Penkiasdešimt trečiasis posėdis
1993 m. birželio 10 d.

 

 

  

 

Svarstyti klausimai:

 

1.      

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)

2.      

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas)

3.      

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 10 straipsnio papildymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas)

4.      

Protokolinio nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo pakeitimų ir papildymų projekto bei kitų su juo susijusių įstatymų projektų parengimo" projektas

5.      

Vyriausybės atstovo įstatymo projektas (pirmasis svarstymas)

6.      

Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamentas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)

     

Seimo narių pareiškimai

Nepriklausomybės Akto signatarė R.Hofertienė. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pareiškimas "Dėl matematikos egzamino

     

 

 

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.06.10)

 

2sesija53p svarstyti klausimai  

   

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

   

PIRMININKAS. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 10 d. plenarinį posėdį. Kadangi darbotvarkė patvirtinta, kviečiame į tribūną pranešėją E.Bičkauską. Užsiregistruosime prieš patį pirmąjį balsavimą. Prašome, gerbiamasis Bičkauskai. (Balsai salėje) Prašome registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Prašome, pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš prašau paimti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų” trečiąjį projektą. Jis buvo jau pakankamai seniai išdalytas. Pasižiūrėkit tą, kur yra po “3” parašyta “su redakcinėmis pataisomis”. Pasikeitimų nuo trečiojo projekto iš esmės nėra, tik yra patikslinimai, t.y. įrašyti “Žinių” numeriai, na, ir atitinkamos redakcinės pataisos, kaip pateikė Teisingumo ministerija. Iš Seimo narių pataisų ar pasiūlymų raštu neturėjau, išskyrus tas, apie kurias buvo kalbama pirmajame ir antrajame svarstymuose. Į kai kurias iš jų atsižvelgta. Todėl, matyt, reikia pereiti prie balsavimo procedūros.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad dabar yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Taigi pradedame trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Svarstysime ir balsuosime papunkčiui. Procedūra jums įprasta: du - už, du - prieš, jeigu atsiranda, ir arba bendru sutarimu, arba balsuojame. O jeigu bus kalbama dėl straipsnio dalies, tai vienas - už, vienas - prieš. Na, suprantama, autorius dar taip pat turi teisę pabaigoje pasisakyti, ir tada balsuojame. (Balsai salėje) Bus. Kada reikės balsuoti, tada ir bus pakartotina registracija.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 1 punktas, 9.1 straipsnis. Siūlote dabar priiminėti ar nukeliate, pranešėjau?

E.BIČKAUSKAS. Na, iš esmės pakeitimų nėra, nebent kas nors nori pasisakyti. Galim priiminėti.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti už arba prieš dėl motyvų? Seimo narys S.Šaltenis. Prašom. Nenorit? Atsiprašau, tada Seimo narys P.Jakučionis. Paspauskite dar kartą mygtuką, būkit malonus. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Praeitą kartą svarstant šį klausimą aš pasiūliau 9.1 punktą iš įstatymo projekto išbraukti dėl to, kad jeigu yra įvykdytas nusikaltimas, tai nėra tik nusikaltėlio ir nukentėjusiojo reikalas, bet tai yra antivisuomeniškas veiksmas, ir tokius dalykus turi spręsti teismas proceso metu, o ne nutraukti. Todėl aš siūlau šitą straipsnį išbraukti.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys P.Giniotas. Prašome. Ne. Seimo narys J.Tartilas.

J.TARTILAS. Gerbiamieji, manyčiau, kad nusikalstamas veiksmas nėra privatus veiksmas. Jis kelia grėsmę ir konkrečiam asmeniui,   ir visuomenei. Todėl palikti dviejų asmenų sandėriui pagal jų asmeninį susitarimą, priklausomai nuo kiekvieno asmeninės pozicijos ir moralės, būtų rizikinga ir neteisinga prieš visuomenę. Siūlau 9.1 straipsnį išbraukti.

PIRMININKAS. Išbraukti, taip? Tai du pasisakė prieš. Dabar galima kalbėti tik už. Ar Seimo narė Z.Šličytė nori pritarti? Ne. Tada prašom, pranešėjo nuomonė ir balsuosime.

E.BIČKAUSKAS. Aš jau keletą kartų bandžiau dėstyti motyvus, dėl ko yra šitas straipsnis. Patikėkite, Baudžiamajame kodekse, tiksliau, Baudžiamojo proceso kodekse yra galimybių nutraukti ir kitu pagrindu. Šitas straipsnis atsiranda dėl to, kad neapkrautume tardymo organų darbo tuščiai dirbti keletą mėnesių visiškai nenaudingai įtikinėjant tą patį nukentėjusį, kad jis būtų geras ir laikytųsi savo parodymų. Patikėkite, kad taip pat teismo procese, jeigu minimi gąsdinimai ir susitarimai teismo proceso metu teismo salėje, tas pats, kuris bijo, jis atsisakys savo parodymų ir tuo būdu baudžiamosios bylos iš viso nebus. O šiuo atveju bus užfiksuota, kad toks asmuo yra padaręs tam tikrą veiką ir jis jau bus paimtas atitinkamon įskaiton. Tai viena. Antra, į ką labai prašau atkreipti dėmesį, kad čia tardymo organai (iš viso teismas, teisėjas ar prokuroras) turi teisę nutraukti (...) nuo atitinkamų aplinkybių. Bet esant tokiai baimei, kad gali būti spekuliuojama (nors aš to nenorėčiau), aš siūlau tam tikrą kompromisinį variantą. Jeigu yra baiminamasi, kad tardytojas ir kvotos organas turi teisę, tada  aš siūlyčiau papildyti ir formuluoti taip: “Teismas, teisėjas, taip pat prokuroras, tardytojas ir kvotos organas teisėjo sutikimu” ir toliau kaip tekste, t.y. ne prokuroras ir ne tardytojas ir kvotėjas vienasmeniškai, bet teisėjo sutikimu. Aš siūlyčiau balsuoti už šį pataisymą.

PIRMININKAS. Su tuo pataisymu, taip?

E.BIČKAUSKAS. Su šiuo pataisymu, apie kurį kalbėjau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys E.Jarašiūnas. Dėl motyvų kalbėti negalima.

E.JARAŠIŪNAS. Aš drįsčiau pasiūlyti, kad vis dėlto už šitą straipsnį būtų balsuojama kartu su 53.1. Nes šiuo atveju 53 straipsnio galimybės, sakykim... Mano supratimu, yra veikų, dėl kurių bylos nekelti dėl to, kad nukentėjęs susitaikė    su kaltinimu, negalima. Jeigu būtų gerokai susiaurintas ir patikslintas 53 straipsnis, tada būtų visai kita kalba, jeigu sutiktų pranešėjas kartu.

E.BIČKAUSKAS. Aš sutinku su ponu E.Jarašiūnu. Atidėkime šitą iki Baudžiamojo kodekso 53.1 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerai. Tada 9.1 straipsnis atidedamas.

2 punktas, 18.1 straipsnis. Pranešėjas siūlo panaikinti. Pretenzijų yra? Kas nors nori kalbėti? Reikalaujančių balsuoti nėra. 2 punktui pritarta.

3 punktas, 25 straipsnis. Ar yra norinčių? Seimo narė Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, reikalas tas, kad Konstitucijos 118 straipsnyje nėra generalinio prokuroro. Aš nesuprantu, kodėl mes aiškiname 25 straipsnyje prokurorą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius prokurorus pagal baudžiamąją... Vis dėlto mums teks priimti naują Prokuratūros įstatymą, tai kam dabar daryti tą pakeitimą, jeigu Konstitucijoje yra paprasčiausiai numatyta - “Lietuvos Respublikos prokuroras” ir nėra žodžio “generalinis”. Aš siūlau šitą straipsnį išbraukti, nes kol kas netikslinga daryti tokią pataisą, prieštaraujančią Konstitucijai.

PIRMININKAS. Jūs siūlote visą straipsnį, ar tik pirmąją dalį?

     Z.ŠLIČYTĖ. Dėl prokuroro aš siūlau išbraukti. “Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, jam pavaldžius visų grandžių prokurorus, veikiančius baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją”. Šitą dalį išbraukti, nes prieštarauja Konstitucijos 118 straipsniui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš nematau čia jokių prieštaravimų Konstitucijai. Prokuroras yra iššifruojamas, kas yra prokuroras, šiuo metu yra generalinis prokuroras, ir tai įrašyti reikia, ir nereikia painioti. Nėra čia jokio Konstitucijos pažeidimo.

     PIRMININKAS. Aš pacituosiu 118 straipsnį: “... valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, palaiko baudžiamąjį persekiojimą ir (...) kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Prokurorų ir tardytojų skyrimo tvarką ir statusą nustato įstatymas.” Apie kokį nors generalinį ar negeneralinį ar kad tokio nėra, Konstitucijoje neparašyta. Todėl aš siūlyčiau Seimui atkreipti dėmesį į Konstituciją. Prašau, pranešėjau.

E.BIČKAUSKAS. Aš siūlau priimti šio straipsnio redakciją, nes kaip tik dabartinė Baudžiamojo proceso kodekso formuluotė stato už ribų ir miesto prokurorą, ir miesto prokuroro pavaduotojus, o jeigu jau kalbėtume apie generalinį prokurorą kaip tokį, tai jis yra ir kituose Baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose, dėl termino prailginimo ir visa kita. Tai tokiu atveju iš viso mes sukelsime painiavą. Teisingai sako Seimo narė Z.Šličytė, kad tai susiję su Prokuratūros įstatymu, bet, deja, mes laukti, kol jis bus priimtas, negalim, mums paprasčiausiai reikia dirbti. Aš siūlau priimti šį straipsnį.

     PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Aš noriu paklausti Seimo narių, ar reikalaujate balsuoti, kad būtų išbrauktas 6 punktas. Reikalaujate, Seimo nare Šličyte? Reikalaujate. Balsuosime taip: jeigu nebus pritarta 6 punktui, jis bus automatiškai išbrauktas. Tai aš teiksiu balsavimui po registracijos. Kas už tai, kad būtų pritarta 6 punktui, kaip siūlo pranešėjas, tas paspaus mygtuką “už”, o kas mano, kad 6 punkto nereikia, spaus mygtuką “prieš” arba susilaikys.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Kas pritaria 6 punktui, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jo nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko.

Už - 46, prieš - 8, susilaikė 2. 6 punktas lieka.

Dabar dėl 13 punkto yra pretenzijų, gerbiamieji Seimo nariai? Dėl 13. Tai būtų šio trečiojo punkto 2 papunktis. Nėra pretenzijų. Ar reikia balsuoti dėl viso 25 straipsnio? Nereikia. Pritarta 25 straipsniui.

Toliau 4 punktas, 71 straipsnis. Siūloma išbraukti jo antrąją dalį, taip siūlo pranešėjas. Ar kitokių nuomonių yra? Nėra. O reikalaujančių balsuoti? Nėra. 4 punktui pritarta.

5 punktas. 84.2 straipsnį papildyti ketvirtąja ir penktąja dalimis, kurios čia yra įrašytos. Ar yra kokių nors nuomonių, prieštaravimų? Nėra. Reikalaujančių balsuoti? Nėra. 5 punktas priimtas.

6 punktas. “86 straipsnį išdėstyti taip:”, na, ir toliau išdėstomas pats straipsnis. Ar gerbiamieji Seimo nariai norėtų prieštarauti? Prašom. Seimo narė Z.Šličytė.

     Z.ŠLIČYTĖ. Aš jau kalbėjau apie tai, kad reikėtų palikti būtinosios ekspertizės atvejus, išvardytus dabartinėje Baudžiamojo proceso kodekso redakcijoje. Nes šitaip susiaurinti, kad neturinčių atitinkamos kvalifikacijos specialistų išvados būtų panaudojamos kaip kvalifikuotos ekspertizės išvados, yra netikslinga, juo labiau kad mes žinome mūsų teismų praktiką. Teismai dabar tiesiog aklai vadovaujasi specialistų ir ekspertų nuomonėmis, nesugeba kritikuoti jų išvadų. Todėl aš manyčiau, kad galiojanti redakcija apima visus reikalingus atvejus, ir prašyčiau šitą papildymą išbraukti, palikti redakciją “galiojančios”.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau pasiteirauti pranešėjo arba posėdžio pirmininko, Vyriausybės...

PIRMININKAS. Teirautis negalima.

B.V.RUPEIKA. Tai yra normalus žodis. Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, prokuratūros atstovų. Šio klausimo svarstyme mes neesame specialistai, tačiau kitų nuomonių, be abejo, čia daug kur bus. Tad kaip čia yra?

E.BIČKAUSKAS. Galiu pasakyti, kad berods praeitą penktadienį, tiksliau, kai buvo parengtas bene paskutinis projekto variantas,  jis buvo išsiuntinėtas, jei neklystu, devynioms žinyboms, t.y. Teisingumo ministerijai, Prokuratūrai, Aukščiausiajam Teismui, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos akademijai, Vilniaus universiteto Teisės fakultetui, advokatūrai, na, ir daugeliui instancijų. Praeitą penktadienį aš buvau pasikvietęs paskutiniam aptarimui šių instancijų atstovus, ir mes dar kartą susėdę aptarėme. Aišku, buvo įvairių nuomonių, bet iš esmės balsų dauguma pritarėme šitam projektui. Esminių prieštaravimų nebuvo.

Dabar atsakysiu į konkrečią Seimo narės Z.Šličytės pastabą. Gal būsiu labai drastiškas, bet pasakysiu, kad iš viso šito straipsnio nereikia kaip būtinosios ekspertizės. Na, pasitikėkim galų gale šiek tiek ir prokuroru, ir tardytoju, ir patikėkime tuo, kad jeigu yra mirtis, tai tardytojas tikrai nepasikvies ko nors iš gatvės, kad nustatytų mirties priežastį. Galų gale bet koks teismas tuo nepatikės. Tardytojas pats supranta, kur reikalinga kvalifikuoto žmogaus ekspertizė. Juk niekas nekalba apie tai, kad kitais atvejais... Aš galėčiau išvardyti daugelį atvejų, kai ekspertizė būtina, pavyzdžiui, ar šauta iš to ginklo, ar šauta iš kito ginklo. Gyvenime tokių atvejų galėtų būti labai daug. Arba tikri pinigai ar netikri pinigai. Čia juk nepasakys eilinis pilietis, kas tai yra. Čia būtina ekspertizė. Bet tardytojas iš tikrųjų padarys šitą darbą, patikėkim tuo. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ar yra salėje prokuratūros atstovas? Yra, gerbiamasis Bičkauskai?

E.BIČKAUSKAS. Dalyvauja ponas B.Žeberskis iš Generalinės prokuratūros, bet aš manau, kad jis oficialių įgaliojimų atstovauti neturi arba bent aš apie juos nežinau. Turit?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pone Žeberski, gal galėtumėt tada prie šoninio mikrofono priėjęs pasakyti, kokia jūsų Prokuratūros pozicija, kadangi buvo toks Seimo nario B.Rupeikos pageidavimas.

B.ŽEBERSKIS. Prokuratūra jau labai seniai kelia šitą klausimą, nes būta jau medicininių pajėgų beveik ir streikų. Jie yra nepaprastai apkrauti. Čia kalbama, kad negalima pasitikėti kai kuriais žmonėmis, darančiais ekspertizes. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad, sakysim, medicinines teismines ekspertizes daro tie patys žmonės, tik pakviesti iš šalies, kurie rašo ir pirminius apžiūrėjimo liudijimus, pirmuosius apžiūros aktus. Iš esmės tai yra šitų aktų perrašymas. Už tų aktų neteisingą davimą, neteisingas išvadas taip pat yra baudžiamoji atsakomybė. Todėl dubliuoti tą visą dalyką yra tik didelis reikalo apsunkinimas.

Mes manome, kad visiškai užtenka daryti ekspertizę mirties priežastims nustatyti, taip  pat kaltinamojo psichinei būklei nustatyti, kada iškyla tokios abejonės. Visi kiti klausimai yra tikrai nereikalingi ir jokios žalos objektyviai tiesai nustatyti bylose nesudarys.

PIRMININKAS. Tai jūs pritariate tai pozicijai, kurią pranešėjas...

B.ŽEBERSKIS. Taip, labai prašytume kiek galima palengvinti tardytojų darbą.

    PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Kas už 6 punktą, t.y. 86 straipsnį taip, kaip siūlo pranešėjas, paspaus mygtuką “už”. Prašau balsuoti.

Už - 33, prieš - 14, susilaikė 5. Straipsniui pritarta.

7 punktas. “21 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:”, toliau išdėstoma pirmoji dalis. Ar kas nors norėtų prieštarauti? Nėra. O reikalaujančių balsuoti? Nėra. 7 punktas priimtas.

8 punktas. 24 straipsnio antrojoje dalyje po žodžio “apklausos fonogramos” įrašyti žodžius “vaizdo įrašo juostelės”. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta.

9 punktas. 104 straipsnio ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius “o nepilnametį, įtariamąjį ir kaltinamąjį visais atvejais”. Kas nors prieštarauja? Nėra. 9 punktas priimtas.

10 punktas. “111 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:” ir toliau dėstymas jums prieš akis. Kas nors norėtų prieštarauti? Nematau.  10 straipsniui pritarta. 11 straipsnis. Ne? Prieštaraujate? Prašau, Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Straipsnyje nurodytas amžius. Mes žinome, kad Baudžiamajame procese yra laikomasi, kad iki 14 metų - mažametis, nuo 14 iki 16 metų - nepilnametis ir nuo 16 iki 18 metų, kad baudžiamoji atsakomybė. Civilinės teisės   ta gradacija ir Baudžiamajame procese nepilnamečių amžius nesutampa. T.y. asmenys nuo 15 metų jau turi iš dalies materialiai atsakyti už savo padarytą žalą. Nepilnamečiai nuo 15 iki 18 metų. Baudžiamoji atsakomybė už sunkius nusikaltimus atsiranda nuo 14 metų, už visus nusikaltimus - po 16 metų. Todėl aš manyčiau, kad tėvų atsakomybė turėtų būti apribojama tiktai asmenų iki 16 metų, o nuo 16 iki 18 metų vaikų tėvai neturėtų atsakyti tokio dydžio baudomis. Nes jeigu jau tardytojas pabėgusio nusikaltėlio nepajėgia sulaikyti ir izoliuoti, tai kodėl uždėti, pavyzdžiui, tėvams arba daugiavaikei šeimai pareigą atsakyti už to nusikaltėlio gaudymą? Todėl aš reikalauju, kad čia būtų įrašyta nepilnamečiams tiktai iki 16 metų amžiaus. O nuo 16 metų, kai atsiranda visa bendra atsakomybė iki 18 metų, tegu jau parengtinio tardymo ir teisėsaugos institucijos tvarkosi su tokiais asmenimis. Yra galimybių juos suimti, taikyti kardomąją priemonę suėmimą ir kita.

PIRMININKAS. Pranešėjau, priimat pataisą? Balsuoti bus negalima, jeigu jūs nepriimsite jos.

E.BIČKAUSKAS. Ne, nepriimu šitos pataisos. Mano nuomone, teisėsaugos organai irgi ne maži vaikai ir puikiai supras, kad 17mečio, padariusio sunkų nusikaltimą, jeigu jis visiškai nesiskaito su tėvais, neatiduos tėvams pagal laidavimą. Atvirai pasakius, tai miręs straipsnis. Bet jeigu jau tėvai nori ir užsikrauna sau tokią atsakomybę, tai, prašom, galima ir bausti. Raštu aš pastabų negavau. Siūlau balsuoti už šį straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom, kas už 10 punktą, t.y. už 111 straipsnio trečiosios dalies redakciją, kurią pateikė pranešėjas, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas vyksta. Seimo nariai, prašome balsuoti vienaip arba kitaip.

Už - 30, prieš - 17, susilaikė 3. Straipsniui pritarta.

11 punktas, 114 straipsnis. Pastabų? Reikalaujančių balsuoti nematau. 11 punktui pritarta.

12 punktas, 1141 straipsnis. Pastabų nematau. Reikalaujančių balsuoti negirdžiu. 12 punktas priimtas.

13 punktas, 115 straipsnio redakcija. Reikalaujančių balsuoti nėra, norinčių kalbėti taip pat. 13 punktui pritarta.

14 punktas. 125 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti 3 punktą, o kitus punktus laikyti... čia tik peradresavimas punktų. Kas nors norėtų kalbėti dėl motyvų arba reikalauja balsuoti? Nėra. 14 punktui pritarta.

15 punktas, 126 straipsnis, jo siūloma nauja redakcija, kurią jūs turite. Ar kas nors turi komentarų, motyvų? Reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Ačiū. 15 punktui pritarta.

16 punktas. 134 straipsnį papildyti 3 punktu. Punkto redakciją jūs turite. Norinčių kalbėti ir reikalaujančių balsuoti nėra. 16 punktui pritarta.

17 punktas. 139 straipsnį išdėstyti taip. O toliau išdėstomas straipsnis. Nematau nei norinčių kalbėti, nei reikalaujančių balsuoti. 17 punktui pritarta.

18 punktas. 143 straipsnis. Ten pasiūlyta, ką išbraukti, ką antroje dalyje pataisyti, papildyti straipsnį penktąja dalimi ir toliau pernumeruoti punktus. Ar norinčių kalbėti atsirastų?  Ne. Reikalaujančių balsuoti nėra. 18 punktui pritarta.

19 punktas. Siūloma įrašyti žodžius po “pavesti” “raštu arba žodžiu”. Įrašyti du žodžius “raštu arba žodžiu”. Kas nors nesutinka? Visi sutinka. 19 punktui pritarta.

20 punktas. 150 straipsnio nauja redakcija. Parengtinio tardymo terminai, o toliau yra nauja redakcija. Niekas neprieštarauja. Atsiprašau, Z.Šličytė. Prašom.

    Z.ŠLIČYTĖ. Toliau “(...) parengtinio tardymo (...) Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas (...)” Čia pirmas sakinys yra “parengtinio tardymo terminą iki 3 mėn. prailgina rajono, miesto vyriausiasis prokuroras. Toliau prailginti parengtinio tardymo terminą gali išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras arba jo pavaduotojai.” Kokiam terminui, klausiu, gali tai padaryti? Neribojamas terminas pagal tokią įstatymo redakciją.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

     E.BIČKAUSKAS. Teisingai, yra išimtinių bylų ir apsikrauti patiems, užsidėti kokį nors galutinį terminą mes tiesiog negalime. Todėl aš sakau iš praktikos, kad mes negalim. Idealiausiu atveju yra parašyta “išimtiniais atvejais”. Man atrodo, tai viską pasako, nes gali būti bylų labai įvairių. Galų gale nuo mūsų pačių priklausys, kas yra tas generalinis prokuroras, kaip jis atlieka savo funkcijas. Taigi aš manau, kad šiuo atveju pasitikėti galima.

PIRMININKAS. Nepriimat pataisos?

E.BIČKAUSKAS. Nepriimu.

     PIRMININKAS. Reikalaujančių balsuoti yra? Prašom. Kas už 150 straipsnio naują redakciją, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti.            

24 - už, 18 - prieš, 3 susilaikė. Pritarta.

21 punktas. Pirmojoje dalyje išbraukti žodžius “tuo reikalu jis priima nutarimą”. Kas nors prieštarautų? Nėra. Punktas priimtas.

22 punktas. 153 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip. Toliau išdėstymą jūs turite. Kas nors prieštarauja? Ačiū. Punktas priimtas.

23 punktas. 162 straipsnyje išbraukti žodžius “ir tėvavardis”. Prieštaraujančių? Seimo narys B.Rupeika. Atsiprašau, netyčia ištryniau. Būkit malonus, dar paspauskit. Ne, jūs nepaspaudėt, nebenorit kalbėti. Labai norit. Seimo narys A.Albertynas tada dar nori.

A.ALBERTYNAS. Aš pasakysiu, kad tėvavardį reikia palikti, kadangi yra daug pavardžių tuo pačiu vardu ir būna daug keblumų. Tėvavardis reikalingas.

PIRMININKAS.Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Seimo posėdyje dalyvauja ne itin daug jo narių ir todėl balsavimas vyksta gana sklandžiai ir greitai. Viena vertus, tai malonu. Tačiau štai kad ir priimdami šį punktą mes neišgirstame viso punkto turinio ir šiuo atveju mūsų nuomonė iš viso tampa netgi nebe formali, o kažkokia matematinė. Aš prašyčiau posėdžio pirmininko supažindinti mus su tokių punktų priėmimo tvarka. Ar jie turi būti skaitomi ištisai, ar neskaitomi? Ir antra. Aš kviečiu Valstybės ir teisės komiteto vadovus nuolat pareikšti savo nuomonę šiais klausimais, kad nebūtų taip, jog šio posėdžio metu, nedalyvaujant Vyriausybės atstovams, kitų žinybų atstovams, mes priimtume dokumentą, kuris paskui jų bus neigiamas.

PIRMININKAS. Aš atsakysiu labai trumpai dėl procedūros. Paskui pranešėjas savo žodį irgi tars. Procedūra nereikalauja, kad jūsų pageidavimai būtų tenkinami. Prokuratūros atstovai, Vyriausybės atstovai turi teisę atvykti, turi teisę pasakyti savo nuomonę. Jeigu jų nėra arba jie nesako savo nuomonės, vadinasi, jie su viskuo sutinka. O toliau pranešėjui žodis. Prašom. Dar minutę dėl to, ar turime mes čia turėti visą Baudžiamąjį kodeksą. Mes neturime turė ti čia. Projektas buvo išdalintas, kiekvienas Seimo narys galėjo per dvi ar tris savaites, kol vyko svarstymas, susipažinti su Baudžiamuoju kodeksu, kadangi tas Baudžiamasis kodeksas visados gali būti labai reikalingas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamajam Seimo nariui B.Rupeikai norėčiau paaiškinti, kad pateikdamas šitą projektą aš pridėjau prie kiekvieno straipsnio dabar galiojančią redakciją. Jeigu kolega Benas Rupeika nepaėmė, tai man labai gaila. Bet kiekvieną kartą prie kiekvieno projekto vėl pridėti, tai yra tikrai milžiniškas (šiaip projektas yra labai didelis), milžiniškas popieriaus švaistymas. Prie pirmojo projekto buvo galiojanti redakcija.

Konkrečiai dėl tėvavardžio. Čia šitame straipsnyje kalbama apie nutarimą patraukti kaltinamuoju, po to pagal normalią procedūrą eina kaltinamojo tardymo protokolas, kuriame iš tikrųjų surašomi visi anketiniai duomenys -    ir gimimo vieta, ir data, ir t.t. Todėl nustatyti asmens tapatybę visiškai nesunku. O lietuvių kalboje, kaip aš suprantu, mes dabar bandome atsisakyti tėvavardžio vartojimo, kaip buvo anksčiau. Tai tiktai su tuo susiję. Iš viso... galima priimti, galima nepriimti. Aš manau, kad lietuvių kalbos požiūriu taip bus geriau.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.       

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėjau paaiškinti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad aš čia daugeliu atveju, iki šiol bent visais atvejais, reiškiau Valstybės ir teisės komiteto bendrą nuomonę, daugumos bendrą nuomonę. Mūsų komitete buvo svarstomas šitas projektas ir mes priėjome daugmaž bendros nuomonės. Kai kurios mūsų pastabos rengėjų buvo priimtos, o likusias nepriimtas pastabas aš čia dėstau Valstybės ir teisės komiteto vardu, daugumos dalyvavusios posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors reikalaujate nepriimti šito punkto, t.y. 23 punkto? Reikalaujate balsuoti? Ne. 23 punktui pritarta.

24 punktas. 174 straipsnio pirmoji dalis. Išdėstyti taip. Išdėstymą jūs turite. Prieštaraujančių išdėstymui nematau. Ačiū. Punktui pritarta.

25 punktas. 185 straipsnis. Trečiąją dalį išdėstyti taip, paskui papildyti straipsnį ketvirtąja dalimi, o toliau juos pernumeruoti. Reikalaujančių balsuoti, norinčių kalbėti taip pat nėra. Dėkoju. 25 punktas priimtas.

26 punktas. 189 straipsnis. Kas nors norėtų kalbėti? Reikalauja balsuoti? Nėra. Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Ne. 26 punktas yra priimtas.

27 punktas. 196 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau, prieštaraujančių nematau. Punktas priimtas.

28 punktas. Papildyti kodeksą 1982 straipsniu. Toliau straipsnio išdėstymas. Prieštaraujančių nėra. Seimo narys B.Rupeika prieštarauja. Prašau, Seimo nary Rupeika, prieštaraukit.

B.V.RUPEIKA. Matyt, mano prieštaravimas išplaukia iš mano nežinojimo. Tačiau telefoninių pokalbių, kaip čia yra įvardinta, registracija ir tekstų surašymas yra gana keblus dalykas ir aš norėčiau išgirsti šiuo klausimu specialisto nuomonę. Būtent ryšininko. Kokiu būdu tai bus padaroma? Ar panaudojant miesto telefono stotį, ar panaudojant tarpmiestinių pokalbių telefono stotį, ar panaudojant dar kitą techniką ir kaip bus panaudojama, ir kas šitą užduotį įvykdys? Kadangi...

PIRMININKAS. Aš turiu jus nutraukti, gerbiamasis Seimo nary Rupeika, jūs to galėjote paklausti per pirmąjį ar antrąjį svarstymą. O dabar trečiasis svarstymas. Jūs galite siūlyti pritarti straipsniui arba nepritarti. Jokių kitokių klausinėjimų negali būti.

Seimo narė Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Valstybės ir teisės komitetas buvo pateikęs alternatyvą dėl šeimos narių telefoninių pokalbių slaptumo išsaugojimo. Įsivaizduokite, jeigu vienam iš gausios šeimos narių iškelta baudžiamoji byla ir yra klausomas jo namų telefonas, kaip yra apsaugoma kitų šeimos narių teisė kalbėti slapta, kad niekam nebūtų žinomi jų asmeniniai pokalbiai? Šeimos narių, kurie nesusiję su nusikaltimu. Todėl redakcija netobula. Aš nesuprantu, kodėl nebuvo priimtas mūsų siūlymas, draudžiantis skelbti kitų šeimos narių pokalbius, kai yra sekamas vienas iš jų ir klausomasi bendro telefono.

PIRMININKAS. Taip, pranešėjau, jūsų atsakymas, ir balsuosime.

E.BIČKAUSKAS. Aš siūlau priimti šį straipsnį. Tai įteisinimas, t.y. tai ne įteisinimas, tai sureguliavimas tos procedūros, kuri yra iš tikrųjų griežtai apribojama. Gerbiamoji Seimo nare Šličyte, buvo jūsų kažkas panašaus į pasiūlymą. Tačiau šitos redakcijos aš neturėjau. Aš drįsčiau paklausti. Ar yra baudžiamajame procese kur nors numatyta, kai daroma krata namuose, kaip išsaugoti kitų šeimos narių teises? Pažeidžiamos jos kažkiek. Bet gi tie žmonės, kurie užsiima šituo, tardymo metu, beje, gauna labai daug žinių apie bet ką. Bet juk nėra skelbiama šitai. Siūlau priimti, kadangi tai yra sureguliavimas ir stiprių barjerų uždėjimas toms galimybėms.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis. Prašome.

V.ŽIEMELIS. Aš siūlyčiau pranešėjui nekviesti visų dabar priimti šį straipsnį, o atidėkime. Mes vis tiek jau nesuspėsime viso to įstatymo, todėl dar kartą pasvarstykime, nes labai rimta problema.

PIRMININKAS. Pranešėjo siūlymas yra kol kas atsiimti, o ne atidėti šio straipsnio priėmimą. O jūsų nuomonė.

E.BIČKAUSKAS. Neatsiimu, aš manau, kad tai labai reikalingas straipsnis, įteisintas jau Policijos įstatyme. Jau yra įteisintas neteisine procedūra, o mes šitą reglamentuojame įstatymu. Tai reikia būtinai padaryti. Ypač dabar, kai kalbama apie reketą, mafiją, korupciją. Tai reikalingas straipsnis, labai reikalingas.

PIRMININKAS. Prašome balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Kas už 28 punktą, spaudžia mygtuką “už”.

B.V.RUPEIKA. Pažeidžiama procedūra, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašau balsuoti.

B.V.RUPEIKA. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Balsavimo metu agitacija draudžiama, Seimo nariui B.Rupeikai pastaba už tai. Už - 29, prieš - 17, susilaikė 5. Straipsniui pritarta.

29 punktas, 202 straipsnio antroji dalis. Išdėstyti taip, kaip čia parašyta. Ar nori kas nors kalbėti? Seimo narys A.Salamakinas. Prašau. Seimo narys A.Salamakinas. Ne. Klaida. Tada, ar yra kas reikalauja balsuoti? Prieštarauja prieš 29 punktą? Neprieštarauja, 29 priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi atsirado papildomų Seimo narių, prašyčiau pakartoti registraciją. Prašau registruotis.

E.BIČKAUSKAS. Ar galima man žodį registracijos metu.

PIRMININKAS. Prašau, registracijos metu Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis norėjo išgirsti prokuratūros nuomonę šiuo klausimu. Jeigu galima, sutarkime tada taip. Sėdi prokuratūros atstovas, visi šie klausimai yra derinti, ir labai daug kartų. Ir jeigu kuriuo nors klausimu prokuratūros atstovas nesutinka su manim ir nori pareikšti savo nuomonę, tada tiesiog jis gal kaip nors mums apie tai praneš, kad ir pakeldamas ranką. Tada matysime, kad yra abejonių.

PIRMININKAS. 67 Seimo nariai užsiregistravo. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Žiemelis. Prašome.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Labai gaila, kad kolega E.Bičkauskas primygtinai reikalavo balsuoti. Aš ne prieš. Reikalingas šitas straipsnis, bet reikia papildyti, be abejonės. Aš manau, kad prokuratūros darbuotojas net nematė mūsų pasiūlymo. Ar matėt? Valstybės ir teisės komiteto pasiūlymą turite? Tai blogai aptarėte, jeigu taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai paprašyčiau prokuratūros atstovo bū  ti šalia mikrofono. Ir jeigu jūs prieštaraujate, duokite man ženklą. Ar ranką pakelkite, ar pakalbėkite į mikrofoną ir jums bus suteiktas žodis, jeigu prieštarausite. Jeigu neprieštarausite, tai prašyčiau tada papildomai neagituoti.

202 straipsniui pritarta. 30 punktas, 206 straipsnis. 206 straipsniui yra du pataisymai. Vienas - redakcinis, o kitas - nauja redakcija. Ar yra norinčių ką nors kalbėti bei reikalaujančių balsuoti? Nėra. 30 punktui pritarta.

31 punktas. “Papildyti 207 straipsnį trečią  ja ir ketvirtąja dalimis.” Jos yra parašytos jū     sų tekstuose. Jokių prieštaravimų. 31 punktui pritarta.

32 punktas. “Panaikinti 208 straipsnį.” Niekas neprieštarauja. Panaikinamas.

33 punktas. “Panaikinti 216 straipsnį.” Niekas neprieštarauja. Panaikintas.

34 punktas. “218 straipsnio pirmąją dalį papildyti 4 punktu.” Redakciją turite. Niekas neprieštarauja. Papildoma.

35 punktas. “219 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi.” Dalies redakcija išdėstyta. Neprieštarauja. Papildomas.

36 punktas. “226 straipsnį papildyti šeštąja dalimi.” Niekas neprieštarauja. Papildomas.

37 punktas. 254 straipsnį įrašyti kitus skaičius. Niekas neprieštarauja. Įrašome.

38 punktas. 255 straipsnio nauja redakcija. Ar kas nors prieštarauja? Ne. 38 punktui pritarta.

39 punktas. “256 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi.” Dalis yra įrašyta tekste. Nėra prieštaraujančių. Papildoma.

40 punktas. “260 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi.” Jokių prieštaravimų. Ačiū. Papildomas.

41 punktas. Vėl įrašyti naujus skaičius vietoje buvusių skaičių. Neprieštaraujat? Įrašome.

42 punktas. “280 straipsnį išdėstyti taip:” ir toliau yra išdėstomas naujai visas straipsnis. Ar kas nors prieštarauja? Ne. Seimas vieningai pritaria. Ačiū.

43 punktas. “281 straipsnyje išbraukti antrąją dalį ir trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi.” Kas nors prieštarauja? Ne. Pritarta.

44 punktas. 310 straipsnio pirmosios dalies pirmoji pastraipa išdėstoma naujai. Ir trečioji dalis išdėstoma taip pat kitaip. Kas nors prieštarauja? Nėra. 44 punktui pritarta.

45 punktas. Naujai išdėstoma 316 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalies pirmoji pastraipa. Neprieštaraujate. Priimta.

46 punktas. “Papildyti kodeksą 3461 straipsniu.” Straipsnis yra prieš jūsų akis. Seimo narė Z.Šličytė.

     Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau vis dėlto priešintis tos redakcijos paskutiniam punktui. Jeigu kasacine tvarka apskundžiamas arba užprotestuojamas nuosprendis, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, ir juo nuteisti keli asmenys arba kai nuteistieji pripažinti kaltais kelių nusikaltimų padarymu, tai pirmiau nei išdėstyta nuosprendžio dalis surašoma tik dėl asmenų ir nusikaltimų, su kuriais susiję skundas ir protestas. Tai aš esu tokios nuomonės, kad turi būti surašyta aprašomoji dalis, jeigu paduotas kasacinis skundas ir protestas dėl visų epizodų ir dėl visų asmenų, nes kasacinės instancijos teismas tikrina nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą visa apimtimi. Ir patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą visa apimtimi dėl to, kad bus nesurašyti nuosprendžio motyvai, negalima, todėl šitą “tik dėl tų asmenų” išbraukti, o rašykime “dėl visų asmenų ir nusikaltimų, dėl kurių...”. Vadinasi, “dėl visų asmenų ir nusikaltimų”, o “dėl kurių yra skundas ir protestas” išbraukti.

PIRMININKAS. Siūlote tuos paskutinius penkis žodžius išbraukti.

Z.ŠLIČYTĖ. Taip. Kad būtų dėl visų asmenų ir nusikaltimų.

PIRMININKAS. Taip. Aišku. Pranešėjo nuomonė? Ir balsuosime. Gal sutinkate išbraukti pats, tai nereikės balsuoti.

E.BIČKAUSKAS. Sutinku.

PIRMININKAS. Žodžiai išbraukti. 46 punktui tada pritarta.

47 punktas. “354 straipsnį papildyti antrąja dalimi.” Jokių prieštaravimų. Dėkojame Seimo nariams.

48 punktas. “Išbraukti 366 straipsnio antrąją dalį.” Jokių prieštaravimų. Pritarta.

49 punktas. 383 pirmosios dalies 1 punkte išbraukti žodžius “parengtinio tyrimo ar”. Niekas neprieštarauja. Pritarta.

50 punktas. 384 straipsnio. Čia taip pat įvardinti pakeitimai, kuriuos siūlo pranešėjas. Kas nors prieštarauja? Pritarta.

51 punktas. Vėl įrašyti naujus magiškus skaičius. Kas nors prieštarauja? Ne. Įrašomi.

52 punktas. Vėl skaičiai. Niekas neprieštarauja. Pritarta.

53 punktas. 442 straipsnis. Vietoj žodžių “respublikinė policija ir savivaldybių policija” įrašyti žodžius “policija ir kiti kvotos organai”. Kas nors prieštarauja? Ne. Pritarta.

54 punktas. 443 straipsnis. Taip pat išbraukti, padaryti redakcinius pakeitimus. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Neturiu viso Baudžiamojo kodekso teksto ir, aišku, niekas nesuspėtų taip greitai bėgti iš paskos tokiu tempu priiminėjant. Noriu paklausti, koks dabar nustatomas terminas parengtiniam tardymui?

PIRMININKAS. Aš primenu, kad į klausimus neatsakinėjama, o tiktai kalbama dėl motyvų...

E.BIČKAUSKAS. Du mėnesiai.

PIRMININKAS. Prašome neatsakinėti į klausimus.

E.BIČKAUSKAS. Du mėnesiai.

PIRMININKAS. Dėl 54 punkto kas nors prieštarauja? Ne. Tada prašome balsuoti. Kas už 54 punktą?

Už - 30, prieš - 2, susilaikė 5. 54 punktui pritarta.

55 punktas. 446 straipsni. Taip pat yra siūlomi pakeitimai. Kas norėtų kalbėti? Reikalaujančių balsuoti nėra. Pritarta.

56 punktas. “447 straipsnį išdėstyti taip:” ir toliau išdėstomas straipsnis. Jokių prieštaravimų, pritarta.

57 punktas. “456 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:” ir toliau vėl išdėstomas straipsnis. Pirmoji dalis. Jokių prieštaravimų, pritarta.

E.BIČKAUSKAS. Dar vienas straipsnis. 1 nepriimtas.

PIRMININKAS. Žinau. Toliau. Ką reiškia 1 punktas čia?

E.BIČKAUSKAS. Prasideda “Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Baudžiamojo proceso...”

PIRMININKAS. Reikia grįžti prie 1 straipsnio, taip? Dar ne, vėliau.

E.BIČKAUSKAS. Kai prieisim 531, tada sugrįšim prie 91 straipsnio.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiam darbą. Taigi dėl Baudžiamojo kodekso 14 straipsnio. Arba mūsų įstatymo II dalies 1 punkto. Ar yra pageidaujančių? Gerbiamasis P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Šiam straipsniui aš buvau pateikęs pasiūlymą, kad riekia išbraukti paskutiniuosius pirmosios pastraipos žodžius. Tačiau naujoje redakcijoje tie žodžiai yra perredaguoti kitaip, ir aš savo siūlymo atsisakau.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi galima laikyti, kad II dalies 1 punktas priimtas. Ačiū.

2 punktas arba kodekso 141 straipsnis. K.Skrebys. Prašau, kolega.

K.SKREBYS. Gal aš truputį ir vėluoju, bet čia susiję ir su 14 straipsniu, kuriame dingo tie žodžiai “jei kitaip nebuvo galima sulaikyti”, kitaip sakant, kas tai yra būtinosios ginties ribų peržengimas. Panevėžyje plačiai nuaidėjo to kia istorija, kai vienas žmogus nušovė nusikaltėlį, kuris nelabai aišku, ką norėjo padaryti - ar mašiną pavogti, ar kurą iš mašinos bako. Dabar jis yra tampomas. Buvo paskelbta paieška. Jis buvo areštuotas, paskui paleistas už milijoninį užstatą ir pan. Tai vis dėlto būtų toks pageidavimas, jeigu įmanoma, tą būtinosios ginties ribų peržengimą sukonkretinti ir taip pat suderinti minimumą.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis E.Bičkauskai.

E.BIČKAUSKAS. Kad kaip tik nebūtų tokių atvejų, kuriuos jūs minėjote, ir priimamas šitas straipsnis. Jis žymiai išplečia būtinosios ginties ribas, žymiai išplečia ribas. Taigi iš tikrųjų pagal dabartinį įstatymą, jeigu jus užpuolė, drąsiai duokite atgal ir...

PIRMININKAS.  Į akį.

E.BIČKAUSKAS. Na, neparlamentiškai pasakyta.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

E.BIČKAUSKAS. Ir...

PIRMININKAS. Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau pritarti. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šitas straipsnis yra žymiai tobuliau suredaguotas negu iki šiol buvęs.

PIRMININKAS. Tai siūlote balsuoti? Gerbiamasis K.Skrebys neprieštarauja. Ačiū. Sutinkam. Ačiū.

3 straipsnis arba 142. E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau gerbiamojo pranešėjo, jeigu jis sutiktų, paprašyti grįžti prie 141 ir išbraukti, kur antroje dalyje “nedidelę materialinę žalą” - “materialinę žalą”.

PIRMININKAS. Gal galima sutikti? Antrosios dalies pabaigoje.

E.JARAŠIŪNAS. Vis dėlto aš manyčiau, kad jeigu...

E.BIČKAUSKAS. Sutinku.

E.JARAŠIŪNAS. Sutinkat?          

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi dar sykį 3 punktas arba 142 straipsnis. Nėra pastabų. Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Mes kaip tik... Taip, 4 punktas. Mes kaip tik atėjome prie to, kuris siejasi su 91 straipsniu, ir turėsime sugrįžti. Kadangi jis yra...

PIRMININKAS. Taip, gerai. Tada aš siūlau, kad čia būtų pasisakyta bent po du. Jau čia šiek tiek plačiau. Prašau. E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad šitam straipsniui būtų galima pritarti. Tačiau, mano manymu, turėtų būti vis dėlto pašalinta “padaręs asmeninio turto vagystę”. Liktų 141 straipsnio pirmoji dalis. Antroji dalis. “Kuomet vagystė padaroma pakartotinai arba grupės asmenų.” Tai rodo, kad vis dėlto šitie nusikaltėliai nėra tokie atsitiktiniai ir, sakyčiau, vargu ar tiktų, taip sakant, nes kuomet veikia grupė asmenų, tą nukentėjusį gali priversti taikytis.

PIRMININKAS. Pranešėjas priima?

E.BIČKAUSKAS. Priimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Tauras. Prašom.

A.P.TAURAS. Aš norėjau pritarti gerbiamosios Z.Šličytės ir kitų pasiūlymui, kad negali būti išbrauktas straipsnis, kuris buvo numatytas dar tarybinių metų Baudžiamajame kodekse, jog gali būti tarpusavio susitarimas. Nes šiuo metu tikrai yra didelis pavojus, kad gali veikti tos juodosios, tamsiosios jėgos ir priversti atsisakyti nukentėjusįjį duotų savo parodymų. Už tai aš prašyčiau atkreipti į tai dėmesį.          

PIRMININKAS. Gerai. Z.Šličytė. Gerbiamasis pranešėjau, gal po to, kai visi pasisakys.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau esu kalbėjusi apie tai, kad Baudžiamajame kodekse yra 46 straipsnis, numatantis lygtinį nuteisimą, ir 471 straipsnis, numatantis nuosprendžio vykdymo atidėjimą. Todėl man visiškai nesuprantama, kam 53 straipsnyje reikalinga dar nurodyti tas pačias nuostatas, kad jeigu asmuo, atleistas nuo atsakomybės, per vienerius metus padaro nusikaltimą, tai jam yra iškeliama byla ir už šitą epizodą. Tai yra 46 ir 471 straipsnių reguliavimo sritis. Baudžiamajame kodekse tai jau yra sureguliuota. O iš esmės, gerbiamieji Seimo, aš labai jūsų prašyčiau balsuoti už 531 ir 9 straipsnių išbraukimą. Nes jūs galite įsivaizduoti, kas darysis mūsų valstybėje, kur nusikalstamumas yra nekontroliuojamas, kai tokius, gana sunkius nusikaltimus... Čia yra parašyta “atviroji vagystė”. Vadinasi, įžūlus nusikaltimas, atvirai vagia. Arba turto naikinimas. O turtas naikinamas... Jūs žinote, kaip dabar reketininkai naikina, sprogdina mašinas, atvarytas iš užsienio. Nesumoka tam tikro mokesčio, ir jie sprogdina. Ir čia kaip tiktai yra sudaromos palankios sąlygos šitiems nusikaltimams plisti. Aš labai prašyčiau ir Demokratinės darbo partijos frakcijos narių, ir Tėvynės Santaros frakcijų narių balsuoti už Baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnio ir Baudžiamo jo kodekso 531 straipsnio išbraukimą iš šitų projektų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš norėjau pasitikslinti. Ar po to, kai gerbiamasis E.Jarašiūnas patikslino redakciją, kurią priėmė gerbiamasis E.Bičkauskas, jūs vis tiek siūlysit? Ir dabar dar sykį kalbės gerbiamasis E.Bičkauskas.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš už...

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerai. Dabar gerbiamasis E.Jarašiūnas. Prašau, paspauskit.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad šis straipsnis turi prasmę, jeigu mes aiškiai apibrėšim, kad nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymo byla nekeliama, jeigu tas kaltininkas yra atsitiktinis nusikaltėlis ir yra padaręs nesunkų nusikaltimą. Iš šitos sudėties mes turime išmesti 146 straipsnio antrąją dalį, 147 straipsnį - atvirąją vagystę, po to 125 straipsnio antrąją dalį, kai veikia grupė asmenų. Ir, sakyčiau, 225 straipsnio pirmąją dalį - chuliganizmas. Ir man keista, kad šitoje sudėtyje nėra neatsargių nusikaltimų, kai padaroma žala turtui, bet ne žmogui. Ir žala padaroma dėl neatsargių veiksmų. Aš manau, kad tokiu atveju nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas, jeigu, sakykim, kaltininkas atlygina žalą, taip sakant, žmogus sveikas, bet, sakykim, buvo pakenkta turtui, autotechnikai... Tai aš manau, kad tokiu atveju mes turėtume numatyti tokią galimybę. Manau, kad problemas sudarė būtent tai, kad per daug sunkiems nusikaltimams ir, sakyčiau, kuomet nusikaltimai padaryti grupės asmenų. Aišku, kad sukėlė tokią reakciją. Jeigu mes nebaigtume svarstymo šiandien, aš drįsčiau siūlyti, kad tokiu atveju gerbiamasis pranešėjas dar peržiūrėtų. Aš manau, kad mes rastume protingą kompromisą.

PIRMININKAS. Gerai. Dar du Seimo nariai. Kolega P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Čia mes turime galvoti bendravalstybiniu mastu, o ne partiniu kokiu nors mastu. Čia kaip tiktai pasitaiko proga priimti sprendimus atsižvelgiant į žmonių interesus. Ir jeigu mes paliksime 531 straipsnį, mes sudarysime sąlygas siautėti reketui. Juk dabar aš nežinau, ar kiti žino, bet pasitaiko tokių atvejų, kai reketininkas ateina pas verslininką, ateina pas žmogų, pasideda granatą ar automatą ant stalo ir padiktuoja savo sąlygas. Tai tas pats bus su nekentėjusiais žmonėmis. Todėl aš sutikčiau su kai kuriomis pono E.Jarašiūno mintimis, kad galbūt jeigu susiduriama su tokiais atsitiktiniais žmonėmis, kurie tiesiog dėl įvairių aplinkybių pateko į kažkokias sudėtingas sąlygas ir padarė nusikaltimą, galbūt tiktai apie tokį atvejį galima kalbėti. Visais kitais atvejais ten, kur yra nors menkiausia tyčia, turi būti kategoriškai užkirsta galimybė atsirasti dar sunkesnėms pasekmėms. Nes mes čia nepalengvinsim sąlygų teisėsaugos įstaigoms, bet dar sudarysim sudėtingesnes sąlygas joms ir visiems žmonėms. Todėl aš kviečiu visus, gerai apmąstyti, nes tikrai 531 straipsnis yra labai neapgalvotas ir sukels labai sunkių pasekmių daugumai žmonių ir daugumai įstaigų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas ir tada pranešėjas. Seimo narys J.Tartilas ir tada pranešėjas.

J.TARTILAS. Pranešėjo gerbiamojo E.Bičkausko motyvai apie tai, kad nukentėjęs gali daryti moralinį ir kitokį spaudimą, reketuoti nukentėjusį ir gali įvykti tariami sandėriai, susitarimai, susitaikymas dirbtinis ir, vadovaujantis ta logika, kad padarytume įstatymų pakeitimą palankų nusikaltėliui, akcentuojant tardymo prokuratūros organų bejėgiškumą, nemanau, kad tai būtų logiška. Pono E.Jarašiūno pareikštos mintys apie pakeitimus, papildymus tik patvirtina, kad būtent 531 straipsnis dar yra nesubrendęs ir ne ta kriminogeninė situacija Respublikoje, kad mes galėtume jį priimti. Aš siūlau straipsnį braukti, o ateityje, kai normalizuosis situacija, galima kada nors grįžti prie šio straipsnio svarstymo papildomai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pozicija.

E.BIČKAUSKAS. Aš pritariu kolegos E.Jarašiūno mintims, t.y. sutinku išbraukti 146 straipsnio antrąją dalį, 147 straipsnio pirmąją dalį. Gerbiamieji kolegos, patikėkite, kad tą kriminogeninę situaciją, kuri yra dabar, aš žinau tikrai neblogiau už daugelį jūsų. Ir tikrai neskatinu to proceso, apie kurį jūs kalbate. Gerbiamasis A.Miškinis kalbėjo apie reketo ir visus kitus atvejus, apie galimus atvejus tada, kad jeigu pirmą kartą... Tai taip straipsniai ir skamba. Jūs įsiskaitykite, kalbama netgi daugiau. Kalbama, kad čia neprivaloma nutraukti. Prokuroras ar teismas tiktai turi teisę. Taigi šito tikrai nebus. Vienas dalykas. Antra. Kalbama apie asmenis, neturinčius teistumo ir visa kita. Dabar jūs kalbate apie tai, kad privers tuos nukentėjusius reketininkai atsisakyti savo parodymų ir atsisakyti savo pretenzijų. Na, gerbiamieji kolegos, kiek aš kartų galiu sakyti, kad jeigu pas mane atėjo apvogęs mane asmuo, o aš jau buvau parašęs pareiškimą į policiją, ir mane jis įgąsdino, padarė iš manęs, nežinau ką. Na, bailų triušelį..

PIRMININKAS. Mazgotę.

E.BIČKAUSKAS. Na, mazgotę, galima taip sakyti, tai aš iš tikrųjų atsisakysiu. Ar jo draugai atėjo. Bet lygiai taip pat, jeigu aš esu “mazgotė”, tai aš atsisakysiu ir teisme. Tik skirtumas bus štai koks. Teisme tai bus nutraukta, kaip nesant nusikaltimo sudėties. Čiagi bus nutraukta ar atsisakoma skelbti, kaip susitaikius ir kartu paimtas šis žmogus įskaiton. Jau iš karto jis fiksuojamas, jau iš karto jam yra atitinkama priežiūra. Mes kalbame apie tai, čia kažkas bando mąstyti, kad šis straipsnis yra kažkoks tarybinis. Atvirkščiai, tai nėra tarybinis išmislas, tai yra Europos Tarybos rekomendacijos. Aš sutinku su tuo, kad mes galbūt persūdėme su 147 straipsniu, su 1461 antrąja dalim ir 250 straipsnio antrąja dalim. Šituos straipsnius aš sutinku atsiimti ir vis dėlto kviečiu jus visus balsuoti.

Dar vieną dalyką noriu pabrėžti kalbėdamas apie visus šituos pataisymus. Galbūt mes padarėme klaidų. Galbūt, aš šito neneigiu. Tai parodys praktika. Šių metų pabaigoje mes planuojame vis dėlto pradėti svarstyti ir priimti Baudžiamojo proceso ir Baudžiamojo kodekso naujus pakeitimus, ne pakeitimus, o visus. Tai tie, kurie, mūsų nuomone, yra pažangūs pasiūlymai, mes pamatysime, kaip jie veikia gyvenime. Jeigu jie tiktai kur nors nepasitvirtins, jeigu tik kur nepasitvirtins, tai mes galutiniame dokumente turėsime tai, kad jie nepasitvirtino, t.y. negalime jų priimti. O galutinė išvada - mums nereikės naujos redakcijos, naujų baudžiamųjų kodeksų kaitalioti, ką mes darome dabar. Blogai darome, bet darome. Todėl aš siūlau priimti šį įstatymą su gerbiamojo E.Jarašiūno pataisomis.

PIRMININKAS. Ir virš plano kolega R.Bloškys, prašom.

I.R.BLOŠKYS. Aš noriu paprašyti, kad tikrai yra labai atsakingas dalykas, ir pritariant gerbiamajam E.Jarašiūnui reikėtų nebalsuoti dabar dėl šio klausimo. Parengti, kad mes matytume, kokie tie pakeitimai, papildymai, ir tiktai tą spręsti.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, klausimas aiškus ir aš galiu pakartoti. Prašome paimti įstatymo tekstą, kurį jūs turite kiekvienas prieš save. 146 straipsnio antroji dalis išbraukiama, kaip pasiūlė kolega E.Jarašiūnas. Išbraukiama, minutėlę, visa atvira vagystė 147 straipsnio pirmoji dalis ir išbraukiama 250 straipsnio antroji dalis. Tai matote, daugiau pasiūlymų šioje stadijoje nepriimama. Tiktai kas išbraukiama. Nepykit, ir, jeigu pranešėjas reikalaus balsuoti, balsuosime. Prašom, kolega.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, dėl to, ką mes kalbėjome. Viskas gerai, bet man labiau patiktų, kad žmonės galėtų susitaikyti tais atvejais, kada padaromi neatsargūs nusikaltinai ir taip padaroma materialinė žala. O ši sudėtis apima tiktai tyčinius nusikaltimus. Ir, sakyčiau, kad logikos tokios nėra. Mes turėtume labiau skatinti, kai yra neatsargi veika, kad susitaikytų nukentėjęs su kaltininku, o ne kada tyčiniai nusikaltimai. Aš manau, kad dalį reikia siaurinti ir tam tikra prasme išplėsti šitą straipsnį.

E.BIČKAUSKAS. Gerai, įdėsime ir neatsargius nusikaltimus. Ne, iki visus.Va jau taip.

E.JARAŠIŪNAS. Visus čia reikia peržiūrėti...

E.BIČKAUSKAS. Matote, gerbiamasis Jarašiūnai, jūs sutikite, kai yra neatsargus nusikaltimas, yra pagrindų nutraukti ir kitais atvejais, t.y. remiantis kitais Baudžiamojo proceso kodekso straipsniais. 

E.JARAŠIŪNAS. Aš sutinku, bet neturėtų būti ir šita galimybė atimta.

PIRMININKAS. Įdėkime šitą irgi. Tai ar su šiom redakcijom ...? Dar gerbiamoji Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš noriu pastabą padaryti. Neatsargus nusikaltimas - girtas už vairo - yra pavojingesnis visuomenei negu koks nors ki   tas nusikaltėlis. Gerai pagalvokite, jeigu sėda ir pradeda vairuoti mašiną girtas gatvėje bet kaip, kiek gali būti aukų. O neatsargus nusikaltimas yra ir avarija. Bet žinome, kokios būna pasekmės, po 89 žuvusius žmones vienoje avarijoje. O girtas sėdėjo už vairo. Negalima šitaip abstrakčiai.

E.BIČKAUSKAS. Jeigu, gerbiamieji Seimo nariai leis, tada atidėkime 91 ir 53. Pabandysime šiuo laikotarpiu paredaguoti ir po pietų pateiksime galutinį variantą. Jeigu tai jums priimtina.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada penktasis antrosios dalies punktas, arba Kodekso 77 straipsnio pirmoji dalis. Nebuvo pastabų?

E.BIČKAUSKAS. Ne.

PIRMININKAS. Priimta. Šeštasis punktas arba 79 straipsnio papildymas antrąja dalimi. Nebuvo pastabų? Ačiū.

7 punktas, arba 90 straipsnio ketvirtojoje dalyje pakeitimai. Nebuvo pastabų? Ačiū.

8 punktas, arba Kodekso 91 straipsnio ketvirtoji dalis. Pakeitimai. Sutinkam? Ačiū.

9 punktas, arba 92 straipsnio antroji dalis. Sutinkam? Ačiū. 

10 punktas, arba 104 straipsnis. Sutinkame? Ačiū.

11 punktas, arba 111 straipsnio antroji dalis. Ačiū.

12 punktas, arba 114 straipsnio pavadinimą išdėstyti kitaip ir dispozicija. Sutinkam? Ačiū.

13 punktas, arba 122 straipsnio dalis. Išbraukimas ir pakeitimai. Sutinkam? Ačiū.

14 punktas, arba Kodekso 162 straipsnis, kuris išdėstomas kitaip. Sutinkam? Ačiū.

15 punktas, arba 164 straipsnio panaikinimas. Ačiū.

16 punktas, arba kitoks 182 straipsnio sankcijos išdėstymas. Sutinkame? Ačiū.

17 punktas, arba 207 straipsnio kitos redakcijos. Sutinkame? Ačiū.

18 punktas, arba 210 straipsnio kita redakcija. Ačiū. Prašom. Jeigu niekas neprieštarauja, viskas aišku.

19 punktas, arba Kodekso 211 straipsnis. Niekas neprieštarauja. Ačiū.

20 punktas, arba 243 straipsnio antroji da lis. Neturi kas pastabų? B.Rupeika dėl šito straipsnio?

B.V.RUPEIKA. Ne, tiesiog aš nežinau, kokiu būdu išreikšti sutikimą arba nesutikimą. Rėkti salėje. Turi būti išlaikoma reglamente numatyta tvarka.

PIRMININKAS. Galima pakelti ranką ir šiuo atveju galima paklausti. Salėje labai tylu ir galima išgirsti. Dėl kurio jūs punkto protestuojate? Gerbiamasis Benai, dėl kurio punkto jūs protestavote?

B.V.RUPEIKA. 21 punktas, aš laukiu jo, bet tai...

PIRMININKAS. A, bus dar tas punktas. Gerai. Ačiū. 21 punktas, arba 246 straipsnis. Negirdžiu prieštaravimų.

B.V.RUPEIKA. Prieštaravimas yra. Reikia pakelti galvą ir matysite norinčius kalbėti.

PIRMININKAS. Taip, matau. 22 punktas, arba 2461 straipsnis.

B.V.RUPEIKA. Tamsta posėdžio pirmininke, aš prašiau iš anksto dėl 21 straipsnio ir jūs manęs paklausėte. Tai tada posėdžio pirmininkas tokiu atveju nereikalingas.

PIRMININKAS. A, prašau. Grįžtame. Prašau. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, vienas nespręsti..

B.V.RUPEIKA. Prašau pranešėjo reglamentuoti tą straipsnio dalį, kuria numatomas transporto priemonės paėmimas atlygintinai. Aš noriu truputėlį. Reikia paminėti konstitucinę teisę, nes ji apimtų ir kitas paėmimo galimybes. Brakonieriavimo įrankius arba transporto priemones ir panašiai, nes čia atlygintinas transporto paėmimas padarius avariją, tai yra tas pats kas nepaėmimas. Žiūrint kokia kaina ir panašiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 21 punktas, arba 246 straipsnio pirmoji dalis, dėl kurios savo poziciją išdėstė Seimo narys B.Rupeika. Ar kiti sutinka?

E.BIČKAUSKAS. Visų pirma aš nenorėčiau lįsti į kitus straipsnius, ponas Rupeika, tam iš tikrųjų reikia daug darbo.

B.V.RUPEIKA. Aš nekviečiu to daryti. 21 punkto antroji dalis kalba apie atlygintinį transporto priemonės paėmimą. Kas tai yra? Jeigu už transporto priemonę bus sumokama tiek pat, kiek ji kainuoja, tai nebetenka prasmės paties punkto dėstymas.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Miškinis, o po to pranešėjas.

P.A.MIŠKINIS. Aš vis dėlto paremčiau gerbiamąjį B.Rupeiką šiuo atveju. Vis tiek reikia pagalvoti apie tai. Jeigu taip lengvai bus žiūrima į tokius nusikaltimus ir bus mokamos kompensacijos lygiavertės tai priemonei, su kuria buvo padarytas nusikaltimas, kažin ar tai neskatins toliau žmonių, atitinkamų žmonių, mėgstančių išgerti žmonių, daryti tokius nusikaltimus arba patekti į tokią padėtį, kada galima padaryti nusikaltimą?

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėjau palaikyti redakciją. Automobilis yra nusikaltimo įrankis. Šiuo atveju kaip peilis. Su peiliu nuduria žmogų arba nušauna su šaunamuoju ginklu ir gali avarijos metu nužudyti su automobiliu, kai pažeidžia eismo taisykles. Tai yra pasakyta - arba su paėmimu, arba be paėmimo. Čia, atsižvelgdamas į aplinkybes, nuspręs teismas. Jeigu iš tikrųjų nusikaltimas bus neatsargus, aplinkybės avarijos sudėtingos, nebūtinai paims. O jeigu bus tam tikri piktybiškumo, įžūlumo požymiai, teismas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pozicija. Ar lieka redakcija?

Z.ŠLIČYTĖ. Ir išbraukti žodį “atlygintinu”. Kaip įrankį peilį atimame, šautuvą atimame iš nusikaltėlio, atimame ir mašiną, jeigu tikrai girtas ir avarijos pasekmės sunkios. Čia teismas spręs.

E.BIČKAUSKAS. Aš bijau, ar čia nesusidursime su prieštaravimu Konstitucijai dėl šventos nuosavybės teisės. Va dėl ko taip. Gerai, aš sutinku išbraukti “atlygintinai”, jeigu Seimas reikalauja.

PIRMININKAS. Tai dar kartą tiksliai, kad nebūtų neaiškumo. Gerbiamieji kolegos..

E.BIČKAUSKAS. Vadinasi, paskutinis sakinys bus taip...

PIRMININKAS. Prašom perskaityti. Tylos, kolegos!

E.BIČKAUSKAS. “Baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda iki 200 tūkstančių talonų su atėmimu teises vairuoti transporto priemones iki trejų metų ir asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės paėmimu arba be paėmimo.”

PIRMININKAS. Ar sutinkame su ta formule? Sutinkame. Reikia balsuoti? Ačiū. 21 punktas su pataisa priimtas.

Dabar 22, arba 2461 straipsnis. Nėra pastabų? Ačiū.

Gerai, dabar mes, gerbiamieji kolegos, dar turime šiek tiek laiko ir trečioji šio įstatymo dalis, arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir papildymai. Numeravimas vėl iš naujo. Taigi 3 dalies 1 punktas, arba naujo Kodekso 50 straipsnis. Nėra pastabų? Ačiū.

2 punktas, arba Kodekso 173 straipsnis. Nėra pastabų. Ačiū.

3 punktas, arba Kodekso 173 papildymas trečiuoju straipsniu. Sutinkame? Ačiū.

4 punktas irgi kodekso papildymas 193 antruoju straipsniu. Sutinkame? Ačiū. Prašom. Minutėlę. 4 punktas. Prašom paspausti. Minutėlę, gerbiamasis Miškini, dabar tamstai žodis suteiktas. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Atsiprašau. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, čia kalbama apie spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimą. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 tūkst. iki 500 tūkst. talonų su atlygintiniu spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų paėmimu. Juk čia pažeidimai yra gan sudėtingi, jie labai paplitę , jie yra įžūlūs ir palikti tą “atlygintinį paėmimą”, tai duoti tam asmeniui, kuris padarė pažeidimus, tiktai progą dar geriau uždirbti kitoje vietoje. Manau, kad čia reikėtų labai rimtai pasvarstyti. Aš nesiūlau netgi dabar jo priimti. Čia gal yra tam tikrų aplinkybių, kurias reikėtų įvertinti, bet manau, kad to atlygintinumo klausimą reikėtų pasvarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika, tada pranešėjas. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Pritariu kolegos A.Miškinio pasiūlymui. Šią kodekso dalį atidėti iki jos išnagrinėjimo tikrai daug rimčiau ir šviežiau (pridėčiau jau dabar aš). Šis punktas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų vidury. Tada štai ši visa veikla su spalvotaisiais metalais dar buvo  tik įsibėgėjanti iki didžiausio lygio. Šiuo metu ji apima ir visus kitus metalus, kurie turi didelę vertę. Turbūt jau rytoj bus juodųjų metalų rinka, paklausa ir kontrabanda taip pat. Dėl to nebereikėtų išskirti metalų į spalvotuosius arba kitokius. O tiesiog kalbėti apie metalus, nes vėl reikės keisti kodeksą ryšium su tais faktoriais.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Dagys.

     R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man irgi truputį neaiškus šitoks formulavimas, nes, mano galva, yra vienas dalykas, kai yra neteisėtai pardavinėjami, supirkinėjami spalvotieji metalai, kitas, kai pažeistos jų saugojimo tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, už saugojimo taisyklių, apskaitos taisyklių pažeidimus gal neverta neatlygintinai atimti spalvotųjų metalų ir panašiai. O jeigu daromos perpardavimo ar kitokios akcijos, tai šiuo atveju aš pritarčiau siūlymui išmesti žodį “atlygintinai”. Aš siūlyčiau autoriams geriau suredaguoti šį straipsnį, kad galima būtų lengviau apsispręsti.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

     E.BIČKAUSKAS. Truputėlį ironizuodamas aš atsakysiu ir kolegai A.Miškiniui, ir kolegai B.Rupeikai. Iš tikrųjų tai reikėjo padaryti jau seniau, bet galbūt reikėtų sutikti, kad palaukime dar kokį pusmetį, tada šio straipsnio reikalingumas išnyks. Taip bus turbūt geriausia. Dar padiskutuokime, pasvarstykime šitą, kaip toliau bus. Aš manau, kad sutikime. O dabar neironizuodamas aš siūlau išbraukti “atlygintinį” ir formuluoti taip: “Užtraukia baudą nuo 50”... Turėkite omeny, kad tai Administracinis kodeksas, dar turėkite omeny, kad už išvežimą iš Lietuvos ir įvežimą galioja jau visai kiti straipsniai, tai yra kontrabanda, baudžiamoji atsakomybė. Čiagi yra administracinė atsakomybė. Visai kita atsakomybės rūšis. Todėl siūlau sankciją parašyti taip: “Užtraukia baudą nuo 50 tūkst. iki 500 tūkst. talonų su spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų paėmimu arba be jo”. Siūlau tikrai priimti, nelaukti. Jeigu reikės, ponas Rupeika, rytoj aš pats išeisiu su jūsų pasiūlymais ir dar kartą kalbėsiu, ir pakeisiu ir šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Kadangi... Antrą kartą kalbėti negalima, gerbiamasis.

B.V.RUPEIKA. Tačiau po to, kai pasisakė pranešėjas ir iškėlė naujų pasiūlymų...

PIRMININKAS. Ne, viskas. Balsuojame.

E.BIČKAUSKAS. Aš siūlau balsuoti.

B.V.RUPEIKA. Aš turiu labai paprastą pasiūlymą, jeigu pranešėjas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Rupeika, na, kodėl tamstai turi būti kitos taisyklės?

B.V.RUPEIKA. Todėl, kad tai padėtų tam darbui, kurį dabar darome. Jeigu pirmininkas man leistų dar pasakyti pasiūlymą.

PIRMININKAS. Išimties tvarka.

     B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, o jeigu mes išbrauktume žodį “spalvotieji” ir paliktume “metalai”, tai iš tikrųjų dabar padėtų ir mes balsuotume už.

E.BIČKAUSKAS. Kolega Seimo nary Rupeika, aš nedrįstu imtis atsakomybės šitą išbraukti. Tai yra didelio aptarimo objektas, kurį aptarinėjo įvairių sričių specialistai. Ne tik baudžiamosios teisės. Aš geriau sutiksiu išanalizuoti tai, ką jūs siūlote, ryšiuosi sutrukdyti jūsų ramybę ir kitą savaitę pakeisti ir šitą straipsnį, pakeisti redakciją. Bet dabar labai prašau, priimkime šitą straipsnį.

     PIRMININKAS. Taigi jeigu aš teisingai supratau, dabar su ta papildoma redakcija, t.y. be žodžio “atlygintinu” ir su žodžiais, kurie baigiasi “paėmimu arba be jo”, gal visi sutiksime be balsavimo? Sutinkam? Ačiū.

5 punktas, arba 212 straipsnio pirmoji dalis. Pastabų nėra? Ačiū.

6 punktas, arba 213 straipsnio pirmoji dalis. Pastabų nėra? Ačiū.

7 punktas, arba 213.1 straipsnis. Ačiū.

8 punktas, arba 213.2 straipsnis. Pastabų nėra? Ačiū.

9 punktas, arba 224 straipsnio pakeitimas. Techninis. Sutinkam? Ačiū.

10 punktas, arba 246.1 straipsnio pirmoji dalis. Sutinkam? Ačiū.

11 punktas, arba 259.1 straipsnio pirmos dalies 1 punkto kitas išdėstymas iš 4 dalių. Sutinkam? Ačiū.

Ir 12 paskutinis punktas, gerbiamieji kolegos, III dalies 12 punktas, arba kodekso 320 straipsnis. Sutinkam? Ačiū gerbiamajam pranešėjui už milžinišką darbą.

A.PATACKAS. Atsiprašau, ar galėčiau paklausti?

PIRMININKAS. Prašome. A.Patackas.

A.PATACKAS. Aš atsiprašau, turėjau būti kitur ir negalėjau sekti. Ar yra pakeitimų traktuojant šitą metalo grobimą kaip diversijos aktą?

E.BIČKAUSKAS. Yra pakeitimų dėl metalo grobimo ir kaip diversijos akto netraktavome. Čia teisiniu aspektu mes negalime. Jeigu tai bus diversija, tai ir bus, nors pagrobėjai ten metrą tos vielos... Čia turi būti nukreipta tyčia į valstybę. Mes pasunkinom, labai pasunkinom baudžiamąją atsakomybę už spalvotųjų metalų grobimą, net jeigu tai būtų ir nedidelis kiekis.

A.PATACKAS. Taip, bet jūs apsiribojate kriminaliniu kontekstu, o diversija yra valstybinis nusikaltimas. Šito pas jus nėra.

E.BIČKAUSKAS. Aš tuo klausimu galėčiau diskutuoti teisiškai. Suprantate, yra tam tikras pasikėsinimo objektas. Jeigu tas asmuo, pagrobdamas tą metalą, kėsinasi į mūsų valstybės pagrindus ir turi tiesioginę tyčią, tai tada ir bus diversija, nors ir kiek jis pagrobs. Šiuo atveju mes už tai labai padidinom baudžiamąją atsakomybę.

A.PATACKAS. Vadinasi, aš norėjau tik...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Patackai, na, negalima tuo pačiu klausimu tris kartus!

A.PATACKAS. Ar bus galima padaryti raštišką papildymą? Kokios stadijos yra jūsų tas...

E.BIČKAUSKAS. Baigiamoji stadija. Po pietų...

A.PATACKAS. Man labai gaila, kad asmuo (nenoriu jo įvardyti), kuriam šitai buvo pavesta ir paprašyta, na, gal, sakykim, frakcijos, to nepadarė.

PIRMININKAS. Gerai, prašome išsiaiškinti frakcijoje, o paskui spręsime kitus klausimus.

Gerbiamieji kolegos, primenu, kad mūsų milžiniškas darbas nėra užbaigtas, t.y. atidėti du punktai, dėl kurių reikia susitarti. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Aš kreipiuosi į jus visus. Į pranešėją, į kolegą E.Jarašiūną, į kolegę Z.Šličytę ir kitus suinteresuotus asmenis. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs susitartumėte per šitą pertrauką, tai mes tada už visą įstatymą galėtume balsuoti ir po šitos pertraukos. Nebūtinai po pietų pertraukos. Jeigu galime gerą darbą padaryti anksčiau, tai jį padarykime. Ar galite per pertrauką pasitarti? Ačiū. Tada galutinis įstatymo priėmimas po šitų dviejų straipsnių atskiro aptarimo.

Minutėlę, dar Seimo narys B.Rupeika.

    B.V.RUPEIKA. Manau, kad jūsų pasiūlymo nepažeis mano priminimas, jog jau buvo kalbėta apie Valstybės ir teisės komiteto nuomonės pasakymą. Aš jau nekalbu apie Vyriausybės ir kitų žinybų dalyvavimą čia. Bet tokia nuomonė turėtų nuskambėti. Ji, kaip sakoma, “nuimtų” dalį to mėgėjiškumo, kuris čia buvo svarstant. Taip pat ir mano.

PIRMININKAS. Prašome. Gerbiamasis E.Bičkauskas.

    E.BIČKAUSKAS. Jeigu galima, aš atsakysiu. Šiandien rytą aš kalbėjausi su profesoriumi P.Vitkevičiumi, kuriam tam tikros šeimyninės aplinkybės neleidžia dalyvauti šiame svarstyme, ir aš galiu tik pasakyti jo žodžius: “Man atrodo, kad jūs pats sugebėsite apginti ir tinkamai atstovauti šitam projektui”. Patikėkite, kad visų svarstymų metu dalyvavo ir profesorius P.Vitkevičius.

PIRMININKAS. Aš manyčiau, kad vis dėlto čia šito įstatymo projekto rengimas buvo ne mėgėjiškas. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega Rupeika. Ne. Prašyčiau šito epiteto nevartoti. Arba taikyti kuriam nors vienam asmeniui, pavyzdžiui, man. Gerai. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek sutaupėme laiko, todėl aš primenu mūsų darbotvarkę, dėl kurios mes papildomai dar tarėmės šįryt, kad paskui nebūtų neaiškumų ir keblumų. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prieš skelbiant pertrauką štai tokie patikslinimai: 9 punkto nėra, o vietoj jo 1 ir 3 klausimai iš rezervinio sąrašo. Vietoj 9 - 1 ir 3 iš rezervinio.11 punktas papildomas arba gali būti papildomas įstatymu “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo papildymo ir pakeitimo”. Šituo klausimu yra surinktas, atrodo, reikiamas parašų skaičius. Dar vienas kreipimasis į komitetų pirmininkus ar pavaduotojus. Jūs artimiausiu metu gausite mūsų kitos savaitės darbų projektą. Aš labai prašyčiau, kad penktadienį arba šeštadienį, kadangi tai darbo dienos, komitetų posėdžiuose būtų išnagrinėti tie klausimai, kurie jūsų nenagrinėti ir kurie paprastai turėtų būti nagrinėjami pirmadienį. Primenu, kad pirmadienis yra ne darbo diena. Todėl labai prašau, kad komitetų posėdžiai įvyktų arba penktadienį, arba šeštadienį. O savaitės darbotvarkę mes aptarsime šiek tiek vėliau. Projektas yra parengtas. Ačiū. Pertrauka.

                                                            

Pertrauka

 

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Kadangi Seimo narė Z.Šličytė su gėlėmis, vadinasi, bus labai malonios minutės.

Z.ŠLIČYTĖ. 40mečio, tokio gražaus jubiliejaus, išvakarėse norėčiau pasveikinti Seimo narį gerbiamąjį A.Eigirdą. Pasidžiaugti, kad jis sunkiais Lietuvai laikais, kai Šalčininkų rajonas priiminėjo antikonstitucinius aktus ir visiškai nepakluso Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtiems įstatymams, ten sėkmingai darbavosi. Ir ne tik ten. Praėjusių metų rudenį jis sulaukė trečiosios dukters ir dabar augina tris lietuvaites sesutes. Ta proga norėčiau pasakyti, kad riterių romanuose 40mečiai vyrai tiktai vesdavo, vesdavo aštuoniolikmetes mergaites ir pradėdavo šeimyninį gyvenimą, o gerbiamasis ponas A.Eigirdas jau yra sulaukęs trijų dukrų ir aš jam linkiu artimiausiu metu sulaukti mažiausiai dar trijų ir sėkmės asmeniniame gyvenime, darbe, daug džiaugsmo, laimės ir visų gėrybių! (Plojimai)

 PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Seimo narį E.Bičkauską. Prašom. Kas liko nepriimta, prašome pasakyti.

      E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Mes per pertrauką diskutavome, tiksliau, net nediskutavome, o parengėme kitą 531 straipsnio formuluotę, kuri pasikeitė ta prasme, kad nebeliko nė vieno nusikaltimo, kur kalbama ar apie grupės, ar kokį nors kvalifikacinį požymį, t.y. pasiliko tiktai nesunkūs nusikaltimai. Čia dalyvavo ir ponas E.Jarašiūnas. Todėl aš siūlau Baudžiamojo kodekso 531 straipsnio formuluotę, tiksliau, mes siūlome. Ji yra tokia. Pirmosios dalies. “Asmuo, padaręs vieną iš veikų, numatytų šio kodekso 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 115 straipsnyje, 146 straipsnio pirmojoje dalyje, 151 straipsnio pirmojoje dalyje, 153 straipsnio pirmojoje dalyje, 154 straipsnyje, 246 straipsnio pirmojoje dalyje, 247 straipsnio pirmojoje dalyje ir 250 straipsnio dalyje...” Ir toliau pagal tekstą. Tai yra visus sunkesnius nusikaltimus, tarp jų ir chuliganizmą, iš šito straipsnio pirmosios dalies pašalinome, ir todėl siūlau pritarti šitam straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra pasiektas, kiek aš supratau, visapusiškas kompromisas...

Ne, nepasiektas? Seimo narė Z.Šličytė. Prašom. Galima kalbėti už arba prieš.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai. Aš vis dėlto norėčiau pakartoti savo nusistatymą prieš šitą straipsnį, t.y. prieš du straipsnius: prieš Baudžiamojo proceso kodekso 9 ir prieš Baudžiamojo kodekso 531 straipsnį. Štai jūs gerai supratote, kad kalbama ne tiktai apie iškeltos bylos nutraukimą, bet ir apie baudžiamosios bylos nekėlimą. Tai galite įsivaizduoti, kad padarytas kažkoks nusikaltimas, kažkokia baudžiamoji veika ir neištyrus aplinkybių nekeliama baudžiamoji byla. Tardytojas, paprasčiausiai nusprendžia, kad čia yra lengvesnis nusikaltimas, kur mes įtrauksime dabar. O jeigu atliktume tardymą ir ištirtume, yra tas nusikaltimas padarytas kur kas pavojingesnis ir galbūt tas nusikaltėlis yra padaręs ir kitų nusikaltimų, ir todėl vis tiek yra sudaroma prielaida išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aš pasakyčiau, kad yra pavojingiau, kada tardytojas nekelia baudžiamosios bylos arba iškeltą nutraukia, negu kad teisme pritaiko lygtinį nuteisimą arba nuosprendžio vykdymo atidėjimą.

Todėl aš manyčiau, kad pats principas galbūt civilizuotoje valstybėje yra neblogas, bet tiesiog Lietuvoje, žinant faktinę kriminogeninę situaciją, mūsų teisėsaugos institucinį neveiklumą, reikėtų dabar susilaikyti nuo šito. Ir aš kreipiuosi į abi puses šitoje salėje, prašydama balsuoti už Baudžiamojo proceso kodekso 9 ir Baudžiamojo kodekso 531 straipsnio išbraukimą iš šito projekto, kurį mes šiandien svarstome.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Jarašiūnas.

     E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, kad mes turėtume palaikyti šitą naujovę, jos tikslingumą. Aš manau, kad pranešėjai kartotis nebenori. Noriu pasakyti, kad po dabartinio straipsnio “išvalymo” ir konkrečių sudėčių pakeitimo mes neturime nė vieno bent kiek sunkesnio nusikaltimo. Ir antra. Tai daugiau veikos, kurios nėra nukreiptos prieš žmogų, išskyrus lengvą ir apysunkį kūno sužalojimą, kurių dažnai būna, sakykim, tarpusavio kokiuose nesutarimuose, paskui susitaiko žmonės. O šiaip, kur yra daugiau turtinio pobūdžio dalykai arba žala, padaryta avarijos ar pažeidus kokias nors taisykles... Aš manau, yra pagrindas visgi palaikyti tokią poziciją ir pritarti šitai nuostatai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras. Vienas už, vienas prieš buvo. Prašom.

A.P.TAURAS. Aš pasisakyčiau už 91 ir 531 straipsnių išbraukimą, kadangi jie tikrai gina ne nukentėjusįjį, bet nusikaltėlį. Ir čia gerbiamojo E.Bičkausko pasakymas... matyt, mane blogai suprato. Aš kaip tik norėjau pasakyti, kad šiuo atveju tarybinis Baudžiamasis kodeksas buvo geresnis, negu dabar kad yra rengiamas. Nes čia vieno iš rengėjų pasisakymas, kad Europoje yra taip, kaip dabar kad rengiama... Tai galbūt Europoje ir yra, bet mes tiktai į Europą žengiame pirmuosius žingsnius, todėl mums būtų geriau, kad šitie straipsniai būtų išbraukti.

PIRMININKAS. Tai pranešėjo nuomonė, prašom, ir balsuosime.

E.BIČKAUSKAS. Aš dar kartą labai prašau balsuoti už šį straipsnį. Tai yra sudėtingas... iš viso visi sudėtingi pakeitimai ir todėl jie visi suderinti. Ir vieno ar kito išmetimas būtų nelabai gera veika.

O dabar ir paskutiniam kalbėtojui, ir gerbiamajai kolegei Z.Šličytei, jeigu jinai klausytų, aš norėčiau perskaityti dabar egzistuojantį, dabar galiojantį 91 straipsnį. Tada įsitikinkite, kaip kas gina. Taigi skaitau. Dabar galioja, nepriimkim naujosios redakcijos. Dabar galioja taip: “Jeigu asmuo padaro veiką, turinčią nusikaltimo, kuris nėra labai pavojingas visuomenei, požymių, kai jo padarymo faktas yra aiškus, o jį padaręs asmuo gali būti pataisytas visuomeninio poveikio priemonėmis” ir t.t., galima nekelti baudžiamosios bylos. Tai gal palikime šitą. Taigi mes siūlome kaip tik visai kitą reglamentaciją, kuri daug stipriau reglamentuos. Bet galbūt kolegė Z.Šličytė nori, kad būtų pasiųsta į draugiškąjį teismą, nepilnamečių reikalų komisiją ir pan., ir pan. Žodžiu, apsispręskime, ar paliekame, kaip dabar egzistuoja, ar mes siūlome naują variantą, kuris kur kas daugiau reglamentuoja visa šita. Galų gale mes priėmėm ir tai, kad netgi tardytojas ir prokuroras negali šito padaryti. Tai gali padaryti tik teisėjo sutikimu. Labai prašau balsuoti už šią formuluotę, už 531 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija pradėta. Kol vyksta registracija, norėčiau pranešti, kad atvyko į Seimą Vengrijos delegacija, kurios vadovas daktaras

Alajas Dorba, tai yra spikerio pavaduotojas. Pasveikinkime Vengrijos delegaciją. (Plojimai)

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 531 straipsnis būtų priimtas, paspaus mygtuką “už”.

Už 52, prieš - 15, susilaikė 4. 531 straipsniui pritarta.

Dabar grįžtame prie Baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio, kur buvo nutarta atidėti, kol nebus priimtas Baudžiamojo kodekso 531 straipsnis. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume balsuoti, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Reikalaujančių balsuoti nėra, prieštaraujančių taip pat nėra. Priimtas.

Dabar mums liko balsuoti tik dėl viso Baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinės teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Prašome registruotis. Seimo narys K.Dirgėla. Kas nori kalbėti dėl motyvų, dėl viso įstatymo? Seimo nario K.Dirgėlos nėra.

Seimo narys A.Patackas.Prašom.

A.PATACKAS. Labai gaila, kad nebuvo šitose pataisose atsižvelgta į ryšininkų, transportininkų pageidavimus laikyti kai kurias vagystes ne kriminaliniais nusikaltimais, o diversiniais aktais. Aš pats Klaipėdos rajone domėjausi tais nusikaltimų pėdsakais. Iš daugelio požymių galima spręsti, kad tai yra ne kriminalinis nusikaltimas. O tuo tarpu labai gaila, kad asmuo, kuriam buvo pavesta šitą dalyką daryti, šito nepadarė. Belieka apgailestauti, turbūt dar kartą teks prie jo sugrįžti. Į ryšininkų ir transportininkų pageidavimą nebuvo atsižvelgta.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Prašau.

B.V.RUPEIKA. Pritardamas pranešėjo minčiai, jog šitie pakeitimai kodekse turi būti kuo greičiau priimti, aš galiu prisiminti, kad tai jau buvo bandoma prieš porą metų daryti... ir tiktai šiandien. Aišku, viskas labai pavėluota ir mūsų galimybė dabar tiktai yra kuo greičiau pakelti rankas, nes iš to, kas čia numatyta, gali būti labai labai mažai padaryta, kadangi, ypač ekonominių nusikaltimų srityje, didžioji dalis yra pavogta, paimta, išvežta, parduota. Galim tiktai moraliai pasiteisindami daryti tai greičiau. Ypač buvę Aukščiausiosios Tarybos čia esantys nariai.

PIRMININKAS. Ačiū, aš tik norėčiau patikslinti: pakelti reikės vieną ranką, nes abi rankas pakelti reikia jau tada, kada nori kas nors pritaikyti Baudžiamąjį kodeksą.

Taigi daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimų ir papildymų” prašome pakelti ranką.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 67.

PIRMININKAS. Už - 67. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimų ir papildymų” yra priimtas. Dėkojame pranešėjui ir visiems, dalyvavusiems diskusijoje.

E.BIČKAUSKAS. Ačiū kolegoms ir ačiū teisėsaugos organų darbuotojų vardu. Aš manau, kad mes pradėjome (dabar tikrai manau) pirmąjį baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso reformos įstatymą, kadangi šitos pataisos orientuotos į galutinį mūsų baudžiamojo proceso modelį. Kaip veiks jis, parodys ateitis. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimą dėl matematikos egzamino norėtų perskaityti Nepriklausomybės akto signatarė ponia R.Hofertienė. Gal sutiktumėte išklausyti? Ar reikalaujate balsuoti? Aš manau, nesiginčykime su moterimi, sutaupysime laiką. Prašome, ponia Hofertiene.

R.HOFERTIENĖ. Noriu patikslinti gerbiamąjį pirmininką, kad dar ir Seimo narė.

Pareiškimas. “Kelis dešimtmečius mokytojui nebuvo leista būti savarankišku. Už tiesos sakymą dažnai buvo baudžiamas, o jo darbas nuvertintas. Todėl mokytojo autoritetas buvo sužlugdytas. Norint įtvirtinti valstybingumą, būtina padėti mokytojui prisikelti ar bent netrukdyti jam pačiam tai padaryti.

Deja, jau keli mėnesiai iš mokytojo tyčiojamasi. Pagal atlyginimo dydį pedagogai tarp biudžetinių darbuotojų per metus iš pirmojo dešimtuko atsiduria trečiojo dešimtuko gale. Dėl to išprovokuojami mokytojų streikai, po to iš pedagogų tyčiojasi Vyriausybė bei nemažai masinės informacijos priemonių. Tuo bandoma sukiršinti mokytoją su mokytoju, su mokinių tėvais bei su visuomene, dar labiau sužlugdant jo autoritetą.

Birželio l4ąją - Gedulo ir Vilties dieną - abiturientams buvo paskelbtas matematikos raštu egzaminas. Tik priėmus suvažiavime rezoliuciją, buvo perkeltas į kitą dieną.

Vakar vyko matematikos raštu egzaminas devintokams. Jo metu buvo pateikti uždaviniai apie mokytojų atlyginimą ir netgi su melagingais daviniais. Uždavinio sąlygos sudarytos, remiantis l993 m. gegužės 31 d. Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus pritartu raštu, kuris buvo pateiktas svarstyti birželio 2 d. streiką palaikančių pedagogų konferencijoje. Šis neapgalvotas dokumentas gali sukelti dar didesnius neramumus ir nesutarimus tarp švietimo bei kultūros darbuotojų.

Matematika visada buvo mažiausiai politizuota. Dabar gi matematikos egzaminų forma pasityčioti iš mokytojo pasitelkti penkiolikmečiai. Tai labai įžeidė pedagogus ir dar labiau supriešino juos su visuomene.

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga reikalauja Vyriausybę išsiaiškinti kaltus dėl abitūros ir devintokų matematikos egzaminų datų bei turinio ir paskelbti apie tai viešai. LMPS reikalauja, kad Vyriausybė kompleksiškai spręstų švietimo, mokslo ir kultūros darbuotojų atlyginimo klausimą siekiant ne tik tinkamai įvertinti jų darbą, bet ir sustabdyti supriešinimą, neramumus Lietuvoje bei patyčias iš šios srities darbuotojų. Nenustojus dirbtinai žlugdyti mokytojų autoritetą, panaudojant prieš jį netgi mokinius, kurie buvo prievarta įtraukti į politiką, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga informuos apie tai pasaulio mokytojų organizacijas.”

Pasirašo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Romualda Hofertienė.

Noriu priminti, kad šiandien 9 val. neleido šį pareiškimą perskaityti per radiją. 10 val. neleido perskaityti šį pareiškimą gerbiamasis pirmininkas A.Sakalas, neleido prieš šio posėdžio pradžią taip pat šio posėdžio pirmininkas. Ačiū, kad dabar leidote skaityti ir išklausėte. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome...

K.SKREBYS. Repliką galima?

PIRMININKAS. Ne! Į pareiškimus nereplikuojama, gerbiamasis Skreby, jūs tą puikiai žinote.

K.SKREBYS. Tai iš kur jūs žinote, dėl ko aš tą repliką noriu pateikti?

PIRMININKAS. Prašau?

K.SKREBYS. Iš kur jūs žinote, dėl ko aš ją noriu pateikti?

PIRMININKAS. Kol kas nėra dėl ko replikuoti. Kai bus svarstomas įstatymas, galėsite replikuoti nustatyta tvarka.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.06.10)

 

2sesija53p svarstyti klausimai  

   

Svarstome darbotvarkės 2 punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo” projektą.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Taip, prašau. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasiūlyti posėdžio pirmininkui padaryti tam tikrą pakeitimą jau patvirtintoje darbotvarkėje. Aš norėčiau, kad jūs, gal Seimas pritartų, perkeltumėte 11 klausimą dėl Lito komiteto pareiškimo į ankstesnį laiką, nes tuo metu, kai yra numatyta svarstyti tokį svarbų klausimą, mes žinome, kad dalis Seimo narių jau būna išvažiavę į namus ar apygardas ketvirtadienio vakare. Taip pat norėčiau paklausti, ar yra įrašytas greta šito klausimo ir Tėvynės Santaros pateiktas įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo papildymo ir pakeitimo? Dėl to buvo surinktas atitinkamas parašų skaičius ir prašoma įrašyti į šios savaitės darbotvarkę. Ši savaitė baigiasi šiandien į pavakarę.

PIRMININKAS. Aš antrąjį klausimą patikslinsiu. Dabar negaliu atsakyti. O dėl pirmojo jūsų pasiūlymo - kadangi ll punkto svarstyme nori dalyvauti ir bankininkas, ir kiti vadovai, tai niekaip negalim perkelti nesuderinę su jais. Aš manau, kad su tuo turėtume sutikti. Toliau. Aš manau, tokį svarbų klausimą svarstant, Seimo nariai neturėtų išvažiuoti. Aš pats, kaip posėdžio pirmininkas, galėčiau pažadėti, kad lygiai l7.30 val. klausimas bus pradėtas svarstyti, nebus nukeltas nė minute vėliau, jeigu, žinoma, tuo metu kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas nesėdės vietoj manęs. Bet aš manau, kad jie taip pat tą patį gali prižadėti.

Taip, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra pirmasis ir antrasis svarstymas. Todėl aš pasiūlyčiau, kas norėtų užsiregistruoti diskusijai... Vieną minutę, tuojau. Seimo narys P.Miškinis norėtų kalbėti dėl Darbo sutarties įstatymo pakeitimo projekto, o ministras kalbės turbūt vėliau. Prašau, Seimo narys P.Miškinis. Galite iš vietos, kaip pageidaujat.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke! Aš čia turiu projektą. Nežinau dėl jų gausumo kurį, ar jis atitinka paskutinį. Tačiau, man atrodo, kad Darbo sutarties įstatymo pakeitimu, jeigu čia tikrai tas projektas, siaurinamos darbuotojų teisės ir sudaromos galimybės darbdavių savivalei. Aš neturiu, žinoma, mintyje visų pakeitimų. Neprieštarauju prieš l straipsnio 4 dalies pagrindinę dalį, kur kalbama apie darbo sutarčių ypatumus specifinės paskirties valstybinėse įmonėse. Tačiau turėčiau pasakyti pastabą dėl paskutinės jos dalies, kadangi čia neaiški sąvoka, nelabai galima suprasti, kas tie asmenys, atliekantys patarnavimo darbus atskiriems asmenims. Ar tai yra tarnai, ar tai yra kažkokie pagalbiniai darbuotojai? Jeigu tai ne tarnai, o pagalbiniai darbuotojai, manau, kad taikyti jiems kažkokias ypatingesnes sąlygas negu visiems kitiems darbuotojams kažin ar galima.

Dabar, gerbiamieji, jeigu pasižiūrėsime į     29 straipsnio l dalies 7 punktą, tai su kai kuriais momentais vis dėlto nenorėčiau sutikti, nes čia, mano manymu, ir vėl labai siaurinamos darbuotojo teisės. Pasižiūrėkite į redakciją. Čia pasakyta: “Kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę...” Čia kalbama apie jo atleidimo galimybę. Štai tas šiurkštus drausmės pažeidimas yra konkretizuojamas. Pirma. Padaroma pravaikšta. Betgi, gerbiamieji, pravaikšta gali būti neatėjimas į darbą ir tada, kai kažkas mirė, pavyzdžiui, šeimoje, ir žmogus dėl tų priežasčių neatėjo į darbą. Tai, manau, keisti ankstesnę redakciją, kur buvo pasakyta, kad galima atleisti už vienkartinį neatėjimą į darbą, kai žmogus padarė pravaikštą be svarbių priežasčių, tai yra visiškai skirtingi dalykai. Čia mes suteikiam labai dideles galias administracijai.

 Manyčiau, reikėtų šiek tiek pagalvoti dėl paskutinio šito straipsnio sakinio dalies pakeitimo, kai toks pažeidimas sukėlė ar galėjo sukelti sunkias pasekmes. Na, jeigu pasekmės buvo sukeltos, tai čia, žinoma, gal ir galima griežtesnes sankcijas, atleidimą taikyti. O galėjo sukelti, kas spręs apie tai - galėjo ar negalėjo? Ar čia neduosim dideles galimybes pasireikšt subjektyvizmui?

Jeigu man pateko paskutinis projektas, aš prašyčiau atsižvelgti į šitas pastabas.

PIRMININKAS. Mano rankose yra projektas, datuotas gegužės 3l d.

P.A.MIŠKINIS. Gegužės 3l d., taip?

PIRMININKAS. Aš kito neturiu. Nebent sekretoriatas ką nors dar turi. Seimo narys V.Zimnickas. Prašome.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nevisiškai norėčiau sutikti su prieš tai kalbėjusio kolegos mintimis. Jūs supraskite. Mes galų gale pradėkime tvarkyti darbą taip, kad darbdavys ir darbuotojas jaustų atsakomybę už darbą. Ir jeigu mes šiandien sau galime leisti neišeiti į darbą be svarbių priežasčių arba darbe veikti kažką kita, kas visiškai nesusiję su darbu, aš nemanau, kad mes turime tai toleruoti. Vis dėlto jeigu mes einam į normalų civilizuotą pasaulį, kur yra taikomi gana griežti reikalavimai ir darbdaviui, ir darbininkui, darbuotojui, tai mes taip pat turime pradėti būtent nuo šito. Jūs pasižiūrėkite, žmogus šiandien gerdamas ar kitokiu būdu nedirbdamas vienoj įmonėj atleidžiamas, bet jis nueina į kitą įmonę ir vėl priimamas.

Antra. Pasižiūrėkime iš kitos pusės. Užsienio valstybėj jeigu tu ne laiku atlikai pavestas pareigas arba atlikai ne taip, kaip norėjo darbdavys, gauni vokelį ir jis padėkoja tau už atliktą darbą arba kartu praleistą laiką. Todėl aš manau, kad šitas įstatymas yra savalaikis, ir aš visus siūlau balsuoti už jį. Manau, kad tas 20 straipsnio l dalies punkto pakeitimas tikrai yra reikalingas Lietuvai. Jeigu mes nepradėsime griežtai dirbti su tais žmonėmis, tikrai Lietuva niekada nebus tokioj situacijoj, kaip yra normaliam pasaulyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius, po to baigiamasis ministro žodis. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstėm komitete šitą projektą. Dauguma komiteto narių jam pritarė. Jis iš tikrųjų yra reikalingas. Visą laiką už pravaikštas ir už kitus šiurkščius vienkartinius pažeidimus buvo baudžiama. Bet šiaip žmoniškumas visur yra. Galų gale ir teismas grąžins, jeigu žmogus dėl savo artimo mirties ar dar dėl ko neišėjo į darbą. Čia pavojaus jokio nėra ir negali būti. Čia yra nukreipta tiktai prieš darbo drausmės pažeidėjus. Dėkui už dėmesį.

E.JARAŠIŪNAS. Repliką leisite?

PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto aš nebūčiau toks kategoriškas. Čia kalbama apie pravaikštą. Tačiau nebuvimas to, kad būtent pravaikšta tai yra neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių, yra aiškiai nedirbančiojo naudai. Tai, kad dirbančiajam po to, jeigu jis susirgo ar kas nors nutiko kely, reikės teisme įrodinėti, kad atsitiko toks dalykas, tai, mieli ponai, aš nežinau, ką mes tada ginam. Formuluotės turi būti tikslios. Šiuo atveju iš tos formuluotės, kaip kad seniau buvo, kur buvo labai aiškiai apibrėžta, kas tai yra pravaikšta, dabar yra pasakyta, kas yra ta pravaikšta, bet nėra pateikta jos konkretaus turinio. Vis dėlto jeigu nebus aišku, aš manau, kad balsuoti neturėtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis. Replika.

G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pasiūlyti padaryti šio klausimo svarstyme pertrauką. Mes norėtume komitete apsvarstyti taip pat. Mums yra dar daug abejonių. Be to, tokie mū  sų aiškinimai teisininkų taip pat nepatenkina. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar sutiktumėte prieš skelbiant pertrauką, kad dar ministras pasakytų savo žodį ir po to bus skelbiama pertrauka svarstyme? Prašau, gerbiamasis ministre.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už pastabas. Tačiau vėl įdomus faktas. Tas pats komitetas pateikė papildymą, to paties komiteto nariai abejoja, kad nevisiškai tiksliai. Aš puikiai prisimenu, kas buvo pateikta Vyriausybės ir kas buvo papildomai čia atsiradę. Tačiau tai ne esmė. Be abejo, griežtinti tvarką iš tikrųjų reikia. Tačiau jeigu dėl pravaikštos kyla kam nors abejonių, galima dar pasikonsultuoti su darbo teisės specialistais. Ir jeigu iš tikrų   jų gali atsirasti nepagrįstų vienokių ar kitokių suvaržymų asmenims, kurie gali patekti, kaip sakoma, į tokio straipsnio veikimo sferą, tai, be abejo, mes patikrinsim ir dėl šito nebūtina daryti nei didelio triukšmo, nei tuo labiau atitinkamos politikos. O šiaip šitie straipsniai yra būtini. Jeigu mes kalbame, kad turi būti tvarka ir dar dažnai tie, kurie ieško būdų, kaip, na, liberalizuoti darbo įstatymus, tai kitose vietose kalba, kad būtina įvesti ypatingą padėtį, kadangi visur yra betvarkė. Tai šitais straipsniais, vis dėlto, man atrodo, nesuteikdami papildomų teisių administracijos vadovams, pasielgsime visiškai teisingai, nes dabar tokia betvarkė ir vien tiktai galvojimas apie dirbančiuosius, kurie pažeidinėja darbo įstatymus, taip pat nevisiškai rimtas dalykas. Todėl be abejo, atsižvelgti reikia į tai, ką sako, ypač ką sako teisininkai. Tačiau apskritai šitie straipsniai yra būtini. Ir aš prašau pritarti po pirmojo svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, tačiau pritarti mes negalime, nes oficialiai paprašyta pertrauka. Todėl daroma pertrauka. Tik norėčiau painformuoti gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį, jūs nepatikslinote, kokios pertraukos pageidaujate, kokios trukmės: ar valandos, ar iki kito posėdžio?

G.A.PAVIRŽIS. Ne, mes norėtume pertrauką padaryti išvis iki kitos dienos.

PIRMININKAS. Na, tai yra nereglamentuota, aš galiu iki kito posėdžio, tačiau jeigu niekas nereikalaus atnaujinti svarstymą, tada bus automatiškai pertrauka tęsiama.

G.A.PAVIRŽIS. Tada iki kito posėdžio, kiek galima, tiek.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 10 straipsnio papildymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas)(93.06.10)

 

2sesija53p svarstyti klausimai  

   

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar svarstome darbotvarkės 3 punktą - Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo l0 straipsnio papildymo projektą. Pirmasis ir antrasis svarstymas. Aš nežinau, ar ministras ką nors turi pridurti ar pridėti, tačiau diskusijoms, kas pageidaujate, prašome užsirašyti.

J.PRAPIESTIS. Na, aš tiktai tiek galiu pasakyti, kad nei dėl ano projekto, nei dėl šito jokių pastabų nei Vyriausybė, nei Teisingumo ministerija nėra gavusi. Todėl daugiau iš tikrųjų nėra ką man sakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar diskusiją pradėsime. Užsirašę, matau, yra 2 Seimo nariai. Užsirašymas baigtas. Seimo narys A.Kubilius. Prašome.

A.KUBILIUS. Na, greta pateikto įstatymo projekto aš matau ir ponų R.Dagio ir G.Paviržio pateiktą nutarimą, kuriam aš labai pritarčiau. Aš nenoriu diskutuoti dėl įstatymo detalių, tačiau aš galvoju, kad vieną dalyką mes turėtume galbūt ir padaryti tiek svarstydami šitą įstatymą, tiek ir ką tik prieš tai svarstytą įstatymą dėl Darbo sutarties įstatymo pakeitimo. O tas dalykas yra labai paprastas. Aš norėčiau, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas arba papildytas ponų R.Dagio ir G.Paviržio pasiūlytas nutarimas, kuris kalba apie šitą įstatymo projektą, ir kuriame būtų pavesta Socialinių reikalų komitetui pravesti, na, nežinau kaip pavadinti, organizuoti tam tikrus pokalbius su dabar egzistuojančiomis profesinėmis sąjungomis ir gauti iš jų išvadas dėl šių abiejų įstatymų projektų. Ypač šis įstatymas, Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas, svarbus, be abejo, darbuotojams, kuriems atstovauja jau egzistuojančios ir stiprios profesinės sąjungos, ir aš manau, kad visiems Seimo nariams, prieš priimant galutinį sprendimą dėl šio įstatymo, būtų labai gerai žinoti šių profesinių sąjungų nuomonę, jų išvadas, kurios galėtų būti pateiktos raštu. Todėl aš siūlau kartu su įstatymu svarstyti ir pono R.Dagio ir G.Paviržio priimtą nutarimą su mano papildymu, kad Socialinių reikalų komitetas gauna profesinių sąjungų išvadas dėl šio įstatymo ir įstatymo dėl darbo sutarties įstatymo pakeitimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes darbo pakomitete ir komitete aptarėme šitą siūlomą pataisą ir tokias išvadas padarėme. Pirmiausia mums nepriimtinas toks būdas, kai mes mėginome iš viso sudėtingą procesą reglamentuojantį susitarimą tarp darbdavių ir samdomųjų keisti fragmentiniais vieno įstatymo pakeitimais, nes keli įstatymai reglamentuoja visus šiuos procesus. Tai ir kolektyvinių sutarčių ir ginčų... Kolektyvinius susitarimus įstatymiškai taip pat reikėtų reglamentuoti. Mūsų įstatymo dabartinė būsena netenkina kai kurių tarptautinių darbo konvencijų. Jame yra susiaurintos profesinių sąjungų teisės ir visuomet atkreipiamas dėmesys, kad pas mus niekaip įstatymiškai nereglamentuojami kolektyviniai susitarimai. Toks fragmentinis įstatymų keitimas, lenkiantis į Vyriausybės pusę arba į darbdavių pusę, arba jeigu būtų pasiūlyta į profsąjungų pusę, tai tiktai sukeltų chaosą mūsų egzistuojančioje sistemoje. Visiškai teisėti būtų profesinių sąjungų prieštaravimai tokiam sprendimo būdui. Bet mes taip pat manome, kad reikalingos pataisos, ir kolektyvinių ginčų tvarka būtų įstatymiškai sureguliuota. Todėl mes siūlome priimti tokį nutarimą, kuriame būtų pavedama sudaryti tokią darbo grupę, kuri pateiktų pataisas ne tik dėl šito įstatymo, bet ir dėl kitų, kartu pateiktų ir tam tikrą visų kolektyvinių ginčų sistemos sureguliavimo tvarką. Manau, jeigu mes rudenį pirmojoje sesijoje tą priimtume, tai niekas nenukentėtų.

Kita vertus, norėčiau pastebėti, kad tokia pataisa, kuri dabar siūloma, kitus įstatymus, kuriais mes pripažinome teisę profesinėm sąjungom ir kolektyvams streikuoti, padaro nulinius. Juos mes galime iš viso panaikinti, nes visuomet atsiras vienas trečdalis, kurį čia siūlo, žmonių, kurie bus įtakojami administracijos ir niekuomet nebus surinktas kvorumas. Taip mes pagimdysime chaosą, bus neteisėti streikai, piketai prie Seimo rūmų ir panašiai. Manau, kad į šį klausimą reikėtų pažiūrėti žymiai rimčiau ir siūlau padaryti šito įstatymo pateikimo pertrauką. Šio įstatymo pataisas nagrinėti po    to, kai bus darbo grupės pataisos ir dėl kitų įstatymų.

PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu reikalaujate pertraukos? Savo negalite reikalauti.

R.J.DAGYS. Komiteto.

PIRMININKAS. Komiteto vardu. Taigi prieš skelbdamas pertrauką dar replikai suteikiame žodį Seimo nariui P.Giniotui, paskui prašysime ministro komentaro ir darysime svarstymo pertrauką.

P.GINIOTAS. Aš noriu paaiškinti teikiamą pataisą, ką tai reikštų praktiškai. Siūloma padidinti, kad susirinkimo kvorumas būtų pakeltas iki 2/3 viso kolektyvo darbuotojų sąrašo. O priimti sprendimą gali daugiau kaip pusė kolektyvo darbuotojų. Tačiau pasyvioji kolektyvo dalis ir ji, beje, yra įtakojama, kaip minėjo ponas R.Dagys, galės bet kokiu atveju savo pasyvumu neleisti priimti teigiamo sprendimo, nors sprendimui priimti daugiau kaip pusė kolektyvo narių į susirinkimą susirinks, tačiau jie negalės realizuoti savo sprendimo.


Protokolinio nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo pakeitimų ir papildymų projekto bei kitų su juo susijusių įstatymų projektų parengimo" projektas(93.06.10)

 

2sesija53p svarstyti klausimai  

   

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame dar poną ministrą į tribūną ir paskui skelbsime klausimo svarstymo pertrauką.

J.PRAPIESTIS. Be abejo, aš pritariu, kad reikia kuo daugiau nuomonių ir ypač tų šalių, kurios yra suinteresuotos vienais ar kitais pakeitimais. Tačiau nejaugi nuo kovo pradžios ar net ir anksčiau nebuvo laiko to padaryti? Svarstant šį projektą, kaip ir pirmąjį projektą, taip ir antrąjį, Vyriausybėje, dalyvavo visų profsąjungų atstovai ir aš nei protesto maršų, nei demonstracijų dėl to nemačiau. Žinoma, gerai kai susigriebiama, tačiau reikėtų visa tai daryti laiku. O dabartiniu metu situacija nelaukia. Kai reikia teismams pratęsti, kada yra teisėti, kada neteisėti streikai, tai ta problema ir iškyla, kad buvo priimtas sprendimas atitinkama balsų dauguma, atitinkamu balsų skaičiumi. Viskas gerai. Tačiau kada tas susirinkimas ar konferencija yra teisėtas, deja, įstatyme tokių užuominų, paaiškinimų nėra, nors galima spręsti, kad pagal tai, kiek reikia balsų, kad būtų priimtas sprendimas streikuoti, tai į tą pusę, galima sakyti, lenkiama ir toks yra aiškinimas. Todėl aš jokiu būdu neatmetu, kad reikėtų dar žiūrėti, klausyti kitų, nors, aš minėjau, tam laiko buvo pakankamai. Be abejo, visą įstatymą irgi reikia peržiūrėti, kadangi mes turime tam tikrą streikų praktiką. Ne vien tik nusirašinėdami nuo kitų rengiame šitą įstatymą, dėl kurio pataisų dabar kalbame. Visa tai palieku jums patiems spręsti. Aš galiu pasakyti, kad šitose pataisose yra daugiau tų ministerijų darbuotojų, jeigu taip galima sakyti, liūdnokos patirties apibendrinimas. Tai ir Susisiekimo ministerijos, man atrodo, ir Kultūros ir švietimo ministerijos. Dėkui Dievui, Teisingumo ministerija dar nestreikuoja.

     PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Kadangi yra prašyta oficiali pertrauką, tai mes turime nukelti klausimo svarstymą, padaryti pertrauką bent jau iki kito posėdžio, jeigu kitaip nereikalauja pranešėjai arba tie, kurie siūlo. O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, yra jums išdalintas nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto bei kitų, su juo susijusių, Seimo įstatymo projektų parengimo”. (Kadangi tai yra Seimo pavedimas (“Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui sudaryti darbinę grupę”), šis nutarimas yra nenorminis. Bus galima jį priimti tuoj pat, šią minutę, jeigu niekas neprieštarautų ir nereikalautų ypatingų diskusijų. Prašau, Seimo nary Kubiliau, paspauskite mygtuką.

A.KUBILIUS. Turime aiškiai suprasti, koks tokiu atveju pono J.Prapiesčio siūlytų įstatymų likimas? Aš taip suprantu, mes priimame šį nutarimą, o pono J.Prapiesčio pataisas mes jau atidedame po to, kai bus dėl šito nutarimo sudarytos darbo grupės, pateiktas visas kompleksas.

PIRMININKAS. Ne, tas lieka, tačiau ministras gali atsiimti tą savo siūlymą ir nesiūlyti   jo toliau svarstyti. Bet, jeigu jis siūlys svarstyti, mes svarstysime.

J.PPRAPIESTIS. Ne, tai yra Vyriausybės pozicija ir aš manau, kad tos pataisos yra būtinos. Galbūt vienokiu ar kitokiu būdu jas reiktų koreguoti, gal iš tikro ne viskas taip kaip turėtų būti jūsų nuomone. Tačiau neišsprendę tų dalykų, mes faktiškai toleruojame chaosą ir jo plitimą tiek streikus organizuojant, tiek paliekant netvarką, kokia yra daugelyje įmonių, įstaigų, organizacijų. Taigi susirinkite, spręskite.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas. Replika.

P.GINIOTAS. Aš negaliu sutikti su gerbiamuoju teisingumo ministru, kad šiuo metu įstatyme numatyta, kad galima daryti chaosą ir netvarką. Aiškiai pasakyta, kad sprendimą dėl streiko skelbimo gali priimti daugiau kaip pusė kolektyvo narių, arba du trečdaliai konferencijos dalyvių. Tai ar nėra aišku, ar negali teismai patikrinti, kad sprendimą priėmė daugiau kaip pusė kolektyvo narių. Labai paprasta. Tačiau įrašant dar papildomą nuostatą, kad turi dalyvauti tame susirinkime 2/3, ne mažiau kaip 2/3, tai leidžia likusiam trečdaliui, kurį dažniausiai sudaro administracija arba ta dalis techninių darbuotojų, kurie yra įtakojami administracijos, paprasčiausiai neateiti į šitą susirinkimą. Susirinkę žmonės, kurių bus daugiau kaip pusė, negalės priimti sprendimo, nors tai jiems ir leidžiama. Lyg ir pakaktų jų balsų. Tačiau draudžia, neleidžia priimti sprendimo tai, kad nėra   2/3 kvorumo. Aš nesuprantu Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės pozicijos. Aš manau, kad įstatymas yra toks painus, tuo įsitikino ir tie streikuotojai, kurie streikavo Klaipėdoje, kad faktiškai surengti, paskelbti streiką pagal šį įstatymą yra neįmanoma. Yra didžiuliai terminai ir kt., ir kt. Tai dar padarius šitokią pataisą, tada reikia tik vieną nutarimą priimti - uždrausti Lietuvoje streikuoti iš viso.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra paprašyta oficiali pertrauka, toliau nebus diskutuojama šiuo klausimu. O dėl nutarimo, kaip mane informavo ponas A.Valys, nereikia specialių nutarimų. Užtenka įrašyti į stenogramą, jeigu sutinka Seimas, ir tokia komisija bus formuojama. Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas galės suformuoti komisiją, pateikti dokumentus. Pirmiausia aš noriu pasiklausti, ar Seimas sutinka? Ar yra prieštaraujančių? Jeigu yra prieštaraujančių, tada balsuosime. Sutinkate? Labai ačiū. Tokią komisiją yra pavedama sudaryti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui. Nutarimo projektą jūs turite, komitetas taip pat tokį nutarimo projektą yra gavęs. Taigi pertrauka.


Vyriausybės atstovo įstatymo projektas (pirmasis svarstymas) (93.06.10)

 

2sesija53p svarstyti klausimai  

   

O dabar svarstome 4 darbotvarkės punktą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo įstatymo projektas, pirmasis svarstymas. Pranešėjas Seimo narys P.Papovas norėtų informuoti apie pakeitimus.

    P.PAPOVAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai, pirmajam svarstymui pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo įstatymo projektas Nr.2, kuris nėra iš esmės pakeistas, tiktai sumažėjo straipsnių skaičius techniškai sujungus trečiąjį su antruoju. Jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Tačiau pateikiant šį įstatymo projektą buvo konstatuojama, kad per dideli yra Vyriausybės atstovo įgaliojimai. Galiu pasakyti, kad galiojančio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 27 straipsnyje yra tokia nuostata, kad “Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas regione gali sustabdyti ir užprotestuoti atitinkamoje taryboje (netgi buvo įrašyta “ar Lietuvos Respublikos Vyriausybėje”, dabartiniu metu šito nėra), savivaldos valdymo organų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar poįstatyminių aktų.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš priminsiu, kad svarstymui skirta 20 min. Svarstymą baigsime arba padarysime pertrauką 13 val. 5 min., o dabar nori kalbėti Seimo narys A.Albertynas.

      A.ALBERTYNAS. Aš dėl 4 straipsnio. “Vyriausybės atstovas turi teisę”, paskutiniame sakinyje “prašyti”, aš sakyčiau žodį “prašyti” pakeisti žodžiu “reikalauti”. 5 straipsnyje pirmoje pastraipoje “jo prašo”, tą žodį “prašo” pakeisti žodžiu “reikalauja”. Ir 5 straipsnyje antroje pastraipoje yra žodis “siūlydamas”. Aš siūlyčiau tą žodį pakeisti “reikalaudamas”. Mano tokios pastabos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

    A.KUBILIUS. Aš norėčiau šiek tiek bendresnį dalyką. Man keli dalykai nėra aiškūs. Pagal Konstitucijos 123 straipsnį, kuriame pasakyta taip: “Aukštesniuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė” ir tolesnis sakinys “Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymo, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai”. Tai aš suprantu, kad šis įstatymas yra rengiamas tam, kad būtų įgyvendintas šis Konstitucijos straipsnis. Tačiau iš įstatymo teksto visiškai neaišku, kuriom savivaldybėm skiriami šitie Vyriausybės atstovai. Vyriausybė gali skirti atstovus pagal šį įstatymą ir kiekvienai apylinkių tarybai, ir rajono tarybai, ir miesto tarybai. Tas dalykas visiškai neaiškus. Dabar iš Konstitucijos teksto, aš nežinau, gal Konstitucijos kūrėjai geriau žino, aš suprantu taip, kad šis įstatymas turėtų pradėti galioti tiktai po administracinės reformos. Tai yra aukštesniuose administraciniuose vienetuose nustatyta tvarka valdymą organizuos Vyriausybė, t.y. bus jos atstovai. Toliau tie patys atstovai prižiūrės ir tai, kaip elgiasi žemesnės savivaldybės. Tuo tarpu, aš jau sakiau, kad šiame įstatyme visų pirma reikia aiškiai apibrėžti, kuriom savivaldybėm šie atstovai jau dabar yra skiriami.

Antras dalykas, mano įsitikinimu, šis įstatymas po administracinės reformos turės būti labai stipriai koreguojamas. Iš viso teksto man daug yra neaiškumų. Aš taip pat, kaip ir ponas A.Albertynas, nelabai įsivaizduoju, kaip tas atstovas galės dirbti. Viskas, ką jis gali, tai kol kas yra tik prašymai. Prašymai, prašymai... Kažkas yra minėjęs, kad jau ir taip per dideli įgaliojimai, bet aš manau, kad įgaliojimai yra labai neapibrėžti šiuo metu. Savivaldybė iš esmės neturi jokios atsakomybės prieš Vyriausybės atstovą. Jeigu savivaldybė į jo visus malonius prašymus visiškai neatsižvelgia, tai Vyriausybės atstovas gali kreiptis į teismą. Tai tas dalykas yra, mano manymu, labai neapibrėžtas. Vyriausybė ir dabar gali kreiptis į teismą bei prašyti tokių pat dalykų. Aš tiesiog nežinau, ką pasiūlyti šiandien, bet, mano manymu, šis įstatymas nėra subrendęs ir nelabai aiški jo vieta visame savivaldos kontekste ir savivaldos reformos kontekste. Todėl aš norėčiau išgirsti iš pristatytojo labiau argumentuotą paaiškinimą, kaip šis Vyriausybės atstovas ir šis įstatymas įsivaizduojami, kokia jų vieta šiandieniniame kontekste ir kaip tas dalykas atrodys po savivaldos reformos.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Skrebys. Prašome.

K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti galbūt kaip dalyvavęs šį įstatymą svarstant komitete, kad Vyriausybės atstovas yra modeliuojamas į būsimąsias apskritis. Turėtų būti vienas atstovas apskrityje. Kol to nėra, galbūt įstatymo rengėjai ar nutarimu dėl šio įstatymo įsigaliojimo, ar galbūt pačiu šiuo įstatymu išspręstų visus šiuos klausimus, kiek bus tų Vyriausybės atstovų ir pan., ar bus kiekvienoje apylinkėje. Siūlyčiau, kad galbūt tikrai nutarime dėl įsigaliojimo būtų įrašyta tokia nuostata, jog Vyriausybė skiria savo atstovą šiuo momentu tam tikrame krašte, kurį sudaro pagal dabartinį administracinį suskirstymą keletas rajonų. O dėl Vyriausybės atstovo įgaliojimų tai aš tikrai turiu pabrėžti, kad jie tikrai šiame įstatymo projekte, šiame variante yra visiškai minimalūs, ir aš būčiau linkęs, kad jie būtų sustiprinti, kaip jau čia siūlė prieš tai kalbėję keli Seimo nariai. O iš principo aš kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po pirmojo svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik prašyčiau pranešėjo pasižymėti Seimo narių pastabas, o po to pakomentuoti jas baigiamajame savo žodyje. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš išklausiau čia savo kolegų samprotavimų. Su kai kuriais sutinku. Vis dėlto manau, kad šitas projektas dar nėra pakankamai paruoštas, jis dar gana padrikas. Antra. Čia numatyta Vyriausybės atstovo kompetencija yra daug platesnė negu prokuratūros bendrosios priežiūros darbuotojų kompetencija. Manau, kad štai jeigu imtume 5 straipsnį, tai visai už tektų pirmosios jo dalies, nereikėtų 2, 3 punktų. 6 straipsnyje kažin ar tikslingas savivaldybių sprendimų sustabdymas, nes jeigu faktiškai, palygintume ši  tą kompetenciją su prokuratūros bendrosios priežiūros darbuotojų kompetencija, tai pamatytume, kad prokurorai tokios neturėjo. Išeina, kad čia darome kažkokį supermerą arba generalinį komisarą. Antra. Sustabdymas, manau, nėra tikslingas, nes 7 straipsnyje yra numatyta Vyriausybės komisaro teisė kreiptis su ieškiniu   į teismą dėl neteisėto sprendimo priėmimo.

8 straipsnyje yra išdėstytas gana keistas teiginys, gana keista tokia tezė, galima sakyti, apie teisėtumo būklės informaciją. Apie pateikimą Vyriausybei dėl teisėtumo būklės. Tai ar čia neapsikrausime biurokratinėmis nuostatomis, gerbiamieji? Ar nereikės tų darbuotojų galybės? Juk vienas Vyriausybės atstovas negalės to padaryti. Reikės labai daug skirti tų darbuotojų. Tai ar biudžetas galės išlaikyti tokią didžiulę naštą? Juk geriau didinkime švietimo darbuotojams atlyginimus, o ne papildomus komisarus įsteiginėkime.

9 straipsnis. Pažiūrėkime, čia grynai politiniai principai jau dėstomi, auklėjimo principai. Ar reikalinga išsilavinusiems žmonėms aiškinti ekonominę, socialinę politiką. Juk galbūt teisines problemas tegul išsiaiškina ir specialybės kažkokias problemas, o ne konsultacijos socialinės, ekonominės politikos klausimais. Manau, kad šis projektas turėtų būti apgalvotas. Jeigu jis numatytas Konstitucijoje, aišku, jis turi būti. Atstovas gal toks ir reikalingas, bet jo kompetencija turi atitikti Konstituciją ir neperžengti jos ribų, nes šiuo metu daug jo įgaliojimų aiškiai peržengia Konstitucijos ribas.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Prašome.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau prisidėti prie kolegų, pasakiusių nuomonę, kad įstatymas yra ankstyvas. Kol nepriimtas administracinis teritorinis Lietuvos Respublikos padalijimas, neįvykdyta savivaldų reforma, iš tikrųjų mes negalime dar pritaikyti ir priimti tokio įstatymo, kuris atitiktų poreikius. Manyčiau, kad to įstatymo poreikį labiausiai diktuoja suteikta galimybė taikyti savivaldybės teritorijoje tiesioginį valdymą. Deja, šitame įstatymo projekte neradau visiškai nieko, nė vienos nuostatos, kuri būtų skirta būtent tokiam Vyriausybės atstovui, tokios savivaldybės teritorijoje, kuriai taikomas tiesioginis valdymas. Štai šiandienos aktualija, be abejo, būtų tas klausimas, nes jūs jau čia prisimenate, kad tokių tiesioginio valdymo atvejų yra Lietuvos teritorijoje ir dar buvo siūloma. Tai reikėtų aiškiai apibrėžti. O bendras nuostatas apie tokį Vyriausybės atstovą prie savivaldybės iš tikrųjų šiandien sunku suformuluoti, nes pagrindinis įstatymo defektas yra tas, kad nenustatyta, prie kurio lygio savivaldybės skiriamas atstovas. Prie kurio lygio savivaldybės. Pagal šį įstatymą būtų taip, kad kiekviename kaime bus Vyriausybės atstovas, turintis aukštąjį išsilavinimą.

Na, o konkrečiai dėl straipsnių tai aš manyčiau, kad, pavyzdžiui, tokie 6 straipsnio 1 ir 2 punktai yra tiesiog ne Vyriausybės atstovo teises reglamentuojantys, o kažkokią, sakyčiau,  na, tokią veiklą, ne tokią, sukeliančią teisines pasekmes, o bendrai kažkokią. “1 punktas. Rašo motyvuotą teikimą. 2 punktas. Susitaria su sprendimą priėmusio organo vadovu.” Aš manyčiau, kad iš to 6 punkto, jeigu jau reguliuotų kompetenciją, teises, Vyriausybės atstovui užtektų 3 punkto, kur aiškiai pasakyta, kad gali jis pateikti motyvuotą reikalavimą nedelsiant sušaukti sesiją ar posėdį reikalavimui svarstyti  ir sprendimui dėl jo priimti. Aš kaip tik pasisakyčiau, kad turi sustabdyti savivaldybės sprendimą būtent Vyriausybės atstovo toks teikimas, juo labiau kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 122 straipsnyje yra numatyta, jog Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą. Taigi jeigu Vyriausybės atstovas neteisėtai sustabdo, tai reikėtų numatyti įstatyme, kad tokiu atveju pagal tą Konstitucijos straipsnį savivaldybė gali apsiskųsti teismui. Apskritai aš čia nebenoriu detalizuoti tokių smulkių nuostatų, kurios rodo, kad įstatymas yra juridinės technikos prasme suformuluotas taip neapibrėžtai. Reikia aiškiai nustatyti Vyriausybės atstovo teises, pareigas, nustatyti prie kokio lygio savivaldybių toks Vyriausybės atstovas yra, nustatyti, kokios Vyriausybės atstovo teisės, kai savivaldybė pati tvarkosi ir kokios Vyriausybės atstovo teisės, kai Seimas įveda savivaldybės teritorijoje tiesioginį valdymą ir daugybę kitų dalykų. Todėl aš siūlau šitą projektą grąžinti perruošti iš naujo kaip visiškai netinkamai paruoštą. Ir norėčiau pasakyti, kad Valstybės ir teisės komitetas taip pat svarstė pirmadienį Vyriausybės atstovo įstatymo projektą ir komiteto narių dauguma būtent pasisakė už tai, kad projektas būtų iš esmės pataisytas. Ir aš prašau Seimo narius balsuoti už tai, kad būtų grąžintas pataisyti ir nepritarti po pirmojo svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas. Tik prašyčiau kalbėti trumpai, nes baigiasi laikas.

A.SALAMAKINAS. Aš labai trumpai. Aš pritariu įstatymo projektui ir nemanau, kad reikia stiprinti Vyriausybės atstovo įgaliojimus savivaldybėms, kadangi šiuo metu skaitant Konstituciją yra tiek prirašyta tų institucijų savivaldybėms kontroliuoti... Tai ir Seimo kontrolieriai, ir Vyriausybės atstovas... Kai bus Respublika padalyta į apskritis, taip pat apskrities valdymą organizuos Vyriausybė. Todėl projekte numatytos kaip tik tos teisės, kurios įgalios tam tikrą kontrolę atlikti savivaldybėms. Nereikėtų įsivaizduoti, kad tas atstovas turi būti tarsi, taip sakant, šlubas vokietis su lazda ir vaikyti tas savivaldybes. Aš pritariu po pirmojo svarstymo ir kviesčiau kolegas pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Replikuos Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš neužsirašiau pasisakyti, bet kadangi kalbėjo gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė, galėjo susidaryti įspūdis, kad buvo priimtas Valstybės ir teisės komiteto posėdyje sprendimas, jog šiam projektui turėtų būti nepritarta. Toks sprendimas komiteto posėdyje nebuvo priimtas. Tiesiog buvo pasakyta nemažai pastabų. Mes suprantame, kad jį reikia tobulinti, tačiau pritarti šiam projektui po šios svarstymo stadijos būtų galima.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Baigiamasis žodis. Po to spręsime, ką daryti.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu konkrečiai atsakyti į čia iškeltus klausimus. Pirmiausia įstatymas ankstyvas. Turiu pabrėžti, kad Vyriausybės atstovai jau Lietuvos Respublikos regionuose buvo įvesti,jau jie dirbo. Tai viena. Buvo padaryta vietos savivaldos pagrindų įstatymo 27 straipsnio pataisa, kurioje yra tokia pareigybė. Turi būti ir tos pareigybės funkcijos, apie kurias aš jau kalbėjau. Dabar buvo kalbama, kad turėtų šiame įstatyme būti reglamentuojamas tiesioginio valdymo atstovus. Juk mes žinome, kad yra įstatymais reglamentuotas. Įvedus tiesioginį valdymą, Vyriausybė skiria Vyriausybės įgaliotinį, o ne Vyriausybės atstovą. Visiškai kita yra pareigybė Vyriausybės atstovas ir Vyriausybės įgaliotinis. Todėl kitais įstatymais Vyriausybės įgaliotinio pareigybė reglamentuota. Buvo priekaištų dėl juridinės technikos. Yra Juridinio skyriaus išvada, kurioje konstatuojama, kad juridinės technikos požiūriu galima teikti ir svarstyti šį įstatymą.

Toliau. Kokioms savivaldybėms bus taikomas šis įstatymas ir kokiose savivaldybėse Vyriausybės atstovas vykdys priežiūrą? Konstitucijoje yra aiškiai parašyta. Šio įstatymo projekto 1 straipsnyje yra parašyta: “Vyriausybės atstovas prižiūri, ar savivaldybės (visos savivaldybės, kokios jos yra, taip Konstitucijoje yra parašyta) laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus.” Dabar norima susieti Vyriausybės atstovo pareigybę su aukštesniojo administracinio vieneto vyriausybiniu valdymu. Tai visiškai skirtingi dalykai. Aukštesniuose administraciniuose vienetuose valdymą organizuos Vyriausybė, ir ten bus kita administracija. Ir nieko bendro ši administracija neturės su savivaldybėmis. Nekontroliuos ir neprižiūrės savivaldybių. Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kas prižiūri, ar savivaldybės laikosi įstatymo. Tai Vyriausybės atstovai. Dabar šio įstatymo projekto 12 straipsnyje yra parašyta, kad Vyriausybės atstovo darbo vietą, materialinį aprūpinimą ir atlyginimą nustato Vyriausybė. Tai ir anksčiau įvesdama Vyriausybės atstovo pareigybę kaip tik Vyriausybė ir buvo nustačiusi, kiek rajonų priklauso vienam Vyriausybės atstovui. Taigi sieti šį įstatymą su aukštesniuoju administraciniu vienetu, kol nėra reformos, visiškai nereiktų, o tikrai jis yra laiku. Tai pirmasis žingsnis vykdant Lietuvos Respublikos Konstituciją.

PIRMININKAS. Ką siūlote, gerbiamasis pranešėjau? Buvo pasiūlymas dar padirbėti komisijoje.

P.PAPOVAS. Ne. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Prašome. Jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys R.Maciejkianecas. Prašau.

R.MACIEJKIANECAS. Kiek aš atsimenu, prie pirmojo projekto buvo pridėtos išvados, kad šitas projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl to kitų išvadų aš kol kas nemačiau. Todėl man sunku bus balsuoti už tokį projektą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Aš tokių duomenų neturiu. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Mano supratimu, tai kaip tiktai yra Konstitucijos reikalavimas ir šitą įstatymo projektą mes turim priimti, kad tokia institucija Lietuvoje būtų. Aš siūlau balsuoti už dabar ir pirmąjį svarstymą pradėti.

PIRMININKAS. Dar 1 - už, 1 - prieš. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš manau, kad, ruošdami šitą įstatymą, mes vykdom Konstitucijos įpareigojimus, kadangi šios pareigybės yra numatytos Konstitucijoje. Todėl manau, kad įstatymas yra paruoštas normaliai. Siūlau pritarti po pirmojo svarstymo ir pradėti antrąjį svarstymą.

PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys G.Paviržis?

G.A.PAVIRŽIS. Už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tiesų Konstitucijoje yra įrašytas Vyriausybės atstovas, tačiau šiuo metu jis, ko gero, nesikomponuoja nė prie vieno įstatymo ir prie savivaldybių taip pat. Be to, šitas įstatymas, kaip sakė ponia Z.Šličytė, iš tiesų dar yra nepakankamai kvalifikuotai paruoštas. Jį reikėtų dar pasiųsti pasvarstyti, matyt, į Savivaldybių komitetą. Yra tokių straipsnių, kurie čia išvis nereikalingi. Jeigu būtų dar geriau jis aptartas, manau, kad būtų žymiai naudingiau, negu kad aptartume čia, salėje.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Katkus.

J.A.KATKUS. Ne, aš norėjau pasisakyti.

PIRMININKAS. Negalima.

J.A.KATKUS. Kodėl?

PIRMININKAS. Todėl kad du už, du prieš pasisakė.

J.A.KATKUS. Ne, vienas - už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Katkau, aš moku skaičiuoti, prašom man netrukdyti. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”, kas nepritaria, paspaus mygtuką “prieš”. Jeigu bus nepritarta, tai bus grąžinta komitetui. Jeigu niekas nereikalaus projekto atmesti, tada dar kartą balsuosime. Prašome registruotis. Kol vyksta registracija, aš dar noriu perskaityti Reglamento 203 straipsnį. “Po pirmojo svarstymo Seimas nusprendžia pritarti projektui arba vienam iš alternatyvių projektų iš esmės ir paskirti antrojo svarstymo datą. Jei reikia, nuolatiniam komitetui pavedama padaryti būtinas pataisas, papildymus pagal diskusijoje pasakytas pastabas”. Taigi mes galime pavesti nuolatiniam komitetui išnagrinėti jūsų pastabas ir į jas atsižvelgti arba motyvuoti, kodėl jie nenori atsižvelgti. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo Vyriausybės atstovų įstatymo projektui, spaudžia mygtuką “už”. Už balsavo 49, prieš - 25, susilaikė 2. Po pirmojo svarstymo projektui pritarta. Dėl vedimo tvarkos ar replikuos, Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu trumpai replikuoti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad Seimas pavestų Savivaldybių komitetui gauti Vyriausybės išvadas dėl šito įstatymo projekto. Nes tai įstatymas, kuris tiesiogiai siejasi su Vyriausybe. Man taip pat norėtųsi, kad Savivaldybių komitetas gautų išvadas iš miestų sasvivaldybių sąjungos, didžiųjų miestų sąjungos ir iš miestų sąjungos.

PIRMININKAS. Taip. Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Aš jau sakiau, kad čia yra projektas Nr.2. Ir kaip tiktai Vyriausybė ruošia pradinį variantą, kuriam, kaip čia gerbiamasis R.Maciejkianecas sakė, Juridinis skyrius nepritarė ir pasakė, kad prieštarauja Konstitucijai. Todėl kartu ir Vyriausybė, ir Savivaldybių komitetas ruošia antrąjį projektą. Dabartinis atitinka Konstituciją ir teikiamas svarstymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas baigtas.

A.KUBILIUS. Bet aš norėjau, kad būtų įrašyta...

PIRMININKAS. Seimo nary Kubiliau, negavot žodžio, jūs girdėjote norus, girdėjote atsakymą

A.KUBILIUS. Aš prašiau protokolinio nutarimo, kad būtų savivaldybių sąjungos išvados dėl šitų

PIRMININKAS. Tokio protokolinio nutarimo nėra numatyta Seime

A.KUBILIUS. Ko nėra?

PIRMININKAS. Kad protokoliniai nutarimai būtų priiminėjami. Reglamente to nėra.

A.KUBILIUS. Kaip nėra?

PIRMININKAS. Aš negaliu teikti balsavimui.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš įsitikinęs, kad Seimo narys A.Kubilius visiškai teisus. Tarkime, pristatytas projektas ir jis bus įtrauktas į svarstymą, pritarta po pirmojo svarstymo. Šiuo atveju yra visiškai teisėtas jo reikalavimas, kad būtų pateiktos tam tikros išvados. O aš dar papildyčiau jo prašymą, jog kitą kartą būtų pateikta ir Valstybės ir teisės komiteto išvada, kadangi mes šį klausimą svarstėme labai rimtai, ir yra daug rimtų šiuo atveju pastabų, tad prašau, kad jūs patenkintumėte šiuo atveju, tiksliau, Seimas priimtų A.Kubiliaus ir mano papildymą.

PIRMININKAS. Aš tokį papildymą galėčiau pasiūlyti priimti, kad pavestume Valstybės ir teisės komitetui duoti papildomą išvadą. Tai yra absoliučiai teisėtas reikalavimas, ir sutinku, kad Seimo narys A.Kubilius gali prašyti Savivaldybių komiteto, kad gautu dar papildomas išvadas iš kurių nors visuomeninių ar kitokių organizacijų. Bet pavesti toms organizacijoms, mes neturime jokių teisių. Taigi klausimas baigtas. Svarstome 5 darbotvarkės punktą.

R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos, galima?

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys dėl vedimo tvarkos.

R.J.DAGYS. Aš siūlyčiau prieš kitą šio klausimo svarstymą taip, kaip mes darėme dėl Profsąjungų įstatymo, leisti kam nors pasisakyti ir iš savivaldybių, tos sąjungos atstovų, kad išgirstume ir jų nuomonę. Būtų labai gražu, man atrodo.

PIRMININKAS. Aš manau, kad patenkintų ir Seimo narį A.Kubilių, jeigu būtų pakviestas ir jų atstovas, kuris galėtų pasakyti savo nuomonę dėl šio projekto. Tai jiems nereikėtų rašyti išvadų, o paprasčiausiai mes tas išvadas išgirstume žodžiu. Tai aš tikiuosi, kad Seimo nariai neprieštaraus tokiam pasiūlymui ir galės pakviesti šitą atstovą, kuris galėtų išdėstyti savo poziciją dėl to projekto Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad, svarstant šį projektą komitete, nuolatos dalyvavo ir didžiųjų, ir mažųjų, ir vidutiniųjų miestų sąjungų atstovai. Ir visą laiką mes su jais dirbome. Mes neprivalome čia kažkokių visiškai neteisėtų prašymų vykdyti ir nesutinkam, kad čia būtų taip jau plačiai komentuojama. Dalyvavo, pritarė tam, ir tegu jie neieško ko nepametę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nereplikuoti vienas kitam. Seimo nary Kubiliau, taip pat prašyčiau nereplikuoti. Savivaldybių komiteto ar kitokių visuomeninių organizacijų atstovai gali dalyvauti, ir jeigu bus prašyta Seimo leidimo jiems kalbėti, aš kreipsiuosi į Seimą ir prašysiu sutikimo, o jūsų valia sutikti arba nesutikti tiems atstovams leisti pasakyti savo nuomonę. Klausimas baigtas, jokių naujų replikų.


Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamentas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.06.10)

 

2sesija53p svarstyti klausimai  

   

Svarstome penktąjį klausimą. Pranešėją V.Juškų kviečiu į tribūną. Tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas, balsavimas pradedamas.

V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos! Šitam projektui jokių papildymų ir pataisymų nebuvo gauta jau antrojo svarstymo metu. Čia yra tiktai perkeistos šiek tiek vietom redakcinės pataisos. Dėl to pateiktame ketvirtajame projekte iš esmės nė žodžio iš esmės nėra pakeista, tiktai redakcija patvarkyta yra.

PIRMININKAS. Trečiąjį projektą turite galvoje.

V.JUŠKUS. Taip. Todėl siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Projektas datuotas birželio mėn. 2 d. taip?

V.JUŠKUS. Birželio mėn. 7 d.

PIRMININKAS. Tai duokite man tą projektą, nes aš pats jo neturiu. Birželio mėn. 7 d. projektą prašome atsiversti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas turi pretenzijų preambulei arba pavadinimui? Pretenzijų nėra. Preambulė ir pavadinimas. Seimo narys A.Baležentis turi pretenzijų. Prašom.

    A.BALEŽENTIS. Aš turiu pretenzijų preambulei, bet tai susiję su tolimesniais punktais, ypač su 1 punktu “Komisijos uždaviniai”.

PIRMININKAS. Tai čia ne preambulė.

A.BALEŽENTIS. Bet čia yra apibendrintas visas įstatymas. Tai aš tada, tiesiog nežinau... Galbūt dabar jau reikėtų pasakyti.

PIRMININKAS. Dėl preambulės dabar šnekame, gerbiamasis Seimo nary Baleženti. Siūlote priimti, nepriimti? Reikalaujate balsuoti? Ką jūs siūlote? Negirdžiu dar kol kas.

A.BALEŽENTIS. Aš pasisakau iš viso prieš šito įstatymo priėmimą ir taip pat pasisakau prieš preambulę.

     PIRMININKAS. Prieš preambulę. Ačiū. Daugiau kalbančių dėl preambulės nėra. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų preambulei pritarta, spaus mygtuką “už”. Seimo narys A.Baležentis siūlo nepritarti. Tada tie, kurie remia Seimo narį A.Baležentį, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. 42 Seimo nariai pritaria preambulei, 12 nepritaria, 5 susilaikė. Preambulei pritarta.

1 punktas. “Komisijos uždaviniai”. Gali kalbėti du už ir du prieš. Kas norėtų kalbėti? Seimo narys A.Greimas. Prašom.

     A.A.GREIMAS. Aš norėčiau tiktai dar paprašyti, kad gal sutiktume čia truputį geriau paredaguoti. Gal išeitų sklandžiau, 1 straipsnio 4 punktas. Aš pasiūlyčiau, kad būtų taip perrašyta: “Teikti Seimui ar Vyriausybei pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų norminių aktų, sudarančių prielaidas ekonominiams pareigybiniams nusikaltimams ar korupcijos galimybei atsirasti, pakeitimo”.

PIRMININKAS. Pranešėjau, priimat pasiūlymą, nes balsuoti negalėsime?

V.JUŠKUS. Manau, kad nebereikia taisyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Pasiūlymui nepritarta. Balsuoti neturime teisės. Prašom.

     A.BALEŽENTIS. Komisijos uždaviniuose papunkčiai 1,2 ir 3 yra neteisėti, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos. 5 straipsniui ir ypač 67 straipsniui, kuris apibrėžia Seimo galimybes, Seimo galias. Čia nėra numatyta, kad Seimas galėtų daryti ar turėtų daryti tyrimus ir kad jis galėtų pakeisti prokuratūrą, Vyriausybę, ministerijas, dėl to teisėtas yra tik 4 uždavinys: “Teikti Seimui ar Vyriausybei pasiūlymus dėl įstatymo ar norminių aktų, sudarančių prielaidas ekonominių pareiginių nusikaltimų ar korupcijos buvimui, pakeitimo”. O 1,2 ir 3 yra neteisėti, dėl to siūlau juos išbraukti.

PIRMININKAS. Gerai, bus balsuojama. Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Aš noriu paprieštarauti ponui A.Baleženčiui, kadangi yra derinta su visomis instancijomis ir prieštaravimų nėra. Siūlau pritarti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Panašiai minėjo kolega A.Baležentis. Man taip pat yra abejonių, tačiau iš esmės dėl 1 punkto. Nors, suprantama, 2 ir 3 taip pat asocijuojasi su...

     PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikės balsuoti. Pirmiausia dėl pirmojo punkto čia bus daug balsavimų. 1 punkto 1 papunktis. Seimo narys A.Baležentis siūlo išbraukti 1,2 ir 3 punktų, bet mes balsuosime dėl 1 punkto. Seimo narys G.Paviržis taip pat abejoja dėl 1 punkto. Pranešėjas mano, kad tie punktai yra reikalingi. Taigi kas už tai, kad būtų paliktas punktas? Kas pritaria punktui, spaus mygtuką “už”. Jeigu negaus reikalingos balsų daugumos, punktas bus išbrauktas. Taigi balsuojame dėl 1 punkto. Kas pritaria, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. 1 punktas priimtas. 40 Seimo narių - už, 12 - prieš, 11 susilaikė. Seimo narys A.Baležentis siūlė nepriimti 2 ir 3 punktų. Balsuosime kartu. Kas už tai, kad būtų 2 ir 3 punktai priimti, spaus mygtuką “už”, kas prieš arba susilaikys, tas siūlys nepriimti. Balsavimas dėl 2 ir 3 punktų pradėtas. Už - 39, prieš 13, susilaikė 6. 2 ir 3 punktas taip pat paliekami. Ar gerbiamieji Seimo nariai reikalauja balsuoti dėl viso 1 punkto, ar galima laikyti,kad jį priimame bendru sutarimu? Reikia balsuoti. Tada prašome balsuoti, tai, kad 1 punktas, “Komisijos uždaviniai”, su visais 4 papunkčiais būtų priimtas, spaus mygtuką - “už”. Už - 38, prieš 11, susilaikė 7. Punktui pritarta.

2 punktas. “Komisijos ar laikinųjų tyrimo grupių sudarymas”. Ar kas nori kalbėti dėl motyvų arba reikalauja balsuoti? Prašom. Nematau, kad kas reikalautų balsuoti dėl 2 punkto. 2 punktui pritarta.

3 punktas. “Komisijos teisės”. Ar kas nori kalbėti. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Komisijos teisės išeina iš uždavinių ir taip pat yra antikonstitucinė. Tai čia ypač dėl to, kad leidžiama kištis ir susipažinti su baudžiamąja byla, su medžiaga, esančia šiuose organuose. Tas užrašas, kad tačiau nesikiša į jų veiklą, susijusia su prokurorinės priežiūros, kvotos, tardymo ar teisingumo vykdymu, neapsaugos nuo kišimosi. Pats susipažinimas yra jau kišimasis. Ir čia tas sušvelninimas, kad jie tariasi su Generalinie prokuratūra, Valstybės kontrolės departamentu, Saugumo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija dėl pavedimų jų darbuotojams, tai čia tik yra literatūrinis toks įvaizdis, kad tariasi. Seimas, kaip aukščiausioji valdžios institucija... Čia nebus tarimosi.

Toliau. Kadangi šnekam turbūt apie visas teises, tai čia iš esmės toliau esantis teisėse 3 papunktis, kur komisija turi teisę kviesti į posėdžius buvusius ar esamus valstybės pareigūnus Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo narius, išklausyti jų pranešimus, reikalauti ir t.t. Tai iš esmės yra tardymas. Tardymas ir visa tai nėra suteikta Seimui, Konstitucija neduoda tokių įgaliojimų nei Seimui, nei Seimo komisijoms. Tai dėl to aš pasisakau prieš tokių teisių suteikimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Šitas papunktis neprieštarauja Konstitucijai ir siūlau jį priimti bei balsuoti.

    PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 3 punktas, “Komisijos teisės” būtų priimtas, spaus mygtuką “už”, kas mano kitaip, spaudžia kitus mygtukus. Už - 38, prieš - 11, susilaikė 12. 3 punktas yra priimtas.

4 punktas. Komisijos narių teisės. Ar kas nori kalbėti dėl motyvų? Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.

     V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau tiktai pasitikslinti, ar aš tą projektą turiu. Paskutinė šio straipsnio dalis yra tokia. Atsiprašau, 4 punktas. “Gauti iš Lietuvos banko, kreditų ir komercinių bankų įstaigų ir įmonių, organizacijų duomenis informaciją apie akcininkus, finansines ir kitas operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu”. Ar nepažeisime mes slaptumo?

PIRMININKAS. Aš jus tik painformuosiu. Mes svarstome projektą Nr.4, datuotą birželio mėn. 7 d. Jūs tą projektą turite?

V.ŽIEMELIS. Aš tą patį turiu. Ir šiuo atveju leidžiama daryti kai kuriuos dalykus tiktai su tam tikra sankcija. Šiuo atveju teismo pagal Konstituciją. Anksčiau prokuroro, šiuo atveju teismo. Ką jūs atsakytumėte į tai?

PIRMININKAS. Pranešėjas pabaigoje pasakys. O dabar Seimo narys P.Miškinis. Galima kalbėti tik dėl motyvų.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau! Čia man atrodo, kad kreditų ir komerciniai bankai, kaip privačios institucijos, kažin ar bus pavaldžios, ar gali priklausyti ekonominių tyrimų komisijos kompetencijai, nes čia yra privati sfera. Manau, kad čia bus jų teisių rimtas suvaržymas. Reikia labai pagalvoti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Šis punktas yra labai gerai apgalvotas ir informaciją Seimo komisija turėtų gauti. Siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Aš irgi remiu paskutiniojo kalbėtojo nuomonę.

PIRMININKAS. Pranešėjau, į pono V.Žiemelio klausimą prašom atsakyti.

V.JUŠKUS. Aš manau, kad Seimas yra ta institucija ir tie žmonės, kurie slaptumo prezumpciją išlaikys. Ir jeigu jie susipažins su ta medžiaga, tai jokiu būdu nereiškia, kad jie kažkur platins ir t.t. Ir aš negaliu sutikti su kolegos pasiūlymu. Manau, kad reikia palikti.

      PIRMININKAS. Prašome balsuoti. Kas už visą 4 punktą, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 39, prieš - 9, susilaikė 11. 4 punktas priimtas.

5 punktas. Ar kas nori kalbėti dėl motyvų? Nėra. Reikalaujančių balsuoti negirdžiu. 5 punktas priimtas.

6 punktas. “Komisijos darbo organizavimas”. Nematau norinčių, abejojančių. Seimo narys L.Milčius suabejojo paskutiniu momentu. Prašom.

L.MILČIUS. Aš tikrai suabejojau, kai klausimo nagrinėjimas pradedamas ne tik dėl nario, bet ir dėl masinės informacinės priemonės skelbtos informacijos. Na, žinome, kiek yra tų visokių masinės informacijos priemonių. Ypač spauda ne visada atsakingai rašo. Kartais visai be pavardžių ir pan. Tai aš neįsivaizduoju, kaip komisija atrinks iš tos aibės įvairiausių rašinių...

PIRMININKAS. Atsiprašau, labai netyčia išjungiau. Būkite malonus, dar kartą paspauskite. Prašau.

     L.MILČIUS. Kadangi yra labai daug masinės informacijos priemonių ir tikrai ne visose atsakingai rašoma. Tai aš nežinau, kaip komisija atrinks, iš kurios dabar čia svarstyti ar nesvarstyti. Pavyzdžiui “Respublikos” laikraštis   ar pono V.Petkevičiaus “Pozicija”, ar “Europa”. Iš tikrųjų vien tik gandai. Ar bus rimtas pagrindas pradėti komisijai dirbti. Kaip ji tai atrinks? Aš manyčiau, kad tai neturėtų būti įrašyta. Siūlyčiau išbraukti masinės informacijos priemones.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti poną Juškų.

PIRMININKAS. Negalima klausti.

J.A.KATKUS. Ne, ne neklausiu tada. Aš tik norėjau patarti, kad būtų sudarytas planas, kokius objektus... Čia galėtų pasakyti savo nuomones Seimo nariai, ką įtraukti ir t.t. Ar tai bus daroma, ar čia tik slaptuose posėdžiuose?

PIRMININKAS. Aš nesupratau, ar jūs remiate 6 punktą, ar ne?

J.A.KATKUS. Gali neatsakyti.

PIRMININKAS. Na, negali jis atsakyti, kadangi nenumatyta Reglamente. Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Šitame punkte yra parašyta, kad komisija darbą planuoja. Aišku, bus atsižvelgiama ir reaguojama ne tik į laikraščius ir žmonių skundus bei pareigūnų pateiktą informaciją. Komisija yra gana kompetentinga ir, manau, galės spręsti, į kokius klausimuos reaguoti ir į kokius nereaguoti pagal medžiagos mastus ir būtinumą. Siūlau už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Pranešėjau? Seimo narys V.Milčius pasiūlė išbraukti masinės informacijos priemonę skelbtą informaciją.

V.JUŠKUS. Nepritariu. Manau, kad reikia palikti.

PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbraukti žodžiai “Masinės informacijos priemonėse skelbta informacija”, tas spaus mygtuką “už”. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume šituos žodžius, spaus mygtuką “už”. Už išbraukimą pasisakė 16, prieš - 36. Paliekama. Pataisa nepriimta. Prašom balsuoti dėl viso 6 punkto. Kas už visą 6 punktą, tas spaudžia mygtuką “už”.  Už visą straipsnį - 36, prieš - 5, susilaikė 8. 6 straipsnis priimtas. O dabar svarstyme darysime pertrauką ir toliau tęsime po pietų. Posėdis baigtas.