Penkiasdešimt
devintasis posėdis
1993
m. birželio 22 d.
Seimo narių pareiškimai
Kalbėjo Mokslo institucijų asociacijos prezidentas prof. S.Ašmantas
1993 m. birželio 22 d. darbotvarkė
2sesija59p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 22 d. rytinį plenarinį posėdį. Pranešu, kad turime du svarbius įvykius. Tiesa, jie jau buvo. Oficialiai prasidėjo vasara ir neišvengiamai artėja atostogos. Tik nežinia kada. Prieš porą dienų mūsų Seimo narys gerbiamasis V.Šumakaris oficialiai paminėjo savo 60-metį. Manau, kad mums ta proga jį verta pasveikinti. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau registruotis. Tarsimės dėl darbotvarkės. Prašome registruotis. Salėje 84 Seimo nariai. Pranešu, kad mūsų savaitės darbotvarkė buvo patvirtinta praėjusią savaitę. Tuo tarpu šios dienos darbotvarkė patvirtinta nebuvo. Taip pat su apgailestavimu pranešu, kad ji nebuvo aprobuota visų frakcijų atstovų pasitarime. Buvo tik kai kurių frakcijų atstovai. Ir vakar, ir šiandien. Todėl dabar prašau įdėmiai žiūrėti į projektą Nr.3. Prašau iš eilės arba pritarti, arba nepritarti. Taigi po darbotvarkės tvirtinimo - Seimo Statutas. Po to Valstybinių pensijų įstatymo projektas (pateikimas). Primenu, kad tai klausimas, kuris yra mūsų darbų programoje. Po to vėl Seimo Statutas ir Mokslų akademijos statutas. Ar sutinkate su šita dalimi? Ačiū. Dabar pranešėjas gerbiamasis R.Visokavičius prašo 6 punktą perkelti į ketvirtadienį. Kartu ir 7 punktą. O vietoj jų siūloma įrašyti Vyriausybės atstovo įstatymo projektą (antroji nagrinėjimo stadija). Ar sutinkate? 6 ir 7 klausimus išbraukiame, o vietoj jų Vyriausybės atstovo įstatymo projektas. 8 ir 9 klausimai lieka. Lito komiteto reikalai ir Pinigų išleidimo įstatymo pakeitimas. Čia siūloma sukeisti vietomis. Pirmiau įstatymas, o paskui rezoliucija. 10 ir 11 klausimai lieka (visi pateikiami). Tai yra šeši projektai. Sutinkate? Ačiū. Taip pat yra siūlymas, kad Pensijų įstatymas, kurį pateiks ministras T.Medaiskis, būtų įrašytas ir patogiu laiku būtų transliuojamas visai Lietuvai per radiją. Tai yra 3 punktas. Sutinkate? Ir pagal nusistovėjusią tvarką, kadangi visą laiką radijas įrašinėjo 8 ir 9 punktus, mano manymu, galėtų įsirašyti ir šituos punktus. Žinoma, jeigu radijui įdomu įstatymų projektų pakeitimas. Prašome, kolegos. Gerbiamasis T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto šitaip keisti darbotvarkę, kai lieka keliolika minučių iki posėdžio, yra nerimta. Pavyzdžiui, Pensijų įstatymas, kurį sudaro keliasdešimt puslapių, mūsų dėžutėse atsidūrė tik šįryt. Dabar mes dėl jūsų atsiduriame labai sunkioje padėtyje. Mes jo neskaitėme, o turime svarstyti ir pateikti ministrui klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Lideiki, aš iš karto noriu jus pataisyti. Mes turime ne svarstyti, o turime apsispręsti, ar pradedame svarstymo procedūrą. Dėl šio klausimo esmės mes daug kartų ginčijomės ir net priėmėme rezoliucijas. Mes negalime jo nepradėti.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, bet kaip galima apsispręsti neskaičius įstatymo? Kaip, jūsų manymu, tai galima padaryti? Mes turime to pateikimo metu duoti ministrui klausimus neskaitę įstatymo projekto. Aš siūlyčiau vis dėlto šitą įstatymo projektą nukelti ketvirtadieniui. Galų gale į šios dienos darbotvarkę atkelkim ką nors iš rezervinių klausimų.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, man truputį nepatogu. Buvo daug kartų prašyta ir jau yra su ministru susitarta, tai bent jau pradėkime.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Pirmiau Z.Šličytė, paskui K.Jaskelevičius.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs dabar pasakėte, kad vietoj 6 ir 7 klausimų įtrauksime Vyriausybės atstovą. Bet aš nesu radusi kito projekto varianto. O pirmąjį projekto variantą Valstybės ir teisės komitetas svarstė ir pripažino, kad labai netinkamai parengtas. Daug ginčų buvo ir čia, salėje, ir pripažinta, kad jis neparengtas. Ką tada šiandien mes svarstysime? Ar yra ištaisytas ir išdalytas Vyriausybės atstovo prie savivaldybių variantas? Čia labai svarbus klausimas, ir aš nežinau, kaip dabar galima suspėti pasiruošti jau antrajam berods svarstymui?
PIRMININKAS. Taip, čia antrasis svarstymas. Nebūtina šioje stadijoje turėti būtinai naują variantą. Jis gali būti, bet jo gali ir nebūti. Svarbu, kad būtų trečiojoje stadijoje.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai telieka apgailestauti, kad mes neatmetėme to Vyriausybės atstovo projekto. Prie trečiojo tegalima jau alternatyvas pateikti. Aš noriu pareikšti protestą prieš tokį įstatymų...
PIRMININKAS. Prašau.
Z.ŠLIČYTĖ. ...ir labai svarbių įstatymų projektų svarstymą. Nežinau. Norėčiau, kad į tai būtų atkreiptas ypač rimtas dėmesys. Kaip galima antrą kartą svarstyti tą patį projektą, kurį pripažinome netinkamu? Tai ką, mes kartosime tas pačias mintis? Aš siūlau šito klausimo neįtraukti į darbotvarkę ir prašau Seimą balsuoti už tai, kad Vyriausybės atstovo įstatymo projektas šiandien nebūtų svarstomas. Ir nebūtų svarstomas tol, kol iš anksto, nustatyta tvarka negausime šito pataisyto įstatymo projekto.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš dar dėl Pensijų įstatymo projekto. Kolega T.Lideikis... Aš suprantu jo nerimą, tai iš tiesų įstatymas labai rimtas ir jį reikia labai atidžiai išnagrinėti, tačiau pradėti reikia kuo greičiau, kadangi...
PIRMININKAS. Gerbiamasis, apie kurį jūs kalbate?
L.K.JASKELEVIČIUS. Apie Pensijų įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Aišku.
L.K.JASKELEVIČIUS. Jo tikrai žmonės laukia, dažnai duoda klausimus, todėl Biudžeto ir finansų komiteto vardu prašyčiau šiandien pradėti nagrinėjimą, o vėliau dar turėsim laiko ir manyčiau, kad ...
PIRMININKAS. Žinoma. Prašau. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau pratęsti kolegos K.Jaskelevičiaus mintį, kad mes tą pateikimą galėtume pratęsti kitą kartą, tačiau aš noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms, kad mūsų komitetas yra išplatinęs kaip tik pagrindinius ginčytinus klausimus tezių pavidalu ir, be abejo, su jomis jau gerokai seniau Seimo nariai galėjo susipažinti ir pateikti klausimus pranešėjui net iš esmės neskaičius įstatymo.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamasis A.Sadkauskas. Prašome.
A.SADKAUSKAS. Nelabai suprantu gerbiamosios Z.Šličytės nuogąstavimų todėl, kad Vyriausybės atstovo įstatymas yra pataisytas. Jis (nežinau kodėl) nepakliuvo būtent šiai Seimo narei į rankas, bet į jos visas pastabas yra atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta ir į Juridinio skyriaus pastabas.
PIRMININKAS. Labai gražu. Ir Seimo narys J.Listavičius. Ir tada dėl ginčytinų klausimų balsuosime. Prašome.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad Pensijų įstatymas nebuvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, ir todėl viso komiteto vardu kalbėti gal nereikėtų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi atėjo keletas Seimo narių, prašome dar kartą registruotis. Tada balsuosime dėl ginčytinų klausimų. Prašome registruotis. Salėje 95 Seimo nariai. Pirmasis klausimas, dėl kurio ginčijamasi. Ar darom Valstybinių pensijų įstatymo projekto pateikimą, ar ne? Prašome balsuoti. Kas už pateikimą, tas spaudžia “už”, kas prieš, tas “prieš” arba susilaiko. Dėl Pensijų įstatymo pateikimo būtent šiandien. Už - 50, prieš - 30, susilaikė 3. Klausimas bus nagrinėjamas. Antras ginčytinas klausimas - Vyriausybės atstovo įstatymas. Čia antroji nagrinėjimo stadija. Prašome taip pat balsuoti. Kas už šito klausimo įtraukimą į darbotvarkę? Kas už, kas prieš arba susilaikė. Už - 45, prieš - 32, susilaikė 5. Klausimas paliekamas. Gerbiamieji kolegos, ar gali būti patvirtinta darbotvarkė su šitais patikslinimais? Reikia. Taigi kas už tai, kad ... Jeigu kas pageidaus, vėliau bus galima perbalsuoti. Taigi kas už patikslintą darbotvarkę su Pensijų įstatymu, bet be Vyriausybės atstovo įstatymo, prašome balsuoti. Už - 50, prieš - 25, susilaikė 8. Darbotvarkė patvirtinta. Primenu, kad šitoje darbotvarkėje lieka Pensijų įstatymas. Nelieka 6 ir 7 punkto dėl valiutos ir pinigų įstatymų, o visi kiti lieka. Papildomi klausimai, jeigu atsiras laiko. Kai reikės balsuoti, balsuosime. Nesijaudinkit. Todėl, kad gali atsirasti laisvo laiko, kurį reikės kuo nors užpildyti. Gerbiamieji, prašome netriukšmauti! Dabar aš prašau gerbiamąjį Seimą sutikti, kad Statuto IV dalis būtų sukeista su V. Žodžiu, kad pirmiausia padarytume pateikimą. Ar sutinkate? Ačiū. Tada prašome gerbiamąjį J.Bernatonį į tribūną.
A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, kad paaiškintume, ar Vyriausybės atstovo įstatymas įtrauktas į darbotvarkę, ar ne.
PIRMININKAS. Dabar neįtrauktas.
A.SALAMAKINAS. Kodėl?
PIRMININKAS. Kadangi Statute yra neišspręsta vieta. Suprantate? Kai mes išbraukėme iš Reglamento tam tikrus straipsnius, liko neaišku, kaip balsuojama dėl atskirų įstatymo ar dokumento punktų. Ar nuo balsavusiųjų skaičiaus, ar nuo dalyvavusiųjų skaičiaus. Kad dabar nereikėtų daryti debatų, kol mes nepatvirtinome Statuto IV dalies, tai nesiginčykim. Galėsim pateikti vėliau, jeigu bus laisvo laiko, tada spręsim.
Seimo statuto V dalies projektas (pateikimas) (93.06.22)
2sesija59p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, Statuto V dalis. Pateikimas. Dėmesio!
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien jums pateikiamoje Seimo Statuto V dalyje yra apibrėžta įstatymo leidybos procedūra. Ji yra panaši kaip ir buvo Aukščiausiosios Tarybos Reglamente, tačiau šio Statuto autoriai stengėsi tą procedūrą patobulinti. Esminis skirtumas yra tas, kad didesnis dėmesys yra skiriamas įstatymų ir kitų norminių aktų projektų svarstymui komiteto posėdyje. Taip pat supaprastinama ir svarstymo procedūra pačiame Seimo posėdyje. Tuo buvo siekiama visų pirma sustiprinti komitetų vaidmenį įstatymų leidimo procese, taip pat padaryti konstruktyvesnes diskusijas Seime. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad numatoma, jog įstatymų projektai ir kitų norminių aktų projektai, svarstant paprasta tvarka, bus pateikiami Seimo posėdyje, o po to bus svarstomi pagrindinio komiteto ar kelių komitetų, kurių kompetencijai priskiriami tie klausimai, posėdyje. Po to bus tęsiamas svarstymas Seimo posėdyje. Tai pagal dabartinį Reglamentą būtų panašu į antrąją svarstymo procedūrą. Po to numatomas įstatymo projektų ar kitų norminių aktų projektų priėmimas. Taip pat šiame projekte yra numatyta ir skubesnė tvarka. Jeigu anksčiau svarstant skubesne tvarka buvo sujungiamos kelios svarstymo stadijos, tai dabar skubesnė įstatymo projektų ar kitų norminių aktų projektų svarstymo tvarka reiškia tik tai, kad bus sutrumpintas laiko tarpas tarp atskirų svarstymo ir priėmimo stadijų. Ypatingos skubos tvarka iš esmės nesikeičia. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad autoriai galvojo parengti atskirą Statuto dalį dėl konstitucinių įstatymų ir Konstitucijos pataisų priėmimo, tačiau dabar yra pasitarta, kad ši pateikiama V dalis bus papildyta 25 skirsniu, kuriame bus atspindima šių, sakykim, svarbiausių mūsų įstatyminių aktų, Konstitucijos pakeitimų, konstitucinių įstatymų priėmimo procedūra. Tiek apie projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, keli Seimo nariai nori jus paklausti. Prašome. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti ir po to pasakyti keletą pastabų.
PIRMININKAS. Prašome. Jeigu frakcijos vardu, galėsite.
A.KUBILIUS. Gerai. Aš suprantu, kad jūs eliminuojate Aukščiausiosios Tarybos Reglamente buvusią vieną svarstymo stadiją Seime, o ją lyg ir perkeliate į vadinamąjį pagrindinį komitetą, kuris turi pateikti savo išvadas dėl svarstomo įstatymo projekto. Tačiau aš norėčiau paklausti, ar jums neatrodytų tikslinga, kad reikėtų užakcentuoti, kokios tos išvados turi būti pateikiamos? Nes dabar mes matome, kad komitetai dažniausiai apsiriboja žodinėmis išvadomis, kurios yra tokios, jog pasakome labai trumpai ir paprastai, kad komitetas pritaria įstatymo projektui, ir tuo baigiasi. Arba komitetas įstatymo projektui nepritaria. Tuo tarpu, mano manymu, ir pats nagrinėjimas komitete būtų žymiai gilesnis ir konstruktyvumo požiūriu būtų žymiai geriau, jeigu komitetas pateiktų aiškiai suformuluotas raštu savo išvadas, su kuo jis sutinka, ką mano, jog reikėtų pataisyti, o su kuo griežtai nesutinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašome.
J.BERNATONIS. Aš pritariu gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymui, kad turėtų būti reglamentuota, kokia forma po svarstymo komitete turi būti pateikiamos išvados. Jos turėtų būti pateikiamos raštu. Ir prašyčiau jūsų darbo grupės posėdyje pateikti, jeigu turite konkrečias formuluotes dėl atskirų straipsnių papildymo.
PIRMININKAS. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, 237 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad Seimui pakartotinai atmetus Biudžeto projektą tame pačiame posėdyje Seimo Pirmininkas, komitetas arba frakcija gali pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Statuto 260 straipsnyje nurodyta tvarka. Ar tamstai čia neatrodytų, kad yra kolizija su Konstitucija, kurioje teigiama, kad nepasitikėjimą Vyriausybei gali pareikšti tik penktadalis Seimo narių? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašome.
J.BERNATONIS. Sutinku, kad šitą straipsnį reikėtų patikslinti.
PIRMININKAS. N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau pritarti gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus pasiūlymui, kad kai kuriuos straipsnius, kai kurią medžiagą reikėtų geriau reglamentuoti. Pavyzdžiui, aš siūlyčiau, o mes jau kalbėjome, kad 183 straipsnyje konkrečiau parašytume, kad prie įstatymo projektų būtų pateikiamos ir atitinkamos pažymos, kuriose būtų pagrindžiama šitų įstatymų būtinybė.
J.BERNATONIS. Aš taip pat pritariu šiam siūlymui, tačiau dabar aš norėčiau atsakyti į iškilusius klausimus, kadangi siūlymus darbo grupei gali pateikti visi Seimo nariai. Po to juos aptarsime ir posėdyje, į ką darbo grupė atsižvelgia, o į ką ne. Šiandien norėtųsi išgirsti klausimus, kad būtų galima į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Visi, kurie norėjo paklausti, prašome reaguoti, o po to bus pasisakymai. Užsirašoma, kol pranešėjas baigia kalbėti, o ne po to. Iš viso 15, bet reikėjo suspėti laiku užsirašyti.Gerbiamasis Endriukaiti, prašome nesiginčyti! Yra tokia reglamentinė norma ir jūs ją ne blogiau už mane žinote. Užmiršote paklausti, prašome dabar paspausti. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau jūsų paaiškinimo vėl prie to paties. 187 ir 188 straipsniai. Dėl pavedimo komitetams padaryti preliminarias išvadas. Ar jūs numatote, kad tai yra privalomas, imperatyvus reikalavimas, ar laisvas? Nes iš 188 straipsnio lyg ir taip neatrodytų. Ar nemanytumėte, kad reikėtų labai aiškiai apibrėžti, ar pateikti, ar nepateikti, ar vieną, ar dvi, ar pan.
J.BERNATONIS. Čia, 187 straipsnyje, teigiama apie pavedimą kitiems komitetams preliminariai išnagrinėti įstatymo projektą. Todėl galima diskutuoti, ar būtina visiems komitetams preliminariai nagrinėti, ar tik nurodytiems, tačiau pagrindinis komitetas, be abejo, turėtų preliminariai nagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Lyg ir visi, norėję klausti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti keletą bendro pobūdžio pastabų dėl to, kaip mes įsivaizduojame įstatymų nagrinėjimo visą procedūrą ir eigą ir ar mes patenkinti ta situacija, kurią turime šiandien, ir ar priėmus šią Statuto dalį iš esmės pagerės įstatymų svarstymo kokybė mūsų Seime. Aš drįstu šiek tiek suabejoti dėl galimo pagerėjimo ir norėčiau pasakyti kelias savo pastabas.
Visų pirma tai, kad mes bandome perkelti įstatymo svarstymą į komitetą, be abejo, mano manymu, yra geras dalykas. Tačiau aš drįstu suabejoti, ar mūsų komitetai yra pritaikyti tokiam darbui. Mes patys matome, kad tokie specializuoti komitetai, sakysim, Finansų, Ekonomikos, dar Valstybės ir teisės - jie bando apimti tik siaurą problematiką svarstant vieną ar kitą įstatymą. Tuo tarpu įstatymas yra kompleksinis dalykas ir tam, kad jis būtų išnagrinėtas pakankamai nuodugniai komitetų lygiu, mes turėtume susodinti praktiškai visus komitetus į vieną kambarį ir taip galbūt pasiektume kokį nors rezultatą. Be abejo, tai yra fikcija, kadangi kai susirinks daugiau kaip 15 Seimo narių į vieną kambarį, tai jokio svarstymo nebebus. Jeigu kitokiu būdu mes siektume rezultatų, vadinasi, praktiškai kiekviename komitete mes turėtume svarstyti labai nuodugniai kiekvieną įstatymo projektą. Ir susidurtume su labai paprasta problema, kad kiekvienas įstatymas yra specifinis, ir, be abejo, tiktai dalis Seimo narių gali svarstant vieną ar kitą įstatymą dalyvauti kaip pakankamai geri specialistai. Mes žinome ir Skandinavijos šalių praktiką, ir tos pačios Didžiosios Britanijos, kurioje yra suformuojami vadinamieji (aš nežinau, kaip lietuviškai išversti) “standing” komitetai. Tai yra komitetai, kurie sudaromi kiekvienam įstatymo projektui nagrinėti komitetų lygiu, ir frakcijos deleguoja į tokius komitetus savo atstovus, parinkdamos juos pagal kvalifikaciją konkretaus įstatymo nagrinėjimo atveju. Todėl aš drįsčiau pasiūlyti pagalvoti ir apie tokį variantą: tie komitetai, kurie yra dabar suformuoti, būtų kaip britų sistemoje “selected” komitetai, t.y. komitetai, kurie nagrinėja, kaip vykdomoji valdžia įgyvendina priimtus įstatymus, o “standing” komitetai būtų specialiai sudaromi kiekvieno įstatymo svarstymui, tai yra tai, ką mes dabar kartais vadiname “darbo grupėmis” ar “specialiomis grupėmis” ir t.t. Tos darbo grupės neturi pakankamos kvalifikacijos. Ir jeigu mes sugebėtume įtraukti į Statutą tokius komitetus ir suteikti jiems pakankamai reikšmės, aš manau, kad įstatymų svarstymas žymiai pagerėtų. Tai tiek mano pastabų dėl įstatymų svarstymo komitetų lygiu.
Kitas dalykas - aš norėčiau pasakyti kelias pastabas dėl biudžeto svarstymo Seime. Mano manymu, biudžetas yra tas lakmuso popierėlis, kuris išaiškina parlamento ir Vyriausybės santykius, todėl turėtų būti šiek tiek griežčiau reglamentuojamas biudžeto priėmimas. Biudžetas atspindi Vyriausybės supratimą apie Vyriausybės programos įgyvendinimą. Ir aš manyčiau, kad biudžeto svarstymas turėtų būti susijęs su vadinamuoju automatišku pasitikėjimu Vyriausybe. Tai yra Vyriausybė turėtų aiškią nuostatą, kad jeigu Seimas atmeta jos pateiktą biudžeto projektą, Vyriausybė atsistatydina. Ir todėl būtent tai, ko klausė kolega N.Germanas, jeigu aš atsimenu, ar Seimui pakartotinai atmetus biudžeto projektą Seimo Pirmininkas ar komitetas, ar frakcija turėtų siūlyti nepasitikėjimą, mano manymu, pati Vyriausybė... Šitoje vietoje turėtume aiškiai suformuluoti, kad pati Vyriausybė turėtų automatiškai atsistatydinti. Kitas dalykas - dar viena galbūt redakcinio pobūdžio pastaba yra ta, kad neužfiksuojama, kas įvyksta tuo atveju, jeigu Vyriausybė iš viso nesugeba pateikti biudžeto projekto iki Statute ir Konstitucijoje numatytos datos. Tai taip pat turėtų automatiškai suponuoti Vyriausybės atsistatydinimą. Ir trečias dalykas - dėl biudžeto. Man nelabai aišku. 241 straipsnio paskutinis sakinys nurodo, kad Biudžeto įstatymas gali būti keičiamas biudžeto metų eigoje ir norint jį pakeisti, jeigu Vyriausybė nesutinka, reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų. Tačiau niekur nėra pasakyta, kiek balsų reikia visam Biudžeto įstatymui priimti. Ar jis suprantamas kaip paprastas įstatymas ir jo priėmimui reikia pusės dalyvaujančių Seimo posėdyje balsų, ar vis dėlto tai yra šiek tiek svarbesnis įstatymas ir jam galbūt reikėtų tam tikros kvalifikuotos daugumos? Tai tiek mano pastabų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kas norėjo paklausti? Prašom.
Gerbiamieji kolegos, jeigu daugiau nėra pastabų, pranešėjas dar turi teisę pasakyti baigiamąjį žodį ir tada apsispręsim.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, esu labai dėkingas už pastabas ir pasiūlymus. Darbo grupė, be abejo, labai nuosekliai ir nuodugniai juos išnagrinės tobulindama šį projektą kitiems svarstymams.
Norėčiau atsakyti į keletą pastabų, kurias iškėlė gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Dėl įstatymų kokybės, nuo ko ji priklauso. Aš nemanau, kad įstatymų kokybė priklausys tik nuo tobulos mūsų Statute numatytos įstatymų priėmimo procedūros. Tačiau ši procedūra, autorių manymu, yra šiek tiek tobulesnė už tą, kuri buvo. Siūlymas dėl tokių komitetų sudarymo, kaip yra Anglijoje, - racionalus, galima apie tai diskutuoti, pagalvoti, tačiau aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad negalima iš įvairių parlamentų praktikos paimti atskiras Statuto ar Reglamento nuostatas ir jas sudėti į krūvą siekiant, kad tas mūsų Statutas būtų tobulas. Jis turi atitikti bendrą koncepciją. Išties šiuo metu tas funkcijas atlieka mūsų sudaromos darbo grupės, o pats svarstymas numatomas pagrindiniame komitete.
Dėl automatinio suponavimo, Vyriausybės atsistatydinimo nepatvirtinus biudžeto. Norėčiau dar sykį atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 101 straipsnį, kur yra labai aiškiai pasakyta, kada Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Dėkoju už visas pastabas ir siūlau pritarti pateikimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi šitas klausimas, t.y. Seimo Statuto klausimas, yra pagrindinėje mūsų darbų programoje, mes turime tik apsispręsti, ar pradedam procedūras, ar nepradedam. Ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Sutinkam konsensu. Ačiū.
Seimo statuto IV dalies projektas (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys) (93.06.22)
2sesija59p svarstyti klausimai
Tada vėl kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Bernatonį. Ketvirtoji Seimo Statuto dalis, baigiamoji stadija ir balsavimas.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad praeitą kartą mes nespėjome užbaigti aptarti 76 straipsnio, tačiau aš dabar siūlyčiau sugrįžti prie 75 straipsnio ir atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal pateiktą Seimo Statuto V dalį reikėtų padaryti vieną redakcinę pataisą. Paskutinėje 75 straipsnio dalyje yra įrašyta “trečiojo svarstymo metu”. Kaip jūs matėte iš projekto V dalies, ši svarstymo stadija vadinama “įstatymo priėmimu”, todėl siūlyčiau tą redakcinę pataisą padaryti, kad nereikėtų vėliau derinant atlikti atskirų dalių pataisas.
PIRMININKAS. Ar sutinkam su tokia pastaba? Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 76 straipsnio. Toliau reikėtų aptarti gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą pirmąją pastraipą papildyti sakiniu: “Jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas į kitos savaitės pirmojo posėdžio darbotvarkę.” Siūlau šiam papildymui pritarti.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Taip pat yra siūloma dar viena redakcinė pataisa. Kadangi žodis “aprobuoja” daugeliui Seimo narių buvo neaiškus, trečioje pastraipoje žodį “aprobuoja” pakeisti “sprendžia, ar pritarti kiekvienam pateiktos darbotvarkės punktui” vietoj “kiekvieną darbotvarkės punktą aprobuoja”, t.y. patikslinti tik tą formulavimą.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū.
J.BERNATONIS. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas paskutinėje pastraipoje išbraukti žodžius “ar dėl kitų priežasčių netikslinga parengti visos savaitės darbotvarkę”. Siūlyčiau tuos žodžius išbraukti.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū.
J.BERNATONIS. Dėl 76 straipsnio daugiau siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar dabar galime pataisytą, su priimtom pastabom 76 straipsnį priimti? Galim. Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 77 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas pirmame sakinyje išbraukti žodžius “darbų programos ar”. Siūlau tuos žodžius palikti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, ar sutinkat? Gerai. Ačiū.
J.BERNATONIS. Taip pat siūlomos dar dvi redakcinės pataisos dėl žodžio “aprobuoti”, kad būtų aišku, kokia procedūra yra aprobavimas. Pirmą šio straipsnio dalį formuluoti taip: “Savaitės posėdžių darbotvarkės projektas, kuriam pritarta seniūnių sueigoje, Seimo posėdyje nesvarstomas, iš karto balsuojama už jo patvirtinimą.” Vietoj “pritarta” buvo “aprobuotas”. Taip pat paskutinėje pastraipoje: “Jeigu seniūnų sueiga dėl kurių nors priežasčių negalėjo pritarti savaitės posėdžių darbotvarkės projektui...”, toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Sutinkam su šitom pastabom? Ačiū. Ar reikia balsuoti už visą straipsnį? Ačiū, konsensu. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 771 straipsnio pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū.
J.BERNATONIS. Dėl 78 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas pirmoje pastraipoje išbraukti žodžius “taip pat gali būti numatyti balsavimai, kuriuose Seimo nariai privalo dalyvauti”. Šiam siūlymui nepritarčiau, kadangi ir kitose Statuto dalyse yra numatyta tokia procedūra, kad yra fiksuojami iš anksto paskelbti balsavimai, taip pat fiksuojamas privalomas Seimo narių dalyvavimas tų balsavimų metu ir viešai skelbiami rezultatai apie Seimo narių nedalyvavimą be priežasties tokių balsavimų metu. Todėl nepritarčiau šiam išbraukimui.
PIRMININKAS. Siūlymo autorių prašom. Gerbiamasis A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad man tai iš esmės neaišku, ką reiškia “privalo dalyvauti”. Galima skelbti ir būtina skelbti visų balsavimų rezultatus ir, aš manau, visuomenė tiktai dėkotų už tai, bet toks skelbimas visiškai nereikalauja įrašyti į Statutą “privalo dalyvauti”. Jeigu mes įrašom į Statutą “privalo dalyvauti”, tai tas dalykas iš karto iškelia klausimą - o kas atsitinka, jeigu nedalyvauja? Jeigu yra įrašyta Seimo nariams privaloma pareiga dalyvauti, tai kas tada būna, kai jie nedalyvauja? Dabar mes sakom, kad galbūt negaus atlyginimo ar dar ko nors. Vėliau mes pasakysim, kad juos privalo Seimo apsaugos vyrai atvesti į salę. Tačiau pats nedalyvavimas balsavime - tai yra tam tikra Seimo nario požiūrio į patį balsavimą išraiškos forma. Mes šia fraze apribojam Seimo nario teisę pasirinkti tinkamą jo nuomonės išraiškos formą, todėl aš vis dėlto siūlau ją išbraukti.
PIRMININKAS. Minutėlę. Dar V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu papildyti pratęsdamas tai, ką pasakė A.Kubilius, galbūt truputį kitaip formuluodamas. Tokia nuostata būtų Seimo nario valios išraiškos varžymas, nes nedalyvavimas balsavime yra viena iš valios išraiškos formų. Einant tuo keliu netrukus galima bus įrašyti ir nuostatą, jog privalo dalyvauti ir balsuoti “už”, jeigu įstatymo projektą pateikia tam tikri asmenys. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau pranešėją.
J.BERNATONIS. Aš galvoju, kad ta tradicija, kuri buvo Aukščiausiojoje Taryboje, yra gera, kai buvo numatomi išankstiniai balsavimai ir buvo net materialiai skatinami deputatai dalyvauti posėdžiuose išankstinių balsavimų metu. O mūsų Seimas yra gerų Aukščiausiosios Tarybos tradicijų tęsėjas. Tačiau jeigu kyla nuogąstavimų, kad į salę apsauga turės atvesti Seimo narius ar kad Seimo nariai bus verčiami balsuoti, kai bus koks nors konkretus žmogus pateikęs tik “už”, tai, kad tokių įtarimų nebūtų, siūlau pritarti šiam siūlymui ir išbraukti.
PIRMININKAS. Ar reikia dėl to balsuoti? Sutinkam? Kadangi balsavimo laikas bus nurodytas, tai lieka, tiktai ten apie tuos privalomus, nors jie faktiškai irgi neprivalomi. Tai sutinkam su išbraukimu? Ar už visą 78 straipsnį, įskaitant išbraukimą, reikia balsuoti? Ne? Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dar 78 straipsnyje dėl žodžio “aprobuotas”... Pritarta.
PIRMININKAS. Gerai, laikykim, kad tai redakcija. 78 tada visas. Pritarta. Ačiū. 79.
J.BERNATONIS. Dėl 79 jokių alternatyvių siūlymų negauta.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. 80.
J.BERNATONIS. Dėl 80 taip pat alternatyvių siūlymų negauta.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. Skirsnis baigtas. Prašom.
J.BERNATONIS. 801 reikėtų pasirinkti. Yra alternatyva, ar nemokantys lietuvių kalbos turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 12 valandų praneša apie tai posėdžių sekretoriatui, kad galima būtų pasirūpinti vertimu. Alternatyva - prieš 6 valandas. Aš siūlyčiau palikti prieš 12 valandų, nes neaišku, kokia ta kita kalba bus, ir sekretoriatui gali būti sunku organizuoti vertimą.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Šitas straipsnis yra šiek tiek neaiškus. Visi Seimo nariai, aš manau, visada bus tik Lietuvos piliečiai ir privalomai mokės lietuvių kalbą. Ir jeigu čia kalbama apie svečius, tai...
PIRMININKAS. Kviestinius...
A.KUBILIUS. Taip, tai, man atrodo, čia nėra didelės problemos ar prieš 12, ar prieš 6 valandas. Ir čia nėra ko diskutuoti. Tiktai tiek, kad, sakau dar kartą, galbūt galima suredaguoti taip, kad būtent svečiams, ir svečių palydovai tuo pasirūpina.
PIRMININKAS. Ne, man atrodo, kad taip, kaip yra - truputį neaiškiai užrašyta - geriau ir atsargiau, ir aš siūlyčiau pasirinkti 6 valandas. Tegul būna vis dėlto tam tikras apribojimas.
Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Mes turėjome patyrimą, kada daromi specialiai tokie provokaciniai demaršai. Bet man atrodo, kad mes visiškai suprantam, kokią pareigą suteikia Seimo nariui buvimas Lietuvos Seime. Tai yra pilietybė. Pilietybės gavimui yra būtinas Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos žinojimas, kuris reglamentuojamas atskiru įstatymu. Man regis, kad mes Statute nekalbėkime apie svečius. Jeigu kalbėsime apie svečius, tai gali būti kažkur atskiras straipsnelis. O tiesiog šitą punktą aš visiškai išbraukčiau. Tiesiog tai mums neaktualu.
PIRMININKAS. Bet gal palikime tada bent pirmąjį sakinį taip, kaip ir teismų kalba? Juk yra net Konstitucijoje pažymėta. Tai gal palikime pirmąjį sakinį? A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, čia yra sovietmečio reliktas, kada buvo norima kažkam papataikauti. Ir reiktų palikti pirmąjį sakinį, o antrąjį išbraukti.
PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad jeigu bus palikta šitokia nuostata apie pranešimą iš anksto ir pasirūpinimą vertimu, tai reikia konkrečiai rašyti. Aš siūlyčiau įrašyti “jos nemokantieji svečiai, ekspertai arba liudininkai turi teisę kalbėti kita kalba ir t.t.” Bus labai aišku, apie ką kalbama. Gali būti svečių, gali būti kviečiami ekspertai, gali būti interpeliacijoms ir kitiems dalykams kviečiami liudininkai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tada prašome reaguoti ir apsispręsti.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau apsispręsti dėl gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio pastabos. Noriu atkreipti visų gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad sovietinių reliktų šiame projekte jokių nėra ir negali būti. Kadangi jis yra rengiamas tobulinant Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą, kuris jau buvo priimtas po Kovo llosios. Aš manau, nors nebuvo pateikta tokia alternatyva, bet reikėtų pritarti gerbiamojo Seimo nario V.Landsbergio siūlymui ir papildyti antrąjį sakinį žodžiais “svečiai, ekspertai ir liudytojai”, nes iš tiesų galime susidurti su tokia situacija ypač Piliečių ir tautybių reikalų komitete, kai žmonės, svarstant vieną ar kitą klausimą, nemokės valstybinės kalbos. Žinoma, šiame straipsnyje nekalbama apie Seimo narius.
PIRMININKAS. Ir gal vietoj “ekspertai, liudytojai” - “kviestieji asmenys”. Tai gal būtų paprasčiau tada, neišskiriant ar tokie, ar anokie. Prašau, nesiginčykime. Tegul bus ta formuluotė.
J.BERNATONIS. Siūlyčiau išplėstą.
PIRMININKAS. Prašau, gerai. Tai ar su tuo papildymu sutinkam? Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 80.2 straipsnio. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas antrosios pastraipos l sakinyje išbraukti žodį “paprastai”. Čia teigiama, kad ketvirtadienio vakarinis posėdis skiriamas Vyriausybės valandai, paklausimams, taip pat Seimo pareigūnų ataskaitoms ir t.t. Manau, kad galima sutikti.
PIRMININKAS. Prašau, sutinkam? Ačiū. Toliau.
J.BERNATONIS. Taip pat gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius siūlo papildyti šį projektą nauju 80.3 straipsniu, kuris yra toks: “Kiekvienos dienos posėdžio paskutinysis pusvalandis skiriamas Seimo narių pasisakymams dėl apygardos, valstybės ar tarptautinių problemų ir t.t.” Jums išdalytas alternatyvas turite. Aš siūlyčiau pritarti šiam papildymui, tačiau sukonkretinti, kad ne kviekvienos dienos posėdžio paskutinis pusvalandis, o antrojo posėdžio paskutinis pusvalandis, jeigu autorius su tuo sutiktų. Taip pat siūlyčiau formuluotę “proporcingą atstovavimą daugumai ir opozicijai” keisti formuluote “proporcingą atstovavimą frakcijoms”. Kadangi jau mes esame įsitikinę, jog Seime yra keletas opozicijų.
Taip pat nepritarčiau paskutinei pastraipai, tačiau tai jau atskiras svarstymo objektas.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Ačiū pranešėjui, kad sutinka bent su pirmąja pastraipa. Bet aš nelabai supratau, ką jūs norėjote pasakyti - “antro posėdžio” ar kaip?
J.BERNATONIS. Kasdien vyksta du posėdžiai. Aš siūlyčiau, kad tik antrojo posėdžio paskutinis pusvalandis būtų tam skiriamas. Popietinio posėdžio.
A.KUBILIUS. Aišku. Aš tą ir turėjau omenyje, be abejo. Ačiū, kad jūs pataisėte. Ir dėl paskutinės pastraipos noriu pasakyti keletą žodžių.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Paskutinėje pastraipoje aš siūlau, kad kiekvieno antrojo ketvirtadienio, kas antrą savaitę, rytinio posėdžio darbotvarkę nustato opozicinės frakcijos. Aš manau, kad tai sudarytų tam tikras naujas tradicijas ir leistų mums apeiti taip, sakyčiau, nelabai reikalingą tokiu atveju punktą, kuris reikalauja, kad norint įtraukti į posėdžio darbotvarkę tam tikrą klausimą privaloma gauti berods trečdalį Seimo narių parašų. Tai leistų opozicijai ir ją sudarančioms frakcijoms deramai pasiruošti šitokiam svarstymui. Ir aš manau, kad tai pagerintų vieną iš Seimo darbo funkcijų, privalomo darbo, kurį Seimas privalo atlikti, tai būtent Seimo atliekamą Vyriausybės kontrolės funkciją. Ir jau jeigu atsisakoma šitokį dalyką priimti, tai, be abejo, kad tas išlieka jau, man atrodo, priimtoje Statuto dalyje, pagal kurią trečdalis Seimo narių gali įrašyti papildomus klausimus į darbotvarkę. Bet tokiu atveju tai lieka netvarkinga ir nesureguliuota. Ir aš manau, kad jūsų atsisakymas priimti šitą pastraipą, na, nubloškia opoziciją į tokią padėtį, kad opozicija turės savo veiksmais įrodyti, jog su opozicija, norint, kad Seimas dirbtų produktyviai, reikia skaitytis, nes kitaip opozicija naudosis tomis galimybėmis, kurios yra žinomos iš viso pasaulio opozicinės veiklos praktikos. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš labai siūlyčiau Seimo daugumai išvengti nuolatinio opozicijos užgniaužinėjimo taip, kaip, pavyzdžiui, šitame straipsnyje yra siūlomos tokios mažos teisės opozicijai. Bet su tokiu nepakantumu, jeigu bus atmetinėjama viskas... Tai sunku suderinti su jūsų kalbomis apie konstruktyvų darbą.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
J.BERNATONIS. Kadangi pasigirdo tam tikrų grasinimų, tai kadangi aš siekiu konstruktyvaus darbo ir konsenso, norėčiau pasiūlymo autoriaus paklausti dėl kelių momentų, kuriuos reikėtų tikslinti. Kiekvieną antrojo ketvirtadienio... Ką reiškia “antrojo ketvirtadienio”? Čia turimas omenyje kiekvieno mėnesio antrasis ketvirtadienis?
PIRMININKAS. Kas antras.
J.BERNATONIS. Tai yra kas antrą ketvirtadienį. Tai turima omenyje? Taip pat aš norėčiau dar pasiteirauti, kaip įsivaizduojama tuomet tos darbotvarkės sudarymo procedūra. Ar atsisakoma svarstymo, aptarimo seniūnų sueigoje, ar lieka jos tvirtinimas Seime?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, pasitikslinkime. Čia yra galimybė padaryti kai ką, bet apibrėžkime tam tikrą ratą ir be kaltinimų. Kadangi štai ką tik įrodėme, kad į dešiniosios opozicijos nemažą dalį pasiūlymų buvo atsižvelgta šitame Statute. Ką tik. Prašom. Iki grasinimų. Prašom.
A.KUBILIUS. Tai aš noriu pasakyti, kad jokių grasinimų nėra. Jeigu man suteiktumėte galimybę 5 min. dar palaukti, aš tuoj pat atsiversčiau vieną anglų knygą, kurioje yra aiškiai įvardijama, ką opozicija gali. Ir opozicija turi tik vienintelę galimybę, kad pasiektų tam tikrų rezultatų - iki begalybės naudoti parlamento laiką.
PIRMININKAS. Jau ir taip darote šitaip.
A.KUBILIUS. Jeigu opozicija kada nors tikisi, kad jos pasiūlymus dauguma priims geranoriškai, tai ji labai klysta. Štai tos galimybės, kurios yra aprašomos šioje knygoje, kurią aš tuoj pat galėčiau pacituoti... Aš drįstu pasakyti, kad mes kol kas šito nenaudojame, geranoriškai nenaudojame, bet mes ją galime pradėti naudoti. Man atrodo, kad mes vieną sykį su kolega P.Giniotu, svarstant kažkurią Statuto dalį, parodėm, kad šitokia galimybė egzistuoja. Ir šitą galimybę mes galime naudoti. Tai nėra grasinimas. Ir aš siūlau, kad mes galėtume labai gražiai susitarti. Jūs pademonstruotumėte savo konstruktyvumą ir demokratišką požiūrį į opoziciją, kuri, mano manymu, vis dėlto egzistuoja, kad ir kiek jūs apie tai kalbėtumėte, jog jos nėra, ji destruktyvi ar dar kokia nors - liaudies priešai ir t.t. Bet manau, kad mes šituos dalykus galėtume palikti aiškintis ateityje, o tuo tarpu Seimas ir Seimo dabartinė dauguma galėtų įsirašyti į istoriją, kaip šiek tiek suteikusi naujų momentų Lietuvos parlamentarizmo istorijai! Tai aš dėl to siūlau... Mano manymu, tai, kas čia yra parašyta, yra pradžia to, ką mes galėtume įgyvendinti. Galbūt kada nors reikės patikslinti šitą nuostatą dėl kiekvieno antrojo ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkės nustatymo opozicijoje. Galbūt kažkiek reikėtų derinti tuos dalykus su Seimo valdyba. Bet jeigu Seimo valdyba turės teisę atmesti opozicijos siūlymus, tai, be abejo, šita nuostata neturės jokios prasmės. Arba jeigu Seimas iš naujo svarstys opozicijos pasiūlytą darbotvarkės projektą, tai vėl prasmės nebus. Aš manau, kad opozicija, norėdama parodyti, kad ji yra geresnė už daugumą, stengsis, jog šita darbotvarkė būtų idealiai konstruktyvi. Ir todėl dar, na, valdybos ar Seimo daugumos indėlis, manau, nelabai reikalingas bus bandant suderinti šią darbotvarkę. Ačiū. Todėl aš siūlau vis dėlto pagalvoti ir priimti šitą pasiūlymą. Jisai, manau, nėra daugumos pamatų griovimas ar kas nors labai pavojinga. Tai yra elementarus sutvarkymas to, ką opozicija privalėtų turėti iš esmės.
PIRMININKAS. Aš tiktai noriu pasakyti gerbiamajam A.Kubiliui, kad Seimo valdyba pagal mūsų jau patvirtintą Statuto dalį neturi veto teisės. Ji tik apsvarsto. Tai, man atrodo, šitą galimybę reikėtų jai palikti ir šito siūlymo atveju, kadangi ji mato visumą. Ji turi matyti tą visumą. Tai aš siūlyčiau palikti, kad irgi apsvarstoma valdyboje, bet nevetuojama. Taip, prašau. Pranešėjas. Prašom. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man, aišku, malonu, kad mūsų opozicija visą laiką stengiasi bet kuria proga įsirašyti į istoriją apskritai. Ir su opozicijos teisėmis taip pat... Ir tą patį siūlo mūsų parlamento dauguma. Bet man ir turbūt daug kam iš tikrųjų šiuo atveju šitoje diskusijoje labai sunku apsispręsti, kadangi diskusija vyksta daugiausia tarp 23 žmonių. Ir jeigu jau mes norime taisyti šitą formuluotę, tai būtų gerai, kad ji būtų išdėstyta visiems matant. Galbūt mes galėtume grįžti prie jos ateityje. Nes iš klausos priimti visas tas pataisas būtų iš tikrųjų be galo sunku. Aš siūlau autoriui arba atidėti šitą svarstymą, arba grįžti prie tos pateiktos formuluotės, su kuria mes esame visi susipažinę.
PIRMININKAS. Tai aš turiu pranešti gerbiamajam Seimo nariui R.Dagiui ir kitiems, kad šitie siūlymai buvo įteikti birželio l6 d. Vadinasi, galima buvo su jais susipažinti. O dėl to, kad siūloma atidėti, tai gal čia tikrai siūlymas vertas dėmesio. Kad būtų suformuluota su tais patikslinimais, dėl kurių gal dabar susitarsime, aš prašysiu gerbiamojo pranešėjo savo poziciją pasakyti. Tada galėsime balsuoti šiek tiek vėliau dėl šito straipsnio su tuo papildymu, kurį siūlo A.Kubilius. Prašom, gerbiamasis Bernatoni.
J.BERNATONIS. Aš taip pat siūlyčiau 80.3 straipsnio priėmimą atidėti, aptarti jį darbo grupėje. Mano būtų siūlymas, kad paskutinėje pastraipoje būtų numatyta, jog kas trečio ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkę nustato opozicinės frakcijos. Tačiau reikėtų pasitarti mums ir suderinti su kitais darbo grupės nariais, taip pat atstovaujančiais Tėvynės Santarai ponais A.Kubiliumi ir P.Giniotu, ar po to pasiūlyta opozicinių frakcijų darbotvarkė turi būti svarstoma seniūnų sueigoje. Valdyboje, aš manau, be abejo, kad ne, tačiau seniūnų sueigoje, kurioje yra visų frakcijų atstovai... Ir esu tos nuomonės, kad vis vien tokia darbotvarkė turėtų būti tvirtinama Seime, kaip tvirtinamos visos darbotvarkės, netgi neeilinių posėdžių darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerai, tai gal atidedame šitą straipsnį ir suredaguotą arba su alternatyvom šito straipsnio pabaigą prašau gerbiamąjį J.Bernatonį išdalyti visiems Seimo nariams, o tada galutinai balsuosime. Manau, kad čia susitarsime. 8l straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 8l straipsnio nebuvo alternatyvių siūlymų.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. 82.
J.BERNATONIS. 82 straipsniui buvo gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas. 82 straipsnio pirmosios dalies redakcija tokia: “Savaitės darbotvarkėje nenumatytą Seimo posėdį galima surengti ne mažiau kaip l/3 Seimo narių iniciatyva.” Siūloma išbraukti Seimo Pirmininko ir Seimo valdybos ir Respublikos Prezidento galimybę inicijuoti nenumatytą Seimo posėdį.
Aš manyčiau, kad paprastai tai turėtų inicijuoti iš tiesų vienas trečdalis Seimo narių, tačiau gali susidaryti tokia situacija, kad yra būtina tokį posėdį surengti. Nenorėčiau tos galimybės atsisakyti, todėl siūlau šiam išbraukimui nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis autorius G.Paviržis gal sutiktų? Tai prašom paspausti. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Man nelabai norisi sutikti vien todėl, kad, aš manau, jog ir Seimo Pirmininkas, ir Seimo valdyba, ir Prezidentas, ir Seimo nariai visada iš esmės būna vietoje, ir griežtinti, sakykim, suteikti teises tam tikriems pareigūnams man nelabai norėtųsi.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Norėčiau palaikyti gerbiamojo G.Paviržio siūlymą. Iš tikrųjų bent jau taip paprastai neturėtų Seimo vadovybė kviesti tuos neeilinius posėdžius arba turėtų būti reglamentuota, kokiais atvejais tai galima būtų padaryti. Turėtų būti pažymėta, o ne palikta taip abstrakčiai. Turėkime omenyje, kad tai gali sukelti tam tikrą neigiamą praktiką. Todėl gal pranešėjas galėtų arba detalizuoti tuos atvejus, kada galima būtų sukviesti, arba tada reikėtų atsisakyti tos formuluotės. Ačiū.
J.BERNATONIS. Tuomet aš siūlyčiau kompromisinį variantą. “Savaitės darbotvarkėje nenumatytą Seimo posėdį gali surengti Seimo valdyba savo ar ne mažiau kaip vieno trečdalio Seimo narių iniciatyva.” Kadangi vis tiek Seimo posėdį turės rengti Seimo valdyba.
PIRMININKAS. Ir dar A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Man atrodo, kad projekte buvo gerai užrašyta. Kas blogo, jeigu Prezidentui ypatingu atveju reikia pasitarti su Seimu, pavyzdžiui, gresia, kad kas nors užpuls šalį, ar perversmas gresia. Jis gali sušaukti Seimo posėdį. Kas čia blogo? Arba yra mūsų išrinkti Seimo vadovai, tai juk jie tuo, aš manau, irgi nepiktnaudžiaus. Man atrodo, kad reikėtų palikti taip, kaip buvo projekte. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai dar vienas kompromisas. Aš siūlau iš tikrųjų išbraukti Seimo Pirmininką, man tikrai bus lengviau, kai kam irgi bus lengviau, o Prezidentą ir valdybą palikim. Žodžiu, kad būtų trys elementai: trečdalis Seimo narių, valdyba ir Prezidentas. O Seimo Pirmininką tikrai išbraukim. Gal tada sutiksim su tokia formuluote. Gerbiamasis Pavirži, sutinkat? Ačiū. Prašau.
J.BERNATONIS. Toliau yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas papildyti šio straipsnio antrąją pastraipą sakiniu: “Jeigu posėdžio surengimo reikalauja vienas trečdalis Seimo narių, toks posėdis rengiamas privaloma tvarka, jo darbotvarkę nustato posėdžio iniciatoriai.”
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Kubiliau, savo iniciatyvą prašom motyvuoti. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šitame straipsnyje yra keletas dalykų, kurie man šiek tiek kėlė nerimą, todėl aš ir pasiūliau šį papildymą. Ta prasme, kad pirmasis 82 straipsnio sakinys sako: “Savaitės darbotvarkėje nenumatytą Seimo posėdį gali surengti Seimo Pirmininko...”
PIRMININKAS. Seimo Pirmininko jau neliko...
A.KUBILIUS. Taip, Seimo Pirmininko neliko... “Seimo valdyba savo, Respublikos Prezidento ir ne mažiau kaip trečdalio Seimo narių iniciatyva.” Yra žodžiai “gali surengti”, vadinasi, gali ir nesurengti. Aš noriu pasakyti, kad, mano manymu, trečdalio Seimo narių reikalavimas surengti neeilinį posėdį yra pakankamai stiprus imperatyvas, todėl turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad tokiu atveju Seimo posėdis privalo būti surengtas. Antra, tokio posėdžio darbotvarkė vėlgi yra tvirtinama Seime. Tai yra Seimo posėdžio iniciatoriai gali susidurti su tokia situacija, kad jiems inicijavus neeilinį posėdį, tame posėdyje bus visiškai nesvarstomi tie klausimai, dėl kurių iniciatoriai stengiasi sukviesti tokį posėdį. Aš manau, kad, sakysim, Prezidento arba Seimo valdybos pateiktą darbotvarkės projektą galbūt Seimas ir turėtų apsvarstyti, tačiau man šiek tiek irgi (aš tiesiog nespėjau sugalvoti pataisų šitam straipsniui) būtų nesmagu, jeigu Prezidentui sukvietus Seimo posėdį Seimas nutartų visiškai nesvarstyti tų klausimų, kuriuos Prezidentas norėtų svarstyti, ir staiga pradėtų svarstyti visai kitus klausimus. Bet būtų dar blogiau, jeigu trečdaliu Seimo narių sukvietus tokį posėdį Seimas nutartų, kad reikia svarstyti visiškai ką kita. Aš matau tam tikrą pavojų, kad tokiu atveju opozicija vėlgi gali likti visiškai be balso, ir aš siūlau įrašyti šią pataisą, kurią aš pateikiau raštu.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Prašau.
J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, turbūt tai, kad trečdalis Seimo narių turi teisę sukviesti posėdį, abejonių niekam nekelia. Tačiau būkime logiški iki galo. Iš tikrųjų, jeigu trečdalis Seimo narių sukviečia posėdį, o mes tvirtiname darbotvarkę ir du trečdaliai atmeta, tai išeina precedentas, kad tas posėdžio kvietimas lieka beprasmis. Man atrodo, kad įrašyti tai, ką gerbiamasis A.Kubilius siūlė, yra būtina ir logiška, ir aš pritariu pono A.Kubiliaus nuostatai, kad būtina užrašyti, jog svarstomi tie klausimai, kuriuos posėdžio iniciatoriai pateikia svarstyti.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Po to pranešėjas.
R.J.DAGYS. Aš manau, kad reikėtų atsižvelgti į gerbiamojo A.Kubiliaus pastabas ta prasme, kad jeigu jau vienas trečdalis Seimo narių iš tikrųjų sukviečia posėdį, tai jis turėtų būti sukviestas. Nes jeigu mes paliksime, kad gali būti sukviestas, tai gana neapibrėžta sąvoka ir gali būti nesukviestas. Arba tada turėtume nurodyti, per kiek laiko jis turi būti būtinai sukviestas. Lygiai taip pat ir kitų kviečiami posėdžiai turėtų būti reglamentuojami. Ir mes tam tikrą praktiką turime, jeigu jau kviečiame specialiu klausimu, tai turi būti ir svarstomas tik tas klausimas, o ne pridedami kiti klausimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.BERNATONIS. Aš pritarčiau gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymo pirmajam sakiniui (taip ir buvo galvota), kad jeigu posėdžio surengimo reikalauja vienas trečdalis Seimo narių, toks posėdis rengiamas privaloma tvarka. Tačiau antrojoje pastraipoje jau yra apibrėžta, kad tokiame posėdyje svarstomi tik iniciatorių pateikiami klausimai. Mes jau kartą nagrinėjome panašią procedūrą dėl neeilinės sesijos surengimo. Tačiau jeigu bus iniciatorių - vieno trečdalio Seimo narių primetama darbotvarkė, tai tiek Juridinio skyriaus manymu, tiek kitų teisininkų manymu, bus šiek tiek apribojamos kitų Seimo narių teisės. Kitaip kalbant, į tokio posėdžio darbotvarkę negalima įrašyti iniciatorių nenumatytų klausimų, tačiau Seimas gali nuspręsti, kad kai kuriuos iniciatorių numatytus klausimus netikslinga svarstyti. Tai turi spręsti Seimas.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, matyt, balsavimas dabar bus toks. Kadangi pranešėjas sutinka su pirmuoju sakiniu “Jeigu posėdžio surengimo reikalauja trečdalis narių, toks posėdis rengiamas privaloma tvarka”, dėl šito nebalsuojame, o “jo darbotvarkę nustato posėdžio iniciatoriai”, - dėl šito reikia balsuoti. Ar mes priimame šitą siūlymą, ar nepriimame? Aš teisingai formuluoju?
J.BERNATONIS. Neaiški formuluotė, ką reiškia “nustato”. Jeigu “nustato”, vadinasi, “pasiūlo”, tai aš tam irgi pritariu. O jeigu “nustato”, vadinasi, “tvirtina”, tai, aš manau, dėl tų priežasčių, kurias minėjau, turi tvirtinti Seimas.
PIRMININKAS. Prašau. Dar sykį registruojamės. Gerbiamasis Žiemeli, prašom netriukšmauti.
V.ŽIEMELIS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Bernatoni, nejaugi jums neaišku, kad reikia šį pasiūlymą priimti?
PIRMININKAS. Pasirodo, neaišku.
V.ŽIEMELIS. Tada blogai, kažkas ne taip.
J.BERNATONIS. Nejaugi jums aišku, kad ta Juridinio skyriaus pastaba, kuri buvo išvadose dėl ketvirtosios dalies, yra neteisinga?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos,...
R.J.DAGYS. Dėl motyvų dar.
PIRMININKAS. ...jau buvo pasisakyta pakankamai ir jūs jau antrą kartą, gerbiamasis Dagy. Prašom labai trumpai.
R.J.DAGYS. Patikslinti.
PIRMININKAS. Ir tada dar gerbiamasis J.Beinortas. Po vieną, ir užtenka. Prašau.
R.J.DAGYS. Aš manau, kad antrąją dalį mes suprantame kaip galimybę vienam trečdaliui Seimo narių pateikti klausimą ir kad tas klausimas bent jau būtų pateikiamas, o ne iš viso atmetamas iš darbotvarkės kaip toks. Nes jis gali būti net nepradėtas nagrinėti, net negalima bus pateikti savo motyvų dėl to klausimo. Po to, be abejo, Seimas spręs, ar toliau nagrinėti šį klausimą, ar nenagrinėti. Jis turi teisę atmesti šį klausimą. Bet turėtų būti suteikta galimybė pateikti šiuos klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad tik vieninteliu atveju - jeigu trečdalio šaukiamas neeilinis posėdis ir keliamas tiktai vienas klausimas, tik tada išeitų, kad jo negalima atmesti. Bet jūs įsivaizduokite situaciją. Mes galime kalbėti apie laiką, kuris skiriamas tam posėdžiui, galime kalbėti apie dažnumą, kaip gali trečdalis naudotis šitokia teise. Galima kalbėti apie laiką, per kurį realizuojamas tas inicijuojamas posėdis, bet negalima sakyti, kad Seimas nuspręs, ar tie siūlomi klausimai bus svarstomi. Na, negalima. Tai praranda prasmę. Geriau pagalvokime apie tai, jeigu jūs norite, kaip apriboti, kad nebūtų dažnai piktnaudžiaujama šia taisykle. Arba, sakykime, taip - jeigu siūloma svarstyti vieną klausimą, tai bent jau jo negalima nesvarstyti. O šiaip jūs galite nubalsuoti ir atmesti, bet tada bus absurdas.
PIRMININKAS. Prašom siūlyti alternatyvas balsavimui arba iš viso šį klausimą atidėti. Prašau.
J.BERNATONIS. Dar kartą noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į Juridinio skyriaus išvadas dėl Seimo statuto IV dalies. Čia nėra jokios kalbos apie kažkokius apribojimus. Seimo narių teisės būtų apribotos, jeigu dalis Seimo narių jiems primestų, ką jie privalo svarstyti. Tai nėra tas pats. Turi apsispręsti Seimas. Viskas.
PIRMININKAS. Prašom formuluoti siūlymą balsavimui.
J.BERNATONIS. Siūlau iš gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymo priimti vieną sakinį, antrojo sakinio nepriimti.
PIRMININKAS. Taigi dėl šito tada reikia balsuoti. Kas už tai (aš perskaitysiu), kad 82 straipsnis būtų papildytas tokia formuluote: “Jo darbotvarkę, t.y. to neeilinio posėdžio darbotvarkę nustato posėdžio iniciatoriai.” Kas už šį siūlymą, prašom balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Tai kad argumentacija prieš buvo, atleiskit, absurdiška.
PIRMININKAS. Na, gerbiamasis Landsbergi, tamstai žodis nebuvo suteiktas. Man nepatogu.
V.LANDSBERGIS. Aš prašau žodžio.
PIRMININKAS. Šituo klausimu jūs jau pasisakėte.
V.LANDSBERGIS. Ne, aš šituo klausimu nekalbėjau.
PIRMININKAS. Dėl šito straipsnio.
V.LANDSBERGIS. Ne, nekalbėjau.
PIRMININKAS. 40 - už, 15 - prieš, 6 susilaikė. Sakinys lieka. Prašau toliau.
J.BERNATONIS. Toliau reikėtų pasirinkti dėl alternatyvos “ne mažiau kaip 12” ar “ne mažiau kaip 6 valandų”.
PIRMININKAS. Prašau. Ar galime iš karto balsuoti, ar nori kas pasisakyti dėl vienos ar kitos alternatyvos? 12 ar 6 val.? Aš siūlyčiau 6 val., trumpesnį laiką. Taigi ar yra pasisakančių už 12 val.? Nėra. Tai prašom balsuoti tada iš eilės. Kas už 12 val., spaudžia mygtuką “už”, kas už 6 val., spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom balsuoti. 27 - už pirmąjį variantą, 36 - už antrąjį variantą. Lieka 6 val.
J.BERNATONIS. Kadangi buvo priimtas visas gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas, todėl antrojoje dalyje reikėtų išbraukti pirmąjį sakinį: “Tokiame posėdyje svarstomi klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai” ir paskutinį sakinį: “Tokio posėdžio darbotvarkę tvirtina Seimas”.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Man atrodo, kad jį reikia išbraukti. Čia mes nubalsavome, darbotvarkę nustato, o tvirtina Seimas. Ir viskas gerai. Ir jokių problemų. Kaip jūs norėjote, taip ir yra. Labai gražu. Viskas gerai.
J.BERNATONIS. Tuomet pirmąjį sakinį vis tiek reikia išbraukti: “Tokiame posėdyje svarstomi klausimai”.
PIRMININKAS. Pirmąjį sakinį - taip.
A.KUBILIUS. Galima pastabą pasakyti?
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad yra skirtumas tarp posėdžių, kuriuos kviečia Prezidentas arba Seimo valdyba, ir tokiu atveju tai yra šiek tiek mažiau kolektyvinis sprendimas ir Seimas tada gali svarstyti ir darbotvarkę. Bet vis tiek tada turi likti sakinys “Tokiame posėdyje svarstomi klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai”, nes toje pastaboje, kurią aš pateikiau, toje pataisoje kalbama tik apie posėdžius, kuriuos kviečia trečdalis Seimo narių. Todėl aš siūlau palikti šitą straipsnį taip, kaip yra. Su tais papildymais, kurie yra jau priimti.
PIRMININKAS. Tai tada reikia atidėti. Nesiginčykime. Atidedame dar iki galo suredaguoti atsižvelgdami į balsavimus, tai yra kad gerbiamojo A.Kubiliaus pastaba pirmajai daliai yra priimta, kad išbrauktas Seimo Pirmininkas, kad pasirinkta alternatyva 6 val. ir su pabaiga.
J.BERNATONIS. Tuomet neaišku, kur reikia redaguoti, kadangi neaišku toliau pagal tekstą, kas turima omeny tuose posėdžiuose ir...
PIRMININKAS. Gerai. Paredaguokime dar. Prašome toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 83 straipsnio siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Sutinkame? Ačiū. Dėl 84.
J.BERNATONIS. Dėl 84 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas pirmosios dalies antrojo sakinio žodžius “posėdžio pirmininkui” pakeisti žodžiu “Seimui”. Tai yra siūloma, kad Kovo 11osios Akto signatarams būtų suteikiamas žodis Seimo posėdžiuose nutarus Seimui. Manau, kad galima palikti taip, kaip yra projekte, tai yra leidus posėdžio pirmininkui.
PIRMININKAS. Prašom. Ar nori kas pasisakyti? Prašau. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Na, jeigu taip darbo grupė mano, gali ir palikti. Aš, pavyzdžiui, galvojau truputį kitaip. Iš karto numatyti konkrečiai, kad pirmininkas gali bet kokiu atveju leisti kalbėti, kad ir signatarui, man regis, nėra geras dalykas, nes mes nežinome, ką mes svarstysime iš anksto, nežinome, kokia situacija ir t.t. Be to, tam tikrais atvejais ir pats pirmininkaujantis būtų apdraustas nuo nereikalingų tokių kalbų ir t.t. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, jeigu mes priimtume sprendimą, kad leidus Seimui, tai leidus Seimui bet kas gali kalbėti. Kokia čia signataro privilegija? Man atrodo, kad signatarus, kurių skaičius mažės, gal reikia tiek pagerbti, kad signataras apskritai turi teisę kalbėti mūsų Seime be didesnių apribojimų?
PIRMININKAS. V.Landsbergis. Po to pranešėjas.
V.LANDSBERGIS. Čia yra tas atvejis, kurį aš siūlyčiau atidėti ir gerai pagalvoti apie visas galimas pasekmes. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kurį variantą jūs pasirenkate? Ar kol kas negalite pasakyti, kad galima būtų pagalvoti, turint omeny alternatyvas? Gerbiamasis Landsbergi, ar jūs nesiūlote jokios alternatyvos?
V.LANDSBERGIS. Aš nesiūlau jokios alternatyvos, nes matau čia galimybę visokių ilgų nereikalingų, sakysime, kalbų arba specialiai kaip nors nukreipiančių Seimo darbą, jeigu tai bus Seimo Pirmininko arba posėdžio pirmininko rankose. Vis tiek mes turime matyti kažkokią racionalią tvarką, o ne įsivaizduoti 20 signatarų, kalbančių po valandą, pavyzdžiui, pirmininkui leidus.
PIRMININKAS. Galimas variantas, teisingai. Gerbiamasis pranešėjau, tamstos nuomonė, ir tada sprendžiame, atidedame ar toliau einame. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
J.BERNATONIS. Aš galvoju, kad galima būtų šią privilegiją iš šio straipsnio apskritai išbraukti, kadangi visi dalyvaujantys svečiai turi teisę kalbėti Seimui leidus. Tokia yra mano nuomonė. Aišku, galima siūlyti ir šį straipsnį atidėti redaguoti. Dar galbūt pagalvoti, padiskutuoti. Tačiau mes dėl šios Seimo Statuto dalies jau galvojame dvi savaites, dvi savaites diskutuojame. Manyčiau, kad tai yra pakankamas laikas, per kurį visi Seimo nariai galėjo nuspręsti dėl savo pozicijos.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote radikaliai išbraukti žodžius “ir kalbėti juose posėdžio pirmininkui leidus”. Tik dėl stebėjimo palikti šitą dalį, taip? Kadangi mūsų yra ir kiti nutarimai dėl signatarų, kurie čia gali ateiti ir stebėti mūsų posėdžius.
J.BERNATONIS. Čia yra ir toliau apie stebėjimus, įsiskaitykite.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šito išbraukimo?
BALSAS IŠ SALĖS. Ar apskritai reikalingas šitas išskyrimas? Bendra tvarka...
PIRMININKAS. Išskyrimas reikalingas, kadangi pagerbiame šituos žmones.
TAS PATS BALSAS. Bendra tvarka....
PIRMININKAS. Vis dėlto...
TAS PATS BALSAS. Nėra reikalo išskirti. Įėjo į rūmus ir gali sėdėti...
PIRMININKAS. Gerai. Kad nebūtų ginčų, šitą straipsnį atidedame. Prašome 85.
J.BERNATONIS. Dėl 85 straipsnio siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar sutinkame? Prašau. Prašome paspausti. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Man nelabai patinka vienas dalykas. Aš norėčiau paklausti poną J.Bernatonį, aš dabar nerandu tos vietos, mano manymu, kažkurioje kitoje vietoje dar kalbama apie tai, kad Seimas gali leisti pasisakyti ir kitiems...
PIRMININKAS. Taigi 85 straipsnis.
A.KUBILIUS. Ne, tą 85 straipsnį aš matau, bet čia yra tik apie žymiausius. Ir tada, perskaičius šitą straipsnį, atrodo, kad Seime gali kalbėti tie, kas išvardyti 84 straipsnyje, t.y. Vyriausybės atstovai ir t.t., ir t.t., ir tie, kas išvardyti 85 straipsnyje. Žymiausi svečiai. Tuo tarpu, jeigu aš gerai prisimenu, kažkurioje kitoje vietoje dar buvo pasakyta, kad Seimas gali leisti pasisakyti ir kitiems visuomenės ar visuomeninių organizacijų atstovams. Ir kai šitie dalykai yra atskirti, tai perskaičius 85 straipsnį atrodo, kad niekas kitas negalės pasisakyti. Aš siūlyčiau, jeigu jūs... Ne, čia nekalbama apie pasisakymus.
PIRMININKAS. Taigi yra visuomenė.
A.KUBILIUS. Čia tik stebėjimai 85 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ir viskas.
A.KUBILIUS. Aš tada klausimą suformuluočiau taip: ar yra kitam...
J.BERNATONIS. Yra 85 straipsnyje. Man labai sunku jums padėti, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, nes kai man kas nors nepatinka, tai aš randu, kas nepatinka. Jūs nerandate, kas nepatinka, tai gal kalbėkime konkrečiai.
A.KUBILIUS. Aš noriu paklausti, ar yra dar kitame straipsnyje paminėta, kas gali pasisakyti?
J.BERNATONIS. Yra.
A.KUBILIUS. Kuriame straipsnyje?
J.BERNATONIS. 85 straipsnyje kalbama apie pakviestus kalbėti posėdžiuose žymiausius Lietuvos Respublikos svečius. Taip pat yra kalbama apie kviečiamus svečius kitame straipsnyje, dabar aš tiksliai jums nepasakysiu, kadangi jis man patinka, tai aš neįsiminiau.
PIRMININKAS. Kai yra pateikiami įstatymai, tai irgi yra kviečiami specialistai, ir ten yra numatyta.
J.BERNATONIS. Yra suteikiama teisė nusprendus Seimui leisti kalbėti bet kam, dalyvaujančiam Seimo posėdyje. Ir ta praktika yra taikoma, kai dalyvauja piketų atstovai, įvairių visuomeninių organizacijų atstovai ir prašo išsakyti savo mintis iš šios tribūnos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkame su 85 straipsniu? Ačiū. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. 851 straipsniui siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Su 851 sutinkam? Ačiū. 86 straipsnis.
J.BERNATONIS. 86 straipsnis. Aš tik atkreipiu gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad 86 straipsnis yra siūlomas papildymuose suredaguotas. Alternatyvių siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Sutinkate? Ačiū. Kadangi dabar yra labai didelis ir svarbus straipsnis, aš siūlau dabar baigti nagrinėti Statutą.
J.BERNATONIS. 87 straipsnyje yra tik vienas alternatyvus siūlymas. Galbūt galėtume jį priimti?
PIRMININKAS. Ne, jį palikime. Vis dėlto čia per didelis straipsnis. Juo labiau kad aš dar vienam Seimo nariui žadėjau suteikti žodį perskaityti pareiškimą. Ačiū, gerbiamasis Bernatoni. Į tribūną kviečiu Seimo narį J.Listavičių.
Seimo narių pareiškimai (93.06.22)
2sesija59p svarstyti klausimai
J.LISTAVIČIUS. Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui. “Dėl kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žygdarbių įvertinimo.
Per trejus nepriklausomos Lietuvos Respublikos veiklos metus nemažai padaryta istoriniam teisingumui Lietuvoje atkurti, bolševikinio melo žmonių sąmonėje padariniams įveikti, okupacinio laikmečio skriaudoms bent moraliai ištaisyti. Neišvengta ir sunkiai suprantamų dalykų. Lietuvos Respublikos Prezidento dėmesiu pagerbti Antrojo pasaulinio karo veteranai, kovoję sovietinių okupantų pusėje. Tačiau Lietuvoje buvo ir 1941 m. ginkluotas sukilimas, ir 10 metų vyko ginkluoto pasipriešinimo okupantams kova. Buvo sudėtos neįkainojamos aukos ant Lietuvos nepriklausomybės kovų aukuro.
Pasauliui skelbiama, kad Lietuva yra demokratinė šalis, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, neginčijamas teisingumas ir įstatymų viršenybė. Tačiau, mūsų manymu, šlubuojama su atmintimi, naudojami kovų vaisiai, o pamiršti kovų didvyriai. Nuostabą, susirūpinimą ir širdgėlą kelia visiems rezistencinės kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyviams Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo daugumos užmarštis ar delsimas. Negirdėti svaraus valstybės žodžio apie tuos, kurie, kaip Lietuvos kariai, tik su jos vardu lūpose stojo į ilgą, žūtbūtinę, beveik beviltišką kovą su klastingais, visus žmogiškumo, garbės ir tarptautinės teisės principus pamynusiais Lietuvos pavergėjais ir kolaborantais. Apgynę Lietuvos garbę pasaulio tautų akivaizdoje, jie, nužudyti, nukankinti ir išniekinti, savo kūnais nuklojo miestų ir miestelių turgavietes ar gatvių šaligatvius. Net motinoms buvo atimta teisė paskutinį kartą pažiūrėti į savo žuvusius vaikus. O kur ir kaip jie palaidoti? Likę gyvi laisvės kovotojai nuklojo savo kaulais kalėjimų ir lagerių plotus. Ir tik maža dalis, nuėjusių golgotos kelią SSRS platybėse, grįžo jį tęsti į savo Tėvynę. Ir tai tęsėsi iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Ar šiandien žinome 19401990 m. kovojusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pavardes ir žygdarbius? Negi ne už tą Lietuvą jie kovojo? Gal jūs ne tos Lietuvos, už kurios laisvę kovojo ir žuvo, buvo niekinami žuvę ir kentėjo gyvi dešimtys tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukrų, Prezidentas ir Seimo dauguma?
Reikalaujame:
1. Kovojusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę partizanams pripažinti savanoriškos Lietuvos kariuomenės statusą.
2. Sudaryti Lietuvoje ir už jos ribų žuvusių, nukankintų, sušaudytų ir likusių gyvų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę vardyną.
3. Patvirtinti visus partizanų karinius laipsnius ir karinius apdovanojimus.
4. Siūlyti miestų ir rajonų savivaldybėms žymių partizanų ir jų ryšininkų vardais pavadinti miestų bei miestelių gatves, aikštes ir skverus, o Lietuvos sostinėje Vilniuje pastatyti paminklą nežinomam Lietuvos partizanui.
5. Žuvusių partizanų vaikams, šeimų nariams ir artimiesiems taikyti Lietuvos karių šeimų statusą.”
Pasirašo: Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas A.Stasiškis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentas B.Gajauskas. Vilnius, 1993 m. birželio 22 d.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
Valstybinių pensijų įstatymo projektas (pateikimas) (93.06.22)
2sesija59p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar darbotvarkės 3 punktas - “Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projektas”. Pateikimas. Pranešėjas gerbiamasis ministras T.Medaiskis. Prašom.
T.MEDAISKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jums neseniai pateiktas Vyriausybės aprobuotas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas. Tai yra pradinis variantas. Tiesą sakant, dabar pradedame vėl iš naujo dirbti su Pensijų įstatymu. Matyt, nuo šio momento, kai jis dabar pristatomas pirmą kartą Seime, iki jo priėmimo įvyks dar nemaža evoliucija ir daug kas pasikeis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre! Vieną minutę, aš čia turiu vieną procedūrą atlikti. Dabar mane pakeis vicespikeris J.Bernatonis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, toliau.
T.MEDAISKIS. Taigi įstatymas nueis dar ilgą kelią, bet principiniai dalykai, kuriuos aš čia šiandien ketinu pristatyti, aš manau, liks tokie, kokius mes čia projektuojame, nors galbūt gali būti padaryta ir principinių pakeitimų po to, kai mes parodysime šitą įstatymą visuomenei, surinksime atsiliepimus ir visa kita. Reikia pasakyti, kad šitas įstatymas jau buvo pateiktas Aukščiausiajai Tarybai daugiau kaip prieš metus. Aukščiausioji Taryba jo nesvarstė, neįtraukė į darbotvarkę, o paskui buvo rinkimai. Žodžiu, gerokai tas procesas užsitęsė, kol dabar vėl Seimas grįžo prie šito įstatymo. Norėčiau pasakyti kai kuriuos pagrindinius momentus pristatomame Pensijų įstatyme. Galbūt esminis dalykas yra pensijų formulė. Pensijų formulė, projektuojama šitame įstatyme, susideda iš trijų daugiklių.
Pirmasis daugiklis yra stažo koeficientas. Tas koeficientas, kuris turėtų atspindėti, kiek laiko žmogus yra mokėjęs socialinio draudimo įmokas arba kiek laiko jis turi tam tikrų laikotarpių, kurie prilyginami valstybinio socialinio draudimo stažui. Esant būtinajam draudimo stažui, kaip mes jį vadiname, tas koeficientas yra 0,5, o paskui virš būtinojo to draudimo stažo kaupiant tas koeficientas didėja.
Antrasis daugiklis iš šitos formulės yra vadinamoji asmens pensijos bazė. Šita asmens pensijos bazė atspindi žmogaus per tą draudimo stažą turėtas pajamas, turėtų pajamų vidurkį. Asmens pensijos bazė skaičiuojama (čia buvo principinis pasirinkimas) štai tokiu būdu: tais metais gautos pajamos, gautas atlyginimas, nuo kurio mokėtos socialinio draudimo įmokos, dalijamas iš tų metų Lietuvos vidutinio atlyginimo ir taip gaunamas tų metų kažkoks rodiklis. Jeigu žmogus turėjo dvigubai didesnį atlyginimą, na, sakykime, kaip Lietuvos vidurkis, tai jis už tuos metus gauna 2 tuos vienetus, kurie skaičiuojami į asmens pensijos bazę. Jeigu jis turėjo tais metais pusę atlyginimo, vadinasi, jis gauna tik pusę už tuos metus. Tai štai iš 10 geriausių metų mes surasime vidurkį, ir tas vidurkis ir turėtų būti asmens pensijos bazė. Aišku, techniškai yra nelengva atrinkti 10 geriausių metų, bet kol kas projekte yra tas skaičius. Ir jeigu valstybinio socialinio draudimo sistema pajėgs techniškai tą realizuoti, tai toks dalykas ir liks.
Trečiasis daugiklis yra valstybinė pensijų bazė. Kadangi abudu pirmieji daugikliai, kaip matote, yra nedimensiniai, jeigu taip galima pasakyti, jie yra išreiškiami kaip santykiniai dydžiai, tai trečiasis daugiklis matuojamas tais piniginiais vienetais, kokiais matuojama pensija. Aišku, jau dabar yra litai. Mes apie tai ir galvojome, kai rašėme įstatymą. Jeigu valstybinių pensijų bazė yra nustatoma, pavyzdžiui, 100 litų, o pirmųjų dviejų daugiklių sandauga žmogui yra 0,6 arba 0,7, tai jo pensija yra atitinkamai 60 arba 70 litų. Taigi pensijų formulę yra gana aiškiai stengtasi padaryti priklausomą nuo to, kiek laiko žmogus buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu ir kokios buvo jo pajamos per tą laikotarpį. Tai padarys kur kas aiškesnę pensijų diferenciaciją už tą, kurią mes dabar turime šiuo momentu. Šiuo momentu turime faktiškai vienodo lygio pensijas. Ta vienodo lygio pensijų sistema, kurią mes turime, dabar labai yra kritikuojama. Kritikuojama yra teisingai, bet, kita vertus, ji yra tokia dėl tos ekonominės padėties, kurioje mes esame, dėl tokio skurdo, kuriame yra pensininkai. Ir mes tiesiog aiškiai diferencijuoti pensijų negalime, mes turime mokėti maždaug vienodo dydžio pensijas. Įstatyme jau projektuojama normali sistema. Aišku, tas sukels tam tikrų problemų pereinant nuo esančios pensijų sistemos prie tos, kuri yra projektuojama.
Įstatyme yra numatyta tam tikrų naujų momentų, kurių nebuvo. Daug ko nebuvo, daug kas neįprasta, nebuvo iki šiol pensijų sistemose. Numatyta galimybė atsisakyti pensijos. Žmogus, kuris įgyja teisę į pensiją, gali pensijos atsisakyti, neimti, ir už kiekvienus metus stažo koeficientas jam yra žymiai didinamas. Jeigu jis daug uždirba, tai atitinkamai ir jo asmens pensijos bazė gali didėti. Taip yra skatinamas, jeigu žmogus gali vėliau išeiti į pensiją, vėlesnis išėjimas į pensiją. Iš karto jam pensija žymiai padidinama. Čia yra vienas iš būdų ne įstatymo kažkokiomis drakoniškomis tokiomis priemonėmis didinti pensijos amžių. Prie pensijos didinimo aš dar grįšiu. Be to, yra ir kitas įstatyme numatytas momentas. Jeigu jau visiškai žmogaus padėtis bloga, jis gali išeiti į pensiją anksčiau. Jeigu jis prieš tai neranda darbo arba jam kas nors yra atsitikę, kad jis toliau dirbti nebegali. Pagrindinė priežastis, aišku, negalėjimas rasti darbo. Galima išeiti anksčiau. Tačiau tas išėjimas į pensiją anksčiau numatyto laiko, anksčiau numatyto amžiaus yra neskatinamas. Čia ir atitinkamai pensiją toks žmogus gauna mažesnę. Tačiau kaip priemonė... Nedarbo atveju vyresniems žmonėms dažnai būna padėtis visiškai tragiška. Darbo jie rasti nebegali, o pensijos amžius dar nesukakęs. Tai čia tam tikras gelbėjimosi ratas yra padarytas.
Beje, dėl asmens pensijos bazės norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Yra galbūt ginčytinas momentas įstatyme, bet mes nusprendėme jį palikti. Asmens pensijos bazės garantija. Kadangi asmens pensijos bazė, dar kartą primenu, yra santykis žmogaus turėto atlyginimo su vidutiniu atlyginimu. Vieniems gali būti labai mažas. Jis visą gyvenimą turėjo labai mažą atlyginimą, o kitiems tas santykis gali būti labai didelis. Tai čia įstatyme įrašytas tam tikras šito dalyko niveliavimas - maža asmens pensijos bazė su asmens pensijos bazės garantija 0,6 (paminėta čia 14 straipsnyje)... Su asmens pensijos bazės garantija maža pensijos bazė truputį padidinama, o didelė asmens pensijos bazė šiek tiek “nupjaunama”, vadinasi, atliekamas tam tikras perskirstymas iš turtingų ne tokiems turtingiems. Tai diskutuotina norma, tačiau egzistuojanti daugumoje pensijų sistemų daugumoje šalių. Suprantama, kad čia yra tam tikras socialinio draudimo grynumas neišlaikomas ir atliekamas tam tikras perskirstymas, kuris gryno draudimo sistemai galbūt neturėtų būti būdingas, bet valstybinio privalomo socialinio draudimo sistemoje toks dalykas gali būti ir daug kur yra taikomas.
Dabar dar vieną dalyką čia reikėtų pasakyti. Dėl moterų pensijos amžiaus. Reikalas tas, kad mes čia apsisprendėm nuo 2000 metų laipsniškai didinti moterų pensijos amžių nuo 55 metų. 2010 metais labai iš lėto moterų pensijos amžių sulygintume su vyrų pensijos amžium. Padarytume 60 metų. Po to projektuoti XXI amžiui kažko nesiryžome, bet po to turėtų būti ir moterų, ir vyrų pensijos amžiaus didinimas iki 65 metų. Šitą daryti verčia labai daug kas. Iš vienos pusės, mes visą laiką iš visų užsienio ekspertų gauname priekaištų, kad pas mus yra diskriminacija pagal lytį. Jie nesako, kas diskriminuojami - ar vyrai, ar moterys. Bet diskriminacija yra dėl to, kad yra nelygus pensijos amžius. Europoje vis labiau įsigali ir priimta, kad išėjimo į pensiją amžius ir vyrams, ir moterims turi būti tas pats. Tai vienas dalykas, kurį mums visos tarptautinės ekspertizės vieningai pažymi, kad negali taip likti, kaip yra.
Antras dalykas, kuri mes tikrai privalome padaryti, yra apskritai pensinio amžiaus didinimas. Dabartinė padėtis, kai beveik jau ketvirtadalis Lietuvos yra pensininkai, visiškai nenormali ir beveik niekur... Išvystytose pasaulio valstybėse jokiu būdu to nėra. Reikalas tas, kad kai mes turime ketvirtadalį Lietuvos pensininkų, tai visiškai suprantama, kad tokioje situacijoje mokėti padorią pensiją, iš kurios žmogus galėtų, taip sakant, ne tik išgyventi, bet galėtų normaliai gyventi, beveik neįmanoma. Tai yra didžiulis krūvis visai ekonomikai dėl ketvirtadalio Lietuvos pensininkų išlaikymo. Aš ne sykį esu šnekėjęs su vakariečiais. Jie sako - jūs pradėkite pensiją mokėti vėliau, bet mokėkite normalaus dydžio. Pavyzdžiui, daugelis Skandinavijos šalių... Norvegai turi 67 metus ir vyrams, ir moterims. Jie motyvuoja tuo, kad mes pradedame mokėti pensiją vėliau, bet tada mes mokame padoraus dydžio. Tokią, kad žmogus, išėjęs į pensiją, taip ir nepajunta, jog jo pajamos sumažėja. Vietoj buvusio atlyginimo jis turi tokio pat dydžio pensiją. Deja, čia jokiu būdu mes neprojektuojame nuo rytojaus jau 67 metus padaryti Lietuvoje. Gink Dieve, nuo tokių sprendimų, bet laipsniškai pereinama prie pensinio amžiaus didinimo proceso. Mes privalome inicijuoti. Aš manau, kad šitas dalykas yra reikalingas.
Įstatymo projekte, lyginant su galiojančia tvarka, gerokai sumažintos visokios išimtys, lengvatos, privilegijos, tokie privalomi pagerinimai ir t.t. Faktiškai lengvatos yra numatytos tiktai už pavojingas darbo sąlygas ir dar kai kurioms nedidelėms grupėms. Visur kitur yra projektuojama ta pati teisė į pensiją. Ji remiama paprasčiausiai tuo, kad mokant vienodai socialinio draudimo įmokas įgaunamos vienodos teisės, o ne privilegijuotos teisės. Taip visos šitos rentų sistemos, kurios dabar egzistuoja, ir dar visokios privilegijos pagal įvairią socialinę padėtį, pagal darbo sąlygas, jeigu jos neįeina į tą ypač kenksmingų darbų sąrašą, kuris su Darbų saugos įstatymu turėtų būti patvirtinamas, visos šitos privilegijos ir išimtys yra daugiau ar mažiau naikinamos.
Gana ginčytinas projekto momentas, be abejo, yra tos Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio pensijos, kurios yra projektuojamos, tai yra tos buvusios personalinės pensijos, kurias mes dabar su dideliu vargu dalijame. Na, projekte jos yra numatytos ypatingai nusipelniusiems asmenims. Aš manau, kad galų gale vis dėlto Seimas nuspręs, ar reikia, ar nereikia tokios pensijų sistemos. Dėl jos yra įvairių diskusijų, yra argumentų, kad reikia, yra argumentų, kad nereikia. Bet projekte, kad nebūtų užmirštas tas dalykas, jis yra pateiktas. Tačiau aš manau, kad priiminėjant šį įstatymą gali būti pakankamai daug diskusijų. Taip pat numatoma palikti ir ištarnautą laiką (vadinamasis pensijų rudimentas), kai nesulaukus nustatyto amžiaus galima išeiti į pensiją. Ištarnauto laiko pensija skiriama išdirbus tam tikrą laiką tam tikrose pareigose, pavyzdžiui, mes negalime laukti, kad balerina iki 60 m. šoktų, o tik paskui išeitų į pensiją, arba sportininkas sportuotų. Tuos žmones tenka išleisti į pensiją anksčiau. Tie dalykai yra santykinai numatyti, tačiau ginčytini. Ateityje, aišku, tokių kategorijų žmonėms turėtų būti atskira, o ne bendra draudimo sistema, kadangi jų išėjimo į pensiją sąlygos yra visiškai išskirtinės.
Yra dar vienas dalykas. Dabar mes turime tokią, sakyčiau, nenormalią sistemą, kada tremtiniams, rezistencijos būrių dalyviams ir panašiai stažas trigubinamas ar dar kaip kitaip skaičiuojamas. Socialinis draudimas su tuo nieko bendro neturi, todėl mes apsisprendėme padaryti šitaip: visas tas pretenzijas, papildymus, kuriuos gauna rezistentai, tremtiniai, nukentėję asmenys ir pan., įforminti kaip pensijos priedą. Tą priedą galbūt reikia padaryti pakankamai dosnų (čia tie skaičiai, kurie įrašyti; mes stengiamės, kad, gink Dieve, nesumažėtų pensijos nusipelniusiems žmonėms), bet mokėti kaip pensijos priedą iš valstybės biudžeto - tiesiog kaip kompensaciją, atlyginimą tiems žmonėms, kurie yra šitaip nukentėję. Galbūt šitas pensijų priedo klausimas galėtų būti iš viso iškeltas iš įstatymo ir priimtas atskiru įstatymu kaip kompensacija ar tam tikra renta, ar papildoma išmoka, ar speciali pensija žmonėms, kurie yra to nusipelnę arba yra nukentėję.
Taip pat reikėtų pabrėžti, kad priėmę šitą Pensijų įstatymą mes turėsime labai didelę problemą sujungti buvusią (...) , kaip visi sako, vienodo lygio pensijų sistemą su projektuojama naująja sistema. Vienas dalykas, kurį tikrai reikia pasakyti, kad ir perskaičiavus pensijas pagal naują įstatymą, niekam absoliuti pensijos suma nesumažės, toliau pensija bus mokama tokio dydžio, kokią žmogus gavo. Tačiau naujoji pensija bus indeksuojama didinant valstybinę pensijos bazę, o senoji bus indeksuojama mažiau arba iš viso liks tokia pat, kol žmogus (...) senoji jo pensija susilygins su naująja pensija. Taigi taip mes pereisime po truputį nieko iš esmės nenuskriausdami į naująją pensijos struktūrą. Aišku, šitas procesas turėtų būti laipsniškas, nes jis yra skausmingas. Jeigu mes norime didesnės pensijų diferenciacijos, tai, be abejo, mes vieniems didindami kažkam turime sumažinti arba mes turime turėti nepaprastai daug pinigų. O mes nepaprastai daug pinigų neturime.
Taigi ši problema yra labai rimta. Dėl nutarimo dėl šio įstatymo įsigaliojimo mes dabar intensyviai dirbame ir ieškome būdų, kaip padaryti, kad šitas perėjimas iš senosios, dabartinės sistemos į naują būtų neskausmingas. Tai, matyt, viena iš sunkiausių problemų, kuri yra prieš šitą įstatymą iškilusi.
Na, galbūt aš čia pagrindinius dalykus paminėjau ir ne taip daug laiko sugaišinau. Mielai atsakysiu į klausimus, jeigu mokėsiu.
PIRMININKAS(J.BERNATONIS). Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų paklausti norėtų l6 Seimo narių. Gerbiamiesiems Seimo nariams primenu, kad pagal Reglamentą atsakymams į klausimus pateikimo metu numatytas laikas - l5 min. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys V.Bubnys.
V.J.BUBNYS. Žmonės iš tikrųjų seniai piktinosi, kad iki šiol gaudavo vienodo dydžio pensijas: ir tie, kurie sąžiningai visą gyvenimą dirbo, ir tie, kurie tinginiavo ar girtuokliavo. Ateityje, be abejo, kaip ir naujasis pensijų projektas nurodo (šito projekto tikrai žmonės labai seniai laukė), to vienodumo nebus. Ir tai labai gerai. Kiek žmogus užsidirbo, kokį jis įnašą įnešė, pagal tai jis ir gaus. Bet vis dėlto ar ir toliau šitie žmonės, kurie šiandien yra jau pensininkai ir kurie nevienodai dirbo ir nevienodai uždirbo, gaus vienodas pensijas, kaip ir iki šiol, tiktai jos bus indeksuojamos, o jokios diferenciacijos nebus? Dar kartą klausiu - ir tas, kuris rimtai dirbo, ir pats paskutinis tinginys vienodai gaus?
T.MEDAISKIS. Taigi aš galiu tiktai pakartoti. Tai yra viena skaudžiausių problemų. Vienodo dydžio pensijų sistema, galiojanti dabar, yra iš blogo gyvenimo, iš skurdo. Visi suprantame, kad tos didelės pensijos mokamos tokios, kokios mokamos, o tos mažos per jėgą tempiamos iki tų didžiųjų, nes jeigu netempsi, tai žmogus mirs badu. Štai ir išeina, kad tos pensijos ir suvienodėjo. Įstatymo projekte numatyta aiški diferenciacija. Tai tas tarpinis perėjimas nuo vienodo dydžio pensijų sistemos prie diferencijuotų pensijų sistemos vyks. Ir kuo greičiau mes kapstysimės iš to skurdo, tuo lengviau mes galėsime diegti diferenciaciją. Aš procesą įsivaizduoju kaip nuolat didėjančią pensijų diferenciaciją remiantis šiuo įstatymu. Bet pensijų diferenciacija gali didėti tiktai esant ekonominėms galimybėms, esant galimybėms mažas pensijas palikti, dideles didinti, kad iš tų mažų vis tiek galima būtų pragyventi. Kol nebus galima pragyventi iš tų mažų, tai jas nori nenori tenka didinti, nes mes tuos žmones, kurie mažai dirbo, neturėjo draudimo stažo arba kas nors atsitiko (yra visokių kategorijų, negalėjo dirbti ar dar kitaip buvo), esame priversti paremti ir pensiją didinti. Ir dabar socialinio draudimo pensijos yra labai diferencijuotos. Priemoka prie pensijos pensiją suvienodina, ji mokama iš valstybės biudžeto. Tai taip štai yra. Tai štai šia prasme bendras atsakymas yra toks. Kuo greičiau mūsų ekonomika kils, tuo greičiau vyks pensijų diferenciacija. Diferencijuotos pensijos yra susijusios su mūsų ekonominio progreso galimybėmis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Gerbiamasis ministre, jūs truputį aiškinote dėl rezistentų ir tremtinių aprūpinimo pensijomis. Tačiau aš norėčiau išreikšti tokį lyg ir nepasitenkinimą naujuoju projektu dėl to, kad jis yra prastesnis rezistentų ir tremtinių aprūpinimo pensijomis atžvilgiu negu dabar veikiantis. Praktiškai neužskaitomas laikas, išbūtas lageriuose ir tremtyje dėl 25 m. stažo ribos. Kaip žinome, šie žmonės stažą skaičiuoja 40 ir daugiau metų. O buvo skaičiuojama padauginus iš koeficiento 3. Taip pat neaiškus terminas “auka”. Na, jūs minėjote, galbūt priedas ir geriau tinka, bet auka - tai, na, kažkaip nepriimtina. Pensija - ne auka, o užtarnauti ar uždirbti pinigai. Ar jūs nemanote, kad šitą priedą reikėtų derybų keliu išreikalauti iš Rusijos kaip kompensaciją už politinių kalinių ir tremtinių darbą Rusijoje? Ten įdėtas darbas liko Rusijoje, todėl turbūt būtų labai teisinga, kad ji kompensuotų šitą priedą? Be to, ar jūs nemanote, kad teisingiau būtų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, klausimui minutė skiriama.
P.JAKUČIONIS. Na, dėkui.
T.MEDAISKIS. Gerai, aš atsakysiu ir į tuos klausimus. Tai štai. Dabar, matote, kas yra. Jokiu būdu mes taip nenorėjome padaryti, kad rezistentai ir kiti, kurie turi dabar tam tikrą pensijų lygį, kad jų pensijų aprūpinimas pablogėtų ar pensijos sumažėtų. Jeigu taip atsitiko, mes dar kartą tuos dalykus peržiūrėsime. Bet mes tiesiog keičiame principą, tai yra ne trigubinam socialinio draudimo stažą, bet tam žmogui mokame kaip atlyginimą, kompensavimą, valstybės pripažįstamą jam išlaikymą už tai, kad jis dalyvavo tuose būriuose ir pan.,už visus tuos dalykus, kurie yra išvardyti. Tai yra ne dydis, jokiu būdu. Dydžio mes nenorime pakeisti. Mes norime pakeisti principą. Stažo trigubinimas yra nelogiškas socialinio draudimo atžvilgiu, tai yra grynai tarybinis išgalvojimas. Beje, tasai stažo trigubinimas socialinio draudimo sistemoje yra visiškai nelogiškas, ir iš viso į socialinio draudimo stažą tuos laikotarpius sunku įskaityti. Kitas dalykas, kad tam žmogui valstybė yra skolinga ir ji turi padėti jį išlaikyti. Tas priedas, kuris yra numatytas 57 straipsnyje, turi kompensuoti tai, ką žmogus praranda iš to trigubinimo. Tai projektuota buvo taip. Jeigu mes suklydome skaičiuodami to priedo dydį, tai negerai padarėme. Tai mes skaičiuosime daug sykių ir tvarkysime.
Dabar dėl žodžio “aukos”. Na, nesugalvojom kaip pavadinti. Gal čia yra darbo terminas. Jeigu galite pasiūlyti geresnį, pasiūlykite. Mes mielai priimsim. “Aukos” terminas ir man ne itin patinka.
Dabar dėl išreikalavimo iš Rusijos. Taip, iš Rusijos būtinai reikia išreikalauti tuos dalykus. Šitas dalykas neginčytinas, išreikalauti reikėtų. Tačiau problema ne ta, kad reikia išreikalauti iš Rusijos, o ta, ar mes galime tiems žmonėms nieko nemokėti, kol iš Rusijos išreikalausime. Tai aš manau, kad kol neišreikalavome, vis dėlto turėtume mokėti mes. Na, nieko nepadarysi. Galbūt galima, gal Seimas manys kitaip, tegu tie žmonės laukia, bet aš sunkiai galėčiau tokį sprendimą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, l8 straipsnyje pasakyta, kad valstybinio socialinio draudimo stažui yra prilyginama tarnyba Vidaus reikalų ministerijos institucijose. Taigi galima suprasti, kad bus prilyginamas ir darbas iki l953 metų, kai šitas darbas buvo aiškiai priešingas Lietuvos valstybei. Be to, kai kur yra pasakyta, kad prilyginamas stažui ir buvimas partizanais. Aš supratau, kad kalbama apie vokiečių okupacijos metu buvusius partizanus, kurie įvarydavo kaimo žmonėms mirtiną siaubą ir faktiškai terorizavo Lietuvos gyventojus. Tai ar čia taip yra?
Be to, dar norėčiau paklausti ir dėl 6 straipsnio. Čia yra pasakyta, kad Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai bus aprūpinami pagal atskirą įstatymą. Pagal kokį įstatymą bus aprūpinami prieškarinės nepriklausomos Lietuvos policijos, saugumo ir kiti pareigūnai? Ar jiems bus taikomi atskiri įstatymai, ar šis Pensijų įstatymas?
T.MEDAISKIS. Paprasčiau pradėti nuo 2 klausimo. Tas kariškių ir policijos pareigūnų pensinio aprūpinimo įstatymas buvo vieną kartą parengtas kartu su anuo pristatytu Pensijų įstatymo projektu. Tai dabar, kai bus peržiūrėtas šitas, tai bus peržiūrimas ir kariškių pensijų įstatymas. Be abejo, dėl Lietuvos pareigūnų, kariškių, policininkų bus numatyta tame įstatyme, ir aš manau, kad pagal tą įstatymą jie bus aprūpinti pensijomis iš valstybės biudžeto, - ten taip projektuojama.
Dabar dėl šito kontingento. Na, čia yra pakankamai sudėtinga suskaičiuoti tą stažą. Problema yra tokia. Štai žmogus kariavo, sakykim, antifašistinėse koalicijose, kaip čia pas mus parašyta, ir pan. Visada jam tas karo laikotarpis buvo įskaitomas į stažą, tai tokį dalyką ir reikėtų palikti. Dabar atsiranda problema, kur ir kaip jis kariavo. Gali būti atlikti veiksmai jam kariaujant nevisiškai priimtini arba visai nepriimtini mūsų požiūriu, todėl čia stengtasi parašyti pakankamai aptakiai, kad paskui būtų galima šitą reikalą diferencijuoti. “Karinės tarnybos, veikiančios antifašistinės koalicijos armijose II Pasaulinio karo laikotarpiu, buvimo partizanų bei rezistencijos būriuose ir junginiuose laikas.” Dėl buvimo tarybinių partizanų būriuose, aišku, čia yra parašyta kol kas tiktai viena. Galbūt šitą vietą reikėtų detalizuoti, aiškinti smulkiau. Mat čia yra prieštaringi dalykai. Visi suprantat, kad ten buvo ir blogų dalykų, bet buvo ir antifašistinė kova. Manau, kad šitą vietą reikėtų diferencijuoti ir aiškinti detaliau. Iš tikrųjų čia yra galbūt tam tikra spraga įstatyme, kurią reikėtų visiškai aiškiai išdėstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis ministre, yra žinomas toks posakis: “Aš ne tiek turtingas, kad pirkčiau blogą, nekokybišką daiktą”. Todėl man labai patiko jūsų posakis, kad reikėtų padoraus lygio pensijas įvesti ir rasti tam tikrų rezervų, kad tos pensijos būtų tikrai kam jau duodamos, tai duodamos.
Sakykite, ar pensinio stažo pratęsimas dabar neduotų mums tokią galimybę taupyti lėšas, sakykim, naujas žmonių skaičius pensininkų armiją papildytų tik po kelių metų. Ar negalėtų tai dabar išspręsti klausimą?
T.MEDAISKIS. Žodžiu, jūs siūlote, ar staiga svarstyti galimybę? Na, nuo kitų metų imti ir pakeisti pensinį amžių? Mano nuomone, žmonėms bent prieš 5 metus reikėtų pasakyti apie tokią operaciją. Na, staiga paimti ir taip padaryti yra kažkaip... Man labai sunku. Žmonės turi būti perspėti. Pensinės sistemos yra ilgalaikės sistemos ir imti taip staiga su ja manevruoti aš, pavyzdžiui, labai bijočiau. Aišku, tokį klausimą galima pateikti Seimui. Šitie klausimai nėra vienareikšmiai. Galų gale sprendžia tie, kas leidžia įstatymus, tai yra jūs. Jeigu jūs taip nuspręsite, taip bus padaryta. Bet aš tokio staigaus šuolio nepalaikyčiau. Nepalaikyčiau dar ir dėl kitos priežasties. Reikalas yra tas, kad vis dėlto nedarbas didėja ir, matyt, artimiausiu laiku dar didės. Vyresnio amžiaus žmonėms, netekusiems darbo, surasti darbą yra labai sunku. Kai jie išeina į pensiją, tai pensijos gavimas yra... na, jie bent nepapildo tų bedarbių gretų, bedarbių ir taip užtenka. Staigus pensinio amžiaus pakeitimas iš karto žymiai padidintų nedarbą vyresnių žmonių, kurie ir taip beviltiškai nebegali rasti darbo. Tai ir dėl tos priežasties aš nepalaikyčiau tokio staigaus pensinio amžiaus pakeitimo. Aš vis dėlto manyčiau, kad mes 5 metus iki to pensinio amžiaus didinimo pažadėkime žmonėms, kad amžių tikrai didinsim, tai mes projektuojame nuo 2000 m., na, galime truputį anksčiau, bet iki 2000 m. nedaug daugiau ir liko kaip 5 metai. Galbūt galima truputį greičiau daryti tą procesą - amžiaus didinimą, negu numatyta projekte. Mes suprojektavome klausydami įvairių konsultantų, gal galima padaryti truputį greičiau, su tuo sutikčiau. Bet šuoliško tokio amžiaus didinimo aš bijočiau dėl labai daugelio priežasčių, pirmiausia dėl nedarbo padidėjimo ir dėl to, kad mes apskritai turime laikytis tų pažadų, kuriuos esame davę. Esam pažadėję išleisti žmones 55 ir 60 m. Darykim taip, paskui nebedarysim, bet perspėti reikia iš anksto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis ministre, Seime tokia tradicija, kad kuo svarbesnis įstatymas, tai tuo mažiau laiko skiriama jo svarstymui. Ir štai šitą keliasdešimties puslapių projektą mes gavome prieš porą valandų. Todėl jūs nenustebkite, kad kai kurie klausimai gali pasirodyti naivūs. Mes su juo iš esmės nesuspėjome susipažinti.
Čia jūs siūlote sudėtingą formulę pensijoms apskaičiuoti. Aišku, mums sunku suprasti, ką ji reiškia. Aš norėčiau jūsų paklausti. Jeigu žmogus, visą gyvenimą dirbdamas gavo tą vidutinį atlyginimą ir turi visą darbo stažą, kurio reikia, tai kokio dydžio pensiją jis gaus įsigaliojus šitam įstatymui? Dabar vidutinis atlyginimas yra l6 tūkst. Kokio dydžio pensiją gaus žmogus, gavęs vidutinį atlyginimą, įsigaliojus šitam įstatymui?
T.MEDAISKIS. Gerai. Jeigu jis visą gyvenimą gavo vidutinį atlyginimą, tai jo asmens pensijos bazė bus vienetas, vadinasi, vidurinis daugiklis. Jeigu 9 straipsnyje yra A didysis, jis bus vienetas. Vidurinis daugiklis vienetas. Toliau. Pirmas daugiklis yra stažo koeficientai - kiek laiko jis dirbo, koks jam priskaitomas stažas. Na, tas koeficientas turėtų būti apie 0,65 - 0,7. Taigi jis gaus 0,65 - 0,7, dauginam iš vieno, tai tiek ir lieka. Jis gaus apie 6570% valstybinės pensijų bazės. Valstybinė pensijų bazė yra specialiai palikta tam, kad nesubankrutuotų socialinio draudimo sistema ir kad mes ją nustatytume tokią, kad tas pensijas pajėgtume mokėti. Jeigu valstybinę pensijų bazę mes nustatome 100 litų, vadinasi, jis gaus 6570 litų pensiją. Jeigu mes būsim turtingi, nustatysim valstybinę pensijų bazę 200 litų, tai jis pensiją gaus atitinkamai didesnę. Dar yra įstatyme parašyta, kad valstybinė pensijų bazė negali būti mažesnė kaip pusė vidutinio Lietuvos atlyginimo. Bet tai yra labai labai atsargi norma. Atsargi, nes mes nenorime, kad subankrutuotų socialinio draudimo sistema. Tai jeigu 16 tūkst. tl. atlyginimas, tai valstybinė pensijų bazė negali būti nustatyta mažesnė kaip 8 tūkst. tl. Bet aš manyčiau, kad čia yra kraštutinis dalykas. Ja reikėtų laikyti daugiau kaip pusę, nes mes automatiškai turim bėgti paskui vidutinį atlyginimą. Tokiu būdu valstybinę pensijų bazę reikėtų nustatyti apie 10 tūkst. tl. ir pensija būtų 67,5 tūkst. tl., skaičiuojant talonais pagal šitą procedūrą. Maždaug taip dabar ir yra. Dabar vidutinė pensija yra 6200 tl.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Šiuo metu mūsų visuomenėje yra dalis žmonių, kurie dirbdami individualiose įmonėse arba namudininkais nemoka socialinės draudos mokesčių. Tarp jų yra ir jaunų žmonių, kuriems ateityje gali būti nepatogumų dėl pensijos. Dar ne visi suprato, kad keičiasi pensijų užsitarnavimo tvarka. Jaunas žmogus nelabai galvoja apie senatvę. Ar nereikėtų platesnės agitacijos ir tam tikro aiškinimo spaudoje ir per radiją, kad žmonės nebūtų abejingi socialinei draudai ir iš anksto pagalvotų apie savo senatvę.
T.MEDAISKIS. Reikėtų tos agitacijos. Ir aš pasinaudosiu šita tribūna. Pagal įstatymą labai griežtai nuo valstybinio socialinio draudimo įsigaliojimo, jeigu žmogus nemoka socialinio draudimo įmokų arba už jį darbdavys nemoka ir sukčiauja, tai jis ne tik pensijos negaus, bet ir susirgęs nieko negaus. O moteris, tapdama nėščia, augindama kūdikį, irgi nieko negaus iš socialinio draudimo, nes už ją nebuvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Galima nukentėti ne tik senatvėje nuo to, bet tuoj pat, jeigu nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl visi turi tai žinoti ir, kiek mes pajėgiame, stengiamės tai aiškinti, nes aiškinti tikrai reikia. Bet čia slypi dar ir kitas dalykas. Dabar atsiranda labai daug tokių ūkininkavimo formų ir veiklų, kurių, aišku, anksčiau nebuvo, t.y. smulkūs ūkininkai arba smulkūs verslininkai, nedidelės firmos, parduotuvės ir t.t., ir mums su jomis gana sunku. Smulkaus verslo žmonėms, matyt, laikui bėgant reikėtų įkurti atskirą savanoriškojo socialinio draudimo sistemą, kuri apimtų būtent juos. Kol kas mes juos įtraukėme į privalomojo valstybinio draudimo sistemą, nes savanoriškos socialinio draudimo sistemos nėra. Be to, savanoriškam socialiniam draudimui, laisvam socialiniam draudimui kurti reikalinga stabili finansinė padėtis, kurios mes kol kas dar neturime. Kai ji bus, tai, matyt, taip ir bus. Todėl verslo žmonėms, smulkiems savininkams, ūkininkams, tiems, kurie angliškai vadinami (...) (niekaip nemokam išversti į lietuvių kalbą), kol kas reikėtų dalyvauti, beje, tam tikrom palengvintom sąlygom (...), o paskui galbūt iš tikrųjų verta šitoms kategorijoms pereiti pirmiausia prie savanoriško socialinio draudimo sistemos, ir tada jos būtų kitaip ir aprūpinamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Dabar mums reikėtų apsispręsti, kadangi šis įstatymo projektas yra įrašytas į darbų programą, ar pradėti svarstymo procedūrą? Ar reikėtų dėl to balsuoti, ar bendrai sutarsime? Nėra prieštaraujančių, taip? Yra prieštaraujančių? Reikia balsuoti? Tai prašom dėl balsavimo motyvų. 2 - už, 2 - prieš.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Aš ne dėl balsavimo motyvų, o dėl vedimo tvarkos, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad šitas įstatymo pristatymas mūsų bendru sutarimu yra įtrauktas į pirmąją posėdžio dalį ir buvo užsirašę, kaip jūs sakėte, 16 žmonių. Aš siūlyčiau pridėti dar 45 min. atsakymams į klausimus. Mes ne taip dažnai turime įstatymo rengimo grupės vadovą ministrą ir dar nedažnai turim tokį svarbų įstatymą. Kadangi mes šiandien iš darbotvarkės esame du klausimus išbraukę, drįsčiau jų sąskaita leisti ponui ministrui dar atsakyti į klausimus. Norinčių klausti, kaip jūs pats sakėte, užsirašę buvo 16.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų pasitarti, ar pratęsime atsakymus į klausimus. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ir taip laikas, skirtas atsakymams į klausimus, buvo ilgesnis negu numatyta laikinajame Statute. Dar yra numatyta daug klausimo svarstymo procedūrų. Šiandien yra tik pateikimas.
Prašom. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre! Kadangi svarstom visiems Lietuvos žmonėms ir mums patiems labai svarbų įstatymą, manau, kad per daug skubėti nereikia. Siūlau pritarti tam, kad įstatymą turime svarstyti, bet manau, kad keletą dienų vis dėlto mes turėtume gauti su šituo įstatymu susipažinti, kad galėtume išties jį dalykiškai apsvarstyti ir kad paskui nereikėtų, kaip dažnai daroma, kas savaitę, kas mėnesį daryti to įstatymo pataisas. Aš nesiūlau atidėti labai tolimai ateičiai, reikia greitai svarstyti, bet vis dėlto keletą dienų susipažinimui mes turėtume gauti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau registruotis.
A.BASKAS. Galima, kol vyksta registracija?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Baskai.
A.BASKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne tik labai svarbus įstatymas, bet ir labai kompetentingas pranešėjas. Ir jeigu mes negalim šiandien rasti laiko atsakymams į klausimus tęsti, tai būtų labai gerai, kad mes neužbaigtume šiandien pristatymo, o jį pratęstume kurį nors kitą posėdį, kai mes būsime giliau susipažinę su šiuo įstatymu, o jeigu ir tai neįmanoma, tai tuomet yra prašymas - kai bus jis svarstomas, skirti jam daugiau laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gerbiamasis ministras norėtų pasisakyti.
T.MEDAISKIS. Jeigu galima. Įstatymas šiandien, kiek suprantu, tik pristatomas. Niekas dėl jo nesprendžiama, išskyrus tik tai, kad su juo supažindinama. Ta prasme, aš manau, kaip bendras įstatymas jis jūsų gali būti šiandien priimtas. Aš sutinku, be abejo, atsakyti į visus klausimus, kurie dėl jo iškyla, bet noriu pasakyti, kad apskritai dar reikėtų pasitelkus Sveikatos, socialinių reikalų komitetą ir galbūt net sudarius iš mūsų ir komiteto grupę prie jo labai intensyviai dirbti prieš jį galutinai priimant Seime. Tai šita prasme tie svarstymai ir nagrinėjimai, visų kaulelių narstymai ir pan. dar bus. Taigi aš neatsisakau atsakyti į klausimus, bet manau, kad labai konstruktyviai prie jo bus dirbama. Tokiu būdu spręskit, jeigu reikia, aš būsiu tribūnoj tiek, kiek reikės.
PIRMININKAS. Ačiū. Informuoju, kad Seimo posėdyje dalyvauja 81 Seimo narys. Dabar dar gerbiamasis Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš noriu gerbiamųjų Seimo narių paprašyti, kad kai balsuosime už pratęsimą, už tai, kad atsakytų į klausimus, kad balsuotume teigiamai, nes tai svarbu labai daugeliui žmonių. Aš, pavyzdžiui, negaliu apsispręsti nepaklausęs dėl rentos mokslininkams, nežinau, ar duoti pasiūlymus, ar ne ir kaip čia bus? Todėl klausimams reikia tikrai negailėti laiko, tuo labiau kad gerbiamasis ministras sutinka rasti laiko ir mums atsakyti. Aš kviečiu visus palaikyti šitą pasiūlymą.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Aš vis dėlto norėčiau pasiūlyti, kad mes šį projekto pateikimą baigtume ir leistume jį paskelbti įvairiais kanalais masinės informacijos priemonėse, kitose organizacijose, kad gautume pasiūlymus, o komitete mes dirbsim. Turim medžiagą, neatsisako ir ministras, t.y. vienas iš darbo grupės narių. Ir kiti darbo grupės nariai dalyvaus, ir į visus klausimus mažesnėse grupėse bus atsakyta.
Noriu gerbiamiesiems kolegoms priminti, kad vis dėlto šiek tiek mes vėluojam. Buvom paskelbę savo nutarimu, kad mes šį įstatymą svarstysim prieš mėnesį. Ir labai norėtųsi, kad kuo greičiau jis būtų paskelbtas visuomenei, o atsakyti į klausimus, jeigu kas ką domina, tikrai nėra jokių problemų ir mes galėtume sudaryti komitete tam galimybes ir sąlygas. Ačiū.
T.MEDAISKIS. Be abejo, net klausimo tokio negali būti keliama. Būtinai šitas įstatymas turi būti publikuotas. Darbo grupė privalo gauti atsiliepimus iš visų, kas jį nagrinės, ir jokių kalbų negali būti. Mes jau, tiesą sakant, esam atidavę “Gyvenimo šaltinio” redakcijai publikuoti galbūt ankstesnį variantą negu šitas, bet praktiškai tokį pat.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi siūlymai buvo įvairūs, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų baigta pateikimo procedūra? Kas už pratęsimą, tas balsuoja prieš, nes buvo siūlymų ir pratęsti, ir užbaigti. Kadangi Seimo nariai nesuprato, dar kartą formuluoju. (Salėje triukšmas) Taigi buvo jūsų reikalavimas, kad būtų perbalsuota, nes nesupratot. Kas už tai, kad šio projekto pateikimas būtų dabar užbaigtas ir būtų balsuojama už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, vėliau - pateikimas visuomenės svarstymui, tie balsuoja už. Kas už tai, kad būtų pateikimo procedūra pratęsta, tie balsuoja prieš.
T.LIDEIKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys T.Lideikis dėl vedimo tvarkos.
T.LIDEIKIS. Aš norėjau paklausti, kieno reikalavimu jūs skelbiate pakartotinį balsavimą?
PIRMININKAS. Kadangi reikalavo daugelis Seimo narių iš dešinės pusės, aš nespėjau užfiksuoti pavardžių, bet, man regis, kad pats gerbiamasis Seimo narys T.Lideikis taip pat reikalavo. Tačiau, kadangi pavardžių neužfiksavau, tai aš prašau savo reikalavimu, skelbiu pakartotinį balsavimą.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Kad kolega T.Lideikis būtų ramus, aš to prašau savo frakcijos vardu. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Balsavimas prasidėjo.
Už - 33, prieš - 37, susilaikė 2. Taigi pateikimo procedūra tęsiama. Dabar mums reikėtų susitarti, kada mes šią procedūrą pratęsime. Yra siūloma 15.30 val. vietoj to klausimo, kurį iš darbotvarkės išbraukėme.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis dėl vedimo tvarkos.
V.ŽIEMELIS. Tamsta posėdžio pirmininke, nejaugi jūs nesupratote pats, kokį balsavimą paskelbėte? Dabar pratęsti posėdį, klausimų pateikimą! Jūs ministro negerbiat, norite pasiųsti jį atgal ir kad jis vėl grįžtų. Taupykite pareigūnų laiką!
PIRMININKAS. Šiam klausimui skirtas laikas pagal darbotvarkę baigėsi, todėl siūloma pateikimą pratęsti tuomet, kai bus laisvas laikas posėdžio darbotvarkėje. Tai ar sutinkam su pasiūlymu 15.30 val. tęsti pateikimo procedūrą?
A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Mes iš ryto esam taip aptarę ir susitarę, kad svarbu pradėti svarstymą, kadangi ministras yra pakviestas. Toliau. Mes nesam perskaitę išdalyto projekto ir todėl visų klausimų mes negalime pateikti. Ir perskaitę, pavyzdžiui, ketvirtadienį mes galėtume tai daryti, nes pirmojo svarstymo metu neturėsim kam tų klausimų pateikinėti, pagal procedūrą nepriklauso pateikinėti. Vadinasi, bus nepateikti klausimai. Tai čia tas formalus skubinimas yra visai nepamatuotas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti,...
A.ENDRIUKAITIS. Siūlau ne šiandien tęsti pristatymą, o sakykim, ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal Laikinąjį Statutą projektas gali būti iš viso neišdalintas visiems Seimo nariams, o įteiktas tik komitetams. Taigi tai nėra priežastis atidėti pateikimą.
Tuomet formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad 15.30 val. kitame posėdyje būtų pratęstas šio klausimo pateikimas, prašom balsuoti.
J.BEINORTAS. Ar galima būtų prieš balsuojant?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Pone posėdžio pirmininke, reikėtų mums paklausti, ar ministras gali šokinėti čia per dieną po du kartus. Jeigu jis gali, tai tada galbūt vis dėlto paklausykim be balsavimo jo pozicijos arba priimkim pono A.Endriukaičio siūlymą. Jeigu į tą dalyką žiūrėsime labai formaliai, tai tiktai kiršinsimės, o čia reikalas ne formalus. Jeigu ponas T.Medaiskis prioritetą teiktų šiandien atsakinėti į klausimus ir negalėtų ketvirtadienį, aš siūlyčiau šitaip daryti, o jeigu jam nesudėtinga ketvirtadienį, tada atidėkim pristatymą iki ketvirtadienio. Mes tikrai pritarsim ir pristatymui, ir svarstymui.
PIRMININKAS. Su ministru yra suderintas šios dienos laikas. Jeigu yra abejonių, galima žodį suteikti ministrui.
Dar kartą registruojamės.
T.MEDAISKIS. Na, man iš tikrųjų patogiau šiandien. Nereikėtų dar sykį, bet jeigu Seimas nuspręs, aš atvyksiu ir ketvirtadienį prieš pietus. Po pietų, atrodo, yra Vyriausybės posėdis, dar nenuspręsta.
Apskritai tai aš manau, kad racionaliau su tuo įstatymu galima dirbti komitete, kada dirbama detaliai ir nagrinėjama iki siūlelio. O čia yra toks bendras atsakinėjimas, bet jeigu Seimo nariai pageidauja, prašom. Aš tiek atsakinėsiu, kiek reikės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šio klausimo pateikimas būtų pratęstas šiandien 15.30 val., prašom balsuoti.
34 - už, 32 - prieš, 4 susilaikė. Kadangi Seimo nariai nepritarė, kad šiandien būtų pratęstas pateikimas, tai siūlysime pateikimo tęsinį įtraukti į kitos dienos darbotvarkę. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
T.MEDAISKIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar perduodu vadovavimą Seimo Pirmininkui, gerbiamajam Č.Juršėnui. Jam galbūt geriau seksis.
PIRMININKAS(Č.JURŠĖNAS). Ačiū gerbiamajam vicepirmininkui.
Jis šiek tiek parepetavo. Kitą kartą bus dar efektyviau.
2sesija59p svarstyti klausimai
O dabar mes pradedam 5 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto”. Tai yra trečioji stadija arba, tiksliau, trečiosios stadijos tąsa. Prašau į tribūną gerbiamąjį pranešėją J.Požėlą.
Prieš tai noriu priminti, kad yra vienas prašymas, kuris yra nestatutinis, bet kai kurių kolegų pageidavimą pildydamas pranešu, kad nori pasisakyti Mokslo institucijų asociacijos prezidentas profesorius S.Ašmantas. Bet dar kartą sakau, čia yra trečioji stadija ir bendrieji debatai nenumatyti. Juo labiau kad profesoriaus S.Ašmanto pasirašytas Mokslo institucijų asociacijos pareiškimas yra išdalytas visiems Seimo nariams. (Balsai iš salės) Prašau, galim balsuoti. Kas už tai, kad būtų leista profesoriui S.Ašmantui pasisakyti, prašom balsuoti. Čia yra nereglamentinis dalykas, gerbiamieji kolegos. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų leista pasisakyti profesoriui S.Ašmantui, prašom balsuoti. Demokratija yra pagal tam tikras taisykles, kurias patys esam patvirtinę. Trečiojoj stadijoj bendros diskusijos nerengiamos.
Balsų dauguma gerbiamasis A.Ašmantas kviečiamas į tribūną. Gerbiamasis Požėla, prašyčiau kol kas palūkėti, pailsėti. Prašom, gerbiamasis Ašmantai.
S.AŠMANTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš turiu nedidelį Mokslo institucijų asociacijos darbuotojų prašymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gegužės 30 d. potvarkiu sudarė vyriausybinę komisiją, vadovaujamą akademiko J.Požėlos, kuri išnagrinėjo Lietuvos mokslų akademijos bendro turto disponavimo ir naudojimo būklę ir 1991 m. birželio 13 d. pasiūlė turto paskirstymo tarp Mokslų akademijos ir institutų projektą. Trečiajame projekto punkte buvo numatyta, kad naujojo...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom netriukšmauti, jeigu jau leidom kalbėti. Prašom.
S.AŠMANTAS. Nustatė, kad naujojo 100 vietų viešbučio statybos iki 1991 m. birželio 1 d. įsisavinta sąmatinė vertė paskirstoma Mokslų akademijai, institutams ir organizacijoms, kaip dalininkams, proporcingai juose dirbančių mokslininkų skaičiui. Pagal komisijos paskirstymo projektą Mokslų akademijai atiteko 7,9%, o mokslo institutams ir įstaigoms - 92%. Manoma, kad skirstant viešbutį kiekvienas valstybinis mokslo institutas turi turėti savo dalį pagal anksčiau minėtą komisijos sprendimą. Leidus Lietuvos Respublikos Vyriausybei užbaigti statomą viešbutį A.Goštauto g. 12a ir pritraukti privatų kapitalą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 30 d. potvarkis Nr.325), prašoma suteikti pirmumo teisę valstybinių mokslo institutų darbuotojams kartu su Mokslų akademijos darbuotojais prisidėti savo lėšomis statant bei eksploatuojant viešbutį.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašyčiau atsižvelgti į eilinių mokslo darbuotojų interesus, nes mokslo institutų ir jų darbuotojų finansinė padėtis nėra tokia gera, kaip kai kam gali atrodyti. Iš anksto dėkoju jums, ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Požėla, prašom į tribūną. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad 1 punktas yra priimtas. Dabar mes turime pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti dėl papildomų siūlomų 2, 3 ir 4 punktų. Priimti ar nepriimti. Prašom dar sykį registruotis.
Salėje - 85 Seimo nariai. Dabar prašom pasisakyti dėl 2 punkto. 2 - už, 2 - prieš.
J.POŽĖLA. Tai gal aš nereikalingas?
PIRMININKAS. Minutėlę! Jums reikės reaguoti. Gerbiamasis Raškini, prašom paspausti. Pirma aš suteikiu žodį gerbiamajam A.Raškiniui, kadangi jisai yra pasiūlymo autorius. Prašom dėl 2 punkto. Nustatyti, kad Mokslų akademijai perduodamos naudoti administracinio pastato patalpos pirmumo tvarka ir t.t. Gerbiamasis Raškini, prašom.
A.J.RAŠKINIS. Šitas punktas yra įrašytas dėl to, kad to reikalauja Mokslo ir studijų įstatymas. Mokslo ir studijų įstatyme, aš pakartoju dar kartą, yra nurodyta, kad turi būti statute nurodomas ne tiktai turtas, bet ir turto naudojimo sąlygos. Kadangi Mokslų akademijos statute šitos sąlygos nėra nurodytos, tai, kad mes neužtęstume per daug laiko ir kad Mokslų akademija galėtų tą savo statutą kuo greičiau patvirtinti, aš siūlau tokį paprastą variantą. Tai, ko reikalauja įstatymas, įrašyti į mūsų nutarimo 2 punktą. Ir viskas bus labai paprasta. O čia įrašyta tai, kas iš esmės yra nurodyta premjero A.Šleževičiaus potvarkyje, kuriame statutas yra perduodamas. Ten irgi nurodyta tas pats, kas ir čia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Baskas.
A.BASKAS. Siūlau 2 punkte tai, kas įrašyta skliaustuose, išbraukti, kadangi, mano supratimu, tai yra kėsinimasis į Mokslų akademijos savarankiškumą.
PIRMININKAS. Tai yra reglamentinis, bet kitas siūlymas. I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš prašau Mokslų akademijos statutą patvirtinti kuo greičiau, nes dėl turtinių klausimų čia problemų negali kilti. Turtas, aš jau anksčiau sakiau, apskritai tos pretenzijos, kurias kelia kai kurie žmonės, t.y. tokios, kurias...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vitkevičiau, į mikrofoną.
P.VITKEVIČIUS. Kitos instancijos, kurios spręs, ir, aš manau, kad reikia patvirtinti kuo greičiau. Mokslų akademija turi turėti turtinę bazę, kaip ir kiekvienas juridinis asmuo. Ji yra juridinis asmuo, ir jokių čia problemų nekyla. O koks turtas bus, tai priklauso nuo Vyriausybės, nuo viso kito, ir čia nereikia sieti su kažkokiais viešbučiais ar dar kažkuo.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote 2 punkto nepriimti?
P.VITKEVIČIUS. Taip, prašau.
PIRMININKAS. Aišku. V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Taip pat. 2 punkto nepriimti, o statutą patvirtinti.
PIRMININKAS. Dar T.Lideikis ir, matyt, bus 2 - už, 2 - prieš. Prašom, gerbiamasis Lideiki.
T.LIDEIKIS. Aš nežinau, man atrodo, kad ir gerbiamasis pranešėjas turbūt neturėtų prieštarauti tokiai nuostatai, kad Akademijos pastogėje kurtųsi tik mokslo ir studijų įstaigos, o ne kokios kitos. Aš nežinau, ar Mokslų akademija turi kitokių planų įkurdinti kitokio pobūdžio įstaigas. Aš tiesiog nesuprantu ginčo esmės. Aš manau, kad tokia nuostata savaime suprantama.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas, ir balsuosim.
J.POŽĖLA. Galiu paaiškinti ginčo esmę dėl viso 2 ir 3 punktų. Pirmiausia Akademijos statute pabrėžta, kad Akademija neturi kito turto, kaip tą, kurį paskyrė jai Vyriausybė. Ji nustatė ir to turto naudojimo taisykles, tokia tvarka mes ir vadovaujamės. Iš principo Vyriausybė tą padarė. Ir yra aiškiai Vyriausybės parašyta, kas ten kam yra nuomojama, kam nenuomojama. Tai yra valstybinis turtas. Kodėl Seimas turi svarstyti tą klausimą, čia, tarp kitko, kalbama ir apie 2, 3 ir 4 punktus? Kodėl Seimas turi padaryti tvarką, kai tą dalyką yra padariusi Vyriausybė? Ir dabar mums iškėlė klausimą, kad Vyriausybė iš principo daro neteisingai, kad reikėtų akcijas duoti darbuotojams. Galbūt, aš nieko prieš neturiu, bet kodėl Seimas dabar turi atšaukti Vyriausybės paskyrimą ir svarstyti tą klausimą kartu su Mokslų akademijos statutu? Mes faktiškai jau įsiveliam į kitą problemą. Mes pradedame naują visai kitos problemos svarstymą.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū.
J.POŽĖLA. Aš siūlyčiau atmesti visus 2, 3 ir 4 punktus ir patvirtinti statutą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 2 punktas, prašom balsuoti. Kas prieš, tas irgi balsuoja prieš. Prašau. Galiu pakartoti dar sykį. Balsų užtenka, bet aš pakartosiu, kad būtų visiems ramiau. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 punktas, kaip siūlo kolega A.Raškinis ir kai kurie kiti Seimo nariai, tas balsuoja už. Kas prieš šitą punktą, kaip siūlo pranešėjas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 38, prieš - 34, susilaikė 3. Kadangi prisijungė gerbiamojo J.Bernatonio balsas, yra vienodas balsų skaičius. Teks pakelti rankas. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Balsų skaičiavimo komisiją prašom suskaičiuoti, kiek yra salėje. Minutėlę! Tai, gerbiamieji, aš tada iš karto galiu pasakyti, kad yra nepriimta. Kadangi yra registruoti 85 Seimo nariai, pusė nesurinkta. 85. Prašom nesiginčyti. Yra oficiali registracija. Ateikite, aš parodysiu jums kompiuterį. Prašom. Tada nereikia jokio balsavimo, iš karto nepriimta, nes nesurinkta pusė balsų. (Salėje triukšmas) Registruoti yra 85 Seimo nariai. Tai skaičiuokit nuo 85. Ką tik registruoti, prieš kelias minutes. 13.05 val. registruota. Taigi straipsnis nepriimtas.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. LDDP frakcijos vardu prašom dar kartą perbalsuoti, nes čia įvyko nesusipratimas. Nesupratom balsavimo, ir siūlau balsuoti pakeliant rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 82 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 82 Seimo nariai. Prašom balsuoti, kas už šito straipsnio, t.y. 2 straipsnio priėmimą, kaip siūlo kolega A.Raškinis ir kiti kolegos, tas balsuoja už ir pakelia ranką. Kas prieš - vėliau. Prašom balsuoti.
J.POŽĖLA. Čia, tarp kitko, informaciją siūlo ne komitetas, o komiteto mažuma. Dauguma balsavo prieš tai.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 42.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi straipsnis nepriimtas. Dėl 3 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš tik norėjau pasitikslinti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ką jūs turėjote omeny sakydamas “speciali statistika”, tai ar specialių tarnybų, ar jūsų?
PIRMININKAS. Žinoma, specialių tarnybų, CŽV. Kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Man tenka labai apgailestauti dėl buvusio punkto, nes dabar klausimas pateks į Konstitucinį Teismą, kadangi buvo nepatenkintas Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimas, jog turi būti būtinai paminėti tie punktai, kaip turi būti naudojamas turtas. Kadangi šitą dalyką buvo galima ištaisyti tiktai priimant nutarimą, o tai nebuvo padaryta, tai nežinau. Lygiai dėl tos pačios priežasties yra ir 3 punktas. Kadangi pagal profesoriaus J.Požėlos pateiktą dokumentą yra du pastatai, tai 2 punktas buvo dėl vieno pastato, o 3 punktas buvo dėl antro pastato. Ir šitame punkte lygiai taip pat įrašomas tas reikalavimas, kuris nurodomas Mokslo ir studijų įstatyme, ir pakartojama tas pats, kas buvo priimtuose susitarimuose dėl Mokslų akademijos tuo metu statomo viešbučio turto pasidalijimo tarp atskirų Mokslų akademijos institutų, kurie dabar jau nėra Mokslų akademijos institutai, o yra savarankiški institutai. Jeigu mes atiduosime šitą turtą tik Mokslų akademijai, tai iš tikrųjų valstybinis turtas bus perduotas nedidelei asmenų grupei, o didesnioji dalis, t.y. 6 tūkstančiai mokslo visuomenės narių iš esmės bus nuskriausti, kai iš tikrųjų tas viešbutis buvo statomas naudotis visai mokslo visuomenei. Man atrodo, kad bus neteisinga, jeigu šitoks dalykas bus padarytas.
Galų gale mes matome, kad čia vyksta gana tipiškas ir labai nemalonus mūsų laikams reiškinys, kada pasinaudojant esama politine konjunktūra kai kurie egoistiškai nusiteikę asmenys vykdo turto perskirstymą savo naudai. Būtent taip įvyko ir šiuo metu. Akademikas B.Juodka, tapęs premjero patarėju, pasirūpino, kad tas turtas būtų paskirtas tiktai Mokslų akademijai. Profesorius J.Požėla, naudodamasis savo įtaka LDDP frakcijoje, dabar pasiekė, kad statute šitas dalykas būtų įtvirtintas.
Tokie konjunktūriniai dalykai tikrai nedaro valdančiajai partijai ir daugumai garbės. Tai ją susieja su tuo, jog ji dalyvauja turto perskirstyme ir perdavime siauroms egoistinėms grupuotėms. Manau, kad tai šiuo metu bus ir politiškai, ir mokslo visuomenei labai žalingas dalykas, jeigu to punkto nepriimtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tiesų ši diskusija mane verčia manyti, kad prieš tai pasakyta gerbiamojo Seimo nario A.Raškinio mintis iš tiesų turi labai daug tiesos. Šiuo atveju jau vien tas faktas, kad Mokslų akademija atstovauja proporcingai apie 8 %, kaip ir buvo anksčiau, pagal narių skaičių. Likę 92 % - kiti institutai, kuriems iš esmės tas viešbutis buvo skirtas... Idėja buvo - bendram naudojimui. Šiuo atveju pasinaudojama iš tikro palankia konjunktūra. To, ką gerbiamasis P.Vitkevičius sakė, aš negaliu kitaip įvertinti, o tiktai taip. Tam tikrais sumetimais paskirti Akademijai, palankesnei ar nepalankesnei mokslinei įstaigai, visiškai negalvojant apie kitus mokslinius institutus, ir šiuo atveju mes, pasidavę tam tikroms emocijoms, vėl mėginame jau paskutiniu laiku tampančią tokią negerą praktiką šitoje srityje. Aš manau, kad jau sykį buvo tarpmokslinėje įstaigoje, komisijoje, kuriai vadovavo J.Požėla, susitarimas, kad taip bus disponuojama turtu, tai reikėtų ir palikti šį klausimą. Taip jį ir spręsti. Tai nesukels papildomo sąmyšio. Ir dar norėčiau pasakyti vieną teiginį, kad Vyriausybė gali išskirstyti turtą. Tai čia yra eilinė blogybė, kurią mes dabar toleruojame, ir kažkodėl niekas nenori svarstyti valstybinio iždo institucijos įkūrimo, kuri turėtų tvarkyti tuos klausimus. Ir toliau mūsų Vyriausybė jį gerai skirsto. Deja, ji papuls į tą patį ilgą sąrašą potvarkių ir nutarimų, kuriuose mes kalbėjome dėl perdavimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Tai aš siūlau šiuo atveju nepasiduoti emocijoms, spręsti klausimą visų mokslinių įstaigų, o ne kažkurios vienos labui.
PIRMININKAS. Taigi du pasisakė už, vadinasi, dabar galima pasisakyti tik prieš išbraukimą. Ar gerbiamasis A.Baskas už išbraukimą? Gerbiamasis kolega, dabar galima sakyti tik motyvus dėl išbraukimo, nes jau du pasisakė. Man labai gaila. Gerbiamoji V.Aleknaitė už išbraukimą?
V.ALEKNAITĖ. Aš už palikimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Raškinis jau kalbėjo. Gerbiamasis E.Jarašiūnas už išbraukimą?
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasakyti, kad savo sprendimu mes neturėtume daryti teisinės painiavos.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamasis T.Lideikis už palikimą turbūt, taip? Gerbiamasis N.Germanas?
N.GERMANAS. Aš pasisakau už šio punkto išbraukimą ir galiu pasakyti kodėl. Visų pirma mane visada labai neramina, kai kalbama kažkieno vardu. O šiuo atveju - mokslinės visuomenės vardu. Aš manau, tai irgi nėra teisingai. Antra, aš norėčiau atkreipti dėmesį į statuto 6 punktą, kuriame parašyta, kad Mokslų akademija valdo jai paskirtą valstybinį turtą. Man atrodo, kad mes visi puikiai suprantame, jog Mokslų akademija valdys tik šitą. Ne naudosis, o valdys. Ir man atrodo, kaip aukščiausia mokslo institucija turi tam teisę, ir ji tikrai geriausiai užsiims šiuo reikalu. Aš pasisakau už išbraukimą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kad paskui nebūtų ginčų...
A.BASKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. A.Baskas dėl vedimo tvarkos.
A.BASKAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad Juridinis skyrius pateikė išvadas dėl statuto, nurodydamas, kad turi būti paminėtas ir turtas. Buvo komentaras, kad Juridinio skyriaus išvados Seimui yra rekomendacinio pobūdžio. Bet dar yra Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame parašyta, kad taip pat turi būti išvardytas statute turtas ir nurodyta jo naudojimo tvarka. Tai ar įstatymas Seimui irgi yra rekomendacinio pobūdžio? Ar mes ir toliau, taip sakant, laikysimės ne socialdemokratinių pažiūrų, kad turtą atiduosime tiktai vienai institucijai? Turtą, kuris priklausė daugeliui Mokslų akademijos institutų, kadangi Mokslų akademija buvo prezidiumas ir Mokslų akademijos institutai. Ir tas turtas buvo Mokslų akademijos. O dabar iš Mokslų akademijos atimama 90% turto ir atiduodama vienai institucijai. Tai ar mes esame socialdemokratinės pakraipos, ar mes rūpinamės visais keliais tūkstančiais mokslininkų, ar tik keliasdešimčia mokslininkų? Ar mes suprantame, kad visi mokslininkai nuskriausti dėl privatizavimo, jeigu čia yra ruošiamasi šitą dalyką privatizuoti. Jeigu ir nesiruoštų privatizuoti, dabar visi mokslininkai yra nuskriausti, palyginti su darbininkais, tarnautojais ir kitokiais dalykais. Ar mes ir toliau laikysimės ne socialdemokratinės pažiūros, o liberalių pažiūrų? Tai yra Liberalų partijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau, kadangi vis dėlto vienas pasisakė už. Prašom. Vienas už išbraukimą.
J.POŽĖLA. Aš norėčiau pasakyti, kad čia truputį klaidina. Pirmiausia Akademijos viešbutis niekada nebuvo statomas Akademijai. Jis niekada nebuvo statomas, naudojamas visų institutų labui. Čia buvo respublikinė įstaiga, kurią turės... Iš principo to viešbučio dar nėra. Čia labai įdomiai mes ginčijamės, kad jis turės aptarnauti visą Lietuvą. Tas problemas, kuriomis užsiima Akademija... O ne aptarnauti akademikus ir aptarnauti instituto darbuotojus. Todėl čia absoliučiai nieko bendra su Akademijos institutais neturi. Tas, kas buvo padalyta mano komisijoje, kai buvo turto dalijimas, tai čia buvo punktas, prieš kurį aš pats buvau prieš, bet komisija priėmė tokį nutarimą, kad tuos kapitalinius įdėjimus, kurie įdėti į viešbučio statybą (buvo apie 2 mln.), padalytume proporcingai visiems institutams. Nors jokia Vyriausybė, jokia instancija padarytų kapitalinių įdėjimų negali padalyti tarp institutų. Tai čia iš principo ir buvo priimtas toks nutarimas, bet jis neturi jokios reikšmės. Nes pirmiausia čia labai maža suma. Antra. Jis nėra statytas institutams ar Mokslų akademijai. Ir Mokslų akademija stato tą viešbutį ne kaip Mokslų akademijos objektą, bet kaip Lietuvos objektą. Tai šitas objektas priklausys universitetui ir kitiems, nes Mokslų akademija apima visų mokslų interesus. Tai čia nereiškia, kad tiktai atskiriems institutams atiduosime kažkokią dalį šio viešbučio.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 3 punktas, kaip siūlo kolega A.Raškinis ir kiti Seimo nariai, tas pakels ranką “už”, o kas prieš, tas vėliau “prieš” taip, kaip siūlo kolega J.Požėla. Taigi prašom. Rankų pakėlimu, kad paskui nebūtų diskusijų dėl elektronikos. Kas už 3 punktą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 41 - už.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 45.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Punktas nepriimtas. Prašom pasisakyti dėl 4 punkto dėl balsavimo motyvų.
BALSAS IŠ SALĖS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Replika po to. Kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Šis punktas buvo pasiūlytas dėl to, kad buvo numatyta premjero A.Šleževičiaus potvarkiu, jog turi būti, statant viešbutį, jo pabaigimui... Ten yra nedaug, tik 10 % likę pabaigti. Bet vis tiek buvo numatyta įtraukti privatų kapitalą ir tam privačiam kapitalui, jam dalyvaujant, sukurti įmonę, o tai įmonei pavesti eksploatuoti pastatytą viešbutį. Todėl buvo pasiūlyta 4 punkte, kad pritraukiant privatų kapitalą pirmumo teisę čia turėtų patys mokslininkai. Galbūt kas vieną kitą litą susitaupęs... Tai dėl to, kad šio viešbučio, kuris ir skirtas iš esmės mokslo tikslams, paskirtis ir būtų išlaikyta, kad galų gale nors truputėlį būtų kažkiek kompensuota ir taip labai jau nuvertinta mokslininkų investicinė galia. Kad pirmumo teisę čia, pritraukiant privatų kapitalą, turėtų mokslininkai, mokslo darbuotojai, o ne, sakykim, kokie nors biznieriai, kuriems galbūt moksliniai tikslai yra šalutiniai. Jie šiuo dalyku tiktai pasinaudos, kad savo kišenes pripildytų, netgi atitrauktų tą viešbutį nuo galimybių panaudoti jį kaip tam tikrą bazę mokslinėms konferencijoms ar kitiems moksliniams dalykams. Taigi prašau pritarti nors šiam punktui, kad, taip sakant, kažkiek paremtume mokslininkus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto čia yra pagrindinis klausimas Mokslų akademijos statutas, ir to mums užtenka. Čia yra tokie dalykai, kuriuos gali spręsti Vyriausybė dirbdama, juo labiau kad to viešbučio dar nėra. Todėl siūlau išbraukti tą punktą.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Taip. Aš savo pasisakymą perleidžiu profesoriui V.Landsbergiui.
PIRMININKAS. Prašau. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Mane labai stebina šis svarstymas. Jau nestebina valstybės turto dalybos, bet tokių aukštų mokslininkų dalyvavimas ir tokie metodai. Man labai rimtai atrodo Mokslo institucijų asociacijos prezidento profesoriaus S.Ašmanto raštas. Pagrįstas. Ir taip turėtų būti dalykai sprendžiami, bet dauguma, matyt, yra susitarusi kitaip ir sprendžia tas turto dalybas kitaip. Tačiau pats ponas J.Požėla ką tik pasakė, jog šį pastatą Mokslų akademija stato ne sau, bet universitetui ir kitiems. Šiek tiek įdomu, kas yra tie kiti. Nes, kiek matome iš pasipriešinimo, tai nėra valstybiniai mokslo institutai. Jie nėra tie kiti, kuriais rūpinasi Mokslų akademija. Kitaip sakant, Mokslų akademija labai atvirai pasisako, kad ji yra ne mokslo globėja, o savo kišenės globėja. Aš manau, kad nors šitą 4 punktą reikėtų palikti šiek tiek ribojant Mokslų akademijos apetitus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Plečkaiti, dabar jūs galite pasisakyti tik už išbraukimą. Jau du pasisakė už palikimą. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Tai man niekaip neišeina pasisakyti už.
PIRMININKAS. Tai labai gaila. Aš labai atsiprašau. Prašom tada, gerbiamasis pranešėjau, labai trumpai.
J.POŽĖLA. Na, aš trumpai noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tas punktas... Ar visi įsitikinę, kad reikia privatizuoti tą nepastatytą viešbutį? Ar reikia iš tikrųjų padaryti tą žingsnį? Kodėl mes turime būtinai privatizuoti. Tuo įstatymu nurodyta, kad privatizuotume taip: išdalyti žmonėms, mokslininkams tas akcijas. Ar iš tikrųjų tas dalykas reikalingas? Iš tikrųjų reikalingas, kad iš principo pritrauktume privatų kapitalą, kad užbaigtume statybą, nes čia dar nemažai milijonų reiks. Bet kad reikia privatizuoti tą valstybinį turtą žmonėms, iš tiesų nėra. Tas klausimas gali būti svarstomas. Aš ne prieš, kad mokslininkai turėtų akcijų. Tačiau tai visai naujas klausimas, kurio mes visai nesvarstėme čia, Seime. Ir iš principo reikia to dalyko nesiimti, kad priimtume galutinį sprendimą, kuris iš principo dar nepriimtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Netiesą sako!
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 4 punktas, kaip siūlo kolega A.Raškinis? O vėliau balsuosite prieš arba susilaikysite. Dėl balsavimo motyvų jau pasisakyta: du - už, du - prieš. Prašom balsuoti. Kas už 4 punkto priėmimą? Rankų pakėlimu?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 40.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Taigi ir 4 punktas nepriimtas. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų už visą nutarimą? Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Prašom dėl balsavimo motyvų ir repliką sakyti taip pat. V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Jeigu tokiu nutarimu, koks dabar siūlomas, atmetus visus šituos punktus, kuriuos siūlė komitetas, yra atiduodamas čia dabar aptarinėtas turtas Mokslų akademijos nuosavybėn, tai mes dalyvaujame neteisėtame dalyke. O dėl to, kad už jį balsuos Seimo dauguma, neteisėtas nepasidaro teisėtu. Aš manau, kad kai kurie kolegos klysta manydami, kad balsavimu galima legalizuoti grobstymą. Jeigu ta statyba, sakysime, užsitęs iki naujų rinkimų, be abejo, bus persvarstytas šitas sprendimas. Jeigu bus įteisinamas toks turto atidavimas dabartinei Mokslų akademijai, kai jis buvo sukauptas esant visai kitai struktūrai, tą vertės svarstyti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Galbūt jai vertėtų tą pasvarstyti iš anksto, ir todėl aš siūlau nebalsuoti šiandien ir atidėti. Tegul pasvarsto Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Man labai gaila, kad tokio rimto dalyko - Akademijos statuto - svarstymas nukrypo į turto klausimus. Aišku, išties aš manau, kad šiai garbingai institucijai toks svarstymas prestižo nesuteikia. Ir manyčiau, pati ta svarba, kurią suteikia gerbiamieji akademikai šio vieno viešbučio likimui, parodo pačią institucijos krizę, kad išėjimas iš tos krizės, matyt, dar yra toli. Man, aišku, nekyla ranka balsuoti prieš Mokslų akademiją, kurioje aš pats ilgus metus dirbau. Bet ir balsuoti už tokį nutarimą aš tikrai negalėsiu, būsiu priverstas susilaikyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų šitas nutarimas susietas su tuo, kad mes turime patvirtinti Mokslų akademijos statutą. Tai yra svarbiausia. O visa kita, aš manau, yra antraeiliai reikalai, ir ten susitars.
PIRMININKAS. J.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Iš tikrųjų čia, Seime, labai įdomu stebėti, kaip aprūpinami vieni sluoksniai po kitų. Tai tie sluoksniai, kurie susitarė iš anksto prieidami prie Vyriausybės, ieško sau privilegijų ištisai. Ir taip didžioji dauguma labai skrupulingai šitą daro. Iš tikrųjų Mokslų akademija dabar pasiliko sau teisę būti konsultantu ir taip pat pasiliko visą turtą, kurį paskui galės disponuoti ir dar užsidirbti šiek tiek. Man labai keista, kad būtent mokslo vyrai labai į tuos pasaulietiškus dalykus, į materialinius dalykus žiūri, o ne į mokslo vystymą, organizavimą apskritai. Todėl aš pasisakau kategoriškai prieš šitą balsavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Šumakaris. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Man irgi labai keista, kad svarstydami statutą būtinai prikabiname tą turtą. Taigi aš siūlyčiau tikrai patvirtinti statutą, kad Akademija toliau dirbtų, o dėl turto tegu paskui sprendžia, kam reikia išspręsti. Tam yra Vyriausybė. Dabar imsime ir Seime dalysime kiekvieną patalpą. Na, gerbiamieji, aš manau, kad taip ir stengiamasi čia. Jeigu jūs kalbate apie viena, kad čia nori kažkas privatizuoti, tai man tokia mintis kyla... Aš įtariu tuos, kurie apie tai kalba, kad jie nori nusipirkti tą pastatą. Čia irgi galima taip sakyti. Tai aš manyčiau, kad tvirtinkime statutą, o turto klausimo nespręskim.
PIRMININKAS. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Man telieka tiktai pacituoti kolegą V.Šumakarį, kad traukinys kabinamas prie vagono, o ne prie lokomotyvo. Ir norėčiau jums visiems priminti jau į istoriją įėjusią situaciją, kai pusantrų metų Aukščiausioji Taryba svarstė politšvietimo namų Kaune likimą. Svarstė, svarstė, svarstė, svarstė ir pagaliau rado kam juos atiduoti, kai jau jie buvo atiduoti. Nebūkime juokingi. Seimui tokio lygio dalykai nei priguli, nei reikalingi, o iš karto kyla įtarimas, kad kažkas labai suinteresuotas štai šito vagonėlio prikabinimu.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš irgi pritariu gerbiamųjų V.Šumakario ir B.Rupeikos pasakymams, kad čia, taip sakant, ne Seimo reikalas. Vyriausybė skiria tam tikrą turtą, Akademija, kaip juridinis asmuo, turi turėti turtą, tai yra vienas iš juridinio asmens požymių. Ir jokių problemų čia būti negali. O žmonės, kurie kalba apie tai, kad kažkokių čia net nusikaltimų yra, tai tiesiog keisti ir nesuprantami. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pasakyti, kad Mokslų akademija yra iš tiesų ta institucija arba mokslų įstaiga, kurioje aš išdirbau 23 metus. Na, ir toks turtinių dalykų svarstymas, ko gero, nėra atsitiktinis. Buvo laikai, kai akademikai statėsi Palangoje vilas išimties tvarka. Na, dabar, aš manau, išimties tvarka jie nori pasidalyti turtą, kurį tiktai gali pasiimti. Žinoma, mokslų akademikams ir mūsų akademikams tokie turto dalybos norai nedera. Užuot svarsčius iš tiesų savo mokslinės institucijos statutą, pradėjo, sakykime, turto dalybas. Aš kviesčiau pagalvoti visus Seimo narius apie tai, kad turėtume mes vis dėlto problemas spręsti, o ne turto dalybas čia Seime daryti.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, bet pietums seniai laikas.
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti. Jeigu reikės, balsuosime.
V.ŽIEMELIS. Ne reikės, o seniai reikia. Ar jūs Pirmininkas, ar ne Pirmininkas?
PIRMININKAS. Tamsta Žiemeli, prašome netrukdyti. Jums žodis nebuvo suteiktas.
V.ŽIEMELIS. Nesvarbu.
PIRMININKAS. Nesvarbu? Gerai, kad prisipažinot. Ačiū.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos norėčiau pirmininkaujančiam priminti, kad tarp rytinio ir vakarinio posėdžių daroma pusantros valandos pertrauka. Ir dabar laikas ją padaryti ir pradžia turėtų būti ne 15 val. Ir nereikia taip dirbti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkam, kad pasisakytų dar vienas dėl balsavimo motyvų, ir balsuojam? Reikia balsuoti dėl šito? Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas 5 7 min.? Prašome pakelti rankas. Prašom skaičiuoti. O kas nori valgyti, prašom - valgykla atidaryta.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 35.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Posėdis pratęsiamas. Kas dar nori pasisakyti? Čia procedūrinis klausimas, gerbiamieji kolegos. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu labai trumpai. Aš nesupratau, prie ko traukinys prikabintas - prie vagono, ar prie lokomotyvo?
PIRMININKAS. Prašom atskirai su kolega B.Rupeika išsiaiškinti.
A.KUBILIUS. Bet aš supratau, kad Akademijos statutas būtent ir buvo pasiūlytas svarstyti tam, kad keli akademikai įgytų teisę disponuoti viešbučiu. Aš manau, kad šitas viešbutis bus toks pats įspūdingas, kaip ir gerai žinomas “Vilon” viešbutis. Ypač žinodamas, kad akademikai turbūt turi gerus santykius su “Vilon” viešbučio įsteigėjais ir patarimai bus priimami. Mes turėsime Vilniaus centre gerą viešbutį. Todėl aš manau, kad toks akademikų sprendimas bus suprastas Vilniaus žmonių. Na, ką padarysi, turėsime dar vieną mokslo įstaigą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gali pasisakyti tik vienas už statuto patvirtinimą. Gerbiamasis A.Raškinis už statuto patvirtinimą?
A.J.RAŠKINIS. Aš pasakysiu, jūs patys spręskite, ar už, ar prieš.
PIRMININKAS. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Gali būti ir neutralus. Aš noriu pasakyti, kad retai būna tokių gėdingų posėdžių, koks buvo šiandien. Mokslas iki šiol buvo tokia apyšvarė Lietuvos vieta, bet, pasirodo, kad lobizmas ten yra labai stipriai išsivystęs. Visas tas dalykas kvepia korupcija. Manau, kad bus didelė gėda valdančiajai daugumai, kai Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje bus tiriamas šitas būtent mokslo klausimas, pavirtęs į turto užgrobimo klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Akademikas J.Požėla. Prašom.
J.POŽĖLA. Iš tikrųjų labai gėda klausytis tiesiog garbingų žmonių, kurie bando kaltinti Akademiją, kad nariai nori pagrobti turtą. Pirmiausia tas turtinis klausimas buvo ne Akademijos iškeltas. Akademija pasiūlė svarstymui ne turto dalijimą, o pasiūlė savo statutą patvirtinti. Čia tą klausimą dėl turto iškėlė tiktai iš dešinės pusės. Ir čia labai gėdinga, nes įtaria, kad akademikai nori kažką pagrobti. Tas įtarimas iš tikrųjų bus labai gėdingas. Ne balsuoti už Akademijos statuto patvirtinimą... Iškėlė tą klausimą dėl kažkokio nepastatyto viešbučio.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto”, susidedantis iš vieno punkto? Patvirtinti statutą. Balsavimas pradėtas.
A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos norėjau, pone Pirmininke.
PIRMININKAS. Balsavimas pradėtas. Vėliau dėl vedimo tvarkos, po balsavimo.
A.VAIŠNORAS. Neįmanoma.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, reiškiu pastabą tamstai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, 43.
A.VAIŠNORAS. Dėl ko?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 33.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos...
PIRMININKAS. Minutėlę, tuoj gausit. Gerbiamieji kolegos, pridedu savo balsą. 44 balsavus už, 33 - prieš, 3 susilaikius, nutarimas “Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto” priimtas. Kolega A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.
A.VAIŠNORAS. Aš jau esu ir prieš savaitę sakęs. Turiu pareikšti - nežinau kam - nepasitikėjimą ar Pirmininku, ar kompiuteriu. Gavau rezultatus, kur mano buvo balsuota prieš, o parašyta “susilaikė”. Tai aš siūlyčiau perbalsuoti dėl visos šitos problemos.
PIRMININKAS. Čia rankų pakėlimu buvo balsuota, taigi tas neturi reikšmės.
A.VAIŠNORAS. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gero apetito. Po pietų pertraukos posėdį pradėsime 15 val.10 min.