Septyniasdešimt
pirmasis
posėdis
1993
m. liepos 8 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo projekto trečiasis svarstymas |
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo" projekto pateikimas |
|
7. |
|
|
8. |
Seimo narių pareiškimai
A.Sakalas.Socialdemokratų frakcijos pareiškimas
V.Petrauskas.Lietuvos demokratų partijos frakcijos pareiškimas
V.Landsbergis.Tėvynės Sąjungos politinės tarybos pareiškimas
Seimo narių pareiškimai (93.07.08)
2sesija71p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Prašom sėstis. Gerbiamieji kolegos, pradedame liepos 8 d. Seimo rytinį plenarinį posėdį.
Primenu, kad darbotvarkė vakar buvo patvirtinta. Šįryt patikslinti tik kai kurie pranešėjai. Taigi 5 klausimas... Kolegos, tylos! 5 klausimas - pranešėjas G.Paviržis. Ir 7 klausimas - pranešėjai G.Paviržis ir M.Stankevičius. Taigi štai tiek dėl darbotvarkės. Galimas daiktas, kad dienos pabaigoje gali iškilti kai kurių klausimų, apie tai aiškinsimės iki pietų ir tada galbūt kai ką ir pasitikslinsime. O kol kas darbotvarkė patvirtinta, ir aš siūlau pradėti darbus nuo kai kurių pareiškimų.
Pirmasis pareiškimas - gerbiamasis A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Čia ne pareiškimas. Klausimas ir pranešėjas savo ...
PIRMININKAS. Tai čia ne problema. Kolega A.Salamakinas. Taigi pirmasis pareiškimas, kurį šiandien išgirsime, A.Sakalo - Socialdemokratų frakcijos vardu, taip? Prašom.
A.Sakalas.Socialdemokratų frakcijos pareiškimas
A.SAKALAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Aš noriu priminti visiems tą faktą, kad kai buvo svarstoma Vyriausybės programa, visi supratome, kad Vyriausybės programa buvo tokia gana dekoratyvi, bet supratome taip pat, kad Vyriausybė negalėjo paruošti tokios programos. Tačiau ji įsipareigoja mums visiems girdint tą programą paruošti ir pateikti bent jau iki mūsų vasaros atostogų. Šiandieną mes dar tos programos neturime, todėl leiskite perskaityti mums specialų pareiškimą, ypač dėl vienos programos dalies. Ir tai būtų tik priminimas Vyriausybei, kad reikia ir pažadus tesėti, ir reikia tokią programą pateikti.
“1993 m. pradžioje svarstant Demokratinės darbo partijos Vyriausybės pateiktą programą bei tvirtinant 1993 m. Lietuvos Respublikos biudžetą, socialdemokratai išdėstė svarbiausią savo reikalavimą valdančiajai partijai - iki 1993 m. liepos 21 d. pateikti Lietuvos Respublikos pramonės struktūros pertvarkymo programą.
Socialdemokratų nuomone, tik orientuota į pasaulio rinkas ir gerai apgalvota ilgalaikė įvairių pramonės šakų programa gali būti vienintelis valstybinio, pabrėžiu, valstybinio sektoriaus sėkmingo pertvarkymo garantas. Priešingu atveju trumpalaikės ir neefektyvios investicijos į visas esamas ūkio šakas teturės vienintelę prasmę - neefektyvų pinigų išmetimą į kiaurą esamų pramonės šakų maišą, chroniškai besitęsiantį gamybos nuosmukį, tolesnį bendrojo nacionalinio produkto mažėjimą, gyventojų, dirbančių valstybiniame sektoriuje, darbo nuvertinimą, infliacijos tolesnį gilinimą.
Pramonės struktūros pertvarkymo programa - tai viena svarbiausių Lietuvos Vyriausybės užduočių. Tačiau beveik pusės metų patirtis leidžia daryti tą pačią išvadą - einamieji reikalai “suvalgo” didžiąją Vyriausybės darbo laiko dalį, o svarbiausiam strateginiam tikslui Vyriausybė jo jau nebeturi. O juk negailestingai artėja 1993 metų ruduo, naujojo biudžeto tvirtinimas, naujų biudžeto pajamų šaltinių paieškos.
Čia aš padarysiu... Ir mes turėsime numatyti ir vėl pagalvoti, ar biudžetas bus visiems po truputį, kaip buvo iki šiol, ar bus tikslinis biudžetas. Jeigu mes neturėsime programos, biudžetas bus visiems po truputį toks, koks buvo iki šiol ir kokį kritikavo visos frakcijos, pradedant kairiąja ir baigiant dešiniąja.
Socialdemokratų taryba bei Socialdemokratų frakcija Seime ne viena proga bandė priminti Vyriausybėi savo reikalavimą - pateikti taip Lietuvai reikalingą pramonės struktūros pertvarkymo programą iki š.m. liepos l d. Pageidautasis ramybės metas baigėsi, deja, Vyriausybė jokių konkrečių žingsnių ta kryptimi nepadarė. Tuo tarpu ekonominė depresija gilėja. Iš pramonės gaunamų biudžeto įplaukų išlaikomos sferos (švietimas, mokslas, kultūra, socialinė rūpyba, sveikatos apsauga, krašto apsauga) yra ypač sunkioje būklėje.
Gamybos stabilizavimo požymių nematyti. Tokioje situacijoje darbas gamybos sferoje nebetenka prasmės, žmonės ieško išsigelbėjimo perpardavimo biznyje. Didelė jaunų žmonių dalis nedalyvauja nacionalinio produkto kūrime.
Matydama tokį Vyriausybės neryžtingumą ir neatsakingumą, Socialdemokratų taryba pareiškia - ateina metas pradėti rimtą Vyriausybės veiksmų kritiką. Iškilo būtinybė raginti darbdavių bei profesines dirbančiųjų sąjungas, kad jos imtųsi aktyvių teisinių spaudimo priemonių Vyriausybei ir reikalautų tolesnio aiškumo. Vyriausybės ataskaita Seimui tampa viena iš svarbiausių Socialdemokratų frakcijos tikslų. Ir visai rimtai iškyla klausimas dėl pasitikėjimo šia Vyriausybe.
Taryba įsipareigoja išplatinti šį pareiškimą savo politiniams partneriams. Socialdemokratų taryba imasi iniciatyvos kviesti opozicines partijas bei suinteresuotas profesines dirbančiųjų ir darbdavių organizacijas į pasitarimą dėl bendrųjų reikalavimų iškėlimo Vyriausybei, kad būtų kuo skubiau įgyvendintas strateginis tikslas - pateikta Seimui pramonės struktūros pertvarkymo programa. Suprantame, kad atsakymas į šią mūsų griežtą poziciją pareikalaus iš Vyriausybės dar kažkiek laiko, ir esame pasirengę, jei nebus atsakymo, savo reikalavimus pradėti įgyvendinti nuo š.m. rugsėjo mėnesio.”Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau teksto. Dabar pareiškimą padarys M.Visakavičius.
M.Visakavičiaus pareiškimas
M.VISAKAVIČIUS. Labas rytas, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandieną balsuosime už seną, apdulkėjusį Žmonių saugos įstatymo projektą, kuris taps įstatymu.
Svarstydami skubos tvarka šimtui tūkstančių darbininkų svarbų įstatymą, nepaskelbę jo visuomenei, pirmajam ir antrajam svarstymui skyrę 25 min., balsavote jo neskaitę, neturėdami nei Seimo komiteto išvadų, nei pritarimo.
Daugkartiniai mano bandymai atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad svarstomas projektas mažina ir taip siauras darbininkų teises, baigdavosi mano blogo charakterio ar prokuroriško tono svarstymu.
Priimtos siūlomos alternatyvos nedaug pagerins įstatymą, nes atskiri straipsniai reikalauja gilesnės analizės arba neturi alternatyvos. Nuoširdžiai apgailestaudamas dėl savo bjauraus charakterio, manau, kad turiu teisę pareikšti protestą dėl įstatymo, nesvarstyto Seimo komitetuose, priėmimo farso.
Ponai Seimo nariai, perskaitykite prieš balsuodami R.Gavelio straipsnį, kiek kainuoja įstatymas. Bijau, kad šis bus apmokėtas žmonių sveikata ir gyvybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienas pareiškimas, gal paskutinis iki pirmojo klausimo. V.Petrauskas. Prašom.
V.Petrauskas.Lietuvos demokratų partijos frakcijos pareiškimas
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Lietuvos demokratų partijos frakcijos pareiškimas.
“Numatoma pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis turėtų užversti ne vieną skaudų mūsų valstybės istorijos puslapį ir visuotinai priimta diplomatine kalba įvertinti 19201945 metų agresyvią Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu. Aukštesniems Lenkijos pareigūnams pareiškus, kad jie minėtos sutarties nepasirašys, jeigu joje bus paminėtas 1920 m. Lenkijos agresijos prieš Lietuvą faktas, privalome konstatuoti, kad mūsų šalies vadovybė į tai, deja, nereagavo ir neparodė tvirtos pozicijos.
Pareiškiame, kad Lietuvos Lenkijos sutartis, kurioje nebus paminėti skaudūs mūsų valstybei istoriniai faktai, Lietuvai nėra priimtina.
Mes raginame visas šalies politines jėgas pasakyti savo poziciją šiuo svarbiu mūsų valstybės užsienio politikos klausimu. Demokratų frakcija kreipiasi į Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, Seimo Užsienio reikalų komitetą, kad valstybės institucijos, siekdamos normalių asmeninių tarpvalstybinių kontaktų, neiškeltų jų virš valstybės interesų.”
Pasirašo: S.Pečeliūnas, P.Miškinis, J.Tartilas, V.Petrauskas. Dėkoju už dėmesį.
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo projekto trečiasis svarstymas(93.07.08)
2sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome teksto. Gerbiamieji kolegos, pradedame nagrinėti darbotvarkės l klausimą - Žmonių saugos darbe įstatymo projektas (trečioji stadija). Jums sutikus kviečiu į tribūną gerbiamąjį M.Pluktą. Dabar prašome registruotis, kol gerbiamasis pranešėjas ateis. Kolegos, prašome registruotis. Ir toliau pirmininkaus gerbiamasis J.Bernatonis.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos, jeigu galima.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Norėtume išgirsti informaciją, kokiuose komitetuose svarstytas šis įstatymas ir kokios yra išvados?
PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 95 Seimo nariai. Pradedame trečiąjį svarstymą ir balsavimo procedūrą.
M.PLUKTAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Dėl preambulės prašome.
M.PLUKTAS. Pastabų...
A.BALEŽENTIS. Labai atsiprašau, buvo labai konkretus klausimas ir prašome labai konkrečiai atsakyti.
PIRMININKAS. Pagal Reglamentą trečiojo svarstymo metu ir balsavimo metu neklausinėjama.
A.BALEŽENTIS. Taip, tada klausimas ne pranešėjui, o posėdžio pirmininkui.
M.PLUKTAS. Aš negalėjau į tai atsakyti, nes nevadovauju komitetams.
A.BALEŽENTIS. Kas pristato įstatymą, turi žinoti vis dėlto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų klausimą mes girdėjome. Prašome netrukdyti posėdžio. Prasidėjo trečiasis svarstymas ir balsavimas. Prašome, pranešėjau, dėl preambulės.
Prašau. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, arba aš čia nesuprantu, arba kai kurie Seimo nariai nedalyvauja posėdžiuose. Tai jų asmeninė kaltė. O praėjusį kartą, man atrodo, pranešėjas pasakė ne tiktai kokiuose komiteto posėdžiuose buvo tas svarstyta, bet ir kokiuose tarptautiniuose pasitarimuose tas buvo svarstyta, kokiuose seminaruose. Kadangi kai kurie Seimo nariai galbūt negirdėjo, tai būtų gerai, kad dar kartą pakartotų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Tai ar dėl preambulės buvo siūlymų?
M.PLUKTAS. Dėl preambulės jokių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar norinčių pasisakyti yra? Nėra. Galima priimti preambulę bendru sutarimu? Priimta. Dėl l straipsnio.
M.PLUKTAS. Ačiū. l straipsnyje yra gerbiamojo M.Visakavičiaus pasiūlymai. 5 punkte padaryti redakcinį pataisymą, apibrėžiantį darbo vietą, kur darbuotojas dirba arba privalo dirbti darbo sutartimi siūlytą darbą. Įvertinta gerbiamojo M.Visakavičiaus pastaba. Ir dar viena jo buvo pastaba 8 punktui. Čia mes irgi paredagavome perkeldami žodį “naudojami” po “darbo procese”. Daugiau pastabų iš jokių komitetų ir atskirų Seimo narių negauta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Ar yra reikalaujančių papunkčiui svarstyti, ar galime visą straipsnį svarstyti? Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys K.Uoka.
K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublika ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių 50 metų nedalyvavo tarptautinės organizacijos veikloje. Per tą laiką pasaulio darbo teisė pasistūmėjo pirmyn, ir šiuo metu tos organizacijos nariai yra ratifikavę daugiau kaip l50 įvairių konvencijų dėl įvairių darbo saugos sričių.
Lietuvos darbininkų sąjunga ėmėsi iniciatyvos kartu su kitomis draugiškomis profsąjungomis padaryti Tarptautinės darbo organizacijos šio įstatymo ekspertizę nepriklausomai nuo to, ar šis įstatymas bus priimtas Seime, ar dar tik bus projektas. Mes susitarėme su šios organizacijos vadovybe, kad tokia ekspertizė bus atlikta, nes šiuo metu visų galiojančių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų žinovų Lietuvoje nėra. Ir būtų gerai, kad ta organizacija pati pažiūrėtų, ar čia viskas atitinka jos nuostatas. Šios organizacijos nariais mes esame. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys...
M.PLUKTAS. Jeigu galima...
PIRMININKAS. Nereikia atsakinėti, gerbiamasis pranešėjau. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Žmonių saugos įstatymas ir bendrieji nuostatai, kuriuos vis dėlto reikėtų svarstyti, manau, papunkčiui, yra nepakankamai apgalvoti ir turi nemažai redakcinių bei esminių trūkumų. Ir aš kai kuriuos iš karto paminėsiu. Ne pirmas kartas, kai be jokio pagrindo skubos tvarka, konvejeriu gaminami įstatymai. O į mano pastabą dėl tokios padėties Seimo Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis atsakė, jog jis neprivalo laukti, kol visi Seimo nariai perskaitys projektus. Tai kas tada priima įstatymus? Seimo nariai ar nedidelė žmonių grupelė, kuri iš anksto nusprendžia Seimo įstatymų likimą? Na, o jeigu konkrečiai, tai štai pažiūrėkite į 5 punktą, dėl kurio darė pastabas ir ponas M.Visakavičius - dėl darbo vietos. Ir jeigu perskaitysime, tai darbo vieta - vieta, kur darbuotojai dirba arba privalo vykti dirbti su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu siūlytą darbą. Juk čia nelabai aišku, ar darbuotojas privalo vykti dirbti su darbdaviu, ar darbuotojas privalo dirbti siūlytą darbą. Čia daug kas gali perskaityti ir suprasti skirtingai. Aš rodžiau šitą tekstą ne vienam žmogui, darbininkams, vadovaujantiesiems darbuotojams. Kiekvienas žmogus vis dėlto išaiškino skirtingai. Todėl vien ši redakcija būtų reikalinga rimtos korektyvos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Aš norėjau tik tiek pasakyti, kad jeigu žmogus yra sveikas, tai jis privalo vykti į darbo vietą pats vienas, be palydos. Dėl to aš prieš tokį. Ir toliau 4 straipsnyje aš siūlau išbraukti dėl to įgalioto asmens, kad jis privalo vykti į darbą su palydovu. Negali būti su palydovu.
M.PLUKTAS. Tai mes priėmėme jūsų pastabą. Išbraukėme. Nesuprantu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau kviesti visus konstruktyviam darbui. Pirmiausia atmeskime visas mūsų insinuacijas, kad čia kažkas nematė to įstatymo projekto, kad ne visi komitetai svarstė. Nė vieno įstatymo projekto visi komitetai ir kiekvienas deputatas neperskaito ir nė vienas deputatas neprivalo visų įstatymų žiūrėti. Noriu labai konkrečiai pasakyti. Štai paimkime kad ir tą patį 5 punktą. Darbo vieta, kur darbuotojas dirba arba privalo vykti dirbti su darbdaviu arba jo įgaliotu asmeniu sulygtą darbą. Kas keičiasi? Niekas. Redakcija. Kas ją taiso? Galiausiai po to, kai mes jį nubalsuojam, dar pataiso kartu su autoriais lituanistai, kad perkeltų vieną žodį iš sakinio vienos vietos į kitą, o esmė ta pati.
Kalbėkime apie konvencijas tiek, kiek tos konvencijos mums šiandien yra įkandamos, kiek mes esame pasiruošę jas įdiegti. Ir labai gerai, kad ekspertizė bus atlikta. Galbūt tada iškils minčių ir būtinybė ką nors kokiame punkte keisti. Aš šiuo metu atsakingai sakau: šitas įstatymo projektas yra tiek jau, taip sakant, nuzulintas ir tiek yra nagrinėtas, kad iš esmės mes nieko geresnio iš jo neišspausime. Aš siūlau vykdyti normalią priėmimo procedūrą, juo labiau kad yra bent keturių asmenų pateiktos alternatyvos, dėl kurių galima normaliai pasisakyti 2 - už, 2 - prieš ir balsuoti. Aš kviečiu gerbiamąjį J.Bernatonį ryžtingiau vadovauti posėdžiui. Dirbkime konstruktyviai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėjau pasakyti tik dėl vedimo tvarkos, kad būtų vis dėlto tikrai trečiasis svarstymas: 2 - už, 2 - prieš ir balsavimai.
PIRMININKAS. Taip ir yra.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Galbūt nebuvo suskaičiuota. Dabar prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas l straipsnis, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Balsavimas prasidėjo, gerbiamieji Seimo nariai. Už - 36, prieš 11. Straipsnis nepriimtas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu paprašyti dar kartą užsiregistruoti, nes ne visi suspėjo tą padaryti. Salėje yra žymiai daugiau Seimo narių, dėl to noriu paprašyti pakartoti šį balsavimą. Nežinau, kad balsuojant elektronika reikalinga paprasta balsų dauguma.
PIRMININKAS. Tuojau pat patikslinsime pagal Reglamentą. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt pritarsime tam, kad reikėtų užsiregistruoti, kadangi iš užsiregistravusių balsavime dalyvavo vos du trečdaliai žmonių. Galbūt reikėtų papildomai užsiregistruoti. Registruojamės. Posėdyje dalyvauja 83 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkat, kad būtų balsuojama dėl l straipsnio antrą kartą po naujos registracijos? Kas už tai, kad būtų Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos prašymu... Balsavimas pradėtas. Už - 42, prieš - l4, susilaikė l9. l straipsnis priimtas.
Kokie pasiūlymai dėl 2 straipsnio?
M.PLUKTAS. Dėl 2 straipsnio nei komitetų, nei atskirų Seimo narių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Prašome, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Čia kalbama apie saugos darbų valdymą, taip?
M.PLUKTAS. Ne, dar ne.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Vis dėlto kai kurie straipsniai labai juokingi. Pavyzdžiui, vykti į darbą su darbdaviu. Dieve mano, nejaugi direktorius ar dar kas nors važiuos su darbininku?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes kalbame dėl 2 straipsnio balsavimo motyvų.
P.VITKEVIČIUS. Dėl 2? Atsiprašau, priimtinas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas prieš - prieš. Balsavimas prasidėjo.
Už - 43, prieš - 12, susilaikė 15. 2 straipsnis priimtas. Prašome dėl 3 straipsnio.
M.PLUKTAS. Svarstant 3 straipsnį nei komiteto, nei Seimo narių pasiūlymų ir pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 4 straipsnio.
M.PLUKTAS. Dėl 4 straipsnio komitetuose ir atskirų Seimo narių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, dėl 4 straipsnio...
M.PLUKTAS. Atsiprašau. Ne, ne, gerbiamojo M.Visakavičiaus alternatyvoje yra šioks toks apsirikimas. Ši pastraipa, kuri čia nurodyta, buvo 1 straipsnyje. Jo buvo sumaišyti puslapiai, mes paskui žiūrėjome. Ši pastraipa buvo 1 straipsnyje. Aš sakiau, kad mes į tai jau atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Tada aš atsiimu.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis, balsuoja už, kas prieš - prieš.
Už - 45, prieš - 9, susilaikė 10. 4 straipsnis priimtas. Dėl 5 straipsnio.
M.PLUKTAS. Dėl 5 straipsnio nei komitetuose, nei atskirų Seimo narių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Ne, čia klaida.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar reikės balsuoti? Priimta. Dėl 6 straipsnio.
M.PLUKTAS. Dėl 6 straipsnio yra pateikta Seimo nario F.Kolosausko alternatyva. Socialinės apsaugos ministerija prieštarauja šiai alternatyvai ir siūlo palikti redakciją tokią, kokia yra įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Lieku prie savo alternatyvos. Tautybių departamentas yra pavaldus Vyriausybei, o tokio svarbaus Darbų saugos departamento praktiškai nėra. Jis tik inspekcijos teisėmis yra prie Socialinės apsaugos ministerijos, jis negalės efektyviai veikti. Todėl aš siūlau, kad būtų atstatytas Darbų saugos departamentas, o inspekcija pavaldi tik Vyriausybei.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš reikalauju balsuoti už savo pateiktą alternatyvą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu pagrindiniam projektui, nes mes tada iškreiptume pačią koncepciją. Vis dėlto už tą projektą (...) socialinės apsaugos ministras ir Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Iš esmės didelių ginčų čia nėra. Esminis dalykas - valdymo. Aš, pavyzdžiui, manau, kad toje redakcijoje, kuri yra projekte, vis dėlto valdymo funkcija priskirta ministrui, tačiau ministras, mūsų nelaimei, šiandien kol kas yra tik socialinės apsaugos ministras, o ne socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu mes parašytume, kad valdo departamento vadovas, būtų tam tikra kolizija. Aš nežinau, gal mes pirmiausia spręskime šitaip: kuo skiriasi pono F.Kolosausko variantas nuo projekto varianto? Skiriasi viena pastraipa, tiksliau - jos išdėstymu. Tai gal pirmiausia balsuokime, ar pritariame pono F.Kolosausko pateiktam trijų pakopų valdymui, ar apsiribojame tuo, kas pasakyta įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra du alternatyvūs 6 straipsnio variantai, mums reikia apsispręsti, kurį iš jų priimsime.
Dėl balsavimo motyvų jau buvo pasisakyta, todėl skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pasirinktas pagrindinio projekto 6 straipsnis, balsuoja už, o kas už tai, kad būtų pasirinktas gerbiamojo F.Kolosausko pasiūlytas 6 straipsnis, balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas prasidėjo.
Už - 26, prieš - 25. Taigi pasirinktas pagrindinio projekto 6 straipsnis.
M.VISAKAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos! O kur mano alternatyva?
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius dėl vedimo tvarkos. Gerbiamajam Seimo nariui M.Visakavičiui paaiškinu, kad dabar mes rinkomės straipsnio alternatyvą. Kadangi jūsų pateikta pataisa dėl pagrindinio straipsnio redakcijos, todėl dėl jūsų pataisos bus balsuojama dabar. Jeigu būtų buvusi pasirinkta gerbiamojo Seimo nario F.Kolosausko siūloma straipsnio redakcija, tuomet dėl jūsų siūlomos pataisos nebalsuotume.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad priimtume gerbiamojo Seimo nario M.Visakavičiaus siūlomą pataisą 6 straipsniui? Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Kas norėtų pasisakyti? Nėra norinčių? Ar pranešėjas alternatyvos nepriima?
M.PLUKTAS. Aš norėčiau pasakyti, kad Darbų saugos departamentas būtent ir yra reorganizuotas į Valstybinę darbo inspekciją. Ir tas funkcijas, kurias anksčiau vykdė Darbų saugos departamentas, 80% vykdo būtent Valstybinė darbo inspekcija. Dėl gerbiamojo M.Visakavičiaus alternatyvos galima būtų kalbėti, kad vietoj Darbų saugos departamento direktoriaus turėtų būti vyriausiasis darbo inspektorius - taip, kaip ir siūlė gerbiamasis F.Kolosauskas. Šiuo atveju galima tik taip paaiškinti, nes Darbų saugos departamento nėra, ta struktūra išskirstyta į Valstybinę darbo inspekciją ir Technikos priežiūros tarnybą, kuri už tam tikrą užmokestį vykdo potencialiai pavojingų įrenginių techninę priežiūrą. Laikui bėgant ta tarnyba bus privatizuota kaip ir visame normaliame pasaulyje.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius norėtų pasisakyti? Gerbiamieji Seimo nariai, tuomet reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta gerbiamojo Seimo nario M.Visakavičiaus pataisa 6 straipsniui, balsuoja už, kas prieš - balsuoja prieš.
Už - 24, prieš - 28, susilaikė 15. Gerbiamojo Seimo nario M.Visakavičiaus pataisa nepriimta.
Dabar balsuosime dėl viso 6 straipsnio. Ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 7 straipsnio.
M.PLUKTAS. Dėl 7 straipsnio... Buvo gerbiamojo M.Visakavičiaus pasiūlymas jį visiškai išbraukti. Tačiau nėra abejonės, kad jis turi likti, nes tai yra Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos įtvirtinimas. Trišalis bendradarbiavimas tarp darbdavių, tarp dirbančiųjų atstovų ir valstybės. Tai yra vienas iš kertinių šio įstatymo straipsnių, juo susiejami visi suinteresuotieji asmenys.
Dar norėčiau pasakyti, kad mes, projekto autoriai, truputį patikslinome kai kuriuos redakcinius momentus ta prasme, kad vietoj žodžio “žmonių” pavartojom “Lietuvos Respublikos saugos darbe taryba”. Tai rekomenduoja ir kalbininkai. Taip, aš siūlyčiau būtinai palikti tokį straipsnį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš iš dalies pritarčiau gerbiamojo M.Visakavičiaus nuomonei, kad šitą straipsnį reikėtų išbraukti. Bet jeigu čia atsispindi pagrindinė konvencijos linija, kad tokia taryba turėtų būti (...). Bet tada aš abejoju dėl tos tarybos darbo efektyvumo, nes čia atstovaujama darbdavių, darbuotojų ir valstybės valdymo organų atstovų. Tada tarp darbdavių ir darbuotojų nuolat bus antagonistinių prieštaravimų, kadangi darbdavys visada bus prieš, kad lėšos būtų nukreiptos geresniam darbo saugos organizavimui. Jeigu čia parašyta “žmonių saugos darbe tarybos išvados ir rekomendacijos priimamos visų trijų šalių susitarimo pagrindu”, tai labai didelę abejonę kelia, kad tokie susitarimai bus. Tuo atveju, jeigu šitas straipsnis liktų, mano nuomone, reikėtų įrašyti tokią nuostatą, kad vis dėlto lemiamas žodis turėtų būti valstybės valdymo organų atstovų. Jie turėtų spręsti, nes labai retas atvejis, kad sprendžiant darbo saugos klausimus bus konsensas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad mes gerai įsiskaitytume į visą įstatymą. Iš esmės trišalės komisijos, kurios pas mus įteisintos kaip norma, - tai yra toks visuomeninis darinys, kuris valstybei nekainuoja, bet tai yra organas, kuris derina trijų pusių interesus. Jose neturėtų dominuoti kokia nors viena pusė. Tarptautinė praktika leidžia derinti tiek Vyriausybės, tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų interesus. Ta konvencija yra sugalvota ne šiaip sau, bet prie to privedė tam tikras gyvenimas. Tai yra fundamentalus straipsnis apskritai visų profesinių sąjungų įstatymuose - trišalės komisijos.
Mes nesenai buvom susitikę su Tarptautinės darbo inspekcijos atstovais. Jų nuomone, trišalė komisija yra būtent kertinis akmuo, ji gali derinti įvairias funkcijas - tiek darbo inspekcijos, kaip kontroliuojančios organizacijos, tiek profesinių sąjungų įvairius darinius, kurie gali teikti joms pasiūlymus, kaip tarpusavyje bendradarbiauti ir stebėti, ir kontroliuoti visus procesus, tiek ir valstybės, kuri turi žinoti kontekstą ir dalyvauti sprendžiant visus tuos klausimus. Jeigu mes kokiai nors šaliai suteiksime prioritetą arba pažeisime tą balansą, tada visa įstatymo logika keičiasi. Tada kalbėti apie visuomenės kontrolę apskritai nėra prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Aš, gink Dieve, ne prieš trišalę komisiją, bet čia yra numatoma taryba. Jūs paskaitykite: “gali deleguoti savo atstovą patariamojo balso teise”. Tai čia numatoma ne trišalė komisija, o kažkoks jomarkas, kuris negalės nieko valdyti. Ir dar, gerbiamosios ponios ir ponai, jūs pasigirkite, kad kas nors svarstydami esate sutikę darbininką. Ir baikite čia kalbėti, kad matėte užsieniečius. Ką pasakytų mūsų darbininkai, žiūrėdami į tokią tarybą?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo siūlymas šitą straipsnį išbraukti, todėl prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, spaudžia mygtuką “prieš”. Jeigu nesurinks balsų daugumos, tuomet šis straipsnis bus išbrauktas. Balsavimas prasidėjo.
Už - 27, prieš - 21, susilaikė 13. Balsų daugumos nesurinko. Straipsnis išbraukiamas.
8 straipsnis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašome. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu šis straipsnis yra kertinis, tuomet aš manau, kad projekto autoriai ir komitetas turėtų daryti pertrauką, priešingu atveju atsiimti šį įstatymą. Nes, mano giliu įsitikinimu, daugelis Seimo narių nesuvokia, kas vyksta. Tačiau populistiniai argumentai vyrauja ir, kita vertus, nieko kito nelieka, kaip iš tikrųjų atsisakyti šio įstatymo. Tegul tie, kurie priima sprendimą, pasiūlo Lietuvai naują darbų saugos sistemą. Būsime dėkingi!
2sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas šio klausimo svarstymui, baigėsi, todėl darome pertrauką. Pereiname prie antrojo darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto. Pranešėjas - R.Markauskas.
Gerbiamieji Seimo nariai, tai antrasis svarstymas. Kas nori dalyvauti diskusijoje, prašome užsirašyti.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų darbo grupė gavo kai kurių Seimo narių pasiūlymus. Norėčiau juos jums pateikti. Yra gautas Seimo nario K.Bobelio pasiūlymas, kuriame jis siūlo naują l8 straipsnio trečios dalies redakciją. Projektas Nr.6. Taip pat yra gautas gerbiamojo M.Stakvilevičiaus papildymas - l2 straipsnį papildyti nauja trečia dalimi. Skamba taip: “Asmenims, sulaukusiems 65 m. amžiaus, ir I bei II grupės klausos, regos invalidams netaikomi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo l2 straipsnio l punkto reikalavimai.” l2 straipsnio l punktas reikalauja laikyti lietuvių kalbos egzaminą.
Toliau yra gauti gerbiamojo Seimo nario P.Vitkevičiaus pasiūlymai dėl 28 straipsnio trečios dalies, papildymai, taip pat ketvirtos dalies papildymai. Darbo grupė sutinka su kai kuriais pasiūlymais ir juos įtrauks trečiajam svarstymui. Ir aš jau minėjau, yra mano pasiūlymas, l6 straipsnio nauja redakcija, kur siūlau: “Užsienio valstybių piliečiams išimties tvarka Lietuvos Respublikos Prezidentas gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, netaikant jiems šio įstatymo l2 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.”
Norėčiau argumentuoti šį savo siūlymą, kadangi pilietybės suteikimas išimties tvarka - tai gan sunkiai aprėpiama sąvoka... už ypatingus nuopelnus. O, sakyčiau, išimties tvarka, tai jis labiau pasako ir suteikia Prezidentui tam tikrų galimybių suteikiant pilietybę.
Tai tiek yra gauta naujų pasiūlymų. Prašau Seimo narius aktyviau dalyvauti svarstant šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šiuo metu labai svarbias šio įstatymo pataisas, pritardamas daugeliui pataisų, kurias siūlo pavieniai Seimo nariai ir netgi komitetų vardu, ir ypač pritardamas pataisai, kurią pateikė Seimo narys gerbiamasis M.Stakvilevičius, noriu atkreipti visų dėmesį į šią pataisą iš kelių pozicijų. Pirmiausia tai, kad senyvo amžiaus žmonėms išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą tikrai yra sudėtinga. Atkreipčiau dėmesį į antrą poziciją, į tai, kad ši pataisa nėra ilgalaikė, bet ji yra būtina, kadangi tikrai klausos, regos invalidams ir senyvo amžiaus žmonėms laikyti valstybinės kalbos egzaminą ir ateityje bus sudėtinga.
Kartu noriu atkreipti dėmesį į dar vieną pasiūlymą, kurį aš bandysiu pateikti trečiajam svarstymui. Tai žmonės, gyvenantys šiuo metu už Lietuvos teritorijos, konkrečiai - Baltarusijos respublikoje, kurios teritorija priklausė Lietuvos Respublikai. Ir ten lietuvių kilmės žmonės, gyvenantys šiame krašte, Gervėčiuose, Pelesoje ir kitose kaimo vietovėse, iš dalies jau yra Lietuvos teritorijoje, gyvena Lietuvos valstybėje. Bet jiems įsigyti Lietuvos pilietybę yra gana sudėtinga. Dėl to prašau pritarti dar vienam pasiūlymui, kad lietuviai, gyvenantys Lietuvos etninėse žemėse, lietuvių kilmės žmonės, atvykstantys gyventi į Lietuvos teritoriją, galėtų įsigyti Lietuvos pilietybę paprastomis sąlygomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Man rodos, kad svarstant šį nutarimą labai svarbu išspręsti aktualų mūsų tautiečių, gyvenančių kitose šalyse, pilietybės klausimą. Mes teišklausėme Seime pono Nainio tokį karštą pasisakymą, perskaitėme spaudoje B.Railos mintis. Ir visur jie reiškia mūsų tautiečių, gyvenančių Amerikoje, Kanadoje, Brazilijoje ir Australijoje, mintis, kad mes elgiamės labai kažkaip atžariai ir nekorektiškai jų atžvilgiu, kai nesuteikiama jiems pilietybė. Ir todėl šis klausimas dabar yra vienas iš aktualiausių, ir mes turime šiuo įstatymu būtinai jį išspręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš jau buvau beveik pasiruošęs atsisakyti kalbėti, bet vis dėlto po šio pasisakymo turbūt norėsiu pasakyti keletą minčių, juo labiau, kad yra pataisų (konkrečiai pono K.Bobelio), lyg vėl sugrįžtančių prie tos temos, apie kurią mes kalbėjome, t.y. dėl dvigubos pilietybės. Aš nesakau, kad Lietuvos emigracija nėra nusipelniusi Lietuvos pilietybės. Ir iš tikrųjų daugeliui jų, dešimtmečius išsaugojusių tikėjimą Lietuva, kovojusių už ją, yra visiškai akivaizdu. Tokiu atveju, jeigu būtų kalbama apie jų diskriminaciją pilietybės atžvilgiu, tai būtų, švelniai tariant, nekorektiška. Bet kaip aš suprantu, nekalbama apie diskriminaciją. Juk niekas nedraudė bet kokiam Lietuvos emigrantui, kad ir gyvenančiam ne Lietuvoje, atgauti Lietuvos pilietybę, aišku, atsisakius kitos valstybės pilietybės. Galbūt tai nevisiškai aiškiai išdėstyta įstatyme, nors tai įmanoma, kartoju, kad reikia jį pataisyti.
Ta problema yra kitur - nenorima leisti neatsisakyti kitos valstybės pilietybės, o tai, deja, atitinkamos privilegijos kitose valstybėse tų pačių, norinčių gauti Lietuvos pilietybę. Ir tada jau yra diskriminacija būtent gyvenančių Lietuvoje Lietuvos piliečių atžvilgiu. Tad, mano nuomone, apie tai reikėtų kalbėti. Galbūt iš tikrųjų ši privilegija minimai kategorijai lietuvių iš Lietuvos ir suteiktina, bet tai atskiras ir labai diskutuotinas klausimas.
Tad aš manau, reikėtų pritarti projektui Nr.6 ir jį priimti, kad galėtų normaliai veikti įstatymas, o dėl šio klausimo, kuris keliamas, dar toliau iš tikrųjų diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju.
Mieli Seimo nariai, kolegos! Iš tikrųjų mes birželio 8 d. Seime pasisakėme dėl l8 straipsnio. Ir posėdžio pirmininko buvo suformuluota tokia mintis, kuriai iš esmės niekas neprieštaravo, kad visas tas nuostatas, dėl kurių čia tiek ponas R.Markauskas užsiminė, dėl kurių yra gauta papildomų pasiūlymų, vėl dėl l8 straipsnio, visa tai reikėtų tam tikruose lygiuose, komitetuose ar pan. iš naujo svarstyti ir tik tokiu keliu. Ir visiškai būtų negerai, jeigu kuriam nors vienam Seimo nariui susidarytų įspūdis, kad projekte Nr.6 vėl svarstomas nesantis straipsnis. Ir vėl kalbama apie jo, kaip sakoma, galimo sprendimo, pateikimo ir balsavimo variantus.
Tai aš vis dėlto prašyčiau ir pateikėją poną R.Markauską tuos visus naujus pasiūlymus, sugrįžtančius prie šio tikrai probleminio dalyko... kad jie būtų svarstomi bent jau tikrai ne dabar ir ne čia, o būtų vėl galbūt tai, ką pavyko padaryti pirma, susėdus visiems už stalo, atsakingiems už tą klausimą žmonėms, tiek komiteto lygio, tiek juristų lygio ir pan. Ir tikrai nereikėtų tų dalykų dabar svarstyti. Na, o tą 6 projekto esmę... visi kiti pasiūlymai, kurie apibūdina jau problemos techninę pusę, pasų nuostatų pakeitimą ir pan., prašymų priėmimą ir visa kita, tai jie čia gali būti svarstomi normaliai, kas šiuo metu ir vyksta. O to probleminio, mano nuomone, straipsnio, į kurį reikia labai atsakingai ir labai pagrįstai žiūrėti, šiuo metu mes neaptarinėkime.
Tai tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Dėkoju. Turiu dvi pastabas: vieną konkrečią ir kitą abstrakčią, apibendrinančią.
Konkreti. Aš iš tiesų labai pritarčiau ir palaikyčiau tas nuostatas, tuos pakeitimus, kurie suteiktų galimybę grįžtantiems į Lietuvą žmonėms, lietuvių kilmės žmonėms, įgyti pilietybę nepereinant natūralizacijos proceso taip, kaip buvo numatyta iki šiol. Tai buvo neteisybė ir ją reikia likviduoti. Dėl to manyčiau, kad turėtų būti taip pat peržiūrėta, kas yra galima neproblemiškai išspręsti dabar, ir tai reikėtų aprobuoti. Tačiau viso to, kas yra problemiška, siūlyčiau dabar nespręsti. Mano manymu, padirbėta yra labai gerai, nuomonių spektras išsiaiškintas, įstatymų projektą su visomis pataisomis ir pastabomis dėl pataisų reikėtų grąžinti į komitetus ir jau balsuoti už jį komitetų nuomones pasakius ir remiantis komitetų nuomonėmis. Diskusijų tais klausimais būtų siūlytina jau nebekelti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Kadangi mano mintis pasakė gerbiamasis R.Ozolas ir kolega V.Petrauskas, aš savo žodį perleidžiu V.Landsbergiui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstome labai svarbų įstatymą, esamo Pilietybės įstatymo kai kuriuos patikslinimus ir papildymus. Mes žinome, kiek daug įtampos didžia dalimi be reikalo buvo sukėlusi Pilietybės įstatymo labai svarbi nuostata, kad Lietuvos Respublikoje yra viena pilietybė. Ir mums tai buvo labai svarbus principas, galiu pasakyti, ginantis nuo kai kurių kaimyninių šalių labai didelio spaudimo sudaryti pretekstus per kokią nors dvigubą pilietybę kištis į mūsų reikalus. Tuo vienos pilietybės principu mes daug ką laimėjome.
Tačiau mūsų išeivijos buvo platinama keista formulė - neva mes jiems atėmėme Lietuvos pilietybę. Paprastai aiškinant, žmonės suprasdavo Lietuvos problemas ir mūsų pastangas išspręsti klausimą taip, kad ir išeivijos teisės, moralinės teisės nebūtų pažeistos, ir nebūtų nuoskaudų. Pamažu mes radome tuos sprendimus, sudarydami galimybę pilietybės grąžinimo forma susitvarkyti tiems mūsų žmonėms išeivijoje, kurie nori turėti Lietuvos pilietybę ir dalyvauti Lietuvos gyvenime būtent kaip Lietuvos piliečiai.
Paskui iškilo klausimas ir dėl jų vaikų. Dabar yra surasta taip pat paprasta, nekomplikuojanti juridinė formulė, numatanti galimybę grąžinti Lietuvos pilietybę asmenims, išvykusiems žinomuoju laikotarpiu iš Lietuvos, pasitraukusiems dėl pavojų, dėl represijų, dėl Lietuvos okupacijos, ir taip pat šių asmenų vaikams. Nėra to, apie ką buvo be reikalo daug kalbama kaip apie dvigubos pilietybės formulę, ir tai labai gerai, kad mes nesudarysime preteksto vėl kam nors reikalauti tokių dalykų ten, kur Lietuvos stabilumui ir nacionaliniams interesams tai būtų pavojinga. Dar liks neišspręstų klausimų, liks komplikacijų, susijusių su lietuviais, gyvenančiais arba gimusiais teritorijose, kurios juridiškai pagal 1920 m. Taikos sutartį priklausė Lietuvai, nors Lietuva tik labai trumpą laiką jas administravo. Liks galbūt klausimų, susijusių su mūsų tremtiniais, kurie turėjo priimti Rusijos pilietybę. Aš manau, kad mes palaipsniui juos išspręsime.
Šiuo metu tai, kas yra teikiama pagrindiniame šeštajame projekte, man atrodo, priimtina, nes jame patikslinama daug techninių klausimų. Kai kurie pasiūlymai, pasirašyti Seimo narių K.Bobelio arba P.Vitkevičiaus, yra nepakankami arba sukeliantys dviprasmiškumą ir komplikacijas. Aš manau, kad reikalavimas dokumento, patvirtinančio, kad kas nors yra lietuvių kilmės, yra nereikalingas, sudėtingas. Nežinau, kaip reikėtų vertinti, jeigu kam nors reikėtų įrodinėti, kad jo močiutė buvo lietuvė ar pan. Man atrodo, svarbesnė nuostata būtų paties žmogaus pasakymo, kad jis save laiko lietuviu. Gyvenančio Amerikoje, Argentinoje, Kanadoje ar bet kur. Tai svarbiau, negu močiutės tautybės įrodinėjimai, kurie būtų pernelyg panašūs į tokį biurokratinį vilkinimą, komplikavimą, kuris iš tikrųjų išeivijos žmones labai dažnai erzina. Šituo požiūriu, jeigu procedūras galėtume supaprastinti, sumažinti tokių savotiškų dokumentų reikalavimą, būtų tikrai naudinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Perduodu E.Jarašiūnui.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas nėra užsiregistravęs diskusijai, taigi pagal Reglamentą jūs jam žodžio perduoti negalite.Taip, jums irgi galima buvo neperduoti žodžio, gerbiamasis Seimo nary Landsbergi. Prašome, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, jūs kalbėsite?
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu mes pritartume kai kurių Seimo narių siūlytiems projekto straipsniams, t.y. 18, taip pat Seimo nario P.Papovo siūlymams 17 straipsniui, t.y. išplėstume dvigubos pilietybės galimybę, tai būtų precedentas, konkrečiai - Rusijos valstybei, suteikti dvigubą pilietybę ir saviems Rusijos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, ir mes negalėtume jiems niekuo paprieštarauti, nes jie sakys: jūs jau esate padarę savo piliečių atžvilgiu, gyvenančių kitose teritorijose. Mes nieko negalėsime paneigti. Todėl pasisakau prieš 17 straipsnio 2 ir 3 punktams teikiamus Seimo nario P.Papovo pasiūlymus ir prieš 18 straipsnį, taip pat prieš K.Bobelio siūlymus. Juo labiau kad tai yra aiškiai įvardyta mūsų Konstitucijoje dėl dvigubos pilietybės. Siūlau pritarti šitam šeštajam projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Aš šiam įstatymo projektui neteikiau jokių pasiūlymų. Mano pasiūlymai buvo pateikti anksčiau, kada buvo svarstymas, tačiau aš juos atsiėmiau. Todėl kolega neteisingai informavo, kad dabar yra pateikti mano kažkokie pasiūlymai. Jokių pasiūlymų dabar nepateikiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėjote ne dėl vedimo tvarkos, bet asmeniniu klausimu. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš repliką. Aš nenorėjau kalbėti, bet mane privertė. Dabar aš susidarau įspūdį, kad lietuvius nori išskirti iš visų kitų tautybių žmonių, kurie prieš karą buvo Lietuvos piliečiai. Pirmiausia nemaišykime. Tautybė ir pilietybė yra du skirtingi dalykai. Lietuvis yra lietuvis, gali turėti Lietuvos pilietybę, gali gyventi ir gyvena daug kitų tautybių žmonių, kurie buvo Lietuvos piliečiai. Mes įsiveliam į labai didelį žaidimą. Sako, tie, kurie per prievartą išvyko. Tai per prievartą iš Lietuvos išvyko žydai, išvyko vokiečiai, išvyko lenkai, išvyko rusai. Mes susiduriame su dviguba pilietybe. Čia įvyks grandininė reakcija ir mus apkaltins nacionalizmu, kadangi mes suteiksime dvigubą pilietybę tik lietuvių tautybės žmonėms, o jeigu kitos tautybės žmogus prieš karą buvo Lietuvos pilietis, mes jam nesuteiksime. Mus apkaltins. O užkulisiuose yra labai paprastai aiškinama. Tie, kurie karo metu, konkrečiai, 1944 m. traukiantis frontui pasitraukė, tai daug jų išmirė, su lietuvybe labai mažai ką bendro turi, bet jie turi vieną tikslą - sugrįžti į Lietuvą ir atsiimti tėvų turėtą turtą. Jeigu ta dviguba pilietybė nebūtų siejama su išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimu, tai būtų galima galvoti labai paprastai. Bet tas išlikęs nekilnojamasis turtas palies ir visas kitas tautines mažumas, kurios gyveno Lietuvoje, tuos, kurie prieš karą turėjo Lietuvos pilietybę. Čia reikia elgtis labai atsargiai.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes be reikalo laužom ietis, keliam tą klausimą, dėl kurio jau esam pasisakę. Balsuodami mes jau esame nutarę, kad tą 18 straipsnį, kuris iš tiesų yra diskutuotinas, kur yra labai įvairių požiūrių, mes atidedam, kadangi jį reikia rimčiau parengti, ir, aš manau, kad mes turėtume numatyti pasekmes. Juk mes priėmėm sprendimą, kad svarstome tai, kas nekelia ginčų. Mes vėl grįžome prie klausimo, dėl kurio balsuodami esame pasisakę. Aš manau, kad turėtume priimti sprendimą dėl šeštojo projekto, o tuos siūlymus, kurie kažkuria prasme yra susiję, tačiau mūsų jau yra nutarta, kad šiuo svarstymu mes tų klausimų nesvarstysime, galbūt palikime šone, tegul padirba komitetai ir tada, kada turėsime parengę sprendimą, turėsime išvadas, aš manau, prie jo grįšime be aistrų ir galėsime normaliai dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Pritardamas ponui E.Jarašiūnui, norėčiau pasakyti, kad reikia baig ti tas kalbas dėl diskriminacijos. Diskriminacija prasideda tada, kada žmogui nelieka pasirinkimo. Jis priverčiamas pasirinkti. O čia mes paliekame žmonėms laisvas rankas, jie gali tapti Lietuvos piliečiais, atsisakę kitos pilietybės. Tai yra protingas sprendimas. Nereikia skatinti to, kad žmonės iš savo meilės Tėvynei padarytų profesiją. Tai nėra profesija. Už tai žmogų reikia gerbti, taip, tačiau profesijos iš to daryti nereikia. Dėkoju.
PIRMININKAS. Šiam klausimui skirtas laikas baigėsi. Jeigu kitu klausimu sutaupysime laiko, tuomet sugrįšime. Jūs šiuo klausimu, gerbiamasis Seimo nary Petrauskai? Mes dar prie šio klausimo grįšime, tuomet jūs galėsite pasakyti repliką.
2sesija71p svarstyti klausimai
Dabar pereiname prie trečiojo darbotvarkės klausimo - Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių tarybų kai kurių deputatų įgaliojimų nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnį” projekto. Pranešėjas - A.Sadkauskas. Pranešėjas - P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl įstatymo projekto jokių pastabų ir pasiūlymų negauta. Todėl siūlau svarstyti.
PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti, prašome užsirašyti. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Konstitucijos 141 straipsnis skelbia, kad kariškiai, sukarintų tarnybų darbuotojai, policijos darbuotojai negali būti savivaldybių tarybų nariais. Tačiau ar šiuo metu reikia priimti šį įstatymą, aš klausimą kelčiau atvirai, ir manau, kad tas klausimas yra visiškai atviras. Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad šio įstatymo iš viso nereikia priimti. Ir štai kodėl.
Tie žmonės, kurie yra minimi šiame įstatyme, t.y. krašto apsaugos sistemos, policijos, vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai, lygtiniai ir kitų sukarintų bei saugumo tarnybų apmokami pareigūnai tais sunkiais metais labiausiai pasiaukojo atkuriant Lietuvos valstybingumą. Jie yra labiausiai nusipelnę Lietuvos valstybei. Prisiminkime muitininkus, prisiminkime mūsų tuo metu dirbusius Valstybinės autoinspekcijos darbuotojus, prisiminkime krašto apsaugą, prisiminkime Medininkų tragediją, kada žmonės už šią tarnybą mokėjo krauju. Dabar mes juos norime nušalinti nuo dalyvavimo valstybėje. Aš manau, kad mes šito negalim ir neturim daryti.
Ar yra tam teisinis pagrindas? Teisinis pagrindas yra. Jūs gerai žinote, kad yra įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo”, kurio 3 straipsnis skelbia: “Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų deputatų savivaldybių tarybų statusus, galioja tol, kol išrinktas Seimas nenuspręs ko kita”. Taigi aš ir siūlau nenuspręsti ko kita, o leisti šitiems labiausiai Lietuvos valstybingumui nusipelniusiems žmonėms dirbti iki kadencijos pabaigos. O įvyksiančiuose rinkimuose, kurie netrukus įvyks, laikytis Konstitucijos reikalavimo. Šiuo atveju mes Konstitucijos nepažeidžiam, nes, kaip minėjau, įstatymas jiems dirbti leidžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau patikslinti. Jūs siūlote Konstitucijos 141 straipsnio nevykdyti?
A.BALEŽENTIS. Aš siūlau jį vykdyti, bet remiantis įstatymo “Dėl Konstitucijos įsigaliojimo” 3 straipsnio nuostatomis. Todėl šiandien siūlau nesvarstyti ir šito įstatymo nepriimti.
PIRMININKAS. Konstitucija yra tiesiogiai veikiantis įstatymas. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai! Aš labai norėčiau žinoti ir, aišku, šiam įstatymui pagrindas būtų tada, jeigu būtų tikrai nustatyta, kad visose savivaldybėse ar bent didžiojoje jų dalyje projekto 1 straipsnyje minimi asmenys, t.y. tie, kurie atlieka karinę arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą policijos ar kiti pareigūnai yra labai pasyvūs ir visiškai nedalyvauja savivaldybių darbe. Jeigu būtų tikrai remtasi tokiais duomenims ir jeigu jie būtų, tada būtų tam tikras niuansas, dėl ko šis klausimas svarstomas. Aš žinau, kad šitie žmonės, nepaisant viso kito darbo, jį dirba. Konstitucija yra šventas dalykas, ir čia ginčytis negalime. Bet vis dėlto tas 3 straipsnis dėl įsigaliojimo kalba apie Seimo sprendimą. Vadinasi, kol kas, iki šios dienos (Konstitucija juk priimta praeitų metų pabaigoje), daugiau kaip pusmetį ta situacija buvo ir mes dėl to labai nesipiktinom, kadangi tai atitiko kitus įstatymus, kurie lydėjo ir buvo šalia Konstitucijos. Tai galbūt ironijos čia taip pat nereikėtų.
Pats rimčiausias, mano nuomone, argumentas yra tas, kad iš tikrųjų savivaldybėms liko dirbti labai nedaug. Pavyzdžiui, ar šitoks sprendimas nepanaikins galutinai kvorumo tarybose? Jeigu mažiau darbingi žmonės bus tarybos nariais, o darbingi bus pašalinti... Aš labai norėčiau, kad tiek projekto rengėjai, tiek pateikėjas ponas P.Papovas taip pat pabandytų įvertinti tuos dalykus ir pasirinktų mažesnę, o ne didesnę blogybę. Priėmus tokį įstatymą ir, mano nuomone, likus neilgam laikui iki naujųjų rinkimų (aišku, čia daugumos prerogatyva ir sprendimas dėl naujų savivaldybių rinkimų yra jų rankose), vis dėlto jiems liko tikrai mažesnė darbo dalis ir tam tikrų komplikacijų tikrai gali būti, jeigu pačiu artimiausiu metu tas įstatymas bus priimtas. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Baigiamajam žodžiui kviečiu pranešėją.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviesčiau ne politizuoti dėl šio įstatymo projekto, o vis dėlto laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Rėmimasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 3 straipsniu yra nepilnas, reikia remtis ir 2 straipsniu, t.y. įstatymai arba jų dalys galioja tiek, kiek neprieštarauja Konstitucijai. Praktiškai dabar negalioja tų deputatų, kuriems Konstitucija draudžia būti deputatais, įgaliojimai. Jie negalioja, tačiau nėra mechanizmo dėl jų nutraukimo. Dėl to šis įstatymas ir siūlomas, nes į mus kreipiasi savivaldybės, jos Konstitucijos laikosi, ir patys deputatai taip pat supranta, kad jie jau ne deputatai. Tačiau kaip tą klausimą dėl jų deputatystės nutraukimo išspręsti? Todėl mes ir siūlom tokio turinio įstatymo projektą, ir kviesčiau pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų du - už, du - prieš. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Aš vis tiek labai norėčiau iš kolegos P.Papovo išgirsti, ar tikrai tie žmonės yra labai nedarbingi, kad būtinai reikia nutraukti jų įgaliojimus savivaldybėse, ir ar tikrai tas veiksmas yra prasmingas, kai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dabar kalbame dėl balsavimo motyvų. Paklausti galėsite per pertrauką.
V.PETRAUSKAS. Pritariu, sutinku. Tuoj pat baigiu. Iš tikrųjų ar mes, priimdami tą įstatymą, tikrai pagerinsime savivaldybių darbą?
Aš be didesnių agitacijų vis dėlto asmeniškai šiuo klausimu susilaikysiu, nes, mano nuomone, motyvai nėra visapusiškai išnagrinėti. Dėkui.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registracija prasidėjo. Posėdyje dalyvauja 90 Seimo narių. Prašau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad šiam projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Balsavimas prasidėjo.
Už - 46, prieš - 24, susilaikė 6. Po antrojo svarstymo pritarta.
Sutaupėm laiko, grįžtam prie 2 darbotvarkės klausimo. Kviečiu pasakyti repliką Seimo narį V.Petrauską. Prašom. Ir kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį R.Markauską baigiamajam žodžiui.
Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju Seimo Pirmininko pavaduotojui, kad prisiminė. Aš norėjau pasakyti repliką anksčiau. Ir labiausiai noriu kreiptis į kolegą Seimo narį poną A.Albertyną. Gal ir gali būti tos grandininės reakcijos ir priešpriešos, visko gali būti, bet man atrodo, visko to bus mažiau, jeigu mes patys kuo mažiau gilinsimės į šitą problemą ir kuo mažiau kelsime emocijų šiuo tikrai problemišku klausimu. O jeigu mes tiktai kalbėsime apie galimą priešpriešą, galimą piktumą ir galimą neigiamą nuostatą, tai tada viso šito bus daugiau. Tai daug kas, mielieji kolegos, priklauso nuo mūsų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau padėkoti Seimo nariams už pasiūlymus. Mūsų darbo grupė tuos pasiūlymus išnagrinės. Man patiko pasiūlymas atsisakyti dokumentų dėl tautybės įrodymo. Tai tikrai galbūt specifinis klausimas, aš sutinku su tuo. Mes pagalvosime, priimsime kažkokį sprendimą ir trečiajam svarstymui pateiksime projektą su visais pasiūlymais ir alternatyvomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti, ar galime pritarti po antrojo svarstymo bendru sutarimu? Negalim. Dėl balsavimo motyvų prašom. 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šito įstatymo yra gauta tikrai daug pasiūlymų, papildymų, tačiau tai yra tik antras jo svarstymas, ir, manau, darbo grupė ir atskiri žmonės, kurie dirba prie šio įstatymo, juos išnagrinės. Todėl šiandien aš tikrai siūlyčiau pritarti po antrojo svarstymo ir tęsti tolesnį įstatymo priėmimą kitą kartą.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Palaikau savo kaimyno iš šiaurinės pusės mintis.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Seimo narys A.Bendinskas prieš? Seimo narys R.Dagys prieš? Taigi prieš nėra norinčių pasisakyti.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”.
Už - 55, prieš - 8, susilaikė 8. Taigi po antrojo svarstymo pritarta. Dabar žodis pareiškimui suteikiamas gerbiamajam Seimo nariui V.Landsbergiui.
V.Landsbergis.Tėvynės Sąjungos politinės tarybos pareiškimas
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums perskaityti vakar padarytą, bet dar, atrodo, neišplatintą Tėvynės Sąjungos politinės tarybos pareiškimą “Dėl įtampos visuomenėje didinimo artėjant Rusijos kariuomenės išvedimui.
Padažnėjus tautinės nesantaikos kurstymams, dabar Vilniuje pradėti platinti lapeliai, plūstantys LDDP ir A.Brazauską, grasinantys atpildo valanda, reikalaujantys, kad kartu su Rusijos kariuomene pasitrauktų ir dabartinė teisėta Lietuvos valdžia. Tai daroma tuo pat metu, kai LDDP dauguma Seime siūlo priimti primityvius represinius įstatymus dėl susirinkimų ir demonstracijų, dėl nepaprastosios padėties ir kitus, kuriais bus nesunku įvesti tariamai teisėtą valdančiosios grupuotės diktatūrą. Įtampos didinimas, blaiviau ir demokratiškiau galvojančių LDDP narių įgąsdinimas turi palengvinti skubotą tų įstatymų priėmimą ir naudojimą, galbūt net Rusijos kariuomenės Lietuvoje įteisinimą arba jos įvedimą iš naujo, jeigu provokatoriai pradėtų smurto veiksmus. Mes matome daugelį tų dalykų kartu su naujaisiais neapykantą kurstančiais lapeliais kaip KGB koordinuojamą raudonai rudų ekstremistų veiklą. Kviečiame Lietuvos valdžią atskleisti provokacinių veiksmų autorius ir pasipriešinti jų tikslams.” Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Pareiškimą padarys Seimo narys L.Milčius.
L.Milčiaus. pareiškimas
L.MILČIUS. “Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ponui A.Šleževičiui, Lietuvos Respublikos Seimui. Pareiškimas. Dėl skurdo plitimo grėsmės.
Susitinkant ir priimant rinkėjus apygardoje bei Seime, vis dažniau tenka išgirsti žmonių skundų dėl nepakeliamo skurdo ir negalėjimo nors varganai prasimaitinti. Tą patį byloja ir gaunami laiškai. Žmonės atsisako elektros, dujų, šildymo. Lėtai didėjančios pensijos ir socialinės pašalpos neapima visų skurstančių žmonių, o socialinės globos ir rūpybos tarnybos nepajėgia šių skaudžių problemų išspręsti vietoje. Jų pačių darbuotojų maži atlyginimai, dažniausiai neturi transporto ar lėšų nuvykti į atokesnes vietas, o ir finansinės, ir materialinės galimybės padėti yra mažiau negu kuklios. Paminėsiu tik kelis pavyzdžius. V.Mačiulis iš Raudondvario rašo: “Kaip toliau gyventi, nežinau. Nusipirkti nieko negaliu, maistas ir drabužiai pabrango šimtus kartų”. A.Lichačiova iš Kėdainių atvažiavo į Seimą apimta nevilties, nes iki pensijos liko dar keli mėnesiai, o bedarbio pašalpos jau negauna. Tas pats klausimas - kaip toliau gyventi su nepilnamečiu sūnumi?
Ne ką galėjau pažadėti bedarbiui V.Palavinskui iš Raudondvario, invalidui J.Dolotovui iš Batniavos ar be sveikatos likusiai J.Džemedžionienei iš Čekiškės bei daugeliui kitų. Manau, kad tokių pavyzdžių apsčiai išvardytų ir kiti Seimo nariai tiek miestuose, rajonų centruose, tiek ir kaimuose. Tai yra per paskutinius mėnesius sutrikdytos finansų sistemos pasekmės. Todėl prašau Ministrą Pirmininką pateikti realius duomenis apie Lietuvos gyventojus, gyvenančius skurdžiai, nes vidutiniai statistiniai duomenys neatspindi tikrosios padėties. Taip pat pateikti Vyriausybės konkrečių veiksmų programą skurdo plitimui sustabdyti ir jam likviduoti. Jokios visuomeninės ar labdaringos veiklos pastangos pačių skaudžiausių socialinių problemų neišspręs, o jų ignoravimas ar atidėjimas vėlesniam laikui sukels tik didesnį nusivylimą esama valdžia arba dar blogiau - nekontroliuojamus socialinius sprogimus.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar žodis replikai suteikiamas gerbiamajam Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro yra momentų, kai tylėti negalima. Ką tik buvo pademonstruotas lyg ir rūpinimasis demokratiškai išrinkta valdžia, rūpinimasis tuo, kad kažkas kelia įtampą. Bet pareiškimas, kuris buvo perskaitytas, pats yra tam tikras įtampos elementas. Prašom įsiklausyti, kokie yra kaltinimai, kokios formuluotės. Iš vienos pusės, kalbama apie dabartinę teisėtą Lietuvos valdžią, o jau kitame sakinyje - apie valdančiosios grupuotės diktatūrą. Na, dovanokit, ar suderinami tokie dalykai? Bet čia autorių teisė. Toliau. Vėl Rusijos kariuomenės išvedimas. Tai argi ne tam tikrų jausmų kėlimas (cituoju): “galbūt net Rusijos kariuomenės Lietuvoje įteisinimas arba jos įvedimas iš naujo”. Tai kas čia - ar ne gąsdinimas, ne įtampos kurstymas? O atseit pareiškimas už tai, kad būtų gražiau, kad būtų viskas tvarkoje. Na, galvokim, ką darom, gerbiamieji kolegos. Ir priimkim atsakomybę už tokius pareiškimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pertrauka.
Pertrauka
2sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Kolegos, informacija svečiams, kad pradedamas Seimo posėdis, todėl prašytume sėsti į jums skirtas vietas.
Svarstome 4 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Primenu, kad tai trečiasis svarstymas ir balsavimas. Trečiasis svarstymas ir balsavimas yra pradedamas. Kviečiame į tribūną pranešėją Seimo narį V.Andriukaitį.
Seimo nary Griciau, Seimo nary Gaška, nugaros atsukimas - didžiausias nepagarbos ženklas ir pranešėjui, ir posėdžio pirmininkams.
Prašau, Seimo nary Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, leiskite pristatyti trečiajam svarstymui Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimus ir papildymus. Noriu atkreipti dėmesį, jog praeitą ketvirtadienį 11.30 val. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete po antrojo svarstymo buvo oficialus pasitarimas, kuriame dalyvavo komiteto, pakomitečio nariai, specialistai ir ministerijos atstovai, Vyriausybės atstovai. Jokių papildomų alternatyvų negauta. Atsakyta į tuos klausimus. Dalyvavo, deja, iš suinteresuotų tik vienas Seimo narys V.Astrauskas. Kitų Seimo narių nebuvo, alternatyvų jokių negauta, vadinasi, po antrojo svarstymo galime apibendrinti, kad trečiajam svarstymui jokių alternatyvių pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašytume registruotis. Registracija pradėta. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija pradėta. Jums išdalytas dokumentas, datuotas 31 d., kuriame yra du punktai - 1 ir 2, kurie keičia 11 ir 15 straipsnius.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 punkto? Prašom. 11 straipsnį papildyti antrąja dalimi. Dalis įvardyta. Prašom, kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš pasisakyčiau prieš 11 straipsnio papildymą antrąja dalimi štai kodėl. Jeigu norima užkirsti kelią, kad dabar privatizacijos metu vaistinių neprivatizuotų tie žmonės, kuriems galbūt nereikėtų šito padaryti, tai šita norma iš viso užkerta teisę žmogui, neturinčiam farmacinio išsilavinimo, būti vaistinės savininku. Ir aš iškelčiau tokį klausimą. Tarkim, praėjus kuriam nors laikui, farmacininko sūnus ar dukra paveldėjimo teise turėtų paveldėti iš savo tėvų vaistinę. Ką jis turės daryti? LDDP ją konfiskuoja, taip reikėtų suprasti?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gal aš taip aštriai nekalbėsiu - kam būtinai LDDP? Man atrodo, ir LDDP nariai, ir frakcija yra suinteresuota, kad Farmacijos įstatymo pataisos būtų korektiškos ir atitiktų visų nuomonę. Aš pasisakiau jau antrojo svarstymo metu dėl šios pataisos įrašymo. Manau, kad 11 straipsnį galima išbraukti, nes ši pataisa nereikalinga, ypač po to, kai mes pakeitėme įstatymo dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo 20 straipsnį. Faktiškai visos valstybinės vaistinės bus privatizuojamos uždaro aukciono būdu ir praktiškai visos vaistinės, kurios iki šiol buvo valstybinės, priklausys farmacininkams.
Tačiau aš suinteresuotas tuo, kad Lietuvoje kurtųsi naujos vaistinės, visiškai privačios, naujos vaistinės. O farmacininkas neturi tiek pinigų, kad galėtų įkurti atskirą savo vaistinę. Tai savivaldybė. Juk savivaldybės meras nėra farmacininkas. Jis samdo farmacijos valdytoją, kad dirbtų toje vaistinėje. Ir mes leidžiame valstybines akcines vaistines kurti. Valstybinė akcinė vaistinė taip pat samdo savo farmacininką, valdytoją farmacininką. Tai kodėl privatininkas, turintis kapitalo, negali samdyti farmacininko valdytojo, kad jis valdytų tą vaistinę? Ir manau, jokio nusikaltimo čia nebus, ir tas valdytojas farmacininkas turės teisinę atsakomybę už prekybą vaistais. Todėl aš siūlau šį straipsnį išbraukti, o 15 straipsnis labai reikalingas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Taip, 2 pasisakė prieš. Dabar gali kalbėti 2 už. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pasisakau už. Motyvai aname svarstyme buvo pasakyti. Aš tik noriu, gerbiamieji kolegos, priminti jums tai, kad komitete svarstant pirmą kartą iš tikrųjų buvo tam tikrų abejonių, nuomonės pasiskirstė įvairiai, tačiau mes specialiai atidėjom posėdį kitai savaitei, pakvietėm daug specialistų, paprašėm atitinkamos literatūros, informacijos, kaip sprendžiami šitie klausimai Europos šalyse. Ir antrą kartą po to, kai mes išsiaiškinom, balsavimo metu nepakilo nė viena ranka prieš, taip pat ir kolegos K.Kuzminsko, kuris šiuo metu kalba prieš.
Man labai norėtųsi, gerbiamieji kolegos, kad jūs dar kartą atverstumėte, kas abejoja, ir paskaitytumėte tuos priedus, kurie yra pridėti prie šito. Ten yra labai aiškiai išdėstyti motyvai ir kokios politikos dabar šiuo atžvilgiu laikomasi išsivysčiusiose Europos šalyse, į kurias mes pretenduojame. O apie tai, kad kalbama, jog bus žlugdomas vaistų tiekimas, - priešingai, čia ne prieš didmeninę prekybą, ne prieš sandėlius. Prašom, bus sveikintina, jeigu kas nors tuo užsiims.
Dėl privatizacijos straipsnio. Žinoma, galima būtų sutikti, kad iš dalies, bet kartosis tas dalykas. Bet čia netrukdo, juk mes pabrėžiam vieną labai esminį dalyką, kad vaistinės savininkas turi turėti aukštąjį farmacinį išsilavinimą.
Ir kolegai K.Skrebiui aš norėčiau atsakyti, jog pagal šitą įstatymą savininko vaikas iš tikrųjų negalės perimti, o jeigu jis norės, kad šitas būtų perimta, jis turės baigti mokslus, kaip priklauso civilizuotuose kraštuose. Aš siūlau balsuoti už pirmąją ir antrąją straipsnio dalį. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Pašalinius prašyčiau palikti balsavimo salę.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš diskusijos matyti, kad mes visą laiką norim nustebinti pasaulį savo žinojimu ir savo nauja praktika, kurią mes įvedam. Aš dar kartą kartoju, kad sveikata - tai ne prekybos objektas, ir čia privatizacijos panacėja, kurią dėsto, švelniai pasakius, gydytojai, man kelia, be abejo, tiktai nuostabą. Juo labiau kai reikia tą savo panacėją ginti tarp kvalifikuotų specialistų. (...) gerbiamasis K.Kuzminskas nedrįsta tų pačių argumentų išdėstyti ir nebalsuoja prieš šitą įstatymą, o dabar mes girdim kitokius pasisakymus.
Vis dėlto aš dar norėčiau priminti, kad vaistinė - tai yra gydymo sudedamoji dalis, ji pateikia vaistus vartotojui. Ir klaidos gali būti daromos ne vien tiktai todėl, kad yra pikta valia, bet ir iš nežinojimo. Todėl šita nuostata jau veikia daugelyje pasaulio valstybių. O Jungtinėse Amerikos Valstijose yra reglamentuojama kitais įstatymais taip, kad praktiškai to nepadarytumėt dėl visiškai kitų priežasčių. Lygiai taip pat pasirodė ir gerbiamosios Stašaičio giminaitės, “Vokiečių” vaistinės pagrindinės savininkės, argumentacija, kai ji tikino komitetą du kartus pasakiusi, kad ji darys klaidų dėl savo nežinojimo. Todėl aš siūlau būtinai palikti šitą straipsnį. Ir nespekuliuoti žmonių sveikata bei nenuodyti jų. Ir prašyčiau gydytojų laikytis profesinės etikos. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai! Du nariai pasisakė už, du - prieš. Replikos nenumatytos. Asmeniniu klausimu bus galima kalbėti po balsavimo. Negalima replikuoti. Atleiskite, aš negaliu laužyti Reglamento. Bet asmeniniu klausimu galėsite kalbėti po balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi atvyko daug naujų Seimo narių, prašyčiau registruotis dar kartą. Registracija pradėta. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis, paskui jūsų balsas bus neįskaitytas kompiuteryje, jeigu jūs neužsiregistruosite. Seimo narys A.Bajoras nesiregistruoja specialiai. Primenu, kad straipsniai priimami balsavusiųjų dauguma. Išsiaiškinome naujajame Statute. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 11 straipsnis būtų papildytas antrąja dalimi taip, kaip siūlo autorius, tas spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Pridėsime, pranešėjo balsas pridedamas. Jau balsavo už jį? Gerai. Už - 43, prieš - 16, susilaikė 6. Pirmajam punktui pritarta. 11 straipsnis yra papildytas. Ar yra norinčių kalbėti dėl 2 punkto?
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl 2 punkto jokių papildomų pasiūlymų negauta, siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ar norinčių kalbėti dėl 2 punkto yra? Nėra. Ar galima laikyti, kad 2 punktui pritarta? Pritarta. Taip. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Dar nori kalbėti dėl viso įstatymo pakeitimo ir papildymo. Kas pageidautų kalbėti, prašome kalbėti dėl viso. Galima iki 5 - už, 5 - prieš. Pirmasis - Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Pasiūlymas, kad vaistinėms vadovautų tik farmacininkai. Kitas dalykas, kad patalpa gali priklausyti kokiam nors savininkui ir vaistininkas gali nuomoti patalpą, baldus ir t.t. Čia to niekas nedraudžia. Ir manau, nereikėtų tų dviejų dalykų painioti: paties namo nuosavybės, sakysime, pačių kai kurių įrengimų nuosavybės su tuo, kad yra leidžiama vaistus laikyti, išdavinėti tik farmacininkui. Ta prasme tiktai farmacininkas gali vadovauti pačiai vaistinei. Ne patalpos savininkas būti, ne įrengimų, bet pačių vaistų. Vaistų laikymas turi būti tik vaistininko priežiūroje. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš kai kurių čia pasisakiusių aiškiai galima suprasti, kad, matyt, taip ir balsavo sumaišydami vaistinės darbuotojo, farmacininko ir vaistinės savininko sąvokas. Juk nė vienas vaistinės savininkas, neturėdamas farmacinio išsilavinimo, niekada nesiims farmacinės veiklos, niekada nepradės vaistų gaminti arba jų realizuoti, pardavinėti žmonėms. Taip nėra ir nė vienoje kitoje šakoje. Paimkite bet kurią gamyklą. Nė vienas savininkas nesiims tos veiklos, jeigu jis... Nesiims, pavyzdžiui, nei batų siūti, nei raketų gaminti, jeigu jis nebus nei batų, nei raketų specialistas. Savininkas gali pasamdyti bet kurį asmenį, ir, aišku, kiekvienas savininkas samdys tiktai aukštos kvalifikacijos specialistą ir, ko gero, aukštesnės kvalifikacijos specialistą negu gretimoje valstybinėje vaistinėje, kad ji galėtų konkuruoti. Be to, priimdami tokias nuostatas mes užkertame galimybę vystytis toms vaistinėms. Nes vaistinės savininkas, kaip čia buvo paminėta kai kurių žmonių kalbose, yra ne amžinas, o įrengimai yra sudėtingi, brangūs ir štai, sakysime, savininkas nusipirkęs turės pusvelčiui parduoti. O jeigu staiga mirė savininkas. Kas bus? Vadinasi, vaistai irgi turi galiojimo terminus. Tuos vaistus reikės parduoti pusvelčiui. Aš pasisakyčiau taip pat ir prieš antrąją dalį todėl, kad antrosios dalies 15 straipsnyje įrašomas biurokratinis valstybės valdininkų monopolizmas. Nes niekur neparašyta, kad valstybė, jos valdininkai nepakels vaistų kainos tiek, kad tie vaistai bus žmonėms neįkandami. Jau dabar taip padaryta. Pažiūrėkite į valstybines vaistines ir pamatysite. Apsilankykite valstybinėse vaistinėse, pažiūrėkite, ką daro žmonės, atėję į tas vaistines. Dažnas išeina be vaistų. Pamatęs jų kainas, jis apsisuka ir panarinęs galvą išeina. Tai ar protingas vaistinės savininkas, matydamas, kad tokia yra situacija ir norėdamas uždirbti, nemažins kainų? Faktiškai mes kalbėkime tiktai apie tai, kad valstybė turėtų nustatyti aukščiausią kainos ribą, kurios negalima peržengti. Bet jokiu būdu ne kainų nustatymą. Nustatinėdami kainas mes kaip tik žlugdome visą farmaciją ir suduodame smūgį žmonių gerovei. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Labai gaila, kad manęs neparėmė dauguma Seimo narių ir balsavome, kad paliktume šį straipsnį. Ir profesorius V.Astrauskas tikrai nesuprato manęs. Jokiu būdu vaistinės valdytoju vaistinėje negali dirbti ne farmacininkas. Turi būti farmacininkas. Tačiau, man atrodo, tas investitorius, kuris savo vaistinę įkuria, finansuoja medikamentų pirkimą, moka atlyginimus tiems farmacininkams... Tai, man atrodo, čia jokio ryšio su medikamentais neturi. Aišku, bus tokių nuomonių, kad ir tas savininkas gali daryti spaudimą farmaciniam valdytojui, kad narkotinių medžiagų platinimas čia yra. Pavyzdžiui, ir farmakopėja, į kurią neįeinantys vaistai pasaulyje visur yra uždrausti galbūt net vartoti. O gali būti tokia nusikalstama veikla, kad savininkas tuos medikamentus veš į Lietuvą ir pardavinės pigiau kaip medikamentus, darys biznį. Aišku, visa tai reikia numatyti, kad būtų baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso įstatymus. Griežta bausmė už medikamentų platinimą ir pardavinėjimą, tačiau už viską turės atsakyti valdytojas, o valdytojas automatiškai bus susietas su savininku ir to neleis, kad jam tektų teisinė atsakomybė. Todėl aš pasisakau prieš šį įstatymą, ypač kadangi šis punktas priimtas. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Skrebys. Prašome.
K.SKREBYS. Aš dar kartą agituoju balsuoti prieš šitą įstatymą ir galiu pateikti netgi labai kuklų pavyzdėlį. Jeigu mes pažiūrėsime į vaistų kainas “Vokiečių” vaistinėje, kuri yra senamiestyje, kad ir faliminto analogo (tikiuosi, tribūnoje stovintis Seimo narys žino tą vaistą), ir pažiūrėsime to vaisto analogo kainas vaistinėje prospekte, kuri yra šalia Sveikatos apsaugos ministerijos, palyginimas bus, deja, “Vokiečių” vaistinės naudai. Taip pat galima būtų paklausti, ar gali turėti kurio nors banko akcijų bei būti banko savininku asmuo, neturintis finansinio išsilavinimo. Juk tai irgi susiję su tam tikra, sakyčiau, gana didele rizika. Ir dar vienas toks grynai retorinis argumentas būtų. Lietuvių literatūros klasikas Vienuolis Žukauskas pagal mūsų įstatymą nebūtų galėjęs paveldėti savo tėvo vaistinės, nes aukštojo farmacinio išsilavinimo jis neturėjo.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašome.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji, aš čia nenorėčiau minėti tų argumentų, kuriuos aš jau prieš tai pasakiau, aš tik noriu akcentuoti tai, kad vis dėlto sveikata - ne pasipelnymo įrankis, ir man malonu, kad toks įstatymo projektas yra pateiktas. Ir kad nebūtų įmami viršpelniai iš mūsų brangiausio turto - sveikatos, kai žmogus, prispaustas bėdos, mokės bet kokius pinigus, kad tik gyvas išliktų. Tai, vadinasi, gyvybiniai interesai.
Antra, norėčiau priminti interesus, kuriuos perskaitė antrajame svarstyme, pretenzijas privatizuoti geriausias vaistines. Ir, aišku, pritariu čia pasisakiusiam, kad jeigu jam bus nenaudinga pardavinėti, ten batus pardavinės, bet ne vaistus. Tai visiškai aišku, tai yra aiškus interesas. Ir noriu konstatuoti, kad malonu, kai Tėvynės Santara taip viešai neremia Lietuvos tęstinumo principo. Principo to, kuris buvo įtvirtintas dar prieš karą, kuriuo nebuvo leidžiama ne farmacininkui turėti vaistinių.
PIRMININKAS. Prašome kalbėti apie įstatymą.
R.J.DAGYS. Tai malonu pastebėti. Siūlau kaip tik ištikimai laikytis savo tradicijų ir toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom vengti politinių pasisakymų ir kalbėti apie įstatymą. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, susidarytų įspūdis, kad du dalykai yra suplakami į vieną. Visi sutinkame, kad dirbti, aptarnauti, atleidinėti ir visa kita turi tik farmacinį išsilavinimą turį asmenys. Bet visiškai kitas dalykas yra priklausomybė, techninis maitinimas, ūkinis maitinimas. Pas mus labai keistai atrodo, mes gal įpratę, kad ligoninės pirmasis asmuo, vadovas, būtinai gydytojas. Bet juk užsienio šalyse yra direktorių, neturinčių gydytojo išsilavinimo. Ir jis turi sukomplektavęs personalą, už tai yra atsakingas ir atlieka savo darbą. Mes negalime sakyti, kad Fordas būtinai privalėjo būti automobilininkas. Jis, kiek žinau, net nemokėjo automobilio vairuoti ir visa tai nieko nešokiruoja. Todėl aš manyčiau, kad padaryti farmacininko profesiją paveldimą, ir į gerbiamojo V.Andriukaičio šypseną atsakau maždaug taip, kad mes jau padarėme, mūsų nelaimei, gydytojo profesiją beveik paveldimą. Tai tikrai nėra tikslinga. Priešingai, vaikai privalėtų eiti tėvų pėdomis ir paveldėti tą profesiją. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Visi, kurie norėjo kalbėti dėl motyvų, jau pasisakė. Taigi prašome dar kartą registruotis, po to balsuosime rankų pakėlimu. Registracija pradėta. Vardinio balsavimo gali reikalauti tiktai frakcija arba komitetas. Primenu jums. Aš negirdžiu nė vienos frakcijos, kuri reikalautų vardinio balsavimo. Šūksniai iš vietos manęs visiškai nedomina. Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Laisvės frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Deja, jūsų frakcija neregistruota, negaliu priimti jūsų pasiūlymo. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šitą įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Už - 47. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių 12.
PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo”, 47 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš ir 12 susilaikius, yra priimtas. Dėkojame pranešėjui. Klausimas baigtas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū. Aš norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams ir norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuva nenusmuko žemiau 1937 metų lygio, išlaikė tą lygį. Dėkoju visiems balsavusiems, ir, žinoma, tų kolegų motyvai, kurie buvo dėstomi prieš, turbūt bus stenogramose palikti.
PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkės 5 punktą.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pirmininke...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš jus puikiai matau!
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pirmininke, jūs privalote man duoti žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš jus puikiai matau, jūs palaukit, kol jums žodis bus suteiktas.
A.BALEŽENTIS. Jūs neturite jokios teisės neduoti man žodžio replikai po priimto įstatymo.
PIRMININKAS. Taip, po balsavimo replikos nepriimamos.
A.BALEŽENTIS. Tai priimamos. Pagal Reglamentą priklauso replika. Prašom duoti žodį, prašom nepažeidinėti Reglamento, gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Reglamente nenumatyta, man Seimo Pirmininkas paaiškino. Kviečiame Seimo narį G.Paviržį. Svarstome darbotvarkės 5 punktą.
K.KUZMINSKAS. O kaip... Jūs man žadėjote po balsavimo.
PIRMININKAS. Asmeninį motyvą prašau. Vieną minutę, Seimo nary Pavirži. Seimo narys K.Kuzminskas asmeniniu klausimu. Prašome.
K.KUZMINSKAS. Kadangi svarstant farmacijos pataisų įstatymą buvo minėta du kartus mano pavardė. Taip, komitete aš susilaikiau. Bet kadangi aš nesu koks nors diktatorius ir ne vienas sprendžiu šį klausimą, šis mūsų įstatymas buvo svarstomas ir platesniame rate. Man buvo pavesta pakartotinai iškelti tą klausimą. Todėl, kad man čia jokių įžeidinėjimų nebūtų, kad aš komitete viena darau, po to vėl ką nors... Pas mus yra kolektyvas. Ačiū.
2sesija71p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad Seimo nario K.Kuzminsko paaiškinimas paaiškino situaciją. Manau, kad galime atkreipti dėmesį. O dabar kviečiame Seimo narį G.Paviržį. Svarstome darbotvarkės 5 punktą. Kadangi tai yra pirmojo, antrojo svarstymo tęsinys, prašyčiau labai trumpai pareferuoti, jeigu yra padaryta kokių nors pakeitimų. Aš tuojau įjungsiu kompiuterį norintiems dalyvauti diskusijoje. Kompiuteris bus užblokuotas po to, kai pranešėjas ištars paskutinį savo žodį. Prašome į mikrofoną. Negirdėti, kažkas atsitiko mūsų technikai. Garsiau, būkit malonus.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, buvo alternatyviai pasirinktas komiteto pasiūlymas, o ne Vyriausybės. Ir mes dabar papildome savo variantą dar viena dalimi. Jūs turite išdalytą. Tai liepos 2 d. išplatintas įstatymo projektas Nr.1693. Jo esmė ta, kad susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė atitinkamo kolektyvo darbuotojų, o konferencija, jei joje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 delegatų. Šis tekstas buvo ir aną kartą, tačiau dabar mes papildome, kad gali spręsti šis teisėtas susirinkimas ir priimti tik 3/4 susirinkusiųjų balsų dauguma. Daugiau nėra pakeitimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, prašome tada pailsėti, kol bus pirmasis ir antrasis svarstymas. Jeigu suspėsite šiandieną, tai gausite baigiamąjį žodį. Seimo narys R.Dagys. O klausimą numatyta svarstyti iki 12.50 val.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia tos pataisos, kurios pateiktos, yra kaip kompromisas, priimtas dėl to, ką praėjusiame svarstyme gerbiamasis K.Uoka pasiūlė, kad iš tikrųjų turbūt sprendimas dėl streiko skelbimo turėtų būti vis dėlto priimamas didesne kvota negu pusės. 3/4, man atrodo, buvo visiškai logiškas pasiūlymas, todėl mūsų komitetas ir pakomitetis tokiam pasiūlymui pritarė. Aš siūlau jums tam irgi pritarti. Nors kartu noriu pasakyti tą pačią savo abejonę, kad vis dėlto šitokį įstatymą reikėtų svarstyti mūsų nutarimo dvasioje, koreguoti visą kolektyvinių ginčų ir susitarimų sistemą per kelis įstatymus. Bet, jeigu yra toks prašymas Teisingumo ministerijos, kad reikia vis dėlto detaliau reglamentuoti bent jau tam laikotarpiui, kol bus priimtos kitos pataisos, galima būtų sutikti su tokia pataisa. Aš siūlau pritarti ir kuo skubiau už jį balsuoti bei išspręsti šią problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Prašome.
K.DIRGĖLA. Jeigu kalbame apie komiteto pasiūlymą (...), būtų galima iš dalies pritarti tokiai nuostatai. Ir dar noriu Seimo nariams priminti, kad vengimas, bijojimas ar saugojimasis streikų - tai dar kartą noriu pakartoti - mechanikoje norint, kad nesprogtų garo mašina, daromi specialūs ventiliai, o jeigu mes tą ventilį per stiprų padarysime, tai sprogs visa garo mašina. Tai tas pats yra streikai. (...) padalinyje įvyksta, tą problemą sužinos platesnis ratas, nes dažnai administracija tą konfliktą stengiasi nuslėpti, ir žmonės, inicijuojantys to konflikto aiškinimąsi, yra persekiojami ir jaučia visokeriopą spaudimą. Tai kuo anksčiau visuomenėje viskas bus sužinoma, tuo greičiau tas klausimas bus išspręstas. Jeigu neteisūs streikuotojai, tai kitas dalykas, yra kitas sprendimo būdas, atsakingi streiko skelbėjai. Tai nereikia bijoti tų dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, streikai yra viena iš svarbiausių darbuotojų laisvių. Tik streikuodami Vakarų pasaulio valstybių žmonės išsikovojo geresnį gyvenimą. Manau, kad ir mūsų dirbantieji pasieks geresnes sąlygas pasinaudodami teise streikuoti. Žinoma, tai, kad susirinkimas, norint paskelbti streiką, laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė atitinkamo kolektyvo darbuotojų, kai ši kartelė yra nuleista palyginti žemiau, aišku, yra teigiamas dalykas, tačiau šiame įstatymo projekte, šioje pataisoje vis dėlto nepasakyta, kokio kolektyvo darbuotojai. Įsivaizduokite, daug darbuotojų gali būti išsivaikščiojusių, įvairiose atostogose ir panašiai. Todėl pusė atitinkamo kolektyvo darbuotojų yra jau aukštas lygis. Ir manyčiau, kad didinti normą būtų iš tiesų negerai. Aš pritarčiau šiai pataisai, šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš dirbau pramonės įmonėse apie 50 metų. Labai gerai pažįstu darbininkus, jų interesus ir tų interesų apsaugojimą. Todėl aš manyčiau, kad streikai Lietuvos ūkiui ir bendrai tautos ūkiui niekada nieko neduos. Tačiau reikia išsaugoti darbininko teisę išreikšti savo nepasitenkinimą arba savo interesus. Todėl aš manyčiau, kad būtina maksimaliai pakelti tą vadinamąją kartelę ir kad streikas būtų teisėtas tada, kada ne mažiau kaip 51% visų sąraše esančių darbuotojų dalyvauja šitame ir priima 3/4 balsų. Be to, aš norėčiau pabrėžti, kad būtina sugriežtinti tų streikų organizatorių atsakomybę. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pranešėją baigiamajam žodžiui. Aš jums tik galiu priminti, kad kartelės aukštį galėtume sureguliuoti pateikę trečiajam svarstymui pataisas, kurias galėtume balsavimo metu priimti arba atmesti. Prašome.
G.A.PAVIRŽIS. Aš dėkoju kolegoms. Girdėjau kai kurių Seimo narių replikas. Aš manau, tik todėl, kad tie Seimo nariai nedalyvavo tame posėdyje ir negirdėjo. O komiteto iniciatyva kaip tik buvo ta vadinamoji kartelė nuleista. Na, o kad 3/4, aš manau, labai normalu. Nes negali, suprantama, diktuoti ketvirtadalis - 25 %, sakykim, dirbančiųjų visam darbo kolektyvui. Aš siūlyčiau balsuoti. Juo labiau kad tokią formulę pasiūlė ir gerbiamasis K.Uoka iš opozicijos. Mes pritariame.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti po antrojo svarstymo? Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas pageidautumėte. Seimo narys V.Landsbergis. Prašome.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau labai suabejoti dėl 3/4 kartelės. Tai ne sumažinimas, bet paaukštinimas. Nepriklausomai nuo to, kiek turi dalyvauti susirinkime, kad jis būtų teisėtas. Nebūtinai jame dalyvaus 51% tų, kurie galvoja apie streiką. Administracija dar gali atsiųsti 10% savo šalininkų tam, kad nesusidarytų 3/4 dalyvaujančių, ir visada sugriaus tokią iniciatyvą. Todėl 3/4 reikalavimas, mano nuomone, yra negeras ir labai apribojantis darbininkų teisę streikuoti.
PIRMININKAS. Ar siūlote, atsiprašau, patikslinkite poziciją. Siūlote nepritarti po antrojo svarstymo, ar siūlote pritarti, o paskui teiksite pataisą dėl kartelės aukščio.
V.LANDSBERGIS. Aš balsuodamas susilaikysiu dėl to, bet manau, kad reikia siūlyti pataisą ir sumažinti šią 3/4 kartelę.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad čia nereikia ieškoti to, ko mes dar niekad niekur nepadėjome. Jeigu kiekvieną klausimą dar kartą arba du iškelsime, žinoma, mes nepajudėsime iš vietos. Todėl pasisakau - pritarti po antrojo svarstymo be debatų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš siūlau pritarti po antrojo svarstymo, nes kai imam pusę ir 3/4, išeina 3/8. Išeina, kad 37,5% darbuotojų nulemia streiko teisėtumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 10 straipsnio papildymo” projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo, tas paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Pritarė - 42, nepritarė - 10, susilaikė 16. Įstatymui pritarta po antrojo svarstymo. Darbotvarkės 5 punktas baigtas.
Pradedame darbotvarkės 6 punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo” projektą. Primenu, kad tai yra pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys, tačiau aš pakviesčiau pranešėją.
2sesija71p svarstyti klausimai
Atsiprašau, aš ne tą darbotvarkę žiūrėjau. Taip, vadinasi, dabar 6 punktas - “Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo projektas.” Kviečiame į tribūną pranešėją. Tai yra pateikimas. Primenu, kad po pranešėjo kalbos, kuri, tikimės, neužtruks ilgiau kaip 5 min., nors Reglamentas leidžia iki 10 min., 15 minučių skiriama klausimams.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamasis Seime! Aš iš karto norėčiau paprašyti jūsų sutikimo, kad šį įstatymo projektą jums pristatytų ir išsamiau tuos klausimus išdėstytų šio įstatymo projekto ir apskritai Santuokos ir šeimos kodekso rengimo grupės vadovas ponas K.Lipeika, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. Ir jeigu sutinkate, tai aš jį tada kviesčiau į tribūną, kadangi jis yra tos srities specialistas ir, be abejo, kompetentingesni bus paaiškinimai ir atsakymai į klausimus, kurių, aš tikiuosi, Seimas turės. Aš matau, kad lyg ir pritariate.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad ponas K.Lipeika pateiktų šį dokumentą ir atsakytų į jūsų klausimus? Ačiū, tada kviečiame į tribūną.
J.PRAPIESTIS. Kol ponas K.Lipeika ateis, aš noriu priminti, kad faktiškai šitam įstatymo projektui Seimas yra pritaręs, tiktai jo dar neturėjo rankose tuo metu, kai buvo svarstomas tas klausimas. Abi Seimo pusės pritarė toms pagrindinėms nuostatoms, kurios yra išdėstytos šiame projekte.
PIRMININKAS. Taip, tribūnoje K.Lipeika, Advokatų kolegijos prezidiumo pirmininkas.
K.LIPEIKA. Gerbiamieji Seimo nariai, įvaikinimas šeimos ir žmogaus gyvenime yra vienas iš sudėtingiausių klausimų, todėl pristatydamas šį įstatymo projektą norėčiau jūsų dėmesį atkreipti į keletą tokių aplinkybių, kurios keičia tvarką, palyginti su ta, kuri buvo iki šiol. Kadangi įvaikinimui turi paskirti daugiau dėmesio ne tik tie asmenys, kurie ryžtasi prisiimti šią pareigą ir auklėti vaiką, gimdytą ne toje šeimoje, bet daug dėmesio šiam klausimui skiria ir visuomenė, visada reikliau žiūrėdama į tokią šeimą, kuri įvaikina svetimą vaiką. Mes manytume, kad ateityje įvaikinimo klausimą turėtų spręsti teismas. Teismas turėtų kontroliuoti, ar tie pretendentai, kurie nori būti įtėviais, iš tiesų yra verti šito, ir kad vaikas nepatirtų skriaudos ateityje, kada jį auklės prisiėmę šią pareigą žmonės.
Taigi įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, jeigu šiam įstatymo projektui būtų pritarta, ateityje spręstų apylinkės teismai. Pretendentas kreiptųsi į teismą, pateiktų reikalaujamus dokumentus ir duomenis, kurie numatyti įstatymo projekte, ir šį klausimą išspręstų teismas.
Dabar labai populiaru mūsų vaikus įvaikinti užsieniečiams. Čia yra ir gerų, ir blogų aspektų. Yra vaikučių, kuriems mes negalime sudaryti ne tik gerų auklėjimo sąlygų, bet kartais ir suteikti būtiną medicininę pagalbą. Ir, be abejo, kartais yra būtinybė, kad mūsų vaikus įvaikintų asmenys, gyvenantys ne Lietuvoje. Bet čia turėtų būti, mūsų manymu, ypatinga kontrolė, nes valstybė turi rūpintis savo piliečiais ir pasirūpinti, kad pirmiausia jie būtų įvaikinami ir auklėjami Lietuvoje. Ir yra tokia problema, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys ir norintys įvaikinti kartais neranda vaikų, kurie galėtų būti įvaikinami. Tiesiog jiems pasakoma kūdikių, vaikų namuose, kad nėra tokių vaikų. O kai atvažiuoja piliečiai iš užsienio, tai įvaikinimas darosi kažkodėl lengvesnis. Todėl įstatymo projekte siūloma, kad jeigu norės užsienio pilietis įvaikinti Lietuvoje gimusį ir augantį vaiką, tai šį klausimą turi spręsti Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Man atrodo, kad tokia didesnė kontrolė yra visiškai suprantama, kadangi atsisakoma ir Lietuvos pilietybės, nes tada turės išvykti tas vaikas iš Lietuvos. Taigi ši kontrolė turėtų būti didesnė. Be to, valstybė, kaip ir visame pasaulyje, toliau turėtų domėtis, kaip užsienyje įvaikinti mūsų vaikai yra auklėjami ir išlaikomi. Kiekviena pasaulio valstybė turi tokią tvarką, mums taip pat teks tos tvarkos laikytis. Štai tokie yra esminiai šio įstatymo projekto pristatymo reikalavimai.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, aš norėčiau jūsų daug ko paklausti, kadangi čia yra įdomių...
PIRMININKAS. Primenu, kad klausimams yra viena minutė.
P.A.MIŠKINIS. Taip, aš todėl klausiu tik dėl 121 straipsnio. Pavadinta “Teisių ir pareigų išsaugojimas su vienu iš tėvų ir su jo giminaičiais bei senoliais”. Šiame straipsnyje yra pasakyta: jeigu įvaikintojas yra vyras, tai esant jo sutikimui ir vaiko motinai prašant gali būti išsaugotos vaiko motinos ir jos giminaičių bei vaiko tarpusavio teisės ir pareigos. Bet čia nematyti, kad būtų klausiama to vyro žmonos sutikimo. Juk tas vyras gali būti vedęs. Ar čia neišeis, šiek tiek jumoristiškai pasakius, kad yra peršamas tas vyras naujai žmonai apeinant tikrąją jo žmoną? Nesupraskite mano humoro per daug skaudžiai, bet vis dėlto ar nereikia to vyro žmonos sutikimo gauti? Matyt, kad reikėtų įrašyti.
PIRMININKAS. Aš jūsų, gerbiamasis Seimo nary, neišbraukiu iš kompiuterio, jeigu jūs turėsite dar klausimų, tai eilės gale galėsite paklausti. Prašome atsakyti.
K.LIPEIKA. Tai, man atrodo, kad tokios problemos čia neturėtų iškilti. Iš viso gal problema yra sudėtingesnė, nes kada mes svarstėme šį dalyką, tai iškilo mums klausimas, ar iš viso reikėtų palikti tokią teisę, jeigu įvaikinimas yra įvykdytas ir pasikeičia tėvai. Bet galvočiau, kad vis dėlto kai kuriais atvejais, nors tie atvejai bus labai reti, šitokią galimybę reikėtų palikti. Bet kaip jūs matote iš teksto, tai tas sutikimas yra ir paties vaiko, ir įvaikintojo, kad liks tas senas buvęs ryšys. Dėl to, ar reikia atsiklausti ir žmonos, galima svarstyti, ar čia reikia papildomai įrašyti, nes ir tėvas, ir mama įvaikinimui bus davę sutikimus. Ir jeigu jie norės to ryšio, tai manau, neturėtų kilti tokios problemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik priminsiu, kad 13 val. klausimai bus baigti. O dabar Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, 118, 119 straipsniuose vartojamas toks terminas - “įvaikinti”. Jis lyg ir tiktų įvaikinamajam, tačiau ši sąvoka taikoma ir įvaikintojams, kurie tampa įtėviais. Tai ar nepainioja toks terminas? Ir kodėl įstatyme gana dažnai minimos svarbios priežastys jų neišvardijant, ar tai gerai?
K.LIPEIKA. Dėl paties termino, tai gal reikėtų mums truputį vėliau tartis su kalbininkais, bet mes kitaip negalvojame. Sukeltų dar daugiau painiavos, jiegu mes užrašytume įdukra, įsūnis, įtėvis, įmotė. Tai todėl mes pasirinkome štai šitokį variantą. Ir, dovanokite, koks buvo antras klausimas?
PIRMININKAS. Po vieną tik galima atsakyti. Labai ačiū, kad į antrą neatsakėte. Seimo narys K.Kryževičius. Prašome.
K.KRYŽEVIČIUS. Gal galite paaiškinti, kokia logika ar gyvenimo praktika remiantis 108 straipsnio 3 dalyje parašyta, kad neleidžiama įvaikinti savo vaikų, vaikaičių, seserų, brolių ir t.t.
K.LIPEIKA. Logika paprasta. Jeigu turime savo vaiką, tai nebegalima įvaikinti. Esame tėvai, esame mama ar tėtis ir įvaikinimo negali būti. Taip pat ir dėl giminystės. Mes galvojame, jeigu yra giminystė, tai nereikia įvaikinimo. Reikia rūpintis giminaičiais. Tai diktuoja ir moralė, ir mūsų, lietuvių, papročiai ir principai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius. Prašome.
A.POCIUS. Užsienio įvaikintojai gali būti labai įvairūs, o įstatyme apie tai nieko nepasakyta. Gali būti iš Jungtinių Arabų Emyratų ir gali būti Amerikos lietuvių šeima. Ir turėtų būti skirtumas. Jeigu vaikas patenka į lietuvių šeimą, ta pati gimtoji kalba, tai čia vienas dalykas, o kitas galėtų būti, kai jis visai į svetimą aplinką patenka. Gal įstatyme reikėtų apibrėžti tai?
K.LIPEIKA. Man atrodo, kad įstatyme mes negalime išvardyti visų valstybių, kurių piliečiai norės įvaikinti mūsų vaikus. Mes laikėmės kito principo, kad teismas, spręsdamas įvaikinimo klausimą, turi atsižvelgti į vaiko interesus. Ir štai tada jis, man atrodo, jau neišvengiamai turės svarstyti tai, ką jūs sakote. Pirmenybė turės būti suteikta būtent pretendentui iš lietuviškos šeimos arba kai vienas iš tėvų bus iš lietuviškos šeimos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis prelegente, paaiškinkite 108 straipsnį: “Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais”. Kas sprendžia tą išimtinį atvejį, ar tai pamatuotas būtų sprendimas? Ar tai morališkai pagrįstas leidimas?
K.LIPEIKA. Jeigu jūs pastebėjote iš įstatymo projekto, tai mes norėtume, kad teismai laikytųsi principo, kad broliai ir seserys nebūtų išskiriami. Tačiau mes negalime suabsoliutinti šios normos. Gali būti gyvenime tokia situacija, kad įvaikinimas yra galimas, reikalingas ir reikia išskirti brolį ir seserį. Teismas turėtų nuspręsti, ar galima tai padaryti konkrečiu atveju.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, 118 straipsnis reiškia, kad įvaikinusiai naujagimį motinai turbūt bus mokama nėštumo ir gimdymo pašalpa. Ar tai yra suderinta su socialinio draudimo įstatymo 17 straipsniu? Ir kaip bus elgiamasi, jeigu įvaikins ne moteris, o vyras?
K.LIPEIKA. Manyčiau, kad suderinimo klausimą reikėtų spręsti po to, kai šitą įstatymą Seimas priims, nes iš tikrųjų tokios taisyklės visos pasaulio šalys laikosi. Jeigu moteris įvaikina naujagimį iš ligoninės, tai ji šitas lengvatas gauna. Na, o vyrui, tai žinoma. Aš tai norėjau, kad čia būtų užrašyta “gimdytoja” vietoj motinos, moters, kad būtų aiškiau. Bet kiti mūsų grupės nariai nesutiko įrašyti šito aiškesnio žodžio. Na, tai dėl to teksto, dėl pačios normos galima bus svarstyti, tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tik norėčiau patikslinti, jeigu jūsų siūlomas įstatymas reikalauja kitų įstatymų egzistuojančių pataisų, viskas turi būti siūloma kartu. Nebūtinai šiandien jūs turite tai padaryti, bet pirmajam svarstymui jau turite pateikti ir kitų įstatymų reikalingas pataisas.
K.LIPEIKA. Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas. Prašome.
R.MARKAUSKAS. Žmogaus ir piliečių teisių komitete mes nagrinėjome šitą projektą ir galime pasakyti, kad suradome labai daug tokių neaiškių formuluočių. Norėčiau pasakyti, jog komitete susidarė nuomonė, kad ši įvaikinimo problema būtų sprendžiama kompleksiškai, t.y. kad būtų kartu pateikti ir Baudžiamojo, Civilinio kodekso pakeitimai. Taip pat neaišku, kas rinks medžiagą teismams apie įvaikintojus, apie duomenų teisingumą, kadangi jūsų projekte kalbama, kad įvaikintojas gali būti arba narkomanas, arba alkoholikas. Tai labai stebina, kad tokie žmonės gali tapti įvaikintojais. Todėl aš norėčiau paklausti, ar jūsų grupė nemano, kad tas klausimas turėtų būti pateiktas kompleksiškai ir kartu sprendžiamas įvaikinimo centro įkūrimas ar kažkas, kas su tuo susiję?
K.LIPEIKA. Na, žinote, man tai atrodo, jog iš įstatymo projekto jokiu būdu negalima padaryti išvados, kad įvaikintojai gali būti narkomanai ir visokie kitokie. Jeigu iš tikrųjų mes patikėsime šitą klausimą spręsti teismui, tai abejonių neturėtų būti, kad teismas šitokios aplinkybės negalės praleisti, nes tas pretendentas, kuris norės įvaikinti, turės pateikti pareiškimą teismui ir visus teismo reikalaujamus duomenis apie save. Mes projekte net įrašėme, kad turi būti pažyma apie sveikatą to, kuris nori įvaikinti. Tai manyčiau, kad to pavojaus, apie kurį jūs kalbate, tikrai neturėtų būti.
Dėl kompleksiško kitų įstatymų, baudžiamųjų ir kitų, pakeitimo. Mes projekte pasakėme: jeigu yra paviešinama įvaikinimo paslaptis, atsakomybė numatoma pagal įstatymą. Manyčiau, kad dabar iš karto tai padaryti bent mūsų grupei... mes negalime kurti ir baudžiamąjį įstatymą, ir šeimos įstatymą, ir visus kitus. Gal tą pastabą mes turėsime omeny, aptarsime, bet šiandieną, man atrodo, to nereikėtų daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Prašome.
K.DIRGĖLA. Pranešėjau, ar galite išsklaidyti abejones būtent dėl tokio momento? Kaip žinome, pasaulyje vaikų prekyba vyksta ir yra gana pelninga. Mes anksčiau girdėdavome iš trečiojo pasaulio šalių, tarp jų Filipinai, Brazilija ir t.t. Dabar ta problema yra iškilusi ir pas mūsų artimuosius kaimynus, pavyzdžiui, Lenkijos Respublikoje. Ar galite jūs pasakyti, jog šiame įstatyme numatyta pakankamai priemonių, kad būtų galima išvengti tokio neigiamo efekto?
K.LIPEIKA. Iš tikrųjų tokios abejonės yra visiškai pagrįstos ir tikrai žinomos ir girdėtos. Netgi nesant dar galimybės mūsų Respublikoje įvaikinti taip, kaip visame pasaulyje yra priimta, jau lankosi daug piliečių, kurie ieško po penkis, po šešis vaikus išvežti į kitas valstybes. Tai manau, kad jeigu mes tikrai nustatytume teismo kontrolę, galbūt vis dėlto būtų patikimiau, nei kad dabar vienas pareigūnas išsprendžia šitą. Pagaliau ši teisminė kontrolė yra ne viena teismų pakopa, ir aš manyčiau, kad tikrai būtų galima daugiau tikėtis, kad bus mažiau to piktnaudžiavimo, tokio lengvabūdiško sprendimo, negu dabar yra, kada, sakysime, meras savo potvarkiu išsprendžia šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti iš viso dėl termino “įvaikinimas”. Na, galbūt čia mano subjektyvus toks noras ar galvojimas, kad jis kažkaip negražiai skamba. Įvaikinimas. Ar ne geriau būtų “įsūnijimas”, “įdukrinimas”? Ar čia buvo tartasi su kalbininkais, su lietuvių kalbos žinovais? Kažkaip lyg koks negatyvus atspalvis yra tame žodyje.
K.LIPEIKA. Suprantu šitą. Iš tiesų mes truputį diskutavome, bet aš norėčiau prisipažinti, kad su kalbininkais dėl to mes dar nediskutavome, ir čia reikėtų padiskutuoti. Gal ir grįžti prie tų terminų, kurie mums yra įprasti, - “įdukrinimas”, “įsūnijimas”. Galbūt verta pagalvoti apie tai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Dauguma norime, kad paėmus įstatymą būtų viskas aišku. Todėl ir man atrodo, reikėtų galbūt papildyti 134 straipsnio antrą pastraipą, kuri skamba taip: “Pareigūnai ir asmenys, paskelbę įvaikinimo paslaptį prieš įvaikio valią, gali būti patraukti atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka.” Ir kitas vėl: “Duomenys apie įvaikinimą išduodami įstatymo nustatyta tvarka.”
Ar nereikia tame pačiame įstatyme konkrečiai nurodyti, kas per įstatymas? Trumpai - tas numeris, tokio įstatymo. Kad nereikėtų ieškoti vėl. Kad būtų aišku, kokiu įstatymu remiantis.
K.LIPEIKA. Tai manyčiau, kad šiame įstatymo projekte šitas neturėtų būti nurodyta, nes ir dabar atsakomybė yra nurodyta Baudžiamajame kodekse. Ir mes negalime kiekviename kodekse vėl kartoti tuos straipsnius. Paskui tikrai nesusigaudysime, kas kur yra. Nes tokia atsakomybė yra jau numatyta ir ji bus toliau, aš manau.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Prašome antrąjį klausimą.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau jūsų žvilgtelėti į 116 straipsnį. Antrojoje jo dalyje yra pasakyta, kad kito sutuoktinio sutikimas įvaikinti nereikalaujamas, jeigu jis daugiau kaip prieš vienerius metus nutraukė šeimyninį gyvenimą ir gyvena atskirai arba paskelbtas nežinia kur esančiu. Kas nustatys, kad jis yra nutraukęs prieš metus, prieš pusmetį arba panašiai? Čia, matyt, kokios nors institucijos sprendimas bus reikalingas. Nes vis dėlto matome, kad kalbama apie santuokos nenutraukusius asmenis.
K.LIPEIKA. Mano įsitikinimu, jei asmuo, kuris kreipsis įvaikinti, pasakys, kad sutikimo neturi dėl tos priežasties, kurią jūs pasakėte, tai tą aplinkybę turės patikrinti teismas. Ar iš tikrųjų yra taip? Ar iš tikrųjų tas asmuo šitos normos reikalavimo nesilaikė?
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis norėjo pakartoti vieną klausimą. Antrą dar pateikė. Seimo narys G.Paviržis manęs negirdi. Na, negirdi, vadinasi, ir klausimo nėra.
Tada dėkojame pranešėjui už atsakymus. Klausimams skirtas laikas jau baigėsi.
Dabar aš norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių. Ar jūs sutinkate įrašyti į sesijos darbų programą šį klausimą ir pradėti svarstymo procedūrą? O kokia svarstymo procedūra, matyt, komitetai galės pareferuoti apsvarstę, ar skubesne svarstymo tvarka, ar ne. Bet nebūtinai šiandien tai turėtų daryti.
Tai ar yra reikalaujančių balsuoti, kad nereikia įrašyti į sesijos darbų programą? Jeigu nėra, tai galėtume tada bendru sutarimu. Sutinkame, taip? Tai bendru sutarimu projektas įrašomas į sesijos darbų programą ir pradedama svarstymo procedūra. Ne taip? Programoje nėra.
Prašome tada Seimo narį J.Beinortą.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, įrašykime galbūt tiktai į rezervinius šios sesijos klausimus. Nes aš, matydamas tris darbo dienas, prikimštas tokių klausimų, tiesiog netikiu. Tai gerai būtų, jeigu mums pavyktų, bet aš netikiu, kad mums tai... Paskui sakysime, kad mes įsipareigojome ir nepadarėme.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš visiškai su jumis sutinku. Mes įrašome į rezervinius, o jeigu jūs nutarsite, kad iš rezervo jam reikia suteikti pirmenybę, tai bus jūsų valia. Tai tada, jeigu mes taip sutariame, įrašome į rezervinius sesijos klausimus ir pradedame svarstymo procedūrą tada, kada jūs nuspręsite tai daryti. Tada galime laikyti klausimą baigtu. Tačiau aš noriu paklausti, ar nėra prieštaraujančių, ar yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. Tada taip ir įrašome į sesijos darbų programos rezervinius klausimus ir pradėsime svarstymo procedūrą tada, kada jūs nutarsite įrašyti į eilinę posėdžio darbotvarkę. 6 klausimas baigtas.
2sesija71p svarstyti klausimai
Pradedame darbotvarkės 7 punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo” projektas. Primenu, kad tai taip pat yra pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys. Pranešėjas - socialinių reikalų ministro pavaduotojas ponas M.Stankevičius. Aš prašyčiau labai trumpai pareferuoti, jeigu turite gavę alternatyvų, pakeitimų. Iš naujo įstatymo nebepristatinėkite. Gerai? Labai trumpai. O norinčius dalyvauti diskusijoje prašyčiau rašytis į kompiuterį ir pagal mūsų susitarimą, pagal Reglamentą pranešėjui baigus žodį įrašymas į kompiuterį nutraukiamas.
Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Seime, Vyriausybė pateikė Darbo sutarties įstatymo pakeitimus ir tai yra 1 straipsnyje, taip pat 4 straipsnyje. Jie yra sąlygojami praktikos, kadangi susidūrėme su specifinės paskirties įmonėmis, kuriose reikia atskirai reglamentuoti atskirų darbuotojų teises, kas papildomai numatyta Darbo sutarčių įstatyme. Konkrečiai, sakysime, tai buvo Ignalinos atominė elektrinė. Šalia to jums dar yra išdalytas nutarimo projektas, kuris Vyriausybę įpareigoja pateikti tų specifinės paskirties įmonių sąrašą. Ir Vyriausybė su tuo sutinka, ir toks sąrašas Seimui bus pateiktas. Pakeitimas 2, 4 straipsnyje susijęs su tuo, kad mes ketiname ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, ir įrašoma į tą straipsnį, kad jauni žmonės nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tiktai tuo atveju, jeigu tai jiems nekliudo lankyti stacionarinės mokyklos.
30 straipsnis tam tikra prasme ribojo darbuotojų teises ir buvo suteikęs plačias teises darbdaviui atleisti darbuotoją nenumatytomis Darbo sutarties įstatyme sąlygomis, sumokant tam tikrą kompensaciją. Šis straipsnis taip pat teikiamas keisti todėl, kad tai prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai, kuri visais atvejais suteikia teisę žmogui, darbuotojui ginti savo interesus teisme. Todėl čia įrašomas pakeitimas, kad darbdavys gali šitai padaryti, bet remdamasis tiktai argumentuotomis priežastimis, tačiau jos gali būti nenumatytos Darbo sutarties įstatyme. Tada darbuotojas gali ginčyti šitą darbdavio argumentaciją teisme. Svarstant šito įstatymo pakeitimus komitete, buvo pasiūlyta atitinkamai papildyti dar 33 straipsnį, kadangi 29 straipsnis papildomas 12 punktu. Tą 12 punktą reikėtų paminėti ir 33 straipsnyje. Ir 34 straipsnio 7 dalyje, kur yra numatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas nesant jo kaltės, tačiau tame straipsnyje yra minima, ir kada darbuotojas atšaukiamas, taip pat įrašoma, kad nesant jo kaltės. Čia yra jau praktikoje ir teismuose iškilusios kolizijos.
Tai tiek aš norėjau pasakyti papildomai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau tik patikslinti. Kokia data registruotas yra įstatymo projektas, kurį jūs dabar nagrinėjate, siūlote?
M.STANKEVIČIUS. Čia yra įstatymo projektas, kuris yra pateiktas Vyriausybės.
PIRMININKAS. Bet registracijos data, ar negalėtumėte pasakyt? Nes čia įvairių projektų yra, atrodo.
G.A.PAVIRŽIS. Galima patikslinti?
PIRMININKAS. Prašom. Būkit malonus. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Birželio 16 d., registracijos numeris 438.
PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimo projektas taip pat yra? Nes man neįteiktas.
G.A.PAVIRŽIS. Nutarimo projektas tos pačios dienos Nr.439.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau įteikė ir man. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Dabar kviečiame diskusijai. Seimo narys A.Tauras. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Klausimai nenumatyti šiuo atveju. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Aš ministrui J.Prapiesčiui buvau pasiūlęs 29 punktą papildyti dar 13 papunkčiu. Darbuotojų atleidimas pagal atestacijos rezultatus. Ypač tai reikalinga atestuojant pedagogus. Tačiau dabar aš iš ministro pavaduotojo šito neišgirdau. Todėl siūlyčiau Seimui papildyti tą 29 straipsnį 13 papunkčiu: darbuotojų atleidimas pagal atestacijos rezultatus. Kai atestacinė komisija rekomenduos atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašytume suformuluoti alternatyvą, pasiūlymą, t.y. pataisą, išdalyti ją, nustatyta tvarka registruoti, kad būtų galima trečiojo svarstymo metu balsuoti už ją, jeigu autoriai nepritartų.
Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pataisos svarstymas kaip tik ir parodo, kaip mes turėtume racionalizuoti savo svarstymą. Nes iš tikrųjų per pirmąjį pateikimą buvo pateiktas visai kitas, ne Vyriausybės variantas, nors Vyriausybės atstovas pateikė jį. Matyti tokių pačių trūkumų ir Vyriausybės darbe. Ir aš prašyčiau, kad Vyriausybė pateiktų savo aprobuotą variantą. O šiam pateiktam variantui (mūsų komitete yra apsvarstyta ir pakomitetyje taip pat) pritarta iš esmės, pritarta visiems pakeitimams būtent tokios redakcijos, o ne tokios, kaip buvo pirminis projektas, ypač 29 straipsnio redakcija. Siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, darbo įstatymo pakeitimai yra labai svarbūs, nes šiuo metu galiojantys darbo įstatymai yra nelabai tobuli, nelabai pritaikyti prie šiuolaikinių mūsų situacijų. Todėl sveikintinas rengėjų darbas, sveikintinos jų pastangos tobulinti įstatymus.
Tačiau vis dėlto manau, kad kai kur reikėtų šiek tiek tiksliau reglamentuoti kai kuriuos dalykus. Štai jau praeitą kartą svarstant pateikiau savo pastabas dėl 4 straipsnio. Aš nenorėčiau, kad mūsų vaikai ir anūkai pradėtų darbą nuo 14 metų. Tai labai sunkus darbas tokiems vaikams. Sunki jų vaikystė. Bus, žinoma, ir tokių, kurie gyvens iš vaikų darbo. Iš tokių vaikų, mažamečių vaikų darbo. Todėl aš nesiūlyčiau, žinoma, uždrausti tokį darbą visiškai, bet siūlyčiau numatyti papildomas griežtesnes garantijas ir į šitą straipsnį po žodžio “nepilnamečius”, “priimti į darbą nepilnamečius” siūlyčiau įrašyti “tik išimtiniais atvejais”. Nes vis dėlto kažkas turėtų patikrinti, kodėl tokiems vaikams reikia dirbti. Neužtenka garantijos, kad jiems tas darbas netrukdys mokytis. Normaliose šeimose galbūt tėvai savo vaikus prižiūrės, bet girtuoklių, narkomanų ir valkatų arba šiaip smukusių žmonių šeimose gali būti įvairių variantų.
Dabar 30 straipsnyje aš siūlyčiau po žodžių “valstybinė įmonė”, “darbdavys, išskyrus valstybinę įmonę” įrašyti žodžius “įstaiga, organizacija”, kad čia nebūtų skirtingų traktavimų. Nes daugelis darbdavių arba galų gale įmonės administracijos vadovų, ypač įstaigų, organizacijų vadovų, tiesiog netaikys šito įstatymo. Sakys, tai yra taikoma vien tik įmonėje, o įstaigų ir organizacijų darbas nereglamentuojamas. Todėl siūlyčiau papildyti šiais žodžiais.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Iš esmės aš pritariu šiam įstatymo pateikimui, tačiau, man atrodo, kai kuriuos straipsnius reikėtų truputį patikslinti. Pavyzdžiui, 1 straipsnio ketvirtoji dalis. Čia kalbama apie darbo sutarčių ypatumus specifinės paskirties valstybinėse įmonėse. Man atrodo, kad gali būti specifinės paskirties ir nevalstybinės įmonės. Vykstant privatizavimui.
Taigi galbūt reikėtų vietoj valstybinės įrašyti taip pat ir akcines bendroves, ir privačias įmones.
Dabar 4 straipsnio antroji dalis. Dėl nepilnamečių priėmimo į darbą. Aš visiškai pritariu kolegos P.Miškinio pasisakymui, bet taip pat čia reikalaujama vieno iš tėvų arba faktiškai auginančio asmens raštiško sutikimo. Man atrodo, kad tokio sutikimo reikėtų ir iš mokyklos, kur tas vaikas mokosi. Nes kas geriau nustatys, ar darbas netrukdys vaikams lankyti mokyklos. Žinoma, pirmiausia mokykla.
Ir taip pat norėčiau pasakyti dėl 30 straipsnio. Man atrodo, kad dabar mes jau nagrinėjame keletą tokių įstatymų, kur labai didelės kompensacijos. Čia taip pat kompensacijos už tokį priešlaikinį, kaip čia išsireiškus, atleidimą iš darbo.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau gerbiamojo Seimo nario. Aš turėčiau raminti tiek kairėje, tiek dešinėje įsisiautėjusius Seimo narius. Prašyčiau labai tyliai kalbėti. Prašom toliau tęsti.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Man atrodo, kad tokios labai geros kompensacijos gali sukelti norą kažkokiais savo veiksmais dirbtinai nutraukti darbo sutartį. Tai tiek aš norėjau pastabų pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame baigiamajam žodžiui pranešėją. Prašome, gerbiamasis ministro pavaduotojau.
M.STANKEVIČIUS. Aš dėkoju už pastabas, kurios buvo pareikštos. Manau, kad gerai apsvarsčius su kai kuo galima būtų sutikti. Tačiau jeigu kalbėsime apie nepilnamečių įdarbinimą, tai dabar Saugos darbe įstatyme, kurį jūs svarstote ir už kurį balsuojate, yra labai ribotas darbų sąrašas, kuris leidžia šitą daryti. Mes pasižiūrėsime, kaip jis derinasi su Saugos darbe įstatymu, ir, aš manau, jeigu tai bus tikslinga, mes galėtume priimti. Dėl 1 straipsnio ypatumų specifinės paskirties valstybinėse įmonėse, aš manau, kad būtų galima sutikti ir įrašyti visose įmonėse. Manau, kad kitam svarstymui ir balsavimui mes pateiksime priimtinas Seimui redakcijas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministro pavaduotojau. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima būtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas pageidautumėte. Arba, jeigu jūs laikote, kad viskas aišku, galima pritarti po antrojo svarstymo. Prašome. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš manau, būtina pritarti. Čia yra pasakyti kai kurie niuansai, kai kurios plonybės, pavyzdžiui, gerbiamojo P.Miškinio, gerbiamojo P.Jakučionio kalbose. Suderinus jas ir vieną, ir kitą įstatymą, man atrodo, abejonės išsisklaidys arba blogiausiu atveju trečiajam svarstymui pateiktume alternatyvią redakciją. Aš siūlyčiau pritarti po antrojo svarstymo, kad galėtume dėl jo vėliau balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Prašome.
K.DIRGĖLA. Aš taip pat siūlyčiau pritarti, tiktai dar abejonių kelia 1 straipsnio ketvirtosios dalies pataisos, nes vis dėlto ne Vyriausybei reiktų palikti, o įstatymą išplėsti aprašant visus tuos atvejus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar sutiktumėte tą klausimą suderinti su pranešėju arba, jeigu nepavyktų, pateikti kaip savo pasiūlymą trečiajam svarstymui?
K.DIRGĖLA. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis gali tik nepritarti. Bet jis turbūt to nedarys, nes jis pats yra autorius. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi niekas nesiūlė nepritarti, tai gal būtų galima bendru sutarimu laikyti, kad pritariame po antrojo svarstymo. Taip? Nėra reikalaujančių balsuoti? Nėra. Tada dėkojame.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo” projektui yra pritarta po antrojo svarstymo. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme 15 min., tai Seimo Pirmininkas nori jas išnaudoti ir pristatyti jums kitos savaitės darbotvarkę. Prašome.
Savaitės (nuo 1993 07 12) darbotvarkės aptarimas (93.07.08)
2sesija71p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, kita savaitė turėtų būti baigiamoji šios sesijos savaitė. Primenu, kad mūsų nutarimu dirbame iki liepos 16 d. imtinai. Čia parašyta, kad dirbame 13, 14 ir 15 dieną. Galimas daiktas, mums pavyks viską padaryti, bet jeigu nepavyks, tai, suprantama, rezerve dar yra 16 d., o labai norint, be abejo, ir 17 diena.
Dabar dėl klausimų. Kaip matote, yra siūloma net 27 klausimus nagrinėti arba išnagrinėti ir balsuoti. Apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad dauguma projektų yra paskutinėje stadijoje, tai yra priėmimas, balsavimas ir, galimas daiktas, mums tai pavyktų padaryti. Kai kurių yra pirmasis ir antrasis svarstymas, ir gali atsitikti taip, kad mes ir jų neužbaigsime, o gal net nėra reikalo užbaigti kai kurių klausimų.
Žinoma, vienas kitas dalykas turėtų būti tik pateiktas. Sakysime, planuojame, kad kitą savaitę pagaliau bus pateiktos trūkstamos Seimo Statuto dalys. Tikiuosi, kad V dalį priimsime ir turėsime visą komplektą Statuto dalių, kurios lemia mūsų vidinį darbą, procedūras, technologijas, o tos kitos dalys, kurios taip pat yra labai svarbios, gali būti priimtos ir vėliau. Nors, žinoma, čia yra viena labai įdomi dalis, paskutinė - tai apkaltos procesas, kas yra numatyta Konstitucijoje ir ką mes turime atitinkamai reglamentuoti. Žinoma, yra ir toks įdomus klausimas, kaip kolegų pateikta interpeliacija finansų ministrui. Tas irgi numatyta. Nors mes, kaip reikalauja laikinasis Statutas, neturime jo raštiško atsakymo, terminai nepažeisti, bet aš manau, kad galėsime šitą klausimą nagrinėti kitą savaitę. Ir dar vienas, sakyčiau, svarbus dalykas - tai konstitucinių įstatymų sąrašas. Čia irgi klausimo pateikimas.
Tai tiek trumpai drūtai aš galėčiau pasakyti apie tuos 27 klausimus ir siūlyčiau šitą darbotvarkę patvirtinti, kol kas nustatant, kad dirbame tris dienas, bet su viltim, kad dirbsime 16 ir 17 d.
PIRMININKAS. Su viltim, kad dirbsime 5 dienas. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu norite ką nors papildomai siūlyti arba siūlyti išbraukti, prašome. Seimo narys B.Genzelis.
Č.JURŠĖNAS. Išbraukti būtų geriausia.
B.GENZELIS. Ne, aš neišbraukti siūlyčiau. Gerbiamieji, mes šiandien pristatome Švietimo įstatymo pataisas. Mano supratimu (aš bandysiu šitą paskui argumentuoti), mes būtinai turime šioje sesijoje priimti šias pataisas. Kiek aš žinau, jokia frakcija tam greičiausia neprieštaraus ir čia didelių diskusijų neturėtų būti. Galbūt, pasitaisau.
PIRMININKAS. Prašom, Pirmininke, reaguokite, sutinkate...
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku, kodėl ne. Prašau.
PIRMININKAS. Trumpiau prašome. Seimo narys P.Papovas. Prašome.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs sakėte, kad gali būti pirmasis ir antrasis svarstymas, bet nebūtina priimti tuos įstatymus. Tai siūlau į darbotvarkę tokių neįtraukti. O įtraukti tik tuos, kur reikalingas pateikimas, ir kuriuos mes turime šią sesiją priimti.
Č.JURŠĖNAS. Čia aš nevisiškai, gerbiamasis kolega, su tamsta norėčiau sutikti. Kodėl reikia tam tikras procedūras užbaigti dar vasarą? Ypač tais atvejais, kur yra tik pateikimas. Tada galima juk tą dalyką skelbti visuomenei ir atkreipti žmonių dėmesį į mūsų nagrinėjamus klausimus. Aš dar nepasakiau apie vieną dalyką. Manau, kad mes pateiksime (dabar tikrai šiek tiek tvarkingiau dirbame) ir naujos sesijos preliminarinę darbų programą. Pagal senajį Reglamentą ir naująjį Statutą kiekvienos sesijos darbų programa tvirtinama sesijos pradžioje. Bet irgi, kad visi galėtume pasiruošti, kitą savaitę tikrai įsipareigoju pateikti preliminarinę kitos sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš, deja, irgi noriu pasiūlyti, papildyti, bet, manau, reikalas yra toks svarbus ir, svarbiausia, toks skubus, kad jo atidėlioti negalime. Mes žinome, kad Lietuvos žemės ūkis šiuo metu be galo stipriai kenčia nuo to, kad perdirbanti pramonė nemoka už jau seniai jai pateiktus žemės ūkio produktus. Esu parengęs įstatymo projektą dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos. Aš prašysiu Seimą šiandien jį įrašyti į šios dienos klausimų ratą, kad galima būtų pateikti, ir tokiu atveju kitą savaitę galbūt pavyktų jį priimti. Nes aš asmeniškai manau, kad be ryžtingų priemonių, kurios būtų ne Vyriausybės, bet Seimo rankose, mes tiesiog neišsiversime ir išeisime palikę didžiules skolas kaimui.
Č.JURŠĖNAS. Aš, kolega, sutinku su ta sąlyga, jeigu tas pateikimas šiandien bus priimtas, kaip ir kolegos B.Genzelio siūlymo atveju.
PIRMININKAS. Seimo narys Jonas Dagys.
R.J.DAGYS. Rimantas Dagys.
PIRMININKAS. Rimantas Jonas tokiu atveju. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, priimdami įstatymą ir nutarimą dėl profesinių sąjungų turto, mes įrašėme tokią formuluotę, kad iki liepos 1 dienos jau turėjome kai kurias procedūras atlikti. Tai yra patvirtinti fondo tarybą ir jos įstatus.
Č.JURŠĖNAS. Aš iš karto atsakau, kad tai automatiškai daroma. Prašome tiktai pateikti visiems Seimo nariams projektą. Nebūtina čia rašyti.
R.J.DAGYS. Fondo tarybos įstatai ir sudėtis seniai išdalyti.
Č.JURŠĖNAS. Prašau. Šiandien galime šitai padaryti, jeigu tik turėsime laiko.
PIRMININKAS. Seimo narys Vidmantas Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ir Vytautas, pridėkite. Gerbiamasis Pirmininke, aš čia trumpai panagrinėjęs darbotvarkę radau keturis klausimus. Visų pirma 12. Ar jį tikrai būtina svarstyti šioje sesijoje ir ar mes spėsime?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu būtina, tai spėsime.
V.V.ZIMNICKAS. Tai aš ir klausiu, ar būtina?
Č.JURŠĖNAS. Mano nuomone, būtina.
V.V.ZIMNICKAS. Dabar 17 ir 18 klausimai. Kiek aš žinau, vakar ministras atsiėmė šiuos klausimus.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega, ten buvo tokie keturi klausimai arba, tiksliau, penki. Tai jis tris atsiėmė, o du liko ir tuos du mes turime užbaigti.
V.V.ZIMNICKAS. Aš kaip tik skaitau vakarykštę darbotvarkę, tai 9 ir 10 klausimai ir yra pajamų mokesčių laikinojo įstatymo pakeitimo...
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, gerbiamasis kolega, ten buvo du klausimai tokiais pat pavadinimais, tai yra dvi poros klausimų tais pačiais pavadinimais. Tai viena pora atsiimta, o kita pora liko. Todėl pavadinimas tas pats, o turinys kitas.
PIRMININKAS. Aš nutraukiu tą dvišalę diskusiją. Seimo narys V.Bogušis. Prašome.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl 12 klausimo, dėl Bendrųjų reikalų ministerijos. Aš vis dėlto labai prašyčiau...
PIRMININKAS. Gal arčiau mikrofono, gerbiamasis.
V.BOGUŠIS. ...kad šitą klausimą mes atidėtume iki rudens sesijos.
Č.JURŠĖNAS. Dovanokite, kuris klausimas?
V.BOGUŠIS. 12. Dėl Bendrųjų reikalų ministerijos. Kadangi tikrai pagal pateiktą projektą yra didelė problema, čia kvepia dideliu konglomeratu. Ir pagrindinė problema tai yra administracinis teritorinis suskirstymas. Gal vertėtų pagalvoti ir iš tiesų suformuoti kažkokį departamentą tai problemai spręsti. O visi kiti yra šalutiniai ir jie nesudaro jokios reikšmės. Tai geriau vasarai palikime, kad gerai apgalvotų ir paruoštų, tarkime, departamento kažkokias tezes, ir mes galėtume priimti. Kam dabar veltui laiką gaišti?
Č.JURŠĖNAS. Aš asmeniškai nesutinku, bet tai aš jau sakiau. Prašau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas. Prašome.
J.TARTILAS. Norėčiau sužinoti, kokia Pirmininko ir kolegų nuomonė, jeigu mes, vieną sykį pabandę, bandytume ir toliau dirbti nuo 9 ryto, gal bufeto biudžetas kiek ir nukentėtų, bet nieko baisaus. Jeigu Pirmininkas užimtas, jis turi pavaduotojų, net tris, taigi nestoka. Taip sutaupytume laiko ir, ko gero, išvengtume tų pratęsinėjimų, tos 17 dienos. Kai kas jau yra suplanavęs, kelialapį turi ir t.t. Siūlau kolegoms pamąstyti apie tai.
Č.JURŠĖNAS. Geras siūlymas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Dažniausiai nespėjame apsvarstyti to, ką įrašome. Man dabar irgi atrodo, kad ne viską spėsime. Todėl ne tik siūlykime, ką įrašyti, bet ir ką išbraukti. Na, pavyzdžiui, Švietimo įstatymo pataisas būtinai reikėtų įrašyti, nes mes susirinksime jau prasidėjus mokslo metams. Todėl aš siūlyčiau 4, pavyzdžiui, išbraukti, ir 12, o vietoj jų geriau apsvarstykime tą įstatymą, kuris labiau reikalingas. Pritariu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui svarstyti Švietimo pataisų įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Leiskite paklausti, nuo kada jūsų vadovaujamas Seimas pradės dirbti laikydamasis iš anksto patvirtintos programos? Būtent dienos, savaitės?
Č.JURŠĖNAS. Galiu pasakyti, kad mes pamažu pereiname prie šios tvarkos. Kaip pastebėjote, iš anksto patvirtinama savaitės darbotvarkė, iš anksto patvirtinama dienos darbotvarkė. Ir tam tikrais atvejais šių konkrečių darbotvarkių ar dienotvarkių mes laikomės beveik 100%. O kad galėtume dirbti tiksliai pagal tą didžiąją programą, paskui pagal savaitės ir dienos, tai, aš manau, sau tokį uždavinį galime formuluoti nuo kitos sesijos. Kadangi jos programą, kaip sakiau, preliminarinį variantą mes pateiksime, Seimo vadovybė pateiks, Seimo valdyba pateiks kitą savaitę. Taigi tikrai mes rudenį iš karto galėsime patvirtinti programą ir jau pagal ją dirbti. Esu įsitikinęs, kad nuo rudens mes dirbsime daug tvarkingiau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tada nebaigiau ir dar norėčiau sugrįžti prie 24 klausimo. Aš manau, kad iki rudens jis nėra būtinas, ir nemanau, kad mes turėtume dabar jį svarstyti.
PIRMININKAS. Siūlysite išbraukti?
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau vis dėlto išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime, jeigu nesutiks pranešėjas. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek aš suspėjau užregistruoti, galbūt aš suklydau, yra siūloma išbraukti 4 darbotvarkės punktą, ir jeigu Seimo nariai, autoriai, neatsiima šio pasiūlymo, reikės balsuoti. Siūloma išbraukti 12 punktą ir siūloma išbraukti 24 punktą. Pranešėjas sutiko įrašyti papildomus siūlymus ir niekas dėl to neprieštaravo, tačiau dėl šių siūlymų išbraukti reikėtų mums balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Taip, aš siūlau, kad visi šie klausimai liktų. Gal tik 24, juo labiau kad čia yra pradinė stadija, tai jis gali būti, gali nebūti. Kadangi čia buvo labai prašoma kolegų, tai aš tada...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau galbūt padaryti taip. Balsuokime dėl 4 punkto, bet iš pradžių aš norėčiau, kad pasiūlymo autorius pasakytų, kodėl reikia išbraukti, o kitas, kaip jūs, Pirmininke, pasakytų, kodėl nereikia išbraukti. Ir po dviejų pasisakymų galėtume balsuoti. Taigi žodis pasiūlymo autoriui. Kas pasiūlė išbraukti 4 punktą? Prašome. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Iš tikrųjų dabar ne susirinkimų metas, o atostogų metas. Apskritai darbymetis Lietuvoje užtrunka iki vėlyvo rudens, žmonės mažai renkasi ir mes turėsime dar gražaus laiko apsvarstyti įvairius susirinkimų rengimo dalykus, todėl aš siūlyčiau dabar išbraukti. Reikia mums svarstyti tokius įstatymų projektus, kurių dabar labai laukia.
PIRMININKAS. Pirmininko žodis, ir balsuosime.
Č.JURŠĖNAS. Aš nesutinku. Išties gal vasara - ne susirinkimų metas, bet kai mes rudenį susirinksime į sesiją, tai kaip tik bus susirinkimų metas. Ir tai aš nesunkiai prognozuoju. Todėl turime tam pasiruošti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 4 punktas būtų išbrauktas, prašome paspausti mygtuką...
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne, kad būtų įrašytas...
PIRMININKAS. Ne. Išbrauktas. Tai yra pataisa. Kas už tai, kad 4 punktas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už išbraukimą balsavo 24, prieš - 34. 25, prieš - 34, tokiu būdu 4 punktas lieka darbotvarkėje. 12 punktas. Taip pat buvo siūloma išbraukti 12 punktą.
Č.JURŠĖNAS. Ne, aš siūlau palikti, t.y...
PIRMININKAS. Palaukite, pirmiausia jūsų niekas dar neklausia. Klausimai yra autoriaus, Seimo nario V.Bogušio. Prašome, Seimo nary.
V.BOGUŠIS. Išbraukiame ir atidedame rudens sesijai. Siūlau balsuoti ir išbraukti.
PIRMININKAS. Siūlote balsuoti ir išbraukti. Pirmininko nuomonė? Prašau, dabar jūs atsakykite.
Č.JURŠĖNAS. Kadangi tai yra primygtinis Vyriausybės ir gerbiamojo Premjero reikalavimas, aš prašau vis dėlto palikti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 12 punktas būtų išbrauktas, kartoju, gerbiamasis Seimo nary Patackai, negirdėsite, kaip balsuoti. Kas už tai, kad 12 punktas būtų išbrauktas, spaus mygtuką “už”. Prašome pradėti. Už - 19, prieš - 35, susilaikė 2. Punktas lieka darbotvarkėje. Ir 24 punktas. Seimo narys A.Raškinis norėtų kalbėti dėl jo, motyvuodamas ar jį palikti, ar atmesti. Aš matau ekrane ne Seimo narį A.Raškinį, o Seimo narį V.Zimnicką. Seimo narys A.Raškinis. Prašome. Nėra jo?
Č.JURŠĖNAS. Yra, taigi sėdi.
PIRMININKAS. Tai prašom, arba prie šoninio mikrofono, arba paspauskite mygtuką.
A.J.RAŠKINIS. Prašau palikti, kadangi tas klausimas buvo jau anksčiau svarstomas, buvo pradėtas svarstyti, be to, atrodo, kad yra labai spaudžiama ministerija dėl šių dalykų. Mes turime gavę labai daug laiškų iš visuomenės ir norėtųsi, kad tas klausimas būtų iki atostogų apsvarstytas. Jis jau pradėtas ir, atrodo, kad komitetuose svarstant įvairios frakcijos pritarė, čia neturėtų būti daug sunkumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau priminti posėdžio pirmininkui, kad pagal Reglamentą parteryje gali būti tik Seimo nariai, o dabar kai kurios Seimo narės yra nuolat konsultuojamos pirmoje eilėje.
PIRMININKAS. Taip, aš tai žinau, bet kadangi tuoj pietų pertrauka, tada reikia balsuoti, ar pratęsiame posėdį, ar ne. Čia neesminiai balsavimai, gal nesivarginkime tomis procedūromis. Ir Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Vakar buvo pateiktos Administracinio kodekso pataisos...
PIRMININKAS. Tai palaukit, dėl šito dar kalbėsime.
J.BERNATONIS. Aš noriu pasiūlyti, kad būtų įtrauktas svarstymas dėl sienos pažeidimų.
PIRMININKAS. Palaukite, baigiame 24 klausimą. Seimo narys V.Zimnickas. Prašome. Jūs siūlėte išbraukti. Prašome motyvuoti siūlymą.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš siūlau išbraukti, juo labiau kad dabar tikrai tie klausimai nei tokie aktualūs, nei jų priėmimas šiandieną turėtų kažkokią įtaką. Tuo labiau kad mes neturime ir Vyriausybės nuostatos bei siūlymų šiuo klausimu. Aš siūlau iki rudens jo nenagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę, aš dar noriu pasakyti, kad, mano nuomone, jis irgi nėra tiek būtinas, bet kadangi čia kai kurie kolegos siūlė, tai aš ir įrašiau. Dabar prašom spręsti.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų pasisakymas be leidimo yra tarsi komanda, kaip balsuoti. Nereikėtų to daryti. Prašome pasiruošti balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Atsiimu savo žodžius.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 24 punktas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką “už”. Už - 34, prieš - 20, susilaikė 3. Punktas yra išbrauktas. Dabar, gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašyčiau perskaityti, ką jūs papildomai įrašėte ir dėl ko niekas neprieštaravo. Galėtume patvirtinti visą sesijos darbų programą.
Č.JURŠĖNAS. Taigi trečiosios sesijos darbų programos preliminarinis variantas, tai yra pateikimas, yra toks: Švietimo įstatymo pataisos, Bankroto laikinoji tvarka, nutarimas dėl Profsąjungų įstatymo vykdymo (jeigu šiandien neišspręsime, tada reikės įrašyti) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas, ką mes pradėjome.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalaujančių balsuoti yra dėl visos darbotvarkės? Nėra.
Č.JURŠĖNAS. Ir, atsiprašau, paskutinis klausimas dėl darbo nuo 9 valandos.
PIRMININKAS. Tai čia neįeina į sesijos darbų programą.
Č.JURŠĖNAS. Yra užrašyta, matote, yra užrašyta, kad pradžia 10 val. Tai aš siūlau...
PIRMININKAS. Tai mes tvirtiname siūlymą, gerbiamasis Seimo Pirmininke, o ne užrašymus. Prašome, Seimo nary Rudy.
A.RUDYS. Ne, dar baikim šitą.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime laikyti, kad savaitės darbų programa yra patvirtinta? Ačiū. Seimo nary Rudy, prašau.
A.RUDYS. Aš norėčiau iškelti klausimą dėl šios dienos darbotvarkės papildymo. Aš kalbu apie įstatymo “Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” projektą. Yra padauginta, išdalyta komitetams, išdalyta frakcijoms, Juridiniam skyriui paduota šiandien, jis rašo išvadą. Aš norėčiau gauti galimybę pateikti šitą įstatymą, nes jis turi prasmę tik tuo atveju, jeigu šiandien jį pateikiame, o kitą savaitę antradienį ar ketvirtadienį sugebame priimti.
PIRMININKAS. Čia būtų pateikimas?
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai neprieštarautų? Ačiū. Tada laikysime, kad įrašome į šios dienos programą.
Posėdis baigtas. Kitas posėdis 15 val.