Šešiasdešimt aštuntasis posėdis
1993 m. liepos 2 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Darbotvarkės svarstymas
2.	Sveikatos santvarkos įstatymo projekto svarstymas
3.	Nutarimo “Dėl 1993 m. Lietuvos radijo ir televizijos biudžeto išlaidų pakeitimo” projekto svarstymas ir priėmimas
4.	Nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės vyriausybės kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos ratifikavimo” projekto svarstymas
5.	Kitos savaitės darbotvarkės svarstymas
6.	Vyriausybės valanda
7.	Lietuvos Respublikos Seimo administracinės komisijos sudarymas
8.	Darbotvarkės svarstymas
9.	Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos įstatymo projekto svarstymas

P.Katilius perskaitė LKDP frakcijos pareiškimą Seimo vadovybei ir Seimui "Dėl derybų su Rusija"

Darbotvarkės svarstymas (93.07.02)

2sesija68 po svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Malonu, kad ir per šį posėdį, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo liepos 2 d. rytinį posėdį, dar tiek daug mūsų esama. Taigi posėdis pradėtas.

Mūsų darbotvarkė buvo patvirtinta, todėl aš tik patikslinu vieną, manau, visiems Seimo nariams rūpimą dalyką. Numatyta, kad 11 val. - Vyriausybės valanda. Į ją ateis visų pirma premjeras A.Šleževičius ir ministras A.V.Stasiukynas. Manau, kad pirma išklausysime premjero atsakymus į mūsų klausimus  dėl Konstitucinio Teismo patalpų, o gal ir į kitus klausimus,  po to  atsakinės į klausimus ir  pateiks informaciją ministras A.V.Stasiukynas. Štai toks yra patikslinimas.

Sveikatos santvarkos įstatymo projekto svarstymas (93.07.02)

2sesija68 po svarstyti klausimai

Taigi pirmasis darbotvarkės klausimas - Sveikatos santvarkos įstatymo projektas, antrasis svarstymas. Pranešėjas - V.Andriukaitis. Ar jūs dar turite ką pridurti? Prašau, gerbiamasis pranešėjau. Ir toliau pirmininkaus J.Bernatonis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Labas rytas, posėdžio pirmininkai! Supratau, kad jeigu  neturėčiau ką pridurti ir jeigu visiems Seimo nariams būtų viskas aišku, tai iš karto siūlyčiau pradėti trečiąjį svarstymą, nes kalbėti apie sveikatos politiką galima būtų ne vieną ir ne dvi dienas, ne tik šį pusvalandį. Tačiau galėčiau pasakyti, jog sveikatos politika tai yra viena iš sunkiausių  valstybės reguliavimo sferų  ir netgi pati nedėkingiausia. Nes, kaip žinote, sveikata finansuojama iš visos tautos lėšų, ir surinkti tas lėšas, paskirti jas sveikatai ir žinoti, kad šiandien, paskyrus sveikatai tam tikrą pinigų sumą, ta pinigų suma atsiperka po l0, po 20 metų, žinoti, kad ne iš karto matomi tie efektai, kuriuos galima pasiekti, kad čia ne tas principas, kada turėdamas  mln. dolerių šiandieną ar rytoj nusiperki pastatą ir matai, kaip išblizgintas tas pastatas, - visiškai aišku, kad sveikatos politika dažnai yra menkai suprantama, menkai suvokiama ir dar sunkiau vykdoma.

Kelerių metų patirtis mane įtikino, jog sveikatos klausimai svarstomi labai ir labai, sakyčiau, nekonstruktyviai, daugiau suprantant sveikatą kaip medicinines paslaugas. Šią sampratą įtvirtino maždaug 50 metų Lietuvoje vyraujanti tradicija, jog sveikata rūpinasi gydytojai. Ir  tai, kad ta nedidelė sritis, t.y. ligų profilaktika, ir yra sveikata, dar kartą įrodo, jog įveikti šitą socialinį psichologinį stereotipą Lietuvoje bus nelengva.

Antra. Kalbėti apie mūsų visų, čia esančių Seimo narių sveiko gyvenimo būdo aspektus, pasakyti, kiek rizikos veiksnių yra šiandien pas mus, kaip mes šiandieną atrodome, yra labai nesunku specialistui, tačiau yra daug sunkiau kalbėti apie tai patiems Seimo nariams, kadangi jiems ta tema praktiškai yra neįdomi. Kita vertus, kalbama tik tada, kai susergama, o kai susergama, klausia: kaip tavo sveikata?  Atsakau: Sveikatos santvarkos įstatymas šitai problemai neskirtas. Jis skirtas iš tikrųjų formuoti sudėtingą sveikatos politikos mechanizmą, kad sveikata kaip fizinė, dvasinė ir socialinė tautos gerovė palaipsniui, po truputį būtų gausinama dešimtmečiais ir būtų suprantama, kad tai yra vienintelis ir pats patikimiausias tautos išlikimo ir nacionalinės saugumo koncepcijos įgyvendinimo būdas. Todėl kalbėdamas apie sveikatą kaip apie  mitybos standartus, gyvenamosios aplinkos, buto, užimtumo, išsilavinimo, gamtinės aplinkos ekologinius standartus, aš kalbu apie sveikatą. Ir tos investicijos į šias mano išvardytas sritis, ir tos garantijos, kurias valstybė privalo prisiimti šiose srityse, ir yra sveikatos politika. Ir jeigu mes svarstome apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis klausimą, vadinasi, mes betarpiškai svarstome vieną iš rimčiausių sveikatos politikos klausimų.

Taip pat jeigu mes kalbame apie tai, kokie mūsų maisto vartojimo standartai, koks mūsų mitybos racionas ir kokia mūsų maisto pramonė, ir jeigu mes sakome, kad toje maisto pramonėje galėtų būti dalis sveikatos biznio, mes kalbame apie sveikatos politiką. Jeigu mes kalbame apie mūsų transporto būklę, apie mūsų infrastruktūrą, mes taip pat kalbame apie sveikatos standartus. Šia prasme šis įstatymas yra sveikatos profilaktikos įstatymas. Siauresne, žmogaus prasme, tai yra sveiko gyvenimo būdo įteisinimo, puoselėjimo, skatinimo ir finansavimo įstatymas.

 Aš galėčiau kalbėti ir kalbėti, tačiau aš matau, kad Seimo nariai  tą įstatymą beveik perskaitė. Jiems viskas aišku. Atrodo, kad antrąjį svarstymą galėtume baigti. Ir jeigu jau tokia aiški atmosfera, siūlyčiau kuo greičiau pradėti trečiąjį svarstymą. Ačiū.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS).  Dėkoju pranešėjui. Dabar kalbės Seimo narys V.Astrauskas. Jis iš anksto užsirašė.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas mūsų dėmesiui Sveikatos įstatymas yra unikalus ir vargu ar galima rasti jam lygių įstatymų kur nors kitur. Pradėsiu nuo pavadinimo.

Pavadinimas yra “Sveikatos santvarkos įstatymas”. Visų pirma jau iš karto reikia atkreipti dėmesį į nestandartinį sveikatos supratimą, kad sveikata gali turėti kažkokią  santvarką, nes čia yra tokia abstrakcija, kurioje santvarką įžiūrėti turbūt vargu ar galima. Todėl aš iš karto siūlyčiau vadinti Sveikatos įstatymu be žodžio “santvarkos”.

Toliau yra ir kitų terminų, kurie yra labai įdomūs. Na, sakysime, kad ir “sveikatos priežiūra”. Vis dėlto žiūrėti reikia į kažką šalia  esantį, žiūrėti prie,  o sveikata yra mūsų viduje. Todėl aš manyčiau, kad jeigu jau net mano kaimynas  Arvydas Bajoras vadina gamtos apsauga, o ne gamtos priežiūra, kur gamta tikrai ne tik mumyse, ber ir šalia mūsų, tai sveikatos priežiūra tuo labiau nebūtų tinkama.  Yra ir krašto apsauga, ir teritorijos apsauga.  Manyčiau, kad mums įprasti žodžiai “sveikatos apsauga” ir mūsų ministerijos pavadinimas atitinka tą sampratą, kuri reikalinga sveikatai įvertinti. Žinoma, galima apsieiti ir be to žodžio - be priežiūros ir be apsaugos ir vadinti, sakysime, ministeriją “sveikatos”.

Toliau yra terminas “sveikatos santykiai”. Na, iš tikrųjų labai sunku suvokti, kas tai gali būti, nes santykiams reikalingos bent dvi sudedamosios dalys, o čia sveikata tarsi santykiauja su absoliučiai viskuo, ir tai, žinoma, ne sveikatos santykiai.

Sveikatos teisė  irgi labai neaiškus supratimas. Kokia čia sveikatos teisė, ar ji turi savo teisę, ar kam nors teisę? O iš tikrųjų čia turima galvoje įstatymus.

Sveikatos reikalai, sveikatos rėmimas taip pat panašūs dalykai. Taigi iš tų terminų galima padaryti tokią išvadą, kad sveikata traktuojama kaip kažkas atskiro nuo žmogaus ar gyvybės, turinčių savo struktūrą, sistemą, galinčių būti prižiūrima ir turinčių teisių į kažkokius santykius.  Toks sveikatos supratimas, žinoma, yra labai unikalus.

 Ko nėra tame įstatyme? Šiame įstatyme, kaip jau ir pats pranešėjas sakė, nėra žodžio “gydytojas”. Žodis “gydytojas” yra pakeistas “sveikatos priežiūros specialistu”, nėra ligoninių, poliklinikų pavadinimo - yra “sveikatos priežiūros įstaigos”. Nėra žodžio “gydyti”, yra žodžiai “verstis sveikatos priežiūra”. Nėra žodžio “gydytojas”, yra “asmuo, turintis verstis sveikatos priežiūra”. Nėra žodžio “liga”, o juk sveikata iš tikrųjų susijusi tik su liga, daugiau sveikatos, mažiau ligos. Nes kiekvienam žmogui galima surasti kažkokią didesnę ar mažesnę ligą, jeigu gerai pažiūrėsi.

Taigi visiškai atsisakyti termino “liga” ir teigti, kad liga nereikalinga vertinant sveikatą, tai būtų visiškai naujas sveikatos supratimas. Kitaip tariant, sveikata būtų suprantama kaip didesnė ar mažesnė, ir ligos atseit nereikia, užtenka pasakyti, kad tam žmogui sumažėjo sveikata kažkiek  procentų, vadinasi, jis jau serga.

 Galima būtų tokią sistemą kurti, bet tokia sistema yra visiškai nauja ir apsieiti be žodžių “ligonis, liga”, vertinant sveikatą,  manyčiau, yra absoliučiai neįmanoma.

Su  Sveikatos įstatymo kūrėjais man teko daug kartų diskutuoti. Jie, kaip politikai, žinoma, nepasidavė jokiai įtaigai.  Kaip dabar matyti,  tas įstatymas, ko gero, buvo parengtas dar  prieš metus. Galbūt jo atsisakyti ir nevertėtų, nes jį rengiant yra įdėta labai daug darbo ir labai daug lėšų. Kita vertus, tokio įstatymo niekur  nėra.  Kai aš, būdamas Švedijoje, Norvegijoje, klausiau, ar jie turi tokį įstatymą, jie tiesiog trūkčiojo pečiais ir nesuprato, kas tai per  daiktas, kam jis reikalingas? Jie turi konkrečius įstatymus konkretiems klausimams ir turi koncepciją. Sakysime, yra Stokholmo medicinos koncepcija, kai ligonis eina ten, kur jis nori būti gydomas, o iš paskos jam “eina” pinigai, skirti tam gydymui. Pasirinkimas yra paties ligonio valioje.

 Manyčiau, kad šį įstatymą reikia perredaguoti (aš jau šitą darbą esu beveik užbaigęs) ir atsisakyti vieno sveikatos vertinimo,  be ligos. Nors galima būtų kurti tokią sistemą, kad vien tik sveikata ir ligos visiškai nereikia. Bet tai, manau, būtų per daug  naujoviška ir vargu ar reikalinga, nes niekas kitaip nesupranta sveikatos, kaip tiktai esant didesnei ar mažesnei ligai arba jai nesant. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Su daug kuo, ką pasakė mūsų kolega, aš visiškai sutinku. Žinoma, įstatymas yra labai svarbus. Galbūt tokios priemonės ir tokie įstatymai netgi ir reikalingi. Tačiau jie turi būti labai gerai apgalvoti ir apmąstyti. Aš manau, kad toks įstatymas visų pirma turėjo būti labai kruopščiai apsvarstytas Valstybės ir teisės komitete ir iš ten gautos pastabos.

Jeigu pažvelgsime į patį įstatymą, tai pamatysime, kad tai yra daugiau deklaracijų rinkinys. I skyriuje yra pateikiamos visiškai naujos autorių sukurtos sąvokos, netgi žodynas. Ir be šito žodyno labai sunku suprasti  patį įstatymą. Pažiūrėkime kad ir apibrėžimus: sveikata - tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Visi tie žodžiai ir, matyt, pačios mintys,  išdėstytos šiame sakinyje, yra geros. Reikalinga ir dvasinė, ir socialinė žmonių gerovė. Bet, manau,  pažiūrėję į lietuvių kalbos žodyną, ten rastume ir kitą sveikatos apibrėžimą: sveikata - tai normalus organizmo veikimas, bendra gyvo organizmo būklė ir t.t. Tačiau ne visuomenės fizinė  arba socialinė gerovė. Tai yra visiškai skirtingos sąvokos.

Tas pats ir su sveikatos priežiūra. Čia autoriai sako, kad tai sveikatos saugos atstatymo ir stiprinimo veikla. Na, kažin? Gal čia ir nevisiškai tikslu. Sveikatos paslaugos, pažiūrėkim, tai asmens sveikatos priežiūra. Vienas ir tas pats. Manau, kad tokie žodynai įstatymuose nereikalingi. Žmogus, paėmęs įstatymą, turėtų suprasti be papildomų žodynų ir tuo labiau be lotyniškos terminologijos.

2 straipsnyje, pavadintame “Įstatymo paskirtis”, yra pabrėžta, kad “įstatymas nustato piliečių teisę į sveikatą ir sveikatos santykių, tai yra santykių, atsirandančių vykdant sveikatos veiklą, reguliavimo pagrindus”. Vis dėlto manau, kad piliečių teisės į sveikatą niekas negali nustatyti. Teisė į gyvybę, sveikatą yra prigimtinė žmonių teisė ir jos niekas negali duoti - nei įstatymas, nei jokia valdžia. Žinoma, sveikata turi rūpintis ir valstybė, ir pilietis, bet tai jau kitas klausimas. Tas pats yra ir su 3 straipsniu. Pažiūrėkite į l punktą:  “Sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno žmogaus, šeimos ir visuomenės rūpestis.” Galbūt gerai iš esmės pasakyta, bet reikia rimtai paredaguoti.

Jeigu žvilgtelėsime į kitus straipsnius, štai, pavyzdžiui, 7 straipsnis:  “Piliečių teisė į sveikatą”, tai čia yra iš tiesų iš socialistinės deklaracijos, kurios anksčiau buvo kartojamos ir visiems žinomos, t.y. tiesiog pakartojama daug prigimtinių žmogaus teisių.

Arba pažvelkime į 8 straipsnį:  “Piliečių pareigos saugant, atstatant ir stiprinant sveikatą”. Žiūrėkime į 3 punktą,  ką piliečiai privalo? “Turėti  įgūdžių ir teikti pirmąją pagalbą nelaimingų atsitikimų atvejais.” Argi tai įstatymo reglamentavimo problema, klausimas? Visų pirma, jeigu mes įtvirtinsime tai įstatyme, bet žmonės patys nebus įpratę to daryti, tai kas gi užtikrins šitą įstatymo normą? Kiekvienas įstatymas yra lydimas tam tikrų poveikio priemonių. Jeigu įstatymas nevykdomas, gali būti  taikomos poveikio priemonės, kad jis būtų vykdomas, nes kitaip įstatymas bus negyva raidė. Tai kas užtikrins, kas privers laikytis, jeigu pats žmogus to nesilaikys? Tą patį galima būtų pasakyti ir apie daugelį kitų straipsnių.

Vienu žodžiu, manau, kad šis įstatymas gal ir turi būti svarstomas, bet jis turėtų būti grąžintas vis dėlto  komitetams, pirmiausia Valstybės ir teisės komitetui, ten turėtų būti rimtai apsvarstytas.  Gavus atitinkamas pastabas,  galbūt galėtų būti svarstomas toliau. Šiuolaikinė jo redakcija tai yra tiktai žaliava  tolesniam svarstymui,  tolesniam rengimui, bet jokiu būdu negalima laikyti, kad jis gali būti pateiktas, sakysime, trečiajam svarstymui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos?

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pakalbėti dėl vedimo tvarkos  dviem aspektais. Pirmiausia visi turbūt suprantat, kad mes per šitą pavasario sesiją labai daug ko nepadarėme ir  nepriėmėme svarbių įstatymų, kurie reikalingi Lietuvos ūkiui, valstybei ir t.t. Aš matau, kad šis Sveikatos apsaugos įstatymas yra iš tiesų “žalias”, neparengtas.  Jis yra  galbūt gerų norų ir nurodymų rinkinys, kuriame trūksta vienos pagrindinės tezės:  sveikata - brangiausias turtas.  Aš pritariu prieš mane kalbėjusiųjų nuomonei, kad šitą įstatymą reikėtų grąžinti autoriams ir apsvarstyti komitetuose ir tik po to juo užsiimti. O dabar svarstyti labiau parengtus klausimus negu tą, kad kiekvienas žmogus pats turi saugoti savo sveikatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Šis įstatymas šiuo metu jau pristatomas antrajam svarstymui. Na, pirmasis svarstymas ir pagrindinis pristatymas, matyt, buvo dar Aukščiausiojoje Taryboje.  Kiek aš žinau, ir   šio įstatymo pavadinimas buvo visai ne toks. Dabar vadinasi “Sveikatos santvarkos įstatymas”. Aš nežinau,  čia diskutuotinas dalykas, ar tinka “santvarka”, ar ne. Kai kurias mano mintis išsakė Seimo narys profesorius V.Astrauskas. Tai žmogus, turintis didelę patirtį ir tikrai sveikatos apsaugos srityje ir buvo, ir yra geras sveikatos apsaugos organizatorius.

 Aš galbūt nenagrinėsiu I ir II skyrių, kadangi apie tai buvo kalbėta.  Pridursiu tik tiek, kad šiame įstatyme daug sakinių, daug straipsnių net mums, medikams, yra sunkiai suprantami.

Pavyzdžiui, 7 skirsnio 3 straipsnis. “Neteisėta veikla, taip pat (... ) atlikta sveikatos priežiūra, sudaryta žala sveikatai atlygina ma”. Na, nežinau, kaip eilinis žmogus, tas, kuris nagrinės šį įstatymą, galės įsitikinti, ar teisinga veikla yra gydymo įstaigoje. Faktiškai nesupras žmogus.

 Aš noriu pakalbėti apie III skyrių  “Sveikatos sistema”. Iš principo visi jo straipsniai turi atitikti Lietuvos sveikatos apsaugos koncepciją. Kaip Lietuva turi Konstituciją, taip sveikatos apsauga turi priimtą sveikatos apsaugos koncepciją, kurios turime laikytis ir pagal ją rengti visus įstatymus, t.y. toliau vystyti visą sveikatos apsaugą. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos koncepcijoje visiškai nėra nurodyta, kad  “sveikatos veiklai visose valstybės valdymo srityse koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia valstybinę sveikatos komisiją.” Koncepcijoje (V skyrius, 7 straipsnis) valdymui gerinti numatoma organizuoti nacionalinį informacinį centrą.

Po to 13 straipsnis. Atsiprašau, mane sutrukdė. “Sveikatos politikai rengti ir jos įgyvendinimui stebėti Seimas steigia Lietuvos sveikatos tarybą. Lietuvos sveikatos taryba sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintą statutą.” Sveikatos apsaugos koncepcijoje to nėra. Koncepcijoje yra sveikatos... Biudžeto ir nacionalinių programų vykdymo kontrolė sukuriama kaip valstybės kontrolės sistemos padalinys parlamentiniu lygiu. Tai 5 skyriaus 4 straipsnis.

Toliau įvairios sveikatos programos. Nėra parašyta, kas jas rengia, kada įsigalios tos programos. Ir faktiškai ta programa  kuriama prie Vyriausybės nacionalinės sveikatos tarybos, o ne prie Seimo, kaip yra numatyta šiame įstatyme.

14 straipsnis, 2 skirsnis. “Sveikatos programą (...) įrengimų tvirtinimui bei programų įgyvendinimo kontrolės tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos ir Vyriausybės patvirtinti nuostatai.” Vėl kažkodėl nuostatai. Reikia, kad būtų konkrečiai nurodyta, kas ruošia tuos nuostatus - ar Seimas, ar Vyriausybė, ar ministerijos, ar savivaldybės, ar tarybos.

17 straipsnis. Sveikatos priežiūros tarnybos ir įstaigos. Sveikatos priežiūros tarnybų ir įstaigų rūšys. Jų steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos norminiai aktai. Vėl norminiai aktai. Koncepcijoje (VI skyrius, 1 skirsnis) yra pažymėtos visos 9 įstaigos, jų rūšys. Tačiau čia vėl mes kuriame kažkokius norminius aktus ir t.t. Taigi toliau nenagrinėsiu. Mano nuomone, šis įstatymas dar svarstytinas, mes negalime dar priimti po antrojo svarstymo. Reikia toliau svarstyti, priiminėti konkrečiai ir aiškiai, kad visiems žmonėms būtų suprantama. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai,  Sveikatos (...) įstatymo projekte numatoma daug naujų sveikatos veiklos institucijų be to, ką jau turime Respublikoje. Antai 12 straipsnyje numatyta, kad sveikatos veiklai visose valstybės valdymo srityse koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia valstybinę sveikatos komisiją. Tai pirma.

13 straipsniu (cituoju): “Sveikatos politikai rengti ir jos įgyvendinimui stebėti Seimas steigia Lietuvos sveikatos tarybą.”

Neaišku, ar šios dvi institucijos bus visuomeninės, ar administracinės, išlaikomos iš biudžeto. Atrodo, jeigu steigėjai yra Vyriausybė ir Seimas, gal turėtų išlaikyti mokesčių mokėtojai. To negana. Trečia, nauja valdymo institucija yra 16 straipsnyje, kur numatyta, kad teisę vykdyti sveikatos priežiūrą įgyja tarnybos ir įstaigos, turinčios leidimą. Čia dar pavartotas visiškai nereikalingas  tarptautinis žodis “akreditacija”. O akredituoja, kaip rašoma įstatymo projekte, Lietuvos sveikatos priežiūros tarnyba, tarnybų ir įstaigų akreditavimo komitetas, kurį sudaro Vyriausybė. Trečia institucija.

20 straipsnyje numatoma, kad sveikatos stebėjimui vykdyti ir visuomenės sveikatos valstybinei ekspertizei atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia (jau ketvirtą) Sveikatos ministerijos valstybinę visuomeninės sveikatos tarnybą.

Kyla klausimas, ar paskaičiuota, kiek tai kainuos, ar apsiribota tuo, kaip 29 straipsnyje rašoma, kad sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių lėšos privalo (aš pabrėžiu - privalo) sudaryti ne mažiau kaip 6% bendro nacionalinio produkto vertės.  Šiuo atveju gal reikėtų vengti žodžio “privalo”.  28 straipsnyje išvardyti kai kurie savarankiški finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, juridinių ir fizinių asmenų lėšos, įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, sveikatos fondų lėšos, juridinių ir fizinių asmenų, norminių aktų nustatyta tvarka vykdančių šalpos ir rėmimo veiklą savanoriški įnašai, bet labai sunku pasakyti, kiek tų įnašų bus ir kokios bus tos lėšos. Manau, kad įstatymo projektas dar yra taisytinas ir jį tikrai reikėtų, kaip čia buvo siūlyta, apsvarstyti komitetuose. Net ir ekonominiu požiūriu, pavyzdžiui, kiek tai kainuos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad mes truputį atkreiptume dėmesį išvis į mūsų svarstymo eigą.  Šio antrojo projekto pateikta 153 redakcija. Prie jo dirbo ištisi kolektyvai, įvairios žinybos ir mokslininkų kolektyvai. Ir štai mes dabar vėl girdim pasakojimus, aš kitaip jų negaliu pavadinti, kad juos dar reikia redaguoti ir svarstyti.

Taip, mes turėtume kalbėti iš esmės dėl  koncepcijos - ar mums reikalingas įstatymas, kuris padeda pagrindus visai mūsų sistemai, ne tiktai ligoninėms, gydymui, bet ir priežiūrai, savęs priežiūrai ir visoms kitoms sritims. Taip pat darbų saugos įstatymui ir kitiems, kurie yra organiškai susiję vienas su kitu. Ar mes to nenorim daryti? Jeigu nenorim daryti, tai nereikia ieškoti ir pasakoti apie visokias sąvokas, kurios priimtinos ar nepriimtinos.

Čia buvo girdėti kalbos apie socialistines deklaracijas. Ir pas mus būna parlamentinių deklaracijų, yra tam tikra parlamentinė praktika. Aš suprantu, kai opozicija būtinai kalba prieš, bet aš nesuprantu komitetų narių, kurie svarstė ir pritarė tam įstatymui, nesugebėjo apginti savo pastabų ir galų gale paliko taip, kaip yra, o dabar iš naujo dėsto tas pastabas Seime. Argumentai  kalbant su specialistais buvo per silpni, dabar mes čia galim pasiklausyti jų pasakų. Aš pats nesu gydytojas, bet kai aš dalyvavau tame svarstyme, man sąvokos pasidarė aiškios ir manau, kad specialistui tai turėtų būti aišku. O jeigu pas mus yra tokie specialistai, man, deja, labai gaila.

Todėl aš manau, kad mums reikėtų pereiti prie įstatymo trečiojo svarstymo. Jei iš esmės keistume koncepciją, keistume pastraipsniui - tai mes sujauktume visą įstatymą. Tada turėtume spręsti, ar jis mums iš viso reikalingas, ar ne. Aš manau, kad jis reikalingas, nes tai fundamentalus įstatymas, nuo kurio turėtų atsišakoti kiti įstatymai ir galų gale užaugti sistema. Galbūt ta sistema neužaugs dabar, aš nesu toks optimistas, bet per keletą metų mes ją užauginsime. Ir tada turėsime iš tikrųjų sutvarkytą šią sritį,  nepaliksime chaoso, kaip dabar labai norima padaryti sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemoje (priežiūra nėra vien tiktai apsauga, kas buvo čia pasakojama). Galėtų gerbiamasis V.Astrauskas prieš tai pasiklausyti, kas buvo pateikėjo pasakyta. Todėl aš siūlau pritarti po antrojo svarstymo ir priiminėti pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.

J.NEKROŠIUS. Man labai keista ir gėda, kad net Sveikatos įstatymas priimamas labai šaltai, net priešiškai. Aš galvoju, kad neigimo neigimo dėsnis įdiegtas (...), yra mūsų galvose. Padėtis nepaprastai kritiška, o kalbame niekus. Štai jeigu per praeitus metus vaikų invalidų užregistruota 1800, tai su psichinėmis negaliomis - net 60%. 46 pagalbinėse mokyklose suvaryta per 9 tūkst. vaikų su psichinėm negaliom.

Neseniai buvau “Vilties” bendrijos konferencijoje. 24 rajonuose “Viltis” užregistravo per 20 tūkst. vaikų su psichinėm negaliom. Nesutvarkyta sveikatos apsauga, kokia ji dabar yra - tai slaptas tautos genocidas. Mes čia skaičiuojame, kiek nuduria chuliganai kiekvieną dieną, o dėl sveikatos blogo lygio miršta šimtai žmonių, kankinasi ir miršta. Jie galėtų būti išgelbėti. Labai apleistas  pagrindinis momentas - tai motina, kūdikis, vaikas. Prie to reikia susikoncentruoti, ir tas įstatymas sukuria sąlygas, kad būtų padėti tautos sveikatos pagrindai, pamatas jos stiprybei. Be sąlyčio su praktika mes nepertvarkysime visos sveikatos sistemos. Aš galvoju, kad reikia mums ryžtis ir eiti pirmyn, o ne vėl kažkokiais keistais argumentais atmesti šį įstatymą, vėl jį nustumti.

Aš nežinau, kas yra svarbiau už šį įstatymą. Bet man kelia tam tikrą nuostabą, aš tiesiog nesuprantu, gal pranešėjas, pristatytojas paaiškintų. Įstatymas yra įstatymas, bet svarbiausia jo praktinis įgyvendinimas. Tačiau keista, pasakyčiau, šiurpoka, kad pristatant ir svarstant įstatymą nematom čia nė vieno ministerijos atstovo. Kur ministras, kur sveikatos profesoriai, kur Medicinos instituto šviesios galvos, kur praktikai? Svarstant tokį įstatymą prie Seimo turėtų būti  medikai, minios, turėtų reikalauti, siūlyti, diskutuoti. Dabar mes lyg stiklinėje dėžėje izoliuoti nuo viso gyvenimo. Aš to priežasčių nežinau, bet tai kelia man didžiulį susirūpinimą. Nejaugi niekam iš medicininės biurokratijos nerūpi šitie klausimai? Kas čia yra, kaip čia atsitiko? Štai mes pateikėme įstatymą, patį lemtingiausią įstatymą mūsų tautos gyvenime, o tų, kurie turi praktiškai jį įgyvendinti, čia nėra. Todėl aš kalbu ir kalbu apie tokį nerimą ir nuoskaudą.

Aš siūlau pritarti po antro svarstymo. Bet gal reikėtų tai padaryti kūrybiškai,  sudaryti  specialią  naujų žmonių grupę, kuri dirbtų ir patobulintų, jeigu jis dar turi trūkumų. Reikia negailėti savo sveikatos tam, kad pagerėtų Lietuvos sveikata. Todėl aš tiesiog prašau pritarti ir praktiškai spręsti tuos dalykus. Kitaip mes vėl apsijuoksim.

Ir dar viena pastaba. Tokius įstatymus, kaip sveikatos, turėtų ne tik visa Lietuva girdėti, bet ir matyti, žiūrėti, kaip kas vertina sveikatos klausimus. Kokioms nors politinėms diskusijoms tai mes negailim laiko, o kai svarstomi kiekvienam žmogui - gimusiam ir negimusiam - rūpimi klausimai, tai mes sėdim šaltai ir dar galvojam, neigiam tai, ką žmonės padarė per ilgą laiką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi. Kadangi buvo užsirašę pasisakyti 8 Seimo nariai, tačiau pasisakė tik 5, pasiūlymų diskusijas nutraukti nebuvo, todėl šias diskusijas pratęsime arba šiandien, jeigu turėsime laiko posėdžiuose, arba kitą dieną.

Dabar pereinam prie kito darbotvarkės klausimo.

Prašau Seimo narį V.Andriukaitį. Dėl vedimo tvarkos?

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, vis dėlto dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų protestuoju dėl jūsų formulavimo. Aš manau, kad galima būtų 5 minutėmis pratęsti, juo labiau matau, kad K.Antanavičius neužsirašęs, netyčia nuspaustas jo mygtukas. Nežinau, gal kalbės M.Visakavičius ir G.Jurkūnaitė. Nedaug liko, reikėtų 5 ar 7 minučių. Seimo praktika kartais leidžia  pratęsti ir apibendrinti. Per daug sudėtinga, kad aš galėčiau dar tylėti. Norėčiau atsakyti į tai, kas buvo pasakyta kolegų K.Kuzminsko, V.Briedienės ir daktaro V.Astrausko. Norėčiau dar pateikti papildomą informaciją, nes šis klausimas įgauna odiozinę debatų prasmę. Siūlyčiau truputį pratęsti ir pabaigti antrąjį svarstymą.

PIRMININKAS. Kadangi jūsų siūlymo pratęsti niekas iš Seimo narių reglamentiškai neparemia... Paremia gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.

Taigi teks balsuoti dėl šio klausimo svarstymo pratęsimo. Visų pirma siūlau užsiregistruoti.

Posėdyje dalyvauja 74 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys V.Andriukaitis pateikė siūlymą pratęsti šio klausimo svarstymą 5 minutėmis. Aš manau, kad per 5 minutes mes vis vien nespėsim užbaigti diskusijos, todėl galbūt reikėtų balsuoti dėl 15 minučių. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote? Tai formuluoju klausimą balsavimui.

Kas už tai, kad šio klausimo svarstymas šiame posėdyje būtų pratęstas dar 15 minučių, prašau balsuoti.

Už - 35, prieš - 20, susilaikė 8. Taigi šio klausimo svarstymas nepratęsiamas. Atsiprašau,  šio klausimo svarstymas pratęsiamas, kadangi čia yra procedūrinis klausimas ir užtenka paprastos balsų daugumos. Seimo narys M.Visakavičius.

M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstom, labai abejingai svarstom 153 variantą, 153 redakciją to paties įstatymo, kuris yra ruošiamas keleri metai. Kai man buvo 13 metų, tėvas leido su pora arklių išvaryti vagą. Vaga išėjo kreiva, ir tėvas man pasakė: sūneli, dar palauk, leisiu po metų. Todėl aš kreipiuosi į tuos anoniminius projekto autorius, kurie ruošė tą projektą, kurie nesupranta, net ir specialistai, atskirų padėčių. Sūneliai ar gerbiamieji Seimo nariai, kaip norit pavadinkit, gal palikit kitiems specialistams paruošti tą projektą, bent jau išversti į žmonių kalbą, kad mes jį suprastume ir galėtume svarstyti toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė G.Jurkūnaitė.

G.JURKŪNAITĖ. Neabejoju tuo, kad šitą Sveikatos apsaugos įstatymą mums reikia svarstyti ir kuo greičiau priimti. Aš tiktai norėjau pasakyti, kad man buvo kilusių irgi šiek tiek abejonių dėl paties pavadinimo ir kai kurių terminų. Bet čia tos pastabos jau buvo kitų pasakytos, todėl aš, nebenorėdama kartotis, manau, kad čia pranešėjas tuos dalykus ir taip pateikinės. Todėl laukiu jau pranešėjo žodžio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėsit kalbėti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai dabar aš norėčiau pateikti truputį informacijos. Šis įstatymas buvo svarstomas dalyvaujant Kauno medicinos akademijos visam kolektyvui. Čia prie įstatymo kūrimo prisidėjo daktaras Vilius Grabauskas, šiuometinis Kauno medicinos akademijos rektorius, Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertas. Vadovavo darbo grupei, kurią konsultavo  Kauno medicinos akademijos profesorė daktarė Petrauskienė. Norėčiau, kad daktaras K.Kuzminskas girdėtų šitas pavardes. Be to, daktarui K.Kuzminskui yra visiškai žinoma, kiek jis svarstymo stadijų yra praėjęs Kauno medicinos akademijos ekspertų rate. Dalyvavo Vilniaus universiteto  Medicinos fakulteto specialistai visi, pradedant Socialinės higienos katedra ir Higienos institutu, Sveikatos apsaugos ministerijos visas kolektyvas. Šiam įstatymui vadovavo profesorius daktaras Vidugiris. Turbūt kaip joks kitas šis įstatymas buvo svarstytas visose komisijose. Aš norėčiau net ir Seimo nariui B.Genzeliui priminti, kad jis buvo pateiktas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Norėčiau visiems priminti, kad jis buvo pateiktas visiems komitetams. Po pirmojo svarstymo visi komitetai, pradedant Ekonomikos ir baigiant Teisės, pritarė šiam įstatymui. Manau, kad tai galima net į stenogramas pasižiūrėti.

Dar kitas aspektas. Šį įstatymą svarstant čia, Seime, buvo daromi apvalūs stalai, kviečiamos visos suinteresuotos žinybos. Mes galime pateikti protokolus Seimo nariams, ypač tiems, kurie šį įstatymą mato pirmąjį kartą. Norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas apima visiškai naują sritį, kurios Lietuvoje nėra. Tai - nacionalinės sveikatos  sistemos sukūrimo ir valdymo sritis. Ir dėl to naujos institucijos, kurių iki šiol nebuvo ir kurios, tarkime, veikia čia greta... Beje, šį įstatymą svarstant buvo pateiktos Seimo nariams schemos institucijų, kurios veikia Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Airijoje, Olandijoje. Ir jeigu neturi šios informacijos Seimo nariai, kurie dabar atėjo, aš siūlyčiau jiems jų komitetuose dar kartą ją pasiimti ir dar kartą pasižiūrėti.

Dar vienas dalykas. Šis įstatymas yra bazinis įstatymas, betarpiškai kylantis iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje tris kartus diskutuotos, surengiant tris pasitarimus, Nacionalinės sveikatos koncepcijos klausimais. Nacionalinė sveikatos koncepcija svarstyta buvo gana vangiai, čia mes ne kartą buvom surengę pasitarimus ir būtent iš tos sistemos buvo parengtas 18 įstatymų kompleksas. Šis įstatymas yra pirmasis ir bazinis, iš kurio bus greta jau šiai rudens sesijai Sveikatos draudimo įstatymas, Medicininių įstaigų įstatymas, Medikų teisių ir pareigų įstatymas, visi specifiniai įstatymai, kurie reglamentuos motinos ir vaikų apsaugą, reglamentuos terminalines būkles ir t.t. Taip pat jau yra parengtas Rūkymo kontrolės įstatymas, Psichinės sveikatos įstatymas. Tai yra Lietuvos sveikatos sisteminis pertvarkymas iš pagrindų. Žinoma, Seimo nariams, galvojantiems labai lokaliai, susidaro įspūdis, kad jie nemato tos visumos. Deja, tai buvo trijų metų kruopštus darbas. Žinoma, čia neįvyko revoliucija ir, ačiū Dievui, nesugriauta tai, kas yra, tačiau kuriami pagrindai būtent visiems tiems sankabos taškams, be kurių iš viso neįmanoma sveikatos teisė kaip tokia.

Dabar dėl daktaro V.Astrausko pastabų. Norėčiau daktarui, kadangi jis angliškai moka, kad jis pamėgintų man išversti, ką reiškia health care, health promotion, health protection. O jau visos kitos diskusijos bus vėliau. Norėčiau pasakyti, kad šiuos įstatymus ir visą įstatymų kompleksą konsultavo, ekspertavo ir pataisas teikė Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos biuro Kopenhagos direkcijos specialistai. Jis turėjo visas ekspertizes. Ir  čia galbūt M.Visakavičiui pasakyčiau, kad geros tos lietuviškos patarlės, bet yra irgi patarlių, kuriomis labai lengva argumentuoti, bet aš nenorėčiau minėti. Taigi grįžtam. Pirmajam svarstymui pristatė profesorius Vidugiris. Aš su juo kalbėjau praeitą savaitę. Kadangi antrasis svarstymas  iš esmės tiktai tokių principinių pastabų išklausymas, o trečiajam svarstymui susirinks gal kolektyvas. Trečiajame svarstyme, manau, dalyvaus ministerijos atstovai, nes su jais irgi yra kalbėta apie tai. Daktaras Silickas buvo pas mus pasitarime ir mes aptarėm šitą klausimą. Galiu pasakyti, kad dėl šio įstatymo antrojo svarstymo metu dar kartą buvo grįžta prie pastraipsninės diskusijos komitete. Tie kolegos, kurie komitete buvo, nepasakė nė vienos alternatyvos arba nė vieno pasiūlymo, o į tą argumentaciją, kurią jie teikė, jiems buvo atsakyta. Jie sutiko ir netgi vieningai balsavo. Kiek aš žinau, nebuvo susilaikiusiųjų. Taigi šis įstatymas... Gal komiteto pirmininkas ir pavaduotojai dar kartą patvirtins, kaip vyko komitete, bet aš įžiūriu trupučiuką ir kitą prasmę šio įstatymo. Aš manau, kad galima nesuprasti, galima nematyti sisteminio pobūdžio, galima pasakyti, kad... Galiu dar priminti, kad šio įstatymo prototipas buvo rengiamas 1934 metais. Jis taip ir vadinosi Higieninės santvarkos įstatymu. Žinoma, mes jau įpratom prie tam tikros mūsų lietuviškų žodžių devalvacijos, mes galėtume galvoti apie tai, ar santvarkos čia taip jau yra blogai, bet tik norėčiau priminti, kad  tą įstatymo projektą, kuris yra lietuviškose... Galima susirasti ir pasižiūrėti, kaip jis atrodo. Dėl sveikatos apsaugos, tai šis terminas yra siauras. Jis egzistavo tarybinės sistemos metais. Aš kreipiuosi į tuos specialistus, kad jie man dar kartą pasakytų, kuo skiriasi sveikatos priežiūra nuo sveikatos apsaugos. Nes anglų kalba, kaip aš jau paminėjau, terminai yra visiškai aiškūs. Sveikatos teisės terminų evoliucija, prasmė jau per 50 metų tolokai pasistūmėjo. Dėl to mes iš dalies esame labai įdomioje situacijoje, kai mes net neturime terminų. Ir dar viena blogybė - mes turim labai mažai sveikatos teisės specialistų. Pabrėžiu, net Universitete sveikatos teisė nėra dėstoma. Taigi grįžtu. Tiems Seimo nariams, kurie norėtų pamatyti visą šio įstatymo svarstymo medžiagą, - o jinai yra labai didelė, pas mus yra visa suregistruota, - lengva bus pateikti. Norėčiau tik dar kartą priminti, kad jūs svarstote vieną iš fundamentaliausių sveikatos, naujosios sveikatos sistemos sukūrimo įstatymų Lietuvoje, kuris reglamentuoja ir tų institucijų, kurių Lietuvoje nėra, bet kurios yra verkiant būtinos Lietuvai, atsiradimą. Jau laikas joms atsirasti. Taip pat finansavimą, struktūrą. Ir tiems Seimo nariams netgi palengvinimui yra sudarytos schemos, kiek tų institucijų yra ir kokie yra santykiai, ir kokios yra sąsajos tarp jų. Taigi aš manau, kad pradėti šią diskusiją iš naujo jau tikrai nebėra prasmės. Pateikti protokolus galime ypač tiems, kurie turi abejonių ir dėl terminų. Todėl aš siūlyčiau pritarti ir pradėti trečiąjį svarstymą. Galima atidėti trečiąjį svarstymą rugsėjo mėnesiui, tačiau vienas labai rimtas argumentas yra, kad ne vėliau, nes šį įstatymą skaitydami jūs matėte paskutiniąsias dalis, kur yra užregistruota, kurie buvusios Sveikatos apsaugos įstatymo elementai neveiks ir ką turi Vyriausybė padaryti, kad nuo Naujųjų metų atsirastų... Tuos parengiamuosius darbus, be kurių nuo Naujųjų metų negalės pradėti funkcionuoti tie padaliniai, kurie turi atsirasti. Todėl terminai veja. Ir jeigu ne šioje sesijoje pradėtume trečiąjį svarstymą, tai tada rugsėjo mėnesį būtinai, kad Vyriausybė suspėtų padaryti darbus. O galiu pasakyti, kad Vyriausybės pritarimas šiam įstatymui yra pateiktas, komiteto nariai apie tai žino.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikės balsuoti, ar pritariame šiam projektui po antrojo svarstymo. Todėl prašau užsirašyti, kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Du - už, du - prieš. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad šis įstatymas yra toks svarbus ir ta problema tokia Lietuvai aktuali jos tautinio išlikimo, žmonių sveikatingumo klausimais, kad čia, man atrodo, net ir svarstyti būtų  gėda prieš Lietuvos žmones. Todėl reikia kuo greičiau šitą įstatymą priimti ir aš nesiūlyčiau jį perkelti dar į rudens sesiją, nes paskui gali  atsirasti optimistų, kad po to į pavasario sesiją jį dar perkeltume. Todėl manyčiau, kad, užbaigdami šią pavasario sesiją, turime priimti ir šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau pasisakyti už tai, kad šiandien būtų patvirtinta antrosios stadijos pabaiga ir paskirtas trečiojo svarstymo laikas. Pirmas dalykas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuva iš esmės turi tiktai tris rūšis išteklių. Pirma. Mes turime savo gamtą, savo teritoriją. Antra. Mes turim žmonių sveikatą. Trečias išteklius - Lietuvos žmonių protinės galios plačiąja prasme. Kaip matote, trečiasis šaltinis susijęs su antruoju. Šis įstatymas padeda pagrindus daugeliui kitų įstatymų, kurie konkrečiai apibrėš vienos ar kitos sveikatos srities funkcionavimą. Tačiau mane visą laiką šokiruoja toks dalykas, kai yra pasakoma, kad mums, medikams, sunkiai suprantama tas ar kitas dalykas. Tai, vadinasi, reikia skaityti atidžiai. Jeigu pateikti apibrėžimai, tai ten yra ir paaiškinama, nes taikoma nauja terminologija, tokia terminologija, kurios lietuvių kalboje iki šiol nebuvo, nes patys reiškiniai nebuvo nagrinėjami tuo ar kitu aspektu. Taip pat mes dar esam įpratę mąstyti taip, kad yra sveikatos apsauga, susirgau ir  einu pas gydytoją, bet turbūt visi puikiai suprantate, kad sveikata priklauso ne tik nuo gydytojų, ne tik nuo medikų. Tai yra ne vien jų reikalas. Jeigu vienam bendrabučio kambarėlyje gyvena 7 žmonės, 2 arba 3 suaugę ir 4 vaikai, tai, aišku, kalbėti apie sveikatą kokią nors didžiausiomis gydytojų pastangomis yra beprasmiška. Šiuo pavyzdžiu aš norėjau pasakyti, kad sąvokos “sveikata, sveikatos priežiūra” yra nepalyginamai platesni dalykai. Todėl aš pritariu tam, kad būtų toks įstatymas, kad būtų įstatymas sisteminis, apibrėžiantis visą plačią visuomenės veiklą, visuomenės interesų sferą. Siūlau pritarti po antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys R.Dagys prieš? Seimo narys G.Paviržis prieš? Seimo narys K.Kuzminskas...

K.KUZMINSKAS. Jokiu būdu nesupraskit, kad aš prieš šį įstatymą, tačiau šiame įstatyme kol kas, sakau, yra labai daug tokių silpnų vietų. Mums priėmus šį įstatymą tikrai praktikai gydytojai Seimą kritikuos, kad priimtas toks įstatymas. Jau šiuo metu yra nekonkrečių ir negerų gydytojų praktikų atsiliepimų. Taigi aš jokiu būdu nebalsuoju prieš, tačiau aš susilaikysiu, nes man bus gėda pasakyti, jog aš balsavau už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, sveikatos apsaugos įstatymai yra labai svarbūs ir būtini. Ir aš jokiu būdu nepasisakyčiau prieš įstatymo svarstymą, bet jis yra neparengtas. Tai yra žaliava. Ir aš nesiūlau jo atidėti  ilgiems laikotarpiams, bet prie jo reikia padirbėti, o už tokį, koks jis yra, balsuoti negalima.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju balsavimą. Visų pirma registruosimės. Posėdyje dalyvauja 81 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po antrojo svarstymo?

 Už - 42, prieš - 9, susilaikė 19. Taigi šio įstatymo projektui pritarta po antrojo svarstymo.

Nutarimo “Dėl 1993 m. Lietuvos radijo ir televizijos biudžeto išlaidų pakeitimo” projekto svarstymas ir priėmimas (93.07.02)

2sesija68po svarstyti klausimai

Pereiname prie antrojo darbotvarkės klausimo. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis.

B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šito nutarimo jokių pastabų nėra gauta. Nutarimo antras projektas yra išplatintas. Ten atsisakoma paskutiniojo sakinio. Tik reikėtų tokių korektyvų. Ten nurodyta tūkstančiais talonų, o kadangi mes pereiname prie litų, jau yra oficialus mūsų piniginis vienetas, tai aš siūlau šitą sumą atitinkamai pakoreguoti ir skaičiuoti litais. Kadangi čia yra toks formalus klausimas, visi pritaria, negirdėjau iš jokios frakcijos kitokios nuomonės, galbūt šiandien būtų tikslinga ir priimti.

PIRMININKAS.  Seimo narys J.Baranauskas.

J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Mes turėtume priimti šitą nutarimą ir štai dėl ko. Visų pirma, matyt, švelniai tariant, būtų nevisiškai šeimininkiška turėti pririštą kilnojamąją televizijos stotį prie vieno objekto, kad ir koks svarbus tas objektas būtų. Nors tai būtų ir Respublikos Seimas. Vis dėlto kilnojamosios televizijos stoties paskirtis ir funkcijos yra visiškai kitos. Antra. Jau yra pagaminta pagal naujausią technologiją naujausios kartos aparatūra Šiaulių televizijos gamykloje. Ir žmonės ten laukia lėšų, kad jiems būtų galima atlyginti už jų atliktą darbą. Ši aparatūra yra labai pažangi, progresyvi. Ja domisi šveicarai, nori ją pirkti belgai, taip pat ir rusai. Mokėtų netgi dvigubai brangiau. Tad manau, kad reikėtų pritarti šiam nutarimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjas turėtų iš karto pakeisti pirmą žodį po žodžio “nutaria”. Aš tai visą laiką siūlau, bet mūsų vis dėlto Seimo nariai neskaito Konstitucijos ir vis nori tiesiogiai kažkuo įpareigoti Vyriausybę. Negalim mes pavesti Vyriausybei. Mes galim tik pasiūlyti jai šitai padaryti. Nors tai jie turbūt supras taip pat, bet rašyti turime siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ. Ačiū. Mane tik sudomino pabaiga šitos formuluotės. “Ta pačia suma sumažinant paprastąsias išlaidas.” Aš nežinau, ar gerbiamasis B.Genzelis atsakys į tą mano klausimą. Tiesiog man įdomu, iš kur bus ir kieno sąskaita sumažintos tos išlaidos? Ar nenukentės darbuotojai, ar nebus mažinami jų atlyginimai? Kad galėčiau apsispręsti, man tiktai reikėtų sužinoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi visi, norėję pasisakyti diskusijose, pasisakė, žodį suteikiu pranešėjui.

B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt jūs nematėte pažymos, kuri yra pasirašyta finansų ministro. Pagrindinių priemonių įsigijimas. Pažyma buvo ano svarstymo metu išdalyta. Ir tai ir yra šita sąskaita kitų pagrindinių priemonių, kur buvo įsigijimas. Tai ta sąskaita. Čia buvo anksčiau išplatinta šitai. Ne, ne. Pagrindinių priemonių įsigijimas. Prašom. Čia aš dar kartą galiu jums... Ir  lygiai ta pati suma čia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji  Seimo nariai, jeigu nė viena frakcija neprieštarautų dėl šio nutarimo priėmimo... Nėra prieštaraujančių? Tuomet prašau užsirašyti, kas norės pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis pranešėjau, ar pataisėte žodį, kurį siūlė S.Pečeliūnas? Ar reikės balsuoti, ar galime priimti bendru... Reikės. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti?

Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos radijo ir televizijos biudžeto išlaidų pakeitimo”, prašau balsuoti pakeliant rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  - 60.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 60 Seimo narių balsavus už ir dviem susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos radijo ir televizijos biudžeto išlaidų pakeitimo” priimtas.

Nutarimo “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės vyriausybės kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos ratifikavimo” projekto svarstymas (93.07.02)

2sesija68po svarstyti klausimai

Dabar pereiname prie 3 darbotvarkės klausimo, tačiau aš nematau Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Ar galime svarstyti be jo? Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės vyriausybės kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos ratifikavimo sutarties projektas buvo apsvarstytas Užsienio reikalų komitete,  Užsienio reikalų ministerijos atstovas tą sutartį pristatė. Komitetas apsvarstęs vienbalsiai pritarė šiai sutarčiai ir priėmė rekomendaciją Seimui, kad Seimas tą sutartį ratifikuotų. Ji yra labai naudinga Lietuvos bendram politiniam ir tolesniam ekonominiam  vystymuisi. Todėl aš siūlyčiau, kad šitą sutartį Seimas patvirtintų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti Užsienio reikalų komiteto, kas ruošė šitą projektą ir apskritai pasidomėti dėl tokios investicijų skatinimo ir apsaugos politikos. Dabar mes ratifikuojame vieną ar kitą kokį  nors susitarimą, jie yra specifiniai bet kuriai šaliai, bet turbūt mums reikėtų   pagalvoti apie tai, kad reikia paruošti tokį bendrą, standartinį planą dėl  investicijų skatinimo ir jų apsaugos, kuris būtų  taikomas sutartims su visomis valstybėmis. Ar yra galvojama apie tai? Galbūt  toks unifikuotas planas yra ruošiamas?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Norėjau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Sutarties 6 straipsnis, 1 punktas. Čia parašyta, kad pervedimai bus atliekami nedelsiant konvertuojama valiuta, kuria iš pradžių buvo investuotas kapitalas, arba bet kuria kita konvertuojama valiuta. Dabar yra priimtas įstatymas ir dėl lito įvedimo, ir  lito naudojimo tvarka.  Ten yra pasakyta, kad bus atsiskaitoma tik litu ir niekaip kitaip. Aš noriu paklausti pranešėjo, ar nesusikerta dabar jau mūsų veikiantis įstatymas  su šiuo straipsniu? Nes čia teigiama, kad konvertuojama valiuta ir nedelsiant, ir bet kuria, o dabar mūsų priimtas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bobeli, gal galėtumėt paaiškinti?

K.BOBELIS. Taip. Labai gerai, kad ponas A.Vaišnoras ir ponas A.Baležentis tuos klausimus iškėlė. Kapitalo apsauga  bus tvarkoma investiciniame ir rekonstrukciniame banke, kuris kaip tik šiuo metu yra formuojamas. Vyriausybė pranešė, kad šitas įstatymas turėtų būti galbūt per savaitę  pristatytas Seimui.  Kaip žinote, visas užsienio kapitalas turi ateiti per vieną centrinį banką ir iš jo tada būtų skirstomas įvairioms institucijoms, kurios norėtų gauti kapitalo paramą.

Kai dėl valiutos apmokėjimų, tai labai teisingai ponas A.Baležentis paminėjo, kad įvedus litą visas atsiskaitymas Lietuvoje vyks litu, bet taip pat reikės atsiskaitymus daryti su užsienio valstybėmis tų valstybių konvertuojama valiuta. Ir todėl, kaip žinote, dabar litas bus konvertuojamas pagal Lietuvos banko nustatytą lito vertę, visi atsiskaitymai vyks litais, bet bus pervedama į atitinkamą to krašto konvertuojamą valiutą. Tai aš manau, kad atsakiau į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių pasisakyti nebuvo. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinote, kad sutarčiai ratifikuoti reikia  Seimo narių daugumos, t.y.71 balso. Noriu paprašyti balsų skaičiavimo grupės pasakyti, kiek šiuo metu salėje yra Seimo  narių.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dalyvauja 71.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiteirauti, ar yra norinčių susilaikyti dėl šios sutarties ratifikavimo?

Kitos savaitės darbotvarkės svarstymas (93.07.02)

2sesija68po svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimą dėl šio klausimo atidedame. Dabar aptarsime savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, jeigu leisite, aš grįšiu dar prie ką tik pertraukto mūsų klausimo. Žinoma, galima buvo pasitikrinti, ar mes esame vieningi šiuo labai svarbiu klausimu, bet yra tam tikra rizika,  jeigu staiga vieno balso pritrūktų, paskui antrą kartą teikti ratifikavimui būtų tam tikrų keblumų. Tai gal tikrai nerizikuokime, palaukime, kol salėje bus daugiau Seimo narių ir tada balsuokime.

Dabar dėl savaitės darbotvarkės. Tikiuosi, kad jūs projektą turite. Minimalūs pataisymai yra siūlomi tokie. Išbraukti 12 punktą, t.y. Sveikatos santvarkos įstatymo projektą. Mes šiandien užbaigėm jo antrąjį svarstymą  ir, jei aš teisingai supratau gerbiamąjį V.Andriukaitį, jis neprieštarauja, kad šitas klausimas būtų toliau svarstomas rudens sesijoje, konkrečiai - rugsėjo mėnesį. Taigi 12 punkto nėra.  Darbotvarkę siūloma papildyti dviejų naujų įstatymų projektų  pateikimu, o  dėl tolesnės eigos jau tarsimės vėliau. Įtraukti įstatymą “Dėl genocido tyrimo centro”.  Prisimenate, mes atitinkamus norminius aktus esame priėmę ir dabar turime užbaigti šitą darbą, taigi projektas yra ir siūloma įrašyti į savaitės darbotvarkę įstatymą “Dėl genocido tyrimo centro”. Taip pat yra, jeigu neklystu, jums visiems įteiktas naujas “Savivaldos pagrindų įstatymo” projektas. Apie šitą dalyką mes irgi esame ne kartą kalbėję ir siūlau jį taip pat įrašyti į savaitės darbotvarkę. Štai tokie yra papildymai, patikslinimai.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima  dar papildyti?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Šios sesijos darbotvarkėje dar yra vienas įstatymo projektas, kurį mes turime priimti, tai “Kariuomenės vadovybės įstatymas”. Jis yra  parengtas ir reikėtų jį įtraukti į savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Seimo narys  A.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos! Jūs radote savo dėžutėse išplatintą Butų privatizavimo  įstatymo nedidelę pataisą. Daugelis Seimo narių tuo klausimu kreipėsi ir į mūsų komitetą, ir į mane asmeniškai. Ten kalbama apie liberalizavimą privatizuojant bendrabučiuose atskirus kambarius. Tai tokia pataisa. Gerai būtų, jeigu mes prieš išsiskirstydami atostogų galėtume šį įstatymą priimti. Mes esame pratęsę  privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis terminą. Gerai būtų, kad mūsų žmonės galėtų tuo pasinaudoti. Jis labai yra trumpas. Aš abejoju, ar jis sukeltų  didelių prieštaravimų. Na, ir jeigu galima, būtų dar  Seimo nutarimas. Kai svarstėme profsąjungų turtą, buvome įpareigoję patvirtinti to turto fondo tarybą. Šiuo metu mes jį išplatinome. Dėl nutarimo  neturėtų būti didelės problemos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Pangonis.

J.PANGONIS. Dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti, kad nebuvo laiku kompiuteris įjungtas, todėl aš neužsirašiau. Norėčiau pateikti konkretų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašom.

J.PANGONIS. Šiuo metu Lietuvoje susidarė tiesiog nepakenčiama situacija dėl atsiskaitymų už žemdirbių supirktą produkciją. Perdirbimo įmonės įsiskolinusios apie 17 mlrd. talonų arba 170 mln. litų. Reikėtų šį klausimą kuo greičiau spręsti, tačiau niekas nesiima. Todėl yra ruošiamas įstatymo projektas dėl atsiskaitymų sutvarkymo ir manyčiau, kad reikėtų numatyti kitos savaitės darbotvarkėje kaip tik šį klausimą svarstyti, nes nuo to labai daug priklauso ir visi kiti  mūsų darbo rezultatai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Pritariu gerbiamajam J.Pangoniui dėl minimo klausimo. Jis labai reikalingas. Aš noriu paprašyti. Šiandien buvo žadėta, kad bus visų įstatymų pateikimai. Kadangi tai neįvyko, kitą savaitę įtrauktas Savivaldos pagrindų įstatymo pateikimas, tai galbūt, jeigu tikrai negalima įtraukti naujo Rinkimų įstatymo, kuris yra parengtas, tuomet sukeiskime. Pateiksime Rinkimų įstatymą, o Savivaldos įstatymą atidėsim vėlesniam laikui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pirmininke! Jūs prisimenate, buvo pradėta svarstyti Saugomų teritorijų įstatymas. Aš, pasižiūrėjęs į kitos savaitės darbotvarkę, nematau, kad jį rengiamasi  toliau svarstyti. Tai yra įstatymas, kurio priešistorija prasideda Aukščiausiojoje Taryboje.  Iš tiesų jis svarbus, ir aš manyčiau, kad jis turėtų būti kitos savaitės darbotvarkėje. Man atrodo, jau buvo apie tai kalbėta  iš Gamtos apsaugos komiteto pusės,  buvo  tartasi su Seimo valdyba, kad šis įstatymas bus.

 Ir dar norėjau pasakyti, kad mes labai norėtume, kad kurią nors kitos savaitės dieną būtų išklausyta informacija mūsų pageidavimu dėl kriminogeninės situacijos. Buvome nuo Tėvynės Santaros parašę jums tokį raštą, kad norėtume sužinoti Prezidento, premjero, taip pat Vidaus reikalų ministerijos nuomonę apie tai ir kas šiuo klausimu ruošiamasi daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Aš norėčiau pasiūlyti vieną klausimą  išbraukti ir du pridėti. Aš siūlyčiau išbraukti galbūt 19 klausimą - įstatymą “Dėl bendrųjų reikalų ministerijos įsteigimo”. Man atrodo, šitas klausimas nėra paruoštas ir siūlymas neapgalvotas. Galbūt Vyriausybė iki rudens turės laiko pagalvoti ir pateiks kokį nors logiškesnį pasiūlymą. Neskubinkime jos padaryti klaidingą žingsnį.

Aš siūlyčiau pasvarstyti dvi rezoliucijas, kurios  Seimo nariams yra išdalytos. Tai yra viena “Dėl Vokietijos okupacinių nuostolių atlyginimo” ir kita “Dėl įvykio Azerbaidžane”. Mes vis dėlto turėtume pareikšti savo nuomonę apie karinį perversmą, kuris įvyko Azerbaidžane, kaip mes į jį žiūrime. Na, nuostolių atlyginimo klausimas  yra iš tiesų svarbus  daugeliui Lietuvos žmonių. Manau, kad Seimas galėtų tai padaryti dar iki vasaros atostogų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis.

B.GENZELIS. Vieną klausimą, t.y. 18 siūlau išbraukti kaip savaime suprantamą,  kadangi jis išspręstas, ir siūlau įtraukti tai, kas jau yra trijų vyriausybių siūloma nuo A.Abišalos Vyriausybės laikų - tai “Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo”, kada įstatymas neleidžia be ministerijos reorganizuoti, naikinti kultūros įstaigas. Tai yra vienu sakiniu. Kaip aš žinau, jokia frakcija neprieštaravo, buvo mūsų komitete svarstoma,  vienbalsiai pritarta. Tai aš siūlau įtraukti ir papildyti “Švietimo įstatymą”. Ten keletas papildymų, kuriems visi mūsų komiteto nariai vieningai pritarė. Vadinasi, tarpfrakcinių  problemų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pirmiausia siūlyčiau išbraukti 23 klausimą, kadangi mes turėtume  jį priimti šiandieną. Aš manau, kad čia nebus  balsuojančių prieš Britanijos, Šiaurės Airijos šitą susitarimą. Ir reikėtų svarstyti, kur mes pateikėme, dėl Azerbaidžano. Mums teko domėtis, turime ir Turkijos  nuomonę tuo klausimu, ir savo pareiškimą, kadangi mes nuolat pasisakome už demokratiją. Dėl Prezidento nuvertimo tokiu būdu vis dėlto reikėtų pasakyti. Tai gana švelnus,  nieko neįžeidžiantis pareiškimas, bet tokią poziciją Lietuvai vis dėlto reikėtų parodyti.

Ir dėl  nuostolių, padarytų Vokietijos Lietuvai, reikalavimo. Mes iš Rusijos reikalaujame,  rusai gali supykti, kodėl vien iš jų reikalaujame. Vokietijos fašizmas yra niekuo ne geresnis. Turime lygiai reikalauti ir iš jų.  Juo labiau primintina, kad šiais metais Vokietija išmoka Rusijai, Ukrainai, Baltarusijai  milijardą markių padarytiems nuostoliams atlyginti. Juo labiau, kaip vakar įsitikinome, ponas užsienio reikalų ministras labai mindžiukuoja tuo klausimu, ir šitas nutarimas jį paskatintų taip elgtis. Kita vertus, jis pats minėjo, kad vokiečiai pasirašo vieną iš paskutiniųjų dvišalių sutarčių, todėl reikėtų paskubėti. Tai būtų postūmis Užsienio reikalų ministerijos pasyvumui. Jeigu nebūtų tokio bendro konsenso, aš vis tiek prašyčiau balsuoti ir tada mes, opozicija, žiūrėsime, ką daryti šitais dviem klausimais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Ar galima dėl šito klausimo? Aš čia pražiopsojau užsirašyti.

PIRMININKAS. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš pritarčiau nuomonei, kad dėl Azerbaidžano mes iš tikrųjų turime reaguoti. Tai buvo karinis perversmas, ir kad žmonės žinotų mūsų nuomonę ne tiktai Lietuvoje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Jūs taip pat dėl šio klausimo? Prašom.

A.BASKAS. Gerbiamasis pirmininke, kaip reikėtų suponuoti atsakomybę tarp Seimo Pirmininko ir komitetų pirmininkų, jeigu įstatymo projektas įrašytas į Seimo programą ir įrašyta, kad atitinkamas komitetas turi parengti, bet jis iki šiol nepateikė to įstatymo projekto, nors nuo to laiko jau praėjo daugiau kaip mėnuo. Konkrečiai aš turiu galvoje Pajamų deklaravimo įstatymą. Turėjo pateikti Biudžeto ir finansų komitetas. Kodėl aš tuo rūpinuosi? Todėl, kad, mano supratimu, įrašytas ir į šios savaitės, ir į kitos savaitės darbotvarkę  Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymas yra kaip laikina priemonė, laikinas lokalinis gaisro gesinimas. O kad pakirstume šitos situacijos šaknis, mums būtinai reikalingas šitas įstatymas. Klausimas - kaip čia suponuoti atsakomybę tarp Seimo Pirmininko ir komiteto pirmininko? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis  Seimo nary Petkevičiau, jūs dėl vedimo tvarkos ar irgi šiuo klausimu?

V.PETKEVIČIUS. Ne, aš noriu pasiūlyti. Gerbiamasis pirmininke, jūs įrašėt Kariuomenės vadovybės įstatymą?

Č.JURŠĖNAS. Aš atsakysiu po to, kai visi pakalbės. Prašom.

V.PETKEVIČIUS. Dėl to, kad padėtis neleidžia laukti, baisiai bloga kariuomenėje padėtis ir Kariuomenės vadovybės įstatymą reikėtų įrašyti bent pirmajam svarstymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodį suteikiu gerbiamajam Seimo Pirmininkui.

Č.JURŠĖNAS. Aš ypač dėkingas kolegai A.Baskui už tai, kad jis priminė mūsų atsakomybę. Sakau “mūsų”, t.y. ir Seimo Pirmininko, ir Seimo komitetų vadovų, ir visų Seimo narių atsakomybę už tai, ką darom. Primenu, kad stovėdamas šitoj tribūnoj ir  kitose vietose ir kitom progom aš aiškinau, kad mes visi kažkodėl norim sudaryti nerealią Seimo sesijos programą ir po to atitinkamai elgtis, matyt, nuo kiekvieno, sakykim taip, moralės, sąžinės, t.y. kritikuoti vieną ar kitą, prisiimti atsakomybę ar neprisiimti.

Taigi aš dar sykį kartoju savo poziciją, kurią dėsčiau ir dėstysiu, kol eisiu tam tikras pareigas. Negalim sudarinėti nerealių programų. Deja, visas Seimas - ir kairė, ir dešinė, ir centras gana vieningai balsavo, kad sesijos programoj būtų kuo daugiau klausimų. Taip pat visas Seimas gana vieningai balsavo, kad galim pratęsti sesijos darbą, bet ne daugiau kaip dvi savaites. Tai, gerbiamieji, ar įmanoma didelę programą išnagrinėti per šiek tiek pailgintą sesijos darbo laiką? Taigi buvo užprogramuotas nerealus dalykas, todėl aš labai prašau prisiimti atsakomybę ir kitus kolegas. Aš prisiimu savo dalį atsakomybės, kadangi aš išties nesugebėjau jūsų įtikinti, kad mes užsirašom sau nerealią darbo programą. Aš šitą savo dalį atsakomybės prisiimu. Bet aš labai prašau ir kitus prisiimti. O svarbiausia,  kai sudarinėsime rudens programą, kad mes tikrai nedarytume avansu nerealių, neįvykdomų dalykų.

Dabar dėl konkrečios atsakomybės. Pagal mūsų Statutą yra numatyta, kad kiekvienos sesijos pradžioje Seimo komitetai, t.y. jų vadovybės, atsiskaito sesijai, t.y. visam Seimui. Aš šitą dalyką tikrai siūlysiu įrašyti į Seimo rudens programos darbo pradžią, ir tada, kai šitoje tribūnoje  stovės kiekvieno Seimo komiteto pirmininkas, manau, mes visi paklausinėsime, ką jie padarė, kaip padarė, ką buvo įsipareigoję padaryti, ko nebuvo įsipareigoję. Čia tada ir bus atsakomybė. Taip pat mūsų Statutas leidžia kiekvienos sesijos pradžioje išvis komitetų struktūrą peržiūrėti, žinoma, ir vadovybės klausimą galima spręsti, Statutas tai taip pat leidžia. Tai štai, bus visiška atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus, jų vykdymą arba nevykdymą. Taigi dar kartą ačiū gerbiamajam A.Baskui, kad jis leido man pasisakyti šituo tikrai svarbiu mūsų darbo organizavimo ir mūsų atsakomybės klausimu.

O dabar dėl kitos savaitės darbų programos. Gerbiamieji kolegos, neužmirškim, kad  kita savaitė yra trumpesnė, tai netgi ir norėdami vargu ar mes galėsim surengti kokį papildomą posėdį. Planuojama, kad mes dirbtume tik trečiadienį ir ketvirtadienį. Tai 4 posėdžiai. Na, sakykim,  po pusvalandį pailginsim kiekvieną posėdį, bet ne daugiau. Taigi buvo 29, išsibraukia 2, 27 klausimai. Jeigu įrašysime visus šituos 10, vėl bus nereali programa.

Todėl aš siūlau išbraukus kai kuriuos klausimus būtinai įrašyti įstatymą “Dėl genocido tyrimo centro”, Savivaldybių rinkimų įstatymą, kaip siūlo kito įstatymo sąskaita gerbiamasis A.Sadkauskas, Butų privatizavimo įstatymo pakeitimą, Kariuomenės vadovybės įstatymą. Kitus klausimus įrašyti, tik jeigu bus projektai, nes, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymų žemės ūkyje nėra jokio projekto, tai tikrai negalime įrašyti, taip pat ir dėl kai kurių kitų dalykų. Ir priklausomai nuo klausimų paruošimo, nuo mūsų galimybių mes galėsime kai kuriuos klausimus įrašyti.

Dabar dėl trijų klausimų aš dar noriu pasisakyti. Dėl rezoliucijų. Aš siūlau, ir tai jau buvo pasakyta, kad rezoliucijas pirmiausia  išnagrinėtų Užsienio reikalų komitetas. Ir kai jis pateiks savo nuomonę (teigiamą arba neigiamą), tada mes nesunkiai įrašysime. Čia ne norminiai aktai, juos nebūtina rašyti į savaitės darbų programą. Mes tai įrašysim bet kurią dieną, kai Užsienio reikalų komitetas pateiks savo vienokią ar kitokią nuomonę.

Ir pasitarimas dėl kriminogeninės situacijos. Šitam  dalykui mes ruošėmės, bet aš siūlau tai daryti vis dėlto ne ateinančią trumpą savaitę, o šiek tiek vėliau, kadangi, matyt, gerbiamasis E.Bičkauskas gali patvirtinti, kad bus ir atitinkama koncepcija jau paruošta, ir bus apie ką tada kalbėti. Aš siūlau tą pasitarimą nukelti dar šiek tiek vėliau. Neužmirškim, kad, galimas daiktas, jeigu ministras E.Vilkelis mums atsakys raštu anksčiau negu per dvi savaites, tai kitą savaitę dar mes turėsime ir nepasitikėjimo votumą, t.y. interpeliacijos nagrinėjimą. Taigi ir šitam klausimui reikės skirti laiko, bet jis bus automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar įrašyta, ar neįrašyta. Tai štai yra tokie mano siūlymai.

Aš labai prašau kolegų manęs nespausti, gerbiamasis Genzeli, nei dėl šito, nei dėl kito klausimo. Atsiras laiko, tikrai įrašysim, nes mes neišnagrinėsim tų 29 klausimų, o aš pasiūliau dar kai kuriuos.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Dėl vedimo tvarkos. Ponas Č.Juršėnas kreipėsi į mūsų protą ir į sąžinę.  Bet aš norėčiau, kad mes užfiksuotume tai, jog mes jau išrinkome Seimo vadovybę, kuri ir privalo atlikti savo funkcijas. Tai yra “ranžiruoti” klausimus pagal jų svarbą ir siūlyti Seimui pačiam pasirinkti: jeigu bus tiek klausimų, tai reikės posėdžiauti tiek valandų, nepriklausomai nuo to, kiek tų dienų yra. Jeigu bus tiek klausimų, tai reikės posėdžiauti tiek valandų. Ir tada Seimas pats pasirenka, kaip jis dirbs ir kiek valandų  dirbs. Ir viskas. Dėkoju.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Labai geras pasiūlymas, man patinka.

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis dėl vedimo tvarkos?

T.LIDEIKIS. Ne, aš dėl darbotvarkės dar norėčiau repliką gerbiamajam pranešėjui.

Č.JURŠĖNAS. Prašom.

T.LIDEIKIS. Aš norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad ne visi klausimai yra tokie vienodai degantys. Pavyzdžiui, tokie klausimai kaip Konstitucijos pakeitimai, mes jų tikrai nepriimsim iki rudens ir juos galima svarstyti rudenį. Tuo tarpu rezoliucija dėl Azerbaidžano rudenį turbūt jau praras savo prasmę. Arba, pavyzdžiui, rezoliucija dėl Vokietijos nuostolių atlyginimo, jeigu sutartis su Vokietija jau bus pasirašyta, tai ji irgi jau nebebus reikalinga. Aš manau, kad tai tie klausimai, kuriuos mes turėtume vis dėlto svarstyti dabar, vasarą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš atsakau tamstai dėl Konstitucijos. Yra numatyta ir, man atrodo, mes čia irgi tarėmės viešai, jog mes turime užbaigti pateikimo etapą, o, žinoma, nepriiminėti. Tikrai mes nespėsime priimti, bet pateikimo etapą tai turim užbaigti. Ir viskas, ir daugiau nenagrinėsime šitoje sesijoje. Dabar dėl rezoliucijų aš dar kartą sakau, čia jokia problema. Kai tik Užsienio reikalų komitetas pareikš nuomonę, mes šitą dalyką tikrai įrašysim, be jokios kalbos.

PIRMININKAS. Seimo narys  J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti, kad būtų įrašyta į darbotvarkę dėl atsiskaitymo būklės Respublikos ūkyje. Aš turiu laikinąjį įstatymo projektą ir mes jį šiandien 13 val. svarstom, o jūs žinot, kokia  padėtis yra su atsiskaitymais, ir čia jokių atidėliojimų neturėtų būti, mano supratimu.

Č.JURŠĖNAS. Gerai, su šituo patikslinimu aš sutinku. Jeigu jau bent šioks toks dokumento projektas yra, tai... Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kartoju: išbraukiam 12 punktą, išbraukiam 18, 23 siūlau kol kas neskubėti braukti, ar čia tikrai užteks mums 71 balso, ir pridedam Genocido tyrimo centro įstatymą, Savivaldybių rinkimų įstatymą, Kariuomenės vadovybės įstatymą, Butų privatizavimo įstatymo pakeitimą, Atsiskaitymų žemės ūkyje įstatymą. Štai šituos klausimus, ir aš siūlau už tai balsuoti. O kitus klausimus tikrai pagal galimybę. Apie rezoliucijas aš jau sakiau - komitetas pareiškia nuomonę, šitą klausimą sprendžiame. Aš siūlau už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimta kitos savaitės darbotvarkė su pranešėjo priimtais jūsų siūlymais ir pastabomis, prašau balsuoti.

Už - 45, prieš - 3, susilaikė 13. Taigi su šiais pakeitimais kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų atsiprašyti. Kaip mane informavo posėdžių sekretoriatas, klausimo dėl sutarties ratifikavimo šiandien yra tik pateikimas, nes šis klausimas dar nebuvo pateiktas. Diskusijose jau pasisakė norėję Seimo nariai. Ar galėtume pritarti šio klausimo pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Ar reikia balsuoti, ar galim bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja, tuomet priimta. Dabar skelbiama posėdžio pertrauka.

Pertrauka

Vyriausybės valanda (93.07.02)

2sesija68po svarstyti klausimai

PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Tęsiame liepos 2 d. posėdį. Pradedame Vyriausybės valandą. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką poną A.Šleževičių. Šiam klausimui yra numatytos 45 minutės. Taip pat pasiruošęs duoti informaciją ir atsakyti į klausimus energetikos ministras ponas A.Stasiukynas. Aš manau, mums reikės kažkaip padalyti šią valandą į keletą dalių, nes, manau, kad ir Ministrui Pirmininkui, ir energetikos ministrui klausimų bus.

Prašau Ministrą Pirmininką.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji posėdžio pirmininkai, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu jus papildomai informuoti apie Vyriausybės siūlymą steigti Bendrųjų reikalų ministeriją. Kodėl tai būtina padaryti dabar? Visų pirma jūs žinot, kad Vyriausybės aparate yra nenumatytos vicepremjero pareigybės. Nebuvo numatyta ir ministro be portfelio pareigybė ir ji naujojo kabineto sudėtyje buvo panaikinta. Padirbėjus kurį  laiką tampa akivaizdu, kad tokie labai svarbūs klausimai, kaip Vyriausybės ryšiai su savivaldybėm, ryšiai su mūsų išeivija įvairiuose pasaulio kraštuose, su religinėmis bendruomenėmis (kur vis daugiau ir daugiau mes turime bendrų rūpesčių, realizuojant Restitucijos aktą), taip pat tautinių mažumų klausimai yra per mažai kuruojami. Būtent šioms problemoms spręsti, Vyriausybės pastangoms koordinuoti ir siūloma įsteigti Bendrųjų reikalų ministeriją, kuri įsikurtų  Vyriausybės pastate ir orientacinis  etatų sąrašas iš bendro Vyriausybei skirto finansavimo sumos sudarytų apie 25 etatinius vienetus. Manome, kad lėšų taupymo sumetimais tokios bendros funkcijos, kaip reikalų valdyba, buhalterija, visos kitos galėtų būti aptarnaujamos atitinkamų Vyriausybės aparato struktūrinių padalinių. Tai padėtų mums taupyti lėšas.

Tiek aš norėjau jus papildomai informuoti pateikiamu klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūsų užsirašė paklausti 20 Seimo narių. Aš abejoju, ar visi suspės, todėl kreipiuosi ir į Seimo narius, ir į Ministrą Pirmininką užduoti konkrečius klausimus ir konkrečiai, trumpai atsakyti.

Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Premjere, aš jūsų ne dėl ministerijos norėjau paklausti. Bet man iškyla kitas šiandien Lietuvai labai aktualus klausimas. Tai atsiskaitymų problemos. Sakykit, gerbiamasis Premjere, kokios vyksta su banku derybos, kaip sekasi ir kaip mes tikimės greitai išbristi iš  šitos krizės? Ministerija - čia jau kita šneka. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Situacija yra iš tiesų labai sudėtinga. Po to, kai mes manėme, kad galima bus sureguliuoti atsiskaitymus, skola, pavyzdžiui, žemdirbiams dar padidėjo. Tai, aišku, kelia didžiulį žemdirbių nepasitenkinimą ir tai jokiu būdu netenkina Vyriausybės. Mes bandėme keletą kartų ieškoti galimų sprendimų pritraukiant papildomus kreditinius išteklius. Kol buvo svarstomas mūsų Respublikos ekonominės reformos eigos klausimas Tarptautinio valiutos fondo taryboje, o tai įvyko šį pirmadienį, apie papildomus kreditinius išteklius mums bankas kategoriškai atsakė neigiamai. Dabar mes konsultavomės ir su Tarptautinio valiutos fondo atstovu ponu Hedforsu, ir su banku, papildomus kreditinius išteklius jie mums numato skirti. Reikalingos labai didelės sumos. Turėsime panaudoti ir papildomus komercinių bankų kreditinius išteklius, ir kitus resursus. Kaip mes tarėmės su komitetų pirmininkais susitikę šį trečiadienį, dar kartą šeštadienį mes renkamės į Vyriausybės posėdį apsvarstyti šį klausimą. Mes dėkingi  Seimo komitetams, kurie taip pat yra pateikę įstatymo projektą, kad  griežčiau reglamentuotume atsiskaitymus  šalies viduje. Aš manau, kad bendrom jėgom mes galėsim artimiausiu metu kažką konkrečiau pasakyti.

Viena labai svarbi problema yra mūsų maisto produktų produkcijos realizavimo paspartinimas. Grupė specialistų dar kartą yra išvažiavusi į Sankt Peterburgą, kad vis dėlto tie didžiuliai kiekiai produktų, kurie yra, kuo greičiau būtų realizuoti ir tai padėtų atsiskaitymams.

Labai svarbūs atsiskaitymų klausimai su Rusija. Kaip jūs žinot, Kaliningrado elektros energija, Baltarusijos tranzitas  eina per mūsų Respubliką. Vakar kaip tik teko susitikti su vicepremjeru ponu Šachrajumi Kaliningrade ir mes sutarėme, kad jie taip pat spręs įsiskolinimo, kuris iš Rusijos pusės dabar sudaro apie 13 mlrd. rublių, klausimą. Mūsų Energetikos ir Susisiekimo ministerijų vadovai kitą savaitę išvyksta į Maskvą, kad patikslintų atsiskaitymo kelius ir būdus. Mes vakar pasakėme, jeigu tai nebus įvykdyta, mes pradėsime riboti elektros energijos tiekimą Kaliningradui.

Taip pat jie pažadėjo apsvarstyti galimybes dėl dujų ribojimo arba dujų nutraukimo atšaukimo, nes mes šiandieną, matyt, padarysime pavedimą 10 mln. dolerių Leningrado “Transgazui” ir 15 mln. dolerių  kreditas turėtų būti sumokėtas iš Pasaulio banko kitą savaitę. Tarptautinis valiutos fondas sutinka artimiausiu metu taip pat skirti dalį lėšų, kad mes galėtume bent iš dalies likviduoti tą  43 mln. dolerių įsiskolinimą, kuris susidarė dėl to, kad mes pirkom dujas pigesne kaina, o realizavom jas viduje gyventojams perpus mažesne kaina. Todėl mes buvome priversti, kad ta disproporcija nedidėtų, praėjusiame Vyriausybės posėdyje priimti sprendimą padidinti dujų kainą gyventojams ir reglamentuoti valiutos kursą pramonės įmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Premjere, po technikos mokyklų perorganizavimo iš DOSAAF į “Vytį” ir po to perdavus jas KAM pavaldumui, buvo sugriauta ne tik vairuotojų rengimo sistema, bet ir labai nuniokotos pačios mokyklos. Dabar yra projektas centralizuoti visą rengimo sistemą, perduodant ją Susisiekimo ministerijai kartu su mokyklomis. Nors visa dokumentacija šiam klausimui spręsti paruošta, klausimas nesprendžiamas, įstrigo pas jus.  Kaip jūs galėtumėt pakomentuoti šitą klausimą?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Krašto apsaugos ministerija prieštarauja, mes svarstėm ir dar kartą turime išnagrinėti susidariusią situaciją. Vis tiek mes turime kabinete kolegialiai tuos klausimus spręsti. Suprantat,  čia yra ne vien premjero teigiamas ar neigiamas požiūris. Mes dar kartą sudarėme komisiją, kad išnagrinėtume, kaip tos mokyklos yra panaudojamos, kiek jos efektyviai panaudojamos ir kur jos būtų efektyviausiai panaudojamos. Jūsų komiteto pasiūlymas mums žinomas, ir iš tikrųjų mes manome, kad būtų racionaliausias būdas būtent tokiu keliu spręsti.

PIRMININKAS. Aš atsiprašysiu Seimo nario A.Pociaus. Iš tikrųjų turiu perskaityti raštelį. “Gerbiamasis pirmininke, tikiuosi, kad ponui premjerui buvo priminta apie mano vakar išreikštą pageidavimą, kad premjeras atsakytų į klausimą, kas padaryta dėl padėties pasienyje. Ponas K.Antanavičius.”

Galbūt Premjeras malonėtų atsakyti į šį klausimą.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Mes  šią savaitę buvome susirinkę su keturiais ministrais, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su šia problema - finansų, muitinės, vidaus reikalų, krašto apsaugos ir ekonomikos. Yra parengtas problemos sprendimo būdas, ir šeštadienį Vyriausybės posėdyje mes priimsime sprendimus, kaip normalizuoti padėtį pasienyje. Daug klausimų mes ten turime pakeisti papildomai. Bus reikalingas ir Seimo pritarimas pakeisti tikrus įstatymus. Mes manome, kad reikėtų taikyti, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje, pasirinktinį muitininkų tikrinimą, o ne totalinį, kaip dabar. Reikia padidinti atsakomybę, reikalingi tam tikri įstatymų pakeitimai. Mes šeštadienį tuos sprendimus galutinai turime priimti. Iš tikrųjų padėtis yra jums gerai suprantama ir jokiu būdu ji negali tenkinti nė vieno iš mūsų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.

A.POCIUS. Gerbiamasis Premjere, skola už dujas tikrai labai didelė. Kiek už jas skolingi patys gyventojai? Ar yra reali galimybė šią skolą surinkti iš gyventojų?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Skola yra pasidalijusi tarp daugelio vartotojų. Čia ir energetikai  labai skolingi, energetikams kiti ūkiniai subjektai skolingi. Kiek konkrečiai iš tos sumos skolingi gyventojai, bendras įsiskolinimas nėra didelis. Pagrindinis įsiskolinimas yra pramonės, energetikos įmonių. Gal ministras A.Stasiukynas  pamena, aš negaliu atmintinai pakomentuoti gyventojų skolą, kiek ji sudaro iš 40 mln. dolerių. Gal, ministre, jūs atsimenat?

A.V.STASIUKYNAS. Už energijos sunaudojimą tiek dujomis, tiek elektra skola šiuo metu sudaro apie milijoną dolerių.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Pagrindiniai įsiskolinimai yra sutrikę mokėjimai energetinėje sistemoje, pradedant nuo pramonės įmonių. Ką ponas V.Zimnickas minėjo, čia aktualiausia be išimties viso ūkio problema.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamasis Premjere, štai Lietuvoje per tuos 23 metus mėsos gamyba ir supirkimas sumažėjo praktiškai dvigubai. Visi Lietuvoje esantys mėsos kombinatai dirba dvigubai mažiau apkrauti. Tačiau jie išlaikė praktiškai visus  savo darbuotojus, padidino, kiek norėjo,   algas, išmoka gerus  dividendus, privatizavo pelno sąskaita įmones. Ir man labai keista, kad iki šiol Lietuvoje nė vienas mėsos kombinatas nebankrutavo, nors įsiskolinimai žemdirbiams kasdien didėja. Jeigu tokia situacija tęsis, tai ateity turės bankrutuoti ne tik mėsos kombinatai, bet ir visas žemės ūkis. Nes šiandien mėsos kombinatai praktiškai gyvena žemės ūkio sąskaita. Ir Vyriausybė, manau, šitą situaciją labai gerai supranta, tačiau kol kas jokių praktinių žingsnių nesimato, kad bent vienas senas, technologiškai atsilikęs kombinatas bankrutuotų, kad būtų pavyzdys kitiems, jog reikia atsiskaityti su produkcijos tiekėjais. Negi čia labai sunku padaryti?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, matot, problema čia yra platesnė, ne tiktai mėsos kombinatų. Mes kalbėjome - apie 200 tūkst. potencialių bedarbių visose pramonės įmonėse. Ir čia viso ūkio problema. 55% nukritus gamybai, jūs suprantat, koks yra paslėptos bedarbystės mastas.

J.PANGONIS. Čia atsiskaitymo problema.

PIRMININKAS. Ponas Pangoni!

A.ŠLEŽEVIČIUS.  Aš minėjau atsakydamas ponui V.Zimnickui. Iš tikrųjų mes patekom į labai sudėtingą situaciją, aukštesne kaina supirkinėdami gyvulius, negu juos galima realizuoti. Todėl, matyt, dalį subsidijų teks panaudoti kainoms sureguliuoti. Tai bus netiesioginis žemės ūkio subsidijavimas. Didžiuliai likučiai sandėliuose. Tą problemą aš minėjau, bet ji labai sudėtingai sprendžiama ne tiktai mėsos pramonėje, ne tiktai pieno pramonėje, apskritai visame ūky. Apyvartinių lėšų trūkumas, kreditinių išteklių trūkumas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.

J.ŽEBRAUSKAS. Norėčiau pratęsti gerbiamojo J.Pangonio klausimą.

Supirkėjai žemdirbiams skolingi beveik 17 mlrd. talonų. Žemdirbiai infliacijos procese apvagiami. Supirkėjai nebesuperka gyvulių ir mažina supirkimo kainas. Pavyzdžiui, Šiaulių mėsos kombinatas sumažino kainą 80 talonų arba 80 centų. O mėsos pardavimo kainos nemažėja. Kiaulių ir grūdų išvežimas už Respublikos ribų uždraustas, galvijų išvežimo muitas 20%, vario - tik 5%, mat jo turime perteklių. Kaip išgyventi žemdirbiui, kai energetinių išteklių, technikos kainos nuolat kyla, žemės ūkio produkcija mažėja, išvežimas uždraustas arba ribojamas? O įvežimo muitai mažesni negu išvežimo. Įvežimo muitų kai kuriems produktams iš viso nėra. Išeitų, kad Lietuvai žemės ūkis nereikalingas. Esant tokiai padėčiai, žinoma, jis neišsilaikys.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš minėjau, kokia situacija susidarė, kada mes arba supirkėjai supirkimo kainas nustatė aukštesnes, negu ta produkcija gali būti realizuojama. Ir sumažėjus supirkimo kainoms reakcija rinkoje taip pat yra. Jūs pastebėjote, kad dalies mėsos produktų kainos yra sumažėjusios. Tai čia rinka tą formuoja. Ir toliau tiktai rinka formuos supirkimo kainas. Jeigu kombinatai negali parduoti produkcijos supirktomis kainomis, be abejo, jie negali tokiomis kainomis supirkinėti. Ir aš sutinku su jumis, galbūt reikia peržiūrėti sprendimus dėl eksporto muitų kai kuriems gyvulininkystės produktams. Konkrečiai gyviems galvijams ir galbūt kiaulėms. Ir tą artimiausiu metu mes kabineto posėdyje svarstysime.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis Premjere, mes vis giliau ir giliau grimztam į skolas už energetinius resursus. Skolinamės iš vienų, atiduodame kitiems. Ir tada kyla toks klausimas, ar Lietuva pajėgi, ar yra apskaičiuota, sakykim, išgyventi šią žiemą, negrimztant giliau į skolas? Nes grimzdami mes daromės vis labiau ir labiau priklausomi. Kur mes nueisim ir kokią strategiją, kokią išeitį jūs matote iš tos padėties?

A.ŠLEŽEVIČIUS.  Aš noriu jus tiktai  dar kartą patikslinti, kad mes klimpom į skolą ir ta skola 40 mln. dolerių yra praėjusių metų, pavyzdžiui, už dujas.  Ir kad toliau neklimptume į skolas, nustatytas 90 dolerių kainos lygis dujoms pramonės įmonėms ir gyventojams apie 70 dolerių, t.y. kad dujos būtų realizuojamos kainomis, kuriomis jos yra perkamos. Mums elektros energijos kainos pakėlimas buvo būtinas ir tai padaryta nuo 6,5 talonų iki 8. Dabar elektros energetika yra nenuostolinga, kaip buvo iki šiol ir pradėjus kūrenti atominį kurą, perkamą už valiutą. Mes dar kartą turėsime peržiūrėti elektros energijos kainą iki 9 talonų ekvivalento, kad ta energetikos šaka taip pat būtų nenuostolinga. Labai sudėtingas klausimas, kurį mums iki žiemos reikės išspręsti, tai kompensavimas ypatingai blogai aprūpintoms gyventojų grupėms   už šiluminę energiją. Dabar, kaip jūs žinote, nors kainos gyventojams buvo pakeltos penkis kartus, t.y. nuo 300 talonų iki 1500 talonų už gigakaloriją, tačiau ši kaina yra keturis kartus mažesnė, negu realiai gigakalorija kainuoja. Todėl pramonės įmonėms kainos lygis yra sureguliuotas pagal faktinę savikainą, o gyventojams mes iki šildymo sezono pradžios turime parengti kompensacinį mechanizmą ir būdus, kaip būtų galima kompensuoti ypač blogai aprūpintoms šeimoms. Taip pat mums reikia sulyginti dujų, kurias naudojo gyventojai, kainų kompensavimą. Jūs suprantat, kad tas dujų pakėlimas yra susijęs su dujinėmis viryklėmis. Todėl iki rudens elektros energetikoje ir apskritai energetikoje visos kainos bus sulygintos   ir visose energetikos šakose jos visiškai atsipirks. Tos skolos yra paveldėtos ir dabar, aišku, be kreditinių išteklių jų kompensavimas yra neįmanomas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis Premjere! Jūs nuolat sakote, kad ir perdirbimo, ir žemės ūkio pramonei reikia kreditinių išteklių. Jūs puikiai prisimenate, kad prie ankstesnės Vyriausybės irgi buvo paimta 6 mlrd. kreditinių išteklių, per prievartą duota perdirbimo pramonei. Žemės ūkiui iš tų 4 skirta beveik 2 mlrd. lengvatinių kreditinių išteklių. Ir per prievartą yra teikiama perdirbimo pramonei. Per prievartą. Net neima. Bankas nuolat siūlo kreditinius išteklius, kad jie paimtų. Jie neima. Jie nėra suinteresuoti imti. Nes vien nuo kainų padidėjimo jie puikiausiai save išmaitina. Ar jūs manote, kad vien tokiais lengvatiniais kreditais mes išgelbėsim perdirbimo pramonę? Ji nėra suinteresuota dirbti. Ką jūs manote šituo klausimu?

A.ŠLEŽEVIČIUS.  Jūs minėjote 6 mlrd. kreditą, kuris per prievartą buvo duotas. Tai čia ne tik perdirbimo pramonei. Jai buvo skirta labai maža dalis, visai pramonei čia buvo kreditiniai ištekliai, visoms pramonės šakoms be išimties. Dabar jūs minite nenorą imti kreditus. Jeigu jūs žinote, bankas 15 dienų šituos 2 mlrd. kreditinius išteklius pasiūlė, o tai visiškai nerealu jo panaudojimo požiūriu. Todėl dabar mes su banku dar ir dar kartą diskutuojam, kad būtų suteikti normalūs mažiausiai 34 mėn. kreditiniai ištekliai. Tiktai tokie galėtų būti panaudotini sprendžiant šią problemą. Deja, jūs suprantate, kad banko funkcija ir banko pavaldumas yra ne Vyriausybės prerogatyva. Todėl mes šiuo požiūriu esame labai priklausomi nuo banko sprendimų kreditinės emisijos srityje.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Premjere! Norėčiau jūsų paklausti dėl lito pastovumo. Dabar Lietuva turi daug skolų, apie kurias ir jūs kalbate. Kyla energijos kainos, be abejo, reikės kelti algas, ypač biudžetinių organizacijų darbuotojams, teks kelti pensijas, nes pensininkai jau ir taip nepragyvena, o dar maisto produktų kainos, kaip žinome, kils apie 20%. Taigi pinigų į rinką išsilies vis daugiau ir dėl to turbūt kris lito kursas. Ar jūs čia numatote kažkokias kitokias priemones, kaip Lito komiteto narys?

Taip pat norėčiau paklausti, kaipgi pakils pensijos liepos mėn.?

A.ŠLEŽEVIČIUS.  Biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai ir pensininkų pensijos nuo liepos 1 d. pakils 10%. Tai - tam tikras kompensavimas galimo kainų pakilimo, kuris neturėtų būti žymus. Nes energetinių išteklių kainos dabar iš tikrųjų didėja. Gyventojams padidėjo, pramonės įmonėms praktiškai nesikeičia. Elektros energijos kainos padidėjimas yra nedidelis, todėl didesnės įtakos šis energetinių išteklių kainų pasikeitimas neturėtų daryti visai pramonės kaštų struktūrai ir kainoms.

Dėl lito stabilumo. Čia, aišku, labai daug faktorių. Jums labai gerai suvokiama, kiek faktorių reikia. Todėl pagrindinis uždavinys, kurį sau kelia ir  Lito komitetas, ir Vyriausybė, ir bankas, t.y. neleisti vykti pinigų emisijai. Ir tie visi sprendimai dėl praėjusio mėnesio atlyginimų pakėlimo ir pensijų, ir dabar priimtas yra vykdomi biudžeto lėšų sąskaita ir “Sodros” biudžeto sąskaita. Mes manome, kad tiktai toks kelias yra priimtinas mums visiems ir apie kitą galvoti negalima. Jūs, be abejo, žinote, kad Tarptautinis valiutos fondas taip pat labai įdėmiai seka ir infliacinius,  ir emisinius procesus mūsų šalyje, ekonominių reformų eigą monetarinėje ir fiskalinėje politikoje. Pirmadienį tarybos posėdyje praeitą savaitę man teko kalbėti su banko prezidentu. Jis  labai palankiai įvertino mūsų ekonomines reformas, jų eigą ir rezultatus. Todėl aš manau, kad tos prielaidos, kurios buvo padarytos anksčiau, ir dabartinės mūsų ūkio funkcionavimo ir ekonomikos stabilizavimo tendencijų prielaidos leidžia manyti, kad lito stabilumas, kaip ir mūsų kaimynų latvių bei estų, turėtų būti pasiektas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Premjere, kada buvo grąžintas nekilnojamasis turtas miesto gyventojams, priimti Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo atitinkami nutarimai, dabar mokesčio už butus, kuriuose gyvena nuomininkai tų esamų arba buvusių savininkų, butų ūkio tarnybos nepriima. Jį turi priimti savininkai. Tačiau tas pereinamasis laikotarpis tiek užsitęsė, kad yra labai didelė netvarka. Tie žmonės nemoka už komunalinius patarnavimus, taip pat ir už elektrą, šilumą, vandenį. Tos skolos kaupiasi. Nuostolis yra ir žmonėms dėl infliacijos procesų, nuostolis yra ir valstybei, ir energetikos sistemai dėl skolų. Ar Vyriausybė mano išspręsti šią problemą, sakykim, laikinai, kad tuos komunalinius patarnavimus apmokestintų per butų ūkio tarnybas netgi ir tų namų ar butų nuomininkams, kurie jau turi savininkus? Dėl buto mokesčio, aišku, galima išspręsti per pačius savininkus, čia jų problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs atėmėte 30 s iš kito Seimo nario. Prašau.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš šiek tiek minėjau, kad mes turime parengti  priemonių kompleksą iki šildymo sezono pradžios. Ypač svarbu normalizuoti apmokėjimą ir mokesčių surinkimą iš komunalinio ūkio už įvairius patarnavimus ir kompensuoti dalį šiluminės energijos kaštų pabrangimo, kad visi gyventojai galėtų sumokėti už visas valstybės teikiamas komunalines paslaugas. Manome, kad turėtų būti nustatytas kažkoks lygis šeimos biudžete. Latviai ir estai  taiko panašią praktiką, kada ne didesnis kaip 25% ar 30% šeimos biudžeto pajamų mokestis taikomas už patarnavimus. Kad normalizuotume atsiskaitymus, mes manome (ir su Energetikos ministerija taip tarėmės) parengti priemones, kad visų energetinių patarnavimų kaštų vertinimą pervestume į kilovatvalandes, kad būtų galima taikyti piktybiškai nemokantiems už patarnavimus ir drastiškas priemones, net nutraukiant elektros energijos tiekimą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Kaip žinome, energijos kainos, tarp jų ir elektros, kyla. Tačiau, kaip nekeista, sužinojome, kad Elektrėnų elektrinės pajėgumas šiuo metu yra išnaudojamas tik 5%. Į klausimą, kodėl taip yra, jie atsakė - nėra pirkėjų. Ar taip jau sunku būtų padaryti taip, kad ji dirbtų visu pajėgumu, rentabiliai? Dėl to energijos kainos ir kyla, kad ne iki galo apkrauta elektrinė. Gal būtų galima parduoti elektros energiją į užsienį? Matyt, čia yra problema. Jūs sakot, kad dar galima sumažinti elektros energijos tiekimą Kaliningrado sričiai. Tai irgi būtų mums lazda su dviem galais. Kokios čia problemos gali būti sprendžiamos artimiausiu metu ir kur čia šuo pakastas?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Visiškai teisingai, Elektrėnai dirba 5% pajėgumu, o Ignalinos elektrinė dabar dirba 25% pajėgumu, vienas energoblokas 750 megavatų pajėgumu. Ir iš tikrųjų esančių fondų savikaina, suprantama, didėja. Elektros energijos į Kaliningradą yra eksportuojama pagal sutartį 2,6 mlrd. kilovatvalandžių. Eksportuojama elektros energija ir į Baltarusiją, tačiau vasarą poreikis yra sumažėjęs iki minimumo ir Baltarusijai mes nutraukėme tiekimą,  kadangi ir skolų nemoka, ir jiems nereikia pagal elektros energijos balansą. Todėl energetiniame komplekse vienas iš prioritetų yra parengti aukštos įtampos linijos projektą nuo Alytaus iki Elko Lenkijoje, kad galėtume rimčiau kalbėti apie elektros energijos eksportą į Vakarus. Problema nėra paprasta. Investicijos didžiulės, t.y. orientacinė šio projekto vertė yra apie 150 mln. dolerių, ir tai bus susieta taip pat su Lenkijos valstybės požiūriu į šį projektą. Lenkai taip pat turi elektros energijos perteklių, todėl energetikoje yra labai svarbu mums surasti patį racionaliausią, prieinamiausią būdą. Vakar Kaliningrade, be kitų klausimų, kalbėjom ir apie galimybę, kad Kaliningradas mums tiektų atominį kurą Rusijos valstybės naudojamomis kainomis, kad mes galėtume turėti tam tikrą elektros energijos gamybos atpigimą. Tačiau jūs žinote, kad 55% pramonės gamybos sumažėjo, elektros energijos suvartojimas dėl įvairių priežasčių sumažėjo dar šiek tiek daugiau. Jūs žinote, kad mes šiemet turėsime per mlrd. talonų investuoti į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, turėtų pradėti veikti trečiasis agregatas. Hidroakumuliacinėje reikia dar papildomai investuoti, kad pakeltume baseino sienas, kad galėtume gaminti pigesnę energiją. Kruonio hidroelektrinėje  gaminama tris kartus pigesnė elektra negu, pavyzdžiui,  Elektrėnuose. Taigi daugybė problemų energetiniame komplekse ir milžiniškos investicijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų jau baigti šio klausimo dalį, bet galbūt dar kokį penketą minučių užtęskime. Nors tada atitinkamai energetikos ministrui teks mažiau kalbėti. Leiskite dar keletui žmonių paklausti.

Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Premjere! Lietuvos pensininkai, pagyvenę žmonės sukrėsti dėl santaupų nuvertėjimo. Ir štai Vyriausybė priėmė sprendimą indeksuoti santaupas koeficientu 10 ir koeficientu 2 dėl žemės ūkio produkcijos supirkimo, kurios yra gautos paskutiniaisiais metais. Ar tai jau viskas, ar dar gali tikėtis ko nors žmonės? Praktiškai tai reiškia žmonių santaupų praradimą. Jūs suprantat, kad kainos ir infliacija keliasdešimt kartų apsisuko, o koeficientas 10 ir 2.

A.ŠLEŽEVIČIUS.  Aš manau, kad tai ne tik Vyriausybės problema, bet taip pat ir Seimo problema, kokiu būdu galima spręsti adekvataus indeksavimo klausimą. O apie adekvatumą aš noriu pasakyti, kad 7 kartus indėliai buvo indeksuoti pervedant juos į investicinius čekius. Dar 10 kartų, nors labai sudėtinga ir vėl vengiant emisijos, kad būtų indeksuojami indėliai, esantys dabar taupomosiose knygutėse. Jūs žinote, kokio masto tai problema. 7,1 mlrd., iš jų tiktai 0,4 mlrd. buvo mūsų bankuose. 6,7 mlrd. - tai mūsų dialogo su Rusija objektas dėl skolos grąžinimo. Ir aš manau, kad šio mėnesio viduryje Maskvoje bus galima pasirašyti palankaus ekonominio režimo sutartį su Rusija. Tą klausimą taip pat reikės labai išsamiai aptarti su ponu V.Černomyrdinu.

Jeigu kalbėsime labai objektyviai ir realiai apie indėlių nuvertėjimo mastus, geriausias ekvivalentas šioje srityje yra dolerio kursas buvusio rublio atžvilgiu tuo metu (1991 m. vasario 26 d.) ir dabar, kada buvo priimti sprendimai. Dolerio ir rublio, dolerio ir talono santykio indeksas sudaro 13 kartų. Štai kodėl Vyriausybė priėmė sprendimą prie tų 7 pridėti dar 10, kad vis dėlto kažkiek kompensuotų. Aišku, čia galima diskutuoti, bet iš esmės visuose ekonominiuose vertinimuose dolerio kursas vis dėlto yra svarbiausias kriterijus, kad mes teisingai vertintume visus tuos procesus. Todėl, aš manau, mūsų uždavinys - dar ir dar kartą išaiškinti realią  mūsų valstybės galią. Aš manau, kad infliaciniai procesai, nors ir kaip būtų sudėtinga, negali būti leisti dėl tos priežasties, o biudžete, mes manome, kad daugiau kaip 34 mlrd. talonų šįmet mes negalime surasti galimybių. Todėl įvertinant tas realias galimybes būtent kompensavimo mechanizmas ir buvo pasirinktas. Mes manome taip pat, kad palengvintume ar tiesiog atsilieptume į gyventojų norą, kad jeigu gyventojai nesutiks, kad tai būtų kompensuojama per daug metų, kad būtų galima be infliacinio proceso šį numatytą indeksavimą įvykdyti, tai mes numatome, kad tos lėšos turi būti panaudojamos privatizacijos procese. Ir dabar privatizacijos bendrą koncepciją tiksliname. Būtent mes šiuos poreikius įvertinsime. Iš kitos pusės, noriu tik priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Vyriausybė buvo įsipareigojusi tuo metu esančius indėlius indeksuoti palankesniu kursu. Nebuvo kalbama, kad visai indeksuoti. Aišku, suprantamas noras ir žymiai didesniais mastais indeksuoti, bet valstybės ekonomika, jos finansinė galia, biudžeto galia yra tokia. Ir tai, aš manau, mes tokiais sprendimais padarėme daugiau, negu iš esmės maksimumą ką mes galėjome šiuo metu padaryti. Buvo pasiūlymai atskirų Seimo narių, kad mažesniu mastu indeksuotume šitą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.

K.DIRGĖLA. Gerbiamasis Premjere, aš norėčiau į jus kreiptis ir kaip į Premjerą, Vyriausybės vadovą, ir kaip į daugumai atstovaujančios LDD partijos lyderį. Žinia, rinkimuose buvusi dešiniųjų Vyriausybė labai susilaukia kritikos dėl apleidimo Rytų ekonominių klausimų ir pagrindinio dėmesio kreipimo būtent Vakarų linkme. Paskutiniai įvykiai būtent dėl dujų uždarymo,  būtent mūsų produktų priverstinių kainų iš Rusijos pusės, nepalankaus kurso nustatymas rodo dar kartą, kad Rusija yra ne visai rimtas partneris ir turintis geopolitinių interesų Lietuvoje. Jūsų asmeninė pažiūra... Jau iš jūsų biografijos matosi, kad jūs linkęs į Vakarų politiką. Bet ar pastarieji jūsų vizitai, daugiausia nukreipti į Vakarus, nerodo visos partijos strateginės linijos pakeitimo?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, mums skirstyti, kad viena partija dirba su Rytais, kita partija su Vakarais... Tai aš manau, kad mūsų geopolitinė padėtis tvirtina. Ir daug kartų sakiau, kad mes turime išnaudoti ją tiek Rytų rinkos ir žaliavų požiūriu, tiek Vakarų technologijų pritraukimo  į mūsų šalį požiūriu. Vienintelis ekonominio tilto mūsų interesų abiem kryptims panaudojimo kelias naudingas mūsų ekonomikai. Ir čia dujų nutraukimas yra paprasčiausias atsakas į mūsų daugiau kaip pusę metų besitęsiančias skolas, o teisingiau, 9 mėnesius mes pažadais maitiname, kad užsimokėsime. Ir tai normalu. Ir dabar mes tą patį sakome Kaliningradui. Jeigu jūs nesumokate už elektros energiją, mes taip pat priversti nutraukti, riboti elektros energijos tiekimą. O kainų reguliavimas dabar nei mūsų Respublikos viduje... Nei santykiuose su Rytais ar Vakarais kainų reguliuoti valstybiniu lygiu neįmanoma. Todėl čia rinka tiktai. Tiktai mes dėl neefektyvios mūsų žemės ūkio produktų gamybos tiek pašarų kaštų sunaudojimo požiūriu, tiek technologijų prastumo požiūriu daromės nekonkurentiški. Čia buvome kritikuoti, kad netobula eksporto importo mokesčių sistema nustatyta. Aš noriu pasakyti, kad du mėnesius mes intensyviai dirbame su įvairiais ekspertais. Ir būtent ta sistema nukreipta pirmiausia mūsų rinkos tam tikro gynimo požiūriu. Mes galvojame, kad mes visiškai turime liberalizuoti eksportą. Ir nulinis iš esmės tarifas. Tos pastabos, kurios pasakytos, bus priimtos domėn dėl gyvulių ir kitų  tam tikro sureguliavimo. Rinką mes turime ginti dviem požiūriais. Ir išvežimo požiūriu, ir įvežimo požiūriu. Todėl dar kartą lieka mūsų Vyriausybės principinė nuostata, kad mes turime pasinaudoti savo situacija. Labai amerikiečiai vertino mūsų pastangas. Ne tik valiutinis fondas, bet oficialiai. Ponas Kristoferis ir kiti pareigūnai, su kuriais teko susitikti. Ir čia normalus ekonominis interesas. Bendravimas tiek Rytų, tiek Vakarų kryptimis pirmiausia turi vyrauti, o ne turėtų keičiantis partijų orientacijai Rytuose, t.y. keistųsi politika Rytų ir Vakarų atžvilgiu. Laisvosios rinkos ekonomikos formavimas su integracija į pasaulinę ekonominę sistemą.  Toks yra kriterijus ir kito nėra. Ir tas, ką per 3 mėnesius jūs pastebėjote, kiek padaryta, tai realizuojant, liberalizacija kainų, eksporto, importo  mokesčių sistema, investicijos. Skatinantys ir jūsų pritarti buvo sprendimai dėl apmokestinimo sumažinimo investicijų dalims, ir daug kitų. Daug dar temų, kurias mes turime papildomai  padaryti. Investicijos bankas su Vakarų bankais, Europos rekonstrukcijos ir Šiaurės banko darbotvarkės aktualiausias klausimas. Ir keletas kitų, kurie turi normalizuoti investicijų pritraukimą. Iš tikrųjų mechanizmas, kuris kreditų paėmimo, įžiūrėjimo Vyriausybės garantijoms dar ne iki galo suformuotas. Ir tai mūsų artimiausias rūpestis.

PIRMININKAS. Deja, paskutinis Seimo narys, kuris paklaus, A.Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamasis Premjere, Lietuvos Vyriausybei ir apskritai valstybei yra labai svarbi užduotis aktyviai kištis į procesus, vykstančius žemės ūkyje. Antras dalykas, Lietuvos, kad ir kaip būtų, yra nemažas valstybinių įmonių sektorius, kurio finansavimui, kreditavimui taip pat Vyriausybė ir valstybė platesne prasme turi didelių interesų. Tai aš norėčiau, kad jūs arba paneigtumėte, arba patvirtintumėte, kad šiuo metu yra labai rimtai svarstomi Lietuvos agrobanko ir Lietuvos valstybinio komercinio banko privatizavimo klausimai. Ir labai norėtųsi išgirsti jūsų asmeninę poziciją šituo klausimu.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš negaliu šito klausimo paneigti, kadangi iš tikrųjų tas klausimas yra diskutuojamas.  Šveicarų ekspertai, amerikiečių ekspertai rengia koncepciją dėl valstybinių komercinių bankų transformavimo į normalius komercinius bankus būdų, terminų ir kelių. Iš tikrųjų mes kaip galutinį tikslą turėtume matyti normalią dviejų bankų lygių sistemą. Tai centrinis bankas ir komerciniai bankai. Kokiu būdu tai atliktume ir kokiais terminais, dabar aš negalėčiau jums komentuoti, kadangi tie sprendimai yra nepriimti. Aš manau, jūs labai teisingai pastebėjote, kad labai svarbu šiuo ypač kritišku momentu, kai valstybė vis dėlto turėtų poveikį į valstybinio sektoriaus, žemės ūkio sektoriaus finansavimo ir kreditavimo galimybes... Aš manau, kad ta koncepcija dabar... Vakar man neteko dalyvauti, buvo banke kaip tik svarstoma su šveicarų ekspertu, ponu Kondrovu ir kitais. Dalyvavo ir mūsų ministrai, banko valdytojas. Aš manau, kad tą koncepciją mes, aišku, pateiksime ir vienam komitetui, ir kitam Seime, nes čia yra principinis klausimas, kuris negali būti labai greitai sprendžiamas. Tokia mano asmeninė nuostata, kad labai įdėmiai ir nuosekliai mes tą klausimą bendromis pastangomis išnagrinėtume. Mes manome, kad tai ekonominės reformos taryboje šį klausimą nagrinėsime, kviesime visus prisidėti prie komentarų. Skubėjimas šioje srityje, manau, yra nereikalingas. Reikia labai ir labai apsvarstyti pasekmes. Nes ten, kaip jūs žinote, yra dideli įsiskolinimai, problemos, kurios iškils. Ir kreditavimo, kreditinių resursų problemos. Ir dabar jeigu mes įsiveltume dar į vieną reformų periodą tokiame svarbiame mūsų ūkio sudėtiniame objekte, būtų labai sunkiai prognozuojamos pasekmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes viršijome jau visą šiam klausimui skirtą laiką. O mūsų dar laukia energetikos ministras, todėl aš dėkoju Ministrui Pirmininkui už atsakymus.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Ir Ministras Pirmininkas nori atsiprašyti, jam iš tikrųjų reikia išeiti. Ponas V.Žiemelis dėl vedimo tvarkos.

V.ŽIEMELIS. Aš kaip tik norėjau paprašyti, kad Ministras Pirmininkas atsakytų į visų klausimus, kadangi ne taip dažnai mes jus galime pamatyti ir sutrukdyti, kad jums nereikėtų antrą kartą ateiti. Ar negalėtume mes pratęsti posėdį? Ar jūs iš tikrųjų turite išeiti?

PIRMININKAS. Aš norėčiau... Matyt, Ministras Pirmininkas galės ateiti ir vėliau. O šiuo atveju aš, netgi pažeisdamas jūsų visų nutarimą, savavališkai pratęsiau klausimo svarstymą. Kviečiu į tribūną energetikos ministrą poną A.Stasiukyną.

A.STASIUKYNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Premjeras savo kalboje aptarė daugelį šiuo metu esančių energetikos problemų ir bendrais bruožais apibūdino energetikos padėtį šiuo metu. Todėl aš nenorėčiau aiškinti esamos situacijos, o pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ir vėl, gerbiamasis ministre, užsirašė jūsų paklausti 15 Seimo narių. Aš manau, kad mes nesuspėsime visų išklausyti. Apsiribokime 15 min. klausimams ir atsakymams. Juolab kad Ministras Pirmininkas jau į daugelį klausimų atsakė. Taigi Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, turbūt pagrindinė energetikos problema Lietuvoje yra naftos problema? Aš norėjau jūsų paklausti apie lietuvišką naftą. Labai įdomius duomenis skelbia birželio 18 d. “Naujasis dienovidis”. Viename iš interviu yra pateikiama informacija, kad yra pasirašyta sutartis su švedų valstybine naftininkų bendrove “Štatoile” ir kad pagal šią sutartį atseit pusė išeksploatuotos lietuviškos naftos bus parduodama Lietuvos valstybei tarptautine kaina, tuo tarpu (aš čia jau nuo savęs pridedu) visiems žinoma, kad gelmės yra tos valstybės nuosavybė. Tai čia mes turėtume ne pirkti, bet parduoti šitą. Ir dar čia teigiama, kad kita pusė naftos bus eksportuojama.

PIRMININKAS. Prašau tvarkos.

A.BALEŽENTIS.  O 30% pelno atiteks Lietuvos biudžetui, o likusius pinigus dalysis švedų ir mūsų privati bendrovė. Kaip iš tiesų yra?

A.STASIUKYNAS. Pabandysiu labai trumpai atsakyti. Yra normali pasaulyje nusistovėjusi naftos verslovių eksploatavimo tvarka. Tai yra ta firma, bet kuri firma, kuri turi teisę eksploatuoti šiuos gelmės turtus, sumoka valstybei gelmių mokestį. Ji sumoka už tą turtą, kuris yra gelmėse, o po to jau tą parduoda, gali parduoti ūkiniams subjektams toje pačioje valstybėje, kitoje valstybėje, ir nėra skirtumo. Ji už gelmių turtą su valstybe atsiskaito. Po to  yra vadinamasis išėmimo ir kitas antkainis, kuris vėl įsikalkuliuoja į kainą. Toliau minima, kad grąžinimas, susigrąžinimas, pasidalijimas 30% Lietuvai,  o visa kita tarp švedų firmos ir privačios firmos. Vadinasi, situacija yra tokia. Kadangi investicijas daro švedų firma, natūralu, kad iš gaunamo pelno pradžioje, kol bus atsiskaityta, didesnė dalis dividendų bus panaudojama atsiskaitymui, kapitaliniam įdėjimui. O padalytas atsiskaičius už kapitalinius įdėjimus likęs pelnas - 70% Lietuvai. Taip sakant, ne Lietuvai. Tai valstybinei įmonei, Gargždų naftos įmonei, kuri yra šios bendros įmonės dalis. O per ją  Lietuvai. O švedų firma gaus 30%. Kitaip sakant, esmė yra ta, kad kol bus atsiskaityta už kapitalinius įdėjimus, santykis yra atsiskaitymo vienas. Atsiskaičius už investicijas santykis yra apverčiamas į kitą pusę. O faktiškai gryno pelno Lietuva gaus 70%, kai švedų firma 30%. Apie privačias lietuviškas firmas nėra kalbos. Jeigu dar įdomu, toliau visi naftos ištekliai yra eksploatuojami remiantis pasaulyje priimtina tvarka. Skelbiamas konkursas, kuri firma laimi. Mokestis, kapitalo dalybos ir pan.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų iš kitos sferos ir jis konkrečiai dėl tamstos veiksmų, jeigu taip galima pasakyti.  Jūsų reguliavimo sferoje buvusios termo... Trečiosios elektrinės statybos valdyba dėl privatizavimo  tapo uždara akcine bendrove “Termesta”, kuri, nusižengdama įstatymams ir Vyriausybės nutarimams, įtraukus į privatizacijos programą ministerijai, švelniai tariant, suklydus, privatizavo su gyvais žmonėmis bendrabučius Vilniuje (Ratnyčios gt.58 ir 60). Dar jūsų pirmtakas žadėjo atitaisyti klaidą, sudaryti sąlygas tų bendrabučių gyventojams užimamas gyvenamąsias patalpas privatizuoti. Žadėjot ir tamsta Seimo komitetui ir man, kaip Seimo nariui. Yra griežti ir Premjero pavedimai. Tačiau tų bendrabučių gyventojai vėl kreipėsi dėl ministerijos vangumo, delsimo įtardami net simuliavimu. Ir prašo teisminiu būdu baigti išspręsti šią problemą. Todėl mano klausimas būtų labai lakoniškas. Ar tamsta norite ir ar pajėgus tai padaryti?

A.STASIUKYNAS. Noriu atsakyti į šį klausimą, kad aš esu pajėgus tiek, kiek steigėjui yra duota teisė. Kadangi šiuo atveju privatizavimas yra atliktas, yra patvirtinta centrinės privatizavimo komisijos vienintelė teisė, kurią turi steigėjas, teisminiu keliu panaikinti privatizavimo sutartį. Medžiaga teismui atiduota. Kiek žinau, vienas teismo procesas buvo atidėtas, o kitas turėjo vykti šiomis dienomis... Deja, aš dar kol kas neturiu informacijos, kuo jis baigėsi. Steigėjas turi vienintelę teisę šiuo atveju - šitą konfliktą išspręsti teismine tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Man Premjeras neatsakė, ar Lietuva galės nupirkti sau šilumą ir  kurą, sakykim, kitiems metams nesiskolindama. Gal jūs galėtumėte atsakyti? Bet mano klausimas jums buvo kiek kitas ruoštas. Aš dėl Kruonio elektrinės. Premjeras minėjo, kad tai bus labai pigi elektros energija. Kad ir kaip būtų, tai yra akumuliatorius, bet ne energijos šaltinis. Ir jis gali būti efektingas tik tada, jeigu mes turime, sakykime, pastovaus galingumo dirbančią elektrinę, kurios energijos nėra kur dėti. Kaip dabar ekonomiškai atrodys visas tas reikalas, kai Elektrėnai dirba tik 5%, o Ignalina - 25%?

A.STASIUKYNAS. Atsakau į pirmąjį klausimą. Lietuva bus pajėgi įsigyti kuro išteklių. Tai priklausys nuo Lietuvos ekonominės situacijos. Šiandieną šitas įsigijimo procesas  vyksta labai sunkiai. Dabar klausimas, kodėl Premjeras pasakė, kad Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pigi elektros energija. Jeigu aš sugebėsiu per minutę, išaiškinsiu, kad čia yra toks daugiau techniškas dalykas. Ignalinos atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos reali savikaina  yra 1,1 cento. Jeigu Elektrėnų elektrinė arba bet kuri kita organiniu kuru kūrenama elektrinė dirbtų normaliai, visu pajėgumu, savikaina būtų apie 4 - 5 centai. Tuo tarpu viena atominė elektrinė negali dirbti. Ji nesireguliuoja. Komplekse su Kaišiadorių hidroakumuliacine elektrine šita savikaina yra 1,5 cento. Vadinasi, komplekse Ignalinos atominė ir Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė duoda elektros energiją maždaug du su pusę karto pigesnę negu organiniu kuru kūrenama elektrinė.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre! Kai yra tokia disproporcija tarp vartotojų ir jų pinigų sumokėjimo, ar neverta būtų, sakykim, socialiai remtinam sluoksniui įvesti talonus ir dalį jie būtent padengtų savo tais talonais, mokėjimu už energetinius resursus. Ir tada nenukentėtų  biudžetas. Surinktumėte dalį pinigų, kurie priklauso surinkti, kurių jūs šiandien nesurenkate. Aš manau, galbūt nebūtų tiek būtina ieškoti partnerių iš užsienio bankų visų šitų skolų, kad paimtumėte kreditus. Kaip jums atrodo šita problema?

A.STASIUKYNAS. Aš galiu atsakyti, kad šiuo metu kuriamas paketas pasiūlymų, kaip šituos buhalterinius atsiskaitymus spręsti, tačiau dar kartą noriu pažymėti, kad gyventojų įsiskolinimai šiandieną nėra dideli. Tačiau problema, kaip nusistatyti aiškią schemą ir sistemą, kaip pragyventi kitą žiemą. Pasinaudodamas proga galiu pasakyti, kad praeitais metais gyventojas mokėjo 17 dalį to, kiek kainuoja šiluma. Pagal šios dienos kainas 1m2  apšildymo reali kaina yra 160 talonų mėnesiui. Tai šitas yra... Jeigu yra 60 m2 butas, tai, vadinasi, reali apšildymo kaina šiandien yra 10 tūkst. talonų (...). Jeigu dar pratęstume apie kainas,  teisingai premjeras sakė, pagrindinės kainos (elektros energija, dujos) po paskutinio kainų sureguliavimo yra realios. Šilumos kaina pramonei ir kitiems vartotojams yra reali. Liko išspręsti paskutinę problemą - gyventojų apšildymo klausimą. Aišku viena, kad taip padaryti, kaip buvo padaryta praeitais metais, kai šitas šildymo skirtumas buvo atiduotas padengti pramonei, atnešė Lietuvai didžiulę žalą, kadangi  šilumai imlios pramonės įmonės sustojo, tai ne tik  nepadengė šitos sumos už gyventojus, bet dar ir pačios negamino produkcijos ir išėjo valstybei grynai ekonominis nuostolis. Todėl aišku, kad šiuo keliu eiti negalima. O po kiek galės sumokėti gyventojas, tai vėl priklausys nuo Lietuvos ekonominės situacijos. Kiek iki šildymo sezono pradžios pakils atlyginimai ir tiktai orientuojantis į tai galima spręsti, kokią dalį ir kokiu mechanizmu jis gali apsimokėti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, Lietuva parduoda elektros energiją Rusijai ir Baltarusijai žemesne kaina negu jos savikaina. Bet Rusija ir Baltarusija net už pusvelčiui pirktą elektros energiją neatsiskaito. Kada ši nenormali padėtis bus tvarkoma? Rusija žinojo, kaip pasielgti su Lietuva už dujas. Ačiū.

A.STASIUKYNAS. Noriu pasakyti, kad Baltarusijai ir Rusijai, Kaliningrado sričiai, taip pat ir Latvijai yra parduodama pagal esamą regione rinkos kainą. Daug kas sako, kad ji yra parduodama pusvelčiui. Aš minėjau, 1,1 cento kainuoja kilovatvalandė prie Ignalinos atominės elektrinės sienos. Jeigu Baltarusijai parduodama šiuo metu už 1,8 cento prie tos pačios sienos, tai ar tai nuostolis, ar pelnas?

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA.  Tamsta ministre, patyrimas rodo, kad ministerijos organizaciniai sugebėjimai, iniciatyvos, atėjusios iki savivaldybių, kartais būna visiškai paraližuojamos, kai kalbame apie šiltą vandenį ir energiją, šildymą žiemos metu. Pavyzdžiui, Vilnius ir Utena - visiškai skirtingos situacijos. Ką darysite artėjant žiemai, kokių priemonių imsitės, jeigu ir Seimas negali padaryti jokios įtakos savivaldybėms, kaip tai ir įrodė pavyzdys su Vilniaus savivaldybe?

A.STASIUKYNAS. Atsakymas yra toks. Šiuo metu yra ruošiama energetikos įmonių reorganizacija tam, kad centralizuotume ir valdymą, ir išteklius vienose rankose. Tam yra reikalingas koncernas. Kol kas koncerno įstatymo nėra,  pataisos Valstybinių įmonių įstatyme dar nėra padarytos, nors Vyriausybė ruošia jas. Tačiau mes grynai šiek tiek kitu keliu, pasinaudodami valstybinių įmonių  statusu, manome, kad šitas koncernas per kokį mėnesį ne koncerno pavadinimu, bet dirbantis tokiu principu, pradės funkcionuoti. Tada visuose miestuose, kur yra energetikos įmonių, kur aptarnauja įmonės, esančios Energetikos ministerijos įtakos ir reguliavimo sferoje, tvarka bus vienoda.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Įmonės... Konkrečiai Kauno akcinė bendrovė “Albitas”, buvęs “Bitukas”, kuris gamina silikatines plytas, institutai (vienas iš jų Statybos ir architektūros institutas), pabrangus elektros energijai, atsidūrė ties bankroto riba. Atlikti paskaičiavimai rodo, kad nustatytos nepagrįstai aukštos elektros energijos kainos. Kiek dar institutai, įmonės mokės kompensaciją faktiškai už individualų vartotoją, nes ir tos akcinės bendrovės yra išsipirkusios, ir atlyginimai mokami iš jų? Ačiū.

A.STASIUKYNAS. Kad nepagrįstai didelės kainos, šito, aišku, negalima sakyti. Deja, mes negalime įvesti visiškai teisingo kol kas elektros energijos tarifo, kadangi vėl kris gyventojams. Šiuo metu moka vienodai. Pramonės įmonė ir gyventojas moka vienodai - po 8 talonus. Tačiau, aišku, kad ta pramonės įmonė, kuri naudojasi iš aukštos įtampos linijos tiesiogiai, turėtų mokėti šiek tiek mažiau. Tačiau bendrame balanse tai vėl padidintų tarifą gyventojams. Normaliai šitaip beveik visose pasaulio valstybėse ir yra. Tačiau, kaip mes matėm, nesugebėdami šilumai sutvarkyti tarifo net keliolika kartų, kol kas manom, kad nereikia perkelti  gyventojams ir elektros energijos. Toliau skundimasis, kad elektros energija sudaro didelę dalį ir mūsų  pramonė nekonkurentiška. Turiu pasakyti, kad šiuo metu pramonės įmonė už elektros energiją moka vidutinį 1,8 tarifą, kai Europoje vidutinis tarifas yra 7 centai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.

J.TARTILAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, Lietuva skolinga Rusijai už dujas 43 mln. dolerių. Rusija skolinga Lietuvai už elektros energiją 4 mlrd. rublių, Baltarusija - 12 mlrd. rublių. Įvertinus realų rublio ir talono santykį 1:2, gaunam apie 80 mln. dolerių sumą. Tai apie kokią skolą už dujas kalbama? Kas kam skolingas?

A.STASIUKYNAS. Galiu atsakyti. Dolerio kursas šiuo metu viršija 1000 rb. Šiuo metu Kaliningradas skolingas Lietuvai apie 5 mln. dolerių ir Baltarusija skolinga Lietuvai 14 mln. dolerių.

PIRMININKAS. Deja, gerbiamieji Seimo nariai, ir pratęstas laikas šiam klausimui jau baigėsi. Dėkoju gerbiamajam ministrui už atsakymus.

Seimo administracinės komisijos sudarymas (93.07.02)

2sesija68po svarstyti klausimai

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Dėl administracinės komisijos sudarymo.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Statute labai aiškiai apibrėžta tvarka, kuria turi būti sudaroma administracinė komisija. Mums reikėtų tiktai pasitarti dėl jos dydžio. Siūlau, kad tokia komisija būtų sudaryta iš 9 narių. Kaip žinote, pagal Statutą jos pirmininku pagal pareigas yra Seimo kancleris ir tokia komisija sudaroma pagal proporcingo frakcijų atstovavimo principą. Taigi jeigu tai būtų 9 nariai, tai LDDP frakcijai tektų 7 vietos, Socialdemokratų frakcijai - 1 ir Lenkų frakcijai -  1, tačiau kadangi šiuo metu Seime  du penktadaliai Seimo narių yra nefrakcionuoti, aš siūlyčiau kompromisinį variantą, kad iš LDDP frakcijos būtų 5 atstovai, 1 atstovas iš  Socialdemokratų frakcijos, 1 atstovas iš Lenkų frakcijos ir 2 atstovai iš Seimo narių, nepriklausančių frakcijoms. Prašyčiau, kad pateiktų kandidatūras iki trečiadienio frakcijos ir prašyčiau nepriklausančių frakcijoms narių taip pat susirinkti ir pasitarti, kas jiems galėtų atstovauti šioje komisijoje. Tuomet mes trečiadienį galėtume pateikti tvirtinti šios komisijos personalinę sudėtį. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų keli Seimo nariai norėtų paklausti. Gal atsakykit ir tada vis tiek šiandien  nespręsim. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, kada, kokiu ir kieno nutarimu yra panaikintos teisėtai pagal veikusį Reglamentą užregistruotos frakcijos?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo nary, visų pirma aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad frakcijos buvo įregistruotos laikinai, bendru sutarimu ir protokoliniu Seimo nutarimu. Jos buvo įregistruotos, jūs turite omeny, matyt, Seimo frakcijas. Ne pagal galiojantį Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą, kaip jūs manote, aš siūlau jums dar sykį pasižiūrėti į atitinkamus Reglamento straipsnius.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Rupeika. Prašom, kolega.

B.V.RUPEIKA.  Aš norėčiau klausti grupės frakcijos narių, dirbusių panašioje komisijoje iki šiol, vardu, nes kai kalbama apie kokių nors galimybių arba, nesakyčiau privilegijų, bet tam tikrų didesnių galimybių nei eiliniam Lietuvos piliečiui skirstymą, norinčių grandžių ir vadovų atsiranda labai daug. Ir kai kalbama apie atsakomybę už tokius veiksmus, nebėra nė vieno. Tačiau  yra septynios grandys, kurios gali vadovauti panašiai veiklai ir nė viena neatsakinga už tai, kas įvyks. Tad ar kokiu nors būdu įvertintumėte tą praktiką, kuri buvo iki šiol Seime, ir kaip ją galima būtų perkelti į šią struktūrą?

J.BERNATONIS. Deja, aš nevisiškai supratau jūsų klausimą. Nesupratau, kokios tos septynios grandys. Ir praktiką Seime galėčiau įvertinti kaip keistiną, tobulintiną. Aš manau, kad ši administracinė komisija tuo ir užsiims.

PIRMININKAS. Ačiū.  Gerbiamieji kolegos, laikykim, kad klausimas pateiktas ir paskui, kai bus konkrečios pavardės, galėsim toliau šį klausimą nagrinėti ir užbaigti jį spręsti. Ar sutinkam su tuo? Dar kolega A.Baležentis. Ačiū, gerbiamasis Bernatoni.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tas klausimas yra sudėtingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų čia yra visų dešiniųjų frakcijų  likimas, o ne komisijos sudarymas. Todėl neišsprendus būtent pirmojo klausimo, nebus galima išspręsti ir šito klausimo. Dėl komisijos sudarymo. Mes manome, kad šitos frakcijos užregistruotos teisėtai, jos dirba, veikia, ir nėra jokio nutarimo, kuris jas panaikintų. Dėl to traktuoti taip, kad nėra teisėtai registruotų frakcijų, šiandien mes negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Šitą juridinį kazusą mes galėsime aptarti vėliau. Gerbiamasis Bernatoni, nereikia, prašom, nepraraskime laiko, mes neturime daug laiko, kad galėtume čia diskutuoti aiškiu klausimu. Bet jeigu kam atrodo, kad čia yra neaiškūs ir keblūs dalykai, ir jie atsiliepia tolesniam sklandžiam, kaip iki šiol, darbui, tai, be abejo, mes šitą dalyką galėsim dar atskirai aptarti. Iki sesijos pabaigos mes turim laiko, o jeigu reikės, tai šitą klausimą aptarsim ir pratęsę sesiją. Aš bent pasiūlysiu.

Darbotvarkės svarstymas (93.07.02)

2sesija68po svarstyti klausimai

Taigi dabar aš siūlau susitarti dėl liepos 7 d. darbotvarkės. Jūs turit projektą, yra siūloma iš viso 16 klausimų. Man atrodo, kad šiek tiek per daug, bet atsižvelgiant į tai, kad mes pasitvirtinom labai ilgą sąrašą tų klausimų, kuriuos turime nagrinėti per visą savaitę, tai ir trečiadienio posėdžiui arba liepos 7 d. posėdžiui yra surašyta štai tiek klausimų - 16. Ar galim patvirtinti tokią darbotvarkę, ar yra kokių siūlymų? Galim patvirtinti, nereikia balsuoti? Prašau. Seimo narys V.Buinevičius.

V.A.BUINEVIČIUS. Siūlau patvirtinti, kadangi tikrai jokių abejonių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Siūlyčiau papildyti dar vienu klausimu, t.y. Saugumo tarnybos įstatymo  svarstymu. Aš manau, kad mes šiandien...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kuriuo klausimu?

A.IVAŠKEVIČIUS. Saugumo tarnybos įstatymu.

PIRMININKAS. Negalim, mes jį šiandien pateikiam. Tai nebent nutarsim nagrinėti ypatingos ar kokios skubos tvarka,  man atrodo, kad tam maža šansų. Taigi tada jūs siūlot tvirtinti. Ačiū. Ir Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš grįžtu prie tų klausimų...

PIRMININKAS. Tai jeigu galima, užbaikim darbotvarkę, tada prie šito...

A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Prašau.

A.ENDRIUKAITIS. Buvo pateiktas mūsų pasiūlymas dėl Seimo pareiškimo ir jis neįtrauktas. Todėl aš reikalauju balsuoti, kad jis būtų neįtrauktas arba įtrauktas. Ir nenoriu, kad tai spręstų posėdžio pirmininkas. Ir taip pat buvo pateiktas nutarimas, čia buvo pasakyti mano argumentai dėl Vokietijos okupacinių nuostolių atlyginimo. Aš taip pat reikalauju, kad dėl šitų klausimų būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes juk tik prieš kokią gerą valandą pasitvirtinom atitinkamą savaitės darbotvarkę, ir aš pasakiau garsiai (ir neatsiimu savo žodžių), kad atitinkamas Seimo komitetas pateiks nuomonę, - nesvarbu, kokią - teigiamą arba neigiamą, - mes šitą dalyką iš karto įsirašysim. Ir su tuo Seimas sutiko, ir nebuvo jokių diskusijų. Taigi kai bus ta nuomonė, tada ir įrašysim.

A.ENDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyti, kad...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Endriukaiti, antrą kartą.

A.ENDRIUKAITIS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad pareiškimui nereikalinga jokia išankstinė Seimo nuomonė ir jokios Juridinio skyriaus išvados. Čia yra paprasčiausias pareiškimas.

PIRMININKAS. Ne Juridinio skyriaus, o Užsienio reikalų komiteto.

A.ENDRIUKAITIS. Niekur nėra įvardyta, kad pareiškimams reikalingos kažkokių komitetų išvados ar kas. Aš griežtai reikalauju, kad būtų balsuojama, jog šitas klausimas būtų įtrauktas arba neįtrauktas. Ir tai yra reikalinga...

PIRMININKAS. Labai gerai, prašau, padarysim. Ačiū. Dabar kolega R.Markauskas.

R.MARKAUSKAS. Aš pritarčiau trečiadienio dienotvarkei, jeigu būčiau įsitikinęs, kad pilietybės klausimai bus įtraukti į ketvirtadienio posėdį.

PIRMININKAS. Taip, tas turėtų būti. Taigi, kolegos, prašom registruotis ir spręsim vieną papildomą klausimą. Registravosi 55 Seimo nariai. Ir kad būtų balsavimas iš tikrųjų sąmoningas ypač dėl vieno klausimo būtinumo, aš noriu dar vieną dokumentą perskaityti. Tai raštiška Užsienio reikalų komiteto išvada dėl sutarties, kurią mes turėsime ratifikuoti. Tikiuosi, ratifikuosim kitame posėdyje.

“Užsienio reikalų komitetas birželio 30 d. posėdyje apsvarstė Užsienio reikalų ministerijos pateiktą sutartį tarp Lietuvos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos Vyriausybės dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos bei nusprendė sutarčiai pritarti, rekomenduoti Seimui ją ratifikuoti. Komiteto sprendimas priimtas vienbalsiai.” Pasirašė komiteto pirmininkas K.Bobelis.

Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime spręsti, ar įsirašom... Gerbiamieji kolegos, mes turim apsispręsti, ar įrašom į antradienio darbotvarkę pareiškimą dėl Azerbaidžano. Aš siūlau šito nedaryti. Kai turėsim Užsienio reikalų komiteto nuomonę, tada šitai ir įtrauksim. Bet, kadangi reikalaujama balsuoti, tai balsuokim. Atsiprašau, į trečiadienio. Taigi nemanau, kad turbūt dabar dar reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausimas yra aiškus. Taigi prašom balsuoti. Kas už įtraukimą, kaip siūlo kolega A.Endriukaitis, tas balsuoja už, kas prieš, tas prieš arba susilaiko.

Už - 18, prieš 31, 1 susilaikė.

Klausimas neįrašomas. Ar reikia balsuoti už visą darbotvarkę? Ir dėl nutarimo? Prašau, ir dėl nutarimo galim. Taigi ir dėl nutarimo apie Vokietiją. Aš irgi siūlau tą patį padaryti, kadangi čia jau nutarimas yra kitos rūšies dokumentas. Taigi juo labiau reikia balsuoti. Gerbiamasis A.Endriukaitis siūlo įtraukti, aš manau, kad dar anksti. Palauksime Užsienio reikalų komiteto nuomonės. Taigi kas už klausimo dėl Vokietijos įtraukimą, kaip siūlo A.Endriukaitis, tas balsuoja už, kas prieš, kas susilaiko. Prašom.

Už - 20, prieš - 29, 1 susilaikė.

Klausimas neįrašomas. Ar už visą darbotvarkę reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Patvirtinta konsensu be papildomų klausimų.

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes dar turime vieną klausimą, bet aš pats turiu klausimą, kaip pareigūnas. Jūsų visų, gerbiamieji kolegos, prašau dėmesingai išklausyti tai, ką aš dabar pasakysiu.  Ir kairiuosius prašau atitinkamai reaguoti, ir dešiniuosius, ir centrą.

Mano rankose yra prašymas Konstituciniam Teismui ištirti  Seimo priimto akto atitikimą Konstitucijai. Ir kitas prašymas ištirti Seimo priimto akto atitikimą Konstitucijai. Jeigu prisimenate Konstitucinio Teismo įstatymą, tai tuo atveju, kai iniciatyvą rodo grupė Seimo narių (ta grupė turi būti atitinkamo dydžio), Seimo narių parašus turi tvirtinti Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Tai dabar, gerbiamieji kolegos, perskaitęs tuos kreipimusis (aš apie turinį nekalbu, čia ne mano reikalas, čia jau Konstitucinio Teismo reikalas), perskaitęs parašus aš šiek tiek suabejojau. Ką man daryti? Ar laikyti to paties Seimo nario parašą du kartus dviejų Seimo narių parašais, ar vieno Seimo nario parašu? Ir  kaip ateityje elgtis tokiu atveju. Ne daugiau trijų kartų vienas turi pasirašyti? Tai jeigu priimsim tokį sprendimą, tai aš manau, kad šitaip reikėtų padaryti. Bet, man atrodo, net jeigu jūs priimtumėte tokį sprendimą, aš tokio sąrašo netvirtinsiu. Aš drįsčiau pasakyti, kad čia yra savotiškas išbandymas. Gal tie, kurie surinko tuos parašus ir organizavo  man įteikimą, nesąmoningai tai padarė. Bet  man kartais norisi pagalvoti, gal aš klystu,  kad čia nori patikrinti, ar aš, kaip čia  pasakius, durnas ar nedurnas, skaitau ar neskaitau. Galbūt taip? Galimas daiktas, ta pirmoji priežastis, kad  aš toks esu. Taigi aš grąžinu šituos sąrašus organizatoriams, kad jie tai padarytų tvarkingai. Arba pasirašytų visi prie manęs  ir aš tada patvirtinu tuos sąrašus, arba kiekvieną  parašą jie patvirtina, kad taip, aš tikrai pasirašiau vieną kartą, o ne du kartus ir kitaip. Sutinkate? Ne, dabar aš šitų parašų netvirtinu, kadangi vienas Seimo narys pasirašė du kartus.

A.ENDRIUKAITIS. Galima kreiptis?

PIRMININKAS. Tiesa, skirtingais tušinukais. Prašau. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Jeigu yra apsirikimas, tai gal  mes  galim išbraukti savo ranka, jeigu jums tai yra keblu, gal nedarykim  tokio darbo.

PIRMININKAS. Ne! Prašome atsiimti ir pateikti tvarkingai. Aš galiu dar ir taip traktuoti, kad jūs įžeidžiate ir dar manęs neatsiprašote. Ačiū.

A.ENDRIUKAITIS.  Tai mes išbrauksim.

PIRMININKAS. Taip, aš tikiuosi, kad jūs šitai sutvarkysite. 

Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos įstatymo projekto svarstymas (93.07.02)

2sesija68po svarstyti klausimai

Taigi dabar paskutinis darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos įstatymo projektas. Pranešėjas - gerbiamasis J.Jurgelis. Prašome. Toliau posėdžiui  pirmininkaus J.Bernatonis.

  J.JURGELIS. Gerbiamasis Seime, leiskite pristatyti Lietuvos saugumo tarnybos  įstatymo projektą.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Aš atsiprašau pranešėjo. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos ir dėmesio!

J.JURGELIS. Iš pradžių norėčiau trumpai peržvelgti šio įstatymo gimimo genezę ir Saugumo tarnybos istoriją.

Galėtume teigti, kad Lietuvos saugumo tarnyba buvo įkurta  1918 m. spalio 27 d., kada Lietuvos savanoriui J.Žilinskui, rusų  karininkui, buvo pavesta įkurti žvalgybos skyrių. Tarpukario Lietuvoje tarnyba kūrėsi, plėtojosi. Buvo 6 jos vadovai. Pabaiga turbūt  reikėtų laikyti  1940 m. birželio 13 d., kada Saugumo departamento vadovas A.Povilaitis buvo atleistas iš pareigų, po kelių dienų jis buvo areštuotas, o  apie tragišką jo lemtį mes visi žinome.

Pokario Lietuvoje, po Antrojo pasaulinio karo, Saugumo tarnyba buvo atkurta  1990 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.77 buvo pasakyta, kad prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkuriamas Lietuvos saugumo departamentas. Jo direktoriumi buvo paskirtas M.Laurinkus. Tokios struktūros tarnyba egzistavo neilgai. Kitų metų gruodį Vyriausybė išleidžia nutarimą, kuriame sakoma, kad reikia likviduoti Saugumo departamentą, reorganizuoti ir įsteigti. Nutarimo tekstas buvo gana painus, kaip jį vykdyti, niekas nežinojo, todėl visą žiemą jo niekas ir nevykdė, o pavasariop pasirodė potvarkiai, kurie sakė, kad vis tiek reikia likviduoti ir įsteigti Nacionalinio saugumo tarnybą. Nacionalinio saugumo tarnyba buvo įsteigta pavasarį, 1992 m. gegužės mėnesį. Ji gyvavo ne visą vasarą ir buvo nutarta  panaikinti ir įsteigti Saugumo tarnybą. Taigi mažiau nei per trejus metus buvo departamentas, Nacionalinio saugumo tarnyba ir Saugumo tarnyba.

Normatyvinė bazė tų visų tarnybų yra labai nedidelė. Mes dar pamename, kai M.Laurinkus nešiojo į Aukščiausiąją Tarybą, į komitetus savo įstatymo koncepciją ir pradmenis. Tačiau jiems nebuvo lemta pasirodyti. Buvo pasirodę du trumpi normatyviniai aktai. Juos turėjo pirmoji tarnyba, t.y. Saugumo departamentas. Nacionalinio saugumo tarnyba neturėjo jokio normatyvinio akto, o Saugumo tarnyba pakartojo pirmąjį normatyvinį aktą, pakeisdama žodį “departamentas” žodžiu “Saugumo tarnyba”. Remiantis normatyvine baze galima būtų sakyti, kad egzistavo viena ir ta pati saugumo tarnyba, turėjusi tris pavadinimus, likviduota, reorganizuota, panaikinta ir įsteigta, tačiau vykdė tas pačias pareigas, turėjo tas pačias teises ir  kompetenciją. Įstatymo kūrimas, projektai, metmenys kaupėsi Saugumo tarnybos pastate. Ir kada šiandieną parengus šitą įstatymą iškilo klausimas, kas yra jo autoriai, šitą klausimą iškėlė komitete, buvo sunku atsakyti. Nes galima būtų pasakyti, kad tai yra trejų metų darbas, kurį dirbo daugybė žmonių, kai kurių pavardes jau sunku ir prisiminti.

Šitas įstatymas, kuris yra jums pateiktas, iš esmės perėmė pirmųjų nuostatų pagrindinius momentus ir smarkiai praplėstas naujomis dalimis. Mūsų nuomone, jau laikinuose ir nelaikinuose nuostatuose (bet jie vadinosi nuostatais) buvo labai gerai suformuluota bendroji dalis, kur aiškiai apibrėžta Saugumo tarnybos paskirtis.  Mes atsisakėme tik dviejų žodžių. Tenai buvo suformuluotos Saugumo tarnybos funkcijos ir uždaviniai, sakytume, galbūt pareigos. Tačiau perėmėm beveik visą, kai ką papildėm. Saugumo tarnybos teisės buvo suformuluotos siaurokai, mes gerokai išplėtėm. Žodžiu, pirmuosiuose dokumentuose buvo 4 straipsniai. Šiandieną jų yra per 30. Atsirado kai kurie nauji skirsniai.

Gerai pamenu, kada buvo diskutuojama ir kalbama, kas turi būti Saugumo tarnybos darbuotojas - ar civilis asmuo, ar ne. Mes priėmėme nuostatą, kad Saugumo tarnyboje turi dirbti pareigūnai ir tarnautojai. Pareigūnų darbo veiklą reglamentuoja statutas, o tarnautojų - darbo sutartis. Priėjus tokios nuostatos atsiranda skyrius “Saugumo tarnybos darbuotojai”, kurie skirstomi į pareigūnus ir tarnautojus, jų skirtingas teisinis statusas. Šiame įstatyme mes suformulavome jų priėmimo į darbą principus, pagrindus, atleidimo tvarką. Konstatuojame, jog Saugumo tarnybos pareigūnas yra karininkas. Saugumo tarnybos pareigūnams karininko laipsnis suteikiamas analogiškai kaip krašto apsaugoje.

Atsirado naujas skirsnis, kurio nebuvo ankstesniuose įstatymuose, kuris yra be galo svarbus formuojant kolektyvą. Tai yra socialinės garantijos. Čia iškilo labai paprastas klausimas, kaip suderinti socialines garantijas trijų žinybų: policijos, saugumo tarnybos darbuotojo ir krašto apsaugos. Mes buvom tos nuomonės, kad nė viena iš tų tarnybų neturėtų lenktyniauti, kad būtų pats geriausias dalykas, kad būtų priimtas kažkoks normatyvinis aktas, sulyginantis visas tas socialines garantijas. Bet kol tokio normatyvinio akto nėra, mes orientavomės į pagrindinius principus, kurie yra išdėstyti Policijos įstatyme ir Krašto apsaugos įstatyme.

 Apie struktūrą. Struktūra išlieka tokia pati, kaip ir buvo. Aš pamenu, prieš pusę metų buvo baiminamasi, kad rajonuose iš viso neliks saugumo darbuotojų. Jie liko, liko visi tie struktūriniai organizaciniai vienetai, kurie yra. Vadinasi, struktūrą manome įstatymu tvirtinti tokią: centrinė institucija, centriniai organai ir periferiniai arba vietiniai. Turbūt būtų ir viskas. Bendrieji nuostatai, teisės, pareigos, darbuotojai, socialinės garantijos.

Tiesa, dar yra vienas naujas skirsnis, kurio nebuvo anksčiau. Tai dėl specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo. Iš pradžių buvo tokia nuostata, kad šito skirsnio iš viso nereikėtų, o reikėtų tik duoti nuorodą į Policijos įstatymą, nes iš esmės mes nei norime atsilikti, nei kur nors pralenkti, tik naudotis tomis teisėmis, kurias turi Policijos įstatyme numatyti pareigūnai ir, sakykim, kurios yra Operatyvinės veiklos įstatyme. Bet esant terminijos klausimui, gal kai kur mūsų veikla šiek tiek skiriasi nuo policininkų, mes nevykdome tų pačių funkcijų, tai tas skirsnis vadovaujantis Policijos įstatymu ir Operatyvinės veiklos įstatymu buvo parengtas ir šiuo metu yra išdėstytas parengtame projekte. Po šito skirsnio, kaip minėjau, struktūra, na, ir pabaigoje yra finansavimas. Štai tiek pradžiai turėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų paklausti norėtų 13 Seimo narių.

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.

A.KUNČINAS. Kadangi pagal darbotvarkę mūsų laikas baigiasi, aš siūlyčiau pratęsti šios dienos posėdį iki 13.20 val.

PIRMININKAS. Ar nebus prieštaraujančių? Aš tikiuosi, kad mes posėdį baigsime greičiau, bet galbūt...

A.KUNČINAS. Ne ilgiau kaip iki 13.20.

PIRMININKAS. Bus prieštaraujančių?

Gerbiamieji Seimo nariai, tai dabar yra du alternatyvūs siūlymai dėl laiko. Ar reikia mums dėl to balsuoti? Pratęsiam iki 13 val., kadangi visi sutinka, o jeigu gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas, kuris siūlė iki 13.20 val., po to 13 val. dar kartą pasiūlys, tuomet gal jau balsuosime. Paklausti nori Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Mane labiausiai, žinoma, domina 6 skyrius, socialinė apsauga. Jūs minėjote, kad siejote su Krašto apsaugos įstatymu. Bet jūs teisingai pastebėjote, kad ten tikrai yra nuostatų, kurios neatitinka galiojančių įstatymų, reikalavimų, ypač dėl lengvatų. Mano klausimas būtų labai paprastas. Aš nežinau, ar buvo tas įstatymo projektas svarstytas Vyriausybėje, ar ne, kokios išvados buvo, o jeigu nebuvo svarstytas, ar nevertėtų ten pasvarstyti? Ačiū.

J.JURGELIS. Kaip minėjau, šitos trys tarnybos, mano supratimu, turėtų turėti tokias pat socialines garantijas. Ir būtų toks noras, kad tai imtųsi reglamentuoti Seimas. Tos garantijos yra, sakyčiau, tik perkeltos. Principai yra perkelti tiksliai, gali skirtis kai kurie kiekybiniai dydžiai, sakykime, atostogų trukmė diena ten ar ten. Tai gali būti svarstytina.

Dėl Vyriausybės. Procedūra nereikalauja, kad projektas būtų apsvarstytas Vyriausybėje. O Socialinės apsaugos ministerijai mūsų projektas yra pateiktas. Kita vertus, su Socialinės apsaugos ministerija mūsų yra svarstyta nemažai klausimų, kai buvo svarstomi mūsų darbuotojų atlyginimai ir kitos garantijos. Todėl mano nuomonė būtų tokia, kad dėl šito skyriaus, turint Socialinės apsaugos ministerijos išvadas ir turint kitus analogiškus įstatymus, galima būtų jį toliau  bandyti svarstyti Seime.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.

V.LIUTIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kuriame straipsnyje ir kaip formuluojamas Saugumo tarnybos uždavinys užkirsti kelią ginkluotam perversmui?

J.JURGELIS. Dėl ginkluoto perversmo yra 2 straipsnis, kur yra pasakyta, kokia yra paskirtis. Yra sakoma, kad Saugumo tarnyba siekia išaiškinti ir užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, keliančioms grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritoriniam neliečiamumui ir vientisumui, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai valstybinei santvarkai ir valstybinei valdžiai. Tai reiškia, kad Saugumo tarnyba kovoja su visom veikom, kurios yra numatytos Baudžiamajame kodekse, ir išreiškia šitas išdėstytas idėjas.

V.LIUTIKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Vietoje Seimo nario A.Kunčino Seimo narys V.Buinevičius.

V.A.BUINEVIČIUS. Aš buvau pirmas užsirašęs.

PIRMININKAS. Jūs nebuvote pirmasis, gerbiamasis Seimo nary, jums gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas paaiškins.

V.A.BUINEVIČIUS. Gerai. Aš norėjau gerbiamojo prelegento paklausti štai ko. Man atrodo, kad kova su organizuotu nusikalstamumu išeina už Baudžiamojo kodekso ribų. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto jūsų tarnyba turi užsiimti šita kova, kadangi tai nėra  Vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Man atrodo, kad šitą dalyką reikėtų įtraukti į jūsų tarnybos kompetenciją.

J.JURGELIS. Noriu pasakyti, kad įstatymo projekte yra numatyta, kad Saugumo tarnyba kartu su kitomis atsakingomis institucijomis kovoja su organizuotu nusikalstamumu. Problema yra turbūt tokia, kaip pasiskirstyti šitą funkciją, kad vieni kitų nedubliuotų, kad vykdytų skirtingas funkcijas. Aš manau, kad čia yra atskiras klausimas, kaip pasiskirstyti funkcijas. Organizuotas nusikalstamumas, kaip ir kiti tokio pobūdžio kriminaliniai nusikaltimai, yra policijos žinioje, šito ginčyti nereikėtų. O šita funkcija projekte yra numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš jūsų norėjau paklausti, ką reiškia įstatymo projekto tokios formuluotės 2 straipsnyje, kad derinamas kolegialumas su atsiskaitomumu aukščiausiems Respublikos valdžios organams; 6 straipsnyje, kad pilietis gali apskųsti pažeidėją aukštesniems Saugumo tarnybos pareigūnams, prokurorui, teismui bei aukščiausioms valdžios institucijoms. Ką visos tos abstrakcijos šitame įstatymo projekte reiškia, kada apskritai kalbama, kad galima skųstis įvairioms valdžios institucijoms ir neaišku kokioms?

J.JURGELIS. Dėl 2 straipsnio. Aš pamenu, jūsų pataisą 6 straipsniui. Kurdami įstatymą mes šito nebuvom suformulavę.  Svarstant komitete gerbiamasis N.Medvedevas iškėlė tokį klausimą, ar,  sakykim, tokiu atveju galima skųstis Seimui, Prezidentui, ir niekas neišdrįso pasakyti, kad šito negali daryti asmuo, jeigu jis yra įsitikinęs, kad saugumas pažeidinėja jo teises. Todėl mes ir papildėm komitete šitais žodžiais. Nes kas gali uždrausti piliečiui skųstis šitoms aukščiausioms institucijoms?

Z.ŠLIČYTĖ. Tai savaime suprantama, bet prieš kokį pareigūną atsakys Nacionalinio saugumo tarnyba? Kokiam pareigūnui konkrečiai atsakys, tam ir skųstis reikia, o kad galima visiems rašyti skundus, tai, be abejo, visi piliečiai visiems gali rašyti skundus. Tai čia jau yra aišku. Visi piliečiai visoms institucijoms, į visus pareigūnus gali kreiptis. Bet skundo rašymas tai turi sukelti tą ryšį, kad yra pavaldus ir atsako prieš tą pareigūną, kuriam skundžiamasi.

J.JURGELIS. Iš kitos pusės, jeigu leisite jums atsakyti, tai yra taip. Pagal Konstituciją generalinis direktorius yra skiriamas Prezidento pritariant Seimui. Kitame Konstitucijos straipsnyje, kuris kalba apie Vyriausybės kompetenciją, pasakyta, kad Vyriausybė garantuoja valstybės saugumą. Ir laikinuosiuose nuostatuose, kurie dar iki šiol egzistuoja, yra parašyta, kad generalinio direktoriaus pavaduotoją generalinio direktoriaus teikimu skiria premjeras. Vadinasi, tai yra visos aukščiausiosios valstybinės institucijos, kurioms šiandieną yra atskaitinga arba kurių kontroliuojama Saugumo tarnyba. Tai šitas klausimas iškilo, rodos, 7 straipsnyje, kaip suderinti konstitucines nuostatas. Mes nemanome, kad galėtume jas pakeisti ir padaryti, kad ji tuo pačiu metu būtų atskaitinga ir Prezidentui, ir Vyriausybei, na, ir kas be ko, juk generalinis direktorius skiriamas Seimo sutarimu.Tai iš čia ir išplaukia, kad jis yra pavaldus štai toms trims institucijoms. Jeigu skundžiasi, tai ta institucija savo kompetencijos ribose duoda nurodymus arba vykdo kontrolę. Tai ryšys yra tiesioginis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš galėsiu po to dėl vedimo tvarkos pasakyti?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos bet kada galėsite.

A.ENDRIUKAITIS. Taip, aš paprašau, kad man suteiktumėte po to žodį.

Dabar aš norėčiau paklausti pranešėjo dėl 7 straipsnio, kuriame yra nurodyta, kad esant ypatingoms, valstybės saugumui pavojingoms aplinkybėms, nekliudoma bet kuriuo paros metu įeiti į piliečiams priklausančias gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat įmonių, organizacijų patalpas ir jas apžiūrėti. Nutraukiant žinybingų nusikaltimų vykdymą. Ar  jūs nemanote, kad yra suteikiamos labai plačios teisės ir pažeidžiami kiti įstatymai?

J.JURGELIS. Čia bus...

A.ENDRIUKAITIS. 7 straipsnis.

J.JURGELIS. 10 straipsnio...

A.ENDRIUKAITIS. A, atsiprašau, l0 straipsnio 7 punktas.

J.JURGELIS. Matote, šita teisė yra jau numatyta kituose įstatymuose, priimtuose  Aukščiausiosios Tarybos - Operatyvinės veiklos įstatyme.  Ją (aš dabar mintinai bijau pasakyti), man atrodo,  turi  įgaliojimus vykdydami  ir policija, ir saugumas. Mes tos normos nesukuriam, mes ją tik perkeliam. Tai kitiems įstatymams turbūt neprieštarauja. O antra vertus, jeigu mes kalbame, kad Saugumo tarnybai žinybingi valstybiniai nusikaltimai,  sakykim, tokio masto kaip perversmo organizavimas, tai jau vien logiškai galvojant, jeigu yra pakankamai įtarimų, kad  yra  rengiama  diversija ar perversmas, ar lėktuvo nuvarymas, ar pan., turbūt nereikėtų turėti skrupulų, tiesiog, sakau, ne teisiškai, o paprastai eiti į tą butą. Bet, antra vertus, tai yra reglamentuota įstatymu.

PIRMININKAS. Seimo narys  A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Žinoma, šis Respublikos saugumo tarnybos įstatymo projektas turi būti  pateiktas ir skubesne tvarka svarstomas.  Susitikimuose su rinkėjais gaunama labai daug klausimų. Štai, sakykim, vienas iš jų - kur dingo “Voratinklis”? Ar jau visi KGB agentai išgaudyti? Kiek jų dar liko? O jeigu  “Voratinklis” buvo  netiesos,  melo skleidėjas, tai kodėl nesėdi už grotų “Voratinklį” kūrę “vorai”? Tai tokie klausimai.

Tai aš  noriu paklausti jūsų, kokiais jūs dabar vadovaujatės įstatymais ir kaip  visa tai  atrodo šiandien, bekuriant štai šį įstatymą?

J.JURGELIS. Mes vadovaujamės laikinaisiais nuostatais. O dėl publikacijų, kurias tamsta minėjote, tai teko diskutuoti,  ginčytis ir mums, ir komisijai KGB veiklai tirti. Ir aš manau,  kad tas klausimas tarsi  išsisėmė. Ir mano, kaip komisijos nario, nuostata buvo, kad tų publikacijų neturėtų būti, kol  nėra atitinkamo įstatymo apie publikavimą. Kitų komisijos narių nuomonė buvo kitokia. Bet tai nėra, aš manau, valstybinis nusikaltimas, kaip  betraktuotum tą situaciją, ji mums nepavaldi.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu paklausti  labai paprastą klausimą. Ar šito įstatymo projektą kalbininkai žiūrėjo, ar nežiūrėjo? Dėl kalbos, stiliaus?

J.JURGELIS. Mano kolegos konsultavosi, tik nežinau konkrečiai su kuo. Gal kalba ir skurdoka, tačiau komitete buvo pasakyta komplimentų, kad kalbos požiūriu jis neblogiausias įstatymo projektas. Aišku, jeigu bus konkrečių pastabų, mes pasikonsultuosime, kad įstatymas kalbiniu požiūriu būtų gražiai parašytas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Aš noriu paklausti dėl pareigūnų laipsnių suteikimo tvarkos. Rašoma, kad Saugumo tarnybos  karininko laipsnis gali būti atimtas tik teismo nuosprendžiu. Kodėl pavesta tik teismui? Kodėl to laipsnio negali atimti, jeigu žemesnio - tarnybos generalinis direktorius, o aukštesnio - Prezidentas? Kas suteikė, tas galėtų ir atimti.

J.JURGELIS. Dėl to klausimo irgi buvo diskutuojama ir gal dar bus. Dabar  ta nuostata dėl... Na, žodžiu, mes taip galvojame, kad laipsnį mes skiriame nuo pareigų. Perkelti į žemesnes pareigas yra  daugiau atvejų, tačiau laipsnis yra taip gerbiamas, kad jis gali būti atimtas tik ypatinga tvarka. Man atrodo, kad tokia tvarka yra numatyta ir numatoma kraš to apsaugoj. Tai irgi būtų noras išlaikyti visų žinybų, kurios turi laipsnius, vienodą tvarką visoje Respublikoje. Tai čia yra  noras lygiuotis ir į tą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas atsakymams į klausimus, baigėsi. Dar žodis suteikiamas  pranešėjui.

J.JURGELIS. Aš labai daug ko pridurti neturėčiau. Aš noriu, kad Seime ir frakcijose būtų nuodugniai pažiūrėta. Dėl klausimų, kurie buvo iškelti,  ginčytasi ir komitete. Vienbalsės nuomonės daugeliu atvejų nebuvo. Sakykim, tuo pačiu klausimu,  kurį čia kėlė - pavaldumo klausimu, kuris yra labai sudėtingas. Koks gali būti pavaldumas ir atskaitomumas iš karto trims institucijoms ir kaip saugumas turėtų atsiskaityti? Kaip jis atskaitingas Seimui? Čia yra parašyta, kad per komitetą atsiskaito. Manau, kad  pavaldumo klausimas yra bene sudėtingiausias šiame įstatyme. Buvo svarstytas straipsnis dėl  saugumo tarnybos ir piliečių teisių sąsajos. Jis buvo iš viso išbrauktas ir po to vėl įrašytas. Manau, kad tai taip pat turėtų galutinai nuspręsti Seimas.

Norėtųsi, kad projektas būtų priimtas, nes, kaip rodo gyvenimas, iš tiesų be bazinio įstatymo bet kokiai organizacijai, tuo labiau Saugumo tarnybai, funkcionuoti sunkoka. Sunkoka formuoti kolektyvą, kada nėra socialinių garantijų. Todėl būtų prašymas, kiek leidžia jūsų laikas, svarstyti greičiau ir priimti. Ačiū už dėmesį ir ačiū už pastabas, kurios buvo pareikštos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų mums nutarti, ar pritariam pateikimui ir pradedame svarstymą, ir kokia tvarka svarstysime? Buvo siūlyta skubesnė svarstymo tvarka. Visų pirma, ar galime sutarti be balsavimo, kad po pateikimo pritarta ir pradedame svarstymo procedūrą, ar reikia balsuoti? Pritariate visi.

Dabar dėl skubesnės svarstymo procedūros. Kokios būtų nuomonės, ar norėsite pasisakyti, ar taip pat visi pritariate? Nepritariat? Tai reikėtų dėl to balsuoti. Tai prašau...

Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs siūlote skubesne tvarka, ar?..

J.JURGELIS. Čia yra, mano supratimu, Seimo prerogatyva. O mūsų noras, kad įstatymas būtų priimtas pagal visą Reglamentą greičiau. Toks pageidavimas yra. O kaip jūs suformuluosite - ar  skubesne tvarka, ar kitaip - tai  prašom spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.

A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau nagrinėti šį įstatymą normalia tvarka, tačiau skubiai, tvarkingai, kaip priklauso. Tačiau skubesne tvarka nesiūlyčiau, nes tai pernelyg rimtas įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos.

A.ENDRIUKAITIS. Siūlau nagrinėti normalia tvarka.

PIRMININKAS. Taigi siūlymų nagrinėti skubesne tvarka nėra. Tuomet dėkoju pranešėjui. Klausimo svarstymą baigiame.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar liko šiek tiek pratęsto posėdžio laiko. Ar jūs nesutiktumėte, kad mes pratęstume pateikimą to klausimo, kurio vakar pirmininkaudamas aš padariau pertrauką iki kito posėdžio, nors jis į darbotvarkę ir neįrašytas?  Dėl Bendrųjų reikalų ministerijos įkūrimo. Nereikia, nepritariate?

Tuomet, gerbiamieji Seimo nariai, norėtų pareiškimus padaryti 2  Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius. Nematau. Ir gerbiamasis Seimo narys J.Katilius. Prašom.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką, kad mes pradedame tokią labai negerą praktiką. Yra nustatyta mūsų darbotvarkė, yra nurodytos valandos, minutės, ir todėl reikėtų jų laikytis. Nėra nei karo, nei stichinės nelaimės, tai kodėl  mes, Seimas, turėtume dirbti taip išsiblaškę, taip stichiškai? Reikia laikytis darbotvarkės. Kiekvienas pilietis turi savo programą, savo dienotvarkę, tvarkaraštį. Kodėl mes turime tai gadinti? Todėl aš norėčiau  pasakyti priekaištą ir prieš  jus pirmininkavusiam Č.Juršėnui dėl 29 parašų. Mes taip formaliai, skrupulingai žiūrime. Yra 30 parašų. T.Lideikio suklysta. Išbraukiam tą vieną parašą ir lieka 29 - tiek, kiek reikia.  Tai aš įvertinu kaip žmonių nuotaikos gadinimą, kaip pasityčiojimą. Galų gale, kur  parašyta, kad negalima pateikti su nubrauktu parašu? Juk taip galima padaryti. Ir todėl aš priimu kaip didelį akibrokštą ir nemandagų gestą iš posėdžio pirmininko Č.Juršėno pusės.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary Katiliau. Norėčiau atsakyti, kadangi kalbėta dėl vedimo tvarkos. Iš tiesų aš sutinku su pastaba, kad kiekvieną blogą praktiką, vos pradėtą, reikia užbaigti. Aš tik noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad šiandien posėdį užtęsėme dėl to, kad jūs pageidavote pratęsti Vyriausybės valandą. Jūsų pageidavimu tam buvo pritarta. Tačiau jeigu ir kiti Seimo nariai mano, kaip gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis, kad reikia tiksliai laikytis numatyto laiko, tai pastaba yra teisinga ir aš tai perduosiu ir kitiems posėdžių pirmininkams, kad minutės tikslumu  būtų laikomasi laiko, skirto tam klausimui, ir nebūtų kreipiama dėmesio po to, kai patvirtinta darbotvarkė, į Seimo narių pageidavimus, ar tai būtų Vyriausybės valanda, ar kokio nors klausimo svarstymas, kaip šiandien atsitiko  su Sveikatos santvarkos įstatymo projekto pristatymu.

Dėkoju. Atsiprašau gerbiamojo Seimo nario P.Katiliaus. Prašau, jums žodis pareiškimui.  

P.KATILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija nori padaryti tokį pareiškimą Seimo vadovybei ir Seimui.

“Krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas dėl derybų su Rusija. 1993.07.02. Vilnius.

Krikščionių demokratų frakcija, remdamasi Rusijos delegacijos pranešimu  ESBK Vienos forume š.m. birželio 3 d., Valstybinės derybų su Rusija delegacijos pareiškimu š.m. birželio     29 d., užsienio reikalų ministro P.Gylio pasisakymu Seime š.m. liepos l d., LKDP vadovybės pokalbiu su Respublikos Prezidentu š.m. liepos l d., negali susidaryti aiškios nuomonės apie Lietuvos Respublikos vadovybės pozicijas derybose su Rusija. Gauta informacija neišsklaido abejonių, ar Lietuvos pozicija nėra pasikeitusi ir ar sutartis su Rusijos Federacija dėl kariuomenės išvedimo, kurią ketinama pasirašyti, nereikalauja išankstinio Seimo pritarimo ir ratifikavimo, todėl Krikščionių demokratų frakcija reikalauja artimiausiame Seimo posėdyje išklausyti Valstybinės derybų su Rusija delegacijos narių ir atsakingų valstybės pareigūnų informaciją. Posėdį siūlome surengti uždarą. Frakcijos pirmininkas.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju jums. Gerbiamieji Seimo nariai, visus darbotvarkės klausimus apsvarstėme. Noriu palinkėti jums gerų švenčių. Kitas Seimo posėdis įvyks kitos savaitės trečiadienį.