Šešiasdešimt
trečiasis posėdis
1993
m. birželio 24 d.
2sesija63po svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 24 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Pagal mūsų susitarimą dabar turime svarstyti darbotvarkės 7 punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Pranešėjas - ponas R.Markauskas. Kviečiame į tribūną poną R.Markauską. Norinčius dalyvauti diskusijoje prašome užsirašyti.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateiktas 6 projektas. Tačiau aš dar norėčiau grįžti prie 5 mūsų projekto ir pratęsdamas diskusiją dėl l8 straipsnio 3 dalies, kurioje kalbama apie pilietybės atstatymą, norėčiau, kad Seimas dar kartą pratęstų diskusiją šiuo klausimu. Mūsų darbo grupė norėtų išgirsti Seimo narių ir svečių nuomones šiuo klausimu, todėl prašyčiau pratęsti diskusiją, ir tada aš pratęsiu įstatymo pristatymą.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo klausimu norėtų kalbėti Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas ponas B.Nainys. Ar niekas neprieštarautų iš Seimo narių? Tai prašom.
B.NAINYS. Didžiai gerbiamas Pirmininke, didžiai gerbiami nepriklausomos Lietuvos valstybės Seimo nariai! Į šitą tribūną patekau dabar visiškai netikėtai. Tik mažiau kaip prieš valandą sužinojau, kad čia, šitame posėdyje, turėjo būti svarstyti, jeigu gerai supratau, išeivijos pilietybės reikalai, ir patyriau, kad šito klausimo svarstymas kažkodėl buvo paliktas nebaigtas ir net šiandien neįrašytas į darbotvarkę. Paprašiau Seimo Pirmininko, kad leistų man čia kalbėti ir savo klausimą dar kartą pakartoti. Tuo klausimu išeivija jau daug kartų yra kalbėjusi, esu daug kartų kalbėjęs ir aš pats, kaip išrinktas tos išeivijos atstovas.
Šiandieną jau yra birželio 24 d. Esu čia nuo birželio 11 d., taigi jau 13 dienų. Girdžiu, kad Seimas svarsto išeivijos klausimą, bet iki šiol niekas su manimi tuo klausimu nekalbėjo, nesiteiravo, net nepranešė, kada tas klausimas vėl bus svarstomas. Tokia yra padėtis. Ir šiandieną aš suprantu, galbūt klaidingai suprantu, kad išeivijos pilietybės klausimu yra priimta tam tikra nuostata, įrašyta į Konstituciją ar kur kitur. Aš, turėdamas tiktai 50 min. susigaudyt, kas čia dabar gali darytis, nespėjau susirinkti visos informacijos ir tiksliai jums pateikti tas visas datas, paragrafus ar nuostatas, kokios yra. Tačiau aš suprantu, kad iki šiol tam tikrai daliai išeivijos yra tik išimtine teise suteikta Lietuvos pilietybė, ir suteikta tokiu keistu būdu, kad net vienoje šeimoje vieni turi teisę atstatyti Lietuvos pilietybę, kiti neturi teisės jos atstatyti.
Sakykime, mano šeimoje - aš ir mano žmona galime atstatyti Lietuvos pilietybę, aš esu ją atstatęs, aš esu pilietis, aš turiu nepriklausomos Lietuvos valstybės pasą, kadangi mes atitikome tą įstatymą, kuris buvo priimtas, jeigu teisingai suprantu, jeigu teisingai atsiminsiu, nes mes iki 1940 m., iki Lietuvos okupacijos, buvome Lietuvos piliečiai, po to pabėgome ir iki Kovo 11 d. gyvename užsienyje. Mano viena dukra, gimusi Vokietijoje, pagal tą įstatymą irgi gali atstatyti Lietuvos pilietybę dėl to, kad ji gimdama neįgijo to krašto Lietuvos pilietybės. Kita dukra negali atstatyti Lietuvos pilietybės, nes ji yra gimusi Amerikoje ir gimdama yra įgijusi Lietuvos pilietybę. Tai aš suprantu šitaip iki šiol veikiantį įstatymą. Tas įstatymas ne tik mūsų nepatenkina, bet dar net ir savotiškai paveikia tam tikra kryptimi.
Mes, pokario išeiviai, visą laiką dirbom dėl Lietuvos nepriklausomybės, mes kūrėme savo organizacijas, įsteigėme Pasaulio lietuvių bendruomenę, kurios uždavinys buvo padėti Lietuvai atstatyti nepriklausomą Lietuvos valstybę, išlaikyti išeivijoje lietuvybę ir perduoti jaunesniosioms kartoms, kad jie būtų lietuviai ir kovotų dėl Lietuvos laisvės, nepaisant to, kiek metų ta kova užsitęstų. Mes kovojome dėl Lietuvos nepriklausomybės išeivijoje. Lietuvoje vyko partizaninis karas ir kita kova. Tačiau Lietuvoje buvo ir kitokių žmonių, kurie dirbo kartu su okupantu ir kovojo prieš Lietuvos nepriklausomybę. Ir mus, išeivius, ne tik pravardžiavo, visaip vadino, bet neigė, niekino, dar net Vokietijoj, Europoj gaudė, kad susigrąžintų į Sovietų Sąjungą ir ten net ir nukankintų arba išvežtų, patalpintų į kalėjimus arba ką nors kita padarytų. Ir jie teigė, kad tai yra Sovietų Sąjungos piliečiai. Kartu su Sovietų Sąjunga buvo ir Lietuvoje einančių kartu ir dirbančių kartu. Lietuva atgavo nepriklausomybę. Neaiškinsiu čia, koks buvo įnašas Lietuvos kovotojų, koks įnašas išeivijos kovotojų dėl Lietuvos nepriklausomybės. Ir atsirado tokia padėtis, kad išeivis ir išeivio vaikas arba jo anūkas, dirbęs dėl Lietuvos nepriklausomybės, išaugęs lietuviu ir patriotu, ir dabar dar tebedirbantis dėl Lietuvos, nėra Lietuvos pilietis, kadangi jis gyvena kažkur toliau, už Lietuvos ribų, o tas, kuris dirbo čia, Lietuvoje, ir kovojo prieš Lietuvos nepriklausomybę kartu su okupantu ir okupantui padėjo - jis yra Lietuvos pilietis ir jis turi visas teises ir į turtą, ir į visa kita. O mūsų išeiviai šitokių teisių neturi.
Toliau. Yra lietuvių, kurie nėra Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai arba anksčiau išvyti, ir jų vaikai ir vaikaičiai kartu su mumis, Antrojo pasaulinio karo pabėgėliais, dirbo, kovojo, triūsė dėl Lietuvos nepriklausomybės, auklėjo, augino lietuviškas šeimas, kūrė organizacijas. Ir šiandieną, kai Lietuva gavo nepriklausomybę, jie už jos ribų neturi jokių teisių. Šitas klausimas, kurį aš keliu, nėra naujas. Mes, išeivija, jį keliame nuo pat nepriklausomybės paskelbimo dienos. Praėjusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės seime, į kurį buvo suvažiavę atstovai iš visų 19 kraštų, buvo priimta rezoliucija, prašanti Aukščiausiosios Tarybos arba atitinkamų įstaigų pripažinti jiems teisę į Lietuvos pilietybę, nes jie laikė, kad jie yra Lietuvos piliečiai. Mūsų jaunimas, gimęs už Lietuvos ribų, mūsų jaunesnioji... (Ką? Atsiprašau, jūs man sakote? Atsiprašau.) Jie visi praėjusiame savo kongrese Pietų Amerikoje priėmė nutarimą kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą, dabar į Seimą, dėl Lietuvos pilietybės teisės. Daugelį kartų aš pats asmeniškai esu kalbėjęs su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, su ministrais, su dabartiniu Lietuvos Prezidentu, su visais kitais pareigūnais ir sakęs išeivijos vardu, ko mes iš viso norime, ko mes tikimės.
Šiandieną aš stoviu prieš Seimą ir suprantu, kad visą tą reikalą Seimas paneigia. Net neįrašo į darbotvarkę ir to klausimo šiandieną nesvarsto. Tas klausimas yra mums gyvybiškas, nes jeigu mes nesame Lietuvos piliečiai ir mūsų vaikai, vaikaičiai, ir visi kiti lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, tada mes jaučiame, kad Lietuva mus atskyrė nuo savęs ir Lietuvai mes nesame reikalingi. Ir ta mūsų kova, ir tas mūsų darbas dėl Lietuvos nepriklausomybės, pasirodo, tam tikra prasme bereikšmis. Mūsų jaunimas - jau antroji ir trečioji karta - dėl to labai smarkiai pergyvena. Ir net šiandieną, kada svarstomi klausimai, aktualūs jiems, su jais net nepasitariama, net neklausiama, kažkas vyksta kitur ir tik pranešama, kad štai tokie nutarimai yra priimti.
Aš nenoriu užtęsti jūsų laiko, tik noriu pasakyti vieną dalyką, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės yra suformuota tokia pažiūra į Lietuvos valstybės pilietybę, pilietį: Lietuvos valstybės pilietis yra kiekvienas žmogus, gyvenantis Lietuvos valstybės teritorijoje (ar jis būtų lietuvis, ar būtų lenkas, ar rusas, ar žydas - jis čia gyvena, jis yra Lietuvos pilietis), ir kiekvienas lietuvis, gyvenantis už Lietuvos ribų, nepaisant to, kada ir kodėl jis iš Lietuvos išvykęs, ar jis ten gimęs, ar jis turi savo gyvenamojo krašto pilietybę, ar neturi. Lietuva jam pripažįsta Lietuvos pilietybę, jeigu jis to nori. Ir jo reikalas būtų ten susitvarkyti savo reikalus su gyvenamuoju kraštu. Kaip gyvenamasis kraštas pažiūrės į Lietuvos pilietybės priėmimą. O Lietuva, Seimas, atstovybė šito klausimo neturėtų net nagrinėti arba sukti sau galvą, tiktai suteikti teisę kiekvienam lietuviui atkurti savo pilietybę, jeigu jis to nori. Kaip suprantu, dabar tas dalykas yra delsiamas, kažkodėl atidedama, diskutuojama, kažkas svarsto ir viskas vyksta už mūsų nugarų. Niekas su manim nekalbėjo, niekas manęs neklausė, ko išeivija nori, ko jūs norite ir ką jūs čia darote, ir t.t. Niekas. Ir aš, atsiprašau, noriu būti džentelmenas ir pasakyti, kad aš esu labai labai dėl to nustebęs. Aš nesu čia atsiradęs be reikalo. Aš esu Pasaulio lietuvių bendruomenės seimo išrinktas Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininku, aš esu išeivijai atstovaujantis asmuo ir kalbu kaip toks su jumis.
Aš nežinau šitų visų procedūrų, aš nesu susipažinęs, nes niekas man nieko nesakė, tačiau išeivijos vardu, Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu, 28 kraštų bendruomenių vardu šiandien aš kalbu ir prašau jus, Lietuvos Seimą, grąžinti tą mūsų išeivijos pilietybės klausimą į Seimo darbotvarkę, grąžinti jį dabar, svarstyti ir spręsti tą klausimą. O jeigu jums reikia kokios nors išeivijos nuomonės, aš esu čia ir aš galiu su jumis svarstyti ir posėdžiauti. Jeigu reikės, aš pasiklausiu išeivijos nuomonės iš kitur, bet labai rimtai ir labai nuoširdžiai aš šito dalyko jūsų prašau.
Man sako - bus atidėta, bus svarstoma kitame posėdyje, gal ten formuluotė bus pakeista ar kas nors. Mums tai yra gyvybiškas reikalas, aš nežinau, kiek mes naudingi Lietuvai buvome, bet kiek nors naudingi buvom.
Galiu dar pasakyti, kad mes išsaugojom nepriklausomos Lietuvos valstybės atstovybes. Ir Vašingtone man teko, ir sėdi kartu mano vicepirmininkas Rimas Česonis. 12 metų mes dirbome, ir kai Amerika pasikėsino panaikinti Lietuvos atstovybę Vašingtone, po 12 metų mes ją atkūrėme. Australija buvo pripažinusi sovietams Pabaltijį. Mes vykom, dirbom, kovojom su Australijos valdžia. Aš tada buvau Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas, vykau į Australiją, kartu su Australijos lietuvių bendruomene, Estijos bendruomene, Latvijos bendruomene dirbom ir mums pasisekė priversti Australijos vyriausybę atstatyti. Yra ir daugiau mūsų įnašų. Mus buvo išbraukę iš valstybės departamento Amerikoje žemėlapių teigdami, kad Amerika Pabaltijo nepripažįsta Sovietų Sąjungai. Mes vėl grąžinome į žemėlapius, kur žymėdavo Sovietų Sąjunga Lietuvą, Latviją, Estiją punktyru, kad Amerika nepripažįsta.
Toliau. Laisvėjant mes ir materialiai, ir moraliai padėjom. Nežinau ir nesveriu įnašo, koks tas įnašas buvo, bet mes esame lietuviai, dirbome dėl Lietuvos nepriklausomybės, tokie pat lietuviai kaip ir jūs, čia sėdintys, nė kiek ne blogesni, ir mes norime turėti ir tautoje, ir valstybėje tokias pat teises, kaip ir jūs, išrinkti atstovai, turite. Tai yra mūsų išeivijos šiandien jums pateiktas noras.
Atsiprašau, nesupraskite klaidingai, čia nėra ultimatumas, čia nėra reikalavimas, čia nėra kas nors tokio, tiktai yra mūsų noras, nes mes jaučiame, kad tas mūsų noras yra teisingas, mes nieko kito nenorime. Mes nesikėsiname nei į turtą, nei į kitus dalykus, tiktai norime turėti tas pačias teises , kurios iš tikrųjų mums priklauso.
Ačiū, gerbiamieji Seimo atstovai, už dėmesį, ačiū, Pirmininke, kad leidote man čia prabilti. Jeigu jūs turėsite daugiau kokių nors klausimų, aš mielai į juos atsakysiu. Dėkui už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojam. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Dėkui už suteiktą žodį. Man, be abejo, sunku kalbėti po Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pono B.Nainio kalbos ir ypač kad mes šiandien kalbame apie pateiktą įstatymo 6 projektą ir man nesuteikta galimybė nukrypti nuo darbotvarkės, ir aš turiu kalbėti apie šį projektą, kuris guli prieš mane ant stalo ir kuriame nekalbama apie išeivijos teisę į pilietybę. Todėl aš ir kalbėsiu tiktai apie tą projektą, kuris guli prieš mane.
Aš noriu pasakyti vieną paprastą dalyką, kad man iki šiol taip ir lieka neaiški ta situacija, apie kurią aš kalbėjau jau praeitą kartą. Ta situacija yra labai, mano manymu, delikati. Kaip jūs žinote, Prezidentas nuo pat išrinkimo dienos leidžia dekretus, kuriais suteikia pilietybę arba priima pilietybės atsisakymą. Pagal mūsų Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktą Prezidentas turi įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Štai tiktai šiandien, t.y. birželio 24 d., mes pradedame svarstyti įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo” pataisų projektą, kuriame ir yra suteikiama teisė Prezidentui atlikti šią konstitucinę pareigą. Aš nenoriu kelti ypatingų problemų, bet man vis dėlto būtų labai įdomu išgirsti Seimo Valstybės ir teisės komiteto nuomonę dėl tokios susiklosčiusios situacijos, ar tai, ką Prezidentas darė, mes visada laikysime, kad tai buvo teisėta ir teisinga ir kad pataisius įstatymą visi iki šiol atlikti darbai irgi bus laikomi teisėtais, ar vis dėlto yra tam tikrų problemų ir keblumų šitoje situacijoje ir mes turėtume ieškoti kažkokios išeities. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Komiteto vardu kalbės gerbiamasis Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Tikrai buvo malonu išklausyti tokį aiškų ir stiprų pono B.Nainio pasisakymą. Aš jam visiškai pritariu. Yra labai didelė ir tam tikra prasme skaudi išeivijos tragedija, kuomet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tuoj pat po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atėmė visiems išeiviams, nežiūrint kur jie būtų - ar buvo pabėgę į Vakarus, ar į Rytus, Lietuvos pilietybę. Pilietybę, kurią visi išeiviai išsaugojo daugiau kaip 50 metų. Nėra nė vieno išeivijos lietuvio, kuris nelaikė savęs Lietuvos piliečiu, nors galbūt dėl tam tikrų socialinių ir politinių sąlygų jam reikėjo ir priimti to krašto pilietybę, kuriame jis tuo metu gyveno.
Daugelis priėmė tą pilietybę todėl, kad būdami to krašto piliečiais galėjo daug stipriau ir aiškiau pasisakyti už Lietuvos laisvės kovą, kurią apibūdino ponas B.Nainys. Mes visi, būdami tų kraštų piliečiais, labai drąsiai galėjome kalbėti ir ginti Lietuvos interesus ir labai daug esame tuo metu padarę, ypač kuomet Sovietų Sąjunga 50 metų bandė mus laikyti Sovietų Rusijos piliečiais. Jeigu įteikdavo memorandumus Amerikai, Kanadai, Australijai, kad atimtų iš mūsų tų kraštų pilietybę, kad mus vadintų Sovietų Sąjungos piliečiais ir grąžintų į Sovietų Sąjungą, mes prieš tai kovojome, todėl yra labai skaudu, kuomet patys lietuviai iš mūsų pilietybę atima. Aš nežinau, kiek šioje salėje yra tų, kurie dar turi senus lietuviškus pasus, bet dauguma išeivių juos turi. Mes tais pasais didžiavomės ir labai didžiavomės, kuomet galėjome tuos pasus pakeisti į naujus Lietuvos Respublikos piliečio pasus, nors daugelis skelbia kitokias teorijas.
Man yra ypač skaudu, nes po sugrįžimo į Lietuvą aš esu išgyvenęs labai didelę tragediją, kuomet buvo daromi neteisingi priekaištai, kad aš esu ne Lietuvos pilietis. Greitai turbūt paskelbs, kad aš net nesu lietuvis. Todėl ypač svarbu, kad Lietuva pagaliau susiprastų ir įvertintų visus savo išblaškytus vaikus, ir kad visi vaikai galėtų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie jos atkūrimo ir darbo.
Geriausias pavyzdys yra Izraelis. Prieš porą dienų čia dalyvavo Izraelio delegacija, su kuria mes nemažai kalbėjome. Izraeliečiai pasididžiuodami mums pasakė, kad 1948 metais, kuomet Izraelis paskelbė nepriklausomybės kovą, tame krašte gyveno tiktai 600 tūkst. Izraelio piliečių. Šiandien yra 4 mln. 200 tūkst. Kodėl toks padidėjimas? O todėl, kad jie visiems pasaulio žydams automatiškai suteikė žydų pilietybę, nesvarbu kokio krašto piliečiai jie bebūtų. Todėl yra labai labai nelogiška ir neteisiška, kuomet Lietuvos valstybė rūpinasi kito krašto įstatymais. Lietuvai svarbu, kad lietuvis būtų Lietuvos pilietis, o to lietuvio atsakomybė yra susitvarkyti su kraštu, kurio pilietybę jis turi. Kodėl tas įstatymas netaikomas Estijoje, kodėl tas įstatymas netaikomas Latvijoje, kodėl tas įstatymas netaikomas Lenkijoje ir kituose kraštuose, kodėl lietuviai nori tuo įstatymu būtinai įtikinti, kad lietuvis negali būti lietuviu, jeigu jis kurį laiką yra kito krašto pilietis?
Aš norėčiau konkrečiai pasiūlyti. Dabartiniame Pilietybės įstatymo 1 punkte, kuriame sakoma: “Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu neįsigijo kitos valstybės pilietybės”, išbraukti tuos žodžius ir palikti tiktai “jų vaikai ir vaikaičiai”. Bus išspręsta didelė problema. Kitas dalykas, čia ponas A.Kubilius paminėjo, kad Prezidentas neturi teisės suteikti Lietuvos pilietybę už nuopelnus. Bet Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra dešimtims išeivijos lietuvių suteikęs pilietybę už įvairius nuopelnus ir niekas to klausimo nekvestionavo. Lietuvos pilietybės įstatymo 16 straipsnis kaip tik pabrėžia, kad užsienio valstybių piliečiams, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų. Tai jau yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. Čia yra tiktai net pono R.Markausko papildomas pasiūlymas, kuris nieko naujo neduoda.
Todėl aš apeliuoju į visus šio Seimo narius - užmirškime tokius mažus asmeniškumus, užmirškime, kas gali mus skirti, bet pradėkime galvoti, kaip surasti bendrą kelią su visame pasaulyje išblaškytais lietuviais, ir kad visi kartu, vienas kitam padavę ranką, galėtume dirbti dėl geresnės Lietuvos ateities. O pirmasis žingsnis tam yra tai, kad mes visi būtume traktuojami kaip lygūs Lietuvos piliečiai, ir tą, aš manau, šis Seimas padarys. Ačiū.
PIRMININKAS. Socialdemokratų frakcijos vardu kalbės Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Mes visi atidžiai išklausėme mūsų lietuvių išeivijos atstovą gerbiamajį B.Nainį ir tikrai niekas Lietuvoje, manau, nekelia abejonių dėl Lietuvių bendruomenės išeivijoje indėlio į Lietuvos išlaisvinimą. Tačiau gerbiamasis B.Nainys savo kalboje, be kita ko, pasakė, kad jie norėtų turėti tokias pat teise, kaip ir mes, čia sėdintys, kitaip sakant, mes visi, esantys Lietuvoje. Iš tikrųjų mes turime tiktai vieną pilietybę - Lietuvos pilietybę ir jokios kitos. Ir mūsų įstatymas, Pilietybės įstatymas taip pat kalba, kad visiems išeiviams, kurie yra pasitraukę iš Lietuvos ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d., gyvenantys kitose valstybėse, ir jų vaikai, kurie su gimimu kitoje valstybėje neįgijo šios valstybės pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybę susigrąžina raštu pareiškę Respublikos vidaus reikalų ministerijai ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms įstaigoms užsienyje, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Taigi faktiškai nė vienam tautiečiui, emigravusiam iš Lietuvos ir nepriėmusiam kitos valstybės pilietybės, jokių teisinių kliūčių atgauti šitą pilietybę nėra. Būtų malonu, kad iš tikrųjų sąmoningai ar nesąmoningai nebūtų klaidinama mūsų išeivija. Yra daug išeivių, kurie nepriėmė nei JAV, nei Anglijos, nei Australijos pilietybės, jie liko Lietuvos piliečiais ten gyvendami. Žinoma, čia nėra priekaištas tiems, kurie tą pilietybę priėmė. Galbūt vertė juos priimti, bet niekas nedraudžia dabar atsisakyti tos pilietybės, priimti Lietuvos pilietybę, grįžti į Lietuvą gyventi ir prisidėti prie Lietuvos valstybės klestėjimo.
Mes nepasisakome prieš tai, kad būtų taikomi kokie nors apribojimai mūsų išeivijai. Mes pasisakome prieš dvigubą pilietybę. Iš maždaug 180 pasaulio valstybių tik apie 20 valstybių, tarp jų ir Izraelis, taiko dvigubą pilietybę. Netgi Lenkija savo išeivijai netaiko dvigubos pilietybės. Vokietija sudaro tam tikras sutartis su kita valstybe, ir mes tokiu pat pavyzdžiu galėtume sudaryti sutartį su JAV, kad čia gyvenantys įgytų JAV pilietybę, o ten gyvenantys lietuviai įgytų Lietuvos pilietybę. Manau, šitas įstatymas dar nėra tobulas, jį reikia tobulinti, bet nereikia klaidinti visuomenės: ir čia gyvenančios visuomenės, ir išeivijos visuomenės. Manau, reikia bendrom pastangom ieškoti visoms šalims priimtino kompromiso, kuris atitiktų mūsų valstybės ir daugumos Lietuvos piliečių interesus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas Demokratų frakcijos vardu.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos Seimo nariai, mieli svečiai išeivijos atstovai! Mano nuomone, yra per daug subjektyvumo ir per daug emocijų vertinant ir analizuojant šitą dabartinę su pilietybe susijusią situaciją. Visa esmė ta, kad mūsų valstybei leidus suteikti tokį statusą, panašų į dvigubą pilietybę, žmonėms, kurie neatsisakė kitos valstybės pilietybės ir kurie gyvena kitose valstybėse, tada mes jokiai kitai kaimyninei valstybei negalime uždrausti taip pat vienašališkai suteikti dvigubą pilietybę kitų tautybių, nelabai tolerantiškų mūsų valstybei ir mūsų siekiams, žmonėms, kas leistų ypač kai kuriems Rusijos veikėjams pradėti ginti šitų piliečių teises mūsų žemėje, mūsų Tėvynėje.
Čia yra visa esmė, dėl ko mes konkrečiai nenorime visiškai liberalizuoti šitos problemos sprendimo. Ir labai skaudu, kad mūsų išeivija negauna visapusiškai tikslios, išsamios informacijos apie tai, kaip galima gauti Lietuvos Respublikos pilietybę tikrai apsieinant be dvigubos pilietybės statuso įvedimo, čia yra esmė. Ir kada Seime birželio 8 d. buvo svarstytas šitas klausimas ir balsavimu nepritarta tam variantui, kuris buvo pateiktas, lygiai tą pačią dieną Rusijos Aukščiausioji Taryba taip pat svarstė Pilietybės įstatymą. Ir abeji šitos Tarybos rūmai aiškiai pasisakė už tai, kad reikia suteikti dvigubą pilietybę visiems rusams, gyvenantiems NVS teritorijoje, taip pat ir Baltijos valstybėse. Štai kur yra pagrindinis pavojus, ir labai gaila, kad kai kas, net ir iš esančių čia, Seime, neįvertina šito pavojaus. Ir būtent tas svarstymas parodė, kad su Rusija pasirašyta sutartis, kuri dešimčiai metų neva uždarytų duris dvigubai pilietybei, viskas anai pusei, kaip sakoma, gali būti labai lengvai pakeičiama.
Aš labai norėčiau, kad išeivijos atstovai, žmonės visame pasaulyje, mūsų tautiečiai šitą taip pat suprastų. Baigiant vienas sakinys, dėl ko Latvija ir Estija pasuko kitu keliu. Čia problema yra gerokai aiškesnė. Jie, taip lengvai laikydamiesi tarptautinės teisės, nesuteikė nei Latvijos, nei Estijos pilietybės kolonistams ir kolonizatoriams, atvykusiems į jų kraštus po 1940 m. birželio 15 d. Štai čia jų rankos yra laisvesnės, o mūsų šiek tiek surištos. Ir aš labai norėčiau, kad visi šitą dalyką pakankamai puikiai suprastų. O jau buvo paminėta apie tai, kad jokių didesnių kliūčių pasaulio lietuviams gauti Lietuvos Respublikos pilietybę nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir LDDP frakcijos vardu pasisako gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Man iš viso keista, kad tas klausimas iki šiol taip karštai diskutuojamas. Nesuprantama ir kolegos V.Petrausko kalba, kad bijodami rusų mes turime atsisakyti savo tautiečių. Gerbiamieji, juk nekalbama apie pilietybės klausimą kitataučiams, bet kalbama apie pilietybę lietuviams, kurie buvo priversti pasitraukti, kurie faktiškai buvo išvyti iš savo Tėvynės. Tai žmonės, kurie liko lietuviais, žmonės, kurie visą laiką dirbo Lietuvos naudai ir dabar tebedirba, ir staiga mes, pagal seną tradiciją bijodami, kad kas nors neatsitiktų, atsisakome savo tautiečių. Turėtų būti gėda kalbėti apie tokius dalykus. Juk tas sukurtas įstatymas buvo priešrinkiminis, kad nė vienas JAV pilietis negalėtų balotiruotis į Prezidentus arba į kitą postą. Juk tai vieno žmogaus iniciatyva padarytas nusikaltimas. Ir dabar mes jo negalime pataisyti. Man atrodo, kad visi lietuviai, visi tautiečiai mums yra tiek pat reikalingi, kur jie begyventų - ar Amerikoje, ar Australijoje, ir atsisakyti savo tautiečių tik dėl to, kad kas nors neatsitiktų, tai nereikia, gerbiamieji dešinieji, kalbėti apie savo didelį patriotizmą. Juk tai antipatriotinis žingsnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu baigiamajam žodžiui į tribūną pranešėją.
R.MARKAUSKAS. Aš dėkoju Seimo nariams už pareikštas pastabas. Šitas pastabas mes darbo grupėje apsvarstysime ir antrajam svarstymui pateiksime naujai suredaguotą Pilietybės įstatymo pakeitimą ir papildymą. Norėčiau, kad gerbiamieji Seimo nariai atidžiau perskaitytų 31 straipsnį, kuris yra naujai pateikiamas, ir, tikiuosi, kad antrajam svarstymui jie pateiks savo nuomonę apie šį straipsnį, kadangi yra kai kurie pasiūlymai pakeisti šį straipsnį.
Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 16 straipsnio naująją redakciją. Aš pateikiau ją asmeniškai. Naujojoje 16 straipsnio redakcijoje siūloma ne už ypatingus nuopelnus, o išimties tvarka, kadangi šis žodis, aš manyčiau, labiau tinka, nes gali būti kažkokios situacijos, kur mes negalime įvardyti kažkokių ypatingų nuopelnų, bet šis žmogus tikrai kažkuo gali būti nusipelnęs Lietuvai, ir tokių atvejų gali būti nemažai. Manyčiau, kad pagal šitą straipsnį Prezidentas turėtų galimybę suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę galbūt netgi gelbėdamas to žmogaus gyvybę. Aš dabar nenorėčiau to iliustruoti pavyzdžiu, bet gerbiamieji Seimo nariai galėtų apie tai ir patys pagalvoti. Tai tiek turbūt.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote?
R.MARKAUSKAS. Siūlau pritarti po pirmojo svarstymo ir tęsti įstatymo pakeitimų ir papildymų tolesnį svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū.
R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Dagy.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau priminti posėdžio pirmininkui ir visiems Seimo nariams, kad šitam projektui, kuris pateiktas, nepritarta po pirmojo svarstymo iš esmės ir palikta pateikti naują redakciją. O dabar mes jį nagrinėjam, ypač dėl 18 straipsnio pakeitimo. Jis pateiktas ta pačia redakcija. Tai ar mus, Seimą, laiko ne visai gudriais, ar mėginama tokia procedūra vėl iš naujo primesti tą svarstymą? Naujos redakcijos aš, deja, nematau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs dezinformuojate Seimą. Projektas buvo atidėtas tobulinti, o ne jam nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, yra pranešėjo pasiūlymas pritarti šiam projektui po pirmojo svarstymo. Prašome registruotis, kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Prašome registruotis.
2 - už, 2 - prieš. Prašom. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Aš kreipiuosi į Seimą, kad šitas svarstymas būtų pradėtas tuoj pat ir skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamosios kolegės, gerbiamieji kolegos! Tokių klausimų spręsti vadovaujantis emocijomis negalima. Reikėtų griežtai laikytis Seimo Statuto reikalavimų, kad šiuo klausimu būtų atitinkamų komitetų išvados. Reikia ramiai pagalvoti, kokias tai gali sukelti pasekmes. Čia reikalingos ne vieno, bet kelių komitetų išvados, tam, kad galėtume toliau tęsti šito klausimo svarstymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepritarti?
A.BASKAS. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Kadangi pateiktame 6 projekte nėra 18 straipsnio, kuris sukėlė labai daug diskusijų ir faktiškai būtų mums įtvirtinęs dvigubą pilietybę, o tai būtų susiję su pareigomis prieš dvi Tėvynes, prieš dvi kariuomenes, įpareigotų mokėti dvejus mokesčius ir t.t., ir t.t., tai faktiškai galima pritarti šiam 6 projektui.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai pritarė. Dabar galėtų tiktai vienas Seimo narys nepritarti. Gerbiamasis V.Andriukaitis. Gerbiamasis P.Papovas. Gerbiamasis M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš atsiimu savo pastabą, kurią anksčiau pasakiau. Ačiū.
PIRMININKAS. 2 pasisakė už, 1 - prieš. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pirmojo svarstymo? Balsavimas pradėtas.
Už - 63, prieš - 5, susilaikė 6. Projektui pritarta po pirmojo svarstymo.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie 6 darbotvarkės klausimo.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom.
TAS PATS SEIMO NARYS. Aš norėčiau jums priminti, kad Seimo narys K.Bobelis siūlė skubesnę tvarką.
PIRMININKAS. Skubesnę svarstymo tvarką pagal laikinąjį Statutą galima siūlyti tik frakcijos arba komiteto vardu.
2sesija63po svarstyti klausimai
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie 6 darbotvarkės klausimo. Respublikos Prezidento dekretas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti”.
Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius kviečiamas į tribūną.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, matyt, būtų korektiškiau, jeigu šį dekretą pristatytų Prezidento patarėjai. Tačiau šiuo atveju ta pareiga teko man. Aš jo nekomentuosiu ir neskaitysiu, tiktai priminsiu pagrindines nuostatas. Jeigu atsimenate, Seime balsuojant įstatymą “Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” buvo priimtas sprendimas dėl dividendų apmokestinimo 10% tarifu. Prezidentas nesutinka su šia nuostata ir siūlo jos atsisakyti.
Noriu pasakyti, kad tokia Biudžeto ir finansų komiteto pozicija buvo nuo pat pradžių. Mes siūlėme, kad dividendai nebūtų apmokestinami, nes šiuo atveju mes susiduriame su dvigubo apmokestinimo faktu. Taip pat yra tam tikras investicijų slopinimo momentas. Mes kreipėmės į Prezidentą ir siūlėme, kad jis nepritartų tam įstatymo punktui.
Antrasis Prezidento pasiūlymas kalba apie priimto Seime įstatymo 1 priedo 4 ir 5 punktus. Esmė yra ta, kad siūloma apmokestinamų pajamų dalį, kuriai taikomas 28% tarifas, padidinti iki 5 MGL. Žodžiu, taikyti 4 tarifus. Pirmasis tarifas - tai apmokestinamų pajamų daliai iki 0,7 MGL taikomas 10% tarifas, nuo 0,7 iki 1,2 MGL - 18% tarifas, nuo 1,2 iki 2 MGL taikomas 24% tarifas. Ir Prezidento pasiūlymas, kad iki 5 MGL būtų taikomas 28% tarifas. Daugiau kaip 5 MGL tarifas būtų 33%.
Šį klausimą svarstė Vyriausybė. Vyriausybės nuomone, toks Prezidento pasiūlymas šiuo metu nevisiškai priimtinas. Nepriimtinas dėl to, kad tam tikra prasme tai susiję su biudžeto įplaukomis. O turint galvoje, kad šiandien svarstom dalykus, susijusius su nuvertėjusių santaupų kompensavimu, kur šaltinis taip pat turės būti biudžetas, taip pat turint galvoje, kad, matyt, bus reikmių ir teisėsaugos sistemoje, Vyriausybės pozicija buvo ta, kad 28% tarifą taikytume iki 4 MGL. Priimtame Seimo įstatyme buvo siūlyta iki 3,8 MGL. Vyriausybė siūlo truputį padidinti, tačiau Prezidento variantas yra nepriimamas.
Tokia yra esmė.
PIRMININKAS(Č.JURŠĖNAS). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, mes turime išsiaiškinti kai kuriuos principinius procedūrinius klausimus. Primenu, kad nepaisant to, jog mes priėmėme jau net 3 Statuto dalis, kol kas yra neapibrėžta procedūra, ką mes darom, kai Prezidentas grąžina mūsų priimtą įstatymą atgal į Seimą svarstyti. Vadinasi, mums belieka tiesiogiai vadovautis 71, tiksliau, 72 Konstitucijos straipsniu.
Perskaitau. 72 straipsnis. “Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai (tada paprasta dauguma) arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių.” Taigi mes esame frakcijų atstovų pasitarimuose porą kartų aiškinęsi ir sutarėme maždaug dėl tokios procedūros. Aš ją noriu dabar pakartoti, kad galutinai nuspręstume, kaip darome. Esam maždaug taip susitarę. Dabar turime iš principo sutarti, ar balsuojam po balsavimo motyvų išsakymo, kad būtų atitinkama dauguma, t.y. mažiausiai 71 balsas, ir tuo pačiu priimam mūsų pačių priimtą įstatymą dar kartą ir Prezidento veto atmetam. Ar iš tikro, kaip Konstitucijos 72 straipsnio pirmojoje dalyje parašyta, pradedame svarstyti iš naujo ir yra siūloma antroji svarstymo stadija. Tai dabar aš siūlau pasitarti dėl šito dalyko ir tada spręsti. Aš manau, kad čia, kompiuteryje, įsirašė tie, kurie nori kalbėti iš esmės. Tai aš prašyčiau kolegų, kurie nori pasisakyti dėl klausimo sprendimo taip arba kitaip, pasisakyti prie salėje stovinčių mikrofonų. Ar balsuojame iš karto, ar pradedame antrojo svarstymo stadiją? Dėl balsavimo motyvų. Prašome pasisakyti, kas už vieną, o kas už kitą variantą. Po du. Vienas variantas yra, kad balsuotume iš karto ir bandytume surinkti 71 Seimo narių daugumą, arba ne iš karto, o pradėti antrąjį svarstymą, kuriam įžangą, sakykim, padarė gerbiamasis K.Jaskelevičius. Tada dirbtume toliau. Prašome. Gerbiamoji E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pradėti antrąjį svarstymą todėl, kad dividendo apmokestinimas tikrai yra dvigubas apmokestinimas. Mes ir aną kartą jam nepritarėm. Todėl siūlyčiau Prezidento pateiktą variantą pateikti antrajam svarstymui.
PIRMININKAS. Aišku. Prašom kitų... Gerbiamasis V.Zimnickas. Prašome.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat pritariu poniai E.Kunevičienei ir siūlau pradėti šį klausimą nuo antrojo svarstymo, nes, aš manau, atsiras dar ir viena ar kita alternatyva, naujų papildymų ir t.t. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš taip pat pritariu antrajam svarstymui ir motyvas būtų toks: kadangi iš dalies sutiktume padidinti MGL ir padidintume tiems, kuriems taikomas 28% tarifas. O tie, kurie daugiau gauna... Tai aš siūlau tą skirtumą nukelti ir pakelti aukščiau, sakykim, ne 0,7, o arba nuo 1, arba paskaičiuotume kitaip, kad tas MGL padidėjimas tektų ne didesniam uždarbiui, o būtent mažiausiai apmokestinamiems žmonėms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sakalas. Prašome.
A.SAKALAS. Aš vis dėlto siūlyčiau laikytis tos procedūros, kurią išdėstė Pirmininkas, kad pirmiausia mes turime atmesti arba neatmesti Prezidento veto, o po to, jeigu nebus atmestas Prezidento veto, pradėti antrąjį svarstymą. Todėl dabar siūlyčiau pasisakyti dėl balsavimo motyvų, o po to kalbėti, balsuoti ir spręsti klausimą iš esmės. Aš, kalbėdamas dėl motyvų, norėčiau pasakyti, kad dividendų apmokestinimas būtų numatytas nuo šių metų antrosios pusės. Antra. Visame pasaulyje dividendai yra apmokestinami, o mes norėtume čia, Lietuvoje, padaryti išimtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys pasisakė už antrąjį variantą. Vienas gerbiamasis A.Sakalas - už pirmąjį variantą. Ar yra dar pritariančių A.Sakalui? V.Andriukaitis. Tai viskas aišku. Tada prašome pasiruošti balsuoti alternatyviai. Mes pirmiausia turime išspręsti klausimą, ar renkamės vieną variantą, ar kitą variantą. Gerbiamieji kolegos, šitos pavardės yra užrašytos, todėl prašau registruotis ir balsuosime elektronika. Prašome registruotis. Salėje yra 79 Seimo nariai. Balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad būtų pradėta nuo antrojo svarstymo procedūros (tai mes siūlome abu su K.Jaskelevičiumi, o tai formaliai pirmoji pasiūlė gerbiamoji E.Kunevičienė), tas spaudžia mygtuką “už”. Kas už tą variantą, kurį siūlo Seimo nariai A.Sakalas ir V.Andriukaitis, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašome balsuoti. Prašau? Čia alternatyviai. Kai kurie pasisakė prieš. Taigi už antrąjį svarstymą - mygtukas “už”, už balsavimą iš karto - mygtukas “prieš”. Prašome balsuoti. Už - 61 ir K.Jaskelevičius - 62. Už antrąjį - 8 ir vis dėlto 4 susilaikė. Taigi dirbsime pagal pirmąjį variantą, pradėdami nuo antrojo svarstymo. Dabar, gerbiamieji kolegos, yra užsirašę kalbėti štai šie Seimo nariai: V.Zimnickas, A.Endriukaitis, V.Andriukaitis, R.Bloškys ir J.Listavičius. Ar gerbiamieji Seimo nariai sutiktų, kad pirmiau kalbėtų ministras E.Vilkelis? Ar vėliau, kaip? Prašome, gerbiamasis Vilkeli.
E.VILKELIS. Gerbiamasis K.Jaskelevičius minėjo, kad Vyriausybėje šitas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas buvo svarstytas. Buvo priimtos tos normos, kuriomis reikalaujama, kad nebūtų apmokestinami dividendai. Tačiau kiek tai susiję su Prezidento pasiūlymu dėl intervalo nustatymo nuo galiojančių 3,8 iki 5, šitam nepritaria ir siūlo vietoj 3,8 nustatyti normatyvą 4. Aš turėčiau dar informuoti Seimą apie tai, kad artimiausiu metu Vyriausybėje iš esmės bus svarstomas klausimas dėl minimalių algų, minimalaus gyvenimo lygio normatyvų padidinimo. Todėl nereikėtų per mokesčių įstatymus kažkaip reguliuoti mažai gaunančių žmonių pajamas. Šitas reguliavimas turėtų būti per darbo apmokėjimo sistemas, turėtų būti atitinkamas Seimo reikalavimas Vyriausybei vykdyti įstatymus, kuriuose numatytas atlyginimų indeksavimas ir pan., o ne būtų pritaikomi mokesčių įstatymai prie darbo užmokesčio. Vis dėlto mokesčių įstatymai turėtų būti gana tvirti, nes jeigu, sakykime, Vyriausybė nuo liepos l d. dabar įvestų, kaip dabar kalbama, MGL 6000 talonų, tokiu atveju vėl reikėtų rinktis Seime ir galvoti apie apmokestinamų dydžių keitimus. Įstatymas turi būti tvirtas ir jis neturėtų būti pritaikomas prie to, kad Vyriausybė nevykdo kitų įstatymų. Toks trumpas mano pageidavimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar žodis suteikiamas V.Zimnickui.
V.V.ZIMNICKAS. Pirmiausia aš norėčiau dar kartą grįžti prie dividendų apmokestinimo. Pirmojo balsavimo metu, kai šis įstatymas buvo priiminėjamas, Ekonomikos komitetas vieningai pasisakė prieš dividendų apmokestinimą. Tada mes balsavome. Išeina dvigubas apmokestinimas. Žmonėms yra duota arba įsigijo įmonių akcijų, už kurias dabar skaičiuojama nedidelė pelno masė... Ir dar kartą naudoti tų dividendų apmokestinimą yra negarbinga. Neužmirškite, kad Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, jog būtų duodamos investicinės sąskaitos. Tai yra tas, taip sakant, minimumas kompensavimo žmonėms, už kurį galėtų įsigyti valstybinį ar kitokį turtą. Ir dabar žmogus įsigijo tą turtą ir iš jo dar kartą norima atimti kažkokių mokesčių sąskaita. Tai yra negarbinga. Todėl aš dar kartą visus kviečiu balsuoti už tai, kad dividendų apmokestinti tikrai neverta. Supraskime dar vieną dalyką. Jeigu mes skaičiuosime ir įmonė skaičiuos didelius dividendus, o mes bijome, kad bus išmokami dideli dividendai, tikrai šito nebus, jeigu mes apmokestinsim. Jie bus išmokami, jie bus paslėpti kitomis išmokomis. Todėl, aš manau, kad mes, iš to turėdami didžiulę naudą... Aš manau, kad tikrai bus atvirkštinis procesas. Naudos tikrai bus mažiau. Toliau. Aš taip pat pritariu ministro pasakytai minčiai, kad MGL mes turime jau artimiausiu laiku prilyginti minimaliam atlyginimui. Yra nerealu. Mes skaičiuojam MGL, bet mes skaičiuojam minimalų atlyginimą. Ir dabar išeina paradoksas. Turi MGL, o pragyventi negali. Minimalus atlyginimas - vėl kitokio dydžio. Todėl, aš manau, kad tada, kai buvo skaičiuojami atlyginimai ir buvo nustatyta minimali atlyginimo riba, tai žmonės žinojo, kad mažesni atlyginimų tarifai netaikomi ir mažesni atlyginimas neskaičiuojamas. Aš manau, kad minimalus atlyginimas turi atitikti tą MGL, t.y. pragyvenimą. Trečia. Aš suprantu, kad Lietuvoje kai kurios darbuotojų grupės gauna mažus atlyginimus, tačiau jų darbas yra vienaip ar kitaip pavojingas, rizikingas ir t.t. Kiek prisimenu, iš buvusios milicijos vis dėlto nebuvo išskaičiuojami pajamų mokesčiai. Šiandien vėl iš visų žmonių grupių yra išskaičiuojami pajamų mokesčiai. Sakykim, jau nebesiekia tos normalios ribos jų atlyginimas, už kurį jie rizikuoja dirbdami savo darbą. Aš manyčiau, kad mums vertėtų atsižvelgti į kai kurių darbuotojų grupes ir neimti pajamų mokesčio, t.y. jo neskaičiuoti. Čia mes savotiškai išspręstume tą žmonių minimalų atlygį. Antra. Aš manau, kad būtų mažesnis biudžeto perpaskirstymas. Socialinės apsaugos ministerija ir rajonų skyriai, ir t.t. Taigi siūlyčiau pritarti antrajam svarstymui ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl dividendų mokesčio. Čia buvo minėta, kad daugelyje šalių tai naudojama ir mokama. Todėl siūlomas 10% pajamų mokesčio tarifas už dividendus, akcijas ir pajus yra labai nedidelis, sakyčiau, tiesiog įžanginis, ir čia nereikėtų bijoti ta prasme, kad labai didelė dalis žmonių, kurie šiandien turi akcijas, praėjusiais metais dividendų negavo ir dar ilgai negaus. Tačiau yra tam tikra dalis žmonių, kurie per metus dividendų pavidalu yra gavę 34 milijonus rublių ir dabar - talonų. Todėl jeigu ta dalis žmonių įneš savo tą 10%, tai socialiniam teisingumui moraline prasme bus padarytas palankus gestas. Todėl šitą mūsų priimtą 10% pajamų mokesčio tarifą reikėtų palikti. Tas siūlymas jį išbraukti, aš manyčiau, sumanytas tų didelių žmonių, kurie labai gobšūs ir nori viską susišluoti sau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės V.Andriukaitis. Prašome.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pasakyti Socialdemokratų frakcijos poziciją šiuo klausimu. Mes norėtume išvardyti šešias priežastis dėl ko, mūsų nuomone, Prezidento teikimas yra nepriimtinas. Pradėsime nuo pirmųjų. Pirmoji priežastis. Daugiau skriaudžiami asmenys, gaunantys darbo užmokestį. Aš ypač norėčiau atkreipti LDDP dėmesį į jų rinkimų programą, kurioje parašyta: “Ekonominių sunkumų didesnę naštą turi nešti turtingesni žmonės”. Dar kartą primenu, kad rinkimų programa nėra šiaip sau lozungas. Todėl mes manome, kad bus skriaudžiami asmenys, gaunantys darbo užmokestį, ir sudaromos lengvatinės sąlygos akcininkams, gaunantiems pajamas iš dividendų, kadangi jie apmokestinami taikant keturiais punktais mažesnį tarifą nei apmokestiname darbo užmokestį. Kita priežastis. Tai sudaro prielaidas vengti valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimo išsimokant dividendus vietoje darbo užmokesčiu. Būtent vietoje darbo užmokesčiu. Mažina galimybes didinti pensijas ir kitas socialinio draudimo išmokas. Vėl norėčiau atkreipti LDDP frakcijos dėmesį. Trečia. Jei nepadarysime to dabar, tai teks padaryti vėliau. Teks vėliau apmokestinti dividendus, kai dabartiniais infliacijos tempais bus prarasta, nes dabartiniais infliacijos tempais bus išpumpuotas visas valstybinių akcinių įmonių turtas, netgi jeigu ir į akcininkų ar darbuotojų kišenes. Ketvirta. Dividendai apmokestinami daugelyje pasaulio valstybių. Vokietijoje bendras pelno mokesčio tarifas 56,5%, be to, išimami dividendai apmokestinami 25% dydžio mokesčiu. Italijoje atitinkamai 48,8% ir 10%. Viename verslo rojuje - Liuksemburge - 39,9% ir 15%. Ispanijoje - 35,4% ir 25%. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į Ispaniją, kur socialdemokratai, socialistai kaip tik stengėsi tai daryti. Šveicarijoje ir t.t. Nebekartosiu. Dar viena priežastis. Priešingai negu teigia Prezidentas, investicijas skatina perspektyvos stabilumas, o ne dividendų neapmokestinimas. Tam reikia jau šiandien pasakyti, kad dividendai bus apmokestinami. Jeigu Prezidentas mano, kad nuo 1993 m. gauto pelno per anksti, tegul siūlo nuo 1994 m. pelno. Toliau. Privatizavimo procesas nėra turto išdalijimo procesas, ką nori pasakyti Prezidentas. Yra svarbu, kad privatizuojama būtų ne tam, kad turtą suvalgytų, bet tam, kad akcijos taptų vertingesnės, kad daugiau pelno pasiliktų gamybos plėtimui, toms pačioms Prezidento taip norimoms investicijoms. Juk dividendo apmokestinimas - tai tik jų išėmimo apmokestinimas, jų vartojimo apmokestinimas. Tuo tarpu, jeigu galvojam apie investicijas, tai priešingai. Investicijos apmokestinimą skatins. Dabar dėl kitų klausimų. Siūlymas padidinti nemaksimalių tarifų apmokestinimo pajamų ribas neargumentuotas ir, mūsų manymu, populistinis. Kadangi per tai valstybės biudžetas praras dideles sumas, kurios buvo suplanuotos tvirtinant biudžetą. Antra. Norint realiai pagelbėti žmonėms, reikia nustatyti tokį minimalų gyvenimo lygį, kuris būtų prilygintas skurdo ribai. Tai įgalintų išvengti lygiagrečiai vykstančių priešpriešinių srautų. Vieno srauto - fizinių asmenų pajamų mokesčio paėmimo, antro - socialinės pašalpos išmokėjimo. Būtent šių priešpriešinių judėjimų. Leistų atsisakyti mažiau efektyvaus didelės gyventojų dalies šelpimo, sudarytų sąlygas užsidirbti reikalingas, bet jau ne mažesnes kaip socialinės pašalpos sumas. Taip padarius būtų realizuojamas Prezidento noras mokesčio tarifus padaryti pagrįstus ir atitinkančius daugumos Lietuvos gyventojų interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Bloškys. Prašome.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šis klausimas šiandien labai svarbus ir prie jo vėl grįžtama iš naujo. Praeitą kartą buvo diskutuota, bet pasisakančių prieš apmokestinimą argumentai tėra tik du. Kad tai lyg ir dvigubas apmokestinimas. Antras. Kad nevyks privatizacija, nebus perkamos akcijos. Tačiau aš galiu pateikti keletą pavyzdžių, kad Klaipėdoje jau praeitais metais “Gulbės” fabrikas apmokėjo dividendus. Žinomi man žmonės gavo po 10 tūkst. talonų. Tai, sakykime, nedaug, bet jeigu tik 10% apmokestintume ir vieną tūkstantį iš jo paimtume, tai aš manau, kad tai nėra didelė suma, juo labiau kad tokių pavyzdžių, kurie anksčiau buvo paminėti, jau yra net ir milijonai. Todėl aš, pateikdamas šį pavyzdį, norėčiau galvoti apie tai, kad apmokestinti dividendus reikia. Tai turi dvigubą moralinę pusę. Pirmiausia jau apie tą kalbėjo gerbiamasis kolega V.Andriukaitis, kad naudojamasi tuo, jog moka nedideles algas tam, kad nereikėtų mokėti didelių mokesčių į biudžetą, po to priskaičiuoja dividendų tūkstantį ar daugiau procentų. Pagaliau man atrodo, kad reikėtų mums formuoti tokią moralinę nuomonę, kad jeigu šiandien žmogus yra turtingas, jis turėtų galvoti daugiau apie tuos, kurie gyvena vargingai. Aš manyčiau, kad ir mūsų frakcijos nariams reikėtų tikrai į tai atkreipti dėmesį ir palikti buvusį priimtą mūsų įstatymą tuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės J.Listavičius. Prašome.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat pritariu kalbėjusiems dėl dividendų apmokestinimo. Tik čia dar galima žiūrėti, kaip tuos dividendus apmokestinti. Čia yra du keliai. Arba taip, kaip dabar - per dvigubą apmokestinimą, arba galima ir vieną kartą juos apmokestinti neapmokestinus pelno pagal juridinių asmenų pajamų mokestį, o apmokestinus dividendus pagal fizinių asmenų pajamų mokestį. Čia nemaža dalis tų klausimų atpultų. Ir dvigubas apmokėjimas, ir darbo užmokesčio išmokėjimas per dividendus. Dėl tarifų. Žinoma, jų gal ir nereikėtų keisti. Tačiau jeigu Vyriausybė siūlo dabar juos keisti, tai reikėtų keisti tiems, kurie gauna mažiausią darbo užmokestį. Vadinasi, pradėti nuo vieno MGL taikant 10% tarifą arba pan. Tik nedidinant to skirtumo tiems, kurie gauna daugiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar turime susitarti dėl tolesnio mūsų darbo. Gerbiamieji kolegos pasiūlė pritarti po antrojo svarstymo, bet pasiūlė ir kai kurių pastabų. Kai kurie kiti pasiūlė nepritarti. Tai šitai balsavimu ir spręsim. Prašome. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Norėčiau pasiūlyti. Buvo pasakyta įvairių nuomonių, kaip ir priimant šį įstatymą. Tačiau šiuo atveju, aš manyčiau, kad mes turėtume pritarti po antrojo svarstymo, kadangi pasirinkome šį variantą. Galbūt dar pamėginti išklausyti vienas kitą ir ne Seimo salėje, o paskui sėstumės trečiajam svarstymui ir balsavimui. Alternatyvų mes čia teikti jau negalim?
PIRMININKAS. Taip. Prašau. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.SAKALAS. Čia turbūt buvo diskusija. Ar dar bus dėl balsavimo motyvų, ar ne?
PIRMININKAS. Man atrodo, kad pasakyta, bet jeigu reikalausite, tai formaliai jūs...
A.SAKALAS. Aš norėčiau dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis A.Sakalas dėl balsavimo motyvų.
A.SAKALAS. Šiandien aš pirmiausia siūlyčiau atidėti, po antrojo svarstymo nebalsuoti, kad būtų galima dar kartą padiskutuoti taip, kaip siūlė ponas K.Jaskelevičius. Tada galbūt surastume bendrą sprendimą, kurį lengviau priimtų Seimas. Antra. Aš pritariu Seimo nario R.Bloškio mintims. Manau, kad tai tikrai socialdemokratinė pažiūra, ir aš kartais stebiuosi, kaip socialdemokratas R.Bloškys dėsto grynai socialdemokratines pozicijas, o Seimo narys K.Jaskelevičius dėsto liberaliai konservatyvias pozicijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti antrajam svarstymui ir, jeigu reikia, Biudžeto komitetas sudarys tokią darbo grupę, kuri išnagrinės visus alternatyvius siūlymus, ir bus galima toliau tęsti svarstymą. Bet jei dabar jį atidėtume ir nepriimtume, iš esmės niekas nesikeistų. Tai geriau priimam, sudarome grupę, parengiame ir tada svarstome trečiuoju svarstymu. Tuos dalykus, kurie bus nepriimtini vienai ar kitai grupei, išspręs alternatyvus balsavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė. Prašom, ir sprendžiame.
E.KUNEVIČIENĖ. Šiuo atveju mes jokių grupių nebegalime žaisti, čia tas žaidimas nebetinka, nes yra Prezidento pateiktas variantas, mes priėmėme, jį svarstome antruoju svarstymu ir dabar belieka balsuoti, mano manymu.
PIRMININKAS. Taip, mes balsuosime, bet matote, mes turime teisę kreiptis į Prezidentą, kad jis šiek tiek dar pagalvotų.
E.KUNEVIČIENĖ. Gal nusileistų.
PIRMININKAS. Juk mes kompromisų esame padarę. Tai gal ir čia pavyks. Todėl aš irgi siūlau, žinoma, balsuoti, bet gal ne darbo grupė, aš čia sutinku su tamsta, o Biudžeto ir finansų komitetas.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl asmeninių motyvų.
PIRMININKAS. Prašau. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu ponui A.Sakalui pasakyti, kad dividendų apmokestinimas - tai ne tas kriterijus, pagal kurį galima skirstyti partijas į labai geras, t.y. į Socialdemokratų, tarkime, partiją ir į kitokias, blogesnes.
PIRMININKAS. Taigi prašom balsuoti.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Po to. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo įstatymo projektui, prašome balsuoti. O po to, kas norės, galės pasisakyti. Prašom balsuoti. Pritariam ar nepritariam po antrojo svarstymo?
Už - 50, prieš - 8, susilaikė 5.
Dėl vedimo tvarkos V.Žiemelis. Tylos! Minutėlę! Prašom klausytis, kolegos!
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pone Pirmininke, aš tik norėjau pasakyti jums trumpą pastabėlę. Manau, jūs ir pats suprasite, kad jeigu jau Prezidentas grąžina įstatymą, nepasirašo, vadinasi, jau jis apsvarstęs ir nereikia jo prašyti ar panašiai. Jis vis dėlto pirmasis valstybės pareigūnas, ir mes šiuo atveju jį paremiame.
PIRMININKAS. Malonu, kad bent šį kartą paremiate. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, aš dar nepabaigiau, gerbiamasis. Norėčiau, kad mes vykdytume savo įsipareigojimą ir balsuotume dėl Pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo.
PIRMININKAS. Tai matote, gerbiamieji kolegos... A, dar V.Andriukaitis, aš žadėjau žodį suteikti. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš dėl vedimo tvarkos, bet, aišku, ši replika bus ne visai vietoje. Aš norėčiau pasidžiaugti, kad pagaliau visa Lietuva turi bendrą Prezidentą ir tiek opozicija, tiek pozicija balsuoja vieningai. Tai čia rimtas dalykas. Pagaliau balsuojama vieningai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis V.Žiemelis, kalbėdamas dėl posėdžio vedimo tvarkos, pasiūlė prisiminti darbotvarkės 5 punktą. Bet dabar pagal mūsų darbotvarkę seniai laikas nagrinėti klausimą, kuris pažymėtas 8 numeriu ir kuris pavadintas “Saugomų teritorijų įstatymo projektas”. Ir aš siūlau nagrinėti vis dėlto pirma šitą, kadangi yra pakviesti specialistai, pakviesti žmonės, būtų nepatogu, o po to jau antrą klausimą.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, galima?
PIRMININKAS. Antrą kartą dėl vedimo tvarkos tuo pačiu klausimu neigalima.
V.ŽIEMELIS. Pasiūlymas tiktai.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Tylos! Minutėlę, V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Jeigu susitariame tvirtai, tada pradedame balsavimą 16.30 val.
PIRMININKAS. Pertrauka, deja. Po pertraukos. Gerai, po pertraukos tada.
V.ŽIEMELIS. 17 val. pradedame balsavimą. Sutariame.
PIRMININKAS. Gerai, tada po šito klausimo. V.Zimnickas. Prašom, kolega.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, taigi turėjome finansų ministrą, kuris šiuo klausimu galėtų pasisakyti. O dabar mes žadėjome ir “nutempėme” klausimą. Vis tiek jis reikalingas būtent šio klausimo svarstymui. Tai tada, jeigu mes tikrai norime jį nukelti, tai gal nukelkime kitai dienai. Arba vėl pakvieskime ministrą, kad tą klausimą spręstume kartu, nes vykdytojai bus Vyriausybė, jūs suprantate?
Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo svarstymas (93.06.24)
2sesija63po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Aš suprantu, bet dabar jau, deja, susitarėme ir aš kviečiu į tribūną A.Bajorą. Prašom.
A.BAJORAS. Ačiū už suteiktą teisę pateikti pirmajam svarstymui Saugomų teritorijų įstatymą. Aš manau, kad jis tikrai nėra nesvarbesnis už pinigus, kadangi gamtos ir mūsų Lietuvos grožį pinigais turbūt ne visada įvertinsime.
Saugomų teritorijų įstatymas buvo pateiktas dar Aukščiausiojoje Taryboje 1992 m. balandžio mėnesį ir buvo nutarta pradėti pirmąjį svarstymą maždaug po dviejų savaičių, tačiau tas klausimas taip ir neišvydo dienos šviesos ir tik dabar apie jį vėl kalbėsime Seime.
Iš karto noriu pasakyti ir paprašyti tų, kurie mėgsta paskui kalbėti, kad pasisavinamos idėjos ir panašiai, kad tikrai labai aktyviai nedalyvavau ruošiant šitą klausimą, nes jis buvo paruoštas. Ten sėdi autoriai, visi tie, kurie daugiausia dirbo, o šiandien šį įstatymą tik pateikiu pirmajam svarstymui. Jį pateikiu dėl to, kad sparčiai vyksta privatizacija, žemių grąžinimas, o saugotinose teritorijose, jeigu mes jas norime turėti (jas patvirtinome - tai nacionaliniai parkai, regioniniai parkai), turėtų būti ypatingas režimas, kai kur suvaržytos vienokios ar kitokios veiklos sąlygos. Dėl to šis įstatymas turi būti svarstomas ir, aš manau, jis bus priimtas. Dėl to, kas prieštaraus kitiems įstatymams, aš manau, mes prieisime kompromisų. Mes esame pateikę nemažai pasiūlymų ir Žemės reformos įstatymui. Dalis jų buvo priimta. Kai kurie mūsų pasiūlymai šitam įstatymui yra gana drastiški. Manau, jūs su jais susipažinote, bent keliuose komitetuose buvo svarstyta, nors mes pasiūlymų negavome.
Aš norėčiau, kad svarstant šį klausimą nebūtų tokios mirtinos tylos ir neapsieitų be pasiūlymų, nes šis įstatymas tikrai yra labai svarbus daugeliui sferų. Aš prašyčiau Seimo narių, kad jie labai įsigilintų. Kuo daugiau pasiūlymų gaus mūsų komitetas, tuo įstatymas bus aiškesnis, geresnis, suprantamesnis ir priimtinesnis.
Įstatymas yra nemažas, iš 43 straipsnių, todėl aš jo tikrai neskaitysiu. Jis apima viską - ir žemės grąžinimą tose teritorijose, ir valdymą, kas sukėlė ypač daug ginčų. Dar kartą kartoju, bet prašau tikrai labai įsigilinti, prašau manęs klausti. Manau, kad ir komitetams, ir Seimo nariams šis klausimas bus įdomus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, bet aš vėl noriu pradėti nuo procedūros. Primenu gerbiamiesiems kolegoms - ir Aukščiausiosios Tarybos deputatams, ir pirmą kartą išrinktiems, kad iš tiesų Aukščiausioji Taryba pernai balandžio 21 d. nagrinėjo šitą įstatymą ir jo pateikimui pritarė. Netgi buvo užrašyta - pirmąjį svarstymą surengti gegužės pirmąją savaitę, bet nepavyko, kaip ir daugelis kitų dalykų. Ar mes laikysime, kad laikydamiesi tęstinumo pradėjome pirmąjį svarstymą, ar pakartojome pateikimą? Aš pasisakyčiau už tai, kad vis dėlto tegul tai bus pirmasis svarstymas. Ar sutinkame su tuo? Tai tada ačiū, gerbiamasis Bajorai. Tamstai šiuo atveju neišeina pateikti klausimus. Prašom pasisakymo metu suformuluoti klausimus, sakydamas baigiamąjį žodį, jis atsakys. Ačiū. P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Apskritai aš ruošiausi klausimą pateikti, kadangi šio klausimo svarstyme tenka dalyvauti pirmą kartą. Aukščiausiojoje Taryboje neteko, bet jeigu jau taip, tai aš turiu keletą pastabų ir norėčiau jas pasakyti.
Man atrodo, kad įstatymo projekte nepakankamai atspindėti kultūros paveldo klausimai, paminklosaugos institucijų vaidmuo valdant ir tvarkant saugomas teritorijas, ypač parkus, konkrečiai - tai parkai prie įvairių buvusių dvarų. Ten labai susipina gamtos apsaugos ir paminklų apsaugos interesai. Tuo tarpu šiame įstatyme ta antroji pusė lyg ir nutylima. Tik yra pasakyta, kad visi kultūros paveldo klausimai tvarkomi pagal kultūros paveldo įstatymus ir nuostatus. Tačiau čia kaip tik susikirs šitų dviejų institucijų interesai ir kils panašių ginčų, kokių dabar yra tarp paveldo inspekcijos ir departamento. Man atrodo, kad per daug apribojama privati nuosavybė, ypač valstybiniuose parkuose. Aš tai suprantu rezervatuose, galbūt iš dalies draustiniuose, bet valstybiniuose parkuose, mano nuomone, galėtų būti daugiau tos privačios nuosavybės teisių. Valstybiniuose ir regioniniuose parkuose yra užprogramuota dvivaldystė ar net trivaldystė pagal valdymą.Ten į valdymą kišasi ir valstybė, ir savivaldybė, ir, be abejo, kišis ūkinės struktūros. Dėl to dabar labai kenčia visa tvarka jau egzistuojančiuose nacionaliniuose parkuose. Man atrodo, kad daugiau galima pasitikėti savivaldybėmis ir joms palikti valdymą, o valstybės institucijoms galėtų likti tik kontrolė nacionaliniuose parkuose. Galbūt pakaks pirmajam svarstymui. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai iš tiesų labai reikalingas ir labai svarbus įstatymas. Labai gerai, kad jį šiuo metu pateikė. Tačiau yra klausimų, dėl kurių reikėtų mums visiems padiskutuoti ir pamąstyti.
Visų pirma į akis krinta 6 didelis straipsnis, kuris apima visą puslapį, “Žemės nuosavybė saugomose teritorijose”. Žemės nuosavybė yra visiškai ne šito įstatymo objektas. Žemės nuosavybės klausimas yra sprendžiamas, kaip žinote, Žemės reformos, Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatyme. Ir būtent ten suformuluoti principai ir straipsniai turi būti panaudoti čia, o ne atvirkščiai. Čia įvardyti apribojimai iki 25 ha, 5 ha ploto negrąžinti, nesmulkinti, neleisti ir t.t., ir t.t. Tai iškyla toks labai rimtas klausimas - kieno gi yra tie plotai? Jeigu tai yra žmonių žemė, žmonių nuosavybė ir norim taikyti tokius apribojimus, tai tada aš labai noriu konkretų klausimą adresuoti pateikėjui, gerbiamajam Seimo nariui A.Bajorui. Ar yra paskaičiuota, kiek kainuos mūsų valstybei išpirkti tuos visus plotus, kad būtų galima pritaikyti apribojimus, kurie čia yra minimi? O jeigu nėra tokių skaičiavimų, tai reikia paskaičiuoti. Ir tik tada galima spręsti, ar mes pajėgūs išpirkti tiek žemės. Kita vertus, dar mums reikia padiskutuoti, ar reikia tai daryti. Toliau aš dar norėčiau padiskutuoti dėl 23 straipsnio - “Regioninių parkų valdymas.” Susidaro įspūdis, kad mes vėl auginsime kažkokį valdymo aparatą, tarnybas, struktūras, direktorius, kurie tvarkys tuos parkus vos ne nuosavybės teise su apribota ūkine veikla. Tai ar viso šito reikia? Juk parko kraštovaizdį geriau gali išsaugoti ūkininkas gerai ūkininkaudamas, jeigu bus suformuluoti geri principai. Aš sutinku, kad mes čia galime parašyti - nenaudoti trąšų, nenaudoti pesticidų ir t.t., ir t.t, o ne atimti nuosavybę ir sukurti regionines institucijas. Aš labai abejoju tokia regioninių parkų valdymo sistema, reikėtų dėl to plačiau padiskutuoti.
Yra ir daugiau diskutuotinų klausimų. Sakykime, saugomi resursiniai sklypai. 8 skyrius, 36, 37, 38 straipsniai. Aišku, lyg ir neblogai būtų, bet ką reiškia uogynų, grybynų saugomi sklypai? Ir po to sakome, kad reikia apriboti ūkinę veiklą. Tai vis tiek uogas kažkas nurinks. Tai kodėl reikia? Man visiškai neaiški šio skyriaus paskirtis ir kas iš viso to gali išeiti. Čia gali kvepėti kažkokiu neaiškiu bizniu. Yra ir kitų pastabų, kurioms, matyt, reikėtų daugiau laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar norėtų pasisakyti keturi Seimo nariai: kolegos P.Miškinis, G.Paviržis, J.Tartilas ir V.Andriukaitis. Tai ar mes užtęsiame posėdį, ar darome pertrauką? Pertrauka, ir po pertraukos leidžiame likusiems pasisakyti, taip? Ačiū. Taigi pertrauka iki 17 val. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Aš norėčiau trumpai jus informuoti, kaip toliau posėdžiausime. Dabar pagal sutarimą su jumis kalbės Seimo narys P.Miškinis, Seimo narys G.Paviržis atsisakė žodžio, po to - Seimo narys J.Tartilas ir Seimo narys V.Andriukaitis, po to - baigiamasis pranešėjo žodis. Po to pritarsime ar nepritarsime po pirmojo svarstymo, paskui svarstysime darbotvarkės 5 punktą. Priminsiu, kad yra du alternatyvūs dokumentai. Prašysime alternatyvų autorių trumpai pasisakyti, po to alternatyvų rėmėjai galės kalbėti dėl balsavimo motyvų. Po to pasirinksime alternatyvą, po to, kai pasirinksime alternatyvą, jau ją detaliai priiminėsime. O jeigu dar suspėsime, tai dar kokį nors ir kitą darbą padarysime šiandien. Taigi kviečiu pasisakyti Seimo narį P.Miškinį. Prašom, jums žodis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi esame iš to laikotarpio, kai į žemės apsaugą visai nebuvo kreipiamas dėmesys, kai žemė buvo niokojama ir daroma su ja viskas, kas tik norima. Todėl įstatymo apie saugomas teritorijas parengimas yra labai svarbus. Tik labai gaila, kad Aukščiausioji Taryba, pradėjusi šio įstatymo pristatymu, taip ir nespėjo jo priimti. O dauguma Seimo narių yra naujų, nebuvusių Aukščiausiojoje Taryboje, todėl kokie ten klausimai buvo pateikti, taip ir nežinom. Nežinom, ar į juos yra atsižvelgta. Tačiau turime pradėti svarstyti, turime pradėti dirbti su šituo įstatymo projektu, pasakyti savo pastabas, pageidavimus ir pan. Žinoma, pastabų čia galima pasakyti, jeigu turėsim laiko vėliau įsigilinti, pareikšim ir daugiau. Dabar pirmiausia aš norėčiau dėl 5 straipsnio. Labai gerai, kad yra steigiamos saugomos teritorijos, tačiau jas steigiant vis dėlto labai mažai atsižvelgiama į pagrindinį būsimą žemės naudotoją, žemės savininką. Pažiūrėkit ir į 5 straipsnio 11 punktą. Pamatysit, kad žemės savininkas turi būti informuojamas apie tai, kad jo žemėje steigiama saugoma teritorija, prieš 3 mėnesius, ir pretenzijas tada jau jis gali reikšti atitinkamoms instancijoms. Bet, atsižvelgiant į tuos trumpus laikus ir mūsų biurokratinę valdininkiją, aišku, kaip bus šie klausimai sprendžiami, kaip tos teisės bus apgintos. Ir ypač reikia atkreipti dėmesį, gerbiamieji, į 6 straipsnį, kuris pavadintas “Žemės nuosavybė saugomose teritorijose”. Šitas straipsnis labai suvaržo tikrųjų žemės savininkų teises. Jeigu pažvelgsime į šito straipsnio 1 punktą, tai pamatysime, kad jame išvardytos žemės, valstybiniai rezervatai, valstybiniai parkai, rezervatiniai (...) ir t.t., yra skelbiami vien tiktai valstybės nuosavybe. Aš nemanau, kad valstybė saugo geriau už privatų savininką. Juk matėm, sakysim, teritorijas, kurios priklausė visiems, valstybei ir tariamai visiems, o už tvoros priklausė savininkui. Kaip atrodė sodai, kaip atrodė galų gale medžiai, kaip atrodė pati žemė, kuri buvo geriau prižiūrima. Jeigu žvilgtelėsime į 3 punktą, tai pamatysime, kad čia labai suvaržoma buvusiųjų savininkų teisė atgauti žemę botaniniuose, zoologiniuose ir kituose draustiniuose. Aš nemanyčiau, kad tokie suvaržymai kaip tik padės saugomoms teritorijoms. Tikrojo savininko nebuvimas, matyt, ir toliau sąlygos tų teritorijų niokojimą. Tą patį galima pasakyti apie 4 punktą, kur negalima atsiimti asmenims, neturintiems valdų arba gyvenamųjų pastatų vietose, botaninių, zoologinių ir pan. miškų. Juk pagalvokime apie paprasčiausią dalyką: daugelis ne vietoje gyvenančių žmonių turi aukštesnį išsilavinimą, didesnį išprusimą ir dažnas geriau išmano už atskirame vienkiemyje gyvenantį žmogų apie tokių saugomų teritorijų specifines savybes. Todėl manau, kad šitas suvaržymas yra visiškai nepagrįstas. Tokie pat niekuo nepagrįsti suvaržymai yra 7, 8 ir kituose straipsniuose. Prašyčiau į tokius dalykus atsižvelgti. Žinoma, aš turėsiu ir daugiau pasiūlymų bei pretenzijų. Galbūt konkrečiau išdėstysiu juos, kai smulkiau susipažinsiu su šituo įstatymo projektu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Ačiū. Kad prasidėjus privatizavimui kai kurie objektai ir teritorijos atsidūrė apgailėtinoje padėtyje, mes visi puikiai žinom, nes iš valstybės priežiūros perėjo į individualią priežiūros formą arba dar dažniau - į niekieno formą. Taigi kažkiek jau pavėlavom su tuo įstatymu, o jį reikia kiek galima skubiau svarstyti. Tokia mano kategoriška nuomonė. Štai kai kuriuos straipsnius (21 straipsnį) Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstant iškilo problema ir niekas mums negalėjo kompetentingai atsakyti. Vilniaus senamiesčio apsaugos problema. Tai ne tik Vilniui taikytina, o ir kitiems senamiesčiams. Kaip atsispindės šiame įstatyme? Na, tai galbūt nacionalinis parkas, nors buvo ir kitokių nuomonių, gal specifinis nacionalinis parkas. Tikėkimės, kad į tai bus atsižvelgta taip, kaip ir būtina atsižvelgti. Kolega P.Jakučionis jau kalbėjo apie dvarų ir dvarų parkų bei dvarų aplinkos apsaugos elementus. Nerimą kelia tiktai tai, kad labai daug kas paliekama poįstatyminiams aktams, nes labai gausu sąvokų “nustatomos lengvatos”. Ar jos apsimokės savininkui ir ar kompensuos suteikiamą rūpestį? Nustatomi apribojimai. Kad įstatymas funkcionuotų, reikėtų mums visiems peržiūrėti, kad kiek galima mažiau būtų tokių neapibrėžtumų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau jūsų paklausti, ar jūs siūlytumėte pritarti ar nepritarti?
J.TARTILAS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas vėluoja, ir dabar mūsų nacionaliniai parkai privatizacijos proceso metu patyrė labai skaudžių nesėkmių. Kaip žinote, į visus parkus negali būti žiūrima kitaip, kaip į vientisai funkcionuojančią sistemą. Bet koks kitoks požiūris yra pražūtingas, nes tada sutrikdomos ištisos biocenozės. Tada ištisi kompleksai, kurie sudaro vieningą ekosistemą, tiesiog niokojami. Yra jau kai kur padaryta ir neatitaisomų klaidų. Todėl šio įstatymo būtinybė ta, kad jis turėtų būti netgi svarstomas skubesne tvarka, yra per daug akivaizdi. Mano galva, Seimo nariai, kalbėję dėl to, kad čia yra varžomos savininkų teisės ir visa kita, iš tikrųjų turbūt teigia tiktai apie tai, kad lyg privačiai nuosavybei suteikiama tokia tobula formulė, kad štai jau pati privati iniciatyva gali apsaugoti bet ką. Tektų jiems priminti, kiek per privačią iniciatyvą Lietuvoje nebeliko miškų, kiek nebeliko žvėrių, kokia yra situacija privačios iniciatyvos Afrikoje ir kitur. Ypač Pietų Amerikoje - kerta džiungles ir pan. Taigi gal tokių odžių privačiai iniciatyvai dėl gamtosaugos požiūrio reikėtų sakyti žymiai mažiau. Todėl, mano galva, ta reglamentacija turėtų būti dar griežtesnė. Verčia susirūpinti ir tai, kad labai silpnai šiame įstatyme pristatoma atsakomybė už tuos gamtosauginius pažeidimus ir nurodoma kažkur dar į papildomus Respublikos įstatymus. Tuo tarpu ta atsakomybė galėtų būti įstatyme žymiai griežčiau reglamentuota.
Dar viena problema, kurią reikėtų iš tiesų aptarti (apie ją šiek tiek minėjo gerbiamasis J.Tartilas), kad žmonės, gyvenantys etnokultūrinėse teritorijose, istorinėse teritorijose, urbanistinėse architektūrinėse teritorijose, susiduria su daug problemų. Žinote tą praktiką. Šuminų kaimas buvo paskelbtas etnografiniu draustiniu ir žmonėms nebuvo leidžiama užsidengti šiferio stogo, bet niekas negalėjo pagelbėti jiems dengti stogus nendrėmis ir mokėti už tai papildomus pinigus. Ta praktika, kad žmonės suvaržomi ir nieko jie už tai negauna, jiems nekompensuojama, nepadedama, nepasiūloma jiems tam tikra verslo ar kokia rūšis, tam tikra kompensacija, kad jie sutinka išsaugoti, sutinka riboti savo poreikius. Už tuos poreikių ribojimus jiems reikėtų tam tikros kompensacijos. Todėl, mano galva, apie tai autoriai turėtų kuo skubiau kalbėti, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su Zervynomis, su Šuminais, su Strazdais ir daugeliu kitų Lietuvos vietų, kuriose iš tikrųjų ta reglamentacija, be vargo, tiems žmonėms nieko nedavė. Todėl čia būtina papildyti šį straipsnį tomis kompensacijomis, kurias numatytų įstatymas ir kurias galėtų valstybė vis dėlto imtis teikti tiems regionams, kuriuose gyvenantys žmonės turi apriboti savo verslą, turi apriboti savo poreikius, turi apriboti savo tam tikrą ūkinę iniciatyvą. Ir apie tai reikėtų labai ir labai pagalvoti, apie tai kalbėti. Čia ypač svarbu, kad šiame įstatyme reglamentuojamas biosferos monitoringas. Tai yra sudėtinė nacionalinės sveikatos politikos dalis. Reglamentuojami parkai, smulkiai aprašomos jų visos funkcijos, gradacijos ir t.t. Aš pritariu įstatymo rengėjams. Norėčiau, kad jie atkreiptų dėmesį į šiuos išvardytus, mano galva, trūkumus ypač dėl to, kaip turėtų elgtis gyventojai, kai jie gyvena reglamentuotose teritorijose, kokios jų šiokios tokios privilegijos. Siūlyčiau skubesne tvarka svarstyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu siūlote, ar savo?
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes siūlome frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis pranešėjo žodis. Prašom.
A.BAJORAS. Ačiū už pasakytas mintis. Jų čia buvo daug, tačiau jas galima ir susisteminti, ir labai trumpai atsakyti. Ypač didelis dėmesys buvo atkreiptas į nuosavybę, į žemės nuosavybę, kiek tai kainuos ir pan. Reikia pasakyti, kad tų rezervatų ir rezervatų valstybiniuose parkuose yra labai nedaug. Dabar jau rezervatų, kurie yra patvirtinti rezervatais, žemė yra valstybės nuosavybė, o valstybiniuose parkuose rezervatai sudaro 5% tų parkų teritorijos. Ir tai ten daugiausia pelkės ar kažkuo ypatingi miškai. Ir visos Respublikos teritorijos tai sudarys nulį, nulį ir dar, ko gero, nulį procento. Aš manau, kad tai tikrai nebus labai dideli pinigai. Ir dėl to nuogąstauti nereikia.O kad ūkinė veikla valstybiniuose parkuose bus suvaržyta, tai, žinoma, ir aš pritariu gerbiamajam V.Andriukaičiui, kad tikrai reikia pagalvoti apie kompensaciją. Tačiau mes galvojom. Ten yra keletas punktų apie kompensaciją, bet mes galvojom, kad ne šitame įstatyme taip detaliai viskas turėtų būti išvardyta. Bet jeigu gausim pasiūlymų, žinoma, į tai atsižvelgsim, ir žmonės, gyvenantys tokioje teritorijoje, turi jaustis visai kitaip, turi vystyti ir savo nacionalinius jausmus. Ir galbūt buvo netgi pasiūlymų, kad vienas iš Dzūkijos nacionalinių verslų galėtų būti netgi nacionalinių gėrimų gaminimas. Žinoma, aš čia šiek tiek juokauju. Bet apie nacionalinius verslus ir jų vystymą tikrai tenai reikėtų pakalbėti išsamiau ir pakalbėti išsamiau apie kompensaciją už tai. Dabar dėl dvarų parkų. Dvarų parkai čia neminimi...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau elgtis tyliau. Jūs dar to nacionalinio gėrimo neparagavote, o atrodytų, kad jau paragavote. Prašom.
A.BAJORAS. Dvarų parkai šiame įstatyme nepaminimi kaip tik dėl to, kad, gamtosaugininkų nuomone, jais ir turėtų rūpintis Kultūros ir paveldo inspekcija. Tik dėl to. Ir mes su mielu noru atiduodam visą valdžią į vienas rankas. Tegu jie rūpinasi. Tikrai gamtosauginiu požiūriu jie yra sukurti žmogaus ir tai yra tikrai būtent tos inspekcijos reikalas. Dabar dar buvo nuogąstavimų, kad tai bus trivaldystė. Šitame įstatyme galbūt nelabai aiškiai kalbama. Čia yra trys variantai, kuriuos siūlo autoriai, kaip vykdyti valdymą tose saugotinose teritorijose, valstybiniuose parkuose. Dėl to mes rinksimės vieną iš jų. Ir kaip tik iš esmės visuose tuose variantuose visą valdžią norima atiduoti savivaldybei. Kaip tik norima padaryti taip, kad juos valdytų viena valdžia, o ne taip, kaip dabar yra. Aš dėkoju jums už visas pastabas, manau, kad jų bus daug ir bus konstruktyvių pasiūlymų, mes visus juos pasistengsim susisteminti, kas įmanoma įrašyti, pataisyti šitą įstatymą. O dabar siūlau pritarti kai kuriems čia pasisakiusiems ir priimti po pirmojo svarstymo. Ir netgi pritariu Socialdemokratų frakcijai, kad skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau jūsų paklausti. Pirmiausia registruojamės. O kol užsiregistruosime, norėčiau paklausti, ar kas nors prieštarautų prieš pasiūlymą pritarti po pirmojo svarstymo? Jeigu prieštarausit, tada... Prieštarausit, taip? Tada užsirašysite ir galėsite pasakyti motyvus. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašom, 2 - už, 2 - prieš. Vieną minutę. Prašau. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Aš labai norėčiau tam įstatymui pritarti, jis labai reikalingas ir skubiai reikalingas, bet ten tikrai yra daug straipsnių, daug vietų, kurias reikia gerai peržiūrėti ir dėl jų pasitarti. Man teko ne kartą kalbėtis ir su įstatymo sumanymo grupės nariais, kuriuos aš gerbiu ir su kuriais seniai teko ir bendradarbiauti net panašius nacionalinius parkus kuriant. Turiu mintyje Ginučius. Bet man atrodo, kad šitame įstatyme daug kur yra kartojamos tos senos klaidos. Galbūt todėl, kad daug tų pačių autorių. Todėl aš nesiūlyčiau dabar pritarti po pirmojo svarstymo, juo labiau kad mes neturėjome tokios procedūros fazės kaip pristatymas, o daug žmonių nespėjo susipažinti su tuo įstatymu. Aš manau, kad mes tikrai jį priimsime ir priimsime gerą įstatymą, bet neskubėkime, atidėkime pirmąjį svarstymą, dar truputį pasvarstykim, pabandykim duoti gerų pasiūlymų. Dėl to bus tik geriau. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaišnoras. Aš tik priminsiu, kad šis įstatymas buvo pristatytas dar Aukščiausiojoje Taryboje. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad iš tiesų šitas įstatymas nėra eilinis įstatymas dėl to, kad gamtosauginiai klausimai pas mus labai retai svarstomi. Norėčiau paprašyti, kad Seimas pritartų po pirmojo svarstymo. Tiktai galbūt, mano nuomone, jis nebūtinai turėtų būti svarstomas skubesne tvarka. Gal čia kai kas nori greičiau paragauti nacionalinio gėrimo. Aš nežinau, bet manau, kad reikia dėl paties įstatymo diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Dringelis. Prašom.
J.DRINGELIS. Aš siūlau neskubėti priimti šitą įstatymą, nes ypač nacionaliniuose parkuose, ypač Dzūkijos nacionaliniame parke žmonės labai nepatenkinti, kad vienintelis dalykas, kurį jiems gali grąžinti valstybė, - tai miškas. Dabar čia apribotas jo grąžinimas ir apskritai daug apribojimų. Reikia pasitarti su tais žmonėmis. Mums, miesto žmonėms, labai lengva priimti įstatymus, bet jau esam ne kartą nusvilę dėl šitų reikalų, todėl, man atrodo, kad kaip tik nereikia skubinti šito priėmimo, o visapusiškai apsvarstyti. Kai sutarsim su tais žmonėmis, kokios kompensacijos juos patenkintų ir visa kita, tik tada galima bus spręsti šio įstatymo likimą.
PIRMININKAS. Aš norėjau jūsų paklausti, gerbiamasis Seimo nary Dringeli, ar jūs nepritariate po pirmojo svarstymo, ar nepritariat skubesnei tvarkai?
J.DRINGELIS. Man atrodo, kad jį reikia gerokai taisyti.
PIRMININKAS. Siūlote grąžinti, taip?
J.DRINGELIS. Taip, aš manau, kad jį reikėtų dar pataisyti. Ypač tą 6 straipsnį, kur reglamentuojamas žemės grąžinimas ar negrąžinimas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. 2 pasisakė prieš, 1 - už. Todėl galima kalbėti tiktai už.
K.KUBERTAVIČIUS. Jeigu kolegos šiame įstatyme įžvelgė trūkumų, tai visus juos galima pašalinti teikiant savo pasiūlymus ir pastabas kitų svarstymų metu ir nesudaro jokios problemos patobulinti tą įstatymą. Aš siūlau priimti po pirmojo svarstymo ir eiti toliau.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys N.Medvedevas. Tik dėl vedimo tvarkos.
N.MEDVEDEVAS. Taip. Mes manome, kad buvo išsakyta mūsų frakcijos nuomonė, jog reikia priimti skubesne tvarka, todėl siūlome balsuoti. Nes iš kitų pasiūlymų matyti, kad juose aiškiai slypi asmeniniai interesai, nevalstybine kalba kalbant, “škurnyje interesy progliadyvajut”.
PIRMININKAS. Ir dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš nesuprantu argumento, kad jeigu buvo svarstyta Aukščiausiojoje Taryboje, tai mes galime suprasti, kad galime beveik ir nesvarstyti. Bet atsakomybė juk tenka tiems, kurie priėmė įstatymą, o ne tiems, kurie pradėjo svarstyti. Taigi šitas teiginys neduoda jokio pagrindo manyti, kad mes galime svarstyti skubesne tvarka, o čia tokios nuostatos buvo pasakytos.
PIRMININKAS. Ne, ne. Čia buvo pasakyta, kad jis buvo pateiktas.
A.BASKAS. Todėl aš siūlyčiau neskubėti, kadangi čia turėtų dar išryškėti įvairios pozicijos. Galima netgi pratęsti šitą stadiją, kurią mes šiandien pradėjome, kitą savaitę. Bet jokiu būdu ne skubesne tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu būdu mums reikės balsuoti.
A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Būkit mandagus, nepertraukinėkit, kai kalba kitas žmogus. Tuo labiau kad truputį vyresnis už jus.
A.VAIŠNORAS. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Aš matau, kas stovi prie mikrofonų, bus dėl vedimo tvarkos leidžiama kalbėti, nebūtina mane pertraukinėti, paprasčiausiai gaištame laiką.
Gerbiamieji Seimo nariai, bus balsuojama šitaip. Jeigu jūs reikalausite balsuoti dėl pritarimo po pirmojo svarstymo, t.y. nebus bendro sutarimo, tai mes taip ir padarysime. Balsuosime, ar pritariam po pirmojo svarstymo, ar ne. Ir antras balsavimas bus (jeigu socialdemokratai neatsiims savo pasiūlymo) dėl to, ar pritariam skubesnei tvarkai, ar ne. Taigi prašome tada ir kalbėti dėl vedimo tvarkos. Seimo narys A.Vaišnoras, kadangi jis pirmasis prie mikrofono.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau tik paprašyti, kad oratoriai, kurie išeina prie mikrofono ir kalba apie asmeninius motyvus, nurodytų ir asmenis, kurie turi tuos motyvus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Baležentis. Dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti kompromisą. Kompromisą tarp to, kad nepritartume, ir tarp to, kad pritartume. Toks kompromisas būtų - pratęsti šitą svarstymą ir štai kokiu motyvu. Šitas įstatymas turi būti svarstomas ir priimamas po to, kai bus svarstytas ir priimtas, arba bent jau lygiagrečiai, tik neaplenkiant tų dviejų įstatymų, kurie šiuo metu yra pateikti Seimui ir kurie dabar yra Agrariniame komitete svarstyti. Tai - Žemės reformos įstatymas ir Išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymo įstatymas. Kai bus šitie įstatymai, tada matysime, kas, kur ir kaip priklauso. O ne atvirkščiai. Negalima spręsti visos Lietuvos išlikusio nekilnojamojo turto klausimų atsižvelgiant į rezervatus. Atvirkščiai turi būti daroma. Pirmiausia turi būti sprendžiami visos Lietuvos ir tik po to - gamtosauginiai klausimai.
Taigi aš dar kartą kartoju savo alternatyvą. Aš siūlau, kad būtų pratęstas šitas svarstymas. Siūlau kaip sprendimo alternatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet aš neturiu formalių motyvų, kaip atidėti. Visi formalumai yra išlaikyti, todėl aš nieko negaliu šiuo atveju jums padėti, gerbiamasis Seimo nary Baleženti. Todėl prašome pasiruošti balsuoti. Jeigu jūs nepritarsite po pirmojo svarstymo, automatiškai bus grąžinta komisijai toliau tobulinti. Jeigu pritarsite... Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, antrą kartą nekalbama dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Aš ne dėl tvarkos, dėl balsavimo motyvų šį sykį.
PIRMININKAS. Irgi negalima. Jau 2 - už, 2 - prieš buvo. Apgailestauju, bet tokia yra tvarka.
A.BALEŽENTIS. Kadangi visas įstatymas, tai galima 5 - už ir 5 - prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jeigu perskaitysite Reglamentą, kada yra balsuojama jau po trečiojo svarstymo 5 - už, 5 - prieš, jūs visiškai teisus. Jeigu yra tiktai po pirmojo arba po antrojo svarstymo, 2 - už, 2 - prieš. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, aš mielai jus per pertrauką pakonsultuosiu dėl Reglamento. O dabar prašome ramiai sėsti į savo vietą, pradėsime balsuoti.
A.BALEŽENTIS. Tokiu atveju prašau svarstymo pertraukos. Laisvės frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ką gi, nespėjom pradėti balsuoti. Seimo narys A.Baležentis pareikalavo pertraukos. (Salėje triukšmas). Iki kito posėdžio, aišku. Skelbiama klausimo svarstymo pertrauka. Klausimas baigtas, prašome nereplikuoti. Prašome kreiptis į Seimo narį A.Baležentį, jeigu norite, kad jis atsisakytų pertraukos.
Seimo nary Andriukaiti, prašom nereplikuoti. Prašom kreiptis į Seimo narį A.Baležentį. Prieiti prie jo, galbūt jis atsisakys pertraukos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes norėtume dar vienos pertraukos paprašyti po to iš karto.
PIRMININKAS. Tai 3 sekundžių?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Socialdemokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Užfiksuota. (Triukšmas salėje) Jūs raštu įteiksite pageidavimą ir bus atsižvelgta.
Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas baigtas. Jeigu Seimo narys A.Baležentis neatsiima savo pasiūlymo, tai pertrauka. Seimo nary Baleženti, neatsiimate pasiūlymo? Gerai, pertrauka iki kito posėdžio. Nors jūs nepasakėte, kokios pertraukos pageidavot. Aš galiu paskelbti 5 min. pertrauką. Tinka jums? Tinka. Kadangi Seimo narys A.Baležentis nenurodė, iki kurio laiko prašo pertraukos, skelbiama 5 min. pertrauka. (Salėje šurmulys, plojimai) Per tą laiką patvirtinsime darbotvarkę. Prašome.
V.PETRAUSKAS. Galima dėl vedimo tvarkos, kol ponas Seimo Pirmininkas ateis į tribūną?
PIRMININKAS. Taip, prašau. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Pone posėdžio pirmininke, vis dėlto jūs pats pasakėte - iki kito posėdžio. Tai jau jūs laikykitės žodžio. Negi dabar čia laužysime tvarką ir pradėsime manipuliuoti pasisakymais. Likime principingi.
PIRMININKAS. Bet aš galiu ir persigalvoti, gerbiamasis Seimo nary. Prašome pristatyti darbotvarkę.
V.PETRAUSKAS. Na, tai nedarykite šito.
Darbotvarkės svarstymas (93.06.24)
2sesija63po svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, dėl savaitės darbotvarkės. Jūs gavote projektą, kuriame yra 21...
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, na, užteks, juk sutarėm, koks bus svarstomas klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Taigi 5 min. pertrauka.
V.ŽIEMELIS. Na, ką jūs! Kitą klausimą svarstom.
PIRMININKAS. Gerbiamajam Seimo nariui V.Žiemeliui pastaba, kad jis kalba be leidimo.
V.ŽIEMELIS. Gerai, bet svarstyti reikia kitą klausimą.
PIRMININKAS. Buvo 5 min. pertrauka. (Salėje triukšmas). Klausimo svarstymo pertrauka, o ne šiaip pertrauka.
V.ŽIEMELIS. Tai apie ką aš kalbu? Toliau svarstom, kas numatyta. Gerbiamasis Juršėnai, nejaugi nepamenate? Susitarimas juk yra.
S.PEČELIŪNAS. Ar galima paklausti dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Negalima. Pranešėjas tribūnoje. Prašome.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, savaitės darbotvarkėje siūlomas 21 punktas. Papildomai yra įrašomas Privatizavimo įstatymo 20 straipsnio papildymo ir pakeitimo projektas. Siūlo gerbiamasis V.Zimnickas. Kitų pasiūlymų daugiau negavau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norite kas nors ką nors papildyti darbotvarkėje arba siūlyti ką nors išbraukti?
Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Vėl numatyta dirbti trečiadienį, kaip matom. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas yra numatęs posėdį pagal grafiką. Kodėl nesilaikoma grafiko Seime?
Č.JURŠĖNAS. Mes taip tarėmės, kad norėdami tilpti į nustatytą laiką ir per daug neužtęsti sesijos, sakysim, iki liepos 31 d., turime šiek tiek intensyviau padirbėti. Apie tai mes jau ne kartą kalbėjom. Jūsų valia priimti šitą siūlymą arba nepriimti.
PIRMININKAS. Priimat siūlymą?
Č.JURŠĖNAS. Aš neatsiimu siūlymo. Vieną posėdį, ne du posėdžius trečiadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kiek jūs paminėjote? 21 klausimą?
Č.JURŠĖNAS. Taip. Dabar 22.
S.PEČELIŪNAS. Tai jeigu aš nebūčiau salėje, kiekvienas susitarimas iš ryto pirmininkų posėdyje yra lygus nuliui.
Č.JURŠĖNAS. Na, kodėl? Aš juk laukiau pasiūlymų.
S.PEČELIŪNAS. Taip jau atsitinka trečią kartą. Aš norėčiau tada dar papildyti.
Č.JURŠĖNAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Vis dėlto šiandien yra tarp rezervinių kai kurie, kaip mes vadinam, rutininiai klausimai. Tegul jie būna kitos savaitės darbotvarkėje. Tų komisijų sudarymas...
Č.JURŠĖNAS. Aš nieko prieš, jeigu nespėsim. O gal kartais mes spėsim. Šiandien dar galime posėdį pratęsti.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Bet, gerbiamasis Seimo Pirmininke, jeigu mes neįrašysim, ir vienas iš jų yra rutininis, bet abu jie reikalauja dar ir galutinio sprendimo, būtent pačių komisijų sudarymo. Tai kol nėra padaryti (...) dalykai, negalime sudarinėti komisijų, nes mes su ponu J.Bernatoniu esam sutarę, kad tuos du klausimus reikia spręsti kartu, kad nesidubliuotų žmonės ir visa kita. Jūs tai žinote.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Sutikot?
Č.JURŠĖNAS. Su rezerviniais klausimais taip pat.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų buvę racionaliau tvirtinti visą savaitės darbotvarkę, o dėl dienų - pirmadienis, tarkim, ar penktadienis - susitarti, kada bus teikiamas alternatyvus nutarimas pratęsti sesiją?
Č.JURŠĖNAS. Prašau. Sutinku.
V.P.ANDRIUKAITIS. Nes socialdemokratai yra pateikę alternatyvą, taigi būtų galima derinti, tarkime, išdėstyti mūsų motyvus. O dabar mano klausimas. Ar nesutiktumėte, kad tie klausimai, kurie šiandien nebaigti, aš turiu minty Sveikatos įstatymą (t.y. antrasis svarstymas), kuris yra labai svarbus tautai, ir Farmacijos įstatymas automatiškai būtų perkelti į kitą savaitę?
Č.JURŠĖNAS. Aš ką tik sakiau, atsakydamas į kolegos S.Pečeliūno siūlymą, kad šitie visi rezerviniai klausimai yra įrašomi. Visi.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sesijos darbų programoje gegužės mėnesį buvo numatyta svarstyti Turto mokesčio įstatymą, birželio mėnesį - Valstybės pareigūnų pajamų deklaravimo įstatymą, gegužės mėnesį - Valstybės tarnautojo įstatymą. Šie įstatymai turi nemažos įtakos ir ekonominei padėčiai bei teisėsaugai Lietuvoje. Kodėl jie nebuvo svarstyti pagal programą šiais mėnesiais?
Č.JURŠĖNAS. Todėl, kad, sakysim, pirmųjų dviejų aš iš viso nemačiau, o Valstybės tarnautojo įstatymas numatytas pateikti šiek tiek vėliau.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Manęs nepatenkina gerbiamojo Pirmininko atsakymas, kad rezerviniai perkeliami. Jie turi būti perkeliami, bet turi būti pradžioje. Jau kelintą savaitę jie perkeliami ir visada atsiduria rezervinių klausimų pabaigoje. Tai yra ir Darbo sutarties, ir Farmacijos, ir t.t.
Č.JURŠĖNAS. Siūlau kompromisą: įrašyti į vidurį.
G.A.PAVIRŽIS. Į vidurį. Tai viena. Ir antra, jūs trečiadienį siūlote surengti posėdį. Visai teisingai kolega K.Kuzminskas pasakė, kad mes jau antro posėdžio komitete negalime surengti. Buvo tarpfrakcinis siūlymas ir socialdemokratai siūlo rengti posėdžius penktadienį. Tą reikia apsvarstyti.
Č.JURŠĖNAS. Aš dar kartą atsakau, ką jau sakiau kolegai V.Andriukaičiui. Aš siūlau patvirtinti darbotvarkę netvirtinant dienų. Dėl dienų susitarsime šiek tiek vėliau.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos.
E.BIČKAUSKAS. Aš dėl svarstomo klausimo.
PIRMININKAS. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau tiktai patikslinti 12 darbotvarkės punktą. Ir štai dėl kokių motyvų. Kaip pamenate, dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pakeitimo buvo Juridinio skyriaus išvada, jog tikslingiau būtų prie Operatyvinės veiklos įstatymo, tai aš tiesiog noriu informuoti, kad paskui nebūtų nesklandumų, jog tai tas pats įstatymas, tik bus dėl operatyvinės veiklos papildymo, kartu atsižvelgiant į Seimo narių išsakytas mintis pristatant. Kartu bus pateiktas nutarimas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Tai turbūt nesikirs.
Č.JURŠĖNAS. Nutarimas automatiškai eina. Tai nesvarbu.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš noriu paklausti, ar Seimo Pirmininkas jau pasirašė IV Statuto dalį?
Č.JURŠĖNAS. Ne, dar nepasirašiau.
A.KUBILIUS. Bet jeigu jūs ją pasirašysite rytoj ir jinai įsigalios, tada mes turėsime tam tikrų naujienų sudarant darbotvarkę. Aš tiktai noriu priminti, kad tokiu atveju galbūt nereikėtų įrašinėti daug rezervinių klausimų, nes pagal mūsų priimtą vieną iš straipsnių, jeigu aš gerai prisimenu, visi klausimai, nespėti apsvarstyti posėdžių metu, perkeliami į kitos savaitės pirmąjį posėdį. Mes galim pakliūti į tokią situaciją, kad kitos savaitės pirmasis posėdis bus labai ir labai...
Č.JURŠĖNAS. Aiškus.
A.KUBILIUS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Žiemelis. Svarstomu klausimu.
V.ŽIEMELIS. Pone Seimo Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti. Jeigu pamenate, Tėvynės Santaros Seimo nariai pateikė pasiūlymą surengti posėdį dėl nusikalstamos būklės Lietuvoje paprašant, kad atvyktų teisėtvarkos ir teisėsaugos organų vadovaujantys pareigūnai informuoti apie šią padėtį. Be abejonės, reikėtų spręsti šį klausimą kompleksiškai. Tarkime, E.Bičkausko pasiūlytas Policijos įstatymo pakeitimas iš esmės nieko neišsprendžia. Kadangi dabartinė situacija tokia: policijos darbuotojai masiškai išeina iš policijos, nes uždirbdami kaip valytojos, savaime suprantama, jie nedirbs šiuose organuose. Jie randa vietas privačiose firmose ir t.t. Jeigu nesiimsite priemonių ir nebandysite kuo greičiau spręsti šią problemą, patys jau greitai bijosite išeiti iš namų. Kada jau bijosite išeiti iš namų, tada pradėsite spręsti, aš manau.
PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti, kad šitą klausimą mes kelis kartus nagrinėjom. Ir frakcijų atstovų pasitarimuose, ir kitur, ir sutarėm, kad šitoks pasitarimas būtų tikslingas, kai bus gerbiamajam E.Bičkauskui pateikti atitinkami siūlymai, kuriuos jis yra įgaliotas surinkti ir pateikti ir Prezidentui, ir Seimui. Šiek tiek vėliau šitą dalyką tikrai bus galima padaryti, bet dar ne kitą savaitę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų pritarti savaitės darbotvarkei?
Č.JURŠĖNAS. Su visais rezerviniais klausimais, juos įrašant į darbotvarkės vidurį.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti? Taip, prašau, vieną minutę. Centrinis kompiuteris užimtas, gal prie šoninio mikrofono, būkite malonus.
S.PEČELIŪNAS. Pone Pirmininke, aš norėčiau tik pasitikslinti. Jūs minėjote, kad 22 taip pat, tai pavadinimą bent pasakykit, nes niekas nežino.
Č.JURŠĖNAS. Privatizavimo įstatymo 20 straipsnio papildymas ir pakeitimas.
S.PEČELIŪNAS. Labai ačiū, kad jūs tai pasakėte, bet iš ryto mes buvom sutarę, kad tai bus Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos įstatymo pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, prašau. Jeigu bus pats dokumentas. Kol kas aš jo nemačiau.
S.PEČELIŪNAS. Aš juk sakiau, kada jisai bus, kokiu būdu ir kas bus pateikėjas.
Č.JURŠĖNAS. Matot, gerbiamieji kolegos, dabar yra tas atvejis, kai iš kitų reikalauja, kad prieš pateikiant būtų visi dokumentai, o savo atveju šito gali ir nebūti. Bet aš jau nusileisiu, taip ir bus. Užrašysim. O dokumento nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, prašyčiau nesivelti į diskusijas. Aš norėčiau pasiklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar pritartų savaitės darbotvarkei, ar reikalaujate balsuoti? Sutariam visi? Ačiū. Savaitės darbotvarkei pritarta.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis. Grįžtame prie 8 klausimo. 5 min. pertrauka baigėsi.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai mes frakcijos vardu prašome 1 min. pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. 1 min. pertrauka apmąstymams.
Prašome užsiregistruoti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kol praeis minutė, galima pakalbėti?
PIRMININKAS. Registracija. Negalima kalbėti.
A.BALEŽENTIS. Registracijos metu tikrai neuždrausta kalbėti.
PIRMININKAS. Pertrauka yra klausimo svarstymo, o ne pertrauka apskritai.
A.BALEŽENTIS. Tai kas šiuo metu vyksta? Kodėl negalima kalbėti?
PIRMININKAS. Registracija vyksta. Pasižiūrėkite ir matysite, kad dabar vyksta registracija. Seimas yra ne pokalbių vieta, o diskusijų vieta.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos, kai baigsis registracija.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos, prašau. (Salėje triukšmas) Atsiprašau. 80. Pasižiūrėjau ne į tą skaičių. Ačiū už pataisą. Prašau. Seimo narys A.Baležentis (aš čia stenogramai, kad nedėtų daugtaškių vietoj pavardės). Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau, kad jūs teisingai suprastumėte situaciją. Iš tiesų tas įstatymas labai reikalingas ir iš esmės mes jam pritariam. Bet mes nepritariam tam nuoseklumui, kad pirmiausia būtų įteisinami nuosavybės klausimai gamtosaugos objektuose, o po to sprendžiami visos Lietuvos išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės klausimai. Tai nebūtų teisinga. Dėl to šitas įstatymas neturi aplenkti kitų dviejų įstatymų svarstymo. Mes juos po poros dienų priimsim. Dėl to ir vyksta diskusija. Čia kito kelio negali būti. Negalima svarstyti dalinio klausimo anksčiau negu visumos. Čia kitokios logikos negali būti. Dėl to aš dar kartą prašau balsuoti šitą mano alternatyvinį pasiūlymą pratęsti svarstymą.
PIRMININKAS. Deja, jis baigtas, gerbiamasis Seimo nary. Aš tik galiu jus patikinti, kad jeigu bus pritarta po pirmojo svarstymo, antrasis svarstymas bus ne anksčiau kaip kitą ketvirtadienį. Aš manau, per tą laiką bus priimti reikalingi įstatymai, kurie jus domina. Ta proga kreipčiaus į Socialdemokratų frakciją prašydamas atsiimti pasiūlymą dėl skubesnio svarstymo.
O dabar prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”. Aš manau, buvo pasakyta pakankamai motyvų, kad itin skubėti nereikia, todėl aš siūlyčiau nesiūlyti skubesnės tvarkos.
Už - 47, prieš - 10, susilaikė 15. Pritarta po pirmojo svarstymo. Taip, Seimo narys V.Andriukaitis. Prašau prie šoninio mikrofono.
V.P.ANDRIUKAITIS. Frakcija neatsiima pasiūlymo ir yra įsitikinusi, kad skubesnė tvarka labiau pagreitins, ypač tuos, kurie turi kontrargumentų ir pasiūlymų dėl valdymo, įpareigos per penktadienį, šeštadienį, sekmadienį juos pateikti ir antrasis svarstymas galės vykti žymiai sklandžiau. Noriu priminti, kad šis įstatymas rengiamas trečius metus, o po 3 mėn. jo tikrai jau nebereikės.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, prašome, 2 - už, 2 - prieš dėl skubesnės tvarkos. Kas norėtų kalbėti? Seimo narys A.Bendinskas. Prašome.
A.BENDINSKAS. Jeigu šito įstatymo svarstymas tęsiasi trečius metus, žinoma, tai padarė labai daug bėdos. Dabar dešinieji, norėdami jį dar tęsti, pasisako už tai, kad būtų alinama Lietuvos gamta ir t.t. Aš pasisakau būtinai už skubesnę tvarką.
PIRMININKAS. Aš tik priminsiu Seimo nariui A.Bendinskui, kad Seimo narys A.Baležentis sėdi centre.
Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš taip pat pritariu skubesnei šio įstatymo svarstymo tvarkai.
PIRMININKAS. Taip. Dabar galima tiktai prieš. Seimo narys A.Baležentis. Prašome.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymas šiuo metu negali būti nei svarstomas, nei priimamas dėl to, kad yra pateikti du įstatymų projektai, kurie kaip tik numatys visos Lietuvos išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės klausimą, taip pat žemės reformos klausimą. Visi tie klausimai yra susiję, nes visos saugomos gamtinės teritorijos yra tam tikroje žemės teritorijoje, ir nežinant, kieno ta žemė ir kaip su ja elgtis, negalima išspręsti. Mes vis tiek turėsime grįžti po savaitės ir koreguoti šitą įstatymą. Ar taip reikėtų daryti? Aš manau, kad ne. Dėl to aš jau kalbėjau ir dar kartą pasisakau, kad nebūtų skubesnės tvarkos, kad būtų svarstoma nuosekliai, po to, kai bus priimti arba svarstomi tie abu įstatymai.
PIRMININKAS. Dabar du pasisakė už skubesnę tvarką, 1 - prieš. Dar gali 1 pasisakyti prieš. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pasisakau prieš skubesnę tvarką ir palaikau kolegą A.Baležentį. Be abejo, aš už šitą įstatymą ir nė kiek neabejoju, kad šioje sesijoje mes jį priimsime. Bet skubėti iš tikrųjų nėra ko. Be to, svarstant antruoju svarstymu dar būtų nemažai pasakyta pastabų. O tuo, kad mes priimsime dar šioje sesijoje, aš nė kiek neabejoju. Bet už skubesnę tvarką nenorėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Kas už skubesnę tvarką, spaudžia mygtuką “už”. (Salėje triukšmas) Negirdėjau, Seimo nary Jarmolenka.
Ačiū tada.
Už skubesnę tvarką 32, prieš - 39. Skubesnei tvarkai nepritarta. Klausimas baigtas. Pradedame svarstyti 5 darbotvarkės punktą.
V.ŽIEMELIS. Kol pereisime prie svarstymo, gal galima trumpai dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš tik norėjau pasiklausti. Darbotvarkėje užrašyta, kad čia yra tik pateikimas. Ar apsirikta, ar iš tikrųjų taip?
PIRMININKAS. Dėl ko, dovanokit, pateikimas?
V.ŽIEMELIS. Dėl praeito įstatymo.
PIRMININKAS. Taip, ten buvo apsirikimas. Aš įspėjau iš ryto ir vėliau dėl šito dalyko.
Gerbiamieji kolegos, 5 darbotvarkės punktas, manau (gal aš klystu), susideda iš dviejų skirtingų projektų. Kad būtų aiškesnis mūsų pasirinkimas, gal būtų tikslinga, kad kiekvieno projekto autoriai bent po porą žodžių pasakytų, bet ne po pranešimą? Ir tada dėl balsavimo motyvų 5 - už, 5 - prieš, ir rinksimės.
Prašom, gerbiamoji Kunevičiene.Bet aš tikrai prašyčiau labai trumpai. Gerai? Gerai. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia nėra du projektai. Tik vieno projekto skirtumas, kur buvo pateikta alternatyva dėl politinių kalinių ir tremtinių pensijų. Bet mes su ponu V.Zimnicku kalbėjome ir jis pritarė, kad dabartiniu metu nereikėtų šito įtraukti, reikia svarstyti 4, ne alternatyvų projektą. O tai, kas yra pateikta socialdemokratų ir K.Jaskelevičiaus, tai yra dalinis klausimas. Buvo mūsų pateiktas pirmas variantas, paskui buvo Juridinio skyriaus pastabos. Ir mes svarstėme tai, kad negalima apsiriboti tik indėliais. Dabartiniu metu reikia ir turtą indeksuoti. Įvedam pinigus ir turim prieiti prie tvarkos. Todėl mes sutarėm ir pateikėm šitą projektą. Na, o jeigu dėl procedūros, tai šiandien, trečiojo svarstymo metu, pateikinėti taip, kaip pateikė ponas V.Andriukaitis, aš manyčiau, netikslinga ir neteisinga. Todėl siūlyčiau balsuoti už 4 projektą taip, kaip yra sutarta ir apsvarstyta Vyriausybėje ir pas mus. Taip pat ir už nutarimą dėl to įstatymo. Tada viskas išsisprendžia. O nutarimą aš paskaitysiu paskui, kada jūs apsispręsite dėl projekto. Arba galiu iš karto pasakyti, kodėl 4 tinka.
PIRMININKAS. Tai prašom, gal iš karto pasakykite, bus aiškiau. Po to - V.Andriukaitis, ir viskas.
E.KUNEVIČIENĖ. Balsuojant už 4 variantą eliminuojam visas detales. Pateiktas toks nutarimo projektas:
“Lietuvos Respublikos Seimas nutaria (dėl įstatymo įgyvendinimo):
1. Nustatyti, kad gyventojų nuvertėjusios santaupos kompensuojamos bei įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertė atstatoma pagal faktinius kainų indeksus.
2. Nustatyti, kad indeksavimas vykdomas:
a) Lietuvos Respublikos piliečių asmeninių sąskaitų indėliams bei apskaitomiems investicinėse sąskaitose indėliams taikant nuo 50 iki 120 indeksą, kurio dydis priklauso nuo indėlio dydžio bei pinigų įnešimo į sąskaitą datos;
b) valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, žemės ūkio bendrovių ir kitų Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertei, investicinių sąskaitų lėšoms ir anksčiau išleistoms akcijoms, pajamoms taikant indeksą nuo 15 iki 30, kurio dydis priklauso nuo turto, akcijų, pajų įsigijimo datos ir būdo.
3. Nustatyti, kad dėl indeksavimo gautas valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, žemės ūkio bendrovių ir kitų Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių turto vertės prieaugis paskirstomas proporcingai pagal kapitalo struktūrą.”
Tai čia atsižvelgta į visas pastabas ir į tai, kad nuo praeitų metų balandžio mėn. infliacija vyko, o indeksavimas nevyko. Ir jeigu dabar šito nepriimsime, tai litui pagrindo nebus, nes mūsų litas dengiamas ne auksu, kaip kai kas sako, o prekėmis ir turtu. Todėl tai yra viena iš priemonių litui užtikrinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Andriukaiti, prašom į tribūną. Irgi prašyčiau labai trumpai. Dėl balsavimo motyvų galėsite pasisakyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, ar galėjo šiandien pristatinėti nutarimą, kurio mes nematėm, kuris neįtrauktas į darbotvarkę ir net nepateiktas? Tai vienas dalykas. Tai čia tiktai maža pastaba poniai E.Kunevičienei, jeigu ji sako, kad socialdemokratų alternatyva yra pateikta neteisėtai. Primenu, ji pateikta teisėtai, užregistruota ir jos pagrindu, suderinus su Biudžeto komiteto nariais ir Biudžeto komiteto pirmininku K.Jaskelevičiumi, pateikiamas 5 projektas, būtent socialdemokratų alternatyvos pagrindu. Tai nėra naujas projektas. Suderinta pozicija. Dvi pastraipos paimtos iš teikto kartu su Vyriausybe projekto. Kadangi jis kompromisinis, tai siūlome už jį ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Dabar gerbiamuosius kolegas prašyčiau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom.
Prašau. Antrą kartą E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau. Jeigu galima. Kad žmonės nebūtų pono V.Andriukaičio klaidinami, tai noriu pasakyti, kad mūsų nutarimas pateiktas ir yra nurodyta, prašom paskaityti 212 straipsnį: jeigu priimant įstatymą, nutarimą arba kitokį aktą buvo padaryta..., čia ne tas. Taip, po įstatymo priėmimo, 212 straipsnis. Toliau svarstomas ir tą pačią dieną gali būti priimtas nutarimas dėl įstatymo. Taigi pono V.Andriukaičio prašome neklaidinti žmonių.
PIRMININKAS. Tai šitas įstatymas seniai priimtas. Prašom. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Dovanokit, bet aš netyčia turbūt.
PIRMININKAS. Prašau. A.Vaišnoras. Nesiginčykim, prašom, gerbiamieji kolegos, dėl esmės. Ar už tą, ar už tą. Nėra. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šitas variantas yra gana kompromisinis, nes kai kurie formulavimai, kuriuos mes frakcijoje anksčiau siūlėme, čia liko, nors mes ir abejojame. Nors ir kartojama tai, kas jau yra kituose įstatymuose, bet vis dėlto dėl kompromiso, aš manau, mes galėtume balsuoti būtent už šitą kompromisinį projektą. O visa kita, ką gerbiamoji E.Kunevičienė čia pateikė, tai iš esmės man vėl sukėlė tas pačias analogijas, kai buvo pateiktas nutarimo projektas dėl pensijų ir kt., kur viena ranka siūloma padidinti pensijas 20%, 30% jas užsitarnavusiems žmonėms, o kita ranka pakeliami atlyginimai ir 5 kartus pakeliamos kainos. Vadinasi, nubraukiamos tos visos pensijos. Tas pats bus siūloma atlikti ir su litu. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Na, iš esmės man tas antras projektas irgi nėra blogas, tik aš norėčiau, kad būtų įtrauktas nedidelis papildymas, kurį aš siūlyčiau priimti. Tai štai: “Lietuvos Vyriausybė iki talonų išėmimo iš apyvartos pabaigos nustato gyventojų nuvertėjusių santaupų, turėtų iki 1991 m. vasario 26 d., laikomų Lietuvos valstybiniame banke (nes Vyriausybė prisiima atsakomybę už valstybinį banką), ir valstybės draudimo įmokų kompensavimo dydį bei (aš dabar norėčiau čia įtraukti) įmonių, įstaigų, organizacijų turto vertės 1991 m. liepos 1 d. būklės atstatymo tvarką.” Būtent šitą sakinio dalį. O iš esmės daugiau čia viskas atitinka. Ir aš siūlyčiau balsuoti už 5 projektą, bet tik norėčiau, kad jis būtų papildytas. Mes norim, kad Vyriausybė taip pat padarytų valstybinio turto balansą ir atliktų turto indeksavimą. Juo labiau kad infliacija ir kiti momentai pažeidė realią turto vertę. Tačiau aš jokiu būdu nenorėčiau pritarti siūlomam nutarimo projektui, nes tuoj Lietuva taps turtingesnė už Ameriką ir visas kitas išsivysčiusias valstybes dėl nerealaus turto įvertinimo. Suprantant, mes tuoj tapsime pačia turtingiausia pasaulio valstybe, o iš esmės tai taip nėra. Todėl aš siūlyčiau nutarimui nepritarti, o įstatymui su tais pakeitimais prašyčiau pritarti ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Perduodu savo eilę pasisakyti Seimo nariui F.Kolosauskui.
PIRMININKAS. Prieis jūsų eilė. B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš pritarčiau 5 projektui. O gerbiamosios E.Kunevičienės projektui aš negalėčiau pritarti vien dėl to, kad čia praktiškai reglamentuojama Vyriausybės veikla - ką Vyriausybė turi daryti, kaip indeksuoti ir pan. Tai aš dėl šitų motyvų negalėčiau pritarti.
PIRMININKAS. A.Kairys.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Prašom netrukdyti. A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti 5 projektui, kurį paruošė socialdemokratai bendradarbiaudami su ponu K.Jaskelevičiumi, ir manau, kad jokio papildomo nutarimo prie to įstatymo nereikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš pritariu ponios E.Kunevičienės pateiktam 4 projektui. Tačiau turiu pažymėti, kad šiam projektui aš buvau pateikęs papildymą. Tai dabar aš pats esu neaiškioje padėtyje. Jeigu būtų priimtas siūlomas nutarimas, tada aš savo papildymą atsiimčiau, bet jeigu nutarimas nepriimamas, tai tada aš reikalausiu dėl savo papildymo balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Jakučioni, galėčiau taip pasakyti - jeigu bus pasirinktas vienas iš variantų ir bus, sakysim, pasirinktas ne gerbiamosios E.Kunevičienės, ar jūs vis tiek reikalausite savo pataisą įdėti?
P.JAKUČIONIS. Turbūt ne.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Tai tada spręsim šiek tiek vėliau. Dabar V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matyt, reikėtų įspėti Seimo narius ir jiems pakomentuoti Seimo Statutą, kad 3 projektas, atsiprašau, 5 projektas, kurį mini Seimo nariai iš LDDP frakcijos, negali būti svarstomas. Jis turėjo būti pateiktas laiku ir po pirmojo svarstymo apsispręsta, prie kurio projekto mes apsistojame. Jau buvo nuspręsta, prie kurio projekto apsistota. Pataisos priimamos iki svarstymo, čia ne pataisa, o alternatyvus projektas. Sustabdykite!
PIRMININKAS. Matot, jeigu jūs būsite smulkmeniškas, tai aš tą patį pasakysiu ir dėl 4 projekto, kadangi irgi neišlaikytas atitinkamas darbo dienų skaičius. Tai arba taikom visiems projektams ir viską nukeliam iki antradienio, arba netaikom. Kaip norit.
V.ŽIEMELIS. Koks darbo dienų skaičius, pasakykite?
PIRMININKAS. Dvi darbo dienos. Tai aš siūlau šito netaikyti ir šiandien baigti nagrinėti. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš turiu pasakyti, kad kur minėjo ponas V.Zimnickas, kad reikia indeksuoti valstybiniame banke, valstybinės draudimo įmokos kompensavimo dydžius ir tvarką, čia yra parašyta, nieko daugiau keisti nereikia.
PIRMININKAS. Į mikrofoną prašome kalbėti.
F.KOLOSAUSKAS. Sakau, čia viskas apie valstybiniame banke laikomų lėšų ir valstybinių draudimo išmokų kompensavimą yra parašyta, jokių papildymų nereikia. Ir balansus sudarys visi, kam priklauso. Balansas baigiasi pirmą ketvirčio dieną. Tai senos taisyklės, nieko nereikia rašinėti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 5 pasisakė už vieną variantą, dabar dar 4 gali pasisakyti už gerbiamosios E.Kunevičienės variantą. Gerbiamasis V.Šumakaris, matyt, ne. Aišku. Gerbiamasis A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų aš siūlyčiau pritarti šitam variantui dėl to, kad yra tam tikra mūsų gyventojų dalis, kuri labai skaudžiai pergyvens talonų keitimą į litus. Aš nesakau - pinigų reformą, pergyvens talonų keitimą į litus, ir, suprantat, tai labai apsunkins jų tolimesnį gyvenimą jau vien dėl to, kad jie neturėjo jokių galimybių sukaupti didelio turto. Aš siūlyčiau pritarti šitam projektui, o paskui visus kitus reikalus mes išspręsim, na, išspręs Vyriausybė darbo tvarka.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. V.Jarmolenka pirmiausia nori suprasti, kodėl jūs nesustabdėte pasisakančiųjų įrašymo. Antras dalykas, jeigu mes pristatom vieną dokumentą ir svarstom jį, tai iš kur atsiranda alternatyva? Pirmas buvo socdemų, mes pateikėm nutarimą, ir aš niekaip negaliu suprasti, kodėl mes kalbam apie du dokumentus. Kalbam apie vieną. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Čia kaip alternatyvūs pasiūlymai. A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Taip, pone Seimo Pirmininke, aš nesuprantu, iš kur trečiojo svarstymo stadijoje atsiranda alternatyvūs pasiūlymai? Tas Statuto dalis jau priėmėm.
V.ŽIEMELIS. Mikrofoną įjunkit!
PIRMININKAS. Įjungtas. Prašom žiūrėti.
A.KUBILIUS. Taip, ačiū. Tai aš dar sykį noriu pakartoti, kad trečiojo svarstymo stadijoj nei senasis Seimo Statutas, nei naujasis neleidžia pateikti alternatyvių projektų, ir norėčiau pasakyti, kad aš siūlau balsuoti už šitą įstatymo projektą, nes tai yra istorinis įstatymo projektas, kurį pradėjus svarstyti Lito komitetas pajuto tam tikrą pavojų savo įgaliojimams ir skubiai priėmė nutarimus įvesti litus. Todėl aš galvoju, kad šitam įstatymui reikia pritarti ir ilgai negaištant laiko šiandien baigti visą šitą istoriją.
PIRMININKAS. Gerai. Visi pasisakė, gerbiamasis Zimnickai, jūs jau būsite virš plano. Tai ačiū, juo labiau pasisakėt, teisingai. Dar kartą E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Noriu jums priminti, kad visai neseniai balsavote už socialdemokratų rezoliuciją indeksuoti tiktai indėlius, ir labai malonu, kad jūs ją atmetėt, nes ji buvo tikrai dalinė. Mūsų įstatymo projektas pateiktas anksčiau arba lygiagrečiai su ta rezoliucija. Tik įstatymu galim nustatyti turto vertės atstatymą. Ir pagal Konstituciją taip priklauso, ir pagal pinigų įvedimą, nes kitaip tie pinigai negalės vykdyti vienos iš svarbiausių funkcijų - turto vertės funkcijos. Ir jeigu jūs šiandieną nepriimat šito klausimo, tai Lietuvoje litas negali būti pripažintas valiuta, nes jis vykdys tiktai tarpusavio atsiskaitymo funkciją, tai bus naujas “vilkelis” arba “visokavičiukas”, o ne litas. O jeigu norite, kad litas būtų nacionalinė valiuta, jis turi vykdyti vertės funkciją. O jūs šiandieną kalbate - ir socdemai, aš juos suprantu... Jeigu aš šiandieną pateikinėčiau Sveikatos apsaugos įstatymą ir pradėčiau jus mokyti, kaip operuoti apendiksą, aš tikrai neabejoju, kad viską sumaišyčiau. O dabar ponas V.Andriukaitis moko, kaip mums įvesti pinigus, kad jie nevykdytų vertės funkcijos. Dve jus metus jie mus mokė, kaip reikia tvarkyti finansus, ir taip sutvarkė Lietuvos banką, kad neturėjom nei finansų, nei pinigų. O šiandieną dar nori Lietuvą pamokyti, kaip valdyti pinigus, kad jie nevykdytų vertės funkcijos. Tai aš jūsų labai prašau atkreipti dėmesį į mano žodžius. Pinigai turi vykdyti vertės funkciją. Todėl čia ir derinom, aiškinau ir ponui V.Zimnickui, ir kitiems, kad turim spręsti turto vertės funkciją.
O dabar formaliai, kad nebūtų jokių ginčų. Vyriausybė, nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios deputatų grupės gali papildomai įteikti tik pataisas iki trečiojo svarstymo pradžios, jeigu turi jas parengusios raštu, gali išdalyti visiems deputatams. Trečiojo svarstymo metu naujos pataisos ir papildymai nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir nebalsuojamos, o tik raštu pateikiamos rengiančiajai komisijai. Ir todėl šiandieną visa tai, kas norima, tas daroma, dar sykį tyčiojamasi iš Lietuvos finansų. Ačiū už dėmesį. Prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, balsuosime. Prašom, gerbiamasis Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš gerbiamiesiems Seimo nariams norėčiau pasakyti, kad tai nėra alternatyvus projektas, tai yra alternatyva, išdalyta laiku. Siūlomo įstatymo papildymo dvi eilutės sutampa:
“Lietuvos Respublikos Seimas nutaria papildyti ir pakeisti Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymą”, o toliau 3 eilutėje yra mūsų alternatyva, kuri pateikta raštu laiku. Tai nėra alternatyvus projektas ir jis išdalytas Seimo nariams. Šiandien visi jį gavote trečiajam svarstymui.Gerbiamojo V.Zimnicko pataisos aš, kaip prelegentas, nepriimu ir siūlau balsuoti už 5 projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar susitarkim, kad nebūtų didelių debatų. Prie mikrofonų yra 4 Seimo nariai. Tai 4 pasisako, ir aš pasakysiu, kaip balsuosime. Čia yra galimybių įvairiai balsuoti. Gerbiamoji V.Aleknaitė. Leiskime damai pirmiau pasisakyti.
V.ALEKNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau išreikšti savo požiūrį kaip žmogaus iš šalies, kadangi pinigų aš niekada neturėjau ir nežadu turėti. Man regis, kad mes tuščiai gaištame laiką. Aš nematau čia jokio alternatyvaus projekto, aš tiktai matau pretenzijas į autorystę, kadangi, mano galva, tai yra tiesiog perrašytas 4 ir 3 projektas. Savaip sukompiliuota ir pateikta. Čia nėra alternatyvos. Čia yra tiktai noras žūtbūt būti autorium, kad negalėtų juo tapti kas nors kitas. Šitaip aš suprantu šito ginčo prasmę.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš turbūt patikslinsiu tai, ką sakė ponia V.Aleknaitė. Norėčiau suteikti turbūt ir Seimui, ir jums, ponas Pirmininke, tam tikrą juridinę konsultaciją, kaip mes turėtume elgtis. Gal tai per daug drąsu iš mano pusės, tačiau vis dėlto pasidėkime prieš akis 3 ir 4 projektą. Jūs pamatysite, kad tarp jų yra du skirtumai, kuriuos galima daryti ir čia, nespausdinant to 4 projekto, tiesiai iš tribūnos. Tai yra 3 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys. Pirma paties straipsnio pastraipa skiriasi tiktai tokiais žodžiais. Po žodžių “turto vertės” yra įrašyta data, tokius dalykus, man atrodo, galima daryti čia iš tribūnos net ir neperspausdinus projekto. Ir paskutinė pastraipa. Vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra įrašyta labai konkreti įstaiga “Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija” štai ir visi skirtumai tarp 3 ir 4 projektų. Visa kita yra žodis į žodį. Ir 4 nėra toks naujas. Aš manau, mes galėtume padaryti sau nuolaidą ir netaikyti tų dviejų parų, apie kurias jūs teisingai sakėte, nes tai nėra iš esmės naujas projektas. Pono V.Andriukaičio dabar teikiamas nėra, kaip jisai sakė, alternatyva to paties 3 straipsnio, trečiajam svarstymui pateikta numatyta tvarka. Alternatyvus yra visas 3 straipsnis, ir netgi juridiškai neteisingai suformuluota, nes parašyta “papildyti šiomis naujomis dalimis”. Visiškai neaišku, į kurią 3 straipsnio vietą tas dalis reikėtų įrašyti - į pradžią, į vidurį ar išskaidžius. O tai, man atrodo, gali tam tikrais atvejais pakeisti ir straipsnio esmę. Todėl aš manyčiau, kad mes turėtume susitarti, nutarti, kad turime 4 kaip 3 projektą, o ne naują. Tiktai atspausdino, kad būtų aiškiau, galbūt padarė tam tikrą klaidą, galėjo datą apačioje parašyti tą pačią, seną, kadangi ten nieko naujo nėra. Ir apsispręstume vis dėlto dėl to 3 projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Žiemelis. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. O aš?!
V.ŽIEMELIS. Gerai. Tiek to, jūs norite, kad LDDP pabaigoje kalbėtų. Tiek to.
PIRMININKAS. Aš paskutinis kalbėsiu, nesijaudinkite.
V.ŽIEMELIS. Jūs irgi ne kitos frakcijos, tiek to.
PIRMININKAS. Aš frakcijai nepriklausau, dovanokit. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Norėčiau pritarti S.Pečeliūnui. Atsiprašau, klausykite, gerbiamasis Pirmininke! Jūs jau turite laiko klausyt?
PIRMININKAS. Prašom kalbėt, aš klausau.
V.ŽIEMELIS. Norėčiau, kad jūs atidžiai paklausytumėt. Jūs įsigilinote į tai, ką sakė S.Pečeliūnas? Iš esmės 3 nuo 4 projekto nesiskiria. Mes tik užrašėme, kad būtų geriau orientuotis. Lygiai tas pats. Mes galime balsuoti už 3 projektą, o jūs žinote Seimo Statuto 208 straipsnį. Dar kartą jums reikia perskaityti, ar jūs atsimenate? Atsimenate.
PIRMININKAS. Skaitykite tik pirmąją dalį, tik neužmirškite.
V.ŽIEMELIS. Ne, paskutinę dalį.
PIRMININKAS. A, matote.
V.ŽIEMELIS. Aš skaitau paskutinę. Čia ne naujas projektas, aš dar kartą jums sakau. Ir iš esmės socialdemokratai, siūlydami šį projektą, nori, kad nebūtų atstatoma investicinių sąskaitų ir viso valstybinio turto vertė. Šiame projekte šito nėra, tai iš esmės skiriasi, ir turi suprasti, už ką balsuoja. Iš viso, jeigu jūs balsuosite už socialdemokratų, tiksliau, pateiksite balsavimui Socialdemokratų frakcijos alternatyvinį projektą, jūs šiuo atveju pažeisite Statutą.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos! Vis dėlto turto indeksavimas buvo atliktas prieš gerus metus. Jūs puikiai suprantat, kad vyksta infliaciniai momentai, turtas nebeturi tikrosios savo vertės, todėl aš tikrai siūlau būtent įrašyti šituos kelis žodžius iš 4 projekto į 5. Nebesiginčysime ir tada balsuosime, nes mes turime įpareigoti Vyriausybę ir turto inventorizavimą, bet mes jai nenurodome, kokiu koeficientu ir kaip, tačiau įstatymu įpareigojame atlikti visą tą bendrą su pinigų atėjimu reikalingą “virtuvę.” Aš vis dėlto siūlyčiau įtraukti tuos žodžius ir priimti tą 5 variantą, nes 5 ir 4 tikrai mažai skiriasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos. Taigi reziumuoju. Jeigu žiūrėsime rigoristiškai, ką patvirtino ir gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas, tai šitą klausimą reikia nukelti į antradienį. Tada bus viskas gerai, bus ramybė, bet aš rigoristiškai nenoriu žiūrėti, todėl siūlau tokį variantą. Iš pradžių balsuosime už 4 projektą, t.y. įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo “ projektą, kurį teikia gerbiamoji E.Kunevičienė ir dar kai kurie kiti Seimo nariai. Jeigu šitas projektas negauna reikiamos balsų daugumos, tai tada siūlysiu balsuoti dėl kitų siūlymų, kurie yra atitinkamų straipsnių alternatyvos.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti, balsavimas pradėtas. Taigi kas už?
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau...
PIRMININKAS. Taigi kas už įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo”, kurį pateikė gerbiamoji E.Kunevičienė? Balsų skaičiavimo komisija, prašom skaičiuoti balsus. Ir dabar jokių kalbėjimų.
Jokios registracijos, rankų pakėlimu.
S.PEČELIŪNAS. Pone Pirmininke, paminėkite visus autorius - V.Zimnickas, V.Žiemelis ir Vyriausybė, kad visiems būtų aišku.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis S.Pečeliūnas be leidimo kalbėjo.
V.ŽIEMELIS. Nutraukiam balsavimą, na, negalima...
PIRMININKAS. Ne, prašom balsuoti, netrukdyti. Žodinis įspėjimas V.Žiemeliui.
V.ŽIEMELIS. Jūs neleidote pasiūlyti balsavimo būdų...
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti. Balsavimas prasidėjo, prašome skaičiuoti balsus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 30.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 36.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! 30 balsavus už, 34 - prieš ir 2 susilaikius (aš pridedu savo balsą), įstatymas nepriimtas.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom. Dabar V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Labai gaila, kad nedavėte mums žodžio pasirinkti balsavimo būdą. Aišku, čia ir kalbos nėra, kaip ir paprastai jūs pažeidinėjate Statutą. Antra vertus, frakcijos vardu prašau perbalsuoti vardiniu balsavimu. O kiti projektai negali būti balsuojami. Jūs turite ...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš nepriimu šito prašymo, kadangi balsavimui teikiamas klausimas buvo labai aiškiai suformuluotas ir visi suprato, todėl perbalsavimo nebus.
V.ŽIEMELIS. Frakcijos vardu galima paprašyti perbalsuoti.
PIRMININKAS. Ne.
S.PEČELIŪNAS. Pone Pirmininke...
V.ŽIEMELIS. Tai teisėtas reikalavimas.
PIRMININKAS. Ne, dovanokite. Tik dabar mes turime susitarti, ar šiandien balsuojam dėl kitų pataisų, ar balsuojam antradienį? S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi jūs paskelbėte balsavimo rezultatus ir buvo frakcijos nepasitikėjimas balsavimo rezultatais, tačiau dar balsavimas nėra pabaigtas.
PIRMININKAS. Pabaigtas, viskas.
S.PEČELIŪNAS. Trūksta vienos labai paprastos procedūros. Jūs žinote, kokios? Ir visi reikalavimai buvo pasakyti laiku, ir tie 30 - už, 34 - prieš ir 2 susilaikę dar nėra užfiksuotas faktas, todėl pasakytas prašymas perbalsuoti yra laiku, jis yra vykdytinas ir vykdytinas tokiu būdu, kaip reikalauja frakcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji draugai ir gerbiamieji ponai, aš padarysiu paprasčiau. Šitą klausimą nukelsime į antradienį, kadangi nei vienas, nei kitas projektas neišlaikė Reglamento reikalavimų. Ačiū. 10 punktas.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos, pone Juršėnai!
Įstatymo “Dėl susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarkos” projekto svarstymas (93.06.24)
2sesija63po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. 10 punktas. Įstatymo “Dėl susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarkos” projektas. Pranešėjai - R.Vaitekūnas ir K.Skrebys. Prašom, gerbiamasis Vaitekūnai.
V.JARMOLENKA. Pone Juršėnai, ar jūs duosite man dėl procedūros, ar neduosite?
PIRMININKAS. V.Jarmolenka, prašau, kol ministras ateis į tribūną.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis pone Juršėnai, ne kol ministras ateis į tribūną. Jūs pažeidėte trigubai Statutą, kiekvieną sykį neduodamas pasakyti frakcijos nuomonės. Dėl procedūros ir balsavimo motyvų. Antras dalykas. Jūs viršijote savo įgaliojimus dėl to, kad Seimo nutarimas, kad ir koks jis būtų, buvo priimtas teisėtai, bet jūs vėl pažeidėte procedūrą - neužfiksavote balsavimo rezultatų. Ketvirtas momentas, jeigu trečią mes praleidžiame su jumis. Aš siūlau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką ne iki antradienio todėl, kad šitas balsavimas, užfiksuotas iš LDDP pusės, reikštų nepasitikėjimą Vyriausybe, nes Vyriausybė buvo teikėjas. Neaštrinkime klausimo ir balsuokime vardiniu balsavimu. Ačiū už dėmesį. Atsiprašau ministro.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar naujas klausimas ir prašom susitelkti šitam klausimui, kuris taip pat yra įdomus.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, tai...
PIRMININKAS. Prašom. Viskas. Žodis suteiktas ministrui, prašom netrukdyti. Gerbiamasis Vaitekūnai, prašome paaiškinti, ar yra kokių naujienų po pateikimo.
R.VAITEKŪNAS. Laba diena. Atsiprašau, kad įsiterpiau į šitą labai aktyvų klausimo svarstymą.
Gerbiamieji Seimo nariai! Iš esmės nėra esminių pasiūlymų po šio klausimo pristatymo. Turiu omenyje susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarką. Tiktai yra redakcinio pobūdžio. Pasiūlymų gauta iš Seimo Juridinio skyriaus. Ar reikalinga juos pateikti, aš ...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, visi turi. Tai jeigu jūs daugiau nieko neturite pridurti, ačiū. Tada aš į tribūną kviesiu kitą pranešėją. Gerbiamasis Skreby, prašom į tribūną.
K.SKREBYS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Aš norėčiau jums pateikti alternatyvų įstatymo “Dėl susirinkimų organizavimo ir vedimo tvarkos” projektą. Ir pristatydamas alternatyvų projektą aš norėčiau pažymėti, kuo jis skiriasi nuo Vyriausybės teikiamo varianto. Visų pirma būtina pažymėti, kad Vyriausybės teikiamajame variante yra numatytas toks pranešimo ir leidimo gavimo susirinkimui principas. Prieš 15 dienų reikia kreiptis į miesto arba rajono valdybą. Valdyba apsvarsčiusi nusprendžia, ar leidžia susirinkimą daryti, ar neleidžia. Tuo tarpu alternatyviame projekte yra siūlomas visiškai kitoks principas. Būtent prieš 3 dienas apie ketinimą organizuoti susirinkimą informuojamas tos policijos nuovados, kurios teritorijoje numatoma rengti susirinkimą, komisaras. Ir jeigu tas prašymas ar pareiškimas, kaip jį vadinsime, atitinka įstatymo reikalavimus, paprasčiausiai policijos nuovados komisaras turi duoti pažymėjimą, kad toks pareiškimas yra gautas ir organizatoriai gali rengti susirinkimą. Ta nuostata iš esmės skiriasi ir skiriasi tuo, kad čia yra atiduodama pirmenybė piliečių iniciatyvai, būtent susirinkimo organizatoriams. Vadinasi, jeigu rengiamas susirinkimas nepažeidžia tam tikrų nuostatų, jis gali būti rengiamas ir niekas neturėtų teisės svarstyti - leisti tai daryti, ar ne. Be to, Vyriausybės teikiamame variante yra numatyta, sakyčiau, per didelė laiko norma. Reikalavimas informuoti apie rengiamą susirinkimą prieš 15 dienų. Be to, Vyriausybės variante yra numatoma, kad valdybos sprendimą yra įmanoma apskųsti per 10 dienų apylinkės teismui. Visi žinome, kokia situacija yra teismuose, kaip jie yra perkrauti, ir turbūt visi sutiksime, kad tokiu atveju gauti leidimą susirinkimui yra visiškai neįmanoma. Kitas skirtumas, kurio nėra alternatyviame projekte, būtų tas, kad šiame projekte nėra numatytas piniginis užstatas. Nes piniginio užstato reikalavimas iš susirinkimo organizatorių sudaro atitinkamoms struktūroms tokias sąlygas, kad viena ar kita organizacija dėl nuo jos nepriklausančių provokacijų visiškai nebegalės rengti jokių susirinkimų ar manifestacijų. Taip pat norėčiau pažymėti, kad alternatyviame projekte nėra tokių, mano galva, ydingų normų ir nuostatų, pavyzdžiui, “100 m nuo Seimo ir Vyriausybės rūmų...” Jeigu būtų priimtas šitas variantas, kuriame yra ta nuostata, kad l00 m nuo Seimo rūmų negalima rengti susirinkimų, tai tas paminėjimas, tas laužų vakaras, kuris buvo š.m. sausio l3 d., kitais metais taptų nebeįmanomas.
Kad paskui nekiltų nereikalingų klausimų, aš norėčiau pasakyti, kad alternatyvus projektas yra parengtas remiantis 1939 m. analogišku Lietuvos Respublikos įstatymu. Faktiškai visos nuostatos yra perrašytos. Tada egzistavusį režimą dabartinės Seimo daugumos nariai ir lyderiai dar pernai vadino jei ne fašistiniu, tai autoritariniu - tikrai, galima būtų ir pacituoti, jeigu noras būtų. Baigdamas aš noriu paklausti. Koks režimas kuriamas dabar, kada Respublikoje Prezidentas yra A.Brazauskas, o valdančioji partija - Lietuvos darbo demokratinė?
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pasisakys N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Socialdemokratų partijos vardu. Mes analizavome ir vieną, ir antrą, alternatyvų taip pat. Esame įsitikinę, kad tokie susirinkimai yra vienas iš politinės kovos metodų. Todėl mes labai norėtume, kad nė viena pusė neruoštų to įstatymo sau, netaikytų opozicijai arba pozicijai, nes politinė sėkmė yra kintamas dydis: šiandieną - pozicija, rytoj opozicija. Mes manome, kad šis projektas yra paruoštas neblogai, tačiau tai, ką pasiūlė Seimo narys K.Skrebys, taip pat įdomu, ir iš ten galima būtų paimti kai kuriuos punktus arba kai kurias nuostatas ir papildyti štai šitą ministro pasiūlytą projektą. Norėčiau pasakyti, kad tas klausimas buvo svarstomas dar Aukščiausiojoje Taryboje. Mes suprantame, kad toks įstatymas būtinai reikalingas taip pat, kaip ir kiti įstatymai, reglamentuojantys mūsų santykius Lietuvoje.
Manome, kad reikėtų apsvarstyti tokius klausimus. Galbūt 8 straipsnio l punkte išdėstyta nuostata šiek tiek panaši į mitingų cenzūravimą. Galima būtų, mes manytume, sušvelninti ir parašyti, kad apie susirinkimo tikslą ir tematiką, o visa kita priklauso nuo to, ar bus įstatymo ir Konstitucijos pažeidimų, ar ne. O reikalauti, kad būtų vos ne plakatų eskizai, kad būtų pranešimų ar pasisakymų santraukos, tikrai nereikia.
Taip pat mes manome, kad reikia šiame įstatyme numatyti apmokėjimą, jei susirinkimo organizatoriai reikalauja apsaugos. Reikėtų taip pat numatyti susirinkimo rengimo vietos sutvarkymą arba darbų, susijusių su aplinkos sutvarkymu, išlaidų apmokėjimą. Tai spręstų tie, kurie organizuoja tą mitingą. O šiaip mes manome, kad padirbėjus prie to įstatymo, jį galima būtų priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Taip. Šito įstatymo projektas pateiktas ir iš esmės jį reikėtų įvardyti kaip blogą, išreiškiantį kažkieno baimę, susirūpinimą. Štai l straipsnyje kalbama apie tai, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje numatytą piliečių teisę rinktis į susirinkimus, o iš esmės šita teisė kituose straipsniuose yra nepaprastai apribojama ir suvaržoma. Pavyzdžiui, pagal tokį 5 straipsnį susirinkimo negalima rengti valstybinėse valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybėse. Mes žinome, kad daugeliu atvejų buvo naudojamos ministerijų ir kitos patalpos.
Drausti rengti susirinkimus 100 m atstumu prie Lietuvos Seimo - tai būtų nusistovėjusios tvarkos, tradicijų, įpročių sumenkinimas, nes jau nebūtų kur trauktis - nei į Neries pusę, nei į “Talino” parduotuvę, nei kitur. Tą patį galima pasakyti ir dėl 50 m prie kitų įstaigų.
6 straipsniu draudžiami, ribojami arba nutraukiami susirinkimai esant avarijoms, katastrofoms. Tai suprantama. Ir dar nurodoma: “arba esant kitokioms ypatingoms aplinkybėms”. Tai dėl tų ypatingų aplinkybių galės koks nors valdininkas nuspręsti, pasakyti, kad jos yra. Jos yra neapibrėžtos. Tai būtų savavališkas, subjektyvus pareigūnų sprendimas.
8 straipsnyje yra reikalavimas pateikti nešamas vėliavas, emblemas ir visa kita. Tai čia toks, pasakytume, kišimasis į žmogaus teises. Kieno koks reikalas, kokią vėliavą kas neš, jeigu yra užtikrinta žmogaus teisė išreikšti savo nuomonę apie įstatymą ar apie kokią nors problemą, situaciją, pareigūną ir kt. Ir atseit, jeigu kas nors nepatiktų, tai galima, aišku, neduoti tokio leidimo. Toliau to paties 8 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad turime suteikti papildomų žinių, reikalingų užtikrinti tvarkai ir saugumui. Čia vėl pareigūnui paliekama teisė reikalauti iki begalybės.
Ir svarbiausias momentas būtų l0 straipsnyje, kad prieš l5 dienų reikia gauti raštišką leidimą dėl susirinkimo rengimo. Nežinau, kaip pasaulyje daroma, bet vis dėlto kalbėkime taip, kad daugelis mitingų, piketų ar susirinkimų vyksta gan stichiškai. Ir numatyti, kas bus po l5 dienų, yra turbūt sunku, tai yra tiesioginis susirinkimų, nuomonės išreiškimo, valios ribojimas. Jokių l5 dienų. Ta norma turbūt perkelta iš senųjų įstatymų, kuriais buvo įvairūs trukdymai daromi. Tai yra tikrai teisės paneigimas.
l7 straipsniu draudžiama organizuoti ir vesti susirinkimus (išvardyta, kai turi šaudmenų ir visa kita, tai, suprantama, priimtina), jeigu turi alkoholinių gėrimų. Na, tai kas ten gali patikrinti? Vadinasi, radus pas kažkokį alkoholiką butelį, galima tą susirinkimą paskelbti neteisėtu ir uždaryti. Bet čia yra tokia norma.
Toliau. l7 straipsnio 5 punkte kalbama apie tai, kad štai susirinkimų metu sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, autovizualinėmis priemonėmis kursto pažeisti įstatymus. Kas tą dalyką nustatys? Ar policijos pareigūnas, ar kitas valdininkas, kad savo kalba kursto pažeisti įstatymą? Aš galiu jums priminti visai neseną pavyzdį. Šių metų gegužės 5 d. Šakių rajone prie savivaldybės turėjo atvykti Suomijos Respublikos ambasadorius ir ten atėjo vienas pilietis su plakatu, kad jam būtų grąžinta žemė ir jo namas. Tai Šakių rajono pareigūnai, policininkai atvažiavo, davė jam bizūnų, bananų ir jį nugabeno. Tai štai jie išsiaiškino, kad jis kursto. Tai tokiu pagrindu irgi būtų galima labai greitai veikti.
22 straipsnyje kalbama, kad organizatoriai ar dalyviai, pažeidę nustatytą tvarką, traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir atsako už padarytą materialinę žalą. Čia turbūt tokia kolektyvinė atsakomybė, ji ne visai teisėta, nes organizatoriai gali būti vieni, o pažeisti įstatymus - kiti, tai gali daryti ir provokatoriai, ir visai pašaliniai žmonės.
Toliau. 23 straipsnis riboja galimybę veikti žmonėms, kada iš jų pareikalaujama nuo l iki 5 mln. talonų užstato galimam nuostoliui ar žalai atlyginti. Regis, visame pasaulyje atsakomybė yra individuali, neatsako minia, neatsako būrys, neatsako pirmininkas, bet atsako konkrečiai tas, kuris mašiną sudegino, kuris langą išmušė. Visame pasaulyje taip yra priimta.
Ir paskutinis - 26 straipsnis. Įgalioja policiją (pažeidžiant ir kitus veikiančius įstatymus) organizuoti transporto, piliečių ir bagažo apžiūrą, jeigu kažkur prie prieigų bus kokių nors įtarimų. Tai gali eiti visai pašaliniai žmonės, neturintys nieko bendro. Labai išplečiamos tokios teisės. Aš jau nekalbu apie paskutinį - 27 straipsnį, kur numatyta, kad išvaikant galima naudoti kovinius imtynių veiksmus, dujas, tarnybinius šunis ir šaunamąjį ginklą. Regis, jau mes lygiuojamės į atsilikusias valstybes, kurios savo piliečių neskaičiuoja.
Siūlyčiau šito įstatymo svarstymą nutraukti, sudaryti iš alternatyvaus projekto autoriaus K.Skrebio ir šito projekto autorių bendrą grupę ir atsižvelgiant į tuos drastiškus momentus paruošti civilizuotą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų laikas baigėsi, turime susitarti dėl dviejų dalykų. Kiek bebūtų laiko sunaudota, mes turime patvirtinti antradienio darbotvarkę. Ir aš siūlyčiau, kad mes dar padirbėtume iki l9 val. ir susitartume. Gal dar vienas kitas galėtų pasisakyti šiuo klausimu ir pasitartume dėl pavasario sesijos pratęsimo. Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš atsimenu, ką jūs kalbėjote šiandien iš ryto, kai pasveikinote Jonus, ir, matyt, tas posėdžio pratęsimas tai ir yra to sveikinimo įgyvendinimas. Tai aš manyčiau, kad nereikėtų šitaip daryti. Aišku, antradienio darbotvarkę mes galėtume patvirtinti. Tai, manau, neužtruktų ilgai. Galima būtų daryti šito svarstymo pertrauką išsaugant sąrašą tai būtų visiškai reglamentinis dalykas. Svarstymui skirtas laikas baigėsi.
Ir dėl antradienio. Mes antradienį galime nuspręsti dėl sesijos pratęsimo, tuo labiau jog dar aiškiau matysime, kiek ir kokių klausimų yra likę. Aš vis dėlto norėčiau, kad į antradienio darbotvarkę tą rutininį, kaip mes vadiname, klausimą dėl komisijos sudarymo mes įrašytume ir galėtume su ponu J.Bernatoniu galbūt šitoje sesijoje pateikti jau abiejų komisijų suderintus sąrašus ir tą klausimą užbaigti.
Darbotvarkės svarstymas (93.06.24)
2sesija63po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašau, kas dar dėl darbotvarkės? Tada iš karto pasisakykime dėl darbotvarkės. Prie šoninių mikrofonų. Dėl komisijos - aš sutinku, kad šitą galime pridėti. Minutėlę, dabar mes sutarkime dėl darbotvarkės, tada grįšime, nes reikės pratęsti posėdį. O darbotvarkę vis tiek turime patvirtinti. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš siūlyčiau vietoj Seimo Statuto VI dalies surengti V dalies pirmąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Prašau, tai priimtina. Prašom. Dar V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlau įtraukti į darbotvarkę trečiajam svarstymui Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” 3 projektą.
PIRMININKAS. Taip, sutinku. Aš jau tai esu užsirašęs, kaip ir įstatymą “Dėl Dariaus ir Girėno medalio”. Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš vis dėlto norėčiau sužinoti, kada ponas Seimo Pirmininkas patvirtins šiandien priimtą Seimo Statuto IV dalį. Ir aš tikiuosi, kad tai nebus ilgai daroma. Norėčiau sužinoti, kokiai frakcijai teks sutvarkyti kito ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkę, t.y. kuriai opozicijos frakcijai: krikdemams, Sąjūdžio ar partijos.
PIRMININKAS. Nedrožkime iešmo, kol briedis girioje. Įstatymas “Dėl Seimo Statuto IV dalies” yra labai didelis ir sudėtingas. Pirmiausia jis turi būti galutinai sutvarkytas. Antra, aš prieš pasirašydamas turiu perskaityti, todėl tikrai negaliu pažadėti, kad rytoj jį pasirašysiu.
Prašom. Gerbiamasis K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Jeigu galima, tai aš pritarčiau S.Pečeliūno siūlymui išsaugoti sąrašą dėl susirinkimų įstatymo kitam svarstymui.
PIRMININKAS. Mes prie šito grįšim. Gerbiamieji kolegos, tai aš siūlau patvirtinti darbotvarkę su trimis papildomais klausimais: Pinigų išleidimo įstatymo pakeitimas, Dariaus ir Girėno medalis ir spec.komisija. Prašom. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
V.P.ANDRIUKAITIS. Žinote, Pinigų išleidimo įstatymo papildymai iš tikrųjų buvo reikalingi šiandien, nes nuo rytojaus pradeda veikti Lito komiteto nutarimas. Ir aš kreipiuosi į visus Seimo narius, kad mes galėtume šiandien suorganizuoti naują posėdį būtent tam vienam klausimui apsvarstyti ir priimti tuos papildymus. Kaip žinote, reikia 47 Seimo narių ir dar daugiau. Aš manau, kad visi Seimo nariai galėtų tai padaryti, pratęsti ir vis dėlto svarstyti šį klausimą.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Andriukaiti! Pirmiausia patvirtinam antradienio darbotvarkę, po to tarsimės dėl kitų dalykų. Ar sutinkate su trimis papildomais klausimais? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
Dabar prašom tartis dėl kitų dalykų. Aš siūlau pratęsti posėdį. Tai yra vienas variantas. Gerbiamasis V.Andriukaitis siūlo padaryti pertrauką ir surengti neeilinį posėdį. Bet tam reikia 47 Seimo narių pritarimo. O darbotvarkėje būtų Pinigų išleidimo įstatymas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu galima pratęsti posėdį tam klausimui, tai reikia pratęsti ir svarstyti šį klausimą. O jeigu reikia neeilinio posėdžio, tai darome 10 min. pertrauką. Aš kviečiu visus Seimo narius - pradėkime neeilinį posėdį, tarkime, po 10 min.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti, kolegos, nuo šoninių mikrofonų dėl neeilinio posėdžio. Ar reikia, ar sutinkat? Nes jeigu parašų nebus, tai nėra prasmės žaisti. Prašom. Gerbiamasis G.Paviržis. Ar gerbiamasis K.Kubertavičius? Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Norėčiau paremti V.Andriukaičio siūlymą, nes iš tikrųjų nėra logikos. Praranda šio įstatymo projektas prasmę. Nuo rytdienos pradedami keisti talonai į litus. O čia paskutinė pastraipa kaip tik yra labai aktuali.
PIRMININKAS. Matot, gerbiamieji kolegos, jeigu mes dabar kalbėsime apie datas, tai aš jūsų noriu paklausti, ką mes priiminėjame? Įstatymą? Įstatymą. Įstatymą turi pasirašyti Prezidentas, jis turi teisę pasirašinėti 10 dienų. Įstatymas įsigalioja, kai jis paskelbiamas “Žiniose” kitą dieną. Tai prašom skaičiuoti variantus. (Balsai salėje, negirdėti) Na, gali, žinoma, bet Prezidentas gali šio įstatymo nepasirašyti. Tai prašau, spręskite. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto aš manyčiau, kad buvo bendras visų noras nepriklausomai nuo to, kokios formuluotės bus priimtos ir koks tas nutarimas bus. Bet čia nesiginčijama iš esmės, kad jis reikalingas. Jis reikalingas, be abejo, iki lito įvedimo. Taigi tam, kad mes, bepildami nešvarų vandenį, kartu neišmestume ir kūdikio, aš siūlyčiau vis dėlto surengti neeilinį posėdį ir priimti kokį nors nutarimą šiuo klausimu. Tai yra įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Jūs norite pasisakyti šiuo klausimu? Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šitokia tradicija ar tendencija, kai LSDP partija susipainioja ir nebežino, kas darosi ir ko nori - ar nori įstatymo, ar nebenori, ar nori tik kitokios autorystės, visiškai nedaro garbės Seimui, ypač Joninių dieną. Todėl aš siūlau nutraukti visą šitą balaganą ir eiti visiems ramiai namo.
PIRMININKAS. Prašau. G.Paviržis. Nors gerbiamasis prieš tai kalbėjęs kolega galėjo švelniau pasisakyti, bet ką jau darysi, toks jisai. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš vis dėlto norėčiau kviesti kolegas palaikyti V.Andriukaičio pasiūlymą. Nors mūsų Pirmininkas pasakė, kad Prezidentas gali atmesti, gali ir sulaikyti, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes, Seimas, padarysime viską, kad tas darbas būtų netrukdomas mūsų valstybei ir mūsų žmonėms. Tikiuosi, kad Prezidentas tokiu atveju ras galimybę pasirašyti jį greičiau. Galų gale tai jau būtų jo atsakomybė, o mes padarykime taip, kad bent jau Seimo niekas nekaltintų dėl to darbo.
PIRMININKAS. Prašau. V.Žiemelis. Ar gerbiamasis K.Dirgėla?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, mes juk sutarėme, kad šis klausimas perkeliamas į antradienį ir šiandien galime svarstyti tik vienintelį projektą, projektą Nr.3, pateiktą laiku. Kitų mes negalime svarstyti. Taigi jau aiškiau negu aišku, gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Gerai, tai aš galiu tada reziumuoti, jeigu dešinioji salės pusė nesutinka, kad būtų neeilinis posėdis, tai kairiajai pusei net su centru 47 Seimo narių neužtenka. Aš konstatuoju šitą faktą ir dabar pereiname prie kito punkto. Ar dar pratęsiame posėdį iki 19 val., kad susitartume pratęsti sesiją? (Triukšmas) Minutėlę, minutėlę! Visi yra įrašyti, bet dabar aš ištrinu. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ar pratęsiame, ar nepratęsiame. Du - už, du - prieš. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Siūlau pratęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Siūlau nepratęsti.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manyčiau, ar būtinai mes šiandien turime šį klausimą spręsti? Tuo labiau - pratęsti ar nepratęsti? Tai vienas klausimas, bet nieko nepasakantis. Juk pagrindinis klausimas yra - iki kada pratęsti.
PIRMININKAS. Nurodyta.
S.PEČELIŪNAS. Dėl to niekas nesiginčija, yra du projektai, du variantai. Prasidės ginčai ir tikrai per tas 15 min., netgi 14 min., kurios liko, tikrai nespėsime šito padaryti. Aš manau, baikime šiandien posėdį normaliai, antradienį pasiginčysime, jeigu reikės. Įrašykime į antradienio darbotvarkę be didelių ginčų dėl pratęsimo išsiaiškinimo, o šiandien leiskime Jonams švęsti Jonines.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras, matyt, prieš pratęsimą ar už?
A.VAIŠNORAS. Už Jonus.
PIRMININKAS. Gerai. V.Andriukaitis už? Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Prašom registruotis. Salėje - 65 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų pratęstas posėdis dar 15 min., prašom balsuoti. 35 - už, 20 - prieš, 4 susilaikė. Taigi posėdis pratęsiamas.
Aš, gerbiamieji kolegos, trumpai noriu referuoti štai ką. Yra du projektai. Aš sutariau su gerbiamuoju V.Andriukaičiu (aš ir jo vardu pasakysiu, kad būtų greičiau), projekto esmė yra tokia. Mano siūlymas yra iki liepos 16 d. imtinai su mintim, kad jeigu spėsime greičiau baigti, tai spėsime greičiau. Nes jeigu reikės 9 dieną dar pratęsti, tai, žinoma, šansų nebus. O gerbiamasis V.Andriukaitis siūlo iš karto pratęsti tik iki liepos 10 d. ir nustatyti darbo dienas ne antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, kaip mes jau porą kartų dirbome, o antradienį, ketvirtadienį, penktadienį. Taigi siūlau pasisakyti, o apmąstymams aš jums noriu štai ką pranešti.
Per šitą sesiją įvyko 64 Seimo posėdžiai, šis yra 65. Priimti 37 įstatymai, 66 nutarimai ir dar 6 nenorminiai dokumentai. Taigi darbo apimtis nemaža, bet mes vis dėlto sugebėjome iš savo pagrindinės darbų programos priimti tik ketvirtadalį įstatymų. Kitas ketvirtadalis įstatymų yra dar priimami. Vadinasi, pusė iš pagrindinės darbotvarkės, ko gero, nebus priimta, jeigu mes baigsime darbą iki liepos 1d. Todėl dėl šitų sumetimų, gerbiamieji kolegos, mes ir siūlome pratęsti sesiją iki liepos 16 d. Prašome pasisakyti. Gerai, aš ištrinsiu. Dabar prašom spausti. A.Kairys.
Nutarimo “Dėl pavasario sesijos pratęsimo” projekto svarstymas ir priėmimas (93.06.24)
2sesija63po svarstyti klausimai
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jeigu mes padažninsime plenarinius posėdžius, tai gali būti blogai, nespės komitetai išnagrinėti visų klausimų ir bus sunku. Vis tiek, matyt, turi būti, kaip ir buvo, du plenariniai posėdžiai. Geriau pratęskime ilgesniam laikui.
PIRMININKAS. Aišku. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau tiesiog suprasti, ką reiškia Seimo darbo programa, jeigu jos įvykdymas yra tik 25 % (galbūt dar kelis procentus pridėsime) ir kokia prasmė tokiu atveju pratęsti? Ar mes čia dar vis esame socialistinio planavimo įtakoje ir mums būtina pagerinti procentais savo darbo rezultatus? Ar iš tikrųjų yra tokie įstatymai, kuriuos būtina priimti? Aš dabar kelintą savaitę žiūriu į tai, ką mes čia darome, ir, mano manymu, daugelis projektų, kuriuos čia svarstome, yra ne patys būtiniausi. Prioriteto mes nematome. Jeigu mes iki liepos 16 d. dirbsime tam, kad pagerintume Seimo darbo procentus, o ne tam, kad priimtume tokius įstatymus, kurie yra būtini ir svarbūs, tai aš nematau jokios prasmės. Mes atleisime Seimo Pirmininkui šį kartą ir paskutinį kartą, kad Seimo darbo programa buvo padaryta tokia, kurios Seimas negali įvykdyti.
PIRMININKAS. Aš šito nepriimu, gerbiamasis Kubiliau. Aš protestavau prieš tokią programą, ir kairieji, ir dešinieji siūlė didesnę. V.Juškus.
V.JUŠKUS. Man atrodo, kad kolegos pamiršo - kada sudarinėjome programą, jau tada buvo pasakyta, kad mes per daug užplanuojame ir negalėsime įvykdyti. Ir tada buvo aišku, kad reikės pratęsti posėdžius. Ir ne procentus, gerbiamasis kolega, reikia skaičiuoti, o pagrindinius įstatymus, kuriuos reikia šiandien būtinai priimti. Todėl aš siūlau pratęsti taip, kaip siūlo gerbiamasis Č.Juršėnas, iki 16 d.
PIRMININKAS. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Pritariu V.Juškui.
PIRMININKAS. N.Germanas.
N.GERMANAS. Aš puikiai prisimenu, kada buvo tvirtinama mūsų sesijos programa, kaip visi siūlė įrašyti papildomus klausimus tiek iš dešinės, tiek iš kairės. Man atrodo, tam, kad mes nors kažkiek realizuotume tą programą, vis dėlto verta pratęsti iki 16 d., bet jeigu mes sugebėtume padaryti tą darbą greičiau, tai, aš manau, galima būtų ir greičiau baigti. Bet kol kas paskutinė data - 16 d.
PIRMININKAS. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Kadangi mes daug laiko sugaištame tuščiažodžiaudami, tai aš be jokios abejonės manau, kad reikia pratęsti sesiją tiek, kiek reikia, kad išspręstume reikalingus klausimus ir priimtume įstatymus. Iki liepos 16 d. būtinai reikia pratęsti.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka.Prašom, kolega.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Aš kalbėsiu visiškai ne apie programą, kurią kiekvienas prastūminėja, ir jūs, pone Juršėnai, puikiai prisimenate, kad tas pats buvo ir Aukščiausiojoje Taryboje. Komitetų prioritetai yra visiškai aiškūs - kuo greičiau priimti savo įstatymą. Aš nenoriu dar vieną sykį kritikuoti jūsų vadovybės darbo, juo labiau kad nebuvo suformuota, aš nenoriu minėti tuščių posėdžių ir dienų. Čia darbo organizavimas. Aš tiktai noriu pagirti tą grupę, kuri rengia Statutą, galbūt tie mano bergždi 114 išsakymų apie kelio taisykles parlamentui davė savo vaisių. Aš manau, kad mes baigsime Statutą. Tai yra vienas iš prioritetų tam, kad paskui suformuotume galbūt iš naujo mūsų darbą.
Aš noriu pasakyti, kad psichologiškai mes visi trupučiuką dabar esame iškrypėliai. Psichologiškai. Tai nereiškia, kad jūs ne žmonės, Seimo nariai. Mes trupučiuką negirdim, ką sakom vienas kitam. Įstatymas gali būti priimtas trims žmonėms pristačius, kaip šiandien ką tik įvyko, kada didžioji frakcija balsavo prieš savo Vyriausybę, atmesdama jos projektą. Ir aš nesuprantu, kodėl. Tikrai nesuprantu.
Aš noriu pasakyti, kad aš labai norėčiau, jog tas darbas, pone Juršėnai, būtų kuo trumpesnis. Padarom taip, kada rengėmės Prezidento rinkimams. 2, 3 prioritetiniai klausimai, kuriuos būtina užbaigti. Pirmasis visiems aiškus - pinigai ir su jais susiję klausimai. Antra, Statutas. Trečia, jeigu išvardysit, aš būsiu patenkintas. Bet jūs neišvardysit trečio svarbumo projektų. Todėl noriu pasakyti, jeigu Prezidentas išeina atostogų, o vadovybei ir ponui Č.Juršėnui bus liūdna čia vieniems sėdėti, tai jie geriau sukoncentruos savo mintį. Tegul dirba komitetų pirmininkai, tegul dirba frakcijų pirmininkai, tegul iškviečia tuos žmones, kurie reikalingi, ir pasiruošia tikrai sesijai. Kadangi šitoje atmosferoje geriau nedirbti. Geriau mes pailsėsime l0 dienų, 20 dienų ir dar sykį susirinksim. Jūs puikiai suprantate, pone Juršėnai, apie ką aš kalbu. Atleiskite už mano tokią amoralią, psichologiškai iškreiptą kalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Manau, kad pirmiausia mes privalome įvykdyti sesijos darbų programą. Todėl, aš manau, galime sesiją tęsti iki rugsėjo 9 d. Reikia įprasti vykdyti programą, kurią mes patys patvirtinome. Kadangi siūloma dirbti iki liepos l6 d., aš tai palaikau. Bet, manyčiau, reikėtų dirbti 3 dienas per savaitę.
PIRMININKAS. Kolega L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš palaikau siūlymą dirbti tiek, kiek reikės, ir siūlau kiekvienam padėjus ranką ant širdies pagalvoti, kiek jis pats asmeniškai sugaišino Seimo darbo laiko, kad mes nespėjome padaryti labai reikalingų darbų?
PIRMININKAS. A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau pasakyti, kad sudarant sesijos darbų programą iš tiesų Pirmininkas turėjo įvertinti, kiek mes kiekvienas sugadinome darbo laiko. Čia yra, be jokios abejonės, ir tai nepateisina to, kad mes turime pratęsinėti sesiją. Manau, galbūt paskutinį kartą mes dovanosime Seimo Pirmininkui už per plačią ir per didelę darbų programą. Aš siūlyčiau pratęsti, žinoma, sesiją, jeigu reikia. Tačiau penktadieniais kategoriškai siūlau nedirbti dėl to, kad penktadieniais mums yra paskirtos dienos susitikti su rinkėjais.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėtųsi išsakyti priekaištus Seimo Pirmininkui dėl to, kad kuomet yra pristatomi nauji projektai, jie nebūna išnagrinėti, nebūna preliminarinių išvadų iš atskirų komitetų, ir mes kartais tiesiog nežinome, pasiūlo autorius - ir juos įrašo. Ir po to, kada prasideda jų svarstymas, atliekame tokį darbą, kurį turėtų atlikti komitetai, ir be reikalo gaišinam vieni kitų laiką. Tai viena. Antra, reikėtų vis dėlto nustatyti griežtą tvarką. Naujajame Reglamente turbūt tai yra įvardyta. Ateina laikas pertraukai, ateina laikas vakariniam posėdžiui ir jį reikia laiku baigti. Jeigu mes šitaip nedarome - erzinamės, pykstame, negalime atlikti savo darbų, nes darbas vyksta ne vien šitoje salėje, yra ir kitų darbų. Toks, pasakyčiau, stichiškas turgaus darbas labai nervina visus žmones, visus Seimo narius.
Dėl pratęsimo. Na, turbūt tokia jau mūsų tradicija, kad gal reikėtų pratęsti, bet reikėtų tai pasakyti tvirtai, kaip kirviu nukirsti, kad visi galėtų suplanuoti savo laiką, sakysim, po liepos l5 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Na, gal tegul pora Seimo narių pasisako, juo labiau kad iš viso 3 liko. A.Bendinskas. Prašom trumpai. Jau baigiam. Minutėlę. 3 pasisakantys liko.
A.BENDINSKAS. Aš pasisakau prieš vandens pilstymą. Tai parodo ir ši diena. Mes galėtume laiku užbaigti, jeigu, dar kartą kartoju, nebūtų vandens pilstymo. Aš pasisakau už socialdemokratų pratęsimą - iki liepos 10 d.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Dar du pasisakantys ir vienas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš mėginsiu labai trumpai. Aš manyčiau, mes turime labai tiksliai įvertinti, ką sakė Seimo narys V.Jarmolenka, ir išgirsti, ką jisai sakė. Tikrai pasirinkime labai aiškius klausimus, ko mes šiandien turbūt negalėsime padaryti, bet Seimo Pirmininkas iki antradienio galėtų labai konkrečiai pasiūlyti. Kai kurie iš jų buvo minėti, ir sutikčiau su tuo, kas jau buvo minėta. Bet gal dar kai kas yra. Į tarpus galima įrašyti, kaip mes jau anksčiau darydavome, tam tikrus rutininius, kurie nereikalauja jokių diskusijų, bet tą procentą, kaip jūs sakėte, gali pakelti.
Dėl antrojo projekto, kaip aš supratau, alternatyvinio. Jeigu yra toks 2 punktas, o buvo siūlymų ir tomis dienomis dirbti 3 dienas, tai tada, norime mes to ar nenorime, bet joks frakcijų ar komitetų darbas tiesiog fiziškai negalės vykti. Nes dirbant tris savaites tokiu tempu, o jeigu dar ir komitetuose, ir frakcijose irgi tokiu pat tempu, tai darbas būtų nuo ryto 7 val. iki nakties l2 val. Dar reikia ir namo pareiti, ir dar šį bei tą atlikti, tai po to, aš manau, jau mums visiems reikėtų ne kiekvienam savo atostogas atskirai planuoti, o visus surinkti ir nuvežti į mišką, į užtvertą teritoriją. Aš labai nenorėčiau, kad šitaip atsitiktų. Todėl, manyčiau, šiandien reikia daryti šito klausimo pertrauką (išsakėme viską, ką norime), o antradienį ponas Pirmininkas pasakytų tuos principinius klausimus ir tada aiškiai matytume, kiek tam reikia dienų, ir padėtume tašką.
PIRMININKAS. K.Kubertavičius priešpaskutinis. Tuoj baigiam, gerbiamieji kolegos.
K.KUBERTAVIČIUS. Kolegoms siūlau nusiraminti ir dirbti iki liepos 16 d., trečiadieniais organizuojant vieną papildomą posėdį iki pietų, o po pietų organizuoti komitetų posėdžius. Siūlau penktadieniais nedirbti dėl to, kad patys nusprendėme, jog tai darbo su rinkėjais diena.
PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau pradėti nuo mūsų darbo racionalumo. Kai kas sako, kad mes turime dirbti komitetuose tam, kad parengtume projektus ir t.t. Manyčiau, kad reikėtų mums surikiuoti darbą tokia tvarka. Yra daug projektų, kurie iš esmės yra parengti, aprobuoti komitetuose, netgi frakcijose, ir nuo jų reikėtų pradėti. Mes galėtume tada dirbti. Ir, sakykime, negalime apsiriboti viena ar kita data - liepos 10 d. ar liepos 16 d. Preliminariai galime nuspręsti, kad liepos 16 d., o jeigu reikės, galima ir anksčiau baigti, galima ir vėliau. Bet iš principo aš pritariu.
PIRMININKAS. Tikrai taip. Ačiū. Kolega R.Dagys. Trumpai, ir baigiame.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau nuo mūsų frakcijos truputį pakomentuoti, kodėl mes būtent tokį planą siūlome.
PIRMININKAS. Prašom.
R.J.DAGYS. Visų pirma mes esame aptarę iš principo ir Socialinių reikalų komitete. Čia buvo pateikti argumentai, kad mes negalime atsisakyti darbo apygardose. Bet apygardose darbas ir buvo nenumatytas, kadangi pagal sesijos darbotvarkę liepos 1 d. mes jau turėjome atostogauti ir niekas nesiruošė dirbti apygardoje.
PIRMININKAS. Prašome netriukšmauti ir leisti pasisakyti Seimo nariui. Minutėlę! Prašom.
R.J.DAGYS. Tai vienas motyvas. Todėl mes, suprasdami, kad iš tiesų reikia išnagrinėti daug darbotvarkės klausimų, siūlome racionalizuoti šį darbą, kad juos būtų galima atlikti per tą patį posėdžių skaičių. Ir tą posėdžių skaičiaus klausimą išspręsti tos vienos dienos sąskaita, kuri skirta dirbti apygardoje, paliekant komitetams ir frakcijoms dirbti pirmadienį ir trečiadienį. Aš manau, kad mes taip praktiškai sutaupytume vieną savaitę. Taip pat norėčiau pastebėti, kad taip atsisakydami atostogų mes lyg ir ruošiamės dirbti tik vienerius ar dvejus metus. Neužmirškime, kad mes išrinkti ketverių metų kadencijai, ir jeigu mes norime išlikti darbingi, vis dėlto pertraukos turėtų būti normalios. Taigi racionalizuokime šitą darbą. Siūlyčiau pritarti liepos 10 d., atsisakant darbo apygardos, kas ir nebuvo planuota iš anksto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš irgi siūlau galutinai sprendimą priimti antradienį. Dabar alternatyviai pasirinkime datą - 16 arba 10. 16 d. mygtukas “už”, 10 d. “prieš”. Prašome balsuoti. Už - 29, prieš - 17. Taigi pasirinkta 16 diena. Dabar dėl kitų dalykų. Prašau? Tai yra antrasis punktas. Dėl jo reikia diskutuoti. Jeigu gerbiamieji socialdemokratai antrąjį atsiims, tada aš sutinku. Bet jeigu jie neatsiima, tada antradienį reikia baigti. Ar sutinkate atsiimti antrąjį punktą, spręsime darbo tvarka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau žinoti, kiek salėje yra Seimo narių. Koks yra kvorumas?
PIRMININKAS. Salėje registruoti 65. Bet alternatyvoms pasirinkti nereikia...
V.JARMOLENKA. 65, tai 29 yra mažiau nei pusė. Jūs tokio svarbumo priimat dokumentą...
PIRMININKAS. Dokumentas nepriimtas. Mes pasirinkome skaičių. Tam nereikia visų registruotų. Prašau.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji socialdemokratai siūlė iki liepos 10 dienos, todėl siūlė tris darbo dienas. Bet kadangi pasirinkta iki liepos 16 d., aš manau, kad jie savo siūlymą dėl trijų darbo dienų atsiima.
S.PEČELIŪNAS. Pone pirmininke, aš atsiprašau, aš manau...
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs pažįstate laikrodį, mes pratęsėme iki 19 val. Dabar jau yra 6 min. po 19 val. ir reikia dar kartą pratęsti posėdį. Tai gal baikime tuos pratęsinėjimus, pabaikime šį klausimą toje vietoje, kur jis baigiasi, ir antradienį nutarsite viską iki galo. Diena yra aiški. Dėl antrojo punkto, kai čia kalba socialdemokratų vardu kita frakcija, irgi nėra etiškas toks elgesys. O jeigu visas tris dienas, kaip ten buvo minėta, tai vėlgi komitetai negalės dirbti. Ir, man atrodo, kad mes šitaip dirbdami kaip šiandien į pavakarę tikrai susilauksime, kad visus reikės išvežti į uždarą plotą. O mes norėtume dar padirbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Dagy, jūs turite ką pasakyti? Gerbiamasis Dagy, atsiimate tą punktą?
R.J.DAGYS. Tada atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Tada, gerbiamieji kolegos, aš siūlau vis dėlto balsuoti dėl viso nutarimo. Prašome registruotis.
G.A.PAVIRŽIS. Kol registracija vyksta, dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, man taip iki šiol ir neaišku, ar mes trečiadienį plenarinį posėdį organizuosime, ar paliekame komitetams, jeigu nubalsavome, kad dirbsime iki 16 d.?
PIRMININKAS. Mes sprendimo dėl darbo trečiadienį nepriėmėm, t.y. dirbsime kol kas antradienį, ketvirtadienį. Tam reikės priimti specialų sprendimą. Taigi registruota...
V.JARMOLENKA. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Rezervuoju iš karto vietą po balsavimo, priklausomai nuo balsavimo rezultato, pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašau. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas iš vieno punkto ir priedo, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Punktas “pratęsti sesijos darbą iki liepos 16 d.”, o nutarimas: “įsigalioja nuo priėmimo”. Balsavimas prasidėjo. Prašome balsuoti pakeliant rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. Kas prieš, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Prašome neagituoti balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 38 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš, 8 susilaikius, Seimo nutarimas dėl pavasario sesijos...
V.JARMOLENKA. Be gongo! Be gongo!
PIRMININKAS. ... pratęsimo priimtas. (Gongas)
V.JARMOLENKA. Netiesa, aš rezervavau žodį!
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dabar kalbėti. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Negalima taip. Iš tikrųjų negalima, pone Juršėnai, kadangi aš rezervavau po balsavimo rezultatų, jūs juos paskelbėte ir daužėte gongą.
PIRMININKAS. Tai prašom.
V.JARMOLENKA. Vadinasi, jūs patvirtinote iš karto nutarimą. Aš dėl vedimo tvarkos rezervavau žodį.
PIRMININKAS. Aš suteikiu. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš prašau, kad būtų be gongo.
PIRMININKAS. Ne, su gongu.
V.JARMOLENKA. Čia yra ne juokas, tai yra frakcijos reikalavimas perbalsuoti vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū, jau per vėlu.
V.JARMOLENKA. Taip. Aš fiksuoju jūsų eilinį frakcijos teisių ignoravimą šiandien.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dar yra kokių pareiškimų? K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Reglamentas nenumato rezervavimo žodžiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Įspėjimas, eilinis įspėjimas M.Stakvilevičiui už užsiėmimą kariniais žaidimais. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes buvome... (aš prašyčiau, kad jūs nuleistumėte plaktuką), kadangi buvo nutarta pratęsti posėdį iki 19 val., balsavimas vyko 19.10 val., vadinasi, vyko jau po posėdžio, kai čia niekas nebevyko. Ačiū.
PIRMININKAS. Posėdis nebuvo baigtas.
S.PEČELIŪNAS. Ir antras dalykas, jūs tikrai ignoravote frakcijos teises. Tikrai ignoravote. Ir ponas V.Jarmolenka yra teisus. Aš noriu jums vis dėlto pasakyti vieną komplimentą. Kaip bebūtų juokinga, bet turbūt jūs vienintelis iš visų sėdinčių štai šitoj kėdėj retkarčiais randate savyje drąsos pripažinti savo klaidą. Ir nekeršyti už tai, kai pasakoma, jog tokia klaida padaroma. Bet tai būna labai ir labai retai. Vieną kartą per vieną sesiją ir dažniausiai ne savo oponentui, o savo kolegai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, būna ir iš kitos pusės, na, ką jūs, gerbiamieji kolegos! Tai dar pareiškimų? Prašom. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu siūlau posėdį pratęsti iki 19.13 val.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Prašau. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Tai gal ponas siūlytojas galėtų pasakyti, nuo kurios valandos jis pratęsia tą posėdį? Ar nuo 19, ar nuo 19.10? Ar mūsų posėdyje atsirado 10 min. pertrauka, kurios metu vyko labai svarbus balsavimas?
PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pagal Reglamento 82 straipsnį, kai yra nenumatytas posėdis, reikalaujama, kad apie tokio posėdžio rengimą ir darbotvarkę turi būti informuojami visi deputatai. Dabar visi deputatai nėra informuoti, todėl tokio posėdžio mes surengti negalime.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Vaišnoras. Minutėlę, atsiprašau. Jūs dar nebaigėte, prašom, gerbiamasis Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu bus balsuojama, kad visi deputatai informuoti, aš prašau, kad tai būtų balsuojama, tada galėsime posėdį tęsti.
PIRMININKAS. Prašau. A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Čia buvo vieno iš mūsų kolegų pasiūlymas arba pageidavimas, mes čia taip įsiaudrinome posėdžio pabaigoje, jog, ko gero, iš tiesų mums visiems reikia eiti į mišką ir pasivaikščioti. Gal nebežaiskime šių žaidimų ir pabaikime šiandien posėdį garbingai.
PIRMININKAS. Kadangi pasiūlymas buvo baigti 19.13 val., jis jau įvykdytas, posėdis baigtas. Gero poilsio. Antradienį susirenkam. Ačiū.