos svarbios aplinkybės” visiškai nieko nereiškia. Šiuo atveju aš manyčiau, kad arba mes turime būti visiškai sąžiningi ir pasakyti, kad vienas iš sprendimų būna, kad galima sumokėti kompensaciją suradus bet kokią formalią priežastį atleisti žmogų, arba būti prieš šitokį principą. Arba, jeigu kalbame apie svarbias aplinkybes, pateikime jas įstatyme.
PIRMININKAS. Jūs kurį projektą nagrinėjate? 16 dieną datuotą, čia nėra tokių “ypatingai svarbių aplinkybių”.
E.JARAŠIŪNAS. “Dėl kitų svarbių aplinkybių”.
PIRMININKAS. A, “kitomis svarbiomis aplinkybėmis”. Jūs siūlote šiuos žodžius išbraukti.
E.JARAŠIŪNAS. Aš negaliu balsuoti, jeigu nėra šitų svarbių aplinkybių.
PIRMININKAS. Įvardytų. Taip, aišku. Vadinasi, jūs prieš šitą punktą, kol nėra įvardytos kitos svarbios aplinkybės. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš pirmiausia norėčiau kreiptis į gerbiamąjį posėdžio pirmininką. Aš esu pateikęs raštu pasiūlymus ir dėl šito straipsnio. Jūs neminėjote, tai turbūt...
PIRMININKAS. Man jie nepateikti.
P.JAKUČIONIS. Neturite? Bet tai yra liepos 12 d. pateikta. Registracijos numeris 438.
PIRMININKAS. Tuojau man atneš iš sekretoriato, nes aš jų čia neturiu, deja. Aš tada juos tikrai teiksiu.
P.JAKUČIONIS. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš turiu tiktai pono P.Vitkevičiaus pasiūlymus. O, man įteikė pasiūlymus. Bet čia jūs kalbate apie 20 straipsnį, o ne apie 29, gerbiamasis Seimo nary Jakučioni.
P.JAKUČIONIS. Taip, čia turi būti 30. Čia turbūt atspausdinta buvo. Čia yra 30.
PIRMININKAS. 30. Tada viskas gerai. Dabar aš pasiūlymus jūsų turiu, matyt, galėsime mes kalbėti apie juos. Seimo narys P.Jakučio nis siūlo išbraukti žodžius “išskyrus valstybinė įmonė”.
P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau truputį komentuoti.
PIRMININKAS. Prašome.
P.JAKUČIONIS. Aš siūlau išbraukti šituos žodžius todėl, jog man atrodo, kad susidaro nevienodos, nelygios veiklos sąlygos valstybinių įmonių ir nevalstybinių. Aš siūlau šituos žodžius išbraukti ir tuo būdu susidarytų vienodos veiklos sąlygos. Kodėl mes čia išskiriam valstybines įmones? Juk jeigu atleidžia žmones, tai tiems žmonėms vienodai skauda, ar jie dirba valstybinėje įstaigoje, ar nevalstybinėje įmonėje.
PIRMININKAS. Aišku. Ar pranešėjas sutiktų išbraukti? Priešingu atveju, matyt, reikėtų balsuoti.
A.MERČAITIS. Jeigu išbrauktume “valstybinė įmonė”, tai šitas straipsnis netenka prasmės. Dėl šio klausimo priimant įstatymą buvo labai išsamiai diskutuota. Valstybinei įmonei suteikti tokias teises atleisti darbuotoją ir išmokėti tokias pašalpas, o tai yra valstybinės lėšos, tai būtų valstybinių lėšų švaistymas pagal susitarimą su darbdaviu. Atleisti, išmokėti tokias kompensacijas ir vėl priimti į darbą. O privačioje įmonėje yra privačios lėšos, tai darbdavio reikalas.
PIRMININKAS. Jūs nesutinkate išbraukti? Ar Seimo narys P.Jakučionis reikalaus balsuoti?
P.JAKUČIONIS. Taip, aš reikalausiu balsuoti.
PIRMININKAS. Prašome kas nors vienas, kuris remia Seimo narį P.Jakučionį, kitas, kuris remia pranešėją. Kas norėtų kalbėti, prašome. Seimo narys A.Endriukaitis. Remiat P.Jakučionį?
A.ENDRIUKAITIS. Dėl 30 straipsnio?
PIRMININKAS. Ne, dėl Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymo išbraukti žodžius “išskyrus valstybinę įmonę”. Kol kas taip balsuosime. Ne? Seimo narys P.Vitkevičius ką remia?
P.VITKEVIČIUS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, laikaus tvirtai savo nuomonės, kad po žodžio “valstybinė”... Jeigu išbraukia, tai čia aš nieko prieš. “Valstybinė” visuose liks. Bet reikia dar pridėti po “valstybinė” arba ten po “įmonė” įrašyti žodžius “įstaiga, organizacija”. Nieko čia nėra aiškaus, gerbiamieji. Pati Socialinės apsaugos ministerija buvo davusi priešingą išaiškinimą, kad taikyti tik įmonėse, o ne įstaigose. Tai kokia čia painiava? Aš kalbėjau Juridiniame skyriuje. Juridinis skyrius tam pritaria, ir būtinai reikia tuos žodžius įrašyti, nes yra painiava.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys P.Miškinis. Gali remti tiktai Seimo narį P.Jakučionį. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Aš, kalbėdamas apie šitą straipsnį...
PIRMININKAS. Ne, tiktai apie šitą alternatyvą galima kalbėti, apie visą straipsnį dar mes nekalbame.
P.A.MIŠKINIS. Matot, aš palaikyčiau dėl šito pono P.Vitkevičiaus poziciją, bet aš turiu dar ir kitokią poziciją dėl viso straipsnio.
PIRMININKAS. Tai tada vėliau. Jūs iš esmės remiate pranešėją ir Seimo narį P.Vitkevičių. Seimo narys G.Paviržis gali remti tiktai Seimo narį P.Jakučionį, jeigu pageidaujate. Ne?
G.A.PAVIRŽIS. Ne, kaip tiktai aš negaliu remti, taigi visi rėmė, o kiti nerėmė.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys gali remti taip pat tik P.Jakučionį. Daugiau niekas neremia. Prašome pasiruošti balsuoti. Taigi Seimo narys P.Jakučionis siūlo išbraukti žodžius “išskyrus valstybinę įmonę” iš 30 straipsnio pirmosios eilutės. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodžiai būtų išbraukti, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už išbraukimą - 22, prieš - 40, susilaikė 7. Žodžiai paliekami. Dabar Seimo narys P.Vitkevičius siūlo įrašyti po žodžio “įmonė” žodžius “įstaiga, organizacija”. Pranešėjas prieštarauja, o Seimo narys P.Vitkevičius reikalauja balsuoti, kiek aš supratau, taip? Kas už tai, kad tie žodžiai... Kadangi yra pateikta alternatyva raštu, mes turime balsuoti. Kas už tai, kad po žodžio “įmonė” būtų įrašyta “įstaiga, organizacija”, prašome spausti mygtuką “už”. Po žodžio “įmonė” būtų įrašytas Seimo nario P.Vitkevičiaus pasiūlymas “įstaiga, organizacija”. Balsavimas pradėtas, prašome balsuoti. Už įrašymą - 53 Seimo nariai. Žodžiai įrašyti. Prieš - 8, susilaikė 5.
Toliau mes grįšime prie Seimo nario P.Jakučionio kitų pasiūlymų. Pagrindiniame projekte yra išdėstyta papunkčiui. 1, 2, 3. Nuo metų iki 3 metų, nuo metų iki 5 metų. Seimo narys P.Jakučionis siūlo kitokią skalę. Todėl mums iš pradžių reikės pasirinkti vieną skalę arba kitą skalę. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš norėjau kalbėti ir dar kartą priminti tai, ką siūlė gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas. Darbo sutarties 30 straipsnyje kalbama apie tą atvejį, kada darbdavys iš privačios įmonės atleidžia darbuotoją, išskyrus tuos atleidimo atvejus, kurie numatyti 26 straipsnyje ir 29 straipsnyje. Kada yra darbuotojo kaltė, gali atleisti išmokėdamas kompensaciją. Bet yra vienas labai neaiškus dalykas - žodžiai “o remdamasi kitomis svarbiomis aplinkybėmis”, kurie leidžia darbdaviui nemokėti šitos kompensacijos. Arba kitaip įvairiai interpretuoti, arba traktuoti. Aš siūlau, taip ir E.Jarašiūnas siūlė, po “pagrindais” išbraukti žodžius “o remdamasi kitomis svarbiomis aplinkybėmis”. Tada būtų aišku.
PIRMININKAS. Kuriuos žodžius siūlote?
P.GINIOTAS. “o remdamasi kitomis svarbiomis aplinkybėmis”.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime.
P.GINIOTAS. Ir liktų, kad darbdavys, išskyrus valstybinę įmonę, turi teisę nutraukti darbo sutartį šio įstatymo 26 ir 29 straipsnyje numatytais pagrindais sumokėdamas atleidžiamajam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas įmonėje ir t.t.”
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas aišku. Dirbam toliau. Aš prašyčiau pranešėjo nuomonės, o po to mes balsuosime.
A.MERČAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Vadinasi, remdamasis aplinkybėmis...Tai štai tas 30 straipsnis šio sakinio dalimi ir papildomas. O visa kita taip, kaip buvo. Dėl ko? Dėl to, kad darbuotojas, kurį atleidžia remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kaip dabar yra, ir kompensacijos tokios pačios yra. Kompensacijos nesikeičia ir nėra svarstymo objektas. Bet žodžiais “remdamasis kitomis aplinkybėmis” papildomas 30 straipsnis. Jeigu nėra šių aplinkybių, tai darbuotojas neturi jokios gynybos teisme. Jį atleis, išmokės ir jokios gynybos nėra. O čia teismas nustatys, dėl ko darbdavys atleido tą darbuotoją. Ką jisai padarė? Kuo jis nusižengė? Ir teismas įvertins tą dalyką. Jeigu paliktume be jokios gynybos, tai prieštarautų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai. Yra būtinas dalykas. O išvardyti tas visas aplinkybes... Juk gyvenime ir darbe gali būti įvairiausių. Gali būti aplinkybės ir darbe, ir ne darbe, ir visa kita. Todėl paliekame teismui spręsti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Alternatyvos autorius Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu gerbiamasis posėdžio pirmininkas man leis...
PIRMININKAS. Tai prašau. Jūs kaip alternatyvos autorius.
E.JARAŠIŪNAS. Svarbias priežastis nurodo 26 ir 29 straipsniai. Tai yra ta problema jau aptarta. Dabar mes atsiduriame, kad yra dar kažkokios kitos svarbios priežastys. Tai šiuo atveju viskas pasidaro labai neapibrėžta ir galiausiai lieka žmogui eiti į teismą bei įrodinėti, kad nebuvo svarbių priežasčių. Tai užuot palengvinę, iš tikrųjų padarome painią situaciją. Aš siūlau duoti aiškų šitų priežasčių kriterijų. O jeigu mes tokio kriterijaus neduodam, tai neapgaudinėkime patys savęs. Tada sakom, kad tai yra atleidimas išmokant kompensaciją, bet galima padidinti kompensaciją. Būkim sąžiningi.
PIRMININKAS. Dabar galime remti tik pranešėją. Jeigu R.Dagys taip ruošiasi daryti, tai taip. Prašau.
R.J.DAGYS. Aš, sutikdamas, kad gerbiamasis E.Jarašiūnas sakė, kad, daugiau remdamasis ta nuostata (...) svarbiomis aplinkybėmis, yra daugiau iš esmės deklaratyvi, tai vis dėlto siūlau palikti dėl kokių priežasčių. Iš esmės bent jau verčia darbdavį pateikti tam tikrą argumentaciją, dėl ko jis atleidžiamas. Ir tai dar paliekama galimybė ginčyti tuos sprendimus teisine tvarka. Taip pat visuomeninės organizacijos, kaip stebėtojų tarybos ir kitos, gali pagal tai kažkiek visuomeniškai kontroliuoti situaciją. O tai išmetę mes išvis atsisakytume tokios kontrolės ir jokios argumentacijos iš esmės nepaliekame. Darbdavys savo valia gali atleidinėti (...) išmokėti kompensaciją. Eik lauk, ir nesistengiama argumentuoti, dėl ko jis atleidžiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas parėmė pranešėją, kitas parėmė alternatyvos autorių, Seimo narį E.Jarašiūną, kuris siūlo išbraukti tuos žodžius. Paaiškinti mes negalime, mes neturime teksto. Siūlo Seimo narys P.Giniotas išbraukti tuos žodžius. Vadinasi, išbraukti tuos žodžius “o remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis”. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad tie žodžiai būtų išbraukti?
Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs kelintą kartą elgiatės kaip mažas vaikas, šūkaujate, ginčijatės. Ypač balsavimo metu. Aš esu priverstas jums duoti pastabą, o man nelabai malonu tai daryti.
Tada aš dar kartą kartoju. Teikiu balsavimui Seimo nario P.Ginioto pasiūlymą “o remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis”. Tuos žodžius Seimo narys P.Giniotas siūlo išbraukti. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų žodžiai išbraukti, spaudžia mygtuką “už”. Už - 37, prieš - 4l, susilaikė 2. Žodžiai lieka tekste.
Dabar yra pateiktos dvi lentelės. Pranešėjau, jūs gal sutinkate su Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymais. Reikės balsuoti, ar jūs laikotės savos lentelės? Lentelė yra įstatyme. Dabartiniame. O kaip jums atrodo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas?
A.MERČAITIS. Aš manau, kad nereikia keisti, kadangi jau vieną kartą priimta.
PIRMININKAS. Tada l - už, 1 - prieš. Seimo narys E.Jarašiūnas nori. Prašome.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad mes turėtume tuos dydžius, kai yra tokios neaiškios aplinkybės, bent dvigubai padidinti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ką dvigubai padidinti?
E.JARAŠIŪNAS. Ta prasme iki 1 metų ne 3 mėnesių vidutinį, o 6. Ir atitinkamai einant toliau.
PIRMININKAS. Na, jeigu pranešėjas sutiktų, tai mes galim daryti.
A.MERČAITIS. Aš manau, kad dėl skaičių mes galime balsuoti. Čia ne turinio keitimas. Tačiau jeigu mes priėmėm tokį variantą, kai iš esmės nėra darbuotojui apsaugos, tada aš norėčiau, kad bent kompensacija būtų didesnė. Neprieštarauju.
PIRMININKAS. Priimate, kad būtų 6, taip? Iki 1 metų, vadinasi, 6 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, taip?
A.MERČAITIS. Taip. Ir toliau dvigubai.
PIRMININKAS. Ir kitur dvigubai? Ar Seimo narys P.Jakučionis nesutiktų, kad galbūt galėtų atsiimti savo alternatyvą su tom pataisom? Kadangi pranešėjas sutiko visur padvigubinti skaičius pagal Seimo nario E.Jarašiūno pasiūlymą. Taip, Seimo nary Jakučioni, prašau. Jūsų žodis.
P.JAKUČIONIS. Mano tas siūlymas buvo labai susietas su siūlymu išbraukti “išskyrus valstybines įmones”. Kadangi mano siūlymas nebuvo priimtas, tada aš esu pasiryžęs atsisakyti šito savo...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar nori daug kas kalbėti. Gal sutiktumėte, kad nebėra iš esmės dėl lentelės ginčų. Alternatyva atsiimta. Gal Seimo nariai nebenorėtų kalbėti ta tema. Ir gal galima būtų pritarti pasiūlymui su sąlyga, kad pranešėjas priėmė Seimo nario E.Jarašiūno pasiūlymą padvigubinti skaičius. Pritariame visi? 5 straipsnis priimtas. 6 punktas.
A.MERČAITIS. Pastabų nebuvo. Ir 7 punktui taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Dėl 6 ir 7 punktų kas nors nori kalbėti? Galima priimti? 6 punktas priimtas. Dėl 7 punkto niekas nenori kalbėti? 7 punktas priimtas.
Toliau. Seimo narys P.Vitkevičius siūlo visą naują 37 straipsnį, taip?
A.MERČAITIS. Taip. 37 straipsnis reglamentuoja pirmenybės teisę likti darbe, kai atleidžiami darbuotojai dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo. Tai įstatyme dabar nustatyti du atvejai - tai pirmenybės teisė likti darbe mažinant darbuotojų skaičių suteikiama darbuotojams, kurie toje įmonėje susirgo profesine liga arba buvo sužaloti. O kiti atvejai, kitos garantijos gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje. Projekte siūloma šį straipsnį suredaguoti kitokia redakcija ir išplėsti šias garantijas kai kurių asmenų atžvilgiu. Būtent pirmenybės teisė likti darbe tiems, kurie vieni išlaiko vaikus, įvaikius iki l6 metų amžiaus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visi tą dokumentą turi. Nebūtina jo skaityti. Aš tik noriu jūsų paklausti, ar jūs Seimo nario P.Vitkevičiaus nuomonei pritariate?
A.MERČAITIS. Pritariame.
PIRMININKAS. Pritariate, taip? Tokiu atveju nėra problemos. Kiti Seimo nariai neprieštarauja, kad 37 straipsnis būtų pakeistas taip, kaip pasiūlyta Seimo nario P.Vitkevičiaus. Pritariame. 37 straipsniui pritarta.
Dabar reikia pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Ar gerbiamieji Seimo nariai norėtų kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo, ar būtų galima balsuoti nekalbant dėl motyvų? Galima. Prašome pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie atsuko nugaras pranešėjui ir seniūnui, prašome... Dabar bus balsavimas dėl viso įstatymo. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsavimas rankų pakėlimu. Registruotis nebūtina. Prašome pakelti ranką, kas už visą įstatymą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Susilaikė 6. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymas, 65 Seimo nariams balsavus už ir susilaikius 6, yra priimtas.
2sesija75p svarstyti klausimai
Vieną minutę. Dar yra išdalytas nutarimas, kurio trumpą projektą turite. Prašom, pranešėjau, trumpai dėl nutarimo.
A.MERČAITIS. Valstybės įmonių įstatymo l straipsnyje Vyriausybė įpareigota pateikti Seimui specifinės paskirties įmonių sąrašą ir jų pavyzdinius įstatus. Iki šiol nepadaryta - vienas dalykas. Šitas sąrašas reikalingas dėl Darbo sutarties įstatymo l straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo, kurį mes šiandieną priimame. Todėl reikia palaikyti, kad toks Seimo nutarimas bū tų priimtas. Jis įpareigoja Vyriausybę pateikti paskirties...
PIRMININKAS. Įpareigoti negalime. Siūlyti galime.
A.MERČAITIS. Siūlyti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašome.
P.JAKUČIONIS. Aš noriu pastebėti, kad čia taip pat nutarime yra įrašytas specialios paskirties valstybinių įmonių sąrašas. Turbūt reikia žodį “valstybinių” išbraukti.
PIRMININKAS. Kadangi ten, atrodo, išbraukta.
A.MERČAITIS. Galima sutikti.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutiko. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu šio nutarimo projektui taip, kaip jis yra pateiktas. Ten tiktai parašyta “siūlyti Vyriausybei”. Mes įpareigoti negalime. Nutarimo projekte taip ir yra.
PIRMININKAS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, tik abejoju dėl tokio nutarimo, kur mes ką nors siūlome. Tai iš esmės yra toks protokolinis mūsų nutarimas, kurio mes negalime daryti. Tai būtų galima įrašyti į protokolą ir pasiūlyti Vyriausybei tai daryti. Nes Vyriausybės jis neįpareigoja. Aš abejoju paties nutarimo reikalingumu. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš noriu vis dėlto truputį oponuoti, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Čia Vyriausybė yra įpareigota Valstybinių įmonių įstatymo l straipsnio l punkto, tačiau ji to parėdymo nevykdo. Mes dabar tik iš esmės primename ir pareikalaujame iš jos, kad ji tai darytų. Ji tai atlieka dabar savo atskirais nutarimais, o mes labai norime, kad tai vykdytų taip, kaip įstatyme numatyta, ir kad prie šio Darbo sutarties įstatymo būtų taip pat ir tų specifinių įmonių sąrašas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašome.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu šito nutarimo priėmimo būtinumą, juo labiau kad atitinka ankstesnio įstatymo l ir 3 formuluotes. Šis imperatyvas dar kartą primins Vyriausybei, ką ji turi padaryti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Daugiau kalbančių nėra. Kas už šį nutarimo projektą, prašome pakelti ranką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo l straipsnio pakeitimo įgyvendinimo tvarkos”, 54 Seimo nariams balsavus už ir susilaikius 2, yra priimtas. Dėkojame pranešėjui, dėkojame visiems Seimo nariams. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Dėl Seimo posėdžio vedimo tvarkos. Aš norėčiau pareikšti abejonę, gerbiamasis pirmininke, ar jūsų kreipinys į Seimo narį R.Dagį, bandant padaryti tvarką Seimo posėdžių salėje, vis dėlto buvo pakankamai korektiškas. Aš abejoju.
PIRMININKAS. Aš taip pat abejoju, bet aš manau, kad Seimo nario R.Dagio elgesys taip pat buvo labai nekorektiškas ir nekorektiškai elgėsi. Ir aš kitais metodais negalėjau patvarkyti. Aš būčiau linkęs nesikreipti nė į vieną Seimo narį nekorektiškais teiginiais. Bet kartais Seimo nariai nepaiso pastabų. Vakar Seimo narys R.Dagys gavo pakankamai daug pastabų ir labai korektiškų. Jis, deja, išvadų nepadarė. Šiandien jis elgiasi lygiai taip pat. Aš suprantu, yra nuovargis, pervargimas ir atostogų reikalavimas, bet yra tam tikros elgesio taisyklės.
2sesija75p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome darbotvarkės 4 punktą. Seimo narys G.Paviržis kviečiamas į tribūną. Prašome labai trumpai, nes tai yra antrasis svarstymas. Jums nebūtina kartoti to, ką sakėte aną kartą. Pirmasis? Dabar pirmasis svarstymas, čia yra klaida. Aš skaitau tai, kas yra parašyta. Čia pirmasis svarstymas.
G.A.PAVIRŽIS. Turbūt klaidingai yra parašyta. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiesiog pasiūlyti. Kadangi vakar buvo išplatintas alternatyvus projektas, tai jeigu jūs sutiktumėte, tai aš labai to pageidaučiau, kad jūs pritartumėte po pirmojo svarstymo. Ir mes šiuo metu jau dirbame. Pasikviesime, be abejo, ir K.Skrebį. Alternatyvus projektas išplatintas. Tai jeigu jūs sutiktumėte, aš labai pageidaučiau, kad jūs pritartumėte po pirmojo svarstymo. Ir mes šiuo metu jau dirbame. Be abejo, mes pasikviesime kolegą K.Skrebį. Mes ir jo variantą nagrinėjame. Galėtume po pietų pateikti bendrą suderintą variantą, nebūtų jokių ginčų. Aš prašau suderinti frakcijos vardu ir jį svarstyti skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tokios nuomonės bus abiejų - ir pranešėjo, ir alternatyvos autoriaus, kad jie prašytų šiandieną dar nebaigti pirmojo svarstymo iki pietų... Ne, mes galime po pietų, jeigu jūs suderinsite projektą, pirmąjį ir antrąjį svarstymą padaryti kartu. Nes šiandien, jeigu baigiame pirmąjį svarstymą, mes turime pasirinkti vieną iš alternatyvų. Kito kelio nėra. Jeigu mes norime to nedaryti, tai nebaigiam pirmojo svarstymo. Jūs pasinaudojate pietų pertrauka ir galbūt padarote vieną suderintą projektą. Po pietų jūsų siūlymui pritariame, turbūt Seimas pritartų, kad būtų kartu antrasis svarstymas, ir būtų galima pritarti po antrojo svarstymo. Tinka?
Taip, Seimo narys J.Požėla. Prašom.
J.POŽĖLA. Aš noriu tik pasakyti, kad tame įstatyme, nutarime reikia, kad būtinai visos formuluotės būtų aiškios, pasakyta, kad mokslo ir mokymo įstaigose bendrabučiai nėra privatizuojami. Man atrodo, čia ne alternatyva, o toks reikalavimas.
PIRMININKAS. Daugiau kalbančių nėra. Aš noriu paklausti Seimo nario K.Skrebio - alternatyvos autoriaus, ar jis taip pat pritartų siūlymui, kad dabar daroma pertrauka? Pritariate, taip? Tai tada po pietų, radę tinkamą laiką, mes, jeigu jums pavyktų suderintą projektą pateikti ir siūlysite, kad tai būtų ir antrasis svarstymas - tai yra skubesnę tvarką, tada galėtume pritarti po antrojo svarstymo. Taigi daroma pertrauka abiem pranešėjams sutikus.
Seimo Statuto V dalies projekto svarstymas (93.07.14)
2sesija75p svarstyti klausimai
Turime dabar svarstyti Statuto V dalį. Bet aš nematau pranešėjo. Yra? Gerbiamasis pranešėjau, kviečiame jus į tribūną. Jums yra puiki proga pasireikšti, kadangi Statutui jūs turite net valandą laiko. Ne, ne valandą, o 8 minutes. (Salėje juokas) Bet jeigu Seimo nariai norėtų kuris nors pareiškimą padaryti, tai tada mes Statuto nesvarstytume. Nėra šiandieną pareiškimų? Prašome, Seimo nary Bernatoni. Pradedame darbotvarkės 5 punktą.
J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gaila tik, kad vietoj valandos, pasirodo, 8 minutės belieka.
PIRMININKAS. Tai bus pratęsimas nuo 11 val.
J.BERNATONIS. Aš suprantu. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl l83 straipsnio yra pateiktos Seimo narių G.Paviržio ir A.Basko alternatyvos. Seimo nary Baskai, jūs turbūt turite alternatyvas? Mano supratimu, šis siūlymas pakankamai yra patenkintas papildžius l83 straipsnį reikalavimais dėl paaiškinamojo rašto, pridedamo prie įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Minutę! Atsiprašau. Kurį dabar straipsnį nagrinėjame?
J.BERNATONIS. l83. 2l skirsnis, penktos dalies ...
PIRMININKAS. Taip, taip, matau dabar. Yra dvi alternatyvos - G.Paviržio ir A.Basko.
J.BERNATONIS. Dėl gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio alternatyvos. Jeigu alternatyvos autorius šio siūlymo neatsiima, pagal naująjį suredaguotą straipsnį galima būtų šiuo siūlymu užbaigti trečiąją šio straipsnio dalį. Tai yra, jeigu įstatymo projekto iniciatoriai... (atsiprašau, 4 straipsnio dalį) kartu su įstatymo projektu paprastai pateikiami įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą, taip pat, jei reikia, nutarimo projektas dėl įgyvendinimo tvarkos.
Jeigu gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis šio siūlymo neatsiima, tai aš pritariu tam, kad tai būtų įrašyta šioje naujojoje straipsnio redakcijoje prie 4 dalies, nes dabar ji tapo antrąja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis negali atsiimti, kadangi jo nėra. Vadinasi, jis neatsiima. Taip, tokiu atveju pagal jūsų pritarimą įrašomas Seimo nario G.Paviržio pasiūlymas. O ką darysite su Seimo nario A.Basko pasiūlymu?
J.BERNATONIS. Seimo nario A.Basko pasiūlymas, kaip aš minėjau, yra patenkintas su kaupu pridedant tą normą, kad prie įstatymo projekto turi būti pateiktas paaiškinamasis raštas, kurio dešimtyje punktų išvardyta, kas turi būti jame pasakyta.
PIRMININKAS. Ar Seimo nario A.Basko tokia pati nuomonė?
J.BERNATONIS. Aš manau, kad tokia pati nuomonė, kadangi jo nėra šiuo metu salėje.
PIRMININKAS. Taip. Tai jo nuomonė taip pat tokia pati. Seimo narys A.Kubilius. Prašome.
A.KUBILIUS. Turbūt daugiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUBILIUS. Aš su dideliu nerimu visą laiką stebiu Seimo Statuto svarstymą ir štai šiandien aš noriu padaryti pastabą posėdžio pirmininkui. Kadangi netikėtai buvo pakeistas svarstymo laikas, ir mes matome - jau dviejų pataisų autorių nėra. Taip pat aš noriu pasakyti, kad toks pakeitimas atėmė iš manęs galimybę pasinaudojant laikinojo Statuto berods 209 straipsniu ir frakcijos vardu pateikti daug pastabų šiandien 10.55 val. Nes darbotvarkėje buvo numatyta 11 val.
PIRMININKAS. Puiku. Jeigu jūs protestuojate, mes, be abejo, turėsime atsižvelgti į jūsų pastabas, kadangi iš tikrųjų laikas buvo skirtas visiškai kitas. Bet kadangi aš neišgirdau protestų...
A.KUBILIUS. Tai nespėjome.
PIRMININKAS. Tai, vyrai, orientuokitės greičiau. Fizikai nepaprastai greitos orientacijos yra. Tai tada aš turiu tikrai atsiprašyti Seimo nario J.Bernatonio. Aš manau, kad mes galime tik aptarti, bet negalime dar balsuoti.
J.BERNATONIS. Galbūt nebus dėl šio straipsnio alternatyvos?
A.KUBILIUS. Aš dėl šio straipsnio neturiu pastabų.
PIRMININKAS. Neturite pastabų, ne?
A.KUBILIUS. Ne.
PIRMININKAS. Tai tada, jeigu jūs neprieštarausite, galime l83 straipsniui pritarti. Neprieštaraujate, Seimo nary Kubiliau? Neprieštaraujate. Tai matote, kaip puiku, kada mes visi gerai sutariame. Kitų pastabų dėl l83 straipsnio nėra? Pritarta l83 straipsniui.
O l84 straipsnis jums kelia abejonių? Tai ar galima, ar negalima dabar svarstyti l84 straipsnį? Ar lauksime pertraukos?
A.KUBILIUS. Gal palaukime.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, dar 3 minutės yra įvairiems pareiškimams.
J.BERNATONIS. Gal l85 straipsnis nekelia abejonių?
PIRMININKAS. Galima ir taip. 185 straipsnis.
A.KUBILIUS. l85 straipsnis kelia labai dideles abejones. Jis turi būti visai kitoje vietoje pagal savo loginę prasmę.
PIRMININKAS. l86 straipsnis?
A.KUBILIUS. Na, toliau, dabar čia reikia jau spėlioti. Aš tų savo pataisų neturiu po ranka.
PIRMININKAS. Na, gerbiamieji Seimo nariai, 2 minutės nieko negelbsti. Daroma pertrauka iki 11 val.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams.
PIRMININKAS.Taip, Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš prašau ir noriu priminti posėdžio pirmininkui, kad tarp Seimo narių yra du Seimo nariai, kurių pavardė yra Kubilius. Dėl to aš prašau, kad būtų sakomas ir vardas, kad jų indėlis nebūtų nežinomas istorijoje.
PIRMININKAS. Taip, aš paprašysiu, kad stenogramoje įrašytų, kad visus šiuos kartus kalbėjo tik Andrius Kubilius. Jonas Kubilius tylėjo. Ačiū.
A.KUNČINAS. LDDP frakciją prašome trumpam pasilikti salėje. Prašom prie mikrofono 3 min.
Pertrauka
2sesija75p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Turėčiau jus informuoti, kad per pertrauką smagiai padirbėjo pono Seimo nario V.Zimnicko brigada ir pateikė jau suredaguotą projektą Nr.3, kuris tenkina, kiek aš supratau, visas puses, ir mes galėtume jį priimti. Toliau per pertrauką padirbėjo frakcijos atstovai, sutarė dėl uždaro posėdžio, kuris bus 19 val.
O dabar leiskite pakviesti Seimo narį V.Zimnicką į tribūną. Tęsiame trečiąjį svarstymą ir balsavimą.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, mes buvome susirinkę ir iš esmės nieko daug nekeitėme, tik tiesiog išskyrėm, atsižvelgėme į tas pastabas. Dabar iš esmės išėjo tas trečiasis projektas. Bet jis nėra visiškai naujas, tik truputį paredaguotas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl l punkto? Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, projektas yra tik paredaguotas, bet į esmines pastabas visiškai neatsižvelgta. Ir, kaip buvo numatyta galimybė mokslinio tyrimo institutus suskaldyti į laboratorijas iki 10 žmonių ir jas išparduoti su visa įranga, su viskuo, kas ten yra, - ir su aparatūra, ir su viskuo, - taip ir liko. Esminių pakeitimų šiame naujajame projekte nepadaryta. Ir man atrodo, kad apie tai nebuvo jokios diskusijos. Ar mes išpardavinėjame savo mokslinio tyrimo institutus, ar neišpardavinėjame? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti kalbėti dabar dėl l punkto. Ar kas nors turi pastabų dėl l punkto? Nėra. Ar galima laikyti, kad l punktas priimtas? Yra prieš, taip? Tada prašome registruotis. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Taigi dabar prašome dėl l punkto. V.Briedienė dėl l punkto norėtų kalbėti? Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Dar sykį mūsų įstatymų leidyboje yra daroma išimtis. Mes uždarus aukcionus pradedame taikyti taip pat ir moksliniams institutams, mokslinio techninio konstravimo padalinių bazėje įsteigtoms įmonėms. Tokiu būdu mes sudarome galimybę mokslinio tyrimo institutus suskaldyti į atskiras laboratorijas, į atskiras mažytes įmones ir jas privatizuoti. Turime pagalvoti, ar tokiu keliu mes turime privatizuoti savo mokslinio tyrimo institutus? Tai pasakytina ir apie l punktą, kuriame kalbama apie uždarus aukcionus. Trečiajame projekte dar “protingiau” padaryta, kad galima skelbti net uždarą akcijų pasirašymą. Pasakykite, kodėl uždarą akcijų pasirašymą ir kodėl mes taip staiga pradedame privatizuoti visą mūsų mokslinę techninę bazę, mokslo įstaigas?
PIRMININKAS. Tai jūs nepritariate pirmajam?
V.BRIEDIENĖ. Nepritariu jokiu būdu. Tai yra toks rimtas klausimas, kuris turėjo būti svarstomas mūsų spaudoje, turėjo būti aptartas mokslo kolektyvuose. O mes dabar taip staiga įrašėme į įstatymo projektą. Pradžia buvo tokia. Buvo padaryta išimtis tik farmacijos, veterinarijos ir medicinos įstaigoms. Antras priedas buvo įrašytas į šitą projektą - leidybinės ir, atsiprašau, tuoj perskaitysiu. Informacinės agentūros ir periodinių leidinių redakcijos buvo įrašytos į tą projektą. Joms buvo numatyta suteikti išimtį. Ir staiga be jokio svarstymo, be jokių diskusijų spaudoje, be jokių aptarimų numatoma tokią pat išimtį daryti mokslinių institutų, mokslinių techninių bei konstravimo padalinių bazėje įsteigtoms įmonėms. Praktiškai mes galime suskaldyti visus mokslinio tyrimo institutus ir juos visus privatizuoti be jokio svarstymo, aklu balsavimu, automatiškai, visiškai apie tai negalvojant, nes tai padaryta trečiajame svarstyme. Pagalvokime, ką mes darome? Na, atidėkime, pagalvokime, pasvarstykime. Argi galima tokius rimtus klausimus, kurie svarbūs visai Lietuvai, taip staiga trečiajame svarstyme įrašyti ir išspręsti vienu mostu?
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom. Aš primenu, 2 - už, 2 - prieš.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasisakydamas už projektą apskritai...
PIRMININKAS. Už l punktą galima dabar.
V.P.ANDRIUKAITIS. Išskyrus l punktą, vis dėlto noriu pritarti Seimo narei V.Briedienei, kad tos abejonės mus lydi jau ne vieneri metai. Noriu atkreipti dėmesį, kad leidimas privatizuoti tas įmones, kurios yra įsisteigusios šalia mokslinių institutų, ne dabar atsiradęs, ta redakcija jau buvo priimta 20 straipsnyje dar š. m. vasario mėnesį. Diskusija dėl pirminio privatizavimo ir t.t. buvo praeitais metais ir užpraeitais, ji nėra nauja. Ir čia nėra padaryta išimtis farmacijos ir medicininio techninio aptarnavimo įmonėms. Kadangi mūsų institutai yra labai nevienalyčiai, nevienareikšmiai, vis dėlto valstybės požiūris į tam tikrą dalį mokslinio potencialo ir mokslinio tyrimo institutų turėtų būti pasakytas - ko valstybė neprivatizuos, kas iš tikrųjų liks valstybės žinioje. Bet ši redakcija, kokia dabar yra, išsaugo valstybės teisę užkirsti kelią totalinei privatizacijai. Čia steigėjas yra valstybė ir ji turės pasakyti šią poziciją.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Tai jūs už ar prieš, Seimo nary Andriukaiti? Gerai.
Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti tai, kad l punkte, palyginti su ankstesniu projektu, yra įdėtas “saugiklis”, apie kurį buvo kalbama anksčiau. Taip pat steigėjui sutikus mokslinių institutų, mokslinio techninio rekonstravimo padalinių bazėse įsteigtas įmones. Viskas čia gerai. Steigėjo sutikimas bus reikalingas. Taigi aš už tai, kad l punktas būtų priimtas toks, koks jis yra suredaguotas.
PIRMININKAS. Taip, prieš suteikdamas žodį Seimo nariui R.Dagiui, kuris galėtų kalbėti tik prieš... Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs vėl negirdite? Jūs galite dabar kalbėti tik prieš. Aš turiu painformuoti, kad mes su Seimo nariu R.Dagiu per pertrauką pasikeitėme informacija. Jis informavo, kaip, jo nuomone, turėtų elgtis posėdžio pirmininkas, aš - kaip, mano nuomone, turėtų elgtis Seimo narys sėdėdamas salėje. Ir man teko pripažinti, kad aš grubiai apsirikau įvertindamas jo amžių.
Taip, Seimo nary Dagy, kalbėsite prieš? Ne. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom. Galima kalbėti tik prieš.
V.ASTRAUSKAS. Aš už, kadangi yra du “saugikliai” ir gali būti steigėjo sutikimas.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
V.ASTRAUSKAS. Aš už, kadangi yra du “saugikliai”.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys J.Pangonis. Galima kalbėti tik prieš. Jeigu už, geriau nepradėkite.
J.PANGONIS. O taip, tikrai aš pasisakau prieš, kadangi tas “saugiklis”, kaip jūs suprantate, - steigėjo sutikimu - tai yra sudaromos sąlygos korupcijai, praktiškai jis nesuveiks. Tai yra grupiniai interesai pridėti prie to. Galbūt farmacijos, medicinos, veterinarijos tikrai reikėtų leisti... Praktiškai pas mus veikia lobizmas. Ir mes turime suprasti, kas šitą papildomai čia įrašė ir kas tuo suinteresuotas? Ir todėl, manau, kad Seimo nariai neturėtų taip staiga priimti tokios nuostatos dėl mokslo institutų. Pritariu V.Briedienės nuomonei, kad turėtų vis dėlto būti platesnė diskusija. Ir jeigu iš tikrųjų reikia mokslo institutus taip staiga privatizuoti skaldant į mažas įmones iki 10 darbuotojų ir padaryti praktiškai naują korupcijos šaltinį, tai galbūt būtų galima balsuoti už. Tačiau aš pasisakau tikrai prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu galimybės atidėti. Aš jau vieną kartą pats tai padariau. Pranešėjas, nežinau, ar ruošiasi atidėti, ar siūlo balsuoti? Siūlo balsuoti.
V.V.ZIMNICKAS. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Aš turiu teikti balsavimui. Motyvai pasakyti. Prašome pasiruošti balsuoti. Kadangi atvyko naujų Seimo narių, dar pakartosime registraciją. Prašome registruotis. Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už l punktą? Gerbiamieji kolegos, kas už l punktą, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas. Už - 22, prieš - 32, susilaikė 7. l punktui nepritarta.
Ką toliau darote, gerbiamasis pranešėjau? Ar neverta būtų grįžti į kuluarus?
V.V.ZIMNICKAS. Frakcijos vardu paprašykite perbalsuoti. Čia kažkas ne taip. Tai tada aš siūlyčiau pereiti prie 2 punkto. Prie 2 ir 3 punktų.
PIRMININKAS. Gerai. Kas norėtų kalbėti dėl 2 punkto? Prašome.
V.V.ZIMNICKAS. Ką jūs darote?!
PIRMININKAS. Prašome neapeliuoti, gerbiamasis pranešėjau. Žinote patarlę - po mūšio nemojuojama kumščiais. Atrodo, taip. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes turime aiškų pavyzdį, kaip įstatymas neparuoštas ir tikrai jį norima priimti (...). Štai per pertrauką aš skambinau žemės ūkio ministro pavaduotojui gerbiamajam V.Putvinskiui, Mokymo departamento direktoriui gerbiamajam Lukjanui. Jie susiėmė už galvos išgirdę pirmąją redakciją.
Na, jūs, gerbiamieji kairieji, anksčiau kaltinote L.Milčių, bet ir tai išlaikėme mokslo įstaigas “neišparceliuotas”, neišparduotas. Ir net dabartinė Žemės ūkio ministerija, kurią tikrai nepavadinsime dešiniąja, tokiu šio įstatymo projektu nepatenkinta.
Taigi aš nepritariu 1 straipsniui, nepritariu ir 2 straipsniui. Tikrai nedarykime tokių skubotų, dar kartą sakau, sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Atmetus 1 straipsnį, 2 pasidaro savaime truputį nelogiškas, nes prasideda didesnės. 1 straipsnyje buvo apibrėžta, kad mažos yra iki 10, o dabar, kada 1 nebėra, tai už ką didesnės? Išeina kažkoks nonsensas, neaišku, už ką didesnės - už 10, už 1, už 1000, už 100 000?
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas. Galima kalbėti tik už.
E.BIČKAUSKAS. Ne, iš principo aš norėjau tik pritarti Seimo nariui K.Skrebiui. Iš tikrųjų tampa nelogiška.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Požėla, galima kalbėti tik už.
J.POŽĖLA. Aš už 2 punkto priėmimą. Bet reikia papildyti irgi taip pat, kaip ir 1 buvo, su steigėjo sutikimu, nes kodėl mažesnės - su steigėjo sutikimu, o didesnės - be steigėjo sutikimo?
PIRMININKAS. 1 punkto dabar nebėra.
J.POŽĖLA. 2 punkte aš siūlau pridėti “su steigėjo sutikimu”.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Galima tiktai prieš.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, tai sakė, kad galima už.
PIRMININKAS. Ne, už jau du kalbėjo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai gerai. Aš tik noriu pasakyti štai ką. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo 20 straipsnis yra priimtas šių metų pavasarį...
PIRMININKAS. Prieš dabar negalima. Atsiprašau, galima už kalbėti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kalbu už. ... šių metų pavasarį. Ir jeigu dabar nebus pritarta šitai redakcijai, tai liks ankstesnė redakcija, kuri yra dar blogesnė. Pasiskaitykite, kas ten yra parašyta. Dabar kaip tik yra “įdedami saugikliai”, nes pirmojoje redakcijoje - š.m. vasario ar kovo mėn., šito 20 straipsnio redakcijoje yra be galo daug pavojingų dalykų, dar pavojingiau negu dabar. Todėl mes dabar grįžtame prie tos problemos ir taip padarome šitą procedūrą sudėtingesnę. Atmesdami pirmąją pastraipą, mes iš viso paliekame senąją 20 straipsnio redakciją, kuri yra pavojinga. Todėl aš siūlau už pirmąją pastraipą perbalsuoti. Nes, pasirodo, kad tą diskusiją reikėjo daryti tada, kada buvo priimamas tas 20 straipsnis, šį pavasarį. Tai noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad aname liekančiame straipsnyje problemos bus dar didesnės. Todėl siūlau perbalsuoti už 1 punktą ir tada už visus kitus.
PIRMININKAS. Siūlyti perbalsuoti turi teisę frakcija.
Seimo narys A.Kunčinas.
Seimo narys V.Andriukaitis frakcijos vardu siūlo perbalsuoti už 1 straipsnį. Balsuosime rankos pakėlimu, kadangi yra neaiškumų, kas ten kaip balsavo. O Seimo narys V.Zimnickas nori papildyti 1 straipsnį. Prašau.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai norėčiau pakartoti tuos žodžius, bet pakartojo ponas V.Andriukaitis. Aš nematau... čia būtent pirma dalis ir yra to 20 straipsnio pavasarinė redakcija. Mes įrašėme “taip pat su steigėjo sutikimu” ten mokslo institutai ir t.t. Tačiau jeigu jūs manote, kad tai nebūtina, aš galiu atsisakyti tos dalies “taip pat”, palikdamas taip: “Uždari aukcionai gali būti rengiami privatizuojant nedideles, ne daugiau kaip 10 darbuotojų, kurių pagrindinių priemonių vertė neviršija 10 tūkst. litų, farmacijos, medicinos techninio aptarnavimo, veterinarijos įstaigas, informacijos agentūras, periodinių leidinių redakcijas.” Šitą dalį toliau atsiimu.
PIRMININKAS. Priimat? Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių dėl tokios redakcijos išbraukiant tuos žodžius? Seimo narė V.Briedienė. Sutinkate su tuo?
V.BRIEDIENĖ. Aš sutinku, kad būtų išbraukta “taip pat su steigėjo sutikimu mokslinių institutų, mokslinių techninių bei konstravimo padalinių bazėje įsteigtas įmones”. Su tuo sutinku.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti.
V.V.ZIMNICKAS. Dar kartą galiu paskaityti.
PIRMININKAS. Visi gerbiamieji Seimo nariai turi, tai yra ta pati redakcija, t.y. 3 projektas, 1 punktas. Nuo žodžių “taip pat” viskas yra toliau išbraukiama, pradedant žodžiais “taip pat”. Gerai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti, balsuosime rankų pakėlimu. Kas už šitą 1 punktą, prašome pakelti ranką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. 1 punktui pritarta, 49 Seimo nariams balsavus už, prieš - 1, susilaikius 15.
Dėl 2 punkto kas norėtų pasisakyti? Taisykite ir 2. Prašau.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš karto norėčiau pakomentuoti. 2 punktas tada visiškai atitinka tai, ką mes priėmėme pagal 1 punktą, ir tada 3 punktas galimas. Jau dėl 3 bus atskira kalba, nes 3 galėtume irgi taip pat išbraukti, jeigu bus siūlymų.
PIRMININKAS. Dėl 2 punkto ar norėtų kas nors kalbėti? Nėra. 2 punktą ar galima laikyti priimtu? Priimta.
3 punktas. Ar siūlo kas nors išbraukti 3 punktą, ar siūlo jį palikti? Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš siūlyčiau 3 punktą visai išbraukti, tada nebetenka prasmės.
PIRMININKAS. Pranešėjau, sutinkat?
V.V.ZIMNICKAS. Galima.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutiko išbraukti. Seimo narys V.Liutikas. Ne?
Gerbiamieji Seimo nariai, tai 3 punkto nėra, nebėra už ką balsuoti. Dabar galima už visą projektą. Jeigu kas norėtų kalbėti... Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso projekto?
Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Mano supratimu, dabar šitas įstatymas nebeturi logiškos prasmės, nes jeigu nebegalime... yra net bazių, sakysime, eksperimentinės bazės chemikalus gamina arba vaistus preliminariai gamina tyrimams. Jeigu jos negali būti privatizuojamos, tai tada iš viso kodėl turėtų būti privatizuojami kažkokie maži kolektyvai? Tai nebėra ir logikos. Mano supratimu, bent 3 punktą palikti.
PIRMININKAS. Jau pranešėjas atsiėmė.
V.ASTRAUSKAS. Aš siūlyčiau sugrąžinti tą.
PIRMININKAS. Pranešėjas atsiėmė, aš nieko negaliu pakeisti.
Seimo narys F.Kolosauskas. Galima kalbėti už visą projektą arba prieš.
F.KOLOSAUSKAS. Aš tai už, bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikia operatyviai rengti mokslinio tyrimo institutų privatizavimo principus, iš principo naujai reikia rengti, na, kaip kitaip?
PIRMININKAS. Pranešėjas sako, kad bus rudenį parengta.
Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš irgi pritariu šiai redakcijai ir pritariu pozicijai, kad iki rudens turėtų būti parengti principai. Apskritai diskusija, kaip ir ką reikia privatizuoti, būtina, nes, mano galva, čia turėtų būti valstybės pozicija išlaikyta. Ir siūlau balsuoti už visą šią pataisą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Man atrodo, mes galėtume balsuoti už šitą įstatymą, ir aš prisidedu prie anksčiau kalbėjusių, kad mes turėtume institutų klausimą kitaip spręsti, nes visi mes suvokiam, kad ne visi institutai yra vienodose sąlygose, ir tai, kas buvo mėginta čia išdėstyti, kiek aš prisimenu, profesoriaus Janulaičio čia dėstytos mintys, kuriomis mes dabar remiamės, turėjo truputį kitą kontekstą. Jis siūlė, kad galėtų būti privatizuojami tie įsteigti padaliniai, bet buvo jo viena principinė nuostata, kad neišardant visos instituto bendros struktūros, kad jie nesuardytų bendros struktūros, ir tie padaliniai būtų privatizuojami mokslo darbuotojams, kad būtų išsaugotas suinteresuotumas. Tokiai formuluotei, kaip dabar yra, (...) bet gali atsirasti ir kitokių piktnaudžiavimo elementų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš norėčiau pritarti ta prasme, kad reikėtų prioritetą atiduoti tiems darbuotojams, kurie yra rengiant uždarus aukcionus. Aš manau, kad tam pritars ir ponas V.Zimnickas. Tie, kurie dirba, viską tą padarė, tai reikia kažkaip numatyti...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti, balsuosime rankų pakėlimu.
J.A.KATKUS. O ar galima įrašyti šitą? Nereikia?
V.V.ZIMNICKAS. Nereikia.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašome pakelti ranką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 20 straipsnio dalinio pakeitimo”, 51 Seimo nariui balsavus už ir 15 susilaikius, yra priimtas. Dėkojame pranešėjui, dėkojame Seimo nariams.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Visų pirma ačiū, kad padėjote priimti šį įstatymą, kurį mes toliau “leisime privatizacijai”, ir antra, aš manau, kad tie žmonės, kurie daugiau ar mažiau yra susiję su mokslinio tyrimo institutais, įstaigom ir t.t. ... kviečiu daryti bendrą projektą, nes yra prašymų iš tų mokslinių institutų. Čia jokiais būdais nėra V.Zimnicko ir Ekonomikos komiteto nuostata leisti ir tą visa suteikti. Čia yra mokslininkų prašymas, laboratorijų prašymas. Todėl aš prašau suinteresuotus žmones dirbti prie to naujo projekto, kurio šiandien mes tas dalis atmetėm. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turėtume svarstyti pagal darbotvarkę Statutą, tačiau Statuto autorius, Seimo narys J.Bernatonis, gavo ką tik daug pastabų, jis norėtų su jomis gerai susipažinti, nenorėtų teikti jų dabar balsuoti, kol dar pats jų neįvertino. Todėl prašo truputį atidėti šitą klausimą dėl Statuto kokį pusvalandį. Todėl siūlytume klausimą paimti iš rezervo, būtent 10 darbotvarkės punktą - Lietuvos kariuomenės vadovybės įstatymo projektą. Tolesnio negalime, nes nėra pranešėjo. Tai mes galime tik iš rezervo paimti arba padaryti pertrauką, bet aš manau, kad pertrauka - nevaisingas dalykas, tai siūlome iš rezervo.
Lietuvos kariuomenės vadovybės įstatymo projekto svarstymo tęsinys (93.07.14)
2sesija75p svarstyti klausimai
Tada pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys, todėl aš siūlyčiau registruotis, kas norės kalbėti, kas norės dalyvauti diskusijoje dėl Lietuvos Respublikos kariuomenės vadovybės įstatymo projekto. Kas norėtų dalyvauti diskusijoje, prašome spausti mygtukus, įsirašyti kompiuteryje. Prašome eiti į tribūną arba kalbėti iš vietos. Niekas nenori kalbėti?
Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Aš minutę pertrauksiu, aš lauksiu 5 minutes, paskiau kompiuterį išjungsiu. Tai yra kas per 5 minutes užsiregistruos, tas turės žodį kalbėti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau kol kas kalbėti apskritai neliesdamas atskirų straipsnių punktų, tačiau reaguodamas į ministro A.Butkevičiaus pasisakymą. Mano nuomone, krašto apsaugos ministras pasakė labai daug rimtų argumentų, kad į jo poziciją būtų galima įsiklausyti ir Nacionalinio saugumo komitete dar kartą, ir iš principo galvojant apie Lietuvos krašto apsaugos sąrangą, apie karinę Lietuvos doktriną, nes reikia pasakyti, kad kariuomenės vado doktrina daugiau (...) į Lietuvos trečiojo dešimtmečio patirtį ir į tą įsivyravusią mūsų kariuomenės reglamentavimo sampratą, kuri šiek tiek atsispindėjo ir diskusijose, įrašant šią poziciją Konstitucijoje. Kita vertus, tai, ką išdėstė gerbiamasis ministras, verčia visu rimtumu dar kartą pergalvoti konceptualiai ir įvertinti jo argumentus dėl naujųjų, jau po Antrojo pasaulinio karo laikų įsiviešpatavusių tendencijų organizuojant krašto apsaugą ir juo labiau darant civilinę politinę įtaką militarinėms struktūroms, o ypač garantuojant tuo ramiuoju laikotarpiu, kada nereikia turėti karinėje parengtyje struktūrų, kada negresia karai ir pan., civilinę įtaką vis labiau humanizuojant, matant, viešai kontroliuojant ir darant politinę įtaką karinėms struktūroms.
Mano nuomone, ministro A.Butkevičiaus pasisakymas buvo labai argumentuotas, ir aš vis dėlto linkęs įsiklausyti į krašto apsaugos ministro pateiktus argumentus ir į tą koncepciją, kurią jis pateikė. Be to, jis pateikė labai daug papildomos medžiagos. Aš manau, kad Seimo nariai nespėjo su ja susipažinti, ji buvo tik vakar išdalyta. Ir vartant ją vakar, tiktai preliminariai, ir galvojant apie tai, ką išdėstė krašto apsaugos ministras, kyla klausimas, ar nebūtų galima dar kartą sugrįžti prie kai kurių konceptualių punktų ir peržiūrėti kariuomenės vado ne pavadinimo, bet doktrinos prasmę ir santykį su civiline politine atstovybe, su politine valdžia, būtent su krašto apsaugos ministru? Todėl, mano nuomone, ministro pozicija, bent man šiuo atveju konceptualiai, atsiribojant nuo visų kitų niuansų, yra priimtinesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau paremti visus tuos argumentus, kuriuos ką tik išdėstė Seimo narys V.Andriukaitis, ir norėčiau paklausti posėdžio pirmininko. Mano klausimas jau būtų dėl vedimo tvarkos - kokia dabar yra svarstomų projektų situacija? Ar mes dabar svarstome projektą Nr.7, kurį parengė Krašto apsaugos ministerija ir kuris išdalytas su pono E.Bičkausko viza, ar mes svarstome projektą Nr.5? Ar projektas Nr.5 ir projektas Nr.7, kadangi tai pirmasis svarstymas, yra alternatyvūs projektai? Aš norėčiau išgirsti atsakymą į šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Aš atsakysiu oficialia informacija. Projektas Nr.7 - tai nėra oficialiai įregistruotas projektas. Yra oficialiai išdalytas projektas su Seimo nario pono E.Bičkausko viza, tačiau tai nėra ta viza, kurią, sakykime, Seimo narys E.Bičkauskas pateikė kaip savo projektą. Jis turi iniciatyvos teisę, kaip ir kiekvienas Seimo narys. Kitokiu atveju projektas turėtų būti registruotas ir su registracijos numeriu eiti kaip alternatyva. Dabar gi tai yra kol kas teisine prasme kaip pasiūlymų rinkinys, kaip medžiaga penktajam projektui. Tai mano būtų atsakymas. Seimo narys V.Petkevičius paaiškins.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamasis K.Skrebys yra suklaidintas. Čia nėra ministerijos septintasis projektas. Septintasis buvo pateiktas Nacionalinio saugumo komitete, iš kurio paskui atsirado mūsų penki variantai. Taigi tai nėra atskiras alternatyvus variantas. Tai buvo medžiaga, su kuria mes dirbome. Man atrodo, gerbiamasis K.Skrebys neįsiskaitė ir suklydo. Tai yra paprasčiausia ministerijos medžiaga, su kuria dirbo komitetas ir speciali grupė.
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš pasisakyčiau už kariuomenės vado instituciją ir štai kodėl. Mes visi matome, kad Lietuvos kariuomenėje yra visiška netvarka. Kodėl? Todėl, kad kariuomenei vadovauja neprofesionalas. Jeigu mes pažiūrėsime į Skandinavijos šalis, tai gynybos ministras yra civilis asmuo, netgi moteris, kuri formuoja koncepciją, doktriną, o jau pačią kariuomenę, patį muštrą, patį paruošimą turi atlikti profesionalai. Dar kartą sakau, profesionalai. Todėl ir reikalinga šita institucija. Kariuomenės vadas turi būti profesionalas. O karo ministras, kitaip sakant, gynybos ministras, gali būti civilis asmuo, kaip ir yra civilizuotame pasaulyje. Aš už tai, kad būtų svarstoma ir pritarta šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik priminsiu, kad kariuomenės vado institucija yra įrašyta Konstitucijoje, todėl agituoti už tokios institucijos įvedimą nereikėtų, o agituoti prieš būtų antikonstitucinis veiksmas. Seimo narys V.Šumakaris. Nėra. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kada buvo rengiama Konstitucija, aš priklausiau visoms, kiek tik jų buvo, Konstitucijos rengimo komisijoms. Ten buvo labai daug diskutuojama ir vis dėlto buvo priimta nuostata, kuriai aš labai prieštaravau, bet kariuomenės vado institucija buvo priimta ir į Konstituciją įrašyta. Jeigu mes priėmėm Konstituciją ir dabar pradėsime diskutuoti, ar tai tikslinga, ar ne, tai pirmiausia mes turime pakeisti Konstituciją. Bet jeigu Konstitucijoje yra, tai gerbiamojo A.Butkevičiaus antikonstituciniai reikalavimai apskritai negali būti net svarstomi.
Antra. Aš perskaičiau gerbiamojo A.Butkevičiaus projektą. Čia visa valdžia yra sukoncentruota krašto apsaugos ministro rankose. Jis tampa kur kas reikšmingesne figūra negu Prezidentas. Juk ir Prezidentas - civilis asmuo, ir krašto apsaugos ministras - civilis asmuo. Gerbiamasis V.Andriukaitis čia mato kažkokią koncepciją, aš nematau čia principinio skirtumo, tik tai, kad krašto apsaugos ministras yra iškeliamas virš Prezidento. Tokia koncepcija man yra visiškai nepriimtina, juo labiau kad ji prieštarauja Konstitucijai.
Siūlau pritarti tai koncepcijai, kuri yra pateikta.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, ginčai dėl to, ar reikalingas, ar nereikalingas kariuomenės vadas, nereikalingi, kadangi jis iš tikrųjų yra užfiksuotas Konstitucijoje. Dabar pasigirsta argumentų, kad, sakykim, bus kariuomenės vadas, bus štabas ir t.t., kad tai yra papildomos institucijos ir t.t., kad mūsų Lietuvai yra per brangu. Norėčiau pasakyti, kad čia jokių papildomų institucijų neatsiranda. Panaši diskusija vyksta, kai sako, kad reikia sumažinti ministerijų skaičių ir t.t. Čia lygiai tas pat. Pasižiūrėkim į tai, kokia bus ta Lietuvos kariuomenė? Ji bus nedidelė ir daryti kažkokį štabą...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėją. Seimo narys P.Vitkevičius kelia triukšmą, nors megztos beretės ir neturi. Prašome tęsti toliau.
A.IVAŠKEVIČIUS. Tai vienas momentas, kad kuriant Lietuvos kariuomenę ir ją toliau vystant reikalinga vieninga vadovybė. Aš nežinau kitokios pasaulyje kariuomenės, kurioje nebūtų vieningos vadovybės ir kuri neturėtų vado. Pono A.Butkevičiaus pateikti dokumentai yra labai (...), atrinkti iš kelių valstybių, kurios, jo manymu, yra būdingos arba parankios. Bet pasaulyje yra kur kas daugiau valstybių ir kariuomenių, kurių struktūra yra visiškai kitokia. Ir netgi žiūrint į tų valstybių struktūras, aiškiai matyti vieningas vadovavimas kariuomenei. Iš tikrųjų, jeigu kalbama apie demokratinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę, tai tam krašto apsaugos ministras ir yra civilis asmuo, turintis savo įgaliojimus, savo funkcijas. O konkretų darbą su kariuomene, su kariuomenės tam tikrų padalinių vadovybe atlieka kariuomenės vadas. Juo labiau kad, sakykim, konflikto arba karo atveju Prezidentas jį paskiria ginkluotųjų pajėgų vadu. Tai yra ne vyriausiuoju vadu, bet kaip savo pavaduotoją konkrečiai operatyvinei veiklai vykdyti. Todėl aš raginu visus kolegas pritarti tam projektui ir jį priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Man atrodo, kad svarstymas neturi loginio pagrindo. Jeigu yra konstitucinė norma, mes ją turime vykdyti. Aš peržiūrėjau gerbiamojo A.Butkevičiaus pateiktą medžiagą, kuria čia kai kurie labai žavisi. Štai Vokietijos gynybos ministerija. Na, nebūkim varle ir nesipūskim prieš jautį. Vokietija yra vienas dalykas, Kinija yra antras dalykas ir Lietuva yra trečias dalykas. Todėl manyčiau, kad šie ginčai neturi loginio pagrindo, nes tai yra konstitucinė norma ir mes ją įvykdysim. O kaip praktiškai bus vykdoma, yra Prezidentas, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, ir jis už tai visiškai atsakingas. Dar kartą kartoju, Prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų viršininkas ir vadas ir jis už tai atsako. O konstitucinę normą mes privalome įvykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėtojai savo nuomonę išsakė. Prašome pranešėją baigiamajam žodžiui. Pranešėjas - V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš dėmesingai išklausiau visas pastabas ir galiu pasakyti, kad tie dokumentai, kuriuos pateikė A.Butkevičius, mums yra žinomi, tačiau jie nieko bendro neturi su svarstomu objektu, su įstatymu. Pirmiausia ministerijos pateiktame 8 straipsnyje yra kalbama apie ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką. Tokio štabo viršininko pas mus nėra ir negali būti. Kadangi tai nurašyta nuo Amerikos, ten yra atskirų kariuomenių štabų viršininkai, taip pat 5 pasaulio regionų štabų viršininkai ir ten atsiranda generalinis štabo viršininkas. Pas mus tokios institucijos negali būti.
Antra. Jeigu mes kalbame, kad armija, kariuomenė yra depolitizuota, tai ginkluotųjų pajėgų vadas visais atvejais būti ministru negali dėl to, kad auklėjama turi būti depolitizacijos dvasia. Politikas negali užsiimti kariuomenės auklėjimu. Kariuomenės vado pareigybė kaip tik ir reikalauja, kad jis dirbtų su pulkų, batalionų ir t.t. vadais. Todėl čia irgi netinka.
Trečia. Konstitucijoje įrašyta, kad yra kariuomenės vadas, ir jis turi būti. Antraip mes turime pakeisti Konstituciją. Tuo tarpu A.Butkevičiaus pateiktame tokiame laisvame literatūriniame interpretavime ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką siūloma skirti kariuomenės vadu esant ypatingajai padėčiai. Tada jau po laiko. Kariuomenė turi būti ruošiama. Jeigu atsirastų tokia padėtis, ji turi būti jau paruošta ir dvasiškai, ir materialiai, ir mokanti valdyti ginklą. Ir skirti tuo metu, kada įvyko kažkoks ekstremalus dalykas, neįmanoma.
Ir dar viena pastaba. A.Butkevičiaus parašyta, kad krašto apsaugos ministras “pakimba ore”. Nepakimba. Mūsų yra priimtas Krašto tarnybos įstatymas, kuriame aiškiai nusakytos visų - nuo Prezidento iki Saugumo departamento direktoriaus - pareigybės ekstremaliomis sąlygomis. Todėl aš nematau jokio preteksto svarstyti. Mes tarėmės ir su kitais specialistais, konkrečiai, su A.Garsiu, atvykusiu iš Amerikos. Amerikoje irgi yra kariuomenės vadas, Vokietijoje taip pat yra, tik jų funkcijos truputėlį kitokios ir kitaip apibrėžtos. Mūsų kariuomenė maža ir auklėjamuoju darbu turėtų užsiimti kariuomenės vadas, o ministras turėtų būti finansų skirstytoju, politiku ir Prezidento bei valstybės, Seimo politikos skleidėju armijoje. Kadangi tokios pareigybės nebūtų paskirstytos, aišku, atsitiktų taip, kaip dabar yra mūsų kariuomenėje: yra daug viršininkų, nėra kariuomenės, yra palaidas, ginkluotas žmonių sambūris ir niekas nežino, už ką atsako.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašome neatsakinėti į nesankcionuotas replikas.
V.PETKEVIČIUS. Aš pasiryžęs...
PIRMININKAS. Ne. Prašome, nueikite ir jam į ausį pasakykite, ką jūs apie jį galvojate. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia visiems nuspręsti, kadangi pranešėjas siūlo pritarti po antrojo svarstymo, tada reikia pasisakyti už arba prieš. Jeigu kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai prašome kalbėti. Seimo narys A.Bendinskas. Du - už, du - prieš.
A.BENDINSKAS. Aš už priėmimą po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Galima būtų trumpiau - pasakyti vieną žodį “už”. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau už.
PIRMININKAS. Dabar galima prieš. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Tikrai pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Argumentuoti nenorėtumėte?
L.MILČIUS. Galėčiau argumentuoti taip. Neseniai Lietuvoje lankėsi didelė - 30 prancūzų delegacija iš Nacionalinio saugumo instituto. Jie buvo susitikę su krašto apsaugos ministru A.Butkevičiumi ir liko patenkinti tuo, kad Lietuvoje, keičiantis vyriausybėms, krašto apsaugos ministras ir krašto apsauga buvo nejudinami. Dabar mane gąsdina tai, kad gerbiamasis kolega V.Petkevičius kalba apie kažkokios ypatingosios padėties moralinį paruošimą ar dar kažką. Toks šio įstatymo rengimo skubotumas mane gąsdina. Iš tikrųjų atrodo, kad ruošiama kažkas tokio ypatingo. Manau, kad šiandien šis įstatymas nėra pakankamai gerai parengtas, kad mes galėtume jam pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Aš priminsiu, kad tik vienas Seimo narys L.Milčius aiškiai išdėstė savo poziciją. Kiti sakė “už” arba “u”, sutrumpino visiškai, ir aš nesupratau, už ką jie - ar už priėmimą, ar už nepriėmimą. Tačiau aš teikiu balsuoti Respublikos kariuomenės vadovybės įstatymo projektą. Kas už tai, kad jam būtų pritarta po antrojo svarstymo, paspaus mygtuką “už”. Prašome balsuoti.
Už - 36, nepritarė 15, susilaikė 2. Po antrojo svarstymo pritarta. Dabar į tribūną kviečiame pranešėją poną J.Bernatonį. Svarstysime 5 darbotvarkės punktą, kadangi ponas J.Bernatonis jau susipažino su visomis pataisomis, kurias jis gavo. Tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas.
Seimo Statuto V dalies projekto svarstymo tęsinys (93.07.14)
2sesija75p svarstyti klausimai
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu prašyti sugrįžti prie 183 straipsnio, nes, kaip supratau iš pateiktų gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus alternatyvų, jis tiesiog pamiršo pasakyti, kad ir šiam straipsniui turi alternatyvą. Siūloma paskutinėje pastraipoje išbraukti žodžius “išskyrus dėl paaiškinamojo rašto”. Todėl aš paaiškinu, kad išbraukus šiuos žodžius reikėtų pateikti tą didelės apimties paaiškinamąjį raštą kiekvienam nutarimui, kiekvienai rezoliucijai ar kitokiam dokumentui, svarstomam Seime. Todėl siūlymui išbraukti žodžius “išskyrus dėl paaiškinamojo rašto” siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors pritarti Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymui šiuos žodžius išbraukti? Niekas nepritaria. Ar kas nors reikalauja dėl šio išbraukimo balsuoti? Autoriaus nėra, jo bendraminčiai nereikalauja. Tokiu atveju viskas lieka, kaip buvę. 184 straipsnis. Prašome.
J.BERNATONIS. Mes jas jau išnagrinėjome anksčiau. Dėl 184 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas pirmąjį sakinį papildyti žodžiais “projektų pavadinimai, jų rengėjai ir iniciatoriai skelbiami “Valstybės žiniose”. Mano manymu, tai nėra tikslinga daryti, kadangi registruojamas labai didelis skaičius projektų, kurie po to yra labai ilgai svarstomi, ir, manyčiau, tos pavardės tiesiog užsimirš. Aš pritarčiau, jeigu būtų siūloma paskelbus priimtą įstatymą paskelbti ir autorių pavardes. Tačiau čia siūloma paskelbti įregistruoto projekto, todėl tam siūlymui nepritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas savo siūlymą remia ar atsisako? Atsisako. Toliau.
J.BERNATONIS. Dėl šio straipsnio taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus du siūlymai. Pirmojo sakinio paskutinės pastraipos žodį “kancleris” pakeisti žodžiu “valdyba” ir žodžius “atitinkamiems komitetams” - žodžiais “atitinkamam komitetui”. Kadangi čia yra toks darbas, kuris atitinka kanclerio funkcijas, ir jeigu tai būtų pavesta valdybai, tai ištisai vyktų tik valdybos posėdžiai. Todėl aš nepritariu žodžius “atitinkamiems komitetams” pakeisti žodžiais “atitinkamam komitetui”. Manau, tai galima padaryti, tačiau gali būti tokių projektų, kuriuos reikės pateikti keliems komitetams, todėl aš pasisakau už tą redakciją, kuri čia yra. Nes, vienaip ar kitaip, gali būti atvejų, kai reikės teikti keliems komitetams.
PIRMININKAS. Dabar vienas, kuris remia alternatyvą, ir vienas, kuris prieš alternatyvą. Bet pirmiausia alternatyvos autorius Seimo narys A.Kubilius.
J.BERNATONIS. Galbūt būtų greitesnis svarstymas, jeigu aš išdėstyčiau antrąjį siūlymą?
PIRMININKAS. Ne, geriau iš karto vieną siūlymą.
A.KUBILIUS. Atsiprašau, kad pavėlavau. Aš supratau, kad kalbama apie 184 straipsnio žodžių “atitinkamiems komitetams” pakeitimą.
PIRMININKAS. Ir vietoj “kanclerio” ”valdyba”.
A.KUBILIUS. Vietoj “kanclerio” - “valdyba”, taip. Na, aš neturiu čia ypatingo noro sumenkinti kanclerio autoritetą, bet aš manau, kad tas darbas yra pakankamai sudėtingas, ir būtų gerai, kad šitame pradiniame skirstyme dalyvautų ir valdyba, nes nuo to daug priklausys, kaip Seimui seksis dirbti. Būtų gerai, kad dalyvautų ir kitų politinių partijų atstovai - tie, kurie yra valdyboje. Dėl “atitinkamiems komitetams” arba “atitinkamam komitetui” mano siūlymas yra pakeisti žodžiais “atitinkamam komitetui”, kadangi iš viso toliau einančio konteksto susidaro toks vaizdas, kad pradiniam svarstymui yra paskiriamas pagrindinis komitetas ir kiti komitetai gali būti skiriami vadinamajam papildomam svarstymui. Jeigu mes paliksime “atitinkamiems komitetams”, tai toliau lieka nelabai aiškus pats kontekstas. Staiga kažkurioje vietoje atsiranda pagrindinis komitetas. Todėl, perskaitęs šitą Statuto dalį, grįžau atgal ir norėjau, kad būtų aišku, jog yra paskiriamas vienas komitetas, o toliau, kaip sako 187 straipsnis, sakysim, “prireikus Seimo valdyba gali duoti pavedimą ir kitiems komitetams”.
PIRMININKAS. Aš norėčiau jūsų paklausti. Pranešėjas pasiūlymo nepriėmė. Ar jūs reikalausite balsuoti?
A.KUBILIUS. Aš siūlau balsuoti. Man atrodo, kad reikia stengtis, kad Statutas būtų kiek galima aiškesnis ir logiškesnis.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys F.Kolosauskas. Galima kalbėti tik dėl alternatyvų, apie kurias kalbėjo.
F.KOLOSAUSKAS. Aš pritariu pranešėjui ir nepritariu A.Kubiliaus alternatyvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjo nuomonė?
J.BERNATONIS. Aš norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams patikslinti, kad ir pagrindiniai komitetai gali būti keli. Tai priklauso nuo to, koks projektas yra teikiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys A.Kubilius paskutinės pastraipos pirmajame sakinyje vietoj žodžio “kancleris” siūlo įrašyti žodį “valdyba”. Kas už šį pasiūlymą, prašome paspausti mygtuką “už”.
Už - 14, prieš - 23. Pataisa nepriimta. Toliau dėl ...
J.BERNATONIS. Dėl šio straipsnio yra dar viena...
PIRMININKAS. Palaukit, palaukit, dar nebaigta ir antra dalis... Žodžius “atitinkamiems komitetams” Seimo narys A.Kubilius siūlo pakeisti žodžiais “atitinkamam komitetui”. Motyvai pasakyti. Kas už Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą, taip pat spaudžia mygtuką “už”. Prašom.
Už - 15, prieš - 21. Pataisa nepriimta. Toliau kita pataisa.
J.BERNATONIS. Taip pat gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius teikia siūlymą, kad paskutinės pastraipos pirmajame sakinyje po žodžio “tris” įterpti žodį “Seimo”, t.y. “ per tris Seimo darbo dienas perduoda preliminariai nagrinėti komitetams”. Kadangi komitetai dirba ne tik tuo metu, kai vyksta Seimo posėdžiai, taip pat aš nežinau, ar Seimo darbo dienos skiriasi nuo Lietuvos darbo žmonių darbo dienų, todėl siūlau to nepriimti. Nes man visiškai neaiški sąvoka “Seimo darbo dienos”.
PIRMININKAS. Na, yra labai aiški sąvoka. Jeigu tris Seimo darbo dienas Seimas dirba, tarkim, dukart per savaitę, tai po trijų tokių dienų, vadinasi, maždaug pusantros savaitės reikės laukti, taip? Jeigu per tris kalendorines dienas, vadinasi, pirmadienį įteikėt, ketvirtadienį būkit malonūs, perduokit.
J.BERNATONIS. Nėra niekur reglamentuota, kada Seimas dirba. Yra reglamentuota, kada vyksta sesijos.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gal mano skubotas pasiūlymas ir nėra visiškai tikslus, bet aš manau: darbo dienos tai yra darbo dienos - pirmadienis iki penktadienio, apskritai šnekant. O ką darys kancleris, kai Seimas atostogaus? Ir ką paskui darys komitetai, kai susirinkę po atostogų ras kanclerio prikrautą krūvą įstatymų, o kancleris vaikščios ir labai barsis. Tai galbūt galima kitaip suredaguoti mano pasiūlymą, bet aš norėjau, kad būtų aiškiai pasakyta, kažkokiu būdu aiškiai apibrėžta. Ir tas neaiškumas - 3 darbo dienos - neliktų tokiu visišku neaiškumu.
PIRMININKAS. Tai neatsiimat pasiūlymo?
A.KUBILIUS. Aš siūlau galbūt, jeigu galima, palikti šitą vietą dar suredaguoti.
PIRMININKAS. Bet ką reiškia suredaguoti? Mes naujų redakcijų nebepriimam dabar.
A.KUBILIUS. Tai darykit, kaip norit, bet...
PIRMININKAS. Taip, bet jūs turite siūlyti balsuoti arba nebalsuoti.
A.KUBILIUS. Tada siūlau įrašyti “3 Seimo darbo dienos”, jeigu kito varianto nėra.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Prašau, tikslinkit, gerbiamasis Seimo nary Bernatoni.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu patikslinti, kad nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra tokios sąvokos “Seimo atostogos”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą, kad po žodžio “tris” įterptume žodį “Seimo”, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
18 - už, 28 - prieš. Pataisa nepriimta.
Daugiau pataisų 184 neturite?
J.BERNATONIS. Ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti už visą straipsnį? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Sutariame. 184 priimtas.
Prašau kitą straipsnį.
J.BERNATONIS. Dėl 185 straipsnio yra siūlymas gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio antrojoje dalyje išbraukti žodelius “tik” ir “o”, po žodžio “neperduodami” įrašyti sakinį “tačiau su juo supažindinami kompetentingi komitetai”. Redaguojant projektą trečiajam svarstymui į tai buvo atsižvelgta. Taip pat trečiojoje dalyje pasiūlyta įrašyti žodžius “esant kompetentingo komiteto pritarimui”. Taip pat redaguojant projektą į šį siūlymą buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, jūs priėmėt visas pataisas?
J.BERNATONIS. Taip, priėmėme gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio. Dabar yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas 185 straipsnį pavadinti 1991 straipsniu. Pakeisti pirmą sakinį tokiu būdu: “Seimo kancleris Seimo svarstymui nepateikia įstatymų projektų, jeigu Seimo Valstybės ir teisės komitetas pateikia preliminarią išvadą, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto.” Siūlau šią pastabą priimti.
PIRMININKAS. O dėl straipsnio numerio pakeitimo?
J.BERNATONIS. Aš manau, kad pagal šios dalies struktūrą galima būtų perkelti šį straipsnį į 21a skirsnį taip, kaip pageidauja gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
PIRMININKAS. Ačiū, nėra problemų. Toliau prašome.
J.BERNATONIS. Dėl šito straipsnio daugiau nėra.
PIRMININKAS. 185 straipsnį tada galima laikyti priimtu. Kaip, gerbiamieji kolegos?
J.BERNATONIS. Tik jis bus 1991. Skliausteliuose 185, kad lengviau būtų orientuotis pagal buvusį Reglamentą Seimo nariams, kol mes nesuderinsim atskirų Seimo Statuto dalių.
PIRMININKAS. Kol kas mes naudosime senąją numeraciją, t.y. taip, kaip parašyta projektuose.
186 straipsnį prašom.
J.BERNATONIS. Dėl 186 straipsnio alternatyvių siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar kas nors oponuotų? Norėtų kalbėti dėl motyvų? Nėra. 186 straipsnis priimtas.
187 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 187 straipsnio taip pat alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Kas nors prieš? Nėra. Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 196 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas 2 ir 3 punktus nusakyti taip. 2 punktą: “apytikrę išlaidų iš valstybės biudžeto sumą ir institucinę sistemą tokiam įstatymui įgyvendinti”. Aš manau, kad projekto formuluotė yra geresnė, kadangi dėl institucinės sistemos, kuri turėtų įgyvendinti tokį įstatymo projektą, bus pasakyta paaiškinamajame rašte.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš iki šiol nemačiau nė vieno aiškinamojo rašto, o kai kuriems įstatymams tikrai gali prireikti numatyti, kas juos turi įgyvendinti. Mes jau susidūrėm su banko pasiūlymais, kai jis siūlo, kad įgyvendintų Ekonomikos ministerija, ekonomikos ministras parašo, kad jis kategoriškai su tuo nesutinka ir panašiai. Čia tikrai yra esminis dalykas, kad būtų nurodyta, kas tai turi įgyvendinti. Iki šiol Aukščiausiosios Tarybos Reglamente ir Seimo laikinajame Statute nebuvo nuorodos, kas įgyvendins tą įstatymą, o čia siūloma, kad apie tai būtų ten pagalvota ir tai nustatyta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius dėl A.Basko alternatyvos kol kas.
A.KUBILIUS. Aš visiškai pritariu pono A.Basko alternatyvai, bet aš norėčiau paskui dėl...
PIRMININKAS. Tai paskui kalbėsime apie jūsų pasiūlymus. Pranešėjo nuomonė, ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau paaiškinti gerbiamajam Seimo nariui A.Baskui, kad jis ir negalėjo matyti paaiškinamojo rašto, nes jis iš vi so iki šiol neegzistavo. Tai yra nauja norma, kuri įrašoma į Statutą. Paaiškinamieji raštai bus pateikiami projektams tuomet, jeigu jūs pritarsite šiai Statuto daliai.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Baskas reikalaus balsuoti?
A.BASKAS. Paaiškinamasis raštas reiškia, kad ką nori, tą rašai, ko nenori, to nerašai. O čia nurodyta, ką turi parašyti, netgi dar daugiau - valstybei pereinamuoju laikotarpiu gali prireikti numatyti įkurti atitinkamas institucijas, kad realizuotų atitinkamus įstatymus.
PIRMININKAS. Reikalausite balsuoti?
A.BASKAS. Taip. Aš nematau motyvų, dėl kurių atsisakyti... Prieš tai buvo pateikta, aš atsisakiau...
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikta 196 straipsnio 2 ir 3 punktų alternatyvos, kurias pateikė Seimo narys A.Baskas. Taip, ir pranešėjo alternatyvos, t.y. pranešėjo punktai, kuriuos jūs taip pat turite tekste. Mes turime pasirinkti vieną arba kitą variantą. Taigi kas už pranešėjo variantą, paspaus mygtuką “už”, kas už Seimo nario A.Basko variantą, paspaus mygtuką “prieš”. Kokią alternatyvą pasirinksime, tokia ji bus toliau tekste. Minutę, neskubėkite, dar nepradėjome balsuoti, jūs jau spaudžiate mygtukus. Balsavimas pradedamas. Prašom, kas už pranešėjo variantą - mygtuką “už”, už Seimo nario A.Basko - mygtuką “prieš”. Susilaikę šiuo atveju neskaičiuojami.
Laimėjo pranešėjo variantas - 28 - už, 16 - už Seimo nario A.Basko variantą.
Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Taip pat yra antras gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas 3 punktą formuluoti taip: “Kokios tokio projekto politinės, ekonominės, socialinės pasekmės”.
PIRMININKAS. Tai mes už abu balsavome. Ne?
J.BERNATONIS. Ne, mes balsavom tik už antrą, su trečiu nesupažindinau.
PIRMININKAS. Gerai, prašau.
J.BERNATONIS. Projekte yra formuluojama: “Koks tokio projekto tikslingumas politiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu.” Dėl prognozuojamų pasekmių taip pat bus bandoma prognozuoti paaiškinamajame rašte. O man regis, svarbiau mums žinoti, ar tikslinga tokį projektą priimti. Todėl aš laikausi projekto redakcijos ir siūlau gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baskai, jūsų nuomonė?
A.BASKAS. Aiškinu. Kiekvienas įstatymas turi ne tik tikslingumą, bet ir neigiamų pasekmių. Ir mes turėtume persiorientuoti į tai, kad mes turim pamatuoti, kokių tas įstatymas turi teigiamų ir neigiamų pasekmių. Todėl aš siūlau vartoti žodį ne “tikslingumą”, bet kokių pasekmių bus.
PIRMININKAS. Ir teikiate balsavimui, taip? Ne, negalima du kartus kalbėti. Čia ne diskusijų klubas, gerbiamieji Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Autorius siūlo atmesti, Seimo narys A.Baskas siūlo priimti. Mums reikia vėl pasirinkti variantą. Taigi vėl kas už pranešėjo variantą, paspaus mygtuką “už”, kas už Seimo nario A.Basko variantą, paspaus mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.
Už pranešėjo variantą - 29, už Seimo nario A.Basko - 17. Lieka pranešėjo variantas. Toliau pataisos.
J.BERNATONIS. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymai 196 straipsnio paskutinėje pastraipoje prieš žodį “suformuluoti” įrašyti žodį “raštu”.
PIRMININKAS. Ir papildyti sakinį.
J.BERNATONIS. Ir papildyti sakinį. Dėl to, kad papildytume sakinį, aš sutinku, priimu tą siūlymą.
PIRMININKAS. Gerai.
J.BERNATONIS. Dėl to, kad įrašytume žodį “raštu”, aš nežinau, ar tai yra tikslinga daryti. Galbūt nebūtina visas išvadas pateikti raštu, juo labiau kad svarstymo metu yra tam specialiai skiriamas laikas, kad komiteto atstovas pateiktų išvadą žodžiu. Tai mums reikėtų laikytis bendros koncepcijos. Jeigu mes pateikinėjame raštu ir išdalijame Seimo nariams, tai nėra ko tuomet komitetų atstovams dar tas išvadas vėliau dėstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS.Aš manau, kad raštu išdėstytos išvados visados leidžia žymiai giliau pasižiūrėti. Antras dalykas. Aš įdėjau tai šitoje vietoje, kas jau yra įrašyta 184 straipsnyje, kur pasakyta, kad “projektą svarstant ir toliau rengiant”, ten ir t.t. “pateikiamos ir užregistruojamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos išvados” ir t.t. “visa tai apiforminama kaip įstatymo projekto lydraštis ir platinama kartu su pačiu projektu ir paaiškinamuoju raštu”. Tai yra šitos išvados, komiteto padarytos, turės patekti į lydraštį ir turės būti platinamos. Taigi aš tik tai ir parašiau, kad komitetas aiškiai žinotų, kad pradėdamas nagrinėti jis turės pateikti išvadas raštu.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, mums ir vėl reikia pasirinkti, ar įrašome prieš žodį “suformuluoti” žodį “raštu”? Taip, kaip siūlo Seimo narys A.Kubilius. Kas už šį pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Prašom.
Už - 23, prieš - 23. Aš savo balsą pridedu prie tų, kurie prieš, pasiūlymas nepriimtas. (Balsai salėje, negirdėti) Ne, negalima. Negalima replikuoti.
Tai prašom. Dėl 196 straipsnio dabar yra abejojančių, reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Vieną minutę, dėl viso 196 straipsnio. Seimo narys A.Kubilius dėl viso straipsnio.
A.KUBILIUS. Aš noriu tiktai vieną pastabą. Noriu pasakyti, kad man neaišku, kai neįrašėm raštu, tai, vadinasi, 184 minimas lydraštis yra tuščias popierius, bet čia tiek to. Man kita problema iškilo. 196 straipsnio 1 punktas: “Ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai”. Komitetas imasi atsakomybės pasakyti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai.
J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, priimtas jūsų siūlymas, papildytas šitas straipsnis. Aš jau apie tai kalbėjau.
PIRMININKAS. Tas paskutinis sakinys įrašytas, tas didysis, Seimo nary Kubiliau.
A.KUBILIUS. Aš suprantu, bet man iš viso kelia abejonę, kai tai iš principo turėtų būti Konstitucinio Teismo prerogatyva.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, abejonėmis čia turbūt dalytis nereikia. Aš tik norėčiau paklausti jūsų, ar jūs rekomenduojate priimti 196 straipsnį, ar rekomenduojate atmesti? Primenu, kad jūsų pataisa, tas ilgasis sakinys yra priimtas. “Jeigu komitetas padaro išvadą” ir t.t., tas sakinys yra įrašytas į šitą straipsnį. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš rekomenduoju susilaikyti.
PIRMININKAS. Susilaikyti. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalaujate balsuoti? Reikalaujate balsuoti kas nors dėl jo? Ne. 196 straipsnis priimtas.
197 prašom.
J.BERNATONIS. Aš prašau Seimo narių teikti tik tas pataisas, dėl kurių neabejoja, nes mes labai daug laiko sugaištam dėl abejotinų pastabų. Dėl 197 straipsnio taip pat yra vienas gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas. Aš nežinau, ar jis dabar dėl jo abejoja, ar neabejoja, tačiau siūloma paskutinėje pastraipoje žodį “komitetai” pakeisti žodžiu “komitetas”. Mes to negalime padaryti, nes jau yra nubalsuota, kad perduodama ne atitinkamam komitetui, o atitinkamiems komitetams. Taigi prieštarautų kitam straipsniui. Žodžius “per 10 dienų” - žodžiais “per 20 dienų”. Aš manyčiau, kad tai būtų tiesiog mūsų įstatymų leidybos proceso vilkinimas. 10 dienų, mano manymu, pakanka, todėl siūlau šį siūlymą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų iš tų dviejų siūlymų liko tik vienas siūlymas. Dėl komitetų mes galim nediskutuoti, mes jau apsisprendėme. Todėl Seimo nariui A.Kubiliui siūlau kalbėti apie 10 arba 20 dienų. Apie šitą pataisą, kurią jūs siūlot. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pastebėti, kad 197 straipsnis yra susijęs su 199 straipsniu ir jeigu mes paliekame 10 dienų, tai tada, kai prieisime iki 199 straipsnio, kuriame yra parašyta, kad “komitetai, papildomai nagrinėjantys įstatymo projektą, taip pat kiti komitetai, Vyriausybė ir t.t. pateikia pastabas, pasiūlymus, papildymus ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki įstatymo projekto svarstymo Seime.”
J.BERNATONIS. Tai nėra susiję.
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad gali būti taip, kad šitiems komitetams liks tiktai viena diena ar daugiausia trys dienos svarstyti šitą ir teikti savo pastabas. Todėl aš manau, kad ne vėliau kaip per 20 dienų. Niekas komitetui nedraudžia apsvarstyti ir per 5 dienas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors remia Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą? Remiančių nėra. Ar kas nors remia pranešėjo pasiūlymą? Taip pat nėra. Tada žodis pranešėjui ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau patikslinti, kad 197 straipsnio siūlymas neprieštarauja 199 straipsniui, nes vienur kalbama apie ratus, kitur - apie batus. 197 - apie preliminarias išvadas, o 199 - apie papildomą nagrinėjimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, reikalausite balsuoti? Reikalaujat. Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, 197 straipsniui yra pasiūlyta Seimo nario A.Kubiliaus pataisa. Jis siūlo vietoj žodžių “per 10 dienų” įrašyti žodžius “per 20 dienų”. Kas už šitą pataisą, tas spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 15, prieš - 35. Pataisa nepriimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Nėra. Straipsnis priimtas.
Prašom 198 straipsnį.
J.BERNATONIS. Dėl 198 straipsnio taip pat yra Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas “paskutinį sakinį išdėstyti tokiu būdu...” Siūlau tą siūlymą priimti, kad paskutinis sakinys būtų išdėstytas tokiu būdu, kaip siūlo Seimo narys A.Kubilius. Daugiau nėra pastabų, siūlymų.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Baskas norėtų kalbėti?
A.BASKAS. Buvo A.Basko pastaba. Buvo toks pasiūlymas: 198 straipsnio pirmą sakinį sakyti taip...
PIRMININKAS. Yra tokia pastaba. Seimo nary Bernatoni, jūs užmiršot savo kolegą. Prašom įvertinti...
A.BASKAS. “Komitetas, kuriam įstatymo projektas perduotas papildomai svarstyti, turi pateikti raštu vertinimus pagal šio skirsnio 196 straipsnyje nurodytus kriterijus.” Skirtumas tarp autoriaus ir siūlomo yra tas, kad autorius siūlo išnagrinėti, aš siūlau vertinti pagal tuos kriterijus. Antras dalykas. Aš siūlau, kad tos pastabos būtų pateiktos raštu, kadangi žodžiu, tai aš sakiau, nesakiau, aš vienaip interpretavau, o čia yra vis dėlto svarbūs, esminiai dalykai. Vertinimai turi būti pateikti raštu.
PIRMININKAS. Taip.
J.BERNATONIS. Aš su šiuo gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymu nesutinku. Pakankamai daug biurokratizmo jau šitame mūsų Statute. Mes stengėmės iš nereikalingo biurokratizmo ir popierizmo kažkaip išsilaisvinti, tačiau, aš manau, turi Seimas apsispręsti. Jeigu pritars gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymui, toliau dar gadinsim popierių.
PIRMININKAS. Ar yra kas remia Seimo narį A.Baską? Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad Seimo nariai apskritai nėra už biurokratizmą, ir įsivaizduoju, kad ir mano pasisakymas turbūt nebus traktuojamas taip. Bet norėčiau atkreipti dėmesį į labai svarbų motyvą. Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas prieš dvejus metus ėmėsi tokios praktikos: teikdavo įstatymų projektus Biudžeto komitetui, Ekonomikos komitetui, Savivaldybių komitetui, kad jie pateiktų atsakymus ir kad būtų galima toliau dirbti. Galiu pasakyti, kad jokios reglamentacijos nebuvo, atsakymų raštu nebūdavo, žodinės konsultacijos būdavo, taip sakant, kartais parašytos ir ant vandens. Pritarčiau gerbiamojo A.Basko pasiūlymui dėl mūsų jau susidariusios tradicijos. Paprastai argumentuojama taip: komitetai jūsų problemoms neturi laiko. Tuo tarpu yra integruota komitetų funkcija ekspertuoti kitus klausimus, kurie yra kartu ir iš jų reguliavimo srities. Kita vertus, vertinimai raštu gali kur kas daugiau palengvinti svarstyti įstatymą, kai jie Seimo nariams yra pridedami prie įstatymo projekto ir jie žino nuomonę. Manau, kad tuomet mes galėtume sutaupyti laiko ir nereikėtų iš tribūnos klausyti komitetų nuomonės. Vienu žodžiu, mano nuomone, šis pasiūlymas jau yra šiek tiek patikrintas karčios, labai karčios praktikos, nes negaudavome atsakymo netgi iš vadovybės, o juo labiau iš komitetų. Aš siūlyčiau pritarti šiai A.Basko nuomonei, nes ji nėra biurokratizmas, tai yra praktika.
PIRMININKAS. Ar kas nors nepritaria Seimo nariui A.Baskui? Pranešėjas neremia, aš žinau, bet Seimo narys... Jau jūs kalbėjote. Seimo narys A.Vaišnoras nepritaria Seimo nario A.Basko pasiūlymui?
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pritarti, bet aš turiu dar kitą pastabą dėl išbraukimo.
PIRMININKAS. Vėliau. Seimo narys A.Kubilius nepritaria?
A.KUBILIUS. Aš pritariu, nes aš jau tai siūliau ir 196 straipsnyje.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kad būtų įdomiau, šį kartą balsuosime kitaip. Kas pritaria Seimo nario A.Basko alternatyvai, paspaus mygtuką “už”, kas pritaria pranešėjo alternatyvai, paspaus mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Vieną minutę! Stabdau, čia kažkas elektronikai atsitiko. Dabar balsavimas pradėtas, prašau balsuoti iš naujo. Kas pritaria Seimo nario A.Basko alternatyvai, spaudžia mygtuką “už”, kas pritaria Seimo nario J.Bernatonio pasiūlymui, spaudžia mygtuką “prieš”. Už Seimo nario A.Basko pasiūlymą 27, už Seimo nario J.Bernatonio pasiūlymą 24. Seimo narys A.Baskas šį kartą laimėjo. Gerbiamasis pranešėjau, prašau tęsti.
J.BERNATONIS. Noriu pasakyti, kad daugiau siūlymų nebuvo, bet gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras norėjo kažką pasakyti.
PIRMININKAS. Pirmiau dar buvo A.Kubiliaus siūlymas.
J.BERNATONIS. Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą mes jau priėmėm.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras norėjo, taip? Vieną minutę, jis siūlė kažką išbraukti. Prašau, Seimo nary Vaišnorai.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau, kad šiame 198 straipsnyje atsisakytume visos antrosios pastraipos, kur rašoma apie pritarimą. Pirmojoje pastraipoje parašyta, kad nepritarimas turi būti motyvuotas. Aš manau, kad čia turėtų būti parašyta “išvados turi būti motyvuotos”, o tuos motyvus mes nebūtinai turime apibrėžti, kaip jie turi būti pasakyti. Manau, kad komitetuose dirba pakankamai kompetentingų žmonių ir nebūtina jiems detaliai nusakyti, ką jie turi daryti. Tiesiog jie patys motyvuotai pateiks savo išvadas, ar pritaria, ar nepritaria.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė?
J.BERNATONIS. Aš norėčiau išaiškinti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad čia yra tam tikra norma, jog galima pritarti su tam tikromis išlygomis. Vadinasi, pateikiant pastabas, jeigu jos bus autorių taisomos, tuomet pritariama. Jeigu mes atsisakytume šitos pastraipos, tuomet pritarimas galėtų būti suprantamas tik kaip grynas pritarimas ir būtų stabdomas įstatymų leidybos procesas.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Vaišnoras siūlys balsuoti dėl pastraipos išbraukimo? Seimo nary Vaišnorai, paspauskit mygtuką.
A.VAIŠNORAS. Jeigu tai, ką sako ponas J.Bernatonis, yra griežtai reglamentuota, tada aš nesiūlyčiau išbraukti, bet aš čia matau, kad, šiaip ar taip, komitetas kompetentingas.
PIRMININKAS. Ačiū, jeigu nesiūlote išbraukti, balsuoti nereikia. Ar norėtų kas nors nepritarti 198 straipsniui? Nėra. 198 straipsniui pritarta. 199 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 199 straipsnio siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieš? Nėra. Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl 194 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas pirmąjį sakinį parašyti taip: “Įstatymo projekto iniciatoriai turi teisę jį atšaukti iki balsavimo už visą projektą”. Tačiau čia...
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
J.BERNATONIS. “Iki balsavimo už visą projektą” reikštų, kad įstatymo projekto iniciatoriai gali atsiimti patį projektą jau vadinamojo trečiojo svarstymo metu arba, kaip yra pagal Statutą numatyta, - priėmimo metu. Tuomet būtų iniciatorių iniciatyva sugaišta labai daug Seimo darbo laiko. Tai būtų apsvarstyta pagrindiniame komitete, apsvarstyta Seimo posėdyje. Aš manau, kad tai daryti netikslinga. Jeigu iniciatoriai nori, jie gali atsiimti iki svarstymo Seimo posėdyje, vadinasi, po svarstymo pagrindiniame komitete, kad Seimas tuščiai nedirbtų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Šito pasiūlymo motyvas tas, kad teikiantys projektą turi vieną koncepciją net gi trečiojo svarstymo metu. Tai mes turėjome vakar, kai svarstėme pajamų įstatymą, kuris buvo pusės puslapio, o pataisos buvo dviejų ar trijų puslapių. Iš esmės keičia koncepciją, ir tuomet tas iniciatorius priverstas ne savo įstatymą pateikti, o visiškai kitos koncepcijos įstatymą. Todėl šitas pasiūlymas ir yra. Aišku, jeigu trečiojo svarstymo pataisos yra tik redakcinės arba smulkios, tuomet yra kitas dalykas. Tai čia kaip tik tam yra tas pasiūlymas, kad jeigu pranešėjas, teikiantis projektą, ir trečiojo svarstymo metu gavo pastabų ir Seimas nubalsavo, kad jas priimtų, ir jos iš esmės keičia projekto koncepciją, jam lieka teisė atsisakyti. Mes tokių dalykų turėjome, kai pristatinėjo ekonomikos ministras dėl privatizacijos. Ir tos nuostatos tikrai prireikė.
PIRMININKAS. Ar kas nors pritaria Seimo nario A.Basko pasiūlymui? Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Na, šioje vietoje aš turbūt išdrįsiu paprieštarauti ponui A.Baskui, nes įstatymų leidybos iniciatyvą turi Seimo nariai, Vyriausybė ir Prezidentas. Jeigu vienam iš šių iniciatorių pateikus įstatymo projektą, sakysim, Vyriausybei, diskusijų Seime metu Seimas nutolsta nuo Vyriausybės pasiūlyto projekto, tai, be abejo, uždrausti Seimo nariams perimti iniciatyvą šio įstatymo leidyboje būtų tiesiog nelogiška, nes tokiu atveju, atsiėmus Vyriausybei, Seimo nariai galėtų savo perredaguotą (nesvarbu, kiek jis būtų nutolęs nuo Vyriausybės) projektą pateikti kaip naują. Tada vėl prasidėtų nauja procedūra. Mano manymu, tai turi nelabai didelę prasmę. O jeigu mes norime apsaugoti Vyriausybę nuo Seimo ne visada galbūt logiškų žingsnių, tai tą dalyką mes turime daryti visiškai kitaip, ir apie tai užuominų kol kas nėra. Vadinasi, Vyriausybė galbūt galėtų pasitikėti (...) mūsų tokio įstatymo, dėl kurio ji nori kautis. Bet to kol kas nėra. Taigi pono A.Basko pasiūlymui negalima pritarti.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys J.Bernatonis, po to Seimo narys A.Baskas.
J.BERNATONIS. Aš noriu prašyti gerbiamųjų Seimo narių, kad įdėmiai skaitytų visus šios dalies straipsnius, kadangi jų negalima nagrinėti atskirai. Jie yra tarpusavyje susiję bendra koncepcija. Todėl gerbiamajam Seimo nariui A.Baskui dar noriu paaiškinti, kad negali taip įvykti pagal Seimo Statutą, kaip jūs dabar ką tik pateikėte pavyzdžius. Todėl, kad po svarstymo pagrindiniame komitete, kai padaroma tam tikrų pataisymų, papildymų, to projekto teikimo procedūrą perima būtent tas komitetas, o ne iniciatorius, kuris teikė. Mes galime svarstyti, ar ši koncepcija gera, ar bloga, tačiau negalima ištraukti atskirų straipsnių ir juos bandyti pakeisti, kad sudarytų bendrą visumą.
PIRMININKAS. Seimo nary Baskai, jums trumpas klausimas. Ar jūs teikiate balsavimui, ar ne?
A.BASKAS. Ačiū pranešėjui už aiškinimus. Aš šį klausimą atsiimu ir apie jį toliau galvosiu kitą sesiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra prieštaravimų dėl 194 straipsnio?
J.BERNATONIS. Dėl 194 straipsnio dar yra vienas siūlymas. Gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas pirmajame sakinyje žodžius “kaip kitą dieną” pakeisti žodžiais “kaip per tris dienas”. Aukščiausiosios Tarybos Reglamente buvo tokia norma, aš nežinau, galbūt tikrai nepakanka vienos dienos, nors jeigu išplėstume terminą iki trijų dienų apsigalvojimui kitiems iniciatoriams, tai vėlgi būtų tas pat įstatymų leidybos proceso stabdymas, nes po trijų dienų būtų vėl galima grįžti prie to paties svarstymo. Todėl aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašome.
A.KUBILIUS. Aš labai trumpai. Man gaila vargšo kanclerio, kuris turės bėgte bėgti ir po to kažkokiu būdu... Kaip jis informuos Seimą? Gali tuo metu, vadinasi, pranešti iniciatoriui, kai Seimas dirba tik komitetuose. Kaip kancleris informuos Seimą ir kaip paskui komitetas ar Seimo nariai galės realizuoti tą teisę perimti įstatymo iniciatyvą per vieną dieną? Vadinasi, iš vakaro informuoja, o iš ryto jau reikia pasakyti, kad mes perimame iniciatyvą. Aš čia grynai tokį darbinį dalyką.
PIRMININKAS. Bet nereikalaujate balsuoti? Ar reikalaujate?
A.KUBILIUS. Na, jeigu pranešėjas nenori, aš žinau, kad nenubalsuosim, vis tiek už jį galima jau ir nebalsuoti prieš pertrauką.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai vertinu, kad jūs rūpinatės pono kanclerio sveikata, bet aš neabejoju, kad ponas kancleris infarktą gaus paskutinis iš mūsų. Kadangi balsuoti nereikalaujate, tai 194 straipsnį, manau, kad galima priimti bendru sutarimu. Pritarta. 188 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 188 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas antrąjį sakinį pakeisti sakiniu “jeigu komitetai laiku nepateikia išvadų, Seimo valdyba gali jiems taikyti nuobaudas apie tai informuodama Seimą.” Aš manau, kadangi mūsų Statute tokios nuobaudos nėra numatytos, galima diskutuoti, bet tai reikėtų papildyti. Kai mes Seimo dalis derinsim kažkokiomis nuobaudomis, tai aš nežinau, ką Seimo narys turi omenyje.
PIRMININKAS. Pavyzdžiui, nuobauda yra antausis Seimo komiteto pirmininkui. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Man jūsų čia įrašytas sakinys liko visiškai neaiškus. “Jeigu Seimo sesijos metu komitetas nepateikė išvadų.” Vadinasi, komitetas gali visą Seimo sesiją volioti, kaip sakoma...
PIRMININKAS. Durnių.
A.KUBILIUS. (...) durnių, nepateikti išvadų ir niekas po to nevyksta. Na, tai arba yra Seimas, yra komitetas ir tai yra struktūra, kuri leidžia įstatymus, aš jau tą frazę, be abejo, kad valdyba taiko nuobaudas, įrašiau šiaip jau linksmai nusiteikęs. Galbūt valdyba kaip nors susitars su komitetų pirmininkais, tai nėra dideli priešininkai. Nuobaudos, be abejo, gali tam tikros būti - finansinės ar kitokios, bet pats sakinys, kuris dabar įrašytas Statute, tikrai nieko nepasako.
PIRMININKAS. Seimo nary Kubiliau, ar sutiktumėte parengti kokią nors pataisą Reglamentui, atskirą straipsnį Seimo Statutui, kur tos nuobaudos būtų įvardytos?
A.KUBILIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Sutinkate, taip. Pranešėjau, ar galima būtų priimti, jeigu Seimo narys A.Kubilius įsipareigoja parengti tų fizinių ir finansinių bausmių rinkinį?
J.BERNATONIS. Aš manau, kad jeigu Seimo nariui A.Kubiliui šis antrasis sakinys neaiškus, tai geriau jį išbraukti iš šio straipsnio, negu priimti jo siūlymą dėl nuobaudų. Nes aš nežinau, kokios tai bus... Ar fizinės, ar finansinės? Taigi aš siūlau geriau išbraukti tą sakinį, jeigu dar nors vienam Seimo nariui jis taip pat neaiškus.
PIRMININKAS. Išbraukiate, taip? Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Ne, na...
PIRMININKAS. Nenorite kalbėti, taip?
A.KUBILIUS. Aš nenoriu. Na, tai, aišku, nuobaudos - linksmas dalykas, bet kažkokiu būdu priversti, kad komitetai dirbtų, reikėtų. Na, gali komiteto pirmininkas, pavyzdžiui, valdybos nariams kavos už tai nupirkti ar dar ką nors.
PIRMININKAS. Gali. Tai čia ne nuobauda, čia paskatinimas. Jeigu sakytumėte kavos be konjako, tai būtų nuobauda. Gerbiamasis Seimo nary, galbūt sutarkime taip, kad jeigu jūs pateikiate nuobaudų sąrašą, tada mes pataisome ir šitą straipsnį bei tas nuobaudas patvirtiname. Dabar, kol nėra nuobaudų, tvirtinti nuobaudas kažkaip nelogiška.
A.KUBILIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Sutariame. Dėl 188 straipsnio daugiau pastabų nėra?
J.BERNATONIS. Yra Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas pirmąją pastraipą papildyti sakiniu “ne vėliau kaip dvi dienos iki pristatymo įstatymo projektas išdalijamas Seimo nariams.” Aš vėl norėčiau kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius ir paprašyti, kad taupytume popierių. Yra išdalijama frakcijoms ir komitetams. Pateikimas tam ir yra daromas, kad supažindintų Seimo narius su bendra projekto koncepcija, o jau svarstymui turi būti pateiktas projektas. Taip man atrodo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašome.
A.KUBILIUS. Popieriaus taupymas, be abejo, yra labai sveikas dalykas, bet Seimo nariai Statute gali įsipareigoti surinkti kiekvieną mėnesį po toną makulatūros ir gal tą problemą išspręsime, bet yra kitų dalykų. Jeigu neišdalyti projektai, tai aš neįsivaizduoju, ką reiškia 189 straipsnio l punktas: “Projekto iniciatorių atstovo atsakymai į Seimo narių klausimus”. Tai ar Seimo nariai iš lubų, ar jie bėgios visi po tą frakciją. Ką darys ypač didžioji frakcija, turėdama vieną projektą? Aš nemanau, kad popieriaus taupymo sumetimais mes galime visą Lietuvą skandinti Seimo nekvalifikuotame darbe priimant ir svarstant įstatymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors pritaria Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymui?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras pritaria. Prašome.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt nepamatėte, kai aš ten įnirtingai kėliau ranką.
PIRMININKAS. Mačiau, mačiau ir aš jums duosiu dar žodį specialiai tuo klausimu, kuriuo jūs norite, bet jeigu jūs norite dabar pritarti Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymui, tai galite pasakyti, o po to gausite žodį ir dėl kito klausimo.
A.VAIŠNORAS. Aš pritariu jo idėjoms ir samprotavimams, tačiau dėl 188 straipsnio aš norėjau pasakyti, bet jūs man nesuspėjote duoti žodžio.
PIRMININKAS. Aš jums dar duosiu. Dabar išspręskime, ką daryti su Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymu, o po...
A.VAIŠNORAS. Siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Pranešėjas turbūt siūlo jo nepriimti, ne?
J.BERNATONIS. Aš norėčiau dar gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui paaiškinti, nors mes jau dirbam daugiau kaip pusę metų, kas tai yra projekto pateikimas. Pateikimas ir yra iniciatorių, autorių pristatymas to projekto, kai išdėstoma bendra koncepcija. Seimo nariai gali klausinėti atitinkama Reglamento tvarka ir jiems atsakoma į klausimus. O projektas Seimo nariams reikalingas svarstymo stadijoje, kai prasideda svarstymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėčiau, kad du Seimo nariai vienas kitam ką nors aiškintų. Todėl prašome pasiruošti balsuoti, kas už pranešėjo pasiūlymą. Taip, kas už Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą įrašyti tokią pataisą, paspaus mygtuką “už”, kas už Seimo nario J.Bernatonio pasiūlymą kaip tekste, paspaus mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas, prašome balsuoti.
Už - 12, prieš - 29. Pasiūlymas negavo daugumos.
Dabar norėtų kalbėti Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau kalbėti apie 188 straipsnį, taip pat noriu atkreipti pranešėjo dėmesį, kad pateikta pono A.Kubiliaus pastaba dėl nuobaudų iš tiesų nėra tokia nereikšminga. Aš manyčiau, reikėtų bent parašyti, kad kancleris tai turi fiksuoti. Nes jeigu tik informuoja Seimą, vadinasi, informacija dingsta, ji nefiksuojama, o iš to, kaip komitetas vykdo vieną ar kitą pavedimą, galima spręsti apie komiteto darbą. Paskui galima daryti išvadas apie komiteto veiklą.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, na, kaip galima kalbėti apie tai, kad informacija, kuri yra padaroma Seimo posėdžiuose, yra nefiksuojama? Juk jūs kiekvienas gaunate stenogramų sąsiuvinius. Kokio dar fiksavimo reikia? Kiekvienas galite susipažinti. O kancleris, be abejo, fiksuos savo darbo tvarka, kad žinotų. Tai čia yra elementarūs darbo organizavimo klausimai. Negi mums reikia Statute parašyti, kaip organizuoti darbą?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtumėte sutikti, kad 188 straipsnį priimtume be balsavimo? Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame truputį užtęsę, bet ar jūs sutiktumėte, kadangi šitas laikas buvo paimtas kitiems klausimams, ar sutiktumėte padirbėti iki 13 val., o paskui, kaip ir numatyta, 2 valandų pertrauka? Dar prieš 13 val. būsite supažindinti su darbotvarkės projektu. Sutinkate, taip?
Taip, prašome 189.
J.BERNATONIS. Dėl 189 straipsnio buvo gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas 4 punktą nusakyti taip: “kitų komitetų, frakcijų ar Seimo narių grupių, kurių...”. Toliau kaip tekste. Į tą pasiūlymą atsižvelgta, tačiau nėra įrašyta sąvoka “Seimo narių grupės”, nes šios sąvokos šiame Statute niekur nėra. Jeigu būtų toks siūlymas į Statuto koncepciją įtraukti dar Seimo narių grupės darinį ar apibrėžtą sąvoką, tai tuomet derinant visas Statuto dalis reikėtų numatyti, ką Seimo narių grupės daro.
PIRMININKAS. Aš tada gerbiamajam Seimo nariui A.Baskui siūlyčiau kartu su ta pataisa siūlyti ir pataisą dėl Seimo narių grupių įteisinimo. Priešingu atveju mes negalime jos priimti nepadarę pataisymo ten. Sutinkate?
Prašau. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Šitas pasiūlymas kilo iš rūpesčio, kad šiuo klausimu Seimo Statutas nebūtų mažiau demokratiškas negu Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas. Šie žodžiai paimti iš Aukščiausiosios Tarybos Reglamento. Buvo toks motyvas, kodėl šis dalykas buvo pasiūlytas. Nes kai tokių dalykų nėra, tai Seimo Statutas išeina mažiau demokratiškas negu Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas. Aš nesakau, kad apskritai, bet šiuo aspektu išeina taip.
PIRMININKAS. Bet tada reikia siūlyti visas pataisas. Reikia siūlyti kartu ir kitas pataisas.
A.BASKAS. Aš nemanau, kad Statute reikia įforminti tokią struktūrą kaip laikiną arba susidariusią trijų Seimo narių grupę ir kad jie negali pareikšti grupės nuomonės. Man atrodo, kad Statute nereikalingos jokios pataisos dėl šito...
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš pritarčiau tam variantui, kuris yra dabar, nes iš esmės vis dėlto mes turėtume laikytis tam tikros tvarkos. Nes demokratija yra ne tik galimybės, bet ir teisės, ir atsakomybė, ir visų pirma tvarka. Jeigu mes dirbame dviem sistemomis, komitetais ir frakcijomis, tai turėtų būti ir taisyklė. Galų gale tai susiejama ne vien tiktai su darbo tvarka, kuri yra Seime, bet ir su tam tikra atsakomybe, kas buvo prieš formuojant šitą instituciją. Aš manau, kad mes turėtume laikytis tokios koncepcijos. Šiuo atveju man ne visai priimtina ta pozicija, kad mes turėtume taikyti Seime tuos principus, kurie taikomi kolektyvuose ar kituose...
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo nary, dar kartą. Prašau, įjungsiu dar kartą.
R.J.DAGYS. ... kolektyvuose ir organizacijose, nes vis dėlto parlamentas tai yra ne viena įstaiga ta grynąja prasme, o nuomonių derinimo institucija. Įvairių politinių jėgų nuomonių derinimo institucija. Todėl pritariu projekto variantui.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys A.Baskas pasiūlė įrašyti...
Pasiūlymą? Tada Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš pritariu pono A.Basko pasiūlymui, bet aš manau, kad jis pritartų ir mano pasiūlymui, nes jie yra labai panašūs. Kadangi juos abu būtų galima sudėti į vieną. Tada galbūt nereikėtų įrašyti “Seimo narių grupės”. O mano pasiūlymas yra įrašyti į 21 punktą: komitetų, preliminariai tyrusių projektą, mažumos atstovų išvadų išdėstymui duoti laiko. Arba, kitaip sakant, tai atskiros nuomonės atstovų. Tai būtų, aš manau, tas pat ir būtų galima tuos dalykus sujungti.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė, ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad kai buvo svarstoma Statuto II dalis, gerbiamasis Seimo narys R.Ozolas siūlė, kad Seimo narių grupių sąvoka būtų įrašyta, tačiau tiek svarstant komitete, tiek svarstant Seime buvo pasiūlyta, kad pats iniciatorius tai suformuluotų. Mes iki šiol projekto negavome. Jeigu toks projektas bus, tai reikės atskirai jį svarstyti.
A.KUBILIUS. Bet tai jau atskira...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, aš negaliu leisti antrą kartą kalbėti tuo pačiu klausimu. Reglamentą jūs puikiai išmanote. Aš noriu dabar teikti Seimo nario A.Basko pasiūlymą. Jis siūlo 4 punkte įrašyti žodžius... Tekste yra taip: “kitų komitetų ir frakcijų”, o Seimo narys A.Baskas siūlo po šių žodžių įrašyti “ar Seimo narių grupių”, toliau kaip tekste. Kas už šitą Seimo nario A.Basko pasiūlymą įrašyti tuos žodžius, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Kas už pranešėjo, paspaus mygtuką “prieš”.
Seimo nario A.Basko pasiūlymas reikalingos daugumos negavo. Už - 8, prieš - 24.
Prašome toliau, Seimo nary Bernatoni.
J.BERNATONIS. Taip pat yra Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas 2 punktą išdėstyti taip: “Komitetų, preliminariai tyrusių projektą, mažumos atstovų išvadų išdėstymas iki 5 min. kiekvienam komitetui”. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad čia vėl siūlomas amerikoniškas variantas. O mūsų Statutas orientuotas į Europos parlamentų patirtį. Būtent Amerikoje visa komitetų vadovybė yra iš daugumos, o komitetuose yra mažumos atstovas. Mūsų Seime yra daug mažumų, todėl mažumų atstovų išvadoms įtraukti, aš manau, netikslinga skirti po 5 min., kadangi yra numatyta norma, kad gali pasisakyti tie, kurie turi kitą nuomonę. Tai jau yra Statute apibrėžta. Aš siūlyčiau neskaidyti komitetų politiniu principu. Tam yra struktūrizacija pagal frakcijas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad čia nėra jokio politinio motyvo, ir aš nežinau, ką ponas J.Bernatonis darys, kai jis su savo keliais draugais Valstybės ir teisės komitete liks mažuma. Dauguma parems vieną nuomonę, o ponas J.Bernatonis laikysis kitos nuomonės ir liks su mažuma.
J.BERNATONIS. Tai Statute yra numatyta.
A.KUBILIUS. Šitoj vietoj nieko nenumatyta.
J.BERNATONIS. Apie komitetų darbą.
PIRMININKAS. Prašome nesiginčyti, gerbiamieji Seimo nariai. Čia ne diskusijų klubas, o Seimas.
A.KUBILIUS. Tai išvadų neleis pristatyti, tai kas iš to.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš paremsiu pranešėjo projektą iš esmės dėl tokių motyvų. Vis dėlto mes turėtume žiūrėti į komitetą kaip į vieną tokią struktūrą, kuri teikia savo išvadas. O pasakyti kitokią nuomonę yra visos kitos galimybės tiek sakant ir savo individualią Seimo nario poziciją, tiek ir frakcijų, ir net tų mažųjų frakcijų poziciją diskusijose ir svarstymuose. O komitetas vis dėlto turėtų būti kaip atskira struktūra. Turbūt nelogiška būtų turėti dar kažkokias frakcijos mažumos atstovo pozicijas. Jis gali pasisakyti kaip individualus Seimo narys, bet tai yra frakcija, o komitetas yra komitetas.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys A.Kubilius 189 straipsnyje pasiūlė pataisą, t.y. papildyti 21 punktą, kuris skamba taip: “Komiteto, preliminariai tyrusio projektą, mažumos atstovų išvadų išdėstymas iki 5 min. kiekvienam komitetui”. Kas už šį pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas pritaria pranešėjui, kuris nepritaria pasiūlymui, spaudžia mygtuką “prieš”.
Už - 8, prieš - 26. Nepriimta. Toliau, pranešėjau.
J.BERNATONIS. Taip pat siūloma 4 punkte po žodžio “nuomonė” įrašyti žodžius “ir motyvai”. Aš suprantu, kad žodžiai “ir motyvai” telpa į sąvoką “nuomonė”, jeigu kalbama apie projekto turinį. Jeigu gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius nori, kad tie žodžiai būtų įrašyti būtent vertinant įstatymo projektą, aš manau, galima tai tiesiog paimti ir įrašyti.
PIRMININKAS. Tai įrašykime ir mažiau sugaišime laiko. Pranešėjau, sutinkate įrašyti?
J.BERNATONIS. Taip, sutinku įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dar naujų pasiūlymų?
J.BERNATONIS. Dėl 189 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti visam straipsniui? (Balsas iš salės) Tai jau priėmė jūsų pasiūlymą.
Vieną minutę! Prašau.
A.KUBILIUS. Ponai Seimo nariai, aš kreipiuosi į visus, kad truputį atidžiau pažiūrėtume į tai, ką darome. Ponas J.Bernatonis vakar perskaitė labai gerą paskaitą, kad į įstatymą reikia žiūrėti taip, kaip ten yra parašyta, o ne taip, kaip visiems atrodo. Dabar visi galvojam, kad reikia sutvarkyti Seimo darbą, ir tas sutvarkymas, priėmus šitokį 189 straipsnį, pasidaro toks, kad Seimas yra nebe vieta, kur yra reiškiamos skirtingos nuomonės, o kažkokia suformalizuota struktūra, kurioje atskira nuomonė negali rasti jokių galimybių pasireikšti. Kaip matote, dabar pasisakyti pristatymo metu gali tik komitetai, gali tik Vyriausybė ir vėlgi komitetai ir frakcijos. Ką darys vargšai iš LDDP frakcijos, kurie turės savo atskirą nuomonę? Jie turės gauti visos frakcijos pritarimą savo nuomonei. Man iš tikrųjų labai gaila, kad ponas J.Bernatonis šitaip stato savo kolegas į tokią sunkią padėtį.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, tačiau ar 189 straipsniui yra nepritariančių? Reikalaujančių balsuoti? Priimta.
190 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 190 straipsnio yra Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas pirmo sakinio paskutinę dalį išdėstyti taip: “jeigu už juos balsavo daugiau kaip vienas trečdalis visų Seimo narių”. Aš manau, kad tai nėra tikslinga daryti, nes tai būtų per didelis apribojimas.
A.KUBILIUS. Galima pastabą?
PIRMININKAS. Vieną minutę. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Pone Bernatoni, aš tada nesuprantu jūsų pasakymo. Aš kaip tik galvojau, kad šitokiu pasakymu aš sumažinu apribojimą. Nes jūsų pasakymą “jeigu balsavusiųjų dauguma yra didesnė kaip trečdalis visų Seimo narių” aš traktuoju taip, kad skirtumas tarp balsavusių už ir balsavusių prieš turi būti vienas trečdalis. Vadinasi, jūs tokiu pasakymu dar labiau apsunkinat šitą dalyką. Arba net galima traktuoti taip, kad balsavo trečdalis. Labai neaiški yra sakinio logika. Aš norėjau pasakyti, kad šituo atveju balsuoti už turi daugiau kaip vienas trečdalis visų Seimo narių. Tą aš šiaip taip supratau iš šito sakinio. Arba aš klystu, arba jūs ką nors kita norite sakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašome.
A.VAIŠNORAS. Aš pritariu A.Kubiliui. Šitas sakinys iš tiesų gali būti įvairiai traktuojamas, ir tai galbūt labiau paaiškintų visą šią pastraipą ir reglamentaciją.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Galime priimti Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą. Man atrodo, čia yra redakcinė pastaba, jeigu aš teisingai supratau.
PIRMININKAS. Taip, yra priimta. Ar yra dėl 190 straipsnio? Yra daugiau pastabų? Nėra naujų pasiūlymų? Nėra ar yra? Pranešėjau?
J.BERNATONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Dėl 190 straipsnio niekas nereikalauja balsuoti?
J.BERNATONIS. Čia taip pat yra Seimo nario A.Kubiliaus siūlymų.
PIRMININKAS. Dėl 191 straipsnio, taip? Prašome toliau dėl 191 straipsnio.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius siūlo antrąją pastraipą išdėstyti taip: “Nutarus pradėti įstatymo projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti apytikrę svarstymo posėdyje datą ne anksčiau kaip po 21 dienos ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos...” ir t.t. Tai čia buvo siūlymas ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos. Jeigu mes parašysime tiktai “kaip po 21 dienos”, tai bus vėl trukdymas ir nebus suderinta su kitais terminais. Bus pažeisti kiti straipsniai. Todėl siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Mano manymu, dėl tų terminų yra tam tikrų problemų. Jeigu 191 straipsnio pirmame sakinyje pasakome, kad apytikrė projekto svarstymo data nustatoma ne anksčiau kaip po savaitės, tai po 8 dienų jau gali būti pradėtas svarstymas. 195.3 straipsnyje sakoma: “ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas turi būti apsvarstytas pagrindiniame komitete”. Vadinasi, pagrindinis komitetas, kuriam yra suteikiama viena Seimo svarstymo procedūra - ta, kuri buvo iki šiol, šitas pagrindinis komitetas perima vieną visą procedūrą ir jam yra paliekamos tik 3 dienos.
Tai aš manau, kad tai yra negerai. Aš manau, kad kaip tik toks komitetas ir darbas jame turėtų būti vienas iš esminių darbų, ir tai yra vienas iš naujų momentų visame Seimo darbe. Būtent tokiame komitete nuodugniai surengti vieną iš įstatymo svarstymo stadijų. Ir aš manau, kad tam 3 dienų tikrai neužtenka. Jeigu Seimas nutars, kad reikia svarstyti skubesne tvarka ar ypač skubia tvarka, visi tam pritars, tai, be abejo, tie terminai pakeičiami kitais straipsniais. Bet normaliam svarstymui 3 dienų tikrai neužtenka.
PIRMININKAS. Taip. Pranešėjau, prašome dar kartą, ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Aš noriu atkreipti gerbiamojo Seimo nario dėmesį, kad čia kitas laiko apskaitos taškas. Jūs teisingai sakėte: vienur yra ne vėliau, kitur yra ne anksčiau. Gali būti vėliau negu ne anksčiau ir gali būti anksčiau negu ne vėliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikta 191 straipsnio antrosios pastraipos pataisa. Vieną jūs turite tekste, pranešėjo tekste, kitą jums siūlo Seimo narys A.Kubilius. Ji taip pat išdėstyta atskirame dokumente. Prašome balsuoti alternatyviai. Kas už pranešėjo variantą, spaudžia mygtuką “už”, kas už Seimo nario A.Kubiliaus pataisą, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Dabar tik pradėtas balsavimas. Už pranešėjo variantą spaudžia mygtuką “už”, už Seimo nario A.Kubiliaus variantą spaudžia mygtuką “prieš”. Čia kalbama apie 191 straipsnio antrąją pastraipą.
Pranešėjo variantas gavo daugumą. Paliktas pranešėjo variantas. Ar reikia balsuoti...
J.BERNATONIS. Dar yra viena pataisa.
PIRMININKAS. Seimo nary Kubiliau, bus taupiau, jeigu jūs pirmiausia išdėstysite alternatyvą, o pranešėjas priims ją arba atmes. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, prašau dėstyti savo alternatyvą.
A.KUBILIUS. Tolesnis tame pačiame sakinyje išdėstytas motyvas, be abejo, dabar tampa šiek tiek apribotas, kadangi aš įsitikinęs, kad Seimo valdyba ir Seimo kancleris visados stengsis nustatyti datą po savaitės, t.y. svarstymo Seimo posėdyje. Taigi pagrindiniam komitetui svarstyti liks tik trys dienos ir, be abejo, pagrindinis komitetas ir ta prasmė, kuri galėjo būti duodama tam darbui, tampa labai apribota.
Bet aš vis tiek lieku prie savo pasiūlymo, kuris turėtų būti išdėstytas šitoje pastraipoje, t.y. kad įstatymo projekto svarstymui pagrindinis komitetas yra ne paskiriamas, o sudaromas. Mano motyvai yra tokie: kiekvienas įstatymas yra labai specifinis dalykas, ir mes dažnai susiduriame Seime su tokia situacija, kai yra paskiriamas ar net iki šiol nelabai ir buvo paskiriamas koks nors komitetas svarstyti projektą giliau ir po to jau Seimo salėje prasideda ginčai tarp dviejų komitetų. Sakysime, Ekonomikos komitetas pritaria, Finansų komitetas nepritaria, Agrarinis komitetas iš viso pasimetęs. Ir tas komiteto darbas iš esmės neturi didelės prasmės svarstant įstatymo projektus. Todėl aš ir pasiūliau vadinamąjį anglišką modelį, kad kiekvieno įstatymo projekto svarstymui yra sudaromas specialus komitetas, ir tai yra atskira svarstymo stadija, labai svarbi stadija. Toks komitetas yra sudaromas griežtai laikantis proporcingo atstovavimo frakcijoms ir tokio komiteto pirmininkas paprastai būna visados iš valdančiosios partijos.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis.
A.KUBILIUS. Taip, aš baigiu. Bet tokiame komitete yra sujungiamos pačios geriausios Seimo pajėgos konkrečiam įstatymo projektui svarstyti. Nes, aš dar kartą kartoju, įstatymai yra per daug kompleksiškas dalykas, kad vienas komitetas, vadinamasis šakinis komitetas, galėtų jį išsamiai išnagrinėti. Jeigu mes paliekam tokioj situacijoj, kaip esam dabar, tai ir toliau, vadinasi, nagrinės ir Finansų komitetas, po to iš naujo Ekonomikos komitetas ir t.t., ir t.t. Ratas sukasi be galo, o naudos iš to nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome, pranešėjo nuomonė, ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Aš labai vertinu Seimo nario A.Kubiliaus atkaklumą ir užsispyrimą, kadangi šis siūlymas buvo teikiamas tiek svarstant Seimo Statuto II dalį, tiek Seimo Statuto III dalį. Jam Seimas nepritarė, ir aš nemanau, kad trečią kartą reikėtų atmesti tą patį siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tačiau jis pateiktas ir aš privalau teikti jį balsuoti. Taigi 191 straipsnį siūlo papildyti turbūt čia ketvirtąja pastraipa, nes trys pastraipos jau yra, pastraipa, kurios esmę išdėstė A.Kubilius. Kas už Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą, kad 191 straipsnis būtų papildytas būtent šita pastraipa, tas paspaudžia mygtuką “už”. Pranešėjas, kaip girdėjote, prieštarauja. Kas pritaria pranešėjui, spaudžia mygtuką “prieš”.
Už - 12, prieš - 20, susilaikė 2. Pasiūlymas nepriimtas. Ar galima 191 straipsnį priimti bendru sutarimu?
Seimo narys A.Vaišnoras dar turi ką? Prašome. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, 191 straipsnio paskutinis sakinys “Taip pat šiame posėdyje gali būti priimtas nutarimas pateikti įstatymo projektą svarstyti visuomenei” man truputį nesuprantamas. Norėdami pateikti svarstyti visuomenei, mes turime turėti objektą. Visuomenė pati įstatymo nesvarsto. Svarsto įvairios organizacijos, partijos ar profsąjungos ir t.t. Po to, kada bus šitaip suformuluota, vadinasi, mes laukiame kažkokio būtino to svarstymo rezultato. Nežinia, kam jis pateikiamas, ir nežinia, iš ko mes to rezultato laukiame.
Aš siūlyčiau šitą sakinį ne išbraukti, bet, užuot siūlius teikti svarstyti, paprasčiausiai parašyti “viešai paskelbti”. O visuomenė norės svarstyti arba nesvarstys. Tai neturime mes būtinai jai primesti šio įstatymo svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom, jeigu priimtas pasiūlymas, tai...
J.BERNATONIS. Aš noriu pasakyti, kad visuomenę sudaro ne tik partijos, organizacijos ar kažkokios visuomeninės organizacijos. Tai yra platesnė sąvoka. Tačiau sutinku su siūlymu “viešai paskelbti”.
PIRMININKAS. Taip, tada priimta. Dėl 191 straipsnio mes turbūt daugiau pastabų neturime. Yra priimtas. Dar galima turbūt vieną straipsnį priimti ir...
J.BERNATONIS. Dėl 192 straipsnio pastabų nėra.
PIRMININKAS. Tada 192 straipsnį priimame, o 193 straipsnį atidedame, kadangi yra pastabų.
J.BERNATONIS. 195 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip, 195 straipsnį. Kviečiame į tribūną Seimo Pirmininką dėl darbotvarkės ir darome svarstymo pertrauką.
Darbotvarkės svarstymas (93.07.14)
2sesija75p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite rytdienos darbotvarkės projektą. Atkreipiu jūsų dėmesį į kai kuriuos svarbesnius dalykus.
Pirma. Darbą siūloma pradėti 9 val., kaip jau susitarėm vakar. Pagrindinių klausimų yra paskutinė trečioji stadija, tai, vadinasi, įstatymų arba nutarimų priėmimas. Yra trys nauji dalykai. 4 punktas. Čia nedidelių įstatymų pataisų paketas, ko prašo Vyriausybė. Jūsų valia pasisakyti taip ar ne. Aš prašau darbotvarkėje palikti. Taip pat yra Užsienio reikalų komiteto siūlymas priimti nutarimą dėl mūsų delegacijos Šiaurės Atlanto asamblėjoje ir gerbiamojo A.Rudžio siūlymas sudaryti specialią bankininkystės komisiją. Čia yra trys, sakyčiau, nesudėtingi dalykai, ir aš siūlau, kad jie būtų darbotvarkėje. Kai kurie klausimai ir liks tam tikrose stadijose. Sakysim, Saugomų teritorijų įstatymo yra antroji stadija, ir, jeigu mums pavyks patvirtinti, bus gražu. Tada šitą įstatymą priimsim rudenį, bet vieną etapą praeitumėm. Tas pat pasakytina ir apie likusias Seimo Statuto dalis. Jums nėra pateiktos dvi dalys, t.y. jau pateiktos, aš manau, kad jūs jau turite, bet oficialiai turi įvykti dviejų dalių pateikimas. Tai yra VII ir IX. IX - tai apkaltos procesas. Šitų dviejų dalių pateikimas ir, žinoma, kaip mes jau tarėmės anksčiau, trečiosios sesijos preliminarinė darbų programa.
Va štai tokie 14 klausimų. Kaip sakiau, siūloma dirbti nuo 9 val., ir mes baigtume nagrinėti ir priimti kai kuriuos juridinius aktus, o kitus paliktume tam tikroje stadijoje ir jau juos užbaigtume rudenį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pasiteirauti, nes vakar Seimo Laisvės frakcija įteikė Seimo Pirmininkui prašymą su surinktais parašais svarstyti Seimo nutarimą “Dėl minimalaus gyvenimo lygio ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų indeksavimo”.
Č.JURŠĖNAS. Galiu paaiškinti. Mes turime du privalomus klausimus, kuriuos reikėtų nagrinėti dar šioje sesijoje. Kadangi mes, pagal mūsų pačių nutarimą, turėtume dirbti ir 16 d.,t.y. penktadienį, aš manau, kad mums užteks pusės dienos, tai ten būtų du klausimai. Jeigu dar kas nors liks neišnagrinėta, tai irgi perkelsim. Čia būtų tie du klausimai. Tai jūsų kolegos teikiama interpeliacija, yra jau ministro raštiškas atsakymas. Pagal mūsų Statutą, arba laikinąjį Statutą, mes per 5 dienas turime šitą dalyką išspręsti. Tai lieka tik ta paskutinė diena - penktadienis arba renkamės į neeilinę sesiją. Arba dar vienas variantas, kuriuo aš jums jau grasinau, - pratęsti šitą sesiją. Bet man atrodo, kad su interpeliacija mes galime susidoroti ir penktadienį. Tada penktadienį gali būti kai kurių papildomų klausimų, tarp jų ir šitas jūsų siūlomas. Penktadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Ar nebūtų galima papildomai įtraukti į darbotvarkę? Yra Vyriausybės skubus pasiūlymas svarstyti dėl žemės ūkio skyrių pavaldumo. Yra siūlymas, kad žemės ūkio skyriai būtų pavaldūs Žemės ūkio ministerijai. Savivaldybių komitetas yra apsvarstęs ir tam pritarė. Projektas yra ir gal būtų galima kaip nors dar šitą projektą... Žemės ūkio ministerija labai prašė, kad jis būtų svarstomas.
Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau šitą projektą įrašyti tik kaip rezervinį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Turiu keletą pasiūlymų dėl rytdienos darbotvarkės. Pirma. Aš prašyčiau 3 punktą sukeisti su kitu nors pusvalandžio laiku antroje dienos pusėje. Arba, tarkim, su 9 punktu, arba gal ir su 13 punktu. Kodėl? Todėl, kad dar reikės šiek tiek paredaguoti, padirbėti. Šiandien aš susitinku su Juridinio skyriaus atstovu ir, na, tiesiog...
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Čia, manau, techninis klausimas, čia ne problema. Galima sukeisti.
A.RUDYS. Antras klausimas turbūt jau labai esminis. Čia kalbu Biudžeto komiteto pirmininko įgaliotas. Mes priėmėm du įstatymus, kurie pakeitė fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimo įstatymus. Iš karto iškyla daugybė klausimų: kaip, nuo kada pradėti, kokiems straipsniams, kada reikės taikyti. Todėl prašytume, yra pateikti atitinkamų nutarimų projektai, kurie šiek tiek nustato kai kurių straipsnių laiką, pajamų apimtį ir pajamų paskirstymą. Juos reikėtų irgi...
Č.JURŠĖNAS. Čia tai bus automatiškai. Žinoma, galėjo būti pateikta iš karto, bet tokie dalykai vyksta automatiškai ir iš karto įrašom. Kai tik atsiras laiko, bus galima priimti. Taip, įrašom į rezervą ir kai tik bus jūsų pateikta, išdalyta Juridinio skyriaus išvada, jokių problemų. Kadangi čia turi būti maždaug automatiškai po įstatymo priėmimo. Tai galima daryti netgi tą pačią dieną.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Giedraitis. Ne? Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, štai yra paskutinis punktas dėl trečiosios sesijos darbų programos. Mes kol kas jos nematėme ir būtų labai gerai, kad mes ją pamatytume ne tik prieš posėdį, nes yra apie tai ką pagalvoti. Aš manau, jeigu būtų pateiktas projektas, mes būtume galėję pateikti ir jums pasiūlymų, ką išbraukti ir ką papildyti. Be to, galbūt komitetuose taip pat būtų buvę galima pasitarti.
Č.JURŠĖNAS. Primenu tada formaliąją reikalo pusę. Mes iš viso neprivalome nagrinėti šitoje sesijoje kitos sesijos darbų programos. Čia yra virš plano. Mano didelis noras, kaip matote, kad mes avansu, iš anksto pasiruoštume gerai dirbti. Todėl jums preliminariai yra teikiamas šitas projektas, jis artimiausiu metu bus jums įteiktas ir mes tada šiek tiek pasvarstysim. O formaliai, pagal Statutą, mes sesijos darbų programą tvirtiname sesijos pradžioje.
PIRMININKAS. Vadinasi, balsavimo nebus?
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne, balsavimo nebus jokiu būdu. Čia tik pateikimas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau priminti mūsų įsipareigojimą, kad mes turime patvirtinti profsąjungų, besikuriančioms profesinėms sąjungoms remti fondo įstatus. Noriu pasakyti, kad komitetas siūlo netvirtinti tų įstatų, o daryti tik jų pateikimą, kad mes įvykdytume savo įsipareigojimą, o tvirtinti juos rudenį, kad žmonės su jais susipažintų. O sesijos pradžioje mes juos patvirtintume. Tai užimtų nedaug laiko - per kokias 10 min. pateikimą mes galėtume padaryti.
Č.JURŠĖNAS. Penktadienį arba pirmadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka.
K.UOKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jeigu penktadienį svarstysime interpeliacijos klausimą, gal būtų galima rytoj gauti raštišką ministro atsakymą?
Č.JURŠĖNAS. Raštiškas atsakymas turėtų būti šiandien.
K.UOKA. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Dovanokite, kad aš stoviu prie šoninio mikrofono, tačiau aš buvau užsirašęs į eilę, deja, mano pavardės tablo nebuvo. Aš norėčiau dar kartą priminti, kad mes nuo pat 1990 m. kovo 11 d. tebesergam ta pačia liga. Nuolatos neužbaigiame tų darbų ir niekada negalim suprogramuoti savo laisvalaikio, t.y. normaliai atostogauti. Aš, kaip klaipėdietis, puikiai žinau, kad geri orai Klaipėdoje ir pajūryje būna iki rugpjūčio 20 d. Nebemėginkime pratęsti bent kiek sesijos ar ką nors kitokiu būdu daryti. Pirma.
Antra. Aš manau, kad šiandien ir per likusias dienas reikia atlikti tuos darbus, kurių be mūsų sprendimo negali padaryti Vyriausybė. Dabar aš matau daugybę įstatymų pataisų, kurios reikalaus atitinkamų Vyriausybės nutarimų. Aš manyčiau, kad mes esame per daug apkrauti tų įstatymų pataisų ir šiuo metu mes galim padaryti daug klaidų. Todėl reikėtų susirinkti Seimo vadovybei ir atrinkti pačius svarbiausius, kurie reikalingi. Penktadienį, aišku, posėdis nebus pilnavertis, nes daugelis išvažiuos, daugelis jau turi suplanavę iš anksto, ką daryti. Aš manau, kad baigiamasis posėdis būtų lengvesnis. Jo darbotvarkė neturėtų būti tokia sunki ir apkrauta tokiais sunkiais klausimais kaip dabar.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Giniotai, mes čia kalbam apie ketvirtadienį. Penktadienį - interpeliacija. Aš nemanau, kad tai būtų tragiškas klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau ne tiek dėl darbotvarkės, bet apskritai dėl šios sesijos baigimo ir būsimosios darbo. Ar nebūtų galima paprašyti Seimo aparato, kad parengtų sąrašą dabar mūsų turimų dokumentų, kurie galios ateinančią sesiją? Mes baigiame pasimesti tarp popierių, taip pat tarp didelio skaičiaus projektų, kurie jau negalioja. Bet mes neturime galimybės jų atmesti, nes nesame informuoti, ar dar kada nors bus svarstomi. Aš labai prašyčiau, kad ta tvarka būtų padaryta.
Č.JURŠĖNAS. Taip, tokia inventorizacija yra daroma ir ją atlieka gerbiamasis Seimo kancleris. Taip yra sutarta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paprašyti gerbiamąjį Pirmininką ir labai pritarti ponui R.Ozolui. Gal naujai sesijai būtų galima tiesiog tuos visus įstatymų projektus, kuriuos mes svarstysime, pateikti iš naujo. Nes tokiose didelėse krūvose galima nesurasti net ir galiojančių, dabar reikalingų mums įstatymų. Man atrodo, kad tai nebūtų sunku padaryti, o mes pradėtume apsišvarinę, sakykim, ir siela, ir kūnu.
Č.JURŠĖNAS. Aš su jumis sutinku, kadangi, kaip jau sakiau, iš tiesų mes linkę, t.y. Seimo valdyba yra linkusi, kad visi dalykai būtų iš anksto parengti, mūsų pačių pasverti, surūšiuoti ir jums atitinkama forma pateikti. Tai tikrai, aš manau, galėsiu jums tai padaryti, juo labiau kad sesijos darbų programą pradedame nagrinėti gerokai anksčiau iki prasidės sesija.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, daugiau pasiūlymų negirdėjau.
Č.JURŠĖNAS. Aš dabar noriu reziumuoti.
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš nepastebėjau, kad kas nors siūlytų ką nors išbraukti, išskyrus sukeitimą. O į rezervą - du papildomi klausimai. Tai yra tai, ką siūlė gerbiamasis R.Dagys ir kas mums privalu padaryti pagal galiojantį laikinąjį Statutą. Tai yra priimti atitinkamą nutarimą dėl konkretaus įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir gerbiamojo M.Pronckaus siūlymas dėl žemės ūkio skyrių pavaldumo. Tai du papildomi rezerviniai klausimai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti darbotvarkei be balsavimo? Galima. Darbotvarkei pritarta. Dėkojame Seimo Pirmininkui.
Posėdis baigtas. Vakarinis posėdis 15 val.