Šešiasdešimt
šeštasis posėdis
1993
m. liepos 1 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto V dalies projekto svarstymas |
|
7. |
Nutarimo “Dėl Seimo kanclerio atlyginimo” projekto svarstymas ir priėmimas |
|
8. |
Darbotvarkės svarstymas (93.07.01)
2sesija66 po svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Prašome sėstis, prašome tylos! Dėl šios dienos posėdžio. Darbotvarkė buvo iš anksto patvirtinta. Yra tik du tokie patikslinimai, į kuriuos noriu atkreipti jūsų dėmesį.
2 punkte yra užrašyti dviejų ministrų pasisakymai. Gerbiamasis P.Gylys ateis, o gerbiamojo A.Stasiukyno kol kas nėra. Tai jeigu kolegos sutiktų, juo labiau kad paties ministro nėra, šitą klausimą mes galėtume perkelti į rytdieną, kadangi rytoj, kaip žinote, numatyta posėdžiauti netgi nuo 9 val. Tai didelių prieštaravimų nematau ir negirdžiu. Taigi 2 klausimas yra tik užsienio reikalų ministro informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus.
Jums taip pat yra išdalytas dar vienas papildomas klausimas dėl naujo mūsų pareigūno, Seimo kanclerio, atlyginimo. Jeigu sutiktumėte, kad šitas klausimas būtų įrašytas į rezervinių sąrašą, tai būtų labai gražu. Į rezervinių sąrašą, sutinkat? Ačiū. Gali su mažesniu dirbti, čia yra tokia klausimo formuluotė.
Tai ačiū, gerbiamieji kolegos. Kai kurie norėtų padaryti pareiškimus, bet aš prašyčiau tai daryti tada, kai bus kokia nors pauzė. Aš manau, kad laiko šiek tiek sutaupysim ir tada bus laikas pareiškimams.
2sesija66 po svarstyti klausimai
Pradedame nagrinėti 1 klausimą, o prieš tai prašau registruotis. Kolegos, registruojamės! Registracija prasidėjo. Prašome, kolegos. Salėje - 96 Seimo nariai. Taigi baigiamasis etapas priimant įstatymą “Dėl Dariaus ir Girėno medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Kad būtų lengviau mums nuspręsti, primenu, kad, lyginant su priešpaskutiniu variantu, čia yra padaryta kai kurių pakeitimų. Tie pakeitimai padaryti atsižvelgiant į tuos pasiūlymus, kurie buvo išdėstyti antrojo svarstymo metu. Tai yra atsižvelgta į gerbiamojo J.Tartilo pasiūlymą patikslinti 131 straipsnį. Ir yra įrašytas naujas straipsnis, kuris apibrėžia, kas yra ordinų kancleris. Kadangi anksčiau buvo Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, dabar tokios pareigybės neturime, tai yra pasiūlyta, kad ordinų kancleriu galėtų būti Prezidento kanceliarijos vadovas. Tai štai tokie yra šiek tiek didesni pataisymai. Visa kita yra taip, kaip buvo anksčiau.
Gerbiamieji kolegos, aš dabar į jus noriu kreiptis. Ar šitą įstatymą priiminėsime pastraipsniui, ar galima balsuoti dėl viso? Tai gal vis dėlto paklausiu. Dėl 1 straipsnio - įsteigti medalį - nėra pastabų? Toliau - 2 straipsnis, susidedantis iš kelių konkrečių. Kaip tik yra tie papildymai, kurie susiję su tuo pačiu medaliu. Ar turite kas kokių pastabų? Ne. Ačiū. Tai tada prašome pasisakyti dėl viso įstatymo, jeigu kas nori pasakyti nuomonę. Už ir prieš - iki 5 Seimo narių. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Kadangi šita epopėja, - taip ją galima pavadinti, - yra Lietuvos tikrai, na, taip sakant, pasaulyje pripažinta ir ji yra lietuviams taip pat išskirtina, todėl šito medalio, taip sakant, įsteigimas, suteikimas laivyboje ir kitose srityse nusipelniusiems žmonėms yra būtinas. Ir todėl manyčiau, kad čia be ilgų galvojimų ir svarstymų reikėtų jį priimti. Na, tiktai gal reikėtų priėmus pagalvoti, kad ne vieno laipsnio, o kelių laipsnių būtų. Bet dėl paties medalio įsteigimo aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Aš pasisakau vienprasmiškai už. Tai yra reikalingas ir lauktas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš taip pat pasisakau, kad mes priimtume šį įstatymą. Aš tikiuosi, kad jis nebus nuvertintas, nebus labai plačiai dalijamas, o bus dalijamas tiktai įžymiems žmonėms, nusipelniusiems Lietuvos aviacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Geras palinkėjimas. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš pasisakau už šį įstatymo projektą. Manau, kad jis yra laiku. Ir bent jau taip pažymėsime jubiliejų.
PIRMININKAS. Ir kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Pritariu projektui, tačiau žinodamas, kad pranešėjas nėra visiškai abejingas teisinės technikos dalykams, aš matau čia... 1 punktas čia iš esmės yra nutariminis punktas, o 2 punktas yra įstatymo pakeitimai.
PIRMININKAS. Norėjosi vienu dokumentu tai padaryti. Gerbiamasis Jarašiūnai, gal atleiskite šį sykį? Ačiū. Taigi balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi?
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Dariaus ir Girėno medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo”?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 80.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Aš noriu pasitikslinti. Ar tikrai susilaikė 1 Seimo narys? Aišku. 1 susilaikė. Taigi pridedu ir savo balsą. Taigi 81 Seimo narys balsavo už įstatymo priėmimą, 1 susilaikė. Skelbiu, kad Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Dariaus ir Girėno medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar...
E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, leiskite kreiptis...
PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Gerbiamoji E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas! Aš apeliuoju į jūsų atmintį, nes kai mes tvirtinome darbotvarkę, buvo pasakyta, kad šiandieną bus svarstomas labai svarbus ir Lietuvos žmonių laukiamas nutarimas dėl Pinigų įvedimo įstatymo įgyvendinimo. Šiandieną į darbotvarkę šis klausimas nepateko.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Kunevičiene, aš tada jūsų prašiau, kad būtų tas projektas visiems įteiktas.
E.KUNEVIČIENĖ. Jis yra įteiktas jau prieš savaitę.
PIRMININKAS. Tas senasis galioja? Tai tada be jokios kalbos. Tegu kolega J.Bernatonis laiduoja, kad yra užrašytas gerbiamosios E.Kunevičienės nutarimas, bet ranka.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.
2sesija66 po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tai dabar yra tik toks klausimas. Kadangi mes jį nagrinėsime, ar šiek tiek vėliau kartu su visais piniginiais reikalais, ar kai atsiras laisvo laiko? Nes aš norėčiau, kadangi mes taip gražiai pradėjome, kad gražiai būtų užbaigtas Dariaus ir Girėno medalio reikalas. Mes turėtume priimti dar nutarimą “Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos pakeitimo ir papildymo”. Čia jis susijęs su tuo, kadangi savo laiku Aukščiausioji Taryba buvo padariusi išimtį, kad ne visi galiojantys ordinai ir medaliai skiriami. Antra, buvo padarytas pavedimas vienai tuometinei Aukščiausiosios Tarybos komisijai paruošti naują ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo projektą. Deja, tas pavedimas nebuvo laiku įvykdytas. Vadinasi, reikia suformuluoti iš naujo. Ir štai tas patikslinimas, kuris reiškia, kad tarp skiriamų ordinų ir medalių atsiranda Dariaus ir Girėno medaliai. Ar šitą dalyką, gerbiamieji kolegos, turime dabar svarstyti, ar galima būtų už jį balsuoti, ar galima ir po pietų?
BALSAS IŠ SALĖS. Balsuoti galima!
PIRMININKAS. Galima būtų balsuoti? Čia, sakyčiau, daugiau toks techniškas sprendimas. Tai tada prašau, gerbiamieji kolegos, pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos pakeitimo ir papildymo”? Kas už, prašome balsuoti. Balsuoti rankų pakėlimu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 87.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 87.
PIRMININKAS. Kas prieš, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 87 Seimo nariams balsavus už, 1 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Aukščiausiosios Tarybos įstatymo “Dėl ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” priimtas.
Darbotvarkės svarstymas (93.07.01)
2sesija66 po svarstyti klausimai
Dabar prašome dar kartą registruotis. Ir kol bus registruojama, gerbiamasis V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai atsiprašau. Norėčiau paprašyti jūsų leidimo pasakyti trumpą informaciją apie tai, jog jūsų įsteigta darbo grupė įstatymui “Dėl Lietuvos genocido tyrimo centro” parengti...
PIRMININKAS. Kolegos, tylos!
V.P.ANDRIUKAITIS. Noriu pasakyti, kad toks įstatymas jau yra parengtas. Mes pagal Seimo nutarimą turėjome jį parengti iki liepos l d. Tai jis yra parengtas. Nutarimo projektas prie jo taip pat yra parengtas. Ir Seimui mes galime kitą savaitę pateikti šį įstatymą svarstyti, nes, mūsų nuomone, jis yra šio Seimo pavasarinės sesijos sudėtinė dalis. Tai gal leistumėte kitą savaitę jį pristatyti? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamieji kolegos, kad kai sudarinėsime savaitės darbotvarkę, į šitą dalyką tikrai reikėtų atsižvelgti. Prašom. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Tamsta Seimo Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Vis dėlto nutarkime, kada svarstysime kolegės E.Kunevičienės siūlomą nutarimo projektą? Kadangi mes vis tiek jį turime svarstyti.
PIRMININKAS. Taip, čia jokios problemos nėra. Aš siūlau, kai tik atsiras didesnė pauzė, šitą dalyką...
V.ŽIEMELIS. Ne, būtų negerai. Turime žinoti, kada svarstysime, nes tai yra labai svarbus nutarimo projektas. Ir iš karto nutarkime, tarkime, 11 val.
PIRMININKAS. Prašau, tai minutėlę. Tikrai, galime mes taip sutarti, kadangi vieno ministro nėra. Tai mes tada šitą galime daryti 11 val. Galim taip sutarti, kad čia nebūtų ginčų, kad paskui nebūtų sakymo, jog gerbiamajam P.Gyliui per mažai laiko buvo. 40 min. sutinkam?
V.ŽIEMELIS. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, vadinasi, 11 val., gerbiamoji Kunevičiene. Ir dabar kolega E.Bičkauskas prašė žodžio pareiškimui. Ar dabar, ar vėliau? A, atsiprašau. Dar mes turime truputėlį laiko, todėl prašau žvilgtelti į rytdienos darbotvarkę, gerbiamieji kolegos. Neišdalyta? Aš perskaitysiu, tiesiog, kad žinotume, gal kartais ir susitarsime. Kaip buvo anksčiau nutarta, posėdžio pradžia 9 val. Siūlomi tokie įstatymų projektai ir nutarimai:
Sveikatos santvarkos įstatymo projekto antroji svarstymo stadija.
Nutarimas “Dėl radijo ir televizijos biudžeto išlaidų pakeitimo”. Kadangi nutarimai skubesne tvarka, tai čia - pirmasis, antrasis svarstymai.
Seimo nutarimas “Dėl sutarties tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos”. Tai turėtų būti ratifikacija, jeigu šiandieną sėkmingai baigsite pateikimą.
4 punktas. Seimo administracinės komisijos sudarymas. Čia taip numato mūsų jau priimto Statuto dalys.
5 punktas. Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos įstatymo projektas. Pateikimas.
Ir, žinoma, kaip jau anksčiau minėjau, būtų gerbiamojo ministro A.Stasiukyno informacija. Ne, rytoj. Šiandien nėra ministro. O rytoj dirbame iki pietų - vienas posėdis tiktai.
Tai, gerbiamieji kolegos, ar mes iš principo galėtume aprobuoti tokią darbotvarkę? Galim? Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš trumpai.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke, šiandien Ministras Pirmininkas turėtų ateiti į Seimą, jeigu neklystu, pagal darbotvarkę, taip?
PIRMININKAS. Ne, deja, jo nebus.
V.ŽIEMELIS. Labai gaila. O jo atstovo taip pat nebus?
PIRMININKAS. Na, aš manau, kad bus. Jo atstovai yra ministrai.
V.ŽIEMELIS. Ir aš prašau jūsų, kad atstovas pasiruoštų atsakyti į klausimą, kodėl iki šio laiko Vyriausybė nesudarė sąlygų pradėti dirbti Konstituciniam Teismui? Konstitucinis Teismas iki šios dienos dar nepradėjo dirbti, kadangi neatlaisvintos patalpos. Vyriausybė nevykdo Seimo pavedimo.
PIRMININKAS. Perduosim. Gerbiamieji kolegos, nors iki nustatyto laiko dar yra pora minučių, ar jau tiktai viena minutė? Ar galime pradėti 2 darbotvarkės klausimą ir pakviesti į tribūną Seimo narį ir užsienio reikalų ministrą P.Gylį? Galime? Prašome, gerbiamasis ministre. Toliau - pirmininkaus J.Bernatonis.
P.GYLYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu trumpai apžvelgti mano vadovaujamos ministerijos veiklą per pastaruosius keletą mėnesių, juolab kad interesas šitai mūsų Vyriausybės veiklos sričiai nenuslūgstamai yra didelis, kartais didėjantis.
Ši Vyriausybė pratęsė bendrąją užsienio politikos kryptį, nepriklausomybės įtvirtinimą. Perėmė sistemą, kuri buvo pradėta kurti. Ir ta sistema, be abejo, tiek organizaciniu, tiek konceptualiu požiūriu nebuvo išbaigta ir procesas tebesitęsia. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų valstybei kyla tikrai daug sunkumų, kadangi kūrimosi procese mūsų žinybai tenka spręsti ne tik tradicinius užsienio politikos klausimus, bet ir daugelį finansinių, organizacinių klausimų. Mes kuriame savo atstovybių tinklą tiek šalyse, tiek tarptautinėse organizacijose. Taip pat kuriasi užsienio valstybių atstovybės. Kuriantis užsienyje susiduriama su rimtais finansiniais sunkumais. Taip pat stinga žmonių. Nemažai susiduriama ir su sunkumais padedant užsienio pasiuntinybėms, kai jos kuriasi mūsų sostinėje Vilniuje. Visi šitie dalykai reikalauja daug mūsų darbuotojų darbo ir energijos.
Mūsų politika remiasi tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais santykiais. Ir nors pradžioje buvo abejonių dėl daugiašalių santykių, kai kas iš opozicijos manė, kad šio termino iš viso nereikia mūsų koncepcijoje, manome, kad tai be galo svarbi kryptis, kadangi, jeigu mes nedalyvausime tarptautinėse organizacijose, jeigu mes nesistengsime įeiti į tokias organizacijas kaip Europos Taryba, Europos Bendrija, tai manau, kad mūsų perspektyvos nebus šviesios.
Mūsų tikslas buvo palaikyti gerus santykius su visomis valstybėmis ir ypač su savo kaimynėmis. Manau, kad mums tai neblogai pavyksta. Manau, kad mažėja įtampa tarp valstybių, kurios yra mūsų Rytuose, kad pasiekiama permainų taip pat santykiuose su mūsų broliškomis valstybėmis - Estija ir Latvija, nors čia būta tam tikrų sunkumų po rinkimų. Ruošiamos sutartys su Lenkija. Tarptautinėse organizacijose, daugiašaliuose santykiuose mes pasiekėme nemažų laimėjimų. Manau, kad didžiausias iš jų yra mūsų įstojimas į Europos Tarybą. Dideliu pasiekimu laikyčiau pastarąjį pareiškimą, padarytą Europos valstybių viršūnių susitikime Kopenhagoje, kur buvo pripažinta, kad Baltijos valstybės turi būti traktuojamos atskirai. Ir kad jos turi geras perspektyvas tapti asocijuotomis narėmis, kad atsiveria galimybės pasirašyti laisvos prekybos sutartis.
Mes gana aktyviai veikiame Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryboje. Pastaruoju metu suaktyvinome veiklą Vakarų Europos unijoje, neblogai veikia mūsų misija prie Jungtinių Tautų.
Ruošiama nemažai tarptautinių sutarčių. Jūs tikriausiai žinote, kad šiuo metu yra perduota politinė sutartis su Lenkija. Liepos 21 d. pasirašoma bendroji politinė sutartis su Vokietija. Paruošta nemažai sutarčių, susijusių su investicijų apsauga, su dvigubo apmokestinimo išvengimu. Taip pat prekybinės sutartys arba paruoštos, arba ruošiamos. Sakysime, Lenkijai mes perdavėme dar balandžio 9 dieną sutartį dėl laisvosios prekybos. Jeigu iki šiol mums neypač sekėsi kalbėti dėl trišalių sutarčių su kitomis Baltijos valstybėmis, tai pastaruoju metu įvyko lūžis ir jau birželio viduryje mes pradėjome derybas dėl laisvosios prekybos tarp Baltijos valstybių. Taip pat daugiau galimybių dėl trišalių sutarčių, bendro pobūdžio sutarčių pasirašymo. Nes, kaip jūs pastebėjote, vienu metu Estija ir Latvija, ypač Estija buvo linkusi akcentuoti dvišales sutartis, ne trišales. Dabar pozicija kiek pasikeitė.
Taigi, trumpai tariant, užsienio politikoje žengiama toliau, nors mūsų politikos įforminimo procesas dar, matyt, savo brandos amžiaus nepasiekė, kadangi valstybę atkurti reikia nemažai laiko, nemažai pastangų. Ačiū.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Dėkojame jums, gerbiamasis ministre, už informaciją. Jūsų paklausti norėtų 29 Seimo nariai, todėl gerbiamųjų Seimo narių prašyčiau lakoniškai formuluoti klausimus, kad suspėtų išsiaiškinti kuo daugiau rūpimų dalykų. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis ministre, ačiū jums už turiningą pasisakymą. Prieš keletą dienų valstybinė derybų su Rusija delegacija padarė pareiškimą dėl Rusijos pareiškimo Vienoje. Kaip žinoma, šiame pareiškime, aš turiu omeny Rusijos pareiškimą, kalbama apie tai, jog Lietuva atsisako savo reikalavimų dėl Rusijos armijos statuso Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo. Jeigu tai tiesa, tai pakankamai skandalinga, netgi suprantant žalos atlyginimo realumą, o tiksliau nerealumą, taip pat suprantant politinę šio klausimo svarbą ir atsisakymą tam tikrų politinių svertų. Valstybinė delegacija tokį atsisakymą neigia. Vis dėlto turėdamas šiokią tokią patirtį ir būdamas šiek tiek susidūręs su Rusijos diplomatais bei jų diplomatine taktika, esu įsitikinęs, jog toks Rusijos pareiškimas negalėjo būti visiškas blefas, negalėjo būti visiškai be pagrindo. Gerbiamasis ministre, ar jums, kaip užsienio politikos šefui, žinoma, kas ir kokiu būdu davė pagrindą minėtam Rusijos pareiškimui, ir kaip tai jūs galėtumėte įvertinti? Ačiū.
P.GYLYS. Aš manau, kad pagrindas buvo atsiradusios kalbos dėl skirtumo tų formuluočių, kurios yra derybų delegacijos pozicijoje ir Prezidento pozicijoje. Bet aš manau, kad tokio principinio skirtumo nėra. Ir jūs, turėdamas patirtį, žinot, kad gali būti įvairių pareiškimų ir be pagrindo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, gerai suprasdamas sunkų jūsų darbą, vis dėlto noriu pastebėti tam tikras mūsų valstybės užsienio politikos silpnumo ir bejėgiškumo apraiškas. Pavyzdžiui, galima konstatuoti, kad Rusijai pavyko šiek tiek suskaldyti Baltijos šalių vienybę kai kuriais klausimais. Taip pat spaudoje buvo informacija apie tai, kad (...) pagrindinės sutarties su Vokietija nebus reikalaujama atlyginti žalos. Taip pat dar vienas labai svarbus klausimas. Jeigu Lenkijos pusė kategoriškai pasisakys prieš 20 metų agresijos fakto įrašymą į sutartį, ar jūs, kaip ministras, sutiksite pasirašyti tokią sutartį be šito fakto paminėjimo įvertinimo?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima klausti po vieną klausimą.
P.GYLYS. Tai kompleksinis vienas klausimas. Matote, vertinimai, kylantys mūsų parlamente, nesustiprina mūsų įspūdžio apie užsienio politiką. Aš nesakyčiau, kad visi tie dalykai, kuriuos jūs konkrečiai paminėjote kaip mūsų silpnumo pavyzdį, turi kokį nors pagrindą. Visų pirma jūsų traktuotė dėl susiskaldymo tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Aš tokio pagrindo nematau. Kaip tik aš sakyčiau, kad pastaraisiais mėnesiais, ypač birželio mėnesį, pastebima mūsų konsolidacija. Mes visur, ypač tarptautiniuose, daugiašaliuose pasitarimuose Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryboje, Vakarų Europos unijoje veikiame kaip vieningas frontas. Visur mes išsireikalaujame, pavyzdžiui, formuluočių dėl nesąlyginio Rusijos kariuomenės išvedimo. Į visus tuos dokumentus įrašomos šitos formuluotės. Dalyvaudami Vienoje Pasaulinėje žmogaus teisių konferencijoje mes taip pat laikėmės vienos pozicijos, ją nuolat derindami, susitikdami tiek tarpvalstybiniu lygiu, tiek su nevalstybinėmis organizacijomis. Tai, ką aš minėjau, kad ruošiamasi pasirašyti, tiksliau sakant, atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos sutarties pasirašymo, ir kiti dalykai rodo, kad santykiai tarp Baltijos valstybių yra normalūs, geri. Ir Lietuvos pusė nuolat palaiko tais atvejais, kai jaučiasi stipresnė kai kuriais atvejais, paremia Estijos ir Latvijos poziciją. Vokietijos sutarties projekte iš tiesų nėra formulavimo dėl kompensacijos, bet tai atsispindės atskirame dokumente.
Lenkijos sutartyje minėta jūsų pastaba dėl 1920 metų įvykių buvo plačiai diskutuojama, jūs ir pats dalyvavote toje diskusijoje. Mes bandėme apimti kuo daugiau nuomonių, pakvietėme ekspertus ir palikome tą formulavimą, kuris yra perduotas Lenkijai, kol kas Lenkija to formulavimo nenori priimti. Mes manome, kad Lietuvos pozicija vienu požiūriu yra nekintama. Mes negalime susitaikyti su teisinėmis ir ekonominėmis tų įvykių pasekmėmis. Čia mūsų pozicija nekintama. Ir aš nematau čia jokio silpnumo - nei perduotame dokumente, sutartyje, nei mūsų tos sutarties pristatymuose.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, štai šios dienos “Respublika” klausia, ar vis dėlto teisybė dėl jūsų pavaduotojo tolesnio likimo. Tai viena. Juo labiau kad apie poną V.Papirtį paskutiniu metu pakankamai daug spaudoje buvo kompromituojančios medžiagos. Prašom pasakyti, kaip ten yra?
P.GYLYS. Taip, mes čia visi esame politikai ir žinome, kad politinė kova vyksta įvairiais metodais. Aš jau esu anksčiau pasakęs savo nuomonę tuo klausimu. Šiandieną kalbėjau su ponu V.Papirčiu. Manau, kad yra juridiniai aspektai, teisiniai. Jeigu žmogus kaltas teisiniu požiūriu, tai yra valstybinio tarnautojo etikos dalykai. Šitą klausimą aš nagrinėju, jį aiškinuosi, nenorėčiau remtis viena nuomone, juo labiau kad kartais pasirodo įvairių publikacijų ir jeigu jų pagrindu mes teistume žmones arba darytume organizacinius sprendimus,tai manau, kad valstybės valdininkų mažai beliktų. Manau, kad tas klausimas išsispręs teisės ir valdininko etikos požiūriu. Jeigu konkrečiau, tai aš net turiu tokį pasiūlymą. Ten minimas faktas dėl neprocentinio kredito. Tai aš siūlau gauti informaciją apie visus žmones ir, sakysime, Aukščiausiosios Tarybos deputatus, Seimo narius, ir iš viso valstybės valdininkus, kurie yra per visą tą laiką gavę neprocentinį kreditą. Sakysime, kad mes turėtume bendrą paveikslą etiniu požiūriu ir tai mums padėtų apsispręsti. Čia toks vienas konkretus pasiūlymas apsivalant mums nuo nešvarumų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis ministre, malonu, kad jūs sutikote padaryti nors trumpą pranešimą užsienio reikalų politikos klausimais, taip pat atsakyti į mūsų klausimus. Dar būtų maloniau, jeigu apskritai Seimas rastų laiko debatams užsienio politikos klausimais, nes užsienio politika vis dėlto svarbus dalykas valstybės gyvenime. Aš norėčiau paklausti štai ko. Pagal mūsų Konstituciją valstybės Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Tačiau, kiek aš žinau, nėra koordinacijos reikiamu lygiu tarp Užsienio ministerijos ir Prezidento komandos, kuri taip pat turėtų faktiškai vykdyti užsienio politiką. Ne visada netgi pranešame apie vizitus, apie pasirašomas sutartis, sutarčių projektus. Pavyzdžiui, neseniai krašto apsaugos ministras ponas A.Butkevičius pasirašė susitarimą su Lenkijos gynybos ministru dėl bendradarbiavimo. Apie šį susitarimą nei mūsų komitetas, nei Prezidento žmonės, kurie taip pat atsakingi už užsienio politikos vykdymą, nieko nežinojo. Koks apskritai yra koordinavimas tarp ministerijų? Kokią funkciją atlieka Užsienio reikalų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, klausimui viena minutė laiko.
V.P.PLEČKAITIS. Atleiskite, kad užtrukau. Kokia jūsų ministerijos funkcija koordinuojant kitų ministerijų veiklą? Vis dėlto užsienio politiką vykdo ir kitos ministerijos. Galbūt jūs net nežinote, ką jos vykdo?
P.GYLYS. Galėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tarptautiniai santykiai yra labai įvairialypiai ir tikrai Užsienio reikalų ministerija viena visko neaprėpia. Sakykime, paskolos, investicijos, transporto santykiai ir t.t. yra kitų žinybų reguliavimo sferoje. Tai visai natūralu. Mes kaip tik šiuo metu esame įvedę naują sistemą, kai Užsienio reikalų ministerija gauna, sintezuoja informaciją. Tai atsitiko ne taip seniai, tenka pripažinti. Tai buvo, bet mes norime gražiai įforminti tuo požiūriu. Nenorėčiau idealizuoti mūsų organizavimo lygio, bet nenorėčiau jo ir sumenkinti. Santykiai su Prezidentūra yra neblogi. Galbūt pasitaiko kai kurių trūkumų, bet aš tuo koordinavimu esu patenkintas. Taigi aš tikiuosi, kad visa tai gerės.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis ministre, Lietuva dar niekuomet nebuvo tikrąja jūrine valstybe. Lietuva buvo okupuota, taip pat ilgus šimtmečius buvo okupuota Baltija. Ar ne per vangiai ir strategiškai neaktyviai mes formuojame Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, politiką? Nevertiname pakankamai uosto svarbos, atviro uosto, o suplukę braunamės į Europą, į pasaulį per Lazdijų plyšį. Kokia jūsų nuomonė?
P.GYLYS. Vėl čia toks daugialypis klausimas, kadangi paminėti ir Lazdijai, ir Klaipėda. Jūsų klausimas yra labai taiklus. Manau, kad tai suprantama. Jūs tikriausiai žinote, kad vakar ponas J.Biržiškis, mūsų transporto ministras, buvo Klaipėdoje. Mūsų Klaipėda turėtų tapti rimtu uostu daugeliui Rytų pramonės centrų. Aš manau, ir transportininkai tai supranta, ir mūsų ministerija, ir apskritai Lietuvos politikai supranta šio požiūrio perspektyvumą ir bus stengiamasi, kad tikrai mes nesusitelktume ties viena vieta ir kad Lazdijai nebūtų tokia mūsų gėda, kokia yra.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre! Jūs sakėte, kad ruošiatės susitarti su Vokietija, bet dėl kompensacijos bus ruošiama atskira sutartis. Aš norėčiau susiaurinti tą klausimą, nes, žinia, lenkams, išvežtiems priverstiniams darbams, jau yra mokama kompensacija. Tas jau yra padaryta. Gal reikėtų tą klausimą greičiau išspręsti, kad ištremtiems Lietuvos gyventojams, dirbusiems priverstinį darbą, būtų greičiau mokama. Ir jei galbūt ta sutartis dar nepasirašyta, gal galime pasakyti, kad jie gali ruošti dokumentus, individualias paraiškas, kad gautų kompensaciją už priverstinį darbą.
P.GYLYS. Na, čia tas klausimas yra sudėtingesnis negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vokietija, matyt, iš esmės pasirašo paskutinę dvišalę sutartį dėl Europos integracinių procesų. Ir todėl mes neturėjom ypač didelių svertų tą klausimą įrašant į sutartį. Bet buvo pasiektas toks principinis susitarimas kaip jūs minėjot. Tai bus atspindėta atskirame dokumente. Manau, kad skubėti gal nereikia. Galima palaukti liepos 21 d. ir matyti tuos teisinius rėmus, kuriuose mes galėsime tą klausimą spręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis ministre, dar 1990 m. K.Prunskienės Vyriausybės buvo sudaryta komisija paskaičiuoti Rusijos ir bendrai Lietuvos nuostolius, kuriuos mes patyrėme nuo 1940 m. iki 1990 m. Šitas darbas buvo labai išsamiai atliktas ir dar K.Prunskienės Vyriausybei buvo įteiktas. Aš tą labai gerai žinau todėl, kad iš dalies šitiems skaičiavimams vadovavau. Na, gal čia per garsiai pasakyta, bet tai buvo padaryta Vyriausybės. Šitas darbas buvo atliktas, įteiktas. Bet kodėl užgeso visa šita iniciatyva? K.Prunskienė išėjo iš valdžios, o padaryti didžiuliai nuostoliai, priskaičiuoti per 50 m., skaičiuojant visą skalę tų nusikaltimų, kuriuos padarė, užgeso. Ar jūs negalėtumėte paaiškinti šito likimo, kodėl nei K.Prunskienės Vyriausybė, nei G.Vagnoriaus Vyriausybė, nei viena, nei kita šito klausimo nekreipė tarptautine prasme ir linkme? Tuo tarpu išeivijos lietuviai jau šitą darbą padarė, nors mes su jais derinome. Jie net Hagos tribunolui įteikė. O dabar mes šiandien, kaip sako, laužiamės pro vartus ir nežinom, ką šnekėti. Tuo tarpu net šitas, kiek jisai yra tikslus tas Vienos pareiškimas, o jūs sakote, kad mes nuo jų atsisakome. Aš norėčiau šito paaiškinimo.
P.GYLYS. Klausimas tikrai nenustumtas. Visuomeninė opinija tuo požiūriu yra vienareikšmė. Manau, visos politinės jėgos Lietuvoje laikosi tos pačios pozicijos. Klausimas dėl paties vertinimo, dėl metodikos, o pats klausimas išlieka aktualus ir jis nenustumtas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Aš nemanau, kad dabar reikalingas griežtas vizų režimas per Baltarusijos sieną, bet vis dėlto ar nereikėtų sustiprinti bent pasų kontrolę, kad negalėtų laisvai važinėti nusikalstami elementai.
P.GYLYS. Sienos klausimas yra vienas iš tų, kuris pastaruoju metu Vyriausybėje yra labai intensyviai nagrinėjamas. Šiomis dienomis turime paruošti projektą dėl padėties pagerinimo šitoje srityje. Tai vienas trumpalaikis projektas, sprendžiant tuos einamuosius klausimus, kiti projektai yra ruošiami, mes turėjome tokį įpareigojimą dėl sienos strategijos. Ir visi tie dalykai yra sprendžiami šiuo metu.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, po Pirmojo pasaulinio karo susikūrus Lietuvos nepriklausomai valstybei, Lietuvos Vyriausybė padarė didelę klaidą ir atsisakė ieškoti nuostolių iš Vokietijos. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija padarė milžiniškų nuostolių, materialinių, finansinių nuostolių, išžudė daugybę žmonių. Ir dabar iš jūsų atsakymų ir apskritai iš Vyriausybės veiklos nematyti, kad Vyriausybė imtųsi kokios ryžtingesnės politikos ir nekartotų tos ankstesnės klaidos. Nesimato, kad būtų imamasi ryžtingų kokių priemonių ir bandoma išieškoti iš Vokietijos nuostolius, juo labiau kad Vokietija per daug nesipriešina. Juk ir žydams moka kompensacijas, netgi Lietuvos piliečiams, jeigu jie pristato pažymas, kad jie iki 1941 m. birželio 22 d. gyveno Lietuvoje. Tai, matyt, čia nėra ypač didelių sunkumų, jeigu jie sutinka net tokiais atvejais mokėti. Ką mano Vyriausybė daryti?
P.GYLYS. Kartais vyksta nematomi dalykai arba žmonės neturi pakankamai informacijos apie tai, kaip ir kas vyksta. Bet norėčiau pabrėžti, kad šita problema buvo vienas iš tų taškų, kai buvo labai smarkiai deramasi. Ir aš jau pasakiau, kad šitą poziciją mes išlaikėm, pasiekėm kompromisinį variantą: šita kompensacija gyventojams atsispindės atskirame dokumente.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Pone ministre! Jūsų pranešimas ir kai kurie atsakymai, mane, turiu prisipažinti, privertė pasijusti tokioje lunatiškoje mirusiųjų sielų karalystėje. Galbūt aš nepakankamai atsparus, tačiau mano pareiškime dėl nepasitikėjimo, kurį perskaičiau dėl jūsų veiklos, dėl tos veiklos neoperatyvumo, neadekvatumo, nekoordinuotumo per praėjusį nuo pareiškimo laiką teiginiai nebuvo ne tiktai nepaneigti, o, priešingai, buvo sustiprinti. Aš tuo esu giliai įsitikinęs ir galėčiau pagrįstai argumentuoti. Jūs pareiškėte, kad atsistatydinti neketinate. Kas, jūsų manymu, dar turėtų atsitikti mūsų nenaudai, kad jūs šitą panorėtumėte padaryti? (Salėje juokas)
P.GYLYS. Aš norėčiau, kad jūs konkrečiau pasakytumėte, kas atsitiko jau, kad tai turėtų įvykti? Tai viena. Antra. Taip sakant, jūs čia bandėte apibrėžti savo dvasios būseną, kuri gali priklausyti nuo pačių įvairiausių veiksnių, ne tik nuo Lietuvos vykdomos užsienio politikos. Todėl kartais mes mechaninį ryšį surandame ten, kur jo galbūt ir nėra. Manau, kad pastaruoju metu nėra. Jeigu jūs konkretizuotumėte, mes galėtume dėl to padiskutuoti, kokios yra padarytos klaidos, dėl kurių jūsų užsienio politikos vertinimas yra toks neigiamas. Tada man būtų lengviau atsakinėti į tokį klausimą, o ne apskritai apie kokią nors blogą nuomonę.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, savo įžanginėje kalboje, kurios labai tikslų įvertinimą, aš manau, pasakė kolega R.Ozolas, jūs pasakėte, kad jums tapus Lietuvos užsienio politikos vadovu sumažėjo įtampa santykiuose su Rytais. Sakykite, ar šių santykių pagerėjimo požymiu reikia laikyti ir tą faktą, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija parėmė Klintono veiksmus Irake, bet nepasakė savo pozicijos dėl B.Jelcino ultimatumo Estijos atžvilgiu? Ačiū už dėmesį.
P.GYLYS. Tokie sudėtingi trikampiai, kad tenka ir juos išnarplioti. Santykiai tarp Rusijos, Irakas ir Estija. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į formuluotę, kuri buvo vertinant įvykius Irake. Ten buvo pasakyta, kad mes suprantame tuos motyvus, bet, antra vertus, mes laikome, kad geriausi mechanizmai spręsti tokius klausimus yra tarptautinės derybos, tarptautiniai susitarimai. Aš akcentuočiau dėmesį į tą pareiškimą ir paprašyčiau, kad analitikai paskaitytų tą pareiškimą. Dėl mūsų, taip sakant, Estijos pozicijos rėmimo. Šiuo metu mes kaip tik konsultuojamės tarpusavyje, turim visus dokumentus Užsienio reikalų ministerijoje, turim kontaktų su partneriais Baltijos valstybėse ir mūsų pozicija ta pati. Mes konkrečiai reaguosim, sistemingai reaguosim pačiu artimiausiu metu. Kaip jūs žinote, pats tyrimo procesas vyksta. Šiuo metu Anderštoilis yra Estijoje, Švedijos premjeras ponas Blintas atvažiuoja šeštadienį ir susitinka su Meriu. Mes taip pat norime išsiaiškinti padėtį, kad mes galėtume labai solidžiai parengti tą poziciją. Kad mūsų parama būtų ne tokia deklaratyvi, reikia analizės. O mūsų bendra pozicija jau yra mano išdėstyta įžanginiame žodyje.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis ministre, bene didžiausią rezonansą visuomenėje ir Lietuvos, ir išeivijos lietuvių bendrijoje sukėlė ambasadoriaus S.Lozoraičio atšaukimas iš savo posto. Dabar jau visi pripažįsta, kad tai buvo didelė klaida. Galbūt ir jūs su tuo sutinkate? Galų gale tai rodo ir 142 tūkst. Lietuvos gyventojų parašų prieš ambasadoriaus atleidimą, kurie buvo pristatyti Prezidentui. Kaip jūs ruošiatės atitaisyti šitą klaidą?
P.GYLYS. Na, visų pirma dėl didelės klaidos. Tai jeigu ją padarė kas nors, tai ta klaida buvo padaryta dar praeitų metų spalio mėn., kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Užsienio reikalų komitete nusprendė pradžioje sudvejinti pono S.Lozoraičio pareigas Vašingtone ir Romoje turint tikslą ateityje pervesti poną S.Lozoraitį į Romą. Aš noriu paklausti, kur čia ta skriauda arba klaida, jeigu ambasadorius pervedamas, prašomas pervažiuoti iš vienos šalies į kitą. Nei čia pažeminimas. Vadinasi, sprendimas buvo priimtas žymiai anksčiau. Jis, taip sakant, buvo tik pratęstas. Aš ne kartą esu dėstęs to mūsų žingsnio motyvus. Ir iki šiol manau, jog tai nebuvo klaida, nors techniškai, be abejo, bet ne tik dėl mūsų kaltės tai nebuvo padaryta, na, labai elegantiškai. Manau, kad viena iš nelaimių mūsų Vašingtono ambasadoje buvo ta, kad vis dėlto nepakankamai buvo įsisavintas faktas, jog Lietuvoje atkurta nepriklausomybė ir kad Lietuvos Vyriausybė yra Vilniuje. Jeigu detaliau, tai aš galėčiau taip pat aiškinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Saudargas dėl vedimo tvarkos?
A.SAUDARGAS. Aš noriu replikuoti, kadangi buvau netiesiogiai paminėtas.
PIRMININKAS. Tai klausimo pabaigoje. Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, pastarosiomis ir ne tik pastarosiomis dienomis vis dažniau kalbama apie Pabaltijo valstybių rusakalbių žmonių teisių pažeidimus. Tai kalba ir Rusijos užsienio reikalų ministras. Man susidaro įspūdis, kad jūs taip pasyviai klausote, o tuo tarpu lietuvių padėtis esančiose kaimyninėse valstybėse (ar Rusijoje, ar Baltarusijoje, ar Lenkijoje) yra daug blogesnė. Ir pastaruoju metu ne tik nepagerėjo, bet priešingai - dar ir pablogėjo. Klestėti kultūrai, kalbai nėra galimybių nei radijuje, nei televizijoje. Ką jūs, kaip Užsienio reikalų ministras, žadate padaryti, kad aplinkinėse valstybėse gyvenantys lietuviai iš tikrųjų turėtų, jeigu ne visas tokias teises, kokias svetimtaučiai turi Lietuvoje, tai nors pusę kad tiek turėtų. Ačiū.
P.GYLYS. Problema yra tokia sudėtinga, kad ją vienu ypu išspręsti nepavyks. Bet visuose forumuose viena iš intensyviausių diskusijų... Kaip tik tuo aspektu Helsinkyje vyko Baltijos jūros valstybių taryboje, kur mes kaip tik ir kėlėm tą klausimą. Ir visuose kituose forumuose pabrėžėm, kad visos valstybės, tarp jų ir tos, kurios dažnai ypač aktyviai kelia žmogaus, mažumų klausimus, kaip jos pačios laikosi tų reikalavimų. Tai yra daroma.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, numatytas laikas šiam darbotvarkės klausimui baigėsi. Dabar noriu suteikti žodį gerbiamajam Seimo nariui A.Saudargui pasakyti repliką.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis ministre, aš nenoriu jūsų apkaltinti, kad sakote netiesą. Norėčiau, kad jūs paneigtumėte antrąją dalį savo tvirtinimo, kai jūs teigėte, kad Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisija buvo nusprendusi gerbiamąjį S.Lozoraitį iš pradžių sudvejinti. Tai yra tiesa, nes taip buvo nuspręsta. Sudvejinti šitas ambasadas. Ir jūs žinote, ką šiandien kalbėjote, kad tai būtų didelis finansinis laimėjimas, todėl, kad jau dabar du stiprūs ambasadoriai Romoje dirba, o dar trečią skirti būtų finansiškai tikrai Lietuvai nuostolinga. O tokio sprendimo, kad po to jį perkeltume į Romą, nei Užsienio reikalų ministerija, nei Aukščiausiosios Tarybos komisija nedarė. Jūs pavadinote save politiku šičia, iš šitos tribūnos. Aš tikiuosi, kad jūs arba paneigsit, arba paremsit dokumentais. Ačiū.
P.GYLYS. Politikai turi interpretacijos teisę. Taip sakant, gal ne viską čia gali dokumentuoti, bet kaip ir jūs turite interpretacijos teisę, interpretuodami šiuolaikinę Lietuvos užsienio politiką... Pone Saudargai, aš, pavyzdžiui, su daugeliu jūsų vertinimų irgi ne visai sutinku. Yra indikacijų tiesioginių ir netiesioginių, kad kaip tik tokios intencijos buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nereplikuokite iš vietos. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau...
PIRMININKAS. Jūs dėl vedimo tvarkos?
R.J.DAGYS. Repliką norėčiau.
PIRMININKAS. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau atkreipti ministro dėmesį, kad jis šiuo atveju yra Seimo tribūnoje ir į Seimo narių klausimus reikėtų atsakyti pagarbiau, aš turiu omeny gerbiamojo R.Ozolo klausimą. Ir prieš tai jis yra aiškiai tą suformulavęs jums raštu. O toks geros nuomonės apie save demonstravimas iš tribūnos nepuošia mūsų užsienio reikalų ministro. Ačiū.
P.GYLYS. Aš noriu atkreipti gerbiamojo Seimo nario R.Dagio dėmesį, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom.
P.GYLYS. Kad aš taip pat esu Seimo narys ir esu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Ir tos formuluotės, kurios buvo pono R.Ozolo klausime, tikrai man nėra priimtinos. Tai mano reakcija yra neadekvati. Ką gi, jums spręsti.
PIRMININKAS. Seimo nary Plečkaiti, jūs dėl vedimo tvarkos?
V.P.PLEČKAITIS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau, kad gerbiamasis ministras inicijuotų jau, matyt, rudens sesijoje užsienio politikos debatus. Tai būtų savotiška tąsa, nes tie klausimai ir atsakymai, žinoma, nesuteikia viso vaizdo apie užsienio politiką. Bet aš norėčiau atkreipti Seimo vadovybės dėmesį į tai, ką pasakė gerbiamasis ministras, jog iš tikrųjų pats laikas įpareigoti vieną iš mūsų komitetų, aš manau, kad tą galėtų padaryti Valstybės ir teisės komitetas ir pateikti visų dabartinių Seimo narių bei buvusių Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie nuo 1990 m. paėmė neprocentines banko paskolas. Manau, kad to negalima pamiršti ir reikėtų kuo greičiau šitą reikalą išspręsti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui už informaciją ir atsakymus. Jūs norėsite dar? Prašom. Seimo narys E.Zingeris. Jūs dėl vedimo tvarkos?
E.ZINGERIS. Taip, ir tokią mažytę repliką kartu. Ar žinote, kad kai kuriose su Lietuva besiribojančiose valstybėse dažnai vykdoma, na, ne visada iš valdžios pusės, bet ir iš visuomeninių organizacijų pusės, tų šalių visuomeninių organizacijų pusės, aiški politika, nukreipta prieš Lietuvą, kartais susijusi su antilietuviška politika. Aš manau, kad jūs turite tokią medžiagą. Sakykime, kartais tokių dalykų būna Karaliaučiaus srityje. Ir aš manau, kad jūs, turėdamas tokią medžiagą, ją kažkaip panaudojate ir paverčiate į kažkokias... Kažkaip tai reaguojate į ją, tiesa?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, klausimų laikas baigėsi. Ministre, ar jūs galėsite atsakyti?
P.GYLYS. Iš esmės į klausimą atsakyta čia.
PIRMININKAS. Ar jūs dar norėsite, ministre, kalbėti?
P.GYLYS. Aš norėčiau tiktai pasakyti, kad Lietuvos užsienio politika yra daugiašakė ir yra vykdoma visose valstybinėse institucijose, Prezidentūroje, užsienio reikalų ministerijoje, parlamente ir kitose žinybose. Ir nuo to, kaip mes visi sugebėsim koordinuotai veikti, priklausys mūsų bendra sėkmė. Manyčiau, kad mūsų Seimas, priimant kritiką ministerijos atžvilgiu, galėtų daugiau dėmesio skirti konceptualiam darbui šitoje srityje, nes tie įspūdžiai iš užsienio reikalų komiteto yra gana slogūs, kadangi dažniausiai tai sueina į artimą tokią politinę kovą, vartojant bokso terminologiją. Jeigu mes pereitume į pasikeitimą argumentais, o ne į išankstinių vertinimų pasakymus, manau, mūsų visų darbas dėl to taptų efektyvesnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums, ministre. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Bet prieš tai dėl vedimo tvarkos kalbės gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai gaila, kad toks aukštas pareigūnas kaip užsienio reikalų ministras savo kalboje vadovaujasi ne įrodymais, ne dokumentais, o spėliojimais. Aš turiu omeny S.Lozoraitį. O būtų geriau, jeigu pasakytų atvirai ir tiesiai, kas inicijavo S.Lozoraičio atleidimą iš ambasadoriaus pareigų Jungtinėse Amerikos Valstijose.
PIRMININKAS. Tai jūs ne dėl vedimo tvarkos, o repliką pasakėte, jeigu aš teisingai supratau.
2sesija66 po svarstyti klausimai
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” įsigaliojimo tvarkos”. Čia pateikia gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė. Todėl kviečiu į tribūną. Prašyčiau trumpai, jeigu galima.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis Prezidente, posėdžio pirmininke ir Seimo nariai!
Šiandien tęsiamas praeitą kartą tokį šurmulį sukėlęs klausimas - Pinigų įvedimo įstatymo pakeitimas. Gerai, kad nors toks, bet jis buvo priimtas. Šiandien noriu tęsti dėl nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo tvarkos” projekto.
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 punktas. “Nustatyti, kad gyventojų nuvertėjusios santaupos kompensuojamos bei įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertė atstatoma pagal faktinius kainų indeksus.”
2 punktas. “Nustatyti,kad indeksavimas vykdomas: 1. Lietuvos Respublikos piliečių asmeninių sąskaitų indėliams bei apskaitomiems investicinėse sąskaitose indėliams taikant indeksą nuo 50 iki 120, kurio dydis priklauso nuo indėlių dydžio bei pinigų įnešimo į sąskaitą datos. 2. Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, žemės ūkio bendrovių ir kitų Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertei, investicinių sąskaitų lėšoms ir anksčiau išleistoms akcijoms, pajams taikant indeksą nuo 15 iki 30, kurio dydis priklauso nuo turto, akcijų, pajų įsigijimo datos ir būdo.”
3 punktas. “Nustatyti, kad dėl indeksavimo gautas valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, žemės ūkio bendrovių ir kitų Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių turto vertės prieaugis paskirstomas proporcingai pagal kapitalo struktūrą.”
Noriu paaiškinti, kodėl taip padaryta. Nuvertėjusių santaupų kompensavimo sąvoka apima ne tik asmeninių sąskaitų indėlius, bet ir lėšas investicinėse sąskaitose. Kodėl 1 punkte yra pasakyta “asmeninių sąskaitų indėliams bei apskaitomiems investicinėse sąskaitose”? Dėl to, kad buvo pasakyta žmonėms, jog tie, kurie norės panaudoti savo indėlius investicijoms, kad jie pervestų tas lėšas iš savo individualių sąskaitų taupomajame banke į investicinių sąskaitų knygeles. Jeigu tie indėliai būtų panaudoti akcijoms įsigyti, jie būtų buvę indeksuoti, bet jeigu jie liko nepanaudoti, jie taip ir liko kaip asmeniniai indėliai. Tuo labiau, kada buvo nutarimas dėl pervedimo, tai buvo pasakyta, kad nepanaudota jų suma bus grąžinta į indėlių sąskaitas, todėl jie turi prilygti.
Antra, dėl paskutinio punkto. Kodėl skirstoma proporcingai? Kad neiškreiptume įmonių įstatymuose nustatytos valdymo tvarkos. Žinome, kad valdyme svarbiausią reikšmę turi kapitalo struktūra ir tam, kad nepažeistume turto vertės paskirstymo, tai yra užfiksuota nutarimo 3 punkte. Tiek noriu pasakyti ir prašau jūsų balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar pasisakys Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šis nutarimas yra didžiulė gili duobė mūsų atėjusiai valiutai, mūsų litui. Ir jeigu mes visa tai, kas čia yra siūloma, pabandytume priimti ir priimtume, tai jau nuo rytdienos mes tos valiutos nebeturėtume ir mums ji būtų visai nereikalinga. Indeksavimai reikalingi ir indeksavimai bus atlikti, bet nereikia rašyti tokių astronominių skaičių nuo 50 iki 120, nuo 15 iki 30 ir visa kita. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė savo nutarimą, kur numatė, kad bus indeksuojamos žmonių sąskaitos, esančios valstybiniame banke bei bus indeksuojamas valstybinis turtas, taip pat bus indeksuojamos investicinės sąskaitos. Todėl dabar priimant šitą nutarimą kažkokiais būdais nurodyti tą indeksavimo kiekį ir koeficientus būtų visiškai beprasmiška. Juo labiau kad Vyriausybė žino, kokį savo dispozicijoje turi kapitalą, kokius turi tam reikalui sukauptus pinigus, ir ją dabar įpareigoti, kad atliktų tokiu mastu, tai yra, na, aš nežinau, tiesiog nusikalstama. Mes negalime sužlugdyti to, kas jau yra daroma. Todėl aš jūsų labai prašau - negalime mes šito nutarimo netgi svarstyti, o juo labiau priimti. Prašau šitą nutarimą atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kaip žinome, Vyriausybė jau pažadėjo pagal galimybes indeksuoti gyventojų indėlius, kurie buvo iki tam tikros datos. Aišku, rimtai indeksuoti, kad būtų visiškai atstatyta jų vertė, galimybių nėra, tačiau tai bus sprendžiama kiek įmanoma. Aš manau, kad nėra reikalo raginti Vyriausybę ir atimti iš jos tas pareigas, tartum mes uždedame dar vis papildomas, kai savaime tai bus daroma. Vyriausybė pati įsigilino, turi duomenis ir geriau spręs šiuos reikalus be mūsų nurodymų. Todėl siūlau šito nutarimo projektą atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad šis projektas dabar nėra pateiktas laiku. Manyčiau, tai diskutuotinas klausimas ateityje, galbūt formuojant 1994 m. biudžetą. Šiuo metu jis yra nepriimtinas ir iš tikrųjų diskredituotų mūsų nacionalinę valiutą - litą. Taigi siūlau nepritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš manau, kad šitas projektas tikrai yra sunkiai realizuojamas, bet vis dėlto negalima jo taip visai paprastai atmesti, kad nebūtų indeksuojami gyventojų indėliai. Noriu pasakyti, kad ne tiktai gyventojų indėliai, bet, sakysime, kooperatinių butų santaupos remontui irgi buvo nuvertintos ir labai smarkiai nukentėjo tie žmonės, kurie buvo tuos pinigus sudėję tam tikslui ir dabar negali net lango suremontuoti vietoj to, kad galėtų padaryti kokį didesnį remontą. Gal čia vis dėlto tą klausimą reikėtų spręsti konsenso pagalba, ne visai atmesti, bet numatyti kažkokias galimybes, nes juk niekas neprieštarauja, kad jį reikėtų realizuoti, tik galimybių nėra. Tai gal reikėtų užfiksuoti, kad tai bus kažkada ateityje padaryta. Taigi aš balsuojant susilaikysiu.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamoji E.Kunevičienė iš tiesų pastaruoju metu pateikė daug rimtų, dalykiškų, konstruktyvių pasiūlymų. Aš manau, kad ir čia norėta būtent šitaip elgtis, tačiau (čia ir kolega V.Zimnickas kai kuriuos dalykus minėjo) čia iš tiesų būtų valios primetimas Vyriausybei. Juk ir dabar žinom tuos kelis projektus, kurie yra Vyriausybėje parengti indeksavimo klausimu, ir šiuo atžvilgiu, man atrodo, gal neverta būtų nustatinėti konkrečių dydžių, nes tai susiję su šaltiniais. Aš beveik tikras, kad ir gerbiamoji E.Kunevičienė šiandien jaučia šitą sudėtingą situaciją. Aš labai kviesčiau gerbiamąją E.Kunevičienę atsiimti šį projektą, o jeigu ji nesiryžtų atsiimti, tai siūlyčiau nepritarti jam.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš skaitydamas šitą nutarimo projektą pamačiau, kad čia tikrai yra Vyriausybės kompetencija, bet turėkime minty, kad Seimas gali spręsti visą Lietuvos visuomenę, visus žmones vienaip ar kitaip paliečiančius reikalus. Tačiau aš atkreipiau dėmesį į tai, kad šitame tekste nėra nė vieno žodžio apie tą įstatymą, prie kurio šitas nutarimas eina. Be to, jis reglamentuoja tokius dalykus, kurie, mano akimis, turėtų būti sprendžiami būtent įstatymu. Dėl to aš į šitą projektą norėčiau pažiūrėti kaip į Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris vadintųsi “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų, investicinių sąskaitų ir visų formų įmonių turto vertės indeksavimo”. Man atrodo, toks pavadinimas turbūt labiau tinka negu tai, kas yra parašyta. Aš manau, kad autoriai turėtų pradėti normalią įstatyminę procedūrą, ir, be abejo, tai nėra visiškai susieta su tuo įstatymu, prie kurio formaliai jis yra “prikabintas”.
PIRMININKAS. Visi, norėję pasisakyti diskusijose, pasisakė. Gerbiamoji pranešėja, norėsite tarti žodį? Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai malonu, kad susikryžiavo nuomonės ir pasirodė, kas kam atstovauja. Ponas V.Zimnickas pamiršo, kad atstovauja Lietuvai ir visiems žmonėms, ir siūlo subjektyviai spręsti. Tačiau šitiems dalykams subjektyvumas netinka, nes įvedami nacionaliniai pinigai neturi turėti subjektyvaus elemento, jie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis. Ir tas visas objektyvumo reikalavimas ne mano sugalvotas, tai yra tarptautiniai standartai, pagal kuriuos valstybėje cirkuliuoja ne auksu ir valstybės konvertuojamąja valiuta padengti pinigai, kaip buvo Smetonos laikais, o cirkuliuoja turtu padengti pinigai. Šiandien geras straipsnis “Dienovidyje”, gal galėtumėte susipažinti, ne mano rašyta, inžinieriaus, ir jis supranta. Todėl čia subjektyvumas nepriimtinas ir mes neturime toleruoti subjektyvumo.
Šiandien jūsų atstovas, atsiprašau, pavardę pamiršau, kalbėjo, kaip valdininkai vietoje iškraipo pačius mažiausius sprendimus ir piktnaudžiauja jais. O mes įvedame Lietuvos nacionalinę valiutą, ir Ekonomikos komiteto pirmininkas drįsta siūlyti subjektyviai spręsti - kiek norės, tegul tiek ir duoda žmonėms. Bet juk kiekvienas žmogus šiandien žino, kad rublis, kuris buvo 1990 ar 1991 metais, šiandien yra mažiausiai 100 kartų brangesnis. Taigi čia nebereikia nieko. O mums reikia ieškoti ir nurodyti, kokiais būdais užtikrinti, kad ir nacionalinė valiuta cirkuliuotų normaliai, ir kad mes tikrai būtume žmonių, o ne atskirų grupių atstovais.
Jūs dabar gerai žinote interesus, ypač į turtą pretenduojančių grupių interesus, todėl nepykit, bet aš pritarčiau ponui A.Rudžiui, bet tik tuo atveju, jeigu jis nesakytų, jog nesupranta, apie ką čia kalbam. Jis žino, kokį įstatymą priimam, ir žino, kad ketvirtadienį, kai priiminėjome įstatymą, prie to įstatymo turėjo būti svarstomas nutarimo projektas. Tas nutarimo projektas buvo pateiktas dar antradienį. Ponas Rudy, jūs juk geras finansininkas, ne naivuolis. Todėl aš šiuo atveju, jeigu mes šito nutarimo nepriimam, siūlyčiau priimti tą nutarimą, kurį pasiūlė gerbiamasis A.Rudys. Nutarimas turi būti priimtas, nes čia yra nustatytos ribos. Aš maniau, kad šitas ribas gal reikėtų palikti, bet jeigu ponas A.Rudys sako, kad ir šito negalima palikti (ir jis teisus), taigi, kad nebūtų subjektyvumo ir kad mes, Seimas, šitą rimtą klausimą objektyviai išspręstume, nutarimo pabaigoje reikia įpareigoti Biudžeto ir finansų komitetą kartu su Ekonomikos komitetu per 5 dienas parengti indeksavimo įstatymą. Ačiū už tokį rimtą pasiūlymą, kurį pateikė ponas A.Rudys. Ačiū jums. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
V.ŽIEMELIS. Dėl balsavimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pasakyti, kad mums dabar reikėtų nuspręsti, ar pritariam šiam nutarimo projektui po pirmojo ir antrojo svarstymų.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis, kaip paprastai, dėl vedimo tvarkos.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau. Ar jūs tikrai įsitikinęs, kad turime po pirmojo ir antrojo svarstymų pritarti?
PIRMININKAS. Taip. Kadangi nutarimai yra svarstomi skubesne tvarka. Nutarimo pateikimas jau buvo.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius dėl vedimo tvarkos.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, kad gerbiamoji E.Kunevičienė tarsi pati suformulavo pasiūlymą, kad šiuo atveju priimtume tai, ką pasiūlė kolega A.Rudys. Ar aš teisingai supratau - jūs siūlote atsiimti šį nutarimą? Ar jūs jį ketintumėt atsiimti ir toliau tęsti taip, kaip siūlė gerbiamasis A.Rudys ir formuluoti, kad tai įstatymas dėl indeksavimo, gyventojų santaupų ir kitų dalykų?
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, pranešėja šio nutarimo projekto neatsiima, bet mano, kad galima būtų jį papildyti ar parengti dar naują projektą.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia nustatytos tik ribos, o tam, kad spręstume subjektyviai, siūlau papildyti tuo, apie ką kalbėjo ponas A.Rudys, ir 4 punktu įrašyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas kartu su Ekonomikos komitetu per 5 ar 10 dienų (kaip jūs nuspręsite) parengtų indėlių ir turto indeksavimo įstatymą. Papildžius šį mūsų nutarimą, jis jau tikrai taptų labai labai konkretus. Būtų tos ribos patvirtintos, mes nuramintume Lietuvos žmones. Baisu žiūrėti - rankos dreba, sako, ką gi aš nusipirksiu už tuos 3 tūkstantėlius, kuriuos šiandien turiu. Tai truputį nuramintų. Mes turėtume ribas. Konkrečius dydžius, kaip sakėt, už kooperatyvų lėšas, kur saugomos dešimtmečiais - vienas dalykas, indėliai - kitas dalykas, įmonių turtas, žiūrint kada ir kaip jis įsigytas - kitas dalykas. Bet mes tuo įstatymu tikrai išspręstume visą šitą labai rimtą problemą.
PIRMININKAS. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Dabar skelbsiu balsavimą. 2 - už, 2 - prieš dėl balsavimo motyvų.
Ar pritariam, ar nepritariam pateiktam projektui po pirmojo ir antrojo svarstymų? Dėl balsavimo motyvų prašau registruotis. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad viskas, ką pasakė gerbiamoji E.Kunevičienė, žinoma, yra aktualu, bet tai, ką ji siūlo, yra neįgyvendinama, kadangi mes kišamės visai į kitą reguliavimo sferą, t.y. į Vyriausybės veiklą. Todėl aš manyčiau, kad šitą jos pasiūlymą reikia atmesti ir grįžti prie gerbiamojo A.Rudžio pasiūlymo ir rengti įsakymą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš vis dėlto dar kartą noriu grįžti prie savo argumentų. Jeigu mes ir šį nutarimą priimsime, ir realizuosime pono A.Rudžio pasiūlymą, padarysime didelę painiavą. Todėl arba vieną, arba kitą. Todėl aš sutikdamas, kad tokia problema yra ir kad gerbiamoji E.Kunevičienė yra teisi, vis dėlto kviečiu balsuoti prieš šį nutarimą, siūlant toliau tęsti judėjimą šia kryptimi taip, kaip siūlė kolega A.Rudys.
PIRMININKAS. 2 pasisakė prieš. Gerbiamasis Seimo nary Katkau, jūs už ar prieš?
J.A.KATKUS. Pažiūrėsim, kas išeis. Aš vis dėlto sakyčiau, kad reikia nuspręsti, ir pasisakau už tai, ką siūlė ponia E.Kunevičienė. Reikia parengti indeksavimo tvarką ir nuraminti Lietuvos žmones.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums tiesiog nėra kitos išeities, kaip pritarti šitam nutarimo projektui. Dėl to, kad kito šiuo metu mes neturim, o jis turėjo būti jau seniai, prieš mėnesį, o gal ir dar anksčiau. Jau yra įvesta nauja valiuta - litas, o mes dar iki šiol neturime indeksavimo tvarkos. O nenustatyti šitų dydžių - tai reikštų palikti likimo valiai visus Lietuvos žmones, visus Lietuvos rinkėjus. Tai kam mes tada esam, kam yra Seimas, jeigu mes paliksime tuos klausimus ir jų nespręsim? Aš siūlau pritarti šitam nutarimo projektui su papildytu 4 straipsniu, kurį priėmė gerbiamoji E.Kunevičienė dėl įstatymo rengimo.
PIRMININKAS. 2 Seimo nariai pasisakė už, du - prieš. Dabar prašau Seimo narius registruotis. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš Sąjūdžio frakcijos vardu siūlyčiau balsuoti vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš atkreipiu jūsų dėmesį į Reglamento straipsnį, kuriame pasakyta, kuomet vardinis balsavimas reikalaujant frakcijai gali būti pritaikytas. Tai yra, kai mes priiminėsime šį nutarimą, galima bus siūlyti balsuoti vardiniu balsavimu.
Posėdyje dalyvauja 99 Seimo nariai. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo ir antrojo svarstymo nutarimo projektui “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo papildymo”, prašau balsuoti.
Už - 38, prieš - 43, susilaikė 11. Po pirmojo ir antrojo svarstymo nepritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų nuspręsti, ar šį projektą atmetam, ar dar prašysim autorių, kad jis būtų tobulinamas. Prašau registruotis pasisakyti dėl balsavimo motyvų.Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš siūlyčiau padėkoti gerbiamajai E.Kunevičienei už nuveiktą darbą rengiant šį nutarimą ir toliau, kadangi ji ir pati pritarė, realizuoti pono A.Rudžio idėją. Taip, atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš irgi tos pačios nuomonės. Kad neišeitų taip, kaip toje serbų pasakoje su siuvėju ir mėnuliu. Pasiuva po savaitės, kada mėnulis jau yra kitoks.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare Kunevičiene, jūs dėl vedimo tvarkos?
E.KUNEVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. Šiandien aš nenorėčiau, kad mūsų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, atsakingas už visos Lietuvos finansus, už bankus ir už viską, juokautų. Todėl labai prašau toliau elgtis rimtai.
PIRMININKAS. Tai jūs ne dėl vedimo tvarkos, o pasakėte repliką.
E.KUNEVIČIENĖ. Jis paminėjo tai, ko aš nesakiau. Aš neprašiau pono A.Rudžio atskirai balsuoti. Aš tik priminiau, kad būtų įrašyta į nutarimą. Kadangi atmesta, tai atmesta viskas - ir nutarimas, ir pono A.Rudžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju jums už repliką. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Labai teisingai ponas posėdžio pirmininkas priminė, kad, nors ir nepritarus po pirmojo, antrojo svarstymo, yra dar tam tikros procedūros. Aš norėčiau, kad gerbiamoji E.Kunevičienė ir kiti taip pat klausytų. Projektas nėra atmestas. Mes šitai turim suvokti visi vienodai. Projekto tekstui nėra pritarta. Todėl mes turim pasirinkti - arba atmesti, tai reikštų, kad mes pasakom: jokių indeksavimų nebus. Ir šitas klausimas pusei metų Lietuvoje yra nebe klausimas. Arba turime grąžinti autoriams patobulinti. Tai yra tie, kurie čia kalbėjo, kad reikia rengti įstatymą ir visa kita, gali siekti, kad nutarime būtų tik vienas punktas, įpareigojantis Seimą iki tokios dienos parengti ir priimti tokį įstatymą. Tai yra kitas dalykas. Tai, vadinasi, šitas klausimas lieka ir jį reikia vienaip ar kitaip spręsti. Nutarime buvo siūlomas konkretus sprendimo būdas. Daugelis sakė, kad jis jiems nepriimtinas. Siūlykite kitą. Ponas A.Rudys pasiūlė įstatymo variantą. Tai yra tas pats klausimas. Jeigu jūs balsuojate atmesti, o ne tobulinti, tai galima traktuoti tik vienareikšmiškai: Seimas pasako Lietuvai, kad nieko nebus indeksuojama niekur ir niekada. Bent jau pusę metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Prieš mane kalbėjęs kalbėtojas turbūt skraido padebesiais. Nebuvo nė vieno žmogaus išgirsta nuomonė, kad nereikia indeksuoti. Ir todėl toks išsigalvojimas, sakyčiau, tiesiog provokacinis. Negalima taip traktuoti. Pirma, Lietuvos Vyriausybė jau priėmė savo nutarimais visą indeksavimo tvarką ir eigą. Antra, mes, kišdamiesi į tiesioginę Vyriausybės veiklą, netiesiogiai pareiškėm jai nepasitikėjimą. Todėl visi argumentai, pasakyti prieš mane, - aš nežinau, kaip gali normalus žmogus taip sakyti. Todėl neatmesdamas tos galimybės, kurią pasiūlė gerbiamasis A.Rudys, aš siūlau šitą atmesti ir galbūt net skubesne tvarka rengti įstatymą, kuris griežtai reglamentuotų ir Vyriausybės veiklą.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo nary Zimnickai, jūs dėl vedimo tvarkos?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos.
V.V.ZIMNICKAS. Aš vis dėlto nenorėčiau, kad šioje stenogramoje būtų tie S.Pečeliūno žodžiai, kurie yra pasakyti. Vis dėlto mes priėmėm, t.y. Respublikos Vyriausybė priėmė indeksavimo tvarką ir santaupos yra indeksuojamos. Taip pat indeksuojamas turtas. Juo labiau, kad Lito komitetas savo nutarimais būtent tai pažymėjo. Aš labai prašau būtent akcentuoti, jog jeigu mes šiandien nepriimsim šito nutarimo arba dar kažkokio įstatymo, vadinasi, žmonių santaupos nebus indeksuojamos bei tautos turtas nebus indeksuojamas. Tai tikrai netiesa. Ir prašau gerbiamąjį S.Pečeliūną tuos žodžius atsiimti.
PIRMININKAS. Seimo nary Pečeliūnai, jūs dėl asmeninio klausimo ar dėl vedimo tvarkos?
S.PEČELIŪNAS. Ir dėl vieno, ir dėl kito, ir dėl trečio.
PIRMININKAS. Jeigu asmeniniu klausimu, aš prašyčiau gal posėdžio pabaigoje. Mes sutartume po to, kai balsuosime.
S.PEČELIŪNAS. Aš galėčiau, pone posėdžio pirmininke, iš viso nekalbėti, jeigu jūs kalbėtumėte už mane dėl dviejų argumentų. Pirmiausia, niekas nedavė teisės ponui A.Bendinskui atlikti psichiatro vaidmens Seime. Tai pirma, ką jis privertė pasakyti. Antra, niekas nedavė ponui V.Zimnickui cenzoriaus teisės Seime. Jeigu aš taip pasakiau, tai aš taip galvoju ir mano teisė šitaip galvoti. Jeigu jam nepatinka, tegul pasako savo nuomonę, o neverčia manęs cenzūruoti patį save. Tie laikai jau baigėsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau agituoti, kad pritartume šiam projektui vien tik todėl, jog antraip mes įteisinsim piliečių santaupų nusavinimą, taip pat nedarysime jokio žingsnio dėl vertybinių popierių ir turto perskaičiavimo. Aš manau, kad tai, ką siūlo Vyriausybė, kaip čia buvo atsakyta, tai nėra pakankamos priemonės ir tikrai žmonės bus nuskriausti. Todėl aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, du pasisakė už, du - prieš. Dabar siūlau registruotis.
Kol registruojamės, aš norėčiau jus supažindinti su mūsų priimtu įstatymu, kadangi iš pasisakymų supratau, kad ne visi žino ne tik Lito komiteto sprendimus, Vyriausybės sprendimus, bet ir mūsų priimtą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo 3 straipsnio papildymo”. Tai galbūt aš jį perskaitysiu. Bent jau pirmąją dalį. “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria papildyti Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo 3 straipsnį šiomis 3 ir 4 dalimis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki talonų išėmimo iš apyvartos pabaigos nustato gyventojų nuvertėjusių santaupų, turėtų iki 1991 m. vasario 26 d. ir laikomų Lietuvos taupomajame banke, kompensavimo dydį ir tvarką.” Taigi, aš manau, pati tauta atsirinks, ką padarė ir ko nepadarė Seimas. Dėl to mums sielotis nereikėtų.
Posėdyje dalyvauja 96 Seimo nariai. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad pateiktas nutarimas būtų atmestas? Prašau balsuoti. Kas už projekto atmetimą - balsuoja už, kas už tai, kad projektas nebūtų atmestas - balsuoja prieš.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų pageidavimu kartoju balsavimą. Dar kartą formuluoju, kadangi kai kuriems Seimo nariams kilo neaiškumų. Yra pateiktas siūlymas atmesti šį nutarimo projektą. Kas už tai, kad būtų atmestas - balsuoja už, kas už tai, kad nebūtų atmestas, t.y. toliau tobulinamas - balsuoja prieš. Ar visi Seimo nariai suprato? Skelbiu balsavimą. Už tai, kad projektas būtų atmestas, balsavo 46, prieš - 36, susilaikė 4.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Projektas neatmestas. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt dabar padarysime reglamentinę pertrauką, nes mes ir taip užtęsėme posėdžio laiką.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos galbūt su Seimo nariais išsiaiškinsite individualiai?
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Čia yra principinis klausimas. Mano nuomone, balsavimo rezultatai yra negaliojantys, kadangi vienas iš Seimo narių, t.y. J.Katkus, buvo konsultuojamas pašalinio asmens.
A.VAIŠNORAS. Aš taip pat norėjau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.
A.VAIŠNORAS. Aš prašyčiau, kad iš tiesų ponai iš kairės pusės nesikabinėtų prie per daug smulkių formalumų. Noriu paprašyti pono posėdžio pirmininko, kad prieš sakydamas žodžius “ar supratote”, nežiūrėtų tik į vieną pusę, t.y. į savo, LDDP pusę. Reikia, kad jūs pažiūrėtumėte ir į mūsų pusę. Tuo metu, kai jūs klausėte, ponas S.Pečeliūnas kėlė ranką ir jis negavo žodžio pasakyti, ar jis suprato, ar nesuprato jūsų formulavimo.
PIRMININKAS. Aš, gerbiamasis Seimo nary, viena akimi žiūriu į vieną pusę, kita - į kitą. Bet ne visuomet pamatau. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, dabar aš norėčiau vis dėlto išsiaiškinti, ar supratome, ar nesupratome. Tablo rodo: už - 46, prieš ir susilaikė - 40. Formuluota balsavimui buvo: kas už tai, kad atmestų. Tai ką jūs pasakėte? Balsavimas rodo, kad nutarimas nėra atmestas. Ką tai galėtų reikšti?
PIRMININKAS. Tai reiškia...
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pasakyti dar vieną sakinį, jeigu jūs leisite.
PIRMININKAS. Prašome.
S.PEČELIŪNAS. Reglamente yra 1, 2, 3 išvardyta, kaip elgiamės po pirmojo arba antrojo svarstymo. Pritariam, grąžinam tobulinti arba atmetame. Jūs balsavime sukeitėte 2 su 3 ir todėl dabar tokie nesusipratimai. Tai išaiškinkite iki galo.
PIRMININKAS. Aš nelabai supratau, ko jūs, gerbiamasis Seimo nary, nesupratote. Tačiau aš pabandysiu išaiškinti, kadangi elgiausi pagal šiuo metu galiojantį Reglamentą. Po to, kai balsuojant projektui nebuvo pritarta, pasisakė dėl balsavimo motyvų, aš pateikiau balsavimui - ar atmesti šį projektą, ar palikti tobulinti. Kadangi siūlymas atmesti nesurinko dalyvavusių Seimo posėdyje Seimo narių balsų daugumos, todėl šis projektas bus tobulinamas. Ar dabar viskas aišku? Dėkoju. Skelbiama pertrauka.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Dėl vedimo tvarkos. Aš skelbiau protestą, kadangi salėje buvo pašalinių asmenų, be to, salėje dalyvavo 90 žmonių, o balsavo žymiai mažiau. Manyčiau, kad būtų tikslinga perbalsuoti.
PIRMININKAS. Pagal Reglamentą tai nepakankamas pamatas tam, kad būtų skelbiamas naujas balsavimas.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Norėčiau paklausti, kiek pašalinių asmenų turės dalyvauti, kad būtų pakankamas pagrindas?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdį tęsime 12.05 val.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto V dalies projekto svarstymas (93.07.01)
2sesija66 po svarstyti klausimai
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai! Prašome sėstis į savo vietas. Tęsime posėdį. Svarstysime darbotvarkės 3 klausimą. Lietuvos Respublikos Seimo Statuto V dalies projektas. Pirmasis svarstymas. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį poną J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau supažindinti jus, kaip šis projektas, pateiktas pirmajam svarstymui, skiriasi nuo to, kuris buvo pateikimo metu. Tai visų pirma buvo atsižvelgta į siūlymus. Šiame projekte jau yra numatyta, kaip Seime svarstomi pagal Konstitucijos 71 straipsnio pirmąją dalį Respublikos Prezidento Seimui grąžinti įstatymai. Tai noriu atkreipti jūsų dėmesį. 213.1, 213.2, 213.3 straipsniai papildyti. Taip pat papildytas projektas 25 skirsniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas ir konstitucinių įstatymų svarstymas. Buvo galvota galbūt tai padaryti kaip atskirą Seimo Statuto dalį. Vėliau autorių kolektyvas nutarė, kad tai yra įstatymų leidybos procedūros dalis, ir todėl buvo papildyta ši V dalis. Tai tiek trumpai apie pasikeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kol kas užsirašė ir nori pasisakyti trys Seimo nariai. Galima ir iš centrinės tribūnos, galima ir iš vietos. Seimo narys ponas A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes visi pajutome, kiek susiduriame su buvusio Reglamento netobulumais ir galimybėmis skirtingai interpretuoti įvairius straipsnius. Mano nuomone, šita V dalis daug tų netobulumų ir galimybių skirtingai interpretuoti pašalina. Aš galbūt plačiau norėčiau sustoti ties 24 skirsniu, skubesniu įstatymo svarstymu, kadangi, pamenate, ne per seniausiai buvo sudaryta net speciali komisija ištirti laikinojo Reglamento pažeidimus, kuomet buvo svarstomas įstatymas skubesne tvarka. Kadangi svarstant įstatymą skubesne tvarka nebuvo numatyta, kad yra atsisakoma tų dokumentų ar kitų pataisų pateikimo pakeitimų. O lyg ir reikėtų laikytis tų pačių dokumentų pateikimo tų pačių terminų. O taikant įstatymo svarstymą skubesne tvarka, tie terminai savaime yra pažeidžiami. Todėl mūsų Statuto naujajame variante šis netobulumas ir prieštaravimas yra pašalintas. 24 skirsnyje, kuriame yra apie skubesnį įstatymo svarstymą, yra numatyta, kad, taikant skubesnę svarstymo procedūrą, yra trumpinami tik tarpai tarp svarstymo procedūrų, tarp svarstymo stadijų ir taip pat išlaikomos tos pačios galimybės pateikti terminuotai nurodytais terminais įvairius pataisymus ir pataisas. Taip pat manyčiau, jog gerai, kad yra labai aiškiai aptarta, kaip yra nusprendžiama taikyti skubesnę ar ypatingos skubos tvarką. Labai gerai, kad sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką yra numatytas, kad yra taikoma išskirtinė norma - priima ne paprasta balsų dauguma, o yra numatyta, kad toji dauguma vis dėlto turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį visų Seimo narių ir tik tuo atveju, jeigu tam neprieštarauja nė viena frakcija. Manau, kad tokia norma padės mums galbūt kitą kartą atsisakyti skuboto, nevisiškai pagrįsto įstatymų svarstymo, padės geriau parengti įstatymus. Iš esmės aš nenoriu kalbėti apie kitus straipsnius. Dar kartą kartoju, kad, mano nuomone, šis pateiktas variantas tikrai yra tobulesnis. Aišku, tobulumui ribų niekada nėra, tačiau manyčiau, kad jam galima pritarti ir toliau tęsti jo nagrinėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti keletą pastabų ir visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį pono A.Kunčino, kuris taip giria skubesnio įstatymų svarstymo aprašymą 24 skirsnyje. Manau, kad ir kitur yra kai kurių neaiškumų ir galimų įvairių interpretacijų, ko Statute turėtų būti vengiama, labai ir labai aiškiai suprantant, kad bet kokia galima dviguba interpretacija gali labai trukdyti Seimo darbą. Štai 219 straipsnyje kalbant apie ypatingos skubos tvarką yra sakoma, kad sprendimas taikyti šią tvarką priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji yra didesnė negu vienas trečdalis visų Seimo narių ir t.t. Štai toks sakinys man leidžia suprasti, kad balsuojant už ypatingos skubos tvarką reikia, kad už pasisakytų ne tik dauguma Seimo narių, bet ir kad skirtumas tarp pasisakiusiųjų už ir prieš būtų didesnis negu vienas trečdalis Seimo narių. Štai, mano manymu, konkretus pavyzdys, kuris rodo, kad galima traktuoti labai ir labai įvairiai. Iš principo aš manau, kad pristatant šitą projektą aš pasakiau kelias pastabas apie tai, kad vis dėlto neatsisakyta senosios Aukščiausiosios Tarybos Reglamente numatytų įstatymų svarstymo komitetuose tvarkos, kuri, mano manymu, yra iš tikrųjų labai ir labai nepatenkinama, ir tai daro Seimo darbą neparengtą, įstatymų projektai svarstomi tiesiogiai Seimo salėje. Kol kas aš nematau teigiamų poslinkių svarstant jau pirmajam svarstymui pateiktą projektą šitoje srityje. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokie pasakymai, jog Vyriausybės išvados yra svarstomos tik tada, jeigu gautos, sudaro tam tikrų keblumų Sei mo darbe. Aš manau, kad Vyriausybė, kaip struktūra, kuri yra ir Seimo patvirtinta, ir yra Seimo kontroliuojama, turėtų vis dėlto prisiimti įsipareigojimą dėl įstatymų, kurie apima Vyriausybės darbą arba ūkio tvarkymą svarstant šiuos įstatymus Seime, pateikti savo išvadas. Ir tai turėtų būti privalomos išvados. Kita vertus, aš norėčiau pasakyti, kad šiame skyriuje, šioje dalyje turėtume pagalvoti ir apie tai, kad turėtų skirtis įstatymų svarstymo procedūra, kai įstatymus pateikia Vyriausybė ir kai įstatymus pateikia faktiškai privatūs Seimo nariai taip, kaip yra parašyta Konstitucijoje. Nes aš manau, kad pagrindinis trūkumas iki šiandien (tas trūkumas lieka ir šioje dalyje) yra tas, kad pagrindinius įstatymus turėtų pateikti vis dėlto Vyriausybė. Nes Vyriausybė yra faktiškai vienintelė valdžios struktūra, kuri turi savo programą. Ir Vyriausybė, įgyvendindama savo programą, kuriai pritarė Seimas, turėtų pateikti įstatymų projektus. Kitu atveju privačių Seimo narių, kaip sakiau, privačių Seimo narių pateikiami projektai turėtų būti svarstomi, matyt, kitokia tvarka negu Vyriausybės pateikiami įstatymų projektai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau koncentruoti dėmesį ties tais straipsniais. Jie sunumeruoti 213 1,2,3, kurie kalba apie santykius tarp Seimo priimto ir Prezidento atmesto įstatymo. Šita procedūra, kuri čia aprašyta, mano akimis žiūrint, yra ganėtinai neapibrėžta ir neatitinka konstitucinių reikalavimų. Man matosi, kad Seimas, gavęs įstatymą atgal, pirmiausia turi apsispręsti, ar likviduoja Prezidento atidedamąjį veto, ar ne. Dėl to pirmasis sprendimas turėtų būti bandymas surinkti 71 arba daugiau balsų. Tuo atveju, jeigu Seimas šiuo balsavimu nesugeba gauti 71 balso ir daugiau, tai tada pradedama procedūra, kurioje jau Prezidento projektas turėtų gauti viršų. Kaip tai realizuoti? Man regis, Seimas dar turi pasilikti galimybę bandyti priimti dalį Prezidento teikiamų pataisų, o su dalimi nesutikti. Ir tai būtų galima svarstyti normalia tvarka. Tačiau vis dėlto Seimas neturi turėti kitos išeities, o tik vėliau suredagavęs savo variantą, atsižvelgęs į vienus ir kitus Prezidento argumentus, ir, pavyzdžiui, gavęs išankstinį pritarimą, galėtų balsuoti paprasta balsų dauguma dėl įstatymo, kurį vėliau Prezidentas pasirašytų. Aš dar kartą pabrėžiu - su sąlyga - gavęs išankstinį Prezidento pasižadėjimą, kad, na, gerai, jūs nusileidžiat man čia, o mes nusileidžiam jums čia. Tokiu atveju būtų išvengta to procedūrinio nesklandumo, kuris dabar yra 13.3 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu Prezidentas kategoriškai atmeta, sakykim, Seimo padalijimą, o Seimas negali šito veto panaikinti, tai tada Seimui nelieka kitos išeities, o tik priimti Prezidento pataisas. Ir jau čia reikės pasižiūrėti, kaip pabaigtume šito dalyko apiforminimą. Bet, mano akimis, pats pirmasis žingsnis būtent ir privalo būti Seimo balsavimas, ar Seimas turi pakankamai balsų, kad likviduotų Prezidento atidedamąjį veto.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos! Aš, iš esmės pritardamas šios Statuto dalies projektui, noriu pasakyti ir kai kurių pastabų. Man atrodo, kad Seimo kancleriui gali būti ne visai lengva nuspręsti dėl įstatymo projekto svarbos, kai tokius projektus siūlytų subjektai, neturintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Viename iš straipsnių tai yra numatyta. Todėl man regis, kad čia galėtų būti pasitelktas kompetentingas komitetas, kurio nuomonę išklausęs kancleris galėtų priimti sprendimą remdamasis komiteto išvada, o ne pats savarankiškai. Kai kuriuose straipsniuose, kalbant iš esmės apie tą patį dalyką, kad suredaguotas naujai ar patobulintas projektas komitetuose būtų pateiktas Seimo nariams bei Vyriausybei, reglamentuojama skirtingu laiko tarpu. Vienur siūlomos 3 darbo dienos, kitur - 2 darbo dienos. Pavyzdžiui, jeigu pažiūrėsim 195.4 ir 208 straipsnius. Man atrodo, čia reikėtų suvienodinti. 2121 straipsnis teigia tai, kad Seime priimant atitinkamus dokumentus, jeigu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, atitinkami pareigūnai ar Seimo institucijos gali per vieną mėnesį motyvuotu raštu kreiptis į Seimą ir siūlyti panaikinti priimtą sprendimą. Kai kuriuos mūsų dokumentus, kaip žinom, tvirtina Prezidentas. Tą jis padaro per 10 dienų. Gali būti jau jo pasirašyti, todėl vietoj vieno mėnesio, aš manau, kad mums pakaktų įrašyti ir savaitę. Tuo labiau pakankama, man regis, ir todėl, kad jeigu tokių pažeidimų buvo, apie jį Seimo nariai ir svarstant jau buvo informuoti, apie tai daugelis žinojo. Tai siūlau dėl to, kad netektų jau paskelbtų įstatymų vėl kaitalioti. Suprantama, Etikos ir procedūrų komisija tokius teikimus dėl ginčytinų procedūrinių pažeidimų privalėtų išnagrinėti irgi skubiau, kaip kad numatyta. Tarkim, per 2 darbo dienas. Mūsų Seimas dirba nepriklausomai nuo plenariniame posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus ir priima įstatymus. Dėl labai svarbių priežasčių gali būti būtina pagreitinti įstatymų priėmimo procedūrą. O tuo metu esantis salėje Seimo narių skaičius gali stabdyti problemas, ypač tokį, tarkim, sprendimą. Todėl 214 ir 219 straipsniuose, manau, nėra tikslinga reikalauti, kad priimant sprendimus dėl skubesnės įstatymų priėmimo procedūros balsuotų dauguma, sudaranti daugiau kaip trečdalį visų Seimo narių. Juolab kad ten kaip tik yra pastaba, kad bet kuriai frakcijai tam nepritarus, toks sprendimas atpuola automatiškai. 237 straipsnio antrojoje dalyje Seimui pakartotinai atmetus biudžeto projektą dėl pasitikėjimo Vyriausybe paminėtos nuostatos, o ten, jeigu mes prisimename, tai interpeliaciją (parašyta) pareikšti gali ir Pirmininkas, atitinkama frakcija ar komitetas. Man atrodo, ne visai teisingai ir kažkodėl atrodo, kad ji konfrontuoja su mūsų Konstitucija. Mes žinom, kad ten kalbama, jog tokį aktą apie interpeliaciją gali pareikšti tik penktadalis visų Seimo narių ir niekas kitas. Yra ir kitų tokių redakcinio pobūdžio pastabėlių, kurias pateiksiu raštu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ar viskas?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Kadangi mūsų Seimo darbas yra visą laiką atsiliekantis nuo programos ir mes beviltiškai esame, galima sakyti, tokioje stresinėje būklėje tai pratęsdami posėdžius, tai išbraukdami klausimus, tai naujus įrašydami. Tai atrodo beviltiškos mūsų pastangos susitvarkyti su ta programa, kuri yra numatyta. Ryšium su tuo aš siūlyčiau apsvarstyti tokį klausimą. Galbūt galima būtų padaryti dar vieną punktą, kad įstatymų priėmimas galėtų būti vykdomas paprastesne tvarka. Prie tų dviejų skubos ir ypatingos skubos dar paprastesnę procedūrą. Čia galima būtų tokius įstatymus priiminėti tokia tvarka, jeigu yra, sakysim, dviejų arba trijų komitetų apsvarstytas klausimas ir tam klausimui pritarta arba dviejų komitetų ir Vyriausybės pristatomas klausimas. Galėtų būti tokie klausimai kaip šiandien svarstytas ir dabar dar svarstomas dėl Dariaus ir Girėno medalio. Tai galima buvo pristatyti vienu kartu apsvarsčius komitetuose ir iš karto priimti. Nes faktiškai tai tiktai perrašinėjimas iš vienos darbotvarkės į kitą jau nepigus. Arba, sakysim, dabar turim kontrolės įstatymą. Tai jis yra beviltiškoje padėtyje, kadangi jo svarba, atseit, ne tokia didelė, bet jis reikalingas. Jį galima būtų irgi priimti be jokių tokių ilgų procedūrų ir be pristatymo, o tik iš karto galbūt mes konsensu balsuojam ir priimam. Manyčiau, kad čia galima galbūt dar pagalvoti, kaip čia tą paprastos tvarkos procedūrą realizuotume. Gal čia seniūnai galėtų seniūnų posėdyje svarstyti, ar leisti tokius klausimus svarstyti (...) tvarka arba Seimo tarybos pasiūlymu, arba Seimas galėtų pats nutarti, kad šitą klausimą svarstome paprastesne tvarka. Taip sutaupytume daug laiko ir komitetai daugiau galėtų padirbėti savo posėdžiuose, būtų didesnė komitetų atsakomybė už pateiktus įstatymus, nes dabar dažniausiai dar neparuoštas įstatymas. Ir čia sakė vienas iš diskusijoje dalyvavusių, kad dabar vykdoma tiesiog tokia elementari diskusija su visokiais tokiais pasišaudymais. Tai ji visiškai galbūt nereikalinga, o tik užima laiką. Man atrodo, paprastesnės tvarkos įvedimas būtų labai naudingas mūsų Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis. Deja, aš jo nematau, bet mačiau, kad jį pasisakymui užregistravo Seimo narys ponas R.Dagys. Galbūt jis nori pasisakyti? Ačiū. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį poną J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai dėkoju už pasakytus pasiūlymus ir pastabas. Tai padės darbo grupei tobulinant šį projektą. Dabar šiek tiek konkrečiau apie siūlymus. Daug buvo įvairių nuomonių dėl skubesnės tvarkos taikymo. Viena nuomonė buvo, kad ta tvarka turėtų būti sugriežtinta, sprendžiama didesniu Seimo narių skaičiumi, kita, - kad mažesniu. Todėl, aš manau, darbo grupei reikės suformuluoti keletą alternatyvų. Buvo pažymėta, gerbiamasis Seimo narys J.Kubilius pažymėjo dėl svarstymo komitete tvarkos, kad neatsisakoma. Aš manau, kad buvo turėta omeny ne tiek pati procedūra, ne tiek reglamentavimas, kiek mūsų komitetų darbo praktika. Todėl pagal šį Statutą, kai yra numatoma vieną įstatymo svarstymo stadiją perduoti komitetų posėdžiams, aš manau, kad ši atsakomybė padės gerinti komitetams savo svarstymų kokybę.
Sutinku su gerbiamuoju Seimo nariu A.Rudžiu, kad reikėtų tobulinti 213, 1,2,3 straipsnius. Tai taip pat yra diskusijų objektas. Tą tvarką reikėtų detalizuoti.
Taip pat pritariu gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymui dėl 237 straipsnio, kad jis prieštarauja konstitucinėms nuostatoms. Jį reikėtų tiksliau formuluoti. Dar kartą visiems dėkoju už gerus siūlymus. Manau, kad darbo grupė juos nuodugniai išnagrinės. Naudodamasis proga informuoju, kad darbo grupės posėdis kviečiamas šį šeštadienį, liepos 3 d. 12 val. Dabar siūlau pritarti Seimo Statuto V daliai po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užsiregistruoti. Ačiū. Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus reikalaujančių balsuoti dėl to, kad patvirtintume Seimo Statuto V dalį po pirmojo svarstymo? Manykime, kad priimta sutarimu. Seimo Statuto V dalis patvirtinta po pirmojo svarstymo. Dabar svarstysime 4 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo projekto svarstymas (93.07.01)
2sesija66 po svarstyti klausimai
PIRMININKAS(Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, 4 darbotvarkės punktas - Pinigų įstatymo projekto svarstymo trečioji stadija. Tai yra jau balsavimas. Gerbiamieji kolegos, aš manau, jūs turite visus projektus. Yra gerbiamojo K.Antanavičiaus pasirašytas Pinigų įstatymo projektas, kurio Nr.3. Taip pat yra alternatyvos kai kuriems straipsniams. Mes dabar turime apsispręsti, kaip dirbsime. Kol kas nematau gerbiamojo K.Antanavičiaus.Kas jam atstovaus? Gal gerbiamasis banko atstovas, gerbiamasis J.Sinkevičius atstovaus abiem pusėms ir pasakys, kaip čia kas yra, sakyčiau, sąžiningai ir objektyviai - kur yra K.Antanavičiaus siūlymas, kur jūsų? Gal ateikite į centrinę tribūną, bus paprasčiau.
Tiesa, gerbiamasis Sinkevičiau, aš labai atsiprašau, yra vienas technologinis dalykas. Mes, pasirodo, vieną klausimą baigėme nagrinėti anksčiau. Dar gerbiamasis K.Antanavičius per likusias 10 min. gali imti ir ateiti. Tada bus nepatogumų. Tai pasitarkime, ar pradedame šitą įstatymą priiminėti, ar perkeliam kurį nors kitą klausimą... Ne, jie turi eiti po šito.
Nutarimo “Dėl Seimo kanclerio atlyginimo” projekto svarstymas ir priėmimas (93.07.01)
2sesija66 po svarstyti klausimai
Mes turime mažą klausimuką. Tai yra Seimo kanclerio atlyginimas. Mes jį galėtume priimti, jeigu kolegos sutiktų. Gerbiamieji kolegos, jūs turite projektą “Dėl Seimo kanclerio atlyginimo.” Už Lietuvos Respublikos Seimo Statute numatytų pareigų vykdymą nustatyti Seimo kancleriui dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio papildomą atlyginimą, t.y. jį prilyginti prie Seimo Pirmininko pavaduotojo, kaip buvo Aukščiausiosios Tarybos sekretorius. Ar galime su tuo sutikti? Tai prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Paukštys. Prašome. Nėra. Kolega F.Kolosauskas. Prašome.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlyčiau pritarti gal po tam tikro laiko.
PIRMININKAS. Tai laikas aiškus. Seimo narys šitas pareigas eina. K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Visiškai pritarčiau prieš tai kalbėjusio kolegos pasiūlymui atlyginimą nustatyti po bandomojo laiko. Iškyla klausimas, ar komiteto darbe jis dalyvaus?
PIRMININKAS. Jis gali dalyvauti.
K.DIRGĖLA. Gali dalyvauti. Vadinasi, bus penki vidutiniai mėnesiniai atlyginimai?
PIRMININKAS.Taip. J.Katkus.
J.A.KATKUS. Norėjau paklausti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai, kad negali papildomai gauti atlyginimo? Man negaila, nors ir penkis, bet ar neprieštarauja?
PIRMININKAS. Ne. Tikrai neprieštarauja. Juk tai pareigos Seime. B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš taip pat pritarčiau, kadangi taip buvo ir anksčiau. Praktiškai pasikeičia tik pavadinimas - ar sekretorius, ar kancleris. Tai palikim taip, kaip buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Manyčiau, kad iš tiesų kolega B.Genzelis sako teisingai. Reikia tą dalyką normaliai ir atlyginti, nes laukia nelengvas darbas. Kandidatūros ieškojom, kiek atsimenu, taip pat sunkiai. Todėl pritariu.
PIRMININKAS. A.Rudys. Ne? Ačiū. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gal reikėtų dviejų atlyginimų neskirti. Siūlyčiau sumažinti. Turbūt užtektų ir pusantro.
PIRMININKAS. Kiek jūs sakote? Užtektų vieno?
A.ENDRIUKAITIS. Pusantro.
PIRMININKAS.A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš taip pat manyčiau, kad būtų galima truputėlį sumažinti, bet tai turėtų būti po tam tikro laiko, kada jis įsijaus į savo pareigas ir pats pasakys, kad jam dviejų per daug, o gana vieno arba pusantro.
PIRMININKAS. J.Pangonis. Prašome.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad šiandien mažinti nebūtina, nes visiems palikta taip, kaip buvo. Tačiau peržiūrėti visus priedus reikėtų. Tai padaryti reikėtų artimiausiu metu, nes iš tikro manyčiau, kad žmogus negali dviejų pareigų iš karto eiti. Jei jis yra kancleris, jis negali dirbti visą laiką kaip eilinis deputatas. Jūs suprantate, juk yra pareigos, jam apmoka.
Tas pats ir kitiems pareigūnams. Reikėtų šiek tiek skatinti, bet vis dėlto pagalvoti, kad žmogus negali iš karto atlikti dviejų ar trijų pareigų.
PIRMININKAS. Gerai. Aš galiu čia iš karto atsakyti, kadangi esu šito klausimo iniciatorius, kad tikrai mums reikia peržiūrėti Aukščiausiosios Tarybos deputatų materialinio techninio aprūpinimo klausimus. Tai yra reglamentuota atitinkamu nutarimu. Šitą nutarimą tikrai reikia peržiūrėti ir dėl paprastesnių, ir dėl dabar paminėtų priežasčių, ir aš manau, kad mes kaip tik gerbiamąjį kanclerį galim įpareigoti parengti šitą projektą, jeigu kolegos sutiks. Dabar aš siūlau, jeigu gerbiamasis A.Endriukaitis neatsiima savo siūlymo, alternatyviai balsuoti dėl dviejų vidutinių ar pusantro. Gerbiamasis Endriukaiti, savo siūlymo neatsiimat? Atsiimat? Balsuojam. Gerai.
Prašome registruotis. Užregistruota 80 Seimo narių. Balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kaip parašyta projekte, - už dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio papildomą atlyginimą, tas spaudžia mygtuką “už”. Aš, kaip pateikėjas, siūlau daryti būtent taip, neskriausti, lyginant su Aukščiausiąja Taryba, o kas siūlo kaip kolega A.Endriukaitis - pusantro,tas spaudžia mygtuką “prieš”, alternatyviai. Ar visi kolegos suprato? Prašome balsuoti. Už du - “už”, o už pusantro - “prieš”. Už - 36, prieš - 33, susilaikę neskaičiuojami. Pasirinktas pirmasis variantas. Ne, susilaikę neskaičiuojami, alternatyviai visada tik už ir prieš. Prašome nesiginčyti. Taigi čia ne pusė, gerbiamieji kolegos, kiek kartų mes balsavome alternatyviai. Pasirenkama už arba prieš. Aš galiu dar kartą paprašyti perbalsuoti. Prašau. Aš labai aiškiai formulavau. Galite paskui patikslinti stenogramą.
Kas už tai, kaip yra projekte, kad būtų priedas dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas už pusantro, nori sumažinti, lyginant su Aukščiausiosios Tarybos laikais, tas, kaip siūlo kolega A.Endriukaitis, pasirinkdamas pusantro priedo, spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami, kaip visada alternatyviai balsuojant. Taigi už du - “už”, už pusantro - “prieš”. Prašome balsuoti.
Už - 36, prieš - 35. Tai viskas gerai. Vienas balsas yra prieš, vienas balsas - už. Taigi 37 už, 36 prieš. Prašome balsuoti rankomis. Teisingai. Taigi pabrėžiu - alternatyvus balsavimas ir susilaikę neskaičiuojami. Kas už tai, kad Seimo kancleriui būtų nustatytas dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių papildomas atlyginimas, prašome balsuoti. Po to bus balsavimas už pusantro. Tylos!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas už pusantro? Prašome. Aš savo pasakysiu po balsavimo, kaip reikalauja Reglamentas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 32.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Klausimas aiškus. Dabar prašome pasiruošti balsuoti už visą nutarimą. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galime balsuoti iš karto? Galim. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Prašome balsuoti už visą Seimo nutarimą “Dėl Seimo kanclerio atlyginimo”. Kas už, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš šitą nutarimą? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 18.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 50 Seimo narių balsavus už, 18 prieš, 3 susilaikius, nutarimas “Dėl Seimo kanclerio atlyginimo” priimtas. Dabar aš siūlau priimti protokolinį sprendimą, t.y. padaryti įrašą protokole, kad Seimo kancleriui, gerbiamajam Seimo nariui N.Germanui pavedama iki rugsėjo 10 d. pateikti naują Seimo narių materialinio techninio aprūpinimo nuostatų redakciją. Ar sutinkate su tokiu siūlymu? Tokį įrašą padarome? Ačiū.
K.DIRGĖLA. Ar repliką galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš labai apgailestauju dėl prieš tai įvykusio fakto ir matau keblumų aiškinant rinkėjams dėl mūsų atlyginimo sudėtinių dalių. Kaip žinote, vadovaujanti partija būtent yra darbo partija, ir, jeigu domėjotės, gamyboje darbininkams darbo užmokestį apskaičiuoja pagal konkrečiai atliktą darbą. Šiuo atveju realiai matome, kad komitete pilnavertiškai dirbti kancleris negalės ir kanclerio darbo taip pat, man regis, jeigu ir čia, ir čia. Tai mes turėjome pasirinkti - arba vieną, arba kitą darbą apmokėti. Viena. Antra - išlaidas, man atrodo, Seimas apmokės kancleriui atskirai, jam asmeniškai nereikės. Man negaila, atlyginimas papildomas reikalingas, bet vis dėlto kažkokios logikos sekos mes turėtume laikytis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Vaišnoras, po to F.Kolosauskas, ir pereiname prie klausimo, kurio jau laukia kolega K.Antanavičius ir gerbiamasis J.Sinkevičius.
A.VAIŠNORAS. Aš noriu gerbiamajam Pirmininkui...
PIRMININKAS. Prašau.
A.VAIŠNORAS. Jūs pateikėte klausimą ir iš karto jį išsprendėte. Aš tada noriu jūsų paklausti - kuo šiuo metu yra blogas Seimo narių materialinis techninis aprūpinimas, jeigu jį reikia pakeisti?
PIRMININKAS. Aš paaiškinsiu vėliau. Prašome, gerbiamasis Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Jūs man pasakykite, kaip kancleris vienas, be administracinės komisijos, tai padarys? Komisijos tai neegzistuoja.
PIRMININKAS. Todėl ir duodamas laikas iki rugsėjo 10 d.
F.KOLOSAUSKAS. Labai trumpas laikas.
PIRMININKAS. Pakankamai daug. Nesiginčykite! Gerbiamieji kolegos, aš noriu paaiškinti ir vieniems, ir kitiems. Pirmiausia dėl atlyginimų ir kitų dalykų. Mano vienas pirmųjų siūlymų šiame Seime buvo sumažinti atlyginimus. Bet jį sėkmingai žlugdė abi pusės, taip pat ir centras. Visi vienodai. Kadangi dabar šitas klausimas keliamas iš naujo, aš gerbiamajam J.Pangoniui ar gerbiamajam K.Dirgėlai iš principo pritariu. Tai štai gerbiamasis kancleris yra mūsų įpareigotas parengti atitinkamus pataisymus. Ką ten reikia taisyti? Ten yra ką taisyti. Tai yra įvairūs mūsų aprūpinimo klausimai, visų pirma prisimenant tai, kad vieni yra išrinkti vienmandatėse apygardose, kiti išrinkti pagal partinius ir kitokius sąrašus. Priklausomai nuo apygardų tolumo nuo Vilniaus, mums reikia iš tiesų išspręsti kai kuriuos aprūpinimo klausimus. Mes apie tai esame kalbėję, bet neišsprendėm. Dabar mes turime atitinkamą valdžią. Manau, kad artimiausiu metu sudarysime administracinę komisiją, kaip reikalauja Statutas, ir gerbiamasis kancleris ir komisija turės pateikti mums pasiūlymus. O kad jie turėtų šiek tiek laiko, todėl ir duodamas terminas iki rugsėjo 10 d.
Priminsiu dar vieną statutinę nuostatą, kad tarp sesijų komitetai, vadinasi, ir komisijos nedirba lygiai vieną mėnesį. Prašome šito neužmiršti. Lygiai vieną mėnesį komitetai ir komisijos nedirba. Todėl, kad Aukščiausiojoje Taryboje, gerbiamasis Pangoni, mes taip nubalsavome. O Seimas nutarė pasinaudoti šita gera Aukščiausiosios Tarybos patirtimi.
Taigi į tribūną kviečiu gerbiamąjį K.Antanavičių, o gerbiamąjį J.Sinkevičių prie šoninio mikrofono. Primenu, 4 darbotvarkės punktas - “Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo projektas”. Trečiasis svarstymas. Prašome, gerbiamasis Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien turėtume priimti Lietuvos Respublikos pinigų įstatymą. Trečiasis projekto variantas, pataisytas atsižvelgiant į pareikštas pastabas per pirmąjį ir antrąjį svarstymus, jums yra įteiktas. Aš manau, kad priiminėsime pagal straipsnius. Taigi 1 straipsnis - “Piniginis vienetas”.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Dabar, kaip sakoma, eisime pastraipsniui. Balsuosime dėl kiekvieno straipsnio.
K.ANTANAVIČIUS. Jis nėra pakeistas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame? Gerbiamasis Sinkevičiau, prašome įsijungti mikrofoną, jeigu jūs turite pastabų.
J.SINKEVIČIUS. Dėl 1 straipsnio mes pastabų neturime. Priimtinas.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Ačiū.2 straipsnis.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl 2 straipsnio pastabų negauta, pataisymų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sinkevičiau...
J.SINKEVIČIUS. 2 straipsnis priimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos sutinka, balsuoti nereikia? Ačiū. 3 straipsnis.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl 3 straipsnio pastabų taip pat negauta ir pataisymų nėra.
J.SINKEVIČIUS. Dėl 3 straipsnio paskutinio sakinio. Na, čia pasvarstymui. Iki 20 litų per vieną kartą. Ar čia ne per smulku dėl įstatymo? Pasvarstymui. Bankas neprieštaraus, jeigu Seimas priims ir tokią redakciją.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote tą paskutinį sakinį išbraukti?
J.SINKEVIČIUS. Reikia pasvarstyti, gal jo nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašome.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pasakyti, kad čia yra tik monetų klausimas. “Kiti juridiniai asmenys privalo priimti centus iki 20 litų per vieną kartą”. Na, kad negalėtų atsisakyti priimti monetas, nes daug kur tokia praktika yra. Štai neturim, neturim, neturim. O banknotus be apribojimų. Aš manau, kad tas monetų klausimas iš tiesų, kai mes dabar nesame įpratę monetomis operuoti, bus rimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra remiančių reikalavimą tai išbraukti? K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš taip pat pritarčiau, kad galbūt tas dalykas nėra toks labai svarbus įstatyme ir, man atrodo, kad su tuo nesiginčytų gal ir kolega K.Antanavičius. Jis sukelia tokių visiškai nereikalingų emocijų, man atrodo. Bet aš dar vieną dalyką norėčiau dėl...
PIRMININKAS. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. ...to paties straipsnio. Jeigu galima, tuo pačiu priėjimu prie mikrofono. Pirmąją pastraipą, man atrodo, visiškai ne taip norėta suredaguoti. Šio straipsnio pirmosios pastraipos antrasis sakinys: “Juridiniai bei fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, neturi teisės naudoti savo atsiskaitymuose kitos mokėjimo priemonės, išskyrus litą”. Norėta pasakyti, kad Lietuvos viduje. O pagal tą įrašą išeitų, kad mes negalime naudoti ir atsiskaitymuose su užsieniu. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į patį redagavimo korektiškumą, nes šiuo atveju atsiranda dviprasmybė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iš darbo vietų. Taip bus patogiau. Prašom. Pirmiausia, gerbiamasis Antanavičiau, ar jūs sutinkate, kad gal galima būtų paredaguoti tą žodį “esantys”?
K.ANTANAVIČIUS. Aš žiūriu į banko pateiktą redakciją, ji yra tokia pat. Bet galbūt galėtume ką nors pridurti. “Juridiniai ir fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, neturi teisės vykdyti vidinių atsiskaitymų”, tai tada gal galima parašyti “kita mokėjimo priemone, išskyrus litą”. Ar tiktų taip ponui J.Sinkevičiui?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sinkevičiau, pasakykit...
K.ANTANAVIČIUS. “Vykdyti vidinius atsiskaitymus kita mokėjimo priemone, išskyrus litą”.
J.SINKEVIČIUS. Aš nežinau, gal čia kažkur dviprasmybė ir atsiranda. Gal kalbininkams reikėtų pažiūrėti. Aš suprantu, kad vidaus atsiskaitymai.
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
J.SINKEVIČIUS. Šitą norėta pasakyti. Čia, man atrodo, ir ponas K.Antanavičius...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sinkevičiau, tai savo vidaus atsiskaitymuose ar čia blogai?
K.ANTANAVIČIUS. Tai tada priimtina būtų. “Neturi teisės naudoti vidaus atsiskaitymams kitos mokėjimo priemonės, išskyrus litą”.
PIRMININKAS. Ar visiems priimtinas šitas redagavimas? Priimtina, taip?
J.SINKEVIČIUS. Priimtina.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar aš vis dėlto labai prašyčiau grįžti prie šito išbraukimo. Gerbiamasis K.Jaskelevičius vis dėlto palaiko. Ar reikia dabar dar vienam pasisakyti už, vienam - prieš, ar iš karto galime balsuoti dėl išbraukimo?
K.ANTANAVIČIUS. Čia nėra principinis klausimas. Ir kolega J.Sinkevičius sako, pasvarstykime. Gal ponas A.Rudys pasakys.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis A.Vaišnoras ir A.Rudys. Po vieną dėl išbraukimo.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti, kad šis sakinys yra per smulkus įstatymui ir galėtų tą padaryti bankas ar kokia kita valstybės įstaiga savo nurodymu. Tada reikėtų paredaguoti patį sakinį, įrašant “ir kiti juridiniai asmenys” turbūt kažkur tarp banko kredito įstaigų.
PIRMININKAS. A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Labai gerai, kad gerbiamasis K.Jaskelevičius atkreipė dėmesį į šitą aspektą. Ir juo toliau giliniesi, tuo daugiau atsiranda klaustukų. Čia neparašyta, kad Lietuvos rezidentai. Jeigu, sakykim, IBM atstovai nutars su “Philips” atsiskaityti Lietuvoje, tai jie tarpusavyje negalės nei markės, nei dolerio naudoti? Tai gal šitą sakinį mes dabar atidėkime ir paskui prieš pat paskutinį balsavimą galėtume padaryti pertrauką, kaip mes esam ne kartą praktikavę, tiesiog truputį paredaguoti, gal vieną žodį pridedant, gal atimant ar ką nors. Nes negalima palikti tokio...
PIRMININKAS. Gal iš tikro, jeigu ginčijamės, kad neprarastume laiko, kol kas atidedam.
K.ANTANAVIČIUS. Aš nepriimu atidėjimo, kadangi pataisius taip, kaip pasiūlė ponas K.Jaskelevičius, yra visiškai aišku. “Juridiniai bei fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, neturi teisės naudoti vidaus atsiskaitymams kitos mokėjimo priemonės, išskyrus litą.” Ir viskas yra aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rudy, ar reikalaujate atidėti? Nereikia? Tada gal paliekam. Prašom tada dar sykį dėl išbraukimo. Ar išbraukiam, ar ne? Išbraukiam tą sakinį ar neišbraukiam? V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš vis dėlto palaikyčiau poną K.Jaskelevičių. Gal čia įstatymu nenusižeminkim, lai būna poįstatyminiu aktu banko tam tikra instrukcija. Siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Tai gal dabar išbraukiam?
K.ANTANAVIČIUS. Gerai, gerai, pritariu.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas sutinka. Tada ačiū.
K.ANTANAVIČIUS. Tada lieka “kiti juridiniai asmenys privalo priimti Lietuvos pinigus be apribojimų”, taip, ponas Sinkevičiau?
J.SINKEVIČIUS. Taip, tašką padedam.
PIRMININKAS. Visą paskutinį sakinį, taip supratau, kad visą paskutinį sakinį išbraukiam?
K.ANTANAVIČIUS. Aš manyčiau, kad vis dėlto tokius...
V.V.ZIMNICKAS. Nereikia, aš manau, čia bankų poįstatyminiai aktai ir ...
K.ANTANAVIČIUS. Gerai, išbraukiam visą.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Antanavičiau, siūlymas yra labai paprastas: “Lietuvos bankas, kiti bankai bei kredito įstaigos, taip pat juridiniai asmenys privalo priimti...” Šituos juridinius asmenis išsaugoti, aš taip supratau, teisingai, kolegos? Prašom, gerbiamasis Rudy.
A.RUDYS. Aš norėčiau šiuo atveju palaikyti gerbiamojo K.Antanavičiaus poziciją. Man yra tekę susidurti su kai kuriais anksčiau veikusiais įstatymais, tai juose šitie dalykai būdavo tiksliai nurodomi, nes jie yra privalomi visiems žmonėms ir juridiniams asmenims, kurie čia yra. Ir tada juridiškai įteisinama negalimybė atsisakyti priimti valiutą. Kita vertus, kartu apsaugomi kai kurie asmenys nuo tyčinio trukdymo atsiskaityti. Ta prasme reikėtų palaikyti ir nemanyti, kad čia yra susmulkinimas. Čia yra gana esminis dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rudy, tai juk gerbiamasis pranešėjas sutiko tai išbraukti, taigi klausimas, ar įrašom į pirmąjį sakinį žodžius “kiti juridiniai asmenys”?
K.ANTANAVIČIUS. Taip, “bankai bei kreditų įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys...”
PIRMININKAS. “privalo priimti be apribojimų”.
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkam taip? Įrašom. Gerai. Tai ar reikia balsuoti šitą šiek tiek sutrumpintą ir paredaguotą pirmojoje dalyje straipsnį? Ne. Ačiū. 4 straipsnis.
K.ANTANAVIČIUS. 4 straipsnyje yra esminis skirtumas. Jo bankas iš viso nesiūlo, o siūlo jį sutapatinti su 5. Kitokia redakcija. “Litai, grynieji pinigai, esantys apyvartoje, pinigai einamosiose terminuotose sąskaitose yra išleidžiami pilnai padengus juos auksu ir Lietuvos banke esančios konvertuojamos užsienio valiutos rezervu.” Tai yra imperatyvas, kad turi būti tiek, kiek yra rezervo. Paprastai kalbant, litas turi būti padengtas užsienio valiutos rezervu. Bankas šito nesiūlo. Tai yra principinis dalykas. Jeigu be rezervo, taip, kaip pasakyta banko, tai yra, kad atsižvelgiant į turimus ... Atsižvelgiant - tai yra viena, o nustatyti pagal turimus rezervus yra kas kita.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, čia dabar išties principinis dalykas ir mums reikės pasirinkti alternatyvas. Arba 4 ir 5 straipsniai, kaip siūlo pranešėjas, arba 4 straipsnis, kaip siūlo bankas, įskaitant 5 straipsnio išbraukimą. Dabar prašom pasisakyti gerbiamąjį J.Sinkevičių, po to - kolegas, kurių pavardės yra kompiuteryje.
J.SINKEVIČIUS. Bankas palaiko čia pateiktą savo redakciją. Aš jau išdėsčiau motyvus, čia pristatydamas savo variantą. Lito kursui užsienio valiutos atžvilgiu palaikyti bankas naudoja valstybės aukso, užsienio valiutos atsargas, perka, parduoda valstybės vertybinius popierius, nustato, keičia palūkanų, teikiamų kreditų normas, taiko kitas apyvartos ir jų perkamosios galios priemones.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, du - už vieną variantą, du - už kitą variantą. Prašom pasisakyti. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš paremčiau alternatyvą, kurioje 4 ir 5 straipsniai sujungiami į vieną. Kodėl? Todėl, kad 5 straipsnyje yra siūlomi tokie dalykai, dėl kurių reikalinga speciali diskusija, specialūs susitarimai ir skaičiavimai. Praktiškai tas pasiūlymas, kad lito kursas nustatomas Vokietijos markės atžvilgiu ir jo techninių svyravimų riba nustatoma 3%, tai šitą mes imam iš estų visiškai niekuo nepaaiškindami. Manyčiau, kad to tikrai nereikia daryti ir net negalima daryti. Šuo atveju Lietuvos banko alternatyva yra logiškesnė ir, manyčiau, daugiau atspindi realią situaciją. Taip pat ir 4 straipsnyje tai, kas yra siūloma gerbiamojo K.Antanavičiaus, “yra išleidžiami pilnai padengus juos auksu”. Tas įrašymas “pilnai padengus juos auksu”...
K.ANTANAVIČIUS. Kodėl komentuojat tik vieną pusę sakinio?
PIRMININKAS. Minutėlę, tegul pasakys.
K.ANTANAVIČIUS. Tai kam klaidinti?
L.K.JASKELEVIČIUS. ...tai, man atrodo, mes orientuojamės į tą pinigą, kuris dar XVIIIXIX amžiuje cirkuliavo...
K.ANTANAVIČIUS. Na, Dieve tu mano...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau...
K.ANTANAVIČIUS. Vis dėlto negalima klaidinti kolegų Seimo narių.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ponas Antanavičiau...
K.ANTANAVIČIUS. Aukso ir užsienio valiutos rezervu. Tai skaitykit, kodėl klaidinate žmones?
PIRMININKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamasis Antanavičiau, kadangi jis pirmasis pradėjo, gerbiamasis Jaskelevičiau, prašom kalbėti iš eilės. O dabar abiem kartu ir dar trečias pirmininkas, tai jau tikrai nei šis, nei tas.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man trukdo ponas K.Antanavičius.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Jaskelevičiau, baigti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Jeigu jis pradės trypti kojomis, aš nedelsiant nutilsiu. Bet kol jis netrypia, tai aš vis dėlto noriu baigti.
PIRMININKAS. Prašom be šitų žodžių. Prašom baigti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad jis atsiprašytų manęs.
PIRMININKAS. Jis nesakė šitų žodžių.
K.ANTANAVIČIUS. Tegul atsiprašo, po to kalbėsim.
PIRMININKAS. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Atsiprašau pono K.Antanavičiaus.
PIRMININKAS. Matot, kokie mandagūs Seimo nariai. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Tuo ir baigiu.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariat alternatyvai?
L.K.JASKELEVIČIUS. Taip, pritariu alternatyvai ir kviečiu už ją balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš taip pat norėčiau pritarti alternatyvai, nes čia iš tikro labai susiaurinamos galimybės ir labai griežtos sąlygos lito kursui palaikyti. Kiek aš žinau, dabar pasaulyje tos pagrindinės valiutos nėra padengiamos auksu. Jos gali būti padengiamos ir valstybiniais vertybiniais popieriais, ir kitu valstybės turtu. Dėl to turbūt reikėtų pritarti banko variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima tik palaikyti gerbiamojo K.Antanavičiaus siūlymą. Gerbiamasis V.Buinevičius už kurį variantą?
V.A.BUINEVIČIUS. Aš noriu palaikyti kaip tik gerbiamojo K.Antanavičiaus variantą, kadangi mes jį komitete svarstėm. Ypač dėl 5 straipsnio išbraukimo nesutinku, kadangi dabar, kol mūsų ekonominė padėtis yra labai silpna, tai 5 punkto išbraukimas faktiškai reiškia tai, kad mes atsisakom nuo užsienio investicijų. Aš kreipiuosi į kolegas iš savo frakcijos ir prašau pagalvoti apie tai. Galbūt netgi reikėtų padaryti pertrauką, kad mes dar padiskutuotume, nes šiandien mes per mažai diskutavome tuo klausimu.
T.LIDEIKIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Minutėlę, kol kas gerbiamasis F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Manyčiau, kad šioje situacijoje priimtinesnis yra banko variantas.
PIRMININKAS. Ačiū, už banko variantą jau negalima agituoti. Galima tik už kolegos K.Antanavičiaus. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Tyliu.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Tada dėl vedimo tvarkos gerbiamasis T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš noriu pasakyti, kad mes neturėtume suplakti 4 ir 5 straipsnių. Aš kalbėjau būtent apie 4 straipsnio nuostatą, apie privalomą lito padengimą auksu. Dabar aš girdžiu kalbant apie tai, kad iš karto atmetamas ir 5 straipsnis dėl lito kurso fiksavimo. Tai kaip tik šitam 5 straipsnyje aš norėčiau paremti gerbiamojo K.Antanavičiaus variantą.
PIRMININKAS. Gerai, atsiprašau, tada mes galime du kartus balsuoti dėl šito. Pirma - dėl 4 straipsnio, o paskui - dėl 5 straipsnio. Žodžiu, balsuosime du kartus ir gal tada išspręsime šitą problemą. Taigi kas už tai, kad...
K.ANTANAVIČIUS. Palaukit, aš norėčiau...
PIRMININKAS. Taip, prašau. Gerbiamasis K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu suprasti, koks galėtų būti tas visų lauktas litas, jeigu jis nebus padengtas vertybėmis. Dar sykį norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. “Litas ir t.t. yra išleidžiamas, pilnai padengus juos auksu ir Lietuvos banke esančios užsienio valiutos rezervu.” Nebėra XVII ir XIX amžiaus, kai buvo visi pinigai dengiami auksu. To ir būti nebegali, auksas nebėra toks daiktas, kuris reikalingas. Tačiau kas tada bus pinigų išleidimo matas, jeigu nereikalingas rezervas, kas tada bus to pinigo patikimumas? Aš agituočiau balsuoti už tai, kad iš tiesų litas būtų kažkuo padengtas. Jeigu čia kaži kam neatrodo, kad konvertuojamos užsienio valiutos rezervas apima ir vertybinius popierius, galima pridėti, bet tai būtų tik papildymas, nes jeigu yra vertybiniai popieriai, tai jie ir apskaičiuojami ar litais, ar konvertuojama valiuta, ar dar kuo nors. Jų vertė įskaičiuojama į kapitalą. Taigi prašyčiau balsuoti. Jeigu norit, galima dar pridėti “konvertuojamos užsienio valiutos rezervu ar vertybiniais popieriais”.
PIRMININKAS. Dabar šiek tiek per vėlu redaguoti. Taigi pirma pasirenkam alternatyvas, o tada matysim.
K.ANTANAVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Taigi kas už pranešėjo alternatyvą, čia tik apie 4 straipsnį, kolegos, tas spaudžia mygtuką “už”, kas už banko alternatyvą, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę vėl neskaičiuojami, kad nebūtų painiavos. Už gerbiamojo K.Antanavičiaus variantą - už, už banko... Prašau, registruojamės. Prašom registruotis. 86 Seimo nariai.
Taigi kas už gerbiamojo K.Antanavičiaus teikiamą 4 straipsnio redakciją, spaudžia mygtuką “už”, o kas už banko remiamą alternatyvą, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
29 - už pirmąjį variantą, 48 - už antrąjį. Taigi pasirinktas 4 straipsnis pagal banko remiamą variantą. Ar už šitą straipsnį dar reikia balsuoti papildomai, ar galim jau...
K.ANTANAVIČIUS. Reikės.
PIRMININKAS. Reikės?
K.ANTANAVIČIUS. Dėl to, kad jis...
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis...
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Vadinasi, 4 straipsnis iš šito įstatymo išbraukiamas.
T.LIDEIKIS. Išbrauktas. Tik tiek. Jūs neteisingai suformulavot. Mes ne pasirinkom banko 4 straipsnį, mes tik išbraukėme profesoriaus K.Antanavičiaus varianto 4 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip, taip.
T.LIDEIKIS. Tai labai skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Prašau, jeigu reikalaujama balsuoti, čia jūsų teisė. Taigi prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Tai dabar svarstome 5 straipsnį, kuris atitinka Lietuvos banko 4 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip, taip, kadangi banko remiamas variantas yra tiesiog išbraukti. Dėl jo bus vienas balsavimas, čia nereikės alternatyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Sinkevičiau. Minutėlę, dar gerbiamasis K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi čia kitas esminis visos mūsų finansinės sistemos dalykas. “Oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas” (čia parašyta skliausteliuose, pataisyta, atsižvelgiant į jūsų pastabas) “Vokietijos markės (JAV dolerio)”, na, jeigu norit, dar sykį galima pasakyti “ekiu atžvilgiu”. Lietuvos bankas neturi teisės nuvertinti lito. “Lito kurso Vokietijos markės atžvilgiu techninio svyravimo riba nustatoma 3%”. Ir kad būtų visiems suprantama - “Lietuvos bankas gali keisti lito kursą didesniu mastu, tik suderinęs su Lietuvos Respublikos Seimu”. Svarstant Ekonomikos komitete, tariantis su specialistais štai toks kompromisas įrašytas, kad “gali keisti didesniu mastu, tik suderinęs su Lietuvos Respublikos Seimu”. Tai yra niekas neuždeda tokio galutinio visiems amžiams apynasrio ar negalimumo prireikus pakeisti. Bet mes, kaip Seimas, turėtume pasilikti sau teisę vis dėlto daryti įtaką tam, kad būtų labai rimtai apsvarstytos tos priežastys, dėl kurių reikėtų nuvertinti litą, kad tai nebūtų vien tik bankinių, komercinių ar kitokių manipuliacijų objektas. Toks nustatymas suteiktų tam tikrų garantijų, kad grįžtų valiutos santaupos Lietuvos žmonėms, nes būtų garantija, kad kitą ar dar kitą mėnesį tas lito kursas nenukris dvigubai.
Štai vienas bankas užvakar paskelbė, kad metines palūkanas jis duoda 125%, jeigu 3 mėnesiams, o jeigu 6 mėnesiams - 130%. Vadinasi, tai tiesiog nuostabus dalykas, kas turi pinigų, turėtų šitą daryti. Tačiau tuos procentus duoda tik litams, doleriams, markėms neduoda. Duoda tik 10%, 7%. Ką tai reiškia? Paėmiau ir paskaičiavau. Jeigu lito kursas po 3 mėnesių bus 5, 8, vadinasi, žmogus už 125 atidavęs ir gavęs tuos procentus, gauna nulį. O jeigu 6 už vieną dolerį bus, jau žmogus praranda. O jeigu dvigubai, tai suprantat, kiek iš jo atimama. Taigi norėčiau, kad jūs labai rimtai pagalvotumėt, kad tas apribojimas vis dėlto nėra galutinis, o tiktai tam, kad reikia atitinkama tvarka pateikti argumentus, jog reikia keisti. Ir jūs, paremdami banką, visada tą galėsite padaryti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Sinkevičiau. Tada spręsim, kaip balsuojam ir ar dar pasisakysim dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamasis Sinkevičiau.
J.SINKEVIČIUS. Čia siūloma Vokietijos markės atžvilgiu. Šiandien eidamas į Seimą pasižiūrėjau, kaip markė dolerio atžvilgiu laikosi. Per 1,5 mėnesio markė nukrito 13 punktų, palyginus su doleriu. Bet čia tarp kitko. Iš principo bankas pasirengęs eiti nefiksuotu kursu ir palaikyti kursą bankinio reagavimo priemonėmis. Kad jį galima reguliuoti, galima palaikyti, man atrodo, gerbiamieji Seimo nariai jau įsitikino, nes su talonu jau buvo tai pabandyta daryti. Mes pasirengę tai daryti. Taip daroma daugelyje pasaulio valstybių. Mes darysim viską, kad kursą išlaikytume. O kas dėl palūkanų, tai iš tikrųjų dabar yra taip, kaip sako profesorius K.Antanavičius. Bet tai susiję su infliacija. Kai kursai nusistovės, žinoma, šito nebus. Kadangi 4 straipsnyje, jeigu mūsų pasiūlymas bus priimtas, kalbama ir apie kursą (kad oficialų kursą nustato Lietuvos bankas), tai 5 straipsnyje banko požiūriu jau nėra ką ir pasakyti. Todėl bankas siūlo jį išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime išspręsti, kaip balsuosime. Ar pirma dėl 5 straipsnio, ar pirma dėl 4, kurio redakciją mes pasirinkom, bet mes dėl jo dar nebalsavom. Minutėlę. Tai ar pirma turi būti nubalsuotas 4 straipsnis, ar pirma 5, gerbiamasis Antanavičiau?
K.ANTANAVIČIUS. Tiktai 5. Po to, jeigu 5 bus atmestas, galim diskutuoti dėl šito, nes esmė yra ta pati.
PIRMININKAS. Gerai. Tada prašom pasisakyti dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Du - už, du - prieš. Prašom. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Siūlau 5 straipsnį išbraukti ir štai dėl ko. Čia yra du dalykai. Pirmiausia, kieno atžvilgiu nustatom lito kursą. Čia rašom: “Vokietijos markės arba JAV dolerio”. Man atrodo, jeigu mes siūlom savo įstatymuose tokį įrašą, tai reikia bent pasikonsultuoti su Vokietijos bankininkais, finansininkais, ką estai ir darė. O mes taip imam ir nukopijuojam. Ar mes žinom, kaip reaguos vokiečių finansininkai? Galbūt jie pasiūlys nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva, kuri paskelbė kažkokią keistenybę. Kas dėl kurso, kai siūloma, kad jį nustatinės Seimas,tai mes prisiminkim, koks tvirtas buvo rublio kursas, kai jį nustatinėjo, tiesa, ne Seimas, bet kitos administracinės arba kitokios struktūros. Tai šiuo atžvilgiu mes neturim teisės taip rašyti, kad kursą, didesnį negu 3% tos ribos, nustatinės Seimas. Tai yra paprasčiausias finansinis ir ekonominis nelogiškumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Buinevičius.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš dar kartą noriu atkreipti savo kolegų, savo frakcijos dėmesį, kad mes labai skubiai šitą reikalą svarstėm ir nenorim įsigilinti į tai, kas buvo Ekonomikos komitete vakar nuspręsta. Ten buvo visiškai gerai apgalvota. Norint užtikrinti užsienio investicijas, reikia šį 5 straipsnį priimti. Būtinai! Kitaip mes ilgam laikui atsisakome nuo garantijų užsienio kapitalui. Mano giliu įsitikinimu, Lietuva be užsienio investicijų yra Lietuva be ateities. Aš tikrai kviečiu arba atidėti šį klausimą, jeigu reikia, dar padiskutuoti, bet jokiu būdu neišbraukti 5 straipsnio.
PIRMININKAS. A.Rudys.
A.RUDYS. Pasisakau už banko pateiktą variantą, kitaip tariant, už galimybę palikti jam laisvesnes rankas veikti pinigų rinkoje. Kodėl aš laikausi šios pozicijos? Todėl, kad mes turime tris dalykus susieti. Na, gal ne susieti, bet turėti mintyje. Pirmiausia dinamika tos valiutos, į kurią mes formaliai orientuojame litą. Mes turime turėti omeny tai, kad kitos valiutos turės kitokią dinamiką. Trečia, mūsų vidinės kainos, jų kitimas turės trečią dinamiką.
Dabar įsivaizduokime paprastą situaciją. Jeigu kažkokie produktai, pavyzdžiui, naftos produktai yra perkami ir už juos atsiskaitoma doleriais, o mes savo litą orientuojame į markę, markė auga, doleris krenta, tai, aišku, nežiūrint atitinkamų lito ir dolerio santykių, realių prekinių santykių, mūsų lito santykiai staiga pasidaro priklausomi nuo markės dinamikos. Lygiai tas pats vyksta, jeigu mes turime priešingą atvejį. Sakykime, markė krenta, o doleris auga. Kokia tada mūsų importuotojų padėtis? Kaip jiems apskaičiuoti? Kaip visa šitą dalyką perdaryti? Aš čia paėmiau tik vieną pavyzdį.
Antra. Kas įvyks, jeigu vidinės kainos Lietuvoje toliau augs? Jeigu kas nors mano, kad orientuodamiesi į markę mes staiga sustabdysime vidinį kainų augimą, tai, mano akimis žiūrint, nepakankamai įvertina, kad tai yra kitas reiškinys. Vadinasi, ką mes turime? Vietoj to, kad tekėtų upeliukas kažkokia srovele, mes jam pastatome užtvanką. Užtvankoje vanduo kyla, kyla ir pradeda per užvankos viršų tekėti, mes pastatome dar vieną užtvanką. Bet kada vanduo prasirausia šalia užtvankos, jis nuneša viską: ir tą užtvanką, ir t.t. Todėl nebandykime dabar grįžti prie 19481959 metų sistemos, o leiskime bankui tvarkytis šioje vietoje. Aš visai atsakingai palaikau banko poziciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar galima tiktai pasisakyti už kolegos K.Antanavičiaus siūlomą variantą. Ar gerbiamasis T.Lideikis būtent taip? Prašau.
T.LIDEIKIS. Tą aš ir noriu padaryti. Aš visų pirma noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad mes čia priimame labai lemtingą sprendimą ir turbūt mes kito tokio sprendimo greitai nepriimsime, nuo kurio tiek priklausys ekonominis gyvenimas, kokią mes politiką pasirinksime.
Tai, ką kalbėjo gerbiamasis A.Rudys apie dolerio, markės svyravimus, tai yra antros eilės dydžiai. Iš esmės čia kalbama apie tai, ar mes pasisakome už tokią finansinę politiką, kuri buvo pastaraisiais metais, kai infliacija siekdavo dešimtis ar net šimtus procentų per mėnesį, ar mes pasisakome už politikos pakeitimą, už griežtų pinigų, griežtos pinigų emisijos politiką? Aš manau, kad bankas irgi pasisako už tokią politiką. Bent paskutiniai jo veiksmai tai rodo. Aš manyčiau, kad gerbiamojo K.Antanavičiaus siūlomas variantas suteiktų bankui, sakyčiau, net įstatyminį pagrindą išsilaikyti prieš įvairius spaudimus didinti pinigų emisiją, beatodairiškai leisti pinigus. Aš manau, kad griežta pinigų politika, tai yra turbūt pagrindinis dalykas, kuris padėjo išeiti Estijai iš ekonominės krizės, ir mes turėtume jos pavyzdžiu pasekti.
Dabar dėl konkrečios redakcijos. Aš nežinau, galbūt tie 3 % yra pernelyg griežta riba. Galbūt bankas nėra pajėgus techniškai tą realizuoti. Nes mes matėme, kokie buvo kurso svyravimai, kai bankas pabandė naudoti savo reguliavimo priemones. Gal jie nėra tiek įgudę, kad galėtų laikyti tokiose mažose ribose. Galbūt mes galėtume padidinti iki 5 ar iki 10 %, tačiau šios griežtos pinigų emisijos reguliavimo nuostatos mes jokiu būdu neturėtume atsisakyti. Ir aš tikrai noriu paremti gerbiamojo K.Antanavičiaus variantą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar K.Antanavičius pasisakys, bet aš noriu, kad jis girdėtų ir visi kolegos girdėtų vieną dalyką. Jeigu mes balsuosime būtent už tą variantą, kaip jis pateiktas, tai yra 5 straipsnis ir jo pabaiga, tai ar neleisime sau prisiimti...
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Zimnickai, minutėlę! Aš matau tamstą. Ar neleisime sau, tai yra Seimui, prisiimti funkcijos, kuri mums nepriklauso pagal Konstitucijos 67 straipsnį. Tai yra kurso nustatymas arba susiejimas su lito kursu, man atrodo, tikrai ne Seimo reikalas. Tai prašom. Gerbiamasis V.Zimnickas, po to K.Antanavičius.
V.V.ZIMNICKAS. Aš irgi sutikčiau, kad čia Seimui gal per daug iš karto tą dalyką nuspręsti. Todėl aš siūlyčiau, kad Vyriausybės atstovai, Seimas ir valstybinis bankas dar kartą susėstų ir apgalvotų šią koncepciją - į ką mes orientuojame litą arba visai į nieką neorientuojame. Todėl siūlyčiau šito straipsnio nebalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, tamstos pozicija. Prašom.Kolegos, tylos! Jeigu rimtas klausimas, tai bent paklausykime.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad atsižvelgdamas į šios dienos pastabėles išbraukiu Vokietijos markes, palieku JAV dolerį, kadangi nėra skirtumo. Skliausteliuose parašyta ne tam, kad būtų du, o kad būtų vienas.
Atsakydamas į pono K.Jaskelevičiaus priekaištą ar vokiečiai, ar amerikonai nesupyks, galėčiau pasakyti - taip, su JAV valstybės banku aš nederinau, o su doičbanko prezidentu “Stiklių” restorane suderinau. (Juokas) Taigi...
PIRMININKAS. Labai rimtas pagrindas.
K.ANTANAVIČIUS. Tai yra į “Stiklių” restoraną doičbanko delegacija buvo pasikvietusi mūsų komitetą ir jūsų, tarp kitko, ponas Jaskelevičiau. Taigi yra suderinta ir galų gale čia jokių pretenzijų niekas negali turėti. Ar gali turėti kas pretenzijų, kad štai, sakykim, jūsų švarko rudumas bus etalonas ir pagal tą švarko rudumą visi kiti skaičiuos. Kokia čia kam bėda, kad į kažką orientuojasi. Taigi dabar visų tvirtų valiutų dinamika tarpusavyje yra susieta ir čia šokinėjimų negali būti.
Na, o pono A.Rudžio čia išsakyti argumentai yra visiškai teisingi. Vadinasi, mes šiandien čia ir pasmerkiame, kad litas nebus jokia tvirta valiuta, o bus tokia valiuta, kad jeigu kainos augs, vadinasi, litus leisime, jeigu reikės socialinėms šalpoms, vadinasi, litų emisiją darysime. Na, ir turėsime tokį pat taloną, kaip turėjome, tiktai jo pavadinimas bus litas. Tai tie argumentai, kurie buvo išsakyti. Na, ir paskutinis ...
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamasis Jaskelevičiau, jūs dėl lito stiklinio pagrindo?
L.K.JASKELEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Palaukit, palaukit, ir paskutinis. Juk turime Estijos, Latvijos pavyzdžius. Be abejo, mes visada esame protingesni už visus kaimynus, bet gal kartais galėtume ir pasižiūrėti į pavyzdį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Jaskelevičiau, trumpai, ir tada balsuojame.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš vis dėlto siūlau balsuoti už šio straipsnio išbraukimą, kadangi įtariu, jog šis straipsnis atsirado po “Stiklių” restorano, o jis turėjo atsirasti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi prašom balsuoti. Čia išbraukimas tiesiog reiškia balsavimą prieš. Gerai, prašau. Gerbiamieji kolegos, kas už 5 straipsnį taip, kaip siūlo kolega K.Antanavičius ir kai kurie Seimo nariai, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas prieš, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Buvo registracija, gerbiamieji kolegos. Prašom dar sykį. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, tylos! Salėje - 90 Seimo narių. Dar sykį kartoju, dėl ko balsuojame. Mes balsuojame už arba prieš 5 straipsnį.
Kas už gerbiamojo kolegos K.Antanavičiaus pateiktą 5 straipsnio variantą, tas spaudžia mygtuką “,už”. Kas prieš arba susilaiko - atitinkamai balsuojate. Prašom. Susilaikę čia skaičiuojami. Prašom skaičiuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu. Už - 38, prieš - 39, susilaikė 8. Straipsnis nepriimtas.
Kadangi dabar iškrito ir 4, ir 5 straipsnis, tada lieka tik tas 4 ir, svarbiausia, baigiasi laikas, taigi aš siūlau užbaigti šio klausimo nagrinėjimą ir grįžti po pertraukos, kad gerbiamieji kolegos šiek tiek suderintų. Ar gerbiamasis K.Antanavičius vis dėlto siūlo balsuoti 4 straipsnį?
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai siūlyčiau balsuoti 4 ir priimti iki galo, nes jokių ginčytinų klausimų nebėra.
PIRMININKAS. Jeigu taip, tada prašau. Labai gerai. Taigi ar reikia dar kartą pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl 4 straipsnio redakcijos? Ar galime iš karto balsuoti? Galime? Prašom balsuoti. Kas už 4 straipsnį pagal banko remiamą redakciją? Prašome balsuoti. Už - 56, prieš - 5, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.
6 straipsnis.
K.ANTANAVIČIUS. Pastabų nebuvo gauta, turbūt niekas neprieštarauja.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet čia, man atrodo, bankas remia kitą variantą. Prašom, gerbiamasis Sinkevičiau.
J.SINKEVIČIUS. Dėl 6 mes turime pastabų. Pirmiausia dėl banko keitimo kurso privalomumo. Ir antra, mums būtina nustatyti, kokia valiuta privaloma keisti. Pasaulyje kiek valstybių, tiek valiutų. Negi bankas 150 valiutų keis? Bankas turi nustatyti privalomą valiutų skaičių, kurį keičiame, kurios daugiausia pas mus funkcionuoja. O į kitas valiutas komerciniai bankai gali keisti savo nuožiūra. Todėl mes turime kitą 6 straipsnio variantą. “Lito keitimą į užsienio valiutą rinkos kursu atlieka Lietuvos banke įregistruotos kredito įstaigos, turinčios Lietuvos banko išduotus leidimus operacijoms užsienio valiuta vykdyti.” Ir antroji pastraipa: “Valiutų, keičiamų į litus, sąrašą nustato Lietuvos bankas.”
PIRMININKAS. Prašom, kolegos, pasisakyti. Du - už, du - prieš. Prašau. Gal tada jūs apibendrinsite?
K.ANTANAVIČIUS. Nėra tokio pasiūlymo. Kur jūs matote tokį pasiūlymą?
PIRMININKAS. Yra išdalytas gerbiamojo J.Bernatonio pasirašytas.
K.ANTANAVIČIUS. Tokio pasiūlymo nėra, kaip ponas...
PIRMININKAS. Štai, yra. Išdalytas, gerbiamasis Antanavičiau, tikrai visiems įteiktas.
K.ANTANAVIČIUS. Nemačiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Kubertavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Tada priimkime ir viskas, juk vis tiek tas pats. Ar diskutuosime, ar nediskutuosime.
PIRMININKAS. Jeigu nereikia diskutuoti, be balsavimo, tai labai gerai, viskas aišku. Sutinkam?
K.ANTANAVIČIUS. Aš nesutinku. Ką tai reiškia? Yra parašyta: “konvertuojamas valiutas”. Vadinasi, bankas nustatys JAV dolerį, o parsivežė žmogus arba atsiskaitymus atliko Australijos doleriais, važiuok, vadinasi, į Suomiją keisti ar dar kur nors. Tai yra tiesiog patyčia iš Lietuvos žmonių. Bet jeigu reikia tyčiotis, tyčiokimės.
K.KUBERTAVIČIUS. Pirmininke, galima?
PIRMININKAS. K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Jeigu mes priimame pakeitimą, kurį siūlo ponas J.Bernatonis, tai norėčiau atkreipti dėmesį į pirmąjį sakinį. “Lito keitimą į užsienio valiutą rinkos kursu”. Tai mes turbūt jau nusprendėme, kad tą rinkos kursą nustato Lietuvos bankas. Taigi ne rinkos kurso, o Lietuvos banko nustatytu kursu. Galbūt tokią pastabą reikėtų įrašyti.
PIRMININKAS. Šiek tiek per vėlu, bet galima nagrinėti. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš vis dėlto kviesčiau kolegą K.Antanavičių ne užsispirti šiuo atveju, bet dar kartą perskaityti. Juk praktiškai tai, ką siūlo bankas, yra jūsų variantas, tik šiek tiek susijęs su konkrečia situacija. Juk niekur iš esmės nėra kitaip, negu jūs siūlote, išskyrus tai, kad keičiant vis dėlto reikia nustatyti tam tikrą valiutų skaičių. Nes visas 150 vargu ar mes sugebėsime. Galbūt kada nors, na, po 5 metų. O šiaip aš manau, kad jūs gal neturėtumėte prieštarauti tai redakcijai, kurią siūlo bankas.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Du - už, du - prieš.V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš vis dėlto norėčiau čia pritarti profesoriui.
Kiek žinau, šiandien 150 pasaulio valiutų nėra konvertuojamos visų kitų valiutų atžvilgiu. Ir galbūt čia tikrai, kad mes neįsiveltume į tą valiutų brūzgyną, sudarom tų tikrų konvertuojamų valiutų sąrašą ir jas keičiam, o kitaip tai mes čia ir vienas, ir kitas, ir septintas, ir dvidešimtas. O bus konkrečiai, konvertuojamos valiutos. Ir tai apibrėžia tas valiutas, kurias, taip sakant, mes galėsime panaudoti. Ačiū. Aš už.
PIRMININKAS. A.Rudys.
A.RUDYS. Atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. K.Dirgėla. Prašau.
K.DIRGĖLA. Man vis dėlto kelia klausimą prievolės tvarka visiems juridiniams asmenims keisti nustatytu banko kursu. Mes čia labai kietai įšaldom kursą ir visiškai neleidžiam svyruoti. Aš norėčiau, kad panaikintume tą sakinį.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerai. Aš matau, kad bankas ir kai kurie kolegos nenori, o kadangi apskritai tas svyruojantis kursas, tai tada keitimas į užsienio valiutą rinkos kursu yra privalomas visiems juridiniams asmenims.
PIRMININKAS. Tai čia visiškai nauja redakcija. Gerbiamasis Antanavičiau, šitoje stadijoje mes turime pasirinkti ar vieną, ar kitą variantą arba darome pertrauką.
K.ANTANAVIČIUS. Nieko nedarom. Balsuokit, kaip siūlo bankas. Aš reikalauju balsuoti už savo, o jūs balsuokite už...
PIRMININKAS. Viskas aišku. Ačiū. Taigi, dabar vėl yra balsavimas toks, koks buvo praėjusį kartą. Kas už gerbiamojo kolegos K.Antanavičiaus pasiūlytą variantą... Gerbiamasis J.Sinkevičius dar norėjo?
J.SINKEVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvai jau pasakyti. Gerbiamasis J.Sinkevičius . Prašom.
J.SINKEVIČIUS. Du žodžius. Jeigu rinkos kursas, tai nereikia sakyti, kad privalomas. Rinkos kursas. Aš pasirenku Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, pasirenku šiandien ar po savaitės. Čia bus tam tikras svyravimas. Negalima daryti privalomo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
J.SINKEVIČIUS. Bus privalomas sąrašas šitų visų valiutų, kurias privalės bankai keisti, tačiau bankams nebus varžoma keisti kitas valiutas, kurios nebus sąraše. Jeigu bus tokią paklausa, tai bankai galės turėti tokia valiutą ir keisti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Pažiūrėsim, ar gerbiamasis K.Jaskelevičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Neradau kitos formos. Bet tada galbūt įrašyti tai, ką siūlo gerbiamasis kolega J.Sinkevičius. Parašyti: “Valiutų, privalomai keičiamų į litus”. Tada bus viskas aišku.
PIRMININKAS. Privalomai keičiamų į litus.
K.ANTANAVIČIUS. Bet čia trečiasis svarstymas?
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! Dabar mes pasirenkame alternatyvas, po to žiūrėsim, ar reikės ką tobulinti, ar apsieisim be tobulinimo. Taigi formuluoju siūlymą balsavimui. Kas už kolegos K.Antanavičiaus, kaip pranešėjo, siūlomą 6 straipsnio variantą, tas spaudžia mygtuką “už”, kas už banko remiamą 6 straipsnio variantą, tas spaudžia mygtuką “prieš”, o susilaikę neskaičiuojami. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti. Ačiū. Prašom balsuoti.
Už pirmąjį variantą, už gerbiamojo K.Antanavičius, - 22 balsai, už banko remiamą variantą - 39 balsai.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš manau, kad mes pradedame labai mėgėjiškai priiminėti tokį rimtą įstatymą. Imame iš vienos koncepcijos gabaliuką, iš kitos. Tai mes čia sukursime tokį rimtą įstatymą tikrai labai nerimtai. Frakcijos vardu aš siūlyčiau atidėti.
PIRMININKAS. Šiuo atveju jau nieko nebegalime atidėlioti. Yra prasidėjęs balsavimas pastraipsniui. Dovanokit. Negaliu priimti šito pasiūlymo. Tik mes natūraliai pertrauką galime padaryti.
K.DIRGĖLA. Tada gal darome pertrauką, ir abi pusės susiderina, suredaguoja.
K.ANTANAVIČIUS. Nėra čia ką derinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau tylos ir susitarkime, juo labiau kad gerbiamasis K.Antanavičius sako, kad čia sunku suderinti. Ir trečioji stadija yra tokia, kai mums reikia rinktis, o diskutuoti nėra kada. Arba taip, arba taip. O jeigu mes nė vieno varianto nepasirinksim, geriau tikrai nebus.
Taigi ar reikia dar sykį perbalsuoti? Nereikia. Taigi pasirinktas 6 straipsnis. Dabar, ar mes darome natūralią pertrauką, ar užbaigiam įstatymą? Darom. Taigi pertrauka. Rytinis posėdis baigtas. Kitas posėdis 15 val. Tik dabar, gerbiamasis Antanavičiau, kada jūs galėsite?
K.ANTANAVIČIUS. Po pertraukos, jeigu galima.
PIRMININKAS. Tada po pertraukos 15 val. tęsime Pinigų įstatymą, po to Farmacijos įstatymas. Prašom. Gero apetito, gerbiamieji kolegos. 15 val. tęsime posėdį ir šitą klausimą.