Šešiasdešimt antrasis posėdis
1993 m. birželio 24 d.

 

 

 

Svarstyti klausimai:

 

1.        

Darbotvarkės svarstymas

2.        

Seimo Statuto IV dalies priėmimas

3.        

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projekto svarstymas

4.        

Lietuvos Respublikos Pinigų įstatymo projekto svarstymas

5.        

Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo projekto svarstymas

6.        

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas

7.        

Įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” projekto svarstymas

8.        

Nutarimo “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų” projekto svarstymas ir priėmimas2s62pogamtap

 

 

  


Darbotvarkės svarstymas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

    

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir
Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SAKALAS ir E.BIČKAUSKAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradedam Lietuvos Respublikos Seimo birželio 24 d. rytinį plenarinį posėdį. Žinoma, tokią dieną, po tokios nakties aš negaliu nepasveikinti kai kurių kolegų, kurie kadaise arba šiek tiek vėliau buvo pavadinti labai gražiais vardais - Jonais. Taigi Joną Kubilių ir Joną Pangonį. (Plojimai) Taip pat noriu jums pranešti, kad ši diena yra lygiai viena minute trumpesnė negu vakarykštė ar užvakarykštė. Ir šviesaus paros laiko mums lieka dirbti tiktai 17 val. 18 min. Todėl prašyčiau visus klausimus nagrinėti konstruktyviai ir efektyviai.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė patvirtinta, jūs ją turite. Tarp rezervinių klausimų yra dar du, kurie buvo neįrašyti, t.y. dėl specialių tarnybų komisijos sudarymo ir dėl Farmacijos įstatymo. Visi kiti klausimai yra tokie, kaip jie buvo patvirtinti vakar. Todėl pirmuoju darbotvarkės klausimu į tribūną kviečiu Seimo narį J.Bernatonį. O toliau pirmininkaus kolega A.Sakalas.

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Prašom.

Seimo Statuto IV dalies priėmimas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

  

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikėtų tęsti IV dalies trečiąjį svarstymą ir priėmimą. Dėl 94 straipsnio jokių alternatyvių siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Prašom užsiregistruoti, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija pradėta. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? 94 straipsniui jokių pastabų ir pasiūlymų negauta? Nėra. 94 straipsnis priimtas.

J.BERNATONIS. Dėl 96 straipsnio gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius siūlo pirmojoje dalyje išbraukti žodį “raštišku”. Aš manau, kad tai galima priimti. Taip pat...

PIRMININKAS. Jūs priimate, taip?

J.BERNATONIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, priimta.

J.BERNATONIS. Siūlau toje pačioje trečiojoje eilutėje išbraukti žodžius “gali būti”, kadangi susidaro įspūdis, kad gali būti ir nedaromos pertraukos. Čia tiesiog redakcinė pastaba. Daugiau dėl šio straipsnio siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl šio straipsnio? Seimo nario A.Kubiliaus pataisa yra priimta. Tada 96 straipsnis visas, taip?

J.BERNATONIS. Taip.

PIRMININKAS. 96 straipsnis priimtas.

J.BERNATONIS. Dėl 97 straipsnio alternatyvių siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti dėl 97 straipsnio nematau. Straipsnis priimtas.

J.BERNATONIS. Dėl 99 straipsnio ir kituose straipsniuose yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas žodžius “balsavimo kortele” pakeisti “pakeliant ranką balsuoti”. Manyčiau, kad taip, kaip buvo ir Aukščiausiosios Tarybos Reglamente numatyta, taip ir Seimo Statute turėtų būti numatytas balsavimas kortele. Turėtų būti pagamintos specialios spalvotos kortelės, nes tai padėtų balsų skaičiavimo grupei greičiau suskaičiuoti balsus. Todėl siūlyčiau šio siūlymo nepriimti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašau.

G.A.PAVIRŽIS. Aš tikrai būčiau ne prieš, jeigu tos kortelės būtų. Per visus trejus metus Aukščiausioji Taryba tik kalbėjo apie korteles, kurių nėra...

BALSAI SALĖJE. Turėjo.

G.A.PAVIRŽIS. Turėjo? Atsiprašau, bet mes jų neturim. Kalbame apie korteles, o kilnojam rankas.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti, Seimo nary Pavirži?

G.A.PAVIRŽIS. Jeigu yra kortelės, tai aš atsiimu savo...

PIRMININKAS. Taip, Seimo narys G.Paviržis atsiėmė pasiūlymą. Tai dėl 99 straipsnio daugiau norinčių kalbėti nėra? Pastabų daugiau...

J.BERNATONIS.  Daugiau nebuvo.

PIRMININKAS. 99 priimtas.

J.BERNATONIS. Dėl 100 straipsnio taip pat alternatyvių siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Nieko niekas nenori pasakyti prieš? Nėra. 100 priimtas. 101  prašome.

J.BERNATONIS. Dėl 101 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas trečiąją pastraipą perrašyti taip: “Jeigu Konstitucijoje ir šiame Statute”...

PIRMININKAS. Turi gerbiamieji Seimo nariai... Tai pirmiausia ar jūs pritariate pasiūlymui?

J.BERNATONIS. Siūlau šį siūlymą atmesti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom, motyvuokite.

A.KUBILIUS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad esminis skirtumas tarp to, kas yra pateikta pranešėjo variante ir mano siūlomame, yra tai, kad tam, jog būtų nutraukiami Seimo nario įgaliojimai, turi būti priimtas atitinkamas Seimo nutarimas, t.y. įrašyta tai, ko reikalauja Konstitucija. Jeigu pavartytume Konstituciją, pamatytume, kad visais atvejais Seimo nario įgaliojimai nutrūksta priėmus atitinkamą Seimo nutarimą. Ir tas dalykas turėtų būti užfiksuotas Statute, kad nebūtų tokios situacijos, kokia įvyko su trimis Seimo nariais, kai Seimo Pirmininkas vienasmeniu sprendimu nutarė, kad jų įgaliojimai jau yra nutrūkę, ir ėmėsi atitinkamų veiksmų. Todėl mano pasiūlyme nėra nieko ypatingo, yra įrašyta tik tai, aš dar kartą kartoju, ko reikalauja ir Konstitucija. Aš tik norėčiau pataisyti  vieną redakcinę klaidelę. Mano pasiūlyme paskutiniuose žodžiuose turėtų, mano manymu, būti ne “kuriame remiasi”, o “kuriame remiamasi Konstitucijos 63 straipsniu”.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjo siūlymas?

J.BERNATONIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai. Seimo nutarimas priimamas pagal 59 straipsnį tuomet, kai Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Tačiau pagal 63 straipsnį nėra reikalavimo, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, kai nutrūksta Seimo nario įgaliojimai. Todėl aš siūlyčiau šią pataisą, kaip prieštaraujančią Konstitucijai, atmesti.

PIRMININKAS. Negalima antrą kartą. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų paremti Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą? Ir kas norėtų paremti Seimo nario J.Bernatonio pasiūlymą? Prašom po vieną Seimo narį. Seimo narys P.Papovas. Prašau. Tai argumentuoti nenorėtumėt? Nenorit. Ir vienas narys  galėtų paremti Seimo narį A.Kubilių. Kas norėtų paremti Seimo narį A.Kubilių? Ne, pats A.Kubilius negali savęs remti. Tai jūs jau aiškinote. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija yra nenumatyta. Seimo narys K.Paukštys. Prašom. Seimo narys K.Paukštys dar kartą. Prašom.

K.P.PAUKŠTYS. Pritariu A.Kubiliaus siūlymui.

PIRMININKAS. O jūs negalėtumėt motyvuoti?

K.P.PAUKŠTYS. Ne.

PIRMININKAS. Nenorit. Ačiū. Prašom registruotis dar kartą, kadangi atvyko daug Seimo narių. Primenu, kad dėl tam tikros pastraipos galima pasisakyti vienam - už, vienam - prieš.

V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA.  Labai ačiū, pone Sakalai, bet jeigu mes kalbam, tai kalbam, jeigu mes nutraukiam kalbas, tai nutraukiam, jeigu diskutuojam, tai diskutuojam. Mes paminėjom Konstituciją. Mes paminėjom Konstitucijos 105, 107 straipsnius, ir aš nenoriu, kad čia nebūtų diskusijų.

PIRMININKAS. Jūsų nuomonė yra tokia, kitos pusės nuomonė, - kad nepažeidžiam. Aš nesu konstitucinis teisėjas.

V.JARMOLENKA. Čia ne nuomonė, aš nepasakiau, kad...

PIRMININKAS. Seimo nary Jarmolenka, jums žodis dar kartą nebuvo suteiktas. Registravosi 72 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti.

V.JARMOLENKA. Aš norėčiau, kad būtų juridinės išvados dėl Konstitucijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

V.JARMOLENKA. Du Konstitucijos straipsniai paminėti.

PIRMININKAS. Seimo nariui pastaba už kalbėjimą neleidus posėdžio pirmininkui.

V.JARMOLENKA. Sutinku su šita pastaba, bet labai prašau į tai atkreipti dėmesį. 105 Konstitucijos straipsnis ir 107 Konstitucijos straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš nelabai pergyvensiu dėl to, kad mano pataisa bus išbraukta, aš labiau pergyvenu dėl pono J.Bernatonio motyvų išbraukiant, kadangi tai, ką jis pasakė, dvelkia tam tikru pavojumi. Jis pasakė, kad pagal 63 straipsnį nutrūkstant Seimo narių įgaliojimams nereikalingas Seimo nutarimas. O tai yra, mano manymu, didelis netikslumas. Nes, aš dar kartą kartoju, yra 107 straipsnis, kur aiškiai pasakyta. Visų pirma pagal 63 straipsnį nutrūksta įgaliojimai, jeigu yra Konstitucinio Teismo išvados. O dėl Konstitucinio Teismo išvadų galutinai sprendžia Seimas. 107 straipsnis. Aš tą ir įrašiau.  Nes kitu atveju Seimo Pirmininkas ir toliau atiminės mandatus. Nes jeigu Seimo Pirmininkas nutars, kad kuris nors Seimo narys dar užsiima papildoma veikla, jis paims ir atims mandatą, nieko nesvarstydamas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary  Kubiliau, visų pirma jūs kalbėjote ne dėl vedimo tvarkos, o argumentavote savo pasiūlymą. Todėl leiskite jums pasakyti, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, kad jums būtų laikas pradėti skirti, kas yra vedimo tvarka, kas yra kalba dėl balsavimo motyvų ar dėl pritarimo vienai arba kitai alternatyvai. Jeigu jūs šito neskiriate, aš prašyčiau Seimo Pirmininką organizuoti kursus tiems, kurie neskiria, kas tai yra vedimo tvarka, o kas yra kalba dėl balsavimo motyvų.

Prašom pasiruošti balsuoti. Yra pateikti du pasiūlymai. Vienas - Seimo nario J.Bernatonio, kuris yra tekste, kitas yra Seimo nario A.Kubiliaus, kuris yra atskirame išdalytame lape, kurį jūs taip pat turite.

Balsuosime dėl 101 straipsnio trečiosios pastraipos. Taigi kas pritars Seimo nario J.Bernatonio alternatyvai, paspaus mygtuką “už”, kas Seimo nario A.Kubiliaus, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami.

Balsavimas pradedamas. Prašome balsuoti. Už pirmąją alternatyvą - 42, prieš - 18. Paliekamas 101 straipsnis toks, koks yra pateiktas pranešėjo. Prašome norinčius kalbėti dėl viso 101 straipsnio. Seimo narys A.Kubilius. Prašom. Dėl balsavimo motyvų.

A.KUBILIUS. Aš noriu dar sykį pakalbėti apie tą patį, apie ką aš jau kalbėjau, tiktai dabar jau pasakysiu taip, kad ponas posėdžio pirmininkas nebekaltintų manęs, kad aš kalbu ne tada ir ne tuo laiku. Aš dar sykį kartoju: mane labiausiai gąsdina pono J.Bernatonio išsakyti motyvai, kad Seimo nario įgaliojimai, remiantis 63 straipsniu, nutrūksta tarsi savaime. Dievas apšviečia kažkam protą, ir staiga Seimo nario įgaliojimai nutrūksta.

Aš dar sykį kartoju, kad tokia procedūra, kokią padarė Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas su trimis mandatais, yra nusikalstama procedūra, nes ponas Č.Juršėnas vienasmeniais veiksmais apribojo trims Seimo nariams jų galimybę veikti. Yra atitinkamas Aukščiausiosios Tarybos deputatų statuso įstatymas, kuris dar galioja, ir ponas Č.Juršėnas galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau aš dar sykį kartoju, kad šitą dalyką išsiaiškins istorija. Mums tampytis su ponu Č.Juršėnu po teismus nesinori. Tam, kad to nebūtų, aš dar sykį kartoju - į mano pataisą buvo įrašyta tai, ko reikalauja Konstitucija. Pono J.Bernatonio bendra frazė neprieštarauja Konstitucijai, tačiau tai, ką jis pasakė, kelia didelį nerimą, todėl aš siūliau patikslinti šitą frazę. Ir dabar, kai yra atmesta mano pastraipa ir yra pono J.Bernatonio motyvai, kodėl ji atmesta, aš siūlau atmesti visą šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, išskyrus pranešėją? Seimo narys B.Rupeika. Prašom. Nenori.

Tokiu atveju prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą 101 straipsnį, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.

Už - 41, prieš 19, 1 susilaikė. 101 pritarta.

Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas asmeniniu klausimu kalbės baigus svarstyti šį klausimą, t.y. 11 val.

103 straipsnį prašom.

J.BERNATONIS. Dėl 103 straipsnio siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Ar kas nori kalbėti dėl 103 straipsnio? Pritarta 103. 104 prašom.

J.BERNATONIS. Dėl 104 straipsnio siūlymų taip pat nebuvo.

PIRMININKAS. Kas nors nori kalbėti dėl 104? Niekas neprieštarauja? 104 priimtas.  105 prašom.

J.BERNATONIS. Dėl 105 siūlymų taip pat nebuvo.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? 105 priimtas. 106.

J.BERNATONIS. Dėl 106 aš tik noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad jo pateikta naujesnė redakcija yra papildymuose, bet kitų pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? 106 priimtas.

J.BERNATONIS. Dėl 108 straipsnio taip pat alternatyvių siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Prieš taip pat nematau. Niekas nenori kalbėti? 108 priimtas. 109.

J.BERNATONIS. Dėl 109 taip pat nebuvo alternatyvių pasiūlymų.

PIRMININKAS. 109 priimtas. 110.

J.BERNATONIS. Dėl 110 yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas po žodžių “dėl ko bus balsuojama” įrašyti žodžius “ir pirmininkaujančiajam paklausus, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų”. Siūlau tuos žodžius įrašyti.

PIRMININKAS. Kadangi žodžiai yra įrašomi, ar kas nors būtų prieš? 110 priimtas su pataisa, kurią pasiūlė Seimo narys A.Kubilius. 111.

J.BERNATONIS. Dėl 111 straipsnio siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? 111 priimtas. 112.

J.BERNATONIS. Dėl 112 straipsnio vėlgi noriu atkreipti dėmesį, kad jo naujesnė redakcija yra papildymuose. Alternatyvių siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? Priimta. 113.

J.BERNATONIS. Dėl 113 straipsnio siūlymų irgi nebuvo.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? Priimta. 114.

J.BERNATONIS. Dėl 114 straipsnio siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Prieš taip pat nematau. Priimta. 122.

J.BERNATONIS. 122 taip pat naujesnė redakcija yra papildymuose. Alternatyvių pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS.Prieštaraujančių nėra. Priimta. 123.

J.BERNATONIS. Dėl 123 straipsnio taip pat nebuvo alternatyvių siūlymų.

PIRMININKAS. Prieš taip pat nematau. Priimta. 125.

J.BERNATONIS. Yra pateiktas papildymuose 124 straipsnis, dėl kurio taip pat pataisų nepateikta.

PIRMININKAS. Kas nors prieš 124 straipsnio papildymą? Ne. Tada priimtas. 125.

J.BERNATONIS. Dėl 125 taip pat nėra alternatyvų.

PIRMININKAS. Siūlymų, prieštaraujančių nėra? Priimta.

J.BERNATONIS.  Dėl 126 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas trečiojoje pastraipoje išbraukti žodžius “kuriais naudotis vietoje gali tik Seimo nariai. Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis tik komiteto pirmininkui sutikus”.

PIRMININKAS. Priimate?

J.BERNATONIS. Manau, kad šiuos žodžius reikėtų palikti, kadangi tai yra vidaus tarnybiniai dokumentai.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, ką reiškia “palikti”? Priimat pataisymą?

J.BERNATONIS. Ne, nepriimu.

PIRMININKAS. Nepriimat. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad man gana keista, ir toliau skaitant kai kuriuos straipsnius kartojasi panašūs motyvai, kad Seime yra kažkokių slaptų dokumentų, slaptų protokolų ir t.t.  Mane tai šiek tiek stebina. Aš suprantu, kad Seimas galbūt gali svarstyti ir valstybinės paslapties statusą atitinkančius reikalus, tačiau tai reikėtų atitinkamai ir apibrėžti. O kai komitetų protokolai ir svarstymai pasidaro slapti ir informacija apie juos galima tik sunkesnėmis sąlygomis, tai aš nematau to prasmės. Seime yra tautos atstovai ir tauta turi žinoti visą informaciją, ką Seimas daro gerai ar blogai vardan tautos ar savo pačių interesų ir t.t. Ir aš manau, kad ypač apie  komitetų darbą Lietuvos žmonės iki šiol nesulaukė pakankamos informacijos. Ir  sakinį “Protokolai yra vidaus tarnybiniai dokumentai ir jais galima naudotis tik komiteto pirmininkui sutikus” aš siūlyčiau, nors dabar  jau nėra kada,  būtinai išbraukti ir pagalvoti kaip tik apie tai, kaip suorganizuoti geresnį informacijos srautą iš komitetų apie jų darbą, apie Seimo narių darbą komitetuose, apie jų pasisakymus komitetuose. Aš manau, kad tai pagyvintų ir pačių komitetų darbą, ir Seimo nariai būtų labiau suinteresuoti dirbti savo darbą komitetuose. Todėl aš dar sykį siūlau išbraukti šitą pastraipą.

PIRMININKAS. Pastraipą ar tuos žodžius?

A.KUBILIUS. Tuos žodžius, taip.

PIRMININKAS. “Kuriais naudotis vietoje” ir t.t., iki taško.

A.KUBILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Kokia pranešėjo nuomonė? Paskui 1 - už, 1 - prieš.

J.BERNATONIS. Aš prieš tai, kad būtų išbraukta. Su tais argumentais, kuriuos dėstė gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius, aš sutinku, bet jie visiškai nieko bendro neturi su šiuo straipsniu. Jeigu jūs manote, kad komitetų posėdžiai yra slapti, tai žiūrėkite kitą straipsnį, kur yra parašyta, kad atviri, kad gali dalyvauti spaudos atstovai. Be to, čia sudaromos galimybės susipažinti vietoje visiems Seimo nariams.

PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Vaišnoras. Vienas gali remti vieną alternatyvą, ki tas - kitą. Prašome.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau paremti gerbiamojo A.Kubiliaus nuomonę. Iš tiesų, kada vyksta komitetų posėdžiai, gali dalyvauti ir spaudos atstovai, gali dalyvauti kitų žinybų atstovai. Aš manau, kad iš tiesų tai nėra slapta medžiaga. Jeigu ji nėra slapta, tai kam ją papildomai reikia įslaptinti ir kodėl tiktai komiteto pirmininkas turi tokią išimtinę teisę? Jeigu jau bandoma įvesti  tvarką dėl dokumentų naudojimo, tai manyčiau, kad užtektų ir komiteto nario sutikimo arba leidimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis gali remti tiktai pranešėjo alternatyvą. Taip ar ne? Seimo narys A.Baležentis. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš remiu pono J.Bernatonio pasiūlymą, nes vis dėlto turi būti elementari tvarka. Už komiteto darbo tvarką ir visų dokumentų tvarkymą personaliai atsako komiteto pirmininkas. Vadinasi, turi būti jo  atsakomybė. Jeigu visi  vadovaus komitetui, visi 12 ar 17 žmonių, tai jokios tvarkos nebus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Aš noriu paprašyti gerbiamąjį posėdžio pirmininką atsakyti į klausimą, kodėl jūs man nedavėte žodžio?

PIRMININKAS. Aš klausiau, jūs...

A.BALEŽENTIS. Antras dalykas. Aš prašau nenurodinėti Seimo nariui, ką jis turi sakyti arba ką remti ir ko neremti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, yra labai aiški tvarka. Vienas pasisako už vieną, kitas - už kitą.  Aš jūsų klausiau, jūs galėjote remti tiktai šitokią alternatyvą. Jūs nepatvirtinote, kad tai darysite, todėl buvo perduotas žodis kitam.  Aš taip darysiu ir ateityje.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar yra pateiktas Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymas iš 126 straipsnio... Prašom jį pasižiūrėti. Gerbiamieji Seimo nariai, ponia Tamošiūniene, aš labai jus gerbiu, dabar balsavimas. Jūs nebalsuojate, būkite maloni, sėskite ten, kur nebalsuojama. Tokia tvarka, aš labai apgailestauju, bet yra tokia tvarka.

Taigi 126 straipsniui Seimo narys A.Kubilius pasiūlė pataisymą, t.y. iš 3 pastraipos išbraukti žodžius: “kuriais naudotis vietoje gali tik Seimo nariai. Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis tik komiteto pirmininkui sutikus.” Štai iki šitos vietos Seimo narys A.Kubilius pasiūlė išbraukti. Motyvus jūs girdėjote. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.

Už - 19, prieš - 35. Pataisa nepriimta. Ar dėl viso 126 straipsnio norėtų pasisakyti Seimo nariai? Prašome. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš tik tokią pusiau repliką. Norėčiau sužinoti, kokių sankcijų imsis valdančioji dauguma, jeigu, pavyzdžiui, viename arba kitame laikraštyje be Seimo komiteto pirmininko leidimo bus paskelbta viena ar kita protokolo ištrauka?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu atsakyti ponui K.Skrebiui, kadangi tai bus organizuotas nusikalstamumas, tai aš manau, kad policija uždarys iš anksto 2 mėn.

PIRMININKAS. Taip, tik aš nelabai suprantu, ar jūs pasisakote už visą straipsnį, ar prieš?

A.KUBILIUS. Už, už.

PIRMININKAS. Tada prašau Seimo narį A.Baležentį. Tik prašome pasakyti, ar pasisakote už, ar prieš. Ir kodėl už, kodėl prieš, prašyčiau.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakau už tai, kad būtų išbrauktas šitas sakinys ar sakinio dalis dėl to, kad...

PIRMININKAS. Jau neišbraukta, gerbiamasis Baleženti, negalite pasisakyti. Galite kalbėti tik už visą straipsnį  arba prieš.

A.BALEŽENTIS. Taip, dėl to aš ir argumentuoju, kad aš dėl to pasisakau ir prieš visą straipsnį, nes neišbraukta.  Taip yra nutraukiami ryšiai su visuomene, su rinkėjais. Mūsų komitetai turi kuo atviriau bendrauti su visa visuomene,  neužsidaryti savo viduje. Dėl to aš pasisakau prieš šito straipsnio patvirtinimą.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš pasisakysiu už. Bet prieš pasisakydamas norėčiau pasiūlyti, kad kai kuris, kaip jis pats sakė,   “nedadarytas fizikas” gal geriau persikvalifikuotų į žiniuonius, nes jis čia geriau darbuojasi.

PIRMININKAS. Seimo nary Stakvilevičiau, prašome atsiriboti nuo asmeniškumų. Ir aš norėčiau jums duoti žodinę pastabą už tai, kad vietoj 126 straipsnio komentavimo komentuojate Seimo narių elgesį. Ne jūsų tai pareiga, o mano.

Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 126 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”.

Už - 39, prieš - 19. 126 straipsniui pritarta.

127 straipsnis.

J.BERNATONIS. Pataisų nepateikta.

PIRMININKAS. 127 straipsnis, prašome. Seimo narys V.Būtėnas nori. Prašome.

V.BŪTĖNAS. Aš pasižymėjau tada, kai buvo registracija, galvojau, kad vyksta registracija. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Ne. Pastabų nėra, norinčių kalbėti dėl 127 straipsnio nėra. Tokiu atveju 127 pritarta.

128 straipsnis.

J.BERNATONIS. Taip pat nepateikta pataisų.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Pritarta. 129 straipsnis.

J.BERNATONIS. Taip pat nebuvo alternatyvių siūlymų.

PIRMININKAS. 129 straipsniui pritarta, kadangi niekas nepasisako prieš. Vieną minutę! Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Ar reikia 2 pastraipoje “Prezidento pasirašyti Lietuvos Respublikos įstatymai išsiunčiami...”. Aš beveik siūlyčiau išbraukti, kadangi jie vis tiek įsigalioja tiktai tada, kai paskelbiami, o aš manau, kad visos tos institucijos “Valstybės žinias” gauna pakankamai greitai. Taigi  nematau reikalo atskirai dar siųsti. Kokia čia yra prasmė?

PIRMININKAS. Taip, pranešėjo nuomonė? Siūloma išbraukti šitą dalį. Visą dalį, taip?

J.BERNATONIS. Aš siūlyčiau palikti, kadangi yra prasmė susipažinti dar prieš įsigaliojant.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Kubilius siūlo balsuoti? Nesiūlo. 129 pritarta. 130 straipsnis.

J.BERNATONIS. Taip pat nebuvo alternatyvių siūlymų.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? Pritarta.

131 straipsnis.

J.BERNATONIS. Taip pat siūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? Pritarta.

132 straipsnis.

J.BERNATONIS. Taip pat pataisų nepateikta.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? Pritarta.

134 straipsnis.

J.BERNATONIS. Noriu tik atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad nauja redakcija yra papildymuose, tačiau alternatyvų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Kas nors prieš? Ponia Pečeliūniene, būkite maloni, sėskite į svečių vietas ir pasikvieskite poną V.Petrauską kartu. 134 straipsnis priimtas.

136 straipsnis.

J.BERNATONIS. Dėl 136 straipsnio yra pateiktos dvi gerbiamųjų Seimo narių A.Kubiliaus ir G.Paviržio alternatyvos. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius siūlo nustatyti transliacijų iš Seimo rūmų tvarką priimtame įstatyme dėl informacijos apie Seimo darbą. Manyčiau, kad papildomo įstatymo priimti nereikėtų, todėl siūlau šią alternatyvą atmesti. Gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlyme yra suredaguota pirmoji 136 straipsnio dalis. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Vietoj savosios redakcijos, taip?

J.BERNATONIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, liko dvi alternatyvos. Tai, ką siūlo Seimo narys G.Paviržis ir ką priėmė pranešėjas, ir ką siūlo Seimo narys A.Kubilius. Prašome autorių. Seimo nary Kubiliau, motyvuokite savo alternatyvą.

A.KUBILIUS. Pradedant 136 straipsniu ir iki  skyriaus pabaigos  kalbama apie informaciją iš Seimo rūmų. Ir aš drįstu pasakyti, kad manęs visiškai nepatenkina tai, kas čia yra parašyta. Aš manau, kad informacija apie Seimo darbą yra vienas iš esminių momentų, kurie iki šiol nėra sutvarkyti.  Tai problema, kuri svarbi ne tik  Seimui, bet  ir visai Lietuvai. Seimas - tai nėra savyje užsidariusi struktūra, kuri gali daryti tai, kas jai patinka, ir likti nežinomybe visai Lietuvai. Seimą sudaro tautos atstovai, ir  viena iš tautos atstovų pareigų yra pasirūpinti tuo, kad informacija apie jų darbą būtų kokybiška ir pasiektų visus Lietuvos žmones. Ir nereikia aiškinti, kad Lietuvos žmonėms tai visiškai nerūpi ir t.t. Jeigu Lietuvos žmonėms nerūpi, kaip Seimas dirba, vadinasi, Seimas dirba labai blogai ir Seimas yra nereikalingas. Dabar tai, kas yra čia parašyta, aš dar kartą kartoju, yra labai fragmentiška ir leidžia traktuoti taip, kaip patiks tiems, kas  bus valdžioje. Štai pirmas sakinys: “Lietuvos radijas ir televizija reguliariai rengia reportažus apie atvirus Seimo posėdžius.” “Reguliariai” - tai reiškia vieną kartą per metus, vieną kartą per penkmetį arba dar kada nors. Tai irgi bus reguliariai. Ir aš jau neprisimenu, kada Lietuvos žmonės yra regėję normalesnį reportažą apie atvirą Seimo posėdį.

 Toliau. “Seimui nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami per radiją ir televiziją ištisai.” Jeigu Seimo dauguma šiandien arba po metų, arba po dviejų matys, kad Lietuvos žmonėms nepatinka tai, ką išdarinėja Seimas, ji niekados nenutars, kad atskiri posėdžiai būtų transliuojami per radiją ar televiziją. Šitaip yra atimama galimybė Lietuvos žmonėms sužinoti, ką Seimas išdarinėja už Lietuvos žmonių  pinigus. Todėl aš ir siūlau, kad reikia paruošti visiškai atskirą įstatymą, pakankamai nuodugnų ir nuoseklų, kuriame būtų visos šitos problemos išdėstytos kuo aiškiau, suprantamiau ir atsižvelgiant ne į Seimo daugumos ar mažumos interesus, o į Lietuvos žmonių interesus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Galima remti vieną arba kitą alternatyvą, po vieną Seimo narį. Seimo narys A.Baležentis. Prašome.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, skaitant šitą straipsnį susidaro įspūdis, kad Seimas nori pasislėpti nuo rinkusių jį rinkėjų. Žiūrėkit. Tik Seimo sprendimu gali būti transliacijos. Visiškai ignoruojamos masinės informacijos priemonių laisvės ir teisės. Dėl to aš pasisakau ir remiu gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Plečkaitis gali remti tik pranešėjo pasiūlymą.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau pasakyti štai ką. Vis dėlto pasaulyje, bent demokratinėse šalyse, paplitusi nuomonė, kad pačios visuomeninės informacijos priemonės sprendžia, ką joms rodyti ir ką transliuoti. Jeigu yra slaptas posėdis ir Seimas nusprendžia, kad tai slaptas, neturi jo žinoti tuo metu visuomenė, negali būti transliuojamas radijo ir televizijos, bet tai būtų apskritai antidemokratinė tendencija šitame Statute, jeigu mes neleisime  pačioms masinės informacijos priemonėms spręsti apie transliaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime dėl alternatyvų. (Balsai salėje) Gerai, mielai tai padarysime. Prašome registruotis. Po registracijos balsuosime šitaip: 136 straipsnio pirmajai pastraipai yra pasiūlytos dvi alternatyvos. Viena - Seimo nario G.Paviržio alternatyva, kurią priėmė pranešėjas, Seimo narys J.Bernatonis. Kita - Seimo nario A.Kubiliaus alternatyva, kurią remia, kiek aš supratau, Seimo narys V.Plečkaitis. Taip? Tai tada prašyčiau - kas už vieną ar kitą alternatyvą, tai atitinkamai paspausime mygtukus.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad gerbiamasis V.Plečkaitis šiek tiek suklydo - čia kalbama apie valstybinį radiją ir televiziją, o ne apie visuomeninę. Visuomeninė, be abejo,  nereglamentuojama.

PIRMININKAS. Gerai. Tai galima bus jums išsiaiškinti. Aš norėčiau tik priminti, kad dėl vedimo tvarkos tam pačiam Seimo nariui dėl to paties darbotvarkės punkto galima kalbėti tik vieną kartą. Tai, kad man nereikėtų su jumis ginčytis, prašyčiau prie mikrofonų dėl vedimo tvarkos antrą kartą neiti kalbėti.

Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už pranešėjo alternatyvą, paspaus mygtuką “už”, t.y. už Seimo nario G.Paviržio alternatyvą, kuriai pritarė pranešėjas. Kas už Seimo nario A.Kubiliaus alternatyvą, paspaus mygtuką “prieš”, susilaikę yra neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. V.Plečkaitis raštu neįteikė alternatyvos,  negali būti balsuojama.

Už pranešėjo alternatyvą pasisakė daugiau Seimo narių - 47. Už antrąją - 34. Paliekamas pirmasis variantas. Dabar galima kalbėti dėl viso... (Balsai  salėje) Čia nereikia, alternatyvus balsavimas. Dabar reikės pusės, kada balsuosite už visą straipsnį. Kas nori kalbėti dėl motyvų?

Seimo narys A.Kubilius. Prašome.

A.KUBILIUS. Tada aš noriu paremti gerbiamąjį V.Plečkaitį.

PIRMININKAS. Bet kad jis nieko nepateikė.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad šitą straipsnį reikia išbraukti iš viso, o radijas ir televizija tegul reguliuojasi kaip nori.

PIRMININKAS. Taip, jeigu bus nepritarta jam, jis bus išbrauktas, savaime suprantama. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad dėl radijo ir televizijos darbo  Seime šiuo metu mes turime tam tikrų problemų. Praktiškai  Lietuvos visuomenei neparodomas pats darbas,  daugiau nušviečiama, mano nuomone, tiktai viena pozicija, kairės pusės pozicija. Kad mes ateityje išvengtume tokių nesusipratimų ir kad iš tiesų Lietuvos visuomenei būtų demokratiškai ir vienodai atskleidžiamos visos nuomonės,  kurios yra Seime bet kurio įstatymo arba įstatymo pataisos klausimu, siūlyčiau už šitą straipsnį nebalsuoti ir priimčiau A.Kubiliaus pasiūlymą, kad reikia paruošti atskirą įstatymą dėl Seimo darbo transliavimo per masinės informacijos priemones. 

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, du pasisakė už tai, kad straipsnis būtų išbrauktas. Dabar du galėtų pasisakyti už tai, kad straipsnis būtų paliktas. Prašome.

Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį pranešėją, galbūt jis sutiktų paredaguoti šį straipsnį, kad vis dėlto pačios masinės informacijos priemonės spręstų apie transliavimą. Gal neforsuokime šito klausimo.

PIRMININKAS. Pranešėjau, kreipiamasi į jus.

J.BERNATONIS. Jeigu galima, atsakysiu. Mano manymu, gerbiamojo Seimo nario V.Plečkaičio siūlymas sutampa su gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymu, nes šiame straipsnyje nekalbama apie radijo ir televizijos galimybių  apribojimus transliuoti Seimo posėdžius. Čia kalbama apie tai, kad valstybinis radijas ir televizija, kai Seimas nutars, privalomai transliuotų posėdį jiems patogiu metu. Čia kalbama ne apie draudimą transliuoti visus posėdžius, o apie tai, kad Seimas galėtų pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija, kad tokia posėdžio transliacija būtų.

V.P.PLEČKAITIS. Tačiau, gerbiamasis pranešėjau, tai yra Seimo diktatas  masinės informacijos priemonėms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo  nariai, aš norėčiau perskaityti. Matyt, ne visi turi Seimo nario G.Paviržio pataisą. Aš perskaitysiu. “Lietuvos radijas ir televizija reguliariai rengia reportažus apie atvirus Seimo posėdžius. Seimui nutarus, atskiri posėdžiai ištisai  transliuojami per radiją ir televiziją Lietuvos radijo ir televizijos valdybai priimtinu laiku. Ginčytinais atvejais, frakcijoms reikalaujant, klausimą sprendžia Seimas.”

Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Man atrodo, nereikia persistengti su demokratija.  Atvirkščiai - nereikia demokratijos varžyti. Daugelis iš jūsų puikiai žinote, kad tik praėjusiais metais Didžioji Britanija, kuri turi tokias gilias demokratijos ir parlamentarizmo tradicijas, galų gale įsileido televiziją, kad  galėtų parodyti Didžiosios Britanijos gyventojams. Ir tai ne visada. Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuoja skirtingi įstatymai. Kongreso atstovų rūmuose gali būti transliuojama, Senatas netransliuojamas ir t.t. Man atrodo, nereikia čia užsiimti tą visą laiką nuolatine propaganda. Tai mes draudžiam, tai ribojam, tai, atvirkščiai, mes užsidarę. Seimas yra institucija, kurios darbas visuomenei turi būti žinomas. Yra klausimų, kurių transliuoti nebūtina, yra klausimų, dėl kurių Seimas gali kreiptis į masinės informacijos priemones, kaip į savarankiškas priemones, kurios nori pateikti gyventojams. O tiesioginė  transliacija darbo metu, aš manau, yra visiškai nereikalinga.  Jos klausosi 12% gyventojų. Nieko tai neduoda.  Tai yra nereikalingas aistrų kurstymas tarp mūsų Lietuvos gyventojų.  Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas - Seimo narys F.Kolosauskas.

A.VAIŠNORAS. Repliką galima?

PIRMININKAS. Negalima. Balsavimo metu nereplikuojama. Prašome. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau pritarti gerbiamajam J.Bernatoniui. Čia jokios demokratijos suvaržymo nėra. Kaip tik išplečiama. Aiškiai pasakyta, kad radijas ir televizija transliuoja savo nuožiūra, ir jokio kriminalo čia nematau.

PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 36 straipsnį, paspaudžia mygtuką “už”. Už - 50, prieš - 29, susilaikė 7. Buvo registruoti 95 Seimo nariai. Straipsnis priimtas. 137 straipsnis. Prašome.

A.VAIŠNORAS. Dabar norėčiau repliką.

PIRMININKAS. Replikuoti negalima! Dar kartą sakau, Seimo nary Vaišnorai.

A.VAIŠNORAS. Po balsavimo.

PIRMININKAS. Negalima. Balsavimo metu nereplikuojama. Gerbiamieji Seimo nariai, aš priminsiu jums Reglamentą. Tam pačiam asmeniui galima kalbėti  vieną kartą dėl balsavimo motyvų, galima kalbėti dėl vedimo tvarkos vieną kartą  per visą darbotvarkės  klausimą. Replikuoti balsavimo metu negalima.

137 straipsnis. Prašome.

J.BERNATONIS. Dėl 137 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas išbraukti šio straipsnio antrąją dalį. Aš noriu  atkreipti visų gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad ir dėl 136 straipsnio,  ir dėl 137 straipsnio nuostatų, aš manau,  vėl bus kalbama apie kažkokius demokratijos apribojimus. Todėl atkreipiu jūsų dėmesį, kad šios nuostatos buvo ir Aukščiausiosios Tarybos Reglamente,  ir Seimo laikinajame Statute nepataisytos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašome motyvuoti savo pasiūlymą.

A.KUBILIUS. Aš negaliu suprasti logikos, kad buvo Aukščiausiojoje Taryboje, tai buvo laikinajame Seimo Statute. Tai ar mes einam į priekį, ar žingsnis po žingsnio atgal, kaip  kažkada labai sėkmingai buvo kalbama? Aš galvoju, kad tokie sakiniai, kad “Lietuvos radijas ir televizija, laikraščiai ir t.t., spausdindami ir transliuodami reportažus apie Seimo posėdžius, turi paskelbti ir oficialų pranešimą”. Paskutinis sakinys apskritai yra nurašytas iš žurnalistikos vadovėlio, aš taip suprantu. Reportažai turi būti atskirti nuo komentarų apie Seimo veiklą. Ką tas reiškia? Dar parašykime, kad reportažai turi būti taisyklinga lietuvių kalba. Tai koks čia dokumentas? Čia Statutas ar vadovėlis žurnalistams? Vadinasi, privalo paskelbti oficialų pranešimą. Tik ką kalbėjome apie spaudos laisvę. Tai ar Seimas mokės pinigus už tai, kad bus skelbiamas oficialus pranešimas?

PIRMININKAS. Vieną minutę! Atsiprašau, Seimo nary Kubiliau, jūs dar nebaigėte. Aš dar kartą  įjungsiu mikrofoną. Netyčia išjungiau. Prašau, tęskite.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad turi būti šiek tiek kitaip. Oficialų pranešimą turi pasirašyti Seimo Pirmininkas, kurio žurnalistinius sugebėjimus mes puikiai žinome iš praeities. Tada aš suprasčiau, kad straipsnis - iš žurnalistinio vadovėlio ir Seimo Pirmininkas - žurnalistas. Tai tada viskas aišku. Bet aš noriu dar kartą pakartoti, kad nereikia  drausti, iš vienos pusės, televizijai, radijui ir spaudai laisvai informuoti apie tai, kas darosi Seime. O iš kitos pusės , labai negražiai atrodo Seimo daugumos, kurių atstovai pirmininkauja posėdžiams, bandymai dar privaloma tvarka grūsti visoms masinės informacijos priemonėms oficialius pranešimus, kuriuos pasirašo posėdžio pirmininkas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Būtėnas. Bet prieš tai aš norėčiau paklausti pranešėjo. Jums siūloma išbraukti. Jeigu jūs sutinkate išbraukti, tai nebus diskusijų. Prašome.

J.BERNATONIS. Aš sutikčiau išbraukti, jeigu gerbiamieji dešiniosios opozicijos atstovai pripažins, kad Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas buvo nedemokratiškas ir šios normos, įtrauktos  į Reglamentą, buvo nedemokratiškos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bernatoni, šitas klausimas nesusijęs su pripažinimais.  Mane domina tik formalioji pusė - ar jūs sutinkate išbraukti. Politiniai dalykai manęs nedomina.

J.BERNATONIS. Aš nesutinku, kadangi išbraukus rinkėjai negaus objektyvios informacijos apie Seimo veiklą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Būtėnas. Prašome.

V.BŪTĖNAS. Aš manyčiau, kad čia nereikia paisyti jokių politinių motyvų. Kiekviena instancija turi būti suinteresuota, kad informacija apie jos veiklą būtų objektyvi ir kad ji turėtų teisę tą informaciją pateikti. Šiuo atveju, aš galvočiau, kad spausdinant įvairius leidinius, informaciją apie Seimo darbą, vis dėlto jie turėtų nepamiršti šalia savo komentarų parašyti ir oficialią informaciją apie Seimo darbą. Aš nematau čia jokių demokratijos pažeidimų ar politinių suvaržymų. Todėl pritariu gerbiamojo Seimo nario J.Bernatonio pateiktam variantui. 

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras - paskutinis kalbėtojas.

A.VAIŠNORAS.  Gerbiamieji Seimo nariai, manęs visai nenustebino šitas straipsnis su tokiom, sakyčiau, nuorodom, būtinom nuorodom Lietuvos radijui ir televizijai, respublikiniams laikraščiams. Man tik keista, kodėl nebuvo parašyta, kad visi laikraščiai. Tada būtų labai aišku  bei būtų tam tikra LDDP politikos tąsa ir masinės informacijos priemonėms. Manyčiau, iš tiesų, kad tie laikraščiai nepamirš parašyti to, ko jiems reikia.  Nemanau, kad žurnalistai serga skleroze. Aš siūlyčiau visą šitą pastraipą išbraukti, o poną J.Bernatonį norėčiau paklausti. Mus vadinate dešiniąja opozicija, o kur tada kairioji opozicija?

PIRMININKAS. Į klausimus prašome neatsakinėti. Atsakinėsite numatytu laiku.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Negalima. Dabar balsuojame. Po balsavimo, prašome.

V.ŽIEMELIS. Dar neprasidėjo! Kodėl negalima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Žiemeli, aš jums pasakiau. Gerbiamieji Seimo nariai...

V.ŽIEMELIS. Balsavimas dar nepaskelbtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateiktas gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymas iš 137 straipsnio išbraukti visą antrąją pastraipą. Autorius motyvavo, pranešėjas pasiūlymo nepriėmė. Todėl jūs turite nuspręsti, ką su ja daryti. Aš teikiu Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą balsavimui. Kas už tai, kad antroji pastraipa būtų išbraukta, tas paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas. Už - 33, prieš - 46. Pastraipa neišbraukta. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Pone Sakalai, aš prašyčiau jus posėdį vesti korektiškai ir pagal Reglamentą. Balsavimas dar nebuvo paskelbtas, tačiau jūs dėl vedimo tvarkos žodžio nesuteikėte. Antra. Jūs, kaip posėdžio pirmininkas, privalėjote įspėti pranešėją J.Bernatonį, jog jis viską vadintų tikraisiais vardais. Yra opozicija, o ne dešinioji opozicija. Kol kas socdemai, tarkime,  dar nepasiskelbė opozicija. Ir jūs pats, kaip jos atstovas, esate valdžioje, esate Pirmininko pavaduotojas. Tai kaip galima būti opozicijoje ir taip pat valdžioje?  Tas pats ir dėl centristų.

PIRMININKAS. Jūs galėtumėte paskaityti vadovėlius ir išsiaiškinti, kas yra opozicija. Tai yra mano atsakymas jums asmeniškai. Kas nori kalbėti dėl motyvų dėl 137 straipsnio? Dėl viso 137 straipsnio. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašome. Du - už, du - prieš.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu perduoti žodį ponui A.Kubiliui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pakalbėti šiek tiek pradėdamas nuo istorijos.   1990 m. “Politika” (Nr.2021) straipsnis “Politinio brandumo siekis”. Jo autorius N.Germanas. “Nelengva situacija dabar ir Lietuvoje. Kaip sunkiai pas mus skinasi kelią  civilizuotos pozicijos ir opozicijos santykių supratimas. Pripažinę politinę opoziciją ir likvidavę antagonistinius santykius tarp jos ir valdančiosios politinės jėgos, mes žengtume didelį žingsnį pirmyn ir kartu padėtume rimtą pagrindą istorinio proceso negrįžtamumui Lietuvoje.”  Tai dabar aš noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Ponai, šioje situacijoje aš esu kartu su ponu N.Germanu. Todėl šiame 137 straipsnyje  aš siūlyčiau ponui J.Bernatoniui priimti vieną mažą pataisėlę: “Oficialius pranešimus apie Seimą ir jo valdybą ir t.t. parengia bei skelbia Seimo informacijos ir analizės centras, o pasirašo opozicijos lyderis.”

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašome.

A.BALEŽENTIS. Mane pradeda gąsdinti šitie šiandien priimami sprendimai. Jie man labai primena brežnevinius laikus.  Tai, kad mūsų Seimas nori užsidaryti, bijoti spaudos, radijo, televizijos... Tai šito nebijojo ir tai paskelbė netgi prieš dešimtmetį toli į kairę pusę nutolę TSKP lyderiai. Negi mes dabar šiandien, mūsų Seimas, mūsų Seimo nariai sugrįžtų į tas pačias pozicijas? Atsikvošėkime! Aš jus kviečiu visus, labai prašau... Aš, žinoma, už tokį straipsnį balsuoti negaliu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, du Seimo nariai pasisakė prieš 137 straipsnį. Pagal Reglamentą dar du Seimo nariai gali pasisakyti už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu galima dėl vedimo tvarkos, tai norėčiau, kad gerbiamasis J.Bernatonis atkreiptų dėmesį ir gal Statute kur nors būtų galima priimti tokią pataisą (nežinau, kuriame straipsnyje), kad jeigu  nuobodžiai ir  nuolatos sakomi tie patys motyvai, jie būtų įrašomi į magnetofono juostelę ir būtų iš karto įjungiami. Taip būtų sutrumpintas laikas. Ačiū.

PIRMININKAS. Nežinau, ką tai turi bendro su vedimo tvarka. Seimo narys L.Milčius dabar gali kalbėti tik už 137 straipsnį.

L.MILČIUS. Pritarti tokiam absurdui negalima...

PIRMININKAS. Tada kalbėti negalite. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau šitam straipsniui pritarti ir štai kodėl. Todėl, kad oficiali informacija turi būti oficiali, o komentarai gali būti įvairūs ir politizuoti, juo labiau kad tai apsaugos nuo teisminių procesų. Tas straipsnis mus oficialiai apsaugos nuo vienos teisminės valdžios įsikišimo į tuos klausimus. Man atrodo, čia nieko nėra baisaus. Tegul oficiali informacija būna, o po to  tegul interpretuoja kas ir kaip nori. Nors ir absurdiškai.

PIRMININKAS. Dar gali kalbėti vienas pritariantis straipsniui.  Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS.  Aš, pasisakydamas už visą 137 straipsnį, norėčiau kai kuriems oratoriams priminti, kad turbūt kurčias vis tiek neišgirs. Gali kalbėti ir rėkti kiek nori.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Seimo nary Landsbergi, prašome nereplikuoti, čia ne turgus. Kas pasisako už 137 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”. Prašome balsuoti. Už - 50, prieš - 29, susilaikė 3. Straipsniui pritarta. 138 straipsnis.

J.BERNATONIS. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas išbraukti paskutinį sakinį. Tą siūlymą priimu. Daugiau siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Taip, paskutinis sakinys išbraukiamas. Seimo narys A.Baležentis nori kalbėti?

A.BALEŽENTIS. Aš siūlau išbraukti ir priešpaskutinį sakinį.

PIRMININKAS. Reikalausite balsuoti? Gerai. Pranešėjas?

J.BERNATONIS. Siūlau priešpaskutinį sakinį palikti.

PIRMININKAS. Kas nors nori kalbėti už arba prieš? Tada teikiu balsavimui Seimo nario A.Baleženčio pasiūlymą išbraukti priešpaskutinį sakinį. Kas už šį pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”. Pasiūlymui nepritarta. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso straipsnio?  Kas nori kalbėti dėl viso straipsnio? Seimo narys V.Liutikas.

V.LIUTIKAS. Priimtina. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Daugiau kas nors nori kalbėti? Seimo narys V.Landsbergis. Prašome.

V.LANDSBERGIS. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad toks straipsnis su įpareigojimais, jeigu kas nors rašo apie Seimą, būtinai spausdintų ir daugumos suformuluotą informaciją, oficialų tekstą... Taip sakant, kiekvienam laikraščiui pakabinama  girnapusė po kaklu. Tai yra spaudos varžymas. Ir tai darys gėdą Seimui ir mūsų šaliai.

PIRMININKAS. Apie kurį straipsnį jūs kalbate, gerbiamasis Seimo nary? Noriu paklausti, apie kurį straipsnį?

V.LANDSBERGIS. Apie visą jūsų stilių.

PIRMININKAS. Gal apie stilius mes nekalbėkime. Apie jūsų stilių taip pat būtų galima pakalbėti. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu padaryti pastabą ir paprašyti Seimo, kad į  posėdžio pirmininko kortelę įrašytų, kadangi posėdžio pirmininkas komentuoja kiekvieną kalbėjusį, pasako savo nuomonę apie pasisakymą, o tai Seimo posėdžio pirmininkui neleidžiama. Posėdžio pirmininkas galėtų nuvažiuoti į Londoną ir pasižiūrėti, ką daro parlamento spikeris.Tam Seimas neprieštaraus. Dabar aš norėčiau pasakyti, kad 138 straipsnyje liekantis sakinys “Transliacijos arba reportažai iš Seimo valdybos, seniūnų sueigos, komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžių daromi jų vadovams sutikus”, aš manau, yra demokratinės daugumos neapsižiūrėjimas. Todėl aš siūlau balsuoti prieš visą šitą straipsnį, kadangi tai, kas dabar lieka šiame straipsnyje, drįsčiau pavadinti cenzūra.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Visų pirma, man atrodo, visi mes puikiai sutiktume, kad bet kokia transliacija ir bet koks reportažas turi būti pasiklausiant tų, kurie ten dalyvauja. Čia yra visuotinai priimta teisė. Lygiai taip pat, kaip ir oficialius pranešimus teikia visose pasaulio šalyse. Aš siūlau pritarti pranešėjui.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą 138 straipsnį be paskutinio sakinio, kuris, pasiūlius Seimo nariui A.Kubiliui, buvo išbrauktas? Prašom balsuoti. Kas už visą straipsnį, tas spaudžia mygtuką “už”.

Už - 48, prieš - 26. Straipsnis priimtas.

J.BERNATONIS. Dėl 139 straipsnio taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas išbraukti paskutinį sakinį. Sutinku, kad jį reikia išbraukti, ir noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad du trečdaliai gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymų yra priimta.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Seimo narys K.Skrebys. Atsiprašau, Seimo narys A.Kubilius, paskui  Seimo narys K.Skrebys.

A.KUBILIUS. Aš labai džiaugiuosi, kad du trečdaliai priimta ir taip tiksliai įvertinta. Aš galvoju, kad, matyt, reikėtų grįžti atgal - ir prie antro skyriaus, ir prie kitų Statuto skyrių, kur tų dviejų trečdalių nebuvo pasiekta. Manau, kad ten galima pasiekti ir dar daugiau. Reikia žengti į priekį, nors ir žingsnis po žingsnio. Tada galbūt galų gale mes pasieksim, kad jūs 100% pritarsit opozicijos pasiūlymams. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Prašom.

K.SKREBYS.Malonu, kad nors dėl informacijos apie Seimo darbą šitas pasiūlymas buvo priimtas. Tačiau, be jokios abejonės,  ši pastraipa siejasi su tuo, kad komitetų dokumentai gali būti perduodami tik su komiteto pirmininko žinia. Tada pasvarstymui dar vienas toks samprotavimas. Dabar, kaip žinoma, naujoji Seimo dauguma ruošiasi imtis represijų prieš jau įregistruotas frakcijas. Tai įdomu, ar frakcija telpa į tą “gaujos” sąvoką, kur numatomas prevencinis areštas, ar ne? Ir dar kukli replikėlė Seimo Pirmininkui. Laikinojo Statuto 87 straipsnis skamba taip: “Pats nedalyvauja diskusijose ir negali kitais būdais daryti deputatams įtakos dėl priimamų sprendimų”. Jūsų niekinančios replikos kai kurių Seimo narių atžvilgiu nedaro jums garbės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau reaguoti į pono K.Skrebio replikas. Niekinančios yra ir kitų Seimo narių replikos. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų Seimo Pirmininkas turėtų sureaguoti ir į jas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai,  prašom pasiruošti balsuoti. Ar dėl viso 139 straipsnio yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. 139 priimtas.

Dabar galima kalbėti dėl visos ketvirtosios dalies. Ar yra norinčių kalbėti dėl visos ketvirtosios dalies? Prašom užsirašinėti. Seimo narys N.Germanas. Prašom.

N.GERMANAS. Man atrodo, buvo labai taikli pastaba, kad mes iš tikrųjų žengiame į priekį, ir jeigu mes šiandien priimsime ketvirtąją Statuto dalį, tai tikrai bus žingsnis, kuris reglamentuos  visą mūsų veiklą. O kai dėl pasiūlymo, kad 100% opozicijos pasiūlymų būtų priimama, tai man atrodo, jeigu taip būtų, tai opozicija nebūtų opozicija. Taigi aš siūlau priimti ketvirtąją dalį, ir tai iš tikrųjų palengvins mūsų darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, 136 straipsnio dalis, 137, 138 atskiros dalys praktiškai bando atskirti Seimą nuo visos tautos, nuo visuomenės, nuo mūsų rinkėjų. Yra įteisinamas įslaptinimas. Komitetai, Seimo vadovybė praktiškai gali daryti spaudos, radijo, televizijos cenzūrą. Visa tai niekaip nesuderinama su demokratija, su visa rinkimų sistema, su rinkėjų teise gauti informaciją, su Masinės informacijos priemonių įstatymo teisėmis ir laisvėmis. Visa tai mus nubloškia dešimtmečiu atgal. Dėl to aš nesidžiaugiu šita dalimi ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.

A.BENDINSKAS. Aš, pasisakydamas už visą ketvirtąją dalį, manyčiau, kad daugelis Seimo narių turėtų suprasti, kad kaip ten bebūtų ir ką beišdarinėtų,  kokių kabliukų besurastų, vis tiek karavanas eis pirmyn.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Karavanas eis pirmyn, nesvarbu, kur  bus  prikabintas traukinys - prie lokomotyvo ar prie vagono ir kas tame lokomotyve sėdės. Mes tai jau aiškiai suprantam ir žinom. Be abejo, mums  sunku  žiūrėti į dabartinės daugumos, drįsčiau pasakyti, karavaniškas konvulsijas, kai dauguma supranta, kad ji yra dauguma ir dar norėtų tą valdžią susistiprinti, bet puikiai supranta, kad ateityje karavanas gali ateiti į tokią situaciją, kad ant tų kupranugarių gali atsisėsti ir kiti. Ir  supratimas, kad opozicijai galbūt reikėtų ir ką nors duoti (daigelių jau atsiranda ketvirtojoje dalyje), ir kartu noras neduoti, ir noras sustiprinti savo absoliutinę galią, daro Statutą panašų į rytietišką karavanišką turgų. Todėl aš tiesiog nežinau, ką jums ir pasiūlyti, brangūs daugumos atstovai. Aš siūlyčiau jums skaityti ir skaityti savo klasiką. Drįstu dar sykį pacituoti jums tikrai klasiku tapusį poną G.Kirkilą. 1991 m., “Politika”, Nr.33, kuriame yra žodžiai, labai aiškiai nusakantys visų mūsų ateitį: “Ir tai bus tol, kol mūsų politinėje sistemoje nesusikurs aiškus pozicijos ir opozicijos santykiavimo ir keitimosi mechanizmas, t.y. savotiškos politinio žaidimo taisyklės.” 5 balai, ponas Kirkilai, tačiau aš drįsčiau pasakyti, kad jūsų žodžiai ir darbai kaip paprastai nesiskirtų. Ačiū už dėmesį.

Aš siūlau pamąstyti apie tokią sprendimo eigą: priimti ketvirtąją dalį, tačiau grįžti prie pirmosios, antrosios, trečiosios dalies, o po to, kai ten pasieksime tokį pat procentą, kaip šnekėjo ponas J.Bernatonis, tada grįžtume vėl prie ketvirtosios dalies. Ir manau, kad mes galų gale ištrūktume iš to rytietiško balagano šitame Statute ir galbūt labiau priartėtume prie Vakarų. Ačiū. Aš susilaikau dėl šito...

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas N.Germanas pasakė apie žengimą į priekį. Manau, iš tiesų pats procesas vyksta, šiokios tokios naujesnės nuostatos LDDP dauguma pradėjo laikytis opozicijos atžvilgiu po to, kai įvyko arba, tiksliau, neįvyko Kaišiadorių apygardoje rinkimai. Ten mes jau pamatėme, kad nežiūrint visų LDDP lyderių - Prezidento, premjero - agitacijų žmonės vis dėlto neatidavė balsų už LDDP kandidatą. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl ko gerbiamasis pranešėjas ypač pabrėžė, kad priimant ketvirtąjį Statuto skyrių į 70% opozicijos pastabų buvo atsižvelgta. Tiktai noriu pasakyti viena - žinoma, galbūt ir buvo taip padaryta, aš nebuvau pasiėmęs kalkuliatoriaus ir nežinau, kiek tų procentų yra, iš tiesų tos priimtos pastabos nebuvo esminės, jos buvo tik vietinės reikšmės, jeigu galima taip pasakyti. Tos pastabos, kurios turėtų būti priimtos įteisinant opozicijos vietą Seime, buvo atmestos, ir aš visiškai palaikau poną A.Kubilių, kad mums reikėtų grįžti prie antrojo skyriaus. Bet LDDP karavanas eina į priekį. Reikia nepamiršti, kad bet koks procesas, taip pat ir politinis procesas, ėjimas tokiu būdu, kokiu dabar einam, nesižvalgant į šalis, baigiasi. Man labai neramu dėl paskutinių straipsnių, kurie buvo priimti paskutiniu metu, t.y. 137,138,139 - dėl masinės informacijos priemonių. Tai diktatas masinės informacijos  priemonėms ir dar vienas įrodymas, kad valdančioji partija demokratiškai tik kalba, skleidžia demokratijos šūkius, o iš tiesų įveda diktatūrą šioje srityje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Žiurinskas.

R.ŽURINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek suprantu, priimdami Konstituciją ir Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą padarėm meškos paslaugą, nors ir ne buvusiai opozicijai. Tai aš siūlau balsuoti už 15 skirsnį ir padaryti paslaugą būsimai pozicijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų priimti paskutiniai straipsniai verčia apie šią Statuto dalį kalbėti labai kritiškai. Sunku susilaikyti nepasakius aštresnio žodžio  vadinamajai Demokratinei darbo partijai, kuri savo darbo stiliumi panaši į diktatūrinę darbo partiją. Priimti straipsniai varžo masinės informacijos priemonių laisvę, tikrai apriboja žmonėms galimybę suprasti, kaip mes dirbam ir kas vyksta Seime. Aš negaliu pritarti šiai priimamai Statuto daliai, už kurią, aišku, bus nubalsuota, bet, gerbiamieji kolegos iš LDDP, visa atsakomybė teks jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime pakeldami rankas. Kas už visą Seimo Statuto ketvirtąją dalį, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 51 - už.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14 - prieš.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Seimo Statuto ketvirtoji dalis, 51 Seimo nariui balsavus už, 14 prieš, 14 susilaikius, yra priimta.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projekto svarstymas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

 

Svarstome 2 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projektą. Kviečiame į tribūną pranešėją ministrą T.Medaiskį. Primenu, kad pagal susitarimą tai yra pateikimo tęsinys. Ministras iki pertraukos atsakinės į jūsų klausimus. Prieš pertrauką nuspręsime, ką darome su tuo projektu. Kas pageidautų pono ministro paklausti?

T.MEDAISKIS. Labai diena, gerbiamieji Seimo nariai...

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom nebekomentuoti. Jums - tik klausimai, jūs atsakinėjat.

T.MEDAISKIS. Gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėjau paklausti ministro, bet prieš tai dėl vedimo tvarkos. Noriu priminti, kad posėdžio pirmininkas nesilaiko nustatytos ir patvirtintos darbotvarkės. Šitą klausimą reikėjo svarstyti nuo 11 val. iki 11.30 val. Tai yra eilinis posėdžio pirmininko A.Sakalo darbo bruožas.

Dabar klausimai pranešėjui būtų dėl 25 straipsnio ir 48 straipsnio. Būkit malonus, paaiškinkite. 48 straipsnyje yra numatyta skirti ištarnauto laiko pensijas sportininkams. Tai kaip čia suprasti, sportininkas yra kokia nors profesija? Labai abejotinas toks sprendimas. Ir dar vienas klausimas būtų dėl mano nežinojimo. Prašau paaiškinti - 25 straipsnyje lėktuvų palydovėms numatytos tokios pat lengvatos kaip ir moterims traktorininkėms. Kuo ypatingas lėktuvų palydovių darbas?

T.MEDAISKIS. Jūs iš karto pradedat nuo pakankamai sudėtingų klausimų. Įstatymas, kaip žinoma, negali visiškai “iššokti” - jau ir taip labai toli nuvykom - iš esamos struktūros. Iš dalies tie pažadai, kurie yra išdalyti ir kurie galioja esančiose mūsų pensijų sistemose, atsispindėjo ir šitame įstatyme.

Dabar dėl sportininkų. Manoma, čia yra ta pati situacija kaip su tam tikrų profesijų žmonėmis, kurie negali laukti iki 60 metų, negalima iki 60 arba iki 55 metų, arba daugiau versti dirbti tam tikrą profesinį darbą. Taigi tai pasakytina apie kai kurių specialybių artistus ir sportininkus. Aišku, kad profesionalūs pasiekimai sporte galimi daugiau nieko nedirbant, o užsiimant sportu. Ši karjera pasibaigia pakankamai anksti, ir toks sportininkas gali būti traktuojamas kaip žmogus, dirbęs pagal profesiją, kuri turėtų suteikti teisę anksčiau eiti į pensiją. Aišku, mes turime galvoje, kad tai ne visi sportininkai, mes orientuojamės tik į tuos, kurie yra nacionalinės rinktinės nariai. Jeigu žmogus buvo nacionalinės Lietuvos rinktinės narys kokioje  nors sporto šakoje, tai tada jam pripažįstama teisė į išankstinę pensiją. Aišku, ne kiekvienam sportininkui, kuris šiaip ten kažką darė. Tai va, kompromisinis sprendimas kol kas yra toks.

Dabar kas tikrai turėtų būti padaryta vėliau? Matyt, reikėtų ir šitą įstatymą šiek tiek modifikuoti, nes tokioms profesijoms turėtų egzistuoti papildoma, atskira pensijų sistema,  nepriklausoma nuo šitos, pagrindinės. Tačiau tokiai papildomai sistemai mes šiuo metu nesam pasiruošę, o visai palikti šį klausimą neišspręstą negalima. Todėl tam tikra prasme kompromisinis sprendimas yra priimtas.Taip pat ir dėl tų lėktuvų palydovų. Tai irgi yra galiojanti norma, kurios mes nesiryžom pakeisti. Mes pakeitėm labai daug galiojančių normų, bet šitos nesiryžom.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Buinevičius. Prašom. Prašom po vieną klausimą.

V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų. Ar renta jiems išliks ar neišliks, ar ji nebus numatyta kokiame nors kitame nutarime arba įstatyme? Vis dėlto dabar žmonės gauna tą rentą.

T.MEDAISKIS. Taip, šis klausimas taip pat labai nelengvas. Įstatymo projekte nenumatyta jokių išskirtinių pensijų sistemų, išskyrus tuos porą sąrašų dėl labai kenksmingo darbo. Taip pat ir mokslininkams nenumatyta jokios specialios išskirtinės pensijų sistemos. Reikalas yra tas, kad mokslininkai, dirbantys pagal darbo sutartį paprastai institutuose, mokymo įstaigose ir t.t., moka tą pačią socialinio draudimo įmoką ( už juos moka, jie patys moka)  kaip ir visi kiti.  Iš to išeina, kad jų  teisė į pensinį aprūpinimą turi būti lygiai tokia pat kaip ir visų kitų, kurie moka tą pačią įmoką. Todėl kokių nors  specifinių sistemų tam tikroms grupėms mes stengėmės kiek įmanoma vengti. Kaip matote, nevisiškai išvengėm ir dabar gaunam tarptautinių ekspertų priekaištų ir dėl 24 straipsnio, kur yra numatytos lengvatos už pavojingas darbo sąlygas. O jeigu padarytume specialiai mokslininkams, specialiai vairuotojams, specialiai dar kam kitam ekskliuzines sistemas, tai tą mūsų projektą supeiktų žymiai smarkiau. Mes jau esame porą ekspertizių gavę. Ypač iš karto kreipiamas dėmesys į tas ekskliuzines, ypatingas sistemas. Todėl nei mokslininkams, nei kam kitam speciali papildoma sistema nėra numatyta.

Dabar yra paskirtos rentos. Tos rentos, kurios gaunamos, nebus panaikintos įsigaliojus pensijų įstatymui. Jeigu jau žmogui paskirta kažkokia pinigų suma, kurią jis gauna kaip pensiją kartu su renta, su priemoka, su viskuo, ką mes ten mokame, tai jis toliau šią sumą turės gauti, bet naujai perskaičiuota pensija turės būti perskaičiuota pagal visiems bendras universalias taisykles.

 Dar reikėtų pasakyti, kad dėl mokslininkų, kadangi čia priimtas principas, kad atlyginimas dalijamas iš vidutinio Lietuvos atlyginimo, tai šiaip jau, paėmus tą ankstesnį laikotarpį, mokslininkų atlyginimai buvo palyginti dideli. Labai dažnai net formaliai siekė dvigubą Lietuvos vidurkį. Tai nereiškia, kad mokslininkai gyveno dvigubai geriau už kitus. Kiti žmonės dažnai turėdavo visokių kitokių pajamų, kurios niekur neatsispindėdavo. Bet  iš principo mokslininkų pensijos dėl to, kad jų atlyginimai buvo pakankamai dideli, savaime  pagal šitą schemą turėtų būti didesnės. Galbūt galima projektuoti dar papildomai  iš valstybės biudžeto, jeigu nuspręs  Seimas, bet be Seimo sprendimo to negalima daryti. Tai turėtų būti papildomai ir, aš manau, už Pensijų įstatymo ribų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamasis ministre! Įstatymo projekte numatyta, kad 2010aisiais metais moterys išeis į pensiją, sulaukusios net 60 metų amžiaus. Buvo bandyta motyvuoti neva  Vakarų Europos pavyzdžiu, kad priešingu atveju mažesnis amžiaus cenzas yra moters diskriminacija. Gerbiamasis ministre, ar prognozuojate, kad minėtais metais mūsų moters socialinės sąlygos susilygins su Vakarų Europos moters gyvenimo socialinėmis sąlygomis, t.y. po darbo neprasidės darbas eilėse, stumdymasis ir visa kita? Priešingu atveju tai būtų įstatymas, įteisinantis moters diskriminavimą.

 T.MEDAISKIS. 2010aisiais metais, aš manau, sunkiai kas  galėtų atsakyti, kaip čia bus. Aš tikiuosi, kad mes vis dėlto išlipsime iš tos duobės, kurioje esame, ir jau bent nuo 2000 m., nežinau, kaip Europoje, bet gal gyvensime normaliai, ir, patikėkite, ankstesni projektai buvo tokie, kad kur kas greičiau didino moterų pensijos amžių. Aš vis dėlto tikiuosi, kad 2010 aisiais metais mūsų situacija bus tokia, kad tikrai bus galima išeiti į pensiją vėliau. Aš primenu, kad Vakarų šalyse dabar yra standartas 65 metai ir vyrams, ir moterims. Išimčių ne tiek daug, čia greičiau taisyklė. Tokia Norvegija - 67 metai vyrams ir moterims. Yra dar vienas dalykas. Mes jau dabar turime didžiulį pensininkų būrį, apie ketvirtadalį Lietuvos, ir tai nemažai kainuoja. Tai yra didžiulė našta, įmonės nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo 31% atskaičiuoja šitoms pensijoms mokėti. Taigi čia ta lazda turi dar ir kitą galą. Jeigu mes toliau paliekam ankstyvą pensijos amžių, vadinasi, mes turime pasirūpinti ketvirtadaliu Lietuvos žmonių, o tai yra bėda, tai yra didžiulė našta ekonomikai. Daug kas iš šių žmonių galėtų dirbti, tačiau jie dabar yra pensininkai ir juos reikia išlaikyti. Jeigu mes galėtume mažinti tų socialinio draudimo įmokų tarifus, mažinti tą pensijos sistemos krūvį, tai mes greičiau išeitume iš tokios ekonominės padėties, kurioje esame, bet šito negalime padaryti staiga, ir mes pasirinkome, aš manau, labai lėtą variantą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėt kai kurias 57 straipsnio nuostatas. Čia kalbama apie karines Sovietų Sąjungos operacijas už teritorijos ribų, būtinosios karinės tarnybos invalidus ir pan. Koks jūsų požiūris, kadangi šiuo metu vyksta derybos su Rusija, kad atlygintų ta valstybė, kuri yra kalta dėl padarytos žalos? Tai viena. Ir antra, dėl pačių terminų. Mes perkeliame sovietinius terminus. Ir, sakykim, lėktuvų palydovės, moterys traktorininkės, aš neįsivaizduoju, kaip jos gali likti Lietuvos teisinėje sistemoje priėmus naują Konstituciją, kur mūsų visai kitas požiūris? Negi mes taip ir liksime ta bambagysle surišti su sovietine socialinio aprūpinimo teisės sistema? Ar negalėtume sutvarkyti tų klausimų?

T.MEDAISKIS. Gerai. Atsakysiu į visus iš eilės. Aš visiškai pritariu šitai bendrai, man atrodo, Lietuvoj galiojančiai koncepcijai, kad už tą žalą, kuri mums yra padaryta, mūsų žmonėms turi atlyginti ta valstybė, kuri tą žalą padarė. Tai yra beapeliacinis dalykas. Tačiau šalia to iš karto kyla kitas klausimas. Kol mes ten derėsimės, kol mes ten tą atlyginimą gausime ir t.t., ką gi daryti su  mūsų žmonėmis, kurie, sakykime, buvo priversti kariauti Afganistane? Ar mes lauksim, kol iš Rusijos gausime tuos pinigus ir tada mes jiems kažkaip  atlyginsime, ar vis dėlto turime kažką daryti jau tuoj pat? Ir ta dilema yra ne iš paprastųjų.

Aš manau, visi puikiai supranta, kad čia labai paprasto atsakymo negalima duoti. Todėl mes, kaip ten bebūtų,mano nuomone, turime šitiems žmonėms mokėti dabar, ką galime, iš mūsų išteklių, o jeigu mes sugebėsime pakankamai gerai vesti derybas ir gausime iš Rusijos tą atlyginimą už tą žalą, tai, aišku, Lietuvos valstybei už tai, kas dabar mokama, turėtų būti atlyginta, be jokios abejonės. Tačiau mes negalime, kol tai bus padaryta, palikti tų nukentėjusių žmonių daugeliu atvejų be paramos.

Aš su tokiu sprendimu negalėčiau sutikti, ir nežinau, kaip Seimas žiūrėtų. Galų gale čia Seimas spręs dėl šitų dalykų, bet aš nesiryžtu siūlyti tokio varianto.

Dabar dėl tų traktorininkių, tai reikalas toks. Kas jau buvo, tas buvo. Tos traktorininkės ten fiksuotos, atkreipkite dėmesį, tik praeityje, už buvimą traktorininke teikiamos šiokios tokios lengvatos. Na, gal man leiskite pasakyti iki galo, gerai? Fiksuojama už praeitį, kadangi toks įrašas, kaip traktorininkė, yra jos darbo knygutėje. Ateityje į tai nebus atsižvelgiama, o dėl praeities, kadangi jau žadėta, tai reikia duoti. Dėl lėktuvų palydovių, na, čia klausimas gal spręstinas.

E.JARAŠIŪNAS. Jeigu gerbiamasis pirmininkas leistų, aš norėčiau pasakyti, kad tą patį turinį mes turėtume suteikti toms sąvokoms, kurios atitinka mūsų teisinę sistemą. Čia ne dėl turinio ginčas vyksta. Lygiai taip pat, kaip ir apie tuos žmones, kurie dalyvavo Afganistano kare, mes neturėtume taikytis prie kitos valstybės teisinės terminijos ir jos požiūrio į tuos dalykus. Čia kalbama ne dėl turinio, bet dėl to, kaip mes formuosime savo požiūrį, suprantat?

PIRMININKAS. E.Bičkauskas. Prašom neatsakinėti į šitą komentarą.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš iš tikrųjų nemėgstu, kai įstatyme būna kokios nors išimtys, ir vis dėlto. Ar svarstant 6 straipsnį, kur numatyta vidaus reikalų sistema, valstybės saugumo ir t.t., įstatymo rengėjai nesvarstė klausimo, jog čia turėtų būti įrašyti ir prokuratūros darbuotojai? Juo labiau, pakartoju, kad prokuratūros darbuotojų darbo sąlygos, ypač tardymo aparato, ne tik nėra lengvesnės, bet gerokai sudėtingesnės.

Tai viena. Antra. Orientuojantis į teisinės sistemos naują modelį, būtent prokuratūros darbuotojai tampa  priešakine kovos su nusikalstamumu eile, t.y. jų darbas dar labiau sudėtingėja ir tampa kur kas rizikingesnis. Trečia. Dar Aukščiausiojoje Taryboje...

PIRMININKAS. Po vieną klausimą, gerbiamasis Bičkauskai.

E.BIČKAUSKAS. Ne, aš tik motyvus. Buvo parengtas ir suderintas prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo ir krašto apsaugos sistemų darbuotojų, pareigūnų ir karių pensijų bei pašalpų įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta ir kuris taip pat yra sesijos darbų programoje. Ačiū.

T.MEDAISKIS. Taip. Tą klausimą reikia vieną kartą ryžtis išspręsti. Reikalas tas, kad Aukščiausioji Taryba pati nubalsavo, kad prokurorai, skirtingai negu kariai, vidaus reikalų pareigūnai,  draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu. Tai yra jie įeina į tą privalomąją valstybinio socialinio draudimo sistemą, o nėra aprūpinami taip  kaip kariai, kaip policijos pareigūnai ir panašiai. Jie buvo išskirti priimant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, t.y. nebuvo išskirti į atskirą grupę, o buvo ten įtraukti. Jeigu jau jis draudžiasi privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, tai iš to kyla ir visos pasekmės - kokia įmoka, kokia teisė į pensiją, koks pensijos amžius ir visa kita, t.y. toks kaip ir visiems, dalyvaujantiems valstybiniame socialiniame draudime. Todėl tai radikalus dalykas. Ar mes prokuratūrą ir toliau traktuojame kaip dalyvaujančią valstybinėje socialinio draudimo sistemoje (mes šitą įstatymą taikėme prie galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir dėl to yra parašyta taip, kaip parašyta), ar vis dėlto išbraukiame iš ten? Jeigu nuspręstume išbraukti, prokuratūrą traktuoti kaip karius, tai, na, aš apibendrintai sakau, tokiu atveju reikėtų pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, išbraukti juos iš privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir tada būtų kitos normos, gali būti ir kitas išėjimo į pensiją amžiaus laikas, ir visa kita. Bet šitas įstatymas suderintas su galiojančiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, taigi čia didesnė problema.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paklausti gerbiamąjį pranešėją. Kadangi Reglamento numatytas 15 min. laikas klausimams baigėsi, tačiau yra norinčių jūsų paklausti, ar nesutiktų gerbiamasis pranešėjas iki pirmojo svarstymo, tarkime, pirmadienį, surengti specialų seminarą šiuose rūmuose, sukviečiant Seimo narius, besidominčius Pensijų įstatymu, kur jūs galėtumėte atsakyti į Seimo narių klausimus ir abejones?

T.MEDAISKIS. Gerai. Aš mielai. Aš dar atsivesčiau ir vieną kitą specialistą, kadangi tai būtų seminaras, ir į kai kuriuos klausimus jie atsakytų detaliau, nes, suprantate, čia yra tiek detalių, kad vienas žmogus vargu ar galės atsakyti.

PIRMININKAS. Gal galėtumėte pirmadienį  pasiūlyti kokį nors tinkamą laiką?

T.MEDAISKIS. Aš nelabai žinau apie Vyriausybės posėdį,  pirmadienį gali būti. Bandykime pirmadienį priešpiet, bet aš labai bijau pažadėti tiksliai, nes Vyriausybės posėdyje gali būti svarstomi tokie klausimai, kad be manęs ten niekaip neišsivers.  Bet bandykime pirmadienį priešpiet.

PIRMININKAS. Kurią valandą siūlytumėt?

T.MEDAISKIS. 10 val.

PIRMININKAS. 10 valandą pirmadienį. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes sutarkime, nes šiandien mums reikia kažką  nuspręsti. Mums reikia nuspręsti, ar mes pritariame pristatymui ir pradedame svarstymo procedūrą, ar mes toliau tęsime pristatymą? Bet procedūra nebenumato tęsti pristatymą, procedūra formaliai baigta. Tai jeigu jūs neprieštarautumėte, pirmadienį ponas ministras surengs specialų seminarą visiems besidomintiems, o šiandien galbūt aš galėčiau jums pasiūlyti pritarti pradėti svarstymo procedūrą. Galbūt mes galėtume sutarti be balsavimo? Ar tinka toks variantas? Tinka. Tada ačiū gerbiamajam ministrui.

Taip, tada įrašome į sesijos darbų programą. Palaukite, jeigu jūs siūlote balsuoti, tai balsuojam. Aš klausiau, kas pritaria ar nepritaria, nebuvo nieko. Jeigu reikalaujate balsuoti, tai padarysime, labai prašom. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos! Mes ne itin daug turime šios sesijos laiko ir aš abejoju, ar tikslinga forsuoti pirmąjį svarstymą dar šitoje sesijoje. Man regis, geriau būtų, jokiu būdu neatsisakant to seminaro, kurį maloniai sutiko surengti ponas ministras, vis dėlto šiandien apsiriboti pristatymu ir, svarbiausia, pateikti jį visuomenei susipažinti. Būtent publikuoti jį po pristatymo, o ne po pirmojo  svarstymo.

PIRMININKAS. Deja, Reglamentas numato tik po pirmojo svarstymo. Tačiau pirmąjį svarstymą, kaip žinote, Reglamentas nenumato, kada  reikia daryti, galima daryti iki vasaros, po vasaros, čia jau kaip sutars frakcijos ir komitetai. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad mes irgi turėtume pritarti dabar pateikimui. Vis dėlto nežinau, kaip reglamentiškai sutvarkyti, bet būtų turbūt gerai, kad toks, koks dabar yra, įstatymas  būtų publikuojamas. Iš tikrųjų daug žmonių yra su juo susiję. Nežinau, gal mes turėtume  pirma pradėti svarstymo procedūrą ir tada skelbti, bet reikėtų būtinai tai padaryti dabar, nes kitaip mes įklimpsime į dideles diskusijas ir jis nebus priimtas tada, kada mes planavome.

PIRMININKAS. Pirmojo svarstymo metu Seimas gali nutarti publikuoti šito įstatymo projektą.

R.J.DAGYS. Pradėti pirmąjį svarstymą ir paskelbti.

PIRMININKAS. Po publikacijos, galima nutarti po mėnesio, čia jau kaip nutars Seimas. Skelbiama tam, kad gautume atsiliepimus, kad komitetai, pats ministras galėtų įvertinti atsiliepimus. Ir antrąjį svarstymą teikia tada, kada, jo  manymu, jau reikia  pateikti.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar prašyčiau registruotis, kadangi buvo reikalaujančių balsuoti, pritariam ar nepritariam pateikimui. O gal niekas nebereikalauja, tada mes galėtume bendru sutarimu? Geriau balsuosime, taip? Na, vieniems nereikia, kitiems reikia. Seimo narys A.Endriukaitis buvo kategoriškai prieš, kad taip sutartume. Registruoti 55 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi aš teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, tas paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 36, prieš 6, susilaikė 7. Bus pradedama svarstymo procedūra. Pirmasis svarstymo laikas bus sutartas frakcijose.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pertrauka. Po pertraukos - pagal darbotvarkę. Atsiprašau, čia mane truputį pataisė, sako, kad pagal Reglamentą galima skelbti ir po pristatymo. Jeigu galima skelbti ir po pristatymo (aš pasitikslinsiu), tai gal Seimas galėtų pritarti skelbti įstatymą po pristatymo? Visi pritaria? Niekas nereikalauja balsuoti? Sutariam, jeigu leidžia Reglamentas. Gerbiamasis ministre! Jeigu Reglamentas leidžia, prašytume skelbti šitą įstatymą iš karto po pristatymo. Mes pasitikslinsime, jeigu Reglamentas leidžia, o   pirmąjį svarstymą bus galima surengti vėliau.

 

Pertrauka

 

Lietuvos Respublikos Pinigų įstatymo projekto svarstymas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Ir kad būtų stropiausi užfiksuoti, siūlau registruotis. Gal bus ir premijos stropiausiems. (Juokas. Balsai iš salės)

Salėje - 69 Seimo nariai. Bet tai nė kiek netrukdo mums toliau  nagrinėti numatytus klausimus. Taigi 3 darbotvarkės punktas - Pinigų įstatymo projektas. Gerbiamasis J.Sinkevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas. Sutiksim? Prašom. Tai yra antrasis Pinigų įstatymo projekto svarstymas. Jeigu gerbiamasis J.Sinkevičius turi ką papildomai pasakyti, prašom, o po to pasisakymai. Prašom.

J.SINKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!

PIRMININKAS. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.

J.SINKEVIČIUS. Praeitą savaitę jūs svarstėte Pinigų įstatymo projektą, kurį parengė profesorius K.Antanavičius. Aš tik išsakiau banko vadovybės nuomonę, kodėl, mūsų manymu, galima apsiriboti 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos priimtu Pinigų išleidimo įstatymu. Kadangi profesoriaus K.Antanavičiaus projektui po pirmojo svarstymo pritarta ir jis svarstomas toliau, todėl mums būtina išsakyti savo nuomonę dėl šio projekto.

Banko vadovybė, dalyvaujant Tarptautinio valiutos fondo ekspertams, ilgai svarstė, kokį kelią pasirinkti lito stabilumui užtikrinti jį įvedus. Yra Estijos kelias, kuris nustatė griežtai fiksuotą kronos kursą Vokietijos markės atžvilgiu ir griežtą užsienio valiutos naudojimo teisinį režimą. Čia visi mokėjimai užsienio valiuta atliekami tik per banką. Juridinių asmenų užsienyje uždirbta konvertuojamoji valiuta pervedama į Estijos Respubliką ir tuoj pat konvertuojama į Estijos kroną. Fizinių asmenų valiutiniai indėliai irgi keičiami į kroną. Nustatyti suvaržymai kreditinėms sutartims sudaryti ir pan. Įdomu, ką pasakytų mūsų verslininkai dėl tokio projekto, jeigu mes jį pateiktume?

Yra kitas, Latvijos pasirinktas kelias, kur latas nėra susijęs su kuria nors vienos šalies valiuta ir jo kursas kitų valiutų atžvilgiu nėra fiksuotas. Banko vadovybė pasirinko laisvesnį lito konvertavimo variantą. Tai nereiškia, kad mes leisime litui nuplaukti kažkur į šalį. Bankas pasirengęs lito apyvartą ir jo perkamąją galią reguliuoti vartodamas pagrindinius monetarinės politikos įrankius: kontroliuodamas esančių apyvartoje savų pinigų kiekį, nustatydamas komercinių bankų rezervus, pirkdamas ir parduodamas vertybinius popierius, diskontuodamas vekselius ir pagaliau pirkdamas ir parduodamas užsienio valiutą. Paslankus lito kursas nevers banko naudoti iš karto visų pirkimo galios reguliavimo galimybių. Lito kursas iš pradžių gali kažkiek keistis ar į vieną, ar į kitą pusę, tačiau jis kažkuriuo metu fiksuosis, ir bankas, manau, pajėgs jį išlaikyti. Svarbu ne tai, kad lito kursas pasikeis. Svarbu, kad jis būtų daugiau ar mažiau pastovus.

Galima pasakyti, kad fiksuotas lito kursas yra geriau visiems suprantamas ir kelia daugiau pasitikėjimo ne tik mūsų žmonėms, bet ir užsieniečiams. Iš principo sutikdamas su šiuo teiginiu, aš noriu pasakyti, kad fiksuotas lito kursas kelia ir tam tikrų pavojų. Rinka gali priversti banką iš karto panaudoti visas lito pirkimo galios palaikymo galimybes, o jas išnaudojus perkamoji lito galia  neišvengiamai pradėtų kristi, prasidėtų labai nenaudingi mūsų ekonomikai reiškiniai, kaip kapitalo į užsienį išvežimas, eksporto sumažėjimas. Šiems procesams sustabdyti valstybė būtų priversta litą devalvuoti.

Reikia pridurti, kad fiksuotas kursas yra sunkiai išlaikomas, ypač toms šalims, kurios dar tik įveda savo nacionalinius pinigus, neturi didelių užsienio valiutos rezervų, mažai prekiauja su užsieniu ir turi daug išmokų užsienio valiuta. Čia mes turime rimtai apsvarstyti mūsų ekonomikos padėtį. Silpna užsienio prekyba, mūsų pramonėje vykstantys struktūriniai pakitimai, kainų kitimas ir jų didėjimas pasaulinių kainų link, be to, didelės išmokos už žaliavas ir energetiką Rytams, kur mums dažnai tenka mokėti valiuta, verstų mus sukaupti labai didelius valiutos rezervus. Mes turėtume sugriežtinti, netgi labai sugriežtinti užsienio valiutos režimą. Tas projektas, kurį praeitą savaitę aš pristačiau, visiškai tam nebetiktų. Taigi štai kokius argumentus reikėtų apsvarstyti.

Galima ir reikia sutikti su tuo, kad lito kursą pasirinkti šiuo metu ir psichologinis momentas nėra palankus, nes įvedus taloną jo vertė krito ir šiandien jis, kaip pinigas, neturi pasitikėjimo. Taip atsitiko todėl, kad nieko nebuvo daroma talono perkamajai galiai palaikyti. Buvo daromos emisijos ir visiškai nebuvo vartojami tiek monetarinės, tiek fiskalinės politikos instrumentai talono perkamajai galiai palaikyti.

Tačiau dabar mes manome, kad bankas, stabilizuodamas talono kursą, jau įrodė savo galimybes ir litui nuvertėti neleis. Nustatydamas oficialų lito kursą, bankas atsižvelgs į pinigų paklausą ir pasiūlą. Ateityje mes žadame orientuotis į vadinamąjį krepšelį, kurį sudarys JAV doleris, Vokietijos markė, Anglijos svaras, Prancūzijos frankas, Japonijos jena. Dar vėliau galbūt tas krepšelis bus ir sumažintas ir galbūt bus sustota prie vienos kurios nors valiutos.

Štai kodėl bankas negali pritarti profesoriaus K.Antanavičiaus Pinigų įstatymo projektui. Ypač jo 4, 5, 7 straipsnių nuostatoms. Dėl to bankas parengė įstatymo projektą, atitinkantį mūsų pasirinktą lito palaikymo koncepciją. Galbūt mūsų šį projektą reikėtų dar tobulinti. Tobulumui, kaip žinia, ribų nėra. Tačiau mes prašome šį mūsų parengtą projektą svarstyti ir jam pritarti. Labai gaila, kiek aš žinau, pono K.Antanavičius šiandien nėra, galbūt jis ir palengvintų mūsų svarstymą. Ačiū už dėmesį.

Tiesa, dėl projekto. Keletą žodžių dėl paties projekto. Kai kurie pagrindiniai klausimai jau išspręsti ankstesniu Pinigų įvedimo įstatymu, piniginiu vienetu, emisija. Vienintelė teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje yra litas. Mokėti ir atsiskaityti užsienio valiuta Lietuvos Respublikoje yra draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatyme numatytais atvejais. Tai kitas klausimas, mes turbūt tą projektą dar svarstysim.

Lito kursas. Pagrindinis straipsnis. Oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas. Lito kursui užsienio valiutos atžvilgiu palaikyti Lietuvos bankas naudoja valstybės aukso ir užsienio valiutos atsargas, perka ir parduoda valstybės vertybinius popierius, nustato ir keičia palūkanų už teikiamus kreditus normas ir taiko kitas lito apyvartos ir jų perkamosios galios reguliavimo priemones. Na, toliau kalbama apie susidėvėjusią, sugadintą valiutą, atsakomybę ir įsigaliojimą. Tiek trumpai dėl projekto.

Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, jūs jį turite.

PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ačiū pranešėjui. Nori pasisakyti 9 Seimo nariai. Aš noriu įspėti, kad klausimui numatytas laikas iki 12.30 val., taip ir dirbsime.

V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Minutėlę! Leiskite man baigti. Todėl aš prašau, kad pasisakymai būtų kiek galima trumpesni, kad galėtų pasisakyti kuo daugiau Seimo narių.

Seimo narys V.Zimnickas dėl vedimo tvarkos.

V.V.ZIMNICKAS. Aš Ekonomikos komiteto vardu prašyčiau šio klausimo svarstymą atidėti iki kito posėdžio. Na, yra pakankamai svarus argumentas, kad nėra gerbiamojo profesoriaus K.Antanavičiaus, kuris galėtų ir padiskutuoti, ir išklausęs visas šitas, sakykim, alternatyvas galėtų parengti naują ir t.t. Aš vis dėlto siūlyčiau atidėti šio klausimo svarstymą.

PIRMININKAS. Seimo nary Zimnickai, ar jūs nesutiktumėte vis dėlto išklausyti dabar norinčius pasisakyti? Ir tai bus stenogramoje. O po to, kadangi jūsų pasiūlymas teisėtas, po 12.30 val. padarytume  šio klausimo svarstymo pertrauką.

V.V.ZIMNICKAS. Galima sutikti, bet iš esmės būtų geriau, kad dalyvautų pats rengėjas. Vis dėlto jam tai daugiau aktualu.

PIRMININKAS. Stenograma bus. Vis dėlto gal pabandykim leisti.

V.V.ZIMNICKAS. Gerai. Sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada suteikiu žodį Seimo nariui R.Dagiui.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime du projektus ir turbūt reikėtų kalbėti ir dėl vieno, ir dėl antro. Aš visiškai pritariu banko atstovo pozicijai, kad kai kurie klausimai, išdėstyti profesoriaus K.Antanavičiaus projekte, iš viso neturėtų būti nagrinėjami. Socialdemokratų frakcijai kyla abejonių dėl tokio įstatymo reikalingumo. Kadangi dauguma punktų tiek pirmajame, tiek antrajame projekte yra reglamentuota Lietuvos banko įstatyme, kam mums reikalingas papildomas įstatymas, jeigu šitos galimybės jame yra? Mes turėtume nuspręsti, ar mes dubliuojame tuos įstatymus, ar nedubliuojam. Jeigu kalbėsime iš esmės apie tai, ką siūlė gerbiamasis profesorius K.Antanavičius, tai sunku būtų pritarti jo teiginiui, kad litas turėtų būti siejamas tik su Vokietijos marke. Manytume, kad vis dėlto racionalesnis žingsnis būtų orientuotis į laisvai svyruojantį kursą.

Taip pat sunku sutikti su teiginiu, kad išleidžiami litai visiškai padengti auksu ir Lietuvos banke esančia konvertuojamąja valiuta. Tai vargu ar įmanoma padaryti. Ir praktika, pasaulinė praktika turbūt tam prieštarauja.

Komentuojant antrą banko pateiktą klausimą aš siūlyčiau tokį sprendimą. Praktiškai 3 straipsnį, kuris reglamentuoja užsienio valiutos veiklą, galima būtų perkelti į Užsienio valiutos įstatymą, o visų kitų nevertėtų priiminėti, nes visa tai yra Lietuvos banko įstatyme. Ir neskirti papildomo laiko nagrinėti, nes mes dirbame tuščiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo nariui R.Dagiui noriu priminti, kad Seimas jau padarė sprendimą ir klausimas įrašytas į sesijos darbotvarkę, taigi jis bus svarstomas.

Seimo narys B.Genzelis.

B.GENZELIS. Atsiprašau, aš...

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.

T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau čia vieną esminę nuostatą, kuria skiriasi abu pateikiami projektai. Tai būtent lito kurso ir emisijos klausimas. Aš nenorėčiau pasisakyti konkrečiai už vieno ar kito  nuostatas, tačiau principinis klausimas yra tas, kad įstatyme vis dėlto reikėtų apriboti banko galimybes laisvai savo nuožiūra atlikti emisiją ir nustatinėti lito kursą. Man atrodo, yra tikrai būtina. Mes jau turime liūdną patyrimą su banko veikla, kai ilgą laiką buvo vykdoma emisija ir vyko didžiulė talono infliacija, nuvertėjimas. Paskui staiga, pakeitus politiką, prasidėjo revalvacija, ir visa tai turėjo labai neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai. Jeigu tokia situacija kartosis ateityje, mes galime sulaukti panašaus finansinio chaoso. Aš nežinau, su kuria valiuta reikia susieti litą ir kaip tai padaryti, bet, aš manau, įstatyme turėtų būti nustatyta, kad lito kursas negali būti keičiamas platesnėse ribose, negu apibrėžiama įstatyme, be Seimo sutikimo. Čia, aš manau, banko galias reikia apriboti. Lygiai taip pat reikia apriboti banko galimybes vykdyti talonų emisiją be Seimo sutikimo. Ir tokias nuostatas įstatyme, aš manau, įrašyti būtina.

Šiuo požiūriu, man atrodo, banko siūlomas  įstatymo projektas yra visiškai nepriimtinas. Jie nori turėti visiškai laisvas rankas ir vykdyti tokią monetarinę politiką, kokia jiems patinka. O šito, aš manau, mes leisti negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Banko atstovai kalba apie lito kursą gan optimistiškai. Vis dėlto šiek tiek abejoja dėl jo pastovumo. Tai visiškai suprantama. Niekas nežino, kaip, sakysim, pakryps santykiai į vieną ar į kitą pusę. Žinome, kad talonas buvo labai nepastovus, buvo didžiulė infliacija, jo vertė krito, todėl atsižvelgiant į tai ir buvo leista atsiskaityti ir sandorius sudaryti naudojantis užsienio valiuta, konvertuojama tvirta valiuta. Dabar, jeigu mes sakom, kad vienintelė teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė, nedarant jokių išimčių, yra tiktai litas, nenurodant tvirtesnės ir realios datos įvykdytiems sudarytiems sandoriams, kurie buvo atlikti valiuta, tai jeigu dabar mes juos priversime atsiskaityti litais, kurių kursas dar nebus pakankamai pastovus, tai juk tuo bus pažeisti valstybės pasižadėjimai. Todėl aš manyčiau, kad čia vis dėlto turėtų būti nurodytas realus laikas, per kurį sandoriai, sudaryti užsienio valiuta, tokia valiuta ir turėtų būti įvykdyti. Manau, tai nebūtų nei valstybės, nei žmonių interesų pažeidimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Dirgėla.

K.DIRGĖLA. Aš norėčiau pakalbėti apie 4 straipsnį, apie lito kurso palaikymą. Sveikintina, kad įstatyme numatyta, jog Lietuvos bankas nustatys “kietą” lito kursą užsienio valiutos atžvilgiu, ir tai šiandien labai reikalinga, kadangi ilgesnių investicijų niekas nedaro vien dėl to, kad yra dideli infliacijos tempai ir tai pražūtin veda bet kokią ūkinę veiklą. Kita vertus, šiuo atveju lazda turi du galus. Jeigu mes dirbtinai bandysime palaikyti lito kursą valiutų atžvilgiu ir neparemsime jo nacionaliniu produktu, o kol kas gamybai smunkant žemyn nacionalinio pinigo vertė   tokiu atveju palaikoma dirbtinai, tai yra rizika, kad kažkas pasinaudos tuo dirbtiniu kursu piktavaliams tikslams, taip pat smukdys valstybės ekonomiką. Ir dar šiame straipsnyje kelia abejonę tai, kad lito kursui palaikyti bankas nustatinės ir keis palūkanų už teikiamus kreditus normas. Tai, manau, prieštarauja rinkos dėsniams. Tai turėtų spręsti rinka.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Galbūt galima būtų ir abejoti šio įstatymo reikalingumu, kadangi daugelis punktų kartojasi Banko įstatyme ar Pinigų išleidimo įstatyme, bet, manau,  šiame įstatyme kaip tik bus akcentuojama tai, kaip nacionalinė valiuta turi cirkuliuoti ir šalies viduje, ir kaip bus vykdomos jos operacijos. Akcentuojama tai, kokiu būdu bus palaikomas stabilus lito kursas. Kartais man truputį kelia nuostabą tai, kad masinės informacijos priemonės labai dažnai jau iš anksto abejoja lito stabilumu ir tuo, kad įvedus litą nesugebėsime stabilizuoti ekonomikos. Susidaro įspūdis, kad tai yra Lietuvos banko ar pono R.Visokavičiaus reikalas. Aš manau, lito stabilumas yra mūsų visų valdžios grandžių reikalas, visos Lietuvos žmonių reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas R.Žiurinskas.

R.ŽURINSKAS. Nenoriu kartotis, jau buvo išsakyta mano mintis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Man irgi liko nedaug ką pasakyti, nes kartosiuos. Tiktai norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto Seimas turėtų pritarti, kad litas būtų susietas su pagrindinių valiutų grupe, ne su viena valiuta, nes mes visiškai negalime prognozuoti, kas ten Vokietijoje bus, koks bus markės kursas. Ir Seimas turėtų, matyt, pasakyti. Tam tikro šakutės pločio ribose bankas turi laisvą valią, o jeigu jis peržengė šitą plotą, tai turi pasiklausti Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, ponas V.Zimnickas nori pakartoti tą patį, ką jisai sakė, o jeigu ne, tai prašau - jums žodis.

V.V.ZIMNICKAS. Iš esmės taip. Aš pasakiau savo tą nuostatą, kad atidėtume šito klausimo svarstymą. Bet aš noriu pasakyti, kad šis Pinigų įstatymas tikrai yra reikalingas Lietuvai, ir mes jį, taip sakant, sudarę bendrą variantą, aš manau, kad tikrai turime priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau užsirašiusių dėl šio klausimo nėra. Kadangi vienas iš komitetų paprašė pertraukos, teisėtos pertraukos, taigi darome šio klausimo svarstymo pertrauką. Ir nors sutaupę šiek tiek laiko ir šiek tiek per anksti, bet pradėsime 4 klausimo svarstymą, tai yra Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo projektas. Primenu, kad tai pirmasis ir antrasis svarstymais. Kviečiu į tribūną Lietuvos banko atstovą poną J.Sinkevičių.

Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo projekto svarstymas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau užsirašiusių dėl šio klausimo nėra. Kadangi vienas iš komitetų paprašė pertraukos, teisėtos pertraukos, taigi darome šio klausimo svarstymo pertrauką. Ir nors sutaupę šiek tiek laiko ir šiek tiek per anksti, bet pradėsime 4 klausimo svarstymą, tai yra Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo projektas. Primenu, kad tai pirmasis ir antrasis svarstymais. Kviečiu į tribūną Lietuvos banko atstovą poną J.Sinkevičių.

J.SINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai pakomentuosiu tas naujas nuostatas, kurias jau mes įrašėme tobulindami šitą įstatymą. Ir aš jų turiu dar daugiau negu jūsų variante. Na, viena tokia bendra pastaba. Šis projektas, kaip jūs žinote, susilaukė labai neigiamo verslininkų vertinimo. Tačiau jis, palyginti su Estijos variantu, yra labai liberalus. Netgi jeigu imtume ir kai kurių šalių, pavyzdžiui, Švedijos analogišką įstatymą, tai jis numato daugiau apribojimų, negu mes dabar numatome. Tačiau ir šiame projekte, ypač baigiamieji nuostatai, be abejo, labai sudėtingas klausimas. Čia mums reikės visiems pasvarstyti.

Tai dabar konkrečiai tokios pastabėlės. 2 straipsnio pirmoji pastraipa - “Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gali atidaryti”. Aš manyčiau, kad čia reikėtų pasakyti” turi teisę atidaryti”, todėl, kad jis lyg ir siejasi su antrąja pastraipa.  Kartais sunku išskirti, kad viena pastraipa suteikia teisę atidaryti, o kita pastraipa jau nustato tvarką, kaip atidaryti. Tam, kad atidarytų tokias sąskaitas, reikia gauti banko leidimą.

Dabar mes pridėjome 3 straipsnyje papildomą nuostatą, kad iš savo valiutinių sąskaitų ir indėlių bankuose, taip pat palūkanas už juos gali  paimti valiuta arba litais tos dienos banko nustatytu kursu. Pridėjo - “palūkanas”.

Na, ir baigiamieji nuostatai, kurie daugiausia, be abejo, sukels visuomenėje emocijų. Reikalas tas, kad toks įstatymas, ir Pinigų, ir šis įstatymas, jeigu taip pagal logiką, tai  jie turėjo būti priimti iki Lito komiteto pareiškimo. Anksčiau priimti ir žinomi. O Lito komiteto nutarime turėjo būti to laikotarpio pereinamosios normos, kurios nustatytų visas šitas sąlygas. Bet kadangi pas mus šita logika, na, neišėjo šitaip... Pirmiau Lito komiteto paskelbtas, todėl dabar tenka spręsti štai to pereinamojo laikotarpio santykius ir kaip jie transformuosis. Tai čia ir suformuluoti baigiamieji nuostatai. Visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos, organizacijos, bankai. Aš čia dar pridėčiau: draudimo organizacijos, kapitalo turima užsienio valiuta, taip pat akcijas, dividendus... Toliau aš pridėčiau: draudimo atlyginimus, draudimo sumas ir kt. išmokas pagal 1993 m. rugpjūčio l d. būklę perrašo į litus  Lietuvos banko nustatytu oficialiu kursu. Aš nesakau, kad čia tobula formuluotė. Gal dar reikia tobulinti, gal truputį kitaip reikėtų parašyti, bet tokia štai dabar yra.

Toliau. Piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie turi būti vykdomi Lietuvoje ir jų terminas baigiasi po 1993 m. rugpjūčio l d. Čia aš padaryčiau išimtį, išskyrus bankų įsipareigojimus išmokėti iš valiutinių sąskaitų indėlius, nes mes deklaruojame teisę turėti užsienio valiuta indėlius bankuose ir gauti, atgauti juos bei  gauti palūkanas. Taip pat palūkanas už juos ir įsipareigojimus bankams dėl paskolų, išduotų užsienio valiuta, grąžinimo (čia intarpas būtų toks) - “įvykdomi litais Lietuvos banko nustatytu oficialiu kursu”. Žodžiu, bankai vis tiek disponuos valiuta, bankai galės duoti valiutines paskolas ūkiniams subjektams, kurie už valiutą galės pirkti užsienyje įrengimus arba tai, kas jiems bus reikalinga. Ir jie už tas paimtas valiutines paskolas turės  valiuta atsiskaityti. Štai šitaip norėčiau pakomentuoti baigiamuosius nuostatus.

PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Sinkevičiui. Pasisakyti nori kol kas 6 Seimo nariai. Prašau. Žodis Seimo nariui T.Lideikiui.

T.LIDEIKIS. Na, aš čia kartu norėjau ir klausimą pateikti gerbiamajam J.Sinkevičiui. Gal jis atsakys vėliau. Man nevisiškai aišku, kaip bus kontroliuojamas valiutos judėjimas. Iki šiol pas mus rinkoje, mes žinome, kad didelė dalis atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, apeinant bankines struktūras, ir tokiu būdu yra išvengiama mokesčių mokėjimo, na, ir bendrai Valstybės kontrolės. Įvedus šitą įstatymą, aišku, čia kažkiek bus reglamentuojama, tačiau lieka toks klausimas kaip valiutos įvežimas per Lietuvos valstybės sieną apeinant bankus.  Aš turiu omenyje įvežimą grynųjų pinigų pavidalu. Paprastai, kiek žinau, įvairios valstybės šitą įvežimą stambiomis sumomis reglamentuoja ir riboja kažkokiu būdu. Čiagi nieko nėra numatoma. Pagal šitą įstatymą, aš įsivaizduoju,  galima turbūt kad ir maišą dolerių per sieną įvežti ar išvežti nesirūpinant visiškai jokiais leidimais. Tai norėtųsi girdėti banko vadovo atsakymą.

PIRMININKAS. Deja, atsakymų laikas jau praėjo. Prašau. Seimo narys ponas V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Iš esmės aš pritarčiau šitam įstatymui. Ir, be abejo, norėjau pasakyti taip pat pastabų, bet ponas J.Sinkevičius jas išdėstė. Tikrai čia ypač dėl baigiamųjų nuostatų 8 straipsnio. Ir, sakykime, 2 straipsnyje yra dar tokių redakcinių klaidelių arba tiesiog redakcinių papildymų, kuriais, aš manau, būtina papildyti šitą įstatymą.  “Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, gali  atidaryti sąskaitas užsienio valstybių bankuose, gavusios Lietuvos banko leidimą.” Čia irgi truputį nevisiškai yra logikos. Antra. “Užsienio valstybiniai juridiniai, fiziniai asmenys turi teisę savo užsienio valiutą laikyti Lietuvos Respublikos bankuose.” Vadinasi, vieniems leidimas kažkam reikalingas, o kitiems lyg ir nereikalingas. Tik jūs vežkite ir laikykite. Suprantate? Galbūt nereikia turėti leidimo, tačiau kad bankas bent jau žinotų, jog yra mūsų dar papildomų sąskaitų. Nors iš kitos pusės kiekvieno asmens - ar fizinio, ar juridinio - sąskaitos yra jo komercinė ar asmeninė paslaptis.  Aš nemanau, kad čia būtina bankui duoti visą laiką sutikimus, leidimus ir t.t. Čia kažkoks prasideda, sakykim, vėl vadovavimas iš viršaus. Na, ir daugiau aš tokių pasiūlymų, be abejo, neturiu, nes 8 straipsnyje daugiausia čia buvo tų baigiamuosiuose nuostatuose. Aš manau, kad sudėję visus į vieną mes turėsime tikrai neblogą įstatymą. Siūlau pritarti šio įstatymo... Kuriam čia svarstymui? Pirmojo ar antrojo? Ir svarstyti jį toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti mūsų Socialdemokratų frakcijos poziciją šiuo atveju. Mes daugumai išdėstytų minčių šitame įstatyme pritariame. Bet taip pat būtų galima paremti tas pozicijas, kurias ką tik pasakė gerbiamasis V.Zimnickas. Tačiau keliame tą pačią abejonę. Ar nevertėtų vis dėlto tas nuostatas, kurios yra banko statute,  ten ir palikti, nekeliant į kitą įstatymą. Ir apskritai jeigu juridinės technikos požiūriu mes būtume labiau linkę, kad tai būtų ne atskiras įstatymas, o mes būtume nagrinėję Užsienio valiutos banko statuto pataisas ir papildymus, tai, man atrodo, būtų logiškiau. Tai, man atrodo, pripažino ir pats klausimo pateikėjas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Praėjusį kartą, kai svarstėme šį įstatymą, pateikiau pastabą dėl pavadinimo, kad vis dėlto Lietuvos Respublikos užsienio valiutos... Pavadinimas toks, kaip įstatymo, štai taip, kaip jis dabar parašytas, na, nevisiškai korektiškas. Ir kolegos iš banko sutiko. Ir antrajame projekte tarsi jau turėjo būti pakeistas tas pavadinimas. Tai aš noriu kolegai J.Sinkevičiui priminti, kad jeigu būtų Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsienio valiutos cirkuliavimo ar kitaip kažkaip...  Bet būtent parinkti pavadinimo kitą formą. Raštu aš tos alternatyvos neteikiau. Manau, kad tiesiog galima taip susitarti.

Antra, ką noriu pasakyti. Šiandien “Lietuvos ryte” ir kai kuriuose kituose laikraščiuose yra atspausdintas Lietuvos verslininkų sąjungos pareiškimas dėl lito. Pavadintas taip: “Dėl Lito komiteto nusikalstamų nutarimų”. Tai būtent dėl užsienio valiutos. Vadinasi, dalis verslininkų, turbūt daugeliui žinomos verslininkų pavardės, tiesiog tokiu būdu įvertina iš esmės ir šį įstatymą. Kadangi užsienio valiutos cirkuliavimo apribojimas, na, kai  kuriems verslininkams darosi neparankus. Todėl aš siūlyčiau Seimui, svarstant šį įstatymą, taip pat reaguoti ir į tą Verslininkų sąjungos pareiškimą. Manyčiau, kad galėtume priimti Seimo vardu rezoliuciją, ir Biudžeto komitetas imtųsi iniciatyvos ją parengti, jeigu kolegos  tam pritartų, ir kad tai neužimtų labai ilgo svarstymo laiko. Tiesiog galbūt šiandien ar artimiausiame posėdyje vienu ypu tą rezoliuciją priimtume ir svarstytume šį įstatymą. Taip paaiškintume žmonėms, kad tai yra nusikaltimas. Jeigu mes norime stiprinti valstybės finansus, vadinasi, verslininkai tai vadina nusikaltimu.

PIRMININKAS. Aš manau, kad ponas K.Jaskelevičius gali imtis iniciatyvos, jeigu norės padaryti tos rezoliucijos projektą. Taigi žodis Seimo nariui ponui P.Miškiniui.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad reikėtų šiek tiek pakoreguoti l punktą. Čia pirmoji redakcija buvo šiek tiek geresnė negu dabar. Juk žinome, kad kiekvienas pinigas turi savo valstybę - šeimininkę. Ir kažin ar tikslinga kalbėti apie bendrai naudojamą valiutą. Manau, kad reikėtų taip parašyti: “Užsienio valiuta, kaip bet kurios užsienio valstybės arba valstybių konvertuojami pinigai.” Ir visų pirma kalbėkime apie pinigus. Valiuta yra pinigai.

Dabar dėl 2 straipsnio - dėl užsienio valiutos laikymo. Šitą įstatymą mes rašome ne vien dėl savęs, bet rašome ir reklaminiais tikslais, propagandos tikslais. Mes turime būti patrauklūs ir užsieniui. Jeigu šito norim, mes turėtume štai 2 straipsnio paskutinėje pastraipoje įrašyti visiškai kitokią redakciją. Ir aš pasiūlyčiau štai tokią, kad Lietuvos valstybė visokeriopai skatins ir sudarys visas sąlygas, kad užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys užsienio valiutą laikytų Lietuvos Respublikos bankuose. Man atrodo, kad kiekvienas sakinys turi būti patrauklus, nes čia yra kaip ir reklama. O reklama reikia užsiimti. Nes jeigu mes neužsiimsime reklama  įstatymuose, mes nieko gero neturėsime. Prastas tas pirklys, prastas tas įstatymų leidėjas, jeigu jis savo įstatymais nesireklamuoja ir nerodo savo gerųjų pusių.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš manau, kad be cirkuliuojamos užsienio valiutos apribojimų nėra kalbos apie kažkokį stabilizavimą mūsų valiutos - lito.  Todėl siūlau pritarti šitam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Noriu paprašyti  kolegų, kad jie nevadintų dokumentų antraščių jų pavadinimais. Štai ponas K.Jaskelevičius, kaip Biudžeto komiteto pirmininkas, gal 7 kartus dokumento antraštę vadino jo pavadinimu. Reikia skirti. Dokumento pavadinimas tai yra įstatymas, nutarimas, sprendimas, potvarkis ir t.t. O ten dėl ko nors, tai yra jo antraštė. Norėčiau, kad kolegos tai įsimintų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi,daugiau norinčių pasisakyti nėra. Ar norės pabaigoje pasisakyti ponas J.Sinkevičius? Ar pageidausite pasisakyti dar apibendrinant? Kaip? Tai prašau į tribūną.

J.SINKEVIČIUS. Aš labai trumpai. Dėl valiutos įvežimo ir išvežimo kontrolės. Tai čia yra turbūt  Muitinės įstatymo  dalykas. Ir mes šitame įstatyme nereglamentuojame. Bet tam tikra kontrolė ta prasme, kad sąskaitų atidarymas, leidimai reikalingi, tam tikrą informaciją gauti, galbūt mokesčiams mums vis dėlto reikia turėti. Ir netgi įdomus dalykas, kad užsienio bankai kai kurie reikalauja mūsų banko leidimo net ir tada, kai visais atvejais reikalauja. O kokia ta kontrolės tvarka, ji reglamentuota daugiau jau bus banko patvirtintais atitinkamais norminiais dokumentais.

Dabar dėl įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, leidimo užsienio valiutą turėti užsienio bankuose. Ir užsienio valstybių juridiniai asmenys turi teisę laikyti Lietuvos bankuose. Mes darome skirtumą. Mes suinteresuoti, kad užsienio ūkiniai subjektai, užsienio piliečiai, fiziniai asmenys laikytų mūsų bankuose valiutą. Todėl mes jiems absoliučiai duodam “žalią gatvę” taip, kaip ir valiutos įvežimui, kaip ir valiutos laikymui. Todėl darome skirtumą.

Dėl “valiuta - pinigai”  sąvokos. Na, nežinau. Gal čia reikia pagalvoti. Čia su kalbininkais reikėtų pasitarti ir aš čia nesiginčysiu. Galbūt apibrėžimas “per valiutą” nelabai yra vykęs. Aš su tuo sutinku. Tačiau mes neradom geresnio pasakymo. Taip pat ir dėl pavadinimo. Mes, čia prisipažinsiu, tiesiog, na, mums laiko neužteko. Reikėtų su kalbininkais padiskutuoti. Gal ir pats pavadinimas kalbiniu požiūriu nelabai geras. Čia reikia dar padirbėti.

Dėl propagandinio 2 straipsnio papildymo tokios tezės, kad skatins, darys taip ir taip. Aš vis dėlto čia nenorėčiau sutikti. Įstatymas reguliuoja konkrečius visuomeninius santykius, juos daro teisinius, ir įstatyme jokios propagandos neturėtų būti. Jos ir taip pakako mūsų įstatymuose, anų laikų įstatymuose. Aš už gryną įstatymą. Pažiūrėkime į visas tarptautines konvencijas, pažiūrėkime į tarptautinės teisės normas. Jos yra labai išgrynintos. Sekime tuo pavyzdžiu. Todėl aš čia nesutikčiau su tuo pasiūlymu. Tiek aš turėjau pastabų.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Sinkevičiui. Jūs siūlytumėte pritarti po pirmojo ir antrojo svarstymo? Ačiū jums. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo metu, kaip aš supratau, visi pasisakantys buvo už tai, kad pritartume po pirmojo ir antrojo svarstymo. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ar pritarsime konsensu? Ačiū. Tada įstatymo projektui po pirmojo ir antrojo svarstymo pritarta.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto svarstymas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

  

Ir svarstysime 5 klausimą.  Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas. Tai trečiasis svarstymas ir balsavimas. Pranešėjas berods Seimo narys ponas V.Žiemelis? Gerbiamasis Seimo nary? Gerbiamoji E.Kunevičienė? Prašau į tribūną.

E.KUNEVIČIENĖ.  Laba diena!  Svarstyto įstatymo projekte trečiajam svarstymui padaryti du pakeitimai arba du papildymai. Suderinti su Vyriausybe, su Ekonomikos komiteto ir Finansų komiteto pirmininkais taip, kaip buvo jūsų sudaryta komisija. Komisija dirbo, ir dabar pateikėm trečiajam svarstymui projektą.

Kadangi litas įvedamas nuo birželio 25 d., o balansai, tikiuosi, taip, kaip priklauso, bus sudaryti iki liepos l d. (mokesčių sistemoje mes juos sudarome), todėl reikia fiksuoti datą, iki kada tai turi būti atlikta. Todėl mes čia ir įrašėme, kad pagal šių metų liepos l d. būklę. O laikas nustatyti tą tvarką per tą terminą, kiek Lito komitetas sau nusistatė. Per tą laiką jie tvarkysis. Bet būklė fiksuojama pagal balansą, nes bus susiję ir su mokesčiais. Taip pat viskas suderinta.

Dabar dar su Vyriausybe ir Finansų ministerija suderintas ir paskutinis punktas, kuriame buvo numatyta dėl pajamų deklaravimo. Kadangi tas pajamų deklaravimas susijęs su mokesčiais, todėl, finansų ministrui pasiūlius, taip ir įrašyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių inspekcijai pareikalavus, nes yra Mokesčių inspekcijos įstatymas. Ir tame įstatyme neįrašyta. Todėl Seimas ir turi tą teisę suteikti. Tam papildyta.

Trečiajam svarstymui buvo pateiktas Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas, kad įrašytume politinių kalinių ir tremtinių gautų pajamų dėl jų reabilitacijos, dėl anksčiau neišmokėtų pensijų, darbo užmokesčių, kur buvo sumos gautos po 1991 m. vasario 26 d., kad įrašytume į šitą įstatymą. Kodėl taip padaryta? Vyriausybės pateiktuose projektuose ir vakar,  kai buvo kalbama “Panoramoje”, ir  projekto svarstyme į tai visiškai nekreipiamas dėmesys. Ir po to vėl iškils problemų. Todėl čia ir įrašyta taip, kaip pasiūlyta Seimo nario.

Aš dabar jums perskaitysiu, o tada jau jūs manęs klausite. Todėl dabar įstatyme ir pateiktas toks 3 straipsnio tekstas: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki talonų išėmimo iš apyvartos pabaigos nustato gyventojų nuvertėjusių santaupų, laikomų Lietuvos bankuose, kompensavimo bei įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertės 1993 m. liepos l d. būklei atstatymo tvarką reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams. Išmokėtų kompensacijų sumos, esančios Taupomajame banke, indeksuojamos faktiniu infliacijos koeficientu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos banku nustato fizinių asmenų talonų keitimo į litus apskaitos tvarką. Pasibaigus talonų keitimo į litus terminui, Lietuvos bankas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikalavimą teikia suvestinius šios apskaitos duomenis”. Kadangi nebuvo numatyta tai Lietuvos banko įstatyme, reikia šitą padaryti. Ir paskutinis punktas:  “Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinei mokesčių inspekcijai suteikti teisę reikalauti iš fizinių asmenų deklaracijų apie jų gautas pajamas.”

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Kadangi tai yra paskutinė stadija, klausti negalima. Bet aš vis dėlto, naudodamasis savo teise, noriu paklausti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ar visą komitetą, ar yra komiteto išvada dėl štai šitų papildomų siūlymų? Nes čia aiškiai yra papildomi dideli pinigai. Gerbiamasis K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Čia tokia kebli situacija susidarė, kadangi trečiasis projektas buvo parengtas lyg tokios tarpfrakcinės grupės jėgomis.  Yra alternatyvus ketvirtasis projektas. Jau šiek tiek ir autorių sudėtimi, ir kai kuria redakcija skiriasi. Todėl  suprantant tai, kad tikrai svarbu priimti   kuo skubiau šį įstatymą, tuos papildymus, na, reikia tiesiog aptarti atskirai. Ir aš manyčiau, kad geriausiai tai galima būtų padaryti pirmadienį Biudžeto komiteto posėdyje. Todėl aš prašyčiau gerbiamosios E.Kunevičienės, kadangi mudu esame vieno komiteto nariai, gal mes perkelkime štai tų dalykų aptarimą į pirmadienio komiteto posėdį. O antradienį tada užbaigsime priėmimą. Kadangi tai iš tiesų dėl tų dalykų gal visiems Seimo nariams  sunku bus  diskutuoti. O tuo tarpu ir iki liepos l d., ir pasiūlymas dėl reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių tam tikro išskirtinumo, na, irgi reikalauja gal tam tikros diskusijos. Ar jūs nesutiktumėte?

E.KUNEVIČIENĖ.  Kadangi buvo trečiajam svarstymui pateiktas pasiūlymas, mes jį privalėtume priimti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, bet tai yra dar kitas klausimas - yra socialdemokratų pateikta alternatyva. Kaip jūs į ją žiūrite?

L.K.JASKELEVIČIUS. Pone Pirmininke, ar aš turėčiau teisę paprašyti pertraukos?

PIRMININKAS. Kaip komiteto pirmininkas?

L.K.JASKELEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis A.Vaišnoras. Minutėlę! Gerbiamasis Vaišnorai, jūs norite ką nors pasakyti?

A.VAIŠNORAS. Aš tiktai norėjau pasakyti trumpą repliką.

PIRMININKAS. Prašau.

A.VAIŠNORAS. Kad iš tiesų dideli pinigai yra ir politiniams kaliniams, ir tremtiniams, ir dideli pinigai apskritai yra, kuriuos reikia indeksuoti.  Aš manau, kad Vyriausybė turi ieškoti tų šaltinių.

PIRMININKAS. Prašau. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mes vis dėlto  norėtume pristatyti savo alternatyvą prieš pertrauką, išdėstytume tos alternatyvos motyvus Seimo nariams, kadangi mes turime tam teisę.  O dėl pertraukos... Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Bet mes turėtume dabar padaryti savosios alternatyvos pristatymą.

PIRMININKAS. V.Žiemelis kol kas.

V.ŽIEMELIS. Aš vis dėlto siūlyčiau priiminėti šiandien šį įstatymą, kadangi jau antradienį jis gali būti nebereikalingas. Be to, aš turėčiau pasakyti, kad kalbėjome ir su finansų ministru dėl kompensavimo politiniams kaliniams ir tremtiniams.

Jis žino, kad tai nėra didelės sumos ir įmanoma tai padaryti. Jeigu gerbiamajam K.Jaskelevičiui kelia abejonių, gal mes galime padaryti pertrauką pusvalandžiui ar valandai ir šiandien priimti.

PIRMININKAS. Iki popietinio posėdžio.

V.ŽIEMELIS. Taip. Iki popietinio posėdžio. Tai gal būtų priimtina, gerbiamasis Jaskelevičiau? Jūs galite susiderinti, pasitikslinti.

V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Minutėlę.

L.K.JASKELEVIČIUS. Pone Pirmininke, aš vis dėlto prašyčiau iki kito antradienio.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Jaskelevičiau. Tamstai dar žodis nebuvo suteiktas. Aš norėjau suteikti gerbiamajam V.Zimnickui, bet kadangi jūs pasakėte viską, tai taip ir bus. Gerbiamasis V.Zimnickas. Prašau.

V.V.ZIMNICKAS. Vis dėlto aš siūlyčiau, kad ir toliau nagrinėti yra pagrindas būtent projektą Nr.4, o ne alternatyvinį projektą. Tai vienas dalykas. Antra. Aš norėčiau, kad vis dėlto būtų iškviestas finansų ministras, su kuriuo buvo derinami šie klausimai, ir tada baigtume šį svarstymą, jeigu Biudžeto komitetas prieštarauja šiam projektui.

PIRMININKAS. Prašau. V.Žiemelis. Vienas iš autorių. Prašom.

V.ŽIEMELIS.  Aš sutikčiau, kad būtų iškviestas ir finansų ministras. Čia alternatyvinis projektas skiriasi tik vienu sakiniu. Ir, be abejonės, dėl to sakinio bus galima balsuoti prieš priimant visą projektą. Ar čia yra problema? Jeigu, tarkime, Seimas nepriims šio pasiūlymo, tai nepriims.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamieji, juk dar yra ir socialdemokratų alternatyva, kuri laiku pateikta. Dėl jos irgi turime balsuoti.

V.ŽIEMELIS. Taip. Ir socialdemokratų galima pateikti balsavimui. Kalbos nėra.

PIRMININKAS. Kad vis dėlto dėl tokio rimto klausimo mes turėtume konsensą, gal padarykime kol kas kompromisinį sprendimą. Per pietų pertrauką aš labai prašyčiau Biudžeto ir finansų komitetą pasitarti, jeigu galima, ir su gerbiamuoju E.Vilkeliu pasitarti, ir su vienu iš siūlymo autoriumi kolega P.Jakučioniu. Po pietų pasiūlytumėte kokį nors sprendimą. Gal kartais neliks tų alternatyvų. Pirmiau gerbiamasis P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau pasisakyti kaip vienas iš šio priedo autorių. Noriu pasakyti, kad šios kompensacijų sumos tikrai yra labai nedidelės todėl, kad už neišlikusią sodybą arba gyvenamąjį namą kompensacija buvo ribojama 3 tūkst. rublių. O  už mėnesį, išbūtą lageriuose, buvo skiriama kompensacija 50 rublių. Taigi čia labai nesudėtinga paskaičiuoti. Ir kviesčiau visus Seimo narius balsuoti už šį priedą, už tą pataisymą, už tą papildymą. Dėkui.

PIRMININKAS. Gal taip nutarkime, kadangi dar vienas nori pasisakyti. Vis dėlto gerbiamajam V.Andriukaičiui leiskime pasisakyti, o po to padarome pertraukėlę iki popietinio posėdžio, gal iš tikro atsiras koks nors bendresnis variantas. Vis dėlto  yra trys variantai. Jeigu  bus du, bus lengviau balsuoti. O po to - A.Sadkauskas. Pirmiau gerbiamasis V.Andriukaitis, o po to kolega A.Sadkauskas. Prašom. Aš prašyčiau labai trumpai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Na, aš norėčiau, taip sakant, išdėstyti visus motyvus, dėl ko mes teikiame šitą alternatyvą.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Andriukaiti, aš ir taip darau tamstai išimtį, kadangi šioje stadijoje galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų 3 min. Prašom tilpti į  3 min.

V.P.ANDRIUKAITIS. Bet mes pateikiame alternatyvą.

PIRMININKAS. Reikėjo laiku pateikti. Dabar per vėlu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ji buvo laiku pateikta, tiktai ji buvo ignoruojama. Ir kadangi ji buvo ignoruojama, mes vis dėlto ją pristatome tokiu pavidalu, kokia yra.

PIRMININKAS. 3 min.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį, jog papildant 3 straipsnį trečiąja dalimi ekonomistai demonstruoja gana ryškų ekonominį prieštaravimą teigdami, kad reikia nustatyti. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų kolegų ekonomistų dėmesį į turto vertės atstatymo tvarką. Turbūt mums nevertėtų mokyti ekonomistų, tačiau autoriai norėtų pasakyti, jog dabartinės turto kainos yra nerealios ir jas reikia padidinti. Sakant, kad reikia atstatyti turto vertę, ji suplakama su kita ekonomine kategorija - kaina. Ir kyla klausimas - argi turtas dėl infliacijos nuvertėja? Juk turto realią vertę nustato tik rinka. Tuo tarpu kainos problema iš tiesų čia iškyla. Kokios kainos dabar? Ir dėl to reikėtų galvoti. Kita vertus, mums visiškai nesuprantama, kodėl nepasakyta, iki kurios datos bankuose gyventojų indėliai turėtų būti kompensuoti. Juk vakar arba šiandien įdėti indėliai dar nenuvertėję. Jie tiesiog nespėjo, jų nuvertėjimo problema yra visiškai kitas klausimas. Tuo tarpu turbūt norėta kalbėti apie tų indėlių, kurie buvo laikyti iki 1991 metų vasario 26 d., nuvertėjimą, o tada iš tikrųjų iškiltų principinė problema, dėl ko mes diskutavome anksčiau ir dėl ko Lito komiteto pareiškime Nr. 3 tai yra fiksuota, kad ta data bus kalbama apie kompensavimo dydį. Ir dar viena problema. Čia nieko nepasakyta apie kompensavimo dydį. Čia nustatoma kompensavimo tvarka. O kur dydis? Kyla klausimas - tai kam tada tą kompensavimo tvarką čia įstatymu nagrinėti. Vyriausybė gali nustatyti, kaip dėl infliacijos vyksta procesai. O kur dydis? Juk ėjome diskutuoti apie kompensavimo dydį. Ir autoriai nutyli, kaip yra. Dar viena sudėtinga problema. Mums labai norėtųsi paklausti, kokiu būdu vis dėlto bus kompensuojama? Jeigu taip, kaip siūlė banko valdytojas, per naujus investicinius čekius ir t.t., tai žmonėms jų nereikia. Nes žmonės, kurie neteko, laukia pinigų. Jie būtent tuo yra suinteresuoti. Priešingai, jie investicinius čekius vėl parduos investicinėms bendrovėms, o tos tik dar kartą pasipelnys iš susidariusios  situacijos. Paprasti žmonės investicijomis šiandien nesuinteresuoti. Jie nepajėgūs būti investitoriais. Dar viena sudėtinga problema, mūsų galva, yra deklaratyvi, kad bankas nustato fizinių asmenų talonų keitimo į litus apskaitos tvarką, kad Vyriausybė kartu su banku. Tai yra visiškai paprasta Lietuvos banko privilegija, jis turi tai daryti. Kam reikia dar tai įpareigoti? Tai yra jų tiesioginė pareiga. Jeigu projekto autoriai turi mintyse tokio dydžio iškeistų sumų registravimą, apskaitą, tada norisi autorių paklausti, ar jie įsivaizduoja, kokios apimties darbas ir kokiam laikui. Pusei metų, metams? Turėtų būti tai nustatyta. Stebina ir paskutinė pastraipa dėl fizinių asmenų pajamų deklaravimo. Tai yra Fizinių asmenų pajamų įstatyme numatyta. Todėl mes siūlome savo alternatyvoje paprastą dalyką. Siūlome, kad būtų nuvertėjusių santaupų, turėtų iki 1991 m. vasario 26 d. Taupomajame banke, kompensavimo dydis ir tvarka. Ir dar vieną momentą siūlome - visiškai kitokį sprendimą. Kad būtų galima tikrinti keičiamų sumų, didesnių už nustatytas keičiančiose institucijose, kad būtų galima prokuratūrai, teisėsaugos organams, Vidaus reikalų ministerijai gauti operatyvią informaciją. Šį punktą siūlome remdamiesi amerikiečių reketo įstatymu ir ta tradicija, kuri yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl mes siūlome iš principo naują dalyką: ne reikalauti suminės apskaitos, bet kad tos keitimo organizacijos iš karto praneštų teismams apie didesnę už tam tikrą dydį sumą. Tada prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija ir Mokesčių inspekcija pačios žiūrės, kaip joms patikrinti, ar teisėti pinigai, bei patraukti atsakomybėn. Tai mūsų principinis siūlymas. Jis lieka toks pats, koks ir buvo pirmojo svarstymo metu, antrojo svarstymo metu ir dabar. Ir norėtume pasiūlyti, kad būtų pritarta šiam mūsų kategoriškam reikalavimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau visų pirma gerbiamosios E.Kunevičienės, gerbiamojo V.Žiemelio, taip pat gerbiamojo K.Jaskelevičiaus ir V.Andriukaičio rasti kokį bendrą sprendimą ar padaryti kokias dvi alternatyvas, kad mums būtų lengviau pasirinkti. Ir dar žodis gerbiamajam A.Sadkauskui.

A.SADKAUSKAS. Frakcijos vardu prašau šiuo klausimu pertraukos iki antradienio. Kadangi trys projektai, jie labai vienas kitam  prieštarauja. Tik antradienį mes jį galime pratęsti.

PIRMININKAS. Ne, iki kito posėdžio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom. Iki kito posėdžio sutarėme ir dabar nedebatuokime ir negaiškime laiko. Mes dar turime daug papildomų klausimų. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes turime banko atstovą ir dar vieną klausimą, kuris mums turi būti pateiktas, tai ar šio sutaupyto laiko sąskaita mes negalėtume nagrinėti 12a punktą -  įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” projekto pateikimas. Ar sutinkame? Ačiū. Gerbiamasis Sinkevičiau, prašau į tribūną. Bus pateikiamas įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” projektas. Gerbiamasis J.Sinkevičius. 12a punktas. Kolegos, tylos!

Įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” projekto svarstymas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

 

J.SINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu laikraščius, kuriuos jūs kasdien taip pat skaitote. Firma “Poliinter” priima asmenų valiutines paskolas ir jas teikia. Tą patį daro nekilnojamojo turto birža ir “Egis” tą patį daro. 50 % metinių palūkanų, arba 4 kartus didesnį pelną, siūlo šitos firmos. Jos yra uždarosios  akcinės bendrovės,  o ši veikla yra grynai bankinė veikla. Grynai bankinė veikla. Praeitų metų pabaigoje buvo patikrinta  tokia firma “Egis”, ir kas paaiškėjo? Ji registruota Molėtų rajono valdyboje. Adresas: Giedraičių apylinkė, Bekupės kaimas. Veikia ji Vilniuje. Įstatinis kapitalas - 150 tūkst. talonų. Pajamų ji neturėjo, mokesčių ši firma turbūt irgi nemokėjo. Išlaidų - 3 mln.870 tūkst. talonų (aš apvalinu). Visos įplaukos gautos iš piliečių pagal paskolos sutartis. Ir viso iš 158 piliečių paimta talonais ir konvertuojama valiuta (perskaičiavus)  apie 7 mln. Taigi skola kreditoriams  28 kartus didesnė negu jos turtas. Bankroto atveju atsakytų tik savo turtu. Vadinasi, indėlininkų turtiniai interesai čia visiškai neginami. Tokia veikla kompromituoja bankus, atitraukia finansines lėšas ir trukdo bankams formuoti įstatinį kapitalą bei negina piliečių teisių. Štai kodėl atsirado reikalas labiau atskirti, labiau konkretizuoti šitą veiklą. Lito komitetas pasisakė, yra pasisakęs, kad reikia paruošti Įmonių įstatymo pakeitimus. Mes tokius pakeitimus paruošėme, tačiau svarstant Juridiniame skyriuje paaiškėjo, kad čia reikia apimti daug įstatyminių aktų. Ir čia ne taip viskas paprasta. Todėl buvo nutarta paruošti vieną įstatymą. Jūs turite. Darbotvarkėje pavadinimas vienas, o jūs turite truputį kitą projektą. Šiam projektui... Jūs tikriausiai turite ir projektą Nr.2.  Tas ir tas yra. Projekte Nr.2 jau yra atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas, kurias jūs irgi tikriausiai turite, išskyrus 3 punktą. “Pavesti Ekonomikos ministerijai, Teisingumo ministerijai.” Čia reikėtų pavesti Vyriausybei. Štai kokie motyvai privertė ruošti tokį įstatymo projektą ir šitaip parengti tokį įstatymo projektą. Kokios teisinės pasekmės? Aš baigiu. Kokios teisinės pasekmės? Jeigu šios įmonės, šios bendrovės pažeidinės įstatymus, tai galės būti atšauktas jos registravimas. Pavyzdžiui, Įmonių įstatymas teigia, kad “įmonės likvidavimo pagrindas gali būti valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti  registravimą už teisės pažeidimus”. Ūkinių bendrijų įstatymas. “Atšaukti bendrijos registravimą už teisės pažeidimus.” Ir analogiškos normos yra atskirų įmonių rūšių įstatymuose. Tai gali būti kaip sankcija - registravimo atšaukimas. Tai būtų likvidavimas. Ką jos gali padaryti? Jos gali registruotis pas mus kaip bankai, pateikusios atitinkamus duomenis ir sukaupusios atitinkamą kapitalą. Jos mus kaltina, kad mes bijome konkurencijos. Konkurencija tarp komercinių bankų yra ir tai normalus reiškinys. Mes jos nebijome, tačiau konkuruoti reikia vienodomis sąlygomis. Prašau, tegul jos registruojasi ir veikia kaip bankai.Tiek aš norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėjo keli Seimo nariai paklausti. Malonėkite atsakyti. Gerbiamasis P.Miškinis. Prašom, kolega.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal dabar galiojančius įstatymus ūkiniai subjektai turėjo teisę užsiimti kaip tik komercine ūkine veikla ir skolinti fiziniams ir juridiniams asmenims lėšas. Dabar jūs tai norite suvaržyti. Aš nenoriu tvirtinti, kad visos įmonės dorai ir sąžiningai dirbo, tačiau ar jūs negalvojate, kad bankai šiuo metu nepajėgūs užpildyti visos tos tuščios ertmės, kuri susidarė kredito srityje, ir kad dabar visa tai atidavus vien tiktai bankams įsigalios monopolistinės kelių bankų tendencijos. Bankų... Šiuo metu, aš nežinau, atrodo, kad yra tokia tendencija, kad mažintume bankų. Bet, mano požiūriu, bankų Lietuvoje šiuo metu yra per mažai.

PIRMININKAS. Minutė, gerbiamasis kolega.

P.A.MIŠKINIS. Tai ar jūs negalvojate, kad čia vis dėlto susidarys nemažai sunkumų ir bus pažeistos šiuo metu galiojančių įmonių, dirbančių įmonių teisės ir kad tai bus padarytas vis dėlto didelis materialinis nuostolis mūsų ūkiui.

PIRMININKAS. Prašom.

J.SINKEVIČIUS. Aš štai ką noriu pasakyti. Bankinė ir komercinė ūkinė veikla konceptualiai turi būti atskirtos. Taip priimta pasaulyje ir taip mums kategoriškai rekomenduoja ir Užsienio valiutos fondas. Jie kaip tik atkreipia mūsų dėmesį, kad čia tokia veikla tokių bankelių, jeigu taip galima pavadinti, neįteisinta. Prieštarauja banko įstatymams ir turi būti sutvarkyta. Aš nepasakyčiau, kad ši veikla nėra pagal mūsų įstatymus atskirta. Pavyzdžiui, komerciniai bankai negali būti akcinių bendrovių steigėjais, negali įsigyti akcijų ir pan. Tačiau ji atskirta gal nepakankamai tiksliai. Tai iš čia ir išeina, kad “bankine veikla užsiima tik bankai”. Kiek bankų reikės? Turi būti stiprūs, turi būti patikimi bankai. Kiek jų reikės - daugiau, mažiau? Na, čia turbūt rinka išspręs, kiek pagaliau tų bankų bus. Bet jie turi būti stiprūs. O dėl nuostolių ūkiniams subjektams, kad mes apribojame šiek tiek skolinimąsi. Manau, kad dėl to nebus padaryta nuostolių. Aš net įsivaizduoju šitokį variantą. Jeigu konkreti akcinė bendrovė paskolins ir daugiau, bet tai bus vienintelis atvejis ir tai bus susieta su jos pagrindine veikla, pavyzdžiui, gamyba. Ji užsiima grynai gamyba, tai čia dėl to pasaulis nesugrius.

PIRMININKAS. A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl iki šio laiko nebuvo skelbiama informacija apie šias įstaigas, apie jų patikimumą, kad tie, kurie neša pinigus, žinotų, kur nešti, kur  nenešti. Ir man atrodo, tai būtų pagrindinis neadministracinis metodas. Kai kurios  iš jų iš karto bankrutuotų be jokių įstatymų. Ir klausimas mano toks: ar jūs nenumatote datos, nuo kada įsigaliotų toks įstatymas, kuris dabar numatomas? Man atrodo, kad turėtų būti duotas kažkoks laikas, kad nebūtų didelių nuostolių. Ir apskritai visi panašaus pobūdžio įstatymai, kurie draudžia kažką... Turėtų būti duotas laikas susitvarkyti.

J.SINKEVIČIUS. Dėl informacijos, kad tokie subjektai egzistuoja. Jos pilni laikraščiai. Man atrodo, kad čia ir rejestro tvarkytojai, ir rajonų valdybų ekonomikos skyriai, ir Ekonomikos ministerija registruodama... Galbūt nepakankamai šitas registracijos darbas, steigimo dokumentų rengimas, nepakankamai tinkamai sureguliuotas. O dabar iškilo toks reikalas. Iš tikrųjų reikia sureguliuoti tuos klausimus. Dėl įsigaliojimo. Tai jeigu Seimas čia nieko nepasakys, tai jisai įsigalios, kai pasirašys Prezidentas. Ir bus paskelbta įsigaliojimo tvarka. Neseniai įstatymas yra patvirtintas. Jeigu Seimas mano, kad čia reikia nustatyti įsigaliojimo laiką, tai praeičiai jis negalios, tik ateičiai. O jei mano, kad reikia nustatyti vėlesnį laiką, tai čia yra Seimo kompetencija.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkui. Pone pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti vieno dalyko. Buvo ta pačia tema banko valdybos pirmininko pono R.Visokavičiaus pateikta informacija. Buvo siūlomas projektas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio dalinio pakeitimo ir papildymo”. Ir netgi toks projektas buvo pateiktas vienoje iš Seimo darbotvarkių. Dabar staiga šios dienos darbotvarkės naujausiame projekte 13 str. pakeitimai dingo, o atsirado Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo ir t.t.” projektas. Kodėl šitaip buvo atsisakyta Įmonių įstatymo korekcijos ir kodėl buvo specialiai sukurtas naujas įstatymo projektas ta tema? Dėkoju.

J.SINKEVIČIUS. Aš pristatydamas sakiau. Galbūt nepakankamai raiškiai ir aiškiai pasakiau, gal ne visi suprato, kodėl taip atsitiko. Mes iš tikrųjų buvome paruošę projektą dėl... Aš jį čia turiu. Dėl draudžiamų veikų sąrašo. Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimas. Tačiau jį preliminariai svarstant Seimo Teisės skyriuje (dar mes buvome pasitelkę ir mokslininkus), vis dėlto priėjome prie išvados, kad toks draudimas kažkuria prasme prieštaraus Akcinių bendrovių įstatymui, Ūkinių bendrijų įstatymui, Žemės ūkio bendrovių įstatymui. Jis apima visą klodą įstatyminių aktų. Ir kažkuria prasme bus prieštaravimas. Tas 13 straipsnis apskritai nelabai vykusiai yra suformuluotas. Todėl priėjome prie išvados, kad šiuo metu galime parengti tokį bendrą įstatymą ir nustatyti tokius apribojimus, o pateikiamas būtent toks projektas. Jeigu jis bus priimtas, tada jau žinybos, Ekonomikos, Teisingumo ministerijos, jeigu Vyriausybė turbūt toms ministerijoms ir paves, taip pat Lietuvos bankas jau paruoš visų šitų įstatymų... Įmonių įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, Ūkinių bendrijų įstatymo, Žemės ūkio bendrovių įstatymo ir dar kažkokių įstatymų, bankinių įstatymų... Komercinio banko įstatyme irgi reikia kažką taisyti. Vadinasi, bus paruoštas visas pluoštas įstatymų, kurie tuos klausimus sunormins. Bet tai yra didelis darbas, ne vienos žinybos darbas, todėl buvo pasirinktas šis kelias.

PIRMININKAS. L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau. Man nelabai aišku, kas buvo šio įstatymo iniciatorius? Ar čia bus patogiau Lietuvos bankui, ar bus patogiau Vyriausybei vykdyti tokią planinę daugiau finansinę veiklą? Ar įmonėms bus? Ar toks apribojimas yra ir kitose užsienio valstybėse? Ir prašom į  tai atsakyti.

J.SINKEVIČIUS. Iniciatyvą šiuo atveju pareiškia bankas. Kai dėl užsienio, tai sunku man dabar pasakyti. Ten, be abejo, ši veikla jau labai seniai, dar praeitame šimtmetyje klostėsi ir susiklostė. Didelę įtaką turi ir tradicijos, ten yra atriboti šie dalykai. Atribota bankinė veikla. O pas mus, prisipažinkime, įstatymai nėra tobuli, nėra išgrynintos sąvokos, yra tarp jų ir tam tikrų nesutarimų. Ir pagaliau mes tik pradedame  šią ūkinę veiklą,  todėl atsiranda negerų reiškinių, į kuriuos reikia reaguoti, kuriuos reikia tobulinti. Pagaliau kiekvieno įstatymo tobulumas pasitvirtina praktikoje, gyvenime ir todėl tenka daryti tokias intervencijas, nieko nepadarysi.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašome, kolega.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš jūsų pasisakymo supratau, kad iš tiesų yra Banko įstatymas, kuris šiuo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių neveikia. Jis praktiškai turėtų veikti ir nereikėtų papildomo administravimo, kuris visada yra, sakykim, tam tikras stabdys,  tam tikra politika, stabdanti ne tiktai laisvą iniciatyvą, bet ir laisvos rinkos raidą. Mūsų valstybė dabar eina į šitą pusę, ir ar jums neatrodo, kad tai iš tiesų nėra labai tikslinga, nes viską nustatys rinkos santykiai ir rinkos ekonomika. O dabar papildomas administravimas nieko gero neduos.

J.SINKEVIČIUS. Aš štai kaip atsakyčiau į šį klausimą - banko įstatymai veikia. Lietuvos bankas ne tik registruoja komercinius bankus, tačiau ir nustato jiems tam tikrus normatyvus, ir vykdo tam tikrą politiką. Tačiau šie ūkio subjektai yra už banko veiklos ribų ir bankas neturi jokių svertų, kuriais galėtų veikti šias akcines bendroves,  šiuos ūkinius subjektus. Svertai yra Ekonomikos ministerijos, kaip vyriausiosios įmonių rejestro tvarkytojos, rankose.

Dabar dėl administravimo. Čia nėra administravimas. Aš visiškai nesutinku. Čia yra įstatyminė norma, kuri nustato tam tikras veikimo ribas. Tai neprieštarauja nei laisvai rinkai, nei kažkokiems varžymams. Kiekvienas yra laisvas steigti bet kokį ūkio subjektą, tačiau turi deklaruoti steigimo dokumentuose, kokia veikla užsiims, ir turi laikytis šito, ir turi mokėti valstybei mokesčius.  Deklaruoti viena, o užsiimti kita veikla yra įstatymų pažeidimas. Tai ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje taip traktuojama. Tai neturi būti toleruojama. Taigi tai nėra administracinė veikla, o teisinis santykių reguliavimas, normalus teisinis reguliavimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega R.Dagys tamstą nori paklausti.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarčiau jūsų norui reglamentuoti visus šiuos santykius, iš tikrųjų reikėtų tą ir daryti, priartinti juos prie tam tikrų tarptautinių standartų. Tačiau aš norėčiau paklausti štai ko: jūs, atsakydamas į gerbiamojo A.Basko klausimą, sutikote, kad Seimas galėtų nustatyti vienokią ar kitokią datą, nuo kada tas įstatymas galioja. Jeigu Seimas nustatys gana tolimą datą, tai ar nebūtų racionaliau tokiu atveju, kad jūs paruoštumėte visų reikalingų įstatymų pataisas ir iš karto priimtume tą paketą, tarkime, po vasaros atostogų, kad pataisytume visą galiojančią sistemą. Taip būtų žymiai efektyviau ir kvalifikuočiau. Ačiū.

J.SINKEVIČIUS. Aš tai manyčiau, kad būtų efektyviau, jei šis įstatymas įsigaliotų ir kad tie  ūkio subjektai, kurie šia veikla užsiima, tą savo veiklą turėtų apriboti. Su tais žmonėmis, kuriems jie skolingi, turės vis tiek atsiskaityti, tos sutartys galioja. Savo veiklą ateityje jie turės sunorminti ir užsiimti ta veikla, kurią deklaravo savo steigimo dokumentuose. O jeigu jie nori užsiimti bankine veikla - prašau, tegul ateina pas mus, mes užregistruosime dar daugiau bankų. O kai dėl viso paketo paruošimo, tai jis galės būti paruoštas tik metų pabaigoje, o nepriėmus šio įstatymo ūkio subjektai galės toliau tęsti šitą tikrai negerą veiklą.

PIRMININKAS. Ačiū. Lyg ir visi, kurie norėjo paklausti. Ar dar kas norėjo paklausti?

Gerbiamieji kolegos, mums dabar reikia apsispręsti, ar įrašome šitą įstatymo projektą į darbų programą ir pradedame priėmimo procedūrą? Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nereikia. Galime balsuoti? Ar reikia iš viso balsuoti? Galime konsensu? Ačiū. Taigi pateikimas priimtas. Ačiū, gerbiamasis Sinkevičiau.

Nutarimo “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų” projekto svarstymas ir priėmimas (93.06.24)

 

2sesija62po svarstyti klausimai

 

Gerbiamieji kolegos, iki pertraukos dar 10 min. Gal mes galėtume priimti gerbiamojo A.Bajoro teikiamą įstatymo projektą, dėl kurio buvome susitarę šiek tiek anksčiau? Tai yra nutarimas “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų”. Lyg ir nebuvo problemų. Prašome, gerbiamasis Bajorai.

A.BAJORAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Problemų tikrai nebuvo, bet vakar, po pono A.Vaišnoro pasisakymo, kad kyla abejonių,  kodėl nėra problemų, gal visai net nepažiūrėta, šiandien aš gavau keletą pono A.Basko pasiūlymų raštu.

PIRMININKAS. Ar tie pasiūlymai Seimo nariams išdalyti?

A.BAJORAS. Taip, tie pasiūlymai Seimo nariams šiandien išdalyti. Visi turbūt susipažinote.

PIRMININKAS. Tai dabar klausimas, gerbiamieji kolegos, yra toks. Ar mes peržiūrėsime konkrečiai pačius nuostatus, ar tik nutarimą dėl nuostatų? Pastabos, gerbiamasis Bajorai, yra ir dėl nuostatų ar tik dėl nutarimo?

A.BAJORAS. Pastabos yra tik dėl nuostatų, ir aš manyčiau, kad nutarimą mes galėtume priimti, tačiau prašyčiau Seimo pataisyti nutarimo 4 punktą. Jis skamba taip: “Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos”. Mes siūlytume, kad jis įsigaliotų nuo 1994 m. sausio 1 d. Nuostatų 3 dalyje kalbama, kad fondo lėšos gali būti naudojamos priemonėms ir t.t., ir tam yra skiriama 70%. Šiuo metu daugiau kaip pusė fondo lėšų yra naudojama materialinių vertybių pirkimui, t.y. praktiškai benzino, automobilių atsarginių dalių (žinoma, tai irgi reikalinga)  pirkimui. Ir jeigu šis nutarimas įsigalios nuo šios dienos, tai gamtos apsaugos inspektoriai atsisės į kėdes ir nepajudės iš vietos. Pataisymas, kad jis įsigalios nuo kitų metų pirmos dienos, leis padidinti lėšas ūkinėms išlaidoms iš biudžeto, kaip ir turėtų būti, o fondas bus naudojamas tam, kam jis ir skirtas. Prašyčiau pritarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl pačių nuostatų. Prašyčiau gerbiamąjį pranešėją referuoti papunkčiui. Ar kolegos A.Basko ir prieš tai Juridinio skyriaus pateikti pasiūlymai jums priimtini?

A.BAJORAS. Juridinio...

PIRMININKAS. ... minutėlę, ir Seimas tai aprobuoja? Tada viskas aišku, tvirtiname nutarimo 1 punktą ir einame toliau papunkčiui. Bet vis dėlto pirma dėl pačių nuostatų papunkčiui. Štai pirmas, antras punktas. Prašom. Dėl pirmo punkto pastabų buvo?

A.BAJORAS. Dėl pirmo punkto pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Aišku. Toliau. Antrasis punktas.

A.BAJORAS. Dėl antro punkto c ir d papunkčių buvo pastabų iš Juridinio skyriaus. Aš vakar minėjau, komitetas visiškai pritaria Juridinio skyriaus pastaboms.

PIRMININKAS. Tai sutinkam? Ačiū. Kur gerbiamojo A.Basko pastabos?

A.BAJORAS. Trečiąjį punktą gerbiamasis A.Baskas siūlo pataisyti taip: “Valstybinio gamtos apsaugos fondo lėšos naudojamos gamtos išteklių gausinimo ir aplinkos apsaugos programų, kurioms pritarė Seimas, finansavimui”. Aš manau, kad nuostatuose yra labai detaliai išdėstyta, kam yra naudojamas fondas, ir kiekvienos programos ar svarbiausios programos turbūt neverta tvirtinti Seimui ir kištis į departamento darbą, nes jis pats atsako už šitą fondą ir jo naudojimą. Aš manyčiau, kad nereikėtų priimti šios pataisos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai,  prašom paspausti ir pasakyti, ar jūs sutinkate, ar ne? A.Baskas.

A.BASKAS. Šie siūlymai padiktuoti supratimo, kad mes, ruošdami įstatymus, turime juose įkomponuoti kažkokius mechanizmus, kurie skatintų efektyvumą. O tai, kad čia yra išvardyta, kam bus skiriamos tos lėšos, kam jos bus naudojamos, tai jos nesusieina. Yra tokia sena tradicija, daug būtų galima pasakoti... Jeigu mes įvestume tokį programinį elementą, turėtų būti sudaryta programa. Tuomet paaiškės, kad tas lėšas reikia naudoti ne tik pagal išvardytus straipsnius, bet ir kitiems dalykams, kurie susiję su bendrais programos tikslais. Ir jeigu mes pareikalausime iš žinybų, - ne tik iš Gamtos apsaugos departamento, bet ir iš kitų žinybų (tai aš bandžiau padaryti ir sudarant biudžetą, bet man nepavyko įvesti tų efektyvumo ir atsakingumo mechanizmų), - kad lėšas skirstytų ne pagal atskirus straipsnius, bet pagal poreikius, išplaukusius iš programos. Ar tą programą turėtų tvirtinti Seimas? Žinoma, tam tikros apimties programą, aš manau, turėtų Seimas tvirtinti. Svarbu, kad tą mechanizmą žinybos, ministerijos, šiuo atveju departamentas, išlaikytų. O kaip dabar yra? Aš su ministerijom ir su Gamtos apsaugos departamentu kelis metus dirbau - su jų informacinėm sistemom, su to departamento struktūrom - tai aš tikrai žinau, kad tokių mechanizmų ten, kaip ir daugelyje kitų vykdomosios valdžios institucijų, trūksta. Tai čia yra bandymas įtraukti tokį programinį elementą į šios žinybos veiklą.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Alesionka. Prašom.

L.ALESIONKA. Man kėlė abejonių, klausant vakar dienos pristatymą, fondo lėšų panaudojimo tvarka. Faktiškai iki šiol tos fondo lėšos buvo naudojamos gamtosaugos inspektorių darbo skatinimui, jų aprūpinimui transporto priemonėmis, benzinu, laboratoriniais įrengimais. Jeigu, kaip sako pranešėjas, tas fondas įsigalios tiktai nuo Naujųjų Metų, bet iki to laiko mes spėsime iš biudžeto skirti lėšų tiek, kad gamtosaugos inspekcijos nebūtų paralyžiuotos, neliktų pėsčios, tai aš šiam siūlymui pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Ačiū. Aš norėčiau kreiptis į Seimo narius kaip Gamtos apsaugos komiteto narys. Iš tiesų mūsų įstatymų ir nutarimų efektyvumas turi būti kuo didesnis. Reikėtų tiktai pastebėti, ponui A.Baskui norėčiau pasakyti, kad tai nėra įstatymas, o nutarimas “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų”. Tai, ką jūs siūlote, yra gerai, sugriežtintų visą fondo naudojimo tvarką, tačiau galbūt tai būtų per didelė globa Aplinkos apsaugos departamentui. Aš siūlyčiau jums atsiimti savo pastabą. Kita vertus, iš tiesų mes siūlome, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo Naujųjų Metų tiktai dėl to, kad šiuo metu yra galiojantys nuostatai ir fondo lėšos naudojamos ne pagal mūsų siūlomus Gamtos apsaugos fondo nuostatus, o pagal senuosius. Ir metų viduryje keisti to fondo naudojimo tvarką būtų keblu. Tai tokios būtų mano pagrindinės pastabos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos A.Basko pateikti papildymai vis dėlto remiasi jo teigiamu požiūriu, kad apskritai Seimas pereitų prie programinio Lietuvos biudžeto formavimo, prie programinių principų. Kita vertus, tai, kad programos, jų finansavimas, programų valdymo mechanizmai ir fondų dalyvavimas programose yra akivaizdi būtinybė, dar kartą verčia mane susimąstyti, ar gerbiamojo A.Basko pataisa iš tikrųjų yra principinė. Mano galva, ji yra principinė ir priimtina. Ji nereglamentuoja kitų fondo dalykų, o programines lėšas, kurias netgi patvirtina Seimas, tvirtindamas Lietuvos Respublikos programinį biudžetą. Bent jau kaip pirmuosius žingsnius į programinį biudžeto valdymą, manau, galima ir būtina priimti šitą pataisą. Kita vertus, jeigu nusižengiama programoms, tiems, kurie bandys įgyvendinti programas (...), reikėtų galvoti apie konkursą. Visiškai logiški yra ir 11, ir 12 papunkčiai, kad lėšos išieškomos į valstybės biudžetą. Mano galva, šias pastabas reikėtų priimti.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima repliką?

PIRMININKAS. Ne, replikos negalima. Tik pranešėjas, ir balsuojam.

A.BAJORAS. Su visom kitom pastabom, kurias yra pareiškęs A.Baskas dėl 11, 12 punktų ir apie kurias kalbėjo, aš tikrai sutinku. Iš esmės, kaip kalba gerbiamasis V.Andriukaitis, tikrai yra daug tiesos. Tačiau aš vis dėlto manau, kad reikia pasilikti prie mūsų varianto. Tai yra nutarimas. Ir mūsų komiteto vardu, ir buvusios Gamtos apsaugos komisijos vardu aš siūlyčiau Seimo Finansų komitetui, galbūt ir kitiems, ir Ekonomikos komitetui pagalvoti apie atskirą fondų įstatymą, nes dabar tų fondų yra įvairiausių, jie naudojami įvairiausiai, kaip tik įmanoma. Aš nežinau, iš esmės tai būtų teisinga, bet manyčiau, kad fondų įstatymas tai galėtų apibrėžti, ir tada jau visi kiti fondai turėtų vadovautis tuo įstatymu. O kai dėl gerbiamojo L.Alesionkos nuogąstavimų, tai žinoma, tie nuogąstavimai yra. Gauti lėšų iš biudžeto inspektoriams išlaikyti, premijuoti turbūt bus sunku ir kažin ar pavyks. Nuostatuose yra numatyta premijoms skirti 20%, tiek pat procentų buvo skiriama ir dabar, darbuotojų šiuo atžvilgiu mes nenuskriaudėm, tačiau fondo lėšos turi būti naudojamos visų gamtos apsaugos objektų statybai, tam, kas čia išvardyta, o ne ūkinėms išlaidoms. Ūkinės išlaidos biudžetinėms organizacijoms turi būti apmokamos iš biudžeto. Tai yra principinis klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas už Seimo nario A.Basko pataisą, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, kaip siūlo komiteto pirmininkas ir kiti Seimo nariai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti.

Aš labai atsiprašau. Nors, kaip sakoma, “nepraėjo”, bet vis tiek reikia persiregistruoti. Aišku, salėje yra daugiau. Na, galima laikyti, kad nepritarta. Prašau. Prašom registruotis. Gerbiamieji, nubalsuokim šitą dalyką ir bus aišku,  tada pietų pertrauką darysim.

A.BAJORAS. Prašau pakentėti šiek tiek nevalgius.

PIRMININKAS. Aš nesakau, kaip balsuokim. Aš sakau nubalsuokim. O kaip balsuoti - čia jūsų reikalas. Ne, ne. Minutę. Prašome dar sykį registruotis. Pirma registracija, o po to paaiškinsiu, dėl ko  balsuosime. (Balsai salėje) Negaliu paaiškinti, čia jums reikės apsispręsti: vieniems - už, kitiems - prieš.

Salėje - 67 Seimo nariai. Dar sykį formuluoju mintį: kas už kolegos A.Basko pataisą 3 straipsniui, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš tą pataisą, - o taip pasisako pranešėjas, Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, - tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti arba taip, arba taip. Už - 26, prieš - 27, susilaikė 8. Pataisa nepriimta.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, minutėlę, ar kitos pataisos jums priimtinos?

A.BAJORAS. Taip, kitos pataisos priimtinos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar aš noriu jūsų paklausti: ar mes galime ir nutarimą priimti, kadangi esminiai klausimai išspręsti, ar vis dėlto darom pertrauką? O gal padirbėkime porą minučių, gerai? Tai tada dėl l punkto - patvirtinti fondo nuostatus - reikia balsuoti? Ačiū. 2 punktas - pripažinti netekusiais galios. Sutinkat? Ačiū. 3 punktas. Čia data ar ne per ankstyva - liepos 9 d.?

A.BAJORAS. Ne per ankstyva, kadangi jie praktiškai jau paruošti.

PIRMININKAS. Ar sutinkam su 3 punktu? Ačiū. 4 punktas yra suredaguotas kitaip - įsigalioja nuo sausio l d. Sutinkam? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų balsuojant už visą nutarimą? Ne? Taigi prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų”, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 5l.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas prieš, taip pat prašome balsuoti. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Tokiu būdu 5l Seimo nariui balsavus už, 3 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų” priimtas.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū gerbiamajam A.Bajorui.

A.BAJORAS. Ačiū visiems kolegoms.

PIRMININKAS. Noriu patikslinti. Popietinį posėdį pradedam nuo 7 punkto - nuo Pilietybės įstatymo pakeitimo. Pranešėjas R.Markauskas. Gero apetito! Rytinis posėdis baigtas.