Penkiasdešimt
penktasis
posėdis
1993
m. birželio 15d.
Seimo narių pareiškimai
Plenarinių posėdžių darbotvarkės aptarimas (93.06.15)
2sesija55p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio l5 d. rytinį plenarinį posėdį.
Norėčiau pradėti nuo malonesnių dalykų. Šiandien vienas mūsų kolega gerbiamasis Seimo narys J.Katkus mini savo gimtadienį. (Plojimai)
Ačiū. Kitas kolega, bet aš jo kol kas nematau, minėjo savo 55metį. Prieš dieną ar dvi. Gerbiamasis A.Greimas. Matyt, mes jį visi pasveikinsime, kai jis atsiras. Kol kas aš jo nematau. Šiek tiek vėliau.
Dabar dėl šios dienos posėdžio. Kaip, gerbiamieji kolegos, prisimenate ir savaitės darbotvarkė, ir dienos darbotvarkė buvo patvirtintos praėjusią savaitę. Per frakcijų atstovų pasitarimą yra suderinti tokie dalykai. l ir 2 klausimus dėl to, kad nėra pranešėjo, ir dėl to, kad atitinkamas komitetas, t.y. gerbiamojo G.Paviržio vadovaujamas komitetas, turi kai kurių siūlymų, sutarta perkelti į ketvirtadienį. O į šitą vietą siūloma įdėti 9 klausimo antrosios dalies užbaigimą. Čia užrašyta trečiasis svarstymas. Iš tikrųjų mes turime dar užbaigti antrąjį svarstymą ir tik tada jau galėsime pereiti prie galutinės stadijos. Siūloma pradėti nuo Amnestijos įstatymo ir po to jau eiti iš eilės. Tai toks yra esminis pasiūlymas.
Taip pat, jeigu sutaupytume laiko, siūloma nagrinėti rezervinį klausimą dėl Mokslų akademijos statuto ir du papildomus rezervinius klausimus - dėl S.Dariaus ir S.Girėno atminimo medalio ir dėl mūsų jau seniai nagrinėjamo spec. komisijos klausimo užbaigimo. Štai tokie yra siūlymai. Gerbiamasis M.Treinys dėl darbotvarkės? Prašau.
M.TREINYS. Aš norėčiau gerbiamajam Pirmininkui priminti, kad dėl 8 klausimo, dėl žemės reformos krypčių buvo praėjusią savaitę numatytas trečiasis svarstymas be balsavimo. Tada jūs kaip tik ir sutarėte tokią formulę. Dabar atsirado jau svarstymas ir balsavimas. Kadangi krypčių trečiasis variantas yra iš esmės kitoks, tai be svarstymo mes turbūt negalėsime jo priimti. Taigi aš prašyčiau balsavimą iš čia išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes juk skyrėm tam visą valandą, tai gal spėsim ir padiskutuoti, ir balsuoti. Aš klaustuką pasidedu.
M.TREINYS. Bet mes juk buvome taip sutarę, kad bus svarstymas be balsavimo. Šito dalyko nebuvo.
PIRMININKAS. Tai jeigu užbaigsime?
M.TREINYS. Aš niekaip neįsivaizduoju, kaip galima nesvarsčius balsuoti dėl visiškai naujo projekto papunkčiui arba kaip nors kitaip.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Čia pasidedu klaustuką ir paskui susitarsime, juo labiau kad čia po pietų.
M.TREINYS. Reikia turėti minty, kad yra alternatyvaus projekto 4 autorių grupė. Ir vienam iš jų, galbūt M.Treiniui, būtų galima taip pat suteikti žodį pranešėjo teisėmis.
PIRMININKAS. Prašau. Čia ne problema. Ir Seimo narys L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Ar nereikėtų 5 klausimą sukeisti su 6? Prieš tai apsvarsčius pinigų išleidimo įstatymą, galbūt būtų daugiau aiškumo kalbant vėliau apie rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ar kolegos sutinka su tuo? Sutinkam. Ačiū. Dar yra gerbiamojo L.Linkevičiaus siūlymas, bet jis nepasakė. Sukeisti 4 su l0, t.y. pradėti prieš pietus nagrinėti delegacijų klausimus, kad galima būtų ir balsuoti. Ar sutinkam? Ačiū. Prašau. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Atrodo, yra pakankamai laiko, kai kurių klausimų nėra, aš siūlyčiau kryptims skirti šiek tiek daugiau laiko, kad jas būtų galima priimti šiandien.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad galima bus šitaip padaryti. Čia nėra problemos, juo labiau kad kažkas iš Seimo narių, įskaitant ir mane, siūlė šiek tiek ilgiau šiandien padirbėti. Prašom, gerbiamasis Požėla.
J.POŽĖLA. Aš siūlyčiau Mokslų akademijos statuto projekto svarstymą visgi įtraukti į pagrindinę darbotvarkę, kad būtų nurodytas laikas. Suprantat, aš manau, kad mūsų pareiga pakviesti Akademijos vadovus į tą aptarimą. Tai reikia, jeigu mes nustatom laiką, kada svarstome tą klausimą, kad...
PIRMININKAS. Prašau. Tai dar yra vienas dalykas...
J.POŽĖLA. Kad būtų nurodytas laikas.
PIRMININKAS. 7 klausimą nukelti ir tada vietoj 7 galima įrašyti l4. Taip, l3.00 val. Tinka. Ir dar vienas dalykas.
J.POŽĖLA. Tai ne l4.00 val., o l5.00 val.?
PIRMININKAS. Ne. l3 val., o klausimas l5. Teisingai. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl radijo transliacijų arba radijo įrašų. Yra toks siūlymas: 5 ir 6 klausimus tegul radijo darbuotojai įsirašo arba transliuoja, kaip jiems išeina. 8 klausimą, t.y. žemės reformos krypčių, ir l4, t.y. dėl Vyriausybės nutarimų ir potvarkių. Sutinkam? Ačiū. Tada pradėsime l klausimą, t.y. Amnestijos įstatymo projektą. Į tribūną pagal susitarimą su autoriais kviečiu gerbiamąjį E.Bičkauską, o iki jis ateis, aš vis dėlto siūlau registruotis. Prašome registruotis. Kolegos, prašom registruotis. Salėje - net l02 Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis Bičkauskai.
2sesija55p svarstyti klausimai
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Jums išdalytas įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą” projektas Nr.3. Projektas pasikeitė, palyginus su projektu Nr.2 ir ankstesniais projektais. Jį praeitą savaitę derinome kartu su Prezidento atstovu, Valstybės ir teisės komiteto atstovu, dalyvavo ponia Z.Šličytė, ponas P.Vitkevičius, jų patarėjai.
Pakeitimas štai koks. Pirmasis projektas buvo labai platus ir visa apimantis, t.y. vienu metu iš laisvės atėmimo vietos galėjo išeiti labai daug asmenų, antrasis variantas buvo labai siauras, o šis yra toks kaip ir tarpinis. Kompromiso rezultatas. Pagal šio įstatymo taikymą iš laisvės atėmimo vietų automatiškai neišeis nė vienas nuteistasis. Tai yra šio įstatymo 3 straipsnyje suformuluota taip: “Sumažinti neatliktosios bausmės dalį l/3, bet ne daugiau negu 2 m. asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki 7 m., ir ne daugiau negu l,5 m. asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu nuo 7 m. iki l5 m.” Amnestija taikoma tiems asmenims, sumažėja neatliktosios bausmės dalis, bet sumažėja tiktai proporcingai. Jeigu amnestija bus taikoma net ir, sakykim, visų kategorijų asmenims, jie vis tiek išeis į laisvę taip pat proporcingai, kaip būtų išėję, net jeigu ta amnestija jiems nebūtų taikoma. Tiktai tiek, kad sumažėja neatliktosios bausmės dalis. Jiems amnestija taikoma, bet automatiškai į laisvę jie neišeina.
4 straipsnyje išvardytos nusikalstamos veikos, dėl kurių taikant amnestiją turi būti amnestijos komisijos pritarimas, t.y. automatiškai šiems asmenims, jeigu jie pažeidinėja bausmės atlikimo režimą ar iš viso nedrausmingai, sakykim, elgiasi, jiems automatiškai amnestija netaikoma, o tik pritariant amnestijos komisijai.
Ir 6 straipsnyje numatyta, kam amnestija netaikoma. Amnestija netaikoma asmenims už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose, taip pat tiems, kurie yra nuteisti už valstybės išdavimą, šnipinėjimą, diversiją, kenkimą, banditizmą, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamo susivienijimo, gaujos organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą joje. Aš pasidomėjau, kiek šiuo metu pas mus yra nuteistų pagal 105 straipsnį ir 118 straipsnio 3 ir 4 dalį, t.y. tų, kuriems iš viso netaikoma amnestija jokiais atvejais. Iš viso yra apie l000 nuteistųjų iš 7700 šiuo metu atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose. Netgi jeigu būsiu tikrai nepopuliarus, ryžtuosi vis dėlto, jeigu Seimas, bent vienas Seimo narys palaikytų, ryžtuosi pasiūlyti pagalvoti ir galbūt alternatyviai balsuoti, ar negalima taikyti amnestijos ir asmenims, nuteistiems už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir už išžaginimą. Greičiausiai, matyt, bus sprendimas, kad negalima. Aš norėčiau tiktai atkreipti dėmesį, kad mes, jeigu net spręstume, jog galima, tai šie asmenys vis tiek turės reikalų su amnestijos komisija ir automatiškai jie neišeis į laisvę. Jeigu jie nėra pasitaisę, į laisvę jie neišeis. Bet čia Seimo sprendimas lems.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia yra antrojo svarstymo tęsinys, tai klausimai nenumatyti. Jeigu kas iš kolegų nori pasisakyti, prašome. Aš kol kas matau tik 2 užsirašiusius. Ir tada gerbiamasis pranešėjas, matyt, pabaigoj apibendrindamas prieš balsavimą pasakys savo poziciją. Taigi gerbiamasis A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Aš dėl 6 straipsnio - amnestija netaikoma už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose. Aš praeitą kartą minėjau, pakartoju praeitą kartą pasakytas mintis. Kartais žmogus padaro nusikaltimą laisvės atėmimo vietoje ir greičiau gauna bausmę negu laisvėje. Yra konkrečių pavyzdžių, kai žmogus nepakelia tyčiojimosi iš savęs, ginasi ir besigindamas jis tą sužaloja arba kartais nužudo. Tai aš dar kartą primenu, mes, sakykim, A.Sakalausko, kuris išžudė savo tarnybos bendražygius, niekad nesmerkėm. Tokių atsitikimų daug būna ir įkalinimo vietose. Vis dėlto už tuos nusikaltimus, padarytus nusikaltimo vietose, turėtų spręsti, ar jį galima amnestuoti, ar ne, tos komisijos. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad prie šito projekto buvo labai kruopščiai dirbama, buvo suderintos įvairios nuomonės, pozicijos, įvairūs požiūriai. Mano galva, tam projektui reikėtų pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad įstatymui mes galėtume pritarti. Tačiau noriu akreipti dėmesį į tokias aplinkybes. Visų pirma, kad ir kaip būtų, mes turime įstatymą - Lietuvos Respublikos įstatymą. Aš manau, kad įstatymui visgi reikėtų suteikti įstatymo formą. Nes pagal seną blogą tradiciją įstatymą teikiam nutarimo forma. Manyčiau, kad ir tuo požiūriu turime būti tikslūs. Tai viena.
Antra. Sakyčiau, konstruojant tekstą visgi reikėtų pirmiausia atskirti pagrindinius dalykus nuo antraeilių. Čia norėčiau pažymėti dėl amnestijos priežasties. Manau, kad tokia priežastis gali būti tik Konstitucijos priėmimas. Na, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 7 ir 8 punktus, kai baudžiamosios bylos yra nutraukiamos. Aš visgi siūlyčiau ne nutraukti baudžiamąsias bylas, bet skirti bausmę ir jį atleisti. Kodėl? Nutraukus baudžiamąją bylą, į sunkią padėtį pakliūva nukentėjęs. Jeigu, sakykim, yra civiliniai dalykai, jam reikės kelti civilinę bylą. Vienu atveju lyg ir žmogui, kuris vertas atleidimo, mes atleidžiam, tačiau mes pasunkinam tam žmogui, kuris nukentėjo nuo nusikaltimų. Todėl visgi drįsčiau siūlyti kiek kitokį šios problemos sprendimo būdą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai pritariu kolegos E.Jarašiūno nuomonei, pritariu parengtam projektui. Manau, kad daugelis laisvės atėmimo vietoje esančių žmonių yra ne vien tik savo klystkelių, įgeidžių, bet ir sovietmečio suformuoto gyvenimo būdo aukos. Todėl vertinant nusikaltimus būtina visaip atsižvelgti. Manau, kad daugelis nusikaltusių žmonių bus teisingai įvertinę savo nuopuolį ir galbūt jau nebepasuks tuo keliu. Tačiau visgi manyčiau, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė ir ypač Vidaus reikalų ministerija turėtų pasirūpinti policijos, teisėsaugos darbo efektyvumo didinimu, nes manau, kad nusikalstamumas po amnestijos šiek tiek padidės.
Dar, gerbiamieji, aš norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad efektyvumą, ypač policijos, reikia didinti. Prieš karą Lietuvoje dirbo apie 5 tūkst. policininkų ir dirbo labai gerai. Dabar turime 23 tūkst. policininkų, beveik tiek pat, kiek Lietuva turėjo kariuomenės, ir su nusikalstamumu susidoroti nesugebame. Atkreipiu dėmesį Seimo, Vyriausybės ir vidaus reikalų ministro į tai, kad yra išlikusių gyvų prieš karą dirbusių ir dorai Lietuvai tarnavusių policininkų. Tačiau nei jų buitimi, nei socialinėm reikmėm niekas nepasirūpino, nors daugelis už savo darbą yra labai rimtai nukentėję. Artėja Policijos diena, rudenį ją švęsime, gerbiamieji, vis dėlto reikėtų tuos žmones prisiminti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu į tribūną E.Bičkauską.
E.BIČKAUSKAS. Kaip aš suprantu, palaikančių ir norinčių balsuoti dėl 105, 118 straipsnių taikymo ir jiems amnestijos taikymo nėra. Ką darysi. Tada aš savo pasiūlymą atsiimu ir balsuoti neprašau.
Dabar dėl Seimo nario A.Albertyno pastabos dėl amnestijos taikymo ir tiems asmenims, kurie padarė nusikaltimus laisvės atėmimo vietose. Iš esmės tradiciškai tada amnestija netaikoma, bet galbūt redaguojant galutinį variantą ir galima sutikti ir perkelti šį punktą į 4 straipsnį, t.y. amnestijos komisijos nuožiūra, tik aš norėčiau pastebėti, kad jūsų pavyzdys dėl A.Sakalausko nėra visiškai tikslus. Tiesa, po ilgų vargų, po ilgų įrodinėjimų ir bylos nagrinėjimo vis dėlto buvo pripažinta, kad nusikalstamos veikos kaip tokios A.Sakalauskas nepadarė. Tam buvo visiškai kitos priežastys. Taigi net jeigu kažkas tyčiojosi iš to ar kito kalinio, o jis, gindamas savo orumą, padarė nusikaltimą, padarė veiką, sakykim, panašią į nusikaltimą, tai ne visada tai yra nusikaltimas ir ne visada jis yra teisiamas. Būna, kad ir nutraukiama paprasčiausiai nesant nusikaltimo sudėties.
Manau, kad pastaba, kurią padarė Seimo narys E.Jarašiūnas, yra verta dėmesio, ir, jeigu galima, mes kartu su ponu E.Jarašiūnu tai paredaguosime.
Aš visiškai pritariu Seimo nario pono P.Miškinio išsakytoms mintims apie tai, kad reikia pagalvoti ir apie policiją, ir reikia pagalvoti, kad išėję į laisvę asmenys nebūtų visiškai socialiai išmesti iš visuomenės ir kad tai nestimuliuotų jų daromų nusikaltimų. Bet aš manau, kad tai yra gerokai didesnė problema, kurią mes turime nedelsiant spręsti. Ačiū.
Aš siūlau pritarti įstatymui po antrojo svarstymo ir aš manau, jeigu mums pasiseks paredaguoti, po pietų balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų pritariant po antrojo svarstymo? Nereikia. Ar galime pritarti konsensu be balsavimo? Galime pritarti? Ačiū, gerbiamieji kolegos, pritarta konsensu po antrojo svarstymo. Ir tada aš tikrai ir savo, ir kitų vardu prašau gerbiamuosius E.Bičkauską ir E.Jarašiūną, jeigu įmanoma, pakankamai greitai suredaguoti preambulę ir dar kai kuriuos dalykus ir pateikti mums, kad išties po pietų galėtume balsuoti. Ačiū.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto VI dalies projekto pateikimas(93.06.15)
2sesija55p svarstyti klausimai
Tada kitas klausimas iš eilės yra Lietuvos Respublikos Seimo Statutas. Tiksliau, šio Statuto dviejų dalių skirtingos nagrinėjimo stadijos. VI dalis - dar tik pateikimas, I dalis - jau antrasis svarstymas. Kviečiu į tribūną kolegą J.Bernatonį. VI dalies pateikimas.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pateikiamoje VI dalyje, kaip ir buvo numatyta Seimo nutarime dėl Seimo Statuto svarstymo, yra aptariamas pareigūnų rinkimas, skyrimas ir tvirtinimas. 17 skirsnyje yra numatyta pareigūnų rinkimo tvarka, atskiruose straipsniuose apibūdinama, kas pateikia Seimo pareigūnų kandidatūras. Taip pat numatyta, kokiu būdu yra balsuojama, kai Seime renkama keletas kandidatūrų. 18 skirsnyje aptariama, kaip yra svarstoma Lietuvos Respublikos Prezidento pateikta Ministro Pirmininko kandidatūra ir Vyriausybės programa. 19 skirsnis skirtas kitų valstybės pareigūnų, taip pat Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų svarstymui ir skyrimui.
Šis projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus ir remiantis ta tvarka, kuri susiklostė Aukščiausiojoje Taryboje sprendžiant analogiškus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. A.Baskas. Prašom, kolega.
A.BASKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 157 straipsnio. Ar tai reiškia, kad Seimo Pirmininkas pateiks, pavyzdžiui, į kanclerio vietą kelias kandidatūras, kad čia reikalinga tokia sudėtinga rinkimų procedūra? Ne vieną kandidatūrą? Ačiū.
J.BERNATONIS. Man sunku atsakyti už Seimo Pirmininką, jo prerogatyva yra teikti. Tačiau aš įsivaizduoju, kad kai yra teikiama kandidatūra ir ją teikia vienas žmogus, paprastai yra teikiama viena kandidatūra. Čia turima omeny ne tiktai Seimo kanclerio ar kitų pareigūnų rinkimai, tačiau ir Seimo Pirmininko rinkimai, kuomet pagal šį siūlomą projektą gali teikti įvairios frakcijos, t.y. kandidatūrų gali būti daugiau.
A.BASKAS. Bet dėl Seimo Pirmininko slaptas balsavimas, o čia atviras balsavimas.
PIRMININKAS. Gal reikėtų tiksliau redaguoti. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų toks. Šioje dalyje labai daug kur reglamentuojama laiko požiūriu, kai pristatomas kandidatas ar jis programą dėsto. Vėliau atsakymai į klausimus, kuriuos pateikia Seimo nariai. Dažnai tas laiko tarpas vienas nuo kito skiriasi keliom ar dešimtim minučių ir ar nereikia atsisakyti tokios painiavos? Sakykim, jūs viename iš straipsnių naudojate aiškesnę formuluotę, t.y. kiek yra skiriama pasisakymams, tiek ir atsakymams į klausimus. Kiekvienas paprastas dalykas būna ir aiškesnis, ir, matyt, teisingesnis. Ar mes nuo 162 straipsnio nesukeliame čia painiavos?
J.BERNATONIS. Su jūsų klausimu ar siūlymu galima būtų sutikti. Čia yra numatyta tam tikra procedūra, kur reglamentuojamas laikas pretendentams pasisakyti, atsakinėti į klausimus. Galima būtų vienaip ar kitaip (kokie bus pasiūlymai gerbiamųjų Seimo narių) keisti tą procedūrą. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad čia numatyta gana glausta Ministro Pirmininko kandidatūros svarstymo frakcijose procedūra. Tai yra tam skiriama ne daugiau kaip dvi darbo dienos. Mūsų gyvenimo praktika jau įrodė, kad Ministro Pirmininko pritarimo kandidatūrai klausimą reikia spręsti greičiau, negu buvo daroma.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys nori. Ne? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, klausimai baigėsi. Čia diskusijos, kadangi prieštaravimų nėra, nenumatytos. Ar kas frakcijos ar komiteto vardu nori kalbėti? Ar galime pritarti pateikimui? Reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne. Galime pritarti? Ačiū. Tada prašome pereiti prie pirmosios dalies. Jeigu turite ką pasakyti iš pradžių, prašom. Gerai. Tai prašau tada dėl Seimo Statuto pirmosios dalies. Gerbiamieji kolegos, ar norite kas pasisakyti? A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu labai trumpai pasakyti porą pastabų. Aš norėčiau, kad projekto rengėjai tiksliau formuluotų 1c skirsnio 8a straipsnį, kuris skamba taip: “Seimo narys turi pirmenybės teisę savo veiklos klausimais pasinaudoti valstybiniu radiju, televizija ir spauda nemokamai.” Štai šis teiginys man kelia šiek tiek abejonių. Mes jau iš savo praktikos žinome, ką tai reiškia “Seimo narys turi pirmenybės teisę savo veiklos klausimais pasinaudoti valstybiniu radiju” ir ypač televizija. Aš manau, kad šį straipsnį būtų galima detalizuoti arba šiame Statute, arba nurodant, kad turėtų būti priimtas atskiras įstatymas, kuriame būtų aiškiai apibrėžta politinių organizacijų galimybė pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija numatant aiškiai ir Seimo narių teisę atstovauti savo politinėms jėgoms, politinėms frakcijoms. Aš manau, kad tokiu būdu mes išspręstume tokį nesibaigiantį disputą dėl galimybės opozicijai pasinaudoti televizija.
Jeigu šis sakinys liks toks, koks jis yra dabar, tai jis, be abejo, yra pakankamai deklaratyvus ir labai panašus į tuos gerus socialistinius laikus, kai daugelis taip pat turėjo pirmenybės teisę gauti butus ir t.t., tačiau iš tų pirmenybės teisę turinčių susidarydavo atskiros eilės ir faktiškai sprendimo nebūdavo. Tai viena mano pastaba ir aš tikrai siūlyčiau, kad čia būtų kur kas detaliau pasakyta apie tai, kaip Seimo nariai gali, atstovaudami politinėms organizacijoms, pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija. Tai tiek turbūt.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar A.Pocius.
A.POCIUS. Pirmojoje dalyje nieko nėra pasakyta dėl tų komplikacijų, kurios iškyla, kai yra paduodami protestai dėl Seimo nario rinkimų rezultatų. Todėl ar nereikėtų pirmojo skirsnio 3a straipsnį papildyti tokia pastraipa: “Jei dėl kandidatų į Seimo narius rinkimų teisėtumo yra laiku paduotas ir teisingai įformintas protestas, jo priesaikos priėmimas gali būti atidėtas vienam mėnesiui, kol Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija priims galutinį sprendimą.”
Lietuvos Respublikos Seimo statuto I dalies projekto antrasis svarstymas(93.06.15)
2sesija55p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasisakyti norinčių nėra, todėl kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Bernatonį. Tik primenu ir jam, ir visiems, kad raštu yra pateikti siūlymai pirmajai daliai. Tuos siūlymus teikia kolegos K.Antanavičius, G.Paviržis ir K.Skrebys. Prašom, gerbiamasis Bernatoni.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų ši pirmoji Seimo Statuto dalis sudomino daugelį Seimo narių, yra išsakyta nemažai alternatyvių nuomonių. Pirmiausia norėčiau atsakyti į tai, kas šiandien buvo posėdyje kalbama konkrečiai.
Pirmiausia dėl Seimo nario naudojimosi valstybiniu radiju, televizija ir spauda. Kai šis klausimas buvo svarstomas tiek Valstybės ir teisės komitete, tiek darbo grupėje, buvo prieita prie tos pačios nuomonės, kad ši norma turėtų būti koreguojama taip: “Seimo narys turi teisę savo veiklos klausimais pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija nemokamai.” Kadangi, kaip žinote, praktiškai valstybinės spaudos nėra, o pirmenybės teisės suteikimas Seimo nariams labai varžytų radijo ir televizijos galimybes.
Dėl Seimo nario A.Pociaus siūlymo, kad jeigu yra paduotas skundas dėl kandidatų išrinkimo teisėtumo, turėtų būti atidėtas jo priesaikos laikas. Be abejo, šį siūlymą reikėtų apsvarstyti, pasižiūrėti, kaip jis derinasi su Seimo rinkimų įstatymu. Tačiau jeigu Vyriausioji rinkimų komisija yra patvirtinusi rezultatus, tai, matyt, nėra pakankamo pagrindo priesaiką atidėti. Aš manyčiau, kad mes dar ir darbo grupėje tarsimės ir derinsime šiuos klausimus.
Darbo grupė rengiasi patobulinti šį projektą ir struktūros požiūriu išdėstyti jį logiškiau, taip pat atsižvelgti į pateiktas alternatyvas ir trečiajam svarstymui ir balsavimui parengti projektą, kuris atspindėtų įvairius Seimo narių siūlymus. Dabar siūlyčiau šiam projektui, kurio koncepcija iš esmės išlieka ta pati, pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. Galime konsensu patvirtinti po antrojo svarstymo? Ačiū. Su malonumu konstatuoju, kad mes šiandien gana spėriai iriamės į priekį, aplenkdami visus grafikus. Todėl aš siūlau grįžti prie vieno dalyko, kurio mes iš pat ryto neužbaigėme. Prie malonaus dalyko. Aš jau sakiau, kad mūsų kolega gerbiamasis A.Greimas ką tik pažymėjo 55 gimimo metines. Siūlau, kadangi jis yra tarp mūsų, jį pasveikinti. (Plojimai)
2sesija55p svarstyti klausimai
Na, o dabar aš siūlau nagrinėti kitus klausimus iš eilės, tai yra taip, kaip patikslinome. Tai yra 10 ir 11 punktai. Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Linkevičių.
L.A.LINKEVIČIUS. Pirmiausia darbotvarkėje siūlomas projektas dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos į Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Parlamentinę Asamblėją. Informuoti galiu tik tiek, kad pagal Asamblėjos reglamentą Lietuvos Seimo delegacijai skiriamos trys vietos. Automatiškai iš tų trijų vienas bus delegacijos vadovu. Todėl dabar nutarta tik tiek, kad siūloma šį kartą į šią konferenciją siųsti vieną atstovą iš LDDP frakcijos, vieną, atstovaujantį Tėvynės Santaros koalicijai, ir vieną Seimo narį, sakykim, iš nefrakcionuotų Seimo narių.
Aš porą pasiūlymų jau esu gavęs. Tačiau Tėvynės Santaros koalicijos pasiūlymo dar neturiu. Galiu tik informuoti, kad sausio mėnesį raštu esu gavęs, kad į ją deleguojamas ponas A.Saudargas, bet aš jo nematau salėje šiuo metu. Jis man yra asmeniškai pareiškęs, kad jie dar neapsisprendę.
Taigi dabar, kad visiškai nenustumtume šio reikalo tolyn į stalčių, paskutinį kartą siūlau tokį kompromisinį sprendimą dabar patvirtinti. Jūs visi esate gavę atspausdintus projektus, kuriuose yra tas tekstas ir trys tuščios pozicijos. Siūlau dabar patvirtinti principą, apie kurį aš minėjau: vienas - LDDP, vienas - Tėvynės Santaros, vienas - nefrakcionuotas. Taip pat noriu pasakyti, kad šis klausimas buvo svarstytas Užsienio reikalų komitete, mes irgi taip rekomenduojame. O dėl pavardžių dar palūkėti ir galbūt kitą kartą, kaip nurodyta ir mūsų darbotvarkėje, jau patvirtinti su pavardėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti A.Gricius. Prašom. Ar pasisakyti?
A.GRICIUS. Pasisakyti norėčiau.
PIRMININKAS. Tada šiek tiek vėliau. Ar kiti kolegos norėtų paklausti? Ne. Tada ačiū, gerbiamasis Linkevičiau, prašom palūkėti ne tribūnoje arba, jeigu patogu, prašom ir tribūnoje būti. A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Lietuvai tapus Europos Tarybos nare...
L.A.LINKEVIČIUS. Čia kitas klausimas yra, gerbiamasis Griciau. Čia kita delegacija.
A.GRICIUS. Dėl ESBK.
L.A.LINKEVIČIUS. Europos saugumo bendradarbiavimo konferencija čia...
A.GRICIUS. Atsiprašau. Aš kitu klausimu pasisakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada, gerbiamieji kolegos, jeigu dėl šio dalyko nėra klausimų, tai gal pritartume pateikimui ir einame prie kito. Sutinkame? Pritarta pateikimui. Prašom. Dabar antrasis, arba vienuoliktasis, darbotvarkės klausimas. Prašom.
L.A.LINKEVIČIUS. Antrąjį klausimą aš pasiruošęs pateikti išsamiai, kadangi turiu ir pateiktas kandidatūrų pavardes. Bet viską iš eilės. Visi kolegos esate gavę projektą, kuris vadinasi “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje papildymo”. Taip formuluojama todėl, kad, kaip jūs žinote, š.m. sausio 4 ir sausio 12 dienomis mes jau esame suformavę savo pagrindinę delegaciją Europos Taryboje, kai dar turėjome stebėtojų teises. Į šitą delegaciją buvo skirti 4 Seimo nariai. Ne kartą Užsienio komiteto posėdžiuose buvo svarstomas šitas papildymas, kadangi pagal Parlamentinės Asamblėjos statutą Lietuvos delegacijai dabar skiriamos dar 4 papildomos vietos delegacijos narių pavaduotojams. Šiame dokumente, jeigu jūs jį turite prieš akis (aš jo neskaitysiu), yra nurodomi reikalavimai, principai, kokie buvo sutarti Seime, ankstesniuose Seimo nutarimuose. Jie iš principo nėra kaip nors keičiami. Mums telieka dar kartą įvertinti dabar jau Seimo narių pavaduotojų vietas. Žodžiu, kiekvienai kadencijai Lietuvos Seimui atstovaus 8 Seimo nariai, iš kurių 4 bus pagrindiniai nariai ir 4 pavaduotojai. Visi jie, galiu iš karto pasakyti (tiesiog informacija Seimui), praktiškai turės vienodas teises tiek ir balsuoti, tiek ir dalyvauti komitetų posėdžiuose. Jų yra 13 Europos Taryboje. Viena tokia teisė delegacijos nariams pavaduotojams bus suvaržyta, - kad nebus galima jų rinkti komitetų, veikiančių Europos Taryboje, pirmininkais. Visos kitos teisės yra, ir todėl mes galime išnaudoti visas 8 vietas. Tai nereiškia, kad netaupant Lietuvos pinigų ten reikia siuntinėti 8 žmones, bet tai yra palengvinimas Lietuvai tuo požiūriu, kad, kaip minėjau, veikia 13 komitetų, iš kurių nemaža gana svarbių. Galima gauti iš jų ir finansinę paramą, iš tokių kaip mokslo ir technologijos, kultūros ir kitokių komitetų. Būtina juose aktyviai dalyvauti. Pasiskirstant visiems 8 delegacijos nariams, mes tikimės, kad darbas bus darnus, naudingas Lietuvai. Tikėdamasis, kad Seimo nariai turi prieš akis šito nutarimo projektą, aš klausiu Pirmininko, ir siūlau jį priiminėti.
PIRMININKAS. Minutėlę, tai jeigu taip darysime, tai tiktai popiet. O dabar kol kas... Gerbiamasis Gajauskai, jūs paklausti norit?
B.GAJAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Ne. Ačiū. Gerbiamasis A.Gricius nori pasisakyti. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvai tapus Europos Tarybos tikruoju nariu, į mus kreipiasi šitos Tarybos vadovaujantys asmenys ir prašo mūsų iki birželio 18 d. informuoti apie visą mūsų delegacijos sudėtį - tiek tikruosius Europos Tarybos atstovus iš mūsų Seimo, taip pat ir apie jų pavaduotojus. To reikia tam, kad šio mėnesio pabaigoje įvyksianti Europos Tarybos Asamblėja. Joje turėtų būti aiškiai pasiskirstę mūsų atstovai po komitetus ir todėl prašyčiau šį klausimą spręsti šios dienos arba jau vėliausiai ketvirtadienio posėdyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar kiti kolegos savo, komiteto, frakcijos vardu norėtų pasisakyti šituo klausimu? Ne. Ačiū. Ar dėl balsavimo motyvų norėtų kas kalbėti, ar pritariam pateikimui? Ačiū. Ar gerbiamasis L.Linkevičius turėtų ką pridurti po kolegos A.Griciaus žodžių? Balsuosime popiet, jeigu spėsime.
L.A.LINKEVIČIUS. Tuomet aš, jeigu pateikimui pritarėt, labai dėkoju. Dar kartą noriu informuoti, nes aš visas pavardes turėsiu, kadangi nutarimo projekto 2 punkte yra tuščios vietos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal vis dėlto pavardes dabar paskelbkime, kad visiems būtų aišku.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš ir noriu tai padaryti. Kadangi dabar pagal pateikimo projektą, kaip jūs supratote, buvo 3 laisvos vietos, skirtos LDDP frakcijai, ir viena - Tėvynės Santaros koalicijai. Tėvynės Santaros koalicija nutarė deleguoti delegacijos nario pavaduotoju gerbiamąjį A.Saudargą. Tai viena kandidatūra. Dabar tas 3 vietas, kurios paliktos LDDP kompetencijai, nutarta paskirstyti taip: LDDP frakcija šį kartą siunčia 2 savo atstovus, ne 3 - S.Burbienę ir J.Požėlą ir orientuoja į tam tikrus Europos Tarybos komitetus, ir tikisi, kad jie ten galės produktyviai dirbti. Ir nefrakcionuotą Seimo narį K.Bobelį savo delegacijos narių sąskaita... Bet, kaip sakė posėdžio pirmininkas, aš tiktai informuoju apie šitas pavardes ir, matyt, dar galėsiu sugrįžti į šią tribūną vėliau.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Taigi abiejų klausimų pateikimui pritarta. Mes šiek tiek sutaupėme laiko ir dabar kviesčiau į tribūną gerbiamąjį Seimo narį S.Malkevičių padaryti pareiškimą. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Grupės Klaipėdos miesto tarybos deputatų vardu esu paprašytas perskaityti Lietuvos Respublikos Seimui pareiškimą dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių.
“Jau beveik pusė metų kaip “Klaipėdos” laikraščio vadovai ir žurnalistai, taip pat kai kurie Seimo nariai dezinformuoja visuomenę, neva Klaipėdos miesto dešiniosios jėgos nori pajungti laikraščius savo kontrolei ir siekia bet kokiomis priemonėmis susidoroti su redaktoriumi Stanevičiumi. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 1 straipsnyje pasakyta, kad savivaldybė - tai administracinio teritorinio vieneto gyventojų visuma su jų formuojamais valstybės valdžios ir valdymo organais. Klaipėdos miesto taryba, sutinkamai su šia įstatymine nuostata, yra išrinkta ir privalo atstovauti skirtingiems įsitikinimams, politinėms pažiūroms, įvairių tautybių miestiečių interesams, taip pat tuo pat metu yra ir “Klaipėdos” laikraščio steigėja. Tai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat ir Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo reikalavimus. Būdama laikraščio steigėja, Taryba negali likti abejinga, kokį poveikį miesto žmonėms daro jos laikraštis. Taryba taip pat nori, kad laikraštis vadovautųsi humanizmo, tolerancijos, lygybės, pagarbos žmogui ir kitomis bendražmogiškomis vertybėmis bei principais, kad padėtų plėtoti demokratiją ir viešumą, kaip tai numato Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 3 straipsnis. Dauguma miesto tarybos deputatų mano, kad laikraštis šių principų nesilaiko, atsakomybė už tai tenka redaktoriui. Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 17 straipsnis. Todėl Taryba savo sprendimu yra įpareigojusi atleisti redaktorių. Priimdama šį sprendimą Taryba neperžengė savo kompetencijos ribų. Sprendimas yra teisėtas ir kitų įstatymų požiūriu. Pareiškiame, kad sprendimas dėl redaktoriaus atleidimo neturi nieko bendro su spaudos ir kitokių demokratinių laisvių suvaržymu. Už šį sprendimą balsavo ne tik dešinieji, bet ir kitų politinių pažiūrų deputatai. Tam pritarė ir dauguma Klaipėdos mieste veikiančių politinių ir visuomeninių organizacijų, išskyrus LDDP, kurios įtakoje, kaip rodo socialiniai tyrimai, šiuo metu yra “Klaipėdos” laikraštis.
Klaipėdos miesto tarybos deputatų vardu J.Tatorius, M.Eidukevičius, A.Dėvėnas”.
Aš noriu pasakyti, kad apogėjų šis klausimas įgijo tada, kada buvo atspausdintas straipsnis “Politikos verpetuose”, kuriame buvo aiškiai, prieštaraujant Spaudos įstatymui, kurstoma tautinė neapykanta tarp rusų, gyvenančių Lietuvoje, ir lietuvių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Tekstą, aš tikiuosi, jūs perduosite sekretoriatui. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį V.Landsbergį.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, noriu perskaityti jums trumpą Tėvynės Santaros pareiškimą.
“Šiandien minime 53iąsias Lietuvos okupacijos metines. Tėvynės Santara tikisi, kad bendromis Lietuvos Seimo ir Vyriausybės pastangomis okupacija bus užbaigta įvykdant Lietuvos Rusijos 1992 m. rugsėjo 8 d. susitarimą ne vėliau kaip š.m. rugpjūčio 31 d. ir Lietuvai nepadarius jokių naujų Rusijos reikalaujamų nuolaidų. Šia proga primenu, kad opozicija tebelaukia informacijos ir dokumentų, kuriuose atsispindi šiuo metu vykstančios mažai žinomos derybos tarp dviejų šalių vyriausybių ir ministerijų”. Ačiū.
2sesija55p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Mes šiek tiek sutaupėm mūsų darbo laiko, todėl aš siūlau štai tokį klausimą dabar spręsti. Kaip jau buvo mano sakyta ir kaip buvo tartasi šįryt frakcijų atstovų pasitarime, yra papildomas klausimas - įstatymo “Dėl S.Dariaus ir S.Girėno medalio įsteigimo” projektas ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo. Mes turime formaliai šitą dalyką įtraukti į savaitės ir dienos darbotvarkę. Ar sutinkame, gerbiamieji kolegos, kad toks įstatymo projektas būtų įrašytas ir į savaitės, ir į šios dienos darbotvarkę? Sutinkam? Ačiū. Tada vienas praktiškas klausimas, t.y. pateikimas, ir, jeigu leistumėt, aš šito įstatymo projektą jums pateikčiau.
Medalio įsteigimas, gerbiamieji kolegos, yra susijęs su tuo jubiliejumi, kuriam mes dabar visi ruošiamės. Todėl siūloma įsteigus atitinkamą medalį, žinoma, pakeisti įstatymą, kurį mes esame priėmę dar 1991 m., tai Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas. Tie papildymai, kurie yra atitinkamuose straipsniuose, yra kaip tik su tuo susiję. Siūloma 3 punktą papildyti. Čia 3 punkte yra išvardyti visi medaliai ir pasižymėjimo ženklai. Taip pat ir 4 straipsnis - tai Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyresniškumo eilė. Tai irgi atitinkamoje vietoje turi būti įrašytas ir šitas medalis. 11 straipsnyje kalbama apie atitinkamų ordinų tarybas arba medalių komisijas. Siūloma, kad tokia komisija būtų ir dėl šito medalio. Ir 26 straipsnio papildymas yra susijęs štai su tokia aplinkybe. Aš primenu tiems kolegoms, kurie mažiau tai žino, kad 26 straipsnio pirmoji dalis yra tokia: “Asmenys, kurie teismo sprendimu buvo nušalinti nuo pareigų arba bausti laisvės atėmimo bausme, negali būti pristatyti apdovanojimui ordinais, medaliais ir t.t.” Čia daroma išimtis. Šitos taisyklės netaikomos apdovanojimams Vyčio Kryžiaus ordinu, Vyčio Kryžiumi ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Čia siūloma taip pat į šitą išlygą įrašyti ir S.Dariaus ir S.Girėno medalį. Žinoma, kadangi turi būti medalio statutas, tai siūloma įstatymą papildyti visu 20 skyriumi apie šito medalio statutą. Paskutinis įstatymo projekto straipsnis yra techninis, kadangi atsiranda papildomų įstatymo straipsnių, patys paskutinieji įstatymo straipsniai, t.y. 128, 129, pagal eilę tampa kitokie. Dabar, matyt, keli kolegos norėtų pasisakyti ar paklausti. Gerbiamasis J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke! Mielai pritariu, kad toks medalis tikrai reikalingas. Lietuva turi senas tradicijas, daug gabių aviakonstruktorių, nemaža sportininkų. Nemažai daliai, deja, jau tenka sakyti amžinąjį atilsį, kurie žuvo (...) netobulais JAK’o tipo sportiniais lėktuvais. Tačiau abejonių man kelia 131 straipsnis, kur teikiama, kad komisiją sudaro 3 nariai, komisiją skiria susisiekimo ministras. Ar tikslinga susisiekimo ministrui patikėti tos komisijos skyrimą, kai čia reikėtų gal Kultūros ir švietimo ministerijos atstovo ir sportinės aviacijos atstovų. Ar nevertėtų pagalvoti? Ką jūs apie tai manote?
PIRMININKAS. Sutinku, gerbiamasis kolega, juo labiau kad Juridinis skyrius irgi siūlo patikslinti šitą straipsnį ir konkrečiai kalbama apie krašto apsaugos ministrą. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, ar čia pateiktas to medalio eskizas yra nauja meno rūšis, kurios aš nelabai suprantu, ar čia tas projektas yra šiaip pateiktas, kad...
PIRMININKAS. Dėl bendros orientacijos.
R.J.DAGYS. Bendros orientacijos. Man atrodo, kad ta bendra orientacija vis dėlto pateikta nelabai korektiškai Seimo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Kitoj stadijoj, pažadu, bus padaryta geriau. Čia aš irgi priimu šitą kritiką. Sutinku, kolega. J.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. 132 straipsnis. Ten yra, kad neteikti S.Dariaus ir S.Girėno atminimo medalio galima tiktai teismo sprendimu. Kaip čia suprasti? Ar buvo apdovanotas, ar kaip čia?
PIRMININKAS. Be abejo, taip. Žinoma, jeigu yra pagrindas atitinkamam teikimui, o po to ...
J.A.KATKUS. Ir dėl pačių medalių. Pateikimas truputį... Irgi prisidedu prie pono R.Dagio.
PIRMININKAS. Sutinku. Aš nesiginčiju. Iš tikro atitinkamo svarstymo stadijoje bus padaryta korektiškiau. Tai, gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėt, kad mes įrašytume šitą įstatymo projektą į darbų programą ir pradėtume svarstymo procedūrą? Ar nėra kitų nuomonių? Sutinkam? Ačiū.
2sesija55p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad mes visus klausimus, kurie turėjo būti išnagrinėti iki pirmosios pertraukos, išnagrinėjom. Todėl reikėtų arba mums dabar papildomą klausimą imti, kurių mes turime, arba daryti šiek tiek anksčiau pertrauką? Papildomą. Tada prašom. Iš papildomų klausimų yra spec. komisijos klausimas. Prašom, gerbiamasis Pečeliūnai, į tribūną.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai! Naujų pasiūlymų ir papildymų dėl nutarimo projekto nėra gauta, todėl mes galėtume balsuoti papunkčiui, ir kiekviename punkte yra po vieną vietą, dėl kurios turėtume susitarti. Tai 1 punkte...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Pečeliūnai, gal jūs galite iš karto pareferuoti tuos ginčijamus klausimus, ir po to bus lengviau.
S.PEČELIŪNAS. Taip, čia ginčų nėra. 1 punkte buvo siūloma 9 nariai. Buvo tokių siūlymų, kad 11. Tai reikėtų tiesiog sutarti, kiek tų narių iš tikro mes norime turėti toje komisijoje. O 2 ir 3 reikia tiesiog pakoreguoti datas, nes laikas eina, ir jos visą laiką nusistumia, kad būtų galima fiziškai suspėti tą darbą atlikti. Tai aš nežinau. Aš siūlyčiau 9. Jeigu yra palaikančių skaičių 11 pirmajame punkte, tai tegu pasako ir tada reikėtų balsuojant apsispręsti.
PIRMININKAS. Prašau, kokios kolegų nuomonės?
S.PEČELIŪNAS. Dokumentas labai trumpas. Ponui A.Albertynui aš galiu asmeniškai perskaityti visus 3 punktus. Jis buvo daug sykių dalytas. Turiu dar vieną kopiją, tai galėsiu asmeniškai įteikti.
PIRMININKAS. Prašom įteikti, o po to dėl kiekvieno punkto balsuojant reikia jį vis dėlto perskaityti. Matyt, tikrai ne visi turi po ranka.
S.PEČELIŪNAS. Gerai, be jokios abejonės. Tai aš preambulės gal neskaitysiu. Čia visiems turėtų būti aišku, kokiu įstatymu remiamasi. Seimas nutaria: 1 punktas. “Iš 9 Seimo narių sudaryti Seimo laikinąją užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisiją”. Tai čia yra ginčas - ar 9, ar 11.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom. A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš vis tiek norėčiau išsiaiškinti, kokią galų gale mes komisiją kuriam? Ar Seimo narių ryšių tyrimui, ar bendrai valdžios pareigūnų? Žymiai platesniu kontekstu. Ką jūs turite čia omeny?
S.PEČELIŪNAS. Aš galėčiau pacituoti to įstatymo 1 straipsnį, kuriuo mes remiamės. “Po rinkimų iškilusiems viešumon Aukščiausiosios Tarybos, dabar būtų Seimo, ir vietinės tarybos deputato sąmoningo bendradarbiavimo su SSSR ir kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, saugumo, žvalgybos, kontržvalgybos faktams patikrinti ir ištirti sudaroma atitinkamos tarybos speciali deputatų komisija, kuri prireikus pasitelkia prokuratūros, vidaus reikalų ir Nacionalinio saugumo tarnybos pareigūnus.” Štai tos komisijos veiklos ribos.
A.GRICIUS. Aš vis dėlto negaliu suprasti, gerbiamasis Pečeliūnai, kodėl jūs siūlote apsiriboti tiktai šita kategorija, kada mes turime gana aktualių klausimų, kurie apima ne vien tiktai savivaldybių deputatus ir Seimo narius. Reikia žymiai platesniu kontekstu šitą klausimą nagrinėti. Aš, pavyzdžiui, pasakau ta pačia proga klausimo forma jums savo nuomonę, kad dėl tokio specifinio tyrimo aš nematau, kad būtų tikslinga sudaryti komisiją. O platesniam kontekstui aš visiškai pritarčiau. Turėtų būti komisija, kuri išsiaiškintų, kas yra atlikta iki šiol, kas buvo padaryta, ir išsiaiškinti tuos ryšius, apie kuriuos jūs kalbate. O jeigu tai tinka tik Seimo nariams, tai man atrodo, šitą klausimą normalu būtų perkelti į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri, esant apkaltos įstatymui, turėtų imtis šitų klausimų. O jeigu jūs, aš dar kartą kartoju, jeigu jūs turite omenyje, kaip jūs man atsakėt, kad apima tik Seimo narius, tai tokios komisijos, aš manau, kad sukurti nereikia. Jinai turi dirbti žymiai platesniu kontekstu.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Nors dabar nėra klausimų metas, bet aš mielai jums atsakyčiau. Mes neturime kitos išeities. Įstatymas numato, mes turime tokią komisiją sudaryti, o priimdami jos reglamentą mes galime įrašyti ir visa tai, ką jūs dabar kalbėjote. Aš nesu priešininkas to, ką jūs sakote, bet pirma sudarykime komisiją, priimkime reglamentą ir ten surašysime ne tik tai, ką šitas įstatymas numato, bet ir tai, apie ką jūs kalbėjot. Be jokios abejonės, norėdama dirbti ji turės išsiaiškinti, ką ankstesnė komisija padarė, ko nepadarė, kur yra neaiškių vietų, kur kaip ką reikėtų iš naujo reglamentuoti, be jokios abejonės. Kol jinai pradės dirbti, reikės priimti reglamentą. Be reglamento jinai negalės dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Griciau, jau trečią kartą kalbat. A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad tokia komisija vis dėlto yra prieišankstinė. Kodėl? Mes vieną tokią komisiją turėjome. Kadangi ji neturėjo numatyto tokio tikslaus juridinio pagrindo, tai, ką ji padarė, mes šiandien žinome ir negalime jos užbaigti įvairiausių teismų ir aiškinimųsi pagrindu. Todėl manyčiau, kad tokios komisijos reikalingumas kaip toks yra, bet šiuo metu ją patvirtinti nėra reikalo. Pirmiausia mes turime sukurti įstatyminę bazę. Tas yra numatyta ir Konstitucijoje. Apkaltos procesas. O jau Seimas, sukūręs šitą įstatyminę bazę, galėtų ir šitą komisiją priimti. Todėl aš manyčiau, kad ji yra ankstyva.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, aš tiktai galėčiau apgailestauti, kad mes turbūt jau trečią ar ketvirtą kartą girdime tuos pačius argumentus. Aš galiu atsakyti lygiai tą patį. Mes ne skubame, o mes labai ir labai vėluojame. Mes nevykdom įstatymų. Įstatymu numatyta tokią komisiją sudaryti. Ir aš siūliau vieną paprastą išeitį: arba sudarom komisiją ir numatom jos reglamente tai, apie ką kalbėjo A.Gricius, kad ji būtų platesnė, arba panaikinam šitą įstatymą. Na, negalime mes ignoruoti galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo, pone Bendinskai.
PIRMININKAS. P.Vitkevičius. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Todėl aš norėčiau, kad dabar mes kalbėtume apie devynis ar vienuolika narių. Vadinasi, dirbtume papunkčiui taip, kaip reikalauja Reglamentas.
P.VITKEVIČIUS. Aš galvoju, kad šitas klausimas yra ankstyvas, kadangi nėra parengta įstatyminė bazė. Visiškai sutinku su gerbiamaisiais A.Griciumi ir A.Bendinsku. Visų pirma, žinoma, jeigu tai dėl Seimo narių, tai gali būti perkelta į Etikos ir procedūrų komisiją kol kas. Šitas įstatymas dėl Seimo narių, įtariamų KGB veikla, yra visiškai netikęs, antidemokratiškas, pasenęs. Jį reikia pakeisti ir iš viso parengti įstatymą ne vien dėl Seimo narių bendradarbiavimo, o apskritai dėl visų piliečių, kaip čia sako, plačiau. O šiuo metu aš prašau šitą dėl tos komisijos sudarymo atmesti.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Aš pritariu būtinumui sudaryti panašią komisiją. Nes žinome, kad įvairių nuomonių ir tarp mūsų Seimo narių yra. Kartais vieni į kitus žiūrime su tam tikru įtarumu ir kyla negerų kai kurių asociacijų. Taigi komisija padėtų pagerinti mikroklimatą Seime ir pagerinti darbą. O gerbiamąjį kolegą norėčiau paklausti dėl jo pozicijos - devyni, vienuolika? Jūs pasisakėte už devynis asmenis. Ar ne geriau vienuolika asmenų atspindėtų spektrą, vyraujantį Seime pagal frakcijas?
S.PEČELIŪNAS. Be jokios abejonės, gali būti ir vienuolika. Aš čia nesu griežtai nusiteikęs, kad tiek ar tiek. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Principinio čia prieštaravimo nėra, bet apsispręsti vis tiek reikia.
PIRMININKAS. Aišku. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Kadangi gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius nespėjo užsirašyti, aš noriu prašyti Pirmininko perduoti savo žodį gerbiamajam Seimo nariui V.Petkevičiui.
PIRMININKAS. Prašom paspausti. Gerai. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Čia mano pavardė atsirado, matyt, kažkurios užsienio žvalgybos interesais, dėl to aš nešnekėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Tada V.Petkevičius. Paskutinis.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Mes Nacionalinio saugumo komitete tarėmės, o tai puikiai žino S.Pečeliūnas, kad kol nebus išklausyta gerbiamojo B.Gajausko ataskaita apie šitokios komisijos praeitą veiklą, kol nebus priimtas Apkaltos bendras įstatymas, kol nebus sutarta dėl tų įstatyminės bazės... Mes tarėmės, ir tai puikiai žino ponas S.Pečeliūnas, bet vis tiek jisai skuba priimti tai, kas yra ne laiku. Aš prieš.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galėčiau ponui Seimo nariui V.Petkevičiui atsakyti, kad ponas S.Pečeliūnas niekur neskuba. Seimas vėluoja pusę metų. Ir čia yra labai aiškūs dalykai. Pirmiausia mes turime nuspręsti. Įstatymas reikalauja tokią komisiją sudaryti ir yra grynai rutininis klausimas. Per tą laiką, kol mes ją sudarysim, galite keisti visus įstatymus, dėl kurių manote, kad reikia pakeisti. Niekas to netrukdo. Čia yra numatyta, kad reikia priimti reglamentą. Tame reglamente, kaip aš atsakiau ponui A.Griciui, galime įrašyti visa tai, ką mes norime, ką mes manom, kad reikalinga atsakyti per tą laiką, kol mes sudarysim komisiją, kol suderinsim tarp frakcijų. Tai nėra irgi lengvas darbas. Sakykim, Etikos ir procedūrų... Su ponu J.Bernatoniu mes derinom. Tai irgi nelengvai sekasi, bet krutam po truputį į priekį.
PIRMININKAS. Ne pirmą mėnesį...
S.PEČELIŪNAS. Ir aš manau, kad kol visa tai bus padaryta, galės ir ana komisija ataskaitą padaryti, ir visa kita galėsim atlikti.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamasis Pečeliūnai, kaip jūs įsivaizduojate be įstatyminės bazės sudaryti šitą, taip sakant, reglamentą?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu atsakyti labai paprastai. Yra vienas įstatymas, kuris yra įstatyminė bazė, kurį aš jau minėjau. Yra antras įstatymas, Seimo rinkimų įstatymas, kurio vienas straipsnis irgi verčia mus šitą darbą daryti. Ir trečias įstatymas būtų tos komisijos reglamentas. Jeigu jūs matote, kad dar reikia kokių nors įstatymų, prašom paruošti, pateikti Seimui ir mes užpildysim tą spragą, kurią jūs matote.
PIRMININKAS. Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pasakyti repliką.
PIRMININKAS. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Kad Seime nebebūtų skleidžiama tokia mintis, jog gerbiamasis B.Gajauskas turi Seimui atsiskaityti už KGB veiklos tyrimų komisijos darbą. Šita komisija, kaip jūs žinote, buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir savo darbą baigė, kai baigė darbą Aukščiausioji Taryba. Taigi ji turėjo atsiskaitinėti Aukščiausiajai Tarybai. B.Gajauskas yra tiktai šitos komisijos pirmininkas. Jis atsiskaito ne už savo darbą, o už visos komisijos darbą. Komisija buvo pavaldi Aukščiausiajai Tarybai ir Aukščiausiajai Tarybai atsiskaitinėjo. Seimas neturi juridinio pagrindo reikalauti šito atsiskaitymo. Ir čia jau kelintą kartą šitoje salėje nuaidi tas reikalavimas, kuris yra visiškai neteisėtas. Aš manyčiau, kad mums vis dėlto jau tiek reikėtų orientuotis, kokia komisija ir kam pavaldi, kam atskaitinga, kad nereikalautume nepavaldžių, neatskaitingų komisijų atsiskaitymo. Ir komisijos, žinoma, iš viso tokios jau nebėra. Ji nebeveikia. Jos įgaliojimai pasibaigė taip, kaip pasibaigė Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimai. Jau septynis mėnesius neveikia tokia komisija.
PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia galima kai ką geriau pasiaiškinti. Tas formalus reikalavimas ataskaitos, taip pat kaip ir kai kurie kiti kartojami reikalavimai, jeigu taip galima pasakyti, kaip iš plokštelės. Jų tikslas labai aiškus - užvilkinti. Dar labiau užvilkinti šitos komisijos sudarymą. Bet viena racionali mintis yra. Kai ta komisija bus sudaryta, iš tikrųjų aš manau, kad ponas B.Gajauskas ir kiti dirbę toje komisijoje nariai mielai perduos tai, kas buvo daroma, kas nepabaigta, tam tikrą įdirbį arba mintis, kurios kilo dirbant, kad dabartinė sudaryta komisija pasinaudotų ir dirbtų geriau. Taip visada turėtų būti daroma, aš taip pat esu savo metu siūlęs Respublikos Prezidentui perduoti kiek galima daugiau tų reikalų iš tarptautinės politikos, kurią aš vykdžiau, jeigu tik yra toks noras. Aš manau, kad naujoji komisija turės tokį norą, ir tada buvusi komisija mielai tuos dalykus perduos. O vilkinimas, visokiais pretekstais po dešimt kartų kartojant tuos pačius argumentus, darosi šiek tiek juokingas ir kelia nelabai gerų minčių kairiosios pusės Seimo narių atžvilgiu.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu leisit...
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau įsiterpti. Vis dėlto mes visi dabar kalbame lyg ir būtų jau balsavimas už visą dokumentą. Ir pasisakom už arba prieš. O klausimas yra paprastesnis - ar devyni, ar vienuolika narių. Tai aš prašyčiau Seimo narių apie šitai ir kalbėti. O kai bus balsuojama už visą, tada bus galima kalbėti tai, ką jūs dabar pasakėte klausimais ir pasiūlymais.
PIRMININKAS. Taigi...
V.JUŠKUS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom. Dar Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Pranešėjo ir kolegų, kurie atsakingi už tai, norėčiau paklausti. Mes žinom, kad šios Aukščiausiosios Tarybos komisijos veikla buvo sustabdyta. Ir ką tik gerbiamoji kolegė Z.Šličytė kalbėjo, kad neturėtų atsiskaityti, kadangi jau nebeveikia šita komisija. Norėčiau paklausti, kodėl aštuoni žmonės iki šios dienos gauna atlyginimus? Du etatiniai. Ir dar šeši žmonės. Po 14 tūkst. jiems išmokami atlyginimai. Už kokias užduotis ir kaip tai yra daroma?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Nors tai klausimas turbūt ne man, bet aš galėčiau atsakyti, kad ponas V.Juškus tegul paskaito Vyriausybės nutarimus. Tos komisijos sudaryta darbo grupė, darbuotojai, kurie tą medžiagą tvarkė, ir toliau dirba. Jūs žinote, kad yra muziejus, žinote, kad yra Genocido tyrimo centras. Ir tie žmonės dirba visai kitą darbą. Jie tiesiog kartu su archyvų žmonėmis dabar turi tą visą dokumentaciją, kuri ten yra, apibendrinti, sutvarkyti. Jie jokio tiriamojo darbo vieno ar kito asmens atžvilgiu neatlieka. Tai galėjo daryti komisija, prokuratūra ir kitos teisinės institucijos. Jūs žinote, kad prokuratūra užsako paduoti vieną ar kitą bylą. Štai jie suranda ir paduoda prokuratūrai tą bylą, ją aprašę, inventorizavę. Tai yra toks jų darbas. Tačiau tai klausimas ne ta tema. Dėl devynių ar vienuolikos narių, apie ką mes šnekam, - tai neturi nieko bendra. Jūs galite pasikviesti poną Starkauską. Jis jums viską išaiškins, ką jie dirbo.
BALSAS IŠ SALĖS. Mes pasikviesim.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tada klausimas yra praktiškas. Pirmas dalykas. Jeigu aš čia teisingai supratau kai kuriuos pasiūlymus, tai yra preambulė. Ar jinai reikalinga, turint galvoje, kad komisija turi būti platesnio profilio, jeigu bus tokia komisija. Tai gal tada nereikalinga preambulė, o tiesiog iš karto sudarykime tokią komisiją, ir viskas. Jeigu turimas galvoje platesnis darbas, kaip siūlė kai kurie kolegos ir jūs lyg ir sutikote su tuo.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš manyčiau, kad preambulė yra reikalinga, nes bus visiškai neaišku, kuo mes remiamės. Čia yra nurodyti du įstatymai, kuriais remiamės ir tą komisiją sudarom, o jeigu mes išplėsim jos funkcijas, tai šitai bus reglamente ir numatyta. Bet tuomet mes negalėsim išbraukti tų funkcijų tai komisijai, kurias numato šitie du įstatymai. Todėl aš vis dėlto būčiau šalininkas, kad įstatymų paminėjimas preambulėje būtų.
PIRMININKAS. Gerai.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu mes suteiksim papildomų funkcijų, tai suteiksim. Bet šitų funkcijų atsisakyti kol kas negalime. Turime panaikinti įstatymą, tada galėsime atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Mano manymu, nebūtina įstatymą naikinti. O preambulės galima atsisakyti. Bet čia jau viso Seimo reikalas.
A.GRICIUS. Atsiprašau, galima?
PIRMININKAS. Prašau. A.Gricius, dėl preambulės.
A.GRICIUS. Taip. Man atrodo, jos reikia atsisakyti arba iš esmės pakeisti jos turinį, nes šiuo atveju mes priimame jau visai kitokio tipo nutarimą. Taip negalima priimti. Todėl aš siūlau, ko gero, jos net iš viso atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar dar kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Čia du - už, du - prieš. Vienas prieš jau pasisakė. Nėra norinčių daugiau pasisakyti. Tada prašom pasiruošti balsuoti, bet prieš tai registruojamės. Prašom registruotis. Registracija. Aš tariausi su pranešėju, kad prieš balsuojant kiekvienas straipsnis arba šiuo atveju preambulė bus priminta.
Salėje - 86 Seimo nariai. Prašome, gerbiamasis S.Pečeliūnai, perskaityti preambulę.
S.PEČELIŪNAS. “Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo” (Žin., 1992, Nr.11) ir Seimo rinkimų įstatymo (Žin., 1992, Nr.22635) 84 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:”
PIRMININKAS. Gerai. Vienas jau pasisakė prieš. Tai dabar vienas gali prieš ir du - už. Prašom. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad šių įstatymų įrašyti tikrai nereikia, kadangi paskui atsiras bent vienas iš didžiai gerbiamų Seimo narių, kuris pareikš, kad šios komisijos funkcijos yra apibrėžtos tuose įstatymuose ir jų plėsti jokiu būdu negalima. Vadinasi, mes aiškiai tuomet apribosime komisijos funkcijas. O jeigu mes neįrašome, tai mes galėsime įtraukti ir šiuos įstatymus, ir tai, kas mums atrodys yra reikalinga. Dėl to aš pasisakau prieš preambulės išbraukimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Vitkevičius už ar prieš, nes jau du prieš pasisakė?
P.VITKEVIČIUS. Aš už išbraukimą būčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis J.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš pasisakau už šią preambulę dėl to, kad jinai pakankamai plačiai apima ir pakankamai teisingai atspindi. Ir visiškai netrukdys tolimesniam įstatymui bei šito turinio išdėstymui. Aš už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienas gali už pasisakyti. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, jūs sutiksite, kad bet kuriame įstatyme ar įstatyminiame dokumente aiškumas ir tikslumas yra privalumai. Ir nurodymas, kokiais įstatymais remiantis ir kokiose ribose dirbs šita komisija, yra kur kas geriau, negu girdimi pasiūlymai, kaip čia berods sakė ponas P.Vitkevičius, kad komisija būtų dėl visų piliečių. Na, neskandinkime rimto reikalo tokiuose nerimtuose pasiūlymuose. Ir aiškiai apibrėžkim, ką ta komisija turės daryti, taip, kaip yra preambulėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už preambulę, kaip siūlo pranešėjas ir kai kurie kolegos, tas spaus mygtuką “už”, o kas prieš preambulę...
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Aš baigsiu mintį, gerbiamasis Bernatoni.
Kas prieš preambulę, tas spaus mygtuką “prieš” arba susilaikys. J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos.
J.BERNATONIS. Man atrodo, kad ir pranešėjas, ir kai kurie Seimo nariai netiksliai traktuoja to įstatymo, kurio ilgas pavadinimas buvo minimas, normas. Aš pritariu gerbiamajam Seimo nariui V.Landsbergiui, kad būtinas tikslumas. Iš to įstatymo nuostatų aš suprantu, kad turi būti sudaryta speciali komisija, išaiškėjus kažkurio Seimo nario bendradarbiavimui su specialiosiomis tarnybomis. Tačiau tai ne komisija, kuri dirba nuolatos. Man regis, reikėtų tai patikslinti pagal tą įstatymą. Todėl manyčiau, kad dabar dėl šios preambulės balsuoti negalime, kadangi tas įstatymas, mano galva, iš esmės traktuojamas klaidingai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom reaguoti.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau reaguoti į tai, ką replikavo ponas J.Bernatonis. Ar ji dirbs nuolatos, ar ne nuolatos, tai bus tos komisijos reikalas, kiek ji gaus tokių klausimų. Tačiau sudaryti mes ją privalom. Ji turi būti. Mes turim žinoti, į ką mes turim kreiptis, jeigu tokią medžiagą aptinkame. Arba laikraštyje, arba kur nors yra koks nors kaltinimas. Mieli ponai, man atrodo, jūs mokat įstatymus skaityti. Aš minėjau du įstatymus, du jų straipsnius, kurie verčia mus šitą darbą atlikti. Ir jeigu yra kokių nors abejonių, tai yra tik viena išeitis - atsisakyti vieno įstatymo ir išbraukti iš Seimo rinkimų įstatymo 84 straipsnį. Jūs jau žinote tas kolizijas, kai įstatymas numato, kas gali kreiptis į teismą, tačiau tokios institucijos, tokios laikinosios komisijos šiuo metu nėra, ir ratas užsirado. Ar toliau reikalinga mums tokia padėtis? Antra. Daug įvairių kaltinimų ir kitokių dalykų girdim vieni iš kitų. Kol nėra tokios komisijos, visa tai gali tęstis iki begalybės. Kai atsiras tokia komisija, visi tie klausimai turės atitekti jai, o vieši kaltinimai turės pasibaigti. Iš karto, tą pačią dieną, kai komisija bus sudaryta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, jeigu dėl vedimo tvarkos, tai antrą kartą negalima.
J.BERNATONIS. Aš noriu paprašyti, kad pranešėjas patikslintų. Mes, keli Seimo nariai, prašėme tikslumo rengiant panašius projektus. Norėčiau, kad pacituotų tuos įstatymų straipsnius, kuriais jis remiasi. Tuomet galbūt Seimo nariams bus galima aiškiau apsispręsti ir suvokti, kad ten kalbama visai apie ką kita.
S.PEČELIŪNAS. Mielu noru. Vieną straipsnį aš jau citavau. Galiu pacituoti dar kartą, jeigu ponas J.Bernatonis negirdėjo.
PIRMININKAS. Prašom. Tylos!
S.PEČELIŪNAS. Tai ponas J.Bernatonis mano, kad kiti neklausė, tik jis vienas klausė. Na, ką darysi. 1 straipsnis to ilgo pavadinimo įstatymo. Aš vėl to pavadinimo neskaitysiu. Jis yra paminėtas ir preambulėje. “Po rinkimų iškilusiems viešumon Aukščiausiosios Tarybos (šiuo metu būtų Seimo narių) ir vietinės tarybos deputatų sąmoningo bendradarbiavimo su SSRS ir kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, saugumo, žvalgybos, kontržvalgybos faktams patikrinti ir ištirti sudaroma atitinkamos tarybos speciali deputatų komisija, kuri prireikus pasitelkia prokuratūros, vidaus reikalų ir Nacionalinio saugumo tarnybos pareigūnus.” Tai vienas straipsnis.
Antras straipsnis. Seimo rinkimų įstatymo 84 straipsnis. “Deputato mandato netekimas.” Kiekvienas kandidatas į Seimo deputatus turi viešai paskelbti ir savo rinkiminiuose plakatuose, taip pat politinės organizacijos plakatuose su kandidatų sąrašu pažymėti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Jeigu kandidatas to nepadarė ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotį sąmoningai bendradarbiavo su KGB arba kitomis užsienio specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo deputatiniai įgaliojimai.” Štai yra du straipsniai, kuriais yra remiamasi preambulėje.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Bernatoni, tamstai trečią kartą tikrai žodis nebus suteiktas. Ir dabar prašau balsuoti.
S.PEČELIŪNAS. Dabar dar aš norėčiau atsakyti, jeigu leis Pirmininkas, į tą platesnį klausimą.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu mes apsiribojam tik šitais dviem straipsniais, tai platesnių ribų tai komisijai negalėsime suteikti. Aš manau, kad galėsime suteikti, tai yra du privalomi dalykai, kuriais ta komisija turės užsiimti, tačiau reglamente mes galime jai numatyti ir platesnes funkcijas. Todėl taip, kaip yra siūloma nutarimo projekte - sakoma, kad sudarome komisiją iš tiek narių, kad priimam reglamentą, - yra pakankamai trumpas laikas. Per tą laiką komisija nieko negalės daryti, nes nuo jos sudarymo iki reglamento pateikimo Seimui ir, aš manau, priėmimo turės praeiti tik 23 savaitės. Galime įsirašyti tokį dalyką, kad kol nepriimtas reglamentas, ji negali dirbti. Bet aš manau, kad tai yra savaime suprantamas daiktas - be reglamento jokia komisija negali dirbti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau gerbiamajam prelegentui priminti jo paties žodžius, kad tai turi būti įstatymu įrodyta. Tai viena. Ir noriu jam priminti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurios 11 punktas labai aiškiai apibrėžia šitą reikalą, kad tiktai teismui nustačius bus įrodyta, o ne kažkokios komisijos, kuri dabar mums primygtinai peršama.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš ponui A.Bendinskui norėčiau vis dėlto atsakyti, kad šita komisija surenka medžiagą. Yra visa procedūra, kaip elgiamasi su tuo žmogumi, kuris yra įtariamas. Ji atiduoda tą medžiagą į teismą, ir tik po to, kai teismas įrodo, yra visos kitos procedūros. Pone Bendinskai, prašome skaityti Lietuvos Respublikos įstatymus ir nekelti klausimų, kurie įstatymu jau yra apibrėžti.
J.BERNATONIS. Asmeniniu klausimu galima?
PIRMININKAS. Baigiantis klausimui, taigi vėliau. A.Kubilius. Prašau.
J.BERNATONIS. Kaip tik tas klausimas ir baigėsi...
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar nesibaigė. Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau labai trumpą repliką. Man visiškai neaišku, kodėl kairioji pusė taip bijo šito nutarimo ir šitos komisijos sudarymo? Aš galėčiau pasakyti iš savo dviejų savaičių patirties, kad kairioji pusė neturėtų turėti jokios baimės. Aš dalyvavau viename teismo procese ir jį stebėjau. Buvo teisiamas vieno rajono Sąjūdžio pirmininkas. Jis buvo apkaltintas moters tuo, kad jis ją pavadino bendradarbiavusia su KGB. Ta moteris pasikvietė buvusį KGB majorą. Majoras buvo vienintelis liudytojas, kuris pasakė, kad jokio bendradarbiavimo nebuvo, ir visas teismas taip ir baigėsi. Taigi aš nematau jokios problemos. Sudarysime komisiją, bus teismo procesai, kairioji pusė pasikvies KGB majorus ir pulkininkus ir bus įrodyta, kad jie nebendradarbiavo. (Salėje juokas)
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad mes vis dėlto neįprastume tyčia vilkinti laiką. Lygiai 25 min. mes ginčijamės, atsiprašau, dėl to žodžio, dėl niekų. Yra trečiasis svarstymas, naujų pasiūlymų nėra, buvo reglamentinis pasiūlymas išbraukti kai kuriuos žodžius iš preambulės. Buvo jau pasisakyta dėl balsavimo motyvų. Aš prašyčiau Seimo Pirmininko laikytis Seimo Statuto ir balsuoti.
PIRMININKAS. Aš irgi siūlau balsuoti, bet dar nori pasisakyti gerbiamasis V.Petrauskas, kuris tylėjo kol kas. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Aš noriu kreiptis į didžiąją Seimo frakciją ir pasakyti paprasčiausią elementarų dalyką. Ar 9 nariai bus šioje komisijoje, ar 11, vis tiek pagal proporcingo atstovavimo principą jūs turėsite daugumą ir jokie sprendimai, kurie, jūsų nuomone, kirsis su teisingumu ar įstatymu, jums nenaudingi, tikrai nebus priimti. Tai man atrodo, kad iš tikrųjų trečiojo svarstymo metu nevertėtų bandyti atmesti šitą klausimą ar jo neteikti. Tikrai įstatyminė bazė yra pakankama, o visa kita - reglamento ar kitų įstatymų dalykas. Tai, mieli kolegos, čia mes elgiamės iš tikrųjų nuosekliai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, po balsavimo tamstai asmeniniu klausimu. Po balsavimo.
J.BERNATONIS. Asmeniniu klausimu po klausimo svarstymo?
PIRMININKAS. Ne. Po balsavimo. Klausimas nebaigtas. Taigi prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už preambulę, kaip siūlo pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas prieš tokią preambulę, kaip siūlo kiti Seimo nariai, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašome balsuoti.
Už - 35, prieš - 3l. Gerbiamasis Pečeliūnai, turbūt tamstos balsą reikia pridėti? Taip, tai 36, prieš - 3l, susilaikė l3, preambulė nepriimama. Prašom.
J.BERNATONIS. Asmeniniu klausimu galima?
PIRMININKAS. Prašom. Dabar asmeniniu klausimu J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjas, gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas sakė, kad aš galvoju, kad tik aš vienas klausiau, kaip jis citavo atitinkamo įstatymo atitinkamą straipsnį. Tačiau dabar aš matau, kad ir kiti Seimo nariai girdėjo cituojant tą straipsnį. Turbūt visi įsitikino, kad tam įstatyme kalbama visai apie kitokią komisiją, t.y. apie specialią Seimo narių komisiją, kuri sudaroma, kai iškyla tam tikri faktai viešumon apie konkretaus Seimo nario bendradarbiavimą, kad tie faktai būtų ištirti. Todėl, kadangi pranešėjas galvoja apie vieną, o siūlo sudaryti kitą komisiją, aš siūlau šį klausimą atmesti.
S.PEČELIŪNAS. Aš galiu...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Pečeliūnai. Seimo narys V.Jarmolenka, tada jūs atsakysite.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Karts nuo karto aš vis girdžiu, kad yra kažkokie Seimo nariai, kurie gali būti kitos žvalgybos tampomi dėl to, kad turi galbūt kažkokią bylą. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seime! Mes galime vieną sykį baigti šitas kalbas, jeigu visas Seimas, Prezidentas ir visos kitos institucijos kreiptųsi į Rusijos prezidentą, Rusijos parlamentą ir t.t., kad jie grąžintų l4l bylą į Lietuvą su pavardėmis, pradedant nuo “A” raidės ir baigiant... Kokią norit?
PIRMININKAS. “Z”.
V.JARMOLENKA. “Z”. Ir tada visos tos bylos bus komisijoj, kiekvienas iš jūsų galės paskaityti. Tada mes žinosime tiksliai, kas yra tampomas, o kas netampomas. Pone Bernatoni, čia yra visiškai kita byla. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš vis dėlto norėčiau atsakyti į tą repliką, kurią girdėjau iš pono J.Bernatonio. Aš tik džiaugiuosi, kad ponas J.Bernatonis kažkokiu būdu žino ne tik tai, ką aš kalbu, bet ir tai, ką aš galvoju. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka. Prieš pertrauką aš dar noriu pasakyti dėl tolesnio mūsų darbo. l2.00 val. mes nagrinėsime 5 ir 6 darbotvarkės punktus, t.y. lito klausimą ir pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo klausimu. Tiksliau, sukeitus - pirma pinigų išleidimo įstatymo pakeitimai ir papildymai, po to - Lito komiteto pareiškimas. Ačiū. Pertrauka.
Pertrauka
2sesija55p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kaip sutarėme iki pertraukos, dabar 5 ir 6 darbotvarkės punktai, arba tiksliau - pirma 6, po to 5. Ir kviečiu į tribūną, kadangi tai pateikimo tęsinys, pranešėją - Seimo narį V.Žiemelį. Prašom.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas. Primenu dar sykį - tai pateikimo tęsinys. Kolegos, prašome netriukšmauti!
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėčiau daugiau jūsų laiko trukdyti. Mes susitarėme, kad turto, vertybinių popierių ir investicinių sąskaitų vertės atstatymo klausimu pasisakys Seimo narė E.Kunevičienė. Tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl šito įstatymo projekto jau yra pateikta Juridinio skyriaus išvada. Mano požiūriu, ši išvada yra labai konkreti, daugelis pasiūlymų yra priimtina. Be abejo, šį įstatymo projektą dar reikėtų tobulinti. Aš norėčiau, kad į tolesnį jo tobulinimą įsitrauktų visi Seimo nariai, taip pat ir Biudžeto komitetas, ir be abejonės, visų pasiūlymus priimsime.
O dabar aš prašyčiau suteikti žodį Seimo narei E.Kunevičienei.
PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Gerbiamasis pranešėjau, štai toks klausimas. Tada norėjo jūsų ar gerbiamosios E.Kunevičienės paklausti (jau dabar turime susitarti) kolegos K.Antanavičius, V.Zimnickas, K.Jaskelevičius, A.Rudys, V.Andriukaitis, A.Salamakinas, M.Stakvilevičius. Jūs pirma atsakinėsite? Ne. Tai tada gerai, gerbiamoji Kunevičiene, prašom į tribūną. Taip, čia yra pateikimo tęsinys, kolegos.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena! Visiems Lietuvos žmonėms dabartiniu metu parūpo pinigai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs patikslinkite. Sako - visą laiką rūpėjo.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš ne visai norėčiau sutikti, kad visą laiką rūpėjo. Dažniausiai kai kam rūpėdavo gauti, dalyti visuomeninius fondus, o uždarbis - jūs žinote, koks buvo, - nebuvo galimybės žmonėms rūpintis per daug pinigais, nes pinigai neužtikrindavo savo funkcijų. Ir todėl dabar, kada tikrai pinigai yra labai svarbus mūsų finansų sistemos elementas ir kai jau nieko kito nebegalėsim kaltinti - jokių išorinių priešų, - jie šiandieną yra labai labai svarbūs.
Juridinio skyriaus pastabose yra vienas toks momentas, kad įstatyme, mūsų pateiktame variante, nereikėtų Lito komiteto darbą susieti su turto, vertės atstatymu, su indėlių indeksavimu. Tai turi spręsti Seimas. Bet juk Seimas sprendžia ir Lito komiteto funkcijas, ir priiminėja pinigų įvedimo įstatymą bei jo pakeitimus. Todėl Juridinio skyriaus ta pastaba yra teisinga, bet tik iš dalies, kadangi Seimas gali savo sprendimą priimti įvairiais būdais: arba pavesdamas spręsti Lito komitetui, arba pats priimdamas atitinkamą įstatymą ir pavesdamas Vyriausybei vykdyti tą įstatymą. Šiandieną mes turime kalbėti dar kartą apie pinigus, jau ne apie laikinuosius pinigus, o pastoviuosius pinigus - litus, kad juos įvedus nebūtų pažeistas 23 Lietuvos Konstitucijos straipsnis, kad nebūtų sudaryta galimybė pasisavinti mūsų Lietuvos gyventojų nuosavybę. Ir todėl aš siūlyčiau šiandieną priimti mūsų teikiamą lito įvedimo arba pinigų įvedimo įstatymo pakeitimo projektą.
Kartu norėčiau perskaityti labai trumpą Tėvynės Santaros pareiškimą arba poziciją dėl sutrikdytos finansų sistemos ir nuosavybės teisių pažeidimo:
“Lietuva 1992 m. liepos mėn. buvo pervesta į savarankiškas pinigų disponavimo sąlygas. Tačiau vykdoma monitarinė politika neužtikrina tinkamo pinigų funkcionavimo, sutrikdė visą finansų sistemą. Apie tris kartus sumažėjo nacionalinis biudžetas, nevykdomas Pajamų garantijų įstatymas. Neteisėtai nusavinamos gyventojų santaupos. Nuvertinami investiciniai indėliai į sąskaitas bei akcininkų nuosavybė. Priimamos privatizavimo įmonių bei jų bankroto įstatymų pataisos įgalina be teisingo atlyginimo pasiimti Lietuvos gyventojų nuosavybę. Ypač tai išryškėja iš pareiškimo dėl lito įvedimo, kuriuo siekiama pakeisti tik laikinuosius piniginius ženklus - talonus - į nuolatinius ženklus - litus - neatstačius turto vertės. Tai yra neužtikrinus svarbiausios pinigų, kaip turto vertės mato, funkcijos. Reikalaujame atstatyti turto vertę, užtikrinti visų Lietuvos gyventojų nuosavybės teises. Tam reikia priimti turto vertės, gyventojų indėlių, vertybinių popierių vertės indeksavimo įstatymą ir nustatyti jo taikymo tvarką bei terminus. Ir čia mūsų Seimo pareiga. Tik tiek ir norėjau jums pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Yra keletas norinčių paklausti. Gerbiamasis V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamoji pranešėja! Čia jūs dabar išdėstote dėl Lietuvos pinigų išleidimo įstatymo, kad lyg ir tą turėtų atlikti Seimas, o ne pats Lito komitetas. Jūs rašote, kad išspręsti ir taip toliau banke kompensavimą ir apyvartą, datas išleidimo. Man atrodo, čia būtų Lito komiteto prerogatyva nustatyti, kada, kaip ir kokiu būdu jie tą padarys. Ar čia nesipina, sakykim, mūsų įstatymo projektas su Lito komiteto darbu?
E.KUNEVIČIENĖ. Buvo Juridinio skyriaus pastaba, kad mūsų pateiktame įstatymo projekte, kur tikrai buvo numatyta, kad tai darytų Lito komitetas... Bet Juridinis skyrius pasakė, kad tai ne Lito komiteto funkcija, o Seimo funkcija. Aš ir aiškinu, kad Seimas nustato ir Lito komiteto funkcijas, ir pinigų įvedimo įstatymą priima, pataiso. Tai čia Seimo prerogatyva.
PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašom klausti.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamoji kolege! Kaip jums atrodytų, jeigu šią įstatymo pataisą priimtume, kad vis dėlto aiškiau nustatytume kompensavimo tvarką. Jūs pasakote “atsižvelgiant”. Aš siūlyčiau... Ar jūs sutiktumėte, kad Lito komitetas, keisdamas litus, turi išspręsti ir tą įsipareigojimą, jeigu jau šitaip.
PIRMININKAS. Ačiū.
E.KUNEVIČIENĖ. Jūs teisingai, gerbiamasis profesoriau, klausiate dėl kompensavimo, bet tą kompensavimą galima užtikrinti įvairiais būdais. Ir vienas toks būdas yra indeksavimas indėlių, kurie buvo investuoti į Lietuvos ūkį. Ir jūs žinote, kad tai yra demagogija sakyti, jog galėjo atsiimti mūsų žmonės ir pasidėti kur nori. Taigi mūsų žmonės patikėjo pačiam patikimiausiam bankui, kuris net negali bankrutuoti, valstybės bankui - Taupomajam bankui. Ir valstybės bankas - Taupomasis bankas - atsako visu valstybės turtu. Todėl kai aš išgirdau, kai sakoma, jog nereikia indeksuoti, nereikia kompensuoti indėlių dėl to, kad turėjo žmonės patys savimi pasirūpinti, tai man nelabai toks variantas priimtinas. O žmonės pasirūpino. Jie nelaikė savo kojinėse ar kitur paslėpę, o padėjo į valstybės banką, į Taupomąjį banką. O jau tas bankas ir turi užtikrinti. Jūs čia teisingai sakote dėl kompensavimo, o mes iš karto nurodome, kaip galima taip spręsti priimant Indeksavimo įstatymą. Taip. Tiktai pasakytas ir būdas.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Prašom klausti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamoji Kunevičiene, aš labai vertinu jūsų iniciatyvą, bet taip pat noriu pasakyti, kad mes šiose iniciatyvose, ko gero, galime ir pasiklysti. Tai jau trečioji ar ketvirtoji iniciatyva, susijusi su lito įvedimu. Pirmojoje pastraipoje jūsų siūlomo projekto visus tuos dalykus, kuriuos čia siūlome arba siūlote, Lito komitetas arba sprendžia, arba spręs. Ir sakyti, kad kažkas ketina neindeksuoti santaupų, juk visiška neteisybė, kadangi ir šeštadienį Vyriausybės posėdyje tie dalykai buvo intensyviai diskutuojami, tiesiog skaičiuojamas ir ieškomas būdas, kaip tai atlikti. O dėl to, kad nustato lito išleidimo į apyvartą datą, talonų išėmimo iš apyvartos terminą ir visus kitus dalykus, tai čia ir taip tarsi aišku, kad tai Lito komiteto funkcija, pareiga, antraip kam tas komitetas reikalingas? Tiek dėl pirmosios pastraipos.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Klausimų?
L.K.JASKELEVIČIUS. Tai klausimas. Va aš antrąją pastraipą išdėstysiu, tada formuluosiu klausimą konkrečiai.
PIRMININKAS. Prašau trumpiau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl antrosios pastraipos. Atkreipiu dėmesį į 100 mėnesinių MGL. Tai būtų 312 tūkst. suma, kurią būtina deklaruoti keičiant talonus į litus. Tai vėl mes turime susitarti, ar tai mūsų kaip Seimo prerogatyva nustatyti, kas turtingas ar kas pavojingas savo šešėliniais pinigais, ar vėl Vyriausybė tuos klausimus išnagrinės ir įsigilins. Tai vėl grįžtu prie pradžios. Ar mums neatrodo, kad mes šiose iniciatyvose ir patys susipainiosime, ir supainiosime Lito komitetą, sukelsime sąmyšį ir taip tiktai nutęsime tą konstruktyvų Lito komiteto sprendimą, kuris gali būti artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Per ilgai.
E.KUNEVIČIENĖ. Truputį per ilgai, kadangi jūs pradėjote nagrinėti mūsų konkrečius pasiūlytų įstatymų projektų straipsnius. O jie bus nagrinėjami, kai pradėsime tuos straipsnius svarstyti. Mes į jūsų visus klausimus atsakysime. Bet jeigu jūs bijote dėl susipainiojimo, tai kaip tada nebijoti Lietuvos žmonėms, kuriems iš viso nieko nėra aiškaus. Dabar žmonės tiesiog sutrikę ir nebežino, ką daryti. Sako - kaip? Buvo žadėta, kad indeksuos, kad bus nevienodai keičiama, o dabar pareikšta, kad vienodai keičiama. Ir antras pareiškimas, beje, nepaaiškino skirtingai nuo pirmo pareiškimo. Ir todėl mūsų susirūpinimas yra labai laiku. Jis be jokios demagogijos, labai konkretus. Duoti tik trys punktai, kad užtikrintume tai, ką privalom užtikrinti. Tai, ką privalo padaryti Seimas.O visi kiti turės daryti tai, ką priims Seimas.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Kol kas klausia tie, kurie buvo užsirašę anksčiau. O po to...
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tada kolega A.Salamakinas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pasisakyti irgi dar noriu. V.Zimnicko neišbraukit, jeigu galima.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Salamakinas. Prašom klausti.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, mes jau kelintame posėdyje kalbame apie litų įvedimą, kaip ir kiek indeksuoti. Tačiau visiškai nekalbame apie tai, kaip padaryti, kad įvedę litą stabilizuotume finansinę padėtį. Jei vienas popierėlis, vadinamas talonu, pakeis kitą, vadinamą litu, iš to nieko gero nebus. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų šitą projektą papildyti straipsniais, kaip įvedus litą vis dėlto stabilizuoti finansinę padėtį?
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūs labai teisingai pastebėjot, bet jūs neklausėt mano pareiškimo. Mano pareiškime šiandien... Ne mano, o Santaros. Buvo parašyta, kad finansų sistema sutrikdyta ir biudžetas tris kartus sumažintas dėl to, kad nebuvo teisingai sprendžiamas pinigų klausimas, pradedant praeitų metų žiema ir ypač šiais metais. Kainų indeksai arba kainos nuo praeitų metų gruodžio mėnesio iki šių metų išaugo 60 kartų. O visos pajamos, gautos iš tų pinigų išleidimo ar kredito emisija, ar ženklais, nepateko į biudžetą, neatiteko žmonėms. Dėl to buvo ir atlyginimai nemokami mokytojams, ir pensijos neindeksuojamos. Neteisingai tvarkant pinigus buvo sutrikdyta visa finansų sistema. Mes ir siūlom atitaisyti pinigų funkcionavimą. Viena iš svarbiausių tų funkcijų - per pinigus panaikinti nusavinimą Lietuvos žmonėms priklausančių pajamų. Todėl, kad per pinigus... Nebuvo atiduota į biudžetą, nebuvo atiduota žmonėms, o kur dingo visa tai? Jeigu kainos išaugo 60 kartų, tai kažkas gavo ir tas pajamas. Tai kurgi tos 60 kartų išimtos iš žmonių dingo iš Lietuvos? Į kieno kišenes jos pateko? Tai labai gerai buvo parodyta “Valstiečių laikraštyje”, į kieno kišenes patenka, kai iš litro pieno padaroma 110 litrų, atskiedus vandeniu. Tai per tuos 6 mėnesius atskiesti pinigai visa tai ir padarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įspėju, kad visi, kurie buvote užsirašę, paklausėt, o tie, kurie dabar užsirašėt, turit lygiai 5 min. klausimams ir, žinoma, gerbiamosios E.Kunevičienės atsakymams, jeigu mes nenuspręsim šito klausimo tęsti ilgiau, negu numatyta Reglamente. A.Baskas. Prašom klausti.
A.BASKAS. Pasisakymui užsirašiau.
PIRMININKAS. Gerai.
V.JARMOLENKA. Procedūriškai galima ar negalima?
PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis J.Katkau, paklausti norit?
J.A.KATKUS. Aš norėsiu pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Atsiprašau, čia atsitiktinai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Kubertavičius. Klausit?
K.KUBERTAVIČIUS. Klausiu.
PIRMININKAS. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamoji Kunevičiene, ar šitas jūsų siūlomas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo papildymo ir pakeitimo” neatima teisės iš Lito komiteto daryti sprendimus, priimti juos? Ar tai nėra ištraukta iš konteksto, kad apskritai visa ekonominė reforma, tarp jų ir pinigų, būtent įvedant pinigus, savus pinigus, Lito komitetui turi būti palikta spręsti, nes būtent jis turi kompleksiškai įžvelgti būsimąsias ir galimas šito pasekmes?
E.KUNEVIČIENĖ. Yra Konstitucijoje 23 straipsnis, ir mes jį privalome vykdyti. Todėl mes Lito komiteto funkcijų nepažeidžiam. Tegu tik jis jas vykdo. Bet kol kas Lito komitetas pareiškime pasakė tik tai, kad vienodu kursu keis. O tas vienodas kursas dabartinėmis sąlygomis įgalina nusavinti. Ir nė žodžio niekur nėra paskelbta apie tai, kas turi būti padaryta, kad, keičiant ženklus vienodu kursu, nebūtų įgalinta nusavinti žmonėms priklausančią nuosavybę. Ir jeigu tai būtų kartu padaryta, būtų labai malonu. Bet kadangi aš girdėjau ir Prezidento patarėjo pasisakymą per “Laisvosios Europos” radiją. Jis sakė, kad neturi rūpintis dabartiniu nei Lito komitetas, nei Prezidentas, o kiekvieno žmogaus rūpestis. Todėl mes apie tai ir kalbam. Seimo funkcija yra pasirūpinti visais žmonėmis Lietuvoje. Jūs labai dažnai kartojat, kad esat tautos atstovai. Tai turim atstovauti.
PIRMININKAS. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamoji pranešėja! Šioms įstatymo pataisoms priimti prireiks tam tikro laiko. Mes girdėjom Lito komiteto nario gerbiamojo R.Visokavičiaus pasisakymą, kad svarstymas Seime trukdo įvesti litą. Ar jūs negalvojate, kad toks svarstymas nesąmoningai nukels lito įvedimą?
E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, bet tikrai ne. Dėl lito įvedimo negali būti jokio sutrukdymo taip, kaip dabar rengiamasi jį įvesti. Faktiškai rengiamasi pakeisti tik ženklus. Todėl ženklų pakeitimui čia niekas netrukdo. Jeigu pasakys, kad vietoj 100 talonų duodamas 1 litas, ir kainos atitinkamos bus. Jeigu nueisit į parduotuvę ir atsiskaitysit. Ten, kur reikės jums mokėti 100 talonų, jūs, gavęs atlyginimą litais, užmokėsit 1 litą. Čia niekas nieko nekeičia ir nieko nepažeidžia. O mes sprendžiame patį esminį klausimą - turto, žmonių akcijų vertės atstatymą. Jeigu šiandien žmogus turi anksčiau įsigytų akcijų už 10 tūkst., tai įsivaizduokit. Jeigu dabar jo ta akcija verta milijono, o turtas, kuris yra įmonėje, bus paliktas 10 tūkst., tai kaipgi ta vertė bus atkurta? Mes būtinai turim priimti sprendimą dėl to, kad pinigai vykdytų visas savo funkcijas, o nebūtų tik ženklai. Todėl turim spręsti. O ženklų pakeitimui mes tikrai netrukdom, tikrai nesutrukdysim.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Gerbiamoji pranešėja! Svarstydami šį klausimą mes, mano galva, turėtume įvertinti tai, kad Taupomasis bankas įsipareigojo išsaugoti indėlių vertę. Ir tuo indėlininkai gali įsitikinti perskaitę savo taupomųjų kasų knygutes. Taip pat reikia prisiminti, kad dar G.Vagnoriaus Vyriausybėje buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis Lietuvos banką indeksuoti indėlininkų indėlius iš infliacijos koeficiento, neskaičiuojant palūkanų procento. Aš manau, kad šitame nutarime mes turėtume tiesiog įrašyti tai, ką įsipareigojo Taupomasis bankas ir kas Vyriausybės buvo nutarta, ir tai besąlygiškai įvykdyti prieš litų pakeitimą. Ar jūs sutiktumėte su tokia nuomone?
E.KUNEVIČIENĖ. Aš dar kartą kalbu. Kadangi litas, jeigu jis tik kaip ženklo pakeitimas, tai jį gali keisti ir dabar, bet iš karto turi būti priimami sprendimai, kad ir indėliai būtų verti, atkurta pagal įvykdytą infliacijos procentą. Nes kai mes dirbom, mes patys infliacijos nedarėm, mes tik ją kompensuodavom dėl to, kad darė Maskva. Pinigus spausdino Maskva. Mes ieškojom būdų kompensacijai. O nuo praeitų metų liepos 1 d. jau mes buvom pervesti į savo pinigų sistemą. Ir kai per tą laiką prispausdino talonų arba kainomis išpumpavo žmonių santaupas ir visiškai nekompensavo, o mokėjo tik po 20% palūkanų, patys imdami po 150%, po 180% iš žmonių, kurie pasiimdavo kreditą. Pavyzdžiui, iš mūsų visų sukauptų santaupų. Juk bankas nieko kito neturėjo, mums nieko nemokėjo, o iš mūsų žmonių, kurie imdavo kreditus statytis namui, skaičiuodavo palūkanas po 180%. Taigi čia ir buvo visas šitas visos finansų sistemos trikdymas. Tai jis prasidėjo praeitų metų lapkričio, gruodžio mėnesiais. Ir ypač per šių metų tris mėnesius - sausį, vasarį, kovą. Didžiausias infliacijos procentas. Kainos išaugo. Jeigu 1991 m. ir 1992 m. pirmajame pusmetyje kainos per pusantrų metų buvo išaugusios tik apie 1015 kartų, tai dabar per pusę metų išaugo 60 kartų. Ir visos tos pajamos visiškai nekompensuotos nei pensininkams, nei indėlininkams, nei mokytojams, nei gydytojams. Niekam.
PIRMININKAS. M.Pronckus. Jūs paklausti norėjot?
M.PRONCKUS. Taip, aš norėjau paklausti. Man truputį keista, kad jūs kalbat apie pinigų pakeitimą, lyg tai būtų kokių nors popiergalių pakeitimas vienų kitais. Juk čia yra ekonomikos reikalai. Kaip galima, taip sužlugdžius ekonomiką, nuvarius visiškai žemės ūkį ir visa kita, galvoti apie tvirtus pinigus ir kad yra kažkokių galimybių kažkam atsilyginti? Juk tai buvo ekonomikos griovimas.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai geras jūsų klausimas. Aš tikrai ir Lietuvos žmonės labai gerai žino (net kiekvienas moksleivis), kas, kur ir ką griovė ir kas, kur ir ką pasiėmė. Ir va tas visas pasiimtas turtelis yra tikrai šimtą kartų brangesnis už dabartinį taloną.
Man labai malonu, kad jūs šiandieną tai primenate Lietuvos žmonėms.
Ne apie ekonomikos griuvimą šiandien kalbu, o apie pinigų funkcijų vykdymą, kad toliau nebūtų nusavinama, nes jau tą, ką pasiimi, nevisad kompensuosi ir nevisad išieškosi, bet kad toliau taip nebūtų daroma neatkūrus, neatstačius turto vertės, nes dar ir įmonėse yra nemažai turto. Dabar, sakykim, Įmonių bankroto įstatymą norit priimti, kad galiotų nuo liepos 1 d. Įsivaizduokit, kad šiandieną to nuvertinto turto, kadangi nebuvo indeksuotas, pavyzdžiui, yra už 10 tūkst. ir yra skola bankui - 5 tūkst. Ką reiškia tas turtas, kuris yra 100 ar 50 kartų brangesnis už šitą taloną, kuris dabar yra banke, ir jūs šiandieną paskelbiate tai įmonei bankrotą? Kiek bankas pasiims to turto? Pasiims turto, kurio vertė dabar 5 tūkst., bet faktiškai jo vertė yra 500 tūkst. Tai štai apie šitą mes ir kalbame. Kad per Bankroto įstatymo priėmimą, per jūsų priimtus Privatizavimo įstatymo pakeitimus nebūtų toliau nusavinamas turtas, o žmonės, įsigiję jiems priklausančią nuosavybę, sugebės ir ūkį atkurti, ir Lietuvą turėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar, gerbiamieji kolegos, primenu jums, kad šitoj stadijoj, t.y. įstatymo pateikimo metu, paprastai kalbama tik frakcijų ir komitetų vardu. Todėl aš ir prašyčiau gerbiamuosius kolegas atitinkamai formuluoti savo mintis. Ačiū.
Dabar kol kas dar žodis V.Jarmolenkai.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš taip supratau, ponas Juršėnai, kad mes padarėme pristatymo pertrauką?
PIRMININKAS. Tai čia buvo anksčiau.
V.JARMOLENKA. Ir taip suprantu, kad mes pratęsime šitą diskusiją su radijo transliacija kitą dieną. Pasisakys visi tie, kurie rezervavo klausimus, rezervavo laiką jūsų sąraše, ir iš esmės bus duotas laikas šio klausimo diskusijai.
PIRMININKAS. Taip, be jokios kalbos. Bet dabar, jeigu mes prieš balsavimą norime pasisakyti frakcijų ar komitetų vardu, tai tie kolegos, kurie yra užsirašę, gali pasisakyti dabar. Gerbiamasis A.Baskas frakcijos vardu ar savo? Tai tada...
BALSAS IŠ SALĖS. Frakcijos vardu galima?
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis J.Katkus pirma. Aš supratau, kad frakcijos vardu.
J.A.KATKUS. Taip. Turbūt neprieštaraus, kadangi tik dabar pasakėte. Aš noriu priminti visiems Seimo nariams, kurie dalyvavo rinkimuose. Turbūt prisimenate, kad 90% rinkėjų reikalavo, jog visų lygių valdininkai, verslininkai ir apskritai visi žmonės deklaruotų pajamas. Čia be išimties visi rinkėjai taip reikalavo visoje Lietuvoje. Tai reikėjo padaryti kur kas anksčiau. Tačiau dabar yra tokia galimybė ir būtinumas deklaruoti pajamas. Aš norėčiau kategoriškai pareikšti, kad litas turi būti įvestas tik po pajamų deklaravimo arba lygiagrečiai.
Dabar dėl indėlių indeksavimo. Visiems žinoma, čia nieko naujo nepasakysiu, kad indėliai buvo naudojami kaip Lietuvos banko pinigai, t.y. valstybė pelnėsi iš jų ir jie davė pelną, kurio negavo nė vienas indėlininkas. Šiandien, kada pareiškiama, kad bus indeksuojama 1:10, tai yra labai didelis apiplėšimas, todėl reikalauju, kad būtų indeksuojama pagal infliacijos lygį, mažiausiai 80 arba 100 kartų, nes iš tikrųjų taip yra. O pajamas Vyriausybė, aš manau, galėtų gauti iš tų lėšų, kurios buvo sukauptos kaip pelnas, kaip procentai, kurie buvo gauti eksploatuojant šituos pinigus.
Toliau. Jeigu mes iš tikrųjų šito nepadarysime, mūsų rinkėjai visiškai nesupras ir traktuos kaip pasiturinčių žmonių, t.y. galbūt ir neteisėtai pralobusių žmonių gynimą čia, Seime. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius labai atidžiai pasižiūrėti ir įvykdyti tą visos Lietuvos rinkėjų ir šiaip žmonių reikalavimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamojo P.Vitkevičiaus nematau. Tada V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau kalbėti LSDP frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pasakyti, jog ta pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo iniciatyva buvo aptarta kartu ir su mūsų frakcija, tačiau tas projektas, kuris dabar teikiamas, įgavo visiškai kitokį pobūdį. Mes manytume, jog 3 straipsnio antrosios dalies pakeitimas iš viso nereikalingas, kadangi Lito komitetas tiesiog privalo vykdyti savo paties nutarimus. Kaip žinome, Lito komiteto nutarime Nr.3 pasakyta, kad indėliai, Taupomajame banke buvę iki 1992 m. vasario 26 d., bus papildomai kompensuojami. Šis nutarimas yra teisinė norma ir jis galioja iki šiol. Lito komitetas, norėdamas šito nedaryti, turėtų priimti dar vieną nutarimą, kuris naikintų ankstesnį nutarimą. Kol kas šito nutarimo niekas nepanaikino ir Lito komiteto nutarimas Nr. 3 galioja. Todėl mes atkreipiame dėmesį į šį Lito komiteto nutarimą.
Kalbant apie tai, kad ten siūloma atkurti turto vertę, žinoma, čia galima būtų diskutuoti daugelį dalykų, svarbiausia tai, kad turtas dėl infliacijos savo vertės nepraranda. Yra labai svarbu žinoti, kad dauguma apsukrių žmonių jau seniai investavo pinigus į turtą, ir būtent tas turtas šiandieną jiems yra tvirta garantija, kad jie ir toliau išlošia.
3 straipsnio trečiosios dalies daugeliui pakeitimų mes negalime pritarti, bet tai mes pasakysime diskusijos metu, jeigu Seimas nutars įrašyti šitą klausimą. Mūsų pozicija būtų ta, kad 3 straipsnio trečiąją dalį papildytume tokia nuostata: “Pinigus keičiančios institucijos apie fizinius asmenis, keičiančius daugiau kaip (dabar dėl tam tikrų sumetimų nesakysim sumos dydžio), praneša Vidaus reikalų ministerijai, prokuratūrai ir t.t.” Mes išdėstysime savo požiūrį į tą mechanizmą, kurį būtų galima pritaikyti. Todėl siūlome svarstyti tą pataisą, kurią mes dabar teikiame. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Zimnickas frakcijos ar komiteto vardu?
V.V.ZIMNICKAS. Aš mielai kalbėčiau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu žadėjo kalbėti gerbiamasis K.Jaskelevičius.
V.V.ZIMNICKAS. Tai mes pasidalysime per pusę, jeigu jūs ne prieš.
PIRMININKAS. Ne, taip neišeina. Arba vienas, arba kitas.
V.V.ZIMNICKAS. Na, tai K.Jaskelevičius tegul šnekės. Bet aš taip pat norėčiau pasakyti keletą minčių, juo labiau kad tenka...
PIRMININKAS. Tai prašau per diskusijas, kai bus diskusijos. M.Stakvilevičius komiteto vardu?
M.STAKVILEVIČIUS. Diskusijai.
PIRMININKAS. Tai tada vėliau. Ir K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, balandžio 6 d. mes priėmėme įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo”. Jo 3 straipsnyje yra tokia pastraipa: “Lito komitetas nustato lito išleidimo į apyvartą datą, talonų išėmimo iš apyvartos terminą ir jų keitimo į litus santykį bei kitas sąlygas.” Lygiai tokia pati formuluotė yra gerbiamosios E.Kunevičienės ir jos kolegų siūlomame pakeitime, išskyrus tai, kad yra įterpta (cituoju): “Lito komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimą”, vadinasi, tas įsipareigojimas kaip toks yra. Tai ar yra prasmė tam įsipareigojimui, kuris fiksuojamas kaip įvykęs faktas, dar specialaus įstatymo pakeitimą daryti? Aš šito nesuprantu. Ir man keistas dar vienas dalykas, kad gerbiamoji E.Kunevičienė, paprastai būdama tokia dalykiška ir konstruktyvi, šį kartą viską sudeda į vieną vietą (čia ir tie nuskriausti žmonės, ir infliacija, ir visa kita) ir net dezinformuoja. Pavyzdžiui, minėtas kainų augimas 60 kartų yra visiška nesąmonė per šitą laikotarpį, kuris praėjo nuo rinkimų. Yra oficiali statistika, ten maždaug iki 2 kartų fiksuotas kainų augimas. Aš nemanau, kad mes čia į vieną vietą viską sukrovę kažką išsiaiškinsim.
Žodžiu, aš vėl noriu pasakyti, kad gerbiamieji santariečiai “dirba” tik radijo transliacijai ir šiuo savo įstatymo projektu siekia sukelti dar didesnę sumaištį tarp žmonių. Vyriausybė dirba, Lito komitetas dirba, posėdžiauja, Finansų ministerija skaičiuoja konkrečius variantus, konkrečias kompensavimo galimybes. Aš įsitikinęs, kad šio projekto priėmimas šiuo atveju yra visiškai nereikalingas.
Iš tų iniciatyvų aš vis dėlto labiausiai remčiau profesoriaus K.Antanavičiaus iniciatyvą spręsti keitimo metu tam tikros dalies talonų pakeitimą į litus nevienodu kursu. Tam tikros dalies. Kitaip tariant, tai būtų, viena, indėlių kompensavimas, antra, tam tikros dalies realių pinigų (grynųjų, ne santaupų) keitimas palankesniu kursu. Tai taip pat turėtų būti svarstymo, diskusijų objektas Seime. Ir trečia, tai deklaravimas tų pajamų, kurias, mes manome, būtina deklaruoti. Šiuo atveju Vyriausybėje klausimas taip pat svarstytas. Čia buvo pasiūlyta (šitame įstatymo projekte) 312 tūkst., Finansų ministerija vienokią sumą siūlo, Vyriausybė yra kitos nuomonės. Taigi ar reikia dabar mums, Seimui, įsiterpti su savo atsitiktine suma - 100 MGL? Kuo ji pagrįsta, kaip ją paaiškinti, kad jau čia labai daug, o virš jau yra neteisėti pinigai, kuriuos būtina deklaruoti arba jie gali būti neteisėti, neapmokestinti. Žodžiu, aš nematau visiškai logikos šio projekto svarstyme, todėl siūlau jam nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti štai dėl ko. Ar įrašom šitą projektą, t.y. atitinkamą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo papildymo ir pakeitimo”, į darbų programą ir pradedam svarstymo procedūras, t.y. du - už, du - prieš. Dar gerbiamasis V.Žiemelis nori reaguoti. Prašom, kaip pranešėjas.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man keistoka klausytis šiuo atveju kad ir Biudžeto komiteto pirmininko pasisakymo, jog nereikia tokio įstatymo projekto, tą pradėjo spręsti Lito komitetas. Tačiau nepamirškite, Lito komitetas padarė vieną pareiškimą prieš 10 dienų, po kokios savaitės jis daro jau beveik kitokio pobūdžio pareiškimą. Šiuo atveju jis yra priėmęs, kaip sakė kolega V.Andriukaitis, nutarimą, konkrečiai susijusį su Vyriausybės įsipareigojimų vykdymu dėl indėlių kompensavimo. Tačiau vėlgi tai yra nutarimas, tai nėra įstatymas. Tai yra Lito komiteto nutarimas, kurį priima trys asmenys, ir tie patys trys asmenys po savaitės jį gali pakeisti. Lygiai taip pat, kaip ir su tais pareiškimais: vieną kartą - vienokie, kitąkart - kitokie. O šiuo atveju, jeigu gerbiamasis K.Jaskelevičius sako, kad nereikia, tai aš nesuprantu, kaip jis gina savo žmonių interesus. Ar mes galime viską pavesti Vyriausybei, viską Lito komitetui? Jeigu tai bus parašyta įstatyme, vadinasi, tiek Lito komitetas, tiek Vyriausybė privalės vykdyti šį įstatymą. Galime ginčytis, gal tai ne 100 MGL, galim daugiau, galim mažiau, bet tą reikia nurodyti įstatyme, ir įstatymą gali keisti tik Seimas, daugiau niekas. Aš nesuprantu jūsų, kodėl jūs sakote, kad nereikia. Mes šį įstatymo projektą ir parengėme tik todėl, kad nebūtų kaitaliojama savų nuomonė - tiek Lito komiteto, tiek Vyriausybės, kad būtų tai įteisinta įstatyme. Ginčykimės, keiskime, siūlykime.
Aš siūlau šį įstatymą priimti skubesne tvarka, kad iš tikrųjų nebūtų stabdomas lito įvedimas, ir skubesne tvarka mes galime priimti per keletą dienų šį įstatymo projektą. Tad aš siūlau LDDP frakcijai tikrai apsispręsti, balsuoti ir įrašyti šį įstatymo projektą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi dabar balsavimas bus sudėtingesnis. Pirma balsuosime, ar įrašome į darbų programą ir pradedam procedūras. Ir antrasis siūlymas (kadangi gerbiamasis V.Žiemelis, matyt, kalbėjo kurios nors frakcijos vardu) - šitą projektą nagrinėti skubesne tvarka.
Dabar dėl balsavimo motyvų dėl įrašymo į darbų programą. Du - už, du - prieš. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš dar kartą noriu grįžti ir akcentuoti, ar mes leidžiame Lito komitetui dirbti, ar mes tikrai norime, kad būtų greičiau įvesta lietuviška valiuta, ar mes jiems kišime pagalius. Aš manau, kad Vyriausybė taip pat įeina į Lito komiteto sudėtį, t.y. premjeras, banko valdytojas ir Prezidentas. Tai kam mes dar turime įpareigoti ir kažkokius dar įstatymus jiems painioti. Jeigu jiems kažko reikės, - ar tai bus įstatymas, ar nutarimas, - pats Lito komitetas pateiks mums, Seimui, tokio įstatymo projektą, ir tada mes jį galėsime svarstyti ir priimti. Bet tai bus jų noras, tai bus reikalinga jų darbui. O dabar iš esmės aš nepritariu šitam dalykui ir siūlau neįrašyti į darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - prieš. K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia yra pateikimas. Taigi galėsime taisyti taip, kaip rasim būtina. Antra, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad yra socialdemokratų rezoliucija tuo pačiu klausimu, yra mano rezoliucija tuo pačiu klausimu ir yra štai šitas įstatymas. Tai yra visiškai tie patys klausimai - kompensavimas ir deklaravimas. Na, tai palikim mes šitą ir kartu su rezoliucijom svarstykim kaip vieną dalyką. Juk negalima skirti vienos rezoliucijos, antros ir dar įstatymo. O kad viena ar kita forma, manau, mes savo nuostatą dėl kompensacijų turime palikti, turim išreikšti. Lito komitetas savo nutarime ir pareiškime pasakė, kad kompensacijos bus, bet nežinia kada. Mes norime, kad tas kompensacijų klausimas būtų išspręstas kartu su naujų pinigų įvedimu, t.y. galbūt ne žūtbūtinai kad būtų keičiama taip, kaip aš siūlau - nevienodu santykiu, o kad prieš keičiant būtų kompensuota. Tačiau jeigu taip, tai yra keitimas nevienodu santykiu, nes prieš keičiant iš 1 tūkst. bus padaryta 10 tūkst. ir tie 10 tūkst. bus keičiami vienodu santykiu. Taigi tas klausimas turi būti Lietuvos žmonių ir Lietuvos valstybės labui sprendžiamas kartu su pinigų įvedimu, o ne po to ir ne kažin kaip. Taigi siūlau ir prašau, labai maloniai prašau atkreipti dėmesį į tai, kad tikrai mūsų priedermė yra spręsti, ir palikim diskusijai kaip pateikimą, kad toliau tas klausimas būtų svarstomas kartu su rezoliucijom. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Tai vienas - už, vienas - prieš. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratai yra už tai, kad šis įstatymo pakeitimas būtų įrašytas į darbotvarkę. Norime priminti kolegoms, kad Seimo prerogatyva yra išleisti ir keisti įstatymus. Yra pinigų įvedimo įstatymas, ir jo pataisos yra Seimo prerogatyva. Manytume, kad šitas pateiktas projektas reikalauja vieno - tai sudaryti darbo grupę ir formuoti, apsvarstyti visus galimus variantus. Ta darbo grupė turėtų susidėti ir iš Vyriausybės atstovų, ir iš įvairių sričių specialistų, ypač Mokesčių inspekcijos atstovų. Kadangi mes siūlome savąją šio įstatymo pakeitimo alternatyvą, o ne tą, kurią teikia kolega V.Žiemelis, vis dėlto pasisakome už tai, kad klausimas būtų įrašytas ir būtų svarstomas.
Norime atkreipti dėmesį, kad rezoliucija ir šis įstatymas - tai ne visai tas pats. Mūsų rezoliucija, kurią mes teikiame, yra nukreipta į tai, kad Seimas pareikštų savo teisinį požiūrį į pareiškimo nuostatą, kad turtas nepriklausomai nuo kilmės yra teisėtas. Seimas turi duoti teisinį įvertinimą. Todėl rezoliucija lieka ir ją reikia svarstyti, o šis įstatymas gali būti įrašytas ir skubesne tvarka, kad galėtume priimti deramą pakeitimo formuluotę. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi dabar galima pasisakyti tik prieš. Kolega R.Dagys prieš? Ne. Tada Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Man asmeniškai šio klausimo svarstymas kažkuo primena šių metų biudžeto svarstymą. Tada opozicija taip pat sukėlė triukšmą, tačiau pagal biudžeto vykdymą matyti, kad jie buvo neteisūs. Ir gerai, kad LDDP frakcija nepaklausė opozicijos, nes būtume atsidūrę tikrai didelėje bėdoje. Na, aš asmeniškai pasitikiu Lito komitetu, Prezidentu, premjeru ir banko valdytoju, įsitikinęs, kad jie tikrai nepadarys blogo Lietuvos gyventojams ir lito įvedimą išspręs tik taip, kaip bus reikalinga.
Na, o kai kurių opozicijos atstovų pasisakymai man kelia tikrai didelių abejonių. Lengva pasakyti, kad 80 kartų indeksuojame ar 100 kartų, bet kas bus po to, kai įvesime litą? Aš jau kartą kalbėjau, ar neatsitiks taip, kad šitą taloną su “vilkais” pakeisime J.Basanavičiaus atvaizdu ir liks tas pats. Tai yra svarbiausias dalykas. Todėl aš pasisakau prieš šito projekto svarstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du - prieš, du - už, tiek, kiek reikalauja Reglamentas. Dabar registruojamės. O kol registruojamės... Minutėlę. Replika iš vienos pusės ir iš kitos pusės. Iš kairės - G.Vagnorius, iš dešinės - A.Kunčinas. Minutėlę. Prašom. G.Vagnorius. Prašom registruotis.
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog Lito komitetas be šito įstatymo iš esmės nelabai galės spręsti turtinius klausimus. Nes Lito komitetas, kaip laikinas komitetas ar komisija, be abejo, gali spręsti lito keitimo datą, santykį, techninį santykį, bet be šitokio įstatymo niekas neįpareigoja Lito komitetą vienaip ar kitaip išspręsti indėlių kompensavimo ir gamybinio turto indeksavimo klausimus. Turtiniai klausimai yra įstatymų leidėjų funkcija, ir šiuo atveju šito įstatymo atmetimas reiškia Lito komiteto raginimą nespręsti vieno iš svarbiausių šiuo metu Lietuvos žmonėms ir įmonėms klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš esmės tai pasisakymas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau pasiūlyti trečią variantą, kadangi iš tiesų klausimas yra labai aktualus ir, man atrodo, čia, Seime, išsivystė diskusija galbūt siekiant daugiau parodyti savo geras, palankias nuostatas Lietuvos žmonėms ir mažiau galvojant apie tai, kaip tai bus vykdoma realiai. Aš manyčiau, kad iš tiesų reikia aiškumo, ir siūlyčiau, kad būtų sudaryta darbo grupė iš Seimo narių, kuri kartu bendradarbiautų su Vyriausybės atstovais, su Lito komiteto atstovais ir būtų parengtas bendras dokumentas, kuris nebūtų kaip priešprieša - Seimo dokumentas kaip priešprieša Lito komiteto pareiškimui ar Vyriausybei, o būtų sudaryti bendri principai, kurie būtų priimtini ir Seimui, ir Vyriausybei, ir Lito komitetui. O tokį dokumentą toji darbo grupė pateiktų ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi čia dar papildomas pasiūlymas. Aš siūlau balsuoti, gerbiamieji kolegos.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl procedūros galima?
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, čia mano pavardė...
PIRMININKAS. Tai po balsavimo galima?
E.KUNEVIČIENĖ. Gal prieš balsavimą...
PIRMININKAS. Ne, po balsavimo. Prašom, gerbiamasis S.Malkevičiau.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad, pone Pirmininke, jūs padarėt vieną klaidą. Ta klaida ta, kad pirmiausia turėjot išklausyti užsirašiusius pasisakyti ir tik po to skelbti balsavimą. Jūs mūsų neatsiklausėt ir paskelbėt balsavimą. Todėl aš manyčiau, kad jūs turėtumėt nutraukti šitą. Blogiausiu atveju išsaugokit sąrašą - kalbėsim vėliau.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, yra numatytas tam tikras laikas, klausimams taip pat laikas, pasisakymams irgi. Visi frakcijų vardu ir komitetų vardu, kurie užsirašė, pasisakė, o visi norintys diskutuoti galės per pirmąjį svarstymą. Prašom, gerbiamoji Kunevičiene.
E.KUNEVIČIENĖ. Vieną minutėlę.
PIRMININKAS. Prašau. Labai trumpai.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš nenorėčiau, kad Lietuvos žmonės mane laikytų demagoge. Ponas K.Jaskelevičius dabar pasakė, kad kainos nepakito. Tai nerasit nė vieno Lietuvos žmogaus, neraštingo žmogaus, kuris nuėjęs į parduotuvę nematytų, kad 100 kartų. Degtukus paims ir žino, kiek kartų pasikeitė kainos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke...
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl asmeninių motyvų.
PIRMININKAS. Vėliau. Nei vienam, nei kitam. Prašom pasiruošti balsuoti. Po balsavimo. Kas už tai, kad klausimas, t.y. įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo papildymo ir pakeitimo” būtų įrašytas į darbų programą ir pradėtas nagrinėti. Prašom balsuoti. Registracija buvo.
Už - 48, prieš - 31, 4 susilaikė. Klausimas įrašomas į darbų programą. Dabar kitas balsavimas ir taip pat pasisakymai dėl balsavimo motyvų, ar šitą klausimą nagrinėjam skubesne tvarka. Prašom pasisakyti. 2 - už, 2 - prieš. Prašom. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis pirmininke, jūs žinot mūsų nutarimą. Ar jūs jau dabar nenorit jo vykdyti? Visi klausimai, kurie yra esminiai, o šitas klausimas yra esminis ne tiktai iš esmės, bet dėl turinio, svarbus kiekvienam mūsų rinkėjui, nesvarbu, LDDP jis buvo rinkėjas ar mūsų pusės rinkėjas, dėl to nutarimas, ponas Bernatoni, jūsų parengtas buvo laiku ir paduotas. Šitie esminiai klausimai tokie svarbūs, kad Lito komitetas turėtų atrištas rankas, reikia kuo skubesne tvarka spręsti.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti. Vienas už, dabar dar daugiau prašom pasisakyti už skubesnę tvarką.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad iš tiesų LDDP pareiškė lyg ir tam tikrą nepasitenkinimą, kad vyksta šita diskusija. Manau, kad šitie žodžiai buvo pasakyti kaip tik dėl to, kad lyg ir surišamos rankos Lito komitetui. Manau, kad šitą diskusiją kaip tik jie plėtoja dėl to, kad yra įjungta radijo transliacija. Manau, kad visi Lietuvos žmonės supranta, kad nepadiskutavus tokiu esminiu mūsų valstybės ekonominiu ir politiniu, sakyčiau, klausimu negalima gerai padaryti pinigų reformos. Siūlau skubesne tvarka priimti šitą įstatymą ir duoti Lito komitetui kuo greičiau atlikti pinigų reformą.
PIRMININKAS. Taigi du už. Dabar kas prieš skubesnę tvarką?
BALSAS IŠ SALĖS. Nebuvo už...
PIRMININKAS. Kaip tai? Du už, mano nuomone... V.Andriukaitis prieš?
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai pasisakė V.Jarmolenka, nes buvo sąrašas. Gerbiamajam Pirmininkui norėtume tiktai padaryti nedidelę pastabą. Mes dabar jau neagituosime, kad reikia skubesnės tvarkos. Socialdemokratai pasisako...
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl asmeninių motyvų...
V.P.ANDRIUKAITIS. Bet norim pasakyti tik vieną pastabą: kuo daugiau mes kalbėsim apie šitą problemą ir įvairius apsaugos būdus, kai įjungta radijo transliacija, tuo lengviau įvairūs dekanidzės ir panašūs atsikvėps ir labai gerai dešimt ėjimų į priekį žinos, ką mes ketiname daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagy, jūs ne prieš? Gerai. Gerbiamasis S.Malkevičius prieš skubesnę tvarką? Ne? Prašau.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien nėra svarbesnio dalyko Lietuvai kaip ekonominiai klausimai, prie kurių mes gana retai prieinam, daugiau politiką svarstom. Šitas klausimas apie žmonių indėlius, lito įvedimą ir visa kita yra labai svarbus. Todėl aš pasisakyčiau už skubesnę tvarką.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Na, iš esmės jeigu jau šį įstatymo svarstymą įtraukėm į darbų programą, galbūt ir reikėtų jį skubiau svarstyti. Tačiau aš norėčiau štai ką pasakyti. Vis dėlto aš manau, kad įstatymas nėra iki galo išbaigtas, aš manau, kad tikslinga tada sudaryti darbo grupę, ir jeigu iki ketvirtadienio ji duos pasiūlymus, be abejo, tada svarstyti skubesne tvarka, kad mažiau trukdytume Lito komitetui dirbti. Tai aš siūlyčiau tik tada skubesnę tvarką, kai bus sudaryta darbo grupė ir bus pateiktas bendras projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš pirmiausia norėčiau reaguoti į gerbiamosios E.Kunevičienės repliką. Man atrodo, kad Lietuvos žmonėms neteisingai perteikė tai, ką aš sakiau. Aš jokiu būdu netvirtinau, kad kainos nekyla ir kad kam nors reikia eiti į parduotuvę žiūrėti, kaip tos kainos stovi. Tačiau jokiu būdu nenoriu sutikti su ponios E.Kunevičienės pateikta statistika. Labai apgailestauju. Matyt, ji tuo metu buvo išėjusi ir jai neteisingai persakė tai, ką aš tvirtinau.
Dabar kalbant dėl skubesnės ar neskubesnės priėmimo tvarkos. Man atrodo, kolega A.Kunčinas pasiūlė labai gerą variantą - sudaryti darbo grupę, kuri ir dirbtų toliau, sujungdama ir rezoliuciją, ir pasiūlytą įstatymo projektą. Tačiau tuo pat metu mes galėtume pagalvoti, kas bus tuomet, jeigu Lito komitetas priims sprendimą dėl talonų keitimo į litus, o mūsų įstatymas ir rezoliucija bus dar neužbaigti. Todėl pirmiausia aš siūlyčiau balsuoti dėl tokios grupės sudarymo, o ją sudarius galbūt net ypatingos skubos tvarka parengti bendrą dokumentą.
PIRMININKAS. Gerai, taigi...
V.JARMOLENKA. Tai repliką, jeigu leisit.
PIRMININKAS. Ne, du kartus kalbėti dėl vedimo tvarkos negalima.Prašom...
V.JARMOLENKA. Replikos...
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
V.JARMOLENKA. Kol registracija, gal leisit replikuot, priminti?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis V.Jarmolenka kelintą kartą. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, ponas Juršėnai. Aš širdingai jums dėkingas šiandien, kad jūs taip maloniai vykdot procedūrą.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš noriu priminti tiems Seimo nariams, kurie nebuvo Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kad Lito komitetas nutrauks savo veiklą ir nustos dirbti tada, kai įves litą. Tai visa mūsų veikla gali būti kaip patariamoji, nežinau, kaip įstatymo rengimas būtent iki šito momento.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas įstatymo projektą “Dėl pinigų išleidimo įstatymo papildymo ir pakeitimo” nagrinėti skubesne tvarka. Vieni pasisakė už, kiti prieš, prašom balsuoti. Darbo grupę automatiškai sudarysim. Čia ne problema. Prašom.
Už - 77, prieš 7, 4 susilaikė. Nagrinėsim skubesne tvarka. Darbo grupę aš siūlau sudaryti Biudžeto ir finansų komitetui kartu su šito projekto autoriais, t.y. gerbiamąja E.Kunevičiene ir gerbiamuoju V.Žiemeliu. Ar sutinkam, kolegos? Ekonomikos komitetas, savaime aišku. Prašom, gerbiamieji kolegos, per pertrauką pavardės ir po pietų galim patvirtinti.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Mokslų Akademijos statuto" projekto pirmasis ir antrasis svarstymas(93.06.15)
2sesija55p svarstyti klausimai
Dabar pagal mūsų susitarimą 13 val. turėtų būti nagrinėjamas Mokslų akademijos statuto projektas. Prašom gerbiamąjį J.Požėlą į tribūną.
J.POŽĖLA. Aš porą pastabų dėl statuto. Čia šiek tiek pateikiant buvo svarstoma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsiprašau. Gerbiamasis Žiemeli, gerbiamasis Vagnoriau, gerbiamasis Zimnickai, tylos! Tikrai gerbiamasis V.Jarmolenka dabar nekaltas, kiti kalti. Prašom.
J.POŽĖLA. Aš noriu pasakyti pagrindinius dalykus, kuriuos iškėlė svarstant Mokslų akademijos statutą.
Mokslų akademijos pagrindinis bruožas yra Lietuvos ir užsienio mokslininkų susirinkimas, susibūrimas. Reikia pabrėžti, kad čia nėra mokslininkų klubas - tas statute pažymėta. Čia yra ne klubas, ne kokių nors mokslo mėgėjų, o yra mokslininkų, žymiausių mokslininkų susirinkimas, kuriame sprendžiami svarbūs mokslo vystymosi klausimai ne mokslo administravimo būdu. Kaip aš jau anksčiau minėjau, Mokslų akademija atsisakė mokslo administravimo. Moksle iš principo neturi būti jokio administratoriaus. Moksliniame darbe galima bendradarbiauti ir daryti idėjinę įtaką visai ne per administravimą, o per kompetentingą mokslinę partnerystę. Mokslų akademijoje yra mūsų pagrindiniai mokslininkai, kurie sudaro tą partnerystės grupę, kuri gali organizuoti bendradarbiavimą tarp įvairių mokslininkų ir siekti tų tikslų, kuriuos jie sau kelia. Mokslų akademijos statute tai ir yra pagrindiniai bruožai, kokiu būdu veikia Mokslų akademija, kad ne per administravimą, o per bendradarbiavimo sutartis su įvairiom mokslinėm organizacijom Lietuvoje ir užsienyje, taip pat per konferencijų, simpoziumų ir kt. organizavimą ir t.t. Leidybą ir t.t. Tai tokie pagrindiniai Akademijos statuto bruožai.
Dabar buvo iškelta ir Seimo nariai kalbėjo dėl turtinių klausimų. Jūs žinote, kad kuriant Mokslų akademijos statutą buvo Juridinio skyriaus, mano nuomone, nekompetentingos išvados. Kadangi yra tokių nuomonių ir Seimo narių, tai 6 punkte, kur kalbama, kad Mokslų akademija gali valdyti, turėti kaip nuosavybę žemę, žodis “žemė”, jau aną kartą aš minėjau, yra išbrauktas. Čia Mokslų akademijos nutarimu.
Antras dalykas yra dėl turto valdymo. Akademijos statute aiškiai 6 punkte parašyta, kad Akademija valdo turtą pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą, būtent Vyriausybės duotas tas turtas. Kadangi ir Juridinis skyrius mano, jog reikia, kad būtų toks priedas, todėl aš dabar jį pridedu prie Mokslų akademijos statuto. Priedas gautas iš Mokslų akademijos. Priedas toks. Jis labai trumpas, aš jį tiesiog paskaitysiu: “Lietuvos mokslų akademijos valdomas valstybinis turtas pagal Mokslų akademijos statuto 6 straipsnį yra:
1. Administracinis pastatas - Vilnius, Gedimino pr.3. Bendras plotas toks ir toks.
2. Viešbutis - Vilnius, A.Goštauto 12a, kuris yra statomas. Bendras plotas toks.”
Čia aš priedą tiesiog prie statuto pridėsiu ir įteiksiu. Faktiškai Mokslų akademijos turtą sudaro du objektai. Reikia pasakyti, kad jau tas tada neprieštaraus ir Juridiniam skyriui, nors Akademijos teisininkas sako ne taip.
Dabar dėl to, kad visi objektai turi būti perduoti Vyriausybei. Tai yra Vyriausybės nutarimas dėl tų pastatų perdavimo Lietuvos mokslų akademijai. Būtent tų dviejų objektų. Tai dėl šito neturėtų būti jokių kliūčių tvirtinti statutą. Aš siūlyčiau statutą tvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar ta įstatymo arba nutarimo priėmimo stadija, kai galima tiktai pasisakyti. Pranešėjas neklausinėjamas. Prašom. Seimo narys J.Bulavas.
J.BULAVAS. Gerbiamieji deputatai, Lietuvos mokslų akademija įsteigta jau daugiau kaip prieš 50 metų. Jinai tvarkėsi taip, kaip sąlygos leido, rūpinosi kiek galima demokratiškiau viską tvarkyti ir tarnauti savo nepriklausomai tėvynei uoliu darbu demokratinėmis sąlygomis. Iškovojus Lietuvai nepriklausomybę, sąlygos mokslo tiriamajam darbui, jos uždaviniams vykdyti, žinoma, pagerėjo. Tai išreikšta ir Lietuvos mokslų akademijos naujajame statute, kuris jau berods penktas yra. Žinoma, rengiama buvo kolektyviai, demokratiškai. Visą parengimą svarstė Mokslų akademijos specialistų komisija, taip pat visuotinis susirinkimas, kuris praeitų metų lapkričio mėnesį statutą patvirtino ir galutinai parengtą pateikė Lietuvos Seimui, kuris dabar ir svarsto jį. Tikisi, kad bus patvirtintas, gerokai padės tiek mokslo demokratinimui, tiek jo tolesnio plėtimo Respublikoje reikalams remiantis mūsų gyventojų, visos tautos interesais, tiek mokslo plėtojimo interesais, tiek ir apskritai gyvenimo reikalavimais, kad mokslas plėtotųsi, tarnautų mūsų tėvynei.
Žinoma, rengiant pasitaikė ir šiokio tokio skubotumo, gal ir nepatyrimo dar laisvomis demokratinėmis sąlygomis gyvenant. Buvo kai kurių pastabų, kurias minėjo gerbiamasis akademikas J.Požėla. Į tas pastabas, kurios buvo pareikštos anksčiau, per ankstesnius svarstymus, buvo atsižvelgta, kiek galima buvo ištaisyta. Peržiūrinėjant dar pasitaikė pamatyti ir kai kurių naujų trūkumų. Vienas iš tokių naujų trūkumų, kuris, atrodo, buvo praleistas, tikrai vertas, kad būtų įrašomas į statutą - tai Mokslų akademijos bibliotekos egzistavimas. Mokslų akademijos bibliotekoj nepaprastai gausu veikalų ir mokslo tiriamojo darbo patyrimo apibendrinimų, kurie atveria kelią kitiems naudotis jais. Sąlygos čia mokslo vystymuisi ir padėti tam vystymuisi yra tinkamai sudarytos. Bet statute tiktai paminėtas jos įsteigimas, o tolesnis vaidmuo struktūroje visai nenušviestas. Nebūtų didelė gėda. Gali visuotinis akademinis susirinkimas padiktuoti jos tolesnį plėtimąsi, josios aprūpinimą ir t.t. Bet vis dėlto kalbant apie Mokslų akademijos struktūrą, reikėtų pažymėti ir Mokslų akademijos bibliotekos, kaip reikšmingos mokslo pagalbinės institucijos, veiklą ir reikalą turėti Akademijos sistemoje. Yra ir kai kurių kitų smulkesnių pastabų, bet visa tai galima, galutinai redaguojant tekstą, redakcine tvarka patikslinti, kai kurį terminą, kai kurį pasakymą sulietuvinti ir t.t. Tai siūlau atsižvelgti į visas sąlygas, kurios dabar yra sudarytos mokslo tolesniam vystymuisi, ir jį kaip galima greičiau įstatyti į bendras Respublikos demokratines persitvarkymo vėžes bei patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų Mokslų akademijos statutą reikia kuo greičiau svarstyti ir patvirtinti. Jis labai ilgai užvilkintas. Tačiau yra vienas dalykas, kuris, man regis, labai svarbus. Jūs prieš spręsdami visi turite žinoti, kas dedasi. Kalbama apie turto paskirstymą. Aš manau, kad tokiu būdu gali būti valstybinis turtas neteisėtai perskirstytas ne ten, kur jis iš tikrųjų teisingai turėtų būti. Kalbama apie 100 vietų viešbutį A.Goštauto gatvėje. Štai šiuo metu ponas J.Požėla paskelbė, kad jis jau yra įtraukiamas į Mokslų akademijos gaunamo turto sąrašą. O prieš tai buvo štai kokia istorija. Tas viešbutis buvo statomas iš biudžeto lėšų. Viešbučio statybą vykdė ir tvarkė Mokslo taryba, bet per juridinį asmenį - Mokslų akademiją. Kai tie klausimai buvo iškilę, buvo sudaryta komisija. Beje, dėl šių klausimų aš kreipiausi į Lietuvos prokuratūrą. Štai aš turiu Civilinių bylų ir bendrosios kompetencijos skyriaus vyriausiojo prokuroro Gurevičiaus išaiškinimą. Aš jį galėsiu jums padauginti ir padalyti, kad susipažintumėte su šiuo dalyku. Štai visoje istorijoje tas viešbutis, kaip bendras iš biudžeto finansuojamas objektas, buvo po Lietuvos mokslo ir studijų reorganizacijos, įvairių buvusių... Mokslų akademijos institutų ir Mokslų akademijos, kaip atskiros institucijos, susitarimu buvo pasidalytas tarp atskirų institucijų. Štai turiu kopiją. Galėsiu, jeigu jums bus įdomu, supažindinti. 19 organizacijų pasidalija. Mokslų akademijai tenka 7,91 % to turto. Ji gali tiek naudotis tuo viešbučiu. Šiuo metu yra premjero A.Šleževičiaus tik ką pasirašytas dokumentas, kuriuo visas šitas viešbutis yra pavedamas Mokslų akademijai, tam 150 žmonių, pasitelkiant prie to privatų turtą ir steigiant kažkokią privačią įmonę. Neaišku, kieno rankose tai atsidurs.
Taigi iš esmės jūs patys suprantate, koks turtas yra viešbutis, kokie pinigai iš to dalyko byrės. Galėtų kiekvienas Mokslų akademijos institutas turėti vietą savo svečiams, savo atvykusiems žmonėms, galų gale dar kokį rublį užsidirbtų, o atiduodama į vienas rankas, pasitelkiant neaišku kokį privatų kapitalą. Taigi aš siūlyčiau, kol nebus... Manau, kad yra daroma neteisybė. Ir mums visiems siūlyčiau, kad kol šis klausimas nebus aiškiai išspręstas ir tas dalykas sugrąžintas atgal visiems Mokslų akademijos institutams, negalima to Mokslų akademijos statuto tvirtinti. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete svarstėme pirmą kartą ir jokių priekabių ten neradome. Turto reikalai yra visiškai nebūtini. Ir tas sąrašas čia buvo iš esmės nebūtinas. Turto reikalus bus galima išspręsti vėliau, o šitie visi struktūriniai Akademijos klausimai... Turtas yra priedas. Jis nuolat keisis, ir premjeras ar kas... Jeigu kils ginčas, arbitražas spręs ir t.t. Prašau svarstyti ir priimti kuo greičiau šitą statutą. Dėkui.
PIRMININKAS. L.Milčius. Prašom, kolega.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Turbūt dar buvę Aukščiausiosios Tarybos deputatai prisimena, kaip priimant Švietimo ir mokslo įstatymą buvo diskutuota, ar iš viso Mokslų akademija turi būti, kokia jos prasmė, reikšmė ir reikalingumas valstybei. Tada buvo iškelta daug abejonių, ar čia nėra kažkoks, taip sakant, rudimentas tiktai. Ir reikėtų pasakyti, kad vis dėlto per tuos trejus nepriklausomybės metus Mokslų akademija dirbo taip, kaip šlapias dega. Ir aš dabar pasižiūriu į šį statutą. Vis tiek jame tokių įsipareigojimų tai nėra. Čia vis rašo, kad gausins, rems, skatins. Labai daug, bet tokios atsakomybės prieš valstybę, atsakomybės už sunaudotas lėšas... Lyg ir savęs niekuo neįpareigoja. Ir šiandien man atrodo, kad čia skubama pirmiausia, taip sakant, įteisinti turtą, skubama sudaryti sau tokias labai šiltas vietas, šiltą užuovėją ir niekuo neįsipareigojant, prieš nieką neatsakant, toliau taip gyventi. Toks statutas, koks jis yra, mane nelabai tenkina todėl, kad labai mažai yra įsipareigojimų prieš valstybę. Jokios atsakomybės nėra. Dabar dirbs ar nedirbs, o pinigus naudos, turtą įsitvirtins ir toliau gražiai gyvens. O tikrai iš Mokslų akademijos aš per tuos trejus metus tikėjausi daug daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš irgi visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į turto klausimą. Tas viešbutis, dėl kurio čia vyksta ginčai. Na, nesuprantu, kaip jis dera prie tos Mokslų akademijos, kaip mokslo tyrimo ir skatinimo įstaigos, bendros sampratos. Aiškiai nori, kaip suprantu, Akademija intensyviai vystyti ūkinę veiklą. Čia ir daugelis statuto punktų apie tai teigia. Ir taip Akademija bus toli gražu nebe tokia įstaiga, kurioje pirmiausia bus mokslas. Aš vis dėlto siūlyčiau dar pagalvoti dėl kai kurių statuto straipsnių ir ypač dėl tų, kuriuose teigiama, kad Akademija steigia mokslo, mokslo organizavimo įstaigas bei jos aptarnavimo įmones. Aiškiai matyti noras sugrąžinti Akademijai tą seną padėtį, kurią ji anksčiau turėjo, kai ji buvo toks mokslo administravimo organas. Na, visų pirma siūlyčiau dėl to turto klausimo balsuoti tik gerai apgalvojus ir išklausius institutų nuomonę. Netgi ir dėl paties Akademijos pastato Gedimino prospekte... Kiek aš žinau, ten yra įsikūrusi ir Mokslo taryba. Aš norėčiau žinoti, kokias teises turės Mokslo taryba šiame pastate po to, kai jis bus perduotas Akademijai. Tai norėtųsi išgirsti pranešėjų motyvus ir atsakymus į šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nesutiktumėte suteikti žodį Mokslų akademijos vadovui gerbiamajam B.Juodkai? Prašom. Būtų gerai, kad užtektų 5 min. Prašom.
B.JUODKA. Jūsų Ekscelencija Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Greitai bus jubiliejus - dveji metai, kai svarstomas Lietuvos mokslų akademijos statutas Aukščiausiojoje Taryboje ir jūsų gerbiamoje auditorijoje. Tai įvyks rugsėjo mėnesį, jeigu dar šiandieną jūs nepatvirtinsite. Čia gal ir menka bėda, bet tos pastabos, kurios buvo pateiktos, yra daugiau negu keistos, kadangi neįsigilinta į turinį. Vadinasi, jums pirmiau atsakau. Pirma. Lietuvos mokslų akademija - šiandieną labiausiai Lietuvoje persitvarkiusi mokslo institucija. Antra. Jokių ūkinių darbų, kaip čia buvo minima, Lietuvos mokslų akademija nežada vykdyti, o ten, kur ji rašo, kad ji gali įkurti įvairias įstaigas, tai niekas nedraudžia. Pavyzdžiui, mes esame įkūrę Mokslų akademijos spaustuvę. Mokslų akademija leidžia 11 Mokslų akademijos periodinių leidinių. Lietuvos mokslininkai turi kur spausdintis. Reikalinga spaustuvė, yra leidykla. Tai tas turima omenyje. Mokslų akademija turi biblioteką. Jokia ūkine veikla Akademija niekada neplanuoja verstis.
Aš norėčiau, kad jūs suprastumėte, jog pagrindinis dalykas, kodėl čia oponentai truputį kritikuoja statutą, tai yra turto reikalai. Ir aš norėčiau jums paaiškinti dėl to nelaimingo viešbučio. Prieš ketverius metus buvo pradėtas statyti Mokslų akademijos viešbutis. Jis toli gražu nebaigtas. Yra 100 vietų viešbutis. Dabar klausimas tas, kam tas viešbutis turi atitekti, kas jį turi užbaigti. Ketveri metai, kartoju, Lietuvos mokslų akademija gauna iš biudžeto pinigų to viešbučio statybai. Mes manome, kad jeigu mes pradėjome statyti tą objektą, tai mes turime ir užbaigti. Dabar Mokslo institutų asociacija aiškina, kad yra mokslo institutų, kurie irgi norėtų būti to viešbučio dalininkais. Visų pirma aš jums noriu pasakyti, kad aš neįsivaizduoju, kaip gali būti dvidešimt viešbučio šeimininkų. Aš esu tikras, kad šeimininkas turi būti vienas. Kitas dalykas, kad Vyriausybės potvarkyje, kurį šiandien pasirašė premjeras, yra aiškiai pasakyta, kad statomą A.Goštauto gatvėje viešbutį priskirtų Akademijai. Jo paslaugos pirmiausia bus teikiamos mokslo ir studijų institucijoms. Vyriausybės potvarkyje jau yra nurodyta, kad pirmiausia tas viešbutis yra mokslinių konferencijų, mokslinių susibūrimų centras. O šeimininkas, aš esu tikras, turi būti vienas. Kadangi Mokslų akademija pradėjo prieš ketverius metus, kodėl iš jos atimti tą šeimininko teisę ir užbaigti? Tai aš čia problemų, atvirai pasakius, nematau jokių, nes Vyriausybės potvarkyje jau parašyta, kad naudosis tuo viešbučiu pirmiausia mokslo ir studijų institucijos. O dėl Mokslo tarybos aš jums pasakysiu. Pirmas potvarkis...
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti, gerbiamasis Pangoni.
B.JUODKA. Perduoti Lietuvos mokslų akademijai: 1. Administracinį pastatą Vilniuje, Gedimino pr. 3. Šio pastato patalpų dalimi, apmokėdami visas išlaikymo išlaidas, ir toliau naudojasi Kultūros ir meno institutas (toks plotas), Lietuvos mokslo taryba (toks plotas), Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas (toks plotas). Vadinasi, Mokslo tarybą Mokslų akademija įsileido į savo patalpas ir mes gražiai gyvename. Ir ji toliau tebus. Ir yra užfiksuota Vyriausybės potvarkyje. Tarybai yra numatytas plotas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Po to pasisakymai dėl balsavimo motyvų ir balsavimas. Prašome registruotis. Salėje 67 Seimo nariai. Prašom. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kad patvirtintume Seimo nutarimą “Dėl Mokslų akademijos statuto” po pirmojo ir antrojo svarstymo. Du - už, du - prieš. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš tiesiog galvoju, kad jeigu mes be priedo šiandien tvirtintume šitą statutą, tai būtų žymiai paprasčiau.
PIRMININKAS. Mes šiandien dar netvirtiname, mes tik tam tikrą etapą pereiname, gerbiamasis Beinortai.
J.BEINORTAS. Tai aš užtai ir galvoju, kad abejonių man kelia tas išplatintas priedas su apeliacija, dėl kurios abejonių čia neišsklaidė ir gerbiamasis B.Juodka, nes būtent absurdas yra galvoti, kad negali būti keli savininkai. Mes gyvenamąjį namą padalijame 112 savininkų. Jie puikiausiai turi jungtinės nuosavybės valdymo sutartį ir valdo. Todėl aš manyčiau, kad kai statutas papildomas būtent šitokiais dokumentais, kyla abejonių dėl jo tobulumo. Aš pasisakyčiau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. N.Germanas.
N.GERMANAS. Aš gerai prisimenu, gerbiamieji kolegos, kaip ilgai vyko svarstymas anksčiau dėl Mokslų akademijos apskritai likimo. Ir tik kelių balsų persvara Mokslų akademija, kaip institucija, gyvuoja. Man tikrai nesuprantama, kodėl mano kolegos iš dešinės taip nusiteikę prieš Mokslų akademiją. Tai nėra unikalus reiškinys. Visame pasaulyje egzistuoja mokslų akademijos, turi ilgametes tradicijas, vykdo visokius darbus, tarp jų ir mokslinius bei leidybinius. Aš siūlyčiau kaip galima greičiau svarstyti, taip sakant, baigti antrąjį svarstymą ir patvirtinti statutą. Tai leistų Mokslų akademijai rimtai ir saugiai jaustis.
PIRMININKAS. J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš pasisakau už, kad patvirtintume po antrojo svarstymo, ir manau, kad ta diskusija dėl to viešbučio ar kito turto visiškai nereikalinga. Jeigu jau mes nepasitikime Mokslų akademija, tai tada Lietuvoje iš viso nėra kuo pasitikėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Požėla turbūt už?
J.POŽĖLA. Aš prieš A.Raškinio pasiūlymą.
PIRMININKAS. K.Dirgėla, prašom.
K.DIRGĖLA. Aš
siūlyčiau kol kas nepatvirtinti po antrojo svarstymo ir reikėtų pakeitimus
daryti, nes su turtiniu dalyku... Kai mes valstybės turtą dalijame į dešinę ir
į kairę be jokios atsakomybės ir paskui galų visai neieškome, tai, sakyčiau,
reikėtų sutvarkyti tuos statuto turtinius klausimus. Nes koks yra dalykas? Pats
pirmas punktas yra: “Akademija yra autonominė valstybės remiama mokslo institucija”.
Vadinasi, mes iš biudžeto ją išlaikysime, jų etatus, o turtu jie naudosis jau
savo nuožiūra. Tai čia yra prieštaravimas sveikai logikai.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti
balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimui “Dėl Lietuvos mokslų akademijos
statuto” būtų pritarta po antrojo svarstymo, prašom spausti mygtuką “už”. Kas
prieš, tas - “prieš”. Už - 41, prieš - 11 ir susilaikė 11. Pritarta po pirmojo
ir antrojo svarstymo. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Gerbiamasis Pangoni, aš tamstą antrą kartą įspėju už replikas be leidimo. Taigi, gerbiamieji kolegos, po pietų mes nagrinėsime nutarimo projektą “Dėl žemės reformos krypčių”. Posėdis baigtas.