Šešiasdešimt pirmasis posėdis
1993 m.
birželio 23 d.
Seimo narių pareiškimai
E.Zingeris padarė pareiškimą (dėl 1941 m. birželio 22 d. paminėjimo)
N.Medvedevas padarė pareiškimą (dėl 1941 m. birželio 22 d. paminėjimo)
2sesija61po svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir jo
pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. (...)Baigiantis pirmajam pusposėdžiui, tai maždaug 11.25 val. Tai toks patikslinimas. Sutinkam? Ačiū. Tada pirmuoju darbotvarkės klausimu kviečiu, nors čia užrašytas kitas, bet į tribūną kviečiu V.Zimnicką. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Labas rytas, mieli kolegos! Pirmasis šios darbotvarkės klausimas yra Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 20 straipsnio dalinio pakeitimo projektas. Bet aš čia pasakyčiau, kad papildymo galbūt.
“Lietuvos Respublikos Seimas nutaria pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 20 straipsnio pirmąją dalį ir išdėstyti ją taip:
“Kad uždari aukcionai gali būti rengiami privatizuojant nedideles (ne daugiau kaip 10 darbuotojų) farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos įstaigas”. Dabar mes norim įtraukti pasiūlymą “informacines agentūras, periodinių leidinių redakcijas, kurių pagrindinių priemonių vertė neviršija 1 mln. talonų”. Toliau “didesnės farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos įstaigas bei įmones” bei dabar įrašome “informacines agentūras, periodinių leidinių redakcijas, taip pat konstravimo ir mokslinio tyrimo atitinkamo profilio farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos įmonės gali būti privatizuojamos, skelbiant uždarą akcijų pasirašymą.” Šituo pakeitimu mes norim, kad ypač rajonų periodiniai leidiniai nebūtų privatizuojami bendra tvarka arba nebūtų aukcionuose išperkami ne tų žmonių. Kitaip tariant, kad mūsų Lietuvos spauda neatsidurtų aklavietėje, nes čia yra specifinės paskirties objektai, turintys specifinės paskirties darbus, todėl mes manom, kad tikslinga padaryti šito įstatymo pakeitimus ir įtraukti būtent šituos mano paminėtus papildymus. Tiek galėčiau trumpai. Iš esmės daugiau niekas nesikeičia, tiktai truputį pasipildo tas 20 punktas.
PIRMININKAS. Yra klausimų. Jūsų nori paklausti Seimo narys T.Lideikis ir dar 5 Seimo nariai. Prašom.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau! Šitie motyvai, kuriuos jūs išdėstėt, yra visiškai neįtikinami ir visiškai neaiškūs. Aš noriu pasakyti, kad pradinė tų uždarų aukcionų idėja buvo ne per daug protinga, bet dabar ji pamažu virsta, sakyčiau, į karikatūrą. Įsivaizduokit uždarą aukcioną. Na, dar medicinos įmonėse mes galim suprasti, kas jame dalyvauja. Tai yra medicinos darbuotojai, žmogus, turintis medicinos mokslų diplomą. Tačiau jeigu mes turime reikalą, pavyzdžiui, su informacine agentūra, tai žinome, kad informacinėse agentūrose dirba įvairiausių specialybių žmonės - rašytojai. Ir inžinieriai sėkmingai dirba žurnalistikos baruose. Kaip jūs apibrėšit šitą žmonių ratą, kurie gali dalyvauti aukcione? Jeigu jūs paimsite tik baigusius žurnalistiką...
PIRMININKAS. Laikas, pone Lideiki.
T.LIDEIKIS. (...) išpuls daug specialistų, kurie turėtų turėti teisę dalyvauti. Kaip jūs galvojate apibrėžti žmonių, dalyvaujančių šituose uždaruose aukcionuose, ratą, pavyzdžiui, privatizuojant informacines agentūras, periodinių leidinių redakcijas ir pan.? Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, prieš duodamas jums žodį atsakyti, aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad klausti reikia iki minutės. Prašom nepykti, jeigu mikrofoną aš po to išjungsiu. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Kaip mes žinom ir, man atrodo, jūs taipogi puikiai žinot, kad žurnalistai irgi yra diplomuoti specialistai, kurie turi savo specializuotą paskirtį. Į laikraštį parašyti straipsniai... Galite ir jūs, ir aš parašyti, bet čia šnekama yra apie specifinės paskirties įmonę. Ir jeigu mudu abudu dabar surinksim, susėsim ir parašysim straipsnius, tai dar nereiškia, kad mes išleisim laikraštį ir turėsim būtent šitą leidinį. Todėl aš manau, kad čia mes kaip tik irgi turim priskirti būtent prie specifinės paskirties įmonių. Jeigu mes norim turėti spaudą, jeigu mūsų rajonai, miestai taipogi nori, kad būtų spauda, tai aš manau, kad mes tikrai turėtume taikyti būtent kitokias privatizavimo sąlygas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nepasakėte, kad papildymų yra žymiai daugiau, negu jūs čia pristatėt. Aš turiu minty antrojoje dalyje mokslinių tyrimų atitinkamo profilio ir t.t. Mano klausimas: su kuo jūs derinote šitą projektą teikdami - su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, su Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetu? Ir kadangi dar turiu laiko, noriu paklausti, kuo skiriasi “Limeta” nuo ligoninės? “Limeta” - medicininės technikos aprūpinimo įstaiga - nuo ligoninės. Prašom atsakyti man į šitą bendrą klausimą.
V.V.ZIMNICKAS. Aš jums atsakysiu. Visų pirma jeigu mes šiandien šį įstatymą priimsim tolesniam svarstymui, aš manau, komitetai turės galimybių apsvarstyti ir įtraukti savo siūlymus. Tai visų pirma. Antra. Dėl papildomų tikrai nėra įtraukta, o mes derinamės būtent su Žurnalistų sąjunga, su spaudos atstovais, t.y. su tais žmonėmis, kurie yra... O pasižiūrėkim, atsiverskim 20 straipsnį, dar kartą aš noriu pabrėžti, kad yra įtraukto būtent tiktai periodinių leidinių redakcijos, informacinės agentūros.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, mano klausimas galbūt truputėlį toliau nuo šio konkretaus projekto. Aš žinau, kad tiek į Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą, tiek į Ekonomikos komitetą buvo pateikti pasiūlymai iš medikų profesinės sąjungos, kuriose būtent buvo siūlomi tam tikri Privatizavimo įstatymo pataisymai, atsižvelgiant į būtent šituos objektus. Ar jūs, rengdami šį įstatymą, atsižvelgėte į tuos pasiūlymus, ar jūs juos matėte, ar ketinate į juos atsižvelgti? Dėkoju.
V.V.ZIMNICKAS. Be abejo, visi buvę pasilymai... Juo labiau kad mes komitete net šiandien iš ryto šitą įstatymo projektą svarstėm ir mes pritariam, kad čia yra specialios paskirties, būtent prie specialios paskirties objektų. Aš nemanau, jeigu ateityje dar būtų... Mes šito įstatymo papildymą galime daryti. Jūs suprantat, mes turime žiūrėti į šios dienos realijas ir į poreikius būtent tų, kas mums šiandien reikalinga valstybei. Ir negalima pasakyti, kad mes šiandien įsitraukdami šitai... Daugiau jokiu būdu prie šito straipsnio, sakykim, 20 straipsnio pakeitimo negrįšim. Jokiu būdu aš taip nemanau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man iš esmės patinka šitas pakeitimas. Panašų pasiūlymą aš dar svarstant tą klausimą bendrai buvau pateikęs. Norėčiau paklausti jūsų, kokiu pagrindu jūs pasirinkot, kad neviršytų 1 mln. talonų? Ar čia ne per mažai?
V.V.ZIMNICKAS. Čia yra paimtas iš bendro 20 straipsnio konteksto, kurį aš galėčiau jums pacituoti, kad “uždari aukcionai gali būti rengiami privatizuojant nedideles (iki 10 darbuotojų) farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos įstaigas, kurių pagrindinių priemonių vertė neviršija 1 mln. rublių”. Tada mes dar rašėm rublių, bet iš esmės tai būtent iš šito. Ir mes kol kas jo nekeičiam, nes nei kapitalo dabar indeksavimo nėra. Antras dalykas. Dabar pereinam prie savos, normalios valiutos - lito. Bet esmė yra ta, kad čia yra specifinės nedidelės paskirties ir būtent aukcionai, kitos. Bet aš nemanau, kad redakcijos turi iki milijono įstatinio kapitalo. Jos turi tikrai daugiau, man atrodo. Nes technologinės linijos, įrengimai yra brangesni ir dar apyvartinės lėšos. Aš manau, daugiausiai taikomas gali būti privatizuojant, skelbiant uždarą akcijų pasirašymą būtent šituo principu. Aš manau, kad jų bus daugiau taikoma.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kuo jūs rėmėtės nustatydami, kad uždari aukcionai, privatizuojant nedideles farmacijos įmones, turi būti tada, kai juose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Ir ar jums neatrodo, kad privatizavus periodines leidinių redakcijas, jos atsidurs iš anksto nustatytų asmenų rankose?
V.V.ZIMNICKAS. Ne, aš nenorėčiau su jumis sutikti. Jeigu grįžtume truputį, kai buvo priimtas šitas 20 straipsnis, man atrodo, mes visi ar sausio, ar vasario mėnesį, kai padarėm pakeitimus Privatizavimo įstatyme ir priėmėme būtent šitą nuostatą iki 10 žmonių. Tačiau čia daugiausia buvo taikoma būtent medicininės, farmacijos šitoms specifinėms įmonėms, būtent jų infrastruktūros įmonėms, nes ten paprastai dirba keli darbuotojai, kurie yra susiję su vaistinėmis ir t.t. Todėl nereikia taip žiūrėti vien tiktai paraidžiui, kad būtent iki 10 žmonių. Jokiu būdu. Redakcijos yra ir didesnės, bet mes, sakau, taikom 20 straipsnį. Aš dar noriu pakartoti, būtent uždarą akcijų pasirašymą, t.y. išsaugoti infrastruktūrą. Jau mes šią dieną prigadinom. Pasižiūrėkit, nebeturim buitinio aptarnavimo objektų, nebeturim kitokios šiandien Lietuvai labai reikalingos infrastruktūros įmonių. Ir jeigu mes šitas dar paleisim bendra tvarka, tai mes tikrai nieko nebeturėsim. Turėsim spaudą galbūt vežtis tik iš Vakarų ir skaityti jų kalba.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Teisę paklausti perleidžiu Seimo narei E.Kunevičienei.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Labas rytas! Važinėjau po Lietuvą ir norėčiau atmesti demagogiją, kad nebeturim buitinių patalpų, buitinių priemonių ir buitinių darbuotojų. Labai daug ir kirpėjų, ir virėjų. Dabar reikia ieškoti tik pirkėjų. O pirkėjų tikrai trūksta, kadangi pinigų trūksta. Darbo užmokestis nemokamas.Ir ar šiandien jūs sąmoningai darot tai, ką darot? Ar sąmoningai pateikinėjate, kad žmonėms priklausantis turtas, kurio vertė yra keliasdešimčia kartų nuvertinta, padaroma taip, kad dar gali grupės jį pasisavinti? Ir kaip jūs paskui kompensuosit žmonėms priklausančią dalį?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, šitos grupės tikrai gali ne pasisavinti, bet išsipirkti. Ir būtent tai yra specifinės paskirties. Aš nemanau... Kaip tik mūsų tikslas - būtent išsaugoti tų žmonių grupių socialinius interesus, išsaugoti šitų žmonių darbo vietas, todėl čia tas ir yra padaryta. Aš nemanau, kad mes čia darom kažką specialiai. Tai yra tikrai reikalingas dalykas būtent šitoms žmonių grupėms.Jeigu jūs važinėjate po Lietuvą ir matot, kokia yra padėtis, tai būkit geri, prašau, ir pritarkite būtent šito įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Zimnickai, daugiau klausimų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jūsų pasiklausti, ar bus reikalaujančių balsuoti dėl šito? Jeigu bus, kalbėsime dėl motyvų, o jeigu nebus, sutarsime bendru sutarimu. Bus, taip? Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar įrašom į sesijos darbų programą, ar pradedame svarstymo procedūrą? 2 - už, 2 - prieš. Registruosimės. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Pateiktas nutarimo projektas iš tikrųjų šiek tiek skiriasi nuo to, ką norėjo pasakyti pristatantysis. Yra atsiradę papildymų dėl mokslo tyrimų atitinkamo profilio įmonių medicinos aptarnavimo ir t.t. Šis papildymas nebuvo derintas Sveikatos komitete. Sveikatos komitete panaši pataisa jau buvo atmesta, ir noriu dar priminti, kad apskritai šitas papildymas buvo priimtas 1992 m. rudenį, kai buvo gana forsuotai žiūrima į privatizacijos procesą. Todėl, mano galva, reikėtų labai išdiskutuoti šitą klausimą. Aš atsiriboju nuo įvairių periodinių leidinių, redakcijų ir informacinių agentūrų. Čia aš nesu kompetentingas. Bet dėl šito reikėtų labai diskutuoti. Jeigu autoriai laikysis tokios redakcijos ir tokių ketinimų, vargu ar galima per šios likusios sesijos kelias dienas tokią pataisą priimti.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote pradėti svarstymo procedūrą?
V.P.ANDRIUKAITIS. Galima pritarti ir atiduoti komitetams.
PIRMININKAS. Tai jūs už, taip? Tvarkoje. Seimo narys J.Beinortas. Prašom. Dabar galima kalbėti ir už, ir prieš.
J.BEINORTAS. Norėčiau atkreipti dėmesį į tokį dalyką, kad iš šito pristatomo įstatymo pataisos nesimato esminio dalyko - bus ar nebus atitinkamai indeksuoti pagal dabartinę vertę pastatai, kuriuos ketinama per šituos uždraustus aukcionus paleisti. Vis dėlto esame ne absoliučiai negyvenamojoje saloje, o Lietuvoje ir žinome, kad šiandien vieno kambario buto kaina Vilniuje - 6 tūkst. dolerių, o vidutiniškai Lietuvoje, sakykim, 3 tūkst. dolerių. Padauginę iš dolerio kurso ir padalinę iš vertės, mes gaunam praktišką tokį skaičių, kad lyginant su 1984 m. kainomis pastatų vertė padidėjo 200 kartų. Oficialiai sakom - 197 kartus. Tai, gerbiamieji, jeigu mes darom šitą privatizavimą vardan to, kad nesunaikintume, sakykim, kolektyvų, ar tai būtų veterinarinės, ar informacijos agentūros, ar kas, tai nustatykim normalią tų objektų vertę, t.y. indeksuokim juos pagal faktinę vertę. Toliau suteikime prioritetus, o galbūt net ir kreditus, kad specialistai neišbėgiotų ir kad nupirktų tai, ką jie geriausiai gali daryti. Tačiau jeigu šito nepadarom, tai aš matau gryniausią arba nesupratimą, kad tai yra išgrobstoma, švelniai tariant, pusvelčiui išgrobstomas valstybės turtas, arba tai yra sąmoningas lobizmas. Todėl aš, pavyzdžiui, negaliu pritarti šitokiai pataisai, nes manau ją esant nepakankamą. Nepakankamą žiūrint valstybiniu požiūriu. Ir kviečiu autorius ją susigrąžinti tam, kad atsakytų į principinį klausimą - už kiek išparduodame Lietuvą?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pritarti pasiūlymui, kad būtų šitas klausimas svarstomas. Be abejo, čia neaiškumų yra nemažai, galima bus svarstymo metu juos išdiskutuoti, priimti ar atmesti. Kad svarstymas įvyktų, tai, man atrodo, nėra jokios abejonės, kad bus naudinga.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Galima kalbėti tiktai prieš.
G.A.PAVIRŽIS. Aš negaliu kalbėti, nors pusiau prieš, pusiau už.
PIRMININKAS. O už jau negalima. Seimo narys V.Šumakaris. Galima kalbėti tik prieš. Nesutinkate? Seimo nary Zimnickai, aš norėčiau pasiklausti, nes siūlė jums atsiimti šitą projektą...
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis...
PIRMININKAS. Minutę. Dar pertvarkyti jį. Aš norėjau dėl šito paklausti, ar jūs pritariate šitam pasiūlymui, ruošiatės atsiimti, ar teikiate balsavimui?
V.V.ZIMNICKAS. Aš prašyčiau balsuoti, kad būtų svarstomas šis klausimas ir įtrauktas į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū.Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Po to balsuosime, ar įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą, ar ne?
Motyvai jau pasakyti, kalbėti nebus leidžiama. Negalima. Keiskite Reglamentą, tada bus viskas galima, ko jūs pageidausite. Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Gerbiamoji Seimo nare Kunevičiene,prašome pasiruošti balsuoti ir leisti pasiruošti balsuoti kolegai. Nežinau iš nugaros, ar jis Seimo narys ar ne. Ne. Pabėgo. Vadinasi, ne Seimo narys. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo” būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra? Už - 48, prieš - 19, susilaikė 9. Dokumentas įrašomas į sesijos darbų programą ir pradedama svarstymo procedūra. Darbotvarkės 1 punktą baigėme.
2sesija61po svarstyti klausimai
Darbotvarkės 2 punktas. Seimo nutarimą “Dėl S.A.Jančiausko, K.Stasiulio ir V.Versecko prašymo atleisti iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų” projektą pristato Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas M.Lošys. Primenu, kad dokumentas yra nenorminis. Jeigu Seimo nariams neiškils jokių abejonių ir nereikalaus papildomos kurios nors medžiagos, šiandien bus galima balsuoti pritariant arba nepritariant tam projektui. Prašome, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke, labai trumpai.
M.LOŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu pristatau tris Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie yra padavę pareiškimus atleisti juos iš Aukščiausiojo teismo teisėjų pareigų. Tai Simas Algirdas Jančiauskas, Kęstutis Stasiulsis ir Vincas Verseckas. Galiu paaiškinti, kad iš tikrųjų ir mūsų naujoji Konstitucija ir Teismų įstatymas tokį atleidimo pagrindą, jeigu teisėjai pareiškia norą išeiti iš pareigų, numato. Mes aiškinomės priežastis, dėl kurių šie asmenys padarė tokius pareiškimus. Jie nurodė įvairias priežastis. Mano nuomone, tai yra pateisinamos priežastys. Dėl sveikatos būklės. Vienas iš teisėjų yra išdirbęs labai ilgą laiką. Yra didžiulis darbo krūvis, gal yra šiek tiek pavargęs. Tiek trumpai būtų galima pasakyti dėl priežasčių. Tie asmenys šiandien yra atvykę į posėdį. Jeigu kiltų kokių nors klausimų jiems juos galima užduoti.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašome.
P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pirmininko kaip iš viso dėl Aukščiausiojo Teismo? Juk tokių pareiškimų čia vis yra ir yra. Išeina žmonės lyg į lengvesnį darbą, ar kaip?
M.LOŠYS. Taip. Pastaruoju metu vyksta gana sparti teisėjų kaita ir apylinkės teismuose, ir Aukščiausiajame Teisme. Na, gal yra toks procesas, kuris kelia tam tikrą nerimą, tačiau mes kol kas Aukščiausiojo Teismo darbingumą, išsaugome jo pajėgumą išsaugome ir nepasakyčiau, kad čia yra kokia nors didžiulė problema. Būtų galima pasakyti taip, kad ta kaita vyksta visur. Be to, galbūt mums nelabai gerą paslaugą naujas priimtas Lietuvos advokatūros įstatymas, kuris numato tokią galimybę iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pereiti dirbti advokatais be papildomo egzamino ar kitų papildomų kliūčių. Štai atsirado tokia galimybė ir žmonės, matyt, ja taip pat naudojasi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Daugiau klausiančių nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jūsų pasiklausti, ar yra norinčių pateikti papildomą medžiagą, norinčių paklausti pačių teisėjų, kurie nori išeiti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų? Ar galima būtų jūsų balsavimui teikti šio nutarimo projektą? Nėra prieštaraujančių, kad teiktume? Tada prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime rankomis. Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl A.Jačiausko, K.Stasiulio ir V.Versecko prašymo atleisti iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų “būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Seimo nutarimas, 53 Seimo nariams balsavus už ir 6 susilaikius, yra priimtas. Aš tik apgailestauju, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai palieka Aukščiausiąjį Teismą. Aš manau, kad tai yra mūsų Seimo narių bendras apgailestavimas, bet tai yra jūsų valia. Leiskite Seimo vardu padėkoti už darbą ir palinkėti tolesnėje savo darbo biografijoje taip pat padaryti svarbių darbų. Ačiū jums visiems.
Žmonių saugos darbe įstatymo projektas (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
Svarstome darbotvarkės 3 punktą. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo projektas. Aš norėčiau atsiklausti pranešėjo vyriausiojo darbų inspektoriaus pono M. Plukto, ar jis turėtų kokių nors naujų papildymų ir pasiūlymų? Tada kviečiame į tribūną. Norinčius diskutuoti prašome registruotis kompiuteryje. Priminsiu, kad kalbėti jau yra užsirašęs Seimo narys M.Visakavičius.
M.PLUKTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu paklausti ar jums spėjo išdalyti vakar parengtą kai kurių straipsnių naują redakciją ir papildymus? Ar vakar gavote?
PIRMININKAS. Taip, išdalyta.
M.PLUKTAS. Ačiū. Tada trumpai supažindinsiu jus su jų esme ir kai kuriais pataisymais. Pirmuose straipsniuose jokių pakeitimų svarstant Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete neiškilo. Dėl 6 straipsnio nuomonės nesutapo ir buvo pasiūlyta alternatyva išbraukti antrąją dalį. Aš, kaip atstovaujantis Vyriausybei, remiu Vyriausybės poziciją be išbraukimo, nes tokia praktika galioja ir Estijoje, ir kitose šalyse. Čia jokių neaiškumų nesudaro. 10 straipsnyje yra nedidelių redakcinių pakeitimų. Siūloma išbraukti vienus žodžius,o įrašyti “aukštųjų, profesinių mokyklų studentai ir moksleiviai”. Čia tik redakciniai pataisymai. 14 straipsnis. “Dėl darbų saugos ir darbo medicinos tarnybų įmonėse”. 3 dalyje siūloma išbraukti nereikalingą vieną sakinio dalį “kurioje dirba mažiau negu 50 darbuotojų. Be to, pataisymuose neparašyta. Ši 14 straipsnio 3 dalis būtų: “Įmonės saugos darbe tarnyba, darbdavio samdomos saugos darbe tarnybų funkcijos vykdytojai organizacijos ar asmenys arba darbdavio paskirtas asmuo vykdyti saugos darbe tarnybos funkcijas įmonėje tiesiogiai atskaitingi darbdaviui”. Be to, iš esmės pasikeitė paskutinės dalies sena straipsnio redakcija, kuri nusako darbo medicinos įkūrimą įmonėje. Nutarta vis dėlto įstatyme atsisakyti konkrečiai nurodyti darbuotojų skaičių , kuriam esant steigiama darbo medicinos tarnyba. Todėl, kad tikslių normatyvų kol kas nėra sukurtų. Ir šį klausimą savo nutarimu palikime spręsti spręsti Vyriausybei. Įvairiose šalyse egzistuoja įvairi praktika. Ir darbo medicinos tarnybos yra kuriamos nuo 50 iki 1200 darbuotojų. Tokia praktika yra įvairiose šalyse. Todėl galbūt mes įstatyme neapribokime savęs konkrečiu skaičiumi. Šiuose pataisymuose, kuriuos gavote, nėra 18 straipsnio. Aš norėčiau jums tik tokią nedidelę redakcinę pataisą pasakyti 18 straipsnio 2 dalyje. Todėl, kad pirmadienį tarptautinė darbo organizacija priėmė naują konvenciją, stambių pramoninių avarijų likvidavimo prevenciją. Šioje vietoje 18 straipsnyje 2 dalyje jį suredagavome taip “Potencialiai pavojingų techninių įrengimų, keliančių pavojų darbuotojams, gyventojams, jų saugos eksploatavimo ir priežiūros vykdymą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei tokių įrenginių techninė dokumentacija”. Žodžiu, saugos eksploatavimo priežiūros norminiai aktai patvirtinami Vyriausybės. Čia tik toks redakcinis pataisymas. Kituose straipsniuose jokių pataisymų nebuvo, išskyrus 25 straipsnį. Dėl 25 straipsnio aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad po to, kai mes apsvarstėme jį komitete ir jau priėmėme tokią redakciją, kokia yra pateikta jums, konsultavomės Teisingumo ministerijoje ir dar kartą peržiūrėjome konvencijas. Čia neturėtų būti profesinės sąjungos. Kodėl? Todėl, kad tai prieštarauja 81 konvencijai, 129 ir 155 Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai. Iš principo komitete buvo nutarta, kad profesinių sąjungų teisės darbo saugos srityje bus nustatomos įrašant pataisas į Profesinių sąjungų įstatymą. Todėl aš prašyčiau jūsų pritarimo būtent tokiam principui, o šį straipsnį paliktume dar tolesniam redagavimui. 29 straipsnyje taip pat yra nedidelių redakcinių pataisymų:”Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo prieš pradedant eksploatuoti įmonę privalo pateikti valstybinei darbo inspekcijai dokumentus, patvirtinančius jo kompetenciją ir darbo vietų atitikimą saugos darbe reikalavimams.”
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau redakcinių pataisymų net nenagrinėti. Pasakyti, kad gauti redakciniai pataisymai, o nagrinėti tik esminius. Komentuokite esminius pataisymus, kurie keičia jūsų įstatymo turinį. Prašome.
M.PLUKTAS. Gerai. Ačiū už pastabą. 33 straipsnio redakcija pasikeitė iš principo. Čia darbdavio pareiga darbuotoją perkelti į kitą darbą. Ji mūsų pataisymuose užrašyta, todėl aš jos nekomentuosiu. 36 straipsnio pas jus tos nedidelės pataisėlės nėra, tačiau 36 straipsnyje, paskutinėje dalyje darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės. Tai prie žodžio “atsakomybės” įrašome žodžius “nuo bendrosios atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje.” 38 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte įrašytas gerbiamosios S.Burbienės pasiūlymas. Ketvirtojoje dalyje buvo padaryta klaida. Vietoj 39 straipsnio reikia nurodyti 25 straipsnį. Na, 39 straipsnis, kaip matote, suredaguotas šiek tiek kitaip ir įvesta alternatyva. Čia darbdavių pasiūlymai, kad jeigu darbuotojas nepagrįstai nutraukia darbą, darbdaviui padaryta žala kompensuojama įstatymu nustatyta tvarka. Alternatyva prie trečiosios dalies. Darbo ir poilsio laikas. Čia esminių pastabų nebuvo. Iškilo tik diskusija dėl 8 valandų darbo savaitės. Tačiau pirmojoje dalyje užrašyta: “Normali darbuotojo darbo trukmė įmonėje negali būti ilgesnė kaip 40 val. per savaitę”. Normali. O 42 straipsnyje nustatyta, kad “darbuotojams nustatoma 5 darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis”. Vadinasi, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 8 val. Tačiau maksimaliai įskaitant viršvalandžius čia nurodyta, kad”negali būti daugiau kaip 10 val.” Manome, kad klausimas išspręstas. 47 straipsnyje - “Budėjimas namuose”. Čia taip pat redakciniuose pataisymuose nenurodyta. pasikeitė vienas žodis.”Budėjimas namuose...”
PIRMININKAS. Nekomentuokime, gerbiamasis pranešėjau, smulkmenų. Tikrai nekomentuokime, nes mes turėsime 11 val. baigti. Aš bijau, kad jūsų dokumento šiandien galime nespėti apsvarstyti.
M.PLUKTAS. 61 straipsnyje vietoj žodžio “ribojame” užrašyta “draudimas”. Šiame straipsnyje įvertinta S.Burbienės pastaba. Na, 69 straipsnyje yra esminis pakeitimas. Ten, kur dirbama kenksmingomis darbo sąlygomis ir leidžiama dirbti 10 metų, mūsų senojoje redakcijoje buvo užrašyta ir “tokiomis sąlygomis, sutinkamai su Lietuvos pensijų įstatymu, padidinant senatvės pensiją”. Tačiau šiame įstatyme šito padidinimo nėra. Socialinis draudimas nepasirengęs didinti. Čia pensija gali būti didinama tik darbdavių sąskaita todėl šitas dalykas yra išbrauktas. Taip pat išbrauktas aprūpinimas lengvatinėmis pensijomis už darbą su pavojingomis medžiagomis. Tai bus aname įstatyme. Ir mes šito nemaišome. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną straipsnį. 75 straipsnis - “Darbuotojų draudimas”. Pas mus čia parašyta “Darbdaviai privalo drausti”. O paskui jau bus Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas. Matot, kai mes užrašome “privalo apdrausti”, tai vėl įvedame monopolį ir darbdaviai prieštarauja tokiam užrašymui, todėl galbūt galima būtų padiskutuoti ir palikti “darbdaviai draudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų”, o aname įstatyme, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatyme, numatytume tvarką. Šį siūlau palikti šiek tiek atviresnį.
79 straipsnyje liko tik “pašalpa mirties atveju”. Daugiau esminių pakeitimų nėra, tik redakciniai.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Žodis M.Visakavičiui. Prašom. Primenu, kad 11 val. diskusija bus baigta. Arba spėsime iki 11, arba perkelsime kitai dienai. Prašom.
M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Manęs nė kiek nestebina, kad jūs abejingai skaitėte laikraščius ir abejingai išklausėte pranešėją. Retas iš jūsų prieš ateidamas į salę yra laidoję savo draugus, žuvusius gamyboje, traukę iš (...) sužalotus, apdegusius jų kūnus, tyrę nelaimingus atsitikimus. Mane stebina skubotas tokio svarbaus įstatymo projekto svarstymas, kuriam skiriama iš viso 25 minutės. Ruošiausi ilgesniam pasisakymui, bent jau 1015 min., bet nenorėdamas užimti jūsų laiko, kadangi jis yra labai ribotas, noriu pakomentuoti keletą momentų.
PIRMININKAS. Aš atsiprašysiu minutę. Jūs turite teisę kalbėti iki 10 minučių, jeigu kalbate savo vardu, jeigu frakcijos arba komiteto - iki 15 min., ir jeigu visi pranešėjai, šiandien norintys diskusijoje dalyvauti, negalės pasisakyti iki 11 val., bus daroma svarstymo pertrauka, taigi ribojimų nėra.
M.VISAKAVIČIUS. Supratau. Ačiū, bet kuo ilgesnis pasisakymas, tuo labiau atbunka klausytojų dėmesys, todėl aš noriu apsistoti ties pagrindiniu įstatymo trūkumu. Vietoje konkrečių pareigūnų darbų sauga rūpinasi kažkokios kuriamos tarybos. Netgi tarybų valdžios metais buvo konkretūs darbo apsaugos inspektoriai, iš kurių galima buvo pareikalauti. Už darbininko saugų darbą atsakydavo brigadininkas, cecho viršininkas, pamainos viršininkas ir t.t. Dabar kažkokios mistinės tarybos, kurios posėdžiaus ir mažiausiai rūpinsis tuo darbu. Pasakykite, kas tokiu atveju, jeigu tai buvo svarstoma Teisės komitete, neš baudžiamąją arba administracinę atsakomybę, kada sprendimus priims tarybos, turiu omenyje - darbo vietose.
Kuriamas kažkoks fondas. Gerbiamieji Seimo nariai, kuo daugiau mes turėsime fondų, tuo daugiau bus eikvotojų. Piliečių sveikata ir gyvybe turi rūpintis valstybė, tik valstybė, o ne labdaringos, visuomeninės ir kitos organizacijos.
Neaiškios darbo inspektorių ir atsakingų asmenų teisės ir garantijos. Jeigu ankstesniais tarybiniais metais buvo Kalnakasybos komitetas, kuris buvo atskaitingas Vyriausybei, jeigu prieš keletą metų mes turėjome dar Darbų saugos komitetą, kuris irgi buvo pavaldus Vyriausybei, dabar darbo inspekcija pavaldi ministerijai, ir tik per ją ji bus pavaldi Vyriausybei ir t.t. Man atrodo, inspektoriaus, kuris rūpinasi darbo sauga, pareigos turi būti prestižinės. Į jas turi būti parenkami žmonės, ne mažiau atsakingi negu valstybės kontrolieriai. Įstatyme nėra apibrėžta, kam jie bus atskaitingi, taip pat neapibrėžtos ir atsakingų už darbą asmenų darbo vietose teisės ir garantijos, nes pastarieji, kurie gaus atlyginimą iš darbdavių, jie ir dirbs tiems darbdaviams. Jūs nepamirškite, kas būdavo anksčiau. Įvykus nelaimingam atsitikimui, tai buvo maskuojama, teisėtais ir neteisėtais būdais tas faktas slepiamas ir paprastai likdavo kaltas pats darbininkas.
Lygiai tas pats su medicinos aptarnavimu. Jeigu medicinos aptarnavimas bus darbdavio rankose, medikai tam ir tarnaus. Jūs prisiminkite tą didįjį pakilimą prieš keletą metų, kada buvo puolamas Kėdainių chemijos kombinatas ir kada nuvykus tenai buvo parodytos medikų išvados, gražiausi plakatai, kad sergamumas vėžiu Anykščių rajone yra kur kas didesnis negu Kėdainių. Aš noriu pasakyti, kad medicina tais laikais tarnavo darbdaviui, jokiu būdu ne darbininkui. Ir dabar lieka lygiai tas pats priklausomumas.
Įstatyme daug kalbama apie profesinius susirgimus, bet nepamirškime, kad profesinio susirgimo pripažinimą anksčiau išsikovodavo tiktai vienetai per teismus ir įvairiausiom priemonėm, nes visą laiką buvo reikalaujama profesinius susirgimus mažinti ir tai buvo slepiama, taip pat buvo slepiamas nuo darbininkų jų darbo sąlygų įvertinimas, oro užterštumas ir pan. Todėl aš siūlau įstatymo projektą paskelbti spaudoje ir svarstyti jį po atostogų, juolab, kad jį priėmus daugelio jo straipsnių galiojimas (ten pabaigoje pasižiūrėkite, jeigu kas neskaitėte) dar nebus taikomas. Ir aš prašau pavesti atlikti projekto ekspertizę kompetentingai komisijai, sakysime, tokiai komisijai, kuri tyrė “Azoto” avarijos pasekmes, bet tokios komisijos turėtų numatyti nelaimingų atsitikimų prevenciją, o ne jiems įvykus svarstyti jų pasekmes. Ir prie tokio svarstymo, manyčiau, galima būtų grįžti po mūsų atostogų, kada būtų pateiktos rimtos išvados. Mane stebina, kad pristatomas toks gana nemažas darbas ir nenurodyti autoriai - kas jį ruošė, kuo buvo vadovautasi. Yra tik tokia nuoroda, kad tarptautiniai institutai, tarptautinės organizacijos. Tai aš prašau nepamiršti, kad mes nesame dar nei Europos, nei Pasaulio Seimas, ne Pasaulio parlamentas, o tarnaujame Lietuvai ir žiūrėkime realių galimybių. Nelaimingų atsitikimų daugėja, darbo apsauga darosi vis prastesnė, ir dabar, kada gamyba yra skaidoma, privatizuojama, sąlygos dar blogės. Todėl aš dar kartą kreipiuosi į jus, gerbiamieji Seimo nariai. Ne visų generolų vaikai būna generolais, ne visų mūsų vaikai posėdžiaus Seime, daugelio jų galbūt laukia darbininkų duona. Prašau pritarti mano pasiūlymui atidėti šito projekto svarstymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Greimas. Prašom.
A.A.GREIMAS. Aš visiškai pritariu kolegai M.Visakavičiui dėl šito projekto atidėjimo. Aš pasižiūrėjau tiktai į keletą tokių punktų. Pavyzdžiui, 13 punktas, kaip jis formuluojamas. Kas yra nelaimingas atsitikimas? Formulavimas panašus į kažkokį nerišlų filosofinį sakinį, nieko nepasakantį, kas yra nelaimingas atsitikimas. Tai čia tik tokia smulkmena. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į savivaldybių tarybų teises ir pareigas. Parašyta: “Miestų, rajonų tarybos turi teisę pareikalauti, kad įmonės darbdaviai praneštų apie įmonės gamybinės veiklos pradžią bei esminių darbo sąlygų pakeitimą”. Kokia čia gali būti teisė! Šitos įmonės privalo taip daryti, nes paskutiniai pavyzdžiai kaip tiktai rodo, ypač bendrose su užsieniu firmose, firmose, kurios įsikūrė mūsų rajone, kad iš viso nepaisoma jokių darbo sąlygų, jokių darbo higienos reikalavimų. Čia negali būti kokios nors teisės.
Arba, pavyzdžiui, kitas punktas: “Savivaldybių valdymo organų teikimu stabdyti savivaldybių teritorijoje esančių įmonių arba jų padalinių veiklą, darbo priemonių eksploataciją, jeigu pažeidžiami saugos darbe reikalavimai. Reikalui esant kviesti valstybinius darbo inspektorius”. Tai iš viso kyla klausimas, kas yra valstybinis darbo inspektorius, kokios jo funkcijos ir ką jis atlieka? Kas jis yra - patarėjas? Kaip tik valstybinis darbo apsaugos inspektorius turi būti pirmoje vietoje ir jo teikimu savivaldybės turi imtis priemonių, kad būtų sustabdytos netinkamos technologijos, kurios yra pavojingos ir kenksmingos darbininkams. Nenoriu minėti dar kitų dalykų. Palaikau M.Visakavičių ir prašau Seimo narių šitą rimtą darbo saugos įstatymą atidėti, atlikti ekspertizę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš suteikdamas žodį ponui J.Beinortui aš norėčiau jus informuoti, kad pagal Reglamentą (ar galėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai?!) galima tokia procedūra. Jeigu bus pritarta po pirmojo svarstymo, tada galima siūlyti skelbti spaudoje. Jums reikės pritarti, kad būtų skelbiama spaudoje. Paskelbus spaudoje, po atsiliepimų, po ekspertizės, po papildomos analizės bus antrasis svarstymas. Tokia procedūra yra numatyta ir aš teiksiu balsavimui Seimo nario M.Visakavičiaus pasiūlymą skelbti projektą spaudoje, bet su sąlyga, jeigu bus pritarta po pirmojo svarstymo, jeigu nebus pritarta, aišku, tokio projekto skelbti spaudoje nebus galima, jis bus atmestas. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos. Šitas įstatymo projektas yra toks didelis ir toks daugeliui neįdomus, kad aš visiškai suprantu, kad daugelis kolegų gali susidaryti vertinimą, tarkim, vien tiktai iš vertinimų. Deja, taip nėra.
Aš pats dirbau gamykloje daugiau kaip 25 metus. Pradėjau nuo eilinio darbininko, 16mečio mokinio. Dirbau vyr.inžinieriumi, atsakiau būtent už žmonių saugą darbe, dirbau įvairiuose administraciniuose ir techniniuose postuose, tarp kurių buvo ir tokie dalykai kaip techninis ir technologinis saugaus darbo užtikrinimas. Esmė yra ne tai, kaip šitas įstatymas parašytas, esmė yra ta, kaip mes norime jį perskaityti. Ir aš bijau, kad mes šiek tiek jį suprimityvinam ir politizuojam.
Esminiai dalykai yra štai kokie. Kas atsako už saugą darbe? Kas turi teisę kontroliuoti saugos darbe organizavimą? Kaip operatyviai tai gali daryti ir kokios prevencinės, taip pat ir baudžiamosios priemonės gali būti panaudotos, jeigu šito įstatymo raidės, saugos darbe nuostatų nebus laikomasi gamyboje? Aš suprantu, gerbiamieji kolegos, kad mes gyvename tokiais laikais, kada viskas dažnai keičiasi: smulkėja įmonės, steigiasi firmos, kaip ponas A.Greimas sakė, tarp jų ir bendros su užsieniu. Tos firmos, be abejonės, visos siekia vieno tikslo - kuo daugiau gauti pelno. Ir tai yra visiškai natūralu, tas pelno gavimas anaiptol nėra blogas dalykas. Blogas dalykas yra tai, kad mes negalim šitų įmonių tinkamai kontroliuoti. Čia aš potekstėje matau vieną tokį slaptą norą išeliminuoti valstybinę darbų saugos kontrolę suskaidant ją ir jos funkcijas pavedant tarpžinybinei profsąjunginei kontrolei. Deja, šiandien tai būtų labai sunkiai įgyvendinama vien dėl to, kad mūsų profsąjungų skaičius jau viršija 40. Mes dar neturime profsąjunginių susivienijimų ir neturime pasirašytų tarpvalstybinių sutarčių, taip pat sutarčių tarp Vyriausybės ir visų profsąjungų - vadinamųjų aljanso sutarčių, kad valstybė galėtų atsisakyti savo prievolės kontroliuoti absoliučiai visų gamybą organizuojančių subjektų pasiruošimą ir saugą darbe. Todėl, aš manyčiau, visai neturėtume šiandien raudoti dėl to, kad buvęs profsąjunginis darbo inspektavimas, pernai - centralizuota sistema - pavedamas būtent socialinės apsaugos ministrui. Aš čia matau perspektyvų dalyką, nes, panašiai kaip ir Skandinavijos šalys, turėsime ne tiktai Socialinę ministeriją, bet mes turėsime galbūt ateityje vieną didelę ministeriją, į kurią įeis socialinių reikalų, sveikatos ir darbo klausimai. Būtent darbo ministras, vadovaujantis šitam klausimui, faktiškai būdamas premjero pavaduotoju šiuo klausimu, savo rankose privalo laikyti ir kontrolės sistemą. Todėl galime kalbėti, sakykime, apie atskirus punktus, tai vienam, tai kitam nepatinkančius, bet aš galiu pasakyti, kad daugiau kaip prieš metus pradėję šito įstatymo rengimą ir jau pakeitę galbūt netgi trečią darbo grupės sudėtį, mes vis tiek išlaikėme dvi pagrindines koncepcijas. Aš nebuvau toje darbo grupėje, manęs nesieja jokie finansiniai dalykai su šito įstatymo priėmimu, bet konceptualūs dalykai yra išlikę. Valstybė prisiima funkciją kontroliuoti žmogaus saugą darbe per savo mechanizmus. Valstybė sukuria pagal dabartines finansines išgales minimalų darbo inspektorių tinklą. Kad žmogus galėtų operatyviai, sakykime, valstybei padėti, yra numatyta profsąjungos, o tose įmonėlėse, kur dar nėra profsąjungos, dirbančiųjų saugos darbų inspektoriaus teisės. Čia numatytas net toks dalykas, kaip žmogaus atsisakymas dirbti, gaunant už tai atlyginimą, jeigu jam nėra sudarytos būtinos sąlygos, tarkim, nėra respiratoriaus, jeigu jo reikia, arba saugos priemonių, jeigu jos reikalingos. Visa tai yra numatyta.
Aš suprantu, kolegos, kad gali kam nors iš pirmo žvilgsnio atrodyti, kad vienas ar kitas sakinys kažkaip šokiruoja. Deja, susipažinęs su visa sistema galėčiau pasakyti, kad ji yra išlaikyta. Aš nieko prieš neturiu, jeigu mes šitą įstatymą atidėsime vasarai, manysime, kad štai su juo duosime susipažinti daugeliui žmonių. Nemanykite, kad bus padaryta kokių nors esminių pakeitimų. Mes kvietėmės specialistus ir vienas iš paskutiniųjų - Tarptautinės darbo organizacijos ekspertas, visiškai bešališkas asmuo, nurodė principinį šito įstatymo atitikimą. Kai kurios smulkmenos, kurias mes galime taisyti, tai jau yra mūsų darbas.
Noriu atkreipti dėmesį į du dalykus. Mes esame paveikti šiek tiek neteisingos informacijos. Kad ir viršvalandiniai darbai, apmokėjimai kompensuojant 50% minimalaus uždarbio, iki 100% minimalaus uždarbio. Šitie dalykai, jeigu jie būtų daromi laikantis reikalavimų, būtų visiškai gerai. Dabar mes pasižiūrėkime į privačias įmones, uždarąsias akcines bendroves. Jose dviguba buhalterija, dviguba informacija. Mokama viena, rašoma kita. Dėl šitų dalykų mes neturime socialinio draudimo įplaukų, dėl šito dalyko mes ir tą minimalų darbo užmokestį turime tokio lygio, kad dirbančiam kenksmingose sąlygose pridėti per mėnesį 1,5 tūkst. talonų yra mizeris, yra nulis. Tai neatitinka tų sveikatos kaštų, ką žmogui kainuoja tose sąlygose dirbti. Ir todėl kovoti su tuo reikia visomis rankomis, ne vien tik saugos darbe įstatymu, reikia kovoti pajamų deklaravimu, faktinių socialinių įmokų kontroliavimu ir t.t. Tai bendri dalykai, todėl aš galvoju, kad šiuo metu, kol profsąjungos nėra pasiekusios tokio lygio, kad galėtų labai atsakingai spręsti saugos darbe reikalus kiekvienoje vietoje, valstybinės saugos darbe struktūros sukūrimas, atitinkantis šito įstatymo dvasią, mums yra būtinas. Nieko nėra amžino po šita saule ir mes tą įstatymą galėsime taisyti, bet šiandien duokime šitai sistemai pradėti dirbti. Ačiū.
Aš kalbėjau savo vardu, manau, kad kolega G.Paviržis kalbės po manęs ir pasakys mūsų komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis ir po to darysime svarstymo pertrauką. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš jums noriu priminti, kad prieš gerą savaitę, truputį daugiau, šitas klausimas buvo svarstomas ir tuo metu Seimas nusprendė šitą įstatymą svarstyti skubesne tvarka. Komitete ir išplėstiniuose posėdžiuose buvo išsamiai nagrinėjamos daugelio Seimo narių pastabos ir pasiūlymai, iš esmės viskas įvertinta. Gana platus dokumentas, kurį pristatė šiandien gerbiamasis pranešėjas Pluktas, tai ir yra šito darbo įrodymas.
O dabar, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad mes šį įstatymą į darbų programą dėl to ir įrašėm,kad jis iš tikrųjų labai reikalingas. Reikia prisiminti tai, kad dabar darbų saugai skiriama daugiau kaip lO kartų mažiau lėšų negu buvo skiriama 19891990 metais. Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo keleriopai. Taip yra todėl, kad neturime įstatymo, nėra kontrolės kaip reikiant. Mes jau esam savoje valstybėje sukūrę normalią darbo inspekciją, bet ji negali dirbti vien tik dėl tos priežasties. Atvirai šnekant, kada išeina kolegos į tribūną ir pradeda kalbėti apie tai, kad reikia dar komisiją sudaryti, kad reikia dar kartą panagrinėti, aš tada to Seimo nario labai norėčiau paklausti. Juk tas Seimo narys yra ne tik mūsų komiteto narys, bet ir mūsų pakomitečio narys. Prie šito įstatymo mes sėdėdavome ir nagrinėdavome, bet šis pakomitečio narys, deja, aš neprisimenu, kad jis dalyvautų. Komiteto posėdyje pasakė nuomonę. Į jo nuomonę iš dalies buvo atsižvelgta, iš dalies buvo ginčytina. Galima normalia tvarka, yra numatyta pagal procedūras pateikti ir svarstysim. O tai, kad būtų sudaryta komisija dar nagrinėti, tai man iš viso kyla klausimas - juk šitas Seimo narys buvo profsąjungų konfederacijos pirmininkas, kuris privalėjo tuo metu užsiiminėti šitais klausimais. Jis šį įstatymą nagrinėjant aktyviai dalyvavo. Ir jeigu dar reikia “Azoto” komisijos - tai jis buvo to nelaimingo atsitikimo tyrimo “veikėjas”. Man tiesiog gaila, kad jis per šitą svarstymo laiką jokios pataisos nepadarė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašome nenukrypti nuo temos.
G.A.PAVIRŽIS. Aš negalėjau šito nepasakyti, kadangi painiojami du dalykai. Noriu dar, gerbiamieji, pasakyti dėl įstatymo raidės. Kadangi buvo pasakyta, kolega J.Beinortas minėjo apie tai, kad profsąjungų galbūt nereikia šiam etape, aš sutikčiau su tuo, mes komitete taip pat buvome panašios nuomonės. Profsąjungos, kadangi jos aktyviai dalyvauja, pateikia... ir aš norėčiau pristatyti įstatymo pataisą, kurioje profsąjungoms yra suteikiama teisė dalyvauti tiriant nelaimingus atsitikimus.
Šitas įstatymo projektas, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas. Ir jeigu jam būtų pritarta, tai čia yra labai menkos pataisos, tik papildomai įrašoma, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti saugos darbe reikalus, bet to nebuvo. Ir dar antroje dalyje įrašyta, kad profesinių sąjungų techninė inspekcija ir kiti įgalioti asmenys gali tikrinti profesinės sąjungos narių darbo sąlygas. Galbūt, jeigu Seimas priimtų tokią pataisą, kurios profsąjungos pageidauja, komitete buvo svarstyta (teikė Seimo narys R.Dagys, galbūt jis galėtų pakomentuoti). Neliko daugelio pataisų, kurias profsąjungos siūlė. Svarstydami Darbų saugos įstatymą mes jų nepriėmėme sutarę, kad komitetas pateiks pataisą Profesinių sąjungų įstatymui. Bus taip, kaip nuspręs Seimo nariai. Jeigu bus priimta pataisa, vadinasi, profesinės sąjungos turės teisę kontroliuoti, dalyvauti tyrimuose ir t.t. Šiuo metu įstatyme šito nėra, palikta tik valstybinė funkcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary G.Pavirži. Aš norėčiau pasiklausti Seimo nario A.Endriukaičio ir Seimo nario K.Paukščio. Ar jūs norėsite kalbėti? Jeigu norėsite, teks man daryti priverstinę pertrauką? Norėsite, taip? Tada darome svarstymo pertrauką šiandieną. Aš manau, kad mes galbūt prieš pietų pertrauką sutaupysime laiko, o jeigu nesutaupysime, aš prašysiu, kad truputį užtęstume posėdį ir baigtume šį klausimą.
Vyriausybės atstovo įstatymo projektas (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
O dabar svarstysime Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo įstatymo projektą. Primenu, antrasis svarstymas. Ar norėtų kas nors kalbėti? Jeigu kas norėtų užsirašyti diskusijoms, prašome. O jei ne, bus suteiktas baigiamasis žodis Seimo nariui P.Papovui, įstatymo autoriui.
Seimo narys A.Kubilius. Prašome.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti kelias pastabas.
PIRMININKAS. Prašome arčiau prie mikrofono.
A.KUBILIUS. Taip, ačiū. Norėčiau pasakyti kelias pastabas dėl šio įstatymo projekto, dėl kurio buvo kalbėta ir praeitą kartą. Manau, šiame įstatymo projekte yra gana daug neaiškumų ir juridinių netikslumų. Tai leidžia man dar kartą pakartoti jau pirmojo svarstymo metu pasakytą pageidavimą, kad būtų raštu pateiktos aiškios Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto.
Mano pastabos būtų tokios. 5 straipsnyje yra išvardintos trys Vyriausybės atstovo reagavimo į savivaldybės tarybos ar valdybos neteisėtus sprendimus formos. Šios reagavimo formos yra pakankamai skirtingos ir visiškai neaišku, kada ir kokiais motyvais remdamasis Vyriausybės atstovas gali pasirinkti vieną ar kitą reagavimo formą. Reagavimo formos apima labai plačią skalę. Nuo 2 punkto, kuriame kalbama apie susitarimą su sprendimą priėmusio organo vadovu, iki 3 punkto, kuriame kalbama apie tai, kad Vyriausybės atstovas savo potvarkiu sustabdo neteisėto sprendimo vykdymą. 2 punktas, kuriame kalbama apie susitarimą, mano manymu, juridinės technikos požiūriu nėra tvarkingas, kadangi visiškai neaišku, kokios pasekmės kyla iš tokios situacijos, kai susitarimo nepavyksta pasiekti.
Taip pat neaišku, ką reiškia, sakykim, 5 straipsnio l punkto frazė, kad Vyriausybės atstovas apie savo motyvuotą teikimą informuoja ir aukštesnę pagal pavaldumą savivaldybės instituciją. Tai ką Vyriausybės atstovas turi daryti tokioj situacijoje, jeigu jis motyvuotą teikimą parašo Vilniaus miesto tarybai, priėmusiai neteisėtą sprendimą? Kokia yra Vilniaus miesto tarybos aukštesnė pagal pavaldumą savivaldybės institucija?
6 straipsnio pirmame sakinyje taip pat pasakyta labai neaiškiai: “Sustabdyti savivaldybių organų sprendimai negali būti vykdomi iki galutinio sprendimo”. Kas tai yra galutinis sprendimas, kas jį priima ir kada priima? Ir, jeigu aš gerai prisimenu pirmojo svarstymo eigą ir vakar pasakytas pastabas dėl šio įstatymo projekto antrojo svarstymo įtraukimo į darbotvarkę, suprantu, kad Valstybės ir teisės komitetas nelabai pritaria šio įstatymo projektui. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų šio įstatymo kokybė ir jo visa koncepcija neatitinka to, ką mes norėtume matyti. Siūlyčiau parengti žymiai kokybiškesnį įstatymo projektą ir po antrojo svarstymo nepritarti arba padaryti ilgesnę pertrauką ir parengti stipresnį variantą.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašome.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamojo pateikėjo dėmesį į tai, kad 7 straipsnyje kalbama, kad Vyriausybės atstovas negali užimti jokių kitų renkamų ir skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ir kitose įstaigose. Kažkodėl jau antrą kartą ruošiant įstatymą eliminuojamas darbas pagal sutartis, taip pat paliekama galimybė dirbti samdomą darbą visuomeninėse organizacijose. Taigi manau, kad mes, jeigu priimtų pranešėjai, pateiktume patikslinimą nuo komiteto, kad atitiktų.
Na, ir dar vieną dalyką aš norėčiau pasiūlyti. Šitas įstatymas turėtų būti dar papildytas nuostata. Tie atstovai, kurie atstovaus Vyriausybei, - tam tikra prasme generalgubernatoriai. Truputį pažeidžiami savivaldos principai. Nors, be abejonės, Konstitucijos reikalavimas yra Konstitucijos reikalavimas, šiuo metu jie iš tikrųjų yra reikalingi. Tačiau mane baugina tai, kad jie, būdami tokie visagaliai atstovai, turės teisę sustabdyti, pataisyti. Tai ačiū Dievui, gerai, jeigu bus taisoma tikrai tai, kas klaidinga. Bet praktika rodo kitaip, net ir mūsų salėje vienas kitą erzinam, kad tai Konstitucijos pažeidimai, kai jų praktiškai nėra. Ir jeigu jis pradės stabdyti vieną įstatymą, vieną nutarimą, kitą nutarimą, man labai baugu, kad gali atsirasti toks Vyriausybės atstovas, kuris žlugdys savivaldybių darbą. Todėl labai norėtųsi, kad būtų papildyta pastraipa, kuri būtų kaip botagėlis virš to atstovo galvos, kad jis, gink Dieve, nepriimtų abejotino sprendimo. Na, o jeigu jau kartais būtų taip, kad teisme pralošinėtų vieną ar kitą bylą, reikia suteikti teisę savivaldybei, bent tarybai, kad ji galėtų kelti klausimą Vyriausybėje, kad tokį veikėją galima būtų atšaukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, aš atsiprašau, kad nesuspėjau užsiregistruoti kompiuteryje. Norėčiau pasakyti keletą pastabų.
Vis dėlto šito įstatymo svarstymas įgavo tokią, sakyčiau, ydingą kryptį todėl, kad pačiame įstatyme nėra nustatyta principinių dalykų ir nebuvo atsižvelgta į praėjusioj diskusijoj pasakytas mintis. Pirmiausia turi būti įstatyme aiškiai apibrėžta, kokio lygio savivaldybei bus skiriamas Vyriausybės atstovas. Kai mes atliksime administracinį teritorinį Lietuvos Respublikos padalijimą, tada bus aišku, kaip savivaldybės bus ateityje organizuotos ir koks bus savivaldos pagrindų naujasis įstatymas. Bet dabar priimame įstatymą, ir aš noriu paklausti visų Seimo narių, ar jie mano, kad kiekviename valsčiuje bus toks Vyriausybės atstovas, ar tik rajonų,miestų savivaldybėse? Tai liko ir po pirmojo svarstymo neapibrėžta. Tai aš manyčiau, kad neturint supratimo, prie kokio lygio savivaldybės veikia Vyriausybės atstovas, negalima išspręsti jo teisių ir pareigų klausimų, suformuluoti, apibrėžti jo teisinį statusą. Tai yra esminis trūkumas.
Antra. Aš kalbėjau ir praėjusio svarstymo metu, kad visiškai nėra aptarta, kokia Vyriausybės atstovo padėtis yra tokioje teritorijoje, kurioje Seimas įveda tiesioginį valdymą. O tokių atvejų taip pat Lietuvoje yra. Apie tai nė vienu žodžiu neužsiminta.
Aš norėčiau kreiptis į visus Seimo narius, iš tikrųjų tokios...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, į jus kreipiasi kitas Seimo narys, o jūs triukšmaujate ir nenorite girdėti. Prašome klausytis! Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Toks dalykas, kaip suformuluota 5 straipsnyje, kad Vyriausybės atstovas rašo ir prašo, tai yra tiesiog anekdotas. Įstatymo projektas iš tikrųjų nėra paruoštas.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Mano pastaba liečia ir Seimo narį R.Dagį.
Z.ŠLIČYTĖ. Visiškai, vadinasi, nėra koncepcijos, nors čia sakoma, kad atsižvelgta į pastabas, į svarstymus ir pataisyta. Nieko čia nėra pataisyta. Pagaliau ir tas nurodymas, kad turi aukštąjį išsilavinimą. Aš noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar Vyriausybės atstovui užteks turėti aukštąjį partinį mokslo baigimo diplomą, kad jis būtų atstovas ir kontroliuotų, kaip vykdoma Konstitucija ir įstatymai savivaldybėse. (Aš baigiu). Jeigu Vyriausybės atstovas turės užduotį kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų, gal reikėtų jam turėti teisinį aukštąjį išsilavinimą? Na, ir daugybė kitų dalykų.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai kreipiuosi į jus. Pabuskime iš miego. Įstatymas yra labai svarbus. Nauja institucija kuriama. Daugelis mūsų įstatymų rodo, kad mes kuriame policinę valstybę. Aš tai galiu konstatuoti visai atsakingai ir išdėstyti argumentus. Visų programose buvo kalbama apie teisinę valstybę, bet jau aiškiai pradėjome kurti policinės valstybės teisinę bazę. Todėl siūlau dabar visiems gerai pagalvoti ir nepritarti po antrojo svarstymo, o grąžinti rengėjams iš esmės naujai parengti. Taip pat reikalingos komisijų ir frakcijų išvados dėl šito įstatymo projekto.Ir visiems nesnausti, kai priimami tokie įstatymai, kurie įkuria naują atsakingą instituciją Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas baigiamąjį žodį, kviečiu Valstybės ir teisės komiteto atstovą, Pirmininko pavaduotoją poną J.Bernatonį. Kadangi buvo klausimas, ar Valstybės ir teisės komitetas jau tą projektą nagrinėjo, norėtumėme išgirsti nuomonę. Balsų skaičiavimo komisijai prašau pasiruošti, o Seimo nariams primenu, kad prieš pertrauką dar balsuosime vardiniu balsavimu dėl Lito komiteto pareiškimo. Prašome, Seimo nary Bernatoni.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Beje, kviečiu visus, kurie mane girdi, prieš vardinį balsavimą atvyktį į salę, kad galėtumėte pasakyti savo nuomonę. Prašome.
J.BERNATONIS. Svarstant šį projektą Valstybės ir teisės komitete buvo pasakyta daug pastabų. Nuomonės buvo įvairios. Kai kurias savo pastabas išdėstė gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė. Aš tik norėčiau atkreipti visų gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad nėra problemos, prie kurios pakopos savivaldybės bus Vyriausybės atstovas, kadangi savivalda pagal mūsų Lietuvos Respublikos Konstituciją numatyta vienpakopė, nebus 4 pakopų. Todėl tos problemos nėra, jeigu mes ruošiamės vykdyti Konstituciją. Taip pat ir kitos problemos galbūt šiek tiek užaštrintos. Man susidarė įspūdis, kad tiesiog norima vilkinti šio įstatymo priėmimą. Aš manau, kad galima būtų pritarti po antrojo svarstymo. Be abejo, įstatymo rengėjai turėtų atsižvelgti į tas pastabas, kai kuriais klausimais galbūt balsavimui pateikti ir alternatyvas.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis pranešėjui Seimo nariui P.Papovui.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai apgailestauju, kad nelabai įdėmiai svarstomas, nagrinėjamas šis įstatymo projektas. Seimo narys gerbiamasis kolega A.Kubilius nagrinėjo dar nepakoreguotą po pirmojo svarstymo įstatymo projektą. Antrajam svarstymui jau senokai yra pateiktas ir išdalytas pakoreguotas projektas Nr.2, kuriame atsižvelgta į Seimo narės ponios Z.Šličytės pastabas dėl įstatymo struktūros. Jūs matote, kad mažiau liko straipsnių. Ir pagal Seimo narės pastabas 2 straipsnyje yra išvardintos visos Vyriausybės atstovo teisės. l straipsnyje yra Vyriausybės atstovo kompetencija ir ką jis privalo daryti pagal Konstitucijos nuostatas.
Toliau. Apie 5 straipsnį kalbėjo gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius, tačiau tos nuostatos yra pakoreguoto projekto 3 straipsnyje. 3 straipsnyje liko tik dvi nuostatos dėl reagavimo formų - tai teikimas sustabdyti neteisėtus sprendimus arba potvarkius ir antra, kai liečia žmogaus teises ir visuomenės reikalus, tai suteikiama teisė sustabdyti sprendimus. Tačiau, žinoma, jeigu nebus pakeisti kolegialaus valdymo organo ar pareigūno sprendimai, tuomet galutinai spręs tik teismas. Taigi man atrodo, kad juridiniai dalykai yra tvarkoje.
Aš apgailestauju, kad nors jau vyksta antrasis svarstymas, tačiau Seimo nariai nepateikia konkrečių pasiūlymų, alternatyvų, išskyrus gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį. Konkrečiai yra pateikti 7 pasiūlymai. Daugelis iš jų yra priimtini. Tai 1 straipsnio 1 punktas, 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas, apie tai gerbiamasis G.Paviržis kalbėjo: po žodžio “dirbti” įrašoma “valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose”.
Kol kas nėra priimtas papildomas pasiūlymas, kuriame reglamentuojama, kad savivaldybės taryba, įvertindama abejotinus Vyriausybės atstovo protestinius teikimus bei ginčų sprendimo teisme rezultatus, gali siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį atšaukti. Šią nuostatą mes siūlome (kadangi lygiagrečiai vyksta Vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo svarstymas), formuluoti šiame įstatyme, o pagal konstitucinę nuostatą šiame įstatyme, Vyriausybės atstovo įstatyme (taip yra Konstitucijoje parašyta) turi būti nustatyti Vyriausybės atstovo įgaliojimai ir jų vykdymo tvarka. Mums Konstitucija reglamentuoja, kas turi atsispindėti šiame įstatyme. Dar kartą kartoju, Vyriausybės atstovo įgaliojimai ir šių įgaliojimų vykdymo tvarka. O čia jau yra tarybos teisės, savivaldybės tarybos teisės, taigi tai - Vietos savivaldos pagrindų įstatymo prerogatyva. Aš neprieštarauju šiai nuostatai, tačiau ji turi būti kitame įstatyme. Aš prašau pritarti po antrojo svarstymo, prašau Seimo narių labai aktyviai parengti alternatyvas, kurias jūs laikote būtinomis ir trečiajame svarstyme dėl jų balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome minutę dėmesio! Kadangi dabar jau pildomi vardinio balsavimo biuleteniai, į juos įrašykite “Balsuojama dėl rezoliucijos dėl Lito komiteto pareiškimo”. Kas dar nepasiėmė biuletenio, prašome kreiptis į balsų skaičiavimo komisiją ir pasiimti.
O dabar mums reikia formaliai susitarti. Dėl balsavimo motyvų kalbėti dar bus galima. Kokios yra galimybės? Viena, pritarti projektui ir paskirti trečiąjį svarstymą, tačiau šis svarstymas negali būti surengtas anksčiau negu kitą artimiausią Seimo posėdžių dieną. Tačiau antrasis sakinys čia yra, prašome įdėmiau paklausyti: “Jeigu nuolatinei komisijai pavedama pateikti pagal deputatų pastabas perredaguotą projektą, trečiasis svarstymas rengimas ne anksčiau kaip po 4 dienų”, t.y. būtų galima rengti kitą savaitę. Seimo narys A.Paviržis berods net 7 pataisas pasiūlė. Jeigu jūs nepritarsite po pirmojo svarstymo, viskas aišku, bet jeigu pritarsite, vis tiek trečiąjį svarstymą surengti anksčiau kaip po 4 dienų mes negalėsime, būtent antradienį. Taigi dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas pageidautų? Du - už, 2 - prieš. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratai pritaria šio įstatymo trečiajam svarstymui. Šis įstatymas iš tikrųjų yra būtinas, žinant, kokie yra Vyriausybės ir savivaldybių santykiai ir kokia yra galimybė šiandien vykdyti regioninę valstybės politiką. Juo labiau kad šis įstatymas yra aiškiai apibrėžtas Konstitucijos ir aiškiai nustatyti santykiai su savivaldybėm. Noriu atkreipti dėmesį, kad savivaldybė yra vieno lygio ir visiškai kas kita yra regiono, apskričių valdymas, kur viską organizuoja Vyriausybė. Čia yra du skirtingi dalykai. Todėl siūlytume vis dėlto šį įstatymą svarstyti kitos savaitės antradienį su pataisomis, kad būtų galima tinkamai surengti trečiąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Taip, vienas - už. Seimo narys A.Sadkauskas. Primenu, 2 - už, 2 - prieš.
A.SADKAUSKAS. Aš irgi už tai, kad jis būtų šiandien po antrojo svarstymo priimtas, kadangi jis neprieštarauja Konstitucijai, be to, yra Juridinio skyriaus išvados, jos yra teigiamos, o kad mūsų draugai prieštarauja, tai, matyt, jie turi tam tikrų politinių nuostatų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Baskas. Galima kalbėti tiktai prieš.
A.BASKAS. Aš būsiu prieš, jeigu jie nekreips dėmesio į tai, kad pasikeitus prokuratūros funkcijoms šis atstovas turėtų vykdyti kai kurias prokuratūros funkcijas, būtent bendrosios kompetencijos priežiūros funkcijas. Tokiu atveju tokiu pareigūnu galėtų būti tiktai teisininkas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Galima kalbėti tiktai prieš arba nekalbėti nieko.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš irgi prieš, kadangi nenuspręsta, kokiems klausimams spręsti įvedama ta pareigybė. Jeigu tai būtų, kaip kalbėjo gerbiamasis A.Baskas, prokuratūrinei priežiūrai arba finansinei, yra tokios pareigybės tose valstybėse, kur būna Vyriausybės atstovai valstybės biudžeto lėšoms naudoti. O pas mus dabar tarsi manoma, kad tas žmogus bus tik administruoti, taip, kaip būdavo iš CK, CK nurodymams vykdyti.
PIRMININKAS. 2 pasisakė už, 2 - prieš. Kalbėti nebegalima. Dėl vedimo tvarkos negalima, tik po balsavimo. Balsavimas jau vyksta. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Prašome tylos. Prašome pašalinius asmenis atsisėsti į jiems skirtas vietas. Seimo nary Andriukaiti, prašome pasodinti šitą žavią ledi truputį aukščiau. Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš teiksiu jums balsuoti pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Primenu, kad jeigu ir bus pritarta po antrojo svarstymo, antrasis svarstymas bus tiktai kitą savaitę antradienį, atsižvelgiant į Seimo nario G.Paviržio pateiktas pastabas. Jeigu bus nepritarta, dokumentas bus grąžintas komitetui. Gerbiamasis Seimo nary Saudargai, aš negaliu perrėkti jūsų, nors šaukiu į mikrooną visa gerkle.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo, paspaus mygtuką “už”, kas nepritaria, paspaus mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradedamas.
Pritaria 50, prieš - 22, susilaikė 4. Po antrojo svarstymo pritarta. O kitas svarstymas bus ne anksčiau kaip kitos savaitės antradienį. Klausimas baigtas. Turime dar trejetą minučių. Ar nėra norinčių perskaityti kokį nors karingą pareiškimą? Nėra. Pertrauka iki 12 val. Toliau svarstysime Statutą.
Pertrauka
PIRMININKAS. (...) rezultatus. Balsuota dėl Seimo rezoliucijos dėl Lito komiteto pareiškimo Nr.1. Prašome nesikalbėti, nes negirdėsite, kaip jūs balsavote. Atsiprašau, kad neskaitysiu vardų, bus trumpiau, gal Seimo nariai neįsižeis.
Adomaitis - prieš, Albertynas - prieš, Alesionka - prieš, Ambrazaitytė - už, Andrikienė - už, Andriukaitis - už, Arbačiauskas - prieš, Astrauskas susilaikė, Bajoras susilaikė, Baskas - už, Bendinskas susilaikė, Bernatonis - prieš, Bičkauskas - už, Bobelis - prieš, Bogušis - už, Briedienė - už, Bubnys susilaikė, Būdvytis susilaikė, Buinevičiaus sugadintas biuletenis, Bulovas - prieš, J.Bulavas - prieš, Burbienė susilaikė, Būtėnas susilaikė, Dagys - už, Dirgėla - už, Dringelis, Endriukaitis, Gajauskas, Gaška - už, Germanas - prieš, Greimas - prieš, Gricius - prieš, Ivaškevičius susilaikė, Jagminas susilaikė (tų pavardžių, kur neskaitau, nedalyvavo balsavime), Jakučionis - už, Jarašiūnas - už, Jaskelevičius - prieš, Juršėnas susilaikė, Kairys - prieš, Kanapeckas - prieš, Katilius - už, Kryževičius - už, Kubertavičius - prieš, A.Kubilius - už, Kunevičienė - už, Landsbergis - už, Listavičius - už, Lozuraitis susilaikė, Maciejkianecas - už, Mačiulis susilaikė, Malkevičius - už, Markauskas susilaikė, Medvedevas, Milčius, Miškinis - už, Navickas, Nekrošius, Nesteckis susilaikė, Ozolas - už, Pangonis - susilaikė, Papovas - prieš, Paukštys - už, Paviržis susilaikė, Petkevičius susilaikė, Petrauskas, Plečkaitis - už, Povilaitis - prieš, Pranevičius, Pronckus, Raišuotis, Ražukas, Sadkauskas susilaikė, Sakalas - už, Salamakinas susilaikė, Saudargas, Saulis - už, Skrebys - už, Stakvilevičius susilaikė, Stasiškis - už, Šličytė, Tartilas, Treinys - už, Vaišnoras - už, Visakavičius - prieš, Vitkevičius - prieš, Zimnickas susilaikė, Žebrauskas - prieš, Žiurinskas susilaikė.
Tokiu būdu už balsavo 39, prieš - 19, susilaikė 28. Rezoliucijai nepritarta.
Seimo statuto IV dalies projektas (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
Svarstome 5 darbotvarkės punktą. Pranešėjas - Seimo narys J.Bernatonis. Statuto IV dalies trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys. Prašome trumpai pakomentuoti, aš čia turiu visą pluoštą dokumentų, į kuriuos reikia žiūrėti, į kuriuos nebežiūrėti, į ką jūs jau atsižvelgėte. Čia Seimo narys J.Bernatonis siūlė, kad reikia tvirtinti balsavimo rezultatus, bet vardinio balsavimo rezultatai yra netvirtinami, tvirtinami tik slaptojo balsavimo rezultatai. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Siūlyčiau sugrįžti prie tų straipsnių, dėl kurių buvo abejota ir mes juos turėjome suredaguoti. Šiandien išdalinta tų straipsnių redakcija, kurią mes rengėme...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo metu pašalinius prašome apleisti salę. Kokia čia mada tokia keista, kas nori, tas sėdi salėje?
J.BERNATONIS. Su gerbiamuoju Seimo nariu A.Kubiliumi parengėm, todėl aš siūlyčiau sugrįžti prie 80.3 straipsnio taip, kaip yra išdalintuose jums šiandien papildymuose.
PIRMININKAS. Prašom, 80, aš nematau, kuri, trečioji dalis?
J.BERNATONIS. Šiandien yra išdalinta suderinta redakcija.
PIRMININKAS. Aš jos neturiu, prašau Sekretoriatą, gal man galėtų atnešti. Gal tada yra norinčių kalbėti dėl motyvų dėl suderintos redakcijos? Taip, 80.3 straipsnio formuluotę jūs turite. Projekto papildymas trečiajam svarstymui. Registracijos data - 23 d. Niekas nenori kalbėti? Kadangi projektas, kiek aš supratau, suderintas su Seimo nariu A.Kubiliumi, tada galima laikyti 80.3 straipsnį priimtu, taip? Prašau. Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 82 straipsnio. Jį taip pat rengėme kartu su gerbiamuoju Seimo nariu A.Kubiliumi. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Oponuojančių, reikalaujančių balsuoti nėra? Priimta. Toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 84 straipsnio 1 dalies irgi parengta bendra redakcija. Siūlome jai pritarti.
PIRMININKAS. Palaukite, tik 1 dalis yra keičiama, o visas straipsnis?
J.BERNATONIS. Dėl 84 straipsnio 2 dalies pastabų nebuvo, tačiau už visą straipsnį balsuota irgi nebuvo.
PIRMININKAS. Taip, dėl 84 straipsnio 1 dalies pastabų nėra, dėl 2 dalies taip pat nematau. Galima laikyti 84 straipsnį priimtu.
J.BERNATONIS. Dabar reikėtų tęsti dėl 92 straipsnio, kurio nespėjome priimti praeitą posėdį. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas 92 straipsnio 1 pastraipą papildyti žodžiais “ir oficialiosios opozicijos lyderis”. Aš jau išsakiau, kad nesuprantu šios sąvokos ir siūlau nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius neatsiima pasiūlymo, reikalaus balsuoti? Prašome, mikrofonas įjungtas.
A.KUBILIUS. Vakar kalbėjau, kad jeigu ponas J.Bernatonis nesupranta, kas tai yra oficialioji opozicija, mes galėtume paieškoti ir kito apibrėžimo tam, kad apibrėžtume tai, kas šiandien yra jau susiklostę Seime ir tai, kas šiandien yra Tėvynės Santara, o rytoj ar po metų gali būti socialdemokratai ar ta pati LDDP Seime. Tai čia, man atrodo, esmė yra ne pavadinime, o esmė ta, kad mes galėtume įteisinti dar vieną nors ir labai nedidelę teisę opozicijai tvarkingai išsakyti savo nuomonę Seimo posėdžiuose. Aš noriu priminti, kad tokią tezę, jog opozicijos lyderis turi teisę kalbėti be eilės taip pat kaip ir Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas, buvo įrašyta ir ankstesniame Seimo Statuto IV dalies projekte, todėl man keista ir neaišku, kokie motyvai lėmė, kad dabar projekto pateikėjas atsisakė šitos nuostatos. Ponas J.Bernatonis vakar pasiūlė įrašyti opozicines frakcijas arba dar kaip nors. Galima būtų dėl to diskutuoti, bet, aš manau, nuo to Seimo darbas netaps konstruktyvesnis. Aš siūlau įrašyti šitą frazę “oficialiosios opozicijos lyderis” ar “opozicijos lyderis”, nėra jokio skirtumo, o oficialioji opozicija yra įrašyta tiktai tam, kad atskirtume ją, sakysim, nuo socialdemokratinės opozicijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal susitarimą 1 gali remti pasiūlymą, 1 - prieš ir po to balsuosime. Seimo narys A.Vaišnoras remia pasiūlymą?
A.VAIŠNORAS. Remiu.
PIRMININKAS. Motyvų nenorite išdėstyti, tik remiate ir viskas?
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau išdėstyti motyvus. Aš supratau jus, kad motyvų jau negalima išsakyti.
PIRMININKAS. Ne, motyvus jūs galite išsakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom, išsakykit motyvus, kodėl jūs remiate.
A.VAIŠNORAS. Aš remiu pono A.Kubiliaus išsakytą mintį, kad iš tiesų reikėtų mums įteisinti opoziciją, nes opocizija praktiškai iš visų Seimo Statuto dalių buvo išbraukta. Aš drįsiu priminti tokią labai populiarią lietuvių liaudies patarlę, kur sakoma, kad karpiai gerai auga tik tame prūde, kuriame yra įleista lydeka. Manyčiau, kad iš tiesų Seimo darbas nuo to kur kas pagerėtų ir priimami sprendimai būtų labiau suprantami visuomenei, jeigu oficialiosios opozicijos lyderis turėtų galimybę išsakyti ne savo, bet oficialiosios opozicijos nuomonę. Antraip opozicijos nuomonė dažnai paskęsta įvairių prieštaringų pasisakymų sūkuryje ir paskui diskusijose ji neišryškėja. O šiuo atveju būtų galima padaryti taip, kad opozicijos lyderis, na, sakykim, padėtų tašką tai nuomonei, kuri yra priešinga arba kitokia negu Seimo daugumos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Kubilius.
J.KUBILIUS. Aš per klaidą paspaudžiau, bet jeigu jau taip, tai aš palaikau pranešėjo nuomonę. Man atrodo, nėra reikalo opozicijos lyderius skirstyti pagal rangus, 1, 2, 10 rango. Opozicija yra opozicija ir jokių ten specialių įgaliojimų kažkokiems asmenims nėra reikalo suteikti.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė? Neprimat pataisos?
J.BERNATONIS. Ne, pataisos nepriimu, kadangi aš nesu žvejys ir negaliu lyginti mūsų valstybės vadovų su tam tikra žuvies rūšim. Nežinau, kur yra karpiai, kur yra lydekos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis, tada balsuosime. Seimo nary Šumakari, liksite neužsiregistravęs. Jam tas nerūpi. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Aš labai atsiprašau monsinjoro A.Svarinsko, dabar vyksta balsavimas, Statutas neleidžia jums būti šalia ponios Z.Šličytės. Prašome į garbingiems svečiams skirtą ložę.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Aš primenu, dėl ko bus balsuojama. Seimo narys A.Kubilius siūlo 22 straipsnio pirmajame sakinyje įrašyti pataisą. Šiuo metu redakcija yra tokia: “Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.” Seimo narys A.Kubilius siūlo dar įrašyti žodžius “ir oficialiosios opozicijos lyderis”. Taigi kas už tą Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą, kad būtų įrašyti žodžiai “ir oficialiosios opozicijos lyderis”, tas paspaus mygtuką “už”. Prašome, balsavimas pradėtas. Motyvai jau buvo išsakyti. Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymas atmestas. 38 balsai prieš, 2O - už. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 93 straipsnio buvo...
PIRMININKAS. Palaukit! 92 visas priimtas? Dar nepriimtas visas.
J.BERNATONIS. Ne, dar dėl viso straipsnio.
PIRMININKAS. Ar dėl viso straipsnio norėtų kas nors kalbėti? Dėl viso straipsnio norėtų kas kalbėti dėl motyvų, galima laikyti priimtu? Priimtas. Prašau 93 straipsnį.
J.BERNATONIS. Dėl 93 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas patikslinti trečiąją šio straipsnio dalį, tačiau nėra pasiūlyta, kaip ją patikslinti.
PIRMININKAS. Jeigu nėra pasiūlyta, kaip patikslinti, tai toks pasiūlymas negali būti balsuojamas. Jeigu jūs pats neatsiimate, gal norėtumėte patikslinti 93 straipsnį? Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai maniau, kad... Jūs pats perskaitykite ir pamatysite, kad ten neaišku. Tam, kad pateikčiau pasiūlymą, pirmiausia reikia jį suprasti, o ten skaitant jo suprasti negalima.
PIRMININKAS. Taip, pranešėjau?
J.BERNATONIS. Man ši dalis labai aiški. Aš nežinau, kas konkrečiai jums neaišku, pasakykit, tuomet aiškinsimės.
G.A.PAVIRŽIS. Gerai, aš pasakysiu.
PIRMININKAS. Aš manau, kad dabar nediskutuosime. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, aš šitą straipsnį atidedu, kol jūs tarpusavyje sutarsime kitu laiku.
Prašome 94 straipsnį. Dėl 93 straipsnio dar yra vienas pasiūlymas.
J.BERNATONIS. Dar yra vienas gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas 2 pastraipos priešpaskutiniame sakinyje skaičių 2 pakeisti į 3. Čia jau ir yra skaičius 3, tačiau kadangi yra priimtas 83 straipsnis, kuriame numatyta pusvalandį skirti įvairiems pasisakymams ir pareiškimams, aš siūlau paskutinę 93 straipsnio dalį iš viso išbraukti.
PIRMININKAS. Paskutinę 93 straipsnio dalį, taip?
J.BERNATONIS. Taip.
PIRMININKAS. “Pranešti darbotvarkėje nenumatytą informaciją”, šitą dalį, taip?
J.BERNATONIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai jūsų teisė išbraukti. Jūs išbraukiate, ir viskas. Seimo nary Vaišnorai, prašome prie mikrofono. Dėl ko jūs norite kalbėti, aš nelabai suprantu? Dėl išbraukimo? Autorius atsiėmė, vadinasi, nėra. Niekas kitas nepateikė. Ne, autorius atsiima, vadinasi, ten nieko nebėra. O jūs laiku nesuformulavot. Taip, prašom, Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau kalbėti dėl kitos dalies išbraukimo, kad posėdžio pirmininkas gali nutraukti minėtus pasisakymus, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis. Siūlyčiau išbraukti visą šitą sakinį, kadangi ir šiuo metu mes matome, kad Seimo Pirmininkas kartais savaip traktuoja pasisakančiojo žodžius ir jisai nusprendžia, ką pasisakantis turi kalbėti. Tai yra suvaržoma Seimo narių laisvė.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti dėl 93 straipsnio. Man liko neaišku, ką ponas J.Bernatonis norėjo pasakyti dėl mano pasiūlymo vietoj 2 min. antrojoje pastraipoje, kur kalbama apie pasisakymą...
PIRMININKAS. Trukmė neturi viršyti 2 min., jūs siūlote 3 min.?
A.KUBILIUS. Taip, aš siūlau įrašyti 3 min.
PIRMININKAS. Gerai, tai už šitą mes balsuosime, jeigu jūs neatsiimsite siūlymo.
A.KUBILIUS. Antra, aš nesiūlau išbraukti “pranešti darbotvarkei nenumatytą informaciją”.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jo jau nėra. Pranešėjas pateikė, jis atsiima.
A.KUBILIUS. Palaukit, tai aš nesuprantu tada, kaip mes galim svarstyti. Tai nėra kokia nors pateikta alternatyva, kurią atsiimam. Tai yra normalus tekstas, pateiktas projekte.
PIRMININKAS. Taip, pranešėjas išbraukia.
A.KUBILIUS. Pranešėjas siūlo išbraukti, aš siūlau neišbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš vadovaujuosi Reglamentu, deja, niekuo negaliu jums čia padėti. O dėl jūsų 2 ar 3 min., taip, jeigu pranešėjas nesutiks, reikės balsuoti. Prašom, pranešėjau.
J.BERNATONIS. Reikėtų balsuoti dėl 2 ar 3 min. alternatyviai. Aš pasisakau už tai, kad neviršytų 2 min.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl dviejų dalykų. Pirmiausia balsuosime dėl Seimo nario A.Vaišnoro pasiūlymo, kad posėdžio pirmininkas gali nutraukti minėtus pasisakymus, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis. Šitą sakinį Seimo narys A.Vaišnoras siūlo išbraukti. Prašome, ar norėtų kas nors remti? 1 - už, 1 - prieš dėl išbraukimo arba ne. Seimo narys V.Zimnickas norėtų remti. Vieną minutę.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad tam, jog posėdžiai būtų produktyvesni, mes privalome išmokti (ne tik įrašyti Statute) kalbėti būtent į temą, neapkrauti kitais klausimais ir netrukdyti kitų Seimo narių produktyvaus darbo. Aš - už tai, kad šitų žodžių nebūtų.
PIRMININKAS. Kad nebūtų ar...
V.V.ZIMNICKAS. Kad būtų žodžiai, kad tiktai į temą.
PIRMININKAS. Žodžiu, kad tas sakinys liktų ar kad neliktų? Nepainiokite Seimo narių.
V.V.ZIMNICKAS. Liktų.
PIRMININKAS. Liktų. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nario A.Vaišnoro pasiūlymą, kad šitas sakinys būtų išbrauktas, tas paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. (Salėje triukšmas). Atšaukiu. Aš tada prašyčiau Seimo narius kitą kartą ateiti laiku, kad nereikėtų kas 5 min. registruotis. Kavą galima išgerti per pertrauką. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis ir netrukdyti Seimo darbo tokiu elgesiu.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kartoju formuluotę. Seimo narys A.Vaišnoras iš 93 straipsnio 2 dalies pasiūlė išbraukti sakinį. Sakinys yra toks: “Posėdžio pirmininkas gali nutraukti minėtus pasisakymus, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis”. Kas už Seimo nario A.Vaišnoro pasiūlymą išbraukti šitą sakinį, tas spaudžia mygtuką “už”. Prašome, balsavimas pradėtas.
Už - 26, prieš - 45, susilaikiusių nėra. Pataisai nepritarta. Sakinys lieka.
Toliau Seimo narys A.Kubilius siūlo toje pačioje pastraipoje “pasisakymo trukmė neturi viršyti 2 min.”, čia yra pranešėjo nuomonė. Seimo nario A.Kubiliaus nuomonė, kad čia turėtų būti ne 2 min., o 3 min. Balsuosime alternatyviai, kas už pranešėjo nuomonę, kad būtų taip, kaip tekste, 2 min. - spaus mygtuką “už”. Kas už Seimo nario A.Kubiliaus nuomonę, kad ten būtų įrašytos 3 min., spaus mygtuką “prieš”. Šiuo atveju susilaikę yra neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Neprašėt, reikėjo prašyti.
Už - 32, prieš - 26. Tokiu atveju lieka Seimo nario J.Bernatonio pasiūlymas 2 min. O 93 straipsnio visą balsavimą atidedame dėl to, kad Seimo narys G.Paviržis susitartų su Seimo nariu J.Bernatoniu.
J.BERNATONIS. Posėdžio pirmininke, galima, aš pabandysiu patikslinti gerbiamajam Seimo nariui G.Paviržiui.
PIRMININKAS. Jeigu jis priims jūsų patikslinimą, prašom.
J.BERNATONIS. 3 dalis, t.y. ta pati reglamentinė norma, kuri buvo taikoma Aukščiausiosios Tarybos Reglamente. T.y. kai vyksta diskusija, jeigu Seimo narys kreipiasi kalbėti klausimais dėl procedūros, posėdžio vedimo tvarkos, diskusijų nutraukimo, klausimo atidėjimo, tai jam žodis pasisakyti suteikiamas anksčiau, negu suteikiamas kitam dalyvaujančiam diskusijoje. Tai yra labai logiška, nes kitaip negalima bus pasiūlyti iš viso diskusijas nutraukti arba pakoreguoti tą vedimo tvarką. Todėl aš sakiau, kad ši norma man visiškai aiški ir jinai yra taikoma ir dabar pagal Laikinąjį statutą.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys G.Paviržis atsiima savo pasiūlymą?
G.A.PAVIRŽIS. Aš ir nesiūliau nieko. Kadangi dabar, kaip aiškina pranešėjas, tampa aišku, kada jisai įrašė porą žodžių. Bet skaitykim to pirmojo sakinio pabaigą. Kas sustabdo diskusiją? Atrodo, kad pasisakymai dėl procedūros. Čia buvo pirmasis klausimas, kurį paaiškino kolega J.Bernatonis ir galima patikslinti. Bet toliau, kas sustabdo tą diskusiją, ar jinai sustabdoma, ar Pirmininkas, ar tie pasisakymai dėl procedūros sustabdo diskusiją? Nejaugi neaišku, kad čia negerai parašyta?
PIRMININKAS. Tai jūs tik siūlote tikslinti? Gerai. Aš manau...
J.BERNATONIS. “Diskusija sustabdoma”, galbūt tokia redakcija būtų priimtina?
PIRMININKAS. “Diskusija sustabdoma”, taip?
J.BERNATONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ne, netinka. Gerai, “Diskusija sustabdoma”, tada tinka. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso straipsnio? Seimo narys A.Kubilius. Prašome dėl viso straipsnio.
A.KUBILIUS. Man vis dėlto kelia nerimą tai, kad pranešėjas dabar pasiūlė išbraukti patį paskutinį sakinį, kuris skamba taip: “Pranešti darbotvarkėje nenumatytą informaciją galima per 3 min. posėdžio pabaigoje, leidus posėdžio pirmininkui”. Pranešėjas pasiūlė šitą sakinį išbraukti. Posėdžio pirmininkas pasakė, kad tai yra reglamentiška, vadinasi, mes net nebegalime diskutuoti, kadangi pranešėjas siūlo tai išbraukti. Taigi pranešėjas gali išbraukti ir visą Statutą, ir mes irgi negalėsim diskutuoti. Aš manau, kad posėdžio pirmininkas šioje vietoje klysta ir aš norėčiau pasakyti, kad šitas paskutinis sakinys visiškai neturėtų būti siejamas su tais papildymais, kuriuos mes priėmėme dėl vadinamojo paskutinio pusvalandžio. T.y. nenumatyta informacija, kurią gali pateikti tiek Seimo Pirmininkas, tiek kiti Seimo nariai ir būtent tą informaciją, kuri nėra numatyta darbotvarkėje. Tie paskutinio pusvalandžio pasisakymai, kurie yra įrašyti į 80 straipsnį, yra darbotvarkiniai pasisakymai. Ir aš manau, kad iš tikrųjų gali būti tokių situacijų, kai Seimo narys, frakcija ar kas nors norės pranešti kažkokią skubią, nenumatytą informaciją ir mes dabar pateikėjo siūlymu norime to neleisti. Aš vis dėlto siūlyčiau palikti šitą paskutinį sakinį šiame straipsnyje.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė?
J.BERNATONIS. Aš manyčiau, kad jeigu mes kiekvieną posėdžių dieną visą antrojo posėdžio pusvalandį skirsim Seimo narių pasisakymams apie svarbias problemas, kitaip kalbant, pareiškimams, tai, aš manyčiau, dar išskirti kitą laiką pareiškimams kiekvieno posėdžio pabaigoje nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašome kalbėti dėl viso straipsnio. Pritariate, nepritariate visam 93 straipsniui?
A.BENDINSKAS. Taip, pritariu ir reikia šitą svarstymą baigti. Pritariam, balsuojam ir einam toliau.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Na, formuluojant visą straipsnį, vis dėlto labai svarbu paskutinis sakinys, nes, kaip jūs patys suprantat, gali būti iš tiesų nenumatyta ir svarbi informacija. Aš siūlau balsuojant palikti šitą sakinį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu dabar laiko perskaityti Reglamentą. Galbūt aš klystu ir Seimo narys A.Kubilius teisus, todėl vis dėlto balsavimo keliu nuspręskime, o aš paskui išsiaiškinsiu, jeigu pranešėjas atsiima, ar dar kuris nors Seimo narys turi teisę siūlyti tai, ką pranešėjas jau atsiėmė. Aš neturiu laiko dabar pavartyti Reglamentą ir pasakyti, kaip iš tikrųjų yra.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Pranešėjas siūlo išbraukti paskutinįjį sakinį. Kas už pranešėjo pasiūlymą, tas paspaus mygtuką “už”. Seimo narys A.Kubilius prieštarauja. Mano, kad paskutinį sakinį reikia palikti. Balsavimas pradedamas, prašome balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojama. Stabdau balsavimą. Gerbiamieji Seimo nariai, kol jūs neatkreipsite dėmesio, aš negaliu skelbti balsavimo.
Seimo narių šnekasi ir aš nežinau, ar jie ruošiasi balsuoti ar ne. Žinoma, jūsų prerogatyva yra šnekėtis, bet prerogatyva šnekėtis ne Seimo posėdžių salėje, o kažkur kitur. Aš dar kartą. 23 straipsnyje yra paskutinis sakinys. Aš jį perskaitysiu. “Pranešti darbotvarkėje nenumatytą informaciją galima per 3 min. posėdžio pabaigoje leidus posėdžio pirmininkui.” Seimo narys J.Bernatonis kaip pranešėjas atsiima šitą pasiūlymą, tą paskutinį sakinį. Siūlo, kad šito neturėtų būti. Seimo narys A.Kubilius prieštarauja. Kadangi aš Reglamente neįsiskaičiau, ar galima balsuoti, ar negalima balsuoti, jeigu pranešėjas atsiima ką nors, tai aš tada vis dėlto siūlau šį kartą balsuoti, o paskui aš pasitikslinsiu ir kitą kartą tvirtai žinosiu, ar galima balsuoti tai, ką pranešėjas atsiima. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Kas už tai, kad...
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, galima dėl vedimo ir dėl patikslinimo?
PIRMININKAS. Aš jau balsavimą paskelbiau. Po to galėsite patikslinti.
V.JARMOLENKA. Jūs dar nepaskelbėte. Jūs paaiškinate balsavimą, bet man neaiškus žodis. Ką reiškia “numatyta informacija”?
PIRMININKAS. Prašom aiškintis su pranešėju.
V.JARMOLENKA. Aš suprantu, bet jis pateikė naują pasiūlymą, kuris atsirado jam stovint tribūnoje. Darbo grupės nebuvo, ko gero.
PIRMININKAS. Seimo nary Jarmolenka, man atrodo, kad jūs šį kartą tik ką atėjote į salę ir prašome mikrofoną palikti ramybėje.
V.JARMOLENKA. Jūs klystate todėl, kad aš registravausi, kai jūs paskelbėte antrą sykį registraciją.
PIRMININKAS. Taip. Seimo nario V.Jarmolenkos žodžius galime nekreipti dėmesio. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šito sakinio nebūtų taip, kaip siūlo pranešėjas, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Seimo narys A.Kubilius mano, kad tas sakinys reikalingas, tai tie spaus mygtuką “prieš”. Aš paaiškinau kas ir kaip mano. Aš nieko neagituoju. Nieko aš neagituoju, gerbiamieji Seimo nariai. Kad to sakinio nebūtų, pasisakė 39 Seimo nariai, prieš - 26. Sakinio neliko. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti už visą straipsnį. Motyvai jau buvo pasakyti. Kas už visą 93 straipsnį? Be to, ar niekas nereikalauja balsuoti? Gal galima. Reikalauja. Prašom tada balsuoti. Kas už visą? Buvo dėl motyvų. Kalbėjote tik ką dėl viso straipsnio motyvų. Seimo nary Kubiliau, užmiršote. Aš nežinau, kaip jums atšviežinti atmintį, Seimo nary Kubiliau. Taip, 34 balsavo už straipsnį, 15 - prieš, 1 susilaikė. Straipsnis priimtas. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 94 straipsnio...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Nieko nebeprašome. Darome pertrauką svarstyme. Laikas jūsų baigėsi.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Kubilius. Mielai prašome, dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Pone pirmininke, aš net specialiai įrašiau į Statutą dabar vieną savo pasiūlymą, kad posėdžio pirmininkas, prieš paskelbdamas balsavimą, turi paklausti, ar nėra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ir būtent dėl jūsų tradicijos. Jūs paskelbėte visų pirma balsavimą, o paskui pasakote, kad niekas nenorėjo pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Tai aš šioje vietoje ir noriu pasisakyti, kad jūs dabar neleidot pasisakyti dėl viso straipsnio kalbėti ir turėjote leisti, kadangi straipsnio prasmė pasikeitė išbraukus paskutinį straipsnį. Ir aš norėjau pasakyti ponams iš LDDP frakcijos, kad nuo dabar jūs nebegalėsite skaityti savo pareiškimo, turėsite įrašyti dieną prieš tai buvusiame posėdyje į darbotvarkę, o pirmininkaujantis turės leisti pagal frakcijų dydį pasisakyti, ir Seimas atsisako operatyvios reagavimo funkcijos. Ir ta situacija, kuri klostosi Lietuvoje... Štai ką mes dabar padarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Paaiškinsiu Seimo nariui A.Kubiliui. Pirmiausia dėl... Gerbiamasis Seimo nary Pangoni, aš dabar norėčiau paaiškinti Seimo nariui A.Kubiliui, jis dviejų aiškinimų negali girdėti. Pirmiausia kai buvo balsuota dėl įvairių alternatyvų, joms buvo pritarta arba atmesta, aš pasakiau (tai galite pasitikslinti stenogramoje), kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio. Kalbėjo Seimo narys A.Kubilius. Ir kalbėjo antrasis Seimo narys A.Vaišnoras. Po to buvo balsuojama dėl viso straipsnio. Toliau, dėl to, kad šis sakinys buvo išbrauktas, kaip jūs sakėte, kad LDDP negalėtų be reikalo kalbėti, tai aš manau, Seimo nariai pasielgė teisingai. Tai jūs neturėtumėte prieštarauti.
Nutarimo "Dėl Lietuvos radijo ir televizijos biudžeto išlaidų pakeitimo" projektas (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
Toliau kviečiame į tribūną Seimo narį B.Genzelį. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos radijo ir televizijos biudžeto išvadų pakeitimo” projektas. O Seimo statuto svarstyme darome pertrauką. Prašome.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia problema yra tokia, kad Radijo ir televizijos komitetas, kaip jūs žinote, priklauso mums. Ir visas lėšas disponuoja pagal biudžetinę sandarą Seimas. Taip pat kadangi dabar yra steigiama Seimo studija, tai tam reikalingos lėšos. Vyriausybė ( finansų ministro yra prierašas) neprieštarauja. Bet kadangi tai yra mūsų institucija, tai mes turime priimti sprendimą. Šitame nutarimo projekte, kuris yra, aš paskutinį sakinį atsiimu. Kadangi iš esmės pasiūlymas čia nieko nereiškia. Tai čia turbūt nevisiškai korektiškai buvo įrašyta. Tai tą paskutinį sakinį išbraukiame.
PIRMININKAS. Taip. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, trumpai įsiterpsiu į šios istorijos išdėstymą. Kažkada praeitų metų pabaigoje Rytų Lietuvos televizijai buvo skirta 25 mln. talonų per valstybinę televiziją. Per ją. Išnaudota maždaug 8 mln. ir apie 17 mln. liko. Tai būtent apie 17 mln., kas ir minima šiame projekte. Ir kiek man žinoma, pono B.Lubio Vyriausybė patvirtino šiuos pinigus būtent šiai paskirčiai. Jie jau buvo patvirtinti dar prieš tai buvusios Vyriausybės. Ir ką dabar reiškia šis projektas, šis nutarimas. Ar yra skiriami nauji pinigai šiam tikslui, ar yra tvirtinamas dar sykį tas sprendimas, kuris yra padarytas? Ar tai jau yra antra dalis - 17 mln., ar nauji pinigai? Dėkoju.
B.GENZELIS. Ne, čia yra ne nauji pinigai. Dėl Rytų Lietuvos televizijos aš jau sakiau, kad šis punktas yra išbraukiamas. Čia lėšos, kadangi prie Seimo yra steigiama televizijos studija. Tai tam reikalingos lėšos. Ir iš visų sutaupytų lėšų nepaprastos išlaidos. Tai mažinant kitas. Aišku savaime, dalis tų pinigų, kuri buvo Rytų Lietuvos televizijai, čia Vyriausybės reikalas, iš kur jie šitą paims. Mūsų tikslas įteisinti tai, kas jau yra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS.Gerbiamasis pranešėjau! Iš tiesų Seimo televizijos studija gal ir reikalinga, bet, mano nuomone, ten turėtų būti panaudotos visai naujos lėšos. Galbūt iš Seimo biudžeto ar dar iš kur nors, bet aš tame nutarime, kurio projektą jūs pateikėte ir iš kurio nebuvo išbraukti žodžiai apie panaudojimą Rytų Lietuvos televizijai iš biudžeto, kelia tam tikrą įtarimą, kad jau a priori yra nuspręsta sumažinti Rytų Lietuvos televizijos išlaidas ir taip kaip tik sumažinti šios televizijos darbą. O mes žinome, kad tai yra labai reikalinga televizija ypač tai Rytų Lietuvai. Tai aš norėčiau jūsų paklausti. Ruošiant šį nutarimą buvo galvota atimti iš Rytų Lietuvos televizijos lėšas. Ar taip ir bus realizuotas šis noras?
B.GENZELIS. Aš norėčiau atsakyti taip. Dėl Rytų Lietuvos televizijos Vyriausybė yra priėmusi savo nutarimą, kadangi Rytų Lietuvos televizija nėra ta televizija, kuri priklausoma nuo Seimo, grubiai tariant. Tai yra Vyriausybės. O čia mes turime reikalą su Lietuvos televizija, valstybine televizija. Tai buvo kaip ir komercinė televizija, buvo Vyriausybės potvarkiu sprendžiama, tai yra Vyriausybės nutarimu sprendžiama. Ir šie dalykai tarpusavyje nesusiję. Ir galimas daiktas Vyriausybė gali naudoti tas lėšas, jeigu ji reorganizuos Rytų Lietuvos televiziją. Bet šie klausimai tarpusavyje nesusiję.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Reglamentą dabar mums būtų galima kalbėti dėl motyvų. Ar mes įrašome sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą. Primenu, kad nutarimai visada svarstomi skubesne tvarka. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų ir reikalaujančių balsuoti? Nematau. Ar galima laikyti, kad pritarta bendru sutarimu, kad šis nutarimas būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra? Pritarta.
Tai mes truputį sutaupėme laiko ir svarstome darbotvarkės 7 punktą. Atsiprašau. Aš turiu seną darbotvarkės projektą.
2sesija61po svarstyti klausimai
Darbotvarkės 8 ir 9 punktus. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo Nr. 12364 “Dėl priemonių prokuratūros darbuotojų kaitai stabilizuoti” 1 punkto pripažinimo netekusiu galios” projektas. Ir Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo darbo apmokėjimo klausimais dalinio pakeitimo projektas. Tai būtų ir pirmasis svarstymas ir pirmasis ir antrasis svarstymai. Įstatymo pirmasis, o nutarimo pirmasis ir antrasis. Kviečiame į tribūną pranešėją M.Stankevičių. Jeigu jūs turite iš esmės ką nors naujo pasakyti.Nieko. Pranešėjas nesiūlo nieko. Taigi galima užsiregistruoti diskusijai. Taigi leisiu, kol Seimo narys E.Bičkauskas kalbės, pageidaujantiems dar papildomai diskusijai užsiregistruoti. Prašome. Po to baigiamasis žodis pranešėjui. Prašome.
E.BIČKAUSKAS. Aš negaliu pasakyti, kad šiuo klausimu turiu kokią nors labai tvirtą nuomonę, bet manau, kad būtų buvę tikslinga šiuo klausimu išklausyti Respublikos prokurorą. Tai vis dėlto svarbu Prokuratūrai.Ir leisiu sau perskaityti Respublikos generalinio prokuroro pono A.Paulausko laišką Seimui, kad prieš balsuodami Seimo nariai žinotų tą situaciją ir žinotų prokuratūros požiūrį į šį klausimą.
“Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Valstybės ir teisės komiteto pirmininkui.
Iš masinės informacijos priemonių sužinojome, kad Seime buvo pateiktas įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. kovo 4 d. nutarimo “Dėl priemonių prokuratūros darbuotojų kaitai stabilizuoti” 1 punkto pripažinimo netekusių galios” projektas. Dokumente siūloma dirbantiems prokurorams ir tardytojams pensininkams atlyginimą mokėti pagal Vyriausybės nutarimą dėl dirbančių pensininkų. Projektui pritarta ir jis buvo pradėtas svarstyti. Minėtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas buvo priimtas tam, kad stabilizuotų pernelyg sparčią kadrų kaitą Prokuratūroje ir tuo nors iš dalies užtikrintų šios svarbios valstybinės institucijos normalų funkcionavimą. Nutarimas turėjo pozityvią įtaką, tačiau kadrų kaita dar nestabilizuota. Prokuratūroje šiuo metu dirba 593 prokurorai ir tardytojai. Turime 60, t.y. per 10 % vakansijų. Pernai vien dirbti teisėjais iš Prokuratūros išėjo 13 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Šiuo metu dar 9 pareigūnai formina dokumentus pereiti dirbti teisėjais. Didelė darbuotojų dalis perėjo dirbti į advokatūrą, komercines struktūras. Kompensuoti tokią kadrų kaitą, ypač vykstant nuolatinių puolimų prieš Prokuratūrą procesui, darosi neįmanoma. Šiemet iš baigiančių Teisės fakultetą studentų ateiti dirbti į prokuratūrą nepanoro nė vienas. Pateikiant minėtą įstatymo projektą Seimui mūsų nuomonės, deja, niekas nepaklausė, nors jis gali įtakoti gyvybiškus Prokuratūros ir taip pat valstybės interesus. Priėmus tokį įstatymą mes galime artimiausiu metu netekti dar apie 10 % labiausiai kompetentingų darbuotojų. Taigi, vakansijų dalis išaugtų per 20 %. O ateityje ši dalis dar daugiau padidėtų ir iškiltų reali grėsmė paralyžiuoti Prokuratūros veiklą. Mums nesuprantami tokio įstatymo būtinumo motyvai, juolab kad, pavyzdžiui, analogiškas leidimas leisti Vidaus reikalų ministerijoje dirbti pensininkams, mokant jiems atlyginimą ir visą paskirtą pensiją, nesvarstomas ir nenaikinamas. Neatsižvelgiama, kad Prokuratūros pareigūnai dirba patirdami emocinę, nervinę įtampą ir turėdami darbo krūvį ne mažesnį, negu vidaus reikalų sistemos darbuotojai. Viso Prokuratūros kolektyvo vardu įtikinamai prašau Seimo nurodyto įstatymo nepriimti, o svarstant jo projektą pakviesti mane į Seimo plenarinį posėdį ir suteikti galimybę pareikšti savo nuomonę.”
Aš galiu tik pritarti šiam laiškui. Iš tiesų nematau pagrindo Prokuratūrai daryti kažkokį skirtumą paliekant Vidaus reikalų ministerijai tai, kas dabar galioja. Dar labiau apsunkintų padėtį Prokuratūroje, juolab kad ši suma palyginti yra iš tikrųjų labai nedidelė. O žala, kuri gali būti padaryta vienai iš teisėtvarkos institucijų, gali būti pakankamai didelė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Daugiau norinčių diskutuoti neužsirašė. Seimo narys J.Beinortas. Aš atsiprašau. Dar kartą tada prašome. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Labai gaila, kad tarp šių dviejų svarstymų toks didelis laiko tarpas ir aš bijau, kad mūsų kolegos gali būti vėl šiek tiek primiršę esmę.
Įstatymo "Dėl darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo" projektas (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Aš atsiprašysiu, tik dėl vieno... Aš jums pridėsiu tą laiką. Aš tik noriu painformuoti, kaip mane painformavo dabar tik ką pranešėjas, kad darbotvarkėje yra padaryta klaida. 8 punktas arba 9, nežinau kaip pas jus, kurį turite darbotvarkės variantą, Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidiumo nutarimo darbo apmokėjimo klausimais.” Ne toks punktas turi būti. O turi būti įstatymo “Dėl Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo” projektas. Tai turėtų būti pirmasis svarstymas. Čia yra klaida. Jeigu jūs protestuosite, tai mes, vadinasi, šio klausimo visai nesvarstome. To punkto. O jei manome, kad čia yra korektūros klaida ir galima neprotestuoti, tai galėsime svarstyti toliau. Ar niekas neprotestuoja? Savaitės darbotvarkėje buvo šis klausimas. Niekas neprotestuoja. Tada prašome, gerbiamasis Seimo nary Beinortai, kalbėti toliau. Jūsų minutė.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip jie gali protestuoti, jeigu aš esu užėmęs šitą eterį.
PIRMININKAS. Gali.
J.BEINORTAS. Aš tik noriu atsiliepti į tai, ką perskaitė ponas E.Bičkauskas, kad vis dėlto mūsų kolegos, kurie detaliai nežino šio dalyko, negalvotų, kad čia yra kokia akcija prieš dirbančius prokurorus. Jokiu būdu ne. Priežasčių šitam mūsų dienos svarstyme reikia ieškoti žymiai anksčiau, kai labai, sakyčiau, neapgalvotai buvo dirbtinai padidintos dirbančių prokurorų pensijos. Ir padidintos iki tokių sumų, kad aš, nenorėdamas virpinti čia jūsų, sakykim, jausmų, jų nesakysiu. Kiekvienas norintis galėtų pasidomėti ir palyginti su savo pažįstamų, savo bendradarbių, su savo tėvų pensijomis. Tai būtų labai aiški, labai gera iliustracija. Tik aš noriu pasakyti, kad šitą padaryti yra būtina dar ir dėl to, kad mes vis dėlto negalime atskirai priimti iš visos Lietuvos dirbančiųjų konteksto vieną profesiją ir jai suteikti išskirtines privilegijas. Mes kalbame apie naują Pensijų įstatymą, kalbame apie Valstybinį pensijų įstatymą, kalbame apie kategorijas, kurios kuriam įstatymui pavaldžios. Ir šitą 1 punktą būtina panaikinti, kad mes galėtume toliau produktyviai ir labai suderinę visas Lietuvos dirbančiųjų kategorijas pensiniu aprūpinimu aprūpinti. Aš norėjau tiek. Aš siūlyčiau, jeigu kolegos yra primiršę... Aš netgi prašyčiau galbūt, nes dar ne vėlu, kad ponas M.Stankevičius primintų šių dalykų esmę tiesiog paraidžiui. Bet galbūt bus kolegų, kurie bus pasvarstę ir komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi daugiau kalbėtojų neužsirašė, kviesčiau į tribūną poną M.Stankevičių, o po to norėčiau, kad Seimo narys E.Bičkauskas patikslintų, ar jis siūlo šiandieną nepritarti po pirmojo svarstymo, daryti pertrauką ir kviesti prokuratūros atstovą, ar kaip nors kitaip. Prašome, pone Stankevičiau, į tribūną. O Seimo nario E.Bičkausko prašyčiau pasiruošti suformuluoti savo pasiūlymą pakartotinai.
M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Seime, aš iš principo negalėčiau nieko daugiau pridėti prie to, ką pasakė gerbiamasis J.Beinortas. Tikrai yra likusi vienintelė kategorija, kuri dabar kaip dirbantieji pensininkai gauna visą pensiją. Čia teisingai buvo paminėta, deja, ta pensija yra gana nemaža. Ir, sakysime, mūsų duomenimis minimali pensija yra 10 tūkst. Aš galiu šitą įvardyti, 10 tūkst. talonų. Noriu priminti, kad Seimo pavedimu Vyriausybė kovo 4 d. priėmė specialų nutarimą dėl Aukščiausiojo Teismo, dėl teisėsaugos organų, tarp jų ir dėl Prokuratūros darbuotojų atlyginimo padidinimo. Ir jis buvo stipriai padidintas. Vyriausybė siūlo vis dėlto suvienodinti visų dirbančiųjų pensininkų padėtį ir mokėti taip, kokia yra nustatyta Vyriausybės dirbantiems pensininkams tvarka. Visais atvejais dirbantis pensininkas turi gauti ne mažiau 25 %, t.y. ketvirčio jam priklausančios pensijos priklausomai nuo jo pareigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau Seimo nario E.Bičkausko. Prašome.
E.BIČKAUSKAS. Aš jau minėjau, kad aš specialiai neanalizavau šio klausimo ir būčiau labai dėkingas, jeigu pirmininkaujantis man leistų pranešėjui užduoti dar vieną klausimą pasitikslinimui. Tada aš pabandyčiau suformuluoti savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Tik patikslinimą. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Taip. Laiške minimi Vidaus reikalų ministerijos sistemos darbuotojai. Ar tai ta kategorija darbuotojų taip pat įeina į visų Lietuvos dirbančiųjų kategoriją, ar turi šiokią tokią išimtį? Jeigu turi, tai kaip suprasti jūsų žodžius apie tai, kad Prokuratūros darbuotojai yra vienintelė išimtis? Ačiū.
M.STANKEVIČIUS. Išskyrus karinę tarnybą. Tie, kurie yra tikrojoje karinėje tarnyboje, tarp jų ir vidaus kariuomenė.
PIRMININKAS. Prašome, jūsų pasiūlymai, Seimo nary Bičkauskai.
E.BIČKAUSKAS. Aš siūlyčiau vis dėlto nepritarti, kadangi Prokuratūros tardytojai, pavyzdžiui, kaip tardytojai yra lygiai tokie patys ir dar daugiau apkrauti negu Vidaus reikalų ministerijos tardytojai. Taigi išimtis jau yra padaryta. Ir jeigu sprendžiame, tai spręskime klausimą iš tikrųjų kompleksiškai. Galbūt greičiau priimkime bendrą įstatymą, kuriame kuo mažiau būtų išimčių. Taigi siūlau nepritarti, net noriu pasakyti, kad šiuo metu salėje yra generalinis prokuroras. Galbūt tikslinga būtų jį išklausyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtumėte išgirsti generalinio prokuroro nuomonę? Taip. Prašome generalinį prokurorą į tribūną. Prašytume jus iki 5 min. kalbėti, ne ilgiau.
A.PAULAUSKAS. Dar 1992 m. kovo 4 d.pagal mūsų pasiūlymą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas pritarė, kad mokėtume dirbantiems Prokuratūroje pensininkams ir pensiją, ir atlyginimą. Mes prašėme tai padaryti todėl, kad sunkumų buvo aprūpinant Prokuratūrą kadrais. Šiuo metu padėtis nė kiek nepasikeitė. Šiuo metu turime per 80 vakansijų. Neužpildyti etatai. Daug darbuotojų išeina ir čia yra vienintelis būdas dar pritraukti arba sulaikyti patyrusius darbuotojus, kurie gauna ištarnauto laiko pensijas, bet pagal amžių, savo sugebėjimus, kompetenciją dar gali dirbti Prokuratūroje numatytą darbą. Šiuo metu toks siūlomas pakeitimas nemokėti pensijų dirbantiems prokuratūros darbuotojams aiškiai jaučiamas ir toks diskriminuojantis juos, nes Vidaus reikalų sistemoje ir čia pasakė gerbiamasis E.Bičkauskas, palyginęs tardytojo ir prokuratūros tardytojo pareigybę, jos niekuo nesiskiria, tačiau ten darbuotojas gali gauti ir pensiją, ir atlyginimą. Pas mus jau bus mokamas tik atlyginimas. Jis pensijos negauna. Mes manome, kad, priėmus šitą nutarimą, bus dar labiau apsunkinta padėtis, formuojant Prokuratūroje kadrus. Tenka pastebėti, kad čia metodiškai, sistematingai naikinamos Prokuratūros turimos socialinės garantijos. Pensinis aprūpinimas, dabar darbuotojų leidimas dirbti ir gauti pensiją ir atlyginimą, ir visos kitos. Aš prašyčiau nepriimti, nes šiuo metu situacija yra ne ta, kad galėtume dar sumažinti dirbančiųjų žmonių skaičių.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam prokurorui. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašyčiau... Ačiū, gerbiamasis prokurore.Prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Du - už, du - prieš. Kas norėtų? Seimo narys V.Petkevičius. Prašom.
V.PETKEVIČIUS. Aš pritarčiau generaliniam prokurorui dėl to, kad dėl dabartinės kriminogeninės situacijos, kai nėra darbuotojų ir kai žmogus turi užtarnautą pensiją, o jis ateina gelbėti padėties, būtų tiesiog neteisinga jam atimti pensiją, juo labiau kad Vidaus reikalų ministerijoje ši sistema yra ir žmogus, gaunantis pensiją, gali dirbti ir gauti algą. Todėl tokia diskriminacija Prokuratūros atžvilgiu, aš manau, neleistina.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote atmesti.
V.PETKEVIČIUS. Siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau atmesti šį pasiūlymą todėl, kad Prokuratūros tardytojo ir prokuroro darbas yra dar sudėtingesnis už vidaus reikalų. Ir jie negali būti blogesnėje padėtyje, taip sakant, jie labai sunkų darbą... Juo labiau kad yra didelis trūkumas. Prašau šitą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau du Seimo nariai pasisakė už tai, kad atmestume. Dabar galime pasisakyti tik už tai, kad pritartume po pirmojo svarstymo. Ar Seimo narys E.Bičkauskas nori siūlyti pritarti. Seimo narys A.Albertynas? Ne.Seimo narys A.Baskas? Tik pritarti galima. Ne, atmesti. Ačiū. Jau girdėjome nuomonę. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Norėčiau pritarti šiam projektui štai dėl kokių motyvų. Iš esmės tai, kad Prokuratūros darbuotojų atlyginimas... Norint išlaikyti kadrus galima tą būtų spręsti kitomis priemonėmis ir tai mūsų galioje spręsti didinant atlyginimus ir pan. Bet jeigu mes pradėsime taikyti kitokią tvarką kai kam skirstant pensijas... Ir dabar mes pateikėme Pensijų įstatymo svarstymą. Tai mes griauname pačią pensijų skirstymo sistemą, kurią mes taikome. Vadinasi, sukuriame iš anksto, iš karto privilegijuotas kažkokias kategorijas. Taip pat tai gali būti precedentas ir kitoms asmenų grupėms, kad būtent tokių sau privilegijų reikalautų. Tai jeigu mes norime apskritai išspręsti Prokuratūros klausimus, aš manau, būtinai reikia spręsti per jų atlyginimų, apmokėjimo sistemos pertvarkymą, bet ne bendros pensijos sistemos keitimą. Aš siūlyčiau nagrinėti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Galima siūlyti tik pritarti.
A.ENDRIUKAITIS. Taip. Aš ir norėčiau pritarti. Čia buvo kažkieno neteisingai paminėta, kad nebus mokamos pensijos prokuratūros darbuotojams. Jos bus mokamos tiktai tam tikru laipsniu mažesnės ir prie bendros sistemos turėtų prisiderinti. Aš pritarčiau šitam.
PIRMININKAS. Ir pranešėjo trumpas baigiamasis žodis.
E.BIČKAUSKAS. Jeigu galima, aš tik norėčiau truputį tokią pažymėlę pateikti, kad yra atlyginimų sistema. Ir Vidaus reikalų ministerijos tardytojams, ir Prokuratūrai principai yra vienodi. Prokuratūros tardytojai gauna daugiau už policijos tardytojus ir jie taip pat neturi laipsnių. Policijos tardytojus taip pat apima šita pensijų mokėjimo tvarka, kuri dabar yra siūloma padaryti Prokuratūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis, po to balsuosime. Prašome užsiregistruoti.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Kol registracija, prašome dėl vedimo tvarkos Seimo narys G.Paviržis. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Kadangi čia iškilo diskusija, kuri truputį “pjaunasi”su mūsų svarstomu Pensijų įstatymu, komiteto vardu norėčiau paprašyti pertraukos.
PIRMININKAS. Taip, galima. Jūs turite visišką teisę. Po registracijos bus skelbiama pertrauka. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Komiteto vardu yra skelbiama pirmojo svarstymo pertrauka. Aš dabar norėčiau pasiklausti gerbiamojo pranešėjo, ar dėl antrojo dokumento jūs norėtumėte ką nors pasakyti? Ne. Ar siūlote šiandien antrąjį dokumentą svarstyti? Pirmasis jo svarstymas turėtų būti. Įstatymo “Dėl darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo” projektas. Tačiau ar Seimo nariai žino tą įstatymo “Dėl darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo” projektą? Gal trumpai keliais žodžiais, būkite malonus, priminkite Seimo nariams. Tuo tarpu Seimo nariai galės užsiregistruoti diskusijai, jeigu jie pageidaus. Prašome.
M.STANKEVIČIUS (Socialinės apsaugos ministro pavaduotojas). Vyriausybė siūlo padaryti pakeitimus Darbo apmokėjimo įstatyme. Tai liestų iš esmės 6 ir 7 punktus. Darbo apmokėjimo įstatyme priemokos už kenksmingas darbo sąlygas yra reglamentuojamos ten dirbančio žmogaus tarifu, kuris yra didinamas nustatyta tvarka - mokama 50% arba dvigubai. 7 straipsnis reglamentuoja kompensacijas už viršvalandžius. Tačiau dabar jau einame į rinką, o rinkos ekonomikos sąlygomis Vyriausybė ir valstybė nereglamentuoja tarifų. Tarifai formuojasi įmonėse ir organizacijose pagal kolektyvinius susitarimus. Ir išeina taip, kad vienodai kenksmingose sąlygose dirbantys žmonės gauna nevienodą kompensaciją už tas kenksmingas sąlygas. Vyriausybė siūlo suvienodinti ir garantuoti kiekvienam darbuotojui skaičiuojant šitas kompensacijas nuo minimalaus darbo užmokesčio. Vietoj konkretaus tarifo įrašyti “ne mažiau 50%, ne mažiau 100% minimalaus gyvenimo lygio”, paliekant teisę kolektyvinėse sutartyse nustatyti ir didesnes priemokas, jeigu yra lėšų, jeigu darbdavys ir profesinės sąjungos arba darbuotojų atstovai dėl to susitaria. Tokia yra pakeitimo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš tik norėčiau jūsų ir Seimo narių paklausti, kadangi nebuvau praeitą savaitę, ar tas įstatymas jam buvo pristatytas?
M.STAKVILEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū tada. Nori kalbėti Seimo narys M.Visakavičius. Prašome.
M.VISAKAVIČIUS. Aš trumpai nuo šoninio mikrofono.
PIRMININKAS. Prašom. Galėjote ir iš vietinio.
M.VISAKAVIČIUS. Bet koks įstatymas, bet koks nutarimas neturėtų bloginti žmonių padėties, mažinti žmonių atlyginimo. Ir manyčiau, kad čia Vyriausybė padarys klaidingą žingsnį, juo labiau, kad darbo vietos nėra atestuotos, kur yra kenksmingos, kur ne, profsąjungos praktiškai išvaikytos, o remtis vien tik stebėtojų tarybomis, direktorių tarybomis ir t.t. yra mažų mažiausiai neatsargu. Visa tai bus darbuotojų nenaudai.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad mes nuolat svarstome dalinius pakeitimus nesisteminiu būdu. Ir šiandieną pranešėjas kalba, kad bus mokama 5O% minimalaus darbo užmokesčio. Tai kaip galima apie tai kalbėti, jeigu nė vienas nežino, koks gi tas minimalus darbo užmokestis nustatytas? Tai įsivaizduokite kenksmingose sąlygose dirbantį žmogų. Šiandieną jam nustatyti tą minimumą, kuris yra pajuoka, pasityčiojimas iš žmonių. Vadinasi, nesprendžiant iš esmės minimalaus gyvenimo lygio arba minimalaus darbo užmokesčio jūs sprendžiate dalinius klausimus. Čia gi pasityčiojimas iš žmonių, negalima taip.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Ne? Baigiamasis žodis pranešėjui. Prašome.
M.STANKEVIČIUS. Aš dėkoju už pastabas. Įstatymas orientuotas į tai, kad mes vis tiek ateisime prie to, kad minimalus atlyginimas bus realus. Kalbama apie tai, kad reikia suvienodinti sąlygas. Nes dabar žmogus įmonėje, kuri turi pelną, už tas pačias kenksmingas sąlygas gauna, sakykim, lO tal. už l val., o kitas žmogus gauna tik l tal. Valstybė turi nustatyti vienodas garantijas. Jeigu mes priversime visas mokėti lO tal., tai aš turiu aiškiai pasakyti, kad tai ves į daugelio įmonių bankrotą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs siūlote pritarti po pirmojo svarstymo?
M.STANKEVIČIUS. Mes prašome pritarti. Vyriausybė prašo pritarti.
PIRMININKAS. Ar paprasta tvarka buvo numatyta patvirtinti, ar norite skubesne? Paprasta tvarka. Nesiūlote skubesnės? Nieko nesiūlote? Gerai, ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
M.STANKEVIČIUS. (Negirdėti).
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pranešėjas siūlo skubesne tvarka. Prašome pasisakyti ir vienu, ir kitu klausimu dėl motyvų.
Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Siejasi su ankstesniu įstatymu, kurį atmetėm, kadangi čia vėl kalbama apie kontrolę, apie teisėsaugą, o ne apie tai, kas buvo minėta (...). Esant tokiai kriminogeninei padėčiai aš nesuprantu, kaip galima siūlyti mažinti žmonėms atlyginimus.
PIRMININKAS. Tai minutę. Jūs siūlote pritarti po pirmojo svarstymo?
A.BASKAS. Pagal tą aiškinimą aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti, taip? Seimo narys G.Paviržis. Prašome.
G.A.PAVIRŽIS. Na, iš nutarimo aš nematau, kad būtų mažinama. Žmonėms sąlygos, be abejo, neturi būti bloginamos. Čia kaip tik dėl tų koeficientų, kurie yra įrašyti, esant nerealiam minimaliam gyvenimo lygiui, yra nustatoma mokėti nerealius atlyginimus. Tai čia jau galimybė bus padidinti. Aš už tai, kad svarstytume.
PIRMININKAS. Kad pritartume, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Kad pritartume, taip.
PIRMININKAS. O dėl skubesnės tvarkos, gerbiamasis Seimo nary Pavirži? Pranešėjas siūlė skubesne tvarka. Ką jūs manote?
G.A.PAVIRŽIS. Galima pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė. Ne?
Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Pirmiausia balsuosime, ar pritariame po pirmojo svarstymo ir po to balsuosime dėl skubesnės tvarkos. Jeigu jūs nubalsuosite už skubesnę tvarką, vadinasi, jau būsite pritarę po antrojo svarstymo. Tai prašome tada pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo “Dėl darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo” projektui, tas paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Prašome. Mes balsuojame, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo. Pritaria 43, prieš - l7, 5 susilaikė. Po pirmojo svarstymo pritarta.
Pranešėjas prašo, kad būtų svarstoma skubesne tvarka. Jeigu jūs taip nubalsuosite, tai čia būtų tas pats, kaip nubalsuotumėt, kad pritariate ir po antrojo svarstymo. Ar norite kalbėti dėl balsavimo motyvų?
Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Atsisakau. Atsiprašau, čia netyčia.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bubnys irgi netyčia ar norite kalbėti? Prašome. Netyčia.
Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kolegos, aš vis dėlto norėčiau, kad mes į rimtus dalykus žiūrėtume rimtai. Taigi paimkim 3 profilinius komitetus. Tegu pasako Ekonomikos komitetas, Socialinių reikalų komitetas, tegu pasako Piliečių komitetas. O tam, kad pasakytų, tai reikia perskaityti esamą padėtį ir siūlomą padėtį. Jeigu šiandien matome, kad iš esmės šitie komitetai nėra pasiruošę, na, tada nepritarkime skubesne tvarka, bet įsipareigokime, kad šie komitetai pasvarstytų ir pasakytų savo objektyvią nuomonę. Ne vien tik emocijomis turime vadovautis - iš kurios pusės kyla arba kas gražiau užkalbėjo. Aš siūlyčiau šitaip. Tiek to, susitarkime be skubesnės tvarkos, tačiau su esmine analize.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš pranešėją dar norėčiau paklausti. Ar jūs neatsiimate pasiūlymo dėl skubesnės tvarkos išgirdęs motyvus, kuriuos išdėstė Seimo nariai? Atsiimat, taip? Ačiū. Tada balsuoti nebereikia. Pritarta po pirmojo svarstymo. Bus svarstoma normalia tvarka.
Nutarimo "Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų" projektas (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
Darbotvarkės 8 punktas baigtas. Dabar svarstome 9 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo “Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų” projektą. Primenu, kad tai pirmasis ir antrasis svarstymas. Prašyčiau Seimo narius registruotis diskusijai. Baigiamasis žodis bus vėliau. Seimo narys J.Beinortas? Ne? Prašome, kas norite registruotis diskujai dėl nutarimo “Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų”. Niekas nenori kalbėti. Tada kviečiu baigiamajam žodžiui pranešėją Seimo narį A.Bajorą.
A.BAJORAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tai ačiū, kad taip sklandžiai viskas vyksta. Mes gavome keletą pastabų iš Juridinio skyriaus ir jas priėmėme. Juridinio skyriaus pastabos pareikštos tik nuostatų c ir d punktams. Viename mes neteisėtai nušautus žvėris ir neteisėtai sugautas žuvis buvome mėgėjiškai pavadinę “laimikiu”. Juridinis skyrius siūlo tai vadinti “neteisėtai įgyta produkcija”. Mes sutinkame su tuo. Ir d punktas buvo pataisytas, vietoj “baudų” įrašytas žodis “lėšos”, kadangi ekonominės sankcijos nėra baudos. Mes su tuo sutikome. Ir jeigu jūs neturite klausimų, aš ...
PIRMININKAS. Klausti negalima, Seimo nariai, dabar. Galima buvo tiktai kalbėti. O dabar klausti niekas nebegali.
A.BAJORAS. Siūlyčiau tada priimti šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Siūlote pritarti po antrojo svarstymo, taip?
A.BAJORAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu pritarti tam dokumentui po antrojo svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Pritarta Seimo nutarimo “Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų” projektui po antrojo svarstymo.
Žmonių saugos darbe įstatymo projektas (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar grįžtame prie darbotvarkės 3 punkto, kadangi sutaupėme laiko. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo projektas. Buvo padaryta pertrauka ir buvo dar užsirašę keli kalbėtojai. Pirmiausia žodis bus suteikiamas Seimo nariui A.Endriukaičiui, po to K.Paukščiui, po to - V.Andriukaičiui frakcijos vardu. Prašome.
Seimo narys A.Endriukaitis. Arba paspauskite mygtuką, įjungsime mikrofoną, arba prašome iš tribūnos. Daugiau prašome neužsirašinėti. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, dar reikia susirasti dokumentą.
PIRMININKAS. Po to priminsiu, kad reikės kalbėti Seimo nariui G.Paviržiui, kadangi jis pristatė kitą dokumentą. Galbūt dar norės jūsų kas nors paklausti, ir mes turėsime balsavimo keliu arba bendru sutarimu pritarti arba nepritarti įrašymui į sesijos darbų programą ir svarstymo procedūros pradžiai. Prašom, Seimo nary Endriukaiti, jūsų žodis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš nepritarčiau, kad šitas dokumentas būtų po antrojo svarstymo patvirtintas. Reikėtų atidėti jo svarstymą. Daug dar yra neišspręstų, neapibrėžtų dalykų, pavyzdžiui, l4 straipsnyje, kuriame kalbama apie tai, kad (...), jeigu yra per 5O žmonių, jau ten steigiamos atitinkamos institucijos, turi būti saugaus darbo inžinierius ar pareigūnas, ar net tarnyba. Išeitų, taip, kad kokioje nors žemės ūkio įmonėje, bendrovėje ar kitur, kur yra keletas žmonių, tokių etatų reikėtų daug pristeigti. Toliau tame pačiame straipsnyje tvirtinama, kad steigiamas medicinos punktas, jeigu yra didesnis darbuotojų skaičius, arba samdomas specialistas darbo medicinos tarnybos funkcijoms vykdyti. Vienas ir tas pats, lyg ir redakcinis nesuderinamumas. Kai kurios 49 straipsnio nuostatos taip pat nagrinėtinos. O 54 straipsnyje įvedami net tokie dalykai, kad numatoma bendra darbo diena - sekmadienis. O tose įmonėse, kurių darbuotojai ne krikščionys, vietoje bendros poilsio dienos sekmadienio poilsio diena gali būti bet kuri kita savaitės diena. Na, kyla abejonės dėl tokios nuostatos. Ar mes turėtume viso pasaulio konfesijas pas save tvirtinti, proteguoti ir galų gale daryti kažkokią sumaištį?
Iš esmės, manyčiau, tikrai reikėtų nepriklausomų ekspertų, kadangi kai kurios nuostatos “kertasi” su darbo sutarties, su darbo įstatymo kodeksų reikalavimais. Manyčiau, kad būtų per skubu po antrojo svarstymo patvirtinus kitą kartą jau priiminėti pastraipsniui. Siūlyčiau atidėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys. Prašome.
K.P.PAUKŠTYS. Dėl 25 straipsnio yra toks siūlymas, kad valstybinis darbo inspektorius ir profesinė sąjunga privalo pareikalauti. Mano manymu, inspektorius galėtų “privalėti”, o profesinė sąjunga ne “privalėtų”, o “galėtų”, nes profsąjungos yra organizacija, kuri užsiima tam tikra kontrole, ji nėra įsipareigojusi kažką privalėti vykdyti. Tai viena.
Dabar antras dalykas būtų toks. Mano manymu, turėtų įstatyme atsirasti vietos sankcijoms: ekonominėms, administracinėms ir baudžiamosiomis tiems asmenims, kurie, sakykime, bandytų nuslėpti įvykusį traumatizmo atvejį. Nes iki šiol tokia praktika buvo vykdoma, būdavo įkalbamas žmogus, kuris nukentėjo darbo metu, kad, vadinasi, tu nesikreipk, nesakyk, kad tai atsitiko darbe, tau bus mokami pinigai už nedarbingumo lapelį ir t.t., ir t.t. Vadinasi, toks dalykas būtinai reikalingas. Ir aš, ko gero, pritarčiau kolegai A.Endriukaičiui, kad reikėtų dar prie to įstatymo truputėlį padirbėti, nes įstatymas yra labai svarbus ir labai reikalingas, kasdieną atsitinka įmonėse nelaimingų atsitikimų. Delsti taip pat nėra ko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys Socialdemokratų frakcijos vardu.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasisakyti dėl viso įstatymo, taip pat pateikti pataisą, kuri jums yra išdalyta ir pakomentuoti Profesinių sąjungų įstatymą, kadangi aš esu jo autorius.
PIRMININKAS. Pranešėją prašyčiau dabar kalbėti tik apie įstatymą dėl darbų saugos. Po to, kai jam bus pritarta arba nepritarta, kalbėsime apie antrąjį dokumentą.
R.J.DAGYS. Gerai. Tada norėčiau pirmiausia pabrėžti, kad mes aną kartą konsensu sutarėme, kad šitas įstatymas būtų priimamas greičiau. Man tos diskusijos dabar dėl atidėjimo atrodo keistos, juo labiau, kad mes padarėme specialų posėdį, į kurį kvietėme visų frakcijų narius ir visas abejones ten galima buvo išsklaidyti. Ir manau, kad dar prieš trečiąjį svarstymą visi norintys galės padiskutuoti tais klausimais ir pateikti alternatyvas. (...) oficialiai mes jus informuosime.
Norėčiau pabrėžti kai kurias pozicijas, kurios socialdemokratų manymu yra principinės. Pirmiausia tai šitas įstatymas reglamentuoja santykius tarp profesinių sąjungų tarnybų, kurios galėtų kontroliuoti darbo sąlygas, ir valstybinių inspekcijų. Valstybė prisiima kontrolės funkciją, kadangi ji su savo socialinėmis programomis ir sveikatos programomis atsako už tai.
Nauja yra tai, kad žmogus, dirbantis kenksmingose sąlygose, pagal šią koncepciją atstatinėja savo sveikatą darbo ciklo eigoje, bet nekompensuojama atostogomis arba mokesčiais, o pensijos dydžiu. Ta prasme šalinama ydinga praktika, kad žmogus už savo sveikatą gauna papildomas pajamas, o paskui valstybė turi leisti lėšas jo sveikatos atstatymui.
Taip pat reglamentuojamas ir darbo laikas. Jis suderinamas taip pat su visa Lietuvos sveikatos koncepcija, kurią mes taip pat svarstome ir priiminėjame. Taip pat padedami tam tikri pamatai, atveriamas kelias draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ir taip atsiranda bazė ateičiai.
Ir dar vienas aspektas, į kurį šitame įstatyme norėtume atkreipti dėmesį. Yra reglamentuojamos vaikų ir paauglių darbo sąlygos, galimybės juos įtraukti į darbinę veiklą.
Manome, kad šitas įstatymas pakankamai gerai išnagrinėtas, prie jo ilgai dirbta ir vargu ar iš esmės kas nors pasikeistų. Kol kas aš negirdėjau oponentų reikalavimo jį atidėti ar kokių nors naujų pasiūlymų. O dėl tų pastabų, kurios pareikštos dėl vienų ar kitų straipsnių, visuomet galima suformuluoti alternatyvas ir dėl jų apsispręsti. Todėl siūlome tai padaryti ir pritarti po šio svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie užsirašė diskusijoms iki pertraukos, jau visi kalbėjo. Dabar bus galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Seimo narys L.Milčius. Prašome.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šio įstatymo seniai žmonės prašė, ir susitikimuose Žemės ūkio akademijoje ir mechanizacijos institutuose man seniai priekaištavo, kodėl toks įstatymas nepriimtas. Aš buvau vienas iš iniciatorių ir prašiau, kad šis įstatymas būtų įtrauktas į mūsų Seimo darbų programą. Mes galime, aišku, tikėtis geresnio įstatymo ar idealaus įstatymo, bet tokį pasiekti būtų sunku. Ir tai, kad šiandien vyksta ginčai, yra dėl to, kad kai kurios nuostatos neišbandytos mūsų ir negalime garantuoti, kad tai bus labai gerai. Taip pat oponentai negali sakyti, kad tai yra negerai. Todėl aš manau, gyvenimas parodys. Galima bus pataisyti. Apskritai komitete šis įstatymas buvo labai dalykiškai analizuojamas ir į pastabas, pasiūlymus buvo atsižvelgiama. Aš siūlyčiau visiems Seimo nariams, kad ir kokiai frakcijai priklausytų, balsuoti, kad būtų pritarta po pirmojo ir antrojo svarstymo, ir dar iki atostogų mes šitą įstatymą priimtume. Jis iš tikrųjų reikalingas, o jo atidėlioti nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar gali kalbėti 1 - už ir 2 - prieš. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš irgi už tai, kad šitas įstatymas reikalingas ir jį reikėtų svarstyti, tačiau ne tokiais greitais būdais, kaip dabar yra siūloma. Iki atostogų mes tikrai nieko nepadarysime. Reikia gerai apsvarstyti, nes šiandien tokia situacija, kai keičiasi įmonių struktūra. Didžiosios įmonės skaldosi ir t.t. Užmirštamas visiškai žmogus. O mechanizmo tvarkyti ir tą patį žmogų bausti už tai, kad jis nusižengė šitiems visiems įstatymams pažeidžiant saugumą... Taigi aš irgi už tai, kad reikia svarstyti, tačiau jis dar yra taisytinas. Ir, aš manyčiau, kad net reikėtų sudaryti komisiją Seime ir jį pataisyti iš pagrindų.
PIRMININKAS. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs pritariate po antrojo svarstymo, ar nepritariate?
V.ŠUMAKARIS. Aš po antrojo svarstymo nepritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu. Ir visų pirma pritariu todėl, kad vargu ar mes galime iš viso svarstyti, kadangi prieš tai Seimas konsensu nusprendė jį svarstyti skubesne tvarka. Ir buvo viskas daroma, kad kiekvienas galėtų pateikti pasiūlymus ir nebuvo priimti tie pasiūlymai. Aš noriu kolegoms priminti, kad šitas projektas buvo pateiktas Aukščiausiajai Tarybai praeitos kadencijos. Mes, paėmę šitą, naujoji ir senoji grupė, paskelbusi naujus žmones, žiūrėjo, papildė, sutvarkė. Ir dabar be šito įstatymo išeiti atostogų... Aš nežinau, ar kiekvienas iš mūsų galime su ramia sąžine eiti atostogų. O tobulumui ribų nėra ir prie to įstatymo mes galėsime bet kada grįžti, pamatę, kaip jisai veikia, kur jisai trukdo. Netrukdykim jam eiti į gyvenimą, kolegos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tiktai prieš. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Ne viskas išspręsta tame įstatyme. Yra tokių labai reikšmingų momentų, kaip visų tų priemonių finansavimas. Reikėtų išskirti tokius momentus, kad ką finansuoja pats darbdavys, samdytojas, ką finansuoja valstybė. Mes neišvengsime... Valstybei teks iš savo biudžeto finansuoti šią sritį, nes čia ir dėl mokslinių tiriamųjų darbų galbūt reikėtų pagalvoti, ir apie mokslinio tyrimo jei ne institutą, tai kokį nors sektorių prie minėtos inspekcijos. Be valstybinio finansavimo neišsiversime. Visa tai kol kas nenumatyta įstatyme. Antra vertus, man atrodo, kad gana šią svarbią darbo sritį deklaruoti vien tiktai profsąjunginiais lozungais. Manyčiau, kad turi būti ekonominiai svertai. Būtent darbų saugos problemą galima valdyti tik ekonominiais svertais. Kol kas tie dalykai taip pat tinkamai neatsispindi. Tačiau aš, pasisakydamas dėl esamų trūkumų, vis dėlto agituoju iki atostogų, kad mūsų sąžinė būtų rami, reikėtų priimti šį įstatymą. Patys apsispręskim, ar sugebėsim tą padaryti?
PIRMININKAS. Tai atsiprašau. Jūs siūlote pritarti po antrojo svarstymo ar ne?
J.TARTILAS. Po antrojo svarstymo... Aš vis dėlto matau nemažai trūkumų, bet atiguoju iki atostogų užbaigti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. 2 pasisakė už, 2 - prieš. Po pasisakymų nebegalima, galima tik pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo šitam įstatymui, spaus mygtuką “už”. Kas nepritaria, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Atsiprašau, čia kažkas negerai vyksta. Kartoju. Pradėsime balsavimą iš naujo. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo, tas spaus mygtuką “už”, o kiti visi “prieš”.
Po antrojo svarstymo pritarė 39 Seimo nariai, prieš - 6, susilaikė 8. Pritarta po antrojo svarstymo.
Toliau Seimo narys M.Visakavičius, jeigu jisai neatsiima pasiūlymo, siūlo skelbti šitą dokumentą. Prašom.
M.VISAKAVIČIUS. Taip, aš primygtinai prašau, kad jis būtų paskelbtas, bet kad po tuo projektu būtų paskelbtos autorių pavardės, jeigu jie pabijojo pasiskelbti šičia. Būtent kas ruošia ir ekspertai, jeigu jie tikrai patvirtino šitai.
PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl motyvų, dėl paskelbimo arba nepaskelbimo. Nenori niekas. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų skelbiamas dokumentas? Taip, Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerai, kad jis būtų paskelbtas, bet ką dabar reiškia paskelbti? Jeigu mes galim paskelbti tiktai Vyriausybės žiniose, tai neužbaigtų dokumentų ten neskelbia. Ir ką tai reiškia? Jeigu paskelbtume, tai turime galvoti, ar turime numatyti kokias lėšas, kad samdytume kokį laikraštį, kuriame tą publikuotume. Ar patikėsime, kad koks nors laikraštis pats imsis. Jūs įsivaizduojate, kiek čia yra apimties? Aš neįsivaizduoju, kuris laikraštis tą dalyką dabar staigiai paskelbtų.
PIRMININKAS. Taip. Kadangi tai susieta su lėšomis Seimo narys M.Visakavičius turėtų nurodyti ir lėšas. Kol nenurodys lėšų, negalėsime balsuoti. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad niekada nepakenks, jeigu plačioji visuomenė savo nuomonę pasakys dėl šito klausimo. Tai yra labai aktualu. Na, o dėl lėšų, tai nežinau, ar čia yra toks jau neperžengiamas slenkstis, kad nebūtų galima surasti, kas atspausdintų šitą.
PIRMININKAS. Taip, 1 pasisakė už paskelbimą, 1 - prieš. Dar gali kalbėti 1 - už, 1 - prieš. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Man labai keistas gerbiamojo M.Visakavičiaus pasiūlymas dabar skelbti šitą dokumentą, kai jisai jau yra po antrojo svarstymo. Iš esmės prieš balsavimo stadiją. Tai reiškia, kad bus eilinis pasityčiojimas iš žmonių. Paskelbtas dokumentas svarstymui, kuris skelbimo metu bus jau priimtas. Nežinau, kur buvo gerbiamasis Seimo narys, kai mes priėmėme pateikimo metu, kai buvo galima siūlyti publikuoti ir pan. Siūlyčiau nepritarti, kadangi 89 straipsniai. Koks leidinys tą padarys taip operatyviai ir kada mes gausime tuos atsiliepimus, neaišku.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Suprantama, kai yra priimta po antrojo svarstymo, skelbimas netenka prasmės procedūros atžvilgiu. Todėl norint įvertinti kitas nuomones ir kitus pasiūlymus yra viena tokia išeitis trečią svarstymą kiek galima atidėti, kad būtų galima pateikti raštu iš anksto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Motyvai pasakyti. Seimo narys M.Visakavičius dėl procedūros?
M.VISAKAVIČIUS. Aš sutikčiau atsiimti, nes neturiu lėšų išspausdinti tai, jeigu tas klausimas, bet su sąlyga, jeigu pranešėjas dabar pat praneš, kas ruošia tą įstatymą, jų pareigos, laipsniai, kokie ekspertai tyrė ir patvirtino šitą, kaip buvo pasakyta. Tada aš savo ruožtu surengčiau spaudos konferenciją ir pasakyčiau savo nuomonę. Be lėšų.
PIRMININKAS. Aš manau, kad reikalavimas visai suprantamas ir priimtinas.
M.VISAKAVIČIUS. Sutinkat, pone Dagy, dabar pateikti viską?
PIRMININKAS. Prašom pranešėjo painformuoti, kas ruošė šitą įstatymą, kokie ekspertai nagrinėjo, o Seimo narys M.Visakavičius atsiima siūlymą dėl skelbimo. Prašome.
R.J.DAGYS. Darbo grupę, kuri ruošė šį įstatymą, sudarė iš Socialinės apsaugos ministerijos darbo saugos darbuotojai teisininkai, t.y. Socialinės apsaugos ministerijos darbo užmokesčio ir darbo sąlygų skyriaus viršininko pavaduotojas gerbiamasis Kancevičius, šios ministerijos teisinio skyriaus ekspertas Zinkevičius, profsąjungų teisinė inspektorė Andriukevičiūtė, Lietuvos žmonių saugos asociacijos prezidentas docentas Kazlauskas, taip pat buvęs profsąjungų (kada jis buvo skiriamas į šią grupę) techninis inspektorius gerbiamasis Šiškevičius. Negirdi?
PIRMININKAS. Negirdi.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Šiškevičius. Sveikatos apsaugos ministerijos darbo higienos specialistė Gorebicienė. Štai tokia grupė. Šį įstatymą du kartus tyrė Ekonomikos ministerijoje, kurioje dalyvavo išplėstinė ekspertų grupė. Joje buvo apie 2O žmonių iš darbdavių, darbuotojų, visų profsąjungų ekonomistų, darbo saugos specialistų. Šis įstatymas buvo analizuotas Žmonių saugos asociacijos mokslinėje konferencijoje Kaune. Šis įstatymas buvo nagrinėtas Darbo saugos inžinierių zoniniuose seminaruose Vilniuje, Kaune. Šis įstatymas buvo skelbtas specialiuose informaciniuose biuleteniuose ir, kaip minėjau, jį nagrinėjo tarptautinės darbo organizacijos ekspertai. Todėl aš manau, kad yra visos galimybės jį dabar priimti po antrojo svarstymo. Aš jūsų labai prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jis jau priimtas po antruoju svarstymo. Nebeprašykite dar kartą.
R.J.DAGYS. Atsiprašau. O tas pastabas, kurios čia buvo pasakytos, žinoma, komitete dar įvertinsime. Dar gerbiamajam M.Visakavičiui galiu pasakyti, kad prieš 2 mėn. aš asmeniškai Darbo saugos įstatymą nuvežiau į “Azotą”. Be to, dėl atsakomybės. Čia labai aiškiai sužymėta, už ką atsako darbdavys, darbuotojas ir padalinių vadovai, o konkretizuoti šitie reikalai bus poįstatyminiuose aktuose. Tai bus Baudžiamajame kodekse, bus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Civiliniame kodekse. Pagaliau dėl kontrolės. Ruošiamas Valstybinis darbo inspekcijos įstatymas. Žodžiu, jeigu mes šį įstatymą dar toliau nustumsime, vėl susitrukdo poįstatyminių aktų rengimas, vėl nusitęsia visi procesai tolyn, o nuo to laiko, kai mes su jumis čia diskutavome per pusantros savaitės, žuvo dar 14 žmonių. Ačiū.
2sesija61po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjas, pateikė informaciją taip, kaip prašė Seimo narys M.Visakavičius. O Seimo narys M.Visakavičius atsiėmė pasiūlymą siūlyti skelbti šitą dokumentą. Tačiau buvo pristatytas projektas kartu kaip lydintis įstatymą projektas “Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Kviesčiau į tribūną vieną iš autorių atsakyti į klausimus. Jisai jau buvo pristatytas, lieka atsakyti į klausimus ir nuspręsti, ką daryti. Ar yra norinčių Seimo narių paklausti Seimo narį R.Dagį? Šį kartą jis vietoje Seimo nario G.Paviržio pristatinėja? Prašome, jeigu kas norite paklausti. Jeigu ne, tai mes klausimą ir baigsime. Niekas nenori. Ačiū tada Seimo nariui R.Dagiui.
Aš norėčiau tada paklausti, ar mes galim pritarti, kad įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta.
1993 m. birželio 24 d. darbotvarkė (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
Dabar liko dar du dalykai. Patvirtinti darbotvarkę ir du pareiškimai. Seimo nariai, dar neišsilakstykite. Taip, registraciją padarysime. Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalyta darbotvarkė, tačiau yra vienas pakeitimas. Rytdienos darbotvarkė. Kol vyks registracija aš jums truputį tą pakeitimą įvardysiu. 11 punkte vietoj įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo” įrašoma dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims. Štai tokią aš gavau darbotvarkę, kurią Seimo Pirmininkas prašė patvirtinti.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Ar yra prieštaraujančių prieš kurį nors darbotvarkės punktą? Tai nieko, pridėsime jūsų. Dar vieną pridėkime tada. Ar yra prieštaraujančių prieš kurį nors darbotvarkės punktą. Prašome. Seimo nary Endriukaiti, kokį punktą siūlote išbraukti?
A.ENDRIUKAITIS. Ar yra dėl 11 numatytų projektų pateikimų komitetų išvados ir Juridinio skyriaus išvados?
PIRMININKAS. Juridinio skyriaus išvados turi būti, o komitetų išvados nebūtinos. Jos yra būtinos arba pageidautinos pirmojo svarstymo metu, jeigu komitetai nori tai padaryti.
A.ENDRIUKAITIS. Tai netiesa.
PIRMININKAS. Ne. Reglamentas nenumato, kad komitetų išvados privalomos. Seimo narys R.Dagys. Komitetai gali pateikti išvadas, o gali ir nepateikti pristatymo metu.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau papildyti 11 punktą. Mes jau senai buvo įrašę kaip papildomą klausimą dėl Farmacijos įstatymo pakeitimo, ir jis niekaip nepapuola į darbotvarkę, o mes įsirašėme, kad turime priimti. Man atrodo, jeigu mes nepadarysim pateikimo, tai mes jo išvis iki atostogų nepriimsim. Aš siūlau jį prirašyti prie pateikimo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Šiandien buvo taip labai darniai ir sutartinai po antrojo svarstymo priimti valstybiniai gamtos apsaugos fondo nuostatai. Niekas net nepasisakė, žinoma, mane džiugina tai, kad visi taip vieningai rėmė, bet neramina kad, matyt, niekas nebuvo įsigilinęs ir galbūt niekam nesvarbi gamtos apsauga kol kas Lietuvoje. Aš siūlyčiau šitą nutarimą įrašyti į rytojaus dienos darbotvarkę ir gal mes greitai jį ir priimsime. Jeigu nėra didelių diskusijų dėl jo. Ir dar vieną turiu pastabą dėl 8 punkto. Ten yra parašyta, kad Lietuvos Respublikos (...) įstatymo projektas pateikiamas. Iš principo pateikimas jau yra buvęs Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu mes manom, kad Seimas turi Aukščiausiosios Tarybos tęstinumą, tai turėtų būti pirmajam svarstymui.
PIRMININKAS. Aš norėčiau painformuoti Seimo narį A.Vaišnorą, kad rytoj mes negalėsime. Parašyta, kad trečiasis svarstymas rengiamas ne anksčiau kaip... Kodėl? Galima kitą artimiausią Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dieną. Pastabų nebuvo. Gali būti rengiama. Siūlote įrašyti šitą, taip?
A.VAIŠNORAS. Taip.
PIRMININKAS. O pranešėjas, nieko nesiūlo? Jums buvo pasiūlyta, kad įrašytumėte rytoj trečią svarstymą, sutinkate, taip?
BALSAS IŠ SALĖS. Turiu mažą siūlymą. 3 įstatymo klausimą sukeisti su 10. Vienu žodžiu, aš norėčiau, kad jis būtų kuo vėliau.
PIRMININKAS. Kurį?
BALSAS IŠ SALĖS. 3 klausimą aš siūlyčiau sukeisti vietomis. Dėl pinigų įstatymo sukeisti su Statutu. Jeigu ponas J.Bernatonis neprieštarautų.
PIRMININKAS. Turbūt ne problema. Nebent frakcijų pasitarime būtų sugalvota kitaip. Seimo narys A.Bajoras.
A.BAJORAS. Aš norėčiau užfiksuoti tai, ką kalbėjo A.Vaišnoras, kad 8 punkte yra padaryta klaida. Turėtų būti ne pateikimas, o pirmasis svarstymas. Kadangi pateikimas buvo padarytas Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad iš darbotvarkės išpuolė Sveikatos santvarkos įstatymas ir pataisos, papildymas įstatymo dėl kolektyvinių ginčų ir dėl darbo sutarties įstatymo papildymo bei pakeitimo. O šitie du pastarieji jau antrą savaitę išpuola iš savaitinių darbotvarkių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote rytoj daryti ir vakarinį posėdį, t.y. ir po 19 val., nes nematau kur įdėti? Siūlykite tada.
G.A.PAVIRŽIS. Na, dovanokit, argi čia tada mano problema? Taigi Seimas nusprendė, o paskui Seimas balsuoja. Papildomus įtraukia, kurių nebuvo dienotvarkėje. O dabar jūs manęs klausiate, ko aš turiu atsisakyti. Čiagi ne man tie įstatymai reikalingi.
PIRMININKAS. Tai pakartokite tuos įstatymus.
G.A.PAVIRŽIS. Sveikatos santvarkos įstatymas. Darbo sutarties pakeitimo...
PIRMININKAS. Neskubėkit taip. Sveikatos santvarkos.
G.A.PAVIRŽIS. Sveikatos santvarkos įstatymas, pranešėjas V.Andriukaitis.
PIRMININKAS. Toliau nereikia kol kas.
G.A.PAVIRŽIS. Kolektyvinių ginčų įstatymo pakeitimas. Ir Darbo sutarties įstatymo pakeitimas.
PIRMININKAS. Čia kaip rezerviniai bus. Darbo įstatymo pakeitimas, taip?
Gerbiamieji Seimo nariai, mes galėsime įrašyti tai tik kaip rezervinius klausimus, nes aš nematau kur. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nereikalavo nieko išbraukti, tik buvo pasiūlyta papildyti. O papildyti mes galime tik įrašant į rezervą ir tikintis, kas Seimo nariai dirbs taip produktyviai, jog bus galima sutaupyti laiko, tada tie rezerviniai klausimai savaime bus ir svarstomi. Ar būtų galima tada susitarti, kad darbotvarkė su visais papildymais, kurie įrašomi į rezervą būtų patvirtinta. Nėra prieštaraujančių? Ačiū tada. Bet ne viskas, prašome nebėgti. Posėdis nebaigtas. Dar nori pareiškimus padaryti Seimo narys E.Zingeris ir Seimo narys N.Medvedevas. Prašome.
Seimo narių pareiškimai (93.06.23)
2sesija61po svarstyti klausimai
E.ZINGERIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Aš prašyčiau kelių minučių dėmesio, nors tai ir yra mūsų pietų sąskaita.
Mane kiek neramina tikrai jau labai džiugus mūsų masinės informacijos priemonių tonas kalbant apie Antrąjį pasaulinį, na, faktiškai apie birželio 2223 d. Tai iš tikrųjų buvo kraujo jūra. Nacių įsiveržimas į Lietuvą. Atsitiko taip, kad dalis Lietuvos gyventojų, ir ne tik žydų, žuvo. Ir aš, įsijugęs televiziją... Aš nekalbu, kaip ir apie ką kalbėti šiuo metu, bet man tai yra labai liūdna ir tragiška diena. Mano motina, 4 lietuviškos gimnazijos auklėtinė, tuo metu bandė bėgti su savo šeima iš Kauno, ėjo Jonavos link, po to grįžo, pateko į getą, visi giminės žuvo. Per 60 giminių nužudytų. Keli liko gyvi. Todėl aš iš esmės pasisakau prieš tokį džiugesį. Aš prašau, galbūt ir dabar spaudos priemonių atstovų nėra mūsų salėje, bet aš prašau, kas gali pasisakyti arba bent jau susiturėti tomis dienomis. Šiandien aš važiuoju padėti vainiko prie IX forto birželio 22 d. aukų prisiminimui. Aš kalbu be jokio popieriaus, be nieko. Tai improvizacija, bet aš prašau jūsų paremti tą gėlių nuvežimą į IX fortą be jokių istorinių faktų kaktomušos. Bet vis dėlto neperrašant istorijos taip, kad birželio 22 d. būtų vien tiktai džiugesio diena. Man tai yra nepriimtina. Ačiū.
Ir dar vienas dalykas. Aš noriu pasakyti, kad aš prieš kiek laiko pasisakiau dėl leidinių, spausdinamų vokiečių kalba. Suprantama, kad ne Lietuvos gyventojai daugiausiai yra skaitytojai, kad tai siunčiama į Vokietiją, kad ne vietoje daugiausiai kiršinama, o kažkur Europoje, bet keisčiausia, kad tas mano pareiškimas niekur neatsispindėjo. Tai buvo 2 pareiškimai. Jie niekur nebuvo atspausdinti. Jie niekur nepateko. Jie nepateko netgi į Seimo suvestines, kurios nueina į Lietuvos televiziją. Man tai yra labai keista. Ačiū jums. Aš prašysiu, gal kas galės važiuoti kartu padėti gėlių prie IX forto birželio 22 d. liūdnų dalykų prisiminimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau prisidėti prie pono E.Zingerio pasakytų minčių. Taip, 1941 m. birželio 22 d. Juodų dūmų kamuoliai virš Kauno, virš kitų Lietuvos miestų. Prasidėjo Lietuvos valstybės ir Lietuvos žmonių tragedija, XX a. tragedijos antroji fazė. Baisi fazė, kai brolis stojo prieš brolį. Man tai ypač sunku dėl to, kad šitoje antroje fazėje dar aršiau susikirto mano tėvynainiai lietuviai, mano tautiečiai rusai, tauta, kurią aš labai gerbiu - vokiečiai, tauta, kurią aš labai gerbiu - žydai ir visi papuolė į tą baisią kruviną mėsmalę. Mūsų Seimas net nepažymėjo tos tragedijos pradžios. Mes neatsistojome ir nepagerbėme aukų, visiškai nekaltų aukų, kurias varė fiureriai, vadovai, tautų tėvai į kaktomušą, nes daugelis šitų žmonių buvo visiškai kalti. O jų kraujas nėra vanduo. Aš norėčiau, kad mes iš to pasimokytume, mes turime atminti nekaltų žmonių kraują. Paskui vienas fiureris, taip sakant, nusižudė, o antras dar ilgai valdė mus, o atpildo jis taip ir nesulaukė per savo gyvenimą. Tikėsimės, kad Dievas jam tą atpildą bus davęs. Aš norėčiau, kad mes iš to pasimokytume. Jeigu vardan pačio kilniausio tikslo liejamas nekaltų žmonių kraujas, tai laimės jau nebus. Duok Dieve, kad šita baisi tragedija nepasikartotų. Trečioji fazė Lietuvai prasidėjo 1944 m. ir baigėsi... Į pabaigą ta tragedija eina dar tiktai dabar. Dabar jau mes, ačiū Dievui, nešaudome vienas kito, tiktai pykstamės, o tos sėklos, baisios sėklos buvo pasėtos tada ir daugiau apipiltos žmonių krauju. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui N.Medvedevui. Gerbiamieji Seimo nariai...
N.MEDVEDEVAS. Aš vis dėlto gal ir pavėluotai prašyčiau, kad mes pagerbtume visų nekaltų žmonių, kurių kraujas buvo pralietas Lietuvoje, atmintį.
PIRMININKAS. Prašome pagerbti atsistoję.
N.MEDVEDEVAS. Aš jums labai dėkingas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš skelbdamas posėdžio pabaigą ir palinkėdamas jums rytoj 10 val. ateiti į kitą posėdį, noriu padėkoti už tikrai darnų darbą šiandien Seime. Posėdis baigtas.